PATVIRTINTA Kėdainių šviesiosios gimnazijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr.V1- 68

KĖDAINIŲ ŠVIESIOSIOS GIMNAZIJOS 2019 – 2020 MOKSLO METŲ

PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ

UGDYMO PLANAS

Kėdainiai2019-08-28

Turinys

I SKYRIUSBendrosios nuostatos.......................................................................................................................2II SKYRIUSPagrindinio ugdymo programos vykdymasIII SKYRIUSVidurinio ugdymo programos vykdymas..................................................................................... 37IV SKYRIUSMokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų), ugdymo organizavimasPRIEDAI........................................................................................................................................41

I SKYRIUSBENDROSIOS NUOSTATOS

1. Gimnazijos 2019–2020 mokslo metų ugdymo planas reglamentuoja pagrindinio, vidurinio ugdymo, neformaliojo švietimo programų (toliau – Ugdymo programos) įgyvendinimą Kėdainių šviesiojoje gimnazijoje 2019–2020 mokslo metais.

2. Gimnazijos ugdymo plano tikslas – apibrėžti ugdymo programų vykdymo reikalavimus ir dėl ugdymo turinio formavimo bei ugdymo organizavimo pateikti susitarimus, sudarančius sąlygas kiekvienam mokiniui pasiekti asmeninės pažangos ir geresnių ugdymo(si) rezultatų bei įgyti mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų visumą. 3. Gimnazijos ugdymo turiniui formuoti ir įgyvendinti, ugdymo procesui organizuoti keliami šie uždaviniai: 3.1. Suformuoti konkretų gimnazijos ugdymo turinį, atliepiantį mokinių mokymosi poreikius, gimnazijos bendruomenės poreikius, žmogiškuosius ir finansinius išteklius. 3.2. Nustatyti reikalavimus ir rekomendacijas ugdymo procesui gimnazijoje organizuoti. 3.3. Nustatyti pamokų skaičių, skirtą dalykų programoms įgyvendinti, mokantis pagal pagrindinio (antrosios dalies) ir vidurinio ugdymo programas. 3.4. Nustatyti neformaliajam vaikų švietimui skirtas valandas. 3.5. Aptarti ugdymo proceso dalyvių kuriamos sąveikos konstravimą, siekiant personalizuoto ir savivaldaus mokymosi, tobulinant mokinių mokėjimo mokytis kompetenciją. 4. Gimnazijos ugdymo turinys formuojamas, pagal gimnazijos veiklos tikslus, konkrečius mokinių ugdymo(si) poreikius ir įgyvendinamas vadovaujantis 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2019 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V-417 „Dėl 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo“, Lietuvos higienos norma HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. V-284 redakcija), Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Ugdymo programų aprašas), Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Pagrindinio ugdymo bendrosios programos), Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 „Dėl Vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Vidurinio ugdymo bendrosios programos), Geros mokyklos konsepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308 „Dėl Geros mokyklos konsepcijos patvirtinimo“, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo

patvirtinimo“ (toliau – Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas), kitais teisės aktais. 5. Gimnazijos ugdymo plane vartojamos sąvokos ir terminai: Dalyko modulis – apibrėžta, savarankiška ir kryptinga ugdymo programos dalis. Kontrolinis darbas – žinių, gebėjimų, įgūdžių parodymas arba mokinio žinias, gebėjimus, įgūdžius patikrinantis ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 minučių. Laikinoji grupė – mokinių grupė dalykui pagal modulį mokytis, diferencijuotai mokytis dalyko ar mokymosi pagalbai teikti. Gimnazijos ugdymo planas – gimnazijoje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais. Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma. STEAM (Science, Technology, Engineering, Arts, Maths) – į gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos integraciją orientuotas mokymas(is).Kitos ugdymo plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

II SKYRIUSUGDYMO ORGANIZAVIMAS

PIRMASIS SKIRSNISMOKSLO METŲ TRUKMĖ

6. Ugdymo organizavimas 2019 – 2020 mokslo metais:6.1. Ugdymo procesas pradedamas rugsėjo 2 d., baigiamas ( žr. 1 lentelę):

1 lentelė

Klasė Ugdymo proceso pabaiga Ugdymo dienos1 klasė 06-18 1852 klasė 06-18 1853 klasė 06-18 1854 klasė 05-21 163

6.2. Mokinių atostogos (žr. 2 lentelę): 2 lentelė

Rudens atostogos 2019 m. spalio 28 d. – spalio 31 d. Žiemos (Kalėdų) atostogos 2019 m. gruodžio 23 d. – 2020 m. sausio 3 d. Žiemos atostogos 2020 m. vasario 17 d. – vasario 21 d. Pavasario (Velykų) atostogos 2020 m. balandžio 14 d. – balandžio 17 d. Vasaros atostogos (I-III kl. mokiniams) 2020 birželio 19 d. – rugpjūčio 31 d. Vasaros atostogos (IV kl. mokiniams) Skiriamos pasibaigus švietimo ir mokslo ministro

nustatytai brandos egzaminų sesijai. Jos trunka iki 2020 m. rugpjūčio 31 d.

6.3. Jeigu gimnazijos IV klasės mokinys laiko pasirinktą brandos egzaminą ar įskaitą pavasario (Velykų) atostogų metu, atostogų diena, per kurią jis laiko egzaminą ar įskaitą, nukeliama į artimiausią darbo dieną po atostogų. Jeigu IV klasės mokinys laiko pasirinktą brandos egzaminą ugdymo proceso metu, jo pageidavimu gali būti suteikiama laisva diena prieš brandos egzaminą. Ši diena įskaičiuojama į ugdymo dienų skaičių.

7. Gimnazija dirba 5 dienas per savaitę. 8. Ugdymo procesas gimnazijoje organizuojamas pamokų forma. Pamokos trukmė – 45

min. Pamokų laikas (žr. 3 lentelę): 3 lentelė

Visos savaitės dienomis Ketvirtadieniais  Prasideda Baigiasi   Prasideda Baigiasi

1 pamoka 8.00 8.45 1 pamoka 8.00 8.452 pamoka 8.55 9.40 2 pamoka 8.55 9.403 pamoka 9.50 10.35 3 pamoka 9.50 10.354 pamoka 10.45 11.30 4 pamoka 10.45 11.30

PIETŲ PERTRAUKA 11.30 12.15

PIETŲ PERTRAUKA 11.30 12.00

KLASĖS VALANDĖLĖ 12.00 12.30

5 pamoka 12.15 13.00 5 pamoka 12.35 13.206 pamoka 13.10 13.55 6 pamoka 13.30 14.157 pamoka 14.05 14.50 7 pamoka 14.25 15.108 pamoka 15.00 15.45 8 pamoka 15.20 16.05

9. Ugdymo procesas skirstomas pusmečiais. Pusmečių datos:pirmas pusmetis: I-III klasių mokiniams–rugsėjo 2 d.– sausio 24 d.,IV klasių mokiniams–rugsėjo 2 d.– sausio 17 d.,antras pusmetis: I-III klasių mokiniams–sausio 27 d.– birželio 18 d., IV klasių mokiniams–sausio 20 d.–gegužės 21 d.

10. Gimnazijos vadovas, esant aplinkybėms, keliančioms pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei, ar paskelbus ekstremaliąją padėtį, priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo. Ekstremalioji padėtis – tai padėtis, kuri susidaro dėl kilusio ekstremalaus (gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio) įvykio ir kelia didelį pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai arba lemia žmonių žūtį, sužalojimą ar didelius turtinius nuostolius. Sprendimą dėl ekstremaliosios padėties paskelbimo nelaimės apimtoje savivaldybės teritorijoje priima savivaldybės administracijos direktorius. Gimnazijos vadovas apie priimtus sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo informuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją.

11. Oro temperatūrai esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei mokiniai gali į gimnaziją nevykti. Ugdymo procesas, atvykusiems į gimnaziją mokiniams, vykdomas. Mokiniams, neatvykusiems į gimnaziją, mokymuisi reikalinga informacija skelbiama gimnazijos internetinėje svetainėje ir / arba elektoriniame dienyne. Šios dienos įskaičiuojamos į mokymo dienų skaičių.

ANTRASIS SKIRSNISGIMNAZIJOS UGDYMO PLANAS. RENGIMAS IR ĮGYVENDINIMAS

12. Gimnazijoje įgyvendinamoms ugdymo programoms vykdyti gimnazijos ugdymo planas rengiamas vieniems mokslo metams. Gimnazijos ugdymo planas – tai ugdymo turinio įgyvendinimo, vadovaujantis gimnazijos susitarimais, bendrųjų ugdymo planų bendrosiomis nuostatomis ir bendrąjį ugdymą reglamentuojančiais kitais teisės aktais, aprašas. Gimnazijos ugdymo plane, atsižvelgiant į gimnazijos kontekstą, pateikiami konkretūs ugdymo proceso organizavimo sprendimai Pagrindinio ir Vidurinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti. Gimnazijoje susitarta dėl ugdymo plano turinio, struktūros ir jo įgyvendinimo galimybių. 13. Gimnazijos ugdymo plano projektą, vadovaudamasi demokratiškumo, subsidiarumo, prieinamumo, bendradarbiavimo principais, parengė gimnazijos direktoriaus 2019 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. V1-29 patvirtinta darbo grupė, kurią sudarė gimnazijos vadovai, mokytojai, tėvai ir mokiniai. 14. Rengiant gimnazijos ugdymo planą pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoms įgyvendinti gimnazijos bendruomenė, atsižvelgdama į BUP rekomendacijas, priėmė aktualius sprendimus 2019 m. birželio m. 18 d. mokytojų tarybos posėdyje protokolo Nr.V4-7, metodinėje taryboje 2019-06-13 d., protokolo Nr.V17-6 . Ugdymo plano projektui pritarė gimnazijos taryba 2019-08-28, protokolo Nr.V3-3. 15. Gimnazijos ugdymo planą, suderintą su gimnazijos taryba (2019-08-28, protokolo Nr.V3-3), Kėdainių rajono savivaldybės administracijos įgaliotu asmeniu, direktorius tvirtina iki ugdymo proceso pradžios. 16. Gimnazija, formuodama ugdymo turinį ir rengdama ugdymo planą, rėmėsi švietimo stebėsenos, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese informacija, PUPP, brandos egzaminų rezultatais, nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais, gimnazijos veiklos įsivertinimo duomenimis, bendruomenės narių išsakytais lūkesčiais ir įžvalgomis, atsižvelgiant į gimnazijai skirtas mokymo lėšas. 17. Įgyvendinant 2019– 2020 mokslo metų ugdymo planą didžiausias dėmesys skiriamas: 17.1. savivaldaus mokymosi plėtojimui; 17.2. mokinių mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymui; 17.3. mokymosi pagalbos efektyviam teikimui; 17.4. individualios pažangos stebėsenai ir fiksavimui; 17.5. STEAM mokslų ugdymo proceso organizavimui; 17.6. integruoto mokymosi stiprinimui; 17.7. įvairių ugdymo (si) aplinkų optimaliam panaudojimui; 17.8. gimnazijos bendruomenės emocinio intelekto stiprinimui; 18. Pagrindinio ugdymo programos turinys formuojamas vieniems metams, o vidurinio ugdymo – dvejiems metams, remiantis mokinių individualiais ugdymosi planais. 19. Rengiant 2019-2020 mokslo metų ugdymo planą Mokytojų taryboje susitarta (2019-06-18, Nr.V4-7) :

19.1. dėl ugdymo turinio įgyvendinimo integruojant į jį prevencines ir integruojamąsias programas; 19.2. dėl ugdymo proceso organizavimo formų ir kt.; 12.3. dėl mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo; 19.4. dėl mokymosi pasiekimų gerinimo priemonių įgyvendinimo ir mokymosi pagalbos teikimo, vykdant pagrindinio ugdymo programą; 19.5. dėl dalykų intensyvinimo; 19.6. dėl neformaliojo vaikų švietimo pasiūlos ir organizavimo; 19.7. dėl pamokų, skirtų mokinio ugdymo poreikiams ir mokymosi pagalbai teikti, panaudojimo; 19.8. dėl projektinio darbo rengimo ir organizavimo pagrindiniame ugdyme, brandos darbo – viduriniame ugdyme; 19.9. dėl ugdymo turinio inovacijų: 19.10. dėl socialinės-pilietinės veiklos organizavimo mokantis pagal pagrindinio ugdymo programą; 19.11. dėl nuoseklios ir ilgalaikės socialines emocines kompetencijas ugdančios prevencinės programos pasirinkimo (išdėstyta trečio skirsnio 18.1. punkte); 19.12. dėl pažintinės ir kultūrinės, meninės, sportinės, projektinės veiklos organizavimo: 19.13. dėl mokymosi sąlygų sudarymo ne tik klasėje, bet ir kitose aplinkose (gamtoje, kultūros įstaigose, įmonėse ir kt.); 19.14. dėl švietimo pagalbos teikimo. 19.15. dėl mokinio individualaus ugdymo plano sudarymo ir reikalavimų šiam planui numatymo. 20. Pagrindinė ugdymo organizavimo forma – pamoka. 21. Gimnazijoje įgyvendinami projektai, programos, veiklos, skatinančios ugdymo turinio inovacijas: 21.1. „Erasmus +“ KA2 mokyklų strateginių partnerysčių projektas ,,Capitalizing on LocalIntangible Cultural Heritage around Europe“ („Nematerialus kultūros paveldas Europoje“), 2018–2020 m.: 21.1.1. Projektas įgyvendinamas vykdant šias priemones: teminiai susitikimai su konsultantais/mentoriais, konsultacijos distanciniu būdu, tarptautinės tematinės stovyklos, tarptautinės; 21.2. Dalyvavimas visuomeninėje iniciatyvoje ,,Švietimas ir verslas inovacijų link“. Kūrybinių dirbtuvių metu galimybė mokiniams susipažinti su verslo galimybėmis Lietuvoje ir išbandyti naujausių technologijų taikymą praktikoje (dronų skenerių taikymas žemės ūkyje, genų ,,žirklės“ ir t.t.). 21.3. Dalyvavimas Vilniaus Gedimino technikos universiteto (toliau VGTU) inicijuotame inovacijų ir kūrybiškumo projekte „Ateities inžinerija”; 21.3.1. Integruoto ugdymo projekto veikla organizuojama remiantis VGTU „Ateities inžinerijos” nuotolinio ugdymo Moodle platforma (toliau – Al platforma), kuri sudarys prielaidas mokiniams atlikti savarankiškus projektinius darbus ir tobulintis inžinerinių mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) veiklų srityse;

