kalbėjimo gebėjimų ugdymas lietuvių gimtosios kalbos pamokose

UGDYMO PLĖTOTĖS CENTRAS

LIETUVIŲ GIMTOJI KALBA PAGRINDINEI MOKYKLAI

KOMPETENCIJŲ UGDYMO PAVYZDŽIAI

Kalbėjimo gebėjimų ugdymas lietuvių gimtosios kalbos pamokose

2012 m. rugpjūčio 6 d.Kalba netaisyta

Turinys.....................................................................................................................................1 psl.

Įvadinės pastabos....................................................................................................................2 psl.

Kompetencijų ugdymo pavyzdžiai. Kalbėjimo gebėjimo ugdymas lietuvių gimtosios kalbos

pamokose.

1. Tautosaka kalbėjimo ugdymui......................................................................................4 psl.

1.1. Pamoka ,,Vaikų žaidimai ir skaičiuotės“.....................................................................4 psl.

1.2. Pamoka ,,Mįslių prasmė ir grožis“...............................................................................7 psl.

1.3. Pamoka ,, Skambantis pasaulis: pamėgdžiojimų įvairovė“........................................10 psl.

1.4. Supažindinimas su tradicijomis..................................................................................14 psl.

1.5. Pratybos taisyklingai tarčiai ugdyti............................................................................15 psl.

1.6. Tautosakos apibendrinimas: varžytuvės ir renginys įvairių amžiaus

grupių mokiniams Iš močiutės skrynios...........................................................................16 psl.

2. Lietuvių kalbos pamoka 6 klasei ,,Pasakos perkūrimas“............................................21 psl.

3. Aktyvaus mokymosi metodas ,,Pasakojimas grandine“. Lietuvių kalbos pamoka

6 klasei August Gottfried Burger ,,Baronas Miunhauzenas“ ..........................................27 psl.

4. Aktyvaus mokymosi metodas ,,Naujiena“. Publicistinio straipsnio pristatymas

6 klasėje............................................................................................................................29 psl.

5. Aktyvaus mokymosi metodas ,,Nebaigti sakiniai“. Lietuvių kalbos pamoka

7 klasei V. Železnikovo ,,Baidyklė“ .................................................................................30 psl.

Naudota literatūra................................................................................................................34 psl.

1

Įvadinės pastabos

Bendrosiose pagrindinio ugdymo programose (2008 m.) nusakoma, jog visose pagrindinio

ugdymo pakopų lietuvių gimtosios kalbos pamokose kalbėjimo turėtų būti mokoma nuosekliai,

sistemingai, ir, atsižvelgiant į mokinių poreikius, galimybes, modeliuojamos įvairios, mokiniams

aktualios temos, ieškoma ryšių su kitais mokomaisiais dalykais, sukuriamos kuo natūralesnės

kalbėjimo situacijos, kurios siejamos su kitomis kalbinės veiklos rūšimis: klausymu, skaitymu

bei rašymu.

Lietuvių gimtosios kalbų pamokose mokinių kalbėjimo gebėjimai galėtų būti ugdomi pagal

schemą:

modelio (pavyzdžio) aptarimas;

mokymasis mokytojui padedant (aktyvios veiklos);

užduoties aptarimas ir išsiaiškinimas;

savarankiška mokinio veikla (tikslingas strategijų pasirinkimas);

mokinio veiklos pristatymas;

vertinimas ir įsivertinimas.

Organizuojant kalbėjimo veiklą ugdymo procese taip pat taikomi aktyvaus mokymosi būdai,

padedantys mokiniams savarankiškai bei drauge su mokytoju aiškintis, planuoti, taikyti įvairias

mokymosi strategijas. Po kalbėjimo veiklos siekiama apmąstyti, vertinti ir įsivertinti savo

pažangą.

Pateikiame metodinę medžiagą, kuria pratęsiame ankstesniuose Lietuvių gimtosios kalbos

metodinių rekomendacijų skyriuose aptartas kompetencijų ugdymo gaires. Jas papildome

kalbėjimo gebėjimams ugdyti metodine medžiaga bei nuorodomis informacijai rasti.

Metodinėje medžiagoje lietuvių kalbos (gimtosios) mokytojams pateikiami konkretūs

pavyzdžiai, kaip per kalbėjimo veiklą ugdyti bendrąsias kompetencijas ir esminius gebėjimus.

Ypač išskiriamas mokymosi mokytis kompetencijos ugdymas, kad mokiniai gebėtų:

įžvelgti mokymosi mokytis svarbą;

išsikelti mokymosi tikslus;

pasirinkti mokymosi būdus bei individualias strategijas tikslui pasiekti;

vertinti savo mokymąsi (nustatyti numatyto mokymosi tikslo ir pasiekto rezultato

skirtumą);

2

nuolat pasitikrinti (analizuoti) mokymosi pažangą ir koreguotų mokymosi būdus,

strategijas.

Mokėjimo mokytis kompetencijos įsivertinimas. Metodas ,,Voratinklis“.

(pagal projektą ,,Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5-8 kl.) mokinių esminių kompetencijų

ugdymas“,daugiau: http://www.ugdome.lt/kompetencijos5-8/pagrindinis/kompetenciju-ugdymo-

praktika/aktyvaus-mokymo-ir-mokymosi-metodai-ir-ju-taikymo-pavyzdziai/vertinimo-ir-

isivertinimo-refleksijos-metodu-taikymo-pavyzdziai/voratinklis-zvaigzde/#title)

Anot edukologų, mokinys kompetencijas gali išsiugdyti tik pats sąmoningai ir aktyviai

mokydamasis, o mokytojo pareiga - jį orientuoti ir jam padėti.

Daugiau informacijos apie bendrųjų kompetencijų ugdymą ir vertinimą galima rasti adresais:

www.upc.smm.lt (Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos; Lietuvių gimtosios

kalbos metodinės rekomendacijos)

http://mokomes5-8.pedagogika.lt/,http://www.ugdome.lt/kompetencijos5-8/

http://www.ugdome.lt/kompetencijos5-8/pagrindinis/kompetenciju-ugdymo-praktika/aktyvaus-

mokymo-ir-mokymosi-metodai-ir-ju-taikymo-pavyzdziai/vertinimo-ir-isivertinimo-refleksijos-

3

Mokausi noriai, pasitikėdamas savo jėgomis

Išsikeliu realius mokymosi tikslus ir

uždavinius

Pasirenku mokymosi strategijas

Pasirenku mokymosi priemones

Planuoju mokymosi pažangą

Vertinu mokymosi pažangą

Numatau tolesnius

mokymosi žingsnius

http://www.ugdome.lt/kompetencijos5-8/pagrindinis/kompetenciju-ugdymo-praktika/aktyvaus-mokymo-ir-mokymosi-metodai-ir-ju-taikymo-pavyzdziai/vertinimo-ir-isivertinimo-refleksijos-metodu-taikymo-pavyzdziai/pyrago-dalijimas/#title


http://mokomes5-8.pedagogika.lt/

http://www.upc.smm.lt/

metodu-taikymo-pavyzdziai/pyrago-dalijimas/#title (Projektas ,,Pagrindinio ugdymo pirmojo

koncentro (5-8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymas)

http:// galimybės.pedagogika.lt ( Projektas ,, Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių

didinimas 14-19 metų mokiniams“)

Kviečiame lietuvių gimtosios kalbos mokytojus bendradarbiauti pateikiant Ugdymo plėtotės

centrui gerąją kompetencijų ugdymo patirtį (Daiva Briedienė, UPC metodininkė, el.p.:

daiva.briediene@ upc.smm.lt )

Tautosaka kalbėjimo gebėjimų ugdymui

Lietuvių gimtosios kalbos pagrindinio ugdymo programoje ypač didelis dėmesys skiriamas

tautosakai, kurios pažinimas, kūrinių aptarimas suteikia dideles galimybes kalbėjimo

gebėjimams ugdyti. Tautosakai skirtose pamokose organizuojant kalbėjimo veiklą atsiremiama į

vaiko patirtį, sukuriamos kuo natūralesnės kalbėjimo situacijos, mokoma(si) aktyviai: pasaka

sekama, daina dainuojama, mįslė įmenama, paukščio giesmė pamėgdžiojama, žaidimas

pažaidžiamas. Organizuojant ugdymo procesą siekiama, kad liaudies kūryba mokiniams būtų ne

kaip vadovėlinis reiškinys, o taptų savastimi, kad ją vaikas vartotų be specialaus pasiruošimo.

Todėl skatintina gilintis į savo etnografinio regiono tautosaką, nes gimtojo krašto žmonių

pasakojimai, dainos ir kt. žanrai vaikams padaro tautosaką ,,gyvą“ ir prieinamą. O ir pamokos

galėtų vykti tarmiškai kalbant, juokaujant, žaidžiant ir pan.

