Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2013 m. Nr. 10 (332)

1

Švietimo panorama XX am žiaus si zi fai ..................................2

Šalies sa vi val dy bių spe cia lis tai sta ža vo si Lon do ne ................................4

Ar įma no ma part ne rys tės dė lio nė Skuo do ra jo ne? ......................................4

Pa ro do je – čia ir da bar vyks tan tys švie ti mo po ky čiai ....................................6

Mo ki nių kul tū ri niai mai nai „Auš ro je“ ........8

Mo ki nių mo ky mo si mo ty va ci ja – ką ir kaip to bu li na me ..............................9

ProjektaiKe lio nė per gy ve ni mo po ky čius ............14

„Co me nius“ pro jek tai – jė ga .................15

Kar je ra pra si de da Ne mu nė lio Rad vi liš ky je ..........................................15

Klai pė dos re gio no pro fe si nio mo ky mo įstai gos iš ban do tau pio sios va dy bos me to dus ...............................................16

Ge rų dar bų, min čių trau ki nu kas pa ju dė jo ................................................16

„Bil du kas“ pri sta to nau ją žai di mą „Iš šū kis“ ...............................................16

Mo ko ma už sie nio kal bos ir svei ka tin gu mo ......................................17

Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas

As me ni nė erd vė ben drau jant ir sa va sis „aš“ anks ty va ja me am žiu je ......18¢ ¢ ¢

Vai kai kū rė rai džių me dį ir žvaigž dy ną ...........................................19

Svei ka tos mė nuo „Ro mu vos“ pro gim na zi jo je ......................................19

„Lie tu vos kriš to las“ – nau jos veik los, nau ji įspū džiai .......................................21

Jaunojo filosofo akademija ...................22

Vi suo ti nio švie ti mo sa vai tė skel bia: šok į tva raus gy ve ni mo sti lių! ................22

Te at ras ke liau ja pas vai kus ..................23

Ki no kri ti ka be si do min tiems moks lei viams – ne mo ka mi fil mų ap ta ri mai .....................................24

Šiais moks lo me tais vyk sian tis po pu lia rus, vie nas uni ka liau sių, tu rin tis il ga me tes tra di ci jas kon kur sas „Dai nų dai ne lė“ mi nės 40 me tų ju bi lie jų.

Šį mė ne sį kon kur sas pra si dė jo mo kyk lo se, vė liau vyks sa vi val dy bių, zo ni niai ir ša lies eta pai.

Švie ti mo ir moks lo mi nis t ras Dainius Pavalkis su Lie tu vos na cio na li nio ra di jo ir te le vi zi jos direktoriumi Audriumi Siaurusevičiumi pa si ra šė su tar tį dėl kon kur so tran s- lia vi mo ir bai gia mo sios šven tės or ga ni za vi mo 2014 m.

Iš ti sus de vy nis mė ne sius trun kan čia me kon kur se da ly vau ja vai kai ir mo ki niai nuo 6 iki 19 me tų. Da ly viai skirs to mi į 4 am žiaus gru pes. Ver ti na mi pa gal šiuos kri te ri jus: in to na vi mą, vo ka li nius duo me nis, an sam bliš ku mą, re per tu a ro pa si rin ki mą ir in ter-pre ta ci ją, ar tis tiš ku mą, sce ni nę kul tū rą. Ver ti nant an sam blius dar at si žvel gia ma į an sam blio ti pą (du e tas, ter ce tas, kvar te tas, mer gi nų, vai ki nų, miš rus).

Ver ti ni mo ko mi si ja iš rinks kon kur so lau re a tus, ku rie ge gu žės pa bai go je dai nuos bai gia ma ja me lau re a tų kon cer te. Jiems bus įteik ti Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos di plo mai ir at mi ni mo do va nos.

„Dai nų dai ne lė“ ren gia ma kas an tri me tai nuo 1974-ųjų. Šiuo na cio na li niu jau-nų jų dai ni nin kų ren gi niu sie kia ma puo se lė ti dai na vi mo kul tū rą, ska tin ti ga bių vai kų me ni nę sa vi raiš ką. Kon kur sas į pro fe sio na laus mu zi ko ke lią at ve dė jau ne vie ną šian dien ži no mą Lie tu vos dai ni nin ką. Tai vie nas iš dau giau sia da ly vių pri trau kian čių ša lies mu zi ki nių ren gi nių, nuo kon kur so pra džios ja me da ly va vo per 200 tūks tan čių jau nų jų dai ni nin kų.

Kon kur są or ga ni zuo ja Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja, Na cio na li nė Mi ka lo jaus Kon-stan ti no Čiur lio nio me nų mo kyk la bei Lie tu vos na cio na li nis ra di jas ir te le vi zi ja.

ŠMM Ko mu ni ka ci jos sky riaus inf.

Kon kur sui „Dai nų dai ne lė“ – 40 me tų

Mei lės Luk šie nės 100-osioms gi mi mo me ti nėms

Fo­to­gra­fi­jų­pa­ro­dą,­skir­tą­M.­Luk­šie­nės­100-osioms­gi­mi­mo­me­ti­nėms,­šiuo­me­tu­ga­li­ma­ap­lan­ky­ti­LR­Sei­me.

Pa ro da jau ro dy ta Lie tu vos Res pub li kos švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jo je, Moks lų aka de mi jo je, Sei nų (Len ki ja) Lie tu vių na muo se, Ma ri jam po lės Mei lės Luk šie nės švie ti mo cen tre, Vil niaus ra jo no Ma ri jam po lio vi du ri nė je mo kyk lo je, ku riai su teik tas Mei lės Luk šie nės var das, Kau no, Ute nos, Vil ka viš kio ir Mo lė tų sa vi val dy bė se.

Šiais me tais ji dar bus eks po nuo ja ma Lie tu vos edu ko lo gi jos uni ver si te te, pa ro do je „Mo kyk la 2013“ ir Lie tu vos na cio na li nė je Mar ty no Maž vy do bib lio te ko je.

Pa ro dą or ga ni za vo Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja (Švie ti mo ap rū pi ni mo cen tras) ir Lie tu vos moks lų aka de mi jos Vrub lev skių bib lio te ka. Pa ro dos ren gė ja – bib lio te kos moks lo dar buo to ja Ra sa Spers kie nė.

Mū­sų­inf.

Ren

atos

Čes

navi

čien

ės n

uotr.

2

Pe da go gas, moks li nin kas, švie ti mo is to ri jos ana li ti kas J. Lau ži kas – kon tro ver siš ka as me ny bė. J. Lau ži kas (1903–1980) gy ve no, mo kė si, dir bo ne pri klau so mo je Lie tu vo je, vo-kiš ko sios, so vie tų oku pa ci jų me tais. Pa tir da mas di des nius ar ma žes nius lai ko iš ban dy mus, vi sur sten gė si įgy ven din ti sa vo pro fe si nes už ma čias, vi so se po li ti nė se sis te mo se su ge bė jo veik ti ir iš lik ti ryš kia fi gū ra moks lo ir kul tū ros pa sau ly je.

Jo no Lau ži Ko pro fe si nio Ke Lio pra Džia

1903 m. rug sė jo 23-iąją Dub liš kiuo se (Ku piš kio raj.) gau sio je švie sių lie tu vių ūki nin kų Lau ži kų šei mo je gi mė dar vie nas sū nus. Pir ma jam sū nui Fe lik sui, itin ga biam ir no rin čiam siek ti aukš-tes nių moks lų, de ja, tra di ciš kai bu vo pa ti kė ta per im ti tė vų ūkį, o jau nė lį Jo ną – leis ti „moks lo vy ru“ tap ti. Kaip ra šo sa vo pri si-mi ni muo se pats J. Lau ži kas, pra džio je vi siems sa kė si bū si ąs ku ni gu, o kiek pa ū gė jęs – jau ne be ži nąs kuo, – gal ra šy to ju, svar bu, ži no mu žmo gu mi... Kaip dau gu ma XX a. pra džios Lie-tu vos kai mo vai kų, mo ky tis pra dė jo na muo se. Tė vas ar grį žę iš moks lų vy res nie ji bro liai ir se se rys sten gė si mo ty vuo ti ma žą jį di des niems sie kiams, už deg ti skai ty mo ma lo nu mu, to dėl su-reng da vo skai ty mo lenk ty nes, lai mė ju siam įteik da vo pri zą (ką nors ska nes nio) ar ba už pa pil do mai per skai ty tą kny gos la pą lei do Jo ne lį žais ti su kai my nų vai kais1. Mo ky da ma sis pra di nė-je ru siš ko je mo kyk lo je Pa le vė nė je, vė liau tęs da mas moks lus Ku piš ky je, Pa ne vė žio, Uk mer gės gim na zi jo se, Jo nas itin pa-mėgo kny gas. Dar ma žas raiš kiai skai ty da vo bal su iš Kle men so Ska bei kos ele men to riaus „Kas skai to ra šo – duo nos ne pra šo“, džiau gė si pa gi ria mas mo ky to jo. Jaut rios pri gim ties vai kas pa-ni ro į raš tų švie są, pa mi lo pa sa kų pa sau lį, su si kū rė ide a lios vi suo me nės vi zi ją (ža vė jo si ide a lis ti ne Ma ri jos Peč kaus kai tės kū ry ba, vė liau pa si au ko ja ma švei ca rų pe da go go Jo ha no Hen-ri ko Pes ta lo cio švie tė jiš ka veik la). To kios vi suo me nės kū rė ju J. Lau ži kas ir sten gė si tap ti. De ja, is to ri nis lai kas įsu ko į, ko ge ro, ne to le ran tiš kiau sios ir la biau siai trau muo jan čios žmo gaus są mo nę so cia li nės rai dos ver pe tus: dve ji pa sau li niai ka rai, nu si-kal ti mai žmo giš ku mui (ho lo kaus tas, ma si nius ne kal tų gy ven to jų trė mi mus ly dė jęs pri si tai ky mas, žmo giš kų jų ver ty bių griū tis, są ži nės pra ra di mas be ga li nės bai mės aki vaiz do je).

spe cia Lio sios pe Da go gi Kos Lie tu vo Je pra Di nin Kas

J. Lau ži ko gy ve ni mo vin giai itin iš kal bin gi. Bai gęs Uk mer gės gim na zi ją, 1924 m. jis įsto jo į Lie tu vos uni ver si te to (nuo 1930 m.

Pro­fe­so­rių,­pe­da­go­gi­kos­moks­lo­dak­ta­rų­Mei­lės­Luk­šie­nės­ir­Jo­no­Lau­ži­ko­dar­bams­at­min­ti

Vy tau to Di džio jo uni ver si te tas) Hu ma ni ta ri nį fa kul te tą stu di juo-ti fi lo so fi jos ir pe da go gi kos. Gre tu ti nės – is to ri ko spe cia ly bės mo kė si ne aki vaiz džiai, tuo pat me tu dir bo mo ky to ju Pa sva lio, Pil viš kių mo kyk lo se. Su ko si po li ti nia me gy ve ni me, dės tė Liau-dies uni ver si te te, da ly va vo jau ni mo so cia lis ti nių „Kul tū ros“, „Žaiz dro“, Auš ri nin kų or ga ni za ci jų ir drau gi jų veik lo je. Ir už tai „su mo kė jo“ so li dų na rys tės mo kes tį – už šių po li ti nių or ga ni-za ci jų nu ma no mus ry šius su So vie tų Są jun gos slap to sio mis tar ny bo mis bu vo ap kal tin tas an ti vals ty bi ne veik la, J. Lau ži kas ne tik ne te ko li cen ci jos dirb ti pe da go gi nį dar bą, bet ir bu vo pa trauk tas bau džia mo jon at sa ko my bėn. Teis mi nio pro ce so me tu, 1929 m. ru de nį, ka lė jo Pa ne vė žio ka lė ji me. Ta čiau 1924–1929 m., nors ir pri žiū ri mas po li ci jos, bet su lau kęs uni ver si te to dės ty to jų pa gal bos, ga lė jo tiek mo ky to jau ti, tiek sėk min gai stu di juo ti uni ver si te te ir 1929 m. ko vo mė ne sį įgy ti aukš to jo moks lo di plo mą. Su si do mė jęs su tri ku sio in te lek to, vai kų, turinčių fi zi nę ir psi chi nę ne ga lią, ne mo ty vuo tų moks lui jau nuo lių la vi ni mo pro ble mo mis, re mia mas uni ver si te to pro fe-so rių Jo no Gu dai čio-Va ba lo, Vla di mi ro (Vol fo) La zer so no, Pra no Ma žy lio, pir ma sis Lie tu vo je pra dė jo spe cia lio sios pe da go gi kos prak ti ką. Gre siant Ka ro tri bu no lo sank ci jai ir vėl bū ti įka lin tam, J. Lau ži kas pa si nau do jo prof. An ta no Pu rė no, P. Ma žy lio iš-rū pin ta vals ty bi ne sti pen di ja pa žan gių stu den tų stu di joms už sie ny je, to dėl 1929 m. pa bai go je iš vy ko mo ky tis į Ciu ri cho, vė liau į Vie nos uni ver si te tus. Lie tu va, bau du si J. Lau ži ką už ne pri ta ri mą vals ty bi nei po li ti kai, „ki ta ran ka“ in ves ta vo į jau ną jį pe da go gą dar ne vie na fi nan si ne pa ra ma pla tes nėms so cia li nių moks lų stu di joms ir prak ti kai. 1931 m. J. Lau ži kui lei džia ma Kau ne įsteig ti ir va do vau ti Lie tu vo je pir mai spe cia lia jai mo kyk lai (Kau no 16-oji pra di nė mo kyk la).

Kar Je ros sėK Mės ir iŠ Šū Kiai

Dirb da mas ir to liau gi lin da mas ži nias gy do mo sios pe da go-gi kos, psi cho lo gi jos, so cia li nio ug dy mo sri ty se, tarp tau ti niuo-se kur suo se Lon do ne, Vie no je, Ry go je, Ro mo je, J. Lau ži kas ta po kva li fi kuo tu spe cia lio sios pe da go gi kos pro fe sio na lu. Po tęs ti nių stu di jų Ciu ri cho uni ver si te te 1940 m. moks li nin kas įgi-jo fi lo so fi jos dak ta ro laips nį. Jo ži nios Lie tu vo je įver ti na mos. J. Lau ži kas pa skir tas Vil niaus uni ver si te to pe da go gi kos ka ted-ros dės ty to ju, vė liau – Vil niaus pe da go gi nio ins ti tu to di rek to-riu mi. Ge ro kai anks čiau pa ty ręs, ką reiš kia ne pri tar ti vals ty bės po li ti niam kur sui, per mai nų vė jams pa kry pus iš Ry tų, įsi su ko į so vie tų pro pa gan dos ma ši ną. J. Lau ži ko ne adek va ti re ak ci ja

į ko le gų moks li nin kų tra giš kus li ki mus: V. La zer so nas na cių nu žu do mas Da chau, Vo sy lius Se ze ma nas so vie tų įka li na mas Tai še to la ge ry je (ki­tų­ li­ki­mai­ne­tu­ri­ da­ry­ti­ įta­kos­ li­ku­sių­jų­dar­bui2) – ypač pa pik ti no da lį stu den tų, ta čiau su dė tin gais Lie tu vai 1945–1955 m. pa dė jo iš si lai ky ti užimant aukš tas pa-rei gas Vil niaus pe da go gi nia me ins ti tu te (Pe da go gi kos ka ted ros ve dė jas, fa kul te to de ka nas, di-rek to riaus pa va duo to jas moks-lo rei ka lams). De ja, 1959 m. su lau kęs kri tiš ko dės to mo Pe-da go gi kos is to ri jos kur so įver ti-

1 Pa nau do ta in for ma ci ja iš LŠIM ar chy vo by los F.IV–B 301c.2 Pa nau do ta in for ma ci ja iš LŠIM ar chy vo by los F.IV–B 301d.

XX am žiaus si zi fai

Nuo trau kos iš Lie tu vos švie ti mo is to ri jos mu zie jaus fon dųMo ky to jas Jo nas Lau ži kas su auk lė ti niais. Pa sva lys, 1926 m.

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2013 m. Nr. 10 (332)

3

Es ti jos, Lat vi jos ir Lie tu vos pe da go gi kos moks lų spe cia lis tai Pa bal ti jo ša lių moks li nė je kon fe ren ci jo je Ta li ne. 1977 m. Sė di: J. Lau ži kas ant ras iš kai rės, M. Luk šie nė penk ta iš de ši nės

ni mo (už nuo sai kų prieš ka rio švie ti mo Lie tu vo je pri sta ty mą) ir už lie tu vių kil mės stu den tų „pro te ga vi mą“ moks li niams laips-niams įgy ti, kaip ne tin ka mas ko mu nis tiš kos dva sios pe da go gų auk lė to jas J. Lau ži kas iš ins ti tu to pa ša lin tas. O jo 1940 m. Ciu ri cho uni ver si te te įgy tas moks li nis fi lo so fi jos dak ta ro laips-nis, kaip ne pri lygs tan tis so vie ti nio moks lo stan dar tams, ne be-pri pa žįs ta mas.

iŠ Ki Liau si XX a. Lie tu vos pe Da go gai

1959 m. iš Vil niaus pe da go gi nio ins ti tu to pa ša lin tam J. Lau-ži kui pra dė tus dar bus te ko tęs ti nau jai įsteig ta me Mo kyk lų moks li nio ty ri mo ins ti tu te (nuo 1973 m. Pe da go gi kos moks li-nio ty ri mo ins ti tu tas, 1980 m. – Pe da go gi kos ins ti tu tas). Tais pa čiais me tais čia pra dė jo dirb ti ins ti tu to di rek to riaus pro fe so-riaus Al fon so Gu čo pa kvies ta iš Vil niaus uni ver si te to Lie tu vių li te ra tū ros ka ted ros at leis ta dr. M. Luk šie nė. Šie ryš kiau si Lie tu vos švie ti mo is to ri jos ty rė jai, moks li nin kai ir pe da go gai 1960–1970 m. čia ne tik pa ra šė sva riau sius moks li nių ty ri nė ji mų

vei ka lus, bet ir ap si gy nė pe da go gi kos moks lų dak ta rų var dus (J. Lau ži kas te ma „Mo ki nių va lios ug dy mo bruo žai“, 1967 m., M. Luk šie nė – „Lie tu vos švie ti mo is to ri jos bruo žai XIX am žiaus pir mo jo je pu sė je“, 1970 m.).

J. Lau ži kas yra ne abe jo ti nai ryš kiau sias so cia li nės pe da-go gi kos pra di nin kas Lie tu vo je, ne ma žai nu vei kęs švie ti mo is to ri jos ty ri nė ji muo se. Sva rios ir jo pa stan gos pra ner ti pro so vie tų ide o lo gi nę izo lia ci ją, taip pat pro fe sio na liai ko mu ni kuo ti spe cia lio sios pe da go gi kos, vai kų ir jau ni mo so cia li nio ug dy mo klau si mais su pa sau li nio mas to lie tu vių iš ei vių moks li nin kais pe da go gais, psi cho lo gais Jo nu Rač kaus ku, Ge niu mi Pro cu ta, An ta nu Pa plaus ku-Ra mū nu.

2013 m. mi nė da mi iš skir ti nių as me ny bių – M. Luk šie nės 100-ąsias, J. Lau ži ko 110-ąsias – gi mi mo me ti nes, pa gerb da mi jų at mi ni mą, Lie tu vos švie ti mo is to ri jos mu zie ju je pri sta to me vir tu a lią pa ro dą „XX am žiaus si zi fai“.

Ga­bi­ja­MAC­KE­VI­ČIŪ­TĖLie tu vos švie ti mo is to ri jos mu zie jaus vyr. mu zie ji nin kė

Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja pa tvir ti no An dra go go pro fe si-nės veik los ap ra šą. Šis ap ra šas api brė žia an dra go go veik los pa skir tį, tiks lus, už da vi nius ir kom pe ten ci jas. An dra go go pro fe-si jos vi suo me ni nė pa skir tis – ska tin ti su au gu siuo sius mo ky tis, nes taip pa di dė ja jų įsi dar bi ni mo ga li my bės, at si ran da dau giau są ly gų ver slu mui. Kar tu ska ti na mas ir su au gu sių jų pi lie ti nis ak-ty vu mas, da li ji ma sis pa tir ti mi, iš ven gia ma so cia li nės at skir ties ir ki tų pro ble mų.

Šis tei sės ak tas pri si dės prie stra te gi nių mo ky mo si vi są gy-

pa reng tas an dra go go pro fe si nės veik los ap ra šas ve ni mą do ku men tų įgy ven di ni mo, su da ry da mas są ly gas su su au gu siai siais dir ban tiems as me nims to bu lin ti kva li fi ka ci ją, o be si mo kan tiems su au gu sie siems už tik rin da mas aukš tą tei-kia mų pa slau gų ko ky bę.

An­dra­go­go­pro­fe­si­nės­veik­los­ap­ra­šą­ga­li­ma­ras­ti­– www.smm.lt/web/lt/tei se sak tai/tei/mi nist ro-isa ky mai.

Mū­sų­inf.

4

Gru­pė­ sa­vi­val­dy­bių­ad­mi­nist­ra­ci­jų­va­do­vų­ ir­ spe­cia­lis­tų,­ko­or­di­nuo­jan­čių­ įvai­rių­ ins­ti­tu­ci­jų­ben­dra­dar­bia­vi­mą­ ra­jo­nuo­se­tei­kiant­ pa­gal­bą­ iki­mo­kyk­li­nio­ ir­ prieš­mo­kyk­li­nio­am­žiaus­vai­kams,­sa­vai­tę­sta­ža­vo­si­Lon­do­ne.

Sta žuo tės da ly viai su si pa ži no su iki mo kyk li nio ug dy mo ir pa gal bos vai kui bei šei mai tei ki mo po li ti ka ir sis te ma An gli jo je, tar pins ti tu ci nio

ben dra dar bia vi mo pa tir ti mi Lon do no ad mi nist ra ci niuo se ra jo-nuo se („sa vi val dy bė se“, to kių Lon do ne yra 33), lan kė si įvai riuo-se vai kų ug dy mo cen truo se, iki mo kyk li nio ug dy mo įstai go se, ben dra vo su Lon do no uni ver si te to Švie ti mo ins ti tu to dės ty to jais. Be to, lan kė si lie tu viš ka me vai kų dar že ly je „Moks liu kas“, ku rį lan ko per 50 lie tu vių vai kų.

„Lie tu vo je yra daug gra žių ini cia ty vų, su si ju sių su kom plek siš-kai vai kui ir šei mai tei kia ma pa gal ba: pa nau do jant ES struk tū ri-nių fon dų pa ra mą stei gia mi uni ver sa lūs dau gia funk ciai cen trai kai mo gy ve na mo sio se vie to vė se, 20 sa vi val dy bių kon kur so bū du įsteig ti tar pins ti tu ci nio ben dra dar bia vi mo ko or di na to rių eta tai. Taip pat ren gia mi se mi na rai sa vi val dy bių ad mi nist ra ci jų dar buo to jams, tar pins ti tu ci nių ko man dų na riams, pe da go gams, dir ban tiems su so cia li nės ri zi kos šei mų vai kais“, – tei gė švie ti mo ir moks lo vi ce mi nist rė Ge no vei ta Kra saus kie nė.

Ma žus vai kus au gi nan čiai šei mai, ku ri no ri kom plek siš kai

Šalies sa vi val dy bių spe cia lis tai sta ža vo si Lon do ne

gau ti sa vi val dy bių įstai gų tei kia mas švie ti mo pa gal bos, so cia li-nės pa ra mos, svei ka tos prie žiū ros ir ki to kias pa slau gas, ne be-rei kia vaikš čio ti nuo vie no spe cia lis to prie ki to, iš įvai rių įstai gų rink ti do ku men tus. Ši pa gal ba ko or di nuo ja ma sa vi val dy bė je, o jas tei kian čių spe cia lis tų veik la su de rin ta tar pu sa vy je.

Tar pins ti tu ci nio ben dra dar bia vi mo ko or di na to riai ren ka ir ana li zuo ja in for ma ci ją, ko kios pa gal bos rei kia sa vi val dy bės te ri to ri jo je gy ve nan tiems iki mo kyk li nio ir prieš mo kyk li nio am-žiaus vai kams, jų tė vams. Taip pat bu ria spe cia lis tų ko man das, tei kian čias švie ti mo pa gal bos, so cia li nės pa ra mos ir svei ka tos prie žiū ros pa slau gas kon kre čiam vai kui, tė vams.

Pa sak vi ce mi nist rės, vis dėl to šio je sri ty je dir ban tiems žmo-nėms dar trūks ta pa tir ties, iš ma ny mo, kaip veiks min giau ko-or di nuo ti pa gal bą vai kui ir šei mai tei kian čių spe cia lis tų dar bą, kaip stip rin ti tė vys tės bei so cia li nius įgū džius. Sta žuo tė su tei kė jos da ly viams nau jų ži nių, kom pe ten ci jų, pa ska ti no sa vi val dy-bių at sto vus ieš ko ti sa vi to tar pins ti tu ci nio ben dra dar bia vi mo to bu li ni mo bū do.

Sta žuo tę „Tar pins ti tu ci nio ben dra dar bia vi mo pa tir tis An gli-jo je tei kiant švie ti mo ir ki tas pa slau gas vai kams nuo gi mi mo iki pri va lo mo jo mo ky mo pra džios ir jų tė vams (glo bė jams)“ 39 sa vi val dy bių at sto vams su ren gė Švie ti mo ap rū pi ni mo cen-tras, vyk dy da mas ES struk tū ri nės pa ra mos pro jek tą „Iki mo kyk-li nio ir prieš mo kyk li nio ug dy mo plėt ra“.

ŠMM Ko mu ni ka ci jos sky riaus inf.

Spa lį pus šim tis švie ti mo dar buo to jų da ly-va vo pro jek to „Ly de rių lai kas 2“ sta žuo tė je Len ki jo je ir Če ki jo je. Skuo do ra jo no „Ly de rių lai kas 2“ pro jek to ko man dai at sto va vo me mes, šio straips nio au to rės, Mo sė džio gim na zi jos di rek to riaus pa va duo to ja ug dy mui Dan guo lė Šiau lie nė ir Skuo do Bar tu vos pro gim na zi jos pro jek to pi lo ti nės 5b kla sės auk lė to ja, mo ky-to ja Vio le ta An dri kie nė.

ar įma no ma part ne rys tės dė lio nė

skuo do ra jo ne?

