jolanta karpaviČienĖ – liubeko ir magdeburgo teisių...

LIUBEKO IR MAGDEBURGO TEISI� RAIŠKA EUROPOJE VIDURAMŽIAIS IR ANKSTYVAISIAIS NAUJAISIAIS LAIKAIS

Jolanta Karpavi�ien�

ABSTRACT The article analyzes polysemous phenomenon of the history of European law and historical culture of European cities, the part of which is granting the privileges of the Lübeck and Kulm Law to Klaip�da in the Middle Ages. The development of the Lübeck and Magdeburg Law and the modification of the latter, the Kulm Law, is researched by historians, law and culture history experts of many European countries in various aspects, however, this phenomenon has not been systematically presented in the Lithuanian rese-arch literature. Therefore, basing the present investigation on the generalized analyses of the researchers working in Germany and in other countries, the article introduces the features of the historical develop-ment of the Lübeck, Magdeburg and Kulm Law. This article accords a particular attention to the analysis of the genesis of the medieval German towns’ laws, as well as the reasons and ways of their dispersion. The article also investigates the historical circumstances and factors which determined the expansion of the Lübeck and Magdeburg Law in the Middle Europe and to the East of Europe during the Middle and the Early New Ages. The ways, chronology, and area of the transfer eastwards of these laws are introdu-ced. The sources and transformations of these laws are also analyzed in the article. The historical context of the emergence of the Kulm Law is discussed. The significance of these laws in the Middle and East Europe is presented in general outline in the article. KEY WORDS: medieval city, German towns’ laws, Saxon-Magdeburg Law, Lübeck Law, Kulm Law, Teutonic Order, Grand Duchy of Lithuania

ANOTACIJA Šiame straipsnyje tarpdalykiniu ir tarptautiniu poži�riais analizuojamas aktualus Europos teis�s istorijos ir miest� istorin�s kult�ros fenomenas, kurio kontekste traktuotinas ir Liubeko bei Kulmo teisi� privilegi-j� (atitinkamai XIII a. ir XV a.) suteikimas viduramži� Klaip�dai. Liubeko ir Magdeburgo teisi� bei pas-tarosios atmainos – Kulmo teis�s problematik� �vairiais aspektais tyrin�ja daugelio Europos valstybi� is-torikai, teis�s ir kult�ros istorijos specialistai, ta�iau Lietuvos mokslo literat�roje ši tematika n�ra siste-miškiau pristatyta. Tod�l remiantis Vokietijos ir kit� šali� mokslinink� apibendrinamojo pob�džio tyri-mais, straipsnyje pateikiami Liubeko, Magdeburgo ir Kulmo teisi� istorin�s raidos bruožai. Analizuoja-ma vokie�i� viduramži� miest� teisi� genez�, sklaidos priežastys ir b�dai. Nagrin�jamos istorin�s aplin-kyb�s, nul�musios b�tent Liubeko ir Magdeburgo teisi� pl�tr� � rytus brandžiaisiais ir v�lyvaisiais vidur-amžais bei ankstyvaisiais naujaisiais laikais, pristatomi j� plitimo mechanizmai, chronologija, statistika ir arealai, nušvie�iami šaltiniai ir transformacijos. Aptariamas Kulmo teis�s susiklostymo istorinis konteks-tas. Bendrais bruožais nagrin�jama ši� teisi� likimas Vidurio Ryt� Europoje ir reikšm�. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: viduramži� miestas, vokie�i� miest� teis�s, Saks�-Magdeburgo teis�, Liu-beko teis�, Kulmo teis�, Vokie�i� ordinas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštyst�.

Dr. Jolanta Karpavi�ien�, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Senov�s ir vidurini� amži� istorijos katedros docent� Universiteto g. 7, LT-01513 Vilnius El. paštas: [email protected]

Du Klaip�dos istorijos faktografiniai segmentai funkcionuoja specialiai šio miesto raidai skirto-

je istoriografijoje, Lietuvos miest� ikimoderniosios savivaldos tyrimuose, taip pat ir bendresniuose Europos teis�s evoliucij� analizuojan�iuose darbuose. XIII a. 6-ajame dešimtmetyje suteikta Liu-beko teis�s privilegija laikoma pakankamu argumentu Klaip�d� traktuoti kaip pirm�j� savivald�

�� !��"��#!$!��%&��'�())*'�(+,-).��/0+(12)+-�

��&�3��

miest� dabartin�s Lietuvos teritorijoje1. Vokie�i� ordino didžiojo magistro 1475 m. privilegijoje fiksuojama nuostata, kad „Klaip�dos miesto gyventojams“ pripaž�stama malon� „visus sklypus laisvai, paveldimai ir amžinai Kulmo teis�mis valdyti“2. Tuo istorin�je literat�roje pagrindžiamas Klaip�dos priklausymas pastarosios teis�s sferai3. Kulmo teis� laikoma Magdeburgo teis�s atmai-na, kuri klost�si Vokie�i� ordino valstyb�je, taip pat sklido ir kai kuriose kitose istorin�se Lenkijos srityse. Magdeburgo teis� labiau plito Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštyst�je (toliau – LDK), taigi taikyta kituose ikimoderni� savivald� faktiškai ar formaliai tur�jusiuose Lietuvos miestuose ir gy-venviet�se. Aptartos faktografin�s jungtys ne tik susieja ankstyv�j� Klaip�dos raid� su Lietuvos miest� istorija, bet ir �terpia j� � kur kas platesn� bendraeuropin� Liubeko ir Magdeburgo teisi� raiš-kos viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais kontekst�. Pažym�tina, kad pastarasis aspektas Lietuvoje n�ra pakankamai �vertintas. Toki� pad�t�, be kita ko, l�m� Klaip�dos ankstyvosios istori-jos ligšiolini� tyrim� orientacija labiau � lokalaus naratyvo perspektyv�, o didesne dalimi – nepa-kankamas min�t� tem� pristatymas Lietuvos mokslo literat�roje. Šiuo straipsniu kaip tik ir siekia-ma bent iš dalies prad�ti pildyti pastar�j� sprag�. Straipsnio tikslas – aptarti viduramži� miest� tei-si� klostymosi s�lygas, chronologij�, esm� ir funkcijas (pirmas skyrius); atskleisti Liubeko ir Mag-deburgo teisi� teritorin�s sklaidos, o ypa� j� pl�tros � rytus vidines ir išorines priežastis, paskirtis, transformacijas, arealus, šaltinius; pristatyti Kulmo teis�s susiklostymo istorines aplinkybes ir reikšminius aspektus (atitinkamai antras ir tre�ias skyriai). Straipsnio objektu pasirinkt� tem� tarp-dalykinis ir tarptautinis pob�dis, gilios ir ilgalaik�s j� tyrim� tradicijos subrandino milžinišk� isto-riografij�, kurios ne�manoma apr�pti ribotos apimties tekste. Tod�l straipsnyje vis� pirma remia-masi apibendrinamojo pob�džio tyrimais ir naujausiomis istoriografijos pozicijomis. Atkreiptinas d�mesys � tai, kad šiuo tekstu nesiekiama tikslingai ap�iuopti konkre�i� Klaip�dos istorijos tyrim� problemini� mazg�. Juo vis� pirma norima bendrais bruožais pateikti Liubeko ir Magdeburgo tei-si� raidos istorin� apžvalg�, pristatyti šiais terminais apibr�žiam� istorini� reiškini� daugiareikš-miškum� ir dinamik�. Tokios intencijos, tik�tina, leis Klaip�dos istorijos tyr�jams ir ja besidomin-tiems skaitytojams adekva�iau suvokti bei interpretuoti taip pat ir kai kuriuos Klaip�dos miesto raidos klausimus.

Viduramži� miest� teisi� susiklostymas ir vidin� sklaida

Kaip ir keliolika kit� vokie�i� miest� teisi� tip�, Liubeko ir Magdeburgo teis�s prad�jo formuo-tis XI–XII a. Šis reiškinys – tai brandžiaisiais viduramžiais Europoje suintensyv�jusios miest� rai-dos ir j� kokybin�s brandos juridin� išraiška. Svarbu pažym�ti, kad šiuolaikin� medievistika iš vi-duramži� miesto s�vok� apibr�žian�i� strukt�rini� element� visumos prioritet� teikia socialiniam aspektui. Miestas apib�dinamas kaip ikimodernios visuomen�s korporatyvus darinys – asmeniškai

1 KIAUPA, Z. Lietuvos miest� savivalda XIV–XVIII a. In Lietuvos heraldika. T. 1. Sud. E. RIMŠA. Vilnius,

1998, p. 166–167; RIMŠA, E. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštyst�s miest� antspaudai. Vilnius, 1999, p. 305.

2 ZEMBRICKIS, J. Klaip�dos istorija. T. 1: Klaip�dos karališkojo Pr�sijos j�r� ir prekybos miesto istorija. Klaip�da, 2002, p. 60.

3 SCHUBART-FIKENTSCHER, G. Die Verbreitung der deutschen Stadtrechte in Osteuropa. Weimar, 1942, S. 376; EBEL, W. Deutsches Recht im Osten (Sachsenspiegel, Lübisches und Magdeburgisches Recht). Kitzingen/Main, 1952, S. 13; EBEL, F. Von der Elbe zur Düna – Sachsenrecht in Livland, einer Gemenge-lage europäischer Rechtsordnungen. In Rechts- und Sprachtransfer in Mittel- und Osteuropa. Sachsenspie-gel und Magdeburger Recht (Ivs Saxonico-Maidebvrgense in Oriente, Bd. 1). Hrsg. von E. EICHLER, H. LÜCK. Berlin, 2008, S. 38.

30

��4��5��4��5��6��&��7&��

laisv�, su miestu priesaika saistom� miestie�i� bendruomen�, kurios egzistencijos pamatus vis� pirma fiksuoja miesto teis�s privilegija. B�tina pabr�žti, kad brandžiaisiais viduramžiais tai buvo labiausiai paplitusi priemon�, kuri �k�nydavo miesto siuzereno ir miestie�i� bendruomen�s, kaip kolektyvinio vasalo, santykius; administraciniu, teritoriniu, �kiniu, taip pat ir teisiniu poži�riais išskirdavo pastar�j� iš j� supan�ios aplinkos; sudarydavo s�lygas ikimoderniosios savivaldos klos-tymuisi. Miesto teis�s privilegijos gal�jo b�ti suteikiamos naujai steigiamoms miesto tipo gyven-viet�ms arba jau egzistuojan�i� vietovi� bendruomen�ms. Tok� išoriškai juridin� veiksm� miest� istorikai ir teis�s istorijos tyr�jai vadina lokacijos terminu, o kokybiškai nauj� gyvenviet�s status� apibr�žia moksline kategorija „miestas teis�s prasme“, „miestas teis�s istorijos prasme“ (vok. Stadt im Rechtssinne, Stadt im rechtshistorischen Sinne, arba tiesiog Rechtsstadt)4. Pažym�tina, kad juri-din� miesto status� apibr�žusio termino civitas vartosena istoriniuose šaltiniuose n�ra nuosekli.

Ankstyvosios miesto teisi� privilegijos, jei jos išlikusios, o dažniausiai žinomos iš v�lesni� nuo-raš� arba tik iš dalies rekonstruotinos iš kit� šaltini�, yra itin lakoniškos. Tokiame dokumente pa-prastai tik apsiribojama konstatavimu, kad miesto siuzerenas konkre�ios vietov�s bendruomenei suteikia miesto teis�, dažniausiai pavyzdžiu nurodydamas senesn� gyvenviet�. Privilegijoje fiksuo-jami aktualiausi, specialios reglamentacijos reikalingi miesto steig�jo ir miestie�i� bendruomen�s �kini�, administracini� ir teisini� santyki� fragmentai. Pažym�tina, kad kuriant miesto lokacij� anuomet svarbus buvo pats juridinio �forminimo aktas. Konkreti jo raiška – amžininkams, matyt, �prasta ir suprantama, o pradiniame sklaidos etape ir nesud�tinga – buvo reguliuojama verbaliai ir klostydavosi savaime. Mokslininkai miesto teis�s suteiktis, kurios, pakitus istorin�ms aplinkyb�ms (pvz., sudegus tur�toms privilegijoms, pasikeitus miesto siuzerenams ir pan.), b�davo iš naujo pa-tvirtinamos ir papildomos naujais duomenimis, laiko vienu iš pradini� miesto teis�s pavidal�5. Pa-žym�tina, kad v�liau �steigt� miest� lokacijos dokumentai jau yra didesn�s apimties ir gerokai in-formatyvesni.

Miesto teis�s privilegija Liubekui buvo suteikta apie 1161–1163 m., pakartota ir atnaujinta 1188 m. ir 1226 m. Tais metais Liubekas gavo ir Šv. Romos imperijos laisvojo miesto status�6. Magdeburgo situacija aptariamuoju aspektu kitokia. D�l miesto archyvo ž�ties XVII a. ankstyvoji Magdeburgo istorija n�ra pakankamai dokumentuota. Neišlikusi ir „klasikin�“ miesto teis�s sutei-kimo privilegija. Pirm� kart� rašytiniuose šaltiniuose Magdeburgas pamin�tas 805 m. kaip preky-viet� rytiniame Karolio Didžiojo imperijos pakraštyje. X a. jis tapo arkivyskupijos centru, pastar�j� šimtmet� siekia ir fragmentiški duomenys apie Magdeburge �sik�rusi� pirkli� bendruomen�. V�les-ni šaltiniai atskleidžia šios bendruomen�s savarankiškumo stipr�jim� ir �galina kalb�ti apie savival- 4 EBEL, F. Die Bedeutung deutschen Stadtrechts im Norden und Osten des mittelalterlichen Europa.

Lübisches und Magdeburgisches Recht als Gegenstand von Kulturtransfer und Träger der Moderne. In EBEL, F. Unseren fruntlichen grus zuvor. Deutsches Recht des Mittelalters im mittel- und osteuropäischen Raum. Kleine Schriften. Hrsg. von A. FIJAL, H.-J. LEUCHTE, H.-J. SCHIEWER. Köln-Weimar-Wien, 2004, S. 390; EBEL, F. Des spreke wy vor eyn recht... – Versuch über das Recht der Magdeburger Schöppen (Ersterveröffentlichung). In EBEL, F. Unseren fruntlichen grus zuvor..., S. 423; KARPAVIIEN, J. Magdeburgo teis�: ištakos ir transformacijos. Lietuvos miest� istorijos šaltiniai. Kn. 3. Vilnius, 2001, p. 186–191. Plg. ENGEL, E.; JACOB, F. D. Städtisches Leben im Mittelalter. Schriftquel-len und Bildzeugnisse. Köln-Weimar-Wien, 2006, S. 13–18.

