kineziterapijos poveikio ² vertinimas po klubo s nario …1802659/... · 5 ²vadas Žmogus visais...

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETASSLAUGOS FAKULTETAS

REABILITACIJOS KLINIKA

Laurita Skapaitė

KINEZITERAPIJOS POVEIKIO ĮVERTINIMAS

PO KLUBO SĄNARIO ENDOPROTEZAVIMO

DĖL KOKSARTROZĖS

Magistro darbas

Darbo vadovas

Doc. A. Kimtys

KAUNAS, 2008

2

SANTRAUKA

Skapaitė L. Kineziterapijos poveikio įvertinimas po klubo sąnario endoprotezavimo dėl

koksartrozės; magistro baigiamasis darbas / mokslinis vadovas doc. A. Kimtys; Kauno medicinos

universitetas, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos klinika. – Kaunas, 2008.

Darbo tikslas buvo įvertinti kineziterapijos poveikį asmenims po klubo sąnario

endoprotezavimo dėl koksartrozės antrame reabilitacijos etape.

Reabilitacijos kurso trukmė buvo 30 dienų.

Tyrime dalyvavo 21 vienos ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus pacientas po

klubo sąnario endoprotezavimo dėl koksartrozės. Tiriamąją grupę sudarė 2 vyrai (9%) ir 19 moterų

(91%), kurių amžius 50-70 metų.

Pacientai buvo suskirstyti į dvi grupes pagal amžių. Pirmojoje grupėje – 7 pacientai, kurių

amžius 50-65 metai (33%), antrojoje grupėje – 14 pacientų, kurių amžius 66-70 metų (67%).

Tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 65,9 ± 6,09 metai. Pirmosios grupės pacientų amžiaus vidurkis

58,9 ± 5,96 metai, antrosios grupės pacientų amžiaus vidurkis 69,4 ± 1,01 metai.

Pacientai buvo tiriamai du kartus: pirmąjį – tik atvykus į Fizinės medicinos ir reabilitacijos

skyrių, antrąjį kartą – prieš išvykstant pacientui iš šio skyriaus.

Kineziterapijos poveikiui vertinti buvo atliekami šie tyrimai ir testai: šlaunies raumenų jėga

vertinama naudojant Oxford skalę, judesių amplitudės klubo sąnaryje – goniometriniu metodu,

paciento mobilumas – pagal modifikuotą Keitel indeksą, skausmas - naudojant vizualinės analogijos

skausmo skalę, savarankiškumas– Barthel indeksu.

Šlaunies judesiuose dalyvaujančių raumenų jėga tarp tyrimo atvykus ir tyrimo išvykstant

abiejose grupėse statistiškai patikimai padidėjo(p

3

SUMMARY

Skapaitė L. Evaluation the effect of physiotherapy in patients after hip replacement because

of coxarthrosis; master final work / scientific supervisor doc. A. Kimtys; Kaunas University of

Medicine, Faculty of Nursing, Department of Rehabilitation. – Kaunas, 2008.

The aim of the study was to evaluate the effect of physiotherapy in patients after hip

replacement in second stage of rehabilitation.

Duration of rehabilitation course was 30 days.

The study included a group of 21 patients from Rehabilitation department in one hospital

after hip replacement because of coxarthrosis.

Exploration shows, that more patients were women - 19 (91%), and men – 2 (9%).

The age of the patients in this group was from 50 to 70 years. The average age of them was

65,9 ± 6,09 years.

Patients was grouped according to age in two groups. In first group – 7 patients who‘s age

was from 50 to 65 years (33%) and in second group – 14 patients who‘s age was from 66 to 70 years

(67%). The average age of the patients in first group was 58,9 ± 5,96 years, in second group – 69,4 ±

1,01 years.

The effect of physiotherapy was performed using the Oxford scale, goniometry technique,

Keitel‘s index, Pain Visual Analog Scale, Barthel‘s index. We evaluated these indexes at two times –

before rehabilitation course and after rehabilitation course.

The muscle strength after rehabilitation course increased in both groups (p

4

TURINYS

ĮVADAS................................................................................................... .......................5

I. LITERATŪROS APŽVALGA............................................................. .................8

1.1. Klubo sąnario anatomija ir biomechanika......................................................8

1.2. Endoprotezuoto sąnario biomechanika..........................................................13

1.3. Endoprotezavimo operacija.............................................................................14

1.4. Koksartrozės etiologija ir patogenezė.............................................................18

1.5. Koksartrozės klinika.........................................................................................19

1.6. Koksartrozės klinikinės stadijos......................................................................20

1.7. Kineziterapija po klubo endoprotezavimo.................................... .................21

II. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS...............................................24

2.1. Tiriamoji imtis ir tiriamųjų kontingentas.......................................................24

2.2. Tyrimo metodika................................................................................................24

2.3. Tyrimo eiga.........................................................................................................26

III. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS................................................27

IŠVADOS.........................................................................................................................37

LITERATŪRA................................................................................................................38

PRIEDAI..........................................................................................................................40

5

ĮVADAS

Žmogus visais įmanomais būdais stengiasi stiprinti savo sveikatą, siekia tapti stiprus, veiklus,

ištvermingas. Jau seniai žinoma, kad pigiau išsaugoti sveikatą, nei gydyti lėtines, infekcines, ūmines

ligas, sukeltas žalingų žmogaus įpročių ar kenksmingų aplinkos sąlygų. Tačiau žmonės pamiršta

rūpintis sveikata, o susirgę ne visada gydosi. Ilgėjant gyvenimo trukmei, daugėja sergančiųjų

lėtinėmis su amžiumi susijusiomis ligomis. Šiuo metu yra plačiai paplitusios sąnarių ligos. Tai ne tik

medicininė problema, bet ir visos civilizuotos visuomenės gyvenimo būdo padarinys. Daug žmonių

kenčia nuo reumatoidinio artrito, podagros, deformuojančios artrozės, osteoporozės, stuburo

deformacijų. Jų gydymui reikia didelių finansinių išteklių, o jie ne pagal kišenę ne tik ligoniui, bet ir

valstybei. Kartais tenka net keletą metų laukti, kol valstybė išskiria lėšų operacijoms ar

brangesniems tyrimamas. Žmonės kenčia nuolatinį skausmą, didėja nervinė, emocinė įtampa,

vartojami vaistai nuo skausmo iššaukia pašalines ligas.

Atstatyti sutrikusią sąnario funkciją, sumažinti skausmus, atrasti efektyvius lėtinių sąnarių

ligų gydymo būdus buvo paskutinio šimtmečio ortopedų užduotis. Bandymai atlikti sąnario plastiką

panaudojant audinius – plačiąją fasciją, raumenis, sąnario kapsulę – pradėti XIX a. pabaigoje – XX

a. pradžioje. Šios operacijos buvo neefektyvios, todėl buvo ieškoma kitų būdų gydyti pažeistus

sąnarius. Bandyta panaudoti stiklą, plieną, plastiką sąnariniams paviršiams pakeisti, tačiau

didžiausias šuolis įvyko 1936 m., atradus kobalto chromo lydinį, kuris sėkmingai pradėtas naudoti

ortopedijoje. 1938 m. ortopedijoje pradėtas naudoti akrilas, iki tol naudotas stomatologijoje.

Bandymai atlikti sąnario plastiką, panaudojant greitai stingstantį akrilą, nepasiteisino. Tačiau buvo

pastebėtas akrilo gebėjimas fiksuoti metalą prie kaulo, taip prasidėjo šiuolaikinio kaulinio cemento

era. (R. Juosponis ir kt., 2006).

Smith-Petersen 1948 m. pristatė paviršius pakeičiantį klubo endoprotezavimą, panaudojant

kobalto chromo lydinius. Tačiau ši metodika didelio pasisekimo neturėjo, nes ilgalaikiai rezultatai

nebuvo geri. Šiuo metu, patobulinus naudojamus implantus ir kaulinį cementą, ši metodika

pradedama vis plačiau taikyti. (R. Juosponis ir kt., 2006).

Šiuolaikinio totalinio klubo sąnario endoprotezavimo pradininkas anglų ortopedas John

Charnely, 1961 m. panaudojęs cementuojamą šlaunikaulio stiebą bei kauliniu cementu fiksuojamą

plastikinį gūžduobės komponentą, aprašė gerus gydymo rezultatus po klubo sąnario

endoprotezavimo, kurie laikomi „auksiniu standartu“ iki šių dienų. (R. Juosponis ir kt., 2006).

Stambiųjų sąnarių endoprotezavimas – viena iš sėkmingiausių operacijų ortopedijoje,

sumažinanti pažeisto sąnario skausmus, atstatanti jo funkciją. Pagrindinė priežastis, dėl kurios

6atliekamas sąnario endoprotezavimas – osteoartrozė. Pasaulyje per metus atliekama per 1 milijoną

kelio bei klubo sąnario operacijų, išsivysčiusiose šalyse – apie 150 klubo sąnario operacijų 100

tūkstančių gyventojų, kelio sąnario – apie 70 operacijų 100 tūkstančių gyventojų per metus.

Operacijų skaičius kasmet didėja. Lietuvoje per 2005 metus iš viso atlikta 4520 sąnarių

endoprotezavimo operacijų, 2003 m. buvo atlikta 4175 endoprotezavimo operacijų. Apie 120 sąnarių

endoprotezavimo operacijų 100 tūkstančių gyventojų per metus. Pastaruoju metu, tobulėjant

implantams ir operacinei technikai endoprotezavimo operacijos vis dažniau atliekamos jaunesniems,

darbingo amžiaus žmonėms. (R. Juosponis ir kt., 2006).

Vien tik operacinis gydymas neužtikrina gero galutinio rezultato. Tinkama pooperacinė

reabilitacija padeda grąžinti ligoniui savarankiškumą, sumažinti hospitalizacijos trukmę bei

sumažinti gydymo išlaidas. Dėl tam tikrų klinikinių komplikacijų ir socialinių priežasčių dalis

ligonių negali iškart grįžti namo ir gyventi savarankiškai. (A. Kriščiūnas ir kt., 1995).

Aukšto ekonominio lygio šalyse vis didesnis dėmesys skiriamas ligonių reabilitacijai. Ji

organizuojama priklausomai nuo socialinių ir ekonominių sąlygų, sveikatos apsaugos sistemos,

socialinio draudimo, nacionalinių tradicijų. Kadangi didžioji dalis endoprotezuojamų ligonių yra

vyresnio amžiaus žmonės, tai jų reabilitacija po operacijos yra ilgas ir sudėtingas procesas. Labai

svarbią vietą visame reabilitacijos procese užima kineziterapija ir ligonio mokymas. Reabilitacijos

procese dalyvauja ne tik medicinos, bet ir socialinės rūpybos, kultūros, švietimo, teisinės įstaigos ir

organizacijos. Vis didesnis dėmesys reabilitacijai skiriamas ir Lietuvoje.

Lietuvoje kuriamos reabilitacijos sistemos pagrindiniai tikslai yra:

§ Sutrikusių biosocialinių funkcijų koregavimas

§ Pirminė, antrinė invalidumo profilaktika

§ Sergančiųjų ir neįgaliųjų integravimas į visuomenę. (A. Kriščiūnas ir kt. 2003).

Hipotezė: manau, kad pacientams po klubo sąnario endoprotezavimo dėl koksatrozės, taikant

kineziterapiją, padidės šlaunies judesiuose dalyvaujančių raumenų jėga, amplitudė, sumažės

skausmas, padidės mobilumas, pagerės pacientų savarankiškumas.

