kaltės turinio nustatymo problemos dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai

ISSN 20292236 (print)ISSN 20292244 (online)SOCIALINI MOKSL STUDIJOSSOCIAL SCIENCES STUDIES2009, 4(4), p. 724.

Socialini moksl studijos/Social Sciences StudiesMykolo Romerio universitetas, 2009Mykolas Romeris University, 2009

ISSN 20292236 (print), ISSN 20292244 (online)http://www.mruni.eu/lt/mokslo_darbai/SMS/http://www.mruni.eu/en/mokslo_darbai/SMS/

KALTS TURINIO NUSTATyMO PROBLEMOS ByLOSE DL NUSIKALTIM MOGAUS GyVyBEI

Ir SVEIKATAI

Vytautas PiesliakasMykolo Romerio universiteto Teiss fakulteto

Baudiamosios teiss katedra ateities g. 20, lt-08303 Vilnius, lietuva

Telefonas (+307 5) 271 4584 Elektroninis patas [email protected]

Pateikta 2009 m. rugsjo 5 d., parengta spausdinti 2009 m. gruodio 7 d.

Anotacija. Straipsnyje analizuojama teism praktika kvalifikuojant veikas, padarytas prie kit mog, jo sveikt ir gyvyb. Daugiausia dmesio skiriama dviej atvej baudia-majam teisiniam vertinimui: 1) kai prie kit mog panaudojamas peilis ar kitoks panaus rankis, pritaikytas knui aloti, 2) kai suduodamas vienas ar keli smgiai ranka galvos srit.

Autorius pateikia pavyzdi i teism praktikos, i kuri matyti, kad nukentjusiajam likus gyvam dl smgi peiliu gyvybikai svarbias kno dalis kaltininko padaryta veika danai kvalifikuojama pagal kilusius padarinius, t. y. kaip sveikatos sutrikdymas. Kita ver-tus, straipsnyje pateikiama teism praktikos pavyzdi, kai, sudavus vien smg ranka galvos srit ir dl to nukentjusiajam mirus, padaryta veika kvalifikuojama kaip nuudy-mas, o kvalifikavus kaip tyinio sveikatos sutrikdymo ir gyvybs atmimo dl neatsargumo idealij sutapt, prokurorai paduoda apeliacinius skundus ir Lietuvos apeliacinis teismas perkvalifikuoja tokias veikas pagal Baudiamojo kodekso 129 straipsn. Autorius analizuo-ja toki teism praktik ir vertina j kritikai, nes teismai neatsivelgia kaltininko kalts turin, daromos veikos pavojingumo suvokimo ir padarini numatymo apsekus. Taip pat teikiami pasilymai dl toki veik kvalifikavimo.

Vytautas Piesliakas. Kalts turinio nustatymo problemos bylose dl nusikaltim mogaus gyvybei ir sveikatai...

Reikminiai odiai: tyia, tyios turinys, nuudymas, sunkus sveikatos sutrikdymas.

vadas

mogaus gyvyb ir sveikata didiausios visuomens vertybs, todl labai svarbu, kad ioje srityje ne tik statymai tinkamai kriminalizuot tokias veikas, bet ir teism praktika teisingai vertint j padarym, kad bt vykdomas tikrasis, o ne formalus tei-singumas, t. y. asmenys bt baudiami u tai, k jie padar ar ketino padaryti, atsi-velgiant ir objektyviuosius, ir subjektyviuosius padarytos veikos poymius, kaip to reikalauja baudiamosios teiss teorija ir Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas (toliau BK). Kadangi nusikaltim, nukreipt prie asmen, pavojingumas pakankami aikus, statym leidjas nustato baudiamj atsakomyb ir u tyines, ir u neatsargias veikas prie mog. BK 129, 135, 138 straipsniuose formuluojami tyinio nuudymo ir sveikatos sutrikdym, o BK 132, 136, 139 straipsniuose gyvybs atmimo ir sveikatos sutrikdym, padaryt dl neatsargumo, nusikaltimo sudties poymiai. Taigi statym leidjo pozicija yra aiki ir, atrodyt, kvalifikuojant tokius nusikaltimus dideli proble-m neturt kilti. Deja. alojant kit mog neretai panaudojami rankiai, kurie patys savaime kelia pavoj ne tik kito mogaus sveikatai, bet ir gyvybei. Kitais atvejais veika daroma panaudojant tik savo kno jg. Ar turi tai atsivelgti teismai, vertindami pada-rytas veikas? Jei taip, tai kaip? Panaudojimas ranki, pavojing kito mogaus gyvybei, nebtinai baigiasi gyvybs atmimu. Kita vertus, smgi sudavimas rankomis nebti-nai sukelia tik sveikatos sutrikdymus. Sudavus smg ranka gali vykti rotacinis galvos smegen judesys, dl to prasideda pavojingi gyvybei procesai ir asmuo gali mirti. Visais iais atvejais tinkamas veikos kvalifikavimas priklauso ne tik nuo kilusi padarini. pirm plan ikyla asmens daromos veikos motyvai ir veikos pavojingumo suvokimas ir padarini numatymas bei norjimas, t. y. kalts problemos. Panagrinkime dvi pavo-jing veik, nukreipt prie kit mog, grupes, gana danas ir atsispindinias teism sprendimuose. Paanalizuokim, kaip jas vertina teismai.

1. Kaltininkas suduoda vien ar daugiau smgi vairias, tarp j ir gyvybikai svarbias, kno vietas, darydamas veik panaudoja pavojingus gyvybei ir skirtus knui aloti rankius (peil), ir nuo padaryt veik nukentjusysis mirta ar sunkiai sualojamas.

Kaip tokie atvejai vertinami pagal baudiamuosiuos statymus Lietuvos teism praktikoje?

I pradi pateiksime kelis pastarj met teism praktikos pavyzdius. Vilniaus apygardos teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. liepos 4 d. nuos-prendiu P. P. pagal BK 129 straipsnio 1 dal nuteistas laisvs atmimu penkeriems me-

Socialini moksl studijos. 2009, 4(4): 724.

tams. Lietuvos apeliacinio teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. spalio 23 d. nuosprendiu Vilniaus apygardos teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. liepos 4 d. nuosprendis pakeistas P. P. pagal BK 129 straipsnio 1 dal nuteistas laisvs atmimu devyneriems metams u tai, kad 2007 m. liepos mnesio nakt i 9 10 d., tiksliai nenustatyt valand, E. S. namuose, tyia rankomis ir kojomis sudav E. S. ne maiau kaip 12 smgi galv, 1 smg kakl, ne maiau kaip 5 sm-gius krtins lst, ne maiau kaip 18 smgi kitas kno vietas, taip padarydamas nu-kentjusiajam daugybinius kno sualojimus, suklusius m kvpavimo ir kraujotakos sutrikim, nuo kurio nukentjusysis mir, t. y. tyia, suduodamas E. S. ne maiau kaip 36 smgius, j nuud1. i kvalifikacija, ko gero, niekam nekelia abejoni.

Taiau suduodant smgius panaias kno dalis, be to, tais paiais rankiais mogus gali bti tik sualotas. Antai O. D. nuteistas u tai, kad 2008 m. kovo 23 d. apie 13 val., bdamas apsvaigs nuo alkoholio, turdamas tiksl atkeryti V. A. u isakytus jam ei-dimus, peiliu ne maiau kaip 3 kartus tyia dr nukentjusiajam V. A. krtins lstos kair pus ir nugar, padarydamas durtin-pjautin kiaurymin krtins lstos kairs puss aizd ir pneumohemotoraks, t. y. taip nukentjusiajam padar sunk sveikatos sutrikdym. Nors pirmosios instancijos teisme O. D. buvo kaltinamas, kad tokiais veiks-mais pasiksino nuudyti V. A., t. y. pagal BK 22 straipsnio 1 dal ir 129 straipsnio 1 dal, taiau Klaipdos apygardos teismo 2008 m. spalio 17 d. nuosprendiu O. D. pripa-intas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dal laisvs atmimu ketveriems me-tams ir devyniems mnesiams bausm atliekant pataisos namuose. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nenustatyta, kad O. D. jam inkriminuoto nusikaltimo nebaig dl nuo jo valios nepriklausani aplinkybi, todl veik pagal pasekmes perkvalifikavo pagal LR BK 135 straipsnio 1 dal. Apeliacine tvarka inagrinjus baudiamj byl nuosprendis liko nepakeistas2.