21.3.2. Al platforma teiks mokiniams naują integruotą ugdymo turinį – ugdymas vyks per praktinį taikymą – pagal skirtingų tematikų ugdymo modulius mokiniai susipažins su šiuolaikinių technologinių inovacijų pasiekimais, uždaviniais ir jų sprendimo būdais; 21.3.3 Mokiniai išbandys dalykinius nuotolinio ugdymo modulius: „Android programėlių kūrimas” (I-II kl. mokinių grupėje), „Dizaino technologijos ir inovacijos” (I, III kl. mokinių grupėje), „ Išmanusis šiltnamis” (II, III kl. mokinių grupėje), „Žalioji energetika” (III kl. mokinių grupėje), III kl. mokinių grupėje), „Investavimo sprendimai Luminor Trade aplinkoje” (III kl. mokinių grupėje); 21.4. VGTU, VDU laikinosiose grupėse, stiprinant STEAM mokslų ugdymą, populiarinami gamtos, tikslieji, inžineriniai mokslai bei siekiama efektyvaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo, rengiant vyresniųjų klasių mokinius stojimui ir sėkmingoms studijoms universitetuose; 21.5. kolegialaus grįžtamojo ryšio sistemos dėmesio centre yra savivaldus ugdymas ir mokinių mokėjimo mokytis kompetencijos tobulinimas. Mokytojai stebi vienas kito pamokas, po to vyksta grįžtamojo ryšio pokalbis. Jo metu mokytojai suteikia vienas kitam vertingos informacijos apie jų darbą pamokų metu. Tai papildo savirefleksijos dėka įgytas įžvalgas ir suteikia impulsų savo pamokinės veiklos optimizavimui ir asmeniniam tobulinimuisi; 21.6. patirtinis mokymas(is) per įvairias praktines veiklas, kūrybą, įvykius; 21.7. tyrinėjantis, interaktyvus, kontekstualus, dialogiškas ir paremiantis mokymasis 21.8. „Simulith“ tinklo imitacinė bendrovė „TAURUS MIDI“. Praktinio mokymo priemonė ir vieta mokiniams dirbti ir mokytis naudojant dokumentus, procedūras ir programas, kurių reikia norint valdyti verslą. 21.9. LJA mokinių bendrovė. "Mokomosios mokinių bendrovės" metu mokiniai įsteigia bendrovę ir ją valdydami įgyja verslo įgūdžių bei praktiškai mokosi ekonomikos.Mokinių bendrovė- tai unikali galimybė mokykloje įkurti ir valdyti savo verslą. Dirbdami mokinių bendrovėje,mokiniai atsakingi už sprendimų priėmimą, būdami bendrovės valdybos nariais gali formuoti rinkos ekonomikos sistemą, o tuo pačiu daryti įtaką sprendimams ir veiksmams. 22. Gimnazijoje susitarta: 22.1. intensyvinti biotechnologijų, dailės mokymą I-II klasėse, per dieną skiriant dvi viena po kitos pamokas ir kursą mokantis vieną pusmetį; 22.2. intensyvinti žmogaus saugos mokymą I klasėse per I pusmetį; 22.3. intensyvinti matematikos išplėstinio kurso modulio mokymą IV klasių mokiniams integruojant į matematikos dalyko programą. 23. Individualaus plano sudarymas. Mokinio individualus ugdymo(si) planas – tai kartu su mokiniu sudaromas jo galioms ir mokymosi poreikiams pritaikytas ugdymosi planas, padedantis pasiekti aukštesnių ugdymo(si) rezultatų, prisiimti asmeninę atsakomybę, įgyti reikiamas kompetencijas, išsikelti įgyvendinamus tikslus ir jų siekti. Individualus ugdymo planas sudaromas: 23.1. mokiniui, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą; 23.2. asmeniui, atvykusiam mokytis iš užsienio; 23.3. mokiniui, kuris mokomas namuose. 23.4. mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, rekomenduojant Vaiko gerovės komisijai, klasės vadovui ar mokytojui sudaromas individualus ugdymo planas, kuris suteikia galimybes stebėti mokinio pažangą. Individualų ugdymo planą padeda sudaryti dalyko mokytojas, socialinis pedagogas ar psichologas. Jame numatoma mokinio veikla siejama

su mokymosi poreikiais, atskiro dalyko pasiekimų gerinimu, numatomi mokinio prisiimti įsipareigojimai: papildomų ar tikslinių užduočių atlikimas, darbas su kitokiomis mokymo priemonėmis ar kitokiais mokymosi metodais ir kt.). Individualaus mokinio ugdymo(si) planas sudaromas dažniausiai pusmečiui arba trumpesniam laikotarpiui atsižvelgiant į mokytojo ar Vaiko gerovės komisijos rekomendacijas. Mokinių, kurie mokosi pagal individualius ugdymosi planus, pažangą stebi ir analizuoja klasės auklėtojas, bendradarbiaudamas su mokytojais, mokiniais, mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), Vaiko gerovės komisija, švietimo pagalbos specialistais. Pusmečiui pasibaigus, individualiame ugdymosi plane analizuojami mokinio pasiekimai: vyksta įsivertinimas, mokytojai, mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai), švietimo pagalbos specialistai analizuoja mokymosi pasiekimus, reikalui esant numatomi kito pusmečio uždaviniai, Vaiko gerovės komisijoje aptariamas pagalbos organizavimas. 24. Kiekvienas mokinys, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, pasirengia individualų ugdymo planą dvejiems metams. III–IV klasių gimnazistai, sudarydami individualius ugdymosi planus, renkasi dalykus, dalykų kursus, dalykų modulius, dalykui skiriamų valandų skaičių. Mokinio individualus ugdymo planas turi atitikti bendruosius vidurinio ugdymo programos aprašo reikalavimus. Mokinys individualų ugdymo planą susiderina su gimnazijos galimybėmis. Grupės sudaromos, jei programą pasirenka ne mažiau kaip 10 mokinių. 25. Mokinio individualaus ugdymo plano formą kasmet mokiniui siūlo gimnazija. 26. Gimnazija iš anksto informuoja mokinius ir jų tėvus apie vidurinio ugdymo turinio pasirinkimo galimybes, nuo kovo mėnesio organizuoja užsiėmimų ciklus II klasių mokiniams ir jų tėvams. 27. Individualus ugdymo planas sudaromas mokiniui, kuris mokomas namie. Jame numatomi mokymosi tikslai, mokinio mokymosi indėlis, planuojami mokytis dalykai, jiems skiriamas pamokų skaičius, pasiekimų patikrinimo būdai ir pan. Mokinys mokosi pagal gimnazijos direktoriaus patvirtintą ir su vienu iš mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) suderintą pamokų tvarkaraštį. 28. Mokinio individualus ugdymo planas sudaromas ir įgyvendinamas bendradarbiaujant mokytojams, mokiniams, mokinių tėvams, gimnazijos vadovams ir švietimo pagalbos mokiniui specialistams (soc. darbuotojui, psichologui). 29. Mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimas. Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą gimnazija vadovaujasi vadovaujamasi Ugdymo programų aprašu, Pagrindinio ugdymo ir Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimą. parengtu Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu 2017 m. rugpjūčio 31 d. direktoriaus įsakymu Nr. VI- 176 (6 priedas). 30. Mokslo metų pradžioje dalykų mokytojai pasirašytinai supažindina mokinius su parengtomis ir metodinėse grupėse aptartomis dalykų vertinimo normomis. 31. Mokinių, besimokančių pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, pasiekimams vertinti taikoma 10 balų pasiekimų vertinimo sistema. 32. Dorinio ugdymo pasiekimai pažymiais nevertinami, rašoma „įskaityta“ arba „neįskaityta“. Pažymiais nevertinami žmogaus saugos, specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių kūno kultūros pasiekimai, rašoma „įskaityta“ arba „neįskaityta“. 33. Mokinių pasiekimai ir pažanga, įgyti mokantis menų, kūno kultūros, technologijų, ekonomikos, kompiuterinės braižybos vertinami pažymiu. Psichologijos, pilietiškumo pagrindų - „įskaityta/neįskaityta“.

34. Dalykų moduliai vertinami pažymiu. Jie įskaitomi į atitinkamo dalyko programos pasiekimų įvertinimą. 35. Diferencijavimas. Diferencijuotu ugdymu atsižvelgiama į mokinio turimą patirtį, motyvaciją, interesus, siekius, gebėjimus, mokymosi stilių, pasiekimų lygius. Mokiniui pritaikomi mokymosi uždaviniai ir užduotys, ugdymo turinys, metodai, mokymo(si) priemonės, mokymosi tempas, mokymosi aplinka 36. Gimnazijoje laikomasi diferencijavimo nuostatų: 36.1. Sudaryti lygias galimybes mokytis visiems mokiniams – ir gabiems, ir turintiems mokymosi sunkumų; 36.2. Atsižvelgti į mokinių gebėjimus, diferencijuojant mokinių veiklą pamokoje. 37. Diferencijavimas gimnazijoje vykdomas gimnazijos ir mokytojo lygmeniu (žr. 4 lentelę)

4 lentelė

Gimnazijos lygmuoPasirenkamieji dalykai III-IV kl.

Mokinių gebėjimus, poreikius, polinkius, interesus ir kt. atitinkančios grupės

Dalykų moduliai I-IV kl. Mokinių gebėjimus, poreikius, polinkius, interesus ir kt. atitinkančios grupės

Mokymosi kursas III-IV kl. Mokinių gebėjimus, poreikius atitinkančios grupėsSkirtingos pasaulėžiūros (dorinis ugdymas)

Mokinių poreikius atitinkančios grupės

Dalyko mokymosi metodikos (anglų k. I-IV kl.)

I klasių mokinių užsienio (anglų) kalbos pogrupiai sudaromi vadovaujantis vykdytų užsienio (anglų) kalbos pasiekimų patikrų rezultatais. Keisti pogrupį mokiniai gali pasibaigus mokslo metams arba po I pusmečio rekomendavus dėstančiam mokytojui. III ir IV klasių mokiniai užsienio (anglų) kalbos grupės sudaromos pagal atliktą užsienio kalbos lygio nustatymo testo pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis rezultatus.

Konsultacijos I-IV kl. mokiniams

Mokinių pasiekimų skirtumams mažinti, gabumams plėtoti grupės

Neformaliojo vaikų švietimo užsiėmimai

Mokinių gebėjimus, poreikius, polinkius, interesus ir kt. atitinkančios grupės

Projektiniai darbai (III kl.) Mokinių gebėjimus, poreikius atitinkančios grupėsGabių vaikų ugdymui (I-IV kl.) Mokinių gabumams plėtoti grupės

Grupių sudarymasHomogeninės grupės (kūno kultūra I, II, III, IV kl., matematika I, II kl., anglų k. I-IV kl., mokymosi kursas, dalykų moduliai, konsultacijos, projektiniai darbai, gabių vaikų ugdymas)

Pamokos klasei ugdymo poreikiams tenkinti, + mokinio krepšelio turimų lėšų galimybėsI-II kl. mokiniai pagal jų matematikos mokymosi lygius skirstomi į srautus;Pusmečio (mokslo metų) pabaigoje nustačius, kad mokinio pasiekimai atitinka aukštesnį mokymosi lygį arba nebeatitinka srauto lygio, mokiniui sudaroma galimybė mokytis pagal savo mokymosi lygį kitame sraute.

Heterogeninės grupės (pasirenkamieji dalykai, VGTU, ASU klasės)

Pamokos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti + mokinio krepšelio turimų lėšų galimybės

Informacinės technologijos (II kl.)

II kl. mokiniai pagal savo gebėjimus renkasi vieną iš trijų informacinių technologijų modulių: programavimo pradmenys, kompiuterinės leidybos pradmenys arba tinklalapių rengimo pradmenys.

Technologijos (biotechnologijos) (I-II kl.)

Pamokos klasei + mokinio krepšelio turimų lėšų galimybės

Mokytojo lygmuo

Programa, ilgalaikis planas - ugdymo turinio apimtis ir sudėtingumas (pagal klasės pasirengimo lygį), pasiekimų lygmenys (pagal homogenines grupes).

Pamoka Pamokos uždavinio individualizavimas

Grupių sudarymas pamokoje

Mokymosi tempo diferencijavimas

Užduočių diferencijavimas( papildomos užduotys, savikontrolės užduotys, užduočių minimumas)

Pagalbos ir konsultavimo(si) galimybės

Metodai, mokymo(si) priemonės, vertinimas

Namų darbų skyrimas

38. Gimnazija analizuoja, kaip ugdymo procese įgyvendinamas diferencijavimas, kaip mokiniams sekasi pasiekti dalykų bendrosiose programose numatytų pasiekimų, ir priima sprendimus dėl tolesnio ugdymo diferencijavimo. Priimant sprendimus atsižvelgiama į mokinio mokymosi motyvaciją ir ugdymo turinio pasirinkimą, individualią pažangą ir sąmoningai keliamus gimnazijos tikslus, mokyklos lėšas. Mokiniai, padarę pažangą, gali pereiti į aukštesnių pasiekimų grupę; nemotyvuoti, nesimokantys mokiniai, tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimu, perkeliami į grupę , kurioje siekia aukštesnio žinių ir gebėjimų lygmens. 39. Mokinio ugdymosi poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti valandų panaudojimas: 39.1. lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos pasiekimams gerinti skiriama papildomai po 1 val. lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos dėstymui I ir II gimnazinėse klasėse; 39.2. anglų kalbos pasiekimams gerinti skiriama papildomai po 0,5 val. I klasėse ir po 0,25 val. II klasėse. 39.2. III–IV klasėse mokinių mokymosi pasiekimams gerinti, brandos egzaminams pasirengti skiriamos papildomos valandos lietuvių kalbai ir literatūrai (A lygiu – 1 val., ), anglų kalbai (B2 – 1 val.,), matematikai (B – 3, A –2 val.), istorijai (A lygiu – 1 val.), chemijai (A lygiu – 2 val.), biologijai (A lygiu – 1 val.), fizikai (A lygiu – 1 val.) mokyti;

39.3. atsižvelgiant į mokinių mokymosi poreikius ir šių dienų aktualijas gimnazijoje siūlomi šie pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai: 39.3.1. I klasėje – lietuvių kalbos (1 val.), gamtos mokslų (1 val.) moduliai; 39.3.2. II klasėje – matematikos (1 val.), anglų kalbos (1 val.) lietuvių kalbos (1 val.) moduliai; 39.3.3. III–IV klasėse – informacinės technologijos B lygiu (2 val.), programavimas C++ (6 val.), elektroninė leidyba (4 val.), braižyba (2 val.), ekonomika ir vadyba (4 val.), vokiečių kalba A1 (4 val.), rusų kalba A1 (4 val.), lietuvių kalbos (2 val.), matematikos (2 val.), anglų kalbos vartojimo ir kalbėjimo įgūdžių lavinimo (2 val.), biologijos praktikumo (1 val.) moduliai; 39.4. dalykų spragoms pašalinti I–IV klasėse skiriama po 1 valandas lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, fizikos, chemijos trumpalaikėms konsultacijoms; 39.5. dalykų gabumams plėtoti I–IV klasėse skiriama po 1 valandas lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, fizikos, chemijos trumpalaikėms konsultacijoms. 40. Gimnazija stiprina STEAM dalykų mokymą, sudaro sąlygas ir skatina mokinius dalyvauti integruotuose gamtos, socialinių mokslų, matematikos, technologijų, inžinerijos dalykų projektuose ar kitose veiklose, plėtoja neformaliojo ir formaliojo švietimo galimybes integruoti šiuos dalykus ir vykdomomis veiklomis prisideda prie mokslo populiarinimo ir inovacijų kultūros ugdymo. 41. Neformalusis vaikų švietimas. Gimnazija sudaro galimybes kiekvienam mokiniui, ypatingai turinčiam nepalankias socialines, ekonomines, kultūrines sąlygas namuose pasirinkti jo poreikius atliepiančias įvairių krypčių neformaliojo vaikų švietimo programas. Neformaliojo vaikų švietimo veikla vykdoma aplinkose, padedančiose įgyvendinti neformaliojo vaikų švietimo tikslus. Neformaliojo vaikų švietimo užsiėmimai gimnazijoje skirti lavinti mokinių kompetencijas - asmenines, profesines, edukacines, socialines. Gimnazijoje lavinimas vykdomas šiomis kryptimis: intelektualinis ugdymas, meninis ugdymas, sveikos gyvensenos ugdymas, pilietinis ugdymas. 42. Kiekvienų mokslo metų pabaigoje atliekamas mokinių neformaliojo švietimo poreikių tyrimas. Tyrimo rezultatai aptariami gimnazistų taryboje ir ugdymo plano rengimo grupėje. Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, gimnazijoje siūlomos skirtingų krypčių programos, atitinkančios mokinių saviraiškos poreikius, padedančios atsiskleisti pomėgiams ir talentams, ugdančios savarankiškumą, sudarančios sąlygas bendrauti ir bendradarbiauti. 43. Mokinių skaičius neformaliojo ugdymo grupėje yra ne mažesnis kaip 12 mokinių. Grupės sudaromos iš tos pačios klasės, paralelių klasių, gretimų klasių mokinių arba mokinių, turinčių bendrų interesų. Mokinių grupės sudėtis per mokslo metus gali keistis. 44. Programos rengiamos, vadovaujantis Kėdainių šviesiosios gimnazijos Neformaliojo vaikų švietimo organizavimo tvarka, patvirtinta 2009 m. rugpjūčio 31 d. direktoriaus įsakymu Nr. V1-83. Neformaliojo vaikų švietimo veiklai įgyvendinti skiriamos valandos, atsižvelgiant į veiklos pobūdį, periodiškumą, trukmę. Valandos nustatomos mokslo metams kiekvienai ugdymo programai (žr. 5 lentelę): 5 lentelė

Eil. Nr.

