Gimtasis kraštasSavaitraštis visai Lietuvai. 2010 liepos 9–16 d., Nr. 20

Laižuva garsėja gražiomis sodybomis ir poeto palikimu

Savaitraðtis visai Lietuvai. 2010 liepos 9–16 d., Nr. 20

Gimtasis kraðtas6 psl.

Pieno produktai keliaus į Izraelį

Gediminas STANIŠAUSKAS

Konkurse dalyvavusi UAB „NT service“ išsiunti nėjo pretenzijas, kad rengdamas technines sąlygas ir kvalifi kacinius reikalavimus kon-kurso dalyviams Bendrasis pagal-bos centras (BPC) sąmoningai už-kirto kelią konkurencijai.

Įtarimai pasitvirti no

Pagalbą prisišaukti gyventojai gali ir bendruoju telefonu 112. Ta-čiau su šiuo jau įgyvendintu pro-jektu, kuriuo rūpinasi uniformuo-ti pareigūnai, susiję dideli pinigai. Neseniai nuspręsta šią informacinę sistemą išplėsti net 40 kartų.

Nuo 2004 metų bendrojo te-lefono 112 sistema nukreipia pa-galbos ieškančius žmones į poli-ciją, greitąją medicinos stotį arba ugniagesius.

Šiuo projektu įpareigotas rū-pintis BPC. Iki šiol sistemai įdieg-ti BPC panaudojo apie 15 milijonų litų. Dar 20 milijonų litų vertės vie-šųjų pirkimų konkursas linijos 112 plėtrai įklampino į įtarimų liūną pa-čius konkurso rengėjus.

„Iš tų reikalavimų, kurie sufor-muluoti, galima daryti prielaidą, kad laimės konkreti įmonė“, – kalbėjo UAB „NT service“ prezidentas Pei-sahas Kačerginskis.

Pradėjus domėtis šia istorija, verslininkų įtarimai pasitvirtino.

Plėtros mastas – nerealus

Pagalbos telefono liniją 112 pa-laiko sudėtinga informacinių tech-nologijų įrangos sistema. Į bėdą patekusių gyventojų skambučiai pa-skirstomi „ProCenter“ programine

įranga. Visi pokalbiai yra įrašomi, todėl tam naudojama 10 balso įra-šymo įrenginių („Retia ReDAT3“ licencijos).

Nukelta į 3 psl.

Nijolė PETROŠIŪTĖ

Nuo liepos 1 d. įsigaliojo nau-jas Šeimynų įstatymas. Šiame įsta-tyme nauja yra tai, jog šeimynų steigėjas nebėra rajono ar mies-to savivaldybė. Nuo šiol šeimynų steigėjais tampa patys šeimynų tė-vai, jei ti k jie ati ti nka Civiliniame kodekse keliamus reikalavimus ir turi teigiamą Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą.

Keitė statusą

Pasak Socialinės apsaugos ir dar-bo ministerijos viceministrės Skirmos Kondratas, šeimynos veikla nėra nu-traukiama, o tik įgija kitokį statusą. Naujas įstatymas už ankstesnįjį geres-nis tuo, kad per pastaruosius ketverius metus Juridinių asmenų registre ne-buvo galima užregistruoti naujų šei-mynų dėl joms keliamų labai didelių reikalavimų. Buvo tikimasi ir tikina-ma, kad šeimynose augantys vaikai praktiškai nepajus permainų, tik šei-mynų tėvai įsiregistruos pagal nau-ją tvarką.

Uždraudė kurti šeimynas

Lietuviškas sviestas ir sūriai įti ko rabinams. Viena Kelmės įmonė pagamino pirmas 16 tonų košerinio sviesto Izraeliui.

Teisėjo manti ja – ne ti k profesionalams

20 milijonų litų vertės viešųjų pirkimų konkursas linijos 112 plėtrai į įtarimų liūną įklampino Vidaus reikalų ministerijai neti esiogiai pavaldų Bendrąjį pagalbos centrą.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

A. ir S.Sereikos pastebi, kad Šeimynų įstatyme nebeliko pačios šeimos.

Autorės nuotrauka

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Viešojo konkurso korupcijos landos

Saulius TVIRBUTAS

Lietuva yra viena iš nedaugelio demokrati nių šalių, kurių teismuose lemiamą žodį taria vien profesiona-lai. Jau kelerius metus siūloma įsteig-ti tarėjų insti tutą, kad nagrinėjant bylas dalyvautų ne vien teisėjai.

Tačiau ti k šiemet imtasi konkre-čių žingsnių – prezidentūra jau ren-

gia Konsti tucijos pataisų projektą, kuris atvertų kelią tarėjų insti tuto įsteigimui. Apie šią reformą kalbė-dami teisės specialistai mini ne ti k jos privalumus.

Prezidentė – už

Dėl tarėjų instituto įsteigimo iš principo pritarė dar praėjusios kaden-

cijos Seimas. Tačiau vėliau iniciaty-va priblėso. Neseniai apie šią reformą prabilo Prezidentė. „Iš principo tarėjai gali atsirasti kai kuriose bylose, – sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė. – To-kia praktika yra Vakarų Europos ša-lyse, kai visuomenė labiau įtraukiama į kai kurių bylų nagrinėjimą bent jau patarėjų statusu. Toks atsivėrimas tik-rai galimas Lietuvoje, bet tam reikia rimtų įstatymų pakeitimų ir ne į visas bylas reikėtų įvesti šį institutą – atsar-giai ir palaipsniui.“

Prezidentūra siūlo kai kuriose bylose įteisinti visuomenės tarėjų insti tutą.

Nukelta į 2 psl.

Nukelta į 4 psl.

Laižuva – pats Lietuvos pakraštys. Šis nuošalus miestelis gali didžiuoti s ne ti k tvarkingomis sodybomis, bet ir garsiais čia dirbusiais literatais. 14 psl.

Gimtasis kraštas 2010 liepos 9–16 d., Nr. 202

Prieš išeidamas atostogų Seimas patvirtino naują motinystės (tėvys-tės) išmokų tvarką, kuri leis rinktis vienų arba dvejų metų trukmės mo-tinystės atostogas. Parlamento pri-imtos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisos taip pat nustatė išmokų „lubas“.

Vyriausybės pasiūlytos pataisos nu-mato, kad nuo kitų metų liepos vai-kus auginantys gyventojai galės rinktis vienų arba dvejų metų trukmės moti-nystės (tėvystės) atostogas. Pirmuoju atveju „Sodra“ mokės 100 proc. buvu-sio atlyginimo dydžio išmoką, antruo-ju – pirmuosius metus bus mokama 70 proc., o antruosius – 40 proc. buvusio atlyginimo dydžio išmoka.

Vyriausybė siūlė įvesti 2,5 drau-

džiamųjų pajamų dydžio motinystės išmokų „lubas“, tačiau Seimas nu-sprendė, kad „lubos“ bus 4 draudžia-mųjų pajamų dydžio – tai sudaro 4 680 litų neatskaičius mokesčių.

Motinystės (tėvystės) atostogose esantiems gyventojams nebus drau-džiama užsidirbti papildomai. Tie-sa, užsidirbti papildomai ar net grįžti į ankstesnį darbą ir toliau gauti išmo-

kas iš „Sodros“ bus leidžiama tik an-traisiais metais.

Seimas taip pat pritarė Rimos Baškienės ir Vincės Vaidevutės Mar-kevičienės pateiktai pataisai, kuria Vyriausybei siūloma iki 2010 m. spa-lio 1 d. parengti ikimokyklinio ugdy-mo įstaigų plėtros programą.

Visi šie pakeitimai galios tik tiems gyventojams, kurie motinys-tės (tėvystės) atostogų išeis nuo kitų metų liepos 1-osios.

GK, Eltos inf.

Aktualijos

Prezidentės patarėjas teisės klau-simais Ernestas Rimšelis minėjo, kad Lietuvoje nebus kuriami prisiekusiųjų teismai kaip JAV, tačiau jau rengiami teisės aktų projektai dėl tarėjų teis-muose įvedimo. „Smunkant pasitikė-jimui teisėsaugos institucijomis, teis-mais, visuomenės atstovų dalyvavimas teismų veikloje būtų efektyvus ir nau-dingas“, – mano E.Rimšelis.

Tam neprieštarauja ir teisingumo ministras Remigijus Šimašius. „Reikėtų Konstitucijos pataisos, kuri yra užregis-truota Seime, – kalbėjo jis. – Manyčiau, kad prisiekusiųjų Lietuvos teisinėje sis-temoje įsteigimas nėra labai paprastas dalykas, tai reikėtų daryti atskirose bylų kategorijose.“ Ministro nuomone, pri-siekusieji būtų ypač naudingi svarstant šeimų bylas, kuriose reikia ne formalių įvardijimų, kas kaltas, o kas ne.

Pagelbėtų civilinėse bylose

Teisės instituto direktorius teisės mokslų daktaras Algimantas Čepas

įsitikinęs, kad tarėjų institutas nau-dingiausias būtų nagrinėjant civi-lines bylas. „Tarkime, darbo ginčų bylose labai naudinga būtų darbda-vių organizacijų, profesinių sąjungų atstovų nuomonė, su vaiko teisė-mis susijusiose bylose – pedagogų, socia linių darbuotojų ir panašiai, – kalbėjo A.Čepas. – Visuomenės ekspertų nuomonė leistų teismuo-se kvalifi kuočiau ir objektyviau įver-tinti situaciją.“

O baudžiamosiose bylose, teisės specialisto nuomone, tarėjų pagalbos nereikėtų. „Dabar laukiant senaties termino neretai bylos specialiai vilki-namos, kai jose neva negali dalyvauti advokatai. Bylose dalyvaujant keliems tarėjams, atsirastų daugiau galimybių atidėlioti teismo posėdžius, jei į juos neatvyktų nors vienas tarėjų, – mano A.Čepas. – Be to, mūsų šalyje tarėjai labiau suvokiami kaip griežtos baus-mės kaltininkui paskyrimo garantas. O Vakarų Europoje tarėjai yra tarsi saugiklis, kad nebūtų baudžiamas ne-kaltas žmogus, jis nebūtų persekioja-mas valdžios ir teisėsaugos.“

Mokslininkas primena ir tai, kad kitose šalyse tarėjų institutas atsirado natūraliai kaip paprotinės teisės tę-sinys. „Lietuvoje istoriškai susiklos-tė profesionalios teisės praktika, dar XVI a. priimtame Lietuvos Didžio-sios Kunigaikštystės statute pabrė-žiama profesionali teisė“, – aiškino A.Čepas.

Sugrįžtų pasiti kėjimas

Ne paslaptis, kad teismai yra praradę visuomenės pasitikėjimą. Labiausiai tai atskleidė didelio re-zonanso sulaukusi pedofi lijos byla. Ypač akivaizdžiai šis nepasitikėji-mas buvo išreikštas, kai Kauno ra-jone, Garliavoje, susibūrę gyventojai neleido vykdyti teismo sprendimo atiduoti velionio Drąsiaus Kedžio dukrą motinos globai.

Teisininko Kęstučio Čilinsko nuo-

mone, tokių įvykių nebūtų, jei teis-muose dalyvautų visuomenės atsto-vai. „Įsteigus tarėjų institutą atsirastų didesnė pagarba teismams ir visai valstybei. Tokios bylos apskritai būtų daug greičiau išnagrinėjamos“, – įsi-tikinęs K.Čilinskas.

Teisininkas pabrėžia, kad visiems žmonėms būdingas teisingumo jaus-mas, kuris turi būti išreikštas profe-sionalaus teisėjo sprendimu. „Dėl to kitose šalyse ir yra įsteigtas tarėjų ins-titutas, – aiškino K.Čilinskas. – Vi-suomenės balsas neleidžia teisingu-mui paskęsti formalumuose.“

K.Čilinskas mano, kad tarėjo insti-tutas leistų pažaboti ir korupciją teis-muose. „Nors sakoma, kad nepaper-kamų nėra, tačiau atrinktus tarėjus būtų sunkiau papirkinėti nei vieną teisėją, atsirastų daugiau kliūčių ne-sąžiningiems sprendimams“, – įsiti-kinęs K.Čilinskas.

Teisėjo manti ja – ne ti k profesionalams

Lavintų visuomenę Laima Garnelienė, Teisėjų tarybos pirmininkė

Siūlymas įteisinti teismo tarėjų insti -tutą yra ne Teismų įstatymo, ne tei-sėjų nuomonės ir norų dalykas, o visų pirma Konsti tucijos pataisų ir politi -nės valios klausimas, todėl detaliai komentuoti pranašumus arba trūku-mus būtų sudėti nga. Pavyzdžiui, šiuo metu sunkiai įsivaizduojama, kaip

valstybė sugebėtų surasti papildomų lėšų tarėjų insti tutui įsteigti , ir ne-aišku, ar bylų nagrinėjimo trukmė dar labiau nepailgėtų.Kartais juokaujame, kad teisėjai labai norėtų nagrinėti bylas su dviem ta-rėjais, mat tuomet teismams tektų ti k trečdalis atsakomybės, o kartu – ir nepasitenkinimo teismų sprendimais. Darbas su tarėjais gal būtų gana efektyvus teismų autoriteto gerinimo būdas, nes pati visuomenė dalyvautų priimant teismų sprendimus, be to, tai teisiškai lavintų visuomenę.Tokioje mažoje valstybėje kaip Lietuva visuomenės dalyvavimas procesuo-se galėtų būti naudingas atskirų kategorijų bylose (darbo, šeimos, kt.). Pa-sigirdo ir tokia nuomonė, kad efektyviausiai tarėjai pasitarnautų bylose, kuriose viena iš proceso šalių yra teisėjas.

Reikia gerai pasverti Vidmantas Žiemelis, Seimo narys

Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad tarė-jo insti tutas pagerintų teismų skaidru-mą. Bet yra ir kita medalio pusė. Tarė-jams reikės dirbti darbo dienomis, at-sitraukus nuo ti esioginės veiklos, todėl teks ieškoti lėšų jiems mokėti už darbą teismuose. Net ir profesionalams kai kurias bylas labai sunku nagrinėti , tam reikia daugybės specifi nių žinių, ku-rių tarėjai negalės turėti . Todėl kyla klausimas, ar po reformos teismai taps teisingesni. Pavyzdžiui, Vokieti joje ši sistema kriti kuojama, bet sugrąžinti tai, kas pakeista, būna labai sudėti nga.

Nelengvas procesas Vytautas Gapšys, Seimo narys

Įsteigiant tarėjo insti tutą teks pakeisti Konsti tuciją, daugybę teisės aktų, tad Seimo laukia labai didelis darbas. Kiek žinau, daugelis parlamentarų pritaria šiai idėjai, bet reikės labai išsamiai apsvarstyti , kokios ti ksliai bus tarėjų funkcijos, kokiose bylose jie galės da-lyvauti ir panašiai.

Atkelta iš 1 psl. „Nors sakoma, kad nepaperkamų nėra, tačiau atrinktus tarėjus būtų sunkiau papirkinėti nei vieną teisėją, atsirastų daugiau kliūčių nesąžiningiems sprendimams“, – įsiti kinęs K.Čilinskas.

GK archyvo nuotrauka

Lietuvos teritorinės darbo biržos birželio 24–liepos 1 dienomis įregis-travo 6 tūkst. bedarbių, beveik pusė iš jų – jaunesni negu 25 metų.

Lietuvos darbo biržos duome-nimis, kas ketvirtas iš įregistruo-tų bedarbių atleistas iš darbo per pastaruosius šešis mėnesius, kiti – anksčiau nedirbę pagal darbo sutar-tis arba turi ilgesnę kaip dvejų metų darbo pertrauką.

Aktyvus darbo biržų tarpininka-vimas užtikrina gana aukštus įdarbi-nimo ir laisvų darbo vietų registravi-mo rodiklius. Darbdaviai per savaitę registravo 1 993 laisvas darbo vie-tas – vidutiniškai 498 per dieną. Per

savaitę padėta įsidarbinti 3,3 tūkst. asmenų, vidutiniškai 827 per dieną.

Į aktyvios darbo rinkos politi-kos priemones nusiųsti 829 asme-nys, iš jų 46,1 proc. įdarbinti sub-sidijuojant.

Lietuvos darbo biržos duome-nimis, liepos 1 d. šalyje buvo re-gistruota 324 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 14,99 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.

Eltos inf.

Bedarbių gretos nemažėja

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Apkarpytos moti nystės išmokos

Gimtasis kraštas2010 liepos 9–16 d., Nr. 20 3Aktualijos

Generalinis direktorius Žanas Panovas

Vyriausiasis redaktoriusStasys Jokūbaiti s

Administratorė Tel. (8 5) 210 0110

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojaMeilė Taraškevičienė

Atsakingasis sekretoriusRobertas Sabaliauskas Tel. (8 5) 210 0113

Pardavimų departamentas Gryta Balserytė, tel. (8 5) 210 0093Prenumeratos ir plati nimo departamentas Jurgita Plenkovskienė Tel. (8 5) 210 0060Žurnalistai:Irma Dubovičienė, Lina Pečeliūnienė, Arvydas Jockus, Bernardas Šaknys, Virginija Barštytė, Virginija Mačėnaitė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Šarūnas Preikšas, Aušra Pocienė.ISSN 2029-4816Spausdina UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė.

Gimtasis kraðtasUAB „Valsti ečių laikrašti s“ leidinys

Ant politi nių svarstykliųViešojo konkurso korupcijos landos

Bendrosios pagalbos centro vadovas A.Kedavičius neatskleidė, kaip vyksta konkursas pirkti įrangos už 19,8 mln. Lt. Martyno Vidzbelio ir Raimundo Šuikos fotomontažas

Tačiau šiemet BPC užsimojo taip išplėsti sistemą, kad tokie planai kelia pagrįstų abejonių, ar dabartinė siste-ma veikia, ar ja pasinaudoję gyvento-jai gali prisišaukti pagalbą.

Pavyzdžiui, vietoje trijų „ProCen-ter“ licencijų BPC ketina įsigyti dar 117. Plėtra siekia 40 kartų arba 4 000 procentų. Analogiškai užsimota įsigy-ti iki 120 balso įrangos įrašymo kana-lų, nors jau turima dešimt.

Įtarimų gal būtų ir mažiau, jei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie VRM pavaldus Bendrasis pagalbos centras konkur-su siektų kaip įmanoma pigiau įsi-gyti įrangą.

Būgštavimai pasitvirti no

Konkurse dalyvavusi UAB „NT Service“ tikina, kad reikalavimai kon-kurso dalyviams buvo parengti taip, kad BPC sieks įsigyti tik konkretaus gamintojo ir konkretaus pavadini-mo prekę, nepripažįstant analogiš-kos įrangos.

Iš gautų konkurso dokumentų matyti, kad bendrovės „NT Service“ būgštavimai visiškai pasitvirtina. Pa-vyzdžiui, reikalavimuose BPC rašo, kad tiekėjas turi būti įgaliotas „Pro-Center“ programinės įrangos gamin-tojo atstovas, autorizuotas parduoti, diegti, aptarnauti ir prižiūrėti minėtą įrangą. Panašūs reikalavimai fi gūruoja perkant visą reikiamą programinę ir techninę įrangą.

„Konkretūs ir specifi niai reika-lavimai nurodyti atsižvelgiant į jau įdiegtą ir veikiančią programinę bei techninę įrangą. Vadinasi, konkurso sąlygose negali būti numatyta alter-natyva“, – iš pradžių tikino BPC vir-šininkas Artūras Kedavičius.

Kitais žodžiais tariant, pasauly-je gaminami tik vieno gamintojo kompiuteriai, o pastariesiems tin-ka tik „Windows“ operacinė siste-ma. Žvelgiant dar smulkiau, „Win-dows“ neveiks jokia kita ugniasienė, išskyrus „Kaspersky“. Ar galite tuo patikėti?

Visada laimi

A.Kedavičius neatskleidė, kaip vyksta 19,8 mln. litų konkursas, ku-riuo skundžiasi „NT Service“. „Pir-kimo eigos, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu, negalime viešinti, kad nepažeistume potencialių daly-vių teisių ir teisėtų interesų“, – sakė BPC viršininkas A.Kedavičius.

Tačiau beveik nėra abejonių, kad tokiomis sąlygomis konkursą lai-mėtų kitas jo dalyvis – „ERP“. Nuo 2008 m. BPC surengė viešųjų pir-kimų konkursų už 10,86 mln. Lt, iš kurių „ERP“ laimėjo konkursų už 9,99 mln. Lt. „ERP“ laimėjo pirki-mų už daugiau kaip 90 proc. lėšų, kurias per dvejus metus įvairiai įrangai įsigyti skyrė BPC.

Kas sieja „ERP“ ir Bendrojo pa-galbos centro viršininką, ar tiesa, kad jo keliones lėktuvu į užsienį apmoka „ERP“ bei su kuo derinta telefono 112 plėtra, A.Kedavičius neatsakė, nes nusiuntus jam klausimus elektroniniu paštu paaiškėjo, kad viršininkas turi nedarbingumo lapelį.

Norisi tikėti lemtingu atsitik-tinumu, kad A.Kedavičius iš tiesų susirgo, o Priešgaisrinės apsaugos

ir gelbėjimo departamento, ku-riam pavaldus BPC, direktorius generolas Remigijus Baniulis taip pat atsitiktinai išvyko į koman-diruotę.

Taip pat visiškai atsitiktinai Ūkio ministerijos vadovas D.Kreivys ir premjeras A.Kubilius kartu su „ERP“ direktoriumi Marku Zbars-kiu dalyvavo „Startup Jam Baltics“ atidaryme.

Kad ir kaip ten būtų, Ūkio mi-nisterijai pavaldi Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) birželio 4 d. išna-grinėjo „NT Service“ skundą ir įpareigojo Bendrąjį pagalbos cen-trą pakeisti 20 milijonų litų vertės konkurso reikalavimus, kad jie dirb-tinai nevaržytų konkurencijos.

„Nustatyti minimalūs kandida-tų ar dalyvių kvalifi kacijos reikala-vimai negali dirbtinai riboti kon-kurencijos, o apibūdinant pirkimo objektą, techninėje specifi kacijo-je negali būti nurodytas konkre-tus modelis ar šaltinis“, – teigiama VPT rašte.

Tarnybos nuomone, BPC priva-lo įsiklausyti į ekspertų nuomonę, o techninėje specifi kacijoje įrašyti žo-džius – „arba lygiavertis“.

Atkelta iš 1 psl. Nei susiti ko, nei nesusiti ko su premjeru

Vieni šalti niai išsakė prielaidą, kad apie minėtą Bendrojo pagalbos centro konkursą buvo kalbėta net Vyriausybės koridoriuose. Gegužės pabaigoje esą įvy-ko neofi cialus pokalbis tarp UAB „ERP“ vadovų ir premjero Andriaus Kubiliaus.

Telefonu paklaustas, ar gegužės pa-baigoje buvo susitikęs su premjeru, UAB „ERP“ generalinis direktorius Mar-kas Zbarskis paklausė: „Kada?“

Ar pastaruoju metu buvote susiti -kęs su premjeru A.Kubiliumi?

O koks ten buvo renginys? Kad ga-lėčiau prisiminti , turėčiau pasižiūrėti į kalendorių.

Bet juk ne kasdien tenka bendrau-ti su premjeru, kad negalėtumėte pri-siminti .

Visų pirma nebuvau susiti kime su premjeru... Galbūt mane su kažkuo pai-niojate... Gal kažkokiame renginyje ir

buvau susiti kęs, bet konkrečiau nega-lėčiau pasakyti .

Ar jūs neprisimenate, ar ti esiog ne-buvo tokio fakto?

Gal ir buvo. Bet kodėl jūs klausiate? Gal jūs paklauskite premjero adminis-tracijoje.

Mes būti nai paklausime.Jeigu jūs kalbate apie praėjusį penk-

tadienį (gegužės 28 d.), tai Vilniuje kartu su A.Kubiliumi ir ūkio ministru Dainiumi Kreiviu dalyvavome renginio „Startup Jam“ ati daryme. Kiekvienas pasakėme savo kalbą ir išsiskirstėme. Prieš tai ti k pasisveikinome ir atsisveikinome. Gal atsiųskite man klausimus raštu.

Minėtas jaunimo verslumo skati ni-mo renginys „Startup Jam Balti cs“ vyko Šiuolaikinio meno centre, Vilniuje. Mi-nistro Pirmininko tarnybos išplati ntoje tos dienos premjero darbotvarkėje apie A.Kubiliaus dalyvavimą „Startup Jam Balti cs“ nebuvo užsiminta.

Kubilinė politi ka – ati mti Valenti nas Mazuronis, Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas

Liepos 9 d. sukvietėme žmones į miestų aikštes įkalti vinį į kubilą. Tai simbolinė akcija ne tik dėl sumažin-tų motinystės išmokų, bet ir protes-tas prieš visą politiką, kurią vykdo Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vy-riausybė ir valdanti koalicija. Kalba-me ir apie motinystės išmokas, ir apie planus tolinti pensinį amžių. Kol kas opozicija blokavo tą pensinio amžiaus tolinimą, nors premjeras A.Kubilius laužė rankas Seimo pirmininkei Irenai Degutienei, kad būtinai dar šią sesiją sprendimas būtų priimtas.

„Sodros“ reformos reikia, bet ji turi būti parengta kompleksiškai. Ir visos partijos su socialiniais partne-riais turėtų susitarti dėl pertvarkos. O dabar pirmiausia nukerpa pensi-jas. Kai Prezidentė pasako, kad reikia kompensacijų, Vyriausybė kažkokį muilą paleidžia – siūlo nuo 2014 m. didinti pensijas. Sumažintų pensijų kompensavimu net nekvepia, tai tik pasijuokimas iš žmonių.

Nėra jokių ekonominių skaičiavi-mų, ką tas pensinio amžiaus tolinimas duos. Sako, bus kažkur kažkada kaž-koks efektas. O juk kerta pirmiausia tiems mažiausiai apsaugotiems sluoks-niams. Kiek pinigų iš šešėlio išimta? Nieko, tik verslas įvarytas į šešėlį. Ar tramdomi monopolininkai? Ne. Tai štai prieš tokią kubilinę politiką ir su-rengėme simbolinę akciją.

Sutikčiau, ko gero, kad užtektų tas išmokas motinoms mokėti tik metus, o ne dvejus. Bet greta reikia sukurti lengvatines sąlygas vaikams auginti. Šiandien darželių neužtenka. Lietuvo-je pradėjo vaikų daugėti, tai mes kirviu nukertame, nepasiūlę kitos skatinimo sistemos. Svarbiausia atimti, o toliau – trijų pirštų kombinacija.

„Tvarkiečiai“ kraunasi reiti ngusVitas Matuzas, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys

Kiekvienas dabar gudrus pasa-kyti, kad valdžia bloga. Piemeniš-ka ta „tvarkiečių“ akcija, kuria tik siekiama krautis reitingus artėjant savivaldos rinkimams. Reikia tik džiaugtis, kad visokius užgaulioji-mus iškentęs A.Kubilius šiandien dar yra premjeras, kad pradėjome laikytis tos taupymo politikos šiek tiek anksčiau negu kitos šalys. Va-karų Europa dabar irgi mažina iš-laidas, nes nėra kitos išeities.

Nė vienoje pasaulio valstybė-je nėra tokių didelių motinystės išmokų, kokios buvo ir yra šian-dien Lietuvoje. Net pačios turtin-giausios valstybės moka trumpiau ir mažiau. Negalime gyventi savo vaikų ir anūkų sąskaita. Juk jie bus priversti grąžinti valstybės pasko-las, iš kurių dabar mokamos tos so-cialinės išmokos. Reikia galų gale suskaičiuoti, ką turime, ir gyventi pagal pajamas.

Žinoma, reikia skatinti darželių plėtrą. Tas ir bus padaryta per me-tus, juk tik po metų tos motinystės išmokos bus sumažintos. Ikimokyk-linio ugdymo krepšelio principas paskatins kurtis privačius darželius. Juokingai skamba „tvarkiečių“ siūly-mai pinigus imti iš šešėlinio verslo. O kodėl neišima jų partietis Kęstas Komskis su Antikorupcijos komi-sija? Suteikė Seimas instrumentą: Audito komitetui, Antikorupcijos komisijai vadovauja opozicija. Tai kur tie rezultatai? Matyt, ne viskas taip paprasta, kaip galima pasakyti ant statinės atsistojus. Gal ta dabar-tinė akcija gimė iš jų menkavertiš-kumo komplekso? Kai suprato, kad nelemta suformuoti naują Seimo daugumą, atsikirto pykčiu.

Opozicinė parti ja „Tvarka ir teisingumas“ prašė, kad Prezidentė Dalia Grybauskaitė vetuotų įstatymą, kuriuo po metų bus mažinamos moti -nystės išmokos. O pasibaigus Seimo sesijai dešimtyje apskričių centrų surengė akciją „Įkalk vinį į kubilą“.

Kalė vinis į kubilą

Gimtasis kraštas 2010 liepos 9–16 d., Nr. 204

Pagal ją vaikų globėjams niekas nebemokės atlyginimo, tačiau vai-kų išlaikymui lėšos bus skiriamos iš valstybės biudžeto, o savivaldy-bės šeimoms mokės už vaikams teikiamas paslaugas. Viceministrė S.Kondratas ministerijos tinklala-pyje taip pat priminė, kad vaiką ap-gyvendinti vaikų namuose savival-dybei kainuotų kur kas brangiau, nei jo išlaikymas šeimynoje. O ir vaikų gyvenimo šeimynose koky-bė nepalyginamai skiriasi nuo vaikų globos namų. Taigi, pasak vicemi-nistrės, savivaldybės, atsisakydamos skirti fi nansavimą steigiamai šei-mynai, labai nukryptų ne vien nuo svarbių visuomenei prioritetų, bet ir apsunkintų savo biudžetus.

Įstatymas numato, jog šeimynų tėvai, prieš įregistruodami šeimy-

ną naujoviškai, turi gauti savival-dybės administracijos užtikrinimą, kad jiems bus skiriamas fi nansavi-mas, kad savivaldybė tikrai pirks iš naujai įregistruotos šeimynos vaikų globos paslaugas. Štai dėl šio reika-lavimo ir užstrigo šeimynų perregis-travimo reikalai. Bene skaudžiau-siai tai atsiliepė Raseinių rajone. Iki paskutinės dienos šeimynų tė-vams buvo delsiama parašyti tokį sutikimą. Vietoj to, kaip prisime-na „Valstiečių laikraščio“ labdaros fondo „Kaimo vaikai“ globojamų namelių mama Aldona Sereikienė, jie dar gegužę buvę pakviesti pas ra-jono merą Petrą Vežbavičių: „Meras man tėškė, jog dėl manęs jis valdiš-kų vaikų globos namų neuždarys, jie turį savo įstaigą ir mūsų jiems ne-reikia. Aprėkė čia pat buvusią Vai-ko teisių apsaugos skyriaus vadovę, kad ši jam vaikų šeimynų daugiau

nebekursianti. Dar buvo užmesta, jog mes iš to lyg ir pragyventi norį. Apsiverkiau ir išėjau.“

Šeimos dalyviai

Naująjį Šeimynų įstatymą pasiti-ko 39 šalies šeimynos. Kiek jų per-siregistruos pagal naujuosius reika-lavimus, kol kas prognozuoti sunku. Šeimas į neviltį varo ne tik kai ku-rių savivaldybių požiūris į šeimynas bet ir paties įstatymo „nusišnekėji-mai“. Kaip pastebi iki šiol šeimy-nos tėvu buvęs Stanislovas Sereika, Šeimynų įstatyme nebeliko pačios šeimos. Dabar šeimyną kuria fi zinis asmuo, o kitas jų yra šeimos dalyvis. Ne mama, ne tėtė, o dalyvis.