Kitoje byloje G. G. nuteistas u tai, kad 2007 m. balandio 7 d., apie 15 val., gatv-je, netoli namo, Vilniuje, bdamas apsvaigs nuo alkoholio, po to, kai V. N. T. G. sukl fizin skausm, jis tyia smog peiliu T. G. vien kart pilv ir du kartus krtins srit, tuo padarydamas nukentjusiajam kiaurymin durtin-pjautin 4 cm ilgio aizd pilve ir dvi 0,5 cm krtines lstos durtines aizdas virutiniame krtinkaulio tredalyje ir deinje apatini onkauli projekcijoje, sunkiai sutrikdydamas T. G. sveikat. G. G. pirmosios instancijos teismo pripaintas kaltu padars nusikaltim, numatyt BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvs atmimo bausme dvejiems metams. Bausm paskirta atlikti atviroje kolonijoje. lietuvos apeliacinis teismas paliko pirmosios instan-cijos teismo nuosprend3.

Treioje byloje A. . nuteistas u tai, kad 2003 m. lapkriio 27 d., apie 2 val., Ma-eiki r., bdamas apsvaigs nuo alkoholio, tyia, dl asmenini paskat, du kartus dr

1 Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. balandio 7 d. nutartis byloje Nr. 2K175/2009.

2 Lietuvos apeliacinio teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. sausio 20 d. nutartis byloje Nr. 1A-5/2009.

3 Lietuvos apeliacinio teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2004 m. balandio 15 d. nuospren-dis byloje Nr. 1A-120/2009.

Vytautas Piesliakas. Kalts turinio nustatymo problemos bylose dl nusikaltim mogaus gyvybei ir sveikatai...10

peiliu nukentjusiajam S. N. krtins srit, tuo padarydamas jam kiaurymines durtines-pjautines aizdas abiejuose krtins lstos pusse, dl kuri pleur ertmes pateko oro, irdies maielio ir kairiojo plauio sualojimus. Dl kiaurymini krtins lstos ertms sualojim nukentjusiajam S. N. sunkiai sutrikdyta sveikata.

Be to, A. . nuteistas u tai, kad 2007 m. lapkriio 6 d., apie 16 val., A. J. ir V. J. priklausanio namo, esanio Maeiki r., svetainje, dl savanaudik paskat, t. y. turdamas tiksl uvaldyti svetim turt nukentjusiosios S. J. pinigus, prie tai nu-kentjusiajai S. J. atsisakius jam paskolinti apie 200 Lt, sudav kairs rankos kumiu jai galvos srit. Nuo suduoto smgio nukentjusioji nugriuvo ant grind. Po to A. ., pams u S. J. skarels, ne maiau kaip eis kartus dau jos galv grindis, tuo pada-rydamas jai kraujosruvas ir odos nubrozdinimus veide, kraujosruvas deinio smilkinio srityje, deinje platakoje, kraujosruvas galvos minktuosiuose audiniuose bei kraujo isiliejim po minktaisiais galvos smegen dangalais, tai yra neymiai ir sunkiai sutrik-d S. J. sveikat. Po to A. . nutemp nukentjusij jos kambar, kur tyia eis kartus peiliu dr jai kair krtins puss srit, tuo padarydamas durtines-pjautines kairs puss krtins lstos upakalinio paviriaus aizdas su kairio plauio ir irdies paei-dimais bei pavirin pjautin odos aizdel kairs krtins lstos puss upakaliniame paviriuje, tai yra sunk ir neym sveikatos sutrikdym. Dl durtini-pjautini krtins lstos aizd su kairio plauio ir irdies sualojimais, kurie komplikavosi miu vidiniu ir ioriniu nukraujavimu, S. J. vykio vietoje mir. Nuuds S. J., A. . apiekojo jos kambar, taiau pinig nerado dl prieasi, nepriklausiusi nuo jo valios isigando pamats mainos viesas.

iauli apygardos teismas A. . dl pirmo nusikaltimo pripaino kaltu ir nuteis pagal BK 135 straipsnio 1 dal laisvs atmimo bausme eeriems metams; dl antro nusikaltimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkt laisvs atmimo bausme pen-kiolikai met4.

Visi pavyzdiai susij su konflikto tarp keli asmen kilimu. Visose bylose prie mog panaudoti rankiai, dl kuri panaudojimo didel gyvybs atmimo tikimyb. Taiau kaip galima matyti i pateikt pavyzdi, iorikai panaios veikos teism ver-tintos vienais atvejais kaip nuudymas, kitais tik kaip sveikatos sutrikdymas. Kodl pa-naudojus peil ar analogik rank, pritaikyt knui aloti, ir sudavus smgius gyvybei svarbias kno vietas vieni asmenys buvo pavadinti udikais, o kiti sveikatos sutrikdy-tojais?

Ko gero, dl to, kad kvalifikuodami padarytas veikas teismai kaip pagrind m ki-lusius padarinius. BK 129 ir BK 135 straipsnyje numatytos nusikaltim sudtys yra ma-terialios, todl padariniai yra vienas i pagrindini sudties poymi. Taiau kita vertus, kalt, t. y. kaltininko psichinis santykis su padaryta veika, taip pat yra pagrindinis sud-ties poymis ir jo ignoruoti negalima. Kvalifikuojant veik svarbu, kad bt atitikmuo tarp objektyvi ir subjektyvi nusikaltimo sudties poymi. Tai teisingos kvalifikacijos

4 Lietuvos apeliacinio teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. vasario 26 d. nuosprendis byloje Nr. 1A-80/2009.

Socialini moksl studijos. 2009, 4(4): 724. 11

btina slyga. Aiku, lengviausia lemiam reikm suteikti kilusiems padariniams, per daug nesigilinant kalts turin. Bet tai neivengiamai lems neteisingum.

Objektyvieji veikos poymiai yra gerai matomi (panaudoti rankiai knui aloti, smgi skaiius, padarini ris), tuo tarpu subjektyvieji poymiai plika akimi nemato-mi. Ivada dl kalts formos ir turinio daroma vertinant objektyviuosius sudties poy-mius ir jais remiantis. Aiku, ne maiau svarbu kaltininko bei kit asmen parodymai. Taiau kaltininkas daniausiai stengiasi sumenkinti savo kalt, nurodydamas, kad ne-turjo iankstins tyios ar tyios apskritai, siek lengvesni padarini negu tie, kurie kilo. Tai rodo kasacini skund raymo praktika, kai nuteistieji prao perkvalifikuoti j veik velnesn tyin nusikaltim ar net siekia ivengti atsakomybs dl neatsargaus nusikaltimo.

Deja, ikiteisminis tyrimas ir teismai ne visada deda pakankamai pastang nustatyti tikr kalts turin, eina lengviausiu keliu kvalifikuoja veik pagal kilusius padarinius nepaisydami to, kad darant veik panaudoti rankiai, kuriais mog galima ir sualoti, ir atimti jam gyvyb. toki situacij dmes atkreipia ir S. Bikelis, tyrinjs teism prakti-k ios kategorijos bylose5. Tuo tarpu ne visada atsivelgiama smgi lokalizacij ir j skaii. Tik taip galima paaikinti atvejus, kai kelis kartus drus peiliu nukentjusiajam krtins srit, padarant kiaurymines durtines-pjautines aizdas abiejuose krtins lstos pusse, dl kuri pleur ertmes pateko oro, irdies maielio ir kairio plauio sualoji-mus, nukentjusiajam igyvenus, taiau sunkiai sutrikdius sveikat, veika kvalifikuo-jama ne kaip pasiksinimas nuudyti, o tik kaip tyinis sunkus sveikatos sutrikdymas. Paprastai teismai tokiais atvejais savo sprendim motyvuoja kaltininko neapibrta ty-ia. O esant neapibrtai tyiai pagal nusistovjusi taisykl veika kvalifikuojama atsi-velgiant kilusius padarinius.

