juodieji lietuvos istorijos puslapiai (3)

8/22/2019 Juodieji Lietuvos istorijos puslapiai (3)

1/16

II. PRALAIMJUSIJPRALAIMJIMAS

veikus sukillius, Lenkij trei kar-t pasidalijo Austrija, Prsija ir Rusija. Be-

veik visa Lietuva atiteko pastarajai, iskyrus tik teritorij kairiajame

Nemuno krante Unemun, atitekusi Prsijai. Kaip rayta, Lenkijoskaraliui Stanislovui Augustui Poniatovskiui carien Jekaterina II paskyrGardin, o jai mirus (1796 m.), jis buvo perkeltas Petrapil prie caro r-m ir ia mir 1798 m. Nemaai buvusi Lenkijos valstybs veikj ir suki-lli, kurie nebuvo udaryti kaljimus, daniausiai emigravo Pranczij.Bet daugelis liko okupuotame krate. Jie, bijodami prarasti turtas privi-legijas, dvarus, stengsi tikti carienei ir jos vietininkams, kaip anksiaukad stengdavosi tikti karaliui. Jis, pats bajoras, jo dvarelis, galima sakyti,

jau nuo Liublino unijos laik daugeliui sulenkjusi lietuvi bajor buvosvarbiau u Lietuv, jau nekalbant apie lietuvi taut, kurios didioji dalis,nepriklausiusi j luomui, teturjo tik privilegijas dirbti savo ponui ir mels-tis, tikintis, kad u visas kanias ir neteisybes atlygins Aukiausiasis kita-me pasaulyje.

lugo valstyb? Bet ar tai svarbu? Svarbiau, kad ir toliau bt leistagyventi, kaip gyventa. Svarbu, kad okupantai nemanyt es prie em-

je. Ir tam patvirtinti 1794 m. gruodio 17 d. pas cariens Jekaterinos IIpaskirt generalgubernatori Repnin (Repnin), sikrus Gardine, at-

vyksta net 2500 Lietuvos bajor pareikti Rusijai ir jos valdovei itikimy-bs, tai patvirtino pasiraydami knygose. O kai 1795 m. kovo 1112 d.buvo paskelbta apie bajor delegacijos vykim pas carien Jekaterin II,vyko tarp j tiesiog varytins. Tiesa, emaitijos bajorai atsisak daly-

vauti tose varytinse. Sudarytai i keliasdeimt bajor delegacijai vado-vavo grafas Tikeviius. Jis vis LDK bajor vardu perskait j lovinantlaik, kuriame pasiadta jai ir Rusijai itikimai tarnauti. Carien LDKbajorus gerai pavaiino ir, vykdant jos paad, 1797 m. rugpjio 12 d.

okupuotos LDK generalgubernatoriaus buvein i Gardino buvo per-kelta Vilni.

Puota kapinse


2/16

84 LIETUVI TAUTA

Nemaai ypa Ryt Lietuvos bajor varsi dl teiss vykti Maskvsveikinti naujojo caro Pavelo I. Bti tarp sveikintoj itin norjo daug kata-lik vyskup. Ir nemaai j labai sielojosi, kai generalgubernatorius pra-

ne, jog caras nenori, kad j sveikint vyskupai, o po kiek laiko atsak irbajorams, suinojs i generalgubernatoriaus, kad bajorai nori prayti pa-likti visame krate lenk kalb kaip pagrindin staigose, banyiose, vie-tim, nepanaikinti unit banyios, grinti visiems bajorams, kunigams ir

vyskupams nusavintus dvarus ir t. t.1

Bet po vainikavimosi Maskvoje caras sugalvojo pervaiuoti per nau-jsias savo emes ir vaiavo per Minsk, Vilni, Kaun, Kdainius, edu-v, iaulius, Jonik, Mintauj, Ryg ir kt. Ypa ikilmingai rus caras buvo

sutinkamas lietuvikose gubernijose. Pakeliui bdavo irikiuojami bau-diauninkai su glmis, kurie, kunig vadovaujami, pravaiuojant karie-toms giedojo, sveikino car parpuol ant keli. 1803 m. rugpjio 30 d.veniant rus caro Aleksandro vardines, Vilniaus magistrato usakymubuvo nupaiytas didiulis caro paveikslas ir pastatytas prie rotus aiktjeant sosto. Vilniaus ir jo krato katalik vyskupai ir keliasdeimt kunigatlaik miias giedant galingam chorui. miias bajorai buvo suvaiav i

visos buvusios LDK. Po mii vyskupui utraukus Te Deum paveikslas,

lydimas didiuls procesijos, apsuptas daugybe banytini vliav, kryi iraltorli, lydimas vyskup ir kunig, skambant vis banyi varpams, buvonetas rotu ir pastatytas ant joje rengto sosto. inoma, rotu buvoleidiami tik kunigai ir vyskupai, bajorai. Prie paveikslo vl buvo giedamosgiesms, lenk ir rus kalbomis, sakomos padkos kalbos Rusijos carui, opo to organizuota puota. Dvasininkija, bajorija ir okupacins valdios atsto-

vai linksminosi rotuje, o miestieiai ir nekilmingieji aiktje. Caro vardi-ni minjimo spektakliu ir puota buvo labai patenkinta rus valdia.

LDK, atitekusi Rusijai, buvo padalyta Vilniaus ir Slonimo gubernijas, o vliau

Vilniaus, Kauno ir Gardino. Tos gubernijos i pradi Rusijos valdiosvadintos Lietuvos gubernijomis, o vliau Rusijos iaurs vakar kratu.Krat vald caro skiriamas Vilniaus generalgubernatorius, 3 gubernijas gubernatoriai ir prie j sudarytos valdybos, teism rmai. Kiekviena gu-bernija dar buvo suskirstyta apskritis, kuriose taip pat buvo atskiros val-

1Liekis A. Lietuvi tautos prisiklimas. V., 2007. P. 19.