5 LÜCK, H. Magdeburger Law as a Defining Factor of the Identity of the European Family of Cities. In Eu-ropejskie miasta prawa Magdeburskiego. Tradycja, dziedzictwo, identyfikacja (European cities of Magde-burg Law. Tradition, Heritage, Identity). Kraków, 2007, s. 138.

6 EBEL, W. Deutsches Recht im Osten..., S. 12; EBEL, W. Lübisches Recht. In Handwörterbuch zur deut-schen Rechtsgeschichte. Bd. 3. Berlin, 1984, Sp. 78.

31

��&�3��

dos užuomazgas. XII a. šaltiniuose bendruomen�s nariai jau vadinami miestie�iais (cives). Anksty-viausias istorikams žinomas Magdeburgo teis�s šaltinis – miesto siuzereno, Magdeburgo arkivys-kupo Wichmanno (Wichmann), 1188 m. privilegija – n�ra lokacijos dokumentas. Šiame nedidel�s apimties teisini� nuostat� rinkinyje fiksuojami konkret�s baudžiamosios teis�s ir teismo proceso aspektai. Jis rodo jau gerokai pasist�m�jus� miesto teis�s klostymosi reiškin� ir liudija miesto socia-linio brendimo evoliucij�. Pastarajame dokumente netiesiogiai fiksuojama fragmentiška informaci-ja apie miestie�i� sociumo strukt�r� ir miesto s�rangos elementus7.

Intensyv�jant ir teritoriškai ple�iantis miest� raidai, �m� išsiskirti anks�iau miesto teis�s privi-legijas tur�jusios vietov�s, kurias prad�ta nurodyti kaip pavyzd� naujai steigiamiems miestams ar miesto juridin� status� gaunan�ioms gyvenviet�ms. Taip formavosi tam tikros miest� grup�s ir miesto teisi� šeimos, kuri� branduol� sudarydavo vadinamieji „motininiai“ (vok. Mutterstadt, Mut-terstädte) ir keletas, keliolika, kartais keliasdešimt ir daugiau „dukterini�“ (vok. Tochterstadt, Tochterstädte) (tai n�ra savivardžiai ar istorini� šaltini� žodžiai, o daugiausia vokie�i� teis�s istori-k� vartojami mokslo terminai8), arba filijini�, miest�. Antai pirmojoje suteiktyje Liubekui tokiu pavyzdžiu buvo nurodytas Vestfalijos miestas Soestas, iš kurio, kaip manoma, ir buvo daugiausia po 1157 m. gaisro � Liubek� atsik�lusi� naujakuri�. V�liau pats Liubekas išsipl�t� ir tapo juridine metropolija daugeliui kit� vietovi�. Vien vokie�i� gyvenamoje erdv�je b�ta keliolikos toki� miesto teisi� šeim� tip�, iš kuri� svarbiausiais tapo Liubekas ir Magdeburgas9.

Pirmin�s konkretaus miesto teis�s suteiktys tam tikrai gyvenvietei nereišk� aname mieste funk-cionavusi� teisini� santyki� mechaninio perk�limo ar obligatyvaus j� diegimo, o vis� pirma žym�-jo tik filijinio miesto juridinio statuso formal� �teisinim�. Šiame kontekste tampa suprantama, kod�l pirmieji Magdeburgo ar Liubeko teisi� transfero pavyzdžiai chronologiškai yra ankstyvesni už se-niausius žinomus ši� miest� teis�s turinio užrašymus. Antai Hal�, Leipcigas, Stendalis, Jüterbogas Magdeburgo teis� gavo XII a. 6–8-ajame dešimtme�iais, o vieno iš svarbiausi� išsamesni� šios tei-s�s pirmini� šaltini�, vadinamojo „Saks� Weichbildo“ (vok. Sächsiches Weichbild) ankstyvoji dalis buvo surašyta tik apie XIII a. vidur�10. Hamburgo Naujamies�io gyventojams miesto siuzerenas dar 1188 m. nurod� už baudžiamuosius nusikaltimus taikyti Liubeko mieste �prastas bausmes – tai pir-mas žinomas Liubeko teis�s transfero pamin�jimas. Rostokui ius Lubicense buvo suteikta 1218 m. Tuo tarpu ankstyvieji šio miesto teis�s rinkiniai buvo surašyti tik po 1226 m.

Miestuose aktyvesnio �kinio ir socialinio gyvenimo specifika skatino taip pat ir teisini� santy-ki� intensyv�jim�, ši� apimties augim� ir brandino poreik� besiklostan�ius juridinius papro�ius už-rašyti, suteikiant jiems teis�s norm� pavidal� ir fiksuojant tam tikruose teis�s rinkiniuose. Tai ne tik palengvino miest� s�rangos institucij� susipynusios, dažnai nediferencijuotos �kin�s, administraci-n�s ir teisin�s veiklos funkcionavim�, bet ir imanentiškai l�m� miest� teisi� sklaid�. Filijini� mies-t� siuzerenai, v�liau ir patys miestie�iai kreipdavosi � juridines metropolijas ir prašydavo atsi�sti surašytus, dažniausiai platesn�s apimties rinkinius, vadinamuosius „teis�s bylojimus“ (vok. Rechts-weisungen, Rechtsmitteilungen) arba tiesiog „sav�sias teises“. Šiame kontekste prisimintinas ir Klaip�dos pavyzdys. Vokie�i� ordino krašto magistro Livonijoje ir Ordino broli� bei Kuršo vysku-

7 LIEBERWIRTH, R. Das Privileg des Erzbischofs Wichmann und das Magdeburger Recht (Sitzungs-

berichte der Sächsischen Akademie der Wissenschaften zu Leipzig. Philologisch-historische Klasse, Bd. 130, Hf. 3). Berlin, 1990.

8 KROESCHELL, K. Deutsche Rechtsgeschichte. Bd. 1: Bis 1250. 10. Aufl. Opladen, 1992, S. 255. 9 Ibid., S. 254–255; LÜCK, H. Magdeburger Law..., s. 139. 10 Išsamiau apie tai žr.: KARPAVIIEN, J. Magdeburgo teis�..., p. 194, 201.

32

��4��5��4��5��6��&��7&��

po prašymu, Liubeko miesto tar�jai 1254 m. nusiunt� „miestui Memelburge“ („civitati in Meme-lenborg“) „Liubeko miesto teises“ („iura civitati Lubicensi“)11. Šio rinkinio, mokslo literat�roje dažniausiai vadinamo tiesiog kodeksu, v�lesnis nuorašas yra publikuotas12 ir žinomas Liubeko tei-s�s tyr�j�13. Istoriografijoje pateikiamas ir kitas faktas. Iš taip pat imperijos miesto status� tur�jusio Dortmundo tiksliau nedatuoto rašto (apie 1254 m.) sprendžiama, kad tie patys Klaip�dos steig�jai su panašiu pageidavimu buvo kreip�si ir � min�t�j� miest�. Vokie�i� teis�s istorik� darbuose tebeš-m�kš�ioja hipotetin� prielaida, kad tai gal�j�s b�ti ir daugiau analog� turintis atvejis, kur� reik�t� traktuoti kaip tam tikr� miesto siuzeren� bandym� artimiau ir tiksliau susipažinti su kito miesto teise. Ta�iau � klausim�, kod�l buvo pasirinkta Liubeko teis�, nepateikiamas atsakymas14. Manyti-na, kad, be kita ko, tai l�m� ir Vokie�i� ordino vicemagistro Livonijoje konkret�s sumanymai pri-traukti atvyk�lius b�tent iš Liubeko15 ir šio miesto didesnis aktyvumas Livonijoje16.

Min�tinas dar vienas tarpmiestin�s komunikacijos brandžiaisiais viduramžiais pavidalas, taip pat paaiškinantis miest� teisi� plitimo mechanizmus. Tai vadinamasis Rechtszug reiškinys – teisi-n�s informacijos gavimo b�das ir rašytin�s komunikacijos tarp vieno ar kito miesto teis�s grupei priklausan�i� gyvenvie�i�. Tam tikros juridin�s metropolijos teis�s suteikimas konkre�iai vietovei taip pat reišk� ano miesto teis�j� autoriteto pripažinim� ir galimyb� � juos kreiptis tais atvejais, kai filijiniame mieste iškildavo teisini� neapibr�žtum�. Tokio „pamokymo“ gal�jo ieškoti ne tik teis�-jai, bet savo iniciatyva ir besibylin�jan�ios šalys. Tai nebuvo apeliacija � aukštesn� instancij� šiuo-laikine prasme: juridin�s metropolijos teis�jai (Liubeke tai buvo miesto tarybos nariai, Magdeburge – vadinamieji suolininkai (lot. scabini, vok. Schöffe)) neperži�r�davo klaus�j� pus�s sprendimo, o tik pasi�sdavo savo „ištarm�“ (vok. Rechtspruch, Schöffenspruch, v�liau Urteil, lenk. Ortyle), kaip analogišku gin�ytinu atveju b�t� teisiama metropolijoje „pagal j� miesto teis�“. Antai, pasak Wil-helmo Ebelio (Wilhelm Ebel), „Liubeko teis�s suteikimas nebuvo vienkartinis �vykis, jis tik tarp „motininio“ ir „dukterinio“ [ar net „an�kinio“] miest� sudarydavo pagrind� ilgalaikiam ryšiui, ku-ris reišk�si kaip pamokym� apie suteiktos teis�s turin� nuolatin� praktika“17. Atsi�stieji arba gautie-ji (jei interesantai iš filijinio miesto asmeniškai nuvykdavo � teis�s metropolij�) atsakymai nebuvo privalomi, ta�iau tapdavo svariais argumentais, priimant klaus�jams palankesnius sprendimus. Nuo XIV a. Liubeke šis reiškinys patyr� tam tikr� modifikacij�: miesto taryba nagrin�davo tik skundus d�l filijini� miest� teism� sprendim�. Tokia praktika jau laikytina apeliacij� moderni�ja prasme analogu18.

Paprastai teisin�s informacijos gav�jai �rašydavo šias ištarmes savojo miesto knygose, kuriose taip pat fiksuodavo ir lokali� teisin� praktik�. Taip susiklost� autentiški teis�s rinkiniai, kuriuose konkre�ios juridin�s metropolijos teis�s nuostatos buvo pritaikomos ir išpl�tojamos. Pavyzdžiui,

11 Preußisches Urkundenbuch. Politische Abtheilung. Bd. 1: Die Bildung des Ordensstaats. 1. Hälfte. Hrsg.

von R. PHILIPPI. Königsberg, 1882, S. 217–218, Nr. 291. 12 METHNER, A. Das Lübische Recht in Memel. Altpreußische Forschungen, 1933, Hf. 2, S. 262–298. 13 SCHUBART-FIKENTSCHER, G. Op. cit., S. 376. 14 Ibid., S. 375–376. Plg., EBEL, F. Von der Elbe zur Düna..., S. 38. 15 �� , �. �� XIII–XVII ��. (� ��

� �� -��). ��-��, 2004, c. 70–71; Liv-, Esth- und Curländisches Urkundenbuch, nebst Regesten. Hrsg. von F. G. BUNGE. Bd. 1. Reval, 1853, S. 460–462, Nr. 362.

16 EBEL, W. Deutsches Recht im Osten..., S. 13. 17 EBEL, W. Lübisches Recht. Bd. I. Lübeck, 1971, S. 103. 18 EBEL, W. Lübisches Recht. In Handwörterbuch..., Sp. 81; EBEL, F. Die Bedeutung..., S. 399.

33

��&�3��

Silezijos mieste Vroclave (vok. Breslau) pirminiais Magdeburgo teis�s šaltiniais paremta ir jau vie-tines realijas atspindinti medžiaga apibendrinta vadinamojoje „Sistemin�je Magdeburgo-Vroclavo suolinink� teis�je“ (vok. Magdeburg-Breslauer systematisches Schöffenrecht19). Taline 1531 m. surašytas Codex ordaliorum Lubecensium laikomas lokalia Liubeko teis�s turinio adaptacija ir iš-pl�tojimu. Analogišk� pavyzdži� gausa liudija �vairiop� Magdeburgo ir Liubeko teisi� sklaidos �tak� Europos miest� teisin�s kult�ros klostymuisi20.

Juridin� metropolija atlikdavo tam tikras neformalaus, bet didel� faktin� reikšm� tur�jusio va-dinamojo aukštesniojo teismo (vok. Oberhof, lenk. s�d wy�szy) funkcijas21. Liubeko veikl� apta-riamuoju poži�riu sureikšmino ir šio miesto dominavimas Hanzoje: � Liubeko miesto taryb� plauk� teisin�s informacijos paklausimai ir skundai iš Hanzos kontor�, taip pat ir iš kit�, vis� pirma j�rini� miest�, kurie net formaliai nepriklaus� Liubeko teis�s sferai.

