LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

VETERINARIJOS FAKULTETAS

MAISTO SAUGOS IR GYVŪNŲ HIGIENOS KATEDRA

AIRINA MASELSKYTö

KASDIENIŲ PIENO PRODUKTŲ ŽENKLINIMO PAŽEIDIMŲ ANALIZö

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadov÷: doc. dr. Loreta Šernien÷

KAUNAS 2011

2

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Kasdienių pieno produktų ženklinimo pažeidimų analiz÷“:

1. Yra atliktas mano pačios; 2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje; 3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

Airina Maselskyt÷ (data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS

TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Airina Maselskyt÷

(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO

doc. dr. Loreta Šernien÷ (data) (darbo vadovo vardas, pavard÷) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS MAISTO SAUGOS IR

GYVŪNŲ HIGIENOS KATEDROJE

(aprobacijos data) (katedros ved÷jo/jos vardas, pavard÷) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra patalpintas į ETD IS

(gynimo komisijos sekretor÷s/riaus parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas (vardas, pavard÷) ( parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretor÷s/riaus vardas, pavard÷) (parašas)

3

TURINYS

SANTRAUKA ..........................................................................................................................................4 SUMMARY ..............................................................................................................................................6 1 ĮVADAS ............................................................................................................................................8 2 LITERATŪROS APŽVALGA .......................................................................................................10

2.1 Europos sąjungos ir Lietuvos Respublikos teis÷s aktų, susijusių su maisto produktų ženklinimu trumpa apžvalga................................................................................................................10

2.1.1 HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas” ir “Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklių” svarbiausi ypatumai..............................10 2.1.2 Europos parlamento ir tarybos reglamentas (EB) Nr. 1924/2006 „d÷l teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą“. Svarbiausi aspektai.......................................................12 2.1.3 Privalomieji dažniausiai vartojamų pieno produktų kokyb÷s reikalavimai.....................12

2.2 Pieno ir pieno produktų suvartojimo ypatumai Lietuvoje ir pasaulyje ...................................15 2.2.1 Pieno ir pieno produktų suvartojimo ypatumai Lietuvoje ...............................................15 2.2.2 Pieno ir pieno produktų suvartojimo ypatumai užsienio šalyse ......................................18

2.3 Informacijos apie maistą reglamentavimo svarba, visuomen÷s naudojimasis maisto produktų ženklinimo informacija, jos supratimas...............................................................................................19 2.4 Ženklinimo pažeidimų mastai, atliekant Valstybinę negyvūninio (gyvūninio) maisto, prekybos, viešojo maitinimo įmonių kontrolę Lietuvoje.....................................................................20

3 TYRIMŲ METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ...........................................................................22 3.1 Mokslinio tiriamojo darbo „Kasdieninių pieno produktų ženklinimo pažeidimų analiz÷“ darbo planas.........................................................................................................................................22

3.1.1 Socialin÷ apklausa: kasdien vartojamų pieno produktų nustatymas ...............................22 3.1.2 Socialinių veiksnių, įtakojančių pieno produktų pasirinkimą, įvertinimas .....................23 3.1.3 Antroji mokslinio tiriamojo darbo dalis – kasdien vartojamų pieno produktų atrinkimas, jų etikečių kaupimas ir vertinimas...................................................................................................24

4 TYRIMŲ REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS.............................................................................26 4.1 Socialin÷s apklausos analiz÷....................................................................................................26 4.2 Socialinių veiksnių įtakos pieno produktų pasirinkimui įvertinimas ......................................30

4.2.1 Veiksnių įtakos pieno produktų pasirinkimui analiz÷ .....................................................32 4.3 Kasdien vartojamų pieno produktų nustatymas ir pateikimas.................................................38 4.4 Kasdien vartojamų pieno produktų ženklinimo pažeidimų analiz÷.........................................41

4.4.1 PIENO ženklinimo pažeidimo analiz÷ ............................................................................41 4.4.2 JOGURTO ženklinimo pažeidimų analiz÷ ......................................................................42 4.4.3 GRIETINöS ženklinimo pažeidimų analiz÷ ...................................................................43 4.4.4 VARŠKöS IR VARŠKöS SŪRELIŲ ženklinimo pažeidimų analiz÷............................43 4.4.5 VARŠKöS SŪRIŲ ženklinimo pažeidimų analiz÷ .........................................................45 4.4.6 SVIESTO ženklinimo pažeidimų analiz÷........................................................................45 4.4.7 FERMENTINIŲ SŪRIŲ ženklinimo pažeidimų analiz÷ ................................................46 4.4.8 VALGOMŲJŲ LEDŲ ženklinimo pažeidimų analiz÷....................................................48

5 IŠVADOS........................................................................................................................................50 6 LITERATŪRA ................................................................................................................................51 7 PRIEDAI .........................................................................................................................................55

4

SANTRAUKA

Autorius: Airina Maselskyt÷

Tema: “Kasdienių pieno produktų ženklinimo pažeidimų analiz÷“

Darbo vadov÷: doc. dr. Loreta Šernien÷

Mokslo įstaiga: Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas Veterinarijos Akademija, Maisto

saugos ir gyvūnų higienos katedra; Tilž÷s g. 18, LT-47181, Kaunas

Atlikimo vieta: Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas Veterinarijos Akademija, Maisto

saugos ir gyvūnų higienos katedra; Tilž÷s g. 18, LT-47181, Kaunas

Duomenų surinkimo data: 2009 m. lapkričio – 2010 m. gruodžio m÷n

Darbo apimtis: 56 puslapiai, 12 lentelių, 23 paveikslai.

Darbo tikslas – Nustatyti kasdienių pieno produktų vartojimą įtakojančius veiksnius ir

išanalizuoti jų ženklinimo pažeidimus.

Darbo uždaviniai:

1. Surinkti ir išanalizuoti literatūrą, liečiančią pieno produktų pasirinkimą vartojimui, jų

ženklinimą, ženklinimo pažeidimų ypatumus bei dinamiką;

2. Atlikti socialinę apklausą ir iš gautų rezultatų įvertinti veiksnius, turinčius įtakos pieno

produktų pasirinkimui;

3. Iš atliktos socialin÷s apklausos išsiaiškinti, kurie pieno produktai priskiriami prie kasdienių;

4. Sukaupti kasdien vartojamų pieno produktų etiketes/jų kopijas ir išanalizuoti jų ženklinimo

ypatumus ir/ar pasteb÷tus pažeidimus.

Tyrimo objektas – įvairių socialinių grupių pieno produktų vartotojai; nustatytų kasdien

vartojamų pieno produktų fasuot÷s, etiket÷s.

Tyrimo duomenims surinkti buvo atlikta socialin÷ apklausa. Apklausos rezultatų statistin÷ analiz÷

buvo atlikta SPSS statistiniu paketu. Veiksnių, įtakojančių pieno produktų pasirinkimą, įtakai įvertinti

buvo taikomas ANOVA bei dispersin÷s analiz÷s metodai; veiksniais parinkti: respondentų specialyb÷,

amžius, lytis, išsilavinimas, šeimynin÷ pad÷tis, vaikų tur÷jimas bei šių veiksnių sąveika, o kintamaisiais

– pieno produktų grup÷s ir rodikliai, apsprendžiantys pieno produktų pasirinkimą (reklama, kaina,

pakuot÷, kokyb÷, kita). Naudojant aprašomosios statistikos metodus buvo nustatyta, kurios pieno

produktų grup÷s yra vartojamos kasdien.

Ženklinimo pažeidimų buvo ieškoma remiantis ES ir Lietuvoje galiojančiais teis÷s aktais, kurie

reglamentuoja maisto produktų ženklinimą.

5

Išanalizavus tyrimo rezultatus gauta, kad iš veiksnių, įtakojančių pieno produktų pasirinkimą,

statistiškai reikšminga tik veiksnio „vaikų tur÷jimas/netur÷jimas“ įtaka (p= 0,050). Kiti veiksniai bei jų

sąveikos neturi įtakos renkantis pieno produktus. Produkto pasirinkimui pirkti iš galimų pasirinkti

variantų (reklama, kaina, pakuot÷, kokyb÷, kita) respondentai rinkosi du rodiklius – kainą ir kokybę.

Lietuvoje kasdien vartojami: sviestas (10,9 %), grietin÷ (10,0 %), fermentinis sūris (8,3 %),

varšk÷ (7,0 %), pienas (6,8 %), jogurtas ( 6,8 %), varšk÷s sūreliai (5,0 %), varšk÷s sūris (4,3 %) ir ledai

(3,0 %).

Analizuojant kasdieninių pieno produktų ženklinimo pažeidimus, nustatyta, jog vyrauja smulkūs,

vartotojus klaidinantys neatitikimai. Pažeidimų nerasta ženklinant pieną, grietinę, varšk÷s sūrius bei

sviestą. Daugiausia neatitikimų rasta ženklinant fermentinius sūrius bei valgomuosius ledus.

Raktažodžiai: pieno produktai; pasirinkimo rodikliai; veiksniai, įtakojantys pasirinkimą vartoti;

ženklinimo pažeidimai.

6

SUMMARY

Author: Airina Maselskyt÷

Subject: “The analysis of violation in labelling of dairy products that are used every day“

Research supervisor: doc. dr. Loreta Šernien÷

Research institute: Department of Food Safety and Animal Hygiene, Veterinary Academy,

Lithuanian University of Health Sciences, Tilž÷s str. 18, Kaunas, Lithuania

Place of research: Department of Food Safety and Animal Hygiene, Veterinary Academy,

Lithuanian University of Health Sciences, Tilž÷s str. 18, Kaunas, Lithuania

Period of data collection: From November 2009 to December 2010

Scope of the research: 56 pages, 12 tables, 23 pictures.

Aim of the research: To determine factors that influence the use of dairy products, which are

used everyday, and to analyse the violation in labelling dairy products.

Tasks of the research:

5. To collect and to analyse the literature about the consumer’s choice of dairy products, their

labelling, the peculiarities and dynamics of violation in labelling;

6. To carry out a social survey and from the collected data to evaluate the factors that

influence the consumer’s choice of dairy products;

7. From the information of social survey to find out products that are used everyday;

8. To gather the labels or their copies of dairy products that are used everyday and to analyse

their peculiarities and/or violation in labelling.

Object of research – various social groups’ consumers of dairy products; to determine packages

and labels of dairy products which are used everyday.

The social survey was carried out for collecting the data for this research. The statistical analysis

of the results of the collected data was carried out with the help of SPSS statistical pack. Factors, which

influence the consumer’s choice of dairy products, were evaluated with the help of ANOVA and the

methods of dispersal analysis; factors were the following: the profession of respondents, age, gender,

education, marital status, whether respondents have children, and the interaction among all these

factors; the variables were the following: groups of dairy products and the consumer’s choice of the

product (advertisement, price, packing, quality, and other). Using the descriptive statistical methods

the groups of dairy products, which are used everyday, were identified.

The violation of labelling was sought on the basis of EU and Lithuania’s current legislation that

regulates food labelling.

7

The results show that from factors, which influence the consumer’s choice of dairy products, only

the factor „having of children/don‘t having of children“ is significant (p= 0,050). Other factors and

their interactions do not influence the consumer’s choice of dairy products. For the consumer’s choice

of buying the product other factors such as advertisement, price, packing, quality, and other

respondents chose two factors – price and quality.

In Lithuania the following products are used daily: butter (10,9 %), sour cream (10,0 %), cheese

(8,3 %), curd (7,0 %), milk (6,8 %) , yogurt ( 6,8 %), curd snacks (5,0 %), curd cheese (4,3 %) and ice-

ream (3,0 %).

It was proved during the analysis that minor discrepancies that mislead consumers predominate.

There was no violations in labelling milk, sour cream, curd cheeses and butter. The most discrepancies

were found in labelling cheeses and ice-cream.

Keywords: dairy products; selection factors; factors, which influence consumer’s choice;

violation of labelling.

8

1 ĮVADAS

Problema ir temos aktualumas. Šiandienin÷je ypač gausioje maisto produktų rinkoje

vartotojams sunku atsirinkti, kurie produktai sveiki, kurie atitiks jų laukiamus lūkesčius, ar įsigytas

maisto produktas nepakenks jų sveikatai. Tam pasitarnauja ir pasirinkti padeda ant kiekvieno maisto

produkto esanti etiket÷, kurioje pagal norminių dokumentų reikalavimus yra pateikiama rūpima

informacija apie kiekvieną maisto produktą, jų gamybai naudotas sudedamąsias dalis. Ankstesni

tyrimai rodo (Westenhoefer, 2005; Czarnocinska ir kt. 2006), jog maisto produktų etiket÷s ir

ženklinimas labai veikia vartotojų pasirinkimo sprendimą ir yra viena svarbiausių vartotojų

informavimo priemonių, kurioje vartotojai gali rasti visą reikiamą informaciją apie maisto produktą.

Tačiau nevisada ši informacija būna tiksli ir teisinga, kartais ženklinimas pasitarnauja tik gamintojui, o

ne pirk÷jui, kaip galutiniam pagaminto produkto vartotojui.

Valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba, tiesiogiai atsakinga už maisto produktų kokybę,

pateikia kasmetinius savo veiklos rezultatus ataskaitos forma: 2009 m. prekybos ir viešojo maitinimo

įmon÷se ženklinimo reikalavimų pažeidimai sudar÷ 24 % visų neatitikimų, o tiesioginiai vartotojų

skundai d÷l ženklinimo pažeidimų sudar÷ 10 % (Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos 2009 m.

veiklos rezultatų ataskaita). Tod÷l mūsų pasirinkta tema yra aktuali ir svarbi. Maisto produktų

ženklinimo pažeidimai yra neišvengiami, kaskart jų užfiksuojama prekybos įmon÷se patikrinimų metu,

nors ir nedideliais kiekiais.

Mokslinio tiriamojo darbo tikslas:

Nustatyti kasdienių pieno produktų vartojimą įtakojančius veiksnius ir išanalizuoti jų ženklinimo

pažeidimus.

Darbo uždaviniai:

1. Surinkti ir išanalizuoti literatūrą, liečiančią pieno produktų pasirinkimą vartojimui, jų

ženklinimą, ženklinimo pažeidimų ypatumus bei dinamiką;

2. Atlikti socialinę apklausą ir iš gautų rezultatų įvertinti veiksnius, turinčius įtakos pieno

produktų pasirinkimui;

3. Iš atliktos socialin÷s apklausos išsiaiškinti, kurie pieno produktai priskiriami prie kasdienių;

4. Sukaupti kasdien vartojamų pieno produktų etiketes/jų kopijas ir išanalizuoti jų ženklinimo

ypatumus ir/ar pasteb÷tus pažeidimus.

9

Tyrimo objektas – įvairių socialinių grupių (studentas, darbininkas, tarnautojas, verslininkas,

ūkininkas, pensininkas, bedarbis ir kt.) pieno produktų vartotojai; nustatytų kasdien vartojamų pieno

produktų fasuot÷s, etiket÷s.

Tyrimo šaltiniai: šio mokslinio tiriamojo darbo analizavimui naudojama lietuvių, užsienio

autorių mokslin÷ literatūra, vykdoma teis÷s aktų, norminių dokumentų analiz÷. Nemažai naudingos

informacijos pateikiama internetiniuose puslapiuose.

Moksliniai tyrimo metodai: atsižvelgiant į darbo problematiką ir jame keliamus uždavinius,

šiame darbe taikomi tokie tyrimo metodai:

1. Mokslin÷s literatūros, teis÷s aktų apžvalga bei analiz÷.

2. Duomenų apdorojimas MS Excel, SPSS statistiniu paketu.

3. Grafinių statistinių duomenų aprašomoji analiz÷.

4. Palyginimas.

5. Dispersin÷ analiz÷.

10

2 LITERATŪROS APŽVALGA

2.1 Europos sąjungos ir Lietuvos Respublikos teis÷s aktų, susijusių su maisto produktų ženklinimu trumpa apžvalga

Rašant mokslinį tiriamąjį darbą „Kasdienių pieno produktų ženklinimo pažeidimų analiz÷“ buvo

remtąsi įvairiais lietuvių ir užsienio autorių moksliniais darbais, straipsniais, daug medžiagos surinkta

iš internetinių puslapių. Pagrindin÷ darbo dalis – detalus pieno produktų etiket÷se pateiktos

informacijos vartotojams (ženklinimo) analizavimas. Buvo nagrin÷jama ir pažeidimų, netikslumų

ieškoma remiantis ES ir Lietuvoje galiojančiais teis÷s aktais, kurie reglamentuoja maisto produktų

ženklinimą, informacijos apie maisto produktą pateikimą etiket÷je:

1. HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas”;

2. “Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo

taisykl÷s”;

3. Europos parlamento ir tarybos reglamentas (EB) Nr. 1924/2006 2006 m. gruodžio 20 d. „d÷l

teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą“;

4. Žem÷s ūkio ministro patvirtinti privalomieji pieno produktų grupių kokyb÷s reikalavimai.

Papildomi ženklinimo reikalavimai gali būti numatyti produktų techniniuose reglamentuose bei

standartuose.

2.1.1 HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas” ir “Lietuvos Respublikoje parduodamų

daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklių” svarbiausi ypatumai

Maisto produktų ženklinimas neturi klaidinti vartotojo d÷l maisto produkto prigimties, tapatyb÷s,

savybių, sud÷ties, kiekio, tinkamumo vartoti termino, kilm÷s, pagaminimo būdo.

Maisto produkto ženklinime neturi būti nurodyta, kad tas produktas turi tam tikrų savybių, kurių

iš tikro n÷ra arba negali būti užsiminta apie ypatingas maisto produkto savybes, nors tokias savyb÷s turi

visi tos maisto produktų grup÷s gaminiai.

