LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETASVETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Dmitrij Kvitka

ĮVAIRIŲ GYVŪNŲ RŪŠIŲ AŠARŲ SEKRECIJOS KIEKYBINIS ĮVERTINIMAS

QUANTITATIVE EVALUATION OF TEAR SECRETION IN VARIOUS ANIMAL SPECIES

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijųMAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: doc. dr.Algis Noreika

KAUNAS 2014

2

DARBAS ATLIKTAS NEUŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Įvairių gyvūnų rūšių ašarų sekrecijos kiekybinis įvertinimas“.

1. Yra atliktas mano paties;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE

(aprobacijos data) (katedros vedėjo/jos vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS

(gynimo komisijos sekretorės (-riaus) parašas)

3

TURINYS

SANTRAUKA.......................................................................................................................4

SUMMARY...........................................................................................................................5

ĮVADAS................................................................................................................................6

1. LITERATŪROS SĄRAŠAS.............................................................................................8

1.1. Ašarų aparato anatominė sandara ir struktūra....................................................8

1.2. Ašarų sudėtis ir svarba.......................................................................................9

1.3. Ašarų plėvelės sudėtis......................................................................................10

1.4. Vaistų įtaka ašarų išskyrimui............................................................................12

1.5. Anestetikų įtaka ašarų sekrecijai......................................................................13

1.6. Ašarų sekrecijos kitimo mąstai........................................................................14

1.7. Kai kurių gyvūnų ašarų sekrecijos parametrai.................................................14

1.8. Širmerio testas..................................................................................................15

1.9. Ašarų aparato ligos...........................................................................................16

1.10. Dažniausiai pasitaikančios akių patologijos...................................................18

2. TYRIMO MEDŽIAGOS IR METODAI........................................................................20

3. REZULTATAI................................................................................................................22

4. REZULTATŲ APTARIMAS.........................................................................................40

IŠVADOS...........................................................................................................................43

PASIŪLYMAI....................................................................................................................44

LITERATŪROS SĄRAŠAS.............................................................................................45

PRIEDAI.............................................................................................................................49

4

SANTRAUKA

Įvairių gyvūnų rūšių ašarų sekrecijos kiekybinis įvertinimas

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, veterinarijos akademija, veterinarijos fakultetas,

Neužkrečiamųjų ligų katedra, Tilžės g. 18, Kaunas

Baigiamasis darbas išdėstytas 53 puslapiuose, jame yra 21 paveikslas, 15 lentelių. Priede

yra 5 paveikslai ir 2 lentelės. Literatūros sąraše nurodyti 60 literatūros šaltinių.

Ištyrėme dviems šimtams gyvūnų ašarų sekrecijos lygį 400 akių. Tiriamieji objektai –

kliniškai sveiki įvairios rūšies, amžiaus, lyties, veislės ir įvairiomis akių ligomis sergantys

gyvūnai (triušiai, kiaulės, karvės, arkliai, šunys, katės). Analizavome gyvūno rūšies, amžiaus,

veislės, lyties, paros ir metų laikotarpių, bei akių ligų įtaką kiekybiniams ašarų sekrecijos

rodikliams, taip pat narkozės įtaką ašarų sekrecijai bendrosios anestezijos protokole naudojant

skirtingus bendruosius anestetikus.

Darbo tikslas. Nustatyti kai kurių naminių gyvūnų kiekybinius ašarų liaukos sekrecijos

rodiklius ir įvertinti kai kurių veiksnių įtaką jiems.

Visiems gyvūnams atlikome bendrąjį klinikinį tyrimą ir išmatavome ašarų kiekį akyje

Širmerio testu, rodančiu bendrąjį (bazinį ir refleksinį kartu) ašarų sekrecijos lygį, ašarų liaukų

sekrecinį pajėgumą.

Rezultatai ir išvados. Analizuodami tyrimo rezultatus nustatėme, kad gyvūno rūšis turi

įtakos ašarų sekrecijos kiekybiniams parametrams: daugiausia ašarų sekretuoja arklių akių ašarų

liaukos – 25,45 ± 1,04 mm/min. Nustatėme, kad gyvūnų lytis daro įtaką ašarų liaukų

sekretuojamam ašarų kiekiui ir ji priklauso nuo gyvūno rūšies. Tirtų gyvūnų, išskyrus kates,

ašarų sekrecija yra aktyvesnė dieną. Tirtų gyvūnų, išskyrus arklius, ašarų sekrecija yra aktyvesnė

vasarą. Gyvūnų ašarų sekrecijos pajėgumas ženkliai sumažėja sergant akių ligomis:

konjunktyvitu ir uveitu, o sergant katarakta ašarų sekrecijos pokyčiai yra nežymūs. Narkotizuotų

kiaulių akyse sumažėja išskiriamų ašarų kiekis. Dvikomponentė anestezija tiopentaliu –

izofluranu ašarų sekreciją slopina labiau nei anestezija midazolamu – izofluranu.

Raktiniai žodžiai: Ašarų sekrecija, Širmerio testas, gyvūnai, akių ligos.

5

SUMMARY

Various animal species tear sectretion quantitative evaluation

Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy, Veterinary Faculty,

Department of Non-Infectious Diseases, Tilžės g. 18, Kaunas

We examined two hundred animal tear secretion rate in 400 eyes. Subjects – various

clinically healthy animal species, age, sex, breed, and animals with various eye diseases (rabbits,

pigs, cows, horses, dogs, cats). We also analyzed animal specie, age, gender, time of a day,

seasons influence as well as the influence to the tears secretion using different general

anesthetics.

Objective. Set some pet quantitative lacrimal gland secretion rates and assess the factors

which influence them.

We have done a general clinical examination and measurements of the amount of tears in

the eyes for all animals using schirmer test, which shows a general (basic and reflex together)

tear secretion level of the lacrimal secretion capacity.

Results and conclusions. Analyzing the results we found that animal species affects the

secretion of tears quantitative parameters. Most tears secrets horse eye lacrimal glands – 25,45 ±

1,04 mm / min. We found that animals sex affects the tear glands secretion quantity and it

depends on the animal species. Of all analyzed animals except cats tear secretion is more active

in day time. Of all analyzed animals except horses, tear secretion is more active in the summer.

Animal tear secretion capacity is significantly reduced in patients with eye diseases:

conjunctivitis and uveitis but patients with cataract tear secretion changes are minor. In

narcotized pigs decreased excretion of tears in the eyes also anesthesia with double cocktail of

thiopental – isoflurane inhibits the secretion of tears more than anesthesia midozalam –

isoflurane. When pigs surgery is done under general anesthesia it is necessary to protect the

cornea from drying out.

Keywords: Tear secretion, Schirmer test, animals, eye diseases.

6

ĮVADAS

Regos organas yra sudėtinga neuroreceptorinė sistema, priimanti ir analizuojanti tam tikro

ilgio elektromagnetinių bangų šviesos dirgiklius. Regos analizatorius padeda gyvūnams

orientuotis juos supančioje aplinkoje, pažinti išorinį pasaulį, skirti šviesą, tamsą, daiktų formą,

dydį, nuotolį, paviršiaus reljefą. Akys yra sudėtingas ir subtilus organas. Regos organo veikla

paremta šviesos, spalvos, formos, dydžio ir kitų požymių analize. Regos organą sudaro akies

obuolys su akies priediniais organais (akies obuolyje priimami tam tikro ilgio šviesos bangų

dirgikliai), taip pat regimasis nervas, kuriuo nerviniai impulsai sklinda į nervinius regos centrus

galvos smegenyse. Regos analizavimo centrai yra vidurinėse ir tarpinėse smegenyse bei galvos

smegenų žievės pakaušinėje skiltyje. Gyvūnų akys yra kaukolės akiduobėse. Akį nuo dulkių

saugo blakstienos, vokai. Ašarų liauka drėkina akies obuolio paviršių, šildo akis, išplauna į akį

patekusius svetimkūnius. Akies obuolį dengia stambi odena, kuri saugoja nuo mechaninių

pažeidimų, svetimkūnių ir mikroorganizmų. Odena akies priekyje pereina į akies rageną, kuri

lengvai praleidžia šviesos spindulius. Vidurinysis akies audinys – gyslainė – išraizgyta tankiu

smulkių kraujagyslių tinklu, tiekiančiu akies obuoliui kraują su jame ištirpusiu deguonimi. Akies

gyslainės priekinė dalis vadinama rainele. Jos spalva priklauso nuo pigmentų kiekio ir jų

išsidėstymo. Vyzdys – anga esanti rainelės viduje. Ji reguliuoja šviesos spindulių kiekį, kuris

patenka į akies vidų. Už vyzdžio yra skaidrus išgaubtas lęšis. Visą vidinę obuolio dalį užpildo

stiklakūnis – skaidri, į drebučius panaši medžiaga. Daiktų vaizdai susidaro vidiniame akies

obuolio dangale – tinklainėje. Joje yra regos receptoriai – stiebeliai ir kūgeliai. Akys turi daug

sudėtinių funkcinių dalių, kurios veikia kartu ir suteikia galimybę matyti. Nors daugelio įvairių

rūšių gyvūnų šios dalys yra tokios pačios, gamta jiems sukūrė tam tikrus pakeitimus, kurie

geriausiai atitiktų jų poreikius. Pavyzdžiui, triušio akis turi keletą anatominių ypatumų, dėl kurių

ji skiriasi nuo kitų gyvūnų. Vienas iš svarbių skirtumų yra gerai išsivystęs retrobulbarinis venų

rezginys (Williams, 2008). Kitas anatominis skirtumas susijęs su nosiniu ašarų lataku (Marini et

al., 1996).

Akies rageną ir junginę pastoviai drėkina ašarų plėvelė, kuri, mirksint vokams, vis

atnaujinama. Ašarų plėvelę formuoja įvairius ašarų komponentus išskiriančios akies ašarų

liaukos, kurių sekrecijos lygis gyvam organizmui yra labai svarbus rodiklis (Walcott, 1998).

Akies ašarų liaukų išskiriamas vandeningas skystis – ašaros apsaugo rageną, neleidžia jai džiūti

ir užsiteršti. Nuo akies ragenos paviršiaus dalis ašarų išgaruoja, o kita dalis pasišalina ekskrecine

7

sistema, kurią sudaro ašarų taškai, ašarų latakėliai, ašarų maišelis ir nosinis ašarų latakas

(Tsubota, 1998).

Darbo aktualumas: moksliniuose tyrimuose yra dažnai eksperimentuojama su gyvūnais,

taip pat ir su jų akimis. Jų akys yra didelės, patogiai prieinamos, tad tinkamai fiksavus gyvūną

galima atlikti įvairias manipuliacijas su akimis. Jų akys kaip modelis naudojamos įvairioms

chirurginėms technikoms ir ne chirurginio akių gydymo bei profilaktikos priemonėms tobulinti:

jos operuojamos, stebimos ir tiriamos pooperaciniu periodu, stebimas įvairių vaistų poveikis

akims. Kadangi įvairų naminių gyvūnų akies ašarų liaukos sekrecijos kiekybiniai parametrai

skiriasi, mums buvo įdomu sužinoti ašarų sekrecijos parametrų kitimo mąstą.

Darbo tikslas: Nustatyti kai kurių naminių gyvūnų kiekybinius ašarų liaukos sekrecijos

rodiklius ir įvertinti kai kurių veiksnių įtaką jiems.

Darbo uždaviniai:

1. Atlikti kiekybinį ašarų matavimą Širmerio testu įvairių rūšių gyvūnams.

2. Įvertinti gyvūno rūšies, veislės, amžiaus, lyties, metų ir paros įtaką ašarų liaukos

sekrecijos kiekybiniams parametrams.

3. Įvertinti ašarų liaukos sekreciją gyvūnams, sergantiems akių ligomis.

4. Įvertinti bendrųjų anestetikų įtaką sveikų gyvūnų ašarų liaukos sekrecijai.

8

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Ašarų aparato anatominė sandara ir struktūra

Visų žemės ūkio gyvūnų ašarų aparato sandara ir struktūra yra panaši. Ji sudaryta iš

sekrecinės ir ekskrecinės sistemų. Ašarų liauka – tubuloalveolinė liauka sudaryta iš daugelio

skiltelių atskirtų jungiamuoju audiniu. Kiekviena skiltis turi daug acinusų. Acinusai sudaryti iš

serozinių ląstelių ir gamina vandeningą serozinį sekretą. Kiekvienas acinusas sudarytas iš į

vynuogių kekę panašių ašarų liaukų ląstelių, turinčią viršūnę, kuri yra atkreipta į centrinę ertmę.

Iš centrinės ertmės išeina daugybė latakų, kurie jungiasi į vieną stambų ašarų liaukos kanalą

(Zoukhri, 2006).