Darbo tikslas: įvertinti kineziterapijos poveikį asmenims po klubo sąnario endoprotezavimo

dėl koksartrozės antrame reabilitacijos etape.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti šlaunies, kurios klubo sąnarys buvo protezuotas, raumenų jėgą ir jos kitimą

kineziterapijos įtakoje jaunesniojo ir vyresniojo amžiaus pacientų grupėse.

72. Įvertinti šlaunies judesių amplitudės pokyčius kineziterapijos poveikyje jaunesniojo ir

vyresniojo amžiaus pacientų grupėse.

3. Įvertinti skausmo stiprumo pokyčius reabilitacijos metu jaunesniojo ir vyresniojo amžiaus

pacientų grupėse.

4. Įvertinti mobilumo pokyčius kineziterapijos poveikyje jaunesniojo ir vyresniojo amžiaus

pacientų grupėse.

5. Įvertinti savarankiškumo kitimą reabilitacijos metu jaunesniojo ir vyresniojo amžiaus

pacientų grupėse.

8

I. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Klubo sąnario anatomija ir biomechanika

Klubo sąnarys (lot. articulatio coxae) – tai rutulinis sąnarys, jungiantis koją su dubeniu (1

pav.). Jis prisitaikęs atraminei funkcijai, dideliam krūviui ir įvairiems judesiams. Sąnarį sudaro

dubenkaulis ir šlaunikaulis. Dubenkaulio šone yra gili, pusrutulio formos įduba – gūžduobė, į kurią

įsistato šlaunikaulio galva. Gūžduobė ir šlaunikaulio galva tarpusavyje kontaktuoja tik

pusmėnuliniame paviršiuje. (G. Česnys, 2002). Šis paviršius padengtas sąnarine kremzle, kuri

ploniausia vidiniame krašte (apie 1mm), o storesnė priekiniame krašte (iki 3mm). Gūžduobę užpildo

riebalinis audinys, apsuptas tepalinės plėvės, vadinamas gūžduobės pagalviu (iš jo išeina

šlaunikaulio galvos raištis). Gūžduobę pagilina gūžduobinė lūpa. Duobė su lūpa sudaro daugiau negu

pusrutulį. Šlaunikaulio galva yra išgaubta sąnario struktūra, sudaranti 2/3 taisyklingojo rutulio, jos

skersmuo apie 5cm. Šlaunikaulio galvutę dengianti kremzlė storiausia centrinėje dalyje (apie 3mm),

o plonėja periferijoje (iki 1mm). Kremzlės storis priklauso nuo sąnarį veikiančių jėgų. Klubo sąnarį

gaubia kapsulė – tvirtas, trumpas vamzdis, jungiantis gūžduobės kraštus su šlaunikaulio kaklu. Tai

viena tvirčiausių kapsulių pas žmogų. Jos įsitempimas ir atsipalaidavimas priklauso nuo to, kokioje

padėtyje yra klubo sąnarys. Kai žmogus stovi tiesiai – kapsulė įsitempusi, o sulenkus, atitraukus ir

rotavus koją į išorę – ji būna laisviausia. (S. Pavilionis, 1972).

1 pav. Klubo sąnarys

Šlaunikaulio kaklas sudaro kampą su jo kūnu frontalinėje plokštumoje ir polinkio kampą

skersinėje plokštumoje (priekinio posvyrio kampas). Suaugusių žmonių kampas tarp šlaunikaulio

9kaklo ir kūno yra apie 125o, bet gali svyruoti 90 – 135o. Jei kampas yra didesnis kaip 125o, tokia

klubo padėtis vadinama coxa valga (į šoną pakrypusi šlaunis); jei kampas mažesnis kaip 125o – coxa

vara (į vidų pakrypusi šlaunis). Suaugusių žmonių šlaunikaulio kaklo priekinio posvyrio kampas yra

apie 12o, bet jis labai kinta. Didesnis kaip 12o posvyris atidengia šlaunikaulio galvos dalį. Kad

šlaunikaulio galva išliktų gūžduobėje, einant koja sukama į vidų. Mažesnis kaip 12o posvyrio

kampas einant verčia koją sukti į išorę. Tokį kampo nukrypimą nuo normos dažniausiai turi vaikai,

augant jis sunormalėja. (K. Muckus, 2006).

Sąnarį sutvirtina ir stiprūs raiščiai:

2 pav. Klubo sąnario raiščiai

Ø Klubinis šlaunies raištis (lig. iliofemorale), yra stambiapluoštis, apie 6-8 cm ilgio,

apie 3 cm pločio, 0,5-1,5 cm storio. Jis vienas išlaiko iki 350 kilogramų svorio. Šis raištis iš priekio

jungia klubakaulį su šlaunikauliu (2 pav.). Tiesiai stovint jis įsitempia ir stabdo šlaunies tiesimą,

pritraukimą ir vidinę rotaciją.

Ø Sėdimasis šlaunies raištis (lig. ischiofemorale), sustiprina užpakalinę sąnario sieną.

Jis yra apie 7 cm ilgio, 1,2 cm pločio, 0,5 cm storio. Šis raištis stabdo šlaunies pritraukimą ir vidinę

rotaciją (2 pav.).

Ø Gaktinis šlaunies raištis (lig. pubofemorale), yra priekinėje – medialinėje sąnario

pusėje. Jis stabdo šlaunies atitraukimą ir išorinę rotaciją (2 pav.).

10Ø Žiedinė juosta (zona orbicularis), yra po išilginiais raiščiais ir žiedu juosia kapsulę

ties šlaunikaulio kaklelio viduriu. Ji sutvirtina kapsulę.

Ø Šlaunikaulio galvos raištis (ligamentum capitis femoris), yra sąnario viduje ir laiko

šlaunikaulio galvą prie gūžduobės dugno. Judesiams įtakos turi nedaug – varžo kraštutinį šlaunies

pritraukimą, išorinę rotaciją (2 pav.). (G. Česnys, 2002).

Judesiai, galimi klubo sąnaryje:

Šlaunis juda visomis trimis plokštumomis: sagitaline – lenkiama ir tiesiama, frontaline –

pritraukiama ir atitraukiama, skersine – sukama į vidų ir į išorę (K. Muckus, 2006).

Ø Apie frontalinę ašį sagitalioje plokštumoje, galimas:

§ Lenkimas (flexio) matuojant lenkimą, kai koja per kelio sąnarį yra ištiesta, amplitudė

siekia apie 80o, o koją sulenkus per kelio sąnarį – 120o, (3 pav.),

§ Tiesimas (extensio) – siekia vos 15o- 20o (3 pav.).

3 pav. Klubo sąnario lenkimas ir tiesimas

Ø Apie sagitalinę ašį frontalinėje plokštumoje, galimas:

§ Atitraukimas (abductio), kuris vidutiniškai siekia 45o, (4 pav.),

§ Pritraukimas (adductio), kuris siekia apie 15o- 20o (4 pav.).

11

4 pav. Klubo sąnario atitraukimas ir pritraukimas

Ø Apie vertikalią ašį skersinėje plokštumoje, galima:

§ Išorinė rotacija (supinatio), kuri siekia apie 35o - 45o, (5 pav.),

§ Vidinė rotacija (pronatio), kuri taip pat siekia 45o (5 pav.), (S. Hoppenfeld, 2001).

5 pav. Klubo sąnario vidinė ir išorinė rotacija

Klubo sąnarys leidžia apvedamąjį judesį, kai šlaunis aprašo kūgį, kurio pamatas elipsė.

Ištiestos kojos kūgis smailesnis, nes labai sumažėja lenkimo kampas.

Klubo sąnario judesiai, ypač sagitalinėje plokštumoje yra labai svarbūs ėjimui:

Ø Atramos fazė:

§ Atrama kulnu – šlaunies lenkimas apie 30o,

§ Pėdos pastatymas – šlaunies lenkimas apie 30o,

§ Atrama visa peda – šlaunies tiesimas 10o – 15o,

§ Kulno pakėlimas, atsispyrimas – šlaunies tiesimas apie 15o.

Ø Žingsnio fazė:

§ Užpakalinis žingsnis – šlaunies tiesimas apie 15o,

12§ Vidurinis žingsnis – šlaunies lenkimas apie 10o,

§ Priekinis žingsnis – šlaunies lenkimas apie 30o.

Klubo sąnario pritraukimas, atitraukimas, bei vidinė ir išorinė rotacija ėjimo metu svyruoja

apie 5o. (G. Krutulytė, 1999).

Raumenys, dalyvaujantys klubo sąnario judesiuose:

Ø Lenkėjai:

§ Klubinis juosmens raumuo (m.iliopsoas),

§ Plačiosios fascijos tempiamasis raumuo ( m.tensor fasciae latae ),

§ Tiesusis šlaunies raumuo (m.rectus femoris).

Ø Tiesėjai:

§ Didysis sėdmens raumuo (m.gluteus maximus),

§ Dvigalvis šlaunies raumuo (m.biceps femoris),

§ Pusgyslinis raumuo (m.semitendinosus),

§ Pusplėvinis raumuo (m.semimembranosus).

Ø Pritraukėjai:

§ Ilgasis pritraukiamasis (m.adductor longus),

§ Trumpasis pritraukiamasis (m.adductor brevis),

§ Didysis pritraukiamasis (m.adductor magnus),

§ Skiauterinis raumuo (m.pectineus),

§ Grakštusis raumuo (m.gracilis).

Ø Atitraukėjai:

§ Vidurinis sėdmens raumuo (m.gluteus medius),

§ Mažasis sėdmens raumuo (m.gluteus minimus).

Ø Vidinės rotacijos raumenys:

§ Vidurinis sėdmens raumuo (m.gluteus medius),

§ Mažasis sėdmens raumuo (m.gluteus minimus).

Ø Išorinės rotacijos raumenys:

§ Kriaušinis raumuo (m.piriformis),

§ Vidinis užtvaros raumuo (m.obturator internus),

§ Išorinis užtvaros raumuo (m.obturator externus),

§ Viršutinis dvyninis raumuo (m.gemellus superior),

§ Apatinis dvyninis raumuo (m.gemellus inferior),

13§ Kvadratinis šlaunies raumuo (m.quadratus femoris). ( F. P. Kendall, 2005).

1.2. Endoprotezuoto sąnario biomechanikaŠiuolaikinėje ortopedijoje gaminant šlaunikaulinius stiebus naudojami kobalto, chromo,

molibdeno lydiniai, titano lydiniai. Gūžduobių intarpų gamyboje naudojama polietileno junginiai,

keramika „Aliumina“, „Zirkonium“, kobalto, chromo, molibdeno lydiniai. Sprendžiama metalo

tvirtumo bei atsparumo ilgalaikiams krūviams, optimalaus endoprotezo dizaino, tvirtinimo bei

fiksacijos prie kaulo, judančių endoprotezo dalių trinties ir dėvėjimosi problemos. Stabili ir ilgalaikė

fiksacija, mažas polietileno dėvėjimosi dalelių kiekis bei organizmo reakcija į šias daleles vieni iš

svarbiausių veiksnių, nulemiančių endoprotezo ilgaamžiškumą. (R. Juosponis ir kt., 2006).

Tvirtinant endoprotezo komponentus išryškėjo dvi pagrindinės kryptys: tvirtinami kauliniu

cementu, bei mechaninio tvirtinimo endoprotezai. Šios abi kryptys vystomos paraleliai ir šiandien

nėra duomenų, įrodančių endoprotezų išlikimo skirtumus. (R. Juosponis ir kt., 2006).

