Giorgio Armani uzkariavo mados pasaulj. Ilgainiui jis pa-

skyre savo gyvenimq darbui ir tapo pokalbiq bei paskalq

objektu; jo profesij^ nuleme sprendimai, padiktuoti bQtinybes,

o dar dazniau atsitiktinumo.

Giorgio Armani gime praejus sesiolikai menesiq po mazosios

sesutes Silvanos mirties. Laikrodis rode 7.20, buvo I934-Lijq lie-

pos I I dienos rytas. Armani seima gyveno Kolombo gatveje Pja-

cencoje, aiksteje, garsioje savo fasistine motinos vilkes skulptura.

Tie metai zymejo Benito Musolini diktatiiros virsun^. Kit^met

Italija jsiverze { Etiopij^ ir parenge dirv^ Italijos s^jungai su na-

cistine Vokietija Antrajame pasauliniame kare.

Vezys su kylanciu Liutu (jam gimstant buvo jaunatis), Gior­

gio daiijosi viet^ po saule su vyresniu broliu Sergio ir jaunes-

ne seserimi Rozana, vienas gim^s i929-qjq birzelio 29 dienq,

kita - i939-4jq birzelio 27 dien^. Jis galejo nemazai papasakoti

apie jq santykius: kokie artimi jie buvo ir kokie tuo pat metu

nepriklausomi. Amziaus skirtumas reiske, kad j\\i buvo

skirtingi, taciau ir drauge jie praleido nemazai laimingq va-

landu^. Visada jausdami didziul^ pagarbq individualumui ir

asmeninei erdvei, jie tuo pat metu puoselejo ir islaike stiprius

tarpusavio rysius.

12 FIRM AS SKYRIUS

Ji4 tevas Ugo Armani (mire 1962-aisiais) buvo valstybes tar-

nautojas, dirb^s fasistines federacijos valdziai. Tevas su savo

broliu zaide futbol^ dviejose vietinese futbolo komandose: Ede-

ros {AM), o veliau Pjacencos. Giorgio mama, Maria Raimondi,

buvo namq seimininke - tokia pat atletiska kaip jos vyras ir

aktyviai dalyvaujanti socialiniame gyvenime. Ji padedavo or-

ganizuoti vasaros stovyklas miesto vaikams, riipindavosi ir uz-

klystanciais gatves vaikais. „Ji juos nusveisdavo ir nuprausdavo,

nes jie akivaizdziai buvo is vargingq seimq", - prisimine Rozana,

tuo metu buvusi dar labai maza.

Abu tevai mego teatr^. Ties^ sakant, jie ir susipazino sceno-

je, vaidindami megeji^ teatro trupeje Pjacencoje. Teatras buvo

dazna seimos pokalbiq tema. Giorgio senelis is tevo puses - Lo-

dovico (kad ir kaip hut\\, senelis is motinos puses, bal-

dininkas, vadinosi taip pat) kiire devyniolikto amziaus stiliaus

perukus miesto teatrui. Jis mego pasiimti vaikus j uzkulisius,

todel Giorgio negalejo neuzburti teatro atmosfera ir spalvos.

„Pamenu, kaip eidavau j Pjacencos teatrq, visq gerbiam^ senq

municipalinj teatr^, panasij j La Scala, tik mazesnj. Buvau ne

vyresnis nei septyneriq ar astuoneriq ir megdavau ten leisti laikq.

Man patiko scenos kvapas."

Taciau Armani taip pat prisimine savo pasibaisejim^ bjau-

riais senelio sukurtais perukais ir akj rezianciu ]\.

Anksti pasireiskqs estetinis jautrumas pranasauja meninj proce­

ss, kurj jis veliau pasirinks ieskodamas savo stiliaus. Jo legendi­

ng istikimybe realybei, tam, kaip zmones is tiesq gyvena, suda-

ro toki^ didel^ dalj jo kuriamos mados, greiciausiai j i nulemta

kaip tik to pasibjaurejimo melu ir issigalvojimais. Ties^ sakant,

Giorgio Armani kure kai k^ atimdamas, pasalindamas, tobu-

K I L M E 13

lindamas. Kartq jis net pareiske, kad pagrindiniai jo jkvepimo

saltiniai buvo dalykai, kuriq jis nemego, nes stengdamasis juos

pataisyti jis atrado savo pusiausvyr^. Bet visa tai tebegludejo

paslaptingoje ateityje. Vaikysteje nebuvo vietos tokioms deta-

lems. „Mums rupejo tik keletas pagrindiniq dalykq: gauti pa-

kankamai pavalgyti, rasti nebrangiti vadoveliq ir patekti j k in^

sekmadienj. Nedaug tegalejome sau leisti."

Vaikysteje filmai buvo svarbus atitrukimo nuo realybes sal-

tinis. K a i Armani buvo mazas, jie atverdavo jam pasaulj, \j

jis megdavo pabegti, jie taip pat ir mokydavo, ir jq pamokos yra

jo profesionalaus grimo pagrindas. „As dar prisimenu, - sako

Armani, - koks jaudulys apimdavo, kai ryte pasirodydavo skel-

bimas; galbQt si^ popiet? mes nueisim [ kinq^."

Pirmasis filmas, kurj jis prisimena mat^s, yra Gelezine karu-

na, sukurta rezisieriaus Aiessandro Blasetti, „savotiska pacifisti-

ne fantazija", I94i-iijq Venecijos filmq festivalyje pelniusi geriau-

sio filmo apdovanojim^. „Tai buvo nuostabu, viskas nufilmuota

Cinecitta kino studijoje, net ir „liutq slenis", o nepakartojamasis

aktorius Gino Cervi vaidino ziaurqjj tiron^ Sedemond j . Mane

suzavejo sviesq jvairove, prabangiausios scenos ir, zinoma, tos

grazios moterys: Elisa Cegani ir Luisa Ferida. As buvau astuo-

neriq metq, ir tai man padare tokj gili^ jspudj, kad as sapnuoda-

vau sj film^ naktimis."

