iŠmanioji galia kaip uŢsienio politikos Įrankis jav

VYTAUTO DIDŢIOJO UNIVERSITETAS

POLITIKOS MOKSLŲ IR DIPLOMATIJOS FAKULTETAS

POLITOLOGIJOS KATEDRA

Povilas Kazlauskas

IŠMANIOJI GALIA KAIP UŢSIENIO POLITIKOS ĮRANKIS JAV

SANTYKIUOSE SU KINIJA PO 2009 METŲ

Magistro baigiamasis darbas

Diplomatijos ir tarptautinių santykių magistro studijų programa, valstybinis kodas 621L20004

Politikos mokslų studijų kryptis

Vadovas (-ė) _____Dr. Gerda Jakštaitė___________________ (moksl. laipsnis, v., pavardė)

Apginta prof. dr. Šarūnas Liekis_____________________

Kaunas, 2014

TURINYS:

SANTRAUKA .................................................................................................................................... 1

SUMMARY ........................................................................................................................................ 2

ĮVADAS .............................................................................................................................................. 3

1. REALIZMAS IR IŠMANIOSIOS GALIOS SĄVOKA TARPTAUTINIUOSE

SANTYKIUOSE ................................................................................................................................. 7

1.1. Realizmo paradigma ................................................................................................................. 7

1.1.1. Pagrindinės realizmo idėjos ...................................................................................................... 7

1.1.2. Realizmo tipai ir šakos ............................................................................................................. 9

1.1.3. Neoklasikinio realizmo ištakos ir pagrindinės idėjos ............................................................. 10

1.2. Galia tarptautiniuose santykiuose ........................................................................................... 14

1.2.1. Galios termino apibrėţimas .................................................................................................... 14

1.2.2. Minkštosios ir kietosios galios tipai ....................................................................................... 16

1.2.3. Galios suvokimas neoklasikiniame realizme .......................................................................... 18

1.3. Išmanioji galia ........................................................................................................................ 20

1.3.1. Išmaniosios galios ištakos ...................................................................................................... 20

1.3.2. Išmanioji galia kaip galios taikymo metodas ......................................................................... 22

1.3.3. Išmaniosios galios instrumentai ............................................................................................. 23

2. IŠMANIOJI GALIA JAV AUKŠČIAUSIŲ PAREIGŪNŲ OFICIALIOJE RETORIKOJE

KINIJOS ATŢVILGIU NUO 2009 METŲ ...................................................................................... 26

2.1. Išmanioji galia JAV aukščiausių pareigūnų oficialioje retorikoje Kinijos atţvilgiu nuo 2009

metų ................................................................................................................................................ 26

2.1.1. Kinijos vertininimas JAV Nacionalinėje saugumo strategijoje .............................................. 26

2.1.2. Nacionalinė saugumo taryba .................................................................................................. 28

2.1.3. JAV aukščiausių pareigūnų retorika Rytų Azijos regiono atţvilgiu po 2009 metų ............... 29

2.1.4. Dvišalių santykių su Kinija vertinimas JAV aukščiausių pareigūnų oficialioje retorikoje .... 31

2.2. JAV aukščiausių pareigūnų oficialios retorikos Kinijos atţvilgiu po 2009 metų analizės

rezultatų vertinimas ........................................................................................................................... 37

2.2.1. Nacionalinės saugumo strategijos analizės vertinimas ........................................................... 37

2.2.2. JAV aukščiausių pareigūnų retorikos Rytų Azijos regiono atţvilgiu po 2009 metų analizės

rezultatų vertinimas ........................................................................................................................... 38

2.2.3. JAV aukščiausių pareigūnų oficialios retorikos dvišalių santykių su Kinija atţvilgiu nuo

2009 metų analizės rezultatų vertinimas ........................................................................................... 39

3.IŠMANIOSIOS GALIOS NAUDOJIMAS JAV UŢSIENIO POLITIKOJE KINIJOS

ATŢVILGIU PO 2009 METŲ .......................................................................................................... 41

3.1. Tyrimo metodika ir jo eiga ......................................................................................................... 41

3.2. Išmanioji galia JAV uţsienio politikos dalis? ........................................................................ 46

3.3. Išmaniosios galios naudojimo sritys, būdai ir prieţastys JAV uţsienio politikoje Kinijos

atţvilgiu po 2009 metų ...................................................................................................................... 50

3.4. Išmaniosios galios naudojimo JAV uţsienio politikoje Kinijos atţvilgiu ateities prognozės .... 54

IŠVADOS .......................................................................................................................................... 57

LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS .................................................................................... 59

1

SANTRAUKA

Išmanioji galia visiškai naujas reiškinys tarptautiniuose santykiuose, kuris

apibrėţiamas kaip sumanus kietosios ir minkštosios galių instrumentų derinimas tarpusavyje

konkrečioje situacijoje, siekiant efektyvaus uţsienio politikos tikslų įgyvendinimo. Išmanioji galia

neatsiejama nuo JAV atvejo, kurioje net ir aukščiausi pareigūnai savo retorikoje mini išmaniąją

galią kaip siekį uţsienio politikos strategijoje. Todėl reikalinga ištirti, ar JAV uţsienio politikoje

Kinijos atţvilgiu po 2009 metų naudoja išmaniąją galią.

Darbo objektas išmaniosios galios naudojimas JAV uţsienio politikoje Kinijos

atţvilgiu nuo 2009 metų. Darbo tikslas yra ištirti, ar JAV naudoja išmaniąją galią kaip uţsienio

politikos įrankį santykiuose su Kinija po 2009 metų. Šiam tikslui įgyvendinti išsikelti 4 tikslai:

pristatyti tarptautinių santykių teoriją realizmą, bei pagrindines jo idėjas ir tipus, išskiriant

neoklasikinį realizmą; aptarti galios terminą tarptautiniuose santykiuose, išskiriant kietosios ir

minkštosios galių tipus, bei išsamiai pristatyti išmaniosios galios koncepciją, pabrėţiant jos ištakas,

apibrėţimą, taikymą ir instrumentus; atlikti JAV oficialios retorikos Kinijos atţvilgiu po 2009 metų

analizę, ištiriant JAV Nacionalinę saugumo strategiją ir aukščiausių JAV pareigūnų oficialias

kalbas, ir įvertinant išmaniosios galios apraiškas jose; išanalizuoti išmaniosios galios raišką JAV

uţsienio politikoje Kinijos atţvilgiu po 2009 metų, naudojant struktūruoto tarptautinių santykių

ekspertų interviu metodą. Darbo ginamasis teiginys/ hipotezė: JAV naudoja išmaniąją galią kaip

uţsienio politikos įrankį Kinijos atţvilgiu po 2009 metų.

Išmanioji galia paremta principu, kai konkrečioje situacijoje pasirenkamas tinkamas

instrumentas ar jų derinys, uţtikrinantis sėkmingą ir efektyvų uţsienio politikos tikslų

įgyvendinimą. Nors išmanioji galia nėra nei kietoji, nei minkštoji galia, ji daţniau apibūdinama kaip

galios taikymo metodas, nei kaip nauja galios forma. Išmaniosios galios instrumentai apima tiek

kietosios galios, tiek minkštosios galios instrumentus, tarp kurių galima įvardinti diplomatinius,

ekonominius, karinius, politinius, teisinius ir kultūrinius įrankius. Vertinant oficialios JAV retorikos

analizės rezultatus, galima teigti, kad išmanioji galia deklaruojama kaip uţsienio politikos įrankis

JAV santykiuose su Kinija po 2009 metų. Tiek Nacionalinė saugumo strategija, tiek oficiali

aukščiausių pareigūnų retorika leidţia teigti, kad JAV siekia stiprinti prioritetiniais tapusius

minkštosios galios instrumentus šalia gerai išvystytos kietosios galios. Tačiau, anot tarptautinių

santykių ekspertų, išmaniosios galios naudojimą JAV santykiuose su Kinija po 2009 metų sunku

įvardinti kaip svarbią JAV uţsienio politikos dalį. Išmaniosios galios terminas yra tinkamas

apibūdinant JAV uţsienio politiką Kinijos atţvilgiu po 2009 metų, tačiau nėra aktualus tos politikos

formavime.

2

SUMMARY

Smart power as a tool of foreign policy of USA in its relations with China after 2009

Smart power is a completely new phenomenon in international relations. It is defined

as a smart combination of hard and soft powers„tools, which leads to effective foreign policy. Smart

power is closely related with the case of the United States, in which even the highest officials in

their rhetorics use the term of smart power. According to officials, smart power is an objective in

foreign policy. Therefore there is a need to research if the USA uses smart power in its foreign

policy towards China after 2009.

The subject of this study is the use of smart power in foreign policy of the United

States towards China since 2009. The aim of this study is to research if the U.S. uses the smart

power as a tool of foreign policy in relations with China after the year 2009. To achieve this aim the

following goals are settled: to present a theory of international relations realism, and its main

ideas and types, distinguishing neoclassical realism; to discuss the term of power in international

relations by distinguishing soft and hard power forms, and to present the concept of smart power by

highlighting its origins, definition, application and tools; to perform an analyses of official U. S.

rethorics towards China after year 2009 by analysing National security strategy and the speeches of

the highest officials, and by evaluating the smart power evidence in those rethorics; to analyse the

smart power in U.S. foreign policy towards China after 2009 by using a structured interview

method with international relations‟ experts. The defendant statement/hypothesis of this paper:

the United States uses smart power as a tool of foreign policy towards China after 2009.

Smart power is based on the principle when in a given situation the appropriate tool or

combination of tools is selected in order to reach successful and effective foreign policy. While the

smart power is neither hard nor soft power, it is often described as the method of power application,

but not as a new form of power. The tools of smart power include both hard power and soft power

tools, between which there are diplomatic, economic, military, political, legal and cultural

instruments. The results of official U.S. rethorics analyses suggest that smart power is declared as a

foreign policy of U.S. towards China tool after 2009. Both the National Security Strategy and the

official rhethoric of the highest officials suggest that the United States seeks to strengthen soft

power tools, which became the priority, together with well-developed hard power. However,

according to experts on international relations, the use of smart power in U.S. relations with China

after 2009 is unimportant part of foreign policy. Smart power is an appropriate term to describe U.S

foreign policy towards China after 2009, but it is not relevant during the process of policy

formation.

3

ĮVADAS

Darbo aktualumas

Išmaniosios galios koncepcija, kurios kūrėjais laikomi Suzanne Nossel ir Joseph Nye,

įvesta pakankamai neseniai, tik praėjusiame dešimtmetyje, 2004 metais. Išmaniosios galios

koncepcija siejamas su minkštosios ir kietosios galios sumaniu derinimu. J. Nye viename iš

straipsnių teigia, kad išmanioji galia yra „nei kietoji, nei minkštoji, tai abi“1. Valstybės uţsienio

politikoje daţnai naudoja ne vieną galios instrumentą, todėl priklausomai nuo konteksto ir situacijos

valstybė naudodamasi išmaniąja galia gali visapusiškai išnaudoti savo galią ir pasiekti norimų

rezultatų.

Tiek išmaniosios galios atsiradimas, tiek jos naudojimas yra neatsiejamas nuo

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir ypatingai nuo Barack Obama prezidentavimo, kai vienu iš

svarbiausių uţsienio politikos elementų tapo išmanioji galia.2 Tiek B. Obama, tiek ir jo

administracijos nariai ne kartą pabrėţė išmaniosios galios svarbą uţsienio politikoje. Buvusi JAV

Valstybės sekretorė Hillary Clinton vienoje iš savo oficialių kalbų teigė, jog „mes privalome

naudoti tai, kas yra vadinama išmaniąja galia, tai reiškia plataus diapazono įrankius esančius mūsų

dispozicijoje, diplomatinius, ekonominius, karinius, politinius, teisinius ir kultūrinius, pasirenkant

tinkamiausią įrankį ar jų kombinaciją kiekvienai situacijai“.3

Darbo problema

JAV viena iš svarbiausių interesų zonų yra Rytų ir Pietryčių Azija. Kinija pastaruoju

metu vis daţniau įvardijama, kaip viena iš potencialių JAV lyderystės varţovių, nes nuolatinis

ekonomikos augimas lemia Kinijos įtakos augimą ir tapimą itin svarbiu tarptautinės arenos ţaidėju.

Todėl išmaniosios galios naudojimas JAV uţsienio politikoje Kinijos atţvilgiu gali būti

efektyviausias sprendimas, siekiant išlaikyti įtaką regione. Taigi, kyla klausimas, ar išmanioji galia

svarbi JAV uţsienio politikoje Kinijos atţvilgiu, ar aukščiausių JAV vadovų pareškimai susiję su

išmaniąja galios instrumentų naudojimu JAV uţsienio politikoje tėra pavieniai, ar tai nuosekli

uţsienio politikos strategijos dalis?

Darbo objektas

Tiriamojo darbo objektas išmaniosios galios naudojimas JAV uţsienio politikoje

Kinijos atţvilgiu nuo 2009 metų.

1Nye J. Soft Power: the means to success in world politics, Public Affairs, 2004, p.32;

2Nye J. Testing Obama„s Foreign Policy, Project Syndicate, 2009 12 09, rasta: http://www.project-

syndicate.org/commentary/testing-obama-s-foreign-policy, ţiūrėta: 2013 11 24; 3 Clinton H. Clinton„s Confirmation Hearing, New York, Council on Foreign Relations, 2009 01 13, rasta:

www.state.gov, ţiūrėta: 2013 10 22.

http://www.project-syndicate.org/commentary/testing-obama-s-foreign-policy


http://www.state.gov/

4

Darbo tikslas ir uţdaviniai

Išmanioji galia yra itin naujas reiškinys tarptautiniuose santykiuose, todėl jos praktinis

naudojimas yra maţai tirtas ir analizuotas. Šio darbo tikslas yra ištirti, ar JAV naudoja išmaniąją

galią kaip uţsienio politikos įrankį santykiuose su Kinija po 2009 metų ir jeigu naudoja, tai kokios

yra išmaniosios galios apraiškos. Siekiant įgyvendinti uţsibrėţtą tikslą, buvo išsikelti tokie

uţdaviniai:

1. Pristatyti tarptautinių santykių teoriją realizmą, bei pagrindines jo idėjas ir tipus, išskiriant

neoklasikinį realizmą.

2. Aptarti galios terminą tarptautiniuose santykiuose, išskiriant kietosios ir minkštosios galių tipus,

bei išsamiai pristatyti išmaniosios galios koncepciją, pabrėţiant jos ištakas, apibrėţimą, taikymą

ir instrumentus.

3. Atlikti JAV oficialios retorikos Kinijos atţvilgiu po 2009 metų analizę, ištiriant JAV

Nacionalinę saugumo strategiją ir aukščiausių JAV pareigūnų4 oficialias kalbas, ir įvertinant

išmaniosios galios apraiškas jose.

4. Išanalizuoti išmaniosios galios raišką JAV uţsienio politikoje Kinijos atţvilgiu po 2009 metų,

naudojant struktūruoto tarptautinių santykių ekspertų interviu metodą.

Darbo ginamasis teiginys/ hipotezė

JAV naudoja išmaniąją galią kaip uţsienio politikos įrankį Kinijos atţvilgiu po

2009 metų.

Tyrimo metodai

Darbe taikomi: mokslinės literatūros analizės, kokybinis kalbų ir dokumentų analizės,

aprašomasis bei struktūruoto ekspertų interviu metodai. Mokslinės literatūros analizės metodas

buvo naudingas, pristatant realizmą bei vieną iš jo atmainų neoklasikinį realizmą. Taip pat šis

metodas buvo naudojamas galios termino tarptautiniuose santykiuose ir išmaniosios galios

koncepcijos pristatymui. Kalbų ir dokumentų analizės metodas padėjo atlikti oficialių JAV

aukščiausių pareigūnų kalbų ir JAV Nacionalinės saugumo strategijos, išleistos 2010 metais,

analizę. JAV prezidento, viceprezidento, valstybės sekretoriaus, gynybos sekretoriaus ir energetikos

sekretoriaus oficialios kalbos, kurios skelbiamos oficialuose JAV institucijų internetiniuose

puslapiuose, buvo atrenkamos kokybinei turinio analizei, naudojant tokius raktinius ţodţius kaip

Kinija ir Rytų Azijos regionas. Oficialių pareigūnų kalbų analizė apėmė laikotarpį nuo 2009 metų

sausio iki 2013 metų spalio mėnesio. Kokybinio turinio analizės metodo pagalba buvo analizuojama

34 atrinktos oficialios pareigūnų kalbos. Didţiausias dėmesys buvo skiriamas išmaniosios galios

4 Nacionalinės saugumo tarybos statutinių narių: prezidento, viceprezidento, valstybės sekretoriaus, gynybos

sekretoriaus ir energetikos sekretoriaus.

5

apraiškoms jose, sutelkiant dėmesį į tai, ar minima išmanioji galia ir jos instrumentai. Struktūruoto

interviu metodo pagalba buvo atliktas tarptautinių santykių ekspertų nuomonių apie išmaniosios

galios naudojimą JAV uţsienio politikoje Kinijos atţvilgiu po 2009 metų tyrimas. Elektroninio

pašto pagalba buvo išsiųsta pakankamai daug paklausimų tarptautinių santykių ekspertams, kurie

pasirinkti tyrimui atsitiktinai. Buvo gauti 12 ekspertų atsakymų, bet iš jų tyrimui tinkami tik 7, nes

likusieji atsakymai buvo parašyti laisva forma, neatsakant į pateiktus klausimus, arba juose buvo

duodamos nuorodos į mokslinius darbus susijusia tema. Tyrimo aukštą vertę lemia ekspertų

kompetencija. Tinkami tyrimui ekspertų atsakymai buvo analizuojami kokybinio turinio analizės

metodo pagalba, siekiant susisteminti ir apibendrinti gautus rezultatus. Taip pat ekspertų atsakymų

analizė naudinga papildant JAV oficialios retorikos Kinijos atţvilgiu po 2009 metų analizės

rezultatus.

Darbo naujumas ir tyrimo šaltinių bazė

Tiriamojo darbo tema yra visiškai nauja ir maţai nagrinėta tarptautiniuose

santykiuose. Mokslinių publikacijų, kuriose yra nagrinėjama išmanioji galia, kaip JAV uţsienio

politikos įrankis, skaičius auga, tačiau tai vis dar nėra plačiai ištirta. Kadangi mokslinių tyrimų yra

maţai, todėl šio darbo svarba yra pakankamai didelė, nes analizė gali pakoreguoti iki tol buvusią

situaciją.

Pristatant neoklasikinį realizmą remiamasi S. Lobell, N. Ripsman, J. Taliaferro

(Neoclassical Realism, The State, and Foreign Policy, 2009) ir G. Rose (Neoclassical Realism and

Theories of Foreign Policy, 1998) ir kitų mokslininkų darbais. Pastarajame straipsnyje autorius

pateikia susistemintas pagrindinių neoklasikinio realizmo autorių T. Christensen, R. Schweller, W.

Wohlforth ir F. Zakaria idėjas, kurios itin aktualios šiame darbe. Išmaniosios galios tyrimo

kontekste būtina paminėti JAV mokslininkus S. Nossel (Smart Power, 2004) ir J. Nye, kurie tapo

vienais iš koncepcijos kūrėjų. Pastarasis autorius itin svarbus ne tik išmaniosios galios termino ar

išmaniosios galios naudojimo JAV uţsienio politikoje, bet ir kito galios tipo minkštosios galios

kontekste (Soft Power: the means to success in world politics, 2004, Smart Power and the „War on

Terror“, 2008, The Future of China-US Relations, 2008, Diplomacy and Soft Power, 2008)

Nemaţai tyrimų atlikta JAV veikiančiame tyrimų centre The Center for Strategic and International

Studies (CSIS) Išmaniosios galios komisijoje (The Smart Power Commission). Vienas iš tyrimų

aspektų yra tai, kad siekiama pateikti rekomendacijas, reikalingas išmaniosios galios strategijos

įgyvendinimui JAV uţsienio politikoje. Vis dėlto, dauguma tyrimų nagrinėja kitus aspektus JAV ir

Kinijos santykiuose.

Oficialios retorikos analizėje buvo analizuojama JAV Nacionalinė saugumo strategija

(2010) ir JAV aukščiausių pareigūnų (B. Obama, J. Biden, H. Clinton, J. Kerry, R. Gates, L.

6

Pannetta, C. Hagel, S. Chu) oficialios kalbos, kurias galima surasti JAV valstybinių institucijų

internetiniuose puslapiuose (www.whitehouse.gov, www.energy.gov, www.state.gov,

www.defence.gov). Tiriant tarptautinių santykių ekspertų nuomones apie išmaniosios galios

naudojimą JAV uţsienio politikoje Kinijos atţvilgiu po 2009 metų, remiamasi stuktūruotais interviu

su C. Dube, M. Gao, D. Jaishankar, N. Cull, J. Nye, D. Smith ir Kinijos reikalų ekspertu iš

Vašingtone esančios tyrimų ir analizės organizacijos, atliktais elektroniniu paštu.

Darbo struktūrinis pagrindimas

Darbą sudaro įvadas, trys dalys ir išvados. Pirmoje darbo dalyje pristatoma viena iš

pagrindinių tarptautinių santykių teorijų realizmas ir viena iš jo atmainų neoklasikinis

realizmas, kuriuo remiamasi šiame darbe. Tai pat pirmoje darbo dalyje aptariamas galios terminas

tarptautiniuose santykiuose ir išmaniosios galios koncepcija, jos apibrėţimas, naudojimas ir

instrumentai. Antroje dalyje yra atliekama oficialios JAV retorikos Kinijos atţvilgiu analizė ir

vertinami jos rezultatai, siekiant išskirti išmaniosios galios apraiškas. Oficialios JAV retorikos

Kinijos atţvilgiu po 2009 metų analizę sudaro JAV Nacionalinės saugumo strategijos ir JAV

aukščiausių pareigūnų oficialių kalbų analizės. Pastarojoje dalyje atliekamos analizės rezultatai

padės patvirtinti arba paneigti tai, kad JAV deklaruoja išmaniąją galią uţsienio politikoje Kinijos

atţvilgiu. Trečioje darbo dalyje yra pateikiami atlikto struktūruoto interviu su tarptautinių santykių

ekspertais rezultatai. Taip pat, šioje darbo dalyje, remiantis ekspertų atsakymais, vertinama, ar

išmanioji galia gali būtų įvardija kaip JAV uţsienio politikos Kinijos atţvilgiu po 2009 metų dalis ir

kokios galimos ateities prognozės, vertinant galimą išmaniosios galios naudojimą dvišaliuose

santykiuose.

http://www.whitehouse.gov/

http://www.energy.gov/


http://www.defence.gov/

7

1. REALIZMAS IR IŠMANIOSIOS GALIOS SĄVOKA

TARPTAUTINIUOSE SANTYKIUOSE

Viena svarbiausių tarptautinių santykių teorijų yra realizmas, kuris ilgą laiką

nepraranda savo populiarumo moksliniuose tyrimuose ir išlieka itin aktualus, nes daugybė jo šakų ir

tipų leidţia paaiškinti įvairius reiškinius tarptautiniuose santykiuose. Šiame skyriuje bus aptariamos

pagrindinės realizmo idėjos bei jo šakos ir tipai, išskiriant neoklasikinį realizmą, kuriuo remiamasi

darbe. Taip pat bus aptariama galios sąvoka, kuri yra viena iš svarbiausių realizmo teorijos

kontekste, bei jos tipai. Ir galiausiai bus pristatoma išmanioji galia, jos apibrėţimas bei ištakos, jos

taikymas ir instrumentai.

1.1. Realizmo paradigma

Realizmą galima įvardinti kaip vieną iš svarbiausių teorijų tarptautiniuose

santykiuose, kuri bene tinkamiausia, siekiant apibūdinti šiuolaikinius tarptautinius santykius ir jų

problematiką. Realizmo paradigma leidţia konceptualizuoti ir prognozuoti tarptautinę politiką. Ilgą

laiką ši paradigma buvo dominuojanti aiškinant tarptautinius santykius ir valstybių elgesį

tarptautinėje sistemoje. Realizmo teorijos gebėjimas analizuoti ir paaiškinti realų pasaulį lėmė jos

aktualumą ir dominuojančią padėtį. Nepaisant gausios kritikos dėl negebėjimo prognozuoti Šaltojo

karo pabaigos5, realizmas išlieka viena iš svarbiausių tarptautinių santykių teorijų, nes gausus

skaičius jo atmainų ir tipų yra naudingi analizuojant šiuolaikinę problematiką tarptautiniuose

santykiuose.

1.1.1. Pagrindinės realizmo idėjos

Lietuvių autoriai Kęstutis Paulauskas ir Nortautas Statkus pagrindinėmis realizmo

idėjomis išskiria tai, kad valstybės:

„1) yra pagrindiniai tarptautinės arenos veikėjai;

2) veikia racionaliai;

3) turi savų egoistinių tikslų – siekia galios ir saugumo;

4) veikia anarchinėje tarptautinėje arenoje, kurioje turi pačios savimi pasirūpinti;

5) saugumą uţtikrina pirmiausia naudodamos jėgą“.6

Tokias pačias, arba labai panašias, idėjas galima sutikti visuose darbuose apie realizmo teorijos

pagrindus. Pasak realistų, valstybė, kaip svarbiausias aktorius tarptautiniuose santykiuose, veikia

5 Burchill S., Linklater A., Devetak R., Donnelly J., Paterson M., Reus-Smit C., True J. Theories of International

Relations, Palgrave Macmillan, 2005, p.48; 6 Paulauskas K., Statkus N. Tarp Geopolitikos ir postmoderno: kur link sukti Lietuvos uţsienio politikai? Generolo Jono

Ţemaičio Lietuvos karo akademija, Vilnius, 2008, p.10.

8

anarchiškoje tarptautinėje sistemoje, kurioje nėra jokios centrinės valdţios. Tarptautinės sistemos

anarchiškumas vienas svarbiausių jos bruoţų. Vienais svarbiausių klausimų, kuriais domisi realistai,

galima įvardyti saugumą, karą ir taiką.7

Realizmas paremtas ir kitais svarbiais principais. Anot realistų, ţmonės negali

išgyventi kaip individai, todėl jiems būtina jungtis į didesnes grupes, kurios uţtikrintų jų saugumą

mainais uţ lojalumą grupei.8 Grupių formavimuisi padeda baimė, nes individai anarchiškoje

aplinkoje vieni veikti nepajėgūs. Pasak realistų, galia yra reikalinga visoms grupėms, ne tik siekiant

dominuoti virš kitų grupių, bet ir paprasčiausiai uţsitikrinant savo grupės saugumą. Viena iš

pamatinių realizmo įdėjų yra tai, kad pagrindiniai aktoriai yra valstybės, kurios, anot realistų, veikia

racionaliai ir siekia kuo daugiau galios, kad galėtų uţsitikrinti savo išgyvenimą.9 Galios koncepcija

realizme nagrinėjama per valstybės prizmę. Galia ir valstybė tampa centriniais analizės objektais

tarptautinėje politikoje. Anot realizmo atstovų, galia tarptautinėje sistemoje yra lyg nulio sumos

ţaidimas, kai vienos valstybės galia padidėja, kitos valstybės galia maţėja. Tokia padėtis lemia

nuolatinį valstybių siekį didinti galią.

