Informacinės technologijos

XXI amžiaus

mokykloje

Jolanta Navickaitė Švietimo ir mokslo ministerijos

Akademinio mobilumo ir tęstinio mokymo skyriaus

vyresnioji specialistė

Kauno technologijos universiteto

socialinių mokslų (edukologija) doktorantė

Pagrindiniai klausimai

• Koks yra Lietuvos jaunosios kartos kompiuterinio

raštingumo lygis, lyginant su kitomis šalimis?

• Kaip plačiai informacinės technologijos naudojamos

ugdymo procese?

• Kas svarbu tęsiant mokyklų aprūpinimą informacinėmis

technologijomis?

Pranešime minimi tarptautiniai tyrimai

• PISA – tarptautinis penkiolikmečių tyrimas. Lietuva šiame

tyrime 2006 m. dalyvavo pirmą kartą. 2009 m. tyrimo

rezultatai buvo paskelbti šią savaitę.

• PIRLS – tarptautinis ketvirtokų skaitymo gebėjimų tyrimas.

Lietuvos ketvirtokai šiame tyrime dalyvavo 2001 ir 2006 m.

• TIMSS – tarptautinis matematikos ir gamtos mokslų

pasiekimų tyrimas. Lietuva šiame tyrime dalyvauja nuo

1995 m. Tyrimas organizuojamas kas ketveri metai.

• SITES – informacinių technologijų diegimo švietime tyrimas.

Šiuo tyrimu siekiama nustatyti, kokią įtaką IKT daro mokinių

mokymuisi mokykloje.

Ketvirtokų kompiuterinis

raštingumas

• 93 proc. ketvirtokų yra bent kartą naudojęsi kompiuteriu.

• 77 proc. ketvirtokų 2007 m. namuose turėjo kompiuterį, 58 proc. – internetą.

• 83 proc. ketvirtokų 2007 m. kompiuteriu ne mokykloje naudojosi bent kartą per savaitę.

• Ketvirtokai kompiuteriu žaidžia kompiuterinius žaidimus, rašo tekstus ar istorijas. 55 proc. ketvirtokų 2006 m. kompiuteriu naudojosi informacijos paieškai, 50 proc. – internetiniams pokalbiams ir elektroniniam susirašinėjimui.

• Internetu ne mokykloje 2007 m. naudojosi 64 proc. ketvirtokų.

• Bent kartą per mėnesį mokydamiesi matematikos kompiuteriu mokykloje naudojasi 35 proc. ketvirtokų, mokydamiesi gamtos mokslų – 49 proc. ketvirtokų.

Aštuntokų kompiuterinis

raštingumas

• 95 proc. aštuntokų yra bent kartą naudojęsi kompiuteriu.

• 85 proc. aštuntokų 2007 m. namuose turėjo kompiuterį, 66 proc. – internetą.

• 2007 m. ne mokykloje kompiuteriu naudojosi 91 proc. aštuntokų, internetu – 81 proc. aštuntokų.

• 42 proc. aštuntokų 2007 m. naudojosi kompiuteriu mokykloje.

• 17 proc. aštuntokų kompiuteriu yra naudojęsi per matematikos pamokas.

Penkiolikmečių

kompiuterinis raštingumas • 99 proc. penkiolikmečių yra bent kartą

naudojęsi kompiuteriu.

• 80 proc. penkiolikmečių 2006 m. namuose turėjo

kompiuterį, 57 proc. – internetą.

• 82 proc. penkiolikmečių kompiuteriu naudojasi

namuose, 22 proc. – kitose vietose (ne mokykloje ir

ne namuose).

• 91 proc. penkiolikmečių 2006 m. kompiuteriu

naudojosi tekstų rašymui, 90 proc. – informacijos

paieškai, 87 proc. – internetiniams pokalbiams ir

elektroniniam susirašinėjimui, 83 proc. –

bendradarbiauti su bendraklasių grupe ar

komanda. 69 proc. kompiuteriu naudojosi darbui

skaičiuokle, 64 proc. – programavimui.

• 64 proc. penkiolikmečių 2006 m. naudojosi

kompiuteriu mokykloje bent kartą per savaitę.

