www.veidas.lt

A.KASPARAVIČIUS: „UŽSIENIO POLITIKOSJUODOJI SKYLĖ – SANTYKIAI SU VOKIETIJA“ 12 p.

ITIN DAUG PASIEKĘEMIGRANTAI IŠ LIETUVOS 20 p.

2012 gegužės 284,99 Lt

Nr. 22

KAS KURIA GARLIAVOS RESPUBLIKĄ?

Tai nekompetentinga ir neatsakinga teisėsauga, pigios šlovės ištroškę politikai, vietosgyvenime nerandantys pseudointelektualai, savo misijos nebesuvokiantys dvasininkai ir

galiausiai visuomenės nusivylimas valstybės raida

LIETUVIAI KELIAUJA KITAIPNEI PRIEŠ DEŠIMTMETĮ 50 p.

PolicijosDepartamentas

LietuvosMuitinė

Valstybės SienosApsaugos Tarnyba

TURINYSNr. 22, 2012 m. geguÏòs 28–birÏelio 3 d.

Viršelis: BFL nuotr.; „Veido“ fotomontažas

VEIDAS ● 2012 05 28 3

Laukia grandiozinių koncertų vasara

Būstas

Didžiausias šiosVyriausybėspralaimėjimas –žlugusidaugiabučiųrenovacija.

44 p.

24 p.

LIETUVA

VISUOMENĖ

REDAKTORIAUS LAIŠKAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4R.BANCEVIČIUS: infliacijos tempą Lietuvoje diktuoja žaliavų prekeiviai Vakaruose . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .9A.BAČIULIS: net ir sąjūdininkai turi laikytis įstatymų . . .10A.ŠINDEIKIS – apie „marsietę“ finansų ministrę I.Šimonytę . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 17N.MAČIULIS: trys skolų naštos mažinimo būdai . . . . . .54

LAISVALAIKIS

KOMENTARAI

VERSLAS

TURIZMAS: dabar lietuviai keliauja kitaip nei prieš dešimtmetį . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .50

EKSPRESAS SAVAITĖ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .6–9SENTENCIJOS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .11SAVAITĖS INTERVIU: „Mūsų užsienio politikos juodojiskylė – santykiai su Vokietija“, – tikina istorikas dr. A.Kasparavičius . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .12VIRŠELIO TEMA: kas sukūrė Garliavos respubliką . . .14PINIGAI: A.Kubilius skolinasi, kad grąžintų A.Brazausko skolas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .18

KULTŪRA

FESTIVALIS: penktadienį sostinėje prasideda savaitę truksiantis šešioliktasis Vilniaus festivalis . . . . . . . . . . . .42TEATRAI: birželio teatrų asortimentas – baletas ir spektakliai vaikams . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .43MUZIKA: laukia grandiozinių koncertų vasara . . . . . . . .44KINAS: birželis kine – krepšinio tūzas prieš futbolo karalių ir kitos vasaros gėrybės . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .46PAVASARIO SKAITINIAI: ištrauka iš R.Milašiūno ir V.Normano knygos „Froidistiškai marksistiniai ir konserva-toriškai anarchistiniai skrydžiai ant kušetės virš gegutės lizdu virstančio pasaulio“ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .48

ISTORIJA: prieš 65 metus Lietuvoje prasidėjo masinė žemės ūkio kolektyvizacija, kuri pridarė didelių nuostolių visose gyvenimo srityse . . . . . . . . . . . . . . . . . .34MOKSLAS: žalioji revoliucija 2 – ateities žemės ūkio perspektyvos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .36DIZAINAS: nuobodžius ir vienodus biurus įmonės vis dažniau keičia į išskirtinio interjero erdves . . . . . . . .40

PASAULIS

AFRIKA: Arabų pavasario atomazgos – skirtingos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .30FILANTROPIJA: drąsus naujas filantropijos pasaulis . . . 32

TEMA: tarp lietuvių emigrantų – ir klestinčių verslų kūrėjai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 20NT: didžiausias šios Vyriausybės pralaimėjimas – žlugusi daugiabučių renovacija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .24ENERGETIKA: baigiamas virinti magistralinio dujotiekiovamzdis, sujungsiantis Jurbarką ir Tauragę . . . . . . . . . . 26INTERVIU: „Lietuvos energetikos ūkio stabdys – pinigai,politikai ir korupcija“, – tvirtina B.Henrikssonas . . . . . . . 28

A.U

FA

RT

O “

BF

L” N

UO

TR

.

“VE

IDO

” A

RC

HY

VO

NU

OT

R.

S.Ž

IUR

OS

NU

OTR

.„V

EID

O”

AR

CH

YVO

NU

OTR

.

12 p.

Savaitės interviu

„Mūsų užsieniopolitikos juodojiskylė – santykiaisu Vokietija“, –tikina istorikas dr. A.Kasparavičius.

Pasikeitusisituacija muzikosrinkoje lėmė, kadšią vasarą benekas antrą savaitęLietuvoje vyks po aukščiausiolygio koncertą.

Turizmas

Dabar lietuviai keliauja kitaipnei prieš dešimtmetį. 50 p.

Redaktoriaus Ïodis

Gintaras Sarafinas

EKSPRESAS

Radikalumas veda įaklavietę

Vyriausiasis redaktoriusGintaras Sarafinas

Vyr. redaktoriaus pavaduotojaGiedrė Bolzanė, tel. 264 9433

Atsakingoji sekretorėSonata Bajoraitė, tel. 264 9415

SKYRIAI:Vidaus politika – J.Ku činskaitė, A.Lėka,A.Bačiulis, tel. 264 9432

Verslas – J.Laurinėnaitė tel. 264 9418

Visuomenė – A.Jovaiša, V.Stoškuvienė, K.Vyšniauskas

Kultūra – R.Baltru šai tytė, tel. 264 9418

Užsienis – R.Janužytė, tel. 264 9423

Fotoredaktorė – L.Gušauskienė

Bendradarbiai – O.Bložienė, B.Burgis,V.Gaidys, A.Maldeikienė, R.Milašiūnas,E.Pukšta, D.Puslys, D.Pūras,T.Ramanauskas, J.Rojaka, J.Rudokas,R.Vainienė

Kalbos redaktorėV.Kundrotienė, tel. 264 9385

Vyr. dizainerėL.B.Paukštytė

Dizaineris K.Katkus

Reklama R.Lukšienė, A.Papievienė, tel. 264 9422

Platinimas ir prenumerataG.Strazdienė, tel. 264 9424

AdministratorėM.Aleksandravičienė, tel. 262 6813

REDAKCIJOS ADRESAS:A.Goštauto g. 8, (I a.), LT-01108 VilniusTelefonas 262 6813Faksas 262 2407El. paštas mailv@veidas.lt

Spausdino UAB „Spaudos kontūrai“,Vakarinė g. 1, Vilnius

Tiražas audituojamasVisos teisės saugomos © 2012 UAB„Veido“ periodikos leidykla. Žurnale „Vei-das“ paskelbtą informaciją galima platintiar naudoti kitose žiniasklaidos priemonė-se tik gavus rašytinį UAB „Veido“ periodikos leidykla sutikimą.

Rankraščiai negrąžinami ir nerecenzuojami.

Už laiškų, reklaminių bei PR raidėmis pažymėtų straips nių turinį redakcija neatsako.

Savaitinis iliustruotas žurnalas

2012 m. gegužės 28 d.Nr. 22 (1019)Leidžia UAB „Veido“ periodikos leidykla ISSN 1392-5156Steigimo liudijimas Nr. 1451Leidžiamas nuo 1992 m.

LEIDĖJASdr. Algimantas Šindeikis

DIREKTORIUSAndrius Valacka

Prenumerata 2012 m.„Veido“ prenumerata internetu: www.veidas.lt„Respublikos“ platinimo tarnybose; privačiose platinimo tarnybose ir redak-cijoje – kiekvieną darbo dieną;

Lietuvos paštuose – iki mėnesio 20 d.Lietuvos prenumeratoriams: 1 mėn. – 21 Lt, 3 mėn – 63 Lt, 6 mėn. – 126 Lt, 12 mėn. – 252 Lt.ES valstybių prenumeratoriams (su pristatymu) apmokėjimas čekiais

arba grynaisiais redakcijoje: 1 mėn. – 55 Lt, 3 mėn. – 165 Lt, 6 mėn. – 330 Lt, 12 mėn. – 660 Lt.Kitų valstybių prenumeratoriams: 1 mėn. – 85 Lt, 3 mėn. – 255 Lt, 6 mėn. – 510 Lt, 12 mėn. – 1020 Lt.

Niekada nemaniau, kad Lietuvoje tiekdaug kraštutinių radikalų. Dar labiaunetikėjau, kad tokie radikalūs yramūsų intelektualai ir inteligentai. VytautasŠustauskas, palyginti su jais, visiškas vaikas.Anksčiau tie radikalai slėpdavosi po manda-gumo ir tolerancijos kaukėmis, bet Garliavosįvy kių metu tas kaukes nusiplėšė ir ėmė į šunsdie nas dėti visus, kurie mano kitaip nei jie. Jeitu esi už teismo sprendimo vykdymą ir užD.Ke dytės perdavimą motinai, vadinasi, tu pe -dofilas. Jokių kitų variantų nėra. O jei tu esiNe ringos Venckienės pusėje, vadinasi, esi pa -tvo rinis. Čia vėlgi – jokių alternatyvų. Ir to kiaisvertinimais svaidosi ne kažkokie užribio žmo -nės, o mūsų teisės korifėjai (ar tik tokiais lai -komi?), politikai, visuomenininkai, disidentai,aktoriai ir t.t.

O ar negali būti taip, kad žmogus šioje isto-ri joje yra tiesiog per vidurį ir mano, kad teismųsprendimus vykdyti reikia, bet jis nėra pe do fi -las, arba mano, kad D.Kedytė turėtų augti nesu motina, bet ir ne su N.Venckiene, nes abipusės jai pridarė pernelyg daug žalos. Gal tie,kurie aklai nestojo remti vienos pusės, ir yrasveikiausios nuovokos? Juk N.Venc kie nė – nešventoji, bet tūkstančiai žmonių elgiasi taip,tarsi ji tokia būtų.

Šioje istorijoje galbūt apskritai išmintin-giausia būtų užmiršti tai, kas jau įvyko, ir pada-rius išvadas labai stipriai irtis į priekį. Tai yratokios pat pajėgos ir lėšos, kokios buvo panau-dotos vykdant teismo sprendimą ir perduo-dant mergaitę motinai, turėtų būti metamossiekiant išaiškinti pedofilijos mastą Lietuvoje,taip pat ir pačius pedofilus. Na tū ra lu, kad atsa-

kymo „nieko nustatyti nepavyko“ čia negalibūti. Jei paaiškėtų, kad ne tik arkliui, kaip tei-gia Vytautas Landsbergis, bet ir teis mui aišku,jog Laimutė Stankūnaitė yra pe dofilijos klanojungiamoji grandis ir ją fi nansiškai remiapedofilai, mergaitė iš jos ly giai taip pat įspū-dingai turėtų būti atimta, kaip ir buvo atiduo-ta. Ženkime toliau. Pilietininkas Darius Kuo -lys su visais savo šalininkais ir rėmėjais visas jė -gas turėtų mesti ne vienai šiai istorijai, ne pa -lapinėms prie Prezidentūros statyti, o tam, kadlygiai taip pat efektingai kaip Garliavos at vejubūtų įvykdyti tūkstančiai neįvykdytų ki tų teis-mo sprendimų ar apginti tūkstančiai ki tų nuoteisėtvarkos nukentėjusių žmonių. Ir ta da jispamatytų, kad rėmėjų turi gerokai dau giau,nei jų esama šiandien, ir kad lietuviai nė ra abe-jingi, arba nėra „daržovės“, kaip sako Sau liusStoma, o tiesiog kitaip supranta teisingu mą irvalstybę.

