i · web view4.4.2. paaiškinti, kodėl negalima išlipti iš automobilio, kuriuo teka elektros...

Projektas, 2011-11-14ŽMOGAUS SAUGOS UGDYMO BENDROJI PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Srities paskirtis1.1. Žmogaus saugos ugdymas mokykloje skirtas ugdyti mokinių asmeninę žmogaus saugos

kompetenciją – gebėjimą ir nusiteikimą naudotis individualia ir kolektyvine patirtimi pagrįstomis žiniomis ir sprendimais užtikrinant savo ir kitų žmonių saugumą. Siektina, kad mokiniai patys atpažintų, įvardytų ir išmoktų dalyvauti sprendžiant įvairias problemas, susijusias su sauga, atsakingai priimtų sprendimus, jais pasitikėtų, gebėtų prisiimti asmeninę atsakomybę už jų įgyvendinimą. Ugdomos vertybinės nuostatos, padės mokiniams tapti brandžiomis, tvirtos moralės asmenybėmis, įsipareigojusiomis sau ir kitiems gyventi saugiai ir darniai.

1.2. Žmogaus saugos ugdymas remiasi įvairių sričių ir mokomųjų dalykų žiniomis. Nagrinėdami temas, glaudžiai susijusias su kasdieniu gyvenimu, mokiniai atranda, kad diskusijos, situacijų modeliavimas ir bendra veikla gerina psichologinės, socialinės ir gamtinės aplinkos supratimą, padaro juos budresnius rizikai, kurią kelia aplinka ir jie patys vieni kitiems, padeda susiformuoti pozityviam požiūriui į save, savo saugą, pasirinkti veiksmingas priemones, mažinančias arba panaikinančias riziką ir pavojus.

II. TIKSLAS, UŽDAVINIAI, STRUKTŪRA

2. Tikslas – sudaryti sąlygas visiems mokiniams įgyti žmogaus įvairiapusės saugos kompetencijos pagrindus. Siekiama, kad mokiniai išsiugdytų saugos kultūrą propaguojančias vertybines nuostatas ir elgesį, aktyviai įsitrauktų į savo ir šalia esančių saugaus gyvenimo kūrimą.

3. Uždaviniai. Siekdami žmogaus saugos ugdymo tikslo, mokiniai turėtų:• suvokti žmogaus saugos principų visumą ir svarbą;• ugdytis tvirtus savisaugos, situacijos vertinimo ir elgsenos jose bei pagalbos kitam

gebėjimus;• psichologiškai pasirengti tinkamai elgtis pavojingose situacijose; • gebėti rasti reikalingą ir patikimą žmogaus saugos informaciją, priemones ir paslaugas; • atpažinti ir vertinti svarbiausius pavojus buityje ir gamtoje ir žinoti, kaip jų išvengti ar juos

sumažinti;• suvokti kelių eismo aplinką ir joje egzistuojančią tvarką, numatyti ir atpažinti eismo

aplinkos grėsmes, eismo įvykių priežastis ir pasekmes, taikyti žinomus saugaus eismo modelius, naudotis pagrindinėmis saugaus eismo įgyvendinimo strategijomis ir būdais;

• tinkamai elgtis ir išvengti pavojaus gyvybei ir sveikatai gresiant ekstremaliajai situacijai, jai susidarius ir po jos ( jai pasibaigus);

• suteikti pirmąją pagalbą ištikus nelaimei.

4. Žmogaus saugos kompetencijos struktūra

Gebėjimai ir nuostatosVeiklos sritys

Nuostatos Praktiniai gebėjimai

Problemų sprendimas

Žinios ir supratimas

1. Psichologinis pasirengimas grėsmėms ir pavojams2. Saugi elgsena buityje ir gamtoje

3. Saugi elgsena eismo aplinkoje4. Saugi elgsena ekstremaliosiose situacijose5. Pirmoji pagalba

- - 1

Projektas, 2011-11-14III. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS: INTEGRAVIMO GALIMYBĖS, DIDAKTINĖS

NUOSTATOS, MOKYMOSI APLINKA5. Integravimo galimybės5.1. Žmogaus saugos bendroji programa turi vidinę integracijos ašį – tai mokinio pasirengimas saugiai

elgtis įvairiose aplinkose: t. y. numatyti rizikingas situacijas, laiku pastebėti ir įvertinti pavojaus šaltinius, susidaryti adekvatų situacijos vaizdinį, tinkamai veikti: priimti teisingą sprendimą ir jį įgyvendinti.

5.2. Žmogaus saugos programos įgyvendinimą didele dalimi lemia integraciniai ryšiai su kitomis ugdymo turinio sritimis:

• su doriniu ugdymu – ugdoma pagarba žmogui, gyvajai ir negyvajai gamtai bei jos įvairovei, veiklos pasekmių sau ir aplinkai numatymas;

• su kalbomis –mokoma įvardyti ir apibūdinti pojūčius ir jausmus; formuluoti pranešimus, prašymus, įspėjimus; tinkamai vartoti sąvokas ir terminus, diskutuoti ir pagrįsti savo nuomonę, pasirinkimą;

• su matematika – naudotis grafikais, diagramomis, statistinėmis lentelėmis;• gamtamoksliniu ugdymu – atsiranda galimybės praktinius pavyzdžius (žaibas, perkūnija, potvynis,

gaisras ir kt.) paaiškinti ir pagrįsti; • su socialiniais mokslais – nagrinėjama žmogaus sauga ir jos įtaka šeimos, bendruomenės

visuomenės raidos procesams;• su menais – įgytos žinios apie žmogaus saugą gali būti įtvirtinamos meninėje raiškoje;• su informacinėmis technologijomis – mokoma naudotis IKT teikiamomis galimybėmis ieškant,

apibendrinant ir pateikiant aktualią žmogaus saugai informaciją, apdorojant tyrimų, bandymų ir stebėjimų duomenis, tiriant ar modeliuojant pavojingus, rizikingus reiškinius;

• su technologijomis – mokomasi saugoti save ir gamtą ūkiniame šeimos ir visuomenės gyvenime, atsiranda galimybės susieti teoriją su praktiniais pavyzdžiais;

• su kūno kultūra – daug kūno kultūros veiklų yra susijusios su žmogaus kūno koordinacijos ir fizinio pajėgumo stiprinimu ir žmogaus saugos užtikrinimo reikalavimais.

5.3. Labai glaudžios žmogaus saugos sąsajos su Sveikatos ir gyvenimo įgūdžių integruojamąja ir prevencinėmis programomis. Mokant žmogaus saugos svarbu paskatinti mokinius pritaikyti savo mokymosi pasiekimus ir patirtį ugdantis asmeninę atsakomybę, siūlant ir įgyvendinant pažangius savo elgesio pokyčius.

6. Didaktinės nuostatos6.1. Žmogaus saugos programos tęstinumas ir integralumas užtikrinamas kaupiant mokymosi patirtį,

įgytą mokantis integruotai pradinėje mokykloje, kaip atskiro dalyko pagrindinėje mokykloje ir vėl integruotai 11-12 klasėse. Pratybos, projektiniai darbai, reikiamos informacijos ieškojimas įvairiuose šaltiniuose ir įvairiais būdais (pvz., imant interviu iš mokyklos administracijos, bendrosios pagalbos tarnybos specialistų; iš interneto renkant statistinę informaciją, forumuose ieškant požiūrių susikirtimo ir argumentų savo nuomonei pagrįsti ir kt.) padės pereiti nuo pasyvaus klausymo prie aktyvaus mokymosi, padarys mokymąsi aktualesnį ir parodys jo praktinę naudą, padės išsiugdyti asmeninę kompetenciją veikti pačiam, įtraukti į veiklą kitus, kurti saugią aplinką sau ir kitiems.

6.2. Planavimas. Planuojant ugdymo procesą išsikeliami ilgalaikiai ir trumpalaikiai tikslai ir į rezultatą orientuoti, pamatuojami mokymosi uždaviniai.

Planuojant pamokos veiklas svarbu numatyti galimybes, kaip žmogaus saugos reikalavimus susieti su gyvenimo praktika, su kiekvieno mokinio konkrečiais poreikiais, individualia patirtimi, nagrinėti ir ištaisyti pasitaikančias klaidas, pasitelkti turimas žinias iš kitų ugdymo sričių, jas pritaikyti saugumo problemai spręsti bei ugdyti praktinius saugos gebėjimus. Diferencijuojant veiklas būtina atsižvelgti į mokinių amžių, jų galimybes, patirtį ir pasiekimus, tikslingai pasinaudoti mokinių pasiekimų ir ugdymo proceso vertinimo informacija.

Mokymosi sėkmingumas turėtų būti įrodomas ir patvirtinamas pratybomis, vykdomomis „gyvai“. Modeliuojamos, „žaidžiamos“ pratybos turi daug menkesnį poveikį ir iškilus realiam pavojui gali „nesuveikti“. Išbandyti ir pasitikrinti susiformavusius saugos gebėjimus, mokiniai gali saugiai atlikdami gamtamokslinius stebėjimus ir tyrimus klasėje, laboratorijoje, lauko sąlygomis, gamindami produkciją per technologijų pamokas (čia svarbu visi technologinio proceso etapai: projektavimas, medžiagų parinkimas, gamyba).

Mokymosi aplinka planuojama kurti tokia, kur kiekvienas mokinys jaučiasi pripažįstamas, gerbiamas ir saugus; numatomos sąlygos ir galimybės sėkmingai bendrauti ir bendradarbiauti užtikrinant ir išbandant saugią ir darnią veiklą pamokose ir gyvenime.

6.3. OrganizavimasLabai svarbu, kad mokiniai mokytųsi taikyti įgytas gamtos mokslų žinias ir gebėjimus naujose

situacijose, mokydamiesi ir gyvenime. Tinkamai parinktos, susietos su problemomis, su kuriomis mokiniai susiduria kasdieniame gyvenime, praktinio darbo užduotys leidžia suprasti reiškinius, kuriuos gvildena

- - 2

Projektas, 2011-11-14teorija. Taip mokiniai susiduria su naujomis problemomis ir hipotezėmis ir stengiasi ieškoti jų sprendimo būdų. Spręsdami kilusias problemas ar bandydami patikrinti suformuluotas hipotezes, patys mokiniai gali pasitikrinti ir įsivertinti, kaip suprato pagrindinius gamtos mokslų dėsningumus.

Ypač svarbu ugdyti mokinių kritinį mąstymą, gebėjimą argumentuoti, gebėjimą ieškoti, atsirinkti ir vertinti informaciją. Veikla organizuojama taip, kad mokiniai mokytųsi naudotis įvairiais informacijos šaltiniais (žinynais, enciklopedijomis, atlasais, duomenų bazėmis, internetu), mokomosiomis kompiuterių programomis.

Ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama mokinių savarankiškumui ugdyti. Svarbiausios savarankiško darbo formos yra: stebėjimai ir bandymai, modeliai (imitacijos), ekskursijos ir išvykos, projektai, diskusijos, debatai ir t. t. Būtina skatinti mokinius užsiimti savarankiška tyrinėjimų ir aplinkosaugos veikla, domėtis žymių pasaulio ir Lietuvos mokslininkų gyvenimu bei nuveiktais darbais. Šie dalykai ir mokytojo pavyzdys skatins mokinio Aš plėtotę, ugdys pagarbą gyvybei ir atsakomybę už gamtos likimą.

Ugdymo procese šalia įprastinių metodų – paskaitos, demonstravimo, pokalbio ir kt. – turėtų būti taikomi aktyvieji mokymo metodai (darbas grupėmis, projektiniai darbai ir kt.). Taip dirbant mokymas iš pradžių atrodo sunkesnis, tačiau kartu jis yra kūrybiškesnis ir įdomesnis, skatina mokinius ir mokytoją bendradarbiauti, integruoti požiūrius ir dalykus, tobulėti.

Gamtamokslinio ugdymo pamokose svarbu tinkamai vartoti kalbą. Mokiniams svarbu išsiugdyti gebėjimą aiškiai reikšti savo mintis ir papasakoti apie savo darbą kitiems. Jie turėtų suvokti, kad gamtos mokslų kalba yra labai tiksli, gebėti kritiškai analizuoti žodžius, vartojamus sąvokoms apibūdinti.

6.4. VertinimasVertinant mokinius remiamasi Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata (patvirtinta

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256). Mokantis taikomas formuojamasis ir diagnostinis vertinimas. Baigiant kursą gali būti taikomas apibendrinamasis vertinimas.

Formuojamasis vertinimas nesiejamas su pažymiu. Mokiniui jis suteikia grįžtamosios informacijos apie mokymosi pažangą, padeda išsiaiškinti spragas, o mokytojui padeda parinkti mokymo strategijas. Ugdomas mokinio pasitikėjimas mokytoju.

Diagnostinis vertinimas taikomas siekiant išsiaiškinti, ar pasiekti mokymosi uždaviniai, padeda numatyti tolesnius mokymosi žingsnius. Svarbu, kad diagnostinio vertinimo užduotys atitiktų tai, ko buvo mokoma, mokiniai iš anksto žinotų, kaip bus vertinami, kad jiems būtų aiškūs vertinimo kriterijai. Mokoma įvertinti save.

Rengiant diagnostines užduotis rekomenduojama laikytis tokio žinių ir gebėjimų santykio: 50 proc. užduoties taškų turėtų būti skirta žinioms ir supratimui, o kiti 50 proc. – problemų sprendimo gebėjimams tikrinti.

Pagal užduočių sunkumą diagnostinės užduotys turėtų būti rengiamos stengiantis laikytis tokių proporcijų: 30 proc. lengvų užduočių, 40 proc. – vidutinio sunkumo ir 30 proc. sunkių užduočių.

7. Mokymosi aplinka7.1. Mokiniams reikia ne tik įvairių žinių, įgūdžių, bet ir tam tikros, konkrečiam dalykui pritaikytos

mokymosi aplinkos. Gamtamokslinis ugdymas glaudžiai susijęs su mokinių veikla gamtoje arba žmogaus sukurtoje aplinkoje:

• dirbama su įvairiais šaltiniais, šalia tradicinių mokomųjų priemonių naudojama garso ir vaizdo medžiaga, periodika, internetas, mokslo darbai, mokomosios kompiuterių programos ir kt.

• naudojantis įvairiais prietaisais, įranga ir buitinėmis priemonėmis stebima bei tiriama aplinka;• rengiamos mokomosios ekskursijos į gamtą, muziejus ar mokslo ir kt. įstaigas; • vykdomi tikslingi projektai, skirti gamtamoksliniams gebėjimams ugdyti; projektinė mokinių

veikla gerai suplanuojama siekiant išvengti neprasmingų užduočių ir kartu mokinių perkrovimo; atsižvelgiama į mokinių interesus, gebėjimus, specialiuosius poreikius, sudaroma pasirinkimo galimybė;

• esant galimybei, gamtos mokslų ir kitų ugdymo sričių integraciniams ryšiams atskleisti rengiamos vasaros ar rudens stovyklos, padedančios ugdyti stebėjimų, tyrimų gebėjimus.

7.2. Išvardytai mokinių veiklai būtinos mokymo(si) priemonės. Pageidautina, kad gamtos mokslų kabinetuose būtų prijungtas prie interneto kompiuteris su daugialypės terpės projektoriumi. Nesant galimybės aprūpinti kiekvieną gamtos mokslų kabinetą, būtų gera turėti bent vieną komplektą, skirtą tik gamtos mokslams. Apsirūpinti kompiuteriais mokykloms gali padėti dalyvavimas įvairiuose informacinių technologijų diegimo konkursuose. Esant galimybei, turėtų būti plačiai naudojamasi mokyklos biblioteka, kaip informaciniu centru. Mokyklos gamtos mokslų mokytojai turėtų tarpusavyje dalytis mokykloje esančiomis gamtos tyrimų priemonėmis. Jų trūkstant, metodiniame būrelyje turėtų būti aptartos keliems dalykams ir kelioms klasėms reikalingos priemonės – kiek jų yra mokykloje, kokių trūksta, kiek reikia įsigyti. Tokios priemonės, pvz., yra: laboratoriniai stovai, matavimo cilindrai, stiklinės, svarstyklės su

- - 3

Projektas, 2011-11-14svareliais, dinamometrai, termometrai, objektiniai stikliukai, mikroskopai ir kt. Pirmiausia įsigyti reikėtų būtent jas ir naudoti visiems gamtos mokslų mokytojams – taip jos duos daugiausiai naudos. Nesant galimybės nusipirkti priemonių, labai svarbus mokytojo kūrybingumas – atliekant tyrimus gali tikti daugelis buityje naudojamų daiktų.

7.3. Gamtos mokslų pamokose skatinama kūrybinė mokinių veikla, savarankiškumas, formuojamas emocinis, vertybinis jų santykis su pasauliu. Nuo pirmųjų gamtos mokslų pamokų ugdomas poreikis pačiam tirti ir pažinti, keliauti, domėtis ir aktyviai veikti, puoselėjama meilė gamtai. Mokiniai skatinami dalyvauti papildomojo ugdymo veikloje – mokytis jaunųjų gamtininkų, fizikų, chemikų mokyklose, dalyvauti būreliuose, susijusiuose su gamtamoksline veikla, olimpiadose, konkursuose, konferencijose, ekspedicijose, projektuose.

7.4. Gamtamokslinio ugdymo pamokose labai svarbi emocinė aplinka. Nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai rodo, kad mokiniai, kurie mano, kad jiems pažymiai rašomi teisingai, kurie nebijo kontrolinių darbų ir yra pagiriami, užduotis atlieka geriau. Geriau užduotis atlieka ir tie mokiniai, kurie noriai paaiškina, padeda mokytis kitiems, kurie klasėje jaučiasi gerai, kurie sako, kad klasėje nėra dirbti trukdančių mokinių. Taigi mokytojas turėtų kurti klasėje pasitikėjimo atmosferą, ugdyti bendradarbiavimo kultūrą.

IV. MOKINIŲ PASIEKIMAI IR TURINIO APIMTIS

1. Mokinių pasiekimai. 1–2 klasės

Mokinių pasiekimaiNuostatos Gebėjimai Žinios ir supratimas

1. Psichologinis pasirengimas grėsmėms ir pavojams Elgtis apdairiai

Objektyviai vertinti savo galimybes

Nebijoti prašyti pagalbos ir norėti kitam padėti.

Atsispirti stresui.

1.1. Suprasti kito būseną, gebėti užjausti ir paremti, palaikyti.

1.1.1. Apibūdinti sėkmingą bendravimą (kiekvienas turi stengtis išklausyti, suprasti ir gerbti kitą).

1.2. Atpažinti tas savo ar kitų gyvenimo situacijas, kai reikia pagalbos ir kreiptis jos ar suteikti ją.

1.2.1. Suprasti, kad visi žmonės kartais būna silpni ir bejėgiai; kad prašyti pagalbos nėra gėda.1.2.2. Paaiškinti, kad padėdami kitam patys sustiprėjame ir praturtėjame.

1.3. Susitvardyti kilus konfliktui, jį spręsti geranoriškai – be agresijos ir smurto. siekiant išsiaiškinti, susitarti. Mokėti pripažinti klydus, atsiprašyti; atleisti.

1.3.1. Apibūdinti konfliktą ir galimus jo sprendimo būdus. 1.3.2. Pateikti pavyzdžių, kaip reikia elgtis iškilus konfliktinei situacijai.

Jaustis atsakingam už savo saugumą ir sveikatą.

1.4. Atpažinti pavojingas situacijas, elgtis apdairiai, saugoti save.

1.4.1. Apibūdinti, kas vaikams yra saugu ir kas – ne. Pateikti pavyzdžių.

2. Saugi elgsena buityje ir gamtoje Būti budriam 2.1. Saugiai elgtis

žaidžiant kieme.2.1.1. Paaiškinti, kokios nelaimės gali nutikti žaidžiant kieme, žaidimų aikštelėse ir kaip jų

- - 4

Projektas, 2011-11-14išvengti.2.1.2. Apibūdinti saugaus elgesio žaidžiant kieme ypatumus ir pagrindines taisykles. 2.1.3. Atpažinti elektros skirstymo objektus kieme, žinoti, kuo jie pavojingi. Apibūdinti pavojus greta šių pastatų .2.1.4. Pastebėti nukritusius, nutrūkusius elektros laidus, iš žemės kyšančius laidus, kibirkščiuojančią įrangą ir žinoti, kad reikia pranešti suaugusiems. 2.1.5. Paaiškinti, kuo pavojinga situacija nuo elektros stulpo nukritus gandro lizdui. 2.1.6. Paaiškinti, kaip elgtis namuose pradėjus žaibuoti. Pateikti saugaus ir nesaugaus elgesio žaibuojant pavyzdžių.

Rūpintis savo saugumu

2.2. Saugiai elgtis namuose.

2. 2.1. Atpažinti virtuvėje, svetainėje, vonioje slypinčius pavojus ir paaiškinti, kaip galima jų išvengti. 2.2.2. Pateikti saugaus ir nesaugaus elgesio namuose pavyzdžių.2.2.3. Suformuluoti saugaus elgesio namuose pagrindines taisykles.2.2.4. Paaiškinti, kokius pavojus gali sukelti namuose naudojama elektra, jos įranga ir koks elgesys su ja būtų nesaugus (laidai, jungikliai, prietaisų ardymas, atidarinėjimas). 2.2.5. Atpažinti pavojingas vidaus elektros tinklo gedimų situacijas, pateikti pavyzdžių (zirzimas, kibirkščiavimas, specifinis kvapas). Žinoti, kad reikia pranešti suaugusiems

2.3. Saugiai elgtis gamtoje.

2.3.1. Paaiškinti, kaip elgtis, kad nepasiklystum miške.2.3.2. Paaiškinti, ko vengti būnant prie vandens telkinio ir vandenyje.2.3.3. Paaiškinti, kaip elgtis pradėjus žaibuoti esant pievoje, miške, maudantis arba būnant valtyje, arba ant kranto. Pateikti saugaus ir nesaugaus elgesio pavyzdžių.

2.4. Laikytis pagrindinių higienos ir saugaus elgesio taisyklių aplinkoje, kurioje yragyvūnų.

2.4.1. Išvardyti pagrindinius higienos reikalavimus būnant šalia gyvūno. 2.4.2. Paaiškinti, kaip derėtų elgtis aplinkoje, kurioje yra gyvūnų ir kaip elgtis pastebėjus netinkamą elgesį su gyvūnais.2.4.3. Pateikti pavyzdžių, kai gyvūno jausmų ir/ar pojūčių nesupratimas ir/ar nepaisymas gali turėti (ar turėjo) pasekmių.2.4.4. Pateikti pavyzdžių, kai žmogaus ir gyvūno bendravimas kelia grėsmę jų sveikatai.2.4.5. Paaiškinti, kaip derėtų elgtis ir kur kreiptis nukentėjus nuo gyvūno.

3. Saugi elgsena eismo aplinkojeJausti asmeninę atsakomybę už savo ir

3.1.Stebėti eismo aplinką ir vertinti eismo dalyvių elgesio saugumą.

3.1.1. Apibūdinti savo paties (pėsčiojo, dviratininko, riedlentininko, riedutininko) saugaus elgesio eismo aplinkoje požymius.

- - 5

Projektas, 2011-11-14aplinkinių saugumą.

3.1.2. Išvardyti pavojus, kuriuos eismo saugumui kelia kiti eismo dalyviai.

Jausti pagarbą kitiems eismo dalyviams

3.2. Laikytis kelių eismo taisyklių.

3.2.1. Susieti eismo situaciją ar įvykį su kelių eismo taisyklėmis.3.2.2. Žinoti pagrindines eismo įvykių, kuriuose nukenčia pėstieji, priežastis bei saugaus eismo būdus dažniausiai pasitaikančiose pavojingose situacijose.3.2.3. Apibūdinti savo elgesį eismo aplinkoje.

3.3. Koreguoti savo elgesį pasikeitus eismo aplinkybėms.

3.3.1. Apibūdinti eismo aplinkos pakitimus, privertusius keisti jau žinomą ir įprastą elgesį.3.3.2. Paaiškinti, kas ir kodėl keičiasi elgesyje pasikeitus eismo aplinkybėms.

Būti iniciatyviems sprendžiant su eismo saugumu susijusias problemas.

3.4. Naudotis siūlomais pėsčiųjų ir keleivių saugaus eismo užtikrinimo būdais.

3.4.1. Paaiškinti, kaip saugaus eismo mokymasis ir specialių saugumo priemonių – atšvaitų, saugos diržų, šalmų, kėdučių naudojimas – didina eismo ir žmonių saugumą.

4. Saugi elgsena ekstremaliosiose situacijosePasitikėti civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgomis

4.1. Iškviesti pagalbą bendruoju pagalbos telefono 112 (vienas vienas du).

4.1.1. Nurodyti pavyzdžių, kada pagalba kviečiama bendruoju pagalbos telefono 112. 4.1.2. Paaiškinti, kokiais atvejais dera ir kuriais nedera skambinti bendruoju pagalbos telefono 112.

Tikėti savo gebėjimais tinkamai pasielgti

4.2. Tinkamai elgtis išgirdus kaukiančią garsinę civilinės saugos sireną.

4.2.1. Paaiškinti, ką daryti išgirdus sirenos kauksmą.

4.3. Tinkamai elgtis namuose dingus elektrai

4.3.1. Paaiškinti, ką daryti namuose dingus elektrai. Paaiškinti, kodėl svarbu neišeiti iš namų dingus elektrai.

Suvokti gaisrą kaip gyvybei pavojingą reiškinį.Būti budriam ir atsargiam.Jaustis atsakingam už savo sveikatą ir gyvybę.

4.4. Tinkamai elgtis kilus gaisrui.

4.4.1. Paaiškinti gaisro keliamus pavojus žmonių gyvybei ir sveikatai.4.4.2. Nurodyti galimas gaisro kilimo priežastis (dėl žaibo, neatsargaus elgesio, netvarkingų elektros prietaisų, krosnių, žvakių).4.4.3. Nurodyti, kas (dūmai, liepsna ir karštis) gaisro metu kelia pavojų gyvybei ir sveikatai ir kaip nuo to apsisaugoti.

Pasitikėti savimi ir savo gebėjimu saugiai elgtis

4.5. Išmanyti, kaip saugiai elgtis perkūnijos, kaitros, speigo, audros, potvynio metu.

4.5.1. Apibūdinti pavojingus gamtinius reiškinius (vėjas, lietus, karštis, šaltis, žaibas), būdingus Lietuvai. 4.5.2. Paaiškinti, kokį pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei gali sukelti gamtiniai reiškiniai.4.5.3. Pateikti pavyzdžių, kai keli gamtos reiškiniai vyksta vienu metu ir kas tuo metu gali įvykti (vėjas verčia medžius, kurie nutraukia laidus, kyla elektros traumos pavojus).