Naudojimasis IKT

• Ketvirtokų, bent kartą besinaudojusių kompiuteriu, dalis išaugo nuo

53 proc. 2001 m. iki 93 proc. 2007 m. Ši tendencija yra būdinga

visoms posovietinėms šalims.

Ketvirtokų, bent kartą kur nors besinaudojusių kompiuteriu, dalis (proc.)

020406080

100

Čekija

Vokie

tija

Vengrija

Italija

LIE

TU

VA

Latv

ija

Nyderlandai

Norv

egija

Švedija

Slo

vėnija

Slo

vakija

Did

žio

ji

Brita

nija

JA

V

2001 (PIRLS) 2007 (TIMSS)

Naudojimasis IKT

• Vis daugiau Lietuvos

ketvirtokų kompiuteriu

naudojasi informacijos

paieškai internete ar

kompaktinėse plokštelėse,

internetiniams pokalbiams ar

internetiniam susirašinėjimui.

Ketvirtokų, besinaudojančių

kompiuteriu informacijos paieškai,

dalis (proc.)

020406080

100

Anglija

Škotij

a

Slo

vėnija

JA

V

Latv

ija

Nyderlandai

Vokie

tija

LIE

TU

VA

Pra

ncūzija

Vengrija

Makedonija

Bulg

arija

Italija

slo

vakija

Norv

egija

Rum

unija

Švedija

Isla

ndija

2001 (PIRLS) 2006 (PIRLS)

Ketvirtokų, besinaudojančių kompiuteriu

internetiniams pokalbiams ir elektroniniam

susirašinėjimui, dalis (proc.)

020406080

100Š

vedija

Nyderland

Latv

ija

Anglija

Škotij

a

Isla

ndija

Norv

egija

Makedonij

LIE

TU

VA

Bulg

arija

Pra

ncūzija

JA

V

Slo

vėnija

Vengrija

Vokie

tija

slo

vakija

Rum

unija

Italija

2001 (PIRLS) 2006 (PIRLS)

Naudojimasis IKT

• Lietuvos penkiolikmečiai pagal tai, kaip dažnai naudojasi kompiuteriu

ir juo ieško informacijos internete, dalyvauja internetiniuose pokalbiuose ar

susirašinėja, rašo tekstus ar dirba skaičiuokle, ženkliai nesiskiria nuo kitų

2006 m. PISA tyrime dalyvavusių šalių.

• Dažniau nei daugelyje kitų šalių Lietuvos penkiolikmečiai naudojasi kompiuteriu

programavimui ir bendravimui su bendraklasiais.

Penkiolikmečių, naudojančių kompiuterį

programavimui, dalis (proc.)

Penkiolikmečių, naudojančių kompiuterį

bendradarbiavimui su bendraklasiais, dalis (proc.)

0255075

100

Norv

egija

Gra

ikija

Ispanija

LIE

TU

VA

Latv

ijaV

engrija

Turk

ijaČ

ekija

Kro

atij

aItalija

Slo

vakija

Lenkija

Bulg

arija

Slo

vėnija

Suom

ijaIs

landija

Port

ugalija

Austr

ijaV

okie

tija

Belg

ijaŠ

vedija

Nyderland

Danija

A

irija

Japonija

0255075

100

Norv

egija

Slo

vakija

Čekija

Port

ugalija

Nyderland

LIE

TU

VA

Vengrija

Belg

ijaLatv

ija

Vokie

tija

Bulg

arija

Isla

ndija

Lenkija

Slo

vėnija

Danija

T

urk

ija

Austr

ijaK

roatij

aŠ

vedija

Gra

ikija

Ispanija

Suom

ijaA

irija

Italija

Japonija

Naudojimasis IKT

• 25 proc. Lietuvos penkiolikmečių naudojasi kompiuteriu daugiau nei

penkerius metus, 32 proc. – nuo 3 iki 5 metų, 29 proc. – nuo 1 iki 3

metų ir 14 proc. – mažiau nei vienerius metus.

• Skandinavijos šalyse daugiau nei 70 proc. penkiolikmečių

kompiuteriu naudojasi daugiau nei penkerius metus.

Penkiolikmečių pasiskirstymas pagal naudojimosi kompiuteriu trukmę (proc.)