Taiau paanalizuokime, k reikia neapibrta tyia. Tyia yra neapibrta, kai as-muo darydamas pavojing veik suvokia pavojing daromos veikos pobd, numato pavojing padarini r, j nori, taiau nedetalizuoja numatom ir siekiam padarini kiekybins iraikos iki atskirame BK straipsnyje ar jo dalyje numatyt padarini ly-gio, o siekia tik tam tikros ries padarini6. Pradsiu nuo to, kad neapibrtos tyios apskritai nra ir negali bti. Ji gali bti tik atskir ri nusikaltim bylose. Paprastai klausimas dl tyios apibrtumo kyla tais atvejais, kai statym leidjas atsakomyb u pasiksinim vien baudiamojo statymo saugom vertyb diferencijuoja atsivelg-damas padarini sunkum. is klausimas, galima sakyti, kyla tik nusikaltim nuosa-vybei bei nusikaltim mogui bylose. BK atsakomyb u sveikatos sutrikdym diferen-cijuojama atsivelgiant padaryto sveikatos sutrikdymo sunkum. Be to, neapibrta tyia visai nereikia, kad asmuo padarinius numato itin abstrakiai. Viskas priklauso nuo situacijos, panaudot ranki, veik (smgi) skaiiaus. Nusikaltimuose mogaus sveikatai neapibrta tyia pasirekia tuo, kad asmuo suvokia savo veikos pavojingum kito mogaus sveikatai ir numato, kad mog sualos, taiau nedetalizuoja galim sua-

5 Bikelis, S. Alternatyvios (neapibrtos) tyios samprata ir baudiamoji teisin reikm. Jurisprudencija. 2008, 11(113): 30.

6 Piesliakas, V. Lietuvos baudiamoji teis. i knyga. antras pataisytas ir papildytas leidimas. Vilnius: Justitia, 2009, p. 383384.


lojim laipsnio. Taiau tyios neapibrtumas gali pasireikti ir tuo, kad asmuo suvokia savo veikos pavojingum dviem panaioms vertybms: sveikatai ir gyvybei ir numato, kad gali mog sualoti, bet gali ir nuudyti. Asmens suvokimo ir numatymo ribos pri-klauso nuo daugelio dalyk, bet lemiam reikm asmens suvokimui ir numatymui turi nusikalstamos veikos intensyvumas ir padarymo metu panaudotos priemons. Aiku, jei asmuo prie kit asmen panaudoja savo kno jg, suduoda smgius ranka ar koja vairiais kno dalis, galima teigti, kad jis gal ir negaljo tiksliai numatyti padarini sunkumo. Jei mogus nuo smgi visumos mir, jo veika vardijama kaip nuudymas ir kvalifikuojama pagal BK 129 straipsn, o jo tyia vardijama kaip neapibrta (aiku, jei nra kit duomen apie tyi btent nuudyti.). Tokia kvalifikacija yra pagrsta baudia-mosios teiss teorija sutinkamai su kilusiais padariniais. Jei dl toki veiksm asmuo tik sualojamas, jo padaryta veika vertinama kaip atitinkamas sveikatos sutrikdymas ir taip pat nuosprendyje kvalifikacija pagrindiama nuoroda neapibrt tyi (aiku, jei nra duomen apie apibrt tyi nuudyti).

Kiek kita situacija, jei asmuo prie kit mog panaudoja, sakyiau, ypating ran-k, kur retas rytsi panaudoti net ir konfliktinje situacijoje peil (ar pana rank) ir suduoda vien ar kelis smgius gyvybikai svarbias kno sritis. Ar galima tokioje situacijoje daryti ivad, kad tyia buvo neapibrta, ir atmus gyvyb teigti, kad nuu-dymas padarytas neapibrta tyia, o sualojus mog teigti, kad sualojimas padarytas neapibrta tyia ir atitinkamai kvalifikuoti veik pagal padarinius? Manyiau, kad ne. Neapibrta tyia nra kakas abstraktaus. Ji turi savo ribas, kurios yra pakankamai apibrtos. Jei asmuo panaudoja savo kno jg ir suduoda kelis smgius vairias kno vietas, jis suvokia savo veikos pavojingum kito mogaus sveikatai, numato, kad gali nesunkiai ar net sunkiai sutrikdyti mogaus sveikat. Probleminis klausimas, ar jis su-vokia savo veikos pavojingum kito mogaus gyvybei ir ar numato toki savo veikos baigt? Klausimas, atsakymas kur priklauso nuo daugelio aplinkybi, jas mes pana-grinsime vliau. Dabar apie peil.

Peilio panaudojimas, suduodant smgius krtin ar kitas gyvybei svarbias vietas, reikia, kad asmuo suvokia, kad jo veika, be abejo, pavojinga kito mogaus sveikatai, bet normalaus isivystymo mogus suvokia, kad smgiai peiliu krtins srit pavojingi ne tik mogaus sveikatai, bet ir gyvybei. Taigi net ir nedetalizuodamas galim padarini ir neigdamas nor atimti gyvyb, jis gyvybs atmim numato kaip vien i alternatyv. iuo atveju jo neapibrta tyia turi platesnes ribas negu tuo atveju, kai jis kitam mo-gui suduoda smgius ranka. Aiku, jis apklaustas teigs, kad nuudyti nenorjo, tikjosi kitoki padarini. Taiau kodl, asmeniui likus gyvam, mes kaltininkui inkriminuojame ne pasiksinim nuudyti, nors tokius padarinius apm jo tyia, o tik sveikatos sutrik-dym, kur taip pat apm jo tyia? Kodl jo veika praktikoje kvalifikuojama pagal leng-viausius padarinius i t, kuriuos jis numat? Ar toks veikos vertinimas yra teisingas, ar mes ia sukuriame teisingum?

Tokiais atvejais, kai panaudojamas peilis ar kitas panaios paskirties rankis ir sm-giai suduodami gyvybikai svarbias kno dalis, mes susiduriame ne su neapibrta tyia, o su apibrtos tyios atmaina alternatyvia tyia. Asmuo ksinasi kelias alter-natyvias, panaias, bet kartu ir skirtingas vertybes sveikat ir gyvyb, ir numato kelis


alternatyvius padarinius: sveikatos sutrikdym ir gyvyb atmim. Esant tokiai alterna-tyviai tyiai, kai suvokimas ir numatymas apima kelias vertybes, i kuri viena maiau ginama, o kita daugiau, asmens veik reikia kvalifikuoti ne pagal kilusius padarinius, o kaip pasiksinim labiausiai saugom vertyb, t. y. kaip pasiksinim nuudyti. Toki nuomon jau anksiau isak dr. S. Bikelis, teigdamas, kad alternatyvios tyios atveju nusikalstama veika turi bti kvalifikuojama ne pagal faktikai kilusius padarinius, bet kaip sunkiausias nusikaltimas, kok apm kaltininko tyia7. io straipsnio autorius taip pat pritaria tokiai nuomonei ir mano, kad j turt palaikyti teism praktika.

Nuosprendiai, panas anksiau cituotus, kai peiliu suduodami keli smgiai gyvybikai svarbias kno vietas, o nukentjusiajam dl prieasi, nepriklausani nuo kaltininko valios, padaromi tik sveikatos sutrikdymai ir kaltininkas vardijamas ne kaip udikas, o tik sveikatos sutrikdytojas, nerodo teisingumo, o nukentjusij ir visuome-ns akyse laikomi neteisingumu, nes ignoruojami subjektyvieji nusikaltimo poymiai, ir pirmiausia kalts apibrtumo ribos ir jos turinys. Aiku, tokia praktika turi takos ir visuomens poiriui teismus ir j sprendimus.

2. Gyvybs atmimo, suduodant vien smg ranka galvos (daniausiai veido srit) ar pilvo srit baudiamojo teisinio vertinimo problemos teism praktikoje

Gyvybs atmimas nebtinai yra smgi peiliu ar kitu daiktu, pritaikytu knui aloti, padarinys. I principo gyvyb galima atimti ir suduodant vien ar kelis smgius ranka galvos (daniausiai veido) ar pilvo srit. Padariniai gali bti nenuspjami: nuo neymaus sveikatos sutrikdymo iki gyvybs atmimo. tai keli toki nusikaltim pa-vyzdiai. G.V. L. E. namuose tarpusavio konflikto su ja metu tyia sudav jai vien sm-g kairs akies srit, padarydamas kraujosruv kairs akies virutiniame voke ir kraujo isiliejim po kietuoju galvos smegen dangalu, kur sukl dl tiesioginio smgio vy-ks rotacinis galvos smegen judesys ir deinio smegen pusrutulio ievs kraujagysls plyimas. Taip jis padar nukentjusiajai sunk sveikatos sutrikdym. Dl io sualoji-mo isivysius galvos smegen suspaudimui dl po kietuoju galvos smegen dangalu isiliejusio kraujo, galvos smegen pabrinkimui ir plaui udegimui, nukentjusioji mir. ioje byloje asmuo buvo kaltinamas ir byla perduota nagrinti teisiamajame po-sdyje dl L. E. nuudymo kaltinant G. V. pagal BK 129 straipsnio 1 dal. Pirmosios instancijos teismas G. V. nusikalstam veik, kvalifikuot pagal BK 129 straipsnio 1 dal, perkvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 1dal ir BK 132 straipsnio 1 dal pripai-ns, kad G. V. tyia padar sunk sveikatos sutrikdym ir dl neatsargumo atm L. E. gyvyb. Teismas konstatavo, kad konflikto metu G. V. ranka vien kart sudav L. E. kairs akies srit ir tai buvo nukentjusiosios mirties prieastis. Taiau ios nusikalsta-mos veikos teismas nevertino kaip nuudymo. Nuosprendyje nurodyta, kad baudiamo-ji atsakomyb pagal BK 129 straipsn galima tuo atveju, kai tarp kaltininko padarytos