Pagrindinė, didžiąją ašarų dalį išskirianti ašarų liauka yra orbitoje netoli lateralinio akies

kampo virš akies obuolio dorsolateralinio paviršiaus, po skruostine kaktikaulio atauga, nuo akies

obuolio raumenų ją atskiria fascija (Ritleng, 1993; Sauret, Machie, 1989). Ašarų liaukoje

išskiriama didesnė akiduobinė dalis (pars orbitalis) ir mažesnė, arčiau akies esanti vokinė dalis

(pars palpebralis). Ašaros iš liaukos nuteka 5–7 kanalėliais ir kaupiasi tarp viršutinio voko ir

akies obuolio junginės. Apie 30 proc. sekretuojamo ašarų kiekio išskiria trečiojo voko liauka.

Šios liaukos išskiriamos ašaros pasiskirsto tarp apatinio voko ir akies obuolio junginės. Abiejų

ašarų liaukų išskiriamos ašaros, atlikusios savo funkciją, susikaupia ašarų ežerėlyje ir išteka iš

akies pro ašarų taškus (puncta lacrimalis). Ašarų taškai yra vidiniame akies kamputyje, vienas

viršutiniame voke, kitas apatiniame. Iš akies ašarų perteklius suteka į ašarų maišelį (saccus

lacrimalis), o iš jo - į nosinį ašarų lataką (ductus nasolacrimalis) (1 pav.) (Ritleng, 1993). Ašarų

liaukos sudarytos iš acinusų, kuriais vandeninis skystis patenka į palaipsniui didėjančius

kanalėlius, o pastarieji į kanalą, kuris susilieja į vieną ekskrecinį kanalą. Acinusai yra sudaryti iš

bazinių mioepitelio ląstelių, kurios supa vidinį acinusų sluoksnį ir yra vadinamos salelių ląstelės.

Salelių ląstelės sudaro apie 80 proc. liaukos ir yra skirstomos į grupes. Skerspjūvyje acinuso

sudėtyje yra piramidės formos salelių ląstelių, kurios viršūnių ir šoninių membranų sandūroje

jungiasi tvirtomis žiedo jungtimis. Šios jungtys užtikrina tvirtą ląstelių elektrolitų, vandens ir

baltymų sekreciją (Walcott, 1998).

9

1 pav. Šuns ašarų aparatas

(http://www.merckmanuals.com/vet/eye_and_ear/ophthalmology/nasolacrimal_and_lacrimal_ap

paratus.html)

1.2. Ašarų sudėtis ir svarba

Ašaros – skaidrus, bespalvis, sūraus skonio vandeningas skystis, kurį gamina ašarų aparato

(apparatus lacrimalis) sekrecinė dalis, susidedanti iš ašarų liaukos ir pagalbinių ašarų liaukučių.

Ašarų sudėtyje yra vandens ir sausųjų medžiagų: vanduo sudaro didžiąją ašarų dalį (apie 99

proc.), o sausųjų medžiagų kiekis (apie 1 proc.) ašarose yra labai mažas (Ekong, 2008; Авроров,

Лебедев, 1985). Ašarose aptinkami specifiniai ašarų proteinai – lizocimas, beta-lizinas,

laktoferinas ir gama globulinas (lgA) – turintys antimikrobinių savybių (Pflugfelder, 2000).

Sumažėjusi ašarų sekrecija gali sukelti sausos akies sindromą arba sausąjį keratokonjunktyvitą,

kuris, kaip taisyklė, komplikuojasi ragenos opa, o pastaroji gali komplikuotis ragenos perforacija

(Baudouin, 2001). Dažniausia sausos akies priežastis yra nepakankama ašarų plėvės vandeninės

frakcijos gamyba ašarų liaukose. Ašarų sekrecija sumažėja esant akių pažeidimams ar sergant

įvairiomis ligomis (Ekong, 2008).

10

1.3. Ašarų plėvelės sudėtis

Priekinę akies dalį dengia ašarų plėvelė. Ji ypač svarbi ragenos srityje. Ragenos ašarų

plėvelė yra sveikų akių atspindys. Sveikai funkcionuojanti akies ašarų plėvelė reikalinga aiškiam

matymui. Ji sudaryta iš keturių sudėtinių sluoksnių sekreto ir epitelio (Chen et al., 1997).

Giliausias ašarų plėvės sluoksnis yra vadinamas glikokaliksu, kuris apima išorinį ragenos ir

junginės epitelį. Virš jo yra gleivių (mucininis) sluoksnis, virš pastarojo – vandeninis sluoksnis

ir, galiausiai, išorinis sluoksnis – lipidų (2 pav.) Šie sluoksniai nėra fiksuoti ar atskirti vieni nuo

kitų, tačiau sekretui pereinant iš vieno sluoksnio į kitą padengia ir sutepa ragenos paviršių.

Vidinis mucino sluoksnis (junginės taurinių ląstelių produktas) sukibdamas su ragenos epitelio

gaureliais, padeda stabilizuoti ašarų plėvelę (Slatter, 1990).

2 pav. Ašarų plėvės sandara (http://www.vmcli.com/veterinary-articles-keratoconjunctivitis-

sicca-part1.html)

Ašarų plėvelės svarba:

palaiko drėgmę, būtiną ragenos ir junginės epitelinėms ląstelėms,

padaro ragenos paviršių nepriekaištingai lygų ir optiškai skaidrų,

aprūpina deguonimi rageną,

dalyvauja ragenos mitybos ir apykaitos produktų šalinimo procesuose,

mirksint sudrėkina vokus, kurie dėl to gali lengvai slysti akies obuolio paviršiumi.

11

Glikokaliksas ir gleivėtas sluoksnis

Ašarų plėvelės vidinis sluoksnis susideda iš angliavandenių, kurie apima ragenos ir

junginės epitelį. Ragenos ir junginės išskiriami mucino baltymai sudaryti iš suragėjusių ląstelių,

taip pat randami glikokalikso sluoksnyje. Mucinas formuoja specialų gelį, kuris sutepa akį jai

judant ir mirksint (Gipson, Argueso, 2003). Be to mucinas drėkina ragenos paviršių ir veikia kaip

apsauginis barjeras nuo invazinių ligų sukėlėjų. Dalis glikokalikso išskiriamo mucino kiekio

lieka susijungęs su membrana, bet gali išsiplėsti iki išorinio gleivinio sluoksnio (Blalock et al.,

2008). Mucinas gaminamas akies junginės tauriųjų ląstelių. Ragenos ašarų plėvės gamybą

reguliuoja autonominė nervų sistema, kontroliuojanti tiek bazinę, tiek refleksinę ašarų gamybą.

Šių tauriųjų ląstelių paplitimą reguliuoja daug augimo veiksnių (Danjo et al., 1998).

Vandeninis sluoksnis

Ašarų plėvelės vidurinysis sluoksnis yra vandeninis sluoksnis, jis sudaro didžiąją dalį

ragenos ašarų plėvės (Kern, 1992).

Nedidelį kiekį vandeninio sluoksnio sekreto taip pat išskiria junginės ir ragenos epitelio

ląstelės. Trišakis nervas taip pat vaidina svarbų vaidmenį kontroliuojant neurogeninį ašarų

išskyrimą (Books, 2003). Vandeninis sluoksnis (ašarų liaukos, trečiojo voko liaukos ir priedinių

Krauzės (Krause) ir Volfringo (Wolfring) ašarų liaukų produktas), plauna ragenos paviršių,

padarydamas jį lygų ir optiškai kokybišką. Vandeninis sluoksnis turi daugybę ragenos

sveikatingumui svarbių funkcijų, kurios apsaugo akies paviršių nuo aplinkos. Vandeninio

sluoksnio elektrolitų sudėtis yra labai svarbi akies paviršiaus sveikatai. Net nedideli osmosinio

slėgio pokyčiai ar elektrolitų disbalansas sukelia vandeninės frakcijos trūkumus akyje (Wang et

al., 2003). Kelios priežastys gali pakeisti ašarų liaukos sekreciją, kuri gali privesti prie sausų akių

požymio ar žaloti akies paviršių. Vandeninio sluoksnio baltymai apsaugo akies paviršių nuo

bakterinės infekcijos ir papildo ragenos ir junginės funkciją. Refleksų sukeliama vandeninio

sluoksnio sekrecija padeda nuplauti kenksmingas medžiagas ir kietąsias daleles. Buferio

sistemos skystis padeda apsaugoti nuo pasikeitusio pH. Taigi vandeninis sluoksnis palaiko

ragenos drėgmę ir tiekia maistines medžiagas (Wang et al., 2006).

12

Lipidų sluoksnis

Paviršinis ašarų plėvelės sluoksnis yra lipidų sluoksnis, gaminamas meibominių liaukų

(Slatter, 1990). Meibominės liaukos aptinkamos viršutinio ir apatinio akies vokų kraštuose. Šios

liaukos išskiria baltymus ir lipidus, kurių mišinys formuoja normalios fiziologinės temperatūros

sekretą. Meibominių liaukų ląstelės riebalinę ašarų plėvelės frakciją išskiria mirksint. Ši frakcija

sudaro lipidų rezervuarą (McCulley, Shine, 2003). Mirksint, vokų nusileidimo metu, lipidai yra

paskleidžiami po visą ašarų plėvę. Mirksint, vokų pakėlimo metu, lipidai yra grąžinami į

rezervuarą. Taip susidaro hidrofobinis sluoksnis, kuris neleidžia nutekėti ašaroms ant vokų ir

apsaugo juos nuo riebalų patekimo ant ašarų plėvelės (Nicolaides et al., 1981). Šis sluoksnis taip

pat apsaugo ašarų plėvelę nuo garavimo ir mirksint sudrėkina vokus, kurie dėl to gali lengvai

slysti akies obuolio paviršiumi. Nervai, kurie stimuliuoja meibominių liaukų funkciją nėra gerai

žinomi (Foulks, Bron, 2003).

Vokų įtaka ašarų sekrecijai

Mirksint akių vokai padeda išlaikyti sveiką ragenos ašarų plėvelę. Kiekvienas

sumirksėjimas yra sekrecijos, sklaidos, garinimo ir ašarų plėvės nusausinimo ciklas. Vokų

paralyžius ar užgaištas mirksėjimas gali iššaukti sausąjį keratokonjunktyvitą ar refleksinį

ašarojimą (Caffery et al., 2008). Tokiais atvejais trečiasis vokas gali perimti vokų funkciją ir

išsaugoti ašarų plėvelę. Atitinkamas ašarų sekrecijos kiekio išskyrimas yra reguliuojamas

procesas. Vandeningą ir gleivingą sekreciją reguliuoja nerviniai refleksai. Junginės ir ragenos

nervus aktyvuoja sensoriniai dirgikliai (Gausas, 2004).

1.4. Vaistų įtaka ašarų išskyrimui

Ašarų sekrecijai didelę įtaką daro įvairūs vaistai, naudojami sergančiųjų gyvūnų gydymui.

Vienais atvejais vaistai ašarų liauką skatina išskirti daugiau ašarų, o kitais – priešingai, slopina

ašarų sekreciją.

Nuo seno žinoma, jog pilokarpinas, veikdamas įvairiapusiškai, taip pat daro įtaką ir ašarų

sekrecijai. Nuolatos lašinant 0,25, 1,0, arba 2,0 proc. pilokarpiną, sukeliama vokų, junginės

hiperemija ir miozė lašinamojoje akyje, bet ašarų gamyba padidėja nežymiai (Yoshida et al.,

1999). Tuo tarpu E. M. Smith ir kitų (1994) teigimu, pilokarpinas naudojamas kaip pagrindinis

13

vaistas gydant glaukomą, uždegimo neapimtoms šunų ir kačių akims. Jis stimuliuoja krumplyną,

lygiuosius rainelės raumenis, siaurina vyzdį, padidina ašarų plėvės vandeninio sluoksnio

sekreciją mažindamas akispūdį akyje.

Ašarų sekreciją skatina ciklosporinas A. Mokslininkai nustatė, kad lašinant 0,1 proc.

ciklosporino A akių lašus sveikoms pelėmis, per 3 dienas gerokai sustiprėjo ašarų sekrecija

(Yoshida et al., 1999). Šių mokslininkų atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad ciklosporinas A

pagreitina ašarų sekreciją išleidus neurotransmiterius iš jutimo nervinių galūnių, kurios

sąveikauja su parasimpatine nervų sistema. Ši vaisto savybė yra išnaudojama gydant šunis

sergančius sausuoju akies junginės ir ragenos uždegimu (Gelatt, 2007).

Yra daug vaistų, kuriais gydomi gyvūnai, turi savybę slopinti ašarų sekreciją. Vienais

atvejais tokia vaistų savybė yra pageidaujama, kada ašarų hipersekrecija slopinama, bet kitais

atvejais tokia savybė yra nepageidaujama, sukelianti pašalinį efektą, kurį reikia šalinti, pvz.,

taikant ilgalaikę sulfonamidų terapiją šlapimo takų sutrikimus turintiems šunims, sukeliama

ašarų liaukos toksikozė, o vėliau, akys išsausėja, prasideda sausasis akies junginės ir ragenos

uždegimas (KCS) (Collins et al., 1986).

