DARBO IR SOCIALINIŲ TYRIMŲ INSTITUTAS

SOCIALINIŲ TYRIMŲ INSTITUTO ETNINIŲ TYRIMŲ CENTRAS

Galimų diskriminacijos apraiškų, naujai numatytų

Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme, bei

visuomen÷s tolerancijos įvairioms socialin÷ms grup÷ms įvertinimas ir lyginamoji analiz÷

Vilnius 2008 m.

2

TURINYS 1. Pagrindin÷s tyrimo charakteristikos 3

2. Metodologin÷s diskriminacijos tyrimo gair÷s 6

3. Tyrimo duomenų analiz÷ 15

3.1. Visuomen÷s nuostatos įvairių socialinių grupių atžvilgiu 15

3.2. Suvokiama diskriminacija 21

3.3. Žinios apie būdus, kaip gintis susidūrus su diskriminacija 29

Pagrindin÷s tyrimo išvados ir apibendrinimai 34

Nuorodos 37

Priedas. Visuomen÷s nuomon÷s apie diskriminaciją tyrimo klausimynas 39

Priedas. Tyrimo rezultatų bendrieji pasiskirstymai 44

3

1. PAGRINDINöS TYRIMO CHARAKTERISTIKOS

Tyrimo tikslas - nustatyti visuomen÷s tolerancijos pokyčius įvairioms socialin÷ms grup÷ms bei ištirti galimų diskriminacijos apraiškų d÷l naujame Lygių galimybių įstatyme įtvirtintų diskriminacijos pagrindų, kurių nebuvo iki šiol galiojusiame Lygių galimybių įstatyme, t.y. d÷l kalbos, kilm÷s, socialin÷s pad÷ties, tautyb÷s, suvokimą. Tyrimo uždaviniai:

- įvertinti Lietuvos gyventojų nuostatas įvairių socialinių grupių atžvilgiu ir jų pokyčius; - atskleisti Lietuvos gyventojų suvokimą apie diskriminaciją įvairiais pagrindais,

įvairiose visuomen÷s gyvenimo srityse ir jos paplitimą, vertinant asmeninę patirtį, žinojimą apie kitų patirtis ir žinojimo šaltinius;

- nustatyti Lietuvos gyventojų žinių apie būdus, kaip gintis susidūrus su diskriminacija lygmenį.

Tyrimo metodas: reprezentatyvi anketin÷ Lietuvos gyventojų apklausa tiesioginio interviu būdu. Imties dydis: 1040 15 – 74 m. nuolatinių Lietuvos gyventojų.

Aplankyta namų ūkių 2369

Apklausta 1040

Nebuvo namuose, nerasta 463

Atsisak÷ dalyvauti apklausoje 574

Neatitiko atrankos kriterijų 292

Atrankos metodas: Respondentams atrinkti taikyta reprezentatyvi tikimybin÷ atranka, įvertinant 15-74 m. Lietuvos gyventojų pasiskirstymą pagal gyvenamąją vietą, amžių, lytį, išsimokslinimą. Apklausos rezultatų paklaida neviršija 3 %. Apklausos atlikimo data: apklausa atlikta 2008 m. rugs÷jo-spalio m÷n. Ataskaitą pareng÷: vyr.m.d. dr. L. Okunevičiūt÷ Neverauskien÷, doc. Dr. B. Gruževskis, vyr.m.d. dr. L. Leončikas, vyr.m.d. dr. V. Beresnevičiūt÷.

4

1 lentel÷. Apklaustų gyventojų pasiskirstymas

pagal socialines demografines charakteristikas

N Proc.

Iki 2000 gyventojų 355 34,1

2001 -30 000 gyventojų 197 19,0

30 001 – 190 000 gyventojų 168 16,2

Gyvenamosios vietov÷s dydis

Virš 190 001 gyventojų 319 30,7

Alytaus 55 5,3

Kauno 215 20,7

Klaip÷dos 119 11,5

Marijampol÷s 53 5,1

Panev÷žio 89 8,6

Šiaulių 113 10,9

Taurag÷s 42 4,0

Telšių 55 5,3

Utenos 58 5,6

Apskritis

Vilniaus 240 23,1

Vyrai 489 47,0 Lytis

Moterys 551 53,0

Lietuvis/lietuv÷ 839 80,7

Rusas/rus÷ 57 5,5

Lenkas/lenk÷ 42 4,1

Kita 13 1,1

Tautyb÷

Nenurod÷ 89 8,6

15–24 m. 241 23,2

25-34 m. 166 16,0

35-44 m. 178 17,1

45-54 m. 172 16,5

55-64 m. 134 12,9

Amžius

65-74 m. 149 14,3

Pradinis 108 10,4

Pagrindinis 175 16,8

Bendras vidurinis 355 34,1

Aukštesnysis 245 23,6

Išsimokslinimas

Aukštasis 157 15,1

Dirba 558 53,6 Užimtumas

Nedirba 482 46,4

5

N Proc.

Vadovas, įmon÷s savininkas 36 3,4

Tarnautojas 116 11,1

Specialistas 159 15,3

Darbininkas 227 21,8

Ūkininkas 14 1,3

Pensininkas 221 21,2

Bedarbis 46 4,5

Namų šeiminink÷/vaiko priežiūros atostogos 47 4,5

Moksleivis, studentas 167 16,1

Kita 4 0,4

Užsi÷mimas

Nenurod÷ 5 0,4

Iki 600 Lt 183 17,6

601-900 Lt 204 19,6

901-1500 Lt 235 22,6

1501 Lt ir daugiau 261 25,1

Pajamos vienam šeimos nariui

Atsisak÷ nurodyti 157 15,1

6

2. METODOLOGINöS DISKRIMINACIJOS TYRIMO GAIRöS

Diskriminacijos sąvoka Pagrindiniai Europos Sąjungos diskriminacijos draudimo politikos instrumentai yra dvi Tarybos direktyvos:

• 2000/43/EB direktyva, įgyvendinanti vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų ras÷s arba etnin÷s priklausomyb÷s1;

• 2000/78/EB direktyva, nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesin÷je srityje bendruosius pagrindus2.

ES lygyb÷s direktyvose diskriminacijos sąvoka grindžiama vienodo požiūrio principu, reiškiančiu, kad n÷ra jokios tiesiogin÷s ar netiesiogin÷s diskriminacijos d÷l ras÷s ar etnin÷s priklausomyb÷s, tam tikros religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualin÷s orientacijos. Direktyvose tai pat vartojamos tiesiogin÷s ir netiesiogin÷s diskriminacijos, priekabiavimo, nurodymo diskriminuoti ir pozityvios diskriminacijos sąvokos. ES lygyb÷s direktyvose diskriminacija apibr÷žiama taip:

• Tiesiogin÷ diskriminacija yra tada, kai vienam asmeniui taikomos prastesn÷s sąlygos, nei panašioje situacijoje yra, buvo ar gal÷jo būti taikomos kitam asmeniui d÷l ras÷s ar etnin÷s priklausomyb÷s;

• Netiesiogin÷ diskriminacija yra tada, kai d÷l akivaizdžiai neutralių sąlygų, kriterijų ar praktikos tam tikros ras÷s ar etnin÷s priklausomyb÷s asmenys gali patekti tam tikru atžvilgiu į prastesnę pad÷tį nei kiti asmenys, nebent tas sąlygas, kriterijus ar praktiką objektyviai pateisina teis÷tas tikslas, o šio tikslo siekiama atitinkamomis ir būtinomis priemon÷mis.

Priekabiavimas ir nurodymas diskriminuoti taip pat laikomi diskriminacija:

Priekabiavimas laikomas diskriminacija, jei d÷l asmens ras÷s ar etnin÷s priklausomyb÷s nepageidaujamu elgesiu siekiama įžeisti arba įžeidžiamas jo orumas ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka. Tokiu atveju priekabiavimo sąvoką galima apibr÷žti pagal valstybių narių nacionalinius įstatymus ir praktiką.

Pozityvios diskriminacijos numatymas reiškia, kad užtikrinant lygybę valstyb÷s ES nar÷s gali taikyti priemones, skirtas užkirsti kelią diskriminacijai arba ją kompensuoti. Lietuvos Respublikos Lygių galimybių įstatymas3 atkartoja pagrindinius ES direktyvų principus ir diskriminaciją apibr÷žia taip:

Diskriminacija – tiesiogin÷ ir netiesiogin÷ diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, ras÷s, tautyb÷s, kalbos, kilm÷s, socialin÷s pad÷ties, tik÷jimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytin÷s orientacijos, negalios, etnin÷s priklausomyb÷s, religijos pagrindu.

Tiesiogin÷ diskriminacija – elgesys su asmeniu, kai lyties, ras÷s, tautyb÷s, kalbos, kilm÷s, socialin÷s pad÷ties, tik÷jimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytin÷s orientacijos, negalios,

1 Tarybos Direktyva 2000/43/EB, 2000.06.29, įgyvendinanti vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų ras÷s arba etnin÷s priklausomyb÷s. Oficialusis leidinys L 180 , 19/07/2000 p. 0022 – 0026. 2 Tarybos direktyva 2000/78/EB, 2000.11.27, įgyvendinanti vienodo požiūrio principą užimtumo ir profesin÷je srityje. Oficialusis leidinys L 303 , 02/12/2000 p. 0016 – 0022. 3 Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas (nauja redakcija - 2008.06.17, Nr. X-1602. Žin., 2003, Nr. 114-5115).

7

etnin÷s priklausomyb÷s, religijos pagrindu jam taikomos mažiau palankios sąlygos, negu panašiomis aplinkyb÷mis yra, buvo ar būtų taikomos kitam asmeniui. Netiesiogin÷ diskriminacija – veikimas ar neveikimas, teis÷s norma ar vertinimo kriterijus, akivaizdžiai neutrali sąlyga ar praktika, kurie formaliai yra vienodi, bet juos įgyvendinant ar pritaikant atsiranda ar gali atsirasti faktinis naudojimosi teis÷mis apribojimas arba privilegijų, pirmenyb÷s ar pranašumo teikimas lyties, ras÷s, tautyb÷s, kalbos, kilm÷s, socialin÷s pad÷ties, tik÷jimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytin÷s orientacijos, negalios, etnin÷s priklausomyb÷s, religijos pagrindu, nebent šį veikimą ar neveikimą, teis÷s normą ar vertinimo kriterijų, sąlygą ar praktiką pateisina teis÷tas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemon÷mis. Priekabiavimas – nepageidaujamas elgesys, kai lyties, ras÷s, tautyb÷s, kalbos, kilm÷s, socialin÷s pad÷ties, tik÷jimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytin÷s orientacijos, negalios, etnin÷s priklausomyb÷s, religijos pagrindu siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka.

Anketoje (žr. Priedą), kuri yra pagrindinis visuomen÷s nuomon÷s tyrimo instrumentas, respondentams pateikiamas kiek glaustesnis ir paprastesnis diskriminacijos paaiškinimas:

Diskriminacija – elgesys su asmeniu, kai d÷l skirtingų asmens savybių (bruožų) jam taikomos mažiau palankios sąlygos, negu panašiomis aplinkyb÷mis būtų taikomos kitam asmeniui.

Svarbu žinoti, jog nepalankioje pad÷tyje esančios visuomen÷s grup÷s gali susidurti su neteisingu elgesiu ir būti diskriminuojamos ne tik d÷l kokio nors vieno, bet d÷l kelių požymių – kitaip tariant, patirti daugialypę diskriminaciją4. Tarp daugialyp÷s diskriminacijos pavyzdžių – etnin÷ms ar religin÷ms mažumoms priklausančių moterų galimybių ribojimas. Nors daugialypę diskriminaciją sud÷tinga tirti ir matuoti, tačiau aktualu tur÷ti omenyje kuriant teisines apsaugos nuo diskriminacijos priemones ir socialines paramos pažeidžiamoms grup÷ms programas. Platesni klausimai apie diskriminacijos apraiškas, įvairias diskriminacijos reiškinio ypatybes ir priežastis išryšk÷ja diskriminacijos tyrimuose. Tiriant diskriminacines nuostatas ar nepakantumą išlieka svarbus jų turinio / motyvo aspektas – tai, kuo remiasi (ir kuo aiškinamos) neigiamos nuostatos vienos ar kitos grup÷s atžvilgiu ar vienai ar kitai grupei priskiriamiems asmenims. Viena svarbiausių konceptualių skirčių, suformuluotų ekonomistų atliktuose tyrimuose – tai:

- diskriminacija nuostatų pagrindu (angl. „taste-based“); - diskriminacija informacijos, patirties, duomenų pagrindu (kartais vadinama statistine,

arba (ekonomikoje) - informacine). Jei asmenys atmetami d÷l to, kad kitiems nepatinka kokios nors jų savyb÷s (neturinčios esminio ryšio su jų galimyb÷mis atlikti tam tikrus socialinius vaidmenis, darbus ir pan.), greičiausiai turime reikalą su diskriminacija nuostatų pagrindu. Nuostatoms, įvaizdžiams ar madoms visuomen÷je pasikeitus, tokios diskriminacijos mastai taip pat tur÷tų keistis. Kartais būna, jog tam tikri mažumos galimyb÷ms ir jos įvaizdžiui nepalankūs bruožai yra iš tiesų paplitę, pvz., tam tikroje grup÷je gali vyrauti neturintys išsilavinimo žmon÷s. Supanti visuomen÷ kartais ima remtis apibendrintu įvaizdžiu, kitaip sakant, vyraujančia informacija,

4 Apžvalgą apie daugialypę diskriminaciją žr.: European Commission. 2007. Tackling Multiple Discrimination – Practices, policies and laws. Luxembourg: Office for Official Publications of the European Communities.

8

arba ,,statistika”, ir paplitusį bruožą iš anksto taiko kiekvienam tam tikros grup÷s atstovui nesigilindama į jo(-s) asmenines savybes. Svarbu pabr÷žti, kad tiek nuostatų pagrindu taikoma, tiek vadinamoji statistin÷ diskriminacija yra neteisingos ir neteis÷tos. Statistin÷s diskriminacijos atveju asmens lygiateisiškumo principas pažeidžiamas d÷l to, kad jam/jai tenka ,,atsakyti” ne už savo asmeninius pasiekimus ar trūkumus, o už savybes tos grup÷s, kuriai jį priskiria supanti visuomen÷ (ir su kuria ji(-s) nebūtinai pati(pats) tapatinasi). Taip pat galima pasakyti, kad statistin÷ diskriminacija yra tiesiog skubotas apibendrinimas, besiremiantis klaidinga nuostata, jog jei dauguma tam tikros grup÷s narių turi tam tikrą bruožą, tai tą bruožą tur÷s visi grup÷s nariai. Net ir objektyviais duomenimis paremta informacija apie tam tikrą visuomen÷s grupę gali įgyti neproporcingos reikšm÷s sustiprindama neigiamus įvaizdžius. Tarp nuostatų tipo diskriminacijos pavyzdžių gali būti pasitaikantis vyresnio amžiaus žmonių išstūmimas, tarp statistin÷s – etninių mažumų ar migrantų, kurie kartais skiriasi tam tikrais socialiniais demografiniais bruožais nuo visuomen÷s daugumos, diskriminacija. Tačiau ir etninių grupių atveju nuostatų tipo diskriminacija yra paplitusi – tai tie atvejai, kada nuostatos remiasi stereotipais, kultūroje įsitvirtinusiais istoriniais įvaizdžiais. Net ir integruota bei aukšto socialinio statuso etnin÷ grup÷ gali atsidurti nepalankioje pad÷tyje ir tapti pažeidžiama pasikeitus politinei situacijai5. Sociologijoje daugiau d÷mesio skirta ne tiek motyvacijai ir diskriminacijos tikimybei apskaičiuoti, kiek diskriminaciją reprodukuojančioms sąlygoms paaiškinti. Kartais tam tikra visuomen÷s grup÷ gali atsidurti nelygiavert÷je pad÷tyje ne tik d÷l atskirų asmenų nuostatų, bet ir d÷l visuomen÷je susiklosčiusių taisyklių, institucijų ir elgesio normų. Tod÷l kalbama ir apie institucinę bei struktūrinę diskriminaciją – tokią, kuri egzistuoja nepaisant atskirų individų bruožų. Tarp institucin÷s diskriminacijos pavyzdžių gali atsidurti policijos veikla, kuomet reidai, sulaikymai yra strategiškai nukreipti į tam tikras vietoves ir grupes ir gali nulemti dažnus, su atskiro asmens savyb÷mis (t.y. policininko arba tikrinamojo) nesusijusius policijos tikrinimus ir pan. Diskriminacija, paplitusi, pvz., d÷l to, kad tam tikros grup÷s išsilavinimas santykinai žemas, vyrauja tradiciniai lyčių vaidmenys ir atskiri jos atstovai n÷ra paj÷gūs pakeisti grup÷s įvaizdžio, gali būti neįveikiama, jei visuomen÷ nekeičia struktūrinių sąlygų – pvz., netobulina išsilavinimo infrastruktūros, socialinio darbo, galimybių dirbti nepilną darbo dieną ir pan. Reikia atkreipti d÷mesį ir į tai, kad Lietuvoje populiarioje vartosenoje ir viešajame diskurse diskriminacijos terminas n÷ra aiškus ir nusistov÷jęs, kartais jis vartojamas neapibr÷žtai, nekonkrečiai, siekiant įvardyti bet kokias numanomai neteisingo elgesio ir netolerancijos apraiškas. Diskriminacija kartais pavadinami netolerantiški pasisakymai kokios nors grup÷s atžvilgiu viešajame diskurse, kurie griežta teisine prasme būtų kvalifikuojami kaip nepakantumo kurstymas. Šiame tyrime diskriminacijos terminą vartosime siauresne prasme siedami jį su elgesiu, taip, kaip jis apibr÷žtas aukščiau vardytuose teis÷s aktuose.

