i 1

O U A \

ktt^jx, Ah^^ j o a o ^ O Y i a i ^ik.

Emigranto Martyno Pleiko laiskas Jurgio Kavolio namisklams, pmnesantis apie jo mirti.

Vtnipegas (Winnipeg), 1937 m. kovo 7 d.

32

J U R G I S K A V O L I S I R J O L A I S K A I I S K A N A D O S

D u o m e n y K a v o l i y seimos ir v a i k y - jaunuol iy istori jai esa-m a mazai . Kavol ia i nepriklause tokiai Prusi jos v a l d i n i y kate-gorijai, k u r i y dokumentus kaupe valdzios jstaigos i r archyvai . Pacioje seimoje tebuvo isl ik^s t ik vienas kitas didesnes istori-nes vertes dokumentas. Paskut inis sios genties atstovas, turej^s Kavol iy pavard^, M a r t y n a s Kavol is (1901-1978) saugojo Berlyne 1814 m . spalio 14 d. Prusi jos karal iaus pergamente pasirasyt^ rast^ apie turto perdavim^ vieno krastiecio nuosavyben po bau-dziavos p a n a i k i n i m o Lietuvos provincijoje. Jj 1957 metais jsigijo i r tebesaugo Klaipedos krastotyros muziejus, dabar jau isaug^s j Mazosios Lietuvos istorijos muziejy'^'. Nez in ia , ar sis rastas tie-siogiai buvo susij^s su K a v o l i y gimine, nes pavardes nesutampa.

Tada, ka i gime Jurgis Kavol is , migraci ja is Mazosios Lietuvos dar nebuvo jgavusi didelio pagreicio ir A m e r i k o s kaip pazade-tosios zemes vardas dar neskambejo k a i m y sodybose. Jo g im-tine buvo skurdus r y t i n i s R y t i j Prusi jos provincijos pakrastys, valdzios jsakuose i r v o k i s k y j y laikrascii^ puslapiuose dazniau-siai vadinamas Prusi jos pasieniu su Rusi ja . T e v a i buvo nepasi-tur intys , kil§ is dar neprakutusiy pobaudziavinio meto seimy. Apie juos savo ats iminimuose rase Jurgio brolvaikis - mineta-sis M a r t y n a s Kavol is : Mano senelis, dar jaunas budamas, isejo i Klaipedq. uzsidirbti pinigi}. 1850-1855 metais veze jis arkliais pastq is Klaipedos / Juodkrant^. Susitaup^s siek tiek pinigij., vede ir nusipirko is Deglii} kaimo ukininko Kundroto 5 ha kru-mais ir silais apaugusios, akmenuotos, nuo pasaulio pradzios

16 Klaipedos miesto krastotyros muziejaus rankrastinis aktas del sesiii rankrastinii} ir spausdintiniq dokumentq pirkimo is Martyno Kavolio. Pezaiciai, 1957 m. geguzes 6 d. Pasirase muziejaus direktore M . Balcii j -naite // Domo Kauno asm. archyvas. Artefaktas y r a Mazosios Lietuvos istorijos muziejuje Klaipedoje, in v. Nr . 1008, IR2770.

33

nedirbtos ganyklos." Jurgio tevas buvo vardu Kr is tupas , mergi-na, l<uri^ vede, - A n e Keraityte ' " . Pats patil<imiausias ji^ g i m i m o daty ir v ie ty duomeny salt inis y r a baznyt in iy metril<y jrasai , paskelbti buvusio Klaipedos krasto gyventojy internet inia-me portale Vokietijoje''^ Jie nurodo, kad Kristups Kawol gime 1832 m . birzelio 14 d. Stankaiciuose, Annike Kerate - 1831 m . spalio 25 d. S i l ininkuose. Ji j biografijose buvo jsispaud? daugiau v ie ty pavadinimy. K a i p gal ima spr^sti is laiskuose esamij l iudi j i -m y , Jurgio mamos pasakojimuose iskildavo kudikyste i r jaunys-te anapus Veiv i rzo upes js ikurusiuose Stankaiciuose (S i l in inkai nemin imi ) , tevo - praejusios dienos Pamini jo Sventvakariuose anapus Priekules, zvejy Dreverna ir nerijos kopos [42]̂ ". Jaunie-j i sutuokt inia i \| ganykl^ ateidavo anks tyv^ r y t ^ , kase mol}, myne basomis kojomis, maise su cia pat nurautais silais ir is viso to nulipde trobel?. Toje vietoje, k u r iskase mol j , l iko s iy dieny sulaukusi kudra . Seima nuolat gausejo. Joje, kaip patv i r t i -na minetasis Klaipedos krasto gyventojy internetinis portalas, stai tokia tvarka gime septyni va ika i : Stankaiciuose - K r i s t u ­pas ,(1859), Degliuose - Jurgis (1865 06 05), M a r t y n a s (1867) i r M i k a s (metai nenurodyti) , k i t i , Ewe Kawolate (1862), Marinke Kawolate (1870), Willums Kawol (1873), gime i r mire isgyven^ metus ki tus . Pras imai t ino is menko ukelio, uzdarbiavimo. Labai daznai sio pakrascio ka imiec ia i prisidurdavo is kontrabandos -Vokieti jos ir Rusijos imperi j i j siena buvo vos uz poros k i lometry , taciau z in i i j , ar r i z i k i n g u verslu uzsieme ir Kavol ia i , nera. T e v a i buvo rast ingi : jgyti pradin j i s s i l a v i n i m ^ reikalavo Prusi jos svie-t imo jstatymas. M o t i n a i k i gilios senatves skaite knygas. Vienoje

