LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

DOVILĖ LIAKAITĖ

KAPSULIŲ SU VAISTINIŲ MELISŲ LAPŲ SAUSUOJU

EKSTRAKTU TECHNOLOGIJA IR KOKYBĖS TYRIMAI

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovė

Doc. dr. Saulė Velţienė

Kaunas, 2017

2

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

TVIRTINU:

Farmacijos fakulteto dekanas Vitalis Briedis

KAPSULIŲ SU VAISTINIŲ MELISŲ LAPŲ SAUSUOJU

EKSTRAKTU TECHNOLOGIJA IR KOKYBĖS TYRIMAI

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovė: Doc. dr. Saulė Velţienė

Recenzentas:

Darbą atliko: magistrantė Dovilė Liakaitė

Kaunas, 2017

3

TURINYS

ĮVADAS ................................................................................................................................................... 9

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ................................................................................................... 10

1. LITERATŪROS APŢVALGA ...................................................................................................... 11

1.1. Vaistinė melisa (Melissa officinalis L) .................................................................................... 11

1.1.2 .Vaistinių melisų naudojimas medicinoje .......................................................................... 11

1.1.3. Antivirusinis veikimas ....................................................................................................... 13

1.1.4 Antioksidacinis poveikis .................................................................................................... 13

1.1.5. Neuroprotekcinis poveikis ................................................................................................. 14

1.1.6. Poveikis paţinimo funkcijai, nuotaikai bei atminčiai ....................................................... 15

1.1.7. Antidepresantas ................................................................................................................ 15

1.1.8. Antispazmolitinis poveikis ............................................................................................... 15

1.1.9. Poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai ........................................................................... 16

1.1.10. Priešuţdegiminis poveikis ............................................................................................... 17

1.1.11. Citotoksinis poveikis ....................................................................................................... 17

1.1.12. Aromaterapija .................................................................................................................. 18

1.2.1. Kapsulės ............................................................................................................................ 19

1.2.2. Kietosios kapsulės ............................................................................................................. 19

1.2.3. Kapsulių pildymas ............................................................................................................. 20

1.2.4. Miltelių technologinės savybės ......................................................................................... 23

1.2.5. Pagalbinės medţiagos ....................................................................................................... 23

2. TYRIMO METODIKA .................................................................................................................. 25

2.1.Tyrimo objektas ........................................................................................................................ 25

2.2.Tyrimo medţiagos ir prietaisai ................................................................................................. 25

2.3. Tyrimo metodai ........................................................................................................................ 26

2.3.1. Miltelių technologinių savybių įvertinimas. Granuliometrinė sudėtis. ............................. 26

2.3.2. Miltelių technologinių savybių įvertinimas. Suberiamasis tankis. Suberiamoji masė. ..... 26

2.3.4. Kapsulių suirimo testas ..................................................................................................... 28

2.3.5. Kapsulių masės vidurkio nustatymas ................................................................................ 29

2.3.6. Stabilumo tyrimai .............................................................................................................. 29

3. REZULTATAI ............................................................................................................................... 30

3.1. Miltelių technologinės savybės. Suberiamasis tankis .............................................................. 30

3.2. Carr indeksas ir Hausner koeficientas ...................................................................................... 31

3.3. Miltelių birumas ....................................................................................................................... 32

4

3.4. Kapsulių sudėtis ....................................................................................................................... 34

3.5. Kapsulių masės vienodumo nustatymas .................................................................................. 34

3.6. Stabilumo tyrimai ..................................................................................................................... 39

IŠVADOS ............................................................................................................................................... 41

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ..................................................................................................... 42

LITERATŪRA ....................................................................................................................................... 43

5

SANTRAUKA

D. Liakaitės magistro baigiamasis darbas „Kapsulių su vaistinių melisų lapų sausuoju

ekstraktu technologija ir kokybės tyrimai― mokslinė vadovė doc. dr. Saulė Velţienė; Lietuvos

sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir

socialinės farmacijos katedra, Kaunas.

Tyrimo tikslas: Nustatyti ir įvertinti miltelių su vaistinių melisų lapų sausuoju ekstraktu

sudėtį ir parinkti kapsuliavimo sąlygas.

Tyrimo uţdaviniai:

1. Nustatyti pagalbinių medţiagų kiekius.

2. Įvertinti pagalbinės medţiagos kiekio įtaką technologinėms miltelių mišinio su sausuoju vaistinių

melisų lapų ekstraktu savybėms ir dozavimo tikslumui.

3. Atlikti uţpildytų kapsulių stabilumo tyrimus.

Tyrimo objektas: Ţelatininės kapsulės su sausuoju vaistinių melisų lapų ekstraktu.

Taikyti tyrimų metodai: Miltelių technologinių savybių nustatymo metodai, kapsulių masės

vienodumo ir stabilumo nustatymo metodai. Įvertintas pagalbinių medţiagų kiekis, reikalingas

kokybiškai kapsulei pagaminti.

Tyrimo rezultatai: Naudojant rankinę kapsulių pildymo mašinėlę „Capsuline 15―,

pagamintos 5 skirtingų sudėčių kapsulių serijos. Sumodeliuota Europos farmakopėjos kokybės

reikalavimus atitinkanti kapsulės su sausuoju vaistinių melisų lapų ekstraktu sudėtis.

Išvados: Atliktų tyrimų duomenys patvirtino, kad pagalbinių medţiagų kiekis turi įtakos

kapsulės kokybei. Atlikti uţpildytų kapsulių kokybės ir stabilumo tyrimai parodė, kokius kiekius

pagalbinių medţiagų reikia naudoti norint pagaminti kokybišką kapsulę.

Rekomendacijos: Remiantis atliktų tyrimų rezultatais, rekomenduojama ţelatinines kapsules

su sausuoju vaistinių melisų lapų ekstraktu uţpildyti pagalbinėmis medţiagomis, pasirenkant

mikrokristalinę celiuliozę ir aerosilą.

6

SUMMARY

D. Liakaitė’s final master work ―Technology and Quality Research of Capsules with Melissa

Officinalis Dry Leaf Extract‖ scientific supervisor Prof. Dr. Saulė Velţienė; Lithuanian University of

Health Sciences, Faculty of Drug Technology and Social Pharmacy

Department, Kaunas.

The Aim of research: to state and evaluate composition of powder with lemon balm dry leaf

extract and to select encapsulation conditions.

Objectives of research:

1. To determine quantities of supporting substances.

2. To evaluate the influence of supporting substances quantity to the qualities of technological

powder mix with dry lemon balm and dosage precision.

3. To do research of the filled capsules stability.

Object of research: gelatinous capsules with dry leaf lemon balm extract.

Applied research methods: stating methods of powder technological qualities; stating

methods of capsules mass sameness and stability. The supporting materials quantity has been

evaluated that is necessary to produce a qualitative capsule.

Results of research: 5 different composition series of capsules have been produced using

hand capsule filling machine ―Capsuline 15‖. The composition of capsules with dry leaf lemon balm

extract has been modeled that fits to Europe Pharmacopoeia quality requirements.

Conclusions: the conducted research data approved that supporting substances quantity has

influence to the capsule quality. The capsules quality and stability research that has been carried out

showed what quantities of supporting materials are necessary to create a qualitative capsule.

Recomendations: it is recomended to fill gelatinous capsules of dry lemon balm leaf extract

with supporting substances choosing microcrystalline cellulose and aerosil.

7

PADĖKA

Esu labai dėkinga savo darbo vadovei doc. dr. Saulei Velţienei ir visiems vaistų technologijos

ir socialinės farmacijos katedros darbuotojams uţ kantrybę, patarimus, pagalbą ir suteiktą galimybę

atlikti mokslinį tiriamąjį – magistrinį darbą.

8

SANTRUMPOS

CNS – centrinė nervų sistema

DNR - deoksiribonukleorūgštis

GABA – gama amino sviesto rūgštis

GABA-T – gama amino sviesto rūgšties transaminazė

GSH – glutationo peroksidazė

GGP – gera gamybos praktika

g/s – gramai per sekundę

HSV – Herpes simplex virusas

MDMA - 3,4-metilendioksimetamfetaminas

PMS – priešmenstruacinis sindromas

SOD – superoksido dismutazė

9

ĮVADAS

Vaistinius augalus ligoms gydyti ir jų prevencijai ţmonės naudojo jau ţiloje senovėje.

Medicina ţengia į priekį, sukuriama vis naujesnių, efektyvesnių cheminių preparatų, tačiau augalinių

preparatų vertė išlieka. Vaistų, pagamintų iš vaistingųjų augalų, poveikis yra platesnis ir švelnesnis nei

vaistų, pagamintų iš cheminių medţiagų. Tai labai aktualu gydant vaikus, vyresnio amţiaus ţmones,

kurių organizmas jautriau reaguoja į cheminius vaistus. Tinkamai vartojami vaistiniai augalai gali ne

tik padėti išgyti, bet ir aprūpinti organizmą reikalingomis natūraliomis medţiagomis, apsaugančiomis

nuo daugelio ligų.

Vaistinė melisa - tai vienas iš tokių vaistaţolinių augalų, kurį dėl veikliųjų medţiagų gausos

galima plačiai naudoti farmacijos pramonėje gaminant įvairias vaistų formas. Vaistinė melisa turi

raminančių, antioksidacinių, priešuţdegiminių, antivirusinių savybių, taip pat teigiamai veikia širdies

ir kraujagyslių sistemą. Vaistinė melisa puikiai tinka ir nerimui gydyti. Atlikti moksliniai

eksperimentai rodo, kad nerimas vargina apie 24 procentus visų dėl psichikos problemų į gydytojus

besikreipiančių ligonių. Nerimas yra vienas iš labiausiai paplitusių psichikos sutrikimų, apsunkinančių

ţmogaus ir jo artimųjų kasdienį gyvenimą, be to, daro įtaką sergamumui bei mirtingumui per

neuroendokrininius bei neuroimuninius mechanizmus. [1]

Nervų sistemos ligomis itin daţnai serga jauni ir darbingi ţmonės. Siekiama, kad ţmonės vis

maţiau vartotų cheminių raminamųjų vaistų ir juos keistų į augalinius vaistinius preparatus arba

maisto papildus.

Dėl nerimą slopinančių ir raminančių augalo savybių, išanalizavus mokslinę literatūrą,

nuspręsta sumodeliuoti augalines ţelatinines kapsules su sausuoju vaistinių melisų lapų ekstraktu.

Svarbu, kad kapsulės atitiktų visus kokybės reikalavimus, kurie garantuotų tikslų dozavimą, stabilumą,

kokybę, ir būtų priimtinos vartoti ţmonėms. Kapsulė puikiai tinka milteliams dozuoti, nes paslepia

nemalonias skonines savybes, kurios daţnai atbaido ţmones nuo vaistinių augalų vartojimo skystu

pavidalu. Tam, kad pavyktų pagaminti kokybiškas kapsules su sausuoju vaistinių melisų ekstraktu,

buvo pasirinktos pagalbinės medţiagos, padedančios pagerinti miltelių technologines savybes.

10

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI

Darbo tikslas:

Nustatyti ir įvertinti miltelių su vaistinių melisų lapų sausuoju ekstraktu sudėtį ir parinkti

kapsuliavimo sąlygas.