Pateikiame įvairiems pagrindinio ugdymo koncentrams skirtų kalbinės veiklos metodinių darbų

supažindinant su tautosaka pavyzdžių.

Pamoka Vaikų žaidimai ir skaičiuotės

Veiklos komentaras.

Žaidimai bei skaičiuotės, arba išsiskaičiavimai, ypač tinka kalbėjimo gebėjimų tobulinimui, nes

pamokoje kalbama apie mėgstamą vaikų veiklą - žaidimą, atsiremiama į jų patirtį, sudaroma

natūrali, įprasta vaikams aplinka. Pastebėta, jog net jaunesniojo amžiaus mokiniai jaudinasi

atsakinėdami pamoką, bijo viešai kalbėti, todėl reikėtų sudaryti kuo natūralesnes sąlygas

kalbėjimo gebėjimams ugdyti. O įgūdžiai, anot Patrice Huerre, ,,geriausiai susiformuoja tada,

4


kais su malonumu tyrinėjama ir atrandama kas nors naujo, panaudojamos naujos idėjos. Taip

kaupiama, įsimenama patirtis, įgyjami refleksai. Kodėl nesužadinus vaiko noro dirbti per

žaidimą? Tada jis bus daug dėmesingesnis ir labiau susikaupęs. Ir naujieji įgūdžiai bus tvirtesni.“

Daugiau:

Zita Nauckūnaitė. Iškalbos mokymas. Kaunas, 2000

Patrice Huerre. Žaiskime. Baltos lankos, 2007

Pamokoje, skirtoje žaidimams ir skaičiuotėms, aktyviai dalyvauja ir noriai dalijasi savo patirtimi

visi vaikai, nes kiekvienas moka žaidimų ir skaičiuočių. Pamokos tikslas - išmokti naujų

etnografinių žaidimų ir skaičiuočių.

Pamokoje supažindinama su žaidimų tradicijomis, rūšimis, skaičiuočių paskirtimi:

Pirmiausia mokiniai pasidalija savo patirtimi, kokius žaidimus mėgsta žaisti, kaip

išsiskaičiuoja.

Išsirenkami įdomiausi žaidimai, pažaidžiama. Galima pakeisti aplinką: išeiti į mokyklos

kiemą, aktų salę ir pan.

Aptariama, kieno pasiūlytas žaidimas buvo įdomiausias, kodėl.

Vėliau mokiniams pasiūloma susipažinti su vadovėliuose esančiais žaidimų aprašais bei

skaičiuotėmis. Padiskutuojama, kurie žaidimai ir skaičiuotės įdomiausi.

Bandoma juos pažaisti.

Antrasis variantas.

Rengiantis pamokai galima pasiūlyti mokiniams iš įvairių šaltinių surasti negirdėtų, originalių

skaičiuočių. O pamokoje paprašyti mokinių jas pristatyti, visiems išrinkti įdomiausias, keletą jų

išmokti.

Organizuojant ugdymo procesą vertėtų atkreipti dėmesį į žaidimus, būdingus etnografiniam

regionui ar tam tikram kraštui, pavyzdžiui, Vilniaus, Mažosios Lietuvos ir pan.

Mokiniams pasiūlomos kūrybinės užduotys (pasirinktinai):

užrašyti mėgstamą žaidimą ir, naudojantis laiko santykį reiškiančiais žodžiais

(pirmiausia, iš pradžių, vėliau, netrukus, grietai, tuojau, paskui, pagaliau, galų

gale/galop), jį paaiškinti;

sukurti skaičiuočių;

5

užrašyti tėvelių, senelių pasakojimus, kokius žaidimus žaisdavo vaikystėje;

parašyti pastraipą ,,Mano šeimos žaidimai“;

užrašyti interviu ,,Mano mamos (tėvelio, senelio, senelės, dėdės ir pan.) vaikystės

žaidimai“.

Veiklos komentaras.

Per lietuvių gimtosios kalbos pamokas ugdant mokėjimo mokytis kompetenciją pamokose labai

svarbu yra surasti laiko refleksijai, su mokiniais pasvarstyti, kodėl svarbu mokytis, ar mokiniai

pasitiki savo jėgomis, ar yra savarankiški ir geba mokytis su kitais. Todėl siūlome su mokiniais

aptarti, kaip sekasi kalbėti viešai. Pirmiausia pateikiama anketa (žr. Priedą), kurią mokiniai

atlieka individualiai. Aptariant įsivertinimus, reikėtų paprašyti mokinių, kurie pasirinko A

atsakymą, jei jie nori, pasidalyti patirtimi, kas padeda jiems kalbant jaustis drąsiai. Kadangi B C

ir D atsakymai susiję su tam tikro lygio jauduliu, tai mokytojas turėtų mokiniams paaiškinti, kas

yra jaudulys ir kaip jį nugalėti ( daugiau žr.: Zita Nauckūnaitė. Iškalbos mokymas. Kaunas, 2000,

158 - 161 psl.).

Priedas

Anketa ,,Kaip man sekasi kalbėti prieš klasę“

(pagal projekto ,,Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5-8 kl.) mokinių esminių kompetencijų

ugdymas“ leidinį ,,Mokėjimo mokytis kompetencijos vertinimas“ (Vilnius, 2012))

Vieni mokiniai kalbėdami prieš klasę jaučiasi drąsiai, o kitiems yra nedrąsu. Kaip Tu jautiesi

atsakinėdamas prieš klasę? Pažymėk varnele arba pliusu vieną atsakymą.

A Visada jaučiuosi drąsiai, net jei abejoju, ar gerai atsakysiu.

B Dažniausiai jaučiuosi drąsiai. Nebijau suklysti.

C Jei abejoju, ar gerai atsakysiu, jaučiuosi nedrąsiai. Bijau suklysti.

D Visada jaučiuosi nedrąsiai, net jei žinau atsakymą.

Pamoka Mįslių prasmė ir grožis

6

Pamokos pradžioje išsiaiškinama, ką mokiniai žino apie mįsles, ar jų moka.

Veiklos komentaras.

Pamokos pradžioje prieš skaitant kūrinius aktualizuojamos turimos žinios - atsiremiama į

mokinių patirtį. Ši veikla prieš pradedant mokymosi veiklą yra labai svarbi, nes mokytojas

išsiaiškina ne tik ką mokiniai žino iš konkrečios temos, bet ir suteikia pagrindą mokiniams, kurie

neturi tam tikrų žinių. Taip sužadinamas mokinių domėjimasis, ugdomos mokymosi mokytis bei

asmeninės kompetencijos.

Pristatomas žanras, aptariama mįslių sandara (užminimas, įminimas), jų įvairovė.

Perskaitomos mįslės, aptariama, kas gražu, įdomu, netikėta.

Veiklos komentaras.

L. Ruseckienės teigimu, pokalbis kaip svarbiausia ir universaliausia komunikacijos priemonė

pirmiausia lietuvių kalbos ir literatūros pamokose turėtų išmokyti mokinius klausti. O kad

mokiniai norėtų paklausti ir aktyviai atsakytų į pateiktus klausimus reikėtų tinkamai

suformuluoti klausimus. Profesorė primena, jog sudarant klausimus reikėtų vadovautis Bloomo

taksonomijos ,,laipteliais“, kurie yra: žinios, supratimas, taikymas, analizė, sintezė, vertinimas.

Daugiau:

L. Ruseckienė. Literatūros pedagogikos studijos. Vilnius: Gimtasis žodis, 2001, 80 psl.

Antroje pamokos dalyje dirbama grupėmis - pateikus žodžius - atsakymus (suolas, mokyklinė

lenta, mokinys, mokytojas, sporto salė ir pan.) kuriamos mįsles:

susiskirstoma į mažas grupes;

sukuriamos dvi - trys mįslės;

grupės perskaito savo mįsles visiems;

įvertinami kitų grupių darbai - užpildoma lentelė arba užrašomos pastabos ant lipnių

lapelių;

grupės perskaito savo pastabėjimus, juos pateikia grupėms;

parengiama darbų ekspozicija;

po to raštu kiekvienas individualiai kuria savo mįsles;

skaitomi darbai grupėmis ratu, rašomos pastabos;

7

darbai tobulinami.

Namų darbams pasiūloma susirasti mįslių (bent tris), labiausiai patikusią užrašyti, ją iliustruoti.

Veiklos komentaras.

Didžiausio mokinių vaizduotės kūrybiškumo bei estetinio vertinimo gebėjimų reikalauja grožinio

teksto iliustravimas ir yra bet kuria mokiniui prieinama, parankia technika taikytinas įvairiose

pagrindinio ugdymo pakopose.

