galite atsisiūsti dovilų etninės kultūros centro 2008-2012 metų
TRANSCRIPT
Biudžetinė įstaiga
Dovilų etninės kultūros centras
Gargždų g. 1, LT-96011 DOVILAI, Klaipėdos r.
El. paštas: [email protected]
Tel.: 8 46 444371
Į.k. 300077665
KULTŪROS IR MENO DARBUOTOJAI
Direktorė
Lilija Kerpienė
Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, etnologijos bakalauras.
Kauno Vytauto Didžiojo universitetas.
Nuo 2005 m. Dovilų etninės kultūros centro direktorė
2006 – 2012 m. Mažosios Lietuvos regioninės etninės kultūros globos
tarybos narė
III kvalifikacinė klasė.
Folkloristė Jolita Vozgirdienė
Išsilavinimas- Liaudies muzikos magistras.
1995m. baigė Marijampolės aukštesniąją pedagogikos mokyklą ir įgijo
pradinių klasių ir muzikos mokytojo kvalifikaciją.
2000 m. Klaipėdos universitete įgijo liaudiškos muzikos kolektyvo
vadovo, instrumento pedagogo, atlikėjo, muzikos pedagogo kvalifikacijas.
2002 m. Klaipėdos universitetas - liaudies muzikos magistrė.
III kvalifikacinė klasė
Meno vadovė teatrui
Gintarė Radvilavičiūtė
Išsilavinimas - Teatro magistras.
2004m. Klaipėdos Universitetas, Menų fakultetas. Įgijo teatro režisierės
ir renginių režisierės bakalauro diplomą.
2006 m. Klaipėdos universitetas, Menų fakultetas. Įgijo teatro magistrės
diplomą.
Istorikas - etnografas
Jonas Tilvikas
Išsilavinimas - aukštasis universitetinis
2004 m. baigė studijas Klaipėdos universitete, įgijo Lietuvių filologijos ir
etnografijos bakalauro diplomą.
2005 m. Klaipėdos Universitete suteikta Lietuvių kalbos pedagogo
kvalifikacija. III kvalifikacinė klasė.
Choreografė Eglė Treščenkinienė
2001 m. baigė studijas Klaipėdos Universitete pagal Vaikystės
pedagogikos studijų programą. Edukologijos bakalauro kvalifikacinis
laipsnis ir vaikų auklėtojo profesinė kvalifikacija.
III kvalifikacinė klasė
Istorikas - etnografas Helmutas Lotužis
Vidurinis išsilavinimas
Kultūrinės veiklos organizatorius
Saulius Vainauskas
Kretingos žemės ūkio mokykla
Kultūrinės veiklos organizatorė
Marina Žebelienė
Aukštesnysis išsilavinimas.
Klaipėdos J.Kupčinsko medicinos mokykla.
Meno vadovas
Donatas Bielkauskas
Išsilavinimas - aukštasis universitetinis.
2000 m. baigė studijas Klaipėdos Universitete pagal Liaudies muzikos studijų
programą. Suteiktos liaudiškos muzikos kolektyvo vadovo, instrumento
pedagogo (birbynė), solisto, orkestro bei ansamblio artisto kvalifikacijos.
III kvalifikacinė klasė
DOVILŲ ETNINĖS KULTŪROS CENTRAS (Gargždų g. 1, Dovilai, Klaipėdos r.)
2008-2012 metų veiklos pristatymas
Dovilų etninės kultūros centras gaivina ir puoselėja šiame krašte susipynusias
Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos etnografinių regionų tradicijas, fiksuoja ir saugo krašto
etnokultūrinį paveldą, rūpinasi jo sklaida, ieško naujų šiuolaikiškų folkloro išraiškos formų,
siekia subtilios tradicijos ir modernumo sintezės, naujo požiūrio į etnines vertybes ir jų
sklaidą kasdienėje etnokultūrinėje veikloje.
Etnokultūros centro siekis - artimai bendraujant ir bendradarbiaujant su krašto
kultūros, švietimo, mokslo ir savivaldos institucijomis, bendruomeninėmis ir religinėmis
organizacijomis, suburti vieningą, etninių vertybių pagrindu gyvenančią ir kuriančią vietos
bendruomenę. Akcentuojamas ir skatinamas nuolatinis kartų bendravimas - kaip tiesiausias
kelias tradicijos perimamumui ir tęstinumui.
Dovilų etninės kultūros centras aktyviai dalyvauja Klaipėdos rajono etninės
kultūros plėtros programos įgyvendinime.
Etnokultūros centras organizuoja tradicines kalendorines šventes, kaip: Užgavėnės,
Atvelykio šventė vaikams, Sekminės, Joninės, Advento vakarai, senųjų metų palydos;
organizuoja tradicinę lietuvininkų papročiais pagrįstas Dagos šventę bei Kisinių kaimo
Kapinių šventę; puoselėja žemaitišką tradicinį giedojimą (vyksta kasmetiniai Gavėnios,
Vėlinių ir Gegužinių giesmių giedojimai); organizuoja lietuvininkų ir senųjų šio krašto
gyventojų susitikimus, vakarus žymiems Dovilų krašto žmonėms atminti, rūpinasi kraštą
garsinusių asmenybių atminimo išsaugojimu; ruošia temines folkloro programas, organizuoja
seminarus, vykdo edukacinius projektus vaikams ir jaunimui („Zuikių mokyklėlė“,
„Lietuvininko sodyboje“, „Senųjų amatų mokyklėlė“); gaivina ir puoselėja lietuvininkų bei
žemaičių kulinarijos bei liaudies medicinos tradicijas. Kasmet rengia tradicinį Klaipėdos
rajono vaikų ir jaunimo pasakorių konkursą „Seku seku pasaką“, respublikinio vaikų ir
moksleivių - liaudies kūrybos atlikėjų - konkurso „Tramtatulis“ vietinį atrankos ratą,
tradicinę folkloro šventę „Užaugau Lietuvoj“, nuolat vykdo lauko tyrimus, kaupia medžiagą
apie senąsias Dovilų kapinaites. Įstaigos darbuotojai teikia metodinę pagalbą, konsultuoja
Klaipėdos rajono kultūros ir švietimo darbuotojus.
