genijaus peleninë ir gimnasto vienatvë - 7md.lt · brescianello (1690–1758), antonio vivaldi...

7 meno dienos | 2014 m. vasario 14 d. | Nr. 6 (1067) 1 psl.

V i l n i a u s k u l t û r o s s a v a i t r a ð t i s „ 7 m e n o d i e n o s “ | w w w . 7 m d . l t

2014 m. vasario 14 d., penktadienis

D a i l ë | M u z i k a | T e a t r a s | F o t o g r a f i j a | K i n a s

7md2Belgijos baroko orkestro koncertas

3„Dëdës ir dëdienës“ Vilniaus maþajame teatre

4Roterdamo kino festivaliui pasibaigus

6Lietuvos fotografø paroda Maskvoje

7Paroda, skirta Trakø baþnyèios istorijai

8Naujienos ið Berlinalës

Nr. 6 (1067) | Kaina 2,50 Lt

Monika Krikðtopaitytë

Vakarà prieð apþiûrint parodaskeleiviø prieplaukoje-kavinëje pertelevizoriø stebëjome þiemos olim-piados atidarymà, kur kaip ir mili-jonai kitø þmoniø sunerimom, arsnaigës nevirtimas penktu olimpi-niu þiedu yra oriai nacijai skaudiklaida, ar paslaptingos reikðmës di-zaino elementas. Eisenoje mojosportininkai ir þinojau, kad parodørûmuose laukia Adomo Danusevi-èiaus nutapyti atletai, realybë ëmëatrodyti sureþisuota, o susidûrus sumasinëmis scenomis beveik visadapasidaro ádomu, kaip jauèiasi pavie-nis þmogus.

Paroda „Kamufliaþinis vyriðku-mas“ (kuratorë – Laima Kreivytë),regis, irgi kaip tik tuo domisi, spë-lioja, leidþia nujausti per kûriniø pa-vadinimus: „Gimnasto vienatvë“,

Genijaus peleninë irgimnasto vienatvëDali, Danusevièius ir O’Kane’as Klaipëdos kultûrø komunikacijø

centro parodø rûmuose

„Nekalti prisilietimai“, „Meilës tri-kampis“. Arba per prisilietimus, ku-rie drobëse sukurtose situacijose at-rodo nekalti, vieði, leistini, betásivaizduoti ant kûno nueina ðiurpu-liukais per ðonkaulius, stuburà irájungia nervø centrus, kurie gali ið-duoti toleruojamà padorumà, kad irkà tai reikðtø. Danusevièiaus vaiz-duojami vyrai stafaþiðki ir, nors keis-ta, – jauèiantys. Kûnø piramidësepaprastai niekam nerûpi asmeniniaijausmai, èia individai turi uþmirðtisave, susitelkti á bendrà tikslà, bettapytojas sugeba priminti, kad ðiekûnai gyvi, reaguojantys. Tai sekun-dës, kai pamatai / pajunti save ið vi-daus, savo padëtá aplinkos atþvilgiu,ásigilini á santyká su aplinkiniais. Þiû-rovas prieðais jo darbus irgi tarsi at-siduria keistame artume, lyg trolei-buse kas nors ne savo noru perglaudþiai prisiðlietø ir beveik prieð

savo valià imtum galvoti apie toþmogaus gyvenimà, pojûèius, min-tis. Dar kebliau, jei ásiveltø vienpu-së ar abipusë fizinë trauka. Darbaikalba ir apie tai, kad erosas labiauiðtinka, nei gali bûti planuojamas,jis kaip mitologinis sutvërimas nar-do oru, elgiasi savavaliðkai, pasiro-do tik akimirkos dalá. Veltui mora-listai ir suaugusiøjø visuomeniøinþinieriai mano, kad jie gali derë-tis su ðia jëga.

Sporte svarbus atviras, rodomaskûno groþis, galia ir sportininko in-dividualumas turi derëti su normaty-vais, taisyklëmis. Viskas èia reglamen-tuota, todël galima vadinti reþimu. Ouniformos ir unifikavimas kartais ikipatologijos didina troðkimà taptiiðskirtiniam. Sovietiniø laikø þmonëstai puikiai þino: vienodi treningai,

N U K E L T A Á 6 P S L .

Adomas Danusevièius, ið ciklo „Nekalti prisilietimai“. 2013 m.

„Kryþiaus kelias“

2 psl. 7 meno dienos | 2014 m. vasario 14 d. | Nr. 6 (1067)

M u z i k a

Algirdas Klova

Gerai, techniðkai, ðvariai ir neprie-kaiðtingai groti tikrai neuþtenka. Ma-þø maþiausiai reikia dar rasti raktàá tà muzikà, kurià atlieki, nes ðian-dien jau turime susikûræ „ðtampus“kiekvieno muzikinio stiliaus atlikimui.Klausytojas, atëjæs á koncertà, dedasiþinàs, kaip reikia atlikti vieno ar kitoamþiaus, stiliaus, þanro muzikà. O at-likëjas, lauþantis áprastà stereotipà,stiprokai rizikuoja bûti nesuprastaspublikos. Tam reikia daug dràsos irpasitikëjimo, kad elgiesi teisingai.

Vasario 8 d. Lietuvos nacionali-nëje filharmonijoje pirmà kartà Lie-tuvoje koncertavo pasaulinio garsobaroko muzikos interpretatoriai –þymusis Belgijos baroko orkestras„B’Rock“ ir fleitos Paganini vadi-namas ðveicarø fleitistas ir dirigen-tas Maurice’as Stegeris. Prieð kon-certà muzikinëje visuomenëje kilodiskusijos: kuo labiau turëtumedþiaugtis – orkestru ar solistu – iðil-giniø fleitø virtuozu, pagarsëjusiubaroko muzikos interpretuotojuMaurice’u Stegeriu, kuris daþnaidirba su geriausiais baroko muzikosorkestrais. Jo technika yra kerinti,uþburianti, fleitos tembras absoliu-èiai iðskirtinis, ðtrichai unikalûs, oenergija tiesiog sunkiai suvokiama.

Ne maþiau emocionalus ir virtuo-ziðkas ansamblio koncertmeisterisir solistas Dmitrijus Sinkovskis. Abusolistai yra suradæ bendrà, gan te-atraliðkà buvimo scenoje ir muzika-vimo laisvës stiliø, tuo aiðkiai uþkre-èia visus orkestro narius, kurie labaipatenkinti tuo, kà daro. Jie visi drau-

ge natûraliai, organiðkai, lyg koksbendras organizmas – augalas ar gy-vûnas – gyvena scenoje. Jø bendramuzikinë sàveika labai simpatiðka,patraukli ir átikinama, o pasirodymaivisada teatraliðki, nuotaikingi, kupi-ni staigmenø. Tuo ásitikinau dar iki

Surasti raktàKelios mintys po Belgijos baroko orkestro „B’Rock“ koncerto Nacionalinëje filharmonijoje

D. M A T V E J E V O N U O T R .

kestro „B’Rock“ ðtrichai, skambe-sys, muzikinis bendravimas scenojelabai priminë ðio muzikanto barokosupratimo koncepcijà. Apskritai mu-zikinës iðraiðkos, formos laisvumo,improvizacijos prasme orkestro mu-zikavimas priminë bluegrass, dþia-

senà beveik visiems klausytojams,nors gal kai kas ir pyktelëjo. Bet mantai priminë muzikavimo norvegø na-cionaliniu instrumentu Hardingfele(Hardingerio smuikas) tradicijas. Jisbe keturiø pagrindiniø turi dar re-zonuojanèias stygas ir 20 skirtingø

bas. Beje, ypaè geras derëjimas – ið-skirtinis ðio orkestro bruoþas.

Belgijos baroko orkestras„B’Rock“ ákurtas 2005 m. ir yra vie-nas geriausiø pasaulyje tokià muzi-kà atliekanèiø kolektyvø. „B’Rock“reziduoja Gente. Orkestre grojadaugiau kaip dvideðimt atlikëjø iðBelgijos ir kitø ðaliø. Visi jie yra pa-ties aukðèiausio lygio muzikantai irpuikiai jauèia vienas kità. Orkest-ras daþniausiai groja þinomus ar re-èiau skambanèius XVII–XVIII a.kûrinius.

Vilniaus filharmonijos scenoje„B’Rock“ atliko programà, pava-dintà „Su meile, Vivaldi!“, kuriojeskambëjo genialiojo „raudonojoðventiko“ ir jo amþininkø kûriniai.Sveèiai atliko Giuseppe’s AntonioBrescianello (1690–1758), AntonioVivaldi (1678–1741), Giuseppe’sTorelli (1658–1709) ir FrancescoGeminiani (1687–1762) kûriniusbei neþinomo autoriaus kompozi-cijà pagal Arcangelo Corelli (1653–1713) Sarabandà. Prieð A. Vivalditalentà tikrai verta nulenkti galvà.Jis nebuvo tik koncertuojantissmuikininkas virtuozas, o nuolatosintensyviai kûrë, mokësi ið kitøkompozitoriø. Jo instrumentiniaikoncertai tapo ðios programospuoðmena su temø ekspresija, þë-rinèiais pasaþais, kuriuos orkestrasdar labiau iðryðkino savo unikaliumuzikavimu ir raiðka. Tai buvo ið-ties puiku. Raktas yra surastas. Jisrakina ne tik muzikà, bet ir visøklausytojø ðirdis. Sëkmës ðiam nuo-stabiam kolektyvui!

koncerto, narðydamas internete irsuradæs ten neátikëtinø áraðø. Mu-zikà, kurià groja kolektyvas, ne vi-sada ir ne visi muzikantai atlieka taiparba panaðiai. Asmeniðkai man ke-lia aiðkias sàsajas su garsaus smui-kininko Nigelio Kennedy muzikiniosupratimo ir improvizaciniø kon-cepcijø stiliumi. Daugeliu atvejø or-

zo ar net roko muzikantø elgsenàscenoje. Beje, „B’Rock“ visà mu-zikà traktuoja labai ðiuolaikiðkai –ar tai bûtø Monteverdi, Vivaldi, arMozartas. Èia gausu improvizaci-niø nuotaikø, spontaniðkumo ir ge-ro humoro jausmo. Ðtai, pavyzdþiui,iðskirtinai ilgas instrumentø derini-mas po kiekvieno kûrinio këlë ðyp-

derinimø, taigi sakoma, kad smuiki-ninkai uþtrunka daugiau laiko derin-dami, nei grieþdami. Taèiau reikiasuprasti, jog toks ilgas orkestro„B’Rock“ instrumentø derinimasyra noras, kad ypaè gerai derëtø se-novinio tipo instrumentai, kurie de-rinami tik kuoliukais, nenaudojantderinimo maðinëliø. O tai ilgas dar-

Premjeros

Opera apie karà ir meilæ2014-øjø vasarà sukanka 100 me-

tø nuo Pirmojo pasaulinio karo pra-dþios. Taip sutapo, kad pirmoji ðiømetø Lietuvos nacionalinio operosir baleto teatro premjera taip patbus apie karà ir meilës ilgesá. Vasa-rio 21 ir 22 d. LNOBT ávyks pasau-lyje plaèiai pripaþintos lietuviøkompozitorës Onutës Narbutaitësoperos „Kornetas“ premjera. Ope-rà kompozitorë sukûrë pagal Rai-nerio Marios Rilke’s poemà „Sak-më apie korneto Kristupo Rilkësmeilæ ir mirtá“, kuri buvo ypaè popu-liari Pirmojo pasaulinio karo metais.Pati poema pasirodë dar 1906 m., okûriná inspiravo ðykðtus 1664 m. ára-ðas ðeimyninëje raðytojo kronikojeapie jo tolimo giminaièio ankstyvàmirtá karo lauke, patyrus pirmà mei-lës naktá.

Reþisieriaus Gintaro Varno ren-giamame pastatyme Juozo Statke-vièiaus kostiumai padës sukurti duvaizdinius pasaulius – XX a. pra-dþios secesijos ir XVII a. baroko.Medilës Ðiaulytytës scenografijataip pat nebus buitiðkai realistiðka,publika iðvys simboliais ir spalvomisþaidþiantá scenovaizdá. Reþisieriussako, kad „koncepcija gimë ið vie-no libreto epizodo – XI a. kinø dai-lininko Song Di pateikto tapybos re-

cepto. Jis moko: pasirinkite sienà,uþdenkite jà drobe (ðiuo atveju –balto ðilko skiaute) ir þiûrëkite rytàir vakarà tol, kol pradësite kà norsásivaizduoti – augalus, medþius, ju-danèias, skraidanèias figûras. O ta-da galësite savo teptukà atiduotifantazijai. Rezultatas priklausys jaune nuo jûsø, o nuo dangaus. Ið es-mës ðis tapybos receptas ir sukûrësprendimà. Taigi èia nebus jokiosrealybës imitacijos, nevaizduosimerealiø dalykø – kariuomenës, smuk-lës ar pilies. Tai labiau fantazijos þais-mas. Scenografijos elementai, veikëjøjudesiai, veiksmai greièiau sàlyginiainei realistiðki, juolab kad operoje la-bai daug vizijø, sapnø. Taip sukuria-ma poetinë atmosfera su ávairiomis

gana þinomomis citatomis – vaizdi-nëmis ir mizanscenø, muzikoje Onu-të irgi naudoja citatas.“

„Operos siuþetas – karas ir mei-lë, o tiksliau, meilës ilgesys ir apskri-tai ilgesys ávairiomis prasmëmis. Ásiuþetà ásiterpia Korneto sapnai“, –savo sumanymà atskleidþia O. Nar-butaitë. Korneto sapnø vaizdiniusinspiravo kitas literatûrinis ðaltinis –taip pat austrø menininko OskaroKokoschkos 1907 m. paraðyta iriliustruota knyga „Sapnuojantysberniukai“ („Die träumenden Kna-ben“). Operoje skamba ir kitø poetøtekstai: Pirmajame pasauliniame ka-re savanoriu tarnavusio poeto Ge-orgo Traklio, Charles’o Baudelai-re’o, Oskaro Milaðiaus, Johanno

Wolfgango Goethe’s, Paulio Cela-no bei Jacques’o Prévert’o kûriniøeilutës. Pasak O. Narbutaitës, visu-ma sudaro savotiðkà mozaikà, ku-rios „cementas“ yra Rilke’s poema.

Operoje dainuos visas bûrys jau-nø solistø ir keletas patyrusiø meist-rø: Tomas Pavilionis ir MindaugasZimkus (Kornetas), Eglë Ðidlaus-kaitë ir Jovita Vaðkevièiûtë (Grafie-në), Gunta Gelgotë ir Dovilë Ka-zonaitë (Sapnø mergaitë), TadasGirininkas ir Liudas Norvaiðas (Ge-nerolas), Eugenijus Chrebtovas irJonas Sakalauskas (Rainer MariaRilke), Julija Karaliûnaitë ir ReginaÐilinskaitë (Magdalena), VilijaMikðtaitë ir Laura Zigmantaitë (Mo-teris raudona suknele), RafailasKarpis ir Mindaugas Jankauskas(Amþininkas), Egidijus Dauskurdisir Raimundas Juzuitis (Leidëjas).

„Dauguma atlikëjø yra jauni, irtai tiesiog tobula. Tai opera apie jau-nystæ jauniems þmonëms, net jeigujie pirmà kartà iðgirs apie Rilke.Opera pagrásta jaunystës virpesiais,jaunystei bûdingu jautrumu, paaug-liðku liûdesiu. O kartu ji labai filo-sofinë, egzistencialistinë: èia svar-bûs kontrastai – Goethe’s „Liebeund Tod“, senio ir berniukø, Koko-schkos berniukø su aðtriais peiliu-kais motyvai ir pan. Jauni solistai vi-sa tai puikiai ákûnija, kita vertus,jiems lengviau ásigyventi á moder-

nios muzikos melodikà, jie neturi ið-ankstinio poþiûrio á jà“, – sako ope-ros reþisierius G. Varnas. Jis teigia,jog, nors „Kornetas“ – visiðkai ðiosdienos opera, jà paraðë dabar ku-rianti autorë, joje nëra brutalumo es-tetikos, kartais ðiuolaikiniame menedominuojanèio chamizmo. Operapoetiðka, labai lyriðka, ðvelni, ji tu-rëtø bûti priimtina daugeliui. „Gal„Kornetas“ galëtø bûti artimas irdramos teatro lankytojams, kurie ei-na á rimtus spektaklius, á tragedijas,kurie ieðko gilesnio teatro, aukðto-jo meno?“ – svarsto reþisierius.

PAGAL LNOBT INF.M . A L E K S O S N U O T R A U K O S

Orkestras „B’Rock“ ir Maurice Steger (fleita)

Onutë Narbutaitë „Korneto“ repeticijoje

Medilës Ðiaulytytës „Korneto“scenografija


T e a t r a s

Milda Brukðtutë

Groþis vis dëlto – skonio reika-las. Daug apie já nepriðnekësi, o irargumentø jo buvimo arba trûkumoárodymui saujomis neprirankiosi.Arba galima ðá þodá pakeisti kuonors kitu, arba ne. Pavyzdþiui, daþ-nai sakoma, kad Vaiþganto kalbagraþi, bet vietoj to galima sakytivaizdinga, turtinga ir panaðiai – taiir yra jos groþio árodymas. Groþiosupratimas – gana iðsemta tema, irnieko naujo èia neverta ieðkoti, o irto, kas visiems þinoma, kartoti ne-derëtø. Taèiau niekaip negaliu nuoðio savaime dar nieko nereiðkianèiobûdvardþio atsitraukti, kai bandauásigilinti á Gabrielës Tuminaitës re-þisuotas Juozo Tumo-Vaiþganto„Dëdes ir dëdienes“.

Ir þiûrint spektaklá, ir skaitant re-

Atvirukai ið klasikosVaiþganto „Dëdës ir dëdienës“ Vilniaus maþajame teatre

þisierës pasisakymus spaudoje susi-daro áspûdis, kad svarbiausias, o galnet ir vienintelis dalykas, kurá ðiuopastatymu norëta pasakyti, – kadVaiþganto apysaka labai graþi. No-ras atgaivinti lietuviø klasikà pagir-tinas, nes iðties po priverstiniø skai-tymø mokykloje daug kas nebegaliá jà në paþiûrëti. Bëda èia tik ta, kadðis kûrinys ið tikro graþus, tai joksatradimas ir tam nereikalingi spe-cialûs árodymai. Gal jis ir buvo pri-mirðtas, bet vien dël to jo gelbëtinereikia, t.y. kaþin ar jam reikiapagraþinimø, kad já priimtø þiûrovai.Vis dëlto spektaklio kûrëjai Vaiþ-ganto paraðytà istorijà pavertë la-bai jau dailia, miela pasakaite. Vaiþ-ganto vaizduojama senovë buvogerokai sumoderninta, taèiau, norsir vengiant istoriðko detaliø atkûri-mo, neapsieita be jos idealizavimo.

Nostalgija praëjusiam laikui, kurisuþ esamàjá atrodo ramesnis, jaukes-nis, tikresnis ir t.t., ir tampa spek-taklio varikliu. Uþuot iðkëlus kokiànors temà ar klausimà, èia pateikia-mas kitoks nei ðiandienà, gal ir nebe reikalo iðsiilgtas, natûralesnis,nerûpestingesnis, galø gale tiesioglëtesnis, nes vis dëlto kaimiðkasþmogaus bûvis.

Nostalgija praeièiai, dar neprasi-gërusiam lietuviðkam kaimui, ir iðto sekanti Vaiþganto veikëjø ideali-zacija sukelia nuolat persekiojantáir kiek gluminantá áspûdá, kad spek-taklis skirtas vaikams ir, negana to,yra apie juos. Ðelmiðkos Severiutës(Agnë Ðataitë) ir Mykoliuko (Vai-nius Sodeika) ðypsenos, vienas á ki-tà metami þvilgsniai ið tiesø labiauprimena iðdykaujanèius, þaismingai,neskausmingai ásimylëjusius vaikus.Tuo tarpu didþioji tragedija, iðsiskyri-mas – lyg kokio saldainio netekimas –irgi pateikiamas kaip kaþkas labai mie-la, graþu, juoba kad ir pats Geiðë(Mindaugas Capas) atrodo gana sim-patiðkas. Ðis lengvumas, o, tiesiai ðne-kant, plokðtumas, plaukia ne tiek iðpaèiø aktoriø, kiek ið Maþajam te-atrui daþnai bûdingos paveiksliðkosspektaklio stilistikos, leidþianèios(priverèianèios) atlikëjus visai neveikti, o tik imituoti veiksmà.

Atrodo, kad dauguma spektakliotrûkumø plaukia ið ne itin pavyku-sios apysakos inscenizacijos. Aiðku,tinkamai jà sukurti ir negalëjo bûtilengvas uþdavinys, nes Vaiþgantokûrinys – itin literatûriðkas, taigi ga-na sunkiai pasiduodantis teatrineikalbai. Spektaklyje dramaturgijadëliojama nors ir painoku, bet kar-tu itin paprastu keliu – pasikvietusá pagalbà pasakotojà Mykolà (Re-gimantas Adomaitis), kuriam sutei-kiama galimybë dalá Vaiþganto teks-to praktiðkai perskaityti (þinoma, beknygos rankoje).

Tokiu bûdu ir kiekvienas veikëjaspaprasèiausiai pasakojamuoju bûduapibûdinamas. Aktoriams nieko ki-to ir nebelieka, kaip tik su ðvelnia

Premjeros

„Pabaigos pradþia“Valstybiniame jaunimoteatre

Valstybinis jaunimo teatras vasa-rio 14 ir 15 d. 18 val. kvieèia þiûro-vus á premjerà – reþisieriaus Arvy-do Lebeliûno naujausià pastatymà„Pabaigos pradþia“. Europoje pirmàkartà pristatoma þymaus kanadieèiøautoriaus Aarono Bushkowskio pje-së „Nepaþástami tarp mûsø“, kurio-je itin jautriai kalbama apie þmoniøiðgyvenimus, susidûrus su klastinga,nenuspëjama ir neprognozuojamaliga.