- - 6

Projektas, 2011-11-144.5.4. Paaiškinti, kodėl audros metu negalima slėptis po medžiais.

Saugoti gamtą 4.6. Paaiškinti, koks nederamas žmonių elgesys gali sukelti ekologines nelaimes. Apibūdinti ekologinę nelaimę kaip gamtos taršą.

4.6..1. Paaiškinti, kad ekologinės nelaimės kenkia žmonių sveikatai, gyvybei ir aplinkai.

Kritiškai vertinti nepažįstamus žmones, būti budriam ir atsargiam.

4.7. Išmanyti, kaip pačiam apsisaugoti nuo užpuolikų, plėšikų, pagrobėjų būnant namuose ar pakeliui į mokyklą .

4.7.1.. Paaiškinti, kaip reikia elgtis, kai kalbina, kviečia pasivaikščioti ar pasivažinėti nepažįstamas žmogus.4.7.2. Paaiškinti, kaip reikia elgtis ir kalbėti, kai skambina į duris ar telefonu nepažįstamas žmogus.

5. Pirmoji pagalbaPadėti ištikus nelaimei

5.1. Atpažinti atvejus, kai gali prireikti pirmosios pagalbos.

5.1.1. Paaiškinti, kas yra pirmoji pagalba.5.1.2. Pateikti pavyzdžių, kokiu atveju gali

suteikti pirmąją pagalbą.

5.2. Naudotis mokyklos pirmosios pagalbos vaistinėlėje esančiomis priemonėmis.

5.2.1. Paaiškinti, kokių (išskyrus vaistus) pirmosios pagalbos priemonių galima rasti vaistinėlėje, kur ieškoti vaistinėlės. 5.2.2. Kaip tomis priemonėmis naudotis

5.3. Kreiptis pagalbos ištikus nelaimei.

5.3.1. Nurodyti, į ką reikia kreiptis pagalbos ištikus nelaimei mokykloje. 5.3.2. Nurodyti, į ką reikia kreiptis pagalbos ištikus nelaimei namuose, kai nėra suaugusiųjų.

5.4. Pateikti informaciją skambinant bendruoju pagalbos telefonou.

5.4.1. Nurodyti bendrojo pagalbos telefono numerį.5.4.2. Pateikti situacijų, kuriose reikia kviesti pagalbą telefonu, pavyzdžių.5.4.3. Pagal situaciją suformuluoti informaciją, kurią būtina pateikti, kviečiant pagalbą telefonu.

5.5. Suteikti pirmąją pagalbą įsidrėskus, nusibrozdinus, įsipjovus, nusideginus.

5.5.1. Apibūdinti įdrėskimą, nubrozdinimą, nudegimą.5.5.2. Išvardyti pirmosios pagalbos veiksmus įsidrėskus, nusibrozdinus, nusideginus.

5.6. Stabdyti kraujavimą iš nosies.

5.6.1. Paaiškinti, kaip stabdyti kraujavimą iš nosies

2. Turinio apimtis. 1–2 klasės2.1. Psichologinis pasirengimas grėsmėms ir pavojams Kaip tinkamu būdu išreikšti emocijas ir jausmus. Kaip galima kontroliuoti savo emocijas. Kur

kreiptis pagalbos, kai negali kontroliuoti savo emocijų ir jausmų. Kodėl svarbu gerbti ir suprasti kito asmens jausmus. Kodėl reikia padėti kitiems, gerbti kitus, būti dėmesingu ir pan. Teigiamas savęs vertinimas/savigarba. Ryšys tarp pojūčių, jausmų ir elgesio. Stresas. Streso šaltiniai namuose, mokykloje, bendraujant su bendraamžiais. Kūno reakcijos ir emocijos, kylančios streso metu. Kaip įveikti stresą: tinkami ir netinkami būdai.

2.2. Saugi elgsena buitinėje ir gamtinėje aplinkojePavojai ir saugus elgesys kieme: galimybės susižeisti, traumų pavojus kieme, žaidimų

aikštelėse.

- - 7

Projektas, 2011-11-14Elektros įrenginiai kieme, lauke: kaip jie atrodo. Pavojai aplink šiuos įrenginius. Kodėl

negalima lipti ant elektros įrenginių ar įeiti į jų teritoriją. Žinojimas, kad elektros įrenginiai skirtingose vietovėse gali atrodyti skirtingai. Kodėl negalima artintis, smalsauti pastebėjus nukritusį gandro lizdą, nutrūkusį ir /ar nukritusį, kyšantį iš žemės elektros linijos laidą, atvirus elektros įrenginius ar pastatus. Kaip atrodo elektros pavojaus ženklas (kodėl – žaibas?).

Pavojai ir saugus elgesys namuose: kaip atpažinti pavojus, kaip juos sumažinti ir jų išvengti. Elektros samprata: kur „gyvena“ elektra, kokios jos grėsmės. Saugus elgesys su buities

elektros prietaisais (TV, kompiuteris, telefono įkroviklis), pavojingų situacijų su elektra identifikavimas (kibirkščiavimas, degėsių kvapas). Kaip elgtis dingus elektrai. Kodėl ir kada būtina kviesti pagalbą. Saugaus elgesio įgūdžių lavinimas per situacinius žaidimus.

Pavojai ir saugus elgesys gamtinėje aplinkoje: Miške slypintys pavojai; Trys taisyklės: „Apkabink medį“, „Signalizuok daiktais ir balsu“, Saugok kūno šilumą“; Prie vandens telkinio: kuo pavojingi stipri srovė, nepažįstamas krantas; saugaus maudymosi

taisyklės.Pavojai žaibuojant – esant pievoje, maudantis vandens telkinyje, būnant valtyje, ant kranto.

Kur negalima slėptis, kur – saugu. Pagrindinės saugos priemonės, padedančios išvengti susižalojimų ir traumų fizinio aktyvumo

metu. Kaip važiuoti dviračiu, riedlente, pačiūžomis ir t. t. Kodėl negalima uostyti ir ragauti namuose esančių buitinės chemijos gaminių. Kaip saugiai vartoti vaistus. Pavojai, kurie slypi eksperimentuojant su alkoholiu ir tabako

gaminiais. Kaip saugiai naudotis kompiuteriu.Gyvūnai namų ir gamtinėje aplinkoje, atsakomybė už jų gyvybės išsaugojimą ir gerovės

palaikymą. Bendravimas su gyvūnais namuose, kieme, laisvėje. Gyvūnų mitybos ir higienos poreikiai, sveikatos priežiūros būtinybė, gyvūnų platinamos ligos ir būdai jomis neužsikrėsti. Gyvūnų ir aplinkinių saugumo užtikrinimas; žmogaus klaidos, dėl kurių jis nukenčia nuo agresyvaus naminio ar laukinio gyvūno, bei būdai jų išvengti. Gyvūnų gerovė ir deramas elgesys radus sužalotą ar benamį gyvūną ir kur kreiptis nukentėjus nuo gyvūno.

2.3. Saugi elgsena eismo aplinkojeArtimiausia eismo aplinka, jos stebėjimas; aiškinantis, kas yra kelias, kokios pagrindinės jo

sudedamosios dalys, pagrindiniai kelio įrengimai. Eismo dalyviai. Eismo tvarka. Pavojaus šaltiniai pėstiesiems, keleiviams. Elementariausios pėsčiųjų, keleivių saugaus elgesio kelyje taisyklės. Šeimos narių patirtis, elgesys eismo saugumo aspektu.

Eismo dalyvių (pėsčiųjų, keleivių, dviratininkų) transportinio traumatizmo priežastys, aplinkybės; statistinių duomenų (mokinių amžių atitinkančių eismo dalyvių transportinio traumatizmo atvejai) analizė daugiau dėmesio skiriant konkrečių, ypač gyvenamojoje aplinkoje buvusių, eismo įvykių aplinkybėms.

Kelio samprata; pagrindinės kelio sudedamosios dalys, skirtos pėstiesiems eismo dalyviams; pagrindiniai kelio įrengimai, pagrindiniai kelio ženklai (akcentuojami mokinių gyvenamojoje aplinkoje esantys kelio ženklai bei kelio įrengimai ir jų reikšmė). Transporto priemonių skiriamieji ženklai.

Eismo automobilių keliais tvarka: bendroji eismo tvarka, eismo reguliavimas; pėsčiųjų eismą, vairuotojų ir pėsčiųjų tarpusavio santykius reglamentuojančios taisyklės. Transporto priemonės samprata; keleivinės transporto priemonės samprata; Keleivių elgesio taisyklės.

Atsakomybė už savo saugų elgesį kelyje. Pasyvaus saugumo priemonės (atšvaitai, saugos šalmai, diržai, saugos kėdutės).

Pėsčiųjų, keleivių, saugus elgesys: pavojus numatymas ir atpažinimas, numatymas, kaip saugiai elgtis iškilus pavojui, rūpinimasis savo saugumu ir gyvybe, pagalba kitam eismo dalyviui. Įpročių visada laikytis kelių eismo taisyklių ugdymas.

2.4. Saugi elgsena ekstremaliosiose situacijosePagalbos iškvietimas bendruoju pagalbos telefonu 112, kokių nelaimių atvejais reikia

skambinti numeriu 112; kaip elgtis ir ką reikia pasakyti paskambinus bendruoju pagalbos telefonu; melagingų skambučių žala.

- - 8

Projektas, 2011-11-14Civilinės saugos signalas: kokiais atvejais sirenos gali būti girdimos ir ką daryti jas išgirdus.Gaisro poveikis: gaisro metu išsiskiriančių dūmų, liepsnos, karščio neigiamas poveikis

žmogaus organizmui, kuris iš jų kelia didžiausią pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai.Gaisrų priežastys: gaisro kilimo tikimybė dėl žaibo, neatsargaus elgesio, netvarkingų

elektros prietaisų, krosnių, žvakių. Veiksmai kilus gaisrui: pagrindinės evakuacijos taisyklės – neiti per dūmus, nesislėpti nuo

gaisro. Kaip elgtis užsidegus rūbams. Taisyklė „Stok, griūk ant žemės ir voliokis, kol ugnis užges!” išbandoma praktiškai.

Gamtinio pobūdžio ekstremaliosios situacijos: pavojingi gamtiniai reiškiniai – vėjas, lietus, karštis, šaltis, žaibas, jų keliami pavojai. Mokinių patirti pavojingi gamtiniai reiškiniai.

Saugus elgesys perkūnijos, kaitros, speigo metu. Saugus elgesys dingus elektrai. Pavojai keliems gamtos reiškiniams vykstant vienu metu (vėjas verčia medžius, kurie

nutraukia laidus, kyla elektros traumos pavojus).Ekologinė nelaimė: ekologinė nelaimė kaip gamtos tarša. Vaikams žinomi gamtos teršimo

pavyzdžiai, šiukšlėmis teršiama aplinka. Apsisaugojimas nuo apiplėšimų, užpuolimų, pagrobimų. Kaip reikia elgtis, kai skambina,

meiliai kalbina, kviečia „padraugauti“ nepažįstamas žmogus.



1. Psichologinis pasirengimas grėsmėms ir pavojamsNepasiduoti baimei ir panikai iškilus pavojui.

1.1. Apibūdinti savo pojūčius, mokėti nusiraminti.

1.1.1. Pateikti pavyzdžių, kaip galima nugalėti baimę, stresą, paniką.

Gerbti kitą.

Susitvardyti, ieškoti saugaus sprendimo

1.2. Pasirinkti tinkamą bendravimo būdą.

1.2.1. Paaiškinti, kodėl iškilus pavojui svarbu tinkamai reikšti savo mintis, išklausyti kitą.

1.3. Kontroliuoti savo elgesį kilus grėsmei ir pavojui; numatyti savo veiksmų padarinius.

1.3.1. Žinoti, kaip elgtis ir į ką kreiptis iškilus grėsmei ir/ar pavojui.

1.4. Atsispirti spaudimui elgtis nesaugiai. . Mokėti argumentuotai išreikšti savo nuomonę

1.4.1. Suprasti ir paaiškinti, kaip yra manipuliuojama vaikais (daroma įtaka), kaip gundomi vaikai, kuo tai gresia. 1.4.2. Argumentuoti saugios elgsenos pasirinkimą.

Jaustis atsakingam už savo saugumą.

1.5. Atpažinti pavojingas situacijas, elgtis apdairiai, saugoti save.

1.5.1. Suprasti, kokios grėsmės gyvybei ir sveikatai gali grėsti žaidžiant, sportuojant, poilsiaujant.1.5.2.Pagrįsti, kodėl nesaugus elgesys yra rizikingas.1.5. 3. Surikiuoti veiksmų seką atsitikus nelaimei.

1.6. Pasirinkti, palaikyti ar pagerinti asmeninius saugos įpročius.

1.6.1. Pateikti pavyzdžių, kad šeima, bendraamžiai, masinės informacijos priemonės turi poveikį sprendimams, susijusiems su saugiu ar nesaugiu elgesiu. 1.6.2. Nurodyti, kur kreiptis pagalbos norint gauti patikimą saugos informaciją.1.6.3. Pateikti pavyzdžių, kuo kiekvienas mokinys, tėvai ir pedagogai gali prisidėti prie saugios

- - 9

Projektas, 2011-11-14aplinkos namuose ir mokykloje kūrimo.

2. Saugi elgsena buityje ir gamtoje Rūpintis savo ir kitų saugumu

2.1. Atpažinti pavojingas situacijas, apibūdinti saugaus elgesio namuose ypatumus ir laikytis saugaus elgesio taisyklių,.

2.1.1. Paaiškinti, kodėl pavojinga patiems gydytis vaistais.2.1.2. Paaiškinti pavojus, kuriuos kelia namuose naudojami aštrūs įrankiai, chemikalai. 2.1.3. Paaiškinti, kuo pavojingos buityje naudojamos gamtinės dujos ir kokių veiksmų imtis pajutus dujų kvapą.2.1.4. Paaiškinti, kokius pavojus buityje gali sukelti elektra. Įvardyti situacijas, kada elektra pavojinga ir papasakoti, kokių veiksmų galima imtis ir kur kreiptis, pastebėjus pavojingą situaciją. 2.1.5. Paaiškinti, kaip atrodo nesaugūs atvejai (kištukinių lizdų, kištukų, laidų būklė – ar jie tvarkingi, nekibirkščiuoja, neskleidžia specifinio degėsio kvapo). 2.1.6. Paaiškinti, kodėl pavojinga patiems imtis elektros remonto darbų. Nurodyti, kur kreiptis konsultacijų.2.1.7. Paaiškinti, kodėl žmogaus kūnas yra puikus elektros laidininkas.

2.2. Apibūdinti saugaus elgesio su elektros prietaisais ir įrenginiais kieme, gatvėje, nepažįstamoje aplinkoje ypatumus.

2.2.1. Paaiškinti, kokius pavojus kelia elektros įrenginiai, pastatai, buvimas jų teritorijose. 2.2.2. Paaiškinti, kokių veiksmų reikia, o kokių –galima imtis ir kur kreiptis, pastebėjus pavojingą situaciją (nukritusius elektros oro linijos laidus, išplėštas elektros įrangos dureles, vartelius).2.2.3. Pateikti pavyzdžių, kai rizikinga situacija baigiasi blogai (kyla gaisras, patiriama elektros trauma/smūgis). 2.2.4. Nurodyti, kokiu telefonu kreiptis dingus elektrai ar pastebėjus bet kokį sutrikimą elektros tinkle – 1802. 2.2.5. Paaiškinti, kokie pavojai gresia nepažįstamoje, naujoje aplinkoje (nematyti elektros įrenginiai, „drąsos demonstravimas“ lipant ant jų, atidarant juos). 2.2.6. Apibūdinti, kodėl elektros įrenginiai aukščiau žemės nėra saugūs (kodėl negalima lipti, kodėl į juos gali lipti tik specialistai).

Puoselėti gamtą kaip saugią aplinką.

2.3. Laikytis saugaus elgesio gamtoje taisyklių .

2. 3.1. Išvardyti miške gresiančius pavojus.2.3.2. Išvardyti pavojus, kurie gali nutikti esant prie vandens telkinio vasarą/žiemą.2.3.3. Apibūdinti nudegimo saulėje, šilumos smūgio, saulės smūgio požymius ir poveikį.2.3.4. Išvardyti pavojus, kurie gresia prasidėjus žaibavimui esant gamtoje – miške, laukuose, prie vandens telkinių, šalia elektros įrenginių bei linijų.2.3.5. Apibūdinti galimo elektros srovės nutekėjimo požymius gamtoje (per drėgną paviršių, žolę, rasą). 2.3.6.„Žingsnio įtampos“ reiškinys. Kaip jį atpažinti, kaip elgtis (negalima eiti, tik stovėti arba

- - 10

Projektas, 2011-11-14šokinėti ant vienos kojos).

Jausti pagarbą bet kokios rūšies gyvūnų gyvybei bei atsakomybę už josišsaugojimą

2.4. Gerbti, globoti, rūpintis gyvūnais ir atsakingai elgtis su jais.

2.4.1. Žinoti pagrindines gyvūnų teises ir laisves. 2.4.2. Apibūdinti tinkamą elgesį su gyvūnais, kuris taptų žmogaus ir gyvūno saugumo pagrindu.2.4.3. Paaiškinti galimas brakonieriavimo (žvejybos elektra) pasekmes.2.4.4. Apibūdinti naminio gyvūno šeimininko atsakomybę už naminio gyvūno gerovę,2.4.5. Nusakyti šeimininko atsakomybę už gyvūno poelgius.

2.5. Atpažinti pavojingas situacijas ir jų išvengti bendraujant su bet kokios rūšies gyvūnu.

2.5.1. Apibūdinti pavojus, kurie gali kilti netinkamai bendraujant su gyvūnu.2.5.2. Apibūdinti veiksmus siekiant išvengti pavojųbendraujant su bet kokios rūšies gyvūnu.

2.6. Atpažinti riziką užsikrėsti tarp gyvūnų plintančiomis ligomis ir jos išvengti.

2.6.1. Apibūdinti riziką užsikrėsti tarp gyvūnų plintančiomis ligomis bei įvardyti veiksmus, siekiant jos išvengti.

3. Saugi elgsena eismo aplinkojeJausti pagarbą gyvybei, atsakomybę už jos išsaugojimą.

3.1. Stebėti artimąją eismo aplinką ir ją vertinti.

3.1.1. Paaiškinti eismo dalyvių tarpusavio pagarbos svarbą.3.1.2. Išmanyti veiksnius, ribojančius eismo dalyvių saugumą.

Jausti pagarbą kitiems eismo dalyviams.Jausti pareigą rūpintis savo ir aplinkinių saugumu eismo aplinkoje.

3.2. Veikti adekvačiai eismo situacijai.

3.2.1. Apibūdinti savo kaip pėsčiojo veiksmus, kurie padėtų išvengti neigiamų pasekmių eismo aplinkoje.3.2.2. Paaiškinti, kaip eismo automobilių keliais tvarka nusako pėsčiųjų eismą ir jo saugumą (pateikti pavyzdžių).

3.3. Tinkamai ir teisingai naudotis eismo saugumą didinančiomis priemonėmis.

3.3.1. Apibūdinti priemones, didinančias eismo saugumą (atšvaitus, saugos diržus, šalmus ir kėdutes). 3.3.2. Pademonstruoti, kaip tinkamai ir teisingai jomis naudotis.

Būti iniciatyviam, sprendžiant su eismo saugumu susijusias problemas.

3.4. Mokėti rinkti iš eismo aplinkos pėsčiajam eismo dalyviui naudingą informaciją ir atpažinti rizikingas eismo situacijas.

3.4.1. Apibūdinti pavojaus eismo saugumui šaltinius. 3.4.2. Pateikti pavyzdžių, kaip rizikinga eismo situacija sukėlė eismo įvykį.

3.5.Koreguoti jau žinomus saugaus elgesio modelius, atsižvelgdami į pastebėtus trūkumus.

3.5.1. Paaiškinti, kaip keisdamas ir tobulindamas žinomus saugaus elgesio modelius gali padidinti savo saugumą.

4. Saugi elgsena ekstremaliosiose situacijose

- - 11

Projektas, 2011-11-14Pasitikėti, kad pagalba tikrai bus.

4.1. Bendruoju pagalbos telefonu 112 iškviesti pagalbą.

4.1.1. Paaiškinti, kada reikia ir kada negalima skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.4.1.2. Ką reikia žinoti kviečiant pagalbą bendruoju pagalbos telefonu 112.

Pasitikėti savo gebėjimais tinkamai pasielgti

4.2. Atlikti būtinus veiksmus išgirdus kaukiančią garsinę civilinės saugos sireną.

4.2.1. Paaiškinti, ką reiškia kaukianti sirena, kokius ir kodėl reikia atlikti veiksmus išgirdus sirenos kauksmą.

Suvokti gaisrą kaip gyvybei pavojingą reiškinį.Būti budriam ir atsargiam.Jaustis saugiam ir gebančiam apsisaugoti nuo kilusio gaisro.

4.3. Išmanyti, kaip reikia elgtis, ką reikia daryti ir ko nedaryti gaisro atveju. Gebėti atlikti būtinus veiksmus kilus gaisrui.

4.3.1. Nurodyti galimas gaisro kilimo priežastis.4.3.2. Paaiškinti, kodėl patartina namuose būtinai turėti dūmų jutiklius.4.3.3. Paaiškinti, kodėl negalima nuo gaisro slėptis, kodėl negalima bėgti per dūmus, kaip elgtis jeigu užsidegė drabužiai.4.3.4. Paaiškinti, kaip išeiti iš degančio namo. 4.3.5. Paaiškinti, kodėl negalima grįžti į degantį namą.

Jaustis saugiam ir gebančiam apsisaugoti nuo atsiradusio elektros srovės nuotėkio

4.4. Išmanyti, kaip reikia elgtis, ką reikia daryti ir ko nedaryti atsiradus elektros srovės nuotėkiui.

4.4.1.Paiškinti, kodėl negalima eiti per elektros srovės krečiamą drėgną pievą, lauką, patvinusią gatvę. 4.4.2. Paaiškinti, kodėl negalima išlipti iš automobilio, kuriuo teka elektros srovė (pvz., ant jo nukritus elektros linijos laidui, užkliuvus už nukritusio laido).

Pripažinti gamtinius reiškinius kaip galinčius kelti pavojų žmonėms.Rūpintis saugiu elgesiu gamtos stichijos metu.

4.5. Adekvačiai elgtis ir nurodyti pagrindinius veiksmus, kurių būtina imtis pavojingo gamtinio reiškinio metu.

4.5.1. Nusakyti pagrindinius saugaus elgesio veiksmus perkūnijos, uragano, potvynio metu.4.5.2. Paaiškinti, kada ir kokios elektros traumos grėsmės kyla liūčių ir potvynių metu. Kaip elgtis užkluptam stichijos patalpose ar atvirose erdvėse. 4.5.3. Nurodyti, kokių pagrindinių veiksmų būtina imtis dėl gamtos stichijos dingus elektrai (reikia imtis saugumo priemonių jai netikėtai atsiradus – išjungti elektros prietaisus).

Suprasti, kuo grėsmingos ekologinės nelaimės.

4.6. Atpažinti ekologinę nelaimę kaip gamtos taršą.

4.6.1. Paaiškinti, kodėl žmogus turi saugoti gamtą: orą, vandenį, žemę.

Pasitikėti savimi ir savo gebėjimais tinkamai pasielgti.Vengti pavojingų vietų.

4.7. Tinkamai elgtis, saugantis pagrobėjų, užpuolikų ir plėšikų.

4.7.1. Paaiškinti, kaip reikia elgtis, kai kalbina nepažįstamas žmogus.4.7.2. Paaiškinti, kaip reikia kalbėti, kai skambina nepažįstamas žmogus.4.7.3. Paaiškinti, kaip saugiai elgtis gatvėje tamsiu paros metu. 4.7.4. Paaiškinti, kaip elgtis, užpuolus plėšikui.



5.1.1. Paaiškinti, kokių (išskyrus vaistus) pirmosios pagalbos priemonių reikia turėti vaistinėlėje. 5.1.2. Kaip tomis priemonėmis naudotis

- - 12

Projektas, 2011-11-14

5.2. Kreiptis pagalbos ištikus nelaimei.

5.2.1. Nurodyti, į ką reikia kreiptis pagalbos ištikus nelaimei mokykloje. 5.2.2. Nurodyti, į ką reikia kreiptis pagalbos ištikus nelaimei namuose, kai nėra suaugusiųjų.5.2.3. Pagal situaciją suformuluoti ir pateikti informaciją skambinant bendruoju pagalbos telefonu.

5.3. Suteikti pirmąją pagalbą įsidrėskus, nusibrozdinus, įsipjovus, nusideginus, kraujuojant iš nosies, užspringus.

5.3.1. Išvardyti pirmosios pagalbos veiksmus įsidrėskus, nusibrozdinus, nusideginus, kraujuojant iš nosies, užspringus.5.3.2. Parodyti sutartinį ženklą užspringus.

5.4. Suteikti pirmąją pagalbą esant įkandimui, patekus į žmogaus organizmą svetimkūniui.

5.4.1. Apibūdinti erkės, šuns, vabzdžio, gyvatės įkandimo požymius ir pirmosios pagalbos veiksmus. 5.4.2. Apibūdinti požymius ir pirmosios pagalbos veiksmus patekus svetimkūniui į akį, nosį ar ausies landą.

5.5. Suteikti pirmąją pagalbą skęstant.

5.5.1. Paaiškinti, kaip elgtis raumenį sutraukus mėšlungiui. 5.5.2. Apibūdinti ir pademonstruoti veiksmus gaivinant skęstantį.

5.6. Atpažinti pavojus, kuriuos gali sukelti elektra ir suteikti pirmąją pagalbą

5.6.1. Apibūdinti aplinkybes, galinčias sukelti elektros traumas. 5.6.2. Išvardyti pirmosios pagalbos veiksmus įvykio vietoje.

5.7. Atpažinti nušalimo ir šilumos smūgio požymius ir suteikti pirmąją pagalbą.

5.7.1.Paaiškinti, kaip apsisaugoti nuo šilumos smūgio.5.7.2. Paaiškinti, kaip apsisaugoti nuo nušalimo.5.7.3. Apibūdinti pirmosios pagalbos veiksmus ištikus šilumos smūgiui.5.7.4. Apibūdinti pirmosios pagalbos veiksmus nušalus.