8

Daugiau:

L. Ruseckienė. Literatūros pedagogikos studijos. Vilnius: Gimtasis žodis, 2001. 45 psl.

Antrasis variantas ,, Mįslių turnyras“

Rengiantis pamokai mokiniams pasiūloma užrašyti 3 - 4 mįsles, pasakytas artimųjų (mamos,

tėvelio, močiutės ir pan.).

Pamokos pradžioje prieš susipažįstant su mįslių žanru dirbama grupėmis (po 4-5):

iš visų atsineštų mįslių grupė išsirenka 3 geriausias;

susigalvoja grupės pavadinimą, susijusį su pasirinktomis mįslėmis, pavyzdžiui, bitės;

grupės pavadinimas užrašomas lentoje turnyro lentelėje ( 1 priedas);

vyksta turnyras: I turas - grupės viena kitai užduoda mįsles; jei mįslę įmena, rašomas

taškas, o jei nepasiseka, tai taškas įrašomas mįslės autoriams;

daugiausia taškų surinkusi grupė vertinama kaupiamuoju būdu.

Susipažįstama su mįslių žanru:

raiškiai perskaitomos mįslės;

išsiaiškinama mįslių sandara;

įdomiausios aptariamos.

Kūrybinės užduotys ( pasirinktinai):

išsirinkti labiausiai patikusią mįslę, ją užrašyti, o atsakymą nupiešti;

sukurti savo mįslę ir ją iliustruoti;

išsirinkti nuotrauką su gyvūnu ar augalu, sukurti mįslę;

atsakyti į klausimą raštu ,,Kaip mįslės lemia pasakų herojų likimą?“

1 priedas

Mįslių turnyro vertinimo lentelė

Grupė I

turas

II

turas

III

turas

IV

turas

Papildomi

taškai

Iš viso

I

9

II

III

IV

Vertinimas ir įsivertinimas.

Surengiama kūrybinių darbų paroda, skatinama, kad mokiniai įvertintų savo atliktą darbą ir

vienas kito, pvz., užrašydami įspūdžius ant lipnių lapelių ir juos užklijuodami ant darbų.

10

Veiklos komentaras.

Dirbant grupėmis dažnai mokinius būna sunku įvertinti. Pasak mokslininkų, jau prieš pradedant

dirbti reikėtų aiškiai, tiksliai nusakyti vertinimo kriterijus, ko tikimasi iš mokinių. Ypač mokiniai

motyvuojami, kai jie patys savo darbą vertina ir įsivertina.

Refleksijai (pamokos pabaigoje arba net pradžioje) siūloma mokiniams atlikti įsivertinimo

anketą ,,Mokomės drauge“ (žr. Priedą). Per tam tikrą laiką atlikus anketą paprašoma mokinių

pasidalyti mintimis, kaip sekasi dirbti grupėse, porose, kas pavyksta, o ką reiktų tobulinti, kodėl.

Diskutuojant apie mokymąsi sudaromos galimybės ugdytis pasitikėjimą savo jėgomis, mokomasi

bendradarbiaujant.

Priedas

Anketa ,,Mokomės drauge“


ugdymas“ leidinio ,,Mokėjimo mokytis kompetencijos vertinimas“ medžiagą)

1) Ar pritari nuomonei, kad dirbdamas su kitais turime mokytis išklausyti kitų siūlymus ir

nebijoti keisti savo sprendimus? Pratęsk pasirinktą sakinį.

Pritariu, nes..............................................................................................................................

Nepritariu, nes..........................................................................................................................

2) Apgalvok, ką turėtum daryti, kad sustiprėtų Tavo gebėjimas mokytis iš kitų ir su kitais.

Trumpai užrašyk.

............................................................................................................................................................

Daugiau apie grupinio darbo įvertinimą, refleksijas:

Projektas ,,Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5-8 kl.)mokinių esminių kompetencijų

ugdymas“ http://mokomes5-8.pedagogika.lt/ ( nuorodos: Biblioteka-Dalijamės patirtimi-

Mokytojų darbai), http://www.ugdome.lt/kompetencijos5-8/pagrindinis/kompetenciju-ugdymo-


isivertinimo-refleksijos-metodu-taikymo-pavyzdziai/pyrago-dalijimas/#title

Geoff Petty. Šiuolaikinis mokymas. Praktinis vadovas. 2007. 81 psl.

11


Pamoka Skambantis pasaulis: pamėgdžiojimų įvairovė

Rengiantis šiai pamokai, jei yra galimybė, mokiniams pasiūloma pasirinkti mėgstamą paukštį,

atsinešti jo nuotrauką, apie jį papasakoti, įsirašyti jo giesmelę į mobilųjį telefoną ar kt. priemonę.

Veiklos komentaras.

Dažnai pamokose užduodamos užduotys atlikti savarankiškai, per ilgesnį laiką. Kad mokiniai

sąmoningai ir atsakingai mokytųsi nuolat aptariama, apmąstoma, kaip sekėsi atlikti užduotį,

paprašome pasidalyti patirtimi. Siūlome savarankiškai mokinio mokymosi veiklai įsivertinti

anketą Planuoju ir veikiu, kuri turėtų paskatinti mokinius diskutuoti apie mokymosi laiko

planavimą bei strategijų pasirinkimą.

Anketa ,,Planuoju ir veikiu“


ugdymas“ leidinį ,,Mokėjimo mokytis kompetencijos vertinimas“. Vilnius, 2012)

Mokytojai ir tėveliai dažnai kartoja, kad reikia išmokti viską padaryti laiku. Pagalvok, kaip

Tau sekasi planuoti svarbiausius darbus, numatyti laiką jiems atlikti ir laikytis savo planų.

Pažymėk varnele savo atsakymą.

a) Susirašau visus darbus, kuriuos turiu atlikti. Pasižiūrėsiu, kurią savaitės dieną būsiu

laisvesnis ir tada atliksiu šią užduotį.

b) Pradėsiu dirbti kuo anksčiau, kad nepritrūkčiau laiko.

c) Atliksiu užduotį tada, kai neturėsiu ką veikti.

d) Šį darbą atliksiu paskutinę dieną.

Daugiau:


ugdymas“ http://mokomes5-8.pedagogika.lt/,



metodu-taikymo-pavyzdziai/pyrago-dalijimas/#title

Antrasis variantas.

Pamokos eiga:

12


pamokos pradžioje: pasiklausoma gamtos garsų, pvz., varlių kvarkimo, paukščių giesmės,

padiskutuojama, ar pažįstami garsai, bandoma pamėgdžioti; prisimenama, ką žino apie

pamėgdžiojimus;

pristatomas pamėgdžiojimų žanras;

susipažįstama su pavyzdžiais;

pasimokoma raiškiai pasakyti, aptariama, kam geriausiai sekėsi atlikti užduotį;

jei yra galimybė, mokiniams pasiūloma sugalvoti musės, uodo, bitės, žiogo ir kt.

pamėgdžiojimus, supažindinama su liaudies sukurtais pamėgdžiojimais;

pamokos pabaigoje organizuojamas ,,paukščių choras“.

Galimos užduotys (pasirinktinai):

1. Poromis arba didesnėmis grupėmis suvaidinti paukščių pokalbius.

2. Grupėmis pasirinkus temą (pavyzdžiui, Kūdra pavasarį, Kregždžių pokalbis ir pan.)

sukurti spektaklį (žr. Vilniaus Abraomo Kulviečio vidurinės mokyklos 5 kl. mokinių

kompoziciją „Gandrai gandrai, apsuk ratą“ (mokytoja Rūta Karvelytė)

http://lietuviu5-6.mkp.emokykla.lt/lt/mo/mokymosi_veiklos/gandrai_gandrai_apsuk_rata

3. Įrašyti į mobilųjį telefoną išgirstą paukščio giesmę, pristatyti ją klasėje.

4. Surengti varlių pamėgdžiojimo turnyrą.

Veiklos komentaras.

Pasak L. Ruseckienės, lietuvių kalbos ir literatūros pamokose ugdant kalbėjimo gebėjimus

vaidyba – vienas iš metodų, kuris labai padeda mokiniui:

1) teikia pasitikėjimą savimi, be kurio neįmanoma bendrauti,

2 ) padeda įveikti baimę viešai pasisakyti,

3) įvairina mokymosi motyvaciją, nes sudomina mokinius, sužadina jų emocijas,

4) moko pajausti, suprasti situaciją, partnerius ir ugdo bendrą komunikacinę kultūrą,

5) taiso tarimą ir intonaciją,

6) turtina žodyną, padeda įsiminti medžiagą,

7) daro auklėjamąjį poveikį - ugdo vertybinę ir dorovinę orientaciją, tobulina teigiamas

asmenybės savybes, moko dirbti kolektyve ir kt.

Daugiau:Liuda Ruseckienė. Literatūros pedagogikos studijos. Vilnius, 2001.

