grafika metrais - straipsniai · apskrities ledi makbet“, r. strausso „salomëjà“ ir a....

7 meno dienos | 2012 m. lapkrièio 16 d. | Nr. 41 (1009) 1 psl.

V i l n i a u s k u l t û r o s s a v a i t r a ð t i s „ 7 m e n o d i e n o s “ | w w w . 7 m d . l t

Nr. 41 (1009) | Kaina 2,50 Lt

D a i l ë | M u z i k a | T e a t r a s | K i n a s | F o t o g r a f i j a

7md3„Kovos klubas“ Jaunimo teatre

4Pokalbis su filosofu Nicolas Bourriaud

6Remigijaus Treigio fotografijos

7Vaizdinis posûkis pagal Erikà Grigoravièienæ

8Rumunø kino reþisierius Cristianas Mungiu

9Ið kino kritiko dienoraðèiø

2012 m. lapkrièio 16 d., penktadienis

Giedrë Jankevièiûtë

Lapkrièio 6 d. Vilniaus grafikosmeno centro galerijoje „Kairë–de-ðinë“ atidaryta Irenos Daukðtaitës-Guobienës grafikos paroda – dai-lininkës dovana sau ir mums josgimtadienio proga. 70-ojo gimta-dienio. Matant dailià, elegantiðkà,judrià, ðvytëte ðvytinèià parodos au-toræ, tuo sunku patikëti. Ðis skai-èius stebina ir apþiûrint parodà:reprezentuojanèià geriausias mû-sø grafikos tradicijas, kartu kupinàeksperimento dvasios.

Oficialus parodos pavadinimas –„Konfigûracijos: vaizdas ir tuðtu-ma arba pasakos be galo“. Man la-biau patiktø autorës paminëtas ne-oficialusis: „Grafika metrais arbapasakos be galo“. Jis tiksliau per-teikia sumanymà ir autorës santykásu eksponuotais kûriniais. Ði pa-roda – viena didelë instaliacija, su-daryta ið atskirø daugiavaizdþiøgrafikos „istorijø“, sumodeliuotøjau galerijos erdvëje. Þinoma, kiek-vieno segmento branduolys atsira-do studijoje, bet galutinis jo dydisir forma nebuvo ið anksto nulemti.

Grafika metraisIrenos Daukðaitës-Guobienës paroda „Konfigûracijos: vaizdas ir

tuðtuma arba pasakos be galo“

Atsineðusi á galerijà savo istori-jas Irena jas sudëliojo taip, kadmaksimaliai iðryðkëtø kiekvienosplastinë ir prasminë intriga. Tiesa,skaitant siuþetà, bendro visumosvaizdo neuþtenka; reikia ásiþiûrëti áatskiras kompozicijos dalis. Beveikvisada jos pakoreguoja pirminá áspû-dá. Dalis atspaudø á parodà nesu-tilpo. Juos teko neðtis namo. Irenaprisipaþino nujautusi, kad grafikoscentro galerijos salëse sunkiai sutilps.Galvojusi apie VDA „Titaniko“ erd-ves, bet tai bûtø buvæ nelojalu ðirdþiaibrangios „Kairës–deðinës“, o kartuir aplink grafikos centrà susibûru-sios grafikø bendruomenës atþvil-giu. „Titanikas“ bûtø leidæs plaèiauiðsiskleisti, bet ir sumaþintas paro-dos formatas visiðkai adekvaèiaiperteikia autorës sumanymà. Jukkiekvienas darbas, pasak Daukðai-tës-Guobienës, kaip ilgas sakinyssu visais reikalingais þodþiais. Kiekjø turi bûti? Kalbant tai nustato ap-linka, dëliojant parodà – erdvë irsantykis su gretimais kûriniais.

Patirtis sako, kad daþnai sakinyssu maþiau þodþiø veikia labiau, nesbûna aiðkesnis ir graþesnis. Supran-

tant grafikos vaizdø dëlionæ kaiplankstø sakiná ið daugybës þodþiøatsirado ir apibûdinimai „grafikametrais“, „pasakos be galo“. Jie ið-reiðkia du Irenai svarbius orienty-rus: ðvaraus, ðaltoko techno bruo-þø turinèio stiliaus siekiamybæ irpaslëptà folklorizmà, kuris jai, kaipir beveik visai jos kartai buvo ir likosvarbus romantika, paslaptim, se-nove, naivumu. Po tokiu tariamailengvu ir ðvelniai ironiðku santykiusu menu ið tiesø glûdi itin rimtas iratsakingas poþiûris. Irena yra labaireikli savo darbams. Ji eksperimen-tuoja, bet niekada neperþengia pa-sirinktos dailës ðakos ribø, mëginaiðsiversti tomis priemonëmis, ku-rias siûlo grafikos tradicija, norskartais pasiduoda pagundai jà pa-ávairinti: daþo atspaudus, juos áplë-ðia, persiuva siûlais.

Ðákart ji pasirinko moduliniø dë-lioniø principà. Suderino jose mul-tiplikuotas figûrines miniatiûras suabstrakèiais vaizdais, keièianèiaisseniau sukurtø ir rodytø kompozi-cijø prasmes. Grafika „ið surenka-

N U K E L T A Á 6 P S L .

V . I L È I U K O N U O T R .Irena Daukðaitë-Guobienë. „Slenkstis – vartai“. 2012 m.

2 psl. 7 meno dienos | 2012 m. lapkrièio 16 d. | Nr. 41 (1009)

M u z i k a

Þivilë Ramoðkaitë

Koncertø lankytojai, be abejo,prisimena netolimus laikus, kai Vil-niuje daþnokai lankësi áþymusis al-tininkas Jurijus Baðmetas. Tuometmûsø muzikinio gyvenimo konteks-te jis atrodë vos ne kaip „vienaslauke karys“. Nors turëjome gerøvyresniosios kartos altininkø, tokioaukðto tarptautinio rango atlikëjøvis dëlto stigo. J. Baðmetui neprily-go ir retsykiais pasirodantys kitigastrolieriai. Paskui altininkø gale-rija praturtëjo: Lietuvoje pasirodëáspûdingoji vokietë Tabea Zimmer-mann, japonë Nobuko Imai, Vil-niuje atlikusi Vytauto Barkausko„Duo concertante“, skirtà diplo-mato Sugiharos atminimui, Julia-nas Rachlinas ir jaunesnës kartosaltininkës bei altininkai, tarp kuriøitin suþibëjo Jonë Kaliûnaitë ir ÛlaUlijona Þebriûnaitë, atsiskleidu-sios kaip talentingos muzikantës.

Solinis alto repertuaras savo ávai-rove ir turtingumu neprilygsta smui-ko repertuarui, taèiau mûsø laikaisjis pasipildo ðiuolaikiniø autoriøopusais, o patys muzikantai irgiimasi aranþuoti altui smuiko ir kitøinstrumentø veikalus. Unikalus al-to skambesys – nuo poetiðkai minkð-tø virðutinës stygos tembrø ikirûstoko sodraus þemiausio diapa-zono – klausytojams suteikia ypa-tingø akustiniø iðgyvenimø.

Raðau, ausyse tebeskambant ið-raiðkingam, gausiø dinaminiø kon-trastø ir subtiliø atspalviø Û. Þeb-riûnaitës altui. Jo garso groþiu irpuikiai atliekama muzika gërëjomëskoncerte, surengtame su pianisteIndre Baikðtyte lapkrièio 11 d. Tai-komosios dailës muziejuje.

Û. Þebriûnaitë, anksèiau koncer-tavusi su Petru Geniuðu, Jurgiu Kar-

navièium ir kitais, pirmàsyk pasiro-dë su ðia instrumentininkø labai ver-tinama pianiste. Savaime supranta-ma, koncerte skambësianèius veikalusatlikëjos rinko ir vienà prie kito deri-no ið anksto, nes Û. Þebriûnaitë ðiuometu gyvena ir dirba Italijoje, Turine –

jas kûrinys: neprisiminiau, kad bû-èiau girdëjusi já koncerte. Dël visako pasiteiravau alto profesoriausPetro Radzevièiaus, jis spëlionespatvirtino. Smuikininkas EugenijusUrbonas prisiminë, kad kûrinio ori-ginalø variantà, kuris vadinosi „Se-

rø ansambliðkumà. Fortepijonopartijai ðioje aranþuotëje suteiktasypaè ryðkus, daþnai vedantis vaid-muo, grakðèiø melodijø iðvingiavi-mas, greito tempo epizodai, kuriuosaltas „akompanavo“ azartiðkai ir suugnele. Kai abu instrumentai suei-davo á dainingà unisonà, þavëjaisivieningu atlikëjø alsavimu, o su-skambëjus þaismingam polonezoritmui Allegretto alla polacca nega-lëjai sulaikyti ðypsenos. Juvelyrið-kai tiksli ir skoninga interpretacija!

Siuità „Nuo madrigalo iki alea-torikos“ B. Kutavièius sukûrë smui-kui ir fortepijonui, galvodamasapie besimokantá jaunimà. Septy-niø daliø siuita, sudaryta ið nedi-deliø pjesiø, chrestomatiðkai pri-stato septynis stilius – viduramþius,barokà, klasicizmà, romantizmà,impresionizmà, XX a. dodekafo-nijà ir aleatorikà. Aranþuotæ altuiatliko Û. Þebriûnaitë, „Madriga-le“ pateikusi staigmenà – papildo-mà balso partijà, kurià grodama pa-ti padainavo. Kompozitorius ðià josaranþuotæ iðgirdo pirmàsyk ir likolabai patenkintas. Iki ðiol nebuvaugirdëjusi tokio meniðko ir brandaussiuitos atlikimo. Kurta kaip peda-goginis repertuaras mokiniams, jitapo rimtu koncertiniu kûriniu, ádo-miu ir muzikantams, ir publikai. Be-je, su B. Kutavièiaus muzika Û. Þeb-riûnaitë paþástama nuo vaikystës, jàdainuodavo jos mama Giedrë Kau-kaitë. Ðis gilus ryðys, spëju, ir pa-ðnibþdëjo jai pagroti bûtent B. Ku-tavièiø.

D. Ðostakovièiaus Sonata altuiir fortepijonui – veikalas, kurá at-lieka visi koncertuojantys altinin-kai. Vos tik suskambëjusi, ji sugrà-þino á niûrià realybæ su visomistragiðkomis ir sunkiomis mintimis,skausmingais apmàstymais, kartë-

liu, sarkazmu, ironija... Tai paskuti-nis kompozitoriaus kûrinys, sukur-tas 1975 m., o apie kà jis, kiekvienasturbût supratome savaip. Pirmojedalyje girdimos kvintos asocijuoja-si su Albano Bergo Koncertu smui-kui, antrojoje dalyje esama motyvøið operos „Loðëjas“, o treèiojojeskamba L. van Beethoveno „Më-nesienos sonatos“ temos fragmen-tas. Pirmàsias dvi dalis gaubia itinniûrios ir tamsios spalvos, nepai-sant skirtingo tempo, o treèiojojeatmosfera kiek skaidresnë, tarpaisir visai paðviesëja, nors motyvas iðminëtos sonatos klaidþioja tarsi ne-suformuota mintis, pakibusi ore,be atramos. Tik paèioje pabaigoje,prieð muzikai nutrûkstant, ji „iðri-ðama“ á visiems atpaþástamà trum-putá Beethoveno motyvà.

Û. Þebriûnaitë uþ ðios sonatosinterpretacijà dar prieð gerà de-ðimtmetá pelnë apdovanojimà Vo-kietijoje. Negirdëjome jos tada, betðásyk ji Sonatà grojo kaip brandigiliai màstanti menininkë, tvirtai þi-nanti, kokius raiðkos bûdus ir prie-mones pasirinkti. Pasigërëtinai ansam-blá papildë iðraiðkingas, prasmingaiartikuliuotas I. Baikðtytës fortepi-jono balsas.

Iðklausius ðá sunkø opusà, bûti-nai reikëjo atsikvëpti. Tam puikiaitiko melodingas bisas – EdwardoElgaro „Vakaro daina“.

Kurá laikà Û. Þebriûnaitës negir-dëjusi (praleidau balandá ávykusákoncertà, kai ji su J. Domarko diri-guojamu orkestru atliko B. Barto-ko Koncertà), dþiûgavau kartu sukitais muzikantais jos branda, giliumuzikos suvokimu. O jos povyza,sceninë dràsa, muzikavimo aistraið tiesø priminë Valkirijà, kaip jà yrapavadinæ italø orkestro kolegos.

Intelekto, polëkio ir jausmokonsonansasÛlos Ulijonos Þebriûnaitës ir Indrës Baikðtytës kamerinio ansamblio koncertas

„Orchestra Nazionale della RAI“ jiyra altø koncertmeisterë. Meninin-kiø apgalvota programa atspindë-jo jø interesø ratà ir rimtà poþiûrá áatlikëjo misijà.

Koncerto pradþioje – pas mus„nenugrotas“ Ludwigo van Beet-hoveno „Noktiurnas“ altui ir for-tepijonui, op. 42, paskui – BroniausKutavièiaus siuita „Nuo madrigaloiki aleatorikos“, pirmàsyk aranþuo-ta altui su fortepijonu, ir pabaigoje –intelektuali, emociðkai sunki ir su-dëtinga Dmitrijaus ÐostakovièiausSonata op. 147. Skirtingø stiliø mu-zika, kuriai prakalbinti atlikëjos ra-do paèius tinkamiausius bûdus.

L. van Beethoveno „Noktiurnas“op. 42 koncerto publikai buvo nau-

renada“ ir buvo skirtas smuikui, al-tui ir violonèelei, kadaise yra grojæssu paèiu P. Radzevièium ir SilvijaSondeckiene. Koncerte skambëjusiaranþuotë altui ir fortepijonui, pa-vadinta „Noktiurnu“, buvo pada-ryta vëliau kaþkurio ið Beethovenomokiniø ir kompozitoriaus autori-zuota. Todël ji gavo 42-à opuso nu-merá, nors „Serenada“ buvo sukur-ta 1797 m. ir jos opuso numeris yra8. Tai ankstyvojo laikotarpio kûrinys,divertismentinë muzika, trykðtantioptimizmu, þaisme, ðviesios lyrikossalelëmis, dainingu melodingumu.Jos groþá ir harmonijà puslapis popuslapio su polëkiu ir iðmanymuperteikë abi atlikëjos, pademonst-ravusios puikø stiliaus pojûtá ir jaut-

Anonsai

Ðmaikðèiosios„Figaro vedybos“

Á Lietuvos nacionalinio operosir baleto teatro scenà vël sugráþtaðmaikðtuolis Figaras. Lapkrièio 16ir 17 d. bus rodomi du W.A. Mo-zarto operos „Figaro vedybos“spektakliai. Meilës intrigø ir nesu-sipratimø persmelktà aðtuoniolik-to amþiaus Sevilijos atmosferà lie-tuviðkam lapkrièiui ápusëjus atkurselegantiðkas ispanø statytojø spek-taklis, kuriam ðá kartà diriguos vo-kieèiø dirigentas Kai Bumann.

Kajus Bumannas (g. 1961) yraBerlyno Aukðtosios menø mokyk-los auklëtinis. Studijø metais jis pa-sisëmë neákainojamos patirtiesdirbdamas legendinio dainininkoir dirigento Dietricho Fischerio-Dieskau vedamose interpretacijosmeistriðkumo klasëse. Nuo 1986 m.Bumannas dirbo ávairiuose Vokie-tijos teatruose – ið pradþiø kaip pia-

nistas, vëliau stojo ir prie dirigentopulto.

1992–1993 m. sezonà K. Buman-nui patikëta vadovauti Detmoldoteatrui (Vokietija), kur jis parengëD. Ðostakovièiaus operà „Mcenskoapskrities ledi Makbet“, R. Strausso„Salomëjà“ ir A. Bergo „Lulu“.1996 m. tapo vyriausiuoju Hesenovalstybinio teatro Vysbadene diri-gentu, èia dirigavo W.A. Mozarto„Uþburtosios fleitos“, G. Rossini„Sevilijos kirpëjo“, G. Verdi „Ai-dos“, G. Puccini „Toskos“ spektak-lius. 1997 m. tapo Krokuvos valsty-binës operos meno vadovu irvyriausiuoju dirigentu, kur jam va-dovaujant ávyko „Uþburtosios flei-tos“, „Don Þuano“, „Kaukiø ba-liaus“ ir K. Pendereckio operos„Juodoji kaukë“ premjeros. Nuo1998 m. Bumannas nuolat kvieèia-mas diriguoti á „Deutsche OperBerlin“.

1994 m. Kajus Bumannas tarp-tautiniame dirigentø konkurse Þe-

nevoje (Ðveicarija) pelnë antràjàpremijà ir netrukus pradëjo inten-syvià koncertinæ veiklà Lenkijoje.1996 m. tapo kviestiniu vyriausiuo-ju Gdansko filharmonijos dirigen-tu, èia jam teko diriguoti L. van Be-ethoveno simfonijø ciklà, o ðvenèiantmiesto 1000-metá – K. Pendereckio„Luko pasijà“. 1997 m. K. Buman-nas pakviestas vadovauti Ðveicari-jos jaunimo simfoniniam orkestrui,2001 m. surengë pirmàjá pasirody-mà su „Tonhalle“ orkestru Ciuri-che. 2003 m. jis parengë G. Verdi„Falstafà“ Varðuvos kamerinëjeoperoje, èia nuo 2004 m. diriguojanuolat.

Lietuvoje Kajus Bumannas diri-gavo 2011 m., kai dalyvavo tarptauti-nëje koncertø programoje „Kultû-rø dialogas“ Lietuvos nacionalinëjefilharmonijoje.

„Figaro vedybø“ spektakliuosedainuos Dainius Stumbras, SigutëStonytë (16 d.) ir Sandra Januðai-të (17 d.), Regina Ðilinskaitë, Egi-

dijus Dauskurdis (16 d.) ir LiudasMikalauskas (17 d.), Viktoras Ge-rasimovas (16 d.), Laima Jonutytë,Rafailas Karpis, Jonas Valuckas,Vladas Bagdonas, Arvydas Mar-kauskas, Jurgita Lopetaitë (17 d.).

Ávyks ir keletas debiutø. Lapkri-èio 16 d. pirmà kartà Barbarinà dai-nuos Dovilë Kazonaitë, o lapkrièio17-àjà LNOBT scenoje debiutuos

Laura Zigmantaitë (pirmà kartàKerubinas).

Praëjusá sezonà „Figaro vedy-bas“ dirigavo ir publikos ovacijø su-laukë italø dirigentas Daniele Rus-tioni. Lieka tikëtis, kad ir ðá kartà,diriguojant Kajui Bumannui, pub-lika iðgirs iðskirtinæ Mozarto ope-ros interpretacijà.

L N O BT I N F.

A . R A K A U S K O N U O T R .

N U O T R A U K A I Ð LNOBT A R C H Y V O

Ûla Ulijona Þebriûnaitë ir Indrë Baikðtytë


T e a t r a s

Austëja Adomavièiûtë

Besikartojantis metø ciklas lydimus visà gyvenimà, vis artindamasprie mirties, o kova su gamta þen-klina visà þmonijos istorijà. Ðios te-mos vyrauja naujausiame teatro„Lëlë“ spektaklyje „Meteo“. Tai re-þisierës Annos Ivanovos-Braðins-kajos kolektyvinës kûrybos princi-pu vykusiø dirbtuviø rezultatas.Spektaklá inspiravo Ray’aus Brad-bury’o apsakymø ar, veikiau, visosjo kûrybos pasaulëvaizdþio, besire-mianèio kosmoso uþkariavimoávaizdþiais, motyvai, kurie lemiamistiðkà, nejaukià ir nesvetingà at-mosferà.

Þiûrovus pasitinka besiruoðian-èio kilti lëktuvo ar kito skraidymoaparato gaudesys, keturi aktoriaipradeda spektaklá simboliniu lëk-tuvo (raketos? kosminio laivo?)nusileidimu. Indrë Liutkevièiûtë,Dainius Tarutis, Edita Þëèiûtë irKarolis Algimantas Butvidas vaidi-na nebylius tyrëjus, reprezentuojaskirtingas mirties variacijas, kuriassusieja su metø laikø kaitos ciklu.

Kûrëjai atsisako nuoseklaus na-ratyvo ir kalba per vaizdinius, sieja-mus tos paèios temos. Spektaklis

Pagal metø laikusTeatro „Lëlë“ spektaklis suaugusiems

grindþiamas vaizdu ir garsu, verba-linës iðraiðkos beveik atsisakoma,fabula nukeliama á antrà planà, uþ-leidþiant vietà abstrakèioms ir nu-spëjamoms idëjoms. Nuosekliaiperteikiama meditatyvi raðytojo kû-rybos atmosfera, taèiau bendrai spek-taklio koncepcijai trûksta konkretu-mo. Pasirinkdami keturiø metø laikøciklo ir mirties ryðá kûrëjai nenoromissubanalina paèià idëjos esmæ.

Kolektyvinës kûrybos principas,kartu apmàstant bûsimo spektak-lio kontûrus, kuriuo ir grindþiamas„Meteo“, turi savø pliusø ir minu-sø. Viena vertus, teatro „Lëlë“kontekste tai tiesiog perversmà þa-dantis graþus aktoriø susitelkimasá tai, kà jie kuria. Gera buvo pama-tyti scenoje ne tiesiog mechaniðkaiuþduotis atliekanèius, bet kurian-èius jaunus aktorius. Ið tikrøjø, pa-galiau pasirodë pakankamai tvirtaisuræstas ir darnus aktoriø ansam-blis. Vis dëlto, kaip minëjau, spek-taklis neturi konkreèios idëjos ir gy-vuoja labai abstrakèiame, mistikosir nuojautø pripildytame Bradbu-ry’o fantastiniø apsakymø pasau-lyje. „Meteo“ veikiau yra teatropriemonëmis kuriamas meditaty-vus reginys, kûrybinë aktoriø treni-

ruotë ar Bradbury’o kûrybos inspi-ruotas þaidimo su materija eskizas.