- - 13

Projektas, 2011-11-144. Turinio apimtis. 3–4 klasės4.1. . Psichologinis pasirengimas grėsmėms ir pavojams. Kaip tinkamu būdu išreikšti emocijas

ir jausmus. Kaip galima kontroliuoti savo emocijas. Kur kreiptis pagalbos, kai negali kontroliuoti savo emocijų ir jausmų. Kodėl svarbu gerbti ir suprasti kito asmens pojūčius ir jausmus. Kodėl reikia padėti kitiems, gerbti kitus, būti dėmesingu ir pan. Teigiamas savęs vertinimas/savigarba. Ryšys tarp pojūčių, jausmų ir elgesio. Stresas. Streso šaltiniai namuose, mokykloje, bendraujant su bendraamžiais. Kūno reakcijos ir emocijos, kylančios streso metu. Kaip įveikti stresą: tinkami ir netinkami būdai.

4.2. Saugi elgsena buitinėje ir gamtinėje aplinkojePavojai ir saugus elgesys namuose: Buityje naudojamų dujų keliami pavojai, saugus elgesys

su dujinėmis viryklėmis. Buityje naudojamų chemikalų keliami pavojai. Ką vartotojui sako ant pakuotės pažymėti saugos ženklai. Saugus elgesys su namuose esančiais aštriais įrankiais, vaistais. Elektros reiškinio sąvoka. Saugaus elgesio su buityje esančiais elektros prietaisais svarba. Kokius pavojus buityje gali sukelti elektra. Kada elektra pavojinga, kokių veiksmų galima imtis ir kur kreiptis, pastebėjus pavojingą situaciją. Pavojingų situacijų, susijusių sus elektros tinklu, identifikavimas: kaip atrodo nesaugūs atvejai vidaus tinkle (kištukinių lizdų, kištukų, laidų būklė – ar jie tvarkingi, nekibirkščiuoja, nekleidžia specifinio degėsio kvapo). Elektros įvykių registravimas, konsultacijos telefonu 1802. Elektros specialisto iškvietimo būtinybė – negalima taisyti patiems. Saugus elgesys kieme, gatvėje, greta elektros tiekimo ir skirstymo įrenginių. Elektros pavojaus ženklinimas, jo reikšmė.

Pavojai ir saugus elgesys gamtoje. Žolės deginimo keliami pavojai gamtai, žmogaus gyvybei ir sveikatai, turtui. Kaip saugiai parinkti vietą laužui ir ją įrengti. Kaip saugiai elgtis prie vandens telkinių, kuo pavojinga stipri srovė, nepažįstamas krantas. Saugaus maudymosi taisyklės. Saulės smūgis, šilumos smūgis, šaltis ir speigas, elgesys ant ledo, kaip jų išvengti, kaip apsisaugoti.

Žaibavimas. Paaiškinti, kaip elgtis pradėjus žaibuoti esant pievoje, miške, maudantis arba būnant valtyje, arba ant kranto, šalia elektros įrenginių bei linijų.

Fizinio aktyvumo formos kasdienėje gyvensenoje. Pagrindinės saugos priemonės, padedančios išvengti susižalojimų ir traumų fizinio aktyvumo metu. Kaip važiuoti dviračiu, riedlente, pačiūžomis ir t.t.

Kodėl negalima uostyti ir ragauti namuose esančių buitinės chemijos gaminių. Kaip saugiai vartoti vaistus. Šeimos vaidmuo dėl vaistų vartojimo. Rūkymo, alkoholio poveikis sveikatai. Pavojai, kurie slypi eksperimentuojant su tabako gaminiais. Kaip saugiai naudotis kompiuteriu.

Gyvūnai namuose ir gamtoje, atsakomybė už jų gyvybės išsaugojimą ir gerovės palaikymą. Gyvūnų mitybos ir higienos poreikiai, sveikatos priežiūros būtinybė, gyvūnų platinamos ligos ir būdai jomis neužsikrėsti. Gyvūno šeimininko pareigos, gyvūnų ir aplinkinių saugumo užtikrinimas; žmogaus klaidos, dėl kurių jis nukenčia nuo agresyvaus naminio ar laukinio gyvūno, bei būdai jų išvengti. Gyvūnų gerovė ir deramas elgesys radus sužalotą ar benamį gyvūną ir kur kreiptis nukentėjus nuo gyvūno.

4.3. Saugi elgsena eismo aplinkojeElementarūs eismo aplinkos stebėjimai artimiausioje eismo aplinkoje aiškinantis kelio

sudedamąsias dalis, kelio įrengimus, eismo tvarką, pavojaus šaltinius pėstiesiems, dviratininkams; eismo dalyvių (pėsčiųjų, keleivių ir vairuotojų) elgesio ypatumus eismo saugumo aspektu; mokinių šeimos narių, bendraamžių apklausos siekiant atskleisti artimiausių žmonių patirtį, nuomones, vertinimus.

Pėsčiųjų eismo dalyvių, keleivių, dviratininkų transportinio traumatizmo statistinės informacijos analizė, daugiau dėmesio skiriant mokinių amžių atitinkančių eismo dalyvių transportinio traumatizmo priežastims ir aplinkybėms, konkrečių, ypač gyvenamojoje aplinkoje buvusių, eismo įvykių aplinkybėms.Kelio samprata; kelio sudedamosios dalys, skirtos pėstiesiems eismo dalyviams; dviratininkams, pagrindiniai kelio įrengimai, kelio ženklai, kelių ženklinimas. Transporto priemonių skiriamieji ženklai. Specialiosios transporto priemonės.

Eismo automobilių keliais tvarka: bendroji eismo tvarka, eismo reguliavimas; pėsčiųjų eismą, vairuotojų ir pėsčiųjų tarpusavio santykius reglamentuojančios taisyklės; važiavimą dviračiu

- - 14

Projektas, 2011-11-14Transporto priemonės samprata; keleivinės transporto priemonės samprata. Keleivių elgesį

reglamentuojančios kelių eismo taisyklės.Veiksniai, apsunkinantys eismo dalyvių pastangas ir galimybes užtikrinti savo bei aplinkinių

eismo dalyvių saugumą (meteorologinės sąlygos, techniniai transporto priemonių gedimai, sutrikusi

eismo dalyvių sveikata, apsvaigimas nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, regėjimo, klausos ir kt. sutrikimai ir tam nepritaikyta automobilių kelių eismo sistema, asocialus elgesys ir pan.)

Atsakomybė už savo elgesį kelyje. Kelio įrengimai, skirti pėsčiųjų ir dviratininkų eismo saugumui ir patogumui.Pasyvaus saugumo priemonės (atšvaitai, saugos šalmai, diržai, saugos kėdutės).Pėsčiųjų, keleivių ir dviratininkų saugaus eismo mokymas ir mokymasis bei saugus elgesys. Saugaus elgesio turinys: pavojaus numatymas, atpažinimas, saugaus elgesio kelyje modeliai,

adekvatus jų pasirinkimas, saugaus elgesio modelių realizavimas, vertinimas ir koregavimas, nuostata rūpintis savo asmens ir kitų eismo dalyvių sveikata ir gyvybe, veiksmingumas (tikėjimas savo galimybėmis daryti įtaką eismo saugumui).

4.4. Saugi elgsena ekstremaliosiose situacijosePagalbos iškvietimas: mokomasi iškviesti pagalbą skubios pagalbos telefono numeriu 112.

Mokiniai aiškinasi, kokiais atvejais reikia skambinti skubios pagalbos telefono numeriu 112, ką reikia žinoti ir pasakyti paskambinus, kokios tarnybos atvažiuos į pagalbą. Pamokų metu akcentuojama melagingų skambučių žala.

Civilinės saugos signalas: mokytojui paaiškinus, kad galima išgirsti kaukiančias sirenas, mokiniai, mokytojo padedami, aiškinasi kokiais atvejais jos gali būti girdimos, ir ką daryti jas išgirdus.

Elektros pavojai ekstremalių situacijų metu. Saugus elgesys pastebėjus nutrūkusį elektros oro linijos laidą, apgadintus ar kibirkščiuojančius elektros energijos įrenginius, ant gatvės, automobilių ir kitur nukritusius nutrauktus laidus, ant elektros energijos laidų užvirtusius medžius ar oro linijų atramas, išardytus įrenginius, atviras apsaugines įrenginių dureles, suniokotus gandralizdžius. 8 metrų taisyklė. Pavojai žmogaus gyvybei. Elektros pavojai potvynio metu. Elgesys pastebėjus elektros traumą patyrusį žmogų. Elektros poveikis žmogaus organizmui. Diskusija apie girdėtus ar patirtus atvejus.

Gaisro poveikis: dūmų, liepsnos, karščio neigiamas poveikis žmogaus organizmui. Degimo sąlygos: nagrinėjamas degimo trikampis (deguonis – degioji medžiaga – užsidegimo šaltinis); sąlygos, reikalingos gaisrui kilti. Eksperimentas, kaip pašalinus kurį nors degimo trikampio komponentą, degimas nutrūksta. Gaisrų priežastys: gaisro kilimo tikimybė dėl netvarkingų elektros prietaisų , dėl netinkamo naudojimosi jais (šalia vanduo, perkrova, paliekami be priežiūros); gaisro kilimo tikimybė dėl netvarkingų ar neprižiūrimų krosnių, židinių, žvakių. Veiksmai kilus gaisrui: evakuacija, saugios evakuacijos aspektai, pagrindinės evakuacijos taisyklės: šliaužti po dūmais, neatidarinėti staiga durų, už kurių, manoma, kilo gaisras, nesislėpti nuo gaisro, negrįžti į degantį pastatą. Skirtumai tarp evakuacijos iš kambario, kuriame kilo gaisras ir evakuacijos, kai gaisras kilo gretimame kambaryje. Veiksmai po gaisro, susitikimo vietos. Veiksmai, nusideginus, pradėjus degti drabužiams. Taisyklės „Stok, griūk ant žemės ir voliokis kol ugnis užges!” išbandymas praktiškai.

Gaisro poveikis: mokytojas paaiškina gaisro metu išsiskiriančių dūmų, liepsnos, karščio neigiamą poveikį žmogaus organizmui. Mokiniai diskutuoja, kuris iš jų kelia didžiausią pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai. Aiškinamasi kaip, svarbu laiku pastebėti gaisrą, kas tai yra dūmų jutikliai ir kodėl jie yra reikalingi.

Gaisrų priežastys: nagrinėjama gaisro kilimo tikimybė dėl žaibo, neatsargaus elgesio, netvarkingų elektros prietaisų, krosnių, žvakių.

Veiksmai kilus gaisrui: akcentuojamos ir argumentuojamos pagrindinės taisyklės: eiti į lauką, neiti per dūmus, nesislėpti nuo gaisro, negrįžti į degantį namą. Diskutuojama apie galimus atsarginius išėjimus gaisro namuose ir mokykloje atvejais. Mokytojas paaiškina, kaip elgtis, jeigu

- -

Pėsčiųjų, dviratininkų ir keleivių (mokinių) traumatizmas (šalyje, rajone, gyvenvietėje).Pagrindinės eismo įvykių, kuriuose nukenčia mokiniai pėstieji priežastys, susijusios su

nukentėjusiojo eismo dalyvio (pėsčiojo, keleivio, dviratininko) veiksmais, ir priežastys, susijusios su kitų eismo dalyvių veiksmais.

15

Projektas, 2011-11-14užsidegė rūbai. Išsiaiškinama taisyklė „Stok, griūk ant žemės ir voliokis kol ugnis užges!”, ji išbandoma praktiškai.

Gamtinio pobūdžio ekstremaliosios situacijos: aptariami pavojingi gamtiniai reiškiniai - uraganas, perkūnija, potvynis. Diskutuojama apie jų keliamus pavojus. Mokiniai diskutuoja apie matytus ar patirtus pavojingus gamtinius reiškinius.

Veiksmai gamtinių nelaimių metu: aiškinamasi, kaip saugiai elgtis uragano, perkūnijos, potvynio metu.

Ekologinė nelaimė: ekologinė nelaimė aiškinama kaip oro, vandens, dirvožemio tarša. Aptariami vaikams žinomi gamtos teršimo pavyzdžiai, diskutuojama apie šiukšlėmis teršiamą aplinką, nešvarius vandens telkinius.

Apsauga nuo užpuolimų, pagrobimų ir apiplėšimų: Mokiniai mokosi kaip reikia elgtis, kai skambina, kalbina, kviečia „draugauti“ nepažįstamas žmogus.

Elgesys gatvėje tamsiu paros metu: aiškinamasi saugios ir nesaugios vietos pakeliui į mokyklą tamsiu paros metu. Aiškinamasi kaip neatkreipti užpuolikų dėmesio, kaip elgtis gresiant užpuolimui.



1. Psichologinis pasirengimas grėsmėms ir pavojamsPrisiimti asmeninę atsakomybę už savo elgesį ir saugumą.

1.1. Skirti saugos stiprinimo, pavojaus ir rizikos mažinimo, šalinimo veiksnius.

1.1.1. Paaiškinti fizinės, emocinės, socialinės ir dvasinės sveikatos ir saugumo tarpusavio ryšį.1.1.2. Pagrįsti ryšį tarp elgesio ir saugumo.1.1.3. Paaiškinti psichosocialinės (mokymosi ir poilsio sąlygos, santykiai su tėvais ir bendraamžiais) aplinkos poveikį saugai.

Kritiškai vertinti socialinės aplinkos poveikį saugai

1.2. Kritiškai vertinti šeimos, bendraamžių, masinės informacijos priemonių, technologijų įtaką saugiam elgesiui

1.2.1. Paaiškinti, kaip šeimos gyvenimo būdas lemia saugai naudingų ar žalingų įpročių susiformavimą.1.2.2. Aptarti bendraamžių daromą įtaką saugumą palaikančiam, stiprinančiam ar nepalankiam (rizikingam) saugai elgesiui (paauglystėje).1.2.3. Pateikti pavyzdžių apie masinės informacijos priemonių daromą poveikį žmogaus saugiam elgesiui formuotis.1.2.4. Pateikti technologijų poveikio asmens, šeimos ir bendruomenės saugumui pavyzdžių.

1.3. Valdyti ir/ar konstruktyviai spręsti tarpasmeninius konfliktus.

1.3. 1. Įvardyti tarpusavio bendravimo su šeimos nariais, bendraamžiais, priešingos lyties asmenimis problemas ir situacijas, keliančias grėsmę saugumui.1.3.2. Pateikti pavyzdžių, kai pokalbis apie savo mintis ir jausmus (rimti pokalbiai su tėvais, mokytojais, psichologu, socialiniu pedagogu)

- - 16

Projektas, 2011-11-14padėjo išspręsti konfliktą ir išvengti padarinių.

1.4. Atpažinti manipuliavimo ir grupinio spaudimo atvejus ir atsispirti bendraamžių daromam spaudimui elgtis nesaugiai.

1.4.1. Pasakyti „ne“ keliais būdais, pasirinkti priimtiniausią ir įtaigiausią, argumentuoti atsisakymą, pasiūlyti saugaus elgesio alternatyvą.

1.5. Įveikti nerimą, stresą ir veikti esant nepalankioms aplinkybėms.

1.5.1. Apibūdinti nerimą ir stresą, streso trumpalaikį ir ilgalaikį poveikį saugai, įvertinti stresą sukeliančias situacijas. 1.5.2. Žinoti tinkamus streso įveikimo/atsipalaidavimo būdus1.5.3. Nurodyti, kaip kartais saugumas priklauso nuo bendravimo sėkmės, nuo to, ar atsižvelgiama į kitą žmogų, jo elgesį ir situacijos vertinimą.

Priimti saugai palankius sprendimus

1.6. Saugumo problemos sprendimui numatyti kelias alternatyvas ir numatyti kiekvieno pasirinkimo trumpalaikį ar ilgalaikį poveikį sau ir kitiems.

1.6.1. Atpažinti situacijas, kurios gali padėti ar trukdyti priimti saugai palankų sprendimą.1.6.2. Atskirti atvejus, kada su sauga susijusius sprendimus galės priimti individualiai ir kuomet reikalinga specialistų pagalba.1.6.3. Išanalizuoti su sauga susijusio sprendimo pasekmes. Pateikti alternatyvų pavyzdžių.1.6.4. Žinoti sprendimo priėmimo etapus ir strategijas, jas taikyti.

Kelti saugumo užtikrinimo tikslus

1.7. Palaikyti ir gerinti asmeninius saugos įpročius.

1.7.1. Nusakyti fizinio aktyvumo, priklausomybių, darbo ir poilsio higienos ir t. t., svarbą saugumui, pateikti įvairių pavyzdžių.1.7.2. Sudaryti asmeninį trumpalaikį ir ilgalaikį saugos palaikymo ar stiprinimo planą.1.7.3. Įsivertinti pasiekimus saugos palaikymo ir stiprinimo srityje.

2. Saugi elgsena buityje ir gamtoje Pripažinti saugaus elgesio privalumus

2.1.Saugiai elgtis kieme. 2.1.1. Paaiškinti, kokios nelaimės gali nutikti kieme ( dviratis, riedučiai), žaidimų aikštelėse.2.1.2. Nusakyti saugaus elgesio kieme ypatumus ir pagrindines taisykles. 2.1.3. Palyginti, kuo skiriasi saugus ir nesaugus elgesys kieme.2.1.4. Paaiškinti, kodėl žaisti ar patekti į elektros tinklų įrenginius, esančius kieme, laiptinėje, prie namų yra nesaugu. 2.1.5. Paaiškinti, kokie pavojai gresia nepažįstamoje, naujoje aplinkoje (nematyti elektros įrenginiai, „drąsos demonstravimas“ lipant ant jų, atidarant.) 2.1.6. Apibūdinti, kodėl elektros įrenginiai (pastatai, kopėtėlės, skirstyklos) žmogui aukščiau žemės nėra saugūs (kodėl lipti į juos ar ant jų yra pavojinga gyvybei).

Būti atsakingam 2.2.Saugiai elgtis 2. 2.1. Apibūdinti buityje naudojamų gamtinių - - 17

Projektas, 2011-11-14už savo sveikatą ir namų saugumą

namuose. dujų, elektros, krosnių keliamus pavojus. 2.2.2. Išvardyti virtuvėje, svetainėje, vonioje esančius pavojus ir paaiškinti, kaip galima jų išvengti. 2.2.3. Paaiškinti saugaus elgesio pajutus dujų kvapą taisykles. 2.2.4. Paaiškinti saugaus elgesio pajutus svylančių laidų kvapą, išgirdus netinkamo elektros kontakto skleidžiamą garsą taisykles. 2.2.5. Paaiškinti trumpojo jungimosi atsiradimo priežastis, galimas pasekmes. 2.2.6. Nurodyti, kurios patalpos namuose ir kodėl yra pavojingos dėl elektros (vonia, rūsys, sandėliukai).2.2.7. Paaiškinti, kaip nesaugiai elgiantis galima pakenkti kitiems (suketi gedimą ar avariją visame tinkle).2.2.8. Paaiškinti, kodėl svarbu vadovautis elektros prietaisų instrukcijomis.

Pažinti gamtinę aplinką ir joje slypinčius pavojus.

2.3. Saugiai elgtis gamtoje.

2.3.1.Išvardyti miške gresiančius pavojus.2.3.2. Paaiškinti, kaip elgtis pasiklydus miške.2.3.3. Išvardyti pavojus, kurie gali nutikti esant prie vandens telkinio. Paaiškinti, kuo pavojinga stipri srovė, nepažįstamas krantas. Nusakyti, kaip elgtis netikėtai sutraukus mėšlungiui. 2.3.6. Apibūdinti šalčio, speigo, užšalusių vandens telkinių keliamus pavojus, paaiškinti, ką daryti įlūžus, kaip gelbėti lede įlūžusį žmogų.2.3.7. Apibūdinti pavojus gamtoje kilus audrai, pradėjus žaibuoti (būnant prie vandens telkinio, valtyje, krante, laukuose, miške, šalia elektros įrenginių bei linijų). Paaiškinti, kada ir kodėl situacijos yra pavojingos.

Jausti pagarbą gyvūnams ir atsakomybę už jų ir savosaugumą.

2.4.Prisiimti atsakomybę už naminių gyvūnų ir savo augintinio bei aplinkinių saugumą.

2.4.1. Nurodyti gyvūno šeimininko pareigas ir atsakomybę. 2.4.2. Pateikti pavyzdžių, kai pareigų nepaisymas gali turėti (ar turėjo) skaudžių pasekmių.

Jausti pareigą rūpintis savo, savo augintinio bei aplinkinių saugumu. Tikėti, kad tinkamas elgesys gali tapti pavyzdžiuaplinkiniams.

2.5. Bendrauti su gyvūnais laikantis higienos reikalavimų.

2.5.1. Paaiškinti bendravimo su gyvūnais higienos reikalavimus.2.5.2. Pateikti pavyzdžių, kaip apsisaugoti nuo gyvūnų platinamų ligų.

2. 6. Saugiai pasirūpinti rastu sužalotu ar benamiu gyvūnu.

2.6.1. Paaiškinti, kaip derėtų elgtis radus sužalotą ar benamį gyvūną.

2.7.Vengti susidūrimų su agresyviu naminiu ar laukiniu gyvūnu,kreiptis pagalbos nukentėjus nuo gyvūno.

2.7.1. Žinoti pagrindines žmogaus klaidas, dėl kurių jis nukenčia nuo agresyvaus naminio ar laukinio gyvūno, 2.7.2. Paaiškinti, kaip derėtų elgtis ir kur kreiptis nukentėjus nuo gyvūno.

3. Saugi elgsena eismo aplinkojeJausti pagarbą 3.1. Apibūdinti, visų 3.1.1. Išvardyti veiksnius, nuo kurių priklauso

- - 18

Projektas, 2011-11-14gyvybei, atsakomybę už jos išsaugojimą

eismo dalyvių (ir savo paties) saugaus elgesio kelyje požymius.

eismo saugumas.3.1.2. Apibūdinti veiksnius, ribojančius eismo saugumą.

Jausti pagarbą kitiems eismo dalyviams nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, rasės, socialinės padėties ir dalyvavimo eisme būdo

3.2. Atpažinti pavojus ir grėsmes, kylančius dėl eismo dalyvių elgesio ypatumų.

3.2.1. Apibūdinti menamą ar patirtą eismo įvykį: kaltininkas – priežastis – pasekmė.

Jausti pareigą rūpintis savo ir aplinkinių saugumu eismo aplinkoje

3.3. Susieti pėsčiųjų, keleivių, dviratininkų ir vairuotojų pareigas ir jų tarpusavio santykius eismo aplinkoje nusakančias kelių eismo taisykles.

3.3.1. Įvardyti eismo aplinkos sudedamąsias dalis.3.3.2. Apibūdinti pasirinkto eismo dalyvio pareigas pagal kelių eismo taisykles.

3.4.Taikyti kelių eismo taisykles, susijusias su pėsčiųjų ir dviratininkų eismu.

3.4.1. Taisyklę iliustruoti pavyzdžiu, pavyzdžiui pritaikyti taisyklę.

3.5. Pasirinkti saugaus elgesio modelį eismo situacijoje.

3.5.1. Pagrįsti ir paaiškinti pasirinkimą.

3.6. Vertinti ir koreguoti savo kaip eismo dalyvio elgesį.

3.6.1. Pateikti pavyzdžių iš patirties, kokiomis aplinkybėmis, kodėl ir kaip teigiamai keitėsi elgesys eismo aplinkoje.


4.1.Nurodyti bendrojo pagalbos telefono numerį 112 ir mokėti iškviesti pagalbą.

4.1.1.Pasakyti, kokiu numeriu bus kviečiama pagalba, kokią informaciją reikia pasakyti, kviečiantis pagalbos.4.1.2. Išvardyti tarnybas, kurias galima išsikviesti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir paaiškinti, kada reikia kviestis pagalbą.4.1.3. Paaiškinti ir pagrįsti melagingų pagalbos kvietimų daromą žalą. 4.1.4. Įvertinti reikalingumą apie kilusią nelaimę perspėti kaimynus.

Pripažinti, kad žinios gali išsaugoti gyvybę

4.2. Nurodyti, ką daryti išgirdus sirenų kauksmą.

4.2.1. Paaiškinti, kokiais atvejais kaukia sirenos. 4.2.2. Paaiškinti, ką reiškia kaukiančios garsinė civilinės saugos sirenos.

Traktuoti gaisrą kaip gyvybei pavojingą reiškinį.

4.3. Paaiškinti gaisro sąvoką ir jo keliamus pavojus žmonių gyvybei ir sveikatai.

4.3.1. Nurodyti gaisro metu išsiskiriančių dūmų, liepsnos, karščio neigiamą poveikį žmogaus organizmui. Paaiškinti kuris iš jų kelia didžiausią pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai.

Pažinti gaisrą kaip reiškinį

4.4. Paaiškinti gaisro kilimui palankias sąlygas.

4.4.1. Apibūdinti sąlygas, reikalingas kilti gaisrui. 4.4.2. Paaiškinti, ką reiškia „degimo trikampis“. 4.4.3. Pademonstruoti, kaip veikia „degimo trikampis“.

Pripažinti gaisrą 4.5. Nurodyti galimas 4.5.1. Paaiškinti, kad gaisrai gali kilti dėl

- - 19

Projektas, 2011-11-14kaip tikėtiną nelaimę

gaisro kilimo priežastis. netvarkingų elektros prietaisų, krosnių, žvakių.4.5.2. Diskutuoti apie gaisro priežastis, kurios kyla dėl žmogaus kaltės.4.5.3. Papasakoti, kaip saugiai įkurti laužą, uždegti krosnį, deginti žvakes.

Tikėti, kad nuo gaisro poveikio galima apsisaugoti.

Rūpintis savo gyvybe ir sveikata

4.6. Paaiškinti, kaip elgtis kilus gaisrui namuose.

4.6.1. Apibūdinti ir paaiškinti evakuacijos iš degančio pastato principus – šliaužti po dūmais, neatidarinėti staiga durų, už kurių, manoma, kilo gaisras, nesislėpti nuo gaisro, negrįžti į degantį pastatą.4.6.2. Paaiškinti, kaip elgtis, jeigu gaisras kilo kambaryje, kuriame esate/ gretimame kambaryje.4.6.3. Paaiškinti, kaip elgtis, jeigu gaisras kilo kaimyniniame bute daugiaaukščiame pastate. 4.6.4. Nurodyti susitikimo vietas, į kurias reikia ateiti po evakuacijos iš pastato ( mokyklos, namų ).4.6.5. Paaiškinti, ką daryti nusideginus.4.6.6. Paaiškinti, kaip elgtis pradėjus degti drabužiams. Apibūdinti ir paaiškinti taisyklę „Stok, griūk ant žemės ir voliokis, kol ugnis užges!”

Pripažinti audrą, liūtį, potvynį, kaip gyvybei pavojingą reiškinį.

Būti atidžiam grėsmėms, kurias gali kelti gamtinė aplinka.

