gimnazijos strateginis planas 2016-2020 metams i. …įstaigų sistema, (nesuvaržytas valdymas),...
TRANSCRIPT
PRITARTA
Ukmergės rajono savivaldybės
administracijos
Švietimo ir sporto skyriaus vedėjos
2016 m. gegužės d.
įsakymu Nr.
PATVIRTINTA
Ukmergės r. Taujėnų gimnazijos
direktoriaus 2016 m. gegužės d.
įsakymu Nr.
UKMERGĖS R. TAUJĖNŲ GIMNAZIJOS STRATEGINIS PLANAS 2016-2020 METAMS
I. SKYRIUS
ĮVADAS
Ukmergės r. Taujėnų gimnazija yra bendrojo ugdymo įstaiga, vykdanti ikimokyklinį,
priešmokyklinį, pradinį, pagrindinį bei vidurinį ugdymą. Įgyvendindama bendrojo ugdymo
programas, gimnazija kiekvienam suteikia galimybę ugdymuisi, saviraiškai ir visapusiškam
asmenybės tobulėjimui.
Gimnazijos strateginio plano paskirtis – numatyti įstaigos vystymosi perspektyvas,
efektyviai valdyti gimnazijos veiklą, telkti gimnazijos bendruomenę aktualioms problemoms
spręsti.
Strateginis planas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymu,
Valstybinės švietimo strategijos 2013-2022 metų nuostatomis, Ukmergės rajono savivaldybės
administracijos Švietimo ir sporto skyriaus strateginio plano rengimo rekomendacijomis,
gimnazijos nuostatais, kitais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymais
patvirtintais dokumentais, teisės aktais.
Rengiant gimnazijos strateginį planą buvo laikomasi demokratiškumo, partnerystės,
bendravimo ir bendradarbiavimo principų.
Gimnazijos strateginį planą parengė 2015 m. gruodžio 28 d. gimnazijos direktoriaus
įsakymu Nr. V-174 „Dėl darbo grupės sudarymo gimnazijos strateginio plano kūrimui“ sudaryta
darbo grupė.
II. SKYRIUS
GIMNAZIJOS PRISTATYMAS
Pirmoji pradžios mokykla Taujėnuose minima jau 1781 metais. 1922 – 1937 metais
veikė Taujėnų pradinė mokykla, o nuo 1938 m. iki 1941 m. pirmojo Lietuvos prezidento A.
Smetonos vardo pradžios mokykla. 1953 metais buvusi septynmetė mokykla perorganizuojama į
vidurinę mokyklą. 1978 metais pastatomas tipinis 460 vietų priestatas. 2012 metais šalia mokyklos
įrengiama šiuolaikiška, universali, žaidimams skirta sporto aikštelė su dirbtine danga ir apšvietimu.
2014 metais vidurinė mokykla tampa gimnazija. 2015 metais gimnazijos patalpose įrengiamas ir
pradeda veikti vaikų darželis.
Taujėnų gimnazijoje yra 12 klasių komplektų: 4 pradinio ugdymo, 6 pagrindinio
ugdymo ir 2 vidurinio ugdymo. Gimnazijoje veikia 9 val. ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio
ugdymo grupės, mokosi 162 mokiniai ir 25 ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikai.
Gimnazijoje veikia 3 savivaldos institucijos: gimnazijos taryba, mokytojų taryba,
mokinių taryba.
2
Gimnazija turi savo atributiką: vėliavą, gimnazijos dainą, uniformą. Gimnazijos
muziejuje fiksuojami visi svarbiausieji ugdymo įstaigos veiklos momentai.
Gimnazijoje didelis dėmesys skiriamas ugdymo(si) kokybės tobulinimui, tėvų ir
socialinių partnerių įtraukimui į gimnazijos veiklas, meniniam ir sportiniam ugdymui.
III SKYRIUS
2013 – 2015 M. STRATEGINIO PLANO TIKSLO IR UŽDAVINIŲ ĮGYVENDINIMO
VERTINIMAS
TIKSLAS – TEIKTI KOKYBIŠKESNĮ UGDYMĄ TENKINANT ĮVAIRIŲ UGDYMO(SI)
POREIKIŲ IR GEBĖJIMŲ MOKINIŲ LŪKESČIUS
3.1. Uždavinys: Kokybiškas (tikslingas) mokytojo veiklos planavimas užtikrinant
mokinių mokymo(si) veiklos diferencijavimą.
PRIEMONĖS LAUKTI
REZULTATAI
PASIEKTŲ REZULTATŲ
ĮVERTINIMAS
Ilgalaikių planų formos
tobulinimas siekiant
planavimo efektyvumo.
Kokybiškesnės
planavimo procedūros
ir efektyvesnė veikla.
