ŠiauliŲ universitetas - su.lt universitetas nr.8 2010.pdf · tojądalyviųaktyvumu,siūlomųpra...
TRANSCRIPT
ŠIAULIŲ UNIVERSITETASNr. 8 (2020) 2010 m. spalio 7 d. Laikraštis
LauraARNOTAITĖ,VaidaMONKŪNAITĖŠU Hu ma ni ta ri nio fa kul te tolietuviųfilologijosirryšiųsuvisuomeneIIIkursostudentės
Aukštaitijos sostinėje Panevėžyjekątikpraūžusiparoda„ExpoAukštaitija2010“nustebinonevieną lankytoją dalyvių aktyvumu, siūlomų pramogų, paslaugų, prekių gausa. Trisdienas,rugsėjo30–spalio2d.,vykęsrenginysabejingųnepaliko.Daugiausia, kaip ir buvo tikėtasi, lankytojųsulaukta šeštadienį, kada į „CIDO“arenąsugužėjosvečiaiiškitųmiestų.
Ši „EXPO Aukštaitija“ parodabuvo jubiliejinė – penkioliktoji. Organizatoriai džiaugėsi, kad šiaismetais parodoje dalyvavo rekordinisdalyvių skaičius, dvigubai daugiauneipraėjusiaismetais,net170versloįmonių pristatė savo gaminius ir paslaugas, amatininkai siūlė rankųdarbopapuošalus,valstybiniųinstitucijųatstovai supažindino su savo darbosubtilybėmis,švietimoįstaigoskvietėpasidomėti siūlomomis studijų programomis.
Daug dėmesio sulaukė pirmąkartą parodoje dalyvavęs Šiauliųuniversitetas. Mūsų studentai kvietėpanevėžiečius ir miesto svečius susipažinti suUniversiteto studijų programomis, pabendrauti, išbandytidailės terapiją, optometrijos įrenginiusirapiejuossužinotidaugiau,nesoptometrijos specialistus Lietuvoje rengia tik Šiaulių universitetas, odailės terapijos mokosi specialiosiospedagogikosstudentai.
Kineziterapijos specialybės studentės lankytojus nustebino masažomalonumais, pasakojimais apie masažavimo paslaptis. Technologijosfakulteto atstovai demonstravopripažinimo Europoje sulaukusią
Pa ro da „EXPO Aukštai ti ja 2010“ sulaukėdideliosusidomėjimo
žvilgsniosekimosistemą.Lankytojaidomėjosi mūsų Universiteto studijųkokybe,klausėapiekonkrečiasstudijųprogramas, studijų kainas. BendraujantsupanevėžiečiaissiektasužinotijųnuomonęapieŠiauliųuniversitetą.Dauguma jaunų žmonių, abiturientųsvarsto apie studijas užsienyje, todėlnorėta įrodyti, kadkokybiškas studijas siūlo ir mūsų Universitetas. Jaunimądominone tik studijavimo, betir studentavimo ypatumai, kuriaismielai pasidalijo parodoje dalyvavęstudentai:pasakojoapieneakademinęveiklą, meno kolektyvus, pramogasŠiauliųmieste.
Prie Universiteto paviljono stabtelėjo ne vienas Universitetą baigęsstudentas su šeima, norėdamas pasidžiaugtisavoAlmamater,prašydamasperduotilinkėjimusdėstytojams.BuvęsŠiauliųuniversiteto studentas,dabarPanevėžiokolegijos dėstytojasGirmantas Rudokas džiaugėsi, kad
parodojedalyvaujairšvietimoįstaigos,kuriosiružauginabūsimuosiusverslininkus,menininkus.ŠeštadienįparodosdalyviamskoncertavoŠiaulių universiteto estrados meno studijųprogramosstudentai.
Daugeliui pašnekovų šių metųparoda paliko didesnį įspūdį neipraėjusioji ne tik dėl gausesnio dalyvių skaičiaus, bet ir dėl didelėsįvairovės siūlomų paslaugų, prekių. Lankytojai džiaugėsi dalyviųpasiekimais ir tikėjosi kitaismetaisvėlvisusišvysti.
Universiteto paviljonas apdovanotas parodos diplomu „Užnovatoriškas idėjas“, padėkosuž dalyvavimą parodoje įteiktosUniversitetui ir estrados menostudijųprogramosstudentams.
Nuotraukoje: Studijų skyriausdarbuotojos K. Mickevičienė irI. Bilbokaitė su PanevėžiomiestomeruV.Satkevičiumi.
Mūsųstudentaikovosdėl„Ateitieslyderių“vardo
IrmaKURŠENTAITYTĖ
Spalio mėnesį LRT televizijoje startuoja naujas Lietuvostelevizijosprojektas–žiniųviktorina „Universitetų lyga – ateities lyderiai“. Tai „Lietuvostūkstantmečio vaikų“ autoriųnaujalaida,tikšįkartsavožiniasdemonstruosLietuvosuniversitetųstudentai.Laidosvedėjas–prof.A.Bumblauskas.
Šiauliųuniversitetas,kaipirdar12kitų Lietuvos universitetų, dalyvausšioje studentų lygoje. Universitetųkomandos kausis dviejuosepogrupiuose. A pogrupyje, kuriamebusŠiaulių universiteto komanda, išvisovaržysis6universitetai,oBpogrupyje–6.Visoskomandossusikaustarpusavyje.Svarbiausiasurinktikuodaugiautaškų.Kiekvienosviktorinosmetustudentųkomandaturėsatsakyti į 7 klausimus.Perminutękomanda turės pateikti atsakymą į pateiktąklausimąarįvykdytiužduotį.
Rugsėjo mėnesį vyko mūsų studentų komandos atranka. Joje dalyvauti buvo kviečiami visi norintieji. Atrankoje buvo laukiama gabių,pažangių, komunikabilių studentų,kurie nebijotų eterio, viešumo. Pirminėseanketosebuvodomimasistudentų gyvenimo tikslais, jų kredo,klausiama, ar jie yra principingi, argalibūti lyderiaisirkt.Posėdžiavusiatrankos komisija, kurioje buvo studijųprorektorius,kaikurių fakultetųdekanai,ŠUSA,Studentųreikalųtar
nybos,ŠUrinkodarosgrupėsvadovai,atrinko7žmoniųkomandą,atstovausiančiąmūsųUniversitetuiLRTprojekte.Taigi į komandąpateko:Aurimas Šimkus, Giedrius Vaitkevičius,MantvydasVaičius,AndriusJonušas,Laura Lučinskaitė, Asta Norbutaitėir Aurelija Marcinkutė (atsarginisžaidėjasMartynasPetreikis).Komandoskapitonas–MantvydasVaičius.
Pasirengti projektui mūsų studentamspadedakonsultacijos su laidos vedėju, papildomosUniversitetodėstytojų paskaitos, tarpusavio bendravimas.
Spalio 5 d. Lietuvos televizijojeįvyko pirmosios laidos filmavimas.Po pirmojo mūšio mūsiškiai buvokiek nusiminę, tačiau kupini ryžtosiektipergalių.KomandosnarėLauraLučinskaitė,Socialinėsgerovėsirnegalės studijų fakulteto ketvirtakursė,povaržybųsakė,kadtokiamežaidimedaug lemia tai, kokį klausimą gausi:„Manau, kad svarbiausia yra įžvalgairloginismąstymas.Žiniųmesturimepakankamai.“
Pirmąją mūsiškių dvikovą suLietuvosJ.Žemaičiokaroakademijoskomandagalėsimepamatytilapkričiomėnesį.
Projektasvyksspalio–kovomėnesiais,todėlmūsųkomandaivisąlaikąreikės labai didelio sirgalių palaikymo. Sekite studentų pasirodymus,palaikykite juos, kartu garsinkimeŠiauliųuniversitetą!Mes irgigalimebūtilyderiai!
ZenonoRipinskionuotr.
– Rugsėjo 1ąją Šiauliuoseviešėjusi šalies prezidentė DaliaGrybauskaitėpareiškė,kadregioninius universitetus būtina išsaugoti.Nuošiovizitopraėjomėnuo.ArUniversitetasstengiasiišnaudotipalankiąsituaciją?
– Visi galime pasidžiaugti tokiaprezidentėspozicija.Tikiu,kadšipolitikabusįgyvendinta.Jukprezidentėpabrėžė,kadduregioniniaiuniversitetai yra regionų kultūros, mokslo,meno, socialinės gerovės židiniai.Mūsų ir Klaipėdos universitetai iranksčiau,irdabardaroviską,kadskatintųabiejųregionųplėtrą.DarankstyvąpavasarįsuKlaipėdosuniversi
RektoriusVidasLauruškaapieiššūkiusirprioritetus
tetu pasirašėme ketinimų protokolądėl konsorciumo steigimo.Tikiuosi,spaliomėnesįpasirašysimejungtinėsveiklos sutartį. Jau dabar kalbameapiedoktorantūrą,klaipėdiečiaimuskviečia dalyvauti Jūrų slėnio veikloje, keičiamės dėstytojais. Visoskonkrečios veiklos – bendrų studijųprogramų rengimas, mokslininkųbendradarbiavimas ir kiti darbai –priklausys nuo konkrečių fakultetų,grupių,mokslokolektyvųplanų.
–Ko galima tikėtis iš Švietimoirmoksloministerijos–jukji,kaipsakoma,užsakomuziką.
– Taip, Ministerija formuoja vyriausybėsšvietimopolitiką.ŠiuometuMinisterijos pozicija tokia – tyluramu, galbūt ten dabar aptarinėjamos šių metų priėmimo klaidos.Mes, regioninių universitetų rektoriai,norėjomesusitiktisušvietimoirmoksloministru,betjodienotvarkėjenebuvo mums skirto laiko. GalbūtministrosulauksimŠiauliuose.Bandysime inicijuoti, kad regioniniamsuniversitetams (ir dar keletui kitų– Žemės ūkio,Kūno kultūros) būtųsuteiktostamtikrosvalstybiniųvietųkvotos.
–Artairealu?– Šiuo metu priėmimo situaci
javisiškai liberali:ką tikmokyklas,gimnazijasbaigęjaunižmonės,rinkdamiesi studijų programas, galimasakyti, formuoja valstybėspolitiką.
Kai kurios labai populiarios programosšiandienLietuvainėralabaireikalingos–yra tossritiesspecialistųperteklius,okitos,atvirkščiai,nesurenka studentų. Juk niekasneplanuoja, kiek ir kokių specialistųLietuvoje reikės po penkeriųar daugiau metų. Turėtume žinoti,kiekinžinierių,vadybininkųirkitųspecialistų reikėsmūsų regione popenkeriųmetų,Universitetasgautųtam tikrąvalstybiniųvietųkiekį,odėlkitųvietųkonkuruotumesukitaisuniversitetais.NorsŠiauliaiyraregiono centras, puikus miestas,tačiau čia prisikviesti kitus universitetus baigusius žmones yra labaisunku.Nenoriusutiktisutais,kuriekalba,kadsostinęjaunimasrenkasidėl to, kad ten yra geresnė studijųkokybė. Galiu pateikti pavyzdį:šiaismetaislietuviųfilologijosprogramamūsųUniversitetenesurinkostudentų,norsLietuviųfilologijosirkomunikacijos katedroje dirba beveikvienmokslųdaktarai,išjųnet5–habilituotidaktarai.Manau,kadjaunimas Vilnių ar Kauną renkasidėl didesniomiesto gyvenimo privalumų,infrastruktūros,onedėlto,kadpasmusstudijųprogramosyražemesniolygio.
– Vadinasi, mes turime viskądarytitrigubaigeriau.
–Visadataipsakau–turimdirbtitriskartusgeriau,kadpasiektumetąpatįrezultatą.
– Vis dėlto studentų pas musmažėjane tik todėl, kadŠiauliai–provincija.
Nukelta į 2 p.
Lietuvosstudentųkrepšiniolygosvaržybasmūsųstudentaipradėjopergale
Spalio 4 d. Šiaulių universiteto krepšininkai pradėjo Lietuvos studentų lygos(LSKL) čempionatomaratoną.
Pirmose rungtynėse mūsiškiai savoaikštelėje po itin atkaklios kovos rezultatu 79:74 (15:18,19:21, 25:20, 20:15)nugalėjo Klaipėdosuniversitetą.
Plačiau apie nau-jąjį LSKL čem pio-natą ir mūsų studentų naująjį sporto sezoną skai ty ki te 8 p.
2 psl. 2010 10 07
Šiau lių uni versi te to Studijų rinkodaros grupės vadovė Li na Bi vai nienė: „Svarbiausia turėti gerų idėjų.“
Atkelta iš 1 p.
RugsėjopradžiojeįkurtosStudijųrinkodaros grupės vadovėLinaBivainienė juokauja,kadtrečiąsavaitęjaučiasilygprezidentė,kuriaireikėtųturėtiasmeninįsekretorių,nestelefonasnetyla.Naujosiosgrupėsvadovęiškartoužgriuvodvilabaisvarbiosveiklos: pasiruošimasPanevėžyje vykusiaiparodai„EXPOAukštaitija“ irLTVžaidimo„Lietuvosuniversitetųžiniųlyga–ateitieslyderiai“dalyviųatranka.
Studijųrinkodarosgrupėstikslas–atvirasUniversitetas
–Kaiskelbėmeatranką,giliaiširdy jutau nerimą – ar turėsim šauniųstudentų, ar pajėgsime suformuotikomandą? Šiandienmanau, kad komandayrapatigeriausia,kokiąmesšiuometugalimturėti.Studentųakysžiba, jie patys nori dalyvauti, suvokia atsakomybę. Noriu padėkoti visiems,kuriedirbasukomanda.Pirmąkartą pajutau, kad Universitete yrabendruomenė. Nereikėjo daug kartųprašinėti, tik paskambini į katedrą –irmūsų komandai iš karto siūlomospaskaitos, kitokia pagalba.Prisidedanet ir tie fakultetai, kurių studentųkomandoje nėra (pavyzdžiui, Technologijos).Žinoma,negaližinoti,kokiebusrezultatai–galmūsiškiaistudijojesutriks,ogalkaip tiksužibės.Visiems norisi, kad rezultatas būtųgeras.Manau, bendruomenėpradėjosuvokti,kadturimkeistis.
– Kodėl tam konkursui skiriamastoksdidelisdėmesys?
– Studentai televizijos studijojekursmūsųįvaizdį,jiekalbėsužmus–taibusmūsųvisųveiksmųrezultatas.Ištikrųjųjiemsužkrovėmedidelęnaštą.Žinoma,persavaitę„neįpūsim“žinių,kuriųjiemsstinga,betsvarbu,kadjielaisvaijaustųsitelevizijosstudijoje,kūrybingaiatsakinėtųįklausimus.
– Komisijos nariai džiaugėsi,kad atrankoje dalyvavę studentai labai gražiai kalbėjo apieUniversitetą.Matyt, visa Universitetobendruomenė iš tų jaunų žmoniųgalėtųpasimokytipozityvumo.
–Atrankojedalyvavęskirtingųfa
kultetų studentai pabrėžė dėstytojųir studentų santykių šiltumą, galimybes, kurios atsiveria studijuojantŠiaulių universitete. Vadinasi, čiayrataerdvė,kurgalimaugdytijaunąžmogųsujuobendradarbiaujant,kooperuojantis,diskutuojant.
– Tai gal paprasčiausia būtųšiuos surinktus žmones tiesiogvežioti į mokyklas, muges ir taipreklamuotiUniversitetą?
– Reklama būtų garantuota!Manau, komanda tikrai viešins Universitetą, prisidės, kuo galės. Bet ištikrųjų mums reikėtų daugiau tokiųkomandų – stiprių menininkų, kitųsričiųstudentų.VienasišpagrindiniųRinkodaros grupės uždavinių – rastilyderius,parodytivisuomenei,kokiųunikaliųstudentųmesturim.
–Turbūtnetikstudentų.– Ir dėstytojų. Rinkodaros grupė
pirmiausia turėtų aktyvinti bendruomenę, pasiūlyti idėjų ir suteikti instrumentų jas įgyvendinti, populiarinti Universitetą pristatydama jopasiekimus.Demografinėsprognozėsaiškios– studentųmažės,konkurencijatarpuniversitetųdarlabiaudidės.Todėl turime patys būti aktyvesni. Įpirmąjį susitikimą atėjau susirašiusi12 idėjų, kurioms įgyvendinti, kaipšvelniai iš manęs juokdamiesi sakėkolegos, reikia milijono. Žinoma,pirmiausia turimesujungti jėgaspristatydami studijų programas. Taippatturimestengtis,kadUniversitetasbūtų labiau matomas mieste, regione. Pernai buvo surengta Universiteto diena Radviliškyje, panaši die
na lapkričio mėnesį bus Akmenėje.„Šiaulių dienų“ programoje turėtųatsirasti Universiteto diena, o galreikėtų išplėsti pavasarį kai kuriuosefakultetuosevykstančiasfakultetųdienas. Galėtų būti rengiamos sveikatos dienos, pagyvenusių žmoniųdiena, tyrėjų naktis, įvairios kooperacijos,akcijossumuziejais.Manau,kadsvarbubendradarbiautisuabsolventais,užmegztiryšiussubūsimųjųstudentųtėvais,kuriedažnaiturisavonuomonę ar suformuotą įvaizdį apieUniversitetą. Galbūt galėtume kartąpermetus kviesti į Universitetą pirmakursių tėvus – jie kartu su savovaikais pasėdėtų paskaitose, susipažintų sudekanuardėstytoju, atsivestų jaunesnį sūnų ar dukrą–Universitetastaptųartimesnis,atviresnis.Siūlaupagalvoti irapieMažojouniversitetoįkūrimą.