Darbo uţdaviniai:

1. Nustatyti pagalbinių medţiagų kiekius.

2. Įvertinti pagalbinės medţiagos kiekio įtaką technologinėms miltelių mišinio su sausuoju vaistinių

melisų lapų ekstraktu savybėms ir dozavimo tikslumui.

3. Atlikti uţpildytų kapsulių stabilumo tyrimus.

11

1. LITERATŪROS APŢVALGA

1.1. Vaistinė melisa (Melissa officinalis L)

Vaistinė melisa – tai daugiametis, medingas, besistiebiantis iki 1 metro aukščio augalas,

skleidţiantis malonų citrusinį aromatą dėl jo lapuose ir kamiene glūdinčių vertingųjų eterinių aliejų.

Šis augalas yra plačiai paplitęs ir nereikalauja specifinių auginimo sąlygų, o tai lemia lengvesnę

ţaliavos gamybą. Vaistinės melisos ţaliava yra renkama ţydėjimo laikotarpiu, birţelio –

rugsėjo mėnesiais. [2]

Vaistinių melisų lapai – tai augalo (Melissa officinalis L. Melissae folium, Ph. Eur.

01/2005:1447) bendrinis lapų pavadinimas ir vaistinė ţaliava. Išdţiovinta ţaliava turi būti citrinų

kvapo, iš pradţių sutraukiančio, vėliau malonaus skonio, higroskopiška. Šis kvapnus augalas

auginamas ir renkamas dėl savo lapų gydomųjų savybių. Vaistinių melisų lapų ţaliava naudojama

ekstraktams arba tinktūroms ruošti. Augaliniai vaistiniai preparatai, kurių sudėtyje yra vaistinių melisų

lapų, daţniausiai tiekiami kaip vaistaţolių arbata, taip pat kaip kietos arba skystos formos preparatas,

skirtas vartoti per burną. Vaistinių melisų lapai taip pat komponuojami su kitomis vaistingomis

ţaliavomis ir gaminami įvairūs vaistiniai preparatai. [3]

Pačiuose augalo lapuose, ţieduose kaupiasi eterinis aliejus (0,02 - 0,3 %), kurio svarbiausieji

komponentai: citralis (net 75 - 85 %), geraniolis, linolis, citroneolis. Šio kvapniojo eterinio aliejaus

sudėtyje yra iki 70 skirtingų junginių. Be to, ţaliavoje yra askorbo rūgšties (iki 150,0 mg %), raugų

(4,0 - 5,0 %), fenolinių junginių (rozmarino rūgšties), gleivių, karčiųjų ir mineralinių medţiagų,

saponinų, chlorogeno, kavos, ursolio rūgščių. [2]

1.1.2 .Vaistinių melisų naudojimas medicinoje

Vaistinių melisų preparatai veikia švelniai, raminančiai ir yra plačiai vartojami daugeliui ligų

gydyti. Pagrindinės indikacijos: skrandţio ir ţarnyno sutrikimai, meteorizmas, nerimas, kuriam

būdingi funkciniai širdies ir miego sutrikimai. Virškinimui reguliuoti naudojamas mišinys iš vaistinių

melisų ir pipirmėčių lapų lygiomis dalimis. Vartojant ilgesnį laiką vaistinė melisa sustiprina

raminamąjį pipirmėčių veikimą ir pagerina arbatos skonį.

Gydomosios vonios iš vaistinės melisos lapų nuoviro turi raminamąjį poveikį esant

vegetaciniams negalavimams (prakaitavimui, drebuliui, viduriavimui, tachikardijai, bendram

dirglumui, kartais pereinančiam į agresyvumą). [2, 4]

12

Vaistinė melisa, kaip gydomųjų savybių turintis augalas, jau seniai ţinomas ir vartojamas.

Šiuolaikinėje medicinoje vaistinių melisų lapų vartojimas patvirtintas ir pagrįstas farmakologiniais

tyrimais visai neseniai. Išanalizuoti eksperimentiniai tyrimai rodo, kad vaistinė melisa yra puiki

natūrali alternatyva cheminiams preparatams ir neabejotinai tinka daugeliui ligų gydyti, ypač tokioms

kaip nerimo, baimės ir kiti CNS sutrikimai. Nors eksperimentiniai tyrimai patvirtina vaistinių melisų

veiksmingumą, tačiau daugelis veikimo mechanizmų dar nėra iki galo ištirti, pavyzdţiui: kaip šis

augalas veikia kitų vartojamų cheminių medţiagų farmakokinetiką. Tai reikalauja papildomų tyrimų su

ţmonėmis, nes augalas turi daug aktyvių junginių, kurie sąveikaudami gali sukelti ir ţalingą,

nenumatytą poveikį.

Pastaraisiais dešimtmečiais buvo atlikta daug mokslinių - eksperimentinių tyrimų,

pakartotinai įrodančių raminamąjį vaistinių melisų poveikį. Įrodytas GABA-T slopinantis aktyvumas,

nuo kurio priklauso nerimo ir jam būdingų simptomų sumaţėjimas. Raminamasis poveikis

grindţiamas rozmarino bei triterpeninių rūgščių gebėjimu inhibuoti GABA-T, kuris skaido GABA

neurotransmiterį, sukeliantį nervų sistemos sutrikimus. Atlikti tyrimai su etanolinėmis augalo

ištraukomis patvirtino anksiolitinį poveikį dėl GABA-T slopinimo ir GABA kiekio smegenyse

padidėjimo, o vandeninis ekstraktas iš vaistinių melisų lapų ir pasifloros mišinio sumaţino

kortikosterono kiekį pelių plazmoje, o kortikosteronas gali sukelti fiziologinį stresą. Gyvūnams buvo

duodamos dozės nuo 240 iki 360 mg/kg.

Atlikti klinikiniai tyrimai ir su ţmonėmis. Aštuoniolikai sveikų savanorių ţmonių

laboratorijoje buvo sukeliamas dirbtinis stresas, jis truko 20 minučių, o po jo duodamos vartoti

vienkartinės 300 ir 600 mg dozės 7 dienas. Ţmonės, vartoję 600 mg dozės, patvirtino, kad sumaţėjo

negatyvios nuotaikos būsena bei atsirado ramybės pojūtis. Minėti duomenys dar kartą patvirtina nuo

seno vaistinės melisos tradicinio vartojimo nerimui, dirglumui, nemigai gydyti indikacijas. [5]

Įrodytas ir vaistinių melisų lapų sausojo ekstrakto efektyvumas gydant vyresnių nei 12 metų

vaikų miego sutrikimus. Atvirame tyrime buvo vartojamas augalinis preparatas „Euvegal forte―, kuris

susideda iš vaistinių melisų lapų ir valerijonų šaknų sausųjų ekstraktų. Šiuo tyrimu buvo nustatyta, kad

preparatas lengvina nemigos ir neramumo sutrikimus, o vaikų organizmas jį labai gerai toleruoja. Tai

teigiama savybė, kadangi vaikų organizmai dar nėra visiškai išsivystę ir gali būti netinkamų medţiagų

lengvai paţeidţiami. Tolesnius mokslinius tyrimus planuojama tęsti įtraukiant ir placebą bei

fiziologinio streso ţymenis. [6]

13

1.1.3. Antivirusinis veikimas

Naujausi moksliniai tyrimai patvirtina dar vieną vaistinės melisos savybę: šis nuo seno plačiai

vartojamas vaistinis augalas pasiţymi bakteriostatiniu ir antivirusiniu veikimu. Atliekama daug naujų

eksperimentinių tyrimų in vitro dėl melisos poveikio Herpes simplex virusui, nes pastebima, kad vis

labiau vystosi šio viruso atsparumas cheminiams vaistams, tokiems kaip acikloviras. Nemaţa atliktų

eksperimentinių tyrimų patvirtina, jog rozmarino rūgštis, esanti vaistinių melisų vandeninėje

ištraukoje, pasiţymi antivirusiniu veikimu prieš 1 tipo Herpes simplex virusą. Gautais duomenimis,

vandeninis vaistinių melisų ekstraktas slopino viruso skverbimąsi į ląsteles 80 procentų, o acikloviras –

96 procentais. Tai ypač svarbu, nes vandeninis vaistinių melisų ekstraktas pasiţymi daug maţesniu

toksiškumu nei cheminiai preparatai. Tad galima teigti, jog šis vaistinis augalas savo efektyvumu

nenusileidţia cheminiams vaistams, be to, turi svarų pranašumą prieš cheminius vaistus, kurie daţnai

turi daug šalutinių poveikių. [7]

Atliktas svarbus eksperimentinis tyrimas su skirtingų koncentracijų vaistinių melisų

etanoliniais tirpalais įrodė, kad vaistinė melisa slopina HSV-2 proliferaciją. Šis poveikis buvo

atvirkščiai susijęs su viruso koncentracija, nes, didėjant vaistinių melisų koncentracijai, virusų maţėja.

Studijos vėliau patvirtino, kad tai susiję su citralio ir citronelolio antivirusiniu efektu inhibuojant

baltymų sintezę ląstelėse. Pasaulyje mokslininkai šio augalo poveikiui įrodyti nėra atlikę pakankamai

tyrimų, kad būtų kuriami vaistai, tačiau vis plačiau kalbama apie vaistinių melisų virusostatinį poveikį.

Ateityje planuojama aktyviau eksperimentuoti ir tirti poveikį hepatito C bei ŢIV infekcijoms. [8]

1.1.4 Antioksidacinis poveikis

Dauguma studijų įrodo vaistinių melisų ekstrakto poveikį antioksidaciniam stresui.

Antioksidantai vaidina svarbų vaidmenį apsisaugant nuo oksidacinių procesų sukeltos ţalos. Reaktyvių

deguonies formų gamyba gali įveikti ląstelių antioksidacinę gynybą ir sukelti būklę, vadinamą

oksidaciniu stresu. Ypač svarbu tai, kad oksidacinis stresas yra susijęs su daugelio degeneracinių ligų

progresavimu, DNR mutacijomis bei baltymų oksidacija. Oksidacinis stresas taip pat siejamas su

tokiomis ligomis kaip diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, lėtiniai neurodegeneraciniai sutrikimai,

tokie kaip Alzheimerio ar Parkinsono ligos, vėţys. Fitocheminė vaistinių melisų lapų analizė parodė,

jog jos sudėtyje gausu rozmarino rūgšties, Galo rūgšties, flavonoidų, fenolinių junginių, kurie ir turi

įtakos antioksidaciniam poveikiui. Buvo ištirta, jog fenolinių junginių antioksidacinis poveikis bene

labiausiai priklauso nuo rutino, kvercetino bei Galo rūgšties. Šio augalo ekstraktas taip pat gali uţkirsti

14

kelią chemiškai aktyvių medţiagų rūšių gamybai bei gali blokuoti įvairius lipidų peroksidacijos

procesus. [9]

2011 metais buvo atliktas klinikinis tyrimas siekiant įvertinti vaistinių melisų antpilo

pajėgumą, gerinant radiologijos laboratorijos darbuotojų organizmo prisitaikymą prie oksidacinio

streso. Rezultatai parodė ţymų pagerėjimą, plazmoje sumaţėjo koncentracija SOD, katalazės ir GSH

peroksidazės, taip pat pastebimai sumaţėjo plazmos DNR paţeidimų bei lipidų peroksidacijos ir

mieloperoksidazės veikla. Šie duomenys rodo, jog vaistinių melisų lapuose esantys fenoliniai junginiai

turi antioksidacinį aktyvumą sugerdami kenksmingus laisvuosius radikalus ir slopindami lipidų

peroksidacijos procesus. Todėl šio augalo terapinis poveikis tinka su oksidaciniu stresu susijusių ligų

prevencijai ir efektyviam gydymui. [10, 11]

1.1.5. Neuroprotekcinis poveikis

Vaistinių melisų neuroprotekcinis poveikis yra nagrinėjamas daugelio mokslininkų in vitro ir

in vivo tyrimuose. Įrodyta, kad PC12 ląstelių gydymas su metanoliniu vaistinių melisų lapų ekstraktu

apsaugo šias ląsteles nuo peroksido toksiškumo. Be to, vandeniniai ir metanoliniai vaistinėių melisų

ekstraktai labai sumaţina oksidacinio streso ląstelėje susidarymą, tai ir įrodo neuroprotekcinį poveikį.