„Ženklinant maisto produktus būtina nurodyti šią informaciją:

1. parduodamo maisto produkto pavadinimą;

2. sudedamųjų dalių sąrašą;

3. sudedamųjų dalių arba sudedamųjų dalių grupių kiekį;

4. jei maisto produktai yra fasuoti – grynąjį kiekį;

5. minimalų tinkamumo vartoti terminą, o mikrobiologiniu požiūriu labai greitai gendančių

produktų – Tinka vartoti iki… (datą);

11

6. visas specialias laikymo sąlygas arba vartojimo sąlygas;

7. Lietuvoje arba Europos Sąjungoje įsisteigusio gamintojo pavadinimą ar firmos vardą ir

adresą;

8. išsamią informaciją apie kilm÷s vietą – tuo atveju jei, tokios informacijos nepateikus,

pirk÷jas būtų klaidinamas d÷l tikrosios maisto produkto kilm÷s;

9. vartojimo instrukciją, jei be jos būtų neįmanoma teisingai vartoti produktą;

10. daugiau kaip1,2 tūrio proc. alkoholio turinčių g÷rimų faktinę alkoholio koncentraciją tūrio

procentais.“ (HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas”).

Svarbus faktas - nebūtina nurodyti sudedamųjų dalių sūrių, sviesto, rauginto pieno ir grietin÷l÷s,

jei į juos neprid÷ta kitų sudedamųjų dalių, išskyrus pieno produktus, fermentus arba mikroorganizmų

kultūras, kurie yra pagrindiniai šio produkto gamybos elementai, arba druskos, kuri yra reikalinga

gaminant sūrius, išskyrus šviežius ir lydytus sūrius (HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas”).

Visa svarbi ženklinimo informacija turi būti pateikta gerai matomoje vietoje, kad būtų galima ją

lengvai įžiūr÷ti, perskaityti bei neįmanoma ištrinti. Ji negali būti pateikta neryški, uždengta kitais

įrašais ar paveiksl÷liais. Informacija turi būti nurodyta tame pačiame etiket÷s plote.

Maistingumo ženklinimas neprivalomas. Tačiau, kai nurodomas mitybinis teiginys etiket÷je

pateikiant ir reklamuojant maisto produktą, išskyrus bendrąją reklamą - tada maistingumo ženklinimas

privalomas.

Pagal šią higienos normą, leidžiami tik mitybiniai teiginiai apie energinę vertę bei maistines

medžiagas ir medžiagas, priklausančias maistinių medžiagų kategorijai. Maistin÷s medžiagos kokyb÷ ar

kiekis n÷ra mitybinis teiginys tiek, kiek to reikalauja teis÷s aktai.

Ženklinimas pateikiamas ant prek÷s pakuot÷s. Kartais kai kurie ženklinimo akcentai gali būti

nurodyti keliose vietose ant prekes ir jos pakuot÷s. Tik ant bendrosios pakuot÷s gali būti ženklinamos

tokios prek÷s:

1. Mažos prek÷s, ant kurių neįmanoma sutalpinti visos būtinos ženklinimo informacijos apie

pačią prekę;

2. Prek÷s, kurias sveriasi pats vartotojas arba jas pasveria vartotojo akivaizdoje;

3. Neįpakuotos prek÷s, kurių paskirtis puikiai žinoma ir kurių ženklinimas ant prek÷s fiziškai

neįmanomas, nes gali sugadinti prek÷s išvaizdą ir pan.

Ženklinimo informacija ant prek÷s ir (arba) prek÷s pakuot÷s pateikiama valstybine kalba.

„Prek÷s pavadinimą, versti į valstybinę kalbą nereikalaujama, jei užsienio kalba pateiktas pavadinimas

būtų lengvai suprantamas, neklaidintų vartotojo ir jei konkrečios prek÷s (prekių grup÷s) ženklinimą

12

reglamentuojančiame teis÷s akte nenustatyta kitaip“ („Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų

(prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisykl÷s“).

2.1.2 Europos parlamento ir tarybos reglamentas (EB) Nr. 1924/2006 „d÷l teiginių apie maisto

produktų maistingumą ir sveikatingumą“. Svarbiausi aspektai

Šis teis÷s aktas skirtas teiginiams apie maistingumą ir sveikatingumą, pateiktiems ant maisto

produktų ženklinime ar reklamoje, skirtų galutiniam vartotojui.

Teiginiai apie maistingumą ir sveikatingumą neturi klaidinti vartotojo, negali skatinti perd÷tai

vartoti maisto produktą, melagingai teigti, jei produkto vartojimas bus nutrauktas, tai sukels organizmo

funkcijų pasikeitimus ar pan.

Pateikiame taip pat pagrindinius, dažnesnius teiginius apie maistingumą, kurie nurodyti ir detaliai

aprašyti Europos parlamento ir tarybos reglamente (EB) Nr. 1924/2006 „d÷l teiginių apie maisto

produktų maistingumą ir sveikatingumą“ priede:

mažai kalorijų; mažiau kalorijų; be kalorijų; mažai riebalų; be riebalų; mažai sočiųjų riebalų;

mažai cukrų; neprid÷ta cukrų; baltymų šaltinis; daug baltymų; lengvas; natūraliai ir (arba) natūralus ir

kt.

Maistingumo teiginiai dažnai sutinkami ant tokių pieno produktų, kaip varšk÷, sūris, ypatingai

maistingumo teiginiai populiarūs jogurtų etiket÷se ir kt. D÷l to supažindinama su šiuo reglamentu,

siekiant išsiaiškinti, ar teisingai vartojami ir pasirenkami maistingumo teiginiai, ar neklaidinamas

vartotojas.

2.1.3 Privalomieji dažniausiai vartojamų pieno produktų kokyb÷s reikalavimai

Tyrimų rezultatuose įvardinti kasdien vartojami pieno produktai, jų etiket÷s buvo analizuojamos

ir pagal Privalomuosius pieno produktų kokyb÷s reikalavimus, patvirtintus Žem÷s ūkio ministerijos

ministro įsakymu, kuriuose yra pateikti taip pat ir ženklinimo reikalavimai, skirti būtent vienam,

kuriam nors pieno produktų grup÷s gaminiui.

2.1.3.1 Privalomieji termiškai apdoroto geriamojo pieno kokyb÷s reikalavimai. Ženklinimas

Termiškai apdoroto geriamojo pieno ženklinime pateikiamas jo pavadinimas „pienas“, taip pat

įvardijamas jo pagaminimo būdas, kaip pavyzdžiui, „normalizuotas nenugriebtas“, nenormalizuotas

nenugriebtas“ arba „natūralus“, „pusriebis“, „nugriebtas“, „pasterizuotas“, „pasterizuotas aukšta

temperatūra“, „sterilizuotas“, „apdorotas ultraaukšta temperatūra“ arba „apdorotas UAT“.

13

Ant produktų, kurių pavadinime pavartoti žodžiai – „nenugriebtas pienas“, „normalizuotas

nenugriebtas pienas“, „nenormalizuotas nenugriebtas pienas“ arba „natūralus pienas“, „pusriebis

pienas“, „nugriebtas pienas“ – pakuot÷s turi būti nurodytas riebumas.

Pavadinime gali būti ir daugiau produktą tiksliau apibūdinančios informacijos. (Privalomieji

termiškai apdoroto geriamojo pieno kokyb÷s reikalavimai).

2.1.3.2 Privalomieji jogurto kokyb÷s reikalavimai. Ženklinimas

Jogurto pavadinimas turi apibūdinti patį produktą, neklaidinti vartotojo. Kai nurodama, kad

jogurtas su priedais, tai turi būti įvardijami visi prid÷ti pagrindiniai skonio ir aromato ingredientai. Su

dirbtiniais saldikliais jogurto ženklinime turi būti nurodyta „su........saldikliu“. Jei gaminant jogurtą

pridedama kitų, neįprastinių bakterijų kultūrų (jogurto gamybai būtinos Lactobacillus delbrueckii

bulgaricus ir Streptococcus thermophilus kultūros), tai apie jas būtina nurodyti ženklinime. Šis pieno

produktas neprivalo tur÷ti gyvybingų raugo mikroorganizmų, taip pat visada būtina nurodyti jogurto

riebumą, išreikštą mas÷s procentais. (Privalomieji jogurto kokyb÷s reikalavimai).

2.1.3.3 Privalomieji A klas÷s sviesto kokyb÷s reikalavimai. Ženklinimas Produkto pavadinimas turi atitikti A klas÷s sviesto sąvoką („nacionalin÷s kokyb÷s klas÷s sviestas,

pagamintas Lietuvos Respublikos pieno perdirbimo įmon÷se tiesiogiai ir tik iš pasterizuotos grietin÷l÷s,

kurio pagrindiniai kokyb÷s rodikliai atitinka 1994 m. gruodžio 5 d. Tarybos reglamento (EB) Nr.

2991/94 priedo A dalies reikalavimus sviestui ir šių privalomųjų reikalavimų nuostatas“).

A klas÷s sviesto vidutinis riebumas nurodomas sveikaisiais skaičiais.

2.1.3.4 Privalomieji pieno riebalų produktų kokyb÷s reikalavimai. Ženklinimas

Produkto pavadinime turi būti žodžiai tokie kaip:

1. sviestas;

2. Lietuviškas valstiečių sviestas;

3. Sviesto gaminys;

4. Mažo riebumo sviestas arba 1/2 riebumo sviestas;

5. Išrūgų sviestas;

6. X % riebumo tepami pieno riebalai;

7. Mažesnio riebumo sviestas arba 3/4 riebumo sviestas.

Ant produktų - X % riebumo tepami pieno riebalai ir Sviesto gaminys, etikečių būtina nurodyti

riebalų kiekį.

14

Žodis „sviestas“ ženklinime gali būti vartojamas su kitais žodžiais sud÷tiniuose produktuose,

kuriuose didžiąją dalį užima sviestas, kai pieno riebalai sudaro ne mažiau 75%, o kitos gamybos metu

įd÷tos ne pieno kilm÷s medžiagos, n÷ra nurodomos kaip pieno sud÷tinių dalių pakaitalas.

Žodis „sviestas“ gali būti vartojamas taip pat ir su žodžiu ar jų junginiu nurodant produktus, kurie

turi sud÷tyje alkoholinių g÷rimų, cukraus ir ne mažiau kaip 34% pieno riebalų. (Privalomieji pieno

riebalų produktų kokyb÷s reikalavimai).

2.1.3.5 Privalomieji varšk÷s ir varšk÷s gaminių kokyb÷s reikalavimai. Ženklinimas Ženklinant varškę ir varšk÷s gaminius būtina nurodyti riebalų kiekį, taip pat varšk÷s klasifikacinį

pavadinimą pagal riebumą.

Produkto pavadinimas neturi klaidinti vartotojo. Ženklinant varšk÷s gaminius su tam tikrais

ingredientais (vaisiai, uogos, daržov÷s ir įvairūs jų gaminiai, grūdų produktai, aguonos, šokoladas,

kava, kakava, riešutai, medus, sacharidai, prieskoniai ir kiti natūralūs ir nekenksmingi produktai,

vitaminai, mineralin÷s medžiagos, natūralios ir natūralioms identiškos kvapiosios medžiagos) jie turi

atsispind÷ti pavadinime, arba kitaip aiškiai nurodyti etiket÷je. Varšk÷ gali būti gaminama ne vien tik iš

karv÷s pieno, tai turi būti nurodyta pavadinime (iš kokio pieno buvo pagamintas produktas). Jei

produktas pagamintas iš kelių rūšių gyvulių pieno mišinio, tai visos pieno rūšys privalomos nurodyti

santykinio pieno maž÷jimo tvarka. (Privalomieji varšk÷s ir varšk÷s gaminių kokyb÷s reikalavimai).

2.1.3.6 Privalomieji fermentinių sūrių kokyb÷s reikalavimai. Ženklinimas

Produkto pavadinime šalia žodžio „sūris“ dar gali būti ir atskiros sūrio rūšies įvardijimas. Jei

produkto pavadinime yra tik žodis „sūris“ be atskiros sūrio rūšies įvardijimo, tada pavadinime dar gali

būti nurodytas sūrio klasifikacinis apibūdinimas (nokinamas sūris, pel÷sinis sūris, sūryminis sūris,

nenokinamas arba šviežias sūris, pagal kietumą - labai kietas, kietas, minkštas, puskietis).

Prie pavadinimo turi būti nurodytas sūrio sausosios medžiagos riebalų kiekis procentais arba

sūrio mas÷s riebalų kiekis procentais.

Taip pat gali būti nurodomas sūrio klasifikacinis apibūdinimas pagal riebumą (labai riebus,

riebus, vidutinio riebumo, mažo riebumo, liesi). (Privalomieji fermentinių sūrių kokyb÷s reikalavimai).

2.1.3.7 Privalomieji valgomųjų ledų kokyb÷s reikalavimai. Ženklinimas Nurodant valgomųjų ledų pavadinimą, jis turi apibūdinti patį produktą, bei neklaidinti vartotojo.

Jei yra valgomųjų ledų mišinio pavadinimas, tai jis turi būti: valgomųjų ledų mišinys, koncentruotas

ledų mišinys ar sausasis ledų mišinys, papildytas įprastiniu pavadinimu, su sąlyga, kad toks

pavadinimas neklaidintų vartotojo. Produkto pavadinime gali būti žodžiai „pieniški“ ar „grietininiai“ –

15

tuomet šio produkto sud÷tis turi atitikti privalomuosiuose kokyb÷s reikalavimuose pateiktus pirmos

grup÷s reikalavimus.

Jei pavadinime reklamuojamas tam tikras ingredientas, tai jo kiekis turi būti pakankamas tam,

kad pats produktas skirtųsi nuo kitų įprastinių. Jei tas nurodytas ingredientas yra šokoladas, tuomet jo

skonis turi būti išgautas d÷l sausųjų neriebalinių kakavos medžiagų. (Privalomieji valgomųjų ledų

kokyb÷s reikalavimai).

2.1.3.8 Privalomieji grietin÷l÷s ir jos gaminių kokyb÷s reikalavimai. Ženklinimas Ženklinant grietinę ir raugintą grietin÷lę, gali būti pateiktos specifin÷s raugo kulltūros, kurios

buvo panaudotos rauginant produktą (pvz.: “acidofilin÷”, “kefyro”, “kumyso” ir pan.).

Būtina pateikti ženklinime taikytą terminio apdorojimo būdą – „pasterizuota“, „UAT apdorota“,

„sterilizuota“. Tai gali būti nurodoma pavadinime arba šalia jo. Svarbu pabr÷žti, kad grietin÷s terminis

apdorojimas nurodomas tik tuomet, kai jis buvo naudojamas po gaminio rauginimo. “Po rauginimo

termiškai apdorota grietin÷ ar rauginta grietin÷l÷ privalo būti vadinami „Termiškai apdorota po

rauginimo _______“, įrašant specifinį gaminio pavadinimą.” Produktas, kuriame dalis pieno riebalų

pakeista augaliniais riebalais, negali būti pavadinime nurodyta, jog tai “grietin÷”. Turi būti ženklinama

kaip „grietin÷s (arba grietin÷l÷s) ir augalinių riebalų mišinys“ (nurodomas taip pat tiek augalinių, tiek

pieno riebalų kiekis).

Visada pateikiamas grietin÷l÷s ar jos gaminų riebumas, išreikštas mas÷s procentais. (Privalomieji

grietin÷l÷s ir jos gaminių kokyb÷s reikalavimai).

2.2 Pieno ir pieno produktų suvartojimo ypatumai Lietuvoje ir pasaulyje

Šiame skyrelyje apžvelgiama pieno produktų suvartojimo ypatumai Lietuvoje ir pasaulyje – kiek

ir kokių pieno produktų suvartojama per metus daugiausia, kokių mažiausiai, kokios valstyb÷s

suvartojama daugiausia pieno ir jo produktų, kurios atsilieka pagal šį rodiklį ir pan. Taip pat šiek tiek

d÷mesio teikiama, norint nustatyti, kokių specialybių, lyties, amžiaus, išsilavinimo, šeimynin÷s

pad÷ties, turintys ar neturintys vaikų žmon÷s vartoja pieno produktus (kokių pieno produktų suvartoja

daugiausiai ir kokius laiko ne tokius reikšmingus). Kas apsprendžia jų pasirinkimą pirkti ir vartoti

vienokį ar kitokį produktą.

2.2.1 Pieno ir pieno produktų suvartojimo ypatumai Lietuvoje Pagal A. Barzdos ir kitų autorių straipsnį „Lietuvos suaugusių gyventojų mitybos tendencijos

pagal pastarąjį dešimtmetį“ (2010) nežymiai maž÷ja pieno ir jo produktų suvartojimas, nors tai būdinga

16

ne visoms respondentų grup÷ms. Tyrimo metu paaišk÷jo, kad pieną ir pieno produktus kasdien vartoja

kas trečias Lietuvos gyventojas.

Pagal tų pačių autorių kitą straipsnį „Suaugusių Lietuvos gyventojų maisto produktų vartojimo

ypatumai“ (2007) gauta, kad gyventojai vidutiniškai per parą suvartoja 182 g pieno ir pieno produktų,

įskaitant sviestą. Pieną ir pieno produktus kasdien vartoja 28,9 % apklaustųjų, 6,7 % jų nevartoja iš

viso. Moterys statistiškai reikšmingai dažniau negu vyrai vartoja pieną ir jo produktus kasdien

(p<0,01). Šiame straipsnyje yra lyginami gauti tyrimo rezultatai su analogiško tyrimo, atlikto Belgijoje,

rezultatais, kurio metu gauta, kad suaugusieji Belgijos gyventojai vidutiniškai per parą suvartoja 164 g

pieno ir pieno produktų – šiek tiek mažiau negu lietuviai.