Sava svetimj valdia

II. PRALAIMJUSIJ PRALAIMJIMAS


3/16

85JUODIEJI LIETUVOS ISTORIJOS PUSLAPIAI

dybos ir teismai. Beveik be pakitim buvo paliktos savivaldybs, kuriosekaip buvo, taip ir liko daugiausia valdininkai atvykliai lenkai. Ir toliau

valdaniuoju luomu laikyta bajorija. Bajorijai vadovavo apskrii ir gu-

bernij maralkos, kaip ir anksiau vyko bajor seimeliai, kuriuose buvorenkami atstovai apskrii ir gubernij staigas.

Miestieiai ir toliau rinkosi magistratus ir teismus. Tik valstieiai, jaunekalbant apie baudiauninkus, kaip ir anksiau, neturjo savivaldybs or-gan. Nesumajo ir j engimas. Beje, 1803 m. rus caras paskelb staty-m, kuriuo dvarininkams ir bajorams suteik teis atleisti valstieius nuobaudiavos su eme, susitarus su jais. Bet Lietuvos bajor seimeliuose tasstatymas, atrodo, taip ir nebuvo svarstytas. Tik keletas dvarinink (Kar-

pis, Nagurskis) 1808 m. pasinaudojo ta teise. Didioji dalis dvarininkijos irbajorijos, kaip ir buvusioje bendroje Lenkijos valstybje, taip ir jai patekusrus valdion, lietuvi tautos reikalams, Lietuvos savarankikumo klausi-mams kaip buvo, taip ir liko svetima. Bent bajor seimeli susirinkimdokumentuose nepasisek aptikti net uuomin dl Lietuvos savaranki-kumo. I pradi, atrodo, daug nesisielojo dl patekimo rus valdion irKatalik banyios hierarchai, nes ir dvasininkijos, kaip ir bajor dvari-nink, luominiai interesai i pradi buvo maai tepaliesti. Visi valdantieji

vienodai pataikavo carui ir jo vietininkams, tikdamiesi pirmiausia sau ma-loni. Caro pasitikjim peln didikai kaip kunigaiktis A. artoriskis, gra-fas M. Oginskis, kun. Druckis-Lubeckis ir kiti. Beje, caras Aleksandrassusitikime su Napoleonu 1807 m. Tauragje buvo pasils atkurti Lenkkaralyst, organizuoti lenklietuvi kariuomen. Susitikimuose dalyva-

vo ir Lietuvos bajorai. Taiau domu, kad ir tame, ir kituose susitikimuosesu Rusijos caru Lietuvos bajorai ir didikai rimiau nepareikalavo atkurtiatskir Lietuvos valstyb.

Lietuvikoji bajorija, taip pat Katali-k banyios hierarchai nedjo didesni

vili ir Napoleon. Pirmiausia, daug k baugino jo siekimas panaikintiluomus, baudiav. O luominiai interesai kaip ir Respublikos metais, taipir patekus rus valdion Lietuvos bajorijai, ypa sulenkjusiai, buvo svar-biau u Lietuvos valstybs interesus. Tad, daniausiai vadovaudamiesi tik

jais, savo gerove, Lietuvos bajorija ir Katalik banyios hierarchai 1812 m.birelio 16 d. organizavo kaip prie kelet met rus caro imperato-riaus Napoleono sutiktuves Vilniuje jo ygio Rusij metu. Bet Napoleo-nas, skirtingai negu carai, priiminjo sveikinimus ir i nekilmingj.

Prarastos galimybs

ALGIMANTAS LIEKIS


4/16

86 LIETUVI TAUTA

inoma, tai labai nepatiko pasiptliams sulenkjusiems bajorams ir dva-sininkams.

Imperatorius, siekdamas gauti i uimto krato daugiau naudos, pa-

sil atkurti savanorik LDK Vilniaus, Gardino, Minsko, Balstogs gu-bernij ribose, sudar ir Laikinj Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts

vyriausyb i graf, bajor ir dvasinink S. Soltano, J. Sierakausko, A. Sa-piegos, P. Jelskio, A. Patockio, J. Sniadeckio ir kit. Taiau tos vyriausy-bs nariai visai nesidiaug Napoleono planu, o pra jo atkurti tikLenkijos valstyb, net neusimenant, kokia vieta toje atkurtoje Lenkijojetekt Lietuvai? Beje, tik apie Lenkijos atkrim, lenk tautos vali kalb-

jo ir didioji dalis bajorijos, Vilniaus universiteto profesra. 1812 m. lie-

pos 14 d. Vilniaus universiteto profesra ir studentai Vilniaus katedrojepasirainjo ir ikilmingas priesaikas: kovoti, siekti tik unijins Lenkijosatkrimo Panaios priesaikos buvo priimamos ir sulenkjusi bajor sei-meliuose ir perduodamos Napoleono valdininkams. Kitaip sakant, Lietu-

vos valdantysis luomas bajorai, dvasininkai i dalies ir didikai jau buvo irmoralikai supuv, ir sulenkj, kad atsisak Lietuvos valstybingumo at-krimo, suvokdami save tik kaip Lenkijos pilieius.

Taiau prancz kariuomen prie Maskvos buvo rus smarkiai sumuta

ir, bgdama atgal Vakarus, gruodio mnes vl upldo Vilni ir Lietu-v. Bet dabar ibadjusi ir pakrikusi. Su ja Vakarus ibgo ir Lietuvosniekintojai Napoleono sudarytos Laikinosios vyriausybs nariai ir j beikiti okupant prancz talkininkai, isigabendami ir vis id, daug brange-nybi ir kitokio turto. I tos vyriausybs nepabgo tik vienas jos narys Vilniaus universiteto rektorius J. Sniadeckis, didelis lenk ovinistas.

