L e i d þ i a m a s n u o 1 9 8 9 m . , d u k a r t u s p e r m ë n e s á Kaina 2 Lt

123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212

M2007 m. kovo 1�14 d. Nr. 5(361)

9 p. 12 p. 12 p.3 p. 4�5 p.

Arpasirengta

struktûriniø

fondø

dalyboms

Kas laukia

mokslo

institutø

LOKSLOLIETUVOS MOKSLININKØ LAIKRAÐTIS

Vilnija:lëtai gyjantikraðto istorijosþaizda

Ði diskusija, Mokslo Lietuvos re-dakcijoje surengta Vasario 16-osiosiðvakarëse, skirta Vilnijos reikalams,ðio regiono integracijai á bendrà vals-tybës kûnà, vadinasi, valstybingumostiprinimo ir pilietinës visuomenësugdymo problematikai. Diskusijojedalyvavo Vilniaus miesto savivaldy-bës tarybos narys, labdaringo Aldo-nos ir Jono Èingø fondo pirmininkasJonas Endriukaitis, Vilnijos draugijospirmininkas humanitariniø mokslødaktaras Kazimieras Garðva, Regio-niniø problemø ir tautiniø maþumødepartamento prie Lietuvos Respub-likos Vyriausybës Rytø Lietuvos pro-gramos poskyrio vedëjas AlfonsasKairys, Lietuvos mokslininkø sàjun-gos pirmininkas, Mykolo Romeriouniversiteto Politikos mokslø kated-ros vedëjas doc. dr. Antanas Kula-kauskas, Lietuviø ðvietimo draugijosRytas steigëjas ir pirmininkas Algi-mantas Masaitis, ûkininkas, kolekci-ninkas, kraðtotyrininkas, bibliofilas,giminës tyrinëtojas ið Alytaus rajonoGintautas Ðapoka ir Lietuvos moks-lø akademijos tikrasis narys lituanis-tas prof. Zigmas Zinkevièius.

Visi diskusijos dalyviai gaus gali-mybæ pasisakyti, net jeigu ir ne ið kar-to. Jeigu ne ðiame, tai kitame laikrað-èio numeryje su jø mintimis skaityto-jus supaþindinsime.

1939 m. Pasaulinëje parodoje,kuri buvo surengta Niujorke, tarp60 valstybiø rengësi dalyvauti irLietuva, jau du deðimtmeèius at-sikûrusi kaip nepriklausomavalstybë. Pasirengimas parodaitruko dvejus metus. Parodaibuvo suprojektuotas ir pasta-tytas Lietuvos paviljonas, apsi-spræsta parodai pateikti monu-mentalias drobes, kuriose bû-tø atspindëti svarbiausi Lietu-vos valstybës istoriniai ávykiai.Pasitelkti keturi dailininkai �Adomas Galdikas, Petras Kal-pokas, Adomas Smetona irStasys Uðinskas. Jie sukûrëseptynias drobes, pradedantMindaugo karûnavimu 1253m. ir baigiant Lietuvos nepri-klausomybës paskelbimu 1918 m. Vasario 16-àjà. Tai pusseptinto ðimtmeèio Lietuvos vals-tybës gyvavimo laikotarpá aprëpiantys kertiniaiávykiai. Pasaulinëje parodoje buvo eksponuo-ti septyni paveikslai.

Lietuvos nacionalinës Martyno Maþvydobibliotekos Lituanikos skyriaus vedëja SilvijaVëlavièienë, dailininko Petro Kalpoko vaikai-të, savo senelio tapytà monumentalià drobæLietuvos Nepriklausomybës paskelbimas 1918 m.,

daþnai vadinamà tiesiog Signata-rai, pirmà kartà iðvydo 1994 m.Lietuvos ambasadoje Vaðing-tone. Vargu ar tada ji pagalvo-jo, kad paveikslas sugráð á Lie-tuvà. Dabar neslëpë pasitenki-nimo, kad nuo ðiol ir Vilniujebus vieta, kur galima pamaty-ti bent vienà Petro Kalpokopaveikslà. Vilniuje nëra XX a.Lietuvos dailës galerijos, tadsostinëje nepamatysime ne tikP. Kalpoko, bet ir Adomo Var-no, Adomo Galdiko, AntanoÞmuidzinavièiaus, daugeliokitø þymiausiø praëjusio am-þiaus Lietuvos dailininkø pa-

veikslø. Kol kas graþià iðimtá sudaro vienin-telë Petro Kalpoko istorinë drobë. Nuo ðiolji eksponuojama ten, kur jai ir dera bûti � Sig-natarø namuose.

�Signatarai�sugráþo

Á Lietuvà sugráþo dailininko Petro Kalpoko (1880�1945) drobëSignatarai, daugiau kaip 20 metø puoðusi Lietuvos ambasadosrûmus Vaðingtone. Sausio mën. Lietuvos nacionalinio muziejauspraðymu Lietuvos uþsienio reikalø ministerija P. Kalpoko pa-veikslà Signatarai perdavë muziejui ir nuo ðiol jis eksponuojamasLietuvos nepriklausomybës signatarø namuose (Pilies g. 26). Va-sario 12 d. Vilniuje, Signatarø namuose vyko paveikslo sutiktu-vës ir spaudos konferencija þurnalistams.

Nukelta á 8 p.Nukelta á 10 p.

IETUVA

Dailininko Petro Kalpoko istorinëdrobë �Signatarai� gráþo á Lietuvà

Kvieèia

Nacionalinë

paþangos

premija

Tautiniais

drabuþiais

puoðiaLietuvà

Ministerijos

uþsako

projektus

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

2 2007 m. kovo 1�14 d. Nr. 5(361)

ÐIAULIØ UNIVERSITETEINAUGURUOTI NAUJI GARBËS DAKTARAI

Iðkilmingame Senato posëdy-je, vykusiame ð. m. vasario 15 d.,inauguruoti du nauji Ðiauliø uni-versiteto garbës daktarai: Vilniauspedagoginio universiteto profeso-rius Bronislovas Bitinas, habilituo-tas socialiniø mokslø (edukologi-jos) daktaras ir Vilniaus universi-teto profesorius Antanas Laurinèi-kas, habilituotas fiziniø mokslø(matematikos) daktaras.

Profesoriaus B. Bitino moksli-niai interesai � ugdymo metodolo-gija, matematikos taikymas peda-gogikoje, kompiuterinës duomenøanalizës sistemos kûrimas, ugdy-mo filosofija, socialinë pedagogi-

ka; gilinosi á þmogaus ugdymo pri-gimtá ir jo specifikà. Ði problema bu-vo ir dabar yra labai aktuali ugdymoteorijai ir praktikai. Didelis profeso-riaus indëlis atskleidþiant filosofijospaskirtá ir vaidmená ðiuolaikiniameugdymo procese, asmenybës tobuli-nimo ir savikûros vyksme. Ugdymorealybëje profesorius iðryðkino peda-goginës diagnostikos vaidmená kaiptikrovës paþinimo instrumentà.

Prof. B. Bitino mokslinë veiklaapima daugiau kaip 240 moksliniø irmetodiniø darbø. Ið jø svarbiausi ðie:Daugiamatë analizë pedagogikoje irpedagoginëje psichologijoje (rusø k.,1971), Statistiniai metodai pedagogi-koje ir psichologijoje (1974), Auklëji-mo proceso struktûra (rusø k., 1984),Pedagoginiø duomenø statistinë ana-lizë taikant ESM (su R. Paulavièiumi,1987), Auklëjimo diagnostikos ávadas(rusø k., 1989).

Profesoriaus A. Laurinèiko moksli-niai interesai � analizinë ir tikimybi-në skaièiø teorija (dzeta funkcijø irDirichlë eiluèiø reikðmiø pasiskirsty-mas). Jis paraðë apie 400 mokslostraipsniø, paskelbë daugiau nei 30straipsniø leidiniuose, esanèiuose ISIsàraðe. Dvi monografijos iðleistos uþ-sienyje (Limit Theorems for the Rie-mann Zeta-Function, Kluwer Acade-mic Publishers, Dordrecht, Boston,

London, 1996; The Lerch Zeta-Function, Kluwer Academic Pub-lishers, Dordrecht, Boston, Lon-don, 2002) su R. Garunkðèiu.1993 m. Bordo universitete vykdëEuropos bendrijos projektà.1994 m. uþ darbø ciklà Rymanodzeta funkcijos bei kitø Dirichlë ei-luèiø pasiskirstymo tyrimai (1979-1993) A. Laurinèikui paskirta Na-cionalinë mokslo premija.

Ðiauliø universitetasVisuomenës informavimo

tarnyba

Prof. Juozas VAITKUS

Pabaiga. Pradþia Nr. 4

Dël atestacijosir kvalifikaciniø

reikalavimø

Noriu pateikti kelis siûlymus.Nors mokslo finansavimui keliamedaug pretenzijø, vargu ar nerastu-me lëðø (juk yra ir nemaþai ávairiømobilumo grantø) kiekvienam be-sirengianèiajam ginti daktaro di-sertacijà vykti á tarptautinæ konfe-rencijà, organizuojamà tarptauti-nës mokslo organizacijos, ir jojepristatyti savo moksliná praneðimà.Kiekvienas, siekiantis antrojomokslinio laipsnio ar profesoriausvardo, privalëtø vykti á tarptautinápripaþinimà turintá savo mokslo ða-kos centrà. Ten seminare turëtøskaityti praneðimà bei gauti jo áver-tinimà (tokio praneðimo nereikë-tø, jei mokslininkas skaitytø plena-riná ar kviestiná praneðimà tarptau-tinëje konferencijoje, kurià rengiatarptautinë mokslo organizacija).

Maþoje valstybëje sunku sukur-ti kokybinio vertinimo sistemà, betjos neatsisakykime. Vertindamidarbø kokybæ pasirinkime miðriàkokybiniø ir kiekybiniø reikalavi-mø modelá. Kiekviena disertacijaturi bûti skiriama naujø þiniø kûri-mui, t. y. kiekvienas mokslininkasturi paskelbti, kokius naujus moks-lo ðakai atradimus jis gina ðia di-sertacija. Lietuvos mokslo tarybapateikë vykusá reikalavimà, kad di-sertantas turi suformuluoti gina-mus teiginius ir moksliðkai árodytijuos savo darbo iðvadomis. Kalbë-dami apie kiekybinius ir kokybi-nius publikacijø rodiklius pripaþin-kime: jei visa Europa savo ðaliømoksliðkumà skaièiuoja pagalMokslinës informacijos instituto(ISI) publikacijø skaièiø milijonuigyventojø, tai ir mes nustokimesiekti nesivadovauti tuo, kà verti-na Europa, ypaè tada, kai pamatë-me, kad pradëjus rimèiau tvarkytisavo leidiniø leidybos reikalus, áro-dant, kad juose vykdomas tarptau-tinius standartus atitinkantis re-cenzavimas, jie vienas po kito pa-tenka á tuos �nemëgiamus� ISI sà-raðus. Neneigiu, kad yra mokslokrypèiø ir ðakø, kuriø rezultatai be-veik nedomina skaitytojø kitose ða-lyse, bet yra svarbûs ir reikalingiLietuvai bei jos profesionalams. Ðiproblema jau pradëta spræsti ku-riant Lituanistikos duomenø bazæ,kuri turëtø bûti tvarkoma vadovau-jantis tarptautinio lygio reikalavi-mais. Ji atliktø tokiø darbø reitin-gavimà tiek, kiek to reikalaujamokslinës kvalifikacijos, atestaci-jos bei valstybës paramos moksloinstitucijoms tvarka. (Sprendimas�iðskirtiniais darbais� pripaþintituos, kurie yra leidiniuose, átrauk-tuose á tam tikrà tarptautiniø duo-menø baziø sàraðà, veda á tolesnáLietuvos mokslo devalvavimà.)

Dabartinæ problemà, kuriàsvarsto Konstitucinis teismas, bû-tø galima iðspræsti taip: moksliniødarbø publikacijø kalba turi bûtitokia, kuri geriausiai tinka tasmokslo þinias átraukti á pasauliomokslo lobynà (natûralu, kad lietu-viø kalbos ir literatûros tyrinëjimaiapraðomi lietuviø kalba, nors lygi-namosios kalbotyros darbai gali irturi bûti spausdinami labiau moks-lo pasaulyje paplitusia kalba), omokslo darbai, skirti tos kryptiesprofesionalams Lietuvoje (pavyz-dþiui, teisës aktø aiðkinimai teisët-

varkos sistemos darbuoto-jams), turi bûti raðomi lietu-

Dël kvalifikaciniø reikalavimø(mokslo laipsniai ir atestacija)

viø kalba. Ar straipsnis yra frag-mentinis, ar sisteminis, t. y. kaip jisturi bûti vertinamas, turës nustatytiekspertai átraukdami tà publikaci-jà á Lituanistikos duomenø bazæ.Tai, kad Europoje vertinami ne na-cionaline, o mokslo visuomeneitinkama kalba atspausdinti straips-niai, gal ir suteikia teisæ pripaþin-ti, kad Europos dokumentai tinkaLietuvai, jei tai nëra áteisinta Eu-ropos dokumentu, kuris yra virðes-nis uþ nacionalinius.

Dël doktorantûros

Pradëkime doktorantûrà su-prasti kaip naujo mokslininko ug-dymà. Jam reikia diegti Europosuniversitetø asociacijoje plaèiaiaptartus gebëjimus, tad turimerimèiau paþvelgti á doktorantûrosstudijø organizavimà. Vadinasi,reikës sumaþinti krûvá, kurá dok-torantui uþkrauna jo mokslinis va-dovas, norëdamas, kad doktoran-tas nuveiktø kuo daugiau jo moks-linei veiklai reikalingø darbø. Taippat doktorantas turi prisiimti di-desnæ atsakomybæ uþ atliktà dar-bà. Daktaro diplomà jam reikëtøáteikti tik tada, kai iðtaisys netiks-lumus, kuriuos nustatë oponentaiar disertacijø gynimo tarybos na-riai.

Þinodami dabartinæ padëtánustokime vaizduoti, kad diserta-cijø gynimo tarybos sudaromos jasderinant prie disertacijos moksloðakos specifikos. Daþniausiaivargstama ieðkant tinkamo lygiopublikacijø mokslininko. Ar gi-nant disertacijà mokslininkas nu-veikë kà nors reikðminga savosiosmokslo ðakos ar tarpdisciplininiømokslø erdvëje, gali ávertinti tosðakos mokslinæ erudicijà turintysmokslininkai. Magistrø darbø gy-nimus vertina valstybinës komisi-jos, tai ir disertacijø gynimai turë-tø vykti mokslo ðakos tarybose,kurios bûtø sudaromos 3�5 me-tams. Taip sumaþëtø biurokratijair pagerëtø darbø kokybë.

Reikia skubiai gràþinti teisædviems universitetams organizuo-ti bendrà doktorantûrà. Daug ga-biausiø mûsø protø prarandamadël studentø ir doktorantø mobi-lumo bei mûsø sistemos ydø. Pa-saulyje trûksta energingø ir geraiparengtø jaunø þmoniø, todël to-kius daug kas mëgina persiviliotipas save, tiesa, nemàstydami apiebûsimà mokslininko karjerà. Daþ-niausiai tie mokslo centrai sutik-tø dalyvauti rengiant ðá jaunàmokslininkà, kartu pasinaudoda-mi ir mûsø laboratorijø bazës ga-limybëmis. Taèiau dabartinis dok-torantûros reglamentas draudþiadviems universitetams rengti dok-torantus, nors universitetui ir ins-titutui tai leidþiama. Ið ankstesnëspatirties (iki 2002 m.) turime pui-kiø pavyzdþiø, kaip mokslininkusrengë Lietuvos ir Prancûzijos beikitø ðaliø universitetai.

Dël antrojo mokslolaipsnio

Reikëtø pripaþinti, kad þmo-gui bûdinga siekti gerovës ir gin-

plëtotæ stabdys mokslinæ karjeràLietuvoje, yra juokingas, taèiautampa rimtu stabdþiu tiems, ku-riø indëlis bendrose mokslinësepublikacijose yra sunkiai áþvelgia-mas (juk konkursuose ir atestaci-jose pakanka pateikti publikacijøsàraðà � nëra gilinamasi á tai, arreikðmingas pretendento indëlis áðias publikacijas).

Galbût ásiklausius á habilituotodaktaro suteikimo ir habilitacijosprocedûros ydas, kurias pripaþástaantrojo laipsnio ðalininkai bei jøoponentai, vertëtø pasiryþti moks-lo laipsniø vardø ir su jais susijusioturinio reformai? Tada pirmasismokslo laipsnis, suteiktas sëkmin-gai baigusiems doktorantûrà, bûtøvadinamas atitinkanèiu pasaulinestradicijas vardu � PhD (filosofijosdaktaras). Antrasis laipsnis galëtøbûti vadinamas, jei vadovautumë-mës danø pavyzdþiu � dr. (dakta-ras), o jei britø bei mûsø paèiø pra-eitimi � dr. sc. (mokslø daktaras).Tai sukeltø ðiokià tokià painiavàmûsø vidaus pasaulyje, taèiau tap-tume aiðkesni Europai ir pasauliui.Laikas greitai bëga, ir visos painia-vos iðnyksta.

Kad ir kaip ten bûtø, taèiau dëlsusidariusios padëties, susijusiossu Lietuvos Konstitucinio Teismoástatymu, t. y. sustabdytais doku-mentais, kuriais nustatomi mini-malûs kvalifikaciniai reikalavimaiir habilitacijos tvarka, dabar patslaikas rimtai susirûpinti moksli-ninko karjeros rodikliø aiðkumubei pagrástumu. Jei nepakeisimedabartinës sistemos, tai galiojan-tys reikalavimai ir etinës normos,leidþianèios jø nesilaikyti, sëkmin-gai prikurs tiek �daktarø� ir �pro-fesoriø�, kad daugumai jø tiks þi-niasklaidos ir jos skaitytojø iðsa-komi priekaiðtai dël ðiuos laips-nius turinèiø ir pareigas einanèiøasmenø nekompetencijos.

tis nuo konkurentø (bei su jais ko-voti). Perkëlæ ðià tezæ á mokslo sri-tá galëtume teigti, kad mokslinësveiklos variklis � kuo daugiau laip-teliø, kuriais bûtø galima uþlipti.Suprantama, kad kiekvienas laip-telis susijæs su mokslininko darbopripaþinimu ir ávertinimu darbouþmokesèio pavidalu, o vertinimosistema turi bûti pagrásta objekty-viais rodikliais. Èia prasideda irbaigiasi visos tebesitæsianèios dis-kusijos. Dabartinis politinissprendimas iðplësti pareigybës at-lyginimø �ðakutes� nëra pakanka-mas, nes jos, esant nuostatai, kadatlyginimas uþ darbà yra nevieði-namas, sukuria galimybes ne-skaidriems veiksmams. Antrojomokslinio laipsnio egzistavimasyra pateisinamas, jei tas laipsnissuteikiamas uþ objektyviai, t. y.vieðai ávardytus mokslinius irmokslinius organizacinius (gebë-jimà veiksmingai vadovauti tyrëjøkomandai) nuopelnus. Taigi atly-ginimas turëtø augti dël dviejøveiksniø: pirmas yra susijæs suankstesniais nuopelnais, antraspriklauso nuo nusistatyto laikotar-pio, pavyzdþiui, paskutinës kaden-cijos, darbo rezultatø. Bûtø ir ávai-riø priedø bei priemokø uþ pasku-tiniøjø ar esamøjø metø darbusbei pareigas. Panaðiai yra dabar,tik kritikos sulaukia turintieji da-bartiná habilituoto daktaro laips-ná bei habilitacijos procedûrostvarka ir reikalavimai.

Jei bûtø priimtos anksèiau pa-siûlytos mokslo rezultatø ir publi-

kacijø kokybës vertinimo nuosta-tos, átraukianèios praneðimustarptautiná pripaþinimà turinèiuo-se mokslo centruose bei konferen-cijose ir aiðkias bendraautorystëstaisykles, tada tie, kurie ið tikrøjøsiekia objektyviø mokslo vertini-mo veiksmø bei mokslininko nuo-pelnø pripaþinimo, turëtø sutikti,kad jau þengti reikðmingi þingsniaigerëjimo link. Þinoma, tobulumuiribø nëra.

Antrojo mokslinio laipsnioreikalingumà neigiantys oponen-tai tvirtina, kad jis yra kliûtismokslininkams, kurie dirba pro-duktyviai ir siekia greièiau taptiprofesoriais. Pavyzdys � JAV, ku-rioje yra vienas mokslinis laips-nis. Skelbiama, kad ten siekiamàpozicijà galima uþimti vien tenki-nant konkursinius pareigybës rei-kalavimus. Mano nuomone, betkoks noras lygiuotis á JAV yraydingas, nes tai, kas gali bûti ágy-vendinta supervalstybëje, neáma-noma maþoje, vos ant kojø sto-vinèioje valstybëje. Net paèios ga-lingiausios Europos valstybës ne-gali sukurti patrauklesniø darbosàlygø negu yra JAV, kur veiklûsjauni ar jau sukaupæ patirtiesmokslininkai konkuruoja dël tei-sës ágyvendinti savo idëjas terpë-je, kurioje yra iðspræstos infra-struktûros ir taikomojo mokslorezultatø diegimo problemos.Tvirtinimas, kad reikalavimas pa-raðyti keliolika puslapiø apie sa-vo nuveiktus darbus atskleidþiantindëlá á savosios mokslo ðakos

ProfesoriusBronislovas

Bitinas

Profesorius Antanas Laurinèikas

2007 m. kovo 1�14 d. Nr. 5(361) 3DISKUTUOJAMEAlbertas ÞALYS

Pabaiga. Pradþia Nr. 4

Antrosios situacijos atveju

Jei institutas atlieka tik universi-teto funkcijas � vykdo savo temati-kos aukðto lygio fundamentiniusmokslinius tyrimus ir rengia specia-listus, tai ar nebûtø logiðka labiau su-telkti turimas galimybes ðalies mas-tu. Ar racionalu iðlaikyti maþà �uni-versitetà�, kai jo potencialas galëtøprisidëti prie universiteto, su kuriuoinstitutas turi teisæ rengti mokslodaktarus, mokslinio potencialo su-stiprinimo? Be to, sutelktas poten-cialas leidþia spræsti sudëtingesniusuþdavinius, aktyviau dalyvauti tarp-tautinëse mokslo programose, kar-tu sudaro galimybæ didinti universi-teto konkurencingumà tarptautiniumastu. Tai ypaè svarbu, nes vis dau-giau gabiausiø abiturientø iðvykstastudijuoti svetur, o Lietuvos univer-sitetai niekaip negali patekti bent jauá 500 geriausiø pasaulio universite-tø sàraðà.

Taèiau toks potencialo sutelki-mas bus prasmingas tada, kai univer-sitete bus ádiegta konkurencinga ap-linka. Tam pirmiausia reikia áteisin-ti tvarkà, kad priimant strateginiussprendimus �madas galëtø diktuoti�kvalifikuoèiausi savo srities þinovai,ir jie nebûtø priimami visiems bal-suojant.

Sudëtingiausia treèiojiproblema

Kas darytina, kai institutas (ar jodalis) yra gana silpnas? Jei tematika,kurioje institute vykdomi darbai, yrasvarbi ðaliai, bet tuo uþsiimanèiosgrupës nëra stiprios,bûtina rengtiplanà, kaip sustiprinti moksliná po-tencialà, reikalingà tokiems tyri-mams. Suprasdami, kad tokiu atve-ju racionalu perspektyviausiuosiustelkti vienoje institucijoje ir turëda-mi mintyje, kad reikia kokybiðkairengti tos srities specialistus, natûra-liai prieiname iðvadà, kad tokiosemaþose ðalyse kaip Lietuva minëtaspotencialas turi bûti koncentruoja-mas bûtent universitete.

Jei institucija nepalaiko glaudþiøryðiø su savo produkcijos vartotojaisar potencialiais darbø uþsakovais,racionaliausias sprendimas � tokiosinstitucijos darbuotojams sudarytigalimybæ persikvalifikuoti.

Realus gyvenimassudëtingesnis

Iðanalizavus mokslo institutøproblematikà specialistø rengimopoþiûriu lyg ir tampa aiðku, kad ins-titutai turëtø bûti integruojami á uni-versitetus. Taèiau ne tokios akivaiz-dþios iðvados perðasi nagrinëjantmokslininkø vaidmená ðalyje tenki-nant ûkio, socialinës plëtros, kultû-ros ir kitus poreikius.

Mokslo institutø srityje besiklos-tanti padëtis turi bûti analizuojamair sprendimo variantø ieðkoma tai-kant kompleksiná poþiûrá. Anksèiauiðvardytas atskiras situacijas turëki-me mintyje ir vertindami mokslinin-kø vaidmená visuomenës bei ðaliesgyvenime.

Kokia mokslinio potencialo pa-skirtis valstybëje, jei atsiribotumenuo akivaizdaus jo vaidmens ren-giant aukðèiausios kvalifikacijos spe-cialistus?

Vienas pagrindiniø mokslo þmo-nëms visuomenës keliamø iððûkiøyra tas, kad jie bûtø pajëgûs spræstimokslines problemas, kylanèias netik atnaujinant ámoniø produkcijà,tobulinant paslaugas, dedant þiniøpagrindus naujam perspektyviamverslui, bet ir galëtø prognozuoti,identifikuoti ateities tendencijas. Ki-tas ne maþiau svarbus uþdavinys � ty-rinëti tautos savivokos, kultûros, is-torijos problemas, prireikus bûtiávairiø srièiø ekspertais.

Koks universitetø ir institutøvaidmuo atliekant tà paskirtá? Kaipinstituciðkai turëtø bûti organizuotamoksliniø tyrimø sistema, kad esamiiðtekliai bûtø geriausiai panaudoti.

Mokslui imlaus verslokûrimas

Nuo verslo struktûros labai pri-klauso, kaip turi bûti organizuojamamoksliniø tyrimø sistema, kad jiveiksmingai tenkintø verslo porei-kius. Kyla nemaþai klausimø. Kokiàdalá sudaro aukðtøjø ir vidutiniðkaiaukðtø technologijø verslas ir ko-kià � tradicinis verslas? Kokiø srièiøir ðakø verslas vyrauja? Ar verslas

pasirengæs vykdyti ir vykdo moksli-nius tyrimus? Kokia tyrëjø dalis dir-ba verslo ámonëse?

Koks galëtø bûti universitetø irinstitutø vaidmuo kuriant naujusmokslu pagrástus produktus, stei-giant mokslui imlias ámones? Kadmokslo rezultatai bûtø komercina-mi, reikia uþtikrinti ilgà vykdytojøgrandinæ (átraukiant atitinkamus

konsultaciniø ir finansiniø paslaugøteikëjus). Ji apima mokslinius tyri-mus, taikomuosius mokslinius tyri-mus, eksperimentinæ plëtrà, paten-tavimà, prototipo gamybà, versloplano parengimà, jo ágyvendinimà.Ar todël reikëtø kurti ir finansuotiinstitutus? Kadangi konsultantø,ypaè áþvelgianèiø mokslo rezultatøkomercinimo galimybæ, rinkos, pa-tentavimo ir kitø srièiø bei tarnybøspecialistø, infrastruktûros iðlaiky-mas yra brangus, ðios iðlaidos galë-tø atsipirkti tik institucijoje, kuriojesutelktas didelis tyrëjø potencialas.Vargu ar maþiems mûsø institutamspavyktø tai padaryti.

