kasdieniŲ pieno produktŲ Ženklinimo paŽeidimŲ …iš internetinių puslapių. pagrindin÷ darbo...
TRANSCRIPT
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARIJOS FAKULTETAS
MAISTO SAUGOS IR GYVŪNŲ HIGIENOS KATEDRA
AIRINA MASELSKYTö
KASDIENIŲ PIENO PRODUKTŲ ŽENKLINIMO PAŽEIDIMŲ ANALIZö
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadov÷: doc. dr. Loreta Šernien÷
KAUNAS 2011
2
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Kasdienių pieno produktų ženklinimo pažeidimų analiz÷“:
1. Yra atliktas mano pačios; 2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje; 3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
Airina Maselskyt÷ (data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS
TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Airina Maselskyt÷
(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO
doc. dr. Loreta Šernien÷ (data) (darbo vadovo vardas, pavard÷) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS MAISTO SAUGOS IR
GYVŪNŲ HIGIENOS KATEDROJE
(aprobacijos data) (katedros ved÷jo/jos vardas, pavard÷) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra patalpintas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretor÷s/riaus parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas (vardas, pavard÷) ( parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretor÷s/riaus vardas, pavard÷) (parašas)
3
TURINYS
SANTRAUKA ..........................................................................................................................................4 SUMMARY ..............................................................................................................................................6 1 ĮVADAS ............................................................................................................................................8 2 LITERATŪROS APŽVALGA .......................................................................................................10
2.1 Europos sąjungos ir Lietuvos Respublikos teis÷s aktų, susijusių su maisto produktų ženklinimu trumpa apžvalga................................................................................................................10
2.1.1 HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas” ir “Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklių” svarbiausi ypatumai..............................10 2.1.2 Europos parlamento ir tarybos reglamentas (EB) Nr. 1924/2006 „d÷l teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą“. Svarbiausi aspektai.......................................................12 2.1.3 Privalomieji dažniausiai vartojamų pieno produktų kokyb÷s reikalavimai.....................12
2.2 Pieno ir pieno produktų suvartojimo ypatumai Lietuvoje ir pasaulyje ...................................15 2.2.1 Pieno ir pieno produktų suvartojimo ypatumai Lietuvoje ...............................................15 2.2.2 Pieno ir pieno produktų suvartojimo ypatumai užsienio šalyse ......................................18
2.3 Informacijos apie maistą reglamentavimo svarba, visuomen÷s naudojimasis maisto produktų ženklinimo informacija, jos supratimas...............................................................................................19 2.4 Ženklinimo pažeidimų mastai, atliekant Valstybinę negyvūninio (gyvūninio) maisto, prekybos, viešojo maitinimo įmonių kontrolę Lietuvoje.....................................................................20
3 TYRIMŲ METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ...........................................................................22 3.1 Mokslinio tiriamojo darbo „Kasdieninių pieno produktų ženklinimo pažeidimų analiz÷“ darbo planas.........................................................................................................................................22
3.1.1 Socialin÷ apklausa: kasdien vartojamų pieno produktų nustatymas ...............................22 3.1.2 Socialinių veiksnių, įtakojančių pieno produktų pasirinkimą, įvertinimas .....................23 3.1.3 Antroji mokslinio tiriamojo darbo dalis – kasdien vartojamų pieno produktų atrinkimas, jų etikečių kaupimas ir vertinimas...................................................................................................24
4 TYRIMŲ REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS.............................................................................26 4.1 Socialin÷s apklausos analiz÷....................................................................................................26 4.2 Socialinių veiksnių įtakos pieno produktų pasirinkimui įvertinimas ......................................30
4.2.1 Veiksnių įtakos pieno produktų pasirinkimui analiz÷ .....................................................32 4.3 Kasdien vartojamų pieno produktų nustatymas ir pateikimas.................................................38 4.4 Kasdien vartojamų pieno produktų ženklinimo pažeidimų analiz÷.........................................41
4.4.1 PIENO ženklinimo pažeidimo analiz÷ ............................................................................41 4.4.2 JOGURTO ženklinimo pažeidimų analiz÷ ......................................................................42 4.4.3 GRIETINöS ženklinimo pažeidimų analiz÷ ...................................................................43 4.4.4 VARŠKöS IR VARŠKöS SŪRELIŲ ženklinimo pažeidimų analiz÷............................43 4.4.5 VARŠKöS SŪRIŲ ženklinimo pažeidimų analiz÷ .........................................................45 4.4.6 SVIESTO ženklinimo pažeidimų analiz÷........................................................................45 4.4.7 FERMENTINIŲ SŪRIŲ ženklinimo pažeidimų analiz÷ ................................................46 4.4.8 VALGOMŲJŲ LEDŲ ženklinimo pažeidimų analiz÷....................................................48
5 IŠVADOS........................................................................................................................................50 6 LITERATŪRA ................................................................................................................................51 7 PRIEDAI .........................................................................................................................................55
4
SANTRAUKA
Autorius: Airina Maselskyt÷
Tema: “Kasdienių pieno produktų ženklinimo pažeidimų analiz÷“
Darbo vadov÷: doc. dr. Loreta Šernien÷
Mokslo įstaiga: Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas Veterinarijos Akademija, Maisto
saugos ir gyvūnų higienos katedra; Tilž÷s g. 18, LT-47181, Kaunas
Atlikimo vieta: Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas Veterinarijos Akademija, Maisto
saugos ir gyvūnų higienos katedra; Tilž÷s g. 18, LT-47181, Kaunas
Duomenų surinkimo data: 2009 m. lapkričio – 2010 m. gruodžio m÷n
Darbo apimtis: 56 puslapiai, 12 lentelių, 23 paveikslai.
Darbo tikslas – Nustatyti kasdienių pieno produktų vartojimą įtakojančius veiksnius ir
išanalizuoti jų ženklinimo pažeidimus.
Darbo uždaviniai:
1. Surinkti ir išanalizuoti literatūrą, liečiančią pieno produktų pasirinkimą vartojimui, jų
ženklinimą, ženklinimo pažeidimų ypatumus bei dinamiką;
2. Atlikti socialinę apklausą ir iš gautų rezultatų įvertinti veiksnius, turinčius įtakos pieno
produktų pasirinkimui;
3. Iš atliktos socialin÷s apklausos išsiaiškinti, kurie pieno produktai priskiriami prie kasdienių;
4. Sukaupti kasdien vartojamų pieno produktų etiketes/jų kopijas ir išanalizuoti jų ženklinimo
ypatumus ir/ar pasteb÷tus pažeidimus.
Tyrimo objektas – įvairių socialinių grupių pieno produktų vartotojai; nustatytų kasdien
vartojamų pieno produktų fasuot÷s, etiket÷s.
Tyrimo duomenims surinkti buvo atlikta socialin÷ apklausa. Apklausos rezultatų statistin÷ analiz÷
buvo atlikta SPSS statistiniu paketu. Veiksnių, įtakojančių pieno produktų pasirinkimą, įtakai įvertinti
buvo taikomas ANOVA bei dispersin÷s analiz÷s metodai; veiksniais parinkti: respondentų specialyb÷,
amžius, lytis, išsilavinimas, šeimynin÷ pad÷tis, vaikų tur÷jimas bei šių veiksnių sąveika, o kintamaisiais
– pieno produktų grup÷s ir rodikliai, apsprendžiantys pieno produktų pasirinkimą (reklama, kaina,
pakuot÷, kokyb÷, kita). Naudojant aprašomosios statistikos metodus buvo nustatyta, kurios pieno
produktų grup÷s yra vartojamos kasdien.
Ženklinimo pažeidimų buvo ieškoma remiantis ES ir Lietuvoje galiojančiais teis÷s aktais, kurie
reglamentuoja maisto produktų ženklinimą.
5
Išanalizavus tyrimo rezultatus gauta, kad iš veiksnių, įtakojančių pieno produktų pasirinkimą,
statistiškai reikšminga tik veiksnio „vaikų tur÷jimas/netur÷jimas“ įtaka (p= 0,050). Kiti veiksniai bei jų
sąveikos neturi įtakos renkantis pieno produktus. Produkto pasirinkimui pirkti iš galimų pasirinkti
variantų (reklama, kaina, pakuot÷, kokyb÷, kita) respondentai rinkosi du rodiklius – kainą ir kokybę.
Lietuvoje kasdien vartojami: sviestas (10,9 %), grietin÷ (10,0 %), fermentinis sūris (8,3 %),
varšk÷ (7,0 %), pienas (6,8 %), jogurtas ( 6,8 %), varšk÷s sūreliai (5,0 %), varšk÷s sūris (4,3 %) ir ledai
(3,0 %).
Analizuojant kasdieninių pieno produktų ženklinimo pažeidimus, nustatyta, jog vyrauja smulkūs,
vartotojus klaidinantys neatitikimai. Pažeidimų nerasta ženklinant pieną, grietinę, varšk÷s sūrius bei
sviestą. Daugiausia neatitikimų rasta ženklinant fermentinius sūrius bei valgomuosius ledus.
Raktažodžiai: pieno produktai; pasirinkimo rodikliai; veiksniai, įtakojantys pasirinkimą vartoti;
ženklinimo pažeidimai.
6
SUMMARY
Author: Airina Maselskyt÷
Subject: “The analysis of violation in labelling of dairy products that are used every day“
Research supervisor: doc. dr. Loreta Šernien÷
Research institute: Department of Food Safety and Animal Hygiene, Veterinary Academy,
Lithuanian University of Health Sciences, Tilž÷s str. 18, Kaunas, Lithuania
Place of research: Department of Food Safety and Animal Hygiene, Veterinary Academy,
Lithuanian University of Health Sciences, Tilž÷s str. 18, Kaunas, Lithuania
Period of data collection: From November 2009 to December 2010
Scope of the research: 56 pages, 12 tables, 23 pictures.
Aim of the research: To determine factors that influence the use of dairy products, which are
used everyday, and to analyse the violation in labelling dairy products.
Tasks of the research:
5. To collect and to analyse the literature about the consumer’s choice of dairy products, their
labelling, the peculiarities and dynamics of violation in labelling;
6. To carry out a social survey and from the collected data to evaluate the factors that
influence the consumer’s choice of dairy products;
7. From the information of social survey to find out products that are used everyday;
8. To gather the labels or their copies of dairy products that are used everyday and to analyse
their peculiarities and/or violation in labelling.
Object of research – various social groups’ consumers of dairy products; to determine packages
and labels of dairy products which are used everyday.
The social survey was carried out for collecting the data for this research. The statistical analysis
of the results of the collected data was carried out with the help of SPSS statistical pack. Factors, which
influence the consumer’s choice of dairy products, were evaluated with the help of ANOVA and the
methods of dispersal analysis; factors were the following: the profession of respondents, age, gender,
education, marital status, whether respondents have children, and the interaction among all these
factors; the variables were the following: groups of dairy products and the consumer’s choice of the
product (advertisement, price, packing, quality, and other). Using the descriptive statistical methods
the groups of dairy products, which are used everyday, were identified.
The violation of labelling was sought on the basis of EU and Lithuania’s current legislation that
regulates food labelling.
7
The results show that from factors, which influence the consumer’s choice of dairy products, only
the factor „having of children/don‘t having of children“ is significant (p= 0,050). Other factors and
their interactions do not influence the consumer’s choice of dairy products. For the consumer’s choice
of buying the product other factors such as advertisement, price, packing, quality, and other
respondents chose two factors – price and quality.
In Lithuania the following products are used daily: butter (10,9 %), sour cream (10,0 %), cheese
(8,3 %), curd (7,0 %), milk (6,8 %) , yogurt ( 6,8 %), curd snacks (5,0 %), curd cheese (4,3 %) and ice-
ream (3,0 %).
It was proved during the analysis that minor discrepancies that mislead consumers predominate.
There was no violations in labelling milk, sour cream, curd cheeses and butter. The most discrepancies
were found in labelling cheeses and ice-cream.
Keywords: dairy products; selection factors; factors, which influence consumer’s choice;
violation of labelling.
8
1 ĮVADAS
Problema ir temos aktualumas. Šiandienin÷je ypač gausioje maisto produktų rinkoje
vartotojams sunku atsirinkti, kurie produktai sveiki, kurie atitiks jų laukiamus lūkesčius, ar įsigytas
maisto produktas nepakenks jų sveikatai. Tam pasitarnauja ir pasirinkti padeda ant kiekvieno maisto
produkto esanti etiket÷, kurioje pagal norminių dokumentų reikalavimus yra pateikiama rūpima
informacija apie kiekvieną maisto produktą, jų gamybai naudotas sudedamąsias dalis. Ankstesni
tyrimai rodo (Westenhoefer, 2005; Czarnocinska ir kt. 2006), jog maisto produktų etiket÷s ir
ženklinimas labai veikia vartotojų pasirinkimo sprendimą ir yra viena svarbiausių vartotojų
informavimo priemonių, kurioje vartotojai gali rasti visą reikiamą informaciją apie maisto produktą.
Tačiau nevisada ši informacija būna tiksli ir teisinga, kartais ženklinimas pasitarnauja tik gamintojui, o
ne pirk÷jui, kaip galutiniam pagaminto produkto vartotojui.
Valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba, tiesiogiai atsakinga už maisto produktų kokybę,
pateikia kasmetinius savo veiklos rezultatus ataskaitos forma: 2009 m. prekybos ir viešojo maitinimo
įmon÷se ženklinimo reikalavimų pažeidimai sudar÷ 24 % visų neatitikimų, o tiesioginiai vartotojų
skundai d÷l ženklinimo pažeidimų sudar÷ 10 % (Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos 2009 m.
veiklos rezultatų ataskaita). Tod÷l mūsų pasirinkta tema yra aktuali ir svarbi. Maisto produktų
ženklinimo pažeidimai yra neišvengiami, kaskart jų užfiksuojama prekybos įmon÷se patikrinimų metu,
nors ir nedideliais kiekiais.
Mokslinio tiriamojo darbo tikslas:
Nustatyti kasdienių pieno produktų vartojimą įtakojančius veiksnius ir išanalizuoti jų ženklinimo
pažeidimus.
Darbo uždaviniai:
1. Surinkti ir išanalizuoti literatūrą, liečiančią pieno produktų pasirinkimą vartojimui, jų
ženklinimą, ženklinimo pažeidimų ypatumus bei dinamiką;
2. Atlikti socialinę apklausą ir iš gautų rezultatų įvertinti veiksnius, turinčius įtakos pieno
produktų pasirinkimui;
3. Iš atliktos socialin÷s apklausos išsiaiškinti, kurie pieno produktai priskiriami prie kasdienių;
4. Sukaupti kasdien vartojamų pieno produktų etiketes/jų kopijas ir išanalizuoti jų ženklinimo
ypatumus ir/ar pasteb÷tus pažeidimus.
9
Tyrimo objektas – įvairių socialinių grupių (studentas, darbininkas, tarnautojas, verslininkas,
ūkininkas, pensininkas, bedarbis ir kt.) pieno produktų vartotojai; nustatytų kasdien vartojamų pieno
produktų fasuot÷s, etiket÷s.
Tyrimo šaltiniai: šio mokslinio tiriamojo darbo analizavimui naudojama lietuvių, užsienio
autorių mokslin÷ literatūra, vykdoma teis÷s aktų, norminių dokumentų analiz÷. Nemažai naudingos
informacijos pateikiama internetiniuose puslapiuose.
Moksliniai tyrimo metodai: atsižvelgiant į darbo problematiką ir jame keliamus uždavinius,
šiame darbe taikomi tokie tyrimo metodai:
1. Mokslin÷s literatūros, teis÷s aktų apžvalga bei analiz÷.
2. Duomenų apdorojimas MS Excel, SPSS statistiniu paketu.
3. Grafinių statistinių duomenų aprašomoji analiz÷.
4. Palyginimas.
5. Dispersin÷ analiz÷.
10
2 LITERATŪROS APŽVALGA
2.1 Europos sąjungos ir Lietuvos Respublikos teis÷s aktų, susijusių su maisto produktų ženklinimu trumpa apžvalga
Rašant mokslinį tiriamąjį darbą „Kasdienių pieno produktų ženklinimo pažeidimų analiz÷“ buvo
remtąsi įvairiais lietuvių ir užsienio autorių moksliniais darbais, straipsniais, daug medžiagos surinkta
iš internetinių puslapių. Pagrindin÷ darbo dalis – detalus pieno produktų etiket÷se pateiktos
informacijos vartotojams (ženklinimo) analizavimas. Buvo nagrin÷jama ir pažeidimų, netikslumų
ieškoma remiantis ES ir Lietuvoje galiojančiais teis÷s aktais, kurie reglamentuoja maisto produktų
ženklinimą, informacijos apie maisto produktą pateikimą etiket÷je:
1. HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas”;
2. “Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo
taisykl÷s”;
3. Europos parlamento ir tarybos reglamentas (EB) Nr. 1924/2006 2006 m. gruodžio 20 d. „d÷l
teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą“;
4. Žem÷s ūkio ministro patvirtinti privalomieji pieno produktų grupių kokyb÷s reikalavimai.
Papildomi ženklinimo reikalavimai gali būti numatyti produktų techniniuose reglamentuose bei
standartuose.
2.1.1 HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas” ir “Lietuvos Respublikoje parduodamų
daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklių” svarbiausi ypatumai
Maisto produktų ženklinimas neturi klaidinti vartotojo d÷l maisto produkto prigimties, tapatyb÷s,
savybių, sud÷ties, kiekio, tinkamumo vartoti termino, kilm÷s, pagaminimo būdo.