Po etnokultūros centro stogu glaudžiasi senųjų vietos gyventojų buities palikimas:
baldai, darbo įrankiai, buities rakandai, senosios tekstilės pavyzdžiai, kt. (iš viso surinkta apie
500 vienetų). Įvairių švenčių, renginių, edukacinių programų ir projektų metu šie praeities
reliktai „atgyja“, tampa neatsiejama šventinio apeiginio ar kūrybinio vyksmo dalimi, tarnauja
gilesniam krašto gyvenamosios aplinkos ir buities pažinimui.
Siekiant išsaugoti Klaipėdos krašto bitininkavimo šiaudiniuose aviliuose tradicijas,
2009 m. prie Dovilų etninės kultūros centro pradėtas kurti bitynas (3 skirtingo tipo šiaudiniai
aviliai). Pagal surinktą etnografinę medžiagą ir muziejinius eksponatus atkurtas senovinis
bitininko inventorius, atspindintis XIX a. pab. - XX a. pr. šiaudinės bitininkystės papročius.
Bitynas įrengtas autentiškoje lietuvininkų senosios architektūros bruožus išsaugojusioje
sodyboje Kisinių kaime.
Etnocentro pastangų dėka įamžinti žymūs Dovilų krašto žmonės, jų gyventos vietos
paženklintos atminimo lentomis, kurių atidengimas palydėtas iškilmingomis ceremonijomis.
Surengti atminimo vakarai pirmajam Klaipėdos krašto lakūnui bei lietuviškosios aviacijos
pradininkui doviliškiui Erikui Mačkui, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjui Martynui
Reisgiui, dvarininkui, istorijos tyrėjui ir kraštotyrininkui Hugo Šojui, tautodailininkui
Vytautui Majorui, kultūros mecenatui Haincui Gerhardui Opermanui.
2012 m. Dovilų etninės kultūros centras inicijavo nebeveikiančių apleistų senųjų
Dovilų kapinių tvarkymo darbus, surinko lėšas paminklinio kryžiaus atidengimui. Šios
kapinaitės ir dabar tvarkomos bei prižiūrimos ne tik Dovilų seniūnijos, bet ir etnocentro
darbuotojų bei neabejingų miestelio gyventojų iniciatyva.
Dovilų etninės kultūros centras nuolat bendradarbiauja, keičiasi informacija su
Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Baltų kalbotyros ir etnologijos
katedra, Salos etnokultūros ir turizmo centru, Mažosios Lietuvos regionine etninės kultūros
globos taryba, Karaliaučiaus krašto lietuvių tautine-kultūrine autonomija, Mažosios Lietuvos
istorijos muziejumi, Klaipėdos rajono kultūros bei švietimo įstaigomis, Dovilų seniūnijos
įstaigomis ir visuomeninėmis organizacijomis.
Sukaupta daug vertingos istorinės bei kraštotyrinės medžiagos apie Dovilų kraštą,
senuosius gyventojus, lietuvininkų bei žemaičių gyvenimo būdą, papročius. Surinkta
unikalios autentiškos medžiagos apie bitininkystę Klaipėdos krašte. Ištyrinėta 12 Dovilų
seniūnijoje esančių senųjų kapinaičių (XIX a. pab. - XX a. vid.), aprašyti jų lokaliniai
savitumai. Užrašyti Dovilų krašto tremtinių prisiminimai bei pasakojimai, sukauptas
fotoarchyvas.
Nuo 2008 metų lauko tyrimų metu Dovilų etninės kultūros centro specialistų
surinkta etnografinė archyvinė medžiaga:
1. Pasakojimai apie lietuvininkų būtį ir buitį.
2. Lovos klojimas Žemaitijoje bei Mažojoje Lietuvoje.
3. Klaipėdos krašto senosios sodybos.
4. Senojo kaimo buitis: virvių vijimas, skalbimas.
5. Šienapjūtės papročiai Žemaitijoje.
6. Tradicinė bitininkystė šiaudiniuose aviliuose.
7. Klaipėdos krašto kalendorinės šventės.
8. Kapinių šventės sąvadas.
9. Klaipėdos rajono Dovilų seniūnijos XIX a. – XX a. vid. kapinių lokaliniai
ypatumai.
10. Sakralinė tekstilė Žemaitijoje.
11. Tradicinė bitininkystė Klaipėdos krašte. Šiaudiniai aviliai.
12. Dovilų krašto tremtinių pasakojimai, prisiminimai.
13. Klaipėdos krašto siaurasis geležinkelis.
14. Senosios Dovilų krašto mokyklos ir mokytojai.
15. Lietuvininkų šeimos šventės (fotoarchyvas).
16. Vietos gyventojų pasakojamoji ir dainuojamoji tautosaka.
17. Archyvinė medžiaga apie pirmąjį Klaipėdos krašto lakūną, vieną pirmųjų
lietuviškos aviacijos kūrėjų doviliškį Eriką Mačkų.
18. Archyvinė medžiaga apie Mažosios Lietuvos visuomenės veikėją, Direktorijos
pirmininką Dovilų krašto gyventoją Martyną Reisgį.
19. Archyvinė medžiaga apie dvarininką, lietuvių tautosakos rinkėją, leidėją, žymų
visuomenės veikėją, pirmojo muziejaus Klaipėdos krašte įkūrėją Hugo Šojų.
20. Archyvinė medžiaga apie tautodailininką Vytautą Majorą.
21. Klaipėdos krašto siaurojo geležinkelio atkarpos Dovilai-Pėžaičiai pėdsakais
(vaizdo medžiaga).
Dovilų etninės kultūros centro meno kolektyvai
Šėpos teatras (II kategorija)
Vadovė Gintarė Radvilavičiūtė, Jonas Tilvikas
Teatriukas buvo įkurtas 2006 metais. Lietuvių kalendorinėse šventėse, šeimos
šventėse dažnai neapsieinama be teatralizuotų elementų, taip pat ir lėlių teatro apraiškų.
Siekant užtikrinti ir puoselėti šių tradicijų tęstinumą, buvo įkurtas „Šėpos“ teatras. Įkūrėjas –
istorikas-etnografas Jonas Tilvikas. Pirmojo vaidinimo „Betliejaus istorija“ premjera buvo
parodyta 2006 m. Doviluose. 2008 m. parengtas šešėlių vaidinimas „Sakmės apie pasaulio
pradžią“, kuris buvo pristatytas Klaipėdos Etnokultūros centre Advento vakare. Dalyvauta
respublikinėje lėlių teatrų šventėje Panevėžyje „Molinuko teatras“.