Kad bûtø sprendþiamos tradici-nëje pramonëje ir versle vis kylan-èios moksliniø tyrimø ir eksperimen-tinës plëtros (MTEP) srities proble-mos dël to, kad nesama glaudaus il-galaikio bendradarbiavimo su ver-

slu, visiðkai nereikia specializuotømokslo institutø. Ta kryptimi dirban-tis mokslinis potencialas turëtø bûtisutelktas aukðtosiose mokyklose, ta-da jis prisidëtø prie kokybiðko dvie-jø pagrindiniø funkcijø atlikimo:rengtø specialistus ir spræstø kartaisversle kylanèias MTEP problemas.

Padëtis yra sudëtingesnë tada,kai konkretus mokslui imlaus verslo

sektorius uþima didelæ viso ûkio da-lá. Tokiu atveju prasminga ir reikalin-ga, kad nuolat funkcionuotø aukðtumoksliniu lygiu dirbantis kolektyvas,kuris specializuotøsi konkretø verslosektoriø atitinkanèioje mokslo tema-tikos srityje. Ðiuo atveju jau yra pras-minga turëti ir atskirà institutà (pa-vyzdþiui, Technologijos institutà) arjo dalá. Taèiau tokio instituto strate-gijos negali formuoti patys tyrëjai,instituto taryboje jie neturëtø suda-ryti daugumos. Taryboje galëtø bûtiir uþ verslo sektoriaus strategijà at-sakingø institucijø bei verslo atsto-vai. Toks institutas uþsiimtø funda-mentiniais ir taikomaisiais tyrimais,teiktø mokslines paslaugas ámo-nëms, jame egzistuotø ir verslo inku-batorius, galintis pasiûlyti atitinka-mas savo paslaugas naujø idëjø ágy-vendintojams. Ðis modelis, matyt,tiktø biotechnologijos, biochemijos,lazeriø fizikos, mechatronikos, in-formaciniø technologijø, cheminiøtechnologijø ir panaðioms mokslokryptims.

Taip aiðkëja instituto pagrindinëmisija � þinojimo (idëjos, inovacijos,technologijos ir panaðiai) perdavi-mas visuomenei bei pramonei. Kadtai bûtø daroma kokybiðkai ir kvali-fikuotai, institutas turi vykdyti fun-damentinius mokslinius tyrimus,uþtikrinanèius perduodamø þiniønaujumà. Tai antrasis instituto misi-jos aspektas.

Reikalinga diskusija, kalbantapie dar nuo sovietø laikø egzistuo-janèius mokslo institutus, dirbanèiuskryptyse, kuriose funkcionuoja neaukðèiausias technologijas naudo-jantis verslo sektorius. Po iðsamiossektoriaus ir kitø ðaliø patirties ana-lizës galimi du tokiø institutø refor-mos keliai: pirmas, jie integruojamiá atitinkamus universitetus arba per-tvarkomi á panaðius centrus, funkcio-nuojanèius kaip, pavyzdþiui, Techno-logijos instituto atveju. Taèiau pir-miausia turi bûti ávertintos atitinka-mo sektoriaus perspektyvos. Jeiprognozuojama, kad ateityje tokssektorius plëtosis, tada turi bûti su-

LIETUVOS VALSTYBINIS MOKSLO IR STUDIJØ FONDAS

2007 m. FONDO LËÐØ, SKIRTØ MOKSLUI IR STUDIJOMS REMTI, PASKIRSTYMASPAGAL VEIKLOS KRYPTIS

VEIKLOS KRYPTYS

Prioritetiniø krypèiø ir Vyriausybës programø projektai1.1. Aukðtøjø technologijø plëtros programa1.2. Pramoninës biotechnologijos plëtros programa1.3. Moksliniø tyrimø ir eksperimentinës plëtros prioritetinës kryptys1.4. Lituanistikos moksliniø tyrimø prioriteto ágyvendinimo programa2.1. Fondo inicijuotos programos2.2. Ministerijø uþsakomø programø projektaiMokslininkø grupiø projektaiProjektai pagal tarptautines sutartis (NATO, Europos mokslofondo kvietimu ir kiti)Ûkio subjektø uþsakymu vykdomi projektaiMokslo kûriniaiMokslo renginiaiDoktorantø stipendijosMokslininkø staþuoèiø programaFondo ekspertø, ekspertø komitetø bei programø tarybø,valdybos nariø ekspertinë veikla

7.1

7.2

7.3

7.4

7.5

7.77.887.11

24

23,2913,3116,63 6,65 3,33 4,32 9,98

6,29

4,86

1,00 0,90 4,79 2,66

2,00

Fondo lëðødalys (%)

Fondo nuostatøpunktas

Ið viso: 100,0

1

2

3

4

5

6789

10

daromos sàlygos jam vystytis paþan-giausiu bûdu. Taip pat reikëtø ir tu-rimà moksliná institutø potencialàátraukti á verslo sektoriaus moderni-zavimà, uþtikrinant jo inovatyvumà.Institutai turëtø nuolat teikti moks-lines konsultacijas. Toks modelissvarstytinas kalbant apie þemës ûkio,miðkø, maisto pramonës ir kitas pa-naðias sritis.

Socialinë plëtra,lituanistika

Ðiame straipsnyje beveik neana-lizuojama humanitariniø mokslø, so-cialinës plëtros problematika, taèiauðiems mokslams turëtø bûti taiko-mos panaðios moksliniø tyrimø ins-titucinio organizavimo schemos kaipir tenkinant verslo poreikius. Realipadëtis turi bûti iðnagrinëta ir tada,kai mokslas turi tenkinti kitus visuo-menës poreikius. Savarankiðkasinstitutas (valstybinis ar universite-to) arba kitaip vadinamas moksliniøtyrimø centras turëtø egzistuoti, jeikonkreèiai misijai vykdyti ar kon-kreèiam uþdaviniui spræsti (kaip iriðplëtoto, mokslui imlaus verslo sek-toriaus atveju) reikalingas nuolatfunkcionuojantis kolektyvas, ir tonegali atlikti pavieniai universitetuo-se dirbantys mokslininkai laisvu nuodarbo su studentais laiku. Paprastaitariant, atskira institucinë struktûra,kurios finansavimas yra apibrëþtas,reikalinga tada, kai tyrimø tematikasvarbi valstybei, o tyrimø objektasreikalauja visiðko kolektyvo atsidavi-mo mokslinei veiklai. Toká darbà var-gu ar gali atlikti universiteto dësty-tojai, kuriems, aiðku, svarbu palaiky-ti savo mokslinæ kompetencijà, betjie laisvai gali rinktis savo tyrimø te-matikà.

Pabaigai

Plaèiau liko neaptarta moksli-niø tyrimø finansavimo problema-tika, kuri bent jau dabar labai susi-jusi su institucine moksliniø tyrimøsàranga. Ðá klausimà reikia svarsty-ti atskirai.

Taip pat straipsnyje nedetalizuo-tos galimybës, atsiversianèios institu-tams, kurie integruosis á planuojamuskurti mokslo, studijø ir verslo centrus(slënius). Tai irgi atskira tema.

Kviesdamas diskusijai apraðytaisklausimais, vis dëlto noriu pabrëþti,kad turime nepamirðti keliø dalykø.Pirma, visiems tyrëjams turëtø bûtisudarytos lygios galimybës. Antra,nepamirðkime, kad konkuruojameglobalioje erdvëje, todël mûsø moks-lo potencialà turime panaudoti kuoveiksmingiausiai. Tik sutelkæ turi-mus intelektinius, materialinius ið-teklius pajëgsime pasiekti rezultatø,kurie leis mums parengti gerus spe-cialistus, sëkmingai dalyvauti tarp-tautinëse MTEP programose arspræsti verslo problemas. Treèia,prieð diskutuodami pamëginkimepatys ávertinti, kaip abiejø tipø ins-titucijos (universitetai, institutai) at-lieka savo svarbiausià misijà. Ketvir-ta, ar normalu, kad tyrëjas savo algà,gaunamà dirbant pagal kelis etatusskirtingose institucijose, turi durstytiið gabaliukø. Tikriausiai kiekvienasuniversiteto, instituto dëstytojas artyrëjas turëtø dirbti pagal savo ins-titucijos misijà ir gauti uþ tai atitin-kamà atlyginimà. Bûtø racionaliau,jei kiekvienas tyrëjas savo dabartiná�sudurtiná� atlyginimà gautø uþ dar-bà vienoje institucijoje.

Dëkoju Gintarui, Giedriui, Sau-liui ir Vytautui, kurie skaitë ðiuospamàstymus bei diskutavoðia tema.

Dël mokslininko misijos

Lietuvos Respublikos ðvietimo ir mokslo ministerijos Mokslo ir technologijødepartamento direktorius Albertas Þalys sveikina Lietuvos energetikos institutà su

50-meèiu

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

4 2007 m. kovo 1�14 d. Nr. 5(361)AKTUALUPradþia Nr. 2

Vilniuje Pilietinës visuome-nës instituto iniciatyva surengto-je ir Europos Komisijos remia-moje konferencijoje Kokiø spren-dimø reikia, kad Lietuva EuroposSàjungos struktûriniø fondø pa-ramà 2007�2013 metais panau-dotø veiksmingai? buvo aptartiEuropos Sàjungos struktûrinësparamos panaudojimo principaiir kriterijai, prioritetai, numatyti irsiekiamos plëtros rezultatai.

Klausimai ministrams

Pirmininkaujanèiojo teise Pilie-tinës visuomenës instituto direkto-rius Darius Kuolys uþdavë klausimà:ar galima ið bendro pobûdþio strate-gijos iðskirti svarbiausias prioriteti-nes kryptis, mat ið finansø ir ûkio mi-nistrø praneðimø galëjo susidarytiáspûdis, jog visa strategija susiveda ásieká, �kad Lietuvai bûtø geriau�?Kitaip tariant, kokiais nacionalinëssvarbos projektais sieksime pagrin-diniø finansø ministro suformuluo-tø tikslø � turëti konkurencingà ûkáir pagerinti þmoniø gyvenimo lygá?Pagaliau, kaip vienas ar kitas objek-tas � Kauno sporto rûmai, Vilniausstadionas � tampa nacionalinës svar-bos projektais? O tapus ar jiems ne-begalioja konkurenciniai reikalavi-mai?

Á ðiuos klausimus mëgino atsa-kyti abu ministrai. Finansø minist-ras Zigmantas Balèytis priminë ESstruktûrinës paramos strategijoskûrimo principus. Lietuvoje buvoávertintos ilgalaikës valstybës strate-gijos, glaustame dokumente apibû-dinta esama ekonominë ðalies pa-dëtis ir grësmës, kylanèios ið kaimy-niniø rinkø veiklos ir plëtros. Ðtaitame fone Lietuva ir mëgina padi-dinti savo konkurencingumà. Tambuvo priimtos 4 veiksmø progra-mos (Paskutinë Seime buvo patvir-tinta ES paramos programa, ið ku-rios dalá pinigø bûtø galima panau-doti þmoniø gebëjimams sukurti.)Tose programose buvo numatyta,kiek planuojama iðasfaltuoti keliø,parengti aukðtos kvalifikacijos dar-buotojø, tarp jø ir mokslinio poten-cialo, kiek renovuoti mokyklø, pa-galiau numatyta, ko siekiama didi-nant energetikos, ekonomikosveiksmingumà ir t. t.

Dël prioritetø. Kai tebuvo 3veiksmø programos (senasis varian-tas), iðskirta 19 prioritetø, kiekvie-name plaèiai apraðyta, ko bus sie-kiama dël vieno ar kito prioriteto.Ten ir buvo numatytos pagrindinëssàlygos paraiðkoms teikti � kad bû-tø tinkamos finansuoti ið ES struk-tûriniø lëðø.

Pagyræs Dmitrijaus Celovo pri-statytà ekonometriná modelá minist-ras Z. Balèytis vis dëlto paþymëjo,kad realiame gyvenime ekonomikaðiek tiek skiriasi nuo matematikos.Ðis mokslas grindþiamas labai tiks-liomis prielaidomis ir sàlygomis, oekonomikoje ne visi veiksniai yraprognozuojami � galioja �juodosiosdëþës� principas.

Dël perspektyvø. Ateityje reikë-tø modelyje numatyti, kiek mumspavyks pasiekti uþsibrëþtø tikslø.Kas metai ar keleri turëtume reng-ti studijas, kaip kreipti savo ekono-minæ struktûrà, mokslo institucijas,verslo aplinkà ir mokesèiø sistemà,kol visa ekonominë struktûra rea-guos á tas prieþastis, su kuriomis su-siduria valstybë. Pastaraisiais me-tais energetikos srityje vyko daugpokyèiø: kyla nauji uþdaviniai, nau-jos grësmës, iððûkiai. Akivaizdu,kad ðis sektorius pareikalaus di-dþiuliø iðtekliø.

Taigi ið minëtø studijø galima pa-matyti ir naujø veiksmø bûtinybæ, ákokias sritis teks nukreipti finansi-nius bei þmogiðkuosius iðteklius. Dël

pastarøjø ministras taip pat turëjo kàpasakyti. Ateityje parengæ studijaspamatysime, á kurias sritis reikës nu-kreipti atitinkamai parengtø þmo-niø. Ðiandien, kai Europoje pirmau-jame pagal á aukðtàsias mokyklasástojanèiø abiturientø skaièiø, mûsømokymo ir studijø sistema kuria, pa-sak Z. Balèyèio, �bendros kvalifika-cijos� specialistus. Ateityje ûkiostruktûra keisis, dalá specialistø teksperkvalifikuoti � tai brangu ir ne vi-sada tikslinga. Tai ðtai visi ðie klau-simai ir turës bûti tarpusavyje susie-ti. Tad ir makroekonominius skaièia-vimus atliekanèiam jaunimui minist-ras Z. Balèytis palinkëjo tyrimus da-ryti platesniame kontekste, nagrinëtiir socialiniø veiksniø átakà á ðalyjevykstanèius pokyèius. Tai neiðvengia-ma kasdienio ekonominio gyvenimodalis, kuri reikalauja finansiniø in-jekcijø, gebëjimø ir toliaregiðkumo.Ministras taip pat palinkëjo aktyviaupopuliarinti veiksmø programas,skatinti struktûriniø lëðø ásisavinimà,skatinti verslo struktûras rengti nau-jus projektus.

Jis taip pat atkreipë dëmesá, kadprie Finansø ministerijos veikiadarbo grupë, kurios pagrindinë pa-skirtis ir yra tobulinti ES pinigø ási-savinimo kontrolæ. Z. Balèytis pa-skatino teikti ðiai grupei pasiûly-mus, aktyviai dalyvauti ðioje veiklo-je. Prie ministerijos yra ir kita dar-bo grupë, kuri turi iðnagrinëti pel-no mokesèio lengvatø taikymo da-lykus mokslo inovacijø srityje, pa-þangiø technologijø ásigijimo ir ki-tose srityse, todël svarbu tobulinti,gryninti ðias sritis. Ministras Z. Bal-èytis net pasakë, kad ministerijainereikia tiek daug pelno mokesèio,nes svarbiausia, kad tam tikra lëðødalis tikslingai didintø visos valsty-bës konkurencingumà.

Ûkio ministras Vytas Navickaspriminë projektus, kuriuos kaip tar-pinë institucija administruoja Ûkioministerija. Pirmoji jos prioritetinëkryptis � Verslo produktyvumo didi-nimas ir verslo aplinkos gerinimas.Ðis prioritetas susijæs su technologi-ne plëtra ir inovacijomis. Ministraspabrëþë moksliniø tyrimø ir ekspe-rimentinës plëtros svarbà ðio priori-teto ágyvendinimui, todël bûtinos di-desnës investicijos � valstybinio irprivataus sektoriaus � á moksliniustyrimus, tuo labiau, kad tà ápareigo-ja ir Lisabonos strategija. Ûkio mi-nisterija vizuodama projektus, taiky-dama ir kitas priemones kaip tik irsieks paskatinti aktyviai dalyvautituose projektuose taip pat privatø

verslà. Ðiuo metu privataus verslomoksliniuose tyrimuose dalis suda-ro vos 0,11 proc., o kai kuriø Euro-pos ðaliø privataus verslo indëlis ámokslinius tyrimus ir eksperimenti-næ plëtrà sudaro 3 proc., JAV � net5 procentus. Be to, Lietuvoje darbonaðumas tesudaro 41 proc. EuroposSàjungos vidurkio. Keliamas uþdavi-nys � 2013 m. pasiekti 65 proc. ESdarbo naðumo.

Antroji prioritetinë sritis � ener-getikos projektai. Èia parametraidaug aiðkesni, bent jau lyginant sumoksliniais tyrimais, eksperimenti-ne plëtra ir inovacijomis. Energeti-koje bus siekiama sumaþinti nuosto-lius tinkluose, energijos sànaudaskonkreèiuose pastatuose, vertinantpagal iðmatuojamus dydþius.

Ministras atkreipë dëmesá ir áprioritetà 3.13: Atvykstamasis ir vie-tos turizmas. Jau dabar aiðku, kad tu-rizmo verslas ir vieðoji turizmo infra-struktûra patirs didelá spaudimà iðsporto objektø projektuotojø ir sta-tytojø. Ðios srities projektams numa-tyta skirti 912 mln. litø, kurie turësbûti ásisavinti per ðeðerius metus.Vien stadiono statyba Ðeðkinëje, Vil-niuje, pareikalaus 300 mln. litø, nau-joji sporto salë Kaune � 160 mln. li-tø, dar pridëkime Klaipëdos, Ðiauliøir Panevëþio sporto objektø reik-mes � kiek belieka turizmo plëtrai?Katino aðaros.

Ûkio ministerijos laukia neleng-va uþduotis derinant tokiø projektøpateikëjø ir miesto bendruomenësinteresus. Ministras priminë, kadper dvejus pastaruosius metus(2004�2006 m.) turizmo projektamsskirta 358 mln. litø ágyvendinti 47projektus. Dabar laukia labai sunkiuþduotis � revizuoti ðá prioritetà.

Kà ministras V. Navickas manoapie vadinamuosius nacionalinëssvarbos objektus ir vertinimo proce-dûras? Nëra taip, kad objektas pa-skelbiamas nacionalinës svarbos, irjam uþsidega þalia ðviesa visose ver-tinimo procedûrose. Kad ir Trakø ir-klavimo sporto bazë. Ðis projektassurinko pakankamà balø skaièiø, tu-ri nacionalinës svarbos statusà, betliko �uþ borto�. Panaðiai nutiko Girs-tuèio kultûros ir sporto centrui Kau-ne; jam taip pat teko vykdyti visasprocedûras kaip ir visiems kitiemsprojektams.

Bet tada visai logiðkai skambataip ir likæs retoriniu Dariaus Kuolioklausimas: jeigu nacionalinës svarbosprioritetas suteikiamas objektui ir jisnelaimi konkurso, lieka uþ borto, taiko vertas tas prioritetas?

Ar Lietuvoje trûkstatalentø

Pasak á diskusijà ásitraukusioAleksandro Abiðalos, ðalyje neturi-me inovacijø rëmimo sistemos, yratik pavieniai tos sistemos elementai.Nëra sistemos, todël nëra paramos,vadinasi, ir inovacijø nëra. Ûkio mi-nisterija pasiryþusi tokià sistemà su-kurti, o struktûriniai fondai yra pa-pildomas poveikio mechanizmas.

Taèiau iðskyrus bendrus tikslus irprincipus nieko konkretesnio taip irnepavyksta iðgirsti, nebent oponen-tø ginèus. Nuo objektinio màstymoA. Abiðala kvietë eiti link programi-nio. Gal ið besikurianèiø technologi-niø platformø kils taikomøjø tyrimøtechnologinës nacionalinës progra-mos, bet kol kas jos neiðryðkëja. Nevisai aiðkûs ir mûsø ðios srities pri-oritetai. Ûkio ministerija kaip tik irturëtø visà procesà paskatinti, iðryð-kinti tuos prioritetus, tada aktyviaureikðis ir verslas. Þodþiu, artëja lai-kas skirstyti struktûriniø fondø lëðas,o Lietuvoje vis dar nesusitariama dëlprioritetø kai kuriose veiksmø pro-gramose, ne visiems aiðki ir pativeiksmø sistema. Kas tie tikrieji na-cionaliniai prioritetai, kuriems lëðøskyrimas turëtø bûti programinis, one konkursinis? Kai nuo praëjusiømetø birþelio pradëtas �strategijosgilinimas�, tai ligi ðiol gilinamasi, opraktiðkai nieko naujo nevyksta.Bent jau A. Abiðala tvirtino to vyks-mo þenklø nematàs. Jau nekalbantapie taisykles, kurias rengia darbogrupë. Susitarta kaip dirbsim, bet nekà dirbsim � ir vël tyla.

Didelis trikdis skirstant 2004�2006 m. paramà buvo nesusiðnekë-jimas tarp ministerijø. Bûta daugbiurokratinio stumdymosi tarp Ûkioir Finansø ministerijø tarpusavyjederantis dël taisykliø, veiksmø. Re-ziumuodamas A. Abiðala skatinogreièiau susitarti, kas yra mûsø pri-oritetai, kur konkreèiai pajudës pini-gø srautai, kokios bus taisyklës, ka-da bus paskelbtas pirmas kvietimasdalyvauti konkurse.

Taèiau Lietuvos nacionalinësvartotojø federacijos atstovas, ðilu-mos ûkio ekspertas Rimantas Zaba-rauskas mano, kad dël prioritetøkaip tik maþiausiai ir kyla klausimø,Ûkio ministro prakalboje tie priori-tetai aiðkiai iðdëstyti. Tai technolo-gijos, inovacijos, infrastruktûra irtiesioginë parama verslui � teisingaschema. R. Zabarauskui tam tikrøabejoniø kyla dël svarbiausio �technologijø ir inovacijø. Tai nërataip lengvai paskaièiuojama, kaspaaiðkëjo ir ið matematiko D. Celo-vo ekonometrinës analizës. Jeigu áþmogiðkàjá veiksná dëti lëðø yra per-spektyvu, bet ir labiausiai rizikinga,tai kaip tada veikti? Pasak R. Zaba-rausko, jeigu ðià problemà paliktu-me spræsti patiems mokslininkams,taip pat turintiems savø interesø, taiar nesuveiks uþdaros sistemos dës-nis? Be postûmio ið ðalies pati siste-ma persitvarkyti negali. Todël Ûkioministerijai ir reikëtø pasukti galvas,kaip sudaryti komandà, gal techno-loginæ platformà ar kita, ir tokiusproblemiðkus uþdavinius pamëgintispræsti. Blogiausia, jeigu kokiamnors institutui bûtø skirti pinigai ir uþjuos pareikalauta iðradimø. Neliktøpinigø, nebûtø ir iðradimø.

R. Zabarauskas siûlo iðlaikytigalimybæ teikti lankstesnius projek-tus. Didþiausi laimëjimai technolo-gijø kûrimo srityje juk ne visada galibûti planuojami, priklauso ir nuo�dieviðkosios kibirkðtëlës�. Turimepusantro ðimto tûkstanèio studentø,tûkstanèius mokslo darbuotojø iraukðtøjø mokyklø dëstytojø, o kur

naujos galimybës ir problemos (2)Struktûriniai fondai:Struktûriniai fondai:

Ûkio ministrasVytas Navickas

Dalyvauti konkurse kvieèiami mokslininkai, tenkinantys Aukðtojomokslo ástatymo (Þin., 2000, Nr. 27-715), Mokslo ir studijø ástatymo(Þin., 1991, Nr. 7-191), Universiteto statuto (Þin., 2001, Nr. 84-2921)ir Kauno technologijos universiteto rektoriaus rinkimo nuostatø rei-kalavimus.

Kandidatà á rektoriaus pareigas gali iðkelti Universiteto padali-nio taryba, visuomeninë organizacija arba iðsikelti pats asmuo.

Dokumentai: kandidatà iðkëlusio padalinio tarybos ar visuome-ninës organizacijos teikimas (jeigu jis yra); kandidato sutikimas da-lyvauti konkurse arba praðymas dalyvauti konkurse (jeigu iðsikëlëpats); veiklos programa; mokslo laipsniø diplomø ir pedagoginiø var-dø atestatø kopijos; svarbiausiø moksliniø darbø sàraðas; gyvenimoapraðymas (CV); trumpa kandidato biografija ir nuotrauka (kandi-datui pristatyti Universiteto laikraðtyje ir tinklalapyje).

Oficiali rektoriaus rinkimø data 2007 m. geguþës 23 d.Su Universiteto statutu ir rektoriaus rinkimo nuostatais galima

susipaþinti Universiteto tinklalapyje adresu www.ktu.lt.Dokumentai priimami KTU personalo tarnyboje (K. Donelai-

èio g. 73, 314 k., 320 k.) iki 2007 m. balandþio 20 d. Teirautis tel.(+370 37) 300 095.

Tarybos pirmininkas

KAUNO TECHNOLOGIJOSUNIVERSITETO TARYBA

Skelbia vieðà konkursà rektoriaus pareigoms

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

2007 m. kovo 1�14 d. Nr. 5(361) 5patentai? Pagal patentus LietuvaEuropos Sàjungoje yra giliai dugne.Vadinasi, daro iðvadà R. Zabaraus-kas, trûksta talentø. Nepaþangø stu-dentà kad ir kiek trauksime uþ ausø,bet gero rezultato neturësime. Tadagal geriau dirbti su gabiu studentu?Kalbëtojas panaðiai veikti siûlo tech-nologijø ir inovacijø srityje: jeiguádëtos lëðos nepasiteisina, reikialanksèiai persiorientuoti á konkretes-næ naudà galinèias duoti sritis. Tokiàlankstaus veikimo galimybæ iðlaiky-ti siûlo R. Zabarauskas, nes inovaci-jos yra viena opiø ir ne visada iðanksto lengvai apèiuopiamø srièiø.

Itin platus veiksmø baras yramûsø daugiabuèiai gyvenamieji na-mai, kuriuose bûtø galima kone tri-gubai sumaþinti energijos suvartoji-mà, bet struktûriniø fondø pagalbosði sritis nesusilauks. Taèiau tai irmokslininkø veiklos sritis. R. Zaba-rauskas finansø ministrui kelis kar-tus mëgino árodyti, kaip svarbu dau-giabuèiø renovacijos darbams suma-þinti PVM, kaip yra vienuolikoje ESðaliø. Pasak kalbëtojo, tas PVM turibûti ne 18, bet 5 procentai. Beje, fi-nansø ministras Z. Balèytis laikësikitos nuomonës.

Neuþdirbti pinigai gadinaþmones

Pirmasis nepriklausomos Lie-tuvos prekybos ministras AlbertasSinevièius priminë, ko buvo susi-rinkta á ðià konferencijà: padëti Vy-riausybei, siekiant kuo iðmintin-giau ásisavinti ES struktûriniø fon-dø lëðas. Bet� neuþdirbti pinigaigadina þmones. Ðià dar ið savo të-vo paveldëtà iðmintá A. Sinevièiusprisimena, kai màsto apie tuos31 mlrd. litø, kurie struktûriniøfondø lëðø pavidalu ateis á Lietuvà.Sunaudosime, nors jø neuþdirbo-me. Apie tai nereiktø pamirðti.

Vyriausybë turi bûti pasirengu-si sunkiems iðbandymams, nes supinigø srautu prasidës didþiulë ata-ka tø magnatø, kurie kartais uþsi-mirðta ir pradeda manyti, kad taijie valdo valstybæ. Ið finansø ir ûkioministrø prakalbø A. Sinevièiusteigë matàs, kad jau nuveikta dauggerø darbø, tik ar iðlaikys ministrøpeèiai bûsimà atakà?