7 Bikelis, S., p. 3031.


veikos ir kilusi padarini yra btinasis prieastinis ryys ir kai isivystantys padariniai yra dsningi ir i anksto numatomi. Tuo tarpu ioje byloje teismas padar ivad, kad nors L. E. mirties prieastis buvo G. V. suduotas smgis, taiau kilusi nuteistojo vei-kos pasekm buvo atsitiktin. Nuosprendyje nurodoma, jog nebuvo rodyta, kad G. V. buvo sumans L. E. nuudyti ir jos mirties norjo, o jeigu ir nenorjo, tai smoningai leido tokioms pasekmms kilti. Toki ketinim nebuvim, teismo nuomone, patvirtina nustatytos bylos aplinkybs. G. V. sudav L. E. vien smg, o po to smurtini veiksm nets, nors, bdamas namuose su nukentjusija dviese, toki galimyb turjo. Kit dien apie nukentjusiosios bkl jis prane jos seseriai ir ikviet medicinos pagalb. Byloje nra duomen apie G. V. suduoto smgio stiprum, o ekspertai paaikino, kad nuo tokio paties stiprumo smgio galvos smegen rotacija bei kraujagysls plyimas ga-ljo ir vykti, ir nevykti. Nukentjusioji L. E. buvo gana jauno amiaus. Nuosprendyje nurodoma, jog negalima teigti, kad G. V. numat L. E. mirt. Taiau jis sudav smg gyvybikai svarbi mogaus kno viet, todl, vertinus ir G. V. gyvenimik patirt, taip pat jo profesij, elgdamasis apdairiau, pagal bylos aplinkybes nuteistasis galjo ir turjo numatyti savo veikos pasekmes. Darydamas t veik jis turjo pareig bti atsar-gus. Todl teismas padar ivad, kad G. V. turi atsakyti u gyvybs atmim dl neat-sargumo, pasireikus nusikalstamo nerpestingumo forma. Nuosprendyje teismas taip pat vadovavosi Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2004 m. birelio 18 d. nutarimo Nr. 46 Dl teism praktikos nusikaltim mogaus gyvybei bylose 27 punkto iaiki-nimu, kad jei asmuo nesuprato savo veikos pavojingumo kito mogaus gyvybei ir nenu-mat, kad dl jo veikos bus atimta gyvyb kitam mogui, taiau suprato ir numat, kad dl jo veikos gali bti sutrikdyta kito mogaus sveikata, ir taip veikdamas padar svei-katos sutrikdymus, suklusius nukentjusiojo mirt, veika kvalifikuojama pagal BK 132 ir 135 ar 138 straipsniuose numatyt nusikaltim sutapt, jeigu dl mogaus gyvybs atmimo yra neatsargi kalt. Taip pat buvo pasiremta ir kasacine nutartimi kitoje bau-diamojoje byloje Nr. 2k-354/2007, todl teismas panaikino G. V. nusikalstamos veikos kvalifikacij pagal BK 129 straipsnio 1 dal ir perkvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 1 dal ir BK 132 straipsnio 1 dal.

Taiau Vilniaus apygardos prokuratros skyriaus prokuroras ginijo teismo spren-dim ir apeliaciniame skunde nurod, kad nesutinka su nuosprendiu dl netinkamai pritaikyto baudiamojo statymo ir neteisingai paskirtos bausms. Prokuroro manymu, teismo ivada, kad nukentjusiosios mirtis buvo tik atsitiktin nuteistojo veikos pase-km, o dl gyvybs atmimo nra tyins kalts, yra nepagrsta.

Lietuvos apeliacinio teismo teisj kolegija tenkino skund ir nuteistojo G. V. nusi-kalstam veik, kvalifikuot pagal BK 135 straipsnio 1 dal ir BK 132 straipsnio 1 dal, perkvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 1 dal (2000 m. rugsjo 26 d. statymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir paskyr jam bausm laisvs atmim devyneriems metams8. lietuvos Aukiausiasis Teismas, inagrinjs nuteistojo kasacin skund ir vertins faktines by-los aplinkybes, paliko Lietuvos apeliacinio teismo nuosprend9.

8 Lietuvos apeliacinio teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. gruodio 23 d. nuospren-dis byloje nr. 1a-72/2008.

9 Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus plenarins sesijos 2009 m. spalio 20 d. nutartis byloje Nr. 2K- P-247/2009.


Antroje byloje I. B. Kauno apygardos teismo nuosprendiu buvo nuteistas u tai, kad 2001 m. rugsjo 8 d. apie 0 val. 30 min., Kaune, prie baro ,,Kolegos, tarpusavio konflikto metu, tyia sudav vien smg deins rankos kumiu T. R. dein skruost, o iam nuo smgio nugriuvus, sudav jam nenustatyt kiek smgi kojomis. 2001 m. rugsjo 17 d. Kauno medicinos universiteto klinikose T. R. mir nuo galvos traumos, t. y. I. B. tyia nuud T. R. is teismas, ityrs ir vertins rodymus, padar ivad, kad I. B. veik netiesiogine tyia: numat, kad savo veiksmais kelia pavoj kito mogaus gyvybei ir, nors nenorjo toki pasekmi, taiau smoningai leido joms kilti. Lietuvos apeliacinio teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegija pakeit Kauno apygardos teismo nuosprend I. B. nusikalstam veik i 1961 m. BK 104 straipsnio perkvalifikavo 1961 m. BK 109 straipsnio 2 dal. is teismas nustat, kad I. B. pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytu laiku ir vietoje, tarpusavio konflikto metu, tyia sudav vien vidutinio stiprumo smg kumiu nukentjusiajam T. R. galv ir abstrakiai numatydamas, kad tokiais veiksmais gali j nuudyti, lengvabdikai tikjosi, kad toki pasekmi bus ivengta, taiau dl kraujo isiliejimo po kietuoju galvos smegen dan-galu, kur sukl prie dvi tris savaites T. R. turta ir dl I. B. suduoto smgio padary-ta galvos smegen traumos, o tai komplikavosi galvos smegen suspaudimu isiliejus kraujui ir plaui idininiu udegimu, dl to T. R. 2001 m. rugsjo 17 d. ligoninje mir. Taigi I. B. smoningai, nesilaikydamas atsargumo taisykli, tai yra atlikdamas veiksmus, udraustus statymo (suduodamas smg veid), dl neatsargumo nuud T. R. Apeliacins instancijos teismas nustat naujas aplinkybes, kad I. B. tyia sudav tik vien vidutinio stiprumo smg kumiu T. R. veid ir dl to trko ankstesns trau-mos metu paeista parasagitalin vena ir isiliejus kraujui po kietuoju galvos smegen dangalu T. R. mir, bei vertins rodymus padar ivad, kad I. B. kalt pasireik neatsargumu, nusikalstamo pasitikjimo forma, nes I. B. numat, kad jo veika gali su-kelti nukentjusiojo mirt, bet lengvabdikai tikjosi jos ivengti. Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotoja pra panaikinti apeliacins instancijos teismo nuosprend dl netinkamo baudiamojo statymo pritaikymo ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2003 m. sausio 6 d. nuosprend. Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj kolegija konstatavo, kad apeliacins instancijos teismo nustatyt faktini bylos aplinkybi pagrindu I. B. nusikalstamai veikai baudiamasis statymas pritaikytas tinkamai ir atmet prokuroro kasacin skund10.

