kaimo vietovėse, be kita ko, bioekonomikos ir...

Tikslas (h)

,,Skatinti užimtumą, augimą, socialinę įtrauktį ir vietos plėtrą

kaimo vietovėse, be kita ko, bioekonomikos ir darnaus miškų ūkio

sektoriuose“Smulkių ir vidutinių ūkių

kooperacijos skatinimo Lietuvoje apžvalga ir įžvalgos dėl

Situacijos analizė

Teritorija

• Lietuvoje kaimo regionai užima 13,6 proc., tarpiniai regionai – 71,5 proc., miesto regionas

– 14,9 proc. šalies teritorijos.

• Lietuva pasižymi savitu agrariniu kraštovaizdžiu, kuris užima apie 60 proc. Lietuvos

teritorijos, miškais bei saugomomis teritorijomis.

• Didžiausia dalis saugomų teritorijų yra miesto regiono bendrame plote – 19,5 proc.,

tarpinių regionų – 17,4 proc., kaimo regionų – 15,7 proc.

Gyventojų skaičius

265,1 260,7 256,8 252,6 247,1 240,5 234,8

1916,6 1890,7 1868,8 1845,9 1815,8 1782,6 1758,9

806,1 806,2 806,8 806,5 805,3 805,3 807,8

0,0

500,0

1000,0

1500,0

2000,0

2500,0

2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018

Tū

kst

.

Kaimo regionai Tarpiniai regionai Miesto regionai

2018 m. Lietuvoje gyveno 2,8 mln. gyventojų – 6,2 proc. mažiau nei 2012 m. Per 2012–2018 m. laikotarpį

šalies gyventojų skaičius mažėjo vidutiniškai 1,1 proc. per metus. 2018 m., palyginti su 2012 m.,

daugiausia gyventojų sumažėjo kaimo regionuose (11,4 proc.).

Gyventojų tankumas

29,9 29,4 28,9 28,5 27,8 27,1 26,5

41,0 40,5 40,0 39,5 38,9 38,2 37,7

82,8 82,8 82,9 82,9 82,8 82,8 83,0

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018

Gyven

toja

i/vie

nam

e k

m2


Pagal šį rodiklį Lietuva žymiai atsiliko ir nuo ES-28 šalių vidurkio: 2015 m. gyventojų tankumas šalies

kaimo regionuose buvo 1,9 karto mažesnis nei vidutinis ES-28 šalyse.

Gyventojų amžiaus struktūra 2018 m.

14,8% 14,5% 16,2%

64,9% 64,7%66,8%

20,3% 20,8% 16,9%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

Kaimo regionai Tarpiniai regionai Miesto regionas

iki 15 metų amžiaus 15–64 metų amžiaus 65 metų amžiaus ir vyresni

Lietuvos kaimo regionų gyventojų amžiaus struktūra beveik nesiskyrė nuo ES-28 šalių vidurkio:

Lietuvoje vyriausio ir jauniausio amžiaus gyventojų dalys buvo atitinkamai 0,8 ir 0,6 proc. punkto

mažesnės nei vidutinės ES-28 šalyse, o darbingo amžiaus gyventojų dalis – 1,4 proc. punkto didesnė nei

vidutinė ES-28 šalyse.

Emigracija ir imigracija

2016 m. buvęs emigracijos pikas slūgsta visoje Lietuvoje. Per 2017-2018 m. emigracijos mastas,

lyginant su kitais regionais, labiausiai sumažėjo kaimo regionuose - 37,8 proc. Kita vertus, imigrantų

skaičius labiausiai išaugo taip pat kaimo regionuose – 58,4 proc.

Regionai 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018

Emigracija, asmenys

Miesto regionas 9431 9282 9009 12497 12151 11107 8297

Tarpiniai regionai 28225 26499 24507 28452 33505 31929 20868

Kaimo regionai 3444 3037 3105 3584 4677 4889 3041

Imigracija, asmenys

Miesto regionas 5148 6108 7497 6183 6792 6818 9206

Tarpiniai regionai 13195 14181 15028 14243 12215 12441 17951

Kaimo regionai 1500 1722 1769 1704 1155 1109 1757

Asmenų, gyvenančių namų ūkiuose, susiduriančiuose su

išvardytomis būsto problemomis, dalis 2017 m., proc.