Tikėti žmogaus galimybe apsisaugoti nuo gamtinių grėsmių.

4.7. Apibūdinti pavojus ir elgseną gresiant ar nutikus gamtinio pobūdžio ekstremaliajai situacijai.

4.7.1. Apibūdinti galimas gamtinio pobūdžio nelaimes, keliančias pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei, jų turtui ir aplinkai (vėjas, lietus, karštis, šaltis žemės drebėjimas, nuošliaužos, cunamis). .4.7.2. Apibūdinti, kokios grėsmės kyla liūčių ir potvynių metu. Kaip elgtis užkluptam stichijos patalpose arba uždarose erdvėse. 4.7.3. Apibūdinti pagrindinius saugaus elgesio veiksmus artėjant audrai su perkūnija, jos metu ir po jos.4.7.4. Paaiškinti, kaip potvynio, liūties metu kyla grėsmė nukentėti nuo elektros traumos. Paaiškinti, kokių pagrindinių veiksmų ir kodėl būtina imtis dėl gamtos stichijos dingus elektrai.4.7.5. Paaiškinti, kaip elektra veikia žmogaus organizmą. Nusakyti pagrindinius veiksmus gelbstint elektros traumuojamą žmogų, kad nenukentėtumei pats. Paaiškinti, kaip reikėtų įvertinti situaciją saugumo atžvilgiu (ar gali padėti).4.7.6. Nusakyti žolės deginimo žalą.4.7.7. Paaiškinti saugaus elgesio principus žemės drebėjimo metu, artėjant cunamio bangai.

Suprasti, kad ekologinės nelaimės kenkia žmonių sveikatai, gyvybei ir aplinkai.

4.8.Apibūdinti ekologinės nelaimės sąvoką ir jos sukeliamus pavojus.

4.8.1. Paaiškinti, kad ekologinės nelaimės – aplinkos oro užterštumas, vandens užterštumas, dirvožemio užterštumas .4.8.2. Įvardyti keletą galimų ekologinių nelaimių priežasčių.

Pripažinti užpuolimo pavojų ir

4.9.Saugotis nuo užpuolikų ir apiplėšimų.

4.9.1. Apibūdinti namuose esančio vieno vaiko saugaus elgesio ypatumus.4.9.2. Paaiškinti, kaip reikia elgtis, kai skambina,

- - 20

Projektas, 2011-11-14pasitikėti savo gebėjimais tinkamai pasielgti

kalbina nepažįstamas žmogus.4.9.3. Apibūdinti saugų elgesį gatvėje tamsiu paros metu.4.9.4.Paaiškinti, kaip elgtis, kai užpuola plėšikas.

Tikėti savimi ir žmonių geranoriškumu

4.10. Paaiškinti, kaip elgtis pasimetus mieste, minioje.

4.10.1. Paaiškinti, į ką kreiptis pagalbos, pasimetus mieste.4.10.2. Paaiškinti saugaus elgesio minioje taisykles.



5.1.1. Paaiškinti, kokių (išskyrus vaistus) pirmosios pagalbos priemonių reikia turėti vaistinėlėje. 5.1.2. Kaip tomis priemonėmis naudotis

5.3. Suteikti pirmąją pagalbą įsidrėskus, nusibrozdinus, įsipjovus, nusideginus, užspringus, kraujuojant iš nosies.

5.3.1. Apibūdinti įdrėskimą, nubrozdinimą, nudegimą.5.3.2. Išvardyti pirmosios pagalbos veiksmus įsidrėskus, nusibrozdinus, nusideginus.5.3.3. Parodyti sutartinį ženklą užspringus. Paaiškinti, kas vyksta žmogaus organizme užspringus, kuo skiriasi dalinis ir visiškas užspringimas. Išvardyti veiksmų seką teikiant pirmąją pagalbą užspringus.5.3.4. Paaiškinti, kaip stabdyti kraujavimą iš nosies

5.4. Suteikti pirmąją pagalbą esant įkandimui.

5.4.1. Apibūdinti erkės, šuns, vabzdžio, gyvatės įkandimo požymius ir pirmosios pagalbos veiksmus.

5.5. Suteikti pirmąją pagalbą patekus į žmogaus organizmą svetimkūniui.

5.5.1. Apibūdinti požymius ir pirmosios pagalbos veiksmus patekus svetimkūniui į akį, nosį ar ausies landą.

5.6. Atpažinti apsinuodijimo požymius ir suteikti pirmąją pagalbą apsinuodijus.

5.6.1.Paaiškinti kokie yra nuodų patekimo į žmogaus organizmą keliai. 5.6.2. Apibūdinti požymius ir pirmosios pagalbos veiksmus apsinuodijus vaistais, buitinėmis cheminėmis medžiagomis, grybais, smalkėmis, nuodingais augalais, maistu.5.6.3. Apibūdinti apsinuodijimo alkoholiu arba narkotikais požymius.5.6.4. Nurodyti, kur/į ką kreiptis pagalbos aptikus apsinuodijusį alkoholiu arba narkotikais mokykloje ar namuose (nesant suaugusiųjų).



5.8. Atpažinti pavojus, kuriuos gali sukelti elektra ir suteikti pirmąją pagalbą


5.9. Suteikti pirmąją pagalbą esant išoriniam ar vidiniam kraujavimui.

5.9.1. Paaiškinti, kas yra kraujavimas. 5.9.2. Kaip atpažinti vidinį kraujavimą 5.9.3. Išvardyti veiksmų seką siekiant sustabdyti

- - 21

Projektas, 2011-11-14kraujavimą.

5.10.Atpažinti šoko požymius ir suteikti pirmąją pagalbą ištikus šokui.

5.10.1. Paaiškinti, kas yra šokas ir apibūdinti jo požymius.5.10.2. Išvardyti, kokių veiksmų imtis siekiant suteikti pirmąją pagalbą ištiktam šoko žmogui.


5.11.1.Paaiškinti, kaip karštis ar šaltis veikia organizmą ir kaip apsisaugoti nuo šilumos smūgio ar nušalimo.5.11.2. Apibūdinti pirmosios pagalbos veiksmus ištikus šilumos smūgiui ar nušalus.

5.12. Atpažinti būdingus kaulų lūžių požymius ir suteikti pirmąją pagalbą.

5.12.1. Paaiškinti, kokie būna kaulų lūžiai. 5.12.2. Apibūdinti skirtingų kaulų lūžių požymius. 5.12.3. Apibūdinti pirmosios pagalbos veiksmus esant skirtingiems kaulų lūžiams.

5.13. Atpažinti būdingus sumušimų požymius ir suteikti pirmąją pagalbą.

5.13.1. Atpažinti galvos ir stuburo traumas5.13.2. Apibūdinti pagalbos veiksmus, esant galvos ir stuburo traumoms

5.14. Atpažinti būdingus sąnarių patempimo ir išnirimo požymius ir suteikti pirmąją pagalbą.

5.14.1. Apibūdinti sąnarių patempimo ir išnirimo požymius. 5.14.2. Apibūdinti pirmosios pagalbos veiksmus esant sąnarių patempimui ir išnirimui.

5.15. Sutvarstyti žaizdą. 5.15.1. Apibūdinti tvarstymo medžiagas.5.15.2. Paaiškinti, kuo panašus ir kuo skiriasi atskirų kūno dalių tvarstymas.5.15.3. Paaiškinti, kaip patikrinti kraujotaką po tvarstymo.5.15.4. Paaiškinti, kuo naudingas šalčio kompresas, kada ir kaip jį uždėti.

6. Turinio apimtis. 5–6 klasės6.1. Psichologinis pasirengimas grėsmėms ir pavojams. Kaip tinkamu būdu išreikšti emocijas ir jausmus. Kaip galima kontroliuoti savo emocijas. Kur

kreiptis pagalbos, kai negali kontroliuoti savo emocijų ir jausmų. Kodėl svarbu gerbti ir suprasti kito asmens pojūčius ir jausmus. Kodėl reikia padėti kitiems, gerbti kitus, būti dėmesingu ir pan. Teigiamas savęs vertinimas/savigarba. Ryšys tarp pojūčių, jausmų ir elgesio. Stresas. Streso šaltiniai namuose, kieme, mokykloje, gamtoje, bendraujant su bendraamžiais. Kūno reakcijos ir emocijos, kylančios streso metu. Kaip įveikti stresą: tinkami ir netinkami būdai.

6.2. Saugi elgsena buityje ir gamtoje.Pavojai ir saugus elgesys kieme: galimi susižeidimų (traumų) pavojai žaidimų aikštelėse,

važiuojant dviračiu, riedučiais. Pavojai elektros tinklų įrenginiuos, esančiuose kieme, gatvėje, laiptinėje. Pavojai ir saugus elgesys namuose: virtuvėje, vonioje, svetainėje ir kitose patalpose slypintys pavojai – elektra, ugnis, dujos (krosnis/židinys, žvakės, dujinė viryklė). Nesaugaus elgesio požymiai ir saugaus elgesio taisyklės. Saugumas naudojantis elektra namuose; kas yra trumpasis jungimasis, kokios jo priežastys ir kokios galimos pasekmės. Labiausiai rizikingi atvejai naudojantis elektra (vandens, drėgmės įtaka). Pavojingų situacijų identifikavimas (degėsių kvapas, netinkamos elektros kontakto skleidžiamas garsas) ir saugus elgesys jose. Elektros traumos požymiai, poveikis žmogaus organizmui. Kaip elgtis, pastebėjus elektros traumą patyrusį/patiriantį žmogų ir kaip jam padėti nepakenkiant sau.

- - 22

Projektas, 2011-11-14„Drąsos demonstravimo“ ant elektros įrenginių pasekmės. Elektros pavojaus ženklas („Visas duris, kurios pažymėtos žaibu, tegali atidaryti elektros specialistai. Kitiems tai – pavojinga gyvybei“). Elektros atžvilgiu pavojingos patalpos namuose (vonia, rūsys, sandėliukai). Elektros prietaisų instrukcijų svarba. Nesaugaus žmogaus elgesio su elektros prietaisais pasekmės (avarijos tinkle). Pavojai ir saugus elgesys gamtinėje aplinkoje: miške, paplūdimyje, vandenyje esantys pavojai – stipri upės srovė, nepažįstamas krantas, užšalęs vandens telkinys, nudegimas saulėje, šilumos smūgis, saulės smūgis, gyvatės įkandimas, apsinuodijimo požymiai ir poveikis žmogaus organizmui. Kaip elgtis netikėtai sutraukus mėšlungiui, ką daryti nušalus, įlūžus, kaip gelbėti lede įlūžusį žmogų.

Žaibavimas. Saugus elgesys pradėjus žaibuoti esant pievoje, miške, maudantis arba būnant valtyje, arba ant kranto. Pavojingiausios situacijos.

Gyvūnai namuose ir gamtoje, atsakomybė už jų saugų elgesį su aplinkiniais ir aplinkinių su jais. Augintiniai: gyvūnų platinamos ligos ir būdai jomis neužsikrėsti. Gyvūno šeimininko pareigos, gyvūnų ir aplinkinių saugumo užtikrinimas; žmogaus klaidos, dėl kurių jis nukenčia nuo agresyvaus naminio ar laukinio gyvūno, bei būdai jų išvengti. Saugus elgesys radus sužalotą ar benamį gyvūną ir kur kreiptis nukentėjus nuo gyvūno.

6.3. Saugi elgsena eismo aplinkojeEismo aplinka ir eismo tvarka. Pavojaus šaltiniai pėstiesiems, dviratininkams; pėsčiųjų,

keleivių ir vairuotojų elgesio ypatumai ir jų elgesio įtaka eismo saugumui. Kelio, laiko, greičio sąvokos, fizikinių dėsnių įtaka eismo saugumui. Miesto, rajono, šalies

transportinio traumatizmo statistinės informacijos analizė. Eismo įvykių, per kuriuos nukentėjo konkretaus amžiaus tarpsnio mokiniai, kaltininkai, priežastys, pasekmės.

Eismo sampratos plėtojimas: sausumos, oro ir vandens transporto keliai, bei sausumos, vandens, oro transporto priemonės.

Eismo tvarka. Kelio ženklai, kelių ženklinimas. Eismo reguliavimas. Transporto priemonių skiriamieji ženklai.

Pėsčiųjų, keleivių ir vairuotojų pareigos; eismo dviračiais taisyklės, dviratininkų ir automobilių vairuotojų, dviratininkų ir pėsčiųjų tarpusavio santykius eismo aplinkoje nusakančios kelių eismo taisyklės.

Pagrindinės transporto priemonių (dviračių, mopedų, motociklų ir automobilių) dalys ir jų sistemos, nuo kurių priklauso eismo saugumas.

Eismo dalyvių saugus elgesys: pavojus numatymas, atpažinimas, saugaus elgesio modeliai ir adekvatus jų pritaikymas, elgesio vertinimas ir pastebėtų trūkumų koregavimas.

6.4. Saugi elgsena ekstremaliosiose situacijosePagalbos iškvietimas bendruoju pagalbos telefonu 112: kokiais nelaimių atvejais reikia

skambinti numeriu 112, ką reikia pasakyti, kokios tarnybos atvažiuos į pagalbą. Melagingų skambučių žala.

Civilinės saugos signalai: kokiais atvejais sirenos gali būti girdimos, ir ką daryti jas išgirdus.Gaisro poveikis: dūmų, liepsnos, karščio neigiamas poveikis žmogaus organizmui. Degimo

sąlygos: nagrinėjamas degimo trikampis (deguonis – degioji medžiaga – užsidegimo šaltinis); sąlygos, reikalingos gaisrui kilti. Eksperimentas, kaip pašalinus kurį nors degimo trikampio komponentą, degimas nutrūksta. Gaisrų priežastys: gaisro kilimo tikimybė dėl netvarkingų elektros prietaisų , dėl netinkamo naudojimosi jais (šalia vanduo, perkrova, paliekami be priežiūros); gaisro kilimo tikimybė dėl netvarkingų ar neprižiūrimų krosnių, židinių, žvakių. Veiksmai kilus gaisrui: evakuacija, saugios evakuacijos aspektai, pagrindinės evakuacijos taisyklės: šliaužti po dūmais, neatidarinėti staiga durų, už kurių, manoma, kilo gaisras, nesislėpti nuo gaisro, negrįžti į degantį pastatą. Skirtumai tarp evakuacijos iš kambario, kuriame kilo gaisras ir evakuacijos, kai gaisras kilo gretimame kambaryje. Veiksmai po gaisro, susitikimo vietos. Veiksmai, nusideginus, pradėjus degti drabužiams. Taisyklės „Stok, griūk ant žemės ir voliokis kol ugnis užges!” išbandymas praktiškai.

Gamtinio pobūdžio ekstremaliosios situacijos: gamtiniai (geologiniai, hidrologiniai, meteorologiniai) reiškiniai, galintys sukelti pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei – vėjas, lietus, karštis, šaltis, žemės drebėjimas, nuošliaužos, cunamis. Pavojingi stichiniai reiškiniai ( potvynis, audra, perkūnija, uraganas, kaitra, speigas) ir jų keliami pavojai žmogaus sveikatai ir gyvybei, žmonių turtui, gamtinei aplinkai.

- - 23

Projektas, 2011-11-14Žolės deginimas: žala, priežastys. Veiksmai gamtinių nelaimių metu: pagrindiniai veiksmai artėjant audrai su perkūnija, jos

metu ir po jos; artėjant potvyniui, jo metu ir po jo. Glaustai apie saugaus elgesio principus žemės drebėjimo metu, artėjant cunamio bangai.

Grėsmės liūčių ir potvynių metu. Elgesys stichijai užklupus patalpose arba uždarose erdvėse. Pagrindiniai veiksmai dėl gamtos stichijos dingus elektrai. Potvynio, liūties metu kylančios grėsmės patirti elektros traumą. Elektros poveikis žmogaus organizmui. Pirmieji veiksmai pradedant gelbėti elektros traumuojamą žmogų, kad nenukentėtumei pats.

Ekologinė nelaimė: aplinkos oro užterštumo, vandens užterštumo, dirvožemio užterštumo poveikis žmonių sveikatai, gyvybei, aplinkai. Taršos pavyzdžiai, priežastys.

Apsauga nuo užpuolimų ir apiplėšimų: vieno namuose esančio vaiko saugumo ypatumai. Kaip reikia elgtis, kai skambina, kalbina nepažįstamas žmogus, kai užpuola plėšikas. Kaip elgtis, kad išvengtume užpuolimo gatvėje, kaip saugiai grįžti į namus tamsiu paros metu.

Išgyvenimas mieste: kaip elgtis, į ką kreiptis pagalbos, pasimetus mieste (prekybos centre, gatvėje, ekskursijos metu, koncerte, kino teatre ir pan.). Saugus elgesys esant minioje, patekus į žmonių spūstį.



1. Psichologinis pasirengimas grėsmėms ir pavojamsBūti principingam priimant sprendimus dėl saugos

1.1. Atpažinti ir kontroliuoti jausmus ir emocijas, iššaukiančius nesaugų elgesį.

1.1.1. Apibūdinti pojūčius ir jausmus, lemiančius saugų/nesaugų elgesį ir susijusius su fiziologiniais ir emociniais pokyčiais, pasireiškiančiais paauglystėje.1. 1.2. Pagrįsti brendimo ypatumų ir su juo susijusių neigiamų emocijų laikinumą.1.1. 3. Remiantis pavyzdžiais paaiškinti, kaip natūraliai kylančios, bet nekontroliuojamos neigiamos emocijos gali pridaryti žalos pačiam žmogui ir aplinkai. Susieti šiuos pavyzdžius su saugiu elgesiu.

Rūpintis savo saugumu

1. 2. Pasirinkti ir sąmoningai planuoti saugos priemones įvairioms veikloms ,

1.2.1. Paaiškinti saugos stiprinimo ir palaikymo būdus bei priemones. 1.2.2. Apibrėžti svarbiausius kriterijus, pagal kuriuos sudaromas saugos priemonių planas.

Kelti saugumo stiprinimo tikslus

1.3. Įvertinti su saugumu susijusio sprendimo pasekmes ir efektyvumą.

1.3.1. Įvardyti kliūtis, kurios gali trukdyti priimti saugumui palankų sprendimą.1.3.2. Nusakyti, kaip ir kokiais būdais ugdant saugumą keičiasi asmenybės asmenybės nuostatos ir elgsena.

1.4. Parengti ilgalaikį asmeninį saugos palaikymo ir/ar stiprinimo planą.

1.4.1. Apibūdinti saugos palaikymo ir stiprinimo veiklos asmeninę patirtį ir pojūčius.

- - 24

Projektas, 2011-11-141.5. Susiformuoti įvairiomis saugos stiprinimo/ su sauga susijusiomis temomis savo nuomonę ir ją pagrįsti.

1.5.1. Pateikti argumentų pavyzdžių iš įvairių mokomųjų dalykų, susijusių su saugia elgsena.

2. Saugi elgsena buityje ir gamtoje Pripažinti buitinių cheminių medžiagų pavojingumą sveikatai ir siekti išvengti apsinuodijimų jomis

2.1. Saugiai naudotis buitinėmis cheminėmis medžiagomis.

2.1.1. Paaiškinti, buityje naudojamų cheminių medžiagų keliamus pavojus.2.1.2. Pažinti pavojingumo simbolius ir juos apibūdinti. Suprasti ir paaiškinti saugos etiketėje esančią informaciją.2.1.3. Papasakoti, kaip išvengti apsinuodijimų vaistais, skalbimo ir valymo priemonėmis, dažais lakais, tirpikliais, kenkėjų kontrolės biocidais, gyvsidabriu, dujomis. 2.1.4. Pasakyti veiksmus, būtinus esant cheminiam nudegimui, apsinuodijus žinomais ir nežinomais chemikalais

Rūpintis savo ir kitų žmonių saugumu

2.2. Apsisaugoti nuo žalingo aplinkos poveikio.

2.2.1. Apibūdinti žmogaus organizmo galimybes prisitaikyti.2.2.2.Nurodyti mikroorganizmų plitimo būdus, apsaugos nuo jų priemones, biologinių pavojų atsiradimo priežastis.2.2.3.Remiantis pavyzdžiais paaiškinti, kaip žmogus netinkamu elgesiu gali pakenkti sau. Susieti šiuos pavyzdžius su saugiu elgesiu.

2.3. Pasirinkti ir saugiai naudoti kūno priežiūros priemones.

2.3.1.Pagrįsti, kaip teisingai pasirinkti ir naudoti asmens higienos ir kosmetikos gaminius. 2.3.2.Paaiškinti saulės spindulių daromą įtaką sveikatai. 2.3.3.Paaiškinti, kokį pavojų sveikatai gali kelti soliariumai.

Vengti susižalojimų

2.4. Laikytis saugaus elgesio taisyklių sportuojant.

2.4.1.Paaiškinti pagrindines saugaus elgesio taisykles sportuojant.

Saugoti savo sveikatą ir gyvybę

2.5. Saugiai naudotis civilinėmis pirotechnikos priemonėmis.

2.5.1.Paaiškinti, kaip saugiai naudotis (saugoti, leisti) civilinėmis pirotechnikos priemonėmis. 2.5.2.Nurodyti, kokie saugūs atstumai turi būti nuo leidžiamų fejerverkų iki juos stebinčių žmonių.

2.6. Saugiai naudotis elektros prietaisais, taikyti saugius elektros naudojimo būdus, esant reikalui, padidinti jų saugumą.

2.6.1. Naujoje, nepažįstamoje aplinkoje (keliaujant, atostogaujant) atpažinti nesaugiai prijungtus prietaisus. Žinoti, kaip elgtis juos pastebėjus. 2.6.2. Paaiškinti, kas yra įžeminimas, kam jis reikalingas.2.6.3. Skirti atvejus, kada prietaisas turi

- - 25

Projektas, 2011-11-14 būti jungiamas į specialią rozetę su

įžeminimu. Paaiškinti, kas yra ir kuo pavojingas elektros tinklo perkrovimas. (kai daug prietaisų per šakotuvą jungiama į vieną lizdą).2.6.4. Paaiškinti pavojingas situacijas, kuriose kyla grėsmė žmogaus saugumui (pvz., dirbant kranui, ūkio technikai, esant statybvietėje). 2.6.5. Paaiškinti, kokius darbus, susijusius su elektra, galima atlikti patiems ir kaip saugiai tai padaryti (lempų, šviestuvo, įsukamų saugiklių keitimas). Paaiškinti elektros prietaisų instrukcijų svarbą. 2.6.6. Apibūdinti, kokius elektros darbus reikia patikėti specialistams. 2.6.7. Paaiškinti, kas yra „Žingsnio įtampa“. 2.6.8. Paaiškinti trumpojo jungimosi atsiradimo priežastis, galimas pasekmes. 2.6.9. Paaiškinti, kas yra elektros oro linijų elektromagnetinės bangos. Apibūdinti, kokios yra saugios aukštos įtampos oro linijų apsaugos zonos.

Jausti pareigą rūpintis savo, savo augintinio bei aplinkinių saugumu

2.7. Prisiimti pareigas laikyti, globoti , saugiai elgtis su gyvūnais.

2.7.1. Apibūdinti bendruomenės nario teises ir pareigas laikant gyvūną ir numatytas atsakomybes už jų nepaisymą.2.7.2. Pagrįsti gyvūno socializacijos būtinumą ir įtaką tiek savo paties, tiek visuomenės saugumui.2.7.2. Paaiškinti, kaip gyvūno fiziologinės ir/ar psichologinės savybės gali sukelti pavojų visuomenės saugumui.2.7.2. Pateikti pavyzdžių, kai pareigų nepaisymas gali turėti (ar turėjo) skaudžių pasekmių.

2.8. Atpažinti sergantį gyvūną ir neužsikrėsti tarp gyvūnųplintančiomis ligomis.

2.8.1. Paaiškinti higienos reikalavimus bendravimui su gyvūnais.2.8.2. Pateikti pavyzdžių, kaip apsisaugoti nuo gyvūnų platinamų ligų.

2.9. Laiku pastebėti pavojaus šaltinius aplinkoje, kurioje yragyvūnas, ir išvengtipavojingų situacijų, neprovokuojant ir neskatinant gyvūnų agresyvumo.

2.9.1. Paaiškinti gyvūnų agresyvaus elgesio priežastis ir pagrindines žmogaus klaidas, dėl kurių jis nukenčia nuoagresyvaus naminio ar laukinio gyvūno, 2.9.2. Pateikti keletą saugaus elgesio su gyvūnais būdų dažniausiai pasitaikančiose pavojingose situacijose.2.9.3. Apibūdinti, kaip derėtų elgtis ir kur kreiptis nukentėjus nuo gyvūno.

3. Saugi elgsena eismo aplinkoje

- - 26

Projektas, 2011-11-14Jausti

pagarbą gyvybei, atsakomybę už jos išsaugojimą, racionalų išteklių naudojimą ir aplinkos apsaugą.

3.1. Apibūdinti rizikingas eismo situacijas.

3.1.1. Išvardyti veiksnius, nuo kurių priklauso eismo saugumas.3.1.2. Suformuluoti elgesio principus, kurių laikantis eismo rizika mažėtų.

Jausti pagarbą kitiems eismo dalyviams nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, rasės, socialinės padėties ir dalyvavimo eisme būdo.

3.2. Laiku pastebėti ir įvertinti pavojaus šaltinius.

3.2.1. Pateikti pavyzdžių, kai laiku pastebėjus pavojų, buvo išvengta eismo įvykio.3.2..2. Identifikuoti eismo dalyviams (pėstiesiems, keleiviams, vairuotojams) rizikingas eismo situacijas.

Jausti asmeninę atsakomybę už savo ir aplinkinių saugumą eismo aplinkoje.

3.3. Susidaryti adekvatų eismo situacijos vaizdinį.

3.3.1. Įvardyti eismo aplinkos sudedamąsias dalis ir potencialius pavojus.3.3.2. Žinoti pagrindines eismo įvykių, kuriuose nukenčia pėstieji, dviratininkai, mopedų ir motorolerių vairuotojai priežastis ir aplinkybes.3.3.3. Apibūdinti ir palyginti palankų ir nepalankų eismo saugumui eismo dalyvio elgesį.

Tikėti galimybe savo veiksmais kurti saugesnę eismo aplinką.

3.4.Veikti adekvačiai turimai informacijai: pagrįstai priimti teisingą sprendimą ir jį įgyvendinti.

3.4.1. Žinoti eismo automobilių keliais tvarką, kiek ji susijusi su pėsčiųjų, dviratininkų, motorolerių vairuotojų eismu.3.4.2. Žinoti saugaus eismo būdus dažniausiai pasitaikančiose pavojingose situacijose.3.4.3. Būti susipažinus su pagrindinėmis saugaus eismo įgyvendinimo kryptimis ir būdais.3.4. 4. Paaiškinti ir pagrįsti sprendimą veikti vienu ar kitu būdu.