Programos vadovo vardas, pavardė

Skirta val. Programos pavadinimas

1. A. KrasauskienėD. Ivaškevičienė

12

Mokinių mokslinė draugija (MMD)Mokinių mokslinė draugija (MMD), chemijos sekcija;

I. Krivickienė

I. Ragožienė

B. Petraitienė

2

1

1

Mokinių mokslinė draugija (MMD), chemijos sekcija;Mokinių mokslinė draugija (MMD), biologijos sekcija;Mokinių mokslinė draugija (MMD), biologijos sekcija.

2. L. Lapienis 5 Renginių įgarsinimas ir muzikinis apipavidalinimas.

3. S. Aukštiejūtė-Morkūnienė

332

Kamerinis mišrus chorasInstrumentinis vokalinis ansamblis;Muzikinis teatras.

4. D. Naujokienė 24

Šokio studija 1–2 klasių mokiniams;Šokio studija 3–4 klasių mokiniams.

5. J. Adukauskienė 2 Grafinis dizainas.6. T. Samalius 1 Virtualios technologijos7. S. Džiugelienė 2 Tinklinis

2 Judėjimas - sveikata9. D. Leikauskas 3 Šviesioji komanda10. G. Čečkauskienė 2 Krepšinis11. J. Kišonaitė 1 Kėdainių krašto raštija12. V. Sakalauskienė 3 Informacinė laida „Šviežienos“.13. L. Rumbienė 2 Prancūzų kalba

14. D. Petkevičiūtė 1 Debatų klubas 15. D. Chochlovienė 2 Renginių organizatorių klubas

Iš viso panaudota: 47 val.

45. Mokiniai užsiėmimus renkasi ir mokytojai patikslintus mokinių sąrašus Gimnazijosdirektoriaus pavaduotojui, atsakingam už neformalųjį švietimą, pateikia iki rugsėjo 7 d. Neformaliojo vaikų švietimo veikla įrašoma į atskirą, iki rugsėjo 12 d. sudarytą, neformaliojo vaikų švietimo tvarkaraštį ir neformaliojo vaikų švietimo programose dalyvaujantys mokiniai registruojami Mokinių registre. 46. Atsižvelgiant į jau susiklosčiusias gimnazijos tradicijas, mokinių poreikius, gimnazijosfinansines galimybes neformaliajam vaikų švietimui vykdyti, valandos pirmiausia skiriamos mokinių gausiausiai pasirenkamoms programoms. Neformaliojo vaikų švietimo valandų skaičius nustatomas proporcingai būrelį lankančių mokinių skaičiui bei atsižvelgiant į veiklos specifiką. 47. Itin gabiems mokiniams siūloma rinktis Kėdainių miesto neformaliojo vaikų švietimoįstaigas ir formalųjį švietimą papildančias įstaigas, kuriose jie gali gilinti pageidaujamas bendrąsias ir dalykines kompetencijas. Informaciją apie įstaigas, siūlančias mokinių poreikius atitinkančiasprogramas, mokiniams suteikia dalyko mokytojas, klasės vadovas. 48. Projektinės veiklos organizavimas. Mokiniams numatyta taikyti veiklą ir kūrybą skatinančius metodus, organizuoti trumpalaikius (integruojant į mokomojo dalyko programą) ar metų trukmės projektinius darbus. 49. Brandos darbo organizavimas. Brandos darbas organizuojamas pagal Kėdainių šviesiosios gimnazijos brandos darbo rengimo tvarkos aprašą, patvirtintą gimnazijos direktoriaus 2019 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-139.

50. Gabių mokinių ugdymas. Gabių mokinių ugdymas apima šių mokinių atpažinimą bei jų ugdymo individualizavimą, diferencijavimą ir turtinimą. 51. Gabių mokinių atpažinimas: 51.1. gabūs mokiniai atpažįstami pagal mokomųjų dalykų akademinius pasiekimus, olimpiadų, konkursų rezultatus, kitus tikslinės paskirties renginių metu pastebėtus mokinių intelektinius, meninius, sportinius ar technologinius gebėjimus bei psichologo vykdomų testų ir tyrimų rezultatus; 52. Gabių mokinių ugdymas diferencijuojamas, individualizuojamas: 52.1. mokiniams suteikiant galimybę pagal poreikius, gebėjimus ir polinkius rinktis dalykų modulius, pasirenkamuosius dalykus; 52.2. diferencijuojant ir individualizuojant užduotis pamokose; 52.3. diferencijuojant ir individualizuojant namų darbų užduotis ir atlikimo būdus; 52.4. suteikiant galimybę mokiniams vadovauti grupės darbui, mokytis padedant silpnesniems mokiniams; 52.5. įtraukiant mokinius dalyvauti organizuojamuose renginiuose, skirtuose gabių mokinių grupėms (VGTU, VDU klasė, MMD, matematiniai renginiai, kalbų renginiai, gamtamoksliniai renginiai, protų mūšiai, mobilios laboratorijos, gamtamokslinės varžytuvės, debatų varžybos); 53. Gabių mokinių ugdymas turtinamas: 53.1. organizuojant įvairius renginius: konkursus, varžybas, konferencijas ir tikslinės paskirties projektus; 53.2. organizuojant mokomųjų dalykų olimpiadas, konkursus ir kitus renginius; 53.3. suteikiant informaciją apie galimybes pasirinkti skirtingoms mokslo sritims gabių mokinių ugdymą įvairiose neformaliojo švietimo institucijose. 54. Veiksmingam gabių mokinių atpažinimo, ugdymo individualizavimo, diferencijavimo ir turtinimo procesui užtikrinti lietuvių kalbos, anglų kalbos, gamtos mokslų, matematikos, istorijos bei geografijos mokomųjų dalykų mokytojams papildomai apmokama už darbą su gabiais mokiniais. 55. Suteikiant konsultacinę pagalbą mokomųjų dalykų pamokose laikomasi principo, kad pirmenybė (kartu su mokymosi sunkumų turinčiais) teikiama tiems mokiniams, kurių pasiekimai aukščiausi. 56. Mokytojų ir tėvų (globėjų, rūpintojų) bendradarbiavimas. Gimnazija organizuoja mokytojų ir tėvų (globėjų, rūpintojų) bendradarbiavimą, siekiant individualios kiekvieno mokinio mokymosi pažangos, puoselėjant jo sveikatą, socialumą ir brandą. Mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) galimybes kartu su mokytojais ir mokiniais dalyvauti planuojant, įgyvendinant ugdymo procesą, priimant sprendimus numatoma įgyvendinti organizuojant: klasių tėvų savivaldų ir tėvų klubo veiklą; tėvų veiklą gimnazijos taryboje;

tėvų susirinkimus;įvairių darbo, kūrybinių grupių veiklą;individualius pokalbius su tėvais, susitikimus;

vaiko pažangos aptarimus su tėvais po suteiktos pagalbos;projektus ir šventes;tėvų švietimą (seminarai, paskaitos);informacijos sklaidą (informavimas raštu, žodžiu, žinutėmis, elektroniniais laiškais,

atvirų durų dienų organizavimas);

konsultacijas tėvams įvairiais klausimais;bendras vaikų ir tėvų išvykas;tėvų saviugdos klubo užsiėmimus.

57. Gimnazija konsultuoja ir skatina mokinių tėvus: 57.1. sukurti mokiniams tinkamą edukacinę aplinką namuose; 57.2. savo pagrįstais lūkesčiais motyvuoti vaiką mokytis; 57.3. padėti vaikams mokytis namuose; 57.4. sudaryti galimybes vaikams dalyvauti neformaliojo švietimo veiklose. 58. Gimnazija užtikrina abipusį ir savalaikį grįžtamosios informacijos apie mokinių mokymąsi perdavimą tarp mokyklos ir mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų). Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) nuolat informuojami apie mokykloje organizuojamą ugdymo procesą, mokymosi pasiekimus, mokymo(si) pagalbos teikimą. 59. Numatomos bendradarbiavimo formos su socialiniais partneriais: projektai, mokslinės-praktinės konferencijos, seminarai, tyrimai, metodiniai pasitarimai, atviros veiklos, šventiniai, sporto renginiai, parodos, išvykos.

TREČIASIS SKIRSNISMOKYKLOS UGDYMO TURINIO ĮGYVENDINIMO PLANAVIMAS

60. Ugdymo turinys gimnazijoje planuojamas pagal Bendruosiuose ugdymo planuose nurodytą mokymosi dienų skaičių bei Gimnazijos ugdymo plane užfiksuotą dalyko programai įgyvendinti skiriamų valandų skaičių.

61. Planuojant ugdymo turinį vadovaujamasi Bendrosiomis programomis, gimnazijos Ugdymo turinio planavimo, bendrųjų kompetencijų, gyvenimo įgūdžių ugdymo, prevencinių ir kitų programų integravimo į ugdymo turinį tvarkos aprašu, parvirtintu gimnazijos direktoriaus 2015-06-30 įsakymu Nr. V1-157 (3 priedas). 62. Mokytojai metodinių grupių, Metodinės tarybos susirinkimuose, vykstančiuose ne vėliau kaip iki rugpjūčio 30 d., aptaria ir derina integruojamų dalykų, integruojamųjų programų turinį, numatomas projektines ir kūrybines veiklas, integruojamąsias pamokas, popamokinius renginius ir juos fiksuoja ilgalaikiuose ar veiklos planuose. Dalyko mokytojas kiekvienai savo mokomajai klasei parengia ir organizuoja ne mažiau kaip po vieną integruotą dalyko ir STEAM pamoką per mokslo metus. 63. Ugdymo turinys ilgalaikiuose ir veiklos planuose koreguojamas ir tobulinamas, atsižvelgiant į mokinių pasiekimus, klasės (grupės) kontekstą, kintančią situaciją. Pakeitimai fiksuojami skiltyje „Pastabos“. 64. Direktorius įsakymu tvirtina:

64.1. gimnazijos ugdymo planą iki rugsėjo 1 d., suderinęs su mokyklos taryba ir savivaldybės vykdomosios institucijos įgaliotu asmeniu;

64.2. pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių programas iki rugsėjo 1 d.;64.3. neformaliojo vaikų švietimo programas iki rugsėjo 1d.

65. Direktoriaus pavaduotojas ugdymui derina:65.1. mokomųjų dalykų ilgalaikius planus.

66. Mokytojai derina metodinėje grupėje:66.1. mokomųjų dalykų ilgalaikius planus, pasirenkamųjų dalykų modulių programas; 66.2. neformaliojo vaikų švietimo programas.

67. Gimnazijoje, atsiradus Bendruosiuose ugdymo planuose nenumatytiems atvejams, ugdymo proceso metu galima koreguoti gimnazijos ugdymo plano įgyvendinimą, atsižvelgiant į mokymui skirtas lėšas, išlaikant minimalų pamokų skaičių dalykų programoms įgyvendinti ir minimalų privalomų pamokų skaičių mokiniui. 68. Ugdymo turinio įgyvendinimo stebėsena planuojant, vertinant ir reflektuojant ugdymo procesą numatoma gimnazijos metiniame veiklos plane, stebėsenos rezultatai aptariami mokytojų metodinėse grupėse, metodinėje taryboje, mokytojų tarybos ir gimnazijos tarybos posėdžiuose. 69. Gimnazija, įgyvendindama pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, sudaro sąlygas mokiniui mokytis mokinių, mokinių ir mokytojų, kitų mokyklos darbuotojų pagarba vienas kitam grįstoje psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai sveikoje ir saugioje aplinkoje, užtikrina tinkamą ir savalaikį reagavimą į patyčių ir smurto apraiškas. Gimnazijoje mokiniui saugia ir palankia ugdymosi aplinka rūpinasi ir mokinio gerovės užtikrinimo klausimus sprendžia gimnazijos vaiko gerovės komisija, kuri vadovaujasi Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. V-579 „Dėl Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

70. Gimnazija įgyvendina Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programą patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-941 „Dėl Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programos patvirtinimo“ vadovaudamasi gimnazijos direktoriaus įsakymu patvirtintu Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai ugdymo programos įgyvendinimo tvarkos aprašu (4 priedas). 71. Gimnazijos susitarimai dėl Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programos įgyvendinimo: 71.1. atsižvelgiant į mokinių sveikatos rodiklių analizę, prioritetinės programos įgyvendinimo gimnazijoje sritys – fizinė sveikta (sveika mityba ir fizinis aktyvumas); 71.2. pagrindiniame ir viduriniame ugdyme Sveikatos ir lytiškumo ugdymas bei rengimo šeimai programą integruojama į dalykų programų turinį, neformalųjį švietimą, į 1–4 klasių vadovų, pagalbos mokiniui specialistų veiklas. 9–10 klasėse sveikatos ir lytiškumo ugdymui bei rengimui šeimai skiriamos programos visumą apimančios veiklos, kurios organizuojamos pažintinių dienų, projektų, renginių metu (paskaitos, diskusijos, sporto varžybos, konkursai, parodos, akcijos ir kt., pasitelkiant įvairių medicinos įstaigų darbuotojus, mokinių tėvus). Kiekvieną savaitę trečiadieniais 11.40 – 12.10 val. visiems I –IV klasių mokiniams organizuojama aktyvi pertrauka. 71.3. programos temos, veiklos planuojamos mokytojų dalykų ilgalaikiuose planuose, specialistų, klasių vadovų veiklos planuose, gimnazijos veiklos planuose; 71.4. mokinių pasiekimai ir pažanga vertinami remiantis Bendrosios sveikatos ir lytiškumo bei rengimo šeimai programos 2 priede aprašytais mokinių pasiekimais, kurie yra integrali žinių ir supratimo, gebėjimų bei vertybinių nuostatų visuma. Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas negali pažeisti asmens privataus ir šeiminio gyvenimo neliečiamumo principų. Ugdant sveikatos ir lytiškumo bei rengimo šeimai gebėjimus, vertybines nuostatas ir žinias taikomas formuojamasis ugdomasis vertinimas, diagnostinis vertinimas, apibendrinamasis sumuojamasis vertinimas, kurie apibrėžti Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų apraše. Mokytojai vertinimą fiksuoja integraliai savo pasirinktais būdais. 71.5. mokinių sveikatos ir lytiškumo ugdymo(si) bei rengimo šeimai poreikių refleksiją ir įsivertinimą organizuoja programos įgyvendinimo komanda bendradarbiaudama su VGK.

71.6. integruojamųjų pamokų apskaita dienyne: įrašoma integruojamoji tema dalykui skirtame apskaitos puslapyje ir skiltyje „Integruotos pamokos“, jei integruojamoji programa integruojama į dalyko turinį. Jei integruojamas kelių dalykų turinys ir pamokoje dirba keli mokytojai, integruojamų dalykų pamokų turinį dienyne būtina įrašyti tų dalykų apskaitai skirtose elektroninio dienyno skiltyse ar puslapiuose;

72. Gimnazija, įgyvendindama pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. V-284 redakcija). Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma).