Beje, užgulus ne vieną bylą, o šimtus, į vie-šu mą pradėjus traukti nusikalstamo teisėtvar-kos institucijų aplaidumo atvejus, suluošintusžmo nių likimus, pirštu rodant į atsakingus as -menis, padedant žmonėms gintis (prisiminki-me kadaise buvusią Dalios Budrevičienės is to -riją), rezultatai iš karto pasimatytų ir tikraiįvyk tų lūžis bei proveržis. O rėkaujant ant„bač kos“ ir visus vadinant niekšais ar imbeci-lais, tūkstantąjį kartą skelbiant, kad mūsų vals -tybė jau žlugo, jokių permainų tikėtis ne verta.Nebent vienos – kad į Seimą ateis dar dau giaurėksnių ir radikalų, bet nuo to mūsų Lie tuvaibus tik blogiau. Arba nebent Gar lia va paskelb-tų autonomiją ir joje galėtų apsigyven ti visi,turintys kitokią teisingumo sampratą. ●

Per gegužės viduryje Austri-joje vykstantį tradicinį ren-ginį koncernas „Audi“ nustebi-no pristatydamas elektra varo-mo hibridinio dviračio prototipą„Worthersee“. Hibridiniu dvira-čiu galima važiuoti tik minantpedalus arba minant juos suelektrinio trijų arklio galių varik-lio pagalba – taip pasiekiamasiki 80 km/h greitis. Tokiu atvejuvisiškai įkrautos baterijos pakan-ka nuvažiuoti iki 70 km atstumą.Įjungus elektrinį režimą pedalųminti nereikia – variklis suteikiagalios pasiekti iki 50 km/h greitį.Ši dviratė transporto priemonėtaip pat turi kelis pagalbinius va-

žiavimo režimus, kurie įjungiamikylant į kalną ar pučiant prieš -priešiniam vėjui. Taip pat yra re-žimas, skirtas ekstremalams irleidžiantis važiuoti vienu ratu.Šios transporto priemonės rė-mas bei ratai pagaminti iš ypačlengvo anglies pluošto ir sveria

vos du kilogramus. Visas dvi-ratis sveria apie 11 kg – liku-sią svorio dalį sudaro ličiojonų akumuliatorius, įkrauna-mas per dvi su puse valan-dos. „Audi“ atstovų teigimu,šis hibridinio dviračio prototi-pas buvo kuriamas turint gal-voje tipiškus miestų gyvento-jus, kuriems toks dviratis turė-tų tapti ekologiška ir spūstyse

nestringančia transporto prie-mone. Kaip ir pridera prototipui,dviratis turi borto kompiuterį, ku-ris bevieliu ryšiu gali „bendrauti“su dviratininko išmaniuoju telefonu, jungtis prie socialiniųtinklų. ●

Kaimo turizmo sektorius, ge-rokai nukentėjęs per sunk -metį, jau pernai rodė aiškius at-sigavimo ženklus: atsirado per40 naujų kaimo turizmo sody-

bų, kurių Lietuvoje da-bar yra daugiau nei700, o poilsiautojųskaičius didėjo 10proc. Panašaus augi-mo kaimo turizmo so-dybų savininkai tikisi iršiemet, nepaisant to,kad nuo gegužėsjiems pasunkėjo mo-kesčių našta. „Kaimo

turizmo sektoriuje tikimės augi-mo, ypač dėl to, kad sunkme-čiu sodybų savininkai pakeitėpožiūrį į teikiamas paslaugas,jos tapo kompleksiškesnės, tai-

gi dar patrauklesnės poilsiauto-jams. Suvokta, kad svečiamsvien nakvynės nebeužtenka,dabar siūloma ir edukacinių,pažintinių programų, daugiaupramogų, tad išaugusius mo-kesčius turėtų amortizuoti didė-jantis kaimo turizmo populiaru-mas“, – mano Lietuvos kaimoturizmo asociacijos (LKTA) va-dovas Linas Žabaliūnas. Jis ne-abejoja ir tuo, kad padidėję mo-kesčiai „sodybininkams“ galuti-nės paslaugų kainos nepaveiksir poilsis kaimo turizmo sody-bose šiemet brangti neturėtų. ●

T U R I Z M A S

Lietuvos pajūrio kurortai, jaupasirengę vasaros sezonui,šiemet išskirtinių naujovių ne-siūlo, tačiau planuoja pradėtine vieną naują didelį projektą.Štai Nidoje kitą rudenį turėtųprasidėti kultūros ir turizmo in-formacijos centro „Agila“ pa-stato rekonstrukcija – busįrengta 500 vietų salė, skirtakoncertams, spektakliams, kinoseansams. Pasak Neringos sa-vivaldybės Miesto tvarkymo irstatybos skyriaus vedėjo Rena-to Čelutkos, šiuo metu rengiamiNidos jūros terapijos centroprojektai. Šis centras, kuris siū-lys vandens ir SPA paslaugas,iškils vietoj nebaigtos statyti val-gyklos šalia Nidos centrinio pa-plūdimio.„Po dvejų trejų metų bus su-tvarkyta buvusio žvejų kolūkiocecho teritorija Nidos centre.

Ant Kuršiųmarių krantoturėtų iškiltiviešbutis sukonferencijųsalėmis, par-duotuvėlė-mis, nedide-liu SPA cent-ru ir koncertųscena antvandens“, – sako Neringos sa-vivaldybės atstovė Sandra Vaiš-vilaitė.Po kelerių metų Pervalkoje turė-tų atsirasti vaikų poilsio stovyk-la ir ekologinis kempingas. OPalangoje jau šiemet planuoja-ma pradėti Vasaros koncertųsalės rekonstrukciją. „Rekonst-ruota estrada veiks visus me-tus, bus atnaujinta scena, pasi-rodymus galės stebėti daugiaužiūrovų“, – dėsto Palangos tu-

rizmo informacijos centro direk-torė Alla Valužienė.Šiemet bus pradėti ir kurhauzorestauravimo darbai. Čia pla-nuojama įrengti miesto rotušę.Beje, šią vasarą Palangoje ma-žųjų poilsiautojų laukia naujaipušyne netoli Šermukšnio gat-vės įrengtas vaikų žaidimų par-kas. O rudenį pietinėje Palan-gos dalyje esančioje Nemirse-toje planuojama atidarytikempingą. ●

N A U J O V Ė S

Pajūrio kurortuose – SPA centrų, koncertųsalių, viešbučių statyba

Lietuva

PUSLAPYJE PANAUDOTOS „VEIDO“ ARCHYVO, „BFL“ NUOTR.

EKSPRESASN A U J O V Ė

VEIDAS ● 2012 05 286

Šalti

nis:

Sta

tistik

os d

epar

tam

enta

s

Kaimo turizmo sodybose gausėja paslaugų

„Audi“ pristatė hibridinį dviratį

700 tūkst.Tiek šiuo metu Lietuvoje esama pa-gyvenusių žmonių (60 metų ir vyres-nių). Tai sudaro 21,6 proc. visų gy-ventojų.

2008 m.Nuo šių metų pagyvenusių žmoniųskaičius Lietuvoje ėmė viršyti vaikų iki18 metų skaičių.

115Tiek pagyvenusių žmonių dabar ten-ka šimtui vaikų. 2001 m. pradžioje jųteko tik 78.

1,8Lietuvoje tiek kartų daugiau pagyve-nusių moterų nei pagyvenusių vyrų.

Ignalinos r.Šiame rajone pagyvenusių žmoniųnuošimtis didžiausias ir sudaro net30,5 proc. visų gyventojų.

48,6 proc.Toks nuošimtis 55–64 metų amžiausgyventojų turi darbą. Kitose ES šalysedarbo turinčių senjorų mažiau nei Lie-tuvoje.

4,5 proc.Tebedirba tokia dalis vyresnių nei 65metų Lietuvos gyventojų.

13 proc.Maždaug tiek pagyvenusių žmoniųLietuvoje naudojasi kompiuteriu ir in-ternetu.

1 proc.Tiek pagyvenusių žmonių Lietuvojegyvena globos namuose.

42 proc.Tokią dalį pagyvenusių žmonių vargi-na kraujotakos sistemos ligos. Būtentjos dažniausiai ir kamuoja šios am-žiaus grupės žmones.

Pagyvenę žmonės

Moksleivių tėvai pa-sipiktinę, kad mo-kykloms įdiegus elek -troninio mokinių dieny-no sistemą padaugėjobiurokratijos. „Iki šiolvaikui susirgus užtek-davo atnešti į mokyklągydytojo pažymą, da-bar reikia suvedinėtiduomenis į el. dienyną.Tačiau dažnai per sa-vaitę šito padaryti ne-pavyksta, nes el. die-nyno sistema stringa. O po sa-vaitės nebegalima pateisintivaiko ligos ir el. dienyne lieka įra-šas, kad pamokos praleistos bepateisinamos priežasties, norsmokykla ir turi visas gydytojo pa-žymas“, – piktinasi pradinukėsmama Rūta. Vilniaus miesto sa-vivaldybės Švietimo poskyriospecialistas Tomas Jankūnas pa-tikino, kad tėvai neprivalo teisintiel. dienyne vaikų praleistų pamo-kų, jei mokyklai yra pateikta gy-dytojo pažyma apie vaiko ligą:„Paprastai praleistas pamokaspagal gydytojo išduotas pažy-mas pateisina klasės auklėtojos.“Bene pažangiausios Lietuvoje

Vilniaus centro poliklinikos direk-torius dr. Kęstutis Štaras infor-muoja, kad jų poliklinikoje jauyra įdiegta el. pažymų sistema,bet kol kas jos spausdinamostėvams, kad šie pateiktų mokyk-loms, o ne tiesiai siunčiamos įmokyklas, mat nėra priimto ofi-cialaus švietimo ir sveikatos ap-saugos ministrų sprendimo.Švietimo ir mokslo viceministrasVaidas Bacys, vos išgirdęs klau-simą, entuziastingai atsakė:„Puiki idėja, jau nuo šio rudenstaip ir pa darysime: poliklinikų iršvietimo įstaigų steigėjas daž-niausiai tas pats – savivaldybė,taigi elektroninio duomenų per-

davimo sistemas ne-trukus sujungsime.“Sveikatos apsaugosviceministrė Nora Ri-bokienė sako, kadkliūčių naujai sistemaiįdiegti nebūtų, mat jaudabar mėginama vi-sas sveikatos priežiū-ros paslaugas kom-piuterizuoti. „Sąlygavienintelė: Švietimo irmokslo ministerija turiužtikrinti poliklinikų

mokykloms siunčiamų elektroni-nių duomenų apsaugą“, – pa-brėžia N.Ribokienė.Kad elektroninio duomenų per-davimo apie ligonius sistemąnėra sudėtinga sukurti, priešdvejus metų įrodė „Sodra“. Po-liklinikų ir ligoninių duomenysapie susirgusius dirbančiuosius„Sodrą“ ir darbdavius pasiekiaper vieną valandą nuo gydytojoįrašo paciento ligos istorijoje, tadnei darbdaviui, nei darbuotojuinebereikia niekur lakstyti su pa-žymomis. Įdiegti šią sistemą„Sodrai“ kainavo 2 mln. Lt, permetus sistema sutaupo apie 17mln. Lt.“ ●

Nuo gegužės pradžios įsiga-liojus naujoms taksi paslau-gų kontrolės taisyklėms, pagal

kurias taksistai privalo takso-metrus registruoti Valstybinėjemokesčių inspekcijoje bei kas-dien pildyti pajamų apskaitosžurnalą, taksi rinkoje įsivyravochaosas. Dabar išsikvietus taksiautomobilį jo tenka laukti apiepusvalandį, o neretai net darbodienos metu klientai išgirsta,kad laisvų vairuotojų nėra ir ne-aišku, kada kuris nors galės at-vykti. „Vilniuje maždaug trysšimtai taksi vairuotojų nuo ge-

gužės pradžios nusprendė ne-bedirbti, mat naujoji tvarkajiems atrodo reikalaujanti per

daug atsakomybės. Kiti galbūttik laikinai nedirba, nes dar ne-persiorientavo“, – paaiškino tak-si paslaugų teikėjų asociacijosprezidentas Ričardas Kriukovas.Jis apgailestauja, kad senoji sis-tema buvo visiškai sugriauta, okol pradės veikti naujoji, praeisnemažai laiko. „Taksometrusprilyginus kasos aparatams, jievisi turi būti patikrinti. O tą Vil-niuje atlieka viena įmonė, kurio-je dirba vos trys darbuotojai.

Vieną taksometrą jie tikrinamaždaug pusvalandį, tad nusi-driekia eilės. Vairuotojai gaištalaiką ir pildydami apskaitos žur-nalus“, – kodėl šiuo metu sosti-nėje sudėtinga išsikviesti taksi,paaiškina R.Kriukovas. Vilniausmiesto savivaldybės Miestoūkio ir transporto departamentoMiesto transporto skyriaus ve-dėjas Evaldas Matonis tvirtina,kad sostinėje taksi vairuotojųnesumažėjo. „Vairuotojai tiesiogkeičia įmones. Įsigaliojus palan-kesnei mokesčių tvarkai, nema-žai jų pradėjo užsiimti individua-lia veikla. Per keturis mėnesiustokių leidimų išduota apie sep-tynis šimtus“, – informuojaE.Matonis. Beje, rugsėjo mėne-sį į gatves išriedės dar ir apiešimtą Vilniaus miesto savivaldy-bei priklausančių taksi automo-bilių „Vilnius veža“. „Jų kaina užkilometrą bus tokia pati kaip rin-koje, tačiau automobiliai busnauji ir tvarkingi, vairuotojai la-biau kontroliuojami, tad pavyksišvengti apgavysčių“, – žadaE.Matonis. ●

Penktadienį Klaipėdoje prasidės aš-tuonioliktasis Pilies džiazo festivalis.Tris savaitgalio vakarus Klaipėdos teat-ro aikštėje vyksiantys koncertai – kaipvisuomet nemokami. Didysis festivaliožvaigždynas pasirodys šeštadienį 18val. prasidėsiančiame koncerte, kuria-me matysime saksofonininkus CandyDulfer iš Olandijos ir Igorį Butmaną išRusijos, amerikiečių vokalistę Niki Harisir norvegų pučiamųjų ansamblį „TheBrazz Brothers“, kitą dieną viešėsiantįjau Vilniaus festivalyje. Naktiniai „JamSession“ nuo vidurnakčio vyks Švyturiomenų doke. ●

Klaipėda džiazuosR E N G I N I A I

Šeštadienį 16 val. Raudondvario pi-lies dvare rengiamas dainuojamo-sios poezijos festivalis „Ant žemės kraš-to“. Renesansinio grafų Tiškevičių dva-ro parko šimtamečių ąžuolų ir liepųpavėsyje koncertuos Alfredas Kukaitis,Gediminas Storpirštis, Giedrius Arba-čiauskas, Algirdas Svidinskas, TomasPupinis ir kiti dainuojamosios poezijosatlikėjai. „Žemės kraštas – tai riba, antkurios atbrailos išlieka tik teisybė, gar-bė, orumas, darna ir visos kitos didin-gos smulkmenos. Įėjimas neįkainoja-mas, užtat nemokamas“, – primena or-ganizatoriai. ●