Etanolinis ekstraktas, kurio sudėtyje yra polifenolių, flavonoidų ir terpenoidų, sudaro apsauginį efektą

sukeltam toksiškumui ir oksidaciniam stresui. Vaistinių melisų etanolinis ekstraktas gali išstumti

nikotiną iš ţmogaus smegenų ląstelių membranų, turinčių acetilcholino receptorių. Nikotinas turi

apsauginį poveikį ląstelių sukeliamam toksiškumui. Išankstinis neuronų apdorojimas su nikotinu

sumaţina oksidacinį stresą ir ląstelių apoptozę. Taigi prie apsauginio poveikio galima priskirti ir

nikotinui jautrių receptorių stimuliavimą, o tai irgi turi įtakos apsauginei ląstelių funkcijai.

Vaistinių melisų neuroprotekcinis poveikis atsirado ir pirminei ląstelių apoptozei, sukeltai

ekstazio ar MDMA (3,4-metilendioksimetamfetamino). Taip yra dėl laisvųjų radikalų prapūtimo ir

MAO slopinimo.

Tyrimai rodo, kad vaistinių melisų etanolinis ekstraktas padeda išlaikyti neuronų vientisumą

ir sumaţina ciguatoksino sukeliamą neurotoksiškumą. Ekstrakto antioksidacinės savybės ir laisvųjų

radikalų surišimas priklauso nuo pagrindinių fenolinių junginių, kvercetino, Galo rūgšties, kofeino

rūgšties, chlorogeno rūgšties ir rutino.

Be to, in vitro atlikti išsamūs citotoksiškumo tyrimai atskleidė, kad vaistinių melisų

vandeniniai ir etanoliniai ekstraktai daro stiprų apsauginį poveikį hipoksijos sukeliamam neuronų

ţuvimui. [12]

15

1.1.6. Poveikis paţinimo funkcijai, nuotaikai bei atminčiai

Vaistinės melisos augalas tradiciškai jau seniai vartojamas demencijai bei amnezijai gydyti.

Šie du sutrikimai glaudţiai susiję su Alzheimerio liga. Šis aromatingas ir sveikatai naudingas augalas

taip pat buvo priskirtas ir aprašytas psichozei gydyti. Acetilcholinesterazės (AChE) inhibitoriai didina

acetilcholino kiekį bei veikimo trukmę smegenų sinapsėse. Tai cholinerginis poveikis, kuris gali

sušvelninti Alzheimerio ligos paţinimo sutrikimo simptomus (atminties ir mokymosi sutrikimai), taip

pat paţinimo funkcijų pakenkimus pacientams, kenčiantiems nuo šizofrenijos. [13]

In vivo tyrimai su etanoliniu vaistinių melisų ekstraktu pelėms pagerino skopolamino sukeltą

atminties ir mokymosi deficitą. Šie efektai buvo uţfiksuoti kaip nepriklausomi nuo vaistinių melisų

dozės, galbūt dėl per didelės nikotininių receptorių stimuliacijos ar nikotino receptorių blokados.

Etanolinio ekstrakto sudedamosios dalys, tokios kaip luteolinas, sumaţino skopolamino sukeltą

vangumą, atminties sutrikimus; ursolo rūgštis pagerino su amţiumi susijusią pablogėjusią paţinimo

funkciją ir sumaţino lipidų peroksidaciją. [14]

1.1.7. Antidepresantas

Vaistinių melisų lapų preparatų kaip antidepresanto poveikis buvo uţfiksuotas dar senovės

medicinos knygose, kadangi ţmonės pastebėjo ir pradėjo plačiai naudoti augalą ir dėl jo raminamojo

bei kovojančio su prasta nuotaika ir sloguliu efektu.

In vitro tyrimai su pelėmis parodė, kad vandeniniai ir metanoliniai vaistinių melisų ekstraktai

šiek tiek slopina monoamino oksidazes ((MAO)-A). Taip pat etanolinis ekstraktas padidino

antidepresantinį poveikį su pelėmis priverstinio plaukimo tyrime, padidinant norepinefrino perdavimo

impulsus. Buvo sumaţinta nejudrumo trukmė ir antidepresantų skirtingi mechanizmai nuo monoamino

transportavimo ar MAO slopinimo. Minėtame tyrime buvo naudojamos dozės nuo 25 mg/kg iki 300

mg/kg. Nors teoriškai tokių dozių pritaikymas ţmonėms yra įmanomas, tačiau būtini tolesni tyrimai.

[11, 15]

1.1.8. Antispazmolitinis poveikis

Atlikta daug naujų eksperimentinių tyrimų, kurie sėkmingai patvirtina vaistinių melisų

preparatų antispazmolitinį ir nuskausminantį efektą. [16] Irane buvo atliktas dvigubas aklasis tyrimas.

16

Tyrime dalyvavo 100 vidurinę mokyklą lankančių merginų, kurios tris mėnesius vartojo sausąjį

vaistinių melisų lapų ekstraktą po 1200 mg per dieną. Ši tiriamoji imtis buvo lyginama su placebu (50

tiriamųjų merginų vartojo vaistinių melisų lapų ekstraktą kapsulėse, o 50 – placebo kapsules). Buvo

siekiama įrodyti, kad vaistinė melisa gali palengvinti merginas varginantį PMS. Tyrimo rezultatai

parodė reikšmingų pokyčių merginoms, vartojusioms kapsules su sausuoju vaistinių melisų lapų

ekstraktu. Šiuo laikotarpiu joms sumaţėjo dirglumas, kūno skausmingumas, nuotaikų kaita, apskritai

pagerėjo bendra savijauta. Kai kurios studijos rodo, kad vaistinių melisų poveikis PMS palengvinti

atsiranda dėl serotonino kiekio padidėjimo organizme. Tyrimai aiškina, jog tai priklauso nuo GABA

neuroreceptorių, kurie turi slopinamąjį poveikį centrinei nervų sistemai; taip sukuriama pusiausvyra

tarp nervinės sistemos stimuliacijos bei slopinimo. Yra daug tyrimų, siekiančių palengvinti moterims

PMS eigą, stengiamasi kuo daugiau dėmesio skirti augaliniams preparatams, ir šis tyrimas aiškiai

įrodo, kad vaistinė melisa gali turėti didelės reikšmės sėkmingai gydant šį sindromą ateityje. [17]

1.1.9. Poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai

Vaistinė melisa jau nuo senų laikų ţinoma dėl savo stipraus ir naudingo poveikio širdies

palpitacijai, kaip širdies tonikas bei kardioapsauginis augalas. Farmakologinės studijos yra sutelktos į

antiaritminį vaistinės melisos poveikį. In vivo tyrimai rodo, kad etanolinės vaistinių melisų lapų

ekstraktų ištraukos sumaţina priešlaikinį skilvelių virpėjimo atsiradimą, skilvelių tachikardiją, taip pat

kalcio chlorido sukeltas aritmijas ţiurkėms. [18] Šis bradikardinis poveikis aiškinamas tuo, kad yra

stebimas augalo β-adrenerginių receptorių antagonistinis veikimas. Vandeninis vaistinių melisų

ekstraktas taip pat švelniai apsaugojo nuo reperfuzijos sukeltų mirtinų skilvelių aritmijų, stimuliuojant

muskarininius receptorius tiriamoms laboratorijos ţiurkėms. Rezultatai įrodo, kad poveikis aritmijoms

gali būti grindţiamas beta adrenoreceptorių blokada ir parasimpatinės sistemos reguliacija, kai kartu

sulėtėja ir skilvelio laidumas dėl natrio ar kalio jonų srautų blokavimo. Manoma, kad nuo fibrozės

prasideda širdies nepakankamumas ir širdies aritmijų klinika, o šiuo atveju rozmarino rūgštis, esanti

vaistinės melisos sudėtyje, gali padėti išvengti minėtų sutrikimų.

Pavartojus vaistinių melisų etanolinio ekstrakto, buvo pastebėta gerokai sumaţėjusi plazmos

trigliceridų koncentracija pelėms. Sumaţėjo ne tik cholesterolio ir trigliceridų koncentracija plazmoje,

bet ir kepenų fermentų paţeidimo rodikliai, kurie daţnai būna padidėję esant hiperlipidemijai. Atliktų

tyrimų dėka galima teigti, kad vaistinės melisos preparatai pasiţymi hipolipideminiu veikimu. [5, 19]

Moksliniai tyrimai rodo, kad vaistinis augalas dėl savo kardioapsauginio, raminančio,

antioksidacinio bei hipolipideminio poveikio gali būti ir toliau plačiai vartojamas širdies ir

17

kraujagyslių ligų prevencijai. Tačiau reikia paminėti, kad dar nėra nustatyta tikslios dozės

priklausomybės nuo terapinio efekto, taigi tokio pobūdţio tyrimus planuojama plėtoti ir ateityje. [19]

1.1.10. Priešuţdegiminis poveikis

Vaistinė melisa jau nuo seno yra ţinoma ir dėl savo uţdegimą slopinančių savybių. Ji padeda

malšinti tokias pacientus kamuojančias ligas, kaip astma ar sąnarių uţdegimas. Negana to, ji yra

vartojama ir kaip natūrali ir pakankamai efektyvi nuskausminamoji priemonė. Keletas farmakologinių

tyrimų atskleidė ir moksliškai pagrindė priešuţdegiminį ir skausmą malšinantį minėtojo augalo

poveikį. Gydymas su vaistinių melisų lapų etanoliniu ekstraktu ypač sumaţino uţdegiminę letenėlės

edemą tirtoms laboratorinėms ţiurkėms ir padidino skausmo atsaką pelėms. Vaistinių melisų etanolio

ekstraktai padidino su dozavimu susijusį nuskausminamąjį poveikį cheminiuose nuskausminimo

modeliuose, stebimuose laboratorinių pelių organizmuose. [20]

Ilgalaikis vaistinių melisų lapų etanolinio ekstrakto vartojimas per burną (0.01– 0.04 mg/per

dieną) atskleidė ypatingai ryškų nuskausminamąjį poveikį gyvūnams, kenčiantiems nuo diabeto

sukelto padidėjusio jautrumo skausmui. Jau anksčiau minėtieji tyrimai parodė ryškų sumaţėjimą ir

slopinimą letenėlių edemai tiriamoms laboratorinėms ţiurkėms, įskaitant ir karagenui bei

eksperimentinėms traumoms, sukeltoms grauţikams. Kaip bebūtų, eksperimentui naudojamos dozės

(200 ir 400 mg/kg) pasirodė esančios aukštos, kad būtų galima pritaikyti ţmonėms, o sveikatos saugos

duomenys nebuvo pateikti naudojant tokias dideles dozes kaip 2000 mg/kg. [21, 22]

1.1.11. Citotoksinis poveikis

Vaistinė melisa yra plačiai vartojama gydant kelių rūšių vėţį. [5] In vitro tyrime, šis kvapnus

vaistinis augalas ir jo svarbus komponentas citralis sukėlė apoptozę apimančią ir ląstelių linijos

gliobastomą bei išreiškė aktyvų daugeliui vaistų atsparų proteiną 1. Tose pačiose studijose citralis

paskatino reaktyviojo deguonies rūšis ir slopino proteino 1, atsparaus daugumai vaistų, išraišką.