„Šėpos“ teatras - nedidelis lėlių teatras, kuriame kuria 1-5 klasių vaikai. Čia vaikai
žaidžia teatrą, glaudžiai susijusį su tradicine liaudies kūryba, gamina lėles, bando atskleisti
teatrinės lėlės gyvybės paslaptis. Užsiėmimai neretai virsta savotiškais lėlių terapijos
seansais, kurių metu skleidžiasi vaiko vidinis pasaulis, vystosi kūrybinės galios.
Lėlių teatro repeticijas lanko apie 25 moksleiviai. 2009 m. parengtas spektaklis
mitologine tematika „Saulė, mėnulis ir žemė“, 2012 m. - spektaklis formulinės pasakos
motyvais „Sudaužytas kiaušinis”. Kolektyvas dalyvavo ne tik respublikiniame lėlių teatrų
konkurse „Molinuko teatras“, bet ir regioniniame lėlių teatrų mėgėjų festivalyje “Vėjų
arkliukas” (Širvintos).
Vaikų šokių kolektyvas
Vadovė Eglė Treščenkinienė
Kolektyvą sudaro 3 šokėjų grupės. Iš viso 55 dalyviai.
Repertuarą sudaro stilizuoti folkloriniai šokiai, klasikinio, ritminio ir šiuolaikinio
šokio pagrindu sukurtos choreografinės kompozicijos. Kolektyvas dalyvauja įvairiuose
rajono, regiono, respublikiniuose renginiuose, šventėse, festivaliuose.
Folkloro ansamblis „Lažupis“ (II kategorija)
Vadovė Lilija Kerpienė
Folkloro ansamblis „Lažupis“ įsikūrė 1986 metais. Ansamblyje 27 dalyviai, kurių
dauguma - gyvos žemaitiškos tarmės pateikėjai, tradicinių amatų meistrai, kulinarinio
paveldo žinovai. Kolektyvo repertuaro pagrindą sudaro žemaičių folkloras. Parengtos šios
folkloro programos: „Rugio kelias“, „Lino kelias“, „Sudagojom Dievo dovanas“, folkloro
spektakliai „Žemaitiškos vestuvės“, „Pamario žemaičių krikštynos“. Išleistos trys DVD
plokštelės: 2007 m. „Žemaitiškos vestuvės“, 2009 m. „Pamario žemaičių krikštynos“ ir 2011
m. - „Kai aš buvau mažutėlis“. Publikuotas internetinis leidinys „Žemaičių Kalvarijos
kalnai”. Kolektyvas savo programas pristatė įvairiuose Klaipėdos rajono bei kitų Lietuvos
miestų renginiuose, šventėse, festivaliuose: „Lingaudala“, „Žuvys išgalvojo giesmes“,
„Parbėg laivelis“, „Skamba skamba kankliai“, „Baltica 2011“.
1998, 2002, 2007, 2009 metais kolektyvas dalyvavo Dainų švenčių Folkloro dienose.
Užmegzti ryšiai su lietuviais Karaliaučiaus krašte, Latvijoje.
Liaudiškos muzikos kapela (II kategorija)
Vadovas Donatas Bielkauskas
Kapeloje groja 7 muzikantai. Instrumentų sudėtis: akordeonas, kontrabosas (arba
bosinė gitara), smuikas, būgnai, perkusija, 2 aukštosios birbynės. Kolektyvas dalyvauja
rajono bei įvairiuose Lietuvos miestuose vykstančiuose renginiuose. 2007 ir 2009 metais
dalyvavo Dainų švenčių Ansamblių vakare.
Dovilų etninės kultūros centro leidiniai
2011 metai - f. a. „LAŽUPIS“ – „KAI AŠ BUVAU MAŽUTĖLIS“ (DVD)
Folkloro ansamblio „Lažupis“ darbo pagrindas – Pamario krašto žemaičių tradicijų ir
papročių gaivinimas, puoselėjimas, regioninio savitumo saugojimas.
„Žemaičių vestuvės“ (2007), kartu su programomis „Pamario žemaičių krikštynos“
(2009) bei „Kai aš buvau mažutėlis“ (2011), yra teatralizuotų programų ciklas. Jos visos tarsi
sudaro triptiką (vestuvės-krikštynos- vaikų auginimas).
Pastaroji dalis - „Kai aš buvau mažutėlis“ - parengta žemaičių dainų, žaidimų, ratelių
ir vieno seniausių tautosakos žanrų – pasakų apie žvėris – pagrindu. Folkloro ansamblis
„Lažupis“ yra išlaikęs kaimo bendruomenės gyvenimui būdingas tradicijas, todėl programos
perteikimas yra natūraliai įtaigus ir betarpiškas. Intuityviai improvizuodami ansambliečiai
renkasi jaunos šeimos troboje, lanko mažą vaikelį, tradiciškai vakaroja dainuodami,
atlikdami apeigas, žaisdami. Žiūrovą žavi ansambliečių žaismingai interpretuojamos pasakos,
jų veikėjų (žvėrelių) autentiški dialogai. Čia nepaprastai spalvingai atsiskleidžia atlikėjų
prigimtinis artistiškumas, raiškiai suskamba žemaičių tarmės intonacijos.
Programa vertinga etninės kultūros saugojimo, gaivinimo ir tyrinėjimo aspektu.
Konsultantė - doc. Irena Nakienė.
Daugiau informacijos ir vaizdo byla - svetainėje www.etnodovilai.lt
2010 metai - f. a. „LAŽUPIS“ – „ŽEMAIČIŲ KALVARIJOS KALNAI“
(skaitmeninė leidyba)
Dovilų giedotojai plokštelėje įrašė vadinamuosius „ilguosius senuosius“ Žemaičių
Kalvarijos Kalnus, kurie yra giedami pagal 1858 m. išleistą, M. Valančiaus redaguotą
giesmyną „Giesmių knyga arba Kantičkos“. Šie Kalnai Žemaitijoje buvo paplitę iki XX a. 9-
ojo dešimtmečio. Pastaruoju metu šermenyse dažniausiai giedami „trumpieji“ Kalnai.
Atidžiau pažvelgus į Dovilų bendruomenės giedojimo tradicijas, matyti, kad Kalnų
giedojimas ir dalyvavimas folkloro ansamblyje „Lažupis“ yra susiję. Senoji pasaulėjauta
sąveikauja su krikščioniškąja. Čia galime atsekti liaudiškojo dainavimo įtaką Kalnų
giesmėms ir atvirkščiai – krikščionybės įtaką lietuvių tautosakos žanrams. Palyginus senąsias
žemaičių dainas su Žemaičių Kalvarijos Kalnų giesmėmis, galima įžvelgti nemažai analogijų.