Anot realistų, valstybės elgesys turi racionalų pagrindą, kuris lemia tai, kad valstybės

sprendimus priima tik po to, kai pasveria galimas sąnaudas ir naudą, kylančią iš sprendimo

priėmimo.10

Taigi, priimant sprendimą įvertinamos visos galimybės bei alternatyvos ir pasirenkama

tai, kas gali atnešti didţiausią naudą bei maţiausius nuostolius. Realizmo atstovai prabrėţia tai, kad

valstybės veikia anarchiškoje aplinkoje, kuri reiškia, kad tarptautinėje sistemoje nėra centrinės

valdţios, uţtikrinančios saugumą ir teisingumą. Taigi, galima teigti, kad anarchija yra vienas

svarbiausių tarptautinės sistemos realizme bruoţų, kuris reiškia, kad nėra jokios aukščiausios

institucijos, gebančios suvaldyti valstybes. Todėl valstybės, siekdamos išlikimo, stengiasi didinti

savo galią, kuri galėtų garantuoti jos egzistavimą.

Realizmas saugumo sąvoką subordinuoja galios sąvokai. Valstybės saugumą

uţsitikrina pačios, remiantis savo turimais resursais. Taigi, saugumo klausimo kontekste realizmo

teorijoje svarbus savipagalbos principas. Saugumo, kuris realizme yra valstybės saugumas nuo

išorės grėsmių, valstybės siekia didindamos savo karinę galią.

Taigi, realizmo idėjos išlieka aktualios, aiškinant šiuolaikines tarptautinių santykių

problemas ir reiškinius. Tai patvirtina mokslinės literatūros ir tyrimų, kuriuose remiamasi realizmu

7 Griffiths M., O'Callaghan T. International Relations: the Key Concepts, London and New York, Routledge, 2002, p.

262-263; 8 Lobell S. E., Ripsman N. M., Taliaferro J. W. Neoclassical Realism, The State, and Foreign Policy, Cambridge:

Cambridge University Press, 2009, p.14; 9 Burchill S., Linklater A., Devetak R., Donnelly J.,Paterson M., Reus-Smit C., True J. Op. cit., p.48;

10 Elman C., Realism// Williams P. D. (ed.) Security Studies An Introduction, London and New York, Routledge, 2008,

p. 17.

9

ir jo atmainomis, gausa. Būtent pamatinių realizmo idėjų pritaikymas, ypač galios koncepcijos

kontekste, šiandieniniuose tarptautiniuose santykiuose lemia teorijos dominavimą.

1.1.2. Realizmo tipai ir šakos

Viena iš pagrindinių tarptautinių santykių paradigmų realizmas yra klasifikuojamas

įvairiai, kadangi autoriai savo tyrimuose remiasi nevienodais atskaitos taškais, be to, jie turi

skirtingas nuomones, kokia klasifikacija turėtų būti taikoma. Vis dėlto realizmas daţnai yra

klasifikuojamas: pagal laiką, kai išskiriama klasikinis realizmas (iki XX a.), modernus realizmas

(1939-1979), neorealizmas (nuo 1979); pagal tematiką, kai išskiriama struktūrinis realizmas I

(pagrindinis autorius – Tukididas), istorinis realizmas (pagrindinis autorius – N. Makiavelis),

liberalus realizmas (pagrindinis autorius – T. Hobbes), ir struktūrinis realizmas II (pagrindinis

autorius – K. Waltz).11

Tuo tarpu lietuvių autoriai K. Paulauskas ir N. Statkus, remdamiesi istoriniu

pagrindu, išskiria kiek kitokias tris pagrindines realizmo kryptis: klasikinį realizmą, kurio

pagrindiniai autoriai yra E. H. Carr ir H. J. Morgenthau, neorealizmą, kurio pagrindiniai autoriai yra

K. Waltz, S. Walt ir R. Gilpin, ir neoklasikinį realizmą, kurio pagrindiniai autoriai yra J.

Mearsheimer ir R. Schweller.12

Mokslinėje literatūroje galima surasti itin įdomių realizmo klasifikacijų, sukurtų

pavienių teoretikų, tačiau jos nėra plačiai priimtos ir naudojamos. Glen Snyder išskiria bent du

struktūrinio realizmo tipus, tris puolamojo (angl. offensive) realizmo tipus, pakankamai daug

ginamojo (angl. deffensive) realizmo rūšių, taip pat neoklasikinį realizmą, specifinį ir bendrąjį

realizmą ir daugelį kitų realizmo kategorijų.13

Tuo tarpu Michael Doyle išskiria Tukidido

kompleksinį realizmą, Makiavelio fundamentalųjį realizmą, Hobbes struktūrinį realizmą ir

Rousseau konstitucinį realizmą.14

Tokie realizmo klasifikacijos pasirinkimai daţnai paremti

subjektyviais argumentais, kurie neleidţia plačiai pripaţinti būtent tokio realizmo teorijos tipų

klasifikacijos pagrindo.

Realizmas viena iš svarbiausių tarptautinių santykių teorijų, kuriai daug dėmesio skiria

daug ţymių politikos mokslų teoretikų. Vyksta nuolatinė šios teorijos plėtra, todėl nieko keisto, kad

priskaičiuojama iki 50 tarptautinių santykių teorijai svarbių realizmo kategorijų.15

Tarp jų yra ir

neoklasikinis realizmas, kuriuo bus remiamasi šiame darbe. Neoklasikinis realizmas pasirinktas,

11

Dunne T., Schmidt B.C. The Globalization of World Politics: An introduction to international relations, Part Two:

Realism, Second Edition, Oxford, 2001, p. 147-149; 12

Paulauskas K., Statkus N. Op.Cit., p. 10; 13

Feng L., Ruizhuang Z., The Typologies of Realism, Chinese Journal of International Politics, Vol. 1, 2006, 109–134,

p. 110; 14

Ten pat, p. 110; 15

Sean M., The Hidden History of Realism: A Genealogy of Power Politics, New York: Palgrave Macmillan, 2006, p.

149.

10

kaip teorinis pagrindas darbui, nes ši realizmo kryptis remiasi dalimi klasikinio ir neorealizmo idėjų

ir yra šių realizmo atmainų sintezė. Be to, ši realizmo kategorija yra viena naujausių, todėl jos

idėjos itin aktualios, aiškinant šiandienines tarptautinių santykių problemas. Neoklasikinis realizmas

siekia paaiškinti valstybių uţsienio politiką, kuri yra svarbiausias analizės objektas, per galios

analizę.

1.1.3. Neoklasikinio realizmo ištakos ir pagrindinės idėjos

Neoklasikinis realizmas yra teorija, kuri remiasi sisteminiais, struktūriniais ir vidiniais

elementais.16

Teorijos atstovai analizuoja tarptautinius santykius trimis lygmenimis: tiek sisteminiu,

tiek valstybės, tiek individo lygmenimis; nes nėra aiškių kriterijų nurodančių, kuris konkretus

analizės lygmuo turėtų būti taikomas.17

Neoklasikinis realizmas vis dar nėra vieninga teorija, nes skirtingi teoretikai įvardina

ganėtinai platų vidinių veiksnių, įtakojančių valstybės uţsienio politiką, spektrą.18

Todėl

neoklasikinis realizmas nėra viena teorija, tai neoklasikinio realizmo teorijų rinkinys.19

Visgi,

teorijos naujumas lemia tai, kad kol kas nėra prieita vieningo teorinio modelio.

Neoklasikinio realizmo pradţia siejama su Jack Snyder veikalu „Myths of empire“

išleistu 1991 m., kuriame autorius aiškiai atskyrė gynybinio ir puolamojo realizmo tipus.20 Vėliau

1998 metais Gideon Rose savo straipsnyje įvedė neoklasikinio realizmo terminą, kuris apibrėţė, kad

toks realizmas:

„apima tiek išorinius, tiek vidinius kintamuosius, atnaujina ir sistemina

kai kurias klasikinio realizmo idėjas. Jo šalininkai pritaria argumentui, kad valstybės

uţsienio politiką pirmiausiai apibrėţia jos padėtis tarptautinėje sistemoje ir jos

santykinis materialios galios pajėgumas. Būtent todėl jie yra realistai. Tačiau jie

laikosi nuomonės, kad, vis dėlto, galios pajėgumų įtaka uţsienio politikai yra

netiesioginė ir sudėtinga, nes sisteminis spaudimas per įsiterpiantį kintamąjį reiškiasi

valstybės lygmenyje. Būtent todėl jie yra neoklasikai“. 21

G. Rose neoklasikinio realizmo terminą sukūrė remdamasi Thomas Christensen, Randall Schweller,

Williamm Wohlforth ir Fareed Zakaria knygomis ir straipsniais iš ţurnalo „International

16

Kitchen N., Systemic pressures and domestic ideas: a neoclassical realist model of grand strategy formation, Review

of International Studies, 2010, 36, p.117–143, p. 119; 17

Petraitis J., Politinis realizmas tarptautiniuose santykiuose: samprata ir nesusipratimai po Šaltojo karo, Politologija,

2012/1 (65), p. 66; 18

Feng L., Ruizhuang Z., Op. Cit. p. 123; 19

Lobell S. E., Ripsman N. M., Taliaferro J. W., Op. cit. p. 10; 20

Feng L., Ruizhuang Z., Op. Cit. p. 121; 21

Rose G. „Neoclassical Realism and Theories of Foreign Policy‟, World Politics, 51:1, 1998, p.146.

11

Security“.22

Aukščiau paminėti autoriai yra laikomi neoklasikinio realizmo teorijos pagrindiniais

kūrėjais.

Mokslinėje literatūroje neoklasikinis realizmas dar vadinamas neotradiciniu realizmu,

neotradicionalizmu, motyvaciniu realizmu, modifikuota klasikinio realizmo versija, modifikuotu

neorealizmu ar postklasikiniu realizmu. Neoklasikinio realizmo atsiradimo prieţastimi galima

laikyti diskusijas kilusias tarp puolamojo ir ginamojo realizmo atstovų ir diskusijas tarp klasikinio ir

struktūrinio realizmo atstovų.23

Teorijų skirtumai per diskusijas vedė į kitokios teorijos koncepciją.

J. Petraitis savo straipsnyje „Politinis realizmas tarptautiniuose santykiuose:

samprata ir nesusipratimai po Šaltojo karo“ neoklasikinį realizmą vadina „vidurio keliu“, nes jis

remiasi neorealizmo moksliškumu ir klasikinio realizmo deskriptyviniu adekvatumu.24

Tai išreiškia

pagrindinį neoklasikinio realizmo bruoţą, kuris atspindi jo kaip teorijos pagrindimą kitų dviejų

teorijų idėjomis. Klasikinio realizmo ir neorealizmo idėjų panaudojimas bei šių teorijų idėjų

atnaujinimas ir sisteminimas yra neoklasikinio realizmo esmė ir pagrindas.

Vienas svarbiausių neoklasikinio realizmo autorių siekių yra paaiškinti konkrečių

valstybių elgesį įgyvendinant uţsienio politiką.25

O tarp pagrindinių koncepcijų galima sutikti

tokius terminus kaip: „didţioji strategija (angl. grand strategy), karinė politika, tarptautinė

ekonominė politika, tendencijos aljansuose ir krizių valdymas“.26

Ţinoma, gausu ir kitų koncepcijų,

kurios yra pasiskolintos iš klasikinio realizmo ir neorealizmo.

Pagrindiniai neoklasikinio realizmo teoretikai nesutinka, kad yra reikalinga atskirti

valstybės uţsienio politikos vidinius ir išorinius komponentus. Tokie autoriai kaip R. Schweller, F.

Zakaria ir W. Wohlforth įtraukia vidinius veiksnius, kurie turi įtakos valstybės uţsienio politikai.

Valstybės struktūra ar valdţios elito poţiūris į tarptautinę politiką yra vieni iš galimų vidinių

faktorių, nulemiančių valstybės elgesį uţsienio politikoje. Taigi, itin svarbu pabrėţti, kad uţsienio

politika yra tarptautinės struktūros, vidinių veiksnių ir tarpusavio sąveikos tarp jų rezultatas.

Nepaisant to, kad valstybės uţsienio politiką nulemia valstybės galios kiekis ir padėtis tarptautinėje

sistemoje, vidiniai veiksniai taip pat veikia uţsienio politiką.27

Skirtingai nei neorealistai, kuriems

valstybės kontekstas nėra svarbus, neoklasikinio realizmo atstovai tam skiria daug dėmesio ir

analizuoja valstybės vidaus politiką, valstybės institucijas ir kitus vidinius faktorius. Vis dėlto,

neoklasikiniai realistai pabrėţia, kad yra ribos, nustatančios, kiek įtakos daro vidiniai valstybės

22

Lobell S. E., Ripsman N. M., Taliaferro J. W., Op. Cit. p. 5-6; 23

Sean M. ”Review: Realism and America‟s Rise: A Review Essay,” International Security 23:2, pp. 157-182, Fall

1998, p. 157-159; 24

Petraitis J. Op. Cit., p. 66; 25

Feng L., Ruizhuang Z., Op. Cit., p. 123; 26

Ten pat, p. 122; 27

Feng L., Ruizhuang Z., Op. Cit., p. 122.

12

veiksniai. Galios balanso koncepcija netiesiogiai nustato ribas, kurios varţo valstybės galimybes

veikti. Taigi, galios balanso pasikeitimai gali lemti valstybės elgesio pasikeitimus.

Neoklasikiniai realistai pabrėţia tiek objektyvių, materialių veiksnių, tiek

nematerialių, tokių kaip įsitikinimai ar galios suvokimas, veiksnių svarbą valstybių elgesiui

tarptautinėje sistemoje.28

C. Gray, atstovaujantis neoklasikinį realizmą, teigia, kad valstybių elgesiui

įtakos turi ne vien tik materialieji veiksniai, nes kultūrinė dimensija yra svarbus veiksnys,

nulemiantis ţmonių poţiūrį į karą.29

Todėl, remiantis tokiomis įţvalgomis, valstybės uţsienio

politikos analizėje būtina skirti pakankamai dėmesio nematerialių veiksnių įtakos vertinimui.

Neoklasikinis realizmas perėmė daugelį pagrindinių realistų teorijos prielaidų.

Valstybės yra pagrindiniai aktoriai tarptautinėje sistemoje, kurioje nėra aukštesnės valdţios, todėl

vyrauja anarchija. Nors neoklasikai remiasi klasikinio realizmo idėjomis ir „pabrėţia konfliktišką

politikos būvį“ ar „kovą dėl galios“30

, vis dėlto jie neatmeta valstybių taikaus sugyvenimo idėjos.

Neoklasikinis realizmas perėmė iš klasikinio realizmo idėją, jog valstybės ir jos

visuomenės ryšys yra svarbus. Todėl dėmesys sutelkiamas ne į sistemą, kurioje veikia valstybės, bet

į uţsienio politiką. Nors būtų klaidinga teigti, kad tarptautinei sistemai nėra vietos neoklasikinių

realistų teorijose. Jie perėmė neorealistų pamatinį teiginį, kad tarptautinė sistema turi įtakos

valstybių uţsienio politikai.31

Tai įrodo, kad neoklasikinis realizmas naudoja klasikinio realizmo ir

neorealizmo teorijų idėjas, nors patys neoklasikinio realizmo atstovai siekia atskirti struktūrinį ir

klasikinį realizmą nuo neoklasikinio. Tam tikra prasme, tarptautinė sistema yra svarbi

neoklasikiniams realistams, tačiau ji neuţima pagrindinės vietos skirtingai nei neorealizme.

G. Rose sistemiškai išanalizavo ir pristatė neoklasikinį realizmą, pagrindinį dėmesį

skirdamas dviems grupėms vidinių faktorių, kurie gali daryti įtaką valstybių elgesiui: vidinių

sprendimų priėmimo procesams ir sprendimų priėmėjų perspektyvai. G. Rose taip pat pabrėţia

vidinių politinių struktūrų svarbą, kai analizuojant tarptautinę galią būtina įvertinti valdţios

gebėjimą išgauti ir valdyti visuomenės resursus.32

G. Rose ir kiti neoklasikinio realizmo teorijos

klasikais įvardijami autoriai vidinių faktorių klausimui skiria daug dėmesio analizuojant uţsienio

politiką.

Neoklasikinis realizmas remiasi trimis sudedamosiomis dalimis: „1) nepriklausomu

kintamuoju (išorinė aplinka, sistema); 2) įsiterpiančiu kintamuoju (grupė faktorių valstybės viduje:

institucijos, santykis tarp valstybės ir visuomenės, viešoji nuomonė, ideologija); 3) priklausomu

28

Paulauskas K., Statkus N. Op. Cit. p. 11; 29

Ten pat, p. 11; 30

Petraitis J., Op. Cit. p. 68; 31

Lobell S. E., Ripsman N. M., Taliaferro J. W., Op. Cit., p. 19; 32

Rose G. Op. Cit., p. 161.

13

kintamuoju (uţsienio politika)“.33

Buvo pradėta kurti teorija, kaip uţsienio politika, kuri įvardijama

kaip priklausomas kintamasis, yra įtakojama tarptautinės sistemos, kuri įvardijama kaip

nepriklausomas kintamasis, įvertinant vidaus politikos faktorių, kurie įvardijami kaip įsiterpiantys

kintamieji, daromą įtaką. Tačiau kiekvienas autorius turi skirtingą nuomonę apie tai, kas galėtų būti

įvardijama kaip įsiterpiantys kintamieji. Todėl tarp įsiterpiančių kintamųjų galima rasti skirtingus

variantus nuo reţimo tipų iki valstybės pajėgumų ir pan. Būtina pabrėţti, kad valstybės struktūra,

elitai ir kiti valstybės lygio faktoriai, kurie vadinami įsiterpiančiais kintamaisiais, turi įtakos

tarptautinei politikai ir valstybių elgesiui tarptautinėje arenoje, bet tarp neoklasikinių realistų nėra

vieningo sutarimo, ką reikėtų laikyti įsiterpiačiu kintamuoju.

Susiduriama su tam tikru paradoksu, nes nesant sutarimo, kas yra laikoma

įsiterpiančiu kintamuoju, jam skiriama itin daug dėmesio. Būtent tai neoklasikinio realizmo atstovus

išskiria iš kitų uţsienio politikos teorijų. G. Rose kaip patį svarbiausią įsiterpiantį kintamąjį laiko

sprendimų priėmėjų suvokimą.34

Tačiau tai tik vienas iš daugelio kintamųjų, kurie gali būti

pasirinkti, atliekant analizę.

Neoklasikinis realizmas siekia paaiškinti, kodėl panašios valstybės veikiančios

panašiomis sąlygomis tarptautinėje arenoje elgiasi skirtingai. Valstybių elgesiui itin svarbus galios

balansavimo principas. R. Schweller paţymi, kad „šliejimasis“ (angl. bandwagoning) kaip ir

„atsakomybės perdavimas“ (angl. buck-passing), „nuolaidţiavimas agresoriui“ (angl. appeasement),

„nusišalinimas“ (angl. distancing), „laukimas ar pasyvumas“ (angl. inaction) yra vieni iš galimų

balansavimo tarptautinės agresijos akivaizdoje modelių35

. R. Schweller kritikuoja S. Walt teoriją,

kuri teigia, jog aljansų kūrimas gali padėti išvengti grėsmių ir tai, kad šliejimosi politika lyginama

su kapituliacija ir nusileidimu kitos valstybės dominavimui. Silpnesnės valstybės pasirenka arba

šliejimąsi prie stipresniųjų arba bandymą bendromis jėgomis atsverti pastarųjų galią ne tik dėl to,

kad uţsitikrintų savo saugumo interesus, bet ir dėl naudos siekimo.

Neoklasikiniame realizme politika apibrėţiama kaip nuolatinė kova tarp valstybių dėl

materialios galios ir saugumo pasaulyje su ribotais ištekliais.36

Tačiau svarbią vietą neoklasikinio

realizmo teorijoje uţima lyderio faktorius, kuris lemia uţsienio politikos kryptis ir tikslus. Valstybė

nėra interesų grupių ar socialinių klasių reikalavimų vykdytoja. Valstybė siekia apginti

nacionalinius interesus, kuriuos, kaip pabrėţia neoklasikai, nustato valstybių lyderiai. Jie taip pat

apibrėţia valstybių uţsienio politiką, vertindami santykinę valstybės galią, kitų valstybių siekius,

33

Romanova T., Neoclassical Realism and Today‟s Russia, Russia in Global Affairs, Rasta:

http://eng.globalaffairs.ru/number/Neoclassical-Realism-and-Todays-Russia-15681, ţiūrėta: 2013.05.01; 34

Rose G. Op. Cit., p. 157; 35

Schweller R. L., “Neorealism's Status Quo Bias: What Security Dilemma?” Security Studies 5, no. 3 (Spring 1996):

114–55, p. 118–19; 36

Lobell S. E., Ripsman N. M., Taliaferro J. W., Op. Cit., p. 4.

http://eng.globalaffairs.ru/number/Neoclassical-Realism-and-Todays-Russia-15681

14

bet svarbiausia, vertindami padėtį valstybės viduje.37

Todėl, remiantis neoklasikinio realizmo

idėjomis, svarbu tinkamai įvertinti valstybės lyderio faktorių, kuris turi lemiamos įtakos valstybės

uţsienio politikai. Lyderio pasirinkimas veikti vienaip ar kitaip, priimti vienokius ar kitokius

sprendimus gali būti įtakojamas valstybės vidaus faktorių arba atvirkščiai, valstybės vidaus politika

gali neturėti jokios įtakos.

Neoklasikinis realizmas, kaip viena naujausių realizmo teorijos kategorijų, perėmė

dalį realizmo ir neorealizmo idėjų. Toks „vidurio kelias“ sutelkia dėmesį į valstybės uţsienio

politiką, kurios analizėje svarbu įvertinti valstybės vidaus veiksnius, dėl kurių nėra vieningo

teoretikų sutarimo. Todėl svarbiausias neatsakytas klausimas neoklasikiniame realizme kas turėtų

būti laikoma įsiterpiančiais kintamaisiais?

1.2. Galia tarptautiniuose santykiuose

Galia yra svarbus reiškinys, kurį galima sutikti beveik visose gyvenimo srityse nuo

ekonomikos, religijos iki politinių ginčų. Lygiai taip pat yra tarptautinėje politikoje, kuri „kaip ir

visa politika, yra kova dėl galios“.38

Galia turi įvairias formas, panaudojimo laispnius ir bruoţus.

Mokslinėje literatūroje galima sutikti daug skirtingų galios apibrėţimų. Vienas iš aiškiausių ir

daţniausiai naudojamų apibrėţimų yra J. Nye, kuris siūlo galia vadinti „gebėjimą daryti įtaką kitų

elgesiui tokiu būdu, jog būtų pasiektas norimas rezultatas“.39

Pakankamai aiškiai suformuotas galios

termino apibrėţimas neišsprendţia nesutarimų dėl vieningos galios koncepcijos.

Kietosios ir minkštosios galios formos yra plačiai pripaţintos ir jų naudojimas

tarptautiniuose santykiuose yra plačiai analizuojamas. Tačiau visiškai naujas reiškinys galios

sąvokos kontekste yra išmanioji galia, kurios terminas kelia daug neatsakytų klausimų.

1.2.1. Galios termino apibrėţimas

Galios koncepcija nagrinėjama pakankamai seniai. Tarp autorių nagrinėjusių galios

terminą galėtų būti įrašyti Platonas, Aristotelis, Nikolas Makiavelis, Thomas Hobbes, Max Weber ir

daugelis kitų klasikinių teoretikų politikos mokslų srityje. Galios koncepcija turi begalę apibrėţimų,

kurie aiškina galios reiškinį remiantis skirtingais pagrindais. Todėl visiškai galima pritarti J. Nye

37

Lobell S. E., Ripsman N. M., Taliaferro J. W., Op. Cit., p. 25-26; 38

Morgenthau H., Politika tarp vasltybių, Kova dėl galios ir taikos, Margi Raštai, Vilnius, 2011, p. 48; 39

Armitage, R. L., Nye J. S. CSIS Commission on Smart Power: A Smarter, More Secure America. Washington, DC:

Center for Strategic & International Studies,. Available from the Center for Strategic & International Studies, 2007, p.6,

http://csis.org/files/media/csis/pubs/071106_csissmartpowerreport.pdf; ţiūrėta: 2013 05 20.

http://csis.org/files/media/csis/pubs/071106_csissmartpowerreport.pdf

15

teiginiui, jog „galia yra kaip oras. Visi yra priklausomi nuo jos ir kalba apie ją, bet tik keli ją

supranta.“40

Skyriaus pradţioje pamimėtas J. Nye galios apibrėţimas, kuris teigia, jog galia yra

įtaka siekiant norimų rezultatų yra susijęs su Robert Dahl apibrėţimu aiškinančiu galios veikimo

principą. R. Dahl teigia, jog „A daro įtaką B, kai pastaroji veikia taip, kaip siekia A“.41

Tai reiškia,

kad A turi arba gali turėti politinę galią B atţvilgiu, ir gali kontroliuoti tam tikrus B veiksmus

veikdamas jo mąstymą. Apibrėţimo privalumas tas, kad galia atsiejama nuo turėjimo ir pabrėţiamas

rezultatas, tačiau taip pat jis gali būti apibūdinamas kaip tautologija, nes galia apibūdinama

pakartojant sąvoką kitais ţodţiais.42

Vertindami R. Dahl galios apibrėţimą galima surasti tiek

privalumų, tiek trūkumų, nepasaint pastarųjų šis apibrėţimas yra vienas iš klasikinių galios

apibrėţimų.

Taip pat galima paminėti M. Weber galios apibrėţimą, kuriame galia įvardijama kaip

„tikimybė, jog vienas aktorius per visuomeninius santykius bus pajėgus vykdyti savo valią

nepaisant pasipriešinimo ir nepriklausomai nuo šios tikimybės pagrindo“.43

Remiantis M. Weber

apibrėţimu, galia yra tarsi nulinės sumos ţaidimas, kuriame arba laimima, arba pralošiama. Toks

M. Weber galios apibrėţimas tapo pagrindu kitiems politikos mokslų teoretikams, kurie vėliau kūrė

galios termino apibrėţimus.

R. Dahl ir M. Weber galios apibrėţimai yra panašūs tuo, kad sutelkia dėmesį į

rezultatą. Pabrėţiama tai, kad vienas aktorius veikdamas kitą pasiekia savo tikslus arba vykdo savo

valią. Šiuos du apibrėţimus skiria tai, kad R. Dahl pabrėţia patį veiksmą, kai vienas aktorius veikia

kitą, o M. Weber iškelia galimybę daryti įtaką, kuri ne visada gali būti išnaudota.

Harold Lasswell ir Abraham Kaplan galią apibrėţia kaip „procesą darantį įtaką kitų

elgesiui, padedant grieţtam nepritarimui būsimiems veiksmams.44

Autoriai apibrėţia galią

išryškindami nepritarimo koncepciją, kuri daţniausiai pasireiškia esant grėsmei. Taigi, išryškėja

kitas svarbus galios elementas, kai galia naudojama prieš tuos, kurie jaučia grėsmę. Tuo pačiu

atskleidţiamas galios veikimo principas, kai tarptautiniuose santykiuose viena valstybė keldama

grėsmę kitoms pasiekia norimų tikslų.

Talcott Parsons siekė įvesti kiek kitokį galios apibrėţimą ir galią apibūdinti kaip

„pajėgumą uţtikrinti vienetų įsipareigojimų vykdymą kolektyvinės organizacijos sistemoje, kai

įsipareigojimai yra įteisinti remiantis jų laikysena kolektyvinių tikslų atţvilgiu, ir kur nevykdymo

40

Nye J. Soft Power: the means to success in world politics, Public Affairs, 2004, p.1; 41

Dahl R. A. The Concept of Power , Behavioral Science, 2:3, 1957, p.203; 42

Kačinskas R. Galia ir derybos, Politologija, 2005/1 (37), p. 33; 43

Weber M. The Theory of Social and Economic Organization, New York, Free Press, 1965, p. 152; 44

Lasswell D. H., Kaplan A. Power and Society, New Haven: Yale University Press, 1950, p. 76.