Citralis, išskiriamas iš vaistinės melisos augalo, taip pat sumaţino keletą ţmogiškojo vėţio ląstelių

linijų gyvybingumą ir pelių melanomos ląstelių liniją. [23]

Pranešama, kad 50 procentų vaistinių melisų etanolio ekstraktas turi citotoksinį poveikį

ţmogaus gaubtinės ţarnos vėţio ląstelių linijoms. Vaistinių melisų ekstraktų dichlorometano ir n-

heksano frakcijos atskleidė didelį slopinamąjį poveikį. Dichlorometano frakcija ypatingai paskatino

18

leukemijos ląstelių linijos apoptozę. Tačiau nebuvo pastebėta, kad augalo n-heksano frakcija ryškiai

pakeistų su apoptoze susijusią genų išraišką, reiškiančią, kad apoptozės skatinimas gali nebūti

pagrindinė ląstelių augimo slopinimo prieţastis. [23,24]

1.1.12. Aromaterapija

Vaistiniai augalai jau tūkstančius metų buvo ir tebėra plačiai naudojami kiekviename pasaulio

kampelyje, jie buvo ţinomi bei vartojami daugelio civilizacijų. Ţmonės, skatinami savo intuicijos,

stebėjo, kaip įvairūs augalai veikia jų sveikatą ir savijautą.

Visai neseniai, ieškant naujų farmakoterapijos poveikių, gaunamų iš vaistinių augalų

uţdegiminėms ligoms ir jų simptomams maţinti, gerokai paţengė tyrimai, neabejotinai įrodantys

augalų naudą dėl daug maţesnių šalutinių poveikių, taip pat ir dėl lengvo įsisavinimo. Aromaterapija

šiuo metu naudojama visame pasaulyje siekiant suvaldyti lėtinio pobūdţio skausmus. Buvo įrodyta,

kad nerolio kvapo junginys, izopulegolis, citralis, kariofilenas, kariofileno oksidas ir kvapiosios

citrinţolės sudaro net 80 procentų vaistinių melisų eterinių aliejų. Vaistinių melisų aliejaus

priešuţdegiminis ir skausmą malšinantis poveikis yra siejamas būtent su minėtuoju citralio veikimu.

[25]

Sveikatos prieţiūros sistema vis daţniau ieško būdų, kaip integruoti aromaterapiją (natūralių

eterinių aliejų vartojimą), kaip saugų ir nebrangų pagalbinės gydomosios terapijos variantą

pacientams, siekiant sumaţinti skausmą, pykinimą ir nerimą bei pagerinti miego kokybę. Čia į pagalbą

puikiausiai tinka pasitelkti malonaus aromato vaistinių melisų eterinį aliejų. Jis gelbsti nuo dėl

neaiškios prieţasties atsiradusio galvos skausmo, sureguliuoja išsibalansavusią emocinę būseną bei

pasiţymi raminančiomis ir atpalaiduojančiomis savybėmis. [26]

*****

Atliekant mokslinės literatūros analizę, nustatyta, kad vaistinių melisų lapai pasiţymi švelniai

raminančiu, priešuţdegiminiu, skausmą malšinančiu poveikiu. Pastebėtas ir antispazmolitinis,

neuroprotekcinis, antioksidacinis, antivirusinis, citotoksinis poveikis tyrimuose su gyvūnais. Vaistinių

melisų lapai gali būti vartojami skrandţio sutrikimams šalinti, kaip paţinimo funkciją ir atmintį

gerinanti priemonė. Būtent dėl savo veikliųjų medţiagų įvairovės vaistinė melisa gali būti plačiai

naudojama medicinos praktikoje. Eksperimentinio tyrimo metu modeliuojama tokia kapsulių su

vaistinių melisų lapų sausuoju ekstraktu sudėtis, kad būtų galima pagaminti kokybės reikalavimus

atitinkančią, priimtiną vartoti ţelatininę kapsulę.

19

1.2.1. Kapsulės

Kapsulės – tai kieti preparatai su minkštu ar kietu įvairios formos bei talpos apvalkalu. Jame

paprastai būna viena veikliosios medţiagos dozė. Kapsulės skirtos vartoti per burną. Kapsulių

apvalkalai gaminami iš įvairių medţiagų, viena tokių - ţelatina. Gali būti pridėta ir pagalbinių

medţiagų, pavyzdţiui, paviršinio aktyvumo medţiagų, antimikrobinių konservantų, kvapą suteikiančių

medţiagų. Per burną vartojamos kapsulės ir tabletės šiuo metu yra viena populiariausių vaistų

vartojimo formų, nes toks vartojimas yra ypač paprastas ir nereikalaujantis specialaus paruošimo. [27,

28]

Kapsulių turinys gali būti kietos, skystos ar į pastą panašios konsistencijos. Jį paprastai sudaro

viena arba kelios veikliosios medţiagos su pagalbinėmis medţiagomis ir/arba be jų. Svarbu, kad

turinys nepaţeistų kapsulės apvalkalo, tačiau būtina, kad kapsulės apvalkalas suirtų tam tikruose

organizmo skysčiuose. [28]

Skiriamos šios kapsulių kategorijos:

kietosios kapsulės;

minkštosios kapsulės;

krakmolinės kapsulės;

skrandţio sultims atsparios kapsulės;

modifikuotai veikliąją medţiagą atpalaiduojančios kapsulės. [27]

Savo tyrime pasirinkau kietąsias ţelatinines kapsules.

1.2.2. Kietosios kapsulės

Kietųjų kapsulių apvalkalą sudaro dvi iš anksto pagamintos cilindrinės dalys su vienu

uţapvalintu uţdaru galu, o kitu – atviru. Viršutinė dalis būna šiek tiek platesnė ir vadinama kepurėle, o

apatinė dalis yra šiek tiek siauresnė ir vadinama korpusu. Jos daţniausiai uţpildomos viena ar keliomis

veikliosiomis medţiagomis (milteliais ar granulėmis). Yra uţpildoma viena kapsulės dalis, ant kurios

vėliau uţmaunama antroji. Uţsandarinimo tvirtumas kartais yra sustiprinamas atitinkamomis

priemonėmis. Kapsulės gali būti 8 skirtingų dydţių, kurie pateikti 1 paveikslėlyje. Kapsulių dydis

parenkamas pagal tai, kiek ir kokia veikliąja medţiaga ji bus pildoma. [29]

20

1 pav. Kapsulių dydţiai

Kapsulės gali būti įvairios talpos, tai pateikta 1 lentelėje. [30]

1 lentelė. Kietųjų kapsulių dydţiai ir talpa

Numeris Tūris ml

Eli Lilly Parke-Davis Scherer

00 1,42 1,37 1,35

00 0,92 0,95 0,95

0 0,67 0,68 0,70

1 0,48 0,50 0,50

2 0,37 0,37 0,40

3 0,27 0,30 0,30

4 0,20 0,21 0,21

5 0,13 0,13 0,13

1.2.3. Kapsulių pildymas

Kapsulių turinys susideda iš vienos ar kelių vaistinių medţiagų su pagalbinėmis medţiagomis

ar be jų. Vienas daţniausių kapsulių uţpildymo metodų – pildymas milteliais. Jais kapsules galima

uţpildyti naudojant pramonėje automatines, pusiau automatines kapsulių pildymo mašinas arba

kapsulių pildymo mašinėles, kuriomis kapsulės uţpildomos rankiniu būdu. [31]

Pradedant pildyti kapsules, pirmiausia reikia įsitikinti, ar uţpildančios medţiagos nesureaguos

su ţelatinos apvalkalu. Tokias savybes turi aldehidai, todėl reikėtų vengti kapsules pildyti šios grupės

medţiagomis. Taip pat kapsulės vientisumą veikia medţiagos, turinčios laisvo vandens, nes jis gali

suminkštinti kapsulę, ir dėl to ji gali suirti. [32]

21

Yra keli kietųjų kapsulių pildymo būdai. Pirmasis – tai kapsulių pripildymas rankomis su tam

skirtomis mašinėlėmis. Šiuo būdu pirmiausia yra paruošiama miltelių masė, su kuria bus pildomos

kapsulės. Tada tuščios kapsulės sustatomos į mašinėlę atidarytomis kepurėlėmis ir į jas yra suberiama

miltelių masė. Pripildytos kapsulės uţdaromos mašinėlės viršutine dalimi. Taip uţpildomos visos

reikalingos kapsulės. Tokiu būdu galima uţpildyti nuo 15 iki 300 kapsulių.

Šias kapsulių pildymo mašinėles patogu naudoti gamybinėse vaistinėse milteliams fasuoti ar

klinikiniams tyrimams atlikti, be to, kapsulės puikiai paslepia nemalonaus skonio savybes. [31]

Antrasis kapsulių pildymo būdas – uţpildymas automatinėmis kapsulių pildymo mašinėlėmis.

Tokiomis mašinėlėmis galima per valandą uţpildyti nuo 25000 iki 48000 kapsulių. Joms reikalingas

apmokytas operatorius. Įdiegto mechanizmo dėka procesas paverčiamas tyliu ir saugiu, be to, jis

atitinka GGP reikalavimus. Tai itin naudinga maisto papildų, į kurių sudėtį įeina augaliniai ekstraktai

ar mineralai, gamyboje. [33]

Pildant kapsules labai svarbu, kad būtų laikomasi nustatytų sąlygų: optimali temperatūra 20 –

25 laipsniai, 45% – 55% santykinei drėgmei palaikyti. Kol kapsulės pasieks vartotoją, jas reikia laikyti

plastikiniuose konteineriuose su dangčiu. [34]

Lyginant kapsulių gamybą su tablečių gamyba, ji yra paprastesnė ir pigesnė, nes nereikia

pakartotinio maišymo, sijojimo, granuliavimo ar presavimo. Kapsuliavimo gamybos etapai pateikiami

2 paveiksle. [32]

22

2 pav. Kapsulių gamybos etapai

Vieni pagrindinių reikalavimų uţpildytoms kapsulėms - tiksli veikliosios medţiagos dozė ir

medţiagos atsipalaidavimas per reikiamą laiką. Tai nurodo Europos farmakopėjos straipsniai (Ph. Eur.