Patobulintos ilgalaikių planų formos
(patvirtinta direktoriaus 2015-06-22
įsakymu Nr. V-94).
Tikslus pamokų
planavimas ilgalaikiuose
planuose ir rezervinių
pamokų, reikalingų
ugdymo proceso
tobulinimui, numatymas.
Tikslingas ir
apgalvotas, racionalus
pamokų apskaičiavimas
kuriant dalykinius
planus.
Planuose numatytos ir žymimos pamokos,
kuriose įgyvendinamos integruojamosios
programos (Sveikatos ugdymo, Žmogaus
saugos, Alkoholio, tabako ir kitų psichiką
veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos,
Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo).
Planuojamos rezervinės pamokos:
nevykstant pamokoms dėl šalčio, gripo
epidemijos ar kt. nenumatytais atvejais laiku
išeinamas dalyko kursas.
Inovatyvių mokymo(si)
metodų taikymas.
Mokytojų (apie 70%)
taikomi inovatyvūs
mokymo(si) metodai
skatins mokinių
motyvaciją ir mokinių
aktyvumą per pamokas
(75 – 80 % mok.).
„Mokytojai nuolat ieško būdų mokinių
motyvacijai stiprinti: parenkant aktyvius
mokymo metodus, pateikiant sėkmingos
veiklos, praktinių žinių pritaikymo
pavyzdžių [...] Anketose mokiniai teigia,
kad pamokos yra įdomios [...] 100%,
mokytojai pamokoje dažnai naudoja
kompiuterį ir skaitmenines programas –
87%.“
(Ataskaita dėl vidurinio ugdymo programos
įgyvendinimo kokybės Ukmergės rajono
Taujėnų vidurinėje mokykloje, 2014 m.
gegužės 28 d.)
Integruotos veiklos
organizavimas (integruotų
dalykų moduliai 9, 10 kl.,
integruota darnaus
vystymosi programa ir t.
t.).
2013-2015 m. ugdymo
planuose bus numatyti
integruoti dalykų
moduliai.
Dalykų moduliai įgyvendinami II g. – IV g.
klasėse, tačiau jie nėra integruojami.
3
Diferencijuotų klasės ir
namų darbų užduočių,
atitinkančių skirtingus
mokinių gebėjimus ir
poreikius, rengimas ir
sąlygų užduočių ir jų
atlikimo būdų
pasirinkimui sudarymas.
Visiško diferencijavimo
būdu kiekvienas
mokytojas praves po
20-30 % savo dėstomo
dalyko pamokų.
Mokiniai patirs
mokymosi sėkmę.
Mokytojai aiškinasi mokinių gebėjimus.
Skirtingų gebėjimų mokiniai gauna
skirtingas užduotis. III g. ir IV g. klasėse
diferencijuojant darbą pamokose sudaromos
sąlygos mokytis pagal skirtingo kurso
programas. Nesant galimybių sudaryti
Laikinosios grupės iš vienos klasės
mokinių, yra jungiami III g. ir IV g. klasių
mokiniai (pvz., informacinių technologijų
mokytis programavimo, elektroninės
leidybos, duomenų bazių kūrimo ir
valdymo).
Grupinio darbo
tobulinimas ir taikymas.
Į veiklą įsitrauks visi
mokiniai, mokės
pasiskirstyti
vaidmenimis grupėje.
Grupinio darbo metodą pamokose
mokytojai taiko pagal galimybes, bet jis
nėra taikomas dažnai.
Mokytojų kvalifikacijos
kėlimas (ugdymo
diferencijavimo,
individualizavimo
galimybės, inovatyvūs
mokymosi metodai).
Komandinis (seminarai
mokykloje) mokytojų
kompetencijų
tobulinimas.
Kvalifikacijos kėlimas yra aptariamas
mokytojų tarybos posėdyje, orientuotas į
mokyklos tikslų ir uždavinių įgyvendinimą.
Siekiama komandinio kvalifikacijos kėlimo
(pvz.:. 2014 m. 14 mokytojų komanda
dalyvavo ISM mokytojų universiteto
seminare „Pokyčių valdymas“.
„Komunikacija pokyčių metu“, 2015 m. 15
mokytojų dalyvavo „Mokyklų , gavusių
mobiliosios įrangos komplektus, mokytojų
mokymuose“ ir kt.)
Gerosios patirties sklaida
(atviros pamokos,
integruotos pamokos ar kt.
veikla).
Organizuojama,
stebima ir aptariama
veikla padės tobulinti
ugdymo procesą.
Vyksta gerosios patirties sklaida ir
mokykloje, ir už jos ribų. Organizuotas
renginys, skirtas K. Donelaičio 300-osioms
gimimo metinėms ir pasidalijimas patirtimi
su rajono lituanistais seminare „Apie
Donelaitį netradiciškai“; atvira pamoka
mokyklos mokytojams ir rajono lituanistams
( Istorinės asmenybės grožinėje
literatūroje“; seminaras rajono fizikos
mokytojams „Eksperimentiniai uždaviniai.