3.5. Koreguoti žinomus saugaus elgesio eismo aplinkoje modelius, atsižvelgdamas į kintančias aplinkos sąlygas ir pastebėtus trūkumus.

3.5.1. Interpretuoti informaciją ir savo patirtį vertinant pakitusias sąlygas ir naujas aplinkybes.3.5.2. Įsivertinti savo elgesio eismo aplinkoje modelį.3.5.3. Apibūdinti modelio kaitą ir numatomas pasekmes.

- - 27

Projektas, 2011-11-144. Saugi elgsena ekstremaliosiose situacijose

Pasitikėti civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgomis

4.1. Tinkamai elgtis išgirdus garsinio civilinės saugos signalo reikšmę.

4.1.1. Paaiškinti, kokiais atvejais gali būti jungiamas civilinės saugos garsinis signalas.4.1.2. Nusakyti veiksmus, išgirdus garsinį civilinės saugos signalą.

Rūpintis išankstiniu pasirengimu galimoms nelaimėms

4.2. Iš anksto pasirengti numatomai nelaimei.

4.2.1. Paaiškinti, kodėl reikalinga iš anksto suplanuoti šeimos veiksmus nelaimės metu.4.2.2. Išvardyti pagrindinius nelaimės atveju būtinai reikalingus daiktus.4.2.3. Žinoti, kaip ir kur išjungiama namo ar buto elektra ir mokėti tai padaryti.4.2.4. Savais žodžiais apibūdinti būtinus veiksmus nutrūkus elektros tiekimui (sutrikus elektros gamybai) dideliu mastu (angl. „black out“, pvz., visame Klaipėdos regione, visame Baltijos regione).

Pripažinti laikino persikėlimo į saugią vietą svarbą

4.3. Saugiai evakuotis į saugią teritoriją.

4.3.1. Išvardyti atvejus, kada gali būti reikalingas evakavimas(is) į saugią teritoriją.4.3.2. Išvardyti veiksmus, kuriuos reikėtų atlikti prieš paliekant namus.4.3.3. Išvardyti būtinus pasiimti daiktus.4.3.4. Nurodyti, kur yra artimiausias evakavimo punktas.

Suvokti gaisrą, dujų nuotėkį, elektros srovės nuotėkį kaip žmogaus sveikatai ir gyvybei pavojingą reiškinį.

4.4. Atpažinti žmogaus sveikatai ir gyvybei pavojingas situacijas ir taikyti būdus jų išvengti..

4.4.1. Apibūdinti gaisro ( liepsnos, dūmų, karščio, deguonies trūkumo) ir dujų poveikį žmonių gyvybei ir sveikatai. Paaiškinti ugniagesių apsauginių kostiumų reikalingumą. 4.4.2. Apibūdinti elektros srovės poveikį žmogaus organizmui. Paaiškinti elektros specialistų kostiumų specifiką (nepalaikantys degimo: apsaugantys nuo metalo purslų esant trumpojo jungimosi elektros lakui; izoliuojančios pirštinės, diaelktriniai botai) ir paaiškinti, kaip kostiumas apsaugo žmogų nuo elektros traumos. Susieti šios apsaugos detales su veiksmais ir priemonėmis, kurių reikia imtis prieš pradedant suteikti pirmąją pagalbą elektros srovės veikiamam žmogui (pasitelkti izoliuojančias medžiagas). 4.4.3. Argumentuotai pagrįsti automatinės gaisrinės signalizacijos, dūminių jutiklių reikalingumą ir efektyvumą. 4.4.4. Nurodyti dažniausias gaisro kilimo ir elektros traumų priežastis.4.4.5. Apibūdinti galimą elektros prietaisų ir gaisrų tarpusavio priklausomybę.4.4.6. Apibūdinti žaibų ir galimų gaisrų tarpusavio priklausomybę.4.4.7. Pateikti pavyzdžių pagrindžiant

- - 28

Projektas, 2011-11-14situacijas, kada elektros srovės veikiamo žmogaus gelbėjimas gali būti pavojingas gelbėtojo gyvybei.

Tikėti, kad nuo gaisro ir elektros traumos poveikio galima apsisaugoti

4.5. Savarankiškai aptikti namuose, mokykloje vietas, kuriose gali kilti gaisras arba galima patirti elektros traumą.

4.5.1. Nurodyti aplinkoje potencialią gaisro ar elektros traumos priežastį, susieti jas su palankiomis (nepalankiomis) aplinkybėmis gaisrui kilti ar elektros traumai patirti.4.5.2. Paaiškinti, kuo skiriasi nukentėjusių gelbėjimo procesas esant gaisrui ir elektros traumai. 4.5.3. Pateikti pavyzdžių, kada gelbėtojas gali nukentėti pats.

Pažinti aplinką, spręsti iškilusias problemas

4.6. Evakuotis iš degančio pastato.

4.6.1. Suprasti, paaiškinti ir praktiškai pasinaudoti evakuacijos plane pateikta informacija.4.6.2.Paaiškinti skirtumus tarp evakuacijos iš vienaaukščio ir daugiaaukščio pastato. 4.6.3.Paaiškinti ir argumentuotai pagrįsti reikalavimą neiti per dūmus, o šliaužti po jais.

4.7. Saugiai elgtis atsiradus aplinkoje elektros smūgio tikimybei.

4.7.1. Paaiškinti, kaip elgtis esant automobilyje, ant kurio užkrito nutrūkęs elektros oro linijos laidas (negalima išlipti iš automobilio; saugu – tik iššokti abiem kojomis)4.7.2. Paaiškinti, kaip saugiai elgtis liūties metu (pvz., pievoje, apsemtoje gatvėje), kai nutrūkusiais ir žemę siekiančiais laidais teka elektra (negalima eiti; galima straksėti ant vienos kojos).

Pripažinti gamtinių nelaimių neigiamą poveikį žmonių gyvybei, turtui, aplinkai

4.8. Apibūdinti gamtinio pobūdžio ekstremaliąsias situacijas ir jų daromą poveikį.

4.8.1. Išvardyti Lietuvai ir pasauliui būdingas gamtines ekstremaliąsias situacijas.4.8.2. Palyginti uragano, audros, potvynio, žemės drebėjimo, cunamio, kaitros, šalčio, nuošliaužos sukeliamas grėsmes ir pasekmių mastą.4.8.3.Paaiškinti gamtinio pobūdžio ekstremaliųjų situacijų daromą poveikį žmonių gyvybei, sveikatai, turtui, aplinkai.4.8.4. Išvardyti miško gaisro kilimo priežastis, paaiškinti jo keliamus pavojus ir daromą žalą.4.8.5. Paaiškinti dėl stichijos (esant gausiam sniegui, potvyniui, žemės drebėjimui) atsiradusio elektros tiekimo nutrūkimo pasekmes (ilgesniam laikotarpiui). 4.8.6. Savais žodžiais paaiškinti viršįtampių sukeliamus nuostolius ir padarinius aplinkai, turtui.

Sieti save su saugiu elgesiu

4.9. Saugiai elgtis gresiant ar susidarius

4.9.1. Nusakyti ir argumentuotai pagrįsti būtinuosius veiksmus gresiant ir susidarius

- - 29

Projektas, 2011-11-14bet kurioje aplinkoje.

gamtinio pobūdžio ekstremaliosioms situacijoms.

gamtinio pobūdžio ekstremaliosioms situacijoms.4.9.2. Palyginti saugų elgesį audros metu esant namuose ir atviroje teritorijoje.


4.10. Apibūdinti ekologinio pobūdžio ekstremaliąją situaciją.

4.10.1. Nurodyti priežastis, galinčias sukelti ekologinio pobūdžio ekstremaliąją situaciją4.10.2. Paaiškinti galimus būdus sumažinti oro, vandens, dirvožemio taršą.4.10.3. Paaiškinti ozono sluoksnio plonėjimo, šiltnamio efekto, rūgščių lietų susidarymą ir nurodyti jų daromą poveikį žmonėms.

Pripažinti techninių avarijų galimybę

4.11. Apibūdinti techninio pobūdžio ekstremaliąją situaciją.

4.11.1. Savais žodžiais paaiškinti, kad techninio pobūdžio ekstremalioji situacija – tai avarijos, sprogimai, gaisrai gamyklose, įmonėse, vamzdynuose, kurių metu į aplinką gali patekti teršalai, dėl griūčių, gaisrų, sprogimų ar pasklidusių teršalų gali nukentėti žmonės.

Būti atsakingam už savo elgesį, rūpintis kitų žmonių saugumu

4.12. Saugiai elgtis masinio žmonių susibūrimo vietoje.

4.12.1. Paaiškinti kokie pavojai ( spūstis, minios panika) gresia masinio žmonių susibūrimo vietoje ( koncerte, minioje, eisenoje ).4.12.2. Apibūdinti panikos keliamus pavojus.4.12.3. Nusakyti saugaus elgesio masinio žmonių susibūrimo vietoje ypatumus. 4.12.4. Paaiškinti, kaip saugiai elgtis minioje uždaroje ir atviroje erdvėse.


5.1. Atpažinti ūmių susirgimų (insulto, hipoglikeminės komos, epilepsijos) požymius ir suteikti pirmąją pagalbą.

5.1.1.Apibūdinti insulto požymius ir pirmosios pagalbos veiksmus jam ištikus.5.1.2. Apibūdinti hipoglikeminės komos požymius ir pirmosios pagalbos veiksmus jai ištikus.5.1.3. Apibūdinti epilepsijos požymius ir pirmosios pagalbos veiksmus jai ištikus.

5.2. Pasirinkti žaizdų tvarstymo būdą, medžiagas ir sutvarstyti žaizdą.

5.2.1. Apibūdinti tvarstymo medžiagas.5.2.2. Apibūdinti tvarstymo būdus (krūtinės ląstos tvarstymas, žiedinis būdas, spiralinis būdas, aštuoniukės formos būdas) ir pagrįsti jų pasirinkimą.5.2.3. Paaiškinti, kuo panašus ir kuo skiriasi atskirų kūno dalių tvarstymas.5.2.4. Paaiškinti, kaip patikrinti kraujotaką po tvarstymo5.2.5. Paaiškinti, kuo naudingas šalčio kompresas, kada ir kaip jį uždėti.

- - 30

Projektas, 2011-11-148.Turinio apimtis. 7-8 klasės8.1. Psichologinis pasirengimas grėsmėms ir pavojams. Kaip tinkamu būdu išreikšti emocijas ir jausmus. Kaip galima kontroliuoti savo emocijas. Kur kreiptis pagalbos, kai negali kontroliuoti savo emocijų ir jausmų. Kodėl svarbu gerbti ir suprasti kito asmens pojūčius ir jausmus. Kodėl reikia padėti kitiems, gerbti kitus, būti dėmesingu ir pan. Teigiamas savęs vertinimas/savigarba. Ryšys tarp pojūčių, jausmų ir elgesio. Stresas. Streso šaltiniai namuose, kieme, mokykloje, gamtoje, bendraujant su bendraamžiais. Kūno reakcijos ir emocijos, kylančios streso metu. Kaip įveikti stresą: tinkami ir netinkami būdai.8.2. Saugus elgesys buityje ir gamtoje.

Fizinis aktyvumas įvairiais metų laikais ir sauga (perkaitimas, saulės nudegimas, šiluminis smūgis, hipotermija (kūno atšalimas)). Kaip naudoti specifines saugos priemones fizinių veiklų metu. Kaip sumažinti susižalojimų ir traumų riziką sportuojant ir atliekant įvairias fizines veiklas. Kaip saugiai važiuoti dviračiu, riedlente, pačiūžomis ir t. t.

Traumų ir susižalojimų prevencija. Būdai išvengti susižalojimų namuose, mokykloje, bendruomenėje. Būdai mažinantys susižalojimų riziką prie vandens telkinių. Būdai, mažinantys susižalojimų riziką, kurių priežastis ugnis. Pavojingos medžiagos buityje. Žalingas netinkamai vartojamų ir nereceptinių vaistų poveikis. Saugus sportinio inventoriaus naudojimas. Būdai mažinantys riziką susižaloti, kai važiuoji motorinėmis transporto priemonėmis. Būdai, kurie mažina riziką susižaloti naudojant sprogstamąsias medžiagas. Saugus elgesys gatvėje. Kaip sumažinti riziką sužalojimų susijusių su gyvūnais (šunys, vabzdžiai ir t.t.). Rizikos sumažinimas kritimo nuo aukštų pastatų (kritimo). Regos ir klausos traumų prevencija. Traumų ir susižalojimų prevencija sportuojant. Pirmoji pagalba susižalojus. Pagrindinės saugumo priemonės padedančios išvengti susižalojimų, traumų fizinio aktyvumo metu. Situacijos, kurios galėtų būti rizikingos ir būtų traumų priežastimi. Pranašumai, kuriuos teikia sumažėjęs sužalojimų ir traumų skaičius. Ryšis tarp alkoholio vartojimo ir kt. narkotikų ir traumų. Pavojai sveikatai gamtoje – saulės smūgis, nudegimas saulėje, hipotermija.

Buityje naudojamų cheminių medžiagų keliami pavojai: nagrinėjami pavojingumo simboliai ir jų reikšmės bei saugos etiketėje esanti informacija.

Apsinuodijimas vaistais, skalbimo ir valymo priemonėmis, dažais lakais, tirpikliais, kenkėjų kontrolės biocidais, gyvsidabriu, dujomis: kaip išvengti apsinuodijimų. Nagrinėjami veiksmai esant cheminiam nudegimui, apsinuodijus žinomais ir nežinomais chemikalais.

Civilinės pirotechnikos priemonės: nagrinėjamos jų rūšys, naudojimosi saugos reikalavimai. Aiškinamasi saugūs atstumai nuo leidžiamų fejerverkų iki statinių, žiūrovų.

Nesaugių elektros prietaisų ir elektros naudojimo būdų atpažinimas. Saugus naudojimas, saugumo padidinimas. Kaip naujoje, nepažįstamoje aplinkoje (keliaujant, atostogaujant) atpažinti nesaugiai naudojamus prietaisus.

Elektros prietaisų saugumo klasės. Supratimas, kokius darbus su elektra ir kaip galima atlikti patiems (lempų, šviestuvo, įsukamų saugiklių keitimas), kuriuos – patikėti specialistams.

Elektros prietaisų instrukcijų svarbos, įžeminimo poreikio ir suvokimas. Prietaisai, kurie privalo būti jungiami į specialią rozetę su įžeminimu. Kas yra ir kaip atsiranda elektros tinklo perkrovimas (daug prietaisų per šakotuvą jungiama į vieną lizdą). Kaip užtikrinti saugumą namų patalpose, kurios yra pavojingos elektros atžvilgiu.

Pavojingos elektros atžvilgiu situacijos darbo aikštelėse (pvz., kranai, ūkio technika, statybos). Žemės kasimo darbų apsaugos zonos (savo sklype saugu kasinėti ne giliau 30 cm).

Kas yra „žingsnio įtampa“, trumpasis jungimasis – jų atsiradimo priežastys, pasekmės. Elektromagnetinės bangos aukštos įtampos elektros oro linijose, jų apsaugos zonos.

Nuo ko pradėti gelbstint elektros traumuojamą žmogų. Kodėl išgelbėtas elektros traumą patyręs, bet gerai besijaučiantis žmogus būtinai turi pasirodyti gydytojui.

Gyvoji gamta ir žmogaus veikla joje. Bendruomenės nario tos pareigos ir atsakomybės laikant, globojant gyvūnus, užtikrinant saugumą su gyvūnais. Gyvūno socializacijos būtinumas ir įtaka tiek savo paties, tiek visuomenės saugumui.Gyvūno fiziologinės ir/ar psichologinės savybės ir pavojus visuomenės saugumui.Higienos reikalavimai bendravimui su gyvūnais. Kaip apsisaugoti nuo gyvūnų platinamų ligų.

- - 31

Projektas, 2011-11-14Gyvūnų agresyvaus elgesio priežastys ir pagrindinės žmogaus klaidos, dėl kurių jis nukenčia nuo agresyvaus naminio ar laukinio gyvūno, Kaip derėtų elgtis ir kur kreiptis nukentėjus nuo gyvūno. Kaip išvengti pavojingų situacijų, neprovokuojant ir neskatinant gyvūnų agresyvumo.Pavojaus šaltiniai aplinkoje, kurioje yra gyvūnas. ir užtikrinti saugią aplinką.8.3. Saugi elgsena eismo aplinkoje.

Eismo aplinkos stebėjimai artimiausioje eismo aplinkoje plėtojant supratimą apie eismo tvarką, pavojaus šaltinius pėstiesiems, dviratininkams; pėsčiųjų, keleivių ir vairuotojų elgesio ypatumus eismo saugumo aspektu; organizuojamos mokinių šeimos narių, bendraamžių apklausos siekiant atskleisti artimiausių žmonių patirtį eismo aplinkoje.

Bandymai skirti kelio, laiko, greičio sąvokoms formuoti, fizikinių dėsnių įtakai eismo saugumui atskleisti (derinami su kitų ugdymo sričių programoms)

Aplinkos teršimas automobilių išmetamosiomis dujomis, poveikis sveikatai; aplinkos apsauga (derinama su kitų ugdymo sričių programomis)

Miesto, rajono, šalies transportinio traumatizmo statistinės informacijos analizė, daugiau dėmesio skiriant to paties amžiaus tarpsnio eismo dalyvių transportinio traumatizmo priežastims ir aplinkybėms, konkrečių eismo įvykių aplinkybių analizei.

Globalaus eismo samprata (sausumos, oro ir vandens transporto keliais); transporto priemonės (sausumos, vandens, oro) samprata.

Bendroji eismo tvarka. Kelio ženklai, kelių ženklinimas. Eismo reguliavimas. Transporto priemonių skiriamieji ženklai. Pėsčiųjų, keleivių ir vairuotojų pareigas, eismą dviračiais, mopedais, dviratininkų ir automobilių vairuotojų, dviratininkų ir pėsčiųjų tarpusavio santykius eismo aplinkoje nusakančios kelių eismo taisyklės.

Pagrindinės transporto priemonių (dviračių, mopedų, motociklų ir automobilių) dalys ir jų sistemos, nuo kurių priklauso eismo saugumas, saugumo tobulinimas. Pagrindinės eismo įvykių, kuriuose nukenčia ikimokyklinio amžiaus vaikai, mokiniai ir suaugusieji

pėstieji (lyginamoji analizė), dviratininkai, keleiviai, priežastys: priežastys, susijusios su nukentėjusiojo pėsčiojo, keleivio, vairuotojo veiksmais ir priežastys, susijusios su kitų eismo dalyvių veiksmais.

Veiksniai, ribojantys eismo dalyvių eismo saugumą (meteorologinės sąlygos, techniniai transporto priemonių gedimai, techninė transporto priemonių būklė, sutrikusi eismo dalyvių sveikata, apsvaigimas nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, regėjimo, klausos ir kt. sutrikimai ir tam nepritaikyta automobilių kelių eismo sistema, asocialus elgesys ir pan.)Atsakomybė už savo elgesį kelyje. Nuobaudos už KET pažeidimus.

Techniniai įrengimai ir priemonės, skirtos pėsčiųjų, sausumos, vandens ir oro transporto priemonių keleivių, dviratininkų ir mopedų vairuotojų pažeidžiamumui sumažinti. Pasyvaus saugumo priemonės

Eismo organizavimo tobulinimas. Pagrindinės saugaus eismo priemonės (pasyvaus ir aktyvaus saugumo).Eismo dalyvių saugaus elgesio mokymas ir mokymasis bei saugus elgesys. Saugaus eismo dalyvio elgesio turinys: pavojus numatymas, atpažinimas, saugaus elgesio modelių žinojimas ir adekvatus jų pritaikymas, elgesio vertinimas ir pastebėtų trūkumų koregavimas. Kitų eismo dalyvių (pvz., ikimokyklinio amžiaus vaikų, pradinukų, bendraamžių) saugaus elgesio vertinimas, pagalba jiems.8.4. Saugi elgsena ekstremaliosiose situacijose.

Civilinės saugos signalai: mokiniai savais žodžiais paaiškina garsinio civilinės saugos signalo reikšmę. Išvardijami visi civilinės saugos signalai ir veiksmai juos išgirdus. Mokytojo padedami mokiniai nagrinėja veiksmų panašumus ir skirtumus skirtingų signalų atvejais.

Pasirengimas ekstremaliajai situacijai: aiškinamasi kodėl reikalinga iš anksto suplanuoti šeimos veiksmus nelaimės metu, kokius veiksmus reikėtų atlikti prieš paliekant namus ir kokius pagrindinius daiktus pasiimti evakavimo atveju..

Evakavimas į saugią teritoriją: mokytojas paaiškina evakavimo į saugią teritoriją sąvoką, paaiškina skirtumus tarp evakuacijos iš pastato ir evakavimo į saugią teritoriją. Mokiniai diskutuoja

- - 32

Projektas, 2011-11-14kokiomis aplinkybėmis gali būti reikalingas evakavimas į saugią teritoriją. Mokytojo padedami sužino kur yra artimiausias evakavimo punktas, diskutuoja kaip greitai galėtų jį pasiekti.

Gaisro poveikis: nagrinėjamas. gaisro ( liepsnos, dūmų, karščio, deguonies trūkumo) poveikis žmonių gyvybei ir sveikatai. Aiškinamasi ugniagesių apsauginių kostiumų reikalingumas. Nagrinėjamas priežastinis ryšys tarp automatinės gaisrinės signalizacijos, dūminių jutiklių ir gaisro padaryto poveikio žmonėms ir turtui.

Gaisrų priežastys: pasitelkus statistinius duomenis, nagrinėjamos dažniausios gaisro kilimo priežastys. Diskutuojama apie mokykloje, namuose galinčio kilti gaisro priežastis, siūlomos priemonės išvengti gaisro. Elektros prietaisų ir gaisrų tarpusavio priklausomybė. Nagrinėjamos palankios ir nepalankios gaisrui kilti aplinkybės. .

Veiksmai kilus gaisrui: evakuacijos keliai, evakuacijos planas. Nagrinėjamas ir praktiškai išbandomas mokyklos evakuacijos planas. Pakartojami saugios evakuacijos aspektai, akcentuojamos ir argumentuojamos pagrindinės evakuacijos taisyklės: šliaužti po dūmais, neatidarinėti staiga durų, už kurių, manoma, kilo gaisras, nesislėpti nuo gaisro, negrįžti į degantį pastatą.

Gamtinio pobūdžio ekstremaliosios situacijos: aptariami gamtiniai ( geologiniai, hidrologiniai, meteorologiniai) reiškiniai, galintys sukelti pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei. Nagrinėjami būdingi Lietuvai ir kitoms šalims, lyginami tarpusavyje. Detalizuojamos uragano, audros, potvynio, žemės drebėjimo, cunamio, kaitros, šalčio, nuošliaužos sąvokos.

Aptariama vėjas, lietus, karštis, šaltis žemės drebėjimas, nuošliaužos, cunamis. Išskiriami pavojingi stichiniai reiškiniai ( potvynis, audra, perkūnija, uraganas, kaitra, speigas) ir jų keliami pavojai žmogaus sveikatai ir gyvybei, žmonių turtui, gamtinei aplinkai. Diskutuojama apie Lietuvai bei kitoms šalims būdingas ir nutikusias nelaimes.

Miško gaisras: aptariamos miško gaisro kilimo priežastys, paaiškinama jo daroma žala ir keliami pavojai.

Veiksmai gamtinių nelaimių metu: nagrinėjami ir argumentuotai pagrindžiami pagrindiniai veiksmai gresiant ir susidarius gamtinio pobūdžio ekstremaliosioms. Analizuojami skirtumai tarp veiksmų audros metu esant namuose ir atviroje teritorijoje.

Kaip atpažinti ir kaip elgtis identifikavus elektros smūgio tikimybę (automobilyje, apsemtoje gatvėje, pievoje). Aptariama ir diskutuojama, kokios gali būti ilgalaikio elektros tiekimo nutrūkimo pasekmės. Kas yra viršįtampiai ir koks gali būti jų poveikis elektros sistemai, nuostoliai ir padarinius aplinkai, gyventojų turtui.

Ekologinio pobūdžio ekstremalioji situacija: aptariama sąvoka, aptariama aplinkos oro užterštumas, vandens užterštumas, dirvožemio, grunto užterštumas arba kitoks jam padarytas poveikis, branduolinė avarija, radiologinė avarija. Mokiniai diskutuoja apie galimas priežastis, galinčias sukelti ekologinio pobūdžio ekstremaliąją situaciją.

Taršos mažinimas: diskutuojama apie galimus būdus sumažinti oro, vandens, dirvožemio taršą.

Globaliniai ekologinio pobūdžio procesai: ozono sluoksnio plonėjimas, šiltnamio efektas, rūgščių lietų susidarymas – aplinkos taršos rezultatas. Diskutuojama apie šių procesų poveikį žmonėms, aplinkai nagrinėjami ir diskutuojama apie galimus būdus sumažinti taršai.

Techninio pobūdžio ekstremalioji situacija: tai avarijos, sprogimai, gaisrai gamyklose, įmonėse, vamzdynuose, kurių metu į aplinką gali patekti teršalai, dėl griūčių, gaisrų, sprogimų ar pasklidusių teršalų gali nukentėti žmonės. Nagrinėjama tik paminint kaip viena iš sąlygų galinčių sukelti ekstremaliąją situaciją.

Pavojai masinio žmonių susibūrimo vietoje: nagrinėjami spūsties, minios panikos keliami pavojai; nagrinėjamos potencialiai pavojingos vietos - koncertas, minia, eisena.

Saugus elgesys masinio žmonių susibūrimo vietoje: nagrinėjamas saugus elgesys masinio žmonių susibūrimo vietoje, analizuojami skirtumai kaip saugiai elgtis minioje uždaroje ir atviroje erdvėse

9. Mokinių pasiekimai. 9-10 klasės

Mokinių pasiekimai

- - 33

Projektas, 2011-11-14Nuostatos Gebėjimai Žinios ir supratimas

1. Psichologinis pasirengimas grėsmėms ir pavojamsElgesį grįsti žmogiškosiomis vertybėmis

1.1.Analizuoti šeimos, bendraamžių, masinės informacijos priemonių, technologijų, kultūros ir kt. poveikį nuostatoms, įpročiams, elgesiui.

1.1.1. Iliustruoti pavyzdžiais apie saugaus elgesio stiprinimą ir nelaimių prevenciją.

Suvokti stresą sukeliančius įvykius kaip natūralius ir neišvengiamus.