Tai – metroritminė, derminė sandara, dainų ir Kalnų giesmių formų identiškumas, melodijos
puošmenos – melizmai, bendri pritarimo („turavojimo“) principai ir kt. Todėl doviliškių
įrašas aktualus ne tik žemaitiško giedojimo, bet ir žemaitiško dainavimo stiliaus išsaugojimo
aspektu. Privalumas yra tai, kad Žemaičių Kalvarijos Kalnų atlikėjai – Dovilų giedotojai –
dalyvauja ir folkloro ansamblio „Lažupis“ veikloje. Klausant jų atliekamų Kalnų ir žemaičių
dainų, nesunkiai galima atsekti šių dviejų stilių vienovę.
Tikimasi, kad šių Kalnų internetinė publikacija prisidės prie žemaitiškų tradicijų
puoselėjimo ir saugojimo.
Konsultantė - doc. Irena Nakienė.
Daugiau informacijos ir garso byla atsisiuntimui - svetainėje www.etnodovilai.lt
2009 metai – f. a. „LAŽUPIS“ – „PAMARIO ŽEMAIČIŲ KRIKŠTYNOS“
(DVD)
„Lažupis“ – vienas iš nedaugelio folkloro ansamblių Lietuvoje, kurių repertuare greta
kitų, nuolat parengiamos ir teatralizuotos teminės programos. „Pamario žemaičių krikštynos“
– jau antroji (pirmoji – „Žemaitiškos vestuvės“) autentiškos XIX a. pabaigoje – XX a.
pradžioje Žemaitijoje užrašytos medžiagos (etnografiniai aprašymai, tikėjimai, dainos, šokiai,
rateliai, smulkioji tautosaka) pagrindu parengta programa, kurioje ansamblio dalyviai
nepaprastai įtaigiai perteikia tradicinio laikotarpio kūdikio laukimo, gimtuvių, krikštynų,
radynų, gimdyvės įvesdinimo papročius. Ši programa – gera mokymo priemonė bendrojo
lavinimo mokyklų mokiniams ir mokytojams, aukštųjų mokyklų studentams, visiems,
siekiantiems išlaikyti, gaivinti senuosius šeimos papročius, o ateityje - ir vertingas šaltinis
mokslininkams – etnologams, dialektologams, muzikologams, kultūros istorijos tyrinėtojams.
Konsultantas - prof. dr. Rimantas Balsys.
Daugiau informacijos ir vaizdo byla atsisiuntimui - svetainėje www.etnodovilai.lt
2007 metai – f. a. „LAŽUPIS“ – „ŽEMAITIŠKOS VESTUVĖS“ (DVD)
„Žemaitiškos vestuvės“ – tai viena iš keleto ansamblio „Lažupis“ parengtų
programų. Joje atsispindi pagrindinis kolektyvo tikslas – puoselėti pamario žemaičių
tradicijas. Šioje programoje fragmentiškai atkuriami tradicinių vestuvių epizodai: zalėtos,
pintuvės, vestuvės jaunojo pusėje, jaunųjų sugultuvės, martuotuvės, piršlio korimas.
Žemaičių vestuvės traukia akį vykusiai sukomponuota folklorine medžiaga, skoninga scenine
interpretacija, ansamblio dalyvių nuoširdumu ir natūralumu. Čia itin gyva žemaitiška dvasia:
išlaikyta tarmė, tradicinis žemaitiškas dainavimas. Natūrali elgsena, išlaikant kiekvieno
atlikėjo individualumą, universalumą, prigimtinius gebėjimus, atspindi Pamario žemaičių
kūrybai būdingą koloritą. Žemaitiškos vestuvės gali būti pavyzdžiu, kaip remiantis
vietinėmis tradicijomis, galima patraukliai ir įdomiai rengti folkloro programas, gaivinti
šeimos švenčių papročius.
Konsultantė - doc. Irena Nakienė
Daugiau informacijos ir vaizdo byla atsisiuntimui - svetainėje www.etnodovilai.lt
Nuolat vykdomos edukacinės programos vaikams ir jaunimui
1. „Vaško dvarelis. Šiaudinės bitininkystės paslaptys“ Šiltuoju metų laiku drąsiausieji gali pasivaikščioti po tikrąjį bityną, o žiemą - išvysti
vaizdinę medžiagą apie bitelių gyvenimą šiaudiniuose aviliuose, pabendrauti su tikru
bitininku, pasimatuoti jo ypatingus drabužius, prisiliesti prie senovinių darbo įrankių,
sučiulpti saldų medaus korį, išgirsti „Vaško dvarelio“ paslaptis, senai šiaudinio avilio
„kepurei“ pakuždėti pačią slapčiausią svajonę – tuomet ji būtinai išsipildys.
Ištvermingiausiems suteikiama galimybė ir kvapnią tikro vaško žvakę nusilieti.
2. „Tradicinis lovos klojimas Žemaitijoje ir Klaipėdos krašte“ Programoje apeiginiais veiksmais atliekamas tradicinis jaunavedžių lovos klojimas,
kuriame gausu daiktų, tarminių tekstų, simbolinių prasmių paaiškinimų, mažesniesiems
dalyviams - ir liaudiškosios pedagogikos pamokų (kaip saldžiam miegui pasiruošti, kur batus
padėti, kaip lovon įlipti, kaip nuo blogos akies apsisaugoti, ką po galva pasidėti, kokią
maldelę sukalbėti ir daugybė kitų patarimų). Išryškinami lovos klojimo panašumai bei
skirtumai Žemaitijoje ir Klaipėdos krašte.
3. „Tradiciniai lietuvių liaudies instrumentai. Jų kilmė ir paskirtis“ Pateikiama išsami tradicinių instrumentų apžvalga nuo piemenų žaislų iki atneštinių
instrumentų. Programos medžiaga diferencijuojama, atsižvelgiant į klausytojų amžiaus
ypatybes. Supažindinama su instrumento prigimtimi, jo skambesiu. Galima čia pat
pasigaminti muzikinį žaislą-instrumentą. Rengiamos gyvos improvizuoto muzikavimo
pamokėlės su tradiciniais instrumentais ir „skambančiais“ senosios buities daiktais.