Naudojami šie cementinio tvirtinimo šlaunikauliniai stiebai: matiniu, poliruotu, grublėtu

paviršiumi, bei dengti metilmetakrilinu, tačiau aiškių klinikinių duomenų, įrodančių vieno iš jų

pranašumą, nėra. Cementinio tvirtinimo dažniausiai naudojamos polietileno gūžduobės, taip pat

naudojami cementu tvirtinami metaliniai gūžduobės komponentai su polietileno ar keraminiais

intarpais. Becemenčio tvirtinimo endoprotezų gamyboje vis plačiau naudojami hydroksiapatinu

dengti protezo komponentai. Hydroksiapatinas tai natūrali organizmo medžiaga, kuri pagerina

osteointegraciją implantavus mechaninio tvirtinimo endoprotezą. (R. Juosponis ir kt., 2006).

Judančiuose polietileno ir metalo paviršiuose esanti trintis sąlygoja paviršių dėvėjimąsi,

dalelių išskyrimą į protezuoto klubo sąnario ertmę. Viena iš pagrindinių teorijų teigia, kad

išsiskyrusios dalelės sukelia organizmo reakciją: uždegimą bei osteolizę, o tai sąlygoja endoprotezo

komponentų išklibimą. Trintis tarp metalo ir polietileno sąlygoja polietileno dėvėjimąsį, didesnį

dalelių kiekį, tačiau polietilenas yra patvaresnis dužimui, lyginant su keramikiniais paviršiais.

Polietileno ir keramikinio paviršiaus trintis išskiria mažiau dalelių, lyginant su metalo – polietileno

paviršiais. Keramikinio paviršiaus su keraminiu sudaro ypatingai mažą dėvėjimosi produktų kiekį,

tačiau šie paviršiai yra mažiau atsparūs perkrovimams, todėl galimi komponentų skilimai. Metalinių

paviršių trintis beveik neišskiria biologiškai aktyvių dalelių, tačiau ryškiai padidina kobalto, chromo

jonų kiekį kraujyje. Manoma, kad ilgalaikis metalo jonų koncentracijos padidėjimas gali veikti

kancerogeniškai. Visi išvardinti komponentų deriniai naudojami endoprotezų gamyboje. (R.

Juosponis ir kt., 2006).

14Šiuo metu pastebima paviršius atnaujinančio endoprotezavimo skaičiaus augimas. Šios

operacijos metu pakeičiami tik pažeisto sąnario paviršiai, taip išsaugoma daugiau nuosavo kaulo, o

tai palengvina ateityje būsimas kartotines operacijas, jei įvyksta endoprotezo išklibimas. Šios

operacijos gali būti atliekamos pradinėse artrozės stadijose, kuomet nėra kaulinių defektų. (R.

Juosponis ir kt., 2006).

1.3. Endoprotezavimo operacijaTai ligos ar traumos pažeistų klubo sąnario dalių (klubo gūžduobės ir šlaunikaulio galvutės)

pakeitimas implantais. Dažniausiai juos pažeidžia tokios ligos, kaip (indikacijos

endoprotezavimui):

Ø Klubo sąnario artrozė (koksartrozė) – dažniausia indikacija endoprotezavimui ir

sudaro maždaug 67 – 92% visų endoprotezavimo operacijų. Pacientas ryžtasi operuotis tuomet, kai

yra ribojama galimybė atlikti kasdienę veiklą: apsimauti kojines, nusikirpti kojų pirštų nagus,

užsirišti batų raištelius, lipti laiptais, įlipti ir išlipti iš lovos, vonios ir visuomeninio transporto.

Ø Reumatoidinis poliartritas – dažniausiai dėl šios ligos tenka operuoti jauno, darbingo

amžiaus žmones, kuriems labai svarbi pooperacinė reabilitacija. Šios ligos atveju reikia žinoti,

kokius vaistus ir kiek laiko ligonis vartojo. Operacija šiuo atveju labiau reikalinga dėl pažeistos

atraminės kojos funkcijos, negu dėl skausmo.

Ø Ankilozuojantis spondilitas – tai sunki, luošinanti liga, kuri vystosi gana jauno

amžiaus pacientam, kuriems sutrinka kaulų mineralizacija ir deformuojasi proksimalinis šlaunikaulio

galas. Operacijos rizika didelė, tačiau tik taip galima pagerinti paciento gyvenimo kokybę.

Ø Šlaunikaulio kaklo lūžimai – jie daugiausai pasitaiko vyresniame amžiuje. Šiuo

atveju dažniausia atliekama vidinė osteosintezė. Atsižvelgiant į pacientų amžių ir dažną nesuaugimų

skaičių, osteosintezę pakeitė patobulėjusi endoprotezavimo technika.

Ø Onkologinės proksimalinio šlaunikaulio galo ligos – operacijai būtinas ilgesnio

stiebo protezas. Pašalinus ligos pažeistą gūžduobę ir šlaunikaulio dalį, atsistato atraminė kojos

funkcija, efektyviai pagerinanti likusį paciento gyvenimą, taip pat išvengiama paciento sveikatos

pablogėjimo. (A. Petrulis, 1997).

Klubo sąnario endoprotezavimas gali būti:

Ø Totalinis – kai pakeičiami abu sąnario komponentai – ir gūžduobė, ir šlaunikaulio

proksimalinis galas. Naudojami endoprotezo tvirtinimo būdai:

§ Cementinis endoprotezo tvirtinimo būdas - kai paruoštas kaulinis cementas

sušvirkščiamas i šlaunikaulio kanalą (6 pav.). Endoprotezai, fiksuojami kauliniu cementu, leidžia

15žmogui greičiau pradėti judėti tuoj po operacijos, jam mažiau skauda pooperacinės reabilitacijos

metu. Cementinio tvirtinimo endoprotezai tinkamesni vyresniems, mažiau judantiems, bei

osteoporoze sergantiems pacientams.

6 pav. Cementinis endoprotezo tvirtinimo būdas

§ Becementinis endoprotezo tvirtinimo būdas – kai endoprotezas tvirtinamas prie kaulo

jį įsukant ar įsriegiant (7 pav.). Naudojami dažniau jaunesnio amžiaus žmonėms. Po becementinio

endoprotezo tvirtinimo operacijos reikia palaukti, kol kaulas įaugs į porėtą metalo paviršių, todėl

pacientas dar ilgai gali jausti skausmą, jam gali tekti riboti fizinį krūvį ar tam tikrus judesius.

7 pav. Becementinis endoprotezo tvirtinimo būdas

§ Mišrūs – kai vienas iš komponentų fiksuojamas cementu, o kitas be jo.

Ø Subtotalinis (hemiartroplastika) – skiriasi nuo totalinio endoprotezavimo tuo, kad čia

gūžduobė nėra keičiama. Pakeičiama tik šlaunikaulio galva. (http://mrcas.mpe.ntu.edu.sg).

http://mrcas.mpe.ntu.edu.sg/

16Operacijos eiga:

1. Chirurgas padaro pjūvį per pakenktą sąnarį. Šlaunikaulio galva ir gūžduobė (atliekant

totalinį klubo sąnario endoprotezavimą), arba tik šlaunikaulio galva (atliekant subtotalinį klubo

sąnario endoprotezavimą) yra pašalinami. (8 pav.).

8 pav. Operacijos eiga

2. Po to šlaunikaulio galvutė ir stiebas yra įterpiami į šlaunikaulį. Polietilenas įterpiamas

gūžduobės vietoje. Sąnariniai komponentai pritvirtinami. Raumenys ir sausgyslės sugrąžinamos į

savo vietas ir žaizda užsiuvama. (9 pav.). (http://www.nlm.nih.gov).

9 pav. Operacijos eiga

Operuojant dažniausiai taikomas nuskausminimas į stuburo kanalą, todėl ligonis nejaučia

skausmo dubenyje ir abiejose kojose, išlieka sąmoningas. Jei jis nenori matyti ir girdėti kas vyksta

operacijos metu, anesteziologas skiria nedidelę dozę migdomųjų vaistų. (A. Vizgirda, 2005).

Po operacijos pacientui leidžiama lovoje truputi pajudėti. Kojos tvarstomos elastiniais

tvarsčšiais, fiksuojamos specialiomis pagalvėmis, palaikančiomis operuotą koją tinkamoje padėtyje.

Pacientui atliekama lašinė skysčių infuzija. Žaizdos drenas, sujungtas su vakuuminiu kraujo

rinktuvu, kabinamas operuotoje pusėje, o šlapimo rinktuvas – kitoje. (A. Vizgirda, 2005).

Pirmas tris dienas po operacijos gali būti jaučiamas stiprus skausmas. Tokį skausmą reikia

malšinti intraveniniais analgetikais, arba gali būti taikoma epidūrinė analgezija. (A. Vizgirda, 2005).

http://www.nlm.nih.gov/

17Praėjus trims dienoms po operacijos skausmas vis mažėja. Ramybėje pacientas skausmo gali

visai nejausti. Tačiau vaikštant, keičiant padėtį, skausmas atsiranda. Šiuo atveju gali padėti ir

geriamieji analgetikai. (http://www.nlm.nih.gov).

Klubo sąnario endoprotezavimo operaciją galima daryti priekiniu, lateraliniu ar užpakaliniu

pjūviu. Kiekvienas iš jų turi savo privalumų ir trūkumų. Dažniausiai naudojamas užpakalinis

(Moore) pjūvis. Dauguma atvejų po operacijos visiškai atstatomas kojos ilgis ir ašis, skausmas

išnyksta, arba labai susilpnėja, padidėja judesių amplitudė ir baigiant gydymą, pacientai gali

vaikščioti be papildomų atramos priemonių. (A. Petrulis, 1997).

Kontraindikacijos endoprotezavimui:

Ø Dekompensuotos kardiovaskulinės sistemos ligos.

Ø Dekompensuotos kvėpavimo sistemos ligos.

Ø Dekompensuotas cukrinis diabetas.

Ø Anemija, kraujo krešėjimo sistemos sutrikimai.

Ø Bendras paciento išsekimas.

Ø Keturgalvio raumens paralyžius.

Ø Apatinių galūnių nervų ligos.

Ø Lėtinės infekcijos židiniai. (A. Petrulis, 1997).

Galimos komplikacijos:

Operacijos metu komplikacijos nedažnos. Revizinių operacijų metu komplikacijų skaičius

padidėja. Dažniausios yra šios:

Ø Kraujagyslių ir nervų sužalojimas. Magistralinės kraujagyslės sužalojamos gana

retai, tačiau gydytojas privalo tai pastebėti laiku, kad pacientas nenukraujuotų. Periferinių nervų

parezė įvyksta 0,25% pacientų po endoprotezavimo operacijos. Nervas pažeidžiamas pjaunant

priekiniu pjūviu; nervas suspaudžiamas kabliais, pjaunant užpakaliniu pjūviu; nervą suspaudžia

sukietėjęs cemantas; nervas pertempiamas prailginus sutrumpėjusią galūnę. Po operacijos nervą gali

spausti išsiliejęs kraujas į audinius (hematoma) arba ankstyvas protezo išnirimas.

Ø Šlaunikaulio lūžimas įvyksta pacientams, kurie serga osteoporoze, reumatoidiniu

poliartritu ir po ankstesnės klubo sąnario bei šlaunikaulio operacijos. Kartais šlaunikaulis

sulaužomas, bandant įkišti per didelį protezo stiebą arba ruošiant per didelį kanalą.