Tikėti, kad stresą galima įveikti, ir stengtis jį sumažinti savikontrole ir susivaldymu..

1.3. Atpažinti nerimą ir įtampą keliančias situacijas mokykloje, namuose, bendruomenėje.

1.3. 1. Pateikti pavyzdžių apie kasdienio gyvenimo įvykius, keliančius įtampą ir nerimą.1.3.2.Pateikti keletą nerimą ir įtampą mažinančių būdų arba tokio pobūdžio pratimų pavyzdžių.

1.4. Analizuoti savo elgesį ir jausmus stresinėse situacijose.

1.4.1. Apibūdinti, kokį poveikį stresas daro fizinei ir psichikos sveikatai.1.4.2. Apibūdinti savo elgesį stresinėse situacijose.1.4.3. Nurodyti pagrindinius streso įveikimo ir elgesio kontrolės būdus.1.4.4. Paaiškinti, kaip pasinaudoti patikima informacija, produktais ir paslaugomis saugumui stiprinti.


1.7. Įvertinti su saugumu susijusio sprendimo pasekmes ir efektyvumą.

1.7.1. Įvardyti kliūtis, kurios gali trukdyti priimti saugumui palankų sprendimą.

1.8. Numatyti kiekvieno pasirinkimo trumpalaikį ar ilgalaikį poveikį sau ir kitiems.

1.8.1. Nusakyti, kaip ir kokiais būdais ugdant saugumą keičiasi asmenybės nuostatos ir elgsena.

1.9. Parengti ilgalaikį asmeninį saugos palaikymo ir/ar stiprinimo planą.

1.9.1. Apibūdinti saugos palaikymo ir stiprinimo veiklos asmeninę patirtį ir pojūčius.

1.10. Susiformuoti įvairiomis saugos stiprinimo/ su sauga susijusiomis temomis savo nuomonę ir ją pagrįsti.

1.10.1. Pateikti argumentų pavyzdžių iš mokomųjų dalykų, susijusių su saugia elgsena.

2. Saugi elgsena buityje ir gamtoje Pasitikėti savo jėgomis ir tikėti savo gebėjimu išgyventi

2.1. Taikyti bendrus išgyvenimo atokioje vietovėje principus.

2.1.1. Nusakyti ir apibūdinti pagrindinius išgyvenimo principus pasiklydus, kai trūksta maisto ir vandens, kai tenka nakvoti miške,

- - 34

Projektas, 2011-11-14atokioje vietovėje

susikurti laužą.2.1.2. Išvardyti pirmuosius veiksmus, įvykus nelaimei atokioje vietovėje.

Jausti pareigą saugiai ir atsakingai elgtis su elektros prietaisais ir įranga

Žinoti, kokios institucijos yra atsakingos už elektros tinklų darbą

2.2.Užsitikrinti saugumą kasdien naudojantis elektra ir veikiant jos įrenginių aplinkoje

2.2.1. Apibūdinti sveikatai ir gyvybei rizikingas situacijas, kuriose kyla elektros traumos arba trumpo jungimosi tikimybė2.2.2. Paaiškinti pagrindinius elektros srovę neutralizuojančius principus, nurodyti priemones ir būdus, kaip elgtis, kai gresia patirti elektros smūgį (nutrūkus laidams, esant elektros įrenginių avarijoms, gaisravietėse, statybvietėse, vandenyje, ant drėgnų paviršių etc). 2.2.3. Paaiškinti Lietuvos elektros sistemos veikimo principus, žmogaus veiklos ar gamtos stichijų keliamus pavojus ir nurodyti, kaip jų išvengti ar juos sumažinti.2.2.4. Paaiškinti, kas yra elektros linijų apsaugos zonos, nurodyti būtinus ir draudžiamus veiksmus jose ir pasekmes būtinų veiksmų neatlikus laiku.

2.3. Saugiai elgtis buityje ir aplinkoje su elektra ir elektros įranga

2.3.1. Įvertinti saugumo savo aplinkoje lygį, identifikuoti pastebimas grėsmes. Paaiškinti, kurias iš jų ir kaip saugu pašalinti.2.3.2. Apibūdinti darbus, kuriuos privalo atlikti tik elektros tinklų specialistas.2.3.3. Paaiškinti įžeminimo reikšmę. 2.3.4. Paaiškinti elektros poveikį traumuojamo žmogaus organams (širdžiai, raumenims, kraujotakai) ir kodėl privalu pasitikrinti sveikatą patyrus elektros smūgį.

2.4. Atsakingai elgtis su elektros įrenginiais ir rūpintis nukentėjimo nuo elektros prevencija

2.4.1. Paaiškinti, kas Lietuvoje atsako už saugų ir patikimą elektros energijos tiekimą ir skirstymą. 2.4.2. Pagrįsti, kodėl savininkai turi genėti medžius ir derinti žemės kasimo darbus savo sklypuose2.4.3. Nurodyti, kokios priežastys dažniausiai sukelia elektros tiekimo sutrikimus (gamtos stichijos, gyvūnai, žmonės; neteisėtas įsibrovimas į elektros įrenginius, vagystės iš elektros įrenginių), kurios iš jų kelia didžiausius pavojus žmonių sveikatai ir gyvybei. 2.4.4. Paaiškinti, kaip perspėjimas pastebėjus nesaugią situaciją (medžių šakas prie pat elektros linijos, pavojingai nusvirusius laidus, atvirą, išplėštą

- - 35

Projektas, 2011-11-14elektros įrenginį) gali išgelbėti gyvybę. Pateikti pavyzdžių iš savo aplinkos.


2.5. Dalyvauti kuriant saugią ir darnią aplinką sau, bendruomenei ir gyvūnams.

2.2.1. Palyginti gyvūno savininko ir aplinkinių socialinius vaidmenis, įsipareigojimus ir atsakomybę už pareigų nevykdymą.

Tikėti, kad tinkamas elgesys gali tapti pavyzdžiuaplinkiniams

2.6. Atpažinti gyvūnų teisių pažeidimus, suvokti padarinius irspręsti su tuo susijusias problemas.

2.6.1. Nurodyti Lietuvoje veikiančias kompetentingas įstaigas ir organizacijas,kurios suteiktų reikalingą pagalbą žmogui ir/ar gyvūnui.2.6.2. Įvardyti problemas, kurias kelia netinkamas gyvūno laikymas tiek šeimininkui, tiek aplinkiniams.

2.7. Vertinti situaciją ir turimą informaciją saugaus elgesio su gyvūnais požiūriu, priimti teisingąsprendimą ir jį įgyvendinti.

2.7.1. Pagrįsti vertinimą aplinkos, gyvūno ir savo elgesio stebėjimo duomenimis.2.7.2. Įvardyti adekvačius veiksmus, užduoties vaizdinio ir savo elgesio korekcijas.

2.8. Pasinaudoti gyvūnų terapiniais sugebėjimaisemocinei bei fizinei žmogaus savijautai pagerinti.

2.8.1. Paaiškinti, kaip bendravimas su gyvūnu gali pagerinti žmogaus savijautą.

2.9. Rinkti, naudotis ir skleisti informaciją saugaus elgesio su gyvūnais klausimais

2.9.1. Pateikti pavyzdžių, kaip informacijos sklaida prisideda prie gyvūnų gerovės ir žmogaus saugos užtikrinimo.

3. Saugi elgsena eismo aplinkojeJausti

pagarbą kitiems eismo dalyviams nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, rasės, socialinės padėties ir dalyvavimo eisme būdo

3.1. Apibūdinti savo kaip eismo dalyvio kompetenciją.

3.1.1. Paaiškinti, iš ko susideda eismo dalyvio kompetencija.3.1.2. Įvardyti eismo saugumo sritis, kur susikerta eismo dalyvių interesai.3.1.3. Pateikti pavyzdžių, kaip saugiai spręsti eismo konfliktus.

Jausti asmeninę atsakomybę už savo ir aplinkinių saugumą eismo aplinkoje

3.2. Apibūdinti eismą automobilių keliais kaip darnią sistemą.

3.3.1. Įvardyti eismo aplinkos sudedamąsias dalis.3.2.1. Paaiškinti, kas lemia eismo automobilių keliais darnų funkcionavimą.

Tikėti galimybe savo veiksmais kurti saugesnę eismo aplinką

3.3.Vertinti transporto priemonių (dviračių, mopedų) dalis ir jų sistemas pagal jų atitikimą eismo saugumo reikalavimams.

3.3.1. Palyginti dvi transporto priemones, nustatyti, kuri techniškai tvarkinga ir saugi.

- - 36

Projektas, 2011-11-14

3.4. Adekvačiai įvertinti informaciją iš eismo aplinkos ir pasirinkti saugaus eismo būdus dažniausiai pasitaikančiose pavojingose situacijose.

3.4.1. Identifikuoti eismo dalyviams (pėstiesiems, keleiviams, vairuotojams) rizikingas eismo situacijas.3.4.2. Įvardyti pagrindines eismo įvykių, kuriuose nukenčia pėstieji, dviratininkai, mopedų ir motorolerių vairuotojai priežastis ir aplinkybes.3.4.3. Pagrįsti sprendimo teisingumą ir apibūdinti įgyvendinimo sėkmę atsižvelgiant į aplinką ir eismo dalyvio elgesį, vertinant informaciją eismo aplinkoje, koreguojant užduoties vaizdinį ir eismo dalyvio elgesį.3.4.4. Nurodyti saugaus eismo įgyvendinimo kryptis ir būdus.

3.5. Koreguoti žinomus saugaus elgesio eismo aplinkoje modelius.

3.5.1. Pateikti pavyzdžių iš asmeninės patirties, kai pasikeitusios eismo aplinkybės ir / ar pastebėti kompetencijos trūkumai privertė koreguoti elgesį eismo aplinkoje.


4.1.Paaiškinti civilinės saugos sąvoką

4.1.1. Išvardyti ir apibūdinti civilinės saugos veiklas: pavojų rizikos įvertinimas, prevencija, parengtis, ekstremaliųjų situacijų valdymas, atstatymas, pratybos.4.1.2. Išvardyti tarnybas, kurios sudaro civilinės saugos pajėgas.4.1.3. Pasakyti Lietuvos gyventojų teises ir pareigas civilinės saugos srityje.

Tikėti galimybe apsisaugoti ir būti apsaugotam ekstremaliųjų situacijų metu

4.2.Apibūdinti asmeninės ir kolektyvinės gyventojų apsaugos esmę.

4.2.1.Paaiškinti kolektyvinės gyventojų apsaugos sąvoką. Apibūdinti vietas, tinkamas kolektyvinei gyventojų apsaugai. Pasakyti artimiausią kolektyvinei gyventojų apsaugai pritaikytą vietą.4.2.2.Paaiškinti asmeninės gyventojų apsaugos sąvoką. 4.2.3. Paaiškinti skirtumus tarp asmeninės ir kolektyvinės gyventojų apsaugos. 4.2.4.Pateikti pavyzdžių apie asmeninės ir kolektyvinės gyventojų apsaugos priemones ir būdus. Paaiškinti, kaip daryti, ir pačiam pasidaryti vatos ir marlės raištį kvėpavimo organų apsaugai.

Pripažinti evakavimo(si) svarbą

4.3. Taikytievakavimo(si) į saugią teritoriją principus.

4.3.1. Paaiškinti skirtumus tarp evakuacijos iš pastato ir evakavimo iš pavojingos teritorijos į saugią.4.3.2. Nurodyti skirtumus tarp skubaus ir uždelsto evakavimo.

- - 37

Projektas, 2011-11-144.3.3. Apibūdinti evakavimosi savo transportu ypatumus, nusakyti jo privalumus ir trūkumus.4.3.4. Pateikti pavyzdžių apie kitose šalyse organizuotus gyventojų evakavimo atvejus ir juos aptarti.

Suvokti gaisrą kaip gyvybei pavojingą reiškinį. Už(si)tikrinti saugumą gaisro metu

4.4. Pasirinkti saugų išėjimą iš degančio pastato, gesinti gaisrą, jei evakuacija negalima.

4.4.1. Paaiškinti evakuacinio išėjimo sąvoką. 4.4.2. Paaiškinti, kaip pasirinkti saugų išėjimą ir saugiai išeiti iš degančios patalpos, atsižvelgiant į buvimo ir gaisro kilimo vietas.4.4.3. Paaiškinti, kaip elgtis degančioje patalpoje, jeigu evakuacija negalima.4.4.4. Apibūdinti pirmines gaisro gesinimo priemones ir gesinimo jomis principus.4.4.5. Paaiškinti skirtumus tarp vandens putų, miltelių, angliarūgštės gesintuvų.4.4.6. Susieti degimo trikampio komponentus su gaisro gesinimu.

Suvokti elektrą kaip sveikatai ir gyvybei naudingą ir pavojingą reiškinį

4.5. Užsitikrinti saugumą kasdien naudojantis elektra ir veikiant jos įrenginių aplinkoje

4.5.1. Apibūdinti sveikatai ir gyvybei rizikingas situacijas, kuriose kyla elektros traumos pavojus4.5.2. Paaiškinti pagrindinius elektros srovę neutralizuojančius principus, nurodyti priemones ir būdus, kaip elgtis, kai gresia patirti elektros smūgį (nutrūkus laidams, esant elektros įrenginių avarijoms, gaisravietėse, statybvietėse, vandenyje, ant drėgnų paviršių etc).

Mažinti veiksnius, iššaukiančius klimato kaitą ir dažnėjančias gamtinio pobūdžio nelaimes

4.6. Paaiškinti gamtinio pobūdžio ekstremaliosios situacijos poveikį žmonėms, turtui ir aplinkai.

4.6.1. Apibūdinti gamtinio pobūdžio ekstremaliąją situaciją: tai ryškūs klimatinių sąlygų pakitimai, sukeliantys stichines nelaimes, masinius miškų ir durpynų gaisrus, geologiškai pavojingus reiškinius, ypač pavojingas arba masines epidemijas, epizootijas, epifitotijas.4.6.2. Išvardyti ir apibūdinti pasaulyje bei Lietuvoje galimus ir Lietuvai būdingus geologinius, meteorologinius, hidrologinius gamtinius reiškinius, kurie gali kelti pavojų žmogaus sveikatai ir gyvybei. Paaiškinti jų tarpusavio priklausomybę. 4.6.3. Paaiškinti, kaip klimato kaita ir jos daromas poveikis žmonėms, aplinkai yra susijęs su gamtinio pobūdžio ekstremaliosiomis situacijomis.4.6.4. Paaiškinti epidemijos, epizootijos sąvoką, pateikti pavojingų ar ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų pavyzdžių.

- - 38

Projektas, 2011-11-14Jausti poreikį būti saugiam

4.7. Prognozuoti ir atpažinti artėjančią ar potencialiai galimą gamtinio pobūdžio ekstremaliąją situaciją ir nuo jos apsisaugoti.

4.7.1. Apibūdinti požymius, pagal kuriuos galima prognozuoti ar atpažinti artėjančią ar potencialiai galimą gamtinio pobūdžio ekstremaliąją situaciją.4.7.2.Paaiškinti saugaus elgesio principus artėjant pavojingam gamtiniam reiškiniui ir jo metu esant uždarose, atvirose vietovėse.


4.8.Apibūdinti ekologinio pobūdžio ekstremaliąsias situacijas ir jų poveikį žmonėms, turtui, aplinkai.

4.8.1. Paaiškinti ekologinio pobūdžio ekstremaliąsias situacijas kaip aplinkos oro užterštumą, vandens užterštumą, dirvožemio, grunto užterštumą arba kitokį jam padarytą poveikį, branduolinę avariją, radiologinę avariją.4.8.2. Pateikti ekologinių ekstremaliųjų situacijų galimo poveikio žmonėms, turtui ir aplinkai pavyzdžių.4.8.3. Argumentuotai vertinti atominės energetikos objektų daromą poveikį ( potencialų poveikį) ir pasekmes avarijos tokiuose objektuose metu.4.8.3. Apibūdinti ir argumentuotai vertinti radioaktyvių dalelių daromą poveikį gyviesiems organizmams ir gamtinei aplinkai.4.8.4. Paaiškinti ekologinio pobūdžio ekstremaliųjų situacijų keliamas globalines problemas (ozono sluoksnio plonėjimas, šiltnamio efektas, rūgštieji lietūs).

Domėtis Lietuvos ekologine situacija

4.9. Paaiškinti potencialias ekologinių ekstremaliųjų situacijų priežastis.

4.9.1. Paaiškinti, kas gali sukelti grėsmes ekologiniam saugumui.4.9.2. Pateikti pavyzdžių didžiausių Lietuvoje įvykusių avarijų, padariusių žalą Lietuvos aplinkai.4.9.3. Pateikti didžiausių Lietuvoje taršos šaltinių pavyzdžių.

Pripažinti technologinių procesų pažeidžiamumą


4.10.1. Paaiškinti, kad techninio pobūdžio ekstremaliąją situacija – tai įvairių technologinių procesų sutrikimai, dėl kurių kyla gaisrai, įvyksta sprogimai, patenka į aplinką cheminiai ir radioaktyvieji teršalai, griūva pastatai, nutrūksta elektros energijos tiekimas, įvyksta įvairių transporto rūšių avarijos, energetikos, magistralinių vamzdynų avarijos ir kiti ekstremalūs įvykiai, būdingi pramonės objektams ir komunikacijoms.4.10.2. Išvardyti ir apibūdinti Lietuvoje galimas techninio pobūdžio

- - 39

Projektas, 2011-11-14ekstremaliąsias situacijas (elektros, dujų, šilumos ūkis, pramonės gamyklų avarijos).4.10.3. Pateikti didžiausių Lietuvoje ir pasaulyje įvykusių techninių avarijų pavyzdžių.4.10.4. Nurodyti, kokios yra pavojingiausios Lietuvos įmonės ir kokio pobūdžio avarijos gali kilti mokyklos aplinkoje.

Jaustis atsakingam už save ir artimuosius

4.11. Tinkamai elgtis susidarius techninio pobūdžio ekstremaliajai situacijai.

4.11.1. Paaiškinti, kaip elgtis, jeigu techninės avarijos metu į aplinką pasklido pavojingos cheminės medžiagos.4.11.2. Apibūdinti ir palyginti veiksmus įvykus cheminei avarijai – jeigu gyventojams nurodyta evakuotis ir jeigu nurodyta likti namuose.4.11.3. Paaiškinti kenksmingų medžiagų patekimo į žmogaus organizmą būdus ir kaip nuo to apsisaugoti.4.11.4. Nusakyti ir palyginti skubius ir ilgalaikius gyventojų apsaugos nuo radiacinės taršos veiksmus. 4.11.5. Paaiškinti, kaip ir kada atliekama jodo profilaktika.

Suvokti terorizmo siekius ir pripažinti jo potencialią galimybę

4.12. Paaiškinti socialinio pobūdžio ekstremaliosios situacijos sąvoką.

4.12.1.Išvardyti ir apibūdinti Lietuvoje galimas socialinio pobūdžio ekstremaliąsias situacijas. 4.12.2.Paaiškinti terorizmo, masinio naikinimo ginklo sąvokas. 4.12.3.Išvardyti galimus teroristinės veiklos metodus, potencialius teroristų taikinius. 4.12.4.Pateikti didžiausių pasaulyje įvykdytų teroristinių išpuolių pavyzdžių, įvertinti juos, aptarti pasekmes.

4.13. Atpažinti galimą socialinio pobūdžio ekstremaliąją situaciją,

4.13.1. Apibūdinti galimos socialinio pobūdžio ekstremaliosios situacijos požymius.

Rūpintis savo ir kitų saugumu

4.14. Taikyti elgesio socialinės kilmės ekstremaliosios situacijos metu principus

4.14.1. Paaiškinti bendras saugumo taisykles vykstant į potencialiai pavojingas teroristinio išpuolio atžvilgiu vietas.4.14.2. Paaiškinti, kaip elgtis vykstant sprogimams, atsidūrus po nuolaužomis.4.14.3. Paaiškinti, kaip elgtis tapus įkaitu.4.14.4. Paaiškinti, kaip elgtis gavus informaciją apie paplitusią biologinę

- - 40

Projektas, 2011-11-14taršą.4.14.5. Paaiškinti, kaip elgtis gavus (radus) įtartiną laišką ar paketą.

5. Pirmoji pagalba5.1. Atpažinti apsinuodijimo požymius ir suteikti pirmąją pagalbą apsinuodijus.

5.1.1. Apibūdinti požymius ir pirmosios pagalbos veiksmus apsinuodijus vaistais, buitinėmis cheminėmis medžiagomis, grybais, smalkėmis, nuodingais augalais, maistu, alkoholiu arba narkotikais.5.1.2. Paaiškinti kokie yra nuodų patekimo į žmogaus organizmą keliai5.1.3. Nurodyti, kur/į ką kreiptis pagalbos aptikus apsinuodijusį mokykloje ar namuose (nesant suaugusiųjų).




5.3.1. Paaiškinti, kaip karštis ar šaltis veikia organizmą ir kaip apsisaugoti nuo šilumos smūgio ar nuo nušalimo.5.3.2. Apibūdinti pirmosios pagalbos veiksmus ištikus šilumos smūgiui ar nušalus.








5.7.1. Apibūdinti insulto požymius ir pirmosios pagalbos veiksmus jam ištikus.5.7.2. Apibūdinti hipoglikeminės komos požymius ir pirmosios pagalbos veiksmus jai ištikus.5.7.3. Apibūdinti epilepsijos požymius ir pirmosios pagalbos veiksmus jai ištikus.

- - 41

Projektas, 2011-11-145.8. Pasirinkti žaizdų tvarstymo būdą, medžiagas ir sutvarstyti žaizdą.

5.8.1. Apibūdinti tvarstymo medžiagas.5.8.2. Apibūdinti tvarstymo būdus (krūtinės ląstos tvarstymas, žiedinis būdas, spiralinis būdas, aštuoniukės formos būdas) ir pagrįsti jų pasirinkimą.5.8.3. Paaiškinti, kuo panašus ir kuo skiriasi atskirų kūno dalių tvarstymas.5.8.4. Paaiškinti, kaip patikrinti kraujotaką po tvarstymo5.8.5. Paaiškinti, kuo naudingas šalčio kompresas, kada ir kaip jį uždėti.

10. Turinio apimtis. 9-10 klasės10.1. Psichologinis pasirengimas grėsmėms ir pavojams Kaip tinkamu būdu išreikšti emocijas ir

jausmus. Kaip galima kontroliuoti savo emocijas. Kur kreiptis pagalbos, kai negali kontroliuoti savo emocijų ir jausmų. Kodėl svarbu gerbti ir suprasti kito asmens pojūčius ir jausmus. Kodėl reikia padėti kitiems, gerbti kitus, būti dėmesingu ir pan. Teigiamas savęs vertinimas/savigarba. Ryšys tarp pojūčių, jausmų ir elgesio. Stresas. Streso šaltiniai namuose, kieme, mokykloje, gamtoje, bendraujant su bendraamžiais. Kūno reakcijos ir emocijos, kylančios streso metu. Kaip įveikti stresą: tinkami ir netinkami būdai.

10.2. Saugus elgesys buitinėje ir gamtinėje aplinkojeBūdai, kurie sumažina susižalojimų riziką namuose, mokykloje, bendruomenėje. Kaip

asmeninis elgesys, aplinka, naudojamos priemonės gali sumažinti traumų ir susižalojimų riziką. Būdai, kurie sumažina riziką prie vandens telkinių. Būdai, kurie sumažina apsinuodijimų riziką. Pranašumai, kuriuos teikia sužalojimų ir traumų sumažinimas. Traumų ir sužalojimų rizikos sumažinimas užsiimant fizine veikla ir aktyviai sportuojant, naudojantis motorinėmis transporto priemonėmis. Būtinybė naudoti apsaugos priemones (šalmą) važiuojant. Traumų ir susižalojimų rizikos sumažinimas naudojant sprogstamąsias medžiagas. Būtini veiksmai esant vandens katastrofai. Būtini veiksmai, kurių reikia imtis karo, gaisro, teroristinių išpuolių atveju. Ryšis tarp alkoholio ir kt. narkotikų vartojimo ir traumų. Pavojai, kuriuos sukelia neblaivūs vairuotojai. Pirmoji pagalba gelbstint gyvybę (dirbtinis kvėpavimas ir t.t.). Žmonių elgesio ir aplinkos faktoriai, kurie sukelia daugiausia sužalojimų ir traumų Lietuvoje.

Išgyvenimo pasiklydus principai: kai trūksta maisto ir vandens, kai tenka nakvoti miške, susikurti laužą. Nagrinėjami tokie pavojai žmogaus gyvybei kaip badas, troškulys, karštis, šaltis, pervargimas, vienatvė. Diskutuojama apie pagalbos pasikvietimo būdus, nesant ryšio priemonių, apie veiksmus patekus į nelaimės vietą atokioje teritorijoje.

Aptarti pareigą saugiai ir atsakingai elgtis su elektra, jos prietaisais ir įrenginiais. Suvokti, kad elektros tinklai ir jų įranga yra valstybės, t. y. visų žmonių turtas, už kurio netausojimą vėliau sumoka visi sąžiningi elektros vartotojai. Išsiaiškinti, kokios institucijos yra atsakingos už elektros tinklų darbą, elektros kokybę, kokios pareigos ir prievoles atlieka elektros ūkio operatoriai (tiekimo, skirstymo, rinkos). Aptarti Lietuvos elektros sistemos veikimo principus, žmogaus veiklos ar gamtos stichijų keliamus pavojus ir nurodyti, kaip jų išvengti ar sumažinti. Kas Lietuvoje atsako už saugų ir patikimą elektros energijos tiekimą ir skirstymą.

Kaip užsitikrinti saugumą kasdien naudojantis elektra ir veikiant jos įrenginių aplinkoje. Aptarti sveikatai ir gyvybei labiausiai rizikingas situacijas, kuriose kyla elektros traumos arba pavojinga trumpo jungimosi tikimybė.

Kaip įvertinti saugumo savo aplinkoje lygį. Kuriuos gedimus saugu pašalinti pačiam. Patarti įžeminimo reikšmę. Prisiminti, kad elektros įrenginiai (pastatai, kopėtėles, skirstyklos) žmogui yra saugios tik stovint ant žemės: bandymas lipti ant jų ar jais visuomet baigiasi tragiškai.

Aptarti pagrindinius elektros srovę neutralizuojančius principus, nurodyti priemones ir būdus, kaip elgtis, kai gresia patirti elektros smūgį (nutrūkus laidams, esant elektros įrenginių avarijoms, gaisravietėse, statybvietėse, vandenyje, ant drėgnų paviršių etc). Elektros poveikis

- - 42

Projektas, 2011-11-14traumuojamo žmogaus organams (širdžiai, raumenims, kraujotakai). Kodėl privalu pasitikrinti sveikatą patyrus elektros smūgį net ir jaučiantis gerai.