Maisto produkto ženklinime neturi būti nurodyta, kad tas produktas turi tam tikrų savybių, kurių
iš tikro n÷ra arba negali būti užsiminta apie ypatingas maisto produkto savybes, nors tokias savyb÷s turi
visi tos maisto produktų grup÷s gaminiai.
„Ženklinant maisto produktus būtina nurodyti šią informaciją:
1. parduodamo maisto produkto pavadinimą;
2. sudedamųjų dalių sąrašą;
3. sudedamųjų dalių arba sudedamųjų dalių grupių kiekį;
4. jei maisto produktai yra fasuoti – grynąjį kiekį;
5. minimalų tinkamumo vartoti terminą, o mikrobiologiniu požiūriu labai greitai gendančių
produktų – Tinka vartoti iki… (datą);
11
6. visas specialias laikymo sąlygas arba vartojimo sąlygas;
7. Lietuvoje arba Europos Sąjungoje įsisteigusio gamintojo pavadinimą ar firmos vardą ir
adresą;
8. išsamią informaciją apie kilm÷s vietą – tuo atveju jei, tokios informacijos nepateikus,
pirk÷jas būtų klaidinamas d÷l tikrosios maisto produkto kilm÷s;
9. vartojimo instrukciją, jei be jos būtų neįmanoma teisingai vartoti produktą;
10. daugiau kaip1,2 tūrio proc. alkoholio turinčių g÷rimų faktinę alkoholio koncentraciją tūrio
procentais.“ (HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas”).
Svarbus faktas - nebūtina nurodyti sudedamųjų dalių sūrių, sviesto, rauginto pieno ir grietin÷l÷s,
jei į juos neprid÷ta kitų sudedamųjų dalių, išskyrus pieno produktus, fermentus arba mikroorganizmų
kultūras, kurie yra pagrindiniai šio produkto gamybos elementai, arba druskos, kuri yra reikalinga
gaminant sūrius, išskyrus šviežius ir lydytus sūrius (HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas”).
Visa svarbi ženklinimo informacija turi būti pateikta gerai matomoje vietoje, kad būtų galima ją
lengvai įžiūr÷ti, perskaityti bei neįmanoma ištrinti. Ji negali būti pateikta neryški, uždengta kitais
įrašais ar paveiksl÷liais. Informacija turi būti nurodyta tame pačiame etiket÷s plote.
Maistingumo ženklinimas neprivalomas. Tačiau, kai nurodomas mitybinis teiginys etiket÷je
pateikiant ir reklamuojant maisto produktą, išskyrus bendrąją reklamą - tada maistingumo ženklinimas
privalomas.
Pagal šią higienos normą, leidžiami tik mitybiniai teiginiai apie energinę vertę bei maistines
medžiagas ir medžiagas, priklausančias maistinių medžiagų kategorijai. Maistin÷s medžiagos kokyb÷ ar
kiekis n÷ra mitybinis teiginys tiek, kiek to reikalauja teis÷s aktai.
Ženklinimas pateikiamas ant prek÷s pakuot÷s. Kartais kai kurie ženklinimo akcentai gali būti
nurodyti keliose vietose ant prekes ir jos pakuot÷s. Tik ant bendrosios pakuot÷s gali būti ženklinamos
tokios prek÷s:
1. Mažos prek÷s, ant kurių neįmanoma sutalpinti visos būtinos ženklinimo informacijos apie
pačią prekę;
2. Prek÷s, kurias sveriasi pats vartotojas arba jas pasveria vartotojo akivaizdoje;
3. Neįpakuotos prek÷s, kurių paskirtis puikiai žinoma ir kurių ženklinimas ant prek÷s fiziškai
neįmanomas, nes gali sugadinti prek÷s išvaizdą ir pan.
Ženklinimo informacija ant prek÷s ir (arba) prek÷s pakuot÷s pateikiama valstybine kalba.
„Prek÷s pavadinimą, versti į valstybinę kalbą nereikalaujama, jei užsienio kalba pateiktas pavadinimas
būtų lengvai suprantamas, neklaidintų vartotojo ir jei konkrečios prek÷s (prekių grup÷s) ženklinimą
12
reglamentuojančiame teis÷s akte nenustatyta kitaip“ („Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų
(prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisykl÷s“).
2.1.2 Europos parlamento ir tarybos reglamentas (EB) Nr. 1924/2006 „d÷l teiginių apie maisto
produktų maistingumą ir sveikatingumą“. Svarbiausi aspektai
Šis teis÷s aktas skirtas teiginiams apie maistingumą ir sveikatingumą, pateiktiems ant maisto
produktų ženklinime ar reklamoje, skirtų galutiniam vartotojui.
Teiginiai apie maistingumą ir sveikatingumą neturi klaidinti vartotojo, negali skatinti perd÷tai
vartoti maisto produktą, melagingai teigti, jei produkto vartojimas bus nutrauktas, tai sukels organizmo
funkcijų pasikeitimus ar pan.
Pateikiame taip pat pagrindinius, dažnesnius teiginius apie maistingumą, kurie nurodyti ir detaliai
aprašyti Europos parlamento ir tarybos reglamente (EB) Nr. 1924/2006 „d÷l teiginių apie maisto
produktų maistingumą ir sveikatingumą“ priede:
mažai kalorijų; mažiau kalorijų; be kalorijų; mažai riebalų; be riebalų; mažai sočiųjų riebalų;
mažai cukrų; neprid÷ta cukrų; baltymų šaltinis; daug baltymų; lengvas; natūraliai ir (arba) natūralus ir
kt.
Maistingumo teiginiai dažnai sutinkami ant tokių pieno produktų, kaip varšk÷, sūris, ypatingai
maistingumo teiginiai populiarūs jogurtų etiket÷se ir kt. D÷l to supažindinama su šiuo reglamentu,
siekiant išsiaiškinti, ar teisingai vartojami ir pasirenkami maistingumo teiginiai, ar neklaidinamas
vartotojas.
2.1.3 Privalomieji dažniausiai vartojamų pieno produktų kokyb÷s reikalavimai
Tyrimų rezultatuose įvardinti kasdien vartojami pieno produktai, jų etiket÷s buvo analizuojamos
ir pagal Privalomuosius pieno produktų kokyb÷s reikalavimus, patvirtintus Žem÷s ūkio ministerijos
ministro įsakymu, kuriuose yra pateikti taip pat ir ženklinimo reikalavimai, skirti būtent vienam,
kuriam nors pieno produktų grup÷s gaminiui.
2.1.3.1 Privalomieji termiškai apdoroto geriamojo pieno kokyb÷s reikalavimai. Ženklinimas
Termiškai apdoroto geriamojo pieno ženklinime pateikiamas jo pavadinimas „pienas“, taip pat
įvardijamas jo pagaminimo būdas, kaip pavyzdžiui, „normalizuotas nenugriebtas“, nenormalizuotas
nenugriebtas“ arba „natūralus“, „pusriebis“, „nugriebtas“, „pasterizuotas“, „pasterizuotas aukšta
temperatūra“, „sterilizuotas“, „apdorotas ultraaukšta temperatūra“ arba „apdorotas UAT“.
13
Ant produktų, kurių pavadinime pavartoti žodžiai – „nenugriebtas pienas“, „normalizuotas
nenugriebtas pienas“, „nenormalizuotas nenugriebtas pienas“ arba „natūralus pienas“, „pusriebis
pienas“, „nugriebtas pienas“ – pakuot÷s turi būti nurodytas riebumas.
Pavadinime gali būti ir daugiau produktą tiksliau apibūdinančios informacijos. (Privalomieji
termiškai apdoroto geriamojo pieno kokyb÷s reikalavimai).
2.1.3.2 Privalomieji jogurto kokyb÷s reikalavimai. Ženklinimas
Jogurto pavadinimas turi apibūdinti patį produktą, neklaidinti vartotojo. Kai nurodama, kad
jogurtas su priedais, tai turi būti įvardijami visi prid÷ti pagrindiniai skonio ir aromato ingredientai. Su
dirbtiniais saldikliais jogurto ženklinime turi būti nurodyta „su........saldikliu“. Jei gaminant jogurtą
pridedama kitų, neįprastinių bakterijų kultūrų (jogurto gamybai būtinos Lactobacillus delbrueckii
bulgaricus ir Streptococcus thermophilus kultūros), tai apie jas būtina nurodyti ženklinime. Šis pieno
produktas neprivalo tur÷ti gyvybingų raugo mikroorganizmų, taip pat visada būtina nurodyti jogurto
riebumą, išreikštą mas÷s procentais. (Privalomieji jogurto kokyb÷s reikalavimai).
2.1.3.3 Privalomieji A klas÷s sviesto kokyb÷s reikalavimai. Ženklinimas Produkto pavadinimas turi atitikti A klas÷s sviesto sąvoką („nacionalin÷s kokyb÷s klas÷s sviestas,
pagamintas Lietuvos Respublikos pieno perdirbimo įmon÷se tiesiogiai ir tik iš pasterizuotos grietin÷l÷s,
kurio pagrindiniai kokyb÷s rodikliai atitinka 1994 m. gruodžio 5 d. Tarybos reglamento (EB) Nr.
2991/94 priedo A dalies reikalavimus sviestui ir šių privalomųjų reikalavimų nuostatas“).
A klas÷s sviesto vidutinis riebumas nurodomas sveikaisiais skaičiais.
2.1.3.4 Privalomieji pieno riebalų produktų kokyb÷s reikalavimai. Ženklinimas
Produkto pavadinime turi būti žodžiai tokie kaip:
1. sviestas;
2. Lietuviškas valstiečių sviestas;
3. Sviesto gaminys;
4. Mažo riebumo sviestas arba 1/2 riebumo sviestas;
5. Išrūgų sviestas;
6. X % riebumo tepami pieno riebalai;
7. Mažesnio riebumo sviestas arba 3/4 riebumo sviestas.
Ant produktų - X % riebumo tepami pieno riebalai ir Sviesto gaminys, etikečių būtina nurodyti
riebalų kiekį.
14
Žodis „sviestas“ ženklinime gali būti vartojamas su kitais žodžiais sud÷tiniuose produktuose,
kuriuose didžiąją dalį užima sviestas, kai pieno riebalai sudaro ne mažiau 75%, o kitos gamybos metu
įd÷tos ne pieno kilm÷s medžiagos, n÷ra nurodomos kaip pieno sud÷tinių dalių pakaitalas.
Žodis „sviestas“ gali būti vartojamas taip pat ir su žodžiu ar jų junginiu nurodant produktus, kurie
turi sud÷tyje alkoholinių g÷rimų, cukraus ir ne mažiau kaip 34% pieno riebalų. (Privalomieji pieno
riebalų produktų kokyb÷s reikalavimai).
2.1.3.5 Privalomieji varšk÷s ir varšk÷s gaminių kokyb÷s reikalavimai. Ženklinimas Ženklinant varškę ir varšk÷s gaminius būtina nurodyti riebalų kiekį, taip pat varšk÷s klasifikacinį
pavadinimą pagal riebumą.
Produkto pavadinimas neturi klaidinti vartotojo. Ženklinant varšk÷s gaminius su tam tikrais
ingredientais (vaisiai, uogos, daržov÷s ir įvairūs jų gaminiai, grūdų produktai, aguonos, šokoladas,
kava, kakava, riešutai, medus, sacharidai, prieskoniai ir kiti natūralūs ir nekenksmingi produktai,
vitaminai, mineralin÷s medžiagos, natūralios ir natūralioms identiškos kvapiosios medžiagos) jie turi
atsispind÷ti pavadinime, arba kitaip aiškiai nurodyti etiket÷je. Varšk÷ gali būti gaminama ne vien tik iš
karv÷s pieno, tai turi būti nurodyta pavadinime (iš kokio pieno buvo pagamintas produktas). Jei
produktas pagamintas iš kelių rūšių gyvulių pieno mišinio, tai visos pieno rūšys privalomos nurodyti
santykinio pieno maž÷jimo tvarka. (Privalomieji varšk÷s ir varšk÷s gaminių kokyb÷s reikalavimai).
2.1.3.6 Privalomieji fermentinių sūrių kokyb÷s reikalavimai. Ženklinimas
Produkto pavadinime šalia žodžio „sūris“ dar gali būti ir atskiros sūrio rūšies įvardijimas. Jei
produkto pavadinime yra tik žodis „sūris“ be atskiros sūrio rūšies įvardijimo, tada pavadinime dar gali
būti nurodytas sūrio klasifikacinis apibūdinimas (nokinamas sūris, pel÷sinis sūris, sūryminis sūris,
nenokinamas arba šviežias sūris, pagal kietumą - labai kietas, kietas, minkštas, puskietis).
Prie pavadinimo turi būti nurodytas sūrio sausosios medžiagos riebalų kiekis procentais arba
sūrio mas÷s riebalų kiekis procentais.
Taip pat gali būti nurodomas sūrio klasifikacinis apibūdinimas pagal riebumą (labai riebus,
riebus, vidutinio riebumo, mažo riebumo, liesi). (Privalomieji fermentinių sūrių kokyb÷s reikalavimai).
2.1.3.7 Privalomieji valgomųjų ledų kokyb÷s reikalavimai. Ženklinimas Nurodant valgomųjų ledų pavadinimą, jis turi apibūdinti patį produktą, bei neklaidinti vartotojo.
Jei yra valgomųjų ledų mišinio pavadinimas, tai jis turi būti: valgomųjų ledų mišinys, koncentruotas
ledų mišinys ar sausasis ledų mišinys, papildytas įprastiniu pavadinimu, su sąlyga, kad toks
pavadinimas neklaidintų vartotojo. Produkto pavadinime gali būti žodžiai „pieniški“ ar „grietininiai“ –
15
tuomet šio produkto sud÷tis turi atitikti privalomuosiuose kokyb÷s reikalavimuose pateiktus pirmos
grup÷s reikalavimus.
Jei pavadinime reklamuojamas tam tikras ingredientas, tai jo kiekis turi būti pakankamas tam,
kad pats produktas skirtųsi nuo kitų įprastinių. Jei tas nurodytas ingredientas yra šokoladas, tuomet jo
skonis turi būti išgautas d÷l sausųjų neriebalinių kakavos medžiagų. (Privalomieji valgomųjų ledų
kokyb÷s reikalavimai).
2.1.3.8 Privalomieji grietin÷l÷s ir jos gaminių kokyb÷s reikalavimai. Ženklinimas Ženklinant grietinę ir raugintą grietin÷lę, gali būti pateiktos specifin÷s raugo kulltūros, kurios
buvo panaudotos rauginant produktą (pvz.: “acidofilin÷”, “kefyro”, “kumyso” ir pan.).
Būtina pateikti ženklinime taikytą terminio apdorojimo būdą – „pasterizuota“, „UAT apdorota“,
„sterilizuota“. Tai gali būti nurodoma pavadinime arba šalia jo. Svarbu pabr÷žti, kad grietin÷s terminis
apdorojimas nurodomas tik tuomet, kai jis buvo naudojamas po gaminio rauginimo. “Po rauginimo
termiškai apdorota grietin÷ ar rauginta grietin÷l÷ privalo būti vadinami „Termiškai apdorota po
rauginimo _______“, įrašant specifinį gaminio pavadinimą.” Produktas, kuriame dalis pieno riebalų
pakeista augaliniais riebalais, negali būti pavadinime nurodyta, jog tai “grietin÷”. Turi būti ženklinama
kaip „grietin÷s (arba grietin÷l÷s) ir augalinių riebalų mišinys“ (nurodomas taip pat tiek augalinių, tiek
pieno riebalų kiekis).
Visada pateikiamas grietin÷l÷s ar jos gaminų riebumas, išreikštas mas÷s procentais. (Privalomieji
grietin÷l÷s ir jos gaminių kokyb÷s reikalavimai).
2.2 Pieno ir pieno produktų suvartojimo ypatumai Lietuvoje ir pasaulyje
Šiame skyrelyje apžvelgiama pieno produktų suvartojimo ypatumai Lietuvoje ir pasaulyje – kiek
ir kokių pieno produktų suvartojama per metus daugiausia, kokių mažiausiai, kokios valstyb÷s
suvartojama daugiausia pieno ir jo produktų, kurios atsilieka pagal šį rodiklį ir pan. Taip pat šiek tiek
d÷mesio teikiama, norint nustatyti, kokių specialybių, lyties, amžiaus, išsilavinimo, šeimynin÷s
pad÷ties, turintys ar neturintys vaikų žmon÷s vartoja pieno produktus (kokių pieno produktų suvartoja
daugiausiai ir kokius laiko ne tokius reikšmingus). Kas apsprendžia jų pasirinkimą pirkti ir vartoti
vienokį ar kitokį produktą.
2.2.1 Pieno ir pieno produktų suvartojimo ypatumai Lietuvoje Pagal A. Barzdos ir kitų autorių straipsnį „Lietuvos suaugusių gyventojų mitybos tendencijos
pagal pastarąjį dešimtmetį“ (2010) nežymiai maž÷ja pieno ir jo produktų suvartojimas, nors tai būdinga
16
ne visoms respondentų grup÷ms. Tyrimo metu paaišk÷jo, kad pieną ir pieno produktus kasdien vartoja
kas trečias Lietuvos gyventojas.
Pagal tų pačių autorių kitą straipsnį „Suaugusių Lietuvos gyventojų maisto produktų vartojimo
ypatumai“ (2007) gauta, kad gyventojai vidutiniškai per parą suvartoja 182 g pieno ir pieno produktų,
įskaitant sviestą. Pieną ir pieno produktus kasdien vartoja 28,9 % apklaustųjų, 6,7 % jų nevartoja iš
viso. Moterys statistiškai reikšmingai dažniau negu vyrai vartoja pieną ir jo produktus kasdien
(p<0,01). Šiame straipsnyje yra lyginami gauti tyrimo rezultatai su analogiško tyrimo, atlikto Belgijoje,
rezultatais, kurio metu gauta, kad suaugusieji Belgijos gyventojai vidutiniškai per parą suvartoja 164 g
pieno ir pieno produktų – šiek tiek mažiau negu lietuviai.