Ašarų sekreciją slopina atropinas, kuris dažnai naudojamas bendrosios anestezijos

protokole premedikacijos tikslu. Atropino poveikis į ašarų liauką yra stiprus: 1 proc. atropino

lašai visiškai blokuoja pilokarpino stimuliuojamą ašarojimą (Yoshida et al., 1999).

Ašarų sekreciją slopina kapsaicinas. Panaudojus 1 proc. kapsaicino tirpalą ir po to atlikus

ašarų liaukos imunohistocheminę analizę nustatyta, kad joje, kapsaicino įtakoje, išeikvojama

substancija P, kuri skatina didesnį ašarų kiekio išsiskyrimą. Atropinas taip pat slopina

substancijos P poveikį (Yoshida et al., 1999).

1.5. Anestetikų įtaka ašarų sekrecijai

Yra žinomas vaistų ir anestetikų poveikis ašarų sekrecijai. K. M. Shepard ir kiti (2011)

nustatė, kad šunims bendrosios anestezijos metu, ją palaikant izofluranu, ženkliai sumažėjo ašarų

sekrecija. Tokia pati ašarų sekrecijos mažėjimo tendencija nustatyta ir jūros kiaulytėms, kai

bendroji anestezija joms palaikoma izofluranu (Coster et al., 2008). Atliekant chirurgines

operacijas anestezuojamiems gyvūnams žymiai sumažėja bazinė ašarų gamyba, todėl pacientams

yra rekomenduojama akių priežiūra lašinant dirbtines ašaras ar taikant atitinkamus vaistus (Cross

14

et al., 1977). Atliekant bendrąją anesteziją skirtingų veislių šunims taip pat randami skirtingi

ašarų sekrecijos mąstai (Hamor et al., 2000).

1.6. Ašarų sekrecijos kitimo mąstai

Koc Y. ir kiti (2005) nustatė, kad įvairių veislių triušių akyje išskiriamų ašarų parametrai

kinta priklausomai nuo amžiaus, metų, paros laikotarpio. Gyvūnų akių sekrecijos kiekybiniai

parametrai skiriasi, kaip ir jų parametrų kitimo mastas. Tokius pačius tyrimus atliko ir Beech J. ir

kt. (2003) su arkliais patvirtindamas parametrų masto kitimo teoriją. Jis netgi nustatė Širmerio

juostelės padėties akyje įtaką ašarų sekrecijai.

1.7. Kai kurių gyvūnų ašarų sekrecijos parametrai

Abrams K. L. ir kiti (1990) tirdami 142 triušių akis nenaudojant anestezijos nustatė, kad

vidutiniai Širmerio testo parodymai buvo 5,30 ± 2,96 mm/min., kurių ribos buvo 0–15 mm/min.

95% tirtų triušių parodymų ribos buvo 0–11,2 mm/min. Reikšmingai akivaizdžių skirtumų tarp

akių (dešinės ir kairės), lyties ar tarp veislių, nebuvo nustatyta, nors vidutinės dviejų veislių

vertės gerokai skiriasi nuo likusių verčių. Beech J. ir kiti (2003) ištyrė 39 arklių ir 29 ponių ašarų

gamybą Širmerio testinėmis juostelėmis, siekdami nustatyti paros, metų laiko, lyties, amžiaus bei

juostelės įdėjimo padėties įtaką ašarų sekrecijos svyravimams. Tyrimo rezultatų buvo 26,8±3,8

mm/min. ribos svyravo tarp 10–35 mm/min. Reikšmingai akivaizdžių skirtumų tarp akių

(dešinės ir kairės), lyties ar tarp veislių, nebuvo nustatyta, tačiau statistiškai patikimi buvo metų

laikotarpio svyravimai, lyginant žiemą su vasara. Cullen C. L. ir kiti (2005) tirdami

trumpaplaukių kačių ašarų sekrecijos parametrus nustatė tokius Širmerio testo parametrus: 17,4 ±

4,6 mm/min. Skirtumo tarp lyčių, amžiaus veislių jie nenustatė , tačiau nustatė anestezuotų kačių

ašarų sekrecijos gamybą, kurių rezultatai buvo – 12,5 ± 4,3 mm/min. Broadwater J. J. ir kiti

(2010) ištyrė jaunų šuniukų (27 patinai ir 16 patelės) (<6mėn.) aštuoniasdešimt šešias akis.

Širmerio testo parametrai buvo 15,76 ± 5,79 mm/min. (ribos: 0–26 mm/min.). Taip pat buvo

nustatyta amžiaus ir svorio įtaka ašarų sekrecijos parametrų kitimui: didėjant amžiui viena diena

15

parametrai padidėdavo 0,15 mm/min., o padidėjus svoriui 1kg. parametrai padidėdavo 0,84

mm/min.

1.8. Širmerio testas

Tai paprastas testas skirtas apskaičiuoti žmogaus ir gyvūnų ašarų gamyba. Pirmą kartą

aprašytas vokiečių oftalmologo Otto Schirmer 1903 metais, o veterinarinę mediciną pasiekė jo

modifikacija, kuri pirmą kartą buvo aprašyta 1962 metais. Šis testas (žinomas kaip STT I) rodo

bendrąjį (bazinį ir refleksinį kartu) ašarų sekrecijos lygį, ašarų liaukų sekrecinį pajėgumą. Bazinė

ašarų gamyba yra apibrėžiama kaip pagamintų ašarų, kurios sutepa ragenos paviršių, kiekis.

Refleksinis ašarų išskyrimas apibūdina akių sveikatingumą uždegimo apimtose ar sudirgintose

(nuo širmerio juostelės) akyse.

Širmerio testas – tai popierinė (Vatmano nr. 41) juostelė (5x35 mm), kurios galas

užapvalintas ir impregnuotas mėlynais dažais, bei sugraduotas 1 mm tikslumu (3–4 pav.).

Juostelės galas yra įdėtas į specialų dėkliuką, kuris yra ties 5 mm padala ir kuris apsaugo juostelę

nuo nešvarumų bei aliejų esančių ant tiriančiojo rankų (aliejus iškreipia duomenis išstumdamas

vandeninę frakciją ir neleidžia juostelei reikiamai sudrėkti). Juostelės galas užkišamas už

apatinio akies voko ir laikomas 1 min. Rezultatai, kiek sudrėko juostelė, vertinami po 1 min (5

pav.). Ašarų gamyba yra išryškinama dažų migracija žemyn juostele (atstumas milimetrais) ir

vertinama kaip mm/min (Wright, Meger, 1962).

Širmerio testas paprastai atliekamas taikant minimalų gyvūno fiksavimą, bei netaikant

išankstinio akių medikamentų panaudojimo. Sedacija ir/arba lokali anestezija gali sumažinti

ašarų gamybą bei iškreipti vertes, todėl prieš bandymą, to reikėtų vengti, jeigu tai yra įmanoma.

Tyrimo juostelės turi būti vertinamos iš karto išėmus iš akies, nes skystis per tam tikrą laiką gali

toliau migruoti ir iškreipti matavimo rodiklius ir atvirkščiai, juostelės gali išdžiūti. Širmerio

testas gali būti atliekamas kiekvienai akiai atskirai arba kartu, tai nekeičia testo tikslumo (Koc et

al., 2005). Širmerio testas II (žinomas kaip STT II) – rodo refleksinį ašarų sekrecijos pajėgumą.

Šis testas atliekamas panaudojus vietinius anestetikus, kurie sugeria junginės maišelio sekretą ir

padaro akį sausą dar prieš pradedant matavimą (Senchyna, Wax, 2008).

16

3 pav. Širmerio testas ( nuotrauka D. Kvitkos). 4 pav. Širmerio testo juostelės ( nuotrauka

D. Kvitkos).

5 pav. Širmerio testo rezultatų vertinimas (Gelatt, 2007)

1.9. Ašarų aparato ligos

Ašarų aparato ligos sudaro 6–10% visų akių ligų. Tai gali būti įgimta patologija,

uždegimas, sužeidimas, sumušimas, nudegimas, augliai. Dažniausiai ašarų aparato pažeidimai

pasireiškia ašarojimu arba tokia būsena, kai ašarų mažai ar jų visai nėra.

Ašarų aparato ligos skirstomos į ašarų liaukų ligas ir ašarų aparato nutekamosios dalies

ligas (Stern et al., 1998).

17

Ašarų liaukų ligoms priskiriama: ašarų liaukos anomalija, ašarų liaukos uždegimas,

Sjogreno sindromas, navikai.

Liaukų anomalija – tai neišsivysčiusi, nepakankamai susiformavusi liauka. Nepakankamai

išsivysčiusi ašarų liauka neišskiria tiek ašarų, kiek reikia normaliai akiai arba išskiria per daug.

Tuomet akys nuolat ašaroja. Šiuo atveju reikia stengtis sumažinti ašarų sekreciją.

Ašarų liaukos uždegimas (dakrioadenitas) gali būti ūminis arba lėtinis. Ūminį uždegimą

sukelia bakterinė arba virusinė infekcija. Kartais jis gali būti kaip persirgtos ligos komplikacija.

Dažniausiai serga jauni gyvūnai. Lėtinis uždegimas būna sergant infekcine liga arba susergama

neišgydžius ūminio uždegimo.

Sjogreno sindromas – tai autoimuninė liga, pažeidžianti išorinės sekrecijos liaukas. Jis

pasireiškia akių sausumu (Caffery et al., 2008).

Navikai – ašarų liaukų nepiktybiniai navikai – angioma (nepiktybinis navikas, išsivystantis

iš kraujagyslių arba limfagyslių), adenoma (nepiktybinis liaukinio epitelio auglys, vadinamas

išauga) ir limfangioma (gana reta limfinės sistemos anomalija, savo išvaizda primenanti minkštą

gerybinį naviką, kuris dažniausiai sukelia funkcines ir kosmetines problemas). Tai įgimtas

defektas, netaisyklingas kraujagyslių išsivystymas, dėl kurio užsikemša limfinė sistema ir po oda

susidaro skysčio burbuliukai. Piktybiniai navikai dažniausiai yra mišrūs. Retai formuojasi

sarkoma arba karcinoma (Hornblass et al., 1980).

Ašarų aparato nutekamosios dalies ligoms priskiriama: ašarų taško atvirtimas esant

surandėjusiems vokams, senatviniam vokų suglebimui. Akis ašaroja, nes ašarų taškas nepasineria

į ašarų ežerėlį ir nesugeria ašarų), nesusiformavęs ašarų taškas (dažniausiai tai įgimta anomalija,

nors gali užakti ir susižeidus, nudegus), ašarų taško susiaurėjimas ir ašarų latakėlio susiaurėjimas

(atsiranda dėl uždegimų, svetimkūnių, sužeidimų). Dažniausiai susiaurėja latakėlio pradžia,

ašaros pilnai nenuteka todėl ašarojama.

Ašarų maišelio uždegimas (dakriocistitas) gali būti lėtinis ir ūmus. Lėtiniu susergama, kai

susiaurėja arba užanka nosinis ašarų latakas. Maišelyje susilaiko sekretas ir pamažu maišelio

sienelės išsitempia. Skaidrus maišelio skystis virsta gleivingu, pūlingu. Akys traiškanoja ir

ašaroja. Ūmiu dažniausiai serga vyresni gyvūnai, tačiau pasitaiko ir jauniems (susergama patekus

užkratui) ir navikai (dažniausiai būna gerybiniai – papiloma, melanoma).

Nosinio ašarų latako susiaurėjimas atsiranda dėl nosies gleivinės uždegimo, traumų.

Dažniausiai susiaurėja ties anga į nosį (Baudouin, 2001).

18

1.10. Dažniausiai pasitaikančios akių patologijos

Dažniausiai pasitaikančios ir literatūroje aprašytos akių ligos yra akies junginės uždegimas

(konjunktyvitas), sausasis keratokonjunktyvitas, vokų uždegimas, glaukoma, kraujagyslinio

dangalo uždegimas (uveitas), išverstakumas dėl orbitos pūlinio ar naviko, trečiojo voko liaukos

išsivertimas, katarakta (Williams, 2008).

Konjunktyvitas (taip pat vadinama rausva akis) yra junginės uždegimas (Mathers, Scerra,

2000). Ši liga dažniausiai atsiranda dėl infekcijos (paprastai virusinės, bet kartais bakterinės)

arba alerginės reakcijos. Konjunktyvitas yra labiausiai ir plačiausiai paplitusi gyvūnų akių liga,

sukelianti akių paraudimą, dėl kurios, vėliau akių kampuose ir ant ragenos gali atsirasti gleivių.

Akių hiperemija, junginės patinimas (chemozė) ir ašarojimas yra pagrindiniai akių simptomai

būdingi visų konjunktyvitų formoms (Rose, 2007). Yra 5 konjunktyvito rūšys, kurių kiekvieną

sukelia tam tikra priežastis:

Virusinis konjunktyvitas - jis yra dažnai susijęs su viršutinių kvėpavimo takų ligomis.

Konjunktyvitas, sukeltas adenoviruso, gali greitai plisti tarp gyvūnų apimant vieną akį ar abi.