5 Be abejo, istorija kupina tokių situacijų. Vienas iš naujausių išsamios empirin÷s analiz÷s matuojant tokio pobūdžio diskriminaciją pavyzdžių – Moser P. 2008. An Empirical Test of Taste-based Discrimination: Changes in Ethnic Preferences and their Effect on Admissions to the NYSE during World War I. NATIONAL Bureau of Economic Research Working Paper No. 14003. May 2008, JEL No. J7,N22,N42. Apie eksperimentą lyginant ,,taste-based” ir statistin÷s diskriminacijos pasireiškimą vyresnio amžiaus žmonių ir ispanakalbių JAV gyventojų atžvilgiu žr. Levitt S.D. Dubner S.J. 2005. Freakonomics. PerfectBound.

9

Diskriminacijos reiškinio tyrimai Siekiant įvertinti diskriminacijos priežastis, pobūdį, pasekmes ir kitus su šiuo reiškiniu susijusius dalykus, gali būti atliekami įvairūs tyrimai, apimantys nuomonių, nuostatų, elgesio, patirčių, praktikų bei socialin÷s ir ekonomin÷s situacijų tyrimus. Diskriminacijos tyrimus galima skirstyti į dvi pagrindines grupes:

- Suvokiamos diskriminacijos tyrimai (angl. perceived discrimination), pvz.:

- Atsakymai apie tai, kaip diskriminacija paplitusi; - Atsakymai apie tai, kiek respondentai susidūr÷ su diskriminacija patys

(angl. reported discrimination).

- Diskriminacijos matavimai griežta šio žodžio prasme (testavimas). Pirmojo tipo tyrimai yra labiausiai paplitę siekiant išsiaiškinti, kaip visuomen÷ ar atskiros jos grup÷s suvokia, ar atpažįsta ir ar reaguoja į diskriminaciją. Šio tipo apklausų Europos šalyse padaug÷jo Europos Sąjungai ÷mus pl÷toti socialin÷s sanglaudos ir lygių galimybių politiką. Tokių apklausų duomenys pateikia informacijos, kuri gali tapti atskaitos tašku politikos formuotojams, politikos poveikio vertintojams ar visuomen÷s informavimo kampanijų reng÷jams. Visuomen÷s suvokimo tyrimai yra svarbus informacijos šaltinis siekiant pl÷toti lygių galimybių politiką ir siekiant įtraukti visuomenę į dialogą apie diskriminaciją, teisingumą ir lygybę. Šie tyrimai gali būti skirstomi pagal apklausiamą kategoriją:

- diskriminacijos aukų tyrimai; - gyventojų ar tam tikrų grupių tyrimai.

Ir diskriminacijos aukų, ir visuomen÷s nuomon÷s tyrimuose gali būti naudojama ta pati metodologija, panašūs arba analogiški instrumentai, pvz., anketos (pildomos respondento ar interviuotojo) ir interviu su respondentais. Santykinis skirtumas tarp šių tyrimų yra tas, kad jei gyventojų ar tam tikrų grupių (pvz., darbdavių, pareigūnų, mokytojų, socialinių darbuotojų ar kt.) tyrimai labiau koncentruojasi ties respondento elgesiu ar nuostatomis, tai vadinamieji aukų tyrimai – į tai, kas nutiko, ką patyr÷ respondentas (kokiomis aplinkyb÷mis, kokiu pagrindu, kokiose srityse buvo diskriminuojamas, kokių ÷m÷si veiksmų ir kt.). Antrojo tipo tyrimai – t.y. diskriminacijos matavimai griežta šio žodžio prasme – siekia užfiksuoti diskriminacinio elgesio apraiškas. Diskriminacijos matavimas griežta šio žodžio prasme iš esm÷s remiasi testavimo metodu. Testavimo esm÷ – tokios pačios situacijos sumodeliavimas tiek pažeidžiamos kategorijos asmeniui, tiek visuomen÷s daugumai priklausančiam asmeniui (kurie kitais bruožais, pvz., savo išsilavinimu, kvalifikacija ir pan. nesiskiria), ir steb÷jimas, ar kitų asmenų elgesys jų atžvilgiu (traktavimas) išlieka toks pats. Tokio tyrimo pavyzdys gal÷tų būti tyrimas apie tai, kaip dažnai darbdaviai atmeta visuomen÷je nem÷gstamos tautyb÷s arba moters kandidatūras palyginti su kitoms visuomen÷s kategorijoms priklausančių asmenų kandidatūroms. Tokio tipo tyrimai reikalauja tikslių metodologiškai pagrįstų instrumentų, juos paprastai sunkiau įtraukti į bendro pobūdžio tyrimų schemas ir reikia vykdyti atskirai. D÷l tokio pobūdžio tyrimai kiek retesni. Tačiau jie leidžia tiksliai įvertinti kokiai nors kategorijai priklausančio asmens tikimybę susidurti su konkrečiomis diskriminacijos formomis. Testavimas taikomas ne tik diskriminacijos masto ar tikimyb÷s tyrimams, bet ir teisin÷je praktikoje siekiant užfiksuoti nevienodą traktavimą ir įrodyti diskriminacijos faktą.

10

Testavimas gali būti pritaikytas vienetiniam diskriminacijos atvejui užfiksuoti, tačiau taip pat gali būti taikomas ilgesnį laiką siekiant išsiaiškinti, kiek pasitaikantys diskriminacijos faktai yra dažni, ar jie sistemiški. Tyrimams migrantų diskriminacijos darbo rinkoje testus atlieka Tarptautin÷ darbo organizacija (ILO), teisin÷je praktikoje testavimo praktika buvo išpl÷tota JAV šeštąjį-septintąjį XX a. dešimtmetį; testavimo tvarka numatyta ir įteisinta Vengrijoje6 (testavimo būdu surinkta medžiaga pripažįstama įrodymai teisme). Vienas pagrindinių diskriminacijos matavimo griežtąja prasme (testavimo) privalumų tas, kad jiems n÷ra būtinas tiesioginis pažeidžiamos grup÷s dalyvavimas, ir jie padeda išvengti subjektyvumo, kuriuo pasižymi visuomen÷s apklausos. Tačiau apklausų privalumas tais, kad jos pateikia nacionaliniu mastu reprezentatyvius duomenis. Be to, diskriminacija yra socialinis reiškinys, ir jo reikšm÷ priklauso ir nuo to, ar visuomen÷ atpažįsta, ar suvokia ir kaip reaguoja į apraiškas. Norint keisti pažeidžiamų ar socialiai marginalizuotų grupių pad÷tį svarbu ne tik tiksliai techniškai įvertinti diskriminacijos tikimybę, bet ir suprasti, kaip mažumos suvokia savo pad÷tį, išgirsti jų balsą. Tod÷l visuomen÷s nuomon÷s tyrimai taip pat yra būtina informacijos apie diskriminacijos reiškinį dalis. Reikia pabr÷žti, kad n÷ra vienintelio šaltinio duomenims apie diskriminaciją rinkti. Šalia diskriminacijos masto tyrimų svarbūs ir kokybiniai tyrimai, suteikiantys gilumin÷s informacijos apie diskriminacijos reiškinį.

Nuostatų tyrimo ypatumai Tyrimas ,,Visuomen÷s tolerancijos įvairioms socialin÷ms grup÷ms bei galimų diskriminacijos apraiškų, nenumatytų LR lygių galimybių įstatyme tyrimas ir lyginamoji analiz÷“ skirtas Lietuvos gyventojų nuostatoms tirti, atskleidžia nuomones, nuostatas įvairių socialinių grupių atžvilgiu ir jų pokyčius, subjektyvų diskriminacijos suvokimą, įsivaizduojamą mastą, potencialiai diskriminuojamas grupes ir sritis, kuriose numanomai paplitusi diskriminacija. Keletas klausimų šiame tyrime apima ir aukų tyrimo aspektus (žr. toliau). Tipine reprezentatyvia visuomen÷s nuomon÷s apklausos imtimi (~ N=1000) besiremiantis tyrimas negali atskleisti diskriminacijos apraiškų paplitimo, masto, skirtumų tarp skirtingų grupių. Toks tyrimas įvertina bendrą socialinį kontekstą, visuomen÷s nuomon÷s tendencijas tam tikru metu. Reguliariai atliekami nuostatų tyrimai suteikia informacijos apie nuostatų kaitą ir gali būti taikomi kaip tam tikras įsp÷jimo įrankis. Nors ir n÷ra nustatyta tiesioginio ryšio individo lygmenyje tarp neigiamų nuostatų ir diskriminacinio elgesio, tačiau augantis socialinis nepakantumas įsp÷ja apie galimai did÷jantį diskriminacijos atvejų skaičių visuomen÷je. Tarpgrupin÷ms nuostatoms nagrin÷ti ar stereotipams tirti yra skirti specialūs tyrimai ir metodai. Nors nuostatos ir vertyb÷s nevisiškai apibūdina konkretų jas deklaruojančių individų elgesį, reprezentatyvi apklausa leidžia įvertinti įvairių socialinių grupių skirtumams teikiamą reikšmę bei išvysti, ką visuomen÷ toleruoja ir kam yra nepakanti (Leončikas 2007)7.

6 Alemu, F. 2007. Testing to Prove Racial Discrimination: Methodology and Application in Hungary. European Roma Rights Centre. http://www.errc.org/cikk.php?cikk=1016 7 In: Dabartin÷s Lietuvos kultūros raidos tendencijos: vertybiniai virsmai. Kolektyvin÷ monografija. Sudarytoja: Žiliukait÷ R. Kultūros, filosofijos ir meno institutas, Vilnius, 2007, p. 89-107.

11

Bendrą žinojimą apie diskriminacijos reiškinį visuomen÷je kartu su tokio pobūdžio tyrimo metu surinktais duomenimis papildyti gali kiti šaltiniai, pavyzdžiui, oficialioji statistika, atsakingų institucijų gaunami skundai ar atliekami specialūs tyrimai bei socialiniai tyrimai (diskriminaciją patyrusių asmenų ar grupių, tyrimai atskirose srityse). Užsienio šalių ekspertai pastebi, kad skundai, jų skaičius suteikia tik dalį informacijos, nes kitų tyrimų duomenimis, skundžiama tik maža diskriminacijos atvejų dalis8. Empiriniai nuostatų tyrimai gali pasitarnauti teisiniuose procesuose, sprendžiant ginčus kaip papildanti informacija jei sud÷tinga įrodyti diskriminaciją. Empirinių tyrimų duomenys reikalingi formuojant ir palaikant lygių galimybių politikos pl÷trą ir įgyvendinimą, stebint ir fiksuojant esamą situaciją, taip pat tyrimų duomenys gali tapti pagrindu nacionalinei diskusijai apie lygybę ir diskriminaciją ir kt. Gyventojų nuostatų tyrimai svarbūs, nes fiksuoja bendrą diskriminacijos reiškinio suvokimą. Užsienio šalių ekspertai nurodo, kad ir tiksliniai tyrimai, pavyzdžiui, diskriminacijos aukų tyrimo metu, kuomet apklausiami diskriminaciją patyrę asmenys, respondentai ne visada gali pateikti informaciją apie savo diskriminacijos patirtis d÷l savo nežinojimo, kad buvo diskriminuojami arba d÷l netikrumo, ar vienas ar kitas poelgis buvo diskriminacinis. Kita vertus, d÷l žinojimo lygmens kokia nors konfliktin÷ situacija, negatyvios patirties atvejis gali būti priskirtinas diskriminacijai. Tod÷l atliekant tyrimus, duomenų analizę reikia atsižvelgti į nepakankamo įvertinimo ir pervertinimo riziką, kurios siekiant išvengti ar minimizuoti turi būti pasirenkami tinkami duomenų rinkimo metodai, atliekami kompleksiniai tyrimai, bei reguliariai atliekami tyrimai. Tyrime naudojamos kategorijos

Su diskriminacija susijusių duomenų rinkimas glaudžiai susijęs su metodologin÷mis problemomis, kadangi matuojamas reiškinys yra subtilus, sud÷tingas ir susijęs su socialiai nepriimtinu elgesiu. Šios problemos taip pat apima ir nebuvimą aiškių ir visuotinai priimtų apibr÷žimų (šiuo atveju socialin÷s pad÷ties kategorija), sunkumus klausiant jautrius klausimus (diskriminacija priskiriama temoms, kuriomis žmon÷s n÷ra linkę kalb÷ti) ir galimą atvejų nenurodymą. Siekiant surinkti patikimus duomenis, svarbu naudoti pagrįstas tyrimo kategorijas ir kintamuosius. Reikia pažym÷ti, kad oficialūs dokumentai (pvz., ES direktyvos) ir teis÷s aktai tik išvardija įvairius diskriminacijos pagrindus, tačiau nepateikia aiškių, visuotinai priimtų apibr÷žimų. N÷ra bendrai priimtų apibr÷žimų ir tarptautin÷je teis÷je. Socialin÷ kategorijų kilm÷ Socialiniai mokslai remiasi prielaida, kad nei ras÷, lytis, amžius ar kitos kategorijos, neturi objektyvios biologin÷s reikšm÷s. Bendrąją prasme, visos šios kategorijos yra socialinio susitarimo dalykas, kam priskiriama kokia reikšm÷. Apibr÷žus tam tikrą grupę žmonių tam tikra kategorija, jai priskiriamos tam tikros savyb÷s (charakteristikos) ir elgesio ypatumai, kurie taip pat lemia tam tikrus santykius tarp individų ir socialinių grupių. Ilgainiui priskiriami stereotipai, reprezentacijos turi įtakos veiksmams.

8 European Handbook on Equality Data. 2007. European Commission. Luxembourg: Office for Official Publications of the European Communities. ISBN 92-79-03224-0.

12

LR „Lygių galimybių įstatymas“ (2008 07 05) išvardija šiuos pagrindus: lytis, ras÷, tautyb÷, kalba, kilm÷, socialin÷ pad÷tis, tik÷jimas, įsitikinimai ar pažiūros, amžius, lytin÷ orientacija, negalia, etnin÷ priklausomyb÷, religija. Tačiau apibr÷žimas pateiktas tik naujai į įstatymą įtraukto pagrindo – tai socialin÷s pad÷ties.

Socialin÷ pad÷tis – fizinio asmens įgytas išsilavinimas, kvalifikacija ar mokymasis ir studijos mokslo ir studijų sistemai priklausančiose įstaigose, turima nuosavyb÷, gaunamos pajamos, teis÷s aktuose nustatytos valstyb÷s paramos poreikis ir (arba) kiti su asmens finansine (ekonomine) pad÷timi susiję veiksniai. (Lygių galimybių įstatymas, 2 str., 6 punktas. 2008 07 05)

Pažym÷tina, kad tokiu būdu apibr÷žta socialin÷ pad÷tis apima labai daug veiksnių (kintamųjų), tod÷l siekiant įvertinti gyventojų nuostatas diskriminacijos socialin÷s pad÷ties atžvilgiu, reik÷tų atlikti atskirą tyrimą. Pažym÷tina, kad kaip ir visoms kitoms išvardytoms kategorijoms, socialinei pad÷čiai priskirtina reikšm÷ yra subjektyviai interpretuojama kiekvieno respondento. N÷ra aiškaus, esminio, universaliai pagrįsto turinio, be to, jis gali skirtis nuo kasdien÷je kalboje naudojamų sąvokų, nuo visuomen÷je priskiriamo socialinio reikšmingumo atskiroms kategorijoms. Šiame tyrime naudojamos ankstesniuose tyrimuose taikytos kategorijas, pakartotinis naudojimas leis patikrinti jų pagrįstumą. Tyrime naudojamų kategorijų pagrindimas Sudarant tyrime naudojamų kategorijų (diskriminacijos pagrindų) sąrašą remiamasi šiais pagrindiniais šaltiniais:

- LR Lygių galimybių įstatyme išvardytais pagrindais, kurie detalizuojami į atskiras kategorijas;

- Ankstesnių tyrimų duomenimis. Kategorijų sąrašą sudaro šios pagrindin÷s kintamųjų grup÷s:

- etnin÷ ir rasin÷ kilm÷, priklausomyb÷; - religija, tik÷jimas, įsitikinimai ar pažiūros; - socialin÷ pad÷tis; - kalba; - negalia; - lytin÷ orientacija; - kitos kategorijos.

Etnin÷ kilm÷, tautyb÷, ras÷ (etnin÷ ir rasin÷ kilm÷, priklausomyb÷) Apibr÷žiant etninę, rasinę kilmę ar tautybę šiame tyrime naudotos šios kategorijos – tautyb÷ ir ras÷ (kaip apibendrinančios) ir atskiros etninių grupių kategorijos. Bet kokia ras÷ ar etnin÷ kilm÷ yra numanoma, priklausoma nuo šalies konteksto ir vienai ar kitai kategorijai priskiriamos socialin÷s reikšm÷s, tod÷l šiame tyrime naudojamos dvi apibendrinančios kategorijos – juodaodžiai ir kitos ras÷s (odos spalvos) asmenys. „Kitos ras÷s (odos spalvos) asmenys“ ir „juodaodžiai“ – ankstesniuose tyrimuose naudotos kategorijos (ETC tyrimai; Tolerancijos profiliai (2003) – juodaodžiai naudoti kaip iš kitų šalių atvykstančius krepšininkus identifikuojanti (konkretizuojanti) kategorija), nors šios dvi kategorijos gali būti persidengiančios.