Supažindinimas su tradicijomis

13

http://lietuviu5-6.mkp.emokykla.lt/lt/mo/mokymosi_veiklos/gandrai_gandrai_apsuk_rata

Pastebėta, jog supažindinant mokinius su tradicijomis reikėtų vengti formalizmo, mokymo

medžiagos teoretizavimo. Ypač tautosakos pažinimas turėtų būti aktyvus, o tematika artima

mokinių patirčiai. Svarbu, jog etnokultūra taptų natūralia mokinio, klasės, mokyklos

bendruomenės gyvenimo dalimi. Tačiau analizuojant grožinę literatūrą reikės ir tradicijų

išmanymo, tam tikrų žinių, pavyzdžiui, skaitant pasaką ,,Eglė žalčių karalienė“ reikėtų pasigilinti

į Joninių tradicijų reikšmes. Todėl siūlytumėme informaciją pateikti nuolat ir ,žinoma, su aktyvia

užduotimi.

Minėtina diena Užduotys

Vėlinės 1. Papasakoti, iš kur kilusi giminė.

2. Išmokti našlaičių dainą.

Kūčios,

Šv. Kalėdos

Papasakoti, kaip šeimoje švenčiamos Kūčios, Šv. Kalėdos.

Užgavėnės 1. Išmokti Užgavėnių dainą ,,Šalta žiema šalin eina“.

2. Pasidaryti Užgavėnių kaukę, papasakoti, kaip ji padaryta.

3. Papasakoti blynų receptą.

4. Aplankyti kaimynus, padainuoti Užgavėnių dainą.

Šv. Velykos 1. Padaryti tradicinę verbą ir ją nufotografuoti mobiliuoju telefonu.

2. Nufotografuoti gražiausius margučius, papasakoti, kokiu būdu

šeimoje marginami kiaušiniai.

Sekminės Papasakoti kiaušinienės receptą.

Šv. Joninės,

Rasos

1. Nupinti iš žolynų vainikėlį, nufotografuoti jį mobiliuoju telefonu.

Papasakoti, kaip pynė, ir išvardyti žolynus, kurie buvo panaudoti.

2. Užfiksuoti mobiliuoju telefonu arba fotoaparatu įdomiausias šventės

akimirkas, padaryti pristatymą.

Pratybos taisyklingai tarčiai ugdyti

14

Supažindinant mokinius su tautosakos žanrais plėtojama ir kalba: praplečiamas žodynas,

sudaromos galimybės tobulinti tartį. Siūlome atsirinkti tautosakos geriausius pavyzdžius,

ištraukas ir nuolat juos pamokose skatinti garsiai choru arba individualiai pasakyti. Taip

mokiniai mokosi kūrinius ne tik išgirsti, taisyklingai ištarti, bet juos ir įsimena. Pasak L.

Ruseckienės, ,,kūriniai, tapę mokinių atminties savastimi, yra svarbus jų asmenybės kultūrinio

turtėjimo šaltinis“. Siūlytumėme taisyklingos tarties pratyboms pamokoje pasirinkti tam tikrą

laiką ir vietą, kad tai taptų tradicija arba ritualu, pvz., tautosakos pavyzdžiu pradėti arba pabaigti

pamoką.

Daugiau apie tradicijas ir ritualus pamokoje :

Eric Jensen. Tobulas mokymas. Vilnius, 2001,108 psl.

Žanras Pavyzdžiai

Patarlės ir

priežodžiai

Bitės, saldų medų benešdamos, ir tai susipyksta;

Išmoks, kai dantys iššoks;

Ką akys mato, kišenė moka;

Kokios bobos, tokios trobos;

Vaikšto kaip dūšia be vietos;

Dūšelė –ne medinė klumpelė.

Mįslės

Juoda lydeka nėrė,

Žalią girią pakėlė.- Dalgis

Vilniaus paukštė,

Pabaliais šmaukštė.- Dalgis

Geležinė kumelaitė,

Sidabrinė uodegaitė. -Adata

Dainos

Per žalią girią

Saulė tekėjo

Į ašarėlę

Atsispindėjo.

Tautosakos apibendrinamas

15

Pamoka Tautosakos varžytuvės ,,Iš močiutės skrynios“

Tautosakos varžytuves Iš močiutės skrynios galima organizuoti ir 5 –os, ir 9-os klasių

mokiniams. Šioje pamokoje mokiniai dirbs grupėmis ir varžytuvės vyks skirtingų grupių poroms.

Todėl grupių ir narių grupėje turi būti porinis skaičius, pvz., 4 arba 6.

Veiklos komentaras.

Norėdami, kad mokiniai vaisingai bendradarbiautų, mokytojai turi suskirstyti klasę po du, tris,

keturis ar penkis mokinius ir užtikrinti, kad kiekvienos grupelės darbe būtų šie būtini elementai:

1) pozityvi mokymosi grupelės narių tarpusavio priklausomybė,

2) individuali atskaitomybė ir asmeninė atsakomybė už produktyvų mokymąsi,

3) individualios ir kolektyvinės veiklos apmąstymas bei kritiškas įvertinimas,

4) mokymosi programos ir mokomosios medžiagos pritaikymas grupinėmis užduotimis.

Visus šiuos svarbiausius mokymosi bendradarbiaujant elementus reikia nuodugniai apgalvoti,

suplanuoti ir jiems skirti dėmesio.

Prieš pradedant dirbti yra veiksminga pateikti grupei aiškius reikalavimus.

Daugiau apie mokymąsi bendradarbiaujant:

Projektas ,,Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14-19 metų mokiniams“

Lietuvių kalbos modulių pagrindinio ugdymo 9-10 kl. metodinių rekomendacijų projektas.

Mokymosi bendradarbiaujant principai.

http://galimybes .pedagogika.lt/uploads/Lietuviu%20k_%20metodiniu

%20rekomendaciju_projektas_9-10%20kl.pdf

Atsižvelgdami į tai, kad pamoka susijusi su tautosaka, todėl ir pasiskirstyti grupėmis

siūlytumėme žaismingai:

Aktyvinantis žaidimas ,,Sodybos kiemas“

(pagal Eric Jensen)

Šis žaidimas – tai linksmas būdas sudaryti grupes. Kiekvienam mokiniui priskirkite skaičių pagal

tai, kiek grupių norite sudaryti (6 grupėms kiekvienas gauna skaičių nuo 1 iki 6). Arba, jei reikia

6 grupių, pasinaudokite gimimo mėnesiais: visi, gimę sausį ir vasarį, bus vienoje grupėje ir t.t.

Kiekvienai grupei priskirkite kokį nors triukšmingą naminį gyvulį ar paukštį. Paskui liepkite

visiems atsistoti ir susimaišyti per 30 sekundžių. Dabar visi turi užsimerkti ir pamėgdžioti

16

http://galimybes/

atitinkamo gyvūno balsą. Kiekvienos grupės nariai stengiasi susirasti vieni kitus klausydami tų

garsų.

Daugiau apie aktyvinančius žaidimus:

Eric Jensen. Tobulas mokymas. Vilnius, 2001, 144 psl.

Rengiantis pamokai su mokiniais apsitariama, kokius žanrus varžytuvės apims, pvz., pasakos,

patarlės, mįslės, pamėgdžiojimai ir pan. Po to grupėje esantys mokiniai pasidalija, kas ką

išmoks, pvz., vienas mokinys išmoksta 20 mįslių, kitas – 10 anekdotų, dar kitas – 4 sakmes ir

pan.

Pamokoje paskiriami stebėtojai, kurie vertins pagal duotą lentelę ( 2 priedas), kaip atlikta

užduotis.

Varžytuvių eiga:

skelbiama pradžia ir pirmasis žanras, pvz., patarlės;

grupių atstovai išsitraukia eilės numerius arba pasiūloma išsiskaičiuoti: laimėjusios

grupės būna pirma ir antra. Už skaičiuotes duodami papildomi taškai;

informuojama, kad varžytuvių pabaigoje kiekviena grupė turės įsivertinti savo darbą.

Pateikiami vertinimo lapai (2 priedas);

kviečiami 1 ir 2 grupės patarlių žinovai;

dalyviai vienas po kito sako patarles tol, kol kuris nors iš dalyvių jų pritrūksta;

taškas duodamas tam, kuris patarlių pasakė daugiausia, t.y. nesustojo;

kviečiami 3 ir 4 grupės patarlių žinovai;

jei yra laiko, tai dviejų porų nugalėtojai gali varžytis tarpusavyje – laimėtojo grupė

gauna papildomą tašką.

Varžytuvės kiekvienam žanrui vyksta tokia pat schema, tačiau, kad tai netaptų 1 ir 2 arba 3 ir 4

grupių varžytuvėmis, tai kitame žanre reikėtų kviesti varžytis vis skirtingų grupių atstovus.