Reþisierius Arvydas Lebeliûnasspektaklyje „Pabaigos pradþia“ nag-rinës artimo meilës, susitaikymo irpriëmimo temà. Kanadieèiø drama-turgo A. Bushkowskio pjesëje pasa-kojama istorija apie fataliðkà dviejøpagyvenusiø þmoniø meilæ suþavë-jo kanadieèiø ir kaimyniniø ðaliø

þiûrovus. Alzheimerio liga sergan-tys Maiklas ir Gabrielë susipaþástatik patekæ á slaugos namus, taèiauið karto pajunta vienas kitam sim-patijà. Nors jø atmintis trumpalai-kë, jausmams, regis, tai átakos ne-turi. Du þmonës, gyvenime matæ irðilto ir ðalto, ásimyli vienas kità,kiekvienà dienà pamirðdami vardus,

o kità dienà vël bandydami juos pri-siminti. Reþisierius A. Lebeliûnasnaujuoju spektakliu klaus, kur yraþmogaus sielos buveinë – ðirdyje arvisagaliame prote? Jei protas sutrin-ka, ar ðirdis liaujasi mylëjusi?

Kai serga ðeimos narys, liga pa-lieèia visus aplinkinius, tad A. Bush-kowskio pjesëje didelis krûvis ten-

ka ligonius priþiûrintiems artimie-siems – dukroms, þentui, vyrui.„Alzheimeris yra absoliuèiai nenu-spëjama liga, – teigia reþisierius. –Bet mes nenorime muðti bûgnais irðokiruoti þiûrovø, akcentuodamipaèià ligà. Visø pirma spektaklyjepasakojama be galo graþi dviejøþmoniø meilës istorija. Kitas svar-bus dalykas – ligonio artimieji. Taiþmoniø, kurie gyvena ðalia sergan-èiøjø, iðbandymas. Jø viduje ir vyks-ta pats didþiausias konfliktas. Vie-ni sugeba atsilaikyti, o kiti palûþta.Mes nenorime sakyti, kaip reikia tei-singai á tai reaguoti ar elgtis, taèiautokia situacija – tai galimybë ið naujoatrasti ir apmàstyti savo gyvenimà.“

Ðiam spektakliui suburta vyres-nës kartos aktoriø komanda. Po il-gos pertraukos pagrindinius vaid-menis kuria Dalia Brenciûtë, InaKartaðova, Danutë Kuodytë, Lai-mutë Ðtrimaitytë, Vidas Petkevièiusbei Antanas Ðurna. Taip pat vaidi-

na Aldona Bendoriûtë, Auðra Pu-kelytë, Dovilë Ðilkaitytë, AleksasKazanavièius ir Gediminas Stor-pirðtis. Spektaklio scenografijà ku-ria Danielius Sodeika, muzikà –kompozitorius Jonas Sakalauskas,kostiumus – dizainerë Julija Janus.

Kanadieèiø raðytojas AaronasBushkowskis gyvena Vankuveryje.Ðis autorius neapsiriboja vienu þan-ru. Jo kûriniai – poezija, proza, taippat pjesës. „Nepaþástami tarp mû-sø“ yra viena ið keliø deðimèiø au-toriaus A. Bushkowskio dramø, jibuvo sukurta 1999 metais, sulaukëdidelio pripaþinimo ir buvo apdo-vanota uþ iðskirtiná siuþetà. Kitos þy-mios ðio autoriaus pjesës – „Þaidi-mas su monstrais“ (2012), „ApieJeruzalæ“ (2011), „Mano Èernoby-lis“ (2007) – buvo ne kartà nominuo-tos kaip geriausios metø pjesës ir pri-statytos ávairiuose Kanados teatruose.

JAUN IMO TEATRO INF.

ironija iliustruoti tekstà, iðsakomàapie iðskirtinius jø ákûnijamø veikëjøbruoþus. Kodël Adomaièio Mykolas –pusiau prancûzas ir kà ðalia veikia jau-na prancûzaitë (Agnë Kiðkytë) – vi-sai neaiðku. Taèiau groþiui (jis, kaipjau minëta, ir yra didþioji daugeliospektaklio detaliø prieþastis) paaið-kinimai nebûtini, o prancûzø kalbagraþi, kaip ir graþûs tie apvalûs kavi-niø staliukai, gebantys bet kokiam po-kalbiui suteikti ðiek tiek romantikos,tad, tarkim, neatsitiktinai ði pora (arkas tai bûtø) prisëda prie vieno to-kiø. Kà gi, praleiskim pro pirðtus tai,kad ðie prancûzai atrodo ganëtinaisenoviðkai, ir sakykim, kad átraukiantðiuos personaþus norëta parodyti,jog á Vaiþgantà èia þvelgiama naujo-mis, modernesnio pasaulio, ðiuolai-kinio þmogaus akimis.

Paradoksalu, kad ðiuolaikiðkiauatrodo kaip tik likusi – pagrindinëscenos dalis. Ðiame spektaklyje vis-kas, iðskyrus minëtuosius ðiandienaiatstovaujanèius prancûzus ir jiemsskirtà erdvæ, ðiek tiek stilizuota, tamtikra prasme – sumoderninta. Kai-mo aplinkà sukuria vien tik presuo-to ðieno staèiakampiai, Mykoliukosmuikelis medinis, o jo skleidþiamamuzika (kompozitorius – GiedriusPuskunigis) visai nebûtinai smuikuatliekama ir jau tikrai nëra lietuviø

liaudies melodija, ðokius kartais taippat atstoja tik keli aktoriø judesiai.Istorija juda taip, kaip dëliojami at-virukai, kiekviena scena – tai nau-jas, akiai malonus, neperkrautas pa-veikslëlis. Ir ið tiesø ðie paveikslaigraþûs. Tam itin pasitarnauja ir puikiaktoriø komanda, kaip tik ji Vaiþgan-to istorijà padaro nors ir trûkinëjan-èiu, bet natûraliu, gyvu þaidimu, pa-traukliu ypaè tuo, kad þaidþiamajauno þmogaus jausmais, èia ir da-bar uþgimstanèia meile.

Toliau þaidimo niekur ir nenuei-ta, nes atsisakyta antros Vaiþgantoapysakos dalies. Mykoliukas ir Se-veriutë lieka graþûs ir jauni iki patspektaklio pabaigos, jie nespëjatapti nei dëdëmis, nei dëdienëmis,tokie èia, nepaisant pavadinimo,apskritai neegzistuoja ir vaizdo ne-gadina. Vis dëlto pavadinimo þo-dþiai nëra tik socialinis statusas, betir tam tikra amþiaus, net ir elgsenoskategorija. Nesinori ir paèiam iðëjusið teatro bandyti mintyse pratæsti ma-tytà vaizdà. Laimingoji, akiai malo-ni istorijos dalis baigësi, tad ðiuo-laikinë Vaiþganto pasaka iðsemta.Gaila tik, kad atsisakius ðios kûri-nio dalies dingsta ir Vaiþganto apy-sakos mintis, o jà pakeièianti kokianors kita spektaklyje taip pat neat-siranda.

D . M A T V E J E V O N U O T R A U K O S

Mindaugas Capas (Geiðë), Agnë Ðataitë (Severiutë), Vainius Sodeika(Mykoliukas)

Regimantas Adomaitis (Mykolas) ir Agnë Kiðkytë (Prancûzaitë)

„Pabaigos pradþia“ N U O T R A U K A I Ð J A U N I M O T E A T R O A R C H Y V O


K i n a s

Linas Vildþiûnas

Metiná festivaliø ciklà tradiciðkaipradedantis Tarptautinis Roterda-mo kino festivalis (IFFR) ðiemetpatyrë netikëtà nuostolá: nebaigusárengti programos, jo meniná direk-toriø Rutgerá Wolfsonà iðtiko sun-ki liga. Galbût todël IFFR atrodëkiek sumenkæs, nors jo dienos (sau-sio 22 – vasario 2) tekëjo kaip ápras-ta: vyko vaidybiniø ir trumpo metraþofilmø konkursai, veikë informacinëssekcijos ir teminiai rodymai. Tik sve-èiø ir þiûrovø pastebimai sumaþëjo.Idëjinis 43-iojo festivalio branduo-lys buvo Wolfsono dar spëta suda-ryti programa „Europos valstybë“ –turnë po ES ðalis, mëginant ávertin-ti jø autorinio kino patirtis, tarp ku-riø dominavo imigrantø problemos.

Lietuvos, kaip ir daugelio „Euro-pos valstybës“ rytiniø pakraðèiø (ið-skyrus Lenkijà ir Rumunijà), ðiojeprezentacijoje nebuvo. Tai liudijatam tikrà vakarietiðkà centrizmà irproblematikos skirtumus. Kita ver-tus, nëra ko stebëtis, turint galvojenuoþmø neskelbtà karà su autori-niu kinu, kurá, droviai nudelbus akismûsø kino funkcionieriams, vykdovadinamosios kino „industrijos“ lo-bistai, geidþiantys perskirstyti vals-tybës finansavimà. Natûralu, kadpasiûlyti nebeturime ko. Uþtat kito-je specialiojoje programoje, skirtojeHuberto Balso fondo 25-meèiui, ku-rioje, kaip skelbta, buvo rodomi „ne-tikëti, unikalûs, kartais nepelnytaiprimirðti filmai“, drauge su ChenKaige, Carlosu Reigadasu, Apichat-pongu Weerasethakulu buvo prista-tytas ir Ðarûnas Bartas, vienas svar-biausiø jo darbø „Mûsø nedaug“.Funkcionieriams nederëtø pamirð-ti, kad tarptautinis lietuviø kino pri-paþinimas siejamas su Barto vardu,tad ðá kûrëjà reikia mylëti, godoti irneðioti ant rankø. Dar vienas gra-þus lietuviðkas akcentas buvo pro-gramoje „IFFR+“ parodytas Gied-rës Þickytës „Kaip mes þaidëmerevoliucijà“.

Festivalio pagrindinio konkursorezultatai beveik visada gerokai glu-mindavo. Taip buvo ir ðiemet. Tie-sa, nepamaèiau dviejø „Tigro“ pri-zo laureatø – japonø reþisieriausAkiros Ikedos „Sàvarþëlës anatomi-jos“ („Yamamori clip koujo no ata-ri“), anonsuotos kaip romantinë ko-medija, ir trauminæ septyniolikmetësbûsenà vaizduojanèio Pietø Korëjosreþisieriaus Lee Su-Jino filmo „HanGong-Ju“ (tai herojës vardas), bettreèiasis lygiaverèio „Tigro“ laimë-tojas – Ester Martino Bergsmarko„Kaþkas turi ávykti“ („Någontingmåste gå sönder“, Ðvedija) – mesteiðmetë mane ið salës filmui dar ne-pasibaigus. Þiuri sprendimus ðiais lai-kais daþniau lemia ne meninë filmokokybë, o pati ávairiausia – socialinë,ideologinë, geografinë, grupinë –konjunktûra ir politkorektiðkumas,ðiuo atveju, perdëtas jautrumas sek-sualiniø maþumø subkultûrai. Tarsifilmas apie gëjus savaime turëtø pri-dëtinës vertës. Deja, tam nepakan-

Moterø filmai Roterdame43-iajam tarptautiniam kino festivaliui pasibaigus

delës nemeilës. Viktorijos istorijaprasideda jai dar negimus, motinaibandant atsikratyti vaisiaus. Ji keti-na bëgti ið komunistinës Bulgarijos,ir vaikas taptø nereikalinga naðta. Ta-èiau mergaitë vis dëlto prasibraunaá ðá pasaulá, bet be virkðtelës. Tai atsi-tinka rugsëjo 9-àjà, socializmo perga-lës dienà. Neáprastas bambos netu-rintis kûdikis paskelbiamas ateitiesvisuomenës þmogumi, gauna Vikto-rijos vardà, o jos krikðtatëviu (jei ate-istams tinka ðis þodis) tampa patskompartijos pirmasis sekretorius To-doras Þivkovas. Mergaitë auga gero-vëje ir izoliacijoje, á mokyklà jà veþioja„Èaikos“ vairuotojas, o su krikðtatë-viu jungia specialaus telefoninio ry-ðio virkðtelë. Taèiau 1989-aisiais, kaimergaitei sukanka devyneri, reþimasþlunga, virkðtelë nutrûksta, ir Vikto-rija pradeda apgraibomis ieðkoti sa-vo kelio, kuris galiausiai atves jà álaisvæ, á motinos iðsvajotà Venecijà.

þmoniø kasdienybæ ir verèia jaudin-tis kartu su jais“ – turi aiðkià politinæpotekstæ: ðtai kokià Rusijà ir kokákinà mes norime matyti.

Panaðiø poteksèiø filme nerasi nësu þiburiu. Á nûdienà perkelta kame-rinës Aleksandro Volodino pjesës„Su mylimaisiais nesiskirkite“ inter-pretacija jautriai fiksuoja sutuokti-niø Þenios (Nadia Lumpova) ir Je-goro (Aleksejus Filimonovas) meilësir skuboto, impulsyvaus iðsiskyrimoistorijà. Padaryta tai meistriðkai, tadverta ásiminti scenarijaus autoriøNatalijos Meðèianinovos ir LiubovMulmenkos pavardes. Jaunieji per-sonaþai ið tikrøjø kelia simpatijà irnuoðirdþià uþuojautà, dramaturgi-në kolizija ápinta á gyvas ðiandie-nos realijas, iðauga ið nereikðmin-gø detaliø, apmaudþiø smulkmenø,punktyru nuþymëtø socialiniø skir-tumø.

Roterdamo konkursui buvo at-

ka asmeninës transseksualo patirties,personaþà kankinanèio dvilypumo(„að – ne ið èia; að netrukus iðnyksiutaip ir netapusi savimi“), vieðøjø tu-aletø ir iðsiilgto partnerio, kuris ið-drástø perþengti barjerus.

Konkurse buvo kur kas ádomes-niø talentingai sukurtø filmø, kuriøþiuri nepastebëjo, beje, visai neko-rektiðkai ignoruodamas reþisieresmoteris. Pirmiausiai tai Olandijojegyvenanèios kroatës Tatjanos Boþiãfilmas „Ilgai ir laimingai“ („Happi-ly Ever After“). Jis taip pat labai as-meniðkas, net atvirai autobiografið-kas, autorë kalba savo vardu irnuolatos yra kadre. Brandaus am-þiaus sulaukusi moteris, turinti olan-dà vyrà / draugà ir nuo jo pagimdy-tà sûnø, vis dar neatranda savæs,svajoja apie didelæ meilæ ir nuspren-dþia retrospektyviai perþvelgti savogyvenimà, susitikti su senais myli-maisiais ir pamëginti suprasti, kasgi buvo ne taip.

Sunku nusakyti ðio filmo pobûdáir þanrà. Tai tarsi intymi iðpaþintisir sykiu vieðas psichoterapijos sean-sas, bet nuo ekshibicionizmo já ap-saugo autoironiðkas atsiribojimas,sugebëjimas blaiviai matyti save iððalies. Tatjana Boþiã kûrë savo vi-diná monologà net septynerius me-

kovská filme „Tas pats Miunhauze-nas“. Taèiau po ketveriø metø Pavlasiðëjo pas kità, taip pat Tatjanà. Ir da-bar abu net negali pasakyti, kodëltaip atsitiko.

Paskui buvo kitas maskvietis An-drejus, vokietis Frankas, su kuriuoirgi susipaþino Maskvoje. Taèiau ðisbuvo apimtas „veltðmerco“ ir iðsi-skyrus pasijuto laisvas ir laimingas.Buvo tipiðkas anglas Dþeikobas, irpagaliau – Rocheras, judviejø nesu-tarimai ir susitaikymai, ðiaurietiðkoir Balkanø mentaliteto skirtumai.Pakanka jau vien ðmaikðtaus olan-dø ir kroatø ðeimyniniø ðvenèiø pa-lyginimo, sukëlusio linksmà þiûro-vø salës pagyvëjimà. Ir apskritai ðikelionë á praeitá nëra vien tik savia-nalizë, joje daug kultûriniø asocia-cijø ir atpaþástamø laiko þenklø, kadir „Gulbiø eþeras“ per televizijà pra-sidëjus 1991 metø puèui Maskvoje.O á filmo audiná áterpusi gatvëje nu-filmuotø moterø portretus, autorëtarsi sako kalbanti ne vien apie sa-ve, bet apie visas moteris ir jø sva-jones. Audringos ovacijos, kokiøRoterdame dar nebuvau girdëjæs,rodo, kad taip ji ir buvo suprasta.Ðá kartà ir að esu þiûrovø pusëje.

Neiðsprendþiamà prieðtarà tarplaisvës poreikio ir tradiciniø ðeimos

„Ilgai ir laimingai“

tus, montuodama ir permontuoda-ma senas nuotraukas, ðeimyninio ki-no kadrus, jungdama praeitá ir ðian-dienà. Su operatoriumi filmavonamuose Kroatijoje, aplankë savobuvusiuosius Maskvoje, Berlyne irLondone. Paperka ðiø susitikimønatûralumas, nors kalbama ne apiepaèius lengviausius dalykus. Karð-èiausia jos meilë buvo maskvietisPavlas, su kuriuo pasimato po ðe-ðiolikos metø, o giliausi sentimen-tai sieja su Rusija ir jos kultûra. TaiTatjanos jaunystë, studijos Maskvo-je, „perestrojkos“ dvasia, draugai,vakarëliai, diskusijos, ásivaizduoja-mas mylimasis, panaðus á Olegà Jan-

vertybiø ilgesio, regis, bus nulëmu-sios autorës kultûrinës ðaknys. Fil-mas dedikuotas neseniai mirusiaimamai, kurià Taja (taip jà ðvelniaivadina tëvas) mylëjo labiausiai. Jibuvusi ir graþi, ir protinga, galëjopadaryti rimtà mokslinæ karjerà, ta-èiau pasiðventë vyrui ir vaikams.Dukteriai ji – nepasiekiamas mote-riðkumo idealas, bûti panaði á moti-nà ji gali tik apsivilkusi jos tautiniusdrabuþius. O su þiûrovais TatjanaBoþiã atsisveikina tikëdamasi visdëlto rasti santarvæ su savimi.

Konkursinis bulgarës Mayos Vit-kovos filmas „Viktorija“ taip pat de-dikuotas motinai, bet sukurtas ið di-

„Viktorija“

„Kombinatas „Viltis“

Ði iðsivadavimo istorija, titruoseanonsuojama kaip tikra, pretenduo-ja á platø apibendrinimà: psicholo-ginius socialistinës praeities kom-pleksus áveiks tik nauja karta. Tamtikra realybës deformacija èia ne-trukdo, taèiau gana naiviai atrodoradikali autorës nuostata, kad ko-munistinis reþimas atëmë ið motersnet motinystës instinktà. Viktorijosmotina neapkenèia ir savo motinos,ir dukters, bet tai, man regis, labiauasmeninë (galbût paèios autorës), neisocialinë drama. Pretenzingai atrodo„ginekologinës“ filmo metaforos: iðpaslëpsniø á vandená vonioje srûvan-tis kraujas, neþindomas kûdikis ir iðspeneliø èiurkðlëmis trykðtantis pie-nas arba suakmenëjusià motinà nu-prausiantis pieno lietus. Vis dëlto„Viktorija“ yra nuoðirdus mëginimassuvokti save ir savo ðalá istorinëje per-spektyvoje, taèiau anemiðkø Vaka-rø pokomunistinës Europos savi-monë, regis, seniai nebedomina.

Reikia kaþko suprantamesnio irmalonesnio. Pernai ásteigtà Didájáekrano apdovanojimà, skatinantáfilmo platinimà Olandijoje, pelnëreþisierës Oksanos Byèkovos „Darvieneri metai“ („Jeðèio odin god“).Tai geras, visais komponentais pro-fesionalus, puikiai suvaidintas fil-mas, jam galima prikiðti nebent nuoMike’o Leigh kaþkodël be reikalo„nupûstà“ pavadinimà, taèiau þiurimotyvacija – „Medijas uþtvindþiusnegatyviai informacijai apie Rusijà,„Dar vieneri metai“ priartina priemûsø uþ jos ateitá atsakingø jaunø

rinktas dar vienas ðiø dramaturgiødarbas, reþisûrinis Meðèianinovos de-biutas „Kombinatas „Viltis“ („Kom-binat „Nadeþda“), kurá þada parody-ti ir mûsø „Kino pavasaris“. JaunojoRusijos kino kontekste jis iðsiskiriarimtu, analitiðku ir „èernuchos“ es-tetikos nepaveiktu poþiûriu á realy-bæ, nors tokiø pagundø galëjo keltiir pasirinkta tema, ir veiksmo vieta.Filmas nukelia á uþdarà uþpoliarësmiestà Norilskà, gulago kaliniø pa-statyto gigantiðko spalvotosios me-talurgijos kombinato gyvenvietæ. Ikiðiol tai iðkreiptos infrastruktûrosmiestas, tarnaujantis tik ðio kombi-nato poreikiams. Savotiðka „zona“,atskirta nuo likusio pasaulio didþiu-liø geografiniø atstumø ir atðiauriøgamtos sàlygø. Iðsiverþti ið jos, pa-tekti á „kontinentà“ yra kiekvienojauno norilskieèio svajonë. Kaip jossiekia dvi aðtuoniolikmetës tos pa-èios ðutvës merginos trumpà uþpo-liarës vasarà, ir stebi filmo autorës.„Kombinatas „Viltis“ nufilmuotasparadokumentine maniera, nervin-gas, ðiurkðtus, nenudailintas. Svar-bus vaidmuo èia tenka paèiammiestui, jo pasibaisëtinai antihu-maniðkai architektûrai, negalinèiainepaliesti ir þmoniø santykiø. Iðpirmo þvilgsnio jie atsainiai neápa-reigojantys, bet kupini tramdomøaistrø, kuriø iðsiverþimo pasekmësnenuspëjamos. Pasikartosiu, – þiurinepamatë talento þymiø ir ðiame fil-me, gal bûtent dël jo socialinës spe-cifikos. Trys ið penkiø þiuri nariø bu-vo moterys.