13

Socialinių tyrimų instituto Etninių tyrimų centro atlikti visuomen÷s nuostatų9 bei kitokio pobūdžio tyrimų rezultatai liudija vienpuses ir neigiamas visuomen÷s nuostatas kai kurių mažumų grupių (pavyzdžiui, romų, čeč÷nų, musulmonų) atžvilgiu. Remiantis anksčiau atliktų tyrimų duomenimis, pasirinktos trys Lietuvos visuomen÷je labiausiai nem÷gstamos etnin÷s grup÷s:

- romai; - čeč÷nai; - pab÷g÷liai.

Šis sąrašas papildytas „kinais“, apie kuriuos nuolatos daug÷ja informacijos žiniasklaidoje (apie atvežamus darbuotojus, kinų „kvartalus“ ir pan.) Taip pat matuojamos nuostatos pagrindinių Lietuvos etninių mažumų atžvilgiu. ETC tyrimų duomenimis, paskutinių metų tendencija – stipr÷jantis nepakantumas pagrindinių Lietuvos etninių mažumų atžvilgiu:

- rusai; - lenkai; - žydai; - totoriai.

Religija, tik÷jimas, įsitikinimai ar pažiūros Atsižvelgiant į anksčiau atliktus tyrimus10 ir statistinius duomenis, ši kategorijų grup÷ išskaidyta į šiuos variantus:

- tradiciniai krikščioniškos kilm÷s tik÷jimai; - kiti (netradiciniai) krikščioniškos kilm÷s krypčių tik÷jimai; - Jehovos liudytojai; - valstyb÷s neregistruoti religiniai tik÷jimai; - musulmonai; - hinduistai, budistai.

Naujai į „Lygių galimybių įstatymą“ įtraukti pagrindai: kalba, kilm÷, socialin÷ pad÷tis Nuostatoms daugumos kalbos nemok÷jimo atžvilgiu įvertinti ir atsižvelgiant, kad n÷ra ankstesnių tyrimų duomenų, naudojamos dvi kategorijos:

− kita gimtąja kalba kalbantys asmenys; − lietuvių kalbos nemokantys asmenys.

Nuostatoms d÷l žmonių socialin÷s pad÷ties įvertinti tyrime derinamos keletas kategorijų:

– „žemesn÷ socialin÷ pad÷tis“, – „aukštesn÷ socialin÷ pad÷tis“,

9 Visuomen÷s nuomon÷s apklausa "Požiūris į darbo migrantus". 2008 03 31: http://www.ces.lt/news.php?strid=4298&id=4352 Socialinių tyrimų instituto Etninių tyrimų centro užsakymu UAB Spinter tyrimai atliktos visuomen÷s nuomon÷s apklausos rezultatai, 2007: http://www.ces.lt/downloads/structure/files/ETC%202007%2002%2005-19%20apklausa.pdf 10 Lietuvos gyventojų apklausa apie religinius jud÷jimus. Kiekybinio tyrimo ataskaita. Tyrimą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos užsakymu atliko Baltijos tyrimai. Lietuvos Barometras Nr.179 (2007m. lapkritis). Diskriminacijos d÷l religijos ir įsitikinimų Lietuvoje tyrimo ataskaita. 2007. Lygių galimybių kontrolieriaus užsakymu tyrimą atliko Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centras (NRTIC). http://www.lygybe.lt/assets//Diskriminacija%20d÷l%20religijos%20ir%20įsitikinimų.pdf

14

– „asmens (šeimos) finansin÷ pad÷tis“. Sudarant tyrimo rodiklių ir kintamųjų sąrašą buvo svarstyta, kokiais kintamaisiais pamatuoti gyventojų nuostatas diskriminacijos d÷l socialin÷s pad÷ties atžvilgiu. Siekiant išlaikyti anketos nuoseklumą, skal÷se taikomų kintamųjų tolygumą, buvo pasirinktas variantas, trumpai apibr÷žiantis socialin÷s pad÷ties suvokimą – tai „žemesn÷“ ir „aukštesn÷“ socialin÷ pad÷tis. Atskiru kintamuoju įtraukta „asmens (šeimos) finansin÷ pad÷tis“ tur÷tų patikslinti respondento suvokimą. „Žemesn÷“ ir „aukštesn÷“ socialin÷ pad÷tis n÷ra skaidoma detaliau, numatant, jog jos turinį ir vertinimą respondentai pateiks subjektyviai. Tyrime nebuvo detaliai analizuojama respondento socialin÷ pad÷tis, priskiriant jį tam tikrai socialinei klasei, kuri gal÷tų tapti atspirties tašku analizuojant nuostatas kitų socialinių grupių atžvilgiu. Tam tikrą informaciją gali suteikti atskiri socialiniame demografiniame bloke fiksuojami kintamieji apie respondentą, pvz., vidutin÷s pajamos, išsilavinimas, darbo pobūdis. Tačiau atliekant duomenų analizę reikia atsižvelgti į tai, kad asmens socialin÷ pad÷tis yra kompleksinis rodiklis, apimantis daug kintamųjų (įskaitant turimą nuosavybę, mokymąsi, paramos poreikį ir kitus su asmens finansine (ekonomine) pad÷timi susijusius veiksnius), tod÷l daromos išvados turi būti pagrįstos. Kitos kategorijos Taip pat į sąrašą įtrauktos dvi socialiai pažeidžiamos grup÷s, kurių atžvilgiu vyrauja neigiamos visuomen÷s nuostatos – homoseksualūs asmenys ir iš įkalinimo įstaigų iš÷ję asmenys. Pastaroji kategorija leido įvertinti visuomen÷s nuostatų pokyčius ir palyginti jas kitų grupių atžvilgiu. Pasteb÷tina, kad užsienio šalių tyrimuose taikomos ir kitos kategorijos, kurios neįtrauktos šiame tyrime, tačiau gali būti verti ateities tyrimų ir svarstymų. Viena jų susijusi su šeimine asmens pad÷timi, apimanti keletą galimų kintamųjų – vienišos motinos / t÷vo statusą, vaikų tur÷jimą / priežiūrą ir kt. Diskriminacija d÷l šeimin÷s pad÷ties matuojama Danijoje, Airijoje, Didžiojoje Britanijoje atliekamuose tyrimuose. Taip pat randasi naujų diskriminacijos pagrindų tyrin÷jimas, pvz., JAV vis daugiau gyventojų atkreipia d÷mesį į diskriminaciją d÷l fizin÷s išvaizdos (svorio, ūgio ir kt.)11. Diskriminacijos sritys Atliekant diskriminacijos tyrimus atsižvelgiama į įvairias sritis. Pavyzdžiui, Europos Sąjungos Pagrindinių teisių agentūra (FRA) analizuoja diskriminacijos atvejus penkiose temin÷se srityse: užimtumas, švietimas, būstas, teis÷sauga (policija, teismai), socialin÷ apsauga ir sveikatos priežiūra. Kitose šalyse atliekami tyrimai įtraukia ir kitas sritis, susijusias su viešomis erdv÷mis, pavyzdžiui, diskriminacijos apraiškos viešajame transporte, prekybos vietose, kavin÷se ar kitose vietose. Ši visuomen÷s nuomon÷s apklausa ap÷m÷ visas min÷tas kategorijas.

11 Kuran, T., McCaffery, E. J. 2003. Expanding Discrimination Research: Moving Beyond Ethnicity and to the Web. USC Law School and California Institute of Technology.

15

3. TYRIMO DUOMENŲ ANALIZö

3.1. Visuomen÷s nuostatos įvairių socialinių grupių atžvilgiu

Siekiant nustatyti Lietuvos gyventojų nuostatas įvairių socialinių grupių atžvilgiu, anketoje buvo pateikti klausimai, identifikuojantys socialinę distanciją įvairių socialinių grupių (tik÷tinai mažumų grupių) atžvilgiu. Socialin÷s distancijos terminas nusako grupių ar individų artumo arba susvetim÷jimo laipsnį. Socialin÷ distancija gali pasireikšti ne tik individų nuostatomis, bet ir objektyviais grupių skirtumais ar švietimo organizavimo modeliais (Leončikas 2007). Distancija matuojama gyvenimo kaimynyst÷je ir darbo vienoje darboviet÷je atvejais. Taip pat vienas klausimas skirtas subjektyviems gyventojų nuomon÷s apie skirtingas socialines grupes pokyčiams fiksuoti. Respondentams įvertinti buvo pateiktas 24 įvairių socialinių grupių žmonių sąrašas, apimantis negalios, etnin÷s kilm÷s, ras÷s, tik÷jimo, kalbines grupes ir skirtingo socialinio statuso grupes. Atsakydami į klausimą apie žmonių grupes, su kuriais Lietuvos gyventojai nenor÷tų gyventi kaimynyst÷je, kaip labiausiai nem÷gstamos minimos šios žmonių grup÷s: beveik pus÷ Lietuvos gyventojų (49 proc.) nenor÷tų kaimynyst÷je gyventi su romais (čigonais) ir iš įkalinimo įstaigų grįžusiais asmenimis. Žymi dalis gyventojų kaimynais nenor÷tų matyti homoseksualių asmenų ir asmenų su psichikos negalia (po 44 proc.) [žr. 1 pav.]. 1 pav. Prašome pasakyti, su kuo iš išvardytų žmonių grupių Jūs nenor÷tum÷te gyventi kaimynyst÷je? (proc.)

2,9

4,1

5,6

6,2

6,7

7

7,5

9,5

12,3

13,3

14,1

17,8

18,6

22,8

24

24,7

31

31,3

31,9

34,8

44,3

44,4

48,7

48,8

0 10 20 30 40 50

Aukštesn ÷s socialin ÷s pad ÷ties asmenimis

Kita gimt ąja kalba kalban čiais asmenimis

Rusais

Lietuvi ų kalbos nemokan čiais asmenimis

Žemesn ÷s socialin ÷s pad ÷ties asmenimis

Tradicini ų krikš čioniškos kilm ÷s kryp čių tik÷jimo atstovais

Asmenimis su fizine negalia

Lenkais

Totoriais

Kitų (netradicini ų) krikš čioniškos kilm ÷s kryp čių tik÷jimo atstovais

Kitos ras ÷s (odos spalvos) asmenimis

Žydais

Valstyb ÷s neregistruot ų religini ų tik÷jimų atstovais

Kinais

Juodaodžiais

Hinduistais, budistais

Pab÷g÷liais

Musulmonais

Čeč÷nais

Jehovos liudytojais

Asmenimis su psichikos negalia

Homoseksualiais asmenimis

Iš įkalinimo įstaig ų iš÷jusiais asmenimis

Romais ( čigonais)

16

Trečdalis Lietuvos gyventojų yra linkę vengti kaimynyst÷s su Jehovos liudytojais (34,8 proc.), čeč÷nais (31,9 proc.), musulmonais (31,3 proc.) ir pab÷g÷liais (31 proc.). Maždaug ketvirtadalis nenor÷tų kaimynyst÷je gyventi su hinduistais, budistais (24,7 proc.), juodaodžiais (24 proc.) ir kinais (22,8 proc.). Labiausiai patraukliais kaimynais Lietuvos gyventojai pripažįsta tradicinių etninių mažumų grupių – t.y. rusų ir lenkų (5,6 ir 9,5 proc. nurod÷, kad nenor÷tų gyventi kaimynyst÷je) atstovus, tradicinių krikščioniškos kilm÷s krypčių tik÷jimo atstovus (7 proc.), kita gimtąja kalba kalbančius (4,1 proc.) ar lietuvių kalbos nemokančius (6,2 proc.) asmenis, asmenis su fizine negalia (7,5 proc.) bei skirtingos socialin÷s pad÷ties asmenis – žemesn÷s socialin÷s pad÷ties kaimynų nenor÷tų 6,7 proc., aukštesn÷s – 2,9 proc. Lietuvos gyventojų. Atsakydami į klausimą apie žmonių grupes, su kuriais Lietuvos gyventojai nenor÷tų dirbti vienoje darboviet÷je, kaip labiausiai nem÷gstamos minimos šios žmonių grup÷s: beveik pus÷ Lietuvos gyventojų (46,1 proc.) nenor÷tų dirbti su asmenimis su psichikos negalia. Maždaug trečdalis nenor÷tų kartu dirbti su romais (čigonais), iš įkalinimo įstaigų grįžusiais asmenimis ir homoseksualiais asmenimis (atitinkamai 38,4 proc., 35,8 proc. ir 34,4 proc.) [žr. 2 pav.]. 2 pav. Prašome pasakyti, su kuo iš išvardytų žmonių grupių Jūs nenor÷tum÷te dirbti vienoje darboviet÷je? (proc.)

2,4

4,4

4,8

4,8

6,2

7,7

9,2

10,1

10,3

11,2

13

14,5

14,8

18,8

19,8

20,9

24,1

25,6

25,7

26,8

34,4

35,8

38,4

46,1

0 10 20 30 40

Aukštesn ÷s socialin ÷s pad÷ties asmenimis

Rusais

Žemesn ÷s socialin ÷s pad÷ties asmenimis

Kita gimt ąja kalba kalban čiais asmenimis

Tradicini ų krikš čioniškos kilm ÷s kryp čių tik ÷jimo atstovais

Lenkais

Asmenimis su fizine negalia

Totoriais

Lietuvi ų kalbos nemokan čiais asmenimis

Kitų (netradicini ų) krikš čioniškos kilm ÷s kryp čių tik ÷jimo atstovais

Kitos ras ÷s (odos spalvos) asmenimis

Žydais

Valstyb ÷s neregistruot ų religini ų tik ÷jimų atstovais

Kinais

Juodaodžiais

Hinduistais, budistais

Musulmonais

Pab÷g÷liais

Čeč÷nais

Jehovos liudytojais

Homoseksualiais asmenimis

Iš įkalinimo įstaig ų iš÷jusiais asmenimis

Romais ( čigonais)

Asmenimis su psichikos negalia

Tarp ketvirtadalio ir penktadalio Lietuvos gyventojų nenor÷tų vienoje darboviet÷je dirbti su Jehovos liudytojais (26,8 proc.), čeč÷nais (25,7 proc.), pab÷g÷liais (25,6 proc.), musulmonais (24,1 proc.) ir hinduistais, budistais (20,9 proc.). Labiausiai patraukliais bendradarbiais Lietuvos gyventojai pripažįsta tradicinių etninių mažumų grupių – t.y. rusų ir lenkų (4,4 ir 7,7 proc. nurod÷, kad nenor÷tų dirbti vienoje

17

darboviet÷je) atstovus, tradicinių krikščioniškos kilm÷s krypčių tik÷jimo atstovus (6,2 proc.), kita gimtąja kalba kalbančius (4,8 proc.), asmenis su fizine negalia (9,2 proc.) bei skirtingos socialin÷s pad÷ties asmenis – žemesn÷s socialin÷s pad÷ties bendradarbių nenor÷tų 4,8 proc., aukštesn÷s – 2,4 proc. Lietuvos gyventojų. Lyginant apklausoje dalyvavusių respondentų atsakymus apie socialinę distanciją kaimynų ir bendradarbių atžvilgiu matome, kad socialinių grupių hierarchija išlieka ta pati – labiausiai nem÷gstamomis grup÷mis laikytini romai (čigonai), iš įkalinimo įstaigų grįžę asmenys, homoseksualūs asmenys, asmenys su psichikos negalia. [žr. 3 pav.]. Socialinis pakantumas bendradarbių atžvilgiu yra didesnis nei kaimynų, išskyrus asmenis su psichikos negalia, kurių beveik pus÷ Lietuvos gyventojų nenor÷tų matyti nei kaimynais (44,3 proc.), nei bendradarbiais (46,1 proc.). 3 pav. Prašome pasakyti, su kuo iš išvardytų žmonių grupių Jūs nenor÷tum÷te gyventi kaimynyst÷je ir dirbti (proc.)

22,8

24

24,7

31

31,3

31,9

34,8

44,3

44,4

48,7

48,8

18,8

19,8

20,9

25,6

24,1

25,7

26,8

46,1

34,4

35,8

38,4

0 10 20 30 40 50

Kinais

Juodaodžiais

Hinduistais, budistais

Pab÷g÷liais

Musulmonais

Čeč÷nais

Jehovos liudytojais

Asmenimis su psichikos negalia

Homoseksualiais asmenimis

Iš įkalinimo įstaig ų iš÷jusiais asmenimis

Romais ( čigonais)

Nenor ÷tų gyventi kaimynyst ÷je Nenor÷tų dirbti vienoje darboviet ÷je

Lyginant šio tyrimo duomenis su ankstesnių tyrimų duomenimis, verta aptarti keletą aspektų. Pirma, įvairių tyrimų duomenys fiksuoja stabilią (tą pačią) socialin÷s distancijos įvairių socialinių grupių atžvilgiu hierarchiją. Pavyzdžiui, visuomen÷s nuomon÷s ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos, atliktos 2008 m. kovo 6-11 d.12, duomenimis, į klausimą „Su kuriais žmon÷mis (iš išvardintų) Jūs nenor÷tum÷te kartu dirbti?“, labiausiai nenorimais bendradarbiais Lietuvos gyventojai įvardija asmenis su psichikos negalia (36,4 proc.) ir iš įkalinimo įstaigų grįžusius asmenis (35,8 proc.) bei homoseksualius asmenis (26,8 proc.) ir romus (25,3 proc.). Atsakydami į klausimą, „Kod÷l

12 Visuomen÷s nuomon÷s ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Tolerancija. Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. 2008 m. kovo 6-11 d., N=1000. Tyrimas atliktas UAB „Idea prima“ užsakymu. Vilnius, 2008.