73. Gimnazijoje įgyvendinama ugdymo kryptis – socialinis emocinis ugdymas (SEU), siekiant tobulinti mokinių specialiuosius įgūdžius (savimonę, socialinį sąmoningumą, asmenybės valdymą, bendravimo įgūdžius, atsakingų sprendimų priėmimą). SEU gimnazijoje įgyvendinama šiomis veiklos kryptimis:

73.1. Ugdymo procese: 73.1.1. sėkmės momentai kiekvienoje pamokoje; 73.1.2. kiekvieno mokinio individualios pažangos stebėjimas, analizavimas, fiksavimas,

grįžatmojo ryšio teikimas, mokymosi pagalba; 73.2. Pagalba mokiniui: 73.2.1. mokomųjų dalykų konsultacijos; 73.2.2. mokinio individualios pažangos (MIP) lapo pildymas, aptarimas su mokiniu; 73.2.3. mokinio individualios pažangos aptarimas su dalykų mokytojais; 73.2.4. tėvų įtraukimas į individualios vaiko pažangos plėtotę; 73.2.5. pagalbos mokiniui modelio taikymas; 73.3. Neformalioji veikla: 73.3.1. klasių vadovų veiklos sistema (mokymasis, priklausymas bendruomenei,

socializacija, teminės valandėlės); 73.3.2. edukacinių erdvių kūrimas ir puoselėjimas; 73.3.3. tėvų iniciatyvos;73.3.4. neformaliojo ugdymo užsiėmimai, jų įvairovė; 73.4. Lyderystės kultūros plėtojimas: 73.4.1. projektų vykdymas; 73.4.2. mokytojų įsivertinimo sistemos plėtojimas; 73.4.3. pedagogų kompetencijų tobulinimas; 73.4.4. savivaldos institucijų veiklos plėtojimas; 73.4.5. mokinių, mokytojų, tėvų iniciatyvos;73.4.6. NVO „Tėvų klubas“, „Mokinių mokslinė draugija“.74. Ugdymo turinio integracijos kryptys: 74.1. integraciniai ryšiai tarp dalykų: dorinio ugdymo, chemijos, matematikos, biologijos,

geografijos, fizikos, menų, kūno kultūros, informacinių technologijų, lietuvių ir užsienio kalbų; 74.2. dalykų programų ryšiai su integruojamosiomis ir prevencinėmis programomis:

Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa, Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa, Žmogaus saugos bendroji programa 3-4 klasėse, Ugdymo karjerai programa, Etninės kultūros bendroji programa. Integruojamas programų turinys pateikiamas 7 priede;

74.3. dalykų programų ryšiai su socialine ir mokinių gyvenimo aplinka.75. Ugdymo turinio integracija:

Eil. Nr.

Integruojamos programos, temos

Įgyvendinimo formos Klasė Vertinimas ir pažangos fiksavimo būdai

Planavimas

1. Nuosekli ir ilgalaikė socialines ir emocines kompetencijas ugdanti prevencinė programa LIONS QUEST ,,Raktai į sėkmę: 1-4 gimnazinėms klasėms“

Klasės valandėlės: LIONS QUEST ,,Raktai į sėkmę”

I-IV klasės

Refleksija, įsivertinimas,projektų pristatymas

Klasės vadovo veiklos planas

2. Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa

1. Temųintegracija į mokomųjų dalykų pamokas

2. Temų integracija į socialines ir emocines kompetencijas ugdančią prevencinę programą LIONS QUEST ,,Raktai į sėkmę”4. Temų integracija į neformaliojo švietimo užsiėmimus. 5. Temų integracija į projektinę veiklą, renginius. 6. Temų integracija į klasės valandėles,

I-IV klasės

I-III klasės

I-IV klasės

I-IV klasės

I-IV klasės

Refleksija. Vertinimas pagal mokomųjų dalykų vertinimo tvarką

Refleksija, įsivertinimas, projektų pristatymas

Refleksija, įsivertinimas

Refleksija, įsivertinimas, projektų pristatymasRefleksija, įsivertinimas, projektų pristatymas

Refleksija,

Temos ilgalaikiuose planuose. 2018 m. gimnazijos veiklos planai. Klasės vadovų veiklos planai. Neformaliojo švietimo programos.Sveikatos priežiūros specialistės, pagalbos mokiniui specialistų veiklos planai.

pagalbos mokiniui specialistų veiklas.7. Bendradarbiavimas su pirminės sveikatos priežiūros specialiste.

I-IV klasės

įsivertinimas, projektų pristatymas

3. STEAM ugdymas Temų integracija pamokose. Integruotos STEAM pamokos. Neformaliojo švietimo užsiėmimai. VGTU ir VDU grupių ugdymo turinys.Projektinė veikla, ugdymo dienos AM, mokslo įstaigų, įmonių bazėje.

I-III klasės

Pagal bendrą vertinimo tvarką.Mokinių refleksija klasių valandėlėse, apklausos, projektų pristatymai. Refleksija su VGTU, VDU dėstytojais

Temos ilgalaikiuose planuose. VGTU, VDU grupių veiklos planai. Neformaliojo švietimo programos.STEAM udgymo veiklos planas.

4. Laisvės kovų istorija Pamokų temos II klasės, 18 pamokų

Pagal istorijos, pilietiškumo, lietuvių kalbos vertinimo tvarką. Kaupiamojo vertinimo sudėtinė dalis.

Istorijos, pilietiškumo ir lietuvių kalbos mokytojų parengtas planas, temas integruojant į išvardintų mokomųjų dalykų pamokas.

5. Integruotas technologijų kursas

Ekskursijos į įmones, susitikimai su įvairių ūkio šakų atstovais mokykloje, teorinės pamokos.

II klasės

Kaupiamojo vertinimo sudėtinė dalis. Įskaita.

Ilgalaikis planas

6. Ugdymas karjerai Temų integracija pamokose, klasių valandėlės, integruotas technologijų kursas, renginiai pagal ugdymo karjerai planą.

I-IV klasės

Mokinių refleksijos. Pagal technologijų, etikos ir kitų mokomųjų dalykų

Temos ilgalaikiuose planuose, ugdymo karjerai veiklos planas.

vertinimo tvarką.

7. Etninės kultūros bendroji programa

Temų integracija pamokose, neformaliojo švietimo renginiai, klasių valandėlės, išvykos.

I-IV klasės

Pagal bendrą vertinimo tvarką.

Temos ilgalaikiuose planuose, neformaliojo švietimo renginių planas, klasės vadovų veiklos planas.

8. Žmogaus sauga Temų integracija į mokomųjų dalykų pamokas. Organizuojant pratybas pagal gimnazijos parengties ekstramalioms sitaucijoms planą.Klasės valandėlės.

III-IV klasės

I-IV klasės

Pagal bendrą vertinimo tvarką. Relfeksija

Temos ilgalaikiuose planuose. Pratybų planas.

9. Medijos ir informacinis raštingumas

Lietuvių kalba ir literatūra, istorija,geografija, ekonomika ir verslumas, etika,informacinės technologijos,dailė, modulis „Kompiuterinės muzikos technologijos“, neformalusis ugdymas, projektinė veikla

I-IV klasės

Pagal mokomųjų dalykų vertinimo tvarką.Relfeksija

Temos ilgalaikiuose planuose.

10. Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymo programos

Pamokos, įvairios ugdymo proceso veiklos.

I-II klasės

Pagal mokomųjų dalykų vertinimo tvarką. Pagal gimnazijos MIP tvarką.

Nuorodos ilgalaikiuose planuose

76. Metodinė taryba analizuoja ugdymo turinio integravimo veiksmingumą ir priima

sprendimus dėl tolesnio integravimo. 77. Integruojamųjų dalykų turinys numatomas ilgalaikiuose dalykų planuose. 78. Integruotų pamokų apskaitai užtikrinti integruojamųjų pamokų turinys dienyne

įrašomas abiejų dalykų apskaitai skirtuose puslapiuose. 79. Siekdami mažinti mokymosi krūvius ir priartinti mokymąsi prie gyvenimo aktualijų,

mokytojai veda integruotas pamokas.

80. Gimnazija, siekdama nuosekliai ugdyti mokinių kompetencijas, formalųjį ugdymo turinį susieja su neformaliosiomis praktinėmis veiklomis: 80.1. organizuojant pažintines ir kultūrines veiklas, sudaromos galimybės mokiniams lankytis muziejų, bibliotekų organizuojamose programose ir renginiuose. Mokiniai, dalyvaudami šiose veiklose, kūrybiškai gilina savo žinias, tobulina pažintines kompetencijas ir ugdosi vertybines nuostatas; 80.2. veiklos, skatinančios pilietinį įsitraukimą, ugdančios gebėjimą priimti sprendimus ir motyvaciją dalyvauti mokyklos ir vietos bendruomenės veiklose, padeda mokiniams teorines pilietiškumo žinias įprasminti praktinėje ar projektinėje veikloje, bendradarbiaujant su įvairiomis vaikų ir jaunimo organizacijomis, interesų grupėmis, valdžios ir savivaldos institucijomis; 80.3. organizuojamos veiklos, padedančios mokiniams ugdytis medijų ir informacinį raštingumą; 80.4. socialinės (karitatyvinės) veiklos sudaro galimybes mokiniui ugdytis praktines socialines kompetencijas. 81. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ir vidurio ugdymo programas pažintinė, kultūrinė, meninė, kūrybinė veikla (toliau – pažintinė kultūrinė veikla) yra privaloma, sudėtinė ugdymo proceso veiklos dalis. Pažintinės veiklos dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių, veiklos vykdomos pagal pateiktą planą, atskirą direktoriaus įsakymą. Ugdymo procese kultūrinei, meninei, pažintinei, projektinei, sporto veiklai numatyta dešimt dienų I-III klasių mokiniams ir aštuonios dienos IV klasių mokiniams (žr. 6 lentelę). Mokiniams pažintinės kultūrinės veiklos apskaita vykdoma elekrtoniniame dienyne klasės vadovo prieigoje.

6 lentelė Eil. Nr.

Ugdymo diena (data)

Savaitės diena

Ugdymo veiklos pavadinimas, formos

Ugdymo veiklos vykdymo aplinkos (gamtoje, kultūros įstaigose, įmonėse, netradicinėje aplinkoje ir kt.)

1. 2019-09-02 pirmadienis „Mokslo ir žinių diena“ (kultūrinė veikla 3 val.)

Gimnazijos ir miesto edukacinės erdvės(1-4 kl.)

2. 2019-09-07 šeštadienis Kėdainių krašto pažinimo diena (edukacinės veiklos, ekskursijos ir kt.)

Kėdainių miesto edukacinės erdvės (1-4 kl.)

3. 2019-09-27 penktadienis Integruotų pamokų diena „Tyrėjų naktis“ ( patyriminio ugdymo (STEAM) veikla)

tyrinėjimų aplinka, gamta (1-4 kl.)

4. 2019-10-11 penktadienis Sveikatingumo ir sporto diena Miesto parkas (1-4 kl.)5. 2019-11-22 penktadienis Pilietinė veikla, skirta

Lietuvos karių dienai (pilietinė veikla 3 val.)

Gimnazijos ir miesto edukacinės erdvės (1-4 kl.)

6. 2019-12-20 penktadienis „Kalėdomis kvepiantis rytas“(kultūrinė veikla)

Gimnazijos edukacinės erdvės(1-4 kl.)

7. 2020-02-14 penktadienis Pilietiškumo diena „Laisvė – tai mes“

Kėdainių miesto, gimnazijos edukacinės erdvės (1-4 kl.)

8. 2020-04 klasės vadovo

Edukacinių išvykų diena (kultūrinė)

teatrai, muziejai ir kt. (1-4 kl.)

nuožiūra9. 2020-04-23 ketvirtadienis Ekologinė akcija ‚Darom“

(pilietinė ekologinė veikla)Kėdainių miesto aplinkos (1-3 kl.)

10. 2020-05-21 ketvirtadienis Atradimų diena (ekskursijos, išvykos)Paskutinio skambučio šventė

Kėdainių miesto, šalies edukacinės erdvės (1-2 kl.)Gimnazijos edukacinės aplinkos (3-4 kl.)

11. 2020-06-09 antradienis Karjeros diena "Šok į tėvų klumpes"

Įmonės, įstaigos (1-3 kl.)

Pastaba: šis grafikas gali būti koreguojamas atsižvelgiant į miesto renginių planus ir brandos egzaminų bei PUPP tvarkaraščius. 82. Gimnazijoje socialinė-pilietinė veikla yra integruojama į mokinių socialinės kompetencijos ugdymą. Pasirinktos šios socialinės kompetencijos ugdymo sritys: kūrybiškumas, veikla, pagalba. 83. Kūrybiškumo ugdymo srityje siekiama, kad mokiniai ugdytų savo kūrybinį potencialą. Jie gali kurti scenarijus, pateikti renginių idėjas. Veiklos srityje – siekiama, kad mokiniai galėtų save išbandyti įvairiose praktinėse veiklose, susipažintų su įvairių sričių žmonėmis. Pagalbos srityje – siekiama atsižvelgti į socialiai jautrius visuomenės narius, dalyvauti įvairiuose socialiniuose projektuose, akcijose. 84. Socialinė-pilietinė veikla vykdoma ir apskaitoma vadovaujantis Kėdainių šviesiosios gimnazijos socialinės-pilietinės veiklos aprašu, patvirtintu 2019 m. birželio d. direktoriaus įsakymu Nr. V-129: 85. Socialinė-pilietinė veikla pagrindinio ugdymo programoje yra privaloma, siejama su pilietiškumo ugdymu, bendruomenės tradicijomis, vykdomais projektais, kultūrinėmis bei socializacijos programomis ir pan. Mokinys gali pasirinkti ir atlikti socialinę-pilietinę veiklą savarankiškai ar bendradarbiaujant su asociacijomis bei savivaldos institucijomis ir kt.

86. Per mokslo metus I–II klasių mokiniams skiriama ne mažiau kaip 10 pamokų (valandų). Mokinių socialinės-pilietinės veiklos valandų apskaitą vykdo klasės vadovas. Socialinė-pilietinė veikla fiksuojama dienyne.

87. Numatytos veiklos: idėjų klasės ir gimnazijos renginiams generavimas, realizavimas, renginių organizavimas, vedimas; rudens ir pavasario aplinkos tvarkymo darbai; dalyvavimas miesto ar respublikinėse ekologinėse akcijose, projektuose; dalyvavimas pilietinio ugdymo, prevenciniuose, socialiniuose, profesinio orientavimo projektuose; labdaros akcijos „Būkime turtingi gerumo“, ,,Maisto bankas“; pilietiškumo pamokos ir renginiai Lietuvos valstybingumo datoms paminėti; klasių organizuojama veikla ir išvykos į globos įstaigas; pagalba socialinės paramos skyriams (savivaldybės, seniūnijos, visuomenės sveikatos biurui ir kt.); savanoriška veikla nevyriausybinių organizacijų veikloje: ,,Viltis-Vikonda“, ,,Samariečiai“, ,,Išvien“, ,,Maltos ordinas“ , Kėdainių sveikatos biuro vykdomose akcijose ir kt.; savanoriška mokinių pagalba įgyvendinant programą ,,Mokinys-mokiniui“. 88. Gimnazija kuria ugdymo(si) aplinkas, siejamas su mokinių mokymosi motyvacijos stiprinimu ir pažinimo skatinimu, teigiamos emocinės būsenos siekimu, mokinių saugumo užtikrinimu bei mokymosi pasiekimų ir lankomumo gerinimu.