Tarp filmq, kuriuos jis prisimena, yra ir vokieciq kino juos-

ta Barono Miunhauzeno nuotykiai, jo pirmasis spalvotas filmas.

»Man pavyko paziureti tik pus^. Buvo karo pabaiga, ir mes bu-

vom evakuoti j maz^ San Nikolo miestelj, mazdaug dvidesimt

myliit nuo Pjacencos. Vien^ sekmadienj mums pavyko patekti

i kino teatr^, o ten rode sj film^. Man jis labai patiko, taciau

14 FIRM AS SKYRIUS

staiga erne kaukti oro sirena, ir su filmu teko atsisveikinti. Mes

visu greiciu skuodeme j sleptuves."

Karui pasibaigus pradeti rodyti amerikietiski filmai. Armani,

vienuolikos metq berniukas, atrado kaubojus, tik jie jo nesudo-

mino, kaip ir miuziklai. „Man^s netrauke ne italiskasis neore-

alizmas, jis buvo monotoniskas ir slegiantis. Jis siule ts paci^

griuvesiq ir zvirgzdo realyb^, kuriq as ir taip maciau diena po

dienos. T i k daug veliau supratau tq filmq svarb^ ir naujovisk^

stipryb?; jie taip skyresi nuo visko, kas tuo metu buvo rodoma

ekranuose." Vis delto rezisieriaus Vittorio De Sicos filmas Dvi-

racio vagys prikauste jo demesj: „Kai tas mazas berniukas, kurj

vaidino Enzo Stajola, papraso tevo nupirkti ledq arba kai jis

suspaudzia tevui rank^ vidury minios, kuri susirenka aplinkui,

kai jis pavagia dviratj, man tiesiog sirdis plysta."

Del savo strategines padeties Pjacenca buvo vienas is pagrin-

diniq S^jungininkt^ oro atakq taikiniq Antrojo pasaulinio karo

metais. Pirmosios bombos nukrito ant Piazza Duomo (Kate-

dros aikstes), Ciaponio, Rugsejo 20-osios, Sv. Antano ir Sop-

ramuro gatviq: Pjacencos istorinis centras buvo sunaikintas.

Kita oro ataka sugriove gelezinkelio stotj, tiltus virs Po upes ir

miesto ginklq sandelj. Ejo metai, karas siautejo, Pjacenca paty-

re is viso 91 naikinanci^ oro atak^. 1214 S^jungininkq lektuvq

numete bombas ant miesto, zuvo 206 zmones, buvo sugriauti

simtai namq.

„Karas visks^ pakeite. Buvo sunku, labai sunku, - prisime­

na Armani. - Mano akyse per antskrydj zuvo du draugai. Su

savo seserimi Rozana, kuriai tuo metu buvo treji, slepemes nuo

atakq. Buvome gatveje, kai virs musq praskrido lektuvas. Mes

sokome j griovj. As buvau nedidelis ir saugojau savo maz^ sesut?.

K I L M E 15

Tai negalejo nepaveikti. Ant musq nuolat krito bombos." K i -

tas prisiminimas: „Kartq mes gatveje vazinejomes dviraciais, ir

mus pastebejo keletas zemai skrendanciq lektuvq. As nusokau

nuo dviracio ir uzsidengiau galv^ savo zaliu frotines medzia-

gos megztiniu. Jei as jq nematau, tai ir jie negali man^s matyti,

m^sciau pats sau." Jo ankstyvieji prisiminimai persmelkti nuo-

latinio pavojaus jausmo, begimo ir kovos uz islikim^: „Treci^

valand^ nakties mes, visi namuose buv^ vaikai, atsidureme slep-

tuveje kartu su savo antklodemis. Ka i sokas del tokio siurkstaus

isbudinimo praejo, buvo visai linksma."

Giorgio motina, grieztai auginanti ir auklejanti vaikus, siur-

pius karo kasdienybes jvykius paversdavo linksmais nuotykiais,

tam tikru improvizuotu zaidimu. Rozana prisimena: „Ji tvar-

kydavosi taip, tarsi ruosdama iskylq trims savo vaikams. Pasi-

girdus oro pavojaus sirenai, as turedavau paimti sunj, Giorgio

turedavo paimti mane, Sergio padedavo nesti visus reikalingus

daiktus, ir mes visi pasileisdavome j sleptuv?."

Sergio, vyriausias is trijq Armani vaikq, buvo gyva, stipri

asmenybe, ir jis prisieme lyderio vaidmenj. Aukstas ir tvirtas,

beprotiskai dr^sus, garbanotas, jis buvo tarsi Josephas Cotte-

nas*, ir greiciausiai - mamos numyletinis. Giorgio buvo siek tiek

drovus, tiesiais plaukais ir sviesiai melynomis akimis, kaip jo

mociutes is motinos puses. Buvo smulkesnis nei brolis ir ramiau

elgesi mokykloje, nors sklando istorijq, kaip jis pasinaudodavo

savo zavejimusi mokytojomis pradineje ir vidurineje mokykloje,

uzkariaudamas jq palankum^ tiek, kad tai paveikdavo jo pa-

zymius. Pasakojama, kaip kart^, eidamas pro savo senqj^ mo-

kykl^ Pjacencoje, Ottorino Respighi licejq, Armani papasakojo

* Amerikieciq teatro ir kino aktorius (cia ir toliau - vertejos pastabos).