Bardai rinksisRaudondvaryje

EKSPRESASLietuvaŠ V I E T I M A S

VEIDAS ● 2012 05 28 7

Mokykloms nebeužtenka gydytojo pažymosdėl vaiko ligos

Vilniuje išsikviesti taksi – vis sudėtingiauPA S L A U G O S

Visagino atominės elektrinės(VAE) reaktoriui ir kitai įran-gai nugabenti prireiks rekon-struoti apie trisdešimt keliopralaidų ir tiltų, daugiau neipenkiasdešimt posūkių, aštuo-niasdešimt sankryžų bei vienąpervažą. Taip pat numatytapastatyti vieną naują tiltą, antesamų žvyrkelio atkarpųpenkiose vietose pakloti naująkelio dangą ir atlikti maždaugaštuonių šimtų elektros oro li -nijų kabeliavimo darbus.Specialistai apskaičiavo, kad

prioritetinio sunkiasvorių irdidžiagabaričių krovinių (jųsvoris gali viršyti 1000 t)gabenimo maršrutas nuoKlaipėdos jūrų uosto iki staty-bos aikštelės iš viso sudarysapie 550 km automobilių kelių.Pagrindiniai parengiamieji dar-bai turi būti atlikti iki 2015 m.pabaigos – tuomet Visaginolink jau turėtų pajudėti pirmiejikroviniai.Visi šie darbai atsieis apie250–300 mln. Lt. „Išoriškai ke-lio danga ir konstrukcija ne-

turėtų skirtis nuo esamų kelių.Pagrindinis vizualinis skirtumasturėtų išryškėti posūkiuose.Kaip rodo praktika, trans-portuojant sunkiasvorius irdidžiagabaričius kroviniustransporto priemonės būnailgesnės negu standartinės,tad posūkio spinduliai būnadidesni, jie išplatinami“, – ko-mentuoja VAE generalinis di-rektorius Rimantas Vaitkus.Kaip interviu „Veidui“ sakė fi-nansų ministrė Ingrida Ši-monytė, jei Lietuva, priėmusivisus reikalingus įstatymus,ateityje vis dėlto nuspręstųatominės elektrinės nestatyti,bene didžiausius nuostoliuskaip tik ir sudarytų į sunkia -svorių krovinių kelią investuo-tos lėšos. „Tiesiog būtų nuties-tas aukštų specifikacijų kelias,bet jis netarnautų tam, kamturėtų, tačiau apskritai tainebūtų kažkokia milžiniška in-vesticija, kurios valstybė ne-galėtų pakelti“, – teigėI.Šimonytė. ●

Naujausi Eurobarometroduomenys atskleidė, kadvos 1 proc. lietuvių yra paėmępaskolas iš bankų – tai patsmažiausias rodiklis visoje ES,kur paskolomis labiausiai nau-dojasi olandai (53 proc.), danai(48 proc.) ir švedai (45 proc.).Vos 10 proc. lietuvių turi ir iš pri-vačių asmeninių gautų paskolų,arba skolų: apie tokius neofi-cialius įsipareigojimus patvirtino10 proc. šalies gyventojų.Tiesa, asmeninės skolos ne itinpopuliarios visose Baltijos beiŠiaurės šalyse, užtat Kipre as-meniškai kam nors skolingi 38proc., Prancūzijoje – 25 proc.gyventojų. Vieni mažiausiųrodiklių Lietuvoje yra ir pagalnaudojimąsi daugeliu kitų fi-nansinių paslaugų. Pavyzdžiui,vos 2 proc. lietuvių turi įmoniųakcijų, tiek pat investuoja į pri-vačius fondus, nors ES vidurkisyra atitinkamai 11 ir 7 proc.Tik vengrus su bulgarais len -kiame ir pagal kreditines korte-les. Jas turintys nurodė 16proc. lietuvių, o štai Liuksem-

burge kreditine kortele naudo-jasi 87 proc. gyventojų, ben-dras ES vidurkis – 40 proc.Nelinkę lietuviai ir draustis.Pavyzdžiui, gyvybės draudimuyra apsidraudę tik 14 proc.gyventojų, nors Švedijoje – net60 proc. Nepopuliarios ir kitosdraudimo paslaugos –sveikatos, namų, automobiliųdraudimas. Pagal naudojimąsitokiomis paslaugomis esameantri nuo apačios: Lietuvojekuriuo nors iš šių draudimų

naudojasi 35 proc., visoje ES –51 proc., o štai Danijoje,Olandijoje ir Švedijoje – beveik90 proc. gyventojų.Tačiau pagal naudojimąsibankų sąskaitomis beveik neat-siliekame nuo ES vidurkio, irkitų rodiklių kontekste tai bylo-ja, kad renkamės konservaty -viausias, klasikines bankųpaslaugas. Pavyzdžiui, bankosąskaitą turi 84 proc. eu-ropiečių, o Lietuvoje jomis nau-dojasi 83 proc. žmonių. ●

Į P R O Č I A I

Pernai lietuvių atostogų planai buvooptimistiškesni nei užpernai, ošiemet jie dar optimistiškesni negu per-nai. Pavyzdžiui, pernai iš viso neatosto-gauti planavo net 24,4 proc. ap-klaustųjų, o šiemet tokių jau tik 10,6proc. Tai paaiškėjo iš „Veido“ užsakymutyrimų bendrovės „Prime consulting“ at-liktos naujausios sociologinės apklau-sos. Iš jos taip pat sužinome, kadšiemet jau daugiau žmonių yra numatęatostogas užsienyje (19,4 proc.), o dau-giau nei 21 proc. planuoja nuvykti bentiki Baltijos jūros. Atostogausiančiųnamie, sode ar kaimo sodyboje šiemetmažiau nei pernai.Tačiau atostogoms numatytų pinigųsumos didėja labai iš lėto: ir šiemetdaugiau nei pusė šeimų savo atosto-goms yra numačiusios skirti tik iki 1000Lt, o daugiau nei 3 tūkst. Lt savošeimos atostogoms planuoja skirti vos4,4 proc. respondentų. ●

Kokie lietuviųatostogų planai

A P K L A U S A

Verslas

PUSLAPYJE PANAUDOTOS “VEIDO” ARCHYVO, BFL NUOTR.

EKSPRESASU Ž M O J A I

VEIDAS ● 2012 05 288

Lietuviai – konservatyviausi bankų klientai visoje Europoje

Kiek lėšų šiemet skirsite savošeimos atostogoms? (proc.)

Lietuvai nepastačius atominės, liksprisiminimas – brangus kelias į Visaginą

Kur šią vasarą ketinateatostogauti? (proc.)

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimųir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2012 m. gegužės 14–16 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500gyventojų apklausa. Cituojant apklausą,nuoroda į „Veidą“ būtina.

Prie Baltijos jūros

Liksiu namie

Užsienyje

Sode

Visai neatostogausiu

Lietuvos kurortuose

Kaimo sodyboje

Nežinau / nesakysiu

19,6

19,4

11

10,6

9,2

6,2

2,4

21,6

501–1000 Lt

Iki 500 Lt

Neskirsiu nė lito, nes neturiu iš ko

1501–2000 Lt

Nežinau / nesakysiu

1001–1500 Lt

2001–3000 Lt

3001–4000 Lt

4001–10 000 Lt

10 001 Lt ir daugiau

20,4

14,2

9,6

7,8

6,2

2,8

2,2

0,4

1,8

34,6

Dauguma didžiųjų Lietuvosbaldų gamintojų pernaididino ir darbuotojų skaičių, iratlyginimus, taip pat gerino ek-sporto bei pardavimo vidausrinkoje rodiklius.Pernai Lietuvoje daugiau baldųpardavė septynios iš devyniųasociacijai „Lietuvos mediena“priklausančių gamintojų. Dar-buotojų padaugėjo net aštuo-niose iš devynių įmonių, dau-giausiai – „Klaipėdos bal duose“(nuo 489 iki 721), o vidutinisdarbo užmokestis šoktelėjopenkiose įmonėse. Kaip teigiaasociacijos „Lietuvos mediena“direktorius Raimundas Beinor-tas, baldų gamintojus labiausiaidžiugina pagrindinių eksporto

rinkų atsigavimas, nes pardavi-mas vidaus rinkoje, nors pa-mažu ir didėja, bet tebėramenkas. „Eksportas – mūsųverslo pagrindas, nes didžiuliobaldų pirkimo šuolio pačioje Lietuvoje tikrai nėra“, – pri-pažįsta R.Beinortas.Tiesa, kai kurios įmonės,pavyzdžiui, „Siguldos baldai“,šiuo metu vos spėja gaminti lie tuvių užsakomus virtuvėsbaldus. „Prie mūsų virtuvių –eilės, beveik prieškrizinis laiko-tarpis. Reikia gerokai palaukti,kol pagaminame“, – tvirtina di-rektorė Dalia Markevičienė.Tačiau ir ši įmonė apie 70proc. savo produkcijos ek-sportuoja.Na, o prekybininkai džiaugtiskol kas neturi kuo. „Lietuviaibaldų kiekvieną mėnesį nuper-ka vis mažiau, – sako „Baldųrojuje“ baldais prekiaujančiosįmonės „Baldeksita“ vady-bininkė Asta Bendikaitė. –Maistas, pirmo būtinumoprekės vis labiau brangsta, tadbaldams pinigų jau nebelieka.“Beje, kyla ir baldų kainos. ●

Krizės įkarštyje su -ma žėjus finansavi -mui, valstybinės įstai-gos taupydavo išleis-damos darbuotojusnemokamų atostogų,o ne mažindamos dar-buotojų skaičių. Tačiaušiemet dar 4 proc. su -mažinus asignavimusvisoms įstaigoms, val-stybės tarnautojamseiti nemokamų atostogųnereikės – esą rasta kitų būdųsutaupyti.Ministro pirmininko kanclerisDeividas Matulionis tvirtina,kad institucijos taip suformavosavo biudžetus, kadnemokamų atostogų darbuo-tojams nereikėtų eiti, – nebentvienai kitai įstaigai. „Neskati -nome, kad būtų taupomažmonių sąskaita. Tiesiog buvomažinamos visos kitos išlai-dos, tarkime, einamosios išlai-dos, investicinės programos“,– paaiškino D.Matulionis.Priminsime, kad masiškiausiai

nemokamų atostogų valstybėstarnautojai ėjo pernai. Tokietaupymo sprendimai buvo įgy -vendinami savivaldybėse, mui -tinėse, mokesčių inspekcijoje.Valstybės tarnybos departa-mento direktorė Laima Tulei -kienė pridūrė, kad valstybėsįmonės mažėjantį finansavimąsprendė ir mažindamos dar-buotojų. Valstybės tarnautojųregistro duomenimis, 2008 m.gruodžio 31 d. užimtų pareigy-bių buvo 79,3 tūkst., o 2012 m.gegužės 1 d. – 70,8 tūkst. Perpastaruosius vienus metusužimtų pareigybių sumažėjodviem tūkstančiais. ●

B A L D Ų P R A M O N ĖKOMENTARAS

Rekordiškai augusios grūdų ir naftos kainos bei žemumose išlikęseuras į ekonominio nuosmukio spąstus patekusioms Europos Są -jun gos šalims pernai atnešė dar vieną bėdą – didesnę infliaciją. Su -derintu vartotojų kainų indeksu (SVKI) matuojami kainų pokyčiai (vidu-tinė metinė infliacija) 2011 m. ES buvo didžiausi per pastaruosius trejusmetus ir siekė 3,1 proc. Žvelgiant į 1999–2011 m. laikotarpį tai buvo an trasdidžiausias Sąjungos infliacijos rodiklis (sparčiau kainos kilo tik 2008 m. –3,7 proc.).

Pasaulinės kainų kilimo tendencijos neaplenkė ir Lietuvos. Mūsų šaly-je SVKI per praėjusius metus vidutiniškai padidėjo 4,1 proc. ir aplenkęsat lyginimų kilimą vis dar spaudė gyventojų perkamąją galią žemyn.Didžiausią įtaką infliacijos spartaiLietuvoje pernai darė pasaulinėje rin-koje kilusios naftos ir kviečių kainoseu rais. Brangstanti nafta brangino de -ga lus ir iš esmės bet kokias paslaugas arpro dukciją, kurių dedamojoje yra de -ga lai. Taip pat brangę kviečiai kėlėmais to produktų kainas. Taigi 2011 m.Lietuva ypač kentėjo nuo vadinamo -sios atsivežtinės infliacijos.

Pernai metinė infliacija Lietuvoje didėjo iki pat gegužės, kai pasiekė 5proc. Tuo metu ypač stipriai buvo juntamas atsivežtinės infliacijos efektas.2011 m. gegužę automobilių degalai buvo 7,8 proc. brangesni nei prieš me -tus, o žaliavinė „Brent“ nafta – maždaug 12 proc. brangesnė nei 2011 m.pradžioje, skaičiuojant eurais. Maisto kainos Lietuvoje 2011 m. gegužę bu -vo 6,4 proc. didesnės nei prieš metus. Antroje 2011 m. pusėje infliacijaLietuvoje pradėjo lėtėti būtent dėl to, kad nebebrango ža liavos. Tačiaulabiau sumažėti kainų kilimui neleido 2011 m. liepos mė nesį 14–21 proc.padidinti dujų tarifai. Tarifų didėjimą taip pat iš esmės lė mė didesnės naf-tos produktų kainos pirmoje 2011 m. pusėje.

Žvelgiant į 2002–2011 m. laikotarpį pasaulinė grūdų ir naftos kainų įta -ka infliacijai Lietuvoje buvo ypač didelė. Tai reiškia, kad jei kviečiai ir naftapasaulinėje rinkoje labai brangsta, tikėtis lėtesnio kainų kilimo Lietuvojeneverta. Įdomu pastebėti, kad Vakarų Europoje žaliavų brangimas turikur kas mažesnę įtaką kainoms nei pas mus. Taip yra dėl to, kad vidutiniseuropietis, gaudamas didesnes pajamas, santykinai mažiau išleidžia mais-tui ir degalams.