A. Sinevièius tose programosenepamatë, kas uþ kà atsako � nejauvël bus kolektyvinë atsakomybë?Ðis �didþiausias socializmo iðkovo-jimas� bûtø labiausiai nepageidau-jamas ðiuo atveju. Vien sporto ob-jektams statyti reikia milijardo, irpamëgink neduoti. Pastatysime

naujà sporto salæ, kurioje þais mû-sø pasikviestieji juodaodþiai (ar nepanaðiai dainavo Vladimiras Vy-sockis?), o mûsø vaikai neturës ga-limybës sportuoti paprastoje spor-to salëje, neturës vasaros stovyklø.Tad ar didelë mums nauda ið mûsøgrandioziniø programø. Kraðto ap-saugos ministras jau reikalaujaprofesionalios kariuomenës, nes ið10 ðaukiamojo amþiaus jaunuoliø 8karinei tarnybai netinka, o tinkan-tieji taip pat nesiverþia. A. Sinevi-èius priminë Nobelio premijos lau-reato Teodoro Ðulco þodþius: di-dþiausia ir naudingiausia investici-ja yra á þmones.

A. Sinevièiø piktina valdþiosvyrø teigimas, esà �davëme lëðømedicinai, ðvietimui, mokslui�. Nedavëme, o investavome á ðias sritis.Bûtø keista greitai ið ðiø srièiø su-laukti apèiuopiamos naudos � taiinvesticija á ateitá. Kai prie Vilniauspedagoginio universiteto stovës ei-lës norinèiøjø studijuoti pedagogi-kà, siekianèiø tapti mokytojais, ðtaitada, � ásitikinæs A. Sinevièius, �iðmoksime protingai ásisavinti irtuos pinigus, kurie ðiandien ateinaá Lietuvà. Kitaip tariant, tai tautosmentaliteto problema.

Kalbëtojà jaudina, kad pradë-jome gyventi �nuo � iki�, tarsi2013 m. baigtøsi gyvenimas. Turi-me màstyti ne laikinais matais.Nuolatinis ministrø puolimas þi-niasklaidoje taip pat neveda priegero, nes daþnai klaidø ieðkomaten, kur jø nëra, visuomenë klaidi-nama. Per septynerius metus, kurieskirti ásisavinti struktûrinius fon-dus, teks koreguoti ne vienà pro-gramà � tai natûralu, to nereikiabaimintis. O bene labiausiai A. Si-nevièiui ðiandien nerimà kelia mû-sø teisinës bazës netobulumas � ðiàproblemà bûtina kuo greièiauspræsti.

Pasitelkiant Teilorà irEmersonà

Nacionalinës vartotojø konfede-racijos prezidentas Kornelijus Pa-pðys á pagalbà pasitelkë didþiuosiusautoritetus � mokslinës vadybos ko-rifëjus Teilorà ir Emersonà. Pastara-sis yra paþymëjæs, kad esant tobulaireikalø tvarkymo sistemai net ir nie-kam tikæs darbuotojas negali pada-ryti bent kiek labiau apèiuopiamosþalos. Vadovai, kurie vadovaujasiydinga sistema ir neturi kilnesniø su-manymø, netrunka suþlugti patys irsuþlugdo visa, kas jiems pavesta. Re-gis, mûsø gyvenimas patvirtina ðiø

Tai jam Sûduva buvo ta pakylëta idëja prie tëviðkës slenksèio. Tai jisretai dþiaugdavosi saulës patekëjimu. Tai jis buvo tas medis, kuris nega-lëjo ið savo þemës pasitraukti. Jis taip ir liko prie tëviðkës slenksèio�

Vasario 12 d. rytas Zeniui Ðileriui buvo paskutinis. Dar laukë die-na, darbai, susitikimai. Tà dienà reikëjo atiduoti Suvalkijos þurnalà áspaustuvæ, kaip ir prieð 10 metø, kai pasirodë ðio regioninio kultûrosleidinio pirmasis numeris. Jau po pusantrø metø, minint ðio þurnalopirmøjø darbo metø sukaktá, redaktoriaus Z. Ðilerio veiklà kolegosávertino þodþiais � �pasirinkæs titaniðkà darbà�.

Z. Ðileris neieðkojo lengvø darbø. Kas já paþinojo nenustebo, kai1996 m. Ðviesos leidykla iðleido monografijà Pranas Vaièaitis, kuri bu-vo skirta poeto 120-osioms gimimo metinëms. Tais paèiais metais Lie-tuvos raðytojø sàjungos leidykla iðleido Z. Ðilerio sudarytus P. Vaièai-èio Raðtus. Ðio Sûduvos dainiaus gyvenimas ir kûryba Z. Ðilerá þavëjo,vël ir vël þadino mintá sugráþti á Sintautø kraðtà pas P. Vaièaitá. 2001 m.vël pasirodë gerokai papildyta naujais faktais ir tyrinëjimais monogra-fija Pranas Vaièaitis. Lyg stebëdamasis Zenius pats savæs klausë: �Ta-èiau ko griebtis, kai virð visos Suvalkijos dar juntamos Kûrëjo dosniaipaþertos iðminties, darbðtumo ir sàþiningumo sëklos, kuriø daigai sau-gojo gerà ðio kraðto vardà, o sunkiausiu metu lëmë tautos likimà?� Jákankino mintis, kad þmogaus likimas vargu ar gali bûti uþraðomas. Jisraðë: �Niekam neteko matyti, bet turëtø bûti nuotrauka, ið kurios á musþvelgtø kûrybinës brandos sulaukæs Vincas Kudirka�� Lyg norëdamasgiliau suvokti þmogaus likimà, jo trapià prigimtá, 1998 m. Z. Ðileris ið-leido atsiminimø apie V. Kudirkà knygà Mûsø Kudirka, kuri buvo skir-ta jo 140-osioms gimimo ir 100-osioms mirties metinëms, Tautiðkos gies-mës (Lietuvos himno) sukûrimo ðimtmeèiui.

Z. Ðileris gimë Marijampolëje 1950 m. sausio 29 dienà. Ðiame mies-te baigë 2-àjà vidurinæ mokyklà. Aukðtuosius pedagoginius mokslus stu-dijavo Vilniuje. Sugráþæs á Marijampolæ mokytojavo 2-ojoje vidurinëje mo-kykloje, dirbo miesto profesinëse mokyklose. Aktyviai dalyvavo P. Vai-èaièio draugijos, XVII Knygø mëgëjø draugijos bei Sûduvos etninës kul-tûros tarybos veikloje. Kai 1997 m. su broliu Valdu Marijampolëje ákûrëleidyklà Ramona, o kartu ir þurnalà Suvalkija, Z. Ðileris redagavo ne tikðá kultûros leidiná, bet ir leidykloje leidþiamas knygas: Gintauto ÈesnioDidþiuojuosi savo tëvu, Algimanto Miðkinio Ðakiai 1599�1999, Bernar-do ir Vincento Aleknavièiø Novuþës kraðto vaikai (3 dalys), Jono Jurevi-èiaus Þymesnieji Ðakiø kraðto þmonës, Juliaus Jasaièio sudarytà NupinsiuLietuvai vainikà ir kt. Dauguma jo redaguojamø leidiniø buvo skirti gim-tajai Sûduvai. Apie darbà spaudoje ir leidyboje Z. Ðileris raðë: �Tai giles-në paþintis su ðio kraðto istorija ir kultûra. Jûsø namus aplankiusi Sûdu-va lai pasakoja, jog dar ðiltas gimtasis lizdas ir dar þenklios kaþkada pa-ðeðupiuose ámintos Jûsø pëdos��

Antanas Andrijonas

BRITØ TARYBA KVIEÈIALietuvos mokslininkus teikti paraiðkas dalyvauti programoje Tarp-

tautinis jaunøjø mokslininkø bendradarbiavimas (International Net-work for Young Scientists).

Programos tikslas � padëti Lietuvos ir Jungtinës Karalystës moks-lininkams pasikeisti mokslinëmis idëjomis ir uþmegzti ilgalaikius ry-ðius, surengti trumpà seminarà-konferencijà.

Paraiðkas gali teikti Lietuvos mokslo ástaigos ir aukðtosios mokyk-los, atliekanèios mokslinius tyrimus ðiose srityse:

� klimato kaita;� mityba, maisto technologija, sveikatos apsauga;� sportas;� evoliucinë biologija;� biomedicinos duomenø vizualizavimas;Pirmenybë bus teikiama organizacijoms, uþmezgusioms partnerys-

tës ryðius su Jungtine Karalyste.Programa skirta jauniems mokslininkams, jau baigusiems doktorantû-

ros studijas ir uþsiimantiems mokslo tiriamàja veikla, bei doktorantûros stu-dentams. Paraiðkas teikia jaunøjø mokslininkø komandos mokslinis vadovas.

Daugiau informacijos apie programà ir paraiðkos formos ieðkokiteBritø tarybos interneto svetainëje http://www.britishcouncil.org/lithuania.

Paraiðkas praðome siøsti el. paðtu Egle.Staskunaite@britishcouncil.ltiki 2007 m. kovo 15 d.

Þurnalisto, knygø autoriaus, leidëjo ir visuomenininkoZeniaus Ðilerio netekus

Gyvaspakylëtaidëjaprietëviðkësslenksèio

þodþiø teisingumà. Emersono pirm-takas Teiloras tvirtino, kad reikalin-ga sistema, dràsûs ir sumanûs þmo-nës. Pasirinkus teisingà sistemà, sëk-më ateina nedelsiant, jos sparta pri-klauso tik nuo tø þmoniø kompeten-cijos ir autoriteto.

Taigi yra kuo sekti. Tada nerei-kës nuolat dejuoti, kad Lietuvosprofesoriai ir aukðèiausios kvalifi-kacijos mokslininkai gauna maþiaunegu á Vakarus iðvykæ jø studentai.Visa tai vyksta dël to, kad nëra sis-temos, apie kurià kalba Teiloras irEmersonas.

Atsakydamas A. Abiðalai fi-nansø ministras Z. Balèytis teigë,kad ieðkoma sprendimo daryti ið-imtis ir nuolaidas pelno mokesèiomokëtojams. Taèiau dël PVM ma-þinimo renovacijos darbams, skir-tiems ðildymo sistemai pertvarky-ti, ministras yra skeptiðkai nusitei-kæs, nes tai bûtø neteisinga kitøPVM mokëtojø atþvilgiu. Dël Tei-loro ir Emersono pastebëjimø irZ. Balèytis nebûtø linkæs ginèytis,bet, kiek prisimena vadybos moks-lo istorijà, juk ir ðie didieji prakti-niame darbe turëjo nemaþø pro-blemø, ne visada jiems pavykdavopasirinkti gerus patarëjus ir padë-jëjus, kurie bûtø uþtikrinæ sklandødarbà. Kitaip tariant, kitam patar-ti visada lengviau negu paèiam pa-daryti. Ypaè kai uþ patarimà nerei-kia atsakyti.

Dël prioritetø Z. Balèytis siûloneskubëti beatodairiðkai vadovautissvetima patirtimi: geriau iðsistudi-juokime taisykles ir realias galimy-bes, gal tada iðvengsime dideliøklaidø, kokias darë Vokietija, Pran-cûzija, Airija. Ðios ðalys labai skubë-jo, spauda ir ávairios institucijosnuolat valdþià plakë uþ delsimà. To-dël Prancûzijai dabar tenka á ESbiudþetà gràþinti 500 mln. eurø, Vo-kietijai � 300 mln. eurø, nes ES lë-ðas panaudojo ne pagal paskirtá. Þo-dþiu, pirmiausia geriau devynis kar-tus pamatuoti, o tik paskui pjauti.Kà ðiais 2007 m. sumàstysime, nu-spræsime, pagal tokias taisykles iki2013 m. ir gyvensime. Svarbu pasi-mokyti ir ið jau spëtø padaryti savoklaidø: skubos tvarka 2003 m. pa-baigoje buvo priimta ES lëðø ásisa-vinimo administravimo schema, irjos pakeisti nebuvo galima. Taigiprieð skirstant ES pinigus svarburasti geriausius principus, kuriaisvadovausimës. Tà kvietë daryti mi-nistras Z. Balèytis.

Bus daugiau

Margiris Daumantas

Aptariami Europos Sàjungos struktûriniø fondø ásisavinimo klausimai

6 2007 m. kovo 1�14 d. Nr. 5(361)FAKULTETUOSEPabaiga. Pradþia Nr. 3

Vasario 1-àjà Vilniaus univer-siteto Filologijos fakultete uþ-baigtas pirmasis reformos eta-pas, nelaukta net rugsëjo 1-osios, t. y. datos, kai turëtø bûtipradëta ðalies aukðtojo moksloreforma. Kalbindami Filologijosfakulteto paskirtàjá dekanàdoc. dr. Antanà Smetonà, tiki-mës skaitytojus ið pirmø lûpø su-paþindinti su darbais, kurie arti-miausiu metu numatyti fakultete.

Kovo 2 d. VU Filologijos fa-kultete vyks dekano rinkimai. Ikiðiol A. Smetona � vienintelis kan-didatas á ðias pareigas.

dovais kalbëta, kad kai kuriø specia-lybiø rengimas pernelyg brangus, tie-siog ne pagal kiðenæ fakultetui. Mintyjeturëta retos kalbos, kur studentø ne-daug, o dëstytojai su jais vis viena turidirbti.

Visiðkai teisingai, ta mûsø studi-jø programø neaprëpiama ávairovëprie to ir veda. Antai studijø reikaløprodekanë pateikë galutiná progra-mø ir jø variantø skaièiø � 72. Ma-nau, kad tokios ávairovës nepakeltøne tik filologø, bet ir nemenko ban-ko biudþetas. Kiek reikia kas metaiparuoðti baltistø? Èia kalbu ne apiehumanitariná iðsilavinimà, o apiemoksliná darbà: kiek reikia naujømokslininkø? Lietuviø kalbos insti-tutas kasmet priims po vienà, gal du(ir dar klausimas, ar kasmet). Ðaliesleidyklos dar vienà ar du priimtø. Ir

je studijuojama viena ið dviejø filolo-gijos krypèiø � kalbotyra arba litera-tûrologija. Jeigu kalbotyra yra moks-las, tai ðio mokslo bendrieji metodo-loginiai principai visur turëtø bûti tiepatys � Prancûzijoje, Anglijoje ar Vo-kietijoje. Jei pamëginsime formuluotikokius nors �tautinius� metodologi-nius principus, man atrodo, sëkmin-gai pasuksime nuo mokslo tikëjimolink. Jeigu taip, tai kas mums trukdosujungti visus magistro kalbotyrosspecialybës studentus á vienà grupæ?Anglø kalbotyra, baltø kalbotyra, lie-tuviø kalbotyra, prancûzø kalbotyra (ápastaràjà stoja irgi po 1�2 studentus,todël jø apskritai priimti negalëtu-me), rusø kalbotyra � visus ðiø specia-lybiø magistrantus surenkame á vienàkursà ir suformuojame normalaus dy-dþio grupes. Padaræ bent pusæ ben-drøjø kursø, privalomø visiems kalbo-tyros specialybës studentams, toliaugalëtume maþyèiais pogrupiais imtisspecialiojo rengimo pagal skirtingasfilologijas.

Neáþvelgiu èia ypatingos naujovës:fizikai, matematikai taip dirbo jauprieð daugelá metø, kai kuriuos ben-druosius kursus klausydavo drauge di-dþiosiose auditorijose. Man regis, taippanaudojama ir Medicinos fakultetodidþioji auditorija.

Aiðku, kad èia nieko naujo. Betkai studijavau, daug daugiau klausy-

merktomis akimis ir atvira ðirdimi,stebëti kas vyksta kituose universi-tetuose ir pasinaudoti jø geràja pa-tirtimi, aiðku, prieð tai ávertinæ, kaipji gali prigyti arba mutuoti vietos sà-lygomis. Beje, tai tinka ir viso moks-lo reformai: jei iðradinësime dvira-èius arba aklai perimsime mûsø sà-lygoms visiðkai netinkamà patirtá �bus ðnipðtas.

Kartais ir mados veikia

Nepriklausomybës pradþioje filolo-gai iðgyveno gal net ypatingos eufori-jos metà: nukrito ideologiniai panèiai,atsivërë vartai á Vakarø universitetus,o universitetas pradëjo bendradarbiau-ti su uþsienio ambasadomis, kurios nevienà fakultetà parëmë vertingomisknygomis, leidiniais, taip pat ir apara-tûrinëmis mokslinio tyrimo priemonë-mis. Dabar to pakilimo, sveiko blizge-sio filologø akyse nematau� Þmonëstarsi prislopinti, prislëgti. Nesidþiau-giama naujomis specialybëmis, glau-dinamos senos. Gal pavirðutiniðkasáspûdis?

Þinote, kaþin, ar tai pagrindinëeuforijos prieþastis. Euforija nuostebuklo � nepriklausomybës atgavi-mo. O visokie ideologiniai panèiai,Vakarø universitetai, ambasados argali kelti kokias euforijas. Nereikia

pamirðti, ið kokio sovietmeèio etapoatëjæ dabartiniai pusamþiai (esantysprofesinës brandos zenite) filologai.Jie juk neprisimena per prievartàpirðtø pseudomoksliniø Maro teori-jø, literatûros profesoriø iðvijimo,plenumø nutarimø ir pan. Pagrindi-nës filologø pajëgos ðiandien yra iðbesibaigianèios Breþnevo epochos,gorbaèiovinës perestroikos � puikiaiprisimename, kas tai buvo. Truputisdvasinës opozicijos, konformizmo,norintiems prieinami Vakarø auto-riai, visai neblogas materialus bûvis.Inteligentas � visada opozicijoje val-dþiai. Gera buvo opozicijoje prieBreþnevo, o dabar staiga paaiðkëjo,kad reikia bûti opozicijoje savai val-dþiai. Ideologiniai panèiai buvo, betkaip á juos paþiûrësi. Kalbotyroje �grynas formalizmas: vienà kità áþan-

goje reikalingà citatà ákiðaiir ramu � toliau raðai kaiptau atrodo. Literatûroje galir baisesni buvo, bet kiek jiesavi nusistatyti, o kiek ið vir-ðaus primesti � didelis klau-simas (kur to meto �literatû-ra ið stalèiø�?). Manote, kadðiandien ideologiniø panèiønëra? Pamëginkite kokiajautria tema (gëjø, naciø arteroristø) turëti savo nuo-monæ, besiskirianèià nuooficialiosios linijos! Pats sa-ve pagaunu svarstantá, artarp jautriø temø paminëtiþydus ar ne. Ar tai ne pan-èiai? Þodþiu, visiðkai be pa-grindo filologo bûsenos kai-tos schema: tada � blogai,vëliau � gerai, dabar � vëlblogai. Pasaulis ávairus,spalvotas, ir visada gali bû-ti visaip ir dël ávairiø prie-þasèiø.

Gráþkime prie Filologi-jos fakulteto. Man atrodo,kad universitete apskritaisusikûrë tokia ramybësoazë kunkuliuojanèios rin-kos vandenyne. Statutas lygir kitoká bûvá átvirtina �kiekvienas turëtume kovotidël konkursinës vietos, lai-mëti arba pralaimëti (jei at-siras geresnis pretenden-tas), nebijoti atsidurti uþuniversiteto ribø, pasitemp-ti, pasisemti patirties ir vël

sugráþti, konkuruoti su kolegomis iðkitø universitetø ir institutø. Deja,taip nëra � beveik visi konkursai vie-nas á vienà vietà (tai fikcija), uþtik-rinta (nors ir nepelninga) darbo vie-ta iki pensijos, ramus kilimas karje-ros laipteliais nuo asistento iki pro-fesoriaus, darbo kontrolë minimali.Visa tai ðiandien griûva, todël priblë-so þvilgsniai, atsirado diskomfortobûsena. Manau, praeis, konkurenci-në bûsena yra natûrali. Antai, vienanelaimëjusi konkurso ir atleista dës-tytoja metë man kaltinimà � sunaiki-nau prieraiðumà prie universiteto.Svarstau, o gal tai pagyrimas? Ar ne-prisimename dar nesenø laikø pagy-rø: �iðdirbo vienoje darbo vietoje 40metø!� Tai kaip suprasti darbuotojømobilumo skatinimà? Arba kita dës-tytoja, irgi atleista: tikrai þinau, kadpaþástami pasiûlë kità dëstytojo dar-bo vietà, bet ji atsisakë. Jei ne fakul-tete, tai niekur! � taip reikia supras-ti. Man atrodo, kad tai nenormalu.Gal tas uþsisëdëjimas ir prisiriðimasprie darbo vietos kaip tik ir yra soviet-meèio dvasinis reliktas. Kita medaliopusë � sugráþta mokslo daktarai ið uþ-sieniø. Kaip puiku, priimkime, kurki-me jiems darbo vietas! Tai irgi perdë-ta � yra konkursai, tegu lygiomis tei-sëmis konkuruoja dël esamø darbo

Permainø vëjuose (3)

savo fakultete vienà pasiliktume.Viskas. O kad grupë normaliai funk-cionuotø, pagal nustatytas finansavi-mo normas turi bûti maþiausiai 12studentø. 2006 m. mûsø baltistø ma-gistrantûrà baigë 2 studentai! Vadi-nasi jø parengimas buvo ðeðiskartbrangesnis nei leidþia normos. Beje,ne tik nustatytos normos èia kalèiau-sios. Kai ateina pirmakursis, að juknegaliu nuspræsti � tas bus moksli-ninkas ir su juo dirbsiu, o ðitø mannereikia, tegu eina vadybos studijuo-ti. Specialistui, mokslininkui pareng-ti reikalinga tam tikra kritinë masë,ið kurios iðauga vienetai. O kiti gavæiðsilavinimà turi neprapulti rinkoje.Arba serbø filologijos programa �ðeði studentai. Pagal normas priklau-sytø 0,8 dëstytojo, turime vienà, oreikëtø bent trijø. Kà tai reiðkia? Pir-ma, lëðos ðvaistomos kitø programøsàskaita. Antra, kelia rimtø abejoniørengiamø specialistø kokybë. Þo-dþiu, fakultetas nuëjo platyn, o ne gi-lyn. Nesakau, kad negalëtume suda-ryti stipriø retø filologijø dëstytojøkomandø. Galëtume, bet tam netu-rime pinigø. Tad ir nëra ko ðoktiaukðèiau bambos. Retoms filologi-joms, negausioms studijø progra-moms reikalingas tikslinis valstybësuþsakymas. Nëra � ir neturime to da-ryti, nes kitaip þlugdome pagrindinesfilologijas, ið kuriø gyvename, kurias

privalome iðlaikyti, kad ir kokia bû-tø valstybës politika (pavyzdþiui, lie-tuviø, baltø filologijas).

Kokià iðeitá siûlote?Iðeièiø reikia ieðkoti. Deja, daþ-

nai susiduriame su paprasèiausiainercija: kaip deðimtis metø ligi ðiolbuvo, taip ir toliau tebûnie. Ið daliessutinku, kad taip màstyti kai kada galir reikëtø, nes, pavyzdþiui, klasikineifilologijai jau du tûkstanèiai metø irvargu ar èia kà labai pakeisi. Taèiaukai kà keisti savo fakultete vis dëltoprivalome.

Ðtai imkime kad ir tà paèià ma-gistrantûrà, kurioje mûsø fakultetekartais studijuoja 2 studentai kurse.Kaip pasiekti, kad grupëje bûtø 12�15 studentø � tik tada nebus nuosto-linga juos ruoðti, pateisinsime dësty-tojø etatus. Paprastai magistrantûro-

davomës bendrø paskaitø, pavyz-dþiui, lituanistai su anglistais � da-bar, deja, tai labai sumaþëjo, ypaèmagistrantûroje. Taèiau kai pradeduðnekëti su konkreèiø programø vyk-dytojais, man sakoma: ne, mums toar ano nereikia, bet reikia ko kito.Mums labai svarbûs ir nepakeièiamispecialieji dalykai, todël bendrøjønëra kur sukiðti, ir apskritai, ar jø rei-kia. Kam anglistui lietuviø literatû-ra, o lituanistui lotynø kalba � gal aðnepakankamai iðmanau ne savo pro-gramos specifikà. Gal ir neiðmanau,bet tada apninka abejonës, kuo mesuþsiimame: mokslu ar tikëjimu?

Apskritai, á beribes ir besaikesnaujoves þiûriu gana skeptiðkai.Manau, neturime specialiai kurtinaujoviø, nëra reikalo iðradinëtidviraèiø. Reikia dairytis aplinkui at-

Nukelta á 9 p.

Pralenkë Prezidentà

Pradëtàja reforma len-kiate Lietuvos PrezidentàValdà Adamkø ir ðalies poli-tines partijas, kurie aukðto-jo mokslo reformà þada nuorugsëjo 1 d.

Kai mokslo ir studijøreformos imasi politikai,man tai truputá panaðu áprieðrinkiminius ðurmu-lius. Ir ðtai kodël. Norintreformuoti aukðtàjá moks-là, bûtina perþiûrëti studi-jø programas � tai univer-siteto gyvenimo pagrindas.Reformuodami progra-mas, reformuosimës ir pa-tys. Galime viskà aplinkpertvarkyti, bet jeigu pro-gramos iðliks tos paèios, jo-kios reformos èia nebus.Ðtai kodël man kelia ðypse-nà politikø mëginimai re-formuoti aukðtàjá mokslà.Studijø programas refor-muoti gali ne politikai, bettik patys universiteto dësty-tojai. Ið tiesø politikai gali pakeisti fi-nansavimo tvarkà (kuri ðiandiensiaubinga), reguliuoti priëmimà, betar tai aukðtojo mokslo pertvarka?Skirkime vadybà, valstybës ðvietimopolitikà nuo studijø reformos. Tai su-sijæ, bet tai nëra tas pats. Akademi-në bendruomenë apskritai á ðá ður-mulá neátraukta.

Kai bandau dëlioti fakulteto at-eities vizijas, labai daþnai pamàstau,ar kaip tik aukðtesnës instancijos ne-trukdys keisti studijø procesà, nesðiaip tokios reformos iðeitø uþ dabarapibrëþtø ribø. Pavyzdþiui, Studijøkokybës vertinimo centras mëginadiktuoti studijø programø formà, vi-soms studijø kryptims paraðyti reg-lamentai. Rimta reforma paþeistøtuos reglamentus � kiek mus tole-ruos, kol kas neaiðku. Beje, ádomutai, kad filologijai reglamento darnëra. Tai reiðkia, kad ði sritis nërataip jau ligi galo aiðkus dalykas. IðEuropos universitetø principus gal irgalime paimti, bet to maþa. Svarbuatsiþvelgti á rinkos dalykus (kà ruo-ðiam ir kam) ir gal pamatyti visai ki-taip tas programas.

Ðeðeriopa kaina

Praëjusiais metais spaudos konfe-rencijoje su Vilniaus universi-teto ir Filologijos fakulteto va-

Su þiemos ðalèiais Vilniaus universiteto Filologijos fakultete papûtë pertvarkos vëjai

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

2007 m. kovo 1�14 d. Nr. 5(361) 7PAVELDASDaug pastangø iðeikvota ieð-

kant svarbiausio moderniosiosLietuvos valstybës dokumento �Nepriklausomybës Akto (1918 m.vasario 16 d.) originalo, patirta ne-sëkmiø ir dideliø nusivylimø. Ligiðiol spaudoje publikuotos skirtin-gos ðio Akto faksimilës, nëra netAkto originalà patvirtinanèios ko-pijos. Suprantama, kad tokiomisaplinkybëmis kiekvienas smal-sesnis tyrinëtojas ar kultûrininkasgriebsis net menkiausio ðiaudo,jeigu tik jis gali padëti. Ta prasmenereikëtø pro ausis praleisti ir to,kà teigia ponia Alma Gudonytë,Marijos ir Jurgio Ðlapeliø muzie-jaus direktorë.