Atkurti tik Lenkijos valstyb prayta ir rus caro Aleksandro, kai jis1814 m. balandio 14 d. Paryiuje susitiko su kai kuriais lenk emigrantais,

tarp j, kaip anksiau rayta, su 1794 m. sukilimo vadu Tadu Kosciuka. Pas-tarasis carui sil atkurti Lenkijos karalyst, kurios monarchu pasiskelbtcaras, visoje buvusioje LDK bt palikta tik lenk kalba, steigiamos tik len-kikos mokyklos, banyiose pamaldos tik lenkikos. U visa tai gen. T. Kos-ciuka vis lenk vardu adjo, kad sudaryta Lenkijos kariuomen gins carinRusij ir lenk tauta bus aminai dkinga carui ir Rusijai.1

Kiek vliau, 1815 m. birelio mnes, Vienoje vykusio Napoleono nu-galtoj kongrese caro silymu Lenkijai ir buvo suteikta savivalda kaipkunigaiktystei unijoje su Rusija. U tai carui labai dkojo T. Kosciuka.

1Janulaitis A. Lietuvos bajorai ir j seimeliai XIX a. (17951863). K., 1936. P. 252.


5/16


Ivijusi Napoleon Rusija vl um Lietuv. Jos bajorija, banyioshierarchai, Vilniaus universiteto profesra, bijodami prarasti iki karo tu-rtas privilegijas, 1814 m. vasar kreipsi laiku car Aleksandr I, pray-

dami jo audiencijos. Netrukus ji gauta su nuoroda, kad primim pascar gali atvykti bajor atstovai i buvusi LDK emi Kijevo, Podols,Volyns, Mogiliovo, Vitebsko, Minsko, Vilniaus, Gardino, Balstogs, taippat Kuro. Peterburge LDK bajor atstovai buvo sutikti su visomis ikil-mmis, po to susodinti u stal ir gerai pavaiinti rusikais valgiais ir gri-mais. Tos puotos metu bajorus pasveikino ir caras, pasidiaug, kad jie yrair visada bus klusns Rusijos valdiniai. Paavo bajorai kaip reikiant ir tuo viskas baigsi. LDK bajor pasiuntiniai sugro savo dvarelius, net

neteik carui savo rat su itikimybs pareikimais ir praymais.

1815 m. Vienos kongreso nutari-mu kurtoji Lenkijos karalyst vietojeiki Napoleono kurtos Varuvos kuni-

gaiktysts buvo gerokai sumainta: dalis kunigaiktysts emi Pozna-ns, Toruns vl buvo perleista Prsijai, Krokuva paskelbta laisvu miestu(Krokuvos respublika), dalis Piet Lenkijos (Galicijos) perduota Austri-

jai. Ir Vienos kongreso, ir po jo Rusijos, Austrijos, Prsijos dokumentuosenra (bent nepasisek aptikti) n uuominos apie Lietuv. N karto tadaLietuvos klausimo neikl ir lenk veikjai jiems pirmiausia rpjo tik

j pai kratas Lenkija.Kadangi nors ir gerokai apkarpyta Lenkijos karalyst turjo dar ne-

ma autonomij, palyginti su lietuvikomis gubernijomis, buvusiomis Ru-sijos valdioje, tai nemaai bajor, ypa sulenkjusi, m kelti vieningosLenkijos (suprantama, vl prie jos prijungus lietuviksias gubernijas)

reikalavim. Per banyias, mokyklas, savivaldybes smarkiai sustiprintasLietuvos lenkinimas, aikinant, kad tikrieji patriotai tik lenkikai kalba,tik u Lenkijos valstybs atkrim tekovoja. 1825 m. mirus carui Aleksan-drui I ir Rusijos sostan atsisdus Nikolajui I, is i karto msi rusinti nau-

jsias lietuviksias gubernijas. Buvo atleistas caro Aleksandro I patarjudirbs kunigaiktis A. J. artoriskis, kartu buvs ir Vilniaus vietimo apy-gardos kuratoriumi (nuomus lietuvi lenkintojas).

Naujuoju Vilniaus vietimo apygardos kuratoriumi paskirtas kitas ovi-nistas, bet jau rus M. Novosilcevas (Novosilcev). Jis m reikalauti, kadne tik lietuvikose gubernijose, bet ir Lenkijos karalysts visose mokyklo-se bt mokoma tik rusikai (A. artoriskis reikalavo tik lenkikai), kad

Ruso ir lenko grandins

lietuviui


6/16

88 LIETUVI TAUTA

rus kalba vietoj lenk bt vesta ir visas valdios staigas, teismus. Pra-dta labiau varyti ir bajorija, miestiei teiss. Visa tai sukl pasipiktini-m pirmiausia Lenkijoje, 1830 m. pabaigoje peraugus ginkluot sukilim

prie rusus ir j valdi. Sukilimas greitai persimet ir lietuviksias gu-bernijas, kuriose tautinis ir ekonominis engimas buvo dar didesnis negu

vadinamojoje kongresinje Lenkijoje. Vilniuje irgi buvo sudarytas spe-cialus komitetas sukilimui vadovauti. Ginkluotos kovos su rus kariniaisdaliniais vyko visoje Lietuvoje. Sukilime dalyvavo ne tik bajorija, bet daugkur ir valstieiai. Ir netrukus rus rankose tebuvo liks tik Vilnius ir Kaunas.

