jūsų nuostabioji imuninė sistema kaip saugomas jūsų kūnas

Jūsų nuostabioji imuninė sistema

Kaip saugomas jūsų kūnas

Sudarė Japonijos imunologų draugija (JID)Iliustravo Tomoko Ishikawa

Europos imunologų draugijų federacija

Redaktoriai: Japonijos imunologų draugija (abėcėlės tvarka)

Hiroshi Kawamoto Alergologijos ir imunologijos tyrimų centras, RIKENSachiko Miyake Nacionalinis neurologijos institutas, Nacionalinis neurologijos ir psichiatrijos centrasMasayuki Miyasaka Osakos universiteto medicinos mokyklaToshiaki Ohteki Medicininių tyrimų institutas, Tokyo Medicinos ir odontologijos universitetasNoriko Sorimachi Mokslinių tyrimų institutas, Japonijos tarptautinis medicinos centras Yousuke Takahama Genomo tyrimo institutas, Tokushima universitetasShinsuke Taki Shinshu universiteto medicinos mokykla

Iš anglų kalbos vertė Danutė Davidonienė

Mokslinis konsultantas akad. prof. habil. dr. Vytas Tamošiūnas

Knygos pavadinimas Your Amazing Immune System. How it protects your body

Nuosavybės teisės YODOSHA Co., Ltd.

Autorinės teisės Japonijos imunologų draugija

Iliustravo Tomoko Ishikawa

Pritaria: Valstybinis mokslinių tyrimų institutas, Inovatyvios medicinos centras

VU Onkologijos institutas

Lietuvos alergijos ir astmos asociacija

Remia: Lietuvos imunologų draugija

Aconitum

Knyga buvo rūpestingai rengiama spaudai, tačiau autoriai, redaktoriai ir leidėjai negarantuoja, kad pateiktoje informaci-joje nėra klaidų. Patariame skaitytojams atkreipti dėmesį, kad gali būti netikslumų teiginiuose, duomenyse, iliustracijose ir kituose punktuose.

Visos teisės, išskyrus vertimų į kitas kalbas, yra apsaugotos. Jokia šios knygos dalis negali būti perspausdinta jokia forma, perduota ar išversta automatiniu vertimu be Europos imu-nologų draugijų federacijos ir Japonijos imunologų draugijos raštiško sutikimo. Registruoti vardai, prekybiniai ženklai ir kt., panaudoti šioje knygoje, net jei jie ir neįvardyti, saugomi autorinių teisių įstatymo.

UDK 612

Ju272

Išleido Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekaSpausdino UAB „Standartų spaustuvė“

© European Federation of Immunological Societies (EFIS), 2009

© Lietuvos imunologų draugija, 2012

ISBN 978-9986-498-54-4

Pratarmė

Šioje knygelėje labai paprastai ir aiškiai aprašoma, kaip veikia organizmo imuninė sis-tema. Ją sukūrė grupelė imunitetą tyrinėjančių Japonijos imunologų draugijos moks-lininkų.

Imuninė sistema, arba būdas, kaip organizmas geba apsisaugoti nuo bakterijų ir kitų mikroorganizmų, yra stebėtinai tobulas. Kuo daugiau apie jį sužinosite, tuo labiau stebins sistemos organizuotumas. Ji sudaryta iš daugybės darniai dirbančių molekulių ir ląstelių, sumaniai saugančių organizmą nuo svetimkūnių įtakos. Būtent dėl šio su-dėtingo jos veiklos mechanizmo daugeliui atrodo, kad imuninės sistemos neįmanoma suprasti. Pabandykime kartu. Manome, kad perskaitę šią knygelę tikriausiai susimąsty-site: „O, tai štai kokia ta imuninė sistema“, arba „O! Dirba ji tikrai įdomiai!“ – ir pano-rėsite sužinoti apie imunitetą dar daugiau.

Dailininkė Tomoko Ishikawa vaizdžiai iliustravo knygelę. Dr. Yousuke Takahama, ne-gailėdamas jėgų ir kupinas entuziazmo, bendradarbiaudamas su Japonijos imunologų draugijos Mokymo ir viešųjų ryšių komitetų nariais, sukūrė knygelės tekstą, o Yodosha leidybos ir redagavimo skyriaus redaktorė Shinobu Yamashita rūpestingai jį suredaga-vo. Esame jiems dėkingi už šį triūsą.

Pabaigoje kreipiamės ir į jus, mielas skaitytojau. Jei skaitant atrodys, kad kai kurios knygelės dalys nėra pakankamai aiškios, maloniai prašome mums pranešti. Jūsų ko-mentarai padės mums ją patobulinti. Ši knygelė yra skirta jums visiems, todėl mums svarbu išgirsti jūsų nuomonę.

2008 m. balandžio mėn. Japonijos imunologų draugija

Masayuki Miyasaka

Pratarmėleidiniui lietuvių kalba

Šiais laikais dažnai galima išgirsti, kad tas ar kitas vaistas, maisto papildas, įvairus fizinis krūvis stiprina imunitetą, o rimčiau kalbant, tai reiškia, kad vartodami tuos vais-tus, papildus ar mankštindamiesi ne tik gerai jausimės, ilgai ir kokybiškai gyvensime, o svarbiausia – išvengsime ligų ar negalavimų ir pasieksime savo gyvenimo tikslus.

Japonų mokslininkai, dirbantys imunologijos srityje, išleido nuostabią knygelę, įspū-dingai iliustravo, stengėsi populiariai paaiškinti, kas saugo mūsų organizmą, kodėl kartais sergame vienokia ar kitokia liga, kada ir kodėl reikia skiepytis, ir pan.

Viena vertus, imunologijos mokslas labai senas. Dar mūsų eros pradžioje buvo pa-stebėta, kad dalis Afrikos gyventojų atsparūs gyvačių įkandimams, kad ne visi žmonės per epidemijas susirgdavo užkrečiamomis ligomis, o persirgusieji antrą kartą ta pačia užkrečiama liga daugiau nesirgdavo. Jau ir senovėje žmonės įvairiais būdais stengėsi apsisaugoti nuo užkrečiamųjų ligų, tačiau beveik nieko nežinojo apie apsaugos, t. y. imuninės sistemos sandarą ir būklę. Skiepijimas nuo maro, raupų, choleros ir kitų ligų nedavė lauktų rezultatų ir tik atsitiktiniai bandymai, teisingiau – stebėjimai, padėjo sukurti veiksmingus skiepus (vakcinas) nuo šių ligų.

Imunologijos raida Lietuvoje siejama su Vilniaus universiteto atidarymu (1781 m.). Universiteto profesoriai (daugiausia užsieniečiai) domėjosi ne tik raupais. Savo žinias jie gilino užsienyje, rašė monografijas, įsteigė Vakcinacijos (skiepijimo) institutą, nemoka-mai skiepijo Vilniaus ir jo apylinkių žmones. Nors praėjo daugiau nei 200 metų nuo pir-mųjų skiepų panaudojimo, bet jie vis dar tobulinami, tikslinamos skiepijimo schemos.

Kita vertus, imunologijos mokslas – jaunas, nes susijęs su kitų šiuolaikinių mokslų progresu, t. y. į imunologijos mokslą ir praktiką nuolat įdiegiami kitų mokslų pasiekimai.

Taigi dabar mūsų tyrimai gilesni ir eksperimentiniu, ir klinikiniu požiūriu. Lietuvoje esama specialių įstaigų, laboratorijų, klinikų, imunologijos kursai dėstomi universite-tuose. Imunologai ne tik nustato imuniteto nepakankamumą, atlieka įvairių organų, audinių ar ląstelių persodinimus, skiepija įvairaus amžiaus pacientus. Lietuvos imu-nologai, būdami Pasaulio, Europos organizacijų nariais, nuolat dalyvauja kongresuo-se, konferencijose, simpoziumuose, aprūpinti šiuolaikine informacija ir gali padėti Lie-tuvos gyventojams, norintiems suprasti savo pačių imuninę sistemą ir įveikti įvairias imunologines negandas.

Manau, kad ši knygelė, iš anglų kalbos išversta Danutės Davidonienės, padės geriau su-prasti imuninės sistemos sandarą ir leis efektyviau kovoti su imuninės sistemos ligomis.

Lietuvos imunologų draugijos prezidentas akad. prof. habil. dr. Vytas Tamošiūnas

Pratarmė angliškam vertimui

Jūsų nuostabioji imuninė sistemaKaip saugomas jūsų kūnas

Imuninė sistema kasdien sąžiningai darbuojasi, siekdama apsaugoti nuo mus galinčių susargdinti tūkstančių mikrobų. Šį darbą ji atlieka taip veiksmingai, kad mes net nepa-stebime, kaip šitai vyksta. Skiepai aktyvuoja imuninę sistemą ir padeda jai apsaugoti organizmą nuo mikrobų, su kuriais galbūt susidursime ateityje. Dažniausiai vakcina-cijos nekelia didesnio nepatogumo, tai tik greitai pamirštamas adatos bakstelėjimas į raumenis, bet jis apsaugo nuo sunkios ligos, o kartais net ir nuo mirties.

Dabar daug žmonių serga alerginėmis ligomis (pvz., astma, šienlige) arba autoimu-ninėmis ligomis (pvz., reumatoidiniu artritu). Žinoma, sirgdami šiomis ligomis jūs aiškiai pajutote, ką reiškia agresyvus imuninės sistemos atsakas. Nereikia pamiršti, kad tai iškreiptas imuninis atsakas, kuris, jei viskas klostosi gerai, apsaugo jus, kad ne-taptumėte mikrobų atakos auka. Susipažinę su tuo, kas atsitinka, jei imuninė sistema tampa nefunkcionali, geriau suvoksite imuninio atsako svarbą organizmo gerovei. Jei neturėtume imuninės sistemos, iškiltų problema ne tik kaip apsisaugoti nuo mikrobų, bet ir kaip atpažinti savo paties organizmo keistai besielgiančias ląsteles. Nekontro-liuojamos jos gali išsivystyti į vėžį.