31

29

24

3

3

12

0 5 10 15 20 25 30 35

Nėra tualeto su nutekamuoju vandeniu

Nėra vonios arba dušo

Varvantis stogas, drėgnos sienos, supuvę langai

arba grindys

Mieste Kaime

Kaimo gyventojų, ypač jaunimo, netenkina higienos ir aplinkosaugos reikalavimų neatitinkantis,

pasenęs gyvenamasis būstas.

Vidutinės disponuojamosios namų ūkių pajamos

vienam namų ūkio nariui per mėnesį

242,3

283,6

302,6

326,4337,5

362,2

320,3

347,0364,8

400,0

442,8

479,7

200

250

300

350

400

450

500

2012 2013 2014 2015 2016 2017

EU

R

Kaimas Miestas

Vienas iš veiksnių, nulėmusių emigracijos srautus iš kaimo vietovių – mažos gyventojų pajamos kaime.

2017 m. vidutinės disponuojamosios namų ūkių pajamos, tenkančios vienam namų ūkio nariui, kaime

sudarė 362,2 EUR ir buvo 1,3 karto mažesnės nei mieste.

Asmenys gyvenantys skurdo rizikoje ir socialinėje atskirtyje

40,7 40,8

32,2

34,9

40,439,5

3029,3 29,2

33,231,2

32,6

27,3

23,8

22,2 22,521,3

19,8

15

20

25

30

35

40

45

2012 2013 2014 2015 2016 2017

Pro

c.

Kaimas Miestas Didieji miestai (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys)

Nors 2017 m., palyginti su 2012 m., skurdo lygis Lietuvos kaimo vietovėse sumažėjo 1,2 proc. punkto,

tačiau išliko žymiai didesnis nei vidutinis ES-28 šalyse (1,6 karto).

Namų ūkių dalis, kuriems socialinės išmokos

yra pagrindinis pajamų šaltinis, proc.

15

14

11

12

13

11

8

9

8

6

5

5

0 2 4 6 8 10 12 14 16

2012

2013

2014

2015

2016

2017

Mieste Kaime

2017 m. 11 proc. kaimo gyventojų socialinės išmokos (išskyrus socialines išmokas senatvėje) buvo

pagrindinis pajamų šaltinis. Mieste tokių gyventojų buvo 5 proc.

Gyventojų (15 metų ir vyresnių) struktūra pagal išsilavinimą

Sparčiai kintančiomis ekonominėmis ir visuomenės raidos sąlygomis vienas iš veiksnių, galinčių turėti

įtakos socialinei atskirčiai, yra žemas gyventojų išsilavinimo lygis. Miesto regione yra apie 11,7 proc.

punktų mažiau žemo išsilavinimo gyventojų ir net 1,8 karto daugiau gyventojų su aukštu išsilavinimu,

palyginus su kaimo regionais.

2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018

Žemo išsilavinimo (ISCED 0, 1, 2)

LT 23,2 22,1 21,0 20,0 18,1 17,0 16,0

Miesto regionas 17,4 16,1 16,3 15,5 13,5 12,2 11,0

Tarpiniai regionai 24,4 23,4 21,9 21,0 19,1 18,1 17,3

Kaimo regionai 32,4 31,1 29,9 26,9 25,1 24,2 22,7

Vidutinio išsilavinimo (ISCED 3,4)

LT 51,2 51,4 50,8 50,4 51,5 51,9 51,8

Miesto regionas 47,3 48,1 46,3 44,9 45,6 45,5 45,2


Kaimo regionai 54,2 54,6 54,7 55,9 56,8 57,4 59,4

Aukšto išsilavinimo (1998–2013 m. – ISCED 5, 6; nuo 2014 m. – ISCED 5, 6, 7, 8)

LT 25,6 26,5 28,2 29,6 30,4 31,1 32,2

Miesto regionas 35,3 35,8 37,4 39,6 40,9 42,3 43,8


Kaimo regionai 13,4 14,3 15,4 17,2 18,1 18,4 17,9

15-64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis, proc.