Magdeburgo, kaip aukštesniojo teismo, funkcijas vykd� min�tieji suolininkai – vienos iš miesto s�rangos institucij�, suolinink� kolegijos (vok. Schöffenstuhl), nariai. Skirtingai nei Liubeko, Mag-deburgo miesto valdžios organ� strukt�ra nebuvo vienalyt�. Konkre�ios istorin�s aplinkyb�s, o vi-s� pirma Magdeburgo priklausymas bažnytiniam siuzerenui, l�m� tai, kad susiklost� dvilyp� šio miesto sandara. „Teis�s žinovais“ jame buvo laikomi suolininkai – arkivyskupo atstovo mieste, vadinamojo burggrafo, teismo prisiekusieji teis�jai. XIII a. jau b�ta dvylikos reguliari� šios koop-tacijos b�du papildomos kolegijos nari�, savo pareigas �jusi� iki gyvos galvos (vienas iš j� pirmi-ninkaudavo teismo pos�džiams). D�l šaltini� stokos n�ra tiksliai žinoma, kada ir kaip Magdeburge susiformavo taryba, miest� administruojantis ir �kin� bei fiskalin� gyvenim� tvarkantis organas, ilgainiui per�m�s ir tam tikras teismo bei vilkieri� leidimo funkcijas22. Iš bendruomen�s renkam� vienuolikos tar�j� (lot. consules, vok. Ratmänner) ir burmistro (lot. proconsul, vok. Bürgermeister) sudaryta taryba nuo XIII a. pabaigos jau neabejotinai funkcionavo kaip atskira miesto savivaldos institucija23. Mokslo literat�roje nekvestionuojama, kad tarp ši� organ� b�ta ir konflikt� bei �tam-p�. Ta�iau taip pat pripaž�stama, kad Magdeburgo santykiuose su filijiniais miestais juridin� met-ropolij� išoriškai reprezentuodavo suolininkai, juridin� autoritet� šiuo poži�riu išlaik� kelet� šimt-me�i�.

Aptartoji rašytin� komunikacija pl�t� informacij� apie juridini� metropolij� teisi� konkret� tu-rin�, sudar� objektyvias vidines prielaidas j� sklaidai vis� pirma vokie�i� gyvenamoje erdv�je. Konkret�s istoriniai veiksniai suponavo b�tent Liubeko ir Magdeburgo teisi� pl�tr� � Rytus, išpl�t� j� veikimo funkcin� �vairov�, l�m� teritorin� ir chronologin� sklaid�.

Liubeko teis�s transferas: „šis Liubeko miestas yra pirkli� miestas“

Liubeko teis�s transfer� vis� pirma l�m� aktyvi šio miesto �kin� bei politin� veikla Baltijos j�-ros erdv�je ir dominavimas Hanzos pirkli�, o nuo XIV a. vidurio – ir formaliai �formintos Hanzos miest� s�jungos. Liubeko teis�s adresatai buvo Baltijos j�ros pietin�s ir rytin�s pakran�i� uostai, taip pat ši� ekonominiuose užnugariuose išsid�s�iusios ir pastaruosius �kiškai aptarnavusios nedi- 19 LÜCK, H. Magdeburger Law..., s. 143. 20 EBEL, F. Aufzeichnung von Ratsurteilen und Schöffensprüchen im Lübecker und Magdeburger Rech-

tskreis. In EBEL, F. Unseren fruntlichen grus zuvor..., S. 151–175. 21 Ibid., S. 152; LÜCK, H. Magdeburger Law..., s. 140. 22 Apie vilkieriaus samprat� išsamiau žr.: KARPAVIIEN, J. Magdeburgo teis�..., p. 189. 23 EBEL, F. Magdeburger Recht. In EBEL, F. Unseren fruntlichen grus zuvor..., S. 223–224; LÜCK, H.

Magdeburger Law..., s. 141.

34

��4��5��4��5��6��&��7&��

del�s, dažnai agrarinio pob�džio gyvenviet�s. Intensyviausiai Liubeko teis� plito XIII–XIV a. W. Ebelio duomenimis, priskai�iuojama daugiau kaip 100 šios teis�s šeimai formaliai ar faktiškai priklausiusi� vietovi�24. Pastar�j� informacij� papildžius taip pat ir netiesiogine, šaltiniais ne vi-suomet patikimai dokumentuota medžiaga, statistika siekia 121 gyvenviet�25. Žinomiausi ir seniau-si Liubeko teis�s miestai, be jau min�to Rostoko, buvo Vismaras (apie 1226 m.), Kylis (1232 m.), Štralzundas (1234 m.), Greifsvaldas (1250 m.). Šl�zvige ir Holšteine priskai�iuojama apie 16, Meklenburge – apie 20, Pomeranijoje – beveik 60 Liubeko teis�s sferai priklausiusi� mažesni� gy-venvie�i�26.

Gdanskas (vok. Danzig) Liubeko teis�s privilegij� buvo gav�s apie XIII a. vidur�. Yra žinoma, kad apie 1263 m. Gdanskui buvo nusi�stas Liubeko teis�s rinkinys, nors n�ra duomen� apie tai, ar bandyta j� faktiškai taikyti. Po 1308 m. šis miestas pateko � priklausomyb� Vokie�i� ordino, kuris 1346 m. perved� Gdansko bendruomen� � Kulmo teis�s sfer�27. Iš Vokie�i� ordino pr�siškose val-dose buvusi� gyvenvie�i� XIII–XIV a. Liubeko teis�s privilegijas, be Klaip�dos (pr�siškajai Vo-kie�i� ordino šakai perleista 1328 m.), formaliai tur�jo tik Elbingas (lenk. Elbl�g) ir dar kelios ne-didel�s vietov�s28. Šios teis�s pavyzdžiu tebuvo pagr�stos dviej� gyvenvie�i� Varmijos vyskupys-t�je – Braunsbergo (lenk. Braniewo, 1284 m.) ir Frauenburgo (lenk. Frombork, 1310 m.) – lokaci-jos29. Istorin�je literat�roje atkreipiamas d�mesys � Vokie�i� ordino ambivalentišk� laikysen� Liu-beko teis�s atžvilgiu: viena vertus, pastaroji vertinta kaip atvyk�li� kolonist� pritraukimo priemo-n�, kita vertus, – siekta riboti šios teis�s plitim� ir eliminuoti Liubeko �kin� bei politin� konkuren-cij� Pabaltijyje30. Min�ti interesai tiesiogiai susikirto Elbinge. Po �tempt� Vokie�i� ordino ir nauja-kuri� santyki� preliudijos šio miesto lokacija vis d�lto �vyko Liubeko teis�s privilegijos pagrindu (1246 m.), ta�iau daugelis Elbingo s�rangos ir teism� strukt�ros element� buvo faktiškai artimesni Magdeburgo bei Kulmo teisi� nuostatoms31. Pažym�tina, kad Elbingas po ilgalaiki� gin�� su Vo-kie�i� ordinu išsikovojo galimyb� realiai naudotis lokacin�je privilegijoje užfiksuota teise kreiptis � Liubeko miesto taryb� kaip � juridin� metropolij�32. Ta�iau kitoms vietov�ms, tarp j� ir Klaip�dai, ši teis� nebuvo pripažinta33. Friedricho Ebelio (Friedrich Ebel) duomenimis, toki� juridin� jungt� su metropolija neabejotinai tur�jo tik 35 Liubeko teis�s miestai34.

24 EBEL, W. Lübisches Recht. In Handwörterbuch..., Sp. 78–79. 25 EBEL, W. Lübisches Recht. Bd. I..., S. 29–102; EBEL, F. Die Bedeutung..., S. 391. 26 EBEL, W. Lübisches Recht. In Handwörterbuch..., Sp. 79. 27 �� , �. �� ..., c. 87–88. Plg., CZAJA, R. Miasta pruskie a zakon krzy�acki.

Studia nad stosunkami mi!dzy miastem a w"adz� terytorialn� w pó#nym $redniowieczu. Toru!, 1999, s. 25–26.

28 Tyrin�tojai pažymi, kad XIV a. viduryje Vokie�i� ordino laikysena Liubeko teis�s atžvilgiu kiek suminkš-t�jo. Antai Vokie�i� ordino didysis magistras Winrichas von Kniprode (Winrich von Kniprode), siekda-mas sudaryti palankesnes s�lygas Klaip�dos raidai, 1365 m. atnaujino Liubeko teis�s privilegij�. Šia teise buvo pagr�stos Helos (1378) ir veikiausiai "ebos (1357) lokacijos (�� , �. �� ..., c. 88).

29 �� , �. �� ..., c. 61, 67, 72, 88. 30 Ibid., c. 42–44, 72 ir kt. 31 Ibid., c. 61–62; CZAJA, R. Op. cit., s. 19–20. 32 EBEL, W. Lübisches Recht, Bd. I..., S. 81–82; �� , �. �� ..., c. 72. 33 EBEL, W. Lübisches Recht. In Handwörterbuch..., Sp. 79; EBEL, F. Von der Elbe zur Düna..., S. 38. 34 EBEL, F. Die Bedeutung..., S. 399.

35

��&�3��

Ilgiausiai Liubeko teis� rytin�je Baltijos j�ros erdv�je išlaik� Talinas (Liubeko teis�s suteiktis 1248 m.). Pavieniai Liubeko teis�s elementai jame žinoti net iki XX a. pradžios35. D�l didelio at-stumo iki teisin�s metropolijos šio miesto bendruomenei buvo padaryta išimtis: skirtingai nei klau-s�jai iš kit� filijini� miest�, kurie � Liubeko miesto taryb� tur�davo kreiptis asmeniškai ar per �ga-liotuosius asmenis, Talino gyventojus su „motininiu“ miestu siejo tik rašytin� komunikacija36. Tam tikra išimtimi laikytina Ryga. Ji buvo gavusi glaudžiai genetiškai ir turinio poži�riu su Liubeko teise susijusios Hamburgo teis�s privilegij�, kurios pagrindu ilgainiui išpl�tojo savit� Rygos miesto teis�s atmain�.

Pirmieji Liubeko teisini� papro�i� rankraštiniai rinkiniai lotyn� kalba atsirado po 1226 m. Ta-rybos nurodymu jie buvo surašomi miesto kanceliarijoje. Šie tekstai buvo naudojami miesto vidi-n�ms reikm�ms, taip pat siun�iami ir � filijines gyvenvietes. Ankstyv�j� redakcij� apimtis nedidel�. Antai vadinam�j� Dancigo kodeks� sudar� apie 90 artikul�37. Po 1270 m. jau žinomi vidurine vo-kie�i� žemai�i� kalba parašyti rankraš�iai, kuri� apimtis iki XIV a. išaugo beveik iki pustre�io šim-to straipsni�. XVI a. pradžioje pasirod� ir prad�tos publikuoti autorin�s Liubeko teis�s kompiliaci-jos. Miesto tarybos užsakymu 1586 m. išspausdinta vadinamoji „Reviduota Liubeko miesto teis�“ (originalus pavadinimas Der Kayserlichen Freyen und des Heiligen Reichs Stadt Lübeck statuta und Stadtrecht) ap�m� daugiau kaip 400 artikul�. V�lesniais šimtme�iais, jau sumenk�jus Liubeko vaidmeniui bei siaur�jant jo teis�s �takai, pasirod� ir literat�rini� šios teis�s perdirbini�. Skirtingai nei Saks�-Magdeburgo teis�s šaltini� analogai, Liubeko teis�s v�lesn�s redakcijos nepatyr� Rom�-n� teis�s recepcijos �takos38.

Liubeko teis�s tyr�jai svarbiausiu šio miesto s�rangos bruožu laiko pastarosios vienalytiškum�: dominuojant� vaidmen� Liubeke tur�jo miesto taryba. Tiesa, pradiniame raidos etape žinota ir mies-to siuzereno atstovo mieste – vaito (vok. Vogt) – savarankiška institucija. Ta�iau XIII a. viduryje miestas ši� pareigyb� išsipirko. Vaitas ir du miesto tarybos deleguoti asesoriai (vadinamieji Ge-richtsherren) veik� lyg ir žemesnioji teismo instancija: sprend� smulkesnes bylas, svarbesnes pa-rengdavo tolesniam tarybos nagrin�jimui, taip pat atliko notarines funkcijas. Pagrindinis Liubeko valdžios organas, tur�j�s administracines, �statym� leidybos (teis� skelbti vilkierius) ir teismines prerogatyvas, buvo miesto taryba. Ji, kaip min�ta, veik� ir kaip aukštesnysis teismas Liubeko teis�s miestams. Ši� institucij� sudar� 24 tar�jai, pareigas užimdav� iki gyvos galvos. Mokslininkai pa-žymi ilgainiui išryšk�jusias oligarchizacijos tendencijas: vakuojan�ios vietos taryboje buvo papil-domos kooptacijos b�du iš apibr�žto skai�iaus turting� pirkli� gimini�, hierarchizuotoje miesto sociumo strukt�roje už�musi� „status aristocraticus“39.

Liubeko teis�s turinio konkre�ios nuostatos kaip tik ir fiksuoja vientisesn� miesto s�rangos strukt�r�. Materialiojoje teis�je daug vietos skirta pirkli� verslo santyki� teisiniam reguliavimui, j�rin�s prekybos reglamentavimui, žvejybos teisei, taip pat daiktinei ir prievoli� teis�ms40. Smul-kiai detalizuojami nuosavyb�s �sigijimo ir �teisinimo b�dai, sukonkretinamas laidavimo institutas,

35 EBEL, W. Deutsches Recht im Osten..., S. 16. 36 Ibid., S. 14. 37 EBEL, W. Lübisches Recht. In Handwörterbuch..., Sp. 80. 38 Ibid., Sp. 84. 39 Ibid., Sp. 81–82. 40 Min�tos „Reviduotos Liubeko miesto teis�s“ (1586 m.) �žangoje rašoma: „Diese Stadt Lübeck eine Kauf-

fmann Stadt ist, auff Handel und Wandel gewiedmet ist, dabey Trew und Glauben sein mus“ (EBEL, W. Deutsches Recht im Osten..., S. 16).

36

��4��5��4��5��6��&��7&��

preciziškas d�mesys skiriamas skol� santyki� reguliavimui, apibr�žiamos bausm�s už saiko bei svorio falsifikavim� ir pan.41

Liubeko teis�s arealo laipsnišk� maž�jim�, prasid�jus� XV a. pabaigoje, l�m� objektyvios prie-žastys. Šv. Romos (Vokie�i�) imperijos atskirose srityse ankstyv�j� nauj�j� laik� pradžioje išryš-k�jusios teritorin�s politin�s valdžios stipr�jimo ir teisini� sistem� modernizavimo tendencijos siaurino Liubeko, kaip aukštesniojo teismo, veiklos apimt�. Hanzos �kin�s bei politin�s reikšm�s maž�jimas savo ruožtu taip pat silpnino šio miesto teis�s autoritet�. Liubeko teis�s elementai XVI–XVII a. pamažu buvo arba išstumti, arba integruoti � atskirose imperijos dalyse besiklostan�ias cen-tralizuotas teisines sistemas. Ta�iau pa�iame Liubeke ir kai kuriuose miestuose (pvz., Vismare, Rostoke) pavieniai šios teis�s institutai formaliai galiojo iki XIX a. pabaigos42.

