| JOGA IR AJURVEDA 14 JOGA IR AJURVEDA |15

Pir�asis impulsas pokyčiams buvo tas, kad mane pavadino Vidūnu

Tėvai liepia eiti uždirbti pinigus, kurti šeimą ir pan. Reikia mokėti suderinti dvasinius atradimus ir įsisenėjusias visuomenės, kurioje gyvename, tradicijas. Tai kur kas didesnis iššūkis, nei pabėgti gyventi olon.

Vedate sąmoningo kvėpavimo užsiėmimus. Kokie žmonės į juos susirenka?

Išskiriu tris kategorijas žmonių. Pirmoji būtų smalsiųjų, kuriems ti esiog įdomu, kas vyksta per sesijas. Dažniausiai prakti ka pranoksta šios kategorijos žmonių lūkesčius. Antrajai priskiriu žmones, kurie ateina su kokiais nors vidiniais klausi-mais, dažnai juos įvardija kaip problemas ir ieško atsakymų. Trečiosios kategorijos žmonės ieško dvasinių atsakymų, dvasi-nio pasitenkinimo ir sielos ramybės.

Ar pagal tai seminarus vedate skirtingai?

Yra skirti ngi kvėpavimo būdai, priklauso, ko norima pasiekti kvėpavimo sesija. Paprastai bandau parinkti skirti ngą muziką, kuri turi tam ti krą algoritmą. Žinoma, tai ti k fonas, vidinė tyla yra svarbiau už bet kokius išorinius garsus. O sesijas vedu įvai-riai, kartais turiu aiškią viziją, kaip tai darysiu, bet viskas ima ir pasikeičia. Tai priklauso nuo susirinkusių žmonių. Kartais svar-bu akcentuoti vienus dalykus, kartais visiškai kitus. Svarbiausia procesą vesti dinamiškai, todėl visos sesijos šiek ti ek skiriasi.

„Lengva užsidaryti olo-

je, augti vienam, tada

gali daryti ką nori,

oloje lengva dirb-

ti su stresu, įtampa ar

įvairiais požiūriais,

nes nėra kam jų iškelti į

paviršių. Tačiau būnant

tarp žmonių, visuomenė-

je, viskas atrodo kitaip

ir visos praktikos labai

greitai patikrinamos.“

Koks praktikos tikslas?

Sąmoningo kvėpavimo prakti kos ti kslas – išsilaisvinti iš šablonų, kurie kasdienybėje mus įvelka į tam ti krus rėmus, tapti sąmoningesniems. Dažnai esame susitapati nę su tam ti krais savo įpročiais, mąstymo šablonais, kurių net nepaste-bime, bet kvėpavimo sesijos metu galime atsitraukti nuo jų, pamatyti tarsi iš šono. Tuomet mums iškyla daug atsakymų, kodėl darėme vienus dalykus, o kitų nedarėme – tai pasidaro ti esiog akivaizdu.

M. J

urke

viči

ūtės

teks

tas,

M. Č

erni

ausk

o nu

otra

ukos

Kaip sąmoningas kvėpavimas atsirado Jūsų gyvenime?

Tikriausiai pirmasis impulsas, nors ir nesąmoningas, buvo tai, kad mane pavadino Vidūnu. Su savo bendravardžio, garbaus lietuvių fi losofo veikla susipažinau paauglystėje, kai į rankas pateko jo raštai. Šią fi losofi nio pobūdžio literatūrą apie kūrini-jos sandarą, sąmoningumą, atsiribojimą nuo juslių tenkinimo, gebėjimą paskirstyti savo energiją ir pan. galėčiau pavadinti išminčiaus knyga. O pirmąkart su sąmoningo kvėpavimo prakti ka susipažinau per jogą, 8 klasėje, vienoje iš stovyklų, po kurios pradėjau lankyti transcendenti nės meditacijos moky-mus. Tiesa, studijuojant taikomąją informati ką ir po to pradė-jus dirbti pagal specialybę, visa tai pasimiršo. Tačiau galiausiai supratau, kad nesu toks laimingas, koks galėčiau būti .

Taip grįžote prie praktikų?