Mokslininkai mano, kad geriau suvokus imuninės sistemos mechanizmus bus gali-ma sukurti naujas vakcinas. Daugelis jų ieško būdų, kaip sukurti vakcinas nuo tokių infekcinių ligų kaip AIDS, keliančių grėsmę milijonams žmonių, ypač atsilikusiose pa-saulio šalyse. Kiti tyrinėtojai nagrinėja autoimuninių ir alerginių susirgimų priežastis, bando atsakyti į klausimą, kodėl imuninė sistema ne visada įstengia kovoti su vėžiu. Tai išsprendę mokslininkai tikisi sukurti efektyvias vakcinas prieš autoimunines ligas, alergijas ir vėžį bei tobulesnes vakcinas prieš infekcines ligas.

Ši knyga, kurios originalus pavadinimas „Karada wo Mamoru Meneki no Fushigi“, yra parašyta Japonijos mokslininkų, dirbančių imunologijos srityje. Japonijos imunolo-gų draugija ją išleido 2008 m. Imunologijos dienos proga, siekdama supažindinti pla-čiąją visuomenę su imunologijos mokslo pagrindais. Europos mokslininkai pripažino, kad tai puiki idėja ir gerai parašyta knyga, ir nutarė supažindinti su ja ir europiečius. Taigi išvertėme knygelę į anglų kalbą, norėdami paaiškinti visuomenei imunologijos svarbą žmonių sveikatai ir gerovei. Europos imunologų draugijų federacija (EFIS), ku-riai priklauso Europos imunologų draugijos, parėmė vertimo, spausdinimo bei elek-troninės versijos parengimo darbus. Anjali Patel išvertė knygą į anglų kalbą ir padėjo ją redaguoti. Galutinai tekstą suredagavo Mary Luise Grossman. Dėkojame joms už pasiaukojamą kruopštų darbą, įgyvendinant šį projektą. Angliškame leidinyje kai kurie japoniški terminai buvo supaprastinti. Taip knyga pritaikyta platesniam skaitytojų ratui.

Nuoširdžiai tikiu, kad jus sudomins ši knyga ir padės geriau suvokti imuninės sis-temos svarbą. Lauksime jūsų atsiliepimų – kas patiko ir ką dar būtų galima tobulinti. Knyga sukurta jums, todėl jūsų nuomonė mums yra svarbi.

Knyga bus verčiama ir į kitas kalbas.

2009 m. birželis Europos imunologų draugijos federacija

Stefan H. E. Kaufmann

Pratarmė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3Pratarmė angliškam vertimui . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4Pratarmė leidiniui lietuvių kalba . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 6

I dalis Žinios apie imunologiją

1 Imuninės sistemos pagrindai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 10

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 12

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 14. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 16

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 18

2 Kaip dirba imuninė sistema? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 20

24 . . . . . . . . 26

3 Kur gaminamos imuninės sistemos ląstelės ir kur jos darbuojasi?

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 29 . . . . . . . . . . . . . . . . . 30

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 32. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 34

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 36 . 38

Turinys

II dalis Žinios apie ligas

1 Kova su infekcinėmis ligomis. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 42

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 44 . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 46

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 48. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 50

2 Autoimuninės ligos. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 52

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 54 . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 56

3 Alergijos – taip pat yra imuninės reakcijos. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 58

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 60 . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 62. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 64

4 Ar galima pasitelkus imunologiją išgydyti vėžį?. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 66

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 68. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 70

Apie leidinį . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 72

II dalis

Žinios apie ligas

4242

Infekcines ligas sukelia patekę į organizmą ir ten besidauginantys nematomi mikroorganiz-mai. Imunologijos istoriją, kuri prasidėjo XVIII a., kai Edvardas Dženeris (Jenner) atrado skie-pus, taip pat galima laikyti ir kovos su infekcinėmis ligomis istorija. E. Dženerio sukurta vakcina įveikė tokią sunkią ligą kaip raupai. Šiandien tik dėl veiksmingų vakcinų mes nesergame dau-geliu infekcinių ligų.

Mikroorganizmai, sukeliantys infekcines ligas, vadinami patogenais, arba paprasčiau – mik-robais. Patogenai – tai bakterijos ir virusai. Bakterijas sudaro viena kelių mikronų (1 mik ronas = 1/ 1000 milimetro) dydžio ląstelė.

Raupai – tai raupų viruso sukelta infekcinė liga. Užsikrėtus šia liga, kūno temperatūra pakyla iki 40° C, visą odą padengia pūslelės ir spuogai. Anksčiau daugelis mirdavo nuo šios ligos. Pradėjus plačiai naudoti E. Dženerio vakcinacijos metodą, iki 1977 m. neužregistruotas nė vienas ligos atvejis.

Virusas lotynų kalba reiškia nuodus. Senovės Graikijoje Hipokratas vartojo žodį virusas norėda-mas pažymėti, kad tai yra ligą sukeliantis nuodas.

1. Kova su infekcinėmis ligomis

Žinios apie patogenus

Taigi virusas

sudaro tik 1/1000

bakterijos.

Toks

mm mm mm

virusas

bakterija

4343

Kaip sukelia ligą į organizmą patekusios bakterijos?

Bakterijos gamina toksinus, kurie arba suardo ląsteles, arba jas paralyžiuoja. Jos taip pat turi toksinų, kurie slypi ląstelių sienelėse ir gali sukelti karščiavimą, viduriavimą ar sumažinti kraujospūdį. Bakterijos, kaip ir toksinai, turi kitos rūšies „ginklų“, galinčių smarkiai pakenkti organizmui.

Virusai yra nuo 100 iki 1000 kartų mažesni už bakterijas, bet gali pakenkti daugeliui ląstelių. Patekę į ląstelę, jie tuojau pat skuba daugintis. Virusinė infekcija gali arba išmušti iš pusiaus-vyros normaliai funkcionuojančią ląstelę ir ją numarinti, arba priverčia ją nekontroliuojamai daugintis, ir ši tampa vėžine. Kai kurių tipų virusai dauginasi lėtai ir sukelia pastovią (persisten-tinę) infekciją. Kitos virusų rūšys visai nustoja daugintis ir lemia vadinamąją slaptą (latentinę) infekciją.

bakterija

toksinai

vėžysžuvusi ląstelė

virusas

kūno viduje

44

Kokios yra infekcinės ligos?

avys

juodligė

maras

blusos

žiurkės

šunys

pasiutligė

45

Zoonozinės, bakterijų sukeltos ligos yra juodligė (užsikrečiama nuo ožkų ir avių), maras (nuo žiur-kių ir blusų), tuberkuliozė (per orą, ligoniui kos-tint) ir salmoneliozė (nuo užkrėsto maisto). Šiai grupei galima priskirti ir virusų sukeltas ligas: gri-pą (labiau paplitusį žiemą), pasiutligę (kai įkanda šia liga užsikrėtęs gyvūnas) ir maliariją (įkandus uodui). Kitas zoonozines ligas sukelia parazitai.

Naujai atsiradusių ligų grupei priskiriamas sun-kus ūmus respiracinis sindromas (SŪRS), kurį sukelia koronavirusas, Ebolos hemoraginė karš-tinė, kuriai būdingas žarnyno kraujavimas, nuo jos miršta apie 50–90% užsikrėtusių žmonių. Dar daugiau gyvybių negu kitos infekcinės ligos nusineša AIDS ir paukščių gripas, galintis virsti pandemija, t. y. liga, pažeidžiančia daug žmonių visame pasaulyje, kaip ir Ispanijos gripas.

Pasaulyje iki šiol tebeplinta daug sunkiai kon-troliuojamų ligų. Ypač didelį susirūpinimą kelia zoonozinės ligos, kurias sukelia patogenai, galin-tys užkrėsti ir gyvūnus, ir žmones, bei naujai atsi-radusios ligos, kurios pirmą kartą užregistruotos apie 1970 metus.maliarija

gripas

uodai

maistas

gripo virusas

46

Kas yra AIDS?

Žmogaus imuniteto nepakankamumo virusas (ŽIV) – tai virusas, infekuojantis ir sunaikinantis T ląsteles pagalbininkes. Netekusi dalies T ląstelių, imuninė sistema su-silpnėja, atsiranda galimybė užsikrėsti netgi nuo tokių mikrobų, kurie sveikiems žmo-nėms ligų nesukelia.

Kai taip atsitinka, žmogus suserga AIDS (angl. Acquired Immunodefficiency Syndrome – įgyto imuniteto nepakankamumo sindromas). Paciento kraujyje ir organizmo skys-čiuose vis dar cirkuliuoja ŽIV virusas, kurį gimdymo metu motina gali perduoti ir savo vaikams, o sergantys partneriai užkrėsti sveikuosius lytinio akto metu.

47

Mokslininkai mano, kad ŽIV išplatino šimpanzės, imunite-to nepakankamumo virusui patekus į jų organizmą, o paskui, prieš kelis šimtus metų, šiam virusui mutavus ir tapus pa-vojingam žmonėms. Iki 2007-ųjų pabaigos pasaulyje užregis-truota apie 30 milijonų žmonių, užsikrėtusių ŽIV virusu, 60% užsikrėtusiųjų gyvena Afrikos šalyse.

Ar AIDS išgydomas? Labai liūdna, bet kol kas neatrastas toks būdas, ku-riuo būtų galima visiškai išgydyti nuo AIDS. Dabar žmonės gydomi derinant tris keturis vaistų tipus. Šis gydymas padėjo smarkiai sumažinti viruso kiekį organizme ir išvengti daugelio mirčių. Deja, žmonės, gyvenantys atsilikusio-se šalyse, dar negali įsigyti šių vaistų.

patogenais

48

Paukščių virusas yra pavojingas, nes paveikia jaunus sveikus žmones, turinčius aktyvią, stiprią imuninę sistemą. Priežastys, kodėl taip atsitin-ka, dar nėra gerai žinomos. Viena aišku, užsikrėtusio žmogaus organiz-me pasigamina milžiniški kiekiai citokinų ir imuninės ląstelės pasidaro ypač veiklios.