Apskritys 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018

Lietuva 62,0 63,7 65,7 67,2 69,4 70,4 72,4

Miesto regionas

Vilniaus 65,8 68,1 70,2 70,9 74,7 76,3 78,5

Tarpiniai regionai

Alytaus 59,5 59,2 58,3 61,8 64,5 64,3 65,6

Kauno 63,2 65,5 67,1 68,4 70,3 70,6 72,5

Klaipėdos 66,4 67,1 68,5 70,9 70,9 71,0 71,9

Panevėžio 57,7 58,1 60,7 62,8 66,9 67,2 66,2

Šiaulių 57,8 59,6 61,6 61,3 62,6 66,2 68,9

Telšių 54,9 58,1 63,0 64,4 65,2 69,2 71,4

Utenos 55,1 58,1 60,2 61,5 63,1 61,2 65,3

Kaimo regionai

Marijampolės 56,0 57,1 61,5 64,3 62,6 64,0 68,0

Tauragės 64,0 64,8 62,8 67,9 70,4 68,5 69,7

2018 m. Tauragės ir Marijampolės apskrityse, kurios priskiriamos kaimo regionams, 15–64 m. amžiaus

gyventojų užimtumo lygis buvo žemesnis nei vidutinis šalyje.

Savarankiškai dirbančių asmenų dalis nuo visų užimtųjų

23,8

25,5 25,6 26,1

22,0

11,2 11,3 11,812,0

11,6

5,7

7,1 7,2 7,39,5

0

5

10

15

20

25

30

2012 2013 2014 2015 2016

Pro

c.


2016 m. kaimo regionuose savarankiškai dirbantys asmenys sudarė 22,0 proc. visų užimtųjų, ir ši dalis

buvo atitinkamai 12,5 ir 10,4 proc. punkto didesnė nei miesto ir tarpiniuose regionuose, taip pat 8,3 proc.

punkto didesnė nei vidutinė ES-28 šalyse.

Bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui, išreikštas

perkamosios galios standartu (PGS)

11541 11891 12538 12850 12716

16267 1693917870

18629 18912

2660128280

3010131578 31967

0

5000

10000

15000

20000

25000

30000

35000

2012 2013 2014 2015 2016

EU

R


Bendras vidaus produktas vienam gyventojui, išreikštas PGS, šalies kaimo regionuose buvo 44,7 proc.

mažesnis nei vidutinis ES-28 šalyse.

Materialinės investicijos, tenkančioms vienam gyventojui,

2017 m., EUR

0 500 1000 1500 2000 2500 3000 3500 4000

Marijampolės

Tauragės

Alytaus

Kauno

Klaipėdos

Panevėžio

Šiaulių

Telšių

Utenos

Vilniaus

1239

1171

1160 2418

2954

1464

1671

1600

1126

3558

vid. LR

Pagal materialinių investicijų apimtis, tenkančias vienam gyventojui, Lietuvoje ypač išsiskiria miesto

regionas (Vilniaus apskritis) ir tarpiniams regionams priskiriama Klaipėdos apskritis, kuriose

materialinių investicijų apimtys, tenkančios vienam gyventojui, viršija Lietuvos vidurkį.

Veikiančių įmonių skaičius

3,3 3,4 3,4 3,7 3,9 4,0 4,1

35,4 36,2 37,1

40,441,8

43,9 44,3

24,326,2

27,7

32,334,2 35,3 35,1

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

50

2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018

Tū

kst

. vn

t.


2018 m. pradžioje Lietuvos kaimo regionuose veiklą vykdė 4,1 tūkst. įmonių – 25 proc. daugiau nei 2012

m. pradžioje. Nors per 2012–2018 m. laikotarpį veikiančių įmonių skaičius kaimo regionuose nuolat

didėjo, tačiau šio rodiklio vidutinis metinis augimo tempas kaimo regionuose buvo lėtesnis nei miesto ir

tarpiniuose regionuose.

Veikiančių įmonių struktūra pagal įmonės dydį 2018 m., proc.

79,9 80,1 83,6

16,6 16,313,5

3,1 3,2 2,40,4 0,4 0,5

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%


250 ir daugiau darbuotojų

50-249 darbuotojai

10-49 darbuotojai

0-9 darbuotojai

Kaimo regionuose, kaip ir tarpiniuose regionuose, bei miesto regione, veikiančių įmonių struktūroje

dominuoja labai mažos įmonės (iki 10 darbuotojų), bet jų dalis, palyginti su kitais regionais, yra

mažiausia.

Veikiančių įmonių struktūra pagal įmonės dydį 2018 m., proc.

Kaimo regionuose, kaip ir tarpiniuose regionuose, bei miesto regione, veikiančių įmonių struktūroje

dominuoja labai mažos įmonės (iki 10 darbuotojų), bet jų dalis, palyginti su kitais regionais, yra

mažiausia.