16

atveju yra laikomasi negatyvių situacinių sankcijų, nepaisant kokia jėga reikalinga jų

įgyvendinimui“.45

Tačiau toks galios koncepcijos apibrėţimas, paremtas legitimiu galios

naudojimu, turi trūkumų, nes legitimumas nėra būtina sąlyga galios santykiuose. Ţinoma, toks

galios apibrėţimas labiau sietinas su minkštosios galios forma, kuriai būtinas legitimus pagrindas.

Šis aspektas plačiau analizuojamas aptariant minkštosios ir kietosios galios tipus. Vienas iš T.

Parsons galios apibrėţimo trūkumų yra tai, kad dėmesys sutelkiamas ne į svarbiausią dalyką tai, kad

galia yra naudojama, norint ką nors paveikt.

Paminėti galios apibrėţimai apibūdina galios veikimo principą, nors kiekviename

apibrėţime dėmesys sutelkiamas į skirtingus elementus. Tačiau neoklasikiniame realizme galia

suvokiama kaip santykis, nes valstybė negali būti vienaip ar kitaip apibūdinama, neįvertinant

santykio su kitomis valstybėmis. Taigi, analizuojant galios apibrėţimus, galima daryti išvadą, kad

galia neatsiejama nuo santykio tarp dviejų ar daugiau elementų. Tokiame santykyje vienas veikėjas

turi valdţią, duoda įsakymus, kurie gali turėti labai skirtingas formas, o kitas veikėjas paklūsta

pastarojo valiai. Galia nėra vien procesas, kai vienas aktorius daro įtaką kitam, nes kartais galia gali

būti suvokiama kaip galimybė paveikti kitą aktorių, o pastarasis nenorėdamas, kad būtų imtasi

veiksmų prieš jį vykdo pirmojo valią. Vienas iš svarbiausių galios veikimo proceso elementų yra

įtaka, kai jausdamas grėsmę, dėl turimos galios, vienas aktorius nusileidţia kitam.

1.2.2. Minkštosios ir kietosios galios tipai

Tarptautiniuose santykiuose galima sutikti įvairių galios skirstymų ir dar daugiau

galios tipų. Vienas iš daţniausiai sutinkamų skirstymų yra į kietąją ir minkštąją galios formas. Toks

galios skirstymas yra neatsiejamas nuo išmaniosios galios koncepcijos, kurios esmė yra paremta

kietosios ir minkštosios galios instrumentų sumaniu derinimu. Mikštosios galios terminas, kurį

pasiūlė J. Nye 1990 m. knygoje „Bound to Lead: The Changing Nature of American Power“, gali

būti lengviausiai suderinama su neoklasikiniu realizmu. Švelnioji galia apibrėţiama kaip politikų

veikimo forma, kurią skatina ekonominiai ir kultūriniai veiksniai, leidţianti valstybėms siekti tikslų

nenaudojant karinių pajėgumų.46

Valstybės siekia uţsibrėţtų tikslų ne prievarta, bet įtikinimu. J.

Nye nagrinėjo minkštosios ir kietosios galios sąveiką ir priėjo išvados, kad silpnesnės valstybės

suvienydavo savo jėgas, kad galėtų atsverti stripresnės valstybės galią ir iš jos kylančią grėsmę,

tačiau yra atvejų, kai didţioji valstybė savo karinę galią derina su minkštąja.

45

Parsons T. On the Concept of Political Power, Sociological Theory and Modern Society, New York: The Free Press ,

1967, p. 237; 46

Nye J. S. The Benefits of Soft Power, http://hbswk.hbs.edu/archive/4290.html, ţiūrėta: 2013 05 19.

http://hbswk.hbs.edu/archive/4290.html

17

Minkštosios galios šaltiniais laikoma valstybės kultūra, politinės vertybės ir uţsienio

politika.47

Valstybės kultūra paremta vertybėmis ir elgesio normomis yra palaikoma tarp

visuomenės narių. Jeigu valstybės kultūra paremta vertybėmis, kurios yra universalios ir

pripaţįstamos kitų valstybių, tai valstybei lengviau pasiekti savo interesų įgyvendinimo, nes ji

dalijasi bendru suvokimu su kitomis valstybėmis. Minkštosios galios veikimas paremtas principu,

kai reikia padaryti taip, kad kiti norėtų to, ko tu nori, kad norėtų.

Valstybė gali tapti pavyzdţiu kitai valstybei dėl savo vertybių, aukšto gerovės lygio ir

pan. Todėl mikštoji galia yra paremta principu, kai valstybė geba daryti įtaką kitų valstybių

preferencijoms nenaudojant jėgos ar prievartos. Šis principas lemia tai, kad minkštoji galia siejama

su legitimumo koncepcija. Kaip teigia J. Nye, „jeigu kitos valstybės tiki, kad JAV tikslai yra

legitimūs, tai yra lengviau juos įtikinti sekti arba jiems vadovauti nenaudojant grasinimų ar kyšių.48

Todėl valstybės, kurios naudoja minkštąją galią, didelį dėmesį skiria savo veiksmų legitimumui

pagrįsti, nes tai suteikia pagrindą ir pateisina valstybės elgesį. Minkštoji galia daug sunkiau

įgyvendinama nei kietoji galia, nes daugelis svarbių jos šaltinių yra uţ valdţios kontrolės ribų ir

minkštoji galia veikia netiesiogiai bei gali uţimti pakankamai ilgą laikotarpį, kol bus matomi

rezultatai. Be to, minkštoji galia yra daug sunkiau pamatuojama nei kietoji galia, kuri gali būti

išreikšta karinių pajėgumų dydţiais ir pan.

Paveikslėlis Nr. 1. Minkštosios galios elementai.

Šaltinis: McClory J., The New Persuaders: An international ranking of soft power, Institute for Government, 2010, p. 3.

Antroji galios forma yra kietoji galia, kurią galima apibūdinti kaip daug paprastesnę

galios formą. Kietosios galios formą lengviau stebėti ir matuoti. Kaip teigia J. Nye, „kiekvienas

ţino, kas yra kietoji galia. Ji yra paremta paskatinimais („morkomis“) arba grėsmėmis

(„lazdomis“).“49

Veikėjas A gali pasiekti, kad veikėjas B darytų tai, ko jis nori, duodamas tam tikrą

47

Nye J., 2004, Op. Cit. p. 11; 48

Armitage, R. L., Nye J. S. Op. Cit. p.6; 49

Nye J., 2004, Op. Cit., p.5.

Mikštoji galia

Verslas/Inovacijos

Kultūra

Valdžia

Diplomatija

Švietimas

18

prizą, kuris B veikia kaip atlygis. Tokiu atveju B nori vykdyti A paliepimus, nes siekia atlygio ir

susiformuoja vadovavimo paklusnumo santykiai. Kietoji galia yra valstybės pajėgumas pasiekti

norimo tikslo naudojant ekonominę ar karinę galią, arba grasinant, jog panaudos ekonominius ar

karinius veiksmus. Todėl kietoji galia yra paremta resursais, kurių kiekis daţnai turi lemiamos

įtakos. Skirtingai nei minkštoji galia, kietoji galia paremta apčiuopiamais, fiziniais resursais.

Kietosios galios terminas neabejotinai siejamas su realizmu, kuriame tai viena

svarbiausių paradigmų. Dėl anarchiškos tarptautinės sistemos valstybės pačios turi uţsitikrinti savo

išlikimą. Anot teoretikų, norėdamos uţsitikrinti išlikimą valstybės skiria savo resursus karinių

pajėgumų plėtrai, kurie naudojami reliatyvios galios didinimui, nes pastaroji padeda pasiekti tikslus

naudojant jėgą ir prievartą.

Tačiau sunku pasakyti, kuri iš dviejų galios formų yra efektyvesnė siekiant uţsienio

politikos tikslų. Daţnai minkštoji galia yra daug efektyviau, nes nereikalauja didelių resursų, tačiau

visada turi turėti legitimų pagrindą. Priešingai nei minkštoji galia, kietajai galiai nėra būtinas

legitimus pagrindas. Būtent legitimumas yra vienas iš svarbiausių šių dviejų galios formų skirtumų.

Lyginant minkštosios ir kietosios galios formas, galima patebėti, kad svarbiausias panašumas tarp

jų yra siekis paveikti kitų elgesį taip, kad būti pasiektas norimas rezultatas. Galima teigti, kad abiejų

galios formų tikslas yra iš esmės panašus, nes skiriasi būdai ir priemonės, kuriais siekiama tikslų

įgyvendinimo.

1.2.3. Galios suvokimas neoklasikiniame realizme

Tarptautinių santykių teorijoje, ypač realizme, galia laikoma viena iš pagrindinių

sąvokų. Galios vaidmuo visose realizmo kryptyse išlieka pagrindiniu ir realizmą galima laikyti

teorija, kuri analizuoja galios politiką. Konkurencija tarp valstybių auga ne tik siekiant įgyti kuo

daugiau kietosios galios, taip pat siekiant ir švelniosios galios ekonomikos ar ideologinėje srityse.50

Tarptautiniuose santykiuose abi galios formos yra itin svarbios, todėl analizuojant galios svarbą

neoklasikinio realizmo teorijoje galios formos nėra atskirtos.

Valstybės siekia įgyti kuo daugiau galios, kad galėtų uţsitikrinti savo išlikimą. Galia

matuojama vertinant valstybės galimybes. Neoklasikinio realizmo atstovai laikosi poţiūrio, jog

tarptautinė politika tai nuolat besitęsianti kova dėl galios. Teoretikai bendrąja prasme priima

„saugumo dilemos“ koncepciją, kuri reiškia, kad vienos valstybės siekis sustiprinti savo saugumą,

kitai vaslybei gali atrodyti kaip grėsmės augimas ir sukelti tam tikrą reakciją. Todėl veikia

principas, kai vienai valstybei sustiprinus savo saugumą, kitų valstybių saugumas sumaţėja.

50

Romanova T., Op. Cit.

19

Valstybės galia laikoma jos gebėjimas išgauti ir mobilizuoti resursus iš visuomenės.51

Reliatyvios galios pasiskirtymas yra vienas svarbiausių faktorių, kuriuos tyrinėja neoklasikiniai

realistai. Valstybės reaguoja į galios pasiskirstymo pasikeitimus.52

Šios teorijos atstovai dėmesį

sutelkia ties valstybės uţsienio politikos sprendimų ir elgesio aiškinimu. Reliatyvios galios kiekis

lemia tai, kaip valstybės formuoja savo interesus ir tikslus bei jų siekia.53

Neoklasikinio realizmo

teoretikai įtraukia daugybę vidinių kintamųjų, kurie padeda apibrėţti valstybės reliatyvią galią. Tarp

tokių faktorių, veikiančių uţsienio politikos sprendimus, yra asmenybės, valstybės ir visuomenės

ryšys, valstybės vadovų suvakimas ir kt.

Neoklasikinis realizmas galiai suteikia pačią svarbiausią vietą politiniame gyvenime.54

Galios kiekio pasikeitimas vertinimas kaip pasikeitimas jos komponentuose, kuriais galima įvardinti

teritoriją, populiaciją, ideologiją, industriją, karinę galią ar kt.55

Skirtingi galios komponentai gali

kelti skirtingas grėsmes kitoms valstybėms. Taigi, neoklasikiniame realizme į galią ţiūrima, kaip į

sudarytą iš komponentų, kurių visuma gali lemti valstybės reliatyvios galios kiekį.

Neoklasikinio realizmo atstovai atmeta idėją, kad valstybės vienintelis siekis yra

saugumas. Jie teigia, kad valstybė naudoja savo galią tam, kad darytų įtaką tarptautinei sistemai

pagal savo preferencijas ir tikslus. Todėl galima daryti išvadą, kad valstybės turinčios daugiau

galios vykdys tokią uţsienio politiką, kuri turės didesnius tikslus tarptautinėje sistemoje.

Svarbiausia neoklasikinio realizmo sąvoka yra įtaka, kurios apibrėţimas yra ne maţiau sudėtingas

nei pačios galios termino. Valstybės pagrindinis siekis daryti įtaką kitiems ir siekti savo tikslų.

Svarbiausias faktorius, lemiantis valstybės uţsienio politiką, yra valstybės santykinis

materialios galios kiekis ir kiti aktoriai, kurie sudaro tarptautinę sistemą. Valstybės galios kiekis

skiriasi priklausomai nuo konkrečios valstybės ir istorinio laikotarpio.56

Kaip ir neorealizme,

neoklasikinio realizmo atstovai pritaria, kad tarptautinė aplinka, kurioje valstybės veikia, yra vienas

svarbiausių faktorių nulemiančių jų elgesį ir interesus.57

Valstybės elgesiui tarptautinėje sistemoje

svarbus kontekstas.

Tarptautinė sistema yra priklausoma nuo ją sudarančių valstybių, kurios šią sistemą

formuoja. Tarptautinė sistema tai rezultatas, kuris atsiranda sąveikaujant valstybėms. Taigi,

neoklasikiniame realizme tarptautinė sistema nėra nepriklausoma ir negali veikti atskirai nuo

51

Lobell S. E., Ripsman N. M., Taliaferro J. W., Op. Cit. p. 38; 52

Ten pat, p.33; 53

Ten pat, p. 28; 54

Lobell S. E., Ripsman N. M., Taliaferro J. W., Op. Cit, p. 54; 55

Ten pat, p. 55; 56

Taliaferro J. W. State Building for Future Wars: Neoclassical Realism and the Resource-Extractive State, Security

Studies, 15 no. 3 (July–September 2006): 464–495, p. 479; 57

Ten pat, p. 479-480.

20

valstybių. Tai vienas iš svarbiausių skirtumų nuo neorealistų teorijos, kurioje tarptautinė sistema

uţima itin svarbią vietą ir yra vertinama kaip nepriklausomas kintamasis.

Neoklasikiniame realizme itin svarbus įsiterpiančio kintamojo vaidmuo analizuojant

valstybių uţsienio politiką. Įsiterpiančio kintamojo terminas apibrėţiamas kaip tam tikras valstybės

vidinis faktorius, kuris koreguoja valstybės poţiūrį į išorinę aplinką, esant tam tikram politiniam

kontekstui.58

Neoklasikinio realizmo atstovai skiria itin daug dėmesio įsiterpiančio kintamojo

klausimui ir pastarasis yra vienas iš svarbiausių diskusijų objektų. Plačiau įsiterpiančio kintamojo

koncepcija jau buvo aptarta, analizuojant neoklasikinio realizmo teorijos pagrindines idėjas. Galios

koncepcijos kontekste neoklasikinio realizmo teoretikai teigia, jog vienas iš svarbiausių vidinių

faktorių yra individalus lyderių suvokimas apie galios pasiskirstymą. F. Zakaria teigia, jog

„valstybės veikėjai, ne pačios valstybės, yra pagrindiniai aktoriai tarptautiniuose reikaluose, ir jų

suvokimas apie galios pasiskirstymo pasikeitimus yra kritinis“.59

Todėl būtina pabrėţti, kad

valstybių lyderių vaidmuo yra vienas iš svarbiausių.

Galia neoklasikiniame realizme uţima vieną iš svarbiausių vietų, nes tarptautinė

politika, kaip ir realizme, yra nuolat besitęsianti kova dėl galios. Neoklasikiniai realistai galią

suvokia, kaip sudarytą iš komponentų, kurių pasikeitimas lemia pasikeitimą galios pasiskirstyme

tarp valstybių. Taigi, daug dėmesio skiriama galios pasiskirstymui, nes tai daro įtaką valstybių

elgesiui uţsienio politikoje. Galia svarbi dėl to, kad valstybė gali turėti įtaką, kurią naudoja svao

tikslų įgyvendinimui.

1.3. Išmanioji galia

Išmaniosios galios terminas yra maţai nagrinėtas ir tirtas tarptautinių santykių srityje.

Todėl susidūrus su išmaniosios galios koncepcija kyla daug klausimų. Visų pirma, kas yra išmanioji

galia? Ar tai nauja galios forma? Ar išmanioji galia gali būti lyginama su minkštąja ir kietąja galios

formomis? Kokie yra svarbiausi išmaniosios galios bruoţai? Kokiu būdu pasireiškia išmanioji

galia? Ir kaip valstybės gali išnaudoti savo galios instrumentus naudojant išmaniąją galią?

1.3.1. Išmaniosios galios ištakos

S. Nossel savo straipsnyje Foreign Affairs ţurnale 2004 metais pirmą kartą paminėjo

išmanosios galios teoriją.60

Šiame straipsnyje autorė siekia atgaivinti liberaliojo internacionalizmo

doktriną ir pabrėţti daugiašialio bendradarbiavimo naudą. Svarbiausia šios doktrinos mintis, kuria

58

Rathbun B. (2008). “A Rose by any other Name: Neoclassical Realism as the Logical and Necessary Extension of

Structural Realism”, Security Studies, nr 17 (294-321), p. 312; 59

Zakaria F. From Wealth to Power: The Unusual Origins of America's World Role, Princeton, 1998, p. 42; 60

Nossel S. Smart Power, Foreign Affairs, 2004, 83 (2).

21

remiasi S. Nossel, yra tai, kad demokratiniai reţimai ir rinkos ekonomikos tarpusavyje nekariauja.61

Bendradarbiavimas tarp šalių yra įrankis pasiekti uţsienio politikos tikslus.

Po 2001 metų rugsėjo 11 dienos teroro atakų George Bush administracija priėmė

keletą vienašališkų ir tarptautinei teisei prieštaraujančių sprendimų, kurie vedė į neteisėtą karą

Irake.62

Vertindama situaciją, kai vyko karas Irake, S. Nossel teigė, kad „priešingai nei

konservatoriai, kurie remiasi karine galia, kaip pagrindiniu įrankiu valstybės politikoje, liberaliojo

internacionalizmo atstovai įvardija prekybą, diplomatiją, uţsienio pagalbą ir amerikietiškųjų

vertybių sklaidą ne maţiau svarbiomis sritimis.“63

Atskleidţiama pagrindinė išmaniosios galios

idėja, kad uţsienio politikoje šalia karinės galios svarbią vietą uţima ekonominis

bendradarbiavimas, diplomatiniai ar kultūriniai ryšiai. Išmaniosios galios terminas pirmą kartą buvo

paminėtas, ne realizmo teorijos, o liberaliojo internacionalizmo kontekste.

Vienas pirmųjų teoretikų, kuris pabandė apibrėţti išmaniosios galios terminą buvo J.

Nye, kuris daţnai vadinamas išmaniosios galios „guru“64

. Jis viename iš straipsnių teigia, kad

išmanioji galia yra „nei kietoji, nei minkštoji, tai abi“.65

Tokiu trumpu ir paprastu išmaniosios galios

apibrėţimu J. Nye pirmiausiai bando atskirti, kas nėra išmanioji galia. Vystydamas išmaniosios

galios teoriją J. Nye remiasi JAV pavyzdţiu. Anot J. Nye, išmanioji galia reiškia, kad yra „vystoma

integruota strategija, resursų bazė ir įrankių rinkinys, kurie yra reikalingi pasiekti amerikietiškus

tikslus naudojant tiek kietąją, tiek minkštąją galias“.66

Išmanioji galia nėra vien kietoji ar minkštoji

galia, o pastarųjų sumanus derinimas. Taip pat, autorius pabrėţia, kad tai „toks poţiūris, kuris

akcentuoja stiprios karinės galios reikalingumą, bet taip pat deda daug pastangų į aljansus,

partnerystę ir institucijas, siekiant visais lygiais padidinti Amerikos įtaką“.67

Išmaniosios galios

koncepcijoje išryškėja visapusiškumo reikalingumas, kai išnaudojama visi galios instrumentai. Nei

vienam iš įrankių, kuriuos galima naudoti įgyvendinant uţsienio politiką, nėra skiriama didesnė

svarba nei kitiems. Viskas priklauso nuo konkrečios situacijos, nes tik tada galima pasakyti, kokių

veiksmų reikėtų imtis, kad būtų pasiektas norimas rezultatas.

J. Nye pabrėţia „didţiosios strategijos“ (angl. grand strategy) svarbą, kurioje yra

derinama kietoji karinė galia ir minkštoji galia.68

Minkštosios galios instrumentais galima įvardinti:

viešąją diplomatiją, studentų mainų programas, medijų transliavimą, pagalbą vystymuisi ir gamtos

61

Charmelot J. Le „smart power“ américain, un défi pour l‟Europe, Questiuo d„Europe, n.127, 2009, p.3; 62

Ten pat, p.4; 63

Nossel S. Op. Cit. p.131-132; 64

Brown J. Smart power in, public diplomacy out? Place Branding and Public Diplomacy, 5, 2009, p.151; 65

Nye J. Op. Cit., 2004, p.32; 66

Armitage R. L., Nye J. S. Op. Cit. p.6; 67

Ten pat, p.7; 68

Nye J. S. Smart Power and the „War on Terror“, Asia-Pacific Review, Vol. 15, No. 1, 2008, p. 4.

22

katastrofų atvejais, kontaktų palaikymą tarp karinių organų ir pan.69

Karinė valstybės galia, nors ir

labai gerai išvystyta, negali uţtikrinti, kad visi tikslai bus pasiekti.70

Remdamasis JAV pavyzdţiu, J.

Nye pabrėţia minkštosios galios vystymo svarbą, nes kietoji galia šiuo atveju itin gerai išvystyta.

1.3.2. Išmanioji galia kaip galios taikymo metodas

Šiandieninės problemos, su kuriomis susiduria valstybės reikalauja kitokio poţiūrio, o

kartu ir kitokio galios naudojimo. Tarptautinis finansinis stabilumas, kuris gali turėti esminės įtakos

valstybėms, arba klimato kaita, kuri keičia gyvenimo kokybę daugeliui ţmonių pasaulyje, yra

grėsmės, neįveikiamos stipria karine galia.71

Siekiant įveikti šiuolaikines pasaulio problemas,

neuţtenka turėti daugiau galios nei kiti, reikia turėti galios tam, kad pasiektum tikslus.72

Uţsienio

politikos tikslams įgyvendinti, esant šiuolaikinio pasaulio grėsmių kontekstui, gali puikiai tikti

išmaniosios galios naudojimas.

Išmanioji galia iš esmės nėra dar viena galios forma, ir galėtų būti apibūdinama kaip

metodas, kuris siekia derinti kietosios ir minkštosios galios pajėgumus. Toks metodas dėmesį

sutelkia į kontekstą ir problemas, kurios iškyla uţsienio politikoje. Išmanioji galia taip pat galėtų

būti apibūdinama kaip poţiūris, kuris nurodo, kaip turėtų būti naudojama galia. Kietoji galia, kuri

paprastai siejama su kariniais valstybės pajėgumais, gali būti naudojama išmaniosios galios

kontekste, kai kariniai pajėgumai naudojami humanitarinei pagalbai teikti ar uţsienio valstybių

kariuomenei apmokyti ir tobulinti.73

Tokiu atveju, kietoji galia yra naudojama netradiciniu būdu ir

tampa minkštosios galios įrankiu, kuris valstybei gali atnešti tiesioginės ar netiesioginės naudos.

Kietoji galia laikoma viena svarbiausių valstybės galios šaltinių, tačiau bėgant laikui

jos esmė pasikeitė, nors svarba nesumenko. Visų pirma, pasikeitimas įvyko, dėl technologinių

pasiekimų karinėje pramonėje, kuri lėmė pasikeitimus karinių pajėgumų naudojime.74

Technologijų

dėka valstybės išvystė karinę galią itin smarkiai, tačiau minkštosios galios instrumentai nesulaukė

tokio pat dėmesio. Būtent dėl skirtingo dviejų galios formų išvystymo lygio gali būti sudėtinga

suderinti kietosios ir minkštosios galių pajėgumų naudojimą ir išmaniosios galios įgyvendinimą.75

69

, Nye J. S. Smart Power and the „War on Terror“, 2008, p. 4; 70

Lindsay J. M. The Globalization of Politics: American Foreign Policy for a New Century, Council on Foreign

Relations, rasta: http://www.cfr.org/world/globalization-politics-american-foreign-policy-new-century/p6330, ţiūrėta:

2013 11 22; 71

Nye J. S. American Power in the Twenty-First Century, Project Syndicate, 2009, http://www.project-

syndicate.org/commentary/american-power-in-the-twenty-first-century; ţiūrėta: 2013 05 25; 72

Ten pat; 73

Mariano S. J., O„Brien C. B. US Army Afirca: Smart Power in Action, Smart Wars Journal, 2009, p.2; 74

Wilson J. E. Hard Power, Soft Power, Smart Power, The ANNALS of the American Academy of Political and Social

Science, 2008, 616, p. 113. 75

Nye J. S. Diplomacy and Soft Power, The ANNALS of the American Academy of Political and Social Science, 2008,

Nr. 616, p. 101-102;

http://www.cfr.org/world/globalization-politics-american-foreign-policy-new-century/p6330

http://www.project-syndicate.org/commentary/american-power-in-the-twenty-first-century


23

Išmanioji galia yra labai sudėtingas reiškinys, todėl sunku vienareikšmiškai atsakyti,

ar tai dar viena galios forma. Nepaisant to, ar išmanioji galia vadinama metodu arba poţiūriu, jos

naudojimo esmė nesikeičia. Galima rasti argumentų pagrindţiančių nuomonę, jog tai nauja galios

forma, tačiau taip pat yra argumentų pagrindţiančių nuomonę, kad išmanioji galia nėra dar viena

galios forma.

1.3.3. Išmaniosios galios instrumentai

Išmaniosios galios koncepcija neatsiejama nuo JAV ir Barrack Obama

prezidentavimo. G. Bush administracija uţsienio politikos strategiją, kuri susilaukė daug kritikos,

grindė kietąja galia, kai tuo tarpu, jo įpėdinis B. Obama stengėsi pakeisti uţsienio politiką ir ją rėmė

minkštosios galios naudojimu.76

Galima išskirti H. Clinton išmaniosios galios apibrėţimą, kuriame

teigiama, kad išmanioji galia yra „grupė įrankių diplomatinių, ekonominių, karinių, politinių,

teisinių ir kultūrinių ir tinkamas įrankio ar įrankių derinio pasirinkimas pagal situaciją“.77

Išmanioji galia reiškia, jog yra ţinomos ir išnaudojamos stipriosios ir silpnosios instrumentų

pusės.78

Gynybos sekretorius R. Gates išreiškė siekį daugiau investuoti į minštosios galios

instrumentus diplomatiją, strateginę komunikaciją, pagalbą uţsienio šalims, pilietines akcijas,

ekonominę pagalbą vystymuisi.79

Išmaniosios galios ištakos, jos atsiradimas ir teorinis apibrėţimas yra neatsiejamas nuo

JAV atvejo, dėl kelių prieţasčių. Visų pirma, išmaniosios galios koncepcijos pradininkai ir vieni iš

svarbiausių teoretikų S. Nossel ir J. Nye yra amerikiečiai, be to jie daugiausiai nagrinėja savo

valstybės atvejį. Taip pat, išmaniosios galios atsiradimas yra glaudţiai susijęs su JAV, nes remiantis

jos pavyzdţiu buvo pradėta kurti išmaniosios galios koncepcija. Tai reiškia, kad susiklosčiusi

padėtis JAV vedė į tai, kad minėtieji autoriai sukūrė naują tarptautinių santykių reiškinį.