Lenkijoje, Augustavo švietimo centre

Viceministė G. Krasauskienė su stažuotės dalyviais

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2013 m. Nr. 10 (332)

5

Edu ka ci nės pro gra mos Len ki jo je me tu lan kė mės Au gus ta vo ir Var šu vos švie ti mo cen truo se bei skir tin go ti po mo kyk lo se. Nu ste bi no, kad kai my ni nė je ša ly je sa vi val dy bės rū pi na si ne tik ug dy mo ko ky be ir mo kyk lų ver ti ni mu, bet ir tei kia įvai ria-pu sę pa gal bą, ran da ug dy mo įstai gų ska ti ni mo ga li my bių. Kiek vie nu lyg me niu pa brė žia ma, kad pa grin di nis ma tas, ku riuo įsi ver ti na mas ir ver ti na mas mo kyk los dar bas, yra eg za mi nų re zul ta tai. Sa vi val dy bės at sto vai su pran ta pa gal bos mo ki niui svar bą – su ma žin ti mo ki nių pa si ren gi mo vi du ri nei mo kyk lai (į jas mo ki niai pri ima mi elek tro ni niu bū du tik pa gal re zul ta tus) skir tu mus, dau giau dė me sio skir ti ruo šian tis eg za mi nams bai-gia mo jo je kla sė je. Sa vi val dos po li ti kai ro do su pra ti mą, kad be mo ky to jo mo ki nio sėk mė ma žai ti kė ti na: pla nuo ja mas mo ky-to jų ska ti ni mas, ieš ko ma mo ty va vi mo pri trau kiant į mo kyk las jau nus pe da go gus. Sa vi val dy bių at sto vai pa lai ko ir pri ta ria tiems pro jek tams, ku riuos ren giant da ly vau ja švie ti mo įstai gos ben druo me nė. Įgy ven di na mi įvai rūs pro jek tai, to kie kaip ypač ga bių mo ki nių ug dy mo, ini cia ty vių mo kyk lų idė jų kon kur sas, ben dra dar bia vi mo su ki tų ša lių mo kyk lo mis pro gra mos ir kt. Pa pil do mu ug dy mu po pa mo kų, edu ka ci nių ap lin kų kū ri mu rū pi na si taip pat sa vi val da. Kon kre tus fak tas, ku ris kal ba už sa ve: kiek vie na mo kyk la, net esan ti kai me, tu ri pui kiai įreng tą sta dio ną ar spor to aikš ty ną. Sa vi val dy bės su in te re suo tos pi-lie tiš ku mo ug dy mu mo kyk lo je ir bai gus ją – sa vo ša lies pi lie čio įsi lie ji mu į Eu ro pos dar bo rin ką.

Mo kyk loms, tė vų (tė vų fo ru mams, tė vų ta ry boms) ir vi-suo me ni nėms or ga ni za ci joms ben dra dar bia vi mo til tus tie sia edu ka ci nių ino va ci jų cen trai, ga lin tys bū ti pa vyz džiu mums, kaip sis te min gai spręs ti ben dra dar bia vi mo pro ble mas. Šių cen trų veik lą fi nan suo ja sa vi val dy bės, tik 1 proc. lė šų at ei na iš mo kyk lų. Cen truo se tei kia ma ne mo ka ma pa gal ba mo kyk-loms ir su in te re suo toms vai ko ug dy mu ins ti tu ci joms: vyks ta tė vų fo ru mai, švie ti mo ir so cia li nės sri ties aso cia ci jų veik la, or ga ni zuo ja mi se mi na rai ir ki ti ren gi niai, skai to mos pa skai tos, su tei kia mos pa tal pos. Įdo mu, kad toks cen tras pa gal už sa ky mą ga li pa reng ti pro gra mą ir se mi na rus vie nai ar ki tai mo kyk lai. Ben dra dar biau ja ma su ver sli nin kais, ku rie tei kia kon sul ta ci jas, or ga ni zuo ja mo kyk loms ug dy mo kar je rai pa ro das ir kt. Vei kia tė vų in for ma vi mo ins ti tu ci jos: ne mo ka mai kon sul tuo ja tė vus, tei kia pe da go gi nę, psi cho lo gi nę pa gal bą tė vams ir mo kyk loms, o ap mo ka sa vi val dy bės. Su ža vė jo edu ka ci nio cen tro idė ja. Gal ver tė tų mū sų ra jo ne pa gal vo ti apie pa na šaus, ži no ma, ge ro kai ma žes nio cen tro įkū ri mą? Gal ta da vai ko sėk min gas ug dy mas tap tų ben dru su in te re suo tų ša lių veik los tiks lu?

Ant ro ji sta žuo tės pro gra mos da lis įgy ven din ta Če ki jo je, Pra-ho je. Lan kė mės Pra hos mies to sa vi val dy bė je, pa grin di nė se mo kyk lo se bei ne pel no sie kian čio je or ga ni za ci jo je „AP LA“, ku ri pri klau so Eu ro pos au tiz mo or ga ni za ci jai.

Če ki jo je mo kyk los pa čios pa si ren ka sa vo veik los kryp tį, iš-si ke lia tiks lus, ren gia sa vo mo ky mo pla nus, tu ri daug lais vės

ir sa va ran kiš ku mo, ta čiau nė ra taip, kaip Len ki jo je reg la men-tuo tos ir orien tuo tos į mo ki nių pa sie ki mus. Tė vų pa gei da vi mu mo kyk los daug dė me sio ski ria mo ki nių už im tu mui po pa mo kų (kar tais net ir prieš pa mo kas), veik lai įvai riuo se bū re liuo se. Te-ko lan ky tis mo kyk lo je, ku rio je vai kas ga li pra leis ti vi są die ną. Už kla si nę veik lą, atos to gų pro jek tus ir sto vyk las mo kyk lo se fi nan suo ja tė vai. Gal ir mes, siek da mi ne for ma lio jo švie ti mo plėt ros ir nau jo vių ra jo ne, ga lė tu me apie tai dis ku tuo ti su mo-ki nių tė ve liais? Če ki jos mo kyk loms svar bus vai kas, jo sa vi jau ta ir sau gu mas, o sie kiant tai už tik rin ti įgy ven di na mos pre ven ci-nės pro gra mos. Mes ir gi tu ri me dau gy bę pro gra mų (ir ga na ge rų bei tiks lin gų), ta čiau apie vai kų už im tu mą per atos to gas ma žai kal ba me ir mo kyk lo se, ir su tė vais, ką jau sa ky ti apie dia lo gą ta te ma su po li ti kais. Če ki jos sa vi val dy bės re mia ak-ty viai ir ge rai dir ban čias mo kyk las, o pa gal bą su tei kia ta da, kai mo kyk los va do vas jos pra šo. Mo kyk lų iš ori nis ver ti ni mas at lie ka mas ga na for ma liai: at vy kę mi nis te ri jos ins pek to riai tik ri na bu hal te ri ją ir do ku men ta ci ją, o ne ug dy mo ko ky bę. Pa si ro dė keis to kai... Jei mo kyk lai se ka si ge rai, sa vi val dy bė jos ne kon tro liuo ja ir ne tik ri na. Mo kyk los ben dra dar bia vi mą su sa vi val da už tik ri na va do vas. Nu ste bi no, kad nė ra mo ky to jų kva li fi ka ci jos kė li mo sis te mos, tai – kiek vie no mo ky to jo pa ties rei ka las. Svar bu – iš si la vi ni mas, o su teik ta lais vė kū ry bai, ug dy mo tu ri nio ir for mos pa si rin ki mui tar si sa vai me reiš kia ir at sa ko my bę.

Mo kyk lų ad mi nist ra ci ja rū pi na si pro jek tų ren gi mu, ta čiau lai ko si nuo sta tos, kad ge riau daug ma žų pro jek tų ne gu vie nas di de lis. Pa gal bos įgy ven di nant pro jek tus mo kyk la krei pia si į vals ty bi nes ins ti tu ci jas (sa vi val dy bes, mi nis te ri jas, or ga ni za-ci jas), įvai rius ES fon dus, ko mer ci nes fir mas, ban kus ir kt. Per pro jek ti nę veik lą vyks ta ir ben dra dar bia vi mas su ki to mis mo kyk lo mis (su spe cia lio sio mis taip pat). Ta čiau švie ti mo ir su in te re suo tų ša lių ben dra dar bia vi mas Če ki jo je ne tu ri ryš kios sis te mos, ir sėk min gas jis tiek, kiek tuo rū pin tis ge ba mo kyk los va do vas. Jei rei kia pa gal bos, mo kyk la ben dra dar biau ja su įvai-rio mis ins ti tu ci jo mis: sa vi val dy bių ins ti tu ci jo mis, psi cho lo gi niais cen trais, ne pel no or ga ni za ci jo mis. Itin su ža vė jo sis te ma, ku rią pri sta tė „AP LA“ or ga ni za ci jos, pa de dan čios au tiz mu ser gan-tiems vai kams ir jau niems žmo nėms in teg ruo tis į vi suo me nę ir mo kyk las, dar buo to jai. Or ga ni za ci ja tu ri cen trus, ku rie glau džiai ben dra dar biau ja su ser gan čių jų šei mo mis bei mo kyk lo mis, ren gia kur sus, spe cia li ą sias pro gra mas ir me to di nę me džia-gą, taip pat pa skai tas kla sėms, ku rio se toks mo ki nys mo ko si, ski ria as me ni nį asis ten tą, ren gia me to di kas, kaip elg tis su tu-rin čiai siais el ge sio pro ble mų. To kia pa tir tis ga li bū ti pa vyz dys mums, in teg ruo jan tiems spe cia lių jų po rei kių mo ki nius į ben dro jo la vi ni mo mo kyk las, bet ne tu rin tiems pa kan ka mai pa si ren gi mo ir są ly gų to kiam ug dy mui.

Ap mąs čius įspū džius, no ri si pa si džiaug ti, kad mū sų ša ly je tu ri me ir lais vės, ir reg la men ta vi mo, tik gal kai ku riais klau si mais trūks ta kon kre čios dė lio nės – mo de lio. Kad­ir­mū­sų­ra­jo­no­mo­ki­nių­ug­dy­mu­su­in­te­re­suo­tų­ša­lių­ben­dra­dar­bia­vi­mas:­ben­drau­ja­me,­tu­ri­me­part­ne­rių,­su­lau­kia­me­ar­pa­tys­tei­kia-me­pa­gal­bą­mo­ki­niui,­ ta­čiau­sis­te­mos­ lyg­ ir­ne­ma­to­me.­To­dėl­ ne­at­si­tik­ti­nai­ ra­jo­no­ pro­jek­to­ ini­cia­ty­vi­nė­ gru­pė­pla­nuo­ja­ki­tas­sta­žuo­tes.­Nė­ra­abe­jo­nių,­kad­pa­tir­tis­bus­ki­ta,­ įspū­džiai­ki­ti.­O­gal­ iš­ge­riau­sių­sa­vų­ ir­par­si­vež­tų­iš­už­sie­nio­ša­lių­idė­jų­ra­jo­no­„Ly­de­rių­lai­ko­2“­ko­man­dai­pa­vyks­dė­lio­nė?­Ar­ne­bū­tų­pui­ku,­jei­įsteig­tu­me­cen­trą­ar­tar­ny­bą­ ar­ba­ sa­vi­val­dy­bei­ pa­val­dų­ ko­or­di­na­to­rių,­ ku­ris­veik­tų­ne­tiek­dėl­mo­kyk­lų­ir­su­in­te­re­suo­tų­ša­lių­part­ne-rys­tės­plėt­ros,­bet­ra­jo­no­jau­no­žmo­gaus­ir­jo­sėk­min­go­ug­dy­mo(si)­la­bui? Lie ka sau ir mums pa lin kė ti įver tin ti įžval gas ir pri im ti tin ka mus spren di mus.

Ar įma no ma švie ti mu su in te re suo tų ša lių part ne rys tės dė-lio nė Skuo do ra jo ne?

Vio­le­ta­AN­DRI­KIE­NĖSkuo do Bar tu vos pro g- jos mo ky to ja

Dan­guo­lė­ŠIAU­LIE­NĖMo sė džio g-jos di rek to riaus pa va duo to ja ug dy muiPrahoje, viename iš „APLA“ centrų

6

Kaip Jūs tai ko te pro jek to tei kia mas ga li my bes sa vo pa mo ko se?

Vi sus da ly kus dės tau nau do da mas skaid res, ku rio se pa tei-kia mi ne tik svar biau si tei gi niai, są vo kos, bet ir iliust ra ci jos – jas daž nai dar pats pa pil dau ra šy da mas ant in te rak ty vios len tos. Tie są sa kant, sa vo kla sė je net ne tu riu krei dos. Skaid res pa į vai-ri nu sa vo ar in ter ne te ras to mis nuo trau ko mis. Mo ki niams la bai pa tin ka vaiz do siu že tai, pui kiai at sklei džian tys įvai rius pro ce sus.

Ką pri sta ty si te pa ro do je „Mo kyk la 2013“ ir ko kią ži nu tę no rė tu mė te per duo ti jos lan ky to jams?

Drau ge su ko le ga Ry čiu Šal na ve si me pa mo ką, ku rio je su-jung si me tris te mas – ap le dė ji mas ir Lie tu vos pa vir šius, Lie-tu vos dir vo že miai bei Lie tu vos že mės ūkis – taip pa ro dy da mi skait me ni nių mo ky mo prie mo nių (SMP) tei kia mas ga li my bes in teg ruo ti ke le tą te mų, at skleis ti jų ry šį. Da ly viai ga lės pa tys dirb ti su SMP, at lik ti įvai rias kū ry bi nes už duo tis.

Ry­kan­tė­Šim­kū­nai­tė­– pra di nės mo kyk los mo ky to ja, pro-jek to „Kū ry bi nės part ne rys tės“ da ly vė

Jau tre jus me tus da ly vau ja te „Kū ry bi nių part ne rys čių“ pro jek te ir tu ri te ne ma žai kū ry biš ko dar bo mo kyk lo je pa­tir ties...

Gau dy da mi gar sus įvai rio se mies to da ly se, gar sin da mi pa veiks lus, kur da mi Kva pų no siai mu zie jų ir šok da mi dū mų šo kį, ra šy da mi kū ry bi nius die no raš čius, žvy ro kar je re rink da mi ak me nis, mo ki niai ta po drą sūs ir lais vi, ini cia ty vūs ir at sa kin gi. Mes dir ba me ir mo ko mės kaip vie na ben druo me nė, pa dė da mi ir pa drą sin da mi vie ni ki tus. Ben drys tė ta po mū sų kas die ny be. Vai kai lau kia pir ma die nių ir atos to gų pa bai gos, nes mo kyk la jiems yra vie ta, į ku rią no ri si su grįž ti. Kū ry biš ku mas ta po na tū-ra lia vai kų esy bės da li mi.

Ar per ga na trum pą lai ką pa sie kę pui kių re zul ta tų ma no­te, kad kū ry biš kas mo ky ma sis ga lė tų tap ti vi sų Lie tu vos mo kyk lų kas die ne prak ti ka?

Tam, kad tai įvyk tų, kiek vie nas tu rė tu mė me pra dė ti nuo sa-vęs. Tik per žen gę sa vo ri bas, įpras tą mąs ty mą, at si kra tę se nų įpro čių ir po žiū rių, mes ga li me drą siai ir ori gi na liai mąs ty ti. Ši ke lio nė bus pra smin ges nė ir nau din ges nė, jei ieš ko si me ir ra si me ben dra ke lei vių, ga lin čių mums pa dė ti. Tai dar vie nas iš šū kis – bū ti ben druo me niš kiems. Ben drys tė je ir vie ny bė je sly pi jė ga, ga lin ti pa dė ti pa siek ti no ri mų tiks lų.

Ką pri sta ty si te pa ro do je „Mo kyk la 2013“?Sa vo vi zi ją, kad mo ky ma sis ga li bū ti džiaugs min gas, stul bi-

nan tis, glu mi nan tis, ver čian tis ieš ko ti, mąs ty ti, ben drau ti, at ras ti. Pa mo ką, ku rio je gy ve ni mo tik ro vė ir jo slė pi niai yra pa grin di nis mo ky mo si ir įkvė pi mo šal ti nis.

Aud­rius­Mu­raus­kas­– Lie tu vos tė vų fo ru mo (LTF) pir mi-nin kas, lek to rius

Jū sų, kaip tė vus vie ni jan čios or ga ni za ci jos va do vo, no­rė čiau pa klaus ti, koks yra tė vų vaid muo švie ti me?

Tė vų vaid muo ga li bū ti mil ži niš kas. Ta čiau sėk min gų tė vų ak ty vu mo pa vyz džių Lie tu vo je ir pa sau ly je vis dar per ma žai. Ke lia me sau ir ki tiems tė vams šiuos už da vi nius – iš drįs ti at ei ti į mo kyk lą, pa siū ly ti, su si tar ti, pri im ti spren di mus ir veik ti drau ge.

Ką pri sta ty si te pa ro do je „Mo kyk la 2013“?Pa si da ly si me sa vo at ras tais „rak tais“ – iš ei ti mis, kaip elg tis

švie ti mo sis te mo je. Pir mo sios pa ro dos die nos po pie tę kvie-čia me pui kiai pra leis ti lai ką su hu ma nis ti nės pe da go gi kos bi-čiu liais, o vė liau – su si tik ti su psi cho lo ge Ra mu ne Že lio nie ne. An trą die ną ieš ko si me at sa ky mo į klau si mą „Kaip kal bė ti, kad

ta ve iš girs tų, ir kaip klau sy tis, kad tau kal bė tų?“ Pa teik si me pa vyz džių, kaip sėk min gai kal bin ti vai kus, tė vus, mo ky to jus. Pas ku ti nę pa ro dos die ną pri sta ty si me jau mi nė tą pro jek tą „Dar ni šei ma, tva ri mo kyk los ben druo me nė – at ei ties Lie tu va“.

Taip pat vi sus la bai kvie čia me į dis ku si ją „Ge ra mo kyk la: mo ki niui, tė vui, mo ky to jui“. Kal bė si mės apie ge ros mo kyk los kon cep ci ją, ku rio je svar biau siu da ly ku lai ko mas tin ka mas mo-kyk los mi si jos įgy ven di ni mas, t. y. ge ri ug dy mo re zul ta tai ir pra smin gos, ma lo nios mo kyk los gy ve ni mo aki mir kos bei pa tir-tys. Šiuo me tu įpras ta pa grin di niu sėk mės ro dik liu lai ky ti for ma-lius eg za mi nų re zul ta tus. Mū sų siū lo ma me mo de ly je ski ria ma ne vie na re zul ta tų rū šis. Abu as pek tai – mo ky mo si pro ce sas ir re zul ta tai – yra vie no dai svar būs ir jiems tu rė tų bū ti ski ria ma pa kan ka mai dė me sio.

Pa ro do je mū sų pa grin di nė ži nia vi siems yra ši: būk po ky tis, ku rį no ri ma ty ti.

Au­ri­mas­Ra­ža­naus­kas­– ne pri klau so mas švie ti mo kon sul-tan tas, ben druo me nės „IDE AL Lit hu a nia“ na rys

Au ri mai, bai gei Da ni jos ver slo ir di zai no mo kyk lą „Ka os ­ pi lot“, esi Ju ves kiu lės uni ver si te to Suo mi jo je ma gist ran­tas. Da bar kon sul tuo ji mo kyk lų ben druo me nes ir dir bi kū ry bi niu agen tu Lie tu vo je. Kaip iš ki tų ša lių švie ti mo sis te mų at si neš tą pa tir tį se ka si pri tai ky ti čia?

Se ka si la bai ge rai, net daug ge riau, ne gu ti kė jau si. Lie tu va iš si il gu si nau jų idė jų ir ino va ty vaus, už si de gu sio jau ni mo. Jei gu mes su ge bė si me su jung ti grįž tan čio jau ni mo įgū džius ir ži nias su už sie nio siū lo ma pa gal ba (pvz., ES struk tū ri niais fon dais), ga li įvyk ti tik rų ste buk lų. Tuo ti ki ir dau ge lis ma no su tik tų švie-ti mo kon sul tan tų iš už sie nio.

Ta vo žo džius ly di dar bai – pa ro do je „Mo kyk la“ drau ge su ben dra min čiais ve si ren gi nį „Ben druo me nių kū ri mas mo kyk lo se per da ly vau jan či ą ją ly de rys tę“. Ar ga lė tum pa pa sa ko ti, koks tai me to das?

Mes daug da ro me, bet vi si da ro me po vie ną. Dir ba me, kol per vargs ta me. O švie ti mas yra kom plek si nė sis te ma. Tai reiš-kia, kad sis te ma yra to kia di de lė ir jo je vei kia tiek daug at sa kin gų da ly vių, kad veik da mi po vie ną, su sa vo drau gais ar net sa vo or ga ni za ci ja, mes ne su ge ba me tos sis te mos pa keis ti. Jei gu no ri me ap rėp ti vi są sis te mą, tu ri me iš girs ti ir su pras ti vie ni ki tus, drau ge ju dė ti ben dro tiks lo link. Bū tent tai mes, kaip kon-sul tan tai, ir siū lo me – nau jus me to dus, kaip dirb ti kar tu... Tam nau do ja me da ly vau jan čio sios ly de rys tės me to do lo gi ją (angl. Art­of­Par­ti­ci­pa­to­ry­Le­a­ders­hip). Tai yra tur būt stip riau sia dar-bui gru pė se skir ta me to do lo gi ja. Bet mes, kon sul tan tai, esa me at sa kin gi tik už erd vės su kū ri mą, įkvė pi mą ir pa gal bą, bet dar bą tu ri te at lik ti pa tys – jūs, jū sų ko le gos ir jū sų ben druo me nė!

Ką, be da ly vau jan čio sios ly de rys tės, dar pri sta ty si te pa ro do je „Mo kyk la“?

Pa kvie tė me „Ka os pi lot“ mo kyk los di rek to rių Chris te rį Li-dze liu są (Chris ter Li dze lius) į Lie tu vą. Ko dėl gi nepa si kvie tus ino va ty vios mo kyk los iš Da ni jos, kur vi sa tai vei kia jau vi sus dvi de šimt me tų, va do vo? Stu den tai šio je mo kyk lo je di dži ą ją lai-ko da lį mo ko si gru pė se ben dra dar biau da mi su re a liais klien tais ir dirb da mi su re a liais pro jek tais. Te ori ja įtrau kia ma tik ta da, kai jos iš tie sų rei kia. Ko kios ly de rys tės rei kia mo kyk los po žiū riu ir ko kią ly de rys tę no ri me ug dy ti stu den tams? Bū tent apie tai ir kal bė si mės, dis ku tuo si me ir kar tu ty ri nė si me.

Pa­ro­dą­„Mo­kyk­la“­ren­gia­Švie­ti­mo­ir­moks­lo­mi­nis­te­ri­ja,­Ug­dy­mo­plė­to­tės­cen­tras­bei­Lie­tu­vos­pa­ro­dų­ir­kon­gre­sų­cen­tras­„Li­tex­po“.

Mar­ty­na­BRA­ŽIŪ­NAI­TĖUPC kal bos ir vie šų jų ry šių spe cia lis tė

pa ro do je – čia ir da bar vyks tan tys švie ti mo po ky čiai(Atkelta iš spalvotosios dalies 11 psl.)

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2013 m. Nr. 10 (332)

7

Lie tu vos stu den tų są jun ga spa lio 31 d. krei pė si į Lie tu vos uni-ver si te tų rek to rių ir ko le gi jų di rek to rių kon fe ren ci jas no rė da ma at kreip ti dė me sį į aka de mi nio ne są ži nin gu mo pro ble mą ir to pa sek mes. Ar tė jant ru dens eg za mi nų se si jai aukš tų jų mo kyk lų va do vai kvie čia mi pa lai ky ti stu den tų ini cia ty vą dėl aka de mi nio są ži nin gu mo ska ti ni mo.

Spa lio 11–13 d. Klai pė do je vy ko Šiau rės ša lių stu den tų są jun gų su si ti ki mas (Nor dic Or ga ni sa tio nal Me e ting – NOM). Dau giau nei 30 stu den tų at sto vų ir aukš to jo moks lo eks per tai dis ku ta vo apie aka de mi nio są ži nin gu mo svar bą ir už tik ri ni mą švie ti mo sis te mo je.

Su si ti ki mo me tu pri im ta ofi cia li NOM po zi ci ja dėl aka de mi nio są ži nin gu mo ska ti ni mo Šiau rės ša lių re gio ne. Do ku men te pa-brė žia ma, kad aka de mi nis ne są ži nin gu mas ku ria suk čia vi mo kul tū rą, di di na ko rup ci ją ir da ro įta ką aukš to jo moks lo nu ver tė-ji mui. Aukš tų jų mo kyk lų ad mi nist ra ci jos ska ti na mos ne to le ruo ti ne są ži nin go el ge sio ir im tis pre ven ci nių prie mo nių.

Su si ti ki me da ly va vu sio Lie tu vos stu den tų są jun gos pre zi-den to Pau liaus Bal to ko įsi ti ki ni mu, į šį reiš ki nį bū ti na žvelg ti pla čiau. „No rint veiks min gai spręs ti ne są ži nin gu mo pro ble mą, rei kia ras ti kom pro mi są tarp vi sų su in te re suo tų ša lių. Pri va lo me ne tik ži no ti pro ble mos mas tus, bet ir apie ją gar siai kal bė ti, taip pat ko mu ni kuo ti po ky čius“, – pa brė žia P. Bal to kas.

„Lie tu vos stu den tų są jun gos ty ri mas „Aka de mi nio są ži nin gu-

apie aka de mi nį są ži nin gu mą pra bil ta ir tarp tau ti niu lyg me niu

mo in dek sas“ at sklei džia pro ble mos mas tą – ke tu ri iš pen kių stu den tų sa vo ap lin ko je pa ste bi ne są ži nin gą aka de mi nį el ge sį. Pro ble ma yra ta, kad daž nai aka de mi nis ne są ži nin gu mas su vo-kia mas kaip nu si ra ši nė ji mas ar ky ši nin ka vi mas, vis dėl to esa ma net 12 ne są ži nin go el ge sio for mų. Džiu gu, kad Lie tu vo je bent jau pri pa žįs ta ma, jog aka de mi nio ne są ži nin gu mo pro ble ma yra ir da ro ne igia mą įta ką aukš ta jam moks lui. Stu den tų są jun ga jau žen gė pir muo sius žings nius siek da ma ska tin ti są ži nin gą el ge sį aukš ta ja me moks le – pa reng tas veik los pla nas, ku ria me nu ma-ty tos prie mo nės, nu kreip tos į stu den tus, dės ty to jus ir aukš tų jų mo kyk lų ad mi nist ra ci jų dar buo to jus“, – tei gia P. Bal to kas.