2000-2005 metų Statistikos departamento duomenimis apie pieno ir pieno produktų suvartojimą

vienam gyventojui, kg per metus, nustatyta, kad žymiai išaugo pieno ir pieno produktų vartojimas, ypač

padid÷jo geriamojo pieno, sūrio ir pieno produktų pakaitalų suvartojimas, sviesto – šiek tiek sumaž÷jo

(Statistikos departamento duomenys).

R. Stuko ir kt. mokslinio straipsnio „Perspektyvinio rengimo olimpin÷s pamainos sportininkų

mitybos ypatumai“ (2010) gautuose tyrimų rezultatuose nustatyta, kad pieno produktus kasdien vartoja

42 %, o 3 – 5 kartus per savaitę - 53 % tirtų sportininkų. Nustatyta, kad sportininkai dažniau nei

Lietuvos gyventojai vartoja duonos ir įvairių grūdų produktų, pieno ir pieno produktų.

Remiantis AB „Žemaitijos pienas“ veiklos analize, nustatyta, kad pagrindiniai tokių pieno

produktų kaip - jogurtų, desertinių varškių ir varšk÷s sūrelių vartotojai yra vaikai, paaugliai ir moterys.

Šiuos produktus dažniausiai perka moterys ir ne taip dažnai vyrai. Nustatyta, kad vaikai nors ir

neperka, tačiau įtakoja t÷vų pasirinkimą. Moterys perka desertinius pieno produktus dažniausiai sau ir

vaikams. Vyrai, turintys šeimas, perka, paprastai savo žmonų ar vaikų prašymu. (AB „Žemaitijos

pienas“ veiklos analiz÷, 2005).

Vartotojų pasirinkimą pirkti pieno produktus (jogurtą, desertines varškes, varšk÷s sūrelius)

įtakoja tokie veiksniai kaip - socialin÷ pad÷tis (savininkai, vadovai, tarnautojai, studentai, darbininkai,

pensininkai), pajamos (daugiausiai jogurtų nuperka vidutines pajamas turintys pirk÷jai, daugiausiai

“Žemaitijos pieno” desertinių varškių ir sūrelių nuperka vidutines ir aukštesnes pajamas turintys

pirk÷jai), gyvenamoji vieta (Lietuvos miestų gyventojai atviresni naujov÷ms, negu kaimo gyventojai;

miesto vartotojams rūpi, kad produktai būtų aukštos kokyb÷s, pad÷tų išlaikyti gerą figūrą ir sveikatą;

taip pat miestuose yra aukštesnis pragyvenimo lygis ir yra daugiau pirk÷jų, galinčių mok÷ti vidutinę

kainą), motyvai (desertas, maistas, skanu ir sveika) (AB „Žemaitijos pienas“ veiklos analiz÷, 2005). V.

Bartosevičien÷s ir kt. moksliniame straipsnyje „Pieno produktų vartotojų elgsenos statistinis tyrimas“

(2006) gauti tyrimų rezultatai parod÷, kad pagrindiniai rodikliai, lemiantys vartotojo apsisprendimą

17

pirkti pieno produktą, yra produkto kokyb÷ (49 %) ir kaina (27 %). Tyrimo rezultatai patvirtino, jog

apsisprendimą pirkti taip pat veikia ir produktą gaminanti įmon÷ (13 %). Naujas produktas rinkoje

lemtų tik 7 % respondentų apsisprendimą pirkti. Praktiškai visiškai neturi įtakos pieno produkto

pakuot÷ (4 %).

G. Stankevičiūt÷ savo moksliniame tiriamajame darbe „M÷sos ir pieno produktų reklamos įtaka

vartotojų elgsenai“ (2005) nustat÷ veiksnius, įtakojančius įvairaus amžiaus respondentų apsisprendimą

pirkti. Kiekvienas vartotojas yra labai individualus. Kiekvieno vartotojo pirkimo procesas gali labai

skirtis. M÷sos ir pieno produktų reklama yra svarbus kriterijus 21-30 m. moterims (6 %). Tokio pat

amžiaus moterų apsisprendimą labiausiai įtakoja nuomon÷ bei įsitikinimai (52 %). Svarbus kriterijus

yra ir pajamos (12 %). Vyresn÷ms moterims (31-40 m.) – svarbu pajamos (10 %) bei nuomon÷ ir

įsitikinimai (9 %). 51-60 m. vyrams svarbu nuomon÷ bei įsitikimai ir pajamos. Tokio pat amžiaus

moterims svarbiausia yra prek÷s ženklas (3 %) ir pajamos (1 %). Tiek vyrai, tiek moterys daugiausia

yra praktiški pirk÷jai. Praktiškų pirk÷jų apsisprendimą pirkti lemia nuomon÷, įsitikinimai bei pajamos.

Impulsyviems pirk÷jams svarbu reklama, nuomon÷ ir įsitikinimai, konservatyviems – nuomon÷,

įsitikinimai bei prek÷s ženklas, o pajamos ne toks svarbus kriterijus ir kt.

Moksliniame straipsnyje „Vartotojų nuomon÷s tyrimas apie informacijos maisto produktų

etiket÷je pateikimą ir maisto produktų saugą“ (Stankevičien÷ ir kt., 2010) iš gautų tyrimų rezultatų

paaišk÷ja, kad rinkdamiesi maisto produktą vartotojai dažnai arba visada (64,0 %) pirmiausia atkreipia

d÷mesį į prekybininkų siūlomas akcijas ar nuolaidas, o 77,2 % apklaustųjų nurod÷, jog dažnai ar visada

kreipia d÷mesį į produkto kainą. Tačiau tai ne visada nulemia jų apsisprendimą nusipirkti pigesnį

produktą, net 69,3 % vartotojų visada pasidomi maisto produkto galiojimo terminu. Atlikto tyrimo

metu paaišk÷jo, jog vartotojams daug svarbesnis maisto produkto šviežumas (96,0 %) bei skonis ir

aromatas (86,6 %). Daugiau nei pus÷ apklaustųjų dažnai ar bent jau kartais (69,3 %) atkreipia d÷mesį ir

į maisto produkte esančias naudingas organizmui medžiagas.

Toliau analizuojant, kas lemia vienokių ar kitokių pieno produktų pirkimą, net kelių autorių

moksliniuose darbuose nustatyti tie patys veiksniai, daugiausia turintys įtakos apsisprendimui nusipirkti

produktą. Remiantis J. Subait÷s moksliniu straipsniu „Pieno produktų vartotojų elgseną rinkoje

įtakojantys veiksniai“ (2007), taip pat anksčiau min÷tu V. Bartosevičien÷s ir kt. moksliniu straipsniu

„Pieno produktų vartotojų elgsenos statistinis tyrimas“ (2006) ir 2009 m. atliktu Baltijos šalių tyrimu

„Sunkmečiu lietuviai renkasi nevisavertę mitybą“, pagrindiniai kriterijai lemiantys apsisprendimą pirkti

– kaina ir kokyb÷. J. Subait÷s mokslinio darbo rezultatuose išryšk÷ja dar du veiksniai, įtakojantys

pirkti, tai būtų – produkto skonis bei draugų, pažįstamų, šeimos narių nuomon÷. Skonis - kaip

kriterijus, lemiantis apsisprendimą pirkti, išryšk÷ja ir Baltijos šalių tyrimo rezultatuose.

18

2.2.2 Pieno ir pieno produktų suvartojimo ypatumai užsienio šalyse Tokia užsienio šalis kaip Kinija, lyginant su kitomis valstyb÷mis pagal pieno produktų

suvartojimą, užima žemiausias vietas – šios valstyb÷s gyventojai suvartoja mažiausiai pieno produktų

visame Pasaulyje (Fuller, 2006; FAPRI, 2005).

Iki 2001 m., amerikiečiai vartojo mažiau kaip 8 galonus (skysčių matavimo vienetas, analogiškai

litrais - 45 l) kiekvienam asmeniui viso pieno, kai tuo tarpu 1945 m.- 41 galoną ir 1970 m. – 25

galonus. Šiuos pasikeitimus l÷m÷ vis did÷janti vieša nuomon÷, kad pienas, jo produktai sočiųjų riebalų,

cholesterolio šaltinis, bei ypač kaloringi produktai. Taip pat sp÷jama, kad geriamojo pieno suvartojimą

sumažino kitų g÷rimų (pvz. gazuotų, su padidintos angliarūgšt÷s kiekiu) išaugęs vartojimas, ypač

paplitęs tarp vaikų ir paauglių. (Putnam ir kt., 2003).

Atogrąžų šalys niekada nepasižym÷jo aukštu pieno, pieno produktų suvartojimu lyginant su

šiaurin÷s Pasaulio srities valstyb÷mis (Europa, ypač Skandinavija, Šiaur÷s Amerika). Tai siejasi su šiltu

klimatu ir atogrąžų šalyse daugiau suvartojama stabilesnių pieno produktų tokių kaip sūris, negu

geriamojo pieno. Europos šalyse pieno produktų suvartojimas taip pat skiriasi: geriamojo pieno

daugiau suvartoja tokios šalys kaip Suomija, Norvegija ir Švedija, lyginant su Prancūzija ir Italija, kur

daugiau suvartojama sūrių. (Douglas Goff ir kt., 2007).

Tarptautin÷s pieno produktų federacijos duomenimis 2006 m. daugiausia geriamojo pieno

suvartojusios 3 šalys: Suomija, Švedija, Airija (mažiausiai suvartojo – kaip anksčiau min÷ta Kinija bei

Meksika ir Italija); sūrio daugiausia suvartojo Graikija, Prancūzija ir Italija (mažiausiai – Meksika,

Naujoji Zelandija ir Ispanija), o sviesto – Prancūzija, Vokietija ir Naujoji Zelandija (mažiausiai –

Graikija, Argentina, Ispanija). (Douglas Goff ir kt., 2007). Pagal žaliavinio karvių pieno gamybą

pirmauja 2006 m. JAV, po jos seka Indija, Kinija ir Rusija, o atsilieka Meksika, Nyderlandai. (Douglas

Goff ir kt., 2007).

Kalbant apie jogurto suvartojimą JAV, 2006 metais FlexNews paskelb÷, kad amerikiečiai

suvartojo tik 7.2 svarų jogurto vienam gyventojui per metus, kai tuo metu Prancūzijoje vidutinis

kasmetinis jogurto suvartojimas buvo 49.1 svaro. Tačiau atlikti tyrimai parod÷, kad amerikiečiai

pamažu pereina į didesnį suvartojimą nuo ledų link jogurto. Kalifornijos Pieno Taryba atliko savo

tyrimus ir nustat÷, kad didžiausi jogurto vartotojai yra šeimos su vaikais ir pensininkai. Yra tik÷tina,

kad šis faktas susietas su tuo, kad jogurtas yra patogus vartoti, vertingų maistinių medžiagų šaltinis bei

vartotojas, ypač vaikai, yra nuolat stebinamas ir priviliojamas vis naujais sukuriamais jogurto skoniais.

Taryba taip pat nustat÷, kad maž÷ja suaugusių jogurto vartotojų skaičius. (Dairy Council of California,

FlexNews, 2006).

19

Iki 2001 m. JAV sūrių suvartojimas vienam gyventojui per metus siek÷ 30 svarų, tai yra dvigubai

daugiau nei 1975 m. Daugiau kaip pus÷ viso suvartojamo sūrio per metus suvalgoma kartu su greito

maisto produktais (įvairūs sumuštiniai su sūriu, dešrainiai, submarinai ir kt.). Labiausiai vartojami

amerikietiški sūriai tokie kaip Cheddar bei itališki sūriai – Mozzarella, Provolone, Romano, Parmesan.

Nuo šių sūrių suvartojimo atsilieka pel÷siniai sūriai, Emmenthaler, Brick, Gorgonzola, Edam, Gouda ir

kiti. (Putnam ir kt., 2003).

Plačiau aptariant sūrio suvartojimo ypatumus JAV, remiantis šaltinio - USDA/ERS, Livestock,

Dairy and Poultry Outlook duomenimis, per 25 metus (1982-2007 m.) sūrių suvartojimas svarais

(svorio matas; anglų = 453,6 g) vienam gyventojui per metus išaugo nuo 19,9 svarų 1982 metais iki

32,7 svarų 2007 metais – padid÷jimas siekia 64,2%. Sp÷jama, kad iki 2017 metų sūrio suvartojimas

padid÷s iki 37,0% (USDA/ERS, Livestock, Dairy and Poultry Outlook; FAPRI, 2008).

2.3 Informacijos apie maistą reglamentavimo svarba, visuomen÷s naudojimasis maisto

produktų ženklinimo informacija, jos supratimas

Pasaulyje maisto produktų ženklinimo reikalavimai nustatyti PSO ir Maisto ir žem÷s ūkio

organizacijos įsteigtos Maisto Kodekso Komisijos 1985 m. patvirtintame Fasuotų maisto produktų

ženklinimo bendrajame standarte (CODEX STAN 1_1985).

Europos Sąjungos valstyb÷se min÷ti reikalavimai pirmą kartą buvo apiforminti dar 1979 m.

(Tarybos direktyva 1979/112/EEB d÷l valstybių narių įstatymų, susijusių su galutiniam vartotojui

skirtų maisto produktų ženklinimu, pateikimu ir reklama, derinimo). V÷liau buvo priimta daug teis÷s

aktų, kurių nuostatos buvo perkeltos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu

patvirtintą Lietuvos higienos normą HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ (Chmieliauskait÷,

2009).

Europos Sąjungoje, rengiant teis÷s aktus informacijos apie maistą pateikimo srityje, ypatingas

d÷mesys skiriamas mokslinių tyrimų duomenims (Europos Komisijos Maistingumo ženklinimo

poveikio vertinimo ataskaita, 2008). Lietuvai teikiant pasiūlymus d÷l teis÷s aktų, reglamentuojančių

informacijos apie maistą pateikimą vartotojams, ir siekiant, kad į juos būtų atsižvelgta, svarbu juos

pagrįsti mokslinių tyrimų duomenimis. Tačiau Lietuvoje reprezentatyvių tyrimų, kurie apimtų

informacijos apie maistą sąsajas su maisto produktų pasirinkimu, gyventojų maisto produktų

ženklinimo poreikius bei gyventojų nuomonę apie maisto produktų ženklinimą, galimas ženklinimo

informacijos pagerinimo priemones, iki šiol nebuvo daug atlikta (Chmieliauskait÷, 2009).

Atliktų tyrimų duomenimis pasaulyje maisto produktų ženklinimo informacija, pateikta ant

maisto produktų, pagal svarbą atskirų valstybių gyventojams n÷ra vienoda. Vengrijos gyventojams

20

maisto produktų ženklinimas - svarbiausias žinių šaltinis apie mitybą. Didžiojoje Britanijoje

informacijos apie maisto produktų ženklinimą vartotojai pageidauja labiau negu žinių apie sveiką

mitybą. Olandams ši informacija taip pat yra labai aktuali (Food Standards Agency, 2006; Sonja ME

van Dillen ir kt., 2003).

Pasak I. Chmieliauskait÷s (2009), iš maisto produktų ženklinimo informacijos rodiklių vartotojus

labiausiai domina maisto produkto tinkamumo vartoti terminas. Toliau seka kaina bei produktų kilm÷s

šalis. Vis d÷lto tinkamumo vartoti terminas daugelyje šalių svarbiausias rodiklis iš maisto produkto

ženklinimo informacijo pakuot÷je.

Kad vartotojai naudotųsi pateikiama ženklinimo informacija ant maisto produkto, ji tur÷tų būti

lengvai įskaitoma ir suprantama. Tačiau pasaulio mokslininkai pastebi, kad tokia informacija n÷ra

visiškai suprantama. Ištyrę vartotojų naudojimąsi ženklinimo informacija, amerikiečių mokslininkai

konstatavo, kad daugumai vartotojų tokia informacija yra per daug sud÷tinga ir tur÷tų būti labiau

pritaikyta naudojimui (Borra ir kt., 2006).

2.4 Ženklinimo pažeidimų mastai, atliekant Valstybinę negyvūninio (gyvūninio) maisto,

prekybos, viešojo maitinimo įmonių kontrolę Lietuvoje

Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos veiklos rezultatų ataskaitų duomenimis nustatyta,

(išanalizavus nustatytus maisto produktų pažeidimus pagal pažeidimo pobūdį), kad vyrauja dvejopi

pažeidimai: tinkamumo vartoti terminų ir ženklinimo reikalavimų. Gamybos įmon÷se vyrauja

ženklinimo reikalavimų pažeidimai, rinkos įmon÷se – tinkamumo vartoti terminų pažeidimai.

Gyvūninio maisto produktų gamybos įmon÷se produktų ženklinimo pažeidimai sudar÷ 12,4 proc.

Kasmet sulaukiama vartotojų skundų d÷l maisto produktų ženklinimo:

1. 2008 m. 10 proc. visų pagrįstų atvejų;

2. 2009 m. 10 proc. visų pagrįstų atvejų;

3. 2010 m. 12 proc. visų pagrįstų atvejų.