Ø Hipotonija ir riebalų embolija nėra dažna, tačiau ji gali baigtis mirtimi. (A. Petrulis,

1997).

http://www.nlm.nih.gov/

18Pooperacinės komplikacijos yra šios:

Ø Plaučių arterijos trombembolija – ji yra pagrindinė mirtingumo po endoprotezavimo

operacijos priežastis. Ją skatina: koaguliacinės sistemos aktyvumas, veninė stazė, senyvas pacientų

amžius.

Ø Šlaunikaulio išnirimas – įvyksta dėl gūžduobės implanto padėties, sąnario

nestabilumo.

Ø Giliųjų venų trombozė.

Ø Ankstyva ir vėlyva infekcija – jei infekcija gili, protezas šalinamas ir tai sukelia

paciento invalidumą. Ankstyva infekcija – praėjus keletui dienų po operacijos, vėlyva – praėjus

keletui mėnesių ar metų po operacijos.

Ø Periartikulinė osifikacija – tai kaulinio audinio susidarymas aplink operuotą sąnarį.

Pacientas pradeda jausti apribotą klubo sąnario funkciją, skausmą.

Ø Protezo komponentų išklibimas – dažniausiai jis išklimba praėjus 5-10 metų po

implantacijos. Tačiau jis gali išklibti ir anksčiau, praėjus vos keliems mėnesiams po operacijos.

Ø Šlaunikaulio kūno arba protezo stiebo lūžimas – dažniausia įvyksta po traumų, arba

sergant osteoporoze. (A. Petrulis, 1997)

1.4. Koksartrozės etiologija ir patogenezėKoksartrozė – klubo sąnario liga, kuriai būdinga lėtinė eiga, progresuojantis skausmo

sindromas, šlubavimas, judesių amplitudės mažėjimas, kontraktūrų formavimasis, atraminės kojos

funkcijos mažėjimas. Šios ligos išsivystymą sąlygoja visas kompleksas priežasčių. Ji laikoma

civilizacijos liga. Koksartrozės pasekmė – šlaunikaulio galvos susidėvėjimas. (A. Petrulis, 1997).

Žmogui senstant, mažėja hialurono rūgšties molekulių molekulinis svoris, tai, žinoma, daro

didelę įtaką sąnario tepalų ir kremzlės elastingumui. Mažėja vandens kiekis, sąnariai nebegali būti

gerai apsaugoti nuo mechaninės perkrovos. Kadaise buvusi lygi it veidrodis kremzlė tampa šiurkšti.

Jei nevisiškai lygi kremzlė dar trinasi, gali atsiskirti jos mažos dalelės, kremzlė gali visiškai suirti.

Tokiu atveju judant kaulų galai trinasi vienas į kitą. Degeneracinis ir proliferacinis procesas paliečia

ne tik šlaunikaulio ir gūžduobės kremzlinį audinį, bet ir toliau nuo sąnarinių paviršių esančias kaulų

dalis. Sąnarinė kremzlė atrofuojasi, suminkštėja, o kai kada ir visiškai išnyksta. Subchondriniame

kaulo sluoksnyje atsiranda degeneracinės cistos. Susidaro įvairaus dydžio ir formos kraštinės

išaugos. Šlaunikaulio galva primena grybo formą. Šlaunikaulio kaklas būna suplotas ir sutrumpėjęs.

Sąnarinė kapsulė sustorėja, jos paslankumas sumažėja (A. Petrulis, 1997).

19Ligos priežastys nėra visiškai aiškios.

Yra skiriama:

Ø Pirminė, ideopatinė koksartrozė, būdingesnė vyresniems nei 60 metų amžiaus

žmonėms ir daug dažniau pasitaikanti moterims.

Ø Antrinė koksartrozė, kurios priežastys gali būti:

§ įvairios cheminės medžiagos,

§ klubo sąnario uždegimas,

§ aseptinė šlaunikaulio galvos nekrozė,

§ epifiziolizė,

§ osteochondropatija,

§ įgimtas šlaunikaulio galvos išnyrimas,

§ šlaunikaulio galvos panirimas,

§ gūžduobės displazija,

§ šlaunikaulio proksimalinio galo ir gūžduobės lūžimai,

§ padidėjęs kūno svoris,

§ sutrikusi medžiagų apykaita. (Donald A., Neumann).

1.5. Koksartrozės klinikaPradiniai ligos simptomai pasireiškia 30 – 40 metų amžiuje. Sunki, III laipsnio koksartrozės

stadija dažniausiai nustatoma 55 – 65 metų amžiuje. Tačiau įgimta ar trauminės kilmės koksartrozė

gali paliesti ir jauno, darbingo amžiaus žmones. (A. Petrulis, 1997).

Koksartrozės simptomai:

Skausmas. Ligos pradžioje skausmas būna nestiprus, atsiranda pradėjus žengti žingsnį.

Dažniausiai jis atsiranda vidiniame šlaunies paviršiuje, gali plisti į kelio sąnarį. Po kelių ligos metų

skausmas tampa intensyvus, vargina ne tik dieną, bet ir naktį, ramybėje.

Klubo sąnario judesių apribojimas. Pradžioje sumažėja ar visiškai išnyksta vidinė sąnario

rotacija, vėliau ekstenzija. Ligoniui labiausiai trukdo kojos atitraukimo sumažėjimas ar visiškas jo

išnykimas. Mažėjant judesių amplitudei didėja kontraktūrų formavimosi rizika.

Šlubavimas. Šlubuoti ligonis pradeda dėl atraminės kojos funkcijos sumažėjimo. Šlubavimas

dar labiau paryškėja atsiradus santykiniam ir funkciniam kojos sutrumpėjimui. Santykinis kojos

sutrumpėjimas gali būti sergant šlaunikaulio kaklo pseudoartroze, koksartroze, įgimtu klubo sąnario

išnyrimu ir kitomis klubo sąnario ligomis. Šis sutrumpėjimas taip pat galimas ligoniams, kuriems yra

20ryški adukcinė klubo sąnario kontraktūra ar klubo sąnario ankilozė adukcijos padėtyje. Tyrimo metu

ligonis guldomas ant plokščios kušetės. Abi kojos turi būti ištiestos. Dubuo neturi būti pasviręs į

vieną ar į kitą pusę. Atkreipiamas dėmesys į taisyklingą abiejų viršutinių klubo dyglių padėtį.

Nustatant santykinį kojos ilgį, matuojamas nuotolis nuo viršutinio priekinio dyglio iki vidinės

kulkšnies. Funkcinis kojos sutrumpėjimas nustatomas stovinčiam pacientui. Kai sveikas žmogus

stovi ant kieto pagrindo, į kurį remiasi abiejomis pėdomis, nuotolis nuo abiejų viršutinių priekinių

klubo dyglių iki grindų yra vienodas. Tada per kairiosios ir dešiniosios pusės viršutinius priekinius

klubo dyglius nutiesiama linija. Jeigu nėra funkcinio kojos sutrumpėjimo, ši linija yra lygiagreti

grindims. Esant funkciniam kojos sutrumpėjimui, keičiasi viršutinio priekinio klubo dyglio padėtis.

Taisyklinga dubens padėtis pasiekiama, po tiriamos kojos padu padedant papildomą atramą –

skirtingo aukščio lentelę. Lentelės aukštis priklauso nuo sutrumpėjimo dydžio. Tinka tokia lentelė,

kurią naudojant nuotolis nuo abiejų viršutinių priekinių klubo dyglių iki grindų tampa vienodas.

Didėjant klubo sąnario deformacijai, ligonis gali vaikščioti tik su lazdele ar ramentu. Jo darbingumas

mažėja, jis turi keisti profesiją.

Sergant degeneracine sąnarių liga (artroze), skausmas pasireiškia po fizinio krūvio, sąnariai

būna normalios temperatūros, nepatinę, čiuopiant neskausmingi. Skausmas dažniausiai sustiprėja

pradėjus judėti. (A. Petrulis, 1997).

1.6. Koksartrozės klinikinės stadijosYra skiriamos trys klinikinės koksartrozės stadijos:

Pirma stadija. Būdingi nemalonūs pojūčiai, nedidelio intensyvumo klubo sąnario skausmas,

linkęs įradijuoti į medialinį šlaunies paviršių, į kelio sąnario paviršių. Lenkiamieji klubo sąnario

judesiai geri, tik sumažėja ar visiškai išnyksta kojos ištiesimas, atsiranda nedidelis vidinio sukimo

ribotumas. Kai kada atsiranda minimali šlaunies raumenų atrofija. Klubo sąnario rentgenogramoje –

sąnariniai paviršiai kongruentiški, pastebimos degeneracinės cistos, kaulinės sklerozės zonos.

Antra stadija. Būdingas intensyvus skausmas ne tik vaikštant, bet ir ramybės metu. Nakties

metu skausmas išnyksta. Vaikštant atsiranda šlubčiojimas, nors vaikščioti ligonis dar gali ir be

papildomos atramos. Judesių amplitudė sumažėjusi. Nukenčia ir kojos atitraukimas. Pastebima ne tik

šlaunies, bet ir blauzdos raumenų atrofija. Klubo sąnario rentgenogramoje matyti grybo formos

šlaunikaulio galvos deformacija, kraštinės išaugos. Nedidelio diametro degeneracinės cistos apima

ne tik šlaunikaulio galvą bet ir gūžduobę. Sąnarinis plyšys susiaurėjęs, sąnarinių paviršių

kongruentiškumas suardytas.

21Trečioji stadija. Skausmas stiprus, nuolatinis. Vaikščioti sunku, dažnai naudojamasi lazdele

ar ramentu. Ryškios lenkimo, atitraukimo ir sukimo kontraktūros. Lenkimo judesiai minimalūs.

Akivaizdus santykinis ir funkcinis kojos sutrumpėjimas. Ryški šlaunies ir blauzdos raumenų atrofija.

Rentgenologiškai – didelė klubo sąnario deformacija, kraštinės išaugos, degeneracinės išaugos,

degeneracinės cistos, sąnarinių paviršių kongruentiškumas suardytas, sąnarinis plyšys susiaurejęs.

Ligos vystymosi greitis didele dalimi priklauso nuo jos atsiradimo priežasties, paveldėjimo,

kūno masės, gyvenimo sąlygų. Didelę įtaką daro mityba, gyvenimo būdas. (A. Petrulis, 1997).

1.7. Kineziterapija po klubo endoprotezavimoKineziterapija pradedama labai anksti – jau pirmą parą po operacijos. Endoprotezavimo

operacijos yra brangios, labai svarbu po jų išvengti komplikacijų, tokių, kaip endoprotezo išnirimas.

Svarbu užtikrinti paciento saugumą, apsaugoti jį nuo griuvimų (neleisti ligoniui vaikščioti

koridoriumi vienam, ypač pirmą parą po operacijos).

Po operacijos svarbu pragulų profilaktika, nes pacientas negali gulėti ant operuoto šono.

Todėl kineziterapeutų pareiga yra paaiškinti pacientui, kad jis turi vartytis lovoje, gulėti tiek ant

sveiko šono, tiek ant nugaros.

Jei statant pacientą jam svaigsta galva, reikia paaiškinti, kad tai laikina. Jei pacientas negali

stotis, reikia, kad bent pasėdėtų nuleistomis kojomis.

Jeigu pirmomis dienomis po operacijos pacientas jaučia operuotos kojos nutirpimą, vengiant

griuvimų jo nestatome. Laukiame, kol pacientas pradės normaliai jausti koją.

Patinimas yra normalus reiškinys po operacijos ir gali tęstis iki šešių mėnesių. Galima uždėti

ledo paketą (kas dvi valandas po 15 minučių), koją laikyti pakėlus. Jei patinimas tęsiasi ilgiau, reikia

pasikonsultuoti su gydytoju.