2000-2005 metų Statistikos departamento duomenimis apie pieno ir pieno produktų suvartojimą
vienam gyventojui, kg per metus, nustatyta, kad žymiai išaugo pieno ir pieno produktų vartojimas, ypač
padid÷jo geriamojo pieno, sūrio ir pieno produktų pakaitalų suvartojimas, sviesto – šiek tiek sumaž÷jo
(Statistikos departamento duomenys).
R. Stuko ir kt. mokslinio straipsnio „Perspektyvinio rengimo olimpin÷s pamainos sportininkų
mitybos ypatumai“ (2010) gautuose tyrimų rezultatuose nustatyta, kad pieno produktus kasdien vartoja
42 %, o 3 – 5 kartus per savaitę - 53 % tirtų sportininkų. Nustatyta, kad sportininkai dažniau nei
Lietuvos gyventojai vartoja duonos ir įvairių grūdų produktų, pieno ir pieno produktų.
Remiantis AB „Žemaitijos pienas“ veiklos analize, nustatyta, kad pagrindiniai tokių pieno
produktų kaip - jogurtų, desertinių varškių ir varšk÷s sūrelių vartotojai yra vaikai, paaugliai ir moterys.
Šiuos produktus dažniausiai perka moterys ir ne taip dažnai vyrai. Nustatyta, kad vaikai nors ir
neperka, tačiau įtakoja t÷vų pasirinkimą. Moterys perka desertinius pieno produktus dažniausiai sau ir
vaikams. Vyrai, turintys šeimas, perka, paprastai savo žmonų ar vaikų prašymu. (AB „Žemaitijos
pienas“ veiklos analiz÷, 2005).
Vartotojų pasirinkimą pirkti pieno produktus (jogurtą, desertines varškes, varšk÷s sūrelius)
įtakoja tokie veiksniai kaip - socialin÷ pad÷tis (savininkai, vadovai, tarnautojai, studentai, darbininkai,
pensininkai), pajamos (daugiausiai jogurtų nuperka vidutines pajamas turintys pirk÷jai, daugiausiai
“Žemaitijos pieno” desertinių varškių ir sūrelių nuperka vidutines ir aukštesnes pajamas turintys
pirk÷jai), gyvenamoji vieta (Lietuvos miestų gyventojai atviresni naujov÷ms, negu kaimo gyventojai;
miesto vartotojams rūpi, kad produktai būtų aukštos kokyb÷s, pad÷tų išlaikyti gerą figūrą ir sveikatą;
taip pat miestuose yra aukštesnis pragyvenimo lygis ir yra daugiau pirk÷jų, galinčių mok÷ti vidutinę
kainą), motyvai (desertas, maistas, skanu ir sveika) (AB „Žemaitijos pienas“ veiklos analiz÷, 2005). V.
Bartosevičien÷s ir kt. moksliniame straipsnyje „Pieno produktų vartotojų elgsenos statistinis tyrimas“
(2006) gauti tyrimų rezultatai parod÷, kad pagrindiniai rodikliai, lemiantys vartotojo apsisprendimą
17
pirkti pieno produktą, yra produkto kokyb÷ (49 %) ir kaina (27 %). Tyrimo rezultatai patvirtino, jog
apsisprendimą pirkti taip pat veikia ir produktą gaminanti įmon÷ (13 %). Naujas produktas rinkoje
lemtų tik 7 % respondentų apsisprendimą pirkti. Praktiškai visiškai neturi įtakos pieno produkto
pakuot÷ (4 %).
G. Stankevičiūt÷ savo moksliniame tiriamajame darbe „M÷sos ir pieno produktų reklamos įtaka
vartotojų elgsenai“ (2005) nustat÷ veiksnius, įtakojančius įvairaus amžiaus respondentų apsisprendimą
pirkti. Kiekvienas vartotojas yra labai individualus. Kiekvieno vartotojo pirkimo procesas gali labai
skirtis. M÷sos ir pieno produktų reklama yra svarbus kriterijus 21-30 m. moterims (6 %). Tokio pat
amžiaus moterų apsisprendimą labiausiai įtakoja nuomon÷ bei įsitikinimai (52 %). Svarbus kriterijus
yra ir pajamos (12 %). Vyresn÷ms moterims (31-40 m.) – svarbu pajamos (10 %) bei nuomon÷ ir
įsitikinimai (9 %). 51-60 m. vyrams svarbu nuomon÷ bei įsitikimai ir pajamos. Tokio pat amžiaus
moterims svarbiausia yra prek÷s ženklas (3 %) ir pajamos (1 %). Tiek vyrai, tiek moterys daugiausia
yra praktiški pirk÷jai. Praktiškų pirk÷jų apsisprendimą pirkti lemia nuomon÷, įsitikinimai bei pajamos.
Impulsyviems pirk÷jams svarbu reklama, nuomon÷ ir įsitikinimai, konservatyviems – nuomon÷,
įsitikinimai bei prek÷s ženklas, o pajamos ne toks svarbus kriterijus ir kt.
Moksliniame straipsnyje „Vartotojų nuomon÷s tyrimas apie informacijos maisto produktų
etiket÷je pateikimą ir maisto produktų saugą“ (Stankevičien÷ ir kt., 2010) iš gautų tyrimų rezultatų
paaišk÷ja, kad rinkdamiesi maisto produktą vartotojai dažnai arba visada (64,0 %) pirmiausia atkreipia
d÷mesį į prekybininkų siūlomas akcijas ar nuolaidas, o 77,2 % apklaustųjų nurod÷, jog dažnai ar visada
kreipia d÷mesį į produkto kainą. Tačiau tai ne visada nulemia jų apsisprendimą nusipirkti pigesnį
produktą, net 69,3 % vartotojų visada pasidomi maisto produkto galiojimo terminu. Atlikto tyrimo
metu paaišk÷jo, jog vartotojams daug svarbesnis maisto produkto šviežumas (96,0 %) bei skonis ir
aromatas (86,6 %). Daugiau nei pus÷ apklaustųjų dažnai ar bent jau kartais (69,3 %) atkreipia d÷mesį ir
į maisto produkte esančias naudingas organizmui medžiagas.
Toliau analizuojant, kas lemia vienokių ar kitokių pieno produktų pirkimą, net kelių autorių
moksliniuose darbuose nustatyti tie patys veiksniai, daugiausia turintys įtakos apsisprendimui nusipirkti
produktą. Remiantis J. Subait÷s moksliniu straipsniu „Pieno produktų vartotojų elgseną rinkoje
įtakojantys veiksniai“ (2007), taip pat anksčiau min÷tu V. Bartosevičien÷s ir kt. moksliniu straipsniu
„Pieno produktų vartotojų elgsenos statistinis tyrimas“ (2006) ir 2009 m. atliktu Baltijos šalių tyrimu
„Sunkmečiu lietuviai renkasi nevisavertę mitybą“, pagrindiniai kriterijai lemiantys apsisprendimą pirkti
– kaina ir kokyb÷. J. Subait÷s mokslinio darbo rezultatuose išryšk÷ja dar du veiksniai, įtakojantys
pirkti, tai būtų – produkto skonis bei draugų, pažįstamų, šeimos narių nuomon÷. Skonis - kaip
kriterijus, lemiantis apsisprendimą pirkti, išryšk÷ja ir Baltijos šalių tyrimo rezultatuose.
18
2.2.2 Pieno ir pieno produktų suvartojimo ypatumai užsienio šalyse Tokia užsienio šalis kaip Kinija, lyginant su kitomis valstyb÷mis pagal pieno produktų
suvartojimą, užima žemiausias vietas – šios valstyb÷s gyventojai suvartoja mažiausiai pieno produktų
visame Pasaulyje (Fuller, 2006; FAPRI, 2005).
Iki 2001 m., amerikiečiai vartojo mažiau kaip 8 galonus (skysčių matavimo vienetas, analogiškai
litrais - 45 l) kiekvienam asmeniui viso pieno, kai tuo tarpu 1945 m.- 41 galoną ir 1970 m. – 25
galonus. Šiuos pasikeitimus l÷m÷ vis did÷janti vieša nuomon÷, kad pienas, jo produktai sočiųjų riebalų,
cholesterolio šaltinis, bei ypač kaloringi produktai. Taip pat sp÷jama, kad geriamojo pieno suvartojimą
sumažino kitų g÷rimų (pvz. gazuotų, su padidintos angliarūgšt÷s kiekiu) išaugęs vartojimas, ypač
paplitęs tarp vaikų ir paauglių. (Putnam ir kt., 2003).
Atogrąžų šalys niekada nepasižym÷jo aukštu pieno, pieno produktų suvartojimu lyginant su
šiaurin÷s Pasaulio srities valstyb÷mis (Europa, ypač Skandinavija, Šiaur÷s Amerika). Tai siejasi su šiltu
klimatu ir atogrąžų šalyse daugiau suvartojama stabilesnių pieno produktų tokių kaip sūris, negu
geriamojo pieno. Europos šalyse pieno produktų suvartojimas taip pat skiriasi: geriamojo pieno
daugiau suvartoja tokios šalys kaip Suomija, Norvegija ir Švedija, lyginant su Prancūzija ir Italija, kur
daugiau suvartojama sūrių. (Douglas Goff ir kt., 2007).
Tarptautin÷s pieno produktų federacijos duomenimis 2006 m. daugiausia geriamojo pieno
suvartojusios 3 šalys: Suomija, Švedija, Airija (mažiausiai suvartojo – kaip anksčiau min÷ta Kinija bei
Meksika ir Italija); sūrio daugiausia suvartojo Graikija, Prancūzija ir Italija (mažiausiai – Meksika,
Naujoji Zelandija ir Ispanija), o sviesto – Prancūzija, Vokietija ir Naujoji Zelandija (mažiausiai –
Graikija, Argentina, Ispanija). (Douglas Goff ir kt., 2007). Pagal žaliavinio karvių pieno gamybą
pirmauja 2006 m. JAV, po jos seka Indija, Kinija ir Rusija, o atsilieka Meksika, Nyderlandai. (Douglas
Goff ir kt., 2007).
Kalbant apie jogurto suvartojimą JAV, 2006 metais FlexNews paskelb÷, kad amerikiečiai
suvartojo tik 7.2 svarų jogurto vienam gyventojui per metus, kai tuo metu Prancūzijoje vidutinis
kasmetinis jogurto suvartojimas buvo 49.1 svaro. Tačiau atlikti tyrimai parod÷, kad amerikiečiai
pamažu pereina į didesnį suvartojimą nuo ledų link jogurto. Kalifornijos Pieno Taryba atliko savo
tyrimus ir nustat÷, kad didžiausi jogurto vartotojai yra šeimos su vaikais ir pensininkai. Yra tik÷tina,
kad šis faktas susietas su tuo, kad jogurtas yra patogus vartoti, vertingų maistinių medžiagų šaltinis bei
vartotojas, ypač vaikai, yra nuolat stebinamas ir priviliojamas vis naujais sukuriamais jogurto skoniais.
Taryba taip pat nustat÷, kad maž÷ja suaugusių jogurto vartotojų skaičius. (Dairy Council of California,
FlexNews, 2006).
19
Iki 2001 m. JAV sūrių suvartojimas vienam gyventojui per metus siek÷ 30 svarų, tai yra dvigubai
daugiau nei 1975 m. Daugiau kaip pus÷ viso suvartojamo sūrio per metus suvalgoma kartu su greito
maisto produktais (įvairūs sumuštiniai su sūriu, dešrainiai, submarinai ir kt.). Labiausiai vartojami
amerikietiški sūriai tokie kaip Cheddar bei itališki sūriai – Mozzarella, Provolone, Romano, Parmesan.
Nuo šių sūrių suvartojimo atsilieka pel÷siniai sūriai, Emmenthaler, Brick, Gorgonzola, Edam, Gouda ir
kiti. (Putnam ir kt., 2003).
Plačiau aptariant sūrio suvartojimo ypatumus JAV, remiantis šaltinio - USDA/ERS, Livestock,
Dairy and Poultry Outlook duomenimis, per 25 metus (1982-2007 m.) sūrių suvartojimas svarais
(svorio matas; anglų = 453,6 g) vienam gyventojui per metus išaugo nuo 19,9 svarų 1982 metais iki
32,7 svarų 2007 metais – padid÷jimas siekia 64,2%. Sp÷jama, kad iki 2017 metų sūrio suvartojimas
padid÷s iki 37,0% (USDA/ERS, Livestock, Dairy and Poultry Outlook; FAPRI, 2008).
2.3 Informacijos apie maistą reglamentavimo svarba, visuomen÷s naudojimasis maisto
produktų ženklinimo informacija, jos supratimas
Pasaulyje maisto produktų ženklinimo reikalavimai nustatyti PSO ir Maisto ir žem÷s ūkio
organizacijos įsteigtos Maisto Kodekso Komisijos 1985 m. patvirtintame Fasuotų maisto produktų
ženklinimo bendrajame standarte (CODEX STAN 1_1985).
Europos Sąjungos valstyb÷se min÷ti reikalavimai pirmą kartą buvo apiforminti dar 1979 m.
(Tarybos direktyva 1979/112/EEB d÷l valstybių narių įstatymų, susijusių su galutiniam vartotojui
skirtų maisto produktų ženklinimu, pateikimu ir reklama, derinimo). V÷liau buvo priimta daug teis÷s
aktų, kurių nuostatos buvo perkeltos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu
patvirtintą Lietuvos higienos normą HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ (Chmieliauskait÷,
2009).
Europos Sąjungoje, rengiant teis÷s aktus informacijos apie maistą pateikimo srityje, ypatingas
d÷mesys skiriamas mokslinių tyrimų duomenims (Europos Komisijos Maistingumo ženklinimo
poveikio vertinimo ataskaita, 2008). Lietuvai teikiant pasiūlymus d÷l teis÷s aktų, reglamentuojančių
informacijos apie maistą pateikimą vartotojams, ir siekiant, kad į juos būtų atsižvelgta, svarbu juos
pagrįsti mokslinių tyrimų duomenimis. Tačiau Lietuvoje reprezentatyvių tyrimų, kurie apimtų
informacijos apie maistą sąsajas su maisto produktų pasirinkimu, gyventojų maisto produktų
ženklinimo poreikius bei gyventojų nuomonę apie maisto produktų ženklinimą, galimas ženklinimo
informacijos pagerinimo priemones, iki šiol nebuvo daug atlikta (Chmieliauskait÷, 2009).
Atliktų tyrimų duomenimis pasaulyje maisto produktų ženklinimo informacija, pateikta ant
maisto produktų, pagal svarbą atskirų valstybių gyventojams n÷ra vienoda. Vengrijos gyventojams
20
maisto produktų ženklinimas - svarbiausias žinių šaltinis apie mitybą. Didžiojoje Britanijoje
informacijos apie maisto produktų ženklinimą vartotojai pageidauja labiau negu žinių apie sveiką
mitybą. Olandams ši informacija taip pat yra labai aktuali (Food Standards Agency, 2006; Sonja ME
van Dillen ir kt., 2003).
Pasak I. Chmieliauskait÷s (2009), iš maisto produktų ženklinimo informacijos rodiklių vartotojus
labiausiai domina maisto produkto tinkamumo vartoti terminas. Toliau seka kaina bei produktų kilm÷s
šalis. Vis d÷lto tinkamumo vartoti terminas daugelyje šalių svarbiausias rodiklis iš maisto produkto
ženklinimo informacijo pakuot÷je.
Kad vartotojai naudotųsi pateikiama ženklinimo informacija ant maisto produkto, ji tur÷tų būti
lengvai įskaitoma ir suprantama. Tačiau pasaulio mokslininkai pastebi, kad tokia informacija n÷ra
visiškai suprantama. Ištyrę vartotojų naudojimąsi ženklinimo informacija, amerikiečių mokslininkai
konstatavo, kad daugumai vartotojų tokia informacija yra per daug sud÷tinga ir tur÷tų būti labiau
pritaikyta naudojimui (Borra ir kt., 2006).
2.4 Ženklinimo pažeidimų mastai, atliekant Valstybinę negyvūninio (gyvūninio) maisto,
prekybos, viešojo maitinimo įmonių kontrolę Lietuvoje
Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos veiklos rezultatų ataskaitų duomenimis nustatyta,
(išanalizavus nustatytus maisto produktų pažeidimus pagal pažeidimo pobūdį), kad vyrauja dvejopi
pažeidimai: tinkamumo vartoti terminų ir ženklinimo reikalavimų. Gamybos įmon÷se vyrauja
ženklinimo reikalavimų pažeidimai, rinkos įmon÷se – tinkamumo vartoti terminų pažeidimai.
Gyvūninio maisto produktų gamybos įmon÷se produktų ženklinimo pažeidimai sudar÷ 12,4 proc.
Kasmet sulaukiama vartotojų skundų d÷l maisto produktų ženklinimo:
1. 2008 m. 10 proc. visų pagrįstų atvejų;
2. 2009 m. 10 proc. visų pagrįstų atvejų;
3. 2010 m. 12 proc. visų pagrįstų atvejų.