89. Ugdymo turinys įgyvendinimas ugdymo procesą organizuojant:

89.1. gimnazijoje – mokytojai savo dalyko pamokose (kiek leidžia ištekliai) naudoja šiuolaikines mokymo technologijas: internetą, interaktyviąją lentą, kompiuterius, modernią kabinetų, skaityklos ir kt. patalpų įrangą, biblioteką. Gamtos mokslų laboratoriniai darbai, eksperimentai atliekami specializuotuose kabinetuose, mokyklos artimiausioje gamtinėje aplinkoje. Netradicines pamokas veda mokslo, verslo, meno ir kt. sričių atstovai ar tas sritis atstovaujantys mokinių tėvai, šeimos nariai. Gimnazijos koridoriuose, skaitykloje veikia besikeičiančios mokinių kūrybinių darbų (piešinių, instaliacijų, fotografijų ir pan.) parodos. Kabinetuose nesunkiai sukuriamos grupinei mokinių veiklai pritaikytos erdvės. Individualiai veiklai kompiuterizuotos vietos mokiniams yra įrengtos muzikos, informacinių technologijų kabinetuose, skaitykloje. Naudojant virtualias mokymos(si) aplinkas siekiama tobulinti ugdymo turinį, padėti mokiniams mokytis, stebėti mokymosi procesą. Gimnazijoje naudojamos virtualios mokymo(si) aplinkos: https://moodle.org/, http://www.vma.lt, http://www.tinklas.lt, http://www.epilietis.eu, https://getkahoot.com/, https://www.edmodo.com, https://epratybos.lt, http://pamokos.bmk.lt, https://klase.eduka.lt, mokomosios kompiuterinės programos ir kt.

89.2. Vilniaus Gedimino technikos universitete – II, III VGTU klasių mokiniams, Kauno Technologijos universitete, Vytauto Didžiojo universitete – II klasių mokiniams organizuojamos praktinių užsiėmimų dienos: mokiniai atlieka fizikos, biologijos ir chemijos laboratorinius darbus, eksperimentus, dalyvauja informacinių technologijų ir braižybos praktiniuose užsiėmimuose, srautinėse paskaitose. II–IV klasių mokiniams organizuojamos išvykos į studijų ir karjeros dienų renginius;

89.3. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (toliau – LAMMC) laboratorijose organizuojamos integruotos gamtos mokslų pamokos, atliekami moksliniai tiriamieji projektai;

89.4. Kėdainių krašto muziejuje, Daugiakultūriame centre, Janinos Monkutės-Marks muziejuje-galerijoje, viešojoje bibliotekoje organizuojami edukaciniai užsiėmimai, integruotos pamokos, pažintinės ir kultūrinės veiklos renginiai.

KETVIRTASIS SKIRSNISMOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

90. Gimnazijos direktoriaus pavaduotojai ugdymui organizuoja ir vykdo mokinių mokymosi krūvio bei mokiniams skiriamų namų darbų stebėseną ir kontrolę, organizuoja mokytojų bendradarbiavimą, sprendžiant mokinių mokymosi krūvio optimizavimo klausimus.

91. Gimnazijoje vadovaujamasi 2013-06-26 gimnazijos direktoriaus įsakymu Nr. V1-84 patvirtinta Namų darbų skyrimo tvarka ir gimnazijos Mokinių mokymosi krūvių reguliavimo tvarkos aprašu, patvirtintu 2015-06-26 gimnazijos direktoriaus įsakymu Nr.V1-84 (5 priedas). Organizuojamas mokytojų bendradarbiavimas, sprendžiant mokinių mokymosi krūvio optimizavimo klausimus.

92. Gimnazija užtikrina, kad mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis darbas. Apie kontrolinį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę. Susitarta, kad kontroliniai darbai negali būti rašomi po ligos, atostogų, po šventinių dienų. 93. Namų darbų skyrimas: 93.1. namų darbų užduotis mokytojai skiria atsižvelgdami į klasės mokslumą, į individualias mokinių savybes, diferencijuoja pagal mokinių sugebėjimus: turintiems mokymosi motyvaciją, itin gabiems mokiniams skiriamos kūrybinės, kritinį mąstymą ugdančios, gebėjimą analizuoti ir vertinti informacinius šaltinius lavinančios užduotys, neturintiems mokymosi

motyvacijos, mokymosi sunkumų turintiems mokiniams skiriamos užduotys, padedančios stiprinti savigarbą, įtvirtinti gautas žinias, šalinti mokymosi spragas; 93.2. mokytojai užtikrina, kad namų darbai būtų naudingi grįžtamajai informacijai apie mokinio mokymąsi gauti, tolesniam mokymuisi; 93.3. namų darbai neužduodami atostogoms, neskiriami dėl įvairių priežasčių neįvykusių pamokų turiniui įgyvendinti. 94. Mokiniai, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą ir negali tinkamai atlikti namų darbų dėl nepalankių socialinių ekonominių kultūrinių sąlygų namuose, gali atlikti namų darbus skaitykloje. 95. Mokymosi pagalbai skiriama trumpalaikių ar ilgalaikių konsultacijų. Trumpalaikės konsultacijos (trumpesnės už pamokos trukmę) neįskaitomos į mokinio mokymosi krūvį, o ilgalaikės (trukmė lygi pamokos trukmei) konsultacijos organizuojamos per visą gimnazijos nustatytą mokymosi trukmės periodą (pusmetį) įskaitomos į mokymosi krūvį. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) elektroniniu dienynu ar kitu būdu informuojami apie mokiniui siūlomą suteikti mokymosi pagalbą, apie mokinio daromą pažangą. 96. 3-4 klasių mokiniai, jeigu pageidauja, gimnazijos vadovo įsakymu atleidžiami:

96.1. Nuo dailės, muzikos, šokio, kūno kultūros, išimties atvejais – ir kitų dalykų pamokų (ar jų dalies) lankymo, jei mokosi neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklose pagal atitinkamas formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas (yra jas baigę) ar kitas neformaliojo vaikų švietimo programas (pvz., informacinių technologijų, programavimo ir kt.). Sprendimas priimamas dalyko, nuo kurio pamokų mokinys atleidžiamas, mokytojui susipažinus su neformaliojo vaikų švietimo programomis. 96.2. Nuo dalyko pamokų, kai mokiniai yra to dalyko nacionalinių ar tarptautinių olimpiadų, konkursų per einamuosius mokslo metus nugalėtojai. 97. Mokinys, atleistas nuo atitinkamų menų ar sporto srities dalykų pamokų, tuo metu gali užsiimti kita veikla arba mokytis individualiai. Gimnazija užtikrina nuo pamokų atleistų mokinių saugumą ir užimtumą. Kai šios pamokos pagal pamokų tvarkaraštį yra pirmosios ar paskutinės, už mokinių saugumą atsako tėvai (globėjai, rūpintojai). Apie tai gimnazija informuoja tėvus. Neformaliojoje švietimo įstaigoje gauti mokymosi pasiekimų įvertinimai įskaitomi. 98. Numatyta per dieną organizuoti ne daugiau kaip 7 pamokas.

PENKTASIS SKIRSNISMOKYMOSI PASIEKIMŲ GERINIMAS IR MOKYMOSI PAGALBOS

TEIKIMAS

99. Gimnazijoje už mokymosi pasiekimų stebėsenos koordinavimą, gerinimą ir mokymosi pagalbos organizavimą atsakingi yra direktoriaus pavaduotojai ugdymui pagal kuruojamus klasių koncentrus.

100. Mokinių pasiekimai gimnazijoje stebimi ir analizuojami, laiku identifikuojami kylantys mokymosi sunkumai. Apie atsiradusius mokymosi sunkumus informuojami gimnazijos švietimo pagalbos specialistai, mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) ir kartu tariamasi dėl mokymosi pagalbos suteikimo. Atliekama naudotų priemonių poveikio mokinio pasiekimams analizė.

101. Gimnazijoje taikomos mokymosi pagalbos mokiniui modelio schema:

102. Mokymosi pagalbą mokiniui pirmiausia suteikia jį mokantis mokytojas, identifikuodamas mokymosi pagalbos poreikį, pritaikydamas tinkamas mokymo (si) užduotis, metodikas ir kt. Mokymosi pagalba teikiama po nepasisekusio kontrolinio darbo, po ligos, kai mokinys gauna kelis iš eilės nepatenkinamus konkretaus dalyko įvertinimus, kai mokinys nedaro pažangos. Sudarytos sąlygos mokytojams tobulinti ugdymo individualizavimo metodiką, prireikus pasitelkti švietimo pagalbos specialistus ugdymo turiniui planuoti ir laiku koreguoti, atsižvelgiant į mokinių mokymosi pagalbos poreikius.

103. Mokymosi pagalba teikiama, skiriant trumpalaikes ar ilgalaikes konsultacijas, Papildomas pamokas dalykui, dalykų moduliams, kurių trukmę nustato gimnazija pagal mokymosi pagalbos poreikį, įgyvendinant programą „Mokinys-mokiniui“. tėvų savanorystę, internetines konsultacijas ir kt.

104. Mokymosi pagalbos teikimo dažnumas ir intensyvumas priklauso nuo jos poreikio mokiniui. Mokymosi pagalba skiriama individualiai arba sudarant mokinių, kuriems reikia panašaus pobūdžio pagalbos, grupes. Šios grupės gali būti sudarytos ir iš gretimų klasių.

105. Mokymosi pagalbai teikti naudojamos pamokos, skiriamos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pasiekimams gerinti. 106. Trumpalaikės konsultacijos neįskaitomos į mokinio mokymosi krūvį, o ilgalaikėsįskaitomos į mokymosi krūvį.

ŠEŠTASIS SKIRSNISASMENŲ, BAIGUSIŲ UŽSIENIO VALSTYBĖS AR TARPTAUTINĖS

ORGANIZACIJOS PAGRINDINIO, VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS DALĮ AR PRADINIO, PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS

Pagalba mokiniui

Organizavimas

Formos Rūšys

Ugdymo karjerai koordinatorius (grupė)

Klasių vadovai ir mokytojai, administracija

Sveikatos priežiūros specialistas

Pagalbos mokiniui specialistai

Individualus darbas su mokiniu

Darbas su mokinių grupe

Darbas su mokinio šeima

Darbas su mokyklos bendruomene

Darbas su socialiniais partneriais

Vaiko gerovės komisija

Pagalbos komandos telkimas

Prevencinė veikla, savanorystė

Socialiai priimtino elgesio modeliavimas

Socialinių ir gyvenimo įgūdžių formavimas

Ugdymo diferencijavimas ir individualizavimas

Konsultavimas

107. Gimnazija priima atvykusį asmenį, baigusį užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos pagrindinio, vidurinio ugdymo programos dalį ar pagrindinio ugdymo programą (toliau – tarptautinė bendrojo ugdymo programa), mokytis pagal Nuosekliojo mokymosi tvarkos aprašą, informuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją, ir numato atvykusio mokytis asmens tolesnio mokymosi perspektyvą, kurios tikslas – veiksmingai reaguoti į atvykusių mokytis asmenų poreikius ir, bendradarbiaujant su jų tėvais (globėjais ir rūpintojais) ar teisėtais atstovais, sudaryti mokiniams galimybes sklandžiai integruotis į Lietuvos švietimo sistemą: 107.1. išklauso atvykusiųjų asmenų lūkesčius ir norus dėl mokymosi kartu su bendraamžiais, švietimo pagalbos poreikio ar poreikio tam tikrą dalį laiko intensyviai mokytis lietuvių kalbos; 107.2. aptaria gimnazijos teikiamos pagalbos formas ir būdus; gimnazijos, mokinio ir tėvų įsipareigojimus; 107.3. parengia atvykusio mokinio įtraukties į gimnazijos bendruomenės gyvenimą planą: 107.3.1. numato apytikrę adaptacinio laikotarpio trukmę; 107.3.2. pasitelkia mokinius savanorius, galinčius padėti atvykusiam asmeniui sklandžiai įsitraukti į gimnazijos bendruomenės gyvenimą, mokytis ir ugdytis; 107.3.3. numato klasės vadovo, mokytojų darbą su atvykusiu mokiniu ir mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), jeigu mokinys nepilnametis; 107.3.4. organizuoja mokytojų konsultacijas, individualias veiklas ugdymo programų skirtumams likviduoti; 107.3.5. numato atvykusio mokinio individualios pažangos stebėjimą per adaptacinį laikotarpį; 107.3.6. siūlo neformaliojo vaikų švietimo veiklas, kurios padėtų mokiniui greičiau integruotis; 107.3.7. kai mokinys nemoka ar menkai moka lietuvių kalbą, organizuoja jo lietuvių kalbos mokymąsi intensyviu būdu (grupėse ar kitomis formomis), kartu užtikrina, kad dalį laiko jis mokytųsi kartu su bendraamžiais. Intensyviai lietuvių kalbos mokoma(si) iki vienerių metų (išimtiniais atvejais ir ilgiau), o pagalbos teikimas numatomas keleriems (2–4) metams.

SEPTINTASIS SKIRSNISLAIKINŲJŲ MOKYMOSI GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS

108. Gimnazija, įgyvendindama pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, nustatė laikinosios grupės dydį pagal skirtas mokymo lėšas: I– IV klasėse – 10-30 mokinių. Mokinių skaičius laikinojoje grupėje negali būti didesnis, nei nustatytas didžiausias mokinių skaičius klasėje.

109. Gimnazijos ugdymo turiniui įgyvendinti klasė į grupes dalijama arba sudaromos laikinosios grupės dalykams mokyti:

109.1. doriniam ugdymui, jeigu tos pačios klasės mokiniai yra pasirinkę tikybą ir etiką;

109.2. užsienio kalboms (1-ajai ir 2-ajai), jei klasėje mokosi ne mažiau kaip 21 mokinys;

109.3. informacinių technologijų ir biotechnologijų dalykams mokyti. Mokinių dalijimas į grupes priklauso nuo darbo vietų kabinetuose skaičiaus ir įrangos, kurį nustato Higienos norma;

109.4. kūno kultūros mokymui; 109.5. mokymosi, švietimo pagalbai teikti ( konsultacijoms); 109.6. diferencijuotam mokymui.Atsižvelgus į mokinių krepšelio lėšas, klasės dalijamos į grupes per šių dalykų pamokas

(žr.11 lentelę): 11 lentelė

Eil. Nr.

Dalykas 1a 1b 1c 1d 1e 2a 2b 2c 2d Iš viso

1. Rusų kalba 2 2 2 2 82. Vokiečių kalba 2 2 2 2 2 103. Anglų kalba 3 3 3 3 3 3 3 3 3 274. Fizinis ugdymas 2 2 2 2 2 2 125. Biotechnologijos 0,5 0,5 0,5 0,5 0,5 0,5 0,5 0,5 0,5 4,56. Informacinės technologijos 1 1 1 1 1 1 1 1 1 9

Iš viso klasei 8,5 8,5 6,5 6,5 6,5 8,5 8,5 8,5 8,5 70,5

110. Vidurinio ugdymo programos įgyvendinimui grupės sudaromos, atsižvelgiant į mokinių individualius planus, mokinių poreikius, turimus mokytojus specialistus. Mokiniai, pasirinkę bendrąjį ar išplėstinį dalyko programos kursą, mokosi atskirose grupėse.

111. Nesusidarius laikinajai grupei, pavieniai mokiniai norimo kurso programų mokosi savarankiškai. Trečiose klasėse sudarytos 64, ketvirtose klasėse - 38 laikinosios grupės. Iš viso vidurinio ugdymo programai įgyvendinti sudarytos 102 grupės (6, 7 prieduose). Pirmose ir antrose klasėse sudaryta 42 laikinosios grupės mokinių poreikiams tenkinti. Iš valandų mokinių poreikius tenkinti per mokslo metus gali būti skirtos valandos mokinių konsultacijoms. Konsultacijoms numatytos 4 savaitinės valandos. Konsultacijos skiriamos ištyrus mokinių ir jų tėvų poreikius. Trumpo laikotarpio konsultacijų valandos neįskaitomos į mokinio mokymosi krūvį.