P a r a ð t ë s

Pinavija Mann

Dþiaugiuosi neseniai sau atradusivienà puikø XX a. Amerikos raðy-tojà – Isaacà Bashevá Singerá, daþ-nai ávardijamà genijumi, apdovano-tà Nobelio premija. Jis laikomasvienu svarbiausiø Amerikos jidiðautoriø, neprilygstamas savo þodþioritmika, vaizdø gyvumu, minties gi-lumu ir panaðiai. Verta atkreipti dë-mesá ir á be galo átaigiai Singerio ku-riamus moterø paveikslus; ið jøgalima bûtø iðskirti kelis itin ryðkiustipus. Pirmasis – tai moterys, kuriosarba jau yra trenktos, arba ant ið-protëjimo ribos; taip pat isterikës,kûtvëlos, þieþulos, melagës, uþsispy-rëlës, pasileidëlës ir tiesiog ðiaip ak-tyvios nepriklausomos moterys. Jospaprastai geruoju nebaigia. Kartais,sëkmingai jas dehumanizavus, pa-teisinamas net smurtas prieð jas.Antrasis tipas – tai daþnai gerokaijaunesnës uþ pasakotojà-protagonis-tà moterys, kurios jo trokðta, visaipdël jo dþiûsta, bet niekaip jo negau-na. Vieniðos, pasiklydusios, liûdnos,jos nuðvinta ir ágyja spalvø tik pasa-kotojo draugijoje. O jeigu jis, jas at-stûmæs, vëliau pamato jas su kitu, taibûtinai su dar senesniu, þemesniu, ovienà kartà net ir su jau senokai mi-rusiu. Treèiasis – tai tuktelëjusios pa-sakotojo paþástamø þmonos, kuriastie paþástami daþnai apgaudinëja sumeiluþëmis, vis nusistebëdami, kaipjie galëjo tokias vesti. Viena ðiai gru-pei priskirtina apsakymo veikëjataip ásigilina á savo vyro akademinádarbà, kurio ðis niekaip negali uþ-baigti, taip stengiasi savo vyrà pa-laikyti ir átikinti já patá jo darbo pras-mingumu (kas praðë?), kad nuo tojai uþauga barzda, ji praranda betkokius moteriðkumo likuèius ir tam-pa nepaprastai panaði á já, dël ko jispajunta ir gailestá, ir pasiðlykðtëji-mà, o ji pavadina já genijum. Auto-rius tam neprieðtarauja.

Gera literatûra yra gera literatûra,net jei kam nors ir atrodo mizoginið-ka (be to, ir laikai tada buvo kiti). Nebe reikalo juk ávertinta aukðèiausiuapdovanojimu. Beje, I. B. Singeris tu-rëjo seserá Esther, kuri irgi buvo ra-ðytoja. Ji Nobeliu neapdovanota.Átariu, kad genije irgi nevadinta.Esther Kreitman – tai VirginijosWoolf iðgalvotos Shakespeare’o se-sers ásikûnijimas. Augo su trimisbroliais ir, nors buvo gabus vaikas,turëjo su pavydu þiûrëti, kaip jie ëjomokslus, kai ji tuo metu dirbo viso-kius namø ruoðos darbus. Vis dëltoraðyti pradëjo pirmoji – anksèiau uþjuos. Bet iðspausdinta buvo vëliauuþ juos. Dvideðimt vieneriø buvo ið-leista uþ vyro, su kuriuo labai sun-kiai vertësi, augindama sûnø. Sako-ma, kad brolis Isaacas ne tik atsisakëpadëti jai finansiðkai, nors gyvenogeriau, bet neskatino ir nepalaikëjos kaip raðytojos. Nors pats dirboperiodiniuose literatûros leidiniuo-se Jungtinëse Valstijose, be to, lai-kë seserá geriausia jam þinoma mo-terimi raðytoja jidið kalba, tuoseleidiniuose sesers knygos niekada

Tarp vyrøApie vertes ir premijas

nebuvo recenzuotos. Gal dël to,kad, anot jo, buvo „nesugyvenamakaip vulkanas“ (matyt, nebuvo to-kia nuolanki, kaip moteriai pride-ra)? Savo kûriniuose Esther, kaipir Isaacas, vaizduoja þydø bendruo-meniø gyvenimà, taèiau ji kalba irapie moterø, o ypaè intelektualiømoterø, statusà ir padëtá; jos veikë-jos trokðta mokslo, slapta jo siekia.Bet gal jos ne tokios iðraiðkingoskaip Isaaco beprotës ir kûtvëlos?

Esther Kreitman mirë 63 metø, ið-leidusi du romanus ir vienà apsaky-mø rinkiná. Isaacas Singeris pragy-veno 88 metus, iðleido 18 romanø irdaugiau kaip deðimt apsakymø rin-kiniø, buvo iðgirtas ir apdovanotas.

***Reikia tik pasidþiaugti, kad pa-

galiau ir pas mus Nacionalinæ pre-mijà gavo tie, kurie labiausiai josnusipelnë: iðkiliausi, ryðkiausi, la-biausiai matomi, tautos numylëti-niai. Juk tø, kurie labiausiai mato-mi arba labiausiai reklamuojami,arba dël savo veiklos pobûdþio dau-giausiai patenka á masinës sklaidospriemones, kûrybà labiausiai ir rei-kia ávertinti, legitimuoti, reklamuotiir skatinti (argi ne toks ir yra visøpremijø ir apdovanojimø tikslas)?

Kaip visuomet, atsiranda nepa-tenkintø rezultatais. Tokioms reikë-tø pasiûlyti palyginti du kûrëjø ti-pus: labiausiai vertà ir maþiausiaivertà gauti premijà. Tuomet viskas(visi ir visos) stos á savo vietas. Pa-imkime vyresniosios kartos kino ak-toriø vyrà (kuriø ne vienas vien tikðiemet buvo apdovanotas) ir vidu-riniosios kartos ðiuolaikinio menokûrëjà moterá (kuriø në viena ne tikðiemet nebuvo apdovanota). Argijie gali bûti vienodai verti? Anaip-tol. Ðtai aktorius, nusifilmavæs dau-gybëje sovietiniø filmø (kai kuriønuomone, neva padariusiø mûsø sà-monei nemaþà þalà) ir dël to pla-èiai þinomas net ir tiems, kurie kul-tûrà vartoja vien per televizoriø;kas, kad dauguma jau seniai pamir-ðæ, ar tie vaidmenys buvo iðkilûs, argilûs, ar tik daug kartø matyti, ar galtiesiog vyrai buvo graþûs – svarbu,kad mûsø sàmonëje jie tapæ svar-

bûs. O ðtai – ðiuolaikiná menà ku-rianti menininkë. Jos darbai galbûtkaþkam ádomûs, novatoriðki, átai-gûs, bet juk matomi tik itin ribotailankomose maþose parodose – jei-gu þmonës tokio meno nesupranta,tai jiems ir neádomu, jie á tas paro-das ir neina. Be to, jei tokia veiklaneduoda jokios naudos ir neneða jo-kio pelno, kam gi jà ávertinti ir darparemti finansiðkai? Palyginkime:koks gi kino aktorius yra sukûræsnors vienà iðkilø vaidmená uþ dyka?

Antra vertus, turbût ne be reika-lo „vieniðos“ (ðá talpø þodá pagei-dautina vartoti ir èia), tai yra kurian-èios ne kartu su partneriu, moterysmenininkës retai kvieèiamos ar at-renkamos á didþiàsias parodas – da-lyvavimas tokiose parodose reikalau-ja áþûlumo, aktyvumo, pasitikëjimosavimi, sugebëjimo atsilaikyti prieðnepalankiausias aplinkybes, o taijuk vyriðki bruoþai, tokia mote-ris – nepakenèiama. Jau Simonede Beauvoir pabrëþë, kad vyriðkosgiminës kûdikis nuo pat gimimo yraskatinamas bûti ekshibicionistas(itin daug dëmesio skiriant jo lytiesorganams), o moteriðkos giminësvaikas nuo kûdikystës yra mokomaskuklumo: prisidengti, neiðsiðokti,nusileisti etc. Kaip tik todël, nors irpraëjus daugiau nei pusei amþiaus,þinomas meno kritikas Kæstutis Ða-poka parodos „Postidëja“ recenzi-joje („Kultûros barai“, 2013, Nr. 3)gali taip pareikðti apie menininkes:„Kai kurios ið jø vieðumoje ðmë-þuoja „nepadoriai“ daþnai – to ga-lëtø joms pavydëti daugelis vyrø me-nininkø. Maþesnis matomumas kaikuriø parodos dalyviø ávaizdþiui bû-tø net naudingesnis.“

Gal vienà kità privaèiai ir papik-tino (turbût nesuprato humoro) tas„neþinomos (neávardintos) meni-ninkës“ vieðas iðvadinimas „nepa-doria“, bet menininkø organizaci-jos nepuolë raðyti atvirø laiðkø(nors uþ þinomà menininkà A. Rai-là mûru stojo) – nes juk nëra kàginti. Naudinga suþinoti ir apie ma-þesnio matomumo naudà. Tuometdar suprantamesnë tampa tos nau-dos nesiekianèiø kai kuriø þinomø vy-rø kûrëjø didybës manija – ja gali-

me þavëtis ið toli ir ið arti, jà galimevisaip skatinti, kurstyti ir puoselëti.

Èia reikëtø ypaè atkreipti dëme-sá á taikliai pavartotà moteriai pritin-kantá þodá „ðmëþuoja“. Argi galimajuo nusakytà veiksmà ar bûsenà pri-lyginti tokiems epitetams kaip „iðki-lus“ ar „reikðmingas“, kurie taikomigenijams? Be to, nepamirðkime, kadir þodis „genijus“ nepritaikytas mo-teriðkai giminei – negraþiai skamba,net lieþuvis nesiverèia iðtarti.

Neverta ir kalbëti apie tai, kadnepakankamai moterø nominuoja-ma – juk nëra kà nominuoti! Tam,kad bûtø nominuota, kûrëja turi netik sukurti daug gerø darbø, tie kû-riniai dar turi bûti pamatyti (iðgirs-ti), apraðyti, turi prasibrauti á me-no laukà. Kaþkas turi jiems suteiktireikðmingumà. O juk tikrosios kû-rëjos kuria tyliai, kukliai ir nema-tomai, netrokðdamos jokiø premi-jø ir ávertinimø, nes trokðti garbës,o tuo labiau pinigø – nepadoru irneoru, kaip ir per daþnai rodytis –kenkia ávaizdþiui. Paèioms siûlytisirgi nedera, reikia laukti – kaip ðo-kiuose – kol pakvies. Pagaliau jukne premijos svarbiausia! Juk vyrai,kurie jomis apdovanojami, jø visainetrokðta ir nesiekia, tos premijos

jiems pirðte perðamos, vos pavyks-ta ákalbëti, kad priimtø.

XX a. pirmosios pusës Dada me-nininkë Hannah Höch èia bûtø pui-kus pavyzdys: garsieji dadaistai vy-rai dràsiai mëgino iðmesti jà ið savoparodø (nors jos darbai buvo nëkiek ne blogesni uþ jø) – juk prieðtai ji mokësi taikomojo meno, kûrëpavyzdëlius mezginiams, raðë á þur-nalus apie siuvinëjimà ir uþsiiminë-jo panaðiais moteriðkais reikalais,tai ko jai lásti, kur nereikia? Gerai,kad istorija iðsaugojo tø vyrø pavar-des. Gal reikëtø ir mums nepamirðtitø Lietuvos meno karûnos deiman-tø ir briliantø, kurie nusipelnë gry-ninant Lietuvos menà, ravint já nuomoterø intervencijos. Manau, turë-tume juos ávardyti, ðitaip pagerbiant(nes premijos jiems jau padalintos)ir áraðant juos á istorijà bûtent uþ ðánuopelnà. Juk tai jie pasiaukojamaibraukë kai kuriø moterø pavardesið parodø dalyviø sàraðø, tai jie ne-savanaudiðkai átikinëjo vietinius irið uþsienio atvykusius kuratorius,kad ta ar kita menininkë „visai nemenininkë“, dël to nereikia jos nie-kur kviesti nei rodyti. Ateities kar-tos neturi to pamirðti.

Be to, bûtina kuo greièiau pada-ryti ðiuos Lietuvos meno sanitaruskultûros ir meno ekspertais arba ko-misijø nariais. Tuomet savo sàþinin-gu, pasiaukojamu ir nesavanaudið-ku valomuoju darbu jie galës irtoliau tarnauti Lietuvai. O jeigu, ne-duokdie, kaip siûlo pozityvios diskri-minacijos apologetës, komisijose bû-tø vien moterys, tai mums gresiasituacija, kai gali susidaryti nesveikapusiausvyra tarp tø, kurios neabejo-ja, kad verèiausias yra tiesiog tas, ku-ris didþiausias (iðkiliausias) ir padarëdaugiausiai, ir tø, kurios mano, kadvertë yra sàlygiðka ir kad jà nustatytireikëtø atsiþvelgiant taip pat ir á fak-torius, veikianèius (ribojanèius) kû-rybà bei jos sklaidà, ir á platesnæ kû-rëjø bei jø padëèiø, jø galimybiøsituacijà. Tai bûtø visiðka nesàmo-në. Apdovanoti reikia ne uþ tai, kaspasiekta, o uþ tai, kas padaryta.

Hannah Höch, „Pusë tvirtovës“. 1924 m.

Hannah Höch, „Keista graþuolë“


F o t o g r a f i j a

tipiniai butai, menkos galimybës ási-gyti kà nors, ko neturi kaimynas, auk-siniø rankø fenomenas, keliautojo,ekscentriðko menininko ir uþsienie-èio auros efektingumas. Todël visainekeista, kad Salvadoro Dali – eks-tremalaus originalo, savo individu-alumo apologeto – kuklios apimtieslitografijø, keramikos, skulptûros,medaliø paroda „Materialusis siur-realizmas“ taip aktyviai lankoma.Net ne aktyviai, o obsesiðkai – priekiekvieno kûrinio stovi po vienà,kartais po du þiûrovus, jie pagarbiailyg prie baþnytiniø relikvijø ðnabþ-dasi, ilgainiui kyla jausmas, kad iðtiesø eksponuojamos ðventojo me-nininko kûno dalys. Truputá komið-ka, kai „tikintieji“ uþtrunka prie ge-nijaus iðtásusiu laikrodþiudekoruotos peleninës arba kerami-nës plytelës su jûros þvaigþde, priekurios niekas neitø, jei ji bûtø ûki-niø prekiø parduotuvëje. Ðlovës ga-lia prieð mane stojo grynu pavidalu.Siurrealizmas kaip ðuolis ið realybësvis dar jaudina þmones. O ir be tre-èiaeilës svarbos objektø parodojebuvo kà paþiûrëti – iliustracijø cik-las „Dieviðkoji komedija“ (1951–

1960), Pedro Antonio de Alarconoapysakos „Trikampë skrybëlë“ ir topaties pavadinimo baleto iliustraci-jos (1959) meistriðkos ir vertos ap-þiûros. Tik norisi visiems tiems susi-jaudinusiems þiûrovams pasakyti,kad jiems galëtø patikti ir daugybësLietuvos menininkø darbai, ne kàprastesni, kartais net geresni. Kitamintis stebint ðá þiûrëjimo ritualà – visdëlto puiki organizatoriø strategija at-siveþti masalà ir taip atvesdinti miniasir kitoms dviem parodoms. Misija su-

sigràþinti þiûrovus á parodø rûmusvyksta sëkmingai, ir Vilniui gal vertato pasimokyti. Ðia prasme parodoskaimynams labai pasisekë.

Treèioji paroda „And Time BeginsAgain“ – airiø menininko EamonoO’Kane’o pieðiniai ir instaliacijos –didþiausia ir iðsamiausia. Ji organið-kai tiko Klaipëdai, bent jau vilnie-èio þiûrovo akimis, nes vaþiuodamasá jûros pusæ visada tikiesi sàlyèio sugamta. Menininkas „apsëstas“ me-dþiø – nuo jø pavidalø ávairovës, pri-

taikymo, sklaidos kultûroje, legendøir pasakojimø iki molekulinës for-mulës, kurià taip pat mëgina pritai-kyti kultûrai. Atrodo, kad O’Ka-ne’as yra gaivaliðkos gamtos pusëje,ekspozicija primena gamtos invazi-jà á kultûrà. Fantazijos apie tai, kadþmonëms nustojus veikti gamta at-siimtø (ir, anot mokslininkø, ganagretai) erdvæ, nëra nauja, taèiau me-nininkas leidþia jai priartëti, prisi-deda prie jos iðsipildymo kuriamomisregimybëmis. Videoinstaliacijoje ro-domuose apleistuose ðiltnamiuosebûtent tai ir vyksta: sniegas lauþia sto-gà, augalai savo gleþnais kûneliaisspieèiasi, stumia ribas tykiai, nepaste-bimai, uþtikrintai. Fone dundena Sa-muelio Becketto „Bereikalingø teks-tø“ („Text for nothing“, 1958) þodþiai,man nuskambëjæ kaip pasidavimastam, kas turi ávykti, ir atsisveikinimassu tuo, kas turi baigtis. Didþiojoje sa-lëje iðsikerojusi instaliacija ið ávairia-formiø medþio gabalëliø þada de-konstrukcijà arba demonstracijà,kiek ið vieno medþio galima iðgauti,taèiau padarà supantys medþiø (supastatais ir be jø) pieðiniai gaivalið-kai sugràþina gamtos dominavimà

Genijaus peleninë ir gimnasto vienatvëA T K E L T A I Ð 1 P S L .

Tomas Ivanauskas

Ðiø metø vasario 4 d. broliøLiumjerø centre Maskvoje atidary-ta didþiulë fotografijos paroda„Vietos genijus. Lietuviðkos foto-grafijos klasika“. Èia rodomi lygiai212 penkiolikos þymiausiø XX a.antrosios pusës lietuviø fotografødarbø – Romualdo Augûno, Ma-riaus Baranausko, Vitalijaus Buty-rino, Rimanto Dichavièiaus, Aud-riaus Zavadskio, Jono Kalvelio,Algimanto Kunèiaus, Vito Luckaus,Aleksandro Macijausko, AntanoMieþansko, Romualdo Poþerskio,Romualdo Rakausko, VaclovoStrauko, Antano Sutkaus, Virgili-jaus Ðontos. Ði paroda neoficialiaipaþymëjo 45-eriø metø sukaktá nuo1969 m. Maskvoje ávykusios paro-dos „9 Lietuvos fotografai“ bei„Lietuvos fotografijos mokyklos“ávardinimo atsiradimo.

Kiekvienas genius loci su savitustiliumi, personaþais, dvasia, ener-gija, bûdingais tik jam vienam irbendrai Lietuvos fotografijai. Kaipteigia fotografijos centro praneði-mas spaudai, – „vietos genijus su-geba iðreikðti save tûkstanèiuoseskirtingø vaizdø: groþio ir tyrumopripildytuose R. Dichavièiaus „Þie-duose tarp þiedø“, nepakartoja-muose A. Kunèiaus debesyse virðVilniaus priemiesèiø, nuoðirdþiamedvasiniame kaimo gyvenime uþfik-suotame R. Poþerskio „Atlaiduo-se“, nerûpestingoje A. Macijausko„Vasaroje“. Vietos dvasia – per-smelkianèiuose vaikø þvilgsniuose ið

A. Sutkaus ciklo „Lietuvos þmonës“ir beveik piktorealiniuose A. Mie-þansko aktuose, kur moteriðkas gro-þis iðtirpsta miðko groþyje, poetið-kame R. Rakausko „Þydëjime“,minimalistinëse A. Zavadskio ko-pose ir mistiniuose J. Kalvelio mið-kø peizaþuose, labai asmeninëje, eg-zistencinëje V. Ðontos fotografijojeir optimistinëse M. Baranausko fo-toistorijose, þanriniuose R. Augûnoeskizuose ir estetiniuose V. Butyri-no koliaþuose. Galiausiai – skvar-biuose V. Luckaus portretuose. Sun-ku ásivaizduoti, kad ðios nuotraukosgalëtø bûti darytos kaþkur kitur, o neLietuvoje. Jose, be abejonës, atsispin-di Vieta. Vieta turi reikðmæ. Tai netik geografinis ar socialinis þymek-lis, bet raktas á skirtingø autoriø ap-jungimà; pozicija, pareikðta arba at-virai, arba giliai, tarp eiluèiø.“

Atskirai fotografijos centro Bal-tojoje salëje buvo pristatyta fotogra-fo V. Strauko 90-meèiui skirta ret-rospektyva. Ekspozicijoje, kuri buvoparuoðta padedant A. Sutkui, rodo-mos trijø svarbiausiø ciklø: „Kopos“,„Jaunoji Klaipëda“ ir „Paskutinisskambutis“ fotografijos. Kiekvienasciklas tarsi atspindi menininko gy-venimo periodus – vaikystæ, jaunys-tæ ir brandà.