Magdeburgo teis�s sklaidos teritorin�s, tematin�s, chronologin�s dimensijos

1. „Hiruff sprechen wir scheppen zcu Maydeburg eyn recht“: Magdeburgo teis� gimtojoje erdv�je. Magdeburgo suolinink� „ištarmi�“43 ir „teisini� bylojim�“ pavidalu konkre�ios Magde-burgo teis�s nuostatos vis� pirma plito vidin�se imperijos srityse44. „Miest� su Magdeburgo teise skai�ius yra didžiulis. Vidurio Vokietijoje (nuo Pomeranijos šiaur�je iki Lužit�n� ir Meiseno mar-kos pietuose bei vakaruose) j� priskai�iuojama per šimt�“45. Kadangi senasis Magdeburgo miesto archyvas n�ra išlik�s, b�tent šiems adresatams iš juridin�s metropolijos kelet� šimtme�i� si�sta medžiaga jau nuo XVIII a. tapo mokslinink� susidom�jimo objektu. Jos rinkimas, sisteminimas ir tyrimai, kurie pastaruoju metu itin suintensyv�jo, �galina rekonstruoti pirmin� autentišk� Magde-burgo teis�s turin�46 .

XV a. aptartoji komunikacija sul�t�jo, o XVI a. apskritai �m� tr�kin�ti. Magdeburgo suolinin-kai – ne profesional�s juristai, o tik teismo praktikai – laik�si neigiamos pozicijos Rom�n� ir Ka-non� teisi� atžvilgiu. Ankstyviesiems naujiesiems laikams b�dinga teis�s profesionalizacija sudar� prielaidas pagal prigimt� viduramžišk� santyki� nykimui, atskirose Vokie�i� imperijos dalyse pra-d�ti uždrausti buvusi� filijini� miest� ryšiai su juridine metropolija. Ribojama apimtimi ir su per-tr�kiais ši komunikacija kai kur dar išliko iki 1631 m., kuomet Trisdešimties met� kare Magdebur-gas buvo sugriautas, o jo suolinink� archyvas sunaikintas47.

2. Magdeburgo teis�s transfero � rytus pradžia. Magdeburgo teis�s pl�tra � rytus mokslo lite-rat�roje aiškinama ne tik Magdeburgo suolinink� k�rybine potencija ir juridiniu autoritetu, bet di-desne dalimi – ir šios teis�s s�sajomis su nauj� teritorij� �sisavinimo (melioratio terrae) ir migraci-jos procesais Europoje brandžiaisiais bei v�lyvaisiais viduramžiais, o ypa� su vadinamuoju vokie-�i� ryt� apgyvendinimu (deutsche Ostsiedlung, deutsche Ostbesiedlung). Tai, be kita ko, l�m� geo-

41 EBEL, W. Lübisches Recht. In Handwörterbuch..., Sp. 82–83. 42 Ibid., Sp. 83–84. 43 Dažna Magdeburgo suolinink� „ištarm�“ buvo pradedama tipiška formule: „was hierummb recht sey Mei-

deburg. Hiruff sprechen wir scheppen zcu Maydeburg eyn recht“: WEITZEL, J. Zum Rechtsbegriff der Magdeburger Schöffen. In Studien zur Geschichte des sächsisch-magdeburgischen Rechts in Deutschland und Polen (Rechtshistorische Reihe, Bd. 10). Hrsg. von D. WILLOWEIT, W. SCHICH. Frankfurt a.M u.a., 1980, S. 73.

44 EBEL, W. Deutsches Recht im Osten..., S. 18. 45 EBEL, F. Des spreke wy vor eyn recht..., S. 435. 46 EBEL, F. Aufzeichnung von Ratsurteilen..., S. 151–175, EBEL, F. Des spreke wy vor eyn recht..., S. 423–

511. 47 LÜCK, H. Magdeburger Law..., s. 141–142.

37

��&�3��

politin� Magdeburgo pad�tis, aktyvi Magdeburgo arkivyskup� organizacin� veikla, kuri nuo XII a. vidurio ap�m� ir � rytus nuo Elb�s gyvenusi� slav� teritorijas; v�liau tam �takos tur�jo ir Vidurio Ryt� Europos valdov� bei vietini�, slav� ir vengr�, kunigaikš�i� iniciatyvos.

Dar XII a., apgyvendinant vidines imperijos sritis (� šiuos procesus, be �vairi� vokie�i� etnini� grupi�, taip pat �sitrauk� ir flamai bei kit� istorini� sri�i� Nyderlanduose gyventojai), �m� klostytis naujakuri� pad�t� apibr�ž� elementai: asmens laisv�, teis� paveld�tinai valdyti nustatyto dydžio žem�s sklypus, turtin�s garantijos, tiksliai reglamentuotos prievol�s ir �kin�s lengvatos, naus�dij� bendruomeni� savitvarka, atskiras teismas48. Nauj� teritorij� apgyvendinimui ple�iantis taip pat ir slav� bei vengr� erdv�je, XIII a. išsikristalizavo naujakuri� status� apibr�žiantis terminas „vokiška teis�“ (ius t(h)eutonicale, ilgainiui �sivyravo apibr�žtis ius t(h)eutonicum). Šios teis�s suteik�i� pa-grindu buvo kuriami naujasodžiai ir miestai, pastariesiems dažniausiai pavyzdžiu nurodant Magde-burg� ar jo filijinius miestus. Taip � rytus buvo transportuojami „Saks� veidrodis“ (vok. Sachsens-piegel) ir kai kurie kiti Magdeburgo teis�s šaltiniai. Antai vien dabartin�je ekijoje nuo XIII a. ius t(h)eutonicum privilegijas, tarp j� ir Magdeburgo teis�s suteiktis, buvo gav� keli šimtai vietovi�. Tam tikri pastarosios teis�s elementai yra dokumentuoti Prahoje (v�liau šis miestas priklaus� Vie-nos teis�s sferai). Ius t(h)eutonicum ir �vairialypi� jos šaltini�, taip pat ir „Saks� veidrodžio“, pa-sklidimas dabartini� Slovakijos ir Vengrijos teritorijose siejamas su vokie�i� atvyk�li� �sik�rimu kalnakasybos regionuose, ypa� suintensyv�jusiu po mongol�-totori� antpl�džio XIII a. Tam tikr� Magdeburgo teis�s element� žinoma Budoje (dabartinio Budapešto dalis)49.

3. Saks�-Magdeburgo teis� Lenkijoje. Ženkliausi� post�m� aptariamiems procesams suteik� ius t(h)eutonicum plitimas Silezijoje, kuri laikoma tam tikra Magdeburgo teis�s tolesn�s sklaidos istorin�je Lenkijoje laidininke50. #roda #l�ska miesto, kuriam lokacijos k�rimo metu 1235 m. buvo suteikta Magdeburgo teis�, vardu imta vadinti kita Magdeburgo teis�s atmaina Lenkijoje (prawo $redskie). Vroclavas51 tapo juridine metropolija daugiau nei 65 vietov�ms, tarp j� Poznanei (1253 m.) ir Krokuvai (1257 m.)52.

Svarbu pažym�ti, kad jau istorin�se ekijos srityse, Vengrijoje, o ilgainiui ir Lenkijoje, ius t(h)eutonicum prarado tiesiogin� ryš� su išorine emigracija. Šios teis�s privilegijos prad�tos suteiki-n�ti taip pat ir vietos gyventojams, jos tapo juridine priemone apgyvendinant teritorijas ir steigiant tiek miesto tipo gyvenvietes, tiek ir kaimavietes. Etnin� ius t(h)eutonicum reikšm� retušavosi, iš-ryšk�jo jos funkcin� paskirtis. Rolfas Lieberwirthas (Rolf Lieberwirth) vaizdžiai pažym�jo, kad vokie�i� teis� (ius t(h)etonicorum) tapo „vokiška teise“ (ius t(h)eutonicale, v�liau ius 48 �� , �. �� ..., c. 47–49. Taip pat žr.: LIEBERWIRTH, R. Einführung oder

Rezeption? Mittelalterlich deutsches Recht in slawischen Herrschaftsgebieten. Das Beispiel: Polen. In Rechts- und Sprachtransfer in Mittel- und Osteuropa. Sachsenspiegel und Magdeburger Recht (Ivs Saxo-nico-Maidebvrgense in Oriente, Bd. 1). Hrsg. von E. EICHLER, H. LÜCK. Berlin, 2008, S. 169–170.

49 LÜCK, H. Einführung: Das sächsisch-magdeburgische Recht als kulturelles Bindeglied zwischen den Rechtsordnungen Ost- und Mitteleuropas. In Rechts- und Sprachtransfer in Mittel- und Osteuropa. Sach-senspiegel und Magdeburger Recht (Ivs Saxonico-Maidebvrgense in Oriente, Bd. 1). Hrsg. von E. EICHLER, H. LÜCK. Berlin, 2008, S. 17–23.

50 LÜCK, H. Magdeburger Law..., s. 142–143. 51 Šio miesto lokacija istoriografijoje datuojama skirtingai. Nurodomi laikotarpiai iki 1214 m. (BOGUCKA,

M.; SAMSONOWICZ, H. Dzieje miast i mieszcza%stwa w Polsce przedrozbiorowej. Wroc$aw-Warszawa-Kraków-Gda!sk-"ód%, 1986, s. 85), iki 1241 m. (LÜCK, H. Magdeburger Law..., s. 143), 1241–1242 ir 1261 m. (KAMI&SKA, K. Lokacje miast na prawie magdeburskim na ziemiach polskich do 1370 r. (Stu-dium historycznoprawne). Toru!, 1990, s. 78–79).

52 EBEL, W. Deutsches Recht im Osten..., S. 18.

38

��4��5��4��5��6��&��7&��

t(h)eutonicum)53. Ši� teis� gavusi� vietovi� skai�ius perkopia t�kstan�ius. Toks daugialypis reiški-nys – j� �vairiais aspektais nagrin�ja �kio ir socialin�s istorijos specialistai, miest� ir kult�ros istori-kai, teis�s istorijos tyr�jai – mokslo literat�roje vadinamas „vokie�i� kolonizacija ir kolonizacija vokiškos teis�s pagrindu“54.

Miestiškos gyvenviet�s istorin�je Lenkijoje daugiausia buvo kuriamos Magdeburgo teis�s privi-legij� pagrindu. Antai Silezijoje jau XIII a. jos siek� apie 80 nuošim�i�55, v�liau šioje ir kitose Lenkijos istorin�se srityse sudar� absoliu�i� daugum� lokacij�. Tod�l nuo XIV a. Lenkijoje s�vo-kos ius t(h)eutonicum ir ius Maideburgense prad�tos vartoti sinonimiškai56. Išsikristalizavo ir api-bendrinta ius t(h)eutonicum Maideburgense apibr�žtis, apr�pusi „saks� žem�s ir Magdeburgo mies-to teises“57. Mokslo literat�roje š� genetin� ir taikom�j� ryš� �k�nija Saks�-Magdeburgo teis�s kate-gorija58.

Politiniais ir praktiniais tikslais Kazimieras Didysis XIV a. viduryje Krokuvoje �steig� teism� Ius supremum Theutonicale (nuo XV a. vadint� Ius supremum Maydeburgense), kuris tapo aukš-tesniojo teismo analogu daugelyje Magdeburgo teis� Lenkijoje tur�jusi� gyvenvie�i�. Taip laips-niškai buvo nutraukiama tiesiogin� komunikacija su juridin�s metropolijos suolininkais, ta�iau su-darytos taip pat ir institucin�s prielaidos Magdeburgo teis�s teritorinei pl�trai ir jos turinio pl�totei. Apibr�žtesn� pavidal� �gavo šios teis�s šaltiniai. Jais Lenkijoje vis� pirma laikyti „Saks� veidro-džio“ dalis Landrecht ir Sächsiches Weichbild59. XIII a. pabaigoje ir XIV a. Lenkijoje išversti � lotyn� kalb�, jie plito rankraš�iais. Aktyvi Kazimiero Didžiojo veikla pl�tojant vidin� Lenkijos teri-torij� apgyvendinim� dar labiau padidino ir sutankino Magdeburgo teis�s areal�. Šios teis�s privi-legij� pagrindu �kurt� miest� lokacij� �vairiose Lenkijos srityse XIV a. pabaigoje b�ta apie pustre-�io šimto60. Iki XVI a. pradžios šis skai�ius išaugo beveik trigubai61.

Vienu iš svarbiausi� skiriam�j� bruož�, b�ding� Magdeburgo teis� Lenkijoje tur�jusiems mies-tams, nepaisant lokalaus ir istoriškai kitusio daugiavariantiškumo, buvo dvilyp� j� s�ranga, kartoju-

53 LIEBERWIRTH, R. Das sächsisch-magdeburgische Recht als Quelle osteuropäischer Rechtsordnungen

(Sitzungsberichte der Sächsischen Akademie der Wissenschaften zu Leipzig. Philologisch-historische Klasse, Bd. 127, Hf. 1). Berlin, 1986, S. 4.

54 Išsamiau apie tai žr.: Die deutsche Ostsiedlung des Mittelalters als Problem der Europäischen Geschichte (Vorträge und Forschungen, Bd. 18). Hrsg. von W. SCHLESINGER. Sigmaringen, 1975; HIGOUNET, Ch. Die deutsche Ostsiedlung im Mittelalter. München, 1990; LE#NIEWSKA, D. Kolonizacja niemiecka i na prawie niemieckim w $redniowiecznych Czechach i na Morawach w $wietle historiografii (Poz-na!skie towarzystwo przyjació$ nauk, wydzia$ nauk historycznych, prace komisji historycznej, t. 61). Poz-na!-Marburg, 2004; PISKORSKI, J. M. #redniowieczna kolonizacja Europy #rodkowej jako problem his-torii powszechnej i porównawczej historii historiografii. Przegl�d Historyczny, 2006, 97/2, s. 203–220.