01/2002, 2.9.6. Turinio vienodumo vienkartinės preparatų dozės ir Ph. Eur. 01/2002, 2.9.5. Vienos

dozės masės vienodumo testas).

Kokybiškos kapsulės turi atitikti suirimo testą, kurį reglamentuoja Europos farmakopėjos

straipsnis „Tablečių ir kapsulių suirimo laikas― (Ph. Eur 01/2002, 2.9.1). Skystą terpę sudaro vanduo,

nebent specialiais atvejais gali būti pridedama druskos rūgšties, o plūduriuojant kapsulei gali būti

uţdėtas kapsules skandinantis diskas. Svarbu tai, kad kokybiškos kapsulės turi suirti per 30

minučių.[35]

Kapsulės

Svėrimas

Sudedamųjų medţiagų ruošimas

Maišymas

Kapsulių uţpildymas

Pakavimas

23

1.2.4. Miltelių technologinės savybės

Milteliai – tai kieta biri, dozuota ar nedozuota vaisto forma, gaunama maišant, smulkinant

vieną ar kelias birias vaistines medţiagas. Yra skiriami paprasti ir dozuoti milteliai. Paprastus miltelius

sudaro viena veiklioji medţiaga, o sudėtinius miltelius sudaro dvi arba daugiau veikliųjų medţiagų.

Gaminant miltelius jie yra smulkinami, maišomi, dozuojami ir supakuojami. Nuo atskirų komponentų

smulkumo, maišymo trukmės bei smulkinimo priklauso miltelių mišinio vienalytiškumas. Vaistinės

medţiagos smulkinamos tam, kad padidėtų jų sorbcinės savybės bei tirpumas, padidėtų paviršiaus

plotas. Gaminant miltelius svarbu išvengti pašalinio aplinkos poveikio (deguonis, drėgmė, šviesa), nes

tada jie gali prilipti prie grūstuvės sienelių, absorbuoti lakiųjų medţiagų garus ir tapti nekokybiškais.

Dėl to pagamintus miltelius būtina laikyti tinkamomis sąlygomis. [36]

1.2.5. Pagalbinės medţiagos

Renkant pagalbines medţiagas siekiama, kad jos tabletuojamai ar kapsuliuojamai masei

suteiktų technologines savybes, t. y. tabletuojama masė būtų geriau dozuojama ir presuojama,

pagaminamos kokybiškos tabletės ar kapsulės.

Sausojo ekstrakto kiekis vienoje kapsulėje yra maţas, todėl reikia pridėti pagalbinių medţiagų

ir papildų, kurie pagerintų kapsuliuojamų miltelių technologines savybes, suteiktų reikiamą masę ir

būtų galima pagaminti kokybiškas kapsules. [37]

Nuo pagalbinių medţiagų priklauso kapsulių gamyba. Jos yra naudojamos tam, kad padidintų

suberiamų miltelių masę, pagerintų jų birumą bei sumaţintų miltelių sukibimą. Pagalbinės medţiagos

taip pat dalyvauja vaisto atsipalaidavimo iš kapsulės procese, jų paskirtis gali būti pailginti arba

sutrumpinti veikliosios medţiagos išsiskyrimo laiką taip uţtikrinant, kad per anksti suirusios kapsulės

išskiriamos substancijos nesudirgintų ar nesuţalotų skrandţio audinių ar nesukeltų kitų virškinimo

negalavimų.

Kartais pagalbinės medţiagos pridedamos tam, kad išlaikytų vaisto stabilumą, maksimali

veikliosios medţiagos dozė atsipalaiduotų būtent ten, kur ir buvo tikimasi vaisto vartojimo metu. Kita

dalis pagalbinių medţiagų yra skirta suskaidyti veikliąsias medţiagas iki tokio smulkumo, kad jos

lengvai patektų į kraujotakos sistemą. Be to, kai kurios medţiagos yra pridedamos tam, kad būtų

galima identifikuoti pagamintą vaistą. Galiausiai, skonio ir kvapo uţmaskavimas – taip pat labai

svarbus pagalbinių medţiagų gamybos procese. Vaikai daţniausiai nenoriai vartoja arba visai atsisako

24

vartoti vaistinius preparatus, todėl sprendţiant šią problemą efektyvu suteikti jiems malonų skonį ir

kvapą. Pagalbinės medţiagos pateikiamos 3 lentelėje. [38]

3 lentelė. Pagalbinių medţiagų grupės, naudojamos kapsulių gamyboje

Medţiagos grupė Pagalbinė medţiaga Atliekama funkcija

Skiedikliai Mikrokristalinė celiuliozė,

Kalcio karbonatas,

Laktozė,

Manitolis,

Magnio oksidas,

Magnio karbonatas

Padidina miltelių masės tūrį

Tepikliai Magnio stearatas,

Stearino rūgštis,

Hidrintas ricinos aliejus,

Natrio benzoatas,

Natrio laurilsulfatas

Maţina miltelių prilipimą prie

metalinių paviršių, sumaţina

trintį tarp slankiojančių

paviršių, besiliečiančių su

milteliais

Suirimą gerinančios medţiagos Krakmolas,

Kukurūzų krakmolas,

Natrio alginatas,

Algino rūgštis,

Karboksimetilceliuliozė

Pagerina miltelių suirimą,

tirpumą

Slidinamosios medţiagos Aerosilas,

Talkas

Gerina birumą

Per du pastaruosius dešimtmečius polimerams, kaip pagalbinėms medţiagoms, skiriamas

didţiulis dėmesys. Juos imta plačiai tyrinėti ir sėkmingai taikyti farmacijoje. Per tą laiką farmaciniai

polimerai buvo išvystyti tiek, kad nuo paprastų ţelatininių apvalkalų buvo pereita prie daug

sudėtingesnių funkcijų polimerų, tokių kaip lėtai atpalaiduojantys medţiagas ar „magic bullets― –

staiga išlaisvinantys veikliąsias medţiagas, kurios turi didelę klinikinę reikšmę. Formuojant sudėtingas

molekules į kietą peroralinę dozavimo formą polimeriniai farmaciniai uţpildai ne tik paslepia

nemalonaus skonio savybes, bet ir pagerina vaisto terapines savybes, padeda vartotojui lengviau

praryti kapsulę, taip pat pagreitina arba sulėtina kapsulės irimą virškinamajame trakte ir netgi padeda

geriau įsisavinti veikliąsias medţiagas ar išlaikyti tinkamą kapsulės pH pusiausvyrą. [28, 32]

25

2. TYRIMO METODIKA

Parinkti 5 skirtingų rūšių miltelių mišiniai, kuriais buvo uţpildomos kapsulės. Kapsulės buvo

uţpildytos rankine mašinėle „Capsuline – 15―. Atlikti miltelių technologinių savybių tyrimai ir

uţpildytų kapsulių kokybės vertinimas. Rezultatai apdoroti statistiškai naudojantis „MS Excel 2007―

(Microsoft Corporation, JAV) programa.

2.1.Tyrimo objektas

Penkių skirtingų sudėčių kietosios ţelatininės kapsulės su sausuoju vaistinių melisų lapų

ekstraktu.

2.2.Tyrimo medţiagos ir prietaisai

Darbe naudoti prietaisai:

Aparatas birumui nustatyti „ERWEKA AG―, Vokietija;

Elektroninės svarstyklės „AND―, Japonija;

Kapsulių uţpildymo mašinėlė ‖Capsuline - 15―, JAV;

Sietai ir sietų purtyklės „AS 200 Retsch―, Vokietija;

Tankinimo prietaisas „Copley―, Didţioji Britanija;

Darbe naudotos medţiagos:

Sausasis vaistinių melisų lapų ekstraktas (Extractum Melissae aq. siccum (Phytopharm),

Poland, 2015;

Mikrokristalinė celiuliozė „Alfa Aesar and Co―, Vokietija;

Bevandenis koloidinis silicio dioksidas (Aerosilas 200), „Degusa AG―, Vokietija;

Kietosios 0 dydţio ţelatininės kapsulės „Capsuline―, JAV;

26

2.3. Tyrimo metodai

Miltelių technologinėms savybėms vertinti buvo tiriama granuliometrinė sudėtis,

suberiamasis tankis, birumas, kapsulių kokybės kontrolei buvo atliekamas suirimo testas. Vienos

kapsulės tūris 0,68 ml. Buvo gaminama 45 kapsulės iš kiekvienos serijos. Sumaišius miltelius, masė

matuota cilindru. Papildyta, jei trūko pagalbinių medţiagų iki 10,2 ml.

2.3.1. Miltelių technologinių savybių įvertinimas. Granuliometrinė sudėtis.

Dalelių suskirstymas pagal stambumą, frakcinė sudėtis turi įtaką birumui, tablečių masės

stabilumui, vaistinių medţiagų dozavimo tikslumui, tablečių ar kapsulių kokybei. Greičiausias ir

patogiausias dispersiškumo nustatymas yra sietų analizė.

Milteliai suberiami ant stambiausio sieto. Visi sietai purtomi 5 min. (angelių diametrai 450

µm, 224 µm, 125 µm). Sijojimas atliktas taisyklingai, jei papildomai purtant sietą 1 minutę ant

popieriaus lapo išbyra maţiau kaip 1 % miltelių, likusių ant sieto. Išbyrėję milteliai uţpilami ant

ţemesnio sieto, o likę ant sieto milteliai pasveriami. Apskaičiuojamas kiekvienos frakcijos procentinis

kiekis, atsiţvelgiant į atsvertą sijoti miltelių kiekį.

2.3.2. Miltelių technologinių savybių įvertinimas. Suberiamasis tankis. Suberiamoji

masė.

Suberiamoji masė — laisvai subertų miltelių tūrio sumaţėjimas, atliekant standartinį

sutankinimą. Ji priklauso nuo miltelių dalelių formos, dydţio, dalelių tankio ir drėgmės. Atsiţvelgiant į

suberiamosios masės reikšmę, galima nustatyti matricos tūrį ir vartojamų pagalbinių medţiagų

charakteristiką. Suberiamoji masė turi būti ne maţesnė nei 0,3 g/cm3.

Maksimali suberiamoji masė nustatoma prietaisais. Pasveriama 5 g tiriamųjų miltelių 0,001 g

tikslumu ir suberiama į matavimo cilindrą. Nustatoma purtymo amplitudė 150-200 svyravimų/min. ir

atjungiamas prietaisas. Stebimas miltelių lygio kitimas cilindre, kai miltelių lygis cilindre nebekinta,

išjungiamas prietaisas. Purtymas trunka 5-10 min., suberiamoji masė apskaičiuojama pagal formulę:

27

ρN — suberiamoji masė, suberiamasis tankis, kg/m3

;

m — miltelių masė, kg;

V — miltelių tūris cilindre po supurtymo.