Dažniausiai gyventojai praneša, kad maisto produktų etiket÷je ženklinimas nesuprantamas,
neįskaitomas, kartais maisto produktui priskiriamos vaistin÷s savyb÷s, pavyzdžiui stiprina imunitetą,
gerina virškinimą ir kt. Šiandien vartotojai nori įsigyti ne tik saugius maisto produktus, bet ir sveikus,
tod÷l klausia, kod÷l duonos, pieno gamintojai nurodo etiket÷se „Sveikas“, „Sveikata“, „Sveikuolių...“,
prašo konsultacijų, ekspertinių nuomonių. (2008 m. VMVT veiklos rezultatų ataskaita).
D÷l pieno ir jo gaminių gauti 157 skundai, iš jų 62 (39 proc.) pasitvirtino. Daugiausiai skundų
gaunama d÷l laikymo sąlygų ir tinkamumo vartoti termino. Tačiau gaunama skundų ir d÷l ženklininmo
21
reikalavimų nesilaikymo, pvz. d÷l sūrių ženklinimo gauti 23 skundai, kurių 39 proc. buvo pagrįsti.
(2008 m. VMVT veiklos rezultatų ataskaita).
2009 m. gamybos įmon÷se ženklinimo reikalavimų pažeidimai sudar÷ 43 % visų nustatytų
pažeidimų, prekybos ir viešojo maitinimo įmon÷se ženklinimo reikalavimų pažeidimai sudar÷ 24 %.
(2009 m. VMVT veiklos rezultatų ataskaita).
2010 m. vykdant maisto produktų ženklinimo kontrolę, nustatyta, kad pažeidimai daugiausia
susiję su produkto sud÷timi (neteisingai nurodoma), tinkamumo vartoti terminais, dažnai n÷ra
ženklinimo lietuvių kalba, pateikta ne visa reikalinga informacija kainos nurodymo etiket÷je, maisto
produktas realizuojamas be ženklinimo etiket÷s (nepaženklinti maisto produktai). Daugiausia
ženklinimo pažeidimų nustatoma turgaviet÷se. (2010 m. VMVT veiklos rezultatų ataskaita).
22
3 TYRIMŲ METODIKA IR ORGANIZAVIMAS
3.1 Mokslinio tiriamojo darbo „Kasdieninių pieno produktų ženklinimo pažeidimų
analiz÷“ darbo planas
I. Socialin÷s apklausos, siekiant išsiaiškinti, kokius pieno gaminius žmon÷s dažniausiai priskiria
prie kasdien vartojamų, atlikimas; pasirinkimą įtakojančių veiksnių statistin÷ analiz÷.
1. Pateikiama kiekvieno anketos klausimo procentin÷ išraiška pagal atsakymų pasirinkimą.
2. Socialinių veiksnių (specialyb÷, amžius, lytis, išsilavinimas, šeimynin÷ pad÷tis, vaikų
tur÷jimas/netur÷jimas) ir jų sąveikų įtakos pieno produktų pasirinkimui išsamus įvertinimas.
3. Apklausos anketos klausimyne nurodytų pieno gaminių suskirstymas į produktų grupes,
dažniausiai vartojamų (kasdienių) produktų nustatymas.
II. Pieno produktų ženklinimo pažeidimų analiz÷ (kasdienių pieno produktų etikečių rinkimas ir
vertinimas).
3.1.1 Socialin÷ apklausa: kasdien vartojamų pieno produktų nustatymas Atliekant socialinę apklausą, pagrindinis tikslas buvo, išsiaiškinti, kokius pieno produktus
vartotojai priskiria prie kasdien vartojamų. Paprasčiausias būdas tai atlikti – anketavimas. Buvo
panaudotas dviejų rūšių anketavimas: anketavimas raštu (kada buvo sudarytos ir išdalintos anketos su
klausimynu ir nurodytais galimais atsakymų variantais, kuriuos respondentai gal÷jo patys pažym÷ti
pagal savo nuožiūrą) (1 PRIEDAS. Anketos pavyzdys) bei pagrindinis gautų didžiosios dalies
apklausos rezultatų būdas – anketavimas internete – kada buvo sudaryta anketa programos pagalba ir ji
patalpinta internete on-line (respondentai gaudavo į savo elektroninius laiškus nuorodą, kur būtų
galima rasti ir užpildyti anketą) taip pat anketa buvo sudaryta ir patalpinta internetiniuose
tinklalapiuose www.anketa.lt bei www.publika.lt .
Per 2 m÷nesius (2009m. lapkričio – gruodžio m÷n.) buvo atlikta apklausa. Iš viso apklausta 182
respondentai. Daugiausia apklausos rezultatų (151) buvo gauta internete patalpinus apklausos anketos
klausimyną, dalis (tiksliau 31 respondentas) buvo apklausti tiesiogiai išdalinus anketas su klausimynu.
Anketavimas raštu buvo pasirinktas tod÷l, kad ne visi žmon÷s turi laisvą prieigą prie internetinio ryšio
arba tiesiog juo nebesinaudoja, pavyzdžiui kaip pensininkai arba paprasti darbininkai.
Buvo stengiamąsi, kad apklausoje atsispind÷tų visų (pateiktų anketos klausimyne) amžiaus
grupių, specialyb÷s, dabartin÷s esamos veiklos vartotojų nuomon÷, kadangi tai svarbu toliau statistiškai
apdorojant gautus socialin÷s apklausos duomenis.
23
Anketos klausimyne buvo pateikti 8 klausimai. Pirmi 6 klausimai buvo konkrečiai apie patį
respondentą, bendro pobūdžio klausimai, o paskutiniai du, svarbiausi mūsų tyrimui – apie produkto
pasirinkimą ir patį produktą - kokį renkasi dažniau.
Vykdant apklausą buvo stengtąsi, kad apklausoje būtinai sudalyvautų ir savo nuomonę pareikštų
pagal pirmą klausimą visų išvardintų specialybių atstovai: studentas, darbininkas, tarnautojas,
verslininkas, ūkininkas, pensininkas, bedarbis ir kita (į „kitą“ į÷jo pvz. namų šeiminink÷s). 2 ir 3
klausime dom÷tąsi, kokia respondento lytis, amžius (amžius suskirstytas į tokias grupes: 20-30m., 30-
50m., 50-70m. bei 70m. ir >). 4 klausimas buvo apie išsilavinimą (nebaigtas vidurinis, vidurinis,
specialusis vidurinis/profesinis, aukštesnysis/kolegija, aukštasis universitetinis, kita). 5 ir 6 klausime
buvo klausiama apie šeimyninę pad÷tį ir vaikų tur÷jimą/netur÷jimą. 7 klausime buvo užduotas
klausimas – „kas apsprendžia Jūsų pasirinkimą pirkti maisto produktą?“ ir pateikti galimi penki
variantai (reklama, kaina, pakuot÷, kokyb÷, kita). 8 klausimas buvo pats svarbiausias mūsų tyrime.
Jame klausiama „kokius pieno produktus vartojate kasdien?“. Bei pateiktas numatomas populiaresnių ir
nelabai populiarių pieno produktų sąrašas, kuriame išvardinti 34 pieno gaminiai.
Apklausos rezultatų statistin÷ analiz÷ buvo atlikta SPSS statistiniu paketu. Naudojant
aprašomosios statistikos metodus buvo nustatyta, kurios pieno produktų grup÷s yra vartojamos kasdien.
3.1.2 Socialinių veiksnių, įtakojančių pieno produktų pasirinkimą, įvertinimas
Veiksnių, įtakojančių pieno produktų pasirinkimą, įtakai įvertinti buvo taikomas ANOVA bei
dispersin÷s analiz÷s metodai; veiksniais parinkti: respondentų specialyb÷ (studentas, darbininkas,
tarnautojas, verslininkas, ūkininkas, pensininkas, bedarbis, kita), amžius (buvo suskirstytas į tokias
amžiaus grupes: 20-30m.; 30-50m.; 50-70m.; 70m. ir vyresnis(÷)), lytis (vyras, moteris), išsilavinimas
(nebaigtas vidurinis, vidurinis, specialus vidurinis/profesinis, aukštesnysis/kolegija, aukštasis
universitetinis, kita), šeimynin÷ pad÷tis (nevedęs, vedęs, išsiskyręs), vaikų tur÷jimas (yra, n÷ra) bei
šių veiksnių sąveika, o kintamaisiais – pieno produktų grup÷s ir rodikliai, apsprendžiantys pieno
produktų pasirinkimą (reklama, kaina, pakuot÷, kokyb÷, kita). Skirtumo tarp grupių patikimumo
kriterijui (p) nustatyti buvo naudojamas LSD metodas. Skirtumas buvo laikomas statistiškai patikimu,
jei p≤0,05.
24
3.1.3 Antroji mokslinio tiriamojo darbo dalis – kasdien vartojamų pieno produktų atrinkimas,
jų etikečių kaupimas ir vertinimas
3.1.3.1 Kasdien vartojamų pieno produktų atrinkimas Prieš pradedant atlikti antrą darbo dalį, reik÷jo nustatyti, išrinkti labiausiai respondentų kasdien
vartojamus pieno produktus. Tam, pasinaudojant anketavimu, buvo suskirstyti visi anketoje nurodyti
pieno produktai į tam tikras grupes.
Antros darbo dalies atlikimas - toliau rinkti ir detaliau nagrin÷ti tik tuos pieno produktus, kurie,
kurioje nors pieno produktų grup÷je, pagal respondentų pasirinkimą lenkdavo gerokai kitus produktus,
esančius toje pačioje grup÷je (jei grup÷je yra labai mažai priskirtų produktų arba tik vienas, tai vertais
tolimesniam tyrimui laikome tuos, kuriuos pasirinkdavo daugiau nei 30 kartų).
Pieno produktų suskirstymas į grupes
Norint gauti ne tik tikslesnius duomenis, bet ir daugiau pieno produktų, kurie būtų vertinami
pagal ženklinimo ypatumus, visi pieno produktai buvo suskirstyti į pieno produktų grupes ir pagal
respondentų dažniausius pasirinkimus išrinkti tie gaminiai, kurie bus toliau tiriami ir analizuojami.
Pieno produktų grup÷s:
I – geriamojo pieno grup÷ - pienas, UAT pienas, geriamasis pienas, neperdirbtas pienas;
II – rauginto pieno g÷rimų grup÷ - kefyras, rūgpienis, jogurtas, geriamasis jogurtas, jogurtas su
sveikatinančiais priedais, jogurtiniai g÷rimai („Smilgel÷“, ir kt.), pieno g÷rimai („Miau“, „Actimel“),
pasukos;
III – grietin÷s ir jos gaminių grup÷ - grietin÷, grietin÷s ir augalinių riebalų mišinys;
IV – varšk÷s, jos gaminių grup÷ - varšk÷, grūd÷ta varšk÷, desertin÷ varšk÷, varšk÷s sūreliai;
V – varšk÷s sūrio grup÷ - varšk÷s sūris, rūkytas varšk÷s sūris, varšk÷s sūris su priedais;
VI – sviestas, jo gaminių grup÷ - sviestas, tepus riebalų mišinys;
VII – fermentinio sūrio grup÷ - fermentinis sūris, sūris “Picarella”, sūris “Mocerella”, sūrio
produktas, minkštasis pel÷sinis sūris, tepamas sūris, PIK-NIK pl÷šomos sūrio lazdel÷s;
VIII – ledų grup÷ –ledai;
IX – koncentruotų pieno produktų grup÷ - koncentruotas (kondensuotas) pienas, kondensuotas
pienas su priedais (cukrus, kakava);
X – grietin÷l÷s grup÷ – grietin÷l÷.
25
3.1.3.2 Atrinktų kasdienių pieno produktų ženklinimo pažeidimų analiz÷ Visa medžiaga tyrimui, konkrečiai pieno produktų etiket÷s, ženklinimo pažeidimų analizei
vykdyti, buvo kaupiamos, analizuojamos daugiau kaip metus (2009 m. lapkričio – 2010 m. gruodžio
m÷n.). Dauguma etikečių buvo surinkta iš didžiųjų Lietuvos prekybos subjektų Kauno mieste, kur
vienas didžiausių vartojimo srautų, bei kažkiek iš mažų prekybos subjektų, esančių ne tik miestuose,
bet ir kaimo vietov÷se.
Visos produktų etiketes, tiksliau iš pradžių patys asmeniniam vartojimui pasirinkti pieno
gaminiai, buvo perkami prekybos centruose arba mažose parduotuv÷se (kur mažesnis pirk÷jų srautas) ir
suvartojus produktą, buvo pasiliekamos jų etiketes (dažnai at÷jus į prekybos subjektą, pirmiausia buvo
stengtąsi apžiūr÷ti, kuo daugiau pieno produktų etikečių, kur kildavo įtarimas d÷l galimo pažeidimo
ženklinant, toks gaminys buvo nusiperkamas ir detaliau analizuojamas). Buvo stengiamąsi, kad vieno
kurio nors gaminio, kuris buvo nustatytas pagal apklausos rezultatus, jog atstovauja pagal respondentų
pasirinkimą kasdien vartojamą pieno produktą, tarkim pieno, renkant etiketes - surinkti ir apžvelgti ne
vieno gamintojo, o kuo daugiau gamintojų tiekiamų į rinką pieną, jo ženklinimo etiketes – tikslu, kad
tyrimas būtų kuo išsamesnis, detalesnis.
Surinktos įtartinos pieno produktų etiket÷s buvo toliau analizuojamos ir ieškoma pažeidimų
remiantis ES ir Lietuvoje galiojančiais teis÷s aktais, kurie reglamentuoja maisto produktų ženklinimą:
HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas”; Europos parlamento ir tarybos reglamentas (EB) Nr.
1924/2006 2006 m. gruodžio 20 d. „d÷l teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą“;
“Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisykl÷s”.
Taip pat pateikti privalomieji kokyb÷s reikalavimai (žem÷s ūkio ministerijos ministro įsakymai)
kiekvienai pieno produktų grupei ir atskiram gaminiui, kurių etiket÷s buvo toliau nagrin÷jamos.
Radus netikslią etiketę, su galimu pažeidimu, nebuvo visada įvardijama, kad tai grubus
pažeidimas. Tiesiog buvo paliekamas atviras klausimas ir pasiūloma, rekomenduojama kaip būtų
galima kitaip pateikti tą netikslią informaciją produkto etiket÷je, kad būtų neklaidinamas vartotojas.
26
4 TYRIMŲ REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
4.1 Socialin÷s apklausos analiz÷ Pateikiama kiekvieno anketos klausimo procentin÷ išraiška pagal atsakymų pasirinkimą.
Jūs esate?
Studentas; 34%
Darbininkas; 10%Tarnautojas;
34%
Verslininkas; 3%
Ūkininkas; 8%
Pensininkas; 6%
Bedarbis; 7%
Kita; 3%
1 pav. 1 klausimas. Jūs esate?
Iš 8 suskirstytų žmonių grupių daugiausiai apklausoje sudalyvavo dvi grup÷s: studentai (34%) ir
valstyb÷s tarnautojai (34%). Trečioje vietoje atsidūr÷ darbininkai, kurie į anketos klausimus atsak÷
tiesiogiai jiems pateikus anketas. (10%).
2 pav. 2 klausimas. Jūsų lytis?
Apklausoje aktyviausios buvo ir savo nuomonę daugiausiai reišk÷ moterys (net 78%), vyrai buvo
ne tokie aktyvūs ir jų nuomonių gavome tik trečdalį palyginus su moterimis (22%).
Jūsų lytis?
Vyras 22%
Moteris 78%
27
3 pav. 3 klausimas. Jūsų amžius?
Daugiausia mūsų apklausoje sudalyvavo jauni 20-30 metų respondentai (44%), bei 39% 30-50
metų respondentų. 15% dalyvavusių apklausoje žmonių buvo 50-70metų ir tik 2% daugiau kaip 70
metų.
4 pav. 4 klausimas. Jūsų išsilavinimas?
Pagal išsilavinimą didžioji dalis respondentų dalyvavusių apklausoje 60% tur÷jo aukštajį
universitetinį išsilavinimą. Visi kiti įvardinti galimi išsilavinimo pasirinkimai už÷m÷ panašią vietą.
5 pav. 5 klausimas. Jūsų šeimynin÷ pad÷tis?
Jūsų šeimynin÷ pad÷tis?
Nevedęs(netek÷jusi)
45%
Vedęs(ištek÷ju si) 47%
Kita 1%
Išsiskyręs(-usi) 7%
Jūsų išsilavinimas?
Specialusis vidurinis/profesinis
10% Aukštesnysis/kolegija
9%Aukštasis universitetinis
60%
Kita 4%
Vidurinis 15%
Nebaigtas vidurinis 2%
Jūsų amžius?
30-50m.39%
20-30m.44%
70m. ir vyresnis(÷)
2%
50-70m.15%
28
Pagal šeimyninę pad÷tį daugiausia sudalyvavusių buvo arba vedę (ištek÷jusios) – 47%, arba
nevedę (netek÷jusios) – 45%. Visi kiti už÷m÷ tik po kelis procentus.
6 pav. 6 klausimas. Ar turite vaikų?
Į klausimą „ar turite vaikų?“ respondentai pasiskirst÷ visiškai vienodai po 50% ir tie, kurie turi
vaikų ir tie, kurie neturi.
7 pav. 7 klausimas. Kas apsprendžia Jūsų pasirinkimą pirkti maisto produktą?
Respondentai iš galimų pasirinkti pirkti maisto produktą kriterijų aktualiausiais laiko du - kokybę
(45%) ir kainą (37%). Kiti kriterijai už÷m÷ po kelis procentus.