– Universitete jau veikia keli mažieji universitetai ar mokyklėlės.
–Josskirtostiems,kuriejaupriėmėsprendimą – vienuoliktokams, dvyliktokams. Turėtume galvoti ir apiejaunesnio amžiaus moksleivius. Tai,pavyzdžiui, galėtų būti 10–12 paskaitų ciklas septintų–aštuntų klasiųmokiniams, supažindinantis su įvairiomissritimis–kalbomis,literatūra,išradimais, astronomija, fizika. Visiuniversitetai jau tai daro–negalimeatsiliktiirmes.
– Tokie užsiėmimai būtų skirtiŠiaulių moksleiviams. O kaip pasiektiatokesniusrajonus?
– Yra daug neišnaudotų galimybių.StudijųskyriusirNuotoliniųstudijųcentraspraėjusiaismetaispasiūlėkurtivirtualųMažąjįuniversitetą,betta idėja liko neįgyvendinta. Galimegalvoti apie virtualias ekskursijas,nuotolineskonsultacijas, varžytuves,galėtumefilmuotiirinternetinėjesvetainėje demonstruoti įdomesnes paskaitas,studentųatrakcijas.
– Idėjųdaug.Ar įmanomavisatai įgyvendinti? Gal atvirkščiai –užsibrėžus daug planų, sunku kąnorskonkretauspadaryti?
– Pritarčiau minčiai, kad visada
svarbiausia turėti daug gerų idėjų –tadagalimaįgyvendintimažąjųdalį,tik reikia stengtis, kad labai geraipavyktų. Svarbiausia susisteminti irišgryninti tas idėjas, kurias bandysime įgyvendinti šiemet.Pamažustartuosirkitiprojektai.
–Rinkodarosplanamsrealizuotireikianemažailėšų.
–Reikia neužmiršti, kad finansavimas apskritai mažėja. Sudarysimbiudžetą, bet žiūrėsim, ką galimasutvarkyti savo jėgomis, be dideliųišlaidų, juk kai kuriems darbams,renginiams nereikia daug finansiniųišteklių. Iki šiol rinkodarai skirtoslėšos buvo išsklaidytos – tarnybos,fakultetai dirbo individualiai. Manau, reikia suvienyti jėgas ir lėšas.Pavyzdžiui,arverta leistiatskirųfakultetų lankstinukus – galbūt geriauišleisti vieną kokybišką leidinį apieUniversitetą.
– Kokiais principais vadovaujantis buvo suformuota Studijųrinkodarosgrupė?
–Įgrupęsusirinkotiežmonės,kurie iš tiesų dirba rinkodaros srityje.Grupėnėradidelė, jojeyrafakultetųatstovųirkeliųtarnybų–Ryšiųsuvisuomene,Studijų skyriaus,Studentųreikalų tarnybos – specialistų. Visižmonės dirba savanoriškumoprincipu. Buvo suformuotas ne skyrius arkokskitaspadalinys,nesmumssvarbu,kadčiabūtųidėjų,minčiųlaisvė.Grupėveiksmetus,potobandysimeanalizuoti, arpasiteisino tokiadarboforma,svarstysime,kąreikėtųkeisti.
– Jei atsirastų žmonių, kurienorėtų pasiūlyti savo idėjų, kurjiemskreiptis?
– Esame atviri visiems pasiūlymams, diskusijoms. Labai laukiamenetikdėstytojų,studentųidėjų,betirmenokolektyvų,studentųgrupiųiniciatyvų. Rinkodaros grupėje laukia
mivisi,kurieturiidėjų,kaipgarsintiUniversiteto vardą. Galima rašyti iradresuli[email protected]
–PraėjusiaismetaisUniversitete savanoriškai susikūrė Įvaizdžiostrategijosdarbogrupė.Aršiųgrupiųfunkcijosnesidubliuos?
–Manau,kadabiejųgrupiųlaukiadardaugdarbų.Mesiššiosgrupėssavoruožtuprašysimtamtikros informacijos, bendradarbiausim reklamosklausimais. Tarp kitko, Panevėžyjevykusiojeparodojepristatėmenaująjįsavoįvaizdį,sulaukėmedauggerųatsiliepimų.
–Reklamuojantstudijasneįmanoma apsieiti be tiesioginės reklamos. Girdėti pastabų dėl to, kadŠiauliųuniversitetasnesireklamuoja kaip kiti universitetai per respublikinius TV kanalus, internetoportaluose ar Palangoje, populiariojojeBasanavičiausgatvėje.
– Reklamuotis galima visur, tikviskaskainuoja.Tarpkitko, vartotojaipripažįsta,kadtiesioginėreklamajuoslabaierzina.
–Betirveikia.–Manau,pabandysimrastiefekty
vesnių,būsimajamstudentuipatrauklesnių,ne taipnusibodusiųreklamosbūdų.Beje,mūsųkomandosdalyvavimasTVžaidimebus taip pat gerareklama.
– Naujame poste – jau visasmėnuo.Ardarnesinoripabėgti?
–Ne,nesinori,rankosdarnenusviro.Įšiaspareigasžiūriukaipįiššūkį,kaipįgalimybępačiaitobulėti.Tikrainebijaupasakyti, kadnežinauvisko.Kita vertus, labai įdomu realizuotinaujasidėjas,būtipradžioje,bettikraidžiaugsiuos,jeipometųateiskitasžmogus, turintisgeresnių idėjųneguaš.
KalbėjosiSigitaInčiūrienėZenono Ripinskio nuotr.
– Žinoma, priežasčių daug: demografinė situacija, emigracija –jauni žmonės išvažuoja dirbti, kitirenkasi studijas užsienio universitetuose. Šiais metais įstojusiųjųį Lietuvos universitetus skaičiussumažėjo 6 tūkstančiais. Studentųsumažėjo visuose universitetuose,išskyrusVilniauspedagoginį.
– Studentų Universitetemažėja, taigimažės ir dėstytojų,darbuotojų?
– Tai labai skaudus klausimas.Jeigu nevykdomos kai kurios studijųprogramos,tampaproblemiškakai kurių katedrų, padalinių situacija. Stengsimės riboti konkursus,priimsimedirbtipagaldarbosutartįmetams,dvejiems.Šįrugsėjįpanaikinome40etatų.Atsisakėmevalandininkų paslaugų, dalis dėstytojųišėjoįpensiją.Drastiškodarbuotojųatleidinėjimotikrainebuvo.
–DaugvilčiųdedamaįrugsėjįUniversitete įkurtą Studijų rinkodarosgrupę.
– Manau, kad ir iki šiol didelį
dėmesį skyrėme rinkodarai, reklamai: rengiame atvirųjų durų dienas, dalyvaujame studijų mugėse,važinėjame po rajonus, mokyklas,visokiais būdais reklamuojamės.Aktyviai dirba Ryšių su visuomene tarnyba, Studijų skyrius, atskirifakultetai. Tačiau nusprendėme sutelktijėgasirįkurtiStudijųrinkodarosgrupę.Viliamės,kadjirasnaujųbūdų, formųpritrauktidaugiaustudentų.
– Turbūt vienas iš rinkodarosuždavinių – ne tik reklamuoti,bet ir rūpintis, kadUniversitetastaptų patrauklesnis būsimiemsstudentams.Kąplanuojama daryti,kadatvažiavusiejičiastudijuotirastųgeresnesgyvenimo,poilsiosąlygas?
– Pirmiausia dėl bendrabučių– šiais metais gavome 1 mln. litųI bendrabučio tvarkymui. Aišku,neužtekspinigų,kadjįvisaisutvarkytume,betbentjaupakeisimelangus,pastatastapstruputįjaukesnis.
–Okadabussutvarkytitualetai?
– Tikimės, kad greitai. 2012m.
Šiauliuose vyks TAFISA žaidynės,atvažiuosdaugužsieniosportininkų.MūsųIbendrabutyjeorganizatoriairuošiasiapgyvendintinemažaisportininkų, žada skirti pinigų remontui. Šiaip vyriausybė bendrabučiųremontuikasmet trupinapinigėlius.Ir šiemet aukštųjų mokyklų bendrabučių remontui skirta 40 mln.Bet jei suskaičiuotume, kiekyra tųaukštųjųmokyklų,pamatytume,kadtaiištikrųjų–tiktaitrupiniai.
–OkadaUniversitetostudentaiturėsgeresnessąlygassportuoti?
– Universitetas turi tikrai gerųsportokomandų,visadapuikiaipasirodo studentų sporto žaidynėse.Didžiuojamės mūsų dabartiniais irbuvusiais sportininkais: bėgikeEgle Balčiūnaite, plaukiku PauliumiViktoravičiumi, krepšininkuArtūruJomantu ir kitais – galėčiau ilgaivardyti. Sportininkų yra, bet, deja,neturime geros sporto bazės. Taigimūsų ateities darbų planuose pobendrabučių remonto įtrauktas antras svarbus darbas – sporto komplekso įrengimas. Svarstom, kur jisgalėtų atsirasti: galbūt Architektųgatvėje,gal šaliaUniversitetogimnazijos–jiturididelįsklypą,kuriame galėtume statyti bendrą sportokompleksą.Trečiasprioritetinisstatinys–Kultūroscentras.
– Trūksta ir Dailės galerijos.Koksbuvusiosgalerijoslikimas?
–Neseniaibaigėsigalerijosbankroto procedūra. Galerijos veikla laikinai sustabdyta. Manau, kadjosveiklabus atkurta–galbūt tojepačiojevietoje,galrestauruojamuoseZubovųrūmuose,ogalStudentųkampe.
– Praėjusį rudenį Universitetofinansinė situacija buvo prasta.Kaipyrašiaismetais?
–Finansinėsituacijanėrabloga.Vyriausybėvykdosavoįsipareigojimus.Tačiaupusęmūsųlėšųsudarostudentųįmokosirišpaslaugųgaunamoslėšos–šiepervedimaivėluoja. Kaip tik dabar pasirašinėjamospaskolų sutartys, dalies studijuojančiųjų įmokos bus mokamos išpaskolų.
– Šie metai Universitetuisudėtingidar irdėl to,kadkeisisUniversitetostatusas.
–Rugsėjo16d.Seimebuvosurengtaspirmasismūsųstatutosvarstymas. Sulaukėme pastabų, kuriasaptarėme neeiliniame Universiteto senato posėdyje. Dabar laukiamantrojo svarstymo Seime. Kol nepatvirtintas Universiteto statutas,negalima atlikti tolesnių žingsnių– vežimas prieš arklį nekeliamas.Vėliau bus renkama Universiteto
taryba. Aišku, labai svarbu, kokie žmonės į ją ateis.Svarbu, kadjie būtų plataus akiračio, nesiektųgarbėsargerovėssau.Kitasžingsnis – perėjimas į viešąją įstaigą,senato,fakultetųtarybų,rektoriausrinkimai. Manau, dėl to atsirasnaujoviųnusistovėjusiameUniversitetogyvenime.Betramusvanduo,kaipsakoma,irginėragerai.
–Ar jūs pats tikite, kadUniversitetopozicijapošiųreformųsustiprės?
–Situacijaneaiški. Iki šiol visiuniversitetai konkuruodavo priimdami studentus, o pasikeitusuniversitetų statusui, Ministerijagalės kreiptis į kurį nors universitetą ir užsakyti parengti vienos arkitos srities specialistų. Kiti turėsverstiskaipnori.Betaš tikiu,kadprezidentės išsakyti žodžiai dėlregioninių universitetų yra išgirsti.Visdėlto irmumsvisiemsšiaismetaisreikiasusitelkti,susikaupti.ManlabaipatikokrepšininkoLinoKleizosmintis: kai rinktinė laimi,visiprisidedapriepergalių,kaipralaimi–kalti tikkrepšininkai.Taipir čia – nereikia blaškytis, ieškotinegerovių, ką nors kaltinti. Jeigukartusieksimbendrotikslo,taijįirpasieksim.
KalbėjosiSigitaInčiūrienė
RektoriusVidasLauruškaapieiššūkiusirprioritetus
3 psl.2010 10 07
Arbendrabučiuosegyvenantysstudentaijaučiasisaugūs?
IrmaKURŠENTAITYTė
Baigėsi paraiškų gauti valstybės remiamas paskolas studijųkainai sumokėti, paskolų gyvenimo išlaidoms, paskolųdalinėmsstudijomspagaltarptautines(tarpžinybines)sutartispriėmimas.Paraiškasgautipaskolasšiemetpateikėper6tūkst.šaliesstudentų.
Paskolosstudentams
Sakoma, kad geriausiai suprastiproblemąirjąspręstigalimatikpačiam akis į akį su ja susidūrus.Mano darbas man suteikia galimybętarsiišvidauspažvelgtiįLietuvosaukštojomokslosistemą,jojevykstančiuspokyčiusirateitiesperspektyvas.Mano galva, vienas aktualiausių ir daugiausia permainųžadantis yra vieningos, daugelyjeEuroposSąjungosšaliųveikiančios,kreditų perskaičiavimo sistemos(ECTS)įvedimasLietuvoje.
Darbdaviųiruniversitetųdialogas–keliasįsėkmę
Prisipažinsiu–pati,kaipdarbdavė,gavusikvietimądalyvautiECTSprojekte, apsidžiaugiau. Savo darbe beveikkasdienmatau,kad,studijuojanttokią praktišką specialybę kaip socialinis darbas, prireikia labai daugpraktiniųįgūdžių.Kylalogiškasklausimas–kur irkokios trukmės turėtųbūtipraktinismokymas?AtsakymasįšįklausimąirbusvienasišECTSprojektorezultatų.
Darbdaviaiperšįprojektąturigalimybę glaudžiau bendradarbiauti sumokymo įstaigomis ir įvertinti, ko
kius darbo rinkos ir aukštojomoksloiššūkiusmumsdabartenkaįveikti,kokių sugebėjimų, įgūdžių, žinių reikiajaunamžmogui,kadjistaptųsavosritiesspecialistu.Darbdavių iraukštųjųmokyklų dialogas, perskaičiuojantkreditus, padės pagerinti esamą studijųkokybę,nuspręsti,kokiųdaugiau–praktiniųarteorinių–paskaitųreikiastudentams,nesvienassvarbiausiųdalykųyratai,kadstudijųmetustudentaiįgytų kuo daugiau praktinių įgūdžiųir tai jiems padėtų efektyviau pradėtidarbą,susipažintisurealybe.
Man viena vertingiausių patirčiųtapo galimybė išgirsti, kaip jaunamžmogui sekasi pritapti naujame darbe.Jukdažnaitaipnutinka,kadnaujasdarbuotojasgarsiaineišdrįstapasakyti,kasyranegerai,todėlšisprojektassuteikia galimybę išgirsti konstruktyviąkritiką ir skatina darbdavius suprasti,kaipjiegalėtųpadėtijaunamspecialistui.Tikiu,kadtikžinodamassavoklaidasgalijudėtipirmyn.
Patysstudentainorigeresnėsstudijųkokybės
Man buvo labai įdomu dalyvauti tyrimų fo cus grupėse ir stebėti ba
kalauro ir magistro socialinio darboprogramasbaigusiųabsolventųsusitikimą.Paaiškėjo,kadtąpačiądisciplinąskirtingumetustudijavęžmonėsskirtingaivertindavodalykoreikalingumą.Vieniteigė,kaddalykasjiemsbuvo labai naudingas, o kiti manė,kad tai buvo tik laiko gaišimas. Tokios skirtingos nuomonės rodo, kaduniversitetai turėtų daugiau dėmesioatkreiptiįdėstytojus,nesnuojųdarbometodųkartaispriklausonetstudentųnuomonė apie universitetą.Tikiuosi,kadkaikreditaibusperskaičiuotipagalECTSsistemą,viskasišsigrynins–išaiškės,kostudentastikisiišdėstytojoirkodėstytojastikisiišstudento.