18

nenor÷tum÷te dirbti kartu su šiais žmon÷mis?“, dauguma respondentų nurodo socialinio pobūdžio priežastis: beveik pus÷ (48,8 proc.) teigia, kad jie jaustųsi „nejaukiai dirbdami šalia šių žmonių“, beveik trečdalis (31,9 proc.) – nežinotų, „kaip elgtis/bendrauti su šiais žmon÷mis“. Ketvirtadalis (25 proc.) nurodo nemanantys, kad „jie sugeb÷tų tinkamai atlikti užduotis“. Europos barometro13, atlikto 2008 m. vasario 18 – kovo 22 d., gyventojų apklausos duomenimis, labiausiai nepalankiais kaimynais Lietuvos gyventojai įvardija homoseksualius (g÷jus ar lesbietes) asmenis ir romus bei santykinai silpniau – kitos religijos ar tik÷jimo atstovus. Ženkliausias skirtumas nuo bendro Europos vidurkio – negatyvesn÷s Lietuvos gyventojų nuostatos homoseksualių kaimynų atžvilgiu. Lyginant šio tyrimo ir Etninių tyrimų centro nuolat atliekamų tyrimų apie etninį nepakantumą duomenis galima steb÷ti visuomen÷s nuomon÷s pokyčius tam tikrų grupių atžvilgiu. [žr. 4 pav.] Tyrimo duomenys leidžia teigti apie pastaruoju metu pastebimą tam tikrą socialin÷s distancijos maž÷jimą – kiek mažiau Lietuvos gyventojų nurod÷, kad kaimynais nenor÷tų matyti tam tikrų etninių grupių atstovų, nors nem÷gstamų grupių hierarchija išlieka ta pati. 4 pav. Prašome pasakyti, su kuo iš išvardytų žmonių grupių Jūs nenor÷tum÷te gyventi kaimynyst÷je? 2005 - 2008 m. (proc.)

45

54

51

54

48

69

4951

5860

31

4543

5559

32

7775

68

20

40

60

80

2005 2006 2007 2008 II 2008 X

Musulmonais Pab÷g÷liais Čeč÷nais Čigonais (romais)

2005-2008 II m. šaltinis: Etninių tyrimų centras. Nuodugnesn÷ tyrimo duomenų analiz÷ atskleidžia, kaip visuomen÷ sugrupuoja anksčiau aptartas įvairias žmonių kategorijas. Faktorin÷ analiz÷ parodo d÷sningumus, pagal kuriuos žymimos nepageidaujamos grup÷s. Remiantis šiais d÷sningumais, išsiskiria visuomen÷s sąmon÷je susidariusias tam tikras apibendrintas kategorijas, grupes, apimančias įvairias žmonių grupes. Remiantis duomenų analize galima išskirti šias sąlygines grupes: tapatyb÷s, 13 Discrimination in the European Union 2008. Results for Lithuania. Summary. Prieiga internete: http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_296_sheet_lt.pdf

19

kalbos, socialin÷s pad÷ties, tik÷jimo ir seksualin÷s orientacijos. Didžiausios gyventojų dalies nuomonę paaiškina nem÷gstamų d÷l savo tapatyb÷s žmonių grup÷, kuriai priskirtini etninių mažumų grupių ir kitos ras÷s žmon÷s (pvz., čeč÷nai, kinai, juodaodžiai, kitos ras÷s (odos spalvos) asmenys, taip pat musulmonai). Ši grup÷ paaiškina trečdalį nuomon÷s dispersijos. Kitos grup÷s, nors ir ne tokios stiprios aiškinant gyventojų nuomonių pasiskirstymą (nuo 5 iki 8 proc.), tačiau svarbios savo turiniu. Kita nem÷gstamų žmonių grup÷ sąlyginai gali būti apibendrinama kaip kalbos grup÷, kuriai priskirtini asmenys kalbantys kita gimtąją, nemokantys lietuvių kalbos bei rusai (numanomai išskiriami, visuomen÷je atpažįstami d÷l kalbos). Trečioji nem÷gstamų asmenų grup÷ siejama su asmens socialine pad÷timi, kuriai priskirtini žemesn÷s socialin÷s pad÷ties asmenys, iš įkalinimo įstaigų grįžę asmenys bei asmenys, turintys negalią. Visuomen÷s sąmon÷je kaip nem÷gstamos atskiromis grup÷mis susijungia kito tik÷jimo žmon÷s (kitų (netradicinių) krikščioniškos kilm÷s krypčių tik÷jimų, valstyb÷s neregistruotų religinių tik÷jimų išpažin÷jai bei Jehovos liudytojai) bei homoseksualūs asmenys. Taip pat tyrime dalyvavusių Lietuvos gyventojų buvo klausiama, kaip per pastaruosius 5 metus pasikeit÷ jų požiūris į Lietuvoje gyvenančių žmonių grupes. Pasteb÷tina, kad nemaža respondentų dalis negal÷jo nurodyti savo nuomon÷s pokyčių (neturinčių nuomon÷s dalis svyruoja nuo 43 (pavyzdžiui, romų, iš įkalinimo įstaigų iš÷jusių asmenų, homoseksualių asmenų atžvilgiu) iki 61 proc., pavyzdžiui, hinduistų, budistų ar valstyb÷s neregistruotų religinių tik÷jimų atstovų atžvilgiu). Tačiau atsakymai ir į šį klausimą patvirtina įsitvirtinusią nem÷gstamų socialinių grupių hierarchiją. [žr. 5 pav.]. Trečdalis gyventojų teigia, kad per pastaruosius 5 metus jų nuomon÷ labai pablog÷jo arba greičiau pablog÷jo nei pager÷jo apie romus (čigonus) (35,6 proc.), iš įkalinimo įstaigų iš÷jusius asmenis (35,5 proc.) ir homoseksualius asmenis (33,8 proc.). Maždaug ketvirtadalis gyventojų teigia, kad jų nuomon÷ pablog÷jo apie šias grupes: Jehovos liudytojus (27,7 proc.), pab÷g÷lius (26,6 proc.) ir čeč÷nus (24,4 proc.) ir asmenis su psichikos negalia (23,8 proc.). Grup÷, apie kurią per pastaruosius 5 metus Lietuvos gyventojų nuomon÷ labiausiai pager÷jo – tai asmenys su fizine negalia, kuriuos įvardija net pus÷ tyrime dalyvavusių respondentų (50,9 proc.). Maždaug trečdalis respondentų nurodo, kad jų nuomon÷ pager÷jo apie aukštesn÷s ar žemesn÷s socialin÷s pad÷ties asmenis (atitinkamai 36,6 proc., 34,9 proc.), kita gimtąja kalba kalbančius (36,3 proc.) ar lietuvių kalbos nemokančius (32,2 proc.) asmenis bei apie tradicines Lietuvos etninių mažumų grupes (rusus (37,4 proc.), lenkus (36,2 proc.) ar totorius (33,7 proc.). Taip pat trečdalis nurodo nuomon÷s pokyčius teigiama linkme kitos ras÷s (odos spalvos) asmenų (32,5 proc.) ar juodaodžių (30,8 proc.) atžvilgiu.

20

5 pav. Kaip per pastaruosius 5 metus pasikeit÷ Jūsų požiūris į Lietuvoje gyvenančių žmonių grupes? (proc.)

7,1

7,3

8,4

9

9,3

11,4

11,9

11,9

12,5

13,2

13,6

15,1

16,1

16,4

16,5

17,2

21,7

23,8

24,4

26,6

27,7

33,8

35,5

35,6

36,3

50,9

36,9

36,6

33,7

36,2

32,5

37,4

34,9

32,2

28,3

24,5

23,3

30,7

30,8

29,1

22,4

31,2

26,7

24

19,4

21,6

20,4

21,6

56,741,7

54,854,45752,5

55,650,7

52,754,5

58,160,360,7

52,952,853,7

55,845

48,849,6

52,944,64442,8

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Kita gimtąja kalba kalbantys asmenys

Asmenys su fizine negalia

Tradicinių krikščioniškos kilm÷s krypčių tik÷jimo atstovai

Aukštesn÷s socialin÷s pad÷ties asmenys

Totoriai

Lenkai

Kitos ras÷s (odos spalvos) asmenys

Rusai

Žemesn÷s socialin÷s pad÷ties asmenys

Lietuvių kalbos nemokantys asmenys

Kitų (netradicinių) krikščioniškos kilm÷s krypčių tik÷jimo atstovai

Hinduistai, budistai

Valstyb÷s neregistruotų religinių tik÷jimų atstovai

Žydai

Juodaodžiai

Kinai

Musulmonai

Asmenys su psichikos negalia

Čeč÷nai

Pab÷g÷liai

Jehovos liudytojais

Homoseksualūs asmenys

Iš įkalinimo įstaigų iš÷ję asmenys

Romai (čigonai)

Labai pablog ÷jo, grei čiau pablog ÷jo Labai pager ÷jo, grei čiau pager ÷jo Nenurod ÷

Lietuvos gyventojų atsakymai į šį klausimą gali iš dalies būti lyginami su ankstesniais Etninių tyrimų centro atliktų visuomen÷s nuomon÷s apklausų apie įvairias etnines grupes rezultatais. 2005 – 2008 m. atliktose apklausose Lietuvos gyventojų buvo klausiama, kaip jų požiūris į įvairias Lietuvoje gyvenančias grupes pasikeit÷ per 15 metų, o šioje apklausoje apibr÷žtas laikotarpis – 5 metai. Šios ir 2008 m. vasario m÷nesį apklausos rezultatai praktiškai nesiskiria, tai leidžia teigti, kad apibr÷žto laikotarpio įtaka neturi reikšmingos įtakos nuomonių kaitai. Nors lyginant su 2005-2006 m. duomenimis14 galima teigti, kad maž÷ja gyventojų, teigiančių, kad jų nuomon÷ apie tam tikras grupes labai pablog÷jo arba greičiau pablog÷jo (pvz., 2005-2006 m. daugiau nei 60 proc. gyventojų teig÷, kad jų nuomon÷ apie romus pablog÷jo, kai 2008 m. ši dali sudaro arti 40 proc.; atitinkamai homoseksualių asmenų atveju – 55,3, 41,9 ir 35 proc.; čeč÷nų – 56 proc. (2005-2006 m.), 32 proc. (2008 m. vasarį) ir 25 proc. (2008 m. spalį), tačiau ši dalis maž÷ja „neturinčiųjų nuomon÷s“ ar negalinčių įvardyti sąskaita. Pažym÷tina, kad grupių hierarchija išlieka stabili – ankstesnių metų duomenimis grup÷s, apie kurias Lietuvos gyventojų nuomon÷ ženkliai blog÷ja išsid÷sto tokia seka: čigonai (romai), homoseksualūs asmenys, čeč÷nai, pab÷g÷liai, musulmonai ir kt.

14 Etninių tyrimų centro visuomen÷s nuomon÷s tyrimai: 2005-2006 m. Etniškumo studijos 2006/1: Etninis nepakantumas. Socialinių tyrimų institutas. Eugrimas. 2006. 175-181 psl.

21

3.2. Suvokiama diskriminacija

Svari anketos dalis buvo skirta Lietuvos gyventojų suvokimui apie diskriminaciją įvertinti. Šiai sričiai priskirtini klausimai apie nuostatas diskriminacijos atžvilgiu, suvokimą apie diskriminacijos paplitimą (mastą), diskriminacijos aplinkybes, informacijos apie diskriminaciją šaltinius. Anketoje respondentams buvo pateiktas diskriminacijos paaiškinimas, idant sudaryti maksimalias prielaidas prisiminti galimus diskriminacijos atvejus, situacijas (“Diskriminacija – elgesys su asmeniu, kai d÷l skirtingų asmens savybių (bruožų) jam taikomos mažiau palankios sąlygos, negu panašiomis aplinkyb÷mis būtų taikomos kitam asmeniui”). Keletas anketos klausimų susiję su konkrečia respondento patirtimi, klausiant, ar ji/s yra patyręs (-usi) diskriminaciją ar persekiojimą per paskutinius 12 m÷n. Siekiant išsiaiškinti situacijas, kuriose respondentai buvo numanomai diskriminuojami, anketoje pateiktas atviras klausimas, prašantis respondentą kuo detaliau apibūdinti konkrečią situaciją. 6 pav. Galima ar negalima pateisinti, jei darbdavys nepriima į darbą asmens, jei jis yra...? (proc.)

75,6

71,1

69,6

66

65,9

62,6

61

55,4

53,2

41,8

41,8

40,1

39,3

29,3

23

14,8

17,3

21

24,3

24,9

29,2

30,5

34,7

38,5

47

48

48,6

54,2

62,4

68,4

9,6

11,7

9,4

9,7

9,2

8,2

8,4

9,9

8,4

11,2

10,2

11,3

6,5

8,3

8,7

0% 20% 40% 60% 80% 100%

D÷l asmens (šeimos) finansin ÷s pad÷ties

Aukštesn ÷s socialin ÷s pad÷ties

Žemesn÷s socialin ÷s pad÷ties

Vyras

Moteris

Kito tik ÷jimo

Kitos tautyb ÷s

Jaunas

Kitos ras ÷s (kitos odos spalvos)

Kalba kita gimt ąja kalba

Senas

Homoseksualus

Neįgalus

Nemoka lietuvi ų kalbos

Iš÷jęs iš įkalinimo įstaigos

Niekada negalima pateisinti Galima pateisinti (kartais, visada) Sunku pasakyti

Apibendrinus tyrime dalyvavusių Lietuvos gyventojų nuomones galima teigti, kad dauguma respondentų pateisina asmenų diskriminaciją priimant į darbą d÷l buvusio teistumo (kal÷jimo (68,4 proc. teigia, kad galima pateisinti visada arba kartais), lietuvių kalbos nemok÷jimo (62,4 proc.) ir negalios (54,2 proc.) [žr. 6 pav.]. D÷l asmens nepri÷mimo į darbą d÷l jo homoseksualumo, amžiaus (senyvo) ir kitos gimtosios kalbos nuomon÷s yra pasiskirstę beveik tolygiai (nors kiek daugiau linkusių pateisinti diskriminaciją) – panašiomis dalimis gyventojai linkę nepateisinti ir pateisinti galimą diskriminaciją priimant į darbą: pavyzdžiui, 40 proc. respondentų teigia, kad niekada negalima pateisinti, o 48,6 proc. – kartais (36,8 proc.) ar visada (11,8 proc.) galima

22

pateisinti, jei asmuo į darbą nepriimamas d÷l jo homoseksualumo (kitais pagrindais atitinkamai 41,8 ir 48 proc., 41,8 ir 47 proc.). Dauguma Lietuvos gyventojų n÷ra linkę pateisinti diskriminacijos priimant į darbą d÷l asmens kitos ras÷s (odos spalvos) (53,2 proc.), amžiaus (jauno) (55,4 proc.), kitos tautyb÷s (61 proc.) ar tik÷jimo (62,6 proc.). Du trečdaliai Lietuvos gyventojų nepateisina diskriminacijos d÷l asmens lyties (66 proc.) priimant į darbą. Lietuvos gyventojų nuomone, labiausiai nepateisinami yra diskriminacijos pagrindai, susiję su asmens socialine pad÷timi: didžioji respondentų dauguma niekada nepateisintų diskriminacijos d÷l asmens (šeimos) finansin÷s pad÷ties (75,6 proc.), aukštesn÷s (71,1 proc.) ar žemesn÷s (69,6 proc.) socialin÷s pad÷ties. Lyginant šių metų tyrimo dalį kategorijų su 2003 m. atlikto tyrimo „Lietuvos tolerancijos profiliai“ duomenimis, galima pasteb÷ti keletą aspektų. Tyrimų duomenimis, gyventojų supratimas apie lygias teises ir suvokimas, kad negalima riboti teisių ar kitaip diskriminuoti žmonių d÷l jų kilm÷s per penkerius metus praktiškai nepakito [žr. 7 pav.]. Geriausiai Lietuvos gyventojai yra įsisąmoninę lyčių lygybę ir du trečdaliai teigia, kad nei moterų, nei vyrų diskriminacijos niekada negalima pateisinti. Minimalūs pokyčiai pastebimi negalios ir kitos ras÷s atvejais – vos keliais procentais (4-5 proc.) daugiau gyventojų, teigiančių, kad tokiu atveju diskriminacijos negalima pateisinti. Tačiau ir šie pokyčiai, kaip ir kitų pagrindų atveju, svyruoja apklausos paklaidų ribose, tod÷l jie n÷ra reikšmingi. Vis tik lygių galimybių suvokimas, žmogaus teisių žinojimo stiprinimas išlieka iššūkiu visai visuomenei. 7 pav. Požiūrio į diskriminavimą lyginimas, 2003 ir 2008 m. Klausimo „Galima ar negalima pateisinti, jei darbdavys nepriima į darbą asmens, jei jis yra...?“ atsakymai „niekada negalima pateisinti“ (proc.)