Bakterijų sukeltas konjunktyvitas – šį konjunktyvito tipą sukelia mikroorganizmas

Chlamydia trachomatis, kuris gali pažeisti ir kitas kūno vietas. Paprastai pirmi simptomai

pasireiškia viena akimi, bet gali išplisti į kitą akį per 2–5 dienas. Bakterijų sukeltam

konjunktyvitui būdinga pūlingos, matinės, gelsvos išskyros ypač pasireiškiančios po nakties

(Yanoff et. all., 2008).

Alerginis konjunktyvitas gana dažnai sukeliamas tokių antigenų, kaip žiedadulkės, namų

dulkių erkės (Groneberg et all., 2008).

Reakcinis konjunktyvitas – tai cheminis akies sužalojimas, kurio priežastis yra rūgščios ar

šarminės medžiagos patekimas į akis. Nudegimai šarmu paprastai yra traktuojami blogiau nei

nudegimai rūgštimi. Lengvas nudegimas sukelia konjunktyvitą, o sunkesnių nudegimų atveju

gali sukelti ragenos pabalimą. Indikatorinis lakmuso popierėlis yra paprastas būdas paneigti arba

patvirtinti nudegimo diagnozę, kad pH yra normos ribose apie 7,0–7,2.

Sausasis keratokonjunktyvitas - žinomas kaip sausų akių sindromas, dėl ligos yra

slopinama ašarų liaukos sekrecija, joje sumažėja vandeningo sluoksnio vandens frakcijos

gamyba ir padaugėja lipidinio sluoksnio išskiriamo sekreto arba padidėja ašarų plėvės garavimas,

dėl to akis būna sausa, dažnai padengta pūlingomis išskyromis ir į ją gali patekti įvairūs

19

patogenai, kurie gali sukelti ragenos opas ar įbrėžimus ragenos paviršiuje (Kaiserman et all.,

2005).

Uveitas - tai skausmingas kraujagyslinio dangalo uždegimas, sukeliantis akių paraudimą ir

gali sukelti fotofobijas (padidėjęs jautrumas šviesai) bei regėjimo sutrikdymą (neryškų matymą)

(Chang et all., 2002).

Blefaritas - šios ligos priežastimi gali tapti mechaniniai sužeidimai, traumos, įvairios

infekcijos arba avitaminozė. Neteisinga kepenų ar kasos veikla taip pat gali sukelti šią ligą.

Simptomai pasireiškia vokų paraudimu, ašarojimu, dėl vokų patinimo susiaurėja vokų plyšys

(Mondino, et al.,1987). Gyvūnai bando krapštyti akis, kas pablogina situaciją. Būdinga

susikaupusios išskyros gyvūnų akių kampučiuose.

Trečiojo voko liaukos iškritimas. Natūrali anatominė sveikos akies trečiojo voko liaukos

lokalizacija – apatinė trečiojo voko dalis. Ji gamina vidutiniškai 30–57 proc. akies ašarų plėvelės

vandeninės dalies (Bromberg, 1980; Helper and al., 1974). Ši liauka histologiškai panaši į ašarų

liauką, todėl manoma, kad ji akies paviršių aprūpina lizocimu bei antikūnais, o ragenos priekinį

paviršių – deguonimi ir maisto medžiagomis (Gelatt, 1991). Šios liaukos iškritimo ar išsivertimo

pasekmė yra sausojo keratokonjuktyvito vystymasis (Sarma, 2010; Plummer et al., 2008).

Katarakta - labiausiai paplitusi akių liga, dėl kurios gyvūnai tampa akli. Kataraktą gali

sukelti traumos ar diabetas, bet daugumai gyvūnų katarakta yra paveldimas procesas ar

senatvinis pokytis. Bet koks lęšio neskaidrumas vadinamas katarakta, tačiau labai mažos dėmelės

neturi didelės įtakos matymui. Tačiau didelė dauguma kataraktų progresuoja ir galiausiai sukelia

aklumą (Quillen, 1999).

Glaukoma yra viena iš sunkiausių akių ligų su kuria susiduria veterinarijos gydytojas.

Glaukoma yra skausminga ir dažnai sukelia apakimą visam laikui (Quillen, 1999). Padidėjęs

akispūdis atsiranda dėl sutrikusio akies vandeninio skysčio nutekėjimo priekinėje akies kameroje

esančiame ragenos/rainelės kampe. Glaukoma gali atsirasti kaip antrinė liga daugelio atvejų,

įskaitant lęšio išnirimą ir uveitą, tačiau daugeliu atvejų yra pirminė ir paveldima liga, kuria

dažniausiai serga šunys tarp 3–6 metų amžiaus.

Yra dviejų tipų glaukomos: pirminė ir antrinė. Glaukomos simptomai: aukštas slėgis akyje,

mirksint akies obuolys tolsta į akiduobę, matomos išryškėjusios akies kraujagyslės, debesuotas

vaizdas prieš akis, išsiplėtęs vyzdys ar vyzdžio nereagavimas į šviesą, regėjimo sutrikimai

(Casson et al., 2012).

20

2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI

Tyrimai buvo atliekami 2011–2013 m. Tiriamieji objektai – sveiki įvairios rūšies amžiaus,

lyties, veislės ir įvairiomis akių ligomis sergantys naminiai gyvūnai (triušiai, kiaulės, karvės,

arkliai, šunys, katės). Tyrimai su gyvūnais buvo atliekami įvairiose vietose: su kiaulėmis tyrimai

atlikti LSMU KK (Kauno klinikose) Kardiologijos centre, įvairaus pobūdžio operacijų metu, su

triušiais - LSMU VA Vivariume ir Prienų rajone, Pakuonio miestelyje esančioje privačioje „X“

triušių fermoje, su karvėmis ir arkliais – nuvykus į vietą pas pavienius ūkininkus, su šunimis ir

katėmis – IĮ. Raudondvario veterinarinėje gydykloje ir nuvykus pas pavienius žmones.

Tyrimus atlikome tiems patiems gyvūnams žiemos ir vasaros viduryje, ryte ir vakare.

Analizuodami amžiaus įtaką kiekybiniams ašarų sekrecijos rodikliams, mes tiriamuosius

gyvūnus skirstėme į tokias amžiaus grupes:

triušiai ir karvės iki 2 m. amžiaus,

triušiai ir karvės vyresni kaip 2 m.

arkliai ir katės iki 4 m. amžiaus,

arkliai ir katės vyresni kaip 4 m.

šunys iki 4 m. amžiaus,

šunys 4–9 m. amžiaus,

šunys vyresni nei 10 m.,

kiaulės 4–8 mėn. amžiaus,

kiaulės 9–12 mėn. amžiaus.

Sergančiųjų gyvūnų grupę sudarė pavieniai gyvūnai, kuriems nebuvo taikytas metų laiko ir

paros laikotarpio kriterijus, bet buvo atsižvelgta į nustatytą diagnozę.

Visiems eksperimentui naudotiems gyvūnams buvo pildoma registravimo kortelė (1–4

priedas, 1–3 pav.) ir atliekamas bendrasis klinikinis tyrimas: nustatyta ir įvertinta jų būklė,

elgsena, kūno sudėjimas, temperamentas, kūno temperatūra, apžiūrimos ir įvertinamos jų akys.

Visi gyvūnai buvo tinkamai fiksuojami ir jiems buvo atliktas ašarų kiekio akyje matavimas

Širmerio testu.

Širmerio testas – tai popierinė juostelė (5x35 mm) kurios galas užkišamas už apatinio akies

voko ir laikomas 1 min. Rezultatai, kiek sudrėko juostelė, vertinami po 1 min. Šis testas rodo

bendrąjį (bazinį ir refleksinį kartu) ašarų sekrecijos lygį, ašarų liaukų sekrecinį pajėgumą.

21

Ašarų kiekybinius matavimus atlikome vasarą ir žiemą, ankstyvuoju dienos laikotarpiu

(≈10–12 val.) ir vakaro metu (≈ 18–20 val.).

Išmatavus gyvūnų ašarų sekrecijos pajėgumą, jis buvo diferencijuojamas pagal amžių, lytį,

kairę/dešinę akį, veislę, metų ir paros laikotarpį, akių patologiją.

Turėdami siekį nustatyti narkozės įtaką ašarų sekrecijai bendrosios anestezijos protokole

naudojant skirtingus bendruosius anestetikus, mes pasirinkome kiaules. Kiaules analogų principu

suskirstėme į dvi grupes – A ir B (po 10 kiaulių kiekvienoje grupėje: 5 kiaulaitės ir 5 kastratai).

Prieš bendrosios anestezijos indukciją kiekviena kiaulė buvo tinkamai fiksuota ir jai buvo

atliktas ašarų kiekio akyje matavimas Širmerio testu. Vėliau A grupės kiaulėms narkozės

indukcija sukelta tiopentaliu, jį švirkščiant į ausies veną, kiaulė intubuota, o narkozė palaikyta

izofluranu.

B grupės kiaulėms bendrosios anestezijos indukcija sukelta midazolamu, o narkozė

palaikyta taip pat izofluranu.

Praėjus 30 min. nuo narkozės pradžios, A ir B grupės visoms kiaulėms ašarų kiekis

Širmerio testu buvo matuojamas vėl.

Tyrimai atlikti prisilaikant 2012-10-03 „Lietuvos Respublikos Gyvūnų globos, laikymo ir

naudojimo įsakymo“ Nr. XI-2271 ir kitų aktų, reglamentuojančių gyvūnų naudojimą

eksperimentams.

Gautų duomenų kaupimui ir statistinei analizei naudojome Microsoft Office Excel 2003

programą.

22

3. TYRIMŲ REZULTATAI

2011–2013 metų laikotarpiu ištyrėme ašarų liaukų sekrecijos lygį 200 įvairių rūšių sveikų

ir sergančių gyvūnų 400 akių. Jie buvo suskirstyti į 2 grupes: kliniškai sveiki ir sergantys akių

ligomis gyvūnai. Tyrimai atlikti su 20 kliniškai sveikų 4–12 mėn. amžiaus Lietuvos baltųjų

veislės kiaulių, 80 įvairaus amžiaus (1–4 m.) Naujosios Zelandijos baltųjų ir Belgijos milžinų

veislės triušių, iš kurių 20 sirgo akių ligomis, 10 įvairaus amžiaus (2–4 m.) Lietuvos Juodmargių

karvių, iš kurių 2 sirgo akių ligomis, 10 įvairaus amžiaus (2–6 m.) žemaitukų ir arabų veislės

arklių, iš kurių 2 sirgo akių ligomis, 40 įvairaus amžiaus (1–16 m.), įvairių veislių šunų, iš kurių

9 sirgo akių ligomis, 40 įvairaus amžiaus (1–11 m.), įvairių veislių kačių, iš kurių 11 sirgo akių

ligomis. Sveikų gyvūnų grupę sudarė 156 gyvūnai, o sergančiųjų – 44. Triušiai sudarė didžiąją

tirtų gyvūnų grupę – 80 vnt. (40%). Tirtų gyvūnų pasiskirstymas pagal rūšį pateiktas 6 paveiksle.

Šunys20%

Arkl iai5% Karvės

5%

Kiaulės10%

Triušiai40%

Katės20%

6 pav. Tirtų gyvūnų rūšių procentinė sudėtis

Mes nustatėme bendrą tiriamųjų gyvūnų ašarų liaukų sekrecijos lygį. Tyrimo duomenys

tokie: triušių (n=80) 16,53 ± 0,40 mm/min. (ribos: 12–28 mm/min); kiaulių (n=20) 15,83 ± 0,62

mm/min. (ribos: 9–22 mm/min); karvių (n=10) 22,95 ± 0,99 mm/min. (ribos: 21–30 mm/min);

arklių (n=10) 25,45 ± 1,04 mm/min. (ribos: 22–34 mm/min); šunų (n=40) 16,68 ± 0,59 mm/min.

(ribos: 12–24 mm/min); kačių (n=40) 16,76 ± 0,41 mm/min. (ribos: 10–25 mm/min).

23

Reikšmingai akivaizdžių skirtumų tarp gyvūnų akių (dešinės ir kairės) nebuvo nustatyta

(p≥0,05). Detalesni tyrimo rezultatai pateikti 1 lentelėje.

1 lentelė. Bendroji tiriamųjų gyvūnų ašarų sekrecija

Eilės Nr. Tiriamųjų gyvūnų rūšis Dešinė akis Kairė akis

1. Triušiai 16,59±0,57*** 16,48±0,57***

2. Kiaulės 15,95±0,88* 15,7±0,89*

3. Karvės 22,7±1,48 23,2±1,38

4. Arkliai 25,4±1,80 25,5±1,14

5. Šunys 16,8±0,83* 16,55±0,85*

6. Katės 16,65±0,56* 16,9±0,59*

* - p<0,05; ** - p<0,01; *** - p<0,001

Nustatėme, kad daugiausia ašarų sekretuoja arklių akių ašarų liaukos 25,45 ± 1,04

mm/min., o mažiausiai ašarų išskiria kiaulių akių ašarų liaukos 15,83 ± 0,62 mm/min. Rezultatai

pateikti 7 paveiksle.