Vertinimas.

Pamokos pabaigoje grupė įvertina savo darbą, kiekvieno nario indėlį: 5-7 klasių mokiniams

galima pasiūlyti ,,pasidalyti pyragą“ ( žr. metodą Nebaigti sakiniai) arba atsakyti ir į klausimus

(1 priedas). Mokiniai apžvelgia savo grupės darbą, nusako, kas pavyko, ką reikėtų tobulinti.

Pagal surinktą taškų sumą įvertinama pažymiais.

1 priedas

17

2 priedas

Vertinimo lentelė

Grupė Patarlės Mįslės Sakmės Pasakos Dainos Anekdotai Papildomi

taškai

Iš

viso

I

II

III

IV

Tautosakinis renginys įvairių amžiaus grupių mokiniams Iš močiutės skrynios

18

5-8 klasėse nemažai dėmesio skiriama tautosakos mokymui(si), tačiau mokiniams

tekstų iš vadovėlio skaitymas dažnai būna neįdomus - fragmentiškas mokymasis dažnai neduoda

tiek naudos, kiek tikimasi planuojant pamokas, tad tenka ieškoti mokiniams patrauklių aktyvaus

mokymo/si formų. Vienas iš būdų – bendra 5-8 klasių tautosakos vakaronė, kurios metu

mokiniai gali praktiškai pritaikyti įgytas žinias. Kai organizuojama bendra vakaronė, tai klasei/

klasių grupei atstovauja dvi grupės: komanda ir žiūrovai (sirgaliai).

Skiriamos užduotys (1 priedas), kurioms ruošiamasi apie mėnesį, atsižvelgiant į užduotį

grupėse pasiskirstoma pareigomis, supažindinama, kas ir kaip bus vertinama vakaronėje, pvz.:

prisistatymas

namų darbų užduotis

užduočių atlikimas

aktyvus dalyvavimas vakaronėje

vadovų turnyras

sirgalių komanda ir pan.

Prieš atliekant užduotį mokiniams buvo pateiktas darbo grupėje planas, kurį jie turėjo užpildyti

ruošdamiesi renginiui. Siekiant objektyvesnio grupės ir kiekvieno mokinio įvertinimo, buvo

pasiūlyta grupėms rašyti dienoraštį (2 priedas).

Po inscenizacijų pateikimo kiekviena grupė įvertino savo narių darbą, padalydama ,,pyragą“ arba

atsakydama į struktūruotus klausimus.

Daugiau apie vertinimo ir įsivertinimo, refleksijos metodų taikymo pavyzdžius:

5-8 kl. http://www.ugdome.lt/kompetencijos5-8/pagrindinis/kompetenciju-ugdymo-praktika/

aktyvaus-mokymo-ir-mokymosi-metodai-ir-ju-taikymo-pavyzdziai/vertinimo-ir-isivertinimo-

refleksijos-metodu-taikymo-pavyzdziai/pyrago-dalijimas/#title

9-10 kl. http:// galimybės.pedagogika.lt Projektas ,, Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių

didinimas 14-19 metų mokiniams“

1 priedas

Klasė Užduotys

Mokiniai kuria savo arba seka liaudies pasakas, gali jas inscenizuoti arba tiesiog tik

19




5

iliustruoti.

Taip pat galima paruošti vaidinimą, kurio metu įterpiami paukščių balsų pamėgdžiojimai

ar kiti smulkiosios tautosakos kūriniai (žr. Vilniaus Abraomo Kulviečio vidurinės

mokyklos 5 kl. mokinių kompoziciją „Gandrai gandrai, apsuk ratą“

http://lietuviu 56.mkp.emokykla.lt/lt/mo/mokymosi_veiklos/gandrai_gandrai_apsuk_rata)

6

Mokiniai paruošia vieno pasirinkto Lietuvos regiono tautinių drabužių parodą ( jei

turima, demonstruojami originalūs tautiniai drabužiai, o jei neturima originalaus

pavyzdžio- apsiribojama piešiniais, nuotraukomis), galima paruošti aprašus, kuriuose

pasakojama tautinio drabužio raštų kilmė ir t.t.

7 Mokiniai gali pristatyti kulinarinį regionų paveldą ( jei yra galimybės- demonstruojama

realiai, jei tokių galimybių nėra- galima pateikti aprašus su nuotraukomis).

8

Mokiniai gali pasirūpinti jungiamaisiais vakaronės elementais- žaidimais, liaudies

dainomis, taip pat jaunesnių klasių mokiniams galima pasiūlyti sudalyvauti mįslių

konkurse arba jas iliustruoti ir t.t..

2 priedas

Darbas grupėje

Data .........................................................

Klasė........................................................

Užduotis............................................................................................................................................

Grupės narių pareigos ( vardas, pareigos)

............................................................................................................................................................

............................................................................................................................................................

1. Grupės darbo dienoraštis (kiekvieną susitikimą aprašo kitas grupės narys)

Data Veiklos aprašymas Kas užrašė

20

http://lietuviu/

Medžiagą pateikė:

Vilniaus Abraomo Kulviečio vidurinės mokyklos lietuvių kalbos

mokytoja metodininkė Violeta Juodelienė

Vilniaus Abraomo Kulviečio vidurinės mokyklos lietuvių kalbos

vyresnioji mokytoja Rūta Karvelytė

Vilniaus ,,Ryto“vidurinės mokyklos vyresnioji lietuvių kalbos

mokytoja Daiva Neseckienė

Medžiagą ir veiklos komentarus parengė Daiva Briedienė, Ugdymo plėtotės centro metodininkė,

lietuvių kalbos mokytoja ekspertė

Lietuvių kalbos pamoka 6 klasei Pasakos perkūrimas

Pamokos situacija.

Tai jau trečia pamoka, analizuojant kalbos ugdymo temą ,,Pasakos perkūrimas“ 6 klasėje, kur

mokiniai mokosi pagal ,,Šok“ vadovėlių seriją. Per pirmąją pamoką buvo išsiaiškinta, kas yra

pasaka kaip žanras, kokie jos požymiai ir kokie yra įmanomi pasakos perkūrimo būdai, t.y.

strategijos. Per antrąją pamoką buvo peržiūrėtas animacinis filmukas ,,Pelenė“, sukurtas pagal Š.

21

Pero pasaką, jis aptartas, suplanuota pasakos eiga. Mokinių namų darbas buvo pasirinkti vieną

žinomos pasakos dalį ir, susiskirsčius į grupes, parengti ir pristatyti savo perkūrimo variantą.

Mokymosi uždavinys.

Mokiniai, naudodamiesi žinomų pasakų siužetais, dirbdami grupėse, gebės taikyti pasakos

perkūrimo būdus, kūrybiškai perkurs nurodytą pasakos dalį bei atliks kūrybinį darbą, pristatys

sukurtus pasakų variantus, įvertins kitų grupių ir savo grupės darbą bei asmeninę pažangą pagal

nurodytus kriterijus.

Pamokos eiga.

Mokiniams pamokos pradžioje buvo išdalintos vertinimo ir įsivertinimo lentelės ( žr. Priedą),

kurias jie turės pildyti stebėdami savo draugų prisistatymus. Pamokos pabaigoje reikės įsivertinti

ir savo darbą. Lentelės rezultatai bus aptariami paskutinėje pamokos dalyje ,,Refleksija“.

Veiklos komentaras.

Dirbant grupėmis dažnai mokinius būna sunku įvertinti. Pasak mokslininkų, jau prieš pradedant

dirbti reikėtų aiškiai, tiksliai nusakyti vertinimo kriterijus, ko tikimasi iš mokinių. Pateiktoje

medžiagoje tiksliai įvardijama, kaip ir kas bus vertinama. Ypač mokiniai motyvuojami, kai jie

patys savo darbą vertina ir įsivertina.

Daugiau apie grupinio darbo įvertinimą, refleksijas:



Mokytojų darbai)

Geoff Petty. Šiuolaikinis mokymas. Praktinis vadovas.2007.81 psl.

Prieš grupių pasirodymus mokiniams buvo primintos pačių sukurtos bendravimo taisyklės,

kurios visą pamoką buvo pakabintos šalia lentos ( Pvz., ,, Kai noriu kalbėti, keliu

ranką“, ,,Gerbiu draugą ir jo nuomonę“ ir kt.)

Iš viso per pamoką savo namų darbą – perkurtą pasakos dalį - pristatė 5 mokinių grupės. Jų

pasirodymai buvo priimti pozityviai, sukėlė daug teigiamų emocijų.

22


Stebėdami bendraklasių pasirodymus, mokiniai pildė lenteles ir vertino draugų darbą.

Veiklos komentaras.