Kartais užduodi sau klausimą: „Ar gyvenime viskas tvarkingai vyksta?“ Pradedi ieškoti atsakymų. Dažniausiai jie būna ne išorėje, o viduje. Kaip Gandis sakė: „Būk tuo pokyčiu, kurį nori matyt pasaulyje.“ Taigi vėl grįžau prie transcendenti nės meditacijos, ti k šįkart daug rimčiau. Pradėjau prakti kuoti jogą ir vieną vasarą prieš aštuonerius metus nuėjau į savaitgalio kursus, kuriuos vedė Danas Brule. Štai tada ir užsikabinau.

Su garsiuoju mokytoju teko ir daugiau susitikti?

Tada susirinkusiai grupei Danas pasiūlė žiemą atvykti pas jį į Meksiką. Kvieti mas viliojo, ten šilta, netoli jūra. Vizito esmė – mokyti s kvėpavimo, taip pat Danas turi ekologišką ūkį, taigi daug nuostabių dalykų. Šis pasiūlymas skambėjo kaip nuotykis. Kadangi neturėjau didelių įsipareigojimų, išvykau 3–4 mėnesiams, o kitą žiemą vėl nuvažiavau. Grįžau jau kaip

kvėpavimo mokytojas. Meksikoje įgyta pati rti s padarė didelę įtaką šiandieniniam mano gyvenimui: tam, ką dabar veikiu, ką darau, kur esu.

Ar intensyviau pradėjus praktikuoti sąmoningą kvėpavimą, pasikeitė ir kasdienybė?

Po mokymų Meksikoje prakti škai pusę mano dienos sudaryda-vo prakti ka, porą metų buvau iš dalies atsiskyręs nuo išorinio pasaulio. Prakti kavau aštanga jogą. Tai labai aktyvi, intensyvi prakti ka, taip pat krija jogą, kuri yra pagrįsta labiau kvėpavimu, meditacinio pobūdžio. Krija joga yra iti n sti pri dvasinė prakti -ka, o be to, dar prakti kuoju sąmoningą kvėpavimą, kuris turi didelę transformacinę jėgą.

O kaip mityba, santykiai su žmonėmis? Ar jie irgi keitėsi?

Kurį laiką labai daug dėmesio skyriau mitybai, buvau žalia-valgis. Dabar į viską žiūriu kiek plačiau. Reikia išlaikyti pusiaus-vyrą. Lengva užsidaryti oloje, augti vienam, tada gali daryti ką nori, oloje lengva dirbti su stresu, įtampa ar įvairiais požiūriais, nes nėra kam jų iškelti į paviršių. Tačiau būnant tarp žmonių, visuomenėje, viskas atrodo kitaip ir visos prakti kos labai grei-tai pati krinamos. Didžiausias iššūkis – išlaikyti sąmoningumą bendraujant su žmonėmis, nepasiduoti gyvenimo kliūti ms ir leisti sau kilti aukštyn, tobulėti . Atsiskyrimas padeda atrasti tam ti kras būsenas, įžvalgas, bet tai atradus, visuomet reikia eiti į žmones. Tuomet ir paaiškėja, kiek ti e atradimai stabilūs. Vienas išminčius sakė: „Jeigu galvojate, kad esate nušvitę, tai nuvykite pas savo tėvus.“ Visi mes turime savų demonų, su kuriais reikia padirbėti , juos nuskaidrinti , kad būtų daugiau šviesos. Kai jauni žmonės eina dvasingumo, nušviti mo keliu, dažnai tarp jų ir tėvų atsiranda trinti s.

Įgimtas gebėjimas kvėpuoti – toks įprastas. Retai susimąstome, kad šis ritmiškas veiksmas palaiko mūsų gyvybę. Sąmoningo kvėpavimo mokytojas Vidūnas Gedeikis tikina, kad kvėpuodami galime atsikratyti įtampos, streso, nemalonių išgyvenimų, pagerinti gyvenimo kokybę.

Tėvai liepia eiti uždirbti pinigus, kurti šeimą ir pan. Reikia mokėti suderinti dvasinius atradimus ir įsisenėjusias

INTERVIU

JOGA IR AJURVEDA |17 | JOGA IR AJURVEDA 16

INTERVIU

Tikriausiai įdomu vesti šias sesijas, nes nežinote, kas išeis?