Treioje panaioje byloje . . nuteistas u tai, kad 2005 m. spalio 27 d., apie 15 val., koja ilaus buto, esanio Dariaus ir Girno g. iauliuose, duris ir taip sibro-vs mint but, tyia sudav ranka vien smg P. P. kair skruost ir suko rank, tuo padarydamas P. P. iuos sualojimus: kraujosruv kairio skruosto poodyje ir minktuo-siuose audiniuose, traumin kraujo isiliejim po kietuoju galvos smegen dangalu vir kairiojo pusrutulio, poodines kraujosruvas kairiame aste ir kairje platakoje, ir nuo tiesioginio smgio kairj skruost vykus rotaciniam galvos judesiui bei dl to isiliejus kraujui po kietuoju galvos smegen dangalu vir kairiojo pusrutulio, o

10 Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2004 m. sausio 27 d. nutartis byloje Nr. 2K-7/2004.


tai komplikavosi galvos smegen suspaudimu ir pabrinkimu, dl to 2005 m. spalio 31 d., 8.40 val., P. P. mir, t. y. tyia j nuud. iauli apygardos teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. liepos 20 d. nuosprendiu, paliktu lietuvos apelia-cinio teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. gruodio 8 d. nutar-timi, . . veika kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dal. Nesutikdamas su teism sprendimais nuteistasis kasaciniu skundu pra Lietuvos Aukiausiojo Teismo pakeisti teism sprendimus, jo veik, kvalifikuot pagal BK 129 straipsnio 1 dal, perkvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 1 dal. ioje byloje Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj kole-gija pakeit iauli apygardos teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. liepos 20 d. nuosprend ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. gruodio 8 d. nutart. . . nusikalstam veik, kvalifikuot pagal BK 129 straipsnio 1 dal, perkvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 1 dal ir BK 132 straipsnio 1 dal ir paskyr pagal BK 135 straipsnio 1 dal penkerius metus ir eis m-nesius laisvs atmimo, pagal BK 132 straipsnio 1 dal dvejus metus laisvs atmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrino apmi-mo bdu grietesne i paskirt bausmi apimant velnesn ir paskyr galutin bausm laisvs atmim penkeriems metams ir eiems mnesiams11.

Kaip matome, skirtingose bylose teismai nevienodai vertino gyvybs atmim nuo vieno smgio ranka galvos srit. Praktikoje pasitaiko net trys panaios situacijos kvali-fikavimo variantai, taiau pastaruoju metu teismai daniau vieno smgio ranka sukeltus padarinius vertina arba kaip tyin nuudym pagal BK 129 straipsn, arba kaip tyinio sunkaus sveikatos sutrikdymo ir gyvybs atmimo dl neatsargumo (BK 135 straips-nio 1 dalis ir BK 132 straipsnio 1 dalis) idealij sutapt. Be abejo, nra universalaus recepto, kaip kvalifikuoti nuo vieno smgio ranka kilusius padarinius. Neianalizavus situacijos ir baudiamojo statymo aikinimo klausim, sunku vertinti teism sprendi-mus. Vienas smgis ranka galvos srit gali bti vertinamas ir kaip tyinis nuudymas, ir kaip tyinis sveikatos sutrikdymas, ir kaip gyvybs atmimas dl neatsargumo. Gali bti ir taip, kad dl gyvybs atmimo nra kalts, t. y. nra veikos pavojingumo gyvybei suvokimo. Taigi universali recept negali bti.

Taiau atkreiptinas dmesys, kad toki veik kvalifikavimui labai svarbs yra ie iaikinimai, Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato padaryti dar 2004 m. birelio 18 d. Nr. 46 nutarime Dl teism praktikos nusikaltim mogaus gyvybei bylose12. Minto nutarimo 6 punkte pasakyta, kad nuudymas gali bti padarytas tiesiogine apibrta tyia, kai veikiama siekiant atimti gyvyb, ir neapibrta tyia, kai veikiama siekiant arba sutrikdyti mogaus sveikat, arba atimti gyvyb. Neapibrtos tyios atveju kal-tininkas galimyb atsirasti vairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo miriai) numato bendrai, t padarini savo smonje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio i j atsiradimo. i tyios ri nustatymas ypa svarbus atribojant pasiksinim nuudyti nuo tyinio sveikatos sutrikdymo kaip

11 Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. gegus 8 d. nutartis byloje Nr. 2K-354/2007.

12 Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj Senato 2004 m. birelio 18 d. nutarimas Nr. 46 Dl teism praktikos nusikaltim mogaus gyvybei bylose. Teism praktika. 2004, 21.


panaudoto smurto padarini. Apie kaltininko tyios turin teismas sprendia atsivelg-damas visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo rankius, bd, sualojim skaii, j pobd, viet (pvz., kai sualoti gyvybei svarbs organai), nusi-kalstam veiksm intensyvum ir j nutraukimo prieastis, kaltininko ir nukentjusiojo tarpusavio santykius, elges vykio metu, taip pat prie nusikaltim ir j padarius ir kt.

Pagaliau ne maiau svarbus yra nutarimo 27 punktas, kuriame teigiama, kad jei asmuo nesuprato savo veikos pavojingumo kito mogaus gyvybei ir nenumat, kad dl jo veikos bus atimta gyvyb kitam mogui, taiau suprato ir numat, kad dl jo veikos gali bti sutrikdyta kito mogaus sveikata, ir taip veikdamas padar sveikatos sutrikdy-mus, suklusius nukentjusiojo mirt, veika kvalifikuojama pagal BK 132 ir 135 ar 138 straipsniuose numatyt nusikaltim sutapt, jeigu dl mogaus gyvybs atmimo yra neatsargi kalt.

Taigi veikos kvalifikacijai lemiam reikm turi ne tik veikos padariniai bei prie-astinio ryio pobdis, bet ir kalts turinys, asmens suvokimo ribos, nuo kuri priklauso prieastinio ryio vystymosi numatymas.

Ar suduodamas vien smg kitam mogui ranka galvos srit asmuo suvokia savo veiksm pavojingum gyvybei? Antai ms jau mintoje . . byloje teisj kolegi-ja konstatavo, kad teismai padar pagrst ivad dl kasatoriaus suduoto smgio ta-kos nukentjusiosios miriai. Nuteistojo veika buvo btinoji padarini (mirties) kilimo slyga. Taiau sprendiant kaltininko baudiamosios atsakomybs klausim lemiam reikm turi prieastinio ryio pobdis. Prieastinis ryis yra btinasis ir atsitiktinis. Baudiamoji atsakomyb pagal BK 129 straipsn asmeniui galima tik tuo atveju, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusi padarini yra btinasis prieastinis ryis. Btinojo prieastinio ryio savyb yra ta, kad i jo iplaukiantys padariniai yra dsningi (veika paprastai ar gana danai sukelia tokius padarinius), taigi i anksto numatomi. Asmuo suvokdamas daromos veikos faktin pus numato prieastinio ryio vystymsi, numato, kokius padarinius gali sukelti jo daroma pavojinga veika. tuo tarpu atsitiktinis padari-nys nra dsningas veikos padarinys, todl toks prieastinio ryio vystymasis paprastai i anksto nenumatomas. O jeigu prieastinio ryio vystymasis nra i anksto asmens numatomas, jis negali bti inkriminuotas kaip padarytas esant tyinei kaltei. Taigi tik btinasis prieastinis ryis suponuoja tyin kalt dl kilusi padarini, iuo atveju dl tyinio nuudymo13.

Nors byloje nustatyta, kad nukentjusiosios mirties prieastis buvo nuteistojo . . suduoto vieno smgio ranka kairj skruost sukelti padariniai moters organizme, kolegija, pripaindama fakt, yra tos nuomons, kad nukentjusiosios mirtis byloje nustatytomis aplinkybmis buvo atsitiktin veikos padarymo pasekm, o atsitiktinis pa-darinys negali bti inkriminuotas kaip padarytas tyia.

Kiekvienas normalaus isivystymo mogus darydamas baudiamojo statymo drau-diam veik suvokia jos pavojingum ir numato, kaip vystysis prieastinis ryys, ko-kius padarinius gali sukelti jo padaryta veika. Jei asmuo suvok daromos veikos pavo-

13 r.: Piesliakas, V., p. 369.


jingum, numat padarinius, teismas juos inkriminuoja kaip padarytus tyia tiesiogine ar netiesiogine tyia.

Byloje nustatyta, kad . . pateko but turdamas aik tiksl pareikalauti rakt ir priminti, kad nukentjusioji kuo greiiau isikraustyt i buto, o ne smurtauti. I-ankstinio tikslo sualoti ar nuudyti nukentjusij nenustatyta. Joki daikt, pritaikyt knui aloti, . . neturjo ir nenaudojo. Taiau nukentjusiajai mus aukti, jis smog ranka vien smg nukentjusiajai veido srit.