Alma Gudonytë yra Ðlapeliø gimi-naitë, o jei laikytumës seno paproèio,tai pripaþintume Marijos ir Jurgio Ðla-peliø giminystæ su paèiu daktaru JonuBasanavièiumi. Mat J. Basanavièiusbuvo Graþutës Ðlapelytës-Sirutienëskrikðtatëvis. Jai sukako 97-eri metai.G. Ðlapelytë-Sirutienë yra Marijos Ðla-pelienës turto paveldëtoja, o AlmaGudonytë � Marijos Ðlapelienës testa-mento vykdytoja. Dël to, atkûrus Lie-tuvos nepriklausomybæ, A. Gudonytësiekë, kad Marijos ir Jurgio Ðlapeliønamai (Pilies g. 40) bûtø namas-mu-ziejus. Jos iniciatyva 1991 m. rugsëjo25 d. buvo priimtas Vilniaus miestoTarybos sprendimas Dël Marijos ir Jur-gio Ðlapeliø namo-muziejaus ásteigimo.Kultûros skyriaus ásakymu (1991 m.spalio 14 d.) Marijos ir Jurgio Ðlape-liø namo-muziejaus direktore paskirtaAlma Gudonytë. Graþutë Ðlapelytë-Sirutienë 1996 m. susigràþino teisëtaijai priklausantá tëvø namà ir já árengtàpadovanojo Vilniaus miestui. Ligi ðiolmuziejus jauèia svarià G. Ðlapelytës-Sirutienës finansinæ ir kitokià paramà,ji padovanojo visas M. Ðlapelienës bu-te esanèias muziejines vertybes, daugðeimos dokumentø, daiktø ir knygø.

Vadinasi, ið A. Gudonytës lûpøgalime patirti tai, kà daug deðimtme-èiø iðsaugojo G. Ðlapelytës-Sirutie-nës, taip pat jos mamos Marijos Ðla-pelienës atmintis. Tokià laimingàprogà turëjome vasario 15-àjà, kaiSignatarø namuose Vasario 16-osiosklubas minëjo Lietuvos valstybës at-kûrimo dienà ir daktaro Jono Basa-navièiaus 80-àsias mirties metines.Manome esant reikalinga A. Gudo-nytës mintis pagarsinti plaèiau.

Kadangi buvo minimos Tautos pa-triarcho mirties 80-osios metinës,A. Gudonytë paskelbë, kà tikriausiaitoli graþu ne visi þino. Pasirodo, dak-taro Jono Basanavièiaus kapo vietàVilniaus Rasø kapinëse parinko Emi-lija Vileiðienë (1861�1935) ir MarijaPiaseckaitë-Ðlapelienë (1880�1977).Vieta iðties labai vykusi. Kapà Tautospatriarchui Vilniaus lietuviai supylë nekastuvais, bet rankomis. Daugiausiatai buvo Vilniaus lietuviø jaunimo irskautø rankomis atliktas darbas.

A. Gudonytë tai þino ið paèios Ma-rijos Ðlapelienës, su kuria po vienu sto-gu kartu gyveno 27 metus. Jos bute ap-sigyveno 1950 m., kai atvaþiavo studi-juoti á Vilniø lituanistikos. Galima tikdþiaugtis Almos smalsumu ir noru su-þinoti kuo daugiau ið daugelio svarbiøkultûriniø ávykiø dalyvës Marijos Ðla-pelienës. Vilnieèiai jà paþinojo kaip di-delæ visuomenininkæ, garsaus pirmo-jo lietuviðko knygyno kartu su vyruJurgiu Ðlapeliu (1876�1941) steigëjà1906 metais. Prisimindavo ir kaip la-bai graþià jaunystëje merginà. Juk jineatsitiktinai buvo pakviesta tapti Bi-rutës vaidmens atlikëja to paties pava-dinimo Miko Petrausko ir Gabrieliaus

Landsbergio-Þemkalnio operoje, kuripirmà kartà buvo pastatyta 1906 m.lapkrièio 6 dienà. Ðlapeliø knygyne,kuris veikë 40 metø, ir jo savininkø na-muose daug deðimtmeèiø telkësi Vil-niaus lietuviø gyvenimas.

Smalsioji Alma Gudonytë domë-josi ir tuo, kaip Lietuvoje 1918 m. bu-vo paskelbta Nepriklausomybë, kaipvilnieèiai gyveno Pirmojo pasauliniokaro metais, kai Vilniø buvo uþëmusikaizerinës Vokietijos kariuomenë.

Pirmojo pasaulinio karo metaisJurgis Ðlapelis tarnavo carinëje ka-riuomenëje kaip karo gydytojas. Stu-dijuodamas medicinà Maskvoje irbûdamas kariniu gydytoju jau karometais J. Ðlapelis þmonai raðomuoselaiðkuose patarinëjo, kaip tvarkytiknygyno reikalus. J. Ðlapelis knygynàtvarkë labai profesionaliai: analizavofondus, pardavimo ir ásigijimo eigà,buhalterinius reikalus. Todël knygy-nas ir iðliko, nors vilnieèiams buvo la-bai sunkus metas. M. Ðlapelienë ir josvaikai tada labai artimai bendravo suJ. Basanavièiumi, mat, pagal senà pa-protá, mirus vienam ið tëvø, vaikøauklëjimo rûpestá perimdavo krikðtotëvai, jie ir buvo laikomi tëvais. Ðtaitodël Ðlapeliø giminaièiu ir laikomasdr. Jonas Basanavièius.

A. Gudonytei ástrigo M. Ðlape-lienës prisiminimai apie Vilniujesiautusá didelá badà Pirmojo pasau-linio karo metais. Kone kas valandàVilniaus gatvëse mirdavo þmogus,todël per miestà vaþiuodavo arkliukinkytas vaþis ar veþëèios, mirusiejibûdavo surenkami ir laidojami.

1917�1918 m. þiema buvo labai at-ðiauri, trûko malkø, þmonës ðalo. Lie-tuvos Tarybos nariai buvo pasirengæskelbti Lietuvos nepriklausomybæ, ta-èiau bijojo, kad okupacinë vokieèiøvaldþia gali sutrukdyti. Todël Tarybosnariams teko mëtyti pëdas. Vienojevietoje buvo paskelbiamas susirinki-mas, paskui susitikimo vieta staiga pa-keièiama. Pagaliau buvo sutarta susi-tikti Petro Klimo namuose Pilies gat-vëje, kur tuo metu buvo ásikûræs Lie-tuviø draugijos nukentëjusiems nuokaro ðelpti Centrinio komiteto darbobiuras. Nors ði draugija buvo tik ðelpi-mo organizacija, bet karo metais vir-to ir politinio gyvenimo centru, vëliaujos gaunamomis lëðomis finansuota irLietuvos Tarybos veikla.

P. Klimas sugebëjo parûpintimalkø, pakûrë krosná, tad kambary-je, kuriam buvo lemta áeiti á Lietuvosistorijà, 1918 m. vasario 16-àjà buvoðilta. Taigi Petro Klimo parûpinta ði-

Kodël nerastas LietuvosNepriklausomybës Aktas

luma pasitiko slapta á ðá butà besiren-kanèius Lietuvos Tarybos narius. Da-bar tai Pilies g. 26 � Signatarø na-mai, vieta, kur 1918 m. vasario 16-àjà buvo paskelbta Lietuvos Nepri-klausomybë. Tai gerai þinoma ir pla-èiai apraðyta istorija, todël ties ja il-giau neapsistosime. Pasakysime tiktiek, kad iðvakarëse suderintà Lietu-vos Tarybos nutarimà perskaitëdr. Jonas Basanavièius kaip amþiu-mi vyriausias Tarybos narys. Uþ Nu-tarimà balsavo visi 20 Tarybos nariøir abëcëlës tvarka pasiraðë. Mumsðiuo atveju svarbu, kà ið ávairiø asme-nø apie tuos tautai reikðmingus ávy-kius þino Alma Gudonytë, ir tai, kaskartais ávairiai traktuojama.

Kai nesëkmingos Lietuvos Ne-priklausomybës Akto originalo pa-ieðkos kelia tyrinëtojø aistras ir bai-gia ávaryti tautai kone kompleksà,kad nepasiseka rasti svarbiausio Ne-priklausomybës atkûrimo dokumen-to, A. Gudonytë remiasi MarijosÐlapelienës jai papasakotais prisimi-nimais.

Kaip jau sakëme, Pirmojo pa-saulinio karo metais M. Ðlapelienëkone kasdien susitikdavo su J. Basa-navièiumi, kuris jai tuos ávykius nu-ðvietë ðtai kaip.

Viskas buvo daroma greitosio-mis, bijant, kad vokieèiai nesutruk-dytø. Svarbiausia buvo paraðyti Lie-tuvos Tarybos Pareiðkimo tekstà, ku-rá sukûrë Jonas Vileiðis kaip tarptau-tinës teisës þinovas.

Ðiuo Pareiðkimu Lietuvos Tarybakreipësi á Vokietijos, Rusijos ir kitøvalstybiø vyriausybes, praneðdamaapie Lietuvos valstybës atkûrimà.A. Gudonytë apgailestauja, kad neið-klausinëjo M. Ðlapelienës, kas sëdë-jo prie spausdinimo maðinëlës raðantir taisant tekstà. M. Ðlapelienë daugtyrinëtojams reikðmingø smulkmenøir svarbiø dalykø savo paèios ausimisgirdëjo ið paties J. Basanavièiaus lû-pø. Prisimena já sakant, kad pirmiau-sia tekstas buvo raðomas lietuviðkai irtaisomas, tuojau pat buvo verèiamasá vokieèiø ir rusø kalbas. Lietuvos Ta-rybos nariai pasiraðinëjo tuos trimiskalbomis paraðytus tekstus. Pirmasispasiraðë dr. Jonas Basanavièius.

Kai visi Lietuvos Tarybos nariaitekstà pasiraðë, jis buvo perduotasMartynui Kuktai, lietuviðkos spaustu-vës savininkui, Vilniaus þiniø dienrað-èio spaudëjui. Buvo skubama kuogreièiau iðspausdinti. Skubotumas bu-vo visai pamatuotas, o M. Kukta þino-jo, su kuo turi reikalà. Mat Lietuvojeveikusi vokieèiø karo cenzûra neleidovieðai skelbti Lietuvos Tarybos priim-to Nepriklausomybës Akto. Lietuvosaido 22-asis numeris su Nepriklauso-mybës Akto tekstu buvo surinktasM. Kuktos spaustuvëje ir turëjo pasi-rodyti vasario 19 d., antradienio nak-tá. 300 laikraðèio egzemplioriøM. Kukta slapta spëjo iðneðti. Po po-ros valandø spaustuvëje vokieèiai pa-darë kratà, visà laikraðèio tiraþà, kurisbuvo datuotas 1918 m. vasario 19 d.,konfiskavo, iðbarstë surinktà laikrað-èio ðriftà, spaustuvæ uþdarë ir uþant-spaudavo. Lietuvoje buvo platinamiM. Kuktos iðsineðti Lietuvos aido eg-zemplioriai arba laikraðèio iðkarpos.

Tame paèiame Lietuvos Tarybosposëdyje, kur buvo priimtas ir pasira-ðytas Lietuvos Nepriklausomybës Ak-tas, buvo iðrinkta delegacija ir AntanuiSmetonai áteiktas vokieèiø kalba para-ðytas Nepriklausomybës Aktas su Lie-tuvos Tarybos nariø paraðais. A. Sme-tonos vadovaujama delegacija turëjotà paèià dienà iðvykti á Vokietijà iráteikti valdþiai dokumentà.

Á Rusijà Lietuvos Nepriklauso-mybës Aktas nebuvo siunèiamas, nesbuvo baimintasi pasekmiø.

Lietuvos Tarybai ir jos nariamssvarbiausia buvo kuo greièiau pa-skelbti Lietuvos NepriklausomybësAktà su Tarybos nariø paraðais � kadþinotø visa Lietuva ir pasaulis.

Ðtai tokius dalykus papasakojoMarijos ir Jurgio Ðlapeliø muziejausdirektorë Alma Gudonytë minintdaktaro Jono Basanavièiaus mirties80-àsias metines Signatarø namuo-se Vasario 16-osios iðvakarëse.

Gediminas Zemlickas

Vasario 16-osios ir dr. Jono Basanavièiaus 80-øjø mirties metiniø minëjimo proga Signatarø namuose dainavo VilniausJ. Basanavièiaus vidurinës mokyklos etnografinis ansamblis �Rugelis�

Lietuvos nepriklausomybëssignatarø namø vedëjos MeilësPeikðtenienës teigimu, 1918 m.vasario 16 d. Lietuvos Tarybos na-riai pasiraðë du priimto nutarimoegzempliorius: originalà, skirtàðiam ávykiui reprezentuoti, ir dub-likatà, darbiná dokumentà, atsi-dûrusá Lietuvos Tarybos kancelia-rijos bylose. Originalas buvo ati-duotas saugoti Jonui Basanavi-èiui. Tai daugiau niekas jo ir ne-matë. Dublikatas iki Lietuvosokupacijos 1940 m. buvo saugo-mas Lietuvos Respublikos prezi-dento kanceliarijos archyve Kau-ne. Paskui dingo ir jo pëdsakai.

Marijos ir Jurgio Ðlapeliø muziejaus direktorë Alma Gudonytë Signatarønamuose pasakoja, kodël nerastas Lietuvos Nepriklausomybës Aktas

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

8 2007 m. kovo 1�14 d. Nr. 5(361)

Atkelta ið 1 p. �Signatarai� sugráþoSusipaþinusi su tarpukario spau-da S. Vëlavièienë teigia, kad Lietu-va labai atsakingai rengësi 1939 m.Pasaulinei parodai Niujorke. Bûtaspecialaus valstybinio uþsakymo,konsultuojantis su istorikais, sukur-tos septynios monumentalios istori-nës tematikos drobës. Apie tai ne-maþai raðyta to meto Lietuvos kultû-rinëje (Naujojoje Romuvoje) ir visuo-meninëje spaudoje, net buvo sukur-tas filmas, skirtas pasirengimui Pa-saulinei parodai. Dailininkams su-mokëti honorarai. Spaudos susido-mëjimas pasirengimui parodai rododidþiulá valstybës dëmesá.

Septyni sukurti istorinës temati-kos paveikslai buvo nugabenti á Uþ-atlantæ ir eksponuoti pastatyto naujoLietuvos paviljono Garbës salëje. TaiMindaugo karûnavimas 1253 m. (dail.Petras Kalpokas), Lietuvos DidysisKunigaikðtis Algirdas prie Maskvosvartø (Stasio Uðinsko drobë), Lietu-vos Didysis Kunigaikðtis Vytautas Þal-girio mûðyje (dail. Adomas Galdikas),Vytautas Didysis Lucko pilyje 1429 m.(dail. Stasys Uðinskas), Vilniaus aka-demijos ásteigimas, 1579 m. (dail.Adomas Smetona), Napoleonas Vil-niuje, 1812 m. ir Lietuvos Nepriklau-somybës paskelbimas 1918 metais(abu Petro Kalpoko). Parodoje ðiemonumentaliosios tapybos darbaibuvo eksponuojami su þemëlapiais.Jie turëjo parodyti, kokios buvo seno-sios lietuviø gyventos þemës.

Modernumo ir tradiciðkumojungtis

Nuotraukose matyti iðties áspû-dingos modernios architektûros Lie-tuvos paviljonas (architektas Algir-das Ðalkauskis). Fasado plokðtumàpaávairino Vytis, o prie áëjimostovëjo Juozo Mikëno skulptû-ra Lietuva. Mûsø kraðtà sim-bolizavo moters figûra, vieno-je rankoje laikanti plasnojantábalandá, o kitoje � javø pëdà.Siekta sukurti þemës ûkiokraðto ávaizdá. Modernios for-mos vyravo tik racionalistinësstilistikos pastato iðorëje. Vi-duje Garbës salëje lankytojuspasitiko didinga Vytauto Di-dþiojo skulptûra (skulptoriusVytautas Kaðuba), o sienaspuoðë monumentalius istori-nius ávykius vaizduojanèiosdrobës. Be septyniø istorinëstematikos paveikslø ten buvoir didþiulis Stasio Uðinsko pano, ku-riame vaizduojama Lietuvos ðvieti-mo istorija.

Taigi Lietuva prisistatë kaip se-na, gal ðiek tiek istorijos iðvargintair gerokai konservatyvi Europosvalstybë. Pasirinkti Lietuvos istori-jos svarbiausi momentai lankyto-jams tikriausiai turëjo teikti áspûdá(bent jau sprendþiant ið to meto lie-tuviðkos spaudos ir lankytojø prisi-minimø), kad tai ið pasakø, padavi-mø ir sapnø iðplaukæs kraðtas. Dau-geliui lankytojø buvo nelengva su-vokti, kaip tokia didelë ir praeityjegalinga valstybë galëjo iðvis iðnyktiið Europos þemëlapio, o atsikûrëmaþa respublika, siekianti ryþtingaijudëti modernëjimo link. Istoriniaismomentais ir norëta pateikti Lietu-vos didingà praeitá, o kiti ekspona-tai turëjo liudyti ðalies dabartá irmodernumo sieká.

Tiesa, JAV lietuviø ano metospaudoje pasitaikë ir kritiniø straips-niø: esà, lietuviai parodos lankytojøNiujorke dëmesá nukreipë á per se-

nus laikus. Gal, girdi, vertëjopasinaudoti dalyvavimo Pa-

saulinës parodos Paryþiuje 1937 m.patyrimu ir veþti á Niujorkà ne isto-rines drobes, bet konkreèiø meni-ninkø darbus. Þodþiu, vertintojaitarsi pasidalijo á dvi stovyklas � tra-diciðko, konservatyvesnio màstymoir moderniðkesnio poþiûrio atstovus.

Kita vertus, lietuvius galima su-prasti, nes ne kà gudriau prisistatë irlenkai. Jie demonstravo Ðv. Luko

brolijos tapytus pano, kuriuose vaiz-duojami istoriniai siuþetai. Vienamejø Boleslovas Narsusis sveikina Oto-nà III, atvykusá á Gnieznà pagerbti

Lietuvos nebuvo. Svarbiausias vaid-muo teko JAV lietuviams: Lietuvosambasados ir konsulatø JAV oficia-liems asmenims, Juozo Þilevièiauschorui, lietuviø surengtai dainø ir ðo-kiø ðventei, kurioje dalyvavo Stilso-naitës vadovaujama tautiniø ðokiøgrupë. Amerikos lietuviams Lietu-vos dalyvavimas Pasaulinëje parodo-je Niujorke buvo nepaprastos reikð-

mës ávykis. Iðeivijos spaudo-je visa tai buvo plaèiai apra-ðoma, komentuojama, verti-nama, o Lietuvos to metospaudoje jau vyravo visai ki-tos temos ir nuotaikos. Len-kijoje jau 10 dienø vyko karoveiksmai su Vokietija, dar posavaitës á Lenkijà ásiverþëRaudonoji armija.

Lietuva atsidûrë lemtin-gø ávykiø iðvakarëse, faktið-kai Niujorko pasaulinë paro-da buvo paskutinis Lietuvoskaip savarankiðkos valstybësprisistatymas pasauliui. Jau1940-aisiais Lietuvos valsty-bei Europos politiniame þe-

mëlapyje buvo lemta iðnykti � puseiðimto metø.

Paveikslai tremtiniai

Niujorke eksponuotoms Lietuvosdailininkø drobëms nebuvo lemtagráþti á Lietuvà. 1940 m. Lietuva buvoaneksuota Sovietø Sàjungos, o JAV tosaneksijos nepripaþino, Antrasis pasau-linis karas ir Lietuvos okupacija su-trukdë eksponatus ið Niujorko pasau-linës parodos gràþinti á Lietuvà. Tiedarbai po parodos gulëjo kaþkokiojedarþinëje, kol dailininko Kazio Var-nelio ir kitø iðeivijos lietuviø rûpesèiøbuvo sutvarkyti ir perkelti á Amerikoslietuviø kultûros archyvo (ALKA) mu-ziejø Putname. Tai A. Smetonos pa-veikslas Vilniaus akademijos ásteigimas,P. Kalpoko drobë Napoleonas Vilniu-je, 1812 m. ir A. Galdiko Lietuvos Di-dysis Kunigaikðtis Vytautas Þalgiriomûðyje. Muziejuje taip pat saugomiskulptoriaus Vytauto Kaðubos Niujor-ko parodoje eksponuoti autoriniaidarbai � Lietuvos karaliaus Mindaugoir Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Vy-

tauto skulptûros ir J. Mikëno skulptû-ra Lietuva. Nemaþai kitø lietuviðkø Pa-saulinës parodos eksponatø pateko áÐv. Kazimiero seserø vienuolyno tau-todailës muziejø.

S. Vëlavièienei teko tuos tris di-delius (2,5x3,5 m) istorinës temati-kos paveikslus pamatyti 1997 m., kaiminint Martyno Maþvydo Katekizmo450-àsias metines su pirmajai lietu-viðkai knygai skirtàja paroda lankë-si JAV. Aiðku, buvo labai sujaudinta,galëjusi pamatyti ir savo senelio nu-tapytà istorinæ drobæ NapoleonasVilniuje 1812 m. Taèiau paveiksloeksponavimo sàlygos nenudþiugino.Muziejaus patalpos yra tarsi pusrû-syje, tad gal ir bûtø teisinga tuos pa-veikslus gràþinti á Lietuvà ir ekspo-nuoti kuriame nors muziejuje.

Paveikslas bylojo Lietuvosvalstybæ

Po karo P. Kalpoko paveikslasSignatarai buvo perkeltas á Lietuvos

ambasadà Vaðingtone ir visiems lan-kytojams akivaizdþiai bylojo apieLietuvos valstybæ ir jos paþeistà vals-tybingumà. Dabar jis gráþo á Tëvynæ.

S. Vëlavièienë neteigia, kad Sig-natarai yra P. Kalpoko kûrybos virðû-në. P. Kalpokas buvo peizaþo ir por-treto meistras ir vargu ar daugiafigû-rë 20 asmenø kompozicija � LietuvosTarybos nariø, 1918 m. vasario 16-àjàpasiraðiusiø Lietuvos Nepriklauso-mybës Aktà � dailininkui paliko bentkiek daugiau erdvës laisvesnei kûry-binei interpretacijai. Figûros ganastatiðkos, kompozicijos iðmonës taippat gal nëra per daug, nors dël istori-niø asmenø panaðumo dailininkui di-desniø priekaiðtø, regis, nebuvo iðsa-kyta. Tai ðios istorinës drobës priva-lumas, þinant, kad tuo metu, kai bu-vo tapoma, daugelio Lietuvos Nepri-klausomybës Akto signatarø jau ne-bebuvo tarp gyvøjø.

P. Kalpokas yra nutapæs AntanoSmetonos portretà. Kaip spëjaS. Vëlavièienë, jos senelis tapydamasLietuvos prezidentà veikiausiai nau-dojo eskizus. Bent jau tapydamas kaikuriø asmenø portretus, tikrai nau-dojo, tad visai galimas dalykas, kadgalëjo pieðti eskizus tapydamas irsignatarø figûras � Vlado Mirono,Jono Vailokaièio ir kai kuriø kitø.Tuo labiau, kad istorinës drobës kû-rimo metu tie ir kai kurie kiti signa-tarai Kaune buvo nesunkiai pasie-kiami.

S. Vëlavièienë suabejojo kai ku-riais spaudoje pasitaikanèiais netiks-lumais ir visuomenæ klaidinanèiaisteiginiais. Ji teigë, kad dailininkasRimtas Kalpokas, Petro Kalpoko sû-nus, talkino savo tëvui tapant Niujor-ko parodai skirtas istorines drobes.Taip pat nereikëtø painioti PetroKalpoko monumentalaus paveiksloMindaugo karûnavimas su AdomoVarno nedidelio formato darbu Min-daugo vainikavimas. Tai skirtingi pa-veikslai.

Lituanistinis paveldasuþsienio ðaliø saugyklose

Vertinant ið istorinës perspekty-vos 1939 m. Lietuvos antrasis prisis-tatymas pasauliui Niujorke (po1937 m. Pasaulinës parodos Paryþiu-je) buvo gana áspûdingas dvejø me-tø dideliø visos valstybës pastangørezultatas, natûraliai skatinantis ly-ginti su dabartinëmis gal ir ne visa-da panaudojamomis galimybëmis.Ðtai kodël taip svarbu tyrinëti mûsøpaèiø ir kitø tautø kûrybinæ patirtá.

Pasak Lietuvos nacionalinio mu-ziejaus direktorës Birutës Kulnytës,medþiaga apie Lietuvos dalyvavimà1939 m. Pasaulinëje parodoje Niu-jorke iðsklaidyta po spaudà, daugiau-sia iðeivijos lietuviø, ir menkai doku-mentuota. Nacionalinis muziejus ku-pinas ryþto iðleisti atskirà gana gau-siai iliustruotà 1939 m. Pasaulineiparodai skirtà leidiná, kuris turëtøpasirodyti 2008 m. pabaigoje. Ten ið-vysime ir septyniø á Niujorkà iðveþ-tø Lietuvos dailininkø paveikslø rep-rodukcijas.

Lituanistinio paveldo platesnispristatymas visuomenei tampa visaktualesnis rûpestis. Nors to pavel-do muziejø saugyklose yra pakanka-mai daug, bet daug yra ir iðblaðkytapasaulyje. Jis priklauso ávairiems sa-vininkams, pagaliau tai ir dovanotikûriniai. Juos svarbu fiksuoti, apra-ðyti, átraukti á kultûros apyvartà. Lie-tuvos nacionalinis muziejus pradedarengti naujà lituanistiniø leidiniø se-rijà, ðiemet pasirodys pirma ðios se-rijos knyga Lituanistinis paveldasuþsienio ðaliø saugyklose. Þinoma,esama ir tokio lituanistinio paveldo,

Ðv. Vaitiekaus relikvijø. Kituose vaiz-duojamas Lietuvos krikðtas, Liublinounija, Varðuvos konfederacija, Vie-nos apsiaustis, Geguþës 3-iosios Kon-stitucijos paskelbimas. Vadinasi, þymiLietuvos istorijos dalis Pasaulinëjeparodoje buvo pristatyta kaip Lenki-jos valstybës istorija. Suprantama, ko-dël lietuviams taip rûpëjo prisistatytipasauliui, kuris jau buvo spëjæs visið-kai pamirðti istorinæ Lietuvà. Norëtapabrëþti, kad net ir praeityje Lietuvanebuvo iðtirpusi Lenkijoje, o buvo sa-varankiðkø valstybiø sàjungoje. TaigiPasaulinëje parodoje vyko ideologinë,politinë ir diplomatinë kova per eks-pozicijas ir konkreèius eksponatus.