0%20%40%60%80%

100%

Norv

egija

Švedija

Danija

Nyderlandai

Isla

ndija

Suom

ija

Lic

hte

nšte

inas

Slo

vėnija

Belg

ija

Autr

ija

Airija

Vokie

tija

Vengrija

Šveic

arija

Čekija

Port

ugalija

Lenkija

Ispanija

Italija

Kro

atij

a

Slo

vakija

Latv

ija

Gra

ikija

Bulg

arija

Turk

ija

Serb

ija

LIE

TU

VA

Rusija

Daugiau nei 5 metus Nuo 3 iki 5 metų Nuo 1 iki 3 metų Mažiau nei vienerius metus

Skaičiai rodo, kad Lietuvos jaunoji karta yra

kompiuteriškai raštinga,

bet ar to pakanka?

IKT naudojimas mokymui(si)

• Tarptautinio Informacinių technologijų taikymo švietime (SITES) tyrimo rezultatai atskleidė, kad 2006 m. informacines technologijas ugdymo procese naudojo 63 proc. matematikos ir 65 proc. gamtos mokslų mokytojų, dirbančių 8 klasėse.

• Daugiau nei 80 proc. gamtos mokslų mokytojų informacines technologijas pamokoje taiko Singapūre ir Honkonge. 80 proc. matematikos mokytojų informacines technologijas naudoja Norvegijoje. Tai šalys, kuriose daugiausia mokytojų naudoja informacines technologijas ugdymo procese.

Mokytojų, naudojančių informacines technologijas ugdymui, dalis (proc.)

020406080

100

Norv

egija

Danija

Onta

rija

s

(Kanada)

Sin

gapūra

s

Honkongas

Alb

ert

a

(Kanada)

LIE

TU

VA

Italija

Čilė

Slo

vakija

Pra

ncūzija

Suom

ija

Maskva

(Rusijo

s

Taila

ndas

Rusijo

s

Federa

cija

Slo

vėnija

Estij

a

Kata

lonija

(Ispanija

)

Taip

ėju

s

(Kin

ija)

Izra

elis

Japonija

Pie

tų A

frik

a

Matematikos mokytojai Gamtos mokslų mokytojai

IKT naudojimas mokymui(si)

• Paprastai informacinių technologijų naudojimas yra susijęs arba su ištekliais (jų trūkumu) arba su mokytojų nuostatomis.

• Iš viso 2009–2010 m. m. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose buvo 55 557 kompiuteriai, iš jų 4 489 – nešiojamieji kompiuteriai.

• Per dešimtmetį mokinių ir kompiuterių skaičiaus santykis sumažėjo daugiau kaip 7 kartus – 2009 m. vienu kompiuteriu naudojosi 7,9 mokiniai, o prieš dešimtmetį – 58 mokiniai.

• SITES tyrimo duomenimis 2006 m. 70 proc. mokyklų turėjo daugialypės terpės projektorius, 32 proc. – interaktyvias lentas.

Mokinių ir kompiuterių skaičiaus

santykis

58

40

2420 18 15 12 10 8,7 7,9

0

10

20

30

40

50

60

70

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

IKT naudojimas mokymui(si)

• Tačiau lūžis ugdymo procese informacinių technologijų taikymo

aspektu Lietuvos mokyklose vis dar nepasiektas, nes ugdymo

tikslai ir praktinė mokytojų veikla yra orientuota į tradicinį mokymą.

Veiklos, kurioms dažniausiai mokytojai naudoja informacines

technologijas (pritarimas, proc.)

55,4

53,7

33,3

32,7

21,6

21,4

17,7

12,8

0 10 20 30 40 50 60

Pateikiu informaciją, iliustracijas ir/arba instruktuoju

klasę

Testais, apklausomis įvertinu mokinių darbą

Padedu, konsultuoju mokinius jų tiriamoje veikloje

Organizuoju ir stebiu mokinių vedamas visos kalsės

diskusijas, pristatymusOrganizuoju, stebiu ir remiu komandinį mokinių

darbą ir bendradarbiavimąBendradarbiauju su tėvais/globėjais dėl mokinių

mokymosi

Informuoju mokinius apie jų mokymąsi

Užtikrinu tvarką, mokinių dėmesį klasėje

IKT įtaka mokinių pasiekimams

• Investuojant dideles lėšas į mokyklų kompiuterizavimą tiek politikams, tiek mokytojams, tiek ir visuomenei kyla klausimas ar investicijos atsiperka, ar iš tiesų mokinių pasiekimai gerėja, kai mokymo ir mokymosi procese naudojamos informacinės technologijos.