39

42

40

53

55

63

61

66

66

34

40

41

49

52

60

63

67

67

0 10 20 30 40 50 60 70

Neįgalus

Senas

Homoseksualus

Kitos ras ÷s

Jaunas

Kito tik ÷jimo

Kitos tautyb ÷s

Vyras

Moteris

2008

2003

2003 m. šaltinis: Tyrimas „Lietuvos tolerancijos profiliai“, 2003m., Vilmorus.

23

Remiantis reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis galima teigti, kad 7 proc. Lietuvos gyventojų per pastaruosius 12 m÷n. jaut÷si diskriminuojami ar persekiojami [žr. 8 pav.]. Dar 3 proc. negal÷jo įvardyti, ar tai buvo diskriminacija, persekiojimas, ar ne. Nors gyventojai, kurie per pastaruosius 12 m÷n. jaut÷si diskriminuojami ar persekiojami, sudaro palyginti nedidelę dalį idant būtų galima išsamesn÷ analiz÷, tačiau pravartu aptarti pagrindines socialines demografines šių gyventojų charakteristikas, kurios leistų įvardyti pagrindines tendencijas. Remiantis tyrimo duomenimis galima teigti, kad didesnę tikimybę susidurti su diskriminacija, persekiojimu ir ją atpažinti turi šios gyventojų kategorijos: moterys (63,9 proc. tarp nurodžiusių numanomą diskriminaciją), iki 34 m. amžiaus gyventojai (45,5 proc.), miestų gyventojai (62,1 proc.), ne lietuvių tautyb÷s gyventojai (18,3 proc.). Pagal kitas socialines demografines charakteristikas atsakymų pasiskirstymas atitinka tyrimo imties pasiskirstymus. Pažym÷tina, kad tarp nurodžiusiųjų numanomą diskriminaciją, santykinai didesn÷ dalis gyventojų, kurie save priskiria etnin÷ms mažumoms (15 proc., kai tyrimo imtyje – 6,2 proc.) ir žmonių su negalia (12,7 proc. ir 6,2 proc. visoje imtyje). Taigi min÷tos grup÷s gali būti priskirtos diskriminacijai jautrioms gyventojų kategorijoms. 8 pav. Ar per paskutinius 12 m÷nesių Lietuvoje Jūs asmeniškai jaut÷t÷s diskriminuojamas ar persekiojamas d÷l kokios nors priežasties? (proc.)

Ne; 89,9

Nežinau; 2,6Nenurod ÷; 0,6

Taip; 6,9

Siekiant išsiaiškinti situacijas, kuriose respondentai buvo numanomai diskriminuojami, anketoje buvo pateiktas atviras klausimas, prašantis respondentą kuo detaliau apibūdinti konkrečią situaciją. Klausime buvo prašoma trumpai apibūdinti susiklosčiusią situaciją, sritį, d÷l kokios priežasties, kokiu pagrindu asmuo buvo diskriminuojamas ar su juo buvo elgiamasi nepalankiai. Iš viso į šį klausimą atsakymus pateik÷ 72 respondentai. Reikia pripažinti, kad atsakymai n÷ra nuoseklūs ir lygiaverčiai, vienas respondentas gal÷jo įvardyti keletą pagrindų bei keletą sričių arba nurodyti tik numanomos diskriminacijos pagrindą, bet nenurodyti srities, tod÷l juos analizuojant buvo siekiama išskirti du pagrindinius dalykus: numanomos diskriminacijos pagrindą ir socialinę sritį, kurioje asmuo numanomai patyr÷ diskriminaciją. Duomenų rezultatai leidžia pateikti apibendrintas tendencijas. (9 pav.) Pažym÷tina, kad plačiau gali būti aptariami respondentų pateikti atsakymai, kuriuose painiojama diskriminacija, teisių pažeidimas, nurodomos įvairios priežastys.

24

Apibendrinant respondentų spontaninius atsakymus galima teigti, kad dažniausiai patiriama diskriminacija d÷l lyties, prie kurios gali būti priskiriama diskriminacija d÷l šeimin÷s pad÷ties, vaikų, kalbos, amžiaus ir negalios. Tarp sričių, kuriose dažniausiai patiriama diskriminacija ar nepalankus elgesys, dažniausiai nurodomas darbas, santykiai darbo rinkoje. Taip pat dažniau min÷tos teis÷tvarka bei valstyb÷s įstaigų teikiamos paslaugos. 9 pav. Prisiminkite prašome, kokia tai buvo situacija. Apibūdinkite trumpai - kas, kokioje situacijoje, kokioje srityje, d÷l kokios priežasties, kokiu pagrindu Jus diskriminavo, elg÷si nepalankiai Jums, lyginant su kitais asmenimis? (atvejai, N=72) Pamin÷ti patirtos diskriminacijos pagrindai Pamin÷tos patirtos diskriminacijos sritys

7

2

2

2

3

4

4

4

5

6

7

0 20

Nenurod ÷

Kita

Išvaizda

Pažiūros

Nuosavyb ÷s teis ÷

Negalia

Amžius

Pareigos

Pažintys

Kalba

Vaikai, šeimin ÷ pad÷tis

Lytis

1

2

2

3

5

35

0 20

Nenurod ÷

Gatv÷, vieša erdv ÷

Privačios paslaugos

Sveikatos prieži ūra

Valstyb ÷s įstaig ų teikiamos paslaugos

Teis÷tvarka

Darbas, užimtumas

Respondentams, ankstesniame klausime nurodžiusiems, kad per pastaruosius 12 m÷nesių jie jaut÷si diskriminuojami ar persekiojami, buvo užduotas uždaras klausimas apie patirtą diskriminaciją d÷l skirtingų pagrindų ir sričių. Į klausimą „Ar per paskutinius 12 m÷nesių Lietuvoje Jūs asmeniškai jaut÷t÷s diskriminuojamas ar persekiojamas d÷l vienos ar kelių iš šių priežasčių?“, dažniausia diskriminacijos priežastimi respondentai įvardija amžių (jį įvardija beveik kas penktas (18,6 proc.) diskriminaciją patyręs Lietuvos gyventojas), asmens finansinę pad÷tį ar žemesnę socialinę pad÷tį (po 13 proc. diskriminaciją patyrusių Lietuvos gyventojų). Kas dešimtas (10,7 proc.) diskriminaciją patyręs asmuo kaip priežastį nurodo lytį. Pažym÷tina, kad daugiau nei ketvirtadalis (27,6 proc.) diskriminaciją patyrusių Lietuvos gyventojų teigia, kad jie buvo diskriminuojami d÷l kitų priežasčių nei pateiktos klausimo variante. Tai patvirtina ir ankstesniame atvirame klausime pateikti atsakymai, kuriuose respondentai teigia jautę diskriminaciją d÷l pačių įvairiausių priežasčių, jų teisių pažeidimo, paslaugų nesuteikimo ar pan. Tyrimo duomenys leidžia įvardyti menką Lietuvos gyventojų žinojimą apie draudimus riboti asmens teises ir suvokimą apie diskriminaciją, teisių gynimą ir kt.

25

10 pav. Ar per paskutinius 12 m÷nesių Lietuvoje Jūs asmeniškai jaut÷t÷s diskriminuojamas ar persekiojamas d÷l vienos ar kelių iš šių priežasčių? (proc.) (N=105)

5,3

0

0

0

1,1

3,7

4

6,5

7,1

10,5

13,1

13,2

18,6

27,6

0 10 20 30

Nenurod ÷

Ras÷s

Religijos ar tik ÷jimo

Aukštesn ÷s socialin ÷s pad ÷ties

Seksualin ÷s orientacijos (buvimo g ÷jumi ar lesbiete)

Gimtosios kalbos

Lietuvi ų kalbos nemok ÷jimo

Tautyb ÷s

Negalios

Lyties

Žemesn÷s socialin ÷s pad÷ties

Asmens (šeimos) finansin ÷s pad÷ties

Amžiaus

Nei viena iš j ų

2008 m. Europos barometro, duomenimis, į respondentams pateiktą uždarą klausimą apie tai, ar per pastaruosius 12 m÷n. jie jaut÷si diskriminuojami ar persekiojami d÷l nurodytų priežasčių (amžiaus, lyties, etnin÷s kilm÷s, religijos ar tik÷jimo, negalios, seksualin÷s orientacijos ar kitos priežasties, teigiamai atsak÷ 15 proc. Lietuvos gyventojų. Pažym÷tina, kad šie duomenys atitinka Europos Sąjungos šalių vidurkį. Lietuvoje daugiausia diskriminacijos patirta d÷l amžiaus (7 proc.), negalios ar kitos priežasties (po 3 proc.) ir lyties (2 proc.)15. Taip pat anketoje buvo pateiktas klausimas, siekiantis atskleisti gyventojų nuomonę apie įvairių rūšių diskriminacijos paplitimą Lietuvoje, nepaisant tyrime dalyvavusių respondentų asmenin÷s patirties. Pažym÷tina, kad maždaug dešimtadalis Lietuvos gyventojų neturi nuomon÷s apie diskriminacijos rūšių paplitimą Lietuvoje. Kaip labiausiai paplitusias diskriminacijos rūšis tyrime dalyvavę Lietuvos gyventojai mini diskriminaciją d÷l amžiaus (labai paplitusi, gana paplitusi nurodo 43,1 proc.), negalios (38,5 proc.), seksualin÷s orientacijos (35,4 proc.) ir žemesn÷s socialin÷s pad÷ties (30,5 proc.). Taip pat Lietuvos gyventojai pastebi diskriminacijos apraiškas d÷l ras÷s (odos spalvos) ir tautyb÷s (29,8 ir 28,9 proc.) bei lietuvių kalbos nemok÷jimo (26,5 proc.). Ketvirtadalis Lietuvos gyventojų pastebi diskriminaciją d÷l lyties (24 proc.) ir asmens (šeimos) finansin÷s pad÷ties (22,3 proc.). [žr. 11 pav.]

15 Discrimination in the European Union 2008. Results for Lithuania. Summary. Prieiga internete: http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_296_sheet_lt.pdf; p. 1.

26

11 pav. Nepaisant to ar Jūs asmeniškai susidūr÷te, ar nesusidūr÷te su diskriminacijos atvejais, prašome pasakyti ar, Jūsų manymu, kiekviena iš šių diskriminacijos rūšių yra labai paplitusi, gana paplitusi, gana reta ar labai reta Lietuvoje?

8,8

12,5

18,3

22,3

24

26,5

28,9

29,8

30,5

35,4

38,5

43,1

37,3

49,7

50,6

41,5

48,8

47,1

50,6

46,8

42,1

37,7

39,1

34,2

37,7

25,4

16,7

22,2

15,9

12,3

10,2

12,4

15,5

11,7

11,9

12,9

16,3

12,5

14,4

14

11,3

14,1

10,4

11

11,9

15,2

10,5

9,8

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Aukštesn ÷s socialin ÷s pad ÷ties

Religijos ar tik ÷jimo

Gimtosios nelietuvi ų kalbos

Asmens (šeimos) finansin ÷s pad ÷ties

Lyties

Lietuvi ų kalbos nemok ÷jimo

Tautyb ÷s

Ras÷s (odos spalvos)

Žemesn ÷s socialin ÷s pad ÷ties

Seksualin ÷s orientacijos (buvimo g ÷jumi ar lesbiete)

Negalios

Amžiaus

Labai paplitusi, paplitusi Labai reta, reta Neegzistuoja Nesupranta klausimo/Nežino/neturi nuomon ÷s

Kiek daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų (37,7 proc.) mano, kad neegzistuoja diskriminacija d÷l aukštesn÷s socialin÷s pad÷ties arba ji labai reta (37,3 proc.), ketvirtadalis (25,4 proc.) – d÷l religijos ar tik÷jimo bei asmens (šeimos) finansin÷s pad÷ties (22,2 proc.). 2008 m. Europos barometro klausimyne respondentams buvo pateiktas toks pats klausimas, prašant nurodyti, kuri iš šešių pagrindų (etnin÷s kilm÷s, seksualin÷s orientacijos, amžiaus, negalios, religijos ar tik÷jimo ir lyties) diskriminacija yra labiausiai paplitusi. Lyginant su Europos Sąjungos šalių gyventojais, santykinai mažesn÷ Lietuvos gyventojų dalis mano, kad diskriminacija įvairiais pagrindais yra paplitusi, nors hierarchinis išsid÷stymas sutampa su Europos vidurkiu, su keliomis išimtimis. Lietuvos gyventojų nuomone, labiausiai paplitusi diskriminacija d÷l amžiaus (45 proc. nurod÷, kad diskriminacija labai paplitusi arba gana paplitusi), seksualin÷s orientacijos, negalios (po 43 proc.), lyties (30 proc.) ir etnin÷s kilm÷s (23 proc.), Europos šalių vidurkis atitinkamai 42, 51, 45 ir 36 proc.16 Lyginant su Europos šalių vidurkiu, didžiausi skirtumai pastebimi gyventojų nuostatose d÷l diskriminacijos etnin÷s kilm÷s, religijos ar tik÷jimo ir seksualin÷s orientacijos pagrindais. Beveik du trečdaliai Europos gyventojų (62 proc.) teigia pastebintys diskriminaciją etniniu pagrindu, kai tarp Lietuvos gyventojų ši dalis sudaro ketvirtadalį (23 proc.) gyventojų. Diskriminaciją d÷l religijos ar tik÷jimo pastebi 42 proc. Europos gyventojų ir 11 proc. Lietuvos gyventojų. Jei diskriminaciją seksualin÷s orientacijos pagrindu mini pus÷ (51 proc.) Europos gyventojų, tai Lietuvoje ši dalis sudaro 43 proc.

16 Discrimination in the European Union 2008. Results for Lithuania. Summary. Prieiga internete: http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_296_sheet_lt.pdf; p. 1.

27

Aptariant sritis, kuriose Lietuvos gyventojų nuomone yra paplitusi diskriminacija, pus÷ tyrime dalyvavusių Lietuvos gyventojų nurodo, kad diskriminacija labiausiai paplitusi darbo santykiuose (ieškant darbo, įsidarbinant) – kaip labai paplitusią ar gana paplitusią nurodo 49,5 proc. respondentų. [žr. 12 pav.] 12 pav. Nepaisant ar Jūs asmeniškai susidūr÷te, ar nesusidūr÷te su diskriminacijos atvejais, prašome pasakyti ar, Jūsų manymu, įvairiose srityse įvairaus pobūdžio diskriminacija yra labai paplitusi, gana paplitusi, gana reta ar labai reta Lietuvoje?

11,6

15,6

26,9

27,9

27,9

34,7

40

49,5

48,3

47,2

42,9

41,3

41,1

37,7

31,5

32,2

27,7

24,7

15,4

18,2

15,2

16,5

13,9

8,2

12,4

12,5

14,8

12,6

15,8

11

14,7

10,2

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Būnant parduotuv ÷je, kavin ÷je,įeinant į parduotuv ę, kavin ę

Gatv÷je, viešajame transporte

Socialin ÷s apsaugos srityje(gaunant valstyb ÷s teikiamas

socialines paslaugas)

Švietime (pri ÷mimas į mokyklas,studijas)

Būsto klausimais ( įsigyjant,nuomojant but ą, namą ar kit ą

gyvenam ą būstą)

Sveikatos srityje (gaunantsveikatos prieži ūros paslaugas)

Teis÷saugos srityje (policija,teismai)

Darbo santykiuose (ieškantdarbo, įsidarbinant)

Labai paplitusi, paplitusi Labai reta, reta Neegzistuoja Nesupranta klausimo/Nežino/neturi nuomon ÷s

Antroje vietoje pagal diskriminacijos paplitimą Lietuvos gyventojai nurodo teis÷saugos sritį (policiją, teismus) – kaip paplitusį reiškinį įvardija 40 proc. respondentų. Trečdalis respondentų (34,7 proc.) mini sveikatos priežiūrą (gaunant sveikatos priežiūros paslaugas) kaip sritį, kurioje, jų nuomone, diskriminacija labai paplitusi arba labai paplitusi. Dauguma Lietuvos gyventojų mano, kad diskriminacija būnant parduotuv÷je, kavin÷je ar einant į parduotuvę / kavinę arba esant gatv÷je ar viešajame transporte neegzistuoja (atitinkamai 27,7 ir 24,7 proc.) arba yra labai reta (48,3 ir 47,2 proc.). Panaši gyventojų dalis nurodo, kad diskriminacija būsto klausimais, švietime arba socialin÷s apsaugos srityje diskriminacija yra reta arba labai reta (atitinkamai 41,1, 41,3 ir 42,9 proc.).

28

13 pav. Iš kur Jūs sužinojote apie / susidūr÷te su diskriminacijos atvejais Lietuvoje? (proc.)

10,4

31,7

33,7

38,3

55,1

60,9

77,5

0 20 40 60 80

Teko pačiam patirti, susidurti

Skaičiau internete

Pasakojo bendradarbiai / kolegos

Pasakojo draugai/kaimynai

Gird÷jau per radij ą

Skaičiau laikraštyje

Mačiau per televizij ą

Pagrindiniu informacijos šaltiniu apie diskriminacijos atvejus Lietuvoje, didžioji dauguma Lietuvos gyventojų įvardija žiniasklaidos priemones: televiziją (77,5 proc.), laikraščius (60,9 proc.), radiją (55,1 proc.) ir internetą (31,7 proc.) [žr. 13 pav.]. Dešimtadalis (10,4 proc.) respondentų teigia, kad jiems patiems teko susidurti, patirti diskriminacijos apraiškas. Trečdalis informacijos šaltiniu įvardija draugus ar kaimynus (38,3 proc.) bei kolegas ar bendradarbius (33,7 proc.).