Kodėl svarbu rūpintis elektros įrenginiais ir nukentėjimo nuo elektros prevencija. Kodėl savininkai turi genėti medžius ir derinti žemės kasimo darbus savo sklypuose. Kas yra elektros linijų apsaugos zonos. Kas yra servitutas ir kokios pareigos dėl jo tenka sklypo savininkui. Kokios galimos privačioje valdoje greta elektros oro linijų augančių želdinių negenėjimo laiku pasekmes. Kuo pavojingas kasinėjimas savo sodo ar sklypo teritorijoje giliau nei 30 cm.

Kokios priežastys dažniausiai sukelia elektros tiekimo sutrikimus (gamtos stichijos, gyvūnai, žmonės; neteisėtas įsibrovimas į elektros įrenginius, vagystės iš elektros įrenginių), aptarti, kurios iš jų kelia didžiausius pavojus žmonių sveikatai ir gyvybei.

Kodėl svarbu atsakomybė: informavimas apie nesaugią situaciją (medžių šakas prie pat elektros linijos, pavojingai nusvirusius laidus, atvirą, išplėštą elektros įrenginį) gali išgelbėti gyvybę. Aptarti pavyzdžius iš savo aplinkos.

Saugios ir darnios aplinkos sau, bendruomenei ir gyvūnams kūrimas. Gyvūno savininko ir aplinkinių socialiniai vaidmenys, įsipareigojimai ir atsakomybė už pareigų nevykdymą.Gyvūnų teisių pažeidimai, jų padariniai ir problemos. Lietuvoje veikiančios kompetentingos įstaigos ir organizacijos, kurios suteiktų reikalingą pagalbą bet kokioje žmogų ar gyvūnąliečiančioje situacijoje.Problemos, kurias kelia netinkamas gyvūno laikymas, tiek šeimininkui, tiek aplinkiniams. Aplinkos, gyvūno ir savo elgesio stebėjimo duomenys, jų analizė.Gyvūnų terapiniai sugebėjimai emocinei bei fizinei žmogaus savijautai pagerinti. Kaip bendravimas su gyvūnu gali pagerinti žmogaus savijautą.Informacijos gyvūnų gerovės klausimais įvairiuose informaciniuose portaluose ir rinkimas ir sklaida, skatinant pilietiškumą ir bendruomeniškumą.Gyvūnų gerovės samprata. Kaip informacijos sklaida prisideda prie gyvūnų gerovės ir žmogaus saugos užtikrinimo.10.3. Saugi elgsena eismo aplinkojeEismo aplinka ir eismo dalyvis. Eismo tvarka. Eismo aplinkoje tykantys pavojai, grėsmės; kintančios eismo aplinkos stebėjimas ir vertinimas, savarankiškas naujų, pakitusiai eismo aplinkai adekvačių saugaus eismo modelių kūrimas; pėsčiųjų, dviratininkų, keleivių, vairuotojų elgesys eismo saugumo aspektu, jų patirtis eismo aplinkoje (organizuojamos bendraamžių, draugų, šeimos narių apklausos siekiant kuo detaliau išanalizuoti jų elgesį ir patirtį eismo aplinkoje). Kelio, laiko, greičio sąvokų plėtojimas/ gilinimas, fizikinių dėsnių įtaka eismo saugumui (derinami su kitų ugdymo sričių programoms).Aplinkos apsauga: tarša išmetamosiomis dujomis, poveikis sveikatai, (derinama su kitų ugdymo

sričių programomis); aplinką saugančios transporto priemonės (pvz. elektromobiliai ir pan.)Eismo įvykiuose patiriamos traumos. Šalies, regiono, rajono, miesto traumatizmo analizė, eismo

įvykių kaltininkai ir aplinkybės. Konkrečių eismo įvykių aptarimas ir analizė. Laiko (metų, savaitės dienų, paros, valandų) avaringumo statistika ir priežastys (analizė).Globalus eismas (sausumos, oro ir vandens transporto keliais) ir transporto priemonės (sausumos,

vandens, oro). Bendroji eismo tvarka, eismo reguliavimas. Kelio ženklai, kelių ženklinimas. Transporto

priemonių skiriamieji ženklai.Kelių eismo taisyklės, reglamentuojančios eismo dalyvių (pėsčiųjų, keleivių ir vairuotojų) pareigas

bei eismą dviračiais, mopedais, motoroleriais. Dviratininkai ir automobilių vairuotojai, dviratininkai ir pėstieji, jų tarpusavio santykiai eismoaplinkoje. Kelių eismo taisyklės, reglamentuojančios minėtų eismo dalyvių elgesį kelyje. Saugi transporto priemonė: dviračių, mopedų, motociklų ir automobilių dalys ir jų sistemos, nuo

kurių priklauso eismo saugumas. Transporto priemonių saugumo tobulinimas.Pėsčiųjų, dviratininkų, mopedų, motorolerių vairuotojų, keleivių traumatizmas. Eismo įvykių,

kurių kaltininkais ar nuketėjusiais jie tampa, analizė. Priežastys, susijusios su nukentėjusiojo pėsčiojo, keleivio, vairuotojo veiksmais ir priežastys, susijusios su kitų eismo dalyvių veiksmais.

- - 43

Projektas, 2011-11-14Veiksniai, turintys ar galintys turėti įtakos eismo saugumui (meteorologinės sąlygos, techniniai transporto priemonių gedimai, techninė transporto priemonės būklė, netikėtos kliūtys kelyje, sutrikusi eismo dalyvių sveikata, apsvaigimas nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų ir pan.). Eismo dalyvių atsakomybė už savo elgesį kelyje, pareigos, nuobaudos už KET pažeidimus. Transporto (sausumos, vandens, oro) sukeltas traumatizmas Lietuvoje ir pasaulyje (ar Europos

Sąjungoje) (lyginamoji statistika). Techniniai įrengimai, diegiamos inžinerinės priemonės, skirtos pėsčiųjų, keleivių, dviratininkų,

mopedų bei motociklų, automobilių vairuotojų pažeidžiamumui sumažinti. Pasyvaus saugumo priemonės.Eismo organizavimo tobulinimas. Eismo dalyvio atsakingo elgesio kelyje ugdymas. Mokymas ir

mokymasis saugaus eismo analizuojant ir vertinant situacijas, iškylančias eismo aplinkoje. ,,Pavojingų situacijų“ vertinimas, teisingų sprendimų priėmimas, taikymas praktikoje. Atsakomybė už save ir kitus eismo dalyvius kelyje. 10.4. Saugi elgsena ekstremaliosiose situacijose.

Civilinės saugos sąvoka: civilinės saugos veiklos: aiškinamas turinys ir nagrinėjamas rizikos įvertinimas, prevencija, parengtis, ekstremaliųjų situacijų valdymas, atstatymas, pratybos, civilinės saugos pajėgos. Mokiniams paaiškinamos Lietuvos gyventojų teisės ir pareigos civilinės saugos srityje.

Gyventojų apsauga: kolektyvinė gyventojų apsauga, asmeninė gyventojų apsauga. Nagrinėjamas kolektyvinės pasaugos poreikis ir vietos, tinkamos kolektyvinei gyventojų apsaugai. Aiškinamasi kaip nesudėtingai parankinėmis priemonėmis pasigaminti asmeninės apsaugos priemonę – vatos ir marlės raištį.

Evakavimas į saugią teritoriją: skubus, uždelstas evakavimas, evakavimasis savo transportu, evakavimo punktai. Nagrinėjami skirtumai tarp evakuacijos iš pastato ir evakavimo į saugią teritoriją. Nagrinėjami kolektyvinės gyventojų apsaugos, taikytos pasaulyje, pavyzdžiai.

Evakuacinis išėjimas: sąvoka, reikalavimai evakuaciniams išėjimams. Nagrinėjama, kaip išeiti, jeigu evakuacinis išėjimas uždūmintas arba evakuacija negalima.

Gaisro gesinimas: pirminės gaisro gesinimo priemonės, ugnies gesintuvai. Gesinimo principai: nagrinėjama veiksmų „pranešk-gesink-gelbėkis“ seka skirtingais gaisrų atvejais. Aiškinamasi skirtumai tarp vandens putų, miltelių, angliarūgštės gesintuvų. Analizuojamas gaisro gesinimas degimo trikampio komponentų atžvilgiu.

Gamtinio pobūdžio ekstremaliosios situacijos: tai ryškūs klimatinių sąlygų pakitimai, sukeliantys stichines nelaimes, masinius miškų ir durpynų gaisrus, geologiškai pavojingus reiškinius, ypač pavojingas arba masines epidemijas, epizootijas, epifitotijas. Nagrinėjami pasaulyje bei Lietuvoje galimi ir Lietuvai būdingi geologiniai, meteorologiniai, hidrologiniai gamtiniai reiškiniai kurie gali kelti pavojų žmogaus sveikatai ir gyvybei. Aiškinama jų tarpusavio priklausomybė. Apibūdinami požymiai pagal kuriuos galima prognozuoti ar atpažinti artėjančią ar potencialiai galimą gamtinio pobūdžio ekstremaliąją situaciją. Paaiškinama epidemijos, epizootijos sąvokos, pateikiami pavojingų ar ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų pavyzdžiai.

Klimato kaitos poveikis: analizuojamos klimato kaitos poveikio sąlygojamos gamtinio pobūdžio ekstremaliosios situacijos, jų pasikartojimo dažnumas, intensyvumas.

Saugaus elgesio principai artėjant pavojingam gamtiniam reiškiniui ir jo metu esant uždarose, atvirose vietovėse.

Ekologinio pobūdžio ekstremalioji situacija: aptariama sąvoka, aptariama aplinkos oro užterštumas, vandens užterštumas, dirvožemio, grunto užterštumas arba kitoks jam padarytas poveikis, branduolinė avarija, radiologinė avarija. Mokiniai diskutuoja apie galimas priežastis, galinčias sukelti ekologinio pobūdžio ekstremaliąją situaciją. Vertinama ir diskutuojama apie atominės energetikos objektų daromą poveikį ( potencialų poveikį) ir pasekmes avarijos tokiuose objektuose metu, radioaktyvių dalelių daromą poveikį gyviesiems organizmams ir gamtinei aplinkai.

Grėsmės ekologam saugumui: gamtinės, techninės, socialinės, kriminalinės. Analizuojamos didžiausios Lietuvoje įvykusios avarijos, nagrinėjami didžiausi taršos šaltiniai, didžiausios grėsmių ekologiniam saugumui priežastys: saugos taisyklių nesilaikymas, įmonių personalo neatsakingas elgesys, bereikalingas taupumas, informacijos slėpimas.

- - 44

Projektas, 2011-11-14Globalinės grėsmės ekologiniam saugumui: ozono sluoksnio plonėjimas, šiltnamio efektas,

rūgštieji lietūs.Techninio pobūdžio ekstremaliųjų situacijų priežastys: nagrinėjama ir diskutuojama apie

įvairių technologinių procesų sutrikimus, dėl kurių kyla gaisrai, įvyksta sprogimai, patenka į aplinką cheminiai ir radioaktyvieji teršalai, griūva pastatai, įvyksta įvairių transporto rūšių avarijos, energetikos, magistralinių vamzdynų avarijos ir kiti ekstremalūs įvykiai, būdingi pramonės objektams ir komunikacijoms. Nagrinėjamos Lietuvoje vykusios ir galimos techninio pobūdžio avarijos, pavojingiausios Lietuvos įmonės ir avarijos galinčios kilti mokyklos aplinkoje.

Veiksmai pasklidus cheminėms medžiagoms: nagrinėjami veiksmai apsinuodijus, siekiant išvengti apsinuodijimų, kenksmingų medžiagų patekimo į žmogaus organizmą būdai ir apsisaugojimas. Lyginami veiksmai jeigu gyventojams nurodyta evakuotis ir jeigu nurodyta likti namuose.

Gyventojų apsaugos nuo radiacinės taršos veiksmai, jodo profilaktika. Socialinio pobūdžio ekstremaliosios situacijos sąvoka: terorizmas, masinis naikinimo

ginklas, spūstis minioje, riaušės. Nagrinėjami pavojai ir potencialiai pavojingos vietos..Terorizmas: nagrinėjami galimi teroristinės veiklos metodai, potencialūs teroristų taikiniai.

Analizuojami didžiausių pasaulyje įvykdytų teroristinių išpuolių pavyzdžiai, jų pasekmės. Užkrečiamos ligos, kurios gali būti panaudojamos kaip biologinis ginklas. Bioterorizmo galimybė. Įtartinos pašto siuntos.

Veiksmai: nagrinėjami veiksmai gavus ( radus) įtartiną laišką ar paketą, informaciją apie paplitusią biologinę taršą. Diskutuojama apie tai, kokios vietos yra potencialiai pavojingos teroristinio išpuolio atžvilgiu, apie įtartinų dėl galimos teroristinės veiklos žmonių požymius. Mokomasi pagrindinių taisyklių kaip elgtis tapus įkaitu, atsidūrus po nuolaužomis.

9. Mokinių pasiekimai. 11-12 klasės


1. Psichologinis pasirengimas grėsmėms ir pavojamsElgesį grįsti žmogiškosiomis vertybėmis

1.1.Analizuoti šeimos, bendraamžių, masinės informacijos priemonių, technologijų, kultūros ir kt. poveikį nuostatoms, įpročiams, elgesiui.

1.1.1. Iliustruoti duomenimis apie saugaus elgesio stiprinimą ir nelaimių prevenciją.

- - 45

Projektas, 2011-11-14Stengtis sumažinti stresą savikontrole ir susivaldymu..

1.2. Įveikti nerimą ir įtampą keliančias situacijas mokykloje, namuose, bendruomenėje.

1.2.1. Nurodyti pagrindinius streso įveikimo ir elgesio kontrolės būdus.1.2.2.Pateikti keletą nerimą ir įtampą mažinančių būdų arba tokio pobūdžio pratimų pavyzdžių. 1.2.3. Nurodyti, kaip pasinaudoti patikima informacija, produktais ir paslaugomis saugumui stiprinti.


1.3. Priimti su saugumu susijusius sprendimus įvertinant pasekmes ir efektyvumą.

1.3.1. Pagrįsti pasirinktą kliūčių, kurios gali trukdyti priimti saugumui palankų sprendimą, įveikimo strategiją.

1.4. Dalytis apibendrinta informacija įvairiomis saugos stiprinimo/ su sauga susijusiomis temomis, reikšti savo nuomonę ir ją pagrįsti.

1.4.1. Pateikti argumentų pavyzdžių iš mokomųjų dalykų, masinės informacijos priemonių, susijusių su saugia elgsena, juos apibendrinti.

2. Saugi elgsena buityje ir gamtoje Pasitikėti savo jėgomis ir tikėti savo gebėjimu išgyventi atokioje vietovėje

2.1. Išgyvenimo atokioje vietovėje.

2.1.1. Nusakyti ir apibūdinti pagrindinius išgyvenimo principus pasiklydus, kai trūksta maisto ir vandens, kai tenka nakvoti miške, susikurti laužą.2.1.2. Išvardyti išgyvenimoveiksmų seką, įvykus nelaimei atokioje vietovėje.

Jausti pareigą saugiai ir atsakingai elgtis su elektros prietaisais ir įranga

2.2.Saugiai naudotis elektra veikiant jos įrenginių aplinkoje

2.2.1. Apibūdinti sveikatai ir gyvybei rizikingas situacijas, kuriose kyla elektros traumos arba trumpo jungimosi tikimybė2.2.2. Paaiškinti pagrindinius elektros srovę neutralizuojančius principus, nurodyti priemones ir būdus, kaip elgtis, kai gresia patirti elektros smūgį (nutrūkus laidams, esant elektros įrenginių avarijoms, gaisravietėse, statybvietėse, vandenyje, ant drėgnų paviršių etc). 2.2.3. Paaiškinti Lietuvos elektros sistemos veikimo principus, žmogaus veiklos ar gamtos stichijų keliamus pavojus ir nurodyti, kaip jų išvengti ar juos sumažinti.2.2.4. Paaiškinti, kas yra elektros linijų apsaugos zonos, nurodyti būtinus ir draudžiamus veiksmus jose ir pasekmes būtinų veiksmų neatlikus laiku.

2.3. Saugiai elgtis buityje ir aplinkoje su elektra ir elektros įranga

2.3.1. Įvertinti saugumo savo aplinkoje lygį, identifikuoti pastebimas grėsmes. Paaiškinti, kurias iš jų ir kaip saugu pašalinti.

- - 46

Projektas, 2011-11-142.3.2. Apibūdinti darbus, kuriuos privalo atlikti tik elektros tinklų specialistas.2.3.3. Paaiškinti įžeminimo reikšmę. 2.3.4. Paaiškinti elektros poveikį traumuojamo žmogaus organams (širdžiai, raumenims, kraujotakai) ir kodėl privalu pasitikrinti sveikatą patyrus elektros smūgį.

2.4. Atsakingai elgtis su elektros įrenginiais ir rūpintis nukentėjimo nuo elektros prevencija

2.4.1. Nurodyti, kas Lietuvoje atsako už saugų ir patikimą elektros energijos tiekimą ir skirstymą. 2.4.2. Apibendrinti priežastis, sukeliačias elektros tiekimo sutrikimus (gamtos stichijos, gyvūnai, žmonės; neteisėtas įsibrovimas į elektros įrenginius, vagystės iš elektros įrenginių), kurios iš jų kelia didžiausius pavojus žmonių sveikatai ir gyvybei. 2.4.3. Pateikti pavyzdžių iš savo aplinkos apie elektros traumų prevenciją.


2.5. Kurtisaugią ir darnią aplinką sau, bendruomenei ir gyvūnams.

2.2.1. Apibrėžti gyvūno savininko ir aplinkinių socialinius vaidmenis, įsipareigojimus ir atsakomybę už pareigų nevykdymą.

Tikėti, kad tinkamas elgesys gali tapti pavyzdžiuaplinkiniams

2.6. Spręsti su gyvūnų teisių pažeidimais susijusias problemas.

2.6.1. Nurodyti Lietuvoje veikiančias kompetentingas įstaigas ir organizacijas,kurios suteiktų reikalingą pagalbą žmogui ir/ar gyvūnui, suformuluoti kreipimąsi.2.6.2. Įvardyti priemones, kurios spręstų problemas (tiek šeimininko, tiek aplinkinių), susijusias su netinkamu gyvūno laikymu.2.6.3. Pagrįsti vertinimą ir sprendimą aplinkos, gyvūno ir savo elgesio stebėjimo apibendrintais duomenimis.

2.7. Rinkti, naudotis ir skleisti informaciją saugaus elgesio su gyvūnais klausimais

2.7.1. Pateikti pavyzdžių, kaip informacijos sklaida prisideda prie gyvūnų gerovės ir žmogaus saugos užtikrinimo.

3. Saugi elgsena eismo aplinkojeJausti

pagarbą kitiems eismo dalyviams nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, rasės, socialinės padėties ir dalyvavimo

3.1. Atsakingai ir kompetentingai elgtis eismo aplinkoje.

3.1.1. Paaiškinti, iš ko susideda eismo dalyvio kompetencija.3.1.2. Įvardyti eismo saugumo sritis, kur susikerta eismo dalyvių interesai.3.1.3. Pateikti pavyzdžių, kaip užbėgti už akių eismo konfliktams.3.1.4. Apibrėžti eismo dalyvių atsakomybes.

- - 47

Projektas, 2011-11-14eisme būdo

3.2. Adekvačiai įvertinti informaciją iš eismo aplinkos ir pasirinkti saugaus eismo būdus dažniausiai pasitaikančiose pavojingose situacijose.

3.2.1. Pateikti apibendrintų duomenų apie eismo dalyviams (pėstiesiems, keleiviams, vairuotojams) rizikingas eismo situacijas.3.2.2. Įvardyti ir apibendrinti pagrindines eismo įvykių, kuriuose nukenčia pėstieji, dviratininkai, mopedų ir motorolerių vairuotojai priežastis ir aplinkybes.3.2.3. Pagrįsti sprendimo teisingumą ir apibūdinti įgyvendinimo sėkmę atsižvelgiant į aplinką ir eismo dalyvio elgesį, vertinant informaciją eismo aplinkoje, koreguojant užduoties vaizdinį ir eismo dalyvio elgesį.3.2.4. Nurodyti saugaus eismo įgyvendinimo kryptis ir būdus.

3.3. Koreguoti žinomus saugaus elgesio eismo aplinkoje modelius pasinaudojant asmenine ir kitų patirtimi.

3.3.1. Pateikti pavyzdžių iš patirties, kai pasikeitusios eismo aplinkybės ir / ar pastebėti kompetencijos trūkumai privertė koreguoti elgesį eismo aplinkoje.


4.1.Paaiškinti civilinės saugos sąvoką

4.1.1. Išvardyti ir apibūdinti civilinės saugos veiklas: pavojų rizikos įvertinimas, prevencija, parengtis, ekstremaliųjų situacijų valdymas, atstatymas, pratybos.4.1.2. Išvardyti tarnybas, kurios sudaro civilinės saugos pajėgas.4.1.3. Pasakyti Lietuvos gyventojų teises ir pareigas civilinės saugos srityje.

Tikėti galimybe apsisaugoti ir būti apsaugotam ekstremaliųjų situacijų metu

4.2.Apibūdinti asmeninės ir kolektyvinės gyventojų apsaugos esmę.

4.2.1.Paaiškinti kolektyvinės gyventojų apsaugos sąvoką. Apibūdinti vietas, tinkamas kolektyvinei gyventojų apsaugai. Pasakyti artimiausią kolektyvinei gyventojų apsaugai pritaikytą vietą.4.2.2.Paaiškinti asmeninės gyventojų apsaugos sąvoką. 4.2.3. Paaiškinti skirtumus tarp asmeninės ir kolektyvinės gyventojų apsaugos. 4.2.4.Pateikti pavyzdžių apie asmeninės ir kolektyvinės gyventojų apsaugos priemones ir būdus. Paaiškinti, kaip daryti, ir pačiam pasidaryti vatos ir marlės raištį kvėpavimo organų apsaugai.

Pripažinti 4.3. Taikyti 4.3.1. Paaiškinti skirtumus tarp

- - 48

Projektas, 2011-11-14evakavimo(si) svarbą

evakavimo(si) į saugią teritoriją principus.

evakuacijos iš pastato ir evakavimo iš pavojingos teritorijos į saugią.4.3.2. Nurodyti skirtumus tarp skubaus ir uždelsto evakavimo.4.3.3. Apibūdinti evakavimosi savo transportu ypatumus, nusakyti jo privalumus ir trūkumus.4.3.4. Pateikti pavyzdžių apie kitose šalyse organizuotus gyventojų evakavimo atvejus ir juos aptarti.

Suvokti gaisrą kaip gyvybei pavojingą reiškinį. Už(si)tikrinti saugumą gaisro metu

4.4. Pasirinkti saugų išėjimą iš degančio pastato, gesinti gaisrą, jei evakuacija negalima.

4.4.1. Paaiškinti evakuacinio išėjimo sąvoką. 4.4.2. Paaiškinti, kaip pasirinkti saugų išėjimą ir saugiai išeiti iš degančios patalpos, atsižvelgiant į buvimo ir gaisro kilimo vietas.4.4.3. Paaiškinti, kaip elgtis degančioje patalpoje, jeigu evakuacija negalima.4.4.4. Apibūdinti pirmines gaisro gesinimo priemones ir gesinimo jomis principus.4.4.5. Paaiškinti skirtumus tarp vandens putų, miltelių, angliarūgštės gesintuvų.4.4.6. Susieti degimo trikampio komponentus su gaisro gesinimu.

Suvokti elektrą kaip sveikatai ir gyvybei naudingą ir pavojingą reiškinį

4.5. Užsitikrinti saugumą kasdien naudojantis elektra ir veikiant jos įrenginių aplinkoje

4.5.1. Apibūdinti sveikatai ir gyvybei rizikingas situacijas, kuriose kyla elektros traumos pavojus4.5.2. Paaiškinti pagrindinius elektros srovę neutralizuojančius principus, nurodyti priemones ir būdus, kaip elgtis, kai gresia patirti elektros smūgį (nutrūkus laidams, esant elektros įrenginių avarijoms, gaisravietėse, statybvietėse, vandenyje, ant drėgnų paviršių etc).

Mažinti veiksnius, iššaukiančius klimato kaitą ir dažnėjančias gamtinio pobūdžio nelaimes

4.6. Paaiškinti gamtinio pobūdžio ekstremaliosios situacijos poveikį žmonėms, turtui ir aplinkai.

4.6.1. Apibūdinti gamtinio pobūdžio ekstremaliąją situaciją: tai ryškūs klimatinių sąlygų pakitimai, sukeliantys stichines nelaimes, masinius miškų ir durpynų gaisrus, geologiškai pavojingus reiškinius, ypač pavojingas arba masines epidemijas, epizootijas, epifitotijas.4.6.2. Išvardyti ir apibūdinti pasaulyje bei Lietuvoje galimus ir Lietuvai būdingus geologinius, meteorologinius, hidrologinius gamtinius reiškinius, kurie gali kelti pavojų žmogaus sveikatai ir gyvybei. Paaiškinti jų tarpusavio priklausomybę. 4.6.3. Paaiškinti, kaip klimato kaita ir jos daromas poveikis žmonėms, aplinkai yra susijęs su gamtinio pobūdžio ekstremaliosiomis situacijomis.

- - 49

Projektas, 2011-11-144.6.4. Paaiškinti epidemijos, epizootijos sąvoką, pateikti pavojingų ar ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų pavyzdžių.

Jausti poreikį būti saugiam

4.7. Prognozuoti ir atpažinti artėjančią ar potencialiai galimą gamtinio pobūdžio ekstremaliąją situaciją ir nuo jos apsisaugoti.

4.7.1. Apibūdinti požymius, pagal kuriuos galima prognozuoti ar atpažinti artėjančią ar potencialiai galimą gamtinio pobūdžio ekstremaliąją situaciją.4.7.2.Paaiškinti saugaus elgesio principus artėjant pavojingam gamtiniam reiškiniui ir jo metu esant uždarose, atvirose vietovėse.


4.8.Apibūdinti ekologinio pobūdžio ekstremaliąsias situacijas ir jų poveikį žmonėms, turtui, aplinkai.