Paukščių gripas – tai liga, kuria serga gripo virusu užsikrėtę paukščiai. Šiuo virusu vienas nuo kito užsikrėsdavo tik paukščiai, bet 1997 m. užregistruotas pirmas ligos atvejis, kai nuo sergančio paukščio užsikrėtė žmogus. Ją sukėlė H5N1 rūšies virusas. Pradedant 2007-aisiais, pasaulyje jau užregistruota dau-giau nei 300 žmonių, užsikrėtusių šiuo virusu, 2/3 ligonių mirė. Sveikatos ap-saugos darbuotojai baiminasi naujos viruso mutacijos. Jei toks virusas pradėtų plisti tarp žmonių, kiltų pandemija.

Ar galima apsisaugoti nuo paukščių gripo?

gripo

virusas

49

Taigi kaip apsisaugoti nuo paukščių gripo?Mokslininkai mano, kad geriausias būdas sustabdyti paukščių viruso plitimą,

tai yra sukurti vakciną. Aišku, vakcina negali būti sudaryta iš gyvo gripo viruso (tokios formos, koks jis yra dabar), todėl tyrinėtojai ieško galimybių, kaip sukurti vakciną, panaudojus tik tam tikras viruso dalis. Jei tai pasisektų, mūsų imuninė sistema galėtų tik „susipažinti“ su šiuo virusu, ir jis taptų nebepavojingas. Žino-ma, pirmiausia reikėtų kruopščiai patikrinti vakcinos saugumą ir veiksmingumą.

makrofagas

50

Dauguma infekcinių ligų sukėlėjų – bakterijų ir virusų patenka į organizmą per gleivinės (angl. mucosal) membranas ir greitai išplinta visame orga-nizme. Gleivinės membrana – tai plonas sluoksnis ląstelių, dengiančių vidinį visų organizmo ertmių, turinčių sąlytį su išore, paviršių. Jos dengia burnos, nosies, stemplės, plaučių, skrandžio, žarnyno bei analinės angos vidinį paviršių. Jei pavyktų sužadinti stiprų gleivinės membranų imuninį atsa-ką, mikrobams būtų užkirstas kelias įsi-skverbti į organizmo vidų.

Šiandien naudojamos vakcinos padeda imuninei sistemai parengti atsaką, kai patogenas jau yra patekęs į organizmą, bet jos negali sutrukdyti patogenui per gleivinės membranas patekti į vidų.

Pirmoje knygos dalyje sužinojote, kad vakcinos naudojamos norint apsisaugoti nuo daugelio infekcinių ligų. Šiais laikais sėk-mingai tebenaudojamos ir efektyviausiai veikia E. Dženerio tipo vakcinos. Moksli-ninkai tęsia bandymus, siekdami sukurti naujas vakcinų rūšis, kurios tiktų infekci-nių ligų prevencijai ar net jų gydymui.

Kaip padidinti vakcinų veiksmingumą?

Ką gero gali nuveikti vakcinos?

membrana

51

Kaip atrodys naujos kartos vakci-nos?

Mokslininkai kuria naujas vak-cinas, kurias galėsime naudoti su maistu, gėrimu ar įkvėpdami. Tokia vakcinacijos forma be švirkšto būtų priimtinesnė pacientams ir geriau stimuliuotų gleivinių imuninį atsa-ką. Gauti rezultatai teikia vilčių. JAV sukurta gripo vakcina, kurią galima įkvėpti inhaliacijos būdu. Kuriamos ir kitų rūšių per gleivines veikiančios vakcinos.

geriant

įkvepiantvalgant

virusas

vakcina

T ląstelė

B ląstelės

antikūnas

dendritinė ląstelė

gleivinės ląstelės

52

Mes jau žinome, kad imuninės ląstelės – mūsų patikimi sąjun-gininkai, visada pasiruošę apginti organizmą nuo mikroorganiz-mų atakų.

Prieš „išleidžiant“ į darbą limfocitus, jie tikrinami kaulų čiulpuose ir užkrūčio liaukoje, ten, kur jie gaminami ir bręsta. Ląstelės, jei jos ketina būti tikrais mūsų draugais, privalo atskirti, kur yra savi (angl. self), o kur potencialūs organizmo priešai. Imuninė ląstelė, atakuojanti savus, kelia pavojų ir turi būti sunaikinta. Bet kartais šios nenaudėlės geba išgyventi.

2 . Autoimuninės ligos

Kokias ligas vadiname autoimuninėmis?

Kaulų čiulpuose ir užkrūčio liaukoje ląstelės patikrinamos

Netin-

mums nepa-

kenks.

sunaikinti.

limfocitas

-

-

NEPRAEINA

PRAEINA

53

Tik nenusiminkite, dar ne viskas praras-ta, nes imuninėje sistemoje veikia savęs toleravimo mechanizmai, apie kuriuos jau pasakojome pirmoje knygos dalyje. Šie saugai sustabdo imunines ląsteles, kad jos neatakuotų savo organizmo arba, pa-vyzdžiui, suvalgyto maisto, kuris mums visiškai nekenksmingas. Savęs toleravimo mechanizmai pasirūpina tokiomis ląstelė-mis nenaudelėmis ir taip mus apsaugo.

Deja, ir šie mechanizmai gali sutrikti. Organizmą pradeda atakuoti imuninės ląstelės, laikančios savo ląsteles priešais. Tai vadinama autoimunitetu, arba autoi-munine liga. Tikrosios šio susirgimo prie-žastys dar nėra išnagrinėtos.

atakuoja savo

54

Kokios yra autoimuninių ligų rūšys?

Autoimuninių ligų yra gana nemažai, jos gali pažeisti bet kurį orga-nizmo organą. Panagrinėkime keletą iš jų.

Kiekviena organizmo ląstelė turi struktūrą, vadinamą branduoliu, kuriame yra visas genų rinkinys. Jeigu susirgote sistemine raudonąja vilklige (angl. Systemic Lupus Erythematosus), ląstelės pradėjo gamin-ti antikūnus, atakuojančius branduolį, ir visame kūne išplito uždegi-mas. Kitų autoimuninių ligų atveju atakuojami sąnariai (reumatoidi-nis artritas) arba galvos ir stuburo smegenys (išsėtinė sklerozė).

Kiekvienos autoimuninės ligos simptomai ir jų pasireiškimo būdas atskirų žmonių organizme gali smarkiai skirtis. Priežastys, kodėl or-ganizmas pradeda save naikinti, dar nėra galutinai išaiškintos.

Raumuo

nepakankamumas

Oda

(reumatoidinis

55

Autoimuninės ligos dabar yra gydomos vaistais, kurie slopina imuninę sistemą. Taip mėginama padėti atakos nu-silpnintiems sąnariams ar ki-tiems pažeistiems organams.

Gaila, bet yra žmonių, ku-riems šis gydymo būdas ne-tinka. Pašaliniai poveikiai, su-

silpninus imuninę sistemą, padidina infekcijų riziką, todėl reikia ieškoti naujų gydymo būdų.

Ašarų liaukos

Drėgmę gaminančių

liaukų pažeidimas

Paausinė liauka Seilių

liaukaSkydliaukės pažeidimas

Daugybi-nis organų pažeidimas

Tik pažiūrėk į visas šias ligas, jos...

Skydliaukė

Širdis

Plaučiai

Kepenys

Inkstai

Blužnis

56

Reumatoidinis artritas – tai autoimuninė liga, kuri pa-žeidžia sąnarius. Jos negydant, sąnariai visai sunyksta. Kai sąnarys užsikrečia, imuninės ląstelės jį apspinta būriu ir pagamina gausybę citokinų, duodamos jiems įsakymą: „Sukel-kite uždegimą!“ Paburkęs, raudonas ir tvinkčiojantis sąnarys tampa labai skaus-mingas, bet tai jau atsako į infekciją rezultatas. Jei ši ataka nukreipta prieš patį sąnarį, – reikalai rimti.

Sąnarys yra apgaubtas membrana, saugančia sąnarius, kartu ir sinoviją (sąnarių skystį). Jei sąnario ląstelės gauna iš citokinų informaciją sukelti uždegimą, jos greitai pradeda veikti, skubėdamos daugintis. Kai šios ląstelės dauginasi, sinovi-nio skysčio daugėja ir, užuot saugojęs sąnarį, jis pradeda naikinti kaulą ir kremzlę, taip pažeisdamas sąnarį.

Reumatoidinis artritas ir jo gydymas

sinovija

kaulas

Kas nutiko?

kremzlė

57

Remdamiesi mechanizmų, skati-nančių artritą, tyrimais, mokslininkai sukūrė naują gydymo metodą, vadi-namą anticitokinų terapija. Gydant šiuo metodu stabdoma citokinų, su-keliančių uždegimą, funkcinė veikla.

Reikia pripažinti, kad anticitokinų terapija jau taikoma praktikoje, o gauti gydymo rezultatai kur kas efek-tingesni negu taikant kitus iki šiol naudotus gydymo metodus.

ar ne?

Uždegimo priežastys

58

Tai, kas sukelia alergijas (pvz. žiedadulkės, dulkių erkutės, maisto produktai), yra vadinama alergenais. Kai jūsų imu-ninės ląstelės surengia ataką prieš šias medžiagas, kurios šiaip jau nėra kenksmingos, prasideda alergija.

Daugelį alergijos formų sukelia imuninių ląstelių grupė, vadinama putliosiomis ląstelėmis. Tose ląstelėse yra che-minių medžiagų, skatinančių čiaudulį, kosulį ir uždegimą. Alergiškų žmonių organizme randami putliųjų ląstelių pavir-šiuje prisitvirtinę antikūnai, vadinami IgE. Kai IgE susiduria su alergenu, putliosios ląstelės mano, kad tai priešas, ir aki-mirksniu atpalaiduoja visas turimas chemines medžiagas. Ši reakcija sukelia uždegimą, nuo kurio parausta ir niežti oda.

Kitos imuninės ląstelės taip pat skuba veikti, ir kadangi jos panaudoja ginklus, skirtus kovai su mikrobais, kūne pajun-tate skausmą.

Visa tai ir vadiname alergija.

Ar pavasariui atėjus tik nepradedate be perstojo čiaudėti? O gal peršti akys? Ir išberia spuogeliais, kai suvalgote kiaušinį?

O gal pasivaikščiojimo metu, vos prisilietus prie medžio ar žolės, pradeda perštėti rankos? Dažniausiai tai yra imuninės reakcijos, ži-nomos alergijų pavadinimu.