Tyrimo metu taip pat paaiškėjo,kad įvairiose studijų programose ištikrųjųyranemažaispragų.Išklausiusistudentųlūkesčius,savęspaklausiau:kaipmesgalėtumeįstudijųprogramąįtrauktinaujųdalykų,neišbraukdamisenųjų? Studentų nenoras atsisakytijau anksčiau dėstytų disciplinų rodojųmotyvacijąirnorątobulėti.Jei jietonenorėtų, lengviausiaskeliasbūtųnieko nekeisti ir plaukti pasroviui,tačiau jie žengia sudėtingesniu keliuirsiekiaaukštesniųstandartų.
LaukiadarilgaskeliasNepaisant to, kad tiek studentai,
tiek darbdaviai, tiek aukštosios mo
RasaLaiconienė:„Studentainorimokytis,onetinginiauti“
Nukelta į 8 p.
Tyrime–studentųnuomonėdėlsaugumo
2008aisiais metais Šiaulių universitetostudentųatstovybės(ŠUSA)užsakymubuvoatliktas„Šiauliųuniversiteto (ŠU) studentų nuomonėsapie gyvenimo sąlygas bendrabučiuose tyrimas“.Vienas iš tyrimoklausimų buvo ir apie tai, ar bendrabučiuose gyvenantys studentaijaučiasisaugūs.Tyrimedalyvavo442studentai, gyvenantys bendrabučiuose. Remiantis tyrimo duomenimispastebėta, kad 216 studentų bendrabučiuose jautėsi saugiai,166–visaisaugiai, 54 – ne visada saugiai ir 4– nesaugiai. Konfliktų su kambariodraugais, kaimynais 191 studentasišvengė, 114 gyventojų retkarčiaisturėjoįvairiųproblemų,betretai,tik15studentųkonfliktavodažnai.
Grėsmę studentų saugumui daugiausia kėlė girti kaimynai ir bendrabučiuose pasitaikantys pašaliniaiasmenys. Kai kuriems studentamsnerimą kėlė kaimynų vakarėliai,pobūviai.Studentainesijaučiasaugūsirdėlpasitaikančiųvagysčių.
...iršiandienvisiškosaugumonėra
I bendrabučio komendantė I.Balčiūnienė kaip pirmąją saugumo užtikrinimo priemonę įvardijabendrabučio nuostatus, su kuriaissupažindinamas kiekvienas bendrabučiogyventojas.Tikproblema,kadne visi kalbinti studentai juos yramatę,ojeiirmatę,tainevisiskaitę.II bendrabučio gyventojosAkvilė irSandra sako, kad bendrabučio taisyklės yra pakabintos stende, tačiausu jomis studentės nesusipažinusios.„Žinome, kad už girtavimą bendrabutyje studentas gauna įspėjimą, onusižengęs triskartus–šalinamas išbendrabučio“.
„Visiškosaugumošiuometunėra.ŠtaiTV3laidos„Farai“pareigūnaiišbendrabučio išsitempė du visai girtus vaikinus“, – pasakoja I bendrabutyjegyvenantiAgnė.Kitąbendrabučiogyventoją,Tadą,visaineseniaiužpuolė peiliu ginkluotas studentas.„Laimei,sužalojimųbuvoišvengtairincidentasnumalšintas“,– teigėvaikinas.Agnėsako,kadyrabuvęvisko:„Patysčiagyvenantysžmonėssukeliaproblemų. Labai svarbu, kokie kaimynai šalia tavęs gyvena. Jei išeiniilgėliau,būtinaireikiaužrakintiduris.Vagystėsšiamebendrabutyjenėralabaiviešinamos,bet,regis,praėjusiaismetaisbuvopavogtaskompiuteris“.
Bendrabučiuosebesilankantyssvečiai–didžiausiaproblemaI bendrabučio komendantė I.
Balčiūnienė sako, kad budėtojos jaupažįstavisusbendrabučiogyventojus,nes naujų pirmakursių atėjo ne tiekdaug. Į bendrabutį norintys patektičia negyvenantys asmenys budėtojaituripateiktidokumentąirinformuoti,paskąeina.Svečiamsišbendrabučionepasišalinusiki23valandos,įkambarius siunčiami aukštų seniūnai irtokie svečiai yra „išprašomi“. ŪkiotarnybosdirektoriausR.Tamučioteigimu,podarbovalandųbendrabučiotvarkąprižiūriišrinktiaukštųseniūnaiirbendrabučiopirmininkas,kurieužgerą savo pareigų atlikimą yra skatinami: seniūnamsmokestis už bendrabutįyrasumažinamas50proc.,opirmininkui–100proc.
I bendrabučio gyventojai teigia,kad budėtojos nepažįsta gyventojųtik pirmosiomis naujų mokslo metųdienomis, tačiau vėliau taip pat galimasulauktiklausimo„Artikraičiagyveni?“.Visdėltonėrataisykliųbe
išimčių: „Labai norint, neužsiregistravusiam pas budėtoją svečiui prasmukti į bendrabutį ir jame užsibūtiįmanoma. Budėtoja tikrai netikrinakiekvieno kambario, dažniausiai apsilanko tik tuomet, jei studentaskuonorsskundžiasiargarsiaigrojamuzikairtrukdoaplinkiniams“.TopatiesbendrabučiogyventojasTadasteigia,kad budėtojoms skundžiamasi labairetai, nes kiekvienas studentas stengiasipatsspręstisavoproblemas.Beje,„prasmukimo“probudėtojospostągalimybębeveikvisųketuriųbendrabučiųstudentaivertinakaipįmanomąirkartaisrealizuojamą.
IV bendrabučio komendantė G.Kulevičienė, paklausta, ar pašaliniaiasmenys gali patekti į bendrabutį,nustebo: „Visi svečiai yra registruojami.Svečiamsyranurodytaslaikas,kadagalimaįeitiirkadaprivaluišeiti.Studentaisupažindinamisuelgesioirsaugosreikalavimaisirjųlaikosi“.Beje,šiamebendrabutyjegalimaapsistotisvečiųkambaryje,kuriokainaparai35Lt.ŠiobendrabučiogyventojaMilda teigia, kadvis dėlto nėrataiplengvapatekti įsvečiųkambarį:„Dėl apsilankiusiųjų apgyvendinimo svečių kambariuose komendantęreikia informuotigerokai išanksto“.Ketvirtus metus bendrabutyje gyvenantipašnekovėpasakoja,kadšiamebendrabutyje jaučiasi saugiai: „Gyvenameatskirai sublokuotuosekambariuose,nuokuriųmesturimraktus,tikpovasarosatostogųnesamjųdargavę, tad buvo porą naktų, kai keletas vietinių vaikinų vaikščiojo pobendrabutį turbūt ieškodami kompanijos. Po 23 valandos bendrabutyjesvečiamspasilikti tikraineįmanoma,nes budėtojos kiekvieną vakarą patikrina kambarius“. Studentė neslepia,kadšiobendrabučiotvarkadauggriežtesnėneikitų.
Ieva irVaida, gyvenančios šiamebendrabutyje, jaučiasi itin saugiai:„Nėra buvę jokių incidentų.Gyventojaigerbiavienikitus,netriukšmauja, vagysčių taip pat nėra pasitaikę.ManobrolisgyvenaIIbendrabutyje,o ten tokios griežtos tvarkos tikrainėra“,–teigiaIeva.
ŠUbendrabučiųistorija„paženklinta“keliomisnetektimisI bendrabučio komendantė prisi
mena skaudžią nelaimę, kai 2000aisiais pro laiptinės langą iškritojaunuolis. Paklausus, ar buvo imtasikažkokiųspecialiųsaugumopriemonių,pašnekovė teigia,kad laiptinėseant langų buvo uždėtos metalinėsgrotelėsirsugriežtintatvarkabendrabučiuose.
Ūkio tarnybos direktorius R. Tamutisprisimenair2005ųjųįvykį,kaipro Universiteto bendrabučio langąiššokostudentas.„Yravisokiųatvejų.Blaivūs studentai dažniausiai niekonepadaro“,–teigiaR.Tamutis.
Bendrabutis–izoliatorius?„Šiuo metu kartu su Studentų
reikalų tarnyba (STR) sprendžiameklausimądėl svečiųpatekimo įbendrabutįapribojimo,nes,irpalikdamidokumentą budėtojai, pašaliniai asmenys dažniausiai atsiduria ne pastuos žmones, kuriuos nurodė registracijosžurnale.Dažnaibūna,kadpo23valandos įėjusysisvisdarkažkurvaikšto, išgėrinėja ir pan. Sužiūrėtiir sugaudyti tokius asmenis tikraisudėtinga. Žinoma, labai apribotipačių bendrabutyje gyvenančių studentų teisių, tarsi taibūtų tamtikrasizoliatorius,nesinori“,–teigiaŠUSAlaikinasisprezidentasKlaidasPalikevičius.
PasakŪkio tarnybos direktoriausR. Tamučio, šiuo metu svarstomaspasiūlymas,kadsvečias,norintisįeitiįbendrabutį,turėspaskambintigyvenančiambendrabutyje studentui, paskurįeinama.Tokiubūduatsakomybėuž svečio netinkamą elgesį ir bendrabučių taisyklių pažeidimus tektųnetikatėjusiamsvečiui,betirsvečiąpriėmusiambendrabučio gyventojui.ŠUSA laikinasis prezidentas teigia,kad tokia tvarka būtų patenkintosvisosbendrabučiųveikląkoordinuojančiostarnybosirasmenys,kitavertus,taisugriežtintųtvarkąbendrabučiuose.
Studentų reikalų tarnybos (SRT)direktorius Vaidotas Mikalonis informavo,kadSRTkartusuŠUSAirŪkio tarnyba iki lapkričio 1 d. parengs naujus bendrabučių nuostatusir patvirtins naujas vidaus tvarkostaisykles. Siekiant užtikrinti, kadbendrabučių tarybos dirbtų veiksmingiau, jau įsigaliojo Universitetorektoriausįsakymasdėlesančiųbendrabučiųvidaustvarkostaisykliųpapildymo.Bendrabučiųtarybąnuošiolrinks ne visuotinis bendrabučių gyventojųsusirinkimas,ojibusskiriamabendrabučiokomisijos.Norintiejitapti bendrabučio tarybos nariu ikispalio11d.turiatneštiprašymąbendrabučiųkomendantėms.Gerai savopareigas atliekantiems bendrabučiųtarybųnariamsbus50proc.sumažintasbendrabučiomokestis.
Studentųreikalųtarnybosdirektorius priminė, kad studentai įdėmiauperskaitytų naujus bendrabučių nuostatusirtvarkostaisykles,kuriosbuspakabintos skelbimų lentose. SRT,ŠUSAkartusuŪkiotarnybosirUniversiteto laikraščio redakcijos atstovais organizuos reidus, kurių tikslas– išaiškinti pažeidėjus ir užtikrintiviešąjątvarką.
„Šiuometuvykdomiremontodarbaiirdėltoyradaugnepatogumų.Jielaikini, todėl būkime visi pakantūs.Prašytume tausoti bendrabučių turtąir patalpas, labiau saugoti savo asmeniniusdaiktus.Primename,kadužsugadintąinventoriųarpatalpasatsakopatysbendrabučiųgyventojai“, –pažymėjo Studentų reikalų tarnybosdirektoriusV.Mikalonis.
EglėKARINAUSKAITĖ
ŠiųmetųrugsėjopradžiojeLietuvąapskriejožiniaapieprobendrabučiolangąVilniujeiškritusįstudentą.ŠisįvykisnetiksukrėtėVilniausuniversitetovadovybę,studentusiržuvusiojoartimuosius,betirkitųmiestųuniversitetamspriminėjųpareigąpasirūpintistudentųsaugumu.
Į valstybės remiamas paskolaspretenduotigalėjoaukštųjųmokyklųpirmosios pakopos, vientisųjų studijų, antrosios pakopos, trečiosiospakopos studentai ir studentai, studijuojantys laipsnio nesuteikiančiasstudijų programas. Šios paskolosteikiamos kredito įstaigų (bankų)lėšomis ir yra garantuojamos valstybės.
Paskolosgyvenimoišlaidomssuma per vienerius studijų metus negaliviršyti50BSI(bazinėsocialinėišmoka)dydžių,bendrašiospaskolossumanegaliviršyti6500Lt.Paskolosgyvenimoišlaidomsbuspervedamosįasmeninępaskolosgavėjosąskaitąlygiomisdalimiskasmėnesį,betnevėliaukaipikitųstudijųmetųliepos1d.
Studentai,įstojęmokytisiki2009m.,galėjo teikti prašymusvalstybėspaskolai studijų įmokai sumokėti.Bendrapaskolossumapervieneriusstudijų metus negali viršyti 60 BSIdydžių(7800Lt).
Pastarąją–valstybėspaskoląstudijų įmokaimokėti (520Lt) – gauti turi teisę Lietuvos valstybiniųaukštųjųmokyklų pirmosios pakopos, vientisųjų studijų ir antrosiospakopos studentai, mokantys nustatytodydžiostudijųįmoką.Valstybėspaskola teikiama valstybės lėšomis,jigalibūtiskirtastudentuikiekvienąsemestrą. Numatoma studentų, kuriemsbussiūlomasudarytivalstybėsir valstybės remiamųpaskolų sutartis, sąrašų paskelbimo data – spalio14d.
Valstybės remiamų paskolųgrąžinimas visais atvejais prasidedapraėjusmetamspostudijųbaigimoarnutraukimo,ostudijųmetustudentaiturėsmokėtibankams tikpalūkanasnuoišmokėtosirnegrąžintosbankuisumos.Paskolosgrąžinimotrukmė–15metų.Prasidėjuspaskolosgrąžinimui,galimi irpaskolosatidėjimai–priklausomainuoasmeniuitenkančiųmėnesio pajamų.Atsižvelgiant į turimas lėšas, fondas konkurso būdukasmetatrinksdalįstudentų,kuriemsvisą studijų laikotarpį kompensuospalūkanas. Šiuo atveju studentaspalūkanaspradėsmokėtibankui jautikbaigęsarnutraukęsstudijas, taippat studijų sustabdymo laikotarpiu.Visiems studentams, paėmusiemspaskolą studijų įmokoms, studijųmetu fondas kompensuos palūkanų,viršijančių 5 procentus, dalį. Šiaismetais valstybės remiamaspaskolasteiksNordea,DnBNord,Swedbankirbankas„Snoras“.
MūsųstudentųnuomonėsŠiaulių universiteto studentai
naudojasi galimybe gauti paskolasstudijųkainaisumokėtibeipragyvenimoišlaidoms.Jiepasakoja,dėlkodažniausiaitenkaimtipaskolas.
Trečiakursė Jolita (SMF) sako:„Dirbti ir mokytis kartu nespėju,pas mus griežtai kontroliuojamaslankomumas, ne taip, kaip kituoseuniversitetuose, todėl privalau imtipaskolą gyvenimo išlaidoms. Visadamanegąsdindavoįsipareigojimaibankui, dokumentų tvarkymas, betšiuoatvejuviskaspaprasčiau,beto,ir sąlygos pakankamai geros suteikiamos. Kartą paskolą jau ėmiau,o šiais metais ir vėl užpildžiauprašymą. Tikiuosi, man skirs paskolą,kuriosprašiau“.Ketvirtokurso studentas Vaidas (TF) nepatenkintaspaskolos išmokėjimo tvarka:„Pažįstu daug žmonių, kurie tokiąpaskolą norėtų pasiimti pirkdamididesnį daiktą. Pats norėjau pirkti kompiuterį,man labai jo reikėjo,draugas mašiną žadėjo nusipirkti.Pateikėmprašymus,paskolą,aišku,gavom, tačiau dalimis. Taip pinigusišleidom,odaiktųirneįsigijom.Liūdna,kadnegalimagautivisossumosiškarto.Taipbūtųžymiainaudingiau.“
VytautoDaujočionuomonėVU profesoriusV.Daujotis vie
name iš internetinių portalų publikacijoje„Paskolosstudentams–darvienanacionalinėaferaneįvykusiojevalstybėje“,sukritikavęsstudijųpaskolųstudentamssistemąLietuvojeir analizuodamas paskolų studentamssituacijąJungtinėjeKaralystėjeirAustralijoje,rašė:„Šiųšalių(JKirAustralijos – red.) studentai dabargauna paskolas tiesiogiai iš valstybės, be parazitinių tarpinių bankinių struktūrų, o po studijų jasgrąžinakaippapildomąmokestįnuosavogaunamųpajamų,kaitospajamospasiekianustatytądydį“.
V. Daujočio nuomone, mūsųšaliesvyriausybėpasukokitu, daugelyje šalių jau sukritikuotu keliu–paskolasstudentamsteiktiperkomercinius bankus. Tokiu atveju bankų procentai yra labai dideliir juos bankai priverčia studentusmokėtituojpat,tikpaėmuspaskolą.Apskritai bankai yra labai įtakingi,dažniausiai jų nuostolius priversta padengti valstybė, tiksliau, mokesčiųmokėtojai.