16,53 15,83 16,68 16,76

25,4522,95

0,00

5,00

10,00

15,00

20,00

25,00

30,00

Triušiai Kiaulės Karvės Arkliai Šunys Katės

Tiriamųjų gyvūnų rūšis

Šir

mer

io t

esto

pa

ram

etr

ai,

mm

/min

.

Bendras

7 pav. Sveikų gyvūnų bendra ašarų liaukų sekrecija

24

Analizuodami gyvūno lyties įtaką ašarų liaukų sekrecijos lygiui, mes gavome tokius

duomenis: triušių patinų (n=40) 14,75 ± 0,46 mm/min. (ribos: 13–22 mm/min); patelių (n=40)

18,31 ± 0,59 mm/min. (ribos: 14–28 mm/min); kiaulių patinų (n=10) 17,17 ± 0,8 mm/min.

(ribos: 10–22 mm/min), patelių (n=10) 14,73 ± 0,86 mm/min (ribos: 9–28 mm/min); arklių

patinų (n=5) 27 ± 0,86mm/min. (ribos: 24–34 mm/min), patelių (n=5) 23,9 ± 1,81 mm/min

(ribos: 22–30 mm/min); šunų patinų (n=18) 15,83 ± 0,83 mm/min. (ribos: 12–21 mm/min),

patelių (n=22) 17,36 ± 0,82 mm/min (ribos: 14–24 mm/min), kačių patinų (n=19) 16,83 ± 0,62

mm/min. (ribos: 11–22 mm/min), patelių (n=21) 16,73 ± 0,55 mm/min (ribos: 14–25 mm/min).

Reikšmingai akivaizdžių skirtumų tarp gyvūnų akių (dešinės ir kairės) nebuvo nustatyta

(p≥0,05). Tyrimo rezultatai pateikti 2 lentelėje.

2 lentelė. Gyvūno lyties įtaka ašarų sekrecijai

Patinai Patelės

Eilės

Nr.

Tiriamųjų

gyvūnų

rūšis

Dešinė akis Kairė akis Dešinė akis Kairė akis

1. Triušiai 14,68±0,62*** 14,83±0,69*** 18,5±0,85*** 18,13±0,82***

2. Kiaulės 17,22±1,16* 17,11±1,17* 14,91±1,25* 14,55±1,25*

3. Arkliai 27,6±1,29 26,4±1,21 23,2±3,25 24,6±1,99

4. Šunys 16,94±0,81* 14,72±1,44* 16,68±1,37* 18,05±0,90*

5. Katės 16,61±0,86 17,06±0,91 16,68±0,76 16,77±0,80

* - p<0,05; ** - p<0,01; *** - p<0,001

Mes nustatėme, kad gyvūnų lytis daro įtaką ašarų liaukų sekretuojamam ašarų kiekiui,

tačiau ši įtaka nėra vienareikšmė, ji priklauso nuo gyvūno rūšies. Nustatėme, jog arklių ir kiaulių

vyriškos lyties atstovų akies ašarų liaukos ašarų išskiria daugiau nei tos pačios gyvūnų rūšies

patelių. Šunų ir triušių grupėje moteriškos lyties atstovių akies ašarų liaukos ašarų gamina ir

išskiria daugiau nei šių gyvūnų patinų ašarų liaukos. Reikšmingo skirtumo tarp kačių ir katinų

akių ašarų liaukų sekretuojamo kiekio nenustatėme. Rezultatai pateikti 8 paveiksle.

25

18,31 17,17

14,7516,83

27

15,83

23,90

14,73

17,36 16,73

0

5

10

15

20

25

30

Triušiai Kiaulės Arkliai Šunys Katės

Tiriamųjų gyvūnų rūšis

Šir

me

rio

tes

to p

ara

me

trai

, mm

/min

.

Patinai

Patelės

8 pav. Lyties įtaka išskiriamam ašarų kiekiui

Mes tyrėme ir nustatėme gyvūno amžiaus įtaką išskiriamam ašarų kiekiui. Gavome tokius

duomenis: jaunų, iki 2 m. amžiaus triušių (n=40) 15,19 ± 0,63 mm/min. (ribos: 12–22 mm/min),

vyresnių, virš 2 m. amžiaus (n=40) 17,88 ± 0,44 mm/min (ribos: 7–28 mm/min); 4–8 mėn.

amžiaus kiaulių (n=10) 16,56 ± 1,00 mm/min. (ribos: 10–20 mm/min), 9–12 mėn. (n=10) 15,33

± 0,79 mm/min (ribos: 9–22 mm/min); jaunų, iki 2 m. amžiaus karvių (n=5) 23,9 ± 1,52

mm/min. (ribos: 21–30 mm/min), vyresnių, virš 2 m. amžiaus (n=5) 22,00 ± 1,26 mm/min (ribos:

24–26 mm/min); jaunų, iki 4 m. amžiaus arklių (n=5) 26,9 ± 1,17 mm/min. (ribos: 22–30

mm/min), vyresnių, virš 4 m. amžiaus arklių (n=5) 24,00 ± 1,65 mm/min (ribos: 24–34

mm/min); iki 4 m. amžiaus šunų (n=20) 17,81 ± 0,50 mm/min. (ribos: 14–22 mm/min), nuo 5 m.

iki 9 m. amžiaus šunų grupėje (n=12) 17,55 ± 0,59 mm/min (ribos: 12–25 mm/min); 10 m. ir

vyresnio amžiaus šunų (n=8) 20,61 ± 0,71 mm/min (ribos: 17–25 mm/min); iki 4 m. amžiaus

kačių (n=21) 17,5 ± 0,57 mm/min. (ribos: 10–25 mm/min), virš 4 m. amžiaus (n=19) 16,12 ±

0,57 mm/min (ribos: 11–22 mm/min). Reikšmingai akivaizdžių skirtumų tarp gyvūnų akių

(dešinės ir kairės), nebuvo nustatyta (p≥0,05). Rezultatai pateikti 3–6 lentelėse.

26

3. lentelė. Triušių ir karvių amžiaus įtaka išskiriamam ašarų kiekiui

>2m. <2m.

Eilės

Nr.

Tiriamųjų

gyvūnų rūšis Dešinė akis Kairė akis Dešinė akis Kairė akis

1. Triušiai 15,15±0,88*** 15,23±0,91*** 18,03±0,64*** 17,73±0,61***

2. Karvės 23,6±2,42 24,2±2,11 21,80±1,88 22,20±1,91

*- p<0,05; ** - p<0,01; *** - p<0,001

Nustatėme, kad triušiai, jaunesni kaip 2 m. amžiaus, ašarų išskiria daugiau nei vyresni.

Vyresnių karvių ašarų liaukos sekretuoja ašarų daugiau nei jaunesnio amžiaus karvių (žr. 9 pav.).

15,19

23,9 22,00

17,88

0

5

10

15

20

25

30

Triušiai Karvės

Tiriamieji gyvūnai

Šir

mer

io t

esto

par

amet

rai,

mm

/min

.

>2 m.

<2 m.

9 pav. Triušių ir karvių amžiaus įtaka išskiriamam ašarų kiekiui

27

4. lentelė. Kiaulių amžiaus įtaka išskiriamam ašarų kiekiui

4–8 mėn. 9–12 mėn.

Eilės Nr.

Tiriamųjų

gyvūnų

rūšis Dešinė akis Kairė akis Dešinė akis Kairė akis

1. Kiaulės 16,63±1,40 16,50±1,51 15,50±1,16 15,17±1,12

* - p<0,05; ** - p<0,01; *** - p<0,001

Nustatėme, kad 4–8 mėn. amžiaus kiaulės, ašarų išskiria daugiau nei vyresnės (žr. 10 pav.).

16,56

15,33

0,00

2,00

4,00

6,00

8,00

10,00

12,00

14,00

16,00

18,00

20,00

Kiaulės

Tiriamieji gyvūnai

Šir

me

rio

tes

to p

ara

met

rai,

mm

/min

.

4-8 mėn.

9-12 mėn.

10 pav. Kiaulių amžiaus įtaka išskiriamam ašarų kiekiui

28

5 lentelė. Arklių ir kačių amžiaus įtaka išskiriamam ašarų kiekiui

>4m. <4m.

Eilės Nr.

Tiriamųjų

gyvūnų

rūšis Dešinė akis Kairė akis Dešinė akis Kairė akis

1. Arkliai 27,8±1,93 26±1,41 23,00±2,83 25,00±1,92

2. Katės 16,68±0,73* 15,32±0,86* 16,62±0,87* 15,62±0,73*

* - p<0,05; ** - p<0,01; *** - p<0,001

Nustatėme, kad arklių ir kačių, vyresnių kaip 4 m. amžiaus, ašarų liaukos ašarų išskiria

daugiau nei jaunesnių (žr. 11 pav.).

16,1217,50

26,9024,00

0,00

5,00

10,00

15,00

20,00

25,00

30,00

Arkliai Katės

Tiriamieji gyvūnai

Šir

me

rio

te

sto

pa

ram

eta

i, m

m/m

in

> 4 m.

< 4 m.

11 pav. Arklių ir kačių amžiaus įtaka išskiriamam ašarų kiekiui

29

6 lentelė. Šunų amžiaus įtaka išskiriamam ašarų kiekiui

≤4m. 5–9m. ≥10m.

Eilės

Nr.

Tiriamųjų

gyvūnų

rūšis Dešinė akis Kairė akis Dešinė akis Kairė akis Dešinė akis Kairė akis

1. Šunys 17,77±0,78* 17,85±0,66* 17,18±0,91* 17,91±0,79* 20,71±1,19* 20,14±0,88*

* - p<0,05; ** - p<0,01; *** - p<0,001

Nustatėme, kad šunų, jaunesnių kaip 4 m. amžiaus, ašarų liaukos ašarų išskiria mažiau nei

10 m. ir vyresni. Vyresnių šunų ašarų liaukos sekretuoja ašarų daugiau nei jaunesnio amžiaus

šunų (žr. 12 pav.).

17,18 17,55

20,43

0,002,004,006,008,00

10,0012,0014,0016,0018,0020,0022,0024,00

Šunys

Tiriamieji gyvūnai

Šir

me

rio

te

sto

pa

ram

etr

ai,

mm

/min

.

≤ 4 m.

5-9 m.

≥ 10 m.

12 pav. Šunų amžiaus įtaka išskiriamam ašarų kiekiui

Analizuodami metų laikotarpio įtaką gyvūnų akies ašarų liaukų išskiriamam ašarų kiekiui,

mes nustatėme tokius rodiklius: triušiams vasaros laikotarpiu (n=40) (aplinkos temperatūra apie

30

20oC) 18,31 ± 0,59 mm/min. (ribos: 12–28 mm/min), žiemos laikotarpiu (n=40) (aplinkos

temperatūra -18oC) 14,75 ± 0,46 mm/min. (ribos: 13–22 mm/min); karvėms vasaros laikotarpiu

(n=5) (aplinkos temperatūra apie 20oC) 26 ± 0,73 mm/min. (ribos: 21–26 mm/min), žiemos

laikotarpiu (n=5) (aplinkos temperatūra -18oC) 20,92 ± 1,28 mm/min. (ribos: 24–30 mm/min);

arkliams vasaros laikotarpiu (n=5) (aplinkos temperatūra apie 20oC) 23,70 ± 1,66 mm/min.

(ribos: 22–30 mm/min), žiemos laikotarpiu (n=5) (aplinkos temperatūra -18oC) 27,2 ± 1,05

mm/min. (ribos: 24–34 mm/min), šunims vasaros laikotarpiu (n=20) (aplinkos temperatūra apie

20oC) 17,2 ± 0,92 mm/min. (ribos: 14–21 mm/min), žiemos laikotarpiu (n=20) (aplinkos

temperatūra -18oC) 16,15 ± 0,73 mm/min. (ribos: 12–24 mm/min), katėms vasaros laikotarpiu

(n=20) (aplinkos temperatūra apie 20oC) 17,1 ± 0,64 mm/min. (ribos: 10–25 mm/min), žiemos

laikotarpiu (n=20) (aplinkos temperatūra -18oC) 16,45 ± 0,51 mm/min. (ribos: 12–22 mm/min).

Reikšmingai akivaizdžių skirtumų tarp gyvūnų akių (dešinės ir kairės) nenustatėme

(p≥0,05). Rezultatai pateikti 7 lentelėje.

7 lentelė. Metų laikotarpio įtaka gyvūnų akių ašarų liaukų išskiriamam ašarų kiekiui

Vasara Žiema

Eilės

Nr.

Tiriamųjų

gyvūnų

rūšis

Dešinė akis Kairė akis Dešinė akis Kairė akis

1. Triušiai 18,5±0,85*** 18,13±0,82*** 14,68±0,62*** 14,83±0,69***

2. Karvės 25,75±1,44 26,25±0,63 20,67±1,91 21,17±1,87

3. Arkliai 22,8±2,82 24,6±2,01 28,00±1,82 26,40±1,17

4. Šunys 17,25±1,36* 17,15±1,27* 16,35±0,96* 15,95±1,13*

5. Katės 17±0,87* 17,2±0,96* 16,30±0,73* 16,60±0,72*

* - p<0,05; ** - p<0,01; *** - p<0,001

Nustatėme, kad tirtų gyvūnų, išskyrus arklius, ašarų sekrecija yra aktyvesnė vasarą. Arklių

ašarų liaukos žiemos laikotarpiu ašarų pagamina daugiau nei vasarą (žr. 13 pav.).