Vie na iš aka de mi nio są ži nin gu mo pla ne nu ma ty tų prie mo nių, ku ri, stu den tų nuo mo ne, pa dė tų iš veng ti ne są ži nin go el ge sio, yra spe cia lūs eg za mi nų blan kai, ku riuo se stu den tai pa si ra šy-tų, kad at si skai ty mo me tu ne suk čiaus. Ši idė ja jau įgy ven din ta Lie tu vos svei ka tos moks lų uni ver si te te, ben dra dar biau jant ad mi nist ra ci jos ir stu den tų at sto vy bės at sto vams.

Lie tu vos stu den tų są jun ga pri klau so NOM nuo 2006 m. Šios struk tū ros pa grin dais – du kar tus per me tus ren gia mi su si ti ki mai, ku rių me tu or ga ni za ci nio su si ta ri mo na rės sie kia pri ei ti ben drą po zi ci ją stu den tams ak tu a liais klau si mais ar ras ti aukš to jo moks lo pro ble mų spren di mus.

Liu­ci­ja­SA­BU­LY­TĖLie tu vos stu dentų są jun gos ko mu ni ka ci jos va do vė

ES Ta ry bai pir mi nin kau jan ti Lie tu va drau ge su Eu ro pos Ko-mi si ja Kau ne su si rin ku siems Ry tų part ne rys tės ša lių vals ty bi nių ins ti tu ci jų ir aka de mi nio pa sau lio at sto vams pri sta tė nau jos ES švie ti mo pro gra mos „Eras mus+“ at ve ria mas ga li my bes. Nuo 2014 m. star tuo sian ti pro gra ma „Eras mus+“ leis Ry tų part ne-rys tės ir Eu ro pos Są jun gos ša lių stu den tams bei dės ty to jams ak ty viai da ly vau ti abi pu sė se aka de mi nių mai nų pro gra mo se. Ren gi nio mo to – su ar tin ti ES ir Ry tų part ne rys tės ša lis. Ren gi nį ES Ta ry bai pir mi nin kau jan čios Lie tu vos var du ati da rė švie ti mo ir moks lo mi nist ras Dai nius Pa val kis.

Kaip tei gia D. Pa val kis, tarp tau tiš ku mo iš šū kis itin ak tu a lus aukš ta ja me moks le, dėl šios prie žas ties aukš to jo moks lo tarp tau tiš ku mą Lie tu va pa si rin ko vie nu iš pir mi nin ka vi mo ES Ta ry bai pri ori te tų švie ti mo sri ty je. „Ry tų part ne rys tė yra vie nas iš di džiau sių ben drų Lie tu vos pir mi nin ka vi mo pri ori te tų. Mes sie kia me am bi cin go tiks lo – per kel ti ES ben dra dar bia vi mą su Ry tų part ne rys tės ša li mis į ko ky biš kai nau ją lyg me nį, – sa ko Lie tu vos švie ti mo ir moks lo mi nist ras. – To dėl ti ki mės, kad Uk rai na pa si ra šys, o Mol do va ir Gru zi ja pa ra fuos aso cia ci jos su ES su si ta ri mus lap kri čio ga le Vil niu je vyk sian čia me Ry tų part ne rys tės su si ti ki me.“

Pa sak Lie tu vos švie ti mo ir moks lo mi nist ro, „Eras mus+“ pro-gra ma – tai ga li my bė ša lims keis tis pa tir ti mi ir ben dra dar biau ti vi sais švie ti mo lyg me ni mis, o mo bi lu mas švie ti me yra ša lių ben dra dar bia vi mo įvai rio se veik los sri ty se prie lai da. Pa žin-da mi pa sau lį, jo įvai ro vę, mo ki niai, stu den tai tam pa at vi res ni dia lo gui su ki tų kul tū rų žmo nė mis. Šiuo lai ki nia me glo ba lia me pa sau ly je, kur ver slas, ga my ba, kul tū ra per žen gia ša lių sie nas ir na cio na li nes ri bas, la bai svar bu įgy ti veiks min go tarp kul tū ri nio ben dra dar bia vi mo pa grin dą.

„Lie tu vos aukš to jo moks lo tarp tau tiš ku mo plėt rai di džiau sią įta ką tu rė jo anks tes nė ES „Eras mus“ stu den tų ir dės ty to jų mai-

nų pro gra ma. Nuo 1999 iki 2013 m. pro gra mos ga li my bė mis pa si nau do jo dau giau nei 28 tūkst. Lie tu vos stu den tų ir 10 tūkst. dės ty to jų. To dėl la bai džiu gu, kad da bar tos pa čios ga li my bės at si vers stu den tams, moks li nin kams ir dės ty to jams iš Ry tų part ne rys tės ša lių, – pa ste bi D. Pa val kis. – Ti kiuo si, kad nau jo ji pro gra ma „Eras mus+“ at vers pla čias aka de mi nių mai nų ir idė jų apy kai tos ga li my bes ir pa dės au gi nant iš si la vi nu sias as me ny-bes, taip pat stip ri nant Eu ro pos aukš to jo moks lo po ten cia lą.“

„Aka de mi nio ben dra dar bia vi mo su mū sų kai my nais plė to-tė – uni ka li ga li my bė su ar tin ti mū sų re gio nus ir žmo nes. To dėl ra gi nu uni ver si te tus pa si nau do ti nau jo sios pro gra mos tei kia-mo mis ga li my bė mis“, – pa brė žia Lie tu vos švie ti mo ir moks lo mi nist ras.

Ren gi ny je da ly va vo apie 150 vy riau sy bių pa rei gū nų, aukš tų jų mo kyk lų dar buo to jų, aka de mi nio pa sau lio ir stu den tų or ga ni-za ci jų at sto vų iš še šių Ry tų part ne rys tės ša lių – Ar mė ni jos, Azer bai dža no, Bal ta ru si jos, Gru zi jos, Mol do vos, Uk rai nos, taip pat ES vals ty bių na rių.

2014 m. star tuo sian ti pro gra ma „Eras mus+“ ska tins ES ir Ry tų part ne rys tės ša lių ben dra dar bia vi mą, ypač bus re mia mas stu den tų ir dės ty to jų ju du mas. Pa ly gin ti su da bar ti nė mis pro gra-mo mis, nau jo jo je pro gra mo je ga lės da ly vau ti dau giau stu den tų ir aukš tų jų mo kyk lų. Stu den tams iš Ry tų part ne rys tės ša lių bus tei kia mos sti pen di jos jung ti nėms ma gist ran tū ros pro gra moms. Pa gal Ma ri jos Sklo dov skos-Kiu ri (Ma rie Skłodow ska Cu rie) veiks mus iš nau jo sios moks li nių ty ri mų ir ino va ci jų pro gra mos „Ho ri zon tas 2020“ bus fi nan suo ja mos sti pen di jos dok to ran tams. Pa gal pro gra mą „Eras mus+“ taip pat bus re mia mas ša lių part-ne rių aukš tų jų mo kyk lų ir aukš to jo moks lo sis te mų mo der ni za-vi mas bei dar buo to jų kva li fi ka ci jos kė li mas.

ŠMM Ko mu ni ka ci jos sky riaus inf.

Lie tu vos pir mi nin ka vi mo es ta ry bai me tu – nau jos ga li my bės stu den tams iš ry tų part ne rys tės ša lių

8

Pro duk ty vu sis mo ky ma sis Kė dai nių su au gu sių jų ir jau ni mo mo kyk lo je or ga ni zuo ja mas pa gal ES pro jek tą. Tai al ter na ty-vio jo ug dy mo mo de lis, pa de dan tis mo ty va ci jos sto ko jan tiems jau nuo liams iš lik ti mo kyk lo je. 10c pro duk ty vio jo mo ky mo si kla sės mo ki niai da lį lai ko mo kyk lo je mo ko si vi sų mo ko mų jų da ly kų kaip ir ki tų mo kyk lų mo ki niai. Ki tą da lį lai ko jie mo ko si prak ti kos vie to se ir įgy tas ži nias mo kyk lo je pri tai ko įvai rio se pa slau gas tei kian čio se įmo nė se, įstai go se, ne vy riau sy bi nė se or ga ni za ci jo se. At lik da mi prak ti nes už duo tis, ku rias jiems ski ria da ly kų mo ky to jai, mo ki niai ska ti na mi do mė tis ir aka de mi niais da ly kais.

Pro duk ty vio jo mo ky mo si kla sės mo ki niai Ar man das Ka lė da ir Vi ta li jus Sal dys, pa si rin kę prak ti nį mo ky mą si in di vi du a lio je įmo-nė je „Ge ri dvi ra čiai“, iš ar čiau su si pa žįs ta su nau jų ir nau do tų

Mo ko mės ki taip – prak ti kos vie to je

dvi ra čių vai kams ir su au gu sie siems įvai ro ve, ne stan dar ti nių dvi ra čių (tri ra čiai) ga my ba, per dir bi mu ir maž me ni ne pre ky ba. Mo ni ka Bie liaus kai tė, prak ti nį mo ky mą pa si rin ku si gro žio sa lo ne „Kei si“, ste bi kir pė jų, ma ni kiū ri nin kės, kos me to lo gės at lie ka mas gro žio pro ce dū ras.

Taip mo ky da mie si mo ki niai ne tik su si pa žįs ta su prak ti kos vie to se at lie ka mo mis veik lo mis, bet ir įgy ja daug pa pil do mų te ori nių ir prak ti nių ži nių, su si ju sių su ug dy mo kar je ra, ben dra-vi mu ir ben dra dar bia vi mu.

Už prak ti nį mo ky mą nuo šir džiai dė ko ja me Rus la no Li ne vo in di vi du a liai įmo nei „Ge ri dvi ra čiai“ ir gro žio sa lo no „Kei si“ sa-vi nin kei Ilo nai Šir vins kie nei.

Lau­ra­PAU­LAUS­KIE­NĖ,­Vio­le­ta­RA­MA­NAUS­KAI­TĖPro duk ty vio jo mo ky mo si kla sės mo ky to jos-ku ra to rės

Kė dai nių „Auš ros“ svei ka ti ni mo ir spor to pa grin di nė je mo-kyk lo je su si ti ko Klai pė dos Ged mi nų pa grin di nės, Vil niaus „Sau lė te kio“ vi du ri nės ir mū sų, „Auš ros“, mo kyk lų To le ran ci jos ug dy mo cen trų at sto vai. Mo kyk lų ko man dos drau ge įgy ven di-no me tri ša lį ša lies mo ky mo įstai gų ben drų edu ka ci nių veik lų pro jek tą „Ši tą že mę man li ki mas do va no jo...“

Sve čius nuo tai kin gu šo kiu pa svei ki no mo kyk los tau ti nių šo kių ko lek ty vas „Da gi lis“, va do vau ja mas mo ky to jos Da nu-tės Pi li bie nės. Mo kyk los di rek to rius Ovi di jus Ka čiu lis pri sta tė mo kyk lą – kas esa me, kuo esa me iš skir ti niai, kaip mo kyk lo je įgy ven di na me olim pi nio ug dy mo, svei ka tos ug dy mo pro gra-mas. Klai pė dos Ged mi nų pa grin di nės mo kyk los di rek to rius, šio pro jek to ini cia to rius Au re li jus Liau dans kas pri mi nė pro jek to tiks lus – ug dy ti są mo nin gą, to le ran tiš ką, ak ty vų pi lie tį, ge ban tį sa vo veiks mą grįs ti do ri niais prin ci pais. Jis kal bė jo apie pa gar-bos ki tai kul tū rai po žiū rio for ma vi mą, dau gia kul tū rę ap lin ką, ku ri sie ja vi sų mo kyk lų mo ki nius.

Pro jek to veik lo se da ly va vo Tarp tau ti nės ko mi si jos na cių ir so vie ti nio oku pa ci nių re ži mų nu si kal ti mams įver tin ti di rek to riaus pa va duo to ja, švie ti mo pro gra mų ko or di na to rė In gri da Vil kie nė. Ji su pa žin di no su ko mi si jos veik la, To le ran ci jos ug dy mo cen-trų tin klu Lie tu vo je. Vieš nia kon sta ta vo, kad tri jo se mo kyk lo se ak ty viai vei kia To le ran ci jos ug dy mo cen trai, pa si džiau gė mū sų pa si rink ta mo ki nių ug dy mo for ma – kul tū ri niais mai nais, ska ti-nan čiais ben dra vi mą, ini cia ty vu mą, žmo giš kų jų kom pe ten ci jų ug dy mą. I. Vil kie nė mo ki niams ve dė edu ka ci nę pa mo ką-prak-ti ku mą „Na cių ir so vie tų oku pa ci jų nu si kal ti mai ir jų pa sek mės Lie tu vos vi suo me nei“. Tai bu vo ne tra di ci nė, įdo mi, ne už mirš-ta ma pa mo ka, ku rio je mo ki niai dis ku ta vo, iš sa kė sa vo po žiū rį, pra plė tė is to ri nes ži nias.

Mo ki nių kul tū ri niai mai nai „auš ro je“

Mū sų mo kyk los di rek to riaus pa va duo to ja ug dy mui Ri ta Lu-ko še vi čie nė pri sta tė mo kyk lo je įgy ven di na mą Švie ti mo apie to ta li ta ri nių re ži mų nu si kal ti mus, nu si kal ti mų žmo niš ku mui pre ven ci jos ir to le ran ci jos ug dy mo pro gra mą, mo kyk los sie kį plė to ti žmo gaus tei sių kul tū rą, ug dy ti pa gar bą ki tų tau tų kul tū ros pa vel dui, tai kant mo der nias dau gia kul tū res švie ti mo for mas.

Vy ko ben dros tri jų mo kyk lų mo ki nių veik los mu zi kos, šo kių, fil mo kū ri mo sek ci jo se, ati da ry tos kū ry bi nės dirb tu vės „Ki toks“. Ap ta rė me, kad to le ran ci ja ga li bū ti ly ties, ra sės, tau ty bės, kal-bos, kil mės, so cia li nės pa dė ties, ti kė ji mo, įsi ti ki ni mų ar pa žiū rų, am žiaus, ly ti nės orien ta ci jos, ne ga lios, et ni nės pri klau so my bės, re li gi jos pa grin du. Sa vo po žiū rį į to le ran ci ją mo ki niai iš reiš kė per me ną, jaus mus, gy ve ni mo su pra ti mą. Ati da rė me tri jų mo kyk lų mo ki nių dar bų pa ro dą mo kyk los ga le ri jo je „A“ ir ap do va no jo me jau nuo sius kū rė jus, pa si ro dė mo kyk los šiuo lai ki nės mu zi kos gru pė. Pa ro da ke liaus į Vil niaus „Sau lė te kio“ vi du ri nę mo kyk lą, vė liau pa puoš Klai pė dos Ged mi nų pa grin di nę mo kyk lą.

Pro jek to da ly viams bu vo su reng ta kul tū ri nė pa žin ti nė eks-kur si ja į Dau gia kul tū rį cen trą, svei ka tos va lan da mo kyk los ba sei ne.

Ri­ta­LU­KO­ŠE­VI­ČIE­NĖKė dai nių „Auš ros“ svei ka ti ni mo ir spor to pagr. m-klos

di rek to riaus pa va duo to ja ug dy mui

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2013 m. Nr. 10 (332)

9

Mo kyk lų veik los ko ky bės įsi ver ti ni mas, kaip api brė žia Švie ti-mo įsta ty mas ir nu ro do Įsi ver ti ni mo re ko men da ci jos, yra vie nas iš mo kyk los veik los to bu li ni mo įran kių.

2011–2012 m. m. Na cio na li nei mo kyk lų ver ti ni mo agen tū rai (NMVA) 90 proc. Lie tu vos ben dro jo ug dy mo mo kyk lų pa teik ta in for ma ci ja apie įsi ver ti ni mą ro do, kad veik los įsi ver ti ni mas mo-kyk lo se vyks ta, yra su pras tas ir pri im tas. Iš pa teik tų duo me nų ga li ma įžvelg ti aiš kias ten den ci jas, ką mo kyk los daž niau siai ren ka si to bu lin ti ir kaip joms tai se ka si da ry ti.

Re mian tis tu ri mais įsi ver ti ni mo duo me ni mis ga li ma teig ti, kad nuo 2004 m. pa grin di nė ten den ci ja yra Mo­ki­nių­mo­ky­mo­si­mo­ty­va­ci­jos­ir Mo­kė­ji­mo­mo­ky­tis­to bu li ni mas. Jo lan ta Na vic kai tė ir dr. Vai va Vai ce kaus kie nė (2006), ana li zuo da mos pir muo sius įsi ver ti ni mo (tuo met vi daus au di to) duo me nis, ra šė, kad vi sų ti pų mo kyk los ke lia tą pa čią pro ble mą – mo ki nių ne no rą mo ky-tis. Ši ten den ci ja išli ko ne pa ki tu si nuo pat 2004 m. – mo kyk los daž niau siai rin ko si to bu lin ti mo ki nių mo ky mo si mo ty va ci ją. Su pran ta ma, kad mo ty va ci ja yra vie na svar biau sių sėk min go mo ky mo si prie lai dų ir ją ga li ma nuo lat to bu lin ti, sie kiant vis ge res nių re zul ta tų, ta čiau iš mo kyk lų pa tei kia mų kie ky bi nių ir ko ky bi nių duo me nų ma to me, kad mo kyk los yra įstri gu sios šios pro ble mos spren di mų pa ieš ko se.

Mo Ky Mo si Mo ty va ci Jos pro bLe Mos spen Di Mų pa ieŠ Kos

Įsi ver ti ni mo re ko men da ci jo se mo ky mo si mo ty va ci ja at sklei-džia ma kaip no ras mo ky tis, ak ty vu mo ir pa si tė ji mo sa vo jė go-mis ly gis; at sa ko my bė už sa vo mo ky mą si: lan ko mu mas, na mų dar bų at li ki mas; mo ki nių įsi trau ki mo per pa mo ką ly gis.

Ką mo kyk lų pe da go gai to bu li na sa vo veik lo je, kad mo ki nių mo ky mo si mo ty va ci ja di dė tų ar ba bent jau ne ma žė tų?

Kas penk ta mo kyk la (N = 234, t. y. 20,9 proc.) rin ko si to-bu lin ti Mo­ky­mo­si­mo­ty­va­ci­ją. At sa ky mų tu ri nio ana li zė at lik ta įsi gi li nus į 77 mo kyk lų, nu ro džiu sių veik los ko ky bės to bu li ni mo už baig tą mo­ky­mo­si­mo­ty­va­ci­jos įsi ver ti ni mo ir to bu li ni mo cik lą (veik las to bu li nant pa si rink tus ro dik lius, to bu li ni mo re zul ta tus bei to bu li ni mo po ky čius). Ką da rė mo kyk los, ku rioms pa vy ko

Mo ki nių mo ky mo si mo ty va ci ja – ką ir kaip to bu li na me

1 pav. Veik los, at lie ka mos to bu li nant mo ki nių mo ky mo si mo ty va ci ją (NMVA duo me nys)

pa to bu lin ti mo ky mo si mo ty va ci ją, ir ko kie po ky čiai įvy ko ge ri-nant pa si rink to ro dik lio veik las? Tam bu vo at lik ta at sa ky mų į at vi rą klau si mą tu ri nio se man ti nė ana li zė. To bu li ni mo veik los pa si žy mė jo ga na di de le įvai ro ve (1 pav.).

Vi sų ti pų mo kyk los at krei pia dė me sį į pe da go gų kom pe ten-ci jų to bu li ni mą ne tik da ly vau jant se mi na ruo se, bet ir ren giant dis ku si jas, da li jan tis re ko men da ci jo mis, ve dant at vi ras pa mo-kas ir kt. Pa vyz džiui, mo kyk la, ap tar da ma to bu li ni mo veik las, ra šo: „...mo­kyk­los­me­to­di­nė­je­prak­ti­nė­je­kon­fe­ren­ci­jo­je­ap­tar­ti­dar­bo­su­įvai­rių­ge­bė­ji­mų­tu­rin­čiais­mo­ki­niais­prak­ti­niai­as­pek­tai,­mo­ky­to­jai­pa­tei­kė­ge­riau­sios­pe­da­go­gi­nės­prak­ti­kos­re­ko­men­da­ci­jas,­kaip­dirb­ti,­kad­mo­ki­niams­pa­mo­ko­je­bū­tų­įdo­mu“. Mo ky to jų kom pe ten ci jų to bu li ni mas yra vie nas iš svar biau sių to bu lė ji mo po žy mių. Ge ros mo kyk los stu di jo je nu ro do ma, jog ge ros or ga ni za ci jos bruo žai yra nuo lat be si mo kan ti ben druo-me nė, ku rios na riai ben dra dar biau ja, da li ja si pa tir ti mi, nuo lat au ga ir to bu lė ja (NMVA, 2012).

Dau ge lis mo ky to jų sten gė si to bu lin ti mo ki nių mo ky mą si ves da mi vis įdo mes nes ir pra smin ges nes pa mo kas, pa si telk-da mi pa trauk lias veik los for mas (me to dus, bū dus, už duo tis ir stra te gi jas) tam, kad su do min tų mo ki nius, kad in for ma ci ja bū tų su pran ta mes nė: „Mo­ky­to­jai­ tai­kė­ įvai­res­nius­mo­ky­mo(si)­me­to­dus.­Mo­ki­niams­bu­vo­ pa­tei­kia­mos­ kū­ry­biš­ku­mą­ska­ti­nan­čios­ už­duo­tys.­Mo­ki­nių­ kū­ry­biš­ku­mą­ sėk­min­gai­ at­sklei­dė­ne­pa­mo­ki­nės­die­nos,­skir­tos­me­ni­nei,­kū­ry­bi­nei­ir­kt.­ veik­lai.“

Šian dien pa mo ko se bū ti na at si žvelg ti į mo ki nių mo ky mo si ge bė ji mus, pa mo kos tu ri nio pri tai ky mo bū dus, sie kia mus tiks lus ir pa mo kos me to dų įvai ro vę. Moks li nin kas Dže ris Broi sas (Je re E. Brois) (Helm ke, 2012), nu ro do, jog „mo ky mo pro ce se veik la ir už duo tys tu rė tų bū ti įvai ria pu siš kos ir įdo mios, kad mo ty vuo tų mo ki nius įsi trauk ti, be to, nau jos, rei ka lau jan čios pa stan gų ir tei kian čios ga li my bių su kaup ti pra smin gos mo ky mo si pa tir ties, o ne vien ver čian čios kar to ti tai, kas ne bū ti na, bet kar tu ir įvei-kia mos, kad mo ki niai su jo mis sėk min gai su si do ro tų“.