Regiono tipas 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018

Miesto regionas 336914 357849 368822 387139 400873 405776 413423

Tarpiniai regionai

428858 447260 454490 471261 483174 490015 494523

Kaimo regionai

40587 42256 42662 42924 43975 43597 43602

Kaimo turizmo sodybų ir vietų jose skaičius

605

620

662655

661

668

13087

13648

14823

14482 14611 15048

12000

12500

13000

13500

14000

14500

15000

15500

570

580

590

600

610

620

630

640

650

660

670

680

2012 2013 2014 2015 2016 2017

Sodybos Vietos

sod

yb

ų s

kaič

ius

vie

tų s

kaič

ius

Per 2012-2017 m. kaimo turizmo sodybų skaičius kasmet augo po 2 proc., o vietų jose skaičius – 2,9

proc.

Vietų panaudojimas kaimo turizmo sodybose, skaičiuojant

pagal suteiktų nakvynių skaičių 2017 m.

10,4

12 12,1

11,111,9

8,3

12,4

9,3

11,711,9

2313

1865

1469

679 645642

277

954

2412

3792

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

4000

0

2

4

6

8

10

12

14

Alytaus Kauno Klaipėdos Marijampolės Panevėžio Šiaulių Tauragės Telšių Utenos Vilniaus

Maksimalus vietų panaudojimas, proc. Vietų skaičius , vnt.

vie

tų p

an

au

do

jim

as,

pro

c.

vie

tųsk

aič

ius

Maksimalus vietų kaimo turizmo sodybose panaudojimas, skaičiuojant pagal suteiktų nakvynių skaičių,

vidutiniškai siekia tik 11,3 proc. ir yra labai panašus visuose regionuose

Rodiklis 2012 2013 2014 2015 2016 2017

Apgyvendinta poilsiautojų, tūkst. 260,7 275,8 310,4 303,3 318,0 324,7

Suteikta nakvynių iš viso, tūkst. 475,7 525,8 590,8 579,9 605,9 622,3

iš jų: Lietuvos gyventojams 417,9 458,2 523,3 512,4 529,9 545,6

užsieniečiams 57,8 67,6 67,5 67,6 75,9 76,7

Užsieniečiams suteiktų nakvynių dalis nuo visų

nakvynių skaičiaus, proc.12,2 12,9 11,4 13,2 12,5 14,1

Poilsiautojų ir nakvynių kaimo turizmo sodybose skaičius

Rodiklis 2012 2013 2014 2015 2016 2017

Kempingų skaičius, vnt. 20 21 22 23 26 29

Apgyvendinta turistų, tūkst. 33,9 37,5 39,2 40,3 39,1 39,5

Suteikta nakvynių iš viso, tūkst. 57,8 69,2 72,2 75,2 68,0 66,2

iš jų: Lietuvos gyventojams 30,4 36,7 41,4 40,8 32,4 32,4

užsieniečiams 27,4 32,5 30,8 34,4 35,6 33,8

Užsieniečiams suteiktų nakvynių dalis nuo visų

nakvynių skaičiaus, proc.47,4 47,0 42,7 45,7 52,4 51,1

Kempingų veiklos rodikliai

64,9

66,4

63,9

63,2

61,1 61

64,2 64,1 63,9 63,8

64,6 64,3

57,9 57,6 57,5 57,4

53,1 53

50

52

54

56

58

60

62

64

66

68

2012 2013 2014 2015 2016 2017


Žvyrkelių dalis bendrame vietinės reikšmės kelių ilgyje proc.

62,0 proc. vietinių kelių sudaro žvyrkeliai. Santykinai didžiausia tokių kelių dalis tarpiniuose

regionuose. Be to, ir 43,7 proc. valstybinės reikšmės rajoninių kelių sudaro žvyro danga.

Vietinio (priemiestinio) susisiekimo maršrutų autobusų rida,

tūkst. km

2012 2013 2014 2015 2016 2017

Lietuva 57964,6 55660,6 57965,5 53841,3 54736,2 53674,9

Miesto regionas 12002,1 12395,9 13668 11865,1 12112,3 12528,6

Tarpiniai regionai 40074,5 37916,3 38291,9 36447,5 36670,0 35589,6

Kaimo regionai 5888,0 5348,4 6005,6 5528,7 5953,9 5556,7

Vietinio (priemiestinio) susisiekimo maršrutų autobusų rida per 2012 – 2017 m. laikotarpį miesto

regionuose vidutiniškai kasmet didėjo 1,2 proc., kai tuo tarpu tarpiniuose regionuose mažėjo kasmet po

2,31 proc., kaimo regionuose – 0,76 proc.