4.8.1. Paaiškinti ekologinio pobūdžio ekstremaliąsias situacijas kaip aplinkos oro užterštumą, vandens užterštumą, dirvožemio, grunto užterštumą arba kitokį jam padarytą poveikį, branduolinę avariją, radiologinę avariją.4.8.2. Pateikti ekologinių ekstremaliųjų situacijų galimo poveikio žmonėms, turtui ir aplinkai pavyzdžių.4.8.3. Argumentuotai vertinti atominės energetikos objektų daromą poveikį ( potencialų poveikį) ir pasekmes avarijos tokiuose objektuose metu.4.8.3. Apibūdinti ir argumentuotai vertinti radioaktyvių dalelių daromą poveikį gyviesiems organizmams ir gamtinei aplinkai.4.8.4. Paaiškinti ekologinio pobūdžio ekstremaliųjų situacijų keliamas globalines problemas (ozono sluoksnio plonėjimas, šiltnamio efektas, rūgštieji lietūs).

Domėtis Lietuvos ekologine situacija

4.9. Paaiškinti potencialias ekologinių ekstremaliųjų situacijų priežastis.

4.9.1. Paaiškinti, kas gali sukelti grėsmes ekologiniam saugumui.4.9.2. Pateikti pavyzdžių didžiausių Lietuvoje įvykusių avarijų, padariusių žalą Lietuvos aplinkai.4.9.3. Pateikti didžiausių Lietuvoje taršos šaltinių pavyzdžių.

Pripažinti technologinių procesų pažeidžiamumą


4.10.1. Paaiškinti, kad techninio pobūdžio ekstremaliąją situacija – tai įvairių technologinių procesų sutrikimai, dėl kurių kyla gaisrai, įvyksta sprogimai, patenka į aplinką cheminiai ir radioaktyvieji teršalai, griūva pastatai, nutrūksta elektros energijos tiekimas, įvyksta įvairių transporto rūšių avarijos, energetikos, magistralinių vamzdynų avarijos ir kiti ekstremalūs įvykiai,

- - 50

Projektas, 2011-11-14būdingi pramonės objektams ir komunikacijoms.4.10.2. Išvardyti ir apibūdinti Lietuvoje galimas techninio pobūdžio ekstremaliąsias situacijas (elektros, dujų, šilumos ūkis, pramonės gamyklų avarijos).4.10.3. Pateikti didžiausių Lietuvoje ir pasaulyje įvykusių techninių avarijų pavyzdžių.4.10.4. Nurodyti, kokios yra pavojingiausios Lietuvos įmonės ir kokio pobūdžio avarijos gali kilti mokyklos aplinkoje.

Jaustis atsakingam už save ir artimuosius

4.11. Tinkamai elgtis susidarius techninio pobūdžio ekstremaliajai situacijai.

4.11.1. Paaiškinti, kaip elgtis, jeigu techninės avarijos metu į aplinką pasklido pavojingos cheminės medžiagos.4.11.2. Apibūdinti ir palyginti veiksmus įvykus cheminei avarijai – jeigu gyventojams nurodyta evakuotis ir jeigu nurodyta likti namuose.4.11.3. Paaiškinti kenksmingų medžiagų patekimo į žmogaus organizmą būdus ir kaip nuo to apsisaugoti.4.11.4. Nusakyti ir palyginti skubius ir ilgalaikius gyventojų apsaugos nuo radiacinės taršos veiksmus. 4.11.5. Paaiškinti, kaip ir kada atliekama jodo profilaktika.

Suvokti terorizmo siekius ir pripažinti jo potencialią galimybę

4.12. Paaiškinti socialinio pobūdžio ekstremaliosios situacijos sąvoką.

4.12.1.Išvardyti ir apibūdinti Lietuvoje galimas socialinio pobūdžio ekstremaliąsias situacijas. 4.12.2.Paaiškinti terorizmo, masinio naikinimo ginklo sąvokas. 4.12.3.Išvardyti galimus teroristinės veiklos metodus, potencialius teroristų taikinius. 4.12.4.Pateikti didžiausių pasaulyje įvykdytų teroristinių išpuolių pavyzdžių, įvertinti juos, aptarti pasekmes.

4.13. Atpažinti galimą socialinio pobūdžio ekstremaliąją situaciją,

4.13.1. Apibūdinti galimos socialinio pobūdžio ekstremaliosios situacijos požymius.

Rūpintis savo ir kitų saugumu

4.14. Taikyti elgesio socialinės kilmės ekstremaliosios situacijos metu principus

4.14.1. Paaiškinti bendras saugumo taisykles vykstant į potencialiai pavojingas teroristinio išpuolio atžvilgiu vietas.4.14.2. Paaiškinti, kaip elgtis vykstant sprogimams, atsidūrus po nuolaužomis.

- - 51

Projektas, 2011-11-144.14.3. Paaiškinti, kaip elgtis tapus įkaitu.4.14.4. Paaiškinti, kaip elgtis gavus informaciją apie paplitusią biologinę taršą.4.14.5. Paaiškinti, kaip elgtis gavus (radus) įtartiną laišką ar paketą.


5.1. Suteikti pirmąją pagalbą įsidrėskus, nusibrozdinus, įsipjovus, nusideginus.

5.1.1. Apibūdinti įdrėskimą, nubrozdinimą, nudegimą.5.1.2. Apibūdinti nudegimų klasifikaciją ir priežastis, nudegimų laipsnius.5.1.3. Išvardyti pirmosios pagalbos veiksmus įsidrėskus, nusibrozdinus, nusideginus.

5.2. Stabdyti kraujavimą iš nosies.

5.2.1. Paaiškinti, kaip stabdyti kraujavimą iš nosies

5.3. Suteikti pirmąją pagalbą užspringus.

5.3.1. Paaiškinti, kas vyksta žmogaus organizme užspringus. 5.3.2. Paaiškinti, kuo skiriasi dalinis ir visiškas užspringimas5.3.3. Parodyti sutartinį ženklą užspringus.5.3.4. Išvardyti veiksmų seką teikiant pirmąją pagalbą užspringus.

5.4. Suteikti pirmąją pagalbą esant įkandimui.

5.4.1. Apibūdinti erkės, šuns, vabzdžio, gyvatės įkandimo požymius ir pirmosios pagalbos veiksmus.

5.5. Suteikti pirmąją pagalbą patekus į žmogaus organizmą svetimkūniui.

5.5.1. Apibūdinti požymius ir pirmosios pagalbos veiksmus patekus svetimkūniui į akį, nosį ar ausies landą.

5.6. Atpažinti apsinuodijimo požymius ir suteikti pirmąją pagalbą apsinuodijus.

5.6.1. Apibūdinti požymius ir pirmosios pagalbos veiksmus apsinuodijus vaistais, buitinėmis cheminėmis medžiagomis, grybais, smalkėmis, nuodingais augalais, maistu.5.6.2. Paaiškinti kokie yra nuodų patekimo į žmogaus organizmą keliai

5.7.Atpažinti apsinuodijimą alkoholiu arba narkotikais ir suteikti pagalbą.

5.7.1. Apibūdinti apsinuodijimo alkoholiu požymius.5.7.2. Apibūdinti apsinuodijimo narkotikais požymius. 5.7.3. Nurodyti, kur/į ką kreiptis pagalbos aptikus apsinuodijusį alkoholiu arba narkotikais mokykloje ar namuose (nesant suaugusiųjų).



- - 52

Projektas, 2011-11-145.9. Atpažinti pavojus, kuriuos gali sukelti elektra ir suteikti pirmąją pagalbą


5.10. Suteikti pirmąją pagalbą esant išoriniam kraujavimui.

5.10.1. Paaiškinti, kas yra kraujavimas. 5.10.2. Išvardyti veiksmų seką siekiant sustabdyti kraujavimą.

5.11. Suteikti pagalbą esant vidiniam kraujavimui

5.11.1. Kaip atpažinti vidinį kraujavimą5.11.2. Išvardyti skubios pagalbos veiksmus.




5.13.1.Paaiškinti, kaip karštis veikia organizmą ir kaip apsisaugoti nuo šilumos smūgio.5.13.2. Paaiškinti, kaip šaltis veikia organizmą ir kaip apsisaugoti nuo nušalimo.5.13.3. Apibūdinti pirmosios pagalbos veiksmus ištikus šilumos smūgiui.5.13.4. Apibūdinti pirmosios pagalbos veiksmus nušalus.








5.17.1.Apibūdinti insulto požymius ir pirmosios pagalbos veiksmus jam ištikus.5.17.2. Apibūdinti hipoglikeminės komos požymius ir pirmosios pagalbos veiksmus jai ištikus.5.17.3. Apibūdinti epilepsijos požymius ir pirmosios pagalbos veiksmus jai ištikus.

5.18. Pasirinkti žaizdų 5.18.1. Apibūdinti tvarstymo medžiagas.

- - 53

Projektas, 2011-11-14tvarstymo būdą, medžiagas ir sutvarstyti žaizdą.

5.18.2. Apibūdinti tvarstymo būdus (krūtinės ląstos tvarstymas, žiedinis būdas, spiralinis būdas, aštuoniukės formos būdas) ir pagrįsti jų pasirinkimą.5.18.3. Paaiškinti, kuo panašus ir kuo skiriasi atskirų kūno dalių tvarstymas.5.18.4. Paaiškinti, kaip patikrinti kraujotaką po tvarstymo5.18.5. Paaiškinti, kuo naudingas šalčio kompresas, kada ir kaip jį uždėti.

10. Turinio apimtis. 9-10 klasės10.1. Psichologinis pasirengimas grėsmėms ir pavojams Kaip tinkamu būdu išreikšti emocijas ir

jausmus. Kaip galima kontroliuoti savo emocijas. Kur kreiptis pagalbos, kai negali kontroliuoti savo emocijų ir jausmų. Kodėl svarbu gerbti ir suprasti kito asmens pojūčius ir jausmus. Kodėl reikia padėti kitiems, gerbti kitus, būti dėmesingu ir pan. Teigiamas savęs vertinimas/savigarba. Ryšys tarp pojūčių, jausmų ir elgesio. Stresas. Streso šaltiniai namuose, kieme, mokykloje, gamtoje, bendraujant su bendraamžiais. Kūno reakcijos ir emocijos, kylančios streso metu. Kaip įveikti stresą: tinkami ir netinkami būdai.

10.2. Saugus elgesys buitinėje ir gamtinėje aplinkojeBūdai, kurie sumažina susižalojimų riziką namuose, mokykloje, bendruomenėje. Kaip

asmeninis elgesys, aplinka, naudojamos priemonės gali sumažinti traumų ir susižalojimų riziką. Būdai, kurie sumažina riziką prie vandens telkinių. Būdai, kurie sumažina apsinuodijimų riziką. Pranašumai, kuriuos teikia sužalojimų ir traumų sumažinimas. Traumų ir sužalojimų rizikos sumažinimas užsiimant fizine veikla ir aktyviai sportuojant, naudojantis motorinėmis transporto priemonėmis. Būtinybė naudoti apsaugos priemones (šalmą) važiuojant. Traumų ir susižalojimų rizikos sumažinimas naudojant sprogstamąsias medžiagas. Būtini veiksmai esant vandens katastrofai. Būtini veiksmai, kurių reikia imtis karo, gaisro, teroristinių išpuolių atveju. Ryšis tarp alkoholio ir kt. narkotikų vartojimo ir traumų. Pavojai, kuriuos sukelia neblaivūs vairuotojai. Pirmoji pagalba gelbstint gyvybę (dirbtinis kvėpavimas ir t.t.). Žmonių elgesio ir aplinkos faktoriai, kurie sukelia daugiausia sužalojimų ir traumų Lietuvoje.

Išgyvenimo pasiklydus principai: kai trūksta maisto ir vandens, kai tenka nakvoti miške, susikurti laužą. Nagrinėjami tokie pavojai žmogaus gyvybei kaip badas, troškulys, karštis, šaltis, pervargimas, vienatvė. Diskutuojama apie pagalbos pasikvietimo būdus, nesant ryšio priemonių, apie veiksmus patekus į nelaimės vietą atokioje teritorijoje.

Aptarti pareigą saugiai ir atsakingai elgtis su elektra, jos prietaisais ir įrenginiais. Suvokti, kad elektros tinklai ir jų įranga yra valstybės, t. y. visų žmonių turtas, už kurio netausojimą vėliau sumoka visi sąžiningi elektros vartotojai. Išsiaiškinti, kokios institucijos yra atsakingos už elektros tinklų darbą, elektros kokybę, kokios pareigos ir prievoles atlieka elektros ūkio operatoriai (tiekimo, skirstymo, rinkos). Aptarti Lietuvos elektros sistemos veikimo principus, žmogaus veiklos ar gamtos stichijų keliamus pavojus ir nurodyti, kaip jų išvengti ar sumažinti. Kas Lietuvoje atsako už saugų ir patikimą elektros energijos tiekimą ir skirstymą.

Kaip užsitikrinti saugumą kasdien naudojantis elektra ir veikiant jos įrenginių aplinkoje. Aptarti sveikatai ir gyvybei labiausiai rizikingas situacijas, kuriose kyla elektros traumos arba pavojinga trumpo jungimosi tikimybė.

Kaip įvertinti saugumo savo aplinkoje lygį. Kuriuos gedimus saugu pašalinti pačiam. Patarti įžeminimo reikšmę. Prisiminti, kad elektros įrenginiai (pastatai, kopėtėles, skirstyklos) žmogui yra saugios tik stovint ant žemės: bandymas lipti ant jų ar jais visuomet baigiasi tragiškai.

Aptarti pagrindinius elektros srovę neutralizuojančius principus, nurodyti priemones ir būdus, kaip elgtis, kai gresia patirti elektros smūgį (nutrūkus laidams, esant elektros įrenginių avarijoms, gaisravietėse, statybvietėse, vandenyje, ant drėgnų paviršių etc). Elektros poveikis

- - 54

Projektas, 2011-11-14traumuojamo žmogaus organams (širdžiai, raumenims, kraujotakai). Kodėl privalu pasitikrinti sveikatą patyrus elektros smūgį net ir jaučiantis gerai.

Kodėl svarbu rūpintis elektros įrenginiais ir nukentėjimo nuo elektros prevencija. Kodėl savininkai turi genėti medžius ir derinti žemės kasimo darbus savo sklypuose. Kas yra elektros linijų apsaugos zonos. Kas yra servitutas ir kokios pareigos dėl jo tenka sklypo savininkui. Kokios galimos privačioje valdoje greta elektros oro linijų augančių želdinių negenėjimo laiku pasekmes. Kuo pavojingas kasinėjimas savo sodo ar sklypo teritorijoje giliau nei 30 cm.

Kokios priežastys dažniausiai sukelia elektros tiekimo sutrikimus (gamtos stichijos, gyvūnai, žmonės; neteisėtas įsibrovimas į elektros įrenginius, vagystės iš elektros įrenginių), aptarti, kurios iš jų kelia didžiausius pavojus žmonių sveikatai ir gyvybei.

Kodėl svarbu atsakomybė: informavimas apie nesaugią situaciją (medžių šakas prie pat elektros linijos, pavojingai nusvirusius laidus, atvirą, išplėštą elektros įrenginį) gali išgelbėti gyvybę. Aptarti pavyzdžius iš savo aplinkos.

Saugios ir darnios aplinkos sau, bendruomenei ir gyvūnams kūrimas. Gyvūno savininko ir aplinkinių socialiniai vaidmenys, įsipareigojimai ir atsakomybė už pareigų nevykdymą.Gyvūnų teisių pažeidimai, jų padariniai ir problemos. Lietuvoje veikiančios kompetentingos įstaigos ir organizacijos, kurios suteiktų reikalingą pagalbą bet kokioje žmogų ar gyvūnąliečiančioje situacijoje.Problemos, kurias kelia netinkamas gyvūno laikymas, tiek šeimininkui, tiek aplinkiniams. Aplinkos, gyvūno ir savo elgesio stebėjimo duomenys, jų analizė.Gyvūnų terapiniai sugebėjimai emocinei bei fizinei žmogaus savijautai pagerinti. Kaip bendravimas su gyvūnu gali pagerinti žmogaus savijautą.Informacijos gyvūnų gerovės klausimais įvairiuose informaciniuose portaluose ir rinkimas ir sklaida, skatinant pilietiškumą ir bendruomeniškumą.Gyvūnų gerovės samprata. Kaip informacijos sklaida prisideda prie gyvūnų gerovės ir žmogaus saugos užtikrinimo.10.3. Saugi elgsena eismo aplinkojeEismo aplinka ir eismo dalyvis. Eismo tvarka. Eismo aplinkoje tykantys pavojai, grėsmės; kintančios eismo aplinkos stebėjimas ir vertinimas, savarankiškas naujų, pakitusiai eismo aplinkai adekvačių saugaus eismo modelių kūrimas; pėsčiųjų, dviratininkų, keleivių, vairuotojų elgesys eismo saugumo aspektu, jų patirtis eismo aplinkoje (organizuojamos bendraamžių, draugų, šeimos narių apklausos siekiant kuo detaliau išanalizuoti jų elgesį ir patirtį eismo aplinkoje). Kelio, laiko, greičio sąvokų plėtojimas/ gilinimas, fizikinių dėsnių įtaka eismo saugumui (derinami su kitų ugdymo sričių programoms).Aplinkos apsauga: tarša išmetamosiomis dujomis, poveikis sveikatai, (derinama su kitų ugdymo

sričių programomis); aplinką saugančios transporto priemonės (pvz. elektromobiliai ir pan.)Eismo įvykiuose patiriamos traumos. Šalies, regiono, rajono, miesto traumatizmo analizė, eismo

įvykių kaltininkai ir aplinkybės. Konkrečių eismo įvykių aptarimas ir analizė. Laiko (metų, savaitės dienų, paros, valandų) avaringumo statistika ir priežastys (analizė).Globalus eismas (sausumos, oro ir vandens transporto keliais) ir transporto priemonės (sausumos,

vandens, oro). Bendroji eismo tvarka, eismo reguliavimas. Kelio ženklai, kelių ženklinimas. Transporto

priemonių skiriamieji ženklai.Kelių eismo taisyklės, reglamentuojančios eismo dalyvių (pėsčiųjų, keleivių ir vairuotojų) pareigas

bei eismą dviračiais, mopedais, motoroleriais. Dviratininkai ir automobilių vairuotojai, dviratininkai ir pėstieji, jų tarpusavio santykiai eismoaplinkoje. Kelių eismo taisyklės, reglamentuojančios minėtų eismo dalyvių elgesį kelyje. Saugi transporto priemonė: dviračių, mopedų, motociklų ir automobilių dalys ir jų sistemos, nuo

kurių priklauso eismo saugumas. Transporto priemonių saugumo tobulinimas.Pėsčiųjų, dviratininkų, mopedų, motorolerių vairuotojų, keleivių traumatizmas. Eismo įvykių,

kurių kaltininkais ar nuketėjusiais jie tampa, analizė. Priežastys, susijusios su nukentėjusiojo pėsčiojo, keleivio, vairuotojo veiksmais ir priežastys, susijusios su kitų eismo dalyvių veiksmais.

- - 55

Projektas, 2011-11-14Veiksniai, turintys ar galintys turėti įtakos eismo saugumui (meteorologinės sąlygos, techniniai transporto priemonių gedimai, techninė transporto priemonės būklė, netikėtos kliūtys kelyje, sutrikusi eismo dalyvių sveikata, apsvaigimas nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų ir pan.). Eismo dalyvių atsakomybė už savo elgesį kelyje, pareigos, nuobaudos už KET pažeidimus. Transporto (sausumos, vandens, oro) sukeltas traumatizmas Lietuvoje ir pasaulyje (ar Europos

Sąjungoje) (lyginamoji statistika). Techniniai įrengimai, diegiamos inžinerinės priemonės, skirtos pėsčiųjų, keleivių, dviratininkų,

mopedų bei motociklų, automobilių vairuotojų pažeidžiamumui sumažinti. Pasyvaus saugumo priemonės.Eismo organizavimo tobulinimas. Eismo dalyvio atsakingo elgesio kelyje ugdymas. Mokymas ir

mokymasis saugaus eismo analizuojant ir vertinant situacijas, iškylančias eismo aplinkoje. ,,Pavojingų situacijų“ vertinimas, teisingų sprendimų priėmimas, taikymas praktikoje. Atsakomybė už save ir kitus eismo dalyvius kelyje. 10.4. Saugi elgsena ekstremaliosiose situacijose.

Civilinės saugos sąvoka: civilinės saugos veiklos: aiškinamas turinys ir nagrinėjamas rizikos įvertinimas, prevencija, parengtis, ekstremaliųjų situacijų valdymas, atstatymas, pratybos, civilinės saugos pajėgos. Mokiniams paaiškinamos Lietuvos gyventojų teisės ir pareigos civilinės saugos srityje.

Gyventojų apsauga: kolektyvinė gyventojų apsauga, asmeninė gyventojų apsauga. Nagrinėjamas kolektyvinės pasaugos poreikis ir vietos, tinkamos kolektyvinei gyventojų apsaugai. Aiškinamasi kaip nesudėtingai parankinėmis priemonėmis pasigaminti asmeninės apsaugos priemonę – vatos ir marlės raištį.

Evakavimas į saugią teritoriją: skubus, uždelstas evakavimas, evakavimasis savo transportu, evakavimo punktai. Nagrinėjami skirtumai tarp evakuacijos iš pastato ir evakavimo į saugią teritoriją. Nagrinėjami kolektyvinės gyventojų apsaugos, taikytos pasaulyje, pavyzdžiai.

Evakuacinis išėjimas: sąvoka, reikalavimai evakuaciniams išėjimams. Nagrinėjama, kaip išeiti, jeigu evakuacinis išėjimas uždūmintas arba evakuacija negalima.

Gaisro gesinimas: pirminės gaisro gesinimo priemonės, ugnies gesintuvai. Gesinimo principai: nagrinėjama veiksmų „pranešk-gesink-gelbėkis“ seka skirtingais gaisrų atvejais. Aiškinamasi skirtumai tarp vandens putų, miltelių, angliarūgštės gesintuvų. Analizuojamas gaisro gesinimas degimo trikampio komponentų atžvilgiu.

Gamtinio pobūdžio ekstremaliosios situacijos: tai ryškūs klimatinių sąlygų pakitimai, sukeliantys stichines nelaimes, masinius miškų ir durpynų gaisrus, geologiškai pavojingus reiškinius, ypač pavojingas arba masines epidemijas, epizootijas, epifitotijas. Nagrinėjami pasaulyje bei Lietuvoje galimi ir Lietuvai būdingi geologiniai, meteorologiniai, hidrologiniai gamtiniai reiškiniai kurie gali kelti pavojų žmogaus sveikatai ir gyvybei. Aiškinama jų tarpusavio priklausomybė. Apibūdinami požymiai pagal kuriuos galima prognozuoti ar atpažinti artėjančią ar potencialiai galimą gamtinio pobūdžio ekstremaliąją situaciją. Paaiškinama epidemijos, epizootijos sąvokos, pateikiami pavojingų ar ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų pavyzdžiai.

Klimato kaitos poveikis: analizuojamos klimato kaitos poveikio sąlygojamos gamtinio pobūdžio ekstremaliosios situacijos, jų pasikartojimo dažnumas, intensyvumas.

Saugaus elgesio principai artėjant pavojingam gamtiniam reiškiniui ir jo metu esant uždarose, atvirose vietovėse.

Ekologinio pobūdžio ekstremalioji situacija: aptariama sąvoka, aptariama aplinkos oro užterštumas, vandens užterštumas, dirvožemio, grunto užterštumas arba kitoks jam padarytas poveikis, branduolinė avarija, radiologinė avarija. Mokiniai diskutuoja apie galimas priežastis, galinčias sukelti ekologinio pobūdžio ekstremaliąją situaciją. Vertinama ir diskutuojama apie atominės energetikos objektų daromą poveikį ( potencialų poveikį) ir pasekmes avarijos tokiuose objektuose metu, radioaktyvių dalelių daromą poveikį gyviesiems organizmams ir gamtinei aplinkai.

Grėsmės ekologam saugumui: gamtinės, techninės, socialinės, kriminalinės. Analizuojamos didžiausios Lietuvoje įvykusios avarijos, nagrinėjami didžiausi taršos šaltiniai, didžiausios grėsmių ekologiniam saugumui priežastys: saugos taisyklių nesilaikymas, įmonių personalo neatsakingas elgesys, bereikalingas taupumas, informacijos slėpimas.

- - 56

Projektas, 2011-11-14Globalinės grėsmės ekologiniam saugumui: ozono sluoksnio plonėjimas, šiltnamio efektas,

rūgštieji lietūs.Techninio pobūdžio ekstremaliųjų situacijų priežastys: nagrinėjama ir diskutuojama apie

įvairių technologinių procesų sutrikimus, dėl kurių kyla gaisrai, įvyksta sprogimai, patenka į aplinką cheminiai ir radioaktyvieji teršalai, griūva pastatai, įvyksta įvairių transporto rūšių avarijos, energetikos, magistralinių vamzdynų avarijos ir kiti ekstremalūs įvykiai, būdingi pramonės objektams ir komunikacijoms. Nagrinėjamos Lietuvoje vykusios ir galimos techninio pobūdžio avarijos, pavojingiausios Lietuvos įmonės ir avarijos galinčios kilti mokyklos aplinkoje.

Veiksmai pasklidus cheminėms medžiagoms: nagrinėjami veiksmai apsinuodijus, siekiant išvengti apsinuodijimų, kenksmingų medžiagų patekimo į žmogaus organizmą būdai ir apsisaugojimas. Lyginami veiksmai jeigu gyventojams nurodyta evakuotis ir jeigu nurodyta likti namuose.

Gyventojų apsaugos nuo radiacinės taršos veiksmai, jodo profilaktika. Socialinio pobūdžio ekstremaliosios situacijos sąvoka: terorizmas, masinis naikinimo

ginklas, spūstis minioje, riaušės. Nagrinėjami pavojai ir potencialiai pavojingos vietos..Terorizmas: nagrinėjami galimi teroristinės veiklos metodai, potencialūs teroristų taikiniai.

Analizuojami didžiausių pasaulyje įvykdytų teroristinių išpuolių pavyzdžiai, jų pasekmės. Užkrečiamos ligos, kurios gali būti panaudojamos kaip biologinis ginklas. Bioterorizmo galimybė. Įtartinos pašto siuntos.

Veiksmai: nagrinėjami veiksmai gavus ( radus) įtartiną laišką ar paketą, informaciją apie paplitusią biologinę taršą. Diskutuojama apie tai, kokios vietos yra potencialiai pavojingos teroristinio išpuolio atžvilgiu, apie įtartinų dėl galimos teroristinės veiklos žmonių požymius. Mokomasi pagrindinių taisyklių kaip elgtis tapus įkaitu, atsidūrus po nuolaužomis.

- - 57

i · web view4.4.2. paaiškinti, kodėl negalima išlipti iš automobilio, kuriuo teka elektros...

Documents