Kaip rodo gyvenimikas patyrimas, paprastai vieno smgio ranka sudavimas vei-do srit suaugusiam normalaus isivystymo mogui nesukelia gyvybs praradimo. Vieno smgio ranka skruost sudavimas paprastai sukelia skirtingo laipsnio sveikatos su-trikdymus. Gyvybs atmimas nra dsninga vieno smgio ranka sudavimo pasekm. Tokius padarinius kaip gyvybs atmimas sukelia ne vien suduotas smgis, bet ir pa-pildomos prieastys, susijusios su nukentjusiojo sveikatos bkle, jo gydymo kokybe. Ir ioje byloje suduotas smgis i karto neprived prie nukentjusiosios mirties. Tik po dienos nukentjusioji buvo paguldyta ligonin, jai padarytos dvi operacijos, ir jos, pasak gydytoj, buvo skmingos, o mirtis vyko tik ketvirt dien po veikos padarymo dl irdies sustojimo.

Kadangi gyvybs atmimas nra dsningas vieno smgio veid padarinys, kal-tininkas paprastai nesuvokia, kad tokia veika pavojinga kito mogaus gyvybei ir ne-numato toki padarini kaip gyvybs atmimas. Nenumatydamas toki padarini, jis j ir nenori. Jei asmuo nesuvok daromos veikos pavojingumo kito mogaus gyvybei, nenumat padarini, susijusi su gyvybs atmimu, tie padariniai negali bti jam inkri-minuoti kaip padaryti esant tyinei kalts formai, kuri reikalauja daromos veikos kon-kretaus pavojingumo suvokimo, konkrei padarini (gyvybs atmimo) numatymo ir j norjimo ar smoningo leidimo jiems kilti.

Pats kasatorius niekada nepripaino norjs nuudyti nukentjusij, i bylos aplin-kybi neiplaukia, kad jis buvo abejingas galimam gyvybs atmimui. Atvirkiai, jis buvo suinteresuotas gauti i nukentjusiosios buto raktus ir kad ji kuo greiiau isi-kraustyt i buto. Taigi teismo ivada dl netiesiogins tyios nuudyti neiplaukia nei i bylos mediagos, nei i . . parodym.

. . smg ranka sudav smoningai. Kaip jau minta, normalios psichikos mo-gus suduodamas vien smg ranka paprastai suvokia savo veiksm pavojingum svei-katai. Taigi galima daryti pagrst ivad, kad kasatorius, suduodamas ranka smg veid, suvok, kad tokia veika kelia pavoj P. P. sveikatai. Tai suvokdamas jis numat, kad gali padaryti savo veiksmais nukentjusiajai sveikatos sutrikdym. Kaip nustatyta specialisto ivadoje, nukentjusiajai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Bet koks, taip pat ir sunkus, sveikatos sutrikdymas yra dsningas smgio ranka galvos srit sudavimo padarinys, todl kasatoriui is padarinys turi bti inkriminuotas kaip padary-tas esant tyinei kalts formai. Juo labiau kad kasatoriaus tyia buvo neapibrta, nes jis savo parodymuose negaljo detalizuoti, kok sveikatos sutrikdym norjo padaryti.

Teism praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei asmuo nesuprato savo veikos pavo-jingumo kito mogaus gyvybei ir nenumat, kad dl jo veikos bus atimta gyvyb kitam mogui, taiau suprato ir numat, kad dl jo veikos gali bti sutrikdyta kito mogaus


sveikata, ir taip veikdamas padar sveikatos sutrikdymus, suklusius nukentjusiojo mirt, veika kvalifikuojama pagal BK 132 ir 135 ar 138 straipsniuose numatyt nusikal-tim sutapt, jeigu dl mogaus gyvybs atmimo yra neatsargi kalt.

Taigi kitas dl veikos kils padarinys gyvybs atmimas, inkriminuojamas kaip padarytas neatsargiai dl nusikalstamo nerpestingumo. Kaltininkas nesuprato, kad jo smgis pavojingas nukentjusiosios gyvybei, nenumat, kad dl jo veikos nukentju-sioji gali mirti, mirties nenorjo, taiau kolegija mano, kad atsivelgiant, viena vertus, kaltininko ami, jo profesij, kno sudjim, o kita vertus, nukentjusiosios ami, sveikatos bkl, jis turjo ir galjo numatyti nukentjusiosios mirt ir ivengti tokio stipraus smgio14.

Tuo tarpu kitoje (pirmoje) ms anksiau mintoje byloje 2A-72/2008 apeliacins instancijos teismas tenkindamas prokuroro skund pakeit pirmosios instancijos teismo nuosprend ir vienu rankos smgiu padaryt veik, kvalifikuot pagal BK 135 straipsnio 1 dal ir BK 132 straipsnio 1 dal, perkvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 1 dal. tai kaip apeliacinis teismas argumentavo savo sprendim nuteisti asmen u nuudym: Teisminje praktikoje ir netgi teiss teorijoje i tikrj kartais galima susidurti su nuo-mone, kad vieno smgio ranka sudavimas veido srit suaugusiam normalaus isivysty-mo mogui paprastai nesukelia gyvybs praradimo, o daniausiai tik skirtingo laipsnio sveikatos sutrikdymus. Laikoma, kad gyvybs atmimas nra dsninga vieno smgio ranka sudavimo pasekm, o tokie padariniai kaip gyvybs atmimas kyla ne vien nuo suduoto smgio, bet ir papildom prieasi, susijusi su nukentjusiojo sveikatos b-kle arba kitomis aplinkybmis. Todl laikoma, kad tarp vieno smgio ranka sudavimo kitam mogui veid ir to mogaus mirties i viso galimas tik atsitiktinis prieastinis ryys, kurio kaltininkas paprastai negali numatyti. Kolegijos nuomone, tokia teorija, pirmiausia, yra subjektyvi, be to, ji yra abejotina ir perdaug kategorika. Neaiku, kodl vieno smgio ranka veid sudavimo pasekm gyvybs atmimas turi bti laikoma ne-dsninga, o sunkus sveikatos sutrikdymas jau laikomas dsninga pasekme. Daniausiai pasitaikantys stipraus smgio ranka galv sudavimo padariniai yra galvos smegen kraujagysli plyimas ir kraujo isiliejimas po kietuoju galvos smegen dangalu. Jeigu mogus dl tokios traumos nemirta, jam nustatomas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes tokie sualojimai kelia reali grsm gyvybei. Be to, tokiais atvejais gyvyb daniausiai isaugoma tik laiku suteikus nukentjusiajam kvalifikuot medicinos pagalb. Smgio sudavimo ir toki padarini kilimo skirtinga galimyb, o kartu ir dsningumo skirtumai i viso sunkiai suvokiami. Atvejai, kad sudavus smg ranka mogui galv padaromi sualojimai, nuo kuri mogus mirta, yra gana dani ir galima netgi teigti, kad dl to yra netgi susiformavusi visuomens nuomon. mogaus galva yra gyvybikai svarbi ir labiausiai paeidiama kno dalis, todl normalus mogus suvokia, kad suduodamas ne tik kokiu nors daiktu, bet ir suduodamas smg ranka kitam mogui galv, taip pat ir veido srit, jis daro veik, keliani pavoj ne tik nukentjusiojo sveikatai, bet ir jo gyvybei. inoma, ranka suduoti smg galima vairiai, gali bti lengvai suduota delnu,

14 Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. gegus 8 d. nutartis byloje Nr. 2K354/2007.


bet gali bti suduotas ir stiprus smgis kumiu, tai sukels skirtingus padarinius, taip pat tokiais atvejais galimas ir skirtingas prieastinio ryio pobdis. Vis dlto visos ios aplinkybs visikai paneigia nuomon, kad tarp vieno ranka suduoto smgio veid ir nukentjusiojo mirties galimas tik atsitiktinis prieastinis ryys. Juo labiau ia nuomo-ne negalima vadovautis kaip aksioma nagrinjant konkrei baudiamj byl. Teismo ivados dl prieastinio ryio tarp pavojingos veikos ir baudiamojo statymo numatyt padarini, vadovaujantis BPK 20 straipsniu, irgi turi bti grindiamos isamiu vis by-los aplinkybi inagrinjimu.

