IŠTRAUKOS IŠ BK KOMENTARO

Asmenimis, v e r t a i s t e i s m o p a s i t i k ė j imo , laikytini pilnamečiai, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojosavybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Taip pat turėtų būti atsižvelgiama į jo charakteristiką, pateiktą darbovietės administracijos ar visuomeninės organizacijos, kuriai toks asmuo priklauso. Ypač atidžiai turi būti sprendžiamas klausimas dėlasmens paskyrimo laiduotoju, kai jis buvo teistas, net jei teistumas yra išnykęs ar panaikintas, kai jis baustas administracine tvarka ir pan. Tėvų ir artimųjų giminaičių išskyrimas iš kitų asmenų pabrėžia tik šių asmenų pirmenybę, lyginant su kitais laiduotojais.

Asmuo laikytinas t e i s i a m u p i r m ą k a r t ą, jei:1) dėl savo padarytos nusikalstamos veikos traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pirmą kartą;2) dėl anksčiau padaryto baudžiamojo nusižengimo asmuo buvo nuteistas ir atliko bausmę;3) dėl anksčiau padaryto nusikaltimo buvo nuteistas, atliko bausmę ir jo teistumas išnyko ar panaikintas;4) buvo nuteistas už ankstesnės nusikalstamos veikos padarymą, tačiau pritaikius amnestiją arba suteikus malonę atleistas nuo visos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės (ir jo teistumas išnyko ar buvo panaikintas);5) dėl anksčiau padarytos nusikalstamos veikos atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės:- remiantis BK 36, 37, 39, 39', 93 str. numatytais pagrindais;- pagal BK 40 str., jei per vienerius metus nepadarė naujos nusikalstamos veikos;- pagal BK 38 str., jei per vienerius metus nepadarė naujos nusikalstamos veikos ir vykdė teismo patvirtintą susitarimą dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos.

Bendrininkų veiksmai (neveikimas) yra būtini nusikalstamiems padariniams atsirasti nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų indėlio darant nusikaltimą.

Tačiau tuo atveju, kai konkretaus asmens indėlis nėra reikšmingas bendrai daromai ar padarytai nusikalstamai veikai, jo veiksmai gali būti vertinami kaip mažareikšmiškumas ne

priklausomai, kaip vertinami kitų bendrininkų veiksmai. Veika gali būti vertinama kaip mažareikšmė ir tais atvejais, kai asmens daromas

nusikaltimas nutrūksta parengiamojoje stadijoje dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios, o asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi tokiu atveju nekyla žala teisės saugomiems gėriams, nepažeidžiami įstatymo saugomi objektai ir pan.

Nepilnametis laikytinas t e i s i a m u p i r m ą k a r t ą, jei:

anksčiau nėra padaręs nusikaltimo; anksčiau padarytam nusikaltimui yra suėjęs patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties

terminas; teistumas išnykęs ar panaikintas; pritaikyta amnestija arba suteikta malonė; atleistas nuo visos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės.

Pirmą kartą padariusiu nusikaltimą taip pat laikomas nepilnametis, nusikaltęs jįatleidus nuo baudžia mosios atsakomybės BK 36, 37,93 str. numatytais pagrindais, taip pat nepilnametis, atleistas nuo bausmės dėl ligos (BK 76 str.), suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminams (BK 96 str.), atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu laidavimo metu nepadarė naujo tyčinio nusikaltimo (BK 40 str.).

Tęstiniai ar trunkamieji nusikaltimai laikomi vienu nusikaltimu.Kadangi keli nusikaltimai, padaryti esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, vienas kito atžvilgiu nėra pakartotiniai, juos padarę nepilnamečiai taip pat laikomi nusikaltę pirmą kartą.

Vadovaujantis BK 81 str. 1 dalies nuostatomis galima manyti, kad nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleisti visi asmenys, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų, nepriklausomai ar nuosprendžio ar nutarties priėmimo metu jie jau buvo pilnamečiai.

Pirmoji iš nurodytų sąlygų įstatymų leidėjo yra siejama su aktyvia nepilnamečio atgaila dėl padaryto nusikaltimo: jis nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą.Nukentėjusio asmens atsiprašyti nepilnametis gali: a)žodžiu:viešai per radiją, televiziją, dalyvaujant kaltininko ir nukentėjusiojo įstatyminiams atstovams, bendradarbiams, bendramoksliams,visuomenės atstovams ir kt. Jis gali atsiprašyti nukentėjusiojo ir niekam nedalyvaujant, tačiau tokiu atveju ne tik kaltininkas, bet ir nukentėjujysis turi apie tai pareikšti teisėsaugos institucijoms; b) raštu: paskelbti spaudoje, parašyti atsiprašymo laišką ir kt. Nepilnamečioatleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali priklausyti vien nuo to, ar nukentėjusysis tokį atsiprašymą pripažįsta pakankamu.