3 . Alergijos – taip pat imuninės reakcijos

Kas yra alergija?

tiesa.

59

IgE

60

Kas gali sukelti alergiją?

Viena žinomiausių alergijos rūšių tikriausiai yra šienligė, kurią sukelia kai kurių medžių (pvz., beržų) žiedadulkės. Kitos žinomos alergijos rūšys yra egzema, nuo kurios parausta ir peršti oda, astma, sukelianti ilgai trunkantį kosulį, ir aler-gija maistui.

Kartais žmonės alergiški ir tokioms medžiagoms, kaip gyvūnų plaukai, dulkių erkutės, bičių įgėlimas ar net metalas, iš kurio gaminami juvelyriniai dirbiniai. Kontaktinės linzės arba tokie vaistai, kaip penicilinas, taip pat gali sukelti alergiją.

-

Net ir visa tai

61

Reikia atkreipti dėmesį į tokius potencialius alergenus, kaip riešutai, bičių įgė-limas ir penicilinas, nes jie gali sukelti smarkias alergines reakcijas, apimančias visą kūną.Tokia reakcija vadinama anafilaksiniu šoku. Geriausias būdas apsisau-goti nuo alerginių reakcijų – neleisti šiems alergenams patekti į organizmą.

Alergija gali prasidėti iš karto, kai tik alergenas patenka į kūną (ūmaus tipo reakcijos), arba po kiek laiko (uždelsto tipo reakcijos).

Kiekvienam šių reakcijų tipui būdinga skirtingos pagrindinį vaidmenį atsako metu atliekančios imuninės ląstelės ir skirtingi veikimo mechanizmai. Šių skir-tumų analizė ir išsamesnis jų pažinimas yra gyvybiškai reikalingi kuriant alergijų gydymo metodikas.

metalai

beržai

kontaktinės linzėspenicilinas

gali sukelti alergiją

Sakykime, užpuolė alergija nuo dulkių erkučių. Vis-kas susitvarko, kai tik pradedate kvėpuoti švariu oru, kuriame erkučių nėra. Bet kas atsitiks, jei nuolat kvė-puosite dulkių erkutėmis užterštu oru?

Taigi jūsų kvėpavimo takai įsijautrins, nes juose iš-liks uždegimą sukėlusių imuninių ląstelių. Ilgainiui pa-sikeis kvėpavimo takų anga, per kurią oras patenka į plaučius, ji vis siaurės ir siaurės.

Kodėl išsivysto astma?

Paanalizuokime tarp vaikų paplitusią alergijos for-mą – astmą.

Astma gali atsirasti dėl daugelio priežasčių, bet daž-niausiai – dėl dulkių erkučių. Abejojame, ar kada nors matėte erkutę, bet jei prisėstumėte prie mikroskopo ir atidžiau pasižiūrėtumėte į čiužinius ar kilimą namuo-se... Rastumėte jų tūkstančius! Tai tiesa, alergenai yra visai šalia jūsų.

62

dusimas (švokštimas)

bronchų skerspjūvis, arba kvėpavimo takas

Techninis terminas šiam pokyčiui įvardy-ti – persimodeliavimas (angl. remodelling). Jei jau kvėpavimo takai kartą „persimode-liuoja“, t. y. pakinta, labai sunku susigrą-žinti pirminę formą. Todėl astmą gydyti itin sudėtinga. Labai svarbu dėti visas pa-stangas, kad tai neįvyktų. Alergijoms gydy-ti taikomi puikūs vaistai, vadinami steroi-dais. Jei esate alergiškas dulkių erkutėms, gydytojas gali jums šių vaistų išrašyti. Taip pat jis patars atsikratyti namuose kilimų ir naudoti hipoalerginius (neturinčius alergi-jos sukėlėjų) čiužinius. Taip sumažinsite alergijos riziką.

63

alergenas

Palauk...

Teks gerai išvalytį šį dvokiantį

žuvies pavidalo apklotą!

katės krepšys

64

Ar išgydoma šienligė?

Pavasarį pradeda žydėti gėlės ir mus traukte traukia eiti iš namų ir pabūti gamtoje. Bet kartais, vos uždarę duris, pradedame čiaudėti, be perstojo bėga nosis...

Geros nuotaikos kaip nebūta, ar ne? Be abe-jonės, turi būti kokia nors išeitis, kaip apsisau-goti nuo žiedadulkių sukeltos alergijos.

Imunologijos pasaulyje daugelis moksli-ninkų ieško, kaip padėti nuo šienligės ken-čiantiems žmonėms.

Kol kas šienligė gydoma vaistais, kurie tik palengvina simptomus ir neleidžia putlio-sioms ląstelėms išskirti cheminių medžia-gų. Pamąstykime, kaip tai vyksta. Keičiantis metų laikams, keičiasi ir įkvepiamų ore žie-dadulkių rūšis. Žmonės, kurie yra alergiški vienai žiedadulkių rūšiai, ilgainiui tampa alergiški ir kitoms jų rūšims. Taigi, gydant tik šienligės simptomus, vaistus gali tekti vartoti net apie pusę metų.

O gal galima gydytis kitais būdais?

65

Jūs jau žinote, kad alergija – tai tik imuninis atsa-kas alergenams. Pirmoje knygos dalyje taip pat suži-nojote, kad imuninėje sistemoje yra ląstelių, kurios veikia kaip inhibitoriai ir slopina imuninį atsaką, o kartais ir visai jam neleidžia pasireikšti. Užuot gydę šienligės simptomus, mokslininkai, pasinaudodami imuninės sistemos gebėjimu save kontroliuoti, tikisi sukurti naujas „protingas“ vakcinas ir vaistus, kurie pirmiausia sulaikytų kūno reakciją į tokius alergenus kaip žiedadulkės.

vakcina

66

Jei viskas klostosi normaliai, kiekviena kūno ląstelė ben-drauja su savo kaimynėmis ir tariasi, ar reikia ilsėtis, dau-gintis, dirbti, ar net mirti. Taip bendraujančios ląstelės suformuoja sveiką audinį.

Bet kartais atsitinka, kad pažeidžiami ląstelės genai ir jie nebegali gaminti „normalių“ baltymų. Ląstelė nebe-pajėgi tinkamai bendrauti su savo kaimynėmis. Jei tokia ląstelė pradeda daugintis, audinyje, kuriame ji auga, at-siranda darinys, mūsų vadinamas augliu. Šioje stadijoje auglys dar gėrybinis ir nekenkia organizmui.

Deja, pažeistos ląstelės gali būti ir daug agre-syvesnės. Jos ne tik suformuoja auglius savo augimo vietoje, bet ir pradeda atakuoti greti-mus audinius arba per organizmo skysčius pa-tenka į kitus organus, kur daugindamosi sufor-muoja naujus auglius (metastazes). Šie augliai vadinami vėžiniais, o juos suformavusios ląste-lės yra labai pavojingos, nes gali lemti pražūtį.

4 . Ar galima pasitelkus imunologiją išgydyti vėžį?

Kas tai yra vėžys?

67

Kokios yra vėžio rūšys?

Mūsų kūnas gali būti suskirstytas į vadinamąją paviršinę dalį ir vidinę dalį, arba turinį. Nors virškinimo organai (pvz., skrandis, žarnynas) yra kūno viduje, jie laikomi paviršine dalimi. Vėžiniai augliai, susiformavę iš tokių „paviršinių“ audinių, vadinami karci-nomomis (piktybinis epitelinių ląstelių navikas). Kitos vėžio rūšys turi kitus pavadinimus, priklausomai nuo to, kur organizme jos pasireiškia. Pavyzdžiui, kaulų ir raumenų vėžys vadinamas sar-koma (piktybinis jungiamojo audinio navikas), o limfocitų vėžys – limfoma (limfinio audinio navikinė liga).

Visos šios vėžio rūšys atakuoja au-dinius arba dauginasi kūne panašiu būdu. Vėžiniai augliai, susiformavę iš paviršinių audinių (karcinomos), būdingesni vyresnio amžiaus žmo-nėms.

Vėžys gali atsirasti bet kuriame audi-nyje. Labiausiai paplitęs yra plaučių vė-žys, kiek mažiau skrandžio, gaubtinės žarnos, kepenų ir krūties.

Viso pasaulio gyventojai puoselėja vil-tis, kad mokslininkams ateityje pavyks vėžį išgydyti.

1.

2.

3.

5.

4.

68

Kaip imuninė sistema kovoja su vėžiu?

Jau žinote, kad organizmas naudoja savo imuninę siste-mą atpažinti tai, kas yra svetima, ir to svetimo pašalinimui. Deja, ką tik sužinojote, kad vėžys yra taip pat organizmo dalis. Tai kaip imuninė sistema su juo kovoja?

Išsivysčius vėžiui, imuninė sistema dar gali su juo susido-roti, kol jis mažas. Čia veikia imunologinės priežiūros (angl. surveillance) mechaniz-mas.

Panagrinėkime, kaip imuninė sistema dirba, ir išsiaiškinkime, kodėl ji nevisiškai apsaugo organizmą nuo ligų.

Kaip jau aiškinome, vėžinės ląstelės tampa taip pat jūsų organizmo dalimi, tik jos elgiasi skirtingai nuo visų ląstelių: dažnai gamina pažeistus baltymus arba tokius baltymus, kurių negamina kitos ląstelės.

Šiuos baltymus, susijusius su vėžiu, vadiname vėžiniais antigenais. Jie ir yra imuninės sistemos taikinys. Kai tik imu-ninė sistema suranda vėžinius antige-nus, jos ląstelės iš karto rengiasi atakai.

69

Deja, nėra garantijų, kad organizmas pats įveiks vėžines ląsteles. Pa-vyzdžiui, yra vėžinių ląstelių, kurios negamina antigenų arba susifor-muoja iš citokinus gaminančių ląstelių, kontroliuojančių imuninę siste-mą. Jos išvengia imunologinės kontrolės ir pradeda daugintis, išsivysto vėžys.