Apeliacins instancijos teismas daro ivad, kad pirmosios instancijos teismo iva-da, jog G. V. nenuud L. E., o atm jai gyvyb dl neatsargumo, pasireikusio nusi-kalstamu nerpestingumu, neatitinka bylos aplinkybi. Nuosprendyje taip pat nurodyta, kad teismas ioje byloje vadovavosi to paties Aukiausiojo Teismo senato nutarimo 27 punktu, o tai ioje byloje irgi kelia dideli abejoni. Paymtina, kad jame idstytas iaikinimas yra gana bendro pobdio, jame nenurodoma, kokio pobdio veik da-rydamas asmuo suprato ir numat, kad dl jo veikos gali bti sutrikdyta kito mogaus sveikata. I tikrj galimi labai vairs tokios veikos variantai: asmuo gali kit mog pastumti, o is nugriti, atsitrenkti kokius nors daiktus ir patirti mirtin sualojim, tai pat kitam mogui gali bti suduotas smgis ne gyvybikai svarbi kno dal ir panaiai. Taigi tikrai galimi atvejai, kai, net ir panaudojs palyginti nedidel fizin smurt, asmuo gali numatyti, kad dl jo veikos gali bti sutrikdyta kito mogaus sveikata ar netgi pa-darytas sunkus sveikatos sutrikdymas, taiau tuo pat metu tas pats asmuo gali nenu-matyti, kad dl tos jo veikos kitam mogui bus atimta gyvyb. Taiau vl kyla tas pats klausimas, ar is Aukiausiojo Teismo senato nutarimo punktas galjo bti taikomas tuo atveju, kai kaltininkas smoningai ir tyia sudav gana stipr smg kitam mogui kumiu veid. Apeliacins instancijos teismas daro ivad, kad mirtis buvo ne atsi-tiktin, o dsninga veikos pasekm. Suduodamas smg L. E. veid ir numatydamas, kad gali padaryti nukentjusiajai sunk sveikatos sutrikdym, tuo pat metu jis numat ir galimyb, kad nukentjusiajai bus atimta gyvyb. ios aplinkybs leidia daryti ivad, kad ir nurodyto Aukiausiojo Teismo senato nutarimo 27 punkt teismas ioje byloje taik nepagrstai.

Nuosprendyje nurodoma, jog byloje nra rodym, kad G. V. turjo sumanym L. E. nuudyti ir norjo jos mirties. i ivada teisinga, toki duomen byloje tikrai nra, taiau tai tik paneigia galimyb, kad nuudymas buvo padarytas tiesiogine tyia. Dar nurodoma, kad, sudavs vien smg, G. V. smurtini veiksm nets, nors toki galimyb turjo. i aplinkyb faktikai irgi tik patvirtina, kad nuteistasis nuudyti nu-kentjusij neturjo tikslo, taiau nepaneigia jo veikimo netiesiogine tyia. Dar kitas teismo argumentas, kad byloje nra duomen apie suduoto smgio stiprum, jau buvo aptartas. Dar kart paymtina, kad bylose dl gyvybs atmimo smgio stiprumas ko-kiais nors dydiais i viso nepamatuojamas, o apie jo stiprum sprendiama i to, kokie sualojimai padaromi nukentjusiajam. Jau buvo nurodyta, ir tai patvirtino ekspertai, kad G. V. smgis buvo pakankamai stiprus, kad dl jo vykt galvos smegen rotacija ir dl to plyt smegen arterija bei isiliet kraujas po kietuoju galvos smegen dangalu. Kad is smgis buvo pakankamai stiprus, patvirtino ir kraujosruva L. E. kairs akies


virutiniame voke. Nuosprendyje pateikiami ir ekspert paaikinimai, kad nuo to paties stiprumo smgio sudavimo galvos smegen rotacija bei kraujagysli plyimas gali vyk-ti, bet gali ir nevykti. ie ekspert paaikinimai irgi nepatvirtina nuteistojo neatsargios kalts. Tyios atveju kaltininkas irgi numato tik gyvybs atmimo galimyb. Be to, ie ekspert paaikinimai tik dar kart patvirtina, kad gyvybs atmimas sudavus ranka galv net ir vien smg, yra ne atsitiktinis, o gana dsningas padarinys. Nuosprendyje taip pat nurodoma, kad teismas atsivelg nusikaltimo padarymo rank, bd (smgis suduotas ranka, o ne kokiu nors grsmingu rankiu), smurto intensyvum (suduotas tik vienas smgis) ir to smurto pobd. Tikrai nustatyta, kad G. V. L. E. kairs akies srit sudav tik vien smg ranka. Taiau vien tik ios aplinkybs dar nepatvirtina teismo ivados, jog nuteistasis nesuprato, kad savo veika ksinasi L. E. gyvyb, ir nenumat, kad gali jai gyvyb atimti. Prieingai, visos kitos, ir netgi paiame nuosprendyje i-dstytos, aplinkybs toki teismo ivad paneigia. Nuosprendyje nurodyta, kad G. V., vertinant jo gyvenimik patirt ir profesij, jeigu bt elgsis apdairiau, pagal bylos aplinkybes savo veikos pasekmes galjo ir turjo numatyti. I bylos matyti, kad nuteis-tasis daug met dirbo policijoje, pats dirbo tyrju, todl akivaizdu, kad jis inojo, kokios gali bti smgio sudavimo galv pasekms. Todl jo supratim, kad suduodant smg ranka galv kyla pavojus mogaus gyvybei, taip pat jo numatym, kad suduodant tok smg gali kilti tokie padariniai, i tikrj patvirtina ne tik gyvenimika, bet ir G. V. profesin patirtis.

Teismas daro ivad, kad smg veid L. E. nuteistasis sudav smoningai ir nu-matydamas visas galimas to smgio sudavimo pasekmes. G. V. sudav L. E. ne delnu ir ne kokias nors gyvybikai ne tokias svarbias kno vietas, o sudav vien, taiau tiesio-gin smg kumiu gyvybikai svarbiausi kno dal galv (kairs akies srit). Todl toks smurto pobdis irgi patvirtina, kad nuteistasis ir suprato savo pavojingos veikos pobd, ir numat galimus tos veikos padarinius. G. V. vis apklaus metu aikino, kad L. E. sveikatos bkl buvo itin bloga, kad ji sirgo arterine hipertenzija, buvo nesveika jos irdis ir kad ji tik prie kelet dien iki io konflikto gro i ligonins. ios aplin-kybs labai svarbios ir sprendiant nuteistojo kalts klausim. G. V., inodamas, kad L. E. tik prie kelet dien gro i ligonins, bdamas sitikins, kad jos sveikatos bkl labai bloga, taip pat matydamas, kad ji dar ir neblaivi, o tai irgi padidina pargriuvimo, atsitrenkimo kokius nors daiktus ir panaiai galimyb, visa tai suvokdamas sudav mo-teriai kumiu tiesiogin smg kairs akies srit. Kolegijos nuomone, ios aplinkybs irgi tik dar kart patvirtina, jog nuteistasis suprato, kad suduodamas smg jis ksinasi L. E. gyvyb ir numat, kad gali jai gyvyb atimti15.

Kaip matome, panaioje situacijoje apeliacins instancijos teismas kaltininko kalts turin vertino kitaip negu apygardos teismas ir kitoje byloje Lietuvos Aukiausiasis Teismas, ir tai esmingai paveik padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavim bei baus-ms skyrim. Tai dar kart parodo, kad tokiose situacijose kalts turinio nustatymas yra labai sudtingas dalykas ir iki neteisingumo yra tik vienas ingsnis.

15 Lietuvos apeliacinio teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. gruodio 23 d. nutartis byloje nr. 1a- 72/2008.


Teismai mintose bylose padar skirtingas ivadas dl prieastinio ryio pobdio, nuo kurio priklauso kalts formos nustatymas. Vieni teismai nurod, kad nagrinjamoje situacijoje prieastinis ryis yra atsitiktinis, kiti kad btinasis. K reikia ivada, jog prieastinis ryys yra btinasis? Ji reikia, kad prieastinis ryis yra dsningas, kad pa-naioje situacijoje toks smgis ranka (kumiu) daugeliu atvej sukelia btent mogaus mirt, o ne kitus sveikatos sutrikdymus. Bet ar tikrai?