Dažniausiai gyventojai praneša, kad maisto produktų etiket÷je ženklinimas nesuprantamas,

neįskaitomas, kartais maisto produktui priskiriamos vaistin÷s savyb÷s, pavyzdžiui stiprina imunitetą,

gerina virškinimą ir kt. Šiandien vartotojai nori įsigyti ne tik saugius maisto produktus, bet ir sveikus,

tod÷l klausia, kod÷l duonos, pieno gamintojai nurodo etiket÷se „Sveikas“, „Sveikata“, „Sveikuolių...“,

prašo konsultacijų, ekspertinių nuomonių. (2008 m. VMVT veiklos rezultatų ataskaita).

D÷l pieno ir jo gaminių gauti 157 skundai, iš jų 62 (39 proc.) pasitvirtino. Daugiausiai skundų

gaunama d÷l laikymo sąlygų ir tinkamumo vartoti termino. Tačiau gaunama skundų ir d÷l ženklininmo

21

reikalavimų nesilaikymo, pvz. d÷l sūrių ženklinimo gauti 23 skundai, kurių 39 proc. buvo pagrįsti.

(2008 m. VMVT veiklos rezultatų ataskaita).

2009 m. gamybos įmon÷se ženklinimo reikalavimų pažeidimai sudar÷ 43 % visų nustatytų

pažeidimų, prekybos ir viešojo maitinimo įmon÷se ženklinimo reikalavimų pažeidimai sudar÷ 24 %.

(2009 m. VMVT veiklos rezultatų ataskaita).

2010 m. vykdant maisto produktų ženklinimo kontrolę, nustatyta, kad pažeidimai daugiausia

susiję su produkto sud÷timi (neteisingai nurodoma), tinkamumo vartoti terminais, dažnai n÷ra

ženklinimo lietuvių kalba, pateikta ne visa reikalinga informacija kainos nurodymo etiket÷je, maisto

produktas realizuojamas be ženklinimo etiket÷s (nepaženklinti maisto produktai). Daugiausia

ženklinimo pažeidimų nustatoma turgaviet÷se. (2010 m. VMVT veiklos rezultatų ataskaita).

22

3 TYRIMŲ METODIKA IR ORGANIZAVIMAS

3.1 Mokslinio tiriamojo darbo „Kasdieninių pieno produktų ženklinimo pažeidimų

analiz÷“ darbo planas

I. Socialin÷s apklausos, siekiant išsiaiškinti, kokius pieno gaminius žmon÷s dažniausiai priskiria

prie kasdien vartojamų, atlikimas; pasirinkimą įtakojančių veiksnių statistin÷ analiz÷.

1. Pateikiama kiekvieno anketos klausimo procentin÷ išraiška pagal atsakymų pasirinkimą.

2. Socialinių veiksnių (specialyb÷, amžius, lytis, išsilavinimas, šeimynin÷ pad÷tis, vaikų

tur÷jimas/netur÷jimas) ir jų sąveikų įtakos pieno produktų pasirinkimui išsamus įvertinimas.

3. Apklausos anketos klausimyne nurodytų pieno gaminių suskirstymas į produktų grupes,

dažniausiai vartojamų (kasdienių) produktų nustatymas.

II. Pieno produktų ženklinimo pažeidimų analiz÷ (kasdienių pieno produktų etikečių rinkimas ir

vertinimas).

3.1.1 Socialin÷ apklausa: kasdien vartojamų pieno produktų nustatymas Atliekant socialinę apklausą, pagrindinis tikslas buvo, išsiaiškinti, kokius pieno produktus

vartotojai priskiria prie kasdien vartojamų. Paprasčiausias būdas tai atlikti – anketavimas. Buvo

panaudotas dviejų rūšių anketavimas: anketavimas raštu (kada buvo sudarytos ir išdalintos anketos su

klausimynu ir nurodytais galimais atsakymų variantais, kuriuos respondentai gal÷jo patys pažym÷ti

pagal savo nuožiūrą) (1 PRIEDAS. Anketos pavyzdys) bei pagrindinis gautų didžiosios dalies

apklausos rezultatų būdas – anketavimas internete – kada buvo sudaryta anketa programos pagalba ir ji

patalpinta internete on-line (respondentai gaudavo į savo elektroninius laiškus nuorodą, kur būtų

galima rasti ir užpildyti anketą) taip pat anketa buvo sudaryta ir patalpinta internetiniuose

tinklalapiuose www.anketa.lt bei www.publika.lt .

Per 2 m÷nesius (2009m. lapkričio – gruodžio m÷n.) buvo atlikta apklausa. Iš viso apklausta 182

respondentai. Daugiausia apklausos rezultatų (151) buvo gauta internete patalpinus apklausos anketos

klausimyną, dalis (tiksliau 31 respondentas) buvo apklausti tiesiogiai išdalinus anketas su klausimynu.

Anketavimas raštu buvo pasirinktas tod÷l, kad ne visi žmon÷s turi laisvą prieigą prie internetinio ryšio

arba tiesiog juo nebesinaudoja, pavyzdžiui kaip pensininkai arba paprasti darbininkai.

Buvo stengiamąsi, kad apklausoje atsispind÷tų visų (pateiktų anketos klausimyne) amžiaus

grupių, specialyb÷s, dabartin÷s esamos veiklos vartotojų nuomon÷, kadangi tai svarbu toliau statistiškai

apdorojant gautus socialin÷s apklausos duomenis.

23

Anketos klausimyne buvo pateikti 8 klausimai. Pirmi 6 klausimai buvo konkrečiai apie patį

respondentą, bendro pobūdžio klausimai, o paskutiniai du, svarbiausi mūsų tyrimui – apie produkto

pasirinkimą ir patį produktą - kokį renkasi dažniau.

Vykdant apklausą buvo stengtąsi, kad apklausoje būtinai sudalyvautų ir savo nuomonę pareikštų

pagal pirmą klausimą visų išvardintų specialybių atstovai: studentas, darbininkas, tarnautojas,

verslininkas, ūkininkas, pensininkas, bedarbis ir kita (į „kitą“ į÷jo pvz. namų šeiminink÷s). 2 ir 3

klausime dom÷tąsi, kokia respondento lytis, amžius (amžius suskirstytas į tokias grupes: 20-30m., 30-

50m., 50-70m. bei 70m. ir >). 4 klausimas buvo apie išsilavinimą (nebaigtas vidurinis, vidurinis,

specialusis vidurinis/profesinis, aukštesnysis/kolegija, aukštasis universitetinis, kita). 5 ir 6 klausime

buvo klausiama apie šeimyninę pad÷tį ir vaikų tur÷jimą/netur÷jimą. 7 klausime buvo užduotas

klausimas – „kas apsprendžia Jūsų pasirinkimą pirkti maisto produktą?“ ir pateikti galimi penki

variantai (reklama, kaina, pakuot÷, kokyb÷, kita). 8 klausimas buvo pats svarbiausias mūsų tyrime.

Jame klausiama „kokius pieno produktus vartojate kasdien?“. Bei pateiktas numatomas populiaresnių ir

nelabai populiarių pieno produktų sąrašas, kuriame išvardinti 34 pieno gaminiai.

Apklausos rezultatų statistin÷ analiz÷ buvo atlikta SPSS statistiniu paketu. Naudojant

aprašomosios statistikos metodus buvo nustatyta, kurios pieno produktų grup÷s yra vartojamos kasdien.

3.1.2 Socialinių veiksnių, įtakojančių pieno produktų pasirinkimą, įvertinimas

Veiksnių, įtakojančių pieno produktų pasirinkimą, įtakai įvertinti buvo taikomas ANOVA bei

dispersin÷s analiz÷s metodai; veiksniais parinkti: respondentų specialyb÷ (studentas, darbininkas,

tarnautojas, verslininkas, ūkininkas, pensininkas, bedarbis, kita), amžius (buvo suskirstytas į tokias

amžiaus grupes: 20-30m.; 30-50m.; 50-70m.; 70m. ir vyresnis(÷)), lytis (vyras, moteris), išsilavinimas

(nebaigtas vidurinis, vidurinis, specialus vidurinis/profesinis, aukštesnysis/kolegija, aukštasis

universitetinis, kita), šeimynin÷ pad÷tis (nevedęs, vedęs, išsiskyręs), vaikų tur÷jimas (yra, n÷ra) bei

šių veiksnių sąveika, o kintamaisiais – pieno produktų grup÷s ir rodikliai, apsprendžiantys pieno

produktų pasirinkimą (reklama, kaina, pakuot÷, kokyb÷, kita). Skirtumo tarp grupių patikimumo

kriterijui (p) nustatyti buvo naudojamas LSD metodas. Skirtumas buvo laikomas statistiškai patikimu,

jei p≤0,05.

24

3.1.3 Antroji mokslinio tiriamojo darbo dalis – kasdien vartojamų pieno produktų atrinkimas,

jų etikečių kaupimas ir vertinimas

3.1.3.1 Kasdien vartojamų pieno produktų atrinkimas Prieš pradedant atlikti antrą darbo dalį, reik÷jo nustatyti, išrinkti labiausiai respondentų kasdien

vartojamus pieno produktus. Tam, pasinaudojant anketavimu, buvo suskirstyti visi anketoje nurodyti

pieno produktai į tam tikras grupes.

Antros darbo dalies atlikimas - toliau rinkti ir detaliau nagrin÷ti tik tuos pieno produktus, kurie,

kurioje nors pieno produktų grup÷je, pagal respondentų pasirinkimą lenkdavo gerokai kitus produktus,

esančius toje pačioje grup÷je (jei grup÷je yra labai mažai priskirtų produktų arba tik vienas, tai vertais

tolimesniam tyrimui laikome tuos, kuriuos pasirinkdavo daugiau nei 30 kartų).

Pieno produktų suskirstymas į grupes

Norint gauti ne tik tikslesnius duomenis, bet ir daugiau pieno produktų, kurie būtų vertinami

pagal ženklinimo ypatumus, visi pieno produktai buvo suskirstyti į pieno produktų grupes ir pagal

respondentų dažniausius pasirinkimus išrinkti tie gaminiai, kurie bus toliau tiriami ir analizuojami.

Pieno produktų grup÷s:

I – geriamojo pieno grup÷ - pienas, UAT pienas, geriamasis pienas, neperdirbtas pienas;

II – rauginto pieno g÷rimų grup÷ - kefyras, rūgpienis, jogurtas, geriamasis jogurtas, jogurtas su

sveikatinančiais priedais, jogurtiniai g÷rimai („Smilgel÷“, ir kt.), pieno g÷rimai („Miau“, „Actimel“),

pasukos;

III – grietin÷s ir jos gaminių grup÷ - grietin÷, grietin÷s ir augalinių riebalų mišinys;

IV – varšk÷s, jos gaminių grup÷ - varšk÷, grūd÷ta varšk÷, desertin÷ varšk÷, varšk÷s sūreliai;

V – varšk÷s sūrio grup÷ - varšk÷s sūris, rūkytas varšk÷s sūris, varšk÷s sūris su priedais;

VI – sviestas, jo gaminių grup÷ - sviestas, tepus riebalų mišinys;

VII – fermentinio sūrio grup÷ - fermentinis sūris, sūris “Picarella”, sūris “Mocerella”, sūrio

produktas, minkštasis pel÷sinis sūris, tepamas sūris, PIK-NIK pl÷šomos sūrio lazdel÷s;

VIII – ledų grup÷ –ledai;

IX – koncentruotų pieno produktų grup÷ - koncentruotas (kondensuotas) pienas, kondensuotas

pienas su priedais (cukrus, kakava);

X – grietin÷l÷s grup÷ – grietin÷l÷.

25

3.1.3.2 Atrinktų kasdienių pieno produktų ženklinimo pažeidimų analiz÷ Visa medžiaga tyrimui, konkrečiai pieno produktų etiket÷s, ženklinimo pažeidimų analizei

vykdyti, buvo kaupiamos, analizuojamos daugiau kaip metus (2009 m. lapkričio – 2010 m. gruodžio

m÷n.). Dauguma etikečių buvo surinkta iš didžiųjų Lietuvos prekybos subjektų Kauno mieste, kur

vienas didžiausių vartojimo srautų, bei kažkiek iš mažų prekybos subjektų, esančių ne tik miestuose,

bet ir kaimo vietov÷se.

Visos produktų etiketes, tiksliau iš pradžių patys asmeniniam vartojimui pasirinkti pieno

gaminiai, buvo perkami prekybos centruose arba mažose parduotuv÷se (kur mažesnis pirk÷jų srautas) ir

suvartojus produktą, buvo pasiliekamos jų etiketes (dažnai at÷jus į prekybos subjektą, pirmiausia buvo

stengtąsi apžiūr÷ti, kuo daugiau pieno produktų etikečių, kur kildavo įtarimas d÷l galimo pažeidimo

ženklinant, toks gaminys buvo nusiperkamas ir detaliau analizuojamas). Buvo stengiamąsi, kad vieno

kurio nors gaminio, kuris buvo nustatytas pagal apklausos rezultatus, jog atstovauja pagal respondentų

pasirinkimą kasdien vartojamą pieno produktą, tarkim pieno, renkant etiketes - surinkti ir apžvelgti ne

vieno gamintojo, o kuo daugiau gamintojų tiekiamų į rinką pieną, jo ženklinimo etiketes – tikslu, kad

tyrimas būtų kuo išsamesnis, detalesnis.

Surinktos įtartinos pieno produktų etiket÷s buvo toliau analizuojamos ir ieškoma pažeidimų

remiantis ES ir Lietuvoje galiojančiais teis÷s aktais, kurie reglamentuoja maisto produktų ženklinimą:

HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas”; Europos parlamento ir tarybos reglamentas (EB) Nr.

1924/2006 2006 m. gruodžio 20 d. „d÷l teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą“;

“Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisykl÷s”.

Taip pat pateikti privalomieji kokyb÷s reikalavimai (žem÷s ūkio ministerijos ministro įsakymai)

kiekvienai pieno produktų grupei ir atskiram gaminiui, kurių etiket÷s buvo toliau nagrin÷jamos.

Radus netikslią etiketę, su galimu pažeidimu, nebuvo visada įvardijama, kad tai grubus

pažeidimas. Tiesiog buvo paliekamas atviras klausimas ir pasiūloma, rekomenduojama kaip būtų

galima kitaip pateikti tą netikslią informaciją produkto etiket÷je, kad būtų neklaidinamas vartotojas.

26

4 TYRIMŲ REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

4.1 Socialin÷s apklausos analiz÷ Pateikiama kiekvieno anketos klausimo procentin÷ išraiška pagal atsakymų pasirinkimą.

Jūs esate?

Studentas; 34%

Darbininkas; 10%Tarnautojas;

34%

Verslininkas; 3%

Ūkininkas; 8%

Pensininkas; 6%

Bedarbis; 7%

Kita; 3%

1 pav. 1 klausimas. Jūs esate?

Iš 8 suskirstytų žmonių grupių daugiausiai apklausoje sudalyvavo dvi grup÷s: studentai (34%) ir

valstyb÷s tarnautojai (34%). Trečioje vietoje atsidūr÷ darbininkai, kurie į anketos klausimus atsak÷

tiesiogiai jiems pateikus anketas. (10%).

2 pav. 2 klausimas. Jūsų lytis?

Apklausoje aktyviausios buvo ir savo nuomonę daugiausiai reišk÷ moterys (net 78%), vyrai buvo

ne tokie aktyvūs ir jų nuomonių gavome tik trečdalį palyginus su moterimis (22%).

Jūsų lytis?

Vyras 22%

Moteris 78%

27

3 pav. 3 klausimas. Jūsų amžius?

Daugiausia mūsų apklausoje sudalyvavo jauni 20-30 metų respondentai (44%), bei 39% 30-50

metų respondentų. 15% dalyvavusių apklausoje žmonių buvo 50-70metų ir tik 2% daugiau kaip 70

metų.

4 pav. 4 klausimas. Jūsų išsilavinimas?

Pagal išsilavinimą didžioji dalis respondentų dalyvavusių apklausoje 60% tur÷jo aukštajį

universitetinį išsilavinimą. Visi kiti įvardinti galimi išsilavinimo pasirinkimai už÷m÷ panašią vietą.

5 pav. 5 klausimas. Jūsų šeimynin÷ pad÷tis?

Jūsų šeimynin÷ pad÷tis?

Nevedęs(netek÷jusi)

45%

Vedęs(ištek÷ju si) 47%

Kita 1%

Išsiskyręs(-usi) 7%

Jūsų išsilavinimas?

Specialusis vidurinis/profesinis

10% Aukštesnysis/kolegija

9%Aukštasis universitetinis

60%

Kita 4%

Vidurinis 15%

Nebaigtas vidurinis 2%

Jūsų amžius?

30-50m.39%

20-30m.44%

70m. ir vyresnis(÷)

2%

50-70m.15%

28

Pagal šeimyninę pad÷tį daugiausia sudalyvavusių buvo arba vedę (ištek÷jusios) – 47%, arba

nevedę (netek÷jusios) – 45%. Visi kiti už÷m÷ tik po kelis procentus.

6 pav. 6 klausimas. Ar turite vaikų?

Į klausimą „ar turite vaikų?“ respondentai pasiskirst÷ visiškai vienodai po 50% ir tie, kurie turi

vaikų ir tie, kurie neturi.

7 pav. 7 klausimas. Kas apsprendžia Jūsų pasirinkimą pirkti maisto produktą?

Respondentai iš galimų pasirinkti pirkti maisto produktą kriterijų aktualiausiais laiko du - kokybę

(45%) ir kainą (37%). Kiti kriterijai už÷m÷ po kelis procentus.

8 klausimas

Atlikus apklausos duomenų aprašomąją analizę paaišk÷jo, kad iš pasirinkti galimų pieno

produktų vieno kurio nors produkto, kuris pagal pasirinkimą pirkti ir vartoti vyrautų ir lenktų kitus,

n÷ra. Yra ryškesni keli produktai: sviestas (10,9%), grietin÷ (10,0%), fermentinis sūris (8,3%), varšk÷

(7,0%), pienas (6,8%) ir jogurtas (6,8%) (1 lentel÷).