Ginkluoton kovon pakilusiai Lietuvai pagalb i Lenkijos atjo gen.A. Gelgaudo vadovaujamos kariuomens daliniai. Taiau, nepaisant daug

kur didvyriko pasiprieinimo Rusijos kariuomenei, sukilimas pralaim-jo.1 Pralaimjim lm tai, kad sukilliai neturjo bendros vadovybs, kadnesulauk adtos paramos i usienio valstybi. Be to (rus valdia tiems,kurie nedalyvaus sukilime, adjo duoti ems), nieko gera lietuviams ne-adta, jei sukilimas ir laimt. Kovojant kiuose buvo keliama tik Len-kijos laisv. iaip jau sukilimas Lietuvoje buvo labai masikas: nustatyta,kad jame Vilniaus gubernijoje dalyvavo 47 proc. bajor, 36 proc. vals-tiei, 7 proc. duoninink ir kit apie 10 proc. Didel dal sukilli

bri sudar savanorikai susijung valstieiai ir miestieiai.2

inoma, jei sukilimas bt ir laimjs, bt atkurta tik Lenkijos vals-tyb, nors jai isilaikyti bt buv sunku, nes n viena valstyb neparmsukilli. O Prsija net praleisdavo per savo teritorij rus kariuomen,kad ji, apjusi emaiius, galt sukilliams smogti i unugario. O josteritorij pasitraukianius sukillius nuginkluodavo ir perduodavo Rusijai.

1831 m. pabaigoje rus kariuomen, numalinusi sukilim, tkstan-ius jo dalyvi nubaud mirtimi, itrm Rusijos gilum. itremtj,

nuteistj vietas masikai atkelti carizmui itikimi rusai. Buvo udaryta irdaug katalik banyi, vienuolyn. Daug banyi pertvarkyta staiati-ki cerkves. Buvo udaryta arba paversta rusikomis daug mokykl, kon-fiskuoti ir rusams perduoti bajor, dalyvavusi sukilime ar rmusi j,dvarai. 1832 m. rusai udar Vilniaus universitet, palik veikti tik Medi-cinos fakultet ir Dvasin akademij. Bet po deimtmeio ir tie padaliniaibuvo udaryti, o akademija perkelta Petrapil. Beveik visas Vilniaus uni-

versiteto turtas perduotas rus kurtam Kijevo universitetui. 1840 m. nu-

1 Plaiau apie sukilim r.: Liekis A. Lietuvi karyba ir ginkluot (iki 1940 m.). V.,2002. P. 306317.

2 Lietuvos TSR istorija. V., 1985. T.1, p. 258.



7/16


trauktas ir Lietuvos Statuto galiojimas, o vietoj jo vesta Rusijos teis. Nuo1850 m. ir Varuvos universitete tapo privalomas mokymas rus kalba. Ruskalba tapo privaloma ir Lenkijos valdios staigose, iskyrus savivaldybes.

Po pralaimto 1831 m. sukilimo sugrietino valdymo sistemas Prsijair Austrija Lenkijos teritorijose, patekusiose j valdion. Buvo panaikintaKrokuvos respublikos savivalda.

Po sukilimo, vengdami represij, daug lenk ir lietuvi unijinink pa-sitrauk Pranczij, ypa palanki lenkams. ia jie steig politini irkultrini organizacij, reng Lenkijos ivadavimo planus.

Likusiems rus valdomoje Lietuvoje lietuviams, ypa ne kilmingjluomo, gyvenimas po sukilimo tapo dar sunkesnis ir dl to, kad jei anks-

iau juos eng tik daugiausia sulenkj bajorai ir dvarininkai, tik sulenkjkunigai, tai dabar dar prisidjo ir rusai, kurie reikalavo kalbti rusikai irklausyti j valdinink. Taiau paklusti tiems reikalavimams reik sulauktipasmerkimo i tariamai tikrj patriot lenk ar sulenkjusij. Irkad bt parodytas patriotikumas, daugelis ir t, kurie iki sukilimo darkalbjo lietuvikai ir savo vaikus mok lietuvikai, m kalbti, melstis ir

vaikus mokyti lenkikai. Lietuvi lenkinimas darsi kur kas spartesnis ne-gu iki sukilimo, negu iki Lenkijos padalijimo. Lietuv, be lenkikj, dar

m smaugti ir rusikosios grandins.

Po pralaimto 1831 m. sukilimo irtoliau teberuseno isivadavimo viltys,daugiausia kurstomos lenk ir lietu-

vi emigrant Pranczijoje. Bet, neturint didesni iliuzij greitai laimtiRusijos valdomoje Lietuvoje ir jos kontroliuojamoje Lenkijos karalystje,planuota pirma ivaduoti Prsijai ir Austrijai atitekusias Lenkijos dalis,

kur reimas buvo nepalyginti velnesnis negu rus valdomuose kratuose.Taip pat daugiausia lenk, gyvenusi Pranczijoje, pastangomis 1846 m.Krokuvoje buvo organizuotas ginkluotas sukilimas prie austrus, po porosmet prie prsus, bet abu sukilimai buvo palyginti lengvai veikti.

Kiek kitok pobd, jau pradedant galvoti ir apie Lietuvos reikalus,turjo 1863 m. sukilimas prie rus valdi. Lietuvikosiose gubernijosesukilimo organizatoriai ir vadai kaip Kostas Kalinauskas, Zigmantas Sie-rakauskas, V. Vrublevskis ir kai kurie kiti buvo tos nuomons, kad reikiakovoti ne tik dl Lenkijos, bet ir Lietuvos, Gudijos laisvs, kad tik isiva-davusios ios tautos panorjusios gals sudaryti tarpusavy ar ir su Lenkijabendr federacin ar kitoki valstyb. Taiau tokioms nuostatoms grietai

Pakitimai isivadavimo

projektuose

ALGIMANTAS LIEKIS


8/16

90 LIETUVI TAUTA

prietaravo sukilimo lenk vadai, kurie reikalavo, kad bt kovojama tikdl Lenkijos, kokia ji buvo iki pirmojo padalijimo (1772 m.). Tad pirmiaumint pair alininkus lenkai pavadino raudonaisiais, o save bal-

taisiais. Lenk vadai tebegyveno vieningos tik lenkikai kalbanios Len-kijos idjomis, Lenkijos, kurioje bebalse provincija buvo tapusi Lietuva.Beje, propaguojant baltj lenk ovinist nuostatas daug nuveik irmokslo ventov Vilniaus universitetas iki udarymo (1832 m.).