Nors įstatymo rengėjai žadė-jo, jog naujasis Šeimynų įstatymas praktiškai nepalies jau esančių šei-mynų ir jų perregistravimas bus pa-prasčiausias formalumas, gyveni-mas iškart parodė, jog pirmiausia skaudžiai kirto būtent senosioms šeimynoms. Vėl liko neišspręstas suaugusių, bet savimi nesugeban-čių pasirūpinti buvusių globotinių likimas. Sereikų namuose ir to-kiems užtenka vietos. Kur jie dėsis,

kai namai bus iš-draskyti?

Likus vos porai dienų iki šeimy-nų likvidavimo termino pabaigos, pravėriau Raseinių rajono savival-dybės administracijos direktoriaus pavaduotojo ir šeimynų likvidavimo komisijos pirmininko Algirdo Gri-ciaus kabineto duris. Ne, jis jokio garantinio rašto šeimynoms nera-šysiąs, ant nieko nepasirašysiąs, nes jų savivaldybei šeimynų paprasčiau-siai nereikia. Sakė, valdiškuose glo-bos namuose yra laisvų vietų, tai ko dar? Be to, sakė, jam to daryti ne-leidžia ir Viešųjų pirkimų įstatymas: paslaugos pirkimui savivaldybė tu-rėtų skelbti konkursą ir nežinia, kas jį laimėtų. A.Griciui išaiškinus, kad šios paslaugos nepatenka į Viešųjų pirkimų įstatymo rėmus, jis atsakė, jog šituo turėtų dar pasidomėti.

Sveti mo gero savininkai

A.Gricius priminė, jog už pasta-tą, kuriuose dabar įsikūrusi šeimyna, jų savivaldybė iki šiol neėmusi nuo-mos. Bet tai nereiškia, jog ir toliau jie galėtų juo naudotis už dyką.

Belieka priminti, jog kadaise bu-vusį Gabšių kaimo vaikų darželio pastatą buvo beištinkąs kolūkio fer-mų likimas. Išplėšta buvo viskas, ką tik buvo galima išplėšti. Be elektros, užgriuvusia kanalizacija ir išpjausty-tais vandentiekio vamzdynais. Į tokį jį atėjo Sereikos su pirmaisiais vai-kais, tokiame 1994-aisiais VL lab-daros fondas „Kaimo vaikai“ rado A.Sereikienę iki kraujo nubrūžin-tomis rankomis skalbiančią vaikų rūbelius, o vandenį tam su bido-nais atsivežančią iš tvenkinio. Nuo to laiko prasidėjo šeimynos ir lab-daros fondo „Kaimo vaikai“ drau-gystė bei šeimynos rėmimas. Buvo padovanotos pirmosios skalbimo mašinos, pradėtas pastato remon-tas, nupirktos statybinės medžiagos, krosnių katilai ir kt. Namas-vaiduo-klis viduryje gyvenvietės tapo pa-traukliu objektu su išskirtinai gražia aplinka. Bet šis pastatas liko savi-valdybės balanse. Ir šiandien rajono valdantiesiems, Tvarkos ir teisingu-

mo partijos atstovams, apsiver-čia liežuvis prabilti apie pasta-

to nuomą.

Ministerija šokiruota

Socialinės ir darbo ministerijos Vaikų ir jaunimo skyriaus vyr. spe-cialistas Ričardas Černiauskas, iš-girdęs raseiniškių situaciją, sakė ne-galįs patikėti savo ausimis: „Tiesiog nebėra ką komentuoti. Esu šoki-ruotas ir nebepajėgiu suprasti sa-vivaldybės požiūrio į Vyriausybės nutarimus. Negi savivaldybė neži-no, kieno vaikus šeimynos augina? Ar jie ne to rajono? Tokią situaciją dar būtų galima pabandyti supras-ti, jei būtų kalbama apie didžiulius asignavimus. Dabar gi kalbame tik apie keletą šimtų litų, kurie suda-rytų savivaldybės dalį. Tuo labiau jog vaikų namuose vaiko išlaiky-mas yra daug brangesnis“, – kalbė-jo R.Černiauskas, patardamas šioje kovoje nenuleisti rankų. Tik kitos rajono šeimynos tėvas Remigijus Kučinskas rankas jau nuleido.

O su VL labdaros fondo „Kai-mo vaikai“ globojamoje Sereikų šei-mynoje staiga prasidėjo neįtikėti-ni dalykai. Pats A.Gricius nuvyko į šeimyną ir prašė Sereikų perregis-truoti šeimyną pagal naują statusą. Ir garantinį raštą dėl savivaldybės dalies fi nansavimo į namus atvežė, ir visus perregistravimui reikiamus dokumentus greitai sutvarkyti pa-žadėjo. Tačiau vėl užkliuvome už varčios, kai priėjome prie vaikų pas-togės klausimo. Girdi, jūs tik regis-truokit šeimyną, o pastato panaudos sutartį mes pasirašysime vėliau, kai po vasaros atostogų vėl pradės po-sėdžiauti rajono taryba. A.Gricius sakėsi manąs, jog Taryba dabartinės Sereikų panaudos sutarties pratęsi-mui prieštarauti neturėtų, bet šim-taprocentinės garantijos niekas ne-galįs duoti, nes jos neduodąs pats gyvenimas. Deja, be tokios sutarties net juridiškai įregistruoti šeimynos neįmanoma, nes vaikai po lapu gy-venti negali.

Taigi paskutinės Raseinių rajono šeimynos likimas neaiškus.

AktualijosKomentaras

Uždraudė kurti šeimynas

Stasys JOKŪBAITIS

Kai prieš tris mėnesius Konsti-tucinis Teismas išaiškino, kad dras-tiškai nurėžtos žmonių uždirbtos pensijos turi būti kompensuojamos, pensininkai džiūgavo: pasirodo yra teisybė ir Lietuvoje. Jie naiviai manė, kad mūsų Vyriausybė pasielgs taip, kaip padarė kur kas sunkesnėje si-tuacijoje atsidūrusi Latvijos valdžia, t. y. nedelsdama atkurs buvusias pensijas ir kompensuos nuostolius.

Tačiau mūsiškė tikrovė pasirodė kur kas niūresnė negu latvių. Prem-jeras Andrius Kubilius neseniai pa-reiškė, kad kompensuoti pensijas bus pradėta tik konstatavus sunkmečio pabaigą. Tuomet atseit bus atsižvelg-ta ne tik į Konstitucinio Teismo iš-aiškinimą, bet ir Vyriausybės patvir-tintą „Sodros“ pertvarkos planą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė praėjusią savaitę sakė, kad nepritars jokioms naujoms taupymo priemo-nėms, kol nebus įgyvendinti anks-čiau duoti įsipareigojimai dėl suma-žintų pensijų kompensavimo.

Premjeras Andrius Kubilius, klausinėjamas apie apkarpytų pensi-jų kompensavimą, raitosi kaip ungu-rys. Pirmiausia jis pareiškė neradęs Konstitucinio Teismo išaiškinime kokių nors nurodymų visiškai kom-pensuoti pensijas. Be to, jo patiki-nimu, net jei ir bus priimtas koks nors kompensavimo mechanizmas, jis bus be pinigų, paprasčiau kal-bant, popierinis. Taigi labai tikėtis pensininkams, kad jie kada nors at-gaus viską, kas iš jų buvo nusavinta, matyt, nederėtų. Net socia linės ap-saugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas yra prasitaręs, kad kom-pensacijų mechanizmas visuomenės nenudžiugins.

Visi ligšioliniai svarstymai vyko už uždarų durų, tarsi būtų rengia-mas slapčiausias karinių veiksmų planas, kaip kovoti su vis dar gyvais pensininkais. Pensininkų interesus bandanti ginti Lietuvos pagyvenu-sių žmonių asociacija visai be reika-lo laukė, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovai pakvies-tų jos atstovus sėsti už apskritojo

stalo ir kartu pasitarti, kaip ir kada būtų galima kompensuoti laikinai sumažintas pensijas.

Kol kas viskas skendi tirštuose pažadų ir svarstymų ūkuose, nes iki šiol nėra nei pensijų kompensavimo mechanizmo, nei aiškesnio „Sod-ros“ pertvarkos plano, nei veiks-mų pasibaigus sunkmečiui plano vizijos. Tėra tik Vyriausybei ne-aiškus Konstitucinio Teismo iš-aiškinimas.

Tiesa, Vyriausybė visgi žen-gė pirmą žingsnį – pritarė pen-sijų kompensavimo koncepci-jai. Tačiau koncepcija – toli gražu ne kompensavimo mechanizmas, kuris turė-jo būti parengtas iki liepos 1-osios. Įpareigojimas aiš-kiai neįvykdytas. Be to, tą gana keistą koncepciją dar svarstys Seimas ir nežinia ar jai pritars.

Šiuo metu valdantie-ji siūlo nuo 2014 m. pa-laipsniui didinti pensijas, kol jos bus didesnės ne

mažiau kaip 5 proc. nei buvo iki su-mažinimo. Tas procesas gali užtrukti

iki 2019 m.

Sunku tai pavadinti kompensavimu. Juo labiau kad beveik už dešimties metų nemažai dabartinių nusteken-tų pensininkų jau bus iškeliavę į ana-pilį. Viskas daroma maždaug taip, kaip kažkada pasielgė sovietai, pri-vertę žmones skolinti valstybei – pirk-ti obligacijas, kurių dauguma taip ir

liko beverčiais popieriais vaikams ir anūkams.

Taigi lėšų da-bartinė valdžia tik rai sutaupys, nes pagal dabartinę koncepciją mirusių pensininkų negrą-žintų pensijų arti-mieji nepaveldės, jas ramiausiai nusavins „Sodra“. Ar tai nepa-našu į cinišką žmonių

apgaudinėjimą?Nesuprantama vie-

na: jei jau valstybei yra sunku, kodėl vienai, di-desnei visuomenės da-

liai, siūloma veržtis diržus dešimtmečiui, o kitiems,

nuvairavusiems šalį į tokią situaciją, – metams ar dve-jiems? Ar galime tai vadin-ti solidarumu, apie kurį labai garsiai kalba mūsų valdžia?

Nurėžti pensijas – lengviausia

užmesta, venti norį.

kai namai bus iš-draskyti?

mmmo partijos atččia liežuvis pr

tirštuoseose, nes ikipensavimonio „Sod-ei veiks-ui planoybei ne-smo iš-

i žen-pen-

epci-tolimorė-

pos š-ąr

a

g j , ųliko beverčiais p

ir

bbtttnnkkkopppežžžinmmmierrram„„Sodnnašu

aaapgauNe

nna: jei ssunku, dddesnei

lliiai, siūlodddešimtm

nnnuvairavussisituaciją, –jjjiiems? Ar ttiti solidarumgggarsiai kalb

Atkelta iš 1 psl.

Paskuti nės Raseinių rajono šeimynos likimas neaiškus. A.Sereikienė sako tvirtai žinanti , kad pati šeimynoje augančių vai-kų kam nors ati duoti neveš. Nijolės Petrošiūtės nuotrauka

Gimtasis kraštas2010 liepos 9–16 d., Nr. 20 5Emigracija„Atvirai jums pasakysiu: neken-

čiu visų tų musulmonų“, – besišne-kučiuojant gatvėje prie namų neti -kėtai pareiškia kaimynas Algirdas, viduti nio amžiaus inteligenti škas ponas. Pro mus ką ti k pražingsnia-vo du juodbruviai vaikinai. „Kodėl jų nekenčiate?“ – bandau išsiaiš-kinti . „Todėl, kad jie teroristai, negi nežinote?“ – atkerta kaimynas. „O ar esate buvęs, pavyzdžiui, Turki-joje, Egipte, bendravęs su musul-monais?“ – teiraujuosi.

Imigrantai nepageidauti ni

„Ne, nesu, bet per televizo-rių matau, ką jie išdarinėja. O kas Londone darosi. Man draugai pa-sakojo, kad ten vieni juodukai, anglų jau nebeliko, – paaiškina jis. – Jokiu būdu negalime į Lietuvą jų įsileisti, būtų tikras siaubas – gyventi nor-maliai negalėsime, lietuviškai ne-susikalbėsime.“

Naujausios viešosios nuomonės apklausos, kurią Tarptautinės migra-cijos organijacijos (TMO) Vilniaus biuro užsakymu atliko „Vilmorus“, duomenimis, beveik 60 proc. šalies piliečių mano, kad imigracija į Lie-tuvą yra neigiamas reiškinys, 64 proc. įsitikinę, kad darbo migraciją būtina griežtai riboti. Teiginiui, kad darbo migraciją į Lietuvą reikėtų skatinti, pritaria vos 3 proc. apklaustųjų.

Baimę įsileisti kitataučius gali-ma pavadinti tautos gynybine reak-cija, tačiau lieka neatsakytas esminis klausimas: o kas kaimynui Algirdui po dešimties metų uždirbs pensiją ir išlai-kys sveikatos apsaugos sistemą valsty-bėje, iš kurios, remiantis vien ofi cialiais duomenimis, 1990–2009 m. emigra-vo 414 tūkst. gyventojų?

Emigracijos lyderiai

Emigracija iš Lietuvos gerina ES rekordus jau šešti metai, nuo pat 2004-ųjų gegužės. Skaičiuojant vadinamąjį migracijos saldo, Lietu-va net ekonomikos pakilimo metais buvo daugiausia gyventojų neten-kanti valstybė iš visų 27 ES narių ir gerokai lenkė Latviją, Lenkiją ar Bulgariją. Sunkmetis šią liūdną po-ziciją dar sustiprino.

Šių metų statistiniai duomenys ir sociologinių apklausų rezultatai ver-čia kalbėti apie dar galingesnį emi-gracijos srautą, kurį aštrialiežuviai jau vadina devintąja banga – ta, kuri po savęs nepalieka nieko. Ši banga vien šiemet per keturis mėnesius į tolimas šalis nunešė 17 tūkst. žmonių (ofi cia-lūs duomenys). Vien balandį išvyki-

mą deklaravo per 11 tūkst. Lietuvos piliečių. Tiesa, dalis jų, gelbėdamie-si nuo valdžios atrasto privalomojo sveikatos draudimo mokesčio, tiesiog įteisino emigranto statusą.

Apklausos duomenimis, beveik 30 proc. žmonių norėtų išvykti, o 13 proc. – planuoja tai padaryti. Tarp jau-nimo iki 29 metų skaičiai dar iškalbin-gesni – daugiau nei 58 proc. norėtų iš-važiuoti, o per 31 proc. tą ir planuoja.

„Didesnė emigracija fi ksuojama nebent karo, neramumų atvejais, o taikos sąlygomis tokios emigracijos niekur nėra. Lieka didžiulių skylių, kurių nebėra kuo užpildyti“, – dra-matišką padėtį konstatuoja TMO Vilniaus biuro vadovė, sociologijos mokslų daktarė Audra Sipavičienė.

„Anksčiau daug žmonių išvažiuo-davo, norėdami trumpam padirbėti ir grįžti namo pas šeimą, o šiandien dauguma išvyksta su šeimomis. Tai

rodo ir sumen-kęs į Lietuvą siunčiamų pi-nigų srautas. Iš-vykus su šeima, paskatų grįžti nelieka“, – nieko gero nežadančią tendenciją nu-rodo Migracijos departamento direktoriaus pa-vaduotojas Dai-nius Paukštė.

Specialistai jau nebesitiki, kad praslinkus sunk-mečiui emigrantai masiškai parva-žiuos namo. Užklupęs sunkmetis ir tarp užsienio lietuvių plačiai paskli-dusi nuomonė, kad šiandien Lietu-voje yra labai blogai, sustabdė tuos, kurie rengėsi grįžti. O tada „įsijun-gia“ psichologinis mechanizmas, kai žmogus svečioje šalyje pralei-džia penkerius metus, įleidžia čia šaknis. Tikimybė, kad jis grįš, aki-vaizdžiai sumažėja. Dar vienu sugrį-žimo stabdžiu tampa vaikai, kurie integruojasi kitoje aplinkoje.

Poeto metafora, kad Lietuva išsi-vaikšto, šiandien jau menkai betin-ka. Atrodo, kad tikslesnį apibūdini-mą surado interneto komentatoriai, kurie tiesiai šviesiai sako: Lietuva ne emigruoja, o evakuojasi.

„Kodėl lietuviai emigruoja labiau nei kitos tautos?“ – klausiame pa-šnekovų.

„Manyčiau, kad viena iš svar-besnių priežasčių, kuri gali sulai-kyti žmogų tėvynėje, yra turtas ir savas verslas. Tačiau Lietuvoje ga-limybių imtis verslo gerokai mažiau nei daugelyje kitų šalių, o smulkio-jo ar šeimos verslo pas mus beveik nėra. Taip pat gali daryti įtaką ir platesnės lietuvių galimybės užsie-nyje rasti pagalbą, pasinaudojant ne tik lietuvių, bet ir rusų bei lenkų emigrantų tinklais. Čia mūsų pasi-rinkimas bene plačiausias, nes lat-viai galimybių glaustis prie lenkų neturi“, – svarsto ji.

„Žmones iš tėvynės stumia ne tik ekonominės priežastys, bet ir betei-siškumo jausmas“, – dar vieną gali-mą lietuviškos emigracijos priežas-tį mini A.Sipavičienė. Jis išryškėjo anksčiau TMO atliktame tyrime, o mokslininkų buvo pavadintas socia-line baudžiava.

Išlaikyti nių mūsų šalyje daugės

Grįžkime prie kaimyno Algirdo pensijos. Ekspertai sako: esant to-kiam emigracijos mastui ir senstant visuomenei, net pasibaigus sunkme-čiui ir šalies ekonomikai stojantis ant kojų, nebebus, kas pensiją jam uždirba.

„Užsakėme demografi nį tyrimą, kurio rezultatai pribloškė. Po de-šimties metų Lietuvoje beveik neliks dirbančių žmonių – nei kvalifi kuotų specialistų, nei paprastų darbinin-kų. Dėl emigracijos ir mažo gimsta-mumo 25–40 metų amžiaus dirban-čiųjų turėsime 100 tūkst. mažiau nei šiandien, mokesčių mokėtojų toliau mažės, tačiau didėjant amžiaus truk-mei išlaikytinių bus gerokai daugiau. Valstybė nepajėgs jų išlaikyti. Tai pa-našu į krachą“, – sako Lietuvos ne-kilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Robertas Dargis.

DnB NORD banko vyriausiojo analitiko profesoriaus Rimanto Ru-dzkio prognozės irgi niūrios: Lietu-vos ateitis liūdna arba labai liūdna.

„Kai šiandien analizuoju Lietu-vos ateities perspektyvas, pradedu gailėtis, kad kažkada pradėjau gilin-tis į ekonomiką. Sėdėčiau sau prie matematinių formulių ir galbūt ne-suprasčiau, kad viskas yra taip blo-gai“, – prisipažįsta analitikas.

Jis vardija ilgą sąrašą ligų, kurio-mis serga šalis, ir jos išties primena mirtino ligonio diagnozę: visuo-menė sparčiai sensta, išlaikytinių daugėja, jaunimas ir protingiausioji tautos dalis emigruoja, rimtų in-vesticijų Lietuva nesulauks dėl di-džiulio pasipriešinimo naujovėms

ir skaidrumo stokos, suvaldyti biu-džeto defi citą bus labai sudėtinga, o mažėjant gyventojų ir mokes-čių mokėtojų skaičiui vis sunkiau atsiras lėšų paskolų palūkanoms mokėti, šalis bus įklimpusi į ne-reikalingus milijardinius projek-tus, tokius kaip naujos atominės elektrinės statyba, o sparčiai au-ganti Azijos ekonomika greičiau-siai išstums Lietuvos gamintojus iš daugumos rinkų.

Parengta pagal delfi .lt

Dėl politi nių, ekonominių ir so-cialinių priežasčių mūsų šalis per pastaruosius 150 metų išgyveno keturias didelio masto emigraci-jos bangas.

Įvairiais vertinimais, šiuo metu už Lietuvos ribų gyvena apie milijo-nas lietuvių ar lietuvių kilmės asme-nų, 41 pasaulio šalyje veikia užsie-nio lietuvių bendruomenės, kurios sudaro Pasaulio lietuvių bendruo-menę. Svarbiausi šios organizaci-

jos tikslai – padėti po pasaulį pasklidusiems lietuviams išlaikyti tautinį tapatumą ir stiprinti ryšius su Lietuva.

Pagrindinės pasaulio lietuvių vertybės išdėstytos „Lietuvių Char-toje“.

Dalis užsienio lietuvių orga-nizacijų yra sukūrusios nuoseklią tautinio tapatumo palaikymo siste-mą (lituanistines mokyklas, lietuvių kultūros centrus, parapijų namus,

klubus, sa-višalpos fondus, archyvus, lietuvišką žiniasklaidą, mini valstybines šventes, rengia tautinių dainų ir šokių bei sporto šventes), kitos kuria savąją ben-

druomeniškumo tradiciją, naujas bendros lietuviškos veiklos for-mas.

GK inf.

Parama užsienio lietuvių organizacijoms

Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių organizacijų pro-jektų atrankos komisija paskirstė valstybės paramą 2010 m. užsie-nio lietuvių bendruomenių, orga-nizacijų ir lituanisti nio švieti mo įs-taigų veiklai.

Komisijai, kurią sudaro Užsienio reikalų, Švieti mo ir mokslo, Kultūros ministerijų ir Pasaulio lietuvių ben-druomenės atstovai, šiemet pateikti 239 projektai, kurių bendra prašoma paramos suma 2,59 mln. litų.

Užsienio lietuvių organizacijoms ir lituanisti nio švieti mo įstaigoms šiemet skirta 260,4 tūkst. litų. Ap-svarsčiusi paraiškas komisija nu-sprendė siūlyti visiškai arba iš da-lies fi nansuoti 89 projektus.

Paramą gaus Airijos, Austrijos, Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos, Moldovos, Danijos, Norvegijos ir kitų šalių lietuvių bendruomenės.

GK inf.

Už tėvynės ribų – milijonas tauti ečių

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Lietuva ne emigruoja, o evakuojasi

Martyno Vidzbelio nuotraukos

Specialistai jau nebesiti ki, kad praslinkus sunk mečiui emigrantai masiškai parvažiuos namo.

Gimtasis kraštas 2010 liepos 9–16 d., Nr. 206 Verslas

Nijolė PETROŠIŪTĖ

Kelmės pieninė pagamino pir-mas 16 tonų košerinio sviesto Iz-raeliui. Pagal specialų receptą ga-minamas sviestas ati ti nka visus žydų sveiko maisto reikalavimus.

„Koscher“ – teisingas

Prieškario laikų lietuviai dar at-simena, ką reiškia žodis „koscher“ ir koks yra košerinis maistas. Kashrut taisyklių rinkinys reglamentuoja tai-syklingą žydų mitybą, griežtai nu-rodo, kokius maisto produktus ga-lima valgyti, kaip maistas turi būti ruošiamas ir netgi valgomas. Žodis „koscher“ reiškia „teisingas“, „tin-kamas“. Nors anos kartos lietuviai neslepia pašiepdavę žydų mitybos ypatumus, bet šiandien pripažįsta, kad šaipytis nebuvę dėl ko. Ypač, kai šiandien parduotuvių lentynos lūžta nuo maisto produktų, o svei-kų tarp jų – mažai.

Kokybę verti no vietoje

Kelmės pieninėje rabinas iš Izraelio Sela Cvipinas stebėjo, kaip gaminamas sviestas pagal jų iš anksto pateiktą recep-tūrą. Mat sertifi kuojant ko-šerinius produktus dažniausiai pakuotės yra žymimos juos ser-tifi kavusios žydų organizacijos arba rabino ženklu. Dažniausiai tai atlie-ka rabinai, nes jie geriausiai išmano Kaschrut įstatymą su jo priesakais ir draudimais, išdėstytais dar Senajame Testamente.

Rabinas S.Cvipinas Kelmės pie-nine liko patenkintas, nes čia sviesto gamyba atitiko visus jų keliamus hi-gienos reikalavimus: gamybos pro-cesas vyksta uždaroje linijoje, žalia-va pagal paskirtį keliauja į skirtingas talpyklas, viskas vyksta automati-zuotai, be jokio sąlyčio su oru. Ištuš-tėjusios talpyklos ne tik plaunamos automatiškai, bet ir sterilizuojamos. Nuolat tiriamas netgi oras, tikrina-ma darbuotojų rankų švara.

Kelmės visuomenės sveikatos cen-tro direktorė Alma Monkauskaitė mano, kad žydai, pasirinkdami Kel-mę, vertino ir nematomąją pusę: „Ma-

nau, jie vertino ir ekologinę situaciją. Kelmė yra vidurio Lietuvoje, kurioje niekada nebuvo aplinką teršiančios pramonės. Net sovietiniais laikais čia buvo tik nedidelės įmonės, be chemi-jos pramonės. Manau, jie vertino ir mūsų vandenį. Vanduo, kurio sviesto gamybai reikia daug, čia yra labai ge-ras, požeminis.“

Rabiną ne mažiau domino ir pir-minė pieno kokybė. Todėl jis lan-kėsi ūkiuose, kad įsitikintų, ar tikrai karvės melžiamos uždara linija, ar pienas iškart ataušinamas. Jam buvo įdomu, kaip karvės prižiūrimos, nes blogai laikomo gyvulio produktas negali būti geros kokybės. Rabinas domėjosi, ar kartu su karvėmis ne-laikomos ir kiaulės. Mat kiaulė yra už Kashrut įstatymo ribų.

Kelmės visuomenės sveikatos centro vadovės A.Monkauskaitės

teigimu, ne tik žydai į kiaulieną žiū-ri skersomis. Nemažai dietologų pa-sisako prieš šią mėsą, nes ji yra rie-bi, joje daug cholesterolio. Dažnas medikas nepatars kiaulienos valgy-ti vyresnio amžiaus žmonėms. O ir jauniems pasiūlys sveikesnės mėsos. Nors, pasak A.Monkauskaitės, yra ir kitaip manančiųjų: „Antai, šviesaus atminimo Eugenija Šimkūnaitė tei-gė, jog vieno kilogramo svoriui reikia 1 g gyvulinės kilmės riebalų. Esame šiauriečiai ir nieko nepadarysi.“

Rinkosi iš daugelio

Rabinas S.Cvipinas, ieškodamas košerinio sviesto gamintojo, aplankė

apie pusšimtį mūsų šalies įmo-nių. Pasak Kelmės pieni-

nės direktoriaus Al-girdo Žukausko,

tai, kad Izrae-lio dvasinin-kas pasirin-

ko jų pieninę, yra geriausias jų

produkcijos koky-bės įvertinimas: „Mes

specialiai nesiruošėme rabino sutikimui, tik paro-

dėme tai, kaip gaminame. Ir jeigu mūsų įmonė atitiko net

košerinio maisto reikalavimus, va-dinasi produkcija yra aukštos ko-kybės.“

Kelmiškių sviestas nėra pir-mas produktas, kurį lietuvaičiai

gamins žydams. Vilkyškių įmo-nių grupė, kuriai priklauso ir Kelmės pieninė, Izraeliui tie-kia sūrius.

Iki šiol Kelmės pieni-nė gamino tik natūralų, be augalinių riebalų priemaišų

sviestą. Žydai pateikė savo re-ceptą ir pageidauja sviesto su auga-liniais riebalais bei beta karotinu. Tačiau tie priedai taip pat turi būti tik aukštos kokybės ir atitinką ko-šerinį sertifi katą.

Naujai senos ti esos

Kelmės valstybinės maisto ir ve-terinarijos tarnybos vadovas Arūnas Teišerskis sako, kad jo specialistams nekeistas žydų požiūris maisto ko-kybę vertinti pagal gyvulių priežiū-rą. Nėra abejonių, jog gerai prižiūri-mo gyvulio mėsa sveikesnė, o karvės pienas, tą žino kiekvienas ūkininkas, yra ant jos liežuvio. Be to, sumušk karvę ir jos pienas pakeis skonį, taps kartesnis.

Dėl to ir yra gyvūnų gerovės įsta-tymai, o už žiaurų elgesį su gyvū-nais net numatyta baudžiamoji at-

sakomybė. Ir šiandien iš skerdyklų reikalaujama, kad gyvuliai patirtų kuo mažiau skausmo, streso. O žy-dai nuo neatmenamų laikų valgė tik tokių gyvulių mėsą, kurie paskersti pagal ritualinį skerdimo būdą, va-dinamą shechitah, t. y. skerdimas be skausmo ir streso.

Kad pilve nerūgtų

Žydai yra kategoriški ir valgymo kultūros atžvilgiu. Jiems draudžia-ma maišyti pieniškus ir mėsiškus valgius, net jeigu jie būtų košeri-niai. Be to, negalima valgyti majo-nezo, grietinės su mėsa, nes produk-tų maišymas pilve sukelia maisto rūgimą.

„Mums nereikėtų griebtis vaistų, jei į skrandį nekrautume visko kaip į šiukšliadėžę, derintume maisto pro-duktus. Žydai ne tik nemaišo pieno ir mėsos produktų, bet juos valgo net atskiromis dienomis. Ir tai yra sveika“, – sakė A.Monkauskaitė.

Žydai ne tik draudžia vienu metu vartoti mėsišką ir pienišką maistą, bet negalima jo ir gaminti ant to pa-ties stalo, indai mėsai bei pieno pro-duktams turi būti atskiri ir laikomi skirtingose vietose. To paties reika-lauja ir Visuomenės sveikatos centro specialistai, tikrindami jiems paval-džius objektus. O jei tokių elemen-tarių tiesų dar laikytųsi ir kiekviena šeimininkė, išties būtume sveikesni.

Visas šviežias daržoves bei vai-sius žydai laiko košeriniu maistu, tačiau jos turi būti itin gerai nuplau-tos. Argi ne tą patį mums kala die-tologai, gydytojai, idant išvengtume žarnyno ligų? Beje, žydai daržoves ir vaisius itin kruopščiai valo dar ir todėl, jog kirmėlytė ar vabzdys, te-gul ir netyčia nurytas, būtų ne ko-šerinis maistas.

Pieno Pieno produktai produktai keliaus keliaus į Izraelįį Izraelį

Lietuviškas sviestas ir fermenti niai sūriai įti ko rabinams.

Žydai yra kategoriški ir valgymo kultūros atžvilgiu. Jiems draudžiama maišyti pieniškus ir mėsiškus valgius, net jeigu jie būtų košeriniai.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Karštymečiu rečiau lankosi turguose

Tvankiomis vasaros dienomis sosti -nės Kalvarijų ir Halės turguose pirkėjai dažniausiai žvalgosi į vaisius, daržo-ves, uogas, o į mėsos paviljonus už-suka rečiau.

Praėjusį savaitgalį turguose už mė-lynių litrą prašyta 7–8 litų. Sti klinė že-muogių kainavo nuo 4 iki 5 litų. Lietu-viškų braškių kilogramas – 8–12 litų, o lenkiškų – iki 5 litų. Voveraičių litras kainavo 5–6 litus.