Namų ūkiai, turintys plačiajuosčio interneto prieigą, proc.

44,4

49,4

56,7

60,662

65,3

71,8

61,8

65,964,5 64,3

71,172,8

74,3

70,6

74,872,7

74,1

78,7

83,6 84,5

40

45

50

55

60

65

70

75

80

85

90

2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018

Kaimas Miestas Didieji miestai (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys)

71,8 proc. namų ūkių kaimo vietovėse turi plačiajuosčio interneto prieigą, ir, lyginant su miestu, ši

dalis tik 2,5 proc. punkto mažesnė.

Bendruomenės inicijuota vietos plėtra

Lietuvoje veikia

• 49 vietos veiklos grupės dažniausiai teritoriškai susiformavusios savivaldybių

pagrindu,

• per 1,9 tūkst. kaimo bendruomeninių organizacijų, kurias vienija 52 rajonų kaimo

bendruomenes vienijančios asociacijos.

Didžioji dauguma kaimo bendruomeninių, nevyriausybinių organizacijų, vietos veiklos

grupių aktyviai dalyvauja vietos veiklos grupių, Lietuvos kaimo tinklo veikloje.

Randasi vis daugiau iniciatyvų, kuriomis pripažįstama socialinių įmonių ir pilietinės

visuomenės organizacijų svarba, išreiškiamas pasitikėjimas socialiniu verslu, kaip

priemone kovoti su aktualiausiomis socialinėmis problemomis, jų gebėjimais teikti

viešąsias paslaugas. 79 proc. apklaustų savivaldybių ir 77 proc. apklaustų nevyriausybinių

organizacijų, iš kurių 60 proc. dalyvavo teikiant viešąsias paslaugas, nurodė, kad

nevyriausybinių organizacijų instituciniai pajėgumai teikti viešąsias paslaugas yra

daugiausiai pakankami.

Bioekonomika

EBPO prognozuoja, kad iki 2055 m. bioekonomika bus pagrindinis Europos ekonomikos

vystymosi principas. Tai reiškia, kad daugiausia dėmesio bus skiriama atsinaujinančių

biologinių išteklių, kurie taps pagrindiniu žaliavos šaltiniu pramonėje, gamybai, o moderni

biotechnologija taps kertine ekonominio vystymosi varomąja jėga.

Bioekonomika apima tvarią atsinaujinančių biologinių išteklių gamybą ir tų išteklių bei

atliekų perdirbimą į maistą, pašarus, kitus vertingus bioproduktus ir bioenergiją, gali padėti

tausoti aplinką, apsirūpinti maistu, pasiekti didesnį energetinį saugumą, taip pat didinti

pramonės ilgalaikį konkurencingumą bei skatinti naujų darbo vietų kūrimą.

Lietuvos bioekonomikos pagrindas – biomasė.

Pagrindinės bioekonomikos plėtros kryptys Lietuvoje:

• bioatliekų panaudojimas;

• bioekonomikos subsektorių integracija;

• biomasės panaudojimas aukštos pridėtinės vertės produktams gaminti;

• vienos biomasės rūšies pakeitimas kita;

• alternatyvių biomasės rūšių paieška;

• žiedinės ekonomikos vystymas.

Lietuvos regionų miškingumas

Apskritys 2012 2013 2014 2015 2016 2017

Lietuva 33,3 33,3 33,4 33,5 33,5 33,6

Miesto regionas

Vilniaus 43,9 44,0 44,0 44,1 44,2 44,3

Tarpiniai regionai

Alytaus 49,0 49,0 49,1 49,3 49,3 49,4

Kauno 29,7 29,6 29,7 29,7 29,7 29,7

Klaipėdos 26,4 26,5 26,5 26,5 26,6 26,6

Panevėžio 28,2 28,2 28,2 28,3 28,3 28,6

Šiaulių 27,5 27,6 27,6 27,7 28,0 28,1

Telšių 36,1 36,3 36,3 36,6 36,6 36,6

Utenos 34,1 34,1 34,3 34,5 34,5 34,6

Kaimo regionai

Marijampolės 21,7 21,9 22,0 22,0 22,0 22,0

Tauragės 33,0 33,0 33,1 33,2 33,2 33,2

Lietuvoje miškingumas nuo 2012 m. išlieka stabilus. Miškai Lietuvoje užima 33,6 proc.

teritorijos. Miškingiausias miesto regionas ir iš tarpinių regionų - Alytaus apskritis.