Ant realybës ribos balansuojan-èiai atmosferai atsiskleisti labai pa-deda Ðarûno Datenio muzikiniaiar, veikiau, garsiniai intarpai, su-tirðtinantys paslaptingà neþemiðkàatmosferà. Jo balsas kartkartëmissklinda lyg ið radijo imtuvo, o galðiaip garsiakalbio, atrodo, kad gir-di kosmose pasiklydusá astronau-tà, bandantá susisiekti radijo ban-gomis. Þiemos etiudo fone lyg iðsenos muzikinës dëþutës pasigirstatrûkinëjanti „Tylios nakties“ melo-dija.

Prie belaikës, beorës ir begalinësvisatos erdvës pojûèio prisidedaImanto Preco ir Juliaus Stankevi-èiaus kurtas apðvietimas – nors vi-sà spektaklá dominuoja prieblan-da, atskirose scenose iðryðkinamasðviesos ir tamsos kontrastas. Etiu-duose pagal metø laikus ðviesos nu-kreipiamos á metalines konstrukci-jas – ðaltesnis apðvietimas bûdingasþiemos ir rudens scenoms, ryðkes-nis dominuoja vaizduojant vasaràir pavasará.

Spektaklio dailininkë Julija Sku-ratova sukûrë konceptualø sceno-vaizdá, nurodantá skirtingas abst-

rakèiø veikëjø veiklos sritis, kartuir skirtingus metø laikø bruoþus.Metø ciklas, parodomas per ketu-ris etiudus, jungia visus skirtingømirèiø scenarijus ir mokslo ðakas.Aktoriai veikia sulûþusiø buities irtechnikos prietaisø árëmintoje erd-vëje – vertikalaus staèiakampio for-mos metalo konstrukcijose (lëliøir dekoracijø konstruktorius Mar-tynas Lukoðius), kur susiduriagamtos stichijos ir mokslo iðradi-mø materija. Sovietiniø laikø ðal-dytuvo dalys reiðkia þiemà ir snie-gà, viryklës liekanos simbolizuojavasarà ir ugná, þemë siejama su pa-vasariu, lëktuvo propeleris, plasti-kiniø maiðeliø draiskanos, neap-èiuopiama vëjo stichija nurodo árudená. Aktoriø vaidybos aikðtelesárëminanti technika yra susidëvë-jusi, atrodo, kad toje belaikëje erd-vëje aktoriai praleido neþinia kieklaiko, kol tapo nebyliomis figûro-mis, gyvenanèiomis per lëles.

Spektaklis apsuka keturiø metølaikø ciklà, jame svarstomos gam-tos ir þmogaus, gamtos ir mokslo,kultûros ir gamtos susikirtimo pro-blemos, taèiau jø laukas toks platusir kalba tokia abstrakti, kad nepa-vyksta apèiuopti vienos konkreèiosminties, o tai griauna tvirtesnæ spek-taklio koncepcijà. Erzina lengvainuspëjama spektaklio eiga, nes re-þisierë paèioje pradþioje aiðkiai, netkiek prikiðamai deklaruoja savo tai-sykles.

Þinant dabartiná teatro „Lëlë“kontekstà, didþiausiu Annos Iva-novos-Braðinskajos indëliu tenkalaikyti darbà su aktoriais. Dþiugu,kad pagaliau galime matyti pasi-ruoðusius ir norinèius dirbti jau-nus menininkus. Graþu, kad „Lë-lë“ tæsia spektakliø suaugusiemskûrimo tradicijà ir þengia kokybëslink, taèiau spektaklá galima vertin-ti tik kaip kûrybiniø dirbtuviø re-zultatà.

Milda Brukðtutë

Be reikalo jaudinausi dël „NoTheatre“ judëjimo nariø sveikatos. Pobandymo ásigyventi á fluxistø ritmà,„Kovos klubo“ veikëjø gyvenimo bû-do ið esmës mëgdþioti nemëginta. Galjaunatviðkas maksimalizmas iðblëso,o gal tiesiog vienas – neigimo – eta-pas baigësi anksèiau, nei buvo ágy-vendinta visa trilogija. Tad gimë neKovos klubas, o Kovos spektaklis,kurá buvo galima stebëti saugiainuobodþiaujant ant stacionariøJaunimo teatro këdþiø.

Vis dëlto „No Theatre“ neigimogalia iðliko. Nustojus neigti teatràimtasi griauti paèià Chucko Palah-niuko vystomà destrukcijos, kaip ið-silaisvinimo, idëjà. Jau vien sceno-vaizdis (Marta Vosyliûtë), ðvytintisvien tik juoda ir balta spalvomis,byloja apie tam tikrà tvarkingo irdestruktyvaus gyvenimo skirtumømenkumà. Juk abi ðios spalvos daþ-nai net nelaikomos spalvomis. Èia –tiek vienur, tiek kitur – ta pati tuð-tuma, be jokiø aliuzijø á iðsilaisvini-mà, tiesiog vienas arba kitas kraðtu-tinumas.

Ði keturias valandas trunkantipilkuma ávilkta á gana ádomià for-mà. Pavadinèiau jà veiksminës ani-macijos stilistika. Èia vyrauja nenu-trûkstama veiksmo tëkmë su „CartoonNetwork“ kanalui bûdingu tempu irþodþiø lavina, tipizuotais veikëjaisir galimybe susivokti nuo bet ku-

rios vietos (visuma neturi jokiosreikðmës). Spektaklis nepaliovë pri-minti ne to paties pavadinimo Da-vido Fincherio filmo (lyginant supastaruoju prasidëtø nuoboduspanaðumø ir skirtumø vardijimas)ar kovos scenø nevengianèio ðiø-metëje „Scanoramoje“ pristatytoJacques’o Audiard’o „Kaulai ir rû-dys“, o Chucko Russellio „Kau-kës“, tiksliau, animacinio-serijinioðio filmo varianto.

Asociacija su pastaruoju kilo ne-atsitiktinai. Pagrindinio herojaus –pasakotojo (Ainis Storpirðtis) al-ter ego Taileris (Dovydas Stonèius)pasirodo su lygiai tokios pat ryð-kios salotinës spalvos kelnëmis. Oir elgiasi jis labiau kaip tiesiog links-mas, kietas vyrukas, o ne kaip Palah-niuko knygoje vaizduojama paslap-tinga, destrukcijos idëjai atstovaujantiasmenybë. Dovydo Stonèiaus Tai-leris pasiþymi labiau fizine nei psi-chologine jëga. Jis ramesnis uþ Ai-nio Storpirðèio Dþo, bet panaðu,kad vien todël, jog turi maþiau sme-genø. Tai galioja ir visiems likusiemsveikëjams, iðskyrus nebent Marlà(Elzë Gudavièiûtë).

Taèiau reiktø pabrëþti, kad vidi-nës veikëjø bûsenos spektaklyje irnëra akcentuojamos. Visa energi-ja koncentruojama á jau minëtà ne-nutrûkstamà veiksmà, taigi ne tieká vidø, kiek á iðoræ. Lyg pritaikantkûriná ðiandienai, butaforiniø pan-kø laikui, kai matome juos ne pur-

vinus ir atsipalaidavusius, o su ið-plautomis, kruopðèiai iðkeltomisskiauterëmis. Tarytum ðiandienneámanoma net ir nuoðirdi kova supaèiu savimi. Deja, negaliu garantuo-ti, kad toks ir buvo reþisieriaus VidoBareikio sprendimas. Galimas daik-tas, kad tai ne tiek koncepcija, kiekbandymo perkelti á scenà beveik ne-kupiûruotà romanà padarinys.

Didþiausia spektaklio apkrovakrenta ant Ainio Storpirðèio peèiø.Jis – ne tik istorijos pasakotojas,bet ir pagrindinis jos veikëjas. Tadjei kartais ir baigiasi jo monologøtirada, ið scenos pabëgti nepavyks-ta. Ádomu tai, kad jam vieninteliamèia suteikta galimybë kalbëti natû-raliu balsu (iðskyrus kelias scenas,kai tenka apsimesti kuo kitu). Kitiveikëjai (atmetus masuotæ, jø èiane tiek ir daug – Taileris I, TailerisII (Vainius Sodeika) bei Marla) –vienaplaniai tipai, kalbantys pakeis-tu balso tembru. Ne tik scenografi-jos, bet ir personaþø spalvø atsisa-kyta. Ðioje situacijoje stebina aktorësElzës Gudavièiûtës energija. Norsjos vaidmuo ir supaprastintas ikipakvaiðusios pasileidëlës tipo, be-je, tarytum perkeliant já tiesiai iðD. Fincherio filmo, ji ypaè prikaus-to dëmesá ir geba praskaidrinti daþ-nai prailgstantá veiksmà.

Ðalia to – daug ádomiø reþisûri-niø sprendimø. Ypaè stipri atrodospektaklio (salëje) pradþia. Èia sa-vitai atskleidþiami kasdienio atbu-

kusiø þmoniø gyvenimo momentai.Besisukant Jono Tertelio videopro-jekcijai, su ryðkiais, hipnotizuojan-èiais vaizdais, Dþo, tarytum reklamo-je, tolygiai raminanèiai pasakojaapie tvarkingà ir graþø savo gyveni-mà. Tuo tarpu jo bendradarbis (Si-monas Storpirðtis) sëdi sustingu-sia ðypsena biuro këdëje. Galimaþavëtis ir daugybe kitø scenø beisprendimø, tik tiek, kad visa tai at-rodo pabira, nesujungta á viena. Pa-vyzdþiui, Antano Ðurnos durinin-kas porà kartø pasirodæs tiesiogiðnyko. Taip ir liko neaiðku nei ko-dël jis buvo, nei kodël jo nebëra.Gal ir galima iðgalvoti kokià norsðio vaidmens interpretacijà, bet ji visvien bûtø pritempta. Kaip spektak-lio pradþioje ir pabaigoje teko persi-kelti á salæ ir á laukà, taip tenka per-

siorientuoti ir kiekvienoje scenoje,gaudyti vienà veiksmà po kito.

Pradþia ir pabaiga – viskà árëmi-nanèios scenos teatro kiemelyje.Èia sukrautos visos emocijos, lygjos bûtø atsiskyrusios nuo veiksmoir pabëgusios ið salës laukan. Dû-mai pro pravirus langus, krentan-èios dëþës bei manifestai ir energin-gi, nebeanimuoti aktoriø ðûksmai.O paèioje pabaigoje, „Kovos klu-bo“ masuotei pasiskirsèius tarp þiû-rovø ir skanduojant: „Viskas vyks-ta pagal planà“, „Mes sugriausimcivilizacijà, kad galëtume sukurti ge-resná pasaulá“, apima net pavydasaktoriams. Turbût visa ta energijabei vyriðka jëga scenoje visà laikàbuvo, tiesiog – nesiekë þiûrovø sa-lës ar bent jau manosios, keturio-liktos eilës.

Esamojo laiko kova„No Theatre“ persikëlë á Jaunimo teatrà

„Kovos klubas“

Indrë Liutkevièiûtë spektaklyje „Meteo“ N U O T R A U K A I Ð „ L Ë L Ë S “ T E A T R O A R C H Y V O

S . S I R U T A V I È I A U S N U O T R .


T a r p d i s c i p l i n ø

Visus lankomumo rekordus sumu-ðusi prancûzø ir lietuviø ðiuolaikiniomeno paroda „Prestiþas: ðiø dienøfantasmagorija“ Klaipëdos kultûrøkomunikacijø centre ir praëjusmënesiui po atidarymo nestokojaþiûrovø. Jie ateina pasiþiûrëti Pier-re’o Bismutho, Wilfrido Almendros,Danielio Bureno ir Claire Fontainekûriniø. Lietuvos „svajoniø koman-dai“ atstovauja Þilvinas Kempinas,Deimantas Narkevièius, ÐarûnasSauka, Kristina Inèiûraitë, JuozasLaivys, Jonas Mekas, Svajonë irPaulius Stanikai. Igno Kazakevi-èiaus (LT), Vido Poðkaus (LT) irJulijos Èistiakovos (FR) kuruojamoprojekto prestiþà savo apsilankymukilstelëjo pasaulinio garso menokuratorius ir filosofas NicolasBourriaud. Dabarties meno tenden-cijas apibrëþianèiø sàvokø „Reliaci-në estetika“, „Postprodukcija“,„Altermodernas“ autorius paraðëesë parodos katalogui.

Iðlydëdami sveèià á Palangos orouostà menotyrininkas Ignas Kaza-kevièius, dailës kritikë Laima Krei-vytë ir ðio raðinio autorius já pakal-bino. N. Bourriaud maloniai leidosi ápaðnekesá.

Tapti, o ne bûti

Mindaugas Klusas: Esate ðiuolai-kiná menà apibûdinanèiø sàvokøautorius, kûrëjas. Kas sieja jûsøknygas „Reliacinë estetika“ (1998),„Postprodukcija“ (2001), „The Ra-dicant“ (2009), manifestà „Alter-modern“?

Ignas Kazakevièius: Ir kuri defi-nicija jums svarbiausia?

Nicolas Bourriaud: Mano knygospapildo viena kità. Jose á tuos pa-èius dalykus þvelgiu ið trijø skirtin-gø taðkø. Lyg stumtelëjus vaizdokamerà, objektas lieka tas pats, ta-èiau iðryðkëja nauji dalykai. Pirmo-se dviejose knygose minimi daugiaumaþiau tie patys kûrëjai: RirkritasTiravanija, Pierre’as Huyghe, Phi-lippe’as Parreno, Felixas Gonzale-zas-Torresas, Vanessa Beecroft,Gabrielis Orozco, Maurizio Catte-lanas. Ádomaus menininko kûrybayra dosni visokeriopiems tyrinëji-mams. Jos neávardysi vienu þodþiu,sakiniu, pastraipa. Prieðingu atve-ju ji taptø labai skurdi. Pagal tai ga-lima vertinti ir menininko kûrybinæpraktikà. Jei jis sugeba iðkelti vosvienà idëjà – nëra gerai.

Tikras menas prieðinasi inter-pretacijai. Todël gali kada panorë-jæs gráþti prie kûrinio ir „iðtraukti“naujø minèiø, rasti galimybiø. Kny-goje „The Radicant“ irgi kalbu apietuos paèius menininkus. Tiesà sa-kant, jie visuomet akiratyje, nes taimano kartos þmonës.

Taèiau dar neatsakiau á jûsø klau-simà. Kitas aspektas, siejantis kny-gas – globalus màstymas. Tai kil-

mës (origins) ir priklausomybës (be-longing) sampratø kritika. Knyga„The Radicant“ grindþiama „taps-mo“, o ne „buvimo“ dialektika. Dina-mika, o ne statika. Bûdvardis radicantapibûdina augalà, kuris iðleidþia ûg-lius, naujas ðaknis. Tai þodþio „ra-dikalus“, reiðkianèio ryðá su ðakni-mis, gráþimà prie jø, prieðybë.Nekenèiu radikalumo. Ir visi manodarbai nukreipti prieð radikalizmà,kurá pasitelkæs XX ðimtmetis savaipsprendë problemas. Radikalizmàsubrandino XX amþiaus pradþiosestetiniai ir politiniai manifestai.Toks màstymas jau parodë savo ri-botumà ir þiaurumà. Tad paskyriausavo kûrybà kitokiam màstymui. Va-dinu já radicant – kai esi ne riboja-mas savø ðaknø, o iðaugi jas. Jei áreliacinæ estetikà þvelgsite ðiuo po-þiûriu, pamatysite, kad meno kûri-nio esmë yra ne pats objektas, oprocesas, vykstantis tarp subjektoir objekto. Knygoje „Postproduk-cija“ rëmiausi ta paèia idëja. Ne-ámanoma sukurti visiðkai naujo da-lyko, nepasitelkus ko nors iðpraeities. Tad mano pasaulyje þmo-gus niekada nebûna vieniðas. (Juo-kiasi.)

Atokiau nuo masiðkumo

M. K.: Kaþkuriame interviu tei-gëte, kad menininkas jau „nebeku-ria“. Jis tik pertvarko, reorganizuojanaudodamasis kultûros instrumen-tais („Culture is the box of tools“).Ar ðitaip jis nepraranda individua-lumo?

N. B.: Ne, jis netenka savybiø, ku-rias paprastai priskiriame meninin-kui, laikydami já aukðtesne, iðskirtinebûtybe. Savo filosofinëje sistemojeindividualumà priskiriu ir meninin-kui, ir þiûrovui. Tai toli graþu nëratik menininkui bûdinga savybë. Jûsirgi – individualybë. Ir stebëdamasmeno kûriná savo individualumoneprarandate. Kûrinys jo negali uþ-gniauþti, eliminuoti. Prieðprieðatarp atviros struktûros, á kurià esuátrauktas, ir uþdaros, pavyzdþiui,naciø ar socrealistinio meno, ir yrareliacinës estetikos objektas.

I. K.: Ar jûsø pagrindinës sàvo-kos – „altermodernas“, reliacinëestetika – vis dar aktualios?

N. B.: Taip. Pavyzdþiui, apie „al-termodernà“ dabar ypaè gyvaidiskutuojama Lotynø Amerikoje.Mat ten smarkiai sukritikavau po-kolonijinæ sàmonæ, kuri, mano ma-nymu, yra absoliuti minties stagna-cija.

I. K.: O meno centruose – Lon-done, Niujorke?

N. B.: Manau, nebeliko jokiø cen-trø. Yra tik prekybos centrai: Niu-jorkas, Londonas. Arba Berlynas,kuriame „prekiaujama“ pigesnë-mis dirbtuvëmis.

M. K.: Iðeitø, kad periferijojedirbantys menininkai dabar gali

pagrástai sakyti esantys centre.N. B.: Þinoma. Periferija tapo

centru. Individuali (vartoja Giles’ioDeleuze’o sàvokà „minoritorian“, –M. K.) formø ir prasmiø kûrybaman kur kas svarbesnë nei masinëgamyba. Mane domina visa, kas ið-vengia masinës logikos gniauþtø.Menas yra prieðprieða masiðkumui.Norëdamas kurti vienetines verty-bes, turi laikytis atokiau nuo masi-nio gaminimo maðinos. Taigi geo-grafinë vieta neturi reikðmës. Galigyventi Kvala Lumpûre, Klaipëdo-je ar kitur ir tuo pat metu bûti tin-klo centre. Ðios aplinkybës gananaujos. Jos susidarë 10-ojo deðimt-meèio pabaigoje, atsiradus inter-netui. Dabar galima kurti naujustinklus, kurie ið tiesø neturi cen-tro. Tai kitoks màstymas. Ðtai ko-dël nëra centrø. Baigta.

Socialiniai dizaineriai

Laima Kreivytë: Dabar kuratoriaipatys kuria menà, o menininkai ku-ruoja parodas...

N. B.: Taip, taèiau ir batsiuvys galigaminti nuostabius patiekalus, bû-ti geras virëjas. Kita vertus, jis irliks batsiuvys. Tas pats pasakytinaapie kuratorius ir menininkus. Mannerûpi, kas kuruoja parodà. Svar-biausia, kad ji bûtø gera, ádomi,provokuotø.

L. K.: Tad kokia ðiandien kura-toriaus misija? Juk jis kuria naujàþiûrovo ir meno santyká.

N. B.: Braiþas gali skirtis. Taèiaulabiausiai man nepatinka á kurato-rystës vardà besitaikanèios tam tik-

ros veiklos, kurios atsirado 10-aja-me deðimtmetyje. Kai „kuratorius“tik derina renginiø tvarkaraðtá. Ojuk ðiame darbe ypaè svarbu màsty-ti, kà ir kur darai.

I. K.: Ar mums dar reikalingi ku-ratoriai ir menininkai po ðiømetësBerlyno bienalës? Èia jie tapo, sa-kyèiau, socialiniais dizaineriais. Ap-link vien tik akcijos, judëjimai, opo-zicija...

N. B.: Nevykau á tà bienalæ, pro-jektas man pasirodë neádomus.Esu ásitikinæs ðtai kuo: jei menà pa-versi aktyvizmu, jis praras politið-kumà. Bûsi tik blogas aktyvistas irblogas menininkas. Ðtai kur bëda.Jei menas nori daryti átakà, jis turibûti atskirtas nuo etikos ir politi-kos. Tik taip jis gali turëti etiná irpolitiná poveiká. Ði takoskyra labaisvarbi. Tas prakeiktas menininko-aktyvisto hibridas iðlenda vis daþ-niau. Net norisi paklausti tø þmo-niø: „Gal tapkite tikrais aktyvistaisir padarykite kà nors visuomenëslabui?“ Bûtø daugiau naudos neistaipantis parodoje.

Takoskyra

L. K.: Ar ðis skirtumas tarp akty-vizmo ir meno praktikos galëtø bû-ti atsakymas meno istorikei ClaireBishop, kuri teigë, kad knygoje„Reliacinë estetika“ neatsiþvelgta áantagonizmà vieðojoje erdvëje?

N. B.: Bishop tekste, atrodytø, sà-moningai kuriama sumaiðtis. Ji pai-nioja gana skirtingas koncepcijas.Gretinti „reliatyvumà“ (relational)ir „bendradarbiavimà“ (participa-

tion) yra absurdiðka. Bendradarbia-vimo sàvoka atsirado 7-ajame deðimt-metyje. Gal ji to neþino. (Juokiasi.)Taip, tai sena strategija, prisiminki-te Allanà Caprow ir kitus... „Ben-dradarbiavimas“ yra viena ið dau-gelio meniniø praktikø, taèiau toligraþu ne svarbiausia. Vis dëlto„bendradarbiavimo“ negalima pri-lyginti paprasèiausiam „dalyvavi-mui“. Ji raðo, kad gana sunku api-brëþti reliacinës estetikos menininkøkûrinius. Taèiau bûtent tai mane la-biausiai domina. O nugludintaikoncepcijai iðties neteikiu reikðmës.Ðtai jums akivaizdi takoskyra tarpkonservatyvaus ir atviro, naujovë-mis grindþiamo màstymo. Taip,mûsø nuomonës gerokai skiriasi.Veikiausiai dël oponentës politinioir estetinio konservatyvumo.