Ir šiemet infliacijos tempas šalyje išlieka spartus – SVKI matuojama in -flia cija 2012 m. balandį, palyginti su 2011 m. balandžiu, siekė 3,3 proc. Mais -tas buvo 2,6 proc. brangesnis nei prieš metus, elektra, dujos ir kitas kuras –taip pat 11 proc. brangesnis. Tačiau infliacijos tempas antroje metų pu sėjeturėtų sulėtėti, nes naftos kaina pradėjo mažėti. Taip pat mažėja ir kviečiųkainos pasaulinėje rinkoje, mat šiemet tikimasi gausaus grūdų derliaus.

Žaliavų kainų įtaka infliacijai svarbi ir tada, kai kalbama apie Lietuvosgalimybes vykdyti Mastrichto infliacijos kriterijų. Siekiant įsivesti eurą Lie -tuvos infliacijos rodiklis būtų lyginamas su turtingesnių euro zonos šaliųin fliacija, o tų valstybių infliacijos rodiklyje naftos ir grūdų kainos lemiama žesnį svorį. Maža to, artimiausiais metais mažiausią infliaciją ben drosvaliutos zonoje greičiausiai turės šalys, kurios šiuo metu išgyvena recesiją.

Tai reiškia, kad atmetus svarstymus apie galimą palankesnį politinįeuro zonos šalių nusiteikimą priimti naujus narius, matyti, jog ekonomi-niai veiksniai, lemsiantys infliacijų skirtumą artimiausius keleriusmetus, bus atsisukę prieš Lietuvą, o tai, ar Lietuva vykdys Mastrichtoinfliacijos kriterijų, greičiausiai priklausys ne nuo mūsų, o nuo tarpinin-kų Čikagos žaliavų biržoje. Išvengusi sparčios atsivežtinės infliacijos,artimiausiais metais Lietuva greičiausiai galėtų sėkmingai vykdyti kainųstabilumo kriterijų. ●

VEIDAS ● 2012 05 28 9

Įmonės didina ir darbuotojųskaičių, ir atlyginimus

Didžiausią įtakąinfliacijos spartai

Lietuvoje pernai darėpasaulinėje rinkoje

kilusios naftos irkviečių kainos eurais.

AT O S T O G O S

Valstybės tarnautojams eitinemokamų atostogų nebereikia

Infliacijos tempąLietuvoje diktuojažaliavų prekeiviai

Pernai Lietuva ypač kentėjo nuo vadinamosiosatsivežtinės infliacijos.

Rokas Bancevičius,DNB vyresnysis analitikas

VEIDAS ● 2012 05 2810

Pusę dar bibliniais laikais nustatyto 40 metų ilgio kelio į lais-vę nuėjusioje valstybėje vis dažniau skamba klausimas: ardėl tokios Lietuvos kovojome? Nieko keista – apie tai, kadpu siaukelėje tokie šauksmai, kaip ir raginimai pasukti atgalios arpakeisti vedlius, skambės vis garsiau, parašyta dar Išėjimo knygo-je (parašyta ir ką tokiais atvejais reikia daryti: Išėjimo 32, 13–29).Šį klausimą paprastai kelia nesugebėjusieji prisitaikyti prie gyve-nimo demokratiškai valdomoje atviros rinkos ekonomikos valsty-bėje, tad vis dažniau prisimenantys „senus gerus“ sovie-tinius laikus, kai galėjo mėgautis didesne nei vidutinegerove ar išskirtiniu statusu visuomenėje.

Nereikia stebėtis, kad tarp tokių yra tiek Sąjūdžiopirmeivių, tiek jo idėjinių tėvų. Sąjūdis ir Atgimimas, kaipkiekviena sėkminga revoliucija, buvo to meto visuomenėselito produktas, o pirmieji atkurtos valstybės vadovai –revoliucijos vaikai. Lygiai kaip kiekviena revoliucija, dalįsavo vaikų ji suvalgė. Galime pasidžiaugti, kad ne tokiatiesiogine prasme, kaip giljotiną pažinusius Prancūzijosrevoliucijos vaikus.

Tad šiandieną belieka gūžtelėti pečiais girdint, kaipdalis buvusio sovietinės Lietuvos ir Sąjūdžio elito, ilgainiui atsidūru-sio politinėje paraštėje, šaukia: kaip drįstate teisti Mus, Sąjūdį?! Nes,tiesą sakant, būtent dėl to Sąjūdis ir kovojo – kad Lietuvoje būtų gali -ma pagal vienodus visiems įstatymus teistibet ką: netgi signatarą, pirmosios Vy riau sy -bės vicepremjerą, vėliau Seimo vi ce pir -mininką Romualdą Ozolą ar signatarą, ilga-metį Seimo narį, Seimo komiteto pirmininkąBronislovą Genzelį. Abu, beje, dirbo priedabartinės Lietuvos Konstitucijos kūrimo,tad gyvena tiesiogine to žodžio prasme savo pačių susikurtoje valsty-bėje.

Šiandien daugelis jau nebepamena, kad vienas svarbiausiųakstinų, kėlusių žmones į Sąjūdį, buvo visuotinis pasipiktinimas iš -skir tinėmis sovietinės nomenklatūros privilegijomis. Tai buvo toligražu ne išskirtiniai, tik jiems vežioti skirti automobiliai, slaptos par-duotuvės su ypatingomis prekėmis ar uždari gyvenamieji kvartalai suypatingos statybos namais. „Čaikų“, kaip ir Turniškių, Lietuvoje buvonedaug, o „Volgą“ (ar net „Fordą“) nusipirkti, nemenką namą su -simūryti galėjo dažnas brežnevmečiu klestėjusios šešėlinėsekonomikos atstovas.

Svarbiausia nomenklatūros privilegija buvo absoliuti teisinėneliečiamybė. Kiekvienas, pakilęs iki CK nomenklatūrinės pareigy-bės lygmens (pagal šiandienį analogą tai būtų savivaldybių vadovai iraukščiau esantys centrinės valdžios atstovai), tapdavo teisėsaugainematomu asmeniu. Jie galėjo vogti, piktnaudžiauti tarnyba, šaudyti

vieni kitus medžioklėse – sovietinei teisėsaugai nomenklatūra būda-vo tabu. Jų likimą lemdavo savas, vidinis partijos teismas. Blogiausiuatveju nuteisdavo jų paprastus bendrininkus, o pačius nomenkla tū -rininkus išgrūsdavo į pensiją „dėl sveikatos“ ar į kokias antrarūšespareigas, jei padarytas nusikaltimas buvo mažesnis. Plačiąjąvisuomenę daugių daugiausia pasiekdavo gandai, kas ir kodėl patekoVilniaus (ar Maskvos) nemalonėn.

Štai šis suvokimas, kad greta egzistuoja beveik uždara Maskvospateptųjų, neliečiamųjų kasta, galinti gyventi nebijodamanei milicijos, nei „obuchaeso“ (sovietmečio STT), neiKGB, smarkiausiai žeidė kiekvieno lietuvio sąmonę irdidino tiek savo bejėgiškumo prieš sistemą jausmą, tieknorą tą sistemą sugriauti. Sukurti tokią valstybę, kuriojeįstatymus leidžia demokratiškai renkama valdžia, o tieįstatymai galioja lygiai visiems.

Galime burbėti, kiek norime, kad Lietuvos teisėsaugaar įstatymai netobuli, bet neįmanoma paneigti fakto:įstatymus leidžia laisvai ir demokratiškai renkami Seimai,o taiko juos teismai, kurių teisėjus skiria taip patdemokratiškai ir laisvai išrinkta politinė Lietuvos valdžia.

Policijos ar prokuratūrų vadovybę irgi skiria ta pati demokratiškaiišrinkta valdžia. Tad kokius politikus į Seimą ir Prezidentūrąišsirenkame, tokius įstatymus, policiją, prokurorus bei teisėjus

turime.Jeigu Sąjūdžio tėvų šiandien nekamuotų

asmeninės nuoskaudos dėl to, kad jie patysjau kuris laikas nebesugeba suvilioti rinkėjų,tad belieka tenkintis ne laiku ir ne vietojerengiamais mitingais, jie turėtų didžiuotisšaukimu į teismą. Juk tai reiškia, kad tos jų

idėjos ir šūkiai, kuriais nešini jie būrė Sąjūdį ir kėlė žmones įAtgimimą, nugalėjo.

Praėjo vos du dešimtmečiai, daugumą Lietuvos piliečių sudarodar sovietinės kartos ir sovietinės patirties žmonės, įstatymų irteisingumo samprata dar daugiausia sovietinė, bet įstatymai jaugalioja ir tiems, kurie juos rašo, ir tiems, kurie juos taiko. Be abejo,tiems, kurie nuo seno buvo pratę jaustis virš įstatymo (ar įsivaizdavotokie esą dėl savo ypatingų nuopelnų), ši patirtis yra netikėta ir skaus-minga. Ypač todėl, kad ilgą laiką Lietuva rinkėjų valia buvo valdomasenosios sovietinės nomenklatūros ir daugiausia iš jos atžalų susifor-mavusios naujosios. Su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis,įskaitant selektyvų įstatymo taikymą. Bet laikui bėgant viskas keičiasiir į gerąją pusę. Tegu ir ne taip greitai, kaip norėtųsi.

Todėl Sąjūdžio tėvams reikėtų eiti į savo teismą su džiaugsmu, o įjų išskirtinius nuopelnus, reikia manyti, teisėjai atsižvelgs – įstatymasnumato tokią galimybę. ●

Audrius Bačiulis

Sąjūdžio tėvams nedera siekti sovietinės nomenklatūros privilegijų

Jeigu Sąjūdžio tėvų šiandiennekamuotų asmeninės nuo-skaudos dėl to, kad atsidūrėpolitikos paraštėje, jie turėtųdidžiuotis šaukimu į teismą.

2012 m. Lietuvos universitetų reitingasViskas logiška – didžiau-sias Lietuvos universitetasir turi pirmauti reitinguose.Žinau, kad pasipiktinusiųvis tiek bus, bet jie neturėtųsvaigti apie tai, kad būtumepirmajame pasaulio univer-sitetų šimtuke. Taip tiesiognegali būti dėl daugeliopriežasčių. O jeigu mano-ma, kad užsienio universi-tetai paruošia darbui, taiirgi klystama – tikrai ne visi,viskas priklauso nuo to, kur

studijuojamair kas studi-juoja. Dauggabiausiųabiturientųgrįžta iš Ang-lijos, metęmoks lus,nes jų neten-kina studijųkokybė. Tik avinai šaukia,kad pas mus viskas blogai.Gerų specialistų visada rei-kia. Bet ne universitetai ne-paruošia, o patys studentaitaip mokosi. Jei įstoja į pas -

kutinę pasirinktąspecialybę, taitoks ten ir spe-cialistas iš jo. Jukjuokinga, kadpusė Lietuvos –vadybininkai...Beje, baigusmūsų VU, galimarinktis magistran-tūrą ne tik Euro-poje, bet ir JAV.

Mokslus mūsų VU jie tikraiįskaito, taigi gal patiemsbesimokantiems reikia pa-sistengti, o ne verkšlentinuo pat jaunystės.Dėstytojas Mindaugas

Ūkininkų turgeliai pana-šėja į paprastas turga-vietesGerai, kad tai pastebėjote,bet blogai, kad nenagrinė-jate, kodėl taip atsitiko.Juk ne ekologišką ir natū-ralią produkciją pardavi-nėjantys ūkininkai ir jų at-stovai dėl to kalti, o viso-kie perpardavinėtojai,nesąžiningų žmonių go-dumas (kurie menkaver-čius produktus ir daržovespardavinėja kaip itin ver-tingus) ir menka tų turge-lių kontrolė. Ūkininkai dėlto labiausiai nukentėjo, o

gera ūkininkų turgelių idė-ja ir projektas buvo jei ne-sukompromituoti, tai bentjau stipriai apardyti. Taip,pirkėjų ūkininkų turgeliuo-se jau gerokai mažiau neianksčiau, bet man mies-tiečių norėtųsi paprašyti:žiūrėkite ne vien į kainą,pirkite ne vien pigiausiąproduktą ar daržovę, pasi-kalbėkite su ūkininku, kurir kaip jis augina tai, kąpardavinėja, ir, patikėkite,nusivylimų bus gerokaimažiau.Ūkininkas Tadas Juozaitis

Laiškai „Veidui“

KOMENTARAIEKSPRESAS

„Padėtis tokia, kad jei Sausio13-osios perversmo organiza-toriai dar nebūtų nusenę,juos visus rudenį matytumenaujame Seime. Tai – kraštu-tinio nusivylimo išraiška.“„Vakarų ekspresas“Vytautas Matulevičius pateikia apokalip-tines prognozes.

„Atostogas Turkijoje besi-renkančių žmonių fantazija– ribota. Aš apskritai nesu-prantu, kodėl lietuviai ren-kasi to kią banalią atostogųkryptį.“

TV3Informuoja neribotos fantazijos ir riboto mandagumo ekspertasGiedrius Drukteinis.

„Šiandienos jaunimui vienu metu kyla dauggalimybių ir kartu pagundų. Kartais būna tikraisunku atsirinkti, kas svarbiau– ar eiti sportuoti, skirti visąsavo laisvalaikį ateities pa-siekimams kurti, ar linksmaileisti laiką su gerais drau-gais.“LNKJonas Valančiūnas nagrinėja beveikhamletiškus klausimus.