Šiųmečio derliaus bulvių kilogra-mas kainavo nuo 3 iki 5 litų. Trumpų agurkų kilogramo kaina svyravo nuo 2,5 iki 3,5 lito. Pomidorų kilogramas – 3–3,5 lito. Nedideli krapų, ridikėlių ry-šulėliai buvo pardavinėjami po 1 litą.

Šviežios mėsos ir jos gaminių kai-nos nekinta. Karštą vasarą tokių pro-

duktų parduodama gerokai mažiau. Daugelis turgaus pirkėjų dažniau į krepšelius dedasi įvairių daržovių, vaisių, uogų.

Kalvarijų ir Halės turgavietėse kiau-lienos sprandinės kilogramas kainuoja 15 litų, kumpio – 13 litų, karbonado – 14 litų, šoninės – apie 9 litus. Jauti e-nos kumpio kilogramo kaina – apie 15, sprandinės – 14 litų.

Aplinkinių rajonų biti ninkai kviečia ragauti šiemet sunešto medaus, jo ki-logramas nepigus – 20–25 litai.

Turguose pieno produktais prekiau-jančiųjų nedaug, nes šiuos produktus sunkoka per tokius karščius į turgų at-gabenti be specialaus transporto.

Maisto saugos tarnybos pareigūnai perspėja pirkėjus ati džiai ti krinti siūlo-mus produktus, įsiti kinti , ar nepasibai-gė jų vartojimo terminas. Taip pat higie-nistai kategoriškai draudžia pirkti tarpu-vartėse siūlomus pieną, grieti nę, mėsos

gaminius. Tokie pardavėjai neturi jokių produkcijos kokybės dokumentų.

Beje, ekonomistai apskaičiavo, kad kol kas daugiau žmonių maistą ir kitas prekes perka turguose. Vien šviežios mėsos turguose perkama apie 60 proc. viso šalyje parduodamo kiekio, nes tur-guose mėsa parduodama 10–20 proc. pigiau nei prekybos centruose.

Eltos inf.

Turgaus kainos

Finansinių sunkumų turinčios įmonės galės lengviau pasinaudoti restruktūrizacijos teikiamomis ga-limybėmis. Seimas priėmė atitin-kamas Įmonių restruktūrizavimo įstatymo pataisas.

Šiomis pataisomis siekiama su-daryti paprastesnes sąlygas įmonėms pradėti restruktūrizacijos procesą.

Naujos redakcijos įstatymas bus taikomas visiems restruktūrizuoja-miems juridiniams asmenims, kurie įsteigti teisės aktų nustatyta tvar-ka, išskyrus įstatyme numatytas iš-imtis.

Priimtais pakeitimais nutarta pa-tikslinti fi nansinių sunkumų turinčios įmonės sąvoką ir restruktūrizavimo

sąlygas. Įstatyme įtvirtinta, kad fi -nansinių sunkumų turinti įmonė – tai įmonė, kuri negali vykdyti prie-volių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir ban-krutuoti.

Pagal priimtas pataisas restruk-tūrizavimas galės būti pradedamas, jeigu įmonė turės fi nansinių sunku-mų arba bus reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius tris mėnesius. Norėdama pasinaudoti restruktūri-zavimo teikiamomis galimybėmis įmonė neturi būti nutraukusi veik-los, bankrutuojanti ar bankrutavusi. Be to, turi būti įsteigta ne mažiau kaip prieš trejus metus iki pareiš-kimo teismui dėl įmonės restruk-tūrizavimo bylos iškėlimo padavi-mo dienos.

Eltos inf.

Restruktūrizuoti bus paprasčiau

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Gimtasis kraštas2010 liepos 9–16 d., Nr. 20 7Prieblandos

Virginija MAČĖNAITĖ

Tauti ečiams jau tradicija tapo šventi nius savaitgalius ir atostogas praleisti taip audringai, kad liūdnų incidentų šalis nestokotų visas lais-vas dienas. Taip nuti ko ir praeitą il-gąjį savaitgalį: būta ir sunkių kūno sužalojimų, ir tragiškų įvykių, ką jau kalbėti apie pavogtą ar sti chijų sugadintą gyventojų turtą.

Konfl iktus sprendė kumščiais ir peiliais

Lietuviai per šventes siautėja kaip įmanydami, neretai į nuo saulės ir alkoholio apsvaigusių poilsiauto-jų akiratį pakliuvę prašalaičiai tam-pa užpuolimų aukomis. Taip atsiti-ko ir antradienio rytą Alytaus rajone, Alovėje, kai vos 16 metų sulaukęs jau-nuolis „užkliuvo“ prie miestelio ežero šėlstančiai nepažįstamai kompanijai.

Šie jį sumušė taip, kad vaikinui teko kreiptis į ligoninę. Medikai jam diag-nozavo galvos smegenų traumą.

Vieniems pakanka kumščių ais-troms nuraminti, kiti gi susiginčiję griebiasi dar ir šaltųjų ginklų. To-kių „herojų“ praeitą šventinį savait-galį netrūko. Dažnai peilio griebiasi ant savo vyrų įsiutusios alkoholinių gėrimų padauginusios moterys. Štai sekmadienio vakarą Šalčininkuose, Vilniaus gatvėje esančio namo bute, konfl ikto metu 21 metų moteris pei-liu sužalojo 39 metų vyrą, kuris dėl durtinės žaizdos krūtinėje buvo pa-guldytas į ligoninę. 2,65 promilės girtumą pasiekusi įtariamoji buvo atvesdinta į Šalčininkų rajono po-licijos komisariatą.

Vagys nepoilsiavo

Kaip žinia, šventes švenčia visi – ne tik dori piliečiai, bet ir ilgapirš-

čiai. O kuo ilgiau šeimininkų nėra namuose, tuo didesnį laimikį va-gims pavyksta pačiupti. Įsilaužimas Vilniuje, Urėdų gatvėje esančiame name, buvo pastebėtas pirmadienio naktį suveikus signalizacijai. Išlau-žę plastikines terasos duris vagys iš namo išsinešė pinigų ir įvairių daik-tų. 35-erių vilnietis J.B. patyrė di-džiulį – 65 695 Lt – nuostolį.

Ilgapirščiai neaplenkia ir tautos išrinktųjų būstų. Naktį iš šeštadie-nio į sekmadienį vagys įsilaužė į Vilniuje, Žirgo gatvėje, stovintį Sei-mo Darbo partijos frakcijos nario Jono Pinskaus namą. Iš parlamen-taro pavogtas nešiojamasis kompiu-teris. Seimo narys vagystę pavadino keista, nes kompiuteris nenaujas, to-dėl ir nuostolis sieks vos kelis šimtus litų. Pareigūnų duomenimis, name buvo signalizacija, kuriai suveikus atvykę saugos tarnybos darbuotojai rado išlaužtas duris.

Keliones lydėjo žūtys

Keturios šventinės dienos buvo negailestingos ir keliaujantiesiems. Šalies keliuose įvyko nemažai eismo įvykių, kuriuose buvo sunkiai suža-loti žmonės, užgeso ne viena gyvybė. Liepos 6-ąją Širvintų ir Klaipėdos rajonuose įvyko dvi itin skaudžios avarijos: žuvo 24 metų vaikinas, o du sunkiai sužalotus vyrus ištiko koma. Naktį Širvintų rajone, Paspėrių kai-me, automobilis „Honda Legend“, vairuojamas 24-erių A.K., nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Žuvo automobilio vairuotojas, o kartu va-žiavęs 26-erių T.V. buvo sužeistas. Jis dėl įvairių kūno sužalojimų paguldy-tas į Vilniaus ligoninę.

Tos pačios dienos vakare Klaipėdos rajone, kelio Jakai–Dovilai–Laugaliai 2-ame kilometre, „Audi 80“, kirsda-mas ištisinę kelio ženklinimo liniją, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su „Peugeot 207“, kurį vai-ravo 22 metų E.Š. Sužaloti nenusta-tytos tapatybės apie 40 metų amžiaus automobilio „Audi 80“ vairuotojas ir kartu važiavęs 35-erių A.M. Abu vy-rai – komos būsenos, dėl politraumos paguldyti į ligoninę. Kartu važiavęs 33 metų G.D. dėl galvos ir veido sumuši-mų gydomas ambulatoriškai. Taip pat gydomos ir „Peugeot 207“ vairuotoja bei kartu važiavusi 23 metų S.J. dėl juosmens sumušimų.

Siautėjo liepsnos

Ilgąjį savaitgalį gamta nerimo. Antradienį žaibai padegė du pasta-tus ir suniokojo visas ūkininkų kaup-tas atsargas. Popietę specialiosioms tarnyboms buvo pranešta apie de-gantį ūkinį pastatą Molėtų rajono Adomaitiškių kaime. Atvykus ugnia-gesiams medinis pastatas jau buvo bebaigiąs sudegti. Užgesinę liepsnas ugniagesiai gaisravietėje liko budė-ti iki ryto. Per gaisrą sudegė ūkinis pastatas su 20 tonų šieno, 5 kubiniais metrais lentų, namų ūkio padargais.

Tos pačios dienos vakarą gaisras kilo ir Trakų rajono Babromiškių kaime. Atvykus ugniagesiams, tvar-tas su šienu degė atvira liepsna. Per gaisrą sudegė apie 8 tonas šieno.

Nijolė MITKEVIČIENĖ

Radviliškio rajono apylinkės teismas skyrė bausmes girti ems mušeikoms, be gailesčio suspar-džiusiems ir strypais aptalžiusiems Reabilitacinio profesinio rengimo centro mokytoją.

Muštynės kilo dėl to, kad jaunuo-lių, ne Reabilitacinio profesinio rengi-mo centro moksleivių, šioje ugdymo įstaigoje neįleido į šokius, nes vakaras buvo uždaras. Be to, įkaušusių ir įžū-lių niekas šokiuose nelaukė. Prieš tai penki radviliškiečiai, tarp kurių buvo ir trys nepilnamečiai, „drąsos“ sėmė-si motobolo aikštelėje, o gerokai ap-svaigę nusprendė pašėlti šokiuose. Nepavykus patekti į vidų, kilo muš-tynės. Tramdyti mušeikų atskubėjo vienas šios ugdymo įstaigos mokyto-jas. Jam ir kliuvo labiausiai.

Pirmas smūgiu į veidą mokytoją puolė 1989 m. gimęs Donatas Gel-čys. Jis pargriuvusį pedagogą ne ti k spardė, bet ir daužė metaliniu strypu į įvairias kūno vietas. Nuo D.Gelčio neatsiliko dvidešimtmetė Monika Bartoševičiūtė, o jiems talkinti sku-bėjo trys nepilnamečiai. Jaunuoliai „pasidarbavo“ iš peti es: mokytojui vėliau teko ne ti k gydyti s visą mė-nesį, bet ir protezuoti danti s.

8 klasių išsilavinimą turintis D.Gelčys teisme kaltu prisipaži-no, sakė, kad nuoširdžiai gailisi to-kio savo poelgio. Tačiau pagrindi-nės mokyklos baigimo pažymėjimu besitenkinanti ir niekur nedirbanti M.Bartoševičiūtė savo kaltę neigė. Visgi ją visiškai įrodė byloje surinkta medžiaga. Kaip sunkinanti aplinkybė įverti nta tai, jog abu jaunuoliai nusi-kalti mo metu buvo apsvaigę nuo al-koholio, o nusikalti mas – grupinis.

M.Bartoševičiūtei Radviliškio ra-jono apylinkės teismas skyrė 10 mė-nesių, o Donatui Gelčiui – metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmes. Be to, abu mušeikos turės sumokėti po 5 MGL įmokas į Nukentėjusiųjų nuo nusikalti mų asmenų fondą.

Sumušė pedagogą

Irena ŽAGMINIENĖ

Šiluvos gatvėje, Tytuvėnuose (Kelmės r.), gyvenanti s 47-erių Ro-manas Vaičiulis nusprendė kumš-čiais „paauklėti “ su dukrele gulin-čią gerokai jaunesnę sugyventi nę. Tačiau būdamas girtas iš visų jėgų trenkė vos metukų sulaukusiai savo dukrai. Mergaitė skubiai buvo išgabenta į Šiaulių apskriti es ligo-ninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių, kur dėl jos gyvy-bės kovojo medikai.

Pagijusią mergytę išleisti namo neskubėta. Ilgokai dvejota, ar gali-ma vaiką atiduoti motinai, kuri nėra ir niekada nebuvo iš pavyzdingųjų. Kaip GK sakė Tytuvėnų seniūnas Romas Čerkauskas, Renatos šeima yra įrašyta į probleminių sąrašą, su tokiomis šeimomis dirbanti sociali-nė darbuotoja Nemira po kelis kar-tus per dieną užsuka pas ją.

Sužalotoji mažylė – jau penktas Renatos vaikas, tačiau tik šią savo atžalą moteris bando auginti pati. Nuo skirtingų vyrų susilaukusi pir-mus keturis vaikus ji „padalijo“ ki-

tiems: pirmas dvi jos dukras, kurioms šiandien vienuolika ir dešimt metų, augina Tytuvėnų apylinkių seniūni-joje gyvenanti moteris, užauginusi ir pačią Renatą, kuriai biologinės moti-nos meilės irgi neteko patirti. Septy-nerių metų sūnus auga su savo tėvu, o penkiametė dukrytė – vaikų na-muose. Tėvo smurto auka tapusi ma-žylė gimė neišnešiota, smulkutė, net metukų sulaukusi ji nepasivijo savo bendraamžių. Kai tokio amžiaus vai-kai jau mokosi vaikščioti, Renatos dukrelė dar tik bando sėdėti.

Po įvykio moteris pareigūnams aiš-kino, jog ji į Šiluvos gatvėje esantį su-gyventinio butą nenorinti grįžti, nebe-norinti daugiau patirti smurto, norinti pati auginti savo dukrelę. Tačiau jos ketinimų nuoširdumu buvo suabejo-ta, nes vos rajono savivaldybė pasiū-lė moteriai laikinai apsistoti Kelmės profesinio rengimo centre esančiame bendrabutyje, ji pareiškė norinti likti Tytuvėnuose. Girdi, nuomosis butą.

Renatos įpročius ir jos gyvenimo būdą žinantys kaimynai vienareikš-miškai teigia, kad mergytės į tokius namus negalima atiduoti. „Gavusi pa-šalpą Renata su sugyventiniu ją pra-

geria, namuose – kasdieniai barniai ir muštynės, per triukšmą net vaiko klyksmo nebesigirdi. Buvo daug nuo-širdžių bandymų moteriai padėti, bet ji visuomet mieliau rinkdavosi girtų vyrų kompanijas“, – pasakojo iš arčiau matantieji Renatos gyvenimą.

Seniūnas R.Čerkauskas neslepia, kad Renatos su vaikeliu sugrįžimas pas sugyventinį jiems džiaugsmo ne-kelia. „Teks šeimą stebėti pro didi-namąjį stiklą, nors prognozuoti, kas

atsitiks po pusvalandžio, neįmano-ma. Kol kas šeima kiek apsitvarkė. Duok Dieve, kad tai užtruktų ilgė-liau, – vylėsi seniūnas ir čia pat purtė galvą, – kad ir kiek globėjų tokioms šeimoms paskirtum, pakeisti jų gy-venimo būdo jie nepajėgės.“

Šiandieninis Renatos sugyven-tinis R.Vaičiulis – senas pareigūnų pažįstamas. Ne kartą teisto vyro už mergytės sumušimą laukia baudžia-moji atsakomybė.

Moti nai skirti smūgiai teko dukrai

Įsisuko nusikalti mų ir nelaimių karšti nė

Šventi nės dienos buvo negailesti ngos keliaujanti esiems: eismo įvykių metu buvo sunkiai sužaloti žmonės, užgeso ne viena gyvybė. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Rado du kūnusViename iš šalia Panevėžio

miesto esančių miško masyvų Panevėžio apskriti es vyriausiojo policijos komisariato Organizuo-to nusikalstamumo tyrimo biu-ro pareigūnai liepos 2-ąją rado ir atkasė nužudytų 26 metų am-žiaus jaunuolių kūnus.

Manoma, kad tai panevėžietis Mindaugas Diržinauskas ir palangiš-kis Tadas Lukaiti s. Birželio 29 d. į Pane-vėžio apskriti es vyriausiąjį policijos ko-misariatą kreipęsi jų arti mieji pranešė, kad vaikinai jau dvi dienas negrįžta į namus. Be to, giminaičiai nurodė, kad Tadas ir Mindaugas birželio 27-osios naktį nepažįstamų asmenų buvo iš-vesti iš vieno buto Panevėžyje, Ne-muno gatvėje. Jaunuolių ieškojo gau-sios Panevėžio policijos pajėgos, buvo keliamos ir ti krinamos įvairios įvykių versijos, atliekamos kratos.

Po poros dienų, birželio 29-ąją, buvo sulaikytas 25-erių Panevėžio ra-jono gyventojas, kuriam teismas skyrė suėmimą 10 parų. Liepos 1-ąją Rad-viliškio rajone sulaikytas ir antras įta-riamasis – 19-meti s panevėžieti s. Jam teismas skyrė suėmimą 1 mėnesiui. Tačiau pareigūnai ieško dar dviejų įta-riamųjų – panevėžiečių Sauliaus Vi-dugirio ir Edvino Stankevičiaus. Teisė-saugininkai prašo gyventojų, pastebė-jusių įtariamuosius ar žinančių, kur jie slapstosi, pranešti tai telefonu 112 arba anoniminiu telefonu (8 45) 503 333.

GK inf. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Gimtasis kraštas 2010 liepos 9–16 d., Nr. 208 Sveikata

Aušra POCIENĖ

„En den du – vaikų neturėsi tu“, – tokia drasti ška skanduote visą birželį Vaisingumo asociacija bandė atkreipti dėmesį į bevilti š-ką nevaisingų šeimų padėtį šalyje. Lietuva – vienintelė valstybė Euro-pos Sąjungoje, neturinti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo ir neteikianti jokios paramos vaisingumo prob-lemų turinti ems piliečiams.

Nevaisinga kas penkta šešta pora

„Norėjome pasakyti, kad nevai-singumas – tai nelaimingas loterijos bilietas, kuris gali tekti kiekvienam. Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 55 tūkstančiai vaisingo amžiaus šei-mų, neturinčių palikuonių. Tai – kas penkta šešta pora. Tačiau dauguma jų neturi net galimybės kreiptis į me-dikus, nes gydymas brangus, jį tei-kia tik privačios klinikos, o valstybė tokiems pacientams atsukusi nuga-rą“, – sakė Vaisingumo asociacijos valdybos narė Rasa Lalienė.

Pagalbinis apvaisinimas Lie-tuvoje kainuoja apie 10–14 tūkst. Lt, tačiau tikimybė, kad po jo užsi-megs gyvybė ir po sėkmingo nėštu-

mo gims kūdikis, tėra vos 30 proc. Dažniausiai vienos procedūros, kad būtų pasiektas norimas rezultatas, neužtenka. Todėl daugeliui pagal-binis apvaisinimas tampa nepasie-kiama svajone.

„Vienuolika metų iš Vyriausy-bės į Seimo stalčius stumdomas Pa-

galbinio apvaisinimo įstatymo pro-jektas, kuris turėtų reglamentuoti gydymą, nustatyti kompensavimo mechanizmą. Toks vilkinimas suda-ro sąlygas neteisėtai eksperimentuo-ti su pagalbinio apvaisinimo metu sukurtų embrionų kamieninėmis ląstelėmis. Jos naudojamos kitoms

sunkioms ligoms gydyti“, – pikti-nosi R.Lalienė.

Pavyko iš trečio karto

36-erių kaunietė Vilma Jurke-vičienė jau trejus metus mėgauja-si motinyste. Po pagalbinio apvai-sinimo moteris susilaukė dukters Akvilės. Tačiau iškęsti tai, ką teko jai patirti dešimt metų bandant su-silaukti vaikelio, moteris nelinkėtų net pikčiausiam priešui.

Kai V.Jurkevičienei buvo pašalin-ti nesveiki kiaušintakiai, ji du kar-tus nesėkmingai išbandė apvaisini-mą mėgintuvėlyje. Ir tik trečią kartą pavyko. Maždaug 40 tūkstančių litų kainavo visos procedūros, gydymas ir vaistai.

Anot jos, būtina priimti įstatymą, nes be jo negalima tikėtis jokio iš-laidų gydymui ir pagalbinio apvaisi-nimo procedūroms kompensavimo, niekas nekontroliuoja privačių kli-nikų veiklos, nėra galimybės parei-kalauti iš jų atsakomybės.

Latvijoje – pigiau ir geriau

Lietuvoje veikiančios apvaisini-mo klinikos specialistai yra tikrai aukšto lygio, bet pastaruoju metu lietuviai masiškai vyksta į Latvijos klinikas, kur, kaip kalbama, ir apvai-sinimo rezultatai geresni, ir vaistai bei procedūros kainuoja pigiau.

„Latviai turi įstatymą, ten įteisin-ta ir kiaušialąsčių bei spermos dono-rystė, 20–30 proc. mažesnės kainos, todėl ir išveža lietuviai į Latviją savo pinigus“, – mano V.Jurkevičienė.

Galimybių susilaukti vaikų lietu-viai ieško ir kitose užsienio šalyse. „Manau, kad net ir sunkmečiu vals-tybė neturėtų ignoruoti savo piliečių teisėto noro susilaukti vaikų. Dabar

dauguma svajones susilaukti vaikų tiesiog atideda iki geresnių laikų“, – sakė G.Bogdanskienė.

Ligos priežasčių daug

Nevaisingumas – tai šeimos, gy-venančios normalų lytinį gyvenimą ir nenaudojančios kontraceptinių priemonių, negalėjimas susilaukti vaikų ilgiau nei vienus metus. Ne-vaisingumas yra liga, kurią būtina gydyti.

Dažniausios nevaisingumo prie-žastys: nekokybiška sperma, ovulia-cijos sutrikimai, kiaušintakių arba gimdos patologija, dažni persileidi-mai, endokrininiai sutrikimai. Kar-tais susiduriama su retomis proble-momis: hormonų, autoimuninės sistemos ar genetiniais sutrikimais.

Įvairūs šaltiniai skelbia, jog porų nevaisingumą 40 proc. lemia mote-rų, 40 proc. – vyrų sveikatos sutriki-mai, 10 proc. – imunologinis nesu-derinamumas, o 10 proc. – priežastis lieka neaiški.

Aušra LAUMAKĖ

Sirpsta žemuogės ir mėlynės. Daugiau vaisti nių ir maisti nių sa-vybių turinčių uogų Lietuvoje sun-ku rasti .

Žemuogės – ne tik puikus vitami-nų šaltinis odai, bet ir ją valo, sutrau-kia išsiplėtusias poras, naikina pig-mentines dėmes, strazdanas. Į uogų košelę ar sultis galima įmaišyti išplak-to kiaušinio baltymo ar, sumaišius su grietinėle, šia košele tepti veidą.

Nuo seno žemuogių lapais buvo gydomos šlapimo takų ligos. Karštą lapų ir žiedų nuovirą naudinga ger-ti persišaldžius, esant sąnarių skaus-mams, juo skalauti gerklę. Šviežius ar šutintus lapus galima dėti esant egzemai, ant prastai gyjančių žaizdų. Lapai skinami augalui žydint, džio-vinami gerai vėdinamoje patalpoje. Jų gydomosios savybės išlieka porą metų.

Alergiškiems žmonėms mėgau-tis žemuogėmis reikėtų saikingai. Nederėtų valgyti anksti ryte, nieko burnoje neturėjus.

Nuo seno mėlynės vadinamos akių uogomis. Šiose uogose esanti natūralių antioksidantų ir įvairių me-džiagų gausa teigiamai veikia tink-lainę, gerina regos nervų kraujotaką, neleidžia išsivystyti glaukomai, ka-taraktai, mažina akių įtampą ir geri-

na regėjimą. Ypač padeda tiems, kurie blogai mato prietemoje.

Mėlynėse gau-su pektino, organi-nių rūgščių, eterinio aliejaus, glikozidų, rauginių medžiagų, C, B grupės vitaminų. Mangano, geležies mė-lynėse ženkliai daugiau nei kitose uogose ar vaisiuose.

Uogos efektyviai gydo ūmines ir lėtines virškinamojo trakto ligas, jose esančios tanidinės medžiagos stab-do viduriavimą. Pektinai absorbuoja žarnyne esančias toksines medžiagas, slopina rūgimo ir puvimo procesus, gerina žarnyno fl oros sudėtį ir veiklą. Raugės medžiagos padeda žarnų glei-vinei tapti mažiau pažeidžiamai, stab-do pilvo skausmus, sulėtėjus peristal-tikai, geriau pasisavinamas maistas.

Džiovintų uogų nuoviras (1:10) ar lapų užpilas naudingas esant šlapimo pūslės, žarnyno gleivinės uždegimui. Esant gastritui geriau valgyti šviežias uogas. Sultis ir užpilus galima vartoti kartu su gydytojo paskirtais vaistais. Mėlynių lapų rasime tulžies išsiskyri-mą skatinamųjų arbatų sudėtyje.

Diabetikai vertina jų naudą, nes mėlynės ne tik skanios, bet turi daug fruktozės. Vaisiai neturi cholesterolio.

Mėlynių sultys, lapų užpilai ar nuovirai dezinfekuoja, todėl nau-

dinga skalauti gerklę, bur-nos ertmę esant gerklų gleivi-

nės uždegimui.Virtų mėlynių tyrele liaudies

medicina pataria gydyti egzemas, jaunatviškus spuogus, nudegimus, odos ligas. Mėlynių žolės nuovirais vasaros pradžioje tinka perskalauti plaukus, kai oda riebi.

Mėlynėse yra elago rūgšties, kuri saugo nuo vėžio, slopina ląstelių mutaciją. Mėlynių ekstrakte esan-čios medžiagos, ypač fl avonoidai, ne tik padeda atsinaujinti ląstelėms, bet ir didina glutationo – natūralaus organizmo gaminamo antioksidan-to kiekį organizme.

Vaistinei žaliavai renkamos tik pri-sirpusios uogos. Lapai skinami prieš žydėjimą ar vos pražydus žiedams. Šaldytose ir džiovintose uogose išlie-ka daugelis naudingųjų savybių. Džio-vintų mėlynių galime įsigyti vaistinėse. Uogų ir lapų gydomosios galios išlieka porą metų. Konservuotas cukrumi uo-gas galima ilgai išlaikyti šviežias.

Mažos uogelės didelė naudaLaimutė TROCIUKIENĖ

Virusinė infekcija – lūpų arba pa-prastoji pūslelinė gali pričiupti bet ku-riuo metų laiku, tačiau saulės spindu-liai iš ti esų yra šios ligos provokatoriai ir pažadina nervų sistemos ląstelė-se glūdintį virusą, kurį turi daugelis mūsų. Stati sti kos duomenimis, apie 80 proc. žmonių yra šio herpes sim-plex viruso nešiotojai.

Užsikrečiama virusu tiesiogiai kontaktuojant su sergančiu žmogu-mi, pavyzdžiui, pasibučiavus su juo tuomet, kai ant lūpų yra pūslelių. Ne veltui pūslelinė nuo seno vadinama „bučinių liga“. Tačiau jei imunitetas sti prus, virusas gali ir neprikibti . Už-sikrėsti galima ir naudojanti s tuo pa-čiu rankšluosčiu, muilu, kosmeti ka, indais, valgymo įrankiais.

Pirmą kartą užsikrėtus virusu po in-kubacinio laikotarpio, kuris gali truk-ti 7–14 dienų, ima niežėti , deginti ir

tempti lūpas, ant kurių netrukus iš-dygsta ir grupelė smulkių, skaidraus skysčio pripildytų pūslelių. Pirminė in-fekcija trunka 2–3 savaites, pūslelės nudžiūsta ir pasidengia šašais, kuriems nukritus ant lūpų nelieka nė ženklo.

Tačiau virusas nervų sistemos ląs-telėse lieka visam gyvenimui ir pūs-lelinė pasireiškia kiekvieną kartą, kai susidaro palankios sąlygos – žmogus persišaldo, pati ria fi zinį ar emocinį stresą, nuovargį, nusilpsta jo imuni-tetas, virusą pažadina ti esioginiai sau-lės spinduliai.

Labai svarbu laiku pradėti gydyti s, o ne laukti , kol pūslelės išgys savaime. Vos pajutus odos niežėjimą ar paste-bėjus paraudimą, būti na pasitepti an-ti virusiniais tepalais, kurių sudėtyje yra acikloviro. Jie slopina viruso ak-tyvumą, palengvina nemalonius po-jūčius, skati na žaizdelių gijimą. Bet reikia nepamiršti , kad šios priemonės veiksmingos ti k ligos pradžioje.

Jei lūpų pūslelinės forma sunkesnė ar infekcija kartojasi dažnai (šešis ir dau-giau kartų per metus), reikėtų varto-ti geriamųjų anti virusinių vaistų – aci-kloviro tablečių. Pažeistas odos vietas

būti na laikyti sausas ir švarias, kad nepa-tektų bakterinė in-fekcija.

Svarbiausia – sti p-rinti imunitetą, veng-ti stresų, pervargimo, tinkamai maitintis, vartoti daug daržovių bei vaisių, vitaminų, ir nelaukiama viešnia – lūpų pūslelinė – lan-kysis rečiau.

Svarbu laiku pradėti gydyti s

Raimundo Šuikos nuotrauka

Martyno Vidzbelio, Raimundo Šuikos

nuotraukos

Nevaisingos Nevaisingos šeimos šeimos pasmerktos pasmerktos laukti laukti

Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas jau vienuolika metų stumdomas iš Vyriausybės į Seimo stalčius.

Raimundo Šuikos nuotrauka

„Manau, kad net ir sunkmečiu valstybė neturėtų ignoruoti savo piliečių teisėto noro susilaukti vaikų“, – sakė G.Bogdanskienė.

Verta Žinoti

Gimtasis kraštas2010 liepos 9–16 d., Nr. 20 9Sodas

Jonas VAIDELYS

Kaip pagerinti esamas vejas ir jas įrengti ten, kur beveik jokie au-galai neauga.

Sutankiname natūralią pievutę

Lygiu paviršiumi, gražiai susifor-mavusias natūralias pieveles galima pa-versti gana geros kokybės vejomis. Tam reikia jas dažniau (ne mažiau kaip 3–4 kartus per vegetaciją) pjauti ir po kie-kvieno nupjovimo tręšti amonio salie-

tra. Kvadratiniam metrui reikėtų skirti po 10–15 g šios trąšos.

Kai žolynas labai retas (100 kv. m – ne daugiau kaip 50 vnt. var-pinių žolių ūglių), pavasarį, dirvo-žemiui pradžiūvus, vejos paviršius supurenamas ir įsėjama varpinių žo-lių. Sėklos įterpiamos akėčiomis ar grėbliu, tada suvoluojama.

Greičiausias būdas įrengti veją

Vejos gali būti įrengtos velėnuo-jant ar klojant ritinines vejas. Tai veja,

įrengiama per 2 savaites (sėjant – per 10–15 savaičių ar net ilgiau).

Vienodo storio, lygiomis kraš-tinėmis velėnos gabalai klojami ant išlygintos ir suspaustos, drėg-nos dirvos. Jie dėstomi šachmatine tvarka, arti vienas kito, kad susi-glaustų kampai (vengiant 4 gaba-lų kampų susidūrimo). Tada suvo-luojama, į tarpus pripilama žemės ir palaistoma.