Mokymosi mažomis grupėmis pagrindinis tikslas - pasiekti, kad kiekvienas mokinys

bendraudamas ir bendradarbiaudamas su kitais, aktyviai kartu atlikdamas skirtas užduotis, geriau

išmoktų pamoką. Darbas grupėje yra aktyvus, nes geras darbas grupėje perkelia atsakomybę už

mokymąsi ant mokinių pečių. Pasak edukologų, veikimas išvien su kitais stiprina įvairių

gebėjimų mokinių bendravimo įgūdžius, motyvaciją mokytis, skatina aktyviai dalyvauti pamokų

veiklose, nes kiekvienas mokinys jausis gerai, kai žinos, kad gali pajėgti atlikti ir paaiškinti jam

pavestą užduotį.

Daugiau apie darbą grupėje:

23

Projektas ,,Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14-19 metų mokiniams“.


Mokymosi bendradarbiaujant principai.41 psl.

http://galimybes.pedagogika.lt/uploads/Lietuviu%20k_%20metodiniu


Geoff Petty. Šiuolaikinis mokymas. Praktinis vadovas.Vilnius.2007, 263 psl.

Antroje pamokos dalyje moksleivių grupėms buvo paskirtos kūrybinės užduotys iš Bertrand D. ir

Ploquin F. ,,Tekstų kūrimo sąsiuvinio“ (Vilnius, ,,Gimtasis žodis“, 1994):

1. Antiherojai (antiherojaus išskyrimas padeda sukurti naują pasaką);

2. Kryžiažodinės pasakos kūrimas;

3. Antraeilių personažų išskyrimas perkuriant pasaką;

4. Šiuolaikinės pasakos kūrimas.

Moksleivių grupės, atlikusios kūrybinius darbus, juos pristatė viešai klasėje, o bendraklasiai juos

vertino, motyvuodami savo pasirinkimą.

Veiklos komentaras.

Ugdymo procese turėtų būti vertinami ne tik rezultatai, konkretūs mokinių darbai, bet ir pats

mokymosi procesas. Tai ypač skatina mokinių mokymosi motyvaciją. Goff Petty teigia, jog

būtina įvertinti mokinio mokymosi pastangas: ,,Pagirkite už gerai atliktą dalį. Kiekviename

darbe turėtume pastebėti ką nors gero. Jei atidžiai žiūrėsite, tikrai rasite, ką nors, kas padaryta

gerai. Procesą pagirkite ne mažiau nei rezultatą. Gerai atsiliepkite ne tik apie pasiektus mokinių

rezultatus, bet ir užduoties atlikimo būdą. Pagirkite pastangas, pasitelktą strategiją, skirtą laiką,

kruopštumą, drąsą prašyti pagalbos ir t.t.“

Daugiau: Geoff Petty. Šiuolaikinis mokymas. Praktinis vadovas.2007. 85 psl.

Refleksija. Pamokos pabaigoje mokytoja aptarė moksleivių grupių darbus, o mokiniai diskutavo

apie iškilusius sunkumus, darbo grupėse organizavimo problemas, įvertino savo ir kitų grupių

veiklą.

Veiklos komentaras.

Lietuvių gimtosios kalbos pamokose pasirenkamos mokymosi veiklos, kurios ugdo ir plėtoja

bendradarbiavimo gebėjimus: mokėjimą ramiai kalbėti, tinkamai skatinti kitus, konstruktyviai

24

spręsti iškilusias problemas, konfliktus, mandagiai nepritarti. Darbas grupėmis – tai metodas, kai

mokiniai, padedami mokytojo, drauge su kitais sprendžia iškeltus mokymosi uždavinius.

Aptariant, kaip sekasi grupėje bendrauti ir bendradarbiauti, siūlome su mokiniais atlikti ir aptarti

anketą Mokausi iš kitų ir su kitais (priedas)

Daugiau apie darbo grupėmis metodą:


ugdymas“http://www.ugdome.lt/kompetencijos5-8/pagrindinis/kompetenciju-ugdymo-praktika/

aktyvaus-mokymo-ir-mokymosi-metodai-ir-ju-taikymo-pavyzdziai/aktyvaus-mokymosi-metodu-

aprasymas/

Priedas

Anketa Mokausi iš kitų ir su kitais


ugdymas“ leidinį ,,Mokėjimo mokytis kompetencijos vertinimas“. Vilnius, 2012)

Perskaityk anketą ir įsivertink, kaip Tau sekasi mokytis iš kitų ir su kitais: pažymėk trečioje

grafoje varnele arba pliusu tą langelį, kuris tiksliausiai apibūdina Tavo pasiektą lygį.

I lygis.

Pirmieji žingsniai

Dirbdamas su kitais dažniau stebiu, kaip kiti veikia ir stengiuosi iš

jų pasimokyti.

II lygis.

Einama teisinga

kryptimi

Dirbdamas su kitais bandau reikšti savo nuomonę, tariuosi, priimu

pagalbą.

III lygis.

Jau arti tikslo

Dirbdamas su kitais drąsiai reiškiu savo nuomonę, tariuosi, jei

galiu, padedu kitiems.

IV lygis.

Įgyjama kompetencija

Dirbdamas su kitais drąsiai reiškiu savo ir išklausau kitų

nuomones, diskutuoju, tariuosi. Ne tik mokausi iš kitų, bet noriai ir

drąsiai jiems padedu.

Apgalvok, ką turėtum daryti, kad sustiprėtų Tavo gebėjimas mokytis iš kitų ir su kitais. Trumpai

užrašyk...............................................................................................................................................

Daugiau apie bendrųjų kompetencijų ugdymą bei mokėjimo mokytis kompetencijos

vertinimą:



25


Mokytojų darbai), http://www.ugdome.lt/kompetencijos5-8/pagrindinis/kompetenciju-ugdymo-


isivertinimo-refleksijos-metodu-taikymo-pavyzdziai/pyrago-dalijimas/#title

Mokytojų refleksija:

Ši pamoka buvo naudinga, nes:

mokiniams buvo sudarytos galimybės lavinti judesio ir balso raišką,

gilinamas draminio veiksmo struktūros pažinimas,

atkreipiamas dėmesys į mokinių garsinės kalbos lavinimą (kirčiavimas, kalbėjimas

bendrine kalba), mokiniai patyrė daug teigiamų emocijų, turėjo galimybę vaidinti, kalbėti

prieš klasę.

Priedas

Vertinimo ir įsivertinimo lentelė

Grupė Įdomumas (0-3t.)

3t. – labai įdomu,

2t. – įdomu,

1t. – nuobodu,

0t. - nesudomino

Aiškumas (0-3t.)

3t.-viskas

suprantama, aišku,

2t.-gana suprantama,

1t.-nelabai supratau,

neaišku,

0t.-nesupratau

Kalbėjimas (0-3t.)

3t.–kalba ir kirčiuoja

taisyklingai,

2t.-kalba ir kirčiuoja gana

taisyklingai,

1t.–daro nemažai kirčiavimo

klaidų,

0t.-daug kirčiavimo klaidų.

Originalumas

1 taškas:

ypač įdomu,

kūrybiška,

reikėjo daug

pasiruošimo,

pastangų, yra

išskirtinis.

Iš

viso

I

II

III

IV

Savo grupės darbą vertinu (0- 3t.):____________

3t.- dirbome draugiškai, sutarėme,

2t.-dirbome nelabai draugiškai, dėl kai kurių dalykų nesutarėme,

1t.- sunkiai sekėsi dirbti kartu, buvo daug nesutarimų,

0t. –bendras darbas nepavyko.

Mano indėlis į grupės veiklą (0-3t.): ____________

3t.-šauniai padirbėjau, veikla patiko,

26

2t. – sekėsi gerai, darbas patiko,

1t. – nelabai sekėsi, bendra veikla man nepatiko.

Naudota literatūra:

1. Vėl žaidžiu žodžiu. Lietuvių kalbos vadovėlis 6 klasei (II dalis). Marcišauskaitė V.,

Mikulėnienė D., Petrauskaitė J. – Vilnius, ,,Šviesa“, 2008.