4 psl. 2010 10 07
Zeno
no R
IPIN
SK
IO n
uotra
ukos
Nukelta į 5 psl.
–Galžinote,kaipkiloidėjasuorganizuotišįplenerą?
Pleneras jau septinti metai vyksta žymaus dailininko Marko Rothkogarbei. Plenerą organizuoja Latvijoskultūros ministerija, Latvijos dailėsakademija,Daugpiliomunicipalitetas.
Markas Rothko, ekspresyviojoabstrakcionizmo atstovas, gimė 1903m. rugsėjo 25 d. Dvinske, Vitebskoprovincijoje, Rusijos imperijoje (dabarDaugpilis,Latvija).Mirė1970m.JAV.Anksčiauvykusiuosepleneruoseyra dalyvavę tik 5 lietuviai. Iš šiauliečių jame yra dalyvavęs tik Šiauliųuniversiteto Menų fakulteto profesoriusR.Garbačiauskas.
– Kokių šalių atstovai dalyvavoplenere?Kaipjieatrenkami?
Buvopateikti48prašymai.Tačiaubuvo atrinkti tik 14 dailininkų iš 11šalių:Anglijos,Airijos,Belgijos,Danijos, Prancūzijos, Italijos, Ukrainos,Baltarusijos, Nyderlandų, Latvijosir Lietuvos. Atranka vyksta skaidriųperžiūros būdu, komisija vertina darbusnežinodamajųautorių.
– Kokį įspūdį Jums paliko kitųšaliųmenininkai?
Visi autoriai dalyvavę plenere,buvo labai skirtingai, naudojo savitątechniką. Pamačiau įdomią „darbinęvirtuvę“.Mane nustebino monumentalistasišGrozno.Savodarbuijispasirinko ypač didelio formato drobę.Jojenutapėdvigubaiarnettrigubaidi
desniusneirealūssavoirRothkoportretus, o paveikslo viduryje – žmogųsu cigarete ir dujokauke. Šį menokūrinį jis pavadino „Perekur“. Toksgreitas darbas su akrilu tikrai nustebino.Štaijaponaspasirinkoklasikinęaliejinę techniką, reikalaujančią tinkamos metodikos, mat aliejus ilgaidžiūsta. Dailininkas iš Ukrainos dirbo su mastichinu, naudodamas storądažųsluoksnį.Šisdarbaspareikalavosumanumo,nespiešiniaiilgaidžiūsta,olaikokūrybaiplenerenebuvodaug.Galiudrąsiaiteigti,kadvisimenininkaibuvoįnirtingaipasinėręįkūrybinįprocesą ir net eidami pietauti nepastebėdavo savo išmargintų drabužiųarveidų.
– O kaip Jums sekėsi plenere?Kiekkūriniųpavykosukurti?
Plenero organizatoriai buvo iškėlęsąlygą, kad jie turi teisę atsirinktivieną arba du autorių darbus.Aš pasirinkau mažiausio formato (80×70cm)drobę.Spėjaunutapytipenkispaveikslus.Duišjųjaubuvausugalvojęsprieš važiuodamas, nes ir menininkamskartaistrūkstakūrybiniųminčių.Atlikęs„programąminimum“galėjaušiek tiek atsikvėpti. Leidau sau daugiau eksperimentuoti. Todėl kiti trysdarbai buvo atlikti man nebūdingustiliumi: minimalistiniai, kitoks spalvinis koloritas. Tiesa, vienas darbasliko nepabaigtas.Ko labiausiai trūkoplenere–tailaiko.
„Ryto žara“ (akrilas, aliejus, drobė, 80x70 cm)
TautvilėJUODVALKYTĖ,JolantaGRUBLIAUSKAITĖ
Šiųmetųrugsėjo14–25d.Daugpilyjevyko tarptautinisMarkoRothkokūrybinispleneras.Apiejamepatirtusįspūdžius pasakoja Šiaulių universiteto Menų fakultetoDailėskatedrosprofesoriusdailininkasVaidotasJanulis.
Prof.VaidotasJanulis:„Darbaiturigyventitarpžmonių!“
–Kasdarvykoplenere?Buvo atvykęs meno teoretikas D.
Anfamas iš Londono. Jis skaitė paskaitą„XXIa.žvilgsnisįekspresyvųjįabstrakcionizmą“. D. Anfamas devynerius metus rinko medžiagą apieMarkąRothkoir išleidoknygą,kuriąbuvoatsivežęsįplenerą.Šisdarbasnelikoneįvertintas.Netdevyniospasauliomenoakademijosįteikėjamgarbėsapdovanojimus.Šisžmogusbuvovienasiškomisijosnarių,kaibuvoatrenkamiautoriųdarbai.DabarDaugpilyjevyksta plenere sukurtų darbų paroda.Yraišleistasšiosparodoskatalogas.
–Kaipatsikvėpdavotenuoįtemptodarbo?
Poilsio minutėmis keliaudavome.
Lankėmės specializuotoje „Saulės“mokykloje Daugpilyje, Latvijos universitetoMenų fakultete. Teko pabuvotiVitebskoteatrospektaklyje„ŠagalŠagal“ (Šagalas – iš Vitebsko kilęsžydų kilmės dailininkas). Keliavome poLatgalą, aplankėmeDauguvosvingį,kuris,beje,pavaizduotasant10latų banknoto ir kartais juokaujama,kadpirmalatviainupiešėšįpiešinį,otikvėliau iškasėvingį.Buvomežydųsinagogoje. Labai patiko kelionė įsentikių kaimą. Ten apžiūrėjome senovinę krosnį, ližes, audimo stakles,rankšluosčius, kitus senovinius daiktus.Valgėmesočiuspietus,vaišinomėsnacionaliniu patiekalu – barščiais sugabalu riebios kiaulienos, ragavomedešrelių sukopūstais.Beje,vienąvakarą po darbų teko žiūrėti filmą apieMarkąRothko.
– Kaip supratome, plenerepatyrėte daug įsimintinų akimirkų, bet galbūt įžvelgiate irkokiųnorstrūkumų?
Šįklausimągirdžiunepirmąkartą. Plenero pabaigoje vykopasisėdėjimasirbuvoklausinėjama,kaspatiko,okasne.Ašpasisakiau paskutinis, todėl buvosunku surastidarneišsakytųpagyrųirpastabų.Organizatoriamspriekaištų neturiu, viskas vykosklandžiai, suplanuotai. Galbūtbūdamas jų vietoje nebūčiaudaręs kai kurių dalykų, pvz.,sėdėjome prie vakarienės stalo,šnekučiavomėsirkažkaspasiūlėvažiuotigrybauti.Šisnorasbuvoišpildytas.Tiesa,ašįšiąkelionęnepanorau vykti, nes grybauti nemėgstu.Mieliau pasineriu įdarbus.Kaipirpleneroorganizatoriams, taip ir jumsgaliupasakyti,kadvienintelisrimtastrūkumasbuvolaikostoka.
–ArJūspalaikoteryšiussupleneredalyvavusiaismenininkais?
M.Rothkoplenerometuužsirašiau visų dalyvių el. adresus.
Deja,darnebuvolaikojiemsparašyti.Tačiauišpatirtiesžinau,kadužsimezgęryšiaigalibūtinaudingi.Pamenu,prieš12metųpleneresusipažinausuA.Klevinču iš Liepojos. Pažintis peraugo įsutarčių pasirašymą tarp fakultetų iruniversitetų.Nekartąvažiavau įLiepojąpagalErasmusprogramąskaitytipaskaitų.Tenvyko irmūsųUniversitetostudentai.
–Girdėjome,kadtuopačiumetuJūsdalyvavotenetikM.Rothkoplenere,betirsurengėtegrafikosdarbųparodą.
Taip,taitiesa.Šiųmetųrugsėjo15d. Latgola Park Hotel Gallery buvoatidaryta mano grafikos darbų paroda. Eksponuojama 14 meno kūrinių,sukurtų šiais ir praėjusiais metais.Darbaiatlikti šilkografijos ir skaitmeninės grafikos technikomis. Išleistasinformatyvusparodoskatalogasanglųirlietuviųkalbomis.Tiesa,panašiąko
lekcijąsiunčiauirįpleneroatranką.
– Kokie Jūsų artimiausi kūrybiniai planai?
Oplanųyradaug...Kolbuvau Daugpilyje, mano kolegos išvežė vienąparodą įLenkiją.Planuojama sausio viduryje surengti parodąKlaipėdoje,kurioje turėtų dalyvauti aštuoni dailininkai išŠiaulių.Tarp jų ir aš. Beto, gavau kvietimą į ekslibrisų konkursą „IevaiSimonaitytei – 150“. Jame ketinu dalyvauti, nesKlaipėdos kraštas manvisadabuvomielas.Taigikurtitikrainenustosiu,neslaikausi tokios pozicijos,kad darbai turi gyventitarpžmonių!
– Dėkojame už pokalbį!
ArūnasUOGINTAS
Išvažiavome iš Šiaulių rugsėjodarganotą rytą su Universiteto dailininkų paroda į Liubliną. Tolyn įpietusorai taisėsi irvakare,kaipasiekėme tikslą–M.KiuriSklodovskos universitetą, jau ryškiai švietėdebesis išsklaidęs, pats didžiausiasšiais metais Mėnulis, nes, pasakastronomų, pastarosiomis dienomisšisnaktiniodangausšviesulysbuvoarčiausiaipriartėjęsprieŽemės.
Su šiuo Lenkijos universitetoMenų fakultetu bendradarbiaujamejau septintus metus. Pirmąsias parodas Liublino galerijose surengėdailininkaiM. Dilinskienė, R. Garbačiauskas,V.Janulis,pasmussavografikos darbus eksponavo žinomiLenkijos grafikaiGrzegorzDobieslaw Mazurek ir Piotr Lech. Pasikeitėmestudentųparodomis.
Puikiai kalbantis lenkiškai R.Garbačiauskasvadovavoiršiamprojektui–šiauliečiųparodai,įtrauktaiįVIILiublinomokslofestivalį,kuriamedalyvavokeliolikaaukštųjųmo
ŠiauliųuniversitetodailininkųparodaLiublinekyklų.
Liublinegyvenabeveiktriskartusdaugiau žmonių nei Šiauliuose, čiaveikiapenkiuniversitetai,yrapuikussenamiestis, tačiau didelės šiuolaikinėsmeno galerijos čia dar nėra...ŠiauliaisusavoDailės,„Laiptų“galerijų irKultūros centroparodiniaisplotaislenkiašįsenąirgarsųLenkijosmiestą...DailininkųparodosčiaeksponuojamosRotušėje, Istorijosmuziejujeirgalerijose,dažnaiįrengtoseįvairių interjerų rūsiuose, palėpėse.Liublino dailininkai juokauja, kadjų galerijos pagal išsidėstymą konkuruojasualudėmisirbarais,kurie,ypač senamiestyje, užima galybęrūsių...Taigi iršinemažašiauliečiųdailininkų, Universiteto dėstytojų,paroda išsidėstė Jaunimo kultūrosnamųNr.2palėpėse.
Trys dailininkai – profesoriaiA.Visockis, R. Garbačiauskas ir šiųeilučiųautorius–gerasketuriasvalandas suko galvas, kaip deramaisutalpinti keturiasdešimt du menokūrinius, kuriuos parodai davė septyniolika Universiteto menininkų.
GausiausiaičiabuvopristatytasprofesoriusV. Janulis, parodai atrinkęsšešis naujausius savo serigrafijosestampus,irdizainerisV.Dambrauskas, eksponavęs didelį fotografijųciklą„Irjienusprendėišplaukti“,kuriuoautorius,derindamasraiščiaisirturbanaispridengtusnuogusvyrų irmoterųkūnussenųmediniųrakandų,sijų, linijiniųvirvių fone,kūrėnaujojomitomodelį...Beje,palėpėsatmosferašiamnuotraukųcikluibuvokaiptiktavieta.
R.Garbačiauskasparodaiatrinkotris figūrines nuogų merginų kompozicijas. Šie aktai sužavėjo žurnalistus po kasmetinės šiauliečių dailininkų parodos, menininkas davėišsamųinterviuvienammūsųmiestolaikraščiui apie nuogumofiksavimątapyboje. Lenkai savitai įvertinonuogumoproblemąmene:jietiesiogpridengėšiuostrisdarbus,kaiparodosapžiūrėtiatvykobūrysvaikų.Onuogales,užfiksuotasV.Dambrausko fotografijose, nukabinti tiesiogužmiršo... Tačiau, kai gerai pagalvoji, ar tas nuogumas tapyboje ar
fotonuotraukoje, puikiai stilizuotasirtikrainegašlus,yratoksjaupavojingasjaunamžmogui...
FigūratyvineskompozicijasatrastumeI.Ambrazienės,A.Uoginto,A.Visockienėskūriniuose.GrafikasE.Birgėla paskendo ornamentinės ritmikostyrinėjimuose...
V. Zarėkos kūriniuose žmogaus
5 psl.2010 10 07
ŠiauliųuniversitetodailininkųparodaLiubline
Lai ma MALAKAUSKIENĖ Turkija–karštossaulės ir turtingos istorijosšalis.Tai
tarsi antikos lobynas, daugelio senovės civilizacijų lopšys.Turkija–taišalis,įkuriąlietuviaivykstanetikatostogauti.Taišalis,įkuriosuniversitetusvažiuojamokytisstudentaiišvisopasaulio.
89 Turkijos universitetuose studijuoja apie 3 mln. studentų.PagrindiniaiTurkijosuniversitetai:Ankaros(įkurtas1936m.), Stambulo(1453m.),Gazi(1926m.),Karadenizotechnikos universitetas (1955), Anatolijos (turk. Anadolu,1958).Šiauliųuniversitetostudentaiikišiolyrasutidjavęarstudijuoja6šiosšaliesuniversitetuose.
2009–2010m.m.rudenįišŠiauliųmokytisįTurkijąišvyko13studentų,pavasarį–9studentai.Išvisopermokslometusšioješalyjestudijavo22studentai.8išjųmokėsipačiamedidžiausiameTurkijosAnatolijosuniversitete(3rudenį,5pavasarį). ĮŠiauliųuniversitetąper2009–2010m.m.atvykomokytis15studentųišsaulėtosiosTurkijos.
Studijossaulėsirturtingosistorijosšalyje
Aleksas Statkus, ŠU TechnologijosfakultetoinformatikosinžinerijosspecialybėsIVkursostudentas,sutikopapasakotiapiestudijasTurkijosAnatolijosuniversitete.
– Kaip atsirado galimybėišvažiuoti mokytis į užsienį? Kuoįdomiosbuvostudijos?
–PerErasmus mainųprogramąiš viso važiavome penki vaikinai:keturi studentai iš mano grupės irvienas Socialinių mokslų fakultetoekonomikos specialybės studentas. ĮTurkiją išvykome vasario pradžioje,grįžome birželio viduryje (buvomeketurismėnesius).Anatolijosuniversitetas – tai modernus, dinamiškas,inovatyvusuniversitetas,turintissavoorouostą,žinomasvisamepasaulyje.Jis įsikūręs maždaug apie 500 kilometrųnuoStambulo.Šiameuniversiteteyra11fakultetų,studijuojaapie22600studentų.
Kompiuterių inžinerijos fakultete mums buvo dėstomi kompiuteriųtinklai, programavimas, internetoprogramavimas, informacijos valdymo sistemos, duomenų bazės, turkųkalba.Paskaitosvykoanglų ir turkųkalbomis. Vadovėlių jokių neturėjome.Dėstytojai dažniausiai aiškindavo teorinius dalykus ir demonstruodavoskaidres.Perdienąvykdavovidutiniškaipo2paskaitas.Persavaitębūdavo7paskaitos, iš jų2vykdavonuotoliniu būdu. Kas antrą mėnesįvykdavo tarpiniai atsiskaitymai užišeitąkursą, opo4mėnesių tekdavo laikyti egzaminą. Įdomiausia buvomokytis internetoprogramavimą,turkųkalbą,opatssunkiausiasdalykas turbūt buvo kompiuterių tinklai.Dalį paskaitų rinkdavomės patys.Auditorijojebūdavo30–40studentų:1lenkas,daugumaturkųirmes,4lie
tuviai. Gavome gana aukštusbaigiamųjųegzaminųįvertinimus.Buvomestropūs,nemažaimokydavomėsvakarais.
– Ar skiriasi dėstytojųdarbometodikapalygintisuŠiaulių universitetu? Santykiai sudėstytojais?Studentais?
–Šiektiekskiriasi.MūsųTechnologijosfakultetevykstadaugiaupraktiniopobūdžioužsiėmimų,oTurkijoje dažniausiai buvo dėstoma teorinėmedžiaga. Egzamino metu, priešingaineguLietuvoje,daugiaudėmesioskiriamapraktiniųžiniųpritaikymui,tikrinimui. Santykiai su dėstytojaisnormalūs, kaip ir Lietuvoje. Turkųstudentaiganadraugiški,linksmi,paslaugūs,įdomusujaisbendrauti.