31

18,31

26,0023,70

17,20 17,10

20,92

14,75

27,20

16,15 16,45

0

5

10

15

20

25

30

Triušiai Karvės Arkliai Šunys Katės

Tiriamųjų gyvūnų rūšis

Šir

me

rio

te

sto

pa

ram

etr

ai,

mm

/min

.

Vasara

Žiema

13 pav. Sezono įtaka išskiriamam ašarų kiekiui

Analizuodami paros laiko įtaką išskiriamų ašarų kiekiui, mes nustatėme tokius Širmerio

testo parodymus: triušiams dienos metu (n=40) (apie 10–12val.) 17,45 ± 0,62 mm/min. (ribos:

14–28 mm/min), vakaro metu (n=40) (apie 18–20 val.) 15,61 ± 0,48 mm/min. (ribos: 7–23

mm/min); šunims dienos metu (n=20) (apie 10–12val.) 16,8 ± 0,86 mm/min. (ribos: 12–21

mm/min), vakaro metu (n=20) (apie 18–20 val.) 16,55 ± 0,81 mm/min. (ribos: 11–24 mm/min;

katėms dienos metu (n=20) (apie 10–12 val.) 16,73 ± 0,56 mm/min. (ribos: 12–25 mm/min),

vakaro metu (n=20) (apie 18–20 val.) 16,83 ± 0,60 mm/min. (ribos: 10–22 mm/min).

Reikšmingai akivaizdžių skirtumų tarp dešinės ir kairės gyvūnų akies nenustatėme

(p≥0,05). Rezultatai pateikti 8 lentelėje.

32

8 lentelė. Paros laiko įtaka išskiriamų ašarų kiekiui

Diena Vakaras

Eilės

Nr.

Tiriamųjų

gyvūnų rūšisDešinė akis Kairė akis Dešinė akis Kairė akis

1. Triušiai 17,45±0,89* 17,45±0,87* 15,73±0,69* 15,5±0,68*

2. Šunys 17,4±1,09 16,2±1,36 16,2±0,60 16,9±0,49

3. Katės 17,05±0,77 16,4±0,83 16,25±0,83 17,40±0,85

* - p<0,05; ** - p<0,01; *** - p<0,001

Nustatėme, kad tirtų gyvūnų, išskyrus kates, ašarų sekrecija yra aktyvesnė dieną. Kačių

ašarų sekrecija buvo nežymiai aktyvesnė vakare (žr. 14 pav.).

17,45 16,80 16,73

15,6116,55 16,83

0

2

4

6

8

10

12

14

16

18

20

Triušiai Šunys Katės

Tiriamųjų gyvūnų rūšis

Šir

me

rio

te

sto

pa

ram

etr

ai,

mm

/min

.

Diena

Vakaras

14 pav. Paros laiko įtaka išskiriamų ašarų kiekiui

Nustatėme tokius Širmerio testo parodymus atsižvelgiant į sergamumą akių ligomis: sveikų

triušių (n=60) 18,55 ± 0,35 mm/min. (ribos: 7–28 mm/min), sergančių (n=20) 10,48 ±

0,45mm/min. (ribos: 6–20 mm/min), sveikų karvių (n=8) 24,88 ± 0,55 mm/min. (ribos: 21–30

mm/min), sergančių (n=2) 15,25 ± 0,25 mm/min. (ribos: 15–16 mm/min) sveikų arklių (n=8)

26,94 ± 0,80 mm/min. (ribos: 22–34 mm/min), sergančių (n=2) 19,50 ± 2,53 mm/min. (ribos:

33

16–27 mm/min), sveikų šunų (n=31) 18,31 ± 0,40 mm/min. (ribos: 3–24 mm/min), sergančių

(n=9) 11,06 ± 1,65 mm/min. (ribos: 3–25 mm/min), sveikų kačių (n=29) 16,84 ± 0,45 mm/min.

(ribos: 10–25 mm/min), sergančių (n=11) 16,59 ± 0,90 mm/min. (ribos: 12–24 mm/min).

Reikšmingai akivaizdžių skirtumų tarp gyvūnų akių (dešinės ir kairės), nebuvo nustatyta

(p≥0,05). Rezultatai pateikti 9 lentelėje.

9 lentelė. Akių patologijų įtaka išskiriamų ašarų kiekiui

Sveiki Sergantys

Eilės

Nr.

Tiriamųjų

gyvūnų rūšisDešinė akis Kairė akis Dešinė akis Kairė akis

1. Triušiai 18,62±0,50*** 18,48±0,49*** 10,50±0,63*** 10,45±0,66***

2. Šunys 18,23±0,63* 18,39±0,51* 11,89±2,40* 10,22±2,37*

3. Katės 16,86±0,70* 16,83±0,59* 16,09±0,94* 17,09±1,57** - p<0,05; ** - p<0,01; *** - p<0,001

Tyrimo duomenimis tirtų gyvūnų ašarų sekrecijos pajėgumas ženkliai sumažėja sergant

akių ligomis, išskyrus kates, kurių išskiriamų ašarų parametrai skyrėsi nežymiai. (15 paveikslas).

18,3118,55 16,84

10,48

11,06

16,59

0

2

4

6

8

10

12

14

16

18

20

Triušiai Šunys Katės

Tiriamųjų gyvūnų rūšis

Šir

mer

io t

esto

pa

ram

etr

ai, m

m/m

in.

Sveiki

Sergantys

15 pav. Akių patologijos įtaka išskiriamų ašarų kiekiui

34

10 lentelė. Konjunktyvito įtaka išskiriamų ašarų kiekiui

Sergantys Sveiki

Eilės Nr.

Tiriamųjų

gyvūnų rūšis Dešinė akis Kairė akis Dešinė akis Kairė akis

1. Triušiai 11,75±1,29* 11,38±1,22* 16,59±0,57* 16,48±0,57*

2. Katės 15,4±1,44* 14,8±1,88* 16,65±0,56* 16,90±0,59*

* - p<0,05; ** - p<0,01; *** - p<0,001

Tyrimo duomenimis tirtų gyvūnų ašarų sekrecijos pajėgumas sumažėja sergant

konjunktyvitu (16 paveikslas). Arklių ašarų sekrecijos pajėgumas sergant konjunktyvitu pateiktas

5 priede.

16,53 15,10

11,45

16,78

0

5

10

15

20

Triušiai Katės

Tiriamieji gyvūnai

Šir

mer

io t

esto

par

amet

rai,

mm

/min

.

Sergantys

Sveiki

16 pav. Konjunktyvito įtaka išskiriamų ašarų kiekiui

35

11 lentelė. Kataraktos įtaka išskiriamų ašarų kiekiui

Sergantys Sveiki

Eilės

Nr.

Tiriamųjų

gyvūnų rūšis Dešinė akis Kairė akis Dešinė akis Kairė akis

1. Triušiai 15,67±0,33* 15,33±0,95* 16,59±0,57* 16,48±0,57*

3. Katės 15,4±1,44* 14,8±1,88* 16,65±0,56* 16,90±0,59*

* - p<0,05; ** - p<0,01; *** - p<0,001

Nustatėme, kad kataraktos įtaka gyvūnų ašarų sekrecijos kiekybiniams rodikliams yra

nežymi (žr. 17 pav.). Karvių ašarų sekrecija sergant katarakta pateikta 6 priede.

15,1015,0616,7816,53

0

3

6

9

12

15

18

21

24

27

Triušiai Katės

Tiriamieji gyvūnai

Šir

mer

io t

esto

par

amet

rai,

mm

/min

.

Sergantys

Sveiki

17 pav. Kataraktos įtaka išskiriamų ašarų kiekiui

36

12 lentelė. Uveito įtaka išskiriamų ašarų kiekiui

Sergantys Sveiki

Eilės

Nr.

Tiriamųjų

gyvūnų rūšis Dešinė akis Kairė akis Dešinė akis Kairė akis

1. Triušiai 9±0,68* 8,5±0,63* 16,59±0,57* 16,48±0,57*

* - p<0,05; ** - p<0,01; *** - p<0,001

Nustatėme, kad triušių, sergančių uveitu, ašarų sekrecija ženkliai sumažėja (žr. 18 pav.).

16,53

8,75

0

2

4

6

8

10

12

14

16

18

Triušiai

Tiriamieji gyvūnai

Šir

mer

io t

esto

par

amet

rai,

mm

/min

.

Sergantys

Sveiki

18 pav. Uveito įtaka išskiriamų ašarų kiekiui

Mes tyrėme ir lyginome skirtingų triušių veislių (Naujosios Zelandijos baltųjų ir Belgijos

milžinų) ašarų liaukų išskiriamų ašarų kiekius. Nustatėme tokius Širmerio testo parodymus:

Naujosios Zelandijos baltųjų (n=40) 16,05 ± 0,60 mm/min. (ribos: 13–28 mm/min); o Belgijos

milžinų (n=40) 17,01 ± 0,52 mm/min. (ribos: 7–28 mm/min).

37

Reikšmingai akivaizdžių skirtumų tarp dešinės ir kairės triušių akių nenustatėme (p≥0,05).

Rezultatai pateikti 13 lentelėje.

13 lentelė. Triušių veislės įtaka išskiriamų ašarų kiekiui

Naujosios

Zelandijos

Belgijos

milžinų

Eilės

Nr.

Tiriamųjų

gyvūnų

rūšis

Dešinė akis Kairė akis Dešinė akis Kairė akis

1. Triušiai 16,03±0,86* 16,08±0,85* 17,15±0,73* 16,88±0,74*

* - p<0,05; ** - p<0,01; *** - p<0,001

Tirtų triušių ašarų liaukų sekrecijos pajėgumo skirtumai pateikti 19 pav.

16,05 17,01

02468

101214161820

Triušiai

Tiriamieji gyvūnai

Šir

me

rio

tes

to p

aram

etr

ai, m

m/m

in.

NaujosiosZelandijos

Belgijosmilžinų

19 pav. Triušių veislės įtaka ašarų liaukų sekrecijai

38

Mes tyrėme bendrųjų anestetikų daromą įtaką ašarų liaukų sekreciniam pajėgumui. Tyrėme

ir lyginome 20 kliniškai sveikų kiaulių akių ašarų liaukų sekrecijos lygio rezultatus prieš

bendrąją anesteziją ir praėjus 30 min. po narkozės indukcijos. Nustatėme tokius Širmerio testo

parodymus: prieš anesteziją buvo15,83 ± 0,62 mm/min. (ribos: 9–22 mm/min), praėjus 30 min.

nuo narkozės indukcijos 12,83 ± 0,66 mm/min. (ribos: 6–19 mm/min).

Reikšmingai akivaizdžių skirtumų tarp dešinės ir kairės kiaulių akių nenustatėme (p≥0,05).

Rezultatai pateikti 14 lentelėje.

14 lentelė. Bendrųjų anestetikų įtaka kiaulių ašarų sekrecijai

Eilės

Nr.

Tiriamųjų

gyvūnų

rūšis

Dešinė akis

prieš

anesteziją

Kairė akis

prieš

anesteziją

Dešinė akis po

30 min. nuo

anestezijos

pradžios

Kairė akis po

30 min. nuo

anestezijos

pradžios

1. Kiaulės 15,95±0,88*** 15,70±0,89*** 12,90±0,93*** 12,75±0,97***

* - p<0,05; ** - p<0,01; *** - p<0,001

Nustatėme, jog praėjus 30 min. nuo anestezijos pradžios kiaulėms ženkliai sumažėja ašarų

sekrecija (žr. 20 pav.).

15,83

12,83

02468

1012141618

Kiaulės

Tiriamieji gyvūnai

Šir

meri

o testo

para

metr

ai,

mm

/min

. Prieš anesteziją

Po 30 min. nuoanestezijospradžios

20 pav. Bendrųjų anestetikų įtaka kiaulių ašarų liaukų sekrecijai

39

Analizuodami skirtingų vaistų, naudotų narkozės indukcijai sukelti, daromą įtaką ašarų

sekrecijai, mes gavome tokius rezultatus: naudojant tiopentalio – izoflurano kombinaciją

narkotizuotų kiaulių (n=10) akyse Širmerio testo parodymai po 30 min. nuo narkozės pradžios

buvo 13,50 ± 0,86 mm/min. (ribos: 6–19 mm/min); naudojant midazolamo – izoflurano

kombinaciją (n=10) Širmerio testo parodymai po 30 min. nuo narkozės pradžios buvo 12,15 ±

1,01 mm/min. (ribos: 9–19 mm/min).

Reikšmingai akivaizdžių skirtumų tarp dešinės ir kairės kiaulių akių nenustatėme (p≥0,05).