Mobiliosios įrangos panaudojimas fizikos
pamokose“ ir kt.
3.2. Uždavinys: Vertinimo tobulinimas ugdymo procese siekiant asmeninės mokinių pažangos.
Patobulintas vertinimo
aprašas.
Pakankamai gerai
suvokta pažangos ir
pasiekimų vertinimo
paskirtis. Aiškiai
apibrėžti vertinimo
kriterijai.
Aprašas dar tobulinamas.
4
Mokiniams aiški
vertinimo sistema
(nuolatinis mokinių
supažindinimas su
kiekvienos veiklos
vertinimu).
Argumentuotas,
pagrįstas, su mokiniais
aptartas vertinimas
sudarys galimybę
patiems stebėti savo
išmokimą ir sėkmę.
Mokslo metų pradžioje mokiniai
supažindinami su vertinimo aprašu.
Pamokose ne visada sudaromos galimybės
stebėti išmokimą, įvertinti sėkmę.
Mokinio savęs
įsivertinimo forma
(savaitė, mėnuo, pusmetis)
arba mokinio asmeninės
pažangos aplankas.
Sudarytos galimybės
mokiniams patiems
siekti asmeninės
pažangos, ją vertinti ir
planuoti.
Neatlikta.
Pamokos struktūros
tobulinimas (dėmesys
pamokos pabaigai:
apibendrinimas, mokinių
pažangos vertinimas,
kiekvieno mokinio
įsivertinimas).
Tikslinga ir apgalvotai
planuojama veikla (70-
80%) racionaliai
naudojant pamokos
laiką ir mokinių veiklos
sėkmės rezultatas –
išmokimas (75-85%).
Bus tobulinama ir kitais metais.
Mokytojų kvalifikacijos
kėlimas (mokinių
pažangos ir pasiekimų
vertinimas, pamokos
struktūros tobulinimas).
Mokytojų kompetencijų
tobulinimas sąlygos
kokybiškesnį ugdymą.
Mokytojai sistemingai dalyvauja
seminaruose mokinių pažangos ir pasiekimų
vertinimo, pamokos struktūros tobulinimo
klausimais. Aktyviai dalyvavo rajoninėje
metodinėje dienoje „Mokinių mokymosi
pasiekimų gerinimas“; mokytojų komanda
kvalifikaciją tobulinimo nuotoliniuose
kursuose „Vertinimas ir įsivertinimas
pamokose“ (dalyvavo 11 mokytojų) ir
projekto „Mokymosi krypties pasirinkimo
galimybių didinimas...“ seminare „Naujos
individualizavimo, diferencijavimo ir
mokinių pasiekimų vertinimo pagal lygius
idėjos viduriniame ugdyme“ (dalyvavo 7
mokytojai).
3.3. Uždavinys: Mokyklos įsivertinimo rezultatų panaudojimas ugdymo kokybės gerinimui.
Mokyklos įsivertinimo
veiklos tobulinimas
įvairinant duomenų
rinkimo procedūras ir
išvadų bei pasiūlymų
teikimas remiantis gautais
duomenimis.
Mokyklos
bendruomenės
supažindinimas su
gautų rezultatų
išvadomis ir
pasiūlymais leis į
veiklos planavimą
įtraukti bendruomenę.
Mokykla 2014 m. ir 2015 m. pasinaudojo
NMVA „Mokyklų įsivertinimo ir pažangos
anketa“, kuri padėjo nustatyti mokyklos
bendruomenės nuomonę apie mokyklos
solidarumą (santykius, savivoką, tapatybę ).
Tyrimo išvadomis pasinaudota planuojant
mokyklos veiklą.
Tikslingas mokyklos
įsivertinimo išvadų ir
mokyklos sėkmių ir
nesėkmių analizės
nustatant priežastis ir
priimant bendrus
Parengti tikslingi, realią
situaciją atitinkantys
mokyklos veiklos
planai, užtikrinantys
mokyklos pažangos
siekį.
Tyrimo išvadomis pasinaudota planuojant
mokyklos veiklą.
5
sprendimus panaudojimas
planuojant mokyklos
veiklą.
IV SKYRIUS
SITUACIJOS ANALIZĖ
4.1. Išorės aplinkos analizė.
4.1.1. Politiniai veiksniai.
Pokyčiams gimnazijos veikloje įtaką daro politinių procesų veiksniai, vykstantys
Lietuvoje, Europoje, pasaulyje.
Valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ (Lietuvos Respublikos Seimo 2012-
05-15 nutarimas Nr. XI-2015). Švietimui nurodomi svarbūs uždaviniai ir kryptys: efektyvi švietimo
įstaigų sistema, (nesuvaržytas valdymas), kūrybiniam ugdymui ir mokymui reikalinga
infrastruktūra, efektyvi mokymosi visą gyvenimą ir talentų paieškos sistema, ugdymo ir studijų
programos, jų įgyvendinimas, orientuotas į kritinio mąstymo skatinimą, emocinio ir socialinio
intelekto lavinimą, išplėtotas kokybiško ir kūrybiško ikimokyklinio ugdymo paslaugų tinklas.
Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas 2011-03-17 Nr. XI-1281
(Švietimo įstatymas, priimtas 1991-06-25 Nr.1-1489). Vykstant švietimo reformai Švietimo
įstatymas koreguotas, papildytas, pakeisti tam tikri Švietimo įstatymo straipsniai, vėliau parengta
nauja redakcija.
Valstybinė švietimo 2013 – 2022 metų strategija, parengta siekiant sutelkti švietimo
bendruomenės pastangas esminiams pokyčiams švietimo srityje, tęsia Lietuvos švietimo raidos
strateginį planavimą.
Gimnazija, planuodama strateginius tikslus ir uždavinius 2016 – 2020 metams,
atsižvelgė į šalies švietimo politikos ir LR Švietimo ir mokslo ministerijos švietimo strategines
nuostatas.
Taujėnų gimnazija savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko
teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės
aktais.
4.1.2. Ekonominiai - socialiniai veiksniai.
Gimnazijos veikla yra glaudžiai susijusi su šalies ekonomika. Tam tikrą gimnazijos išlaidų dalį (mokinio krepšelį) skiria valstybė, kitą dalį finansuoja steigėjas.
Sunki dalies gyventojų socialinė padėtis didina socialinius švietimo sistemos, o taip pat ir gimnazijos įsipareigojimus. Nedarniose šeimose augantys vaikai praleidžia daug nepateisinamų pamokų, todėl numatoma stiprinti šių mokinių lankomumo kontrolę.
Šiuo metu nepalanki Lietuvos demografinė padėtis daro įtaką ir Taujėnų gimnazijos mokinių skaičiaus mažėjimui.
2015 m. rugsėjo 1 d. gimnazijoje pradėjo veikti 9 valandų ikimokyklinio ugdymo grupė, todėl bendras mokinių ir vaikų skaičius gimnazijoje padidėjo. Tačiau tik mokinių skaičius, nors ir nelabai žymiai, kasmet mažėja.
Nemokamas maitinimas 2015 – 2016 m. m. buvo skirtas 103 mokiniams. 4.1.3. Technologiniai veiksniai.
Augantis visuomenės kompiuterinis raštingumas daro įtaką ir gimnazijos veiklai. Vis
daugiau įmonių ir valstybinių įstaigų kompiuterizuojasi, todėl didėja elektroninių paslaugų skaičius.
Internetas leidžia išplėsti valdymo prieinamumą, tai užtikrina geresnę informacijos
apie gimnazijos veiklas sklaidą.
IKT skatina diegti naujus mokymosi metodus, leidžia ugdymo procesą organizuoti
netradicinėse edukacinėse erdvėse, taip pat ir virtualioje erdvėje.
6
Gimnazijos darbuotojai naudojasi įvairiomis duomenų bazėmis: ŠVIS, KELTAS,
DIVEMO, VSAKIS, Mokinių registras, Pedagogų registras ir kt.
4.1.4. Edukaciniai veiksniai.
Ugdymas Lietuvos mokyklose yra kryptingai vystomas pagal ilgalaikę programą –
Valstybinę švietimo strategiją 2013-2022 metams.
Nacionalinis egzaminų centras kasmet analizuoja valstybinių brandos egzaminų ir
PUPP rezultatus. Atlieka įvairių šalies ir tarptautinių tyrimų, kuriuose dalyvauja Lietuvos mokiniai,
analizę, pateikia išvadas bei pasiūlymus.
Ukmergės rajono savivaldybės švietimo ir sporto skyrius analizuoja išorės vertinimo,
standartizuotų testų, PUPP, brandos egzaminų rezultatus, teikia įvairią pagalbą rengiant mokyklų
veiklos planus.
4.2. Vidaus aplinkos analizė.
4.2.1. Žmogiškieji ištekliai.
Gimnazijai vadovauja direktorius Darius Kaplūnas ir pavaduotoja ugdymui Natalija Kriščiūnienė, kuri yra įgijusi antrą vadybinę kvalifikacinę kategoriją. Ūkinę gimnazijos veiklą organizuoja pavaduotojas ūkio reikalams Eimontas Žeruolis.