– Kokios buvo gyvenimo sąlygos?
–Gyvenimo sąlygos buvo geros.Gyvenome dviejų aukštų septyniųkambarių bute. Tame bute gyvenome 6 lietuviai ir 1 lenkė.Už kambarįreikėjomokėtipo150eurųpermėnesį(mesgyvenomedviesevienamekambaryje,taimokėjomepo125eurus). Kambaryje turėjome televizorių, galėjome naudotis internetu.Bendrose patalpose buvo įrengti dudušokambariai,virtuvė,terasa.Daugerdvės. Ankstų rytą pažadindavo išmečetėssklindantysgarsai,kviečiantys melstis. Kaip savotiškas ritualastapoirišgeriamąjįvandenįponamusvežiojančiosmašinossklindantinuotaikingamuzika,signalas,kadmašinajauprietavonamo.
Gavome stipendiją, vidutiniškai350 eurų per mėnesį, nes stipendijabuvomokamadukartus:kelionėspradžiojeirpokuriolaiko.
Maitinomės dažniausiai namuose arba universiteto valgykloje. Ten
papietautigalimalabaipigiai.Įpietųrinkinįuž1lirąįeidavosriuba,kotletas,vaisiai,daržovės,sultysirpan.Manlabiausiaipatikoturkiškasmaistas do ne ri: įperpjautąpusiaubatonąįdėtos salotos, pomidorai, skrudintavištiena.Ganaskanusgėrimasayran, pagamintasišvandensirturkiškojogurto.
Vietovė,kuriojegyvenome,buvomaždaug 5 kilometrai nuo universiteto. Į universitetą važiuodavomedviračiaisarba (jeiorasbūdavoblogesnis) autobusu. Turkijoje nusipirkaudviratįuž80lirų(išvažiuodamasjįpalikaubutošeimininkui).
Turkijoje jautėmės gana saugiai.Pertąlaikąnetekomatytichuliganų,alkoholikųarpan.Tengalivaikščiotinaktimisirbūtiramus.
–Kąveikėtelaisvalaikiu?Artekokurnorspakeliauti?
–Laisvalaikiulankėmetreniruotessportoklube,Erasmusstudentųsusitikimusvakarėlius,važinėjomėsdviračiais. Buvo organizuotos kelionėsį Kapadokiją, Kiutachiją, Stambulą.Josbuvoįdomiosirgananebrangios.Grožėjomės gražia Turkijos gamta,didingomisuolomis.
–Arbuvoiškokiųnorsženklųmatyti,kadTurkijojevykspasauliokrepšiniočempionatas?
– Reklamos dar neteko pamatyti, bet turkų studentai jauklausinėjomūsų apie lietuvių krepšininkus,minėjokonkrečiaspavardes,domėjosimūsiškiųžaidimostrategija.
– Gal galite papasakoti įdomiausiąarjuokingiausiąįvykį?
– Kartą nuėjau į kirpyklą apsikirpti. Gražiai apkirpo, tačiau nuotosdienosnegalėdavauramiaipraeitipro tąkirpyklą,nes turkas jau iš tolo pamatęs mane garsiai šaukdavo:„Aleksai,ateikčia,išgersimvaisinėsarbatos,galnorikokiųvaisių...“Nuotokionuolatiniodėmesiotekdavonetslėptisarpasuktikitukeliu...
Nusipirkęs dviratį, nusipirkau irspyną. Nuvažiavęs į treniruotę prirakinau dviratį prie kelio ženklo,kadniekasnepavogtų.Išėjęsištreniruotėspamačiau,kaddviratisstovisavovietoje,o spynosnebėra...Matyt,keistasturkamsatrodėlietuviškasįprotis.
Dar labai juokingai nuotoliniubūdulaikėmeturkųkalbosegzaminą(raštuiržodžiu).Susufleriais(šeimininkų draugais). Kartais įstrigdavoprisijungimo sistema... Bet apie taiša,geriautegultailiekastudentųpaslaptimi...
Kartą parke radome didelį,maždaug 20 cm vėžlį. Turbūt vandens vėžlį, nes kojos buvo kaip pelekai. Laikėm balkone dvi dienas,džiaugėmėsjuo,potonuvežėmatgalįparkąirpaleidom.Kokiegistudentaibestudentiškųišdaigų!
Padėkojau pašnekovui už pokalbį turkiškai: „Teşekkür ederim“.
Nuotraukoje:AleksasStatkussudrauguturku.
figūros nėra. Jis stebi, dažniausiaitiriapatįžmogausprisilietimą,tarkim,langostiklearmokyklinėslentosplokštumoje,irvisataifiksuojatrijose,dar„Baltijostiltai.Gelmė“bienalę Vilniuje menančiose akvarelėse. Pastarųjų metų aliejinėstapybos kūriniai, kuriuos parodaipateikė G. ArlauskaitėVingrienė,tarytumsiejasisuV.Zarėkosžmogaus interjerų tyrinėjimais („Izraelis. Mėlynos durys“), nors, kitavertus, gal autorė tokia tapybineplastikatiesiogsavaipinterpretuojapeizažostruktūras,kaipirA.Visockissavoakvarelėse...
A.KavaliauskasirI.Kavaliauskaitė reprezentavo vadinamąjątaikomąją dailę, jų odos objektai– skulptūros – lyg sustingę vynmaišiaiarknygostiesiogiaiiliustravopačiąanksčiauminėtąsąvoką,nes čia, palėpėje, šalia stogo perdengimokonstrukcijų,šiekūriniaiiš odos tiesiog nuostabiai tiko irmetaforiškaipratęsėV.Dambrausko fotografijų ciklo naujojo mitokūrimoidėją...
Kiti taikomosios dailės darbai – tekstilė (S.Anikinienės, R.Vaitkevičienės, V. Lesauskienės,D.Kaučikienėskūriniai)–puikiaiderėjoatskirojepatalpoješaliasenovinių lenkų tautodailininkų audimostaklių.
Atkelta iš 4 psl. Liublino jaunimo centre eksponuojama ne tik tapyba, grafika,fotografija,bet ir tekstilė,keramika,didelėsapimtiesodosdirbiniai– tai išsami ir solidi UniversitetoMenų fakulteto dėstytojų kūrybosparoda, kuri maloniai fiksuojamaparodoskuratorių(dailininkaiAgnieszka Zawadska ir Robert Rabiej) išleistame parodos kataloge,kurį lenkaipavadino „Wspolczesna sztuka litewska“ („Šiuolaikinislietuviųmenas“). Jei šį lietuviškąvertimągalėtumesuprastikaipšiųdienų lietuvių – šiauliečių dailininkųmeną, tai tokiu atveju būtųkeista kai kurių kitų Universiteto dėstytojų pozicija šios parodosatžvilgiu, pateikusių kūrinius, sukurtus dar aname amžiuje, pvz.,dailininko V. Šimoliūno darbamsjau būtų daugiau nei dvidešimtmetų...
Pabaigoje–visaigražiparalelė,kaipjaurašiau,apiearčiausiaiprieŽemėspriartėjusįMėnulį...
Taip jau išeina, kad retkarčiaisLiublinesusitinkaLietuva irLenkija. Visi žinome Liublino uniją,Lietuviųaikštę tamemieste irpaminklątaiįvairiaiinterpretuojamaisąjungai.
Manau, kad mes esame „pasmerkti“gražiaiirnuoširdžiaibendrautisukaimynais...
Rugsėjo 23 d. Studentų svetainėje vyko „Sutikimo vakaronė“(„WelcomeParty“)ir„Tarptautiniaipietūs“(„Internationaldinner“)atvykusiemsįŠiauliųuniversitetąstudentams.
„Tarptautiniaipietūs“–sunacionaliniaispatiekalaisirlietuviškaisšokiais
ŠįsemestrąstudijuotiįŠiauliųuniversitetą atvyko 27 Erasmus mainųprogramos studentai ir 3 studentės iškitų Šiaulių universiteto partneriniųaukštojo mokslo institucijų: Tolimosuniversiteto (Kolumbija) ir ŠiaurėsKolorado(JAV).
Pagrindiniu vakaro akcentu tapoŠiaulių universiteto liaudiškos muzikos ansamblio „Saulė“ paruoštainteraktyvi programa. Vakaras prasidėjo ansamblio „Saulė“ atliekamomis linksmomis lietuvių liaudiesdainomis. Užsieniečiai turėjo galimybęišgirsti žemaičių tarme skambančiųžodžių. Kolektyvo „Saulė“ šokėjaipakvietė studentus pasimokyti lietuvių liaudies šokių„ G r e č e n i k ė s “ ,„Malūnėlio“irkt.
Vakaronėsmetulinksminosi ne tikatvykę studentai,betirdudėstytojaiiš Turkijos ir Lenkijos partneriniųaukštojo mokslo institucijų. Atsidėkodamas užpuikią „Saulės“ansamblio programądėstytojasišTurkijos pasisiūlėvakaro dalyviusišmokyti turkiškų
šokiųžingsnelių.Vėliau studentai pristatė savo
gamintus nacionalinės virtuvės patiekalus. Prancūzai siūlė paragautiprancūziškųsūriųirduonos.Slovakėsvaišino rūkytais sūriais irvirtinukais.StudentaiišTurkijospagaminoįvairiųpatiekalų iš pupelių, ryžių, daržovių,visus dalyvius vaišino turkiškais saldumynais. Studentai išLatvijos siūlėpopuliariuosius saldainius „Laima“.Amerikietės visus vaišino desertu suplaktagrietinėleiršokoladu.Studentėiš Kolumbijos pagamino savo šaliestradicinįpatiekalą.
ZenonoRipinskionuotraukoje:vakaroakimirka.
Rugsėjo29d.Šiauliųuniversiteto Socialinių mokslųfakulteteįvykoŠiauliųregionoverslo,mokslosektoriausirorganizacijų,atsakingųužmūsųregionoateitį,atstovųsusitikimas, kuriame buvodiskutuojama apie moksloirverslo sektoriausbendradarbiavimo regione galimybes.
Susitikimas vyko EuroposSąjungos finansuojamo projekto „Mokslinių tyrimų įveiklinimo plėtotė regiono konkurencingumui didinti“, kuris skirtas versluiirmokslui suartinti Šiaulių regione, iniciatyva. Pastaraisiais metais ypač padidėjo bendradarbiavimotarpmoksloirverslosvarba,tačiau, kaip pažymėjo daugelisdiskusijosdalyvių,efektyvausdialogotarpabiejųpusiųnėra.Pasaksusitikimodalyvių, tokia situacijayra todėl, kad trūksta informacijos apie tai, ką gali duoti mokslas verslui, kokiu būdu gali vyktibendradarbiavimas, ir atvirkščiai,ar verslas pasitikimoksliniais pasiekimais, gautais tyrimų rezultatais, ar gali ir, pirmiausia, ar norifinansuoti mokslinius projektus,jeiakademikainenurodopraktinėsjųnaudos.
Renginio metu, kuriame dalyvavo30ŠiaurėsLietuvos regionedirbančių,gyvenančių irbesirūpinančių regiono ateitimi dalyvių,buvo pristatytas Lietuvos mokslininkų sąjungos Šiaulių skyriaus„Salduvė“ tyrėjų atliktas tyrimas„Mokslininkų ir tyrėjų organizacijųbendradarbiavimassuregionoverslosektoriumi“,kurisatskleidėrenginiodalyviamskitųšaliųverslo ir mokslo bendradarbiavimopatirtį. Minėto tyrimo rezultataisukėlėdiskusijas,buvopripažinta,kad nors dialogas tarp verslo atstovųirmoksloinstitucijųŠiauliųregionevyksta,tačiau,lyginantsuES valstybių patirtimi, dar reikiadaug ko išmokti.Viena svarbiausių problemų – pasitikėjimo tarpšių dviejų subjektų nebuvimas.Diskusijoje dalyvavę mokslo institucijų atstovai pasidžiaugė, kadkasmetvisdaugiausulaukiaverslininkų dėmesio atlikdami bendrustyrimus, įtraukiama vis daugiaustudentų į praktinę verslo organizacijųveiklą.Renginiodalyviai,t.y. irverslo, irmokslo, irvaldžiosatstovai, pripažino, kad bendradarbiavimas būtinas, todėl reikiamokytis bendradarbiauti, kurtisąveikos tinklus ir institucionalizuoti juos,kad taibūtų ilgalaikis,tęstinis ir visiems naudingas bendradarbiavimas.
Įvykęs renginys – tai pirmasisžingsnis ieškant mokslo ir verslobendradarbiavimo modelio, kurisyrakuriamasirbuspristatytaskitaismetais.Šiųmetųlapkričio18–19 d. įvyksianti tarptautinė konferencija „Regiono konkurencingumodidinimas:mokslo irverslosąveika (teorinis požiūris)“ – darvienagalimybėpadiskutuotinetikŠiaulių regiono verslo ir moksloatstovams, bet ir išgirsti ilgametębendradarbiavimo patirtį turinčiųužsienio institucijų atstovų nuomonę, pasidalyti su jais patirtimi.Tarptautinėje konferencijoje laukiama ekspertų iš Anglijos, Suomijos, Portugalijos, Slovėnijos,Vengrijos, Estijos, Baltarusijos,Čekijos, Prancūzijos,Olandijos ir
Re gio no ver sloir moks lo ben druo menės dis ku si ja: kas ska ti na ir truk do tar pusavio ben dradarbiavimą?
6 psl. 2010 10 07
Pirmasisbendrabutisuždarytasnebus
Pasak ŠU Ūkio tarnybos direktoriaus R. Tamučio, I bendrabutyje,statytame1963m.,ikišioldarnebuvoatliktaskapitalinis remontas.Čiastudentaidalijasibendravirtuve, tualetais,yrabendrakoridoriųsistema.Šiemetbendrabutyjebuspakeistivisisenimediniai langai ir įėjimodurysnaujais plastikiniais langais ir durimis,suremontuotosvaikinų irmerginų dušų patalpos, fasado laiptai.Universiteto Ūkio tarnybos pastatųir patalpų remonto grupės darbuotojųjėgomisbussuremontuoti1ir2aukštomerginųtualetai.Pastate,kurio kapitaliniam remontui reikėtų 7mln.litų,yradaugprobleminiųvietų,tačiau renovacijai skirtas lėšas stengiamasi paskirstyti pačioms opiausiomsproblemoms spręsti.Beje, atsiradus galimybei atlikti kapitalinįbendrabučio remontą, langų keistinebereikėtų.Pasitarussuinžinieriais,langaibuvopadarytimažesni,paliktagalimybėapšiltintifasadus.
Spaudoje ne kartą pasirodžiusiuspranešimusapiegalimąIbendrabučio
uždarymąŪkio tarnybosdirektoriusgriežtaineigia:„Šisbendrabutistikrainebusuždarytas,nes jameapgyvendintaapiedušimtaistudentų“.Ibendrabučiokomendantė I.Balčiūnienėneslepia,kadjaubuvosusitaikiusisumintimi,jogbendrabutisbusuždarytas.Moterisprisipažįstabuvusimaloniainustebinta,kad lėšų renovacijaivisdėltosurasta,odarbai–pradėti. „ŠiemetvisuoseŠUbendrabučiuosestudentųgerokaimažiau, tadvisigyventojaitelpatrijuoseaukštuose,oketvirtajameirpenktajamejaukeičiamilangai“,–sakoI.Balčiūnienė.
Tai, kad du bendrabučio aukštainėra apgyvendinti, sumažins mokesčiusuželektrą,vandenįiršilumą.Nors langai buvo pradėti keisti tikrugsėjo17dieną,komendantėteigia,kaddarbaivykdomisparčiai.
„DĖL BENDRABUČIUOSE VYKDOMŲ REMONTŲ, KAMBARIŲ ĮKAINIAI MAŽINAMI NEBUS“
Rugpjūčiopabaigojepirmajameirantrajamebendrabučiuosepradėtivykdytirenovavimodarbai.Deja,jiepradėtitiktada,kaiValstybinisstudijųfondasŠiau
liųuniversiteto(ŠU)bendrabučiųrenovacijaiskyrė901tūkst.litų.Dar88084,25litų(daugiauneinumatytalėšųnaudojimosrityje)prisidėjopatsŠU.