„Lietuva turi tapti ne tikdidžiųjų pasaulio korporaci-jų sandėliu, o idėjų ir globa-laus verslo branduoliu.“15min.ltSkelbia kol kas vis dar vieno didžiųjųpasaulio korporacijų sandėlių vyr. san-dėlininkas Artūras Zuokas.

EKSPRESASSentencijos

Negi parlamentaramsgalioja Lietuvos įstatymai?

Nesąmonė.

Nejaugi parlamentarams reikiadraustis automobilius ir vairuotojųcivilinę atsakomybę? Nesąmonė.

Negi parlamentarųautomobiliams reikalinga

techninė apžiūra? Nesąmonė.

VEIDAS ● 2012 05 28 11PUSLAPYJE PANAUDOTOS „VEIDO“ ARCHYVO IR „BFL“ NUOTR.

„Arabų pavasaris“gali virsti „arabųžiema“. ArtimiejiRytai plačiąja prasme– visiška netvarka, otai geopolitinėgrėsmė viso pasaulioekonomikai.“CNBCNourielis Roubini, regis, jau tapo juoduoju pranašu.

FotosmūgisHUMORAS

Iš NATO vadovų susitikimo Čikagoje DaliaGrybauskaitė siuntė pergalės ženklus, kadtai pats rezultatyviausias Baltijos šalimsforumas, o Lietuva pasiekė visus užsibrėžtustikslus. Ar tai nerodo, kad tiek triukšmo sukėlęLie tuvos vadovės atsisakymai Varšuvoje pa de -rin ti baltų ir lenkų pozicijas, o prieš porą me tų– su sitikti su JAV prezidentu Baracku Oba maPra hoje nė kiek nepakenkė Lietuvos in te re -sams, gal net atvirkščiai? Gal Lietuvos už sieniopolitika ne tokia jau nekryptinga, kaip daž naikritikuojama, jei duoda konkretų rezulta tą?

Atsakymų į šiuos klausimus ieškome suLietuvos užsienio politiką ir tarptautinius san-tykius tyrinėjančiu Istorijos instituto vyr. moks-lo darbuotoju dr. Algimantu Kasparavičiumi.

A.K.: Būtų daug įtikinamiau, jei reveransusLietuvos užsienio politikai būtų išsakę mūsųesminiai strateginiai partneriai, pavyzdžiui,JAV ar Lenkija, o ne mes patys. Esu įsitikinęs,kad Lietuvos užsienio politikos rezultatai – netiek mūsų pačių pastangų, kiek palankios tarp-tau tinės konjunktūros rezultatas.

Taip, JAV prezidentas glėbesčiavosi sumūsų prezidente, lygiai kaip ir su kitais valsty-bių vadovais. Bet tai ne politika, o tik diploma-tinis etiketas, kurį, kaip rodo istorija, pervertin-ti rizikinga.VEIDAS: Kokie esminiai mūsų diplomatijos trū-kumai suformavo tokį skeptišką jūsų požiūrį įšiandienos Lietuvos užsienio politiką?A.K.: Po D.Grybauskaitės atėjimo į S.Dau kan -to aikštę Lietuvoje iš esmės tėra užsienio poli-tikos prezentacija. Iki tol, nors neretai klaidin-ga, neadekvati, kai kada net apsišaukėliška, betji egzistavo, o prezidento diriguojama Užsienioreikalų ministerija labai aiškiai suvokė jos prioritetus ir tikslus.

Tai, kas dabar prezentuojama kaip užsieniopolitika, turi du esminius trūkumus. Pirma, jojeper maža moralumo ir adekvatumo mussupančiai aplinkai. Naujausias pavyzdys –1941-ųjų laikinosios Vyriausybės vadovo JuozoAmbrazevičiaus-Brazaičio perlaidojimas:Vyriausybė skyrė lėšų, bet nei jos, neiPrezidentūros, nei Užsienio reikalų ministeri-jos atstovai renginiuose nedalyvavo. Tai rodo irchaosą valstybės užsienio politikos srityje, irmoralės, atsakingumo už savo veiksmus stygių.

Antras trūkumas – akivaizdus istorijos per-teklius. Mūsų užsienio politika tiesiog turi tokįistorijos antsvorį, kokio jau nebepatempia.Vardan „teisingos“ istorijos mūsų veikėjai pasi-ryžę istorinėms falsifikacijoms ir kovai supasauliu nuo Maskvos iki Vienos ar Tel Avivo.Didžioji dalis tariamų ar realių užsienio politi-kos problemų susijusios su istorija: santykiai irsu Rusija, Lenkija, nuo pernai vasaros – ir suAustrija, Izraeliu. Istorinių nesutarimų, ir ganarimtų, turi visos valstybės: britai ir prancūzainiekada nesutars dėl Napoleono pergalių, JAVvalstybės susikūrimas vienaip vertinamas pran-

cūzų, kitaip britų, bet istorija nedik-tuoja Va šingtono, Paryžiaus ir Lon -do no šiandienos užsienio politikos.VEIDAS: Mūsų užsienio politiką esa-te prilyginęs vaikščiojimui į padėvėtųdrabužių parduotuves matuojantispraeitį. Tačiau kitiems atrodo, kadtaip paisoma valstybės moraliniųnuostatų. Ar būtų moralu užmiršti so-vietmečio praradimus, nekelti kom-pensavimo už juos klausimo, vėl pri-minto praėjusią savaitę?A.K.: Užmiršti nereikia nieko.Mažos valstybės didžiausi užsieniopolitikos dividendai – garbinga isto-rija ir morali laikysena. Tačiaumums būtent to ir trūksta. Kai per-nai Austrija, remdamasi savo teisinesistema, paleido Sausio 13-osiosbylos įtariamąjį Michailą Go lo va -tovą, koks kilo Lietuvos politinioelito pasipriešinimas? Tačiau dabarjuk viešai nesipiktiname, kad britaitiria lietuvių įrodymus ir neskubamums išduoti buvusių „Snoro“ savi-ninkų. Ko dėl? Austrija – mažytė,tad leidžiame sau ją vadinti visokiaisvardais, užmiršę, kad ji 1991 m. muspripažino keliomis dienomis anks-čiau nei Didžioji Britanija, o joshumanitarinė parama 1990–1991m. buvo keliskart didesnė nei britų.Elgiamės kaip paauglys chuliganas –spardome, ką pajėgiame, bet susigū-žiame prieš stipresnį.

O dėl sovietų okupacijos žalos, mano galva,mums svarbiausia būtų moralinė kompensaci-ja: kad šiandieninė Rusija oficialiai pripažintųBaltijos šalių okupacijos faktą, jį priimtų kaipkomuniją ir atsiprašytų. Dėl materialinės kom-pensacijos – beprasmis reikalas. Pavyzdžiui,Lenkija į ją turi ne mažiau teisių nei Lietuva,tačiau šio klausimo nekelia ir nekels. Savo pozi-ciją aiškina taip: Lenkija netapatina stalinizmoir rusų tautos, suvokia, kad nuo stalinizmo fiziš-kai ir morališkai daugiausiai nukentėjo patysrusai, todėl dabartinei Rusijos valstybei neturijokių ekonominių ar finansinių pretenzijų.Palaikydami santykius su Rusija, kurie yra mū -sų politikos Achilo kulnas, galėtume pasinau-do ti lenkų pavyzdžiu. Jie sugebėjo atitirpdytitar pusavio įtampą ir rado sprendimą net sudė-tin gu Katynės klausimu.

O štai lietuviai, kaip prieš 20 metų, taip iršiandien, jau po NATO skėčiu, tik pagoniškaiburnoja prieš Rusiją, bet nieko neveikia, kadpadėtis Rytuose pasikeistų į gera. Norintpakeisti rusų, Kremliaus požiūrį į Lietuvą, rastikonvencinius sutarimus XX a. politinės istori-jos klausimais reikia ne nuo ryto iki vakaro ry -puo ti Vilniuje, bet ilgai, kantriai dirbti Mask -voje su konkrečiais žmonėmis prie realių pro-jektų. Būtų kvaila antirusiškumą paversti nau-

jąja lietuvių religija, kada piktybės gėlės žydipačioje Lietuvoje.

Prezidentės pareiškimas Čikagoje, kadLenkija keičia gerus santykius su Rusija mai-nais už Lietuvą, labai švelniai tariant, neadek-vatus. Tarptautinės bendrijos akyse visada pras-tai atrodys valstybė, kuri nepatenkinta, jei kitijos kaimynai tarpusavyje gerai sutaria. Pavyduičia ne vieta. Taigi absoliučiai nepritariu apoka-liptinei politologų nuomonei, kad visi gerų san-tykių koziriai – tik Kremliaus rankose ir nuoLietuvos niekas nepriklauso.VEIDAS: Tačiau reikėtų pripažinti, kad Lenkija arVokietija palaiko santykius su Rusija kaip labiaulygiavertės partnerės, o Lietuvai – mažai, ener-getiškai nuo jos priklausomai valstybei – Rusijanorėtų diktuoti. Pavyzdžiui, statyti ar nestatytinaują atominę ar suskystintų dujų terminalą. Tadar įmanomi orūs dvišaliai santykiai?A.K.: Įmanomi. Nors tokia galimybė kasmetmažėja, nes patys sau vis susikuriame proble-mų. Ne Rusija iš mūsų atėmė Mažeikius ir jųpelną. Ne Rusija uždarė Ignalinos AE, prieš tainaujos net projekto neparengus. Negi mūsųderybininkai dėl narystės ES buvo neįgalūssuvokti elementarios tiesos, kad jei uždaromeatominę prieš tai nepastatę naujos, Rusija(kaip ir bet kuri kita valstybė, turėdama tokiągalimybę) nepraleis savo branduolinio šanso

„Lietuva atsukusi nuga ÎmonòsEKSPRESAS

Algimantas Kasparavičius:

VEIDAS ● 2012 05 2812

A.Kasparavičius: „Mūsų užsienio politika turi tokį istorijos antsvorį, kokio jau nebepatempia“

pasinaudoti situacija? Teko kalbėtis su poraderybininkų: klausimas, kaip pasikeis mūsųenergetinė priklausomybė uždarius AE,Briuselyje net nekeltas, tik skubėta į ES.VEIDAS: Norite pasakyti, kad Lietuvos ir Rusijossantykių štilis – tik dėl Lietuvos kaltės?A.K.: Noriu pasakyti, kad Lietuvos energetinėpriklausomybė nuo Rusijos 22-aisiais nepri-klausomybės metais pasibaisėtina, ir iš tos si tu -a cijos daug žmonių gauna milžinišką pelną,kuriuo per rinkimus paremia vieną ar kitą poli-tinę jėgą, ši ateina į valdžią ir toliau išlaiko tąstatus quo. Iki šiandien iš esmės visi energetinėsnepriklausomybės siekiai buvo tik retorika. Re a lių darbų ir rezultatų nėra, net europinėsgeležin kelio vėžės ir dujų terminalo. So cial de -mo kra tų Vyriausybė turėjo „Leo LT“, konser-vatoriai – korėjietiško atomo idėją. Bet kas iš to,jei trau kinys jau nuvažiavo ir Lietuva „užša-chuota“ iš Karaliaučiaus ir Gudijos? Rudenįgal ateis kita koalicija ir pasiūlys lietuviams tre-čią ener getinį brolį?

Bėda ta, kad Lietuvos užsienio politika per-nelyg personalizuota. Kaip bibliniais laikaiskiekvienas mūsų prezidentas užsienio politikąkuria pagal savo atvaizdą. Apie nacionaliniusinteresus daugelis net nemąsto, nes neišmano.Bet juk gyvename ne kokiais 33-iaisiais, o 2012metais po Kristaus.

Manau, kad dalis mūsų elito puola Rusijątik todėl, kad negali pasinaudoti jos ekonomi-nėmis preferencijomis arba siekia jų neprarasti.Bet esmė ta, kad mūsų elito ir valdininkijosveiklos modeliai, mąstymo klišės kultūros, juris-dikcijos, ekonomikos srityse absoliučiai rusiš-kos. Tiesiog turime armiją turtingų, pasipūtusiųlietuviakalbių rusų pačia negatyviausia prasme.Būtent ši „tautinė mažuma“ Lietuvai grėsmin-giausia.VEIDAS: Kaip galėtume normalizuoti santykius suLenkija?A.K.: Tai tiesiog privaloma ir turėtų būti natūra-lu. Mes kaimynai, mus sieja katalikybė, kultūra,emocijos ir šimtmečių istorija, kurioje yra daugdidybės, bet nėra neišsprendžiamų problemų.Tačiau dažnai savo užsienio politiką įkinkome įsmulkmenų kinkinį: nei dvišalių santykių, neivals tybės tarptautinio autoriteto negerina tokieat vejai, kaip Lietuvos metų metais tampomasklausimas dėl lenkų pavardžių rašybos arba ne -sibaigiantys profanų antpuoliai prie J.Pil suds kį.