L. K.: Man taip pat susidarë áspû-dis, kad ji stengiasi politizuoti re-liacinæ estetikà.

N. B.: Jûs teisi. Dar pridursiu, kadnesidomiu menininkais, kurian-èiais tiesmukus „praneðimus“. Tuojau pasirûpino pirmtakai...

L. K.: Claire Bishop raðë, kad re-liacinës estetikos tikslas – sukurtibendruomenæ. Taèiau juk neáma-noma to pasiekti tiesiog atëjus á ga-lerijà bendrø pietø ar pan.

N. B.: Bet juk tai akivaizdu? Taibent kritika, oho! Ðiaip ar taip, „Re-liacinëje estetikoje“ kalbëdamasapie Gonzalezà-Torresà ar Huyg-he neturëjau omeny bendruome-niø kûrimo. Minëtos „pakraipos“menininkai to nesiekia, nors, pa-vyzdþiui, Tiravanijai ði etiketë daþ-nai klijuojama. Kaþkoks nesusipra-timas, voilâ. Manau, jam nusiðvilptant bendruomeniø kûrimo.

L. K.: Ar svarbu palaikyti gerussantykius su menininku? Ar taipneburiama sava grupuotë, nerek-lamuojami jos nariai?

N. B.: Niekada to nedariau. Na,nebent savo karjeros pradþioje, ne-pamenu. Kai Bishop „atrado“ ðiasidëjas, jos jau gyvavo deðimtá metø.Pirmuosius tekstus, gvildenanèiusreliacinës estetikos idëjà, paraðiau1995 metais. O kai savo knygà raðëji, aplinkybës buvo neatpaþástamaipasikeitusios. Matyt, ji per daugskubëjo pavëluoti. (Juokiasi.)

Ekonominës mutacijos

M. K.: Viename interviu teigëte:„Komercija, rinka menui yra kurkas svarbesnës metaforos, nei esa-me linkæ manyti.“ Koks meno ir ko-mercijos santykis?

I. K.: Menas ir komercija kuriaprestiþà! Pinigai moko gero sko-nio.

N. B.: Arba geras skonis mokodaryti pinigus. Norëèiau papildytiatsakymà á jûsø klausimà, kas siejamano knygas. Tai – ekonominiø

Mano pasaulyje þmogus niekadanëra vieniðasPokalbis su Nicolas Bourriaud

N U K E L T A Á 5 P S L .

Nicolas Bourriaud


K i n a s

mutacijø, kurios iðryðkëjo 10-ojodeðimtmeèio pradþioje, tyrimas.Pirma, 1991-aisiais atsiranda inter-netas. Antra – 1989 metais griûvaBerlyno siena. Ðie veiksniai man at-rodo gerokai susijæ. Galima sakyti,kad tyrinëju tø ávykiø pasekmesðiuolaikiniam menui. Knygoje „Re-liacinë estetika“ kalbama apie tai,kaip internetas atveria naujas me-ninio màstymo galimybes; kaip kû-rëjai gali pasinaudoti tinklo idëja;kaip jis keièia menines praktikas.Ne pats internetas kaip priemonë,o jo sukuriamos màstymo formos.„Postprodukcijoje“ kalbu apie tàpatá fenomenà, tik ið kitos perspek-tyvos. Ten gvildenama grandininiometodo (chaining) idëja: grandini-në struktûra ir perdirbimas (recyc-ling), kuris yra suþmoginimo (cus-tomization) pagrindas ir naujosekonomikos iðtakos. Per pastaruo-

sius dvideðimt metø ðie pokyèiaitampa vis svarbesni: áasmeninti tai,kas gaminama masiðkai. Pirmosiosdvi knygos kalba apie interneto po-veiká kultûrai. Beje, ir „The Radi-cant“. Taèiau joje susitelkiama ir ákità reiðkiná, bûdingà pastarajamdvideðimtmeèiui, – globalizacijà.Kaip ji veikia kultûrà? Kokias gyve-nimo ir màstymo galimybes atve-ria? Tai esë apie mus – keliaujan-èius, judanèius ar net prievartapaliekanèius namus.

M. K.: Nomadizmo kultûra...N. B.: ...ir abu jos aspektai – blo-

gasis ir gerasis. Prievartinë emig-racija, nelegali migracija, kita ver-tus – galimybë sësti á lëktuvà ir perdienà pakeisti kultûrinæ aplinkà. Kàtai duoda? Kokià átakà tokia gyven-sena turi meno kûriniams? Ðtai dëlko man ádomu tai tyrinëti.

Keista knyga

M. K.: Minëjote: „Kai keliu klau-simus – raðau knygas, o kai turiu

A T K E L T A I Ð 4 P S L .atsakymus – rengiu parodas.“ Arðiuo metu raðote kokià nors knygà?

N. B.: Taip, bet, Dieve, ji milþinið-ka. Nesu tikras, ar pavyks uþbaigt.Gal jau bus paskutinë mano kny-ga. (Juokiasi.) Tai pirmas kartas, kaiëmiau raðyti neþinodamas, kur nu-keliausiu. Daugiau taip neturëèiauelgtis. (Juokiasi.)

I. K.: Koks jos pavadinimas?N. B.: Paprastai já þinau ið anks-

to. Taèiau ne ðákart. Keista knyga.Artëjant prie pabaigos ji tampa vislabiau filosofinë. Tai bendroji at-metimo teorija (general theory ofrejected). Mûsø smegenys – lyg di-delë ðiukðliø dëþë. Pasàmonë at-kuria vaizdinius, simptomus, prisi-minimus, kuriuos norime pamirðti.Panaðûs dalykai egzistuoja ir me-no pasaulyje. Ðiandien mane ypaèstebina, kaip menininkai savo kûri-niuose naudoja paèias kvailiausiaspopkultûros manifestacijas. Ðiojesrityje ypaè svarbûs buvo Mike’asKelley ir Paulas McCarthy. Dirbu

„Reikia 20-ties metø, kad sukurtumper vienà dienà“, – iðgirdau vienojekino salëje, pasibaigus filmui. Taiiðtarë þmogus, buvæs ilgà laikà ðaliakino, bet tik visai neseniai áþengæs ájá. Nors Sharono Bar-Zivo filmas„514-as kabinetas“ buvo nufilmuo-tas vos per kelias dienas, jam buvoir tiesiogine, ir perkeltine prasmeruoðtasi labai ilgai. Juosta, kurià ðásavaitgalá rodo „Scanorama“, patiksmëgstantiems kamerinius, psicho-loginius filmus, kuriuose trykðtaemocijos, o konfliktas – neiðven-giamas, nes uþprogramuotas jaupaèios situacijos. Su reþisieriumikalbëjausi apie Izraelá, kinà ir jopirmàjá – tikëkimës, ne paskutiná –filmà.

„514-as kabinetas“ – Jûsø debiuti-nis filmas. Vis dëlto susidaro áspû-dis, kad tai brandus kûrinys. KoksJûsø kelias á kinà ir kas ákvëpëfilmà?

Man keturiasdeðimt penkeri.Esu ásitikinæs, kad filmà paveikëmano amþius. Sulaukus tiek metø,gyvenimas ima atrodyti labiau har-moningas. Be to, bûdamas tokioamþiaus nebebijai sakyti to, kà iðtiesø galvoji. Kinas visada buvo ma-no tikroji meilë. Dirbau aktoriumiIzraelio Nacionaliniame teatre,scenaristu televizijoje ir reklaminiøskelbimø kûrëju reklamos versle.Visuomet mëgau literatûrà, foto-grafijà, muzikà, politikà ir filosofijà –visa tai, vëliau supratau, gali sueitikine. Todël taip ilgai ir uþtrukau,kol sukûriau savo pirmàjá filmà. Da-bar jauèiuosi lyg bûèiau gráþæs na-mo po ilgos kelionës. Tai nuosta-bus jausmas.

Ilgà laikà Izraelio kinas buvo terraincognita, taèiau paskutinius deðimt

metø vis daþniau susiduriame sufilmais, kurie iðlieka atmintyje. Pa-vyzdþiui, „Orkestro vizitas“ (2007),„Plaèiai atmerktos akys“ (2009),„Pastaba paraðtëje“ (2011). Ádomu,kokios ðio reiðkinio prieþastys?

Keli dalykai, ávykæ tuo paèiu me-tu, ið esmës pakeitë situacijà Izrae-lio kine. Pagal naujà Izraelio filmøástatymà, priimtà 2001 metais, nau-dojant filmø fondus, reguliariai ski-riama pinigø Izraelio kino pramonei.Be to, uþaugo nauja kino reþisieriøkarta. Ir svarbiausia – nebeliko jo-kiø tabu. Gali kurti filmà bet kuriageidþiama tema. Izraelis – ðalis, kurdaug skirtingø konfliktø. Iðlaikyda-mi teisingà poþiûrá, visuomet turë-sime puikiø istorijø.

Izraelis paskelbë nepriklausomybæprieð beveik ðeðiasdeðimt penkeriusmetus. Visi ðie metai paþymëtinesibaigianèiø karø. Pastaruojumetu Izraelyje atsirado naujo pobû-dþio kinas („Valsas su Baðiru“(2008), „Libanas“ (2009), „514-askabinetas“ (2012), reflektuojantiskareiviø, iðgyvenusiø karo baisumus,patirtá. Kà manote apie toká kinà irkaip jis sutinkamas Izraelyje?

Izraelis daug metø tylëjo apie sa-vo karus. Ir man, ir „Valso su Baði-ru“ bei „Libano“ reþisieriams AriFolmanui bei Samueliui Maozuidabar 45–50 metø. Esame pirmojikarta, besistengianti kalbëti apietragiðkus padarinius, kuriuos su-këlë nesibaigiantys karai Izraelyjeir kurie paveikë ne tik mûsø prie-ðus, bet ir mus, Izraelio gyvento-jus. Þvelgiame á problemos vidø irbandome tirti save.

Ne paslaptis, jog daug kareiviø,baigæ trejø metø tarnybà Izraelioginkluotosiose pajëgose, vyksta á

Indijà ar kitas pigias pietryèiø Azijosvalstybes, kur vartoja narkotikus,be saiko geria ir pan. Atrodo, taipjie bando iðsigydyti traumà, kuriàgavo tarnyboje. Kà Jûs apie taimanote?

Ðá kelià jauni þmonës renkasi no-rëdami iðtrûkti ið realybës. Uþuotbuvæ dràsûs ir pasistengæ pakeistirealybæ, jie nuo jos sprunka. Deja,didþioji jø dalis tai darys visà gyve-nimà.

Pakalbëkime apie Jûsø filmà. Jisgana klaustrofobiðkas. Jei geraipamenu, tëra kelios scenos, kaikamera þvelgia á laukà, á iðoræ.Daþniausiai ji stebi veikëjus uþda-roje aplinkoje. Kodël pasirinkotebûtent toká kelià?

Gyvenimas Izraelyje – kupinasnuolatinës átampos ir streso. No-rëjau suteikti ðiems pojûèiams ki-nematografinæ iðraiðkà.

Taip pat pastebëjau, kad kamerosjudesiai yra svarbûs mintims, kuriasbando perteikti filmas. Tai primena„Dogmos ’95“ stiliø. Rodos, techni-në filmo dalis ne maþiau svarbi

uþ jo turiná. Ar sutinkate?Taip! Kamera yra tarytum liudi-

ninkë. Ji visada labai arti veikëjø.Jie neturi kur pabëgti ar pasislëpti.Negali likti nepastebëti. Suteikiuþiûrovams intymaus þvilgsnio á mus,izraelieèius, galimybæ. Paþodþiui.

Yra toks anekdotas apie þydø re-patriantus. Maskvos oro uostedidelë þydø ðeima laukia skrydþio áTel Avivà. Visi, iðskyrus vienà senu-èiukà, laimingi. Kaþkas klausiasenelio: „Kodël jûs toks liûdnas –juk gráþtate namo.“ Jis ir atsako:„Matote, vienintelis tikras þydasðioje kompanijoje esu að, ir aðnenoriu á Izraelá.“ Dabar Izraelyjegyvena apie milijonas rusakalbiø.Filmo protagonistë – repatriantë iðRytø Europos, tardanti aukðtesniorango vyrà karininkà. Kodël pasirin-kote bûtent rusakalbæ þydæ ieðkotitiesos?

Pasirinkau jà dël jos poþiûrio.Jauèiau, kad jauna rusø kilmës tar-dytoja á situacijà paþvelgs ið kitosperspektyvos. Ji – imigrantë. Ji ga-li tirti bylà ne tik turëdama kitokiusmotyvus, bet ir gerokai objektyviau.

Reikia 20-ties metø, kad sukurtumper vienà dienàPokalbis su reþisieriumi Sharonu Bar-Zivu

prie ypaè sudëtingø objektø per-dirbimo. Dar galima teigti, kad taiknyga apie prancûzø filosofà LouisAlthusserá. Atleiskite, mano paaið-kinimas stokoja tikslumo – sunkukalbëti apie dar nebaigtà knygà.

Á praeitá

L. K.: Koks ðiuolaikinio meno as-pektas jus domina dabar?

I. K.: Gal naujas ateities menoapibrëþimas?

N. B.: Ðiuo metu nieko ypaè nau-jo nepastebiu. Kadaise sukeltosbangos vis dar ritasi kranto link. Oateity?.. Ne, mano tikslas kitas –stengiuosi aptikti ir ávardyti iðkylan-èias formas. Suradæs darau áþval-gas. Pastaruosius trejetà ketvertàmetø nematau jokiø naujø formø.Bet tai netruks pasikeisti.

L. K.: O jei jums dabar tektø reng-ti parodà, kokià temà pasirinktu-mëte? Ko klaustumëte?

N. B.: Þinote, gal vis dëlto esamanaujos tendencijos. Tai menininkø

susitelkimas á praeitá. Praeitis tam-pa vis svarbesnë: archyvas, istori-niø fragmentø paieðka ir t.t. Pavyz-dþiui, mano teiginá iliustruoja S. irP. Stanikø projektas „Darbininkas,valstietë ir erelis“, atsiradæs dël1937-øjø Paryþiaus pasaulinës pa-rodos. Sakyèiau, gyvename hete-rochroniniame laike: kiekvienà aki-mirkà esame tarp dviejø laikotarpsniø. Ar matëte serialà „Din-gæ“? Geras pavyzdys – tik pasuk ra-tà ir atsidursi kitame laike. Visi ádo-miausi TV serialai paprastai bûnaparemti ðia laiko þaisme. Parodosematome, kaip menininkai naudo-ja áprastus daiktus (readymade ob-jects). Taèiau ne mëgdþiodami arsekdami Marceliu Duchamp’u.Tikslas kitas: jie rodo praeitiesfragmentus kaip tam tikrus liudiji-mus. Árodymo estetika (aesthetics ofthe proof). ðtai kas mane dabar do-mina.

P A R E N G Ë

M I N D A U G A S K L U S A S

Visi aktoriai, vaidinantys jûsø filme,tarnavo Izraelio armijoje. Bet ski-riasi jø kilmë. Ar Izraelio visuome-nëje jauèiami konfliktai ir susi-skaldymas? Ir kaip tai susijæ sufilmu?

Konflikto dël filme nagrinëja-mos temos, t.y. armijos, nëra. Betpo pavirðiumi – ir realaus gyveni-mo, ir ekrano – gali nujausti glû-dinèià átampà, kylanèià ið skirtin-gos kareiviø kilmës bei iðsilavinimo.

Koks turëtø bûti idealus „514-askabineto“ þiûrovas?

Smalsus þmogus.

Ar jau planuojate naujà filmà?Dabar raðau kriminalinës dra-

mos scenarijø. Filmo centre – kon-fliktas tarp nekilnojamo turto agen-to, siekianèio „iðvalyti“ ið senosiosTel Avivo centrinës autobusø sto-ties imigrantus ið Afrikos, ir jauno,ambicingo detektyvo, kuris noriagentà sustabdyti.

K A L B Ë J O S I

N A R I U S K A I R Y S

„514-as kabinetas“


F o t o g r a f i j a , D a i l ë

Giedrë Nalivaikaitë

Apie Remigijø Treigá raðyta ne-maþai, todël nëra lengva pasakytikà nors nauja. Juolab kad jo kûry-ba turi tam tikro stabilumo, perdaug nesikeièia. Parodà „Uþdary-ta“ pavadinèiau nedidele meninin-ko kûrybos retrospektyva, nes gale-rijoje kabo tiek klasika tapæ kûriniai,þymintys mano gimimo metus, tieknaujausi 2012 m. sukurti darbai.Þiûrovams suteikiama galimybësparèiai apþvelgti R. Treigio kûrybi-ná kelià, nuklotà subraiþytomis foto-grafijos juostomis. O menininko dar-buose akivaizdus lëtumas ir jauèiama,kad èia svarbi intuicija – kiekvienaifotografijai uþfiksuoti iðlaukiamaakimirka. Sakytume, lemiamas mo-mentas. Tik skirtumas tas, kad Trei-gys, kitaip nei Bressonas, fotogra-fuoja ne tuoj tuoj ið þiûrovo akiraèioiðlëksiantá dviratá ar stikliná vandenspavirðiø sudauþysianèias kojas. Jolemiamas momentas – apmirusiosrutinos fone uþfiksuota neapèiuo-piama gyvybë, vardu harmonija.

Treigio objektai – stabilûs, tvirtaiir kantriai stovintys ant þemës. Kan-èios kûryboje neturëtø bûti, teigiafotografas, taèiau sutinka, kad me-nininkui niekada nebûna visai ra-mu... Uþtat þiûrovui, susidûrusiamsu bet kuriuo intymiu, kasdienið-ku, netobulu, nutrintu ir subraiþy-tu R. Treigio kûriniu, bent akimir-kà pasidaro ramu. Nes Treigiokasdienybëje nëra þymiø kovos susavimi, konflikto, prieðprieðos þen-klø. Nëra ir nepasiekiamo idealo,kuris primintø kiekvieno ið mûsønetobulumà ir laikinumà. Yra tik

Trys paslaptys„Uþdaryta“ – Remigijaus Treigio paroda „Prospekto“ fotografijos galerijoje

per kraðtus besiverþianti blausi irrami rutina, iðtásusi nenusakoma-me paros laike ir egzistuojanèioje,bet tiksliø koordinaèiø neturinèio-je erdvëje. Ir, kas keisèiausia, – jinebaugina. Mano manymu, prie to-kio efekto prisideda trys Treigio kû-riniø savybës. Pavadinkime jas Trei-gio paslaptimis: (ne)paaiðkinamatrauka, (ne)esantis þmogus ir(ne)girdimas garsas.

Fotografuodamas peizaþus, anotjo paties, fotomenininkas tiesiogpajunta, kad nuo tam tikrø daiktøar objektø kaþkas sklinda. Pajuntakeistà traukà. Tà traukà ypaè sub-tiliai, nekeisdamas jos formos irpirminës jëgos, jis perkelia ir á savodarbus. Ilgesingas vaizdas fotogra-fijoje prikausto þvilgsná, hipnoti-zuoja. Þiûrovas ne tik átraukiamas,bet ir skatinamas ásiþiûrëti, medi-tuoti. Tokie darbai kaip „Krantinë“ið ciklo „Paskutinë diena Venecijo-je“ (2003–2004) ar „Uþdarytas kie-mas“ (2007) vaizduoja niekuo neypa-tingus gyvenamøjø namø fasadus.Taèiau þvilgsnis taip ir sustingsta tiesasimetriðku langø ornamentu. Fo-tografas tarsi analizuoja daiktø pa-veikumà ir jø santyká su þmogumi,kurio fizinis buvimas fotografijosefiksuojamas itin retai.

Èia ir glûdi antroji Treigio pa-slaptis – þmogus, kurio nëra. Pasakautoriaus, þmogus yra jo fotografi-jø dalyvis, nes gyvena uþ fotogra-fuojamø daiktø arba stovi ðalia kad-ro, uþ menininko taip pamëgtosplonytës juodos linijos. Klaidingabûtø teigti, kad autorius visai nefo-tografuoja þmoniø – parodoje at-skirame kampelyje eksponuojami

ankstyvieji Treigio daryti aktai. Visdëlto beasmenës nuogos figûrosneatskleidþia jokiø individualiøbruoþø. Maþyèio formato darbuo-se kartais net nematyti þmoniø vei-dø arba akcentuojama tik viena fo-tografo pasirinkta kûno dalis. Apiepatá þmogø ir jo egzistencijà Trei-gio þmoniø fotografijos kalba nedaugiau nei kadrai be þmogaus.

Menininko fotografijose galimapastebëti savotiðkas metamorfo-zes. Aktuose þmogaus kûnas tam-pa objektu, o natiurmortuose fo-tografo fiksuojami objektai kartaisatstoja þmoniø figûras. Ne tik ágau-na asociatyvias formas, bet daþniautampa gyvybës pulsavimo ðaltiniu.

Ðtai „Juodas stalas“ (2009), þvelgian-tis á mus ið sidabro bromido atspau-do, regis, ir yra tik paprastas, kasdie-niðkas stalas. Taèiau ðis tarsi kaupiabesikeièianèià ðviesà (ir bëgantá gy-venimà) subraiþytame pavirðiuje.

Treèioji paslaptis – garsas, itinsvarbus visoje autoriaus kûryboje.Ne kartà kitø autoriø pastebëtus iraptartus atspaudo ábrëþimus, tað-kus, brûkðnius ir tonavimà R. Trei-gys apibûdina kaip fotografijoságarsinimà, suteikiantá vaizdui pa-pildomos informacijos. Garso pëd-sakø gausu visoje Treigio kûrybi-nëje veikloje – net TTL (fotografaiG. Trimakas, R. Treigys, A. Lukys)grupës eksponavimà fotografas ka-

daise palygino su dþiazo muzikan-tø improvizacija – kai, þinodamastik temà, garsus (darbus) parenkiintuityviai.

Fotomenininkas viename inter-viu teigia kuriantis pasaulá pagal sa-vo sugalvotas taisykles. O að saky-èiau, kad vaizdu uþfiksuoja pasaulásu paslaptimis, tartum nieko ir ne-pridëdamas. Tik iðlaukæs lemiamomomento toms paslaptims áminti.