Ryškiausi tradiciniai renginiai
Folkloro festivalis „Užaugau Lietuvoj“
Nuo 2001 metų rengiamas folkloro festivalis „Užaugau Lietuvoj“ per eilę metų
formavosi, keitėsi, augo, kol įgijo savitą, unikalią formą, ir pastaraisiais metais, pasak
Klaipėdos Universiteto prof. R. Balsio, “tapo ne tik Dovilus, bet ir visą Klaipėdos rajoną
reprezentuojančiu tradiciniu renginiu (apeiga)“ (Balsys R. Garbė ne alui, o ritualui //Liaudies
kultūra,2012, Nr.5). Šio festivalio išskirtinumas - siekis parodyti, kad lietuvių etninė kultūra
yra tai ne vien dainos, šokiai ir instrumentinė muzika, bet ir pasakojamoji tautosaka,
tradiciniai vaidinimai, turtinga etnografinė medžiaga, darbų ir buities papročiai, kasdienės ir
šventinės apeigos ir pan. Festivalis unikalus ir novatoriškas tuo, kad etninis paveldas ir
etnokultūrinės vertybės žiūrovui nėra brukamos tiesmukai. Sąmoningai atsisakoma įprasto
koncerto scenoje formos. Šventės žiūrovas įsukamas į teatralizuoto, moderniai traktuoto,
šiandienos poreikiams aktualizuoto, tematiškai vientiso ir pagal amžiaus grupes
diferencijuoto folklorinio vyksmo ratą ir nejučia tampa konkretaus veiksmo dalyviu, o ne
stebėtoju. Festivalis „Užaugau Lietuvoj“ kasmet ieško naujų ir modernių tradicinio folkloro
išraiškos formų, savito scenarijaus ir unikalaus turinio, nebijant eksperimentuoti ir ieškoti
jungties su įvairiomis meno rūšimis: teatru, literatūra, moderniu šokiu, alternatyvia muzika,
fotografija ir kitais vizualiaisiais menais, kurie sustiprintų folklorinių veiksmų įtaigumą,
siekiant galutinio užsibrėžto tikslo.
Apie 2012 metų festivalį, kurio tema – „Kur namai, ten gyvenimas“, R. Balsys teigė:
„(...) doviliečiams pavyko aštuonių valandų renginį ir reginį taip sustyguoti, kad jį pagrįstai
galima vadinti bendruomeniniu ritualu“ (Liaudies kultūra, 2012, Nr.5, p.71). Akivaizdu, kad
folkloro festivalis „Užaugau Lietuvoj“ kasmet sulaukia vis gausesnio gerbėjų rato, palankių
vertinimų ne tik folkloro mylėtojų, bet ir žinovų tarpe.
Kisinių kaimo Kapinių šventė Šventė rengiama kasmet ketvirtą birželio sekmadienį. Kada ji tiksliai pradėta rengti,
duomenų nėra. Pateikėjai teigia, kad tarpukariu Kisiniuose ši šventė jau vyko. Antrasis
pasaulinis karas, pokario trėmimai bei vėlesnių metų emigracija į Vokietiją labai išretino
senųjų Klaipėdos krašto gyventojų lietuvininkų gretas. Tačiau Kisinių kaimo Kapinių šventės
su nedidelėmis pertraukomis vyko ir išliko iki šių dienų.
Dėl tikslios šventės datos visuomet tariamasi bendruomenės viduje. Informacija
skleidžiama iš lūpų į lūpas ir viešų skelbimų pagalba. Prieš šventę rūpinamasi kruopščiu
kapinaičių sutvarkymu, bent minimaliu paminklų, kryžių, epitafijų restauravimu.
Organizuojamos kapinių tvarkymo talkos.
Kapinių šventė trunka maždaug 1,5 valandos, neįskaitant vaišių, kurios yra svarbi
šventės dalis, išryškinanti lietuvininkų kulinarinio paveldo ypatumus, bendravimo, apsiėjimo
prie vaišių stalo papročius. Vaišių metu taip pat giedamos giesmės, skaitomos ištraukos iš Šv.
Rašto, pasisakoma gyvenimo, gyvybės ir mirties klausimais. Šventės dalyvių teigimu,
Kapinių šventės dėka Kisinių kaimo kapinaitės nebuvo apleistos, ir šiandien yra kruopščiai
prižiūrimos, išpuoselėtos. Išliko autentiški paminklai, kryžiai, kurie yra unikalūs šio krašto
kryždirbystės pavyzdžiai. Kaip teigė Albertas Latužis, Kisinių Kapinių šventė pasižymi šiltu
ekumeniškumu, todėl traukia žmones atvykti ir iš tolesnių apylinkių .Ypač aktyviai šventės
puoselėjimu rūpinasi etnokultūros centro istorikas-etnografas, šio krašto gyventojas
lietuvininkas Helmutas Lotužis.
Kapinių šventės aprašas pateiktas Lietuvos liaudies kultūros centro kuruojamai
programai „Nematerialaus kultūros paveldo sąvadas“ kaip vienas unikalesnių Klaipėdos
rajono tradicinės kultūros reiškinių.
Dagos šventė „Sudagojom dievo dovanas“ Mažosios Lietuvos gyventojų lūpose dar gyvas žodis „daga“, reiškiantis derlių,
brandą, pjūtį. Klaipėdiškiai sakydavo: „kokia vaga, tokia ir daga“, „iki dagos pritek naudos“.
Doviluose ši derliaus pabaigtuvių šventė atgimė 2007 metais, siekiant priminti ir
atgaivinti senuosius, Mažajai Lietuvai būdingus, dar M. Pretorijaus aprašytus šventės
papročius, interpretuojant juos šiuolaikinio žmogaus žvilgsniu. Šventėje susipina ir sakralios
protėvių pagerbimo, padėkos dievams apeigos, ir rudeniškos vaišės, ir smagus šėliojimas, į
vieningą veiksmą įtraukiantis tiek mažą, tiek seną. Kasmet šventė turi vis naują scenarinę ašį.
Kiekvienais metais gamta vis skirtingai mums savo gėrybių atseikėja. Kuo metai turtingi - tas
ir šventės scenarijuje atsispindi. Užderėjo obuoliai - obuolių daga, gausus grūdų derlius - visi
kartu grūdus arbuojam, sukam senas lietuvininko girnas, namine duona gardžiuojamės. Jau
spėta ir senoviškais kopūstų raugimo receptais pasidalinti, kai kuriuos jų ir čia pat išbandyti,
šventės metu vieną kitą „bačkelę“ draugiškai užraugti. Buvo jau ir bulvių derlius
paliaupsintas, dainomis ir senolių pokštais apipintas. Ir Kisinių kaimo bityno medus
išragautas. Net ir folkloro ansamblio „Lažupis“ kūrybiniai vaisiai jubiliejaus proga buvo
sudagoti.