Kineziterapijos tikslai:

Ø Trombembolijų profilaktika.

Ø Kvėpavimo sistemos komplikacijų profilaktika.

Ø Vertikalizacija.

Ø Palaikyti ir didinti operuoto sąnario paslankumą.

Ø Kontraktūrų profilaktika.

Ø Stiprinti klubo sąnario judesiuose dalyvaujančių raumenų jėgą.

Ø Didinti paciento mobilumą.

Ø Apmokyti lipti laiptais.

Ø Atstatyti buitinius įgūdžius.

22Ø Bendras paciento organizmo stiprinimas.

Ø Vaikščiojimas be papildomų atramos priemonių.

Pratimų parinkimas, tempas, gydymo trukmė priklauso nuo paciento ligos, fizinio pajėgumo,

endoprotezavimo tipo, kaulo būklės, komplikacijų. Reikia stengtis nepertempti, neperkrauti

raumenų, taip pat reikia vengti ir per mažo krūvio. Geriausi rezultatai pasiekiami per pirmus tris

mėnesius.

Kineziterapija yra neskausminga procedūra, nes judesių kiekį ir apimtį pacientas pasirenka

pats. Raumenų apkrovimas ir pratimų sudėtingumas turi augti didėjant jėgoms ir galimybei judėti.

Gydymo sėkmė priklauso nuo paciento aktyvaus darbo atliekant pratimus ir iniciatyvos.

Vilniaus universiteto ligoninės „Santariškių klinikos“ Fizinės medicinos ir reabilitacijos

centre buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 20 žmonių po klubo sąnario endoprotezavimo. Darbo

tikslas buvo įvertinti kineziterapijos priemonių efektyvumą po klubo sąnario endoprotezavimo. Šių

žmonių amžiaus vidurkis buvo 63,8 metų. Pirmą kartą jie buvo tirti atvykus į Fizinės medicinos ir

reabilitacijos centrą, antrą kartą – po 32 dienų reabilitacijos kurso. Buvo vertinama klubo sąnario

judesių amplitudė – goniometru, kojų raumenų jėga – Lovett‘o metodu, tiriamųjų lokomocija.

Šiems pacientams buvo sudarytos individualizuotos kineziterapijos priemonių programos,

atitinkančios jų fizines ir funkcines galias. Reabilitacijos programoje buvo įtrauktos bendro poveikio

priemonės, stiprinančios deguonies transportavimo sistemas ir apskritai visą organizmą.

Po klubo sąnario endoprotezavimo, taikant kineziterapijos programą, statistiškai patikimai

pagerėjo tiriamųjų kojų raumenų jėga, judesių amplitudė. Po reabilitacijos kurso žymiai pagerėjo

lokomocija. (R. Dadelienė ir kt. 2001).

Fiziniai pratimai pradedami pirmą dieną po operacijos ir krūvis pamažu didinamas.

Ligoninėje daromi pratimai gulint ant nugaros ir stovint. Vėliau, jau reabilitacijos įstaigoje, galima

mankštintis sėdint, gulint ant pilvo, šono.

Ant operuotos pusės galima gultis kai sugyja žaizda, išimami siūlai.

Vaikščioti pradedama antrą dieną po operacijos, iš dalies remiant operuotą koją ir

naudojantis dviem ramentais ar specialia vaikštyne, kurios aukštis reguliuojamas pagal paciento ūgį.

Žmogus turi stovėti tiesiai, krūtine užsigulęs vaikštynę. Taikant kineziterapiją po klubo sąnario

endoprotezavimo operacijos, labai svarbu žinoti aktyvinimo terminus, ir tai, ką galima atlikti ir ko

reikėtų vengti.

Siekiant pagreitinti reabilitaciją, tikslinga kineziterapiją pradėti dar prieš klubo sąnario

endoprotezavimo operaciją ir supažindinti pacientą su būsimomis judėjimo problemomis,

atsirandančiomis po operacijos. Dar prieš operaciją reikia mokyti taisyklingų gulėjimo padėčių,

23taisyklingo atsikėlimo iš gulimos padėties, sėdėjimo, ėjimo su ramentais. Tada ligoniui bus daug

lengviau išvengti daugelio nepatogumų po operacijos, greičiau atgauti prarastas judėjimo galias. Dar

prieš operaciją būtina supažindinti su būsiančiomis procedūromis, tarp jų ir su kineziterapija, kaip

reabilitacijos dalimi. (R. Dadelienė ir kt. 2001).

Kai pooperacinis randas sugyja, skiriama kineziterapija vandenyje (mokoma eiti, lavinama

pusiausvyra, laikysena, bendra ištvermė). Taip pat galime atlikti masažą. Pirmomis dienomis

masažuojame sveikąją galūnę, o praėjus penkioms dienoms - protezuotą galūnę (vengti pooperacinės

žaizdos vietos).

Taip pat taikomas gydymas padėtimi. Pacientams reikia nuolat priminti, kad gulint ant

nugaros ar šono būtina tarp kojų laikyti pagalvėlę ar volelį. Vengti kojų kryžiavimo. Taip pat, kad

nesėstų ant žemos, minkštos sėdynės, netupėtų, nes po tokių operacijų lenkti koją per klubo sąnarį

daugiau nei iki 90 laipsnių neleidžiama.

Pratimai, atliekami po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos:

Ø Kvėpavimo pratimai. Atliekant šiuos pratimus gerėja krūtinės ląstos ekskursija,

stiprėja kvėpavime dalyvaujantys raumenys, didėja diafragmos paslankumas, gerėja plaučių

ventiliacija, medžiagų apykaita, širdies ir kraujagyslių sistemos veikla.

Ø Izometriniai pratimai. Šie pratimai naudojami siekiant atpalaiduoti raumenis,

pagerinti kraujotaką, sumažinti raumenų skausmą ir įtempimą, juos stiprinti. Taip pat šie pratimai

stabdo raumenų atrofiją, gerina sąnarių stabilumą.

Ø Aktyvūs pratimai. Atliekant šiuos pratimus sumažėja kontraktūrų susidarymo

galimybė, palaikomas raumenų elastingumas, gerėja kraujotaka, sąnario skysčio judėjimas, sąnarinių

kremzlių mityba, sumažėja skausmas, greitėja gyjimo procesas.

Ø Atsipalaidavimo pratimai. Šie pratimai mažina vidaus organų lygiųjų raumenų

tonusą, pagerėja medžiagų apykaita. Atsipalaidavimo pratimai taikomi tada, kai reikia sumažinti

bendrą fizinį krūvį, norint atstatyti judesių koordinaciją, sunormalizuoti raumenų tonusą. (1 priedas).

24

II. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS

2.1. Tiriamoji imtis ir tiriamųjų kontingentas

Tyrimas buvo atliekamas vienos ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje.

Tyrime dalyvavo pacientai po klubo sąnario endoprotezavimo dėl koksartrozės, kurie nesirgo

gretutinėmis nervų sistemos, sisteminėmis jungiamojo audinio ir kitomis ligomis, sutrikdančiomis

mobilumą. Tiriamąją grupę sudarė vyrai ir moterys, kurių amžius 50-70 metų.

Tyrimui atlikti buvo gautas Bioetikos komisijos leidimas (5 priedas).

Pacientai buvo tiriami paaiškinus jiems tyrimo tikslą ir gavus sutikimą naudoti gautą

informaciją.

2.2. Tyrimo metodika

Pildoma anketa, kurioje įrašoma pacientų populiacinės charakteristikos (lytis, amžius),

endoprotezo tvirtinimo tipas, funkcijos įvertinimo duomenys.

Atliekami šie tyrimai ir testai:

1. šlaunies raumenų jėga vertinama naudojant Oxford skalę,

2. judesių amplitudės klubo sąnaryje – goniometriniu metodu,

3. skausmas - naudojant vizualinės analogijos skausmo skalę,

4. paciento mobilumas – pagal modifikuotą Keitel indeksą,

5. savarankiškumas – Barthel indeksu.

Kojų raumenų grupių jėgos matavimas. Matuojama šlaunies lenkėjų, tiesėjų ir atitraukėjų

jėga. Raumenų jėgai matuoti naudojama Oxford skalė:

5 balai - pilna judesio amplitudė nugalint gravitacijos jėgas ir stiprų pasipriešinimą.

4 balai - pilna judesio amplitudė nugalint gravitacijos jėgas ir nedidelį pasipriešinimą.

3 balai - pilna judesio amplitudė nugalint gravitacijos jėgas.

2 balai - pilna judesio amplitudė pašalinus gravitacijos jėgų veikimą.

1 balas - nėra judesio tik raumens susitraukimas.

0 balų - nėra raumens susitraukimo. (http://www.vhct.org/case1599/initial.htm).

Šlaunies judesių amplitudės matavimas: Judesių amplitudės matavimas yra vienas iš

pagrindinių kriterijų vertinant žmogaus judėjimo funkciją. Atliekant matavimus svarbu naudoti

http://www.vhct.org/case1599/initial.htm

25vienodą metodiką, kurios pagrindas yra pradinė padėtis. Yra priimtina, kad pradinė padėtis - tai

anatominė padėtis. Laikoma, kad šioje padėtyje yra 0o. Tiriamasis savarankiškai atlieka judesius

klubo sąnaryje. Judesių amplitudei matuoti yra naudojamas goniometras. Šiuo atveju buvo

matuojama šlaunies lenkimas, tiesimas ir atitraukimas.

Skausmo stiprumo vertinimas. Skausmas vertinamas naudojant vizualinę analoginę

skausmo skalę (VAS), pasitelkiant skausmo liniuotę – matuoklį. Tiriamųjų prašoma įvertint skausmo

stiprumo pojūtį (intensyvumą), lyginant su pačiu stipriausiu skausmu, kokį kada nors yra patyrę,

skalėje nuo 0 iki 10: skausmo nėra - 0 balų, silpnas skausmas - 1, 2 arba 3 balai, vidutinis skausmas

– 4 arba 5 balai, stiprus skausmas – 6, 7 arba 8 balai, nepakeliamas skausmas – 9 ar 10 balų (A.

Ščiupokas, 2006), (2 priedas).

Paciento mobilumo įvertinimui naudojamas funkcinis judėjimo testas. Modifikuotu Keitel

indeksu vertinama arba viršutinių, arba apatinių galūnių funkcija. Šiuo atveju, vertinama apatinių

galūnių funkcija. Maksimalus apatinių galūnių modifikuotas Keitel indeksas – 45 balai. (A.

Kriščiūnas ir kt. 2003). (3 priedas).

Savarankiškumo įvertinimas: savarankiškumo įvertinimui naudojamas Barthel indeksas.

Barthel indeksas - tai žmogaus galimybių matas, įvertinantis jo sugebėjimą savarankiškai veikti bei

apsitarnauti. Indeksas pirmiausia padeda įvertinti savarankiškumą ir judrumą. Vertingas šis indeksas

ir tuo, kad nurodo, kiek reikia padėti ligoniui, kad jis laiku galėtų atlikti tam tikrą veiksmą.

Aukščiausias balas parodo didžiausią savarankiškumą. Balas 0 - visišką bejėgiškumą. Rezultatas gali

būti vertinamas tik vienu iš nurodytų balų. Rezultatai pagal balus yra suskirstyti į kategorijas ir

įvertinti taip:

0 – 20 - visiškai priklausomas

21 - 61 - beveik visiškai priklausomas

62 – 90 - vidutiniškai priklausomas

91 – 99 - šiek tiek priklausomas

100 - savarankiškas (4 priedas).