17 Kavolis, Martynas. Is mano amziaus begio : [atsiminimai ] / parenge ir su jvadu „Mazos kronikos autorius" paskelbe Domas Kaunas // Krasto-tyra, 1989, kn . 23, p. 96.

18 Abi svarbiausios tevij gyvenimo datos ir amzinojo poilsio vietos pa-tvirtinimas randamas Klaipedos rajono Deglii j kaimo kapinese esancia-me paminkle: Czonai ilsis Dieweje II musu mi/lime Tewai II Kristups Ka-wohl II * U. 6.1832, + 7. 7. 1908. II Anna Kawohl gim. Kereit II * 23. 10.1831, i 21. 9. 1918. (Nurasyta 1975 m. geguzes 5 d.). A . Kavolienes gimimo diena paminkle ir metrikoje skiriasi, tiketi reiketq metrika.

19 Jurgis K A W O L [interaktyvus]. [Ziureta 2015 m. rugsejo 10 d.]. Prieiga per internet^: http://www.online-ofb.de/famreport.php?ofb=memellan d&ID=I10589&nachname=KAWOL&lang=de

20 Siame straipsnyje lauztiniuose skliaustuose pateikiami skaiciai rodo publikuojamij laiskq perraso numerj .

34

j i^, isspausdintoje 1867 metais Priekuleje , j i jrase nuosavyb?: Tos Knygos prieklauso Anna Kawohl in Deegeln p. Poszeiten Kr. Memel Prowinz Ostpreufien. Deutschland. Den is.6.[i9]is^K V a i k a i lanke gretimo Degl iy ka imo pradin? m o k y k l ^ . M o k y t o -jas vokiet is , pavarde Stumber is (Stumberis) , v a i k y greiciausiai buvo megstamas. Jurgis laiskuose is Kanados daznai teiravosi apie mokytojo l i k i m ^ i r v is ketino j a m parasyt i . Degl iy kapine­se i k i siol is l iko mirus ios jaunos mokytojo zmonos a t m i n i m o p a m i n k l a s ^ l Pats ankstyviaus ias dokumentas, sj t^ pasakantis apie jo charakter j , d a l y k i s k u m ^ ir gebejim^ va ldyt i p lunksn^ , y r a minetasis brol iui M a r t y n u i 1891 m . vasario 27 d. rasytas laiskas. Is jo teksto juntamas pastabumas gamtos kaitai , pava-sario suzadintas jaunatviskas l y r i z m a s {Kalneliai po mazumq jau praded nuplikti, ale ciruliai arba kiti pavasario paslai dar nei maz ne rodos [1]), valst iet iskas rac ionalumas, domejimasis ar t imo ir to l imo pasaulio t ikrove. Autor ius neabejotinai turejo ig imt^ d o v a n i - j ausming^ ir v a i z d i n g ^ kalb^. K i t a s r e i k s m i n -gesnis seimos istorijos dokumentas - brolio M a r t y n o (1867-

1952) kar ines tarnybos a t m i n i m o spalvinga vinjete. Ji l iudi ja , kad jaunuol is tarnyb^ apie 1887-1891 metus atl iko K a r a l i a u -ciuje ir buvo ar t i ler is tas^l D idmies t i s ir i s s i l a v i n i m ^ ugdantis kar in i s techninis parengimas buvo didele paspirt is jo tolesnei brandai . Neabejotina, kad jgyta kariskojo gyvenimo patirt is i r zinios buvo perteiktos i r k i t iems vyriskosios puses seimos na-r iams , p i rmiaus ia brol iams.