Rezultatai pateikti 15 lentelėje ir 21 paveiksle.

15 lentelė. Narkozės indukcijai naudotų vaistų kombinacijų įtaka kiaulių ašarų sekrecijos

kiekybiniams rodikliams

Eil.

Nr.

Tiriamųjų

anestetikų

rūšis

Dešinė akis

prieš

anesteziją

Kairė akis

prieš

anesteziją

Dešinė akis po 30

min. nuo

anestezijos pradžios

Kairė akis po 30

min. nuo

anestezijos pradžios

1. Midazolamas 16,50±1,13 15,80±1,21 13,70±1,23 13,30±1,26

2. Tiopentalis 15,40±1,39 15,60±1,38 12,10±1,41 12,20±1,39

* - p<0,05; ** - p<0,01; *** - p<0,001

15,516,15

12,1513,50

0

2

4

6

8

10

12

14

16

18

Midazolamas Tiopentalis

Tiriamųjų anestetikų rūšis

Šir

mer

io t

esto

par

amet

rai,

mm

/min

.

Priešanesteziją

Po 30 min. nuoanestezijospradžios

21 pav. Narkozės indukcijai naudotų vaistų kombinacijų įtaka kiaulių ašarų sekrecijos

kiekybiniams rodikliams

40

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Analizuodami tyrimo rezultatus nustatėme, kad įvairių gyvūnų rūšių akyse išskiriamų ašarų

kiekiai yra nevienodi.

Mūsų tyrimo duomenimis, šunų ašarų liaukų sekrecija yra 16,68 ± 0,59 mm/min.

Broadwater J. J. ir kiti (2010) tirdami jaunus šuniukus gavo šiek tiek mažesnius parametrus

(15,76 ± 5,79 mm/min.), tačiau mūsų tyrime dalyvavo įvairaus amžiaus šunys, o amžius įtakoja

ašarų sekreciją.

Analizuodami tyrimo rezultatus nustatėme, kad triušių ašarų liaukų sekrecija yra 16,53 ±

0,40 mm/min. Abrams K. L. ir kiti (1990) tirdami triušius gavo ženkliai mažesnius parametrus

(5,30 ± 2,96 mm/min.).

Analizuodami tyrimo rezultatus nustatėme, kad kačių ašarų liaukų sekrecija yra 16,76 ±

0,41 mm/min. Cullen C. L. ir kiti (2005) tirdami trumpaplaukių kačių ašarų sekrecijos

parametrus nustatė artimus mūsų tyrimui Širmerio testo parametrus: 17,4 ± 4,6 mm/min.

Analizuodami tyrimo rezultatus nustatėme, kad tarp skirtingų rūšių gyvūnų daugiausia

ašarų sekretuoja arklių akių ašarų liaukos 25,45 ± 1,04 mm/min. Beech J. ir kiti (2003) tirdami

arklių ir ponių ašarų gamybą Širmerio testinėmis juostelėmis gavo šiek tiek aukštesnius, bet

panašius rezultatus (26,8 ± 3,8 mm/min.).

Mes nenustatėme akivaizdžių ašarų sekrecijos pajėgumą rodančių rodiklių skirtumų tarp

dešinės ir kairės akių. Šie mūsų tyrimo duomenys sutampa su Abrams K. L. ir kitų, (1990) Beech

J. ir kitų (2003) tyrėjų skelbtais rezultatais. Tačiau mes nustatėme nežymius akies drėgnumo

skirtumus tarp lyties, amžiaus ir metų laikotarpio bei veislės: tarp lyčių − 3,1 ± 0,95 mm/min.,

amžiaus − 2,9 ± 0,48 mm/min., metų laikotarpio − 3,5 ± 0,61 mm/min. Triušių akys yra didelės,

patogiai prieinamos, todėl tirdami skirtingų triušių veislių (Naujosios Zelandijos baltųjų ir

Belgijos milžinų) ašarų liaukų išskiriamų ašarų kiekius nustatėme, kad veislės įtaka ašarų

sekrecijai vidutiniškai yra 0,96 ± 0,08 mm/min.

Mes nustatėme, kad gyvūnų lytis daro įtaką ašarų liaukų sekretuojamam ašarų kiekiui ir ji

priklauso nuo gyvūno rūšies. Nustatėme, jog arklių ir kiaulių vyriškos lyties atstovų akies ašarų

liaukos ašarų išskiria daugiau nei tos pačios gyvūnų rūšies patelių: arklių − 3,1 ± 0,95 mm/min.,

kiaulių − 2,44 ± 0,06 mm/min. Šunų ir triušių grupėje moteriškos lyties atstovių akies ašarų

liaukos ašarų gamina ir išskiria daugiau nei šių gyvūnų patinų ašarų liaukos: šunų − 1,53 ± 0,01

41

mm/min., triušių − 3,56 ± 0,13 mm/min. Reikšmingo skirtumo tarp kačių ir katinų akių ašarų

liaukų sekretuojamo kiekio nenustatėme, ko nepavyko rasti ir analizuojant literatūros duomenis.

Abrams K. L. ir kiti (1990) tirdami triušius, Beech J. ir kiti (2003) tirdami arklius ir ponius,

Cullen C. L. ir kiti (2005) tirdami trumpaplaukias kates, nenustatė reikšmingo skirtumo tarp

lyčių.

Mes nustatėme gyvūno amžiaus įtaką išskiriamam ašarų kiekiui. Triušiai, jaunesni kaip 2

m. amžiaus, ašarų vidutiniškai išskiria 2,69 ± 0,19 mm/min. daugiau nei vyresni. Vyresnių

karvių ašarų liaukos sekretuoja vidutiniškai 1,9 ± 0,26 mm/min. ašarų daugiau nei jaunesnio

amžiaus karvės. Nustatėme, kad 4−8 mėn. amžiaus kiaulės ašarų išskiria vidutiniškai 1,23 ± 0,21

mm/min. daugiau nei vyresnės.

Nustatėme, kad arklių ir kačių, vyresnių kaip 4 m. amžiaus, ašarų išskiria: arklių − 2,9 ±

0,48 mm/min., kačių − 1,38 ± 0,11 mm/min. daugiau nei jaunesnių, o vyresnių šunų ašarų

liaukos sekretuoja ašarų 2,62 ± 0,21 mm/min daugiau nei jaunesnio amžiaus šunų ašarų liaukos.

Mums prieinamoje literatūroje nepavyko aptikti gyvūno amžiaus daromos įtakos ašarų sekrecijos

kiekybiniams rodikliams, išskyrus duomenis apie jaunus augančius šuniukus, pateiktus

Broadwater J. J. ir kt. (2010), todėl negalime savo duomenų lyginti.

Analizuodami metų laikotarpio įtaką gyvūnų akies ašarų liaukų išskiriamam ašarų kiekiui,

mes nustatėme, kad tirtų gyvūnų, išskyrus arklius, ašarų sekrecija yra aktyvesnė vasarą:

vidutiniškai triušių − 3,56 ± 0,10 mm/min., karvių − 5,08 ± 0,55 mm/min., šunų − 1,05 ± 0,54

mm/min., kačių − 0,65 ± 0,13 mm/min. Arklių ašarų liaukos ašarų pagamina 3,5 ± 0,61 mm/min.

daugiau žiemos laikotarpiu nei vasarą. Beech J. ir kiti (2003) tirdami arklius ir ponius taip pat

nustatė reikšmingai akivaizdžius skirtumus lyginant žiemos ir vasaros laikotarpiu nustatytus

ašarų sekrecijos rodiklius.

Analizuodami paros laiko įtaką išskiriamų ašarų kiekiui, nustatėme, kad tirtų gyvūnų,

išskyrus kates, ašarų sekrecija yra aktyvesnė dieną: vidutiniškai triušių − 1,84 ± 0,14 mm/min.,

šunų − 0,25 ± 0,05 mm/min., kačių ašarų sekrecija buvo nežymiai aktyvesnė vakare 0,10 ± 0,04

mm/min.

Nustatėme tokius Širmerio testo parodymus atsižvelgiant į sergamumą akių ligomis: tirtų

gyvūnų ašarų sekrecijos pajėgumas ženkliai sumažėja sergant akių ligomis: triušių − 8,07 ± 0,10

mm/min., šunų − 7,25 ± 1,25 mm/min., išskyrus kates, kurių išskiriamų ašarų parametrai skyrėsi

nežymiai − 0,25 ± 0,45 mm/min. Iš literatūros duomenų žinome, kad konjunktyvitas yra

42

labiausiai ir plačiausiai paplitusi gyvūnų akių liga, sukelianti ašarojimą. Mūsų tyrimo

duomenimis tirtų gyvūnų ašarų sekrecijos pajėgumas sumažėja sergant konjunktyvitu:

vidutiniškai triušių 5,08 ± 0,46 mm/min., kačių − 1,58 ± 0,71 mm/min., sergant katarakta

vidutiniškai: triušių 1,47 ± 0,09 mm/min., kačių − 1,68 ± 0,74 mm/min., sergant uveitu

vidutiniškai triušių 7,78 ± 0,05 mm/min.

Moksliniuose tyrimuose yra dažnai eksperimentuojama su kiaulėmis. Kiaulė kaip žmogaus

modelis naudojama įvairioms chirurginėms technikoms tobulinti: ji narkotizuojama, operuojama,

stebima ir tiriama pooperaciniu periodu. Kadangi kiaulei narkozė sukeliama ir palaikoma

panašiais preparatais kaip ir šuniui ar jūrų kiaulytei, mums buvo įdomu sužinoti kiaulės ašarų

sekrecijos lygio dinamiką narkozės eigoje. Mes tyrėme bendrųjų anestetikų daromą įtaką ašarų

liaukų sekreciniam pajėgumui ir nustatėme, jog praėjus 30 min. nuo anestezijos pradžios

kiaulėms ženkliai sumažėja ašarų sekrecija, vidutiniškai 3,00 ± 0,04 mm/min. Reikšmingai

akivaizdžių skirtumų tarp dešinės ir kairės kiaulių akių nenustatėme (p≥0,05).

Analizuodami skirtingų vaistų, naudotų narkozės indukcijai sukelti daromą įtaką ašarų

sekrecijai mes nustatėme, kad atliekant kiaulių anesteziją tiopentaliu – izofluranu ašarų sekrecija

sumažėja ženkliau (vidutiniškai 3,35 ± 0,06 mm/min.) nei anestezuojant midazolamu –

izofluranu (vidutiniškai 2,65 ± 0,05 mm/min.). Reikšmingai akivaizdžių skirtumų tarp dešinės ir

kairės kiaulių akių nenustatėme (p≥0,05).

43

5. IŠVADOS

1. Gyvūno rūšis ir veislė daro įtaką akies drėgnumui: daugiausia ašarų sekretuoja arklių akių

ašarų liaukos – 25,45 ± 1,04 mm/min., o Belgijos milžinų veislės triušių ašarų sekrecijos

pajėgumas (17,01±0,52 mm/min) yra didesnis nei Naujosios Zelandijos baltųjų

(16,05±0,60 mm/min).

2. Ašarų sekrecijos rodikliai ir akies drėgnumas kinta su gyvūno amžiumi: jaunesni kaip 2 m.

amžiaus triušiai ašarų išskiria daugiau nei vyresni; jaunesnio amžiaus kiaulių ašarų liaukos

ašarų išskiria daugiau nei vyresnio amžiaus; vyresnių karvių ašarų liaukos sekretuoja ašarų

daugiau nei jaunesnio amžiaus karvių; arklių ir kačių, vyresnių kaip 4 m. amžiaus, ašarų

išskiria daugiau nei jaunesnių; vyresnių šunų ašarų liaukos sekretuoja ašarų daugiau nei

jaunesnio amžiaus šunų.

3. Gyvūnų lytis daro įtaką ašarų liaukų sekretuojamam ašarų kiekiui. Įtaka priklauso nuo

gyvūno rūšies: arklių ir kiaulių vyriškos lyties atstovų akies ašarų liaukos ašarų išskiria

daugiau nei moteriškos, o šunų ir triušių moteriškos lyties atstovių akies ašarų liaukos ašarų

išskiria daugiau nei vyriškos.

4. Metų ir paros laikotarpis daro įtaką ašarų sekrecijai: visų gyvūnų, išskyrus arklius, ašarų

sekrecija yra aktyvesnė vasarą; visų gyvūnų, išskyrus kates, ašarų sekrecija yra aktyvesnė

dieną.

5. Ašarų sekrecija sumažėja sergant akių ligomis. Sergant akies junginės uždegimu

(konjunktyvitu) ir akies obuolio kraujagyslinio dangalo uždegimu (uveitu), akyje ženkliai

sumažėja ašarų, o sergant katarakta ašarų sekrecijos pokyčiai yra nežymūs.

6. Bendrosios anestezijos metu kiaulių akyse mažėja išskiriamų ašarų kiekis. Dvikomponentė

anestezija tiopentaliu – izofluranu ašarų sekreciją slopina labiau nei anestezija midazolamu

– izofluranu.