AŠTUNTASIS SKIRSNISMOKYMO NAMIE IR SAVARANKIŠKO MOKYMOSI ORGANIZAVIMAS

112. Mokinių mokymasis namie organizuojamas, vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V- 1405 (Žin., 2012, Nr. 114-5788), ir Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu.

113. Mokiniai namie mokomi savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu. Mokiniui, mokomam namie, gimnazija, suderinusi su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir atsižvelgusi į gydytojo konsultacinės komisijos rekomendacijas, parengia individualų ugdymo planą.

114. Namie mokomam mokiniui savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu I–II klasėse skiriama 15, III–IV klasėse – 14 pamokų. Dalį pamokų gydytojų konsultacinės

komisijos leidimu mokinys gali lankyti gimnazijoje. 115. Suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), mokyklos vadovo įsakymu

mokinys gali nesimokyti menų, dailės, muzikos, technologijų ir kūno kultūros. Dienyne ir mokinio individualiame ugdymo plane prie mokinio nesimokomų dalykų įrašoma „atleista“. Dalis pamokų, gydytojo leidimu lankomų mokykloje, įrašoma į mokinio individualų ugdymo planą. Mokyklos sprendimu mokiniui, besimokančiam namuose, gali būti skiriama iki 2 papildomų pamokų per savaitę. Šias pamokas siūloma panaudoti mokyklos nuožiūra mokinio pasiekimams gerinti.

116. Mokinių savarankiškas mokymas organizuojamas pagal Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049.2019-2020 mokslo metais savarankiškai mokosi 18 mokinių (žr.7 lentelę):

7 lentelėEil. Nr.

Mokinio vardas, pavardė

Klasė Val.sk.

Dalykas Lygis Mokytojas

1. Donatas Černikauskas 4a 2 IT(programavimas) A T. Samalius2. Meinardas Grinius 4a 3 Vokiečių kalba B2 D. Šegždienė3. Radvilė Rušaitė 4a 3 Biologija A I. Ragožienė4. Miglė Stogevičiūtė 4a 3 Biologija A I. Ragožienė5. Ervina Gubarevaitė 4b 3 Dailė A J. Issa6. Ieva Kondratavičiūtė 4b 2 Biologija B B. Petraitienė7. Benas Padalevičius 4b 2 Biologija B B. Petraitienė8. Edvinas Budevičius 4c 3 Dailė A J. Issa9. Mantvydas Kriščius 4d 3 Dailė A J. Issa10. Kamilė Pikelytė 4e 3 Muzika A S. Aukštiejūtė-

Morkūnienė11. Monika Vekrikaitė 4e 3 Muzika A S. Aukštiejūtė-

Morkūnienė12. Aniceta Juchnevičiūtė 3a 1 Braižyba J. Issa13. Linas Stačiokas 3b 2 IT(programavimas) A T. Samalius14. Gabija Šulcaitė 3b 3 Rusų kalba B2 E. Rimdeikienė15. Viltė Giedraitytė 3d 3 Biologija A B. Petraitienė16. Martynas Kiela 3d 2 IT(programavimas) A R. Jėckienė17. Austė Šilkaitytė 3d 3 Geografija A T. Bičiūnas18. Grasilė Ginelevičiūtė 2a Žmogaus sauga V.Sakalauskienė

117. Savarankiškai besimokančių mokinių pasiekimai įvertinami 2 - 4 kartus per metus.118. Mokiniai, norintys savarankiškai mokytis atskirų dalykų, pateikia direktoriui

prašymą. Mokytojai parengia savarankiško mokymosi programas, numato konsultacijų ir įskaitų datas. Direktoriaus pavaduotojas ugdymui sudaro bendrą konsultacijų ir įskaitų grafiką, tvirtina parengtus įskaitų testus.

III SKYRIUSPAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

PIRMASIS SKIRSNISPAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

119. Gimnazija, vykdydama pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi: Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, Ugdymo programų aprašu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais pagrindinio ugdymo programų vykdymą.

120. Gimnazija, vykdydama pagrindinio ugdymo programą ir formuodama mokyklos ugdymo turinį, užtikrina Pagrindinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti minimalų skiriamų pamokų skaičių per savaitę, nustatytą Bendrųjų ugdymo planų 124 punkte.

121. Mokiniams, pradedantiesiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalis ir naujai atvykusiems mokiniams, skiriamas 1 mėnesio adaptacinis laikotarpis. Siekiant mokiniams padėti sėkmingai adaptuotis, į šią veiklą įtraukiami klasės vadovai, gimnazijos pagalbos specialistai. Per šį laikotarpį mokinių pasiekimai nevertinami nepatenkinamais pažymiais.

122. Pagrindinio ugdymo programos antrojoje dalyje sudaromos sąlygos mokiniui geriau pažinti savo gebėjimus, kad jis gebėtų apsispręsti ir tinkamai pasirinkti, ko mokysis toliau:

122.1. mokiniams sudaromos sąlygos pasirinkti pasirenkamuosius dalykus, dalykų modulius pagal polinkius ir gebėjimus iš pasiūlos ( žr.8 lentelę): 8 lentelė

Klasė Pasirenkamasis dalykas Dalyko modulis

I „Sveikatos ir lytiškumo ugdymas“

Išlyginamasis modulis “Gramatika kiekvienam”

“Debatai – raktas į anglų kalbos įgūdžių gilinimą” (gabiems)„Baltų mitologijos aktualumas“

“Pagilintas rusų kalbos gramatikos kursas”

“Pagilintas vokiečių kalbos gramatikos kursas”

Išlyginamasis modulis ” Rinktiniai matematikos skyriai“

„Matematikos labirintuose“ (gabiems)

„Robotikos pradmenys“

„Žmogaus anatomijos praktikumas ir sveikata“

„Energija“

„Eksperimentinė chemija“

„Oksidacijos – redukcijos reakcijos ir jų taikymas“

„Cheminių reakcijų tipai, jų taikymas kasdieniniame gyvenime“„Gamtos pasaulio vienovė ir įvairovė“

„Eksperimentiniai gamtos mokslai“

II „Ugdymas karjerai“ Išlyginamasis modulis “Anglų kalbos tobulinimo būdai”

„Teksto suvokimo mokymas“

Išlyginamasis modulis „Rinktiniai matematikos skyriai“

„Nestandartiniai uždaviniai“ (gabiems)

„Robotikos pradmenys“

„Žmogaus anatomijos praktikumas ir sveikata“

„Žmogaus organizmo gyvybinės funkcijos ir jų reguliavimas“„Fizika aplink mus“

„Eksperimentinė chemija“

„Neorganinių junginių savybės ir tirpaluose vykstantys procesai“ „Eksperimentiniai gamtos mokslai“

122.2. mokiniai mokysis: I kl.- “Gramatika kiekvienam”(anglų kalba), ”Rinktiniai matematikos skyriai“, „Matematikos labirintuose“, „Taisyklingos kalbos vartojimas“, „Eksperimentiniai gamtos mokslai“, II kl. -„Kūrybinės dirbtuvės“, „Nestandartiniai uždaviniai“, „Rinktiniai matematikos skyriai“, „Teksto suvokimo mokymas“, „Eksperimentiniai gamtos mokslai“ dalykų modulių.

122.3. dalykų modulius iš mokyklos siūlomų mokinys renkasi laisvai. Mokinys gali rinktis kitą dalyko modulį, atsiskaitęs iš to modulio programos. Likviduodamas dalykų modulių programų skirtumus, mokinys savarankiškai, konsultuojamas mokytojo, ruošiasi atsiskaityti iš programų skirtumo, atsiskaitymo forma - įskaita. Įskaitos medžiaga saugoma pas mokytoją. Mokinio pasiekimų, mokantis modulio programos įvertinimai, įskaitomi į dalyko įvertinimą.

ANTRASIS SKIRSNISDALYKŲ SRIČIŲ UGDYMO TURINIO ĮGYVENDINIMO YPATUMAI

123. Gimnazijoje rūpinamasi lietuvių kalbos ugdymu per visų dalykų pamokas ir vadovaujamasi 2017-08-30 direktoriaus įsakymu Nr. V- patvirtintais Bendraisiais kalbos ugdymo reikalavimais gimnazijoje.

124. Dorinis ugdymas. Dorinio ugdymo dalyką (tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybos ar etikos dalyką) mokiniui iki 14 metų parenka tėvai (globėjai), o nuo 14 metų mokinys savarankiškai renkasi pats. Siekiant užtikrinti mokymosi tęstinumą ir nuoseklumą, etiką arba tikybą mokiniai rinkasi dvejiems metams ( I–II kl. ).

125. Lietuvių kalba. 125.1. Gimnazija, formuodama ugdymo turinį: 125.1.1. siūlo mokiniams rinktis lietuvių kalbos modulius; 125.1.2. mokiniams, kurie nepasiekia lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo bendrojoje

programoje numatyto patenkinamo lygio, sudaro sąlygas išlyginti mokymosi spragas (skiria konsultacijas).

126. Užsienio kalbos.126.1. Pagrindinio ugdymo programoje užtikrinamas pradėtų mokytis užsienio kalbų

mokymosi tęstinumas.126.2. Antrosios užsienio kalbos - vokiečių ir rusų. 126.3. II klasėje organizuojamas užsienio kalbų pasiekimų patikrinimas, naudojantis

centralizuotai parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais (pateikiamais per duomenų perdavimo sistemą „KELTAS“).

127. Matematika. Organizuojant matematikos mokymąsi: 127.1. mokinių matematikos mokymosi motyvacijai skatinti naudojamos Nacionalinio

egzaminų centro parengtomis matematinio raštingumo užduotys; 127.2. naudojamos informacinės komunikacinės technologijos, skaitmeninės

mokomosios priemonės;127.3. stebimi mokinių matematikos pasiekimai ir, remiantis duomenimis, mokiniai

skirstomi į srautus, numatant pagalbą mokiniams (užduotis ir metodus spragoms įveikti);127.4. ugdant gabius matematikai vaikus naudojamos nacionalinių olimpiadų, konkurso

„Kengūra“ užduotys (ir sprendimų rekomendacijos) ir kiti šaltiniai.128. Informacinės technologijos.128.1. Gimnazijos I–II klasių informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis ir

vienas iš pasirenkamųjų programavimo pradmenų, kompiuterinės leidybos pradmenų arba tinklalapių kūrimo pradmenų modulių. Mokiniams pasiūlyti du moduliai: programavimo pradmenų ir kompiuterinės leidybos pradmenų modulį renkasi mokinys.

129. Socialinis ugdymas.129.1. Per socialinių mokslų pamokas mokymasis grindžiamas tiriamojo pobūdžio

metodais, diskusijomis, bendradarbiavimu, savarankiškai atliekamu darbu ir informacinėmis komunikacinėmis technologijomis.

129.2. Siekiant gerinti Kėdainių krašto ir Lietuvos valstybės pažinimą, dalis istorijos ir geografijos pamokų organizuojamos netradicinėse aplinkose (muziejuose, lankytinose istorinėse vietose, vietos savivaldos institucijose, saugomų teritorijų lankytojų centruose), naudojamasi virtualiosiomis mokymosi aplinkomis.

129.3. Pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį mokomasi pilietiškumo pagrindų. Laisvės kovų istorijai skirta 18 pamokų, integruojant temas į istorijos ir pilietiškumo pagrindų pamokas, lietuvių kalbos pamokas II klasėse:

Ei. Nr.

Tema

Per istorijos, pilietiškumo pagrindų pamokas: 1. Lietuvos okupacija ir aneksija. NKVD nusikaltimai Lietuvos gyventojų atžvilgiu ir jų

naikinimas prasidėjus SSRS – Vokietijos karui. 2. Pasipriešinimo sovietiniam rėžimui organizavimas. Tautos sukilimas. Laikinosios Lietuvos

vyriausybės sudarymas. 3. Pasipriešinimo nacių organizacijai organizavimas ir rezistencija. 4. Padėtis Lietuvoje, baigiantis Antrajam pasauliniam karui. 5. Laisvės kovų raida ir etapai. Partizanų apygardos ir svarbiausi jų veiklos bruožai. 6. Vyriausybės karinės ir politinės vadovybės kūrimas ir partizanų struktūrų centralizacija. 7. Partizanų gyvenimas ir laisvalaikis. 8. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio sukūrimas. Pasipriešinimo silpnėjimas. Represijos.

9. Žymiausi 1949 m. vasario 28 d. Deklaracijos signatarai. Ginkluoto pasipriešinimo vadovai, jų veikla ir likimai.

10. Partizaninio karo pabaiga. Laisvės kovų reikšmė. 11. Rezistentų ir disidentų kalinimo, kankinimo ir naikinimo vietos. 12. Sovietinės valdžios politika ir priespauda. 13. Neginkluotas pasipriešinimas: formos ir veiklos kryptys. 14. Lietuvos politinio ir visuomeninio gyvenimo liberalizacija: Tautinis atgimimas ir jo

slopinimas. 15. Lietuvos Sąjūdis ir tautinio išsivadavimo judėjimas (1988 – 1990) 16. Užsienio lietuvių veikla pirmos sovietinės ir nacių okupacijos metais. 17. Lietuvos diplomatų veikla ir atstovavimas Lietuvai 1944 – 1990 m. 18. Išeivijos lietuvių rezistencinė veikla ir veiksmai, siekiant atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Kūrybinės užduotys per lietuvių kalbos pamokas iš pateiktų temų:

1. Partizanų gyvenimas ir laisvalaikis. 2. Neginkluotas pasipriešinimas: formos ir veiklos kryptys. 3. Išeivijos lietuvių rezistencinė veikla ir veiksmai, siekiant atkurti Lietuvos nepriklausomybę. 4. Integruota lietuvių kalbos, istorijos, pilietiškumo ugdymo pagrindų pamoka tema „Kas

negina laisvės, tas nevertas jos“

124. Gamtamokslinis ugdymas.124.1. Mokymasis per gamtos mokslų pamokas grindžiamas tiriamojo pobūdžio metodais,

dialogais, diskusijomis, mokymusi bendradarbiaujant, savarankiškai atliekamu darbu, realiais arba virtualiais gamtamoksliniais gamtos reiškinių, procesų, objektų tyrimais. Diegiamas STE(A)M ugdymas – integralus, į kompleksišką tikrovės reiškinių pažinimą, pritaikymą ir problemų sprendimą kreipiantis mokinių gebėjimų ugdymas gamtos mokslų, matematikos, technologijų ir inžinerijos kontekste.

124.2. Atliekant gamtamokslinius tyrimus naudojamasi turimomis mokyklinėmis priemonėmis, taip pat lengvai buityje ir gamtoje randamomis ir (ar) pasigaminamomis priemonėmis, kilnojamosiomis ir virtualiosiomis laboratorijomis, edukacinėmis erdvėmis ir mokymosi ištekliais už mokyklos ribų.

124.3. Eksperimentiniams ir praktiniams įgūdžiams ugdyti skiriama ne mažiau kaip 30–40 procentų dalykui skirtų pamokų per mokslo metus.

124.4. Gamtamoksliniams pasiekimams gerinti, kad būtų geriau suprantamos visuomenės raidos tendencijos, mokslo ir technologijų pažanga ir inovacijų vaidmuo, mokiniams siūlomi pasirenkamieji dalykus ir neformaliojo švietimo veiklos.

125. Meninis ugdymas. 125.1. Meninio ugdymo srities dalykus sudaro privalomieji dailės ir muzikos dalykai. 126. Technologijos. 126.1.Pagal savo interesus ir polinkius mokiniai renkasi vieną iš privalomų technologijų

programų: mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų, elektronikos, gaminių dizaino ir technologijų. Mokiniai gali keisti pasirinktas technologijų programas, vadovaudamiesi tvarka, patvirtinta gimnazijos direktoriaus 2013-08-30 d. įsakymu Nr. (7 priedas).