Statūs šlaitai pradedami ve-lėnuoti nuo šlaito apačios į viršų, kiek vieną velėnos gabalą pritvirti-nant 20–30 cm ilgio 2–3 mediniais kuoliukais taip, kad jų galai nebūtų išlindę ir netrukdytų pjauti vejos.

Kad velėna gerai prigytų, nuo ve-lėnos atpjovimo iki jos paklojimo turi praeiti ne daugiau kaip 48 val. Per tą laiką ją reikia saugoti nuo saulės, kad neišdžiūtų žolių šaknys.

Kiliminių augalų veja

Kiliminiai daugiamečiai deko-ratyvieji augalai auginami ten, kur neauga arba blogai auga varpinės žolės: ūksmingose ir pusiau ūks-mingose vietose, esant drėgmės ne-pritekliui ar per dideliam drėgmės kiekiui, trūkstant armens sluoksnio stačiuose akmeningose šlaituose.

Kiliminiai daugiamečiai deko-ratyvieji augalai turi būti nelepūs, augti įvairiose dirvose, atsparūs sausrai, greitai plintantys (požemi-niais ir antžeminiais šakniastiebiais, šaknų atžalomis ir kt.), greitai suda-rantys velėninį kilimą. Tokiomis sa-vybėmis išsiskiria žiemės, gebenės, pachisandros ir kt.

Mėta JUŠKAITĖ

Nitratai yra augalams gyvybiš-kai būti no azoto judri forma. Ne-gerai, kai daržovėse, vaisiuose su-sikaupia per daug nepanaudotų šių cheminių medžiagų. Dėl to vi-suomenėje dažnai kyla diskusijų. Kiek jos pagrįstos?

Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad sveikatai nepavojingas iki 5 mg/kg kūno svorio per parą tenkantis nitratų kiekis (300 mg – 60 kg svorio žmogui). Didžiausias pavojus gauti per didelę nitratų dozę yra valgant užterštas daržoves.

Labiausiai nitratai kaupiasi au-galuose, gausiai tręšiamuose azoto trąšomis, kai dirvožemis ir vanduo užterštas azoto junginiais. Įvairios daržovės azoto junginius linkusios kaupti nevienodai. Jų kiekis gali kis-ti net tą pačią dieną. Antai agurkuo-se ar salotose iš ryto ir vakare būna daugiau nitratų negu vidurdienį, nes šviesa didžiąją jų dalį paverčia orga-niniais junginiais.

Daugiau nitratų būna lapinė-

se daržovėse, ridikėliuose, ridikuose, poruose. Azoto trąšomis gausiai tręš-tuose dideliuose pailgos formos ridi-kėliuose nitratų gali susikaupti net iki 1650 mg/kg, kiek mažiau – apvaliuo-se ridikėliuose. Valgomoje šviesiojo-je stambių porų dalyje nitratų būna gerokai daugiau nei žaliuose, neretai išmetamuose jų lapuose.

Pomidorai, paprikos, moliūgai nitratus kaupia palyginti nedaug, o ankštinės daržovės ir vaisiai – mažai arba visai nekaupia.

Jaunose šakniavaisinėse bei la-pinėse daržovėse nitratų daugiau

nei subrendusiose; lapinių daržo-vių stiebuose bei prie vaisinių dar-žovių vaiskočio pagrindo – daugiau nei lapuose, vaisiuose.

Yra nemažai būdų, kaip užtikrin-ti derliaus biologinę vertę.

Rūgštesnes dirvas būtina kalkin-ti, vienu metu nenaudoti kelių rūšių azoto trąšų. Nitratų trąšos ar salietra labiau tinka rūgštesniems dirvože-miams ir rūgščiai reakcijai jautrioms daržovėms. Amonio trąšos rūgštinės reakcijos dirvožemį gali dar labiau parūgštinti; jas geriau seikėti neutra-liame ar kalkingame dirvožemyje.

Daugiau azoto augalams reikia vegetacijos pradžioje. Azoto trąšomis tręšiant antroje vegetacijos pusėje, ypač šakniavaisines daržoves, naudos būna nedaug, o derliaus užteršimo nitratais pavojus gerokai padidėja.

Svarbu, kad intensyvaus augimo metu augalams pakaktų šviesos, er-dvės, drėgmės (karštesnę vasarą).

Auginant daržoves šiltnamyje, norint išvengti taršos nitratais, ten-ka įdėti kur kas daugiau pastangų. Augalai yra sveikesni, kai šiltnamyje mažesnė temperatūrų kaita. Opti-malu, kai dieną vyrauja 23, o nak-tį – 13 laipsnių temperatūra.

Ar galima išvengti nitratų

Irmos Dubovičienės nuotrauka

Kostė ŠVIRMICKĖ

Gamta padeda nuspėti vėją, šal-tį , giedrą ar kitą orų kaitą. Lietuvo-je yra daugiau nei 400 augalų, kurie rodo artėjantį lietų. Vieni jį nuspėja paros ar dviejų ti kslumu, kiti – daug ti ksliau. Kai kurių augalų žiedai prieš lietų labiau kvepia.

Miške pamatę vamzdeliu susisu-kusius katuogių lapelius, skubėkime ieškoti priebėgos: artėja audra. Kai prapliumpa lietus, katuogių lapai at-siveria, gaudydami vandens čiurkš-les. Saulės spindulius lapeliai gaudo nulinkę žemyn.

Baltgalvės ramunės elgiasi priešin-gai. Lietui lyjant žiedai nulinksta, kad žiedlapiai nenubyrėtų, o saulei suspin-dus pakyla ir gerte geria šviesą bei šilu-mą. Geri lietaus indikatoriai – daržinės žliūgės, vaisti nės medetkos. Artėjant lietaus debesiui, jos nuo pat ryto ne-išskleidžia žiedų. Gėlių žiedams nepra-siskleidus iki devintos valandos ryto, nesunku numanyti , kad diena bus dar-ganota, lis. Vaisti nių medetkų, žliūgių žiedai saulę sveikina nuo 9 iki 16 valan-dos ti k giedrą dieną. Kati lėliai, vėdry-nai, kiaulpienės prieš lietų suskleidžia

žiedelius. Dedešvų žiedai susisuka ir nulinksta. Nesišypso saulei prieš lietų šalpusnių, plukių, linų žiedai, nepama-tysime vandens lelijų ar vijoklių žiedų. Tikslūs barometrai yra vėdrynai, dobi-lai. Šiltais vakarais ir nakti mis dobilai lapų nesuglaudžia, o šaltą su šalno-mis naktį pasiti nka tvirtai suglaustais lapais, jų pakraščiuose atsiranda net vandens lašelių. Dobilai susiglaudžia ir prieš lietų.

Artėjantį lietų nuspėja ir kambarinės gėlės. Sudrėkus balzamino (balzaminės sprigės) sti ebui, po 3–4 dienų būti nai sulauksime lietaus. Dar greičiau prišau-kia lietų ant monsteros, kalijos lapų pa-sirodę vandens lašai. Lietaus veikiausiai sulauksime jau kitą dieną.

Geltonosios akacijos (robinijos) ir sausmedžiai prieš lietų labai sti priai kvepia. Aromatas viliote vilioja bites, ir jos spiečiais sukasi aplink krūmus. Iš jų neramaus ūžesio galima spręsti apie artėjantį lietų. Užtat prieš gied-rą ir sausrą šie dekoratyvūs krūmai beveik nekvepia.

Darganotomis dienomis eglių ša-kos nusvyra žemyn, giedrą – paky-la į viršų. Prieš lietų sudrėksta prie medžių samanos, virpantys drebu-lių lapai, ant kaštonų lapų atsiranda lašų. Naktį , darganotą dieną prieš lietų kiškiakopūsčių trilapiai nulinks-ta ir susiglaudžia. Oro kaitą nusako ir kambariniai dekoratyvieji kiškia-kopūsčiai – rausvalapis, keturlapis. Priešingai elgiasi paparti s stambiala-pis šakys. Jis auga smėlėtoje, dažnai sausoje dirvoje, turi gražius, didelius lapus. Karštą, sausą dieną šakys la-pus susuka, o lietų pasiti nka juos iš-ti esęs. Taip saugo kerą nuo sausros.

Augalai – pati kimi sinopti kai

(Užs. 3)

Raimundo Šuikos nuotrauka Žaliasis kilimo pagrindas

Ruošiant maistui žinoti naKad sumažėtų nitratų perteklius ir išliktų vitaminai, kitos verti ngos me-

džiagos, svarbu parinkti ti nkamą kulinarinį daržovių paruošimo būdą. Nitra-tų daržovėse sumažėja:• gerai nuplovus – 10–15 proc.;• porą valandų vandenyje pamirkius – 20 proc. Sūriame, vitaminu C parūgš-ti ntame, karštame vandenyje efektas spartesnis;

• virtose daržovėse – 80 proc., troškintose – 10 proc., keptose – 40–60 proc. mažiau nei žaliose;

• raugintuose kopūstuose – 25–40 proc. mažiau nei šviežiuose.Ruošiant daržoves maistui, patarti na pašalinti tas dalis, kuriose kaupiasi

daugiausia nitratų. Agurkams, moliūgams, cukinijoms pašalinama prie kote-lio esanti 2–3 cm vaisiaus dalis, žievė.

Nitratai virsta nitritais, kai daržovių pati ekalai ilgai laikomi šaldytuve, kai dažnai keičiama temperatūra gaminant pati ekalus. Šaldytas daržoves geriau dėti ti esiai į verdantį vandenį ir virti .

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Tai įdomu

Gimtasis kraštas 2010 liepos 9–16 d., Nr. 2010 Sportas

Pirmoji į šių metų pasaulio fut-bolo čempionato finalą pateko Olandijos rinktinė, jaudinančioje kovoje rezultatu 3:2 įveikusi Uru-gvajaus futbolininkus. Neslepiantys ambicijų šiemet iškovoti pasaulio taurę, vadinamieji oranžiniai fi nale susitiks su Ispanijos komanda.

Laukė tris dešimtmečius

Olandijos futbolininkai pasaulio čempionato fi nale žais trečią kar-tą, tačiau jie nė karto nėra tapę pa-saulio čempionais. Prieš tai pasaulio čempionato fi nale oranžiniai žaidė 1974 ir 1978 metais.

Olandijos rinktinės vyriausiasis treneris Bertas van Marveikas po

rungtynių sakė, kad jo šalis šios die-nos laukė labai ilgai. „Prasimušė-me į pasaulio čempionato fi nalą po 32 metų pertraukos. Tai ypatingas jausmas. Olandija – nedidelė vals-tybė, tad turi teisę didžiuotis tokiu pasiekimu. Po antro ir trečio įvarčio turėjome įmušti ketvirtą. Būtume išvengę nervingos pabaigos. Tačiau toks yra pasaulio čempionatas. Ne-svarbu, kaip žaidi, svarbu rezulta-tas“, – teigė treneris.

Olandijos komanda laimėjo visas keturiolika 2010 metų pasaulio čem-pionato rungtynių, įskaitant atranki-nes. Jeigu oranžiniai laimės fi nale, jie pakartos didžios 1970 metų Brazili-jos rinktinės rekordą: ji tuomet taip pat laimėjo visas atrankos ir čempio-

nato fi nalinio etapo rungtynes. Tie-sa, tada Brazilijos komandos, kurioje žaidė ir legendinis Pelė, kelias iki pa-saulio taurės buvo kiek trumpesnis – 12 mačų.

Šiemet būtent olandai išsiuntė namo čempionato favoritus brazi-lus, kuriuos ketvirtfi nalyje nugalėjo rezultatu 2:1.

Dėkojo likimui

Džiaugsmu tryško ir įvartį į varžovų vartus pasiuntęs Olan-dijos komandos saugas Arjenas Robenas. „Esu laimingas, kad esu olandas! Dėkoju už tai likimui. Šie metai buvo ypač sėkmingi. Čem-pionų lygos fi nalas prieš „Inter“,

lemiamas mačas pasaulio čem-pionate su nacio naline rinktine. Geriau nesugalvosi! Labai norisi tapti pirmaisiais“, – vilčių neslėpė A.Robenas.

Olandų saugas įvartį į Urugvajaus vartus įmušė galva, o tai jam nėra bū-dinga. Žurnalistams apie tai prakalbus spaudos konferencijoje, A.Robenas neprieštaravo: „Taip, bet šiandien pavyko. Po tokio puikaus perdavimo buvo sunku nepasižymėti.“

Futbolininkas neigė, kad po Olandijos rinktinės kapitono Džo-vanio van Bronkhorsto įmušto įvar-čio (ko gero, vieno gražiausių šia-me čempionate) oranžiniai patikėjo pergale. „Tikriausiai manote, kad mes atsipalaidavome, todėl pra-leidome įvartį? Ne, to nebuvo. O pergale patikėjome tik po fi nalinio švilpuko“, – teigė saugas, kuris pa-tvirtino, kad jau visiškai pasveiko po traumos.

Didžiavosi komanda

Dėl pralaimėjimo nuotaika nesu-gedo ir Urugvajaus rinktinės vyriau-siajam treneriui Oskarui Tabaresui. „Šiandien žaidėme be daugelio vai-kinų, tačiau komanda vis tiek atro-dė neblogai. Mes kovėmės, tai svar-biausia. Mums nė kiek ne gėda nei prieš sirgalius, nei prieš futbolo vi-suomenę. Visi matė, kaip iš pasku-tiniųjų vaikinai kovojo. Jie padarė viską, ką galėjo.“

Treneris prisipažino, kad visas viltis buvo sudėjęs į pagrindinį savo puolėją Diegą Forlaną ir jo žaidimu nenusivylė. „Labai teigiamai vertinu jo žaidimą. Šiandien jis buvo kapi-tonas. O kad Diegas yra Urugva-jaus rinktinės lyderis, sakyti nerei-kia. Visi tą žino.“

O.Tabaresas nekritikavo savo komandos vartininko ar gynėjų: „Aš nieko nekaltinsiu. Esame vieninga ir draugiška komanda, ir kaltų nie-kas neieško.“

Urugvajaus rinktinė pasaulio čempionato pusfi nalyje žaidė po 40 metų pertraukos. Tačiau nedidelė, vos 3,5 mln. gyventojų turinti Pietų Amerikos šalis net du kartus (1930 ir 1950 m.) buvo pasaulio čempione. Šiame čempionate Urugvajus liepos 10 d. dėl bronzos medalių kovos su vokiečiais.

Pergalės džiaugsmo apimti šėliojo Olandijos futbolininkai Džonas Heiti nga (Nr. 3) ir Veslis Sneideris.

Pusfi nalisOlandija–Urugvajus 3:2 (1:1)Įvarčiai: Džovanis van Bronkhorstas (18 min.), Diegas Forlanas (41), Veslis Sneideris (70), Arjenas Robenas (73), Maksimilianas Pereira (90+2).

2010 m. pasaulio futbolo čempionatas

Olandai – per žingsnį nuo pasaulio taurės

Nepaisant iš visų pusių pasipy-lusios kriti kos Anglijos futbolo rink-ti nės vyriausiasis treneris išsaugo-jo postą ir vadovaus komandai per 2012 metų Europos čempionato at-rankinį turą.

Geresnio nesurado

Naują kontraktą su Anglijos fut-bolo asociacija (FA) italų specialistas pasirašė prieš pat pasaulio čempio-natą. Pagal jį Fabijas Kapelas turėjo dirbti su rinktine iki Europos pir-menybių. Tačiau dėl anglų nesėkmės sklido kalbos, kad F.Kapelą reikia at-leisti. To reikalavo žinomi „Premier“ lygos treneriai ir futbolininkai. Tačiau kritika italo karjerai nepakenkė.

FA atstovas seras D.Ričardsas pa-aiškino, kodėl su kolegomis nuspren-dė palikti F.Kapelą. „Žinoma, esme nusivylę mūsų pasirodymu PAR, bet nutarėme nedaryti skubotų išvadų. Po ilgų svarstymų buvo nuspręsta, kad geresnio kandidato už Kapelą į rinktinės trenerio postą nerasime. Jis laikomas vienu geriausių specia-listų pasaulyje, ir esame įsitikinę, kad donas Fabijas padarė būtinas išvadas po savo pirmo tarptautinio turnyro. Be abejo, nesėkmė mus tik sustiprins

prieš „Euro-2012“ kampaniją“, – tei-gė D.Ričardsas.

Lūkesčiai žlugdo

Savo nuomonę apie Anglijos rink-tinės ir jos puolėjo Veino Runio nesėk-mingą pasirodymą pasaulio futbolo čempionate Pietų Afrikoje pareiškė ir „Manchester United“ vyriausiasis tre-neris seras Aleksas Fergiusonas.

„Manchester United“ strategas puikiai žino, kaip iš perspektyvaus jauno futbolininko išauklėti pasau-linio lygio žvaigždę. Būtent jo vado-vaujami kažkada pirmuosius rimtus

žingsnius žaisdami klubuose žengė D.Bekhemas, R.Gigsas ir K.Ronaldas. Taip pat ir V.Runį žvaigžde padarė A.Fergiusonas, tad, ko gero, jam ge-riausiai žinoma, kodėl Anglijos rink-tinės pagrindinis puolėjas pasaulio čempionate buvo tik savo paties še-šėlis.

„Veinas patyrė pernelyg dide-lį spaudimą. Visi daug tikėjosi, ir tai neigiamai atsiliepė jo žaidimui, – pa-reiškė A.Fergiusonas. – Visi tikėjosi, kad V.Runis taps geriausiu turnyro žaidėju ir savo pasirodymu užtemdys L.Mesį ir K.Ronaldą. Tokie lūkesčiai tik žlugdo žaidėją.“

Blankų V.Runio žaidimą anglai laiko viena pagrindinių nesėkmingo futbolo tėvynės rinktinės pasirodymo PAR priežasčių.

Pavargę po sezono

Gėdingą anglų žygį už pasaulio taurę galutinai sustabdė vokiečiai, aš-tunfi nalyje be gailesčio sutriuškinę varžovus rezultatu 4:1.

„Aikštėje dėjosi nepaaiškinami dalykai – žiūrėjau ir nesupratau, kas vyksta su anglų rinktine, – prisipaži-no seras Aleksas. – Viltys – gerai, bet jos ne visada būna rimtai pasvertos.

Fabijo Kapelo koman-da kelialapį į PAR iš-kovojo grupėje, kurio-je jos galimybės užimti pirmą vietą buvo ver-tinamos santykiu mi-lijonas ir 1. Galbūt būtų kur kas

geriau, jeigu anglai dar at-rankiniame turnyre būtų susitikę su kuo nors iš pa-grindinių varžovų.“

„Manchester United“ vai-rininkas taip pat pripažino, kad rungtynių su vokiečiais baigčiai įtakos turėjo be galo sunkus „Premier“ lygos sezonas, kuriame žaidžia rinktinės futboli-ninkai. „Vokietijos rinktinė pasirodė psichologiškai stipres-nė. Anglų komandoje nebuvo žai-

dėjų, kurie galėtų pasigirti bent kiek reikšmingesniais laimėjimais tarp-tautinėje arenoje, o vokiečiai tradi-ciškai nukeliauja iki stambių varžybų

pusfi nalių“, – reziumavo 68 metų specialistas.

Blankų V.Runio žaidimą anglai laiko viena pagrindinių nesėkmingo rinkti nės pasirodymo PAR priežasčių.

Anglai pradeda rengti s Europos čempionatui

Gimtasis kraštas2010 liepos 9–16 d., Nr. 20 11Sportas

Geriausi žaidėjaiBuvusi Olandijos futbolo žvaigždė

Rudas Gulitas geriausiais Pietų Afri-kos Respublikoje vykstančio pasaulio futbolo čempionato žaidėjais laiko Vokieti jos rinkti nėje rungtyniaujantį Mesutą Ezilą, olandą Veslį Sneiderį ir ispaną Davidą Vilją. „Jie yra čem-pionato atradimas, – teigė R.Gulitas, 1987 ir 1989 metais išrinktas geriau-siu pasaulio futbolininku. – D.Vilja moka daryti tokius stebuklus, apie kokius kiti žaidėjai negali net pasva-joti . M.Ezilas – Vokieti jos komandos atradimas, o V.Sneideris – Olandijos rinkti nės smegenys, sugebanti s mušti įvarčius žaidėjas.“

Po 20 tūkstančių doleriųGanos prezidentas Džonas Ata

Milsas apdovanojo savo šalies futbo-lo rinkti nę už gerą pasirodymą pasau-lio čempionate Pietų Afrikos Respu-blikoje. Kiekvienam žaidėjui įteiktos 20 tūkst. JAV dolerių premijos. Trene-rių štabo nariams ati teko po 10 tūkst.dolerių. Pasaulio čempionate Ganos rinkti nė pasiekė ketvirtf inalį, kuriame po 11 metrų baudinių serijos nusilei-do Urugvajaus komandai.

Rinkti nėje nebežaisPostą palieka Paragvajaus futbolo

rinkti nės treneris argenti nieti s Che-rardas Marti nas. Jo ketverių metų su-tarti s baigė galioti ir futbolo specia-listas pareiškė neketi nanti s jos pra-tęsti . Argenti nieti s užsiminė, kad su-laukė pasiūlymų dirbti Argenti noje, Saudo Arabijoje ir Meksikoje. Puo-lėjas Rokė Santa Krusas taip pat pra-nešė, kad pasaulio čempionate dau-giau nebežais. Tačiau „Manchester City“ (Anglija) klubo puolėjas žadė-jo padėti komandai 2011 m. Argen-ti noje vyksiančiame Pietų Amerikos čempionate.

Nusižudė sirgaliusHaityje nusižudė Brazilijos pralai-

mėjimo Olandijai pasaulio futbolo čempionate nuliūdintas jaunuolis. Iš karto po ketvirtf inalio rungtynių, kurias laimėjo Olandijos rinkti nė, Haičio gy-ventojas puolė po automobilio ratais. Incidentas įvyko Haičio sosti nės Port o Prenso priemiestyje. Tragiškai gyve-nimą užbaigusiam Brazilijos rinkti nės gerbėjui buvo vos 18 metų. Brazilijos rinkti nę pasaulio futbolo čempionate palaikė dauguma Haičio gyventojų.

Pasiutęs vokieti sKruvinu incidentu pavirto vokie-

čio futbolo gerbėjo ginčas Hanoverio bare su italų sirgalių grupe.

Vokiečiui nepatiko blogi italų atsiliepimai apie Vokietijos rinkti-nės žaidimą pasaulio futbolo čem-pionate ir jis išsitraukęs pistoletą pradėjo šaudyti į italus. Vienas ita-las žuvo vietoje, dar vienas sun-kiai sužeistas. Šaudęs vokietis su-laikytas.

Aplink kamuolį

Parengė Arvydas Jockus EPA-Eltos nuotraukos

2010 metų pasaulio futbolo čem-pionate Pietų Afrikos Respublikoje Ispanijos rinktinės žaidėjai pripa-žinti patraukliausiais tarp visų savo kolegų.

Kaip skelbia interneto svetainė beautifulpeople.com, „Raudonosios furijos“ žaidėjai pagal grožio kriteri-jus gerokai aplenkė kitas komandas. Vidutinis ispanų vertinimo vidurkis sudaro 6,21 balo. Tai – aukščiausias čempionato rodiklis.

Antrą vietą gražuoliukų reitin-ge užima Brazilijos rinktinė – 6,08 balo, trečią – Italija (6,02).

Pačiu patraukliausiu pasaulio futbolo čempionato žaidėju tapo Is-

panijos rinktinės ir Londono „Li-verpool“ klubo puolėjas Fernandas Toresas, dėl vaikiškos išvaizdos pra-vardžiuojamas „El ninjo“ (isp. vai-kas). Jo vidurkis – 8,24 balo.

„Negražiausia komanda yra Alžy-ras, – sakė svetainės atstovas Gregas Hodžas. – Daugeliui šios rinktinės futbolininkų tiktų pavadinimas iš-kamšos. Netoli jos – Anglija, kurios kapitonas (iš tikrųjų juo yra Stivenas Žerardas, – red.) yra baisiausias pa-saulyje žaidėjas Veinas Runis. Anglai turi gražias drauges arba žmonas, ta-čiau akivaizdu, kad taip yra dėl jų plačių piniginių, kurios daro žaidėjus gerokai patrauklesniais.“

Nespėjo paskui varžovus

Po ispanams pralaimėtų pusfi na-lio rungtynių Joachimas Liovas pa-reiškė, kad jų baigtis rezultatu 0:1 yra visiškai teisinga. „Esu įsitikinęs, kad būtent Visentės del Boskės auklėti-niai laimės šį pasaulio čempionatą. Jie taip puikiai kontroliavo kamuolį, kad mes paprasčiausiai negalėjome jo pavyti. Mano auklėtiniai nuosta-biai žaidė šiame turnyre, bet šiandien nebuvo tokie geri kaip ankstesniuose mačuose. Beveik visa Ispanijos rink-tinė sudaryta iš „Barcelonos“ ir „Re-alo“ futbolininkų. Pažiūrėkite, kaip žaidžia kad ir ta pati Chozepo Gvar-diolos („Barcelonos“ vyriausiasis tre-neris, – red.) komanda. Ją įveikti la-bai sunku“, – ramiai svarstė 50-metis J.Liovas, kurio kariaunai dabar dėl trečios vietos teks jėgas išmėginti su Urugvajumi.

Generalinis Bundeslygos ir Vo-kietijos rinktinės vadybininkas Oli-veris Birhofas išsakė panašią nuo-monę: „Neabejoju, kad Vokietijos pasirodymas čempionate suteikė sirgaliams daug džiaugsmo. Bet šiandien mes nusileidome klasiš-kai rinktinei. Beje, aš vis tiek ma-nau, kad mūsų komanda sėkmingai žaidė PAR. Jos potencialas didžiu-lis, ji žaidžia ryškų ir turiningą fut-bolą.“

Ispaną nuvylė vokiečiai

Pergalė prieš vokiečius padėjo „Raudonajai furijai“ (taip Ispani-joje vadinama nacionalinė futbolo rinktinė, – red.) pirmą kartą isto-rijoje patekti į pasaulio čempiona-to fi nalą.

Ispanijos rinktinės strategas Visentė del Boskė pripažino, kad iš vokiečių tikėjosi rimtesnio pa-sipriešinimo. „Tiesa, esu linkęs dėl nesėk mingo varžovų žaidimo kal-tinti savo auklėtinius, kurie žaidė puikias rungtynes. Mes buvome stipresni ir veikėme būtent taip, kaip planavome. Beje, įveikti Čilę ir Paragvajų buvo sunkiau. Pietų Amerikos komandos nepailstamai mus spaudė, neleido ramiai kon-troliuoti kamuolio. Dvikovoje su vokiečiais viskas buvo kitaip“, – pažymėjo Europos čempionų, ku-rie dabar turi puikius šansus tap-

ti ir stipriausia pasaulio rinktine, vairininkas.

Visiškas pranašumas

Pergalę pusfi nalio rungtynėse su vokiečiais ispanams atnešė vienin-telis Karleso Pujolio įvartis.

Vokiečiai atkrintamosiose rungtynėse sutriuškino anglus (4:1) ir argentiniečius (4:0) dau-giausia dėl varžovų neorganizuo-to žaidimo, kuris ir leido J.Liovo auklėtiniams vykdyti savo sėkmin-gas atakas.

Tačiau „Raudonosios furijos“ futbolininkai varžovams tokios prabangos nesuteikė: sunku at-akuoti didžiąją laiko dalį netu-rint kamuolio. Pagal šį rodiklį vo-kiečiai su varžovais susilygino tik rungtynių pabaigoje, kai beato-dairiškai šturmavo Ikero Kasiljaso vartus bandydami išlyginti rezul-tatą. O rungtynių pirmąją pusę is-

panai aiškiai pergudravo vokiečius.

Savo aukso vertės įvartį ispanai į Manuelio Nojerio var-tus įmušė iš ten, iš kur vokiečiai jo tikėjosi mažiausiai. Pakėlus ka-muolį iš kampinio, Samis Khedi-ra liko vienas prieš Žerarą Pikė ir Karlesą Pujolį, pralaimėjo kovą, ir Karlesas stipriu bei tiksliu smūgiu galva įkalė kamuolį kiek žemiau skersinio.

Ispanai turėjo dar vieną garan-tuotą progą įmušti įvartį, tačiau tik Pedro egoistiškumas, kai jis „pagai-lėjo“ laiku perduoti kamuolį vienam prie laisvų vartų likusiam Fernandui Toresui, išgelbėjo vokiečius nuo dar didesnio fi asko.

Be euforijos

Ispanija nugalėjo Vo-kietiją ir nepaliko net šešėlio

abejonės dėl rezultato dėsningu-mo. Finale „Raudonoji furija“ dėl pagrindinio trofėjaus susigrums su Olandija, kuri taip pat kaip ir Ispa-nija dar nė karto nėra tapusi pasau-lio čempione. Vokietija turi progą antrą kartą iš eilės laimėti čempio-nato bronzą.

Beje, lemiamo mačo su Olandija išvakarėse, del Boskė nepasiduoda euforijai: „Šią sėkmę, žinoma, reikia atšvęsti, bet kukliai ir neprarandant proto. Išėjimas į fi nalą – nuostabus pasiekimas, tačiau jis neturėtų mūsų apakinti. Ispanų futbolas nusipelno to, kad būtų viršūnėje.“

Aukščiausio lygio futbolas

Pusfi nalisIspanija–Vokieti ja 1:0 (0:0)Įvarti s: Karlesas Pujolis (73 min.).

2010 m. pasaulio futbolo čempionatas

Vokieti jos rinkti nės vyriausiasis treneris įsiti kinęs, kad šį pasaulio čempionatą laimės ispanai.

Kas pasaulyje gražiausias?

Nepatraukliausias čempionato žaidėjas – Alžyro puolėjas Rafi kas Saifi s.

Ispanai taip puikiai valdė kamuolį, kad vokiečiams nepavyko jo pavyti .

Gimtasis kraštas 2010 liepos 9–16 d., Nr. 2012Kur atostogauti ?

Kur ji, ta vieta, galinti padė-ti per porą savaičių atsikratyti metų nuovargio? Planuojant poilsį, astrologai rekomenduo-ja atsižvelgti į gimimo metus.

Atostogų prognozės pagal gimimo laiką

Jaučiai šiemet geriausiai pailsės kaime. O jeigu labai norisi išsiruošti į užsienį, rekomenduojame Vokie-ti ją, Prancūziją, Šveicariją, Austri-ją, Vengriją.

Tigrai puikiai praleis atostogas netoli nuo namų, pavyzdžiui, vasar-namyje. Iš užsienio valstybių galima rinkti s Balti jos šalis ir Vokieti ją.

Kati nai arba Kiškiai galėtų vykti į užsienį, beje, pasirinkimas gana di-delis: nuo Austrijos ir Šveicarijos iki Turkijos (ji ypač ti nka).

Drakonai, pietūs ir jūra laukia jūsų išskėstomis rankomis! Tiesa, geriau, jei poilsis būtų organizuo-tas nuo pensiono iki turisti nės ke-lionės.

Gyvatės metais gimusiesiems geriausia ilsėti s netoli nuo nuola-ti nės gyvenamosios vietos ir nė už ką nesuti kti vykti į necivilizuotas ša-lis. Jeigu troškimas pabūti užsieny-je nepraeina, geriau vengti egzoti š-kų salų.