26

2.3. Tyrimo eiga

Pacientai iki operacijos ir po operacijos ligoninės traumatologijos skyriuje gulėjo septynias

dienas, po to buvo perkelti į Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrių.

Pacientai buvo tiriamai du kartus: pirmąjį – tik atvykus į Fizinės medicinos ir reabilitacijos

skyrių, antrąjį kartą – prieš išvykstant pacientui iš šio skyriaus.

Reabilitacijos kurso trukmė buvo 30 dienų.

Visiems tyrime dalyvaujantiems pacientams buvo taikoma kineziterapija. Kineziterapijos

užsiėmimai vyko du kartus per dieną, darbo dienomis. Procedūros buvo individualios, užsiėmimų

trukmė 30 minučių. Taip pat pacientams buvo taikoma ergoterapija, fizioterapija, esant poreikiui

skiriamos psichologo, socialinio darbuotojo konsultacijos.

Reabilitacijos pradžioje ir pabaigoje tyrime dalyvaujantiems pacientams buvo pildoma

anketa, matuojama raumenų jėga, judesių amplitudė, skausmas vertinamas VAS skale, mobilumas -

Keitel indeksu, savarankiškumas - Barthel indeksu.

Viso kineziterapijos kurso metu pacientams buvo skiriami izometriniai pratimai, aktyvūs

pratimai visoms raumenų grupėms, atsipalaidavimo, kvėpavimo pratimai, operuotos kojos masažas.

Nuo trečios reabilitacijos savaitės buvo skiriama velotreniruotė, dozuotas ėjimas, lipimas laiptais.

(10 pav.).

Izometriniai pratimai, aktyvūs pratimai visoms raumenų grupėms, atsipalaidavimo pratimai, kvėpavimo pratimai, operuotos kojos masažas.

Pirma savaitė Antra savaitė Trečia savaitė Ketvirta savaitė

Pirmas tyrimas Antras tyrimas

Velotreniruotė, dozuotas ėjimas, lipimas laiptais

10 pav. Kineziterapijos po klubo sąnario endoprotezavimo schema

27

III. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

Prieš pradedant tyrimą buvo nuspręsta, kad tiriamųjų kontingentą sudarys pacientai iki 70

metų. Ištirta 21 vienos ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus pacientas po klubo

sąnario endoprotezavimo dėl koksartrozės.

Pacientus suskirsčiau į dvi grupes pagal amžių. Pirmojoje grupėje – 7 pacientai, kurių amžius

iki 65 metų (33%), antrojoje grupėje – 14 pacientų, kurių amžius 66-70 metų (67%). (11 pav.).

Pacientų pasiskirstymas pagal amžių

33%

67%

I grupė 50-65 metai II grupė 66-70 metų

11 pav. Pacientų pasiskirstymas pagal amžių

Tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 65,9 ± 6,09 metai. Jauniausiam pacientui 50 metų,

vyriausiam 70 metų.

Pirmosios grupės pacientų amžiaus vidurkis 58,9 ± 5,96 metai, antrosios grupės pacientų

amžiaus vidurkis 69,4 ± 1,01 metai.

Panašus tiriamųjų amžiaus vidurkis (62,6 metai) buvo ir Ashraf A. Ragab atlikto tyrimo

duomenimis. Tyrime dalyvavo pacientai po klubo sąnario endoprotezavimo. Tačiau skirtingai, nei

mūsų atliktame tyrime, čia jauniausiam pacientui buvo 39 metai, vyriausiam 84 metai. ( Ashraf A.

Ragab ir kt., 1999).

28Mūsų tyrime dalyvavo 19 moterų (91%) ir 2 vyrai (9%). (12 pav.). Panašius duomenis apie

vyrų ir moterų, kuriems atliktas klubo sąnario endoprotezavimas, santykį, literatūroje pateikia ir kiti

autoriai. (R. Blazarėnaitė ir kt., 2004, http://www.ncbi.nlm.nih.gov).

Pacientų pasiskirstymas pagal lytį

91%

9%

Moterys Vyrai

12 pav. Pacientų pasiskirstymas pagal lytį

Pagal klubo sąnario endoprotezo tvirtinimo tipą 18 pacientų (86%) su cementiniu

endoprotezo tvirtinimo būdu ir 3 pacientai (14%) su becementiniu endoprotezo tvirtinimo būdu. (13

pav.). Cementinis endoprotezo tvirtinimo būdas - kai paruoštas kaulinis cementas sušvirkščiamas i

šlaunikaulio kanalą. Endoprotezai, fiksuojami kauliniu cementu, leidžia žmogui greičiau pradėti

judėti tuoj po operacijos, jam mažiau skauda pooperacinės reabilitacijos metu. Cementinio tvirtinimo

protezai tinkamesni vyresniems, mažiau judantiems, bei osteoporoze sergantiems pacientams.

Becementinis endoprotezo tvirtinimo budas – kai endoprotezas tvirtinamas prie kaulo jį įsukant ar

įsriegiant. Naudojami dažniau jaunesnio amžiaus žmonėms. Po becementinio endoprotezo tvirtinimo

operacijos reikia palaukti, kol kaulas įaugs į porėtą metalo paviršių, todėl pacientas gali ilgiau jausti

skausmą, jam gali tekti riboti fizinį krūvį ar tam tikrus judesius. (http://mrcas.mpe.ntu.edu.sg).

R. L. Wixon tyrime dalyvavo 144 pacientai po klubo sąnario endoprotezavimo. Iš jų 52

pacientai su cementiniu, 65 pacientai su becementiniu ir 27 pacientai su mišriu endoprotezo

tvirtinimo būdu. (R. L. Wixon ir kt., 1999). Literatūroje tokio didelio skirtumo tarp cementinio ir

becementinio endoprotezo tvirtinimo būdo naudojimo dažnio nėra.

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/http://mrcas.mpe.ntu.edu.sg/

29

Pacientų pasiskirstymas pagal endoprotezotvirtinimo tipą

86%

14%

Cementinis protezas Becementinis protezas

13 pav. Pacientų pasiskirstymas pagal endoprotezo tvirtinimo tipą

Kineziterapijos poveikiui įvertinti mes matavome šlaunies, kurios klubo sąnarys protezuotas,

raumenų jėgą, judesių amplitudę, taip pat vertinome skausmo stiprumą, pacientų mobilumą,

savarankiškumą reabilitacijos pradžioje ir pabaigoje.

Pirmojo tyrimo metu pirmojoje pacientų grupėje šlaunies lenkime dalyvaujančių raumenų

mažiausia jėga buvo 2 balai, didžiausia – 3 balai, vidurkis – 2,9 ± 0,38 balai. Antrojoje pacientų

grupėje mažiausia jėga buvo 2 balai, didžiausia – 3 balai, vidurkis – 2,6 ± 0,48 balai. Gautų rodiklių

vidurkių skirtumai tarp pirmosios ir antrosios grupės buvo statistiškai nereikšmingi.

Antrojo tyrimo metu pirmojoje pacientų grupėje šlaunies lenkime dalyvaujančių raumenų




Šlaunies lenkime dalyvaujančių raumenų jėga tarp tyrimo atvykus ir tyrimo išvykstant

abiejose grupėse statistiškai patikimai padidėjo (p

30Panašų tyrimą atliko ir Strom H. Jo tyrime dalyvavo 36 pacientai po klubo sąnario

endoprotezavimo. Pacientai buvo tiriami du kartus – pirmąjį prieš pradedant reabilitacijos kursą ir

antrąjį – po reabilitacijos kurso. Atlikus antrąjį tyrimą paaiškėjo, kad šlaunies judesiuose

dalyvaujančių raumenų jėga statistiškai patikimai padidėjo. (Strom H. ir kt., 2006).

Šlaunies tiesime dalyvaujančių raumenų pirmojo tyrimo metu pirmojoje pacientų grupėje




Antrojo tyrimo metu pirmojoje pacientų grupėje šlaunies tiesime dalyvaujančių raumenų




Šlaunies tiesime dalyvaujančių raumenų jėga tarp tyrimo atvykus ir tyrimo išvykstant


31Šlaunies atitraukime dalyvaujančių raumenų pirmojo tyrimo metu pirmojoje pacientų grupėje

mažiausia jėga buvo 1 balas, didžiausia – 3 balai, vidurkis – 2,3 ± 0,76 balai. Antrojoje pacientų

grupėje mažiausia jėga buvo 1 balas, didžiausia – 3 balai, vidurkis – 2,0 ± 0,39 balai. Gautų rodiklių


Antrojo tyrimo metu pirmojoje pacientų grupėje šlaunies atitraukime dalyvaujančių raumenų




Šlaunies atitraukime dalyvaujančių raumenų jėga tarp tyrimo atvykus ir tyrimo išvykstant


32amplitudė buvo nežymiai mažesnė negu jaunesniojo amžiaus pacientų grupėje, bet skirtumas buvo

statistiškai nepatikimas (p

33

0

2

4

6

8

10

Šlau

nies

ties

imas

laip

snia

is

I grupė 5.7 8.1

II grupė 3.7 6.5

Atvykus Išvykstant

p

34M. P. Murray tyrime dalyvavo 83 pacientai po klubo sąnario endoprotezavimo. Paaiškėjo,

kad po reabilitacijos kurso žymiai padidėjo judesių amplitudė ir kiti funkciniai rodikliai. (M. P.

Murray ir kt., 1999).

Skausmo stiprumo pirmojo tyrimo metu pirmojoje pacientų grupėje mažiausias rodiklis buvo

3 balai, didžiausias – 7 balai, vidurkis – 4,9 ± 1,35 balai. Antroje pacientų grupėje mažiausias

rodiklis buvo 3 balai, didžiausias – 7 balai, vidurkis – 5,2 ± 1,31 balas. Gautų rodiklių vidurkių

skirtumai tarp pirmosios ir antrosios grupės buvo statistiškai nereikšmingi.

Skausmo stiprumo antrojo tyrimo metu pirmojoje pacientų grupėje mažiausias rodiklis buvo

2 balai, didžiausias – 5 balai, vidurkis – 3,4 ± 1,27 balas. Antroje pacientų grupėje mažiausias

rodiklis buvo 2 balai, didžiausias – 4 balai, vidurkis – 2,9 ± 0,83 balai. Gautų rodiklių vidurkių


Skausmo stiprumas tarp tyrimo atvykus ir tyrimo išvykstant abiejose grupėse statistiškai

patikimai sumažėjo (p

35Modifikuoto Keitel indekso pirmojo tyrimo metu pirmojoje pacientų grupėje mažiausias

rodiklis buvo 8 balai, didžiausias – 14 balų, vidurkis – 11,9 ± 2,27 balai. Antroje pacientų grupėje

mažiausias rodiklis buvo 6 balai, didžiausias – 14 balų, vidurkis – 10,4 ± 2,47 balai. Gautų rodiklių


Modifikuoto Keitel indekso antrojo tyrimo metu pirmojoje pacientų grupėje mažiausias

rodiklis buvo 10 balų, didžiausias – 24 balai, vidurkis – 16,3 ± 4,65 balai. Antroje pacientų grupėje

mažiausias rodiklis buvo 9 balai, didžiausias – 20 balų, vidurkis – 14,7 ± 3,34 balai. Gautų rodiklių


Modifikuotas Keitel indeksas tarp tyrimo atvykus ir tyrimo išvykstant abiejose grupėse

statistiškai patikimai padidėjo (p

36Barthel indekso antrojo tyrimo metu pirmojoje pacientų grupėje mažiausias rodiklis buvo 65

balai, didžiausias – 100 balų, vidurkis – 82,9 ± 12,54 balai. Antroje pacientų grupėje mažiausias

rodiklis buvo 50 balų, didžiausias – 90 balų, vidurkis – 75,0 ± 9,61 balas. Gautų rodiklių vidurkių


Barthel indeksas tarp tyrimo atvykus ir tyrimo išvykstant abiejose grupėse statistiškai

patikimai padidėjo (p

37

IŠVADOS

1. Šlaunies judesiuose dalyvaujančių raumenų jėga ir jaunesniojo, ir vyresniojo amžiaus

grupių pacientams po kineziterapijos kurso statistiškai patikimai buvo didesnė negu prieš jį, tačiau

statistiškai reikšmingo šlaunies raumenų jėgos skirtumo tarp skirtingo amžiaus pacientų grupių

nebuvo abiejų tyrimų metu.