Lietuva gyveno nerimodienas

1939 m. rugsëjo 10-àjà Pasauli-nëje parodoje Niujorke buvo Lietu-vos diena, taèiau oficialiø asmenø ið

Dailininko Petro Kalpoko vaikaitë Silvija Vëlavièienë rodo nuotraukas su Lietuvos dailininkø paveikslais, eksponuotais 1939 m.Pasaulinëje parodoje Niujorke; uþ jos � Lietuvos nacionalinio muziejaus Ikonografijos skyriaus vedëja Margarita Matulytë ir

muziejaus direktorë Birutë Kulnytë

Stasio Uðinsko pano �Lietuvos Didysis KunigaikðtisAlgirdas prie Maskvos vartø�, eksponuotas Pasaulinëje

parodoje Niujorke

1939 m. Pasaulinëje parodoje Niujorkelankytojus prie Lietuvos paviljonopasitiko Juozo Mikëno skulptûra

�Lietuva�.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

2007 m. kovo 1�14 d. Nr. 5(361) 9kurá bûtina gràþinti á Lietuvà. Taipirmiausia pasakytina apie paveldà,kuris ið Lietuvos buvo iðveþtas perávairius karus, 1940 m. ir pokariu.Kaip teigia B. Kulnytë, tà paveldàpirmiausia svarbu fiksuoti, apraðyti,tyrinëti, publikuoti ir taip padaryti jámûsø kultûros savastimi. Tik tokiubûdu veikiant galima tikëtis, kad il-gainiui tas paveldas gráð, kur jam irpriklauso bûti � á Lietuvà.

Ðia prasme sveikintinas Lietuvosuþsienio reikalø ministerijos spren-dimas Lietuvos nacionalinio muzie-jaus praðymu gràþinti á LietuvàP. Kalpoko paveikslà Signatarai. Mu-ziejaus restauravimo centre paveiks-las buvo restauruotas, sutvarkytosdrobës lenkimø vietos, drobë uþ-tempta ant naujo porëmio, paveiks-

vertina kaip ypatingossvarbos ávyká, o geres-nës ir garbingesnës vie-tos já eksponuoti në ne-gali bûti.

Kaip teigë Signata-rø namø vedëja Meilu-të Preikðtenienë, grei-tai bus baigtas rengti in-formacinis stendas apievisas P. Kalpoko pa-veiksle Signatarai vaiz-duojamas asmenybes.Tai ypaè svarbu pa-veikslà ateisiantiemspasiþiûrëti mokslei-viams, studentams ir vi-siems, kurie neabejingi Lietuvosvalstybingumà bylojantiems ekspo-natams.

Mûsø skolos

Vis dëlto pernelyg optimistineigaidai nëra pagrindo. Vilniuje grie-biamasi vieno ir kito grandiozinioprojekto, kartais antraeiliø ir netabejotinø iniciatyvø, o esminiai da-lykai nustumiami á ðonà arba iðvisapeinami. Kaip vertinti faktà, kad2009 m. Europos kultûros sostinetapsiantis Vilnius ligi ðiol neturi kureksponuoti XX a. nacionalinës Lie-tuvos dailës? Nacionalinë dailës ga-lerijos statyba deðiniajame Nerieskrante vyksta vangiai. Gal kas sakys,kad netoli Kaunas, M. K. Èiurlioniomuziejus, kur yra XX a. pabaigos lie-tuviø dailës ekspozicija. Skaudu, kadLietuvos dailës muziejaus puikûsrinkiniai tebeguli saugyklose ir lau-kia nesulaukia laimingos valandos,kada bus eksponuojami perstatytuo-se Dailës galerijos rûmuose. Buvometas, kai XX a. Lietuvos dailë so-

lidþiai buvo pristatyta Vilniaus rotu-ðës patalpose (tada � Lietuvos dailës

muziejus), bet dabar Rotu-ðë naudojama reprezentaci-nëms Vilniaus miesto reik-mëms.

1906 m. gruodþio 27 d.(pagal naujà kalendoriø �1907 m. sausio 9 d.) Vilniu-je visuomenës veikëjo, inþi-nieriaus, pirmo legalaus lie-tuviðko dienraðèio Vilniausþinios leidëjo ir redaktoriausPetro Vileiðio namuose bu-vo atidaryta Pirmoji lietuviødailës paroda, kurioje daly-vavo 37 menininkai. Pirmàkartà Vilniaus meno gerbë-jams savo paveikslus prista-

të Mikalojus Konstantinas Èiurlionis,dalyvavo Antanas Þmuidzinavièius ir

kiti dailininkai, pagrindiniai skulptû-ros atstovai buvo Petras Rimða ir Juo-zas Zikaras. Tuo metu P. Kalpokasstudijavo Miunchene, bet siuntë á Vil-niø paveikslus, nes tai buvo visus lie-tuviø dailininkus vienijanti ir tautà sà-moninanti paroda. Sukako jos ðimt-metis, bet ligi ðiol kaþkodël negirdë-ti, kad bûtø deramai minimas, apmàs-tomas. Paroda tæsësi iki 1907 m. va-sario mën., bet kad ir ði data baigësi,o ðimtmeèio minëjimo kaip nëra, taipnëra. O juk Vilnius tapo ðios Pirmo-sios dailës parodos lopðiu, sunku bû-tø pervertinti ðios parodos reikðmælietuviðkajai kultûrai.

Pasak S. Vëlavièienës, Lietuvosdailës muziejus bûtø pajëgus ekspo-nuoti kai kuriuos 1906 m. Lietuvosdailës parodos paveikslus, nes fon-duose jie yra. Gal taip ir bus pada-ryta, tuo labiau, kad Antakalnyjebaigti remontuoti Vileiðiø rûmai.

Dþiugu bent tai, kad balandþio5 d. Signatarø namuose bus sureng-ta konferencija, skirta Lietuviømokslo draugijos ðimtmeèiui pami-nëti, vyks tam ávykiui skirta paroda.Bus praneðimas ir apie Pirmàjà dai-lës parodà. Signatarø namai tokiamávykiui paminëti pasirinkti neatsitik-tinai. Lietuviðkos spaudos draudimopanaikinimas 1904 m., pirmasis le-galus lietuviðkas laikraðtis Vilniausþinios, 1905 m. Didysis Vilniaus Sei-mas, Pirmoji dailës paroda ir Lietu-vos mokslo draugijos ásteigimas � vi-sa tai buvo lietuviø nacionalinio ið-sivadavimo judëjimo laiptai, vedæ ádidájá tautos apogëjø � 1918-øjø va-sario 16-àjà, Lietuvos Nepriklauso-mybës akto paskelbimà ir Lietuvosvalstybingumo atstatymà.

Gediminas Zemlickas

NACIONALINË PAÞANGOS PREMIJAkvieèia teikti paraiðkas

NACIONALINË PAÞANGOSPREMIJA akademinæ, verslo ir kul-tûros visuomenæ kvieèia teikti pa-raiðkas 2007 m. apdovanojimams.

Nuo vasario 1 d. priimamos pa-raiðkos Mokslo paþangos, Partnerys-tës paþangos ir Kultûros paþangospremijoms. Nacionalinës paþangospremijos (NPP) komitetas paraið-kø premijoms laukia iki 2007 m.balandþio 2d. Specialià kandidatøparaiðkos formà ir reikalavimus tei-kiamiems darbams galima rasti tin-klapyje www.npp.lt. Laureatø paskel-bimas iðkilmingoje apdovanojimøceremonijoje numatytas 2007 m. ge-guþës mën. viduryje.

NPP komiteto kancleris, Vil-niaus universiteto Mokslo reikaløprorektorius prof. Juozas Vaitkusteigia, kad ðiemet NPP komitetasir nepriklausomi ekspertai ypaèdaug dëmesio kreips á pretenden-tø veiklos pavyzdines, �uþkreèian-èias�, pozityvias permainas Lietu-voje lemianèias savybes, kurios at-skleidþia kiekvieno pretendentonacionalinës reikðmës nuopelnus.

Mokslo paþangos premija busskirta mokslininkams ar jø grupëmsuþ iðradybinës ir taikomosios veik-los produktyvumà bei plëtojamosmokslo ðakos pastebimumà viso pa-saulio mastu. Ði premija orientuotaá aukðèiausius pasaulinius mokslostandartus ir Lietuvos intelektuali-nio potencialo vystymà.

Partnerystës paþangos premijaapdovanos uþ indëlá á konkurencinioðalies pranaðumo didinimà ir ben-dradarbiavimà diegiant praktikojepaþangiausias technologijas ir nau-joves. Skiriant ðià premijà didelëreikðmë bus teikiama komercinës

veiklos vystymui ir diegimui tam tik-roje veiklos srityje. Taip pat bus ver-tinama pretendentø átaka ðalies gero-vei ir pripaþinimui bei svarbiausiemsartimiausiø deðimtmeèiø ðalies eko-nominio vystymosi veiksniams.

Kultûros paþangos premija busskirta uþ kûrybinæ energijà, individu-alø kûrëjo talentà bei iðradingumà le-miant ðalies pranaðumà tam tikrojekultûros srityje. Bus vertinami kandi-datø kûrybiniai ieðkojimai, inovacijosbei átaka masiniam kultûros lygiui.

Kandidatus NACIONALINEIPAÞANGOS PREMIJAI 2007 m. ga-li siûlyti ne tik mokslo institucijos, ver-slo, pramonës, meno, kultûros asocia-cijos ar pelno nesiekianèios organiza-cijos, bet ir ne maþesnës kaip penkiø

asmenø mokslininkø, verslininkø arkultûros veikëjø iniciatyvinës grupës.

Siekiant plëtoti efektyviusmokslo ir verslo ryðius, skatinti pi-lietiðkai atsakingo ir brandaus ver-slo indëlá á Lietuvos intelektualinæ,kultûrinæ ir socialinæ paþangà,NACIONALINË PAÞANGOSPREMIJA buvo ásteigta 2006 m.kovo 2 d. Pirmoji apdovanojimoceremonija ávyko 2006 m. geguþës28 d. Vilniaus universiteto Teatrosalëje.

N A C I O N A L I N ËPAÞANGOS PREMIJA siekiamaiðrinkti ir apdovanoti labiausiaiLietuvos paþangai nusipelniusiusþmones. Premija propaguoja vals-tybës intelektinio potencialo plëto-jimà, aktualina mokslo, verslo irkûrybos bendradarbiavimo svarbàbei siekia, kad ðalies paþanga tap-tø visuomenës interesu.

N A C I O N A L I N Ë SPAÞANGOS PREMIJOS iniciato-riai: Vilniaus Universitetas, LNK irHansabankas.

lui parinkti nauji rëmai. Nuo vasario16-osios paveikslas Signatarai ekspo-nuojamas Signatarø namuose Vil-niuje, tapo prieinamas lankytojams.Paveikslo sugráþimà S. Vëlavièienë

vietø su esamais dëstytojais. Aiðku,kad tokiomis sàlygomis pradëti gy-venti labai sunku ir neáprasta. Bet aðto sieksiu, o universitetas nuo to tiklaimës.

Þodþiu, pakilimas, sveikas blizge-sys á filologø akis dar sugráð, tik reikianusipurtyti snaudulá, ásileisti gaives-nio vëjo ir prie to priprasti. O naujøspecialybiø kûrimas arba senø glau-dinimas yra natûrali kasdienio mûsødarbo dalis, kuri turëtø labai paleng-vëti su jau minëta moduline sistema.Jei jà ásivesime, kas studentui trukdyspasirinkti ðalutiná ar gretutiná studijømodulá? Dabar yra kelios gretinamosspecialybës: lietuviø filologija ir uþsie-nio kalba (èekø, vokieèiø, slovënø,italø). Ið principo su ðiomis progra-momis ir yra prieita prie moduliø �lietuviø filologijà galima laikyti pa-grindiniu moduliu, o uþsienio kalbàðalutiniu. Iðklausius pagrindiná, nie-kas netrukdo rinktis ir ðalutiná, pavyz-dþiui, èekø kalbos, visuomenës ir li-teratûros modulá. Tik dabar studen-to laisvë rinktis yra varþoma, nes tikviena lituanistø grupelë, kuri ástojobûtent á tà specialybæ, gali studijuotièekø kalbà. O galëtø studijuoti visi tonorintys studentai. Juk niekas netruk-do kad ir Prancûzø kultûros centruipasiûlyti modulá Prancûzø kalba, lite-ratûra ir visuomenë. Niekas netrukdostudentui iðvaþiuoti á Sorbonà ir tenstudijuoti pagal ðá modulá. Studentasbus visai kito lygio specialistas, gaustai, ko nori. Taigi ne siauriname, betpleèiame esamas galimybes.

Aiðku, tuojau kils ekonominisklausimas: kà daryti su moduliu, ku-

ris nebus pasirinktas 2 metus ið eilës?Pavyzdþiui, modulis Rusø kalba, kul-tûra, visuomenë.

Abejotina, kad nebûtø pasirinkta, nesrusakalbiø Lietuvoje ne tiek jau maþa.

Dël rusø kalbos gal abejoti ir ne-reikëtø, nevykæs pavyzdys. Imkime,pavyzdþiui, modulá Ukrainieèiø kalba,kultûra ir visuomenë. Suprantama, kadgeopolitine prasme Ukraina mumsnepaprastai svarbi, bet toká studijømodulá ðiandien sunkiai ásivaizduoju.Veikia daug subjektyviø veiksniø: po-puliarumas, reklama, patrauklumas irt. t. Taigi � porà metø niekas nesiren-ka modulio. Sprendimas aiðkus: jeidëstytojas dirba ir kituose moduliuo-se, tai dirba ir toliau, bet jei dirba tiksu ðiuo � paslaugø atsisakymas.

Vadinasi problemø kamuolys begalo didelis ir sunkiai iðvejamas. Jasspræsti sunku � uþ kiekvieno pajudi-nimo, pokyèio, reformavimo slypi gy-vi þmonës �mokslininkai, pedagogai.Tai didþiulë atsakomybë ir labai ádo-mi profesinë veikla. Bepigu organiza-cijà reformuoti turint maiðà pinigø.Fakultetas ne Alytaus tekstilë � niekasgelbëjimosi maiðo nemes. Todël re-forma vyks su labai daug neþinomø-jø ir apribojimø � labai nepaslankûsir grieþti darbo ástatymai, pinigø api-brëþtas ir nepakankamas kiekis, ási-pareigojimai studentams (nenutrauk-si pradëtos programos) ir milþiniðkasparta kintantis aplinkinis pasaulis,prie kurio reikia derintis. Bet að tikiufakulteto (pabrëþiu � ne savo, o fakul-teto) sëkme. Vienas lauke ne karys �tik visa bendruomene áveiksimemums kilusius iðmëginimus.

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

Atkelta ið 6 p.

Permainø vëjuose (3)

Niujorko parodos Lietuvos paviljono �Garbës salës� interjeras:Vytauto Kaðubos skulptûra �Didysis Lietuvos Kunigaikðtis

Vytautas� ir tapybos pano istorinëmis temomis

Pasaulinës parodos Niujorke Lietuvospaviljonas

Signatarø namø direktorë Meilutë Preikðtenienë rodo moksleiviø konkurso, skirtoVasario 16-ajai, nugalëtojø darbus

10 2007 m. kovo 1�14 d. Nr. 5(361)

Vilnija:

Ryðys su iðkiliuoju istoriku

Mokslo Lietuva. Pirmiausia disku-sijos dalyvius noriu pasveikinti su Lietu-vos valstybës atkûrimo diena � Vasario16-àja. Dingstá ðiam mûsø susitikimuiir diskusijai davë alytiðkis Gintautas Ða-poka, kurá su �Mokslo Lietuvos� redak-cija susisiekti paskatino mûsø iðtikimasskaitytojas þurnalo �Lietuva ir Èekija�leidëjas Algis Mikða. Todël G. Ðapokaipirmiausia ir suteiksime þodá, paklaus-dami: koks Jûsø ryðys su mûsø iðkiliuo-ju istoriku Adolfu Ðapoka?

Gintautas Ðapoka. Esu istorikoAdolfo Ðapokos giminaitis � pusbroliosûnus. Mano tëtë Juozas Ðapoka kilæsið Antakalniø kaimo Utenos apskrity-je, kuris yra ðalia Adolfo Ðapokos gim-tavietës � Grybeliø kaimo. Jie kartumokësi Utenos vidurinëje mokykloje irPanevëþio gimnazijoje, gyveno viena-me kambaryje. Adolfas buvo mano të-tës vestuvëse pabrolys ir mano sesersVidos Marijos Ðapokaitës-Èigriejienëskrikðtatëvis. Mano tëvas susiraðinëjo suAdolfu Ðapoka ðiam pasitraukus á Va-karus, gyvenant JAV. Adolfas tëvui laið-kus raðë Grybo slapyvardþiu.

Mano kita profesija � baigiau þe-mës ûkio ekonomikos mokslus, dirbauekonomistu, o paskutiniuosius 15 me-tø ûkininkavau. Dabar esu pensininkas.

Su Vilnija mane sieja tam tikra ðei-mos tradicija. Tëtë buvo Vilniaus va-davimo sàjungos narys, Alytaus sky-riaus pirmininkas. Jis labai domëjosivadinamojo Vilniaus kraðto reikalais,taigi ðá susidomëjimà ið jo paveldëjau.Kone visà gyvenimà renku ið spaudosmedþiagà apie ðá mane dominantákraðtà, daug metø prenumeruoju Sei-nuose leidþiamà Auðrà, kurià beveikvisà turiu; taip pat visus Vorutos nume-rius. Sûnø paskatinau studijuoti isto-rijos mokslus, kuriuos ðiemet baigs.

2006 m. iðleidau dvi knygeles: vie-nà apie giminës medá, antrà � istorikoAdolfo Ðapokos 100-meèiui � jo dar-bø bibliografijà, kurià iðleido PunskoAuðros leidykla. Gyvendamas kaimesavo bibliotekoje ir ið turimø ðaltiniøsuradau 405 A. Ðapokos publikacijas.Atveþiau surinktà Bibliografijà sureda-guoti á Lietuvos nacionalinæ MartynoMaþvydo bibliotekà, kur dar 6 viene-tus bibliotekos bibliografai atrado. Tai-gi ið viso Istoriko Adolfo Ðapokos bib-liografijoj, kurià iðleidome kartu su sû-numi, yra 411 pozicijø. Gaila, bet iðei-vijoje paraðytø istoriko straipsniø á ðiàbibliografijà pateko tik vienas kitas.

Jaudina Vilnijos reikalai

M. L. Kokie rûpesèiai paskatino ieð-koti ryðio su �Mokslo Lietuvos� redakcija?

G. Ðapoka. Daþnai lankausi Vil-niaus bibliotekose. Kartà atsitiktinaipavarèiau Ðalèininkø rajono laikraðtáÍàø êðàé (Mûsø kraðtas, 2006 10 17,Nr. 34), kuris leidþiamas ir lietuviø kal-ba. Mane sujaudino maþa þinutë:2006 m. spalio 17 dienà Ðalèininkø kul-tûros centre atidaroma arkivyskupuiRomualdui Jalbþykovskiui (Jaùbrzy-kowski, 1876�1955) skirta paroda. Pa-rodà pristato Ðalèininkø kultûros cen-tras ir Lietuvos lenkø sàjunga, bendra-darbiaujant su Lenkijos tautos atmin-ties instituto Balstogës skyriumi.

Mane ði þinia labai sujaudino, pa-raðiau straipsná Ar reikia tokios paro-dos?, kurá iðspausdino XXI amþius(2007 01 12, Nr. 4). Savaitraðtis pridû-rë savo prieraðà, kad Vilniaus kraðtolenkintojas savaip pagal to meto aplin-kybes suprato ganytojiðkà veiklà, tadnusipelno atleidimo ir t. t. Paraðiaulaiðkà Vilniaus vyskupui Juozui Tunai-èiui. Laiðke iðdësèiau, kad tokios pa-

rodos Vilnijoje ir toliau tik kir-ðina þmones. Vyskupo atsaky-

mo pagrindinë mintis: reikia pasimels-ti uþ Vilniaus kraðtà. Tos parodos Vil-niaus vyskupija, girdi, nerengë ir kà èiabegalime padaryti.

Paroda, taip pat ir aukðto Baþny-èios hierarcho atsakymas, mane labaisujaudino. Iðsiplëtë Vilnijos kraðtoðvietimo tinklas, tenkinantis bent jaupusæ þmoniø, su kuriais tenka ben-drauti. Kraðte daug lietuviðkai besimo-kanèiøjø, o vyskupas laiðke atsako, kadvaikai, girdi, nelanko baþnyèiose lietu-viðkø pamaldø. Vadinasi, nesugebamepasiekti, kad lietuviðkai besimokantiejisavo parapijos baþnyèioje galëtø mels-tis lietuviðkai.

Su draugu sudëjome po 300 litø,kad XXI amþius iðspausdintø mûsøkvietimà dalyvauti moksliniame kon-kurse, paraðydami raðiná Lietuviø kal-bos kelias á mano parapijos baþnyèià.Norime, kad patys mokiniai paraðytø,kaip vystosi lietuviø kalbos kelias á baþ-nyèià ir kas tam trukdo.

M. L. Kas Jus, gerbiamas pone Gin-tautai, ir tikriausiai daugelá kitø lietuviøsujaudino, kai Ðalèininkuose buvo atida-ryta paroda arkivyskupui R. Jalbþykov-skiui? Juk nenorime pasakyti, kad esa-me nusistatæ prieð bet kokias kultûrineslenkø tautinës maþumos iniciatyvas?

G. Ðapoka. R. Jalbþykovskis pagar-sëjo kaip arðus Vilniaus vyskupijos gy-ventojø lenkintojas. Turiu ið spaudos su-rinkæs, perduodu ir Mokslo Lietuvos re-dakcijai medþiagà, kaip R. Jalbþykov-skiui 1926 m. tapus Vilniaus arkivysku-pu buvo varþomos lietuviø katalikø tei-sës, á baþnyèias neáleidþiamos lietuvið-kos pamaldos, naikinami lietuviðki uþ-raðai baþnyèiose. Kunigai, kurie bandëlaikyti lietuviðkas pamaldas, buvo per-sekiojami, apie 40 lietuviø kunigø bu-vo perkelti á nelietuviðkas, nutautëjusiasgudiðkas arba lenkiðkas parapijas.

Buvo toks tautiðkai nusiteikæs lie-tuvis kunigas Ignotas Ðoparas, jis1930 m. palaidotas Perlojoje. Kai vie-nas ankstesniø Jalbþykovskio pirmta-kø I. Ðoparà, kaip ir daugelá kitø lietu-viø kunigø, iðtrëmë á gudiðkà parapi-jà, Ðoparas Korespondencijoje ið Gelèi-no, paraðë: Taigi broliai kunigai lietu-viai, kuriems lemta apsigyventi Gardinogubernijoje ir kitose, beveik jau visiðkaiiðtautintose mûsø pirmtakûnø-pranokë-jø parapijose, plaèios, garbios ir garsiosVilniaus vyskupijos, nemurmëkime ir

neburnokime ant mûsø likimo, bet, ne-nupuldami dvasioje ir nenuleisdamirankø, dirbkime visomis jëgomis tautið-koje pakraipoje, keldami ir þadindamivisus mûsø brolius�

Iki 1933 m. vyskupas R. Jalbþy-kovskis panaikino apeigas lietuviø kal-ba 18 baþnyèiø. Jis pasiekë, kad Vil-niaus kurijoje, kapituloje, dvasiniametribunole neliktø në vieno lietuvio.Lietuviai kunigai buvo baudþiami uþlietuviðkus áraðus baþnytinëse knygo-se. Klebonas Kristupas Èibiras sumo-këjo 300 zlotø baudà tik uþ tai, kad sa-vo pavardæ metrikuose paraðë Èibiras,o ne Czybir. 1937 m. panaðiai buvo nu-bausta 11 lietuviø kunigø. Kai 1939 m.Raudonoji armija áþengë á Vilniø,R. Jalbþykovskis su visa kunigø svitapasitiko raudonarmieèius, skambëjovisø baþnyèiø varpai. Kai tø paèiø me-tø spalio 28 d. Lietuvos kariuomenëáþengë á Vilniø, niekas ið lenkø kunigøjø nepasitiko, net uþdraudë skambin-ti varpais. 1939�1940 m. lietuviamsbuvo neleidþiama turëti Vilniuje dau-giau baþnyèiø, kuriose pamaldos vyk-tø lietuviø kalba.

Kazimieras Garðva. Pirmiausiames turime siekti objektyvumo. DëlR. Jalbþykovskio parodos neprieðta-rauèiau, jeigu ðià asmenybæ parodytøne vien ið gerosios pusës, o bûtø at-skleistos ir lietuviams padarytosskriaudos. Tuomet vargu ar kas labaitokiai parodai prieðintøsi. Taèiau taparoda vienpusiðka ir èia visa blogybë.

Nutautintà kraðtàatlietuvinti � pagarbos

vertas darbas

M. L. Gal visa tai senø laikø prisimi-nimai, todël net ir aukðtieji Baþnyèios hie-rarchai nenori aitrinti istorijos þaizdø?

G. Ðapoka. Faktai rodo veikiau kàkita. Kai paèioje XX a. pabaigoje Sei-nø lietuviai atëjo praðyti lietuviðkø pa-maldø, ðtai kà iðgirdo ið Seinø baþnyèiosklebono lûpø. Tie jo þodþiai iðspausdin-ti 1991 m. lenkiðkame laikraðtyje Poprostu, á lietuviø kalbà buvo iðversti irperspausdinti Auðroje. Ðtai kunigo þo-dþiai: Greièiau man plaukai iðaugs antdelno, negu Seinø bazilikoje bus lietuvið-kos miðios. Nelaimëjo Erodas, nelaimë-jo Hitleris, nelaimësite ir jûs, jûsø Dievo

Motina � tai kumelë. Taip kunigas pasa-kë apie lietuviðkà Vytá.

M. L. Kunigas I. Ðoparas kvietë lie-tuviø kunigus ir parapijieèius telktis, ko-voti uþ savo tautines teises. Lygiai tà pa-èià teisæ burtis á tautinæ veiklà turi Ne-priklausomoje Lietuvos valstybëje gyve-nantys ir kitø tautybiø, taip pat lenkøtautybës gyventojai. Kur gerbiamieji dis-kusijos dalyviai matote skirtumà tarp ðiøpateiktøjø situacijø?

Zigmas Zinkevièius. Pagrindinisskirtumas tas, kad visa Vilniaus ir Vil-nijos þemë nuo amþiø buvo lietuviðka.Tuo në trupuèio neabejoja ir Lenkijosmokslininkai, kaip neabejojama ir vi-same pasaulyje. Pagaliau ði mûsø krað-to dalis nuo seno buvo Lietuvos vals-tybingumo centras su sostine Vilniu-mi. Jeigu taip, tai nutautintà kraðtà at-lietuvinti yra visokeriopos pagarbosvertas darbas. Taèiau kai kurie vietiniailenkø politikieriai ir toliau nori tæsti ðiokraðto lenkinimo darbà. Ið to ir kylaprincipinis skirtumas vertinant èia per-teiktas situacijas.

Nors sàvokos tos paèios

M. L. Kai kurie vietiniai lenkø po-litikieriai galvoja ne apie santarvæ tarplietuviø ir lenkø, ne apie glaudesnæ mû-sø tautø jungtá, jeigu Vilnijoje stato Ar-mijos Krajovos veikëjams paminklus iratminimo þenklus. Nepagerintø abipusiosupratimo ryðiø ir paminklas, kurá len-kø veikëjai pastatë Juzefui Pilsudskiui.Taip uþgaunamas lietuviø tautinis oru-mas. Niekas Europos Sàjungoje nekves-tionuoja lietuviø teisës apginti savo oru-mà, lygiai tokià paèià teisæ turi ir ja galinaudotis visos kitos Lietuvoje gyvenan-èios tautos. Minëta logika vadovauda-miesi rusø tautinës maþumos atstovaigali panorëti pastatyti paminklà Stolypi-nui, Lietuvoje turëjusiam dvarø, o gal irVilniaus generalgubernatoriams, kuriøpolitika kam nors labai patinka. Vokie-èiø tautinës maþumos atstovai gali pa-geidauti savø didvyriø atminimo ápras-minimo. Kaip vis dëlto europietiðkai ðiasproblemas turëtume spræsti neuþgaunantkitø tautø orumo?