Arkliai gali rinkti s bet kokią vie-tą ir klimatą, bet su viena sąlyga: su drauge arba draugu, o dar geriau – su šeima.

Ožkų poilsis šiemet neturėtų būti aktyvus. Geriau vengti žaismingų už-sienio kelionių.

Beždžionės drąsiai gali rinkti s saulę ir jūrą bei dažnai keisti vie-tas. Prieraišumą geriau palikti na-muose.

Gaidžiai puikiai pailsės viduti nio klimato sąlygomis, dar geriau, jeigu bus vieni. Iš užsienio kelionių pati ks trumpalaikiai vizitai į Angliją, Lenki-ją, Kiprą.

Šunims geriausia pasėdėti na-mie, apsiriboti kelionėmis po savo gimti nę, pageidauti na neilgalaikė-mis. Kuo aktyvesni būsite, tuo ge-riau pailsėsite!

Kuo toliau išsirengs, tuo geriau praeis Kiaulių atostogos: į JAV, Ka-nadą, Meksiką arba Ispaniją. Įsigysi-te naujų draugų, su kuriais palaikyti ryšius bus labai naudinga.

Žiurkės turėtų pataupyti pini-gus ir praleisti atostogas sodo na-melyje, kaime su giminaičiais arba senais bičiuliais. Pailsėsite nuos-tabiai!

Parengė Dovilė Klimaitė

Tai įdomu

Gyvenimas

Elvyra ŽVIRBLIENĖ

Studijuoti aktorystės stojo pa-akinta draugės, o kiną dar vaikys-tėje pamėgo, nes jame taip gražiai buvo mirštama už tėvynę. Ilgai ji siekė vieną dieną tapti tokia kaip visos... Šiandien aktorė prisipa-žįsta, kad gyvenimas viską sudė-liojo savaip, ir ji yra laiminga. Tik tą suprasti prireikė nei daug, nei mažai – penkiasdešimt metų tarp žmonių ir trejų metų vienatvės.

Kas turėjo įvykti jūsų gyvenime, kad vienu metu staiga dingote iš vi-suomenės akiračio – jokių interviu, jokių paaiškinimų?

Visą gyvenimą gyvenau atvirai, bent jau stengiausi taip gyventi. Man atrodė, kad žmonės turi žinoti, kas aš ir kokia aš. Tam, kad galėtų pasitikė-ti manimi ir tuo, ką darau. Nesvarbu, ar aš buvau aktorė, ar dirbau Seime. Tačiau vieną dieną mano atvirumas patyrė fi asko. Ir ne dėl to, kad dažnai po savo atvirų išsipasakojimų žinias-klaidoje skaitydavau, kokia aš bjau-ri, net baisi, ir kaip manęs nekenčia. Juk ne mažiau buvo ir priešingų pa-sisakymų, tačiau ir vieni, ir kiti man padėjo suprasti, kad mano atvirumas niekam nereikalingas, nes ir mano gyvenimas nelabiau kitoks nei kitų. Supratau, kad mus vienas nuo kito skiria ne gyvenimo siužetai. Visi gy-vename panašiai – gimstame, tuokia-mės, pykstamės, taikomės. Visi kažkur skubame, visi senstame, visi mirštame. Mus skiria minčių eiga, tai, kaip mes tuos siužetus vertiname.

Bet daugiau nei trejus metus ne-kalbėjote iš viso. Tiesiog pradingo-te, užsidarėte...

Aš jau nuo dvejų metukų pra-dėjau savo visuomeninį gyvenimą. Mane nuo jaunų dienų rodė, spaus-dino. Visą gyvenimą, rodos, nieko nedariau, tik kalbėjau. Niekada nemė-

gau aktorės darbo. Dažnai kildavo klausimų, ką aš dar moku be savo darbo? Ir tik nugyvenusi penkias-dešimt metų supratau, kad visgi kažką dar moku. Moku formuluo-ti tai, ką daugelis žmonių nelabai sugeba. Būsenas, jausmus man pa-vyksta sudėlioti į žodžius, sakinius. Metams bėgant reikėjo pasitikrin-ti, kiek čia yra tiesos, kiek iliuzijų, todėl turėjau pabūti vienumoje. Ne vienai tarp žmonių, o visiškai vienai. Ir dar reikėjo pasitikrinti, ar aš turiu priklausomybę nuo viešo gyvenimo, jeigu tiek metų jo nemėgdama visgi toje košėje viriau. Šiandien jau ži-nau, kad neturiu priklausomybės nei nuo viešo gyvenimo, nei nuo to, ką apie mane galvoja kiti žmonės. Tie treji su puse metų vienatvės buvo kur kas intensyvesni nei visi iki tol nugyventi. Iš pradžių jaučiausi savo-tiškai, kad nebereikia bėgti, skubė-ti. Vėliau – 24 dienos bado. Reikėjo susivokti primityviai, fi ziškai. Na, o tada kelionės po pasaulį. Visa tai tik dar kartą patvirtino, kad esu ufo-nautė, kuriai nėra su kuo kalbėtis.

Ar tai jūsų neliūdina?Suvokimas, kad esu kitokia, buvo

didžiausia vaikystės prob lema. Verk-davau, nes nesupratau, kodėl taip yra. Maniau, gal dėl to, kad ryža, gal, kad Oželytė. Labai norėjau būti tokia kaip visos. Trisdešimties perskaičiau V.Pasternako dienoraštį ir pagaliau atradau save: „Aš visą gyvenimą no-rėjau būti toks kaip visi. Ir visą laiką dienoraštyje rašydavau: „Nuo pirma-dienio aš toks būsiu. Aš taip ir ne-supratau, kad esu laimingas, nes esu kitoks.“ Kai aš tai perskaičiau, man pasidarė ramiau. Panašų ufonautą aš kažkada suradau savo vyro asmeny-je, tačiau šiandien kalbėtis jau netu-riu su kuo. Esu maksimalistė ir visiš-kai pritariu Omarui Chajamui, kuris rašė: „Tu geriau badauk, negu valgyk su bet kuo“.

Šitaip gyvenimas ir tam-pa ištisa vienatve. Man

bendravimas visa-da buvo sunkus darbas. Vienin-telis man priim-

tinas bendravimo būdas, kai žmogaus klausaisi lyg muzi-

kos, o kalbėtis apie šį bei tą, apie mate-rialius dalykus nesu-gebu. Aš net su savo

vaikais negalėjau vien buitinių santykių ap-

tarinėti. Mes kalba-mės apie viską –

meilę, mirtį, gyvenimą, bet ne apie kasdienes

smulkmenas. Net penkiolikai minu-čių aš nesugebu apsimesti, kad mane domina buitis. Galbūt todėl aš ne-turiu draugų. Tik vienintelę draugę Laimutę, bet ir su ja pasimatau vie-ną kartą per penkerius metus, nors to ryšio reikalingumą labai jaučiu. Daugiau nė vienas žmogus nepasa-kytų, kad jis yra mano draugas.

Minėjote, kad nemėgote savo darbo, o juk daugelis jumis, puikia aktore, žavėjosi. Kodėl taip, jei dar-bas jums puikiai sekėsi?

Niekada savęs nevadinau artiste. Artistas priklauso nuo kitų žmo-nių vertinimo. Kai man reikėdavo pasakyti, kas aš, man neapsiversda-

vo liežuvis. Artistas – apsimetėlis. Aš negaliu ir nemoku nei apsimes-ti, nei meluoti. Man tai iš viso ne profesija. Galbūt todėl aš niekada nedirbau teatre. Su drauge padavė-me pareiškimus į tuometinę kon-servatoriją, nes mums atrodė, kad aktoriams nereikia nieko daryti. Tu nieko daugiau nedarai, tik fi lmuo-jiesi, ir tave dar rodo kine...

Ilgai manėte esanti negraži. O vėliau esate pasakiusi: „Jei mote-ris negraži iki trisdešimties metų, vadinasi, Dievas jai nedavė grožio, bet jei moteris negraži ir po trisde-šimties, vadinasi, ji pati kalta.“ Kaip jaučiatės šiandien?

Gražus gimsta tas, kuris nešio-jamas ir laukiamas su meile. Vėliau mes, ypač moterys, negražumą sten-giamės užmaskuoti. Tik gyvenimo saulėlydyje senuose veiduose nieko nebeįma-noma nuslėp-ti. Gyvenimo kokybė pa-lieka žymes. Ir, žiūrėk, eina vienas šviesiu ir spindinčiu veidu, o kito veidą raukš-lės sudarko taip, kad nemalo-nu žiūrėti. Senatvėje

veide aiškiai pasimato, kiek tu mylė-jai. Šiandien aš esu savo vaikų mylima ir gerbiama. Aš visada mylėjau ir my-liu žmones. Ir apskritai esu graži, my-linti ir verta meilės. Kai ryte pasižiūriu į savo fi zio nomiją, mane suima juokas. Per savo badavimus ir panašius eks-perimentus aš sužinojau, kad mano kūnas yra ne aš, o tai, kas šalia ma-nęs. Tą dualizmą aš jausdavau jau vai-kystėje. Mama eidavo iš proto, kai aš vis baksnodavau į kažkurią savo kūno vietą, klausdama, kur aš. Jau tada aš ir mano kūnas buvo du skirtingi dalykai. Dabar, kai jis sensta, pasižiūriu į save, vis labiau nepažįstamą veidrodyje, ir mane ima juokas, nes mintyse aš esu aukšta, laiba, graži, taigi aš kitokios savęs nepažįstu. Ir nebėra tų klausimų, to pasipiktinimo kaip jaunystėje, kada pasižiūrėjusi į veidrodį galvodavau: „Viešpatie, na ir drėbtelėjai tu man. Ryža, dar Oželytė...“ Vėliau supra-tau, kodėl. Todėl, kad niekada neuž-simirščiau šitoje meilių, seilių mugė-je. Niekada gyvenime negalvojau, kad aš verta meilės. Tai, kad mane mylėjo mano vyras, kuris man atrodė dievai-tis, o aš nieko verta šalia jo, leido man jaustis laimingai dvidešimt metų, nors namuose aš buvau žemiau žolės.

Meilė yra Dievo duota. O kito-kių kontaktų su vyrais aš neturiu. Jei nėra tos kosminės meilės, aš negaliu prisiversti net išgėrus taurę šampa-no už rankų pasilaikyti. Beje, ir to paties šampano gerti negaliu, nes mane pykina, ir lubos pradeda suk-tis. Todėl esu laisva nuo visų seksų – patikimų, nepatikimų...

Su savo kitoniškumu apsipra-tote būdama trisdešimties. Ką ma-note apie tai būdama penkiasde-šimties?

Jeigu nebūtų buvę to nevisaver-tiškumo jausmo, kad negraži, kad ne tokia kaip visi, jausmo, kuris neleis-davo išsimušti talonėlio autobuse, nes mane išpildavo raudonis – juk stebi tie, kurie už mane protinges-ni, gražesni... Aš turėčiau būti dė-kinga visiems, kurie mane žemino. Pirmiausia savo vyrui, gyvenimui. Tas žeminimas padėjo neužkibti už netikrų ir nesvarbių dalykų. Kai su-pranti, kad esi niekas, kad grožio fabrikai ne tau, pradedi ieškoti to, kas tau. Ir atrandi, kas nemirtinga. Atrandi Dievą ir tiesioginį kontak-tą su juo, be tarpininkų. Didesnės

motyvacijos būti nebėra. Todėl tas buvimas

toks džiaugsmin-gas. Verki, kai pamatai lengvą debesį, malonią spalvą, išgirsti gražią mintį...

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Negalinti ir nemokanti meluoti , apsimeti nėti

Nijolės Oželytės pašnekovas – Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų generalinis direktorius prof. Aleksandras Laucevičius. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Nijolė Oželytė – viena ryškiausių Lietuvos moterų. Kuo ši moteris dabar užpildo savo gyvenimą?

Arti stas – apsimetėlis. Man tai iš viso ne profesija.

Gimtasis kraštas2010 liepos 9–16 d., Nr. 20 13Kelionės

Dovilė KLIMAITĖ

Ar žinote, kaip ilsėdavosi ali-nančiai karštomis vidurvasario valandomis dabartinių Jungtinių Arabų Emyratų šeichų seneliai? Ties palapine būdavo ištiesiamas tentas, suvilgytas vandeniu. Karš-ta saulė jį garindavo – toks buvo natūralus kondicionierius, kurio vėsa, tiesa, sąlyginė, gaivindavo beduinus.

Kai šiame varganame krašte buvo aptikti naftos klodai, negausių gen-čių nariai įsitaisė tikrus ir pačius ge-riausius kondicionierius, nusipir-ko fi rmos „Porsche“ automobilių ir nutiesė kelius, kuriais tais automo-biliais važinėja. Be to, pastatė stik-linius dangoraižius, prie kurių ne gėda tokiais automobiliais priva-žiuoti. Už likusius pinigus jie su-kūrė gausybę oazių – žalių dyku-mos lopinėlių.

Pilkai ruda Arabijos dykuma išmarginta žaliomis netaisyklin-gos formos dėmėmis. Tai – sodai, parkai ir oazės. Prie kiekvienos fi nikinės palmės, prie kiekvieno žolynėlio po smėliu driekiasi ka-piliarinio drėkinimo vamzdeliai. Ypatingas šeichų pasididžiavi-mas – golfo laukai.

Vengia ugninio vandens

Kai kurios iš kosmoso regimos tamsiai žalios dėmės – tai viešbu-čiai, tiksliau, jų teritorijos, specia-lios oazės užsienio turistams. Į jas iš drėgnos ir šaltokos Europos traukia minios turistų, norinčių įkvėpti gėlių aromato prisodrinto karšto oro, pasinerti į šiltos jūros bangas, o vėliau pasislėpti nuo svi-linančios saulės vėsiame numeryje, išstudijuoti mini baro turinį arba išsirengti į ekskursiją po viešbučio restoranus.

Arabijos dykumos sūnūs, išti-kimi savo pranašo Mahometo įsa-kymams, vengia ugninio vandens. Tiesa, kitatikiams viešbučiuose jis vis dėlto tiekiamas. Daugiau jo nėra niekur, netgi garsiojoje Dubajaus emyrato kavinėje „Hard rock cafe“, saugančioje autentišką Bonemo būg ną, Madonos beisbolo kepurai-tę ir Nofl ero gitarą.

Įsivaizduokime lietuvaitę, pavar-gusią nuo nuolatinių vyro sugrįžimų į namus „su kvapeliu“ ir įkalbinusią jį porą savaičių paatostogauti Šardžos emyrate. Emy-ratas kaip emyratas, jame yra ir savas „Holiday Inn“ viešbutis. Bet štai alkoholis neparduoda-mas netgi ki-tatikiams. Nė lašo! Dvie-jų „sausų“ sa-vaičių rezultatas gali būti trejopas: sutuoktinis pradeda naują blaivininko gyve-nimą; abu nusprendžia užbaig-ti bendro gyvenimo kelionę, o re-aliausias – viskas lieka po senovei, bet moteris ilgai jaučia malonumą, kad atkeršijo.

Tiesa, likusiuose šešiuose emy-ratuose nepakerštausi.

Rojus turistams

Sukūrę turistinę imperiją, kuria Jungtiniai Arabų Emyratai išgarsė-jo visame pasaulyje, kilmingi šeichai atsitraukė nuo dalykinio gyvenimo, patikėję valdymo reikalus anglams ir arabams iš kitų šalių, o paprastus darbus – azijiečiams. Mūsų turistams dažniausiai tenka susidurti su aptar-navimo sferoje dirbančiais pakista-niečiais, indais, tailandiečiais. Laiki-nų darbuotojų šioje šalyje du kartus daugiau negu vietinių. Pačius šeichus, vilkinčius baltais apsiaustais – dišda-šais, ir jų žmonas juodomis aklinomis suknelėmis – abajomis pasiseka pa-matyti tiktai oriai vaikštinėjančius gatvėmis arba parduotuvėse. Tačiau neverta griebti į rankas kameros ar bandyti juos nufotografuoti. Mote-rims neleidžiama patekti į kad rus, o vyrų reikia paprašyti leidimo.

Iš viešbučio teritorijos moteriai geriau išeiti apsivilkus drabužiu, pridengiančiu kelius ir alkūnes, pa-geidautina – neaptempiančiu kūno, nes gali būti ne taip suprasta. Bri-liantas turi būti laikomas futliare. Jis – ne pašalinių akims.

Neromanti škas senamiesti s

Visa šalies istorija – tai be-galinės beduinų ir ke-

liaujančių pirklių klajonės, na, ir pi-

ratų antpuoliai. Auštant žvejai išplaukdavo į jūrą, saulei leidžiantis su laimikiu grįž-davo į krantą.

Pirmyn – atgal. Pati šalis atsirado

tiktai 1971-aisiais.Reti istoriniai pa-

minklai čia labai gerbiami. Istorija pasakoja, jog sykį nedide-

lio emyrato valdytojas ilgokai užtru-ko užsienyje. Sugrįžta į namus ir savo akimis netiki: vietoj senos jo tvirto-vės driekiasi platus prospektas, kuriuo skrieja automobiliai. Emyras – išsilavi-nęs valdytojas, be to, poetas – permai-

nas palaikė tikru vandalizmu ir įsakė sugrąžinti jo senąją tvirtovę į buvu-sią vietą. Kas buvo nubaustas, neaišku, tačiau ir dabar plačiausio prospekto vidury stūkso geltonos spalvos neiš-vaizdi tvirtovė, o aplink ją nutiestuo-se keliuose susidaro vieninteliai visoje šalyje automobilių kamščiai.

Čia nereikia nusiteikti romantiš-kam pasivaikščiojimui po „senamies-tį“. Į šią sąvoką greičiausiai įeitų tik betoniniai penkiaaukščiai, kuriuos jei ne šiandien, tai rytoj tikrai nugriaus. Viskam, kas turi kokią nors is-torinę vertę, ap-žiūrėti užtenka pusdienio.

L i k u s į laiką ge-riau pra-leisti pa-plūdimyje. Tik sausio mėnesį čia vyrauja 25 laipsnių šilu-ma, vėliau – labai karšta.

Toliau nuo dangoraižių

Ši ekskursija – pagunda. Kuo to-liau nuo dangoraižių! Tegyvuoja ara-biški viduramžiai ir patogūs džipai!

Dykumoje, jei tik paėjėsi nors žingsnį į šoną nuo džipų kelio, iš-vysi besiganančius kupranugarius. Žinoma, jokių aptvarų čia nėra, tik apgailėtini dygliuotų krūmokšnių kupsteliai. Ir piemenų nesimato. Kas tada priverčia keturkojus dyku-mų klajoklius sugrįžti į namus? Ogi jų patelės. Pasirodo, dykumoje ga-nosi tiktai patinai, o puikiosios kup-ranugarės pagal beduinų įstatymus kankinasi aptvaruose. Taigi pagy-venti laisvėje kuprotiesiems pasiseka tiktai dėl prasimaitinimo, o vėliau nenumaldomai traukia namo.

Ten pat, atskirame aptvare, savo bejėgius ilgus kakliukus tiesia rudi gauruoti kupranugariukai – mieliau-sia, ką išvysite dykumoje. Turistams čia siūlomas visas pramogų rinkinys: amerikietiškus kalnelius primenan-

čios lenktynės vėjo supustytomis dy-kumų kopomis – barchanais, viešnagė pas beduinus bei meninė programa.

Tiesa, visa tai netrukus ima pa-nėšėti į teatralizuotą reginį. Pirma, paaiškėja, jog apnuogintais pilvais ir apvalių formų šokėjos – iš Ukrainos. Po to sužinai, kad už beduiniškos stovyklavietės pynučių, atitveriančių kilimais išklotą aikštelę nuo dyku-mos smėlynų, antialkoholiniai pra-našo Mahometo įsakymai neveikia,

ir, kurį laiką pasimėgavę kaljano dūmais, tu-

ristai pereina prie alaus ir vyno.

Šašlykai kve-pia taip pat svaiginamai, kaip ir ko-kioje nors arabų užei-goje.

Išgyvenimo instrukcija einanti esiems į prekyvietę

Šią instrukciją būti na ti esiog kal-te įsikalti į galvą prieš traukiant ap-sipirkti į suką (taip čia vadinamas keistas prekybos centro ir turgaus derinys). Eidami pirkti būti nai prisi-minkite derėjimosi su raugintų agur-kų pardavėjomis mūsų turguose pa-ti rtį . O jeigu tokios pati rti es neturite ir jums gėda kovoti su pardavėju dėl turimų dirchamų, atminkite:• Kainos už prekes šioje šalyje visa-

da padidintos du ar pusantro kar-to – tai priklauso nuo vietos, ku-rioje vyksta prekyba, ir nuo pre-kės. Neverta net ti kėti s nusipirkti ti kro dizainerio itališką rankinę už kokį šimtą litų (išvertus į mūsų pinigus), tačiau penkiasdešimt ar keturiasdešimt procentų pigiau, nei prašoma, įsigyti pavyksta. O štai senovinė sidabrinė sti klinė gali jums atsieiti ir dešimt kartų pigiau – ti k neti ngėkite derėti s. Tiesa, ji nebus senovinė.

• Pardavėjui būti nybė derėti s – ne sunki našta, o ti kras jo gana mono-toniško darbo paįvairinimas. Neat-sisakykite pasiūlyto puodelio ka-vos. Pirma, kava bus gera, antra, tai reikš jūsų keti nimų rimtumą. Pardavėjas kabos ant jūsų kabliu-ko, kaip, beje, ir jūs ant jo. Ir tegu jūsų nenustebins šaltas pardavė-jo tonas ir jo laužyta anglų (arba rusų) kalba pasakyti žodžiai: „Tai – galuti nė kaina, ti ktai tau.“ Jis me-luoja. Jis pokerio žaidėjas. Pažiūrė-kite, kaip virpa kairysis jo ūselis. Iš-girdus „galuti nę kainą“, reikia būti -nai apsisukti ir išeiti – taip taip! – ir sugrįžti , kol pardavėjas dar neper-sigalvojo. 5–10 procentų papildo-mos nuolaidos garantuota.

• Kultūros skiriasi. Tai, kas mums atrodo žeminanti s dalykas, vie-tos gyventojams – visas jų gyve-nimas. Įsivaizduokite, kad esate ateivis iš kitos planetos. Nejaugi manote, jog visi aplinkui gyvena pagal jūsų taisykles? Pasistenkite elgti s taip, kad būtumėte suprasti . Taigi – derėkitės. Net jei yra užra-šyta kaina, tai dar nieko nereiškia. Šioje suvienytų arabiškų karalys-čių šalyje tokios liberalios muitų taisyklės, kad viskas – ir japoniš-ka technika, ir itališka bižuterija, ir angliški drabužiai, ir šveicariški laikrodžiai – kainuoja pigiau negu šalyse-gamintojose.

Dangoraižių imperija

GK archyvo nuotraukos

Gimtasis kraštas 2010 liepos 9–16 d., Nr. 2014 Miesteliai

Dr. Manvydas VITKŪNAS

Lietuvos siena su Latvija Ma-žeikių rajone daugiausia eina Va-daksnies upe. Kairiajame šios upės krante prigludęs Laižuvos mieste-lis. Anapus Vadaksnies tolumoje jau boluoja Latvijos sodžiai – Ru-basmuiža, Keturi, Cini... Per Lai-žuvą eina Mažeikių–Jelgavos ge-ležinkelis. Laižuva – pats Lietuvos pakraštys. Šis nuošalus miestelis gali didžiuoti s ne ti k tvarkingomis sodybomis, bet ir garsiais čia dir-busiais literatais. Vienas jų – Lai-žuvoje kunigavęs ir joje palaidotas lietuvių meilės lyrikos milžinas An-tanas Vienažindys.

Pasienieti s laisvalaikiu ūkininkauja

Tarp gražiai įdirbtų laukų įsikū-rusi Laižuva mus pasitiko tvarkingo-mis sodybomis. Užsukame į vieną iš gražiausių. Jos šeimininkai Antanas ir Vilija Taučiai – ūkininkai, specia-lizuojasi augalininkystėje, augina ja-vus, rapsus, dirba apie 300 hektarų žemės. Be to, Vilija dar dirba pirmi-nės sveikatos priežiūros slaugytoja.

„Gyvename nuošalioje vietovėje, bet čia tikrai nėra užkampis. Vasarą miestelyje rengiamos įvairios šventės. Kam reikia daugiau pramogų, nuva-žiuoja į Mažeikius, kiti net iki Rygos nepatingi nukakti“, – šypsosi ponia Vilija. Anot jos, Laižuvos gyventojai gana draugiški. Beveik visi jie – lie-tuviai, yra šiek tiek latvių. Kai kurie žmonės truputį supranta latviškai, tačiau su kaimynais iš anapus sienos dažniausiai bendrauja rusiškai.

Kunigas – meilės lyrikas

Laižuvoje įvairiais laikotarpiais dirbo žymiais literatais tapę kunigai. 1767–1781 m. miestelyje klebonavo katekizmo rengėjas ir leidėjas Kazi-mieras Klimavičius. 1898–1903 m. Laižuvoje vikaravo poetas Mikalojus Šeinys-Dagilėlis. 1911 m. į miestelį atvyko Juozas Tumas-Vaižgantas ir jame klebonavo iki 1914 m. Tačiau neabejotinai giliausią pėdsaką Lai-žuvoje paliko kunigas ir poetas Anta-nas Justinas Vienažindys, pasirašinėjęs

Vienužio slapyvardžiu. Iš Aukštaitijos, Rokiškio rajono, kilęs kunigas darba-vosi įvairiose Šiaurės ir Rytų Lietuvos parapijose, kol 1876 m. buvo paskirtas klebonu į Laižuvą. Čia A.Vienažindys ne tik rašė eiles, kūrė didelio populia-rumo sulaukusias dainas, bet ir rūpi-nosi sudegusios bažnyčios atstatymu: pastatė kapinėse laikiną ir išrūpino iš gubernatoriaus leidimą naujos baž-nyčios statybai. Dirbdamas Laižuvo-je kunigas bendradarbiavo su knyg-nešiais, palaikė ryšius su „Aušros“ redakcija. A.Vienažindį už jo lietu-višką veiklą persekiojo caro žandarai. Kunigui netgi buvo iškelta byla, tačiau davus didelį kyšį ji teismo nepasiekė. Ištikimas A.Vienažindžio pagalbi-ninkas Laižuvoje buvo zakristijonas Juozapas Ramanauskas. Šis šviesus ir kūrybingas žmogus taip pat ben-dradarbiavo su lietuviška spauda.

A.Vienažindžiui dirbant Laižuvoje ėmė silpti jo sveikata. Jam taip ir ne-pavyko įgyvendinti vienos iš savo sva-jonių – dalyvauti iškilmingoje proce-sijoje iš koplyčios kapinėse į naująją bažnyčią, per kurios pašventinimą jis planavo pasakyti itin gražų ir dvasingą pamokslą. Sukaupęs visas jėgas, kuni-gas dar sugebėjo nusigauti prie savo mėgstamos liepos, vadintos Vienu-žio liepa, ir apalpo. 1892 m. rugpjūčio 29 d. A.Vienažindys mirė. Poetas pa-laidotas Laižuvos kapinėse. Šiemet sukaks 118 metų nuo A.Vienažindžio mirties. Miestelyje poeto atminimas labai gerbiamas. Vietos šviesuomenė kasmet mini A.Vienažindžio gimimo ir mirties metines. Laižuvos pagrindi-nė mokykla pavadinta Antano Viena-žindžio vardu, o mokyklos kraštotyros muziejuje poeto ir kunigo atminimui paskirtas visas skyrius. Tebeošia Vie-nužio liepa, o prie Vadaksnies upės tebestūkso Vienužio akmuo.

Audiniuose – patrioti niai raštai

A.Vienažindžio eilės gyvos lai-žuviškių atmintyje iki šiol. Kartais jos skamba ne tik vietos žmonių dainose, bet atgyja ir audinių raš-tuose. Laižuviškė audėja Janina Ba-ranauskienė ne viename dirbinyje yra išaudusi kraštiečio poeto eilių posmelių.

„Esame audėjų šeima – audžia-me kartu su vyru Simonu. Jis audžia juostas, o aš – rankšluosčius, serve-tėles, lovatieses“, – rodo savo dirbi-nius audėja, ilgametė pradinių kla-sių mokytoja J.Baranauskienė. Anot audėjos, ji austi išmoko iš savo vyro, o šis – iš mamos.

„Vyro šeimoje dukterų nebuvo, todėl mama išsiugdė pagalbininku sūnų, kuris padėdavo austi. Kai su-kūrėme šeimą, audimas tapo ne tik mūsų pomėgiu, bet ir papildomu pragyvenimo šaltiniu. Austi išmo-kėme netgi žentą“, – pasakoja audė-ja. Jos audiniuose gausu patriotinių akcentų – vytis, trispalvė, tautiškos giesmės posmai.

Bažnyčią susprogdino vokiečiai

Laižuvos centre – šventorius ir senosios bažnyčios pamatai. Da-

bartinė bažnyčia panašesnė į gy-venamąjį namą, mat įsikūrusi bu-vusioje prieglaudoje – špitolėje. Senąją, kunigo A.Vienažindžio statytą bažnyčią 1944 m. susprog-dino pasitraukiantys vokiečių ka-reiviai, ji iki šiol neatstatyta. Išli-ko tik šventoriaus tvora su vartais, varpine ir Kristaus kančios kelio stotelėmis. Prieš metus bendruo-menės ir parapijos iniciatyva bei lėšomis bažnyčia buvo suremon-tuota, sutvarkytas šventorius. Kul-tūros vertybių departamentas šiam tikslui taip pat skyrė dalį lėšų.

Antrojo pasaulinio karo pa-baiga Laižuvai buvo itin skau-di – vokiečiai susprogdino ne tik bažnyčią, bet ir puikią tarpukariu statytą garinę pieninę, sudegino kone visą miestelį. Liko vos ke-lios sodybos. Netrukus prasidėjo sovietų represijos. Viena pirmųjų buvo ištremta ilgamečio Laižuvos vaistininko, lietuvybės puoselėtojo, J.Tumo-Vaižganto bičiulio Kons-tantino Stašio šeima. Iš Laižuvos ir jos apylinkių ištremta itin daug inteligentų, amatininkų, pažangių ūkininkų.

Pokario metais atstatyta Laižu-va tapo apylinkės ir kolūkio cen-tru. Dabar miestelyje veikia pagrin-dinė mokykla, Mažeikių muzikos mokyk los Laižuvos fi lialas, kultūros centras, biblioteka.

„Laižuvoje man patinka gyven-ti visų pirma todėl, kad žmonės čia išties tvarkingi. Iš daugelio aplin-kinių miestelių ir didesnių gyven-viečių Laižuva išsiskiria švara. Be abejo, būtų puiku atstatyti senąją bažnyčią – taip būtų atkurtas ar-chitektūrinis ir dvasinis mieste-lio centras bei dar kartą pagerb-tas A.Vienažindžio, stačiusio šią bažnyčią ir tiek daug nusipelniusio mūsų kraštui, atminimas“, – teigia Laižuvos seniūno pavaduotoja Re-gina Gramienė.