Birumas - tai miltelių savybė išbyrėti iš talpos. Blogai byrantys milteliai prilimpa prie

piltuvėlio sienelių ir dėl to sutrinka matricos pripildymo ritmas. Tokiu atveju norima tabletės ar

kapsulės masė ir tankis svyruoja bei gaunami masės nuokrypiai. Birumas nustatomas atsiţvelgiant į

tam tikro kiekio (30,0 – 100,0) miltelių išbyrėjimo greitį iš metalinio ar stiklinio standartinių

geometrinių parametrų piltuvėlio arba išbyrėjusių miltelių kūgio kampo.

Tikslūs duomenys nustatomi naudojant „Erveka― gamintojo vibracinį prietaisą.

Pasveriama 50,0 g miltelių mišinio 0,01 g tikslumu ir atsargiai, nepurtant suberiama

į prietaiso piltuvėlį. Prietaisas ir chronometras įjungiami vienu metu. Po 20 s purtymo atidaroma

piltuvėlio uţsklanda. Stebima, per kiek laiko milteliai išbyra iš piltuvėlio į surinkimo indą. Bandymas

pakartojamas 5 kartus. Birumas turi būti ne maţesnis kaip 4 - 5 g/s.

Birumas apskaičiuojamas naudojant formulę:

Bc – birumas (g/s)

m – pasvertų miltelių masė (kg)

t – bandymo laikas (s)

20 – purtymo laikas (s)

Bandymų duomenys apskaičiuojami naudojant formulę:

∑

Vc – birumo vidurkis

n – 5 (bandymų skaičius)

Bc – birumas (g/s)

Tuo pačiu prietaisu yra nustatomas laisvai išbyrėjusių miltelių kūgio kampas (kampas tarp

išbyrėjusių miltelių kūgio ir horizontalaus paviršiaus).

28

Jei išbyrėjusių miltelių kampas yra 25 – 30o, tai miltelių birumas yra geras, iki 60 – 70

o –

maţai birūs. Taigi kuo kampas maţesnis, tuo birumas geresnis.

2.3.3. Miltelių mišinio Carr indekso ir Hausner koeficiento nustatymas

Carr indeksas arba suspaudţiamumo indeksas bei Hausner koeficientas yra dydţiai naudojami

miltelių mišinio birumui apibūdinti. Atlikus miltelių suberiamojo tankio matavimus po 2500

sutankinimų apskaičiuoti Carr indeksas ir Hausner koeficientai. Jie apskaičiuojami pagal formules:

( )

CI – Carr indeksas

Ts – medţiagos suberiamasis tankis (g/cm3)

Tmax – medţiagos didţiausias suberimasis tankis (g/cm3)

HR – Hausner koeficientas

Ts – medţiagos suberiamasis tankis (g/cm3)

Tmax – medţiagos didţiausias suberiamasis tankis (g/cm3)

Vertinimas: maţesnis Carr indeksas rodo geresnes miltelių birumo savybes. Milteliai, kurių

indeksas iki 20, turi vidutines birumo savybes, 11 – 15 geras birumas, iki 10 birumas puikus.

Hausner koeficiento reikšmės – 1,19 – 1,25 birumas vidutinis, 1,12 – 1,18 birumas geras, 1,00

– 1,11 birumas puikus.

2.3.4. Kapsulių suirimo testas

Kapsulių suirimo laikas nustatytas pagal Europos farmakopėjos straipsnį 2.9.1. „Tablečių ir

kapsulių suirimo laikas―. Skystą terpę sudaro išgrynintas vanduo, palaikoma nuolatinė 37±° C

29

temperatūra. Jei kapsulės plaukioja vandens paviršiuje, gali būti uţdedamas jas skandinantis diskas. Iš

kiekvienos serijos parenkamos 5 kapsulės ir jos talpinamos po vieną kapsulę į atskiras kameras.

Aparate kapsulės laikomos 30 min, o po to nustatoma jų būklė. Kapsulės atitinka reikalavimus, jei

visos suyra per nustatytą laiką. Atliekami 3 tyrimo pakartojimai kiekvieną kartą atsitiktinai parenkant

po 5 kapsules.

2.3.5. Kapsulių masės vidurkio nustatymas

Tyrimas atliekamas taikant vienadozių preparatų masės vienodumo testą, remiantis

Eur.Ph.01/2008:20905 straipsniu. Analizuojamos visos pagamintos kapsulių serijos. Nepaţeista

kapsulė yra pasveriama 0,001 tikslumu. Kapsulė atidaroma, išberiamas visas jos turinys ir sveriamas

kapsulės apvalkalas. Turinio masė yra nepaţeistos kapsulės masės ir jos apvalkalo masės skirtumas:

turinio masė = kapsulės masė – apvalkalo masė. Svėrimai atlikti visoms kapsulėms. Apskaičiuojama

vidutinė vienos kapsulės masė. Remiantis Eur.Ph.2.9.6 straipsniu, kai vidutinė kapsulės masė yra

maţesnė nei 300 mg, leistinas masės nuokrypis yra 10 procentų, iš kurių ne daugiau kaip dviem

kapsulėms iš dvidešimties galimas 20 procentų leistinas nuokrypis. Kai vidutinė kapsulės masė yra

didesnė arba lygi 300 mg, galimas masės nuokrypis yra 7,5 procentai, daugiausiai dviem kapsulėms iš

dvidešimties leistinas nuokrypis gali būti du kartus didesnis – 15 procentų. Jei vidutinė kapsulės masė

yra lygi arba maţesnė nei 40 mg, privaloma atlikti ir vienadozių preparatų turinio vienodumo

nustatymą.

2.3.6. Stabilumo tyrimai

Uţpildytos kapsulės laikomos sandariose nepermatomose plastikinėse talpyklėse esant 25 ± 2

°C temperatūrai ir santykinei drėgmei 60 ± 5 procentų. Kapsulės laikytos klimatinėje spintoje, o jų

stabilumas vertintas iškart pagaminus, po 6 ir 12 mėnesių. Stabilumas vertintas stebint kapsulių

suirimo laiką, kapsulių išvaizdos pokyčius.

30

3. REZULTATAI

Sausojo vaistinių melisų lapų ekstrakto dispersiškumui nustatyti buvo atliekama sietų analizė,

vertinamas birumas. Įvertinus miltelius nustatyta, kad sausojo vaistinių melisų lapų ekstrakto milteliai

yra visiškai nebirūs, lengvai įsielektrina, dulka, kimba prie indų paviršiaus. Atliekant birumo testą

išbyrėjo tik dalis miltelių, prietaisas uţsikišo, todėl nebuvo įmanoma nustatyti nei birumo nei kūgio

kampo. Dėl šių prieţasčių, galime daryti išvadą, kad jie netinka kapsuliavimui ir būtina pridėti

pagalbinių medţiagų, norint pagaminti kokybišką kapsulę.

Uţpildant kapsules su sausuoju vaistinių melisų lapų ekstraktu reikėjo nustatyti, kokį kiekį

ekstrakto ir kiek pagalbinių medţiagų reikia pagaminti kokybės reikalavimus atitinkančią kapsulę.

Pagalbinėmis medţiagomis buvo pasirinktos aerosilas ir mikrokristalinė celiuliozė.

Pagamintas mišinys iš aerosilo 0,5 g ir mikrokristalinės celiuliozės 99,5 g. Vienos kapsulės tūris 0,68

ml. Naudotos 0 dydţio kapsulės.

Kapsulių pildymas milteliais buvo atliktas kapsuliavimo mašinėle. Kiekvienos kapsulės

korpusas laisvai, nespaudţiant ir nekratant uţpildytas iki viršaus, uţdedama kepurėlė. Tokiu būdu

pagaminta po 45 kapsules kiekvienai serijai su skirtingo kiekio sausuoju vaistinių melisų lapų

ekstraktu.

3.1. Miltelių technologinės savybės. Suberiamasis tankis

Suberiamasis tankis priklauso nuo miltelių dalelių dydţio, formos, dalelių tankio ir drėgmės.

Pasveriama 5,0 g tiriamųjų miltelių 0,001 g tikslumu ir suberiama į prietaiso matavimo cilindrą.

Nustatoma purtymo amplitudė 150 - 200 svyravimų/min. ir įjungiamas prietaisas. Stebimas miltelių

lygio kitimas cilindre. Kai miltelių lygis cilindre nebekinta, prietaisas išjungiamas. Purtymas trunka 5

– 10 min. Bandymo rezultatai pateikti 4 lentelėje.

31

4 lentelė. Miltelių suberiamasis ir didţiausias suberiamasis tankis

Miltelių serija Miltelių suberiamasis tankis (g/cm3) Didţiausias miltelių

suberiamasis tankis (g/cm3)

AA1 0,898 ± 0,012 0,923 ± 0,30

BB1 0,715 ± 0,009 0,760 ± 0,019

CC1 0,856 ± 0,023 0,893 ± 0,028

DD1 0,786 ± 0,032 0,856 ± 0,068

EE1 0,851 ± 0,013 0,902 ± 0,025

Tyrimas kartotas 5 kartus (n=5)

Maţesnės šių rodiklių reikšmės rodo geresnes miltelių birumo savybes. AA1, CC1, EE1

serijoje milteliai gerai birūs, BB1 ir DD1 – puikiai birūs. Gauti tyrimo rezultatai parodo, kad

tinkamiausias suberiamasis tankis BB1 kapsulių serijoje.

3.2. Carr indeksas ir Hausner koeficientas

Maţesnės Carr indekso reikšmės parodo geresnes miltelių birumo savybes. Rezultatai pateikti

3 paveikslėlyje.

3 pav. Carr indekso vertinimas

p < 0,05

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

AA1 BB1 CC1 DD1 EE1

Ca

rr n

dek

sas%

Miltelių serijos

Carr indeksas

Carr indeksas

32

AA1 miltelių serijos birumas geriausias nes Carr indekso reikšmė – 2,708. BB1 serijos

miltelių Carr indekso reikšmė 5,921, CC1 – 4,143, DD1 – 8,177, EE1 – 5,654. Visų serijų milteliai

pagal Carr indeksą puikiai birūs, nes neviršija 10 procentų.

Miltelių birumo vertinimas pagal Hausner koeficientą pateiktas 4 paveikslėlyje.

4 pav. Hausner koeficiento vertinimas

p > 0,05

Pagal Hausner koeficiento reikšmes visi miltelių mišiniai puikiai birūs, nes koeficiento

reikšmė maţesnė nei 1,11.

3.3. Miltelių birumas

Birumas nustatomas pasvėrus 30 g miltelių iš kiekvienos kapsulių serijos 0,01 g tikslumu ir

atsargiai, nepurtant suberiama į prietaiso piltuvėlį. Prietaisas ir chronometras įjungiami vienu metu. Po

20 s purtymo atidaroma piltuvėlio uţsklanda. Stebima, per kiek laiko milteliai išbyra iš piltuvėlio į

surinkimo indą. Bandymas pakartotas 5 kartus. Tikslūs duomenys nustatyti naudojant „Erveka―

gamintojo vibracinį prietaisą. Rezultatai pateikti 5 lentelėje.