Medynų produktyvumas, m³ 1 ha

Lietuvoje medynų produktyvumas 2012-2017 m. laikotarpiu kasmet augo 1,57 proc.

Produktyviausi medynai Alytaus, Marijampolės ir Vilniaus apskrityse.

Apskritys 2012 2013 2014 2015 2016 2017

Lietuva 222 226 230 234 237 240

Miesto regionas

Vilniaus 243 243 246 246 251 253

Tarpiniai regionai

Alytaus 259 261 264 266 261 270

Kauno 221 229 231 234 237 234

Klaipėdos 211 213 221 238 238 241

Panevėžio 199 205 209 211 214 222

Šiaulių 186 188 190 191 203 202

Telšių 198 201 204 219 221 224

Utenos 223 221 222 230 233 236

Kaimo regionai

Marijampolės 229 262 262 262 263 265

Tauragės 217 218 237 245 247 249

SSGG teiginiai

STIPRYBĖS GALIMYBĖS

- Aktyviai plėtojamos kaimo bendruomeninės iniciatyvos ir

partnerystė, stiprėjantys kaimo bendruomenių ryšiai, gerėjantys

įgūdžiai ir gebėjimai.

- Palyginti didelė savarankiškai dirbančių asmenų, turinčių

patirties plėtoti verslą, įdarbinant kitus kaimo bendruomenių

narius, dalis nuo visų užimtųjų.

- Didelis potencialas plėtoti bioekonomiką miškininkystėje ir

medienos ruošoje – stabilus miškingumas, nuolat augantis

medynų produktyvumas.

- Įvairus Lietuvos rekreacinis potencialas (gausūs miškai,

tankus vidaus vandenų tinklas, saugomos teritorijos, kultūros ir

paveldo objektai ir kt.), tinkamas plėtoti turizmą.

- Kaimo ir miesto ryšių stiprėjimas, panaudojant miesto

finansinius ir intelektualinius išteklius kaimo gyventojų

užimtumui ir socialinei įtraukčiai didinti.

- Asmenų, kurie mokėsi ir/arba dirbo užsienyje bei įgijo žinių

ir/arba kapitalo, būtinų ekonominės veiklos plėtrai, sugrįžimas.

- Naujos technologijos ir naujų bioekonomikos produktų

paklausa, sudaranti galimybes bioekonomikos plėtrai, siekiant

ekonomikos augimo ir užimtumo didinimo kaimo vietovėse.

- Paklausos kaimo turizmui ir rekreacijai didėjimas.

SILPNYBĖS GRĖSMĖS

- Neigiamos demografinės tendencijos – kaimo gyventojų

(ypač jaunimo) skaičiaus mažėjimas ir senėjimas.

- Atotrūkio tarp namų ūkio pajamų kaime ir miestuose

didėjimas.

- Didėjanti kaimo gyventojų, kuriems gresia skurdas ir

socialinė atskirtis, dalis.

- Auganti ilgalaikių bedarbių ir į darbo rinką sunkiai

besiintegruojančių kaimo gyventojų dalis..

- Didėjantys skirtumai tarp kaimo bei miestų ir užsienio

gyvenamųjų vietovių įsidarbinimo galimybių, pajamų ir

gyvenimo kokybės požiūriu, nulemiantys kaimo gyventojų

pasirinkimą emigruoti.

- Retėjantis sveikatos, švietimo, socialinių, transporto ir kitų

paslaugų infrastruktūros tinklas kaimo vietovėse, mažėjant

gyventojų skaičiui.

- Mokymosi visą gyvenimą galimybių mažėjimas ir švietimo

paslaugų kokybės blogėjimas kaimo vietovėse.

- Nepakankama viešoji parama kaimo gyventojų socialinių

įgūdžių, psichinės sveikatos ir emocinės kultūros ugdymui.

Galimos BIVP kryptys diskusijai

Prieinamumo prie paslaugų kaimo

vietovėse gerinimas, diegiant išmanaus

kaimo kūrimo priemones, skatinant

socialinį verslumą

Bioekonomikosplėtra, skleidžiant žinias, dalinantis

patirtimi, diegiant inovatyvias

technologijas, kuriant tinklus

Vietovės identiteto formavimas ir palaikymas, panaudojant kultūrinius

ypatumus, stiprinant bendruomeniškumą,

remiant vietovei svarbius verslus

kaimo vietovėse, be kita ko, bioekonomikos ir...

Documents