• Atsakymas į šiuos klausimus reikalauja nuodugnių ir ilgalaikių tyrimų, tačiau remiantis PISA 2006 m. tyrimo duomenimis galima daryti tam tikras išvadas ir prielaidas.

IKT įtaka mokinių pasiekimams

• Analizuojant PISA 2006 m. gamtos mokslų testo rezultatus nustatytas pasiekimų ir informacinių technologijų naudojimo tarpusavio priklausomybės ryšys.

• Jei penkiolikmetis pradėjo naudotis kompiuteriu prieš daugiau nei 5 metus, jo gamtos mokslų pasiekimai yra aukštesni už šalies vidurkį.

• Jei kompiuteriu pradėjo naudotis mažiau nei prieš metus – jo gamtos mokslų testo rezultatai visose šalyse yra ženkliai žemesni nei šalies vidurkis.

• Gamtos mokslų pasiekimų skirtumas tarp penkiolikmečių, naudojančių kompiuterį daugiau nei 5 metus ir naudojančių kompiuterį mažiau nei 1 metus vidutiniškai siekia 85 skalės taškus (Lietuvoje – 80 taškų).

IKT įtaka mokinių pasiekimams

• Toks rezultatų skirtumas suponuoja mintį, kad mokinių pasiekimų skirtumas priklauso ne nuo naudojimosi kompiuteriu trukmės, bet nuo šeimos socioekonominės padėties.

• Nes tikėtina, kad labiau pasiturinčios šeimos savo vaikams jaunesniame amžiuje sudaro sąlygas naudotis kompiuteriu.

• Tačiau įvertinus PISA tyrime dalyvavusių penkiolikmečių šeimos socioekonominę aplinką, įtakos naudojimosi kompiuteriu trukmei nenustatyta – t.y. mokiniai tiek iš turtingos, tiek iš skurdžios socioekonominės aplinkos turi vienodas sąlygas naudotis kompiuteriu.

• Todėl apibendrinus PISA gamtos mokslų rezultatų skirtumus, galima teigti, kad geriau besimokantys mokiniai yra labiau įgudę naudotis kompiuteriu.

IKT įtaka mokinių pasiekimams

Penkiolikmečių, besinaudojančių kompiuteriu, gamtos mokslų pasiekimų skirtumai

(skalės taškais)

300

350

400

450

500

550

600

Suom

ija

Nyderlandai

Lic

hte

nšte

inas

Slo

vėnija

Vokie

tija

Čekija

Šveic

arija

Autr

ija

Belg

ija

Airija

Vengrija

Švedija

Lenkija

Danija

Kro

atij

a

Isla

ndija

Latv

ija

Slo

vakija

Ispanija

LIE

TU

VA

Norv

egija

Rusija

Italija

Port

ugalija

Gra

ikija

Serb

ija

Bulg

arija

Turk

ija

Mažiau nei vienerius metusNuo 1 iki 3 metųNuo 3 iki 5 metųDaugiau nei 5 metusPISA gamtos mokslų pasiekimų vidurkis

IKT įtaka mokinių pasiekimams

• PISA tyrime metu taip pat pastebėta, kad gamtos mokslų pasiekimai

skiriasi tarp mokinių besinaudojančių kompiuteriu namuose labai

dažnai ir retai.

• Penkiolikmečių, namuose naudojančių kompiuterį dažnai gamtos

mokslų pasiekimai vidutiniškai yra 46 skalės taškais aukštesni, nei

tų mokinių, kurie namuose kompiuteriu naudojasi retai (Lietuvoje šis

skirtumas siekia 50 skalės taškų).