Paroda veikia iki lapkrièio 17 d.

„Prospekto“ fotografijos galerija

(Gedimino pr. 43, Vilnius)

Dirba antradiená–penktadiená 12–18 val.,

ðeðtadiená 12–16 val.

Remigijus Treigys. „Juodas stalas“. 2009 m.

mø elementø“ jai leido suderintiiðtikimybæ tradicijai ir impulsyvumà,smalsumà. Parodoje viskas apgal-vota iki menkiausiø smulkmenø, betekspozicijos autorë mëgina savopreciziðkumà maskuoti. Kalbëda-ma apie „grafikà metrais“ kuriaáspûdá, kad viskas atsirado labailengvai ir daug kà lëmë atsitiktinu-mas. Jeigu prisiminsime, kad tik-ram meistrui nereikia vaikðèioti sucentimetru, nes norint tiesiai pa-kabinti paveikslà jam uþtenka águ-dusios akies ir rankos, tai suprasi-me, kad tas atsitiktinumas remiasiilga patirtimi ir sunkiu darbu.

Parodos kûriniai sukurti ofortoir akvatintos technika. Ir viena, irkita pakankamai subtilios. Tokiamtemperamentingam þmogui kaipIrena jos kiek per tylios, bet daili-ninkë moka pridëti jëgos ir garsosavo atspaudams. Neprarasdamasaiko: keli spalviniai akcentai, kaikur daþo reljefas, ábrëþimas, maði-niniu zigzagu persiûta japoniðkopopieriaus aplikacija. Ðákart nau-

dotos tik trys spalvos – balta, juo-da, raudona. Irena prisipaþásta sà-moningai save ribojusi, nes spalvasmëgstanti ir daþnai pasiduodantijø gundymui.

Man Daukðaitë-Guobienë visøpirma yra knygos dailininkë, þavin-

ti erdvës pojûèiu ir gebëjimu kurtinaratyvà ið laike plëtojamo dvima-èio vaizdo. Su knyga dirbantis grafi-kas turi bûti racionalus, bet jei ra-cionalumas nustelbia improvizacijosimpulsà, rezultatas nepranoks nor-mos. Irena meistriðkai suderina ra-

Grafika metraisA T K E L T A I Ð 1 P S L .

cionalumà su improvizacijos azar-tu. Ði jos talento briauna ryðki irgrafikos centro galerijos parodoje.Ekspozicija – tarsi erdvëje iðskleis-tas knygos maketas, be teksto, vienvaizdais kuriantis pasakojimà apiegrafikos meno groþá ir magijà. Net

grynai geometrinës formos, kaipbalta ir raudona staèiakampësskiautelës kompozicijoje „Slenks-tis – vartai“, uþmezga emociná kon-taktà tarpusavyje, átraukdamos ásavo santykius þiûrovà. Juoda uo-dega kompozicijos „Skambanti ty-la“ kûnà sudarantiems baltiems at-spaudams pritaisyta ne vien dëlplastinës pusiausvyros. Ji sukuriair siuþetinæ intrigà, neleisdama bal-tajai kûrinio daliai „nuskristi“. Tie-sa, pasak parodos autorës, ji norë-tø, kad þiûrovai skaitytø kûriniøpavadinimus ir mëgintø suvokti joskûrinius sekdami mintá. Kartais tiepavadinimai pernelyg romantiðki.Taèiau net didþiausi antiromantikai,atëjæ á parodà, manau, pirmiausiavertins skoná, meistrystæ, eleganci-jà, pastebës detales ir pajus visumà,kurià vadinèiau himnu grafikai.

Paroda veikia iki lapkrièio 24 d.

Galerija „Kairë–deðinë“ (Latako g. 3, Vilnius)

Dirba antradiená–penktadiená 11–18 val.,

ðeðtadiená 11–15 val.

V . I L È I U K O N U O T R .Irena Daukðaitë-Guobienë. „Slenkstis – vartai“ (fragmentas). 2012 m.


D a i l ë

Agnë Naruðytë

Erikos Grigoravièienës knyga„Vaizdinis posûkis: vaizdai – þodþiai –kûnai – þvilgsniai“ ant mano darbostalo (ir ant virtuvës, ir ant grindøprie lovos – ant visø parankiø pa-virðiø) guli jau senokai, ir ðtai tikdabar susiruoðiau apie jà paraðyti.„Susiruoðiau“ – netinkamas þodis,mat jis nevalingai iðreiðkia atidëlio-jimà, nenorà raðyti. Ðiuo atveju taipnëra. Norëjau, labai norëjau... Taikodël taip ilgai, bemaþ metus, ði kny-ga laukë recenzijos? Prieþastis glûdijoje paèioje – uþtruko, kol perskai-èiau. Knyga tirðta turinio, sudëtingøidëjø ir teiginiø, paraðyta sklandþia,argumentuota, bet kondensuotamokslo kalba, tad jà reikia skaitytilëtai, gilinantis á kiekvienà sakiná,nes, jo reikðmæ praleidus, pavirðu-tiniðkai supratus, praþiopsojus,mintis pasiklys. Taèiau yra ir dar vie-na prieþastis, kodël atsiliepimà ra-ðau tik dabar: tà knygà intensyviainaudoju, jos naudingumà per tuosmetus tikrinau ruoðdamasi paskai-toms, raðydama mokslinius ir ne-mokslinius tekstus, tyrinëdama vaiz-dus. Taigi raðau ne tik apie tai, kà ðiknyga sako, bet ir – kà ji daro.

Knygos objektas – vizualioji kul-tûra ir vizualumo studijos – yra dargana naujas Lietuvoje, dar neper-imtas, netapæs studijø programo-mis ir mokslo veikalais. Nepaisantjau visuotinai konstatuoto (ir daþ-nai peikiamo) kultûros vaizdinioposûkio, tik retkarèiais pavieniai is-torijos, socialiniø reiðkiniø, psicho-logijos tyrinëtojai þvilgteli á vaizdus,bet tik kaip á jiems reikalingà infor-macijà pateikianèius ðaltinius, o nejø objektà keièianèius „veikëjus“.Vaizdø tyrinëjimams, kaip knygojeparodë jos autorë, tebevadovaujadailëtyra, kuriai vaizdas tradiciðkaireiðkë meno kûriná. Tad Lietuvojetebegalioja vaizdø hierarchija, norsir ji po truputá ýra, pirmiausia ási-leisdama fotografijà, paskui – viso-kias etiketes, reklaminius ávaizdþius,plakatus ir t. t. Vaizdas, atpalaiduo-tas nuo pareigos bûti ðedevru ir ge-nialaus kûrëjo jausmø, minèiø, po-reikiø iðraiðka, skaitomas kaiptekstas. Taèiau beveik visai nesigili-nama á vaizdo galias ir patá vizualu-mo fenomenà. Ir nors Lietuvoje,stengiantis perðokti sovietmeèiu at-sivërusià þiniø prarajà, jau dvide-ðimt metø verèiami reikðmingi so-cialiniø ir humanitariniø moksløveikalai, kiek man þinoma, dar ne-iðversta në viena grynai vizualumostudijoms skirta knyga. Kokia to-kio abejingumo prieþastis? Neþi-nau. Á ðá klausimà nemëgina atsa-kyti ir Grigoravièienë. Gal tai netnesvarbu. Turbût tik dabar ateinalaikas tirti vizualumà, tad reikia pa-ruoðti teorinius pamatus.

Ði knyga – tvirtas pamatas. Jà skai-

tydama vis labiau stebëjausi aprëp-to teorinio lauko ploèiu ir medþia-gos gausa. Nepasigedau në vienovizualumo studijoms reikðmingoautoriaus, ðalia to, pristatyti ir maniki ðiol negirdëti vardai, ypaè – sun-kiau prieinama vokiðka literatûra.Tiesa, kartais (pavyzdþiui, BrigitosMersmann ir Martino Schulzo)man ji atrodë antrinë, ne itin sva-riai papildanti pagrindiniø teoreti-kø idëjas ir ðiek tiek uþgriozdinantiknygà, taèiau daugumai vokiðkaineskaitanèiø Lietuvos tyrinëtojø taivienintelë galimybë susipaþinti sujø tyrimais. Paþintiniu poþiûriu ðiknyga yra áspûdinga – perprasta ði-tiek skirtingø vaizdo teorijø, ávairiølaikotarpiø ir medijø atvejø tyrimøir jie apibendrinti lietuviðkai, pa-dengiant visà srities tyrimø laukà.Ðitaip Lietuvos mokslininkai ir kitivizualumui neabejingi þmonës pra-turtëja naudingomis sàvokomis:metavaizdas, vaizdatekstis, gyvasvaizdas, stiprus vaizdas, silpnasvaizdas, vaizdo galia, vaizdo esatisir t. t. Ne tik suþino, kà tos sàvokosreiðkia, bet ir kokios teorijos jomisremiasi, kaip jos taikomos atvejotyrimams. Skaitydama knygà neju-èia vël virtau studente ir, tarsi ruoð-èiausi egzaminui, skyriø pabaigojepaliktuose tuðèiuose plotuose su-siþymëjau ne tik sàvokas, bet ir su-intrigavusius teiginius, pavyzdþiui:vaizdai – „kupini átampos realiaiirealûs kûnai“ (Gottfriedas Boeh-mas), „santykis su vaizdais palieèiagiliausius, nepavaldþius kontroleiþmogaus psichikos klodus, tad jøinterpretavimas amþinai aktualusir kartu bergþdþias“ (Hansas Bel-tingas), „Vakarø þmonës geriau su-vokia greitas vaizdø sekas negu su-dëtingus, ilgos þiûrëjimo trukmësvaizdus, kuriø beveik ir neliko“ (Ja-mesas Elkinsas), „vaizdai – itin pa-togûs politiniai prieðininkai, nesjuos be jokios rizikos galima peiktilabai arðiai, taèiau galiausiai viskaslieka kaip buvæ“ (W.J.T. Mitchellas),vaizdas – „ne „iðraiðka“, o jusliðkaisuvokiamas psichinio laiko simpto-mas – vis atsinaujinanti „pirmykðèio“afekto þymë, gyva judanti fosilija arsugráþtantis vaiduoklis“ (Aby War-burgas), „paveikslai ne atvaizduojaduotus reginius, o realizuoja galimy-bæ pamatyti pasaulá, kuriam stingaaiðkaus apibrëþto vaizdo“ (Konra-das Fiedleris). Taip uþsiraðinëjantstiprëjo ásitikinimas, kad vaizdai në-

ra pasyvûs dëmesio recipientai, betturi ávairiø galiø ir kartais pade-monstruoja savo valià, keisdamimûsø mentalitetà ir kultûrà. Atro-do, kad vaizdai jau iðsilaisvino ið savokûrëjø valdþios virsdami gyvais pa-darais, atskira, sudëtinga bendruo-mene, su savo hierarchija ir sociali-niais sluoksniais, begaline jos nariøcharakteriø ir jø atliekamø funkcijøávairove. Arba, jei pasikliausimeMitchellu, images – gyviø rûðys, pictu-res – pavieniai organizmai, medijos –gyvybinës terpës.

Taèiau tai, kà èia suraðiau padri-kai – kaip ðovë á galvà, – knygoje yrasusisteminta. Dëstymo tvarkà nu-sako pavadinimo þodþiø punktyras:vaizdai – þodþiai – kûnai – þvilgsniai.Pirmiausia aptarusi átakingiausiasvaizdinio posûkio teorijas (tai, be-je, ne tik ðios, bet ir Mitchello kny-gos pavadinimas), Grigoravièienëanalizuoja tris vaizdø paþintinës galiospavyzdþius, ið kuriø man labiausiai ástri-go istorija apie tai, kaip XIX a. neu-rologas Jeanas-Martinas CharcotParyþiaus Salpetriêre ligoninëje ið-radinëjo isterijà, versdamas mote-ris vaidinti jos simptomus fotoapa-ratui. Taèiau paaiðkëjo, kad ir patifotografavimosi situacija iðprovo-kuoja „isterijai artimà bûsenà tarpeuforijos ir baimës“. Taigi fotogra-fijos, kaip árodymo, galia nuo patpradþiø tebuvo manipuliavimo áran-kis, ir dabar, kai apie tai jau pakan-kamai þinome, fotografijos nebeáti-kina tuo, kà rodo, – prieðingai, josdemaskuoja rodanèiojo uþmaèias:„Vaizdai pasirodë besà nesutramdo-mi ir paþinimo aspektu net pavojin-gi, – teigia Grigoravièienë, – nes ákû-nydami kokià nors mintá jie veikia irliudija ne tik uþ, bet ir prieð jà.“

Todël jie nuolat tramdomi þodþiais –knygoje skiriama daug dëmesio jauið anksèiau dailëtyrai paþástamøvaizdø interpretacijos metodams,taip pat – vaizdinio posûkio ákvëptiemsmeno istorijos perraðymams, atkreipu-siems dëmesá á anksèiau ignoruotasvaizdø funkcijas ir galias, vaizdo su-vokimo pokyèius lëmusià populia-riàjà kultûrà ir pramogai naudotusmokslo atradimus, taip nuosekliaipereinant prie fotografijos pervers-mo kultûroje. Tuomet aptariamosmechaninio reprodukavimo amþiu-je iðryðkëjusias problemas spren-dþianèios teorijos, kurios susiejasenàjá meno pasaulá su naujàja me-dijø tikrove, taigi apmàsto vaizdoásikûnijimus, o ið èia galima ir atsi-græþti – nagrinëti suvokëjø, kaip kû-nø, santykius su vaizdais. Taigi iðvienos – lingvistinës – vaizdø suvo-kimo pusës sklandþiai pereinama áfenomenologinæ ir psichoanalitinæ.Vienas svarbiausiø pastarosios ty-rimo objektø – þvilgsnis, kuriam skir-tø teorijø aptarimu baigiama vaiz-dinio posûkio panorama. Ratasuþsidaro – þvilgsnis, þiûrëjimo reþi-mø pokyèiai, atsirandant vis nau-jiems instrumentams ir medijoms,gràþina skaitytojà prie vizualumoapmàstymo, tik ið kitos – reginèiosubjekto – pusës. Tai grakðtus kon-

struktas. Iki ðios knygos pasirody-mo skaitytojo(s) galvoje marmalia-væs vizualumo teorijø chaosas vir-to tvarkinga visuma, tarsi ið plytøkrûvos sumûrytas pastatas su te-oriniais pamatais, reprezentacinë-mis metodø svetainëmis, seniai ával-dytø suvokimo bûdø poilsiozonomis, kûrybos þidiniais ir neþi-nomybës palëpëmis. Kiek þinau,taip puikiai ávairialypæ vizualumostudijø gausà suvaldanèio veikalonebuvo ne tik lietuviðkai.

Vis dëlto toks ambicingas uþda-vinys sukelia ir problemø skaityto-jui. Mat pats keliuose veikaluoseiðdëstytos teorijos pristatymo for-matas reikalauja labai kondensuotitekstà, á vienà pastraipà sutalpinantvisà teorijos branduolá, nepaliekantvietos teorijø analizei, lyginimui,prieðtaravimø ir sàsajø aiðkinimui.Todël ðioje knygoje lengva rasti irperprasti reikalingos teorijos esmæ,bet sunkiau ásivaizduoti vizualumostudijø minties raidà, ávertinti me-todø privalumus ir ribas.Taip pat

jamas epochø vizualumo sampratas,vizualines politinës ideologijos iðraið-kas Giedrës Jankevièiûtës studijose,na ir mano nuobodulio estetikà fo-tografijoje. Apibendrindama auto-rë daro iðvadà, kad „meno kaip me-no“ paradigma jau nebëra vienintelë,taèiau nepaisant auganèios metodøávairovës jie naudojami „siekiant at-kurti vaizdinio dirbinio kilmës epo-chà, o ne atgaivinti, „sudabartinti“atvaizdà, jame atrasti laikà“. Vis dël-to man ðioje apþvalgoje pritrûkodviejø dalykø. Pirma, Lietuvoje jauvykdomi tarpdisciplininiai tyrimai,kuriuose taip pat dalyvauja vizua-lumas (pavyzdþiui, Vytautas Mi-chelkevièius þvelgia á fotografijà iðkomunikacijø studijø perspekty-vos), – ádomu, kaip jie prapleèia pa-èiø dailëtyrininkø màstymà apie sa-vo objektà? Antra, nors aptariantdailëtyrininkø veikalus ávardijamijuos ákvëpæ Vakarø teoretikai, pa-sigendu knygos autorës vertinimo,kurioje jos sukurtos teorijø siste-mos vietoje dabar yra Lietuva.

Apie vaizdo valiàErika Grigoravièienë. Vaizdinis posûkis:

vaizdai – þodþiai – kûnai – þvilgsniai.

Vilnius, Lietuvos kultûros tyrimø institutas,

2011, 333 p., 300 egz.

autorë neatskleidþia, kà pati manoapie vaizdiná posûká, neiðaria esa-mo teorinio lauko savomis áþvalgo-mis, nors atidengia jo geologiniussluoksnius. Regis, tai pripaþásta irpati autorë, iðvadose apibendrin-dama, kad „pasakojimas priklausonuo skaitytojo“. Tarsi ji lyg JulioCortãzaras siûlytø þaisti klases, su-sikonstruojant savàjà skaitymo ver-sijà, arba – naudotis knyga kaip sis-temine enciklopedija.

Poreikis aprëpti heterogeniðkaspasaulio teorijas, matyt, trukdë il-giau uþsibûti prie lietuviðkos vizua-lumo studijø situacijos tyrimo. Juolabiau kad ir jos uþmojai, ir nuveik-ti darbai atrodo labai kukliai tarp-tautiniame kontekste – tik „vaizdi-nio posûkio poþymiai“, kaip teigiaskyriaus pavadinimas. Erika Grigo-ravièienë ið arèiau paþvelgia á keliøautoriø darbus: Odetos Þukaus-kienës taikomà Didi-Hubermanoanachroniðkos istorijos sampratà,formaliosios analizës prieigà nau-dojanèià dailëtyrà, AleksandrosAleksandravièiûtës, Aistës Paliuðy-tës, Tojanos Raèiûnaitës ir kitø at-liekamus sakraliniø vaizdo funkcijøtyrimus (kuriuos bus ákvëpæs Beltin-gas), Jolitos Mulevièiûtës rekonstruo-

Taèiau, kitaip nei Lietuvos moks-le, kur vaizdinio posûkio poþymiaiakivaizdþiai menki, mene vizualumasreflektuojamas jau seniai ir giliai. Tailiudija knygoje pristatyti Lietuvosmenininkø kûriniai – ir interpretuo-jantys (ne iliustruojantys) tekstà, irkuriantys savas teorijas. Ádomu, kadGrigoravièienë vaizdø neanalizuo-ja, në nemëgina jiems taikyti apta-riamø teorijø ar dar kaip nors pra-kalbinti. Mat jie kalba patys, ir jauseniai savo kalbëjimu pralenkæ te-oretikus màsto apie vaizdo atsira-dimo sàlygas, funkcijas ir galià. Tai-gi knygoje uþsimezga tekstø irvaizdø dialogas, kuriame vaizdai,kalbëdami savàja kalba, tyliai prie-ðinasi þodþio galiai. Ðis dviejø kal-bø dialogas leidþia skaitytojui èiapat patikrinti teorijø patikimumàir savo akimis ásitikinti, kad visastas vaizdinio posûkio sukeltas sà-myðis turi pagrindà – vaizdai ið tik-røjø nepaklûsta teiginio valiai.

P. S. Nors recenzijà jau paraðiau,þinau, kad ði knyga ir toliau gulësant mano darbo stalo bei visø kitøparankiø pavirðiø. Mat jos vis pri-reikia. Ir nors studentai skundþia-si, kad neámanoma jos nusipirkti,tikrai neskolinsiu.

Kæstutis Grigaliûnas. „Vilniaus katedros bestija“. 2007 m.


K i n a s

Cristianas Mungiu – vienas geriau-siø ðiø dienø Europos reþisieriø,scenaristas, prodiuseris. Ðiemet„Scanoramos“ programoje rodomasjo naujausias filmas „Uþ kalvø“.Kanø kino festivalyje jis pelnëapdovanojimà uþ geriausià scenari-jø ir moters vaidmená pagrindiniøfilmo aktoriø duetui. Mungiu(g. 1968) studijavo anglø literatûrà,dirbo mokytoju ir þurnalistu. 1998 m.Bukareðte baigë kino reþisûrà irpradëjo kurti dokumentinius filmus.Vaidybiniame kine jis debiutavo2002 metais. 2007 m. Kanø „Auksi-ne palmës ðakele“ buvo apdovano-tas jo filmas „4 mënesiai, 3 savai-tës ir 2 dienos“.Skaitytojø dëmesiui pateikiameinterviu su reþisieriumi, birþeláiðspausdinto lenkø savaitiniameþurnale „Polityka“, fragmentus.

„Uþ kalvø“ primena daugiasiuþetáromanà apie jaunos merginosnuþudymà staèiatikiø vienuolyne,èia ryðkus socialinis fonas. Tasnusikaltimas ið tikrøjø buvo ávykdy-tas prieð septynerius metus. Tiekmetø svarstëte, ar verta apie taikurti filmà. Kas Jus átikino?

Istorija man pasirodë pernelygsensacinga, smarkiai melodrama-tiðka. Prieð metus ið kalëjimo buvopaleista paskutinë vienuolë, apkal-tinta dalyvavusi egzorcizmuose.Bausmæ atlieka tik kunigas – buvæselektrinës darbininkas, kuriam ka-daise apsireiðkë angelas. Pasikal-bëjæs su BBC þurnaliste Tatiana Ni-culescu Bran, kuri dviejose knygoseapraðë þmogþudystës aplinkybes,uþmeèiau aká á internetà, kad pama-tyèiau þmoniø reakcijà. Supratau,kad tragedija iki ðiol þadina ekstre-malias reakcijas ir prieðina visuome-næ. Ateistai perspëja, kur gali nu-vesti nepakantumas ir prietarai.Tikintieji kaltina valstybës institu-cijas, kad neuþkirto kelio nelaimei.Supratau, kad negalima visko su-vesti á kriminaliná ávyká, nes tai susi-jæ su vertybiø sfera. Geriausias bû-das apie tai papasakoti yra abi filmoherojes jungianèios meilës tema.