Z i n i y apie paties Jurgio karin§ tarnyb^ bei ki tokius rasytinese biografijose nurodomus jvykius ir nuotykius nerasta. A k i r a t j -pazint j su ka imo bendruomene, isvykas \, Klaipeda ir ki tus art imesnius krasto miestus, patvir t ina laiskai . Nera aiski

21 {rasas yra knygoje: Pamokflas apie NejSimif Kryjiaus Kriftaus. Prdkuls. Druck und Verlag der Schrdder'fchen Buchdruckerei, 1867. (Knyga yra autoriaus rinkinyje).

22 Jame nurodyta: Hier ruhet meine liebe Fmu II Maria Slumber geb. Howe-mann II Geb. d. 16t. Juni 1849. gest. d. 30tMai 1883. (Nurasyta 1975 m. geguzes 5 d.).

23 Mazosios Lietuvos spaudos paveldas ; Parodos is Domo Kauno r inki -nio katalogas; Vilniaus universiteto bibliotekos Retq spaudiniq skyrius, P. Smugleviciaus sale, 2009 m. balandzio 21 d.-geguzes 7 d. / Martyno Mazvydo bibliofilq klubas. Vi lnius : U A B Petro ofsetas, 2009, p. 97. (Vinjete yra autoriaus rinkinyje).

35

emigracijos j K a n a d ^ priezastis. I k i i svykdamas dirbo tevy ukyje, galbut pagal a m z i y galejo til<etis j j paveldeti. Tac iau taip nejvyko. M u s y m a n y m u , emigraci j^ galejo lemti dv i priezastys. P i r m o -j i - socialine. Mazas tevy ukelis ir nedideles pajamos keturiems sunums negalejo u z t i k r i n t i materialines padeties ir ateities. Sprendziant sig problem^ nepasiturintiems valst ieciams jpras-t in iu budu, Jurgis galejo bandyti r ink t i s darb^ cionyksciuose Prusijos miestuose (Klaipedoje, Ti lze je , Karaliauciuje) arba pra-moniniuose suvienytos Vokieti jos regionuose (pavyzdziui , Ruro srityje, k u r i nepaliaujamai vil iojo kariuomeneje atitarnavusius lietuvius) bei uzsienyje. K i t a priezastis - teisinis persekiojimas. Sykj j is prasitare: Man prie jusij. buvo sunku pastojus del visko [11]. Rodos, buvo jsivel^s j konf l ikt^ su teviskenais, nes sielojosi del to l im^ salj pasiekianciij. kazkokiy apkalby. Praejus pusantry mety nuo a tvykimo j K a n a d ^ jis teige: Is tospriezasties asjuk nuo jusiji irpavizau [Ipavaziavau] [20]. Tiesa, siy zodziq negalima tie-siogiai sieti su minetu j tar imu. Taciau j j paremty dar kitame lais-ke issakytas nerimas del galimo aresto lankantis teviskeje. Jur­gis n a m i s k i y prase is advokato gauti konsultaci j^, ar j a m galioty 10 mety senaties terminas [63]. S u s i r u p i n i m ^ zadino tai, kad del Jurgio a tvykimo j tevisk? n a m i s k i y teiravosi zandaras [ss]. L a i s ­kuose persekiojimo gresmes priezastis nepaaiskinta. D e l jos buty gal ima spelioti jvair ia i : vengimas at l ikt i karin§ tarnyb^ (apie V o ­kietijos kariuomenes tvark^ i r dvasin§ atmosfer^ viename lais-ke autoriaus atsiliepiama labai kr i t i skai [52]), nelegali emigracija, menkas administracinis arba k r i m i n a l i n i s nusikalt imas i r kt . Su begliu, issisukinejanciu nuo tarnybos Vokieti jos kariuomeneje, Jurgis pats susidure Kanadoje. Jis buvo vokietis, dezertyrav^s net is kaizerio la ivyno ir sekmingai jsitais^s neblog^ alg^ gaunanciu v a l d i n i n k u Vinipege. Taciau nekyla abejoniy, kad bet koks Jurgio nusizengimas, jei jis t i k r a i nutiko, buvo nereiksmingas. Spren­dziant is la isky atgarsiy, nei namisk ia i sunui , nei teviskenai b u -v u s i a m k a i m y n u i priekaisty arba k a l t i n i m y nepareiske.