Ne viskas priklauso nuo valstybės turimos galios, nes galia, anot J. Nye, priklauso nuo

konteksto, kuris šiandieniniame pasaulyje yra lyg „trijų dimensijų šaškių ţaidimas“.80

„Viršutinė

lenta tai karinė galia, kuri yra vienpolė, vidurinė lenta ekonominė galia, kuri yra daugiapolė, o

apatinė lenta tai tarptautiniai santykiai, kuriuose galia pasiskirsčiusi chaotiškai“.81

JAV yra

vienintelė valstybė, kurios karinei galiai neprilygsta kitos valstybės, tačiau jos ekonominė galia nėra

76

Awwad R., Zweiri M. Obama‟s “Smart-Power” Strategy, One Year On: The Case of the Middle East, Digest of

Middle East Studies, Spring 2010, p.1-2; 77

Zhu P. Where U.S. and China Soft Powers Meet, Journal of US-China Public Administration, Vol. 9, No. 2, 2012,

p.163; 78

Wilson E. J. Op. Cit. p. 112; 79

Gates R. Landon Lecture (Kansas State University), Manhattan, Kansas, 2009 11 26, rasta: www.defence.gov,

ţiūrėta: 2013 11 22; 80

Nye J. S. Diplomacy and Soft Power , Op. Cit. 2008, p. 3. 81

Nye J. S. Op. Cit. 2008, p.3;


24

daug didesnė nei Europos, Japonijos ar Kinijos. Autorius kalba apie JAV, kuri, norėdama susidoroti

su iškylančiomis grėsmėmis, turėtų skirti didesnį dėmesį minkštosios galios vystymui ir derinimui

su kietąja galia, nes karinė galia tėra dalis, kuri lemia galios pasiskirstymą tarp valstybių.

J. Nye pasitelkia kovos su terorizmu pavyzdį, kai nugalėti terorizmą reikia daugiau nei

karinės galios. Jis teigia, jog galima pasitelkti švelniosios galios instrumentus, siekiant palankumo

iš musulmonų bendruomenės ir taip sustabdyti naujų teroristų verbavimą.82

Pagrindinė problema,

dėl kurios valstybės skiria per maţai dėmesio diplomatijai ar ekonominei pagalbai yra tai, kad šie

instrumentai yra ilgalaikiai ir rezultatai matomi ne iš karto.83

Todėl susiklosčius kritinėms

situacijoms pasitelkiami ne minštosios galios instrumentai, o kietosios, kurie gali pasirodyti

naudingi trumpalaikėje perspektyvoje, tačiau ilgesniu laikotarpiu gali duoti priešingus rezultatus.

JAV veikiančiame tyrimų centre The Center for Strategic and International Studies

(CSIS) Išmaniosios galios komisija (The Smart Power Commission) išleido 5 rekomendacijas,

kuriomis remiantis turėtų būti grindţiama JAV uţsienio politika:

1) Yra reikalinga atkurti sąjungas, partnerystes ir daugiašalias institucijas. Daugelio

iš jų veikla sutriko pastaraisiais metais dėl vienšališkumo politikos ir

atsinaujinusios investicijos į institucijas bus esminės;

2) Globalus vystymasis turėtų būti prioritetinis. Sutelkiant daugiau dėmesio

vystymuisi JAV uţsienio politikoje gali padėti suderinti mūsų interesus su kitų

šalių interesais.

3) Dėmesys turėtų būti sutelktas į viešąją diplomatiją per kontaktų kūrimą, švietimą

ir mainus, kurie ugdo pilietinę visuomenę.

4) Ekonominė integracija. Būtina kovoti su protekcionizmu ir tęsti dalyvavimą

globalios ekonomikos reikaluose, kad ekonomika augtų ir klestėtų.

5) Energetinis saugumas ir klimato kaita yra sritys, kurios tampa vis svarbesnėmis

pasaulio darbotvarkėje, todėl reikalinga įsitraukti į bendros politikos kūrimą.84

Tokie tikslai, kuriuos pateikia Išmaniosios galios komisija, gali būti pritaikomi kiekvienos valstybės

uţsienio politikos strategijai, jeigu jos tikslas yra būti aktyvia ir svarbia aktore tarptautiniuose

reikaluose. Ţinoma, kitų valstybių situacija gali būti kitokia ir šalia paminėtų tikslų būtų reikalinga

įgyvendinti ir kitus tikslus. Tiksluose minima, kaip turėtų būti gerinamas JAV minkštosios galios

instrumentų naudojimas. Toks susikoncentravimas ties minkštosios galios instrumentais yra dėl

gerai išvystytos JAV karinės galios, kurią papildţius būtų pasiekta išmaniosios galios strategija.

82

Nye J. S. Op. Cit. 2008, p. 2; 83

Ten pat, p. 6; 84

Ten pat, p. 7.

25

Nors pagrindiniai teoretikai, kurie išvystė išmaniosios galios koncepciją, daţniausiai

remiasi JAV atveju, tačiau net ir maţiosios valstybės gali vystyti savo išmaniąją galią,

suderindamos minkštąją galią su kietąją galia, kurią įgauna būdamos narėmis tarptautinėse

organizacijose (ES, NATO ir pan.).85

Maţosios valstybės per tarptautines organizacijas gali pasiekti

savo uţsienio politikos tikslų siūlydamos inovatyvias idėjas ir lyderiaudamos esant krizinėms

situacijoms.86

Savo tikslus valstybė gali pasiekti keletu būdų. Visų pirma organizacijų viduje gali

atrasti sąjungininkų, kurie padės pasiekti norimų tikslų kartu. Taip pat, savo prioritetus galima

iškelti pirmininkaujant organizacijai, kaip, pavyzdţiui, Lietuva darė pirminikaujant ESBO arba ES

Tarybai.

Išmanioji galia visiškai naujas reiškinys tarptautiniuose santykiuose. Tiek S. Nossel,

tiek J. Nye buvo išmaniosios galios koncepcijos pradininkai, kurie apibrėţė ir išplėtojo šį terminą.

Vis dėlto, jeigu vertinama, ar išmanioji galia nauja galios forma, vyrauja skirtingi poţiūriai. Viena

vertus, išmanioji galia išskiriama kaip dar viena galios forma, nes ji nėra nei kietoji, nei minkštoji

galios. Kita vertus, išmanioji galia vertinama kaip metodas, kuriuo naudojantis taikomi skirtingi

galios instumentai. Išmanioji galia, kuri yra svarbus įrankis siekiant uţsienio politikos tikslų, gali

būti visų valstybių įrankis, nepaisant jų dydţio.

85

Kemp W., Paulauskas R. Adapt or Die: „Smart Power“. Adaptive Leadership, Lithuanian Chairmanship and the

Evolution of the OSCE, Lithuanian Foreign Policy Review, No. 27, 2012, p. 124; 86

Ten pat, p. 124.

26

2. IŠMANIOJI GALIA JAV AUKŠČIAUSIŲ PAREIGŪNŲ

OFICIALIOJE RETORIKOJE KINIJOS ATŢVILGIU NUO 2009

METŲ

Šiame skyriuje kokybinio turinio analizės metodo pagalba bus atliekama JAV

aukčiausių pareigūnų oficialios retorikos Kinijos atţvilgiu nuo 2009 metų analizė. Tyrimo metu bus

analizuojama JAV Nacionalinė saugumo strategija ir JAV Nacionalinės saugumo tarybos statutinių

narių oficialiūs pasisakymai. Ir galiausiai, atlikus tyrimą, bus vertinami jo rezultatai, kurie parodys,

ar JAV oficialioje retorikoje deklaruojama išmanioji galia. Didţiausias dėmesys bus skiriamas

išmaniosios galios apraiškoms JAV oficialioje retorikoje.

2.1. Išmanioji galia JAV aukščiausių pareigūnų oficialioje retorikoje Kinijos

atţvilgiu nuo 2009 metų

JAV retorikos Kinijos atţvilgiu nuo 2009 metų analizė apims Nacionalinės saugumo

tarybos statutinių dalyvių87

oficialias kalbas ir Nacionalinę saugumo strategiją, kuri buvo išleista

2010 metais. Nacionalinės saugumo tarybos statutiniai nariai kalbų analizei pasirinkti dėl to, kad jie

yra svarbiausi JAV pareigūnai ir jie priima sprendimus saugumo ir uţsienio politikos klausimais.88

Nacionalinė saugumo strategija nuo 2009 metų, kai buvo išrinktas B. Obama, išleista vieną kartą

2010 metais. Strategijoje išdėstyti pagrindiniai JAV interesai ir tikslai, kurie itin svarbūs saugumo

uţtikrinimui.

Nacionalinė saugumo strategija ir oficialios kalbos tiriamos naudojant kokybinį turinio

analizės metodą. Oficialių kalbų imtis laike yra nuo 2009 metų sausio iki 2013 metų spalio

mėnesio. Tyrimo metu iš visų aukščiausių JAV pareigūnų oficialių kalbų atrinktos 34 kalbos,

kuriose minima Kinija, arba Rytų Azijos regionas, arba šalys esančios tame regione. Visos

oficialios JAV aukščiausių pareigūnų kalbos paimtos iš oficialių JAV valstybės institucijų

internetinių puslapių.

2.1.1. Kinijos vertininimas JAV Nacionalinėje saugumo strategijoje

Nacionalinė saugumo strategija B. Obamos prezidentavimo metu išleista vieną kartą

2010 metais. Joje apibrėţiamos svarbiausios JAV saugumui kylančios grėsmės, iškeliami

svarbiausi interesai ir tikslai. Strategijoje vertinamas bendras globalus lygmuo, todėl Kinija minima

87

Nacionalinės saugumo tarybos statutiniai nariai: prezidentas, viceprezidentas, valstybės sekretorius, gynybos

sekretorius ir energetikos sekretorius. 88

Inderfurth K. Fateful Decisions: Inside the National Security Council, Oxford University Press, New York, 2004, p

57.

27

tik keletą kartų. Nors strategijoje aptariamas globalus lygmuo, galima teigti, kad Kinijai skiriama

maţai dėmesio.

Visų pirma, Nacionalinėje saugumo strategijoje Kinija minima kaip šalis, su kuria bus

siekiama sustiprinti partnerystę.89

Be to Kinija, kuri įvardijama kaip kylanti galia, vis labiau tampa

svarbesnė globaliame lygmenyje ir bendradarbiavimas su ja turėtų būti stiprinamas per tarptautines

institucijas.90

Tarptautinės institucijos yra traktuojamos kaip vienas iš galimų bendradarbiavimo

kanalų, tačiau pabrėţiama, kad pakankamai didelę įtaką pasaulyje vykstantiems įvykiams turi

individai, korporacijos ir pilietinė visuomenė.91

Taigi, galima suprasti, kad tarptautinės institucijos

yra tik vienas iš keleto kanalų, kurie bus naudojami santykiuose su Kinija. Kinija vertinama, kaip

potenciali partnerė, kurios dalyvavimas sprendţiant globalias problemas gali būti naudingas JAV.

Tai rodo, kad Kinijos vertinimas yra pakankamai teigiamas.

Nacionalinėje saugumo strategijoje kaip vienas iš tikslų įvardijamas siekis stiprinti

bendradarbiavimą, paremtą abipuse pagarba, su vienu iš 21 amţiaus įtakos centrų Kinija.92

Strategijoje teigiama, kad bendradarbiavimui uţtikrinti naudojamas Strateginio ir ekonominio

dialogo formatas, kuriuo stengiamasi apimti kuo platesnį problemų spektrą.93

Strategija remiasi

bendradarbiavimu, kuris yra pagrindas dvišaliuose santykiuose. JAV pripaţįsta, kad santykiuose su

Kinija išlieka daug neišspręstų problemų, kurių sprendimas galimas tik didinantt bendradarbiavimo

apimtis.

Nacionalinėje saugumo strategijoje pabrėţiama, kad: „Mes stebėsime Kinijos karinių

pajėgumų modernizavimo programą ir pasiruošime uţtikrinti JAV ir sąjungininkų interesai

regioniniu ir globaliu lygmenis nebūtų paveikti neigiamai.“94

Pabrėţiama, kad diplomatija ir

pagalba vystymuisi padeda ieškant naujų ir palaikant ryšius su esamais partneriais.95

Tai parodo,

kad JAV pozicija Kinijos atţvilgiu yra pakankamai grieţta. Be to, tai įrodo, kad JAV

bendradarbiavimas su Kinija priklauso nuo pačios Kinijos. Santykiai su Kinija glaudţiai susieti su

santykiais su JAV partneriais Rytų Azijos regione. JAV išreiškia visapusišką paramą savo

partneriams, kurių interesai kertasi su Kinijos interesais.

Nors Kinijai Nacionalinėje saugumo strategijoje skiriama maţai dėmesio, ji yra

vertinama kaip vis svarbesnė tarptautinės arenos dalyvė, kuriai ateityje numatomas svarbus

vaidmuo, dalyvaujant globalių problemų sprendime. Nacionalinė saugumo strategija atspindi tai,

89

The White House, National Security Strategy, Washington, 2010 05, p. 3; 90

Ten pat, p. 8; 91

Ten pat, p. 8. 92

The White House, National Security Strategy, p. 11; 93

Ten pat,. p. 43 94

Ten pat, p. 43; 95

Ten pat, p. 11.

28

kad JAV vienareikšmiškai siekia gilinti bendradarbiavimą su Kinija, tačiau tuo pačiu išreiškiamas

nepasitikėjimas, kuris kyla, dėl Kinijos karinės galios augimo. Tai parodo dviprasmišką JAV

poziciją Kinijos atţvilgiu, nes siekiama santykius gerinti naudojant minkštosios galios

instrumentus, tačiau pabrėţiama, kad esant reikalui bus naudojami ir kietosios galios instrumentai.

Kietosios galios instrumentų panaudojimas minimas Kinijos karinių pajėgumų modernizavimo

kontekste. Kaip viena iš svarbiausių atsako į Kinijos karinį modernizavimą formų yra aljansai su

regioniniais partneriais.

2.1.2. Nacionalinė saugumo taryba

1 lentelė. Nacionalinės saugumo tarybos statutiniai nariai nuo 2009 metų iki 2013 metų spalio

mėnesio.

Šaltinis: The White House, rasta: www.whitehouse.gov, ţiūrėta: 2013 11 20.

Nacionalinės saugumo tarybos statutiniai nariai yra prezidentas, viceprezidentas,

valstybės sekretorius, gynybos sekretorius ir energetikos sekretorius. Taryboje aptariami

naconalinio saugumo ir uţsienio politikos klausimai. Pagrindinė Nacionalinės saugumo tarybos

funkcija patarti JAV prezidentui, priimant sprendimus ir formuojant saugumo ir uţsienio politiką.96

Jeigu yra poreikis, be minėtų statutinių dalyvių Nacionalinėje saugumo taryboje taip pat dalyvauja

patarėjai kariniais, ţvalgybos klausimais, kitų sričių sekretoriai ir kiti aukšti pareigūnai. Tačiau

nestatutinių dalyvių svarba taryboje yra daug maţesnė ir jie turi daug maţesnę įtaką sprendimų

priėmimo procese. Ši institucija yra sėkmingas politikos įgyvendinimo įrankis, nes sprendimai

priimami, remiantis nuoseklia diplomatinių, ekonominių, ţvalgybos, karinių ir kitų faktorių

96

Best Jr. R. A. The National Security Council: An Organizational Assessment, CRS Report for Congress, 2011 12 28,

rasta: http://www.fas.org/sgp/crs/natsec/RL30840.pdf, ţiūrėta: 2013 11 20, p.1.

Pareigos/Metai 2009 2010 2011 2012 2013

Prezidentas Barack Obama

Viceprezidentas Joe Biden

Valstybės

sekretorius Hillary Clinton John Kerry

Gynybos

sekretorius Robert Gates Leon Panetta

Chuch

Hagel

Energetikos

sekre-torius Steven Chu

Ernest

Moniz


http://www.fas.org/sgp/crs/natsec/RL30840.pdf

29

analize.97

Taigi, taryba veikia, kaip itin efektyvus institutas, kurio vienas iš svarbiausių uţdavinių

skirtingų sričių koordinacija ir bendradarbiavimo uţtikrinimas.

Statutinių dalyvių narystė Nacionalinėje saugumo taryboje nuo 2009 metų iki dabar

(ţr. 1 lentelę) apibrėţia JAV aukščiausių pareigūnų oficialių kalbų analizės ribas. Tokios JAV

oficialios retorikos Kinijos atţvilgiu analizės ribos pasirinktos dėl to, kad šie pareigūnai yra

svarbiausi ir įtakingiausi formuojant uţsienio politiką. Be to, tik šie pareigūnai priima galutinius

sprendimus, lemiančius JAV uţsienio politiką.

2.1.3. JAV aukščiausių pareigūnų retorika Rytų Azijos regiono atţvilgiu po 2009 metų

Prieš aukščiausių JAV pareigūnų retorikos analizę nuo 2009 metų Kinijos atţvilgiu,

svarbu išanalizuoti jų retoriką regiono, kuriame yra Kinija, atţvilgiu. Vienokie ar kitokie jų

pasisakymai regiono atţvilgiu bus svarbūs vertinant retoriką Kinijos atţvilgiu. Analizės metu buvo

nagrinėjamos Nacionalinės saugumo tarybos statutinių narių kalbos nuo 2009 metų iki 2013 metų

spalio mėnesio, kuriose minima Rytų Azijos regionas arba šalys esančios jame. Atrinktos oficialios

kalbos analizuojamos kokybinio turinio analizės metodo pagalba.

Visų pirma, būtina pabrėţti, kad JAV pareigūnai skiria daugiau dėmesio diplomatijai.

Per pastaruosius kelerius metus JAV laikosi taip vadinamo „Trijų D“ politikos kurso, kuris reiškia,

kad siekiama uţsienio politiką paremti gynyba, diplomatija ir vystymusi (angl. defence, diplomacy,

development).98

JAV diplomatijos vadovė H. Clinton vienoje iš savo kalbų pabrėţė, kad JAV

saugumo „Trijų D“ strategija yra didţiaja dalimi įgyvendinama Valstybės departamento jėgomis,

nes diplomatija ir vystymasis priskiriami jo kompetencijai ir tik gynyba Gynybos departamentui.99

Visos sritys yra itin svarbios uţtikrinant JAV saugumą, tačiau neretai vystymasis yra nuvertinamas:

„vystymasis yra vertinamas kaip periferinė uţsienio politikos tikslų sritis. Tačiau taip nebus B.

Obamos administracijos atveju. Mes energingai skatinsime vystymąsi visame pasaulyje“.100

Viceprezidentas J. Biden savo kalboje, kurią sakė Miuncheno saugumo konferencijoje 2009 metais

vasario mėnesį, didţiausią dėmesį skyrė bendradarbiavimui bei partnerystėms ir dialogo svarbai su

kitomis šalimis.101

97

Best Jr. R. A., Op. Cit., p.1; 98

Mariano S. J., O„Brien C. B. US Army Africa: Smart Power in Action, Small Wars Journal, 2009, p. 2; 99

Clinton H. U.S.-Asia Relations: Indispensable to Our Future, Remarks Hillary Rodham Clinton Secretary of State

Remarks at the Asia Society New York, 2009 02 13, rasta: www.state.gov, ţiūrėta: 2013 11 21; 100

Ten pat; 101

Biden J. Remarks by Vice President Biden at 45th Munich Conference on Security, Germany, 2009 02 07, rasta:

www.whitehouse.gov, ţiūrėta: 2013 11 21.



30

Kalbėdama apie JAV diplomatijos reikšmę uţtikrinant saugumą, H. Clinton teigė, kad

pradėjo naują diplomatiją, kuri paremta partneryste ir pragmatizmu.102

O diplomatijos įgyvendinime

bus remiamasi penkiais punktais.

„Pirma, mes ketiname atnaujinti ir sukurti įrankius bendradarbiavimui su

partneriais; antra, mes sieksime principinio bendradarbiavimo su tais, kurie nepritaria

mums; trečia, mes iškelsime vystymąsi kaip pagrindinį JAV galios ramstį; ketvirta,

mes integruosime civilinius ir karinius veiksmus konfliktų zonose; penkta, mes

išnaudosime esminius JAV galios šaltinius, įskaitant mūsų ekonominę galią ir mūsų

pavyzdţio galią.“103

Kitoje kalboje, kurioje kalbėjo apie JAV ir Azijos santykius, JAV diplomatijos vadovė

H. Clinton teigė, kad:

„Obamos administracija pasirengusi pasiekti auditorijas uţ oficialių

susitikimų salių ir ministerijų pastatų, kurios yra ne maţiau svarbios nei pastarieji.

Esame pasirengę įtraukti civilinę visuomenę, stiprinant pamatus reikalingus geram

valdymui, laisviems rinkimams ir laisvai spaudai, išplečiant mokymosi galimybes,

striprinant sveikatos apsaugos sistemas, religinę toleranciją ir ţmogaus teisių

apsaugą.“104

Pabrėţdamas Gynybos departamento vaidmenį rebalansavimo strategijoje, JAV

Gynybos sekretorius C. Hagel teigia, kad: „Įgyvendindamas strategiją, Gynybos departamentas

turės maţesnius išteklius nei praeityje.“105

Tačiau nepaisant maţėjančio finansavimo gynybos

sričiai JAV tarp prioritetų numato dvišalį bendradarbiavimį su regioniniais partneriais ir

sąjungininkais, padedant jiems labiau prisidėti prie regiono saugumo. Be to, kad numatoma visa eilė

bendradarbiavimo priemonių su regioniniais partneriais saugumo srityje dvišaliame formate, JAV

siekia vystyti trišalį bendradarbiavimą. Gynybos sekretorius pabrėţia trišalio bendradarbiavimo

svarbą su regiono šalimis tarp JAV, Japonijos ir Pietų Korėjos ir tarp JAV, Japonijos ir

102

Clinton H. National Security Through Diplomacy, Secretary of State Remarks Before House Appropriations

Subcommittee on State, Foreign Operations, and Related Programs Washington, 2009 04 23, rasta: www.state.gov,

ţiūrėta: 2013 11 21; 103

Clinton H. Smart Power Speech, Council of Foreign Relations Washington, 2009 07 15, rasta: www.state.gov,

ţiūrėta: 2013 11 21; 104

Clinton H. Op. Cit. 2009 02 13; 105

Hagel C. International Institute for Strategic Studies (Shangri-La Dialogue), Singapore, 2013 06 01, rasta:

www.defence.gov, ţiūrėta: 2013 11 22.




31

Australijos.106

Taip pat numatomas artimesnis bendradarbiavimas su Singapūru, Naująja Zelandija,

Vietnamu, Malaizija, Mianmaru, Indija, Indonezija.

Gynybos sekretorius L. Panetta pabrėţė tai, kad „JAV diplomatams, ekonomikai,

vystymuisi ir saugumo interesams regionas tampa vis svarbesnis.“107

Kaip teigia L. Panetta, Azija

yra pasikeitimų epicentras, todėl JAV siekia didinti savo dalyvavimą regione:

„Amerika įgyvendina rebalansavimą - kuris visų pirmiausiai yra

diplomatinė, ekonominė ir kultūrinė strategija. Prezidentas Obama didina diplomatijos

ir vystymo Azijoje finansavimą, įskaitant septynių procentų padidinimą uţsienio

pagalbai Azijos-Ramiojo vandenyno regione. Jungtinės Valstijos vysto naujas

paramos iniciatyvas, tokias kaip Ţemutinio Mekong iniciatyva, kuri padeda gerinti

vandens naudojimą, atsparumą nelaimėms ir visuomenės sveikatą. Mes sukūrėme

impulsą siekiant įgyvendinti naujos kartos prekybos ir investicijų susitarimą

Tarpvandenyninės partnerystės formate.“108

Taigi, JAV aukščiausių pareigūnų oficiali retorika Rytų Azijos regiono atţvilgiu

svarbi kaip kontekstas, kuris padės visapusiškai išanalizuoti retoriką Kinijos atţvilgiu. Ne tik

globaliai, bet ir šio regiono atţvilgiu pasikeitęs JAV diplomatijos vaidmuo yra vienas svarbiausių

elementų, nes tai iš esmės keičia JAV uţsienio politikos strategiją. Šis regionas tampa prioritetiniu

JAV uţsienio politikoje. Be to, JAV naujai atsigręţusi į Rytų Azijos regioną pabrėţia partnerysčių

su svarbiausiomis regiono šalimis svarbą. Tokios partnerystės su Kinijos kaimynėmis daţnai reiškia

interesų susikirtimus. Tarp JAV naudojamų uţsienio politikos instrumentų, kuriuos galima įvardinti

iš analizės, yra partnerystės, diplomatija, bendradarbiavimas ir pagalba vystymuisi. Taigi, visi

paminėti instrumentai yra susiję su minkštosios galios vystymu. Minkštosios galios instrumentų

vystymas šalia išvystytų kietiosios galios instrumentų gali vesti į sėkmingą išmaniosios galios

strategiją.

2.1.4. Dvišalių santykių su Kinija vertinimas JAV aukščiausių pareigūnų oficialioje

retorikoje

Vertinant dvišalius santykius remiamasi JAV Nacionalinės saugumo tarybos statutinių

narių oficialiomis kalbomis nuo 2009 metų iki 2013 metų spalio mėnesio, kuriose minima Kinija.

106

Hagel C. Op. Cit. 2013 06 01; 107

Panetta L. PLA Engineering Academy of Armored Forces, Beijing, China, 2012 09 19, rasta: www.defence.gov,

ţiūrėta: 2013 11 22; 108

Hagel C. Op. Cit. 2013 06 01.