2. Bertrand D., Ploquin F. Tekstų kūrimo sąsiuvinis. – Vilnius, ,,Gimtasis žodis“, 1994.

Pamokos aprašą parengė:

Alina Šimkevičienė , Šiaulių rajono Kuršėnų Stasio Anglickio pagrindinės mokyklos

lietuvių kalbos mokytoja metodininkė

Laima Lukšaitė, Šiaulių rajono Kuršėnų Daugėlių pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos

vyresnioji mokytoja

Veiklos komentarus parengė Daiva Briedienė, Ugdymo plėtotės centro metodininkė,


Medžiagoje pateiktas Vilniaus Abraomo Kulviečio vidurinės mokyklos mokinės

Augustės Senulytės kūrybinis darbas

Metodas Pasakojimas grandine. Lietuvių kalbos pamoka 6 klasei August Gottfried Burger

“Baronas Miunhauzenas”

( pagal Geoff Pettty. Šiuolaikinis mokymas. Praktinis vadovas.Vilnius,2007)

Metodą Pasakojimas grandine pateikia Geoff Pettty. Klasė susėda ratu ir mokytojas arba kuris

nors iš mokinių pradeda istoriją sakiniu, perskaitytu iš gautos kortelės. Mokinys, sėdintis greta,

sugalvoja kitą sakinį ir taip istorija tęsiama, kol apeinamas visas ratas. Dažniausiai kuriamos

labai paprastos istorijos, pavyzdžiui;

,,Jam labai patiko paveikslas.“

,,Jame buvo pavaizduota jo dukra.“

,,Dukrai nepatiko paveikslas, ji manė, kad jame negraži.“

,,Vieną dieną dukra išmetė tą paveikslą.“

Metodo variacijos.

Sudėtingesnis žaidimas bus tuomet, kai turėsite iš anksto numatytą pirmą ir paskutinį istorijos

sakinį. Mokiniai kurs vieną sakinį po kito, kol logiškai sujungs duotuosius. Tai ne taip lengva, jei

duotieji sakiniai keisti ir/ar nelabai siejas tarpusavyje. Pvz.:

27

Pradžia: ,,Šuo mokėsi groti trimitu“.

Pabaiga: ,,Mano močiutė baisiai nemėgsta spagečių“.

Taikymo pavyzdys: lietuvių kalba 6 klasei, August Gottfried Burger “Baronas

Miunhauzenas”

Priemonės

Tekstas (August Gottfried Burger “Baronas Miunhauzenas”), skaitinių sąsiuvinis, rašymo

priemonė.

Šį metodą taikiau 6 klasėje, kai skaitėme “Baroną Miunhauzeną”, siekdama, kad mokiniai

mokytųsi ne tik išreikšti savo mintis, bet ir atidžiai klausytųsi bendraklasių.

Pamokos eiga.

Mokiniams skiriama užduotis- sukurti neįtikėtiną istoriją. Prieš teksto kūrimą informuojama, kad

paskutinis kuriamo pasakojimo sakinys turėtų būti – Norėčiau dar kartą tai patirti.Pirmą sakinį pasako mokytojas: Vieną kartą nutiko neįtikėtinas dalykas. Išgirdę pirmąjį sakinį, mokiniai kuria rišlų tekstą, pasakydami po vieną sakinį.

Po to, kai mokinys pasako paskutinį susitartą pasakojimo sakinį, aptariama, kaip sekėsi kurti

istoriją, kas pavyko, kas nepasisekė ir kodėl. Akcentuojamos mokinių sėkmės.

Veiklos komentaras.

Pamokoje mokytojas stebi mokinių pažangą, interesus, individualius jų bruožus. Stebima ši

mokinio veikla ir interesai:

1) ar mokinys įsitraukęs į pamoką ir veiklas,

2) ar jis domisi nauja tema ar mokymosi sritimi,

3) ar jis pasako kitiems, kas jį domina.

Daugiau apie mokinių darbo stebėjimą ir vertinimą pamokoje:

Projektas ,,Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14-19 metų mokiniams“.


Mokinių darbo stebėjimas pamokoje. 33 psl.

http://galimybes.pedagogika.lt/uploads/Lietuviu%20k_%20metodiniu


28

http://galimybes.pedagogika.lt/uploads/Lietuviu%20k_%20metodiniu%20rekomendaciju_projektas_9-10%20kl.pdf

http://galimybes.pedagogika.lt/uploads/Lietuviu%20k_%20metodiniu%20rekomendaciju_projektas_9-10%20kl.pdf

Po mokinių sukurto pasakojimo skaitomas ir aptariamas „Baronas Miunhauzenas“.

Parengė Daiva Neseckienė, Vilniaus ,,Ryto“vidurinės mokyklos

lietuvių kalbos vyresnioji mokytoja



Aktyvaus mokymosi metodas Naujiena. Publicistinio straipsnio pristatymas 6 klasėje

(Pagal Geoff Pettty. Šiuolaikinis mokymas. Praktinis vadovas. Vilnius, 2007)

Bendrųjų programų (2008) lietuvių gimtosios kalbos ugdymo privalomame turinyje 5-6 klasei

įvardyta, jog mokiniai turėtų aptarti vaikams skirtą periodikos leidinį. Rengimasis grupėmis

rašyti laikraštį ar žurnalą - tinkama proga susipažinti su vaikų publicistika. Mokymosi metodas

pagal Geoff Pettty ,,Naujiena“ padės atsižvelgiant į vaikų patirtį ir pamokos uždavinius aktyviai

organizuoti ugdymo procesą.

Numatomai pamokai mokiniai turėtų savarankiškai pasirinkti labiausiai patikusį straipsnį iš

pastarųjų dienų laikraščių ar žurnalų ir pagal tam tikrą schemą (1 priedas) jį pristatyti klasei.

Pamokoje aptariamos problemos, kurias kelia pristatyti straipsniai, išsiaiškinama, kaip

suprantama pateikta informacija, idėjos ir straipsnių autorių tikslai. Taip pat mokiniai mokosi

informuoti, išreikti savo nuomonę, atidžiai klausytis vienas kito, įsivertinti ir įvertinti kitų darbą.

Taikymo pavyzdys: Lietuvių kalbos pamoka 6 kl. Pristatome publicistinį straipsnį

Priemonės.

Raimonda Dominauskaitė, Regina Juodišiūtė - Lapelienė. Lietuvių kalba 5 klasei. II dalis. Antras

leidimas. Vilnius, 1997.

Pamokos eiga:

Supažindinama, kaip bus vertinama. Mokiniams pasiūloma naudojantis lentele (2

priedas) įvertinti savo draugų pristatymus. Aptariami vertinimo kriterijai.

Mokiniai pristato pasirinktus straipsnius.

Aptariama šių dienų publicistika.

Mokiniai įvertina draugų pasisakymus, argumentuoja savo vertinimus.

Pamokos pabaigoje aptariama, kaip sekėsi, kas pavyko, ką reikėtų patobulinti, kodėl.

29

1 priedas

I. Įžanga Norėčiau papasakoti apie (laikraščio/žurnalo pavadinimas) perskaitytą

straipsnį......................

II. Dėstymas 1. Šiame straipsnyje pasakojama, kaip.............................

2. Straipsnio autorius nagrinėja šias problemas...............

3. Man ypač patiko (nepatiko)..........................................

4. Buvo įdomu (neįdomu)................................................

III. Pabaiga Pasirinkau aptarti šį straipsnį, nes....................................

Ateityje tikiuosi sužinoti...................................................

2 priedas

I. Įžanga Ar įvardijamas laikraščio ar žurnalo pavadinimas, straipsnio

autorius, straipsnio pavadinimas.

1 2 3

II. Dėstymas 1. Ar nusakoma, kas pasakojama straipsnyje. 1 2 3

2. Ar įvardijama, kokias problemas nagrinėja straipsnio autorius. 1 2 3

3. Ar nusakoma, kas patiko ar nepatiko. 1 2 3

4. Ar nusakoma, kas įdomu ar neįdomu. 1 2 3

III. Pabaiga 1. Ar nusakomi pasirinkimo motyvai. 1 2 3

2. Ar nusakomas tolimesnis domėjimasis pasirinkta tema. 1 2 3

Kalbos

taisyklingumas

Ar laikomasi tarties, kirčiavimo, žodyno, gramatikos reikalavimų. 1 2 3

Bendravimas

su klausytojais

Ar auditorija susidomėjo, ar klausėsi, ar juntama kalbėtojo reakcija

į auditoriją.

1 2 3

Parengė Daiva Briedienė, Ugdymo plėtotės centro metodininkė,


Metodas Nebaigti sakiniai. Lietuvių kalbos pamoka 7 klasei V. Železnikovo ,,Baidyklė“

(pagal projektą ,,Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5-8 kl.)mokinių esminių kompetencijų

ugdymas“; daugiau: http://mokomes5-8.pedagogika.lt/ (nuorodos: Biblioteka-Dalijamės

patirtimi-Mokytojų darbai))

30


Nebaigti sakiniai - tai atvirų užduočių metodas, padedantis mokiniams įsisąmoninti tam tikras

sąvokas, suvokti savo asmeninį santykį su pamokoje aptariamu reiškiniu, susidomėti juo.