29

3.3. Žinios apie būdus, kaip gintis susidūrus su diskriminacija (ar ÷m÷si veiksmų, jei ÷m÷si)

Anketoje respondentams buvo pateikti klausimai, kuriais siekiama išsiaiškinti respondentų (ar jų artimųjų) veiksmus susidūrus su diskriminacija – ar jie yra linkę imtis kokių veiksmų, o jei ne, d÷l kokių priežasčių. Maždaug kas šeštas (16,7 proc.) Lietuvos gyventojas į klausimą, ar žino kokią nors organizaciją / įstaigą, instituciją Lietuvoje, kuri gal÷tų pasiūlyti pagalbą ar patarti žmon÷ms, kurie buvo diskriminuojami d÷l bet kurios priežasties, atsak÷ teigiamai [žr. 14 pav.]. Trys ketvirtadaliai (76,3 proc.) respondentų teigia nežinantys, kur reik÷tų kreiptis susidūrus su diskriminacija. 14 pav. Ar Jūs žinote kokią nors organizaciją / įstaigą, instituciją Lietuvoje, kuri gal÷tų pasiūlyti pagalbą ar patarti žmon÷ms, kurie buvo diskriminuojami d÷l bet kurios priežasties? (proc.)

Taip; 16,7Nenurod ÷; 1,3

Ne; 76,3

Nežino, neturi nuomon ÷s; 5,7

Paprašyti įvardyti organizacijas ar institucijas, į kurias galima kreiptis pagalbos ar patarimo žmon÷ms, kurie buvo diskriminuojami, 15,5 proc. tyrime dalyvavusių respondentų nurod÷ vieną ar keletą organizacijų. Didžioji dauguma įvardijusių organizacijas (73 proc.) nurod÷ tik vieną, penktadalis (20 proc.) – dvi, o 7 proc. – tris organizacijas, institucijas ar įstaigas. Analizuojant respondentus, nurodžiusius nors vieną organizaciją, kuri gali pad÷ti ar suteikti paramą diskriminacijos atveju, pagal socialines demografines charakteristikas, galima pasteb÷ti keletą tendencijų. Santykinai daugiau organizacijų, institucijų žino jaunesni respondentai (iki 44 m. sudaro daugiau nei pusę nurodžiusių nors vieną instituciją), aukštesnį išsilavinimą įgiję (turintieji aukštesnįjį sudaro 27,9 proc., aukštąjį – 25,8 proc. žinančiųjų nors vieną organizaciją), dirbantys respondentai (60 proc.). Toliau analiz÷je apibendrinamos visos pamin÷tos organizacijos, neanalizuojant jų pamin÷jimo eiliškumo. Apibendrinant Lietuvos gyventojų žinomas institucijas, organizacijas ar įstaigas, galinčias pasiūlyti pagalbą ar patarti žmon÷ms, kurie buvo diskriminuojami d÷l bet kurios priežasties, galima suskirstyti į keletą grupių. [žr. 15, 16 pav.]

30

Pirmoji, dažniausiai minima grup÷ – tai teis÷saugos institucijos, tarp kurių min÷ti policija, teismai, kitos institucijos. Šias institucijas pamin÷jo daugiau nei ketvirtadalis (28,8 proc.) kokią nors organizaciją pamin÷jusiųjų respondentų. Antrajai didžiausiai grupei, kurią įvardijo kas aštuntas respondentas (12,4 proc.) – tai tik÷tina Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Šiai grupei priskirti ir netikslūs atsakymai, pavyzdžiui, „Lygių galimybių tarnyba, nelygių galimybių institucija, lygių galimybių inspektoriai ir pan.). Taip pat beveik dešimtadalis nurodžiusiųjų min÷jo įvairias valstyb÷s institucijas, tiek įvardydami konkrečias įstaigas (pavyzdžiui, Darbo inspekcija, Mokesčių inspekcija, SoDra, socialiniai darbuotojai ir kt.), tiek min÷dami apibendrintai (pavyzdžiui, ministerijos, seniūnijos, savivaldyb÷s, kt.). 15 pav. Jei žinote kokią nors organizaciją / įstaigą, instituciją Lietuvoje, kuri gal÷tų pasiūlyti pagalbą ar patarti žmon÷ms, kurie buvo diskriminuojami d÷l bet kurios priežasties, nurodykite jos pavadinimą (pamin÷jimai)

4,7

1,3

1,3

1,3

1,7

3,4

5,6

6,0

6,4

8,2

9,0

9,9

12,4

28,8

0,0 10,0 20,0 30,0

Nenurod ÷

Advokatai, juristai

Tarptautin ÷s organizacijos (ES, JTO)

Vartotoj ų teisi ų organizacijos

Žiniasklaida (spauda, tv, žurnalistai)

Kita (Caritas, Saugaus darbo garantas, Kalini ų gynimo komitetas, krizi ų centras, pagalbostarnyba ir kt.)

Vaiko teisi ų apsaugos tarnybos ( įskaitant pamin ÷tas NVO)

Lygi ų teisi ų organizacija ( įskaitant lygi ų teisi ų įstaiga, inspekcija, tarnyba)

Jaunimo linija, vaik ų linija ( įskaitant "pagalbos telefonai")

Žmogaus teisi ų organizacijos (žt gynimo institucija, tarnyba, cen tras ir kt.)

Paramos moterims organizacijos (pvz., moter ų krizi ų centrai, draugijos, užimtumo centrai irkt., įskaitant ly čių centrus)

Valstyb ÷s institucijos (pvz., Seimo kontrolieriai, minister ijos, darbo inspekcija, migracijostarnyba, mokes čių inspekcija, valstyb ÷s kontrol ÷, Sodra, savivaldyb ÷s, seni ūnijos ir kt.)

Lygi ų galimybi ų kontrolieriaus tarnyba ( įskaitant netikslius pavadinimus, pvz., lygi ųgalimybi ų tarnyba, lygi ų galimybi ų pl÷tros tarnyba ir kt.)

Teis÷sauga (policija, prokurat ūra, teismai, kt.)

31

16 pav. Jei žinote kokią nors organizaciją / įstaigą, instituciją Lietuvoje, kuri gal÷tų pasiūlyti pagalbą ar patarti žmon÷ms, kurie buvo diskriminuojami d÷l bet kurios priežasties, nurodykite jos pavadinimą (proc.)

Lygi ų teisi ų organizacija

6,0

Lygi ų galimybi ų kontrolieriaus

tarnyba12,4

Nenurod ÷4,7

Žmogaus teisi ų organizacijos

8,2 Pagalbos telefonai 6,4

Paramos moterims organizacijos

9,0

Teis÷sauga28,8

Valstyb ÷s institucijos ( įvairios)

9,9Vaiko teisi ų

apsaugos tarnybos 5,6

Kita9,0

Ženklią dalį tarp pamin÷tų organizacijų sudaro organizacijos, teikiančios paramą moterims (pavyzdžiui, min÷ti krizių, užimtumo centrai, pagalba patyrus smurtą ir pan.) bei žmogaus teises ginančios organizacijos (įvairūs centrai, asociacijos, draugijos ir kt.) – jas įvardijo beveik kas dešimtas respondentas (9 ir 8,2 proc., atitinkamai). Taip pat, nors ir rečiau, min÷tos vaiko teisių apsaugos institucijos ir organizacijos, pagalbos telefonai (įskaitant vaikų ir jaunimo linijas), vartotojų teisių apsaugos bei kitos organizacijos. Tyrimo anketoje respondentams buvo pateiktas klausimas, ar, kai asmenys buvo patys diskriminuojami ar susidūr÷ su diskriminacijos atvejais, ar kam nors praneš÷ apie įvykį [žr. 17 pav.]. Teigiamai atsak÷ tik 2,3 proc. apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų. Didžioji dauguma (77,7 proc.) respondentų teigia, kad jie nebuvo diskriminuojami arba nesusidūr÷ su diskriminacija. 15,1 proc. teigia, kad ir susidūrę su diskriminacija ar diskriminuojami niekam nepraneš÷ apie šį įvykį. Atsakymai į šį klausimą leidžia teigti, kad su diskriminacijos atvejais tiesiogiai ar netiesiogiai yra susidūręs beveik kas šeštas (17,4 proc.) Lietuvos gyventojas.

32

17 pav. Prašome pasakyti, kai Jūs buvote diskriminuojamas arba susidūr÷te su diskriminacijos atvejais, ar Jūs arba kas nors kitas praneš÷te kam nors apie įvykį? (proc.)

Nebuvau diskriminuojamas / nesusid ūriau su

diskriminacija; 77,7

Nežino, neturi nuomon ÷s; 3,8

Ne; 15,1

Taip; 2,3

Nenurod ÷; 1,1

18 pav. Kod÷l nepraneš÷te apie patirtą diskriminaciją (N=157), proc.

15,3

0,6

0,6

1,3

38,2

36,3

29,9

26,1

20,4

12,1

10,8

1,9

0 20 40

Nesuprato klausimo

Nenurod ÷

Leidimo gyventi problema - tod ÷l negal ÷jau pranešti

Kita

Nepranešiau d ÷l kalbos problem ų/netikrumo

Bijojau neigiam ų /prieštaraujan čių mano interesams pasekmi ų -pavyzdžiui, ateityje galiu negauti ‘gero aptarnavim o’

Bijojau sulaukti grasinim ų iš tai padariusi ų asmenų, jeigupraneš čiau apie diskriminacij ą

Sudaryt ų nepatogum ų/per daug biurokratijos ar r ūpesčių/tam n÷ralaiko

Sprendžiau problem ą pats/ pati, pad ÷jo draugai/šeima

Nieko ypatingo ne įvyko, kad b ūtų verta pranešti - tai normalu, „taipvisada b ūna“

Nieko ne įvykt ų/niekas nepasikeist ų pranešus apie diskriminacij ą

Nežinojau k ą reikia daryti, kur, kokiu b ūdu ir kaip pranešti apiediskriminacij ą

Tų, kurie susidūrę su tiesiogine ar netiesiogine diskriminacija niekam nepraneš÷ apie įvykį, buvo klausiama, kod÷l jie nepraneš÷. Atsakymų pasiskirstymas byloja menką Lietuvos gyventojų žinojimą, kaip elgtis tokioje situaciją ir netik÷jimą, kad tai ką nors pakeistų [žr. 17 pav.]. Pirmoje vietoje respondentai teigia, kad jie nežinojo, ką reikia daryti, kur ir kokiu būdu pranešti apie diskriminaciją (38,2 proc.) ir kad nieko neįvyktų, niekas nepasikeistų pranešus (36,3 proc.). Daugiau nei ketvirtadalis susidūrusiųjų su diskriminacijos atvejais teigia, kad nieko ypatingo neįvyko, kad būtų verta pranešti arba band÷ spręsti problemą savo j÷gomis, pad÷jo draugai / šeima (29,9 ir 26,1 proc., atitinkamai). Penktadalis (20,4 proc.) teigia, kad jie veng÷ galimų biurokratinių sunkumų ar rūpesčių. Kas dešimtas su

33

diskriminacija susidūręs Lietuvos gyventojas išreišk÷ baimę d÷l galimų grasinimų iš kaltininkų ar kitų neigiamų pasekmių (12,1 ir 10,8 proc., atitinkamai).

34

Pagrindin÷s tyrimo išvados ir apibendrinimai Visuomen÷s nuostatos įvairių socialinių grupių atžvilgiu

• Apibendrinus ir lyginant apklausoje dalyvavusių respondentų atsakymus apie socialinę distanciją kaimynų ir bendradarbių atžvilgiu, labiausiai nem÷gstamomis grup÷mis laikytini:

o romai (čigonai) (gyventi kaimynyst÷je nenor÷tų 49 proc., dirbti – 38 proc.); o iš įkalinimo įstaigų grįžę asmenys (49 proc. ir 36 proc., atitinkamai); o homoseksualūs asmenys (44 proc. ir 34 proc., atitinkamai); o asmenys su psichikos negalia (44 ir 46 proc., atitinkamai).

• Socialinis pakantumas bendradarbių atžvilgiu yra didesnis nei kaimynų, išskyrus asmenis su psichikos negalia, kurių beveik pus÷ Lietuvos gyventojų nenor÷tų matyti nei kaimynais.

• Trečdalis Lietuvos gyventojų teigia, kad per pastaruosius 5 metus jų nuomon÷ labai

pablog÷jo arba greičiau pablog÷jo nei pager÷jo apie romus (čigonus), iš įkalinimo įstaigų iš÷jusius asmenis ir homoseksualius asmenis. Maždaug ketvirtadalis gyventojų teigia, kad jų nuomon÷ pablog÷jo apie šias grupes: Jehovos liudytojus, pab÷g÷lius ir čeč÷nus bei asmenis su psichikos negalia.

• Tyrimo duomenys leidžia teigti apie pastaruoju metu pastebimą tam tikrą socialin÷s

distancijos maž÷jimą, tačiau socialin÷s distancijos įvairių socialinių grupių atžvilgiu hierarchija išlieka stabili.

Suvokiama diskriminacija

• Tyrimų duomenimis, gyventojų supratimas apie lygias teises ir suvokimas, kad negalima riboti teisių ar kitaip diskriminuoti žmonių d÷l jų kilm÷s yra menkas ir per penkerius metus praktiškai nepakito. Lygių galimybių suvokimas, žmogaus teisių žinojimo stiprinimas išlieka iššūkiu visai visuomenei.

• Geriausiai Lietuvos gyventojai yra įsisąmoninę lyčių lygybę ir du trečdaliai teigia, kad

nei moterų, nei vyrų diskriminacijos niekada negalima pateisinti.

• Dauguma (du trečdaliai) tyrime dalyvavusių Lietuvos gyventojų pateisina asmenų diskriminaciją priimant į darbą d÷l buvusio teistumo, lietuvių kalbos nemok÷jimo, pus÷ – d÷l negalios.

• Remiantis reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis galima teigti,

kad 7 proc. Lietuvos gyventojų per pastaruosius 12 m÷n. jaut÷si diskriminuojami ar persekiojami. Dar 3 proc. negal÷jo įvardyti, ar tai buvo diskriminacija, persekiojimas, ar ne.

• Apibendrinti respondentų spontaniniai atsakymai į atvirą klausimą apie patirtą

diskriminaciją rodo, kad dažniausiai patiriama diskriminacija d÷l lyties (taip pat prie priskirtina diskriminacija d÷l šeimin÷s pad÷ties, vaikų), kalbos, amžiaus ir negalios. Tarp sričių, kuriose dažniausiai patiriama diskriminacija ar nepalankus elgesys, dažniausiai nurodomas užimtumas (darbas), santykiai darbo rinkoje. Taip pat dažniau min÷tos teis÷tvarka bei valstyb÷s įstaigų teikiamos paslaugos.

35

• Kaip labiausiai paplitusias diskriminacijos rūšis tyrime dalyvavę Lietuvos gyventojai mini diskriminaciją d÷l:

o amžiaus (labai paplitusi, gana paplitusi nurodo 43 proc.), negalios (39 proc.); o seksualin÷s orientacijos (35 proc.); o žemesn÷s socialin÷s pad÷ties (31 proc.); o ras÷s (odos spalvos) ir tautyb÷s (30 ir 29 proc.); o lietuvių kalbos nemok÷jimo (27 proc.); o lyties (24 proc.); o asmens (šeimos) finansin÷s pad÷ties (22,3 proc.).

• Sritys, kuriose Lietuvos gyventojų nuomone diskriminacija yra paplitusi labiausiai,

išsid÷sto tokia tvarka: o darbo santykiai (ieškant darbo, įsidarbinant) (labai paplitusi ar gana paplitusi

–50 proc. respondentų); o teis÷sauga (policija, teismai) (40 proc.); o sveikatos priežiūra (gaunant sveikatos priežiūros paslaugas) (35 proc.); o būsto klausimai (įsigyjant, nuomojant butą, namą ar kitą gyvenamą būstą)

(28 proc.); o švietimas (pri÷mimas į mokyklas, studijas) (28 proc.).

• Pagrindiniu informacijos šaltiniu apie diskriminacijos atvejus Lietuvoje, didžioji

dauguma Lietuvos gyventojų įvardija žiniasklaidos priemones. Trečdalis informacijos šaltiniu įvardija draugus ar kaimynus bei kolegas ar bendradarbius. Dešimtadalis respondentų teigia, kad jiems patiems teko susidurti, patirti diskriminacijos apraiškas.

Žinios apie būdus, kaip gintis susidūrus su diskriminacija (ar ÷m÷si veiksmų, jei ÷m÷si)

• Trys ketvirtadaliai tyrime dalyvavusių respondentų teigia nežinantys, kur reik÷tų kreiptis susidūrus su diskriminacija.

• Maždaug kas šeštas (16,7 proc.) Lietuvos gyventojas žino kokią nors organizaciją /

įstaigą, instituciją Lietuvoje, kuri gal÷tų pasiūlyti pagalbą ar patarti žmon÷ms, kurie buvo diskriminuojami d÷l bet kurios priežasties.