2. Šlaunies judesių amplitudės ir jaunesniojo, ir vyresniojo amžiaus grupių pacientams po

kineziterapijos kurso statistiškai patikimai buvo didesnės negu prieš jį, tačiau statistiškai reikšmingo

šlaunies judesių amplitudės skirtumo tarp skirtingo amžiaus pacientų grupių nebuvo abiejų tyrimų

metu.

3. Po reabilitacijos abiejų amžiaus grupių pacientams statistiškai patikimai buvo mažesnis

skausmo stiprumas operuoto sąnario srityje, tačiau statistiškai reikšmingo skausmo stiprumo

skirtumo tarp vyresniojo ir jaunesniojo amžiaus grupių nebuvo abiejų tyrimų metu.

4. Po kineziterapijos abiejų amžiaus grupių pacientams statistiškai patikimai buvo didesnis

Keitel indeksas – pagerėjo pacientų mobilumas, tačiau statistiškai reikšmingo pacientų mobilumo

skirtumo tarp vyresniojo ir jaunesniojo amžiaus grupių nebuvo abiejų tyrimų metu.

5. Po reabilitacijos abiejų amžiaus grupių pacientams statistiškai patikimai buvo didesnis

Barthel indeksas – pagerėjo pacientų savarankiškumas, tačiau statistiškai reikšmingo pacientų

savarankiškumo skirtumo tarp vyresniojo ir jaunesniojo amžiaus grupių nebuvo abiejų tyrimų metu.

38

LITERATŪRA

1. Ashraf A. Ragab, Matthew J. Kraay, Victor M. Goldberg – „Clinical and radiographic outcomes

of total hip arthroplasty with insertion of an anatomically designed femoral component without

cement for the treatment of primary osteoarthritis“. The Journal of Bone and Joint Surgery. (1999m).

2. Česnys G. – „Žmogaus osteologija“ (2002m). 92 psl.

3. Dadelienė R., Jamontaitė J., Cirtautas A. – „Kineziterapijos efektyvumo įvertinimas po klubo

sąnario endoprotezavimo“. Sveikatos mokslai 2001.1 11-12 psl.

4. Donald A., Neumann – In Kinesiology of the Musculoskeletal System: Foundation for Physical

Rehabilitation. Mosby (2002m), 389-433 psl.

5. Frihagen F., Nordsletten L., Madsen J. E. – „Hemiarthroplasty or internal fixation for

intracapsular displaced femoral neck fractures: randomised controlled trial“. The Journal of Bone

and Joint Surgery. (2007m).

6. Frost KL., Bertocci GE., Wassinger CA., Munin MC., Burdett RG., Fitzgerald SG., - “Isometric

performance following total hip arthroplasty and rehabilitation”. (2006m).

7. Hoppenfeld S. – „Physical examination of the spine and extremities“ (2001). 133-170 psl.

8. Juosponis R., Tarasevičius Š., Kalesinskas R.J., - „Klubo ir kelio sąnario endoprotezavimas:

istorija, dabartinė padėtis ir vystymosi perspektyvos. Minimaliai invazinis sąnarių

endoprotezavimas“. Sveikatos mokslai 2006. 6, 517-518 psl.

9. Kendall F. P., McCreary Kendall E., Provance P. G., Rodgers M., Ramani W. A. - „Muscles

testing and function“ (2005m). 177-233 psl.

10. Kriščiūnas A., Kimtys A., Juocevičius A., – „Sergančių vidaus ligomis kineziterapija“ (1995m.)

11. Kriščiūnas A., Samėnienė J., Gradauskienė D. M., Petrulienė Z. – „Sergančiųjų jungiamojo

audinio ir skeleto raumenų sistemos ligomis reabilitacija“ Medicina (2003m) 39 tomas, nr 5. 511 –

518 psl.

12. Krutulytė K., – „Kineziterapija“ (1999m). 67-72 psl.

13. Lawrence D. Dorr, Aditya V. Maheshwari, William T. Long, Zhinian Wan, Leigh Ellen Sirianni

– „Early pain relief and function after posterior minimally invasive and conventional total hip

arthroplasty“ . The Journal of Bone and Joint Surgery. (2007m).

14. Muckus K., - „Biomechanikos pagrindai“ (2006m). 142 – 143 psl.

15. Murray M. P., Brewer B. J., Gore D. R., Zeuge R. C. – „Kinesiology after McKnee – Farrar total

hip replacement“. The Journal of Bone and Joint Surgery. (1999m).

16. Pavilionis S. – „Žmogaus anatomija“ (1972m).

3917. Petrulis A. – „Ortopedija. Ortopedinės kojų ligos“ (1997m). 3, 19, 75-78 psl.

18. Strom H., Huss K., Larsson S. – „Unrestricted weight bearing and intensive physiotherapy after

uncemented total hip arthroplasty“. (2006m).

19. Ščiupokas A. – „Skausmo klinikinis vertinimas medicinoje“. Konferencija „Stuburinio skausmo

diagnostikos ir gydymo aktualijos“ (2006m).

20. Unlu E., Eksioglu E., Aydog E., Aydog ST., Atay G. – „The effect of exercise on hip muscle

strength, gait speed and cadence in patients with total hip arthroplasty: a randomized controlled

study“. (2007m).

21. Vizgirda A. – „Klubo sąnario endoprotezavimas“. Sveikata 2005.2. 12, 37 psl.

22. Wilk M., Franzuk B. – „ Evaluating changes in the range of movementin the hip joint in patients

with degenerative changes, before and after total hip replacement“. (2004m).

23. Wixson R. L., Stulberg S. D., Mehlhoff M. – “Total hip replacement with cemented, uncemented

and hybrid prostheses. A comparison of clinical and radiographic results ar two to four years”. The

Journal of Bone and Joint Surgery. (1999m).

24. http://orthoinfo.aaos.org/booklet/view_exercise.cfm?Thread_ID=20&topcategory=Hip

25. http://www.aori.org/thr/thrwhat.html

26. http://www.wmt.com/Patients/hip/replacement.asp

27. http://www.healthsystem.virginia.edu/internet/orthopaedics/hipexer.cfm

28. http://mrcas.mpe.ntu.edu.sg/research/art/total_hip_replacement.htm

29. http://www.emedicine.com/radio/topic830.htm

30. http://www.nlm.nih.gov/medlineplus/ency/article/002975.htm

31. http://www.nlm.nih.gov/medlineplus/ency/presentations/100006_4.htm

32. http://www.vhct.org/case1599/initial.htm

33. http://sena.sam.lt/lt/sam/teisine-informacija/ta-pilnas/?strid=79402

http://orthoinfo.aaos.org/booklet/view_exercise.cfm?Thread_ID=20&topcategory=Hiphttp://www.aori.org/thr/thrwhat.htmlhttp://www.wmt.com/Patients/hip/replacement.asphttp://www.healthsystem.virginia.edu/internet/orthopaedics/hipexer.cfmhttp://mrcas.mpe.ntu.edu.sg/research/art/total_hip_replacement.htmhttp://www.emedicine.com/radio/topic830.htmhttp://www.nlm.nih.gov/medlineplus/ency/article/002975.htmhttp://www.nlm.nih.gov/medlineplus/ency/presentations/100006_4.htmhttp://www.vhct.org/case1599/initial.htmhttp://sena.sam.lt/lt/sam/teisine-informacija/ta-pilnas/?strid=79402

40

PRIEDAI

411 PRIEDAS

Pratimai, atliekami po klubo sąnario endoprotezavimoPratimai, stiprinantys šlaunies lenkėjus:

§ Raumenų tempimas: gulint ant nugaros lenkti pėdas į save, įtempti raumenis ir lėtai

skaičiuoti iki trijų. Atsipalaiduoti. (1 pav.).

§ Pacientas guli ant nugaros, po pakinkliu padėtas volelis. Lėtai kelti koją per kelio sąnarį, kol

išsities, nuleisti, atsipalaiduoti. Pratimą atlikti ir kita koja. (7 pav.).

§ Gulint ant nugaros. Kojos tiesios, lėtai slystant kulnu lenkti koją per kelį link sėdmenų,

ištiesti, atsipalaiduoti. Pratimą atlikti ir kita koja. (2 pav.).

§ Sėdint ant kušetės ar kėdės su paaukštinimu, lėtai ištiesti koją per kelį, suskaičiuoti iki

penkių. Lėtai nuleisti koją ir lenkti per kelį tiek, kiek galima, suskaičiuoti iki penkių,

atsipalaiduoti. Pratimą atlikti ir kita koja. (8 pav.).

§ Stovint prie sienelės, ar laikantis kėdės atlošo lėtai lenkti operuotą koją per kelio ir klubo

sąnarius (kaip lipant laiptais). (9 pav.).

Pratimai, stiprinantys šlaunies tiesėjus:

§ Pacientas guli ant nugaros, rankos nuleistos, kojos sulenktos per kelius. Atsirėmus pečiais,

rankomis ir kojomis pakelti dubenį, po to nuleisti, atsipalaiduoti.

§ Gulint ant nugaros, kojos per kelius ištiestos. Spausti kelius prie kušetės, įtempti šlaunų

raumenis, suskaičiuoti iki penkių, atsipalaiduoti. (4 pav.).

§ Pacientas guli ant nugaros, kojos per kelius ištiestos. Įtempti abiejų pusių sėdmenų raumenis

kartu, suskaičiuoti iki penkių, atsipalaiduoti. (5 pav.).

§ Pacientas stovi prie sienelės, ar laikosi kėdės atlošo. Operuotą koją tiesia atgal per klubo

sąnarį. (10 pav.).

Pratimai, stiprinantys šlaunies atitraukėjus:

§ Pacientas guli ant nugaros. Rankos nuleistos prie šonų, pėdas lenkti į save, įtempti operuotos

kojos raumenis ir patraukti koją į šalį, sugrąžinti ją atgal, atsipalaiduoti. Pratimą atlikti kita koja.

(3 pav.).

§ Pacientas stovi prie sienelės, ar laikosi kėdės atlošo. Opruotą koją atitraukia į šoną ir

sugrąžina ją atgal. (11 pav.).

Kineziterapijos procedūros metu atliekami ir bendrai stiprinantys paciento organizmą

pratimai, atsipalaidavimo, kvėpavimo pratimai:

§ Gulint ant nugaros. Kojos sulenktos per kelius, rankos ant krūtinės. Įkvėpiama per nosį taip,

kad pasikeltų krūtinė. Iškvepiama per burną, krūtinė grįžta į pradinę padėtį.

42§ Gulint ant nugaros ištiesti rankas virš galvos, kojos tiesios. Tempti rankas ir kojas penkias

sekundes, atsipalaiduoti.

§ Pacientas guli ant nugaros, kojos sulenktos per kelius, rankos ant pilvo. Įkvėpti per nosį taip,

kad pasikeltų pilvas. Iškvėpti per burną, pilvas grįžta į pradinę padėtį.