0,98

1

1,02

1,04

1,06

1,08

1,1

AA1 BB1 CC1 DD1 EE1

Hau

sner

koef

icie

nta

s

Miltelių serijos

Hausner koeficientas

33

5 lentelė Miltelių mišinių birumo tyrimas

Kapsulė Laikas

(s)

Kampas

(°)

Birumas

(g/s)

AA1 4 25 7,5

BB1 6 27 5

CC1 7 20 4,3

DD1 5 23 6

EE1 4 30 7,5

Tyrimas kartotas 5 kartus (n=5)

Atlikus eksperimentą nustatyta, kad visų miltelių birumas geras, tačiau geriausias miltelių

birumas nustatytas BB1 serijoje, 5g/s. Laisvai išbyrėjusių miltelių kampas visose serijose geras, nes

neviršija 30°.

5 pav. Birumo vertinimas

p < 0,05

Atlikus eksperimentą nustatyta, kad AA1 serijos miltelių birumas 7,5 g/s, BB1 serijos miltelių

birumas 5 g/s, CC1 serijos miltelių birumas 4,3, DD1 serijos miltelių birumas 6 g/s, EE1 serijos

miltelių birumas 7,5 g/s.

7,5

5 4,3

6

7,5

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

AA1 BB1 CC1 DD1 EE1

Bir

um

as

(g/s

)

Miltelių serijos

Birumas

Birumas (g/s)

34

3.4. Kapsulių sudėtis

Gaminant kapsules buvo sumodeliuotos 5 skirtingų sudėčių kapsulės su miltelių mišiniais ir

skirtingais pagalbinių medţiagų kiekiais. Pagalbinėmis medţiagomis buvo pasirinktas mikrokristalinės

celiuliozės 99,5 g ir aerosilo 0,5 g mišinys. Rezultatai pateikti 6 lentelėje.

6 lentelė. Kapsulių turinio sudėtys

Kapsulių serija Bendra miltelių

masė, g

Miltelių

uţimamas tūris,

ml

Vaistinių melisų

lapų sausojo

ekstrakto kiekis, g

Pagalbinių

medţiagų kiekis, g

AA1 13,6 30,6 2,4 11,2

BB1 13,6 30,6 1,2 12,4

CC1 13,6 30,6 0,8 12,8

DD1 13,6 30,6 1,4 12,2

EE1 13,6 30,6 1,8 11,8

3.5. Kapsulių masės vienodumo nustatymas

Naudojama 10 atsitiktinai parinktų kapsulių iš kiekvienos serijos. Kiekvienai serijai buvo

pagaminta po 45 kapsules. Tuščios kapsulės masė 0,096 g. Analizuojamos visos pagamintos kapsulių

serijos. Nepaţeista kapsulė yra pasveriama 0,001 tikslumu. Kapsulė atidaroma, išberiamas visas jos

turinys ir sveriamas kapsulės apvalkalas. Turinio masė yra nepaţeistos kapsulės masės ir jos apvalkalo

masės skirtumas: turinio masė = kapsulės masė – apvalkalo masė. Apskaičiuojama vidutinė vienos

kapsulės masė. Europos farmakopėjoje kietosioms kapsulėms taikomi reikalavimai: kai kapsulės

vidutinė masė yra didesnė arba lygi 300 mg, leistinas masės nuokrypis yra 7,5 procentų, o daugiausiai

dviems kapsulėms iš dvidešimties leistinas nuokrypis gali būti 15 procentų.

35

Tiriant AA1 kapsulių masės vienodumą, gauti rezultatai pateikti 7 lentelėje.

7 lentelė. Kapsulių masės vienodumo nustatymas AA1 serijoje

Serija

AA1

Kapsulės

numeris

Vienos

kapsulės

masės

vidurkis su

turiniu (g)

Didţiausia

uţpildytos

vienos kapsulės

masė (g)

Maţiausia

uţpildytos

vienos

kapsulės masė

(g)

1 0,410 ± 0,41 ± 0,001 0,4 ± 0,001

2 0,410 ± 0,41 ± 0,001 0,38 ± 0,001

3 0,420 ± 0,42 ± 0,002 0,39 ± 0,002

4 0,409 ± 0,4 ± 0,002 0,39 ± 0,002

5 0,412 ± 0,42 ± 0,001 0,4 ± 0,001

6 0,415 ± 0,41 ± 0,001 0,4 ± 0,001

7 0,412 ± 0,42 ± 0,001 0,39 ± 0,001

8 0,415 ± 0,42 ± 0,002 0,4 ± 0,002

9 0,401 ± 0,4 ± 0,002 0,39 ± 0,002

10 0,410 ± 0,41 ± 0,001 0,4 ± 0,001

n=5

AA1 serijos kapsulės atitinka Europos farmakopėjos reikalavimus, taikomus kapsulių

masės vienodumui.

36

Tiriant BB1 kapsulių masės vienodumą, gauti rezultatai pateikti 8 lentelėje.

8 lentelė. Kapsulių masės vienodumo nustatymas BB1 serijoje

Serija

BB1

Kapsulės

numeris

Vienos

kapsulės

masės

vidurkis su

turiniu (g)

Didţiausia

uţpildytos

vienos kapsulės

masė (g)

Maţiausia

uţpildytos

vienos

kapsulės masė

(g)

1 0,410 ± 0,41 ± 0,001 0,4 ± 0,001

2 0,39 ± 0,4 ± 0,001 0,39 ± 0,001

3 0,410 ± 0,41 ± 0,002 0,4 ± 0,002

4 0,409 ± 0,4 ± 0,002 0,41 ± 0,002

5 0,408 ± 0,41 ± 0,001 0,4 ± 0,001

6 0,410 ± 0,41 ± 0,001 0,4 ± 0,002

7 0,407 ± 0,41 ± 0,001 0,4 ± 0,001

8 0,417 ± 0,42 ± 0,001 0,41 ± 0,002

9 0,401 ± 0,41 ± 0,002 0,4 ± 0,002

10 0,409 ± 0,41 ± 0,001 0,4 ± 0,001

n=5

BB1 serijos kapsulės atitinka Europos farmakopėjos reikalavimus, taikomus kapsulių masės

vienodumui.

37

Tiriant CC1 kapsulių masės vienodumą, gauti rezultatai pateikti 9 lentelėje.

9 lentelė. Kapsulių masės vienodumo nustatymas CC1 serijoje

Serija

CC1

Kapsulės

numeris

Vienos

kapsulės

masės

vidurkis su

turiniu (g)

Didţiausia

uţpildytos

vienos kapsulės

masė (g)

Maţiausia

uţpildytos

vienos

kapsulės masė

(g)

1 0,420 ± 0,42 ± 0,001 0,41 ± 0,001

2 0,420 ± 0,42 ± 0,001 0,41 ± 0,001

3 0,420 ± 0,42 ± 0,002 0,41 ± 0,002

4 0,410 ± 0,41 ± 0,001 0,39 ± 0,002

5 0,420 ± 0,42 ± 0,001 0,41 ± 0,001

6 0,412 ± 0,42 ± 0,002 0,41 ± 0,001

7 0,415 ± 0,42 ± 0,001 0,4 ± 0,001

8 0,417 ± 0,42 ± 0,002 0,41 ± 0,002

9 0,403 ± 0,41 ± 0,002 0,39 ± 0,002

10 0,410 ± 0,41 ± 0,001 0,4 ± 0,001

n=5

CC1 serijos kapsulės atitinka Europos farmakopėjos reikalavimus, taikomus kapsulių

masės vienodumui.

38

Tiriant DD1 kapsulių masės vienodumą, gauti rezultatai pateikti 10 lentelėje.

10 lentelė Kapsulių masės vienodumo nustatymas DD1 serijoje

Serija

DD1

Kapsulės

numeris

Vienos

kapsulės

masės

vidurkis su

turiniu (g)

Didţiausia

uţpildytos

vienos kapsulės

masė (g)

Maţiausia

uţpildytos

vienos

kapsulės masė

(g)

1 0,417 ± 0,42 ± 0,001 0,41 ± 0,001

2 0,415 ± 0,42 ± 0,001 0,39 ± 0,001

3 0,396 ± 0,4 ± 0,001 0,38 ± 0,002

4 0,399 ± 0,4 ± 0,002 0,39 ± 0,002

5 0,387 ± 0,39 ± 0,001 0,38 ± 0,001

6 0,387 ± 0,41 ± 0,001 0,4 ± 0,002

7 0,406 ± 0,41 ± 0,001 0,4 ± 0,001

8 0,419 ± 0,42 ± 0,002 0,41 ± 0,002

9 0,415 ± 0,42 ± 0,002 0,4 ± 0,002

10 0,414 ± 0,42 ± 0,001 0,41 ± 0,001

n=5

DD1 serijos kapsulės atitinka Europos farmakopėjos reikalavimus, taikomus kapsulių

masės vienodumui.

39

Tiriant EE1 kapsulių masės vienodumą, gauti rezultatai pateikti 11 lentelėje.

11 lentelė. Kapsulių masės vienodumo nustatymas EE1 serijoje

Serija

EE1

Kapsulės

numeris

Vienos

kapsulės

masės

vidurkis su

turiniu (g)

Didţiausia

uţpildytos

vienos kapsulės

masė (g)

Maţiausia

uţpildytos

vienos

kapsulės masė

(g)

1 0,418 ± 0,42 ± 0,001 0,41 ± 0,001

2 0,420 ± 0,42 ± 0,001 0,41 ± 0,001

3 0,420 ± 0,42 ± 0,002 0,4 ± 0,002

4 0,417 ± 0,42 ± 0,002 0,4 ± 0,001

5 0,418 ± 0,42 ± 0,001 0,41 ± 0,001

6 0,419 ± 0,42 ± 0,001 0,41 ± 0,001

7 0,412 ± 0,42 ± 0,002 0,4 ± 0,001

8 0,420 ± 0,42 ± 0,002 0,41 ± 0,002

9 0,419 ± 0,42 ± 0,002 0,41 ± 0,002

10 0,412 ± 0,42 ± 0,001 0,41 ± 0,001

n=5

EE1 serijos kapsulės atitinka Europos farmakopėjos reikalavimus, taikomus kapsulių

masės vienodumui.

3.6. Stabilumo tyrimai

Kapsulių pavyzdţiai stabilumo tyrimo laiką buvo laikomi termo spintoje, tamsioje vietoje,

25° ± 2° C, esant 60 ± 5 procentų santykinei drėgmei.

Suirimo testas buvo atliekamas 3 kartus, iš kiekvienos serijos imant po 6 kapsules: tyrimo

pradţioje, po 6 mėnesių ir po 12 mėnesių. Kapsulių suirimo laiko rezultatai ir savybių duomenys

pateikti 12 lentelėje.

40

12 lentelė. Stabilumo tyrimų duomenys

Serija 1 bandymas,

laikas, min.

2 bandymas,

laikas, min.

3 bandymas,

laikas, min.

Savybės (šviesiai

rusva spalva)

AA1 30 26 28 Atitinka

BB1 29 27 29 Atitinka

CC1 22 24 25 Atitinka

DD1 22 22 20 Atitinka

EE1 28 26 30 Atitinka

n=3

Vidutinis kapsulių suirimo laikas pateiktas 6 paveikslėlyje.

6 pav. Suirimo testo rezultatai

p < 0,05

Greičiausiai suiro DD1 serijos kapsulės, per 21,3 min. Ilgiausias suirimo laikas buvo

nustatytas BB1 serijoje – 28,3 min. Gauti tyrimo rezultatai atitinka Europos farmakopėjos

reikalavimus (kapsulės turi suirti per 30 min).