iek tiek apie tai. Nors jis kurtas1579 m. tarptautinio jzuit ordino irturjo tarnauti Lietuvai ir jos intere-

sams, bet kadangi ir tarp jzuit vyravo lenkai, tai jie pirmiausia ir mrpintis, kad universitete dirbt, o ir mokytis bt priimami tik lenkai. Taipatvirtina ir vieno pirmj lietuvi kunigo jzuito i Kauno Lauryno Man-keviiaus 1595 m. vasario 6 d. skundas savo virininkams Rom. Jamerayta, kad nors Lietuvoje tra tik keletas lietuvikai mokani kunig,tvai jzuitai visaip trukd lietuviams jaunuoliams patekti mokytis aka-demij ir daniausiai mokytis priimami tik atvykliai lenkai.1

Kadangi jzuitams, kaip ir lenkjantiems valdantiesiems, tuo metu jau

maai berpjo Lietuvos savarankikumas, lietuvyb, tai ir Vilniaus uni-versitetas tapo labai lenkikas. 1773 m. panaikinus jzuit ordin, univer-sitete vietoj lotyn kalbos ypa m sigalti lenk kalba, o kai Lietuvaatiteko Rusijai, vietimo apygardos kuratoriumi taps anksiau mintasislenk ovinistas A. J. artoriskis (nors ir kils i lietuvi, i Gedimino pa-likuoni) ved universitet, kaip ir mokyklas, privalom lenk kalb,teikiant pirmenyb ir lenk jaunuoliams mokytis. Imtos leisti beveik tiklenk kalba knygos, vadovliai. Ypa lenkikos literatros leidyba padid-

jo, kai Vilniaus universiteto spaustuvei nuo 1805 m. m vadovauti i Poz-nans atsikls lenkas Juozapas Zavadskis.Sulenkinti universitet stengsi profesoriai broliai Andrius ir Jonas

Sniadeckiai, kurie i student reikalavo ir tarpusavyje kalbtis tik lenkikai.Privaloma lenkikai kalbtis tuo metu buvo ir kunig seminarijose, netpradinse mokyklose.2 Lietuvikai prakalbusieji bdavo vieai ijuokiami,

Vilniaus universitetas

lenkintoj ventov

1Rabikauskas P. Lietuvikos apraikos Vilniaus akademijoje // LKMA suvaiavimo

darbai. Roma, 1987. T. 11, p. 32.2Liekis A. Lietuvi tautos lietuvi kalbos likimas. D. 1: Lietuvi spauda tvynje irsvetur. V., 2004. P. 14.


9/16


o kai kur tokiems ant kaklo bdavo pakabinama lentel su urau Pa-

gonis. Mat lenkai ovinistai ne tik banyiose norjo visiems pirti mint,kad lietuvi kalba tai pagoni kalba, bet stengsi tikinti, jog ji esanti irrus nip kalba.

Beje, mintasis Vilniaus universiteto rektorius J. Sniadeckis buvo nir-tingas Lietuvos savarankikumo atkrimo prieininkas. Kaip jau minta,Napoleono jis buvo paskirtas ir Laikinosios vyriausybs nariu. Taiau su-sitiks su imperatoriumi jis tikinjo, kad negali bti ir kalbos apie Lietu-

vos savarankikum, nes ji tai tik Lenkijos provincija, kad lietuvi ir lenk

tautos niekuo nesiskirianios ir nuo ami drauge gyvenusios ir kovojusios.Prie A. J. artoriskio, rektoriaus J. Sniadeckio nurodymais vykdomnuom lietuvi lenkinim protestavo emaii vyskupas Juozapas Ar-nulfas Giedraitis (1757 06 241838 07 05), bet dl to sulauk lenk vysku-p, kunig, taip pat Vilniaus universiteto lenk profesori grietopasmerkimo, skund Rom ir Petrapil. Antai mintasis rektorius J. Snia-deckis 1815 m. A. J. artoriskiui ra, kad [...] apie t vyskup (J. A. Gied-rait A. L.) jis nieko gero negali parodyti [...].1

Vilniaus universiteto kiemas XIX a.pradioje.

A. Vijko-Kojalaviiaus Lietuvosistorijos titulinis lapas (1650).

1Rabikauskas P. Lietuvikos apraikos Vilniaus akademijoje // LKMA suvaiavimodarbai. Roma, 1987. T. 11, p. 39.


10/16

92 LIETUVI TAUTA

Lenkinimas, kaip ir iki Respublikos padalijimo, buvo skelbiamas kaipKatalik banyios gynimas. Tai pykino ir Vilniaus universitete besimo-kanius ar dirbanius lietuvius, t negaus brel lietuvi, daugiausia kilu-

si i laisvj emaitijos valstiei. Tarp toki buvo universiteto sekretoriusKazimieras Kontrimas, kils i iluvos bajor, bsimasis istorikas Simo-nas Daukantas, Dionizas Poka, Jokbas imkeviius, poetas Simonas Sta-neviius, Kajetonas Zabitis ir kiti, kurie ir sudar universitete labai veikliemaii grup, 1816 m. musi leisti laikrat Gatvs inios (Wiedo-moci brukowe), steig slapt Nenaudli draugij, kuri kritikavo tometo negeroves, ragino domtis Lietuvos istorija, lietuvi kalba, steigtiVilniaus universitete lietuvi kalbos katedr, mgino atskirti ir lietuvius

masonus nuo lenk, kurti atskir j lo Uolus lietuvis, kuri imtsidirbti Lietuvai nauding darb.

emaii intelektual mginimui atsiskirti nuo lenk, kelti lietuvi kal-bos svarb grietai prietaravo lenkai Varuvoje, jie paskelb, kad Lietu-

vos masonai es pavalds tik Lenkijos masonams ir netur jokiossavarankikumo teiss.