Gimnazijoje dirba 29 pedagogai. 9 pedagogai yra įgiję mokytojo metodininko kvalifikacinę kategoriją, 18 – vyr. mokytojo. Gimnazijoje dirba trys pagalbos mokiniui specialistai: bibliotekininkas, specialusis pedagogas, logopedas ir socialinis pedagogas.
Gimnazijos aptarnaujantį personalą sudaro 17 darbuotojų. Gimnazijoje veikia trys savivaldos institucijos: Gimnazijos taryba, Mokytojų taryba,
Mokinių taryba. Gimnazijos mokytojai yra įvairių rajono darbo grupių, sprendžiančių švietimo
klausimus, olimpiadų, konkursų, ST, PUPP ir brandos egzaminų vertinimo ir vykdymo komisijų nariai. Mokytojų vadovaujami ugdytiniai dalyvauja įvairiuose rajono ir šalies renginiuose, pelno apdovanojimus.
4.2.2. Institucijos valdymo struktūra.
Institucijos valdymo struktūra pateikiama Taujėnų gimnazijos strateginio plano 2016-2020 m. pirmame priede.
4.2.3. Planavimo sistema.
Gimnazijos veikla grindžiama strateginiu planu, ugdymo planu, metiniu veiklos planu, darbo tvarkos taisyklėmis, darbuotojų pareiginiais nuostatais, dalykų mokymo programomis ir kt. 4.2.4. Finansiniai ištekliai.
Gimnazijos biudžetą sudaro valstybės skiriamos lėšos MK finansuoti, savivaldybės lėšos, įstaigos gaunamos pajamos už vaikų išlaikymą ikimokyklinėje ugdymo grupėje, ilgalaikio turto nuomą.
Paramos lėšos – rėmėjų ir gyventojų pajamų mokesčio 2 proc. lėšos. Paramos lėšų per metus gaunama vidutiniškai apie 2000 Eur. Gaunamos paramos lėšos, suderinus su Gimnazijos taryba, panaudojamos gimnazijos
gabių vaikų rėmimo programai, edukacinėm erdvėm tobulinti, einamajam remontui, mokymo priemonėms pirkti ir kt.
4.2.5. Materialinė bazė.
Pagal dabartinį mokinių skaičių patalpų ir mokomųjų kabinetų gimnazijoje pakanka, užtenka tinkamo dydžio mokyklinių suolų. Gimnazija naudoja elektroninį dienyną, todėl visuose kabinetuose yra įrengtos kompiuterizuotos mokytojų darbo vietos su prieiga prie interneto. Dviejuose kabinetuose įrengtos interaktyvios lentos, likusiuose kabinetuose įrengtos stacionarios
7
daugialypės terpės. Gimnazijoje veikia IT kabinetas su 12 mokinių darbo vietų ir 1 mokytojo darbo vieta,
tačiau kompiuteriai jau smarkiai nusidėvėję ir morališkai pasenę, todėl juos būtina keisti. Mokytojų darbo veiklai organizuoti yra skirtas darbo kambarys su 4 kompiuteriais,
turinčiais prieigą prie interneto. Bibliotekos patalpose įrengta skaitykla su kompiuterizuotomis darbo vietomis. Gimnazijos pastatui būtina išorės ir vidaus renovacija. Šalia gimnazijos 2013 m. įrengta žaidimų aikštelė su dirbtine danga, o 2016 m. – lauko
treniruoklių aikštelė.
V SKYRIUS
GIMNAZIJOS STIPRIŲJŲ IR SILPNŲJŲ PUSIŲ BEI GALIMYBIŲ ANALIZĖ
STIPRYBĖS SILPNYBĖS
1. Mokinių motyvacija ir pasitikėjimas.
2. Atvirumas naujovėms.
3. Mokinio ir mokytojo bendradarbiavimas.
4. Nepamokinių dienų organizavimas.
5. Labai geri atskirų dalykų valstybinių brandos
egzaminų rezultatai.
6. Sportinė bazė.
7. IKT naudojimas ugdymo procese.
8. Mokinių pasiekimai olimpiadose, varžybose,
konkursuose.
9. Ankstyvasis ikimokyklinis ugdymas.
10. Mokinių skatinimo sistema.
1. Pasirenkamųjų dalykų ir modulių įvairovė.
2. Lankomumas.
3. Ugdymo proceso diferencijavimas ir
individualizavimas.
4. Dalykų ryšiai ir integracija.
5. Popamokinės veiklos įvairovė.
6. Ne visi tėvai gali ir nori pasinaudoti
elektroninio dienyno teikiamomis
galimybėmis.
7. Netolerantiški mokinių tarpusavio santykiai.
GALIMYBĖS GRĖSMĖS
1. Aktyviau dalyvauti įvairiuose projektuose.
2. Tikslingesnis kvalifikacijos tobulinimas.
3. Gauti finansavimą naujos informacinių
technologijų kabineto įrangos įsigijimui.