32

JAV Valstybės sekretorės H. Clinton pirmasis vizitas į Kiniją nurodė politikos kursą, kurio laikosi

B. Obamos administracija. Šalys pasiekė sėkmingų susitarimų finansų, klimato kaitos, saugumo ir

informacijos dalijimosi srityse. Sekretorė pabrėţia, kad ekonominis bendradarbiavimas su Kinija

yra itin svarbus aspektas, tačiau ir be jo yra kitų svarbių aspektų, tačiau ekonominės krizės

akivaizdoje ekonominis bendradarbiavimas yra centre, o ateityje bus siekiama išplėsti

darbotvarkę.109

Taip H. Clinton sėkmingai išvengė ţmogaus teisių paţeidimų Kinijoje temos

argumentuodama tuo, kad esant krizei, šios problemos gali būti sprendţiamos vėliau. JAV

Valstybės sekretorė vos tik pradėjusi eiti pareigas pabrėţė, kad Kinija yra kritiškai svarbus aktorius

besikeičiančiame pasaulyje.110

Kaip teigė H. Clinton, JAV santykius su Kinija grindţia trimis

elementais: tvirtu bendradarbiavimu regione, pasitikėjimo didinimu tarp JAV ir Kinijos, ir

ekonominio, politinio ir saugumo srities bendradarbiavimo uţtikrinimu.111

Tokią pačią poziciją Kinijos atţvilgiu išreiškė viceprezidentas J. Biden, kuris vienoje

iš savo kalbų teigė, kad 2009 metais kartu su B. Obamos prezidentavimo pradţia santykiai su Kinija

tapo aukščiausiu prioritetu.112

Pačio B. Obamos pozicija oficialioje retorikoje irgi yra panaši:

„Kinijoje yra manančių, kad JAV bandys varţyti Kinijos ambicijas, JAV

yra manančių, kad reikėtų bijoti kylančios Kinijos. <....> Aš tikiu ateitimi, kurioje

Kinija yra stipri, klestinti ir sėkmingai dalyvaujanti pasaulio bendruomenėje, ateitimi,

kada mūsų šalys yra partnerės ne iš būtinybės, o dėl galimybių. <... > Šis tikslas gali

būti pasiektas, jeigu mes palaikysime dialogą“.113

Viena iš svarbiausių JAV ir Kinijos bendradarbiavimo sričių yra energetika. JAV

aukščiausi pareigūnai pabrėţia šios srities svarbą, nes abi šalys yra didţiausios pasaulio ekonomikos

ir didţiausios energijos gamintojos ir vartotojos, bei pirmaujančios pagal šiltnamio efektą

sukeliančių dujų išmetimą į aplinką.114

Taigi, galima teigti, kad JAV ir Kinija yra neabejotinai

svarbiausios šalys globalios energetikos srityje ir klimato kaitos politikoje. Svarbiausi energetikos

109

Clinton H. Foreign Policy and Diplomacy, Remarks With Reporters in the Correspondents' Room Washington, 2009

01 27, rasta: www.state.gov, ţiūrėta: 2013 11 21; 110

Clinton H. Nomination Hearing To Be Secretary of State, Secretary of State Statement before the Senate Foreign

Relations C3ommittee Washington, 2009 01 13, rasta: www.state.gov, ţiūrėta: 2013 11 21; 111

Clinton H. Inaugural Richard C. Holbrooke Lecture on a Broad Vision of U.S.-China Relations in the 21st Century,

Benjamin Franklin Room Washington, 2011 01 14, rasta: www.state.gov, ţiūrėta: 2013 11 21; 112

Biden J. Remarks by Vice President Joseph Biden on U.S.-China Relations, Sichuan University, Chengdu, China

2011 08 21, rasta: www.whitehouse.gov, ţiūrėta: 2013 11 21; 113

Obama B. Remarks by the President at the U.S./China Strategic and Economic Dialogue, Ronald Reagan Building

and International Trade Center Washington, 2009 07 27, rasta: www.whitehouse.gov, ţiūrėta: 2013 11 21; 114

U.S. Energy Information Administration, Independent Statistics & Analysis, rasta:

http://www.eia.gov/COUNTRIES/country-data.cfm?fips=CH, ţiūrėta: 2013 11 23.






http://www.eia.gov/COUNTRIES/country-data.cfm?fips=CH

33

srityje keliami klausimai yra atsinaujinanti energetika, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija ir

naftos bei gamtinių dujų patikimas tiekimas.

Tačiau nepaisant energetikos srities svarbos dvišaliuose santykiuose, energetikos

sekretoriaus oficiali retorika Kinijos atţvilgiu yra pakankamai nereikšminga, nes apsiriboja siaura

tematika. Be to, energetikos sekretoriaus oficialioje retorikoje Kinija minima retai. Pakankamai

siaura tematika energetikos sekretoriaus retorikoje Kinijos atţvilgiu apima atsinaujinančios

energijos sritį. Energetikos sekretorius S. Chu ne vienoje iš savo kalbų pabrėţė tai, kad JAV turi

imtis laikytis ryţtingos politikos, kuri leistų ne tik varţytis su Kinija atsinaujinančios energijos

srityje, bet tapti lyderiu šioje srityje ir tokią energiją tiekti pasauliui.115

Savo retorikoje energetikos

sekretorius naudoja Kinijos pavyzdį, kaip sėkmingai vystančios švarios energetikos ir automobilių

pramonės sritis, ir palaiko JAV inovatyvių technologijų plėtrą, kad JAV būtų konkurencinga

Kinijai.116

Galiausiai 2012 metais, Energetikos sekretorius dţiaugiasi tuo, kad JAV aplenkė Kiniją

investicijų į atsinaujinančią energiją srityje ir atgavo lyderio poziciją pasaulyje.117

Kita itin svarbi sritis JAV ir Kinijos santykiuose yra saugumas. Buvęs gynybos

sekretorius R. Gates savo oficialioje retorikoje pakankamai daţnai mini Kiniją, nes tarp svarbiausių

sunkumų, su kuriais gali susidurti Gynybos departamentas, įvardijama ir Kinija.118

Daţniausiai

kalbama apie Kinijos ir JAV karinio bendradarbiavimo aspektus, o didţiausią susirūpinimą JAV

kelia Kinijos karinės galios augimas. Todėl nieko keista, kad R. Gates iškėlė tokią idėją, kad Kinija,

modernizuodama savo kibernetinius, antisatelitinius pajėgumus, priešlėktuvinę ir priešlaivinę

ginkluotę, povandeninius laivus ir balistines raketas, gali kelti grėsmę JAV ir jos sąjungininkams

Ramiajame vandenyne.119

Svarstydamas Kinijos karinių pajėgumų modernizavimą, gynybos

sekretorius pabrėţia, kad susirūpinimą turėtų kelti ne Kinijos potenciali grėsmė JAV, bet Kinijos

grėsmė JAV judėjimo laisvei ir svarbiausiems partneriams Ramiajame vandenyne.120

115

Chu S. Testimony to the Senate Committee on Environment and Public Works - As Prepared for Delivery, 2009 10

27; Chu S. Testimony to Senate Energy and Water Development Subcommittee, 2010 04 28; Chu S. Secretary Chu's

Remarks on the Anniversary of the Recovery Act, 2010 02 19, rasta: http://www.energy.gov, ţiūrėta: 2013 11 24; 116

Chu S. Secretary Steven Chu's Remarks as Prepared for Delivery at the Pomona College Commencement, 2011 05

15; Chu S. Secretary Chu Speaks at GE Solar Facility, 2011 11 18; Chu S. Secretary Chu's Remarks at Detroit

Economic Club, 2012 01 11, rasta: http://www.energy.gov, ţiūrėta: 2013 11 24; 117

Chu S. Secretary Chu's Written Testimony before the House Committee on Oversight and Government Reform 2012

03 19; Chu S. Secretary Chu's Remarks at the World Renewable Energy Forum Press Availability, 2012 05 16, rasta:

http://www.energy.gov, ţiūrėta: 2013 11 24; 118

Gates R. Opening Statement on DoD Challenges to the Senate Armed Services Committee, Dirksen Senate Office

Building, Washington, 2009 01 27, rasta: www.defence.gov, ţiūrėta: 2013 11 22; 119

Ten pat; 120

Gates R. Air Force Association Convention, National Harbor, 2009 09 16, rasta: www.defence.gov, ţiūrėta: 2013 11

22;

http://energy.gov/

http://energy.gov/

http://energy.gov/



34

R. Gates savo retorikoje Kiniją įvardija, kaip naujai iškylantį galios centrą, dėl kurio

reikalinga ieškoti naujos saugumo koncepcijos regione.121

Tačiau sekretorius pabrėţia, kad JAV turi

gausias karines pajėgas, kurių pakaktų kovojant prieš betkokį agresijos išpuolį Taivano sąsiaurį ar

kitur regione.122

Sekretorius tai įrodinėja konkrečiais skaičiais, kurie atspindi būsimus JAV ir

Kinijos karinius pajėgumus. R. Gates teigia, kad JAV 2020 metais iš daugiau kaip 2500 įvairių

karinių lėktuvų turės beveik 1100 gerai išvystytų penktos kartos naikintuvų, kai tuo metu Kinija

neturės nei vieno penktos kartos naikintuvo.123

Tikėtina, kad skirtumas šioje srityje tik didės.

Vienoje iš savo kalbų R. Gates siūlo keisti strategiją, kurios laikosi Gynybos departamentas, nes

JAV karinės galios vystymas yra išpūstas.124

Jis pabrėţia, kad JAV karinių pajėgų vystymas gali

būti maţinamas ir projektuojamas trūkumas jūrinėse pajėgose nėra pagįstas, nes karinis laivynas yra

didesnis uţ kitus 13 didţiausių laivynų pasaulyje, iš kurių 11 yra sąjungininkų.125

Nepaisant

pareiškimų apie didelę JAV karinę galią, iš gynybos sekretoriaus pasisakymų galima suprasti, kad

bendradarbiavimas su Kinija, apimantis regioninių nesutarimų, antiterorizmo, branduolinio

saugumo, energetikos saugumo ir piratavimo klausimus, yra paremtas komunikacija ir atvirumu,

kuris itin svarbus karinio vystymosi kontekste.126

Gynybos sekretorius L. Panetta, kaip ir jo pirmtakas R. Gates, tarp naujai kylančių

grėsmių įvardija Kiniją.127

Viena vertus, sekretorius teigė, kad Kinijos augimas yra prieţastis, dėl

kurios JAV privalo pasilikti regione ir vystyti savo karinius pajėgumus bei paramą

sąjungininkams.128

Kita vertus, jis įvardijo JAV ir Kinijos glaudaus bendradarbiavimo svarbą, kuris

yra viena iš svarbiausių sąlygų, kad būtų uţtikrintas globalus saugumas ir klestėjimas.129

Viena iš

svarbiausių tematikos sričių, kurioje minimą Kinija yra rebalansavimo strategija. L. Panetta

rebalansavimo politiką grindţia ne siekiu varţyti Kinijos galią, bet didinti bendradarbiavimą tarp

šalių.130

Kitoje kalboje gynybos sekretorius teigia, kad rebalansavimo strategija nereiškia euro-

atlantinio bendradarbiavimo maţėjimo, tačiau JAV siekia gilinti dialogą su Kinija, kurios išlaidos

121

Gates R. International Institute for Strategic Studies, Singapore, 2009 05 30, rasta: www.defence.gov, ţiūrėta: 2013

11 22; 122

Gates R. Submitted Statement on DoD Challenges to the Senate Armed Services Committee, Washington, D.C.,

2009 01 27, rasta: www.defence.gov, ţiūrėta: 2013 11 22; 123

Gates R. Economic Club of Chicago, 2009 07 16, rasta: www.defence.gov, ţiūrėta: 2013 11 22; Gates R. Op. Cit.

2009 09 16; 124

Gates R. Eisenhower Library (Defense Spending), 2010 05 08, rasta: www.defence.gov, ţiūrėta: 2013 11 22; 125

Ten pat; 126

Gates R. Op. Cit. 2009 05 30; 127

Panetta L. Lee H. Hamilton Lecture, Woodrow Wilson Center, Washington, 2011 10 11, rasta: www.defence.gov,

ţiūrėta: 2013 11 22; 128

Ten pat; 129

Panetta L. Op. Cit. 2012 09 19; 130

Ten pat.






35

gynybai 2015 metais bus didesnės nei aštuonių didţiausių Europos šalių.131

Prezidentas B. Obama

saugumo srityje pabrėţia, kad itin svarbu yra plėsti ir palaikyti dialogą ir bendradarbiavimą tarp

kariuomenių, taip sumaţinant nesusipratimus ir nepasitikėjimą.132

Taigi, galima teigti, kad JAV ir Kinijos santykiai tam tikrose srityse susiduria su itin

dideliais sunkumais. Viena iš jų bendradarbiavimas saugumo srityje, nes oficialioje JAV

aukščiausių pareigūnų retorikoje netrūksta pareiškimų apie potencialią Kinijos grėsmę. Tokie

pareiškimai pasitarnauja didinant nepasitikėjimą dvišaliuose santykiuose.

2.1.5. Minkštosios galios instrumentų svarba JAV oficialioje retorikoje po 2009 metų

JAV siekia palaikyti strateginį dialiogą su Kinija. JAV aukščiausių pareigūnų

retorikoje Kinijos atţvilgiu galima pastebėti nuolatinį siekį pabrėţti bendradarbiavimo svarbą.

Gynybos sekretorius R. Gates dialogo ir bendradarbiavimo siekė per tiesioginius kontaktus su

aukščiausiais Kinijos pareigūnais, kad „tai padėtų suprasti vieni kitų ketinimus ir išvengti

potencialiai pavojingų nesusipratimų“.133

Strateginis dialogas tarp šalių karinėje srityje palaikomas

ir per karinio personalo mainų programas.

2009 metais prezidentų B Obama ir J. Hu pradėta karininių pareigūnų

bendradarbiavimo iniciatyva buvo nutraukta 2010 metais, dėl JAV ginklų pardavimo Taivanui. Šio

įvykio kontekste gynybos sekretorius R. Gates teigė, kad santykių nutraukimas karinio

bendradarbiavimo srityje niekaip nepakeis JAV politikos Taivano atţvilgiu.134

Oficiali JAV

pozicija, dėl teritorinių nesutarimų tarp Kinijos ir jos kaimynių, yra tokia, kad ji nepalaiko nei

vienos pusės, bet prieštarauja bet kokiam jėgos naudojimui ir laivybos laisvę paţeidţiantiems

veiksmams.135

Tiesa bendradarbiavimo formatas buvo atnaujintas. Dialogo tarp šalių, ypač karinėje

srityje, svarbą R. Gates lygina su JAV dialogu su Sovietų Sąjunga, kai net ir nepasiekiant konkrečių

susitarimų, komunikacija tarp šalių padėjo išvengti nesusipratimų.136

Viceprezidentas J. Biden pabrėţė, kad svarbiausias bendradarbiavimo forumas yra

Strateginis ir ekonominis dialogas, kurio dėka aptariamos problemos nuo prekybos barjerų iki

klimato kaitos. Tačiau dar svarbiau yra tai, kad viceprezidentas paskelbė apie pradėtą vykdyti

Strateginį saugumo dialogą, kuris yra visiškai naujas kanalas, diskutuojant saugumo problemas

131

Panetta L. King's College London, UK, Friday, 2013 01 18, rasta: www.defence.gov, ţiūrėta: 2013 11 22; 132

Obama B. Press Conference with President Obama and President Hu of the People's Republic of China, 2011 01 19,

rasta: www.whitehouse.gov, ţiūrėta: 2013 11 21; 133

Gates R. Op. Cit. 2009 01 27; 134

Gates R. International Institute For Strategic Studies (Shangri-La--Asia Security), Singapore, 2010 06 05, rasta:

www.defence.gov, ţiūrėta: 2013 11 22; 135

Ten pat; 136

Gates R. Keio University, Tokyo, Japan, 2011 01 14, rasta: www.defence.gov, ţiūrėta: 2013 11 22;





36

susijusias su kirbernetiniu ir jūriniu saugumu.137

Viename iš Strateginio ir ekonominio dialogo su

Kinija susitikimų H. Clinton teigė, kad B. Obamos administracija yra įsipareigojusi gerinti

santykius, naudodama tvirtą diplomatiją ir vystymąsi, kurių išnaudojimas problemų sprendime gali

atnešti naudą.138

Be to, pabrėţiama, kad Strateginio ir ekonominio dialogo formatas naudingas

šimtams ekspertų, kurie dirba šalių vyriausybėse, ne tik sprendţiant problemas, iškilusias tarp šalių,

bet ir pasidalinant bendradarbiavimo etika ir įpročiais.139

Dar vienas bendradarbiavimo tarp šalių formatas, apie kurį pranešė H. Clinton, yra

studentų tarp JAV ir Kinijos mainų programą „Fullbright“, kurios pagalba daugiau 3000 studentų iš

abiejų šalių turėjo progą ja pasinaudoti, be to, numatoma 100 000 studentų mainai per ateinančius

keturis metus.140

B. Obama pabrėţė, kad mainai yra svarbūs, nes ţymi įsipareigojimą sukurti ryšius

tarp abiejų šalių ţmonių ir, kad jauni ţmonės bus geriausi ambasadoriai.141

Tai yra puikus viešosios

diplomatijos pavyzdys, kuris parodo, kaip JAV naudoja savo minšktąją galią.

Šalia paminėtų eilės bendradarbiavimo tarp šalių kanalų yra dar keletas. Itin svarbi

bendradarbiavimo tarp šalių sritis yra Šiaurės Korėjos klausimas, kurį bendoma spręsti per Šešių

šalių derybų (angl. Six-Party Talks) formatą. Valstybės sekratorius J. Kerry pabrėţia JAV ir Kinijos

Energetikos bendradarbiavimo programos naudą, kurios rezultatas amerikietiškų ir kiniškų

technologijų sujungimas tam, kad būtų padidintas lėktuvų efektyvumas.142

Taigi, aukščiausių JAV pareigūnų oficialioje retorikoje gausiai minimi JAV ir Kinijos

bendradarbiavimo kanalai, kurių buvimas visų pirma svarbus regioniniam ir globaliam stabilumui

palaikyti. Tarp svarbiausių bendradarbiavimo kanalų yra Strateginis ir ekonominis dialogas, karinio

personalo mainai, studentų mainai ir kiti. Taip pat bendradarbiavimo kanalai tarp šalių neša

ekonominę naudą. Nemaţai dėmesio skiriama viešajai diplomatijai.

JAV aukščiausių pareigūnų retorikos analizė Kinijos atţvilgiu nuo 2009 metų

atskleidė, kad šalia gerai išvystytų karinių JAV pajėgumų daug dėmesio skiriama

bendradarbiavimui, partnerystėms, diplomatijai ir kitiems minkštosios galios instrumentams.

Oficialių kalbų analizė parodė, kad JAV pareigūnų pozicijos sutampa su JAV Nacionalinės

saugumo strategijos nuostatomis.

137

Biden J. Op. Cit. 2011 08 21; 138

Clinton H. Remarks at Plenary Session of the U.S.-China Strategic and Economic Dialogue, Washington, 2009 07

27, rasta: www.state.gov, ţiūrėta: 2013 11 21; 139

Clinton H. Op. Cit. 2011 01 14; 140

Ten pat; 141

Obama B. Remarks by President Barack Obama at Town Hall Meeting with Future Chinese Leaders, Museum of

Science and Technology, Shanghai, China, 2009 11 16, rasta: www.whitehouse.gov, ţiūrėta: 2013 11 21; 142

Kerry J. Remarks at Energy Cooperation Event Remarks, Beijing, China, 2013 05 13, rasta: www.state.gov, ţiūrėta:

2013 11 21.




37

2.2. JAV aukščiausių pareigūnų oficialios retorikos Kinijos atţvilgiu po 2009

metų analizės rezultatų vertinimas

JAV aukščiausių pareigūnų oficialios retorikos Kinijos atţvilgiu po 2009 metų analizė

apėmė Nacionalinės saugumo tarybos statutinių narių oficialių kalbų, kurios susijusios su Kinija, ir

Nacionalinės saugumo strategijos tyrimą. Reikšmingiausia tyrimui buvo JAV valstybės

sekretoriaus, prezidento ir gynybos sekretoriaus oficiali retorika Kinijos atţvilgiu. Maţiau

reikšminga tyrimui buvo viceprezidento ir energetikos sekretoriaus oficiali retorika Kinijos

atţvilgiu. Vienaip ar kitaip, remiantis jų oficialios retorikos analizės rezultatais, galima vertinti, ar

išmanioji galia yra deklaruojama JAV kaip uţsienio politikos įrankis Kinijos atţvilgiu.

2.2.1. Nacionalinės saugumo strategijos analizės vertinimas

JAV Nacionalinės saugumo strategijos analizės metu buvo siekiama išsiaiškinti, ar

JAV deklaruoja išmaniosios galios naudojimą Kinijos atţvilgiu. Strategijoje kalbama apie globalų

lygmenį, todėl Kinija minima epizodiškai ir tik keleta kartų. Nacionalinės saugumo strategijos

analizė yra naudinga, nes ji padeda pagrįsti prielaidą, jog JAV deklaruoja išmaniąją galią kaip

uţsienio politikos įrankį Kinijos atţvilgiu. Joje kalbama apie panašių minkštosios galios

instrumentų naudojimą uţsienio politikoje kaip ir pareigūnų retorikoje.

Pirmiausia, strategijoje pabrėţiama partnerystės su Kinija svarba, nes pastaroji šalis

tampa vis svarbesnė globaliame lygmenyje. Bendradarbiavimas tarp JAV ir Kinijos minimas kaip

santykių pagrindas ir jo įgyvendinimas turėtų būti uţtirintas ne tik per tarptautines institucijas, bet ir

per ekonominius ryšius ir viešąją diplomatiją, kuri padeda kurti kontaktus ar net pilietinę

visuomenę. Partnerystė ir bendradarbiavimas yra minkštosios galios instrumentai, kuriuos mini

strategija santykių su Kinija kontekste. Strategijoje pabrėţiama Stareginio ir ekonominio dialogo,

kaip vieno iš bendradarbiavimo kanalų, svarba.

Vis dėlto, JAV Nacionalinėje saugumo strategijoje minimi ne tik minkštosios galios

instrumentai, bet ir galimybė panaudoti kietosios galios instrumentus. JAV didţiausią susirūpinimą

kelia Kinijos karinių pajėgumų modernizavimo programa, urios kontekste pabrėţiama, jog JAV

sieks apginti savo ir partnerių interesus regioniniame ir globaliame lygmenyse. Taigi, šalia

minkštosios galios instrumentų, JAV Nacionalinėje saugumo strategijoje pabrėţiama JAV karinė

galia.

JAV Nacionalinės saugumo strategijos analizė atskleidţia, kad šalis Kinijos atţvilgiu

siekia naudoti minkštosios galios instrumentus, tačiau neatmetama galimybė, esant reikalui, naudoti

kietąją JAV galią. Strategija tik patvirtina JAV aukščiausių pareigūnų retorikoje minimą poziciją

Kinijos atţvilgiu. Ši pozicija yra dviprasmiška, nes siekiama bendradarbiavimo ir partnerystės per

38

daugelį kanalų, tačiau neatmetama galimybė naudoti karinius pajėgumus Kinijos atţvilgiu. Tai

įrodo, kad JAV deklaruoja išmaniąją galią, kaip uţsienio politikos įrankį, Kinijos atţvilgiu, nes

siekiama derinti ir išnaudoti visus galimus galios instrumentus.

2.2.2. JAV aukščiausių pareigūnų retorikos Rytų Azijos regiono atţvilgiu po 2009 metų

analizės rezultatų vertinimas

Tyrimo metu buvo analizuojama oficiali retorika, susijusi su Rytų Azijos regionu.

Visų pirma, platesnis poţūris naudingas ir reikalingas vertinant oficialią retoriką Kinijos atţvilgiu.

Be to, toks poţiūris būtinas, siekiant įvertinti, ar JAV oficialioje retorikoje Kinijos atţvilgiu galima

pastebėti išmaniosios galios instrumentų deklaravimą. Išmaniosios galios koncepcija remiasi

sumaniu kietosios ir minkštosios galių instrumentų derinimu, o JAV atveju gerai išvystyta kietoji

galia turėtų būti papildyta minkštosios galios instrumentais.143

Todėl siekiant įrodyti, kad JAV

aukščiausių pareigūnų oficialioje retorikoje Kinijos atţvilgiu galima pastebėti išmaniosios galios

naudojimą, būtina įvardinti vystomus minkštosios instrumentus ir paminėti tradicinius kietosios

galios instrumentus, bei jų derinimą.

Kaip pirmą poţymį, kuris įrodo išmaniosios galios deklaravimą uţsienio politikos

strategijoje, galima įvardinti išaugusį dėmesį diplomatijai. Išaugęs diplomatijos vaidmuo JAV

uţsienio politikoje gali būti grindţiamas keliais argumentais. Pirmiausiai, diplomatija yra

įvardijama kaip vienas iš svarbiausių „Trijų D“ saugumo strategijos ramsčių. Taip pat, H. Clinton

paskelbė apie naujos diplomatijos pradţią, kuri reiškia, kad diplomatija labai svarbi saugumo

strategijoje, nes jos pagalba bus kuriamos partnerystės ir taip uţtikrinimas saugumas. Diplomatija

įvardijama kaip JAV uţsienio politikos avangardas.144

Taigi, remiantis aukščiausių JAV pareigūnų

oficialia retorika, diplomatija, kuri yra viena iš svarbiausių minštosios galios instrumentų, nuo 2009

metų tapo prioritetu JAV uţsienio politikoje.

Kitas svarbus minkštosios galios instrumentas, kurį uţsienio politikoje JAV

pareigūnai įvardijo tarp prioritetų, yra pagalba vystymuisi. Vystymasis taip pat yra svarbi „Trijų D“

strategijos dalis, kurios vykdymas priskirtas Valstybės departamentui. Todėl šios strategijos

kontekste, Clinton pabrėţė, kad JAV saugumo strategija didţiąja dalimi įgyvendinama Valstybės

departamento dėka, nes diplomatija ir vystymasis yra jo kompetencijoje. Tokiu būdu pabrėţiama

minkštosios galios svarba, kuri iškeliama aukščiau uţ tradiciškai vyravusią kietąją galią.

Bendradarbiavimas, partnerystės ir aljansai gali būti įvardijami kaip trečias bruoţas,

įrodantis, kad JAV deklaruoja išmaniosios galios taikymą uţsienio politikos strategijoje tiek

143

Nye J. Op. Cit. 2004, p.32; 144

Clinton H. Op. Cit. 2009 01 13.

39

Kinijos, tiek Rytų Azijos regiono atţvilgiu. Ne vienas pareigūnas savo kalbose pabrėţė, kad

bendradarbiavimas yra svarbiausias prioritetas. Be to, toks prioritetas keliamas net tik dvišaliuose

santykiuose su Kinija, bet ir viso Rytų Azijos regiono atţvilgiu. Tačiau bendradarbiavimas gali būti

įvardijamas tradicinių kietosios galios instrumentų kontekste. Iš JAV pareigūnų retorikos galima

suprasti, kad JAV karinis bendradarbiavimas ir partnerysčių palaikymas su regioniniais Kinijos

kaimynais yra svarbus prioritetas, kurio įgyvendinimas uţtikrinimas ne tik dvišaliuose, bet ir

trišaliuose formatuose.

Taigi, regioniniame lygmenyje, JAV aukščiausių pareigūnų oficialios retorikos

Kinijos atţvilgiu po 2009 metų analizės rezultatai parodė, kad JAV uţsienio politikos strategijoje

galima įţvelgti išmaniosios galios deklaravimą. Visų pirma, JAV, kurios kietosios galios

instrumentai yra itin gerai išvystyti, remiasi diplomatija, pagalba vystymuisi ir gynyba. Naujoje

uţsienio strategijoje du iš trijų ramsčių yra minkštosios galios instrumentai. Partnerystės gali būti

įvardijamos kaip vienas išmaniosios galios instrumentų, kuris naudojamas ne tik minkštosios galios

kontekste, bet ir kaip kietosios galios instrumentas, nes jo pagalba JAV palaiko karinį

bendradarbiavimą su Kinijos kaimynėmis. Todėl galima įţvelgti, kad JAV uţsienio politikoje

stengiasi ne tik išnaudoti visus galimus instrumentus, bet ir tarpusavyje derinti kietosios bei

minkštosios galių naudojimą.

2.2.3. JAV aukščiausių pareigūnų oficialios retorikos dvišalių santykių su Kinija

atţvilgiu nuo 2009 metų analizės rezultatų vertinimas

JAV aukščiausių pareigūnų oficialios retorikos Kinijos atţvilgiu po 2009 metų analizė

dvišalių santykių lygmenyje parodė, kad santykiai su Kinija tapo prioritetu JAV uţsienio politikoje.