Rusai, susek masonus, netrukus udraud j veikl ir Lenkijoje, irLietuvoje, o caro atsistas vietininkas rus ovinistas M. Novosilcevas uni-

versitete ir kitose mokymo staigose ved policin reim, msi nuomiusmurtu rusinti Vilniaus universitet, mokyklas. Ne be jo iniciatyvos 1823 m.buvo suimti 108 Vilniaus universiteto studentai ar j baigusieji filaret irfilomat susivienijim nariai, apkaltinus juos revoliucine veikla; buvo su-imta ir daug moksleivi i Krai, Kauno, Panevio, Kdaini gimnazij,irgi apkaltinus revoliucine veikla. Apie 20 suimtj student, tarp j irpoetas A. Mickeviius, ir keliasdeimt moksleivi buvo itremti Sibir;didel j dalis ten ir uvo. Apie juos A. Mickeviiaus Vlinse, Piligri-

m litanijoje, raoma: Per kani Lietuvos jaunuoli, umut lazdomis,mirusi kasyklose ir itrmime, igelbk mus, Viepatie!Netrukus po student ir moksleivi aret, M. Novosilcevas, paalinus

i pareig A. J. artorisk, perm jo pareigas, ir universitetas, visos mo-kyklos pradtos oficialiai rusinti. I Vilniaus universiteto atleistas ir K. Kont-rimas, u tai, kad jis dar anksiau buvo parengs lietuvi kalbos katedrosuniversitete steigimo projekt; ypa atkakliai rusinti universitet ir visvietimo apygard msi naujasis rektorius (nuo 1826 m.) i ekijos parsi-kviestas ydas V. Pelikanas. Jo sakymu universitete, kaip ir jo inioje esan-iose mokyklose, buvo galima vartoti tik rus kalb; planuota universiteteskaityti lietuvi kalbos kurs greta iki tol skaityt prancz, vokiei,



11/16


angl, ital kalb kurs. Bet jis skaityti nebuvo pradtas, nes, mirus caruiAleksandrui I ir sost permus jo broliui Nikolajui I, pareikalauta grei-iau surusinti Lietuv, tad vietoje mintojo lietuvi kalbos kurso universi-

tete kurta pers kalbos katedra (1826 m.).Apie senj Vilniaus universitet ypa paskutiniais jo veiklos deimt-

meiais inomas nepriklausomos Lietuvos istorikas A. apoka ra, kadjis [...] pasidar lenk kultrin tvirtov, duodanti ton beveik visam Lie-tuvos gyvenimui. Jis var griet lenkinimo akcij beveik visose Lietuvosmokyklose, kurios tik buvo pavestos jo prieirai. Niekados Lietuvos isto-rijoje nebuvo tokios lenkinimo akcijos, kaip iame laikotarpyje. Kiekvie-nas pateks mokyklas, turjo virsti lenku.1

Prie lenkinimo ir toliau daug prisidjo sulenkj bajorai, didikai. tai1856 m. grafas Tikeviius grietai udraud Darbn parapijos valstie-iams leisti savo vaikus parapin lietuvik mokykl, o btinai leisti tik

valdik, vietimo inybai pavaldi lenk mokykl.2

inoma, bta ir ger pavyzdi. tai kunigaiktis Kleopas Oginskis1859 m. Rietave steig agronomijos mokykl, kurioje visi dalykai dstytilietuvikai.3

Bet daug kur ir buv lietuviai nebesmerk, kad galt ne lenkikai kal-

bti. Tai matyti ir i 1854 m. Vydi klebono rato emaii vyskupui M. Va-laniui: Js ganytojikoji malone pradjai valdyti parapij, tuojau gavauir laik su instrukcija, kuri stengiausi visada ventai vykdyti, taiau kasdl lietuvi, tai jokiu bdu dar nepajgiu j palenkti lietuvi kalb. Da-nai juos prabylu lietuvikai, per parapijos vizitacij kalbinju, kad ir po-terius senja kalba kalbt, nupirkau ir kelet lietuvik maldaknygi, betn vienos nem, visi skaito lenkikai, sakydami: Kaip ms tveliai kal-bjo ir mus mok, taip ir mes darome. I tikrj sunku kalbinti, nes j

kalba yra labai suluointa, bet gal po kiek laiko ir pripras [...].4

Lietuvikas odis, lietuvikos mokyklos kl pykt tiek lenkintojams,tiek rusintojams. 1855 m. Kauno gubernijos mokykl inspektorius S. Va-siljevas (Vasiljev) savo rate generalgubernatoriui Vilniuje rao: emai-i kalb namie vartoja visi Kauno gubernijos ir gretim vietovi gyventojai.

Apskrityse, kurios sudaro tikrj emaitij, dvarininkai ir dvasininkai su

1apoka A. Vilnius Lietuvos gyvenime. Torontas, 1954. P. 64.2Merkys V. Motiejus Valanius. V., 2004. P. 206.3 Ms senov. K., 1922. T. 5, p. 84.4 Stakauskas J. Valaniaus lietuvi klausimas // idinys. K., 1939. Nr. 1. P. 52.

ALGIMANTAS LIEKIS


12/16

94 LIETUVI TAUTA

valstieiais bendrauja vien emaitikai, pamokslams banyiose ir per i-paintis vartojama tik emaii kalba. Mokyti ratu ir tikybos pagrind yrapareigoti parapij kunigai, kurie vaik paruoim namuose tikrina per

parapijiei lankym, vadinam kaldojimu, arba sukvieia vaikus moky-tis mokyklose, kurios veikia prie banyi per gavni [...]1

Lietuvi tauta ir jos sukurta Lietuvos valstyb buvo unikali ne tik tuo,kad j idav jos valdantysis luomas bajorija, bet ir tuo, kad jos steigtosir ilaikomos mokymo ir mokslo staigos tapo tik jos kraujo nuodytojomis.