Nors jau nunyko daugelis senųjų agrarinių papročių ir tikėjimų, tačiau kaimo žmogus
dar neprarado ryšio su žeme ir noro jos dovanomis pasidžiaugti – tik kiek kitaip,
šiuolaikiškai.
Advento laikotarpio renginiai
Kalėdų laukimas Doviluose kaskart vis kitoks. Jau tapo tradicija prieš Kalėdas rengti
Beatliejaus istorijos vaidinimus. Keletą metų iš eilės šį vaidinimą rengė etnocentro „Šėpos“
teatras. Pastaraisiais metais šios prasmingos istorijos idėja pasklido Dovilų bendruomenėje, ir
kaskart atgimsta vis nauju pavidalu moksleivių, darželio auklėtinių, pedagogų ar eilinių
miestelėnų lūpose - etnokultūros centro salėje džiaugsmingai sutinkama žiūrovų.
Siekiant sužadinti priešpriešą „pirktai“ Kalėdų šventei, imta organizuoti kalėdinius
prekymečius su inscenizuotais vaidinimais, menančiais senųjų jomarkų laikus. Šiuose
turgeliuose rankų darbo gaminiais, naminiais skanėstais Kūčių ar Kalėdų stalui aktyviai
prekiauja doviliškiai, bendruomenės ir įvairių įstaigų atstovai. Smagu, kad doviliškių
kalėdinio jomarko idėja netruko pasklisti ir po kitas rajono švietimo bei kultūros įstaigas.
Rengiami adventiniai folkloro koncertai Dovilų bažnyčioje, organizuojami pasakų
vakarai, apjungiantys skirtingų kartų šeimos narius. Vyksta edukacijos vaikams apie šio
laikotarpio papročius, mokoma pasigaminti tradicines kalėdines puošmenas, skatinamas
modernus vaikų kūrybinis požiūris, naudojant tradicines priemones ir formas. Nuolat
ieškoma būdų, kaip sužadinti vaikų ir jaunimo domėjimąsi tradicinėmis vertybėmis.
2012 metų gruodžio mėn. įvyko adventinis šeimų vakaras, kurio metu vaikai ir jų
tėveliai šiaudinių lėlių ir šešėlių pagalba sukūrė vaidinimus pagal senąsias mitologines
sakmes apie pasaulio sukūrimą.
Vasaros dienos stovykla vaikams „Lietuvininko diena“
Tiesioginis kontaktas su gyvąją tradiciją puoselėjančiais žmonėmis ir jų gyvenamąja
aplinka yra geriausias būdas sudominti vaikus senąja kultūra. Todėl neatsitiktinai ši
etnokultūrinė stovykla rengiama senoje lietuvininko šeimos sodyboje, kurioje vaikai
natūraliai įsilieja į autentišką gyvenamąją aplinką, tampa aktyviais tos dienos darbų
atlikėjais, įvykių stebėtojais, susipažįsta su tradicinės lietuvininko šeimos papročiais, namų ir
lauko darbais, kasdienos ritualais, tradicinėmis vaikų laisvalaikio pramogomis.
Išmėginami senieji namų ruošos bei lauko darbai (grūdų malimas, naminių gyvulių
priežiūra, tradicinis senovinis skalbimas, valgio gaminimas, žoliavimas), susipažįstama su
lietuvininko sodybai būdinga architektūra bei augmenija, su šiandien jau nebenaudojamais
senaisiais buitiniais rakandais, bitininkystės šiaudinuose aviliuose ypatumais, žvejyba.
Aplankomos senos liuteronų kapinaites, sužinoma apie šio krašto laidojimo ypatumus,
pasakojama apie sudėtingus čia gyvenusių žmonių likimus. Sodybos šeimininkas primena
tradicines lietuvininkų šeimos apeigas prie bendro stalo, vakaro ritualus.
Vasario 16-osios minėjimas
Šios Valstybinės šventės minėjimas Doviluose unikalus tuo, kad patriotiškumo
jausmas žadinamas per gimtojo krašto istorijos ir garbingų čia gyvenusių žmonių bei jų
prasmingų darbų pažinimą.
Šios šventės proga doviliškiai kasmet kviečiami į atminimo vakarus, skirtus Dovilų
kraštą garsinusioms asmenybėms pagerbti: pirmajam Klaipėdos krašto lakūnui bei
lietuviškosios aviacijos pradininkui doviliškiui Erikui Mačkui, Mažosios Lietuvos
visuomenės veikėjui Martynui Reisgiui, dvarininkui, istorijos tyrėjui, kraštotyrininkui Hugo
Šojui, tautodailininkui, aktyviam visuomenės veikėjui ir patriotui Vytautui Majorui, kultūros
mecenatui Haincui Gerhardui Opermanui.
2012 m. vasario 16-ji buvo skirta Dovilų krašto senosioms mokykloms ir mokytojams
prisiminti. Teatralizuoto renginio metu žiūrovai tarsi nusikėlė šimtmečiu atgal ir tapo
istorijos, gimnastikos, gramatikos, giedojimo pamokų dalyviais.
Tradicinis Klaipėdos rajono vaikų ir jaunimo pasakorių konkursas „Seku seku
pasaką“
Vienas didžiausių mūsų tautos paveldo lobių yra tautosaka. Iš pirmo žvilgsnio čia
padėtis nėra prasta: leidžiami pasakų, smulkiosios tautosakos rinkiniai vaikams, nemažai
folkloro ansamblių naudoja autentiškus kūrinius. Daugelį šimtmečių šis žanras gyvavo tik
sakytine forma. Išsaugodami tekstus mes prarandame autentišką perteikimo būdą. Todėl
Dovilų etninės kultūros centras siekia sukurti priemonių kompleksą pasakojamosios
tautosakos tradicijai palaikyti: rengia vakarus, Klaipėdos rajono moksleivių pasakorių
konkursą „Seku seku pasaką“, kuriuose skamba gyvi pateikėjų tekstai. Šie renginiai
organizuojami kartu su Klaipėdos rajono savivaldybės Kultūros, Švietimo skyriais bei Dovilų
pagrindine mokykla.
2008–2012 metų renginiai
2012 metai:
Sausio 19 d. Edukacinės programos „Lietuvių liaudies instrumentų kilmė ir paskirtis“
pristatymas.