8 klausimas
Atlikus apklausos duomenų aprašomąją analizę paaišk÷jo, kad iš pasirinkti galimų pieno
produktų vieno kurio nors produkto, kuris pagal pasirinkimą pirkti ir vartoti vyrautų ir lenktų kitus,
n÷ra. Yra ryškesni keli produktai: sviestas (10,9%), grietin÷ (10,0%), fermentinis sūris (8,3%), varšk÷
(7,0%), pienas (6,8%) ir jogurtas (6,8%) (1 lentel÷).
Ši tyrimo išvada, prieštarauja Lietuvos statistikos departamento 2000 - 2005m. parengtai
ataskaitai apie pieno produktų vartojimą. Ten, lyginant pieno, sūrio, sviesto ir pieno pakaitalų
vartojimo tendencijas 1 gyventojui, kg per 5 nurodytus metus, daugiausia žmon÷s vartojo vis d÷lto
Ar turite vaikų?
Ne
50%
Taip 50%
produktą?
Reklama 3%
Kaina 37%
Pakuot÷
7%
Kokyb÷ 45%
Kita
8%
Kas apsprendžia Jūsų pasirinkimą pirkti maisto
29
pieną – ryškiai lenkia kitus, o mūsų tyrimo d÷ka paaišk÷jo, kad pieną pagal respondentų pasirinkimus,
kaip vartojamą kasdieninį produktą, lenkia sviestas, grietin÷, fermentinis sūris ir varšk÷.
Šioje vietoje trumpai pateikiame kitų valstybių pieno produktų suvartojimo ypatumus.
Tokia užsienio šalis kaip Kinija, lyginant su kitomis valstyb÷mis suvartoja mažiausiai pieno ir
pieno produktų (Fuller, 2006; FAPRI 2005).
Europos šalyse pieno produktų suvartojimas skiriasi: geriamojo pieno daugiau suvartoja tokios
šalys kaip Suomija, Norvegija ir Švedija, lyginant su Prancūzija ir Italija, kur daugiau suvartojama
sūrių. (Douglas Goff ir kt., 2007).
Kalbant apie jogurto suvartojimą JAV, 2006 metais FlexNews paskelb÷, kad amerikiečiai
suvartojo tik 7.2 svarų jogurto vienam gyventojui per metus, kai tuo metu Prancūzijoje vidutinis
kasmetinis jogurto suvartojimas buvo 49.1 svaro.
Iki 2001 m. JAV sūrių suvartojimas vienam gyventojui per metus siek÷ 30 svarų, tai yra dvigubai
daugiau nei 1975 m. (Putnam ir kt., 2003).
1 lentel÷. Pieno produktų pasirinkimas procentais
Produktai Pasirinkta (kiek kartų) % Pienas 71 6,8 UAT pienas 10 1,0 Geriamasis pienas 35 3,3 Neperdirbtas pienas 24 2,3 Kefyras 35 3,3 Rūgpienis 28 2,7 Jogurtas 71 6,8 Geriamasis jogurtas 13 1,2 Jogurtas su sveikatinančiais priedais 11 1,0 Jogurtiniai g÷rimai („Smilgel÷“ ir kt.) 10 1,0 Grietin÷ 105 10,0 Grietin÷s ir augalinių riebalų mišinys 7 0,7 Pieno g÷rimai („Miau“, „Actimel“) 9 0,9 Varšk÷ 74 7,0 Grūd÷ta varšk÷ 26 2,5 Desertin÷ varšk÷ 10 1,0 Varšk÷s sūreliai 53 5,0 Varšk÷s sūris 45 4,3 Rūkytas varšk÷s sūris 8 0,8 Varšk÷s sūris su priedais 9 0,9 Sviestas 114 10,9 Tepus riebalų mišinys 19 1,8 Fermentinis sūris 87 8,3 Sūris „Picarella“ 3 0,3 Sūris „Mocarella“ 7 0,7 Sūrio produktas 14 1,3 Minkštasis pel÷sinis sūris 12 1,1 Tepamas sūris 34 3,2 Ledai 32 3,0 Koncentruotas (kondensuotas) pienas 15 1,4
30
Kondensuotas pienas su priedais (cukrus, kakava) 12 1,1 Pasukos 14 1,3 Grietin÷l÷ 17 1,6 PIK-NIK pl÷šomos sūrio lazdel÷s 16 1,5
Iš viso: 1050 100
4.2 Socialinių veiksnių įtakos pieno produktų pasirinkimui įvertinimas Tiriant socialinių veiksnių (specialyb÷, lytis, amžius, išsilavinimas, šeimynin÷ pad÷tis, vaikai) bei
jų sąveikų (pvz.: specialyb÷ * lytis; lytis * amžius; išsilavinimas * šeimynin÷ pad÷tis * vaikai ir t. t.)
įtaką pieno produktų pasirinkimui kasdieniam vartojimui, nustatyta statistiškai reikšminga veiksnio
„vaikų tur÷jimas/netur÷jimas“ įtaka (p=0,050; 2 lentel÷). Visi kiti veiksniai bei jų sąveikos neturi įtakos
renkantis pieno produktus.
2 lentel÷. Įvairių veiksnių ir jų sąveikų įtaka produktų pasirinkimo rodikliams
Veiksniai ir jų sąveikos Įtakos
reikšmingumas (P) Veiksniai ir jų
sąveikos Įtakos
reikšmingumas (P)
SPECIALYBö (S) 0,601 P * V 0,294
LYTIS (L) 0,391 S * L * A n
AMŽIUS (A) 0,538 S * L * I n
IŠSILAVINIMAS (I) 0,672 S * L * P n
ŠEIMYNINö PADöTIS (P) 0,202 S * L * V n
VAIKAI (V) 0,050 S * A * I n
S * L 0,383 S * A * P n
S * A 0,958 S * A * V n
S * I 0,367 S * I * P n
S * P 0,475 S * I * V n
S * V 0,918 S * P * V n
L * A 0,721 L * A * I n
L * I 0,753 L * A * P n
L * P 0,321 L * A * V n
L * V 0,211 L* I * P n
A * I 0,788 L * I * V n
A * P 0,562 L * P * V n
A * V 0,201 A * I * P n
I* P 0,556 A * I * V n
I * V n A * P * V 0,382
I * P * V n
Paaiškinimai: n – nevertinta. Iš 3-je lentel÷je pateiktų rezultatų matome, kad vaikų tur÷jimas turi didelę įtaką renkantis pieno
produktus: žmon÷s, turintys vaikų, dažniau perka geriamąjį ir/ar žalią pieną, palyginus su žmon÷mis,
31
kurie vaikų neturi (21 kartą geriamąjį pieną pasirinko žmon÷s turintys vaikų ir 14 kartų, kurie neturi;
analogiškai ir su neperdirbtu pienu – 18 ir 6).
Rūgpienį renkasi taip pat respondentai, turintys vaikų (21 kartą), neturintys jų šį produktą nurod÷
tik 7 kartus. Geriamasis jogurtas labiau nei kiti jogurtai be priedų taip pat labiau vertinamas šeimų su
vaikais. Kalbant apie jogurto suvartojimą pasauliniu mastu, Kalifornijos Pieno Taryba atliko savo
tyrimus ir nustat÷, kad didžiausi jogurto vartotojai yra šeimos su vaikais ir pensininkai (Dairy Council
of California, FlexNews, 2006).
Verta pažym÷ti, jog grietinę, varškę ir varšk÷s sūrius dažniau perka vaikų turintys asmenys.
Asmenys, turintys vaikų, dažniau vartoja sviestą (63) bei fermentinį sūrį ir grietin÷lę (atitinkamai – 47
ir 11). Jogurtą be priedų ir UAT pieną dažniau renkasi žmon÷s be vaikų. Grūd÷tos varšk÷s ir pasukų
pasirinkimas nepriklauso nuo vaikų tur÷jimo ar netur÷jimo – gauti rezultatai yra vienodi.
Frank Fuller ir kt. (2006) atliko tyrimus Kinijoje ir nustat÷, kad demografija turi reikšmingą įtaką
pieno pirkimo tikimybei. Pagyvenę žmon÷s labiau tik÷tina, kad nupirks geriamąjį pieną. Priešingai –
turtingesnis ir jaunesnis vartotojas, turintys vaikų labiau tik÷tina, kad nupirks jogurtą. Aukštesnio
išsilavinimo žmon÷s didina jogurto ir ledų pirkimo tikimybę.
3 lentel÷. Vaikų tur÷jimo įtaka produkto pasirinkimui
Vaikai Produktai
Turi Neturi Kiek kartų pasirinkta iš viso:
Pienas 38 33 71 UAT pienas 3 7 10 Geriamasis pienas 21 14 35 Neperdirbtas pienas 18 6 24 Kefyras 19 16 35 Rūgpienis 21 7 28 Jogurtas 33 38 71 Geriamasis jogurtas 10 3 13 Jogurtas su sveikatinančiais priedais 4 7 11 Jogurtiniai g÷rimai 3 7 10 Grietin÷ 67 38 105 Grietin÷s ir augalinių riebalų mišinys 3 4 7 Pieno g÷rimai 5 4 9 Varšk÷ 50 24 74 Grūd÷ta varšk÷ 13 13 26 Desertin÷ varšk÷ 4 6 10 Varšk÷s sūreliai 27 26 53 Varšk÷s sūris 36 9 45 Rūkytas varšk÷s sūris 5 3 8 Varšk÷s sūris su priedais 6 3 9 Sviestas 63 51 114 Tepus riebalų mišinys 9 10 19 Fermentinis sūris 47 40 87 Sūris „Picarella“ 3 0 3 Sūris „Mocarella“ 3 4 7 Sūrio produktas 5 9 14 Minkštasis pel÷sinis sūris 8 4 12
32
Tepamas sūris 19 15 34 Ledai 15 17 32 Koncentruotas (kondensuotas) pienas 9 6 15 Kondensuotas pienas su priedais (cukrus, kakava) 9 3 12 Pasukos 7 7 14 Grietin÷l÷ 11 6 17 PIK-NIK pl÷šomos sūrio lazdel÷s 9 7 16
Iš viso: 603 447 1050
4.2.1 Veiksnių įtakos pieno produktų pasirinkimui analiz÷ Iš gautų apklausos duomenų buvo tikimasi sužinoti, kas apsprendžia vartotojų pasirinkimą pirkti
pieno produktus. Paaišk÷jo, kad iš galimų veiksnių (reklama, kaina, pakuot÷, kokyb÷, kita) respondentai
dažniausiai nurod÷ du: kainą ir kokybę. Mūsų tyrimų rezultatus patvirtina ir J. Subait÷s mokslinis
darbas „Pieno produktų vartotojų elgseną įtakojantys veiksniai“ (2007), tačiau „skonio“ veiksnys jos
darbe nustatytas kaip svarbiausias. Taip pat kaina ir kokyb÷, kaip pagrindiniai rodikliai, lemiantys
vartotojo apsisprendimą pirkti pieno produktą, nustatyti moksliniam tyrime „Pieno produktų vartotojų
elgsenos statistinis tyrimas” (V. Bartosevičien÷ ir kt., 2006).
Moksliniame straipsnyje „Vartotojų nuomon÷s tyrimas apie informacijos maisto produktų
etiket÷je pateikimą ir maisto produktų saugą“ (M. Stankevičien÷ ir kt., 2010) nustatyta, kad vartotojams
daug svarbesnis maisto produkto šviežumas (96,0 %) bei skonis ir aromatas (86,6 %), o 77,2 %
apklaustųjų nurod÷, jog dažnai ar visada kreipia d÷mesį į produkto kainą, tačiau tai ne visada nulemia
jų apsisprendimą nusipirkti pigesnį produktą. Net 64,0 % apklaustųjų rinkdamiesi produktą dažnai arba
visada pirmiausia atkreipia d÷mesį į prekybininkų siūlomas akcijas ar nuolaidas. Mūsų darbe
respondentai šio veiksnio neįvardijo.
Analizuojant socialinių veiksnių (specialyb÷, lytis, amžius, išsilavinimas, šeimynin÷ pad÷tis,
vaikai) bei jų sąveikų įtaką pasirinkimo rodikliams (reklama, kaina, pakuot÷, kokyb÷, kita) paaišk÷jo,
kad dauguma pavienių veiksnių ir kai kurių jų sąveikų tur÷jo statistikai reikšmingos įtakos pasirinkimo
rodikliams (4 lentel÷).
4 lentel÷. Socialinių veiksnių bei jų sąveikų įtaka produkto pasirinkimo rodikliams
Veiksniai ir jų sąveikos Įtakos reikšmingumas (P) Veiksniai ir jų sąveikos
Įtakos reikšmingumas (P)
SPECIALYBö 0,526 SPECIALYBö * LYTIS * AMŽIUS n
LYTIS 0,144 SPECIALYBö * LYTIS * IŠSILAVINIMAS
n
AMŽIUS 0,012 SPECIALYBö * LYTIS * PADöTIS n
IŠSILAVINIMAS 0,019 SPECIALYBö * LYTIS * VAIKAI n
PADöTIS 0,253 SPECIALYBö * AMŽIUS * IŠSILAVINIMAS
n
VAIKAI 0,788 SPECIALYBö * AMŽIUS * PADöTIS n
SPECIALYBö * LYTIS 0,0001 SPECIALYBö * AMŽIUS * VAIKAI n
SPECIALYBö * AMŽIUS 0,009 SPECIALYBö * IŠSILAVINIMAS * n
33
PADöTIS
SPECIALY Bö* IŠSILAVINIMAS 0,0001
SPECIALYBö * IŠSILAVINIMAS * VAIKAI
n
SPECIALYBö * PADöTIS 0,881 SPECIALYBö * PADöTIS * VAIKAI n
SPECIALYBö * VAIKAI 0,668 LYTIS * AMŽIUS * IŠSILAVINIMAS n
LYTIS * AMŽIUS 0,107 LYTIS * AMŽIUS * PADöTIS n
LYTIS * IŠSILAVINIMAS 0,005 LYTIS * AMŽIUS * VAIKAI n
LYTIS * PADöTIS 0,070 LYTIS * IŠSILAVINIMAS * PADöTIS n
LYTIS * VAIKAI 0,046 LYTIS * IŠSILAVINIMAS * VAIKAI n
AMŽIUS * IŠSILAVINIMAS 0,030 LYTIS * PADöTIS * VAIKAI n
AMŽIUS * PADöTIS 0,0001 AMŽIUS * IŠSILAVINIMAS * PADöTIS n
AMŽIUS * VAIKAI 0,168 AMŽIUS * IŠSILAVINIMAS * VAIKAI n
IŠSILAVINIMAS * PADöTIS 0,502 AMŽIUS * PADöTIS * VAIKAI
0,04
IŠSILAVINIMAS * VAIKAI n IŠSILAVINIMAS * PADöTIS * VAIKAI n
PADöTIS * VAIKAI 0,028 - -
Paaiškinimai: n - nevertinta.
Vertinant amžiaus įtaką apsisprendimui pagal kokį rodiklį rinktis produktą, pasteb÷ta, kad esant
žmonių amžiui nuo 20m. iki 50m., kaina ir kokyb÷ yra vienodai svarbios, nors kokyb÷ buvo nurodyta
dažniau. Penkiasdešimtmečių ir vyresnių žmonių grup÷je svarbesn÷ yra kaina (5 lentel÷).
5 lentel÷. Amžiaus įtaka produkto pasirinkimui pagal tam tikrą požymį
Įtaka Viso
pasirinkta:
Reklama Kaina Pakuot÷ Kokyb÷ Kita
20-30m. 9 151 20 178 13 371
30-50m. 15 146 18 240 60 479
50-70m. 2 103 5 52 30 192 A
mži
us
70m. ir > 0 8 0 0 0 8
Viso 26 408 43 470 103 1050
Analizuojant išsilavinimo įtaką paaišk÷jo, jog kaina ir kokyb÷ yra reikšmingiausi veiksniai.
Vidurinį išsilavinimą turintys asmenys kainą ir kokybę pasirinko tiek pat kartų (84 kartus). Aukštąjį
išsilavinimą turintys žmon÷s be kainos ir kokyb÷s apklausoje žym÷jo „kita“ (79 kartai). Jie nurod÷, jog
svarbu skonis, produkto naujumas (6 lentel÷). Produkto skonio, kaip reikšmingiausio pasirenkant pieno
produktą, svarba nustatyta ir J. Subait÷s (2007) bei M. Stankevičien÷s ir kt. (2010) darbuose.
Taip pat, remiantis Valstybinio aplinkos sveikatos centro atliktu Lietuvos suaugusiųjų gyventojų
faktiškos mitybos bei mitybos ir gyvensenos įpročių tyrimu „Suaugusių mityba“ (2007) nustatyta, kad
žemesnį išsilavinimą turintiems apklausos dalyviams pagrindinis maisto pasirinkimo kriterijus buvo
kaina, antras pagal svarbumą – skonis, o aukštąjį išsilavinimą turintiems respondentams skonis buvo
34
svarbiausias kriterijus ir antrasis – ligų profilaktika. Mūsų atliktame darbe pasirinkimo kriterijus „ligų
profilaktika“ tarp respondentų nebuvo įvardintas.
6 lentel÷. Išsilavinimo įtaka pieno produkto pasirinkimui pagal tam tikrą požymį
Įtaka Viso
pasirinkta:
Reklama Kaina Pakuot÷ Kokyb÷ Kita
Nebaigtas vidurinis 0 5 0 2 0 7 Išsilavinimas
Vidurinis 3 84 9 84 6 186
Specialusis
vidurinis/profesinis 2 59 7 47 17 132
Aukštesnysis/kolegija 7 26 1 42 0 76
Aukštasis universitetinis 14 217 26 285 79 621
Kita 0 17 0 10 1 28
Viso 26 408 43 470 103 1050
Vaikų tur÷jimo įtakos veiksnys išskyr÷ du reikšmingus rodiklius: kainą ir kokybę. Įdomu, kad
asmenys turintys vaikų, vienodai reikšmingais laiko reklamą ir produkto pakuotę (rinkosi po 21 kartą)
(7 lentel÷).