Procesas toks pat, kaip ir esant normaliam imuniniam atsakui. Dendri-tinės ląstelės apsupa vėžinius antigenus ir perduoda apie juos informa-ciją T ląstelėms. T ląstelės naikintojos suardo vėžines ląsteles, o T ląs-telės pagalbininkės nurodo antikūnus gaminančioms B ląstelėms, kad taikinys – vėžiniai antigenai, ir šios pradeda „dirbti“. Antikūnai prisijun-gia prie bet kurių sutiktų vėžinių ląstelių, įgalindami molekules kraujyje, vadinamas komplementu (grupė organizmo apsaugai svarbių baltymų), užpulti vėžines ląsteles ir jas sunaikinti. Be to, yra dar viena rūšis ląstelių,

vadinamų natūraliais žudikais („kileriais“), arba NK. Jų veikla pagrįsta tuo, kad vėžinės ląstelės gamina išsigimusius baltymus, kurie tampa žymeniu

joms surasti šias ląsteles ir jas sunaikinti.

Taip mūsų organizmas pats susitvarko su vėžinėmis

ląstelėmis.

-

kaip viskas

Vėžinė ląstelė be vėžinių antigenų

70

Vėžio gydymas imunoterapijos būdu

Net vėžinės ląstelės, kurios geba išvengti organizmo imunologinės kontrolės ir ima daugintis, turi tam tikros rūšies antigenų. Imuninio atsako sužadinimas prieš šiuos antigenus padėtų surasti priemonę vėžiui gydyti. Šiuo metu daromi įvairūs klinikiniai bandymai, skirti šiai užduočiai spręsti.

Vakcinos nuo vėžioAteities priešvėžinių vakcinų perspektyva – gy-dymas deriniu, sudarytu iš vėžinių antigenų ir imuninę sistemą stimuliuojančių agentų.

Dendritinių ląstelių terapijaŠis metodas remiasi tuo, kad iš organizmo pa-

imamos dendritinės ląstelės į jas įterpus antige-nus, grąžinamos atgal į organizmą grumtis su vėžiu.

T ląstelių terapijaT ląstelės naikintojos ir dendritinės ląstelės paima-

mos iš organizmo ir stimuliuojamos vėžiniais antige-nais. Taip aktyvintos (stimuliuotos) T ląstelės naikinto-jos yra grąžinamos į organizmą kovoti su vėžiu.

adjuvantas

kuri sunaikino

T naikinanti

T naikinanti

71

Vien imunoterapijos neužtenka dideliems vėžio augliams sunai-kinti. Pirmiausia jie šalinami chirurginiu būdu, o imunoterapija pa-deda išvalyti metastazinius auglio likučius. Derinant šiuos du gydy-mo metodus, galima užkirsti kelią vėžio pasikartojimui.

Antikūnų terapijaAntikūnų terapija – tai gydymas

antikūnais, kurių taikinys yra vėži-niai antigenai.

chirurginis

imunoterapija

pasikartojimo

Didžioji dalis imunoterapinių gydymo metodų tebėra eksperimen-tinės stadijos. Kai kurie jų, pavyzdžiui, antikūnų terapija atskiroms vėžio rūšims gydyti, jau diegiami ir praktikoje.

Dar netolimoje praeityje gydytojai netu-rėjo priemonių padėti ligoniams, jei vėžys išplisdavo organizme. Manome, kad imu-noterapija turi galimybių šiai problemai spręsti.

Tvirtai tikime, kad ateityje šių galimybių atsivers dar daugiau.

naikintoja

antigenus

Apie japonų redaguotą leidinį

Šį knygelė – tai Japonijos imunologų draugijos mokslo populiarinimo veiklos rezul-tatas. Ją sukūrėme siekdami, kad draugija turėtų ką pasiūlyti kiekvienam – nuo pradi-nuko iki suaugusio, kad paprastai ir aiškiai būtų išdėstytos trumpos žinios apie imu-nologijos pasaulį. Derindami griežtoką turinį su lengvai prieinama forma, stengėmės sudominti skaitytoją ir sužadinti jo domėjimąsi imunologija.

Projekto pradžioje parengėme medžiagą stendams, pristatydami ją Menegki Fushigi

Mirai Japonijos imunologų draugijos organizuotam susitikimui su visuomene. Tokio pobūdžio mokslo populiarinimo knygelės pateikimas plačiajai visuomenei – mums gana naujas uždavinys. Tapę ne pelno siekiančia, specializuota organizacija, daug dė-mesio skiriame informacijai skleisti ir visuomenei mokyti. Kita vertus, šios knygelės iš-leidimas buvo tarsi testas, parodantis, kaip tokios organizacijos (kaip mūsų) gali rasti vietą šiuolaikiniame pasaulyje. Be to, manome, kad ir mokslininkams pravartu daly-vauti tokiuose renginiuose ir pasitikrinti savo vaidmenį. Jei ši publikacija pasitarnaus visuomenei bei jos nariams ir padės toliau plėtoti imunologijos mokslą bei Imunologų draugiją, manysime, kad savo užduotį atlikome.

Norėčiau nuoširdžiai padėkoti visiems, Japonijos imunologų draugijos nariams, o labiausiai jos prezidentui dr. Masayuki Miyasaka už paramą ir vadovavimą projektui nuo pat jo pradžios. Dėkoju dr. Hiroshi Kiyono už įdėtas pastangas įgyvendinant šį projektą, autorių kolektyvui dr. Hiroshi Kawamoto, Mokslo žinių skleidimo komiteto pirmininkui, dr. Toshiaki Ohteki, dr. Noriko Sorimachi, dr. Shinsuke Taki ir dr. Sachiko Miyake iš Ryšių su visuomene komiteto – už pasiaukojamą darbą formuojant knyge-lės turinį, formatą ir tekstą. Be to, esu labai dėkingas Yodosha redagavimo ir leidybos departamento redaktorei Shinobu Yamashita už kantrybę klausantis mūsų begalinių disputų ir atidų teksto redagavimą bei mūsų iliustratorei Tomoko Ishikawa už puikias knygos iliustracijas.


Dr. Yousuke Takahama

I dalis

Žinios apie imunologiją

1010

Paanalizuokime. Vidutiniškai vienas iš šimto tūkstančių naujagimių gimsta visai be imuniteto. Tai apibūdinama gana ilgu ir sudėtingu terminu „sunkus mišraus tipo imuniteto nepakankamu-mas“ (SMTIN). Tokie kūdikiai, palyginti su sveikais, visiškai neapsaugoti nuo patogenų.

Patogenais vadiname įvairius mikroorganizmus. Tai bakterijos, virusai ir grybeliai, nuo kurių poveikio galite susirgti. Todėl gimę su SMTIN sindromu kūdikiai vėliau labai kenčia nuo užkrečiamųjų ligų.

Ar žinote, kas yra imuninė sistema? Kur jos ieškoti žmogaus organizme? Ir ką gi ji ten veikia?

Jei jaučiatės puikiai, net nesusimąstote apie savo imuninę sistemą ir jos reikalingumą, pamėginkite įsivaizduoti, kas atsitiktų, jeigu jos neturėtumėte.

1.

Ką organizme veikia imuninė sistema?

Imuninės sistemos pagrindai

100 000

Sunkus mišraus tipo imu-niteto nepakankamumas

11 11

Be abejonės, visi esate girdėję apie sindromą, vadinamą AIDS (įgytas imuniteto nepakanka-mumo sindromas). Užsikrėtus AIDS žmogaus organizmas praranda imunitetą ir nebeįstengia apsisaugoti nuo mikrobų, nes susilpnėja imuni-nė sistema.

Dabar jau žinote, kad jei gimėte be imuniteto arba sutriko jūsų organizmo imuninė sistema, tampate pri-klausomas nuo mikrobų „malonės“. Normos atveju nuo mikrobų esate apsaugoti. Taigi, jei iš pradžių atrodė, kad imuninė sistema lyg ir neveikia kažko svarbaus, tai ilgai-niui paaiškėjo, kad ji dirba dieną ir naktį, saugodama nuo ligų jūsų organizmą.

Ore sklando daugybė įvai riausių mikrobų.

12

Ar kada nors susimąstėte, kodėl antrą kartą nesergame ta pačia liga?

Mikrobams patekus į organizmą, vyksta infekcinis procesas, kuriam būdinga karščiavimas ir viduriavimas (diarėja). Dažniausiai, praėjus kiek laiko, šiek tiek pailsėjus, savijauta pagerėja.

Už šį puikiai atliktą darbą derėtų padėkoti savo imuninei sistemai. Bet tai dar ne viskas, ką ji nuveikia mūsų labui.

Jūsų imuninė sistema prisimena visus patogenus, kuriais buvote užsikrėtę, to dėl, susidūrę su jais antrą kartą, ne-besusirgsite.

Esu tikras, kad ne kartą girdėjote sakant: „Aš jau persirgau kiaulyte, ir man ši liga ne-bebaisi“ arba – „Šiais metais jau sirgau gri-pu, daugiau neužsikrėsiu“. Taip sakydami žmonės mano, jog, pasveikus nuo tam tikros rūšies patogeno sukeltos ligos, ji organizmui tampa nebepavojinga.

Ši ypatybė – tai kita svarbi imuninės siste-mos funkcija.

virusas

infekcija

13

Žodis vakcina, kilęs iš lotynų kalbos, reiškia karvę (lot. vacca – karvė). Ar nekyla klausimas, kaip šitai susiję su vakci-nomis? Gydytojas Edvardas Dženeris (Edward Jenner) atrado skiepus ir įrodė, kad karvių raupų virusu paskiepyti žmonės yra apsaugoti nuo mirtino susirgimo raupais.

Ekspertai (specialistai) šią ypatybę vadina imuno-logine atmintimi.

Nors imunologinė atmintis jus saugo nuo ligos, užsikrėtus tuo pačiu patogenu antrą kartą, vis dėlto ji negali padėti, jei susidūrėte su dar nežinomu pa-togenu. Kiekvienos naujos infekcijos atveju imuninė sistema vėl viską „peržiūri“ ir atpažįsta ligą sukėlusį patogeną.

Kasdien susiduriame su tūkstančiais įvairių mikro-bų. Kol subręstame, mūsų imuninė sistema „įsime-na“ stulbinantį jų kiekį. Skiepijimas vaikystėje dar labiau pagausina atpažįstamų mikrobų. Skiepuose esantys patogenai yra susilpninti, todėl imunitetas įgyjamas nesusergant šia liga.