GEOGRAFINĖ PADĖTIS: Laižuva – miestelis Mažeikių rajone, 15 km į šiaurės rytus nuo Mažeikių, prie pat sienos su Latvija. Per Laižuvą eina Mažeikių–Jelgavos geležinke-lis. Miestelyje yra sienos perėjimo punktas.GYVENTOJAI: 560 žmonių (99 proc. – lietuviai, 1 proc. – latviai ir kitų tau-tybių gyventojai).ISTORIJA: Laižuva istoriniuose do-kumentuose minima nuo XV a. Per valakų reformą (1568 m.) įkurtas kai-mas miesteliu tapo XVII a. pradžioje. 1635 m. jau veikė bažnyčia. XVIII a. minimas Laižuvos dvaras. 1713 m. Laižuva gavo savaiti nio turgaus privi-legiją. Miestelis labai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą, kai 1944 m. traukdamiesi vokiečių kareiviai su-sprogdino bažnyčią, o Laižuvą sude-gino. Tarpukario metais ji kurį laiką buvo valsčiaus, sovietmečiu – apy-linkės ir kolūkio, dabar – seniūnijos centras.PAVELDAS: Švč. Trejybės bažnyčia (buvusioje prieglaudoje, pastaty-toje 1884 m.), Antrojo pasaulinio karo metais susprogdintos bažny-čios pamatai, šventoriaus tvora ir varpinė, poeto Antano Vienažindžio kapas, Laižuvos dvaras; seniūnijo-je – akmuo su „Dievo pėdele“ (Pur-vėnuose), koplytėlė Purvėnų kapi-naitėse, žemaiti ška troba (Purvė-nuose), Lendriškių dvaras, Purplių vėjo malūnas.

Laižuva (Mažeikių r.) – skaičiai ir faktai

Laižuva garsėja gražiomis sodybomis ir poeto palikimu

Vienos gražiausių sodybų Laižuvoje šeimininkai ūkininkai Antanas ir Vilija Tau-čiai dirba per tris šimtus hektarų žemės.

„Esame audėjų šeima – audžiame kartu su vyru. Jis audžia juostas, o aš – rankš-luosčius, servetėles, lovati eses“, – rodo savo dirbinius laižuviškė audėja, ilga-metė pradinių klasių mokytoja Janina Baranauskienė.

Laižuvos centre – šventorius ir senosios bažnyčios pamatai. Kunigo A.Vienažindžio statytą bažnyčią 1944 m. susprogdino pasitraukiantys vokiečių kareiviai, ji iki šiol neatstatyta. Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

Laižuvoje įvairiais laikotarpiais dirbo žymiais literatais tapę kunigai.

Gimtasis kraštas2010 liepos 9–16 d., Nr. 20 15Laisvalaikis

Kryžiažodžių, išspausdintų praėjusiame GK numeryje, atsakymai:

Verti kaliai: Žemvaldys. Ražiena. Valti s. Lėšos. Iki. Lėlė. Moa. Liepė. Vinis. Aga. Žala. Viksva. Pelėsis. Pakaba. Greit. Les. Kur. Guzas. Gilės. Kita. Majus. Pikapas. Ragas. Salės. Musė.Horizontaliai: Romuva. Kuba. Lanka. „Vokė“. Gama. Aversas. Volga. Dvasia. Pigus. Pati sa. „Tipo“. Rikė. Palėpė. Kasi. Debesis. Las. Ližė. Kam. Šerėnas. Kipu. Liliputas. Pačėsas. Rasė.Skaičiais pažymėtuose langeliuose: SAVAITGALIS.

Arbata. Alavas. Balsas. Bailys. Baskai. Batutas. Embrionas. Fagotas. Gitara. Kvinta. Kluonas. Kampas. Kirti s. Lapas. Litas. Linas. Luotas. Lianos. Nugara. Omletas. Obuolys. Parakas. Pakasynos. Puspalti s. Patogumai. Panama. Piliulė. Pagela. Rati lis. Skala. Slamai. Sykas. Sabonis. Šprotai. Šliuzas. Šiurpas. Valgis. Vanagas. Vakaris. Žarna. Skaičiais pažymėtuose langeliuose: KURTINYS.

Avinai ateinančiomis dieno-mis išspręs daug sau svarbių klausimų. Kliaukitės ti k savo jėgomis ir nesiti kėki-te kitų pagalbos. Jūsų aktyvumas prisi-dės prie palankių pokyčių svarbiose gy-venimo srityse ir jūsų tobulėjimo.

Jaučiams kitą savaitę gali pa-kenkti pernelyg didelis pasiti kėjimas savo jėgomis ir nenoras suprasti arti mą žmo-gų. Galimas dalykas, kad dėl tam ti krų aplinkybių jūs vėl mėginsite sti printi savo pozicijas regzdami intrigas... Pagalvokite, ar verta tai daryti , juk pakeisti tokio žings-nio padarinius bus gana sunku.

Dvyniams seksis bendrauti . Smarkiai padidės jūsų komunikabilu-mas, tai leis užmegzti naujų ir ateityje naudingų pažinčių. Naujiesiems bičiu-liams padedant jūsų reikalai klostysis sėkmingai, todėl galėsite išspręsti senus klausimus ir numatyti naujus planus.

Vėžiui nepatariama planuo-ti pernelyg daug – galite nesusidoroti . Labai gerai apgalvokite visas iškilusias užduoti s ir imkitės ti k tų, kurių ti krai negalima ati dėlioti . O jei griebsitės visų iš eilės, tai ti krai neužbaigsite kaip rei-kiant nė vieno darbo.

Liūtams bus naudinga arti -miausias dienas skirti šeimai ir namams.Visas jūsų iniciatyvas vainikuos sėkmė. Jus taip pat palaikys antroji pusė. Vi-siškas savitarpio suprati mas ir darnūs santykiai su arti maisiais leis pasiekti užsibrėžtą ti kslą.

Mergelės gali laukti palankių kar-jeros pokyčių, kadangi ateinanti savaitė nešykštės profesinių laimėjimų. Vyres-nybė parems visas jūsų iniciatyvas, su-sijusias su tarnybine veikla. Ji labai suin-teresuota jūsų sėkme.

HoroskopaiHoroskopai

• • •Sustabdo policija greitį viršijusį automobilį.– Kur taip skubate? – klausia vairuoto-jo.– Namo. Mes čia su draugais Naujuosius suti kome, šiek ti ek užtrukau.Žmona jaudinasi.– Kokie Naujieji? Juk dabar liepa!– Už tai ir skubu...

• • •Girtas žmogelis rakina buto duris. Pro šalį eina kaimynas:

– Kaip čia rakini su cigarete?Žmogelis:– O brač, būsiu raktus surūkęs...

• • •Vyrai geria dėl trijų priežasčių:kai bloga – iš liūdesio;kai gera – iš džiaugsmo;kai viskas normalu – iš nuobodulio.

• • •Paroje – 24 valandos. Alaus dėžėje – 24 skardinės. Manote, kad čia ti k šiaip su-tapimas?

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

Ratažodžio atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

(liepos 12–18 d.)

Svarstyklėms pavyks išspręsti daug uždavinių. Jūs būsite puikios spor-ti nės formos ir pajusite didžiulį jėgų bei energijos antplūdį. Imkitės projektų, kuriems įgyvendinti reikia fi zinės ištver-mės. Arti mų žmonių pagalba bus jūsų sėkmės laidas.

Skorpionas galės pagerinti san-tykius su aplinkiniais. Negaiškite laiko – kaip ti k dabar lengva atleisti ir pamiršti nuoskaudas, viską pradėti iš pradžių. Pasistenkite išnaudoti šį šansą, tada bendraujant su arti maisiais nebeliks jokių problemų.

Šauliams ateinanti savaitė bus ti nkamas laikotarpis atnaujinti nutrū-kusius draugiškus ryšius ir santykius su arti maisiais. Puiki jūsų nuotaika padės sti printi savitarpio suprati mą šeimoje. Atmosfera jūsų namuose pagerės, o įtampa išnyks.

Ožiaragiai turėtų būti iti n ap-dairūs. Nepasikliaukite vien nuojauta, atsižvelkite į žmonių, kuriais pasiti ki-te, nuomonę. Kitaip galite būti įveltas į konfl iktus, kuriems sureguliuoti reikės daug laiko ir jėgų. Pasistenkite kaip nors šito išvengti .

Vandeniai turi daugiau dė-mesio skirti šeimai ir namams. Jei esate verslininkas, toliau įgyvendinkite anks-čiau pradėtus projektus. Sėkmingiausiai pavyks spręsti materialinius šeimos gy-venimo klausimus.

Žuvims patariama elgti s santū-riau. Nesivelkite į įvairias avanti ūras ir nedalyvaukite abejoti nuose projektuo-se. Vadovaukitės blaiviu protu. Darbo-vietėje sureguliuokite santykius su ko-legomis, jeigu pastaruoju metu būdavo tam ti krų nesusiprati mų.

anekdotai

Pagal laikrodžio rodyklę:

1. Plėvelė ant rūgusio pieno. 2. Plonų šakotų gijų rezginys, iš kurio dygsta grybai. 3. Viršuti nio drabužio dalis galvai gobti . 4. Užkrečiamoji venerinė liga. 5. Geologijos specialistas. 6. Vieta, kur auga daug gailių. 7. Miestas Kauno rajone. 8. Lietuvių rašytoja ... Petkevičaitė-Bitė. 9. Gaudymas ar gaudymasis. 10. Smulkūs grūdo pavidalo kurios nors medžiagos trupiniai. 11. Milžinas. 12. Pilkos spalvos pusmetalis. 13. Grybinė liga. 14. Gaisrininkų įstaiga. 15. Karštį traukianti s vaisti nis augalas. 16. Skylių, griovelių gylio matuoklis. 17. Tąsi, gliti medžiaga iš miltų baltymų. 18. Gimdymo patalpa. 19. Griovių ir pelkių augalas. 20. Plėšikas. 21. Kaimas Kelmės rajone. 22. Kūno dalies apmirimas, gedimas nuo kraujotakos sutrikimo. 23. Lanksti sunarstyta mašinų dalis.24. Kardelis.

Gimtasis kraštas 2010 liepos 9–16 d., Nr. 2016 TV programa

LTV2 9.00 Labas rytas. 11.35 Žodžių kišenė. 12.00 Ryto suktinis su Zita

Kelmickaite. 13.15 Tūkstantmečio

akimirkos. 13.30 „Fliperis“. 14.00 „Žalieji hektarai“. 15.00 Retrospektyva. 16.00 Pasaulio dokumentika.

„Šeimos albumas“. 16.55 (K)laidelė. 17.00 Ant svarstyklių. 18.00 „Jūrų žvalgas“. 18.45 Bėdų turgus. 19.30 Klausimėlis. 19.45 „Šiandien“. Aktualijų

laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.15 Amžių šešėliuose. 20.55 „Specialioji jūrų policijos

tarnyba“. (N-7) 22.30 Dalia Kutraitė kalbina...

Aurelijų Simašką. 23.00 Panorama. 23.30 Lietuvos mokslų

akademijos mišriam chorui – 40.

TV1 9.05 „Kidas Padlis“ (k.). 9.30 Animac. serialas

„Galingasis šuo Kriptas“.

9.30 „Nenuorama Džiunė Ly“.

9.55 „Betmenas ir narsuolių komanda“ (k.).

10.20 Animac. serialas „Šiupininis“ (k.).

10.45 „Laslo stovykla“. 11.08 „Sedrikas“. 11.35 „Monstrų klubas II“. 12.00 „Gyvūnų žavesys“ (k.). 13.00 „Amazonija“. (N-7) 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 Malachovas +. 15.30 Drama „Mano

čempionas“ (k.). 16.30 „Kidas Padlis“. 17.00 „Raganaitė Sabrina“. 18.00 „Gyvūnų žavesys“. 19.00 „Indiškos aistros“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“. (N-7)

21.00 Pasaka. „Arabijos naktys“ (N-7).

22.55 „Išrinktieji“. (N-14) 23.55 „Amazonija“ (k.). (N-7)

TV 6 9.10 Teleparduotuvė. 9.30 Tavo augintinis (k.). 10.00 „Relikvijų medžiotoja“

(k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 „Gražuolės ir

moksliukai“. Realybės šou (k.).

13.00 Drama „Pretendentas“ (k.). (N-7)

14.00 „Greiti ir įsiutusios“. Realybės šou (k.). (N-7)

14.30 Teleparduotuvė. 15.00 Dok. f. „Unikalios

stichinės nelaimės“. (N-7)

16.00 „Relikvijų medžiotoja“. (N-7)

17.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“. (N-7)

18.00 „Gražuolės ir moksliukai“. Realybės šou.

19.00 Drama „Pretendentas“. (N-7)

20.00 „Greiti ir įsiutusios“. Realybės šou. (N-7)

20.30 Drama „Eureka“. (N-7) 21.30 Veiksmo f. „Lūžio linija“.

(N-14) 23.10 „CSI Niujorkas“. (N-14) 0.10 Veiksmo komedija

„Šaltakraujis“. (N-14)

Liuks TV 7.30 Aukso fondas. Grupės

„Studija“ koncertas. 8.30 Super Liuks!

I.Starošaitės ir Ž.Žvagulio koncertas.

10.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

10.55 Liuks! Muzika. 12.35 Super Liuks! Koncertas

„Off the map“. 13.30 Aukso fondas. Grupės

„Studija“ koncertas. 14.30 Super Liuks!

I.Starošaitės ir Ž.Žvagulio koncertas.

16.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

16.55 Liuks! Muzika. 18.35 Super Liuks! Koncertas

„Off the map“. 19.30 Aukso fondas. Grupės

„Studija“ koncertas. 20.30 Super Liuks!

I.Starošaitės ir Ž.Žvagulio koncertas.

22.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

22.55 Liuks! Muzika.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 8.00 Humoro laida „Griūk

negyvas! (N-7) 8.30 „Teletabiai“. 9.00 Šeimų dvikova – „Akro-

polio“ turnyras (k.). 9.50 „Dėmesio! Į ekraną!“ TV

žaidimas (k.). 10.20 Skonio reikalas (k.). 11.10 „Pasiduodu! Aš – žvaigž-

dė!“ Realybės šou. (N-7) 12.10 Mitų griovėjai. 13.10 Reporteris (k.). 14.00 Lietuva tiesiogiai (k.). 14.30 „Dėmesio! Į ekraną!“ TV

žaidimas (k.). 15.00 Humoro laida „Griūk

negyvas!“ (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 „Teletabiai“. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Šeimų dvikova – „Akro-

polio“ turnyras (k.) 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Humoro laida „Griūk

negyvas!“ (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.25 Dėmesio! Į ekraną! 20.00 Žinios. Orai. 20.05 Kas tu toks? 21.00 Reporteris. 21.47 Orai. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 23.10 „Seksas ir miestas“.

(N-14) 23.45 „Dėmesio! Į ekraną!“ TV

žaidimas. 0.20 Reporteris. 1.07 Orai.

LTV2 9.00 Labas rytas. 11.35 Žodžių kišenė. 11.55 Koncertas „Mūsų

Lietuva“. 13.30 „Fliperis“. 14.00 „Žalieji hektarai“. 14.55 Popietė su Algimantu

Čekuoliu. 15.20 Prezidentės Dalios

Grybauskaitės spaudos konferencija, skirta pirmiesiems kadencijos metams apžvelgti.

15.50 Sveikinimų koncertas. 17.00 Tarp Rytų ir Vakarų. 18.00 Serialas „Puaro“. (N-7) 19.45 „Šiandien“. Aktualijų

lai da. 20.20 2010 m. Pasaulio futbo-

lo čempionato fi nalo rung tynės.

23.00 Panorama. 23.30 Žmonės kaip žmonės. 0.10 Koncertas „Tai – mes“.

TV1 9.05 „Kidas Padlis“ (k.). 9.30 „Nenuorama Džiunė Ly“. 9.55 „Betmenas ir narsuolių

komanda“ (k.). 10.20 Animac. serialas

„Superdidvyriai. Nuotykiai tęsiasi“.

10.45 Animac. serialas „Laslo stovykla“.

11.08 „Sedrikas“ 11.35 „Monstrų klubas II“. 12.00 Gyvūnų žavesys (k.). 13.00 „Amazonija“. (N-7) 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 Malachovas +. 15.30 Drama „Mano

čempionas“ (k.). 16.30 „Kidas Padlis“. 17.00 „Raganaitė Sabrina“. 18.00 „Gyvūnų žavesys“. 18.57 Žodis – ne žvirblis. 19.00 „Indiškos aistros“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka“. (N-7) 21.00 Muzikinis f. „Kažkas

atsitiko“. 22.20 „Išrinktieji“. (N-14) 23.20 „Amazonija“. (N-7)

TV6 9.10 Teleparduotuvė. 9.30 „Pašėlęs sporto

pasaulis“(k.). (N-7) 10.00 „Relikvijų medžiotoja“

(k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 „Gražuolės ir

moksliukai“. Realybės šou (k.).

13.00 Drama „Pretendentas“ (k.). (N-7)

14.00 „Greiti ir įsiutusios“ (k.). Realybės šou. (N-7)

14.30 Teleparduotuvė. 15.00 Dok. f. „Unikalios stichi-

nės nelaimės“. (N-7) 16.00 „Relikvijų medžiotoja“.

(N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“. (N-7) 18.00 „Gražuolės ir moksliu-

kai“. Realybės šou. 19.00 „Pretendentas“. (N-7) 20.00 „Greiti ir įsiutusios“.

Realybės šou. (N-7) 20.30 Drama „Eureka“. (N-7) 21.30 Siaubo f. „Žvėries akis“.

(N-14) 21.30 „CSI Niujorkas“. (N-14) 0.10 Veiksmo drama „Skrydis

93“. (N-14)

Liuks TV 7.30 Dok. f. „Electric Lights

Orchestra. Leidimas Gautas“.

8.30 Super Liuks! I.Jankauskaitės ir Č.Gabalio koncertas „Pa da ba da“.

10.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

10.55 Liuks! Muzika. 12.35 KĮŽ karta. Anatolijaus

ir Deivido debiutinių albumų pristatymas.

13.30 Dok. f. „Electric Lights Orchestra. Leidimas Gautas“ .

14.30 Super Liuks! I. Jankaus-kaitės ir Č.Gabalio kon-certas „Pa da ba da“.

16.30 Pirmas kartas su žvaigžde. Realybės šou.

16.55 Liuks! Muzika. 18.35 KĮŽ karta. Anatolijaus

ir Deivido debiutinių albumų pristatymas.

19.30 Dok. f. „Electric Lights Orchestra. Leidimas Gautas“.

20.30 Super Liuks! I. Jankaus-kaitės ir Č.Gabalio kon-cer tas „Pa da ba da“.

22.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

22.55 Liuks! Muzika.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 24/7. Savaitės aktualijų

analizė ir komentarai (k.). 8.10 Skonio reikalas (k.). 9.00 Kas tu toks? (k.). 9.50 Dėmesio! Į ekraną! (k.). 10.20 Super L.T. (k). (N-7) 11.10 Pasiduodu! Aš –

žvaigždė! (N-7) 12.10 Pagaminta Lietuvoje. 12.40 Girių takais. 13.10 24/7. (k.). 14.00 Lietuva tiesiogiai (k.). 14.30 Dėmesio! Į ekraną! (k.). 15.00 Humoro laida „Griūk

negyvas!“ (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 „Teletabiai“. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Kas tu toks? (k.) 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Humoro laida „Griūk

negyvas!“ (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.25 Dėmesio! Į ekraną! 20.00 Žinios. Orai. 20.05 Šeimų dvikova –

„Akropo lio“ turnyras. 21.00 Reporteris. 21.47 Orai. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 Kas tu toks? 23.10 „Seksas ir miestas“. (N-14) 23.45 „Dėmesio! Į ekraną!“ TV

žaidimas 0.20 Reporteris. 1.07 Orai.

6.30 „Magija“. 7.00 „Ogis ir tarakonai“. 7.30 „Tomo ir Džerio

nuotykiai“. 7.55 Malachovas +. 9.00 Fantastinis

nuotykių f. „Marsas atakuoja“ (k.) (1996 m., JAV). (N-7)

11.05 Romantinė komedija „Pamiršk Paryžių“ (k.). (1995 m., JAV). (N-7)

13.05 „Degrasis. Naujoji karta“.

14.05 „Tomo ir Džerio nuotykiai“.

14.35 Telenovelė „Meilės sparnai“.

15.35 „Velniūkštė“. 17.40 „Alisa. Širdžiai

neįsakysi“. 18.45 Žinios. Sportas.

Orai. 19.10 Nuo... Iki... 20.00 Kakadu. (N-7) 20.30 „Miegamasis

rajonas“. 21.00 Kitas! (N-7) 21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. 22.35 Drama „Tema

pokalbiui“ (1995 m., JAV). (N-7)

0.40 „Gražuolė“ Betė“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Namelis prerijose“

(k.). 10.00 „Senis“ (k.). (N-7) 11.00 Tarp Rytų ir Vakarų. 12.00 Prezidentės Dalios

Grybauskaitės spaudos konferencija, skirta pirmiesiems kadencijos metams apžvelgti.

12.30 Lietuvos tūkstantmečio vaikai (k.).

13.45 „Namelis prerijose“. 14.45 Trembita. 15.00 Popietė su LTV. 16.00 „Diagnozė.

Žmogžudystė“. (N-7)

17.00 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų

laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Giminės“. 19.50 Idėjų metas. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Bėdų turgus. 21.58 Loterija „Perlas“. 22.00 „Las Vegasas“. (N-7) 23.00 Vakaro žinios. 23.15 Pagauk kampą.

6.20 Televitrina. 6.45 Rytas su BTV. 8.00 „Vaiduoklių

istorijos“ (k.). 8.25 „Karvė, katinas ir

vandenynas“ (k.). 8.45 „Gelbėtojai – 112“

(k.). (N-7) 9.45 „Mentai. Sudužusių

žibintų gatvės“ (k.). (N-7)

11.00 „Ką daryti?“ (k.). (N-7)

12.00 Televitrina. 12.25 Brydės (k.). 13.25 Amerikos talentai

IV (k.). 14.25 „Džesė. Bjaurusis

ančiukas iš Indijos“. 15.00 Juokingiausi žmo-

nės ir gyvūnai“. 15.30 „Vaiduoklių

istori jos“. 16.00 Karvė, katinas ir

vandenynas“. 16.10 „Gelbėtojai – 112“.

(N-7) 17.10 To dar nebuvo... 17.45 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių

žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.20 „Spąstai“. Realybės

dokumentika. 21.05 Geras fi lmas. Tri-

le ris „Purpurinės upės – II“. A po ka -lipsės angelai“ (2004 m., D. Brita-nija, Prancūzija, Italija). (N-14)

23.05 Žinios. 23.30 „Žaibiški tyrimai“.

(N-7) 0.30 Kung fu išmintis

(k.). (N-7) 1.00 Žvejų mūšis (k.). 1.30 Bamba. (S)

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Renas ir Stimpis“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 Komedija „Mano

vaikinai“ (2008 m., JAV). (N-7)

8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Moterys meluoja

geriau“. (N-7) 11.30 Nuotykių f. „Laivo

sudužimas“ (k.). (1990 m., Norvegija, Švedija).

13.05 „Auklė“. 13.35 „Rožinės panteros

nuotykiai“. 14.05 „Tikrieji pabaisos“. 14.35 „Legenda apie

Tarzaną“. (N-7) 15.05 „Simpsonai“. (N-7) 15.35 „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.40 „Svetimas veidas“.

(N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Prieš srovę. (N-7) 20.00 „Gedimino 11“. (N-7) 21.00 Aistrų pakrantė.

(N-7) 21.40 TV3 vakaro žinios. 21.58 Loto 6. Auto loto. 22.00 Komedija „Viešbutis

„Babilonas“ (2007 m., D.Britanija). (N-7)

23.00 Romantinė drama „Džudas“ (1996 m., D. Britanija). (N-14)

1.30 Drama „Dingusi“ (2006 m., JAV). (N-7)

Liepos 12, pirmadienis

Žinios šiokiadieniais – 5.02, 5.30, 6.00, 6.30, 7.00, 7.15, 7.30, 7.45, 8.00, 8.15, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00.

5.00 LR himnas.

5.07 Spaudos apžvalga. 5.12 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai. 10.31 Laida 112. 11.03 Tarp Rytų ir Vakarų. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Auksinės kolekcijos. 16.30 Laida rusų kalba.

17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti. 19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Tarp Rytų ir Vakarų. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika.

B.Pūkelevičiūtė. 22.58 LR himnas.

6.30 „Magija“. 7.00 „Ogis ir tarakonai“. 7.30 „Tomo ir Džerio

nuotykiai“. 7.55 Malachovas +. 9.05 Nuo... Iki... (k.). 10.00 Pričiupom! (k.). 10.30 Tema

pokalbiui (k.). (N-7) 12.30 Kitas! (k.). (N-7) 13.05 „Degrasis. Naujoji

karta“. 14.05 „Tomo ir Džerio

nuotykiai“. 14.35 „Meilės sparnai“. 15.35 „Velniūkštė“. 17.40 „Alisa. Širdžiai

neįsakysi“. 18.45 Žinios. Sportas.

Orai. 19.10 Nuo... Iki... 20.00 Oplia! (N-7) 20.30 „Miegamasis

rajonas“. 21.00 Kitas! (N-7) 21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. 22.35 Fantastinis veiksmo

f. „Svetimas prieš svetimą“ (2006 m., JAV). (N-7)

0.35 „Gražuolė“ Betė“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Namelis prerijose“

(k.). 10.00 „Giminės“ (k.). 11.00 Ant svarstyklių. 12.00 „Surikatų namai“. 12.30 Lietuvos

tūkstantmečio vaikai.

13.45 „Namelis prerijose“.

14.45 Vilniaus albumas. 15.00 Popietė su LTV. 16.00 „Diagnozė.

Žmogžudystė“. (N-7)

17.00 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Giminės“. 19.50 Žurnalisto

tyrimas. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Pinigų karta. 21.58 Loterija „Perlas“. 22.00 „Las Vegasas“. (N-7) 23.00 Vakaro žinios. 23.15 Pagauk kampą.

6.20 Televitrina. 6.45 Rytas su BTV. 8.00 „Vaiduoklių

istorijos“ (k.). 8.25 „Karvė, katinas ir

vandenynas“ (k.). 8.45 „Gelbėtojai – 112“.

(N-7) 9.45 „Mentai. Sudužusių

žibintų gatvės“. (N-7)

11.00 „Ką daryti?“ (k.). 12.00 Televitrina. 12.30 „Detektyvas

Kalas I“ (k.). 14.25 „Džesė. Bjaurusis

ančiukas iš Indijos“. 15.00 Juokingiausi

žmonės ir gyvūnai. 15.30 „Vaiduoklių

istorijos“. 16.00 „Karvė, katinas ir

vandenynas“. 16.10 „Gelbėtojai – 112“.

(N-7) 17.10 To dar nebuvo... 17.45 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių

žibintų gatvės“. (N-7)

20.00 Žinios. 20.30 Tarp miesto ir

kaimo. 21.05 Geras fi lmas.

Kome dija „Šeštasis elementas“ (2000 m., Kanada, Vokietija). (N-7)

23.00 Žinios. 23.25 „Purpurinės upės –

II. Apokalipsės angelai“ (k.). (N-14)

1.15 Bamba. (S)

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Renas ir Stimpis“ 7.25 „Simpsonai“ (k.). 7.55 „Mano vaikinai“.

(N-7) 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Moterys meluoja

geriau“. (N-7) 11.30 „Gedimino 11“ (k.).

(N-7) 12.30 „Aistrų pakrantė“

(k.). Realybės šou. 13.05 Komedija „Auklė“. 13.35 „Rožinės panteros

nuotykiai“. 14.05 „Tikrieji pabaisos“. 14.35 „Legenda apie

Tarzaną“. 15.05 „Simpsonai“. (N-7) 15.35 „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.40 „Svetimas veidas“.

(N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Prieš srovę. (N-7) 20.10 Nuodėmių

dešimtukas. (N-7) 21.00 „Aistrų pakrantė“.

Realybės šou. (N-7) 21.40 TV3 vakaro žinios. 22.00 „Vilko bilietas“. (N-14) 23.00 Veiksmo f. „Užkla-

sinė veikla“ (2009 m., JAV). (N-14)

0.40 „Biuras“. (N-7) 1.10 Drama „Dingusi“.

(N-7) 2.10 Drama „Penkta-

dienio vakaro žiburiai“. (N-7)

Liepos 13, antradienis

5.00 LR himnas. 5.07 Spaudos apžvalga. 5.12 Su aušra. 5.45 Mažoji studija.

Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai.

10.03 Spaudos puslapiai. 10.31 Laida 112. 11.03 Ant svarstyklių. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Litas prie lito. 16.03 Duetai. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema.

18.30 Mažoji studija. Kultūra ir religija.

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Gamta – visų namai. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Ant svarstyklių. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika. 22.58 LR himnas.

„Giminės“. „Tema pokalbiui“. „Džudas“. „Gelbėtojai – 112“.

Pinigų karta. „Miegamasis rajonas“. „Sveti mas veidas“. „Šeštasis elementas“.

Gimtasis kraštas2010 liepos 9–16 d., Nr. 20 17TV programa

LTV2 9.00 Labas rytas. 11.35 Žodžių kišenė. 11.55 Premjera. „Lietuvos

Didžiojo Kunigaikščio Vytauto padėka Lietuvai ir jos žmonėms, laimėjus Žalgirio mūšį“.

13.30 „Fliperis“. 14.00 „Žalieji hektarai“. 15.00 Pinigų karta. 16.00 Pasaulio dokumentika.

„Menas ir mitai“. 16.55 (K)laidelė. 17.00 Forumas. 18.00 „Jūrų žvalgas“. 18.45 Savaitės atgarsiai. 19.45 „Šiandien“. Aktualijų

laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.15 Tapatybės labirintai. 20.55 Specialioji jūrų policijos

tarnyba. (N-7) 22.30 Stilius. 23.00 Panorama. 23.30 Poezijos ir muzikos

vakaras, skirtas pergalės Žalgirio mūšyje 600-osioms metinėms.

TV1 9.05 „Kidas Padlis“ (k.). 9.30 „Galingasis šuo

Kriptas“. 9.55 „Nerealių draugų

namai“ (k.). 10.20 Animac. serialas

„Liūtaširdžiai“. 10.45 „Laslo stovykla“. 11.08 „Sedrikas“. 11.35 „Monstrų klubas II“. 12.00 Dok. serialas „Gyvūnų

žavesys“ (k.). 13.00 „Amazonija“. (N-7) 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 Malachovas +. 15.30 „Skaičiai“ (k.). (N-7) 16.30 „Kidas Padlis“. 17.00 „Raganaitė

Sabrina“. 18.00 Dok. serialas „Gyvūnų

žavesys“. 19.00 „Indiškos aistros“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“. (N-7)

21.00 Vesternas. „Nuožmi žemė“. (N-7)

22.40 „Išrinktieji“. (N-14) 23.40 „Amazonija“ (k.). (N-7)

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Relikvijų medžiotoja“

(k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 „Gražuolės ir

moksliukai“. Realybės šou (k.).

13.00 „Pretendentas"(k.). (N-7)

14.00 „Greiti ir įsiutusios“. Realybės šou (k.). (N-7)

14.30 Teleparduotuvė. 15.00 Nuotykių serialas

„Andromeda“. (N-7) 16.00 „Relikvijų medžiotoja“.

(N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“. (N-7) 18.00 „Gražuolės ir moks-

liukai“. Realybės šou. 19.00 „Pretendentas“. (N-7) 20.00 „Greiti ir įsiutusios“.