Jurgis Kavol is j A t l a n t a kertant j l a iv^ skambiu „British P r i n ­ce" p a v a d i n i m u jsedo L iverpul io (Liverpool) uoste 1895 met i j geguzes 1 dien^^*. A m e r i k o s l i n i jy laivo keliones galutinis t ikslas

24 S/S British Prince, American Line [interal<tyvus]. [Ziiireta 2015 m. rugsejo 10 d.]. Prieiga per internet^: http;//www.norwayheritage. com/p_ship.asp?sh=brprl

36

buvo Kvebeko (Quebec) i r Monreal io (Montreal) miestai . Jur­gis pasieke K a n a d ^ budamas 30 metij. amziaus , neved^s, igij§s subrendusio v y r o vals t ie t isk^ j^ nuovok^ i r ka imo darbininko, galbiit iiet ka imo proletaro pat ir t j . Jis nutuoke, kas jo laukia , ir t a m buvo pasireng^s. { K a n a d ^ vyko ne akla i , bet jau uzmez-g§s rys j su c ia anksc iau j s ikurus ia i s tevynainia is . T a i nesunkia i nuspejama: pirmuosiuose laiskuose kel i vietos l ie tuviai m i n i m i kaip gerai paz j s tami asmenys. V i e n i tokiy - A l b u z i y seimos nar ia i . P i r m y j i j z ingsniy geografija pazymeta Kvebeko, M o n ­realio, L e d u k o (Leduc) , Goldeno (Golden), Modeno (Morden) , Mor iso (Moriss) ir ki ta is , kar ta is dar t ik palei gelezinkelius be-s i k u r i a n c i y gyvenviecit^ pavadinimais . D a z n a i lankytas i r pa-skutine ilgo gyvenimo stot imi tap§s Vinipegas (Winnipeg) . Per v i s ^ emigraci jos la ik^ remesi l ie tuvisk^ ja bendruomene, nors amziaus pabaigoje rys ia i su ja ir silpnejo. P a l a i k y m g teike te­viskeje lik§ n a m i s k i a i , a r t i m i gimines , jaunystes draugai. B e n -drav imais su jais grjstas laiskais , nuotraukomis , kanadiet iskais vokiskos spaudos le idiniais . Neabejotinai buti^ siunt^s ir l i e tu-viski4, taciau j y Kanadoje dar nebuvo.

Is v iso Degl i i j ka imo sodyboje buvo rasta apie 70 Jurgio r a -sy ty laiskt^ i r ji^ fragment^, is jq t rys vokieciij . kalba, kel i - su vokisko teksto intarpais . T a ip pat skelbiama dar keletas k i t y su juo susijusit^ asmeni ; vokiska i r a s y t y la i sk i ; , v i s i Degl iuo­se ture t i Lietuvos Respublikos uzsieni i j re ikalq minister i jos 1937-1939 m e t i ; ta rnybin ia i rastai . Sprendziant is dati j , sus i ra -sinej ime zioji d idoky spragy. L a i s k y buvo iss iysta neabejotinai daugiau, keit imasis jais v y k o gana intensyvia i . Jie v i e n ^ atstu-mo p u s f jveikdavo per dv i savaites. T i e m s la ikams - terminas nedidelis. L a i s k a i labai sudeveti, sutepti ir su jplesimais, t r u k s t a j v a i r i y lapi^, dazniausia i pabaigos. Jy bukle i poveikio turejo ir popieriaus kokybe: v i e n i rasy t i ant gero la i sk in io popieriaus, k i t i - ant a ts i t ik t in i i ; u z r a s y lapy, tret i - ant la ik ino naudoji-mo plono popieriaus lapeliy. Neabejotina la iski } pazint ine verte didino j q vartotojt^ skaicii^, skatino juos kaupti i r saugoti. L y g nujausdamas poreikj , pats autorius pr imindavo, o karta is ir pa-ragindavo laiskais dalyt is , vienas k i t a m siuntinet i pastu. Jie ejo ne t ik per seimos nar i i j i r g imin i i j , bet i r teviskeni j rankas . N e -ats i t ikt inai la iskus i k i gyvenimo pabaigos saugojo i r paskut inis Degl i i j Kavol i s .

37