Imunologinė atmintis

14

Kur yra organizme imuninė sistema?

Mūsų kūnai sudaryti iš labai mažų dalelyčių, vadinamų ląstelėmis. Jos to-kios mažos, kad negalime pamatyti plika akimi. Žmogaus kūne jų yra didžiulė įvairovė, ir kiekviena ląstelių rūšis atlieka savo funkciją. Imuninė sistema taip pat sudaryta iš specializuotų ląstelių. Jos vadinamos imuninėmis ląstelėmis.

Mūsų kraujas yra raudonos spalvos, nes sudarytas iš daugybės raudonojo kraujo kūnelių – eritrocitų. Jį sudaro ir baltojo kraujo ląstelės – leukocitai, kurie ir veikia kaip imuninės sistemos dalis.

Kraujas cirkuliuoja po visą kūną, todėl ir baltojo kraujo ląstelių taip pat randama visur. Atsakymas į klausimą: „Kur yra žmogaus organizme imuninė sistema?“ būtų toks – visur. Vis dėlto kūne yra tokių vietų, kur ypač gausu baltojo kraujo ląstelių. Tai limfmazgiai ir blužnis. Šie organai labai svarbūs, nes jie pirmiausia reaguoja į infekcijos ataką. Tolesniuose skyreliuose plačiau papasakosime apie blužnies ir limfmazgių funkcijas.

15

Kaip jau minėjome, baltojo kraujo ląstelių yra visame kūne. Jos išsidėsčiusios ir tokiose kūno dalyse, kurios dažnai bendrauja su išoriniu pasauliu per maistą ar orą, t. y. burna, nosis, plaučiai, žarnynas ir pan. Gausiai baltojo kraujo kūnelių randame odoje, kur jos sėkmingai ir greitai naikina patekusius mikrobus.

Baltojo kraujo ląstelė = imuninė ląstelė

Sveiki!

gurkšnis

16

Įvairios imuninės sistemos ląstelės

O dabar plačiau susipažinkime, kokios skirtingos ląstelės sudaro imuninę sistemą (neužmirškime, kad visos jos yra baltojo kraujo kūneliai).

Kai susižeidžiate ir odoje atsiranda žaizdų, per jas gali patekti mikrobai. Tada neutrofilai (mikrofa-gocitai), grupė kraujyje cirkuliuojančių baltojo kraujo ląstelių, keliauja į uždegimo židinį ir sunaikina mik-robus.

Kitas baltųjų kraujo ląstelių tipas yra mak-

rofagai (makrofagocitai), ku-rie sunaikina patogenus juos prarydami. Makrofagų rasite plaučiuose, kepenyse, odoje ir žarnyne.

neutrofilas

makrofagas

Imuninės ląstelės labai mažos. Jas stebime tik per

mikroskopą

17

Kita svarbi baltojo kraujo ląstelių rūšis yra dendritinės ląstelės. Šių ląstelių pavadinimas kilęs dėl jų formos – daugybės „rankų“, išsišakojusių tarsi medžio šakos (Dendronas graikų kalba reiškia „medį“). Kai pa-togenai patenka į organizmą, būtent dendritinės ląstelės padeda T pagalbininkams išsiaiškinti, kokia tai ląstelė ir koks yra geriausias jos sunaikinimo būdas.

Mes jau išsiaiškinome, kad skirtingos baltųjų kraujo kūnelių rūšys koncentruojasi atskirose kūno dalyse (blužnyje ir limf-

mazgiuose). Jau žinome, kad, nors atlikdamos skirtingas funkcijas, visos ląstelės vieningai darbuojasi ir saugo organizmą nuo infekcijų.

Viena jų rūšis yra B limfocitai, arba B ląstelės. B ląstelės, tikriau iš jų išsivysčiusios plazminės ląstelės, gami-na specialų „ginklą“, vadinamuosius antikūnus,

kurie jungiasi prie patogeno ir padeda imuninei sistemai su juo susidoroti. Kita limfocitų rūšis yra žinoma kaip T „helperiai“ (ląstelės pagalbininkės) ir T „kileriai“ (ląstelės naikintojos). T pagalbininkai padeda B ląstelėms gaminti antikūnus ir sustip-rina makrofagų gebėjimą atakuoti patogenus. T ląstelės naikintojos, kaip nusako jų pavadinimas, yra baltųjų kraujo kūnelių šeimos smogikai. Jie nužudo visas virusu užkrėstas ląsteles.

Dar viena baltųjų kraujo kūnelių rūšis yra limfocitai, – tai pačios mažiausios ląstelės, priklausančios imunininės sistemos ląstelių šeimai. Jų dydis matuo-jamas šimtąja milimetro dalimi ar dešimčia mikronų. Stebint šias ląsteles per mikroskopą, jos atrodys labai panašios. Tik išsamiau panagrinėjus paviršines jų membranas paaiškėja, kad jos taip pat yra įvairių rūšių ir atlieka skirtingas specializuotas funkcijas.

Žmonių B kilmės ląstelės gaminasi kaulų čiulpuose (angl. bone marrow), o paukščių – Fabricijaus bursoje (Bursa of Fabricius). T ląstelės gaminamos užkrūčio liaukoje (čiobrialiaukėje, angliškai thymus – čiobrelis).

B

T

18

Trys patogenų sunaikinimo būdai

Dabar sužinosite truputį daugiau apie tai, kaip baltojo kraujo ląstelės padeda organizmui kovoti su patogenais.

1 „Praryja“ patogenusNeutrofilai ir makrofagai, nes jie yra

fagocitai, „praryja“ patogenus, ypač bakterijas. „Prarytas“ bakterijas jie suskaldo į atskiras dalis ir taip sunai-kina.

2 Nužudo užkrėstas

ląstelesVirusu užkrėstos ląstelės kelia

pavojų žmogaus organizmui, to-dėl jas reikia greitai pašalinti. Šią funkciją puikiai atlieka T pagal-bininkai. Jie greitai suranda infe-kuotas ląsteles ir jas nužudo, taip sustabdydami greitai besidaugi-nantį virusą.

neutrofilas

makrofagas

Viso gero!

naikina

Puiku!

Pirmyn!

virusas

virusu užkrėsta ląstelė

miršta

19

3 Slopina antikūnaisPatekusios į organizmą bakterijos ne tik dauginasi, bet ir

gamina kenksmingas chemines medžiagas, kurios yra vadi-namos bakterinias toksinais. Stabdydamos bakterinių toksi-nų funkcionavimą, B ląstelės juos nuslopina, naudodamos specialų ginklą – antikūnus. Antikūnai taip pat gali jungtis prie virusų ir neleisti jiems įsiskverbti į ląstelę. Virusai, nega-lėdami patekti į ląstelę, negali ir daugintis.

Antikūnai atlieka ir kitą svarbų darbą. Jie prisitvirtina prie bakterijų, taip jas paženklindami kaip jauką makrofagams. Mes jau žinome, kad makrofagai geba „praryti“ ir nepažen-klintas bakterijas, bet jiems tai padaryti sekasi daug lengviau, kai bakterijos yra padengtos antikūnais. Antikūnai keliauja po visą organizmą kraujyje. Tai reiškia, kad antikūnai gali greitai patekti į bet kurį užkrėstą organą ir susikauti su patogenu.

B ląstelė

antikūnas

makrofagas

Ei, o ką veikti su šituo?

bakterija

Oj…

B ląstelė

bakterijos tok-sinai

bakterija su prisijungusiais

antikūnais

20

Imuninė sistema gali nustatyti, koks patogenas užkrėtė jūsų kūną, ir rasti patį geriausią būdą, kaip su juo susidoroti. Anksčiau jūs skai-tėte apie imuninės sistemos atmintį: žmonės, persirgę kiaulyte, an-trą sykį šia liga nebeužsikrėsdavo. Tačiau dėl to, kad jie atsparūs net kitoms ligoms, pavyzdžiui, tymams. Imuninės sistemos ląstelės at-pažįsta, kur yra kiaulytės virusas, o kur tymų, nes prisimena juos kaip visiškai skirtingus ligos sukėlėjus.

Ši imuninės sistemos ypatybė pavadinta gana sudėtingu terminu antigeninis specifiškumas.

Atskirti patogenus puikiai geba limfocitai. T ir B ląstelės turi specialius „įrankius“, išdėstytus visame ląstelės paviršiuje, kurie ir padeda tai atlikti. Šie „įrankiai“ vadinami antigeno recepto-riais. Savo forma jie panašūs į pagaliukus, kurių galuose yra mažos ertmės.

Vienų ertmių forma tiksliai atitinka tymų viru-są, kitos išsidėsčiusios taip, kad atitinka tik kiau-lytės virusą ar kokį kitos rūšies patogeną. Imuni-nė sistema visada žino, ar jau su šiuo patogenu yra tekę anksčiau susidurti, ir pagal tai nustato, ar ląstelės turi jį atitinkančius antigeno recepto-rius.

Taigi kaip vis dėlto imuninė sistema atskiria patogenus vieną nuo kito?

2 . Kaip dirba imuninė sistema?

Kaip imuninė sistema atskiria patogenus?

B

antigeno

21

Patogenas

Tiksliai

atitinka

Idealu!

Puikus derinys!

IdealuVisai netin-ka...

Neati-tinka forma

22

T ir B ląstelės turi antigeno receptorius, kurie atpažįsta skirtingus patogenus, bet jų forma ir funkcijos truputį skiriasi. B ląstelių antigeno re-ceptorių forma primena raidę Y ir turi po vieną ertmę kiekvienos šakos galuose.

Jau anksčiau pasakojome, kad B ląstelės šalina patogenus, pagamindamos juos slopinančius antikūnus.

Iš tiesų, šie antikūnai atrodo taip pat kaip antigeno recep-toriai ir turi tokios pat formos angas kaip ir B ląstelių recep-toriai.

Jei užsikrėtėte kiaulyte, tik antigeno receptorius kiaulytės virusui turinčios B ląstelės gamins antikūnus, galinčius prisijungti prie šio viruso. Nebūtų jo-kio efekto, jei B ląstelės gamintų antikūnus, kurie šiuo atveju galėtų prisijungti, sakykim, prie tymų viruso. Taigi matote, kokia sumani yra imuninė sistema.