Vasario 3 d. Vakaronė „Pabūkime kartu“.
Vasario 15 d. Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimas. Tema „Klaipėdos krašto
senosios mokyklos“.
Vasario 21 d. Užgavėnės Doviluose prie EKC ir Šiūpariuose prie mokyklos.
Kovo 28 d. Lėlių teatras vaikams „Sudužęs kiaušinis“.
Kovo 28 d. Tradicinis pasakorių konkursas „Seku seku pasaką“.
Balandžio 3 d. Gavėnios vakaras. Žemaičių Kalvarijos Kalnų giesmių giedojimas.
Balandžio12 d. Vilniaus vitražinių lėlių teatro „Vaivorykštė“ gastrolės. Spektaklis „Jūratė ir
Kastytis“.
Balandžio 13 d. Gargždų KC projektas „Pavasario gaida“.
Balandžio 13 d. Atvelykio popietė (Šiūparių pagrindinė mokykla).
Balandžio 21d. Visuotinė talka „Darom“.
Gegužės 3 d. Koncertas „Tau, mama“.
Gegužės 4 d. Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Baltų kalbotyros ir
etnologijos katedros studentų egzaminas.
Gegužės 11 d. Romansų vakaras „Tu man pažadėjai”. Nauja „Lažupio“ ir kapelos programa.
Birželio 22 d. Jonų pagerbimas - lankymas Doviluose ir Šiūpariuose.
Birželio 24 d. Kisinių Kapinių šventė. Pirmojo lietuviškojo laikraščio 180-ųjų metinių
paminėjimas.
Liepos 3 d. Dienos stovykla „Vasaros diena lietuvininko sodyboje“.
Liepos 6 d. Valstybės dieną 21 val. su šviesa aplink Žemę nusirito „Tautiškos giesmės“
banga.
Liepos 21 d. Tradicinis Folkloro festivalis „Užaugau Lietuvoj“.
Liepos 21 d. Paminklinio akmens senosiose kapinaitėse atidengimas.
Spalio 5 d. Dagos šventė „Sudagojom Dievo dovanas“
Spalio 17 d. Filmo apie Veroniką Povilionienę „Smilgos uoga“ (rež. V. Plytnikas)
demonstravimas.
Spalio 25 d. Vilniaus vitražinių lėlių teatro spektaklis „Drąsus peliukas Untis“ (rež. P.
Mendeika).
Spalio 31 d. Vėlinių žvakučių uždegimas senosiose Dovilų kapinėse.
Spalio 31 d. Kalvarijos kalnų giedojimas.
Gruodžio 13 d. Advento rytmetys vaikams „Vaško dvarelis“.
Gruodžio 5/12/19 d. Edukacija vaikams „Veltos Kalėdos“. Kalėdinių puošmenų gamyba.
Gruodžio 21 d. Adventinis šeimų vakaras. Šiaudinės sakmės.
Gruodžio 28 d. Senųjų metų palydos.
2011 metai:
Vasario 16 d. Lietuvos Valstybės atkūrimo diena. Renginys, skirtas žymiam visuomenės
veikėjui H. Šojui atminti. Lietuvių tautosakos rinkėjui ir leidėjui bei pirmojo muziejaus
Klaipėdos krašte įkūrėjui.
Vasario 21 d. Klaipėdos rajono vaikų ir moksleivių - liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso
„Tramtatulis“ vietinis atrankos ratas.
Kovo 8 d. Užgavėnės.
Kovo 23 d. Edukacinė programa „Klaipėdos krašto tradicinio kostiumo pristatymas ir amatų
puoselėjimas“.
Balandžio 14 d. Klaipėdos rajono liaudiškos muzikos kapelų apžiūra (rajoninis renginys).
Balandžio 19 d. Edukacinė programa „Klaipėdos krašto tradicinio kostiumo pristatymas ir
amatų puoselėjimas“.
Balandžio 28 d. Etnochoreografijos kursai.
Balandžio 29 d. Koncertas „Tau, mama“.
Gegužės 11d. Seminaras „Tarmės šnekamojoje ir rašomojoje kalboje“. Rengėjai J. Lankučio
viešoji biblioteka, Dovilų EKC.
Gegužės 11 d. Lietuvių filologijos ir etnologijos studijų programos IV kurso studentų
baigiamasis etnologijos egzaminas-renginys „Iš gyvenimo žvėrių bei žmonių“.
Gegužės 12 d. Gargždų KC projektas. VI Muzikos festivalis „Pavasario gaida“. Dalyvavo
Judita Leitaitė (mecosopranas), Sergej Krinicin (gitara).
Gegužės 15 d. Renginys, skirtas 80–osioms Klaipėdos krašto lakūno Eriko Mačkaus žūties
metinėms paminėti.
Birželio 3 d. Klaipėdos aklųjų ir silpnaregių centro koncertas. Renginys, skirtas Tėvo dienai.
Birželio 23 d. Jonų pagerbimas Doviluose. Jų lankymas, vainikų įteikimas.
Birželio 23 d. Joninės Šiūpariuose.
Liepos 15 d. Sukilimo vado generolo Antano Gelgaudo (1792-1831 m.) 180-ųjų žūties
metinių minėjimas Kisinių etnografinėse kapinaitėse.
Liepos 16 d. Folkloro festivalis „Užaugau Lietuvoj“.
Spalio 14 d. Dagos šventė. Folkloro ansamblio „Lažupis“ 25-metis.
Spalio 31 d. Kalvarijos kalnų giedojimas artėjant Vėlinėms.
Lapkričio 2 d. Mirusiųjų pagerbimas uždegant žvakutes Dovilų, Šiūparių neveikiančiose
kapinaitėse.
Lapkričio 11 d. Vakaronė „Pabūkime kartu“. Dovilų krašto tremtinių susitikimas.
Gruodžio 8 d. Edukaciniai mokymai moksleiviams „Raštų simboliai“.
Gruodžio 21 d. Šventinis renginys „Nepaprastos Kalėdos tau ir tavo šeimai“. „Šėpos“ teatro
vaidinimas „Beatliejaus istorija“. Kalėdų saldaturgis.
Gruodžio 29 d. Senųjų metų palydos.
2010 metai:
Sausio 8 d. Klaipėdos dramos teatro spektaklis.
Sausio 21 d. Kontaktinės improvizacijos seminaras.