Ši tyrimo išvada, prieštarauja Lietuvos statistikos departamento 2000 - 2005m. parengtai

ataskaitai apie pieno produktų vartojimą. Ten, lyginant pieno, sūrio, sviesto ir pieno pakaitalų

vartojimo tendencijas 1 gyventojui, kg per 5 nurodytus metus, daugiausia žmon÷s vartojo vis d÷lto

Ar turite vaikų?

Ne

50%

Taip 50%

produktą?

Reklama 3%

Kaina 37%

Pakuot÷

7%

Kokyb÷ 45%

Kita

8%

Kas apsprendžia Jūsų pasirinkimą pirkti maisto

29

pieną – ryškiai lenkia kitus, o mūsų tyrimo d÷ka paaišk÷jo, kad pieną pagal respondentų pasirinkimus,

kaip vartojamą kasdieninį produktą, lenkia sviestas, grietin÷, fermentinis sūris ir varšk÷.

Šioje vietoje trumpai pateikiame kitų valstybių pieno produktų suvartojimo ypatumus.

Tokia užsienio šalis kaip Kinija, lyginant su kitomis valstyb÷mis suvartoja mažiausiai pieno ir

pieno produktų (Fuller, 2006; FAPRI 2005).

Europos šalyse pieno produktų suvartojimas skiriasi: geriamojo pieno daugiau suvartoja tokios

šalys kaip Suomija, Norvegija ir Švedija, lyginant su Prancūzija ir Italija, kur daugiau suvartojama

sūrių. (Douglas Goff ir kt., 2007).

Kalbant apie jogurto suvartojimą JAV, 2006 metais FlexNews paskelb÷, kad amerikiečiai

suvartojo tik 7.2 svarų jogurto vienam gyventojui per metus, kai tuo metu Prancūzijoje vidutinis

kasmetinis jogurto suvartojimas buvo 49.1 svaro.

Iki 2001 m. JAV sūrių suvartojimas vienam gyventojui per metus siek÷ 30 svarų, tai yra dvigubai

daugiau nei 1975 m. (Putnam ir kt., 2003).

1 lentel÷. Pieno produktų pasirinkimas procentais

Produktai Pasirinkta (kiek kartų) % Pienas 71 6,8 UAT pienas 10 1,0 Geriamasis pienas 35 3,3 Neperdirbtas pienas 24 2,3 Kefyras 35 3,3 Rūgpienis 28 2,7 Jogurtas 71 6,8 Geriamasis jogurtas 13 1,2 Jogurtas su sveikatinančiais priedais 11 1,0 Jogurtiniai g÷rimai („Smilgel÷“ ir kt.) 10 1,0 Grietin÷ 105 10,0 Grietin÷s ir augalinių riebalų mišinys 7 0,7 Pieno g÷rimai („Miau“, „Actimel“) 9 0,9 Varšk÷ 74 7,0 Grūd÷ta varšk÷ 26 2,5 Desertin÷ varšk÷ 10 1,0 Varšk÷s sūreliai 53 5,0 Varšk÷s sūris 45 4,3 Rūkytas varšk÷s sūris 8 0,8 Varšk÷s sūris su priedais 9 0,9 Sviestas 114 10,9 Tepus riebalų mišinys 19 1,8 Fermentinis sūris 87 8,3 Sūris „Picarella“ 3 0,3 Sūris „Mocarella“ 7 0,7 Sūrio produktas 14 1,3 Minkštasis pel÷sinis sūris 12 1,1 Tepamas sūris 34 3,2 Ledai 32 3,0 Koncentruotas (kondensuotas) pienas 15 1,4

30

Kondensuotas pienas su priedais (cukrus, kakava) 12 1,1 Pasukos 14 1,3 Grietin÷l÷ 17 1,6 PIK-NIK pl÷šomos sūrio lazdel÷s 16 1,5

Iš viso: 1050 100

4.2 Socialinių veiksnių įtakos pieno produktų pasirinkimui įvertinimas Tiriant socialinių veiksnių (specialyb÷, lytis, amžius, išsilavinimas, šeimynin÷ pad÷tis, vaikai) bei

jų sąveikų (pvz.: specialyb÷ * lytis; lytis * amžius; išsilavinimas * šeimynin÷ pad÷tis * vaikai ir t. t.)

įtaką pieno produktų pasirinkimui kasdieniam vartojimui, nustatyta statistiškai reikšminga veiksnio

„vaikų tur÷jimas/netur÷jimas“ įtaka (p=0,050; 2 lentel÷). Visi kiti veiksniai bei jų sąveikos neturi įtakos

renkantis pieno produktus.

2 lentel÷. Įvairių veiksnių ir jų sąveikų įtaka produktų pasirinkimo rodikliams

Veiksniai ir jų sąveikos Įtakos

reikšmingumas (P) Veiksniai ir jų

sąveikos Įtakos

reikšmingumas (P)

SPECIALYBö (S) 0,601 P * V 0,294

LYTIS (L) 0,391 S * L * A n

AMŽIUS (A) 0,538 S * L * I n

IŠSILAVINIMAS (I) 0,672 S * L * P n

ŠEIMYNINö PADöTIS (P) 0,202 S * L * V n

VAIKAI (V) 0,050 S * A * I n

S * L 0,383 S * A * P n

S * A 0,958 S * A * V n

S * I 0,367 S * I * P n

S * P 0,475 S * I * V n

S * V 0,918 S * P * V n

L * A 0,721 L * A * I n

L * I 0,753 L * A * P n

L * P 0,321 L * A * V n

L * V 0,211 L* I * P n

A * I 0,788 L * I * V n

A * P 0,562 L * P * V n

A * V 0,201 A * I * P n

I* P 0,556 A * I * V n

I * V n A * P * V 0,382

I * P * V n

Paaiškinimai: n – nevertinta. Iš 3-je lentel÷je pateiktų rezultatų matome, kad vaikų tur÷jimas turi didelę įtaką renkantis pieno

produktus: žmon÷s, turintys vaikų, dažniau perka geriamąjį ir/ar žalią pieną, palyginus su žmon÷mis,

31

kurie vaikų neturi (21 kartą geriamąjį pieną pasirinko žmon÷s turintys vaikų ir 14 kartų, kurie neturi;

analogiškai ir su neperdirbtu pienu – 18 ir 6).

Rūgpienį renkasi taip pat respondentai, turintys vaikų (21 kartą), neturintys jų šį produktą nurod÷

tik 7 kartus. Geriamasis jogurtas labiau nei kiti jogurtai be priedų taip pat labiau vertinamas šeimų su

vaikais. Kalbant apie jogurto suvartojimą pasauliniu mastu, Kalifornijos Pieno Taryba atliko savo

tyrimus ir nustat÷, kad didžiausi jogurto vartotojai yra šeimos su vaikais ir pensininkai (Dairy Council

of California, FlexNews, 2006).

Verta pažym÷ti, jog grietinę, varškę ir varšk÷s sūrius dažniau perka vaikų turintys asmenys.

Asmenys, turintys vaikų, dažniau vartoja sviestą (63) bei fermentinį sūrį ir grietin÷lę (atitinkamai – 47

ir 11). Jogurtą be priedų ir UAT pieną dažniau renkasi žmon÷s be vaikų. Grūd÷tos varšk÷s ir pasukų

pasirinkimas nepriklauso nuo vaikų tur÷jimo ar netur÷jimo – gauti rezultatai yra vienodi.

Frank Fuller ir kt. (2006) atliko tyrimus Kinijoje ir nustat÷, kad demografija turi reikšmingą įtaką

pieno pirkimo tikimybei. Pagyvenę žmon÷s labiau tik÷tina, kad nupirks geriamąjį pieną. Priešingai –

turtingesnis ir jaunesnis vartotojas, turintys vaikų labiau tik÷tina, kad nupirks jogurtą. Aukštesnio

išsilavinimo žmon÷s didina jogurto ir ledų pirkimo tikimybę.

3 lentel÷. Vaikų tur÷jimo įtaka produkto pasirinkimui

Vaikai Produktai

Turi Neturi Kiek kartų pasirinkta iš viso:

Pienas 38 33 71 UAT pienas 3 7 10 Geriamasis pienas 21 14 35 Neperdirbtas pienas 18 6 24 Kefyras 19 16 35 Rūgpienis 21 7 28 Jogurtas 33 38 71 Geriamasis jogurtas 10 3 13 Jogurtas su sveikatinančiais priedais 4 7 11 Jogurtiniai g÷rimai 3 7 10 Grietin÷ 67 38 105 Grietin÷s ir augalinių riebalų mišinys 3 4 7 Pieno g÷rimai 5 4 9 Varšk÷ 50 24 74 Grūd÷ta varšk÷ 13 13 26 Desertin÷ varšk÷ 4 6 10 Varšk÷s sūreliai 27 26 53 Varšk÷s sūris 36 9 45 Rūkytas varšk÷s sūris 5 3 8 Varšk÷s sūris su priedais 6 3 9 Sviestas 63 51 114 Tepus riebalų mišinys 9 10 19 Fermentinis sūris 47 40 87 Sūris „Picarella“ 3 0 3 Sūris „Mocarella“ 3 4 7 Sūrio produktas 5 9 14 Minkštasis pel÷sinis sūris 8 4 12

32

Tepamas sūris 19 15 34 Ledai 15 17 32 Koncentruotas (kondensuotas) pienas 9 6 15 Kondensuotas pienas su priedais (cukrus, kakava) 9 3 12 Pasukos 7 7 14 Grietin÷l÷ 11 6 17 PIK-NIK pl÷šomos sūrio lazdel÷s 9 7 16

Iš viso: 603 447 1050

4.2.1 Veiksnių įtakos pieno produktų pasirinkimui analiz÷ Iš gautų apklausos duomenų buvo tikimasi sužinoti, kas apsprendžia vartotojų pasirinkimą pirkti

pieno produktus. Paaišk÷jo, kad iš galimų veiksnių (reklama, kaina, pakuot÷, kokyb÷, kita) respondentai

dažniausiai nurod÷ du: kainą ir kokybę. Mūsų tyrimų rezultatus patvirtina ir J. Subait÷s mokslinis

darbas „Pieno produktų vartotojų elgseną įtakojantys veiksniai“ (2007), tačiau „skonio“ veiksnys jos

darbe nustatytas kaip svarbiausias. Taip pat kaina ir kokyb÷, kaip pagrindiniai rodikliai, lemiantys

vartotojo apsisprendimą pirkti pieno produktą, nustatyti moksliniam tyrime „Pieno produktų vartotojų

elgsenos statistinis tyrimas” (V. Bartosevičien÷ ir kt., 2006).

Moksliniame straipsnyje „Vartotojų nuomon÷s tyrimas apie informacijos maisto produktų

etiket÷je pateikimą ir maisto produktų saugą“ (M. Stankevičien÷ ir kt., 2010) nustatyta, kad vartotojams

daug svarbesnis maisto produkto šviežumas (96,0 %) bei skonis ir aromatas (86,6 %), o 77,2 %

apklaustųjų nurod÷, jog dažnai ar visada kreipia d÷mesį į produkto kainą, tačiau tai ne visada nulemia

jų apsisprendimą nusipirkti pigesnį produktą. Net 64,0 % apklaustųjų rinkdamiesi produktą dažnai arba

visada pirmiausia atkreipia d÷mesį į prekybininkų siūlomas akcijas ar nuolaidas. Mūsų darbe

respondentai šio veiksnio neįvardijo.

Analizuojant socialinių veiksnių (specialyb÷, lytis, amžius, išsilavinimas, šeimynin÷ pad÷tis,

vaikai) bei jų sąveikų įtaką pasirinkimo rodikliams (reklama, kaina, pakuot÷, kokyb÷, kita) paaišk÷jo,

kad dauguma pavienių veiksnių ir kai kurių jų sąveikų tur÷jo statistikai reikšmingos įtakos pasirinkimo

rodikliams (4 lentel÷).

4 lentel÷. Socialinių veiksnių bei jų sąveikų įtaka produkto pasirinkimo rodikliams

Veiksniai ir jų sąveikos Įtakos reikšmingumas (P) Veiksniai ir jų sąveikos

Įtakos reikšmingumas (P)

SPECIALYBö 0,526 SPECIALYBö * LYTIS * AMŽIUS n

LYTIS 0,144 SPECIALYBö * LYTIS * IŠSILAVINIMAS

n

AMŽIUS 0,012 SPECIALYBö * LYTIS * PADöTIS n

IŠSILAVINIMAS 0,019 SPECIALYBö * LYTIS * VAIKAI n

PADöTIS 0,253 SPECIALYBö * AMŽIUS * IŠSILAVINIMAS

n

VAIKAI 0,788 SPECIALYBö * AMŽIUS * PADöTIS n

SPECIALYBö * LYTIS 0,0001 SPECIALYBö * AMŽIUS * VAIKAI n

SPECIALYBö * AMŽIUS 0,009 SPECIALYBö * IŠSILAVINIMAS * n

33

PADöTIS

SPECIALY Bö* IŠSILAVINIMAS 0,0001

SPECIALYBö * IŠSILAVINIMAS * VAIKAI

n

SPECIALYBö * PADöTIS 0,881 SPECIALYBö * PADöTIS * VAIKAI n

SPECIALYBö * VAIKAI 0,668 LYTIS * AMŽIUS * IŠSILAVINIMAS n

LYTIS * AMŽIUS 0,107 LYTIS * AMŽIUS * PADöTIS n

LYTIS * IŠSILAVINIMAS 0,005 LYTIS * AMŽIUS * VAIKAI n

LYTIS * PADöTIS 0,070 LYTIS * IŠSILAVINIMAS * PADöTIS n

LYTIS * VAIKAI 0,046 LYTIS * IŠSILAVINIMAS * VAIKAI n

AMŽIUS * IŠSILAVINIMAS 0,030 LYTIS * PADöTIS * VAIKAI n

AMŽIUS * PADöTIS 0,0001 AMŽIUS * IŠSILAVINIMAS * PADöTIS n

AMŽIUS * VAIKAI 0,168 AMŽIUS * IŠSILAVINIMAS * VAIKAI n

IŠSILAVINIMAS * PADöTIS 0,502 AMŽIUS * PADöTIS * VAIKAI

0,04

IŠSILAVINIMAS * VAIKAI n IŠSILAVINIMAS * PADöTIS * VAIKAI n

PADöTIS * VAIKAI 0,028 - -

Paaiškinimai: n - nevertinta.

Vertinant amžiaus įtaką apsisprendimui pagal kokį rodiklį rinktis produktą, pasteb÷ta, kad esant

žmonių amžiui nuo 20m. iki 50m., kaina ir kokyb÷ yra vienodai svarbios, nors kokyb÷ buvo nurodyta

dažniau. Penkiasdešimtmečių ir vyresnių žmonių grup÷je svarbesn÷ yra kaina (5 lentel÷).

5 lentel÷. Amžiaus įtaka produkto pasirinkimui pagal tam tikrą požymį

Įtaka Viso

pasirinkta:

Reklama Kaina Pakuot÷ Kokyb÷ Kita

20-30m. 9 151 20 178 13 371

30-50m. 15 146 18 240 60 479

50-70m. 2 103 5 52 30 192 A

mži

us

70m. ir > 0 8 0 0 0 8

Viso 26 408 43 470 103 1050

Analizuojant išsilavinimo įtaką paaišk÷jo, jog kaina ir kokyb÷ yra reikšmingiausi veiksniai.

Vidurinį išsilavinimą turintys asmenys kainą ir kokybę pasirinko tiek pat kartų (84 kartus). Aukštąjį

išsilavinimą turintys žmon÷s be kainos ir kokyb÷s apklausoje žym÷jo „kita“ (79 kartai). Jie nurod÷, jog

svarbu skonis, produkto naujumas (6 lentel÷). Produkto skonio, kaip reikšmingiausio pasirenkant pieno

produktą, svarba nustatyta ir J. Subait÷s (2007) bei M. Stankevičien÷s ir kt. (2010) darbuose.

Taip pat, remiantis Valstybinio aplinkos sveikatos centro atliktu Lietuvos suaugusiųjų gyventojų

faktiškos mitybos bei mitybos ir gyvensenos įpročių tyrimu „Suaugusių mityba“ (2007) nustatyta, kad

žemesnį išsilavinimą turintiems apklausos dalyviams pagrindinis maisto pasirinkimo kriterijus buvo

kaina, antras pagal svarbumą – skonis, o aukštąjį išsilavinimą turintiems respondentams skonis buvo

34

svarbiausias kriterijus ir antrasis – ligų profilaktika. Mūsų atliktame darbe pasirinkimo kriterijus „ligų

profilaktika“ tarp respondentų nebuvo įvardintas.

6 lentel÷. Išsilavinimo įtaka pieno produkto pasirinkimui pagal tam tikrą požymį

Įtaka Viso

pasirinkta:

Reklama Kaina Pakuot÷ Kokyb÷ Kita

Nebaigtas vidurinis 0 5 0 2 0 7 Išsilavinimas

Vidurinis 3 84 9 84 6 186

Specialusis

vidurinis/profesinis 2 59 7 47 17 132

Aukštesnysis/kolegija 7 26 1 42 0 76

Aukštasis universitetinis 14 217 26 285 79 621

Kita 0 17 0 10 1 28

Viso 26 408 43 470 103 1050

Vaikų tur÷jimo įtakos veiksnys išskyr÷ du reikšmingus rodiklius: kainą ir kokybę. Įdomu, kad

asmenys turintys vaikų, vienodai reikšmingais laiko reklamą ir produkto pakuotę (rinkosi po 21 kartą)

(7 lentel÷).