Mo kyk los, ypač pra di nės ir pa grin di nės, rin ko si to bu lin-ti mo ki nių ak ty vu mą ska ti nan čias veik las: ren gė pro jek tus, at li ko kū ry bi nius dar bus, da ly va vo kon kur suo se, var žy bo se

10

vi suo me ni nė se ar sa vi val dos veik lo se. „Mo­ty­vai­mo­ky­tis­stip­ri­na­mi­ren­giant­įvai­rius­pro­jek­tus,­at­lie­kant­kū­ry­bi­nius­dar­bus,­da­ly­vau­jant­įvai­riuo­se­kon­kur­suo­se.“

Mo ki nių mo ky mo si mo ty va ci ja daž niau siai sie ja ma su lan ko-mu mo pro ble ma. Tik pra di nės mo kyk los re čiau pa brė žė mo ki nių mo kyk los lan ko mu mo stip ri ni mą, vi sos ki tos – tiek pa grin di nės, tiek pro gim na zi jos, tiek vi du ri nės bei gim na zi jos – lan ko mu mo pro ble mos spren di mui tei kė daug dė me sio. Tuo tiks lu mo kyk los įgy ven di no įvai rias veik las:

Ne ma ža da lis mo kyk lų, to bu lin da mos lan ko mu mą, griež ti na •lan ko mu mo ap skai tą, to bu li na tvar kas, ku ria lan ko mu mo kon tro lės sis te mas:

„Su­stip­rin­ta­lan­ko­mu­mo­kon­tro­lė:­ap­skai­ta­kla­sė­se,­po­kal­biai­su­ vai­kais­Vai­ko­ ge­ro­vės­ ko­mi­si­jo­je.­Mo­kyk­los­ di­rek­to­riaus­pa­dė­kos­moks­lo­me­tų­pa­bai­go­je­už­ge­rą­mo­ky­mą­si­ir­lan­ko­mu­mą.“„Ve­dė­ne­lan­kan­čių­ar­blo­gai­lan­kan­čių­mo­ki­nių­ap­skai­tą.­Kla­

sių­tė­vų­su­si­rin­ki­muo­se­ap­tar­tos­blo­go­lan­ko­mu­mo­prie­žas­tys,­bu­vo­ska­ti­na­mi­ge­riau­sie­ji­moks­lei­viai.“„Su­kur­ta­pa­mo­kų­lan­ko­mu­mo­kon­tro­lės­sis­te­ma.“

Da lis mo kyk lų ieš ko bū dų stip rin ti ben dra dar bia vi mą su •tė vais, so cia li niais part ne riais:

„Mo­kyk­la­ įsi­ve­dė­e.­ die­ny­ną,­ tė­vai­ ope­ra­ty­viai­ bu­vo­ in­for­muo­ja­mi­ apie­mo­ki­nių­ pa­mo­kų­ lan­ko­mu­mą,­mo­ky­mo­si­ pa­sie­ki­mus.“„Pa­si­tel­kus­so­cia­li­nius­dar­buo­to­jus­ap­lan­ky­tos­vi­sos­šei­mos,­

ku­rių­mo­ki­niai­dau­giau­sia­pra­lei­džia­pa­mo­kų.­Už­megz­tas­dia­lo­gas­su­tė­vais,­ku­rie­vi­siš­kai­ne­lan­kė­mo­kyk­lo­je­or­ga­ni­zuo­ja­mų­tė­vų­su­si­rin­ki­mų.­Aki­vaiz­džiai­pa­ge­rė­jo­mo­ki­nių­lan­ko­mu­mas,­tė­vai­at­sa­kin­giau­kon­tro­liuo­ja­ sa­vo­vai­kų­ lan­ko­mu­mą­ ir­mo­ky­mą­si.“

Da lis mo kyk lų, siek da mos to bu lin ti mo ki nių lan ko mu mą, •tai ko kom plek si nes prie mo nes:

„Pa­reng­ta­ ir­ tai­ko­ma­nau­ja­pa­mo­kų­lan­ko­mu­mo­ap­skai­tos­tvar­ka,­sėk­min­gai­tę­sia­veik­lą­Vai­ko­ge­ro­vės­ko­mi­si­ja,­pa­si­tei­si­no­nau­jos­–­ku­ra­to­riaus­pa­rei­gy­bės­įve­di­mas.“„Mo­ki­nių­ lan­ko­mu­mas­ ir­ pa­žan­gu­mas­ana­li­zuo­ja­mas­Mo­

ky­to­jų­ ta­ry­bos­ ir­Vai­ko­ge­ro­vės­ ko­mi­si­jos­ po­sė­džiuo­se.­Per­pa­mo­kas­mo­ky­to­jai­tai­kė­ak­ty­viuo­sius­ug­dy­mo­me­to­dus,­IKT.­Pa­ge­rė­jo­mo­ki­nių­lan­ko­mu­mas.“

Pa ste bė ti na, kad lan ko mu mo ap skai tos griež ti ni mo prie-mo nės ne vi sa da už tik ti na sie kia mą re zul ta tą: „su­ma­žė­jo­ne­pa­tei­si­na­mų­pa­mo­kų­skai­čius,­bet­pa­di­dė­jo­pa­tei­si­na­mų­pa­mo­kų­skai­čius“. Ti kė ti na, mo kyk los šio mis prie mo nė mis no rė jo to bu lin ti mo ki nių mo ty va vi mą da ly vau ti pa mo ko je. Ta čiau tik fi zi nis mo ki nių da ly va vi mas pa mo ko je ne bū ti nai ge ri na mo ky-mo si mo ty va ci ją. Tai ga li bū ti net gi ne igia mas griež tos tvar kos pa da ri nys, kai tai syk lės ne ska ti na pa aug lių kū ry biš ku mo, jų sa vi raiš kos. Svar bu stip rin ti ir ska tin ti įvai rių ga bu mų mo ki-nių vi di nę mo ty va ci ją – no rą da ly vau ti ug do mo sio se veik lo se ir siek ti as me ni nės pa žan gos. Anot An drė Helm kės (An dre Helm ke), kad mo ki nys bū tų pa mo ko je, yra bū ti na są ly ga – jei mo ki niai bė ga iš pa mo kų, jas pra lei džia be prie žas ties, taip pat pa mo kas pra lei džia dėl li gos, dėl to bet ku riuo at ve ju nu ken čia mo ky ma sis. Ta čiau mo ki niui fi ziš kai bū ti pa mo ko je nė ra vie nin-te lė svar bi mo ky mo si są ly ga. La bai svar bu ak ty vaus mo ki nio da ly va vi mo pa mo ko je truk mė. Kar tais ga li at ro dy ti, kad mo ki-nys la bai su si kau pęs ir mąs tan tis, ne už si i man tis pa ša li niais veiks mais, ne truk dan tis nei mo ky to jui, nei kla sės drau gams, ta čiau tuo tik ku ria mas su si do mė ju sio ir įsi trau ku sio į dar bą mo ki nio įvaiz dis. Ir prie šin gai – mo ki nys ga li žiū rė ti pro lan gą, raus tis kup ri nė je ar pa na šiai, ta čiau iš tik rų jų jis ak ty viai mąs to ir da ly vau ja pa mo ko je. La bai svar bu mo ky to jui at pa žin ti šiuos el ge sio ti pus. Mo ky to jui ne rei kė tų nu si ra min ti ir la bai ge rai ver-tin ti sa vo pa mo ką tik pagal tai, kad jo je da ly vau ja vi si mo ki niai. Mo ky to jas tu rė tų ver tin ti, ar įdo mi, pa trauk li pa mo ka mo ki niui,

ar be si mo kan ty sis ga li veik ti, sa va ran kiš kai at lik ti už duo tis, ak-ty viai pats mo ky tis, įsi trauk ti į pro ble mi nį mo ky mą, į mo ky mą si ben dra dar biau jant (Helm ke, 2012).

Iš mo kyk lų at siųs tos veik lų to bu li ni mo in for ma ci jos ma ty ti,

kad tik ma ža da lis mo kyk lų (8,5 proc.) ren ka si to bu lin ti pa ska ti-ni mų, pa gy ri mų ir pa dė kų veiks min ges nį nau do ji mą. Ta čiau iš jų di džio ji da lis (72,2 proc. iš anks čiau mi nė tų 8,5 proc.) mo kyk lų mo ki nių pa ska ti ni mus su pran ta kaip ge riau sių mo ki nių ap do va-no ji mą di plo mais, pa dė ko mis kas mė ne sį, pus me čio ar moks lo me tų pa bai go je. Iš jų tik re ta (4,5 proc. iš anks čiau mi nė tų 8,5 proc.) mo kyk la ren ka si to bu lin ti veiks min gai nau do ja mus pa ska ti ni mus ir pa drą si ni mus pa mo kų me tu, pra smin gai ir tin-ka mai įver ti nant kiek vie no mo ki nio pa da ry tą, kad ir ne di de lę, pa žan gą ar pa siek tus ge res nius re zul ta tus: „Mo­ky­to­jai­pa­ste­bi­mo­ki­nio­sėk­mę­ir­daž­niau­siai­pa­gi­ria­žo­džiu.“­„Mo­ky­to­jai­tai­ko­įvai­rias­ska­ti­ni­mo­for­mas:­už­na­mų­dar­bų­at­li­ki­mą,­ge­rą­lan­ko­mu­mą,­ak­ty­vų­da­ly­va­vi­mą­pa­mo­ko­se.“

Ma to me, kad mo kyk lo se vy rau ja iš ori niai mo ty va ci jos ska-ti ni mo bū dai, nors, kaip pa ste bi Džo nas Ha ti (John Hat tie, 2008), iš ori niai ap do va no ji mai ma žiau siai veiks min ga ska-ti ni mo for ma ir pa pras tai net gi ken kia mo ki nių mo ty va ci jai, tu ri ne igia mos įta kos ne ap do va no tų mo ki nių sa vi ver tei, di di na ne pa gei dau ja mą kon ku ren ci ją, o tai ga li bū ti pa šai pų ir pa ty-čių tarp mo ki nių prie žas tis. Nuo la ti niai pa ska ti ni mai pa mo ko je pa brė žiant mo ki nio pa stan gas, jo at lik tus dar bus, nau do jant for muo ja mo jo ver ti ni mo ele men tus, su tei kiant grįž ta mą jį ry šį, yra ypač veiks min gas bū das, mo ky mo si mo ty va ci jai ir mo ki nio sa vi ver tei stip rin ti.

6,6 proc. mo kyk lų, pa si rin ku sios to bu lin ti mo ki nių mo ky mo si mo ty va ci ją, su si tel kia stip rin ti ry šius su mo ki nių tė vais. Iš jų dau-gu ma (64,7 proc. iš anks čiau mi nė tų 6,6 proc.) tė vus in for muo ja apie jų vai kų mo ky mo si sėk mę: „įve­dė­me­elek­tro­ni­nį­die­ny­ną,­to­dėl­mo­ki­niai­ir­mo­ky­to­jai,­tė­vai­ir­mo­ky­to­jai­tu­rė­jo­ga­li­my­bę­la­biau­ben­dra­dar­biau­ti“.­Penk ta da lis (23,5 proc. iš anks čiau mi nė tų 6,6 proc.) tė vus įtrau kia į mo kyk los veik los ren gi nius, o li ku sie ji (11,8 proc. iš anks čiau mi nė tų 6,6 proc.) pa brė žia tė vų pe da go gi nį švie ti mą.

4,7 proc. mo kyk lų, pa si rin ku sių di din ti mo ki nių mo ky mo si mo-ty va ci ją, at krei pia dė me sį į už duo da mų na mų dar bų už duo tis. Iš jų dau gu ma (66,7 proc. iš anks čiau mi nė tų 4,7 proc.) svar biu to bu li ni mo veik lų as pek tu lai ko tai, kad pa tys mo ki niai at lik tų na mų dar bų už duo tis: „ska­ti­na­mi­ sa­va­ran­kiš­kai­ at­lik­ti­ na­mų­dar­bus,­pa­si­rink­ti­at­li­ki­mo­bū­dą,­su­si­ras­ti­rei­kia­mą­in­for­ma­ci­ją“. Be veik penk ta da lis mo kyk lų (16,7 proc. iš anks čiau mi nė tų 4,7 proc.) at si žvel gia į už duo da mų na mų dar bų krū vį ir na mų dar bų tiks lin gu mą ar na mų dar bų di fe ren ci ja vi mą: „di­fe­ren­ci­juo­ja­mi­na­mų­dar­bai,­ypač­at­si­žvel­gia­ma­į­spe­cia­lių­jų­ug­dy­mo­si­po­rei­kių­tu­rin­čius­mo­ki­nius“.

Vi sų ti pų mo kyk los (ma žiau – vi du ri nės) rin ko si to bu lin ti pa-mo ko je mo ky mą si ska ti nan čių in for ma ci nių šal ti nių pa nau do ji-mą: „mo­ky­to­jai­pra­dė­jo­efek­ty­viau­nau­do­ti­įvai­rius­IKT­me­to­dus,­įvai­rias­ska­ti­ni­mo,­ver­ti­ni­mo­ir­įsi­ver­ti­ni­mo­for­mas“.

Ana li zuo jant at rink tų mo kyk lų duo me nis, pa ste bi ma kad 2,7 proc. mo kyk lų ska ti na ug do mo sios veik los di fe ren ci ja vi mą už tik rin da mos kiek vie no mo ki nio sa vi tu mą – 14,3 proc. (iš anks-čiau mi nė tų 2,7 proc.) mo kyk lų pa mo ko je at si žvel gia į skir tin gus mo ki nių mo ky mo si sti lius, o dau gu ma 85,7 proc. (iš anks čiau mi nė tų 2,7 proc.) ne nu ro do, ko kiais bū dais di fe ren ci juo tas mo ky mo pro ce sas. Ke le rių me tų iš ori nio ver ti ni mo duo me nys ro do, kad kas die nė je mo kyk lų veik lo je di fe ren ci ja vi mas yra to bu lin ti nas. Įsi ver ti ni mo ko ky bi nė je ana li zė je taip pat trūks ta kon kre tu mo, ap ra šant di fe ren ci ja vi mo to bu li ni mo veik las ir jų po vei kį mo ki nių mo ky mo si mo ty va ci jai. Ver tė tų kon kre tin ti di-fe ren ci ja vi mo veik las, kaip pa ta ria A. Helm kė ir F. V. Šra de ris (F. W. Schra der) (Helm ke, 2012), pras čiau be si mo kan tiems mo ki niams skir ti pa pil do mo dė me sio; skir ti skir tin gas už duo tis ga biems ar spe cia lių jų po rei kių mo ki niams; skir ti pa pil do mas už duo tis, kai mo ki niai ko nors ne su pran ta; leis ti lais vai pa si rink ti teks tus ar už duo tis; kla sė je for muo ti gru pe les, ku rio se kar tu dir ba skir tin gai be si mo kan tys mo ki niai ir pa na šiai.

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2013 m. Nr. 10 (332)

11

to bu Li ni Mas ir Jo su KeL ti po Ky čiai

Nu sa ky da mos po ky čius, ku riuos su kė lė jų to bu li ni mo veiks-mai, mo kyk lų ben druo me nės su si du ria su sun ku mais – ap skri tai veik las ga li įvar dy ti 9,3 proc. mo kyk lų, o šių veik lų su kel tus po ky čius nu ro do tik 21 proc. mo kyk lų (2 pav.).

Iš 234 mo kyk lų, pa si rin ku sių to bu lin ti mo ki nių mo ky mo si mo ty va ci ją, kon kre čius po ky čius ga li įvar dy ti tik 77 mo kyk los (žr. 3 pav.).

Mo kyk los, pa si rin ku sios to bu lin ti mo­ky­mo­si­mo­ty­va­ci­ją,­nu ro dė, jog daž niau siai pa ty rė sėk mę – ge rė jan tys mo ki nių mo ky mo si pa sie ki mai, ge rė jan tis mo kyk los lan ko mu mas, pa-di dė jęs mo ki nių ak ty vu mas, su stip rė ju si mo ky mo si mo ty va ci ja ir pa di dė jęs mo ki nių pa si ti kė ji mas sa vi mi, iš au gu si at sa ko my bė už mo ky mą si. Taip pat mo kyk los nu ro dė re čiau įvy ku sius po-ky čius: dau giau tė vų dė me sio, na mų dar bų at li ki mas, di des-nis įsi trau ki mo per pa mo ką ly gis ir ge rė jan tys pa čių mo ky to jų ge bė ji mai.

Mo ty va ci Ja – pro bLe Ma, prie žas tis ar pa seK Mė?

67,1 proc. mo kyk lų, to bu li nu sių mo ki nių mo ky mo si mo ty va-ci ją, ne ga li įvar dy ti po ky čių. Ky la klau si mas – ko dėl? Gal būt im da mie si to bu lin ti vie ną ar ki tą ro dik lį (šiuo at ve ju mo ky mo si mo ty va ci ją) ne pa kan ka mai dė me sio sky rė pro ble mos ana li zei, prie žas ties ir pa sek mės ry šių nu sta ty mui? Ne pa kan ka ma mo-ky mo si mo ty va ci ja daž niau siai yra ki tų pro ble mų pa sek mė, o prie žas tys ga li bū ti la bai įvai rios, ir ne bū ti nai tai yra „Ug dy mo ir mo ky mo si sri ties“ as pek tai.

Tai kas gi vyks ta pa čio je pa mo ko je, kad vai kai ran da įdo mes-nių ir svar bes nių veik lų ne gu mo ky ma sis? Že ma mo ky mo si mo-ty va ci ja yra su si ju si su mo ky mu pa mo ko je. Ar šių die nų vai kui ne įdo mu? Ar jis jau čia bai mę, nes yra di de lės ži nių spra gos? Ar jį vei kia iš anks ti nė mo ky to jo nuo sta ta ir lū kes čiai? Kaip tei gė Dž. Ha ti (2008), mo ki nį au gins tik mo ky to jo ti kė ji mas, kad kiek-

vie nas mo ki nys ga li pa da ry ti pa žan gą mo ky da ma sis jo da ly ko vis su dė tin gė jant už duo tims ir pri tai kant mo ky mo pro gra mą, pa rem tą mo ky to jo ir mo ki nio pa na šiais pa žan gos lū kes čiais. Mo kyk los, to bu lin da mos sa vo veik lą, mo ki nių mo ky mo si lū-kes čiams ski ria dar ne pa kan ka mai dė me sio, ta čiau pa ste bi ma ten den ci ja, kad pra di nės mo kyk los su vo kia as me ni nės pa žan-

gos ste bė ji mo ir grį ži mo prie ne su pras tų ar ne iš mok tų da ly kų svar bą ir daž niau ne gu ki tų ti pų mo kyk los dir ba ta lin kme.

Ka rol Veis (Ca rol H. Weiss, 2006), ana li-zuo da ma tie sio gi nius ir ne tie sio gi nius ry šius tarp mo ky to jų vi zi tų į na mus ir mo ki nių skai ty-mo pa sie ki mų, įro do prie žas ties ir pa sek mės ry šių svar bą bei jų ne tie sio gi nį po vei kį. Taip yra ir su mo ki nių mo ky mo si mo ty va ci ja, prie-žas čių daž niau siai rei kia ieš ko ti gi liau.

Pa ste bė ti na, kad pla nuo da mos veik las, skir tas mo ky mo si mo ty va ci jai to bu lin ti, mo-

kyk los vis daž niau at krei pia dė me sį į iš mo ki mo ste bė ji mo, ver ti ni mo as pek tus, nors šiuos ro dik lius to bu lin ti pa si ren ka dar ne daž nai.

ver ti ni Mo ir Mo ty va ci Jos są vei Ka

Re flek si ja, for muo ja ma sis ver ti ni mas yra vie ni svar biau sių veiks nių, pa lai kan čių ir ska ti nan čių mo ky mo si mo ty va ci ją ir tu rin tys di džiau sią įta ką mo ki nių pa sie ki mams. Dže fas Pe tis (Ge off Pet ty) (2008), ana li zuo da mas mo ky mo me to dų veiks-min gu mą, at sa ką ar ba „ver ti ni mą mo ky mui si“ nu ro do, kaip vie ną veiks min giau sių me to dų. Jis, rem da ma sis Dž. Ha ti dar bais,

ra šo, kad „at sa kas“ ap ima pa sa-ky mą mo ki niams, ką jie pa da rė ge rai (tei gia mas pa ska ti ni mas) ir ką jiems rei kia pa da ry ti, kad pa ge rin tų sa vo re zul ta tus (dar bo tai sy mas, sie kiai ir t. t.), be to, tiks lų pa aiš ki ni mą.

To bu lin da mos mo­ky­mo­si­mo­ty­va­ci­ją, 5 proc. mo kyk lų, at-krei pia dė me sį į ver ti ni mą kaip mo ky mo si mo ty va ci ją ska ti-nan tį veiks nį. Iš jų penk ta da lis (23,1 proc. iš anks čiau mi nė tų 5 proc.) ku ria ir to bu li na mo kyk-los ver ti ni mo kri te ri jų ap ra šus, nuo sta tus, tvar kas. Ti kė ti na, kad tai da ro tik pe da go gai, nes tik 7,7 proc. (iš anks čiau mi nė tų 5 proc.) mo kyk lų nu ro do, kad pri sta to mo ki niams ver ti ni mo sis te mas: „mo­ki­niai­su­pa­žin­din­ti­su­ver­ti­ni­mo­sis­te­ma“.­

Treč da lis (30,8 proc. iš anks-čiau mi nė tų 5 proc.) mo kyk lų ste bi mo ki nių mo ky mo si pa žan-

gą – kau pia duo me nis apie mo ki nių pa žan gą, ap ta ria ir ana li-zuo ja ją. Pa ste bi mas mo kyk lų su si tel ki mas stip rin ti mo ki nių mo-ty va ci ją pa si tel kiant ver ti ni mą: nau do ja mas kau pia ma sis ba las (15,4 proc. iš anks čiau mi nė tų 5 proc.) bei for muo ja ma sis ver-ti ni mas (7,7 proc. iš anks čiau mi nė tų 5 proc.), taip pat mo ki niai ska ti na mi įsi ver tin ti sa vo mo ky mą si (23,1 proc. iš anks čiau mi nė tų 5 proc.). Ta čiau mo kyk lų at siųs to je to bu li ni mo veik lų in for ma ci jo je pa si gen da ma at ski rų mo ki nių in di vi du a lios pa žan-gos ir pa stan gų ver ti ni mo pa mo kos me tu, ap ta ri mo ir spren di mų pri ėmi mo kar tu su mo ki niais dėl to les nės jų pa žan gos sie ki mo.

Ver ti ni mo, kaip mo ky mo si, mo ty va ci ją ska ti nan čio veiks nio reikš mė pa brė žia ma „Mo ki nių pa žan gos ir pa sie ki mo ver ti ni-mo sam pra to je“. Šia me do ku men te api brė žia mas ver ti ni mo tiks las – pa dė ti mo ki niui mo ky tis ir bręs ti kaip as me ny bei; pa teik ti in for ma ci ją apie mo ki nio mo ky mo si pa tir tį, pa sie ki mus ir pa žan gą.

2 pav. To bu li ni mo veik lų ir jų su kel tų po ky čių san ty kis (NMVA duo me nys)

3 pav. Mo ki nių mo ky mo si mo ty va ci jos (2.4.1.) to bu li ni mo veik lų po ky čiai (NMVA duo me nys)

12

Ver ti ni mo už da vi niai de ta li zuo ja tiks lą, juo se pa brė žia ma ver-ti ni mo pa skir tis – pa dė ti pa žin ti sa ve; kel ti mo ky mo si tiks lus; pa-dė ti įžvelg ti ga li my bes; pa dė ti siek ti aukš tes nių tiks lų, mo kyk lai nu sta ty ti sa vo dar bo ko ky bę; in for muo ti tė vus. Ver ti ni mo už da vi-niai pa brė žia ver ti ni mo kaip pa gal bos mi si ją. Ver ti ni mo pro ce sas ap ima tris san dus – ver ti ni mas kaip pa ži ni mas, ver ti ni mas kaip ug dy mas ir ver ti ni mas kaip in for ma vi mas. Daž nai mo kyk lo se dau giau sia dė me sio ski ria ma ver ti ni mui kaip in for ma vi mui (taš kai, pa žy miai, eg za mi no įver ti ni mai ir kt.), o ver ti ni mo kaip pa ži ni mo ir ver ti ni mo kaip ug dy mo pro ce sus iš orės ver tin to jai ke le tą me tų įvar di ja kaip na cio na li niu mas tu to bu lin ti nus as-pek tus. Ro dik lis 2.6.2. „Ver ti ni mas kaip ug dy mas“ nuo 2007 m. kas met pa ten ka į to bu lin ti nų ro dik lių pen ke tu ką (–5), 2012 m. šį ro dik lį to bu lin ti bu vo re ko men duo ja ma 47,8 proc. (N = 113) ver tin tų mo kyk lų (NMVA iš ori nio ver ti ni mo duo me nys).

Svar bu su pras ti ver ti ni mo ir įver ti ni mo są vo kų sam pra tų skir tu mą. Ver ti ni mas – nuo la ti nis in for ma ci jos apie mo ki nio mo ky mo si pa žan gą ir pa sie ki mus kau pi mo, in ter pre ta vi mo ir api ben dri ni mo pro ce sas. Įver ti ni mas – ver ti ni mo pro ce so re zul ta tas, kon kre tus spren di mas apie mo ki nio pa sie ki mus ir pa da ry tą pa žan gą. Su pran ta ma, kad įver ti ni mas ne ga li bū ti nuo la ti nis, nuo la ti nės „va ro mo sios jė gos“ funk ci ja ati ten ka for-muo ja ma jam ver ti ni mui – ver ti ni mui kaip ug dy mui.

Pa grin di nio ir vi du ri nio ug dy mo pa ko po se pa žy mys vis dar yra svar bus – pa žy mio no ri ir mo ki niai, ir tė vai, ir mo ky to jai. Bet kiek pa žy mys at lie ka ug do mą ją funk ci ją? Dž. Pe tis (2008) ap ra šo sa vo ko le gos Ru to But le rio (Ruth But ler) at lik tą eks pe-ri men tą, ku riuo įro do, kad mo ki nių, ku rie gau da vo tik ko men-ta rų po bū džio at sa ką, re zul ta tai pa ge rė da vo 33 proc. Ta čiau kai mo ki niai gau da vo tik pa žy mį ar ba pa žy mį su ko men ta ru, re zul ta tai pa blo gė da vo. Ko dėl? Ga vę pa žy mį sil pnes ni mo ki niai ne tek da vo pa ska tos: „Man tai ne pa vyks ta“; o ga bes ni nu si ra-min da vo „Ga vau B, tai ko dėl tu rė čiau skai ty ti ko men ta rus?“

R. But le ris pa da rė iš va dą – pa žy mių ra šy mas smuk do mo ky-mą si. Ši tas pa vyz dys iliust ruo ja ry šį tarp ver ti ni mo, įver ti ni mo ir mo ki nių mo ty va ci jos siek ti aukš tes nių re zul ta tų.

Grįž tant prie ver ti ni mo, NMVA re ko men duo ja mo je mo kyk lų veik los ko ky bės įsi ver ti ni mo me to di ko je įvar di ja mi trys ro dik liai, api bū di nan tys ver ti ni mą: 2.6.1. „Ver ti ni mas kaip pa ži ni mas“, 2.6.2. „Ver ti ni mas kaip ug dy mas“ ir 2.6.3. „Ver ti ni mas kaip in-for ma vi mas“. Ver ti ni mo as pek tų pa si rin ki mo to bu li ni mui po ky tis pa tei kia mas 4 pav.

VA duo me nų ki ti mo ten den ci ja ro do, kad 2010–2011 m. m. mo kyk los sky rė daug dė me sio ver ti ni mo as pek tų to bu li ni mui, pa ly gin ti su 2009–2010 m. m. Ta čiau 2011–2012 m. m. dė me-sio ver ti ni mui vėl ma žė ja.

Iš ori nio ver ti ni mo me tu šie mo kyk lų veik los as pek tai ver ti-na mi ne itin aukš tai, že miau siai ver ti na mas „ver ti ni mas kaip ug dy mas“ (žr. 5 pav.).

Po zi ty viai nu tei kia, kad 2010–2012 m. lai ko tar piu iš ori nio ver-ti ni mo įver ti ni mai, nors ir ne ryš kiai, bet ge rė jo. Tai lei džia da ry ti prie lai dą, kad mo kyk lo se 2010–1012 m. m. skir tas dė me sys ver ti ni mui bu vo re zul ta ty vus, ta čiau pas ku ti niais me tais jis vėl ma žė ja. To bu li nant šį veik los as pek tą, la bai svar bu at kreip ti dė me sį į ver ti na mo sios in for ma ci jos ko ky bę – ro dik lio ap ra šy-me pa brė žia mas „mo ki niui skir tos ver ti na mo sios in for ma ci jos pa sto vu mas, aiš ku mas, nau din gu mas“, tai gi in for ma ci ja tu ri bū ti ne tik aiš ki, bet ir nau din ga.

Tei kia mos in for ma ci jos ko ky bės svar bą pa brė žia ir Dž. Pe tis (2008, p. 126), jis ra šo: „Dau ge lis mo ki nių ken čia dėl „ne tei sin-gų pa stan gų“, t. y. jie sten gia si, da ry da mi blo gai, nes klai din gai su pra to už duo tis, ver ti ni mo kri te ri jus ir ki tus tiks lus. Dėl to jie sten gia si ne ta kryp ti mi. Mo ki niams ne pa si se ka ne dėl to, kad jie ne su ge ba pa da ry ti ge rai, bet to dėl, kad ne ži no, kas yra ge-rai.“ Šis pa vyz dys iliust ruo ja ko ky biš ko for muo ja mo jo ver ti ni mo po rei kį, ku ris skir tas pa dė ti mo ky tis, kad mo ki nys lai ku gau tų

grįž ta mą ją in for ma ci ją apie sa vo mo ky mo si pa tir tį, pa sie ki-mus ir pa žan gą, bū tų nu kreip tas tei sin ga pa žan gos lin kme.