55 KAMI&SKA, K. Op. cit., s. 187. 56 EBEL, F. Die Bedeutung..., S. 391; OBLADEN, M. Magdeburger Recht auf der Burg zu Krakau. Die

güterrechtliche Absicherung der Ehefrau in der Spruchpraxis des Krakauer Oberhofs (Freiburger Rechtsgeschichtliche Abhandlungen. Neue Folge, Bd. 48). Berlin, 2005, S. 27–28.

57 LÜCK, H. Magdeburger Law..., s. 142. 58 OBLADEN, M. Op. cit., S. 29–32; LÜCK, H. Magdeburger Law..., s. 142. 59 LIEBERWIRTH, R. Einführung oder Rezeption..., S. 176; išsamiau žr.: KARPAVIIEN, J. Magdeburgo

teis�..., p. 201–203, 213–215. 60 KAMI&SKA, K. Op. cit., s. 197. 61 BOGUCKA, M.; SAMSONOWICZ, H. Op. cit., s. 85; taip pat žr.: JANECZEK, A. Miasta Rusi Czerwo-

nej w nurcie modernizacji. Kontekst reform XIV–XVI w. Kwartalnik Historii Kultury Materialnej, 1995, t. 43, zesz. 1, S. 55–66.

39

��&�3��

si ir jau vietiškai pritaikiusi aptart�j� Magdeburgo institucij� strukt�r�62. Ši� miest� juridin� prak-tik� vienijo ir tai, kad joje funkcionavo tie patys Magdeburgo teis�s šaltiniai, nors šie niekuomet nebuvo oficialiai sankcionuoti kaip miest� �statymai. Jie Lenkijoje buvo adaptuojami, sisteminami, o XVI a. prad�ti publikuoti. Tyrin�tojai pažymi, kad pastarieji procesai, be kita ko, buvo s�lygoja-mi ir Rom�n� teis�s recepcijos ir savo ruožtu prisid�jo prie pastarosios sklaidos Lenkijoje63. Antai Krokuvos miesto raštininko M. Jaskiero originalus lotyniškas „Saks� veidrodžio“ ir Sächsiches Weichbild vertimas (1535 m.) su �terptomis romanizuotomis glosomis buvo rekomenduotas valdo-vo naudoti j� visuose miestuose, kuriuose taikoma Magdeburgo teis�. Originalia laikoma autoriaus sudaryta rodykl�, kurioje juridiniai terminai išd�styti ab�c�l�s tvarka, pateikiamos nuorodos � ati-tinkamus pirminius šaltinius. Šis darbas palengvino miest� teism� darb� ir prisid�jo prie Magde-burgo teis�s taikymo apimties išaugimo64.

Ta�iau esmin� poveik� vidinei Saks�-Magdeburgo teis�s transformacijai tur�jo profesionali� Lenkijos teisinink�, kuri� dažnas tur�jo ir miest� juridin�s praktikos patirties, darbai65. XVI a. pa-sirod� šios teis�s šaltini� romanizuotos redakcijos ir perdirbiniai, atskiras Magdeburgo teis�s fig�-ras kritiškai analizuojantys ir pl�tojantys traktatai, o dalis šios literat�ros buvo publikuota lenk� kalba. Pawe$as Szczerbiczas (Pawe$ Szczerbicz) iš lotynišk� ir vokišk� rankraš�i� išvert� pirminius Magdeburgo teis�s šaltinius ir paskelb� ab�c�lin� rodykl� (Speculum Saxonum albo prawo saskie i majdeburskie; Ius municipale to jest prawo miejskie majdeburskie, 1581). Bart$omiejus Groickis (Bart$omiej Groicki) atliko dažniausiai Lenkijos miest� praktikoje cirkuliavusi� Magdeburgo tei-s�s institut� bei nuostat� original� vertim� ir iš dalies juos komentavo (Artyku"y prawa majdeburs-kiego, które zowi� Speculum Saxonum, 1558). Iš keleto kit� šio teisininko plunksnai priklausiusi� tekst� labiausiai paplito darbas, kuriame B. Groickis išsamiai pristat� Magdeburgo teis�s miest� s�rang�, teismo proces�, kai kuriuos baudžiamosios teis�s aspektus (Porz�dek s�dów i spraw miej-skich prawa majdeburskiego w Koronie Polskiej, 1559). Mokslininkai itin pabr�žia min�t� lenkiš-k� veikal� svarb�, nes b�tent d�l pastar�j� Saks�-Magdeburgo teis� tapo prieinama ir žinoma Len-kijoje bei LDK66. Istoriografijoje kartojamas teiginys, kad „XVI a. atsirado lenkiška Magdeburgo teis�s atšaka, kurios turinys jau buvo labai nutol�s nuo XIII a. vokie�i� paprotin�s teis�s tekst�“67.

4. Magdeburgo teis� LDK. Magdeburgo teis�s sklaid� LDK l�m� kitokios istorin�s aplinky-b�s. Nors b�ta ret� ir trumpalaiki� išim�i�68, vis d�lto skirtingai nei kituose Vidurio Ryt� Europos kraštuose šios teis�s raida istorin�je Lietuvoje didesne dalimi nebuvo tiesiogiai susijusi su išorin�s migracijos ir vidinio apgyvendinimo procesais.

Magdeburgo teis�s pasirodym� rytiniame Vidurio Ryt� Europos pakraštyje suponavo LDK di-nastin� jungtis su Lenkija, o sklaidos pradži� žym�jo Lietuvos krikšto akcija. Pastarosios metu Jo-

62 LIEBERWIRTH, R. Das sächsisch-magdeburgische Recht..., S. 14. 63 LIEBERWIRTH, R. Einführung oder Rezeption..., S. 178. 64 Ibid., S. 177. Išsamiau žr.: KARPAVIIEN, J. Magdeburgo teis�..., p. 216–218. 65 Išsamiau žr.: PAULI, L. Die polnische Literatur des Magdeburger Rechts im 16. Jahrhundert. In Studien

zur Geschichte des sächsisch-magdeburgischen Rechts in Deutschland und Polen (Rechtshistorische Rei-he, Bd. 10). Hrsg. von D. WILLOWEIT, W. SCHICH. Frankfurt a. M u.a., 1980, S. 150–162; LIEBERWIRTH, R. Das sächsisch-magdeburgische Recht..., S. 16–22.

66 LÜCK, H. Magdeburger Law..., s. 144. 67 PAULI, L. Op. cit., S. 151. Taip pat žr.: LIEBERWIRTH, R. Einführung oder Rezeption..., S. 178. 68 Išsamiau žr.: KARPAVIIEN, J. Magdeburger Stadtrecht im Großfürstentum Litauen im europäischen

Kontext. In Akten des 36. Deutschen Rechtshistorikertages. Hrsg. von. R. LIEBERWIRTH, H. LÜCK. Baden-Baden, 2008, S. 494–495.

40

��4��5��4��5��6��&��7&��

gailos paskelbtos privilegijos, tarp j� ir Magdeburgo teis�s suteiktis Vilniui (1387 m.), mokslo lite-rat�roje vertinamos iš istorin�s perspektyvos ir laikomos priemon�mis, kurios „dav� pradži� luo-minei visuomenei“69, „suk�r� LDK visuomen�s teisinius pagrindus“70. Kadangi Lenkijoje tuo metu jau buvo išryšk�j�s miestiškasis Magdeburgo teis�s raiškos aspektas, išsirutulioj�s ikimoderni� sa-vivald� tur�jusio miesto modelis ir apibr�žt� pavidal� buvo �gij� šios teis�s šaltiniai, b�tent tokia Magdeburgo teis�s dimensija �sigal�jo ir LDK. Šios teis�s privilegijos �formino ir tur�jo garantuoti miestie�i� socialinio sluoksnio luominius požymius. Magdeburgo teis�s sklaida istorin�je Lietuvoje tapo išskirtinai miestišku, dažniausiai LDK valdan�i�j� sluoksni� „iš viršaus“ inicijuojamu reiški-niu71. „Lietuvos miest� savivalda imta vadinti magdeburgija“72. Manytina, kad jau min�toje Jogai-los privilegijoje užfiksuota apibr�žtis „vokiška [teis�], kuri vadinama Magdeburgo teise“73 netur�jo etnin�s konotacijos ir buvo pavartota kaip terminus technicus, kuris tuomet �prasta ir iš Lenkijos perimta juridine forma �k�nijo Vilniaus miestie�i� ir miesto gyventoj� bendruomen�s administraci-n�s, prievolin�s ir teisin�s autonomijos pradži�.

Magdeburgo teis�s sklaidos LDK priežastys, tarpsniai, raiška, ypa� ši� teis� tur�jusi� miest� s�-rangos aspektai yra pla�iai aptarti istoriografijoje74. Esminiais bruožais �ia referuotini tik šios teis�s pl�tros LDK teritorinis ir chronologinis aspektai bei kiekybiniai duomenys75. Pirmajame etape (XIV a. pabaiga – XV a. pradžia) Magdeburgo teis�s privilegijos, be Vilniaus, buvo suteiktos dar keliems miestams politiniame valstyb�s branduolyje (Brestui, 1390 m., Kaunui, 1408 m., Trakams). Nuo XV a. pabaigos šis procesas ap�m� Palenk�76 ir kitas slavišk�sias LDK sritis. Magdeburgo teis� gavo Gardinas (1496 m.), Polockas (1498 m.), Minskas (1499 m.), Kijevas (1494–1499 m.). Iki XVI a. vidurio ji suteikta keliasdešim�iai didesni� miest� ir vidutinio dydžio vietovi� LDK valstybin�se sri-tyse, esan�iose šiandienin�se Lenkijoje, Baltarusijoje77 ir Ukrainoje78. Taip, perfrazuojant F. Ebel�,

69 BUMBLAUSKAS, A. Senosios Lietuvos istorija: 1009–1795. Vilnius, 2005, p. 136, 186. 70 KIAUPA, Z.; KIAUPIEN, J.; KUNCEVIIUS, A. Lietuvos istorija iki 1795 met�. Vilnius, 2000, p. 126. 71 BARDACH, J. Ustrój miast na prawie magdeburskim w Wielkim Ksi�stwie Litewskim do po$owy

XVII wieku. In BARDACH, J. O dawnej i niedawnej Litwie. Pozna!, 1988, s. 80. 72 GUDAVIIUS, E. Lietuvos istorija. T. 1: Nuo seniausi� laik� iki 1569 met�. Vilnius, 1999, p. 359. 73 „Jus Theutonicum quod Magdeburiense dicitur“ (DUBI&SKI, P. Zbiór praw y przywilejów miastu

sto"ecznomu W.X.L. Wilnowi nadanych. Wilno, 1788, s. 1). 74 BARDACH, J. Op. cit., s. 72–119; KIAUPA, Z. Lietuvos miest� savivalda..., p. 163–183; KIAUPA, Z.

Miestai. In Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kult�ra. Tyrin�jimai ir vaizdai. Sud. V. ALIŠAUSKAS et al. Vilnius, 2001, p. 351–364; KARPAVIIEN, J. Magdeburger Stadtrecht..., S. 489–509.

75 Apie istorines aplinkybes, kuriomis miesto teis�s privilegijos buvo suteikiamos arba atnaujinamos kiekvie-nai konkre�iai LDK vietovei, išsamiau žr.: RIMŠA, E. Op. cit.

76 Šioje istorin�je srityje XV a. pradžioje vidini� teritorij� �sisavinimas vyko pavieni� ir neilgalaiki� Kulmo teis�s suteik�i� pagrindu. Nuo šio amžiaus pabaigos Palenk�s miest� lokacijos buvo grindžiamas Magde-burgo teis�s pavyzdžiu. Iki XVI a. vidurio ji buvo suteikta keliolikai gyvenvie�i�: JARMOLIK, W. Rozwój niemieckiego prawa miejskiego na Podlasiu do Unii Lubelskiej 1569 roku. Przegl�d Historyczny, 1982, t. 73, zesz. 1–2, S. 33, 44.

77 Olga Keller nurodo, kad � LDK sud�t� ��jusiose baltarusiškose srityse iki XVIII a. pabaigos b�ta apie 120, pasak autor�s, „magdeburgini�“ vietovi�: KELLER, O. Geschichte, Quellen und Literatur des Magdebur-ger Rechts in weißrussischen Ortschaften des Großfürstentums Litauen. In Rechts- und Sprachtransfer in Mittel- und Osteuropa. Sachsenspiegel und Magdeburger Recht (Ivs Saxonico-Maidebvrgense in Oriente, Bd. 1). Hrsg. von E. EICHLER, H. LÜCK. Berlin, 2008, S. 105.

78 LÜCK, H. Magdeburger Recht in der Ukraine. Zeitschrift für Neuere Rechtsgeschichte, 1990, Jhg. 12, S. 113–126; �'��, *. &�� ' i�� iï ��*��'+ � �� /�ï�i (XVI – � �� XVII ��.). +<=i=, 2002, c. 76, 127–128 ir kt.

41

��&�3��

Magdeburgo teis�s eksportas išsipl�t� nuo Elb�s iki Dnepro79. Tre�iajame etape (XVI a. antroji pus� – XVII a. vidurys) ši teis� LDK sklido intensyviausiai. Ji prad�ta suteikin�ti taip pat ir mažesn�ms gyvenviet�ms jau etnin�je Lietuvoje (Merkinei, 1569 m., Veliuonai, 1580 m., Alytui, 1581 m., ir kt.), paplito taip pat ir LDK didik� valdose (Skuode, 1572 m., Biržuose, 1589 m., K�dainiuose, 1590 m., Kretingoje, 1609 m., ir kt.). Ret� išimt� sudar� Magdeburgo teis�s suteiktis bažnytiniam miestui (Varniai, 1635 m.). Nuo XVII a. antrosios pus�s taip pat ir miest� raidai nepalankios �kin�s, demog-rafin�s bei politin�s s�lygos paaiškina, kod�l tolesniame etape (iki XVIII a. 3-iojo dešimtme�io) magdeburgini� privilegij� statistika pasipild� vos vienu kitu vienetu, o šios suteiktys buvo formalios (Šiauliai, 1713 m.) arba apskritai liko ne�gyvendintos (Šventoji, 1689 m., ir kt.). Tam tikra riba Mag-deburgo teis�s istorin�je raidoje laikomi 1776 m. Tuomet Abiej� Taut� Respublikos (toliau – ATR) seimas, siekdamas racionalizuoti valstyb�s fiskalin� sistem� ir centralizuoti taip pat ir Magdeburgo teis� tur�jusi� miest� valdym�, specialiu nutarimu užbaig� jau anks�iau prad�t� ši� miest� raštvedy-bos apimties siaurinim� bei teismin�s autonomijos ribojim� ir specialiu sprendimu paskelb� apie magdeburgij� daugelyje valstybini� miest� panaikinim�.