Ar verta èia raðyti, kokia laisva,lengva, dràsi ir iðskirtinë buvo tometo lietuviø fotografija? Su kokiupavydu á jà þiûrëjo fotografai ið ki-tø sàjungos ðaliø? Apie tai jau daugpriraðyta, tik bûtinai noriu pacituo-ti porà iðgirstø nuomoniø: „Tais lai-kais mes ne tik kad fotografuoti, bet

ir pagalvoti apie nuogo moters kû-no fotografavimà negalëjome. Tam,kuris bûtø iðdrásæs fotografuoti ireksponuoti, bûtø grësusi grieþtabausmë, o ðtai jûs tai darëte kaip no-rëjote ir kur norëjote“, „jûsø foto-grafijos albumø laukdavome kaipduonos, o jø tiraþai labai greitai ið-tirpdavo“. Neslëpsiu, buvo malonutai girdëti.

Dienà po atidarymo, vasario 5-àjà,tame paèiame centre buvo organi-zuojama diskusija „Dialogas apieLietuvos fotografijà“, kurioje daly-vavo Lietuvoje puikiai þinomas au-torius Levas Aninskis ir menotyri-ninkë Irina Èmyreva. Diskusijojeturëjo dalyvauti ir dar vienas asmuo,„Lietuvos fotografijos mokykla“termino autorius, lietuviðkos foto-grafijos þinovas bei vertintojas, fo-tografijos kritikas Anri Vartanovas,taèiau dël nepaaiðkintø prieþasèiøjis, deja, nepasirodë. Diskusijos beisusitikimai su fotografais, kritikaisðiame centre jau tapo tradicija irvyksta beveik kas savaitæ. Ðià gra-þià bendravimo formà pradëjo irLietuvos fotomenininkø sàjunga. Ta-èiau maskvietiðka diskusija teko nu-sivilti. Nei diskusija, nei dialogas ne-ávyko. Tai buvo panaðiau á L. Aninskiomonologà apie jaunystës dienas,apie darbà þurnale „Tautø draugys-të“, apie literatûrà ir vokieèius (vi-sai nesupratau, kuo èia dëti tie vo-kieèiai) ir apie naujàjà jo knygà. Nagerai. Ðiek tiek buvo ir apie Lietu-vos fotografijà. Apie Rakauskà irSutkø, apie Sutkø ir Kunèiø. Apietai, kaip Stanislovas Þvirgþdas iðver-

të jo knygà, o Lietuvos fotomeninin-kø sàjunga jà iðleido. Taèiau visa taibuvo pateikta sentimentaliø prisi-minimø forma su daugybe su temanesusijusiø ekskursø, be jokio api-bendrinimo ar bent jau minimaliø,kad ir subjektyviø áþvalgø, kaip Lie-tuvos fotografija atrodo praëjus45-iems metams. Ið tiesø diskusijosmetu jauèiausi kaip mokyklos aktøsalëje besiklausantis garbaus sveèio,atvykusio mokiniams papasakoti sa-vo jaunystës prisiminimus. Ðá áspû-dá palaikë ir pokalbio aplinka – ða-lia esanti V. Strauko „Paskutinioskambuèio“ ekspozicija.

Taèiau svarbiausia, kad pati pa-roda pavyko puikiai ir, fotografijoscentro kuratoriø tvirtinimu, susilau-kë didþiulio dëmesio, daug dides-nio, nei buvo ámanoma tikëtis. Jau-èiau pasididþiavimà, dþiaugiausi,kad teko bûti jos liudininku. Ðeðerimetai bendradarbiavimo su Lietu-vos fotografais ir fotomenininkø sà-junga buvo naudingi abiem pusëms.O kas toliau? O toliau dar vienasjubiliejus. Ðiais metais A. Sutkui su-kanka 75 metai ir ðia proga centrasruoðia jubiliejinæ parodà. Nemaþiauádomu, kad parodos kuratores suþa-vëjo ne tik „auksinis“ Lietuvos foto-

grafijos tarpsnis, bet ir „parûdiju-sios“, „iðplaukusios“, vadinamosios„nuobodulio estetikos“ atstovø Vy-tauto Balèyèio, Alfonso Budvyèio,Algirdo Ðeðkaus ir kitø autoriø nuo-traukos. Taigi laukiame dar vienoreikðmingo Lietuvos fotografijostarpsnio pristatymo maskvieèiams.

Maloniai jaudina tai, kad ta sro-vë, pavadinta „Lietuvos fotografijosmokykla“, yra tarsi nesibaigianti,neiðsenkanti versmë. Kiekvienaismetais ið jos iðplaukia nematytø, fo-tografø archyvuose uþsimetusiø kû-riniø. Tai árodo nuostabi V. Luckausparoda, nauji A. Macijausko darbai„Prospekto“ galerijoje, po Lietuvàkeliaujantys R. Augûno lietuviðki„Sapnuoju Lietuvà“ vaizdai, o kiekdar nesame matæ ið pusës milijonoA. Sutkaus archyvo negatyvø?

P.S. Parveþu linkëjimus nuo Le-vo Aninskio – seno gero lietuviø fo-tografø draugo, kritiko, knygos „Sau-lë ðakose. Apybraiþos apie lietuviøfotografijà“ autoriaus. LinkëjimaiStanislovui Þvirgþdui, RomualduiRakauskui, Antanui Sutkui, Algi-mantui Kunèiui ir visiems kitiemsLietuvos fotografams, su kuriais jáyra suvedæs likimas.

Tarsi kartojimasLietuvos fotografø paroda Maskvoje

erdvëje. Tame darbø miðke dar stovidaug molbertø, kur vaikai ir suaugædaugina medþiø vaizdus. Ðioje paro-doje vaikai jauèiasi kuo puikiausiai,lyg miðke.

Danusevièiaus ir O’Kane’o paro-dos keistai susijungia hole, kur vie-nas prieð kità stovi jø darbai, vaiz-duojantys þmones uþdengtomisgalvomis: Adomo „Nuo sutemø ikiauðros“ (2013) ir Eamono „Dvigu-bi portretai“ (2014). Gal toká eks-ponavimà galima vadinti dràsiu, nesneásiþiûrëjæs þiûrovas gali supainio-ti, kuris yra kuris, taèiau iðkart yraaiðku, kad menininkai kvieèia nau-dotis intuityviuoju supratimu. Kitavertus, abu autoriai nemenkai re-miasi filosofija ir intelektu, taèiaube intuicijos jø kûriniø suvokimasbûtø neámanomas, o intelekto da-lyvavimas papildomas. Na o Dali èiaveikia kaip þiûrovø donoras, ir darkartà ðlovë jam uþ tai!

S. Dali paroda veikia iki vasario 28 d.,

A. Danusevièius ir E. O’Kane’o – iki kovo 13 d.

Klaipëdos kultûrø komunikacijø centro

parodø rûmai (Baþnyèiø g. 4, Klaipëda)

Dirba treèiadieniais–sekmadieniais 11–19 val.

Eamon O’Kane, ekspozicijos fragmentas

Valerijus Arutiunovas

N. J A N K A U S K O N U O T R .

A U T O R I A U S N U O T R .


D a i l ë s i s t o r i j a

Guoda Gediminskaitë

Gotikinio mûro fragmentai, bi-zantinës sienø tapybos nuotraukos,stebuklingos Dievo Motinos atvaiz-das, karaliðkai ant pagalvëliø pagul-dyta auksu ir sidabru þërinti juvely-rika, o dar besikeièiantys baþnyèiosvaizdai dviejuose ekranuose – Tra-kø baþnyèios XV a. skirtoje parodo-je tarp pagundø sunku iðsirinkti, nuoko pradëti. Vis dëlto plaèiomis, bliz-ganèiomis, viskuo besistebinèiomis(kaip lemûro!) akimis ekspozicijo-je sukdama bene treèià ratà, paga-liau pradedu atgauti tai, kas prime-na sveikà nuovokà, ir netrunkuásitikinti, kad ðiame „gausybës rage“vyrauja anaiptol ne kvaitulys, o lo-gika ir nuoseklumas.

Pristatydama savo gotikinës Tra-kø baþnyèios tyrimà, parodos kura-torë, dailëtyrininkë Giedrë Mickû-naitë èia pasakoja ðventovës pirmojoðimtmeèio istorijà. Ilgà dailëtyrinin-kës tyrimø kelià parodoje vainikuo-ja sukurtos dvi – pastatytos prieð1419 metus pirmosios ir po 1497metø perstatytos antrosios – baþny-èios pastatø skaitmeninës rekonst-

tyvosios Trakø baþnyèios medþiaginá„archyvà“. Jo tikslas „kaupti“ ir pa-sakoti apie XV a. gotikinës baþnyèiosmedþiaginæ kultûrà: statybines me-dþiagas, detalià ðventovës architek-tûros charakteristikà ir raidà, sienøtapybos ikonografijà, su ankstyvàjabaþnyèia susijusiø, ðiandien iðliku-siø dailës kûriniø stilistiná vëlyvøjøviduramþiø þodynà.

Neabejotinai ðiame „archyve“ádomiausia stebëti ið „ákalèiø“ suku-riamà baþnyèios architektûrà irsienø tapybà. Pats kûrimas skaitme-niniuose projektuose primenakruopðtø dëlionës „gabaliukø“ rin-kimà ir jø jungimà – atradus vienàdalá, aiðkëti pradeda kita, kol galiau-siai visos susijungia á vienà pavida-là. Pavyzdþiui, prieð 1419 m. pasta-tytos baþnyèios vaizdinys gimsta ið2006 m. baþnyèios ðiaurës navojeatidengtø bizantinës tapybos frag-mentø – ant vakarø sienos nupieðtopatriarcho Jokûbo, sëdinèio po ro-jaus medþiu ir tarp savo apsiaustoklosèiø sauganèio teisiøjø sielas, antðiaurës sienos matomo rojaus auga-lo, panaðaus á medá, po kuriuo sëdiJokûbas, bei èia pat vaizduojamosðv. Petro rojun vedamø teisiøjø pro-cesijos. Ið tapybos „gabaliukø“ antbaþnyèios ðiaurës ir dalies vakarø beirytø sienø Mickûnaitë sudëlioja iðti-sà Paskutinio teismo scenà. O ðiospaskatinta kitaip ávertinu, permàs-tau ir pirmosios baþnyèios planà.Pagal galutinæ dailëtyrininkës iðva-dà skaitmeninëje rekonstrukcijojepirmàjà baþnyèià regiu kaip halæ suapside pietuose ir pagrindiniu áëji-mu ðiaurëje, ðalia kurio, prieðais di-dájá altoriø, nutapyta Paskutinio teis-mo kompozicija. Tik po 1497 m.atstatymo darbø baþnyèia pasukta„dabartine“ rytø–vakarø kryptimi –antai antrojoje skaitmeninëje re-konstrukcijoje matome baþnyèià susumûrytu pagrindiniu portalu vaka-ruose ir didþiule nauja apside rytuo-se, senàjà paliekant funkcionuotikaip koplyèià. Èia negaliu nesiþavë-ti Mickûnaitës atliktu milþiniðku dar-bu atkuriant abiejø, pirmosios ir ant-rosios, baþnyèios pastatø gotikinæarchitektûrà: tikslius erdviø aukð-èius, architektûriniø elementø for-mas, jø kompozicijas.

Antra, á parodà þvelgiu kaip á me-dþiaginá kultûriná „archyvà“. Dabarmedþiaginë kultûra masina ne tiksavo formomis ar stilistika, bet ir jàformavusia kultûrine terpe. Apskri-tai atrasti ðios terpës „simptomus“parodoje nesunku. Jie atsiskleidþiabizantinëje sienø tapyboje, XV a.I p. moters ákapëse (tarp kuriø – bi-zantinio tipo auksarai, baltiðkosiossegës ir þiedai, Vakarø miestø kul-tûros auksinës sagutës), taip pat pa-rodoje eksponuojamoje stebuklin-gosios Dievo Motinos paveikslorentgenogramoje, iðduodanèioje,kaip buvæs graþios vëlyvosios goti-

kos madonos paveikslas XVII a. pr.pertapytas pseudobizantine manie-ra (paèià bizantinæ tapybà baþny-èioje uþdaþant). Akivaizdu, kadparodoje ano meto kultûrinis hete-rogeniðkumas, nuolatinis katalikið-kos ir staèiatikiðkos kultûrø bendra-bûvis tiesiog tarpsta.

Tenka kiek labiau susikaupti ieð-

padeda Grigorijaus Camblako (apie1364–1419/20) asmenybë – tikëtina,kad ðiandien þinomas átakingiausiasVytauto Didþiojo (valdë 1392–1430)aplinkoje Balkanø atstovas staèia-tikis bei teologas, atvykdamas á val-dovo dvarà, kartu su savimi galëjoatsiveþti (arba vëliau pasikviesti) irMoravos mokyklos ikonø tapytojus.

Dëlionës ir detektyvai Baþnytiniopaveldo muziejujeParoda „Trakø parapinë baþnyèia XV amþiuje“

èios jungtis neteko simbolinës pras-mës ir tapo net nepriimtina. TaigiXV a. pab. nuo pilies baþnyèia nu-græþta, pristatant naujà, tikëtina,stebuklingajai Dievo Motinai skir-tà didþiulæ apsidæ rytuose.

Ir, galiausiai, paperka parodoskokybë, pradedant dizainu, uþbai-giant konceptu. Èia apgalvotai at-

rukcijos, atskleidþianèios XV a. vy-kusias ðventovës architektûros irsienø tapybos metamorfozes. Kar-tu chronologine tvarka, nuo anks-tyviausiø XV a. pr. iki vëlyviausiø,siekianèiø net XVI a., dëliojami suðventovës ankstyvàja istorija susijæmedþiaginiai ðaltiniai – gotikiniomûro fragmentai, archeologiniairadiniai, dailës kûriniai. Taigi kal-bant apskritai, parodos idëja ganaaiðki, taèiau jà galima apþvelgti ke-liais bûdais.

Pirma, ekspozicijà regiu kaip anks-

kant atsakymo, kokie gi veiksniai lë-më bizantinës tapybos atsiradimàkatalikø baþnyèioje ir ðventovës ar-chitektûros pokyèius XV amþiuje.Viskas èia pradeda priminti detek-tyvà. Pavyzdþiui, norëdama surastibizantinës tapybos kelià, Mickûnai-të „suseka“ paèius Trakuose dirbu-sius amatininkus. Stilistiniai bei ára-ðø panaðumai Trakø baþnyèosfigûrinæ tapybà leidþia sieti su Ser-bijoje XIV a. II p. – XV a. pr. kles-tëjusios Moravos mokyklos atsto-vais, o netipiðka bei prasèiau sumûru sukimbanti tinko sudëtis ver-èia manyti, jog ðie atstovai pagalspecialybæ buvo ne sienø, o ikonø ta-pytojai. Galiausiai pinkles iðnarplioti

Nemaþiau sudëtingà baþnyèios irfundatoriaus valdovo ryðiø gijà dai-lëtyrininkë audþia ieðkodama baþ-nyèios architektûros „posûkio“prieþasèiø. Ðventovës pirmojo pa-stato pakreipimà pietø–ðiaurëskryptimi Mickûnaitë aiðkina baþny-èios ir salos pilies vizualia jungtimi.Pirmoji baþnyèia buvo pastatyta taip,kad pro salos pilies langus didysis ku-nigaikðtis galëtø þvelgti tiesiai á savopastatydintos baþnyèios didájá altoriøir simboliðkai susieti ðiuos du svar-bius statinius per þvilgsná. O kuni-gaikðèio Aleksandro valdymo metupilyje ëmus saugoti Lietuvos metri-kà, dar vëliau kalinti kilminguosius,regimoji rûmø-kalëjimo ir baþny-

rinkti ir estetiðkai rodomi ekspona-tai, sumaniai suregzta sekama isto-rija, o kà jau kalbëti apie ðioje istori-joje kuratorës þiûrovui paruoðtusdetektyvus ir dëliones. Dalá susiþa-vëjimo kaltës áþvelgiu ðiandien jun-tamoje tokiø parodø (bei apskritaityrimø) stokoje – LDK senosiosdailës baruose dar palyginti retaiir maþai kalbëta taip aktualiai beiádomiai. Tenka tik viltis, jog ne pas-kutinásyk.

Paroda veikia iki kovo 29 d.

Baþnytinio paveldo muziejus

(Ðv. Mykolo g. 9, Vilnius)

Dirba antradieniais–ðeðtadieniais 11–18 val.

Patriarchas Jokûbas su teisiøjøsielomis ant vakarø sienos, apie1419 m. 2008 m.

K . S T O Ð K A U S N U O T R .

Anna Reviakina, Pirmojo baþnyèios pastato rekonstrukcija. 2012 m.

Rûta Mickienë, Paskutinio teismo kompozicijos rekonstrukcija, 2013 m.


K i n a s

Þivilë Pipinytë

Berlinalë veikia kaip gerai sutep-tas mechanizmas. Perþiûros nevë-luoja, garsas ir vaizdas nestringa, ei-lës prie bilietø ar á sales juda greitai.Panaðø áspûdá palieka ir konkursi-nës programos filmai: atrodo, kadkino konvejeris veikia sklandþiai irne vienas originalesnis sumanymasnelieka neiðnaudotas – dalis kon-kursiniø filmø gimë jø kûrëjams ge-rai apsvarsèius vieno ar kito garsausfilmo ypatybes. Edwardo Bergeriofilmo „Dþekas“ („Jack“) herojusprimena broliø Dardenne’ø „Ber-niukà su dviraèiu“; tik jo kûrëjamspristigo subtilumo ir gilesniø áþval-gø. Jauna ir infantili Dþeko mamadaþnai palieka ji su jaunesniu bro-liuku, o pati iðsirengia á tikros mei-lës paieðkas. Ásikiðus socialinëmstarnyboms, Dþekas atsiduria vaikønamuose, ilgisi brolio. Bet po sun-kaus incidento pabëgæs ið ten, jis subroliu kelias dienas blaðkosi pomiestà. Neradæ raktø nuo namø,vaikai miega apleistame automobi-lyje, vagiliauja. Reþisierius pernelygnedramatizuoja situacijos. Dþekas –tikrai geras ir atsakingas vaikas. Jisnet labiau uþ mamà moka rûpintisbroliuku, bet Dþeko charakteris vi-sà filmà nesikeièia, o atviras finalas,kai berniukas nusprendþia gráþti ávaikø namus, tik dar labiau paryð-kina filmo seklumas. Keliuose Dar-denne’ø filmuose („Vaikas“, „Ber-niukas su dviraèiu“) ádomiai plëtotajaunø tëvø infantilumo, atsakomy-bës stokos ir dþiaugsmo paieðkø te-ma pakimba ore, keli socialinës kri-tikos akcentai – taip pat. Taèiau iðpirmo þvilgsnio gali pasirodyti, kadfilmas gvildena opià socialinæ pro-blemà. Matyt, to ir uþteko, kad jisbûtø atrinktas á konkursà.

Pernai pasaulyje ir net pas musnuskambëjusi Ulricho Seidlio trilo-gija, tiksliau, jos dalis „Tikëjimas“,taip pat sulaukë sekimo. DietrichoBrueggemanno „Kryþiaus kelias“

Iðvarytiesiems – rojus64-oji Berlinalë jau ápusëjo

(„Kreuzweg“) – filmas apie tai, kaipfanatiðkas tikëjimas luoðina ir netnaikina þmones. Jaunas reþisieriusgana tiesmukai herojø þodþiais ir siu-þetu pasako viskà, kà reikëjo patiemssuprasti þiûrint Seidlio „Tikëjimà“.

„Kryþiaus kelio“ herojë paauglëMarija auga tikinèiøjø ðeimoje, ku-ri priklauso kaþkokiai atðakai, nei-gianèiai Antrojo Vatikano susirin-kimo nuostatas. Marijos motina –tikras monstras. Ji draudþia duk-teriai dainuoti baþnytiniame cho-re, kuris gieda ne tik Bachà, bet irgospelus, nuolat átarinëja Marijameluojant, kelia jai scenas, pyksta,trumpai tariant, nuosekliai diegiajai kaltës jausmà. Mamos fanatiz-mui antrina kunigas, kuris filmopradþioje dësto Marijai ir kitiemsvaikams, kad jie turi bûti Kristaus ka-reiviai ir kovoti su nuodëmëmis, ro-ko muzika ir kitokiomis ðiuolaikiniopasaulio pagundomis.

Þiûrëdama filmà vis pagalvoda-vau, kad „Kryþiaus kelias“ – idea-lus antireliginis filmas. Sovietmeèiujis, ko gero, bûtø sukëlæs tikrà fu-rorà. Þinoma, iðskyrus vienà pabai-gos akcentà, kuris man pasirodë vi-siðkai dirbtinis. Mat Marija, kuri pokunigo kalbø nusprendë pasiaukotiDievui, kad ðis iðgydytø jos sergantábrolá, mirðta nuo iðsekimo, bet kaiptik tà akimirkà pagaliau pirmuosiusþodþius iðtaria jos ketveriø metukøbrolis. Stebuklas? Matyt, kad taip.Tik jau labai dviprasmiðka.

Formos poþiûriu filmas daugnuoseklesnis. Kiekviena jo dalis iðesmës yra vienas ilgai trunkantiskadras, dalys pavadintos kaip Kris-taus kryþiaus kelio stotys. Filmà irsudaro tiek kadrø, kiek yra kryþiauskelio stoèiø (stacijø).

Bent jau iki ðiol (raðau pirmadie-nio vakare) didþiausias Berlinalës ávy-kis yra pilna ne konkurse parodytospirmosios Larso von Triero „Nimfo-manës“ („Nymphomaniac VolumeI“) versija. Þinoma, apie tikràjá fil-mo mastà bus galima kalbëti, kai pa-

matysiu abi jo dalis, bet jau pirmojiatskleidþia ir reþisieriaus sumany-mà, ir paèiam von Trierui, matyt, da-bar svarbiausias temas.