Kartais galima nuspėti , nes pirmą kartą ateinantys žmonės at-sineša visas savo pati rti s ir išgyvenimus, kuriuos visi kaupiame nuo pat kūdikystės. Pirmasis ir labai didelis mūsų išgyvenimas yra gimimo momentas, mūsų pirmosios dienos: ar jaučiame meilę, rūpestį , saugumą, ar baimę, neužti krintumą, stresą. Gimimo pati rti s neretai būna pagrindas to, kaip priimame tolesnius įvykius. Vieni žmonės naujus dalykus gyvenime prii-ma kaip nuotykį, ko nors naujo atradimą, o kiti nepasiti ki. Visa tai lemia mūsų pačių pirmosios pati rtys, o kvėpavimo sesijos metu galime prisikasti prie kadaise pati rtų išgyvenimų ir su jais susitaikyti .

Vadinasi, sąmoningas kvėpavimas leidžia mums surasti ir atsikratyti tų patirčių, kurios nėra malonios?

Visiškai teisingai. Žmogus – sudėti nga asmenybė, turime kūdikystės, vaikystės, paauglystės, taip pat jaunystės pati rti s ir visais šiais laikotarpiais formuojasi mūsų esminiai įsiti kinimai. Išgyvenimai kartais „užsirakina“ kūne, raumenų įtampoje, ląstelių atmintyje, bet kvėpuodami sugeneruojame gana daug energijos, kuri tekėdama kūnu gali išlaisvinti susikaupu-sias emocijas ir įtampas. Dažnai kokie nors traumuojantys, nemalonūs gyvenimo įvykiai būna nustumiami į pasąmonę, bet jie tebegyvena mumyse ir daro įtaką kasdieniams spren-dimams. Kvėpavimo sesijos metu visą susikaupusią emocinę įtampą galima paleisti ir savo santykį su išgyventu įvykiu padaryti neutralų, tokį, kuris netrukdytų žengti tolyn.

Ar tai pagrindinė kvėpavimo sesijos nauda?

Iš pradžių tai yra pagrindinis ir esminis sąmoningo kvėpavi-mo sesijos ti kslas. Kvėpavimo procesas turi keletą sluoksnių. Pirmas sluoksnis yra mūsų kūnas ir dažnai per pirmąsias kvėpavimo sesijas kūno pojūčiams skiriamas didelis dėmesys. Vieni jaučia rankas, kiti kojas, treti pečių liniją, kai kurie jaučia kaukę ant veido, tai labai įvairu. Antrame sluoksnyje susi-duriame su emocijomis. Kartais žmonės įkrenta į tam ti kras būsenas (depresija, trauminės pati rtys), iš kurių sunku išeiti . Emocijas jausti gerai, tai parodo, kur mes esame, kas vyksta, galime priimti sprendimus: kur judėti , galbūt atsitraukti ar ką nors keisti ir pan. Bet jeigu užstringame vienoje iš būsenų ir negebame jos transformuoti į kitą, tai reiškia, kad mūsų energinė sistema šiek ti ek „užsikimšusi“. Tarkim, jeigu pati ria-me stresą, turėtume lengvai gebėti pakeisti šią būseną kita. Svarbu išjudinti užsistovėjusią energiją, leisti jai laisvai tekėti kūnu. Taigi, yra fi ziniai pojūčiai, emocijos, taip pat ir subti les-nis sluoksnis, kuriame – vien mintys. Kai paleidžiame visa, kas yra susikaupę kūne ir raumenyse, paleidžiame emocijas, tada minti mis įeiname į būseną, kurioje realiai jaučiame savo ener-giją, kai nesimaišo nei mintys, nei emocijos, netrukdo kūnas. Jeigu gana ilgai toje būsenoje išbūname, galime patekti į tokį tašką, kurį daugelis vadina šalti niu. Tai yra aukštos emocinės, egzistencinės būsenos, tačiau siekiamybė – atrasti ramybės šalti nį savyje.

Gyvename skubėjimo, įtampų laikotarpiu, taigi žmogui dabar, rodos, kvėpavimo praktika yra reikalingesnė nei bet kada anksčiau...