7 lentel÷. Vaikų tur÷jimo įtaka produkto pasirinkimui pagal tam tikrą požymį
Vaikai Viso
pasirinkta:
Turi Neturi
Reklama 21 5 26
Kaina 246 162 408
Pakuot÷ 21 22 43
Kokyb÷ 253 217 470
Įtak
a
Kita 62 41 103
Viso 603 447 1050
Vertinant specialyb÷s įtaką produkto pasirinkimui pagal tam tikrą požymį, kainos ir kokyb÷s
rodikliai ženkliai lenkia kitus. Produktus pagal kokybę renkasi valstyb÷s tarnautojai (177), studentai
(120 kartų), ūkininkai (65), darbininkai (48), verslininkai (15), bei kitų specialybių atstovai - tokie kaip
namų šeiminink÷s ir kt. (17). Reikšmingu požymiu, renkantis produktą, pažeidžiamesn÷s žmonių
grup÷s – pensininkai (55 kartai) ir bedarbiai (47 kartai) - laiko kainą. Darbininkai, valstyb÷s tarnautojai
ir verslininkai reikšmingu laiko ir neįvardintą pasirinkimą - „kita“, kas kaip anksčiau min÷ta buvo
įvardinta kaip „skonis“, „produkto naujumas“ (8 lentel÷). J. Subait÷s moksliniame darbe „naujumas“
kaip pasirinkimo kriterijus ne toks reikšmingas kaip mūsų darbe: „vis dar konservatyvūs pieno
produktų vartotojai nelabai skuba pirkti naujoves (5 %)“.
35
8 lentel÷. Specialyb÷s įtaka produkto pasirinkimui pagal tam tikrą požymį
Specialyb÷
Viso
pasirinkta:
Studentas Darbininkas Tarnautojas Verslininkas Ūkininkas Pensininkas Bedarbis Kita
Reklama 8 0 13 0 3 2 0 0 26
Kaina 110 33 129 2 24 55 47 8 408
Pakuot÷ 17 5 13 0 2 5 1 0 43
Kokyb÷ 120 48 177 15 65 8 20 17 470
Įtak
a
Kita 11 17 61 8 5 0 1 0 103
Vis
o
266 103 393 25 99 70 69 25 1050
Dviejų pasirinktų veiksnių sąveikos įtakos pieno produkto pasirinkimui analiz÷ parod÷, jog
skirtingo amžiaus asmenys, atstovaujantys tam tikras specialyb÷s, produkto pasirinkimo rodiklius laik÷
nevienodai svarbiais. Pavyzdžiui, 20-30m. amžiaus darbininkai labiau vertina produkto kokybę, o 30-
50m. ir 50-70m. amžiaus darbininkai - du rodiklius: kainą ir kokybę. Bedarbis ir pensininkas, kad ir
kiek metų tur÷tų kaip labiausiai priimtiną rodiklį renkantis produktą nurodo kainą (9 lentel÷).
9 lentel÷. Amžius*Specialyb÷ veiksnių sąveikos įtaka produkto pasirinkimui pagal tam tikrą
požymį
Įtaka Iš viso: Specialyb÷ Reklama Kaina Pakuot÷ Kokyb÷ Kita Studentas Amžius 20-30m. 8 110 17 116 11 262 30-50m. - - - 4 - 4 Iš viso: 8 110 17 120 11 266 Darbininkas Amžius 20-30m. - 4 - 16 - 20 30-50m. - 22 5 23 15 65 50-70m. - 7 - 9 2 18 Iš viso: - 33 5 48 17 103 Tarnautojas Amžius 20-30m. 1 16 2 36 1 56 30-50m. 12 77 11 115 37 252 50-70m. - 36 - 26 23 85 Iš viso: 13 129 13 177 61 393 Verslininkas Amžius 30-50m. - - - 15 8 23 70m. > - 2 - - - 2 Iš viso: - 2 - 15 8 25 Ūkininkas Amžius 30-50m 3 21 2 56 - 82 50-70m. - 3 - 9 5 17 Iš viso: 3 24 2 65 5 99 Pensininkas Amžius 50-70m. 2 49 5 8 - 64 70m. > - 6 - - - 6 Iš viso: 2 55 5 8 - 70 Bedarbis Amžius 20-30m. - 21 1 10 1 33 30-50m. - 18 - 10 - 28 50-70m. - 8 - - - 8 Iš viso: - 47 1 20 1 69 Kita Amžius 30-50m - 8 - 17 - 25 Iš viso: - 8 - 17 - 25
36
Vedę vyrai, ištek÷jusios moterys ir turintys vaikų žmon÷s daugiau reikšm÷s teikia produkto
kainai ir kokybei. Vedę ar išsiskyrę asmenys, neturintys vaikų, labiau vertina produkto kokybę, nei
kitus rodiklius (10 lentel÷).
10 lentel÷. Veiksnių sąveikos Vaikai*Pad÷tis įtaka produkto pasirinkimui pagal tam tikrą
požymį
Įtaka Iš viso:
Pad÷tis Reklama Kaina Pakuot÷ Kokyb÷ Kita Nevedęs(netek÷jusi) Vaikai Taip - 1 - 9 - 10 Ne 3 144 18 174 26 365 Iš viso: 3 145 18 183 26 375 Vedęs(ištek÷jusi) Vaikai Taip 21 224 21 210 54 530 Ne 2 14 4 28 3 51 Iš viso: 23 238 25 238 57 581 Išsiskyręs(-usi) Vaikai Taip - 21 - 34 8 63 Ne - 4 - 15 12 31 Iš viso: - 25 - 49 20 94
Studentams vyrams vienodai svarbios yra kaina ir kokyb÷; darbininkai vyrai pasirenka tris
vyraujančius požymius – kainą, kokybę ir kitą (atitinkamai: 15; 27; 17), o darbinink÷s moterys išskiria
tik kainą ir kokybę. Su valstyb÷s tarnautojais atvirkščiai – čia vyrai renkasi tik pagal kainą ir kokybę, o
moterys laiko reikšmingais tris anksčiau min÷tus rodiklius. Ūkininkas daugiau renkasi pagal kainą, o
ūkinink÷ – pagal produkto kokybę (11 lentel÷).
11 lentel÷. Veiksnių sąveikos Lytis*Specialyb÷ įtaka produkto pasirinkimui pagal tam tikrą
požymį
Įtaka Iš viso: Specialyb÷ Reklama Kaina Pakuot÷ Kokyb÷ Kita Studentas Lytis Vyras - 10 - 10 6 26 Moteris 8 100 17 110 5 240 Iš viso: 8 110 17 120 11 266 Darbininkas Lytis Vyras - 15 5 27 17 64 Moteris - 18 - 21 - 39 Iš viso: - 33 5 48 17 103 Tarnautojas Lytis Vyras 1 21 5 26 1 54 Moteris 12 108 8 151 60 339 Iš viso: 13 129 13 177 61 393 Verslininkas Lytis Vyras - 1 - 14 8 23 Moteris - 1 - 1 - 2 Iš viso: - 2 - 15 8 25 Ūkininkas Lytis Vyras 3 6 2 2 - 13 Moteris - 18 - 63 5 86 Iš viso: 3 24 2 65 5 99 Pensininkas Lytis Vyras - 6 - - - 6 Moteris 2 49 5 8 - 64 Iš viso: 2 55 5 8 - 70 Bedarbis Lytis Vyras - 2 - 1 - 3 Moteris - 45 1 19 1 66 Iš viso: - 47 1 20 1 69
37
Kita Lytis Moteris - 8 - 17 - 25 Iš viso: 8 - 17 - 25
Nagrin÷dami veiksnių sąveiką - Amžius*Pad÷tis*Vaikai matome, kad ištek÷jusios moterys ar
vedę vyrai ir taip pat turintys vaikų žmon÷s (20-30m. ir 50-70m. amžiaus) renkasi produktus pagal
kainą, o 30-50m. amžiaus asmenų, turinčių vaikų, apsisprendimui pirkti vienokį ar kitokį produktą
didžiausios įtakos turi kokyb÷.
20-30m. amžiaus neturintys vaikų vedę vyrai arba ištek÷jusios moterys kainą ir kokybę laiko
vienodai svarbiais (pasirinkta po 9 kartus), taip pat vienodai teikia pirmenybę reklamai ir pakuotei
(pasirinkta po 2 kartus). Toliau apibendrintai galima teigti, kad turintys ar neturintys vaikų, nevedę
(neištek÷jusios), išsiskyrę(-usios) vyresni nei 30m. amžiaus žmon÷s daugiau linkę pieno produktus
rinktis pagal jų kokybę (12 lentel÷).
12 lentel÷. Veiksnių sąveikos Amžius*Pad÷tis*Vaikai įtaka produkto pasirinkimui pagal
tam tikrą požymį
Įtaka
Iš
viso: Vaikai Pad÷tis Reklama Kaina Pakuot÷ Kokyb÷ Kita Taip Nevedęs(netek÷jusi) Amžius 20-30m. - - - 4 - 4 30-50m. - - - 5 - 5 70m.> - 1 - - - 1 Iš viso: - 1 - 9 - 10 Vedęs(ištek÷jusi) Amžius 20-30m. 4 31 1 23 - 59 30-50m. 15 99 15 156 36 321 50-70m. 2 88 5 31 18 144 70m.> - 6 - - - 6 Iš viso: 21 224 21 210 54 530 Išsiskyręs(-usi) Amžius 30-50m. - 10 - 18 8 36 50-70m. - 11 - 16 - 27 Iš viso: - 21 - 34 8 63 Ne Nevedęs(netek÷jusi) Amžius 20-30m. 3 111 17 142 10 283 30-50m. - 28 1 32 16 77 50-70m. - 4 - - - 4 70m.> - 1 - - - 1 Iš viso: 3 144 18 174 26 365 Vedęs(ištek÷jusi) Amžius 20-30m. 2 9 2 9 3 25 30-50m. - 5 2 14 - 21 50-70m. - - - 5 - 5 Iš viso: 2 14 4 28 3 51 Išsiskyręs(-usi) Amžius 30-50m. - 4 - 15 - 19 50-70m. - - - - 12 12 Iš viso: 4 - 15 12 31 4
Baltijos šalyse 2009m. rugs÷jo m÷n. atlikti tyrimai parod÷, kad dauguma lietuvių sunkmečiu
produktus renkasi pagal patrauklią kainą (60,1 proc. apklaustųjų) ir skonį (67,4 proc.), o sveika mityba
(31,2 proc.) ir aukšta maisto kokyb÷ (30,5 proc.) tampa ne pirmos svarbos kriterijais, renkantis, ką
38
d÷sime ant stalo (Baltijos šalių tyrimas, 2009). Šis tyrimas tik iš dalies patvirtina mūsų gautus darbo
rezultatus, kadangi pagal šį šaltinį tarp respondentų reikšmingiausiais pasirinkimo kriterijais laikomi
kaina ir skonis, o pas mus – kaina, kokyb÷. „Kokyb÷“ šiame šaltinyje nueina į antrą planą, o mūsų
gautuose rezultatuose „skonis“ pamin÷tas tik kelių respondentų.
4.3 Kasdien vartojamų pieno produktų nustatymas ir pateikimas Skyriuje „Tyrimų metodika ir organizavimas“ (3.1.3) yra pateikta kaip bus skirstomi pieno
produktai, tai yra, į kokias grupes įeis kiekvienas anketoje pamin÷tas produktas ir pagal didžiausią
pasirinkimą toliau nagrin÷jamas būtent tas pieno produktas, kuris lenkia savo grup÷je kitus. (Išskyrus
nebus nagrin÷jamas IX ir X grupių pieno produktų ženklinimas, nes šie gaminiai n÷ra priskiriami prie
kasdien vartojamų – per mažai rinkosi).
Procentai pateikiami pagal pasirinkimą lyginant tik tos pieno grup÷s gaminius.
I-geriamojo pieno grup÷
10
35
24
71
0
10
20
30
40
50
60
70
80
Pienas UAT pienas Geriamasispienas
Neperdirbtaspienas
Pasir
inkta
kart
ų
8 pav. I - geriamojo pieno grup÷
Pagal šio grafiko duomenis, paaišk÷ja, kad tolimesniam moksliniam tyrimui buvo tiriamas pienas
(pasirinkta 71 kartą arba 50,71%). Pagal gautus šios grup÷s rezultatus, galima daryti prielaidą, kad
vartotojai rinkdamiesi prekybos subjekte pieną, neskaito etikečių, nes daugiausia pagal atliktą apklausą
nurod÷, jog renkasi pieną, (ženklinime nurodomas pavadinimas - „pienas“), nes pvz. „geriamasis
pienas“ niekuo nesiskiria nuo „pieno“. Vienintelis skirtumas, kad ženklinime nurodomas papildomas
žodis „geriamasis“.
39
II - rauginto pieno g÷rimų grup÷
3528
71
13 11 10 9
01020304050607080
Kefy
ras
Rūgpie
nis
Jogurt
as
Geriam
asis
jogurt
as
Jogurt
as s
u
sveik
atinančia
is
priedais
Jogurt
inia
i
g÷rim
ai
Pie
no g
÷rim
ai
Pasir
inkta
kart
ų
9 pav. II – rauginto pieno g÷rimų grup÷
Iš antros rauginto pieno g÷rimų grup÷s detalesniems tyrimams daugiausia kreipiamas d÷mesys į
jogurtą, kadangi šis produktas buvo labiau m÷giamas respondentų nei kiti šios grup÷s produktai
(pasirinkta kaip ir pieno iš pirmos grup÷s – 71 kartą arba 37,17%).
III-grietin÷s ir jos gaminių grup÷
105
7
0
20
40
60
80
100
120
Grietin÷ Grietin÷s ir augalinių riebalųmišinys
Pasir
inkta
kart
ų
10 pav. III – grietin÷s ir jos gaminių grup÷
Iš trečios tik dviejų produktų grup÷s tiriama grietin÷ (pasirinkta net 105 kartus arba 93,75%). Šis
rezultatas nustebino, nes prieš tyrimą buvo sp÷jama, kad grietin÷s ir augalinių riebalų mišinius
vartotojai labiau perka, nes jie pigesni už grietinę. Šioje vietoje galima sp÷ti, kad arba vartotojas
neįsigilina į pateiktą produkto etiketę (produkto pavadinimą) ir nuspirkęs grietin÷s ir augalinių riebalų
mišinį mano, kad nuspirko grietinę arba perka vis d÷lto kokybiškesnį gaminį – grietinę.
40
IV-varšk÷s, jos gaminių grup÷
74
26
10
53
0
10
20
30
40
50
60
70
80
Varšk÷ Grūd÷ta varšk÷ Desertin÷ varšk÷ Varšk÷s sūreliai
Pasir
inkta
kart
ų
11 pav. IV – varšk÷s, jos gaminių grup÷
IV grup÷je keturi gaminiai, iš kurių pagal gautus duomenis du produktai buvo panašiai m÷giami
respondentų, tod÷l abu gaminiai toliau nagrin÷jami moksliniam tyrimui (pasirinko: varšk÷s – 74 kartus
arba 45,39% ir varšk÷s sūrelių – 53 kartus arba 32,51%.).
V-varšk÷s sūrio grup÷
45
8 9
05
101520253035404550
Varšk÷s sūris Rūkytas varšk÷s sūris Varšk÷s sūris supriedais
Pasir
inkta
kart
ų
12 pav. V – varšk÷s sūrio grup÷
Iš V grup÷s nagrin÷jamas varšk÷s sūrio ženklinimas (pasirinkta 45 kartus arba 72,58%).
VI-sviesto, jo gaminių grup÷
19
114
0
20
40
60
80
100
120
Sviestas Tepus riebalų mišinys
Pasir
inkta
kart
ų
13 pav. VI – sviesto, jo gaminių grup÷
41
Sviesto grupei buvo priskirti du gaminiai, iš kurių vienas - pats sviestas bei tepus riebalų mišinys.
Pagal pasirinkimus vartoti nagrin÷jamas tik sviestas, kadangi jo pasirinkta 114 kartų arba 85,71%.
VII-fermentinio sūrio grup÷
87
3 714 12
34
16
0102030405060708090
100
Ferm
entinis
sūris
Sūris
“Pic
are
lla”
Sūris
“Mocare
lla”
Sūrio
pro
dukta
s
Min
kšta
sis
pel÷
sin
issūris
Tepam
as
sūris
PIK
-NIK
pl÷
šom
os
sūrio
Pasir
inkta
kart
ų
14 pav. VII – fermentinio sūrio grup÷
VII grup÷je yra įvardijamų įvairių rūšių sūrių, tačiau pagal respondentų pasirinkimus detaliau
vertinamas fermentinis sūris (pasirinkta 87 kartus arba 50,28%).
VIII – ledų grup÷
Šioje grup÷je tik vienas gaminys - ledai, tačiau jie buvo pasirinkti 32 kartus, tod÷l aptarin÷jami jų
ženklinimo ypatumai.
Šio skyrelio galutin÷ išvada, kuria bus remiamasi atliekant II – ąją mokslinio tiriamojo darbo dalį
- kasdien vartojamais pieno produktais nustatyti: pienas, jogurtas, grietin÷, varšk÷, varšk÷s sūreliai,
varšk÷s sūris, sviestas, fermentinis sūris ir ledai.