4. Gimnazijos renovavimas.
5. Įvairesnės bendradarbiavimo su tėvais
formos.
1. Pagal MK finansavimo metodiką nepakanka
lėšų etatų finansavimui (psichologo, soc.
pedagogo, bibliotekos, karjeros specialisto ir
kt.)
2. Mokinių skaičiaus mažėjimas.
3. Socialinę paramą gaunančių šeimų skaičiaus
didėjimas.
VI SKYRIUS
GIMNAZIJOS VEIKLOS STRATEGIJA
6.1. Vizija.
Sėkmingas ir besišypsantis kiekvienas gimnazijos bendruomenės narys (sėkmė – tai kūrybiškumas, savo trūkumų ir privalumų žinojimas, atvirumas naujovėms ir iššūkiams; šypsena – tai sveikata, jaukumas, saugi aplinka, pasiekti rezultatai).
6.2. Misija.
Taujėnų gimnazija – tai bendrojo ugdymo mokykla, įgyvendinanti ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, akredituotą vidurinio ugdymo ir neformaliojo švietimo programas, ugdanti bendrąsias ir dalykines mokinių kompetencijas.
8
6.3. Vertybės.
Gebėjimas dirbti komandoje.
Bendras sprendimų priėmimas.
Ugdymo(si) kokybė.
Geras ir garbingas elgesys.
Tvarka ir drausmė.
Bendradarbiavimas.
Jauki ir saugi aplinka.
Kūrybiškumas.
Sugebėjimas vertinti ir įsivertinti.
Tobulėjimas.
6.4. Prioritetai.
1. Ugdymo(si) kokybės tobulinimas, atsižvelgiant į mokinio gebėjimus, poreikius ir pasiekimus;
ugdymo turinio pritaikymas prie nuolat besikeičiančios visuomenės ir valstybės poreikių.
2. Tėvų ir socialinių partnerių įtraukimas į gimnazijos veiklas, tarpinstitucinis bendradarbiavimas.
3. Erdvių kokybės gerinimas ir modernizavimas.
4. Pedagogų kvalifikacijos kėlimo užtikrinimas ir sąlygų mokytis visą gyvenimą sudarymas.
VII SKYRIUS
STRATEGINIAI TIKSLAI. TIKSLŲ IR UŽDAVINIŲ ĮGYVENDINIMAS
7.1. TIKSLAS: GERINTI UGDYMO(SI) KOKYBĘ IR PAGALBĄ MOKINIUI
7.1.1. Uždavinys: Optimizuoti ugdymo turinį
PRIEMONĖS LAUKIAMI
REZULTATAI
ĮVYKDYMO
TERMINAI
ATSAKINGI
ASMENYS
LĖŠŲ
ŠALTINIS
Įvairių mokymo
metodų bei medijų
ir informacinio
raštingumo (MIR)
taikymas.
Mokinių
sudominimas.
Ne mažiau 70 %
pamokų
naudojami įvairūs
mokymo metodai
ir MIR.
2016 – 2020 m. m. Gimnazijos
vadovai, dalykų
mokytojai,
pagalbos
mokiniui
specialistai.
MK lėšos.
Individualus
mokinių
konsultavimas.
Individuali
mokinių pažanga.
2016 – 2020 m. m. Gimnazijos
vadovai, dalykų
mokytojai.
MK lėšos.
7.1.2. Uždavinys: Tikslingai stebėti ir fiksuoti kiekvieno mokinio pažangą ir pasiekimus
Aiški pažangos ir
pasiekimų
vertinimo sistema,
leidžianti įvertinti
kiekvieno mokinio
individualius
gebėjimus ir jam
pačiam įsivertinti.
Sukurta vieninga
forma.
2016 – 2017 m. m. Gimnazijos
vadovai, dalykų
mokytojai,
metodinės
grupės.
-
9
Užduočių
mokiniams
diferencijavimas.
Ugdymo procesas
optimaliai
orientuotas į
vaiką.
70 % užduočių
yra
diferencijuojamos.
2016 – 2020 m. m. Gimnazijos
vadovai, dalykų
mokytojai.
MK lėšos.
7.1.3. Uždavinys: Sudaryti sąlygas mokinių lyderystei, bendradarbiavimui
Didesnės mokinių
atsakomybės
suteikimas
pamokų, renginių
metu.
Pasitikėjimas savo
jėgomis,
savivertės
stiprėjimas.
5 – 8 klasių
mokiniai
organizuoja ne
mažiau kaip 1
bendrą renginį per
metus.
I – IV g. klasės –
ne mažiau kaip 2.
Kiekvienais mokslo
metais.
Klasių
auklėtojai.
-
Grupinio darbo
metodo taikymas
pamokose.
Mokėjimas
bendradarbiauti ir
siekti vieno tikslo.