Šiai sąlygai taip pat būtina, kad nepilnametis savo noru ar jo valia kiti asmenys visiškai ar iš dalies atlygintų arba pašalintų nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą. Įstatymų leidėjas nereikalauja,Kad būtų atlyginta ar pašalinta visa turtinė žala. Svarbu, kad nepilnametis savo pastangomis pagal galimybes atlygintų padarytą nukentėjusiajam skriaudą ir dėtų pastangas su juo susitaikyti.

Žala yra turto netekimas arba sugadinimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalosišraiška yra nuostoliai. Jeigu nukentėjusysis nuostolių dydžio negali tiksliaiįrodyti, jų dydį nustato teismas (CK 6.249). Neturtinė žala yra fizinisasmens skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertintipinigais.Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikataiar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais baudžiamajame įatatyme numatytais atvejais.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2000 m. birželio 16 d. nutarime Nr. 25 „Dėl teismų praktikos atidedant paskirtųjų bausmių vykdymą" („Teismų praktika", 2000, Nr. 13, p. 272) nurodė, kad nustatydamas nusikaltimu padarytos ir atlygintinos žalos dydį teismas atsižvelgia tik į tiesiogiai nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.Vadinasi, jeigu teismas nustato, kad kaltininko padaryti nuostoliai, tiesiogiai nesusiję su jo nusikalstama veika, dar neatlyginti, jis vis dėlto turilaikyti, kad nepilnametis iš dalies atlygino ar pašalino turtinę žalą.Pavyzdžiui, ligonių kasos išlaidos gydant nukentėjusįjį yra nuostoliai, kurie priteisiami iš nuteistojo, tačiau ligonių kasos išlaidos nesaisto mos tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nepilnamečio padaryta nusikalstama veika. Teismas, spręsdamas žalos atlyginimo klausimą, visuometturi nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp nusikalstamos veikos ir padarinių (atsiradusios žalos).

Nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleidžiamas ne pilnametis pirmą kartą padaręs neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, jeigu jis pripažintas ribotai pakaltinamu.Ribotas pakaltinamumas - tokia nepilnamečio būsena, kuri nusikalstamos veikos darymo metu neleido jam visapusiškai suprasti savo veiksmų pobūdžio ir juos valdyti dėl psichikos nukrypimų, nebuvusių pakankamu pagrindu pripažinti jį nepakaltinamu.Visais atvejais svarbu nustatyti, ar nepilnametis yra visavertis nusikaltimo subjektas, ar jis pakankamai išsivystęs, vertinant jo fizinę, socialinę ir emocinę būklę, ar psichinio ir fizinio išsivystymo trūkumai gali turėti įtakos daromų nusikaltimų suvokimui ir kt.

Pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Nepilnamečio prisipažinimas ir gailėjima sis dėl padarytų veikų parodo, kad jis supranta savo veiksmų neteisėtumą, neigiamai vertina savo poelgius ir nori pasitaisyti.Tikrą savo kaltės pripažinimą parodo tai, kad nepilnametis ne tik žodžiais prisipažįsta esąs kaltas, bet ir atvykęs prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką arba duoda išsamius parodymus, padedaIšaiškinti padarytą nusikaltimą, savo iniciatyva tariasi su nukentėjusiuoju dėlpadarytos žalos atlyginimo arba jos pašalinimo ir kt.Nuoširdus gailestis reiškia, kad nepilnametis suvokia nusikalstamos veikos padarinius ir kremtasi dėl jų atsiradimo, atsiprašo nukentėjusiojo, duoda pažadą daugiau nenusikalsti ir kt.

APIE VIEŠUOSIUS DARBUS

Jeigu nuteistasis dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol nuteistasis išdirbs paskirtas valandas. Pateisinamomis priežastimis, dėl kurių nuteistasis neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, laikytini tokie atvejai, kai nuteistasis bausmės atlikimo metu serga, slaugo ligonį, prižiūri vaiką, tampa invalidu ar sulaukia pensinio amžiaus bei pan. ir dėl šių priežasčių negali tam tikrą laiką dirbti. Ar priežastį, dėl kurios nuteistasis neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, pripažinti pateisinama, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos - pataisos inspekcijos teikimu. Teismas, pripažinęs priežastį pateisinama, gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol nuteistasis išdirbs paskirtas viešųjų darbų valandas. Tokiu atveju teismas nustato konkretų laikotarpį, per kurį nuteistasis turi išdirbti likusias viešųjų darbų valandas, tačiau šis terminas kartu su atliktubausmės laiku negali viršyti maksimalaus vienerių metų viešųjų darbų bausmės termino. Jeigu asmeniui buvo paskirtas (arba pratęstas) maksimalus vienerių metų viešųjų darbų bausmės terminas, per kurį dėl pateisinamų priežasčių jis neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, pripažįstama, kad asmuo atliko viešųjų darbų bausmę.