4.4 Kasdien vartojamų pieno produktų ženklinimo pažeidimų analiz÷ Šiame skyriuje analizuojami kasdien vartojamų pieno produktų - pieno, jogurto, grietin÷s,
varšk÷s, varšk÷s sūrelių ir varšk÷s sūrių, sviesto, fermentinių sūrių, ledų – ženklinimo pažeidimai.
4.4.1 PIENO ženklinimo pažeidimo analiz÷
Tiriant pieno ženklinimą, jokių pažeidimų ir neatitikčių nerasta. Pienas ženklinimas gerai.
Pakuot÷se pateikiamas jo pavadinimas „pienas“, taip pat įvardijamas jo pagaminimo būdas
(normalizuotas nenugriebtas, nenormalizuotas nenugriebtas arba natūralus, pusriebis, nugriebtas,
pasterizuotas). Įdomu tai, kad vertinant pieno pakuotes, pasteb÷ta, kad vieno gamintojo pakuot÷
išsiskiria iš kitų – vartojamas maistingumo teiginys – „daugiau vertingų baltymų - 3,2%.
42
4.4.2 JOGURTO ženklinimo pažeidimų analiz÷ Ieškant jogurto ženklinimo pažeidimų, pasteb÷ta, kad gamintojai naudojasi įvairiomis rinkodaros
gudryb÷mis, siekdami kuo labiau reklamuoti savo gaminį, prisivilioti kuo daugiau vartotojų, kai
ženklinant pabr÷žiama, kad gaminys yra „gyvas“, arba turi „gyvųjų bakterijų kultūrų“ (16 pav). Jogurto
gamyba pagrįsta tuo, kad pasterizuotas pienas užraugiamas gyvųjų bakterijų kultūrų raugu, po
rauginimo jogurtas atv÷sinamas iki reikiamos temperatūros. Tai “gyvieji” jogurtai (biojogurtai), t.y.
kurių sud÷tyje yra gyvų bakterijų ir kurie n÷ra kaitinti po gamybos proceso (Židonyt÷, 2003).
Kiekvienas jogurtas tuo ir ypatingas, kad jis prisotintas gyvųjų bakterijų (nebent po rauginimo jogurtas
dar kartą pakaitinamas, tuomet ženklinant nurodoma, kad gaminys „Termiškai apdorotas...“ – jis
neprivalo tur÷ti gyvybingų bakterijų), tod÷l nurodant pakuot÷je „gyvas“ – tai reklama, siekiant didesnio
pirk÷jų susidom÷jimo (15 pav).
16 paveiksl÷lyje taip pat pabr÷žiama kaina (ji pateikiama pakuot÷s priekin÷je dalyje - nustatyta,
kad vartotojai naudojasi maisto produkto pakuot÷s matomiausioje priekin÷je dalyje nurodyta
informacija reikšmingai dažniau negu kitose pakuot÷s dalyse pateikta informacija (Europos Komisijos
Maistingumo ženklinimo poveikio vertinimo ataskaita, 2008)) – v÷lgi reklama. „Reklama, anot P.
Bourdieu‘o, yra prek÷s (daikto, produkto) estetizavimo būdas, suteikiantis jai individualų identiškumą,
kuris, ją įsigijus pirk÷jui, transformuojasi į vartotojo asmenyb÷s elgseną, į jo estetinių nuostatų
mechanizmą“ (Vosyliūt÷, 2003). Remiantis kitų autorių atliktais tyrimais, paaišk÷jo, kad vartotojams,
renkantis maisto produktus, reklama turi didžiulę įtaką. Tyrimų rezultatai parod÷, kad plačiai
reklamuojamus produktus renkasi daugiau nei pusę vartotojų (Zimmerman ir kt., 2010), o nuolatinis
televizijų žiūr÷jimas teigiamai koreliuoja su ypač padid÷jusiu reklamuojamų produktų suvartojimu
Amerikoje ir vaikų nutukimu (Borgmeier ir kt., 2009).
15 pav. „Jogurtas“ etiket÷ (nurodytas teiginys „gyvas“ – reklama, pritraukianti daugiau pirk÷jų)
43
16 pav. Jogurto „DANONE smile“ etiket÷s pavyzdys (etiket÷je ypač pabr÷žiama maža
produkto kaina)
4.4.3 GRIETINöS ženklinimo pažeidimų analiz÷
Vertinant grietin÷s ženklinimą, jokių neatitikimų etiket÷se nebuvo pasteb÷ta. Ženklinime randama
visa reikiama informacija:
1. Visada pateikiamas jos riebumas, išreikštas mas÷s procentais;
2. Lengva pagal ženklinimą atskirti, kur tikra grietin÷, o kur tik grietin÷s ir augalinių riebalų
mišinys;
3. Ženklinant vartojami maistingumo teiginiai („natūrali“, „lengva“, „mažiau...maistin÷s
medžiagos pavadinimas“, „daugiau...maistin÷s medžiagos pavadinimas“ ir kt.).
4.4.4 VARŠKöS IR VARŠKöS SŪRELIŲ ženklinimo pažeidimų analiz÷
4.4.4.1 VARŠKöS ženklinimo pažeidimų analiz÷ Analizuojant varšk÷s gaminių etiketes, daug ir didelių grubių pažeidimų nerasta. Etiket÷se
nurodoma visa privaloma informacija pagal reikalavimus.
Pasteb÷ta, kad ženklinant varškę, kartais nurodomi maistingumo teiginiai, kurių d÷ka gaminys
tampa patrauklesnis, labiau sudomina pirk÷jus. Bet kartais tie teiginiai neatitinka tikrov÷s ir klaidina
vartotojus.
Pvz.: ant vienos tam tikro gamintojo varšk÷s, būtent liesos varšk÷s (17 pav.), buvo rastas teiginys
apie maistingumą – „daug baltymų“. Pagal Europos parlamento ir tarybos reglamentą (EB) Nr.
1924/2006 „d÷l teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą“ teiginys - „DAUG
BALTYMŲ“ gali būti nurodomas tik tuo atveju, jei mažiausiai 20 proc. maisto produkto energin÷s vert÷s
sudaro baltymai ((EB) Nr. 1924/2006 „d÷l teiginių apie maisto produktų maistingumą ir
sveikatingumą“. Priedas. Teiginiai apie maistingumą ir jiems taikomos sąlygos). Mūsų rastame
pavyzdyje baltymų kiekis nesiekia 20 proc. (nurodyta, kad jie sudaro 19,8 g/100g) (18 pav.). Tai n÷ra
44
grubus pažeidimas, bet faktas, kad vartotojai yra klaidinami, nes gamintojas nurodo informaciją
produkto etiket÷je, kuri neatitinka teis÷s aktų reikalavimų.
Šis pažeidimas patvirtino Australijoje atliktų tyrimų duomenis, kuriuose nustatyta, kad dauguma
vietos gyventojų nepasitiki maistingumo ženklinimu ir mano, kad jie yra klaidinantys bei teikia naudą
tik gamintojui, nes skatina didesnį susidom÷jimą produktu, o galbūt net ir perd÷tą vartojimą (Chan ir
kt., 2005).
17 pav. Ant pieno produkto “Liesa varšk÷“ pakuot÷s pateiktas maistingumo teiginys „daug
baltymų“
18 pav. „Liesa varšk÷“ 100g maistingume baltymų kiekis nesiekia 20 g
4.4.4.2 VARŠKöS SŪRELIŲ ženklinimo pažeidimų analiz÷ Bendra varšk÷s sūrelių ženklinimo problema – maža pakuot÷, tod÷l naudojamas smulkaus šrifto
ženklinimas. N÷ra labai paprasta įskaityti, kas surašyta sudedamųjų dalių sąraše – pakuot÷je
informacija apie gaminio sud÷tį sunkiai įskaitoma.
Pasteb÷ta, kad beveik visų gamintojų varšk÷s sūrelių pakuot÷s yra spalvingos, kartais perdaug
apkrautos vaizdine informacija.
Pavyzdžiui, vienoje varšk÷s sūrelio pakuot÷je produkto pavadinimas pateiktas aiškiai, teisingai,
yra vaizdin÷s informacijos (kadangi produktas „su sutirštinto pieno įdaru“ pavaizduotas trykštantis
pienas; į akis krenta prie pavadinimo pavaizduotas „kavos puodelis“ – kokiu tikslu jis pavaizduotas
žino tik gamintojas) (19 pav.). Pati pakuot÷ yra tamsi, blizgi, sudedamųjų dalių sąrašas sunkiai
įskaitomas, neryškus. Pažeista HN 119:2002 “Maisto produktų ženklinimas“ V. 23.3 – informacija
sunkiai įskaitoma. Jei neįmanoma visos infomacijos pateikti didesniu šriftu ant varšk÷s sūrelių
45
pakuot÷s, tai bent jau pakuot÷s ir šrifto spalvą pasirinkti, kad būtų lengviau skaityti – pvz., kad nebūtų
ir pati pakuot÷, ir šrifto spalva tamsi.
Šią problemą (ne tik pieno produktų – varšk÷s sūrelių) įrodo ir Europoje atliktų vartotojų
informuotumo apie maisto produktų ženklinimą bei ženklinimo informacijos poreikius ir jų sąsajas su
mityba tyrimų duomenys. Nustatyta, kad maisto produktų ženklinimo informacija daugumai vartotojų
yra neaiški, nesuprantama, dažnai neįskaitoma ir neatitinka vartotojų poreikių. (Grunert ir kt., 2007;
Food Standards Agency 2007; European Heart Network 2003). Siekiant, kad gyventojai įskaitytų
ženklinimo informaciją, ji turi būti pateikiama įskaitomai. Daugelio Islandijos, Norvegijos, Danijos,
Švedijos ir Suomijos gyventojų nuomone, siekiant šio tikslo, svarbu nustatyti reikalavimus d÷l
minimalaus šrifto dydžio (Nordic Council of Ministers, 2006). Lietuvoje atlikti tyrimai taip pat parod÷,
kad tokios priemon÷s įgyvendinimas pagerintų ženklinimo informacijos įskaitomumą (Chmieliauskait÷
ir kt., 2009).
19 pav. Varšk÷s sūrelio pakuot÷ – perdaug bereikalingos vaizdin÷s informacijos
4.4.5 VARŠKöS SŪRIŲ ženklinimo pažeidimų analiz÷ Prekybos subjektuose varšk÷s sūrių be jokių papildomų priedų ar be papildomo apdorojimo (pvz.
- rūkymo), asortimentas n÷ra labai didelis. Analizuojant jų ženklinimo etiketes, jokių pažeidimų,
neatitikimų nerasta. Pakuot÷je pateikiama visa reikiama informacija, kuri neklaidina vartotojo.
4.4.6 SVIESTO ženklinimo pažeidimų analiz÷
Prekybos centruose analizuojant sviesto pakuotes, pažeidimų nerasta. Vartotojui, norinčiam
nusipirkti sviesto, at÷jus į prekybos centro pieno gaminių skyrių, lengva pagal ženklinimą atskirti, kuris
gaminys tikrai „sviestas“, kuris „tepus riebalų mišinys“.
Jei tas gaminys sviestas, tai šalia žodžio „sviestas“ dar būna ir ir kitų žodžių, kurie papildo,
reklamuoja gaminį (pvz., „Rokiškio sviestas“, „Smetoniškas sviestas“, „Naminis sviestas“) arba
nurodo, koks tai sviestas (trijų ketvirčių sviestas „Vasara“, „Išrūgų sviestas“). Etiket÷je visada randame
aiškiai nurodytą pieno riebalų kiekį.
46
4.4.7 FERMENTINIŲ SŪRIŲ ženklinimo pažeidimų analiz÷ Analizuojant fermentinių sūrių etiketes su nurodyta ženklinimo informacija buvo rasti keli
pažeidimai.
4.4.7.1 Nenurodyta pilna informacija apie produktą
Pasteb÷ta problema, kad mažais kiekiais išfasuotų fermentinių sūrių etiket÷se nenurodyta pilna
informacija apie patį produktą - būtina vartotojams. Etiket÷se būna nurodyta tik gaminio pavadinimas,
gamintojo firminis ženklas, pakavimo ir tinkamumo vartoti data bei sūrio sausosios medžiagos riebalų
kiekis procentais (20 pav.). Pagal HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas” V. 16.2.4 nebūtina
nurodyti sudedamųjų dalių sūrių, jei į juos neprid÷ta kitų sudedamųjų dalių, išskyrus pieno produktus,
fermentus arba mikroorganizmų kultūras, kurie yra pagrindiniai šio produkto gamybos elementai, arba
druskos, kuri yra reikalinga gaminant sūrius, išskyrus šviežius ir lydytus sūrius. Tačiau vartotojai nori
žinoti, ką perka prekybos subjektuose, nori matyti, kokių sudedamųjų dalių prid÷ta gaminant produktą,
tod÷l vert÷tų nurodyti produkto gamybos metu panaudotas visas sudedamąsias dalis. Ant vienų
fermentinių sūrių yra visa informacija su sudedamosiomis dalimis, tai vert÷tų pasirinkti, arba
ženklinama visa informacija, arba ne. Kad nebūtų taip, kaip dabar yra, ant vienų yra, ant kitų n÷ra pilno
ženklinimo.
Taip pat šis neatitikimas buvo pasteb÷tas ir viename maisto produktų turguje. Vitrinoje buvo
prikrauta daug įvairių fermentinių sūrių išfasuotų į mažus gabal÷lius, kurie suvynioti į maistinę pl÷velę,
ir prie jų buvo tik kainų etiket÷s, kuriuose nurodyta kaina ir sūrio pavadinimas. Jokių kitų duomenų
nepateikta. Ant pačių sūrių etikečių nebuvo. Pagal HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas” IV. 8
Mažmenin÷s prekybos įmon÷se parduodamiems produktams šiame punkte nurodytais atvejais
informacija, nurodyta šios higienos normos 13.1 (parduodamo maisto produkto pavadinimą), 13.5
(minimalų tinkamumo vartoti terminą, o mikrobiologiniu požiūriu labai greitai gendančių produktų –
Tinka vartoti iki… (datą) ir 13.7 (gamintojo pavadinimą ar firmos vardą ir adresą.) punktuose,
pateikiama kainų etiket÷je, kita informacija gali būti pateikiama raštu kitaip (atitiktį patvirtinančiose
dokumentuose).
4.4.7.2 Vienoje etiket÷je nurodyti keli gamintojų prekiniai ženklai Toje pačioje vitrinoje buvo fermentinis sūris, taip pat be etiket÷s ant paties produkto, išskyrus
prekybininko pateikta kainų etiket÷, kurioje nurodyti trijų gamintojų prekiniai ženklai („Lukšių
pienin÷“, „Marijampol÷s pieno grup÷“, „Vilkyškių sūriai“). Vartotojui neaišku, kurio gamintojo
produktas.
47
20 pav. Produkto “Džiugas” etiket÷ – nenurodytos gaminio sudedamosios dalys
4.4.7.3 Vartotojų klaidinimas d÷l maisto priedų Šiuo metu aktualiausia tema visuomen÷je susijusi su maistu - maisto priedai produktuose. Tuo
pasinaudoja ir gamintojai, kada produktų pakuot÷se (ne tik pieno produktų) labiausiai matomoje vietoje
pateikia teiginius, kad tame produkte n÷ra maisto priedų (pvz., „be konservantų“). Šiai informacijai
vartotojas lieka neabejingas ir labiau perka taip paženklintus produktus. Bet kartais ta nurodoma
informacija n÷ra tiksli. Ji klaidina vartotojus.
Pavyzdžiui, kai pakuot÷je pateikiama informacija, kad produkte n÷ra „E“ (maisto priedų), ir šalia
parašoma, kad „be konservantų“ (21 pav.). Čia vartotojui pateikiama netiksli informacija, nes maisto
priedai, tai ne vien konservantai, o ir antioksidantai, įvairūs dažikliai, saldikliai, stabilizatoriai ir kt.
Sudedamųjų dalių sąraše nurodoma citrinos rūgštis – rūgštingumą reguliuojanti medžiaga (ji yra taip
pat maisto priedas - E 330), kartais maisto produktuose vartojama ir kaip konservantas. Vartotojas
gauna klaidinančią informaciją, pažeidžiami HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas”
reikalavimai.
4.4.7.4 Sugadinta produkto etiket÷
Kitas, dažniau pasitaikantis neatitikimo ženklinimo reikalavimams, atvejis, kurį galima aptikti ant
bet kurio maisto produkto, nebūtinai pieno, kada antroje produkto pakuot÷s pus÷je, kur tur÷tų būti visa
informacija apie sudedamąsias dalis, jų kiekius, nieko neįmanoma įskaityti – etiket÷ yra sugadinta, o
informacija neryški, nusitrynusi (22 pav.). Pažeista taip pat kaip ir prieš tai esančiuose produktuose HN
119:2002 „Maisto produktų ženklinimas” V. 23.3 taip pat “Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų
(prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklių” reikalavimai.
48
21 pav. Pl÷šomos sūrio dešrel÷s „Cheerafa“ – pateiktas teiginys „be konservantų“ ir kartu be
„E“ - klaidinanti vartotoją informacija
22 pav. „PIK-NIK pl÷šomos sūrio dešrel÷s – nusitrynusi informacija apie sudedamąsias dalis,
sugadinta etiket÷
4.4.8 VALGOMŲJŲ LEDŲ ženklinimo pažeidimų analiz÷ Analizuojant valgomųjų ledų ženklinimą, rasta nedaug, bet pakankamai reikšmingų pažeidimų.