• Dažniausiai pamin÷tos institucijos, organizacijos ar įstaigos, galinčios Lietuvos

gyventojų nuomone pad÷ti diskriminacijos atveju, išsid÷lioja tokia seka: o teis÷saugos institucijos (policija, teismai, kitos institucijos) – pamin÷jo

daugiau nei ketvirtadalis (29 proc.) kokią nors organizaciją pamin÷jusiųjų respondentų;

o tik÷tina Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (priskirti ir netikslūs atsakymai, pavyzdžiui, „Lygių galimybių tarnyba, nelygių galimybių institucija, lygių galimybių inspektoriai ir pan.) – 12 proc.;

o įvairios valstyb÷s institucijos (pavyzdžiui, Darbo inspekcija, Mokesčių inspekcija, SoDra, socialiniai darbuotojai ir kt.; ministerijos, seniūnijos, savivaldyb÷s, kt. – 10 proc.

o Ženklią dalį tarp pamin÷tų organizacijų sudaro organizacijos, teikiančios paramą moterims (pavyzdžiui, min÷ti krizių, užimtumo centrai, pagalba patyrus smurtą ir pan.) bei žmogaus teises ginančios organizacijos (įvairūs centrai, asociacijos, draugijos ir kt.) – po 9 proc.

36

• Nors didžioji dauguma tyrime dalyvavusių Lietuvos gyventojų teigia, kad jie nebuvo diskriminuojami arba nesusidūr÷ su diskriminacija, 15 proc. teigia, kad ir susidūrę su diskriminacija ar diskriminuojami niekam nepraneš÷ apie šį įvykį. Pranešusieji apie įvykį sudaro tik 2,3 proc. apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų.

• Priežastys, d÷l kurių Lietuvos gyventojai, susidūrę su tiesiogine ar netiesiogine

diskriminacija niekam nepraneš÷ apie įvykį, byloja menką Lietuvos gyventojų žinojimą, kaip elgtis tokioje situaciją ir netik÷jimą, kad tai ką nors pakeistų:

o nežinojo, ką reikia daryti, kur ir kokiu būdu pranešti apie diskriminaciją (38 proc.);

o nieko neįvyktų, niekas nepasikeistų pranešus apie diskriminaciją (36 proc.); o nieko ypatingo neįvyko, kad būtų verta pranešti (30 proc.); o band÷ spręsti problemą savo j÷gomis, pad÷jo draugai / šeima (26 proc.); o kas dešimtas su diskriminacija susidūręs Lietuvos gyventojas išreišk÷ baimę

d÷l galimų grasinimų iš kaltininkų ar kitų neigiamų pasekmių.

37

Nuorodos

Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas. 2008.06.17, Nr. X-1602. Žin., 2003, Nr. 114-

5115.

Tarybos Direktyva 2000/43/EB, 2000.06.29, įgyvendinanti vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų ras÷s arba etnin÷s priklausomyb÷s. Oficialusis leidinys L 180 , 19/07/2000 p. 0022 – 0026.

Tarybos direktyva 2000/78/EB, 2000.11.27, įgyvendinanti vienodo požiūrio principą užimtumo ir profesin÷je srityje Oficialusis leidinys L 303 , 02/12/2000 p. 0016 – 0022.

Alemu, F. 2007. Testing to Prove Racial Discrimination: Methodology and Application in Hungary. European Roma Rights Centre. http://www.errc.org/cikk.php?cikk=1016

Darbo ir socialinių tyrimų institutas 2006-2007. Tautinių mažumų atstovų integracijos į darbo

rinką galimybių studija. Tyrimas atliktas įgyvendinant EQUAL projektą „Tautinių mažumų integracijos į darbo rinką paramos mechanizmo sukūrimas ir išbandymas“ (EQ/2004/1130-06/482)

Discrimination in the European Union 2008. Results for Lithuania. Summary. Prieiga internete: http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_296_sheet_lt.pdf.

Diskriminacijos d÷l religijos ir įsitikinimų Lietuvoje tyrimo ataskaita. 2007. Lygių galimybių kontrolieriaus užsakymu tyrimą atliko Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centras (NRTIC). http://www.lygybe.lt/assets//Diskriminacija%20d÷l%20religijos%20ir%20įsitikinimų.pdf

Essed, Philomena. 1991. Understanding Everyday Racism. Newbury Park, California: Sage.

Etninių tyrimų centro visuomen÷s nuomon÷s tyrimai: 2005-2006 m. Etniškumo studijos 2006/1: Etninis nepakantumas. Socialinių tyrimų institutas. Eugrimas. 2006. 175-181 psl.

European Commission. 2007. Tackling Multiple Discrimination – Practices, policies and laws. Luxembourg: Offi ce for Offi cial Publications of the European Communities.

European Handbook on Equality Data. 2007. European Commission. Luxembourg: Office for Official Publications of the European Communities. 105 pp. ISBN 92-79-03224-0.

European Commission. Discrimination in the European Union: Perceptions, Experiences and Attitudes. Report, July 2008. Special Eurobarometer 296. http://ec.europa.eu/employment_social/fundamental_rights/pdf/pubst/stud/eurob08_en.pdf

European Commission. Discrimination in the European Union: Perceptions and experiences of discrimination in the areas of housing, healthcare, education, when buying products or using services. Analytical Report, February 2008. Flash Eurobarometer. http://ec.europa.eu/employment_social/fundamental_rights/pdf/pubst/stud/febaro08_en.pdf

Kuran, T., McCaffery, E. J. 2003. Expanding Discrimination Research: Moving Beyond Ethnicity and to the Web. USC Law School and California Institute of Technology.

Leončikas T. 2007. ,,Nepakantumo hierarchija ir socialin÷ distancija visuomen÷s mažumų atžvilgiu“ In: Dabartin÷s Lietuvos kultūros raidos tendencijos: vertybiniai virsmai. Kolektyvin÷ monografija. Sudarytoja: Žiliukait÷ R. Kultūros, filosofijos ir meno institutas, Vilnius, 2007, p. 89-107.

Lietuvos gyventojų apklausa apie religinius jud÷jimus. Kiekybinio tyrimo ataskaita. Tyrimą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos užsakymu atliko Baltijos tyrimai. Lietuvos Barometras Nr.179 (2007m. lapkritis).

Makkonen, M., L. 2002. Multiple, Compound and Intersectional Discrimination: Bringing the Experiences of the Most Marginalized to the Fore. Institute For Human R ights, Åbo Akademi University.

38

Migrants‘ Experiences of Discrimnation in Greece. 2004. Marvakis, A., Parsanoglou, D., Psaroudakis, S. Athens: Antigone. The study ordered by the European Monitoring Centre on Racism and Xenophobia.

Measuring Discrimination: Data collection and EU Equality Law. Thematic Report of the Group of Independent Experts. European Commission, 2007.

Socialinių tyrimų institutas. 2006-2007. Visuomen÷s nuomon÷s apklausų rezultatai. http://www.ces.lt/downloads/structure/files/ETC%202007%2002%2005-19%20apklausa.pdf; http://www.ces.lt/news.php?strid=4298&id=4352;

Russell, H., Quinn, E. O‘Riain, R. K., McGinnity, F. 2008. The Experience of Discrimination in Ireland. Analysis of the QNHS Equality Module. Dublin: The Equality Authority and The Economic and Social Research Institute.

Sevo R., Chubin D. 2008. Bias Literacy: A Review of concepts in research in discrimination. [http://momox.org/BiasLiteracy.pdf]

39

KLAUSIMYNAS

I. Visuomen÷s nuostatos įvairių socialinių grupių atžvilgiu KORTELö F1-F2 GRUPöS F1. Čia išvardytos įvairios žmonių grup÷s. Prašome pasakyti, su kuo iš išvardytų žmonių grupių Jūs nenor÷tum÷te gyventi kaimynyst÷je? (ŽYMöTI KIEKVIENOJE EILUTöJE: JEI NENORöTŲ GYVENTI, APIBRAUKITE 1, JEI NORöTŲ, ARBA NETURI NUOMONöS - 99) X kortel÷ – pamin÷kite tuos, su kuriais nenor÷tum÷te gyventi

Įvairios grup÷s Nenor÷čiau N/N 1. Asmenimis su fizine negalia 1 99 2. Asmenimis su psichikos negalia 1 99 3. Čeč÷nais 1 99 4. Kinais 1 99 5. Pab÷g÷liais 1 99 6. Romais (čigonais) 1 99 7. Juodaodžiais 1 99 8. Kitos ras÷s (odos spalvos) asmenimis 1 99 9. Lenkais 1 99 10. Rusais 1 99 11. Totoriais 1 99 12. Žydais 1 99 13. Hinduistais, budistais 1 99 14. Musulmonais 1 99 15. Tradicinių krikščioniškos kilm÷s krypčių tik÷jimo atstovais 1 99 16. Kitų (netradicinių) krikščioniškos kilm÷s krypčių tik÷jimo atstovais 1 99 17. Jehovos liudytojais 1 99 18. Valstyb÷s neregistruotų religinių tik÷jimų atstovais 1 99 19. Homoseksualiais asmenimis 1 99 20. Iš įkalinimo įstaigų iš÷jusiais asmenimis 1 99 21. Žemesn÷s socialin÷s pad÷ties asmenimis 1 99 22. Aukštesn÷s socialin÷s pad÷ties asmenimis 1 99 23. Kita gimtąja kalba kalbančiais asmenimis 1 99 24. Lietuvių kalbos nemokančiais asmenimis 1 99

KORTELö F1-F2 GRUPöS F2. Čia išvardytos įvairios žmonių grup÷s. Prašome pasakyti, su kuo iš išvardytų žmonių grupių Jūs nenor÷tum÷te dirbti vienoje darboviet÷je? (ŽYMöTI KIEKVIENOJE EILUTöJE: JEI NENORöTŲ DIRBTI, APIBRAUKITE 1, JEI NORöTŲ, ARBA NETURI NUOMONöS - 99) X kortel÷ – pamin÷kite tuos, su kuriais nenor÷tum÷te dirbti

Įvairios grup÷s Nenor÷čiau N/N 1. Asmenimis su fizine negalia 1 99 2. Asmenimis su psichikos negalia 1 99 3. Čeč÷nais 1 99 4. Kinais 1 99 5. Pab÷g÷liais 1 99 6. Romais (čigonais) 1 99 7. Juodaodžiais 1 99 8. Kitos ras÷s (odos spalvos) asmenimis 1 99 9. Lenkais 1 99 10. Rusais 1 99 11. Totoriais 1 99 12. Žydais 1 99 13. Hinduistais, budistais 1 99 14. Musulmonais 1 99 15. Tradicinių krikščioniškos kilm÷s krypčių tik÷jimo atstovais 1 99 16. Kitų (netradicinių) krikščioniškos kilm÷s krypčių tik÷jimo atstovais 1 99 17. Jehovos liudytojais 1 99 18. Valstyb÷s neregistruotų religinių tik÷jimų atstovais 1 99 19. Homoseksualiais asmenimis 1 99 20. Iš įkalinimo įstaigų iš÷jusiais asmenimis 1 99

40

21. Žemesn÷s socialin÷s pad÷ties asmenimis 1 99 22. Aukštesn÷s socialin÷s pad÷ties asmenimis 1 99 23. Kita gimtąja kalba kalbančiais asmenimis 1 99 24. Lietuvių kalbos nemokančiais asmenimis 1 99

KORTELö SKALö F3 F3. Kaip per pastaruosius 5 metus pasikeit÷ Jūsų požiūris į Lietuvoje gyvenančių žmonių grupes? (SKAITYKITE GRUPIŲ PAVADINIMUS, ŽYMöKITE PO VIENĄ ATSAKYMĄ KIEKVIENOJE EILUTöJE)

Įvairios grup÷s Labai pablog÷jo

Greičiau pablog÷jo, negu pager÷jo

Greičiau pager÷jo, negu pablog÷jo

Labai pager÷jo N/N

1. Asmenys su fizine negalia 1 2 3 4 99 2. Asmenys su psichikos negalia 1 2 3 4 99 3. Čeč÷nai 1 2 3 4 99 4. Kinai 1 2 3 4 99 5. Pab÷g÷liai 1 2 3 4 99 6. Romai (čigonai) 1 2 3 4 99 7. Juodaodžiai 1 2 3 4 99 8. Kitos ras÷s (odos spalvos) asmenys 1 2 3 4 99 9. Lenkai 1 2 3 4 99 10. Rusai 1 2 3 4 99 11. Totoriai 1 2 3 4 99 12. Žydai 1 2 3 4 99 13. Hinduistai, budistai 1 2 3 4 99 14. Musulmonai 1 2 3 4 99 15. Tradicinių krikščioniškos kilm÷s krypčių

tik÷jimo atstovai 1 2 3 4 99

16. Kitų (netradicinių) krikščioniškos kilm÷s krypčių tik÷jimo atstovai

1 2 3 4 99

17. Jehovos liudytojais 1 2 3 4 99 18. Valstyb÷s neregistruotų religinių tik÷jimų

atstovai 1 2 3 4 99

19. Homoseksualūs asmenys 1 2 3 4 99 20. Iš įkalinimo įstaigų iš÷ję asmenys 1 2 3 4 99 21. Žemesn÷s socialin÷s pad÷ties asmenys 1 2 3 4 99 22. Aukštesn÷s socialin÷s pad÷ties asmenys 1 2 3 4 99 23. Kita gimtąja kalba kalbantys asmenys 1 2 3 4 99 24. Lietuvių kalbos nemokantys asmenys 1 2 3 4 99

II. Diskriminacija

KORTELö SKALö F4 F4. Galima ar negalima pateisinti, jei darbdavys nepriima į darbą asmens, jei jis yra…? (SKAITYKITE VARIANTUS, PO VIENĄ ATSAKYMĄ KIEKVIENOJE EILUTöJE) Niekada

negalima pateisinti

Kartais galima pateisinti

Visada galima pateisinti

Sunku pasakyti

1. Kitos ras÷s (kitos odos spalvos) 1 2 3 4 2. Kito tik÷jimo 1 2 3 4 3. Neįgalus 1 2 3 4 4. Vyras 1 2 3 4 5. Moteris 1 2 3 4 6. Kitos tautyb÷s 1 2 3 4 7. Homoseksualus 1 2 3 4 8. Iš÷jęs iš įkalinimo įstaigos 1 2 3 4 8. Senas 1 2 3 4 9. Jaunas 1 2 3 4 10. Kalba kita gimtąja kalba 1 2 3 4 11. Nemoka lietuvių kalbos 1 2 3 4 12. Žemesn÷s socialin÷s pad÷ties 1 2 3 4 13. Aukštesn÷s socialin÷s pad÷ties 1 2 3 4 14. D÷l asmens (šeimos) finansin÷s pad÷ties 1 2 3 4

41

F5. Ar per paskutinius 12 m÷nesių Lietuvoje Jūs asmeniškai jaut÷t÷s diskriminuojamas ar persekiojamas d÷l kokios nors priežasties?

Diskriminacija – elgesys su asmeniu, kai d÷l skirtingų asmens savybių (bruožų) jam taikomos mažiau palankios sąlygos, negu panašiomis aplinkyb÷mis būtų taikomos kitam asmeniui.

1. Taip -> KLAUSTI F6 2. Ne -> KLAUSTI F8 3. Nežinau -> KLAUSTI F7 99. N/N -

> KLAUSTI F7 F6 KLAUSTI ATSAKIUSIŲ ,,TAIP” Į F5 KLAUSIMĄ F6. Prisiminkite prašome, kokia tai buvo situacija. Apibūdinkite trumpai - kas, kokioje situacijoje, kokioje srityje, d÷l kokios priežasties, kokiu pagrindu Jus diskriminavo, elg÷si nepalankiai Jums, lyginant su kitais asmenimis? TIKSLIAI UŽRAŠYKITE RESPONDENTO ATSAKYMĄ _________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

99. N/N F7 KLAUSTI JEI F5 = 1 ARBA F5 =3 ARBA F5=99 KORTELö F7 PRIEŽASTYS F7. Ar per paskutinius 12 m÷nesių Lietuvoje Jūs asmeniškai jaut÷t÷s diskriminuojamas ar

persekiojamas d÷l vienos ar kelių iš šių priežasčių? Prašome nurodyti visus tinkamus variantus. (SKAITYKITE VARIANTUS, PO VIENĄ ATSAKYMĄ KIEKVIENOJE EILUTöJE)

Pamin÷ta Nepamin÷ta 1. Tautyb÷s 1 2 2. Ras÷s 1 2 3. Lyties 1 2 4. Seksualin÷s orientacijos (buvimo g÷jumi ar lesbiete) 1 2 5. Amžiaus 1 2 6. Religijos ar tik÷jimo 1 2 7. Negalios 1 2 8. Žemesn÷s socialin÷s pad÷ties 1 2 9. Aukštesn÷s socialin÷s pad÷ties 1 2 10. Asmens (šeimos) finansin÷s pad÷ties 1 2 11. Gimtosios kalbos 1 2 12. Lietuvių kalbos nemok÷jimo 1 2

3. Nei viena iš šių 4. Atsisak÷ nurodyti 9. Nesupranta klausimo, N/N KLAUSTI VISŲ KORTELö SKALö F8-F9 F8. Nepaisant to ar Jūs asmeniškai susidūr÷te, ar nesusidūr÷te su diskriminacijos atvejais, prašome pasakyti ar, Jūsų manymu, kiekviena iš šių diskriminacijos rūšių yra labai paplitusi, gana paplitusi, gana reta ar labai reta Lietuvoje? (SKAITYKITE VARIANTUS, PO VIENĄ ATSAKYMĄ KIEKVIENOJE EILUTöJE) Diskriminacija d÷l ...