Tačiau dvišalių santykių kokybė labai pri-klauso ir nuo santykių su kitomis valstybėmis: jeivisą savo užsienio ir gynybos strategiją suvesimeį tai, kad jos sėkmė įmanoma tik gerų santykiųsu Lenkija (ar su Rusija) dėka, tos šalys mustraktuos kaip savo geopolitinę erdvę ar net poli-tinės tapatybės tęsinį

Mano manymu, didžiausia pastarojo dešimt-mečio Lietuvos užsienio politikos juodoji skylėyra santykių su Vokietija suvedimas praktiškai įnulį. Daug ir entuziastingai kritikuojame ją užgerus santykius su Rusija, nors reikėtų tuo

džiaug tis. Nematau čia jokių grėsmių Lietuvai.Ne suvokiu, sąmoningai ar ne, šiandien esamevi siškai atsukę nugarą pagrindinei ES šerdžiai,ig noruojame lemiančius ES politiką svertus –ne tik Vokietiją, bet ir Prancūziją, kurios ženk-liai padėjo mums įtvirtinti Nepriklausomybę.VEIDAS: Buvome tai labai proamerikietiški, taibroliavomės su lenkais, tai skelbėmės Gruzijos irUkrainos advokatais, dabar norime tapatintis suŠiaurės Europa.A.K.: Ar girdėjote, kad Austrija, Portugalija,Ispanija, netgi Latvija keltų klausimą: eiti į pie-tus, į šiaurę, į mėnulį ar pas marsiečius? Kasmus sieja su šiaure, išskyrus neprigijusius Vazasir švedų invaziją XVII a. viduryje? Deja, į val-džios olimpą lipa visai nepasirengę atlikti šiųfunkcijų žmonės. Todėl nuolat blaškomasi, kaž-kur skubama, o visa veikla grindžiama tik imp-rovizacijomis, bravūra ir konjunktūra.VEIDAS: Tai kokios Lietuvos užsienio politikosperspektyvos?A.K.: Europos valstybių užsienio politikapaprastai pagrįsta gerais santykiais su kaimy-nais. Nežinau kitos ES valstybės, kuri turėtų tiekproblemų dėl savo kaimynų, kaip Lietuva.Britai turi gerą patarlę: „Geros tvoros ir kaimy-nus daro gerus.“ Žodžiu, jei tauta ar valstybėtvir tai jaučiasi savo žemėje, elgiasi oriai ir gar-bin gai, yra pasiturinti ir gyvybinga – problemųdėl kaimynų nėra. Problemų atsiranda, kai ištin-ka stagnacija, dekadansas ir kolapsas. Neblogaspa vyzdys – Žečpospolita. Dar geresnis – Rusijosim perija ir SSRS.

Žinoma, daug problemų lemia tai, kad pra-radome aristokratiją, skonį estetikos, humoro irpolitikos srityse. Išlindo blogąja prasme valstie-tiškas tiesmukas pragmatizmas, kuris išsiliejo ir1940 m. atvažiavus sovietų tankams, ir 1941 m.per Kauną žygiuojant naciams. Reiškiasi jis ir po1990-ųjų kovo 11-osios. Jo nestingo per privati-zacijos vajų, nestinga ir šiandien įsisavinant ESlėšas. Ką bendra su morale turi tai, kad dalispolitinio elito nuo ryto iki vakaro burnoja priešES, nesuvokdami, kad tik jos dėka mūsų ūkisdar šiaip taip funkcionuoja, o kaimynai mustoleruoja? Kritikuojame valstybes, kurios yraEuropos kultūros ir tarptautinės teisės altoriusir be kurių ES būtų apskritai neįmanoma.Tačiau nekeliamas klausimas, ką Lietuva peraštuonerius narystės metus davė ES.

Turint galvoje ekonominius, finansinius irdemografinius Lietuvos parametrus, mūsų vals-tybės ateities garantijos yra griežtas prisirišimasprie tarptautinės teisės, solidarumas su NATO,ištikimybė ES ir kuo gilesnė jos integracija. Ašbijau, kad Lietuvoje žiauriai trūksta politinėsklausos, todėl nedaug kas šį pavasarį išgirdovokiečių kanclerės Angelos Merkel žodžius, kurgalėtų nusiristi Europa, jei ES žlugtų. O tai nėraneįmanoma. ES žlugimas mums galėtų reikšti irarmagedoną. ●

Aušra Lėka

rą ES politikos šerdžiai“

S.Ž

IŪR

OS

NU

OTR

.

Nepaisant didžiulių pastangų sukeltivisuomenėje revoliuciją – visą parąįjungtų televizijos kamerų, privertu-sių mažą mergytę tapti realybės šou dalyve,riksmų, maldų ir dainų garsiausioje Lie tu vo -je mažo pakaunės miestelio Klonio gatvėje,eitynių sostinėje, piketų prie Prezidentūros irLietuvos ambasadų užsienyje, mūsų valsty-bės politiniame žemėlapyje violetinės spal-vos kol kas tėra apie 2 proc. ir visa ji susikon-centravusi ties Kaunu. Bent jau taip rodokelios reprezentatyvios partijų reitingų socio-loginės apklausos, kai kurių partijų prieš rin-kimus užsakytos vidiniam naudojimui.

Kad šie skaičiai šiandien labiau atspinditikrąją padėtį nei nuotaikos kai kuriose tele-vizijų laidose, rodo ir ne itin gausūs mitingaiVilniuje, kurie vyko tik vietinėmis – be Gar -lia vos ir Kauno desanto – pajėgomis.

Vis dėlto kas lėmė, kad teisinėje demok-ratinėje valstybėje, kokia yra Lietuva, taiplengvai galėjo susikurti minios teismo idėjagyva savotiška Garliavos respublika?

Teisinių institucijų klaidos stumiaprie linčo teismo

Pagrindinis violetinio judėjimo, kaip ir jopagrindu susikūrusios „Drąsos kelio“ parti-jos, deklaruojamas tikslas – kova su teisėsau-

gos ydomis. Jų tikrai daugybė, o vadinamasispedofilijos skandalas pasitikėjimo teismaiskreivę nulenkė rekordiškai žemai. Tiesa, perpastaruosius penkiolika metų ji niekad nebu-vo aukštai pakilusi: didžiausio pakilimo būta2004 m., kai teismais pasitikėjo kas ketvirtasmūsų valstybės pilietis, tačiau dabar – vosdaugiau nei kas dešimtas.

Per vadinamąjį pedofilijos skandalą teisė-sauga iš tiesų pasirodė visu „gražumu“, ir taidavė pagrindą rutuliotis visuomenę įaudri-nusiai istorijai.

Tačiau kai šiandien violetinio judėjimorėmėjai šaukia, kad reikėjo pirma išspręstipedofilijos bylą, o paskui jau – su kuo gyven-ti mergaitei, teisingiau būtų sakyti, kad pir-miausia reikėjo išnarplioti kitą bylą – Kaunopolicininkų, kurie dar 2008 m. gruodį DrąsiuiKedžiui jo paties prašymu išdavė pažymą dėlpedofilijos fakto, kurioje teigiama, kad vyromažametė dukra buvo prievartaujama buvu-sios sugyventinės Laimutės Stankūnaitėstėvų namuose, nors ikiteisminis tyrimas buvonebaigtas ir tokių faktų nustatyta nebuvo. Ošios pažymos pagrindu Kauno miesto apylin-kės teismas uždraudė mamai matytis sudukra. Pažymą išdavę pareigūnai tik 2011 m.stojo prieš teismą. Gal būtų mažiau mirčių,jei Kauno policija nebūtų Violetos Na ru še vi -č ie nės apklausos dėl buvusio sesers draugo

D.Ke džio grasinimų ją nužudyti atidėjusidie nai, kai ji jau buvo nužudyta. Galų gale,gal nebūtų įsisiūbavęs violetinis judėjimas, jeine būtų taip ilgai tąsytos Andriaus Ūso irL.Stan kūnaitės bylos.

Žinoma, visiškas absurdas, kad pati būda-ma teisėsaugos dalis teisėja Neringa Venc -kie nė ne tik nevykdė teismo sprendimo, betir ragino taip elgtis kitus žmones. Tačiausunku ne sityčioti iš teisėsaugos, kai ji aiškina,kad pri reikė dvejų metų teisėjus užgauliojan-čių N.Venc kienės tezių lingvistinei analizei.

Teisėsaugos institucijos iš šio skandalo tu -rėtų pasidaryti labai rimtas išvadas. Deja, kolkas jos atstovai labiau įsijautę į dievo, kuriuoabe joti nedera, poziciją, tekartodami, kadtei sinėje valstybėje privalu paklusti galuti-niams teismo sprendimams. Ši tezė neginči-ja ma, tačiau, kaip „Veidui“ yra sakęs vienasiš kiliausių Lietuvos teisininkų prof. dr. Egi di -jus Jarašiūnas (dabar – Europos SąjungosTei singumo Teismo teisėjas), teisingumas yrapras mingas, jei juo pasitikima. Bet, pabrėžiaE.Ja rašiūnas, žinoma, kad ir kokie blogi būtųteis mai, jie tūkstantį kartų geresni už linčoteis mą, nes šis neklauso argumentų.

Deja, Garliavos respublika siūlo pereitiprie minios teismo jurisdikcijos. „Politinėje irpo litologinėje literatūroje daug rašoma apievadinamąjį demokratijos deficitą ir demok-ratijos krizę Europoje. Pripažįstama, kad jąsukėlė vadinamasis žmogus iš gatvės, kurisgerai žino turįs savo teisę reikalauti, bet nesi-jaučiantis už nieką atsakingas“, – primenabu vęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, Vil -

Visuomenė, kurios du trečdaliai nepatenkinti demokratijos vei-kimu jų valstybėje, – puiki terpė įvairių veikėjų manipuliaci-joms ir net linčo teismo idėjoms.

VIRŠELIO TEMA

2012 / 05 / 28veidas14

Kas sukūrė Garliavos respubliką?T.

LUK

ŠIO

, „B

FL“

NU

OTR

.

niaus universiteto profesorius Egidijus Kūris.Mūsų visuomenėje minios teismu gyva

Garliavos respublika labai natūraliai galėjoatsirasti mažiausiai dėl dviejų priežasčių.Įstatymai rašomi teisiškai išprususiai visuo-menei, kurioje statistiškai nusikaltėlių skai-čius nesiekia maždaug 6 proc. Bet Lietuvojeteisinio švie timo per daugiau kaip du dešimt-mečius nebuvo jokio, o teisiškai neišprususiąvisuomenę galima lengvai klaidinti. Pa -vyzdžiui, tikinti, kad dabar teisiamas A.Ūsas,nors po mirties niekas negali būti teisiamas,o tebenagrinėjamos bylos esmė – ar galėjoprokurorai pagal turėtus duomenispareikšti jam įtarimus. Dalis violetiniojudėjimo ideologų tai puikiai suvokia,bet sąmoningai manipuliuoja teisiškaineišprususios visuomenės jausmais.

Kita priežastis, kodėl taip lengvaiprigyja idėja ignoruoti teisinės valstybėsprincipus, – pačios visuomenės vertybinėsnuostatos. Jas puikiai įrodė 2011 m. paskelb-to korupcijos žemėlapio skaičiai: tik 29 proc.Lietuvos gyventojų neduotų kyšio, o 63 proc.sakosi jo nepaėmę tik todėl, kad niekasnesiūlė. Prie to pripliusavus rinkimų karštli-gės apimtus politikus, atsakomybės neturin-čią dalį žiniasklaidos ir, žinoma, pasitikėjimonenusipelniusią teisėsaugą – štai Garliavosrespublikos pamatai ir sumūryti.

Violetinis judėjimas skelbiasi iš pagrindųišspręsiantis teisėsaugos problemą. Tačiaukol kas jų alternatyva – tik minios teismas.„Drąsos kelio“ partijos ideologai ir aktyvistaižada po rinkimų nušluoti prokuratūros vado-

vus ir įvesti visuomenei atskaitingo ypatingo-jo prokuroro, teisėmis prilygstančio generali-niam, galėsiančio susipažinti su bet kokiosbylos medžiaga, inicijuoti ikiteisminius tyri-mus, instituciją. Bet kažin ar tai panacėja nuoteisėsaugos bėdų.

Kodėl visuomenė taip niekuo netiki

Siūlymai kapoti galvas labai į mostą nusi-vylusiems ir niekuo nebetikintiems žmo-nėms. Kad tokia visuomenės būsena – gera

terpė destruktyviems neramumams, kad taitampa net valstybės pažangos stabdžiu, jaune pirmi metai aliarmuoja sociologai, psicho-logai, politologai. Jau daug metų visuomenė-je tvyro neteisingumo jausmas, žmonės įvai-riose apklausose sako esantys nepatenkinti,kaip rutuliojasi demokratijos procesaiLietuvoje, kaip funkcionuoja akivaizdžiaiselektyvi teisingumo sistema.

Vis dėlto, nors realaus pagrindo nusivyli-mui tikrai duoda ir mūsų teisėsauga, ir val-džios institucijos, nepasitikėjimo atotrūkis,lyginantis net ne su Vakarų europiečiais, o sukaimynais latviais ir estais, turinčiais nemažaipanašių bėdų kaip lietuviai, neadekvačiai di -

de lis. Šiemet balandį „Vilmorus“ ir „TNSGallup“ paklausti, ar pasitiki teismais, teigia-mai atsakė 12 proc. Lietuvos, 46 proc.Latvijos ir 53 proc. Estijos gyventojų. Pa -našus atotrūkis ir vertinant valdžios instituci-jas.

Kai kuriems visuomenės gyvenimo anali-tikams įsiminė, kad visiškas nepasitikėjimasvaldžios institucijomis ypač sustiprėjo po1993 m., kai Valstybės saugumo departa-men tas užmynė ant uodegos žmonėms, kuriebu vo prikišę nagus prie bandymo įvykdytivadinamąjį pakaunės perversmą, po kurio

buvo susprogdintas tiltas per Bražuolę,nužudytas buvęs VSD darbuotojas JurasAbromavičius.

Niekuo nepasitikinti visuomenė bejokių įrodymų lengvai gali pasmerkti (onorėtų ir nubausti) bet ką. Tokias nuotai-kas nuolat kaitina dalis neatsakingos

žiniasklaidos ir prie nuolatinių skandalų lau-želio mėgstantys pasišildyti politikai bei poli-tikieriai. O violetiniame judėjime atsirado irdar vienas visuomenės segmentas – kunigija.„Drąsos keliui“ ėmė vadovauti lig tol buvęskunigas altarista Jonas Varkala, Kedžių na -muo se ir prie jų nuolat budėjo Bažnyčiosatstovai. Deja, neteko girdėti, kad jie būtųžmones raginę būti tolerantiškus, neperženg-ti krikščioniui derančių bendravimo su kitaipmanančiaisiais ribų.