T ląstelių receptorių forma primena lazdelę, tik gale jie turi vieną angą.

23

Priešingai negu antikūnai, T ląstelių antigeno receptoriai negali be kitų ląstelių pagalbos prisijungti prie patogenų.

Čia svarbų vaidmenį vaidina dendritinės ląstelės. Jas trumpai jau apibūdinome. Dendriti-nės ląstelės iš organizmo patogenus šalina dviem būdais. Jos „praryja“ pačius patogenus arba jais užkrėstas ląsteles. Tai padariusios, jos rūpestingai išstumia patogeno da-leles ir jas demonstruoja savo paviršiuje. Taip atidengtos patogeno dalelės praneša T ląstelėms: „Pažiūrėkite, mes esame užsikrėtusios šiuo mikroorganizmu.“

Veiksmas, kurio metu siunčiamas signalas apie tai, koks mikrobas sukėlė infekciją, vadinamas antigeno pateikimu.

Kadangi kiekvieno viruso dalelės, pvz., kiaulytės ir tymų, yra skirtingų formų, tai T ląstelės gali tiksliai atpažinti, ko-kiu virusu užsikrėtėte.

Kai tik dendritinės ląstelės pateikia antigeną, T ląstelės greitai jį identifikuoja ir toliau tęsia darbą.

Jos pažadina kitas imuninės sistemos ląsteles, pranešda-mos su kokiu patogenu teks kovoti. Paskui imuninė siste-ma skuba atakuoti mikroorga-nizmus, kurie, apsigyvenę kūne, pradeda daugintis.

Čia aprašyta struktūra yra vadinama didžiuoju audinių dermės kompleksu, arba angliškai MHC (Ma-jor Histocompatibility Complex). MHC parodo, kaip organizmas reaguoja į transplantuojamus audinius ar organus. (Histo lotynų kalba reiškia audinius, o angliškas žodis match – derinti.) Tiksliai nustatyti MHC mechanizmo veikimą labai svarbu transplantacinėje medicinoje bei kamieninių ląstelių pritaiky-mui degeneracinėms ligoms gydyti.


T ląstelė pagalbininkė

24

Kaip imuninei sistemai pavyksta atpažinti skirtingus mikroorganizmus?

Mes jau žinome, kad kiekvienas limfocitas turi tik vieno tipo antigeno re-ceptorius. Taigi jei užsikrėtėte kiaulytės virusu, tai jį atpažins tik tie limfo-citai, kurie turi antigeno receptorius kiaulytės virusui. Ląstelės, gebančios atpažinti kitus patogenus, jį ignoruos. Kaip žinia, mus supa milijonai įvairių skirtingų rūšių mikroorganizmų. Kad nuo jų apsisaugotų, organizmui būtina turėti labai daug skirtingų rūšių limfocitų.

Laimė, mūsų organizme jų yra pakankamai. Jei pasidomėtumėte, kiek žmogaus organizmas turi įvairių antigeno receptorių, nustebtumėte sužinoję, kad jų yra daugiau nei 10 milijardų! Tai yra 10 000 000 000. Esant tokiai jų gausybei, turėtų atsirasti bent vienas limfocitas, kuris gali atpažinti į organizmą patekusį bet kokį patogeną. Darnus visos limfocitų sistemos darbas užtikrina imuninės sistemos gebėjimą apsaugoti organizmą nuo tokios patogenų – pavojingų užkratų gausos!

Iš savo tėvų paveldime nuo 30 000 iki 40 000 genų, visi kartu jie vadinami mūsų genomu. Genome išsi-dėstę genai atsakingi už skirtingas kūno dalis, pvz., raumenis, odą, kaulus ir įvairius organus. Taip pat yra genų, atsakingų už antigeno receptorius.

O iš kur jūsų organizme atsiranda tiek daug skir-tingų antigeno receptorių?

tėvas motina

Genai

aš

Jūsų genomas yra visame

kūne

25

Manoma, kad kiekvienas genas atsakingas už tam tikrą kūno dalį. Deja, antigeno receptorių atveju yra kitaip. Juos sudarantys genai išskirti į atskirus segmentus, primenančius galvosūkio dėlionės skirtingas detales. Ir tik limfocitų viduje šie genų segmentai gali sudaryti įvairius deri-nius ir sukurti daugybę antigeno receptorių.

Iš gausybės turimų mozaikos dalelyčių limfocitas pasi-renka dvi tris ir jas sujungia pačiais įvairiausiais būdais. Be to, jungiant įvyksta ir įvairių netikslumų, todėl pasiga-mina labai daug antigeno receptorių.

pu

zz

le

26

Kaip imuninė sistema prisimena anksčiau sutiktus patogenus?

B ląstelėms pirmą kartą sutikus patoge-ną, kad pagamintų prieš jį antikūnus, joms reikia daugiau negu savaitės. Šio proceso metu B ląstelė pasikeičia taip, kad iš jos iš-sivysčiusios plazminės ląstelės geba paga-minti labai daug antikūnų. Tiesa, ne visos B ląstelės tampa antikūnus gaminančiomis plazminėmis ląstelėmis. Kitų B ląstelių už-duotis – įsiminti naująjį patogeną. Jos vadi-namos atminties B ląstelėmis.

Kai tokia atminties B ląstelė sutinka patogeną, kurį jai reikia įsiminti, ji iš karto pradeda sintetinti antikūnus ir per kelias dienas pagamina didžiulį jų kiekį.

Atminties ląstelės ne tik greičiau gamina antikūnus, bet ir geresnės kokybės, t. y. artimesnės giminystės negu B ląstelės, kurios pirmą kartą susiduria su patogenu. Tokie „superantikūnai“ gali tvirčiau jungtis prie bakterinių toksinų ir geriau pažymėti bakterijas, padėdami makrofagams jas lengviau surasti ir sunaikinti.

Limfocitai prisimena anksčiau sutiktus patogenus.

Pirmas kartas

Antras kartas

Sveiki ...

atminties B ląstelė

virusas

B ląstelė

27

T ląstelės taip pat turi atminties ląsteles. T ląstelės pagalbininkės ir T ląstelės naikintojos cirkuliuoja or-ganizme ir atlieka patrulių vaidmenį. T ląstelės, turinčios antigeno recep-torius, aptikusios patogeną, kuriam tinka jų receptoriai, pradeda greitai daugintis ir rengiasi veiklai. Pasi-rengimas užtrunka apie savaitę. Tuo metu kai kurios T ląstelės pagalbi-ninkės virsta atminties ląstelėmis ir jau antrą kartą sutikę tą patį patoge-ną, tuoj pat kimba į darbą.

Todėl persirgę kiaulyte žmonės turi labai daug T ir B atminties ląstelių, galin-čių atpažinti šį virusą. Beje, ir kitomis infekcininėmis ligomis persirgusieji turi daug patogeną identifikuojančių T ir B atminties ląstelių.

Greitai!

Pirmyn!normalus

28

kaulas

Mano …

liauka

29

Visos imuninės ląstelės yra baltojo kraujo ląstelės ir jos gaminamos kauluose. Kaulai labai kieti, bet jie turi minkštą, korėtą šerdį, vadinamą kaulų čiulpais. Kraujo ląstelės gaminamos iš specialių ląstelių, esančių kaulų čiulpuose, kurios vadinamos hemo-poetinėmis kraujo ląstelėmis.Užtenka vienos hemo-poetinės ląstelės, kad pasigamintų daug ar įvairių rūšių imuninių ląstelių.

Kaip ir raudonojo kraujo ląstelės bei trombocitai, dauguma imuninių ląstelių (neutrofilai, B ląstelės, makrofagai ir kt.) gaminami kaulų čiulpuose. Skirtingai negu šios ląstelės, T ląstelės bręsta specialiame organe, esančiame netoli širdies, už-krūčio liaukoje. Kraujo ląstelės, kurioms yra lemta tapti T ląste-lėmis, migruoja į užkrūčio liauką, ten bręsdamos įgyja ypatybių, būdingų skirtingoms T ląstelių rūšims.

Ką tik kaulų čiulpuose ir užkrūčio liaukoje pagamintos imuninės ląstelės į organizmą patenka per kraujagysles. Paskui jos migruo-ja į limfmazgius ir blužnį – vietas, kuriose formuojasi imuninis atsakas.

3 .

Kur gaminamos imuninės ląstelės?

Kur gaminamos imuninės sistemos ląsteles ir kur jos

darbuojasi?

O iš kur atsirado dar ir čiobrialiaukės pavadinimas? Kai kas mano, kad galvijų (karvių) čiobrialiaukė, kuri kartais yra naudojama maisto gamyboje, turi čiobrelių kvapą.

makrofagas

neutrofilas

30

Imuninės ląstelės žmogaus organiz-me keliauja kraujagyslėmis ir specialiai joms skirtomis limfagyslėmis. Krauja-gyslės ir limfagyslės yra pasiskirsčiu-sios po visą kūną ir sudaro tinklą. Tam tikru atstumu limfiniuose lata-kuose yra išsidėstę jų santalkos

punktai – limfmazgiai. Čia gausiai susikaupia lim-fagyslėmis ir kraujagyslėmis atkeliavusių imuninių ląstelių. Kraujyje cirkuliuojančios ląstelės kaupiasi pilvo ertmėje esančioje blužnyje.

Kur dirba imuninės ląstelės ir kaip jos ten patenka?

limfmazgius!

limfmazgis

limfmazgis

Iš kaulų čiulpų ir užkrūčio liaukos ( ten jos gaminamos ir su-bręsta) imuninės ląstelės keliauja po visą organizmą ir jį pri-žiūri. Kad ir kur patektų infekcija – nuo viršugalvio iki pat kojų pirštų galiukų, imuninės ląstelės atskuba į užkrėtimo židinį, su-sidoroja su mikroorganizmu ir taip mus apsaugo.

31

Blužnis ir limfmazgiai yra tie organai, kuriuose susitinka imuninės sistemos ląstelės.