KitųbendrabučiųbūklėgeresnėRemontodarbaišiuometuvyksta
irIIstudentųbendrabutyje:keičiamivisi susidėvėję vandentiekio ir nuotekų vamzdynai, remontuojami visiprie kambarių esantys sanitariniaimazgai ir koridoriai, Universitetostudentų atstovybės ir Studentų reikalųtarnybospatalpos.Virtuvės,koridoriai,grindysčiabuvo remontuotosjau anksčiau. Beabejo, vėliausiaipastatytas IV bendrabutis (1985aisiais)šiuometuyrageriausias. PasakŪkio tarnybos direktoriaus,didžiausias dėmesys jambuvoskiriamasdėlčia esančių svečiųkambarių ir kiekvienais metaisap gy ven d i namųužsienio studentų.Visi trys bendrabučiaiatitinkahigienosreikalavimus,nors,vadovaujantisšiųmetųsveika
tosapsaugosministro įsakymu,higienos pasųbendrabučiamsnėnebereikia.
Studentųgyvenimo
sąlygosrenovacijosmetuG y v e n i m o
sąlygos remontuojamuose bendrabučiuose nėrageros. Nepatogumų I bendrabučio gyventojams daugiausiai
sukelianeveikiančiosdušinės,tadjiepriverstieitimaudytisįšaliaesantįIIbendrabutį. I bendrabučio gyventoja Justina sako, kad didžiausių sunkumųšiuometusukelianeveikiantysdušai,ožiemą–šaltis,besiskverbiantisįkambariusperlangus,nekeistusnuo bendrabučio pastatymo dienos.„Kambarių būklę (už trivietį kambarįJustinairkitosdvijoskambariodraugės moka po 106 Lt) galėčiaupavadintigera“,–teigiapašnekovė.
II bendrabutyje išardyti sanitariniaimazgaiirgisukelianepatogumųjųgyventojams.Galbūtdarbusbuvogalima pradėti vasarą, nesukeliantnepatogumųrugsėjįatvykusiemsstudentams?R.Tamutispaaiškina,kadtokios galimybės nebuvo: „Lėšosbendrabučiųrenovacijaibuvoskirtos2010m. birželio 28d.Lėšųnaudo
jimo sutartis tarp ŠU irValstybiniostudijųfondopasirašytatik2010m.liepos 28 d.Atsižvelgiant įViešųjųpirkimų įstatymą, reikėjo atliktidarbųpirkimą,kurisbaigėsi2010m.rugpjūčio18d.,kaibuvopasirašytosrangos sutartys dėl bendrabučių renovacijos.Sutarta,kadvisinumatytiremonto darbai bendrabučiuose turibūtiatliktiikigruodžio31d.“
Norsvykstantyspokyčiaibendrabučiuose suardė įprastą gyvenimoritmą, tačiauretasstudentasbendrabučiokambarėlįnorėtųiškeistiįkitągyvenamąjąvietą.IIbendrabučiogyventojaDovilėčiagyvenajauantrusmetus. „Gyventi čia patogu. Visursudėtiplastikiniailangai.Negalėčiaukažkuo skųstis“, – pasakojaDovilė.Už dvivietį kambarį Dovilė ir joskambariodraugėmokapo150Lt.Užtrivietį kambarį šiame bendrabutyjemokestis siekia107Lt.Kitųmiestųbendrabučiuose kainos viršija 200Lt, pvz., M. Romerio universitetostudentai už dvivietį kambarį mokapo210Lt,užtrivietį–po193Lt.Dovilė,kaipirkitistudentai,bendrabutįlaikonetikgyvenamąjavieta,betirtam tikra gyvenimo mokykla: „Esupati atsakinga už save, šalia nebėratėvų, kurie daug ką padarydavo užmane“.
Rugilė, kita šio bendrabučio gyventoja,taipprisimenasavopirmuosius įspūdžius atvykus į bendrabutį:„Patyriau lengvą šoką, tačiau ilgainiui pripratau. Su drauge nutarėmeišklijuoti tapetais sienas, iškloti linoleumą,atsivežėmesavolovas.Čiapripratau ir niekur kitur nenorėčiaugyventi“. Rugilė sako, kad nepatogumų sukelia vaikščiojimas į rūsįimaudytis, taip pat atviros dušo ka
binos:„Nėralabaimalonu,kaidušokabinosenėraužuolaidų.Manau,kadturėtųbūtišiokstoksprivatumas“.
StudentaipateikėpeticijąŠiaulių universiteto studentų at
stovybė(ŠUSA),atsižvelgdamaįnepavydėtinasstudentųgyvenimosąlygas, surašė peticiją, surinko per dušimtusIirIIbendrabučiogyventojųparašųirįteikėUniversitetorektoriuiVidui Lauruškai. „Peticijoje buvoprašoma pasvarstyti mokesčių studentamssumažinimogalimybęirnurodytiremontodarbųpabaigą,nesikitolterminainiekurnebuvoskelbiamiir tarp studentų vyravo nežinia“, –teigėlaikinaipareigaseinantisŠUSAprezidentasKlaidasPalikevičius.
Rugsėjo27d.buvogautasirbendrabučiuose išplatintas ŠU rektoriaus atsakymas. Rašte buvo aiškiaiišdėstytibendrabučiuoseplanuojamiatliktidarbaiirprieduosepateiktiremontodarbųgrafikaiabiejuosebendrabučiuose.Ibendrabučiostudentaidušo patalpomis galės naudotis jaunuo spalio 11 d., o II bendrabučiopirmoaukštoŠUSAirSTRpatalposturėjobūtisuremontuotosikispalio1d.Deja,kitasprašymasdėlmokesčiųmokėjimo sumažinimo nebuvo patenkintas.„Mokesčiųsumažintimestikrainegalime,nes tųpinigų,kurieyra surenkami iš studentų, užtenkatikenergetiniamsištekliamspadengti, nors reikia dar apie 1 mln. litųpermetus bendrabučiams išlaikyti“,–teigėŪkiotarnybosdirektoriusR.Tamutis.
AušraBAGDONAVIČIENĖ
Dirbantis studentas šiais laikais jau niekam nekelia nuostabos. Tai atrodo savaime suprantamasdalykas.Sunkmečiudaugelis tėvų neišgali visiškaiapmokėtistudijuojančiosūnausardukters išlaidų,kaikuriemstėvams įmokslus reikia išleistinevieną,okelisvaikus.Studijųpaskolų sistema pasinaudotidažnas studentas neskuba, neskolkasjipalankesnėnestudentams,betbankams.Tadbeliekamažiau dėmesio skirti mokslamsartiesiogrinktisištęstinėsformos studijas ir pačiam studentuiieškotisdarbo.Tačiauarlengvajįrasti?
NedarbasLietuvojeDarbo biržos statistika skelbia,
kadšiaismetaislieposmėnesįšalyjebuvo 324,2 tūkst. bedarbių. Jie sudarė15proc.visųdarbingoamžiausšaliesgyventojų.Laisvųdarbovietųužregistruota67,3tūkst.Jaunųiki25metųbedarbiųbuvo46,4tūkst.–jiesudarė 9,9 proc. visų darbo biržojeregistruotųbedarbių.Permetusjaunimo nedarbas išaugo 1,8 karto.Akivaizdu, kad situacija sudėtinga.Oypačjisudėtingajaunamžmogui,kurisdartikbaigėvidurinęmokyklą,studijuojairneturi jokiosdarbopatirties.
Geriaujaunasarpatyręs?Tarp daugybės vyresnių, kvalifi
kuotų,patirtiesturinčiųbedarbiųstudentų galimybės įsidarbinti ribotos.Neretai darbdavys renkasi patirtiesturintįvyresnįžmogųneijauną,dartikstudijuojantį.Žinoma,tamyrakeletaspriežasčių.Vienajų–darbopatirtiesstoka.Naujądarbuotojąreikiamokyti,jodarborezultataikurįlaikątikraibusprastesnineitodarbuotojo,kurisjaubuvodirbęstokįpatarpanašųdarbą.Kitapriežastis,kodėldarbdaviai dažnai nenori įdarbintistudento, yra ta, kad studijuojantisžmogus negalės viso savo dėmesioskirtidarbui:teksderintipaskaitųirdarbo grafikus, ruoštis egzaminamsir pan. Tačiau jaunas žmogus turi
Studentųgalimybėsįsidarbinti
ir savų privalumų: jis atviras naujovėms, permainoms, kupinas energijos, idėjų, jaunasžmogusgreičiauadaptuojasi,mokosi,įsisavinanaujusdalykus.Tačiau studentui įsitvirtintidarborinkojeištiessunku.
GerasbetkoksdarbasEsanttokiaisituacijaidažnasstu
dentas tenkinasi bet kokiu jam pasiūlytudarbu.Tikvienamkitampasitaikogalimybėdirbtisuspecialybesusijusį darbą, dažniausiai teliekatenkintis aukštos kvalifikacijos nereikalaujančiais darbais. Studentaidirba prekybos centruose, parduotuvėse, kavinėse, degalinėse ir pan.Be jokios abejonės, toksdarbasnepadeda tobulėti, siekti geresnių rezultatų studijuojant, nors reikalaujalaiko, pastangų – dažnai dėl to nukenčia studijų kokybė. Toks darbastėralaikinapriemonėpinigamsužsidirbti. Kiekvienas studentas tikisi,gavęs diplomą, susirasti tokį darbą,kuriamegalėtųrealizuotistudijųmetaisįgytasžinias.
AteitiesprognozėsDarbobiržapateikia2010m.įsi
darbinimogalimybiųstatistiką.Duomenysrodo,kaddidžiausiųgalimybiųįsidarbintiturigydytojai,pardavimovadybininkai,draudimoagentai,inžinieriaiiranglųkalbosmokytojai.Didžiosiosdaliesspecialistųįsidarbinimogalimybėsmenkos.Tarptokiųspecialistų buvo paminėti pradinioirikimokykliniougdymomokytojai,socialiniai pedagogai, ekonomistai,teisininkai, filologai, vertėjai.Taigi,net ir gavusdiplomąnėra jokiųgarantijų,kadgausidarbąpagalspecialybę.Labaidauglemiatai,kokiąstudijų programą studentas pasirinko,ar jo specialybėpaklausi.Be jokiosabejonės, statistikos duomenys kasmet keičiasi, kaip keičiasi ir nedarbolygisLietuvoje.Norisitikėti,kadsituacijadarborinkojepasikeis,kadjaunam,darstudijuojančiamžmogui,,busdaugiaugalimybiųįsidarbintiirdirbtinebetkokį,osuspecialybesusijusį darbą. O dar labiau norėtųsi,kad studentuinetektų ieškoti darbo,kadjisgalėtųvisąsavolaiką,dėmesįir pastangas skirti studijoms, kuriasbaigęsgalėtųpritaikytiįgytasžiniaspraktikoje.
4didiejiLietuvosmiestai,12universitetų ir60gerokinoseansų!Su tokiaisužmojais spalį startuojaprojektas„Kinopavasaris tavouniversitete“. Vilniaus,Kauno, Šiaulių irKlaipėdos studentai iki pat vasario pabaigos kasmėnesį savouniversitetuosegalės apsilankyti nemokamuosegerų,pripažintųkinofilmųseansuoseirdiskusijosesukinoindustrijosspecialistais–kritikais,aktoriais,prodiuseriais.
Projektoorganizatoriaiyrajaupenkioliktusmetusorganizuojamodidžiausiokino renginioLietuvoje–Vilniaus tarptautiniokino festivalio„Kinopavasaris“–rengėjai.Ilgalaikėvienodidžiausiųšalieskinofestivaliorengimopatirtisorganizatoriamsleidoišsamiaususipažintisuauditorijosporeikiais,kurierodo,kadLietuvosjaunimuiautoriniskinas–ypačįdomus,tačiautrūkstagalimybiųjįpamatytiirišsamiausujuosusipažinti.
Šisprojektas–edukacinis.KinaskaipugdymoirjaunosasmenybėsvystymopriemonėdaugelyjeŠiaurėsirVakarųEuroposšaliųjautaponeatsiejamašvietimoprogramosdalimi,kuriosmetumoksleiviai irstudentaimokomisuprastikinokalbą,jąinterpretuoti,patysreikštisavomintisšiakalba.Lietuvojekinoedukacija–darvisainaujasreiškinys,opirmosiosiniciatyvosirprojektaidažniausiai skirtimoksleiviams.Todėl projektu siekiama supažindinti būtentLietuvosakademinįjaunimąsukokybiškunepriklausomokinomenu,paskatintijuodomėtis,nagrinėtiirsuvokti.Projektusiekiamaplėtotiasmeninįjaunimovizualinioraštingumogebėjimą,kurisypačsvarbusnorintteisingaisuvoktiinformaciją,užkoduotąsupančiosevizualinėsemedijose.
Šioprojektometuakademiniamjaunimuibusrodomilietuviškiiružsieniošaliųfilmai,jausulaukępripažinimotarptautiniuosekinofestivaliuose.Kinofilmaibusparinktiatsižvelgiantįaktualiasjaunimuitemas,universitetųmokslinęarmeninękryptį.Įprogramąpatekstoleranciją,lyderystę,socialinįaktyvumąskatinantysmeniniaiirdokumentiniaifilmai.
Organizatoriaimano,kadatsakingaiirprofesionaliaiparinktųfilmųturinys,jųaptarimasprisidėspriestudentoasmenybėsvystymo,tolerancijos,pagarbos,kritiniomąstymosavybiųskatinimo,onemokamikokybiškokinoseansaiuniversitetuose prisidės prie pagarbos intelektinei nuosavybei ugdymo ir padėskovotisupaplitusiuįpročiuvartotipiratinęprodukciją.Idėjąpalaikoirremiaprojektodraugas„IKI“prekybostinklas.
Projektasbusįgyvendinamaspercikląnemokamųrenginių,reguliariaivyksiančiųaukštosioseLietuvosmokymoįstaigose,aktyviaibendraujantsuLietuvosstudentųsąjungomisirasociacijomis.Šiauliųuniversiteteprojektasstartuosspalio19d.18val.Uni
versitetorūmų(P.Višinskiog.25/Vytautog.84)Edukologijosfakulteto225auditorijojeDanijosjaunosioskartoskinokūrėjo,scenaristoiraktoriausAndersoThomoJenseno,nominuotoEuroposkinomeno akademijos premijai už juodosios komedijos „Adomoobuoliukai“ scenarijų, filmu „Adomo obuoliai“. Šis filmas visaisatžvilgiaistapounikalusLietuvoje,šišiurkštieuropietiškakomedijaatrodovisiškainekorektiškairprovokuojanti.
KINOPAVASARISUNIVERSITETE
7 psl.2010 10 07
SuŠiauliųuniversitetoSocialinėsgerovėsirnegalėsstudijųfakultetoSocialinėspedagogikosirpsichologijoskatedrosvedėjudoc.dr.AdolfuJuodraičiuapieilgametędarboUniversitetepatirtį,socialinesproblemasirlaisvalaikįkalbėjosiHumanitarinio fakulteto studentėsLoretaŠimutytė,RūtaŠaltmerytė,SigitaTurčinskaitėirBrigitaVaitkevičiūtė.
–Esatetikrasšiaulietis.KąJumsreiškiašismiestas?Šismiestasmanreiškialabaidaug.Taitaspats,kasklausti,kąreiškiaTėvynė.
Šiauliai–manogimtinė,tėvųnamai,manonamai,gaila,kadnemanovaikųnamai.Šiauliai–patsgražiausiasmiestas,čiamanošaknys.Esutikrasšiaulietis.DidžiojidalismanogiminėsgyvenaŠiauliuose.NežaduįniekąiškeistiLietuvos,juolabiauŠiaulių,kadirkiekčiaproblemųbūtų.Norsšismiestaskarometaislabainukentėjo,betturimekuopasididžiuoti.ŠiauliųkraštasLietuvaidavėdauggarbingųžmonių.Kiekvienasiščiaišvykęsneturėtųpamiršti,kuryrajošaknys.
–BaigęsvidurinęmokykląpasirinkotespecialiosiospedagogikosstudijasŠPI.KaslėmėtokįJūsųpasirinkimą?Arturėjotekitųalternatyvų?
Baigęsvidurinęmokykląapiespecialiąjąpedagogikądar tikrainegalvojau.Mėgaurašyti,esunugalėjęskonkursuose,atrodė,kadžurnalistodarbasganėtinaiįdomus,todėlstojauįžurnalistikąVilniausuniversitete,tačiauneįstojau.Būdamas „auliniuose batuose“ sužinojau, kad esu priimtas į lietuvių kalbos ir literatūrosstudijas,betjaubuvopervėlu.Dabargaliupasakyti,kadtikraidžiaugiuosineįstojęs,matyt,taipturėjoatsitikti.
Studijuoti defektologiją paskatino kariuomenėje įgyta patirtis. Ten sutikaudaug įvairių žmonių, pamačiau įvairiausių asmenybių tipų, patologijos atvejų.Nutariau,kadnevertablaškytispopasaulį, irpasirinkaustudijasŠiauliuose.Odefektologijapasirodė įdomispecialybė.Be to, išprigimtiesesunamųvaikas.Mėgstukeliauti,betdarlabiaumėgstusugrįžti.