7 lentel÷. Vaikų tur÷jimo įtaka produkto pasirinkimui pagal tam tikrą požymį

Vaikai Viso

pasirinkta:

Turi Neturi

Reklama 21 5 26

Kaina 246 162 408

Pakuot÷ 21 22 43

Kokyb÷ 253 217 470

Įtak

a

Kita 62 41 103

Viso 603 447 1050

Vertinant specialyb÷s įtaką produkto pasirinkimui pagal tam tikrą požymį, kainos ir kokyb÷s

rodikliai ženkliai lenkia kitus. Produktus pagal kokybę renkasi valstyb÷s tarnautojai (177), studentai

(120 kartų), ūkininkai (65), darbininkai (48), verslininkai (15), bei kitų specialybių atstovai - tokie kaip

namų šeiminink÷s ir kt. (17). Reikšmingu požymiu, renkantis produktą, pažeidžiamesn÷s žmonių

grup÷s – pensininkai (55 kartai) ir bedarbiai (47 kartai) - laiko kainą. Darbininkai, valstyb÷s tarnautojai

ir verslininkai reikšmingu laiko ir neįvardintą pasirinkimą - „kita“, kas kaip anksčiau min÷ta buvo

įvardinta kaip „skonis“, „produkto naujumas“ (8 lentel÷). J. Subait÷s moksliniame darbe „naujumas“

kaip pasirinkimo kriterijus ne toks reikšmingas kaip mūsų darbe: „vis dar konservatyvūs pieno

produktų vartotojai nelabai skuba pirkti naujoves (5 %)“.

35

8 lentel÷. Specialyb÷s įtaka produkto pasirinkimui pagal tam tikrą požymį

Specialyb÷

Viso

pasirinkta:

Studentas Darbininkas Tarnautojas Verslininkas Ūkininkas Pensininkas Bedarbis Kita

Reklama 8 0 13 0 3 2 0 0 26

Kaina 110 33 129 2 24 55 47 8 408

Pakuot÷ 17 5 13 0 2 5 1 0 43

Kokyb÷ 120 48 177 15 65 8 20 17 470

Įtak

a

Kita 11 17 61 8 5 0 1 0 103

Vis

o

266 103 393 25 99 70 69 25 1050

Dviejų pasirinktų veiksnių sąveikos įtakos pieno produkto pasirinkimui analiz÷ parod÷, jog

skirtingo amžiaus asmenys, atstovaujantys tam tikras specialyb÷s, produkto pasirinkimo rodiklius laik÷

nevienodai svarbiais. Pavyzdžiui, 20-30m. amžiaus darbininkai labiau vertina produkto kokybę, o 30-

50m. ir 50-70m. amžiaus darbininkai - du rodiklius: kainą ir kokybę. Bedarbis ir pensininkas, kad ir

kiek metų tur÷tų kaip labiausiai priimtiną rodiklį renkantis produktą nurodo kainą (9 lentel÷).

9 lentel÷. Amžius*Specialyb÷ veiksnių sąveikos įtaka produkto pasirinkimui pagal tam tikrą

požymį

Įtaka Iš viso: Specialyb÷ Reklama Kaina Pakuot÷ Kokyb÷ Kita Studentas Amžius 20-30m. 8 110 17 116 11 262 30-50m. - - - 4 - 4 Iš viso: 8 110 17 120 11 266 Darbininkas Amžius 20-30m. - 4 - 16 - 20 30-50m. - 22 5 23 15 65 50-70m. - 7 - 9 2 18 Iš viso: - 33 5 48 17 103 Tarnautojas Amžius 20-30m. 1 16 2 36 1 56 30-50m. 12 77 11 115 37 252 50-70m. - 36 - 26 23 85 Iš viso: 13 129 13 177 61 393 Verslininkas Amžius 30-50m. - - - 15 8 23 70m. > - 2 - - - 2 Iš viso: - 2 - 15 8 25 Ūkininkas Amžius 30-50m 3 21 2 56 - 82 50-70m. - 3 - 9 5 17 Iš viso: 3 24 2 65 5 99 Pensininkas Amžius 50-70m. 2 49 5 8 - 64 70m. > - 6 - - - 6 Iš viso: 2 55 5 8 - 70 Bedarbis Amžius 20-30m. - 21 1 10 1 33 30-50m. - 18 - 10 - 28 50-70m. - 8 - - - 8 Iš viso: - 47 1 20 1 69 Kita Amžius 30-50m - 8 - 17 - 25 Iš viso: - 8 - 17 - 25

36

Vedę vyrai, ištek÷jusios moterys ir turintys vaikų žmon÷s daugiau reikšm÷s teikia produkto

kainai ir kokybei. Vedę ar išsiskyrę asmenys, neturintys vaikų, labiau vertina produkto kokybę, nei

kitus rodiklius (10 lentel÷).

10 lentel÷. Veiksnių sąveikos Vaikai*Pad÷tis įtaka produkto pasirinkimui pagal tam tikrą

požymį

Įtaka Iš viso:

Pad÷tis Reklama Kaina Pakuot÷ Kokyb÷ Kita Nevedęs(netek÷jusi) Vaikai Taip - 1 - 9 - 10 Ne 3 144 18 174 26 365 Iš viso: 3 145 18 183 26 375 Vedęs(ištek÷jusi) Vaikai Taip 21 224 21 210 54 530 Ne 2 14 4 28 3 51 Iš viso: 23 238 25 238 57 581 Išsiskyręs(-usi) Vaikai Taip - 21 - 34 8 63 Ne - 4 - 15 12 31 Iš viso: - 25 - 49 20 94

Studentams vyrams vienodai svarbios yra kaina ir kokyb÷; darbininkai vyrai pasirenka tris

vyraujančius požymius – kainą, kokybę ir kitą (atitinkamai: 15; 27; 17), o darbinink÷s moterys išskiria

tik kainą ir kokybę. Su valstyb÷s tarnautojais atvirkščiai – čia vyrai renkasi tik pagal kainą ir kokybę, o

moterys laiko reikšmingais tris anksčiau min÷tus rodiklius. Ūkininkas daugiau renkasi pagal kainą, o

ūkinink÷ – pagal produkto kokybę (11 lentel÷).

11 lentel÷. Veiksnių sąveikos Lytis*Specialyb÷ įtaka produkto pasirinkimui pagal tam tikrą

požymį

Įtaka Iš viso: Specialyb÷ Reklama Kaina Pakuot÷ Kokyb÷ Kita Studentas Lytis Vyras - 10 - 10 6 26 Moteris 8 100 17 110 5 240 Iš viso: 8 110 17 120 11 266 Darbininkas Lytis Vyras - 15 5 27 17 64 Moteris - 18 - 21 - 39 Iš viso: - 33 5 48 17 103 Tarnautojas Lytis Vyras 1 21 5 26 1 54 Moteris 12 108 8 151 60 339 Iš viso: 13 129 13 177 61 393 Verslininkas Lytis Vyras - 1 - 14 8 23 Moteris - 1 - 1 - 2 Iš viso: - 2 - 15 8 25 Ūkininkas Lytis Vyras 3 6 2 2 - 13 Moteris - 18 - 63 5 86 Iš viso: 3 24 2 65 5 99 Pensininkas Lytis Vyras - 6 - - - 6 Moteris 2 49 5 8 - 64 Iš viso: 2 55 5 8 - 70 Bedarbis Lytis Vyras - 2 - 1 - 3 Moteris - 45 1 19 1 66 Iš viso: - 47 1 20 1 69

37

Kita Lytis Moteris - 8 - 17 - 25 Iš viso: 8 - 17 - 25

Nagrin÷dami veiksnių sąveiką - Amžius*Pad÷tis*Vaikai matome, kad ištek÷jusios moterys ar

vedę vyrai ir taip pat turintys vaikų žmon÷s (20-30m. ir 50-70m. amžiaus) renkasi produktus pagal

kainą, o 30-50m. amžiaus asmenų, turinčių vaikų, apsisprendimui pirkti vienokį ar kitokį produktą

didžiausios įtakos turi kokyb÷.

20-30m. amžiaus neturintys vaikų vedę vyrai arba ištek÷jusios moterys kainą ir kokybę laiko

vienodai svarbiais (pasirinkta po 9 kartus), taip pat vienodai teikia pirmenybę reklamai ir pakuotei

(pasirinkta po 2 kartus). Toliau apibendrintai galima teigti, kad turintys ar neturintys vaikų, nevedę

(neištek÷jusios), išsiskyrę(-usios) vyresni nei 30m. amžiaus žmon÷s daugiau linkę pieno produktus

rinktis pagal jų kokybę (12 lentel÷).

12 lentel÷. Veiksnių sąveikos Amžius*Pad÷tis*Vaikai įtaka produkto pasirinkimui pagal

tam tikrą požymį

Įtaka

Iš

viso: Vaikai Pad÷tis Reklama Kaina Pakuot÷ Kokyb÷ Kita Taip Nevedęs(netek÷jusi) Amžius 20-30m. - - - 4 - 4 30-50m. - - - 5 - 5 70m.> - 1 - - - 1 Iš viso: - 1 - 9 - 10 Vedęs(ištek÷jusi) Amžius 20-30m. 4 31 1 23 - 59 30-50m. 15 99 15 156 36 321 50-70m. 2 88 5 31 18 144 70m.> - 6 - - - 6 Iš viso: 21 224 21 210 54 530 Išsiskyręs(-usi) Amžius 30-50m. - 10 - 18 8 36 50-70m. - 11 - 16 - 27 Iš viso: - 21 - 34 8 63 Ne Nevedęs(netek÷jusi) Amžius 20-30m. 3 111 17 142 10 283 30-50m. - 28 1 32 16 77 50-70m. - 4 - - - 4 70m.> - 1 - - - 1 Iš viso: 3 144 18 174 26 365 Vedęs(ištek÷jusi) Amžius 20-30m. 2 9 2 9 3 25 30-50m. - 5 2 14 - 21 50-70m. - - - 5 - 5 Iš viso: 2 14 4 28 3 51 Išsiskyręs(-usi) Amžius 30-50m. - 4 - 15 - 19 50-70m. - - - - 12 12 Iš viso: 4 - 15 12 31 4

Baltijos šalyse 2009m. rugs÷jo m÷n. atlikti tyrimai parod÷, kad dauguma lietuvių sunkmečiu

produktus renkasi pagal patrauklią kainą (60,1 proc. apklaustųjų) ir skonį (67,4 proc.), o sveika mityba

(31,2 proc.) ir aukšta maisto kokyb÷ (30,5 proc.) tampa ne pirmos svarbos kriterijais, renkantis, ką

38

d÷sime ant stalo (Baltijos šalių tyrimas, 2009). Šis tyrimas tik iš dalies patvirtina mūsų gautus darbo

rezultatus, kadangi pagal šį šaltinį tarp respondentų reikšmingiausiais pasirinkimo kriterijais laikomi

kaina ir skonis, o pas mus – kaina, kokyb÷. „Kokyb÷“ šiame šaltinyje nueina į antrą planą, o mūsų

gautuose rezultatuose „skonis“ pamin÷tas tik kelių respondentų.

4.3 Kasdien vartojamų pieno produktų nustatymas ir pateikimas Skyriuje „Tyrimų metodika ir organizavimas“ (3.1.3) yra pateikta kaip bus skirstomi pieno

produktai, tai yra, į kokias grupes įeis kiekvienas anketoje pamin÷tas produktas ir pagal didžiausią

pasirinkimą toliau nagrin÷jamas būtent tas pieno produktas, kuris lenkia savo grup÷je kitus. (Išskyrus

nebus nagrin÷jamas IX ir X grupių pieno produktų ženklinimas, nes šie gaminiai n÷ra priskiriami prie

kasdien vartojamų – per mažai rinkosi).

Procentai pateikiami pagal pasirinkimą lyginant tik tos pieno grup÷s gaminius.

I-geriamojo pieno grup÷

10

35

24

71

0

10

20

30

40

50

60

70

80

Pienas UAT pienas Geriamasispienas

Neperdirbtaspienas

Pasir

inkta

kart

ų

8 pav. I - geriamojo pieno grup÷

Pagal šio grafiko duomenis, paaišk÷ja, kad tolimesniam moksliniam tyrimui buvo tiriamas pienas

(pasirinkta 71 kartą arba 50,71%). Pagal gautus šios grup÷s rezultatus, galima daryti prielaidą, kad

vartotojai rinkdamiesi prekybos subjekte pieną, neskaito etikečių, nes daugiausia pagal atliktą apklausą

nurod÷, jog renkasi pieną, (ženklinime nurodomas pavadinimas - „pienas“), nes pvz. „geriamasis

pienas“ niekuo nesiskiria nuo „pieno“. Vienintelis skirtumas, kad ženklinime nurodomas papildomas

žodis „geriamasis“.

39

II - rauginto pieno g÷rimų grup÷

3528

71

13 11 10 9

01020304050607080

Kefy

ras

Rūgpie

nis

Jogurt

as

Geriam

asis

jogurt

as

Jogurt

as s

u

sveik

atinančia

is

priedais

Jogurt

inia

i

g÷rim

ai

Pie

no g

÷rim

ai

Pasir

inkta

kart

ų

9 pav. II – rauginto pieno g÷rimų grup÷

Iš antros rauginto pieno g÷rimų grup÷s detalesniems tyrimams daugiausia kreipiamas d÷mesys į

jogurtą, kadangi šis produktas buvo labiau m÷giamas respondentų nei kiti šios grup÷s produktai

(pasirinkta kaip ir pieno iš pirmos grup÷s – 71 kartą arba 37,17%).

III-grietin÷s ir jos gaminių grup÷

105

7

0

20

40

60

80

100

120

Grietin÷ Grietin÷s ir augalinių riebalųmišinys

Pasir

inkta

kart

ų

10 pav. III – grietin÷s ir jos gaminių grup÷

Iš trečios tik dviejų produktų grup÷s tiriama grietin÷ (pasirinkta net 105 kartus arba 93,75%). Šis

rezultatas nustebino, nes prieš tyrimą buvo sp÷jama, kad grietin÷s ir augalinių riebalų mišinius

vartotojai labiau perka, nes jie pigesni už grietinę. Šioje vietoje galima sp÷ti, kad arba vartotojas

neįsigilina į pateiktą produkto etiketę (produkto pavadinimą) ir nuspirkęs grietin÷s ir augalinių riebalų

mišinį mano, kad nuspirko grietinę arba perka vis d÷lto kokybiškesnį gaminį – grietinę.

40

IV-varšk÷s, jos gaminių grup÷

74

26

10

53

0

10

20

30

40

50

60

70

80

Varšk÷ Grūd÷ta varšk÷ Desertin÷ varšk÷ Varšk÷s sūreliai

Pasir

inkta

kart

ų

11 pav. IV – varšk÷s, jos gaminių grup÷

IV grup÷je keturi gaminiai, iš kurių pagal gautus duomenis du produktai buvo panašiai m÷giami

respondentų, tod÷l abu gaminiai toliau nagrin÷jami moksliniam tyrimui (pasirinko: varšk÷s – 74 kartus

arba 45,39% ir varšk÷s sūrelių – 53 kartus arba 32,51%.).

V-varšk÷s sūrio grup÷

45

8 9

05

101520253035404550

Varšk÷s sūris Rūkytas varšk÷s sūris Varšk÷s sūris supriedais

Pasir

inkta

kart

ų

12 pav. V – varšk÷s sūrio grup÷

Iš V grup÷s nagrin÷jamas varšk÷s sūrio ženklinimas (pasirinkta 45 kartus arba 72,58%).

VI-sviesto, jo gaminių grup÷

19

114

0

20

40

60

80

100

120

Sviestas Tepus riebalų mišinys

Pasir

inkta

kart

ų

13 pav. VI – sviesto, jo gaminių grup÷

41

Sviesto grupei buvo priskirti du gaminiai, iš kurių vienas - pats sviestas bei tepus riebalų mišinys.

Pagal pasirinkimus vartoti nagrin÷jamas tik sviestas, kadangi jo pasirinkta 114 kartų arba 85,71%.

VII-fermentinio sūrio grup÷

87

3 714 12

34

16

0102030405060708090

100

Ferm

entinis

sūris

Sūris

“Pic

are

lla”

Sūris

“Mocare

lla”

Sūrio

pro

dukta

s

Min

kšta

sis

pel÷

sin

issūris

Tepam

as

sūris

PIK

-NIK

pl÷

šom

os

sūrio

Pasir

inkta

kart

ų

14 pav. VII – fermentinio sūrio grup÷

VII grup÷je yra įvardijamų įvairių rūšių sūrių, tačiau pagal respondentų pasirinkimus detaliau

vertinamas fermentinis sūris (pasirinkta 87 kartus arba 50,28%).

VIII – ledų grup÷

Šioje grup÷je tik vienas gaminys - ledai, tačiau jie buvo pasirinkti 32 kartus, tod÷l aptarin÷jami jų

ženklinimo ypatumai.

Šio skyrelio galutin÷ išvada, kuria bus remiamasi atliekant II – ąją mokslinio tiriamojo darbo dalį

- kasdien vartojamais pieno produktais nustatyti: pienas, jogurtas, grietin÷, varšk÷, varšk÷s sūreliai,

varšk÷s sūris, sviestas, fermentinis sūris ir ledai.