Tos temos Tatianos Niculescu Branreportaþuose nebuvo?

Jos knygos tik rekonstruoja ávy-kiø eigà. Autoræ domina faktai. Jiaplankë visus dramos dalyvius, ið-klausë kiekvieno versijos. Raðytojatuos pasakojimus panaudojo kaipmedþiagà psichologinei dramai.

Kas joje svarbiausia?Bûtent tai, kaip þmonës elgiasi

su meile, kai jauèiasi bejëgiai ir ap-leisti. Kokius priima sprendimus,kai ið artimøjø nesulaukia jokiosparamos, o aplinkiniai nesugebasuteikti jiems atitinkamø patarimøar nuorodø. Kalbant paprasèiau,mane domina tikroji dviejø ásimy-lëjusiø merginø istorija ir visuome-nës reakcija á tai, kas joms atsitiko.

Bet ne kaltøjø ieðkojimas?Kaip ir knygø autorë, stengiausi

neteisti á egzorcizmus ásipainioju-siø asmenø. Nesmerkti, nors kal-tës jausmas, þinoma, viena ið svar-biausiø temø. Filme visi klysta.Taèiau kaltë – ta oficialioji – kyla iðporeikio rasti atpirkimo oþá. Ji pri-metama valdþios. Vienuolës ir ku-nigas yra atsakingi uþ herojës nu-kankinimà. Bet klausimai, kodël taibuvo ámanoma, kokie veikë mecha-nizmai, reikalauja platesnio konteks-to. Reikia ásiþiûrëti ið arèiau á maþo,skurdaus, atsilikusio rumuniðkosMoldavijos dalies kaimelio gyveni-mà. Tø slaptø, gal svarbiausiø kalti-ninkø nepamatysime niekad.

Nes kalti nepakantumas, religinistamsumas, drumsèiantys sugebëji-mà atskirti gërá ir blogá?

Klaida paþodiðkai traktuoti Baþ-nyèios mokymus. Aklo, nediskutuo-tino paklusnumo pareiga. Þinoma,kad velnias, apie kurá taip daug galipasakyti popas, neegzistuoja. Taijoks demonas, tik mûsø neþinoji-mas, abejingumas kitam þmogui.

Vienos ið merginø sprendimas liktivienuolyne kyla ið baimës atsivertinuodëmingai meilei?

Vienuoliø gyvenimo þiaurumas

remiasi tuo, kad ið meilës Dievuiliepiama merginai iðsiþadëti jaus-mø artimiausiam þmogui. Man ne-atrodo, kad Dievas bûtø toks be-ðirdis ir reikalautø ið jos ar ið kienonors kito panaðios aukos.

„4 mënesiø, 3 savaièiø ir 2 dienø“herojø sprendimus nulëmë komu-nizmo prakeiksmas. Kad naujameJûsø filme pasirinkimas neámano-mas, lemia ortodoksø Baþnyèia.Vienà represinæ sistemà pakeitëkita?

Að rodau, kaip per 50 komunis-tinio totalitarizmo metø paðlijo mo-ralinës vertybës ir iðnyko elemen-tarus moralumo jausmas. Jei tikrainorime suprasti tragedijos prieþas-tis, reikia pasiþiûrëti giliau. Padary-ti iðvadas ið to, kad herojø vaikystëprabëgo naðlaityne, kad jos negavojokio iðsilavinimo, kad giminës jø ið-siþadëjo, o vienos merginos tëvasnusiþudë. Visa tai paëmus kartu irpridëjus visuotinæ biurokratijà, re-zultatas bus aksiologinis chaosas.

Nebelieka jokiø ðaknø?Komunizmas sunaikino ryðio

jausmà, tai ypaè skausminga pro-vincijai, kur tradiciniai ðeimos irgrupës ryðiai visada buvo labai stip-rûs. Liautasi gerbti kità þmogø, ið-nyko pasitikëjimas. Kaimieèiai radodarbo fabrikuose, miestø pakrað-èiuose. Ið namø atsineðtà vertybiøsistemà, kadaise suformuotà Baþ-nyèios, pakeitë tuðtuma.

Tai indoktrinacijos pasekmës?Ir jos taip pat. Ideologija atprati-

no màstyti savarankiðkai. O þmogusturi protà tam, kad neatsisakytø abe-joti net fundamentaliausiomis tie-somis. Manau, kad viskuo, net irtikëjimu, reikia abejoti. Dël ávairiø

prieþasèiø rumunø politikai ir þur-nalistai iki ðiol nerizikuoja disku-tuoti ðiomis temomis. Sakydamastai, nenoriu, kad manytumët, jog„Uþ kalvø“ kritika nukreipta prieðreligijà.

Koká vaidmená dabar vaidina religijair staèiatikiø tikëjimas Rumunijoje?

Komunizmo laikais tikëjimas bu-vo toleruojamas. Rumunø dvasi-ninkø, kitaip nei rusø, niekas ne-persekiojo, bet miniø per miðiasnebûdavo. Nuvertus Ceausescu re-þimà, religija tapo nepaprastai po-puliari. Per praëjusius dvideðimtmetø dalinai ið valstybës dotacijøpastatyti 4 tûkstanèiai naujø baþ-nyèiø. Vaizdþiai kalbant, kas trys die-nos atidaroma nauja ðventovë, o di-dþiausia Tautos iðganymo katedraBukareðte (uþ maþdaug 4 milijar-dus eurø) statoma prieðais parla-mentà. Ðalyje, kur gyvena maþdaug30 milijonø gyventojø, yra apie 20tûkstanèiø baþnyèiø ir tik 8 tûks-tanèiai mokyklø bei 500 ligoniniø.Filme stengiausi parodyti, kad at-gaunantis savo spindesá visuotinaiiðpaþástamas staèiatikiø tikëjimas,nepaisant regimybës, nedaro esmi-nio poveikio þmoniø gyvenimui irprincipams. Jis redukuotas iki tuð-èiø ritualø.

Esate tikintis?Buvau pakrikðtytas. Formaliai

priklausau staèiatikiø baþnyèiai, betnelaikau savæs religingu.

„Uþ kalvø“ neprimena rumunøNaujosios bangos. Po premjerosKanuose filmas lygintas su Bu¹¹¹¹¹ue-lio „Viridiana“. Buvo ávertintasneáprastas jo stilius, sukeliantisasociacijø su natûralistine olandøtapyba.

Velnio nëraPokalbis su filmo „Uþ kalvø“ reþisieriumi

Tà istorijà filmavau ilgais kadrais,naudodamas taisyklæ: vienas kad-ras – viena scena, kad ir kiek jis trun-ka. Tai suteikia þiûrovui laisvæ rink-tis, neprimeta percepcijos bûdø,nesufleruoja montaþu, kas svarbu,o kas visiðkai ne. Taip norëjau ið-vengti manipuliavimo þiûrovø jaus-mais. Toks metodas reikalauja su-sikaupti tik á tai, kas kiekvienampasirodys verta dëmesio. Þinoma,tai sukelia kai kuriø þiûrovø pasi-prieðinimà. Ir komplikuoja filma-vimà. Reikëjo pastatyti specialiasdekoracijas, imituojanèias vienuo-lynà, kuriame nëra elektros ir van-dentiekio, nes kelias minutes trun-kantys kadrai reikalavo atitinkamaididesnës erdvës. Aktoriai taip patvaidino atsidavæ. Suprantu, kad nu-teikiu prieð save, nes þiûrovai nërapripratæ prie tokio pobûdþio pasa-kojimo. Ypaè Rumunijoje, kur stan-dartiniø amerikieèiø kino pavyzdþiøiðauklëtas jaunimas puikiai þino,kokia „turi“ bûti dramaturgija.

Praëjæs deðimtmetis paþymëtasrumunø kinematografijos atgimimoir jos sëkmës tarptautinëje arenoje.Kuo, Jûsø galva, remiasi ðis feno-menas?

2000-aisiais, po ilgo stagnacijosperiodo, balsà gavusi jaunø kûrëjøkarta pasiûlë naujà kalbà. Nebuvokino pramonës (jos iki ðiol nëra).Mes këlëme paprastus klausimusapie vertybiø krizæ, komunizmo þlu-gimà. Ieðkojome veidrodþio, kuria-me iliuzijø netekæ þmonës ir degra-davusi visuomenë galëtø ásiþiûrëti ásave. Po deðimties metø meninispotencialas neiðblëso, bet reikalau-ja atsinaujinimo, kitos kokybës,naujos energijos.

P A R E N G Ë K O R A R O È K I E N Ë

VIEÐAS KREIPIMASIS ÁLIETUVOS KULTÛROSMINISTERIJÀ

Lietuvos ðiuolaikinio meno rep-rezentavimas Venecijos ðiuolaiki-nio meno bienalëje, ko gero, vie-noje prestiþiðkiausiø ðiuolaikiniomeno renginiø, yra svarbus formuo-jant Lietuvos kaip demokratiðkos,ðiuolaikiðkos valstybës ávaizdá. Bûtenttodël atstovavimo Lietuvai ðioje bie-nalëje konkursas yra ypaè aktualiir jautri tema.

Ið tiesø galima sakyti, kad nuo1999 metø, kai Lietuva pradëjo da-lyvauti minëtoje bienalëje, atrankoskriterijai nuolat tobulinami. Visi no-rëtume, kad ðis procesas nesusto-tø. Amþiø sandûroje projektø kon-kurso susiejimas su kokiu norsjuridiniu asmeniu buvo progresyvusir galbût net neiðvengiamas þings-

nis, o ðiandien, mûsø manymu, si-tuacija pasikeitë.

Juridinio asmens iðkëlimas á pir-mà planà atrankos procese sudarësàlygas formuotis keliø organizaci-jø monopoliui, atsirado galimybiømanipuliuoti atrankos kriterijaisgana siauro suinteresuotøjø ratoribose. Taèiau svarbiausia tai, kadesminis atstovavimo Lietuvai biena-lëje dalykas – menas – instituciniøþaidimø kontekste tapo formalu-mu, kitaip sakant, antraeiliu ar tre-èiaeiliu dalyku.

Mûsø nuomone, vienas ið atran-kos á Venecijos bienalæ konkursopunktø, kad projektø konkurse turiteisæ dalyvauti juridiniai asmenys, tu-rintys ne maþesnæ nei 3 metø ðiuolai-kinio meno projektø vadybos ir eks-pozicijø rengimo patirtá Lietuvoje iruþsienio valstybëse, ðiandien tiesiogtarnauja keliems monopolistams,

o ne demokratijos principui.Taip pat sukuriamas dvigubas ar

trigubas filtras menininkams, nesjie pirmiausia turi privalomai „susi-draugauti“ su kuria nors ið institu-cijø (negali konkurse dalyvauti sa-varankiðkai). Taèiau net „draugystë“dar nieko nereiðkia, nes tokios ga-lingos institucijos kaip LDS ar ÐMCgali „iðsivalyti“ nuo nepageidauja-mø menininkø savo viduje, prisi-dengæ „demokratiðka atranka“ ar-ba „konkursu patekti á konkursà“.

Manome, kad bûtø tikslinga at-sieti meniniø projektø konkursànuo privalomos priklausomybësjuridiniams asmenims ir projektø(ið)eliminavimo institucijø viduje(juk juridinis asmuo gali teikti tikvienà paraiðkà). Siûlytume pir-miausiai rengti tiesioginá meninioprojekto konkursà, kuriame galëtødalyvauti visi norintys menininkai

(galbût duete su kuratoriumi) ir ver-tinti pirmiausia meninæ projekto ko-kybæ, o ne formalius juridinio asmensduomenis, „finansiná pajëgumà“ ar„gebëjimà administruoti“, kas kar-tais tampa svarbiausiu projektø at-rankos faktoriumi. Turëtø konku-ruoti idëjos, o ne institucijos irsiaurø grupeliø interesai.

Projekto reprezentavimo biena-lëje juridiniams asmenims klausimaiturëtø bûti sprendþiami atskirai. Sa-kykime, LR kultûros ministerija ga-lëtø paskirti administruoti atrinktomeninio projekto ágyvendinimà LRKultûros ministerijai pavaldþiai ar-ba atskirai/specialiai atrinktai, tin-kamà kompetencijà turinèiai insti-tucijai ar ástaigai.

Lietuvoje, kaip maþoje valstybë-je, natûraliai neámanoma pakanka-ma patyrusiø tarptautiniu mastuorganizacijø egzistencija, todël siû-

lome pasinaudoti kitos maþos vals-tybës pavyzdþiu. Estijoje Venecijosbienalës konkursà organizuoja irdalyvavimà Venecijoje rengia ta patiorganizacija (Center for Contempo-rary Arts, Estonia CCAE), o meni-ninkai tiesiogiai teikia jai savo idë-jas ir konkursas vyksta tarp jø. Nuoðiø metø konkursui idëjas turi teiktimenininko ir kuratoriaus duetas.

Taigi manome, kad meniniø pro-jektø atsiejimas nuo juridinio as-mens atrankos procese (atitinkamaikiek padidinant atrankos tarybos na-riø skaièiø) pagyvintø ir demokra-tizuotø ðiuo metu aklavietëje beat-siduriantá konkursà dalyvautiVenecijos bienalëje.

L I E T U V O S T A R P D I S C I P L I N I N I OM E N O K Û R Ë J Ø S À J U N G O ST A R Y B A

„Uþ kalvø“


K i n a s

Rodo TV

Mitai ir mistifikacijosVytautas Þalakevièius vadino sa-

ve romantiku. Gal todël jo filmøveiksmo ir jo gyvenimo vietos nuo-lat keitësi – Lotynø Amerika (bûta,kad filmuota ir Jaltoje, ir Lietuvostelevizijoje, ir „Mosfilme“), Le-ningradas, á kurá skrenda „Vienosdienos kronikos“ herojai, VakarøEuropa „Avarijoje“, Maskva, kursukurti net keli reþisieriaus filmai.Romantikas jauèia prievolæ keliau-ti, filosofuoti ir ieðkoti savæs. NetLietuva Þalakevièiaus filmuose at-rodo egzotiðka, juk kaimas, kuria-me gimë broliai Lokiai, labiau pri-mena mitologinæ erdvæ. Bet daregzotiðkesnis lietuviø kaimas rodo-mas 1982 m. Þalakevièiaus filme„Atsipraðau“ (LRT, ðávakar, 16 d.23.45). Jis – tarsi ið reklaminiø so-vietiniø filmø apie socialistinæ ko-lûkinio kaimo nûdienà: modernûsnamai, ðviesi ambulatorija, asfal-tuoti keliai ir madingai apsirengæ,taisyklingai kalbantys kaimieèiai.

Á toká kaimà ir gráþta pagrindinisfilmo herojus – dainininkas Pranas.Ekrane – aktorius Aleksandras Kai-danovskis, sovietiniø þmoniø mëg-to dvasingumo þenklas, o á tëviðkæPranà atvedusià vidinæ krizæ gali-ma nujausti ið patetiðkø uþuominøbei fraziø. Bet Vytauto Kernagio

balsas ir dainos („nelimpantys“ prieKaidanovskio dar ir todël, kad su-kelia daug senesnes asociacijas) ne-trukus pradeda kurti karnavaloefektà. Regis, ðiame kolûkinio gy-venimo karnavale visi stengiasi vai-dinti ásivaizduojamus save: èecho-viðkas Kosto Smorigino gydytojasJonas, lemtingoji moteris – NijolësOþelytës Inga ar nuobodþiaujantiJelenos Solovej kolûkio pirminin-ko þmona Roþë, net ir RegimantoAdomaièio pirmininkas, pas kurályg tarp kitko á sveèius uþsuka drau-gas Donatas (Donatas Banionis).

Regis, jie visi tik trumpam uþkly-do á pavyzdiná Juknaièiø kolûká (ap-dovanotà Lenino premija ar kaþ-kuo panaðaus) ir dabar bando kuograþiau pasirodyti neátikinamoseaplinkybëse. Tai ir buvo sovietinio gy-venimo bûdo esmë – apsimesti kaþ-kuo kitu ir ásivaizduoti, kad erdvë,

kurioje esi ákalintas, atrodo ne taipjau ir blogai. Vis dëlto „Pribaltika“.Labai pasistengus, joje net gali ási-vaizduoti kaþkà europietiðkà.

Kur kas geriau ðioje sàlygiðkojefilmo erdvëje ir prasimanytoje dra-moje jauèiasi du pagyvenæ Panevë-þio teatro aktoriai Eugenija Ðulgai-të ir Vaclovas Blëdis, vaidinantysSmetonos laikø inteligentus Pra-no tëvus. Jiems nereikia apsimestituo, kuo nëra. Jie – ne kolûkio gy-ventojai ir nesako dirbtiniø fraziø(jø lûpose net ðios skamba natûra-liau). Atsidûræ karnavaliniame vyks-me jie sugeba iðlikti savimi.

Suprantu, kad Þalakevièius no-rëjo filmà paversti autobiografiðkupasisakymu apie á provincijà gráþu-sá garsø menininkà – juk neatsitik-tinai Prano vaidmeniui pasirinktaryðki sovietø kino þvaigþdë. Þala-kevièius mokëjo primesti tikroveisavo mitus ir mitus apie save, bet„Atsipraðau“ tai jam nepavyko. Galkrizë buvo netikra, gal atsipraðymasnenuoðirdus, todël viskas ir baigë-si ne atsivërimu, o karnavalu, kurnusitrina fikcijos ir realybës ribos.Finaliniuose „Atsipraðau“ kadruo-se, kai ant kalno susirenka filmoherojai, matyti ir filmavimo grupësnariai, iðtikimi bendradarbiai –Þalakevièiaus sugalvoto pasauliodalis.

Gabriele Muccino filmo „Septy-

nios sielos“ (LNK, 18 d. 22.50) he-rojus inþinierius Timas (Will Smith),apsimetæs mokesèiø inspektoriumi,stengiasi iðtaisyti praeities klaidas.Jis vyksta á kelionæ, kurioje sutinkaseptynis nepaþástamuosius. Be abe-jo, kelionë bus ne tokia, kokià pla-navo Timas, juk likimo negalimapergudrauti.

Vienas garsiausiø sovietmeèiointeligentø literatûrologas Dmitri-jus Lichaèiovas yra sakæs, kad þmo-gus gali apsimesti bet kuo. Nepa-vyks tik apsimesti inteligentu.Neseniai per televizijà rodytos rin-kimø agitacijos laidos parodë, kaiptai sunku, nors vadinamasis mûsøelitas ir stengësi. 1994 m. FredoSchepisi filme „Intelektualas“ (TV3,18 d. 14.45) genijus Albertas Eins-teinas (Walter Matthau) nori, kadjo dukterëèia Ketrina (Meg Ryan)iðtekëtø uþ simpatiðko mechaniko(Tim Robbins), bet ji susiþadëjusisu nykiu mokslininku. Einsteinasnutaria padëti mechanikui, bet sve-timos formulës, deja, negali pavers-ti mechaniko intelektualu. Kita ver-tus, meilei gal jos ir padeda. JohnoFrankenheimerio filmo „Azartiniaiþaidimai“ (LNK, 21 d. 22.35) perso-naþas Rudis nutaria apsimesti savodraugu Niku, kad suviliotø graþuo-læ Eðlæ, bet neþino, kad mergina –tik masalas Nikui, kurio reikia nu-sikaltëliø gaujai.

LRT Kultûros „Elito kine“(21 d.22.15) – rusø reþisierës Anos Meli-kian „Undinë“ (2007). Pasakiðko fil-mo herojë Alisa – tikra nevykëlë,bet ji turi dovanà paveikti ávykius.Sulaukusi aðtuoniolikos, Alisa vyks-ta á Maskvà ieðkoti laimës, o suran-da meilæ. Tik iðrinktasis Saða neat-sako á herojës jausmus. SupykusiAlisa palinkës Saðai mirties, o su-pratusi, kas atsitiks, bus pasiren-gusi aukoti net savo gyvybæ, kad Sa-ða iðgyventø.

Tà patá vakarà, tik anksèiau(21 d. 20.50), LRT Kultûra rodyssvarbø 7-ojo deðimtmeèio ameri-kieèiø filmà – 1964 m. Jono Meko„Kariná kalëjimà“. Tai 16 mm juos-toje nufilmuotas tada vieno gar-siausiø pasaulyje „Living Theatre“spektaklis apie JAV jûrø pëstinin-kø kalëjimà 1957-aisiais Japonijo-je. Filmas buvo susuktas per vienàpopietæ. Jonas Mekas yra sakæs,kad norëjo cinéma-vérité technikàpritaikyti teatriniam pasirodymui irgal net nuvainikuoti kelis cinéma-vérité mitus bei mistifikacijas. Para-doksas, bet ðis ðokiruojantis, þiau-rus ir kafkiðkas reginys Venecijojebuvo apdovanotas Didþiuoju pri-zu geriausiam dokumentiniam fil-mui.

Jûsø –

J O N A S Û B I S

Þivilë Pipinytë

... Eilëje prie kavos kelios drau-gës kalbasi apie „Scanoramos“ fil-mus. Moterys stovi uþ manæs, netir nesiklausydama iðgirstu, apie kàkalbama. Pasigirsta vieno filmo pa-vadinimas, kito, treèio, ir ketvirtojidama iðdidþiai teðkia: „Þiûrësiu fil-mus, kuriuos rekomendavo manokirpëjas.“ Klusniai pasiimu savo ka-và ir einu tolyn nuo festivalio entu-ziasèiø, juolab kad mano sàraðasjoms tikrai nepadarytø áspûdþio. Su-prantu, kad ne ðios ponios – iðtiki-moji festivalio auditorija. Per deðimtmetø „Scanorama“ uþsiaugino þiû-rovus, smalsius kino naujovëms irnorinèius paþinti ar prisiminti klasi-kà. Pilnutëlës salës, kur rodomi Ing-maro Bergmano ar Istvãno Szabófilmai, – geriausias árodymas.