–Kaipnusprendėtetaptidėstytoju?Dėstytojubūtineplanavau,taipsusiklostėaplinkybės.Betnėvienosminutės
nesigailiu,nėvienoepizodonenoriuišmesti.Viskasįdomu,viskasužpildėtamtikrustarpusmanoasmenybėspaveiksle.KaibaigiauŠPI,buvogalimybėvažiuotiįAukštąjąkomjaunimomokykląMaskvoje.Nenorėjautokioskarjeros,todėlpasirinkaukitąkelią–tapauLentvariopagalbinėsinternatinėsmokyklosdirektoriauspavaduotoju.1976m.pradžiojemanpaskambinoprof.VytautasKarvelis.JispasiūlėpabandytistotiįaspirantūrąMaskvoje.Ten,žinoma,įstojau,irikišiolesudėkingasprofesoriui,kadmanepastūmėjo.1977m.šviesiosatmintiesdocentasRomanasKaffemanaspasiūlėgrįžtiįŠiaulius,įsavoAlmamater.Natūralu,kaddirbdamasmokslinįdarbąsulaukiaupasiūlymųskaitytispecialiosiospsichologijoskursąstudentams.Taiptapaudėstytojuirikišioljuoesu.
–DidžiąjądalįgyvenimodirbateŠiauliųuniversitete.Arnekilominčiųpakeistiveiklossritį?
Tokiųminčiųgalirkildavo,bettiktada,kaipavargdavau,pykdavauantkitų.Būnatokiųakimirkų,kairašaiknygąirgalvoji:okasjąskaitys?Todėllaikausinuostatos,kadsvarbiauyratai,kąpasakai,nesgyvasžodisvisadasvaresnis,jisturikitokiągalią.
Nežinau,kuodaugiauašgalėčiaubūti?Vairuotoju?Tokiabuvomanovaikystėssvajonė,betjukaširtaipvairuoju.Mediku?Aktoriumi?Vaidinaumokykloje,oirperpaskaitasgalimapavaidinti,pažaisti.Tokiosmintyskylatiksilpnumoakimirkomis.Dėstytojodarbasyrapatsdėkingiausias,nesbendraujamasujaunaisžmonėmis.Ašjiemsduoduteorinesnuorodas,ojiepagalsavopasaulėžiūrą,temperamentą,asmenybėstipą,vertybiųsistemąpasirenkasavąjįkelią.Jeigukažkasišto,kąpasakau,tiks,pravers,vadinasi,manoveiklaprasminga.
–VienaišJūsųmoksliniųinteresųsričių–asmenybėsirsocialinėpsichologija.Kaipvertinatevienąopiausiųsocialiniųproblemų–smurtąmokykloje?
Su didžiuliu nerimu. Mokykla – kreivas veidrodis, atspindys visos visuomenės.Paradoksas, kad smurtasmokykloje –nevienLietuvosproblema.Patyčių,priekabiavimo, smurtoyravisamepasaulyje.BetLietuvapirmauja.Yradaugpriežasčių,betvisųpirmaaškaltinuaplinką,kurisudaropalankiassąlygassmurtui plėtotis. Besiformuojanti asmenybė gyvenamėgdžiodama, stebėdamaaplinką.Kąmato vaikas?Kiek šeimose yra smurto, patyčių, įvairių kitų problemų?Ypačasocialiose,nedarniosešeimose,globosinstitucijose.Tokievaikainegalitenkintipagrindiniųporeikių–būtimylimam,reikalingam.Valstybėturiremtispiliečiais,o juos reikiaugdyti, sudaryti jiems sąlygas tobulėti.Smurtasprasidedatada,kaišiųsąlygųnėra.Jeigunorimeturėtinormaliąvisuomenę,turimeinvestuotiįasmenybę.Negalvoti,kiektaikainuoja–kiekvienasžmogusyraneįkainojamas.
–Kaippsichologijosžiniaspritaikoteasmeniniamegyvenime?Žmogus–sistema,kuriojeyratamtikrųneatitikimų.Yrateorijairyraprakti
ka.Kartaisteorinisirpraktinislygmenysneatitinka.Būnaatvejų,kaivisospsichologinėsžiniosnublankstapriešprigimtį,biologinįpradą.Temperamentasyranevaldomas.
–Specialiojipedagogika,psichologija–tarsiJūsųšeimosprofesija.Kaipvertinatetai,kadJūsųvaikaipasirinkokitassritis?
Nepavadinčiau,kadtaiyramūsųšeimosprofesija,greičiautaiatsitiktinumas.Žmona– manokursodraugė.Okadvaikaipasirinkokitąkelią–ašnet labaidžiaugiuosi.Teguldirbaten,kurjiemspatinka.Galdinastijosirneblogai,bettainetaikytinamūsųšeimai.Vaikamsreikialeistirinktis,atsižvelgtiįtai,kojienori,įvertinti,kąjiegali.
–Laisvalaikiumėgstatekeliauti,aplankėtedaugybęšalių.Kuriosšalyspalikodidžiausiąįspūdį?Kodėl?
Visospalikodidžiulįįspūdį.KaippalygintiŠveicarijąirGambiją?Kiekvienasavaipunikali,įdomi.DarkartąsugrįžtinorėčiauįIzraelį.TokiųminčiųkiloperskaičiusW.Wangerin,,Dievoknygą“.TaknygaprivertėįIzraelįpažvelgtikitomisakimis.NorėtųsiaplankytiItaliją,Siciliją,TailandąirPietųKorėją.
–KokiavertybėsvarbiausiaJūsųgyvenime?Kodėl?Svarbiausiavertybė–šeima.Šeimayraviskas.Taimiesto,gyvenvietės,regio
no,tautos,valstybėspradžiųpradžia.Šeima–valstybėspamatas,jiugdožmogų,pilietį,puoselėjameilęTėvynei,sąžiningumą,dorumą.
Ačiūužatsakymus.
SPECIALIOSIOSPEDAGOGIKOS
SPECIALYBEI–50METŲ
AlgirdasALIŠAUSKASSpecialiosiospedagogikoskatedrosvedėjas
– Ar reikia specialiųjų pedagogų?
Specialieji pedagogai ir logopedaidirbasuspecialiųjųporeikiųturinčiaisvaikais, kurie Lietuvoje sudaro apiedešimtadalįvisųvaikųskaičiaus.Specialioji pedagoginė pagalba teikiamaikimokyklinėse įstaigose, mokyklose,profesinio rengimo centruose. Specialiejipedagogaiirlogopedaitaippatdirbaankstyvosiosreabilitacijostarnybosebeimiestųirrajonųpedagoginėsepsichologinėsetarnybose.
ŠU Socialinės gerovės ir negalėsstudijų fakultetas – vienintelė šalyjeaukštojo mokslo institucija, rengiantispecialiuosius pedagogus, dirbančiusbendrojo ir specialiojo ugdymo, sveikatos apsaugos įstaigose, kuriose teikiama specialioji pedagoginė pagalbavaikams ir suaugusiesiems. Ugdymobūklės tyrimai liudija, kad specialiojipedagoginėpagalbateikiamatikdaliaivaikų,turinčiųspecialiųjųporeikių,kaikuriuoserajonuosetiktrečdaliuiarpuseiugdytinių.ŠMMinformaciniųtechnologijųcentro,LRdarbobiržos2009m.duomenimis,specialiųjųpedagogų,logopedų trūksta pietryčių Lietuvosmokyklose.Mūsųabsolventai turigalimybių įsidarbinti Molėtų, Raseinių,Šalčininkų, Švenčionių, Utenos, Joniškio,Vilkaviškio,Vilniausmiesto irrajonomokyklose. Šie duomenys liudija, kad Lietuvoje, ypač kai kuriuose regionuose, trūksta specialiųjų pedagogų, logopedų, judesio korekcijosspecialistų,todėljuosrengtiaktualu.
Kokių specialiųjų pedagogų reikiašiuolaikineimokyklai?
Ankstesnis specialiųjų pedagogų rengimas buvo orientuotas į jųruošimąsidirbtispecialiosioseugdymoįstaigose,dažniausiai su sutrikusio intelekto vaikais. Specialiųjų poreikiųturinčiųvaikųugdymasvislabiautampa bendrojo ugdymo įstaigų veiklospraktika.LietuvosŠMMduomenimis,vaikų, turinčių specialiųjųugdymo(si)poreikių, santykis bendrojo ugdymoir specialiosiose įstaigose yra 90% ir10%. Taigi dauguma vaikų, turinčiųspecialiųjų poreikių, ugdomi kartu suįprastos raidos bendraamžiais. Specialusis ugdymas nebesiejamas tiksu specializuotomis institucijomis, jisįgyjaintegracinės,inkliuzinėspedagogikosbruožų.Specialiųjųporeikiųvertinimas ir tenkinimasšiandienyra netik specialistų (specialiųjų pedagogų,logopedų,psichologų,socialiniųpedagogų irkt.)veiklos sritis. Į šįprocesąįsitraukiavisimokytojai,administracijos atstovai, tėvai,mokiniai. Ugdymo
ArLietuvaireikalingispecialiejipedagogai?Atsakymaiįsavopatiesiškeltusklausimus
realybė ta,kad šiandien reikia specialistų,pasižyminčiųįvairiomis,neviendalykinėmisspecialiojougdymokompetencijomis.
– Ar fakultetas rengia į ateitįorientuotus rytdienos specialiuosiuspedagogus?
Rengti specialistus ateičiai, o nevakarykščiaidienaiyrapagrindinisfakultetosiekis. Studijųprogramanuolatatnaujinama atsižvelgiant į rezultatusšalyjeatliekamųtyrimųapievaikųspecialiųjų poreikių tenkinimą, įvertinusstudentų,absolventų,socialiniųpartneriųapklausųduomenis.Studijųprogramapertvarkoma ir atnaujinamakeliomiskryptimis.
Stiprinamas specialiųjų pedagogųrengimas dirbti ne tik specialiojo, betypač–bendrojougdymoįstaigose,kurvyksta integruotas ir inkliuzinisugdymas. Visi atnaujinti studijų dalykaigrindžiami inkliuzinio ugdymo metodologija. Studentai atlieka specialiojopedagogo praktiką bendrojo lavinimomokyklose.
Specialieji pedagogai rengiamidirbti suvaikais, turinčiais įvairių raidos sutrikimų ir specialiųjų poreikių.Studijuojamidalykaiapieįvairiasspecialiųjųporeikiųturinčiųvaikųgrupes:turinčius protinės raidos, sensorikos,judesio ir padėties, elgesio ir emocijųsutrikimų,mokymosinegaliųirkt.
Akcentuojamasspecialiojopedagogopasirengimasnetikmokytivaikus,bet ir dirbti komandoje su kitais ugdymo dalyviais ir kitomis įstaigomis,konsultuoti tėvus ir pedagogus. Tuotiksluprogramojedėstomidalykaiapiespecialiojo ugdymo vadybą, komandinįdarbą,bendradarbiavimąsušeimairkt.
Ypač svarbūs specialisto rengimo(si) vertybiniai, nuostatų aspektai,todėlstudijuojantdaugdėmesioskiriama asmenybės tobulėjimo kompetencijoms: empatiškumo, tolerancijos irkt. Šiuolaikinis specialusis pedagogasyra tarpininkas tarp žmonių, turinčiųneįprastų bruožų, ir kitų visuomenėsnarių, kurie kartais menkai pažįsta irsupranta žmonių kitoniškumą, todėljo bijo. Specialiojo pedagogo misija– atskleistikiekvienožmogausgalias:parodyti jas pačiamneįgaliajam ir kitiems.Padėtimokytispriimti, suprastiirgerbtikitoniškumą.Mokytismums,visiems skirtingiems, gyventi ir darbuotis kartu, vienas kitą palaikant irparemiant.
–ArapskritaiLietuvaireikiapedagogų?
Dažnaigirdime,kadLietuvojerengiama per daug pedagogų ir tie patysprasti, netinka pedagogo darbui.Daugiau nei 15 metų dirbdamas Šiauliųmiesto pedagoginėje psichologinėje
tarnybojepsichologuesubendravęssudaugiau nei tūkstančiu vaikų, turinčiųspecialiųjų poreikių, tiek pat tėvų irdar didesniu skaičiumimokytojų.Galiuteigti,kadištiesųnevisimokytojaidirbapagalpašaukimą,tačiaudaugumayra sąžiningi, mylintys savo darbą irgebantysjįdirbti.Tokiųmokytojųprocentastikraididesnisneiprocentastalentingųirsąžiningųpolitikų,gebančiųtinkamaiatliktisavopareigas.
Gal ir gerų tikslų siekiant, tyčia arnetyčia,prigalvojamaįvairiųtrukdžiųrengti pedagogus. Nors ŠMM vyrauja nuomonė, kad mokytojų Lietuvojeper daug, tačiau ta pati ŠMM įteisinanaują,greitesnįirpigesnįparalelųmokytojųrengimą,kaijuosrengtigalėsnetik edukologijos fakultetai, dirbantyspagal universitetines pedagogų rengimo studijų programas, bet ir kitų studijųprogramųatstovai(pedagoginėmsstudijomsskirianttik60europiniųkreditų). Atrodytų, kad skubant galimarengtispecialistus,kaijųlabaitrūksta,betnetada,kaijųperdaug.Jeiper60kreditųstudijasgalimaparengtikvalifikuotąpedagogą,galvertėtųtokiąpraktikąišplėtoti,pvz.,rengiantfilosofusarmedikus.Galtaipsavopašaukimąšaliainžinerijosarkitokiųstudijųsurastųirfilosofas ar gydytojas. Tik kažin kaseitų gydytis pas tokį gydytoją. Kitasaspektas – aukštos pedagoginių studijų kainos, kurios daugumai neprieinamosiratimagalimybęstudijuoti,jeistojantysisnegaunavalstybėsskiriamokrepšelio.Diskutuotinasirmotyvacijostesto,ypač jo turinio irorganizavimo,prasmingumas. Iš tiesų žmogus, besirenkantispedagogoprofesiją,turiturėtistiprią profesinęmotyvaciją.Tiesa, arne mažiau svarbi būsimojo gydytojo, psichologo ar teisininko profesinėmotyvacija, kurios niekas nematuojair nevertina? Ar iš tiesų motyvacijągalima įvertinti pagal stojančiųjų atsakymusirapklausąraštu.Galimanesunkiaiišmokti,kaiptinkamaiparašytiaratsakytiįklausimus.Tikrojimotyvacijanėrakalbėjimasapiemotyvaciją,jiatsiskleidžianekalbant,operžmogausveikląirelgesį.Tikrasisprofesinistinkamumas gali išryškėti per pedagogines praktikas, baigiant studijas, galtik pradėjus dirbti.Taigi gera profesinio tinkamumovertinimo idėja realizuojamapernelygpaprastai, sakyčiau,primityviai. Dar reikėtų paskaičiuoti,kiek ji kainavo. Antra vertus, net jeipaaiškėtų,kaddalisabsolventųnedirbspedagogais, manau, kad pedagogikosstudijos nebūtų kliuvinys jų gyvenime,padėtųjiemsbūtisupratingesniaisir geresniais tėvais, apskritai šviesesniaisžmonėmis.Manau,kadpedagogikosstudijasbaigęsžmogusnebalsuotųSeimeužtai,kad„geritėvai“galitruputėlįmuštisavovaikus,tik„blogiemstėvams“tonevaliadarytiirpan.
Visųkaitosprocesų,technologijųirtechnikosproveržių(taidabarlabaiakcentuojama Lietuvoje, norint parodyti biomedicininių ir technikosmokslųsvarbąirsocialiniųmokslųmenkumą)pradžiųpradžia–švietimasirmokytojas.Pervaikusirjųpedagogusmeskuriameateitį.Gražiateitiesperspektyva,esminiai socialiniai pokyčiai, žmoniųpagarbūssantykiai irbrandžiosvisuomenėskūrimasneįsivaizduojamibetalentingų,pasišventusiųirprofesionaliųpedagogų, taip pat ir specialiųjų, priekurių rengimoprisidėti yramūsųgarbingapareigairdidžiulėatsakomybė.
Doc.dr.A.Juodraitis:„Nėvienosminutėsnesigailiu,nėvienoepizodonenoriuišmesti“
8 psl. 2010 10 07
Redakcijos adresas:Šiaulių universitetasVilniaus g. 88, Šiauliai
Tel. 595 729, faks. 524 550El. p. [email protected]
www.su.lt
Maketavo Zenonas RIPINSKIS
Atkelta iš 3 psl.
Aka de minė sie lo va da
ŠIAULIŲ UNIVERSITETASLeidžiamas nuo 1997 m.Tiražas 2400 egz www.su.lt.
Vyr. red.