126.2. Privalomas 17 valandų integruotas technologijų kursas dėstomas II klasėse.

126.3. Mokiniams, besimokantiems pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, gimnazija siūlo rinktis biotechnologijų ugdymo programą, sukurtą atsižvelgus į specifinius mokinių poreikius, mokymosi sąlygų ypatumus, gimnazijos ugdymo turinį. Mokydamiesi pagal gimnazijos parengtą biotechnologijų programą, mokiniai įgyja pasiekimų, artimų ar tolygių numatytiesiems pagrindinio ugdymo technologijų bendrojoje programoje. 2017–2018 m. m. biotechnologijų mokysis I, II klasės.

127. Fizinis ugdymas. 127.1. Fiziniam ugdymui skiriamos 2 savaitinės valandos.127.2. Mokiniams sudaromos sąlygos lankyti jų pomėgius atitinkančia aktyvaus judėjimo

pratybas mokykloje: 127.2.1. 2 val. skirta šokio būreliams; 127.2.2. 6 val. skirta sporto būreliams; 127.2.3. Sporto salė po 2 valandas skirta šeštadieniais; 127.3 Aktyvaus judėjimo pratybas mokiniai gali lankyti kitose vaikų neformaliojo

švietimo įstaigose. (Šokių kolektyvai, sporto mokykla) 127.4. Kūno kultūros mokytojai tvarko mokinių, lankančių šias pratybas, apskaitą. 127.5. Aktyvaus judėjimo apskaita fiksuojama Mokytojų tarybos 2015 m. rugpjūčio 28 d.

posėdyje Nr.V4 - 5 patvirtintoje formoje:

Eil. Nr. Mokinio pavardė, vardas Aktyvaus judėjimo pratybų pavadinimas

Vieta

127.6. Aktyvaus judėjimo apskaitos formos saugoma vienus mokslo metus pas kūno kultūros mokytojus.

127.7. Fizinio ugdymo pamokose sudaromos atskiros mergaičių ir berniukų grupės iš vienoje klasėje besimokančių mokinių.

127.8. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgiant į savijautą.

127.9. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne mokykloje.

127.10. Parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami atsižvelgus į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti ligų paūmėjimą. Dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų užduočių mokytojas taiko alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas.

127.11. Parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros pratybose vertinami įskaityta/neįskaityta. Dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų užduočių mokytojas taiko alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas.

127.12. Mokiniai, atleisti nuo fizinio ugdymo pamokų dėl sveikatos ir laikinai dėl ligos, atlieka teorines ir praktines mokytojo jam paskirtas užduotis (atlieka kitą veiklą: stalo žaidimus, šaškes, šachmatus, veiklą kompiuterių klasėje, bibliotekoje, konsultacijas, socialinę veiklą ir pan.).

127.13. I-II klasių mokiniai laikinai atleisti dėl ligos: 127.13.1. atneša laikinojo atleidimo pažymą kūno kultūros mokytojui; 127.13.2. suderina su mokytoju, ką mokinys veiks per fizinio ugdymo pamokas (padės

mokytojui pamokų metu, bus namuose pirmąją ir paskutiniąją pamokas); 127.14. I-II klasių mokiniai, turintys atleidimą (pusmečiui ar mokslo metams) dėl ligos: 127.14.1. pažymą dėl atleidimo nuo fizinio ugdymo pamokų pateikia kūno kultūros

mokytojui; 127.14.2. atleidimą pristato iki rugsėjo 15 d.; 127.14.3. suderina su mokytoju, ką mokinys veiks per kūno kultūros pamokas (padės

mokytojui pamokų metu, bus namuose pirmąją ir paskutiniąją pamokas); 127.14.4. I-II klasių mokiniai, laikinai atleisti nuo fizinio ugdymo pamokų, atsiskaito už

įskaitinius kontrolinius normatyvus sutartu su mokytoju laiku (pamokų ar neformaliojo švietimo užsiėmimų metu).

128. Žmogaus sauga. Žmogaus saugos ugdymas organizuojamas, vadovaujantis Žmogaus saugos ugdymo bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159 (Žin., 2012, Nr. 89-4668).

128.1. Žmogaus saugos kursas dėstomas I klasėse vieną pusmetį, skiriant 0,5 val. per savaitę. Mokinių žinios (įskaityta/ neįskaityta) vertinamos baigus visą kursą, rašomas metinis įvertinimas.

Ugdymo sritys Dalykas BUP

1a 1b 1c 1d 1e Iš viso

2a 2b 2c 2d Iš viso

Dorinis ugdymas EtikaTikyba

2 1 11

11

11

32

1 1 11

11

31

Kalbos Lietuvių kalba ir literatūra

9 4,5 4,5 4,5 4,5 4,5 22,5 4,5 4,5 4,5 4,5 18

Užsienio kalba (anglų)

6 3/3 3/3 3/3 3/3 3/3 30 3/3 3/3 3/3 3/3 24

Užsienio kalba (vok. k/rusų k.)

4 2/2 2/2 2/2 2/2 2/2 16/4 2/2 2/2 2/2 2/2 10/6

Matematika ir informacines technologijos

Matematika 7 3,5 3,5 3,5 3,5 3,5 17,5 3,5 3,5 3,5 3,5 14Informacinės technologijos

2 1/1 1/1 1/1 1/1 1/1 10 1/1 1/1 1/1 1/1 8

Gamtamokslinis ugdymas

Biologija 3 2 2 2 2 2 10 1 1 1 1 4Fizika 4 2 2 2 2 2 10 2 2 2 2 8Chemija 4 2 2 2 2 2 10 2 2 2 2 8

Socialinis ugdymas Istorija 4 2 2 2 2 2 10 2 2 2 2 8Pilietiškumo pagrindai

2 1 1 1 1 1 5 1 1 1 1 4

Socialinė-pilietinė veikla*

10* 10*

Geografija 3 2 2 2 2 2 10 1 1 1 1 4Ekonomika ir verslumas

1 1 1 1 1 4

Meninis ugdymas Dailė 2 1 1 1 1 1 5 1 1 1 1 4Muzika 2 1 1 1 1 1 5 1 1 1 1 4

Technologijos, fizinis ugdymas, žmogaus sauga

Technologijos (biotechnologijos)

2,5

1/0,5 1/0,5 1/0,5 1/0,5 1/0,5 7,5 0,5/1,5

0,5/1,5

0,5/1,5

0,5/1,5

8

Fizinis ugdymas 4 2/2 2/2 2 2 2 14 2/2 2/2 2/2 2/2 16Žmogaus sauga 0,

50,5 0,5 0,5 0,5 0,5 2,5

Porei Dalykų 0,5 0,5 0,5 0,5 0,5 2,5 0,5 0,5 0,5 0,5 2

kiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti

moduliai

Lietuvių k. ir literatūros

14

1 1 1 1

Matematikos 0,5 0,5 0,5 0,5 0,5 2,5 0,5 0,5 0,5 0,5 2

Anglų kalbos 0,5 0,5 0,5 0,5 0,5 2,5 0,5 0,5 1

„Eksperimentiniai gamtos mokslai“

1 1

Pasirenkamieji dalykai

„Ugdymas karjerai“

0,5 0,5 0,5 0,5 2

„Sveikatos ir lytiškumo ugdymas“

0,5 0,5 0,5 0,5 0,5 2,5

Konsultacijos 18,5 18,5 13,7 13,7

Pažintinė ir kultūrinė veikla Pažintinei ir kultūrinei veiklai per vienerius mokslo metus skiriama 30 pamokų klasei

Maksimalus pamokų sk. klasei 33,5 33,5 33,5 33,5 34,5 168,5 32,5 33,5 32 33 131Klasių dalijimas/laikinųjų gr. sudarymas

8,5 8,5 8,5 8.5 8,5 42,5 8,5 8,5 8,5 8,5 34

Konsultacijos 18,5 18,5 13,7 13,7Neformalusis vaikų švietimas 5 2 2 2 2 2 10 3 3 3 3 12 Iš viso 46,7 46,7 46,7 46,7 46,7 233,5 47,68 47,68 47,68 47,68 190,7

129. Pagrindinio ugdymo programai įgyvendinti pamokų skaičius per dvejus metus grupine mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu.

IV SKYRIUSVIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

130. Vidurinio ugdymo programa vykdoma, vadovaujantis Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, Ugdymo programų aprašu, Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, Geros mokyklos koncepcija, Bendraisiais ugdymo planais, atsižvelgiama į Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašą. 131. Vidurinio ugdymo programos trukmė – dveji mokslo metai. Vidurinio ugdymo programos turinį sudaro: 131.1. privaloma dalis: privalomi mokytis dalykai ir privalomai pasirenkami dalykai ir (ar) moduliai; 131.2. laisvai pasirenkama dalis: pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai. Pasirenkamieji dalykų moduliai neskaičiuojami kaip atskiri dalykai. 132. Mokinys, vadovaudamasis Ugdymo programų aprašu, mokyklos pasiūlymais ir atsižvelgdamas į tolesnius mokymosi planus, priima sprendimą, kokius dalykus ar modulius renkasi mokytis pagal vidurinio ugdymo programą, apsisprendžia dėl vieno brandos darbo rengimo ir kartu su mokytojais, padedant ir tėvams (globėjams), pasirengia individualų ugdymo planą. 133. Gimnazija nustatė mokinio individualaus ugdymo plano struktūrą ir jo keitimo tvarką (7 priedas). 134. Vidurinio ugdymo programą sudaro šios ugdymo sritys: dorinis ugdymas (etika ir tikyba), kalbinis ugdymas (lietuvių kalba ir literatūra, užsienio kalbos), matematinis ugdymas ( matematika, informacinės technologijos), gamtamokslinis ugdymas (biologija, chemija, fizika, integruotas gamtos mokslų kursas), socialinis ugdymas (istorija, geografija, integruotas socialinių mokslų kursas), meninis ugdymas (dailė, muzika), technologinis ugdymas (taikomasis

menas , amatai ir dizainas, statyba ir medžio apdirbimas, mechanika ir mechaninis remontas), kūno kultūros ir sveikatos ugdymas (kūno kultūra, sporto šakos ir žmogaus sauga).

135. Mokinio pasirinkti mokytis dalykai tampa privalomi. Jeigu pasirinkto dalyko programos mokinys nebaigia ir nepasiekia joje numatytų pasiekimų – pripažįstama, kad jis jo nesimokė.

136. Gimnazija mokiniui, besimokančiam pagal vidurinio ugdymo programą, sudaro sąlygas įgyvendinti individualų ugdymo planą ir siekia, kad jis pagilintų ir praplėstų pasirinktų sričių žinias, gebėjimus bei kompetencijas, pasirengtų laikyti brandos egzaminus ir tęstų tolesnį mokymąsi. 137. Mokiniui, atvykusiam iš kitos mokyklos, gimnazija užtikrina galimybę įgyvendinti savo individualų ugdymo planą arba, nesant tam sąlygų, pasiūlo keisti pasirinktus dalykus ar modulius.

138. Gimnazija užtikrina, kad privalomų, privalomai ir laisvai pasirenkamų dalykų mokinio individualiame plane būtų ne mažiau nei 8 pamokos, o minimalus pamokų skaičius per savaitę – 28.

139. Mokiniui, besimokančiam savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu (pavienio mokymosi forma), individualioms konsultacijoms skiriama iki 15 procentų, o grupėms – 40 procentų Bendrųjų ugdymo planų 143 punkte nustatyto savaitinių pamokų skaičiaus.

140. Gimnazija, formuodama ir įgyvendindama gimnazijos ugdymo turinį pagal vidurinio ugdymo bendrąsias programas, siūlo mokiniams pasirinkti jų polinkius ir interesus atitinkančius pasirenkamuosius dalykus, pasirenkamuosius dalykus, kurių turinys siejamas su nacionalinio saugumo temomis, dalykų modulius (žr.9 lentelę). 9 lentelė

Pasirenkamasis dalykas Dalyko modulis

Filosofija Pagilintas anglų kalbos kalbėjimo kursas “Pokalbio ir dialogo menas “Rašykime teisingai” (A kursui)

Ekonomika ir vadyba Pagilintas anglų kalbos teminio žodyno mokymo(si) kursas “Teminio anglų kalbos žodyno plėtra”

Teisė Pagilintas rusų kalbos teminio žodyno mokymo(si) kursasPsichologija Pagilintas vokiečių kalbos teminio žodyno mokymo(si) kursasBraižyba „Raštingumo įgūdžių gilinimas“ (A kursui)Taikomoji matematika „Tapatybės samprata skirtingų laikotarpių Lietuvos literatūroje“Biochemijos ir biotechnologijų pagrindai

„Rinktiniai matematikos skyriai“ (A kursui)

Eksperimentinė fizika „Problemų sprendimo strategijos“

Kompiuterinė braižyba „Struktūrinis programavimas“

Pilietinė visuomenėir nacionalinis saugumas

„Organizmų gyvybinės funkcijos“

„Medžiagų apykaita ir pernaša. Žmogaus sveikata“

„Homeostazė ir organizmo valdymas“

„Fizika gamtoje ir technikoje“ (A kursui)

„Energijos virsmai ir tvermė“

„Organinės chemijos praktikumas“

„Cheminės reakcijos kasdieniniame gyvenime“

„Kelias į sėkmę“

„Diplomatijos istorija“ (A kursui)

„Politinių teorijų istorija“ (A kursui)

„Geografija vaizdžiai“ (A kursui)

„Teksto kūrimas ir redagavimas“ (A kursui)

„Stereometrijos kurso sisteminimas“ (A kursui)

„Probleminių uždavinių sprendimas“

„Programavimo uždavinių praktikumas“

„Biologiniai procesai ir aplinkosauga“

„Molekulinės biologijos pagrindai“

„Ląstelė ir organizmų genetika“

Mechaninių, šiluminių ir elektros reiškinių ryšiai“

„Cheminės reakcijos ir praktinis jų taikymas“

„Moderniosios chemijos pagrindai“

„Istorijos šaltiniu nagrinėjimas“

„Politinė filosofija“

141. Gimnazija sudaro sąlygas mokiniams siekti asmeninės ir pilietinės brandos ir ugdyti gyvenime būtinas bendrąsias kompetencijas ir gebėjimus naudodama pamokas, skirtas mokinių ugdymo poreikiams tenkinti, šioms veikloms:

141.1. rengti ir įgyvendinti projektus;141.2. rengti brandos darbus.142. Mokiniams, kurie mokosi savarankiškai pavienio mokymosi forma, konsultacijoms

skiriama iki 15 procentų, o besimokantiems grupinio mokymosi forma – 40 procentų Bendrųjų ugdymo planų 143 punktu nustatyto savaitinių pamokų skaičiaus.

143. Į vidurinio ugdymo dalykų turinį integruojama Žmogaus saugos ugdymo bendroji programa.

144. Parengtos ir mokinių pasirinktos pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių programos parengė pateiktos 10 lentelėje: 10 lentelė

Pasirenkamasis Val. Dalyko modulis Val.

dalykas sk. sk.