Magdeburgo teis�s suteiktis tur�jusi� statistini� miest� dalis tarp vis� vadinam�j� miestišk�j� LDK gyvenvie�i�80 nebuvo ženkli ir tesiek� apie 8 nuošim�ius81. Tur�tina minty ir tai, kad kai ku-rios privilegijos faktiškai nebuvo realizuotos. Be to, jau nuo sklaidos LDK pradžios Magdeburgo teis� funkcionavo vien lokalioje miest� aplinkoje, ir tai ribota teritorine apimtimi. Vis d�lto šios teis�s raiška LDK �gijo konkret� pavidal�. Gyvenviet�se, kuri� bendruomen�s faktiškai �gyvendin-davo magdeburgines privilegijas, susiklostydavo miesto savivaldos institucijos. J� strukt�ra atspin-d�jo vietines etnokonfesines ir socialines realijas. Nepaisant istoriškai kitusio šios s�rangos daugia-variantiškumo bei lokali� ir net esmini� modifikacij�, skiriamasis jos bruožas buvo miesto tarybos ir vadinamojo suolinink� teismo santykinis atskirumas. Istorini� šaltini� analiz� liudija, kad anks-�iausiai Magdeburgo teis�s privilegijas gavusi� LDK miest� juridin�je praktikoje jau XV a. funk-cionavo rankraštiniai Magdeburgo teis�s šaltiniai. Ši� šaltini� kiekybin� ir kokybin� pl�tot� Lenki-joje, kaip min�ta, nuo XVI a. sudar� prielaidas platesniam j� taikymui taip pat ir kituose LDK miestuose. Mokslo literat�roje aptartieji reiškiniai vertinami platesniu mastu ir laikomi Magdebur-go teis�s sferai priklausiusi� Europos miest� grup�s tapatumo požymiu82.

Magdeburginis miestas LDK tapo fiskaline ir socialine kategorija, atitinkam� išraišk� tur�jusia ir šaltini� terminijoje. Magdeburginiais vadintos miest� s�rangos institucijos, šios teis�s veikimo sferai priklaus� gyventojai, miest� raštvedybos knygos, tokius miestus išoriškai reprezentuojantys atributai. Amžininkai Magdeburgo teis�s privilegijas ir priklausym� jos veikimo sferai laik� savo socialin�s pad�ties garantu.

Apšvietos id�j� veikiami valstyb�s ir visuomen�s modernizacijos siek� reformatoriai � ATR Ket-veri� met� seime (1788–1791 m.) koncipuot� miest� reform� integravo ir kai kuriuos amžininkams paž�stamus Magdeburgo teis�s elementus. Tod�l � ATR miest� s�j�d� XVIII a. pabaigoje gausiai �si-trauk� ir Lietuvos miest� bei miesteli� gyventojai. Jo metu 74 LDK gyvenviet�s, remiantis vadina- 79 EBEL, F. Die Bedeutung..., S. 392–393. 80 Apie LDK miestišk�j� gyvenvie�i� požymius ir tipus išsamiau žr.: KIAUPA, Z.; KIAUPIEN, J.;

KUNCEVIIUS, A. Op. cit., p. 169–170; KARPAVIIEN, J. Magdeburgo teis�..., p. 176–178; KIAUPA, Z. Žemaitijos miesteli� ir miest� tinklo susidarymas XV a. – XVI a. pirmojoje pus�je. In Kon-stantinas Jablonskis ir istorija. Sud. E. RIMŠA. Vilnius, 2005, p. 156.

81 TYLA, A. >vadas. In Lietuvos magdeburgini� miest� privilegijos ir aktai. T. 1: Joniškis ir Jurbarkas. Sud. A. TYLA. Vilnius, 1991, p. 5–6.

82 LÜCK, H. Magdeburger Law..., s. 146.

42

��4��5��4��5��6��&��7&��

muoju Miest� �statymu „M�s� karališkieji miestai Respublikos valstyb�se“, gavo privilegij�, kurios istoriografijoje �traukiamos � bendr� Magdeburgo teis�s privilegij� skai�i� (55 tokios gyvenviet�s yra dabartin�je Lietuvos teritorijoje, 45-ioms iš j� miesto teis� tuomet buvo suteikta pirm� kart�). Tod�l formali magdeburgini� miest� statistika dar išauga. Apytiksliais duomenimis, LDK mastu Magde-burgo teis� tur�jo apie 250 vietovi�, iš j� apie 70 yra šiandienin�je Lietuvoje83. Magdeburgo teis�s istorijos baigtin� riba Lietuvoje formaliai sieka beveik XIX a. vidur�. Tuomet, taip pat ir po tre�iojo ATR padalijimo � Rusijos imperijos sud�t� ��jusiose teritorijose po �vairi� miest� reformavimo per-versij� Magdeburgo teis�s galiojimas 1840 m. buvo galutinai panaikintas84.

>vertindamas toki� savo ištakomis viduramžiško reiškinio tematin� bei chronologin� amplitud� F. Ebelis raš�, jog tuo metu, kai savo gimtin�je Magdeburgo teis� jau �m� žadinti mokslinink� su-sidom�jim�, „Europos Rytuose ji išliko [gyvybinga] miest� kult�ros teisiniuose r�muose“85.

5. Keletas pastab� d�l Kulmo teis�s susiklostymo ir sampratos. 1233 m. Vokie�i� ordinas naujai steigiamiems Kulmui ir Tor�nei bei Kulmo žem�s gyventojams suteik� privilegij�, kurioje, be kita ko, buvo užfiksuota nuostata, kad min�tuose miestuose priimant teismo sprendimus turi b�ti lai-komasi Magdeburgo teis�s86. Tai dav� pagrind� klostytis, pasak taiklios F. Ebelio pastabos, „magde-burgiškai orientuotai“ Kulmo teisei87. Tod�l jos raida mokslo literat�roje taip pat traktuojama Mag-deburgo teis�s istorijos kontekste. Daugelyje privilegij�, kurias Vokie�i� ordinas suteikdavo savo pr�siškose valdose kuriamoms miest� lokacijoms ir steigiamoms ar pertvarkomoms kaimaviet�ms, buvo nurodomas b�tent Kulmo arba – re�iau – jam adekvatus Tor�n�s pavyzdys. Antai iki 1308 m. Kulmo teis�s suteiktis Vokie�i� ordino valdose gavo 28 miestai ir per šimtas kaimavie�i�88. Šiam procesui suintensyv�jus ir � j� �sitraukus ir vyskupams, per XIV a. toki� miest� skai�ius pasipild� dar 57-iais89. Kulmo teis�s privilegijos buvo suteikiamos ir pavieniams �vairios socialin�s priklausomy-b�s asmenims, ilgainiui jomis buvo apibr�žiami taip pat ir žem�valdos santykiai. Tod�l mokslo litera-t�roje tvirtinama, kad Kulmo teis� Pr�sijoje tapo miestiškosios ir kaimiškosios kolonizacijos juridiniu instrumentu90. Pažym�tina, kad s�voka ius culmense jau viduramžiais tur�jo dvejop� reikšm�. Ja vis� pirma buvo apibr�žiamas turinys „t� privilegij�, kurios buvo suteikiamos Kulmo ar jo dukterinio miesto pavyzdžiu“91. Šias suteiktis su 1233 m. privilegija siejo genetinis ir tipologinis ryšys.

Ilgainiui išryšk�jo dar vienas Kulmo teis�s sampratos aspektas. Kulmas iki XVI a. tiesiogiai komunikavo su juridine metropolija, ta�iau ir pats vykd� jau lokacijos dokumente jam priskirtas aukštesniojo teismo funkcijas Vokie�i� ordino valstyb�s teritorijoje esan�ioms Kulmo teis�s gy-venviet�ms92. Skirtingai nei Magdeburge, ši� veikl� pl�tojo ne suolininkai, o Kulmo miesto tary- 83 Konkre�ius duomenis žr.: RIMŠA, E. Op. cit., p. 125–130. 84 ANDRIULIS, V. et al. Lietuvos teis�s istorija. Vilnius, 2002, p. 257, 273; išsamiau apie tai žr.:

PUGAIAUSKAS, V. Vilniaus savivaldos institucijos XIX a. I pus�je: istorinis-teisinis aspektas. Lietu-vos istorijos metraštis: 2000 metai. Vilnius, 2001, p. 147–163.

85 EBEL, F. Magdeburger Recht..., S. 234. 86 �� , �. 4��+��8 �� – ��8�� XIII �. ��-��, 2002,

c. 109. 87 EBEL, F. Die Bedeutung..., S. 396. 88 �� , �. �� ..., c. 72–73. 89 Ibid., c. 89, taip pat žr.: p. 146, 403–408. 90 Ibid., c. 58–92. 91 Ibid., c. 253. 92 EBEL, F. Kulmer Recht – Probleme und Erkenntnisse. In EBEL, F. Unseren fruntlichen grus zuvor...,

S. 136. Aukštesniojo teismo funkcijas nuo XV a. antrosios pus�s iš Kulmo Vakar� Pr�sijoje per�m� Tor�-n� (Senasis miestas), o Ryt� Pr�sijoje – Karaliau�ius.

43

��&�3��

ba93. Analogiškas juridines prerogatyvas taip pat tur�jo ir už Kulm� spar�iau besivys�iusi Tor�n�. Abu šie miestai „prisid�jo prie Saks�-Magdeburgo teis�s tolesn�s sklaidos“94. J� aplinkoje atsirado jau išsamesn�s teis�s šaltini� kompiliacijos ir originalios redakcijos. Antai XIV a. pabaigoje buvo sudarytas rinkinys „Alte Kulm“, paremtas min�ta „Magdeburgo-Vroclavo sistemine suolinink� teise“, Magdeburgo suolinink� „ištarm�mis“ ir „Saks� veidrodžiu“95. Ši kompiliacija naudota ir tose istorin�se Lenkijos srityse, kurios ribojosi su Pr�sija ir kuriose labiau paplito Kulmo teis�96. Remiantis vietine juridine praktika, min�tas rinkinys buvo kokybiškai išpl�stas (Tor�n�je XIV–XV a. sand�roje sudaryta knyga „Magdeburger Fragen“) ir susistemintas (taip pat Tor�n�s provenienci-jos „Neun Bücher des Magdeburger Rechts“)97. Ši� rinkini� visuma taip pat buvo ir teb�ra vadi-nama Kulmo teis�s apibr�žtimi98.

Po Trylikos met� karo Kulmo teis�s istorijos likimas atskirose Pr�sijos dalyse pasuko skirtingo-mis linkm�mis. Vokie�i� ordino valdose šiuo poži�riu pastebimas s�stingis: „miestiškoji kolonizacija nutr�ksta beveik šimtme�iui“99. Reta išimtimi teis�s istorik� darbuose laikoma min�ta 1475 m. privi-legija Klaip�dai, kai šioje „j�ros pirat� g�žtoje“ Liubeko teis�s viet� už�m� Kulmo teis�100. Aleksan-dro Roga�evskio (Aleksandr Roga�evskij) teigimu, užbaigiant vidinius neramumus, „Vokie�i� ordi-nas �vykd� Klaip�dos, kuri Trylikos met� kare pereidin�jo iš rank� � rankas, buvo sudeginta ir su-griauta, nauj� lokacij�“101. Šiame žingsnyje �žvelgtinas ir tam tikras unifikacijos siekis – tuo metu Vokie�i� ordino valdose nebuvo n� vienos net formaliai Liubeko teis�s sferai priklausiusios vietov�s. Nuo XVI a. vidurio Ryt� Pr�sijoje dar bandyta atgaivinti buvusi� istorin� tradicij�: per šimtmet� Kulmo teis�s privilegijos suteiktos vienuolikai gyvenvie�i�102. Ta�iau jau Pr�sijos hercogyst�je anks-tyv�j� nauj�j� laik� dvasia reformuojant teisin� sistem�, 1620 m. Kulmo teis�s veikimas panaikin-tas103.

1476 m. Kazimieras Jogailaitis Kulmo teis� paskelb� vienintele oficialiai galiojan�ia teise Kara-liškojoje Pr�sijoje (išskyrus Varmij�)104. Šis faktas vertintinas teis�s teritorializacijos kontekste, tur�tina minty tai, kad išsipl�t� jos luominis aspektas. Tai sudar� pagrind� esminei kiekybinei ir kokybinei Kulmo teis�s šaltini� pl�totei: jau d�l Rom�n� teis�s recepcijos poveikio XVI–XVII a. buvo sukurtos, publikuojamos, iš dalies ir � lenk� kalb� išverstos išpl�stin�s Kulmo teis�s revizijos ir redakcijos, kuriose miestiškasis segmentas tesudar� nedidel� dal�105. Vakar� Pr�sijoje „Kulmo teis� galiojo iki jos panaikinimo 1772 m., j� integruojant � Ryt� Pr�sijoje galiojan�i� teis�“106.

93 EBEL, F. Kulmer Recht..., S. 142. 94 LÜCK, H. Magdeburger Law..., s. 144. 95 Išsamiau žr.: EBEL, F. Kulmer Recht..., S. 143–145. 96 �� , �. �� ..., c. 143–147. 97 LÜCK, H. Magdeburger Law..., s. 144; �� , �. 4��+��8 �� ..., c. 302–306. 98 �� , �. 4��+��8 �� ..., c. 253. 99 Ibid., c. 293. 100 EBEL, F. Von der Elbe zur Düna..., S. 38. 101 �� , �. �� ..., c. 113. 102 �� , �. 4��+��8 �� ..., c. 293. 103 EBEL, F. Kulmer Recht..., S. 149; �� , �. 4��+��8 �� ..., c. 293, 312–313. 104 A. Roga�evskio teigimu, išimt� sudar� tik Elbingas, Braunsbergas ir Frauenburgas, išsaugoj� savo Liube-

ko teis�: �� , �. 4��+��8 �� ..., c. 282; �� , �. �� ..., c. 99.