Kaip ir dauguma von Triero fil-mø, „Nimfomanë“ palieka dvipras-miðkà áspûdá. Viena vertus, reþisie-rius laisvai naudojasi visomis ðiødienø kino kalbos galimybëmis – in-tegruoja á filmo vaizdà uþraðus, fo-tografijas (áspûdinga vyriðkø lytiniøorganø galerija), multiekrano gali-mybes, herojës tëvo mirties epizo-dà filmuoja nespalvotoje juostoje,prisiminimus iliustruoja kronikoskadrais, filme yra ir „paskaitëliø“apie matematikà, lapidariðkai pa-aiðkintas Bacho polifonijos princi-pas ir pan. Von Trieras nuolat kei-èia pasakojimo tonà ir ritmà, nuolyrikos laisvai pereina prie grotes-ko – Uma Thurman su neslepiamupasitenkinimu vaidina paliktà þmo-nà, kuri atsitempia pas vyro meiluþætris berniukus ir suvaidina visiemstikrà spektaklá. Nuo grotesko – prietikro realististinio ar net natûralisti-nio kino priemonëmis kuriamos tra-gedijos tëvo mirties epizode.

Kita vertus, vis pagalvodavau, kadjauèiuosi taip, lyg þiûrëèiau ðiuolai-kinæ vienos ið markizo de Sade’o he-rojø istorijø versijà. Juolab kad irCharlotte Gainsbourg vaidinamaDþo ið pat pradþiø tvirtina, kad nori

apie save papasakoti viskà.Tai ji sako Stellano Skarsgårdo

Zeligmanui – pagyvenusiam vy-riðkiui, kuris lietingà vakarà iðëjo nu-sipirkti þydiðkø skanumynø á krau-tuvëlæ netoli namø, o gráþdamaspamatë gatvëje gulinèià sumuðtàDþo. Parsivedæs jà namo, Zeligma-nas paguldo moterá á lovà ir klausosijos pasakojimø. Nors lova – ne dak-taro Freudo kuðetë, o Zeligmanas –tik tarp knygø gyvenantis keistuo-lis, kalbasi jie apie depresijà, pasi-rinkimà, Dievà, laisvæ... Galima spë-ti (nes neaiðku, kas vyks antrojojedalyje), kad Zeligmanas tam tikraprasme yra reþisieriaus alter ego, nesðis personaþas akivaizdþiai atskleidþiair von Triero baimes, ir jo garsiàjàdepresijà, ir þydiðkus kompleksus,pagaliau ir Dþo linija pratæsia reþi-sieriaus apmàstymus apie moteris,kurie prasidëjo bene filme „Prieðbangas“. Þinoma, filmas taip patplëtoja ðiø dienø kine tokià svarbiàkûno, jo suverenumo temà.

Taèiau ne jis, o Dþo yra pagrindi-në filmo veikëja. Nuo maþens ji jau-èia savo iðskirtinumà ir domisi tikseksu. Nepasotinamas geismas jàstumia nuo vieno vyro prie kito, betjie – tik malonumo suteikimo prie-monë, funkcija, kuri turi bûti atsie-ta nuo jausmø. Neatsitiktinai jau-nystëje Dþo (jaunà herojæ vaidina

Stacy Martin) priklausë sektai, ku-ri maiðtavo prieð tai, kad seksas bû-tø romantizuojamas ir paverèiamasmeile. Meilë Dþo neegzistuoja, betátariu, kad antroji dalis bus ir apiejà, nes pirmosios pabaigoje – vienàáprastà Dþo dienà (deðimt orgazmødienà, 8–9 vyrai naktá) moteris su-pras, kad nebejauèia nieko.

„Nimfomanëje“, ko gero, ir ádo-miausia ta ribø perþengimo, tabunugalëjimo tema. Von Trieras atvi-rai provokuoja rodydamas porno-grafines sekso scenas (finaliniuosetitruose daug dubleriø, kurie vaidi-no ðiose scenose, pavardþiø), betvon Trieras provokavo ir anksèiau,tad ne tai svarbiausia. Ribas perþen-gianti Dþo verèia galvoti apie tai, kàatneða (duoda, atima) begalinë lais-vë, kuria naudojasi Dþo. Ko gero,logiðkas von Trierui atsakymas bû-tø – depresijà. Bet reikia sulauktiantrosios „Nimfomanës“ dalies.

Von Trieras atvyko á Berlinalæ,pasirodë spaudos konferencijoje,fotografavosi, bet nekalbëjo, neda-vë interviu. Jis vilkëjo marðkinëliussu Kanø palmës ðakele ir uþraðu„Persona non grata“, taip primin-damas savo iðvarymà ið Kanø. Ber-lynas, manau, jo tikrai neiðvarys.

Berlynas

„Nimfomanë“

Kronika

Knygos meno konkurso„Vilnius 2013” laureatai

Kultûros ministerija, bendradar-biaudama su Lietuvos dailininkø sà-junga ir Vilniaus dailës akademija,kasmet organizuoja Knygos menokonkursà. Ðio konkurso tikslas – ið-rinkti meninio apipavidalinimo irpoligrafinio atlikimo poþiûriu ge-riausias praëjusiais kalendoriniaismetais Lietuvos leidyklø iðleistasknygas, skatinti knygø dailininkus,leidëjus ir poligrafijos specialistuspuoselëti Lietuvos knygos menà irknygos kultûrà. Ðiais metais kon-kursui pateiktos 86 knygos.

Kultûros ministerija ir Knygosmeno ekspertø komisija skelbiaðiuos Knygos meno konkurso „Vil-nius 2013“ nugalëtojus:

Metø premija skirta Alfonsui Þvi-liui uþ Povilo Rièardo Vaitiekûnoknygos „Algimantas Julijonas Stan-

kevièius-Stankus „Þaliasis sàsiuvi-nis“ apipavidalinimà;

Lietuvos dailininkø sàjungos pre-mija atiteko Gedui Èiuþeliui uþ Da-lios Vasiliûnienës knygos „Jëga ir gro-þis jo ðventovëje ...“ (Ps 96,6) Vilniausarkivyskupijos sakralinës vertybësBaþnytinio paveldo muziejuje“ apipa-vidalinimà, Vilniaus dailës akademi-jos premija – Gyèiui Skudþinskui uþEglës Deltuvaitës knygos „KristijonasDonelaitis, Arturas Valiauga. Apie il-

gesio þemæ“ apipavidalinimà.Knygos meno ekspertø komisija

taip pat skyrë penkias premijas te-minëse knygø grupëse:

Astai Kauðpëdaitei uþ AlgirdoKauðpëdo knygos „Antiðka“ apipa-vidalinimà, teminë grupë „Groþinëliteratûra ir eseistika“;

Kæstuèiui Kasparavièiui uþ joknygos „Povandeninë istorija“ api-pavidalinimà, teminë grupë „Kny-gos vaikams ir jaunimui“;

Donaldui Andziuliui ir Ievai Kuz-mienei uþ Leonardo Vaièio knygos„Eklektika“ apipavidalinimà, temi-në grupë „Mokslinës, dalykinës kny-gos ir aukðtøjø mokyklø vadovëliai“;

Tomui Mrazauskui uþ AlgirdoÐeðkaus knygos „Pilka, bet ne pil-ka“ apipavidalinimà, teminë grupë„Meno leidiniai ir katalogai“;

Sigutei Chlebinskaitei uþ Kæstu-èio Navako knygos „Lorelei“ apipa-vidalinimà (leidykla – UAB „Kitosknygos“, spaustuvë – UAB „Petro of-setas“). Teminë grupë – „Bibliofili-

niai ir eksperimentiniai leidiniai“.Konkurso diplomai skirti 12-os

knygø dailininkams:Ramûnui Èeponiui – uþ Nijolës

Simonos Pukinskaitës ir RamûnoÈeponio knygos „Visuma be chao-so“ apipavidalinimà;

Sigutei Chlebinskaitei – uþ Kæs-tuèio Navako knygos „100 du: eilë-raðèiai“ apipavidalinimà;

Jokûbui Jacovskiui – uþ Ramû-no Katiliaus knygos „Josifo Brod-skio ryðiai su Lietuva“ apipavidali-nimà;

Mariui Zavadskiui – uþ jo knygos„Pirðtinë“ apipavidalinimà;

Laimutei Varkalaitei – uþ LiudosPetkevièiûtës knygos „Saulës spal-vø poringës: RAUDONA“;

Elonai Marijai Loþytei – uþ Rû-tos Taukinaitytës-Narbutienës kny-gos „Knygriðiai apie knygas ir knyg-riðystæ“ apipavidalinimà;

Sigutei Chlebinskaitei – uþ Gita-no Nausëdos ir Vilijos Gerulaitienësknygos „Chronik der Schule Nidden

(Nidos mokyklos kronika)“ apipa-vidalinimà;

Jokûbui Jacovskiui – uþ ErikosGrigoravièienës knygos „ÞibuntasMikðtys“ apipavidalinimà;

Alfonsui Þviliui – uþ JolantosMarciðauskytës-Juraðienës ir Alfon-so Andriuðkevièiaus knygos „Pro A.A. prizmæ“ apipavidalinimà;

Auðrai Lisauskienei – uþ AldonosKeturakienës knygos „PorcelianasLietuvoje“ apipavidalinimà;

Karoliui Strautniekui – uþ JurgosMinèinauskienës ir Kristinos Kle-ponytës-Ðemeðkienës knygos „KÛ-NAS. Lietuviø grafika 1980–2013“apipavidalinimà;

Tomui Mrazauskui – uþ VytautoV. Stanionio knygos „Nuotraukosdokumentams“ apipavidalinimà.

Knygos meno konkurso „Vilnius2013“ laureatai bus pagerbti vasario20 d. 12 val. 15-oje tarptautinëje Vil-niaus knygø mugëje, „Litexpo“.

KULTÛROS MIN ISTER I JOS INF.


K i n a s

Ðá savaitgalá ðvenèiø bus visiems –mylintiems tëvynæ ir mylintiems sek-sà, mylintiems Eurovizijà ir mylin-tiems sportà. Galima tik pasidþiaug-ti uþ tuos Lietuvos þmones, kuriuostaip þodingai myli mûsø politikai (iratvirkðèiai). Televizijos tenkina ávai-rius poreikius, bet að liksiu iðtikimaskinui, nes jis daþniau sugeba á þmo-niø aistras paþvelgti ið ðalies ar netironiðkai. Sunkiai ásivaizduoju iro-niðkà sportà, pavyzdþiui, ironiðkàðuolá su kartimi, bet ironiðkà patrio-tizmà galiu, ypaè kai sportas tampapigaus patriotizmo substitutu. Be-sidomintys olimpiniø þaidyniø nau-jienomis, tikiuosi, mane supras.

Ðiandien Ðv. Valentino diena, irakyse raudona nuo visokiø ðirdeliø,kaspinëliø ir kitokiø groþybiø. Jei jødar stinga, LNK ðávakar (14 d. 22.45)parodys Gary Mashallo komedijà„Valentino diena“, kurioje nusifilma-vo daugybë þvaigþdþiø, o tarp jø irmano ðirdþiai tokia miela Julia Ro-berts. Filme daug personaþø, ku-riuos susieja ði vis svarbesnë dovanøvartojimo diena. Cinikas pasakytø,kad tai dar viena rinkodaros perga-lë, bet að geriau patylësiu.

TV1 ðávakar (22.50) snobams taippat parodys su Valentino diena su-sijusá filmà – Nicole Kassell „Gaba-lëlá dangaus“ (kiek þinau, daugumo-je ðaliø jis buvo iðleistas á ekranusbûtent ðià dienà). Filmas, man re-gis, iliustruoja gana naujà, bet gajàHolivudo madà – pasakojimus apieramø ir graþø pasitraukimà ið gyvø-jø pasaulio.

Kate Hudson herojë tik mirtinaisusirgusi pagaliau supranta, kas gy-venime yra svarbiausia. Marlë – pa-þangi moteris, ji nebijo vienatvës irmoka dþiaugtis gyvenimu, bet na-muose pakenèia tik þavø buldogàStenlá. Susirgusi Marlë taip pat ne-nuleidþia rankø. Paþinti laimæ jaipadeda simpatiðkas gydytojas (Gael

Mirtis Valentino dienàKrësle prie televizoriaus

Garcîa Bernal). Kassell iðkart nesi-griebia emocinio ðantaþo, bet il-gainiui pradeda svaidytis tokia gy-venimo iðmintimi, kad nuo jos norisipasislëpti bet kur, kad ir karste.

Taèiau ir karstai, pasirodo, bûnamadingi ir ne. Nicko Hurrano ko-medija „Palaidotos paslaptys“ (BTV,17 d. 21.30) rodo dvi konkuruojan-èias tarpusavyje laidojimo firmas,bet kartu atkreipia dëmesá á, saky-èiau, ir pas mus vis labiau akivaiz-dþià tendencijà. Turiu omenyje ávai-rius þanrinius vakarëlius, ðventes,gimtadienius. Þmonëms nebeádo-mu susitikti, iðgerti, kalbëtis. Reikiamaskarado, reikia vaidinti dar vie-nà vaidmená, nes tas, kuris vaidina-mas kasdien, atsibodo, o bûti savi-mi – nejauku arba visai neádomu.Vienas „Palaidotø paslapèiø“ hero-jø mano, kad tradicinës laidotuvëspernelyg nuobodþios ir senamadið-kos, todël siûlo ir laidotuves rengti,prisimenant ávairius kino þanrus.

Filmas sujungia juodosios ir ro-mantinës komedijos þanrus, mat fil-me bus ir meilës istorija. Tiesa, jinelabai tradiciðka, nes meilës objek-tas – ne jauna graþuolë, o gyveni-mo ir anytos gerokai papurtyta mo-teris Betë (nuostabi britø aktorë

Brenda Blethyn), taèiau juk vëlyvojimeilë – pati tikriausia.

LRT kultûra (19 d. 21 val.) paro-dys „Dogmos“ pradininko ThomoWinterbergo filmà „Submarinas“.Jo herojai – du broliai. Jie uþaugoproblemiðkoje ðeimoje – nuolat gir-tuokliaujanti motina palikdavo bro-liams priþiûrëti treèiàjá – dar visaikûdiká. Po jo mirties broliø keliai ið-siskyrë. Vienas sukûrë ðeimà ir ti-këjosi pabëgti nuo prisiminimø. Betpo þmonos narkomanës mirties au-gina sûnø. Kitas kà tik iðëjo ið kalë-jimo. Susitikæ motinos laidotuvësebroliai vël pradeda bendrauti, ta-èiau tragedija atrodo neiðvengiama.

„Submarinu“ vadinamas vienaskankinimo bûdø. Bet Winterbergofilmui ðis pavadinimas simboliðkas,nes þiûrint á broliø negandas sunkuatsikratyti minties, kad gyvenimasreþisieriui yra nesibaigianti kanky-në. Net graþioji Kopenhaga, kurio-je kurtas „Submarinas“, atrodo pra-gariðkai tamsi, ðalta ir nejauki. Potokiø filmø geriau suprantu, kodëlmirtis Valentino dienà atrodo visaikinogeniðkai.

Jûsø –

JONAS ÛB IS

Bibliografinës þinios

P A R E N G Ë A L D O N A B A R O D I C A I T Ë . R E D A G A V O G R A Þ I N A K U B I L I E N Ë .L I E T U V O S N A C . M . M A Þ V Y D O B - K A . B I B L I O G R A F I J O S I R K N Y G O T Y R O S C E N T R A S

GROÞ INË L I T ERATÛRA . L I T ERATÛROS MOKSLAS

Amþinoji kryþkelë : romanas / Vydas Astas. – Vilnius : Versus aureus, [2013] (Vilnius : BALTO

print). – 314, [3] p. – Tiraþas [700] egz. – ISBN 978-9955-34-443-8 (ár.)

Dingusi : romanas / Gillian Flynn ; ið anglø kalbos vertë Dalia Zaikauskienë. – Vilnius : Alma

littera, 2014 (Kaunas : Spindulio sp.). – 453, [1] p. – Tiraþas 5000 egz. – ISBN 978-609-01-

1291-5 (ár.) : [33 Lt 19 ct]

Geriausias Matijaus paveikslas : [romanas] / Benas Glasteris. – Vilnius : Versus aureus, [2013]

(Vilnius : BALTO print). – 420, [2] p. – Tiraþas [1000] egz. – ISBN 978-9955-34-434-6 (ár.)

Gyveno kartà Uvë : romanas / Fredrik Backman ; ið ðvedø kalbos vertë Raimonda Jonkutë. –

Vilnius : Alma littera, 2014 (Kaunas : Spindulio sp.). – 326, [1] p. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN

978-609-01-1297-7 (ár.) : [27 Lt 54 ct]

Helë : biografinis romanas [apie aktoræ Elenà Vilèinskaitæ] / Astrida Petraitytë. – Vilnius :

Versus aureus, [2013] (Vilnius : BALTO print). – 164, [3] p. : iliustr., faks., portr. – Tiraþas [700]

egz. – ISBN 978-9955-34-445-2

Iðbandymas laisve : publicistika, esë, interviu / Romualdas Lankauskas. – Vilnius : Versus aureus, [2013]

(Gargþdai [Klaipëdos r.] : Print-it). – 350, [1] p. – Tiraþas [800] egz. – ISBN 978-9955-34-441-4 (ár.)

Iðgalvoto vaiko ðeðëlyje : tikrasis ir pramanytasis Luisas Kerolis / Karoline Leach ; ið anglø

kalbos vertë Migla Surkevièienë. – Vilnius : Versus aureus, [2013] (Gargþdai [Klaipëdos r.] :

Print-it). – 399, [1] p. – Tiraþas [700] egz. – ISBN 978-9955-34-436-0

Marðalitas : romanas / Nijolë Kliukaitë-Kepenienë. – Vilnius : Versus aureus, [2013] (Vilnius :

BALTO print). – 221, [2] p. – Tiraþas [800] egz. – ISBN 978-9955-34-431-5 (ár.)

Po ðiaurës dangum / sudarë Markus Roduner. – Ðiauliai : Saulës delta, 2004- .

[D.] 9 : Europos literatûros dienø 2013 almanachas. – 2013 (Ðiauliai : Ðiauliø knygriðykla). –

114, [1] p. : portr. – Tiraþas 450 egz. – ISBN 978-609-8123-02-9

Pribuvëjos dienoraðtis : romanas / Chris Bohjalian ; ið anglø kalbos vertë Liudvikas Gadeikis. –

Vilnius : Alma littera, 2014 (Vilnius : BALTO print). – 366, [1] p. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN

978-609-01-1296-0 (ár.) : [29 Lt 66 ct]

Septynerius metus raðiau Tau… : romanas / Liz Balfour ; ið vokieèiø kalbos vertë Dalia

Kiþlienë. – Vilnius : Alma littera, 2014 (Kaunas : Spindulio sp.). – 324, [2] p. – Tiraþas 1800

egz. – ISBN 978-609-01-1300-4 (ár.) : [26 Lt 13 ct]

Svajonë apie sniegà : romanas / Rûta Mataitytë. – Vilnius : Versus aureus, [2013] (Vilnius :

BALTO print). – 349, [3] p. – Tiraþas [700] egz. – ISBN 978-9955-34-430-8 (ár.)

Svetimðalë / Diana Gabaldon. – Vilnius : Alma littera, 2011- . – (Ár.)

Kn. 7: Rudens bûgnai : romanas / ið anglø kalbos vertë Renata Valotkienë. – 2014 (Kaunas :

Spindulio sp.). – 620, [1] p. – Tiraþas 2300 egz. – ISBN 978-609-01-1301-1 : [38 Lt 85 ct]

Ðtai taip tu jà prarandi : [istorijos apie meilæ] / Junot Diaz ; ið anglø kalbos vertë Indrë

Telksnytë. – Vilnius : Versus aureus, [2013] (Vilnius : BALTO print). – 213, [2] p. – Tiraþas

[1700] egz. – ISBN 978-9955-34-428-5 (ár.)

Tarp pilkø debesø : romanas / Ruta Sepetys ; ið anglø kalbos vertë Lina Bûgienë. – Vilnius :

Alma littera, 2014 (Kaunas : Spindulio sp.). – 334, [2] p. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-9955-

38-964-4 (ár.) : [15 Lt 53 ct]

Vynuogynø tyla : romanas / Gisela Pou ; ið ispanø kalbos vertë Alma Naujokaitienë. – Vilnius :

Alma littera, 2014 (Kaunas : Spindulio sp.). – 419, [2] p. – Tiraþas 1800 egz. – ISBN 978-609-

01-1298-4 (ár.) : [31 Lt 78 ct]

Þydiðkø daiktø kambarys : romanas / Audronë Urbonaitë. – Vilnius : Alma littera, 2014 (Vilnius :

BALTO print). – 283, [2] p. – Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-609-01-1293-9 (ár.) : [19 Lt 7 ct]

Þmogþudystë yra menas : romanas / David Morrell ; ið anglø kalbos vertë Vytautas

Petrukaitis. – Vilnius : Alma littera, 2014 (Kaunas : Spindulio sp.). – 369, [3] p. – Tiraþas

[2000] egz. – ISBN 978-609-01-1299-1 (ár.) : [29 Lt 66 ct]

G R O Þ I N Ë L I T E R AT Û R A V A I K A M S

Karalius : fantastinis ciklas : mitologinë pasaka / Margarita Luþytë. – Ðiauliai : Saulës delta,

2013 (Vilnius : Facili-lit). – 55, [1] p. – Tiraþas 200 egz. – ISBN 978-609-8123-01-2

Katinas Mikis : gyvenimas, þygiai, darbai / Romas Sadauskas ; dailininkë Audronë Uzielaitë. –

Vilnius : Versus aureus, [2013] (Vilnius : BALTO print). – 78, [2] p. : iliustr. – Tiraþas [800] egz. –

ISBN 978-9955-34-432-2 (ár.)