Kazimieras Garðva. Dël tautiniøsantykiø Rytø ir Pietryèiø Lietuvoje.Terminas Vilniaus kraðtas paplito, kai1920 m. Lenkija okupavo Vilniø ir vi-sà ðá kraðtà. Dabar ðios rytinës Lietu-

vos daliai vartojame Pietryèiø Lietuvospavadinimà. Yra dvi Lietuvos lenkøpartijos, viena � Lenkø rinkimø akci-ja Lietuvoje (atkreipkite dëmesá: neLietuvos, bet Lietuvoje � na Litwie!),o kita � Lenkø liaudies partija, vado-vaujama Riðardo Macejkianeco (Rys-zard Maciejkianec). Perskaièiau jø rin-kimø programas. Lenkø liaudies par-tijos ðûkis yra Honor, Bóg, Wileñszczyz-na (Garbë, Dievas, Vilnija). Ðûkis tiktøir man, kaip Vilnijos draugijos pirmi-ninkui, nes nesu bedievis ar negarbin-gas þmogus. Taèiau vartodami tas pa-èias sàvokas kartais skirtingai jas trak-tuojame. Laikomës Lietuvos ástatymø,o Vilnija � tai rytinë Lietuvos dalis irji neapsiriboja tik Vilniaus ir Ðalèinin-kø rajonais, kur lenkø tautybës gyven-tojai sudaro daugumà.

Be to, niekam nesiûlome privile-gijø. O bûtent Lenkø rinkimø akcijaLietuvoje prieð pat rinkimus á vietossavivaldybes pateikë ataskaità apie Vil-niaus rajono savivaldybës veiklà. Jà pa-rengë savivaldybë. Ir kas ataskaitojeraðoma? Citata: savivaldybë �rûpinosilenkø mokyklø plëtra bei iðsaugojimu�.Tada að klausiu: o kas rûpinsis Vilniausrajono mokyklomis, kur mokoma lie-tuviø ir rusø kalbomis? Savivaldybësau tokio uþdavinio nekelia, ir turimedaug duomenø, kur ji nesilaikoLR Konstitucijos ir valstybës ástatymø.

Kodël lenkai vengia stoti á norma-lias partijas, bet siekia burtis á partijaslenkiðkumo pagrindu? Priminsiu vi-siems gerai þinomus dalykus. Nuo1920-øjø iki 1939 m. dalis Rytø Lietu-vos buvo okupuota. 1990�1992 m. to-je Lietuvos dalyje buvo kuriama vadi-namoji Lenkø autonomija. Ðá sumany-mà pasmerkë Ðventasis Tëvas JonasPaulius II ir tuometinë Lenkijos aukð-èiausioji valdþia su prezidentu LechuValensa. Buvo paleistos Vilniaus ir Ðal-èininkø rajonø savivaldybiø tarybos.Taèiau kà matome dabartinëje tø ra-jonø savivaldybiø aukðèiausioje val-dþioje? Vilniaus rajono savivaldybëjematome 7 autonomininkus su viceme-ru prieðakyje. (Diskusija vyko vasario13 d. � Redakcijos pastaba.) Veikimotikslai liko panaðûs, o jø bylas tiriaLR Generalinë prokuratûra.

35 asmenys (ir Lenkø rinkimø ak-cijos Lietuvoje pirmininko Valdema-ro Tomaðevskio tëvas) buvo autono-

lëtai gyjanti kraðtoistorijos þaizda

Atkelta ið 1 p.

Ið Medininkø þygiuojant aukðèiausios Lietuvos vietos � Aukðtojo kalno link, atsiveria plaèios Vilnijos lygumos

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

2007 m. kovo 1�14 d. Nr. 5(361) 11mininkø koordinacinëje taryboje irapie tai galima pasiskaityti E. Ganu-sausko knygoje Penktoji kolona; ta by-la dar nebaigta.

Kai paminklai ne vienija,bet prieðina

M. L. Kà galite pasakyti apie Lietu-voje statomus paminklus okupacinësLenkijos kariuomenës ir Armijos Krajo-vos veikëjams?

K. Garðva. Mes vadovaujamësLietuvos ir Europos Sàjungos ástaty-mais. Lenkø rinkimø akcijos Lietuvo-je vadovai (V. Tomaðevskis ir kt.) daþ-nai cituoja Lietuvos tautiniø maþumøástatymà, bet kaþkodël pamirðta1995 m. Strasbûre priimtos Tautiniømaþumø apsaugos pagrindø konvencijos20 straipsná, kuriame teigiama: �Tauti-nei maþumai priklausantys asmenys(�) gerbia nacionalinës teisës aktus irkitø þmoniø teises, visø pirma asmenø,kurie priklauso tautinei daugumai ir ki-toms tautinëms maþumoms.�

Konvencijos 21 straipsnis: �Jokiaðios pagrindø Konvencijos nuostataneturi bûti aiðkinama kaip suteikiantiteisæ dalyvauti veikloje ar atlikti veiks-mus, kurie prieðtarautø pagrindiniamstarptautinës teisës principams ir ypaèvalstybiø suvereniteto, lygybës, terito-rijos vientisumo ir politinës nepriklau-somybës principams.�

Taèiau minëti politikieriai ðiø Kon-vencijos reikalavimø nemini, tarsi apiejuos nieko neþinotø. Dar noriu atkreip-ti dëmesá, kad Lietuvoje gyvena tauta,kurios etninëse þemëse 1918 m. vasa-rio 16-àjà buvo ákurta Lietuvos valsty-bë, ir Mokslo Lietuvos vyriausiasis re-daktorius prieð pradëdamas diskusijàsu ðia ðvente mus visus pasveikino. Taip,Lietuvoje gyvena ir tautinës maþumos.Pagrindinë jø tautos dalis taip pat gyve-na savo valstybëse: Rusijoje, Lenkijoje,Vokietijoje ir t. t., tik karaimai savo vals-tybës neturi.

Jeigu Lietuvoje valstybës instituci-jos bûtø kompetentingos, tai seniai bû-tø sureguliavusios ir paminklø statymoreikalus ðalyje. Ásivaizduokime, kad da-bar sumanau, gal rasèiau ir bendramin-èiø, kokiame nors Vilniaus skvere pa-statyti paminklà Stalinui. Tikriausiaimane apðauktø nevisaproèiu, bet tikrainebûèiau paliktas ramybëje. PaminklasHitleriui? Visas pasaulis sukiltø, bûtøneátikëtinas tarptautinis skandalas. Opaminklas Juzefui Pilsudskiui Zalave?Gal nieko tokio, juk á Rasø kapines, kurpalaidota J. Pilsudskio ðirdis, net oficia-lûs Lenkijos asmenys ateina atiduotipagarbà marðalui. Vadinasi, Lenkijosokupacija �geresnë� uþ Vokietijos ar

Sovietø Sàjungos okupacijà.Zalave paminklas J. Pilsudskiui pa-

statytas savavaliðkai be Ðvenèioniø sa-vivaldybës leidimo. Meras ðnekëjo ne-þinàs, kà dabar daryti: nuvaþiuoti sutraktoriumi ir nuversti ar dar palauk-ti� Pastebëkime, kad Lenkø rinkimøakcija Lietuvoje visas rinkimø kampa-nijas vykdë ir vykdo konfliktiðkai: suke-liamas skandalas Ðv. Dvasios baþnyèio-je Vilniuje dël paveikslo (paskelbta, kadarkivyskupas pavogë ið baþnyèios jø pa-veikslà ir já apskundë prokuratûrai), ke-liami nepagrásti reikalavimai atstatytilenkø legionieriams atminimo stulpà,paminklus, J. Pilsudskio vardu pavadi-nama gatvë prie Pikeliðkiø Vilniaus ra-jone, J. Pilsudskis, L. Þeligovskis, R.Jalbþykovskis pagerbiami Ðalèininkørajone, reikalaujama keisti lietuviø abë-cëlæ... Amþini skandalai.

1993 m. buvo sudaryta specialiLietuvos Vyriausybës komisija Armi-jos Krajovos veiksmams Lietuvojeávertinti. Lietuvos istorikai parengë ið-vadas, kurias Vyriausybë patvirtino.Ten aiðkiai pasakyta, kad Armija Kra-jova Lietuvoje vykdë genocido veiks-mus prieð taikius Lietuvos gyventojus,nusikalto þmoniðkumui. Tos iðvadosneprarado galios.

Kai nëra nuoseklumo

M. L. 2004 m. Lietuviø vietinësrinktinës kariai veteranai ir Lenkijos Ar-mijos Krajovos veteranai pasiraðë Susi-taikymo deklaracijà, pagal kurià nutrau-kiami visi vaidai ir nesutarimai, kurieneatslûgo 60 metø. Tad gal á daug kà ga-lime naujai paþvelgti?

K. Garðva. Susitaikymo deklaraci-jos iniciatyva ëjo ið aukðèiausiø abiejøvalstybiø institucijø. Prieð tai vykusio-je Lietuvos vietinës rinktinës kovoto-jø konferencijoje buvo raginama tokiodokumento nepasiraðyti, bet Prezi-dentûrai ir Vyriausybei spaudþiantRinktinës vadovus buvo priimtassprendimas Susitaikymo deklaracijàpasiraðyti. Tai padaryta Lietuvos Pre-zidentûroje. Lietuvos vietinës rinkti-nës kariai veteranai nuvaþiavo á Len-kijà, aplankë Þalgirio mûðio vietà, su-sitiko su Armijos Krajovos veteranais.Lietuvos vietinës rinktinës veteranamspaþadëta, kad Þemuosiuose Pane-riuose bus leista pastatyti paminklàVietinei rinktinei. Tik ne toje vietoje,kur tø kariø kapas, bet toliau (�kad ne-bûtø piktinami þydai�).

Nemanau, kad vienu ypu visi opûsklausimai buvo iðspræsti, nes yra Vals-tybinës komisijos iðvados, yra AK au-kos, nebaigtas Generalinës prokuratû-ros to klausimo tyrimas. Tokiu atveju

LR Prezidentas ir Vyriausybës vado-vas privalëjo laikytis Lietuvos ástaty-mø. Vilnijos draugija tuo klausimu yrapadariusi pareiðkimà. Bet kartais po-litiniai motyvai nulemia net aukðèiau-siø pareigûnø veiksmus. Lenkija yramûsø strateginis partneris, nuo Solida-rumo laikø taip pat ir Vilnijos draugijapalaikë visus Lenkijos reikalus. Ir da-bar palaikome. Bet toje Armijos Kra-jovos ir Lietuvos vietinës rinktinës de-klaracijoje yra dalykø, dël kuriø mûsøðaliø nuomonës nesutampa. Tai lieèiatik Lietuvos teritorijà.

Mes privalome atstovauti savovalstybæ, ginti jos interesus. Ar norma-lu, kad Lenkija nori daugiau lenkiðkømokyklø Lietuvoje? Manau, kad nor-malu. Taèiau reikia suprasti ir lietu-vius, kurie pageidauja, kad pagal ásta-tymus Lietuvos pilieèiai savo valstybë-je galëtø mokytis valstybine kalba, kadSeinø lietuviø gimnazija bûtø iðlaiko-ma ið Lenkijos valstybës pinigø, kaipkad iðlaikomos lenkø mokyklos Lietu-voje ið mûsø biudþeto lëðø, kad etni-nëse lietuviø þemëse Seinø kraðte kas-met nebûtø uþdarinëjamos lietuviðkosmokyklos. Norime pariteto.

Taèiau to pariteto nesama. Lietu-voje pastatyta arba restauruota apie 50okupacinës Lenkijos kariuomenës irArmijos Krajovos paminklø. Kiek þi-nau, antra tiek norma pastatyti. Len-kijos legionieriams naujai árengtas me-morialas Antakalnio kariø kapinëseVilniuje, Senosios Varënos kapinësereikalaujama pastatyti aukðèiausiàmiesto paminklà � 4 m aukðèio kolo-nà su Lenkijos herbu ir lenkiðku uþra-ðu Vilnijos þemës didvyriams, þuvusiemsginant tëvynæ. Tie kariai negalëjo bûtiRytø Lietuvos didvyriai, jeigu bandë jàokupuoti ir þudë jos gyventojus. Vilni-jos didvyriai � tai Lietuvos kariuome-nës kariai.

Ðiais ir kitais veiksmais paþeidþia-mas Lietuvos Respublikos suverenite-tas, LR Konstitucijos 3, 10, 14, 17, 25ir 29 straipsniai ir kiti Lietuvos ástaty-mai, taip pat paþeidþiami Tautiniø ma-þumø apsaugos pagrindø konvencijoscituotieji 20 ir 21 straipsniai ir kiti tarp-tautiniai ástatymai.

Lenkijoje neleidþiama pritvirtintimemorialinës lentos prie namo, kuria-me 1920 m. spalio 7 d. buvo pasiraðy-ta Suvalkø sutartis, neleidþiama dera-mai áamþinti Lietuvos kariø atminimoAugustave, Suvalkuose, Seinuose,Berzninke. Ten þuvæ Lietuvos kariaiskirtingai nuo palaidotø Lietuvoje, ko-vojo etninëse lietuviø þemëse ir buvu-sioje Lietuvos Didþiosios Kunigaikð-tystës teritorijoje.

Paminklø statyba, restauravimas,prieþiûra turi bûti suderinta pagal Lie-tuvos ir Lenkijos Vyriausybiø sutartá. Jo-je Lenkijos tautiniø ir etniniø maþumøir regioniniø kalbø ástatymo, priimto2005 m. sausio 6 d., pavyzdþiu turëtø bû-ti draudþiama okupacijos paminklø sta-tyba ir garbinimas. Beje, ðio ástatymo12 sk. 3 d. draudþiami 1933�1945 m.okupacijos laikotarpio pavadinimai,duoti Vokietijos ar Sovietø Sàjungos. SuLenkijos ambasada reikia susitarti dëlokupacijà ðlovinanèiø paminklø Lietu-voje, dël neteisingø uþraðø, kurie neati-tinka Lietuvos Respublikos ástatymø irþeidþia Lietuvos pilieèius.

Prieð kokius 20 metø lankiausi vie-noje Lenkijos mokykloje, kurioje mo-kësi 20 lietuviø ir vienas lenkas, betmokoma buvo dviem kalbomis. Pa-klausiau, kodël dël vieno lenko vykstapamokos lenkø kalba. Todël, kad èiaLenkija, � man buvo atsakyta. Að tà ási-miniau, taèiau mes Lietuvos lenkamstokiø þodþiø juk niekada nepasakome.

Bijau, kad ðiø klausimø neiðspren-dæ tarpvalstybiniu lygiu, mes visà lai-kà tûpèiosime vietoje. Vienà dienà su-lauksime, kad mûsø politiniams kali-niams ir tremtiniams bus pasakyta: Pa-sibuèiuokite su stribokais ir nuo ðiol bro-liaukitës. Gal tà patá galëtume pasakytiir þydams Paneriø miðke ar prie De-vintojo forto Kaune? Juk taip mumsávyko su Armija Krajova.

Antanas Kulakauskas. Yra keliosto klausimo plëtotës: vidinë politinë irpolitinë tarptautinë plotmë. Tai nevien Lenkijos ir Lietuvos santykiø, betvisos ES politikos klausimas, nepri-klausomai nuo to, kas istoriðkai buvoteisus ir kas ne. Jei tuos klausimus kel-sime, vadinasi, juos eskaluosime.1918�1920 m. � tai ne tik karø dël ne-priklausomybës, bet ir kovø dël vals-tybës sienø laikotarpis. Taip Lenkijasavo istorijose tà laikotarpá ir ávardija.

Z. Zinkevièius. Nelabai su tokianuostata norëèiau sutikti. Tarptautinëbendruomenë pripaþino ir Miunche-no suokalbá, palaikë Hitlerio siekiusokupuojant Èekoslovakijà ir jos, kaipvalstybës, likvidavimà. Ar dabar kasnors abejoja dël Èekijos ir Slovakijosteisës á savo valstybæ? Ne.

Bus daugiau

Kalbëjosi GediminasZemlickas

�Vilnijos� draugijos pirmininkas Kazimieras Garðva ir Lietuviø ðvietimo draugijos�Rytas� steigëjas bei pirmininkas Algimantas Masaitis

Alytiðkis Gintautas Ðapoka � garsaus istoriko Adolfo Ðapokos giminaitis

Lituanistas prof. Zigmas Zinkevièius ir Vilniaus miesto savivaldybës tarybos narysJonas Endriukaitis

Vasario 16-osios iðvakarëse�Mokslo Lietuvos� redakcijoje

buvo surengta diskusija,skirta Vilnijos reikalams

12 2007 m. kovo 1�14 d. Nr. 5(361)

Tautiniais drabuþiaisÐAKNYS

Anastazijos ir Antano Tamoðai-èiø galerijoje Þidinys uþbaigtasprieð metus pradëtas projektas Tau-tiniø drabuþiø audimas pagal XIX�XX a. I p. rinkinius. Paþymint Lietu-vos tekstilës patriarcho 100-àsias gi-mimo metines, paramà projektui sky-rë Lietuviø tautodailës institutas iðei-vijoje. Dabar tai projektas, nes pro-jektø laikais gyvename, o kalbant pa-prasta tautos kalba viskas atrodo lygir nesudëtinga: pagal senuosius lietu-viø tautiniø drabuþiø pavyzdþius rei-këjo sukurti ir iðausti du kostiumus �þemaitiðkà ir aukðtaitiðkà. Tai ne vis-kas, nes projekto esmëje glûdëjo gi-lesnë mintis, gal net svarbiausia: todarbo turëjo imtis dvi austi nemokan-èios merginos. Vadinasi, per metusturëjo ásisavinti audimo amato ir me-no paslaptis. Taigi kilo tam tikra intri-ga: ar atsiras ðiais skubos laikais mer-ginø, norinèiø aukoti brangø laikà sa-vo moèiuèiø uþsiëmimui � audimoámantrybëms, kai gyvenimas siûlotiek daug ávairiausiø pagundø ir gali-mybiø? Praëjusio amþiaus ketvirtaja-me deðimtmetyje Antanas ir Anasta-zija Tamoðaièiai Þemës ûkio rûmuo-se Kaune be kitø tradiciniø amatø ireuropietiðkø naujoviø mokë ir audi-mo meno paslapèiø. Vadinasi, taippat �vykdë projektà�, nors tokios sà-vokos tada niekas nevartojo. Tarpu-karyje buvo daug norinèiø iðmokti au-dimo meno paslapèiø, bet ar ðiam uþ-siëmimui norës skirti laiko dabartinëslietuvaitës?

Vilniaus universiteto Istorijos fa-kulteto absolventë Rasuolë Dindaitëir Vilniaus pedagoginio universitete

pradiniø klasiø mokytojos specialybæágijusi Violeta Gudaitë buvo tos lietu-vaitës, kurios panoro ðio pasiûlymoimtis. Klausantis projekto vadovës Ra-mutës Raciûtës, tai nëra paprastas da-lykas � sukurti tautiniø drabuþiø kos-tiumà. Ðtai kad ir aukðtaitës tautiniødrabuþiø komplektà sudaro sijonas,prijuostë, liemenë, marðkiniai, nuo-metas, tautinë juosta ir apatinis sijo-nas � maþiausiai septyni elementai.

Buvo kur pasireikðti merginø kû-rybiðkumui. Kol atsisëdo prie audimostakliø, teko gerokai pasidomëti Lie-tuvos nacionalinio muziejaus ir Lie-tuvos dailës muziejaus fonduose sau-gomais tautiniais drabuþiais. Ramu-të Raciûtë neslepia siekusi, kad mer-ginos paèios rinktøsi joms labiausiaipatikusiø drabuþiø elementus ir jøderinius. Siekta kuo didesnio auten-tiðkumo, nors mûsø laikais tai nëra

lengva. Net ir Antanui Tamo-ðaièiui mokantis Kauno meno

mokykloje, o vëliau tapus Þemës ûkiorûmuose Namø pramonës skyriausvedëju, autentiðkumo tautiniuosedrabuþiuose jau buvo iðlikæ toli gra-þu ne per daugiausia, todël jo reikëjoieðkoti, puoselëti, autentiðkumo sie-ká perduoti jaunajai kartai. Antaiaukðtaièiø moterø liemenës, � tvirti-na Ramutë, � jau buvo siuvamos dau-giausia ið pirktiniø medþiagø, o A. Ta-moðaitis tautiniame kostiume pripa-þino tik austus audinius. DabartiniaiAnastazijos ir Antano Tamoðaièiø pa-sekëjai Vilniuje stengësi eiti savo pa-trono nuþymëtu keliu: rado tinkamàmodelá ir audë audeklà �pagal Tamo-ðaitá�. Ieðkojo spalvos, kuri tiktø priepasirinkto sijono modelio.

Ramutei su mokinëmis, atrodo,labai pasisekë. Merginos kruopðèiaipadirbëjo muziejø fonduose, taigi la-bai gerai þinojo, ko nori. Joms pati-ko austi, tad kaip toje dainoje � tarsiir vargo nebuvo. Netgi toká nuobodo-kà darbà � nuometo darymà, Viole-ta Gudaitë atlikdavo su daina, ir taivisai ne tuðèias prasimanymas, nesdirbant staklëmis labai svarbu pajus-ti darbo ritmà. Tada ir klaidø maþiau,lyg ir savaime sekasi.

Su tokiu darbu nesusipaþinusiamðiø eiluèiø autoriui kyla daugybë klau-simø. Kad ir toks: jeigu merginos sie-kë autentiðkumo, vadinasi, mëginoatkurti, pakartoti tautos kurtø tauti-niø drabuþiø elementus. O jeigu taip,tai kur èia kûryba? Gal jai ir neliekavietos, nes viskas iðtirpsta amate?

Paèios audëjos ir jø vadovë laiko-si kitos nuomonës: kûrybai daugiau-sia erdvës, ko gero, buvo muziejuo-

se, kai ið daugybës autentiðkø drabu-þiø pavyzdþiø teko rinktis sau priim-tiniausià variantà. Rasuolë Dindai-të rinkosi þemaitës kostiumo ele-mentus bei mëgino ið jø iðgauti savi-tai atrodantá ir kartu autentiðkà de-riná, Violetai Gudaitei labiau prieðirdies buvo aukðtaitiðki motyvai.

Metai netruko prabëgti, ðiø me-tø sausá galerijoje Þidinys vyko mer-ginø iðaustø tautiniø drabuþiø prista-tymas. Pagal projekto sàlygas mergi-nos galerijai iðaudë po tautiná drabu-þiø kostiumà, o lygiai po toká patákomplektà gavo teisæ pasigaminti irsau � kaip kompensacijà uþ triûsà irpastangas. Kartu ágijo svarbiausia �audëjø darbo ágûdþiø. Pasak projek-to vadovës Ramutës Raciûtës, mer-ginos iðmoko beveik visas audimotechnikas, tad dabar jau savarankið-kai gali austi visus tautinio kostiumoelementus. Jeigu uþsakymø bus, tuoir norëtø uþsiimti, nes joms ðis uþsi-

ëmimas patrauklus, ðirdþiai mielas.Ar galëtø ðio amato, kartu ir me-

no, mokyti kitus? Prieð atsakydamaá ðá klausimà Ramutë ilgokai susi-màsto. Reikëtø ilgesnës tokio darbopraktikos, nes audimas vis dëlto yragana sudëtingas uþsiëmimas. Audi-mo technikø esama pakankamai ið-moningø. Ðiame projekte audimuidaugiausia naudotos keturios nytys,tik aukðtaitës prijuostei austi � ðe-ðios. O gali bûti ir aðtuonianytis au-dimas. Visai kitokia audimo struktû-ra, kitaip krenta audeklas.

Svarbiausia norint audimo pa-slaptá áminti � didelis noras ir kan-trybë. Regis, su tuo sutinka ir mo-kytoja, ir jos mokinës.

Kas toliau? Pasak galerijos Þidi-nys vedëjos Laimutës Lukoðevièie-nës, ir toliau bus audþiami tautiniaidrabuþiai pagal senuosius pavyz-dþius, taigi bus tæsiamos Anastazijosir Antano Tamoðaièiø puoselëtostradicijos. Þinoma, daug kas pri-klausys nuo konkreèiø uþsakovøskonio, supratimo ir pageidavimø.Tikriausiai pavyks sulaukti ir naujøprojektø. O siekis aiðkus: tautiniaisdrabuþiais puoðti Lietuvà.

Kà apie visa tai mano profesiona-lai? Ðá klausimà uþdavëme dailëtyri-ninkei Lijanai Ðatavièiûtei-Natalevi-èienei, kuri atsako ðtai kaip: profesio-nalams tautodailës autentiðki dalykaigali teikti kûrybiniø impulsø. Kompo-

1. Kenksmingø medþiagø kau-pimosi augaluose, maisto produk-tuose ir paðaruose prieþastingu-mas ir prevencija (pateikë Þemësûkio ministerija).

2. Priemoniø, iðsauganèiøkonservuotuose paðaruose kuodaugiau energijos, baltymø ir kitømitybiniø medþiagø ir uþtikrinan-èiø paðaro higieninæ kokybæ, tyri-mas (pateikë Þemës ûkio ministe-rija).

3. Vaisiø ir uogø kokybës pa-rametrø modeliavimas Lietuvosagroklimatinëmis sàlygomis sie-kiant iðsaugoti ir praturtinti jø ver-tingàsias maistines savybes (patei-kë Þemës ûkio ministerija).

4. Agro ekosistemø produkty-vumas ir stabilumas kintant klima-tui (pateikë Þemës ûkio ministe-rija).

5. Mësiniø galvijø ir kiauliøaugimo hormono geno ávairovëstyrimai siekiant didinti gyvuliøproduktyvumà ir produkcijos ko-kybæ (pateikë Þemës ûkio minis-terija).

6. Augalø miðiniø ir azoto nau-dojimo ekologinës þemdirbystëssistemos cikle �dirvoþemis-auga-las� ávertinimas (pateikë Þemësûkio ministerija).

zicijos dëstytojams liaudies menas yranuolatinis studijø objektas, jau nekal-bant apie Vilniaus dailës akademijosTekstilës katedrà, kuri be ryðio su tra-diciniais audiniais tikriausiai nelabaiásivaizduoja savo kûrybinæ veiklà. Lygir nueinantys á praeitá dalykai, taèiaudomëjimasis jais neslûgsta. Net prie-ðingai: vis labiau domimasi audimu pa-gal autentiðkus pavyzdþius. Jei taip, taigalima kalbëti ir apie ðio meno gaivi-nimo poreiká, nes jis teikia jëgø ir kû-rybinio ákvëpimo dabarties meninin-kams. Gerai, kad atsiranda ðio amatotæsëjø, ko siekia ir Lietuviø tautodai-lës institutas ðiuo savo projektu.

Gediminas Zemlickas

SKELBIAMAS MINISTERIJØ UÞSAKOMØ PROGRAMØ PROJEKTØ KONKURSAS

7. Padidintos biologinës vertës iraukðtos kokybës maisto produktøkûrimas ir jø poveikio þmoniø svei-katai tyrimas (pateikë Þemës ûkioministerija ir Sveikatos apsaugos mi-nisterija).

8. Lietuvos Respublikos pasiren-gimo prisijungti prie Europos paten-tø ginèø susitarimo ir Londono pro-tokolo ávertinimo studija (pateikëTeisingumo ministerija).