Pilna buvo ir didþioji „Forum Ci-nemas Vingis“ salë, kai joje rodytaMichaelio Haneke’s „Meilë“. Pa-prastas, o kartu paslaptingas fil-mas, po kurio dar ilgai sugráþti prievienos ar kitos detalës, sekvenci-jos, garsø. Reþisierius neslepia, kuojis baigsis: pirmuosiuose kadruoseiðlauþiamos brangaus Paryþiaus bu-to durys ir aptinkamas moters la-vonas. Tai ðiø namø ðeimininkë Ana(Emmanuelle Riva). Jos ligos isto-rijà ir stebime filme nuo tos akimir-kos, kai ryte geriant kavà moterá ið-tinka pirmas priepuolis. Paskui bustik blogiau – operacija, pirmas insul-tas, antras, visiðka negalia ir mirtieslaukimas. Dar ligos pradþioje Anaiðgauna ið vyro paþadà, kad ðis josneatiduos á ligoninæ. Jeano-Louis

Trintignant’o Þorþas jos neiðduos.Haneke rodo poros kasdienybæ,

uþskleistà graþiame ir iðkalbingaiapie ðeimininkus bylojanèiame bu-te. Tradiciðkà gyvenimo ritmà sunaujø knygø aptarimu, neskubiaispietumis ar klasikinës muzikos gar-sais pamaþu iðstumia vis labiau sle-gianti ligonës slauga – sauskelniøkeitimas, maitinimas, Þorþo ban-dymai uþmegzti nors koká kontak-tà su vis labiau tolstanèia þmona.Keistas dalykas, juk ðiuolaikiniamkinui negalia, ligos fiziologija ir mir-ties artëjimas jau nebëra tabu, betHaneke iðvengia áprasto vujerizmo.Jis kuria niûraus, bet tobulo groþiospektaklá, áspûdingà mirties ir pasi-aukojimo reginá, kurio visà filmà ne-apleidþia paslaptis. Net ir po sim-boliðko sapno, kuriame Þorþasvaikðto vandeniu paplûdusia laipti-ne su uþkaltomis lifto durimis, su-pranti, kad netrukus atsitiks kaþkasbaisaus. Þinoma, tas paprastumasapgaulingas. Haneke meistriðkaikuria filmo ritmà, sujungdamas re-aliame laike nufilmuotas poros sce-nas ar scenas, kur tëvas bendraujasu dalykiðka, bet savo rûpesèiuosepaskendusia dukterimi (IsabelleHuppert), slaugëmis, aplankyti uþ-sukusiu mokiniu, ir nepastebimaigreit prabëgantá gyvenimo laikàtarp jø. Tà ypatingà ritmà pabrëþiair kelios sekvencijos, tampanèiospasakojimo posûkio link atvirosmetaforos akcentais, – klasikiniøpaveikslø vaizdø seka, scenos suprieðkambarin áskrendanèiu balan-dþiu ar Franzo Schuberto muzikosir tylos kontrastai.

Neþinau, ar tai ið tikrøjø filmasapie meilæ, nors, be abejo, Anà irÞorþà net senatvëje sieja tikras irgilus ryðys, kuris bûtø neámanomasbe meilës. Man regis, filmo pavadi-nimas galëtø bûti bet koks, tai Ha-neke’i rûpi pabrëþti, kad gyvenamepasaulyje, kur viskas netvaru, ypaèkûnas, geismai, prisiminimai, san-tykiai su vaikais, profesija. Ir yra tikvienas nekintantis atskaitos taðkas –meilë. Mirtis neiðvengiama, bet á jàgalima iðeiti taip, kaip iðeinama iðnamø – skubant uþsimetus paltà.Jei ne ði pabaiga, manau, „Meilë“galëtø pasirodyti pernelyg tobula,didinga ir ðalta.

Ðiuolaikinis kinas vis labiau kon-centruojasi á kûnus, nes daþnai taiviskas, kà turi ar kuo gali didþiuotisðiø dienø þmogus. Jacques’as Au-diard’as filme „Kaulai ir rûdys“ sa-vo herojø Ali (belgø aktorius Mat-thias Schoenaertsas) ir kojønetekusios Stefani (Marion Cotil-lard) kûnus rodo nuolat, ið arti, ne-tobulus, besimylinèius, kraujuojan-èius ir daþnai bejëgius. Nors filmoveiksmas nukelia á Prancûzijos Riv-jerà, Audiard’as rodo ne jos gro-þybes, o ðiø dienø Prancûzijos pro-blemas – bedarbystæ, iðnaudojamàdarbà prekybos centruose, nelega-lias kovas ir visuotiná gyvenimo ba-nalëjimà. Ali á Pietus pas seserá at-klysta kartu su penkiameèiu sûnumi.Skurdas, atsitiktiniai darbai ir pa-galiau dideli pinigai uþ kovas be tai-sykliø – toks yra Ali pasaulis, kuráAudilard’as rodo net pabrëþtinainatûralistiðkai, jis akcentuoja irStefani negalià. Bet kaip ir bene ge-

riausiame savo filme „Pranaðas“,iðbandymus, tekusius filmo hero-jams, jis traktuoja kaip gyvenimomokyklà. Tik, kitaip nei „Pranaðe“,á „Kaulus ir rûdis“ jis áveda melod-ramatiðkà klasikiná motyvà apiegraþuolës ir pabaisos susitikimà.Tas simboliðkas susitikimas pakei-èia abu – ir Stefani, ir Ali, nors iðpradþiø jie abu to nesupranta. Be-kojë Stefani tampa veikli ir ener-ginga, o Ali bent jau filmo pabaigo-je gauna svarbiausià pamokà. Manfilme tos negalios pasirodë net perdaug, o gyvenimo pamokos perne-lyg primena amerikieèiø filmus apieá realybæ (ið ligos, nusivylimo, skur-do, narkotikø ir pan.) sugráþusiusmarginalus. Visa uþtæsta „Rûdþiøir kaulø“ pabaiga pernelyg jau kon-vencionali.

Labiau patinka netobuli ir netai-syklingi filmai. Bûtent toks yra Mi-chelio Franco „Po Liusijos“ – di-dysis „Scanoramos“ atradimas. Taiirgi savotiðka pasaka – baisi ir ðiuo-laikinë, nors pradþioje atrodo, kadfilmas bus psichologinë drama apiemotinos ir þmonos praradimà ið-gyvenanèius dukterá ir tëvà. Rober-tas ir Alechandra persikelia á kitàmiestà ir bando áleisti jame ðaknis.Virëjas Robertas ið pradþiø atro-do silpnesnis, jis nesugeba kovoti

su vis uþplûstanèia depresija. Re-gis, tvirtesnë yra paauglë Alechan-dra, kuri iðkart sulaukia draugø dë-mesio naujoje mokykloje. Bet tasdëmesys pavirsta pavydu ir neapy-kanta, mergaitë tampa persekioja-mu ir ujamu þvëriuku, bendraklasiøiðnaudojama verge. Ji nenori áskau-dinti tëvo, todël jam meluoja. Su-prantama, kad tai negali tæstis begalo.

Reþisierius nuosekliai ir precizið-kai tiksliai veda visus ðios prievartosdramos dalyvius á neiðvengiamà tra-gedijà. Kai ji ávyksta, supranti, kad„Po Liusijos“ – ne tik filmas aktua-lia tema apie tarp paaugliø vis la-biau ásigalinèià prievartà. Marcodomina, kur þmoguje slypi blogis,kas já iðprovokuoja, kà ðiø dienø pa-saulyje patenkina prievartos porei-kis. Be to, jam bûdingas ir puikusfilmo formos pojûtis, kurá bene ge-riausiai atskleidþia „Po Liusijos“pradþia ir pabaiga – ilga Robertokelionë miesto gatvëmis automo-biliu, tarsi bandant gráþti á ankstes-ná gyvenimà, ir jo kelionë motorinevaltimi jûroje filmo pabaigoje. Re-gis, jaunas Meksikos reþisierius noriuþimti rûstaus ðiø dienø kino mo-ralisto vietà. Pats laikas. Po Ingma-ro Bergmano mirties ji jau senokaituðèia.

Ið negalios ir mirtiesKino kritiko dienoraðèiai

„Undinë“

„Po Liusijos“


L a p k r i è i o 1 6 – 2 5

P a r o d o s

V I LN IUS

Nacionalinë dailës galerijaKonstitucijos pr. 22

XX a. Lietuvos dailës ekspozicija

Gintaro Èesonio fotografijø paroda „Sutikti

miestai“

Vilniaus paveikslø galerijaDidþioji g. 4

Chodkevièiø rûmø klasicistiniai interjerai

Lietuvos dailë XVI—XIX a.

Jurgio Baltruðaièio memorialiniai baldai

Paroda „Jonas Rustemas — dailininkas ir

pedagogas“, skirta dailininko 250-osioms

gimimo metinëms

Tarptautinë paroda „Lietuvos Didþiosios

Kunigaikðtystës valdovø ir didikø portretai ið

Ukrainos muziejø“

Paroda „Petras Rauduvë. Grafika. 1932—

1993 m. kûryba“

Taikomosios dailës muziejusArsenalo g. 3 A

Paroda „Nuo mini iki maksi. Septintojo

deðimtmeèio mada“ (ið Aleksandro Vasiljevo

Paryþiaus kolekcijos)

„Valdovø rûmø lobynas: Lietuvos ir Europos

paveldo klodai“

Paroda „Secesijos mada“ (ið Aleksandro

Vasiljevo kolekcijos)

Lietuvos nacionalinis muziejusNaujasis arsenalasArsenalo g. 1

Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës istorija

Lietuva carø valdþioje

Lietuvos valstieèiø buities kultûra

Kryþdirbystë

„Lietuvos diplomatinë tarnyba 1918—1940 m.“

Paroda „Vytautas Landsbergis — 100 knygø“

Kazio Varnelio namai-muziejusDidþioji g. 26

K. Varnelio kûrybos ir kolekcijos ekspozicija

Lankymas antradiená–ðeðtadiená ið anksto

susitarus tel. 279 16 44

Baþnytinio paveldo muziejusÐv. Mykolo g. 9

Baþnytinio paveldo muziejaus ekspozicija

Ðiuolaikinio meno centrasVokieèiø g. 2

Paroda „(Kaip að èia patekau). Tapyba

Lietuvoje“

Modernaus meno centrasLiteratø g. 8

„Gagarin on the moon“ kuruojama paroda

Galerija „Kairë–deðinë“Latako g. 3

iki 24 d. — tarptautinë ekslibrio paroda-

konkursas, skirtas Kristijono Donelaièio

300-osioms gimimo metinëms

Irenos Daukðaitës-Guobienës kûrybos

paroda „Konfigûracijos“

Galerija „Vartai“Vilniaus g. 39

„Artscape“: JAV. Alyson Shotz paroda

„Intervalas“ ir Ievos Mediodia paroda

„Tuðtumos simuliakrai“

Ketvirtadienio perþiûra: Richardo Shofieldo

fotografija

„Prospekto“ fotografijos galerijaGedimino pr. 43

iki 17 d. — Remigijaus Treigio fotografijos

Ðv. Jono gatvës galerijaÐv. Jono g. 11

iki 17 d. — XXII Lietuvos ekslibriso paroda,

skirta Maironio metams

nuo 21 d. — tarptautinio bronzos liedinimo

simpoziumo paroda „Skulptoriai skaito

Donelaitá“

Lietuvos dailininkø sàjungosgalerijaVokieèiø g. 4

iki 22 d. — tarptautinë Armënijos peizaþistø

paroda „Armënø paletë“

iki 23 d. — Vilniaus dailës akademijos

Keramikos katedros dëstytojø paroda

„Keramika + “

„Lietuvos aido“ galerijaTrakø g. 13

Roko Dovydëdo keramikos paroda „Plëviako-

jis vs Luohan“

Galerija „Meno niða“J. Basanavièiaus g. 1/13

Romualdo Balinsko tapybos paroda „Atsira-

dimai“

Marijos ir Jurgio Ðlapeliø muziejusPilies g. 40

Gedimino Antano Spûdþio maþoji grafika

Teatro, muzikos ir kino muziejusVilniaus g. 41

Fotoaparatø paroda „Sustabdæ akimirkas...

(fototechnika ið kino kûrëjø asmeniniø rinkiniø)“

Galerija AV17Auðros Vartø g. 17

Konkurso „Jungtys“ paroda

Vilniaus vaikø ir jaunimo menogalerijaVilniaus g. 39/6

Paroda „Gyventi sveikai moko vaikai“

Paroda „Þinutë ateièiai“

Vilniaus rotuðëDidþioji g. 31

Vijos Tarabildienës kûrybos paroda „Tapaty-

bës mozaika“

Rolanos Èeèkauskaitës paroda „Skristi... ar

neskristi...?“

Jûratës Buèmytës ir Alberto Krajinsko

tapybos ir grafikos paroda „Muzikiniai

peizaþai. Vilnius–Neringa–Winningen“

Raðytojø klubasK. Sirvydo g. 6

Leonardo Gutausko tapyba

Lietuvos nacionalinë filharmonijaAuðros Vartø g. 5

Vijos Tarabildienës kûrybos paroda

Lietuviø kalbos institutasP. Vileiðio g. 5

Elvyros Kairiûkðtytës pieðiniai

Deimantø muziejusVokieèiø g. 11

Ryto Jurgelio paroda „Baltas kelias“

K A U N A S

M. Þilinsko dailës galerijaNepriklausomybës a. 12

Ðiuolaikinio Japonijos meno paroda „Kelias á

ateitá: naujasis Japonijos menas“

Saadia Bahat skulptûrø paroda „Po 69 metø“

Kauno paveikslø galerijaK. Donelaièio g. 16

iki 25 d. — akvarelës bienalës „Baltijos tiltai“

atrankinë-konkursinë paroda „Sàsajos“

Þmuidzinavièiaus kûriniø ir rinkiniømuziejusV. Putvinskio g. 64

Arûno Vaitkûno (1956—2005) paroda

„Pieðiniai“

Keramikos muziejusRotuðës a. 15

Þivilës Bardzilauskaitës-Bergins porceliano

paroda „Atspindys“

Keramikos paroda „Pradþiø pradþia“

nuo 16 d. — Sigitos Grabliauskaitës paroda

„Stiklo testas“

Ryðiø istorijos muziejusRotuðës a. 19

nuo 16 d. — Medos Norbutaitës tapyba

Galerija „Meno parkas“Rotuðës a. 27

Arûno Vaitkûno pieðiniai ir fotografijos

„Kauno langas“M. Valanèiaus g. 5

iki 22 d. — Gilles’o Vuillard’o tapybos

paroda „New Amsterdam“

Kauno fotografijos galerijaRotuðës a. 1 / Vilniaus g. 2

Aleksandro Ostaðenkovo fotografijos paroda

Tekstilininkiø Bronës Neverdauskienës ir

Monikos Þaltauskaitës-Graðienës instaliacija

Galerija „Aukso pjûvis“K. Donelaièio g. 62 / V. Putvinskio g. 53

Algirdo Pakeliûno ir Romualdo Èarnos

paroda ið ciklo „Duetai“

Jolantos Kvaðytës paroda „Kinija — Azijos

tigras“

iki 20 d. — Deimantës Didrikienës fotografijø

ir Vidos Sologubienës papuoðalø paroda

„ARTiÐokas“

K L A I P Ë D A

Lietuvos dailës muziejaus PranoDomðaièio galerijaLiepø g. 33

Èeslovo Januðo (1907—1993) paroda „Prie

Baltijos ir prie Atlanto“

Paroda „Prano Domðaièio gëlës“

Vytauto Kaðubos kûrybos ekspozicija „Þmo-

gaus misterija“

KKKC parodø rûmaiAukðtoji g. 1 / Didþioji Vandens g. 2

iki 25 d. — ðiuolaikinio meno projektas

„Prestiþas: ðiø dienø fantasmagorija“

Klaipëdos galerijaDarþø g. 10 / Baþnyèiø g. 4

Akvilës Zaviðaitës tapybos paroda

Ð IAUL IA I

Dailës galerijaVilniaus g. 245

nuo 22 d. — Vidmanto Zarëkos paroda

„Potekstës“

Lauros Guokës paroda „Sunaikinta visata“

Martos Ivanovos paroda „Kûnas — mûðio

laukas“

Projekto „Jaunojo tapytojo prizas 2012“

laureatø paroda

Emilës Pociûtës fotografijø paroda „Balta“

S p e k t a k l i a i

V I LN IUS

Nacionalinis operos ir baletoteatras16, 17 d. 18.30 — W.A. Mozarto „FIGARO

VEDYBOS“. Dir. — K. Bumann (Vokietija)

18 d. 12 val. — S. Prokofjevo „PELENË“.

Dir. — A. Ðulèys (Nacionalinës M.K. Èiurlionio

menø mokyklos Baleto skyrius)

22 d. 18.30 — G. Bizet „KARMEN“.

Dir. — M. Staðkus

Nacionalinis dramos teatras16 d. 17 val. — M. Ivaðkevièiaus

„IÐVARYMAS“. Reþ. — O. Korðunovas

Maþoji salë

17 d. 16 val. — A. Ðkëmos „SAULËTOS

DIENOS“. Reþ. — R. Kudzmanaitë

18 d. 12 val. — Just. Marcinkevièiaus

„GRYBØ KARAS“. Reþ. — V. Masalskis

21 d. 19 val. — J. Pommerat „ÐITAS

VAIKAS“. Spektaklio aut. — V. Kuodytë,

D. Gavenonis

Dekoracijø dirbtuvës

22, 23 d. 20 val. — G. Labanauskaitës

„RAUDONI BATRAIÐÈIAI“. Reþ. — Y. Ross

Studija

17 d. 19 val. — „LIÛDNOS DAINOS IÐ

EUROPOS ÐIRDIES“. Reþ. — K. Smedsas

(Suomija)

18 d. 16 val. — „POETË“ (monospektaklis

S. Nëries poezijos ir dienoraðèiø motyvais).

Reþ. — R. Garuolytë

22, 23 d. 19 val. — T. Kavtaradzës

„NAMISËDA“ Reþ. — G. Tuminaitë

Fojë

17 d. 16 val. — Dþiazo sesijos LNDT

Vilniaus maþasis teatras20 d. 18.30 — „DIDYSIS ERLICKAS

MAÞAJAME TEATRE“ („Rûtos“ draugijos

renginys)

21 d. 18.30 — PREMJERA! P. Notte „VISU

GREIÈIU ATGAL!“ Reþ. — A. Lebeliûnas

22 d. 18.30 — M. Ivaðkevièiaus

„MADAGASKARAS“. Reþ. statytojas —

R. Tuminas, reþ. — A. Dapðys

OKT/Vilniaus miesto teatras16 d. 19 val. Ûkio banko teatro arenoje —

W. Shakespeare’o „ÁSTABIOJI IR GRAU-

DÞIOJI ROMEO IR DÞULJETOS ISTORIJA“.

Reþ. — O. Korðunovas

22, 23 d., 19 val. OKT studijoje — F. Kafkos

„NUOSPRENDIS — METAMORFOZË“. Reþ. —

P. Ignatavièius

Valstybinis jaunimo teatras16 d. 18 val. — „BARBORA IR ÞYGIMAN-

TAS“. Reþ. — J. Vaitkus

17 d. 12 val. — V.V. Landsbergio „ARKLIO

DOMINYKO MEILË“. Reþ. — A. Vidþiûnas

(Salë 99)

17 d. 18 val. — A. Juozaièio „ÐIRDIS VIL-

NIUJE“. Reþisieriai — J. Vaitkus, A. Vidþiûnas

18 d. 12 val. — J. Erlicko „BILIETAS IÐ

DANGAUS“. Reþ. — D. Jokubauskaitë

(Salë 99)

18 d. 18 val. — D. Wassermano „SKRYDIS

VIRÐ GEGUTËS LIZDO“. Reþ. — V. Griðko

20 d. 18 val. — „UÞSISPYRËLËS TRAM-

DYMAS“. Reþ. — C. Grauþinis

21 d. 18 val. — P.E. Landi „STRIP MAN

SHOW — VISKAS APIE VYRUS“.

Reþ. — P.E. Landi

22 d. 18 val. — I. Menchellio „KAPINIØ

KLUBAS“. Reþ. — A. Latënas

VILNIAUS DAILËS AKADEMIJOSGALERIJOS

Parodø salës „Titanikas“Maironio g. 3

Ray Bartkaus paroda „Tapybos pabaiga“

Galerija „Akademija“Pilies g. 44/2

iki 19 d. — tarptautinio jaunøjø keramikø

simpoziumo „Redukcija medþiu“ paroda

Tekstilës galerija „Artifex“Gaono g. 1

Vitaliaus Èepkausko personalinë paroda

„Raðtas“

A. ir A. Tamoðaièiø galerija„Þidinys“Dominikonø g. 15

Dailininkø Tamoðaièiø kûryba

XIX—XX a. pirmos pusës liaudies meno

rinkiniai

Rusø dramos teatras18 d. 19 val. — „Vilnius Mama Jazz 2012“

20 d. 19 val. — J.-B. Moliêre’o „SKAPENO

KLASTOS“. Reþ. — R. Urbonavièiûtë (Uþupio

dramos teatras)

21 d. 19 val. — „MATA HARI“. Reþ. ir chore-

ogr. — J. Smoriginas („Vilniaus baletas“)

22 d. 18 val. — L. Tolstojaus „ANA

KARENINA“. Reþ. — E. Mitnickis (Ukraina)

Teatras „Lëlë“Didþioji salë

17 d. 12 val. — Just. Marcinkevièiaus

„GRYBØ KARAS“. Reþ. — A. Mikutis

18 d. 18.30 — „EGLË ÞALÈIØ KARALIENË“.

Reþ. ir dail. — V. Mazûras

20 d. 18.30 — „EMIGRANTAI“.