4.4 Kasdien vartojamų pieno produktų ženklinimo pažeidimų analiz÷ Šiame skyriuje analizuojami kasdien vartojamų pieno produktų - pieno, jogurto, grietin÷s,

varšk÷s, varšk÷s sūrelių ir varšk÷s sūrių, sviesto, fermentinių sūrių, ledų – ženklinimo pažeidimai.

4.4.1 PIENO ženklinimo pažeidimo analiz÷

Tiriant pieno ženklinimą, jokių pažeidimų ir neatitikčių nerasta. Pienas ženklinimas gerai.

Pakuot÷se pateikiamas jo pavadinimas „pienas“, taip pat įvardijamas jo pagaminimo būdas

(normalizuotas nenugriebtas, nenormalizuotas nenugriebtas arba natūralus, pusriebis, nugriebtas,

pasterizuotas). Įdomu tai, kad vertinant pieno pakuotes, pasteb÷ta, kad vieno gamintojo pakuot÷

išsiskiria iš kitų – vartojamas maistingumo teiginys – „daugiau vertingų baltymų - 3,2%.

42

4.4.2 JOGURTO ženklinimo pažeidimų analiz÷ Ieškant jogurto ženklinimo pažeidimų, pasteb÷ta, kad gamintojai naudojasi įvairiomis rinkodaros

gudryb÷mis, siekdami kuo labiau reklamuoti savo gaminį, prisivilioti kuo daugiau vartotojų, kai

ženklinant pabr÷žiama, kad gaminys yra „gyvas“, arba turi „gyvųjų bakterijų kultūrų“ (16 pav). Jogurto

gamyba pagrįsta tuo, kad pasterizuotas pienas užraugiamas gyvųjų bakterijų kultūrų raugu, po

rauginimo jogurtas atv÷sinamas iki reikiamos temperatūros. Tai “gyvieji” jogurtai (biojogurtai), t.y.

kurių sud÷tyje yra gyvų bakterijų ir kurie n÷ra kaitinti po gamybos proceso (Židonyt÷, 2003).

Kiekvienas jogurtas tuo ir ypatingas, kad jis prisotintas gyvųjų bakterijų (nebent po rauginimo jogurtas

dar kartą pakaitinamas, tuomet ženklinant nurodoma, kad gaminys „Termiškai apdorotas...“ – jis

neprivalo tur÷ti gyvybingų bakterijų), tod÷l nurodant pakuot÷je „gyvas“ – tai reklama, siekiant didesnio

pirk÷jų susidom÷jimo (15 pav).

16 paveiksl÷lyje taip pat pabr÷žiama kaina (ji pateikiama pakuot÷s priekin÷je dalyje - nustatyta,

kad vartotojai naudojasi maisto produkto pakuot÷s matomiausioje priekin÷je dalyje nurodyta

informacija reikšmingai dažniau negu kitose pakuot÷s dalyse pateikta informacija (Europos Komisijos

Maistingumo ženklinimo poveikio vertinimo ataskaita, 2008)) – v÷lgi reklama. „Reklama, anot P.

Bourdieu‘o, yra prek÷s (daikto, produkto) estetizavimo būdas, suteikiantis jai individualų identiškumą,

kuris, ją įsigijus pirk÷jui, transformuojasi į vartotojo asmenyb÷s elgseną, į jo estetinių nuostatų

mechanizmą“ (Vosyliūt÷, 2003). Remiantis kitų autorių atliktais tyrimais, paaišk÷jo, kad vartotojams,

renkantis maisto produktus, reklama turi didžiulę įtaką. Tyrimų rezultatai parod÷, kad plačiai

reklamuojamus produktus renkasi daugiau nei pusę vartotojų (Zimmerman ir kt., 2010), o nuolatinis

televizijų žiūr÷jimas teigiamai koreliuoja su ypač padid÷jusiu reklamuojamų produktų suvartojimu

Amerikoje ir vaikų nutukimu (Borgmeier ir kt., 2009).

15 pav. „Jogurtas“ etiket÷ (nurodytas teiginys „gyvas“ – reklama, pritraukianti daugiau pirk÷jų)

43

16 pav. Jogurto „DANONE smile“ etiket÷s pavyzdys (etiket÷je ypač pabr÷žiama maža

produkto kaina)

4.4.3 GRIETINöS ženklinimo pažeidimų analiz÷

Vertinant grietin÷s ženklinimą, jokių neatitikimų etiket÷se nebuvo pasteb÷ta. Ženklinime randama

visa reikiama informacija:

1. Visada pateikiamas jos riebumas, išreikštas mas÷s procentais;

2. Lengva pagal ženklinimą atskirti, kur tikra grietin÷, o kur tik grietin÷s ir augalinių riebalų

mišinys;

3. Ženklinant vartojami maistingumo teiginiai („natūrali“, „lengva“, „mažiau...maistin÷s

medžiagos pavadinimas“, „daugiau...maistin÷s medžiagos pavadinimas“ ir kt.).

4.4.4 VARŠKöS IR VARŠKöS SŪRELIŲ ženklinimo pažeidimų analiz÷

4.4.4.1 VARŠKöS ženklinimo pažeidimų analiz÷ Analizuojant varšk÷s gaminių etiketes, daug ir didelių grubių pažeidimų nerasta. Etiket÷se

nurodoma visa privaloma informacija pagal reikalavimus.

Pasteb÷ta, kad ženklinant varškę, kartais nurodomi maistingumo teiginiai, kurių d÷ka gaminys

tampa patrauklesnis, labiau sudomina pirk÷jus. Bet kartais tie teiginiai neatitinka tikrov÷s ir klaidina

vartotojus.

Pvz.: ant vienos tam tikro gamintojo varšk÷s, būtent liesos varšk÷s (17 pav.), buvo rastas teiginys

apie maistingumą – „daug baltymų“. Pagal Europos parlamento ir tarybos reglamentą (EB) Nr.

1924/2006 „d÷l teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą“ teiginys - „DAUG

BALTYMŲ“ gali būti nurodomas tik tuo atveju, jei mažiausiai 20 proc. maisto produkto energin÷s vert÷s

sudaro baltymai ((EB) Nr. 1924/2006 „d÷l teiginių apie maisto produktų maistingumą ir

sveikatingumą“. Priedas. Teiginiai apie maistingumą ir jiems taikomos sąlygos). Mūsų rastame

pavyzdyje baltymų kiekis nesiekia 20 proc. (nurodyta, kad jie sudaro 19,8 g/100g) (18 pav.). Tai n÷ra

44

grubus pažeidimas, bet faktas, kad vartotojai yra klaidinami, nes gamintojas nurodo informaciją

produkto etiket÷je, kuri neatitinka teis÷s aktų reikalavimų.

Šis pažeidimas patvirtino Australijoje atliktų tyrimų duomenis, kuriuose nustatyta, kad dauguma

vietos gyventojų nepasitiki maistingumo ženklinimu ir mano, kad jie yra klaidinantys bei teikia naudą

tik gamintojui, nes skatina didesnį susidom÷jimą produktu, o galbūt net ir perd÷tą vartojimą (Chan ir

kt., 2005).

17 pav. Ant pieno produkto “Liesa varšk÷“ pakuot÷s pateiktas maistingumo teiginys „daug

baltymų“

18 pav. „Liesa varšk÷“ 100g maistingume baltymų kiekis nesiekia 20 g

4.4.4.2 VARŠKöS SŪRELIŲ ženklinimo pažeidimų analiz÷ Bendra varšk÷s sūrelių ženklinimo problema – maža pakuot÷, tod÷l naudojamas smulkaus šrifto

ženklinimas. N÷ra labai paprasta įskaityti, kas surašyta sudedamųjų dalių sąraše – pakuot÷je

informacija apie gaminio sud÷tį sunkiai įskaitoma.

Pasteb÷ta, kad beveik visų gamintojų varšk÷s sūrelių pakuot÷s yra spalvingos, kartais perdaug

apkrautos vaizdine informacija.

Pavyzdžiui, vienoje varšk÷s sūrelio pakuot÷je produkto pavadinimas pateiktas aiškiai, teisingai,

yra vaizdin÷s informacijos (kadangi produktas „su sutirštinto pieno įdaru“ pavaizduotas trykštantis

pienas; į akis krenta prie pavadinimo pavaizduotas „kavos puodelis“ – kokiu tikslu jis pavaizduotas

žino tik gamintojas) (19 pav.). Pati pakuot÷ yra tamsi, blizgi, sudedamųjų dalių sąrašas sunkiai

įskaitomas, neryškus. Pažeista HN 119:2002 “Maisto produktų ženklinimas“ V. 23.3 – informacija

sunkiai įskaitoma. Jei neįmanoma visos infomacijos pateikti didesniu šriftu ant varšk÷s sūrelių

45

pakuot÷s, tai bent jau pakuot÷s ir šrifto spalvą pasirinkti, kad būtų lengviau skaityti – pvz., kad nebūtų

ir pati pakuot÷, ir šrifto spalva tamsi.

Šią problemą (ne tik pieno produktų – varšk÷s sūrelių) įrodo ir Europoje atliktų vartotojų

informuotumo apie maisto produktų ženklinimą bei ženklinimo informacijos poreikius ir jų sąsajas su

mityba tyrimų duomenys. Nustatyta, kad maisto produktų ženklinimo informacija daugumai vartotojų

yra neaiški, nesuprantama, dažnai neįskaitoma ir neatitinka vartotojų poreikių. (Grunert ir kt., 2007;

Food Standards Agency 2007; European Heart Network 2003). Siekiant, kad gyventojai įskaitytų

ženklinimo informaciją, ji turi būti pateikiama įskaitomai. Daugelio Islandijos, Norvegijos, Danijos,

Švedijos ir Suomijos gyventojų nuomone, siekiant šio tikslo, svarbu nustatyti reikalavimus d÷l

minimalaus šrifto dydžio (Nordic Council of Ministers, 2006). Lietuvoje atlikti tyrimai taip pat parod÷,

kad tokios priemon÷s įgyvendinimas pagerintų ženklinimo informacijos įskaitomumą (Chmieliauskait÷

ir kt., 2009).

19 pav. Varšk÷s sūrelio pakuot÷ – perdaug bereikalingos vaizdin÷s informacijos

4.4.5 VARŠKöS SŪRIŲ ženklinimo pažeidimų analiz÷ Prekybos subjektuose varšk÷s sūrių be jokių papildomų priedų ar be papildomo apdorojimo (pvz.

- rūkymo), asortimentas n÷ra labai didelis. Analizuojant jų ženklinimo etiketes, jokių pažeidimų,

neatitikimų nerasta. Pakuot÷je pateikiama visa reikiama informacija, kuri neklaidina vartotojo.

4.4.6 SVIESTO ženklinimo pažeidimų analiz÷

Prekybos centruose analizuojant sviesto pakuotes, pažeidimų nerasta. Vartotojui, norinčiam

nusipirkti sviesto, at÷jus į prekybos centro pieno gaminių skyrių, lengva pagal ženklinimą atskirti, kuris

gaminys tikrai „sviestas“, kuris „tepus riebalų mišinys“.

Jei tas gaminys sviestas, tai šalia žodžio „sviestas“ dar būna ir ir kitų žodžių, kurie papildo,

reklamuoja gaminį (pvz., „Rokiškio sviestas“, „Smetoniškas sviestas“, „Naminis sviestas“) arba

nurodo, koks tai sviestas (trijų ketvirčių sviestas „Vasara“, „Išrūgų sviestas“). Etiket÷je visada randame

aiškiai nurodytą pieno riebalų kiekį.

46

4.4.7 FERMENTINIŲ SŪRIŲ ženklinimo pažeidimų analiz÷ Analizuojant fermentinių sūrių etiketes su nurodyta ženklinimo informacija buvo rasti keli

pažeidimai.

4.4.7.1 Nenurodyta pilna informacija apie produktą

Pasteb÷ta problema, kad mažais kiekiais išfasuotų fermentinių sūrių etiket÷se nenurodyta pilna

informacija apie patį produktą - būtina vartotojams. Etiket÷se būna nurodyta tik gaminio pavadinimas,

gamintojo firminis ženklas, pakavimo ir tinkamumo vartoti data bei sūrio sausosios medžiagos riebalų

kiekis procentais (20 pav.). Pagal HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas” V. 16.2.4 nebūtina

nurodyti sudedamųjų dalių sūrių, jei į juos neprid÷ta kitų sudedamųjų dalių, išskyrus pieno produktus,

fermentus arba mikroorganizmų kultūras, kurie yra pagrindiniai šio produkto gamybos elementai, arba

druskos, kuri yra reikalinga gaminant sūrius, išskyrus šviežius ir lydytus sūrius. Tačiau vartotojai nori

žinoti, ką perka prekybos subjektuose, nori matyti, kokių sudedamųjų dalių prid÷ta gaminant produktą,

tod÷l vert÷tų nurodyti produkto gamybos metu panaudotas visas sudedamąsias dalis. Ant vienų

fermentinių sūrių yra visa informacija su sudedamosiomis dalimis, tai vert÷tų pasirinkti, arba

ženklinama visa informacija, arba ne. Kad nebūtų taip, kaip dabar yra, ant vienų yra, ant kitų n÷ra pilno

ženklinimo.

Taip pat šis neatitikimas buvo pasteb÷tas ir viename maisto produktų turguje. Vitrinoje buvo

prikrauta daug įvairių fermentinių sūrių išfasuotų į mažus gabal÷lius, kurie suvynioti į maistinę pl÷velę,

ir prie jų buvo tik kainų etiket÷s, kuriuose nurodyta kaina ir sūrio pavadinimas. Jokių kitų duomenų

nepateikta. Ant pačių sūrių etikečių nebuvo. Pagal HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas” IV. 8

Mažmenin÷s prekybos įmon÷se parduodamiems produktams šiame punkte nurodytais atvejais

informacija, nurodyta šios higienos normos 13.1 (parduodamo maisto produkto pavadinimą), 13.5

(minimalų tinkamumo vartoti terminą, o mikrobiologiniu požiūriu labai greitai gendančių produktų –

Tinka vartoti iki… (datą) ir 13.7 (gamintojo pavadinimą ar firmos vardą ir adresą.) punktuose,

pateikiama kainų etiket÷je, kita informacija gali būti pateikiama raštu kitaip (atitiktį patvirtinančiose

dokumentuose).

4.4.7.2 Vienoje etiket÷je nurodyti keli gamintojų prekiniai ženklai Toje pačioje vitrinoje buvo fermentinis sūris, taip pat be etiket÷s ant paties produkto, išskyrus

prekybininko pateikta kainų etiket÷, kurioje nurodyti trijų gamintojų prekiniai ženklai („Lukšių

pienin÷“, „Marijampol÷s pieno grup÷“, „Vilkyškių sūriai“). Vartotojui neaišku, kurio gamintojo

produktas.

47

20 pav. Produkto “Džiugas” etiket÷ – nenurodytos gaminio sudedamosios dalys

4.4.7.3 Vartotojų klaidinimas d÷l maisto priedų Šiuo metu aktualiausia tema visuomen÷je susijusi su maistu - maisto priedai produktuose. Tuo

pasinaudoja ir gamintojai, kada produktų pakuot÷se (ne tik pieno produktų) labiausiai matomoje vietoje

pateikia teiginius, kad tame produkte n÷ra maisto priedų (pvz., „be konservantų“). Šiai informacijai

vartotojas lieka neabejingas ir labiau perka taip paženklintus produktus. Bet kartais ta nurodoma

informacija n÷ra tiksli. Ji klaidina vartotojus.

Pavyzdžiui, kai pakuot÷je pateikiama informacija, kad produkte n÷ra „E“ (maisto priedų), ir šalia

parašoma, kad „be konservantų“ (21 pav.). Čia vartotojui pateikiama netiksli informacija, nes maisto

priedai, tai ne vien konservantai, o ir antioksidantai, įvairūs dažikliai, saldikliai, stabilizatoriai ir kt.

Sudedamųjų dalių sąraše nurodoma citrinos rūgštis – rūgštingumą reguliuojanti medžiaga (ji yra taip

pat maisto priedas - E 330), kartais maisto produktuose vartojama ir kaip konservantas. Vartotojas

gauna klaidinančią informaciją, pažeidžiami HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas”

reikalavimai.

4.4.7.4 Sugadinta produkto etiket÷

Kitas, dažniau pasitaikantis neatitikimo ženklinimo reikalavimams, atvejis, kurį galima aptikti ant

bet kurio maisto produkto, nebūtinai pieno, kada antroje produkto pakuot÷s pus÷je, kur tur÷tų būti visa

informacija apie sudedamąsias dalis, jų kiekius, nieko neįmanoma įskaityti – etiket÷ yra sugadinta, o

informacija neryški, nusitrynusi (22 pav.). Pažeista taip pat kaip ir prieš tai esančiuose produktuose HN

119:2002 „Maisto produktų ženklinimas” V. 23.3 taip pat “Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų

(prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklių” reikalavimai.

48

21 pav. Pl÷šomos sūrio dešrel÷s „Cheerafa“ – pateiktas teiginys „be konservantų“ ir kartu be

„E“ - klaidinanti vartotoją informacija

22 pav. „PIK-NIK pl÷šomos sūrio dešrel÷s – nusitrynusi informacija apie sudedamąsias dalis,

sugadinta etiket÷

4.4.8 VALGOMŲJŲ LEDŲ ženklinimo pažeidimų analiz÷ Analizuojant valgomųjų ledų ženklinimą, rasta nedaug, bet pakankamai reikšmingų pažeidimų.