Zenonas RIPINSKIS
Korespondentės Irma KURŠENTAITYTĖ, Sigita INČIŪRIENĖ
Kalbos redaktorė Ligita MYKOLAITIENĖ
NaująjįsportosezonąpradėjoirUniversitetostudentaisportininkai.ApiejųtikslusirnaująjįsportosezonąpaprašėmepapasakotiUniversitetosportoklubodirektoriųMindaugąBudvytį.
IšUniversitetosportininkųtikimasipergalių
Praėjusiais metais buvo šiektiek kitokia LSKL varžybų sistema.Reikėjopatektitarpaštuoniųstipriausių komandų ir žaisti atkrintamąsiasrungtynes.Šiemet reikėspatekti tarpketurių stipriausių, todėl kiekvienosrungtynės bus labai svarbios.Antrajameetapetikgeriausiosketurioskomandosrungsisdėlmedalių.Šiųmetųčempionate yra 5–7vienodo pajėgumo komandos, todėl kova bus labaiatkakli. Aišku, vėl išsiskiria VDUkomanda, kuri jaupraėjusiaismetaisturėjo6žalgiriečius,ošiemetpriejų,kogero,prisijungsirM.Kuzminskas,iš „Šiaulių“ klubo persikėlęs į „Žalgirį“.
Mūsų komanda – jauna, jos pagrindą sudaro Lietuvos nacionalinėjekrepšiniolygoje„UniversitetoABRO“sudėtyjerungtyniausiantys7ŠUstudentai.Šiemetmūsųkomandąpapildė į „Šiaulių“ klubą atvykę J.JucikasirbuvęsLKKAstudentasD.Gvezdauskas. Šiauliečiams studentamsLSKLvaržybosekeliamasuždavinys iškovotimedalius. Imsime pavyzdįišLietuvoskrepšiniorinktinės,kurikovingumu,darbštumuirsusitelkimusugebėjopasiektigražiųpergalių.Kitassvarbusuždavinys–iškovotiirSELLžaidyniųmedalius.ŽaidynėsvykskitųmetųpavasarįKaune.
Šiais mokslo metais tradiciškaikelsime aukštus reikalavimus mūsųfutbolininkams ir lengvaatlečiams.
Mūsų futbolo komanda yra pajėgiiškovoti Lietuvos studentų futbololygos čempionų vardus. Lengvosiosatletikos komandai keliamas uždavinys užimti trečią vietą tarpLietuvosaukštųjųmokyklų.Turimeirneblogąplaukimokomandą.PrieplaukikųA.Šileikytės ir P. Viktoravičiaus prisijungė šalies čempionas pirmakursisM.Kučinskas.
Turime ir daugiau pajėgių sportininkų, iš kurių taip pat tikimės pergalių–dziudočempionęS.Pakenytę,šachmatininkę, šalies rinktinės naręD.Daulytęirkt.
Universitetas, deja, neturi gerossportobazės, todėlsąlygosUniversiteto studentamssportuotinėrageros.Šiemet sporto salėje vyks tradicinėstarpfakultetinės krepšinio, futbolovaržybos, rengsime tradicines bėgimo varžybas. Žiemą planuojame vėlsurengti uždarųjų patalpų lengvosiosatletikosvaržybas, įkurias turėtųatvyktiKlaipėdosirKaunouniversitetųstudentai.Pavasarįgalbūtsurengsime„Gatvės krepšinio“ šventę restauruotameUniversitetokiemelyje.
Džiaugiamės,kadšiąžiemągalėsimerungtyniautišiltesnėjemūsųsportosalėje.EsamedėkingiUniversitetovadovybei, suradusiai lėšų langamspakeistiirsalėssienomsapšildyti.
ParengėZenonasRipinskis
NuoširdžiaiužjaučiameUgdymosistemųkatedrosdėstytojądoc.LoretąBartkevičiūtęValienędėlmamytėsmirties.
Ugdymosistemųkatedrosbendruomenė
Karoliukųmalda
Liaudies išmintis sako, kadviščiukus reikia skaičiuoti rudenį. Neprieštarauju, tačiau spalio mėnesį galime savitu būdupaskaičiuoti rožinio karoliukus.Nauji madų vėjai dažnam šiuos karoliukus sukabino ant kaklo,kartais jie tilindžiuojamūsųautomobiliuose,sukabintiantpriekiniostiklo veidrodėlių. Net nežinau,gal tai ir gražu, bet ar kuris išmados besivaikančiųjų jais pasinaudoja? Rožiniui, 59 karoliukųvėriniui, kaip vienai iš daugeliomaldosformų,išskirtinisdėmesysmūsųbažnyčioseskiriamasspaliomėnesį.Taivisainereiškia,kadkitais mėnesiais šis karoliukų vėrinys,turėtųbūtipamirštasartiesiogliktikaippapuošalas.
Daugelyje kultūrų ir religijųkaroliukų malda buvo žinomaanksčiau ir yra žinoma šiandien.Šikartotinė,ŠvenčiausiosiosMergelės Marijos garbei skirta malda, pradėta praktikuoti XV a. Jąišpopuliarino domininkonas palaimintasis Alanas de la Roche.Malda susideda iš keturių dalių,kiekvieną sudaro penkios paslaptys(slėpiniai).1. Džiaugs mo slėpiniai: Angelas apreiškia MarijaiDievoSūnaus įsikūnijimą;Marijalanko šv. Elžbietą; Jėzaus Gimimas;Išganytojasaukojamasšventykloje; Jėzus randamas šventykloje. 2. Švie sos slėpi niai: JėzauskrikštasJordane;StebuklasKanosvestuvėse;DievoKaralystės skelbimas, raginant pasikeisti; Jėzauspasikeitimas; Eucharistijos įsteigimas (Paskutinė vakarienė). 3. Kančios slėpi niai: JėzusmeldžiasiAlyvųsode; Jėzusnuplakamas;Jėzus vainikuojamas erškėčiais;Jėzus neša kryžių; Jėzus mirštaant kryžiaus.4. Garbės slėpi niai: Jėzus prisikelia iš numirusiųjų;Jėzus žengia įDangų; Į žemę atsiunčiamaŠventojiDvasia;Marijapaimama į Dangų; Marija Danguje vainikuojama. Čia išvardytislėpiniųpavadinimaiapimaištikrodaugdaugiau.Viskaspriklausonuomūsųpačiųnusiteikimo.Įšiąkaroliukųmaldąmessudedameirsavogyvenimus,savepačius,artimusžmones,vienokiusarkitokiussavorūpesčius.
2002m.popiežiusJonasPauliusIIpaskelbėpenkisnaujusslėpinius(šviesosslėpinius),kuriedabaryraantrojirožinioslėpiniųdalis.Visųketuriųmaldos dalių pavadinimai– tai Jėzaus Kristaus irMergelėsMarijosgyvenimoįvykiai,aprašytiNaujajameTestamente, beje,Marijospaėmimasdangun irkarūnavimasBiblijojeneminimi.
Kiekvienas karoliukas turisavomaldą.Pražydęsruduo,apsinuoginę medžiai, kasdienybėsrutinamus tarsi„užrakina“savuose pasauliuose. Tikriausiaineatsitiktinai ir rožinio maldalabiaupraktikuojamašiuometųlaiku.Karoliukųmalda.
RimantasPRANSKAITIS,kunigas, Šiaulių universitetokapelionas
Ger bia mi Universitetodėstytojai,
kviečiameįpraktinįseminarą,kuris bus skirtas e. egzaminavimo tvarkai Šiaulių universiteteir taikymo studijų procese galimybėmspristatyti.Taiypačaktualudėstytojams,kuriedarneteikiastudijųdalykųnuotoliniuarmišriustudijųbūdu.
Seminarolaikas:2010m.spalio8d.(penktadienis)11.30val.
Trukmė:1val.Seminaro vieta: ŠUNuotolinių
studijųcentrovaizdoministudija,P.Višinskiog.25,316aud.Prašytume registruotisel.paštu
adresunsc@distance.su.lt Laukiame Jūsų praktiniame se
minare.Nuotoliniųstudijųcentro
kolektyvas
KviečiamestudentusdalyvautiIIILietuvosaukštųjųmokyklųLaimonoNoreikosskaitovųkonkurse
Š.m.lapkričio25–26dienomisŠUMokomajameteatrevyksIIILietuvosaukštųjųmokyklųLaimonoNoreikosskaitovųkonkursas.Įjįkviečiamidalyvautivisinorintysirvisimylintyslietuviųliteratūrą,turintyssugebėjimųraiškiaiskaityti,taisyklingaiirmeniškaiperteiktiliteratūrinįtekstą.
Studentai gali pasirinkti skaityti (atmintinai) mėgstamiausiolietuviųrašytojoarpoetokūriniusirvaržytisdėlI,IIirIIIlaipsniolaureatųdiplomopoezijosirprozosžanre.
Atskiraibusvertinami skaitovai,pasirinkę lietuviųautoriųhumoristinępoezijąarprozą,busišrinktasabsoliučiaigeriausiaskonkursoskaitovas.
Ankstesniųkonkursųpatirtisleidžiateigti,kadLietuvosaukštųjųmokyklųstudentainoriaidalyvaujašiamekonkurse,oŠiauliųuniversitetuigausiausiaiatstovaujaMenųfakultetoestradosmenostudijųprogramosstudentai.
Kviečiuvisų fakultetų studentusdrąsiai išbandyti savescenoje,ogaljūstaijauesatedaręmokykloje–tereikiatikprisiminti.PernaikonkursepasirodėtrysHumanitariniofakultetostudentai,tikiuosi,šiaismetaisjųbusdaugiau.
DalyvioanketąužpildytiiratsiųstiįMenųfakultetoTeatrokatedrągalimaikiš.m.spalio15d.InformacijąapiekonkursosąlygasrasiteŠUtinklalapyje.
ŠUMenųfakultetoTeatrokatedrosvedėjadoc.MarijaŽibūdienė
Literatūrosistorijosir teorijoskatedrakreipiasi įUniversiteto studentus,magistrantusirkviečiadalyvautitoliaupateiktoeilėraščiointerpretacijoskonkurse.TokioLITKsumanymoimpulsas – 2010aisiais švenčiamos100osios H. Radausko gimimometinės. Išnaudokim galimybę artimiaupažinti paprastą ir kartu neįmenamąjo poezijos pasaulį, pilną ypatingoskambesio, estetinio kalbos žavesio,paradoksaliosvaizduotėsirfantazijosšėlsmo.Pakalbėkimapietai,kastikrairpoetiškaipatikima.
Mūsų siūlomas analizės būdas –laisvaipasirinktaforma:tarpmokykliniorašinio,laisvosesėirkonkretausmetodo pasirinkimo, tekstą priimantkaip savaime suprantamą kūrinį arleidžiantis vedamam jo atvirumo vi
DALYVAUKITEHENRIKORADAUSKOEILĖRAŠČIOINTERPRETACIJOSKONKURSE
sampasauliui,kalbant apieeilėraščiožodįar jo mintį...Sva r b iau s i a( c i t u o j a m epoetą) – poezijoje ieškoti poezijos.Konkurso pabaigojegeriausiųdarbųautoriusapdovanosimeirsuteiksimegalimybęviešaisavo tekstą perskaityti, išgirsti kitųįžvalgų, pasikalbėti viešame katedrosseminare„Tekstųskaitymai“.Įrenginįbuskviečiamiiratminimodovanągausvisikonkursodalyviai.
Teksto interpretacijas prašome atnešti (atsiųsti) įLiteratūros istorijos irteorijoskatedrą (P.Višinskiog. 38, II
aukštas)ikigruodžio1d.Įvoką,pasirašytą slapyvardžiu, įdėkite analizę, okitamevoke–nurodykite savovardą,pavardę,specialybę,kursąirkoordinates:adresą,telefoną,el.paštoadresą.
„Jokio specialaus uždavinio vienoms ar kitoms idėjoms iškelti pasistatęs nebuvau. Daugumos eilėraščiųpagrindinėsmintys,atrodo,turėtųbūtiaiškios – bent tiems, kurie turi „organą“eilėraščiamspriimti ir suprasti“–taipsakėpoetasHenrikasRadauskas1956ųjų„Draugo“pokalbyje.
Tikėdami, kad ne vienas iš mūsųturime šį „organą“, kviečiamepasidalyti savo įžvalgomis apie vieną poetoeilėraštį, ne tik apie jo idėjas, bet irapie tai, su kuo apskritai susiduriamebandydamisuprastipoeziją,mėgaudamiesi „magiška žodžiogalia“ (H.Radauskas).
Literatūrosistorijosirteorijoskatedra
HenrikasRadauskas
ŽIEMOS DARBAI
Žie ma smin ga žemėn kris ta laisIr nučiuožia le do sta laisIr pa by ra bran giais me ta laisIr pra by la apašta lais:
Auk sa bur niais, si dab ra bur niaisVa ka ri niais va rio var pais Ir į pusnį rau sia si kur miaisIr va di nas vi sais var dais:
Dei man tinės mir ties ar se na las,Ir plėšrių pla netų ka rai,Ir švie sa, ir pa sau lio ga las,Ir fan tas tiški va ka rai.
Žemė skren da erdvėj be pa stogės,Skal do medį spei gai karšti.Skam ba lais pa vir tu sios rogėsSu byrėjo dan gaus pa krašty.
R.Laiconienė:„Studentainorimokytis,onetinginiauti“kyklos siekia bendradarbiavimo,prieš akis dar laukia ne viena problema ir jos sprendimų paieškos.Vienas aktualiausių klausimų yratas, kad, baigusvienos studijųprogramos bakalauro studijas, toliaustudijuoti pasirenkama visai kitastudijų programa. Šiais metais patidalyvavau socialinio darbomagistrolaipsniodarbųgynimeirmačiau,kaip kartais gabus žmogus negaliatsakyti į elementarius klausimus,nesneturipamatiniųsocialiniodarbožinių.Taipnutinkatikrainetodėl,kadbesimokantisžmogusnesidomisavostudijuojamadisciplina,tačiaujam yra dėstomi bendrieji dalykai.Įsivaizduokite,kasnutiktųįdarbinustokįžmogų?Būtųtikraisunku,nes,pavyzdžiui, vadovui liepus jam sudaryti konkretų socialinės pagalbosplaną,jisnežinotų,kokiussocialiniodarbometodus tikslingiaupasirinkti.Tokiuatveju tektųdaugmokytispačiam.Tikiuosi,kadECTSkreditųperskaičiavimaspadėsužpildytišiasspragas ir sureguliuoti studijų procesą.
Nepaisantto,kadmūsųlaukiadarilgas kelias ir teks įveikti ne vienąkliūtį, tvirtai tikiu, kad pastangosduos rezultatų ir aukštasismokslaspriartės prie tokio, kokį svajojamejįturėti.
Rasa Laiconienė yra VilniausmiestosavivaldybėsadministracijosSocialiniųreikalų ir sveikatosdepartamentoSocialinėsparamosskyriausvedėja
PROMEMORIAAtsisveikinamesu
docentuVIKTORUBAŠKIU
(1917–2010)Rugsėjo14d.,baigdamas93me
tus, Anapilin išėjo buvęs ilgametis mūsų kolega docentas ViktorasBaškys.
V.BaškysgimėKražiuose.MaterialinėšeimospadėtisneleidoViktoruigreitaipasiektisavogyvenimotikslo.Iki tol, kol tapo pedagogu, išbandėbatsiuvio, telefonisto profesijas,mokėsiautotechnikospecialybės,dirbogeležinkelyjeirtik1946m.įstojoįVilniausvalstybinįuniversitetą,kurstudijavo lietuvių kalbą ir literatūrą.Studijas teko nutraukti. 1949 m.pradėjomokytojautiBabtuose,sukūrėšeimą,neakivaizdžiaibaigėVPI.TaispačiaismetaisV.Baškysbuvopaskirtas Kulautuvos vidurinės mokyklosdirektoriumi, vėliau dirbo inspektoriumiKėdainiųrajonoLiaudiesšvietimoskyriuje.
1962m.V.BaškysatvykoįŠiauliųpedagoginį institutą, kuriame išdirbo31metus.1972m.MaskvospedagogikosmokslųakademijosMokymoturinioirmetodųmoksliniotyrimoinstitutejisapgynėpedagogikosmokslųkandidatodisertaciją„Mokiniųrišlioskalbos vystymas per įvairių dalykųpamokas“.Nuo1973m.V.Baškys–ŠiauliųpedagoginioinstitutoPedagogikoskatedrosdocentas, tyrinėjęsnevieną aktualią pedagoginę problemą,išleidęskeletąrimtųmoksliniųdarbų.Joasmenyjederėjoramybėirtolerancija, humaniškumas ir dalykiškumas,principingumas ir erudicija. Jis buvotikras senosios kartos inteligentijosatstovas,mėgstamasirgerbiamaskolegųirstudentų.
ŠviesusViktoroBaškio atminimasilgaiišliksjįpažinojusių,sujuodirbusiųkolegųirbuvusiųstudentųširdyse.