Reþ. — J. Krisiûnas

Maþoji salë

17 d. 14 val. — R. Mikuèio „LIUNËS

NUOTYKIAI“. Reþ. — A. Grybauskaitë

18 d. 14 val. — N. Indriûnaitës „BALTOS

PASAKOS“. Reþ. — N. Indriûnaitë

Menø spaustuvë16 d. 19 val. Juodojoje salëje — „BUDË-

JIMAI“. Choreogr. — V. Jankauskas

(V. Jankausko ðokio teatras)

17, 18 d. 19 val. Juodojoje salëje —

ðiuolaikinio ðokio festivalis „Bièiø sàskrydis ‘4“

18 d. 12 val. Kiðeninëje salëje — „EGLË

ÞALÈIØ KARALIENË“. Reþ. — S. Degutytë

(„Stalo teatras“)

18 d. 19 val. Stiklinëje salëje —

PREMJERA! „TAVO AKYS MATË MANE“.

Reþ. — K. Þernytë (jaunøjø scenos menininkø

programa „Atvira erdvë“)

19 d. 12 val. Kiðeninëje salëje — PREM-

JERA! „PASAKØ PIRMADIENIAI MAÞY-

LIAMS“. KARALIØ PASAKOS“. Pasakas seka

S. Degutytë („Stalo teatras“)

20 d. 19 val. Kiðeninëje salëje —

N. Gogolio „PAMIÐËLIO UÞRAÐAI“.

Reþ. — V. Sodeika (teatro judëjimas „No

Theatre“)

20 d. 19 val. Stiklinëje II — J. Paðkevièiaus

„RIBOS“. Reþ. — T. Montrimas

22 d. 15, 19 val. Kiðeninëje salëje —

PREMJERA! „BRANGIOJI MOKYTOJA“.

Reþ. — I. Stundþytë (teatro laboratorija

„Atviras ratas“)

K A U N A S

Kauno dramos teatras16 d. 18 val. Didþiojoje scenoje — Mairo-

nio minëjimas

17 d. 12 val. Rûtos salëje — L. Carrollio

„ALISA STEBUKLØ ÐALYJE“. Adaptacijos

aut. ir reþ. — E. Piotrowska

Dailë

Rokas Dovydënas – konceptualus ir ðmaikðtus ðiuolaikinio meno kûrë-jas, dirbantis keramikos srityje. Tai autorius, kurio kûryba nebekelia klau-simo, ar jo veikla yra taikomoji, ar meninë. Parodoje „Plëviakojis vsLuohan“, kuri vyksta „Lietuvos aido“ galerijoje (Trakø g. 13, Vilniuje),laukia gerai papasakotø istorijø porcija. Galerija dirba antradiená–penk-tadiená 12–18 val., ðeðtadiená 12–16 val.

Teatras

Lapkrièio 9–25 d. Alytaus miesto teatre vyksta pirmasis profesionaliøteatrø komedijø festivalis „Tegyvuoja komedija! 2012“. Festivalyje ið visobus parodyta 12 spektakliø ið ávairiø Lietuvos teatrø bei miestø.

Muzika

Á Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenà vël sugráþta ðmaikð-tuolis Figaras. Lapkrièio 16 ir 17 d. 18.30 bus rodomi du W.A. Mozartooperos „Figaro vedybos“ spektakliai. Meilës intrigø ir nesusipratimø per-smelktà aðtuonioliktojo amþiaus Sevilijos atmosferà lietuviðkam lapkri-èiui ápusëjus atkurs elegantiðkas ispanø statytojø spektaklis, kuriam ðákartà diriguos vokieèiø dirigentas Kai Bumann.

Kinas

„Scanoramos“ programoje rodomi Europos kino akademijos nomi-nantai: Michaelio Haneke’s „Meilë“, Christiano Petzoldo „Barbara“,Paolo ir Vittorio Taviani „Cezaris turi mirti“, Cristiano Mungiu „Uþkalvø“, Nikolajaus Arcelio „Karaliðkas romanas“.

„7md“ rekomenduoja


Bibliografinës þinios

P A R E N G Ë A L D O N A B A R O D I C A I T Ë . R E D A G A V O G R A Þ I N A K U B I L I E N Ë .L I E T U V O S N A C . M . M A Þ V Y D O B - K A . B I B L I O G R A F I J O S I R K N Y G O T Y R O S C E N T R A S

MENAS . FOTOGRAF I JA

Architektûra sovietinëje Lietuvoje / Marija Drëmaitë, Vaidas Petrulis, Jûratë Tutlytë. –

[Vilnius] : Vilniaus dailës akademijos leidykla, 2012 (Vilnius : Standartø sp.). – 411, [1] p. :

iliustr. – Santr. angl. – Tiraþas [500] egz. – ISBN 978-609-447-024-0 : [97 Lt]

Architektûrinë kompozicija = Architectural composition : [mokomoji knyga] / Marius

Ðaliamoras ; [vertë Þydrë Kupetytë]. – Vilnius : Vilniaus dailës akademijos leidykla, 2012

(Vilnius : Standartø sp.). – 343, [1] p. : iliustr. – Gretut. tekstas liet., angl. – Tiraþas [500]

egz. – ISBN 978-609-447-041-7 : [111 Lt 86 ct]

Dailës istorijos ðaltiniai : nuo seniausiø laikø iki mûsø dienø : antologija : [mokymo priemonë

humanitariniø specialybiø studentams] / Vilniaus dailës akademija. Dailës istorijos ir teorijos

katedra ; sudarytoja Giedrë Jankevièiûtë ; [ávadinius straipsnius ir komentarus paraðë Mantas

Adomënas, Aleksandra Aleksandravièiûtë, Vytautas Aliðauskas ... [et al.]. – Vilnius : Vilniaus

dailës akademijos leidykla, 2012 (Vilnius : BALTO). – 814, [2] p. – Tiraþas 450 egz. – ISBN

978-609-447-040-0 : [77 Lt 39 ct]

Dailëtyra: teorijos, metodai, praktikos : vadovëlis / Vilniaus dailës akademija. Dailës istorijos ir

teorijos katedra ; sudarytoja Giedrë Mickûnaitë. – Vilnius : Vilniaus dailës akademijos leidykla, 2012

(Vilnius : BALTO). – 495, [1] p. : iliustr. – Tiraþas 450 egz. – ISBN 978-609-447-037-0

Grafika : kûrybos retrospektyva, 1932-1993 / Petras Rauduvë ; sudarytoja Regina Urbonienë ;

[vertëja á anglø kalbà Irena Jomantienë]. – Vilnius : Vilniaus dailës akademijos leidykla, 2012

(Vilnius : Standartø sp.). – 179 p. : iliustr. – Dalis gretut. teksto liet., angl. – Tiraþas [340]

egz. – ISBN 978-609-447-044-8 (ár.) : [45 Lt]

Kûrybos erdvës = The spaces of creation : mokslo darbø þurnalas / Ðiauliø universitetas ;

redaktoriø kolegija: vyriausiasis redaktorius Rytis Urnieþius … [et al.]. – Ðiauliai : Ðiauliø

universiteto leidykla, 2012. – ISSN 1822-1076

Nr. 16 (2012). – 2012. – 91, [1] p. : iliustr. – Gretut. tekstas liet., angl. – Tiraþas 150 egz.

Rimas Tuminas: teatras, tikresnis uþ gyvenimà : þaidimas Rimo Tumino teatre / Ramunë

Balevièiûtë. – Vilnius : Metodika, 2012 (Vilnius : BALTO print). – 269, [3] p. : iliustr. – Santr.

angl. – Tiraþas [800] egz. – ISBN 978-609-444-094-6

GROÞ INË L I TERATÛRA . L I TERATÛROS MOKSLAS

Atsiminimai / Povilas Zulonas ; [sudarë Vidmantas Jankauskas]. – Vilnius : Vilniaus dailës

akademijos leidykla, 2012. – 263, [1] p. : iliustr., faks., portr. – (Kupiðkënø biblioteka ; 8). –

Tiraþas [200] egz. – ISBN 978-609-447-050-9 : [18 Lt]

Aukso skrynia : [detektyvinis romanas] / Boris Akunin ; ið rusø kalbos vertë Darius Pocevièius. –

Vilnius : Metodika, 2012 (Vilnius : BALTO print). – 319, [1] p. – Tiraþas [1200] egz. – ISBN

978-609-444-086-1 (ár.)

Dëmë : [romanas] / Mark Haddon ; ið anglø kalbos vertë Albinas Ðorys. – Vilnius : Metodika, 2012

(Kaunas : Spindulio sp.). – 319, [1] p. – Tiraþas [1200] egz. – ISBN 978-609-444-090-8 (ár.)

Dþiunglës : [romanas apie pirmuosius lietuvius emigrantus JAV] / Upton Sinclair ; ið anglø

kalbos vertë Rasa Drazdauskienë. – Vilnius : Aukso þuvys, 2012 (Vilnius : BALTO print). –

454, [1] p. : iliustr. – Tiraþas 1000 egz. – ISBN 978-609-95287-5-5 (ár.)

Ypatinga klientë : [romanas] / Sandra Brown ; ið anglø kalbos vertë Irena Kupèinskienë. –

Vilnius : Alma littera, 2012 (Vilnius : BALTO print). – 386, [2] p. – Tiraþas 5000 egz. – ISBN

978-609-01-0256-5 (ár.) : [31 Lt 72 ct]

Kà að kalbu, kai kalbu apie bëgimà : [memuarai] / Haruki Murakami ; ið japonø kalbos vertë

Jurgita Polonskaitë. – Vilnius : “Baltø lankø” leidyba, [2012] (Kaunas : Spindulio sp.). – 191,

[1] p. – Virð. antr. ir aut. nenurodyti. – Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-9955-23-584-2 (ár.)

Lëtas þmogus : [romanas] / J.M. Coetzee ; ið anglø kalbos vertë Irena Daugirdaitë. – Vilnius :

Metodika, 2012 (Kaunas : Spindulio sp.). – 191, [1] p. – Tiraþas [1200] egz. – ISBN 978-

609-444-091-5 (ár.)

Mirusiø tëvø klubas : [romanas] / Matt Haig ; ið anglø kalbos vertë Audronë Jonikienë. –

Vilnius : Metodika, 2012 (Vilnius : BALTO print). – 271, [1] p. – Tiraþas [1000] egz. – ISBN

978-609-444-085-4

Su gervëmis dainuojam rudená : almanachas / [Maþeikiø kraðto literatø sambûris] “Aura” ;

[sudarymas ir redagavimas Janinos Butnorienës]. – Kaiðiadorys : Printëja, 2012 (Kaiðiadorys :

Printëja). – 117, [1] p. : iliustr., portr. – Tiraþas 100 egz. – ISBN 978-609-445-116-4

Ðioje rojaus pusëje : romanas / Francis Scott Fitzgerald ; ið anglø kalbos vertë Daiva

Daugirdienë. – Vilnius : Metodika, 2012 (Vilnius : BALTO print). – 412, [1] p. – Tiraþas

[1200] egz. – ISBN 978-609-444-084-7

T : [romanas] / Viktor Pelevin ; ið rusø kalbos vertë Irena Potaðenko. – Vilnius : Metodika,

2012 (Vilnius : BALTO print). – 351, [1] p. – Tiraþas [1200] egz. – ISBN 978-609-444-

093-9 (ár.)

Tarp kryþminës ugnies : [agronomo, tremtinio atsiminimai] / Jonas Pilius ; [parengë Onutë

Trepuilaitë-Virginavièienë]. – Kaiðiadorys : Printëja, 2012 (Kaiðiadorys : Printëja). – 96, [1] p.

: iliustr., faks., portr. – Tiraþas 110 egz. – ISBN 978-609-445-118-8

Þmogaus ir epochos vaizdavimas literatûroje : studijø knyga / Irena Baliulë, Nerijus

Brazauskas, Dalia Jakaitë, Dþiuljeta Maskuliûnienë ; [sudarytoja Dalia Jakaitë ; leidinyje

publikuojamø grafikos darbø autorius Vilius Ðileika] ; Ðiauliø universitetas. Humanitarinis

fakultetas. – Ðiauliai : Ðiauliø universiteto leidykla, 2012 (Ðiauliai : Ðiauliø knygriðykla). –

173, [1] p. : iliustr. – Tiraþas 100 egz. – ISBN 978-609-430-141-4

Ñòèõè äëÿ ñåðäöà, äëÿ äóøè / Âàëåíòèíà Êèñåë¸âà. – Kaiðiadorys : Printëja, 2012

(Kaiðiadorys : Printëja). – 237, [1] p. : iliustr., portr. – Tiraþas 100 egz. – ISBN 978-609-

445-117-1

18 d. 12 val. Ilgojoje salëje — I. Paliulytës

„ANDERSENO GATVË“. Reþ. — I. Paliulytë

18 d. 18 val. Rûtos salëje — F. von Schille-

rio „PLËÐIKAI“. Reþ. — A. Areima

18 d. 19 val. Tavernos salëje — J. Smuulo

„SVEÈIUOSE PAS PULKININKO NAÐLÆ“.

Reþ. — D. Juronytë

20, 21 d. 18 val. Ilgojoje salëje — A. Èechovo

„PALATA“. Insc. aut. ir reþ. — R. Kazlas

20 d. 19 val. Didþiojoje scenoje — „ANA

KARENINA“. Choreogr. — A. Cholina (Anþeli-

kos Cholinios teatras)

21 d. 18 val. Didþiojoje scenoje — N. Simono

„SAUGOKITE FLORÀ“. Reþ. — A. Lebeliûnas

(Klaipëdos dramos teatras)

22 d. 18 val. Rûtos salëje — S. Oksanen

„APSIVALYMAS“. Reþ. — J. Juraðas

Kauno muzikinis teatras16 d. 18 val. — J. Strausso „ÈIGONØ

BARONAS“. Dir. — V. Visockis

17 d. 18 val. — I. Kãlmãno „GRAFAITË

MARICA“. Dir. — J. Janulevièius

18 d. 12 val. — Z. Bruþaitës „GRYBØ KARAS

IR TAIKA“. Dir. — V. Visockis

18 d. 18 val. — I. Kãlmãno „MONMARTRO

ÞIBUOKLË“. Dir. — V. Visockis

21 d. 17 val. — G. Gladkovo „BRËMENO

MUZIKANTAI“. Dir. — J. Vilnonis

Kauno maþasis teatras16 d. 18 val. — E. Albee’io „SILVIJA“.

Reþ. — V. Balsys

Alytaus miesto teatro spektakliai

17 d. 12 val. — „AMBROZIJUS, PURKIUS

IR...“ (pagal S. Ach). Reþ. — I. Pilvelytë

17 d. 18 val. — „TÛLA, ARBA ESAME

OKUPUOTA ÐALIS“ (pagal J. Kunèino

romanà „Tûla“). Reþ. — L. Liausaitë

18 d. 12 val. — A. Dilytës „SIDABRINIS

FËJOS ÐAUKÐTELIS“. Reþ. — A. Dilytë

18 d. 18 val. — B. Srbljanoviè „BELGRADO

TRILOGIJA“ („SU NAUJAISIAIS METAIS,

ANA!“). Reþ. — D. Rabaðauskas

21 d. 19 val. — A. Slapovskio „NUO RAU-

DONOS ÞIURKËS IKI ÞALIOS ÞVAIGÞDËS“.

Reþ. — D. Rabaðauskas

22 d. 19 val. — „KATYTË „P“ (pagal E. Ensler

pjesæ). Reþ. — V. Balsys

Kauno kamerinis teatras16 d. 18 val. — C. Fréchette „ÞANAS IR

BEATRIÈË“. Reþ. — S. Rubinovas

17 d. 18 val. — E. Ionesco „PLIKAGALVË

DAINININKË“. Reþ. — S. Rubinovas

18 d. 18 val. — D. Èepauskaitës „DIENA IR

NAKTIS“. Reþ. — S. Rubinovas

22 d. 18 val. — M. Waùczako „PIRMASIS

KARTAS“. Reþ. — S. Rubinovas

Ðokio teatras „Aura“21 d. 18 val. Kauno valstybiniame dramos

teatre, Rûtos salëje, — „APIE MUS“.

Choreogr. — A.M. Krysiak (Lenkija)

22 d. 19 val. BLC verslo lyderiø centre —

„SONUS.LUX.UNUM“. Choreogr. — B. Letukaitë

Kauno lëliø teatras17 d. 12 val. — „JÛRATË IR KASTYTIS“.

Reþ. — O. Þiugþda

18 d. 12 val. — „ZUIKIO KAPRIZAI“.

Reþ. — A. Stankevièius

18 d. 14 val. — „ATOSTOGOS PAS DËDÆ

TITÀ“. Reþ. — J. Januðkevièiûtë

20 d. 18 val. — „MEDINËS ÞVAIGÞDËS“.

Reþ. — A. Þiurauskas

K L A I P Ë D A

Klaipëdos valstybinis muzikinisteatras16 d. 18.30 — Z. Liepinio „PARYÞIAUS

KATEDRA“

17 d. 18.30 — P. Abrahamo „BALIUS

SAVOJOJE“

18 d. 12 val. Teatro kolonø salëje —

PREMJERA! „VERPALØ PASAKA“

Ð IAUL IA I

Ðiauliø dramos teatras16 d. 18 val. — K. Borutos „BALTARAGIO

MALÛNAS“. Reþ. — A. Pociûnas

17 d. 18 val. — B. Brechto „PONAS

PUNTILA IR JO TARNAS MATIS“.

Reþ. — A. Pociûnas

18 d. 12 val. — „BLUSYNO PASAKOJIMAI“

(pagal G. Morkûno knygà). Reþ. —

A. Gluskinas

18 d. 18 val. — I. Vyrypajevo „VALENTINØ

DIENA“. Reþ. — L. Vaskova

Panevëþio teatro „Menas“ spektakliai

21 d. 12 val. — „ALI-BABA IR 40 PLËÐIKØ“.

Reþ. — V. Javsejevas

21 d. 18 val. — PREMJERA! J. Gruðo

„MEILË, DÞIAZAS IR VELNIAS“.

Reþ. — A. Vidþiûnas

P A N E V Ë Þ Y S

Juozo Miltinio dramos teatras17 d. 17 val., 18, 24 d. 12 val. —

PREMJERA! „ANË IÐ ÞALIASTOGIØ“ (pagal

L.M. Montgomeri romanà).

Reþ. — A. Gluskinas

K o n c e r t a i

Lietuvos nacionalinë filharmonija17 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos

Didþiojoje salëje, — Lietuvos nacionalinis

simfoninis orkestras. Dir. — M. Pitrënas.

Solistai V. Èepinskis (smuikas), M. Bereznit-

skis (altas, Rusija). Programoje M. Brucho,

G. Kuprevièiaus, D. Ðostakovièiaus kûriniai

18 d. 16 val. Taikomosios dailës muziejuje —

„Visi Josepho Haydno fortepijoniniai trio“.

Trio „Kaskados“: A. Ðikðniûtë (fortepijonas),

R. Mataitytë (smuikas), E. Kulikauskas

(violonèelë). Programoje J. Haydno,

P. Èaikovskio kûriniai

18 d. 16 val. Trakø pilies Didþiojoje

menëje — Lietuvos kamerinis orkestras.

Solistas P. Vyðniauskas (saksofonas)

21 d. 11.30 Þieþmariø kultûros centre —

multiinstrumentininkas S. Petreikis (trimitas,

klasikinë fleita ir kt.), D. Petreikis (gitara)

21 d. 18.30 Kretingos rajono kultûros

centre — Lietuvos nacionalinis simfoninis

orkestras. Solistai V. Miðkûnaitë (sopranas),

M. Levickis (akordeonas). Dir. — M. Staðkus

21 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos

Didþiojoje salëje, — senosios muzikos

koncertas „Kantatos apie iðduotà meilæ“.

Ghislieri kolegijos konsortas (Italija). Solistë

E. Galli (sopranas, Italija)

22 d. 14 val. Raseiniø rajono kultûros

centre — Valstybinis Vilniaus kvartetas.

Solistas L. Mikalauskas (bosas)

22 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos

Didþiojoje salëje, — E. Bozhanovas

(fortepijonas, Bulgarija). Programoje L. van

Beethoveno, F. Schuberto, F. Chopino kûriniai

V I LN IUS

Kongresø rûmai21 d. 19 val. — „Gaida Post Scriptum“.

Gavin Bryars ansamblis (D. Britanija)

23 d. 19 val. — P. Vyðniauskas (saksofonas),

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras.

Dir. — R. Ðumila

Muzikos ir teatro akademija16 d. 16 val. — E. Gabnio, R. Sviackevièiaus

solistai, R. Sviackevièiaus ansambliai, LMTA

akordeonistø orkestras (vad. — R. Sviackevi-

èius). Dir. — S. Ðukytë, J. Geèaitë

16 d. 18 val. Kongresø rûmø Kamerinëje

salëje — P. Roczekas (smuikas, Austrija),

I. Kliauzaitë (fortepijonas). Dalyvauja

I. Gylytë (smuikas), studentës I. Sruogytë

(altas), I. Pikalavièiûtë (violonèelë)

16 d. 19 val. — D. Vendraminas (akordeo-

nas, Italija), V. Zubitskis (akordeonas,

Ukraina), N. Zubickaja (fortepijonas, Ukrai-

na), Èiurlionio styginiø kvartetas

17 d. 16 val. — akordeonistø duetas „Eks-

presija“ (Baltarusija): I. Daraganova,

A. Daraganovas

17 d. 19 val. — K. Baranas (akordeonas,

bandonija, Lenkija)

17 d. 18 val. LMTA J. Karoso salëje —

J. Rimo kamerinio ansamblio klasës studentai

19 d. 18 val. — P. Roczeko (Zalcburgo

„Mozarteum“) ir P. Lundbergo (Stokholmo

Karaliðkasis muzikos koledþas) meistriðkumo

kursø baigiamasis koncertas. Dalyvauja LMTA

studentø kameriniai ansambliai

20 d. 18 val. — B. Vainiûnaitës pedagoginio

darbo 40-meèio koncertas. Prancûzø autoriø

poezijà skaito D. Jankauskaitë

21 d. 18 val. LMTA J. Karoso salëje —

S. Straðevièius (birbynë), V. Rudzinskaitë

(akordeonas), N. Ochrimenko (smuikas),

S. Urnikis (fortepijonas) ir kt.

22 d. 18 val. — LMTA Dþiazo katedros

studentai

Lietuvos muzikø rëmimo fondas21 d. 12 val. Naujosios Vilnios kultûros

centre — J. Pakalnio ir Maironio jubiliejams.