44

6. PASIŪLYMAI

Operuojant kiaules bendrosios anestezijos fone būtina saugoti rageną nuo išdžiuvimo.

Ragenos apsaugai galima vartoti tirpalus, pvz., dirbtines ašaras, gelius arba tepalus, skirtus

akims.

45

LITERATŪRA

1. Abrams K. L., Brooks D. E., Funk R. S., Theran P. Evaluation of the Schirmer tear test in

clinically normal rabbits. Am. J. Vet. Res. 1990. Vol. 12. P. 1912–1913.

2. Baudouin C. Survey of Ophthalmology. 2001. Vol. 45. P. 201–227.

3. Beech J., Zappala R. A., Smith G., Lindborg S. Schirmer tear test results in normal horses

and ponies: effect of age, season, environment, sex, time of day and placement of strips.

2003. Vol. 6. P. 251–254.

4. Blalock T. D., Spurr-Michaud S. J., Tisdale A. S., Gipson I. K. Release of membrane-

associated mucins from ocular surface epithelia. 2008. Vol. 49 P. 1864–1871.

5. Broadwater J. J., Colitz C., Carastro S., Saville W. Tear production in normal juvenile

dogs. Vet. Ophthalmol. 2010. Vol. 5. P. 321–325.

6. Books D. E. Ophthalmic examination. Current concepts in veterinary ophthalmology.

2003. P. 1–37.

7. Bromberg N. The nictitating membrane. Comp. Cont. Ed., 1980. N. 2 (8). P. 627–635.

8. Caffery B., Joyce E., Heynen M. Expression in Sjogren's syndrome, KCS, and control

subjects. 2008. Vol. 14. P. 2547–2555.

9. Casson R. J., Chidlow G., Wood J. P., Crowston J. G., Goldberg I. Definition of

glaucoma: clinical and experimental concepts. 2012. Vol. 40. P. 341–349.

10. Chang, J. H., Wakefield D. Uveitis: a global perspective. 2002. Vol. 4. P. 263–279.

11. Chen H. B., Yamabayashi S., Ou B., Tanaka Y., Ohno S., Tsukahara S. Structure and

composition of rat precorneal tear film. A study by an in vivo cryofixation. 1997. Vol. 32.

P. 381–387.

12. Collins B. K., Moore C. P., Hagee J. H. Sulfonamide-associated keratoconjunctivitis

sicca and corneal ulceration in a dysuric dog. 1986. Vol. 8. P. 924–926.

13. Coster M. E., Stiles J., Krohne S. G., Raskin R. E. Results of diagnostic ophthalmic

testing in healthy guinea pigs. 2008. Vol. 232. N. 12. P. 1825–1833.

14. Cullen C. L., Lim C., Sykes J. Tear film breakup times in young healthy cats before and

after anesthesia. Vet. Ophthalmol. 2005. Vol. 3. P.159–165.

46

15. Croix N. L. Keratoconjunctivitis sicca - Part 1: Structure of the Tear Film. 2012.

http://www.vmcli.com/veterinary-articles-keratoconjunctivitis-sicca-part1.html (prieiga

per internetą 2013-10-11).

16. Cross D. A., Krupin T. Implications of the Effects of General Anesthesia on Basal Tear

Production. 1977. Vol. 56. P. 35–37.

17. Daugnora L., Padaiga A., Vitkus A., Paunksnienė M., Daugėla A., Liutkevičius G.,

Babrauskienė V., Alionienė I. Veterinarinės anatomijos, histologijos ir embriologijos

terminai. 1998. Candela. 1998. 179 p.

18. Danjo Y., Watanabe H., Tisdale A. S. Alteration of mucin in human conjunctival

epithelia in dry eye. 1998. Vol. 39. P. 2602–2609.

19. Ekong A. S. Dry eye syndrome. 2008. Vol. 14: S079-S087. P. 2–8.

20. Foulks G. N., Bron A. J. Meibomian gland dysfunction: a clinical scheme for description,

diagnosis, classification, and grading. 2003. Vol. 1. P. 107–126.

21. Gausas R. E. Advances in applied anatomy of the eyelid and orbit. 2004. P. 422–425.

22. Gelatt K. N. Veterinary Ophthalmology. Lea Febiger. 1991. P. 291–301.

23. Gelatt K. N. Veterinary ophthalmology. Fourth edition. Volume 2. Blackwell Publishing.

2007. P. 285–290.

24. Gellat K. N. Nasolacrimal and Lacrimal Apparatus. 2011.

http://www.merckmanuals.com/vet/eye_and_ear/ophthalmology/nasolacrimal_and_lacri

mal_apparatus.html (prieiga per internetą 2013-10-11).

25. Gipson I. K., Argueso P. Role of mucins in the function of the corneal and conjunctival

epithelia. 2003. P. 1–49.

26. Groneberg D. A., Bielory L., Fischer A., Bonini S., Wahn U. Animal models of allergic

and inflammatory conjunctivitis. 2003. Vol. 58. P. 1101–1113.

27. Hamor R. E., Roberts S. M., Severin G. A., Chavkin M. J. Evaluation of results for

Schirmer tear tests conducted with and without application of a topical anesthetic in

clinically normal dogs of 5 breeds. 2000. Vol. 61. P. 1422–1425.

28. Helper L. C. Surgical induction of keratoconjunctivitis sicca in the dog. J. Am. Vet. Med.

Assoc. 1974. N. 165. P. 172–174.

29. Hornblass A., Jakobiec F. A., Bosniak S., Flanagan J. The diagnosis and management of

epithelial tumors of the lacrimal sac. 1980. Vol. 6. P. 476–490.

47

30. Yanoff F., Myron E., Duker G., Jay S. Ophthalmology (3rd ed.). 2008. P. 227–236.

31. York M. A critical review of the assessment of eye irritation potential using the draize

rabbit eye test. 1998. P. 40.

32. Yoshida A., Fujihara T., Nakata K. Cyclosporin A increases tear fluid secretion via

release of sensory neurotransmitters and muscarinic pathway in mice. 1999. Vol. 68. P.

541–546.

33. Kaiserman I., Kaiserman N., Nakar S., Vinker S. Dry eye in diabetic patients. 2005. Vol.

3. P. 498–503.

34. Kern T. Disorders of lacrimal and nasolacrimal system. 1992. P. 1053–1061.

35. Koc Y., Alkan F., Tapeli C. Schirmer tear test in different rabbit breeds. 2005. P. 1–8.

36. Marini R., Foltz C., Kersten D. Microbiologic, radiographic and anatomic study of the

nasolacrimal duct apparatus in the rabbit. 1996. P. 656–662.

37. Mathers W. D., Scerra C. Dry eye; investigators look at syndrome with new model. 2000.

Vol. 7. P. 1–3.

38. McCulley J. P., Shine W. E. Meibomian gland function and the tear lipid layer. 2003.

Vol. 1. P. 97–106.

39. Mondino B. J., Caster A. I., Dethlefs B. A rabbit model of staphylococcal blepharitis.

1987. Vol. 105. P. 409–412.

40. Nicolaides N., Kaitaranta J. K., Rawdah T. N., Macy J. I., Boswell F. M., Smith R. E.

Meibomian gland studies: comparison of steer and human lipids. 1981. Vol. 20. P 522–

536.

41. Pflugfelder S. C. The Diagnosis and Management of Dry Eye: A Twenty-five-Year

Review. 2000. Vol. 19. P. 644–649.

42. Plummer C., Kallberg M., Gelatt K., Gelatt J., Barrie K. P. Intranictitans tacking for

replacement of prolapsed gland of the third eyelid in dogs. 2008. P. 228–233.

43. Quillen D. A. Common causes of vision loss in elderly patients. 1999. Vol. 2. P. 99–108.

44. Ritleng P. New concepts of the anatomy of the lacrimal apparatus. 1993. Vol. 5. P. 29–

34.

45. Rose P. Management strategies for acute infective conjunctivitis in infective

conjunctivitis in primary care: a systematic review. 2007. P. 1903–1921.

46. Sarma B. Cherry Eye in Dogs. Intas Polivet. 2010.Vol. 11. P. 80–81.

48

47. Sauret J., Machie A. L’ oeil des carnivores et ses annexes. Ophtalmologie chez les

carnivores domestiques. Recueil de médecine vétérinaire. Numéro spécial. L’ école d’

Alfort. 1989. T. 165. N. 3. P. 175–176.

48. Senchyna M., Wax M. B. Quantitative assessment of tear production: A review of

methods and utility in dry eye drug discovery. 2008. Vol. 1 P. 1–6.

49. Shepard M. K., Accola P. J., Lopez L. A., Shaughnessy M. R., Hofmeister E. H. Effect of

duration and type of anesthetic on tear production in dogs. 2011. Vol. 72. N. 5. P. 608–

612.

50. Slatter D. Fundamentals of veterinary ophthalmology. 1990. P. 237.

51. Smith E. M., Buyukmihci N. C., Farver T. B. Effect of topical pilocarpine treatment on

tear production in dogs. 1994. Vol. 1. P. 1286–1289.

52. Stern M. E., Beuerman R. W., Fox R. I., Gao J., Mircheff A. K., Pflugfelder S. C. The

pathology of dry eye: the interaction between the ocular surface and lacrimal glands.

1998. Vol. 17. P. 584–589.

53. Tsubota K. Progress in Retinal and Eye Research. 1998. Vol. 17. P. 565–596.

54. Wang J., Aquavella J., Palakuru J., Chung S., Feng C. Relationships between central tear

film thickness and tear menisci of the upper and lower eyelids. 2006. Vol. 47. P. 4349–

4355.

55. Wang J., Fonn D., Simpson T. L., Jones L. Precorneal and pre- and postlens tear film

thickness measured indirectly with optical coherence tomography. Invest. 2003. Vol. 44.

P. 2524–2528.

56. Walcott B. The Lacrimal Gland and Its Veil of Tears. 1998. Vol. 13. P. 97–103.

57. Williams D. Rodent and Rabbit Ophthalmology. 2008. P. 246–249.

58. Wright J. C., Meger G. E. A Review of the Schirmer Test for Tear Production. Arch.

Ophthalmol. 1962. Vol. 67. P. 564–565

59. Zoukhri D. Effect of inflammation on lacrimal gland function. Exp. Eye Res. 2006. Vol.

82. P 885–898.

60. Авроров В. Н., Лебедев А. В. Ветеринарная офталъмология. М. Агропромиздат.

1985. С. 27–29

49

PRIEDAI

1 priedas

Tiriamo gyvūno Nr.___

Gyvūnas:Gyvūno amžius:Gyvūno veislė:Gyvūno lytis:Paros laikas:Sezonas:Katruotas (a), sterilizuotas (a):

Problemos su akimis (jei buvo kaip pasireiškė):

Širmerio testo rodikliai:

Kairės akies rodikliai: Dešinės akies rodikliai:

Jeigu Širmerio testo rodikliai aukšti, žemi: kokią ligą galima įtarti:

Pasiūlymai šeimininkui dėl gyvūno laikymo, šėrimo, profilaktikos, gydymo:

50

2 priedas

1 pav. Sveikų triušių registracijos kortelė

51

3 priedas

2 pav. Sveikų šunų registracijos kortelė

52

4 priedas

3 pav. Sergančių gyvūnų registracijos kortelė

53

5 priedas

1 lentelė Konjunktyvito įtaka arklių išskiriamam ašarų kiekiui

Sergantys Sveiki

Eilės Nr.Tiriamųjų

gyvūnų rūšisDešinė akis Kairė akis Dešinė akis Kairė akis

1. Arkliai 16,5±0,5 22,5±4,5 25,40±1,80 25,50±1,14

* - p<0,05; ** - p<0,01; *** - p<0,001

Tyrimo duomenimis tirtų arklių ašarų sekrecijos pajėgumas sumažėja sergant

konjunktyvitu (4 pav.).

19,50

25,45

0,00

5,00

10,00

15,00

20,00

25,00

30,00

Arkliai

Tiriamieji gyvūnai

Šir

mer

io t

esto

par

amet

rai,

mm

/min

.

Sergantys

Sveiki

4 pav. Konjunktyvito įtaka arklių išskiriamam ašarų kiekiui

54

6 priedas

2 lentelė Kataraktos įtaka karvių išskiriamam ašarų kiekiui

Sergantys Sveiki

Eilės Nr.Tiriamųjų

gyvūnų rūšisDešinė akis Kairė akis Dešinė akis Kairė akis

1. Karvės 23,4±0,5 23,5±0,52 22,7±1,48 23,20±1,38

* - p<0,05; ** - p<0,01; *** - p<0,001

Tyrimo duomenimis tirtų karvių ašarų sekrecijos pajėgumas ženkliai sumažėja sergant katarakta

(5 pav.).

23,25 22,95

0,00

3,00

6,00

9,00

12,00

15,00

18,00

21,00

24,00

Karvės

Tiriamieji gyvūnai

Šir

mer

io t

esto

par

amet

rai,

mm

/min

.

Sergantys

Sveiki

5 pav. Kataraktos įtaka karvių išskiriamam ašarų kiekiui