Vasario 3 d. Pasakorių (moksleivių) konkursas „Seku seku pasaką“.
Vasario 16 d. Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos minėjimas, skirtas Martynui Reisgiui.
Kovo 15 d. Susitikimas su Pakutuvėnų Šv. Antano Paduviečio vienuolyno ir parapijos kunigu
broliu Gediminu Numgaudžiu.
Kovo 19 d. Folkloro kolektyvo „Lažupis“ teminio spektaklio „Kai aš buvau mažutėlis“
premjera.
Kovo 30 d. Klaipėdos Universiteto HMF Lietuvių filologijos ir etnologijos katedros studentų
renginys „Kaip širdy - taip ir ant žemės“.
Balandžio 7 d. Atvelykio popietė. Lėlių teatro spektaklis vaikams „Saulė, Mėnulis ir Žemė“.
Balandžio 30 d. Koncertas „Tau, Mama “.
Gegužės mėn. pirmadieniai. Edukacinė programa „Senųjų amatų mokyklėlė“.
Gegužės 14 d. Atminimo lentos atidengimas Haincui Gerhardui Opermanui.
Birželio 15 d. Kupiškio lėlių teatro „Rygailio“ lėlių spektaklis „Ožkytė ir vilkas“.
Birželio 15 d. Salomėjos Burneikaitės paskaita „Lėlės ir etninė kultūra“.
Birželio 24 d. Joninės Doviluose.
Birželio 24 d. Joninės Šiūpariuose.
Liepos 24 d. Folkloro festivalis „Užaugau Lietuvoj”, skirtas Žalgirio mūšio jubiliejaus
paminėjimui.
Spalio 2 d. Dagos šventė.
Spalio 12 d. Vakaronė „Pabūkime kartu“.
Lapkričio 30 d. Pasakojamosios tautosakos vakaras „O taip tikrai buvo”.
Gruodžio 7 d. Susitikimas su nepriklausomu mitybos ekspertu A.Vincentu Saku.
Gruodžio 13 d. Advento popietė.
Gruodžio 21 d. Kalėdinis prekymetis „Nepaprastos kalėdos tau ir tavo šeimai“.
Gruodžio 30 d. Senųjų metų palydos.
2009 metai:
Vasario mėn. Edukacinė veikla vaikams. Užgavėnių kaukių gamyba.
Vasario 16 d. Lietuvos Valstybės atkūrimo diena. Vakaras-koncertas tautodailininkui
Vytautui Majorui atminti.
Vasario 24 d. Užgavėnės.
Kovo 26 d. Seminaras „Liaudies medicina šeimai“. Dalyvavo liaudies medicinos ekspertas
V. Skirkevičius, kineziterapeutė R. Milašiūtė.
Balandžio 23 d. Gargždų KC projektas. IV Kamerinės muzikos festivalis „Pavasario gaida“.
Dalyvavo Vytautas V. Landsbergis, Donatas Razauskas.
Gegužės 1 d. Motinos diena. Koncertas „Tau, mama“.
Gegužės mėn. Gegužinių giesmių giedojimas.
Gegužės 7 d. Popietė, skirta spaudos atgavimo ir kalbos ir knygos dienai - lietuviškosios
laikraštijos pradininkui J. F. Kelkiui paminėti.
Gegužės 27 d. Lietuvių filologijos ir etnologijos specialybės IV kurso studentų baigiamasis
egzaminas–renginys „Ir būsi tu vaikas žvaigždės, ir papartis tau pražydės“.
Birželio 4 d. koncertas Tėvo dienai. Dalyvavo LASS Klaipėdos kultūros centro meno
kolektyvas.
Birželio 23 d. Joninės Doviluose ir Šiūpariuose.
Liepos 17-19 d. Folkloro festivalis „Užaugau Lietuvoj“.
Spalio 2d. Dagos šventė „Sudagojom Dievo dovanas“.
Spalio 30 d. Kalvarijos kalnų giedojimas artėjant Vėlinėms.
Lapkričio 12 d. Folkloro ansamblio „Lažupis“ programos „Pamario žemaičių krikštynos“
DVD pristatymas.
Lapkričio 27 d. Dovilų krašto tremtinių susitikimas.
Gruodžio 16 d. Advento rytmetys „Saulę nukalsiu, dangun įmesiu“ .
Gruodžio 20 d. Kalėdinis prekymetis „Nepaprastos Kalėdos Tau ir Tavo šeimai“.
Gruodžio 29 d. Senųjų metų palydos.
2008 metai:
Vasario 5 d. Užgavėnės.
Vasario 15 d. Lietuvos Valstybės atkūrimo diena. Vakaras-koncertas lakūnui E. Mačkui
atminti.
Kovo 7 d. Rajoninė kapelų apžiūra.
Kovo 20 d. Etnoprojektas „Zuikių mokyklėlė”. Edukacinė veikla vaikams „Molio
pamokėlės“.
Balandžio 10 d. Rajono folkloro ansamblių apžiūra.
Balandžio 23 d. Etnoprojektas „Zuikių mokyklėlė“. Edukacinė programa vaikams „Kuriame
lėlių teatrą“. Dalyvauja Klaipėdos lėlių teatras.
Gegužės 2 d. Motinos diena. Koncertas „Tau, mama“.
Gegužės mėn. Gegužinių giesmių giedojimas.
Gegužės 9 d. Sekminių šventė.
Birželio 23 d. Joninės.
Liepos 18-20 d. Dovilų miestelio šventė ir folkloro festivalis „Užaugau Lietuvoj“.
Liepos 19 d. Jomarkas „Dovilų kiemelis kaip Karaliaučius“.
Liepos 18 d.- rugpjūčio 8 d. Lietuvos Jūrų muziejaus paroda „Kitas požiūris. Pajūrio ir
pamario žvejų kultūra“ ir kompaktinės plokštelės „Žuvininkai mes esme“ pristatymas.
Spalio 2 d. Dagos šventė „Sudagojom Dievo dovanas“.
Spalio 30 d. Kalvarijos Kalnų giedojimas artėjant Vėlinėms.
Gruodžio mėn. Internetinės svetainės „www. etnodovilai. lt“ pristatymas.
Gruodžio 12 d. Etnoprojektas „Zuikių mokyklėlė“. Edukacinė programa vaikams „Baltos
advento pasakos“.
Gruodžio 20 d. Šventė „Nepaprastos Kalėdos Tau ir Tavo šeimai“.
Dovilų etninės kultūros centro direktorė Lilija Kerpienė