Kiekvienas i ms vaikystje ir jaunystje turbt ne kart dalyvavome petynse, mutynse ar jas stebjome, bet, ko gero, retas susidrme su atveju, kai dl toki sm-gi nukentjusysis mirta. Pagaliau sporto aka boksas. Ne vienas ms stebjome bokso varybas. Boksininkai taikosi ir smgiuoja galvos srit, ir tai leidia taisykls. Jei tokie smgiai bt potencialiai pavojingi kito mogaus gyvybei ir neivengiamai kilt gyvybs atmimo grsm, i sporto aka seniai bt udrausta.

Todl vis daniau ir teorijoje, ir teism praktikoje pasigirsta nuomoni, kad vienas smgis ranka nukentjusiajam galvos srit nebtinai automatikai reikia, kad suvo-kiamas veikos pavojingumas gyvybei ir kaltininkas turi bti laikomas udiku. Antai E. Riaubait, tyrinjusi teism praktik toki kategorij bylose, atkreipia dmes Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2004 m. nutarimo 27 punkt ir silo tokius atvejus vertinti kaip neatsargaus gyvybs atmimo ir tyinio sveikatos sutrikdymo sutapt, jei, aiku, nenustatoma tyia nuudyti16. Tuo keliu pradeda eiti ir teism praktika dmiau ana-lizuojama vykio situacija ir daugiau dmesio skiriama kalts turinio nustatymui, o ne vien kilusiems padariniams. Deja, prokurorai paprastai bna nepatenkinti tokiais teism sprendimais ir skundia teism nuosprendius.

Ivados

Ianalizavus mokslinink nuomones bei teism praktik, galima daryti ivad, kad, deja, nepaisant gausios teism praktikos ir net Lietuvos Aukiausiojo Teismo sena-to nutarimo bei teism praktikos apvalgos gyvybs atmimo bylose, vienodos teism praktikos ios kategorijos bylose dar vis nra. Asmenys, panaudoj prie kit asmen peil, sudav kelis smgius gyvybikai svarbias kno vietas ir suvok daromos veikos pavojingum kito mogaus gyvybei, nukentjusiajam likus gyvam, danai atsako ne u pasiksinim nuudyti, o u realiai kilusius padarinius. Tuo tarpu asmenys, sudav ranka vien smg galvos srit, nukentjusiajam mirus, daniausiai laikomi udikais ir j padarytos veikos kvalifikuojamos pagal BK 129 straipsn .

Neteisingumas kyla dl to, kad teismai neretai apie kaltininko kalts turin spren-dia tik i kilusi padarini ir nuteisdami asmen kaip pagrind kvalifikuodami veik ima objektyvius padarytos veikos poymius, ypa kilusius padarinius. Teismai nepa-kankamai vertina subjektyviuosius nusikaltimo sudties poymius, t. y. asmens psichin santyk su daroma veika ir jos padariniais, jo turin, veikos padarymo motyvus. Dl to ne visuomet teisingai nustatoma kalts forma ir kalts turinys. Dl neatsargumo kil padariniai inkriminuojami kaip padaryti tyia.

16 Riaubait, E. Tyins ir neatsargios kalts atribojimas nusikaltimuose mogaus gyvybei ir sveikatai. Ju-risprudencija. 2008, 11(113): 9697.

Socialini moksl studijos. 2009, 4(4): 724.

Teisingai nustat kalts form, teismai ne visada teisingai nustato kalts r. Sun-kiai skiriama neapibrta tyia nuo netiesiogins tyios. Daugeliu atvej kvalifikuojant veik kaip nuudym teismai konstatuoja netiesiogin tyi, nors bylos duomenys rodo neapibrt ar alternatyvi tyi.

Padaryt klaid idava yra netinkamas baudiamojo statymo pritaikymas, netei-singumas byloje. Tai, kad asmenys jauiasi neteisingai teismo vertinti ir nubausti, aki-vaizdiai matyti studijuojant apeliacini ir kasacini skund turin. Nemaai skund nuteistieji pateikia ginydami teism nuosprendius dl padaryt veik kvalifikacijos, dl, j manymu, neteisingai nustatytos kalts formos, kalts ries ar kalts turinio.

Literatra

THE CONTENT OF GUILT IN THE CASES REGARDING THE CRIMES AGAINST PERSONS HEALTH AND LIFE

Vytautas Piesliakas

Mykolas Romeris university, lithuania

Summary. The author of the article explores the problem of the sentencing of the per-sons who committed crimes against a persons health and life. The author investigates two groups of crimes and discusses the courts practice in such cases. The first category of crimes

Bikelis, S. Alternatyvios (neapibrtos) tyios samprata ir baudiamoji teisin reikm. Ju-risprudencija. 2008, 11(113).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. sausio 20 d. nutartis byloje Nr. 1A-5/2009.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. vasario 26 d. nuosprendis byloje Nr. 1A-80/2009.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2004 m. balan-dio 15 d. nuosprendis byloje Nr. 1A-120/2009.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. gruodio 23 d. nutartis byloje nr. 1a- 72/2008.

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m.

balandio 7 d. nutartis byloje Nr. 2K175/2009.

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. ge-gus 8 d. nutartis byloje Nr. 2K354/2007

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiam-j byl skyriaus teisj kolegijos 2004 m. sausio 27 d. nutartis byloje nr. 2K-7/2004.

Piesliakas, V. Lietuvos baudiamoji teis. i knyga. antroji pataisyta ir papildyta laida. Vilnius: Justitia, 2009.

Riaubait, E. Tyins ir neatsargios kalts atri-bojimas nusikaltimuose mogaus gyvybei ir sveikatai. Jurisprudencija. 2008, 11(113).

Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj Senato 2004 m. birelio 18 d. nutarimas Nr. 46 Dl teism praktikos nusikaltim mogaus gy-vybei bylose. Teism praktika. 2004, 21.


is the cases when a perpetrator uses a knife or other instruments dangerous to the life of a person. The author provides several decisions of the courts in similar cases when a person uses a knife and several times hits the body of the victim, what results in a grave bodily inju-ry. In all cases discussed the perpetrator is sentenced for grave bodily injuries but not for an attempt to murder the victim. The author presents an in-depth analysis of the problem and arrives at a conclusion that courts do not pay enough attention to the content of the intention of the perpetrator. According to the Lithuanian criminal law theory, an intention can be definite or indefinite. When an intention is definite, the perpetrator understands that his be-haviour is dangerous to the life of a person, predicts the murder of the victim and wishes such a consequence of his actions. When an intention is indefinite, the perpetrator understands that his behaviour is dangerous to the health or the life of the victim, but wishes any possible consequences. When an intention is indefinite, a person should be sentenced according to the arising consequences of the crime. So, when the victim does not die from the injuries, the perpetrator is sentenced for the consequences of his act. However, the author thinks that in the cases when a knife is used to hit the body in such a way that the vital functions are im-paired, the perpetrator understands that he endangers not only the health but also the life of the victim. In this context the intention is not indefinite (in-between health and life). In those cases a person should not be sentenced according to the consequences. The perpetrator should be sentenced for the attempt to commit murder (according to the content of his intention). He should be sentenced according to the gravest consequences that he predicted.

The second group of the courts decisions that are investigated in the article is concerned with the cases when a perpetrator hits the head of the victim by the hand and the victim dies. The author provides several examples of the courts decisions in such cases. There are two or even three types of decisions. In some cases the perpetrator is sentenced for the murder, in other cases the perpetrator is sentenced for the intentional grave bodily injury and negligent homicide. However, in several cases the perpetrator is sentenced just for negligent homicide. The author investigates the content of the intention in such cases and raises the question whether a person understands that a shot to the chest of another person is endangering the persons life, and whether he predicts that his act may result in the death of the victim. It is difficult to give a uniform answer to the question. However, the author agrees with the de-cisions in several cases when the perpetrator was sentenced for the intentional grave bodily injury and negligent homicide according to the content of his guilt but nor for intentional murder, because usually a person does not understand that his shooting is dangerous for the life of the victim and does not predict such consequences .

Everything looks especially odd, when we compare the decisions in the first group of the cases with the decisions in the second group of the cases. The author makes several conclu-sions regarding the evaluation of such cases with reference to the Penal Code of Lithuania.

Keywords: intention, content of intention, murder, grave bodily injury.

Vytautas Piesliakas, Mykolo Romerio universiteto Teiss fakulteto Baudiamosios teiss katedros profesorius. Mokslini tyrim kryptys: baudiamoji politika, bausms skyrimo problemos.

Vytautas Piesliakas, Mykolas Romeris University, Faculty of Law, Department of Criminal Law, professor. Research interests: criminal policy, problems of determining the penalty.

kaltės turinio nustatymo problemos dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai

Documents