Realybės šou. (N-7) 20.30 Drama „Eureka“. (N-7) 21.30 Komedija „Medalionas“.

(N-7) 23.10 „CSI Niujorkas“. (N-14) 0.10 Veiksmo f.

„Ketvirtadienis“. (N-14)

Liuks TV 7.30 Super Liuks!

I.Starošaitės ir Ž.Žvagulio koncertas.

9.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

9.55 Liuks! Muzika. 11.35 Koncertas „Off the

map“. 12.30 Aukso fondas. Grupės

„Studija“ koncertas. 13.30 Super Liuks!

I.Starošaitės ir Ž.Žvagulio koncertas.

15.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

15.55 Liuks! Muzika. 17.35 Super Liuks! Koncertas

„Off the map“. 18.30 Aukso fondas. Grupės

„Studija“ koncertas.

19.30 Super Liuks! I.Starošaitės ir Ž.Žvagulio koncertas.

21.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

21.55 Liuks! Muzika. 23.00 Aukso fondas. Grupės

„Studija“ koncertas.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 8.00 Humoro laida „Griūk

negyvas!“ (N-7) 8.30 „Teletabiai“. 9.00 Šeimų dvikova – „Akro-

polio“ turnyras (k.). 9.50 „Dėmesio! Į ekraną!“ TV

žaidimas (k.). 10.20 Skonio reikalas (k.). 11.10 „Pasiduodu! Aš –

žvaigždė!“ Realybės šou. (N-7)

12.10 Mitų griovėjai. 13.10 Reporteris (k.). 14.00 Lietuva tiesiogiai. 14.30 „Dėmesio! Į ekraną!“ TV

žaidimas (k.). 15.00 Humoro laida „Griūk

negyvas!“ (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 „Teletabiai“. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras (k.).

18.00 Žinios. Orai. 18.20 Humoro laida „Griūk

negyvas!“ (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.25 „Dėmesio! Į ekraną!“ TV

žaidimas. 20.00 Žinios. Orai. 20.05 Kas tu toks? 21.00 Reporteris. 21.47 Orai. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 Pagaminta Lietuvoje. 22.55 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 23.45 „Dėmesio! Į ekraną!“

TV žaidimas. 0.20 Reporteris. 1.07 Orai.

LTV2 9.00 Labas rytas. 11.30 „Laiko ratas“.

S.Donskovo jubiliejinis koncertas.

13.30 „Fliperis“. 14.00 „Žalieji hektarai“. 15.00 Mūsų miesteliai.

Žiežmariai (2 d.). 15.50 Vienas eilėraštis. 16.00 Pasaulio dokumentika. 16.55 (K)laidelė. 17.00 Toks gyvenimas. 18.00 „Jūrų žvalgas“. 18.45 Pinigų karta. 19.45 „Šiandien“. Aktualijų

laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.15 Žmonės kaip žmonės. 20.55 „Specialioji jūrų policijos

tarnyba“. 22.30 Kūrybos metas. 23.00 Panorama. 23.30 Džiazo muzikos vakaras.

TV1 9.05 „Kidas Padlis“ (k.). 9.30 „Galingasis šuo Kriptas“. 9.55 „Nerealių draugų

namai“ k.). 10.20 Animac. serialas

„Šiupininis“ (k.). 10.45 „Laslo stovykla“. 11.08 „Sedrikas“. 11.35 „Monstrų klubas II“. 12.00 „Gyvūnų žavesys“ (k.). 13.00 „Amazonija“. (N-7) 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 Malachovas +. 15.30 Serialas „Proto būsena“

(k.). (N-7) 16.30 „Kidas Padlis“. 17.00 „Raganaitė Sabrina“. 18.00 „Gyvūnų žavesys“. 19.00 „Indiškos aistros“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“. (N-7)

21.00 Pasaka. „Arabijos naktys“. (N-7)

22.55 „Išrinktieji“. (N-14) 23.55 „Amazonija“ (k.). (N-7)

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Relikvijų medžiotoja“

(k.). (N-7)

11.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“ (k.). (N-7)

12.00 „Gražuolės ir moksliukai“. Realybės šou (k.).

13.00 Drama „Pretendentas“ (k.). (N-7)

14.00 „Greiti ir įsiutusios“. Realybės šou. (k.). (N-7)

14.30 Teleparduotuvė. 15.00 Nuotykių serialas

„Andromeda“. (N-7) 16.00 „Relikvijų medžiotoja“.

(N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“. (N-7) 18.00 „Gražuolės ir moksliu-

kai“. Realybės šou. 19.00 Drama „Pretendentas“.

(N-7) 20.00 „Greiti ir įsiutusios“.

Realybės šou. (N-7) 20.30 Drama „Eureka“. (N-7) 21.30 Trileris „Už priešo

linijos“. (N-7) 23.30 „CSI Niujorkas“. (N-14) 0.35 Veiksmo f. „Aklas

įniršis“. (N-14)

Liuks TV 7.30 Super Liuks!

I.Jankauskaitės ir Č.Gabalio koncertas „Pa da ba da“.

9.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

9.55 Liuks! Muzika. 11.35 KĮŽ karta. Anatolijaus

ir Deivido debiutinių albumų pristatymas.

12.30 Dok. f. „Electric Lights Orchestra. Leidimas Gautas“.

13.30 Super Liuks! I.Jankaus kaitės ir Č.Gabalio kon certas „Pa da ba da“.

15.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

15.55 Liuks! Muzika. 17.35 KĮŽ karta. Anatolijaus

ir Deivido debiutinių albumų pristatymas.

18.30 Dok. f. „Electric Lights Orchestra. Leidimas Gautas“.

19.30 Super Liuks! I.Jankauskaitės ir Č.Gabalio koncertas „Pa da ba da“.

21.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

21.55 Liuks! Muzika. 23.00 Dok. f. „Electric Lights

Orchestra. Leidimas Gautas“.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 8.00 Humoro laida „Griūk

negyvas!“ (N-7) 8.30 „Teletabiai“. 9.00 Kas tu toks? (k.). 9.50 „Dėmesio! Į ekraną!“ TV

žaidimas (k.). 10.20 Super L.T. (k). (N-7) 11.10 „Pasiduodu! Aš –

žvaigždė!“ Realybės šou. (N-7)

12.10 Mitų griovėjai. 13.10 Reporteris (k.). 14.00 Lietuva tiesiogiai (k.). 14.30 „Dėmesio! Į ekraną!“ TV

žaidimas (k.). 15.00 Humoro laida „Griūk

negyvas!“ (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 „Teletabiai“. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Kas tu toks? (k.) 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Humoro laida „Griūk

negyvas!“ (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.25 „Dėmesio! Į ekraną!“ TV

žaidimas. 20.00 Žinios. Orai. 20.05 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 21.00 Reporteris. 21.47 Orai. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 Kas tu toks? 23.10 „Seksas ir miestas“.

(N-14) 23.45 „Dėmesio! Į ekraną!“ TV

žaidimas. 0.20 Reporteris 1.07 Orai.

6.30 „Magija“. 7.00 „Ogis ir tarakonai“. 7.30 „Tomo ir Džerio

nuotykiai“ (k.). 7.55 Malachovas +. 9.00 Nuo... Iki... (k.). 10.00 Pričiupom! (k.). 10.30 Šventinis „Olialia“

koncertas. 12.30 Kitas! (k.). (N-7) 13.05 „Degrasis. Naujoji

karta“. 14.05 „Tomo ir Džerio

nuotykiai“. 14.35 „Meilės sparnai“. 15.35 „Velniūkštė“. 17.40 „Alisa. Širdžiai

neįsakysi“. 18.45 Žinios. Sportas.

Orai. 19.10 Nuo... Iki... 20.00 Pirmas kartas su

žvaigžde. (N-7) 20.30 „Miegamasis

rajonas“. 21.00 Kambarių plėšikai.

(N-7) 21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. Verslas.

Kriminalai. 22.35 „Mentalistas“. (N-7) 23.35 „Žvėris“. (N-7) 0.35 „Gražuolė“ Betė“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Namelis prerijose“

(k.). 10.00 „Giminės“ (k.). 11.00 Toks gyvenimas su

Zita Kelmickaite. 12.00 „Surikatų namai“. 12.30 Lietuvos

tūkstantmečio vaikai.

13.45 „Namelis prerijose“.

14.45 Rusų gatvė. 15.00 Popietė su LTV. 16.00 „Diagnozė.

Žmogžudystė“. (N-7)

17.00 „Senis“ . (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų

laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Giminės“. 19.50 Stilius. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Savaitės atgarsiai. 21.58 Loterija „Perlas“. 22.00 „Las Vegasas“. (N-7) 23.00 Vakaro žinios. 23.15 Pagauk kampą.

6.20 Televitrina. 6.45 Rytas su BTV. 8.00 „Vaiduoklių

istorijos“ (k.). 8.25 „Karvė, katinas ir

vandenynas“ (k.). 8.45 „Gelbėtojai – 112“

(k.). (N-7) 9.45 „Mentai. Sudužusių

žibintų gatvės“ (k.). (N-7)

11.00 „Ką daryti?“ (N-7) 12.00 Televitrina. 12.30 Komedija „Šeštasis

elementas“ (2000 m., Kanada, Vokietija). (N-7)

14.25 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

15.00 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

15.30 „Vaiduoklių istorijos“.

16.00 „Karvė, katinas ir vandenynas“.

16.10 „Gelbėtojai – 112“. (N-7)

17.10 To dar nebuvo... 17.45 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių

žibintų gatvės“. (N-7)

20.00 Žinios. 20.30 10 dienų prie jūros. 21.05 Geras fi lmas. Veiks-

mo f. „Ameri kos samurajus“ (1992 m., JAV). (N-14)

22.50 Žinios. 23.15 Veiksmo trileris

„Įkaitę ginklai“ (1997 m., JAV). (S)

1.15 Bamba. (S)

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Renas ir Stimpis“. 7.25 „Simpsonai (k.) 7.55 „Mano vaikinai“. (N-7) 8.55 Drama „Meilės

sūkuryje“. 10.00 „Moterys meluoja

geriau“. (N-7) 11.30 Nuodėmių

dešimtukas. 12.20 „Aistrų pakrantė“

(k.). Realybės šou. (N-7)

13.05 Komedija „Auklė“. 13.35 „Rožinės panteros

nuotykiai“. 14.05 „Tikrieji pabaisos“. 14.35 „Legenda apie

Tarzaną“. 15.05 „Simpsonai“. (N-7) 15.35 „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.40 „Svetimas veidas“.

(N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Prieš srovę. (N-7) 20.10 „Turtuoliai –

vargšai“. Socialinė realybės laida. (N-7)

21.00 Aistrų pakrantė. (N-7)

21.40 TV3 vakaro žinios. 22.00 Drama „Psichiatras“

(2009 m., JAV, Kolumbija, Kanada). (N-14)

23.00 Drama „Sugrįžimas į rojų“ (1998 m., JAV). (N-14)

1.15 Drama „Dingusi“. (N-7)

2.15 Drama „Penkta-dienio vakaro žiburiai“. (N-7)

Liepos 14, trečiadienis

5.00 LR himnas. 5.07 Spaudos apžvalga. 5.12 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai.

10.31 Laida 112. 11.03 Toks gyvenimas su Zita

Kelmickaite. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Auksinės kolekcijos. 16.03 Žinių amžius. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti.

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Žinių amžius. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Toks gyvenimas su Zita

Kelmickaite. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika.

K.Bradūnas. 22.58 LR himnas.

6.30 „Magija“. 7.00 „Ogis ir tarakonai“. 7.30 „Tomo ir Džerio

nuotykiai“ (k.). 7.55 Malachovas +. 9.05 Nuo... Iki... (k.). 10.00 Pričiupom! (k.). 10.30 „Įvykiai, sukrėtę

Lietuvą“ (k.). Dok. f. ciklas. (N-7)

11.30 Pirmas kartas su žvaigžde (k.). (N-7)

12.00 Kakadu (k.). (N-7) 12.30 Kambarių plėšikai

(k.). (N-7) 13.05 „Degrasis. Naujoji

karta“. 14.05 „Tomo ir Džerio

nuotykiai“. 14.35 „Meilės sparnai“. 15.35 „Velniūkštė“. 17.40 „Alisa. Širdžiai

neįsakysi“. 18.45 Žinios. Sportas.

Orai. 19.09 Čiuku čiuku

traukinuku. 19.10 Nuo... Iki... 20.00 „Įvykiai, sukrėtę

Lietuvą“. Dok. f. ciklas. (N-7)

21.00 Kambarių plėšikai. (N-7)

21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. 22.35 Europietiškas

kaimas Lietuvoje. 22.38 Veiksmo f.

„Epidemija“ (1995 m., JAV). (N-7)

1.15 Sveikatos ABC (k.).

6.00 Labas rytas. 9.00 „Namelis prerijose“

(k.). 10.00 „Giminės“ (k.). 11.00 Forumas. 12.00 „Surikatų namai“. 12.30 Lietuvos

tūkstantmečio vaikai.

13.45 „Namelis prerijose“. 14.45 Menora. 15.00 Žalgirio mūšio

600-ųjų metinių minėjimo renginiai. Prezidentų susitikimas. Tiesioginė transliacija iš Lenkijos. Dalyvauja LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

17.00 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Giminės“. 19.50 Gamtos patruliai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Žalgirio mūšio

600-ųjų metinių minėjimo renginiai. Patriotinės dainos konkursas „Daina Lietuvai“.

21.58 Loterija „Perlas“. 22.00 Žalgirio mūšio

600-ųjų metinių minėjimo renginiai. Patriotinės dainos konkursas „Daina Lietuvai“.

22.30 „Las Vegasas“. (N-7) 23.30 Vakaro žinios.

6.20 Televitrina. 6.45 Rytas su BTV. 8.00 „Vaiduoklių

istorijos“ (k.). 8.25 „Karvė, katinas ir

vandenynas“ (k.). 8.45 „Gelbėtojai – 112“

(k.). 9.45 „Mentai. Sudužusių

žibintų gatvės“ (k.). (N-7)

11.00 „Ką daryti?“ (N-7) 12.00 Televitrina. 12.30 „Liejyklos, 4“ (k.).

(N-7) 14.25 „Džesė. Bjaurusis

ančiukas iš Indijos“.

15.00 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

15.30 „Vaiduoklių istorijos“.

16.00 „Karvė, katinas ir vandenynas“.

16.10 „Gelbėtojai – 112“. (N-7)

17.10 To dar nebuvo... 17.45 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių

žibintų gatvės“. (N-7)

20.00 Žinios. 20.30 Akistata su Lietuva. 21.05 Geras fi lmas.

Kriminalinis trileris „Pažadas“ (2001 m., JAV). (N-14)

23.30 Žinios. 23.55 „Drūtsraigtis

Lietuvos Galiūnas 2010“ 1 etapas. Tauragė (k.).

1.05 „Spąstai“. Realybės dokumentika (k.).

1.35 Tauro ragas. 2.05 Bamba. (S)

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Renas ir Stimpis“. 7.25 „Simpsonai“ (k.). (N-7) 7.55 Drama „Nusivylu-

sios namų šeimi-ninkės“. (N-7)

8.55 Drama „Meilės sūkuryje“.

10.00 „Moterys meluoja geriau“. (N-7)

11.30 „Turtuoliai – varg-šai“. Socialinė realy-bės laida (k.). (N-7)

12.20 Aistrų pakrantė (k.). (N-7)

13.05 Komedija „Auklė“. 13.35 „Rožinės panteros

nuotykiai“. 14.05 „Tikrieji pabaisos“. 14.35 „Legenda apie

Tarzaną“. 15.05 „Simpsonai“. (N-7) 15.35 „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.40 Drama „Svetimas

veidas“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Prieš srovę. (N-7) 20.10 „Aš!“ Gyvenimo

būdo realybės laida. (N-7)

21.00 „Aistrų pakrantė“. Realybės šou. (N-7)

21.40 TV3 vakaro žinios. 22.00 Kriminalinė drama

„Kastlas“ (2009 m., JAV). (N-7)

23.00 Trileris „Kas aš?“ (2009 m., Kanada, JAV). (N-14)

0.40 Komedija „Biuras“. (N-7)

1.10 Drama „Dingusi“. (N-7)

2.10 Drama „Penkta-dienio vakaro žiburiai“. (N-7)

Liepos 15, ketvirtadienis

5.00 LR himnas. 5.07 Spaudos apžvalga. 5.12 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai.

10.03 Spaudos puslapiai. 10.31 Laida 112. 11.03 Forumas. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Sveikata. 16.03 Auksinės kolekcijos. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema.

18.30 Gera girdėti. 19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Literatūros akiračiai. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Forumas. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika.

V.Mykolaitis-Putinas. 22.58 LR himnas.

Sti lius. „Gražuolė“ Betė“. „Psichiatras“. „Ameri kos samurajus“.

„Surikatų namai“. „Epidemija“. „Kastlas“. „Pažadas“.

Gimtasis kraštas 2010 liepos 9–16 d., Nr. 2018 TV programa

LTV2 7.30 Šventadienio mintys. 8.00 Kelias. 8.15 Trembita. 8.30 Vilniaus albumas. 8.45 Rusų gatvė. 9.00 Menora. 9.15 Vilniaus sąsiuvinis. 9.30 Gustavo enciklopedija. 10.00 „Paslapčių sodas“. 11.00 Keliaukim! 11.25 Spektaklis „Uošvė“. 13.15 Žmonės kaip žmonės. 13.52 Amžių šešėliuose. 14.35 Tapatybės labirintai. 15.20 Valstybės kino

metraštis. Sielovada. 2006 m.

15.50 Poezijos ir muzikos va karas, skirtas per galės Žalgirio mūšyje 600-osioms metinėms (k.).

17.10 Bėdų turgus. 18.00 Žurnalisto tyrimas. 18.30 Pasaulio dokumentika.

„Mes – europiečiai“ (k.). 19.25 Gamtoje. Ekspedicija į

Australiją (1 d.). 19.50 Tūkstantmečio

akimirkos. 20.05 „Čia – mūsų namai“. 21.10 Fantastinis nuotykių f.

„Žaisliniai kareivėliai“. 23.00 Panorama. 23.15 Trileris „Nasrai“. (N-14)

TV1 9.05 Būkite sveiki. 10.05 Kas namie

šeimininkas? 11.10 Liūtų tėvas. 11.50 „Raganaitė Sabrina“ (k.). 12.50 „Ogis ir tarakonai“. 13.00 „Omnitel“ 1000 km

lenktynės. 13.30 „Ogis ir tarakonai“. 13.40 Animac. serialas

„Superdidvyriai. Nuotykiai tęsiasi“.

14.05 Animac. serialas „Šiupininis“.

14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Omnitel“ 1000 km

lenktynės. 15.30 „Zikas gyvūnų

pasaulyje“.

16.00 Serialas „Proto būsena“. (N-7)

16.55 Žodis – ne žvirblis (k.). 17.00 „Omnitel“ 1000 km

lenktynės. 17.30 Humoro serialas

„Didžiojo sprogimo teorija“. (N-7)

18.00 „Skaičiai“. (N-7) 19.00 Detektyvinis serialas

„Makbraidas. Rekviem“. (N-7)

20.40 „Midsomerio žmogžudystės X. Kingo krištolas“. (N-7)

22.35 Trileris „Sfera“ (N-7)

TV6 9.15 Teleparduotuvė. 9.30 „Pašėlęs sporto

pasaulis“. Dok. vaizdeliai. (N-7)

10.05 „9,5 savaitės“. TV projektas. (N-7)

10.50 Kibernetas. 11.25 Kinas, kinas... 12.00 Ištikimybės testas.

(N-7) 12.30 Vienam gale kablys

(k.). 13.00 „Geriausių virėjų

kovos“. Kulinarinis šou.

14.00 Jokių kliūčių! (k.). (N-7) 15.00 Aukščiausia pavara. 16.00 Drama „Bėglys“. (N-7) 17.00 Jokių kliūčių! (N-7) 18.00 Drama „Kalnų

gelbėtojai“. (N-7) 19.15 Romantinė komedija

„Maža paslaptis“. (N-7) 21.00 Aukščiausia pavara. 22.00 Komedija

„Nuodėmingoji Kalifornija“. (N-14)

23.10 Kriminalinė drama „Auksinė pakrantė“. (N-14)

0.10 Komedija „Šauniausi policininkai“. (N-14)

Liuks TV 7.30 Aukso fondas. Grupės

„Studija“ koncertas. 8.30 Liuks! Muzika. 10.10 Super Liuks!

I.Starošaitės ir Ž.Žvagulio koncertas.

12.10 Super Liuks! Koncertas „Off the map“.

13.05 Pirmas kartas su žvaigžde.

13.30 Aukso fondas. Grupės „Studija“ koncertas.

14.30 Liuks! Muzika. 16.10 Super Liuks!

I.Starošaitės ir Ž.Žvagulio koncertas.

18.10 Super Liuks! Koncertas „Off the map“.

19.05 Pirmas kartas su žvaigžde.

19.30 Aukso fondas. Grupės „Studija“ koncertas.

20.30 Liuks! Muzika. 22.35 „Ragai“. Žurnalas

vyrams. 23.05 Super Liuks! Koncertas

„Off the map“.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 8.00 „Teletabiai“. 9.00 Vaid. f. „Mano šuo

Skipas“. 11.00 „Dėmesio! Į ekraną!“

TV žaidimas (k.). 11.30 Reporteris. 12.15 Skonio reikalas. 13.05 Komedija „Mergina

vaikino kelnėse“. (N-7) 15.00 Pagaminta Lietuvoje

(k.). 15.30 „Dėmesio! Į ekraną!“

TV žaidimas (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Super L.T. (k.). (N-7) 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Humoro laida „Griūk

negyvas!“ (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.10 Skonio reikalas (k.). 20.00 Žinios. Orai. 20.10 Kas tu toks? 21.00 Reporteris. 21.28 Orai. 21.30 Trileris „Beprotiškas

miestas“. (N-14) 0.15 Gyvai.

LTV2 9.00 Labas rytas. 11.35 Koncertas „Tai – mES“. 13.30 „Fliperis“. 14.00 „Žalieji hektarai“. 15.00 Savaitės atgarsiai. 15.55 Idėjų metas. 16.25 Gamtos patruliai. 16.55 (K)laidelė. 17.00 Akiračiai. 18.00 „Jūrų žvalgas“. 18.45 Mokyklos langas. 19.15 Gimnazistai. 19.45 „Šiandien“. Aktualijų

laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.15 Krašto garbė. 21.05 Klausimėlis. 21.20 Senas geras kinas.

Dra ma „Moters istorija“. (N-7)

23.00 Panorama. 23.30 Žalgirio mūšio 600-ųjų

metinių minėjimo ren giniai. Patriotinės dainos konkursas „Daina Lietuvai“.

TV1 9.05 „Kidas Padlis“ (k.). 9.30 „Galingasis šuo Kriptas“. 9.55 Animac. serialas

„Superdidvyriai. Nuotykiai tęsiasi“ (k.).

10.20 Animac. serialas „Liūtaširdžiai“.

10.45 „Laslo stovykla“. 11.08 „Sedrikas“. 11.35 „Monstrų klubas II“. 12.00 „Gyvūnų žavesys“ (k.). 13.00 „Amazonija“. (N-7) 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 Malachovas +. 15.30 „Skaičiai“ (k.). (N-7) 16.30 „Kidas Padlis“. 17.00 „Raganaitė Sabrina“. 18.00 „Gyvūnų žavesys“. 19.00 „Indiškos aistros“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nu-

si kal timo motyvai“. (N-7) 21.00 „Midsomerio

žmogžudystės X. Vidinis žvėris“. (N-7)

22.55 „Nuoga ir tuo paten kin-ta“. Realybės šou. (N-7)

23.55 „Amazonija“ (k.). (N-7)

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Relikvijų medžiotoja“

(k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 „Gražuolės ir

moksliukai“. Realybės šou (k.).

13.00 „Pretendentas“ (k.). (N-7)

14.00 „Greiti ir įsiutusios“. Realybės šou (k.). (N-7)

14.30 Teleparduotuvė. 15.00 Nuotykių serialas

„Andromeda“. (N-7) 16.00 „Relikvijų medžiotoja“.

(N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“. (N-7) 18.00 „Gražuolės ir

moksliukai“. Realybės šou.

19.00 „Pretendentas“. (N-7) 20.00 „Greiti ir įsiutusios“.

Realybės šou. (N-7) 20.30 Drama „Eureka“. (N-7) 21.30 „CSI Niujorkas“. (N-14) 22.30 Komedija

„Nuodėmingoji Kalifornija“. (N-14)

23.00 Kriminalinė drama „Auksinė pakrantė“. (N-14)

24.00 Veiksmo f. „Liūtis“. (N-14)

Liuks TV 7.30 Dok. f. „Electric Lights

Orchestra. Leidimas Gautas“.

8.30 Super Liuks! I.Jankauskaitės ir Č.Gabalio koncertas „Pa da ba da“.

10.05 Liuks! Muzika. 12.10 Pirmas kartas su

žvaigžde. 12.35 KĮŽ karta. Anatolijaus

ir Deivido debiutinių albumų pristatymas.

13.30 Dok. f. „Electric Lights Orchestra. Leidimas Gautas“.

14.30 Super Liuks! I.Jankaus-kaitės ir Č.Gabalio kon-certas „Pa da ba da“.

16.05 Liuks! Muzika. 18.10 Pirmas kartas su

žvaigžde. 18.35 KĮŽ karta. Anatolijaus

ir Deivido debiutinių albumų pristatymas.

19.30 Dok. f. „Electric Lights Orchestra. Leidimas Gautas“.

20.25 Liuks! Muzika. 22.35 „Ragai“. Žurnalas

vyrams. 23.05 KĮŽ karta.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 8.00 Humoro laida „Griūk

negyvas!“ (N-7) 8.30 „Teletabiai“. 9.00 Kas tu toks? (k.). 9.50 „Dėmesio! Į ekraną!“

(k.). TV žaidimas. 10.20 Super L.T. (k.). (N-7) 11.10 „Pasiduodu! Aš –

žvaigždė!“ Realybės šou. (N-7)

12.10 Mitų griovėjai. 13.10 Reporteris (k.). 14.00 Lietuva tiesiogiai (k.). 14.30 „Dėmesio! Į ekraną!“ TV

žaidimas (k.). 15.00 Humoro laida „Griūk

negyvas!“ (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 „Teletabiai“. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Kas tu toks? (k.) 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Humoro laida „Griūk

negyvas!“ (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.10 Super L.T. (N-7) 20.00 Žinios. Orai. 20.05 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 21.00 Reporteris. 21.47 Orai. 21.50 Drama „Grumtynės su

Ernestu Hemingvėjumi“. (N-7)

0.20 Reporteris. 1.07 Orai.

6.30 „Magija“. 7.00 „Ogis ir tarakonai“. 7.30 „Tomo ir Džerio

nuotykiai“. 7.55 Malachovas +. 9.05 Nuo... Iki... (k.). 10.00 Pričiupom! (k.). 10.25 „Mano kelias“.

I.Starošaitės jubiliejaus koncertas (k.).

12.35 Kambarių plėšikai (k.). (N-7)

13.05 „Degrasis. Naujoji karta“.

14.05 „Tomo ir Džerio nuotykiai“.

14.35 „Meilės sparnai“. 15.35 „Velniūkštė“. 17.40 „Alisa. Širdžiai

neįsakysi“. 18.45 Žinios. Sportas.

Orai. 19.10 „Baras „Pas Violą“.

Humoro ir muzikos šou.

20.10 Komedija „Denis – grėsmė visuomenei“ (1993 m., JAV). (N-14)

22.10 Veiksmo f. „Gili žydra jūra“ (1999 m., JAV). (N-14)

0.15 Kriminalinė komedija „Nesugaunamasis ketvertas“ (2007 m., Rusija). (N-7)

6.00 Labas rytas. 9.00 „Namelis prerijose“

(k.). 10.00 „Giminės“ (k.). 11.00 Akiračiai. 12.00 „Surikatų namai“. 12.30 Lietuvos

tūkstantmečio vaikai.

13.45 „Namelis prerijose“.

14.45 Vilniaus sąsiuvinis. 15.00 Popietė su LTV. 16.00 „Diagnozė.

Žmogžudystė“. (N-7)

17.00 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų

laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Giminės“. 19.50 Nacionalinė paieškų

tarnyba. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Fantastinis nuotykių

f. „Žaisliniai kareivėliai“ (1998 m., JAV).

21.58 Loterija „Perlas“. 22.00 „Žaisliniai

kareivėliai“ (tęsinys).

23.00 Trileris „Nasrai“ (1975 m., JAV). (N-14)

6.20 Televitrina. 6.45 Rytas su BTV. 8.00 „Vaiduoklių

istorijos“ (k.). 8.25 „Karvė, katinas ir

vandenynas“ (k.). 8.45 „Gelbėtojai – 112“

(k.). (N-7) 9.45 „Mentai. Sudužusių

žibintų gatvės“ (k.). 11.00 „Ką daryti?“ (k.). 12.00 Televitrina. 12.30 Veiksmo drama

„Septintasis perga-mentas“ (1999 m., JAV). (N-7)

14.25 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

15.00 Muzikinė skrynelė. 15.30 „Vaiduoklių

istorijos“. 16.00 „Karvė, katinas ir

vandenynas“. 16.10 „Gelbėtojai – 112“.

(N-7). 17.10 To dar nebuvo... 17.45 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių

žibintų gatvės“. (N-7)

20.00 Žinios. 20.25 „Liejyklos, 4“. (N-7) 22.20 „Drūtsraigtis

stipriausias Lietuvos miestas 2010“ Plungė.

23.30 Veiksmo f. „Amerikos samurajus“ (1992 m., JAV). (N-14)

1.10 Žvejų mūšis (k.). 1.40 Bamba. (S)

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Renas ir Stimpis“. 7.25 „Simpsonai“ (k.). 7.55 Drama

„Nusivylusios namų šeimininkės“. (N-7)

8.55 Drama „Meilės sūkuryje“.

10.00 „Moterys meluoja geriau“. (N-7)

11.30 „Aš!“ Gyvenimo būdo realybės laida (k.). (N-7)

12.20 Aistrų pakrantė. (N-7)

13.05 Komedija „Auklė“. 13.35 „Rožinės panteros

nuotykiai“. 14.05 „Tikrieji pabaisos“. 14.35 „Legenda apie

Tarzaną“. 15.05 „Simpsonai“. (N-7) 15.35 Drama

„Nuodėmingoji“. (N-7)

16.40 Drama „Svetimas veidas“. (N-7)

18.45 TV3 žinios. 19.10 Prieš srovę. (N-7) 20.10 Animac. f. „Brolis

lokys“. 21.45 Komedija „Įsivėlęs“

(2005 m., JAV). (N-7) 23.45 Veiksmo f. „El

Mariachi“ (1992 m., Meksika, JAV). (N-14)

1.20 Veiksmo f. „Griausmaširdis“ (1992 m., JAV). (N-14)

Liepos 16, penktadienis

5.00 LR himnas. 5.07 Spaudos apžvalga. 5.12 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai.

10.03 Spaudos puslapiai. 10.31 Sankryža. 11.03 Akiračiai. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Auksinės kolekcijos. 16.03 Gyvoji istorija. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema.