Mo kyk los, pa si rin ku sios to bu lin ti mo ky mo si mo ty va ci ją, nu ro do, kad grįž ta prie ne su pras tų ar ne iš mok tų da ly kų (2,7 proc.). Iš jų dau gu ma mo kyk lų (71,4 proc. iš anks čiau mi nė tų 2,7 proc.) pa si nau do ja ug dy mo pla no ga li my be teik-ti pa pil do mas kon sul ta ci jas mo ki niams, kad bū tų ga li ma grįž ti prie mo ky mo si spra gų ir (ar) ne aiš ku mų. Ta čiau tik 14,3 proc. (iš anks čiau mi nė tų 2,7 proc.) mo kyk lų mo ky to jų iš kart pa mo ko je aiš ki na si iš ki lu sius ne aiš ku mus. Šie pro ce - sai – iš­mo­ki­mo­ste­bė­ji­mas­– ir jų to bu li ni mas yra glau džiai su si ję su for ma laus ir ne for ma laus ver ti ni mo pro ce sais.

Kas vie nuo lik ta mo kyk la (N = 99, t. y. 8,8 proc.) rin ko si to bu lin ti ver­ti­ni­mą­kaip­ug­dy­mą­(2.6.2.), iš jų po ky čius nu-ro dė 28 mo kyk los. Ana li zė at lik ta įsi gi li nus į 28 mo kyk lų, pa ty ru sių sėk mę ver ti ni mo kaip ug dy mo to bu li ni mo veik lo se. Pro gim na zi jos, pa si rin ku sios to bu lin ti ver­ti­ni­mą­kaip­ug­dy­mą, ne nu ro dė to bu li ni mo po ky čių, to dėl ne pa te ko į ana li zuo ja mos in for ma ci jos im tį.

Mo kyk los, pa si rin ku sios to bu lin ti ver­ti­ni­mą­kaip­ug­dy­mą,­daž niau siai ėmė si kom plek si nių prie mo nių ge ri nant ver ti ni-mo sis te mos aiš ku mą ir pa grįs tu mą (47,2 proc.). Daž niau siai jos kū rė ir at nau ji no mo ky mo si ver ti ni mo sis te mos tvar kas ir kri te ri jus, ku rias ne tik ap ta rė su mo ki niais ir jų tė vais, bet skel bė vie šai. Ta čiau ata skai to se ne daž nai ra šo ma apie veiks min gą pa gy ri mų, pa ska ti ni mų taikymą (6,9 proc.), nors to kių pa vyz džių yra: „at­si­ra­do­dau­giau­pa­gy­ri­mų­ir­ska­ti­ni­mų­nei­kri­ti­kos“.­Po zi ty viai nu tei kia, kad nors ir ne di de lė da lis mo-kyk lų, to bu lin da mos ver ti ni mo sis te mą, at krei pė dė me sį ne tik į ge riau sių re zul ta tų pa sie ku sių mo ki nių pa ska ti ni mą, bet at si žvel gė ir į sil pniau be si mo kan čius mo ki nius, pa da riu sius kad ir ne di de lę mo ky mo si pa žan gą: „ypač­tai­svar­bu­bu­vo­ma­žiau­ge­bė­ji­mų­tu­rin­čiam,­bet­„be­si­i­rian­čiam“­į­prie­kį­nors­ir­mi­ni­ma­lia.­Tai­ska­ti­no­dirb­ti,­ieš­ko­ti,­pri­tai­ky­ti,­at­ras­ti,­at­lik­ti,­iš­spręs­ti,­pa­ra­šy­ti­ir­pa­na­šiai.“

Mo kyk los, ypač pa grin di nės, at krei pė dė me sį į ver ti ni mo ti pų to bu li ni mą (15,3 proc.). Iš jų be veik pu sė (45,5 proc. iš

4 pav. Ver ti ni mo as pek tų pa si rin ki mas to bu li ni mui proc. (NMVA duo me nys)

5 pav. Ver ti ni mo as pek tų įver ti ni mai iš ori nio ver ti ni mo me tu(NMVA duo me nys)

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2013 m. Nr. 10 (332)

13

anks čiau mi nė tų 15,3 proc.) sten gė si plės ti pa mo ko je tai ko mų ver ti ni mo bū dų įvai ro vę. Treč da lis (36,4 proc. iš anks čiau mi nė tų 15,3 proc.) pla čiau taiko kau pia mą jį ver ti ni mą: „dau­gu­ma­mo­ky­to­jų­nau­do­ja­kau­pia­muo­sius­ba­lus­ir­kon­ver­tuo­ja­į­pa­žy­mius.­Ki­tais­me­tais­nu­ma­to­me­įves­ti­į­die­ny­ną­„kau­pia­mie­ji­pa­žy­miai“,­ku­riuos­ma­tys­ir­mo­ki­nių­tė­vai.­Su­si­tar­ta­dėl­ver­ti­ni­mo­prin­ci­pų­kau­pia­muo­ju­ba­lu,­su­pa­žin­din­ti­mo­ki­niai­su­kau­pia­mų­jų­ba­lų­kri­te­ri­jais,­ku­rie­nuo­lat­sie­ja­mi­su­at­nau­jin­to­mis­ug­dy­mo­ben­dro­sio­mis­ pro­gra­mo­mis,­ at­krei­pia­ dė­me­sį­ į­ at­ski­rų­mo­ki­nių­da­ro­mą­pa­žan­gą.“­Be veik penk ta da lis (18,2 proc. iš anks čiau mi nė tų 15,3 proc.) stip ri na for muo ja mą jį ver ti ni mą, ku rio tiks-las yra ne kon tro liuo ti, o pa dė ti mo ky tis, pa drą sin ti, paskatinti imtis tam tik ros mo ki nio veik los: „Dau­giau­dė­me­sio­sky­rė­me­for­muo­ja­ma­jam­ver­ti­ni­mui.­Su­mo­ki­niais­ir­jų­tė­vais­dis­ku­ta­vo­me­dėl­ver­ti­ni­mo­kri­te­ri­jų,­įvar­di­jant­žo­di­nio­ver­ti­ni­mo­ir­ver­ti­ni­mo­ba­lais­daž­nu­mo­san­ty­kį.“

Mo kyk lo se, ypač pa grin di nė se, pa ste bi ma, kad dau giau dė me sio ski ria ma mo ki nių ge bė ji mams įsi ver tin ti sa vo mo ky-mą si, kaip vie nam iš mo ky mo si mo ty va ci ją ir pa žan gos sie ki mą ska ti nan čių veiks nių: „Įsi­ver­ti­ni­mo­me­to­dai,­stra­te­gi­jos­pa­de­da­efek­ty­viau­re­flek­tuo­ti­kar­tu­su­mo­ki­niais­apie­jų­da­ro­mą­pa­žan­gą,­mo­ky­mo­si­ko­ky­bę.“

La bai reikš min ga, kad mo kyk los (16,7 proc.) svar biu as pek tu lai ko su kaup tų duo me nų apie mo ky mo si pa sie ki mus ir pa žan gą in di vi du a lų ap ta ri mą su mo ki niais: „ben­drau­jant­su­kiek­vie­nu­mo­ki­niu­ in­di­vi­du­a­liai,­bu­vo­ tiks­liau­pa­grin­džia­mas­mo­ky­mo­si­pa­sie­ki­mų­ly­gis.­Mo­ki­niai­aiš­kiau­su­vo­kė­da­ro­mą­pa­žan­gą­ir­ga­li­my­bę­pa­siek­ti­ge­res­nių­re­zul­ta­tų,­su­pras­ti­sa­vo­stip­ri­ą­sias­ir­sil­pną­sias­pu­ses“, taip pat su jų tė vais:­„Tė­vai­gau­na­iš­sa­mią­ir­lai­ku­pa­tei­kia­mą­in­for­ma­ci­ją­apie­vai­ko­mo­ky­mo­si­pa­žan­gą,­pa­sie­ki­mus­ir­da­ro­mas­spra­gas.“

Pa gir ti na, kad vis dau giau mo kyk lų ana li zuo ja mo ki nių ver-ti ni mo me tu su rink tą in for ma ci ją, in di vi du a liai ap ta ria ją su mo ki niais ir jų tė vais, pa nau do ja ją ko re guo jant ir pla nuo jant ug-dy mo tu ri nį. Tai ska ti na mo ki nių pa žan gą, stip ri na jų mo ky mo si mo ty va ci ją, ku ria prie lai das kon struk ty viam ben dra dar bia vi mui su mo ki nių tė vais.

Mo kyk los, pa si rin ku sios to bu lin ti ver­ti­ni­mą­ kaip­ ug­dy­mą,­nu ro dė daž niau sius po ky čius, su si ju sius su mo ki nių mo ky mo si mo ty va ci ja ir jų pa sie ki mais: su stip rė ju si mo ki nių mo ky mo si mo-ty va ci ja, pa ge rė ję mo ky mo si pa žan ga ir pa sie ki mai, su stip rė jęs pa si ti kė ji mas sa vi mi, pa di dė jęs ak ty vu mas pa mo ko je, iš au gu si at sa ko my bė at lie ka mo se veik lo se bei įgy ti sa va ran kiš ko mo ky-mo si ge bė ji mai. Taip pat mo kyk los pa ste bė jo po zi ty vią mo ky to jų nuo sta tų ir kom pe ten ci jų kai tą: pa si kei tu sį mo ky to jų po žiū rį į ver ti ni mą, pa ge rė ju sį mo ki nių pa sie ki mų ir pa žan gos įver ti ni mą daž niau nau do jant pa ska ti ni mus ir pa gy ri mus bei daž niau tai-kant for muo ja mą jį ver ti ni mą, pa ge rė ju sį tė vų in for ma vi mą.

Mo ki nių mo ky mo si mo ty va ci ja dau giau kaip de šimt me tis yra daž niau siai to bu li ni mui pa si ren ka mas ro dik lis. Ta čiau iš pa teik tų duo me nų ma to me, kad mo kyk lų ben druo me nės, re-flek tuo da mos ir to bu lin da mos sa vo veik lą, vis daž niau ieš ko ir at ran da są sa jas tarp iš pir mo žvilgs nio skir tin gų veik los ro dik lių ir su pran ta, kad mo ki nių mo ky mo si mo ty va ci ja di dės tuo met, kai mo ki niams bus ke lia mi su pran ta mi, pa sie kia mi ir pa ma tuo-ja mi mo ky mo si už da vi niai, kai jiems bus su da ry tos ga li my bės mo ky tis skir tin gais bū dais, kai bus pa ste bė ta jų pa žan ga ir ug do ma sis ver ti ni mas ves sėk min go mo ky mo si link.

„Api­ben­dri­nus­pa­mo­kų­ste­bė­ji­mą,­da­ro­me­iš­va­dą,­kad­pa­ki­lo­mo­ki­nių­mo­ky­mo­si­mo­ty­va­ci­ja,­mo­ky­to­jai­or­ga­ni­zuo­da­mi­veik­las­daž­nai­nau­do­ja­ak­ty­vius­mo­ky­mo­si­me­to­dus­ir­įvai­res­nes­dar­bo­for­mas,­be­veik­vi­si­mo­ky­to­jai­veiks­min­gai­nau­do­ja­IKT.“„Pa­ge­rė­jo­mo­ki­nių­mo­ky­mo­si­mo­ty­va­ci­ja,­mo­ki­niai­ta­po­ak­ty­

ves­ni­pa­mo­ko­se,­ge­riau­lan­kė­mo­kyk­lą,­pa­ge­rė­jo­ne­ma­žos­da­lies­mo­ki­nių­tri­mest­rų­ir­me­ti­niai­pa­sie­ki­mų­įver­ti­ni­mai­(fik­suo­ta­pa­mo­kų­ste­bė­ji­mo,­Mo­ky­to­jų­ta­ry­bos­po­sė­džių­do­ku­men­tuo­se,­pa­sie­ki­mų­fik­sa­vi­mo­ata­skai­to­se­su­ves­ti­nė­se,­2012­m.­ba­lan­džio­mėn.­vy­ku­sio­iš­ori­nio­ver­ti­ni­mo­ata­skai­to­je).“

Pa teik ti pa vyz džiai ro do, kad da ly je Lie tu vos mo kyk lų su-

pran ta ma vi su mi nio in teg ra laus po vei kio reikš mė mo ki nių sėk min gam mo ky mui si, mo ky mo si mo ty va ci jai, jų as me ni nei pa žan gai ir re zul ta tams.

iŠ va Dos ir re Ko Men Da ci Jos

1. Mo ki nių mo ky mo si mo ty va ci jos ro dik lis pir mau ja tarp daž niau siai pa si ren ka mų to bu li ni mui jau be veik 10 me tų. Tai lei džia da ry ti prie lai dą, kad si tu a ci ja il gą lai ką ne si kei čia ar ba kei čia si la bai lė tai.

2. Mo kyk lų ben druo me nės, to bu lin da mos mo ki nių mo ky-mo si mo ty va ci ją, re tai ją sie ja su for muo ja muo ju ver ti ni mu kaip mo ty va ci jos ska ti ni mo as pek tu, o moks li nin kai pa brė žia ir ty ri mų duo me ni mis įro do, kad in for ma ty vus ir kryp tin gas for muo ja ma sis ver ti ni mas ska ti na be si mo kan čių jų pa žan gą ir jų mo ty va ci ją. To dėl mo kyk lų ben druo me nėms ver tė tų la biau įsi gi lin ti į „Mo ki nių pa žan gos ir pa sie ki mų ver ti ni mo sam pra tą“, taip pat pla čiau ir tiks lin giau iš nau do ti for muo ja mo jo ver ti ni mo ga li my bes mo ki nių mo ty va ci jai pa lai ky ti ir ska tin ti.

3. Mo kyk lų ben druo me nės, ana li zuo da mos ir pla nuo da mos sa vo veik las, daž nai dau giau sia dė me sio su tel kia į pa tį įsi-ver ti ni mo pro ce są ir į veik lų pla na vi mą, ta čiau re tai nu ma to, ko kius po ky čius su kels jų to bu li ni mo veik los, to dėl daž nai ne ga li įvar dy ti po ky čių. Re ko men duo ti na pla nuo jant veik las nu si ma ty ti kon kre čius, pa ma tuo ja mus po ky čius, ku rie leis tų įver tin ti veik los(-ų) sėk mę.

4. Mo kyk lų ben druo me nės vis dar daž nai ren ka si to bu lin ti ne sa vo veik las, bet klien to veiks nius (mo ky mo si mo ty va ci ją, mo kė ji mą mo ky tis, tė vų pa gal bą mo kan tis), o iš orės ver tin to jai, ver tin da mi mo kyk lų veik los ko ky bę, dau giau sia to bu lin ti nų da-ly kų įžvel gia pe da go gų pro fe si nė je veik lo je. Pe da go gams bū tų ga li ma re ko men duo ti nuo dug niau ana li zuo ti mo kyk los veik los pro ble mas, skir ti prie žas ties ir pa sek mių reiš ki nius, taip pat pla nuo ti veik los to bu li ni mą, at si žvel giant į reiš ki nių prie žas tis.

5. Kad bū tų ga li ma pa siek ti pla nuo ja mus re zul ta tus (po ky-čius), la bai svar bus yra kryp tin gas ir su telk tas vi sos mo kyk los ben druo me nės dar bas, ku rį ga li už tik rin ti šiuo lai ki nė va dy ba, orien tuo ta į mo kyk lą kaip be si mo kan čią or ga ni za ci ją.

In­for­ma­ci­jos­šal­ti­niaiBen dro jo la vi ni mo mo kyk los veik los ko ky bės įsi ver ti ni mo

re ko men da ci jos. Pa tvir tin ta 2009 m. ko vo 30 d. įsa ky mu Nr. ISAK-607. Žin., In­for­ma­ci­niai­ pra­ne­ši­mai, 2009-04-08, Nr. 27 (1)-367.

Hat tie J., Vi sib le le ar ning: a synt he sis of over 800 me ta-ana-ly ses in edu ca tion. // Rout led ge, 2008, p. 125, 129.

Helm ke A., Pa mo kos ko ky bė ir mo ky to jo pro fe sio na lu mas: diag nos ti ka, ver ti ni mas, to bu li ni mas. // NMVA, 2012, p. 71–73, 228–229, 234.

Lie tu vos Res pub li kos švie ti mo įsta ty mo pa kei ti mo įsta ty mas. Pa tvir tin ta 2011 m. ko vo 17 d. Nr. XI-1281. Žin., 2011-03-31, Nr. 38-1804.

Mo ki nių pa žan gos ir pa sie ki mų ver ti ni mo sam pra ta. Pa tvir tin ta 2004 va sa rio 25 d. Nr. ISAK-256. Žin., 2004-03-06, Nr. 35-1150.

Na vic kai tė J., Vai ce kaus kie nė V., Pir mie ji vi daus au di to re zul ta tai: ką to bu lin ti? // Švie ti mo pro ble mos ana li zė. 2006, Nr. 2(5) ISSN 1822-4156, p. 6.

NMVA. Ko ky biš kai dir ban čių mo kyk lų ver ti ni mo mo de lio su-kū ri mo stu di ja. Ga lu ti nė ata skai ta, 2012.

Pet ty G., Įro dy mais pa grįs tas mo ky mas. Ty to al ba, 2008, p. 101, 126, 129–130.

Weiss C. H., Ver ti ni mas. Ho mo li ber, 2006, p. 79.

Je­li­za­ve­ta­TUM­LOV­SKA­JANMVA Mo kyk lų veik los ko ky bės įsi ver ti ni mo sky riaus me to di nin kė

Ra­sa­GIN­ČAI­TĖ-NE­NAR­TO­VI­ČIE­NĖNMVA Mo kyk lų veik los ko ky bės įsi ver ti ni mo sky riaus spe cia lis tė

14

Projektai

Šiau lių Vi jo lių vi du ri nė je mo kyk lo je įgy ven di na-mas dvi ša lis pro jek tas su Por tu ga li ja „Iš kar tos į kar tą: žai džia me ir mo ko mės“.

Pro jek to tiks las – ska tin ti mo ki nius spor tuo ti, su si pa žin ti su tra di ci niu spor tu, iš lai ky ti ry šį tarp kar tų. Vi jo lių vi du ri nė je ir Por tu ga li jos Ku bos mo kyk lo je vyks ta nu ma ty tos veik los, bu vo su-pla nuo ti ir du su si ti ki mai. Por tu ga li jos at sto vai Lie tu vo je vie šė jo ge gu žės mė ne sį, lie tu viai juos ap lan kė ru de nį.

Dvi de šimt Šiau lių Vi jo lių vi du ri nės mo kyk los mo ki nių ir pen ki mo ky to jai at vy ko į Por tu ga li jos Ku bos mies te lį, esan tį Alen te žo re gio ne. Mums nu ma ty ta ak ty vi veik la, su da ry ta pro gra ma pa-dė jo pa žin ti vie tos kul tū rą. Ka dan gi svar biau sia pro jek to te ma – tra di ci nis spor tas, tai di džio ji veik los da lis bu vo sie ja ma su ak ty viu po il siu, mes bu vo me su pa žin din ti su se nai siais žai di mais, to kiais kaip „Bur-ro“, „Pim pi nel la“, „Ar co de fer ro“ ir ki tais. Ke lia vo me pės čio mis po Be žos mies te lį, Li sa bo ną, Evo rą, ap lan kė me žy miau sias pi lis, baž ny čias, mu zie jus. Mo ki niai daug su ži no jo apie Por tu-ga li jos is to ri ją, do mė jo si ar che o lo gi niais ra di niais.

Vie na iš įsi min ti niau sių iš vy kų – ke lio nė į Al gar vę. Ap lan ky tas „Zo o ma ri ne“ par kas, ku ria me džiu gi no ne tik įvai riau si gy vū nai,

Lan kė si por tu ga li jo je

bet ir del fi nų, ruo nių šou, 4D ki no te at ras. Iš šio par ko mo ki niai vy ko tie siai prie van de ny no.

Po vi sų eks kur si jų ir veik lų or ga ni zuo tas at si svei ki ni mo va ka ras. Pro jek to da ly viai su si drau ga vo, ben dra vi mas tę sia-mas elek tro ni nė je erd vė je, pla nuo ja mi nau ji su si ti ki mai sa vo lė šo mis.

Vi­jo­lių­vid.­m-klos­inf.

Šių me tų spa lį mes, Klai pė dos „Var po“ gim-na zi jos mo ki nės Liu ci ja Pa niuš ky tė ir Ari na Dum čiū tė, kar tu su an glų kal bos mo ky to jo mis Auš ra Skei vy te bei Auš ra Či gie ne svečiavomės Lat vi joje vy kusiame penk ta jame „Co me nius“ dau gia ša lės mo kyk lų part ne rys tės pro jek to su-si ti ki me.

Pro jek to „Ke lio nė per gy ve ni mo po ky čius“ da ly vės – de vy nios ša lys. Tad mo ky to jai ir mo-ki niai iš Len ki jos, Vo kie ti jos, An gli jos, Tur ki jos, Por tu ga li jos, Grai ki jos, Ita li jos, Lat vi jos ir Lie-tu vos tu rė jo uni ka lią ga li my bę ben drau ti, kur ti, dis ku tuo ti, plės ti sa vo aki ra tį, tur tin ti ne tik an glų kal bos ži nias, bet ir kul tū ri nį su vo ki mą. O mes, lie tu viai, pra mo ko me net lat viš kai, nes kai ku rie lie tu vių ir lat vių kal bų žo džiai pa na šūs.

Kiek vie ną die ną vy ko vie nas už ki tą įdo mes ni už si ė mi mai, ku riuo se da ly vau jant rei kia to le ran ci-jos ir ži nių. Pir mą die ną su si pa ži no me su mo kyk-la, mo ky to jais ir mo ki niais, pri sta tė me sa vo ša lį ir sa vo na mų dar bus: pa ro dė me sa vo su kur tą fil mu ką apie tai, kaip kei tė si lais va lai kio lei di mo bū dai, kaip sa vo lais va lai kį jau nys tė je lei do mū sų se ne liai, tė vai ir kaip da bar tai da ro me mes. Ki tą die nos da lį gė rė jo mės įspū din gais Lie po jos vaiz dais. Mums, Ari nai ir Liu ci jai, la biau siai pa ti ko ben drau ti su pa aug liais iš ki tų ša lių, su pras ti, ko kie esa me pa na šūs ir kar tu skir tin gi.

An trą die ną vy ko me į at min ty je il gam pa si lik sian čią vie tą – ka lė ji mą „Ka ros ta“. Ap si lan kę pa ju to me ir su pra to me, ką te ko pa tir ti čia ka lė ju siems žmo nėms. Vė liau vaikš čio jo me pa vo-jin gais, tam siais, šla piais, šiur pi nan čiais po ka ro už si li ku siais tu ne liais. Dar ap lan kė me se niau sią te at rą Lat vi jo je. Te at ro gi dė at sklei dė vi so kiau sių sce nos gud ry bių, gri mo kam ba rio pa slap čių ir lei do mums pa tiems pa bū ti ak to riais. Ma ta vo mės įvai riau sius pe ru kus ir kos tiu mus.

Tre čia die na bu vo skir ta kū ry bi nėms dirb tu vėms. Su si ti ki mo sie kia my bė bu vo su kur ti per pir mą jį pro jek to su si ti ki mą pra-dė tos elek tro ni nės kny gos penk tą jį sky rių. Įkvėp ti įspū džių iš ap lan ky tų Lie po jos vie tų, vie ni ra šė teks tus, ki ti rin ko ir tai kė teks tams nuo trau kas.

Ket vir tą die ną vi sos gru pės ap ta rė sa vo dar bo re zul ta tus: mū sų gru pė pri sta tė iš nuo trau kų su kur tą is to ri ją, an tra gru-pė – lais va lai kio pra lei di mo bū dų ana li zę, tre čia – elek tro ni nį fo to die no raš tį, ku ria me įam ži no gra žiau sias mū sų su si ti ki mo aki mir kas.

Ši iš vy ka pa li ko ne iš dil do mų įspū džių: bu vo links ma ir įdo mu su si pa žin ti, ben drau ti su ki tų ša lių jau ni mu, pra plės ti aki ra tį, pa gi lin ti an glų kal bos ži nias, dau giau su ži no ti apie ki tų tau tų kul tū rą.

Liu­ci­ja­PA­NIUŠ­KY­TĖ,­Ari­na­DUM­ČIŪ­TĖ

Ke lio nė per gy ve ni mo po ky čius

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2013 m. Nr. 10 (332)

15

Įgy ven di nant Švie ti mo mai nų pa ra mos fon do kar je ros ug dy-mo pro jek tams skir tą pro gra mą „Kar je ra pra si de da Ne mu nė lio Rad vi liš ky je“, spa lio 17 d. Bir žų ra jo no Ne mu nė lio Rad vi liš kio pa grin di nė je mo kyk lo je vy ko pas ku ti nis pro jek to ren gi nys – kon-fe ren ci ja „Kar je ros pla na vi mas – šian dien ir ry toj“. Jo je da ly va vo vie nuo li ka Bir žų ra jo no ug dy mo įstai gų, be veik 150 sve čių, pra-ne ši mus skai tė sep ty ni pra ne šė jai, vy ko tu ri nin ga veik la.

Mo kyk los di rek to rė Sau lė Venc kū nie nė pa si džiau gė, kad šis pro jek tas iš 224 pa teik tų Švie ti mo mai nų pa ra mos fon do kar je ros ug dy mo pro gra mų agen tū rai bu vo įver tin tas ir ga vo fi-nan sa vi mą. Tai di džiu lė pa ra ma ma žai kai mo mo kyk lai: mo ki niai ga lė jo su si pa žin ti su įvai rio mis įmo nė mis, mo ky mo įstai go mis, iš ban dy ti sa ve, ste bė ti prak ti nę veik lą, iš vyk ti į dar bo vie tas, eks kur si jas-edu ka ci nes iš vy kas, pa si kvies ti į mo kyk lą ne vie ną pro fe sio na lų lek to rių, o to dėl ma žo mo ki nio krep še lio ne iš ga-lė tų, suor ga ni zuo ta daug įdo mių ir tu ri nin gų pa mo kų.