Jau anksčiau minėjome, kad kiekviena imuninė ląstelė turi specifinę funkciją. Dėl to, kad organizme funkcionuoja labai daug imu-

ninių ląstelių ir kad jos visos tarpusavyje keičiasi informacija ir glaudžiai bendradarbiauja, imuninė sistema geba apsaugoti organizmą nuo mikrobų. Limfmazgiuose ir blužnyje vyksta imuninių ląstelių susitikimai ir pasikeičiama turima informacija. Juose taip pat gaminami antikūnai ir aktyvinamos T ląste-lės naikintojos.

Prisiminkite, kai paskutinį kartą buvote peršalę. Ar jums neskaudėjo gerklės, ar neapčiuopėte

kak le mažų gumuliukų? Tie gu-muliukai ir yra jūsų limfmaz-

giai, jie pabrinko, nes juose imuninės ląstelės kovo-

jo su peršalimo viru-su, patekusiu

per nosį ar burną.

Būna retų atvejų, kai kūdikis gimsta be blužnies. Jei į tokio žmogaus organizmą patenka infekcija per burną ar nosį, orga-nizmas su ja susidoroja, nes reikiamą imuninį atsaką į šį virusą siunčia kiti imuninės sistemos organai. Blogiau, jei susižeidžia-ma ir užkratas patenka tiesiai į kraują. Organizmas negali su-kurti efektyvaus imuninio atsako ir dažniausiai tokie žmonės labai kenčia nuo infekcijų.

32

Iš kur imuninės ląstelės žino, kur keliauti?

Imuninės ląstelės suranda limfmaz-gius, nes juose yra molekulių, veikian-čių kaip signalas, kurį galima skaityti: „Čia yra limfinis mazgas.“ Organizme patruliuojančios imuninės ląstelės su-siduria su tokiu ženklu, atpažįsta jį ir at-sakydamos į kvietimą patenka į limfmaz-gio vidų.

* Molekulės sudarytos iš atomų grupių. Tai smulkiausios dale-lytės, į kurias mes galime suskaldyti substanciją (medžiagą) ir vis dar atpažinti fizines ir chemines jos ypatybes

Jau pasakojome, kaip krauju ir limfagyslėmis imuninės ląste-lės keliauja po organizmą ir jį prižiūri. O kaip jos suranda kelią į limfmazgius? Ir kaip patekus į organizmą užkratui jos sužino, kurį organą paveikė patogenai?

atomai

mole-

33

Dendritinės ląstelės ne tik praneša T ląstelėms, kokie mikrobai pateko į organizmą, bet ir išskiria signalines molekules, kurios perspėja aplinką apie gresiantį pavojų.

Kraujyje ir limfagyslėmis cirkuliuojančios imuni-nės ląstelės, priartėjusios prie infekcijos vietos, reaguoja į šias molekules ir skuba į uždegimo židinį kovoti su mikrobais.

Tokios signalinės molekulės lokalizuoja-si ląstelės paviršiuje ir yra vadinamos su-kibimo molekulėmis. Prisitvirtinusios prie ląstelių paviršiaus, jos nurodo tikslią vie-tą, kur imuninės ląstelės turi judėti. Kita signalinių molekulių grupė – chemoatrak-tantai (angl. attract – pritraukti) yra išski-riami ląstelių ir gali nukeliauti tam tik rą atstumą, kad pakviestų imunines ląsteles, kurias sutinka savo kelyje. Panašu į rekla-mą parduotuvėje, kai mūsų dėmesį sten-giamasi patraukti didele iškaba (sukibimo molekulės) virš durų, kviečiančia žmones (chemoatraktantai) užeiti į vidų.

Chemokinai yra gerai žinoma chemoatraktantų grupė. Žmonės, kurių organizme nesigamina sukibimo molekulės, turi silp nesnį imuninį atsaką, nes limfocitai sunkiau patenka į limfmaz-gius.

limfmazgis

SVEIKI ATVYKĘ!!!

Įėjimas!

chemo-atraktantai

sukibimo molekulė

34

Kaip imuninės ląstelės padeda vienos kitoms?

Skirtumas tas, jog laišką mes adresuojame norėdami, kad jis patektų ten, kur reikia, o kadangi citokinai yra įvairių formų, tai tik tos imuninės ląstelės, kurių „paš-to dėžutė“ turi tinkamą formą, gali juos priimti (pvz., kvadra-tinę skylę užkemša tik kvadrato formos kaištis). Tokia „pašto dė-žutė“ vadinama citokinų recep-toriumi ir skiriasi nuo antigeno receptoriaus.

Limfmazgiuose ir kitose susitelkimo vietose ląstelės naudoja daugybę molekulių, per kurias tarpusavyje kei-čiasi informacija.

Molekulės, padedančios imuninėms ląs-telėms bendrauti, yra vadinamos citokinais. Citokinai sudaro sąlygas imunininėms ląs-telėms pasikeisti informacija, nors patys jie yra gana toli. Tai vyksta „laiško“ principu.

T ląstelės pagalbininkės

T ląstelės naikintojos

B ląstelė

35

Sakykime, vieni citokinai ląstelėms skelbia tokias ko-mandas: „Pabuskite!“ arba „Dalinkitės!“, o kiti, prie-šingai, pataria lėtinti tempus ar net susinaikinti. Išgir-dusios įsakymą veikti, vienos ląstelės iš karto paklūsta ir pradeda uoliai darbuotis, o kitos, priklausomai nuo situacijos, tuojau pat miršta.

Mokslininkai ištyrė įvairius citokinų tipus. Vienas jų – interferonas – tapo gerai žinomas, kai gydytojai jį pradėjo naudoti vėžiui ir hepatitui C gydyti. Interferonas padeda mūsų organizmo imuninėms ląstelėms tarpusavyje bendrauti.

Pasinaudodamos citokinais, imuninės ląstelės sukuria puikų informacijos tinklą. Kaip žmonės mobiliais telefonais ar elektro-niniais laiškais susisiekia su toliau gyvenančiais draugais, taip ir imuninės ląstelės, siekdamos apsaugoti organizmą, bend rauja viena su kita per citokinų tinklą.

Manau, jie jau gavo

informaciją...

TinklasSveiki!

klausau.

36

Kaip imuninė sistema save reguliuoja?

Ataka, kurią vykdo imuninės ląstelės, norėdamos atsikratyti patogenų, yra vadinama imuniniu atsaku.

Manau, dabar jau suprantate, į kokią bėdą papultumėte, jeigu jūsų imuninė sistema rei-kiamu metu negalėtų inicijuoti imuninio atsako. Deja, būtų ne ką geriau, jei ji reaguotų į kiekvieną, net patį nereikšmingiausią įvykį. Visa, ko mums reikia, tai laiku ir tinkamai vyks-tantis imuninis atsakas. Pakilusi kūno temperatūra persišaldžius taip pat sukeliama imuni-nio atsako, bet įsivaizduokite, kas nutiktų organizmui, jei temperatūra nekristų, kai virusas jau sunaikintas.

Imuninė sistema turi keletą būdų, kaip sustabdyti per ilgai užsitęsusį atsaką. Yra moleku-lių ir ląstelių, kurių funkcija – slopinti imuninį atsaką. Ląstelės, kurios specializuojasi šioje srityje, vadinamos T reguliacinėmis ląstelėmis.

37

Imuninė sistema gali ne tik sulaikyti jau pradėtą imuninį atsaką, bet ir sustabdyti dar galbūt įvyksiantį. Limfocitų paviršiuje esantys antigeno receptoriai yra labai jautrūs ir net pagauna vos juntamą signalą. Tiesa, gavusios silpną signalą, ląstelės silpnai reaguoja ir lieka parengties padėtyje. Tik gavusios infekcijos sukeltą stiprų signalą, jos skuba veikti.

Imuninė sistema aprūpina organizmą ypač patikima apsaugos sistema. Ji sudaryta iš specializuotų ląstelių, turinčių puikią komunikacijos sistemą, ap ginkluotą galingu įrankiu – antikūnais. Sistemoje veikia saugumo priemonių „pultas“, užtikrinantis, kad nevyktų nereikalingos, organizmą alinančios atakos.

38

Kodėl imuninė sistema neatakuoja paties kūno arba suvalgyto maisto?

Į mūsų organizmą kasdien patenka daugybė įvairių medžiagų. Orga-nizmo požiūriu, ir maistas, kurį valgome, ir milijonai mikrobų, bandan-čių apsigyventi žarnyne, yra įsiveržėliai. Tiesa, imuninė sistema neskel-bia prieš kiekvieną jų atakos.

Ji nekovoja ir prieš savo organizmą. Imuninė sistema priima savo kūną – dažnai vadinamą šeimininku – ir visa, kas su juo susiję ir nėra žalinga (pvz., maistą). Ši ypatybė vadinama savęs toleravimu.

...

IŠĖJIMAS

kol bus išban-

dyti.

Tik

39

Taigi pirmiausia sužinokime, kodėl organizmas pats savęs nenaikina.

Ar prisimenate, kaip pasakojome, kad B ir T ląstelės turi per 10 milijardų skirtingų antigeno receptorių? Tokioje gausybė-je gali atsirasti ir vienas antigeno receptorius, kuris atitinka paties organizmo antigeną. Jei limfocitas su tokiu antigeno receptoriumi patektų į kraują, ląstelės pradėtų atakuoti savo kūną ir tai sukeltų didelių problemų.

Kad taip neatsitiktų, limfocitai prieš patekdami į kraują yra testuojami, ar jų antigeno receptoriai atitinka paties organiz-mo antigenus. B ląstelėms toks egzaminas vyksta kaulų čiul-puose. T ląstelėms – užkrūčio liaukoje. Ląstelės, turinčios įtar-tinų antigeno receptorių, tuojau pat sunaikinamos.

Kartais kai kurie iš šių pavojingų limfocitų išsprūsta iš patik-rinimo centrų ir patenka toliau į organizmą. Nenusiminkite, dar ne viskas prarasta. Suveikia mechanizmai, apie kuriuos jau pasakojome anksčiau, sustabdantys nereikalingą imuninį at-saką ir tinkamai pasirūpinantys šiomis ląstelėmis.

Maistas, kurį valgote, ir gerosios bakterijos, gyvenančios skrandyje ir žarnyne, toleruojamos padedant specialiems me-chanizmams.

...

Sveiki!