Energetikos srityje oficialios retorikos analizė maţiau reikšminga, nes Kinija buvo minima retai ir

kontekstas, kuriama ji buvo minima, nereikšmingas tyrimui. Daug svarbesnė dvišalių santykių sritis

yra saugumas, su kuriuo susijusi JAV pareigūnų retorika, gali būti vertinama dviprasmiškai. Kinija

įvardijama kaip potenciali grėsmė ateityje, dėl spartaus karinių pajėgumų modernizavimo. JAV

gynybos sekretorius ne kartą pabrėţė, kad JAV karinės galios pajėgumai yra daug kartų geriau

išvystyti ir todėl neabejotinai uţtikrins ne tik JAV, bet ir regioninių partnerių saugumą. Taigi,

vertindami oficialios retorikos Kinijos atţvilgiu analizę saugumo srityje, galima teigti, kad JAV

remiasi kietosios galios instrumentais. Kariniai pajėgumai nenaudojami tiesiogine prasme, tačiau

išreiškiama jų panaudojimo galimybė, ypatingai siekiant uţtikrinti laivybos laisvę ir sprendţiant

teritorinius konfliktus regione.

JAV pareigūnų pareiškimai oficialioje retorikoje, kuriuose Kinija vertinama kaip

potenciali grėsmė, vienareikšmiškai kelia nepasitikėjimo didėjimą dvišaliuose santykiuose. Tačiau

40

nepaisant tokių pareiškimų, JAV aukščiausių pareigūnų retorikoje galima pastebėti daug

bendradarbiavimo kanalų, kurių dėka siekiama gerinti santykius su Kinija. Net ir kietosios galios

instrumentų kontekste galima pastebėti siekį bendradarbiauti tarp šalių. JAV pareigūnai įvardija

karinio personalo mainų programos svarbą, kuri padeda maţinant nepasitikėjimą ir gali padėti

išvengti nesusipratimų ateityje. Kietoji galia karinio personalo mainų dėka veikia minkštosios

galios kontekste.

Viena iš svarbiausių JAV ir Kinijos bendradarbiavimo sričių yra ekonominis

bendradarbiavimas, kuriam skiriamas bene didţiausias dėmesys. 2009 metais, kai prasidėjo pirmoji

B. Obamos kadencija, JAV susidūrė su ekonominės krizės sunkumais, todėl ekonominio

bendradarbiavimo su Kinija gilinimas buvo vienas iš galimų išėjimo iš krizės būdų.145

Ekonominis

bendradarbiavimas gali būti laikomas išmaniosios galios strategijos dalimi, nes pastaroji pabrėţia

ekonominių santykių svarbą ir ekonominės integracijos naudą dvišaliams santykiams. Svarbiausiu

kanalu, per kurį vyksta diskusijos ekonominiais klausimais, galima įvardinti Strateginį ir ekonominį

dialogą, kurio reikalingumas ir nauda pabrėţiama JAV pareigūnų retorikoje.

Kitas svarbus išmaniosios galios instrumentas yra viešoji diplomatija, kurią galima

pastebėti iš JAV pareigūnų retorikos analizės. Viešosios diplomatijos naudojimas Kinijos atţvilgiu

uţtikrinimas per kontaktų kūrimą ir mainus. Tarp daugelio bendradarbiavimo tarp šalių kanalų

įvardijamos studentų mainų programos, kurių tikslas pasiekti 100 000 dalyvaujančių studentų

skaičių. Be to, jau minėtas Strateginis ir ekonominis dialogas naudingas dėl to, kad veikia kaip

kontaktų kūrimo kanalas, kuriame bendrauja šimtai ekspertų iš abiejų šalių. Šalia mainų galima dar

kartą paminėti karinio personalo mainus.

Taigi, JAV aukščiausių pareigūnų oficialios retorikos analizės rezultatai leidţia teigti,

kad išmanioji galia yra deklaruojama dvišaliuose JAV ir Kinijos santykiuose. Pirmiausia, šalia

išvystytos kietosios galios instrumentų pareigūnai pabrėţia minkštosios galios svarbą, kurios

naudojimas tampa prioritetiniu. Oficiali retorika Kinijos atţvilgiu pabrėţia bendradarbiavimo,

partnerystės, viešosios diplomatijos naudą ir reikalingumą. Nors santykiai tarp šalių vis dar pagrįsti

nepasitikėjimu, jį siekiama maţinti, naudojant keletą bendradarbiavimo kanalų. Be to, santykių

gerinimą su Kinija JAV siekia įgyvendinti naudodama tokius minkštosios galios instrumentus kaip

ekonominę integraciją, karinius ir studentų mainus, kontaktų kūrimą. Tokie instrumentai naudingi

kuriant pilietinę visuomenę, tačiau reali jų nauda gali būti pastebima ilgalaikėje perspektyvoje. JAV

neatsisako kietosios galios instrumentų, pabrėţdama tai, kad prireikus bus naudojami kariniai

pajėgumai. Taigi, JAV oficiali pareigūnų retorika Kinijos atţvilgiu po 2009 metų atskleidţia tai,

145

Garrett G. Chinese-US Economic Relations After the Global Financial Crisis, Rising China: Challanges and

Opportunities, 2009, p. 150.

41

kad JAV naudoja išmaniąją galią kaip uţsienio politikos įrankį, derindama gerai išvystytus kietosios

galios instrumentus su prioritetu tapusiais minkštosios galios instrumentais.

3.IŠMANIOSIOS GALIOS NAUDOJIMAS JAV UŢSIENIO

POLITIKOJE KINIJOS ATŢVILGIU PO 2009 METŲ

Oficialios JAV aukščiausių pareigūnų retorikos analizės rezultatai parodė, kad

išmanioji galia yra deklaruojama JAV santykiuose su Kinija. Tiek Nacionalinės saugumo

strategijos, tiek oficialių JAV pareigūnų kalbų analizės rezultatai leidţia teigti, kad JAV siekia

derinti minkštosios ir kietosios galios instrumentus, sutelkdama dėmesį į maţiau išvystytus

minkštosios galios įrankius, kurie galėtų atsverti gerai išvystytą karinę galią. Vis dėlto, siekiant

ištirti tai, ar JAV naudoja išmaniąją galią uţsienio politikoje Kinijos atţvilgiu po 2009 metų,

neuţtenka vien oficialios retorikos tyrimo.

Siekiant papildyti oficialios JAV retorikos Kinijos atţvilgiu po 2009 metų tyrimą,

darbe naudojamas grieţtai struktūruoto ekspertų interviu metodas. Pagrindinis tikslas apklausti

tarptautinių santykių ekspertus, kurie pateiktų savo pastebėjimus apie išmaniosios galios naudojimą

JAV uţsienio politikoje Kinijos atţvilgiu po 2009 metų. Šis tyrimas reikalingas siekiant patvirtinti

arba paneigti tai, kad išmanioji galia yra naudojama JAV uţsienio politikoje Kinijos atţvilgiu po

2009 metų.

3.1. Tyrimo metodika ir jo eiga

Tyrimui atlikti pasirinktas grieţtai struktūruoto ekspertų interviu metodas, kuris

skirtas ištirti tarptautinių santykių ekspertų nuomones apie JAV uţsienio politiką Kinijos atţvilgiu

po 2009 metų, siekiant patvirtinti ar paneigti prielaidą, jog išmanioji galia yra svarbi šios politikos

dalis. Ekspertų apklausa pasirinkta dėl to, kad jie turi pakankamai kompetencijos, vertinant JAV

uţsienio politiką Kinijos atţvilgiu. Tyrimo metu buvo apklausiami tarptautinių santykių ekspertai iš

viso pasaulio, todėl tyrimas buvo vykdomas elektroniniu paštu. Tarptautinių santykių ekspertai

atrinkti tyrimui, remiantis jų interesų sritimis, kurios apima išmaniąją galią, galią, JAV uţsienio

politiką, JAV Kinijos santykius, Kiniją, Rytų Azijos regioną.

Iš pakankamai didelio skaičiaus paklausimų gauta 12 atsakymų. To prieţastys gali

būti labai įvairios nuo netinkamų kontaktų iki per didelio ekspertų uţimtumo. Iš 12 gautų atsakymų

tyrimui tinkami tik 7, nes likusieji atsakymai arba parašyti laisva forma, neatsakant į pateiktus

42

klausimus, arba duodant nuorodas į parašytus mokslinius darbus tiriama tema. Tyrimui tinkama

forma gauti atsakymai iš:

1. Clayton Dube (JAV) Pietų Kalifornijos universiteto JAV Kinijos instituto

(University of Southern California US-China Institute) direktorius. Institutas yra itin svarbi

mokslinė institucija, dėl joje vykdomų socialinių mokslų tyrimų ir Azijos studijų. C. Dube institute

iniciavo sėkmingą projektą US-China Today, kurio publikacijos apima įvairias JAV ir Kinijos

santykių sritis. C. Dube uţ mokymą yra apdovanotas trijuose universitetuose. C. Dube sukūrė keletą

dokumentinių filmų ir šiuo metu vadovauja šešių dalių dokumentinio filmo „Uţduotis: Kinija“

(angl. Assignment: China) kūrimui. Minėtasis filmas yra apie JAV ţiniasklaidos apimtis Kinijoje

nuo 1940 metų. Jo darbus remia JAV Švietimo departamentas ir Mokslinio bendradarbiavimo su

Kinija komitetas. C. Dube yra Kinijos istorijos mokymo vadovo ir daugelio recenzijų autorius. Jis

dirbo Modern China (kas ketvirtį Sage Publications leidţiamas mokslinis ţurnalas) redaktoriumi.

C. Dube yra Nacionalinio konsorciumo mokymui apie Aziją (National Consortium for Teaching

about Aziją) direktorius, Viešosios diplomatijos centro (Center on Public Diplomacy) bendradarbis

ir Tarptautinių studijų centro (Center for International Studies) bei Tarptautinio verslo mokymo ir

tyrimų centro (Center for International Business Education and Research) vykdomųjų komitetų

narys.146

2. Mobo Gao (Australija) Kinijos studijų dėstytojas, Konfucijaus instituto Adelaidės

universitete (Confucius Institute at the University of Adelaide) direktorius. Profesorius M. Gao

dėstė įvairiuose Kinijos, Jungtinės Karalystės ir Australijos universitetuose, tarp kurių yra Oksvardo

ir Harvardo universitetai. M. Gao dėsto kinų kalbą ir Azijos studijas. Jo interesų ir mokslinių tyrimų

sritys yra šiuolaikinės Kinijos politika ir kultūra, kinų migracija į Australiją ir masinė ţinisklaida.

M. Gao yra keturių knygų ir daugybės mokslinių straipsnių autorius. Vienoje iš paskutinių

mokslininko knygų „Kinijos praeities mūšis: Mao ir kultūrinė revoliucija“ autorius iš naujo vertina

Mao erą ir kultūrinę revoliuciją.147

3. Dhruva Jaishankar (Indija) Azijos programos bendradarbis JAV Vokietijos Maršalo

fonde (Asia Program of the German Marshall Fund of the United States), Vašingtone, Tarptautinio

instituto strateginėms studijoms (the International Institute for Strategic Studies) narys. D.

Jaishankar koordinuoja fonde esančio Indijos trišalio dialogo tarp JAV, Europos ir Indijos veiklą.

Jis rašo straipsnius apie tarptautinius reikalus Indian Expres laikraščiui, bei skelbia publikacijas

Economic Times ir Foreigh Policy leidiniuose. Jo mokslinių interesų sritys yra Indijos uţsienio ir

saugumo politika, Pietų ir Pietryčių Azija. D. Jaishankar studijavo Jungtinėse Valstijose, Japonijoje,

146

Clayton Dube kvalifikacija, rasta: http://china.usc.edu/showArticle.aspx?articleID=288, ţiūrėta: 2014 03 22; 147

Mobo Gao kvalifikacija, rasta: http://www.adelaide.edu.au/directory/mobo.gao, ţiūrėta: 2014 03 22.

http://china.usc.edu/showArticle.aspx?articleID=288

http://www.adelaide.edu.au/directory/mobo.gao

43

Čekijoje, Vengrijoje ir Šri Lankoje. Jo publikacijos ir komentarai buvo paskelbti Asian Age,

Business standard, Deccan Chronicle, Outlook, Rediff, Seminar, Tehelka, the Tribune, Politico, The

Diplomat, The Atlantic, the Globe and Mail, The New York Times, Wall Street Journal, Los Angeles

Times, BBC.148

4. David Smith (Australija) Jungtinių Amerikos Valstijų studijų centro Sidnėjaus

universitete (United States Studiens Centre in University of Sydney) dėstytojas. D. Smith įgijo

daktaro laipsnį Mičigano universitete. Jis taip pat dėstė Vašingtono universitete, Sietle. Tarp dėstytų

dalykų yra kursai susiję su JAV studijomis, JAV uţsienio ir saugumo politika, galia ir kt. D. Smith

mokslinių interesų sritys apima ne tik JAV vidaus bei uţsienio politiką, bet ir religinius aspektus,

susijusius su politika. Jo straipsniai buvo publikuoti Sydney Morning Herald, The Age, Canberra

Times. The Australian, Christian Science Monitor.149

5. Joseph S. Nye, Jr. (JAV) Harvardo universiteto (University of Harward)

profesorius, vienas pagrindinių išmaniosios galios termino kūrėjų. J. Nye buvo ilgametis Kenedţio

mokyklos (Kennedy School) Harvardo universitete dekanas. Jis studijavo ir gavo mokslinius

laipsnius Prinstono, Oksfordo ir Harvardo universitetuose. J. Nye buvo JAV Gynybos sekretoriaus

patarėjas tarptautinio saugumo reikalams, Nacionalinės ţvalgybos tarybos (National Intelligence

Council) pirmininkas, JAV Valstybės sekretoriaus atstovas saugumo, mokslo ir technologijų

klausimams. J. Nye yra pelnęs daugybę mokslinių apdovanojimų bei keletą garbės daktaro laipsnių

JAV universitetuose. Jis yra Amerikos menų ir mokslų akademijos, Diplomatijos akademijos ir

Britų akademijos narys. J. Nye yra 13 knygų ir daugiau nei 150 mokslinių straipsnių autorius.

Keletas jo paskutinių publikacijų yra The Powers to Lead (2008), Soft Power: The Means to

Success in World Politics (2004), The Future of Power (2011) ir kt. 2008 m. 2700 tarptautinių

santykių tyrėjų apklausa jį įvardijo kaip įtakingiausią JAV uţsienio politikos mokslininką, o 2011

m. kita apklausa įvardijo J. Nye ketvirtu tarp labiausiai įtakingiausių mokslininkų tarptautinių

santykių srityje per pastaruosius 20 metų.150

6. Nicholas Cull (JAV) Viešosios diplomatijos dėstytojas ir magistro programos

Viešoji diplomatija direktorius Pietų Kalifornijos universitete. Jo tyrimų ir mokymų interesai yra

visuomenės įtaka uţsienio politikai. N. Cull yra keleto kygų autorius, tarp kurių yra The Cold War

and the United States Information Agency: American Propaganda and Public Diplomacy

(Cambridge, 2008) ir The Decline and Fall of the United States Information Agency: American

148

Dhruva Jaishankar kvalifikacija, rasta: http://www.gmfus.org/expert/experts_dirc/dhruva-jaishankar/, ţiūrėta: 2014

02 23; 149

David Smith kvalifikacija, rasta: http://ussc.edu.au/people/david-smith, ţiūrėta: 2014 03 23;; 150

Joseph Nye kvalifikacija, rasta: http://www.hks.harvard.edu/about/faculty-staff-directory/joseph-nye,

http://joenye.com/, ţiūrėta: 2014 03 25.

http://www.gmfus.org/expert/experts_dirc/dhruva-jaishankar/

http://ussc.edu.au/people/david-smith

http://www.hks.harvard.edu/about/faculty-staff-directory/joseph-nye

http://joenye.com/

44

Public Diplomacy (Palgrave, 2001). Jis publikavo daugybę mokslinių straipsnių viešosios

diplomatijos ir ţiniasklaidos istorijos temomis. N. Cull dėstė Jungtinės Karalystės, Kanados,

Korėjos, Indijos, Meksikos, Pietų Afrikos ir Šveicarijos universitetuose.151

7. Kinijos reikalų ekspertas iš Vašingtone esančios tyrimų ir analizės organizacijos

(eksperto prašymu jo vardas ir pavardė nėra minimi, autoriui eksperto vardas ir pavardė bei jo

atstovaujama organizacija yra ţinomi). Šiuo metu uţima svarbaus leidinio apie Kiniją redaktoriaus

pareigas. Jis daugelį metų dirba ţurnalistu ir rašo temomis, kurios yra susijusios su Kinija. Jo

publikacijos buvo skelbiamos Christian Science Monitor, Lowy Interpreter, Global Times, China

Daily ir daugelį kitų leidinių.

Visi respondentai buvo klausiami tų pačių klausimų, kurie buvo pateikti ta pačia

tvarka. Klausimyną sudarė dešimt atviro tipo klausimų (ţr. 2 lentelę). Atviri klausimai pasirinkti

siekiant išvengti tyrėjo nuomonės primetimo. Be to, tokio tipo klausimai suteikia galimybę

patvirtinti arba paneigti keliamą prielaidą. O svarbiausia tai, kad atviri klausimai suteikia galimybę

pateikti naujas įţvalgas. Ekspertų atsakymai į klausimus analizuojami kokybiniu turinio analizės

metodu, kuris naudingas, darant tam tikras išvadas, remiantis analizuojamu tekstu.

2 lentelė. Struktūruoto ekspertų interviu klausimai ir jų pasirinkimo pagrindimas.

Klausimai Pagrindimas

1. Ar sutinkate, kad išmanioji galia yra

svarbi JAV uţsienio politikoje?

Kodėl? Ar išmanioji galia tik

deklaruojama ar realiai

įgyvendinama kaip uţsienio

politikos įrankis?

Šiuo klausimu buvo siekiama identifikuoti, ar

išmanioji galia gali būti siejama su JAV uţsienio

politika, ir ar išmanioji galia naudojama kaip uţsienio

politikos įrankis. Be to antrąja klausimo dalimi buvo

siekiama patvirtinti arba paneigti oficialios JAV

aukščiausių pareigūnų retorikos analizės rezultatus.

2. Ar galima teigti, kad JAV naudoja

išmaniąją galią uţsienio politikoje

Kinijos atţvilgiu? Kodėl?

Klausimas skirtas identifikuoti tai, ar išmanioji galia

gali būti siejama su JAV uţsienio politika Kinijos

atţvilgiu.

3. Ar išmaniosios galios naudojimas

Kinijos atţvilgiu išryškėjo po 2009

metų? Galbūt išmanioji galia jau ir

anksčiau buvo JAV uţsieni o

politikos dalis?

Šiuo klausimu buvo siekiama išsiaiškinti išmaniosios

galios naudojimo laikotarpio ribas.

4. Kuriose srityse JAV

labiausiai/maţiausiai pasikliauja

išmaniąja galia santykiuose su

Kinija?

Klausimas skirtas apibrėţti išmaniosios galios

naudojimo sritis santykiuose tarp JAV ir Kinijos. Taip

pat, šiuo klausimu siekiama išsiaiškinti, kurios sritys

aktualiausios išmaniosios galios kontekste.

5. Kokie įvykiai/veiskmai/sprendimai

leidţia teigti, kad JAV realiai

Šiuo klausimu siekiama ištirti, kokiai konkrečiais

faktais yra grindţiamas išmaniosios galios naudojimas.

151

Nicholas Cull kvalifikacija, rasta: http://uscpublicdiplomacy.org/users/nicholas_cull, ţiūrėta: 20014 03 26.

http://uscpublicdiplomacy.org/users/nicholas_cull

45

naudoja išmaniąją galią Kinijos

atţvilgiu?

6. Kaip ir kuo naudingas išmaniosios

galios naudojimas JAV santykiuose

su Kinija?

Išmanioji galia kaip uţsienio politikos įrankis turėtų

uţtikrinti efektyvų ir rezultatyvų uţsienio politikos

tikslų įgyvendinimą, derinant skirtingus kietosios ir

minkštosios galių instrumentus. Todėl šiuo klausimu

buvo siekiama ištirti, kokią naudą JAV duoda

išmaniosios galios naudojimas.

7. Kaip būtų galima vertinti JAV

išmaniosios galios naudojimą

Kinijos atţvilgiu ateityje? Ar

išmaniosios galios naudojimas

stiprės/siplnės?

Šiuo klausimu buvo siekiama išsiaikinti tendecijas,

kurios, ekspertų nuomone, gali susiklostyti ateityje.

Visų pirma, buvo siekiama nustatyti, ar respondentų

nuomone išmaniosios galios naudojimas Kinijos

atţvilgiu ateityje augs ar maţės.

8. Ar išmaniosios galios strategija yra

B. Obamos uţsienio politikos dalis?

Ar galima tikėtis, kad esant kitam

prezidentui išmanioji galia liks JAV

uţsienio politikos dalis?

Klausimas skirtas nustatyti, ar išmaniosios galios

strategija yra B. Obamos uţsienio politikos dalis ir

svarbus bruoţas. Galbūt, ekspertų nuomone,

išmaniosios galios nederėtų sieti vien tik su B. Obama.

9. Kokios galėtų būti ilgalaikės

prognozės vertinant JAV

išmaniosios galios naudojimą

santykiuose su Kinija?

Šiuo klausimu buvo siekiama išsiaiškinti ilgalaikes

prognozes.

10. Ar išmanioji galia kaip uţsienio

politikos įrankis gali padėti JAV

sėkmingiau įgyvendinti uţsienio

politikos tikslus?

Klausimas skirtas patvirtinti arba paneigti, kad

išmanioji galia padeda efektyviau įgyvendinti ir

pasiekti uţsienio politikos tikslus.

Šaltinis: sudaryta autoriaus.

Taigi, išmaniosios galios naudojimas JAV uţsienio politikoje tiriamas tarptautinių

santykių ekspertų grieţtai struktūruoto interviu metodo pagalba. O iš viso pasaulio gauti ekspertų

atsakymai taps tyrimo pagrindu. Nors tikėtasi gauti daugiau tyrimui tinkamų ekspertų atsakymų,

turimi atsakymai yra pakankamai svarūs ir vertingi. Tyrimo vertę pagrindţia aukšta ekspertų

kompetencija ir patirtis tarptautinių santykių srityje. Tarp ekspertų yra J. Nye, vienas garsiausių

tarptautinių santykių mokslininkų, kuris tuo pačiu yra labai svarbus išmaniosios galios kontekste.

Ekspertai turi didelę mokslinių tyrimų ir mokymo patirtį, bei jų interesų sritys apima tyrime

vertinamą JAV uţsienio politiką Kinijos atţvilgiu. Ekspertams pateiktais klausimais siekiama

visapušiškai išsiaiškinti ir ištirti išmaniosios galios naudojimą JAV uţsienio politikoje Kinijos

atţvilgiu po 2009 metų.

46

3.2. Išmanioji galia JAV uţsienio politikos dalis?

Viena iš klausimų grupių (1-3 klausimai) grieţtai struktūruotame ekspertų interviu

siekiama išsiaiškinti, ar JAV uţsienio politikoje naudoja išmaniąją galią, ir ar tai svarbi uţsienio

politikos dalis. Galbūt išmanioji galia, kaip parodė oficialios retorikos analizė, yra deklaruojama,

bet realiai neįgyvendinama. Ţinoma, taip pat siekiama išsiaiškinti, ar išmanioji galia naudojama

Kinijos atţvilgiu. Ir galiausiai, siekiama apibrėţti išmaniosios galios naudojimo ribas laike,

klausiant ekspertų nuomonės, ar išmanioji galia buvo JAV uţsienio politikos dalis dar iki 2009

metų. Ši klausimų grupė padės atsakyti į labai svarbų klausimą, ar išmanioji galia yra JAV uţsienio

politikos dalis?

Ekspertų nuomone išmaniosios galios terminas yra labai naujas tarptautinių santykių

reiškinys. Būtent, tai nurodama kaip viena iš pagrindinių prieţasčių, dėl kurios sunku atsakyti į

klausimą, ar JAV naudoja išmaniąją galią savo uţsienio politikoje. Didţioji dalis ekspertų sutinka

su tuo, kad nėra konsensuso dėl išmaniosios galios termino. Anot D. Smith, išmaniosios galios

terminas nėra aiškiai apibrėţtas, kad galėtų būti naudojamas kaip uţsienio politikos doktrina.152

Kinijos reikalų ekspertas iš Vašingtone esančios tyrimų ir analizės organizacijos pritaria minčiai,

kad išmanioji galia nėra JAV uţsienio politikos dalis, arba bent jau išmaniosios galios terminas nėra

naudojamas, apibūdinant JAV uţsienio politiką.153

Išmaniosios galios koncepcija nepateikia

konkrečių principų rinkinio, kuriuo vadovaujantis būtų galima priimti tam tikrus sprendimus

konkrečiose situacijose.154

Taigi, išmanioji galia, anot paminėtų ekspertų, nėra naudojama JAV

uţsienio politikoje, nes ji nėra praktiškai pritaikoma.

Vis dėlto, dalis ekspertų sutinka, kad JAV bando įgyvendinti išmaniosios galios

naudojimo strategiją. N. Cull teigia, kad JAV naudoja išmaniąją galią siekdama derinti kietosios ir

minkštosios galių komponentus, arba kietosios galios instrumentus naudodama minkštosios galios

kontekste.155

Tokio galios naudojimo pavyzdys galėtų būti karinių pajėgumų dalyvavimas

humanitarinėse misijose.156

J. Nye įvardija, kad JAV siekia išmaniosios galios naudojimo, nes tai

yra itin efektyvi strategija.157

Nors tik maţuma ekspertų sutinka, kad JAV uţsienio politikoje

naudoja išmaniąją galią, tačiau net ir tie, kurie neįţvelgia jos JAV uţsienio politikoje, pritaria, kad

ši strategija yra labai naudinga. „Didelė dalis JAV uţsienio politikos tyrinėtojų Vašingtone

supranta, kad uţsienio politikoje kylančioms problemoms spręsti reikalingas kietosios ir

152

Stuktūruotas interviu su D. Smith, atliktas elektroniu paštu 2014 03 26-27; 153

Struktūruotas interviu su Kinijos reikalų ekspertu iš Vašingtone esančios tyrimų ir analizės organizacijos, atliktas

elektroniniu paštu 2014 03 31; 154

Ten pat; 155

Struktūruotas interviu su N. Cull, atliktas elektroniniu paštu 2014 02 24-25; 156

Struktūruotas interviu su N. Cull, Op. Cit.; 157

Struktūruotas interviu su J. Nye, atliktas elektroniniu paštu 2014 02 24- 04 04.

47

minkštosios galių taikymas“.158

Taigi, nors ir daugumos ekspertų nuomone išmanioji galia nėra

JAV uţsienio dalis, tačiau beveik visi sutinka, kad išmaniosios galios įgyvendinimas uţsienio

politikoje atneštų didelę naudą.

3 lentelė. Susisteminti ir sukonkretinti ekspertų atsakymai į 1-3 klausimus.

Klausimai 1.

Ar JAV uţsienio

politikoje išmaniosios

galios naudojimas yra

svarbus?

2.

Ar galima teigti, kad

JAV naudoja išmaniąją

galią uţsienio

politikoje Kinijos

atţvilgiu?

3.

Ar išmaniosios galios

naudojimas Kinijos

atţvilgiu išryškėjo po

2009 metų?

Ekspertai

1. C. Dube Sunku pasakyti Taip Buvo ir prieš 2009 m.

2. M. Gao Taip Taip Buvo ir prieš 2009 m.

3. D. Jaishankar Sunku pasakyti Sunku pasakyti Po 2009 m.

4. N. Cull Sunku pasakyti Ne Iš dalies po 2009 m.

5. J. Nye Taip Taip Buvo ir prieš 2009 m.

6. D. Smith Sunku pasakyti Ne Sunku pasakyti

7. Kinijos reikalų

ekspertas

Ne Ne Buvo ir prieš 2009 m.