105 EBEL, F. Kulmer Recht...; �� , �. 4��+��8 �� ..., c. 306–309. 106 EBEL, F. Kulmer Recht..., S. 150.

44

��4��5��4��5��6��&��7&��

Išvados

Liubeko ir Magdeburgo teis�s siaur�ja prasme mokslo literat�roje apibr�žiamos kaip ši� miest� privilegij� ir juridin�s praktikos pagrindu susiklos�iusios miest� teis�s. Ta�iau pla�i�ja prasme straipsnyje aptart� fenomen� samprata daugiareikšm�, o j� raiška Europoje viduramžiais ir anksty-vaisiais naujaisiais laikais �vairialyp�.

Miesto teis�s privilegijos brandžiaisiais viduramžiais juridiškai �formindavo miesto siuzereno ir miesto bendruomen�s kaip kolektyvinio vasalo santykius. Konkre�ios gyvenviet�s pavyzdžio nuro-dymas miesto teis�s suteiktyje reišk� galimyb� filijiniam miestui kreiptis � juridin� metropolij� tei-sin�s informacijos. Tai l�m� glaudžios tarpmiestin�s rašytin�s komunikacijos susiklostym� ir aukš-tesni�j� teism� juridin�se metropolijose susidarym�. Vokie�i� gyvenamoje erdv�je XII–XIII a. susiformavo keliolika miest� teisi� šeim� grupi�.

Liubeko teis�s transfer� � rytus l�m� šio miesto �kinis bei politinis aktyvumas Baltijos erdv�je ir dominavimas Hanzos s�jungoje. Aukštesniojo teismo funkcijas vykd� Liubeko miesto taryba. Liubeko teis�s sklaida apog�j� pasiek� XIII–XIV a. Jos sferai formaliai priklaus� daugiau kaip šimtas vietovi�, daugiausia j�rini� miest� ir mažesni� kontinentini� gyvenvie�i�.

Magdeburgo teis�s transferas vokie�i� istorin�se srityse prasid�jo XII a. Jo apimties išaugim� l�m� aukštesniojo teismo veikl� Magdeburge vykdžiusios suolinink� kolegijos komunikacija su filijiniais miestais, didžiausi� intensyvum� pasiekusi XIII–XIV a., o su pertr�kiais ir fragmentiškai kai kur išlikusi iki XVII a. pradžios. Pastaruosiuose miestuose konkre�ios Magdeburgo miesto tei-s�s nuostatos, genetiškai taip pat glaudžiai susijusios ir su saks� žem�s teisiniais papro�iais, buvo adaptuojamos, sisteminamos, pl�tojamos. Tai prisid�jo prie rašytin�s ir teisin�s miest� kult�ros Europoje klostymosi.

Magdeburgo teis�s tolesn� pl�tra � rytus buvo nulemta jos glaudaus s�ryšio su vokie�i� ryt� ap-gyvendinimu ir apgyvendinimu vokiškos teis�s (ius t(h)eutonicum) pagrindu, ap�musiu taip pat ir slav� bei vengr� teritorijas. S�voka ius t(h)eutonicum XIII a. prarado tiesiogin� etnin� reikšm� ir apibr�ž� skirtingos socialin�s bei etnin�s kilm�s naujakuri� asmenin� laisv� ir administracin�, fis-kalin�, turtin� pad�t�. Ši� proces� kontekste „Saks� veidrodis“ ir kai kurie kiti Magdeburgo teis�s šaltiniai pasklido šiandienini� Vengrijos, ekijos, Slovakijos teritorijose.

Didžiausia kiekybine apimtimi nuo XIII a. pradžios Magdeburgo teis� plito istorin�se Lenkijos srityse. Šios teis�s suteiktys naudotos kaip miestiškojo ir kaimiškojo apgyvendinimo, � kur� buvo �traukti ir vietiniai gyventojai, priemon�. Nuo XIV a. Lenkijoje s�vokos „vokiška teis�“ (ius t(h)etonicum) ir „Magdeburgo teis�“ (ius Maideburgense) prad�tos vartoti sinonimiškai.

XIV a. Lenkijoje funkciškai ir instituciškai sustipr�jo ius t(h)eutonicum Maideburgense mies-tiškasis aspektas, apibr�žt� pavidal� �gijo šios teis�s šaltiniai, tarp kuri� svarbiausiais laikomi „Sak-s� veidrodžio“ dalis Landrecht ir Sächsiches Weichbild. Š� vidin� ir taikom�j� ryš� mokslo literat�-roje žymi Saks�-Magdeburgo teis�s kategorija. Per kelet� šimtme�i� pirminiai Magdeburgo teis�s šaltiniai Lenkijoje buvo kiekybiškai ir kokybiškai išpl�toti, patyr� Rom�n� teis�s recepcijos povei-k�, sudar� didel�s apimties Magdeburgo miesto teis�s autorin�s literat�ros kompleks�. Šios teis�s šaltini� publikavimas, sisteminimas, vertimai � lenk� kalb� ir original�s perdirbiniai liudijo Mag-deburgo teis�s konkre�i� institut� lokali� adaptacij� ir sudar� prielaidas platesniam j� taikymui ne tik Lenkijos, bet ir LDK miest� juridin�je praktikoje.

Magdeburgo teis�s plitimas Lietuvoje sietinas su LDK ir Lenkijos dinastine jungtimi bei vertinti-nas Lietuvos krikšto kontekste. Ši teis� LDK tapo išskirtinai miestišku reiškiniu, �k�nijo ikimoderni�

45

��&�3��

miest� savivald�. LDK teritorin� pl�tra l�m� Magdeburgo teis�s arealo maksimal� išsipl�tim� Euro-pos rytuose. Lietuvos istorijos kontekste aiškintina ir šios teis�s raiškos baigtin� chronologin� riba.

Ikimoderni� savivald� tur�j� miestai LDK statistiškai nesiek� dešimtosios vis� mokslo literat�-roje miestiškomis laikom� gyvenvie�i� dalies. Kai kurios Magdeburgo teis�s suteiktys faktiškai nebuvo �gyvendintos. D�l miest� raidai nepalanki� s�lyg� ši teis� veik� lokaliai, tik magdeburgines privilegijas tur�jusi� miest� aplinkoje, ta�iau neap�m� visos j� teritorijos, o ilgainiui buvo ribojama ir bendr� LDK teis�s raidos tendencij�. Vis d�lto Magdeburgo teis�s raiška istorin�je Lietuvoje �gijo apibr�žt� pavidal�. Magdeburginis miestas tapo fiskaline ir socialine kategorija. Susisklost� konkre�i� miest� etnokonfesines ir socialines realijas atspindinti magdeburgini� miest� s�ranga, jos institucij� juridin�je praktikoje funkcionavo rankraštiniai, o nuo XVI a. – ir Lenkijoje publikuo-ti Magdeburgo teis�s šaltiniai.

Viena iš Magdeburgo teis�s atmain� – Kulmo teis� – klost�si Vokie�i� ordino valstyb�je, skir-tinga apimtimi taip pat plito ir kai kuriose Lenkijos istorin�se srityse. Kulmo teis�s privilegijos tai-kytos kaip miestiškojo ir kaimiškojo apgyvendinimo teisinis instrumentas, o v�liau taip pat ir kaip žem�valdos santykius juridiškai reglamentavusi priemon�. Liubeko teis�s privilegij� suteiktys miestams pr�siškojoje Vokie�i� ordino valstyb�s dalyje ir Varmijos vyskupyst�je XIII–XIV a. bu-vo pavien�s, o j� poveikis, be keli� išim�i�, netvarus. Kulmo ir Tor�n�s, kaip aukštesni�j� teism�, aplinkoje XIV–XV a. � originalias autorines redakcijas buvo išpl�toti taip pat ir pirminiai Magde-burgo teis�s šaltiniai.

Kulmo teis�s veikimas Pr�sijos hercogyst�je panaikintas 1620 m. Po Trylikos met� karo Kulmo teis� paskelbus oficialiai vienintele Vakar� Pr�sijos (Karališkosios Pr�sijos) teise, galiojusia iki pirmojo ATR padalijimo, ilgainiui išryšk�jo jos teritorinis ir bendraluomis aspektai, miestiškoji dimensija sudar� tik nedidel� dal�. XV–XVII a. � didžiul� juridin�s literat�ros kompleks� buvo iš-pl�totos Kulmo teis�s rinkini� romanizuotos redakcijos.

Literat�ra ANDRIULIS, Vytautas; MAKSIMAITIS, Mindaugas; PAKALNIŠKIS, Vytautas; PEKAITIS, Justinas Sigitas;

ŠENAVIIUS, Antanas. Lietuvos teis�s istorija. Vilnius, 2002. BARDACH, Juliusz. Ustrój miast na prawie magdeburskim w Wielkim Ksi�stwie Litewskim do po$owy XVII wieku. In

BARDACH, Juliusz. O dawnej i niedawnej Litwie. Pozna!, 1988, s. 72–119. BOGUCKA, Maria; SAMSONOWICZ, Henryk. Dzieje miast i mieszcza%stwa w Polsce przedrozbiorowej. Wroc$aw-

Warszawa-Kraków-Gda!sk-"ód%, 1986. BUMBLAUSKAS, Alfredas. Senosios Lietuvos istorija: 1009–1795. Vilnius, 2005. CZAJA, Roman. Miasta pruskie a zakon krzy�acki. Studia nad stosunkami mi!dzy miastem a w"adz� terytorialn� w

pó#nym $redniowieczu. Toru!, 1999. Die deutsche Ostsiedlung des Mittelalters als Problem der Europäischen Geschichte (Vorträge und Forschungen,

Bd. 18). Hrsg. von W. SCHLESINGER. Sigmaringen, 1975. EBEL, Friedrich. Aufzeichnung von Ratsurteilen und Schöffensprüchen im Lübecker und Magdeburger Rechtskreis. In

EBEL, Friedrich. Unseren fruntlichen grus zuvor. Deutsches Recht des Mittelalters im mittel- und osteuropäischen Raum. Kleine Schriften. Hrsg. von A. FIJAL, H.-J. LEUCHTE, H.-J. SCHIEWER. Köln-Weimar-Wien, 2004, S. 151–175.

EBEL, Friedrich. Brandenburg und das Magdeburger Recht. In EBEL, Friedrich. Unseren fruntlichen grus zuvor. Deut-sches Recht des Mittelalters im mittel- und osteuropäischen Raum. Kleine Schriften. Hrsg. von A. FIJAL, H.-J. LEUCHTE, H.-J. SCHIEWER. Köln-Weimar-Wien, 2004, S. 237–252.

EBEL, Friedrich. Des spreke wy vor eyn recht... – Versuch über das Recht der Magdeburger Schöppen (Erster-veröffentlichung). In EBEL, Friedrich. Unseren fruntlichen grus zuvor. Deutsches Recht des Mittelalters im mittel- und osteuropäischen Raum. Kleine Schriften. Hrsg. von A. FIJAL, H.-J. LEUCHTE, H.-J. SCHIEWER. Köln-Weimar-Wien, 2004, S. 423–511.

EBEL, Friedrich. Die Bedeutung deutschen Stadtrechts im Norden und Osten des mittelalterlichen Europa. Lübisches und Magdeburgisches Recht als Gegenstand von Kulturtransfer und Träger der Moderne. In EBEL, Friedrich. Unse-

46

��4��5��4��5��6��&��7&��

ren fruntlichen grus zuvor. Deutsches Recht des Mittelalters im mittel- und osteuropäischen Raum. Kleine Schriften. Hrsg. von A. FIJAL, H.-J. LEUCHTE, H.-J. SCHIEWER. Köln-Weimar-Wien, 2004, S. 389–401.

EBEL, Friedrich. Kulmer Recht – Probleme und Erkenntnisse. In EBEL, Friedrich. Unseren fruntlichen grus zuvor. Deutsches Recht des Mittelalters im mittel- und osteuropäischen Raum. Kleine Schriften. Hrsg. von A. FIJAL, H.-J. LEUCHTE, H.-J. SCHIEWER. Köln-Weimar-Wien, 2004, S. 135–150.

EBEL, Friedrich. Magdeburger Recht. In EBEL, Friedrich. Unseren fruntlichen grus zuvor. Deutsches Recht des Mitte-lalters im mittel- und osteuropäischen Raum. Kleine Schriften. Hrsg. von A. FIJAL, H.-J. LEUCHTE, H.-J. SCHIEWER. Köln-Weimar-Wien, 2004, S. 217–236.

EBEL, Friedrich. Von der Elbe zur Düna – Sachsenrecht in Livland, einer Gemengelage europäischer Rechtsordnungen. In Rechts- und Sprachtransfer in Mittel- und Osteuropa. Sachsenspiegel und Magdeburger Recht (Ivs Saxonico-Maidebvrgense in Oriente, Bd. 1). Hrsg. von E. EICHLER, H. LÜCK. Berlin, 2008, S. 37–43.

EBEL, Wilhelm. Deutsches Recht im Osten (Sachsenspiegel, Lübisches und Magdeburgisches Recht). Kitzingen/Main, 1952.