Kreditas ir Palûkana : pasaka vaikuèiams ir jø tëveliams apie atsakingà pinigø skolinimàsi /

Imandra Nekroðiûtë-Daukðienë ; dailininkë Herta Matulionytë-Burbienë. – Vilnius :

Informacijos vadybos agentûra, 2013 (Kaunas : Spaudos praktika). – 30, [1] p. : iliustr. – Virð.

aut.: Imandra n.d. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-9955-9979-3-1 (ár.)

Krokodilas raðalinëje : [apysaka] / Jana Frey ; ið vokieèiø kalbos vertë Vidas Morkûnas ;

[iliustratoriai Karin Schliehe, Bernhard Mark]. – Vilnius : Alma littera, 2013 (Kaunas :

Spindulio sp.). – 105, [2] p. : iliustr. – Ciklo „Patrakëlë klasë“ knyga. – Tiraþas 1500 egz. – ISBN

978-9955-24-115-7 (ár.) : [12 Lt 71 ct]

Maþasis princas : [pasaka] / Antoine de Saint-Exupéry ; su autoriaus akvarelëmis ; ið

prancûzø kalbos vertë Pranas Bieliauskas. – Vilnius : Alma littera, 2014 (Kaunas : Spindulio

sp.). – 98, [5] p. : iliustr. – Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-9955-08-962-9 (ár.) : [15 Lt 53 ct]

Padoriø mokytojø baubas! : [apysaka] / Jana Frey ; ið vokieèiø kalbos vertë Vidas Morkûnas ;

[iliustratoriai Karin Schliehe, Bernhard Mark]. – Vilnius : Alma littera, 2013 (Kaunas :

Spindulio sp.). – 105, [2] p. : iliustr. – Ciklo „Patrakëlë klasë“ knyga. – Tiraþas 1500 egz. – ISBN

978-9955-24-117-1 (ár.) : [12 Lt 71 ct]

Anonsai

Filmo „Nesamasis laikas“premjera

Vasario 28 d. Lietuvos kino teat-ruose pasirodys reþisieriaus Myko-lo Vildþiûno drama „Nesamasis lai-kas“, kurioje vaidina þinomi kino,teatro ir televizijos aktoriai TomaVaðkevièiûtë, Tadas Gryn, Valenti-nas Novopolskis, Mindaugas Papi-nigis, Nelë Savièenko, Sigitas Raè-kys ir kiti.

„Nesamasis laikas“ – tai istorijaapie mus, visur skubanèius ðiuolai-kinius þmonës, kuriuos kankinanuolatinæ átampà kelianti sumaiðtis.Savo filme kalbu apie tai, kad atsa-kymai á daugelá opiø klausimø yra,tereikia sustoti ir ásiklausyti“, – sa-ko reþisierius M. Vildþiûnas.

Pagrindinis filmo herojus, trisde-ðimtmetis Tadas – aktyvus, daug dir-bantis, maþai miegantis ir nuolatosuþsiëmæs miesto þmogus, neberan-dantis laiko paklausti savæs, kodëlnesusikalba su þmona, nepaskam-bina tëvams ir neturi kà pavadinti

draugu. Ðá nevaldomà Tado bëgimàsustabdo lemtinga avarija, o likimasáteikia neákainojamà dovanà – jo gy-venimà pakeièiantá susitikimà su se-niai prarastu vaikystës draugu.

„Nors kalbu apie sudëtingus da-lykus, kurdamas filmà siekiau, kadjá paþiûrëjæs þiûrovas ið kino salësiðeitø kupinas ðviesiø pojûèiø, pri-siminimø apie nerûpestingà vaikys-tæ, apie su artimais þmonëmis pra-leistas dþiugias akimirkas, apie tai,kur ir kada jis jauèiasi ramus ir lais-

vas. Norëèiau, kad filmo seansastaptø laiku, kuris gydo“, – sako re-þisierius.

Nuo vasario 28 d. filmas rodomasvisuose didþiuosiuose Lietuvos ki-no teatruose. Ðiandien pristatomefilmo anonsà, já rasite èia: http://you-tu.be/yh62B2fRBiY

Daugiau informacijos apie filmà„Nesamasis laikas“ rasite èia: https://www.facebook.com/nesamasislaikas

„MEED F I LMS“ INF.

„Palaidotos paslaptys“


V a s a r i o 1 4 – 2 3

Mirus mylimai mamai,nuoðirdþiai uþuojauèiame

teatrologæRamunæ MARCINKEVIÈIÛTÆir liûdime drauge su velionës

artimaisiais.

LIETUVOS NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS

Mirus mylimai Mamai, visaðirdimi uþjauèiame ir esamekartu su Lietuvos muzikos ir

teatro akademijosMeno istorijos ir teorijos

katedros profesoreRamune MARCINKEVIÈIÛTE.

KATEDROS DËSTYTOJAI

Netekus mylimos mamos, ðiàsunkià valandà reiðkiame gilià

uþuojautà teatrologeiprofesorei

Ramunei MARCINKEVIÈIÛTEIir jos artimiesiems.

OKT/VILNIAUS MIESTO TEATRAS

P a r o d o s

V I L N I U S

Nacionalinë dailës galerijaKonstitucijos pr. 22

XX a. Lietuvos dailës ekspozicija

iki 16 d. — paroda „Siûlau naujà pasaulá. Vito

Luckaus fotografijos retrospektyva“

Paroda „Vaizdø vieta“ (Lietuvos fotografija

iliustruotuose þurnaluose XX a. 7—8 deðimt-

meèiais); „90x60. Lietuvos fotografijos

parodø plakatai. 1970–1987“

Vilniaus paveikslø galerijaDidþioji g. 4

Chodkevièiø rûmø klasicistiniai interjerai

Lietuvos dailë XVI—XIX a.

Jurgio Baltruðaièio memorialiniai baldai

Paroda „Nuostabioji þemë. Dailininkai Rytø

Prûsijoje. XIX—XX a. pirmos pusës tapyba ið

Aleksandro Popovo rinkinio“

Radvilø rûmaiVilniaus g. 24

Europos dailë XVI—XIX a.

Dubingiø ir Birþø kunigaikðèiai Radvilos

Rytø Azijos, Naujosios Gvinëjos ir Australijos

aborigenø menas

Paroda „Renesanso spindesys“

Paroda „Tohoku Japonijos fotografø akimis“

Taikomosios dailës muziejusArsenalo g. 3A

Paroda „Nuo karo iki taikos“ (XX a. penkto-

ðeðto deðimtmeèio mada ið Aleksandro

Vasiljevo kolekcijos)

Kazimiero Þoromskio (1913—2004) paroda

„Nuo realizmo iki optinio meno“

Lenkijos fotografijos ir dizaino paroda

„Materia Prima“

Vytauto Kasiulio dailës muziejusA. Goðtauto g. 1

Vytauto Kasiulio kûriniø kolekcija

Paroda „Arbit Blato Paryþius ir Venecija“

Lietuvos nacionalinis muziejusNaujasis arsenalasArsenalo g. 1

Senosios Lietuvos istorija XIII—XIX a.

Lietuviø liaudies menas

Kryþdirbystë

Paroda „Þemaièiø krikðto þenklai“, skirta

Þemaièiø krikðto 600 metø sukakèiai

Signatarø namaiPilies g. 26

Vasario 16-osios Akto signatarams skirta

ekspozicija (nuolat papildoma)

Kazio Varnelio namai-muziejusDidþioji g. 26

K. Varnelio kûrybos ir kolekcijos ekspozicija

Lankymas antradiená–ðeðtadiená ið anksto

susitarus tel. 279 16 44

Baþnytinio paveldo muziejusÐv. Mykolo g. 9

Senosios liturginës tekstilës paroda „Ðilkas ir

auksas“

Paroda „Didþiulis mûras, vos per du uolekèius

þemën ágilintas, ðitiek metø stebuklingai

stovi“: Trakø parapinë baþnyèia XV amþiuje“

Ðiuolaikinio meno centrasVokieèiø g. 2

Sebastiano Diazo Moraleso (Argentina)

projektas „Ficcionario“

Melvino Moti (Olandija) projektas „Hipererdvë“

Galerija „Kairë–deðinë“Latako g. 3

Lino Blaþiûno paroda „Paukðèio akimis“

Meno projektø erdvë „Malonioji 6“Malonioji g. 6

iki 22 d. — Gedvilës Bunikytës paroda „Dvi

tvarkos rûðys“

Galerija „Vartai“Vilniaus g. 39

Andriaus Zakarausko paroda „Vardan“

„Prospekto“ fotografijos galerijaGedimino pr. 43

iki 21 d. — Aleksandro Macijausko fotografi-

jø paroda „Negraþi fotografija“

Pamënkalnio galerijaPamënkalnio g. 1/13

Paroda „FC Jazz“

Marijos ir Jurgio Ðlapeliø muziejusPilies g. 40

iki 20 d. — Svajonës ir Pauliaus Stanikø

(S&P Stanikas) projektas „Dvigulë lova“

Galerija „Aidas“Trakø g. 13

nuo 14 d. — Deimos Katinaitës tapyba

Ðv. Jono gatvës galerijaÐv. Jono g. 11

Pauliaus Ðliaupos paroda „Ðviesos refleksijos“

Galerija „Arka“Auðros Vartø g. 7

Algimanto Patamsio keramika

Galerija „Meno niða“J. Basanavièiaus g. 1/13

iki 22 d. — Ðarûno Leonavièiaus iliustracijø,

sukurtø K. Donelaièio poemai „Metai“, paroda

Lietuvos dailininkø sàjungosparodø salëVokieèiø g. 4 / 2

Paroda „FC Jazz“

iki 17 d. — Filomenos Linèiûtës-Vaitiekûnie-

nës tapybos paroda „Medþiai ir bokðtai“

Galerija AV17Auðros Vartø g. 17

Jono Anièo darbø paroda „Procese“

„Juðkus gallery“B. Radvilaitës g. 6B

Raimondo Martinëno paroda

Galerija „Kunstkamera“Ligoninës g. 4

Vitolio Truðio tapybos paroda „Sutemø ðviesa“

Þydø kultûros informacijos centrasMësiniø g. 3A

Antano A. Jonyno poezijos ir tapytojo Algio

Griðkevièiaus darbø rinktinës iliustracijø

„Vilnius. Upë teka apaèioje“ paroda

Lietuvos nacionalinës UNESCOkomisijos galerijaÐv. Jono g. 11

Fotografijø paroda „Misija Sibiras ’13“

Raðytojø klubasK. Sirvydo g. 6

iki 19 d. — Romualdo Poþerskio fotoparoda

nuo 20 d. — Giedrës Bulotaitës paroda „Akvarelë“

Galerija „Menø tiltas“Uþupio g. 16

Adomo Makarevièiaus tapybos paroda

„Spalvø pasaulio meditacijos“

Energetikos ir technikos muziejausRinktinës g. 2

nuo 14 d. — pirmoji Lietuvos analoginës

fotografijos asociacijos paroda

KAUNAS

M. Þilinsko dailës galerijaNepriklausomybës a. 12

Paroda „Sveikas, Paryþiau! Litvakø dailininkø

keliais“

Kauno paveikslø galerijaK. Donelaièio g. 16

Rolando Karaliaus paroda „Bûsena“ ið ciklo

„Lûþio kartos vardai“

iki 23 d. — paroda „Geriausias metø kûrinys“

Nacionalinis M.K. Èiurlionio dailësmuziejusV. Putvinskio g. 55

Paroda ,,Tautø arenoje. Paryþius 1937“

Vladimiro Dubeneckio paroda „Architektas

gyvenimo ir kûrybos teatre“, skirta 125-osioms

gimimo metinëms

A. Þmuidzinavièiaus kûriniø irrinkiniø muziejusV. Putvinskio g. 64

nuo 14 d. — paroda „Stasys Sèesnulevièius:

ðeðëlyje likusi kûryba“

iki 17 d. — Evaldo Mikalauskio paroda „Dar

kartà beveik apie þmogø“

Maironio lietuviø literatûrosmuziejusRotuðës a. 13

„Maironis ir jo epocha. ...palieku visà mano

judomàjá turtà“

„Kristijonui Donelaièiui — 300“

„Raðytojai 1863 metø sukilime“

Keramikos muziejusRotuðës a. 15

Aldonos Jonuðkaitës-Ðaltenienës paroda

„Kelias...“

Ryðiø istorijos muziejusRotuðës a. 19

Arûno Daujoto (1963–2012) tapybos paroda

Galerija „Meno parkas“Rotuðës a. 27

nuo 14 d. — paroda „10 Ðilavoto plenerø“

Galerija „Aukso pjûvis“K. Donelaièio g. 62 / V. Putvinskio g. 53

Valdo Pukevièiaus keramikos paroda „Kolek-

tyvinis sodas“

Dailës plenero „Kaunas — Hanza miestas“

kûriniø paroda

Vytauto Kasiulio kûriniø paroda

Rasos Maèiulienës autoriniø papuoðalø

paroda „Pasikalbëjimai“

Gaivos Paprastosios tapybos paroda „Kitoks

pasaulis“

Galerija „Meno forma“Savanoriø pr. 166

Eugenijaus Varkulevièiaus-Varkalio paroda

„Smëlis, molis ir akmuo“

Architektø namaiVilniaus g. 22

Alvydo Bulakos tapyba

„GK galerija“V. Putvinskio g. 42

nuo 14 d. — Sigitos Dagelienës, Sauliaus

Dagelio ir Stasio Pûtvio tapybos darbø

paroda ,,SSS“

K L A I P Ë D A

Lietuvos dailës muziejaus PranoDomðaièio galerijaLiepø g. 33

Paroda „Sveika, jûra!“

Paroda „Nuo baroko iki secesijos“

Paroda „XVI—XIX a. Vakarø Europos meistrø

grafika“

Dionyzo Varkalio kolekcija (ið Lietuvos dailës

muziejaus Klaipëdos kraðto XIX—XX a. pr.

taikomosios dailës rinkinio)

KKKC parodø rûmaiAukðtoji g. 1 / Didþioji Vandens g. 2

Salvadoro Dali litografijø, keramikos,

skulptûros, medaliø paroda „Materialusis

siurrealizmas“

Adomo Danusevièiaus paroda „Kamufliaþinis

vyriðkumas“

Airiø menininko Eamono O’Kane’o pieðiniø ir

instaliacijø paroda „And Time Begins Again“

Baroti galerijaAukðtoji g. 3/3a

Jûratës Mykolaitytës tapyba

Klaipëdos galerijaDarþø g. 10 / Baþnyèiø g. 4

VDA Telðiø fakulteto skulptûros ir metalo

meno katedros studentø ir dëstytojø

metalo plastikos bei fotografijø paroda

S p e k t a k l i a i

V I L N I U S

Nacionalinis operos ir baletoteatras21, 22 d. 18.30 — PREMJERA! O. Narbutaitës

„KORNETAS“. Dir. — R. Ðervenikas

23 d. 12 val. — B. Pawlowskio „SNIEGUOLË

IR SEPTYNI NYKÐTUKAI“. Dir. — A. Ðulèys

Nacionalinis dramos teatrasDidþioji salë

14 d. 18.30 — A. Schnitzlerio „10 DIALOGØ

APIE MEILÆ“. Reþ. — Y. Ross

15 d. 18.30 — Just. Marcinkevièiaus

„KATEDRA“. Reþ. — O. Korðunovas

18 d. 19 val. — „ANA KARENINA“. Choreogr. —

A. Cholina (A|CH ðokio teatras)

20 d. 18.30 — E.-E. Schmitto „PALEISTUVIS“.

Reþ. — P. Gaidys (Klaipëdos dramos teatras)

21 d. 17 val. — Dante’s Alighieri „ROJUS“.

Reþ. — E. Nekroðius

22 d. 18.30 — K. Binkio „ATÞALYNAS“.

Reþ. — J. Vaitkus

23 d. 12 val. — A. de Saint-Exupéry „MA-

ÞASIS PRINCAS“. Reþ. — S. Mykolaitis

Maþoji salë

21 d. 19 val., 22 d. 16 val. — J. Balodþio,

G. Dapðytës „BARIKADOS“. Reþ. — V. Silis

23 d. 16 val. — S. Pãlssono „NUOÐALY“.

Reþ. — G. Padegimas

Studija

18 d. 19 val. — „LIÛDNOS DAINOS IÐ EURO-

POS ÐIRDIES“ (pagal F. Dostojevskio romanà

„Nusikaltimas ir bausmë“). Reþ. — K. Smed-

sas (Suomija)

Vilniaus maþasis teatras14 d. 18.30 — PREMJERA! F. Garcîa Lorcos

„KRUVINOS VESTUVËS“. Reþ. — P. Ignatavièius

15 d. 18.30 — I. Margalit „TRIO (J. Bramso,

R. Ðumano ir K. Ðuman meilës istorija)“.

Reþ. — P. Galambosas (Vengrija)

18 d. 19 val. — „MENAS“. Reþ. — D. Kazlaus-

kas („Idioteatras“)

19 d. 18.30 — B. Slade „KITAIS METAIS, TUO

PAÈIU LAIKU“. Reþ. — A. Lebeliûnas

19 d. 18.30 Nacionaliniame dramos teatre —

N. Gogolio „REVIZORIUS“. Reþ. — R. Tuminas

21 d. 18.30 — M. Ivaðkevièiaus „MISTRAS“.

Reþ. — R. Tuminas

22 d. 16 val. — „24 VALANDOS IÐ MOTERS

GYVENIMO“. Kûrëjos — V. Bièkutë, V. Kochansky-

të, D. Rudytë („Maþasis teatras. Maþoji forma“)

22 d. 18.30 — F. Dürrenmatto „DAMOS

VIZITAS“. Reþ. — E. Jaras

23 d. 12 val. — „MAMA KATINAS“.

Reþ. — E. Jaras

VILNIAUS DAILËS AKADEMIJOSGALERIJOS

Parodø salës „Titanikas“Maironio g. 3

VDA Telðiø fakulteto studentø darbø paroda

iki 22 d. — fotografijos ir medijø meno

katedros studentø paroda „Re(z)ginys“

Galerija „Akademija“Pilies g. 44/2

iki 15 d. — Monikos Furmanavièiûtës paroda

„Fuck identity. It‘s all about sex“

Tekstilës galerija „Artifex“Gaono g. 1

iki 15 d. — paroda „Þaismingi tyrimai

sumaniojoje tekstilëje“

A. ir A. Tamoðaièiø galerija„Þidinys“Dominikonø g. 15

Dailininkø Tamoðaièiø kûryba

XIX—XX a. pirmos pusës liaudies meno

rinkiniai

Telðiø galerijaKæstuèio g. 3

Ðiauliø universiteto Menø fakulteto magist-

rø studijø studentø kûrybiniø darbø paroda

iki 20 d. — Vilniaus dailës akademijos Telðiø

fakulteto IV kurso studentø vizualinës

raiðkos darbø paroda

Dailë

Jautriai sudëliota, atidþiai apgalvota VDA Fotografijos ir medijø menokatedros 22-ø studentø paroda „Re(z)ginys“ veikia iki vasario 22 d. VDAparodø salëje „Titanikas“ (II aukðtas). Kaip „blokbasterinis“ hitas sukal-tas Svajonës ir Pauliaus Stanikø (S&P Stanikas) projektas „Dvigulë lova“iki vasario 20 d. rodomas Marijos ir Jurgio Ðlapeliø namuose-muziejuje.Á kylanèiø þvaigþdþiø sàraðà reikia ásiraðyti ðamaniðkà jaunà skulptoriøJonà Anièà, jo darbø paroda „Procese“ iki kovo 9 d. veikia galerijoje AV17(Auðros Vartø g. 17, Vilnius).

Muzika

Vasario 16 d., sekmadiená, 18.45 Filharmonijos Didþiojoje salëje skam-bës iðkilmingas Vasario 16-osios minëjimo koncertas. Lietuvos valstybësatkûrimo dienà Filharmonijos scenoje paminës solistai Asta Krikðèiûnai-të ir Tadas Girininkas, Kauno valstybinis choras ir Lietuvos nacionalinissimfoninis orkestras, diriguojami maestro Roberto Ðerveniko. Koncertoprogramoje – Lietuvos kompozitoriø Giedriaus Kuprevièiaus, Vaclovo Au-gustino, Donato Zakaro kûriniai ir iðskirtinë premjera – Vidmanto Bartu-lio oratorija „Giesmë ateièiai“ sopranui, baritonui (bosui), miðriam ir vai-kø chorams ir simfoniniam orkestrui (B. Brazdþionio ir persø poeto Saadiþodþiais).

Teatras

21 d. 19 val. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre – latviø reþisieriausValterio Sîlio kartu su latviø dramaturgu Jâniu Balodþiu ir teatrologe Go-da Dapðyte kurtas spektaklis „Barikados“. Kûrëjai analizuoja atgimimolaikotarpá Baltijos ðalyse ir tragiðkus 1991-øjø sausio ávykius Lietuvoje.Reþisierius ir dramaturgai kartu su bendraamþiais aktoriais spektaklá ku-ria ið dalies remdamiesi dokumentinio kino kûrybos principais.