Di rek to rės pa va duo to ja ug dy mui Edi ta Ti mu kie nė pa brė žė, kad ug dy mas kar je rai – reikš min ga ben dro jo ug dy mo da lis, ku rios ug do ma sis po vei kis be si mo kan tie siems lie ka svar bus vi są gy ve ni mą. Sėk min gam kar je ros ke liui mo ki nys tu rė tų pra dė ti ruoš tis dar mo kyk lo je, tad džiau gė si, kad mo kyk lo je dir ba kū ry bin gi mo ky to jai, ku rie nuo lat ren gia įvai rius pro jek-tus. Kon fe ren ci jos sve čius svei kin da ma Bir žų ra jo no me rė Iru tė Var zie nė džiau gė si ak ty via, ma to ma ir ne tik ra jo ne ži no ma ug dy mo įstai ga, kvie tė mo ki nius dis ku tuo ti, ko kių pro fe si jų at-sto vų rei kia Bir žams.

Vyk dy tas veik las, pabaigtą met raš tį pri sta tė pro jek to ko or di-na to rė Vai da Vai tai ty tė ir kar je ros kon sul tan tė As ta Sval bo nie-nė. Mo kyk los II aukš to fo jė bu vo pa reng ta mo ki nių, bai gu sių šią mo kyk lą, pro fe si jų ga le ri ja „Ir aš mo kiau si šio je mo kyk lo-je...“

Pra ne ši mą apie Bir žų ra jo no jau ni mo or ga ni za ci jų veik las, ini cia ty vas skai tė Bir žų ra jo no sa vi val dy bės jau ni mo rei ka lų ko or di na to rius Me rū nas Ju ko nis, jau ni mo ga li my bes dar bo rin-ko je pri sta tė Pa ne vė žio te ri to ri nės dar bo bir žos Bir žų jau ni mo dar bo cen tro vyr. spe cia lis tė Li na Krauk ly tė, apie Pro fe si nio in for ma vi mo taš ko kon sul tan to vaid me nį pa sa ko jo ra jo no ug dy-mo įstai gų kar je ros kon sul tan tė Mar ty na Šly žie nė ir Pa ne vė žio ra jo no ug dy mo įstai gų kar je ros kon sul tan tė Ša rū nė Ast raus kai-tė, sa va no rys tės veik las ap žvel gė dia ko nas Dai nius Kau nie tis.

Projektai

Kar je ra pra si de da ne mu nė lio rad vi liš ky je

Vi sos Bir žų ra jo no ug dy mo įstai gos pri sta tė sa vo pa tir tį kar je ros ug dy mo sri ty je.

Ly de rys tės eks per tų gru pės psi cho lo gas Kęs tu tis Vin gi lis ska ti no mo ki nius dis ku tuo ti, kvie tė sva jo ti, kuo jie no ri bū ti, iš si-aiš kin ti, kas tam truk do, kuo jie yra ypa tin gi, ko kios jų ver ty bės, taip pat ra gi no iš lik ti sa vi mi, nors ir bal ta var na. Kol mo ki niai se no sios mo kyk los sa lė je dis ku ta vo su psi cho lo gu, mo ky to jai, tė ve liai ir sve čiai, pa si tel kę „pa sau lio ka vi nės me to dą“, dir bo še šio se gru pė se. Vi sų gru pių min tys ir įžval gos bu vo api ben-drin tos ir ap tar tos kon fe ren ci jos pa bai go je.

Vė liau K. Vin gi lis dis ku tuo ti pa kvie tė mo ky to jus, tė ve lius ir sve čius. O mo ki niai dis ku ta vo gru pė se šio mis te mo mis: „Žings-niai, ku rie pa dė tų tu rė ti sva jo nių dar bą“, „Stip rio sios dar buo to jo sa vy bės“, „Sil pno sios dar buo to jo sa vy bės“, „Ver slo idė ja kai-me“, „Sva jo nių dar bas – koks jis?“, „Ko dėl žmo nės dir ba?“

Mo kyk los di rek to rė S. Venc kū nie nė ap do va no jo ori gi na liau sių ra ši nių „Ma no sva jo nių pro fe si ja“ au to rius, taip pat iki mo kyk-li nio sky riaus ir 1–4 kla sių gra žiau sio pie ši nio „Ma no sva jo nių pro fe si ja“ autorius.

Kon fe ren ci jos pa bai go je E. Ti mu kie nė su si rin ku siuo sius pa kvie tė „įver tin ti“ pro jek to veik lą – į dan gų su gau sy be ža lių kas pi nė lių (ge riau siu įver ti ni mu) pa ki lo ait va ras – sva jo nių, idė jų, lai mės ir sėk mės sim bo lis.

Pro jek to veik la bu vo fi nan suo ta iš mo ky mo si vi są gy ve ni-mą pro gra mos, ku rią ad mi nist ruo ja Švie ti mo mai nų pa ra mos fon das.

Bir­žų­r.­Ne­mu­nė­lio­Rad­vi­liš­kio­pagr.­m-klos­inf.

Vil niaus Ver kių mo kyk los-dau gia-funk cio cen tro ben druo me nė sėk min-gai da ly vau ja „Co me nius“ pro jek tuo-se. 2012–2014 m. bu vo gau ta do ta ci ja pro jek tui „Eu ro pa – ma no ša lis“ („Eu-ro pe - my coun try“) įgy ven din ti. Pro-jek tas fi nan suo tas iš mo ky mo si vi są gy ve ni mą pro gra mos, ku rią Lie tu vos Res pub li ko je ad mi nist ruo ja Švie ti mo mai nų ir pa ra mos fon das.

Pro jek te da ly vau ja šios ša lys: Di-džio ji Bri ta ni ja (pro jek to ko or di na to rė), Len ki ja, Bel gi ja, Vo kie ti ja, Lie tu va (Vil niaus Ver kių mo kyk la-dau-gia funk cis cen tras), Len ki ja, Slo vė ni ja, Is pa ni ja.

Pa grin di nis pro jek to tiks las – ne įga lių jų mo ki nių in teg ra ci ja, san ty kių plė to ji mas tarp skir tin gų Eu ro pos tau tų, per žen giant kal bos, at stu mo ir kul tū ros skir tu mų kliū tis. Dau gu ma Eu ro pos ša lių di džiuo ja si sa vo de mok ra tiš ku ir hu ma niš ku po žiū riu į ne įga liuo sius, o Lie tu vo je to la bai trūks ta. Vi zi tų me tu mū sų mo ki niai su si pa žįs ta su spe cia lių jų po rei kių žmo nė mis, ku rie au ga pa si ti kin tys sa vi mi, mo ty vuo ti dar bui, ga li mo ky tis vi są gy ve ni mą, dirb ti spe cia lio se dar bo vie to se, už si dirb ti sa va-ran kiš kam ir oriam sa vo gy ve ni mui, su lau kiant ne di de lės ben-druo me nės pa gal bos. Pro jek tas lei džia da ly tis ge rą ja pa tir ti mi,

mo ky tis vie niems iš ki tų, pa žin ti ki tų ša lių ge og ra fi ją, is to ri ją, kul tū rą, la-vin ti ben dra vi mo ir ben dra dar bia vi mo įgū džius, tu ri nin gai leis ti lai ką ir kar tu spręs ti pro ble mas, iš mok ti pa gar bos sau ir ki tiems. Pro jek tas pa de da mo ki-niams, tu rin tiems spe cia lių jų po rei kių, ug dy tis pa ži ni mo mo ty va ci ją, su tei kia uni ka lios pa tir ties, pra ple čia drau gų bū rį, to bu li na ben dra vi mo ge bė ji mus.

Pro jek tas ap ima šias sri tis: me ną, in for ma ci nes tech no lo gi jas, moks lą,

tech no lo gi jas ir spor tą. Ti kė ti na, kad „Co me nius“ pro jek tai ga li keis ti mū sų vals ty bės, švie ti mo ir so cia li nę po li ti kas ne įga lių jų žmo nių at žvil giu. Da ly vau da mi „Co me nius“ pro jek tuo se ga li me da ly tis pa tir ti mi, ben drau ti ir ben dra dar biau ti siek da mi ben drų tiks lų, mo ky tis vie niems iš ki tų ir to bu lė ti, iš mok ti pa si ti kė ti sa-vi mi ir ki tais, įgy ti sa va ran kiš ku mo.

Da ly vau ki te „Co me nius“ pro jek tuo se ir at ras ki te kaž ką sau nau jo ir nau din go, da ly ki tės ge rą ją pa tir ti mi, mo ky ki tės ir to-bu lė ki te vi są gy ve ni mą, da ry da mi sa vo ir ap lin ki nių gy ve ni mą pa to ges nį ir rei ka lin ges nį.

Gre­ta­SIN­KE­VI­ČIE­NĖSo cia li nė pe da go gė, „Co me nius“ pro jek to ko or di na to rė

„co me nius“ pro jek tai – jė ga

16

Ši lu tės tu riz mo ir pa slau gų mo kyk lo je spa lio 29 d. įvy ko bai-gia ma sis pus an trų me tų tru ku sio pro jek to ren gi nys – prak ti nio po bū džio kon fe ren ci ja „Ko ky bės va dy bos me to dų die gi mas pro fe si nio mo ky mo įstai go se: in stru men tai ir pa tir tis“. Ren gi-nys skir tas tau pio sios va dy bos (Le­an­ma­na­ge­ment) me to dų die gi mo pro fe si nė se mo kyk lo se sklai dai ir ge ro sios prak ti kos pa si da li ji mui.

Lie tu vos mo ky mo įstai go se tau pio sios va dy bos tai ky mą dar ga li ma va din ti nau jo ve. Ta čiau die gi mo re zul ta tai jau da bar džiu-gi na mo kyk las. Ši lu tės že mės ūkio mo kyk los pro jek tų va do vė Vil ma Gri go nie nė pa sa ko ja: „Il gą lai ką tu rė jo me ne veiks min gą mo ki nių pa tei si ni mo raš te lių už pra leis tas pa mo kas su rin ki mo tvar ką. Mo ki nys su pa tei si ni mo raš te liu ke liau da vo pas gru pės va do vą, pas kui – pa pil do mai – pas gim na zi jos sky riaus ve dė ją, o ta da vėl pas gru pės va do vą. Da bar džiau giuo si, kai ne be-ma tau kas die nės mo ki nių ap gul ties prie gim na zi jos sky riaus ve dė jos ka bi ne to.“

Įgy ven din da mos pro jek tą „Vi di nių pro fe si nio mo ky mo ko-ky bės už tik ri ni mo me cha niz mai Klai pė dos ap skri ties pro fe-si nio mo ky mo įstai go se“ pro fe si nio mo ky mo įstai gos ga lė jo iš ban dy ti ir sa vo or ga ni za ci jo se įdieg ti du tau pio sios va dy bos me to dus – „7 iš švais ty mus“ ir „5S“.­Aš, šio straips nio au to rė, VšĮ „Idė jų sek to rius“ spe cia lis tė Eg lė Kuk lie riū tė, kon fe ren ci-jos da ly viams pri sta čiau šių me to dų die gi mo ei gą ir nau dą, o pro fe si nių mo kyk lų at sto vai pa si da li jo pa tir ti mi, kaip tai pa vy ko įgy ven din ti prak ti ko je – su ko kio mis pro ble mo mis su si dū rė ir ko kių re zul ta tų pa sie kė.

„7 iš švais ty mai“ pa de da iš gry nin ti ir iš spręs ti or ga ni za ci nes pro ble mas. Pro fe si nė mo kyk la su da ro sa vo veik los „iš švais ty-mų“ są ra šą ir iš moks ta juos me to diš kai spręs ti. „Iš švais ty mai“ ap ima ug dy mo pro ce so spra gas ir įvai raus mas to kas die nės veik los trik džius – lai ko švais ty mą pil dant ne bū ti nus do ku men-tus, tai sant klai das, veik los dub lia vi mą, ne veiks min gą tu ri mos įran gos pa nau do ji mą, pa se nu sio in ven to riaus kau pi mą, pras tą

Klai pė dos re gio no pro fe si nio mo ky mo įstai gos iš ban do tau pio sios va dy bos me to dus

or ga ni za vi mą si ir kt. Pa tys mo kyk los dar buo to jai nu spren džia, ku rias pro ble mas rei kia spręs ti pir miau sia, o ku rias ga li ma ati-dė ti at ei čiai. Pri sta ti nė da ma „7 iš švais ty mų“ me to do die gi mą, Skuo do kai mo ver slų, ama tų ir pa slau gų mo kyk los pe da go gė Egi da Skur daus kie nė džiau gė si iš spręs ta elek tro ni nių do ku-men tų val dy mo pro ble ma – ras tas spren di mas, lei džian tis pa to giai da ly tis ben dro nau do ji mo in for ma ci ja. Ne be rei kia laks ty ti pas sek re to rę ieš kant di rek to riaus įsa ky mų, mo ki nių są ra šų ir ki tų do ku men tų. Tau po mas ir sek re to rės, ir kiek vie no dar buo to jo dar bo lai kas.

Da lį bet ku rios or ga ni za ci jos pro ble mų le mia ne or ga ni zuo ta dar bo ap lin ka. „5S“ – tai dar bo vie tos su si tvar ky mo ir or ga ni-za vi mo me to das. Šio me to do es mę pui kiai api bū di na po sa kis: „Daik tai tu ri tar nau ti mums, o ne mes jiems.“ To dėl mo kan tis tai ky ti šį me to dą pa si rink ta erd vė su tvar ko ma pa gal vi sus pen kis „S“, vė liau me to das pa sklei džia mas vi so je or ga ni za ci jo je. Pir-miau sia dar bo ap lin ko je at si sa ko ma dar bui ne rei ka lin gų daik tų, taip pat nu sta to ma kai ku rių daik tų pa to giau sia bu vi mo vie ta. Di džiau siu iš šū kiu or ga ni za ci jo je tam pa nau jų įpro čių, ku rie leis tų pa lai ky ti tvar ką, su for ma vi mas. „Kai ko le goms pri sta tė-me „5S“, re ak ci ja bu vo žai biš ka ir la bai prieš ta rin ga, – kal bė jo Klai pė dos siu vi mo ir pa slau gų ver slo mo kyk los gim na zi jos sky-riaus ve dė ja Vio le ta Po vi lio nie nė. – Pa ga liau su si ta rė me vi so se pe da go gų pa tal po se įgy ven din ti pir mus tris „S“. Šian dien jau su pran ta me, kad tai nė ra „tik dul kių nu si va ly mas“, tai pa to gios ir er go no miš kos dar bo ap lin kos kū ri mas.“

Mo kan tis su tel kia ma ko man da, at si sklei džia nau jos dar buo-to jų sa vy bės, vi si ko man dos na riai ga li bū ti iš girs ti. „Ne nu leis-ki me ran kų įgy ven din da mi nau jo ves sa vo mo kyk lo se. Vi sa da yra žmo nių, tu rin čių pui kių idė jų, o be si prie ši nan tys po ky čiams il gai niui tam pa tų po ky čių ša li nin kais“, – kal bė jo Ši lu tės že mės ūkio mo kyk los pro jek tų va do vė V. Gri go nie nė, kvies da ma ko-le gas ne bi jo ti veik ti ir keis tis.

Eg­lė­KUK­LIE­RIŪ­TĖ

Projektai

Spa lį Šiau lių mies to sa vi val dy bės vie šo sios bib lio te kos „Sau lės“ fi lia le Moks lei vių na mų vai kų ir jau ni mo te at ro stu-di jos „Bil du kas“ mo ki nių pa si ro dy mas bu vo tik ras iš šū kis, nes jau nie ji ar tis tai, ku riems va do vau ja mo ky to jai Dan guo lė ir Fe lik sas Ga li niai, pri sta tė spe cia liai šiam ren gi niui pa reng-tas hu mo ris ti nes sce nas, su si ju sias su žai di mu „Iš šū kis“. Tai mo ko mų jų žai di mų kom piu te ri nė pro gra ma, ska ti nan ti vai kus lenk ty niau ti, pa de dan ti įgy ti ži nių, su de rin tų su mo ky mo pro gra - mo mis.

5–7 kla sių moks lei viai, žais da mi žai di mą „Iš šū kis“, ga li pa-ge rin ti ma te ma ti kos, is to ri jos, lie tu vių, an glų kal bų, gam tos moks lų mo ky mo si re zul ta tus.

Su kur tos žai di mo ste bė ji mo, val dy mo, sta tis ti kos su rin ki mo tech ni nės prie mo nės. Šį žai di mą žai džia 13 Šiau lių mies to pro-gim na zi jų 5–7 kla sių mo ki niai. Taip pat jį ga li ma žais ti Šiau lių mies to sa vi val dy bės vie šo jo je bib lio te ko je. Jo je ir bib lio te kos fi lia luo se bei mo kyk lų bib lio te ko se žai di mas truks ne ri bo tą lai ką.

En­ri­ka­DI­JO­KAI­TĖMoks lei vių na mų jau no ji žur na lis tė

Pa ne vė žio „Že my nos“ pro gim na zi jo je dar pa va sa rį sėk min gai star ta vęs ne igia mų so cia li nių veiks nių pre ven ci jos pro jek tas „Nu ga lėk kliū tis – iš siug dy si va lią“ įgau na pa grei tį. Pa grin di-nis pro jek to tiks las, nau do jant ak ty viuo sius ug dy mo me to dus, siū lant al ter na ty vas nu si kals ta mai vei kai, – ug dy ti mo ki nių ben-dra vi mo, spren di mų pri ėmi mo įgū džius ir su da ry ti ga li my bes iš reikš ti sa ve. Ne at si tik ti nai pro jek to pa va di ni me pa brė žia ma va lia, ge bė ji mas at sa ky ti už sa vo el ge sį, įveik ti įvai rias kliū tis, siek ti tiks lo.

La bai daž nai ten ka iš girs ti sa kant: ne tu riu va lios. O no rint iš siug dy ti va lią, rei kia dirb ti su sa vi mi, mo ky tis ben drau ti be ag re si jos, ban dy ti keis ti sa ve, kol tai taps įpro čiu.

Sie kiant, kad tai pa vyk tų, mo kyk lo je su reng tas kon kur sas, ku rio me tu kiek vie na kla sė tu rė jo su kur ti vie nin te lį, ne pa kar to-ja mą, iš skir ti nį sa vo kla sės va go nė lį. Kon kur so pa bai go je vi si va go nė liai bu vo su jung ti į vie ną gra žų trau ki nu ką. Blo giems dar bams, ne tin ka mam el ge siui, trau ki nu ke vie tos ne li ko.

Li­na­BER­NA­DIC­KAI­TĖSo cia li nė pe da go gė me to di nin kė

ge rų dar bų, min čių trau ki nu kas pa ju dė jo

„bil du kas“ pri sta to nau ją žai di mą „iš šū kis“

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2013 m. Nr. 10 (332)

17

Kel­mės­„Kūl­vers­tu­ko“­lop­še­lis­dar­že­lis­šiuos­moks­lo­me­tus­pa­si­ti­ko­dviem­nau­jais­pro­jek­tais.­Tai­„Co­me­nius­asis­ten­tas“­ir­Kel­mės­ra­jo­no­sa­vi­val­dy­bės­vi­suo­me­nės­svei­ka­tos­rė­mi­mo­fon­do­fi­nan­suo­tas­pro­jek­tas­„Svei­ka­gy­ven­se­na­–­gy­ve­ni­mo­bū­das­nuo­vai­kys­tės“.

Įstai ga jau tre čius me tus iš ei lės da ly vau ja Mo ky mo si vi są gy ve ni mą pro gra mos veik lo je „Mo kyk la, pri iman ti Co­me­nius asis ten tą“. Šiais me tais pas mus prak ti ką at lie ka asis ten tė iš Tur ki jos Ai ša Nur sel Bo ra (Ayşe Nur sel Bo ra). Jau na an glų kal bos pe da go gė prieš mo kyk li nių gru pių ug dy ti niams su tei-kia pir muo sius už sie nio kal bos pa grin dus. Be to, ji da ly vau ja ir ki to se dar že lio veik lo se, pro jek tuo se. Asis ten tės veik lą ir ini cia ty vą mo ky ti vai kus už sie nio kal bos prad me nų tei gia mai ver ti na ir še šia me čių tė vai. An glų kal bos mo ky to ja iš Tur ki jos at lie ka prak ti ką ir dvie jo se Kel mės mo kyk lo se – „Kra žan tės“ pro gim na zi jo je bei Jo no Grai čiū no gim na zi jo je. Pa gal ba mo ky-to joms, prak ti niai už si ė mi mai su skir tin go am žiaus ug dy ti niais ir po pa mo ki nė veik la lei džia asis ten tei pla čiau su si pa žin ti su Lie tu vos švie ti mo sis te ma, už sie nio kal bos mo ky mo rei ka la vi-mais mo kyk lo se, taip pat mū sų ša lies kul tū ra ir tra di ci jo mis, o mo ki nius ska ti na ir mo ty vuo ja mo ky tis už sie nio kal bos.

„Kūl vers tu ko“ lop še lis-dar že lis, tęs da mas va sa rą už baig to dau gia ša lės mo kyk lų part ne rys tės pro jek to „Svei ka ke lio nė“ ini cia ty vą ska tin ti ug dy ti nius ir jų šei mas gy ven ti svei kai, nuo rug sė jo įgy ven di na pro jek tą „Svei ka gy ven se na – gy ve ni mo bū das nuo vai kys tės“ pa gal vi suo me nės svei ka tos rė mi mo spe-cia lio sios pro gra mos prie mo nę „Šei mos svei ka tos stip ri ni mas – svei kos gy ven se nos ug dy mas“. Ka dan gi svei kos gy ven se nos

įpro čiai pir miau sia for-muo ja mi šei mo je, vie na šio pro jek to tiks li nių gru pių yra ug dy ti nių tė -

Mo ko ma už sie nio kal bos ir svei ka tin gu mo

vai (glo bė jai). Jie kar tu su pe da go gais ir vai kais da ly vau ja įvai rio se pro jek ti nė se veik lo se ir už si ė mi muo se, ska ti nan čiuo-se fi zi nį ak ty vu mą, svei ką mi ty bą, ge ri nan čiuo se tė vų ir vai kų tar pu sa vio san ty kius bei glau des nį šei mos ir ug dy mo įstai gos ben dra dar bia vi mą. Įgy ven di nant šį pro jek tą, lop še ly je-dar že-ly je bu vo or ga ni zuo tos ba sų pė du čių die nos, kai vai kai ir jų tė ve liai ne tik ga lė jo iš ban dy ti vaikš čio ji mą ba so mis sli džiais, gruob lė tais, bi rių pro duk tų (kruo pų, grū dų, drož lių, ak me nu kų, kan ko rė žių ir kt.) pa vir šiais, bet ir daug tei gia mų emo ci jų su-kė lu sį pie ši nių kū ri mą su pė du tė mis.

Daug kū ry biš ku mo ir kan try bės pri rei kė ku riant man da las iš ru dens gė ry bių. Šio je veik lo je itin ak ty vios bu vo vai ku čių ma mos. Spor to šven tė je-olim pia do je, vy ku sio je „Drau gys tės par ke“, bu vo su da ry tos net dvi at ski ros – rau do nų jų ir gel to-nų jų – tė ve lių ko man dos, kon ku ra vu sios ne tik su vai kais, bet ir tar pu sa vy je. Ruo šiant svei ką mais tą, gru pė se vi rė dar bas – lop še li nu kai ir dar že li nu kai, pri žiū ri mi ir pa de da mi auk lė to jų bei jų pa dė jė jų, pjaus tė vir tas dar žo ves, iš ku rių va ka rie nei bu vo pa ga min tos na mi nės sa lo tos. Prieš mo kyk li nu kų iš vy ka į Šiau liuo se esan čią Ža liū kių ma lū ni nin ko so dy bą ste bė ti duo-nos ke pi mo pro ce so – taip pat šio pro jek to fi nan suo ta veik la. Vai kai ne tik su ži no jo, kaip ke pa ma duo na, bet ir bu vo su pa-žin din ti su pa pro čiais ir ri tu a lais, se niau vy ra vu siais kas die nė je lie tu vių bui ty je.

Pro jek tas „Svei ka gy ven se na – gy ve ni mo bū das nuo vai-kys tės“ baig sis gruo dį. Iki tol ug dy ti niai ir jų tė vai ar glo bė jai da ly vaus dar ke lio se veik lo se, skir to se pa dė ti su vok ti svei kos gy ven se nos svar bą ir nau dą, taip pat su teik ti tė vams dau giau ži nių apie vai kų svei ka ti ni mą.

Pro jek tai yra ne at sie ja ma „Kūl vers tu ko“ lop še lio-dar že lio veik los da lis. Jie tur ti na ug dy mo tu ri nį, pa į vai ri na pe da go gų dar bo for mas, ge ri na edu ka ci nę ap lin ką. Pro jek ti niai už si ė-mi mai pa de da vai kams for muo ti so cia li nius įgū džius, ple čia ir ak ty vi na ap lin kos pa ži ni mą. Įgy ven din da mi įvai rius pro jek tus,

pe da go gai įgy ja nau jos pa tir ties ir ži nių, ku rias die gia, plė to ja ir tai ko sa vo dar be su ug dy ti niais, taip pat teik da mi švie tė jiš ką pa-gal bą tė vams. Lop še ly je-dar že ly je vyk do ma pro jek ti nė veik la orien tuo ta ge rin ti tei kia mų pa slau gų ko ky bę, ska tin ti iki mo kyk li nio ir prieš mo kyk li nio am žiaus vai kų ver ty bi nių nuo sta tų for ma vi mą, tęs ti nu mą bei pe ri ma-mu mą ug dy mo įstai go je ir šei mo je.