Mokinys gauna iš anksto paruoštas sakinių pradžias ir užbaigia juos, užrašydamas asmeninę

nuomonę, patirtį, jausmus. Galimi įvairūs nebaigtų sakinių pateikimo būdai, svarbu, kad mokinys

suvoktų jam skiriamos užduoties esmę. Atlikus užduotį mokiniams gali būti siūloma padiskutuoti

grupelėse, apibendrinti išsakytas nuomones ir pateikti jas klasei. (Šiaučiukėnienė, L. ir kt., 2006)

Taikymo pavyzdys: skaitinių pamoka 7 kl. V. Železnikovo “Baidyklė”

Priemonės: Tekstas (V. Železnikovo “Baidyklė”), kortelės su nebaigtais sakiniais, tuščias

popieriaus lapas, rašiklis.

Šį metodą taikiau 7 klasėje siekdama, kad mokiniai gebėtų išreikšti argumentuotą savo nuomonę

apie klasės gyvenimą, draugų tarpusavio santykius, įvardintų didžiąsias bendravimo su draugais

vertybes.

Mokiniai namuose perskaitė V. Železnikovo „Baidyklė“ ištrauką skaitinių vadovėlyje.

Pamokos pradžioje mokiniai sėdi ratu.

Veiklos komentaras.

Ypač svarbi literatūros mokymuisi yra aplinka. Ji suprantama, kaip nuolatinis tarpusavio

santykių kūrimas, kartu besimokančių tyrėjų bendruomenės ugdymas ir kaip erdvė, kurioje

mokiniai būna, mokosi, bendrauja.

Aplinka padeda:

1)skatinti teigiamą mokinio požiūrį į dalyką,

2)užmegzti ryšį tarp mokytojo ir mokinio,

3)stimuliuoti mąstymą, išradingumą ir smalsumą,

4)kelti savigarbą, pasitikėjimą savimi ir žadinti savo vertės jausmą,

5)informuoti, daryti įtaką, įtikinti ir sujaudinti,

6)stiprinti mokinio atsakomybės, teisingumo jausmą ir teigiamą požiūrį į mokyklą,

7)padėti klasei tapti šaunia vieta.

Daugiau apie mokymosi aplinką:

Eric Jensen. Tobulas mokymas. AB OVO Vilnius. 2001, 89 psl.

Vienas mokinys pristato perskaitytą ištrauką, t.y. pakankamai glaustai papasakoja jos turinį. Kiti

mokiniai atidžiai klausosi ir papildo. Po to, kai kūrinys prisimintas, pasiaiškinama, kaip ir kodėl

31

jaučiasi mergaitė Lena, kaip galėjo pasielgti berniukas. Kai išgvildenamas kūrinys, mokiniai

gauna po lapelį, kuriame užrašyta sakinio pradžia, o pabaigą reikia sukurti pačiam (priedas)

Priedas

Nebaigti sakiniai:

Vieną rytą pamačiau, kaip bendraklasis užkišo kabineto durų spyną, ir....

Manyčiau, kad tikras draugas turi pasižymėti šiomis savybėmis:........., nes........

Mokytoja niekaip negalėjo atrakinti užkištos klasės durų spynos, todėl aš......

Norėjau išduoti geriausią draugą, nes mačiau, kaip jis užkišo spyną, tačiau...

Išsitraukę lapelį su sakiniu, mokiniai užrašo jo pabaigą.

Tada mokiniai susėda grupėmis ir trumpai diskutuoja tarpusavyje.

Veiklos komentaras.

Renkantis kalbėjimo ir klausymo veiklas svarbu apmąstyti, kokio rezultato siekiame. Pavyzdžiui,

mokymasis mažomis grupelėmis labai tiks apibendrinti informaciją, parengti pristatymą, bet šis

mokymosi būdas bus mažiau efektyvus patirto ar išgalvoto nuotykio pasakojimui. Reikėtų

neužmiršti, kad pasirinkta veikla dažnai įtakoja kalbėjimo būdą ar kalbos tipą. Pavyzdžiui,

diskusija 3-4 mokinių grupėje bus mažiau oficiali nei kalbėjimas „akvariume“ stebint visai

klasei.

Daugiau:

Metodinės rekomendacijos pagrindinio ugdymo bendrosioms programoms. Lietuvių gimtoji

kalba. (prieiga internete www.upc.smm.lt , nuoroda: Pagalba mokytojui)

Po diskusijos ir apibendrinimo grupėse, vienas atstovas pristato vieną bendrą išvadą (jei

nuomonės skiriasi, nesutampa, tuomet trumpai pristatomi keli galimi variantai). Kai visos grupės

aptaria ir pristato kitiems savo sakinių pabaigas, skiriama kūrybinė užduotis kalbos ugdymo

pamokai - mokiniai turi sukurti rišlų tekstą ir įterpti išgirstas sakinių pabaigas.

Vertinimas ir įsivertinimas.

32


Pamokos pabaigoje klasėje aptariama:

Ką supratau, išmokau dirbdamas su grupe?/ Kaip sekėsi dirbti grupėje? Kas pavyko? Kas

nepavyko? Kodėl? Ką kitą kartą reikėtų patobulinti?

Veiklos komentaras.

Kai mokiniai mokosi padedant mokytojui- dirba grupėmis, svarbu, kad mokiniai dalyvautų,

veiktų praktiškai, eksperimentuotų, apmąstytų kalbėjimo veiklą, mokytųsi iš kitų, vertintų ir

įsivertintų. Refleksijos galėtų būti:

1)aptarti žodžiu, kaip man/mums sekasi : Kaip sekėsi? Kas sekasi? Kas nesiseka? Kodėl?

2)kas galėtų būti geriau? Ką kitąkart reikėtų daryti kitaip?

3)nuolat sugrįžti prie savęs įsivertinimo: Kaip man sekasi?

4)galima pasiūlyti mokiniams lietuvių kalbos pamokose periodiškai rašyti mokymosi dienoraštį.

Kadangi pamoka vyko pirmajame pagrindinio ugdymo koncentre, siūlytumėme mokiniams

refleksiją ,,Pyrago dalijimas“:

Įsivertinkite savo grupės darbą ir padalinkite ,,pyragą“ į tokius ,,gabaliukus“ , kokių

nusipelnė kiekvienas grupės narys (užrašykite jo vardą).

Daugiau apie šį įsivertinimo metodą:



metodu-taikymo-pavyzdziai/pyrago-dalijimas/#title

33

Pamokos aprašą parengė Daiva Neseckienė, Vilniaus ,,Ryto“vidurinės mokyklos

lietuvių kalbos vyresnioji mokytoja



Naudota literatūra

1. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos (patvirtinta Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 (Žin., 2008,

Nr. 99-384)).

2. Metodinės rekomendacijos pagrindinio ugdymo bendrosioms programoms. Lietuvių gimtoji

kalba. (prieiga internete www.upc.smm.lt , nuoroda: Pagalba mokytojui)

3. Projekto Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5–8 kl.) mokinių esminių kompetencijų

ugdymas sukaupta ir parengta medžiaga, prieiga internete http://mokomes5-8.pedagogika.lt/

(žr. 2010-12-20).

4. Projekto Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14-19 metų mokiniams

sukaupta ir parengta medžiaga, prieiga internete http://galimybes.pedagogika.lt (žr. 2010-12-

20).

5. Doug Buehl. Interaktyviojo mokymosi strategijos. Garnelis, 2001

6. Beth Cirtchley Charlton. Neformaliojo vertinimo strategijos. Vilnius, 2007

7. Eric Jensen. Tobulas mokymas. Vilnius, 2001

8. Patrike Huerre. Žaiskime.Baltų lankų leidyba, 2011

9. Zita Nauckūnaitė. Iškalbos mokymas.Kaunas, 2000

10. Geoff Petty. Šiuolaikinis mokymas. Praktinis vadovas.Vilnius, 2007

11. Projekto ,,Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5-8 kl.) mokinių esminių kompetencijų

ugdymas“ leidinys ,,Mokėjimo mokytis kompetencijos vertinimas“. Vilnius, 2012

12. Projekto ,,Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5-8 kl.) mokinių esminių kompetencijų

ugdymas“ leidinys ,,Kompetencijų ugdymas. Metodinė knyga mokytojui“. Vilnius, 2012

13. Andrew Pollard. Refleksyvusis mokymas. Veiksminga ir duomenimis paremta profesinė

praktika. Garnelis, 2002

14. Liuda Ruseckienė. Literatūros pedagogikos studijos. Vilnius: Gimtasis žodis, 2001

15. Leonardas Sauka. Lietuvių tautosaka. Leidykla ,,Šviesa“, 1998

34

http://galimybes.pedagogika.lt/

http://www.upc.smm.lt/projektai/kryptis/



Medžiagą parengė Daiva Briedienė, Ugdymo plėtotės centro metodininkė,


35

kalbėjimo gebėjimų ugdymas lietuvių gimtosios kalbos pamokose

Documents