4.4.8.1 Vartotojus klaidinantis produkto pavadinimas Jei produkto pavadinime aiškiai nurodoma, kokie tai ledai, kokios rūšies („braškiniai“,

„vaniliniai“), tai sudedamųjų dalių sąraše tur÷tų būti pateiktas ingredientas, kuris ir suteik÷ tą skonį, bet

tas ingredientas šiuo atveju tur÷ti būti grynas, susijęs su brašk÷mis (pvz. braškių uogien÷, braškių tyr÷).

Jei tą braškinį skonį suteikia tik dažiklis (pvz. burok÷lių raudonasis dažiklis), tai pavadinimas tur÷tų

atrodyti taip: „braškių skonio ledai“. Jei nesilaikoma šių reikalavimų ženklinime, vartotojas yra

klaidinamas (23 pav.). Pažeidžiama HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas”.

49

Kartais ženklinant valgomuosius ledus, jų pavadinimas nurodomas gerai, pagal visus

reikalavimus („Vanilinio skonio ledai“), o sudedamųjų dalių sąraše gamintojas klaidina vartotoją,

įvardindamas pavadinimą kitaip – „Vaniliniai ledai“. Tas pats gaminys, toje pačioje pakuot÷je turi būti

ženklinamas vienodai, šiuo atveju būtina nurodyti vienodą, teisingą pavadinimą abiejose pakuot÷s

pus÷se.

23 pav. Valgomųjų ledų „Miau“ pakuot÷ – nurodama, kad tai „braškiniai“ ir „vaniliniai“ ledai

4.4.8.2 Maisto priedų ženklinimas etiket÷se nurodant juos pilnais pavadinimas Pasteb÷ta, kad dažnai pieno produktų – valgomųjų ledų (būna ir kituose maisto produktuose)

sudedamųjų dalių sąraše, visi panaudoti gamybos procese maisto priedai surašomi nenurodant jų

įprastiniame ženklinime naudojamos raid÷s „E“ ir jos grup÷s numerio – jie surašyti pilnais

pavadinimais. Šiuo metu, kai vartotojai labiau skaito maisto produktų etiketes būtent d÷l maisto priedų

ir jeigu sudedamųjų dalių sąraše neranda specialios raid÷s „E“ ir šalia jos esančio skaičiaus, mano, kad

šiame produkte n÷ra maisto priedų (ši prielaida paaišk÷jo, apklausus artimuosius, draugus – trūksta

informatyvumo). Tai n÷ra pažeidimas ženklinant, nes galima gamintojui maisto priedus nurodyti arba

pilnais pavadinimais, arba tik raide „E“ ir jos numeriu (HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“

V. 16.6.2), tačiau taip klaidinamas vartotojas.

4.4.8.3 Nepateikta privaloma informacija apie produktą lietuvių kalba (valstybine kalba) Kitas reikšmingas, gana dažnai pasitaikantis valgomųjų ledų pažeidimas – ant produkto pakuot÷s

n÷ra pateiktos privalomos informacijos apie produktą lietuvių kalba. Ženklinant visa informacija

nurodyta tik užsienio gamintojo kalba. Tai gana grubus pažeidimas. Pažeista HN 119:2002 “Maisto

produktų ženklinimas“ IV.9.

50

5 IŠVADOS

1. Remiantis išanalizuota literatūra, pieną ir pieno produktus kasdien vartoja kas trečias

Lietuvos gyventojas. Moterys statistiškai reikšmingai dažniau negu vyrai vartoja pieną ir jo produktus

kasdien.

2. LR pagrindinis teis÷s aktas, reglamentuojantis maisto produktų (tarp jų ir pieno produktų)

ženklinimą yra HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas”.

3. Iš veiksnių (specialyb÷, amžius, lytis, išsilavinimas, šeimynin÷ pad÷tis, vaikų tur÷jimas),

įtakojančių pieno produktų pasirinkimą, statistiškai reikšminga tik veiksnio „vaikų

tur÷jimas/netur÷jimas“ įtaka (p= 0,050). Kiti veiksniai bei jų sąveikos neturi įtakos renkantis pieno

produktus.

4. Produkto pasirinkimui pirkti iš galimų pasirinkti variantų (reklama, kaina, pakuot÷, kokyb÷,

kita) respondentai rinkosi du rodiklius – kainą ir kokybę. Tai du pagrindiniai rodikliai, kurie atspindi

žmogaus apsisprendimą rinktis produktą.

5. Analizuojant socialinių veiksnių bei jų sąveikų įtaką pasirinkimo rodikliams paaišk÷jo, kad

dauguma pavienių veiksnių ir kai kurių jų sąveikų tur÷jo statistikai reikšmingos įtakos pasirinkimo

rodikliams (pavieniai veiksniai – amžius, išsilavinimas, veiksnių sąveikos – specialyb÷*lytis,

specialyb÷*amžius, specialyb÷*išsilavinimas, lytis*vaikai, amžius*išsilavinimas, amžius*pad÷tis,

pad÷tis*vaikai).

6. Lietuvoje kasdien vartojami: sviestas (10,9 %), grietin÷ (10,0 %), fermentiniai sūriai (8,3

%), varšk÷ (7,0 %), pienas (6,8 %), jogurtas ( 6,8 %), varšk÷s sūreliai (5,0 %), varšk÷s sūris (4,3 %) ir

ledai (3,0 %).

7. Analizuojant kasdienių pieno produktų ženklinimo pažeidimus, nustatyta, jog vyrauja

smulkūs, vartotojus klaidinantys neatitikimai.

8. Iš socialin÷s apklausos nustatytų kasdienių pieno produktų, pažeidimų nerasta ženklinant

pieną, grietinę, varšk÷s sūrius bei sviestą.

9. Daugiausia neigiamų ypatybių rasta ženklinant fermentinius sūrius (nepilna arba visai n÷ra

jokios informacijos apie produktą, klaidinanti informacija („be konservantų“), sugadinta etiket÷ ir kt.)

bei valgomuosius ledus (klaidinantis produkto pavadinimas, maisto priedų pateikimas sudedamųjų

dalių sąraše nenurodant jų numerio, būtina informacija apie produktą pateikta tik užsienio kalba).

51

6 LITERATŪRA 1. “Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisykl÷s”.

2. 1978 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyva 1979/112/EEB d÷l valstybių narių įstatymų, susijusių su

galutiniam vartotojui skirtų maisto produktų ženklinimu, pateikimu ir reklama, derinimo. OL L 33,

1979 2 8, p.1.

3. AB "Žemaitijos pienas" veiklos analiz÷. 2005. 7 P. http://www.mokslai.lt/referatai/kursinis/ab-

zemaitijos-pienas-veiklos-analize-puslapis7.html. Prieiga per internetą: 2011 02 03.

4. Albertas Barzda, Roma Bartkevičiūt÷, Rimantas Stukas, Rima Šatkut÷, Algis Abaravičius. Lietuvos

suaugusių gyventojų mitybos tendencijos per pastarąjį dešimtmetį. Sveikatos mokslai. 2010.

5. Anel÷ Vosyliūt÷. Vartojimas kaip socialin÷ problema. 2003.

http://www.ebiblioteka.lt/resursai/LMA/Filosofija/F-41.pdf. Prieiga per internetą: 2011 02 20.

6. Aušra Židonyt÷. Sveikatos serg÷tojas – jogurtas. Sveikas žmogus. 2003. Nr.

9.http://www.sveikaszmogus.lt/index.php?pagrid=mityba&lid=2&rodyti=str&strid=1334&subtema

=35. Prieiga per internetą: 2011 02 20.

7. Baltijos šalių tyrimas. Sunkmečiu lietuviai renkasi nevisavertę mitybą. 2009.

http://www.sveikas.lt/svarbu/straipsniai/sveika-mityba/sunkmeciu-lietuviai-renkasi-nevisaverte-

mityba/. Prieiga per internetą 2010 12 09.

8. Borgmeier I., Westenhoefer J. Impact of different food label formats on healthiness evaluation and

food choice of consumers: a randomized-controlled study // BMC Public Health. 2009. Vol. 9, No.

184. P. 1–12.

9. Borra. Consumer perspectives on food labels. American Journal of Clinical Nutrition. 2006, Vol.

83, No. 5, 1235S.

10. Chan C, Patch C, Williams P. Australian consumers are sceptical about but influenced by claims

about fat on food labels. Eur J Clin Nutr. 2005 Jan, 59(1):148-51.

11. Codex General Standard For The Labelling of Prepacked Foods, Rev. 1991, 2001 (CODEX STAN

1_1985.). Rome, Food and Agriculture Organization of the United Nations / World Health

Organization, 1985.

12. Czarnocinska J., Wadolowska L., Przyslawski J., Schlegel-Zawadzka M., Babicz-Zielinska E.

Analysis of factors influencing the choice of dairy products by Poles. Pofpres study // Polish

Journal of Food and Nutrition Sciences. 2006. Vol. 15, No. 56, SPI/1. P. 57–60.

52

13. Dairy Council of California, FlexNews. Yogurt is Food Trend of the Decade. 2006.

http://www.emaxhealth.com/1275/14/35229/yogurt-food-trend-decade.html. Prieiga per internetą:

2011 03 08.

14. European Heart Network. A Systematic Review of the Research on Consumer Understanding of

Nutrition Labelling. Brussels: European Heart Network, 2003.

15. Europos Komisijos Maistingumo ženklinimo poveikio vertinimo ataskaitos santrauka, Briuselis,

2008 m. vasario 7 d. (06.03), p.9.

16. Europos parlamento ir tarybos reglamentas (EB) Nr. 1924/2006 2006 m. gruodžio 20 d. „d÷l

teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą“.

17. Food and Agricultural Policy Research Institute (FAPRI). 2005. FAPRI 2005 U.S. and world

agricultural outlook, Staff Report No. 1-05, Iowa State University and University of Missouri.

Historical data available from URL: http://www.fapri.iastate.edu/outlook2005/. Prieiga per

internetą 2011 02 02.

18. Food Standards Agency. Consumer attitudes to food standards. Report (Wave 6). 2006. p. 79.

19. Food Standards Agency. Food Labelling Consumer research. A literature review. London. 2007.

20. Frank Fuller, John Beghin, Scott Rozelle. Consumption of Dairy Products in Urban China: Results

from Beijing, Shanghai, and Guangzhou. 2006. http://iis-

db.stanford.edu/pubs/21640/dairydemand_3cities_final_manuscript.pdf. Prieiga per internetą 2011

02 02.

21. Giedr÷ Stankevičiūt÷. M÷sos ir pieno produktų reklamos įtaka vartotojų elgsenai. 2005.

http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2005~D_20050530_161731-

20762/DS.005.0.01.ETD . Prieiga per internetą: 2011 02 20.

22. Indr÷ Chmieliauskait÷. Informacijos apie maistą sąsajos su maisto produktų pasirinkimu

visuomen÷s sveikatos požiūriu. Daktaro disertacija. Biomedicinos mokslai. Visuomen÷s sveikata

(10B). Vilnius. 2009.

23. Indr÷ Chmieliauskait÷, Roma Bartkevičiūt÷, Rimantas Stukas, Albertas Barzda, Svetlana

Kornyšova. Lietuvos suaugusiųjų gyventojų nuomon÷s apie maisto produktų ženklinimą tyrimas.

Visuomen÷s sveikata. 2009. T. 1. Nr. 44. P. 43–49.

24. Jolita Subait÷. Pieno produktų vartotojų elgseną rinkoje įtakojantys veiksniai. 2007.

http://www.lzuu.lt/jaunasis_mokslininkas/smk_2007/vadyba/Subaite_Jolita.pdf. Prieiga per

internetą 2010 12 09.

25. Judy Putnam, Jane Allshouse. Trends in U.S. Per Capita Consumption. 2003.

http://www.ers.usda.gov/Amberwaves/June03/DataFeature/. Prieiga per internetą: 2011 03 01.

53

26. Klaus G. Grunert, Josephine M. Wills. A review of European research on consumer response to

nutrition information on food labels. J Public Health 2007. 15:385-399.

27. Lietuvos higienos norma HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas” Žin., 2003. Nr. 13-530.

28. Lietuvos statistikos departamentas, 2000- 2005m. duomenys apie pieno produktų suvartojimą.

29. Marija Stankevičien÷, Kristina Rugyt÷, Rasa Adomkien÷, Henrikas Stankevičius, Zenonas

Stanevičius, Monika Žilinskait÷. Vartotojų nuomon÷s tyrimas apie informacijos maisto produktų

etiket÷je pateikimą ir maisto produktų saugą. ISSN 1392-0227. MAISTO CHEMIJA IR

TECHNOLOGIJA. 2010. T. 44, Nr. 1.

30. Nordic Council of Ministers. Food Labelling. Report from a Nordic Seminar, Oslo, Norway, 2006.

601. ISBN 92-893-1428-1.

31. Privalomieji grietin÷l÷s ir jos gaminių kokyb÷s reikalavimai.

32. Privalomieji A klas÷s sviesto kokyb÷s reikalavimai.

33. Privalomieji fermentinių sūrių kokyb÷s reikalavimai.

34. Privalomieji jogurto kokyb÷s reikalavimai.

35. Privalomieji pieno riebalų produktų kokyb÷s reikalavimai.

36. Privalomieji termiškai apdoroto geriamojo pieno kokyb÷s reikalavimai.

37. Privalomieji valgomųjų ledų kokyb÷s reikalavimai.

38. Privalomieji varšk÷s ir varšk÷s gaminių kokyb÷s reikalavimai.

39. Professor H. Douglas Goff, Ph., Department of Food Science, University of Guelph. ”Introduction

to Dairy Science and Technology: Milk History, Consumption, Production, and Composition“.

2007. http://www.foodsci.uoguelph.ca/dairyedu/intro.html. Prieiga per internetą: 2011 02 23.

40. Rimantas Stukas, Marius Baranauskas, Edmundas Švedas ir Linas Tubelis. Perspektyvinio rengimo

olimpin÷s pamainos sportininkų mitybos ypatumai. 2010. Visuomen÷s sveikata. „Sveikatos

mokslai“ Nr. 1, 3847. 1, 3, 5 P.

41. Sonja ME van Dillen, Gerrit J Hiddink, Maria A Koelen, Cees de Graaf, and Cees MJ van

Woerkum Understanding nutrition communication between health professionals and consumers:

development of a model for nutrition awareness based on qualitative consumer research. Am J Clin

Nutr 2003. 77(suppl):1065S128 72S.

42. Suaugusių Lietuvos gyventojų faktiškos mitybos bei mitybos ir gyvensenos įpročių tyrimas. 2007.

http://vasc.sam.lt/index.php?-1621463062. Prieiga per internetą 2010 12 09.

43. U.S. Cheese Consumption, Per Capita Cheese Consumption, 1982-2007. USDA/ERS, Livestock,

Dairy and Poultry Outlook; FAPRI. 2008 Agricultural Outlook.

54

http://www.wisdairy.com/AllAboutCheese/CheeseFactsAndFigures.aspx. Prieiga per internetą:

2011 02 21.

44. Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos 2008 m. veiklos rezultatų ataskaita.

45. Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos 2009 m. veiklos rezultatų ataskaita.

46. Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos 2010 m. veiklos rezultatų ataskaita.

47. Vladislava Bartosevičien÷, Linas Gudonavičius ir Gintaras Šaparnis. Statistical Analysis of Milk

Products Consumers Behaviour. 2006. http://internet.ktu.lt/lt/mokslas/zurnalai/inzeko/42/1392-

2758-2005-2-42-62.pdf. Prieiga per internetą 2010 12 09.

48. Westenhoefer J. Age and gender dependent profile of food choice // Forum Nutrition. 2005. Vol.

57. P. 44–51.

49. Zimmerman F. J., Bell J. F. Associations of television content type and obesity in children //

American Journal of Public Health. 2010. Vol. 100, No. 2. P. 334–340.

55

7 PRIEDAI 1 PRIEDAS. Anketos pavyzdys

1. Jūs esate?

Studentas

Darbininkas

Tarnautojas

Verslininkas

Ukininkas

Pensininkas

Bedarbis

Kita

2. Jūsų lytis?

Vyras

Moteris

3. Jūsų amžius?

20-30 m.

30-50 m.

50-70 m.

70 m. ir vyresnis(e)

4. Jūsų išsilavinimas?

Nebaigtas vidurinis

Vidurinis

Specialusis vidurinis/profesinis

Aukštesnysis/kolegija

Aukštasis universitetinis

Kita

5. Jūsų šeimynin÷ pad÷tis?

Nevedęs(neištekejusi)

Vedęs(ištekejusi)

Išsiskyręs(-usi)

6. Ar turite vaikų?

Taip

Ne

7. Kas apsprendžia jūsų pasirinkimą pirkti maisto produktą?

Reklama

Kaina

Pakuote

Kokybe

Kita

56

8. Kokius pieno produktus vartojate KASDIEN?

Pienas:

UAT pienas

Geriamasis pienas

Neperdirbtas pienas

Kefyras

Rugpienis

Jogurtas

Geriamasis jogurtas

Jogurtas su sveikatinančiais priedais

Jogurtiniai gerimai ("Smilgele" ir kt.)

Grietine

Grietines ir augaliniu riebalu mišinys

Pieno gerimai ("Miau", "Actimel")

Varške

Grudeta varške

Desertine varške

Varškes sureliai

Varškes suris

Rukytas varškes suris

Varškes suris su priedais

Sviestas

Tepus riebalu mišinys

Fermentinis suris

Suris "Picarella"

Suris "Mocarella"

Surio produktas

Minkštasis pelesinis suris

Tepamas suris

Ledai

Koncentruotas (kondensuotas) pienas

Kondensuotas pienas su priedais (cukrus, kakava)

Pasukos

Grietinele

PIK-NIK plešomos surio lazdeles