„7md“ rekomenduoja


23 d. 17 val. — „J. ERLICKAS VËL MAÞAJAME

TEATRE“ (paramos fondo „Rûta“ renginys)

OKT/Vilniaus miesto teatras14 d. 19 val. OKT studijoje — M. Gorkio

„DUGNE“. Reþ. — O. Korðunovas

22, 23 d. 19 val. OKT studijoje — A. Èehovo

„ÞUVËDRA“. Reþ. — O.Korðunovas

Valstybinis jaunimo teatras14, 15 d. 18 val. — PREMJERA! „PABAIGOS

PRADÞIA“ (pagal A. Bushkowskio pjesæ „Nepa-

þástami tarp mûsø“). Reþ. — A. Lebeliûnas

15 d. 15 val. — „BITINËLIO PASAKOS

ÐEÐIEMS POJÛÈIAMS“. Idëjos aut. —

K. Þernytë (99 salë)

18 d. 18 val. — I. Menchellio „KAPINIØ

KLUBAS“. Reþ. — A. Latënas

19 d. 18 val. — K. Mitani „JUOKO

AKADEMIJA“. Reþ. — V. Gvozdkovas

20 d. 18 val. — V. Sigarevo „JÀ VADINA

GUPELE“. Reþ. — A. Lebeliûnas

21 d. 18 val. — M. Frayn „TRIUKÐMAS UÞ

KULISØ“. Reþ. — P.E. Landi

22 d. 12 val. — J. Kelero, A. Jalianiausko „PAIKA

PELYTË“. Reþ. — A. Jalianiauskas (Salë 99)

23 d. 18 val. — „KETURIAIS VËJAIS“ (pagal

K. Binkio ir keturvëjininkø kûrybà).

Reþ. — T. Jaðinskas (Salë 99)

Rusø dramos teatras14 d. 18.30 — PREMJERA! A. Puðkino

„EUGENIJUS ONEGINAS“. Reþ. — J. Vaitkus

15 d.18.30 — A. Jablonskajos „STABMEL-

DÞIAI“. Reþ. — J. Vaitkus

15 d. 12 val. — H.Ch. Anderseno „UNDINËLË“.

Reþ. — J. Ðèiuckis

20 d. 19 val. — „Solo Cissokho Trio“ (Ðvedija,

Senegalas, Meksika)

21 d. 18.30 — N. Gogolio „LOÐËJAI“.

Reþ. — M. Byèkovas (Rusija)

22 d. 18.30 — „ROMEO IR DÞIULJETA“ (pagal

W. Shakespere’o pjesæ). Reþ. ir choreogr. —

P. Uray (Vengrija)

22 d. 11, 13 val. — Z. Hopp „STEBUKLINGOJI

KREIDELË“. Reþ. — O. Lapina

23 d. 12 val. — Z. Hopp „JUNAS IR SOFUS

ARBA AUKSINIS RITERIS“. Reþ. — O. Lapina

23 d. 18.30 — M. Poli „ÞYDRASIS ROJUS“.

Reþ. — M. Poliðèiukas (Prancûzija)

Teatras „Lëlë“Didþioji salë

15 d. 12 val. — J. Maèiukevièiaus „BITË MAJA“

(V. Bonzelso knygos „Bitë Maja ir jos nuoty-

kiai“ motyvais). Reþ. ir dail. — V. Mazûras

22 d. 12 val. — „DAKTARAS DOLITLIS“ (pagal

H. Loftingà). Reþ. — R. Drieþis

22 d. 18.30 — „GELEÞIS IR SIDABRAS“ (pagal

V. Ðimkaus eiles). Insc. aut ir reþ. — R. Kazlas

23 d. 12 val. — E.T.A. Hoffmano „SPRAG-

TUKAS“. Scenarijaus aut., reþ. ir dail. —

V. Mazûras

Maþoji salë

15 d. 14 val. — „RAUDONKEPURË“ (pasakø

apie Raudonkepuraitæ motyvais). Reþ. ir dail. —

V. Mazûras

22 d. 14 val. — „MUZIKINË DËÞUTË“ (pagal

V. Odojevskio pasakà „Miestelis tabokinëje“).

Reþ. ir dail. — J. Skuratova

23 d. 14 val. — „NAÐLAITË ELENYTË IR

JONIUKAS AVINIUKAS“. Reþ. — R. Drieþis

Menø spaustuvë14 d. 19 val. Juodojoje salëje — C. Grauþinio

„DRÀSI ÐALIS (LIETUVOS DIENA)“. Reþ. —

C. Grauþinis (teatras „cezario grupë“)

14 d. 19 val. Stiklinëje salëje — J. Paðkevi-

èiaus „RIBOS“. Reþ. — T. Montrimas (jaunøjø

scenos menininkø programa „Atvira erdvë“)

15 d. 12 val. Kiðeninëje salëje — „EGLË

ÞALÈIØ KARALIENË“. Reþ. — S. Degutytë

(„Stalo teatras“)

15 d. 19 val. Juodojoje salëje — PREMJERA!

„KELIONË NAMO“. Reþ. — V. Bareikis (urba-

nistinio ðokio teatras „Low Air“)

17 d. 12 val. Kiðeninëje salëje — „Pasakø

pirmadieniai maþyliams“. Þvejø pasakos.

Pasakas seka S. Degutytë („Stalo teatras“)

18 d. 18.30 Kiðeninëje salëje — „BRANGIOJI

MOKYTOJA“. Reþ. — I. Stundþytë

(teatras „Atviras ratas“)

18 d. 18.30 Juodojoje salëje — „BATØ ISTO-

RIJOS“. Reþ. — V. Masalskis (Klaipëdos

jaunimo teatras)

19 d. 18.30 Juodojoje salëje — „KITA

MOKYKLA“. Reþ. — V. Masalskis (Klaipëdos

jaunimo teatras)

19 d. 18.30 Kiðeninëje salëje — „LIETAUS

ÞEMË“. Reþ. — A. Giniotis (teatro laboratorija

„Atviras ratas“)

20 d. 19 val. Juodojoje salëje — „MELANCHO-

LIJOS DËÞUTË“. Choreogr. — J. Wieland

(Vokietija) (Kauno ðokio teatras „Aura“)


„CONTEMPORARY?“ (jaunøjø scenos meni-

ninkø programa „Atvira erdvë‘13“)

22 d. 12 val. Kiðeninëje salëje — „MEILË,

KARAS IR KIÐKIO KOPÛSTAI“. Reþ. — A. Giniotis

(teatras „Atviras ratas“)

22 d. 16 val. Juodojoje salëje — „TËÈIO

PASAKA“. Reþ. — A. Kirvela ir J. Tertelis

22 d. 18.30 Kiðeninëje salëje — K. Binkio

„SPARNUOTASIS MATAS“. Reþ. — A. Giniotis

(teatro laboratorija „Atviras ratas“)

23 d. 12 val. Kiðeninëje salëje — „PELIUKAS

GITAROJE“. Reþ. — S. Degutytë („Stalo teatras“)


„NO AWARDS“. Reþ. — V. Bareikis (teatro

judëjimas „No Theatre“)

KAUNAS

Kauno dramos teatrasEdukacinis festivalis jaunimui „Nerk á teatrà“

14 d. 23 val. Rûtos salëje — „PIRMA NAKTIS

TEATRE“ (pagal F. von Schillerio „Plëðikus“).

Reþ. — A. Areima

14, 15 d. 18 val. Didþiojoje scenoje —

J. Patricko „MÛSØ BRANGIOJI PAMELA“.

Reþ. — A. Latënas

15 d. 15 val. Ilgojoje salëje — I. Paliulytës

„LIÛDNAS DIEVAS“. Reþ. — I. Paliulytë

18 d. 18 val. — L. Gersche’s „LAISVI DRU-

GELIAI“. Reþ. — D. Kazlauskas ( J. Miltinio

dramos teatras)

18 d. 19 val. Ilgojoje salëje — A. Èechovo

„PALATA“. Insc. aut. ir reþ. — R. Kazlas

19 d. 18 val. Didþiojoje scenoje — I. Turge-

nevo „MËNUO KAIME“. Reþ. — V. Tertelis

20 d. 19 val. Didþiojoje scenoje — „ANA

KARENINA“ (L. Tolstojaus romano motyvais).

Choreogr. — A. Cholina

21 d. 18 val. Ilgojoje salëje — B. Srbljanoviè

„SKËRIAI“. Reþ. — R. Atkoèiûnas

21 d. 19 val. Didþiojoje scenoje — „Solo

Cissokho Trio“

22 d. 18 val. Didþiojoje scenoje — E. Scribe’o

„PRIEÞASTYS IR PASEKMËS“. Reþ. — R. Banionis

23 d. 12 val. Ilgojoje salëje — I. Paliulytës

„ANDERSENO GATVË“ (H.Ch. Anderseno

biografijos ir pasakø motyvais).

Reþ. — I. Paliulytë

23 d. 18 val. Didþiojoje scenoje — A. Ðkëmos

„BALTA DROBULË“. Reþ. — J. Juraðas

Kauno muzikinis teatras14 d. 18 val. — koncertas „Uþburk mane, meile!“

15 d. 18 val. — J. Strausso „ÈIGONØ

BARONAS“. Dir. — V. Visockis

19 d. 18 val. — L. Fallio „MADAM POMPADUR“.

Dir. — J. Janulevièius

20 d. 18 val. — „NOTRDAMO LEGENDA“.

Insc. aut. ir choreogr. — A. Jankauskas,

dir. — J. Janulevièius

21 d. 18 val. — G. Rossini, G. Puccini „VEDY-

BØ VEKSELIS“, „DÞANIS SKIKIS“.

Dir. — J. Geniuðas

22 d. 18 val. — E. Johno, T. Rice’o „AIDA“.

Dir. — J. Janulevièius

23 d. 18 val. — W.A. Mozarto „MAÞOJI

BURTØ FLEITA“. Dir. — V. Visockis

23 d. 18 val. — J. Strausso „VIENOS

KRAUJAS“. Dir. — V. Visockis

Kauno kamerinis teatras14 d. 18 val. — F. Zelerio „TIESA“.

Reþ. — S. Rubinovas

15 d. 18 val. — E. Ionesco „PLIKAGALVË

DAINININKË“. Reþ. — S. Rubinovas

16 d. 18 val. — C. Fréchette „ÞANAS IR

BEATRIÈË“. Reþ. — S. Rubinovas

20 d. 18 val. — Moliêre’o „ÐYKÐTUOLIS,

ARBA MELO MOKYKLA“. Reþ. — A. Pociûnas

21 d. 18 val. — K. Kostenkos „HITLERIS IR

HITLERIS“. Reþ. — S. Rubinovas

22 d. 18 val. — A. Volodino „PENKI

VAKARAI“. Reþ. — A. Pociûnas

Kauno maþasis teatras14 d. 19 val., 15 d. 18 val. — PREMJERA!

F. Rame, D. Fo „LAISVOJI PORA“. Reþ. —

R. Januðkevièiûtë, A. Baniûnas

18 d. 19 val. — A. Slapovskio „NUO

RAUDONOS ÞIURKËS IKI ÞALIOS

ÞVAIGÞDËS“. Reþ. — D. Rabaðauskas

20 d. 19 val. — M. Fratti „SESUO“.

Reþ. — A. Þukauskas

Kauno lëliø teatras15 d. 12 val. — „KATËS NAMAI“.

Reþ. — A. Stankevièius

15 d. 17 val. — PREMJERA! „PAÞADËK, KAD

NEIÐEISI PIRMAS“. Reþ. — A. Lebeliûnas.

Vaidina S. Jakubauskas ir R. Krilavièiûtë

(„Laimingi þmonës“)

16 d. 12 val. — „ÐEIMYNËLË IÐ DIDÞIOSIOS

GIRIOS“. Reþ. — O. Þiugþda

K L A I P Ë D A

Klaipëdos valstybinis dramosteatras21 d. 18 val. Klaipëdos dramos teatre —

G. Grajausko „LIETUVIAI“. Reþ. — D. Savickis

22 d. 12 val. Klaipëdos dramos teatre —

„LIETUVIÐKA PASAKA APIE TRIS SESERIS“.

Reþ. — L. Zubë (teatras „Lino lëlës“)

22 d. 18.30 Þvejø rûmuose — P. Markso,

W. Markso „VISKUO KALTAS TEATRAS“.

Reþ. — P. Gaidys

Klaipëdos valstybinis muzikinisteatras14 d. 18.30 — koncertas „Meilës istorijos“

15 d. 18.30 — Z. Liepinio „ADATA“

15, 16 d. 18 val. — „5 x KAFKA“ (KU Menø

fakulteto mokomasis teatras)

19 d. 16 val. Kolonø salëje — „Dainininko

likimas“ (Klaipëdos universiteto Dainavimo

katedros studentø renginys)

22 d. 18.30 — G. Puccini „SESUO ANDÞE-

LIKA“, „DÞANIS SKIKIS“

Ð I A U L I A I

Ðiauliø dramos teatras14 d. 18 val. — I. Vyrypajevo „VALENTINØ

DIENA“. Reþ. — L. Vaskova

15 d. 18 val. — T. Williamso „IGUANOS

NAKTIS“. Reþ. — G. Padegimas

20 d. 18 val. — Y. Reza „MENAS“.

Reþ. — D. Kazlauskas („Idio teatras“)

21 d. 18 val. — H. Ibseno „NORA“.

Reþ. — S. Raèkys

22 d. 18 val. — N. Leskovo „LEDI MAKBET IÐ

MCENSKO APSKRITIES“. Reþ. — R. Banionis

P A N E V Ë Þ Y S

Juozo Miltinio dramos teatras14 d. 18 val. — L. Gersche’s „LAISVI

DRUGELIAI“. Reþ. — D. Kazlauskas

15 d. 17 val. — Moliêre’o „TARTIUFAS“.

Reþ. — D. Kazlauskas

18 d. 18 val. — R. Cooney, J. Chapmeno „MISIS

MARKHEM MIEGAMASIS“. Reþ. — V. Kupðys

19 d. 18 val. — I. Abeles „JAZMINAS“.

Reþ. — M. Kimele

21 d. 18 val. — V. Nabokovo „KRITIMAS Á

TAMSÀ“. Reþ. — S. Varnas

21 d. 19 val. — L. Somov & Jazzu koncertas

22 d. 17 val. — E. de Fillipo „MANO ÐEIMA“

(„BERNIUKAS — TAU, MERGAITË — MAN“).

Reþ. — R. Rimeikis

K o n c e r t a i

Lietuvos nacionalinë filharmonija16 d. 18.45 val. Vilniuje, Filharmonijos

Didþiojoje salëje, — iðkilmingas Vasario

16-osios minëjimo koncertas. Lietuvos

nacionalinis simfoninis orkestras, Kauno

valstybinis choras. Solistai A. Krikðèiûnaitë

(sopranas), T. Girininkas (bosas). Dalyvauja

vaikø chorø „Liepaitës“ ir „Àþuoliukas“

grupës. Dir. — R. Ðervenikas. Programoje

V. Bartulio, D. Zakaro, V. Augustino,

G. Kuprevièiaus kûriniai

16 d. 14 val. Kretingos kultûros centre —

Vasario 16-osios minëjimo koncertas.

Vokalinë grupë „Jazz Island“. Vad. —

A. Novikas

18 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — Lietuvos kamerinis orkestras.

Solistas R. Krimeris (fortepijonas). Dir. ir

solistas — S. Krylovas (smuikas). Programoje

A. Pavlovos, S. Calligario, L. van Beethoveno

kûriniai

19 d. 18 val. Jonavos Kultûros centro

Maþojoje salëje — „Graþiausia muzika ið

kino filmø“. Èiurlionio kvartetas. Solistë

J. Leitaitë (mecosopranas). Programoje

J. Kerno, F. Loewe, J. Hermano, V. Youmanso,

M. Legrand’o, Ch. Chaplino, Ph. Glasso

kûriniai


joje salëje, — Lietuvos nacionalinis simfoni-

nis orkestras. Solistai D. Kuznecovaitë

(smuikas), I. Karizna (violonèelë). Dir. —

J. Domarkas. Programoje J. Brahmso,

R. Wagnerio kûriniai


joje salëje, — koncertas visai ðeimai „Kon-

servuotas karðtis“. Muðamøjø instrumentø

ansamblis „Giunter percussion“: P. Giunteris,

V. Mogilo-Þano, T. Kulikauskas, S. Gailius

23 d. 16 val. Taikomosios dailës muziejuje —

A. Krikðèiûnaitë (sopranas), A. Kisieliûtë

(fortepijonas), D. Bagurskas (kontrabosas),

Kauno styginiø kvartetas: K. Beinarytë-

Palekauskienë (I smuikas), V. Þilinskienë

(II smuikas), R. Balniûtë (altas), V. Pocius

(violonèelë). Programoje G. Fauré, H. Dupar-

co, E. Chaussono, R. Hahno, G. Lekeu,

M. Ravelio kûriniai

23 d. 16 val. Trakø pilies Didþiojoje menëje —

„Ið senosios muzikos lobyno“. Ciklo „Muzika

Trakø pilyje“ koncertas. Vokalinis ansamblis

„Quorum“: V. Neugasimovas (kontratenoras),

M. Turlajus (kontratenoras), A. Bartkus

(tenoras), G. Skliutas (baritonas), R. Savickas

(bosas). Programoje J. Dowlando,

G.G. Gastoldi, J. Arcadelt, H. Purcellio ir kt.

kûriniai

V I L N I U S

Kongresø rûmai14 d. 19 val. — Lietuvos valstybinis simfoni-

nis orkestras. Solistai E. Saðenko, J. Milius.

Dir. — G. Rinkevièius

21 d. 19 val. — D. Geringas (violonèelë),

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras.

Dir. — D. Geringas. Programoje L. van Beetho-

veno, R. Schumanno, J. Sibelijaus kûriniai

Lietuvos muzikos ir teatroakademija19 d. 14 val. J. Karoso salëje — „Bärenreiter

Urtext“ leidiniø pristatymas. Dalyvauja

muzikologas ir „Bärenreiter Urtext“ leidyklos

redaktorius T. Gebaüeris (Vokietija), pardavi-

mø ir reklamos direktorius M. Belèikovas

(Èekija)

21 d. 18 val. Didþiojoje salëje — V. Vitaitës

jubiliejinis vakaras. Dalyvauja pianistai

P. Anderssonas, A. Bliuvaitë, A. Bûrytë,

I. Naujikaitë, G. Rimkutë, P. Rudokas,

I.M. Ubaitë, L. Sergijenko. Programoje

F. Chopino, I. Albénizo, A. Skriabino,

S. Prokofjevo, O. Messiaeno, A. Ginasteros,

A. Remesos kûriniai

Lietuvos muzikø rëmimo fondas19 d. 17 val. S. Vainiûno namuose —

Treèiadienio vakaras-koncertas S. Ðilinsko

atminimui. Dalyvauja klasikinës gitaros

mokytojas A. Pauliukevièius ir gitaristai

A. Kanèys, A. Poðkus, S. Masiulis, T. Umbrasas

Taikomosios dailës muziejus16 d. 16 val. — kamerinis ansamblis „Vil-

niaus arsenalas“. Solistai V. Miðkûnaite ir

T. Tuskenis. Programoje W.A. Mozarto,

D. Cimarosos, G. Donizetti, J. Offenbacho,

G. Rossini ir Z. Bruþaitës kûriniai

Ðv. Kotrynos baþnyèia20 d. 19 val. — 20-asis orkestro gimtadienis.

Atlikëjai Vilniaus miesto savivaldybës

Ðv. Kristoforo kamerinis orkestras. Dir. —

D. Katkus. Programoje J. Haydno, C. Nielse-

no, A. Ginasteros kûriniai

Ðv. Jonø baþnyèia15 d. 18 val. — koncertas „Razorblade

Romance“. J. Karaliûnaitë (sopranas),

V. Daukðaitë (smuikas), R. Gocentienë

(fortepijonas) ir G. Pratkelytë (fortepijonas).

Programoje C. Debussy, P. Èaikovskio,

B. Dvariono, F. Leharo ir kt. kûriniai

V a k a r a i

V I L N I U S

Raðytojø klubas17 d. 17.30 — poeto V. Rudþiansko knygos

„Vienas“ pristatymas. Kartu su knygos autoriu-

mi dalyvauja literatûrologës V. Daujotytë,

A. Peluritytë, aktorë O. Dautartaitë. Vakarà

veda literatûros kritikë J. Riðkutë

20 d. 17.30 — dailininkës, poetës G. Bulotai-

tës parodos „Akvarelë“ atidarymas. Vakare

dalyvauja parodos autorë G. Bulotaitë,

aktorius E. Braziulis. Koncertuoja Lietuvos

kariuomenës Vilniaus águlos karininkø

ramovës folkloro ansamblis „Vilnelë“ (vad. —

L. Purlienë)

Lietuvos nacionalinis muziejus14 d. 12 val. Lietuvos nacionalinio muzie-

jaus padalinyje J. Basanavièiaus gimtinëje

(Gimtinës g. 17, Oþkabaliø I k., Bartninkø

sen., Vilkaviðkio r.) — tradiciniai istoriniai-

literatûriniai skaitymai

16 d. 14 val. prie Signatarø namø — Lietu-

vos valstybës atkûrimo dienos paminëjimo

iðkilmës

16 d. 15 val. Lietuvos nacionaliniame

muziejuje Naujajame arsenale (Arsenalo g. 1) —

rengiamos teminës ekskursijos „Jonas

Basanavièius ir etninë kultûra“

19 d. 17 val. Senajame arsenale — tradici-

niai M. Gimbutienës skaitymai

20 d. 17 val. Senajame arsenale — kultûros

istorijos vakaras. Archeologo J. Genio ir

architektës S. Stripinienës paskaita „Klaipë-

dos piliavietës ateities paieðkos: nuo tyrimø

iki projektø“

Mokytojø namai14 d. 18 val. Setainëje — muzikos ir poezijos

vakaras „Meilë iðgelbës pasaulá..., tik niekas

neþino kas ta meilë yra“. Dalyvauja Vilniaus

kolegijos muzikinio teatro, pramoginio

scenos meno studentai bei kviestiniai sveèiai

14 d. 18 val. Didþiojoje salëje — koncertas.