Prie išmaniosios galios termino populiarinimo, anot ekspertų, prisidėjo JAV Valstybės

sekretorė H. Clinton, kurios oficialūs pasisakymai išanalizuoti antroje darbo dalyje. Anot M. Gao,

H. Clinton vartojo išmaniosios galios terminą, nes JAV galios kiekis buvo sumaţėjęs lyginant su

ankstesniu laikotarpiu, kai JAV jos turėjo daug daugiau.159

Tokie ekspertų pastebėjimai iš dalies

patvirtina tai, kad JAV tik deklaruoja išmaniosios galios naudojimą uţsienio politikoje, o realus

išmaniosios galios naudojimas maţiau pastebimas.

Ekspertų nuomonė, dėl JAV išmaniosios galios naudojimo Kinijos atţvilgiu,

konkretesnė, nei klausiant bendrai apie JAV uţsienio politiką. Ekspertai skirtingai vertina tai, ar

išmanioji galia yra naudojama santykiuose su Kinija. Dalis jų sutinka, kad JAV naudoja išmaniąją

galią arba bent jau bando ją naudoti. Kaip teigia N. Cull, JAV santykiuose su Kinija aiškiai

pastebima viešosios diplomatijos svarba, kurios dėka per maţdaug 40 skirtingų socialinės

ţiniasklaidos platformų, pasiekiamų Kinijoje, siekiama patraukti jos piliečius.160

C. Dube teigia, kad

158

Struktūruotas interviu su Kinijos reikalų ekspertu iš Vašingtone esančios tyrimų ir analizės organizacijos, Op. Cit.; 159

Struktūruotas interviu su M. Gao, atliktas elektroniniu paštu 2014 03 26-27; 160

Struktūruotas interviu su N. Cull, Op. Cit.;

48

ne tik JAV siekia naudoti išmaniąją galią Kinijos atţvilgiu, bet ir atvirkščiai, Kinija siekia naudoti

išmaniąją galią JAV atţvilgiu.161

Anot J. Nye, JAV siekia įgyvendinti išmaniosios galios strategiją

santykiuose su Kinija, tarpusavyje derindama siekį patraukti Kiniją integracijos nauda ir atgrasymą,

kuris kyla iš sąjungos su Japonija.162

Ekspertai savo atsakymus dėl išmaniosios galios naudojimo

Kinijos atţvilgiu grindţia konkrečiais faktais, grindţiančiais jų nuomonę.

Kita dalis ekspertų teigia, kad JAV nenaudoja išmaniosios galios Kinijos atţvilgiu. D.

Jaishankar teigia, kad galima pastebėti, jog labiau naudojama minkštoji ir kietoji galios atskirai, o

ne sumaniai derinant tarpusavyje, nes politikos kompleksiškumas uţkerta kelią abiejų galių

instrumentų derinimui.163

„Minkštosios galios naudojimą įrodo JAV siekis patraukti Kinijos

piliečius, o studentų kiekis iš Kinijos ir jų gebėjimas perimti amerikietiškąją populiariąją kultūrą tik

pagrindţia tokios galios naudojimo sėkmę“.164

Pakankamai įdomios nuomonės laikosi M. Gao,

kuris teigia, kad JAV naudoja viską, kas tik įmanoma Kinijos atţvilgiu, nes JAV Kinijos galios

kilimą vertina kaip potencialią grėsmę status quo.165

Tokias ekspertų nuomones galima suprasti

skirtingai. Jeigu M. Gao teigia, kad JAV naudoja viską, tai galima suprasti, kad ir išmaniąją galią.

Vienas iš ekspertų laikosi nuomonės, kad sunku pasakyti, kokia yra JAV pozicija

Kinijos atţvilgiu. Anot D. Smith, po 2009 metų B. Obama siekia didesnio JAV įsitraukimo į Rytų

Azijos regioną ir atitinkamai maţesnio įsitraukimo Viduriniuosiuose Rytuose, tačiau įvykiai

pastarajame regione uţkerta kelią iki galo pasiekti šį tikslą.166

D. Smith sutinka, kad gali pasirodyti,

jog JAV savo veiksmais (perkeliant 2000 jūrinių karinių pajėgų kareivių į Darviną, arba išskiriant

Rytų Azijos regioną nuo karinių išlaidų maţinimo) siekia subtilaus kietosios ir minkštosios galių

naudojimo Kinijos atţvilgiu, tačiau tai apibūdina kaip ad hoc, atspindintį neaiškumą, dėl tikrosios

Kinijos ekonominės ir karinės galios apimties.167

Būtent tokios pat nuomonės kaip ir D. Smith

laikosi Kinijos reikalų ekspertas iš Vašingtone esančios tyrimų ir analizės organizacijos, kuris

teigia, jog naudojami „centro/ašies“ (angl. pivot) ir „rebalansavimo į Aziją“ terminai bei siekis

valdyti karinę jėgą, kaip dalį visapusiškos strategijos, apimančios ekonominius ryšius, aljansus,

taptautinę teisę ir institucijų kūrimą, atitinka išmaniosios galios koncepciją.168

Taigi, išmaniosios

galios koncepcijos bruoţai, kuriuos pastebi ekspertai JAV uţsienio politikoje Kinijos ir Rytų Azijos

regiono atţvilgiu, gali būti naudojami JAV uţsienio politikos apibūdinimui. Anot šioje pastraipoje

minimų ekspertų, išmanioji galia nėra aiškus principų rinkinys, kuriuo remiantis būtų galima

161

Struktūruotas interviu su C. Dube, atliktas elektroniniu paštu 2014 02 24-25; 162

Struktūruotas interviu su J. Nye, Op. Cit.; 163

Struktūruotas interviu su D. Jaishankar, atliktas elektroniniu paštu 2014 03 26; 164

Struktūruotas interviu su D. Jaishankar, Op. Cit.; 165

Struktūruotas interviu su M. Gao, Op. Cit.; 166

Struktūruotas interviu su D. Smith, Op. Cit.; 167

Ten pat; 168

Struktūruotas interviu su Kinijos reikalų ekspertu iš Vašingtone esančios tyrimų ir analizės organizacijos, Op. Cit.

49

formuoti uţsienio politiką. Tačiau, tokiu atveju, išmanioji galia gali būti naudojama apibūdinant

uţsienio politiką, kurios laikosi JAV Kinijos atţvilgiu.

Dalis ekspertų, teigiančių, kad JAV nenaudoja išmaniosios galios Kinijos atţvilgiu,

savo nuomonė grindţia tuo, kad išmanioji galia nėra aiškus taisyklių rinkinys, kurį pritaikius būtų

galima formuoti uţsienio politikos doktriną. Tačiau kiti ekspertai įţvelgia išmaniosios galios

naudojimą JAV uţsienio politikoje Kinijos atţvilgiu ir tą grindţia konkrečiais faktais. Visų pirma,

JAV siekis didinti bendradarbiavimą su Kinija, kuris patrauktų ją integracijos nauda. Be to, tuo

pačiu metu siekiama Kinijos atgrasymo. Ekspertai pastebi ir kitas išmaniosios galios apraiškas, tarp

kurių yra viešoji diplomatija. Taigi vienareikšmiško atsakymo, dėl išmaniosios galios naudojimo

Kinijos atţvilgiu, analizuojant ekspertų nuomones, nėra.

Siekiant išsiaiškinti išmaniosios galios naudojimo Kinijos atţvilgiu ribas, ekspertų

buvo klausiama, ar išmaniosios galios naudojimas išryškėjo po 2009 metų, o galbūt tai buvo JAV

uţsienio politikos dalis dar prieš 2009 metus. Didţioji dalis ekspertų išreiškė nuomonę, kad

išmaniosios galios naudojimas Kinijos atţvilgiu buvo iš prieš 2009 metus. N. Cull teigia, kad

išmanioji galia naudojama jau pakankamai seniai, nes jau nuo XX a. pr. JAV vyriausybinės

stipendijos buvo skiriamos Kinijos piliečiams, Kinija buvo pirmoji šalis, kurioje pradėta vykdyti

Fullbright programa, ir Kinija buvo svarbi auditorija Amerikos balsui, kuris vertinamas kaip

svarbus faktorius 1989 metų įvykiuose Kinijoje.169

Galima sutikti, kad tai buvo išmaniosios galios

naudojimo uţuomazgos ir pritarti C. Dube nuomonei, kad išmanioji galia egzistavo JAV uţsienio

politikoje Kinijos atţvilgiu ir prieš 2009 metus, tačiau kitu vardu, nes jos terminas sukurtas tik prieš

dešimtmetį.170

Tokios pat nuomonės laikosi Kinijos reikalų ekspertas iš Vašingtone esančios tyrimų

ir analizės organizacijos ir teigia, kad JAV politika Kinijos atţvilgiu buvo pastovi jau keletą

dešimtmečių, nors galima pastebėti pasikeitimų, kurių prieţastis yra Kinijos pozicijos pasikeitimai,

dėl augančios galios ir padidėjusio karinio pasitikėjimo savimi.171

Tokia susiklosčiusi situacija

labiau keičia santykius su Kinijos kaimynėmis, kurios JAV tampa vis svarbesnėmis ir

prioritetinėmis. J. Nye nuomonė taip pat palaiko poziciją, kad išmanioji galia nėra reškinys, kuris

atsirado JAV uţsienio politikoje tik po 2009 metų.172

Anot eksperto, nors 2009 metais H. Clinton

paskelbė, kad išmanioji galia bus jos strategijos dalis, bet praktika rodo, kad išmaniosios galios

naudojimas buvo ir anskčiau.173

169


Struktūruotas interviu su C. Dube, Op. Cit.; 171



Ten pat.

50

Kiti ekspertai siūlo pritarti nuomonei, kad išmaniosios galios naudojimas išryškėjo po

2009 metų. Tokią nuomonę ekspertai grindţia tuo, kad aukščiausi JAV pareigūnai, pavyzdţiui H.

Clinton, savo retorika ir veiksmais prisidėjo prie išmaniosios galios naudojimo eskalavimo. D.

Jaishankar pritaria tik iš dalies, kad išmaniosios galios naudojimas išryškėjo po 2009 metų, nes tai

priklauso nuo to, kokiu minkštosios galios apibrėţimu būtų remiamasi.174

Anot D. Jaishankar,

laisviausias minkštosios galios apibrėţimas leistų teigti, kad kiekviena šalis naudoja išmaniąją galią.

Vis dėlto, remiantis ekspertų nuomone, būtų sunku išskirti periodą nuo 2009 metų.175

Kaip teigia D.

Smith, nevertėtų skirstyti JAV uţsienio politikos Kinijos atţvilgiu į prieš ir po 2009 metų

laikotarpius.176

Taigi, apţvelgiant pirmiosios klausimų grupės atsakymus, galima daryti tam tikras

išvadas. Tarptautinių santykių ekspertai beveik vieningai pritaria nuomonei, kad išmaniosios galios

reiškinys yra pakankamai naujas ir dėl jo apibrėţimo nėra prieita konsensuso. Nors ekspertams

sunku vienareikšmiškai atsakyti, ar išmanioji galia naudojama JAV uţsienio politikoje, jie pastebi,

kad išmaniosios galios terminas glaudţiai susijęs su aukščiausių JAV pareigūnų retorika. Dalis

ekspertų teigia, kad JAV nenaudoja išmaniosios galios Kinijos atţvilgiu, tačiau yra ekspertų,

turinčių priešingą nuomonę. Išmaniosios galios naudojimas Kinijos atţvilgiu, anot didesnės dalies

ekspertų, buvo ir prieš 2009 metus. Galima teigti, kad aiškios takoskyros tarp prieš 2009 metus ir po

2009 metų nėra. Todėl prielaida, kad išmaniosios galios naudojimą JAV uţsienio politikoje galima

sieti su B. Obama yra paneigta, nes, anot ekspertų, išmaniosios galios apraiškų JAV uţsienio

politikoje galima įţvelgti ir kitų JAV prezidentų formuotoje politikoje.

3.3. Išmaniosios galios naudojimo sritys, būdai ir prieţastys JAV uţsienio

politikoje Kinijos atţvilgiu po 2009 metų

Kita klausimų grupė (4-6 klausimai) grieţtai struktūruotame ekspertų interviu apima

klausimus, kuriais siekiama ištirti, kuriose srityse ir kokiu intensyvumu JAV naudoja išmaniąją

galią santykiuose su Kinija. Be to siekiama išsiaiškinti kokie įvykiai, veiksmai ar sprendimai leistų

teigti, kad išmanioji galia naudojama santykiuose su Kinija, ir kuo išmaniosios galios naudojimas

naudingas JAV.

Išmaniosios galios naudojimas, kaip teigia J. Nye ir dalis kitų ekspertų, labiausiai

pastebimas politiniame, ekonominiame ir kultūriniame bendradarbiavime tarp šalių. Be paminėtų

sričių ekspertai pastebi išmaniosios galios naudojimą kariniuose reikaluose.177

M. Gao išskiria

174




Struktūruotas interviu su J. Nye, Op. Cit.; Struktūruotas interviu su C. Dube, Op. Cit.

51

technologijų ir idealogijos sritis.178

Anot D. Smith, kariniame ir ekonominiame bendradarbiavime

JAV laikosi tradicinio poţiūrio ir priemonių, siekiant apsaugoti nacionalinius interesus ir palaikant

atviras rinkas, tačiau kultūrinis bendradarbiavimas tai sritis, kurioje galima taikyti inovatyvų

poţiūrį.179

Tokia eksperto nuomone leidţia teigti, kad išmaniosios galios naudojimas galėtų būti

taikomas kultūrinio bendradarbiavimo sričiai, kuri tradiciškai nėra labai svarbi santykiuose tarp

valstybių.

Išmaniosios galios naudojimo intensyvumą ekspertai sieja su finansavimu

konkrečioms sritims. Kaip teigia C. Dube, JAV Vyriausybė maţai investuoja į kultūrinius ryšius,

bet palyginus daug skiria ekonominiam bendradarbiavimui ir šiek tiek maţiau politiniams

santykiams.180

N. Cull laikosi panašios nuomones ir pastebi, kad kultūriniam bendradarbiavimui

skiriama nepagrįstai maţai dėmesio ir lėšų: „JAV ambasada Kinijoje geriausiu atveju gali išleisti $1

milijoną, kas yra niekas, nes auditoriją sudaro ¼ pasaulio populiacijos“.181

4 lentelė. Susisteminti ir sukonkretinti ekspertų atsakymai į 4-6 klausimus.

Klausimai 4. Kuriose

srityse JAV

labiausiai

pasikliauja

išmaniąja galia

santykiuose su

Kinija?

5. Kokie

įvykiai/veiskmai/sprendi

mai leidţia teigti, kad

JAV realiai naudoja

išmaniąją galią Kinijos

atţvilgiu?

6. Kaip ir kuo

naudingas

išmaniosios galios

naudojimas JAV

santykiuose su

Kinija?

Ekspertai

1. C. Dube Politiniame,

ekonominiame,

kultūriniame ir

kariniame

bendradarbiavime

Bendra karinė misija prieš

piratavimą prie Afrikos

krantų;

Nelaimių padarinių

šalinimo mokymai Kinijos

kariuomenei;

Atvirumas sudentams iš

Kinijos

Išmanioji galia svarbus

uţsienio politikos

įrankis/instrumentas

2. M. Gao Technologijų ir

ideologijų srityse

JAV prekybinis susitarimas

TPP (angl. Trans-Pacific

Partnership) su Ramiojo

vandenyno pakraščių

valstybėmis

Išmanioji galia svarbus

uţsienio politikos

įrankis/instrumentas

3. D. Jaishankar Politiniame,

ekonominiame ir

kultūriniame

Bendradarbiavimas

kariniuose reikaluose

Išmanioji galia gali lemti

efektyvią ir sėkmingą

uţsienio politiką

178




Struktūruotas interviu su N. Cull, Op. Cit.

52

bendradarbiavime

4. N. Cull Kultūriniame

bendradarbiavime

Investicijos į kultūrinius

mainus

Išmanioji galia būdas

vykdyti tarpusavio

mainus

5. J. Nye Politiniame,

ekonominiame ir

kultūriniame

bendradarbiavime

Mainai prekybos ir

socialinėse srityse

Išmaniosios galios

strategija leidţia

integruoti ir palaikyti

galios balansą

6. D. Smith Kultūriniame

bendradarbiavime

Nenurodo jokių Išmanioji galia naudinga

kaip politinė retorika,

skirta vietinių elitų

vartojimui

7. Kinijos reikalų

ekspertas

Visose srityse JAV prekybinis susitarimas

TPP su Ramiojo vandenyno

pakraščių valstybėmis

Išmanioji galia

koncepcija tinkanti

apibūdinti JAV uţsienio

politiką Kinijos atţvilgiu,

tačiau neturi reikšmės tos

politikos formavimui.


Kinijos reikalų eksperto iš Vašingtone esančios tyrimų ir analizės organizacijos

nuomone išmaniosios galios naudojimas teoriškai negalėtų būti skirstomas į tam tikras sritis, nes

šios koncepcijos esmė yra apimti visas sritis ir taikytį bendrą poţiūrį.182

Todėl ekspertas neišskiria

sričių, kuriose išmanioji galia galėtų būti naudojama labiau nei kitose.

Pagrindiniai faktai, įrodantys išmaniosios galios naudojimą Kinijos atţvilgiu, anot J.

Nye, yra mainai, vykstantys tarp abiejų šalių prekybos ir socialinėse srityse.183

Taip pat ekspertai

pastebi keletą faktų kariniame bendradarbiavime, kurie įrodo išmaniosios galios naudojimą. C.

Dube išmaniosios galios naudojimo atvejais įvardija JAV kvietimą Kinijai bendradarbiauti,

kovojant prieš piratų išpuolius prie Afrikos krantų, nelaimių padarinių šalinimo mokymus.184

Minėtasis ekspertas pateikia pavyzdį apie Filipinus, kai praeitais metais šalis nukentėjo nuo uragano

ir jai padėjo uţsienio valstybės, tačiau Kinijos pagalba buvo daug maţesnė nei JAV.185

Toks

menkas Kinijos įsitraukimas buvo kritikuojamas ţiniasklaidoje, kurios pagalba buvo informuojama

apie JAV įsitraukimą ir veiksmus. Itin įdomus pavyzdys apie pagalbą Filipinams, nukentėjusiems

nuo uragano, iliustruoja išmaniosios galios naudojimą, derinant skirtingus instrumentus ir

visapusiškai išnaudojant susidariusią padėtį.

182




Ten pat.

53

N. Cull teigia, kad išmaniosios galios naudojimą įrodo investicijos į kultūrinius

mainus.186

Tai mini ir kiti ekspertai. Anot C. Dube, Amerikos atvirumas studentams jau moka

naudingus dividendus.187

Kaip teigia M. Gao, JAV prekybinis susitarimas su daugiau nei dešimčia

Ramiojo vandenyno prakraščių šalių TPP yra dar vienas išmaniosios galios naudojimo

įrodymas.188

Kinijos reikalų ekspertas iš Vašingtone esančio tyrimų ir analizės organizacijos taip

pat pabrėţia TPP susitarimo svarbą, kuriuo siekiama apjungti Kinijos kaimynus. Tai gali būti

įvardijama kaip ne kietosios galios veiksmai siekiant įgyvendinti kietosios galios strategiją

palaikyti esamą galios balansą Azijoje.

Sunku vertinti ekspertų nuomones, dėl įvykių, veiksmų ar sprendimų, kurie įrodo, jog

JAV naudoja išmaniąją galią uţsienio politikoje Kinijos atţvilgiu. Viena vertus, ekspertai suranda

pakankamai daug faktų, kuriais galima pagrįsti išmaniosios galios naudojimą ir tik įrodo, jog

išmaniąją galią galima įţvelgti konkrečiuose įvykiuose, veiksmuose ar sprendimuose. Kita vertus,

yra ekspertų, surandančių išmaniosios galios koncepciją atitinkančių įvykių ar veiksmų, tačiau jų

nesiejančių su išmaniosios galios naudojimu politikos formavime.

Ekspertai laikosi vieningesnės nuomonės klausimu, kuo naudingas išmaniosios galios

naudojimas JAV santykiuose su Kinija. Anot C. Dube, išmaniosios galios koncepcija yra labai

svarbus JAV uţsienio politikos Kinijos atţvilgiu instrumentas.189

Kiti ekspertai laikosi šiek tiek

nuosaikesnės nuomonės ir pritaria tam, kad išmanioji galia yra svarbi. Visų pirma, išmaniosios

galios koncepcijos dėka, kaip teigia N. Cull, kuriami tarpusavio mainai su Kinija, kurių pagalba

formuojamas supratimas tarp valstybių, neleidţiantis paslysti į realų konfliktą.190

Kaip teigia J. Nye,

išmaniosios galios strategija JAV santykiuose su Kinija leidţia integruoti ir palaikyti galios

balansą.191

Išmanioji galia, kaip teigia Kinijos reikalų ekspertas iš Vašingtone veikiančios tyrimų

ir analizės organizacijos, yra tinkama koncepcija apibūdinti politiką, kurios laikosi JAV, tačiau ši

koncepcija neturi svarbaus vaidmens JAV politikos formavime.192

Pakankamai įdomią idėją,

aiškindamas išmaniosios galios naudą, iškėlė D. Smith, kuris teigia, kad išmanioji galia naudinga

kaip politinė retorika skirta vietinių elitų vartojimui.193

Taigi, išmaniosios galios naudojimas JAV uţsienio politikoje Kinijos atţvilgiu yra itin

svarbus politiniame, ekonominiame ir kultūriniame bendradarbiavime tarp šalių, nors, anot

186








Struktūruotas interviu su D. Smith, Op. Cit.

54

ekspertų, galima išskirti ir kitas sritis. Ekspertai surado itin daug įvykių, veiksmų ir sprendimų,

kurie įrodo, kad išmaniosios galios naudojimas svarbus JAV uţsienio politikoje santykiuose su

Kinija. Vieni svarbiausių faktų, pagrindţiančių išmaniosios galios strategijos naudojimą, yra

mainai, vykstantys tarp šalių įvairiose srityse, kurių svarbiausios yra prekyba, karinis

bendradarbiavimas ir socialiniai ryšiai. Šių mainų pagalba siekiama didinti supratingumą tarp šalių

ir išvengti galimų nesusipratimų. Todėl išmanioji galia yra naudinga kaip uţsienio politikos

instrumentas JAV santykiuose su Kinija.

3.4. Išmaniosios galios naudojimo JAV uţsienio politikoje Kinijos atţvilgiu

ateities prognozės

Šis poskyris, kuriame turinio analizės metodo pagalba analizuojami atsakymai, apima

paskutinę klausimų grupę (7-10 klausimai) iš grieţtai struktūruoto ekspertų interviu. Klausimais

buvo siekiama išsiaiškinti, kaip išmaniosios galios naudojimą JAV uţsienio politikoje Kinijos

atţvilgiu būtų galima vertinti ateityje. Galbūt, išmaniosios galios naudojimas ateityje stiprės arba

silpnės. Taip pat interviu pagalba siekiama išsiaiškinti, ar išmaniosios galios naudojimą galima sieti

su B. Obamos administracija, o galbūt tai ne tik šio prezidento formuojamos uţsienio politikos

bruoţas. Ir galiausiai buvo siekiama, kad ekspertai pateiktų ilgalaikes prognozes ir įvertinti, ar

išmanioji galia gali būti raktas į sėkmingesnį uţsienio politikos tikslų įgyvendinimą.

C. Dube teigia, jog išmanioji galia dar nedavė rezultatų, kurių tikėjosi B. Obama,

tačiau išmanioji galia galbūt uţkirto kelią bereikalingam santykių pablogėjimui ir parodė Kinijai,

kad per daug rizikinga kliautis vien kietąja galia.194

N. Cull laikosi labiau optimistinės nuomonės ir

teigia, kad išmanioji galia yra ateitis, nes ţmonės turi tiek galios, kiek niekad anksčiau neturėjo.195

Tokia savo mintį jis aiškina tuo, kad „pasaulyje yra tik viena super galybė, kurios vardas yra globali

viešoji nuomonė“.196

Galima pritarti ekspertui, nes ateityje, dėl įvairių procesų, kurių tarpe yra ir

globalizacija, viešoji nuomonė taps labai svarbia uţsienio politikoje, todėl valstybės siekdamos

efektyvaus uţsienio politikos tikslų įgyvendinimo turės uţsitikrinti ne tik gerai išvystytą karinę

galią, bet ir pasinaudoti minkštosios galios instrumentais. M. Gao pritaria N. Cull ir prognozuoja,

kad išmaniosios galios svarba ateityje tik didės.197

Vienintelis J. Nye mano, kad ateityje išmaniosios

galios naudojimas išliks toks pats, koks yra ir dabar.198

194



Ten pat; 197


Struktūruotas interviu su J. Nye, Op. Cit.

55

Kiti ekspertai laikosi labiau pesimistinės nuomonės ir teigia, kad išmaniosios galios

terminas ateityje nebus svarbus. D. Smith nuomone yra judama link tradicinės valstybės santvarkos

laikotarpio ir gali praeiti keli dešimtmečiai, kol liberalaus internacionalizmo idėjos sugriš.199

Kinijos reikalų ekspertas iš Vašingtone esančios tyrimų ir analizės organizacijos mano, kad

išmaniosios galios terminas ateityje bus pamirštas, nors idėjos, atitinkančios išmaniosios galios

koncepciją, išliks aktualios, nes JAV sieks surasti būdus kaip sujungti resursus į sėkmingas

strategijas naujame galios pasiskirstymo kontekste.200

„JAV uţsienio politikos specialistai sutinka,

kad kai kurie Kinijos tikslai ir ambicijos turės būti suvarţomi JAV pastangomis, kurios

neišvengiamai bus grindţiamos sąjungomis su regioniniais aktoriais per karinį bendradarbiavimą,

ekonominį vystymąsi ir koordinaciją naujų ir jau esančių formatų pagalba“.201

Ekspertai bevek vieningai pritaria nuomonei, kad išmaniosios galios naudojimas nėra

vien B. Obamos vykdomos uţsienio politikos bruoţas. Kinijos reikalų ekspertas iš Vašingtone

esančios tyrimų ir analizės organizacijos teigia, kad išmaniosios galios koncepcijos nereikia sieti

vien su B. Obama vien dėl to, kad jis įţvelgia JAV politikos tęstinumą Kinijos atţvilgiu.202

Kaip

teigia D. Smith, B. Obama naudoja išmaniosios galios koncepciją savo retorikoje daug daugiau nei

ansktesni prezidentai.203

Taip pat ekspertas prognozuoja, kad ateityje to paties galima tikėtis iš kitų

Demokratų partijos kandidatų, nes Respublikonai linkę pabrėţti valstybės interesus, šovinizmą ir

karinę galią. N. Cull pastebi, kad esant kitam prezidentui išmanioji galia ne tik liks uţsienio

politikos dalis, bet ir iškils būtinybė būsimiems prezidentams naudoti išmaniąją galią.204

4 lentelė. Susisteminti ir sukonkretinti ekspertų atsakymai į 7-10 klausimus

Klausimai 7. Kaip būtų

galima vertinti

JAV

išmaniosios

galios

naudojimą

Kinijos atţvilgiu

ateityje? Ar

išmaniosios

galios

naudojimas

stiprės/maţės?

8. Ar išmaniosios

galios strategija

nėra tik B.

Obamos uţsienio

politikos bruoţas?