Kiekvienas
mokytojas
grupinio darbo
metodą naudoja
ne mažiau kaip
15% dalyko
pamokų.
2016 – 2018 m. m. Dalykų
mokytojai.
-
7.1.4. Uždavinys: Užtikrinti pagalbą renkantis karjerą
Pagalba
pasirenkant
mokymosi kryptį,
atsižvelgiant į
individualias
mokinio savybes ir
pokyčius profesijų
rinkoje.
Kryptingas
mokymosi dalykų
pasirinkimas,
palengvinantis
būsimos profesinės
karjeros galimybes.
Sistemingai tiriami
mokinių profesiniai
ketinimai ir
poreikiai.
Kiekvienais
mokslo metais.
Gimnazijos
vadovai, soc.
pedagogas,
klasių auklėtojai,
ugdymo karjerai
specialistas.
MK lėšos,
paramos lėšos,
profesiniam
informavimui
skirtos lėšos.
Nuolatinis
gimnazijos
karjeros specialisto
kvalifikacijos
kėlimas.
Savalaikis naujos
informacijos
įsisavinimas ir
panaudojimas darbe.
Kiekvienais
mokslo metais.
Gimnazijos
vadovai, ugdymo
karjerai
specialistas.
MK lėšos.
10
7.2. TIKSLAS: TOBULINTI BENDRADARBIAVIMĄ SU TĖVAIS, SOCIALINIAIS
PARTNERIAIS IR ŠVIETIMO ĮSTAIGOMIS
7.2.1. Uždavinys: Skatinti įvairesnes bendradarbiavimo su tėvais formas
PRIEMONĖS LAUKIAMI
REZULTATAI
ĮVYKDYMO
TERMINAI
ATSAKINGI
ASMENYS
LĖŠŲ
POREIKIS
Tėvų įtraukimas į
gimnazijos
veiklas
(renginius,
projektus,
neformaliąją
veiklą).
Aktyvus tėvų
dalyvavimas
gimnazijos veiklose
(70 %).
Didesnis tėvų
domėjimasis
gimnazijos veikla
(tėvų susirinkimų
lankomumas ne
mažiau 80%).
Kiekvienais
mokslo metais.
Gimnazijos
vadovai, soc.
pedagogas,
klasių auklėtojai.
Gyventojų
pajamų
mokesčio 2
proc. lėšos,
projektų lėšos.
Tėvų
pedagoginis,
psichologinis ir
kt. švietimas.
Mokytojų ir tėvų
bendradarbiavimas
padeda mokinių
mokymuisi.
Ne mažiau 3
pedagoginių,
psichologinių
užsiėmimų tėvams
per metus.
Kiekvienais
mokslo metais.
Gimnazijos
vadovai, klasių
auklėtojai.
-
7.2.2. Uždavinys: Įtraukti socialinius partnerius ir švietimo įstaigas į gimnazijos veiklas.
Bendrų renginių
organizavimas.
Įvairių sričių
specialistų
pasidalinta patirtis.
Kiekvienais
mokslo metais.
Gimnazijos
vadovai.
Gyventojų
pajamų
mokesčio 2
proc. lėšos,
paramos lėšos.
Pažintiniai
seminarai,
edukacinės
išvykos.
Išaugusios mokinių
žinios apie karjeros
galimybes.
Ne mažiau 2
edukacinių išvykų
kiekvienoje klasėje.
Kiekvienais
mokslo metais.
Gimnazijos
vadovai, ugdymo
karjerai
specialistas,
klasių auklėtojai.
MK lėšos.
7.2.3. Uždavinys: Ieškoti rėmėjų.
Gimnazijos
veiklos sklaida
žiniasklaidoje,
internetinėje
erdvėje.
Augantis rėmėjų
skaičius.
Didėjantis įstaigos
patrauklumas.
Kiekvienais
mokslo metais.
Gimnazijos
vadovai, klasių
auklėtojai,
informacijos
sklaidos darbo
grupė.
Gyventojų
pajamų
mokesčio 2
proc. lėšos,
paramos lėšos.
Gimnazijos
savireklama.
Didesnės paramos
lėšos.
Kiekvienais
mokslo metais.
Gimnazijos
vadovai.
Gyventojų
pajamų
mokesčio 2
11
proc. lėšos,
paramos lėšos.
7.3. TIKSLAS: UŽTIKRINTI PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS KĖLIMĄ
7.3.1. Uždavinys: Skatinti tikslingesnį pedagogų kvalifikacijos tobulinimą.
PRIEMONĖS LAUKIAMI
REZULTATAI
ĮVYKDYMO
TERMINAI
ATSAKINGI
ASMENYS
LĖŠŲ
POREIKIS
Kvalifikacijos
kėlimo sąlygų
sudarymas.
Aukštesnė
pedagogų
kvalifikacija.