Atrodo, nedaug bt nusikalstatiesai pasakius, kad nuo galutinio lie-

tuvi, ypa valdaniojo sluoksnio bajorijos, sulenkjimo igelbjo bendros LenkijosLietuvos valstybs (tiks-liau jau Lietuvos provincijos) lugimas XVIII a. pabaigoje, jai patekus Rusijos imperijos sudt. Rusija, nordama paversti lietuviksias guber-nijas neatskiriama savo dalimi, msi drausti visa, kas lenkika, ir kuolabiau rusinti.

Po pralaimto mintojo 1831 m. lietuvi ir lenk sukilimo Rusija netik nepasitenkino kuo iauriausiai susidorodama su jo dalyviais (udyda-

ma juos, tremdama Sibir, atimdama turtus), bet m udarinti ir kata-lik vienuolynus, banyias arba paversti jas cerkvmis, kolonizuoti kratrusais, nuomiai persekioti gyventojus. To neiveng ir krate gyven sen-tikiai rusai ir gudai, ypa unitai. Buvo, kaip sakyta, udarytas ir vienas iseniausi Ryt Europos universitet Vilniaus universitetas, o 1840 m.panaikintas ir Lietuvos Statuto galiojimas, vesti rus statymai, teismai.Caru tapus Aleksandrui II (18551881 m.), rusikasis ovinizmas buvo vienai svarbiausij vidaus ir usienio politikos krypi. Didiausiuose Rusijos

miestuose steigti vairs rus ovinist komitetai, turj rpintis rusiku-mo skleidimu tarp kitataui, taip pat usienyje, ypa slav gyvenamuo-siuose kratuose. Tam rus ovinizmui, nacionalizmui pritar didioji dalisir Rusijos mokslinink, kultros veikj, net tokie raytojai kaip F. M. Dos-tojevskis (Dostojevskij), L. Tolstojus (Tolstoj) skelb, kad Vakar Euro-pos kultra yra nieko verta, dekadentika ir bedievika ir tik tai, kasrusika, es paangu ir turi ateit.

XIX a. viduryje Petrapilio universiteto Rusijos ir slav istorijos sky-riaus vedjas prof. N. Ustrialovas (Ustrialov) suformulavo ir mokslin

1apoka A. Vilnius Lietuvos gyvenime. Torontas, 1954. P. 64.

Naujieji gelbtojai

rus ovinistai


13/16


Rusijos istoriografijos pair Lietuv: tik rusai ir Rusija vis laik lmLietuvos istorij, ir Lietuvos provincija istorikai buvusi tik rusika, bet nelenkika. Tokia ji buvo tapusi tik dl lenk agresyvios veiklos. Bet visai

buvo nutylimas paios lietuvi tautos vaidmuo kuriant Lietuvos valstyb.Nuo tada ir inomiausi rus istorik veikaluose nebeliko Lietuvos vals-tybs termino, o teminima tik Lietuvirus valstyb.

is sukilimas skyrsi nuo 1831 m.sukilimo tuo, kad jo vadai ir dalyviaibuvo ne tik bajorai, didikai, bet ir dau-

gyb i paprast valstiei kilusij, daug student, moksleivi ir net ku-

nig. Daugelis t nekilmingj ypa emaitijoje ir kl reikalavimus atkurtijau ne tiek Lenkijos, o Lietuvos savarankik valstyb. Tarp toki ypamintini sukilimo emaitijoje vadai kaip kun. A. Mackeviius, A. Bitis,J. Puidokas, J. Dalkis ir daugelis kit. Daug lietuvi valstiei kovojo iruvo turdami vilt, kad pasiseks isilaisvinti ir i baudiavos pani, btilaisviems nuo dvarinink ir bajor savivals. Tai rod, kad ne tik bajorai,dvarininkai, kunigai yra tauta, bet kad t teis jie tik neteistai buvopasisavin smurtu priversdami paklusti.

Nors sukilimas pralaimjo, bet laisvs, savo verts suvokimo nuostatosliko daugelio moni mintyse ir irdyse ir jas vis drsiau imta ginti, nepai-sant rus smurto ir lenkintoj pastang. inoma, reiktis ne vien tik pa-laimintj luomui slygos atsirado ir dl to, kad caras buvo priverstaspanaikinti baudiav, o kartu ir luomines grandines, smaugusias taut, var-iusias reiktis tautos tikrosioms krybinms galioms ir pastangoms btine tik savo, bet ir valstybs likimo sprendja.

Rusai iauriausiais bdais susidorojo su sukilimo dalyviais. Lietuvoje

per 10 tkst. moni buvo nuudyti, itremti, dar i keleriopai daugiau bu-vo atimtas turtas. Vien i emaitijos vyskupijos buvo itremti ir 66 kuni-gai. Net kai kurie itisi kaimai, dalyvav ar rm sukillius, buvo itremti Sibir, o paliktos sodybos sudegintos. Visoje alyje sustiprintas rusinimas,imta versti priimti staiatikyb.

Sukilimo dienomis pastos lietuvi tautoje laisvs ir savo verts suvo-kimo sklos dygo ir j nesteng sumindyti rusintojai ir lenkintojai, Lietu-

vos prieai. Tai paaikjo, kai rus valdia 1864 m. udraud lietuvikjspaud ir lietuvikas mokyklas. Ir tai buvo tada, kai visoje Europoje spar-iai buvo steigiamos mokymo, studij ir mokslo institucijos, nuolat imtadidinti nacionalins spaudos leidim ir t. t. Tuo tarpu lietuvikosiose

1863 m. sukilimo laimjimas

ir pralaimjimas


14/16

96 LIETUVI TAUTA

Vienas i 1863 m. sukilimo Lietuvojevad Zigmantas Sierakauskas

(18261863).