Iri­na­PA­RAD­NI­KAI­TĖ-AB­RO­MA­VI­ČIE­NĖKel mės „Kūl vers tu ko“ l.-d. me to di nin kė,

„Co me nius“ asis ten tės men to rė

„Boružiukų“ grupė prie savo mandalos Rungtyniauja tėvelių komandos

Asistentė iš Turkijos Žaliūkių malūne „Žirniukų“ grupės maisto gamybos dirbtuvėlė

Projektai

18

As me ni nė erd vė – tai tam tik ra ne ma to ma sie na ap link mus, ku rią nuo la tos są mo nin gai ar ne są mo nin gai sten gia mės iš lai-ky ti. Ši erd vė ar ba su ma žė ja, ar ba pa di dė ja, tai pri klau so nuo to, kur ir su kuo mes esa me, tei gia psi cho lo gas Ri man tas Žel-vys. Anks ty vo jo am žiaus vai kai į ug dy mo įstai gą at si ne ša sa vo šei mos ben dra vi mo mo de lius. Jie ga li pa dė ti, bet ga li ir truk dy ti ben drau jant. So cia li nių įgū džių sto ka truk do vai kams sau giai ir ra miai ben drau ti su auk lė to jo mis, drau gais, tė vais. Kad gru pė je ir na muo se bū tų ge ras, pa lan kus mik ro kli ma tas, rei kia glau-džiai ben dra dar biau ti su šei ma. Anks ty vo jo am žiaus vai kams vis ge riau su pran ta ma so cia li nė ap lin ka, tai su da ro są ly gas jų as me ny bės sa vi tu mo plė to tei. Po rei kis bū ti so cia liai pri im tiems ska ti na vai kus kon tro liuo ti sa vo el ge sį ki tų at žvil giu.

Po rei kis ben drau ti at si ran da jau pir mai siais ar ant rai siais vai ko gy ve ni mo me tais. Ben dra vi mo įgū džiai ge riau siai for-muo ja si žai di mo me tu. Žai di mas – tai žai dė jų ko vos ins tink to val dy mo, emo ci nės bū se nos ir tar pu sa vio san ty kių re gu lia vi-mo, ge rų jų as me ny bės ypa ty bių ir įpro čių ug dy mo prie mo nė. Žai di mų auk lė ja mo ji reikš mė ypač ryš kiai ga li pa ro dy ti vai kų jaus mus, pa lenk ti va lią, siau rin ti sa vi va lę. Kai ku rie vai kai ša li-na si drau gi jos ir tik žai di mas pa de da įtrauk ti juos į bū rį, pra ti na bū ti kar tu ir ben drai veik ti.

Jau ant rai siais gy ve ni mo me tais vai kai dau giau sa ve įsi są-mo ni na, pra de da su vok ti skir tu mą tarp sa vęs ir ki tų as me nų, at pa žįs ta sa ve veid ro dy je, ima va din ti sa ve var du, o ant rų jų me tų pa bai go je – at pa žįs ta sa ve ir nuo trau ko se.

Mums, Vil niaus lop še lio-dar že lio „Žio ge lis“ „Do bi lė-lių“ gru pės auk lė to-joms, ta po įdo mu, ko kia pa dė tis yra mū sų vai kų gru pė-je, to dėl ėmė mės įgy ven din ti pro jek-tą „Ma no erd vė“.

San ty kiai šei mo-je – vie nas svar-biau sių vai ko rai dai anks ty vo jo je vai-kys tė je įta ką tu rin-čių veiks nių. Šie san ty kiai at spin di

ir tęs ti nu mą, ir po ky čius. To dėl bu vo at lik ta tė ve lių ap klau sa. Api ben dri nus at lik to ty ri mo re zul ta tus, pa aiš kė jo, kad dau-gu ma tė vų pri si pa žįs ta, jog pri ima ir ger bia vai ko as me ni nę erd vę, bet ty ri mo duo me nys ro do, kad tik ne di de lė tė vų da lis lin ku si at si žvelg ti į vai ko as me ny bės po rei kius. Vai kas ug dy mo įstai go je prak ti kuo ja sa vo šei mos ben dra vi mo įpro čius, ku rie ga li truk dy ti jam sėk min gai ben drau ti su ben dra am žiais ir su-au gu siai siais.

Gru pė je įreng tos per ke lia mos as me ni nės erd vės vai kams pa-de da mo ky tis gerb ti ki to as me ni nę erd vę, tai yra ma ty ti leis ti nas ri bas, ku rias pa žeis ti ga li leis ti tik žai di mo part ne ris.

Imi ta ci niai žai di mai su veid ro džiu vai kams lei džia pa žin ti sa ve ir ki tus. Kad pa žin tų emo ci jas, vai kai ben drau da mi jas įvar di ja, at pa žįs ta ir val do, o tai pa de da jas įsi ver tin ti.

Sa vi ver tę ug do įveik tos kliū tys. Vai kas „au ga“ ne ta da, kai jam vis kas pa duo ta, už jį vis kas pa da ry ta, bet ta da, kai jis įvei kia kas dien na tū ra liai iš ky lan čius sun ku mus. Mū sų gru pė je pra žy-do „Drau gys tės žie de lių“ gė ly nas, į ku rį at skren da dru ge liai, jei vai kai sten gia si lai ky tis gru pės tai syk lių.

Gerb ti vie nas ki to as me ni nę erd vę vai kai mo ko si pieš da mi gru pi nius pie ši nius.

Mū sų dar že ly je ren gia mų pra mo gų me tu vai kai mo ko si ben-drau ti ir gerb ti vie nas ki tą.

Įgy ven di nant pro jek tą pa ge rė jo vai kų ben dra vi mo įgū-džiai: vai kai lais viau ben drau ja, vei kia, žai džia, mo ko si iš reikš ti emo ci jas, gerb da mi vie nas ki to as me ni nę erd vę. Pro jek tas tė vams ir pe da go gams su tei kė min čių apie vai ko as me ny bės po rei kius. Ben drau da mi mes pa žįs ta me ki tus ir lei džia me pa žin ti sa ve. No rint pa žin ti ki tą, rei kia leis ti pa žin ti sa ve, net jei tai ri zi kin ga. Tik esant to kiam at si vė ri-mui, ben dra vi mas tu ri pras mę. Ben dra vi mas – uni ver sa li

ver ty bė. Tai ver ty bė, ku-rios ne pa sie kus sun kiai bus už tik ri na mi vie ni iš svar biau sių bū si mo su-au gu sio žmo gaus po rei-kių – po rei kis tei gia mai ver tin ti ir gerb ti sa ve, ge bė ti jaus tis sau giam ben drau jant.

Aud­ro­nė­GED­VI­LAI­TĖ

Vil niaus l.-d. „Žio ge lis“ vy res nio ji auk lė to ja

as me ni nė erd vė ben drau jant ir sa va sis „aš“ anks ty va ja me am žiu je

Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas

Per ke lia mos as me ni nės erd vės

Imitaciniai žaidimai su veidrodžiu Gerb ti vie nas ki to as me ni nę erd vę vai kai mo ko si pieš da mi gru pi nius pie ši nius

„Draugystės žiedeliai“

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2013 m. Nr. 10 (332)

19

Rug sė jo 9-ąją dar že lio „Žie de lių“ gru pės prieš mo kyk li nu kai kar tu su „Žvaigž du čių“ gru pės iki mo kyk li nu-kais ir šio straips nio au to rė mis, auk-lė to jo mis Ma ri ja No vi kie ne ir An že li ka Bu ro kie ne, pa mi nė jo Tarp tau ti nę raš-tin gu mo die ną. Nuo pat ry to šių gru pių ug dy ti niai ak ty viai da ly va vo dis ku si jo je

apie kal bą, raš tą ir skai ty mą. Žai dė žai di mą „Gy vo sios rai dės“. Rai des gru pė je bei lau ke dė lio jo ir sta tė pa tys vai kai. Vy res nie ji kū rė rai džių me dį, o ma žie ji – rai džių žvaigž dy ną. Kar to jo pa žįs ta mas rai de les, ieš ko jo ir pa ži no nau jas, ra šė var de lius, vai di no im pro vi zuo-da mi. Po pie tų mie go vai kų lau kė staig me na – auk lė to jų pa reng tas lė lių spek tak lis „Ade lė ir Ma tu tis ieš ko rai de lių“.

Va ka rop dar že lio fo jė pa te kė jo mė nu lis, su ži bo žvaigž du tės su vai kų var dais, iš dy go me-dis, ku rio ša kas pa puo šė spal vin gos rai dės, o prie me džio ka mie no sal džiai mie go jo se na sis la ga mi nas. Jis sap na vo sal dų sap ną, kaip pa si tin ka ry te at bė gan čius į dar že lį vai kus.

Mū sų dar že lio „Gan driu kas“ pe da go gai sie kia, kad vai kai į mo kyk lą iš ei tų pa mėgę kny-gą ir gim tą jį žo dį.

Ma­ri­ja­NO­VI­KIE­NĖ,­An­že­li­ka­BU­RO­KIE­NĖVil niaus l.-d. „Gan driu kas“ auk lė to jos

vai kai kū rė rai džių me dį ir žvaigž dy ną

Vil­niaus­lop­še­lis­dar­že­lis­„Gan­driu­kas“­da­ly­vau­ja­pro­gra­mo­je­„Skai­tan­tis­vai­kų­dar­že­lis“­ir­tai­ko­se­ną,­pa­tik­rin­tą­ug­dy­mo­me­to­dą,­t.­y.­ver­tin­gų­kny­gų­skai­ty­mą­bal­su.­

Kiek vie nas žmo gus tu ri gy dan či ą ją jė gą, tik bū ti na jai su da ry ti pa lan kias są ly gas. Kaip daž nai su si mąs to me, ko kio je ap lin ko je mes gy ve na me, kuo kvė puo ja me, kaip el gia mės, no rė da mi iš-sau go ti sa vo svei ka tą? Nuo ma žų die nų vai kams tu ri me ug dy ti svei kos gy ven se nos įpro čius. To dėl spa lio mė nuo „Ro mu vos“ pro gim na zi jo je tra di ciš kai bu vo pa skelb tas svei ka tos mė ne siu, ku rio pa grin di nė idė ja yra ta, kad svei ka tą le mia ne li ki mas ar at si tik ti nu mas, bet pa tys ją stip ri na me.

svei ka tos mė nuo „ro mu vos“ pro gim na zi jo je

Mo ky to jai su mo ki niais glau džiai ben dra dar biau da mi vi są mė ne sį da ly va vo svei ka ti ni mo ren gi niuo se, var žy bo se, ak ci-jo se. Mo ky to jai per pa mo kas ir per trau kas pa tei kė vaiz di nių prie mo nių, prak ti nių už duo čių apie rū ky mo, al ko ho lio, nar ko ti kų ža lą jau nam or ga niz mui.

Svei ko mais to mu gė „Vi ta mi nai ro mu vie čiams“ vy ko pro gim-na zi jos val gyk lo je. Ant sta lų, iš dė lio ję gau sias ru dens gė ry bes, pa čių kep tus svei kuo liš kus sau sai nius, py ra gus, su ver tus vai-sių ežiu kus, da ly viai sma giai šne ku čia vo si, siū lė lan ky to jams ra gau ti svei ko mais to, da li jo si svei ka tos stip ri ni mo pa ta ri mais. Mu gė je da ly va vo ir mo ki nių tė vai bei vy res nie ji mū sų drau gai iš „Ro mu vos“ gim na zi jos. Di rek to rė, pa va duo to jos, ap si juo su sios pri juos tes, žais min gai ben dra vo su lan ky to jais, siū lė ra gau ti švie žiai iš spaus tų sul čių, vai sių, dar žo vių, rie šu tų. Ren gi nio sim bo lį įkū ni jo an glų kal bos mo ky to ja, ap si tai siu si kle vo la pų ap da ru. Vi si mu gės lan ky to jai vien bal siai džiau gė si to kio ren-gi nio idė ja. Ne kas die ną vie no je vie to je ga li ma pa ma ty ti tiek daug ska nių svei kos mi ty bos pro duk tų.

Ti ki mės, kad svei ka tos mė ne sio ren gi nių cik las „Ro mu vo je“ pa ska tins vi są ben druo me nę dar la biau rū pin tis sa vo svei ka ta, džiaug tis ge ra sa vi jau ta, ener gi ja, da ly tis gy ve ni mo džiaugs mu. Tik bū da mi svei ki ga li me pa si rū pin ti žmo nė mis, ku riuos my li me, pa dė ti sa vo ar ti mie siems, už tik rin ti svei ką ir lai min gą vai kų gy-ve ni mą. To dėl kiek vie ną die ną tu ri me sau kar to ti šiuos žo džius: „Aš esu stip rus, ener gin gas ir har mo nin gas.“

Dai­va­BA­RA­NAUS­KIE­NĖLie tu vių kal bos mo ky to ja

20

Mo­kyk­la­–­tai­ke­lio­pra­džia,­moks­lo,­gy­ve­ni­mo­ži­nių­vi­su­ma,­drau­gys­tės,­pa­ži­ni­mo,­sa­vęs­at­ra­di­mo­pra­džia­moks­lis.­Tai­ne­tik­pa­mo­kos,­ne­tik­skai­čiai,­ for­mu­lės­ar­gra­ma­ti­kos­tai­syk­lės,­ tai­am­ži­nai­gy­vas,­ne­rims­tan­tis­ vai­kys­tės­pa­sau­lis,­ bran­di­nan­tis­mū­sų­ ša­lies­pi­lie­tį.­ Tai­šak­nys,­tei­kian­čios­stip­ry­bės­li­ki­mo­ver­pe­tuo­se­ir­pa­lai­kan­čios­su­vo­ki­mą,­kad­esi­ sa­vas,­ svar­bus,­my­lė­tas­ir­my­li­mas.­To­su­vo­ki­mo­ve­da­ma­į­ju­bi­lie­jaus­šven­tės­or­ga­ni­za­vi­mą­įsi­trau­kė­vi­sa­„Ro­mu­vos“­pro­gim­na­zi­jos­ben­druo­me­nė.­

Šven ti nių ren gi nių cik las pra si dė jo pro gim na-zi jos mo ki nių tė vų kon fe ren ci ja „Mo kyk la va kar, šian dien ir ry toj“. Di rek to rė Sta nis la va Pra zaus-kie nė ap žvel gė mo kyk los rai dą per 25-erius me-tus, pa brė žė pro gim na zi jos sie kius. Pa va duo to ja ug dy mui džiau gė si ga bių mo ki nių pa sie ki mais, stan dar ti zuo tų tes tų re zul ta tais. Sky rių ve dė jos ap žvel gė ne for ma lią pro gim na zi jos mo ki nių veik lą, džiau gė si ak ty viu tė vų da ly va vi mu ug dy mo įstai gos gy ve ni me. Kon fe ren ci jo je kal bė jęs tė vų at sto vas pa brė žė, kad pro gim-na zi jo je vy rau ja nuo sta ta siek ti ug dy mo ko ky bės, pa ste bė ti ir rū pin tis kiek vie nu vai ku, at si žvelg ti į tė vų siū ly mus. Ak ty viau-siems tė ve liams, pa de dan tiems puo se lė ti sa vi tą pro gim na zi jos kul tū rą, di rek to rė įtei kė pa dė kos raš tus. Pas ku ti nę rug sė jo sa vai tę „Ro mu vos“ pro gim na zi ja pa si puo šė mo ki nių kū ry bos dar bų, nuo trau kų, lei di nių pa ro do mis. Vy ko te at ra li zuo tos ak ci jos, po pie tės su lop še lių-dar že lių „Žio ge lis“, „Dai ne lė“ vai-kais, „Sau lės“ pra di nės mo kyk los mo ki niais, „Ro mu vos“ alė jos ati da ry mas, links mo sios mu zi ki nės per trau kos ir pa mo kos, spor to var žy bos, svei ka tin gu mo, mo ki nių sa vi val dos die nos, įvai rių mies to pro gim na zi jų ir „Ro mu vos“ gim na zi jos mo ki-nių šven ti nis sam bū ris. Mo kyk lo je ap si lan kė ir ją pa šven ti no Švč. Mer ge lės Ma ri jos Ne kal to jo Pra si dė ji mo baž ny čios kle bo-nas vi ka ras Fe lik sas Ba liū nas.

Prieš 25-erius, 1988 m. rug sė jo 1-ąją, nau ja mo kyk la du-ris at vė rė 1601 mo ki niui. Pir mai siais me tais tai bu vo įpras ta ben dro jo la vi ni mo mo kyk la, vė liau, at si žvel giant į mo ki nių bei tė vų pa gei da vi mus, pa si rink tas gam ta moks li nis pro fi lis. Šiais moks lo me tais „Ro mu vo je“ mo ko si 797 mo ki niai, su kom plek-tuo ta 30 kla sių.

To bu lin da mi mo kyk los struk tū rą, dar veiks min giau or ga ni-za vo me ug dy mo pro ce są, su da rė me psi cho lo giš kai ir fi ziš kai sau ges nę mo ky mo si ap lin ką, lai ku su teik da mi pe da go gi nę, psi cho lo gi nę, spe cia li ą ją, so cia li nę pa gal bą, sa vi raiš kos ga-li my bes. Iš gry ni nus, api brė žus veik los sri tis ir funk ci jas, bu vo nu sta ty ti aiš kes ni san ty kiai tarp mo kyk los va do vų, ta po leng-viau ana li zuo ti, pla nuo ti, prog no zuo ti pro gim na zi jos veik lą, ob jek ty viau įsi ver tin ti ir pa teik ti mo kyk los ben druo me nei veik los ge ri ni mo re ko men da ci jas.

Mo ki niams su da ry tos są ly gos gau ti rei kia mas da ly kų mo ky-to jų, pa gal bos spe cia lis tų kon sul ta ci jas. So cia li nės dar buo to jos Ire nos Ab ro ma vi čie nės tei gi mu, svar biau sia, kad kiek vie nas mo ki nys pro gim na zi jo je bū tų lau kia mas, pa ste bi mas, iš klau-sy tas, sau gus, ge rai jaus tų si ir tu rė tų drau gų. Vai ko sau gu-mas – mums svar biau sias, ir tai yra „Ro mu vos“ pro gim na zi jos stip ry bė.

Mo ky to jų me to di nių gru pių veik la taip pat įne ša sva rų in dė lį į

sklan dų mo kyk los val dy mo me cha niz mą. Kva li fi kuo ti mo ky to jai, ak ty viai da ly vau jan tys mies to, ša lies ren gi niuo se, pro jek tuo se, lan kan tys įvai rius se mi na rus, kas met pa ren gia mies to olim-pia dų, kon kur sų lai mė to jus. 2012–2013 m. ša lies olim pia do se

Šiau lių „ro mu vos“ pro gim na zi jai – 25

lai mė jo trys mo ki niai, o mies to oli pia dų nu ga lė to jų tu ri me net 25. Mo kyk lo je dir ba 76 mo ky to jai: vie nas eks per tas, 27 me to di nin-kai, 30 vy res nių jų mo ky to jų.

„Ro mu vo je“ su da ry tos pa lan kios są ly gos anks ty va jam už sie-nio kal bos mo ky mui, pa gi lin tam da ly kų mo ky mui si, ser gan čių vai kų mo ky mui na muo se pagal mo ki nio in di vi du a laus ug dy mo pla ną. Pro gim na zi jo je įgy ven di na mos 26 pro gra mos, mo du liai, ap iman tys vi sus 5–8 kla sių mo ko muo sius da ly kus, itin iš plė to ta pro jek ti nė veik la, pa di dė ju si ne for ma lio jo švie ti mo už si ė mi mų pa siū la, ati tin kan ti mo ki nių am žių. Mo kyk lo je vei kia mu zie jus. At si žvel giant į mo ki nių ir jų tė vų po rei kius bei pro gim na zi jos ga li my bes, pir me ny bė tei kia ma ga bių mo ki nių ug dy mui, moks li-nei, kal bi nei, so cia li nei, pro jek ti nei, ko mu ni ka ci nių tech no lo gi jų veik lai, me no ko lek ty vams, stu di joms, spor to bū re liams, ap lin-ko sau gos, kraš to ty ri nei ir et ni nei, tau ti nio ta pa tu mo, tra di ci jų puo se lė ji mo veik lai, įtrau kiant kuo dau giau sil pnes nės svei ka-tos, lin ku sių nu si kals ti mo ki nių. Vi siems, no rin tiems to bu lin ti sa vo me ni nius ge bė ji mus, įgū džius, su da ro mos są ly gos da ly-vau ti pro gim na zi jos ne for ma lio jo švie ti mo pro gra mo je „Me nų aka de mi ja“ – dai lės, šo kio, mu zi kos ir dra mos stu di jo se.

Svar bus mo kyk los trau kos taš kas – bib lio te ka-in for ma ci nis cen tras. Bib lio te ka tu ri ge rą ma te ria li nę ba zę, fon dai kas met at nau ji na mi in for ma ci ne, pro gra mi ne, gro ži ne, mo ko mą ja, me-to di ne li te ra tū ra, vaiz di nė mis prie mo nė mis. Mo ki niai ne mo ka-mai ap rū pi na mi vi sais va do vė liais. Or ga ni zuo ja ma pra smin ga kul tū ri nė veik la. Bib lio te ka ben dra dar biau ja su Šiau lių Pet ro Vi šins kio vie šą ja bib lio te ka, įgy ven di na pro jek tus, or ga ni zuo ja įvai rius ren gi nius. Skai tyk lo je vei kia Kar je ros cen tras. Mo ki niai ga li su si pa žin ti su pro fe si jo mis, pa ben drau ti su įvai rių pro fe si jų at sto vais. Nuo 2013 m. rug sė jo 1 d. vyk do ma nau ja edu ka ci nė kom piu te ri nė pro gra ma „Iš šū kis“ 5–7 kla sių mo ki niams. Žai di mo už duo tys su sie tos su kai ku rių mo ko mų jų da ly kų pro gra mo mis ir pa de da mo ki niams siek ti ge res nių mo ky mo si re zul ta tų. Pa sak bib lio te kos ve dė jos Liu ci jos Šiau lie nės, mo kyk los bib lio te ka per 25 me tus pa si kei tė ne at pa žįs ta mai. Iš kuk lios, tra di ci nės bib lio te kos iš au go į tik rą šiuo lai ki nę bib lio te ką-in for ma ci jos, ug dy mo(si) cen trą su gau siu lei di nių fon du.

Mo ky to jai tei gia, kad da bar ti nis pro gim na zi jos mo ki nys yra

ak ty vus, smal sus ir iš ran kus, o mo ky to jas – pa rei gin gas ir ge-ra no riš kas. Te lie ka „Ro mu vos“ pro gim na zi jos ben druo me nei pa lin kė ti iš lik ti vie nin gai, ku pi nai op ti miz mo ir en tu ziaz mo.

Dai­va­BA­RA­NAUS­KIE­NĖŠiau lių „Ro mu vos“ pro gim na zi jos lie tu vių kal bos mo ky to ja

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2013 m. Nr. 10 (332)

21

Kau no mais to pra mo nės ir pre ky-bos mo ky mo cen tro mo ky to jai bei mo ki niai ak ty viai įsi trau kė į Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos bei Ug dy mo plė to tės cen tro ini ci juo tą an ti ko rup-ci nio ug dy mo kon kur są „Lie tu vos kriš to las“, ku riuo sie kia ma ra gin ti jau - ni mą puo se lė ti as mens do ro vę ir ug-dy ti pi lie tiš ku mą.

Pra ėju sių moks lo me tų pa bai go je mo ki niai, va do vau ja mi che mi jos ir bio lo gi jos mo ky to jos me to di nin kės Vir gi ni jos Po de rie nės, eti kos mo ky to-jos eks per tės Egi di jos Kon tri mie nės ir šio straips nio au to rės, bio lo gi jos vy res nio sios mo ky to jos Jū ra tės Bu bie nės, su bū rė ko man dą. Jos na riai lan kė si di džiuo siuo se pre ky bos cen truo se: „Iki“, „Ma xi ma“, „Ri mi“, „Nor fa“, „Ši las“ ir re gist ra vo ge ne tiš kai mo-di fi kuo tus pro duk tus, pla čiai siū lo mus var to to jams. Be abe jo, pre ky bi nin kai pre ky bos vie to se ne lei do mo ki niams nei fo to gra-fuo ti, nei už si ra šy ti pro duk tų, te ko ar ba pa si kliau ti at min ti mi, ar ba pirk ti pro duk tus, ar ba im tis ki tų gud ry bių, nes bu vo su-ma ny ta su da ry ti pro duk tų len te les su tam tik rais duo me ni mis. Duo me nys bu vo ana li zuo ja mi, kla si fi kuo ja mi pa gal pa si rink tus ty ri mo tiks lus.

Spa lio pa bai go je Kau no mais to pra mo nės ir pre ky bos mo-ky mo cen tro Vieš bu čių, pre ky bos ir pa slau gų ver slo sky riu je įvy ko kon fe ren ci ja „Mo ra li nė at sa ko my bė ver sle“. Pro jek te da ly va vę Mais to tech no lo gi jų, taip pat Vieš bu čių, pre ky bos ir pa slau gų ver slo sky rių mo ki niai api ben dri no pa reng tą me-

džia gą apie ge ne tiš kai mo di fi kuo tus pro duk tus, ap tik tus mū sų mies to pre-ky bos cen truo se. Mo ky to ja E. Kon t- ri mie nė pra ne ši me at sklei dė mo ra-li nės at sa ko my bės reikš mę ver sle, su pa žin di no su Eu ro po je ir Lie tu vo je vyks tan čio mis ak ci jo mis prieš ge-ne tiš kai mo di fi kuo tus or ga niz mus. Mo ki nės Eg lė Šim ku tė ir Gab rie lė Jur ku tė pa pa sa ko jo apie ge ne tiš kai mo di fi kuo to mais to nau dą ir ža lą. Bio lo gi jos ir che mi jos mo ky to jos vaiz-džiai pa aiš ki no to kių pro duk tų po vei kį var to to jams. Mo ki niai su si do mė ję ste bė jo mo ko mą jį fil mu ką „Ar ži nai,

kas yra ge ne tiš kai mo di fi kuo ti or ga niz mai?“ Kon fe ren ci jos da-ly viai iš ban dė sa vo ži nias bio e ti kos tes te „Ką pa si rink si?“

Kon fe ren ci jos pa tal pą puo šė uni ka li svei kos mi ty bos pi ra-mi dė. Ak ty viau si pro jek to da ly viai bu vo įver tin ti, o pro jek to me džia ga iš siųs ta į Ug dy mo plė to tės cen trą. Pro jek to veik la ir re zul ta tai bu vo ap ta ria mi ir Kau no mais to pra mo nės ir pre ky bos mo ky mo cen tro ben dro jo ug dy mo da ly kų mo ky to jų me to di nės gru pės po sė dy je – mo ky to jai dis ku ta vo, do mė jo si mo ki nių at-lik tais ty ri mų re zul ta tais.