Žvelgdami į mūsų visuomenę ir socialinį konstruktą, galime

pamatyti daug kultūros, kuri grindžiama baime ir konkurenci-ja. Tai labai susiję dalykai, ypač veikiantys žmogų ir ne visuomet gerąja prasme. Gyvename pertekliaus ir pritekliaus laikotarpiu, niekada Žemėje nebuvo ti ek daug visko sukuria-ma, o žmonės vis ti ek nelaimingi. Žinoma, yra ir laimingų, bet daugelis nesijaučia visaverti škai. Vartojimo kultūra labai sti priai mus veikia. Visi esame vartotojai, bet kai kurie iš mūsų nori būti geresni, dėl to, nes yra susiformavę klaidingi įsiti kini-mai, kaip pasiekti laimę. Juk persikėlęs į didesnį namą netapsi laimingesnis, na, gal tris mėnesius ir bus geriau, bet galiausiai vis vien iškils ta pati tuštuma, nes dvasinio ilgesio materialūs daiktai negali užpildyti . Kalbama, kad dabar žmogus visada yra tarsi ant ribos, kai jam gali „išmušti saugiklius“, nes per daug greita gyvenimo tėkmė. Jeigu taip tęsis ir toliau, ši skuba ti k didės, taigi žmonija gali negrįžtamai susinaikinti , gali ateiti degradacijos laikotarpis. Neatsiti kti nai jogos bei sąmoningu-mo judėjimas šiomis dienomis tampa vis populiaresnis. Į tai daugiau dėmesio atkreipia ir mokslininkai, vis dažniau mokslas pagrindžia viso to naudą, dažniau kalbama ir apie sveiką mitybą, gyvenseną, o sąmoningas kvėpavimas padeda rasti atsakymus į rūpimus klausimus.

„Gyvename pertekliaus

ir pritekliaus laiko-

tarpiu, niekada Žemėje

nebuvo tiek daug visko

sukuriama, o žmonės vis

tiek nelaimingi.“

Kodėl vieniems žmonėms lengva pasiekti rezultatų, o kitiems sunku?

Kiekvienas žmogus su savimi atsineša bagažą išgyvenimų, pati rčių bei prakti kų ir visos jos skirti ngos. Su tuo svarbu padir-bėti , nes reikia praeiti pirmą (fi zinį), antrą (emocinį), trečią (minčių) sluoksnius ir tuomet yra pasiekiami aukščiausi vaisiai. Tačiau daug nuostabių dalykų nuti nka ir viso to siekiant, jie atsiskleidžia kasdienybėje ir pagerina gyvenimo kokybę. Yra žmonių, kuriems ti esiog reikia atnaujinti savo kvėpavimą, kad jis būtų visaverti s, ir ti k tada galima leisti s į vidinius procesus, bet yra ir tokių, kurie lengvai pereina į tas vidines sąmonės būsenas, kuriose vyksta transformacija. Naudos ir rezultatų greičiau pasiekia ti e, kurie savimi rūpinasi, pavyzdžiui, vege-tarai, medituojantys ar užsiimantys joga.

Ar galima būtų apibrėžti, koks kvėpavimas yra taisyklin-gas? Daugelis žmonių turi iliuziją, kad sąmoningo kvėpavimo metu mokomės taisyklingai kvėpuoti . Tai nėra ti esa, bet tai – vienas iš rezultatų. Kai išmokstame išlaisvinti kvėpavimą, jį galime ir keisti , tada jis natūraliai prisitaiko prie kasdienės veiklos. Žmogus turi neįti kėti ną sąmonę bei pasąmonę, kurios gali padėti labai daug pasiekti . Per kvėpavimo sesijas siekiama visą dėmesį išlaikyti ti es kvėpavimu, atsikratyti visų kitų minčių, susikoncentruoti ti k į kvėpavimą. Tokį pasiekimą galime vadinti kvėpavimo meditacija.

„Gyvenimas mus verčia nepasitikėti širdimi ir liepia susitelkti į protą: klaidinga – teisinga, gera – bloga, balta – juoda. Taigi mums reikia leistis į kelionę atgal iš galvos į širdį. Ir tai padary-ti padės kvėpavimas. Būtent jis – vienas lengvesnių būdų praktikuoti“, – vasarą vykusioje paskaitoje dalijosi daugiau nei 40 metų sąmoningo kvėpavimo patirtį turintis mokytojas.