K. Glinskaitë (sopranas), V.M. Zabrodaitë

(fleita), R. Paliukaitytë (aktorë), D. Pamakð-

tytë (fortepijonas)

21 d. 17 val. S. Vainiûno namuose —

vakaras-koncertas „Lietuvos muzikinës

vertybës“: M.K. Èiurlionis, J. Petronis,

V. Landsbergis

Ðv. Kotrynos baþnyèia23 d. 19 val. — Vilniaus miesto savivaldybës

choras „Jauna muzika“. Dir. — V. Augustinas.

Reþisierius ir skaitovas V. Kubilius

Ðv. Kazimiero baþnyèia18 d. 13 val. — vargonuoja L. Digrys,

J. Barkauskaitë, gieda Vilniaus kultûros

centro LRT vaikø choras (vad. R. Maleckaitë)

Piano. lt koncertø salë16 d. 19 val. — A. Tebenichinas (fortepijo-

nas), D. Gornovskis (violonèelë). Programoje

S. Prokofievo, D. Ðostakovièiaus kûriniai

22 d. 19 val. — „Free Tallinn trio“ (Estija) ir

L. Mockûnas (saksofonas)

V a k a r a i

V I LN IUS

Raðytojø klubas19 d. 14 val. Joniðkio „Auðros“ gimnazijo-

je, 17 val. Joniðkio r. savivaldybës

J. Avyþiaus vieðojoje bibliotekoje —

susitikimas su raðytoju A. Ðlepiku, knygos

„Mano vardas Marytë“ pristatymas

19 d. 14.30 Þagarës miesto bibliotekoje,

17 val. Joniðkio kultûros centre — rengi-

niai ið ciklo „Salvete, juvenes“. Dalyvauja

raðytojai I. Butkutë, N. Cibulskas, D. Kuz-

minskaitë, A. Veiknys ir A. Marèënas

19 d. 17.30 — G. Grajausko knygos

„Istorijos apie narsøjá riterá Tenksalotà ir

drakonà misterá Kaindlá“ pristatymas. Daly-

vauja V. Gasiliûnas, D. Muðinskas,

M. Nastaravièius

21 d. 17.30 — renginys ið ciklo „Salvete,

juvenes“. N. Cibulsko eilëraðèiø knygos

„Nutrinami“ pristatymas. Dalyvauja raðytojai

A. Marèënas, R. Stankevièius, E. Noreika ir

V. Stankus. Groja G. Ambrazevièius (gitara),

T. Usovas (klaviðiniai)

Mokytojø namai16 d. 18 val. Svetainëje — Dainuojamosios

poezijos svetainës atidarymo koncertas.

Dalyvauja A. Kulikauskas ir „AGATA“

jaunimas

17 d. 16 val. Didþiojoje salëje — romansø

popietë „.. ar prisimeni ðià melodijà?“.

Dalyvauja Ðiauliø miesto folkloro ansamblis

„Salduvë“ (vad. — D. Daknys), Vilniaus

miðkininkø folkloro ansamblis „Nalðia“ (vad. —

A. Vakarinienë), Vilniaus folkloro ansamblis

„Jorë“ (vad. — R. ir G. Aleksiûnai)

19 d. 18 val. 215 auditorijoje — lektoriaus

Aleksandro Þarskaus paskaita „Þmogus

mirties akivaizdoje“

20 d. 18 val. Svetainëje — Þemaièiø

kultûros draugijos vakaras. „Þemaitijos

taikos miestai“. Dalyvauja Ylakiø kraðto

þmonës


L a p k r i è i o 1 6 – 2 2

7md

Savaitës filmai

****** – ðedevras, ***** – pasiþiûrëti bûtina, **** – geras filmas, *** – bûna ir geriau,** – jei turite daug laiko, * – niekalas

© „7 meno dienos“. Kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais.

Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas VðÁ „Meno dienos“,

Maironio g. 6, 01124 Vilnius. Tel.: 2613039, 2611926.

El. paðtas [email protected]. ISSN 1392-6462. 3 sp. l. Tiraþas 900 egz.

Spausdino UAB „Ukmergës spaustuvë“, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë

Remia LR Kultûros rëmimo fondas,

Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

Redaktorë – Monika KrikðtopaitytëAtsakingoji sekretorë – Rûta JakimavièienëKinas – Þivilë Pipinytë | Teatras – Milda BrukðtutëPublicistika – Laima Kreivytë | Stilius – Rita MarkulienëDizainas – Jokûbas Jacovskis | Maketas – Vanda Èemerkaitë

Kino repertuaras

V I LN IUS

Forum Cinemas Vingis16—22 d. — Brëkðtanti auðra. 2 dalis (JAV) —

11, 12.15, 13.45, 15, 16.30, 18.15, 19.15,

21, 22 val.

30 ðirdies dûþiø (JAV, Prancûzija) — 13, 15.45,

18.30, 21 val.

22 d. — Debesø þemëlapis (Vokietija, JAV,

Singapûras, Honkongas) — 20.15

16—18 d. — „Scanorama 2012“

16—22 d. — Apgaulinga aistra (JAV) — 11.30,

14, 16.30, 19, 21.30

16, 17, 19, 21 d. — 007 operacija Skyfall

(JAV) — 11.15, 14.15, 17.45, 20.15, 21.15;

18, 22 d. — 11.15, 14.15, 17.45; 20 d. — 11.15,

14.15, 20.15

16—18 d. — Monstrø vieðbutis (JAV) — 18.50;

17—19, 21, 22 d. — 14.30, 16.50, 18.50

16—22 d. — Septyni psichopatai (JAV) — 15.30,

18.15, 20.45

16, 19—22 d. — Vëþliuko Semio nuotykiai 2

(3D, Belgija) — 11, 13.15, 18 val.; 17 d. — 11,

13.15; 18 d. —11 val.

16, 19 d. — Asteriksas ir Obeliksas Jos

Didenybës tarnyboje (3D, Prancûzija) — 15.30;

20—22 d. — 11.50, 14.40, 17.20

20, 21 d. — Grësmingas (JAV) — 20.40

17, 18 d. — Ledynmetis 4: þemynø atsiradi-

mas (JAV) — 12.45

19—22 d. — Kazino apiplëðimas (JAV) — 21.20

19—22 d. — Á Romà su meile (Ispanija,

Italija, JAV ) — 16.15, 21.30

16—22 d. — Pabandom ið naujo (JAV) —

13.50, 18.45; Pragaras rojuje (JAV, Ispani-

ja) — 16, 21.10

17, 18 d. — Karaliðka dràsa (JAV) — 11.30

19—22 d. — Laukiniai (JAV) — 18.45

Forum Cinemas Akropolis16—22 d. — Brëkðtanti auðra. 2 dalis (JAV) —

10.30, 11.30, 13.15, 14.15, 16.15, 17.45,

19, 20.30, 21.45



16—21 d. — Vëþliuko Semio nuotykiai 2 (3D,

Belgija) — 11.45, 12.45, 15.15, 16.30,

18.45; 22 d. — 11.45, 12.45, 15.15, 16.30

16, 19—22 d. — Monstrø vieðbutis (JAV) —

13, 15, 17.15, 19.15; 17, 18 d. — 10.45,

13, 15, 17.15, 19.15

16—22 d. — Apgaulinga aistra (JAV) — 12.15,

14.45, 18, 20.15; 007 operacija Skyfall

(JAV) — 11.15, 14.30, 17.30, 20.45

16—21 d. — Asteriksas ir Obeliksas Jos Dideny-

bës tarnyboje (3D, Prancûzija) — 10.15, 14,

21.15; 22 d. — 10.15, 14, 22 val.

16—22 d. — Septyni psichopatai (JAV) — 16.45,

19.30, 21.50; Pragaras rojuje (JAV, Ispanija) —

11, 16, 18.30; Grësmingas (JAV) — 13.30,

21 val.; Pagrobimas 2. Neiðvengiamas kerðtas

(JAV) — 21.30

„Skalvijos“ kino centras„Scanorama 2012“

16 d. — Intymûs pokalbiai (Ðvedija) — 16.30

16 d. — Ramus gyvenimas (Austrija) — 19 val.

17 d. — Liv Ullmann — scenos ið gyvenimo

(dok. f., Norvegija) — 15 val.

17 d. — Ambasadorius (dok. f., Danija) — 17 val.

17 d. — Legenda apie Kasparà Hauzerá (Italija) —

19 val.

17 d. — Sraigës kiaute (dok. f., Ðvedija, Danija) —

21 val.

18 d. — Lauþyti garsà (dok. f., Suomija,

Tanzanija, D. Britanija, Belgija, Portugalija) —

14.30

18 d. — Diazas (Italija, Rumunija, Prancûzi-

ja) — 16.30

18 d. — Keturios saulës (Èekija, Vokietija) —

19 val.

18 d. — Groþis (Pietø Afrikos Respublika,

Prancûzija, Vokietija) — 21 val.

16 d. — Europos kino akademijos nominan-

tai ir laureatai 2011 — 21 val.

19 d. — Igruðki (dok. f., reþ. L. Luþytë) — 19 val.;

21 d. — 22 val.

20 d. — Tëvas (dok. f., reþ. M. Sargsyanas) —

19.10; 21 d. — 19 val.

19 d. — Pokalbiai rimtomis temomis (dok. f.,

reþisierë G. Beinoriûtë) —14.30

19 d. — Balsai (Norvegija, Ðvedija, Vokietija) —

20.20; 20 d. — 20.30; 21 d. — 20.10; 22 d. —

20.40

19 d. — Adomo obuoliai (Danija) — 17 val.

20 d. — Storuliai (Ispanija) — 17 val.

21 d. — Repriza (Norvegija) — 17 val.

22 d. — Dar vieneri metai (D. Britanija) — 17 val.

17 d. — animacijos programa „Pasaulio

paþinimas“ — 13 val.

18 d. — Lotë ir Mënulio akmens paslaptis

(animacija, Latvija, Estija) — 13 val.

Pasaka16, 21 d. — Pabandom ið naujo (JAV) — 17 val.;

18 d. — 20 val.; 19 d. — 19 val.; 20 d. — 19.30;

22 d. — 16.30

16 d. — vakaras su V. Landsbergiu. Laisvës

dþiazas — 19 val.

16, 22 d. — Þmonës ten (Latvija) — 21.30;

17 d. — 20.30; 18 d. — 18.45; 19 d. —

20.15; 20 d. — 18.30

16 d. — Pokalbiai rimtomis temomis (reþ.

G. Beinoriûtë) — 16.30, 18.15; 17 d. — 18.15;

22 d. — 15 val.

16 d. — Afteris (Ispanija) — 18 val.; 19 d. —

19.15; 20, 21 d. — 21 val.

16 d. — 360 laipsniø: meilës ir nuodëmiø

ratu (Austrija, Prancûzija, Brazilija, JAV) —

20.15; 17 d. — 21.30; 18 d. — 18.30; 19 d. —

21.15; 20 d. — 17.30; 21 d. — 19 val.; 22 d. —

18.30

16 d. — Jos (Prancûzija, Lenkija, Vokietija) —

22.30; 19 d. — 17.15; 20 d. — 19 val.; 21 d. —

21.15; 22 d. — 18.15

16 d. — Velniø salos karalius (Norvegija) —

19.30; 17 d. — 16 val.; 18 d. — 20.30

17 d. — A. Landsbergienës seminaras

„Ikimokyklinukas“ paðëlæs neklauþada ar

skleidþianti sparnus asmenybë? O gal du

viename?! Praktiniai patarimai, kaip iðgyventi

tëvams ir auklëtojams“ — 15 val.

17 d. — filmø apie V. Landsbergá retrospek-

tyva. Dienoraðèio akimirkos; V. Landsbergis:

mintys ir darbai — 17.30

17 d. — Tylus ðauksmas (reþ. V. Tinteris) —

19.30; 18 d. — 16.30; 20 d. — 18 val.;

22 d. — 21 val.

17 d. — Sviestas (JAV) — 20, 22.30; 18 d. —

17 val.; 19 d. — 18 val.; 22 d. — 15.30

17 d. — Madagaskaras 3 (JAV) — 15.30;

18 d. — 16 val.

17 d. — Paranormanas (JAV) — 17.15; 18 d. —

16.30

17 d. — Laiko kilpa (JAV) — 19 val.; 18, 22 d. —

21 val.; 19, 20 d. — 21.30

17 d. — Grësmingas (JAV) — 22 val.; 20 d. —

20.30


tyva. Paprastoji elegija; Visa teisybë apie

mano tëvà — 18 val.

18 d. — Caraitis Ivanas ir vilkas pilkas

(Rusija) —15 val.

18 d. — Savaitgalis su Pasaka. Sveèias —

„Indigo textile“ — 14 val.


tyva. Nebaigtoji sonata; Ieðkome nebaigto-

sios sonatos; Laisvës dþiazas — 17 val.


tyva. Dienoraðèio akimirkos; Visa teisybë apie

mano tëvà — 17 val.

21 d. — Atostogos prie jûros (Prancûzija) —

17.30; 22 d. — 16 val.

21 d. — Kelyje (JAV, D. Britanija, Prancûzija,

Brazilija) — 20 val.; 22 d. — 20.30

21 d. — Kino vakarai su Izolda — 19 val.

22 d. — Animacijos dirbtuvës — 18 val.

Ozo kino salë16, 22 d. — Coco prieð Chanel (Prancûzija) —

16 val.; 16, 20 d. — Èikaga (JAV) — 18 val.;

17, 20 d. — 7 dienos ir naktys su Marilyn

Monroe (D. Britanija, JAV) — 16 val.; 21 d. —

18 val.; 17, 22 d. — Mieganèiø drugeliø

tvirtovë (reþ. A. Puipa) — 18 val.; 21 d. —

Kelionë á vandenyno gelmes. Sugráþimas (dok.

f., Austrija, D. Britanija, Vokietija) — 16 val.

K A U N A S

Forum Cinemas16, 17 d. — Brëkðtanti auðra. 2 dalis (JAV) —

10.15, 11.30, 13.15, 14, 16, 17, 18.45, 21.30,

22.45; 18—22 d. — 10.15, 11.30, 13.15, 14,

16, 17, 18.45, 21.30

16, 17 d. — 30 ðirdies dûþiø (JAV, Prancû-

zija) — 19.30, 21.45, 23.45; 18—22 d. — 19.30,

21.45


Singapûras, Honkongas) — 20 val.

20 d. — Að taip pat (Ispanija) — 17 val.

16—25 d. — „Scanorama 2012“

16—22 d. — 007 operacija Skyfall (JAV) —

11.45, 15, 18, 21 val.

16—19, 21, 22 d. — Monstrø vieðbutis

(JAV) — 10.45, 12.45, 14.45, 16.45; 20 d. —

10.45, 12.45, 14.45

16, 17 d. — Septyni psichopatai (JAV) — 19,

21.15, 23.30; 18—22 d. — 19, 21.15

16 d. — Vëþliuko Semio nuotykiai 2 (3D,

Belgija) — 15.30, 17.45; 17—22 d. — 10.30,

15.30, 17.45

16, 17 d. — Apgaulinga aistra (JAV) — 20.15,

23.15; 18—21 d. — 20.15

16—22 d. — Asteriksas ir Obeliksas Jos Dideny-

bës tarnyboje (3D, Prancûzija) — 13 val.

16, 17 d. — Grësmingas (JAV) — 23.59

16, 17 d. — Pragaras rojuje (JAV) — 23 val.

Romuva16 d. — Mënesienos karalystë (JAV) — 18 val.;

18 d. —16 val.; 16 d. — Lok, stok arba ðauk

(D. Britanija) — 21 val.; 18 d. — 18 val.;

17 d. — Narkotikø kelias (Vokietija, JAV) — 18 val.;

17 d. — Kelyje (Prancûzija, D. Britanija, JAV) —

20 val.; 18 d. — 21 val.; 18 d. — Vëþliuko

Semio nuotykiai 2 (Belgija) — 14 val.

K L A I P Ë D A

Forum Cinemas16—22 d. — Brëkðtanti auðra. 2 dalis (JAV) —

10.30, 11.45, 13.15, 14.30, 16, 17.15,

18.45, 20.15, 21.30

16—21 d. — Meilë yra viskas, ko reikia (JAV) —

11, 15.45, 20.45; 22 d. — 11, 15.45

16—22 d. — Pagrobimas 2. Neiðvengiamas

kerðtas (JAV) — 13.30, 18.30



22—25 d. — „Scanorama 2012“

16, 19—21 d. — Monstrø vieðbutis (JAV) —

13.45, 16.15, 18.15; 17, 18 d. — 11.30,

13.45, 16.15, 18.15; 22 d. —13.45

16—22 d. — 007 operacija Skyfall (JAV) —

10.45, 14.15, 17.45, 21 val.

16—19, 22 d. — Vëþliuko Semio nuotykiai 2

(3D, Belgija) — 10.15, 13, 15.30; 20, 21 d. —

10.15, 15.30; 16—22 d. — Apgaulinga

aistra (JAV) — 18, 21.15; 16—21 d. —

Kazino apiplëðimas (JAV) — 20.30

007 operacija Skyfall ****Paskutinë Bondo misija þlugo, M16 uþpuolama, jai kyla pavojus ið

iðorës ir vidaus, M turi reorganizuoti agentûrà, o agentui 007 reikëssusidoroti su visais pavojais, net nesvarbu, kokià kainà uþ tai sumokant.Samo Mendeso („Amerikietiðkos groþybës“) reþisuotas naujausias fil-mas apie Dþeimsà Bondà dar kartà patvirtina, kad tikri vyrai liko tikkine, visi kiti dalyvauja rinkimuose. Bondas ir vël yra Danielis Craigas,M – Judi Dench, pagrindinis „blogietis“ – Javieras Bardemas, naujagraþuolë – Béreñice Marlohe, taip pat vaidina Ralphas Fiennesas, Na-omie Harris, Benas Whishaw, Albertas Finney. Ir vël retorinis klausi-mas: kodël lietuviðki filmø pavadinimai tokie beviltiðki? (JAV, 2012)(Vilnius, Kaunas, Klaipëda)

Apgaulinga aistra ***Fondø magnatas Robertas Mileris (Richard Gere) – charizmatiðkas

aferistas ir genialus meiluþis. Jis jau priprato bûti laukiamas þmonos irmeiluþës, kurios kartais, deja, kelia didelius skandalus. Mileris daro pini-gus tiesiog ið oro. Taèiau toks verslas netrunka ilgai. Pajutæs, kad padaisvyla, vyras nori kuo greièiau parduoti já dideliam bankui. Bet nenumatytiávykiai ir kvailos klaidos pastûmëja já veikti desperatiðkai... NicholasoJareckio filme taip pat vaidina Susan Sarandon, Timas Rothas, LaetitiaCasta, Brit Marling, Williamas Friedkinas (JAV, 2012). (Vilnius, Kaunas,Klaipëda)

Balsai ***Naujausias norvegø reþisieriaus Pålo Sletaune filmas – psichologinis

trileris, atskleidþiantis tamsiausias þmogaus sielos gelmes. ...Ana (Noo-mi Rapace) ir jos aðtuonmetis sûnus Andersas (Vetle Qvenild Werring)priklauso liudininkø apsaugos programai. Jie persikrausto gyventi á di-delá daugiabutá. Nervinga ir ásitempusi Ana pradeda perdëtai rûpintissûnumi, net nusiperka vaiko stebëjimo prietaisà, kad nuolat galëtø jágirdëti. Taèiau netrukus prietaisas ima leisti keistus garsus, motina pra-deda átarti girdinti þudynes. Ana ima jaudintis, kad jie su Andersu nebevieni (Norvegija, Ðvedija, Vokietija, 2012). (Vilnius)

Grësmingas ***Detektyvø, kuriø pagrindas – realûs ávykiai, autorius Elisonas (Ethan

Hawke) kartu su ðeima persikelia á maþà miestelá ir apsigyvena senamename. Visi jo ankstesni gyventojai buvo nuþudyti. Raðytojas randa 8 mmkino juostas, kurios padës áminti nusikaltimà. Bet nieko nebûna veltui.Name pradeda dëtis siaubingi dalykai, ir raðytojo ðeimai iðkyla pavojus.Scotto Derricksono filmas pirmiausia, þinoma, skirtas kruvinø siaubømëgëjams (JAV, 2012). (Vilnius, Kaunas)

Pragaras rojuje ***Ispanø reþisieriaus Juano Antonio Bayonos filme pagrindinius vaid-

menis sukûrë Naomi Watts, Tomas Hollandas, Ewanas McGregorras irGeraldine Chaplin. Tai tikra istorija pagrástas pasakojimas apie ðeimà,kurios Kalëdø atostogas Tailande 2004-øjø gruodá nutraukë cunamis.Kartu su tûkstanèiais kitø, atsidûrusiø katastrofos centre, ðeima stengia-si iðgyventi ir atrasti vieni kitus (Ispanija, 2012). (Vilnius, Kaunas)

Septyni psichopatai ***Nevykëlis raðytojas neteko ákvëpimo ir niekaip negali susidoroti su

nauju scenarijumi. Aplinkybës ir ekscentriðki draugeliai já átraukia á ðunsvagystæ. Bet pavogtas ðuo – ne ðiaip sau keturkojis, o svarbiausio miestogangsterio numylëtinis. Gangsteriui uþteks tik pajudinti maþàjá pirðtelá,kad niekðai bûtø surasti ir nubausti. „Reikalø Briugëje“ reþisieriaus Mar-tino McDonagho filme pagrindinius vaidmenis sukûrë Colinas Farellas,Woody Harrelsonas, Abbie Cornish, Christopheris Walkenas, Olga Ku-rylenko, Samas Rockwellas (D. Britanija, 2012). (Vilnius, Kaunas)

„Balsai“

grafika metrais - straipsniai · apskrities ledi makbet“, r. strausso „salomëjà“ ir a....

Documents