„Kam mane meilë kankina“. Dalyvauja

Miðkø urëdijos folkloro ansamblis „Nalðia“

(vad. — A. Vakarinienë), Vilniaus kultûros

centro folkloro ansamblis „Jorë“ (vad. —

R. Aleksiûnienë)

16 d. 16 val. Didþiojoje salëje — VMN

moterø choras „Aidas“ (vad. — A. Balniony-

të), solistë A. Liutkutë ir pianistë

A. Kvasytë, tradicinës muzikos kapela

„Duja“ (vad. — A. Lunys)

18 d. 18 val. Svetainëje — Þemaièiø kultûros

draugijos vakaras „Everestas buvo mûsø

lemtis...“. Dalyvauja alpinistas V. Vitkauskas.

Muzikuoja A. Batavièius ir I. Petroðius

21 d. 18 val. Svetainëje — festivalis „Tai —

að“ pristato: jaunøjø bardø ir poetø vaka-

ras-koncertas. Dalyvauja E. Ancevièiûtë,

J. Krivickas

Baþnytinio paveldo muziejaus14 d. 16 val. ir 15 d. 14 val. — ekskursija

„Ðirdies motyvais“

22 d. 16 val. — ekskursija „Kontuðinës

juostos — unikalus bajoriðkos kultûros

palikimas“


7md

Savaitës filmai

****** – ðedevras, ***** – pasiþiûrëti bûtina, **** – geras filmas, *** – bûna ir geriau,** – jei turite daug laiko, * – niekalas

© „7 meno dienos“. Kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais.

Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas VðÁ „7 meno dienos“,

Maironio g. 6, 01124 Vilnius. Tel.: 2613039, 2611926.

El. paðtas [email protected]. ISSN 1392-6462. 3 sp. l. Tiraþas 900 egz.

Spausdino UAB „Ukmergës spaustuvë“, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë

Remia LR Kultûros rëmimo fondas,

Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

Redaktorë – Monika KrikðtopaitytëAtsakingoji sekretorë – Rûta JakimavièienëKinas – Þivilë Pipinytë | Teatras, ðokis – Milda BrukðtutëMuzika – Laimutë Ligeikaitë | Stilius – Rita MarkulienëDizainas – Jokûbas Jacovskis | Maketas – Vanda Èemerkaitë

V a s a r i o 1 4 – 2 0

12 vergovës metø ****Vienas rimèiausiø kandidatø á ðiuometinius „Oskarus“. Steve’o

McQueeno filmas remiasi tikra istorija, kurià knygoje apraðë pats jos hero-jus Solomonas Northupas. Gabus smuikininkas ir laisvas juodaodis XIX a.viduryje apgaule buvo parduotas vergijon á JAV Pietus. AnkstesniuoseMcQueeno filmuose „Alkis“ ir „Gëda“ reþisieriaus dëmesio centre buvoávairiø ekscesø patiriantis þmogaus kûnas. Taèiau Solomonas (ChiwetelEjiofor) yra ne tik ávairiø kankinimø objektas, bet ir bejëgis jø stebëtojas.Filme taip pat vaidina Michaelas Fassbenderis, Benedictas Cumberbatchas,Paulas Dano, Paulas Giamatti (JAV, 2013). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda,Ðiauliai)

Dþekas Rajanas: ðeðëliø uþverbuotas ***Populiariø romanø apie ðnipus autoriaus Tomo Clancy sukurtas CÞV

analitikas Dþekas Rajanas ðiame filme atsidurs Maskvoje. Uþdavinys pa-prastas – patikrinti rusø milijardieriaus Viktoro Èerevino kompanijosoperacijas. Taèiau pasikësinama Dþekà uþmuðti ir jis turi gintis, prisi-minti armijoje ágytus ágûdþius ir elgtis kaip tikras specialusis agentas.Atsitiktinai Dþekas suþino, kad jo darbdavys kartu su rusø vyriausybeplanuoja teroro aktà, neiðvengiamai sukelsiantá pasauliná chaosà. Lai-më, Dþekas nëra vienas: jam padeda patyræs karininkas Harperis ir ne-tikëtai Maskvoje atsidûrusi þmona Keti. Filme, kurá sukûrë Shakespea-re’o þinovas, aktorius ir reþisierius Kennethas Branagh, vaidina ChrisasPine’as, Keira Knightley, Kevinas Costneris, sau reþisierius paskyrë mi-lijardieriaus vaidmená (JAV, Rusija, 2014). (Vilnius, Kaunas)

Iðgelbëti ponà Benksà ****Pasakojimas apie tai, kaip galingasis Waltas Disney’us 20 metø ákalbi-

nëjo Pamelà L. Travers parduoti jam knygos apie Meræ Popins teises,Johno Lee Hancocko filme pavirto þavia, malonia, sentimentalia, galðiek tiek „cukruota“ istorija. Bet tai nestebina, juk Disney’us buvo ásiti-kinæs, kad gyvenimas pernelyg liûdnas, todël ekrane já reikia pagraþinti.Veiksmas prasideda, kai 7-ojo deðimtmeèio pradþioje raðytoja pagaliauatvyksta á Los Andþelà derybø. Jos reikalavimai milþiniðki ir ne visaiágyvendinami (koks gali bûti filmas vaikams be dainø?), bet prodiuserisátikinëja, argumentuoja, aiðkina, nes jis paþadëjo savo vaikams ekrani-zuoti knygà. Komiðkos derybos – tik viena filmo dalis. Kita ir daug dra-matiðkesnë – raðytojos vaikystës prisiminimai, paaiðkinantys, ið ko gimëjos garsioji knyga. Ádomu stebëti ir dviejø kultûrø susidûrimà: EmmosThomson suvaidinta raðytoja ápratusi kurti vienatvëje, jai artimas angløformalumas, klasikinës kultûros konvencijos. Tomo Hankso Disnëjus gar-bina darbà kolektyve, jis paslankus, linkæs á kompromisus ir nuoðirdþiaiþavisi savo paties kuriamu kièu. Taip pat filme vaidina Colinas Farrellas,Ruth Wilson, Paulas Giamatti (JAV, 2014). (Vilnius)

Ðeimos albumas: rugpjûtis ****Kupinas sarkastiðko humoro þvilgsnis á sudëtingus motinos (Meryl Streep)

ir trijø suaugusiø dukterø (Julia Roberts, Juliette Lewis, Julianne Ni-cholson) santykius. Dukterys paliko ðeimà, kad bûtø kuo toliau nuo arti-møjø ir praeities. Taèiau vienà dienà jos yra priverstos gráþti ir pagaliausuvokti jausmus, kurie kadaise privedë prie konfliktø. Johno Wellso fil-mas pasakoja (kartais gal pernelyg jausmingai) universalià istorijà apieðeimos ryðius. Jame yra daug nemalonios tiesos, bet ir viltis, kad kartuiðgyventa krizë padës filmo herojëms iðspræsti su praeitimi susijusias pro-blemas. Papildoma þvaigþdutë uþ ásimenantá aktoriø ansamblá: filme taippat vaidina Chrisas Cooperis, Ewanas McGregoras, Margo Martindale,Samas Shepardas, Dermotas Mulroney (JAV, 2013). (Vilnius)

Kino repertuaras

V I L N I U S

Forum Cinemas Vingis14 d. — Þiemos pasaka (JAV) — 11.30, 14.30,

17.30, 21.30; 15—20 d. — 20.30

14 d. — Begalinë meilë (JAV) — 11.15, 13.45,

16.20, 18.45, 21.15; 15—20 d. — 16.10,

18.50, 21.15

14 d. — Ðëtono belaukiant (JAV) — 11.45, 14,

16.10, 18.30, 20.30; 15, 16 d. — 11.45, 16.15,

20.45; 17—20 d. — 16.15, 20.45 14 d. —

Greièiau nei triuðiai (Rusija) — 18.30, 21.15

20 d. — Didþioji skruzdëlyèiø karalystë

(Prancûzija) — 18.40

14 d. — Valentinas uþ 2rø (reþ. E. Kubilius) — 11,

12, 13.30, 14.45, 16, 17.30, 18.15, 19, 20.15, 22,

22.30; 15—20 d. — 11, 13.30, 16, 19, 21.50

14 d. — Redirected / uþ Lietuvà! (reþ.

E. Vëlyvis) — 12, 14.45, 17.45, 20.30, 21.45,

22.30; 15, 16 d. — 12.45, 15.30, 18.15, 21 val.;

17—20 d. — 15.30, 18.15, 21 val.

14 d. — 12 vergovës metø (JAV) — 15, 18.30,

21 val.; 15, 16 d. — 11.15, 14.10, 18.30, 21.30;

18—20 d. — 14.10, 18.30, 21.30

14—20 d. — Robotas policininkas (JAV) — 12.15,

15.15, 18, 20.45

14 d. — Lego filmas (JAV) — 11.15, 13.30;

15—20 d. — 11, 13.30, 16 val.

14 d. — Santa (reþ. M. Ivaðkevièius) — 11.30,

19.30; 15—20 d. — 17.05, 19.25, 21.40

14 d. — Að, Frankenðteinas (3D, JAV, Australija) —

16.10; 15—19 d. — 18.40; 20 d. — 16.30, 18.40

14 d. — Iðgelbëti ponà Benksà (JAV) — 12,

13.50; 15—20 d. — 15.50, 21.30

14 d. — Dþekas Rajanas: ðeðëliø uþverbuotas

(JAV) — 21.30; 15—20 d. — 18.50, 21.30

14 d. — Amerikietiðka afera (JAV) — 16.30;

15, 16 d. — 12.30, 18.10; 17—20 d. — 18.10

14 d. — Ledo ðalis (JAV) — 11 val.; 15—20 d. —

11.15; 15—20 d. — Ledo ðalis (3D, JAV) — 13.50

14 d. — Narsusis riteris Justinas (Ispanija) —

13.40; 15, 16 d. — 11.30; 15—20 d. —

Narsusis riteris Justinas (3D, Ispanija) — 13.40

15—20 d. — Didis groþis (Italija, Prancûzija) —

15.30

14 d. — Ðeimos albumas: rugpjûtis (JAV) —

15.50; 15—19 d. — 21.15

Forum Cinemas Akropolis14 d. — Þiemos pasaka (JAV) — 11, 13.45,

16.30, 19.15, 21.50; 15—20 d. — 11, 13.40,

16.15, 19, 21.30


15.45, 18.10, 20.40, 22.15; 15—20 d. — 20.35

14 d. — Ðëtono belaukiant (JAV) — 12, 14.15,

16.30, 18.45, 21, 22.45; 15—20 d. —14.30,

16.40, 18.50, 21.40

14 d. — Greièiau nei triuðiai (Rusija) — 17, 21.50



14 d. — Valentinas uþ 2rø (reþ. E. Kubilius) —

11.45, 14.15, 16.45, 19.15, 21.40, 22.50; 15—

20 d. — 10.30, 13, 15.30, 18.30, 21.20

14 d. — Redirected / uþ Lietuvà! (reþ. E. Vëlyvis) —

12.15, 15, 18, 20.50, 22.30; 15—20 d. — 12,

14.15, 18, 21 val.

14 d. — Narsusis riteris Justinas (3D, Ispanija) —

11.45; 15—20 d. — 11.15, 13.30, 16 val.

14 d. — Robotas policininkas (JAV) — 21.30;

15—20 d. — 16.30, 19.10, 21.50

14 d. — Lego filmas (JAV) — 14 val.; 15—20 d. —

10.15, 12.45, 15.15

14 d. — Að, Frankenðteinas (3D, JAV,

Australija) — 16.30; 15—20 d. — 18.20, 20.45

15—20 d. — Ledo ðalis (JAV) — 11.30, 14 val.

14 d. — Santa (reþ. M. Ivaðkevièius) — 11.45, 19.30;

15, 16 d. 11.45, 17 val.; 17—20 d. — 17 val.

14 d. — 12 vergovës metø (JAV) — 14 val.;

15—20 d. — 21.20

15—19 d. — Dþekas Rajanas: ðeðëliø

uþverbuotas (JAV) — 19.20

„Skalvijos“ kino centras14 d. — Santa (reþ. M. Ivaðkevièius) — 17.10;

17 d. — 21.20; 18 d. — 17 val.; 19 d. — 21.10;

20 d. — 17 val.

14 d. — Mes geriausios! (Ðvedija) — 19 val.;

15 d. — 16 val.; 16 d. — 21 val.; 17 d. — 15 val.;

18 d. — 18.50; 19 d. — 19.10; 20 d. — 21 val.

14 d. — Redirected / Uþ Lietuvà! (reþ. E. Vëlyvis) —

21 val.; 15 d. — 18 val.; 16 d. — 16.20; 17 d. —

19.10; 18 d. — 20.50; 20 d. — 18.50

15 d. — Ekskursantë (reþ. A. Juzënas) — 20.10;

19 d. — 17 val.

16 d. — Baseinas (Prancûzija, Italija) — 18.30

(filmà pristatys A. Kaziliûnaitë)

17 d. — Keliø policija (Lenkija) — 17 val.

15 d. — Didysis lokys (Danija) — 14.30

16 d. — Narsusis riteris Justinas (Ispanija) — 14.30

Pasaka14 d. — Iðgelbëti ponà Benksà (JAV) — 17 val.;

15 d. — 16.45; 16 d. — 18.30; 17, 19 d. — 21 val.;

18 d. — 18 val.; 19 d. — 21.15

14 d. — Þiemos pasaka (JAV) — 19.30; 15 d. —

21.30; 16, 18 d. — 21 val.; 17 d. — 18 val.;

19 d. — 17 val.; 19 d. — 19 val.


18.45, 22 val.; 15 d. — 19.15, 22.30; 16 d. —

21.15; 17, 18, 20 d. — 20.30; 19 d. — 19.30

14 d. — Meilei nereikia þodþiø (JAV) — 16.45

14 d. — Mylimieji (Prancûzija, D. Britanija,

Èekija) — 21 val.

14 d. — Meilë trunka trejus metus (Prancûzija) —

16.30; 15 d. — 18 val.

14 d. — Viena diena (JAV) — 18.30; 15 d. —

20 val.; 16 d. — 18 val.; 19 d. — 20 val.; 19 d. —

19.45; 14 d. — Magiðkas Paryþius 3 (Prancûzija) —

20.30

15 d. — Ðeimos albumas: rugpjûtis (JAV) — 14.30;

16 d. — 14 val.; 17 d. — 18.30; 19 d. — 21.45

15 d. — Lego filmas (JAV) — 14 val.

15 d. — 12 vergovës metø (JAV) — 16.15; 16,

18 d. — 18.15; 19 d. — 17.30

15 d. — Á Romà su meile (Italija) — 16 val.;

16 d. — 20 val.; 18 d. — 18.30; 19 d. — 17.45

16 d. — Ekskursantë (reþ. A. Juzënas) — 16 val.

16 d. — Laiðkai Sofijai (D. Britanija) — 14.30

16 d. — Kaip mes þaidëme revoliucijà (reþ.

G. Þickytë) — 17 val.

16 d. — Narsusis riteris Justinas (Ispanija) —

14.15

16 d. — Trispalvis (reþ. V.V. Landsbergis) — 16.15

17 d. — Dviraèiais per Himalajus (Lietuva) —

17.45; 18 d. — 20.15

17 d. — Að tuoj gráðiu (Prancûzija) — 20 val.;

19 d. — 17.30; 19 d. — 15.30

19 d. — Didis groþis (Italija, Prancûzija) — 18 val.

20 d. — Santa (reþ. M. Ivaðkevièius) — 15 val.

19 d. — Detektyvas Daunas (Norvegija) — 15.15

Ozo kino salë14 d. — Ekskursantë (reþ. A. Juzënas) — 16 val.;

15 d. — 15 val.; 18, 19 d. — 16, 18 val.

14 d. — 7 dienos ir naktys su Marilyn

Monroe (JAV, D. Britanija) — 18 val.

15 d. — Kaip mes þaidëme revoliucijà

(reþ. G. Þickytë) — 17 val.

20 d. — Iðlikimo eksperimentas (JAV) — 16 val.

20 d. — Dideli blogi vilkai (Izraelis) — 18 val.

KAUNAS

Forum Cinemas14 d. — Þiemos pasaka (JAV) — 11, 13.45,

16.15, 19, 21.45; 15 d. — 11, 13.40, 16.10,

18.50, 21.20, 23.50; 16—20 d. — 11, 13.40,

16.10, 18.50, 21.20


15.45, 18.10, 20.35, 22.45; 15 d. — 13.15, 15.45,

18.10, 20.30, 22.50; 16—20 d. — 13.15, 15.45,

18.10, 20.30; 14 d. — Ðëtono belaukiant

(JAV) — 12, 14.15, 18.45, 21, 23.15; 15 d. —

14.15, 16.30, 18.40, 21.10, 23.30; 16—20 d. —

14.15, 16.30, 18.40, 21.10; 20 d. — Didþioji

skruzdëlyèiø karalystë (Prancûzija) — 19.10


10.30, 13, 14.30, 15.30, 16.20, 17, 18, 18.30,

19.30, 20.25, 21.20, 22, 23, 23.50; 15 d. — 10.30,

13, 15.30, 18.20, 21, 23.40; 16—20 d. — 10.30,

13, 15.30, 18.20, 21 val.; 14 d. — Lego filmas

(JAV) — 12.30; 15—20 d. — 10.15, 12.45, 15.15


10.15, 15.15, 17.20, 20, 22.45; 15 d. — 11.30,

15—19 d. — Robotas policininkas (JAV) — 19.10;

20 d. — 19.10, 21.40; 15—20 d. — 12 vergovës

metø (JAV) — 13.30, 16.20, 19 val.; 15, 16 d. —

Narsusis riteris Justinas (Ispanija) — 11.15; 14 d. —

Narsusis riteris Justinas (3D, Ispanija) — 12.15;

15—20 d. — 11.45;15—20 d. — Ledo ðalis (3D, JAV) —

14 val.; 15—20 d. — Ledo ðalis (JAV) — 10.45

14 d. — Santa (reþ. M. Ivaðkevièius) — 15 val.;

15, 16 d. — 16.40; 17—20 d. — 11.15, 16.40

15—20 d. — Dþekas Rajanas: ðeðëliø

uþverbuotas (JAV) — 21.50; 14 d. — Kaip pavogti

þmonà (reþ. D. Ulvydas) — 12.45; 14 d. —

Pasivaikðèiojimas su dinozaurais (3D, JAV) — 10.15

K L A I P Ë D A

Forum Cinemas14 d. — Þiemos pasaka (JAV) — 12.30, 15.15,

18, 20.45, 23 val.; 15—20 d. — 12.30, 15.15,

18, 20.45; 14 d. — Begalinë meilë (JAV) — 11,

13.30, 16, 18.30, 21 val.; 15—20 d. — 13.30,

16, 18.30, 21 val.; 14 d. — Ðëtono belaukiant

(JAV) — 15.30, 17.40, 19.50, 22 val.; 15—20 d. —

14.15, 16.45, 19.15, 21.30; 20 d. — Didþioji

skruzdëlyèiø karalystë (Prancûzija) — 18.50


10.30, 13.15, 15.45, 18.45, 21.45, 22.30, 23.25;

15—20 d. — 10.15, 12.45, 15.30, 18.15, 21.15

14 d. — Lego filmas (JAV) — 10.45, 12, 13 val.;

15—20 d. — 10.30, 13, 15.45


15, 17.50, 20.30, 23.30; 15—20 d. — 11.30,

18.40, 21.45; 15—20 d. — Robotas policininkas

(JAV) — 13.15, 21.45; 15—20 d. — Ledo ðalis

(JAV) — 11 val.; 15, 16 d. — Narsusis riteris

Justinas (Ispanija) — 10.45; 14 d. — Narsusis

riteris Justinas (3D, Ispanija) — 10.15; 15—20 d. —

Santa (reþ. M. Ivaðkevièius) — 16.15; 14 d. —

12 vergovës metø (JAV) — 14.20; 15—19 d. —

18.50

Ð I A U L I A I

Forum Cinemas14 d. — Þiemos pasaka (JAV) — 11.15, 13.45,

16.25, 19.05, 21.45; 15—20 d. — 13.30, 19, 21.30

14 d. — Begalinë meilë (JAV) — 11, 13.30, 16,

18.25, 21 val.; 15—20 d. — 13, 15.15, 20.45

14 d. — Ðëtono belaukiant (JAV) — 17.30,

19.40, 22 val.; 15—20 d. — 18.45, 21 val.




10.15, 12.50, 15.40, 18.45, 21.30; 15—20 d. —

10.15, 12.45, 15.30, 18.30, 21.45


10.30, 13.15, 16.10, 21.50; 15, 16 d. — 11.15,

13.45, 18.15, 21.15; 17—20 d. — 13.45, 18.15,

21.15; 14 d. — Lego filmas (JAV) — 10.45, 13 val.;

15—20 d. — 10.30, 13.15, 15.45

14 d. — Narsusis riteris Justinas (3D, Ispanija) —

10.45; 15—19 d. — 12 vergovës metø (JAV) —

17.45; 15, 16 d. — Ledo ðalis (JAV) — 11 val.

15—20 d. — Robotas policininkas (JAV) — 16.15

15—20 d. — Santa (reþ. M. Ivaðkevièius) —

16.30

14 d. — Kaip pavogti þmonà (reþ. D. Ulvydas) —

15.20

„12 vergovës metø“

genijaus peleninë ir gimnasto vienatvë - 7md.lt · brescianello (1690–1758), antonio vivaldi...

Documents