Ar galima tikėtis,

kad esant kitam

prezidentui

išmanioji galia

liks JAV uţsienio

politikos dalis?

9. Kokios galėtų

būti ilgalaikės

prognozės

vertinant JAV

išmaniosios galios

naudojimą

santykiuose su

Kinija?

10. Ar išmanioji

galio kaip

uţsienio

politikos įrankis

gali padėti

sėkmingiau

įgyvendinti

uţsienio

politikos

tikslus?

Ekspertai

199



Ten pat.; 202



Struktūruotas interviu su D. Smith, Op. Cit.

56

1. C. Dube Sunku pasakyti Ne tik B. Obamos

politikos bruoţas

Teigiama

prognozė Sunku pasakyti

2. M. Gao Stiprės Ne tik B. Obamos

politikos bruoţas Sunku pasakyti Taip

3. D. Jaishankar Stiprės Sunku pasakyti Sunku pasakyti Sunku pasakyti

4. N. Cull Stiprės Sunku pasakyti Sunku pasakyti Taip

5. J. Nye Išliks, kokia yra Ne tik B. Obamos

politikos bruoţas

Teigiama

prognozė Taip

6. D. Smith Maţės Ne tik B. Obamos

politikos bruoţas

Neigiama


7. Kinijos

reikalų

ekspertas

Maţės Ne tik B. Obamos

politikos bruoţas

Neigiama



Vertinant ilgalaikes ekspertų prognozes apie išmaniosios galios naudojimą

santykiuose su Kinija, sunku įţvelgti aiškias tendencijas tarp ekspertų nuomonių, kurios pasiskirstė

beveik tolygiai. Tenka sutikti su D. Jaishankar nuomone, kad anksčiau ar vėliau kiekviena šalis,

kuri sieks sėkmingo ir efektyvaus uţsienio politikos tikslų įgyvendinimo, turės surasti tinkamą

kietosios ir minkštosios galių balansą.205

Todėl galima teigti, kad išmanioji galia, kaip uţsienio

politikos įrankis, gali padėti JAV sėkmingiau įgyvendinti uţsienio politikos tikslus. Išmaniosios

galios naudojimas ir naudojimo efektyvumas, anot M. Gao priklausys nuo aplinkybių, kurios

susiklostys ateityje.206

N. Cull išlieka optimistiškas apie išmaniosios galios naudojimą, nes teigia,

kad tai taps ne tik naudingu uţsienio politikos instrumentu, bet ir esminiu įrankiu, siekiant

sėkmingo uţsienio politikos tikslų įgyvendinimo.207

Vis dėlto, yra ekspertų, kurie išmaniosios

galios naudojimą vertina skeptiškiau. Kinijos reikalų ekspertas iš Vašingtone esančios tyrimų ir

analizės organizacijos teigia, kad išmanioji galia naudinga, kaip apibūdinantis mokslo terminas

tarptautiniuose santykiuose, o ne kaip gairės politikos formavimui.208

Taigi, remiantis ekspertų nuomonėmis, galima teigti, kad išmaniosios galios

naudojimas JAV santykiuose su Kinija galimai didės, nors yra manančių priešingai. Visgi,

daugumos ekspertų nuomone, išmaniosios galios naudojimas JAV uţsienio politikoje Kinijos

atţvilgiu nėra vien B. Obamos administracijos bruoţas. Nors ekspertai nėra vieningi

prognozuodami išmaniosios galios naudojimą ateityje, dauguma pritaria, kad išmaniosios galios

strategija, kai efektyviai derinami ir visapusiškai išnaudojami kietosios ir minkštosios galių

instrumentai, yra sėkmingos uţsienio politikos garantija.

205




Struktūruotas interviu su Kinijos reikalų ekspertas iš Vašingtone esančios tyrimų ir analizės organizacijos, Op. Cit.

57

IŠVADOS

1. Neoklasikinis realizmas yra kai kurių klasikinio realizmo ir neorealizmo idėjų sintezė.

Šioje realizmo atmainoje tarptautinė sistema analizuojama trimis lygmenimis: tiek sisteminiu, tiek

valstybės, tiek individo lygmeniu. Viena svarbiausių neoklasikinio realizmo idėjų yra tai, kad

valstybės uţsienio politiką lemia ne tik padėtis tarptautinėje sistemoje ar jos santykinės materialios

galios kiekis, bet ir įsiterpiantys kintamieji valstybės lygmenyje. Todėl neoklasikiniai realistai

nesutinka, kad reikia atskirti valstybės uţsienio politikos vidinius ir išorinius veiksnius. Valstybių

elgesį tarptautinėje sistemoje lemia tiek materialūs, tiek nematerialūs veiksniai.

2. Išmanioji galia yra sumanus kietosios ir minkštosios galių instrumentų derinimas

tarpusavyje, kai konkrečioje situacijoje pasirenkamas tinkamas instrumentas ar jų derinys,

uţtikrinantis sėkmingą ir efektyvų uţsienio politikos tikslų įgyvendinimą. Nors išmanioji galia nėra

nei kietoji, nei minkštoji galia, ji daţniau apibūdinama kaip galios taikymo metodas, nei kaip nauja

galios forma. Išmaniosios galios instrumentai apima tiek kietosios galios, tiek minkštosios galios

instrumentus, tarp kurių galima įvardinti diplomatinius, ekonominius, karinius, politinius, teisinius

ir kultūrinius įrankius. Gerai išvystyta karinė galia gali būti papildyta sąjungomis, partnerystėmis,

daugiašalėmis institucijomis, pagalba vystymuisi, viešąja diplomatija, kontaktų kūrimu, švietimu,

mainais ir kitais minkštosios galios įrankiais.

3. JAV Nacionalinėje saugumo strategijoje Kinijai skiriama maţai dėmesio, tačiau

galima teigti, kad strategija atskleidţia dviprasmišką JAV retoriką Kinijos atţvilgiu. Nors

pabrėţiama bendradarbiavimo svarba tiek dvišaliuose, tiek daugiašaliuose santykiuose, tuo pačiu

metu siekiama pabrėţti visapusišką paramą Rytų Azijos regiono partneriams, kurių interesai kertasi

su Kinijos interesais. Išmanioji galia nėra minima strategijoje, tačiau galima įţvelgti minkštosios

galios instrumentų deklaravimą šalia gerai išvystytų kietosios galios instrumentų. JAV aukščiausių

pareigūnų oficialios retorikos Kinijos atţvilgiu po 2009 metų analizė leidţia teigti, kad Kinija yra

svarbi JAV uţsienio politikoje. JAV pareigūnai mini išmaniąją galią, kurią įvardija kaip siekiamybę

uţsienio politikoje. Retorikoje pareigūnai pabrėţia minkštosios galios instrumentų vystymo svarbą.

Vertinant oficialios JAV retorikos analizės rezultatus, galima teigti, kad išmanioji galia

deklaruojama kaip uţsienio politikos įrankis JAV santykiuose su Kinija po 2009 metų. Tiek

Nacionalinė saugumo strategija, tiek oficiali aukščiausių pareigūnų retorika leidţia teigti, kad JAV

siekia stiprinti prioritetiniais tapusius minkštosios galios instrumentus šalia gerai išvystytos

kietosios galios. Tokiu būdu būtų galima pasiekti išmaniosios galios strategijos įgyvendinimo

uţsienio politikoje.

58

4. Nėra vieningos nuomonės, dėl išmaniosios galios naudojimo Kinijos atţvilgiu. Tačiau

ekspertai vieningi dėl to, kad nereikalinga takoskyra tarp iki 2009 metų ir po 2009 metų laikotarpių.

Išmaniosios galios naudojimas labiausiai pastebimas politiniame, ekonominiame ir kultūriniame

bendradarbiavime, tačiau atskiri ekspertai išskiria ir kitų sričių. Nors atrandama daug faktų

įrodančių išmaniosios galios naudojimą, labiausiai išskiriami mainai, kurie vyksta prekybos, karinio

bendradarbiavimo ir socialinių ryšių srityse. Daugumos apklaustų ekspertų nuomone išmaniosios

galios naudojimas JAV uţsienio politikoje Kinijos atţvilgiu tik didės, tačiau yra manančių

priešingai. Vis dėlto, ekspertai beveik vieningai sutinka, kad išmanioji galia JAV uţsienio politikoje

nėra vien tik B. Obamos administracijos bruoţas. Nors ekspertai nėra vieningi prognozuodami

išmaniosios galios ateitį ilgalaikėje perspektyvoje, sutariama, kad išmaniosios galios naudojimas

uţsienio politikos strategijoje gali lemti sėkmingą ir efektyvų tikslų įgyvendinimą. Taigi,

išmaniosios galios naudojimą JAV santykiuose su Kinija po 2009 metų sunku įvardinti kaip svarbią

JAV uţsienio politikos dalį.

5. JAV uţsienio politikoje po 2009 metų išryškėjo tikslas vystyti prioritetiniais tapusius

minkštosios galios instrumentus, kuriuos derinant su gerai išvystyta karine galia būtų siekiama

išmaniosios galios strategijos įgyvendinimo. Tačiau toks siekis pastebimas tik oficialioje JAV

retorikoje Kinijos atţvilgiu, kurioje tiesiogiai deklaruojamas išmaniosios galios naudojimas.

Tarptautinių santykių ekspertų nuomonių tyrimas leidţia kritiškai vertinti oficialios retorikos

analizės rezultatus, nes nėra vieningo sutarimo, dėl išmaniosios galios naudojimo JAV santykiuose

su Kinija. Vyrauja skirtingos nuomonės, nes išmaniosios galios terminas yra tinkamas apibūdinant

JAV uţsienio politiką Kinijos atţvilgiu po 2009 metų, tačiau nėra aktualus tos politikos formavime.

Taigi, darbo eigoje buvo tik iš dalies patvirtintas įvade išsikeltas ginamasis teiginys/hipotezė, kad

JAV naudoja išmaniąją galią kaip uţsienio politikos įrankį Kinijos atţvilgiu po 2009 metų.

6. Galima teigti, kad išmanioji galia neatsiejama nuo JAV santykių su Kinija po 2009

metų. Nors išmanioji galia, dėl naudojamos oficialios JAV retorikos gali pasirodyti kaip svarbi

uţsienio politikos dalis, tarptautinių santykių ekspertų nuomone, jos naudojimas santykiuose su

Kinija vertinamas daug kritiškiau. Tačiau ateityje išmanioji galia gali tapti itin svarbia JAV uţsienio

politikos Kinijos atţvilgiu dalimi, nes neabejojama išmaniosios galios strategijos efektyvumu ir

nauda. Išmanioji galia gali pasitarnauti kaip priemonė JAV galios viršenybei uţtikrinti prieš

kylančią Kinijos galią.

59

LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS:

1. Burchill S., Linklater A., Devetak R., Donnelly J., Paterson M., Reus-Smit C., True J.

Theories of International Relations, Palgrave Macmillan, 2005;

2. Dunne, T., Schmidt B. C., The Globalization of World Politics: An introduction to

international relations, Part Two: Realism, Second Edition, Oxford, 2001;

3. Elman C., Realism// Williams P. D. (ed.) Security Studies An Introduction, London and

New York, Routledge, 2008;

4. Goldstein J. S., Pevehouse J. C. International Relations, 7th Edition, Longman Publishers,

2006;

5. Griffiths M., O'Callaghan T. International Relations: the Key Concepts, London and New

York, Routledge, 2002;

6. Lasswel D. H., Kaplan A. Power and Society, New Haven: Yale University Press, 1950;

7. Lobell S. E., Ripsman N. M., Taliaferro J. W. Neoclassical Realism, The State, and Foreign

Policy, Cambridge: Cambridge University Press, 2009;

8. Morgenthau H., Politika tarp valstybių, Kova dėl galios ir taikos, Margi Raštai, Vilnius,

2011;

9. Parsons T. On the Concept of Political Power, Sociological Theory and Modern Society,

New York: The Free Press, 1967;

10. Paulauskas K., Statkus N. Tarp Geopolitikos ir postmoderno: kur link sukti Lietuvos

uţsienio politikai? Generolo Jono Ţemaičio Lietuvos karo akademija, Vilnius, 2008;

11. Sean M., The Hidden History of Realism: A Genealogy of Power Politics, New York:

Palgrave Macmillan, 2006;

12. Weber M. The Theory of Social and Economic Organization, New York, Free Press, 1965;

13. Zakaria F. From Wealth to Power: The Unusual Origins of America's World Role,

Princeton, 1998;

Straipsniai periodiniuose moksliniuose ţurnaluose

60

14. Awwad R., Zweiri M. Obama‟s “Smart-Power” Strategy, One Year On: The Case of the

Middle East, Digest of Middle East Studies, Spring 2010;

15. Bremmer I. Superpower or Superbust?, The National Interest, Noverber/December 2013;

16. Brown J. Smart power in, public diplomacy out? Place Branding and Public Diplomacy, 5,

2009;

17. Charmelot J. Le „smart power“ américain, un défi pour l‟Europe, Questiuo d„Europe,

n.127, 2009;

18. Dahl R. A. The Concept of Power , Behavioral Science, 2:3, 1957;

19. Dong W. China„s Trade Relations with the United States in Perspective, Journal of Current

Chinese Affairs, 39, 3, 2010;

20. Dreyer J. T. US-China Relations: engagement or talking past each other? Journal of

Contemporary China, 2008, 17 (57), November;

21. Dumbaugh K. Taiwan„s Political Status: Historical Background and Its Implications for

U.S. Washington Journal of Modern China, 2010 12 01;

22. Feng L., Ruizhuang Z., The Typologies of Realism, Chinese Journal of International

Politics, Vol. 1, 2006;

23. Garrett G. Chinese-US Economic Relations After the Global Financial Crisis, Rising China:

Challanges and Opportunities, 2009.

24. Goldstein A. First Things First, The Pressing Danger of Crisis Instability in U.S.-China

Relations, International Security, Vol. 37, No. 4, 2013;

25. Hart J. Three Approaches to the Measurement of Power in International Relations,

International Organization, Vol. 30, No. 2, 1976;

26. Kačinskas R. Galia ir derybos, Politologija, 2005/1 (37);

27. Kemp W., Paulauskas R. Adapt or Die: „Smart Power“. Adaptive Leadership, Lithuanian

Chairmanship and the Evolution of the OSCE, Lithuanian Foreign Policy Review, No. 27,

2012;

28. Kitchen N. Systemic pressures and domestic ideas: a neoclassical realist model of grand

strategy formation, Review of International Studies, 2010;

61

29. Mariano S. J., O„Brien C. B. US Army Afirca: Smart Power in Action, Smart Wars Journal,

2009;

30. Nossel S. Smart Power, Foreign Affairs, 2004, 83 (2);

31. Nye J. Soft Power: the means to success in world politics, Public Affairs, 2004;

32. Nye J. S. Smart Power and the „War on Terror“, Asia-Pacific Review, Vol. 15, No. 1, 2008;

33. Nye J. S. The Future of China-US Relations, Washington Journal of Modern China, 2008;

34. Nye J. S. Diplomacy and Soft Power, The ANNALS of the American Academy of Political

and Social Science, 2008, Nr. 616;

35. Petraitis J. Politinis realizmas tarptautiniuose santykiuose: samprata ir nesusipratimai po

Šaltojo karo, Politologija, 2012/1 (65);

36. Rathbun B.“A Rose by any other Name: Neoclassical Realism as the Logical and Necessary

Extension of Structural Realism”, Security Studies, nr. 17, 2008;

37. Rose G. „Neoclassical Realism and Theories of Foreign Policy‟, World Politics, 51:1, 1998;

38. Schweller R. L. “Neorealism's Status Quo Bias: What Security Dilemma?” Security Studies

5, no. 3 Spring, 1996;

39. Sean M. ”Review: Realism and America‟s Rise: A Review Essay,” International Security

23:2, pp. 157-182, Fall 1998;

40. Taliaferro J. W. State Building for Future Wars: Neoclassical Realism and the Resource-

Extractive State, Security Studies, 15 no. 3 (July–September 2006);

41. Wilson E. J. Hard Power, Soft Power, Smart Power, The Annals of the American Academy

of Political and Social Science. 2008;

42. Zhu P. Where U.S. and China Soft Powers Meet, Journal of US-China Public

Administration, Vol. 9, No. 2, 2012;

Oficialios pareigūnų kalbos

43. Biden J. Remarks by Vice President Biden at 45th Munich Conference on Security,

Germany, 2009 02 07, rasta: www.whitehouse.gov, ţiūrėta: 2013 11 21;


62

44. Biden J. Remarks by Vice President Joseph Biden on U.S.-China Relations, Sichuan

University, Chengdu, China 2011 08 21, rasta: www.whitehouse.gov, ţiūrėta: 2013 11 21;

45. Chu S. Testimony to the Senate Committee on Environment and Public Works - As

Prepared for Delivery, 2009 10 27, rasta: http://www.energy.gov, ţiūrėta: 2013 11 24;

46. Chu S. Secretary Chu's Remarks on the Anniversary of the Recovery Act, 2010 02 19, rasta:

http://www.energy.gov, ţiūrėta: 2013 11 24;

47. Chu S. Testimony to Senate Energy and Water Development Subcommittee, 2010 04 28,

rasta: http://www.energy.gov, ţiūrėta: 2013 11 24;

48. Chu S. Secretary Steven Chu's Remarks as Prepared for Delivery at the Pomona College

Commencement, 2011 05 15; rasta: http://www.energy.gov, ţiūrėta: 2013 11 24;

49. Chu S. Secretary Chu Speaks at GE Solar Facility, 2011 11 18; rasta:


50. Chu S. Secretary Chu's Remarks at Detroit Economic Club, 2012 01 11, rasta:


51. Chu S. Secretary Chu's Written Testimony before the House Committee on Oversight and

Government Reform 2012 03 19, rasta: http://www.energy.gov, ţiūrėta: 2013 11 24;

52. Chu S. Secretary Chu's Remarks at the World Renewable Energy Forum Press Availability,

2012 05 16, rasta: http://www.energy.gov, ţiūrėta: 2013 11 24;

53. Clinton H. Nomination Hearing To Be Secretary of State, Secretary of State Statement

before the Senate Foreign Relations Committee Washington, 2009 01 13, rasta:

www.state.gov, ţiūrėta: 2013 11 21;

54. Clinton H. Foreign Policy and Diplomacy, Remarks With Reporters in the Correspondents'

Room Washington, 2009 01 27, rasta: www.state.gov, ţiūrėta: 2013 11 21;

55. Clinton H. U.S.-Asia Relations: Indispensable to Our Future, Remarks Hillary Rodham

Clinton Secretary of State Remarks at the Asia Society New York, 2009 02 13, rasta:


56. Clinton H. National Security Through Diplomacy, Secretary of State Remarks Before House

Appropriations Subcommittee on State, Foreign Operations, and Related Programs

Washington, 2009 04 23, rasta: www.state.gov, ţiūrėta: 2013 11 21;


http://energy.gov/

http://energy.gov/

http://energy.gov/

http://energy.gov/

http://energy.gov/

http://energy.gov/

http://energy.gov/

http://energy.gov/





63

57. Clinton H. Smart Power Speech, Council of Foreign Relations Washington, 2009 07 15,

rasta: www.state.gov, ţiūrėta: 2013 11 21;

58. Clinton H. Remarks at Plenary Session of the U.S.-China Strategic and Economic Dialogue,

Washington, 2009 07 27, rasta: www.state.gov, ţiūrėta: 2013 11 21;

59. Clinton H. Inaugural Richard C. Holbrooke Lecture on a Broad Vision of U.S.-China

Relations in the 21st Century, Benjamin Franklin Room Washington, 2011 01 14, rasta:


60. Gates R. Landon Lecture (Kansas State University), Manhattan, Kansas, 2009 11 26, rasta:

www.defence.gov, ţiūrėta: 2013 11 22;

61. Gates R. Opening Statement on DoD Challenges to the Senate Armed Services Committee,

Dirksen Senate Office Building, Washington, 2009 01 27, rasta: www.defence.gov, ţiūrėta:

2013 11 22;

62. Gates R. Submitted Statement on DoD Challenges to the Senate Armed Services

Committee, Washington, D.C., 2009 01 27, rasta: www.defence.gov, ţiūrėta: 2013 11 22;

63. Gates R. International Institute for Strategic Studies, Singapore, 2009 05 30, rasta:


64. Gates R. Economic Club of Chicago, 2009 07 16, rasta: www.defence.gov, ţiūrėta: 2013 11

22;

65. Gates R. Air Force Association Convention, National Harbor, 2009 09 16, rasta:


66. Gates R. International Institute For Strategic Studies (Shangri-La--Asia Security),

Singapore, 2010 06 05, rasta: www.defence.gov, ţiūrėta: 2013 11 22;

67. Gates R. Eisenhower Library (Defense Spending), 2010 05 08, rasta: www.defence.gov,

ţiūrėta: 2013 11 22;

68. Gates R. Keio University, Tokyo, Japan, 2011 01 14, rasta: www.defence.gov, ţiūrėta: 2013

11 22.

69. Hagel C. International Institute for Strategic Studies (Shangri-La Dialogue), Singapore,

2013 06 01, rasta: www.defence.gov, ţiūrėta: 2013 11 22.

70. Kerry J. Remarks at Energy Cooperation Event Remarks, Beijing, China, 2013 05 13, rasta:

www.state.gov, ţiūrėta: 2013 11 21.















64

71. Panetta L. Lee H. Hamilton Lecture, Woodrow Wilson Center, Washington, 2011 10 11,

rasta: www.defence.gov, ţiūrėta: 2013 11 22;

72. Panetta L. PLA Engineering Academy of Armored Forces, Beijing, China, 2012 09 19,

rasta: www.defence.gov, ţiūrėta: 2013 11 22;

73. Panetta L. King's College London, UK, Friday, 2013 01 18, rasta: www.defence.gov,

ţiūrėta: 2013 11 22;

74. Obama B. Remarks by the President at the U.S./China Strategic and Economic Dialogue,

Ronald Reagan Building and International Trade Center Washington, 2009 07 27, rasta:

www.whitehouse.gov, ţiūrėta: 2013 11 21.

75. Obama B. Remarks by President Barack Obama at Town Hall Meeting with Future Chinese

Leaders, Museum of Science and Technology, Shanghai, China, 2009 11 16, rasta:

www.whitehouse.gov, ţiūrėta: 2013 11 21;

76. Obama B. Press Conference with President Obama and President Hu of the People's

Republic of China, 2011 01 19, rasta: www.whitehouse.gov, ţiūrėta: 2013 11 21;

Interviu

77. Struktūruotas interviu su N. Cull, atliktas elektroniniu paštu 2014 02 24-25;

78. Struktūruotas interviu su C. Dube, atliktas elektroniniu paštu 2014 02 24-25;

79. Struktūruotas interviu su J. Nye, atliktas elektroniniu paštu 2014 02 24- 04 04;

80. Stuktūruotas interviu su D. Smith, atliktas elektroniu paštu 2014 03 26-27;

81. Struktūruotas interviu su M. Gao, atliktas elektroniniu paštu 2014 03 26-27;

82. Struktūruotas interviu su D. Jaishankar, atliktas elektroniniu paštu 2014 03 26;

83. Struktūruotas interviu su Kinijos reikalų ekspertu iš Vašingtone esančios tyrimų ir analizės

organizacijos, atliktas elektroniniu paštu 2014 03 31;

Kiti šaltiniai

84. Armitage, R. L., Nye J. S. CSIS Commission on Smart Power: A Smarter, More Secure

America. Washington, DC: Center for Strategic & International Studies,. Available from the

Center for Strategic & International Studies, 2007, rasta:

http://csis.org/files/media/csis/pubs/071106_csissmartpowerreport.pdf; ţiūrėta: 2013 05 20;







http://csis.org/files/media/csis/pubs/071106_csissmartpowerreport.pdf

65

85. Best Jr. R. A. The National Security Council: An Organizational Assessment, CRS Report

for Congress, 2011 12 28, rasta: http://www.fas.org/sgp/crs/natsec/RL30840.pdf, ţiūrėta:

2013 11 20.

86. Inderfurth K. Fateful Decisions: Inside the National Security Council, Oxford University

Press, New York, 2004;

87. Lindsay J. M. The Globalization of Politics: American Foreign Policy for a New Century,

Council on Foreign Relations, rasta: http://www.cfr.org/world/globalization-politics-

american-foreign-policy-new-century/p6330, ţiūrėta: 2013 11 22;

88. Nye J. Testing Obama„s Foreign Policy, Project Syndicate, 2009 12 09, rasta:

http://www.project-syndicate.org/commentary/testing-obama-s-foreign-policy, ţiūrėta: 2013

11 24;

89. Nye J. S. American Power in the Twenty-First Century, Project Syndicate, 2009,

http://www.project-syndicate.org/commentary/american-power-in-the-twenty-first-century;

ţiūrėta: 2013 05 25.

90. Nye J. S. The Benefits of Soft Power, rasta: http://hbswk.hbs.edu/archive/4290.html, ţiūrėta:

2013 05 19.

91. Paulauskas K. Saugumo studijų būklė ir raidos tendencijos, Lietuvos metinė strateginė

apţvalga, 2006;

92. Romanova T., Neoclassical Realism and Today‟s Russia, Russia in Global Affairs, rasta:

http://eng.globalaffairs.ru/number/Neoclassical-Realism-and-Todays-Russia-15681, ţiūrėta:

2013.05.01.

93. The White House, National Security Strategy, Washington, 2010 05;

94. Treverton G. F., Jones S. G. Measuring National Power, National Security Research

Division, RAND, rasta:

http://www.rand.org/content/dam/rand/pubs/conf_proceedings/2005/RAND_CF215.pdf;

ţiūrėta: 2013 05 23;

95. U.S. Energy Information Administration, Independent Statistics & Analysis, rasta:

http://www.eia.gov/COUNTRIES/country-data.cfm?fips=CH, ţiūrėta: 2013 11 23.

96. Clayton Dube kvalifikacija, rasta: http://china.usc.edu/showArticle.aspx?articleID=288,

ţiūrėta: 2014 03 22;

http://www.fas.org/sgp/crs/natsec/RL30840.pdf





http://hbswk.hbs.edu/archive/4290.html

http://eng.globalaffairs.ru/number/Neoclassical-Realism-and-Todays-Russia-15681

http://www.rand.org/content/dam/rand/pubs/conf_proceedings/2005/RAND_CF215.pdf

http://www.eia.gov/COUNTRIES/country-data.cfm?fips=CH

http://china.usc.edu/showArticle.aspx?articleID=288

66

97. Mobo Gao kvalifikacija, rasta: http://www.adelaide.edu.au/directory/mobo.gao, ţiūrėta:

2014 03 22.

98. Dhruva Jaishankar kvalifikacija, rasta: http://www.gmfus.org/expert/experts_dirc/dhruva-

jaishankar/, ţiūrėta: 2014 02 23;

99. David Smith kvalifikacija, rasta: http://ussc.edu.au/people/david-smith, ţiūrėta: 2014 03 23;

100. Joseph Nye kvalifikacija, rasta: http://www.hks.harvard.edu/about/faculty-staff-

directory/joseph-nye, http://joenye.com/, ţiūrėta: 2014 03 25.

101. Nicholas Cull kvalifikacija, rasta: http://uscpublicdiplomacy.org/users/nicholas_cull,

ţiūrėta: 20014 03 26

http://www.adelaide.edu.au/directory/mobo.gao



http://ussc.edu.au/people/david-smith



http://joenye.com/

http://uscpublicdiplomacy.org/users/nicholas_cull

iŠmanioji galia kaip uŢsienio politikos Įrankis jav

Documents