§ Pacientas guli ant nugaros, kojos sulenktos per kelius. Įkvėpiant per nosį rankas atitraukia į

šali, iškvėpiant per burną apkabina save.

§ Sėdint ant kušetės, ar kėdės su paaukštinimu, pacientas įkvėpia per nosį, o iškvėpiant per

burną taria raidę „ž“.

Sudėtingi pratimai, kurie atliekami gydymo pabaigoje, norint atstatyti raumenų jėgą,

ištvermę, atliekami su pasipriešinimu (pvz: naudojant elastinę juostą). (12-14 pav.).

(http://orthoinfo.aaos.org, http://www.healthsystem.virginia.edu).

1 pav. 2 pav. 3 pav.


7 pav. 8 pav.

http://orthoinfo.aaos.org/booklet/view_exercise.cfm?Thread_ID=20&topcategory=Hiphttp://www.healthsystem.virginia.edu/

43


12 pav. 13 pav. 14 pav.

Patarimai pacientui. Draudžiamos padėtys ir judesiai

§ Gulint ant nugaros ir šono būtina laikyti tarp kojų pagalvėlę ar volelį. Vengti kojų

kryžiavimo. Pagalvę naudoti ne mažiau kaip šešias savaites. (15 pav., 26 pav.).

§ Stovėti tvirtai, abiem kojomis, kulnai suglausti, pėdos praskiros, arba kojos pečių plotyje.

Vengti staigaus pasisukimo. (24 pav.).

§ Einant sukamasi pro sveiką pusę.

§ Vengti ilgesnio stovėjimo, nes stovint didėja apkrovimas klubo sąnariui.

§ Apie tris mėnesius sėdėti galima tik aukščiau pakeltoje sėdynėje, pageidautina ne minkštai.

Sėdint kojos turi būti stačiu kampu kūno atžvilgiu. Negalima sėdėti ant kėdės įstrižai, užkelti

koją ant kojos, tupėti. (25-26 pav.).

44§ Nenešti nieko sunkaus (ne daugiau dviejų kilogramų). Nešulį laikyti prieš save ar

neoperuotoje pusėje, prisispaudus prie kūno.

Tualeto sėdynės aukštis turi būti 50-60cm nuo grindų, kad sėdint kojos būtų sulenktos 90o

kampu. Sėdynei paaukštinti, naudojamas paaukštinimas. (25 pav.).

§ Kojas plauti dubenyje, sėdint ant patvarios kėdės, taburetės. Šluostytis ilgu rankšluosčiu.

Vonios dugnas ar dušo grindys turi būti neslidžios.

§ Kad apsirengti būtų lengviau, reikia naudoti dvi lazdeles, kurių ilgis turėtų būti apie 40 cm,

su prie jų pritvirtintais spaustukais. Avalynė turėtu būti nesuvarstoma, be kulnų.

§ Taisyklingai įlipti ir išlipti iš lovos (keliamasi per operuotą pusę. Ligonis gulasi remdamasis

sveika koja). (16-17 pav.).

§ Lipant laiptais į viršų pirmiausia statoma sveika koja. Lipant žemyn, pirmiausia nuleidžiama

operuota koja. (23 pav.).

§ Automobilyje sėsti į priekinę atstumtą sėdynę. Turėti pagalvėlę paaukštinimui. Sėsti į sėdynę

atbulomis, tada pasislinkti, šiek tiek sulenkti kelius ir klubus, kad būtų galima pėdas įkelti į

automobilį. Išlipant daryti taip pat, tik slinktis pirmyn.

§ Jei endoprotezas tvirtinamas becementiniu būdu – pradžioje reikia naudotis ramentais,

palaipsniui perkeliant svorį ant operuotos kojos, po 12 savaičių galima vaikščioti be pagalbinių

priemonių. O jei endoprotezavimas atliktas su cementu, arba mišriai – be pagalbinių priemonių

vaikščioti galima jau po 4-6 savaičių. (18-22 pav.).

§ Elastinių kojinių arba bintų naudojimas po klubo sąnario endoprotezavimo padeda išvengti

trombų formavimosi šlaunies, blauzdos giliose venose. Bintuojama nuo pat kojos pirštų iki

šlaunies vidurinio trečdalio. Gydytojai pataria bintuoti kojas šešias savaites.

§ Pajutus stiprų skausmą ir kaitimą operuotoje kojoje, staigų skausmą krūtinėje, kvėpavimo

sutrikimus – kreiptis į gydytoją.(http://orthoinfo.aaos.org, http://www.healthsystem.virginia.edu).

http://orthoinfo.aaos.org/booklet/view_exercise.cfm?Thread_ID=20&topcategory=Hiphttp://www.healthsystem.virginia.edu/

45

15 pav.

16 pav. 17 pav.

18 pav. 19 pav.

24 pav.

20 pav. 21 pav.

46

22 pav. 23 pav.

24 pav. 25 pav. 26 pav.

472 PRIEDAS

Skausmo vizualinės analogijos skalė

(A. Ščiupokas, 2006).

483 PRIEDAS

Funkcinis judėjimo testas (W. Keitel et al., 1971)

Užduotis Įvertinimas Max

balų

kiekis

(dešinė)

Max

balų

kiekis

(kairė)

1. Atsisėsti lovoje iš

gulimos padėties

6 – atliekama su ištiestomis rankomis

5 – atliekama su ištiestomis rankomis, bet

sunkiai

4 – remiantis rankomis

2 – su pagalba

0 - neatliekama

6

2. Gulint ant nugaros

plačiai praskėsti kojas

2 – 50cm ir daugiau

1 – mažiau 50cm

0 – mažiau 20cm

2

3. Atsistoti nuo kušetės 6 – atliekama su ištiestomis rankomis

5 – atliekama su ištiestomis rankomis, bet

sunkiai

4 – remiantis rankomis

2 – su pagalba

0 – neatliekama

6

4. Stovėti ant pirštų

galiukų (15s)

2 – atliekama

1 – mažiau, nei 15s

0 - neatliekama

2

5. Stovėti ant kulnų

(15s)

2 – atliekama


0 - neatliekama

2

6. Atsitūpti pilnai 2 – atliekama

1 – atliekama sunkiai

0 – neatliekama

2

497. Išorinė klubo sąnario

rotacija. Vienos kojos

kulną pastatyti ant kitos

kojos. Pėdų ašies

kampas virš 90 laipsnių

2 – atliekama

1 – kampas tik 90 laipsnių

0 - neatliekama

2 2

8. Stovėti ant vienos

kojos

2 – atliekama


0 - neatliekama

2 2

9. Sulenkti koją per

kelio sąnarį ir užkelti

pėdą ant kėdės.

2 – atliekama

1 – koja atitraukiama nuo grindų

0 – koja neatitraukiama nuo grindų

2 2

10. Stovėti 1m atstumu

nuo kėdės, pakelti

ištiestą koją ir padėti

ant kėdės.

2 – atliekama

1 – koja atitraukiama nuo grindų

0 – koja neatitraukiama nuo grindų

2 2

11. Vaikščiojimas per

koridorių (30m)

6 – 20s

5 – 20s, bet sunkiai

4 – 25s

3 – 30s

2 – 40s

1 – keli mostai su pagalba ar be jos

6

12. Kėlimasis laiptais.

10 laiptų aukštyn ir 10

laiptų žemyn.

3 – 7s nesilaikant už turėklų

2 – iki 14s pasilaikant

1 – daugiau nei 14s, arba tik keli laiptukai

0 - neatliekama

3

Modifikuotu Keitelio indeksu vertinama arba viršutinių, arba apatinių galūnių funkcija.

Šiuo atveju, buvo vertinama apatinių galūnių funkcija. Apatinių galūnių modifikuotas Keitelio

indeksas maksimalus – 45 balai.

(A. Kriščiūnas ir kt. 2003).

504 PRIEDAS

Barthel indeksas

I VALGYMAS 10 balų Savarankiškai pavalgo nuo stalo, padėklo,naudoja pagalbinius prietaisus ir pats galiužsidėti, smulkinti maistą, pasinaudotidruska, užsitepti sviestą.

5 balai Mažoka pagalba reikalinga, neužsitepssviesto, nepasibarstys pipirų.

0 balų Visai nepavalgys pats.II JUDĖJIMAS

(nuo invalido vežimėlioir atgal)

15 balų Savarankiškai atlieka visus veiksmus,saugiai persikelia, gali nuspausti stabdžius.

10 balų Reikalinga minimali pagalba. Priminti, kaddarytų arba prižiūrėti.

5 balai Kai pats gali atsisėsti lovoje, o lipant įvežimėlį reikia padėti.

0 balų Neatlieka nieko.III ASMENINIS

TUALETAS5 balai Kai gali apsiprausti rankas, išsivalyti dantis,

apsiskusti. Moterys – kosmetika.0 balų Jei to neatlieka.

IV PASINAUDOJIMASTUALETU

10 balų Kada gali pats atsisėsti, užsisegti ir atsisegtirūbus, pasinaudoti tualetiniu popieriumi. Jeireikia pagalbos gali naudotis strypu. Galipasinaudoti basonu, bet pasiimti turi pats.

5 balai Jei kartais reikalinga pagalba.0 balų Jei neatlieka nieko.

V MAUDYMASIS 5 balai Ligonis gali naudotis vonia ar dušu. Privaloviską atlikti pats.

VI VAIKŠČIOJIMASLYGIU PAVIRŠIUMI

15 balų Ligonis be pagalbos gali nueiti 50m. Galinaudotis įtvarais, bet ne atrama su ratukais.Įtvarus privalo užsidėti ir nusiimti pats.

10 balų Kada gali nueiti iki 50m, bet negali užsidėtiįtvarų.

VIa JUDĖJIMASVEŽIMĖLIU

5 balai Važimėliu važiuoja 50m.

VII UŽLIPIMAS BEINULIPIMASLAIPTAIS

10 balų Be pagalbos ir priežiūros gali nulipti, galinaudotis lazda, ją turi nešti pats.

5 balai Kai reikalinga pagalba.VIII APSIRENGIMAS IR

NUSIRENGIMAS10 balų Ligonis gali apsirengti ir nusirengti, batų

raišteliai.5 balai Kai reikalinga pagalba, bet mažiausiai pusę

veiksmų turi atlikti pats.IX ŽARNYNO

FUNKCINĖKONTROLĖ

10 balų Kai gali kontroliuoti žarnyno veiklą.

5 balai Reikalinga pagalba naudojant žvakutes,

http://sena.sam.lt/lt/sam/teisine-informacija/ta-pilnas/?strid=79402

51darant klizmas.

0 balų Visai nėra kontrolės.X ŠLAPIMO PŪSLĖS

KONTROLĖ10 balų Kada ligonis pats kontroliuoja ir dieną ir

naktį.5 balai Kada yra sfinkterių nelaikymas.

Rezultatai: nuo 0 iki 20 – visiškai priklausomas pacientas, nuo 21 iki 61 – beveik visiškai priklausomas, nuo 62 iki 90 – vidutiniškai priklausomas, nuo 91 iki 99 – šiek tiek priklausomas, 100 – savarankiškas.(http://sena.sam.lt/lt/sam/teisine-informacija/ta-pilnas/?strid=79402).

II. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMASII. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS2.1. Tiriamoji imtis ir tiriamųjų kontingentas2.2. Tyrimo metodika

kineziterapijos poveikio ² vertinimas po klubo s nario …1802659/... · 5 ²vadas Žmogus visais...

Documents