9. Personalo, dirbanèio su nu-teistaisiais, tarp jø ir asmenimis, at-liekanèiais bausmes, alternatyviaslaisvës atëmimui, motyvacijos ypatu-mai ir jo poveikis nuteistøjø elgsenai(pateikë Teisingumo ministerija).

10. Sunkaus iðeminio ðirdies ne-pakankamumo � potencialaus auto-loginiø suaugusiojo individo kamie-niniø làsteliø terapijos objekto làste-liø ir molekuliniai tyrimai (pateikëSveikatos apsaugos ministerija).

11. Energijos iðtekliø ir energijosvartojimo efektyvumo didinimotransporto sektoriuje programa (pa-teikë Susisiekimo ministerija).

12. Duomenø srauto ðifravimosistemos metodø sukûrimas ir jøkriptoatsparumo ávertinimas (patei-kë Kraðto apsaugos ministerija).

13. Nuotolinë cheminiø tarðalø irsprogmenø produktø detekcija (pa-

teikë Kraðto apsaugos ministerija).14. Daugiafunkciniø kariui

drabuþiø kûrimas ir tyrimas (patei-kë Kraðto apsaugos ministerija).

Projektai rengiami pagal Fon-do Praðymø teikimo, jø nagrinëji-mo, lëðø skyrimo, ataskaitø teikimoir vertinimo tvarkos apraðo VI sky-riaus 62 punkto reikalavimus. Pro-jekto anglø kalba (62.2 punktas)pateikti nereikia.

Orientacinë projektø vertë iðFondo lëðø � iki 100.000 Lt. Infor-muojame, kad 30 proc. lëðø ásipa-reigoja skirti atitinkama projektusuinteresuota ministerija (arbaviena ið ministerijø).

Projektø trukmë � iki 2007 m.gruodþio 20 d.

Projektai priimami nuo2007 m. vasario 26 d. iki kovo26 d.

Iðsamesnæ informacijà teikiaAngelë Guðèiaitë, Mokslo sky-riaus specialistë, tel. (8 ~ 5) 2647261, el. p. angele@ktl.mii.lt.

Projektai priimami Lietuvosvalstybiniame mokslo ir studijøfonde A. Goðtauto g. 12, 308 kab.,Vilnius.

Darbo laikas I�IV � 8.00�17.00, V � 8.00�15.45, pietø per-trauka 12.00�13.00 val.

Lietuvos valstybinio mokslo ir studijø fondo valdybos2007 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 2 skelbiamas ministerijø uþsakomø programø

projektø konkursas pagal ðias temas:

Tautiniais drabuþiais puoðia Lietuvà

Rasuolë Dindaitë ir Violeta Gudaitë ne tik perprato audimo paslaptis, bet galerijai �Þidinys� ir sau iðaudë po komplektàtautiniø drabuþiø

Projekto vadovë Ramutë Raciûtë ir galerijos �Þidinys� vedëja Laimutë Lukoðevièienëdarbðèiàsias audëjëles apdovanojo lietuviðka juoda rugine duona ir medumi

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

2007 m. kovo 1�14 d. Nr. 5(361) 13ATMINTIS

Pabaiga, pradþia Nr. 4

Vilniaus universitete atidary-toji Teodoro Grothuso auditorijaskatina á ðá ávyká paþvelgti ne vienkaip á paviená faktà, tegu ir labaireikðmingà, bet gerokai plates-niu þvilgsniu. Bûtent á toká kultû-rinës atminties þadinimo, istori-nës savimonës ugdymo darbobarà kreipë dëmesá ir ðios vardi-nës auditorijos atidarymo rengi-nio dalyviai, kuriø iðsakytos min-tys, o kartais tik duotas preteks-tas tas mintis iðplëtoti, juk netu-ri dingti be pëdsako.

Ir muzikos istorijosreikðmingas faktas

Grothusø giminës palikuonëLietuvos karaliðkosios bajorø sàjun-gos narë Marija Èiurlienë (Grotu-zaitë) daug metø vokieèiø kalbà dës-të Vilniaus universitete ir prisimena:paskaitos, kurios vykdavo vardinëjeKazimiero Bûgos auditorijoje visdëlto studentus ir dëstytojà versda-vo pasijusti iðkilmingiau. DabarChemijos fakultete yra vieta, kur tvy-ros T. Grothuso aura. Auklëjamojitokios auditorijos reikðmë neabejo-tina. T. Grothuso gyvenimas daugkuo pamokomas. Ðis mokslininkasbûtø radæs vietà ne viename Euro-pos universitete, bet gráþo á motinosdvarà Geduèiuose, kur tæsë reikð-mingus mokslinius tyrinëjimus, pa-darë áþvalgiø atradimø.

2005 m. birþelio 5�8 d. Vilniujevykusi Teodoro Grothuso tarptauti-në elektrochemijos konferencija pa-rodë, kad susidomëjimas ðiuo moks-lininku ágauna tarptautiná mastà, tàpatvirtina ir kiti mus pasiekiantyssignalai. Ðtai prof. Juozui Algiman-tui Krikðtopaièiui ið Vokietijos para-ðë laiðkà viena disertantë, tyrinëjan-ti XVIII�XIX a. vokieèiø muzikinædvarø kultûrà. Susidûrë ir su Grot-husø ðeimos vardu. Þinome, kadT. Grothuso tëvas Dytrichas Evaldasfon Grothusas (Dietrich Ewald

von Grotthuss, 1751�1786) buvodidelis muzikos mylëtojas, geras pia-nistas, bendravæs su þymiais XVIII a.antrosios pusës vokieèiø kompozito-riais. Susidraugavo ir su Karlu FilipuEmanueliu Bachu (Carl PhilipperEmanuel Bach). Ði draugystë Grot-husui uþtikrino tam tikrà vietà muzi-kos istorijoje. K. F. E. Bachas buvone tik kompozitorius ir atlikëjas, betir natø leidëjas, jo natø leidinius gau-davo Vokietijos, Anglijos, Vengrijos,Rusijos ir Pabaltijo prenumeratoriai.Tai ðtai D. E. fon Grothusas, gyven-damas Geduèiø dvare, prenumeruo-davo K. F. E. Bacho natø leidinius, oðis gaudavo D. E. fon Grothuso mu-zikiniø kûriniø, kuriuos reikaluiesant pakoreguodavo, atlikdavoHamburge.

Dar vienas reikðmingas faktas:1781 m. lankydamasis HamburgeD. E. fon Grothusas taip susiþavëjoK. F. E. Bacho pasididþiavimu � gar-saus muzikos instrumentø meistroG. Zilbermano (Silbermann) paga-mintu klavikordu, kad jo savininkuinieko kito neliko, kaip perleisti bran-genybæ Geduèiø dvaro savininkui. Ið-siskyrimas su instrumentu buvo vai-nikuotas ta proga K. F. E. Bacho su-kurtuoju muzikiniu kûriniu Atsisvei-kinimo su Zilbermano klavyru rondoE-moll (Abschied vom Silberman-nschen Klavier, in einem Rondo E-moll). Kaip tikras dþentelmenasD. E. fon Grothusas padarë atsako-màjá muzikiná reveransà K. F. E. Ba-chui dedikuodamas savo paraðytàjárondo Dþiaugsmas Zilbermano klavy-rà ásigijus (Freude über den Empfangdes Silbermannschen Clavier, in ei-nem Rondo C-Dur). Tai ðtai tas gar-sus klavikordas, kurio vertæ sustipri-no dvi pavardës � G. Zilbermano irK. F. E. Bacho � buvo tapæs Geduèiødvaro vertybe.

Gal knyga vis dëltopasirodys

Gráþkime prie vokieèiø tyrinëto-jos laiðko prof. J. A. Krikðtopaièiui.Galima neabejoti, kad jai buvo þino-ma visa ði istorija apie kompozitoriausK. F. E. Bacho ir barono D. E. fon

Grothuso draugystæ, tuo labiau kadapie tai yra raðæs prof. Leonidas Mel-nikas. Per ðá muzikos istorijos faktàatsiranda galimybë plaèiau pasaulyjepopuliarinti ir Teodoro Grothuso var-dà. Laiðko autorë J. A. Krikðtopaièioteiravosi, kur bûtø galima ásigyti joapie T. Grothusà 2001 m. iðleistàjàknygà Theodor Grotthuss Pralenkæslaikà. Profesorius jai tà knygà perda-vë. Po kurio laiko vokietë elektroni-niame laiðke pasiteiravo, ar lietuviaineþada ðios knygos iðversti á kuriànors Europoje labiau paplitusià kal-

bà � vokieèiø ar anglø. J. A. Krikðto-paièio atsakymas tikriausiai nenu-dþiugino laiðko autorës: Lietuvos lei-dyklos tokio vertimo ir leidybos nesi-ims, kadangi joms neapsimokës,T. Grotthusso fondas taip pat ganasunkiai verèiasi.

Po kurio laiko J. A. Krikðtopai-tis vël gavo laiðkà. Pasirodo, Vokie-tijoje yra leidykla, leidþianti litera-tûrà, kuri nëra pelninga. Ði leidyk-la sutiktø iðleisti vokieèiø kalbaJ. A. Krikðtopaièio knygà, net imtø-

si jà platinti Vokietijoje ir kitose uþ-sienio ðalyse. Ið lietuviø norima vie-no: kad iðverstø knygà á vokieèiø kal-bà. Galëtø bûti net ir paþodinis ver-timas, o literatûriðkai apdoroti apsi-imtø vokieèiø leidyklos literatûriniaidarbuotojai.

Geresniø sàlygø bûtø sunku tikë-tis, bet jau praëjo pusë metø ir rei-kalai nelabai pasistûmëjo. Regis, ne-stovi ir vietoje. Doc. Sauliaus La-pinsko dalyvavimas T. Grothuso au-ditorijos atidaryme rodo, kad tik-riausiai pavyks sutarti dël simbolinioatlygio uþ vertimà. Jis ir organizuotøvertimà. Blogiausia, kad T. Grot-thusso fondà nuolat slegia finansi-niai sunkumai (Fondà finansiðkai re-mia daugiausia ðios giminës nariai,gyvenantys Vokietijoje). Knygai pa-sirodþius vokieèiø kalba, leidykla ne-sunkiai iðsiverstø ir á anglø kalbà.Bûtø nedovanotina tokia gera proganepasinaudoti.

Kam priklauso TeodorasGrothusas

Kita ir daug didesnë problema �tai Grothusams priklausiusiø Gedu-èiø buvusios dvarvietës ir vienintelioiðlikusio pastato likimas. Ten T. Grot-husas darë savo cheminius ir fiziki-nius eksperimentus, ten praleidopaskutinius gyvenimo metus, tad nevien Lietuvos mokslo istorijai vertin-ga vieta. Tai tarptautinës reikðmëskultûros paveldo objektas.

Geduèiø dvarvietæ 2006 m. pava-sará lankë ir Þeimelyje vykusios kon-ferencijos dalyviai. T. Grotthussofondo valdybos nariai susitiko suÞeimelio vidurinës mokyklos moky-tojais ir moksleiviais, apsilankëÞiemgalos muziejuje, pabuvojo Ge-duèiuose.

Dþiugina nuostabûs Þiemgaloskraðtovaizdþiai, iðplatintas ir naujaiasfaltuotas ið Þeimelio pro Geduèiusvedantis kelias, T. Grothusui skirtasatminimo akmuo su mokslininko ba-reljefu. Maþiau dþiugina svarbiau-sias paveldo objektas � Geduèiø bu-

vusios dvarvietës ir iðlikusio pastatobûklë, ne visai aiðkus jo likimas. Ne-rimà kelia, kad didþiulis áspûdingasmedinis statinys nëra apsaugotasnuo visokio plauko lankytojø, kuriebaigia iðversti krosniø liekanas, el-giasi barbariðkai. Neatsargi rankagali numesti degantá degtukà arsmilkstanèià nuorûkà ir kà þinai�Apylinkëse matëme ne vienà vanda-lizmo árodymà: prieð keletà metøstovëjusiø kai kuriø buvusiø dvarvie-èiø statiniai dabar yra virtæ tik plytø

Mûsø langas á Europà (2)

duþenø vieta. Bûtø nedovanotina,jeigu taip nutiktø ir su Geduèiø dvar-vietës mohikanu.

T. Grothuso fondo iniciatyvos irjëgø, norint ðá pastatà prikelti nau-jam gyvenimui, èia nepakaks. Vals-tybëje, kur jau ðis tas padaryta prike-liant buvusiø dvarø pastatus, negali-ma leisti sunykti tokiam objektuikaip Geduèiø buvusi dvarvietë. Tai irLatvijai brangus objektas, kadangiGrothusø giminë susieja mûsø kai-myninius kraðtus. Su latviais bûta irsavotiðkø ginèø, tarsi nepasidalijimo,kam turëtø priklausyti T. Grothusas.Latviai turi Rundalës pilá, kuri res-tauruota, paversta muziejumi ir la-bai graþiai reprezentuoja ðios ðaliesdvarø kultûrà, taip pat ir plaèiosGrothusø giminës paveldo tam tik-rà dalá. Vis dëlto, kai buvo ákurtasT. Grotthusso fondas, net ir akademi-kas Janis Stradinis � pirmasis ið nebû-ties prikëlæs T. Grothuso asmenybæ �pripaþino, kad turëdami Fondà lietu-viai ágyja labai stiprià galià galutinai�pasisavinti� T. Grothusà�

Ðios asmenybës uþteksvisiems

Ðios asmenybës uþteks visiems,nes T. Grothusas yra pasauliniomokslo ir kultûros fenomenas. Pro-blema ne Grothusà pasisavinti, betbûti jo vertiems, priaugti iki lygmens,kurá ði asmenybë savo moksliniaisdarbais, veikla ir gyvenimo nuosta-tomis uþdavë � ðtai kas ðiandiensvarbiausia.

T. Grotthusso fondo valdybospirmininkas akad. A. Vaðkelis iðkë-lë uþduotá surinkti kuo daugiau suT. Grothuso asmeniu susijusios lite-ratûros ir ávairiø spaudiniø. Jau tu-rima keletas originalø ir kai kuriømokslininko straipsniø kopijø ið ávai-riomis kalbomis leistø þurnalø. Bû-tø visai neblogai tà literatûrà ádë-miau panagrinëti, nors galima iðgirs-ti teigiant, kad specialistø jau viskasperskaityta. Tiesa, esama ir kitokiønuomoniø. Ðtai Marijai Èiurlienei

gana didelá áspûdá padarë T. Grothu-so straipsnis apie tulpes.

Regis, kuo XIX a. pradþios fi-zikochemikà gali sudominti gëlës?Ëgi net ir labai sudomino. T. Grot-husas tulpiø kuokelëse ieðko sierosir, atrodo, randa, o atradæs sveria,tyrinëja. M. Èiurlienë kaip vokie-èiø kalbos specialistë tvirtina, kadT. Grothuso raðymo maniera labaiádomi ir pirmiausia savo nepaprastu

Nukelta á 14 p.

Teodoro Grothusoauditorijos atidarymorenginio dalyviai

Vilniaus universiteto vokieèiø kalbos dëstytoja Laimutë Andrikytë kalba, kuo mûsø kraðtas gali sudominti kitatauèius

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

14 2007 m. kovo 1�14 d. Nr. 5(361)

Minint dr. Algimanto Morkûno(gimë 1927 m. kovo 1 d. Þelvoje, Uk-mergës raj.; mirë 1983 m. balandþio19 d. Kaune), buvusio Kauno botani-kos sodo direktoriaus, plaèios erudi-cijos farmacijos, biochemijos ir auga-lø fiziologijos mokslininko 80-àjá gim-tadiená, kurio jam neteko sulaukti,norime pasigërëti jo 56 metø nueitokelio atkarpa.

A. Morkûnas baigë Ukmergësvidurinæ mokyklà, mokësi VilniausUniversiteto Medicinos fakultetoFarmacijos skyriuje ir 1949 m. ágijoprovizoriaus specialybæ. 1950 m.dirbo Lietuvos Vyriausioje farmaci-jos valdyboje, kur já pastebëjoprof. J. Dagys ir paskatino stoti á as-pirantûrà. 1951�1954 m. A. Morkû-nas buvo Biologijos instituto aspiran-tas, kurio tyrimø bazë � Kauno bota-nikos sodas. Aspirantûros studijø ob-jektas � bastutiniø (Brassicaceae) / kryþmaþiedþiø (Cruciferae) ðeimosaugalø 9 rûðys: þieminis rapsas ( Bras-sica napus var. deifera D. C.), baltojigarstyèia (Sinapis alba L.),vasarinisrapsas (Brassica annus L.) þieminisrapsiukas (Brassica rapa var. deiferaD. C.), abisininë balþa (Crambe abys-sinica Hochst.), sëjamoji garþgarstë(Eruca sativa Mill.), rytinë konringi-ja (Conringia orientalis L. Dumort).A.  Morkûnas didelës apimties di-sertaciniame darbe, kurá apgynë1956 m., pateikë svarbias aliejiniø-techniniø augalø biologines savybes,auginimo technologijos tyrimus ir jøtaikymà aliejaus gamybai. Ðio darbopagrindinës idëjos atspausdintos mo-nografijoje Naujieji aliejiniai augalai(bendraautorius P. Mikðionis; Vil-nius, 1957). Pasitvirtino dr. A. Mor-kûno mokslinës prognozës apie jo ty-rinëtø augalø perspektyvumà ðiuolai-kinei farmacijai, maisto pramonei,þemdirbystei Lietuvoje ir pasaulyje.Pastaruoju metu aliejiniai ir sideraci-niai augalai (ypatingai þieminis rap-sas), jø biologinës savybës ir biotech-nologija tyrinëjami Lietuvos þemdir-bystës instituto, Lietuvos þemës ûkiouniversiteto bei kt. ðaliø mokslo dar-buotojø.

A. Morkûnas, apgynæs daktarodisertacijà, tæsë mokslo tiriamàjá dar-

Non omnis moriarbà Kauno botanikos sode. Jis nusta-të vynuogiø ir rieðutmedþiø fiziologi-nes savybes tirdamas jø introdukcijàir aklimatizacijà Lietuvoje.

Nuo 1959 m. Kauno botanikos so-das tampa Botanikos instituto sekto-riumi, o nuo 1961 m. dr. AlgimantasMorkûnas Lietuvos Mokslø Akade-mijos prezidiumo nutarimu skiriamasLietuvos MA Botanikos instituto Bo-tanikos sodo direktoriumi. Jis 13 me-tø vykdë atsakingas administratoriauspareigas, aktyviai dirbo moksliná ir pe-dagoginá darbà, buvo aspirantës Silvi-jos Judickaitës�Rimkienës disertaci-nio darbo vadovas. Kartu su mokslodarbuotojais tyrë vaistinio valerijono(Valeriana officinalis L.), pipirmëtës(Mentha piperita L.) veisliø biologinesir biochemines savybes, nustatë ir áver-tino vaistinës augalinës þaliavos koky-bæ ir produktyvumà. Dabar ðiø auga-lø vaistinë þaliava turi didþiausià pa-klausà gamybai ne tik Lietuvoje, bet irpasaulyje.

Dr. Algimantas Morkûnas akty-viai bendradarbiavo su ávairiø institu-cijø mokslo darbuotojais, geranorið-kai siûlë savo idëjas, patarimus bei sa-vo darbais prisidëjo prie Kauno bo-tanikos sodo Vaistiniø augalø sky-riaus kolekcijø praturtinimo ir auga-lø gilesnio tyrimo. Ðie moksliniai dar-bai pagrindþia ðiuolaikinës vaistaþo-lininkystës mokslo koncepcijà. Dide-lis jo nuopelnas pleèiant ir moderni-zuojant biocheminæ laboratorijà ir to-bulinant analizës metodus.

1970 m. A. Morkûnui ir bendra-autoriams ið Politechnikos instituto(dabar KTU) pripaþintos autorinësteisës tarptautinës reikðmës iðradi-mui naujam augimo stimuliatoriui,kuriuo prieð sëjà apdirbamos Phase-olus vulgaris L. sëklos.

1974 m. Lietuvos Mokslø akade-mijos Prezidiumo nutarimu jis skiria-mas vaistiniø-techniniø ir maistiniø-paðariniø augalø sektoriaus vadovu,kur dirbo iki pat mirties (1983 m.).

paprastumu. Akivaizdu, kad raðo gi-lus mokslininkas, bet jo raðinys su-prantamas, ádomus ir filologui, kurissu chemijos subtilybëmis nesusipaþi-næs. Skaityti malonu, o tai ne daþ-nam mokslo þmogui pavyksta.

Jungtis su Europos kultûra

Ekonomistams vokieèiø kalbàVilniaus universitete dëstanèiai Lai-mutei Andrikytei kartais tenka dirbtisu vokieèiais, apsilankanèiais Lietu-voje, kur jie domisi Baltijos vokieèiø(Deutschbalten) istorijos ir kultûrospaveldu. Tad ádomûs jos pastebëjimaiapie vokieèiø kai kurias reakcijas á pa-matyta ar iðgirsta Lietuvoje.

Vien iðtarus Grotthuss vokieèiaiiðkart susidomi miestu ir ðalimi, kurta asmenybë þinoma. Arba ðtai buvo-jant Kaune, gerokai ðiuo metu apny-kusiame mieste, uþtenka iðtarti, kadKaune yra Hermano ir Oskaro Min-kovskiø gatvë, ir sveèiø ið Vokietijosakys iðkart ágyja ypatingo blizgesio.Matematikas Hermanas Minkovskis(1864�1909) � paties Alberto Einðtei-no teigiamai vertintas kaip hipotezës

apie erdvës ir laiko vienovæautorius; jo darbais grindþia-

Nuo 1975 m. dr. Algimantas Morkû-nas su mokslo darbuotojais: dr. Sta-siu Gudanavièiumi, dr. Nijole Stan-kevièiene, dr. Ona Graþina Juknevi-èiene, dr. Sofija Dagyte, dr. Elze Pen-kauskiene, dr. Silvija Rimkiene pra-dëjo naujo pobûdþio kompleksiðkusvaistiniø, prieskoniniø augalø tyrinë-jimus, kuriø tema: Augalinio pasaulioracionalaus panaudojimo, perdirbimoir apsaugos biologiniai pagrindai. Tuolaikotarpiu buvo vykdomi ir sutarti-niai darbai su Sveikatos apsaugos mi-nisterijos vyriausiàja farmacijos val-dyba. Svarbûs biologiniai ir biochemi-niai vaistiniø, prieskoniniø augalø sa-vybiø tyrinëjimai: vaistinës melisos(Melissa officinalis L.), pipirmëtës(Mentha piperita L.), blakinës kalen-dros (Coriandrum sativum L.), juod-grûdës (Nigella L.), peletrûno (vaisti-nio kieèio) (Artemisia dracuncu-lus L.), paprastojo raudonëlio (Origa-num vulgare L.), tikrosios levandos(Lavandula angustifolia Mill.), vaisti-

nio yzopo (Hyssopus officinalis L.),paprastosios sukatþolës (Leonuruscardiaca L.). Introdukuoti ir aklima-tizuoti vaistiniai, prieskoniniai, tech-niniai augalai ir dabar auginami Vy-tauto Didþiojo universiteto KaunoBotanikos sodo vaistiniø augalø, prie-skoniniø ir medingøjø augalø kolek-cijose-ekspozicijose, apyniø kolekci-joje. Jie yra tyrimø objektai bei studi-jø bazë Vytauto Didþiojo universite-to Gamtos mokslo fakulteto Chemijosir Biologijos katedroms, Kauno Medi-cinos universiteto Farmacijos ir Medi-cinos fakultetams, Kauno technologi-jos universiteto Chemijos fakultetoMaisto produktø technologijos kated-rai, Vilniaus Pedagoginio universitetoGamtos mokslø fakulteto Botanikoskatedrai, Lietuvos þemës ûkio univer-sitetui, Kauno Kolegijai, Vilniaus Ko-legijai ir kitø mokslo institucijø moks-lininkams, doktorantams bei studen-tams. Tai Nacionaliniø genetiniø iðtek-liø sudedamoji dalis ir bioávairovës ty-rimø bazë, kur vykdomi retø, nykstan-èiø vaistiniø, prieskoniniø augalø tyri-mai ir apsauga ex situ bei vaistaþolinin-kystës plëtra, jos mokslinio pagrindi-mo aiðkinimas visuomenei ir vaistiniøaugalø augintojams.

Dr. A. Morkûnas 31 metus dirboKauno Botanikos sode � vienintelë-je darbovietëje, paskelbë daugiaukaip 50 moksliniø straipsniø ir kele-tà metodiniø knygø kartu su bendra-autoriais.

Jo mokslinë veikla bus paminëtair tryliktoje tarptautinëje mokslinëje-praktinëje konferencijoje Þmogaus irgamtos sauga 2007, kuri ávyks 2007 m.geguþës 16�19 d.

Nepastebimai srovena laikas, jau24 metus Algimanto Morkûno nëratarp mûsø, taèiau jis gyvas savo dar-buose, mûsø atmintyje � jo niekas ne-atëmë.

Að mirèiai netikiu �Neatima ji nieko,O tik patvirtina �Kas gyva ir kas ne.

(J. Degutytë)

Dr. O. Ragaþinskienë,dr. E. Penkauskienë,

habil. dr. N. Lapinskienë

ma gravitacijos teorija, mikropasau-lio fizika, kosmologija, elektrodina-mika. Oskaras Minkovskis (1858�1931) iðaiðkino cukrinio diabeto prie-þastis, vëliau buvo iðrastas insulinas,todël O. Minkovskis vadinamas insu-lino seneliu. Aiðku, internete raðoma,kad tai vokieèiø mokslininkai, nesabiejø mokslininkø mama buvo vo-kietë. Tikriausiai ne visada nurodo-ma, kad tëvas buvo Kauno þydas, gi-mæs Aleksote. Visa tai priminus atvy-këliams ið Vokietijos, suþadinama jøatmintis, kyla daug asociacijø, o Kau-nas staiga ágyja visai kitokio patrauk-lumo, miestas ilgam iðlieka tø þmoniøprisiminimuose.

Panaðiai yra ir su Grothusø pa-varde � tai labai stipri mûsø jungtissu Europos mokslu ir kultûra. Tad vi-sai neatsitiktinai ðios jungties nepa-prastà svarbà nuolat pabrëþia ir áLietuvà atvykstantys Teodoro Grot-huso ainiai � baronai Zygfrydas, Ha-ris ir Michaelis fon Grothusai. Ir nevienintelë ði pavardë mums yra tajungtis. L. Andrikytë priminë paþás-tanti nemaþai vokieèiø inteligentø,besidominèiø de Roppø ðeima, kuritaip pat kadaise garsëjo tarp Baltijosvokieèiø. Grafaitë de Ropp 1909 m.iðvertë broliø Grimø pasakas á lietu-viø kalbà ir pasiraðë Oma.

Mûsø langas á Europà (2)

(Ne visas miriau)Horacijus

Ðá, o ir daugybæ kitø ðiandien uþ-mirðties dulkëmis nuklotø faktø ateis lai-kas priminti, plaèiau skleisti, nes tai mû-sø bendra su kitø tautø þmonëmis kul-

tûros istorija. Vadinasi, bendras paveldasir abipusio domëjimosi dalykas. Ðtai ko-dël Teodoro Grothuso auditorijos atsi-radimas Vilniaus universiteto Chemijos

Atkelta ið 13 p.

fakultete tampa prasmingu ir ne vienðiam universitetui reikðmingu ávykiu.