Ekonomika ir vadyba 2 „Raštingumo įgūdžių gilinimas“ 1Braižyba 2 „Pagilintas anglų kalbos kalbėjimo kursas“ 1Psichologija 2 „Rinktiniai matematikos skyriai“ 1Kompiuterinė braižyba 2 „Diplomatijos istorija“

2 „Organizmų gyvybinės funkcijos“ 1„Fizika gamtoje ir technikoje“ 1„Organinės chemijos praktikumas“ 1„Teksto kūrimas ir redagavimas“ 1„Rašykime teisingai“ 1„Stereometrijos kurso sisteminimas“ 1„Istorijos šaltinių nagrinėjimas“ 1„Programavimo uždavinių praktikumas“ 1„Žmogaus organizmas ir jo funkcijos‘ 1„Mechaninių, šiluminių ir elektromagnetinių reiškinių ryšiai“

1

„Gyvybės chemija“ 1

145. III-IV klasių dalijimas, laikinųjų (mobiliųjų) grupių sudarymas ir mokinių skaičius pateikiamas 8, 9 prieduose.

146. Nesusidarius laikinąjai grupei (10 mokinių), pavieniai mokiniai norimo kurso programų mokosi savarankiškai. Į mokinio savarankiško mokymosi krūvį įskaitomas dalyko kursui skirtas pamokų skaičius.

147. Keisdamas dalyką, dalyko kursą, kalbos mokėjimo lygį, mokinys vadovaujasi Dalyko, dalyko programos kurso, mokėjimo lygio kurso, dalyko modulio keitimo tvarka, patvirtinta 2013-08-30 direktoriaus įsakymu Nr.V1-90 (7 priedas).

148. Vidurinio ugdymo programai įgyvendinti skiriamų pamokų skaičius per savaitę ir per dvejus metus grupine mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu (žr.11 lentelę).

11 lentelė

Ugdymo sritys, dalykai Minimalus pamokų skaičius privalomam turiniui

Bendrasis kursas

Išplėstinis kursas

Dorinis ugdymas 70Tikyba 70 - Etika 70 - Kalbos Lietuvių kalba ir literatūra 280 280 350Užsienio kalbos Kursas,

orientuotas į B1 mokėjimo lygį

Kursas, orientuotas į B2 mokėjimo lygį

Užsienio kalba (anglų) 210 210 210Užsienio kalba (rusų) 210 210 210Užsienio kalba (vokiečių) 210 210 210

Bendrasis kursas

Išplėstinis kursas

Socialinis ugdymas 140Istorija 140 210Geografija 140 210Matematika 210 210 315Informacinės technologijos 70 140Gamtamokslinis ugdymas 140Biologija 140 210Fizika 140 245 Chemija 140 210Meninis ugdymas ir technologijos 140Dailė 140 210Muzika 140 210Šokis 140 210Kompiuterinės muzikos technologijos 140 210Technologijos (kryptys): Verslas, vadyba ir mažmeninė prekyba 140 210Fizinis ugdymas*** 140-210 140 280Fizinis ugdymas 140 280Pasirinkta sporto šaka (aerobika) 140Žmogaus sauga** 17,5 17,5 17,5Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai Projektinė veikla / Brandos darbas 17,5-37Mokinio pasirinktas mokymo turinys Iki 26 Iki 26 Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui per savaitę

28 pamokos per savaitę

Neformalusis vaikų švietimas (valandų skaičius) klasei

210 valandų

Mokinio ugdymo(si) poreikiams tenkinti 840 pamokų dvejiems metams Maksimalus pamokų skaičius klasei, esant 3 ir daugiau gimnazijos III klasių, –3570 pamokų per metus (51 pamoka per savaitę).

Pastabos: ** integruojama į ugdymo turinį.*** fizinis ugdymas įgyvendinimas pagal vidurinio ugdymo kūno kultūros bendrąją programąGimnazijos ugdymo plano kontaktinių valandų skaičius neviršija Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 „Dėl Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, numatyto kontaktinių valandų skaičiaus.

V SKYRIUS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ), UGDYMO ORGANIZAVIMAS

PIRMASIS SKIRSNISBENDROSIOS NUOSTATOS

149. Gimnazija rengiamame ugdymo plane numato sąlygas mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, lavintis ir mokytis pagal gebėjimus ir galias, teikti pagalbą ir paslaugas, kurios padėtų didinti ugdymosi veiksmingumą, įveikti ugdymosi sunkumus ir plėtotų mokinio gebėjimus. 150. Gimnazija mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą organizuoja, vadovaudamasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795 „Dėl Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir šio skyriaus nuostatomis ir atsižvelgia į: 150.1. formaliojo švietimo programą; 150.2. pagalbos ir paslaugų ugdymo procese reikmes, vykdydama švietimo pagalbos specialistų, gimnazijos vaiko gerovės komisijos, pedagoginių psichologinių ar švietimo pagalbos tarnybų rekomendacija; 150.3. turimas mokymo lėšas; 150.4. mokymosi aplinką. 151. Bendrojo ugdymo dalykų programas mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, pritaiko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinio gebėjimus ir galias, bei pedagoginės-psichologinės tarnybos specialistų ir Vaiko gerovės komisijos rekomendacijas. 152. Sudarant mokinio individualaus ugdymo planą, atsižvelgiama į mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymosi formą ir bendradarbiaujama su mokiniu ir/ar jo tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbos specialistais: 152.1. užtikrinamas ugdymo nuoseklumas, tęstinumas; 152.2. vadovaujamasi pagrindinio ar vidurinio ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičiumi, nurodytu ugdymo plano 132, 148 punktuose; 152.3. galima keisti specialiųjų pamokų, pratybų ir individualiai pagalbai skiriamų valandų (pamokų) skaičių per mokslo metus, atsižvelgusi į mokinio reikmes, švietimo pagalbos specialistų, Vaiko gerovės komisijos ar Pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas.

ANTRASIS SKIRSNISINDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO RENGIMAS

153. Individualus ugdymo planas rengiamas: 153.1. atsižvelgiant į mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius, pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos rekomendacijas, ugdymo programą, ugdymo formą ir mokymo organizavimo būdą; 153.2. kai mokiniui pagal pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos ir gimnazijos vaiko gerovės komisijos rekomendacijas tam tikru laikotarpiu reikia intensyvios švietimo pagalbos.

154. Rengdama ugdymo planą mokiniui ir vadovaudamasi Bendrųjų ugdymo planų 77, 93 punktuose nurodytu pagrindinio ar vidurinio ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų pamokų skaičiumi, gimnazija gali: 154.1. iki 30 procentų koreguoti dalykų programoms įgyvendinti skiriamų metinių pamokų skaičių (nemažinant nustatyto mokiniui minimalaus pamokų skaičiaus per savaitę); 154.2. planuoti specialiąsias pamokas ir (ar) didinti pamokų, skirtų ugdymo sričiai, socialinei veiklai, ugdymui profesinei karjerai, medijų ir informaciniam raštingumui ir t. t., skaičių, siekiant plėtoti asmens kompetencijas ir tenkinti ugdymosi poreikius; 154.3. keisti specialiųjų pamokų, pratybų ir individualiai pagalbai skiriamų valandų (pamokų) skaičių; 154.4. keisti pamokų trukmę, dienos ugdymo struktūrą; 154.5. formuoti nuolatines ar laikinąsias grupes, pogrupius iš tų pačių ar skirtingų klasių mokinių; 154.6. mokyti tik vienos užsienio kalbos (išimtiniais atvejais – iš viso nemokyti), o pamokas skirti lietuvių kalbai ir literatūrai mokyti – besimokančiam mokykloje, kurioje įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, ir turinčiam Bendrųjų ugdymo planų 98.6 papunktyje išvardytų sutrikimų; 154.7. besimokančiam pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą, jei ugdymas įgyvendinamas pagal Bendrųjų ugdymo planų 77 punktą, vietoje kelių vienos srities dalykų galima siūlyti integruotas tų dalykų pamokas, dalykų modulius, projektines veiklas, skirtas esminėms srities dalykų ir bendrosioms kompetencijoms įgyti; 154.8. nemokyti užsienio kalbų turinčiojo kompleksinių negalių ir (ar) kompleksinių sutrikimų, į kurių sudėtį įeina klausos sutrikimai (išskyrus nežymų klausos sutrikimą). Užsienio kalbų pamokų laikas gali būti skiriamas lietuvių, lietuvių gestų kalbai mokyti; 154.9. nemokyti muzikos turinčiojo klausos sutrikimą (išskyrus nežymų); 154.10. nemokyti technologijų turinčiojo judesio ir padėties bei neurologinių sutrikimų (išskyrus lengvus). Vietoj Bendrųjų ugdymo planų 98.6–98.12 papunkčiuose nurodytų dalykų mokinys gali rinktis kitus individualaus ugdymo plano dalykus, tenkinančius specialiuosius ugdymosi poreikius, gauti pedagoginę ar specialiąją pedagoginę pagalbą, o tautinės mažumos kalba besimokantis mokinys – mokytis lietuvių kalbos ir literatūros. 155. Mokiniui, kuris mokosi pagal pritaikytą bendrojo ugdymo programą, individualus ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 77 ir 93 punktais dalykų programoms įgyvendinti nurodomu pamokų skaičiumi, kuris gali būti koreguojamas iki 20 procentų. Bendras pamokų ir neformaliojo švietimo pamokų skaičius gali būti didinamas atsižvelgiant į mokinio galias ir ugdymosi poreikius, specialistų rekomendacijas. 155.1. Sutrikusios klausos mokinio ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 77 ir 93 punktuose punktais, be to: 155.1.1. atsižvelgiant į klausos netekimo laiką, kalbos išsivystymo lygį, turimus tarties įgūdžius ir gebėjimą bendrauti kalba, ugdymo plane specialiosios pamokos skiriamos tarčiai, kalbai ir klausai lavinti; 155.1.2. kurčio ir neprigirdinčio mokinio ugdymo plane turi būti skiriama: lietuvių gestų kalbai – ne mažiau kaip 74 pamokos, lietuvių kalbai ir literatūrai – ne mažiau kaip 222 pamokos per metus; 155.1.3. kurčias ir neprigirdintis mokinys mokomas totaliosios komunikacijos žodiniu ar dvikalbiu metodu, atsižvelgiant į individualius gebėjimus ir tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus;

155.1.4. 9–10 klasėse iš mokinio ugdymo(si) poreikiams tenkinti skiriamų pamokų ne mažiau kaip 111 pamokų per metus turi būti skiriama mokyti individualizuotai ir diferencijuotai bei karjeros valdymo kompetencijoms ugdyti; 155.1.5. mokiniui tarties, kalbos mokymo ir klausos lavinimo specialiosioms pratyboms skiriama 9–10 gimnazijos klasėse – ne mažiau kaip 37 pamokos per metus, turintiems kochlearinius implantus – ne mažiau kaip 74 pamokos per metus. Pratybų ir lietuvių kalbos pamokų turinys turi derėti. 155.2. Sutrikusios regos mokinio ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 77 ir 93 punktais. Ugdymo plane skiriamos specialiosios pamokos ir specialiosios pratybos: 155.3. Judesio ir padėties sutrikimų turinčio mokinio ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 77 ir 93 punktais. Ugdymo plane pamokos turėtų būti skiriamos gydomajai kūno kultūrai, sensomotorikai lavinti, naudojimosi kompiuteriu įgūdžiams formuoti, komunikaciniams gebėjimams ugdyti: 155.3.1. mokiniui, sergančiam cerebriniu paralyžiumi ar turinčiam judesio ir padėties sutrikimų (išskyrus lengvus), individualioms gydomosios kūno kultūros pratyboms skiriamos ne mažiau kaip 37 pamokos per metus; 155.3.2. mokiniui, bendraujančiam alternatyviuoju būdu, 9–10 klasėse tarties, kalbos ir komunikacijos lavinimo specialiosios pratybos gali būti integruojamos į komunikacinės ir pažintinės veiklos, lietuvių kalbos ir literatūros pamokas. Pratybų ir komunikacinės, pažintinės veiklos, lietuvių kalbos ir literatūros pamokų turinys turi derėti; 155.5.3. 4–8 mokinių grupei gali būti skiriama iki 111 pamokų per metus sveikatą stiprinančiam fiziniam ugdymui. 156. Bendrojo ugdymo dalykų programas pritaiko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinio gebėjimus ir galias, specialiojo pedagogo ir (ar) kitų vaiko gerovės komisijos narių rekomendacijas. Jei mokykloje švietimo pagalbos specialistų nėra, mokytoją konsultuoja mokyklą aptarnaujančios pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos ir (ar) savivaldybės administracijos švietimo padalinių specialistai.

TREČIASIS SKIRSNISMOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ,

PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

157. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pasiekimai ir pažanga vertinami pagal bendrosiose programose numatytus pasiekimus ir vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 23 punkto nuostatomis. 158. Mokinio, kuriam bendrojo ugdymo programa pritaikoma, mokymosi pažanga ir pasiekimai ugdymo procese vertinami pagal bendrojoje programoje numatytus pasiekimus, aptarus su mokiniu, jo tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbą teikiančiais specialistais, kokiais aspektais bus pritaikomas ugdymo turinys (ko sieks ir mokysis mokinys, kaip bus mokoma(si), kokie bus mokinio mokymosi pasiekimų vertinimo ir pa(si)tikrinimo būdai, kokiomis mokymo(si) priemonėmis bus naudojamasi). 159. Dėl mokinio, kuris mokosi pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą arba Socialinių įgūdžių ugdymo programą, mokymosi pasiekimų vertinimo (būdų, periodiškumo) ir įforminimo susitariama mokykloje. Susitarimai priimami, atsižvelgiant į mokinio galias ir vertinimo suvokimą, specialiuosius ugdymosi poreikius, numatomą pažangą, tėvų (globėjų,

rūpintojų) pageidavimus. Vertinimo būdus renkasi mokykla (vertinimo įrašai „įskaityta“, „neįskaityta“, aprašai, pažymiai ir kt.).

KETVIRTASIS SKIRSNISSPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS IR SPECIALIOSIOS PAGALBOS MOKINIAMS

TEIKIMAS

160. Specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos paskirtis – didinti ugdymo veiksmingumą. 161. Gimnazija specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą mokiniui teikia vadovaudamasi teisės aktais ir įgyvendindama pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos ir gimnazijos vaiko gerovės komisijos rekomendacijas. 162. Specialioji pedagoginė pagalba teikiama: 162.1. vadovaujantis Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1228 „Dėl Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; 162.2. ugdymo proceso metu ar pasibaigus ugdymo procesui, atsižvelgiant į mokinio galias, keliamus ugdymo(si) tikslus, tenkinant jo reikmes. Siekiant įtrauktiems į bendrą ugdymo procesą ir teikiant pagalbą pamokoje; 163. Specialioji pagalba: 163.1. teikiama vadovaujantis Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V- 1229 „Dėl specialiosios pagalbos teikimo mokyklose tvarkos aprašo patvirtinimo“; 163.2. teikiama ugdymo proceso metu.

PENKTASIS SKIRSNISMOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ,

MOKYMAS NAMIE

164. Mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymą namie savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu gimnazija organizuoja pagal gimnazijos vaiko gerovės komisijos ir pedagoginės psichologinės tarnybos ar švietimo pagalbos tarnybos, gydytojų rekomendacijas sudariusi individualų ugdymo planą mokymosi namie laikotarpiui. 165. Mokiniui, kuris mokosi pagal pritaikytą bendrojo ugdymo programą, mokyti namie mokykla skiria pamokų vadovaudamasi Bendrųjų ugdymo planų 56–60 ir 77, 93 punktais, iš jų iki 74 pamokų gali skirti specialiosioms pamokoms, specialiosioms pratyboms ar konsultacijoms, o mokiniui, kuris mokosi tautinės mažumos kalba, papildomai skirti 37– 74 valandas lietuvių kalbai ir literatūrai mokyti. 166. Mokinio, kuris mokosi pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą, mokymas namie organizuojamas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 56–60 punktais. Mokyti namie skiriamos ne mažiau kaip 296 valandos per metus. _________________________________

PRITARTA SUDERINTA

Kėdainių šviesiosios gimnazijos Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2019-08-28 posėdžio administracijos Švietimo skyriausprotokoliniu nutarimu Nr.V3-3 vedėjas Julius Lukoševičius