28 28,3

23,7

21,3

28

0

5

10

15

20

25

30

35

AA1 BB1 CC1 DD1 EE1

Vidutinis suirimo laikas

Vidutinis suirimo laikas,

min.

41

IŠVADOS

1. Atliktų eksperimentinių tyrimų duomenys patvirtino, kad pagalbinių medţiagų kiekis daro įtaką

kapsulės kokybei.

2. Pagamintos 5 eksperimentinės kapsulių serijos su vaistinių melisų lapų sausuoju ekstraktu.

Pagalbinėmis medţiagomis pasirinktos mikrokristalinė celiuliozė ir aerosilas.

3. Nustatyti pagalbinių medţiagų kiekiai, kurie atliekant eksperimentinius tyrimus maţiausiai keičia

kapsulių kokybės rodiklius.

4. Atlikus kapsulių stabilumo tyrimus nustatyta, kad mikrokristalinė celiuliozė ir aerosilas statistiškai

nereikšmingai keičia kokybės rodiklius. Galima teigti, kad tinka kaip pagalbinės medţiagos stabilių ir

kokybiškų kapsulių gamybai.

42

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Remiantis atliktų tyrimų rezultatais, rekomenduojama ţelatinines kapsules su sausuoju

vaistinių melisų ekstraktu uţpildyti pagalbinėmis medţiagomis, pasirenkant mikrokristalinės

celiuliozės ir aerosilo mišinį. Tam, kad būtų galima į kapsulę įdėti daugiau sausojo vaistinių melisų

lapų ekstrakto ir pasiekti stipresnio poveikio, rekomenduoju atlikti tyrimus granuliuojant mišinį

drėgnosios granuliacijos metodu ir tada tęsti kapsulių kokybės tyrimus.

43

LITERATŪRA

1. Pilkauskienė A. Nerimo sutrikimai ir jų gydymas. Internistas, 2016, nr. 7. p. 88.

2. Ragaţinskienė O., Rimkienė S., Sasnauskas V. Vaistinių augalų enciklopedija. Kaunas: 2005.

3. EMEA. Guideline on specifications: test procedures and acceptance criteria for herbal substances,

herbal preparations and herbal medicinal products/traditional herbal medicinal products. Prieiga per

internetą:http://www.ema.europa.eu/docs/lt_LT/document_library/Herbal_-

_Summary_of_assessment_report_for_the_public/2014/06/WC500168590.pdf

4. Arceusz A., Wesolowski M. Quality consistency evaluation of Melissa officinalis L.

commercial herbs by HPLCfingerprint and quantitation of selected phenolic acids, Journal of

Pharmaceutical and Biomedical Analysis 83 (2013) 215– 220;

5. Shakeri A., Sahebkar A., Javadi B., Melissa officinalis L. – A review of its traditional uses,

phytochemistry and pharmacology, Ethnopharmacol 188 (2016) 205-225;

6. Muller SF, Klement S., A combination of valerian and lemon balm is effective in the treatment of

restlessness and dyssomnia in children. Phytomed. 2006;13:383-387. Prieiga per internetą:

http://www.encognitive.com/node/15010

7. Astani A., Navid MH., Schnitzler P. Attachment and penetration of acyclovir-resistant herpes

simplex virus are inhibited by Melissa officinalis extract. 2014, [cituota 2014 geguţės mėn.] Prieiga

per internetą: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/24817544

8. Schnitzler, P., Schuhmacher A., Astani A., Melissa officinalis oil affects infectivity of enveloped

herpes viruses. 2008, [cituota 2008 kovo mėn.] Prieiga per internetą::

http://www.academicjournals.org/journal/AJPP/article-full-text-pdf/DD55FEF50336

9. Slemmer J. E., Schacka J. J., Sweeney M. I., Antioxidants and free radical seavengers for the

treatment of stroke, traumatic brain injury and aging. 2008, [cituota 2008 vasario mėn.]. Prieiga per

internetą:https://www.scopus.com/record/display.uri?eid=2-s2.0-

39449083733&origin=inward&txGid=8E6B0993F7E681A6616DE9B4E27EA20A.wsnAw8kcdt7IPY

LO0V48gA%3a2

10. Zeraatpishe, A., Oryan S., Bagheri M. H.,2011.Effects of Melissa officinalis L. on

Oxidative status and DNA damage in subjects exposed to long-term low-dose

ionizing radiation. 2011, [cituota 2011 geguţės mėn.] Prieiga per internetą:

http://journals.sagepub.com/doi/abs/10.1177/0748233710383889

11. López V., Martin S., Gomez-Serranillos, M. P. Neuroprotective and Neurological Properties of

Melissa officinalis. 2009, [cituota 2009 geguţės mėn.] Prieiga per internetą:

http://link.springer.com/article/10.1007%2Fs11064-009-9981-0

12. Mahita, M., Abuhamdah R., Howes M. J., 2014 Identification of an ovel

44

GABA A receptor channel ligand derived from Melissa officinalis and Lavandula

angustifolia essential oils. 2014, [cituota 2014 liepos mėn.] Prieiga per internetą:

http://www.sciencedomain.org/abstract/4142

13. Jeffrey L., Cummings M. D., Cholinesterase Inhibitors: A New Class of Psychotropic Compounds.

2000, [cituota 2000 sausio mėn.]

14. Soodi M., Naghdi N., Hajimehdipoor H. Memory-improving activity of Melissa officinalis extract

in naive and scopolamine-treated rats, Research in Pharmaceutical Sciences. Tehran, Iran: [cituota

2014], p. 107–114.

15. Liu Q., Zhao B., 2004.Nicotine attenuates beta-amyloid peptide-induced neuro-toxicity, free

radical and calcium accumulation in hippocampal neuronal cultures. British Journal of Pharmacology.

UK: [cituota 2004], 141(4), p. 746–754.

16. Savino F., Cresi F., Castagno E., 2005. A randomized double-blind placebo-controlled trial of a

standardized extract of Matricariae recutita, Foeniculum vulgare and Melissa officinalis (ColiMil) in

the treatment of breastfed colicky infants. Phytotherapy Research. Austria: [cituota 2005], 19, p. 335–

340

17. Marzieh A., Mansoore D., Zeinab M., Masoumeh E., Pouran T., Najaf Z., Effect of Melissa

officinalis Capsule on the Intensity of Premenstrual Syndrome Symptoms in High School Girl

Students. 2015, [cituota 2015 birţelio mėn.] Prieiga per internetą:

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4557408/

18. Akhondali Z., Dianat M., Radan M. Chronotropic and Anti-dysrhythmic Effects of Hydroalcoholic

Extract of Lemon Balm (Melissa officinalis L.) on CaCl2-Induced Arrhythmias in Rats. 2015 [cituota

2015] Prieiga per internetą: https://www.scopus.com/record/display

19. Huang S., Zheng R., L., 2006 Rosmarinic acid inhibits angiogenesis and its mechanism of action in

vitro. Cancer Letters. Lanzhou, China: [cituota 2006], 239, p. 271–280.

20. Birdane Y., Buyukokuroglu M., Birdane F., 2007. Anti-inflammatory and antinociceptive effects

of Melissa officinalis L. 2007, [cituota 2007 vasario mėn.] Prieiga per internetą:

https://www.scopus.com/record/display.uri?eid=2-s2.0-

34047184853&origin=inward&txGid=553C466E57D9D97991CA188A092F315F.wsnAw8kcdt7IPYL

O0V48gA%3a18

21. Hasanein P., Riahi H. Antinociceptive and antihyperglycemic effects of Melissa officinalis

essential oil in an experimental model of diabetes. Medical Principles and Practice. Hamedan, Iran:

[cituota 2015], 24, p. 47–52.

22. Bounihi A., Hajjaj G., Alnamer R. In vivo potential anti-inflammatory activity of Melissa

officinalis L. essential oil. Advances in Pharmacological Sciences. Morocco: [cituota 2013], p. 1–7.

45

23. Queiroz R. M., Takiya C. M., Guimaraes L.P. 2014 Apoptosis-inducing effects of Melissa

officinalis L. essential oil in glioblastoma multi forme cells. Cancer Investigation. UK: [cituota 2014],

32, p. 226–235.

24. Ebrahimnezhad Darzi S., Amirghofran Z. Dichloromethane fraction of Melissa officinalis induces

apoptosis by activation of intrinsic and extrinsic path-ways in human leukemija cell lines.

Immunopharmacology and Immunotoxicology. UK: [cituota 2013], 35, p. 313-320.

25. Bounihi A., Hajjaj G., Alnamer R., Cherrah Y., Zellou A. In Vivo Potential Anti-Inflammatory

Activity of Melissa officinalis L. Essential Oil. 2013, [cituota 2013 gruodţio mėn.], Prieiga per

internetą: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/24381585

26. Joswiak D., Kinney M., Johnson J., Kolste A., Griffin K., Rivard R., Dusek J. Development of a

Health System-Based Nurse-Delivered Aromatherapy Program. 2016, [cituota 2016 balandţio mėn.]

Prieiga per internetą: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/27011157

27. Savickas A., Drakšienė G., Briedis V., Velţienė S., Klimas R. Pramoninės vaistų technologijos

praktikos darbai. Kaunas 2012. p. 95-98.

28. Debotton N., Dahan A., Applications of Polymers as Pharmaceutical Excipients in Solid Oral

Dosage Forms. 2016, [cituota 2016 rugpjūčio mėn.] Prieiga per internetą:

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/27502146

29. Prieiga per internetą: https://www.capsuline.com/empty-capsule-size-chart/

30. Savickas A., Švambaris I., Gendrolis A., Bernatonis D., Aleknavičienė B., Briedis V., Buragienė I.,

Štakėnaitė S. Vaistų technologija (2 tomas). Kaunas 1996. p. 82-83.

31. Drakšienė G., Paulauskaitė G., Savickas A. Kietųjų kapsulių uţpildymo miltelių mišiniais

technologijos kūrimas ir vertinimas. Medicina, Kaunas: 2006, 42 (7).

32. Stegemann S., Bornem C. Hard gelatin capsules today and tomorrow. Prieiga per internetą:

http://www.capsugel.com/media/library/hard-gelatin-capsules-today-and-tomorrow.pdf

33. Prieiga per internetą: https://www.lfatabletpresses.com/lt/products/kapsule-uzpildai

34. Seven tips on working with capsules. Prieiga per internetą: http://www.profiller.com/capstips.html

35. Briedis V., Grinevičius J., Savickas A., Švambaris LK. Vaistų technologija (4 tomas). Kaunas,

2002, p. 93-95.

36. European Pharmacopeia. 4 rd. ed. Strasbourg; 2002.

37. Velţienė S. Tinktūros Neuroventralis 1, skystojo ekstrakto Ventralis technologijos ir jų vertinimas.

Daktaro disertacija. Kaunas 2005.

38. Rutesh H., Dave, PhD. Overview of pharmaceutical excipients used in tablets and capsules. Prieiga

per internetą: http://drugtopics.modernmedicine.com/drug-topics/news/modernmedicine/modern-

medicine-news/overview-pharmaceutical-excipients-used-tablets?page=full