Gediminas Zemlickas

Po Teodoro Grothuso auditorijos atidarymo áspûdþiais dalijasi Teofilis Èiurlys, Libertas Klimka ir Juozas Algimantas Krikðtopaitis

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

2007 m. kovo 1�14 d. Nr. 5(361) 15

EUROPAI GRASINA PAVOJINGASINFEKCINËS LIGOS ÐTAMAS

PASAULIO MOKSLO NAUJIENOS

Puslapá parengë Rûta Krasnovaitë Daugiau mokslo naujienø rasite http://mokslasplius.lt

ÞUVYS MÀSTO PANAÐIAI KAIP VAIKAI

ASTRONOMAI ATRADO NAUJÀ ÞVAIGÞDÞIØ TIPÀ

Jungtinëje Karalystëje vyksta intensyvûsmeticilinui atsparaus auksinio stafilokoko

(MRSA) tyrimai

ATRASTAS NAUJAS RNR TIPASMesaèiusetso technolo-

gijos instituto Biologijos fa-kultetas (Massachusetts Ins-titute of Technology, MIT)praneðë, kad atrado naujà ri-bonukleino rûgðèiø (RNR)tipà. Ðià naujienà þurnaleCell savo straipsnyje paskel-bë prof. Davidas Bartelis sukolegomis. Eksperimentaibuvo atlikti áprastu geneti-kams metodu � tyrinëta apva-lioji kirmëlë Caenorhabditiselegans.

Ðios naujosios ribonuklei-no rûgðties, kaip ir bet kurioskitos daugialàsèiø organizmø RNR, sintezës matrica uþkoduota DNR mo-lekulëje. Identifikuotos dalys, atsakingos uþ 21U-RNR sintezæ buvo aptik-tos dviejuose fragmentuose, sudarytuose ið DNR chromosomø. Mokslinin-kø nuomone, apvaliosios kirmëlës Caenorhabditis elegans genofonde sau-goma informacija apie maþdaug 20 tûkst. ðios klasës rûðiø junginiø sintezæ.

MIT mokslininkas, Nobelio premijos laureatas Phillipas Sharpas teigia,kad nekintanti molekulë 21U-RNR, nepaisant to, kad ji aptinkama labai ávai-riø sudëèiø, rodo, jog ðis junginys organizme atlieka labai svarbø vaidmená.Kol kas nepavyko nustatyti, koks tai vaidmuo.

Manoma, kad pirmøjø gyvybës formø genetinë medþiaga buvo RNR (one DNR). Ji taip pat atlikdavo biocheminiø reakcijø katalizines funkcijas,kuriø dabar absoliuèià daugumà atlieka baltymai.

Massachusetts Institute of Technology

Britø epidemiologai paskelbë, kadJungtinei Karalystei ir Europai grasinanaujas bakterijos ðtamas � antibioti-kams atsparus auksinis stafilokokas. Jáaptikti labai sunku � tyrimai trunka ke-lias savaites, o savo aukà bakterijos galipraþudyti per vienà dienà.

Notingemo universiteto Sveikatos ap-saugos infekciniø ligø asociacijos centroekspertø tyrimai rodo, kad meticilinui at-sparus auksinis stafilokokas (Methicillin-

resistant Staphylococcus aureus, MRSA) vis labiau plinta.Iki ðiol MRSA sukelta infekcija buvo laikoma nepavojinga liga, labiau

bûdinga vyresnio amþiaus þmonëms ir tiems, kuriø nusilpæs imunitetas. Li-goninëse buvo atliekami tyrimai, leidæ gana lengvai kontroliuoti ðio stafilo-koko sukeltà ligà. Taèiau, matyt, buvo prasnaustas momentas, kai MRSAtapo nekontroliuojamas. Dabar ðis auksinis stafilokokas �klajoja� ne tik li-goninëse ir sukelia sunkiai gyjanèias infekcines ligas ávairiø amþiaus grupiøþmonëms. Negana to, bakteri-jø plitimas skatina naujø ðtamøatsiradimà, kuriø sukeltos ligosgerokai skiriasi savo kliniki-niais poþymiais.

Notingemo universitetoSveikatos apsaugos infekciniøligø asociacijos centro direkto-rius prof. Richardas Jamesaspaþymi, kad medikai kol kasbejëgiai pasiprieðinti ðiai bak-terijos formai. Ið visø meticili-nui atspariø auksinio stafiloko-ko ðtamø pavojingiausias yravadinamasis MW2. Uþsikrëtusðiomis bakterijomis ligonio organizme ima gamintis endotoksinai, kuriaisplinta liga tiesiogiai bendraujant su ligoniu arba per nedideles opeles, atsi-radusias ant jo kûno. Vienas ið minëtø endotoksinø � Pantono Valentainoleikocidinas (PVL) � yra atsakingas uþ klinikiniø simptomø pasireiðkimà.

Deja, ði liga dar labai menkai iðtirta. Sunku aptikti toksinus, tyrimaitrunka kelias savaites, o savo aukà toksinai gali praþudyti per vienà die-nà. Prof. R. Jamesas teigia: �Kol kas sunku pasakyti, kaip plaèiai paplitæspavojingasis MRSA, nëra patikimø tyrimø, padedanèiø tiksliai nustatyti tok-sinø kieká þmogaus organizme�. Aptikti ligà kliudo ir tai, kad ji reiðkiasi ga-na ávairiais klinikiniais simptomais: be odos infekciniø ligø, MRSA gali reikð-tis infekcijø þidiniais raumenyse, kauliniame audinyje, kepenyse, inkstuo-se. Þmogus taip pat gali susirgti sunkiomis plauèiø uþdegimo formomis,kraujo uþkrëtimu. MRSA gali paþeisti centrinæ nervø sistemà.

Taèiau Notingemo universiteto Sveikatos apsaugos infekciniø ligø asocia-cijos centras nenuleidþia rankø. Nors PVL endotoksinas yra atsparus ápras-tiems antibiotikams, já galima mëginti paveikti kitais preparatais, ypaè diag-nozavus ligà pradinëse stadijose. Praktikuojantys gydytojai informuojami, ko-kiais poþymiais reiðkiasi ði pavojinga infekcinë liga, kuriami nauji tyrimai, ku-riuos bus galima taikyti visoms auksinio stafilokoko sukeliamoms ligoms.

University of Nottingham

Standfordo universiteto moksli-ninkai iðtyrë, kad þuvys geba màsty-ti kaip penkiameèiai vaikai. Jie tyri-nëjo gëluose vidurio Afrikos eþerøvandenyse gyvenanèiø þuvø ciklidþiøpatinëlius. Paaiðkëjo, kad ðios þuvysremdamosios loginiu màstymu galinustatyti tarpusavio socialinius san-tykius.

Mokslininkai pastebëjo, kad þu-vys sugebëjo nustatyti, kuris ið pen-kiø patinëliø yra stipriausias, nesivel-damos su juo á kovà, o tiesiog stebë-damos. Ðis màstymo tipas, vadina-mas tranzityvine logiðka iðvada, yrair bûdingas tam tikram vaikø vysty-

Paaiðkëjo, kad þuvys geba logiðkaimàstyti

mosi etapui. Toks màstymas grin-dþiamas iðvadø seka: jei A yra dides-nis negu B, o B � didesnis negu C, taiA taip pat yra didesnis negu C.

Buvo atliktas eksperimentas, ku-rio metu aðtuoni þuvø patinëliai ste-bëjo kitø patinëliø kovà, o paskui tu-rëjo pasirinkti, su kuo kautis. Paaið-këjo, kad visi patinëliai pasirinko ko-voti su silpniausia þuvele. Vadinasi,jie pagal stebëjimo rezultatus suge-bëjo prieiti logiðkà iðvadà.

Taèiau biologai paþymi, kad þu-vø ir þmoniø logika gerokai skiriasi.Nors þuvø màstyme esama logikosuþuomazgø, tai visai nereiðkia, kad

jos gebës atlikti kitokias loginio màs-tymo reikalaujanèias uþduotis.

Stanford university

Kosminiø observatorijø Chan-dra ir XMM-Newton, kurios Visatàstebi rentgeno spinduliø diapazone,pateikti duomenys astronomamspadëjo atrasti iki tol neþinomà su-pernovø tipà.

Gauta informacija patvirtina,kad egzistuoja dar viena þvaigþdþiøklasë. Tai þvaigþdës, kurios greitai ið-spinduliuoja savo energijà ir gyvavi-mà baigia termobranduoliniu spro-gimu. Astronomø nuomone, tokiø

�greitøjø� supernovø tyrinëjimai galipadëti gauti informacijos apie anks-tyvàjà Visatà.

Didþiojo Magelano Debesies ga-laktikoje esanèiø supernovøDEM L238 ir DEM L249 rentgenospinduliavimas rodo, kad jose esamadaug geleþies atomø. Vadinasi, ðimedþiaga turëjo bûti iðmesta á erd-væ kaip termobranduolinio Ia tipobaltosios nykðtukës sprogimo rezul-tatas. Baltosios nykðtukës � paskuti-

në Saulës tipo þvaigþdþiø gyvavimoforma. Paprastai tokia þvaigþdë yralabai stabili ir pati nesprogsta. Taèiaujeigu ji yra dvinarës þvaigþdþiø siste-mos dalis, ir kita þvaigþdë, jos kaimy-në, yra netoli, baltoji nykðtukë galisiurbti ið jos dujas ir pasiekusi kriti-næ masæ sprogti.

Ia tipo supernovø likuèiø kom-piuterinis modeliavimas parodë,kad bûtent taip galima paaiðkintibaltøjø nykðtukiø rentgeno spindu-liavimo duomenis. DEM L238 irDEM L249 yra greta daug dides-niø negu áprasta þvaigþdþiø kaimy-niø, kurios á erdvæ iðmeta labaidaug dujø.

Astronomai stebi Ia tipo super-novas regimosios ðviesos diapazone,norëdami ávertinti Visatos plëtimosigreitá. Tyrimai parodë, kad ðio tipo su-pernovos galëjo susiformuoti gerokaiankstesniu Visatos egzistavimo laiko-tarpiu negu manyta anksèiau. Vadi-nasi, jos gali bûti naudojamos nusta-tyti Visatos plëtimàsi palyginti anks-tyvoje plëtimosi stadijoje.

Dabar astronomø tikslas � iðtyri-nëti Ia tipo supernovas Paukðèiø ta-ko galaktikoje (t. y. mûsø galaktiko-je), siekiant iðsiaiðkinti, ar tarp jøesama �greitøjø� ðio tipo þvaigþdþiø.

ESA

Kosminë observatorija �XMM-Newton�, padëjusi atrasti naujo tipo þvaigþdes

ES

A n

uotr

auka

Warwicko universiteto (DidþiojiBritanija) astrofizikai, tyrinëdamipaskutinæ savo fazæ gyvenanèiasSaulës tipo þvaigþdes � baltàsiasnykðtukes, � sukûrë teoriná modelá,kaip po daugelio milijardø metøgali baigtis Saulës sistemos egzis-tencija.

Astrofizikø praneðime teigiama,kad pirmà kartà netoli uþgesusiosþvaigþdës, vadinamosios baltosiosnykðtukës, pavyko aptikti planetømedþiagos pëdsakø. Greta baltosiosnykðtukës Mergelës þvaigþdynemokslininkai rado keistà þiedà, be-sisukantá apskrita orbita visai priepat mirusios þvaigþdës. Já sudarë du-jos, kuriose buvo ypaè daug metalø �kalcio, magnio ir geleþies � pëdsakø.Atlikus analizæ paaiðkëjo, kad tik-riausiai ðie elementai yra iðgaravæmaþdaug 50 km dydþio asteroido li-kuèiai. Ðis asteroidas kadaise skrie-jo orbita aplink savo þvaigþdæ, kurivëliau iðsiplëtë, o paskui virto baltà-ja nykðtuke. Warwicko universitetoeksperimentinës fizikos profesoriusTomas Marshas paþymi: �Ðie naujiduomenys yra tiesioginis árodymas,kad aplink baltàsias nykðtukes galiegzistuoti planetø sistemos.�

Greta tokios þvaigþdës esanèiosplanetos arba yra praryjamos iðsiplë-

Planetiðkasis ûkas NGC  7293 Vandenio þvaigþdyne. Jo centre esanti mirusiþvaigþdë � baltoji nykðtukë, apðvieèia savo nusimestus virðutinius sluoksnius.

Galbût taip Visatoje atrodys mûsø Saulë...

tusios raudonosios milþinës (tai gre-sia mûsø Merkurijui ir Venerai), ar-ba jos plëtimosi metu iðstumiamos iðsavo orbitø á tolimà kosminæ erdvæ(tokia lemtis laukia tolimesniø Sau-lës sistemos planetø ir asteroidø).

Þemës gali laukti du scenarijai �arba ji bus pasiglemþta raudonàjamilþine virtusios Saulës, arba nu-sviesta á kosminius tolius. Savaime

suprantama, iðsiplëtus Saulei, Þe-mëje taps neátikëtinai karðta, iðga-ruos vandenynai. Galiausiai galbûtmûsø mëlynosios planetos likuèiailiks skrieti aplink baltàja nykðtukevirtusià Saulæ.

Vienintelë paguoda, kad tai vykspo daugelio milijardø metø.

Warwick university

ÞEMËS BAIGTIES SCENARIJUS

Apvalioji kirmëlë �Caenorhabditis elegans�,kurià tyrinëdami mokslininkai atrado naujà

RNR tipà

MRSA bakterijos

16 2007 m. kovo 1�14 d. Nr. 5(361)

ISSN 1392-7191Leidþia

UAB �Mokslininkø laikraðtis�SL Nr. 169Spausdino

UAB �Sapnø sala�S. Moniuðkos g. 21, 2004 Vilnius

Patarëjai: V. Bûda, S. Goberis, J. Puodþius,A. Ramonas, J. Ulbikas, E. K. Zavadskas.

Redakcijos adresas: J. Basanavièiaus g. 6, 2001 VilniusEl. paðtas: mokslolietuva@takas.lt, tel. (8 ~ 5) 212 12 35

Laikraðtis internete: http://ml.lms.ltRedakcija, pritardama ne visoms autoriø mintims, jas toleruoja.

Perspausdinant ar naudojant laikraðèio �Mokslo Lietuva� ir jo internetinio puslapiohttp://ml.lms.lt paskelbtà medþiagà bûtina nuoroda á �Mokslo Lietuvà�.

Vyriausiasis redaktorius Gediminas Zemlickas

Kalbos redaktorë Rûta Krasnovaitë

Stilistë Kristina Sakalauskienë

Dizainerë Jolanta Mitalauskaitë

MAÞOJI LIETUVAProf. Arnoldas PIROÈKINAS

Klaipëdos lietuvininkø susiskai-dymas ir didelës jø dalies pabrëþti-nas atsiribojimas nuo lietuviø buvolabai paranki aplinkybë Klaipëdoskraðto vokietininkams. Antra nepa-prastai juos skatinanti ir dràsinantiaplinkybë buvo visapusiðka ir veiks-minga Vokietijos parama. Tiesa, Vo-kietijos vyriausybë Lietuvos atþvilgiukurá laikà dëjosi geranoriðka ir netpalanki. Be jos neoficialaus pritari-mo vargu ar Lietuva bûtø rizikavusiorganizuoti 1923 m. sausio akcijà.Korektiðkos buvo 1925 m. vasario10 d. ir 1928 m. sausio 29 d. pasira-ðytos abiejø valstybiø sutartys.

Kiek vëliau atsirado ir neoficia-lioji politika. Jà vykdë Klaipëdojeákurtas Vokietijos konsulatas, tie-siogiai bendravæs su visokiomis re-vanðistinëmis Klaipëdos kraðto or-ganizacijomis. Konsulatas jas rëmëpatarimais, nurodymais ir lëðomis.Antai konsulato tarpininkavimu1931 m. gruodþio 17 d. Berlyne ávy-ko Vokietijos vyriausybës atstovøderybos su Klaipëdos kraðto direk-torijos pirmininku Otu Biotcheriu(Otto Boettcher) ir dar dviem na-riais dël gyvuliø ir þemës ûkio pro-duktø eksporto. Tuo buvo paþeistaLietuvos Respublikos konstitucija irKlaipëdos kraðto statutas. Á ðá paþei-dimà ryþtingai reagavo kraðto gu-bernatorius Antanas Merkys. Poteikimo Seimeliui atleisti nusikaltu-sá pirmininkà, kai ðis teikimas likoneávykdytas, gubernatorius savo ak-tu já atleido ið pareigø. Pirmininkasbuvo dar suimtas. Seimelis, gavæsVokietijos vyriausybës pritarimà,kad gubernatorius virðijæs ágalioji-mus, kreipësi á tarptautiná Hagos tri-bunolà. Vokietijos vyriausybë èiadarë tam tikrø diplomatiniø þygiø.Taèiau byla buvo pralaimëta. Visdëlto ðiuos Vokietijos vyriausybësþygius dar galima laikyti neiðëjusiaisið padorumo ribø.

Visai kita padëtis susiklostë, kai1933 m. sausio 30 d. Hitleris tapoVokietijos kancleriu, o kitais metaisëmë eiti ir prezidento pareigas. Ta-da Vokietijos politika pasidarë atvi-rai prieðiðka Lietuvai, tokia agresy-vi, jog analogiðkø pavyzdþiø pasau-lio istorijoje rastume ne tiek daug.Taèiau apie abiejø Vokietijø � ir va-dinamosios Veimaro respublikos, irhitlerinës � politikà Lietuvos atþvil-giu bûtø ilga kalba. Ðá kartà pakal-bëkime apie vienà �moksliná� puo-limà prieð istorines Lietuvos teisesá Klaipëdos kraðtà ir apskritai Ma-þàjà Lietuvà. Tas puolimas kilo Vo-kietijoje ir buvo remiamas ávairiøVokietijos organizacijø bei spaudos.

Iki Pirmojo pasaulinio karo vo-kieèiø mokslininkams nekëlë abejo-niø, jog Vokietijos valdomuose Ma-þosios Lietuvos plotuose, Nemunoþemupyje, nuo seno gyventa lietu-viø, jog lietuviai � autochtonai. Ryð-kiausias tokios nuomonës atstovasir kûrëjas buvo þymus vokieèiø kal-bininkas baltistas ir archeologas,kilnios dvasios þmogus AdalbertasBecenbergeris (Adalbert Bezzen-berger, 1851�1922). Jo simpatijaslietuviø tautai rodo bostoniðkëjeLietuviø enciklopedijoje (t. II,p. 460) pacituoti keli sakiniai, pasa-

kyti, t. y. paraðyti, atsakyme lietu-viams, kai jis ðventë 1921 m. savo 70metø sukaktá: �Að priëjau lietuviøkalbà, studijuodamas lyginamàjàkalbotyrà. Mano siekimas buvo ið-tirti ryðá tarp Lietuvos ir Vokietijos.Ir to siekinio siekdamas, að turëjaulaimës susidraugauti su daugeliulietuviø. Savo ilgø metø mokslinádarbà bedirbdamas, pamilau lietu-viø kalbà ir iðmokau Lietuvos þmo-nes visoj visumoj aukðtai gerbti.Lietuviø tauta dabar yra pradþiojsavo plëtojimosi. Að linkiu, kad jiplëtotøsi sëkmingai ir laimingai.�Prieð mirtá, kad padëtø jaunam Lie-tuvos mokslui, jis uþ menkus pini-gus pardavë Ðvietimo ministerijaisavo turtingà lituanistikos bibliote-kà, kuri vëliau ásiliejo á Kauno uni-versiteto bibliotekos fondus. Anks-ti, dar 1874 m. pradëjæs publikuotisavo darbus apie baltø kalbas,mokslininkas visai natûraliai priëjoprie prûsø ir lietuviø kalbø bei gen-èiø ribø problemos. Ðios problemossprendimas buvo paskelbtas 1882 ir1883 m. þurnale Altpreussische Mo-natschrift. Kaip jis atskyrë prûsø irlietuviø gyvenamas sritis? Kadangivietovardþiai yra palyginti pastovûspraeities liudininkai (jie daugmaþiðlieka net keièiantis tautoms ir kal-boms), A. Becenbergeris tam reika-lui parinko sudurtinius þodþius, ku-riø antroji dalis turi arba -apes, -kai-mis ir -garbis (tai prûsiðki vardai),arba -upë, -kiemas(-is) ir -kalnas(-is) � lietuviðki vardai. Pavyzdþiui,Galdapë yra prûsiðkas þodis (prûsøgaldo � gelda, apë � upë), Galtgar-biai (vietovardis yra kilæs ið pr. as-menvardþio Golte ir pr. garbis � kal-nas). Tuo tarpu Juodupë (vok. Jo-dupp) ar Pilkalnis rodo lietuviø kal-bà. Kiek kebliau spræsti apie vieto-

vardþius, kurie baigiasi ant-rojoje dalyje dëmeniu -kai-mis: su tokiu sandu turimeir lietuviðkø þodþiø(plg. Naukaimis, Skaista-kaimis). Bet kalbininkaimoka atskirti, kur yra prû-siðkas -kaimis, o kur � lietu-viðkas. Pagal ðiuos vieto-vardþius A. Becenbergerisiðvedë tokià prûsus ir lietu-vius skirianèià ribà: nuoKurðiø mariø prie Labgu-vos pagal Deimës upæ ikiPriegliaus, paskui Alnosupe iki jos intako Aðvinës,nuo Unguros aukðtupio ikiDûbininkø (þr. þem.). Vadi-nasi, nuo ðios linijos á rytusir ðiauræ gyveno lietuviøgentys � nadruviai ir skal-viai, o á vakarus ir pietus �prûsø gentys. Tokiam skyri-mui pritarë ir kiti XIX a.pabaigos ir XX a. pirmojodvideðimtmeèio vokieèiøistorikai, etnografai ir kal-bininkai.

Tuoj po Pirmojo pasaulinio ka-ro, kai Versalio sutartimi Klaipëdoskraðtas buvo atskirtas nuo Vokieti-jos ir galëjo bûti perduotas Lietuvai,reiðkianèiai á já taip pat istorines-et-nografines pretenzijas, vokieèiøsluoksniai, stengdamiesi jas paneig-ti ir árodyti, jog Vokietija esanti tik-roji istorinë ðiø plotø paveldëtoja,davë �socialiná uþsakymà� moksli-ninkams árodyti lietuvius á ðià sritáatvykus jau istoriniais laikais val-dant kryþiuoèiams. Ðità uþsakymàsàmoningai ar intuityviai ëmësi vyk-dyti sutuoktiniai Gertrud ir HansasMortenzenai (Mortensen). PoniaG. Mortenzen 1921 m. Karaliau-èiaus universitete apgynë habilitaci-

ná darbà Pastabos tautybiø ir koloni-zacijos reikalais Prûsø Lietuvoje(Beitraege zu den Nationalitaetenund Siedlugsverhaeltnissen von Pr.Litauen), kuris 1927 m. Berlyne ið-leistas atskira knyga. 1922 m. Han-sas Mortenzenas paskelbë þurnaleZeitschrift der Gesellschaft fuer Erd-kunde zu Berlin straipsná Tautinë ri-ba tarp senosios Prûsijos ir Lietuvos.Èia jie iðdëstë savo teorijos pradme-nis, kuriuos paskui plëtojo vëles-niuose raðiniuose. Jiems pritarë irne vienas vokieèiø istorikas.

Kas sudaro jø teorijos esmæ?Labai glaustai galëtumëme jà nusa-kyti taip: nadruviai ir skalviai buvæprûsø gentys, bet per lietuviø kovas

su kryþiuoèiais jø kraðtas iðtuðtëjæs,virtæs dykra. Tik vëliau, po 1422 m.Melno sutarties, palikusios kryþiuo-èiams ir deðinájá Nemuno krantà,dabar mûsø vadinamà Klaipëdoskraðtu, per Ðeðupæ á dykrà ëmæsikeltis ið Didþiosios Lietuvos lietu-viai � kolonizuoti Skalvà ir Nadru-và. Tas pats vykæ ir Klaipëdos krað-to ðiaurinëje dalyje, kur apie Klai-pëdà ir Palangà gyvenæ kurðiai: èiainfiltravæsi þemaièiai, sakykim, �nu-tautino� kurðiø likuèius ir pavertëðià sritá þemaièiø gyvenamu plotu.Kryþiuoèiai mielai priimdavo atvy-këlius lietuviø kolonistus.

Ði teorija rodësi pagrásta ir ku-riems ne kuriems lietuviø mokslinin-kams, pavyzdþiui, kalbininkui Anta-nui Saliui, istorikui Zenonui Ivins-kiui, taip pat lietuviø kilmës kalbi-ninkui Jurgiui Geruliui. Jà paneigtimëgino tuo laiku jauni istorikai Po-vilas Pakarklis ir Vincas Vileiðis. De-ja, jø prieðtaravimai neátikino teori-jos ðalininkø. Tuo labiau jie nepasie-kë Klaipëdos kraðto �klaipëdiðkiø�,aklai klausiusiø vokieèiø balsø.

Iðsamiausiai Mortenzenø ir juospalaikanèiø mokslininkø tezë, kadlietuviai nesà autochtonai MaþojojeLietuvoje, t. y. ir Klaipëdos kraðte,iðnagrinëta tikro Klaipëdos kraðtosûnaus Martyno Gelþinio knygojeMûsø gimtinë Maþoji Lietuva (Vil-nius, 1996). Didelæ dalá ðios knygos,iðleistos jau po autoriaus mirties (mi-rë 1990 m. spalio 14 d. JAV), suda-

ro jo straipsniai Maþlietuviaiyra Klaipëdos srities autochto-nai (1963 m. laikraðtyje Nau-jienos) ir net per 45 numeriustame paèiame laikraðtyje1971 m. spausdinta studijaKlaipëda ordino valdþioje nuo1252 iki 1525 m. Ir kiti sky-riai � tai periodikoje publi-kuoti straipsniai. Gaila, kadnei tokia knyga, nei jà suda-rantys straipsniai nepasirodëtarpukario metais. Auto-riaus, þinoma, tuo kaltinti ne-galima�

M. Gelþinio knyga beveikvisa skirta sutuoktiniø Mor-tenzenø ir jø adeptø teorijosanalizei ir kritikai. Tai rodoknygos II dalies trijø skyriøpavadinimai: I. Gertrûda Mor-tensen ir Maþoji Lietuva(p. 161�210), II. G  ir H. Mor-tensenø nebaigtas veikalas apieMaþàjà Lietuvà (p. 211�285)ir III. Prof. Hanso Mortensenolaiðkas Vydûnui (p. 286�311).Ið ketvirtosios dalies trijø sky-

riø du taip pat skiriami autoriaus gi-namam teiginiui � Maþosios Lietuvoslietuviai yra senbuviai: I. Kaip po ka-ro Goettingene buvo perraðyta Maþo-sios Lietuvos istorija (p. 391�416) ir II.Ar gali prof.  dr. Zenonas Ivinskis pa-raðyti beðaliðkà Maþosios Lietuvos is-torijà? (p. 417�438). Vien ðie skyriaisudaro net 165 puslapius teksto. Tadvargu ar ámanoma perpasakoti visustuos svarstymus ir argumentus, ku-riais lietuvininkas istorikas griaunaMortenzenø teorijà. Tuo labiau arverta tai daryti, jei knyga kiekvienamþmogui, kuris domisi problema, ne-sunkiai pasiekiama.

Bus daugiau

�Grynasis� istorijos mokslastalkininkauja vokietininkams

Lietuviø ir prûsø genèiø riba pagal vokieèiø istorikà Maksà Tepenà (Töppen) (1858 m.) ir vokieèiø baltistà AdalbertàBecenbergerá (Bezzenberger) (1882 m.)