Seimo narė konservatorė Vilija Alek nai -tė-Abramikienė pasakojo, kaip po to, kai jiaplankė ginčo objektu tapusią mergaitę irpasakė tai, kuo įsitikino – kad ši gerai

152012 / 05 / 28 veidas➔16

VIRŠELIO TEMA

Garliavos respubliką kuria nekompetentinga ir neatsakinga teisėsauga, pigios šlovės ištroškę politikai, vietosgyvenime nerandantys pseudointelektualai, savo misijos nebesuvokiantys dvasininkai ir galiausiai visuome-nės nusivylimas valstybės raida

Nepasitenkinimas status quo – nor-malus pilietinis jausmas, bet forma,kuria tai šįsyk pasireiškė, diskredi-tuoja pilietiškumo sąvoką.

„BFL

“ N

UO

TR. I

R „

VE

IDO

“ FO

TOM

ON

TAŽA

S

jaučiasi su savo mama, sulaukė didžiu-lio puolimo. Net jos padėjėjas SeimeKedžių rėmėjai koneveikė, prakeikė jų darnegimusius vaikus. Dalis žmonių, kurierinkdavosi prie Kedžių namų, tikėtina, buvonuoširdžiai įtikėję, kad gina teisybę, tačiaufanatizmas neturi nieko bendra su pilietiniuprotestu.

Nepasitenkinimas esama padėtimi – nor-malus pilietinis jausmas, bet forma, kuria taišįsyk pasireiškia, diskredituoja pilietiškumosąvoką, nes geriau bloga teisė, nei jokia.Tokią preliminarią išvadą darosociologai, analizuojantys violeti-nio judėjimo fenomeną.

Politikams daug politinių dividendų neprognozuojama

Nieko nauja, kad šįsyk, Seimorinkimų metais, violetine spalvapersidažė ir nemažai politikų,daugiausia politinių turistų: per partijaskeliaujantys Saulius Stoma, Al gi mantasMatulevičius, Kazimieras Uoka. Be je, vienas„Drąsos kelio“ partijos lyderių Juo zasIvanauskas „Veidui“ yra sakęs, kad šių po -litikų jie neprisileido prie partijos steigėjų,nesileisdami į turgų dėl vietų būsimame kan-didatų į Seimą sąraše.

Violetinio judėjimo pusėn ginče, ar pa -klus ti teismo sprendimui, stojo ir dalis kon-servatorių su Vytautu Landsbergiu priešaky.Ilgai dviprasmišką poziciją užėmė ir prezi-dentė Dalia Grybauskaitė.

Pedofilija ir teisėsauga staiga susidomėjomitingus Vilniuje organizavę visuomeninio irpolitinio gyvenimo elite vietos neberandan-tys buvęs ministras ir buvęs prezidento ValdoAdamkaus patarėjas Darius Kuolys, buvęsparlamentaras ir tuomečio prezidento Ro -lan do Pakso patarėjas Alvydas Me da lins kas.Klonio gatvėje atsirado scena ir meninin -kams, nors „Kastanedos“ muzikantams pri -pažinus, kad jie čia tiesiog dirbo savo darbą

už honorarą, o ne nemokamai dalyvavo pilie-tinėje akcijoje, kaip buvo tikinama, sunkupasakyti, kokia jų dalis buvo tiesiog pasam-dyta.

Norinčių pasišildyti prie visuomenėsdėmesį traukiančio laužo atsirado daug.Nors, kaip retoriškai klausia šį judėjimątiriantys sociologai, kodėl visuomenės veikė-jai, menininkai nerengia pilietinių akcijų dėlkitų, ne mažiau nei pedofilija aktualių prob-lemų, pavyzdžiui, žmogžudysčių masto, alko-holizmo, taršos?

Kokia atomazga?Nors pagrindinis skandalo smaigalys –

mažametė mergaitė (o gal tik pretekstas, nesjos tikrųjų interesų, nepaisant vaikų psicho-logų ir psichiatrų nerimo, paisyta mažiausiai)teismo sprendimu jau pas mamą, N.Venc kie -nė į TV kameras sako – manot, viskas baigė-si? Atvirkščiai – tik prasideda, nes ji turintitūkstančius rėmėjų.

Kada ir kokia laukia šio skandalo ato-mazga? Tokia pat ramybe, kaip įvykdžiusteisėtą teismo reikalavimą ir grąžinus vaikątėvui Ingos Rinau istorijoje, čia kol kasnekvepia. Bet ir violetinės revoliucijos eks-pertai neprognozuoja, nors protestuotojaitikina rudenį Seime turėsią bent trečdalįvietų.

Kauno technologijos universiteto Po li ti -kos ir viešojo administravimo instituto direk-torius politologas prof. dr. Algis Krupavičiussako, kad „Drąsos kelią“ kol kas apskritaisunku va dinti partija, nes ji labai lokali, susi-koncentravusi prie Kauno, neturi jokio orga-

nizacinio tinklo visojeLietuvoje.

Šiuo požiūriu arti-miausia jai analogija –su Vytauto ŠustauskoLaisvės sąjunga, kuritaip pat buvo lokali irrėmėsi vienos vietovėsrinkėjų parama, oSeimo rinkimuose pa -gal proporcinę formu-lę jiems visiškai nesise-kė. Antra, „Drąsos ke -liui“ trūksta lyderio.

N.Venckienė aiškiai nepasakiusi, ar eina įpolitiką, o kiti partijos nariai lyderio kvalifi-kacijų tikrai neturi. Trečia, „Drąsos kelias“neturi jokios platesnės politikos ar ideologi-jos, išskyrus nepasitenkinimą teisėsauga irkeršto jausmą.

Tiesa, pasak kauniečio politologo, kerštojausmas Lietuvos politikoje padeda mobili-zuoti nemažą rinkėjų būrį, bet artėjančiuoseSeimo rinkimuose konkurencija į protestobalsus bus didžiulė. Tad, A.Krupavičiausprognozėmis, nebent gali būti išrinktas koks

„Drąsos kelio“ atstovas vien-mandatėje rinkimų apygardoje.Be to, violetinių populiarumągali sumažinti ir menkėjantiprezidentės parama.

Dar neaišku, nei kas bus jųrinkimų sąraše, nei kas finan-suos partijos žygį į Seimą, opinigų kilmė koreguoja ir parti-jos darbų turinį. Kol kas

„Drąsos kelio“ atstovai tikina, kad jų sąskai-toje nulis litų. Tačiau akivaizdu, kad partija arvioletinis judėjimas finansinių rėmėjų turi,nes jau vien scena su įgarsinimu ir muzikan-tai, kaip rodo faktai, kainuoja.

Vis dėlto, nors daugelis įvairių sričių„Veido“ kalbintų ekspertų violetinės revoliu-cijos neprognozuoja, bet ir neatmeta, kaddar gali nutikti įvairių incidentų, kaip ir gimtinaujos Garliavos respublikos.

Politologas A.Krupavičius neabejoja, kadjei tokia istorija būtų vykusi kurioje norsdemokratinėje Vakarų valstybėje, pavyz-džiui, JAV, seniai griežtai būtų įgyvendinti visiteismo sprendimai, ir reikalas išspręstaspačioje užuomazgoje. O pas mus politikai ikipat aukščiausio lygmens pylė alyvos į ugnį, irdabar turim, ką turim. Be abejo, skandalastraukė nepatenkintus, turėjusius reikalų suteisėsauga, nuo jos nukentėjusius ar tiesiognaivius, situacijos nesuvokiančius žmones.Traukė ambicijų politikoje turinčius nevyku-sius politikus ir visuomenės veikėjus, kurietikisi, kad garsus rėkimas padės išlikti politi-kos arenoje ar į ją patekti. Bet kritinė masėakivaizdžiai per maža ir per daug lokaliLietuvos politikos ve ži mui apversti, manoA.Krupavičius. Vis dėlto pakankama išva-doms daryti, nes violetinė ar bet kokios kitosspalvos revoliucijos tikimybė reali, kol teisė-saugos, valdžios institucijos duos joms peno.Tačiau žmonės, besidedantys vaiko gynėjais,bet aidint maldoms siunčiantys prakeiksmusniekuo dėtiems dar net negimusiemskitiems, tikrai neturi nieko bendra su pilietiš-kumu ar pilietine visuomene. ■

Aušra Lėka

VIRŠELIO TEMA

16 2012 / 05 / 28veidas

➔15

Politologas A.Krupavičius: „Jei tokiaistorija būtų vykusi, pavyzdžiui, JAV,seniai būtų įgyvendinti teismo spren -dimai, ir problema būtų išspręsta pa -čioje užuomazgoje.“

„BFL

“ N

UO

TR.

Pasitikinčių teismais mažėja (proc.)

1998–1999 m. 2000–2001 m. 2002–2003 m. 2004–2005 m. 2006–2007 m. 2008–2009 m. 2010–2011 m. 2012 m.

nuo 12,7

iki 19,3

nuo 14,3

iki 20,4

nuo 13,9

iki 24,5

nuo 19,9

iki 25,3

nuo 14,1

iki 21,7

nuo 13,9

iki 21

nuo 11,1

iki 16,6

nuo 12

iki 17,6

Šalti

nis:

„Vi

lmor

us“/

„Li

etuv

os ry

tas“

T.LU

KŠ

IO, „

BFL

“ N

UO

TR.

172012 / 05 / 28 veidas

KOMENTARAS LIETUVA

Finansų ministrė: reformos turėjo pasidaryti pačiosPasak finansų ministrės,išgelbėti šalies finansus buvo galima tik padidinusmokesčių naštą žmonėms, o struktūrinės reformos turėjopasidaryti pačios. O gal jasturėjo atlikti marsiečiai?

Finansų ministrė Ingrida Šimonytėtvirtina: „Dažnai sakoma, kad vals-tybė viską padarė verslo ir žmoniųsąskaita. Tai žinoma, nes valstybė iš esmėsyra tiktai žmonės. Net verslo nėra kaiptokio, nes verslas – irgi žmonės. Nėra taip,kad būtų galima kažką padaryti marsiečiųsąskaita. Vis tiek visi sprendimai, kad irkokie jie būtų – ar tai būtų buvęs išlaidųsumažinimas 30 proc., ar mokesčių padi-dinimas 30 proc., ar didesnis prisiskolini-mas, ar valiutos devalvavimas, – vis tiekkažkokių žmonių sąskaita tai būtų atsitikę.Todėl pats bandymas valkioti žodį „žmo-gus“ yra visiška piguva ir niekur neveda.“

Politinė demagogija taip pat niekurneveda. Kaip niekur neveda ir buhalterinisbiudžeto sudarymo būdas ar buhalterinisVyriausybės mąstymas ir veikimas.

Klausimą, kodėl turtingesniems vokie-čiams užtenka santykinai vos ne perpusmažesnio viešojo sektoriaus nei lietu-viams, mūsų savaitraštis pateikė šių metųvasario 27 d. Šiame „Veido“ numeryje darkartą buvo vaizdžiai priminta ir įrodyta,kad Lietuvoje policininkų, medikų ir švie-timo darbuotojų tūkstančiui gyventojųturime gerokai daugiau, nei jų yra Estijoje,Vokietijoje ar Danijoje. Taigi turime itingausų valstybės teikiamų viešųjų paslaugųkiekį, kurio nesugebame išlaikyti be vals-tybės skolos auginimo ir nuolatiniomokesčių kėlimo.

Dar akivaizdžiau tai, kad Lietuvosgyventojų mažėja, bet nemažėja viešojosektoriaus dydis, kurį esame paveldėję išsovietmečio. Jis didelis, brangus ir neefek-tyvus. Nesvarbu, kad Lietuvoje jamedirbančiųjų skaičius tūkstančiui gyventojųkone didžiausias pasaulyje, bet jo kokybevis vien nesame patenkinti. Kad tai suvok-tum, nereikia būti marsiečiu – užtenkabūti tiesiog blaiviai ir kritiškai mąstančiužmogumi.

Ne tik politiškai neatsakinga, bet irnusikalstama ir toliau kurti lūkesčius, kadtaip galės būti visada. Taip Lietuvoje visa-da nebus. Kaip ir Graikijoje tas „visada“gyvenimas iš skolų tuoj baigsis. Nepaisantto, graikai yra tikri marsiečiai, nes jiemąsto nelogiškai ir vis dar tikisi, kad eurozona be jų negali, tad streikų šantažopriemonėmis reikalauja pinigų. Tiek

dovanų, tiek paskolų.Atsakymo, kodėl mes turime tokį

didelį, brangų ir neefektyvų viešąjį sek-torių, Lietuvos politikai vengia, ir mąstan-tis žmogus gali suprasti kodėl. Tam, kadbūtų atliktos struktūrinės reformos irreformuotas viešasis sektorius, reikianemenko politinio talento, politinės nuo-vokos ir sugebėjimo tą daryti. Tiesiogbuhalterinio mąstymo būdo tam neužten-ka. Ir iš visos Andriaus Kubiliaus Vyriau-sybės, ir iš finansų ministrės I.Šimonytėstokio supratimo tikrai galima buvo tikėtis.Bus daug blogiau, jei nuo spalio turėsimeVyriausybę, kurioje valstybės finansų poli-tiką lems Viktoro Uspaskicho ar RolandoPakso marsiečiai.