Nuolat tobulėjanti
ir reflektuojanti
pedagogų
bendruomenė.
Kiekvienais
mokslo metais.
Gimnazijos
vadovai.
MK lėšos.
Pedagogų
kvalifikacijos
kėlimo
perspektyvinio
plano sudarymas,
atsižvelgiant į
šiuolaikinius
švietimo
prioritetus.
Perspektyvinio
plano sudarymas ir
įgyvendinimas.
2016 – 2018 m. m. Gimnazijos
vadovai,
metodinė taryba.
MK lėšos.
7.3.2. Uždavinys: Sudaryti sąlygas siekti asmeninės ir organizacinės karjeros.
Skatinimas
dalyvauti
įvairiuose
kursuose,
seminaruose,
mokymuose.
Nuolatinis įvairių
kompetencijų
tobulinimas.
Įgytų žinių
panaudojimas
ugdymo procese.
Kiekvienais
mokslo metais.
Gimnazijos
vadovai,
pedagogai.
MK lėšos.
Dalinimasis
patirtimi (atviros
pamokos).
Galimybė atlikti
kelis pedagoginius
vaidmenis.
Kiekvienais
mokslo metais.
Gimnazijos
vadovai, dalykų
mokytojai
MK lėšos.
Skatinimo
mokytis visą
gyvenimą
sistemos
sukūrimas.
Darbo vietos
patrauklumas.
2016 – 2018 m. m. Gimnazijos
vadovai. -
12
7.4. TIKSLAS: KURTI IR GERINTI GIMNAZIJOS ERDVES
7.4.1. Uždavinys: Modernizuoti mokymo(si) erdves.
PRIEMONĖS LAUKIAMI
REZULTATAI
ĮVYKDYMO
TERMINAI
ATSAKINGI
ASMENYS
LĖŠŲ
POREIKIS
Dalyvavimas šalies
ir tarptautiniuose
projektuose,
skirtuose
modernizuoti
ugdymo įstaigas.
Saugesnė,
kokybiškesnė ir
patrauklesnė
mokymo(si)
aplinka.
2017 – 2018 m. m. Gimnazijos
vadovai.
Valstybės lėšos,
savivaldybės
lėšos, projektų
lėšos.
Sporto bazės
modernizavimas.
Aukštesni
mokinių
sportiniai.
pasiekimai.
2016 – 2018 m. m. Gimnazijos
vadovai.
Valstybės lėšos,
savivaldybės
lėšos, projektų
lėšos.
7.4.2. Uždavinys: Sukurti laisvalaikio zonas mokiniams.
Nenaudojamo
rūsio pritaikymas
sporto ir
choreografijos
reikmėms.
Turiningas
laisvalaikio
praleidimas.
2017 – 2020 m. m. Gimnazijos
vadovai.
Savivaldybės
lėšos.
IKT zonų
koridoriuose
įrengimas.
Didesnis
informacijos
pasiekiamumas.
2018 – 2020 m. m. Gimnazijos
vadovai.
Valstybės lėšos,
savivaldybės
lėšos, projektų
lėšos.
Poilsio zonų
gimnazijos
teritorijoje
įrengimas.
Sukurtos vietos
poilsiui gamtoje.
2016 – 2018 m. m. Gimnazijos
vadovai.
Savivaldybės
lėšos.
7.4.3. Uždavinys: Gerinti gimnazijos darbuotojų poilsio zonas.
Esamų poilsio
zonų pritaikymas
kokybiškesniam
poilsiui.
Jauki ir estetiška
aplinka.
Gerai pailsėję
darbuotojai.
Kokybiškesnis
darbas.
2016 – 2018 m. m. Gimnazijos
vadovai.
Savivaldybės
lėšos.
13
VIII SKYRIUS
STRATEGINIO PLANO ĮGYVENDINIMAS IR PRIEŽIŪRA
8.1. Strateginio įstaigos plano įgyvendinimo priežiūra atliekama viso proceso metu.
Strateginio planavimo darbo grupė pristato gimnazijos strateginio plano įgyvendinimo ataskaitą
gimnazijos tarybos susirinkimo metu kartą per metus. Gimnazijos bendruomenė supažindinama su
strateginių tikslų įgyvendinimu, kviečiama teikti siūlymus bei pageidavimus.
8.2. Gimnazijos direktorius ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui kontroliuoja, stebi ir
įvertina, kaip įgyvendinami strateginiai tikslai, ar priemonės tikslams pasiekti yra efektyvios.
Gimnazijos buhalterė stebi ir analizuoja, ar tinkamai ir skaidriai planuojamos ir naudojamos lėšos.
_____________________________
PRITARTA
Gimnazijos tarybos
2016 m. gegužės 18 d.
Protokoliniu nutarimu Nr. V1-3