Penkiolikmečių gamtos mokslų pasiekimų skirtumai pagal naudojimosi kompiuteriu

namuose dažnumą (skalės taškais)

300

400

500

600

Suom

ija

Nyderlandai

Vokie

tija

Čekija

Lic

hte

nšte

inas

Slo

vėnija

Belg

ija

Airija

Austr

ija

Šveic

arija

Vengrija

Lenkija

Kro

atij

a

Švedija

Slo

vakija

Latv

ija

LIE

TU

VA

Ispanija

Danija

Isla

ndija

Norv

egija

Rusija

Port

ugalija

Gra

ikija

Italija

Bulg

arija

Serb

ija

Turk

ija

labai dažnai dažnai retai

IKT įtaka mokinių pasiekimams

• Todėl daromos dvi išvados: – naudojimosi kompiuteriu dažnumas namuose daro didesnę teigiamą

įtaką mokinių pasiekimams, nei naudojimosi kompiuteriu dažnumas mokykloje;

– dažnesnis kompiuterių naudojimas mokykloje ar pamokose neužtikrina aukštesnių mokinių pasiekimų testuose, tokiuose kaip PISA tyrimas.

• Mokyklos nėra pajėgios kompensuoti to, ką mokinys galėtų išmokti ir patirti kompiuterio pagalba namuose. Todėl būtinas glaudesnis ryšys tarp to ką mokiniai veikia mokykloje ir to, ką veikia namuose, ypatingą dėmesį skiriant mokytojų skiriamoms užduotims, kurioms atlikt būtina pasinaudoti kompiuteriu.

• Mokykla gali skirti ypatingą dėmesį prasčiau besimokantiems mokiniams ir jų kompiuterinio raštingumo įgūdžių ugdymui.

Mokyklų kompiuterizavimo ateitis

• Švietime informacinės technologijos gali būti panaudojamos įvairiems tikslams.

• Jų panaudojimas priklauso nuo to, kokie pokyčiai yra įvykę prieš diegiant informacines technologijas mokymo metodikose, kokia techninė ir pedagoginė pagalba teikiama mokytojams.

• Jeigu mokyklose mokytojai moko tais pačiais metodais kaip ir prieš diegiant informacines technologijas, tai jos bus naudojamos tik dėl to, kad parodyti jog moku naudotis, tačiau motyvacija naudoti informacines technologijas bus žema.

• Tokiu atveju pasiruošimui skiriamas laikas neatperka gaunamos naudos.

• Todėl šiandien turi būti keliamas klausimas ne ar technologijos padeda gerinti mokinių pasiekimus, bet kaip keisti mokymo(si) praktiką, kad informacinių technologijų naudojimas ugdymo procese būtų prasmingas.

• Tiek mokytojams, tiek švietimo politikams reikia pripažinti, kad jaunoji karta yra įgudusi informacinių technologijų vartotoja, o vartojimo būdai ir tikslai yra įvairesni, ne mes manome.

• Mokiniai kompiuteriais ir kitomis informacinėmis technologijomis naudojasi vis dažniau, todėl vis svarbiau yra ugdyti ne tik darbo kompiuteriu įgūdžius, bet ir kitas mokinių kompetencijas, padedančias tapti atsakingais ir įgudusiais technologijų vartotojais.

• Mokyklų kompiuterizavimas ir prisijungimas prie interneto

yra būtina, tačiau nepakankama sąlyga, kad informacinės

technologijos būtų naudojamos ugdymo procese.

• Skaitmeniniai vadovėliai, skaitmeninės mokymo(si) priemonės, virtualios

mokymo(si) erdvės mokiniams ir mokytojams, mokytojų kompiuterinis

raštingumas, nuostatos ir darbo metodai taip pat yra labai svarbūs, kad

informacinių technologijų naudojimas mokymo ir mokymosi procese tiek

mokykloje, tiek namuose būtų veiksmingas.

• Ateities investicijos į panašias priemones sukurs naują IKT grįstą

pedagogiką: naują požiūrį į IKT grindžiamą mokymą ir mokymąsi,

mokytojo ir mokinio vaidmenis, mokymo(si) turinį, metodus, vertinimą ir

pan.

• Būtina mokyklose kurti šiuolaikinę mokymo(si) aplinką,

kurioje būtų integruotos įvairios informacinės technologijos.

• Mokykloje turi būti skatinama stipri mokyklų vadovų ir

mokytojų lyderystė ir sutarimas dėl visų prasmingai taikomo

IKT grįsto mokymo.

• Tik prasmingas naudojimasis informacinėmis technologijomis

padeda siekti aukštesnės mokinių mokymosi motyvacijos ir

geresnių mokymosi rezultatų.

Ačiū už dėmesį!