18.30 Gera girdėti. 19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Gyvoji istorija. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Akiračiai. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika.

O.Chajamas. 22.58 LR himnas.

6.30 „Šiupininis“. 6.55 „Nerealių draugų

namai“. 7.20 „Keisti Blynelio

Džeko nutikimai“. 7.45 „Antinas Gudruolis“. 8.10 „Šegis ir Skūbis Dū“. 8.35 „Dinozaurų

karalius“. 9.00 Kino pusryčiai.

Nuotykių f. „Betmenas“ (1989 m., D. Britanija, JAV). (N-7)

11.30 „Omnitel“ 1000 km lenktynės.

12.15 Komedija „Kvaišų šeimynėlės atostogos Las Vegase“ (1997 m., JAV).

13.55 „Kremas“. 14.55 „Laukinė širdis“. 15.54 „Nematomi. Tarp

mūsų“. Infošou. 16.00 „Laukinė širdis“. 17.00 Gyvenimas pagal

moteris. 17.30 Valanda su Rūta. 18.45 Žinios. Sportas.

Orai. 19.00 „Omnitel“ 1000 km

lenktynės. Didysis nugalėtojų sutikimo koncertas.

22.00 Veiksmo komedija „Tango ir Kešas“ (1989 m., JAV). (N-7)

0.05 Erotinis f. „Naktinė pamoka“ (1997 m., JAV). (S)

8.00 Krikščionio žodis. 8.15 Animac. serialas

„Stebuklingas Gaveino kristalas“.

8.30 „Paslapčių sodas“. 9.00 Animac. serialas

„Šeimos šunelis“. 9.30 Gimtoji žemė. 10.00 Ryto suktinis su Zita

Kelmickaite. 11.30 Pulsas. 12.00 „Surikatų namai“. 12.30 Detektyvas

„Komisaras Montalbanas. Smuiko balsas“ (1999 m., Italija). (N-7)

14.30 Gustavo enciklopedija.

15.00 Žalgirio mūšio 600-ųjų metinių minėjimo renginiai. Žalgirio mūšio inscenizacija. Transliacija iš Lenkijos.

16.00 Žinios (su vertimu į gestų kalbą).

16.10 Sveikinimų koncertas.

18.15 Aerodromas. 18.30 Senas geras kinas.

Drama „Moters istorija“ (1991 m., Australija). (N-7)

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.45 Pasaulio panorama. 21.15 Gražiausios

„Triumfo arkos“ akimirkos.

22.30 Kine kaip kine. 23.00 Drama „Vienos

dienos kronika“ (1963 m., Lietuva).

6.55 Televitrina. 7.20 Juokingiausi

žmonės ir gyvūnai. 7.50 „Spąstai“. Realybės

dokumentika (k.). 8.20 Keturkojų gelbė-

jimo tarnyba (k.). 8.50 „Drūtsraigtis

stipriausias Lietuvos miestas 2010“ Plungė.

10.00 Šeštadienio rytas. 10.55 Ekstrasensų mūšis

VI (k.). (N-7) 11.55 Pasaka „Princesė ir

elgeta“. 13.40 Koncertas

„Sapnas“. 2003 m. Dainuoja Liveta ir Petras Kazlauskai.

15.15 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

16.00 Tarp miesto ir kaimo (k.).

16.30 10 dienų prie jūros (k.).

17.00 „Savi ir svetimi“ (7 s.) „Vanduo“. Kriminalinis serialas. (N-7)

18.00 Nepaaiškinami faktai. (N-7)

19.00 Ekstrasensų mūšis VI. (N-7)

20.00 Žinios. 20.20 Kriminalinė

melodrama „Už viską tau dėkoju III“ (2008 m., Rusija). (N-7)

22.25 Nuotykių serialas „Archeologai“. (N-7)

23.25 Veiksmo komedija „Vardan pergalės“ (1993 m., JAV). (N-14)

1.20 Bamba. (S)

6.15 Teleparduotuvė. 6.30 Animac. serialas

„Pirmykštė Žemė“. 7.00 „Raganosio

mokykla“. 7.30 „Bakuganas“. 8.00 Mistinė drama

„Paviršius“. (N-7) 9.00 Apie ūkį ir bites. 9.30 Mamyčių klubas. 10.00 Romantinė

komedija „Nemalonumai dėl vyresniojo brolio“ (2000 m., JAV).

11.40 Komedija „Misteris Magu“ (1997 m., JAV).

13.20 Komedija „Milijonas Chuanui“ (1994 m., JAV).

15.20 Šok su manimi. 2009 m.

18.45 TV3 žinios. 19.00 „Išsipildymo akcija

2009“. Labdaros koncertas.

21.45 Nuotykių komedija „Krokodilas Dandis“ (1986 m., JAV). (N-7)

23.45 Veiksmo f. „Persekiojamasis“ (1995 m., JAV). (N-14)

1.55 Siaubo f. „Piktosios dvasios sugrįžimas“ (2000 m., D. Britanija, Prancūzija). (N-14)

Liepos 17, šeštadienis

Žinios šeštadienį ir sekmadienį – 5.02, 6.00, 7.00, 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00.

5.00 LR himnas. 5.07 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Rytas su muzika. 6.30 Gamta – visų namai. 7.05 Spaudos apžvalga. 7.30 Ryto garsai. 9.03 Kultūros savaitė. 11.03 Sveikata. 12.10 Sudie, XX amžiau. 13.00 Lietuvos diena. 15.03 Atsiliepk dainoj.

16.03 Kaip žmonės gyvena. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Mažoji studija: Popiežius ir

pasaulis, Septintoji diena. 18.10 Sveikinimų ratas. 19.03 Auksinės kolekcijos. 20.03 Vaikų radijo teatras. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika. 22.58 LR himnas.

„Žaisliniai kareivėliai“. „Gili žydra jūra“. „Brolis lokys“. „Liejyklos, 4“.

„Šeimos šunelis“. „Tango ir Kešas“. „Krokodilas Dandis“. „Vardan pergalės“.

Gimtasis kraštas2010 liepos 9–16 d., Nr. 20 19TV programaLTV2

7.30 Gimtoji žemė. 8.00 Gamtoje. Ekspedicija į

Australiją (1 d.). Eukaliptų žemė (k.).

8.30 Vaikų šalis. 9.05 Gimnazistai (k.). 9.35 Mokyklos langas. 10.10 Miesto kodas. 11.00 Ryto suktinis su Zita

Kelmickaite. 12.20 Mūsų miesteliai.

Žiežmariai (2 d.). 13.15 Žalgirio mūšio 600-ųjų

metinių minėjimo renginiai. Prezidentų susitikimas. Transliacija iš Lenkijos. Dalyvauja LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

15.15 Valstybės metraštis. Isto-rijos dvelksmas. 2006 m.

15.40 Gražiausios „Triumfo arkos“ akimirkos.

16.40 Krašto garbė (k.). 17.30 Žalgirio mūšio 600-ųjų

metinių minėjimo renginiai. Žalgirio mūšio inscenizacija.

18.30 Pasaulio dokumentika. „Eurotaksi“ (3, 4 d.).

19.10 Europos tautų istorija Klaipėdos krašte (3 d.). Prūsijos valdovo dvaras Klaipėdoje.

19.40 Kūrybos metas. 20.10 Dalia Kutraitė kalbina...

Aurelijų Simašką (k.). 20.40 Kuluarai. 21.25 Lietuvos mokslų

akademijos mišriam chorui – 40 (k.).

23.00 Panorama. 23.15 Pasaulio panorama. 23.40 Gražiausios „Mūsų dienos

kaip šventė“ akimirkos.

TV1 9.05 „Gyvūnų žavesys“. 10.05 Kas namie šeimininkas? 11.10 „Liūtų tėvas“. Realybės

dokumentika. 11.35 „Raganaitė Sabrina“ (k.). 12.50 „Betmenas ir narsuolių

komanda“. 13.15 „Nerealių draugų namai“

(k.). 13.40 Animac. serialas

„Superdidvyriai. Nuotykiai tęsiasi“.

14.05 Animac. serialas „Šiupininis“.

14.30 Humoro serialas „Didžiojo sprogimo teorija“. (N-7)

15.00 Teleparduotuvė. 15.30 Dokumentinis serialas

„Zikas gyvūnų pasaulyje“. 16.00 „Proto būsena“. (N-7) 16.55 Žodis – ne žvirblis (k.). 17.00 „Mano čempionas“. 18.00 „Skaičiai“. (N-7) 19.00 Komedija „Kramtukai 2“.

(N-7) 20.35 Trileris „Pavojinga aistra“.

(N-7) 22.15 Humoro serialas „Didžiojo

sprogimo teorija“. (N-7) 23.15 Retrospektyva.

TV6 8.45 Teleparduotuvė. 9.00 Sveikatos paslaptys. 9.30 Vienam gale kablys. 10.10 „9,5 savaitės“. TV

projektas. (N-7) 10.55 „Geriausių virėjų kovos“.

Kulinarinis šou (k.) 11.55 Kinas, kinas... (k.). 12.25 Romantinė komedija

„Maža paslaptis“ (k.). (N-7)

14.00 Jokių kliūčių! (k.). (N-7) 15.00 Aukščiausia pavara. 16.00 Drama „Bėglys“. (N-7) 17.00 Jokių kliūčių! (N-7) 18.00 Drama „Kalnų gelbėtojai“.

(N-7) 19.15 Komedija „Kalėdos

dviems“. (N-7) 21.00 „Šeimos bičas“. (N-14). 22.00 Komedija „Nuodėmingoji

Kalifornija“. (N-14) 23.10 Kriminalinė drama „Auk-

sinė pakrantė“. (N-14) 0.10 Aukščiausia pavara (k.). 1.10 Erotinis f. „Ledi Čaterli

istorijos“. (S). 1.45 Plikšių juokeliai. (N-14)

Liuks TV 7.30 Dok. f. „Electric Lights

Orchestra. Leidimas Gautas“.

8.25 Liuks! Muzika. 10.35 Super Liuks! I.Jan-

kauskaitės ir Č.Gabalio koncertas „Pa da ba da“.

12.10 KĮŽ karta. Anatolijaus ir Deivido debiutinių albumų pristatymas.

13.05 Pirmas kartas su žvaigžde.

13.30 Dok. f. „Electric Lights Orchestra. Leidimas Gautas“.

14.25 Liuks! Muzika. 16.35 Super Liuks!

I.Jankauskaitės ir Č.Gabalio koncertas „Pa da ba da“.

18.10 KĮŽ karta. Anatolijaus ir Deivido debiutinių albumų pristatymas.

19.05 Pirmas kartas su žvaigžde.

19.30 Dok. f. „Electric Lights Orchestra. Leidimas Gautas“.

20.25 Liuks! Muzika. 22.35 „Ragai“. Žurnalas vyrams. 23.05 KĮŽ karta. Anatolijaus

ir Deivido debiutinių albumų pristatymas.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 7.40 „Teletabiai“. 8.30 Žvejo biblija. 9.00 Romantinė komedija

„Bonevilis“. (N-14) 11.00 „Dėmesio! Į ekraną!“ TV

žaidimas (k.). 11.30 Reporteris (k.). 12.00 Dok. serialas „Plėšrūno

instinktas. Pavojingi urvai“. (N-7)

13.00 Vaid. f. „Mano šuo Skipas“ (k.).

15.00 Penktoji pavara. 15.30 „Dėmesio! Į ekraną!“ TV

žaidimas (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Skonio reikalas (k.). 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Kas tu toks? (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Humoro laida „Griūk

negyvas!“ (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.10 Super L.T. (k.). (N-7) 20.00 Žinios. Orai. 20.10 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 21.00 Žinios. Orai. 21.15 24/7. Savaitės aktualijų

analizė ir komentarai. 22.15 „Aklas teisingumas“ .

(N-14) 23.15 Gyvai.

6.30 „Šiupininis“. 6.55 „Nerealių draugų

namai“. 7.20 „Keisti Blynelio

Džeko nutikimai“. 7.45 „Antinas Gudruolis“. 8.10 „Šegis ir Skūbis

Dū“. 8.35 „Dinozaurų

karalius“. 9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai.

Nuotykių f. „Fliperis“ (1995 m., JAV).

11.55 Romantinė drama „Gyvenimo užrašai“ (2004 m., JAV). (N-7)

14.25 Kakadu (k.). 14.55 „Laukinė širdis“. 15.55 Europietiškas kai-

mas Lietuvoje (k.). 16.00 „Laukinė širdis“. 17.00 „Ežio stažas“.

Pramoginis šou. 17.45 „Įvykiai, sukrėtę

Lietuvą“ (k.). Dok. f. ciklas. (N-7)

18.45 Žinios. Sportas. Orai.

19.00 Savaitės įvykių TOP 5.

19.30 „Teleloto“. TV žaidimas.

20.30 Super Kakadu. (N-7) 21.00 Veiksmo f.

„Specialistas“ (1994 m., Peru, JAV). (N-7)

23.15 Snobo naktis. Komedija „Dėkui, kad rūkot!“ (2005 m., JAV). (N-7)

8.15 „Stebuklingas Gaveino kristalas“.

8.30 „Paslapčių sodas“. 9.00 „Pašėlę Tornberiai“. 9.25 „Aviukas Šonas“. 9.35 „Ragai ir kanopos

sugrįžta“. 10.00 Gustavo

enciklopedija. 10.30 Talentų ringas. 12.00 Pasaulio

dokumentika. „Neregėta Prancūzija“.

13.00 Detektyvinis serialas „Puaro“. (N-7)

15.00 Septynios Kauno dienos.

15.30 Šventadienio mintys.

16.00 Žinios (su vertimu į gestų kalbą).

16.10 Gražiausios „Mūsų dienos kaip šventė“ akimirkos.

18.15 Negali būti. 18.45 Popietė su

Algimantu Čekuoliu. 19.15 Emigrantai. 20.00 Keliaukime po

Lietuvą. 20.30 Panorama. 20.45 Savaitė. 21.15 Komedija „Brangioji,

aš sumažinau vaikus“ (1989 m., JAV).

23.00 Elito kinas. Karinė drama „Ruandos viešbutis“ (2004 m., JAV). (N-14)

7.05 Televitrina. 7.30 Juokingiausi

žmonės ir gyvūnai. 8.00 Girių horizontai (k.). 8.30 Kung fu išmintis.

(N-7) 9.00 Tauro ragas. 9.30 Žvejų mūšis. 10.00 Sekmadienio rytas. 10.55 Ekstrasensų mūšis

VI (k.). (N-7) 11.55 „Detektyvas Kalas II“. 13.35 Sveikinimų

koncertas (tel. (8 5) 278 08 03, mob. 8 61 877 654).

15.30 Girių horizontai. 16.00 Užsienio naujienos. 16.30 Akistata su Lietuva

(k.). 17.00 „Spąstai“. Realybės

dokumentika. 17.30 Europos sunkve-

žimių žiedinių lenk-ty nių čempionatas. 2 etapas.

18.00 Nepaaiškinami faktai. (N-7)

19.00 Ekstrasensų mūšis VI. (N-7)

20.00 Žinios. 20.20 Kriminalinis

serialas „Žaibiški tyrimai“. (N-7)

21.20 Meilės istorijos. Melodrama „Ir stai ga atėjo mei lė“ (2007 m., Vokietija). (N-7)

23.00 Kriminalinis trileris „Pažadas“ (2001 m., JAV). (N-14)

1.10 Bamba. (S)

6.15 Teleparduotuvė. 6.30 „Pirmykštė Žemė“. 7.00 „Raganosio

mokykla“. 7.30 „Bakuganas“. 8.00 Mistinė drama

„Paviršius“. (N-7) 9.00 Komedija

„Blogiausia savaitė“. (N-7)

10.00 Komedija „Prezidento sūnus“ (1996 m., JAV).

12.00 Nuotykių f. „Džekas Hanteris ir prarastas Ugarito lobis“ (2008 m., JAV). (N-7)

14.00 Komedija „Kam atiteks namai?“ (1999 m., JAV, Kanada). (N-7).

16.00 Neįtikėčiausi pasaulio vaizdeliai. (N-7)

17.00 „Kobra 11“. (N-7) 18.00 Drama „Farai“. (N-7) 18.45 TV3 Žinios. 19.00 „Lietuvos talentai

2009“. Talentų konkursas.

22.45 Nuotykių f. „Raudonojo Spalio medžioklė“ (1990 m., JAV). (N-7)

1.25 Siaubo f. „Nakvišos“ (1992 m., JAV). (N-14)

Liepos 18, sekmadienis

5.00 LR himnas. 5.07 Su aušra. 5.45 Mažoji studija.

Dievo žodis. 6.03 Rytas su muzika. 8.05 Ryto garsų savaitė.

9.03 Vasaros metą – vasaros dainos. 10.03 Tetos Betos viktorina. 11.03 Muzika Tau. 12.10 Lietuvos diena. 13.03 Radijo teatras. 13.35 Retro. 14.03 Septynios sporto dienos. 14.28 Gera girdėti. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Literatūros akiračiai.

17.30 Atsiliepk dainoj. 18.10 Laisvai! 19.03 Vudstoko vaikai. 20.03 Vaikų radijo teatras. 20.25 Muzika Tau. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika. J.Mekas. 22.58 LR himnas.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

„Ruandos viešbuti s“. „Dėkui, kad rūkot!“ „Kobra 11“. „Ir staiga atėjo meilė“.

TV6Pirmadienis, liepos 12 d.

21.30 „Žvėries akis“. Siaubo fi lmas. Kanada. 2007 m.. (N-14). Rež. Gary Yates.

Vaidina: James Van Der Beek, Arne MacPherson. Sklinda kalbos, kad jūros gelmėse gyvena mitinė būtybė,

tačiau daugelis tiesiog tuo netiki. Kai jachta plaukiantys žmo-nės pradingsta vandenyje ir vienas išsigelbėjęs įgulos narys pasiekia krantą, vietos gyventojai supranta, kad jūros pabaisa tikrai nėra prasimanymas, ji visai greta jų.

BTVAntradienis, liepos 13 d.

21.05 Geras fi lmas. „Šeštasis elementas“. Komedija. Ka-nada, Vokietija, 2000 m. (N-7). Rež. Allan A. Goldstein.

Vaidina: Leslie Nielsen, Ophelie Winter.

Televizijos kanalai trans-liuoja sensacingą žinią: JAV prezidentas pagrobtas ir įka-lintas slaptoje kosminėje

bazėje, o jo vaidmenį atlieka paprasčiausias klonas. Slaptosios tarnybos privalo ištirti šią painią bylą ir išsiaiškinti tiesą. Dėl pagrindinio agento kandidatūros abejonių nekyla – „geriausias“ šnipas Ričardas Dikas Diksonas atsiduria ant skustuvo ašmenų – pačiame klastingo sąmokslo epicentre. Jis nuoširdžiai tikėjo viso-mis tradicinėmis Amerikos vertybėmis, tačiau dabar jam lemta smarkiai suabejoti tuo, kuo šventai pasitikėjo ir garbino.

TV3Trečiadienis, liepos 14 d.

23.00 val. „Sugrįžimas į rojų“. Drama. JAV, 1998 m. (N-14). Rež. Joseph Ruben.

Vaidina: Anne Heche, Vince Vaughn, Joaquin Phoenix, Da-vid Conrad ir kiti.

Koledžo absolventai Šerifas, Liūisas ir Tonis susipažįsta audringos kelionės po Aziją metu ir tampa gerais bičiuliais.

Praėjus dvejiems metams Niujorke gyvenantys Šerifas ir To-nis sužino, kad Liūisas taip ir negrįžo iš Malaizijos bei yra nuteistas myriop už narkotikų platinimą. Du bičiuliai pri-versti apsispręsti: grįžti į Aziją gelbėti draugo ar likti namie ir apsimesti, jog nieko neįvyko...

BTVKetvirtadienis, liepos 15 d.

21.05 Geras fi lmas. „Pažadas“. Kriminalinis trileris. JAV, 2001 m. (N-14). Rež. Sean Penn.

Vaidina: Jack Nicholson, Helen Mirren, Vanessa Redgrave, Harry Dean Stanton.

Filmas sukurtas pagal žymaus šveicarų rašytojo Friedricho Jo-sefo Durenmatto romaną.

Filmas buvo nominuotas „Auksinei palmės šakelei“ Kanų kino festivalyje.

Žmogžudysčių skyriaus pareigūnas Džeris Blekas su-siruošė išeiti į pensiją. Paskutinę jo darbo dieną Džeriui kolegos surengė atsisveikinimo vakarėlį, kurio metu de-tektyvui įteikia lėktuvo bilietą į Meksiką. Jau daug metų Blekas svajojo aplankyti šią šalį. Tačiau žinia apie kraupią žmogžudystę Nevados kalnuose sugriauna patyrusio po-licininko planus. Jis nedelsdamas vyksta į įvykio vietą ir apsiima įvykdyti sunkią pareigą – pranešti tragišką žinią nužudytos mergaitės tėvams.

Blekas pažada aukos motinai, kad žūtbūt suras žudiką. Ši priesaika visiškai pakeičia detektyvo gyvenimą. Jis nusi-perka apleistą degalinę kalnuose ir čia apsigyvenęs ima at-kakliai ieškoti žudiko. Pagrindinis įtariamasis byloje – pro-tiškai atsilikęs vietos indėnas, kuris tyrimo metu nusižudo. Tačiau Džeris, niekada netikėjęs, kad jis buvo tikrasis žu-dikas, toliau tęsia savo darbą. Jis įsitikinęs, kad bylos raktas slypi mirusios mergaitės piešinyje, todėl mėgina jį iššifruoti. Senas kriminalistikos vilkas neabejoja, kad nusikaltimą pa-darė serijinis žudikas, o jo įtarimus dar labiau sustiprina in-formacija, kad ši nelaimė apylinkėse – ne pirmoji. Pamažu ryžtingą ir atkaklų seklį paslaptingoji byla nugramzdina į drumstą beprotybės rūką.

LNKŠeštadienis, liepos 17 d.

22.00 „Tango ir Kešas“. Veiksmo komedija. 1989 m. JAV. Rež.: Andrei Konchalovsky, Albert Magnoli.

Vaidina: Sylvester Stalone, Kurt Russell.Narkotikų mafi jos bosas nori užkasti į žemę du geriausius

Los Andželo policininkus. Vargšas. Netrukus jis smarkiai pa-sigailės. Pasiutęs Sylvesterio Stallone ir Kurto Russello duetas fi lmui suteikia ypatingo žavesio.

LTVSekmadienis, liepos 18 d.

23.00 Elito kinas. „Ruandos viešbutis“. Karinė drama. JAV. 2004 m. (N-14). Rež. Terry George.

Vaidina: Xolani Mali, Don Cheadle, Desmond Dube, Ha-keem Kae-Kazim.

Filmas sukurtas remiantis tikrais įvykiais.Prieš dešimt metų Ruandoje įvyko vienos baisiausių

žudynių žmonijos istorijoje. Bet modernių komunikaci-jos priemonių ir visą parą transliuojamų žinių amžiuje šių įvykių kitos pasaulio šalys beveik nepastebėjo. Vos per tris mėnesius buvo žiauriai nužudyta milijonas žmo-nių. Šie šiurpūs įvykiai ir meilė šeimai įkvepia paprastą žmogų parodyti nepaprastą drąsą – išgelbėti gyvybę dau-gybei pabėgėlių.

Polas Rusesabagina yra penkių žvaigždučių belgų viešbučio vadovas. Jo žmona, buvusi medicinos sesuo, dabar auklėja vaiką. Pats Polas – hutų kilmės. Vyriškį labai gerbia aplinkiniai – jei žmogui reikia pagalbos, jis skuba pas Polą. Prasidėjus konfl ik-

tui Polas nori žūtbūt ap-saugoti savo šeimą. Su-krėstas masinių žudynių, jis ryžtasi drąsiam žings-niui – savo viešbutį pa-verčia pabėgėlių stovykla. Savo kilniaširdišku po-elgiu Polas įrodo, kad ir vienas lauke – karys.

Filmas nominuotas trims „Oskarams“.

Gimtasis kraštas 2010 liepos 9–16 d., Nr. 2020 Įvairenybės

JAV aktorė ir modelis Megan Foks ištekėjo už jaunimo serialo „Beverly Hills, 90210“ žvaigždės Brajano Ostino Gry-no. Pora susituokė Ha-vajuose, kur šiuo metu atostogauja. Privačioje ceremonijoje dalyvavo tik artimiausi giminai-čiai ir draugai.

M.Foks ir B.O.Grynas susipažino 2004 m. ir nuo to laiko buvo susižadėję du kartus. Pirmą kartą savo merginai akto-rius pasipiršo praėjus keleriems metams po pažinties – tuomet M.Foks sutiko, tačiau vėliau dėl neįvardytų priežasčių sužadėtu-vės buvo nutrauktos. Antrą kar-tą B.O.Grynas pasipiršo M.Foks birželio pradžioje ir padovanojo žie-dą su briliantu, kurį mergina netru-kus pametė.

24 metų M.Foks ir 36-erių B.O.Grynas vedybiniais saitais susisaistė pirmą kartą.

JAV televizijos veteranas Laris Kingas pranešė, kad nuo rudens CNN programų tinklelyje nebe-liks jo pokalbių laidos. Neseniai jo laida pateko į Gineso rekordų knygą kaip ilgiausiai gyvuojanti televizijos laida su tuo pačiu ve-dėju, rodyta tuo pačiu metu. Per 25 metus rodytą laidą L.Kingas vedė daugiau nei 40 tūkst. pokal-bių. Jam teko kalbinti visus JAV prezidentus pradedant nuo Dže-raldo Fordo. Vienos paskutiniųjų L.Kingo kalbintų įžymybių buvo Bilas Geitsas ir dainininkė Lady Gaga.

Žinia apie laidos nutraukimą paskelbta drastiškai sumenkus lai-dos reitingams. 76 metų L.Kingas teigia, kad dabar daugiau laiko ga-lės skirti šeimai.

L.Kingas baigia savo garsiąją pokalbių laidą

Jungtinių Amerikos Valstijų žur-nalas „Forbes“ įtakingiausia pasau-lio įžymybe paskelbė JAV pokal-bių laidų vedėją Oprą Vinfri. Iš viso „Forbes“ įvardijo 100 įtakingiausių pasaulio žymių žmonių. Jų pasirin-

kimą lėmė įžymybių gautos paja-mos ir žiniasklaidos jiems pastaruo-ju metu rodytas dėmesys.

Antrą vietą garbingame sąraše užėmė JAV ritmenbliuzo atlikė-ja Bijonsė, o trečioje įsitaisė kino režisierius, juostos „Įsikūnijimas“ kūrėjas Džeimsas Kameronas. Ket virta vieta atiteko skandalin-gajai atlikėjai Lady Gaga. Vienin-telis sporto pasaulio atstovas pir-mame dešimtuke – golfo žvaigždė Taigeris Vudsas liko penktas. Šeš-toje vietoje žurnalas „Forbes“ įkur-dino popžvaigždę Britnę Spyrs. Septinti liko airių rokeriai U2. Aštuntoje vietoje atsidūrė šiemet „Oskaru“ apdovanota JAV aktorė Sandra Bulok. Devinta vieta ati-teko JAV aktoriui Džoniui Depui. O dešimtuką užbaigė popkaralie-nė Madona.

Įtakingiausios pasaulio įžymybės

Ištekėjo Megan Foks

GK, Eltos informacija ir nuotraukos

Garsiosios amerikiečių kino aktorės Merlin Monro krūti-nės ląstos rentgeno nuotraukos „Hollywood Legends“ aukcione buvo parduotos už 45 tūkstančius dolerių, nors varžytinių rengėjai manė, kad jų pardavimo kaina

neviršys nė 3 tūkstančių dole-rių. Kelios rentgeno nuotraukos buvo padarytos 1954 metais, kai M.Monro buvo paguldyta į „Ce-dars of Lebanon Hospital“ medi-cinos centrą, jai diagnozavus en-dometriozę.

Rentgeno nuotraukos už 45 tūkstančius dolerių

Gdanske vyksta smėlio skulptūrų festi valis „Tautų solidarumas – žmonių solidarumas“

Didžiausia pasaulyje aukso mo-neta, kurios skersmuo siekia 53 centimetrus ir kuri sveria 100 kilo-gramų, aukcione Vienoje parduota už 3,27 mln. eurų. Į Gineso rekor-dų knygą įrašytos monetos nomi-nali vertė yra 1 milijonas Kanados dolerių. Moneta buvo pristatyta 2007 m. Kanadoje. Vienoje mo-

netos pusėje pavaizduota Didžio-sios Britanijos karalienė Elžbieta II, o kitoje – trys klevo lapai – Ka-nados simbolis. Moneta priklau-sė Austrijos investicijų kompani-jai „AvW“, kuri gegužę paskelbė bankrotą. Jei ši moneta būtų išly-dyta, auksas kainuotų apie 3,9 mln. JAV dolerių.

Parduota didžiausia pasaulyje aukso moneta

Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės Vupertalio miesto teismas penke-riems metams kalėjimo nuteisė bedarbį stogdengį, kuris, važiuo-damas taksi į oro uostą, pakeliui apiplėšė degalinę, kad papildytų „atostogų biudžetą“. 24 metų vy-ras paprašė taksisto trumpam su-

stoti degalinėje. Vairuotojas ir vyro draugė, kartu su juo susiruošusi į Egiptą, ramiai laukė nieko neįtar-dami. Netrukus vyras grįžo, ir jie važiavo toliau. Tik vėliau paaiškė-jo, kad per šį laiką plėšiko grobiu tapo 1 800 eurų.

Planai iškeliauti į Egiptą žlu-

go, nes vyras buvo pamiršęs pasi-imti pasą. Oro uoste jis pasinaudo-jo paskutinės minutės pasiūlymu ir nusipirko kelionę į Turkiją. Kai atostogautojai grįžo, vyro jau laukė policija. Mat apiplėšimą užfi ksavo degalinės stebėjimo kameros. Vy-ras prisipažino padaręs nusikalti-mą todėl, kad buvo praradęs darbą ir neturėjo pinigų, bet nenorėjo to sakyti draugei.

Apsivogė prieš kelionę

Nuo liepos 1 dienos Naujosios Zelandijos kalėjimuose draudžia-ma rūkyti, turėti degtukų ir žieb-tuvėlių. Apie tai pranešė šalies pa-

taisos namų ministrė Judita Kolins. Baiminamasi, kad kalėjimuose už-draudus rūkyti nuo nikotino pri-klausomi kaliniai gali tapti agresy-

vūs, tačiau J.Kolins tokius spėjimus neigia ir sako, kad rūkantys kaliniai kenkia tiek nerūkančiųjų „kolegų“, tiek personalo sveikatai. Pasak jos, draudimas rūkyti jau galioja JAV, Kanados ir Australijos kalėjimuo-se. „Juk neduodame kaliniams alko-holio, nors tarp jų yra ir alkoholikų, neleidžiame jiems vartoti narkotikų, nors jie nuo jų priklausomi. Juk tai kalėjimas. Tikras kalėjimas. Todėl nusprendėme uždrausti kaliniams rūkyti. Rūkyti bus draudžiama ne tik kamerose, bet ir kalėjimų kie-muose“, – sakė J.Kolins.

Skelbiama, kad apie 5 700 Nau-josios Zelandijos kalėjimuose laiko-mų kalinių, kurie sudaro du trečda-lius visų kalinių, rūko.

Kalėjime – be nikoti no