4.4.8.1 Vartotojus klaidinantis produkto pavadinimas Jei produkto pavadinime aiškiai nurodoma, kokie tai ledai, kokios rūšies („braškiniai“,
„vaniliniai“), tai sudedamųjų dalių sąraše tur÷tų būti pateiktas ingredientas, kuris ir suteik÷ tą skonį, bet
tas ingredientas šiuo atveju tur÷ti būti grynas, susijęs su brašk÷mis (pvz. braškių uogien÷, braškių tyr÷).
Jei tą braškinį skonį suteikia tik dažiklis (pvz. burok÷lių raudonasis dažiklis), tai pavadinimas tur÷tų
atrodyti taip: „braškių skonio ledai“. Jei nesilaikoma šių reikalavimų ženklinime, vartotojas yra
klaidinamas (23 pav.). Pažeidžiama HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas”.
49
Kartais ženklinant valgomuosius ledus, jų pavadinimas nurodomas gerai, pagal visus
reikalavimus („Vanilinio skonio ledai“), o sudedamųjų dalių sąraše gamintojas klaidina vartotoją,
įvardindamas pavadinimą kitaip – „Vaniliniai ledai“. Tas pats gaminys, toje pačioje pakuot÷je turi būti
ženklinamas vienodai, šiuo atveju būtina nurodyti vienodą, teisingą pavadinimą abiejose pakuot÷s
pus÷se.
23 pav. Valgomųjų ledų „Miau“ pakuot÷ – nurodama, kad tai „braškiniai“ ir „vaniliniai“ ledai
4.4.8.2 Maisto priedų ženklinimas etiket÷se nurodant juos pilnais pavadinimas Pasteb÷ta, kad dažnai pieno produktų – valgomųjų ledų (būna ir kituose maisto produktuose)
sudedamųjų dalių sąraše, visi panaudoti gamybos procese maisto priedai surašomi nenurodant jų
įprastiniame ženklinime naudojamos raid÷s „E“ ir jos grup÷s numerio – jie surašyti pilnais
pavadinimais. Šiuo metu, kai vartotojai labiau skaito maisto produktų etiketes būtent d÷l maisto priedų
ir jeigu sudedamųjų dalių sąraše neranda specialios raid÷s „E“ ir šalia jos esančio skaičiaus, mano, kad
šiame produkte n÷ra maisto priedų (ši prielaida paaišk÷jo, apklausus artimuosius, draugus – trūksta
informatyvumo). Tai n÷ra pažeidimas ženklinant, nes galima gamintojui maisto priedus nurodyti arba
pilnais pavadinimais, arba tik raide „E“ ir jos numeriu (HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“
V. 16.6.2), tačiau taip klaidinamas vartotojas.
4.4.8.3 Nepateikta privaloma informacija apie produktą lietuvių kalba (valstybine kalba) Kitas reikšmingas, gana dažnai pasitaikantis valgomųjų ledų pažeidimas – ant produkto pakuot÷s
n÷ra pateiktos privalomos informacijos apie produktą lietuvių kalba. Ženklinant visa informacija
nurodyta tik užsienio gamintojo kalba. Tai gana grubus pažeidimas. Pažeista HN 119:2002 “Maisto
produktų ženklinimas“ IV.9.
50
5 IŠVADOS
1. Remiantis išanalizuota literatūra, pieną ir pieno produktus kasdien vartoja kas trečias
Lietuvos gyventojas. Moterys statistiškai reikšmingai dažniau negu vyrai vartoja pieną ir jo produktus
kasdien.
2. LR pagrindinis teis÷s aktas, reglamentuojantis maisto produktų (tarp jų ir pieno produktų)
ženklinimą yra HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas”.
3. Iš veiksnių (specialyb÷, amžius, lytis, išsilavinimas, šeimynin÷ pad÷tis, vaikų tur÷jimas),
įtakojančių pieno produktų pasirinkimą, statistiškai reikšminga tik veiksnio „vaikų
tur÷jimas/netur÷jimas“ įtaka (p= 0,050). Kiti veiksniai bei jų sąveikos neturi įtakos renkantis pieno
produktus.
4. Produkto pasirinkimui pirkti iš galimų pasirinkti variantų (reklama, kaina, pakuot÷, kokyb÷,
kita) respondentai rinkosi du rodiklius – kainą ir kokybę. Tai du pagrindiniai rodikliai, kurie atspindi
žmogaus apsisprendimą rinktis produktą.
5. Analizuojant socialinių veiksnių bei jų sąveikų įtaką pasirinkimo rodikliams paaišk÷jo, kad
dauguma pavienių veiksnių ir kai kurių jų sąveikų tur÷jo statistikai reikšmingos įtakos pasirinkimo
rodikliams (pavieniai veiksniai – amžius, išsilavinimas, veiksnių sąveikos – specialyb÷*lytis,
specialyb÷*amžius, specialyb÷*išsilavinimas, lytis*vaikai, amžius*išsilavinimas, amžius*pad÷tis,
pad÷tis*vaikai).
6. Lietuvoje kasdien vartojami: sviestas (10,9 %), grietin÷ (10,0 %), fermentiniai sūriai (8,3
%), varšk÷ (7,0 %), pienas (6,8 %), jogurtas ( 6,8 %), varšk÷s sūreliai (5,0 %), varšk÷s sūris (4,3 %) ir
ledai (3,0 %).
7. Analizuojant kasdienių pieno produktų ženklinimo pažeidimus, nustatyta, jog vyrauja
smulkūs, vartotojus klaidinantys neatitikimai.
8. Iš socialin÷s apklausos nustatytų kasdienių pieno produktų, pažeidimų nerasta ženklinant
pieną, grietinę, varšk÷s sūrius bei sviestą.
9. Daugiausia neigiamų ypatybių rasta ženklinant fermentinius sūrius (nepilna arba visai n÷ra
jokios informacijos apie produktą, klaidinanti informacija („be konservantų“), sugadinta etiket÷ ir kt.)
bei valgomuosius ledus (klaidinantis produkto pavadinimas, maisto priedų pateikimas sudedamųjų
dalių sąraše nenurodant jų numerio, būtina informacija apie produktą pateikta tik užsienio kalba).
51
6 LITERATŪRA 1. “Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisykl÷s”.
2. 1978 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyva 1979/112/EEB d÷l valstybių narių įstatymų, susijusių su
galutiniam vartotojui skirtų maisto produktų ženklinimu, pateikimu ir reklama, derinimo. OL L 33,
1979 2 8, p.1.
3. AB "Žemaitijos pienas" veiklos analiz÷. 2005. 7 P. http://www.mokslai.lt/referatai/kursinis/ab-
zemaitijos-pienas-veiklos-analize-puslapis7.html. Prieiga per internetą: 2011 02 03.
4. Albertas Barzda, Roma Bartkevičiūt÷, Rimantas Stukas, Rima Šatkut÷, Algis Abaravičius. Lietuvos
suaugusių gyventojų mitybos tendencijos per pastarąjį dešimtmetį. Sveikatos mokslai. 2010.
5. Anel÷ Vosyliūt÷. Vartojimas kaip socialin÷ problema. 2003.
http://www.ebiblioteka.lt/resursai/LMA/Filosofija/F-41.pdf. Prieiga per internetą: 2011 02 20.
6. Aušra Židonyt÷. Sveikatos serg÷tojas – jogurtas. Sveikas žmogus. 2003. Nr.
9.http://www.sveikaszmogus.lt/index.php?pagrid=mityba&lid=2&rodyti=str&strid=1334&subtema
=35. Prieiga per internetą: 2011 02 20.
7. Baltijos šalių tyrimas. Sunkmečiu lietuviai renkasi nevisavertę mitybą. 2009.
http://www.sveikas.lt/svarbu/straipsniai/sveika-mityba/sunkmeciu-lietuviai-renkasi-nevisaverte-
mityba/. Prieiga per internetą 2010 12 09.
8. Borgmeier I., Westenhoefer J. Impact of different food label formats on healthiness evaluation and
food choice of consumers: a randomized-controlled study // BMC Public Health. 2009. Vol. 9, No.
184. P. 1–12.
9. Borra. Consumer perspectives on food labels. American Journal of Clinical Nutrition. 2006, Vol.
83, No. 5, 1235S.
10. Chan C, Patch C, Williams P. Australian consumers are sceptical about but influenced by claims
about fat on food labels. Eur J Clin Nutr. 2005 Jan, 59(1):148-51.
11. Codex General Standard For The Labelling of Prepacked Foods, Rev. 1991, 2001 (CODEX STAN
1_1985.). Rome, Food and Agriculture Organization of the United Nations / World Health
Organization, 1985.
12. Czarnocinska J., Wadolowska L., Przyslawski J., Schlegel-Zawadzka M., Babicz-Zielinska E.
Analysis of factors influencing the choice of dairy products by Poles. Pofpres study // Polish
Journal of Food and Nutrition Sciences. 2006. Vol. 15, No. 56, SPI/1. P. 57–60.
52
13. Dairy Council of California, FlexNews. Yogurt is Food Trend of the Decade. 2006.
http://www.emaxhealth.com/1275/14/35229/yogurt-food-trend-decade.html. Prieiga per internetą:
2011 03 08.
14. European Heart Network. A Systematic Review of the Research on Consumer Understanding of
Nutrition Labelling. Brussels: European Heart Network, 2003.
15. Europos Komisijos Maistingumo ženklinimo poveikio vertinimo ataskaitos santrauka, Briuselis,
2008 m. vasario 7 d. (06.03), p.9.
16. Europos parlamento ir tarybos reglamentas (EB) Nr. 1924/2006 2006 m. gruodžio 20 d. „d÷l
teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą“.
17. Food and Agricultural Policy Research Institute (FAPRI). 2005. FAPRI 2005 U.S. and world
agricultural outlook, Staff Report No. 1-05, Iowa State University and University of Missouri.
Historical data available from URL: http://www.fapri.iastate.edu/outlook2005/. Prieiga per
internetą 2011 02 02.
18. Food Standards Agency. Consumer attitudes to food standards. Report (Wave 6). 2006. p. 79.
19. Food Standards Agency. Food Labelling Consumer research. A literature review. London. 2007.
20. Frank Fuller, John Beghin, Scott Rozelle. Consumption of Dairy Products in Urban China: Results
from Beijing, Shanghai, and Guangzhou. 2006. http://iis-
db.stanford.edu/pubs/21640/dairydemand_3cities_final_manuscript.pdf. Prieiga per internetą 2011
02 02.
21. Giedr÷ Stankevičiūt÷. M÷sos ir pieno produktų reklamos įtaka vartotojų elgsenai. 2005.
http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2005~D_20050530_161731-
20762/DS.005.0.01.ETD . Prieiga per internetą: 2011 02 20.
22. Indr÷ Chmieliauskait÷. Informacijos apie maistą sąsajos su maisto produktų pasirinkimu
visuomen÷s sveikatos požiūriu. Daktaro disertacija. Biomedicinos mokslai. Visuomen÷s sveikata
(10B). Vilnius. 2009.
23. Indr÷ Chmieliauskait÷, Roma Bartkevičiūt÷, Rimantas Stukas, Albertas Barzda, Svetlana
Kornyšova. Lietuvos suaugusiųjų gyventojų nuomon÷s apie maisto produktų ženklinimą tyrimas.
Visuomen÷s sveikata. 2009. T. 1. Nr. 44. P. 43–49.
24. Jolita Subait÷. Pieno produktų vartotojų elgseną rinkoje įtakojantys veiksniai. 2007.
http://www.lzuu.lt/jaunasis_mokslininkas/smk_2007/vadyba/Subaite_Jolita.pdf. Prieiga per
internetą 2010 12 09.
25. Judy Putnam, Jane Allshouse. Trends in U.S. Per Capita Consumption. 2003.
http://www.ers.usda.gov/Amberwaves/June03/DataFeature/. Prieiga per internetą: 2011 03 01.
53
26. Klaus G. Grunert, Josephine M. Wills. A review of European research on consumer response to
nutrition information on food labels. J Public Health 2007. 15:385-399.
27. Lietuvos higienos norma HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas” Žin., 2003. Nr. 13-530.
28. Lietuvos statistikos departamentas, 2000- 2005m. duomenys apie pieno produktų suvartojimą.
29. Marija Stankevičien÷, Kristina Rugyt÷, Rasa Adomkien÷, Henrikas Stankevičius, Zenonas
Stanevičius, Monika Žilinskait÷. Vartotojų nuomon÷s tyrimas apie informacijos maisto produktų
etiket÷je pateikimą ir maisto produktų saugą. ISSN 1392-0227. MAISTO CHEMIJA IR
TECHNOLOGIJA. 2010. T. 44, Nr. 1.
30. Nordic Council of Ministers. Food Labelling. Report from a Nordic Seminar, Oslo, Norway, 2006.
601. ISBN 92-893-1428-1.
31. Privalomieji grietin÷l÷s ir jos gaminių kokyb÷s reikalavimai.
32. Privalomieji A klas÷s sviesto kokyb÷s reikalavimai.
33. Privalomieji fermentinių sūrių kokyb÷s reikalavimai.
34. Privalomieji jogurto kokyb÷s reikalavimai.
35. Privalomieji pieno riebalų produktų kokyb÷s reikalavimai.
36. Privalomieji termiškai apdoroto geriamojo pieno kokyb÷s reikalavimai.
37. Privalomieji valgomųjų ledų kokyb÷s reikalavimai.
38. Privalomieji varšk÷s ir varšk÷s gaminių kokyb÷s reikalavimai.
39. Professor H. Douglas Goff, Ph., Department of Food Science, University of Guelph. ”Introduction
to Dairy Science and Technology: Milk History, Consumption, Production, and Composition“.
2007. http://www.foodsci.uoguelph.ca/dairyedu/intro.html. Prieiga per internetą: 2011 02 23.
40. Rimantas Stukas, Marius Baranauskas, Edmundas Švedas ir Linas Tubelis. Perspektyvinio rengimo
olimpin÷s pamainos sportininkų mitybos ypatumai. 2010. Visuomen÷s sveikata. „Sveikatos
mokslai“ Nr. 1, 3847. 1, 3, 5 P.
41. Sonja ME van Dillen, Gerrit J Hiddink, Maria A Koelen, Cees de Graaf, and Cees MJ van
Woerkum Understanding nutrition communication between health professionals and consumers:
development of a model for nutrition awareness based on qualitative consumer research. Am J Clin
Nutr 2003. 77(suppl):1065S128 72S.
42. Suaugusių Lietuvos gyventojų faktiškos mitybos bei mitybos ir gyvensenos įpročių tyrimas. 2007.
http://vasc.sam.lt/index.php?-1621463062. Prieiga per internetą 2010 12 09.
43. U.S. Cheese Consumption, Per Capita Cheese Consumption, 1982-2007. USDA/ERS, Livestock,
Dairy and Poultry Outlook; FAPRI. 2008 Agricultural Outlook.
54
http://www.wisdairy.com/AllAboutCheese/CheeseFactsAndFigures.aspx. Prieiga per internetą:
2011 02 21.
44. Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos 2008 m. veiklos rezultatų ataskaita.
45. Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos 2009 m. veiklos rezultatų ataskaita.
46. Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos 2010 m. veiklos rezultatų ataskaita.
47. Vladislava Bartosevičien÷, Linas Gudonavičius ir Gintaras Šaparnis. Statistical Analysis of Milk
Products Consumers Behaviour. 2006. http://internet.ktu.lt/lt/mokslas/zurnalai/inzeko/42/1392-
2758-2005-2-42-62.pdf. Prieiga per internetą 2010 12 09.
48. Westenhoefer J. Age and gender dependent profile of food choice // Forum Nutrition. 2005. Vol.
57. P. 44–51.
49. Zimmerman F. J., Bell J. F. Associations of television content type and obesity in children //
American Journal of Public Health. 2010. Vol. 100, No. 2. P. 334–340.
55
7 PRIEDAI 1 PRIEDAS. Anketos pavyzdys
1. Jūs esate?
Studentas
Darbininkas
Tarnautojas
Verslininkas
Ukininkas
Pensininkas
Bedarbis
Kita
2. Jūsų lytis?
Vyras
Moteris
3. Jūsų amžius?
20-30 m.
30-50 m.
50-70 m.
70 m. ir vyresnis(e)
4. Jūsų išsilavinimas?
Nebaigtas vidurinis
Vidurinis
Specialusis vidurinis/profesinis
Aukštesnysis/kolegija
Aukštasis universitetinis
Kita
5. Jūsų šeimynin÷ pad÷tis?
Nevedęs(neištekejusi)
Vedęs(ištekejusi)
Išsiskyręs(-usi)
6. Ar turite vaikų?
Taip
Ne
7. Kas apsprendžia jūsų pasirinkimą pirkti maisto produktą?
Reklama
Kaina
Pakuote
Kokybe
Kita
56
8. Kokius pieno produktus vartojate KASDIEN?
Pienas:
UAT pienas
Geriamasis pienas
Neperdirbtas pienas
Kefyras
Rugpienis
Jogurtas
Geriamasis jogurtas
Jogurtas su sveikatinančiais priedais
Jogurtiniai gerimai ("Smilgele" ir kt.)
Grietine
Grietines ir augaliniu riebalu mišinys
Pieno gerimai ("Miau", "Actimel")
Varške
Grudeta varške
Desertine varške
Varškes sureliai
Varškes suris
Rukytas varškes suris
Varškes suris su priedais
Sviestas
Tepus riebalu mišinys
Fermentinis suris
Suris "Picarella"
Suris "Mocarella"
Surio produktas
Minkštasis pelesinis suris
Tepamas suris
Ledai
Koncentruotas (kondensuotas) pienas
Kondensuotas pienas su priedais (cukrus, kakava)
Pasukos
Grietinele
PIK-NIK plešomos surio lazdeles