Koks galėjo būti sąžiningas politinisveikimas, bet nebuvo? Sąžiningas veiki-mas būtų toks, kuris Lietuvos viešąjį sek-torių pritaikytų prie dabartinio Lietuvosgyventojų skaičiaus, padarytų jį efektyvų,o piliečiams duotų aiškiai suprasti, kadvienintelė jų oraus gyvenimo viltis yra pri-vatus verslas. Visiškai akivaizdu, kadpolicininkams gatvės budėtojams, norint išjų tikėtis gero irsąžiningo darbo, rei-kia mokėti ne 1200Lt, o dvigubai, ir taigalima pasiekti ma-žinant jų skaičių, betefektyvinant jų darbą. Tai marsietiškasmąstymo būdas finansų ministrei, bet jispuikiai suprantamas kiekvienam vers-lininkui ar privačiame versle dirbančiamžmogui. Tie, kurie to nesuvokė anksčiau,sunkmečiu tai patyrė savo kailiu.

Būtų neteisinga žmones skirstyti į kate-gorijas. Bet valstybės politikams, ypač valstybės finansų ministrei, tikrai pravartumokėti atskirai skaičiuoti dirbančiuosiusprivačiame ir viešajame sektoriuje. Pra-monininkų konfederacijos duomenimis,valstybės sektorius į sunkmetį reagavolėtai ir pavėluotai. 2009 m. privataus sek-

toriaus darbuotojų skaičius sumenko 18,2proc., o valstybės – vos 2,3 proc. Tai aki-vaizdus įrodymas, ant kurių žmonių pečiųbuvo užkrautas sunkmetis. Kodėl? Arkonstitucinis solidarumo principas vieša-jam sektoriui negalioja?

Tokia finansų „politika“, kokią vykdoA.Kubiliaus Vyriausybė (teisybės dėleireikia pridurti, kad ir visos kitos LietuvosVyriausybės), dar skatina streikuoti peda-gogus ir tuo metu, kai mokinių mokyklosekasmet sumažėja 20 tūkst., reikalauti, kadjiems būtų užtikrintas pamokų krūvis irneuždarinėjamos sumenkusios mokyklos.Lietuvoje vienam mokytojui tenka apie 10mokinių, o turtingose ir geresnės kokybėsišsilavinimą garantuojančiose Prancūzijojear Didžiojoje Britanijoje vienam peda-gogui tenka 20 mokinių. Tai kas čia Lietu-voje yra marsiečiai – finansų ministrė arjos buhalterinės politikos kritikai?

Vis dėlto finansų ministrė yra sąžiningair prisipažįsta, kad nežino jokio šios problemos sprendimo būdo: „Jeigu jausumažintas finansavimas nepriverčia vie-šojo sektoriaus trauktis, tada nežinau, kasgali jį priversti tai padaryti. (...) Mes jaukeletą metų skiriame ne daugiau, o tikmažiau pinigų, nes nenorime dar labiaudidinti mokesčių, bet tai vis tiek neprive-da prie struktūrinių pokyčių...“ („Veidas“. Nr. 20).

Šioje frazėje – ir visa buhalterinėsA.Kubiliaus Vyriausybės veiklos esmė:Vyriausybė tikėjosi, kad mažinant fi-nansavimą atskiroms sritims viešojo sekto-riaus struktūrinės reformos įsigyvendinspačios. Tai yra struktūrinės reformosturėjo pasidaryti pačios, arba jas turėjoatlikti marsiečiai, o ne A.Kubiliaus Vy-riausybė. Štai kur tikrasis mūsų politikosskurdas ir piguma.

Nuo liepos 1 d.pridėtinės vertės mo-kestis Latvijoje bussumažintas nuo 22iki 21 proc. Ketvirta-dienį Latvijos Sei-

mas patvirtino PVM įstatymo pataisas.Sumažinus PVM, Latvijos biudžeto pa-jamos šiemet sumenks 16,5 mln., o kitąmet– 40,5 mln. latų. Finansų ministerijosatstovai teigia, kad sumažinus PVMpagerės Latvijos konkurencingumasregione, o šalies gyventojams sumažėsinfliacijos spaudimas. Mažesnis PVMmokestis taip pat bus artimesnis Lietuvosir Estijos PVM mokesčiams, kurie siekiaatitinkamai 21 ir 20 proc. Ką apie juospasakytų mūsų finansų ministrė – ar jietaip pat marsiečiai? ■

Algimantas Šindeikis

Finansų ministrė sąžiningaiprisipažįsta, kad nežino kaipatlikti struktūrines reformas.

„VE

IDO

” A

RC

HYV

O N

UO

TR.

Lietuvos valstybės finansų atsigavimą po krizės sunkinapaskolos, kurias Andriaus Kubiliaus Vyriausybė turi imtitam, kad grąžintų ekonomikos klestėjimo laikais AlgirdoBrazausko Vyriausybės prisiimtas skolas.

Gegužės mėnesio pirmoje pusėjeLietuvos valstybės finansų valdy-mo srityje nutiko neeilinis įvykis –buvo išpirka 1 mlrd. eurų vertės euro-obligacijų emisija, tokiu būdu valstybėsskolą sumažinant 3,45 mlrd. Lt.

Kol estai taupė, lietuviai skolinosi

Pasak Finansų ministerijos atstovų, tailig šiol Lietuvos istorijoje didžiausiaišpirkta valstybės skolos dalis. Kartu jižymi ir tam tikrą Lietuvos skolinimosilūžį: lig šiol trejus metus paeiliui skolin-tasi tiesiog einamiesiems valstybės po-reikiams finansuoti, o dabar du trečdaliainaujų skolų imama tam, kad būtų pa-dengtos ankstesnių Vyriausybių padarytosskolos. Paprasčiau tariant, dabartinė Vy-riausybė, kuri nuolat kaltinama praskoli-nusi Lietuvą, pradeda grąžinti AlgirdoBrazausko ir Gedimino Kirkilo Vyriausy-bių skolas.

Be abejonės, „Veido“ pateikiami vals-tybės skolos didėjimo skaičiai neginčija-mai rodo, kad A.Kubiliaus Vyriausybėsvaldymo laikotarpiu skola išaugo tiesiogstulbinamai. Ir ne tik skaitmenine išraiš-ka, bet, kas tokiais atvejais itin svar-bu, santykiniu dydžiu:nuo maždaug 16proc. BVP 2007–2008 m. iki 41 proc.BVP šiemet, tai yradaugiau nei du supuse karto. Tačiaureikia atsižvelgti, kaddabartinė Vyriausy-bė skolinosi finan-sinės krizės ir eko-nomikos nuosmukiolaikais. Ir kad didysisšuolis, kai santykinisvalstybės skolos dy-dis padvigubėjo, įvy-ko pirmaisiais krizės metais, kada skolin-tais pinigais teko finansuoti G.KirkiloVyriausybės artėjant Seimo rinkimamsprisiimtus įsipareigojimus.

Vis dėlto A.Brazausko ir G.KirkiloVyriausybės sugebėjo prisidaryti daugiaunei 5 mlrd. Lt skolos 2004–2008 m., kaiekonomika kasmet smarkiai augo ir ga-limybės turėti perteklinį, o ne deficitinįbiudžetą buvo itin palankios. Būtent tuometu mūsų kaimynai estai ir sukaupė savogarsųjį Rezervo fondą, kurį turėdami

visus ketverius krizės metus galėjo gyven-ti nelįsdami į skolas ir šiuo metu yra ma-žiausiai prasiskolinusi šalis visoje Euro-pos Sąjungoje.

Tokį ankstesnių Vyriausybių išlaidųgyvenimo būdą iš dalies galima suprasti:juk Lietuva jau 22 metus gyvena skolon.Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo, kaipirma buvo skolinamasi iš Tarptautiniovaliutos fondo, nes jaunai valstybei niekaskitas nenorėjo skolinti, vėliau, susitvar-kiusi ekonomiką ir tvirčiau atsistojusi antkojų, Lietuva ėmė skolintis tarptautinėserinkose. Po milijardą, pusantro, retkar-čiais po du. Visą tą laiką santykinis BVPskolos dydis buvo nedidelis ir nė iš tolonepanėšėjo į tikrai prasiskolinusių valsty-bių skolos dydį, tad nebuvo dideliųsunkumų reguliariai padengti senas skolas naujomis skolomis, juoba kadekonomikai vis augant ir tvirtėjantstiprėjo ir Lietuvos tarptautinė reputaci-ja, o kartu su ja mažėjo palūkanų, kuriasreikėdavo mokėti už naujas skolas, dydis.

Valstybės skolos augimo dinamikapuikiai rodo, kad pristabdyti šį ydingąįprotį gyventi skolon trumpam pavyko tikTarptautiniam valiutos fondui 2000–2003m., kai dėl krizės Lietuvai teko pasirašyti

įsipareigojimus kaip galima griežčiau su-tvarkyti valstybės finansų valdymą. Beje,tą 2000-ųjų susitarimą su TVF taip patparengė A.Kubiliaus vadovaujama Vy-riausybė. Tačiau vos tik ekonomika pokelerių metų susitvarkė, vėl buvo užkurtaskolinimosi mašina.

Socdemų atmintis trumpa

Šiuos faktus turėtų puikiai žinotituometis finansų, vėliau – susisiekimo

ministras, dabartinis Socialdemokratųpartijos pirmininkas Algirdas Butke-vičius, kuris tiek pats, tiek savo kolegosekspremjero G.Kirkilo lūpomis nuolatkritikuoja šią Vyriausybę už nuolat didi-

namą valstybės skolą.„Vyriausybės vadovasbando įtikinti, kad vie-

šųjų finansų krizėsuvaldyta. Tačiau no-riu priminti, kad taipadaryta ne uždirb-tomis lėšomis, betskolintomis, o taireiškia, kad išaugusiskola slėgs mokesčiųmokėtojų pečius darilgą laiką. Konserva-toriai ir liberalai pertrejus metus išaugi-no valstybės skoląbeveik 25 mlrd. Lt(šiuo metu ji siekiabeveik 45 mlrd. Lt),

o pinigų suma šios skolos palūkanoms pertą patį laikotarpį padidėjo beveik tris kar-tus“, – prieš mėnesį teigė A.Butkevičius,kritikuodamas Ministrų kabineto metinęataskaitą Seimui.

Toks pareiškimas skamba ne tik keis-tai, bet ir veidmainiškai. Viena, per pas-taruosius trejus metus palūkanos, užkurias Lietuva skolinasi euro rinkoje,sumažėjo dvigubai – nuo 9 proc. 2009-ai-siais, iki keturių su trupučiu procento2012-ųjų balandžio pabaigoje, kai Vy-

18 2012 / 05 / 28veidas

LIETUVA PINIGAI

Valstybės skolos grąžinimo grafikas (mlrd. Lt)Metai Skola Palūkanos Iš viso

2012 5,938 2,279 8,217 (2002 ir 2006 m. 1 mlrd. eurų euroobligacijos)

2013 4,816 2,130 6,946 (2003 ir 2004 m. 1 mlrd. eurų euroobligacijos)

2014 1,9 1,898 3,798 (2009 m. 500 mln. eurų euroobligacijos)

2015 4,612 1,588 6,2 (2009 m. 1,5 mlrd. JAV dol. euroobligacijos)

2016 4,13 1,421 5,55 (2005 ir 2006 m. 1 mlrd. eurų euroobligacijos)

2017 2,476 1,264 3,74 (2010 m. 750 mln. JAV dol. euroobligacijos)

2018 2,513 1,141 3,654 (2007 m. 600 mln. eurų euroobligacijos)

2019 0,264 1,021 1,285

2020 5,49 0,818 6,317 (2010 m. 2 mlrd. JAV dol. euroobligacijos)

A.Kubilius skolinasi, kad grąžintų A.B

SKOLA

192012 / 05 / 28 veidas

riausybė pasiskolino 1,5 mlrd. Lt.Antra, kaip jau minėta, didžioji 2009

metų skola susidarė daugiausia todėl, kad reikėjo finansuoti Ministrų kabi-neto, kurio ilgametis narys buvo patsA.Butkevičius, įsipareigojimus. Trečia,artimiausius ketverius metus, arba visąSeimo kadenciją, kurios metu social-

demokratai mano būsiantys valdžioje, o jųlyderis neslepia ambicijų patekti į Vy-riausybės vadovo vietą, Lietuvai teks atidavinėti socialdemokratų padarytas skolas.

Iš viso 2013–2016 m. valstybė turėsgrąžinti 22,5 mlrd. Lt skolų, iš jų 12,5mlrd. Lt sudarys 2003–2006 m.

A.Brazausko Vyriausybės padarytos sko-los. Likusi 9,99 mlrd. Lt dydžio suma –toji pati 2009-ųjų skola, už kurią irgiatsakingi socialdemokratai, nors ir labainenori to prisiminti. Ypač kai valstybėsfinansai jau sutvarkyti. ■

Audrius Bačiulis

PINIGAI LIETUVA

Nuvilia nepamatuotas populizmas, kurį pa-sitaiko skleisti ir socialdemokratų lyderiui,buvusiam finansų ministrui, ekonomikosmokslų daktarui Algirdui Butke-vičiui, teigiančiam, kad „šiemetai yra rekordiniai skolinimosimastais, visi pinigai panaudoja-mi senesnėms skoloms grąžintiir didėjančioms biudžetoskylėms lopyti“. Taip pat teigia-ma, kad „be atokvėpio skolinan-tis užsienyje ir vidaus rinkoje valstybės skolos problemosnusikratoma ir ji paliekama būsimai Vyriausybei“. Pirmiausia rekordiniai skolini-mosi mastais buvo 2009-ieji, kai dėlpasaulinės finansų krizės išryškėjus struk-tūrinėms Lietuvos viešųjų finansų p