Man labai pati nka puiki draugo Leonardo Oro minti s: „Dauge-lio religijų siūlomas kelias į rojų toks sudėti ngas, kad net Die-vas jo neįveiktų.“ O kas gali būti lengviau už kvėpavimą, kuris yra savaiminis vyksmas. Mums tereikia pridėti sąmoningumą. Kaip? Šliūkštelime energijos į tai, ką darome, kvėpuojame kiek pilniau ir laisviau, paleidžiame skausmus, baimes, išlaisviname dvasią. Kai toks bus mūsų kvėpavimas, tokie būsime ir mes – sklidinas ir atsipalaidavęs. Kai niekas negalės sutrukdyti mūsų kvėpavimo, negalės išmušti iš vėžių. Kai kontroliuojame kvėpavimą, kontroliuojame savo sąmoningumą ir energiją, gyvybinę jėgą. Ir tai, ką darome sąmoningai, su energija, apibrėžia, kiek esame dvasingi. Iškvėpimas yra paleidimas. Įtampos, minčių, ribojimų, neigiamų įsiti kinimų, praeiti es. Kai paleidžiame visus šiuos dalykus, telieka vienas vienintelis – mūsų esmė, natūralumas.

KO NEĮMANOMA PADARYTI

STRESINĖSE SITUACIJOSE

1. ATSIDUSTI. Neleisti normaliai prakti kuoti gali ti k skausmas, stresas ir milžiniška baimė. Kaip žinome, vienas iš kvėpavimo būdų yra atodūsis, kai iškvėpimas yra dvigu-bai ilgesnis nei įprastas. Vadinasi, mes dvigubai daugiau ir įkvepiame. Pati riant didelį skausmą, to prakti škai neįmanoma padaryti , nes užstringame. Ir ti k kai skausmas atlėgsta, vėl lengvai galime įkvėpti . Tačiau skausmas nedings, kol mes nepradėsime kvėpuoti . Taip pat užstringame ir panikuodami arba bijodami. Todėl jei mokysimės sąmoningai kvėpuoti ne-jausdami baimės ir skausmo, jiems užgriuvus galbūt neužstrig-

sime. Iti n naudinga smarkiai išplečianti atodūsio prakti ka. Kad ji veiktų, reikia prakti kuoti s. Bent 100 kartų per dieną. Tai nėra daug. Per dieną mes įkvepiame 20 tūkst. kartų. Šimtas nėra daug palyginti su dvidešimt tūkstančių. Kvėpuodami sąmonin-gai, ti esiog kaskart įkvėpdami pridėkime dar ir atodūsį.

2. IŠTISAI, NEPERTRAUKIAMAI KVĖPUOTI. Tai tarsi kvėpavimo ratas. Jei bijome ar skauda, jis negali sklandžiai sukti s. Tačiau jei pavyksta sklandžiai išsukti , skaus-mas ir panika dingsta – išsiplečiame ir atsipalaiduojame. Šis kvėpavimas yra toks galingas, kad išplauna iš kūno visas susikaupusias baimes ir skausmus. Tai stebuklas. Vienam gal užteks kelių kartų, kelių valandų. Kitam reiks 5–10 sesijų, trečiam – penkiasdešimti es. Užtat po to laukia laisvė. Net nepajusime, kad problemos dingo. Tik reikia norėti paleisti , pakeisti požiūrį, suformuoti keti nimą, ne galvoti , o jausti .

NEBIJOTI PEREITI PROCESĄ IKI GALO

Kartais žinome, kur mumyse tūno skausmas. Tada lengviau į tą vietą pasiųsti atsipalaidavimą. Bet kartais skausmas nėra sąmoningas, jo nejaučiame kaip ir giliai tūnančios baimės – jie iškyla ti k stresinėse situacijose, nors įsitempusiuose raume-nyse gyveno visada. Todėl prakti kuodami turime ieškoti kūne įsitempusių vietų, atsikratyti skausmo, baimių ir nepaliauti kvėpuoti , net jei jaučiame nemalonius pojūčius: ti rpsta galūnės, purto šalti s, svaigsta galva. Sustoję vėl grąžinsite baimes ir skausmą atgal. Turime mokėti pasijausti nepatogiai, žinoti , kaip valdyti procesą, kad paleistume skausmus, baimes, išlaisvintume dvasią. Tą padaryti galime ti k prakti kuodami.

Danas Br�le apieKVĖPAVIMĄ

V. Č

erni

ausk

aitė

s ili

ustr

acija

, Bre

ath

Mas

tery

nuo

trau

ka