EBEL, Wilhelm. Lübisches Recht. Bd. 1. Lübeck, 1971. EBEL, Wilhelm. Lübisches Recht. In Handwörterbuch zur deutschen Rechtsgeschichte. Bd. 3. Berlin, 1984, Sp. 77–84. ENGEL, Evamaria; JACOB, Frank-Dietrich. Städtisches Leben im Mittelalter. Schriftquellen und Bildzeugnisse. Köln-

Weimar-Wien, 2006. GUDAVIIUS, Edvardas. Lietuvos istorija. T. 1: Nuo seniausi� laik� iki 1569 met�. Vilnius, 1999. HIGOUNET, Charles. Die deutsche Ostsiedlung im Mittelalter. München, 1990. JANECZEK, Andrzej. Miasta Rusi Czerwonej w nurcie modernizacji. Kontekst reform XIV–XVI w. Kwartalnik Histo-

rii Kultury Materialnej, 1995, t. 43, zesz. 1, s. 55–66. JARMOLIK, W$odzimierz. Rozwój niemieckiego prawa miejskiego na Podlasiu do Unii Lubelskiej 1569 roku. Przegl�d

Historyczny, 1982, t. 73, zesz. 1–2, s. 23–46. KAMI&SKA, Krystyna. Lokacje miast na prawie magdeburskim na ziemiach polskich do 1370 r. (Studium historyczno-

prawne). Toru!, 1990. KARPAVIIEN, Jolanta. Magdeburgo teis�: ištakos ir transformacijos. Lietuvos miest� istorijos šaltiniai. Kn. 3. Vil-

nius, 2001, p. 175–254. KARPAVIIEN, Jolanta. Magdeburger Stadtrecht im Großfürstentum Litauen im europäischen Kontext. In Akten des

36. Deutschen Rechtshistorikertages. Hrsg. von R. LIEBERWIRTH, H. LÜCK. Baden-Baden, 2008, S. 489–509. KIAUPA, Zigmantas. Lietuvos miest� savivalda XIV–XVIII a. In Lietuvos heraldika. T. 1. Sud. E. RIMŠA. Vilnius,

1998, p. 163–183. KIAUPA, Zigmantas. Miestai. In Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kult�ra. Tyrin�jimai ir vaizdai. Sud.

V. ALIŠAUSKAS, L. JOVAIŠA, M. PAKNYS, R. PETRAUSKAS, E. RAILA. Vilnius, 2001, p. 351–364. KIAUPA, Zigmantas. Žemaitijos miesteli� ir miest� tinklo susidarymas XV a. – XVI a. pirmojoje pus�je. In Konstanti-

nas Jablonskis ir istorija. Sud. E. RIMŠA. Vilnius, 2005, p. 155–170. KIAUPA, Zigmantas; KIAUPIEN, J�rat�; KUNCEVIIUS, Albinas. Lietuvos istorija iki 1795 met�. Vilnius, 2000. KELLER, Olga. Geschichte, Quellen und Literatur des Magdeburger Rechts in weißrussischen Ortschaften des

Großfürstentums Litauen. In Rechts- und Sprachtransfer in Mittel- und Osteuropa. Sachsenspiegel und Magdeburger Recht (Ivs Saxonico-Maidebvrgense in Oriente, Bd. 1). Hrsg. von E. EICHLER, H. LÜCK. Berlin, 2008, S. 103–140.

KROESCHELL, Karl. Deutsche Rechtsgeschichte. Bd. 1: Bis 1250. 10. Aufl. Opladen, 1992. LE#NIEWSKA, Dorota. Kolonizacja niemiecka i na prawie niemieckim w $redniowiecznych Czechach i na Morawach w

$wietle historiografii (Pozna!skie towarzystwo przyjació$ nauk, wydzia$ nauk historycznych, prace komisji historyc-znej, t. 61). Pozna!–Marburg, 2004.

LIEBERWIRTH, Rolf. Das sächsisch-magdeburgische Recht als Quelle osteuropäischer Rechtsordnungen (Sitzungsbe-richte der Sächsischen Akademie der Wissenschaften zu Leipzig. Philologisch-historische Klasse, Bd. 127, Hf. 1). Berlin, 1986.

LIEBERWIRTH, Rolf. Das Privileg des Erzbischofs Wichmann und das Magdeburger Recht (Sitzungsberichte der Sächsischen Akademie der Wissenschaften zu Leipzig. Philologisch-historische Klasse, Bd. 130, Heft 3). Berlin, 1990.

LIEBERWIRTH, Rolf. Einführung oder Rezeption? Mittelalterlich deutsches Recht in slawischen Herrschaftsgebieten. Das Beispiel: Polen. In Rechts- und Sprachtransfer in Mittel- und Osteuropa. Sachsenspiegel und Magdeburger Recht (Ivs Saxonico-Maidebvrgense in Oriente, Bd. 1). Hrsg. von E. EICHLER, H. LÜCK. Berlin, 2008, S. 167–179.

LÜCK, Heiner. Einführung: Das sächsisch-magdeburgische Recht als kulturelles Bindeglied zwischen den Rechtsord-nungen Ost- und Mitteleuropas. In Rechts- und Sprachtransfer in Mittel- und Osteuropa. Sachsenspiegel und Magde-burger Recht (Ivs Saxonico-Maidebvrgense in Oriente, Bd. 1). Hrsg. von E. EICHLER, H. LÜCK. Berlin, 2008, S. 1–28.

LÜCK, Heiner. Magdeburger Law as a Defining Factor of the Identity of the European Family of Cities. In Europejskie miasta prawa Magdeburskiego. Tradycja, dziedzictwo, identyfikacja (European cities of Magdeburg Law. Tradition, Heritage, Identity). Kraków, 2007, s. 136–146.

LÜCK, Heiner. Magdeburger Recht in der Ukraine. Zeitschrift für Neuere Rechtsgeschichte, 1990, Jhg. 12, S. 113–126.

47

��&�3��

METHNER, Arthur. Das Lübische Recht in Memel. Altpreußische Forschungen, 1933, Hf. 2, S. 262–298. OBLADEN, Margret. Magdeburger Recht auf der Burg zu Krakau. Die güterrechtliche Absicherung der Ehefrau in der

Spruchpraxis des Krakauer Oberhofs (Freiburger Rechtsgeschichtliche Abhandlungen. Neue Folge, Bd. 48). Berlin, 2005.

PAULI, Les$aw. Die polnische Literatur des Magdeburger Rechts im 16. Jahrhundert. In Studien zur Geschichte des sächsisch-magdeburgischen Rechts in Deutschland und Polen (Rechtshistorische Reihe, Bd. 10). Hrsg. von D. WILLOWEIT, W. SCHICH. Frankfurt a. M u.a., 1980, S. 150–162.

PISKORSKI, Jan M. #redniowieczna kolonizacja Europy #rodkowej jako problem historii powszechnej i porównawczej historii historiografii. Przegl�d Historyczny, 2006, t. 97/2, S. 203–220.

PUGAIAUSKAS, Virgilijus. Vilniaus savivaldos institucijos XIX a. I pus�je: istorinis-teisinis aspektas. Lietuvos istori-jos metraštis: 2000 metai. Vilnius, 2001, p. 147–163.

RIMŠA, Edmundas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštyst�s miest� antspaudai. Vilnius, 1999. SCHUBART-FIKENTSCHER, Gertrud. Die Verbreitung der deutschen Stadtrechte in Osteuropa. Weimar, 1942. TYLA, Antanas. >vadas. In Lietuvos magdeburgini� miest� privilegijos ir aktai. T. 1: Joniškis ir Jurbarkas.

Sud. A. TYLA. Vilnius, 1991, p. 4–14. WEITZEL, Jürgen. Zum Rechtsbegriff der Magdeburger Schöffen. In Studien zur Geschichte des sächsisch-

magdeburgischen Rechts in Deutschland und Polen (Rechtshistorische Reihe, Bd. 10). Hrsg. von D. WILLOWEIT, W. SCHICH. Frankfurt a. M u.a., 1980, S. 62–93.

ZEMBRICKIS, Johanas. Klaip�dos istorija. T. 1: Klaip�dos karališkojo Pr�sijos j�r� ir prekybos miesto istorija. Klaip�-da, 2002.

�'��, *��@��. &�� ' i�� iï ��*��'+ � �� /�ï�i (XVI–� �� XVII ��.). +<=i=, 2002. �� , �\��^��_�. 4��+��8 �� – ��8�� XIII �. ��-��, 2002. �� , �\��^��_�. �� XIII–XVII ��. (� ��

� �� -��). ��-��, 2004.

DEVELOPMENT OF THE LÜBECK AND MAGDEBURG LAW IN EUROPE IN THE MIDDLE AGES AND IN THE EARLY NEW AGES

Jolanta Karpavi�ien� Vilnius University, Lithuania

S u m m a r y

The research literature defines the Lübeck and Magdeburg Law in their narrow sense as the laws which emerged in these towns during the High Middle Ages on the basis of their privileges and juridical practices. Approaching the subject in its wider sense, though, the phenomena, which are analysed in the article on the basis of the research carried out by the scientists of Germany and other countries, are polysemous, and their development in Europe during the Middle Ages and the Early New Ages has many aspects.

The privileges of the Town Law formalized the town as a corporate social formation and thus assured its administrative, fiscal and juridical autonomy. The indication of the example of the other older settlement, accompanied by the privilege of the Town Law, opened the possibility for a filial town to address the juridical metropolis for any juridical information. The situation warranted the emergence of the intensive written communication among towns as well as the formation of the so-called Higher Courts (Oberhöfe) in parent cities. Various groups of the German parent and filial cities and types of the German towns’ laws developed during the High Middle Ages. Specific his-torical factors conditioned the cultural transfer of the Lübeck and Magdeburg Law to the East of Europe, as well as functionally expanded the character of these laws and determined their territorial and chronological dispersal.

The expansion of the Lübeck Law, which reached its peak in the 13th and the 14th centuries, was determined by the economic and political activeness of Lübeck in the Baltic area as well as by its

48

��4��5��4��5��6��&��7&��

dominance in the Hanseatic League. More than a hundred settlements formally belonged to the sphere of the Lübeck Law and were a part of co-European phenomenon in terms of law and culture.

The transfer of Magdeburg Law began in the historical German regions in the 12th century. The growth of this transfer was conditioned by the increased communication of the members of the Bench of Magdeburg with the filial cities. This communication reached its greatest intensity in the 13th and the 14th centuries. The authentic content of the Magdeburg Law, which genetically was closely linked with the Saxon Land Law, was constantly being adapted, systematized as well as modified in terms quantity and quality in the filial cities. This contributed to the development of the written and juridical urban culture in Medieval Europe.

The further dispersal of the Magdeburg Law eastwards was determined by the close link of this law with the German East Colonization and colonization on the basis of the German Law. These new settlements included the territories inhabited by the Slavs and Hungarians as well. The concept of ius T(h)eutonicum lost its direct ethnic meaning in the 13th century. The privileges of ius T(h)eutonicum defined the personal freedom and administrative, fiscal and property status of the new settlers who were of different social and ethnic origin. In the context of the above-mentioned processes, Saxon Mirror as well as other sources of the Magdeburg Law spread to the territories of modern Hungary, the Czech Republic and Slovakia.

In quantitative terms, the widest dispersal of Magdeburg Law took place in the historical re-gions of Poland since the 13th century. The privileges of the German Law were used as a juridical instrument of both urban and rural colonization, therefore, its area and statistics of distribution are especially great. Local populations were also included in these processes of settlement. From the 14th century, the concepts of ius T(h)etonicum and ius Maiderburgense were treated as synonyms in Poland. The urban dimension of ius T(h)eutonicum Maiderbungense grew functionally and institu-tionally stronger in Poland in the 14th century. The sources of this law acquired a determined form, the most important were considered to be a part of Saxon Mirror, Landrecht, and Saxon Weichbild. This genetic and functional connection is determined by the scientific category, namely by the Saxon-Magdeburg Law. Despite the functional variety, the Saxon-Magdeburg Law juridically em-bodied pre-modern municipal government of the cities in the Middle Eastern Europe. When the functions of the Magdeburg Bench as a Higher Court began to be limited, the sources of the Mag-deburg Law were developed in quantity and quality in the cities of Poland in the course of several hundred years. The sources were exposed to the influence of the Roman Law reception and devel-oped to the entire complex of the authorial literature of Magdeburg Town Law. Their systematiza-tion, publications, translations into the Polish language as well as their most original transforma-tions by professional Polish lawyers testified the local adaptation and modification of the authentic content of the Magdeburg Law. This determined a wider application of this law in the juridical practice of towns not only in Poland but in the Grand Duchy of Lithuania as well.

The beginning of the emergence of Magdeburg Law in Lithuania is to be connected with the dynastic joining of the Grand Duchy of Lithuania and Poland at the end of the 14th century. This law became particularly a urban phenomenon in the Grand Duchy of Lithuania. It embodied the pre-modern municipal government of towns. In the historical Lithuania, the so-called Magdeburg Law town became a fiscal and a social category. The internal structure of the Magdeburg Law town was established, and it was adapted to the variety of ethno-confessional and social situation of dif-ferent settlements. In the juridical practice of the municipal institutions in the Grand Duchy of Lithuania the manuscript sources of the Magdeburg Law were used. From the beginning of the 16th

49

��&�3��

century, these sources were qualitatively modified and published in Poland and functioned in Lithuania in this form. The territorial expansion of the Grand Duchy of Lithuania determined the greatest distribution of the area of Magdeburg Law eastwards. The context of the history of Lithua-nia could explain the chronological end limit of the Magdeburg Law validity. Up to the end of the 18th century the privileges of the Magdeburg Law or the so-called rights of free cities were granted approximately to 250 settlements in the Grand Duchy of Lithuania. These towns are in modern Lithuania, Belarus, and partly in the Ukraine and Russia. In the juridical practice of some towns of the Magdeburg Law the sources of the Saxon-Magdeburg Law functioned up to the first half of the 19th century.

In the lands belonging to the Teutonic Order the beginning of the distribution of the Saxon-Magdeburg Law was impelled by granting the Kulm privilege (1233) to the cities of Thorn and Kulm as well as to the residents of Kulm land. Here, the Kulm Law developed, which was one of the varieties of Magdeburg Law, and distributed also in certain historic areas of Poland. The privi-leges of the Kulm Law became the instrument of both urban and rural colonization. In the envi-ronment of Kulm and Thorn, which developed into metropolises of the German Law in the lands belonging to the Teutonic Order, the primary sources of the Magdeburg Law were also compiled, systemized, supplemented by local juridical practice, and qualitatively developed in the 14th and the 15th centuries. When the Kulm Law was officially announced to be the valid law of West Prussia, tendencies of codification of this law manifested themselves. Under the influence the Roman Law, the redactions of the Kulm Law were developed by professional lawyers into the vast complex of the juridical literature in the 16th and the 17th century.

The development of the Lübeck and Magdeburg Law in the Middle Ages and in the Early New Ages had a multiple influence on the history of the European law as well as on the historical Euro-pean urban culture. It became one of the components of the co-European historical identity.

;teikta 2008 10 15

50

jolanta karpaviČienĖ – liubeko ir magdeburgo teisių...

Documents