1863 m. emaii sukilimo vadaskun. Antanas Mackeviius

(18281863).

Vienas i 1863 m. sukilimo vadKonstantinas Kalinauskas (18381864).



15/16


gubernijose lietuvius imta kiti kaljimus kaip valstybinius nusikalt-lius u tai, kad jie ir toliau savo vaikus stengsi mokyti lietuvikai, kadm usienyje spausdinti ir slaptai po krat platinti lietuvikj spaud.

Taiau kad ir keista, bet prie rus nemaai lietuvi pasijuto lyg irlengviau, negu buvo tada, kai faktikai krat jau vald lenkai, bruk savokalb bei paproius. Pirmiausia dl to, kad nekilmingoji lietuvi tautosdalis pasijuto jau nebe viena, besirpinania savo kalbos ir kultros isau-gojimu, tuo m rpintis ir nemaa kita dalis lietuvi, ypa valstiei kil-ms kunigai, suvok, kad jei lietuviai bus surusinti, tai neivengiamai priimsrus brukam staiatikyb. Katalik banyios likimas Lietuvoje priklausne tiek nuo rus jos engimo, o nuo lietuvi ilikimo lietuviais. ioje srityje

ypa daug nuveik emaii vyskupas Motiejus Valanius (1801 02 281875 05 29), pirmasis lietuvi vyskupas, kils i valstiei. Jis rpinosi netik tikiniaisiais, bet ir lietuvi valstiei vietimu, j vaik mokymu lietu-

vikai ir kt.

XVIII a. pabaigoje Lenkija ir kartu josprovincija tapusi sulenkjusi Lietuva lu-

go, pasidalyta trij kaimynini valstybi. lugo ne dl pralaimjim m-

i laukuose, o daugiausia dl vidins netvarkos, valdanij savivals. Daugkam iandien ypa Lenkijoje atrodo, kad isigelbjimo ratas galjs bti1791 m. Gegus 3-iosios konstitucija. Taiau, kad ir labai keista, bet apie

j nebuvo prisiminta nei 1831 m., nei 1863 m. sukilim metu. Jos nenorjoprisiminti ypa lietuviai patriotai, suvok, jog Gegus 3-iosios konstituci-

ja, kaip ir Liublino unijos aktas (1569 m.), buvo tik ingsniai LDK valsty-bingumo praradim ir lietuvi tautos lenkjim. Tai jau nemaai kas suvokir anais laikais. Su Lietuvos atitekimu Rusijai buvo siejama viltis, kad bus

ivengta galutins Lietuvos ir lietuvi tautos ties, virtimo viena i Lenki-jos tautini maum.inoma, daug kam praradusij tautin savimon jau ir nebebuvo svar-

bu, kas valdys lenkai ar rusai, svarbu, kad tik jie patys galt klestti irturt privilegij valdyti. Tad jie, pirmiausia vadinamieji vitgaidiai (sa-

ve vadin lietuviais, bet rpinsi tik Lenkija), net m tarp savs varytis,kad pasirodyt kuo itikimesni, klusns rus valdiai. O vliau ir Napole-onui, net atsisakydami atkurti savarankik Lietuvos valstyb ji jiems jaubuvo kakas tolima ir netiko. Visai kas kita Lenkija ji lugusi dar taipneseniai. Ir jie, tie an laik kolaborantai, pra Napoleono atkurti tikLenkij. O kai Lietuva vl atsidr Rusijos valdioje, tie vitgaidiai puol

Pamstymas

ALGIMANTAS LIEKIS


16/16

98 LIETUVI TAUTA

padlaiiauti rus valdiai ir carams, kad tik nebt atimti j turtai ir nesuvar-ytos teiss bei laisvs. Jie sivaizdavo es tauta ir teistai sprendiantys jos

vardu, umirdami, kad jie tik menka jos dalel, uzurpavusi suvereno teises.

Tauta troko savo kalba ini, mokslo, troko melstis banyiose senjalietuvi kalba, bet jie apskelbdavo tokius idavikais, rus nipais, nes, girdi,tik visa, kas lenkika, ir es patriotika. Kai po baudiavos panaikinimo atsi-rado galimybi dalyvauti visuomens ir i dalies valstybs gyvenime ir ne-kilmingiesiems, jau ir 1863 m. sukilimo vadai daugiausia buvo valstieiai,kunigai, studentai, kariai, kurie jau m kelti ne tik Lenkijos, bet ir Lietuvos

valstybs atkrimo, ems ir kit turt teisingesnio pasidalijimo klausimus.O tai jau reik ir valdaniojo luomo apsiaukimo tauta melo gal.

Lietuvi tauta buvo dar prie Gegus 3-iosios konstitucij, Krvos,Liublino unijas, lietuvi tauta buvo tose emse kaip ir dabar, tik kur kasplatesnse teritorijose. Bet tik keitsi jos valios reikjai vadai, kuni-gaikiai, karaliai. Taiau bta laik, kai t jos teis buvo pasisavin dikta-toriai, svetimieji, pirmiausia lenk valdantieji, kurie primet savo valipasitelk talkon ir banyi, mokyklas, valdininkus, papirko itis luom,sprend u pai lietuvi taut tai, k ji privalo, ko neprivalo daryti.

Ilgas ir sunkus buvo lietuvi tautos kelias, kol vl imta suvokti save,

savo gali ir vert. Gaila, kad tame tautos prisiklimo kelyje labai sunkusurasti lenk, vadintin broliais. Lenkai, patys irgi bdami pavergti sveti-mj, stengsi ir rus priespauda pasinaudoti, kad galt gyvendinti len-kinimo tikslus, sukiavo. Kaip po daugelio met buvo kuriama SSRS,

vieninga tarybin liaudis, valdoma rus, taip lenkai siek sukurti vie-ning Lenkij, valdom lenk.

juodieji lietuvos istorijos puslapiai (3)

Documents