Ti kė ti na, kad vi si, ku rie re gist ra vo ge ne tiš kai mo di fi kuo tus pro duk tus, ren gė pra ne ši mus, ak ty viai da ly va vo dis ku si jo se, da bar ati džiau skai tys eti ke tes ir pre kes rink sis ne tik pa gal kai ną, bet ir svei kes nius.

Jū­ra­tė­BU­BIE­NĖKau no mais to pra mo nės ir pre ky bos mo ky mo cen tro vy res nio ji mo ky to ja

„Lie tu vos kriš to las“ – nau jos veik los, nau ji įspū džiai

Ar­tie­sa,­kad­mo­ky­to­jų­ir­mo­ki­nių­tar­pu­sa­vio­san­ty­kiai­–­ am­ži­na­ir­ne­iš­spren­džia­ma­pro­ble­ma?­Kaip­mo­ki­nių­mo­ky­mo­si­re­zul­ta­tai­pri­klau­so­nuo­jų­ben­dra­vi­mo­su­mo­ky­to­jais­kul­tū­ros?­To­kius­klau­si­mus­svars­tė­į­ap­skri­to­jo­sta­lo­dis­ku­si­ją­„Kas­le­mia­ge­rus­tar­pu­sa­vio­san­ty­kius“­su­si­rin­kę­Šiau­lių­Dai­nų­pro­gim­na­zi­jos­ben­druo­me­nės­at­sto­vai:­mo­ky­to­jai,­tė­ve­liai­ir­mo­ki­niai.

Su si ti ki mui pa si rink ta ne tra di ci nė vie ta – Ža liū kių ma lū ni-nin ko so dy ba – dau ge liui pri mi nė šil tus mo čiu tės na mus. Ge ri

po pie tė ža liū kių ma lū ne tar pu sa vio san ty kiai ku ria mi ben dra dar biau jant. Tad dis ku si-jos da ly viai, iš klau sę kan kli nin kės, 8b kla sės mo ki nės Ži vi lės Poš ku tės at lie ka mo kū ri nio ir so dy bos šei mi nin kės Lai mu tės Tom ku vie nės pa sa ko ji mo apie duo nos ke pi mo pa pro čius, pa-tys sa vo ran ko mis for ma vo duo nos pa gran du ką, kiek vie nas vis ki taip jį pa puoš da mas.

Dis ku si jos da ly viams bu vo pri sta ty ta mo ky to jos An dže los Va lai kie nės at lik tos ap klau sos apie tar pu sa vio san ty kius ana-li zė. Anot mo ky to jos, dau ge lis ap klaus tų jų tei gia, kad la biau siai mo ki niams pa tin ka san ty kiai su drau gais, nors net 65 pro cen-tai mo ki nių san ty kius su mo ky to jais įvar di ja kaip ge rus. Mū sų mo ki nius la biau do mi na tai, kiek jie mums rū pi, kaip mes su jais ben drau ja me, o ne tai, kiek mes ži no me. Ver ta įsi klau sy ti į šias min tis... Mo ky to ja Vi jo le ta Tol vai šie nė pa tei kė mo ki nių sam pro ta vi mų apie ben dra vi mą su tė vais ir mo ky to jais. Be ne ori gi na liau siai nu skam bė jo sep tin to ko min tis, kad su mo ky to jais su tar ti ga li ma, tik rei kė tų pa keis ti kla sės mo ki nius...

Su si rin kę tė ve liai vie nin gai lai kė si nuo mo nės, kad mo ki nių el ge sys mo kyk lo je yra šei mos tar pu sa vio san ty kių, vi di nės kul tū ros at spin dys. Ne pa gar ba mo ky to jui, ta pu si mū sų vi suo-me nės yda, at si ne ša ma iš na mų. Į mo ky to ją kaip prie šą daž-niau siai žiū ri ne mo ty vuo ti, ne pa ten kin ti ži nių įver ti ni mu mo ki niai. To dėl, kaip tei gė mo kyk los di rek to rius, vie nas iš mo ky to jams iš ky lan čių už da vi nių – mo ky ti vai kus ob jek ty viai įsi ver tin ti sa vo pa sie ki mus. Tė vų nuo mo ne, mo ky to jai tu rė tų rei ka lau ti griež tes-nės tvar kos, o mo ki niams ne de rė tų kal tin ti mo ky to jų už blo gus pa žy mius, jei pa tys ne si mo ko ir el gia si ne tin ka mai.

Lai kas ne tru ko pra bėg ti. Pa kvi po ke pa ma duo na. Šil ta nuo-šir daus ben dra vi mo at mos fe ra bent trum pam lei do pa jus ti, kad sto vi me ne prie šin go se ba ri ka dų pu sė se, o sie kia me to pa ties tiks lo – iš auk lė ti mū sų vai kus kul tū rin gais, sa vi mi pa si ti kin čiais žmo nė mis.

In­ga­VA­LEI­KIE­NĖDai nų pro gim na zi jos lie tu vių kal bos mo ky to ja

22

Kas­gali?

Akademija laukia 10–12­klasių moksleivių iš visos Lietuvos, siekiančių įgyti naujų žinių ir susipažinti su filosofija, jos istorija, raida, naujausiomis tendencijomis ir įtaka mūsų kasdienybei.

Kada?

Akademijos paskaitos vyksta kartą per mėnesį, trečią mė-nesio šeštadienį (išskyrus du šeštadienius).

Kodėl­verta?

Akademijos­užsiėmimai­nemokami!Visiems baigusiems akademiją nariams išduosime akade-

mijos baigimo pažymėjimus. Taip pat visiems akademijos nariams, stosiantiems į MRU

Humanitarinių mokslų instituto filosofijos bakalauro programą, gali būti skiriamas vienas papildomas konkursinis balas.

Jaunojo filosofo akademija

Kam­tai?

Domitės­filosofija?­Jums­patinka­diskutuoti­ir­ieškoti­tinkamų­argumentų,­siekiant­atremti­savo­oponentą?­Dažnai­mąstote­apie­gyvenimą,­jo­prasmę­ir­kodėl­mes­čia?­Žinote­kas­buvo­Aristotelis?­Sokratas?­Ne?­Bet­skaitėte­Kamiu­(Camus)?­O­jei­nežinote,­kas­šie­žmonės­buvo,­gal­norėtumėte­sužinoti?­Svajojate­būti­rašytoju­ir­siekiate­išlavinti­savo­fantaziją?­Smalsumą?­O­gal­tiesiog­norite­susirasti­filosofiškai­mąstančių­draugų?­Turite­puikią­galimybę­bent­kartą­per­mėnesį­pabūti­Mykolo Romerio universiteto studentais­ir­susipažinti­su­vienais­geriausių­Lietuvoje­filosofijos­profesionalais.

Kaip?

Norintieji tapti Jaunojo filosofo akademijos nariais turi užsiregistruoti automatinėje sistemoje www.mruni.eu/lt/universitetas/fakultetai/humanitariniu_mokslu_institutas/jaunojo_filosofo_akademija/ arba el. paštu filosofoaka-

demija@mruni.eu ir nurodyti: vardą, pavardę, mokyklą, klasę, el. paštą, telefoną.

REGISTRACIJA­VYKSTAVISUS­METUS!

Kur?

Jaunojo filosofo akademija, Mykolo Romerio universitetas, Ateities g. 20, V-502 kab., Vilnius.

Adresas „Facebook’e“ www.facebook.com/pages/Jaunojo-filosofo-akademija/411440655589976?fref=ts.Internete www.mruni.eu/lt/universitetas/fakultetai/humanitariniu_mokslu_institutas/jaunojo_filosofo_akademija/.Daugiau informacijos el. paštu filosofoakademija@mruni.eu ir telefonu (8 5) 271 4628.

Lie tu vos vai kų ir jau ni mo cen tras (LVJC) bei Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja kvie čia moks lei vius, mo ky to jus ir jau ni mo or ga ni za ci jas jung tis prie tva raus gy ve ni mo idė jas pro pa guo-jan čios Vi suo ti nio švie ti mo sa vai tės, jau 15 kar tą ren gia mos Lie tu vo je ir dar 100 pa sau lio ša lių.

Šių me tų Vi suo ti nio švie ti mo sa vai tės te ma „Šok­į­tva­raus­gy­ve­ni­mo­sti­lių!“­(„Go for a Su stai nab le Li fe Sty le!“) pa si rink ta, sie kiant at kreip ti dė me sį į žmo gaus veik los po vei kį ap lin kai bei žmo nių gy ve ni mo ko ky bei, taip pat pa ska tin ti nau jų var to ji mo kul tū ros ver ty bių for ma vi mą si.

Pa sak Vi suo ti nio švie ti mo sa vai tės ren gi nius ko or di nuo jan-čios Jo lan tos Mar ke vi čie nės (LVJC), „šian die ni niai vai kai – kar-ta, ku ri tie sio giai pa jus šių die nų švais tū niš ku mo ir ne at sa kin go var to ji mo pa sek mes ir tu rės ras ti bū dų, kaip jas iš spręs ti. La bai svar bu, kad jau ni mas kuo anks čiau su pras tų tva raus vys ty mo si, at sa kin go var to ji mo, eko lo gi nio mąs ty mo idė jas ir tap tų po ky čių sa vo ben druo me nė se ini cia to riais.“

Ra ši nio kon kur se „Laiš­kas­ iš­at­ei­ties“­moks lei viai ra šys laiš kus apie tai, kas žmo ni jos ir pa sau lio lau kia po 100 ir dau-giau me tų. Ge riau si ra ši niai bus iš spaus din ti eko lo gi nio švie ti mo žur na le „Ozo nas“. Kū ry bi nio kon kur so „5­x­kos­tiu­mas­=­vis­ki­toks­gra­žu­mas“ da ly viai kurs skir tin gų dė vė ji mo va rian tų mo kyk li nę uni for mą, dis ku tuos apie jos reikš mę ma ži nant

iš me ta mų dra bu žių kie kį ir ap lin kos tar šą. Pla ka to kon kur so „La­šas­po­ la­šo“­da ly viai sa vo dar buo se nag ri nės van dens svar bą žmo gui ir pa sau liui. Ge riau siu iš rink tas pla ka tas bus at spaus din tas ir iš pla tin tas ug dy mo įstai go se. „Pa­lan­gės­ūkio“­kon kur so da ly viai gi lin sis į ap lin kos tra pu mą ir au ga lų au gi mo cik lo ypa tu mus. Pie ši nių kon kur so­„At­si­nau­ji­nan­tys­ener­gi-jos­šal­ti­niai“­da ly viai kurs dar bus apie al ter na ty vios ener gi jos pa nau do ji mo per spek ty vas ir po vei kį ap lin kai. Pie ši nių pa ro da bus eks po nuo ja ma LR Sei mo Eu ro pos in for ma ci jos biu re.

Lap­kri­čio­20­d. 10.00–14.30 val. švie ti mo sis te mos da ly-viams skir to je kon fe ren ci jo je „Švie­ti­mas­tva­riam­vys­ty­mui­si­ug­dant­pa­sau­lio­pi­lie­tį“ bus ap tar ti tva rios mo kyk los kū ri mo klau si mai. 21­d.­11.00–16.00 val. Lie tu vos vai kų ir jau ni mo cen tre ren-

gia ma veiks mo die na­„Šok­į­tva­raus­gy­ve­ni­mo­sti­lių!“

Na cio na li nė Vi suo ti nio švie ti mo sa vai tės ko or di na to rė – Švie-ti mo ir moks lo mi nis te ri ja.

Re gi nius or ga ni zuo ja – Lie tu vos vai kų ir jau ni mo cen tas.

Vi­sa­in­for­ma­ci­ja­apie­Vi­suo­ti­nio­švie­ti­mo­sa­vai­tės­ren­gi­nius­ir­kon­kur­sus­–­www.sa vai te.lvjc.lt.

Jū­ra­tė­JA­NA­VI­ČIE­NĖLVJC Rin ko da ros ir ry šių su vi suo me ne spe cia lis tė

vi suo ti nio švie ti mo sa vai tė skel bia: šok į tva raus gy ve ni mo sti lių!

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2013 m. Nr. 10 (332)

23

te at ras ke liau ja pas vai kusŠiau lių ra jo no Nai sių va sa ros te at ro ir ben druo me nės kul tū ros rū muo se spa lio 15–17 d. vy ko pro jek to „Te at ras ke liau ja pas vai kus“ penk ta sis na cio na li nis Lie tu vos „Asi te žo“ fes ti va lis. Ja me Ce za rio gru pė pri sta tė spek tak lį „Drą si ša lis“, Sta lo te at ras – „Avi nė lio ke lio nė“, Vi-ta li jaus Ma zū ro te at ras – „Rau-don ke pu rė“, pa si ro dė Pa ne vė-žio „Me no“, Kel mės ma ža sis, Pet ro Men dei kos „Vai vo rykš tės“ te at rai. Fes ti va lis bai gė si Nai-sių va sa ros te at ro spek tak liu „Pa sa ka apie obuo lius ir ki tus Obe lių gy ven to jus“. Edu ka ci ne pro gra ma fes ti va lio tu ri nį pra-tur ti no Ce za rio gru pės ak to riai, su ren gę se mi na rą mo ki niams, bei re ži sie rė Sau lė De gu ty tė, pa ren gu si pui kų se mi na rą mo-ky to jams „Pa pras tos prie mo nės – ne pa pras tas veiks mas“.

Nai sių mo kyk los mo ki niai ir mo ky to jai ga lė jo ste bė ti vi sus spek tak lius. Šia veik la bu vo sie kia ma mo ki nius mo ty vuo ti, pa lai ky ti ge riau sias te at ro kū-ry bos ver ty bes. Po spek tak lio mo ki niai ap ta rė ne tik iš kel tas pro ble mas ar spek tak lių te mas, bet ir ak to rių vai dy bą, šios pro-fe si jos rei ka lin gu mą, žmo gaus su ge bė ji mų pa nau do ji mą.

Dė ko ja me na cio na li nio fes ti-va lio me ce na tui Ra mū nui Kar-baus kiui ir ren gi nio or ga ni za to-riams už su teik tą pro gą pa ma ty ti tiek daug gra žių spek tak lių, už sie kį, kad vai kai iš siug dy tų su-pra tin gą žvilgs nį į te at rą, taip pat no rą patiems da ly vau ti me-ni nė je raiš ko je.

Sta­sė­GRU­ŠIE­NĖŠiau lių r. Nai sių m-klos di rek to riaus pa va duo to ja ug dy mui

UAB­„Mu­ti­me­dia­Mark“­no­rė­tų­Jus­su­pa­žin­din­ti­su­ani­ma­ci­ne­edu­ka­ci­ne­prie­mo­ne­„Sau­ly­TU­ČIAI“

Jau iš ti sus me tus ani ma ci nė edu ka ci nė prie mo nė „Sau ly TU-ČIAI“ džiu gi na ir la vi na mū sų ma žuo sius. Ši prie mo nė skir ta 3–4 me tų vai kams. Ją ga li ma pri tai ky ti ir spe cia lių jų po rei-kių tu rin tiems ug dy mo įstai gų auk lė ti niams, pa si žy min tiems pa ži ni mo su tri ki mais.

Siū lo me vi siems ug dy mo įstai gų dar buo to jams ne mo ka-mai iš ban dy ti šios edu ka ci nės prie mo nės pir mą ją se ri ją, ku rią ga li ma ras ti in ter ne to sve tai nė je www.tu­ciai.lt. Šiuo me tu jo je jau pri si re gist ra vę dau giau nei 500 var to to jų – ug dy mo įstai gų dar buo to jų.

Prie mo nę kū rė me kar tu su Lie tu vos edu ko lo gi jos uni ver-si te to Ug­dy­mo­moks­lų­ Vai-kys­tės­ stu­di­jų­ ka­ted­ra, ben-dra dar biau da mi su iki mo kyk-li nių įstai gų pe da go gais, la bai ati džiai įsi klau sė me ir į vai kų nuo mo nes.

Dau giau apie ani ma ci nę edu ka ci nę prie mo nę „Sau ly TU ČIAI“ ga li te su ži no ti: www.tu ciai.lt, in fo@tu ciai.lt.Tel.: +370 699 22443, (8 5) 245 8859.

Ge riau sias mū sų dar bo įver ti ni mas yra pe da go gų, dir bu sių su vi su ani ma ci nės edu ka ci nės prie mo nės „Sau ly TU ČIAI“ pa ke tu, at si lie pi mai.

Tau ra gės vai kų re a bi li ta ci jos cen­tro­mo kyk los „Pu še lė“ lo go pe dė Li­li ja Ni ke lie nė, spe cia lio ji pe da go gė Mo ni ka Va lan tie jie nė:

„Tai pui ki ani ma ci nė edu ka ci nė prie-mo nė: spal vin ga, žais min ga, pa trauk-liai iš dės ty ta, var to ja ma vai kams įtai gi kal ba. Pa trauk li dės ty mo di na mi ka do-mi na vai kus ir stip ri na no rą ben drau ti, da ly vau ti. Džiu gios emo ci jos ska ti na at si ver ti, žais ti.

Prie mo nę dirb da mos su 3–6 me tų vai kais nau do ja me kar tą per sa vai tę. Ją sėk min gai taikome ir dirb da mos su vai kais, tu rin čiais spe cia lių jų ug-dy mo(si) po rei kių. Jie nau do ja si kom-piu te riu, val do pe lę, su tel kia dė me sį, ben drau ja su vei kė jais. Vai kai ga li lies ti vei kė jus, nau do jan tis mag ne ti ne len ta la vė ja erd vės su vo ki mas, vai kai nu sta to įvy kių di na mi ką ir san ty kius tarp vei kė jų.“

Anykš čių lop še lio­dar že lio „Žil vi tis“ pe da go­gai:

„Prie mo nę ver ti na me tei gia mai. Ani ma ci nė edu ka ci-nė prie mo nė „Sau ly TU ČIAI“ la vi na pa žin ti nę, ko mu ni-ka ci nę, me ni nę, svei ka tos, so cia li nę kom pe ten ci jas.“

Ši lu tės lop še lio­dar že lio „Ąžuo liu kas“ pe da go gė Vi da Pa liu ty tė:

„...su ža vė jo, kad ani ma ci ja kal bi na vai kus. Vai kams pa ti ko vi sos se ri jos, o ypač pir mo ji, vis pra šy da vo ją vėl pa ro dy ti.“

Šios įstai gos spe cia lio ji pe da go gė, dir ban ti su ma žai kal ban čiais ar ba la bai ma žai kal ban čiais vai ku čiais, įver ti no prie mo nę kaip ge rą la vi ni mo ir pa ži ni mo prie-mo nę, tin ka mą nau do ti dar bui su spe cia lių jų po rei kių vai kais.

Kau no lop še lio­dar že lio „Vy tu rė lis“ pe da go gai:„Vi si pui kiai ži no me, kaip leng va pa trauk ti vai kų dė-

me sį, bet jį iš lai ky ti pa si se ka ne kiek vie nam. „Sau ly TU-ČIAI“ vai kus iš syk už bu ria sa vo aiš kiu vaiz du, min ti mis, spal vo mis, už duo tė lė mis, tai syk lin ga kal ba.“

Ie vu tė (5 m., šio dar že lio auk lė ti nė): „Žiū rėk, žiū rėk šian dien aš ža lia (ap si vil ku si ža lia pa-

lai di nu ke) kaip ta var ly tė!“ Ie vu tė šo ki nė ja gru pė je kaip var ly tė (pe da go go pa sta ba).

„Mu­ti­me­dia­Mark“­inf.

Julijo

s Astr

ausk

ienės

nuotr

.

24

Ši­kny­ga­ga­li­iš­gel­bė­ti­jū­sų­vai­kui­gy­ve­ni­mą.­Ją­pri­va­lo­per­skai­ty­ti­tė­vai,­pe­da­go­gai­ir­vi­si,­ku­riems­rū­pi­vai­kų­ge­ro­vė­ir­svei­ka­ta.

John Brad shaw, kny gos „Grį ži mas na mo“ au to rius

Kny go je „Pra šau, liau ki tės iš ma nęs ty čio tis...“ ame ri kie čių au to rė ir vi suo me-nės vei kė ja Džo dė Blan ko (Jo dee Blan co) pa sa ko ja kva pą gniau žian čią as me ni-nę is to ri ją, ku ri da vė pra džią pro gra mai prieš pa ty čias mo kyk lo se vi so je JAV.

Kol ki ti vai kai sva jo jo apie šo kius, pir mą jį bu či nį ir stu di jas uni ver si te te, Džo-dei Blan ko te ko suk ti gal vą, kaip iš mo kyk los kla sės nu si gau ti iki skai tyk los, iš ven giant pa ty čių ir spjū vių.

Ši kny ga – drą sus ir gy vas pa sa ko ji mas apie tai, ką reiš kia bū ti at stum tuo ju, kaip su dė tin ga net my lin tiems tė vams ras ti tin ka mą bū dą ben drau ti su pa ty čias ken čian čiu vai ku, ko dėl mo kyk lo se daž nai ne su ge ba ma už bėg ti ne lai mei už akių ir kaip psi chi nės svei ka tos prie žiū ros at sto vai ga li ne tei sin gai in ter pre tuo ti il ga lai kio mo kyk lo je pa tir to ty čio ji mo si pa sek mes.

„Pra šau, liau ki tės iš ma nęs ty čio tis...“ – at vi ras laiš kas vi siems, ga lin tiems ir no rin tiems pri si dė ti prie šian die nos vai kų ir pa aug lių sau gu mo bei ge ro vės. Tai drau giš kas bal sas, ku ris ra gi na ne ty lė ti, jei esi skriau džia mas, drą si na kreip tis pa gal bos ir pa de da su pras ti, kad tu – ne vie nas, ir tu – stip rus.

Da lį kny gos ga li ma vir tu a liai pa var ty ti ad re su http://is­suu.com/lei­dyk­la_va­ga/docs/is­su_pra­sau_liau­ki­tes.

Ko dėl apie vie ną fil mą ga li kal bė ti ne-su sto da mas, o apie ki tą ir no rė da mas žo džio ne iš spau di. Ko dėl vie ną fil mą siū lai pa žiū rė ti vi siems be iš im ties, o ki tą pa mirš ti vos iš ėjęs iš sa lės. Tiek daug „ko dėl“, į ku riuos ieš ko ti at sa ky mų moks lei vius kvie čia pro jek to „Mo kau si iš ki no“ ren gė jai kar tu su Lie tu vos ki no cen tru. Šis cen tras 8–12 kla sių moks-lei viams siū lo iš ban dy ti ki no kri ti kos plunks ną Jau no jo kri ti ko kon kur se, o „Mo kau si iš ki no“ ren gė jai – ją nu tai-ky ti į fil mus iš www.mo­kau­si­is­ki­no.lt re per tu a ro.

Kad bū tų leng viau pra dė ti, „Mo kau si iš ki no“ or ga ni za to riai vy res nių jų kla-sių moks lei viams ren gia ne mo ka mas dis ku si jas apie fil mus. Pro fe sio na lūs jų mo de ra to riai pa dės įsi gi lin ti į fil mų te-ma ti ką ir pro ble ma ti ką, mo kys skai ty ti vi zu a li nę jų kal bą, taip pat pa tars, kaip pa ra šy ti įdo mią re cen zi ją, pa trauk liai iš dės ty ti min tis ir iš lai ky ti re cen zi jos dra ma tur gi ją.

Ne mo ka mos dis ku si jos, skir tos po pu lia rin ti „Jau no jo kri-ti ko kon kur są“, ren gia mos spa lio ir lap kri čio mė ne siais Vil-niu je, Kau ne, Pa ne vė žy je bei ma žes niuo se mies te liuo se, ku riuos ap lan kys „Ki no bu sas“. Kaip ir anks čiau, pe da go gai kvie čia mi iš rink ti sa vo auk lė ti niams įdo miau sią fil mą iš „Mo-kau si iš ki no“ re per tu a ro ir už si sa ky ti jo se an są, o vė liau

vie na kla sė ga lės da ly vau ti dis ku si jo je. Kon kur so su ma ny to jai at krei pia dė-

me sį, kad ne mo ka mų dis ku si jų skai čius yra ri bo tas.

8–12 kla sių moks lei viams „Mo kau si iš ki no“ ren gė jai siū lo pa si žiū rė ti 20 re-ži sie rių, tarp jų ir lie tu vių, su kur tų ki no fil mų, ku riuo se gi li na ma si į jau nam žmo-gui ar ti mas te mas ir pro ble mas.

Pa vyz džiui, pran cū zų juos to je „Mei lė kaip nuo dai“ (rež. K. Quillévéré) nag ri-nė ja mos pir mo sios mei lės, bun dan čio sek su a lu mo, ti kė ji mo te mos; ge riau-siu Nor ve gi jos fil mu 2010 m. iš rink tas „Vel nių sa los ka ra lius“ (rež. M. Holst) ska ti na pa dis ku tuo ti apie jau ni mo auk - lė ji mo me to dus ir jų pa sek mes, o „Mė-ne sie nos ka ra lys tė“ (rež. W. An der son) iš si ski ria šmaikš tu mu bei pa ro di jos žan ro įval dy mu.

Su si pa žin ti su lie tu viš ku ki nu kvie-čia ki no re ži sie riai Gied rė Be ino riū tė („Po kal biai rim to mis te mo mis“), Gied rė

Žic ky tė („Kaip mes žai dė me re vo liu ci ją“), Jū ra tė Sa mu lio ny tė („Lai ki nai“), Do vi lė Ša ru ty tė („Aš ta ve ži nau“) ir Kris ti jo nas Vil-džiū nas („Kai ap ka bin siu ta ve“).

Go­da­SOS­NOV­SKIE­NĖ„Skal vi jos“ ki no cen tro edu ka ci nių pro gra mų ko or di na to rė,

tel. (8 5) 261 0505, el. p. go da@skal vi ja.lt.

Ki no kri ti ka be si do min tiems moks lei viams – ne mo ka mi fil mų ap ta ri mai

Dau giau in for ma ci jos apie Jau no jo kri ti ko kon kur są www.mo­kau­si­is­ki­no.lt/pus­la­pis/319/da­ly­vauk-jau no jo-kri ti ko-kon­kur­sas.„Mo kau si iš ki no“ fil mų re per tu a ras www.mo­kau­si­is­ki­no.lt/pus­la­piai/7/Film%C5%B3%20pro­gram.