Labai paplitusi

Gana paplitusi

Gana reta Labai reta Neegzistuoja Nesupranta klausimo/Nežino/neturi nuomon÷s

1. Tautyb÷s 1 2 3 4 5 9 2. Ras÷s (odos spalvos) 1 2 3 4 5 9 3. Lyties 1 2 3 4 5 9 4. Seksualin÷s orientacijos (buvimo g÷jumi ar lesbiete) 1 2 3 4 5 9 5. Amžiaus 1 2 3 4 5 9 6. Religijos ar tik÷jimo 1 2 3 4 5 9 7. Negalios 1 2 3 4 5 9 8. Žemesn÷s socialin÷s pad÷ties 1 2 3 4 5 9 9. Aukštesn÷s socialin÷s pad÷ties 1 2 3 4 5 9 10. Asmens (šeimos) finansin÷s pad÷ties 1 2 3 4 5 9 10. Gimtosios nelietuvių kalbos 1 2 3 4 5 9 11. Lietuvių kalbos nemok÷jimo 1 2 3 4 5 9

42

KORTELö SKALö F8-F9 F9. Nepaisant ar Jūs asmeniškai susidūr÷te, ar nesusidūr÷te su diskriminacijos atvejais, prašome pasakyti ar, Jūsų manymu, įvairiose srityse įvairaus pobūdžio diskriminacija yra labai paplitusi, gana paplitusi, gana reta ar labai reta Lietuvoje? (SKAITYKITE VARIANTUS, PO VIENĄ ATSAKYMĄ KIEKVIENOJE EILUTöJE) Diskriminacija...

Labai paplitusi

Gana paplitusi

Gana reta Labai reta Neegzis-tuoja

Nesupranta klausimo/Nežino/neturi nuomon÷s

1. Darbo santykiuose (ieškant darbo, įsidarbinant) 1 2 3 4 5 9 2. Švietime (pri÷mimas į mokyklas, studijas) 1 2 3 4 5 9 3. Būsto klausimais (įsigyjant, nuomojant butą, namą ar kitą gyvenamą būstą)

1 2 3 4 5 9

4. Socialin÷s paslaugos srityje (gaunant valstyb÷s teikiamas socialines paslaugas)

1 2 3 4 5 9

5. Sveikatos srityje (gaunant sveikatos priežiūros paslaugas) 1 2 3 4 5 9 6. Teis÷saugos srityje (policija, teismai) 1 2 3 4 5 9 7. Būnant parduotuv÷je, kavin÷je, įeinant į parduotuvę, kavinę 1 2 3 4 5 9 8. Gatv÷je, viešajame transporte 1 2 3 4 5 9

KORTELö F10 F10. Iš kur Jūs sužinojote apie / susidūr÷te su diskriminacijos atvejais Lietuvoje? (PO VIENĄ ATSAKYMĄ KIEKVIENOJE EILUTöJE)

Taip Ne N/N 1. Teko pačiam patirti, susidurti 1 2 99 2. Pasakojo bendradarbiai / kolegos 1 2 99 3. Pasakojo draugai/kaimynai 1 2 99 4. Mačiau per televiziją 1 2 99 5. Gird÷jau per radiją 1 2 99 6. Skaičiau laikraštyje 1 2 99 7. Skaičiau internete 1 2 99 8. Neteko gird÷ti, matyti ar patirti 1 2 99 9. Kita. Kas? (ĮRAŠYKITE)______________ 1 2 99

III. Būdai, kaip elgtis susidūrus su diskriminacija F11.1. Ar Jūs žinote kokią nors organizaciją / įstaigą, instituciją Lietuvoje, kuri gal÷tų pasiūlyti

pagalbą ar patarti žmon÷ms, kurie buvo diskriminuojami d÷l bet kurios priežasties?

1.Taip –> JEIGU “TAIP”, KLAUSTI-> F11.2. Kokia tai organizacija/ar jos pavadinimas? PAŽYMöTI NE DAUGIAU TRIJŲ ATSAKYMŲ:

2. Ne –> F12 6. Atsisak÷ nurodyti –> F12 9. Nesupranta klausimo,

Nežino/neturi nuomon÷s –> F12

KLAUSTI VISŲ F12. Prašome pasakyti, kai Jūs buvote diskriminuojamas arba susidūr÷te su diskriminacijos atvejais, ar Jūs arba kas nors kitas praneš÷te kam nors apie įvykį?

1. Taip ------------------ > TOLIAU KLAUSTI F14 2. Ne ------------------ > TOLIAU KLAUSTI F13

3. Atsisak÷ ------------- > TOLIAU KLAUSTI F14 9. Nesupranta klausimo, Nežino/neturi nuomon÷s -------------- > TOLIAU KLAUSTI F14 0. Nebuvau diskriminuojamas /nesusidūriau su diskriminacija /-------------- > TOLIAU KLAUSTI F14

F11.2.1.

F11.2.2.

F11.2.3.

43

KORTELö F10 F13. Kod÷l nepraneš÷te? (PO VIENĄ ATSAKYMĄ KIEKVIENOJE EILUTöJE, PRAŠYTI PASAKYTI DAUGIAU)

Pamin÷ta Nepami-n÷ta

1. Bijojau sulaukti grasinimų iš tai padariusių asmenų, jeigu praneščiau apie diskriminaciją 1 2 2. Bijojau neigiamų /prieštaraujančių mano interesams pasekmių - pavyzdžiui, ateityje galiu negauti ‘gero aptarnavimo’ 1 2

3. Nežinojau ką reikia daryti, kur, kokiu būdu ir kaip pranešti apie diskriminaciją 1 2 4. Nieko neįvyktų/niekas nepasikeistų pranešus apie diskriminaciją 1 2 5. Nieko ypatingo neįvyko, kad būtų verta pranešti - tai normalu, „taip visada būna“ 1 2 6. Sudarytų nepatogumų/per daug biurokratijos ar rūpesčių/tam n÷ra laiko 1 2 7. Sprendžiau problemą pats/ pati, pad÷jo draugai/šeima 1 2 8. Leidimo gyventi problema - tod÷l negal÷jau pranešti 1 2 9. Nepranešiau d÷l kalbos problemų/netikrumo 1 2 10. Kita (UŽRAŠYKITE) _______________________________ 1 2

4. Atsisak÷ nurodyti 9. Nesupranta klausimo, N/N F14. Ar save priskiriate kuriai nors iš pamin÷tų asmenų grupių? (SKAITYKITE VARIANTUS, PO VIENĄ ATSAKYMĄ KIEKVIENOJE EILUTöJE)

Taip Ne Nežino, neturi nuomon÷s 1. Etnin÷ (tautin÷) mažuma 1 2 99 2. Religin÷ mažuma 1 2 99 3. Seksualin÷ mažuma 1 2 99 4. Žmon÷s su negalia 1 2 99 5. Nei viena iš pamin÷tų 1 2 99 6. Kita mažuma (NURODYKITE) _____________________ 1 2 99

44

Sociologin÷s apklausos bendrieji rezultatų pasiskirstymai

45

Atsakymų pasiskirstymai

Anketos klausimai Skaičius

% (nuo bendro

apklaustųjų skaičiaus)

% (nuo atsakiusiųjų į klausimą)

1. Čia išvardytos įvairios žmonių grup÷s. Prašome pasakyti, su kuo iš išvardytų žmonių grupių Jūs nenor÷tum÷te gyventi kaimynyst÷je? 1. Asmenimis su fizine negalia 78 7,5 7,5 2. Asmenimis su psichikos negalia 461 44,3 44,3 3. Čeč÷nais 332 31,9 31,9 4. Kinais 237 22,8 22,8 5. Pab÷g÷liais 322 31,0 31,0 6. Romais (čigonais) 508 48,8 48,8 7. Juodaodžiais 250 24,0 24,0 8. Kitos ras÷s (odos spalvos) asmenimis 147 14,1 14,1 9. Lenkais 99 9,5 9,5 10. Rusais 58 5,6 5,6 11. Totoriais 128 12,3 12,3 12. Žydais 185 17,8 17,8 13. Hinduistais, budistais 257 24,7 24,7 14. Musulmonais 325 31,3 31,3 15. Tradicinių krikščioniškos kilm÷s krypčių tik÷jimo atstovais 73 7,0 7,0 16. Kitų (netradicinių) krikščioniškos kilm÷s krypčių tik÷jimo atstovais 138 13,3 13,3 17. Jehovos liudytojais 362 34,8 34,8 18. Valstyb÷s neregistruotų religinių tik÷jimų atstovais 193 18,6 18,6 19. Homoseksualiais asmenimis 462 44,4 44,4 20. Iš įkalinimo įstaigų iš÷jusiais asmenimis 506 48,7 48,7 21. Žemesn÷s socialin÷s pad÷ties asmenimis 70 6,7 6,7 22. Aukštesn÷s socialin÷s pad÷ties asmenimis 30 2,9 2,9 23. Kita gimtąja kalba kalbančiais asmenimis 43 4,1 4,1 24. Lietuvių kalbos nemokančiais asmenimis 64 6,2 6,2 Nenurod÷ 0 0,0 - Viso 1040 512,3 512,3 2. Čia išvardytos įvairios žmonių grup÷s. Prašome pasakyti, su kuo iš išvardytų žmonių grupių Jūs nenor÷tum÷te dirbti vienoje darboviet÷je? 1. Asmenimis su fizine negalia 96 9,2 9,2 2. Asmenimis su psichikos negalia 479 46,1 46,1 3. Čeč÷nais 267 25,7 25,7 4. Kinais 196 18,8 18,8 5. Pab÷g÷liais 266 25,6 25,6 6. Romais (čigonais) 399 38,4 38,4 7. Juodaodžiais 206 19,8 19,8 8. Kitos ras÷s (odos spalvos) asmenimis 135 13,0 13,0 9. Lenkais 80 7,7 7,7 10. Rusais 46 4,4 4,4 11. Totoriais 105 10,1 10,1 12. Žydais 151 14,5 14,5 13. Hinduistais, budistais 217 20,9 20,9 14. Musulmonais 251 24,1 24,1 15. Tradicinių krikščioniškos kilm÷s krypčių tik÷jimo atstovais 64 6,2 6,2 16. Kitų (netradicinių) krikščioniškos kilm÷s krypčių tik÷jimo atstovais 116 11,2 11,2 17. Jehovos liudytojais 279 26,8 26,8

46

Atsakymų pasiskirstymai

Anketos klausimai Skaičius

% (nuo bendro

apklaustųjų skaičiaus)

% (nuo atsakiusiųjų į klausimą)

18. Valstyb÷s neregistruotų religinių tik÷jimų atstovais 154 14,8 14,8 19. Homoseksualiais asmenimis 358 34,4 34,4 20. Iš įkalinimo įstaigų iš÷jusiais asmenimis 372 35,8 35,8 21. Žemesn÷s socialin÷s pad÷ties asmenimis 50 4,8 4,8 22. Aukštesn÷s socialin÷s pad÷ties asmenimis 25 2,4 2,4 23. Kita gimtąja kalba kalbančiais asmenimis 50 4,8 4,8 24. Lietuvių kalbos nemokančiais asmenimis 107 10,3 10,3 Nenurod÷ 0 0,0 - Viso 1040 429,7 429,7 3. Kaip per pastaruosius 5 metus pasikeit÷ Jūsų požiūris į Lietuvoje gyvenančių žmonių grupes? 1. Asmenys su fizine negalia 1. Labai pablog÷jo 11 1,0 1,8 2. Greičiau pablog÷jo, negu pager÷jo 65 6,3 10,8 3. Greičiau pager÷jo, negu pablog÷jo 444 42,7 73,3 4. Labai pager÷jo 86 8,2 14,1 Nenurod÷ 434 41,7 - Viso 1040 100,0 100,0 2. Asmenys su psichikos negalia 1. Labai pablog÷jo 37 3,5 6,4 2. Greičiau pablog÷jo, negu pager÷jo 211 20,3 36,8 3. Greičiau pager÷jo, negu pablog÷jo 290 27,8 50,6 4. Labai pager÷jo 35 3,4 6,1 Nenurod÷ 468 45,0 - Viso 1040 100,0 100,0 3. Čeč÷nai 1. Labai pablog÷jo 36 3,4 6,7 2. Greičiau pablog÷jo, negu pager÷jo 218 21,0 41,0 3. Greičiau pager÷jo, negu pablog÷jo 262 25,2 49,3 4. Labai pager÷jo 16 1,5 3,0 Nenurod÷ 508 48,8 - Viso 1040 100,0 100,0 4. Kinai 1. Labai pablog÷jo 13 1,3 2,8 2. Greičiau pablog÷jo, negu pager÷jo 166 15,9 34,4 3. Greičiau pager÷jo, negu pablog÷jo 286 27,5 59,4 4. Labai pager÷jo 17 1,6 3,4 Nenurod÷ 558 53,7 - Viso 1040 100,0 100,0 5. Pab÷g÷liai 1. Labai pablog÷jo 25 2,4 4,7 2. Greičiau pablog÷jo, negu pager÷jo 251 24,2 47,9 3. Greičiau pager÷jo, negu pablog÷jo 232 22,4 44,3 4. Labai pager÷jo 16 1,6 3,1 Nenurod÷ 515 49,6 - Viso 1040 100,0 100,0 6. Romai (čigonai) 1. Labai pablog÷jo 59 5,6 9,8 2. Greičiau pablog÷jo, negu pager÷jo 312 30,0 52,5 3. Greičiau pager÷jo, negu pablog÷jo 210 20,2 35,3 4. Labai pager÷jo 14 1,4 2,4 Nenurod÷ 445 42,8 - Viso 1040 100,0 100,0 7. Juodaodžiai 1. Labai pablog÷jo 21 2,0 4,2

47

Atsakymų pasiskirstymai

Anketos klausimai Skaičius

% (nuo bendro

apklaustųjų skaičiaus)

% (nuo atsakiusiųjų į klausimą)

2. Greičiau pablog÷jo, negu pager÷jo 150 14,5 30,7 3. Greičiau pager÷jo, negu pablog÷jo 305 29,4 62,2 4. Labai pager÷jo 14 1,4 2,9 Nenurod÷ 550 52,8 - Viso 1040 100,0 100,0 8. Kitos ras÷s (odos spalvos) asmenys 1. Labai pablog÷jo 12 1,2 2,6 2. Greičiau pablog÷jo, negu pager÷jo 111 10,7 24,1 3. Greičiau pager÷jo, negu pablog÷jo 322 31,0 69,8 4. Labai pager÷jo 16 1,5 3,5 Nenurod÷ 579 55,6 - Viso 1040 100,0 100,0

9. Lenkai 1. Labai pablog÷jo 13 1,3 2,7 2. Greičiau pablog÷jo, negu pager÷jo 105 10,1 21,2 3. Greičiau pager÷jo, negu pablog÷jo 340 32,7 68,7 4. Labai pager÷jo 36 3,5 7,3 Nenurod÷ 546 52,5 - Viso 1040 100,0 100,0 10. Rusai 1. Labai pablog÷jo 13 1,3 2,6 2. Greičiau pablog÷jo, negu pager÷jo 110 10,6 21,5 3. Greičiau pager÷jo, negu pablog÷jo 351 33,7 68,5 4. Labai pager÷jo 38 3,7 7,5 Nenurod÷ 527 50,7 - Viso 1040 100,0 100,0 11. Totoriai 1. Labai pablog÷jo 8 0,8 1,8 2. Greičiau pablog÷jo, negu pager÷jo 88 8,5 19,7 3. Greičiau pager÷jo, negu pablog÷jo 330 31,7 73,8 4. Labai pager÷jo 21 2,0 4,7 Nenurod÷ 593 57,0 - Viso 1040 100,0 100,0 12. Žydai 1. Labai pablog÷jo 24 2,3 5,0 2. Greičiau pablog÷jo, negu pager÷jo 147 14,1 29,9 3. Greičiau pager÷jo, negu pablog÷jo 298 28,7 60,9 4. Labai pager÷jo 21 2,0 4,2 Nenurod÷ 550 52,9 - Viso 1040 100,0 100,0 13. Hinduistai, budistai 1. Labai pablog÷jo 17 1,6 4,1 2. Greičiau pablog÷jo, negu pager÷jo 141 13,5 34,1 3. Greičiau pager÷jo, negu pablog÷jo 241 23,2 58,5 4. Labai pager÷jo 13 1,3 3,2 Nenurod÷ 628 60,3 - Viso 1040 100,0 100,0 14. Musulmonai 1. Labai pablog÷jo 31 3,0 6,7 2. Greičiau pablog÷jo, negu pager÷jo 195 18,7 42,4 3. Greičiau pager÷jo, negu pablog÷jo 220 21,1 47,8 4. Labai pager÷jo 14 1,3 3,0 Nenurod÷ 581 55,8 - Viso 1040 100,0 100,0

48

Atsakymų pasiskirstymai

Anketos klausimai Skaičius

% (nuo bendro

apklaustųjų skaičiaus)

% (nuo atsakiusiųjų į klausimą)

15. Tradicinių krikščioniškos kilm÷s krypčių tik÷jimo atstovai 1. Labai pablog÷jo 3 0,3 0,7 2. Greičiau pablog÷jo, negu pager÷jo 84 8,1 17,8 3. Greičiau pager÷jo, negu pablog÷jo 345 33,2 73,4 4. Labai pager÷jo 38 3,7 8,1 Nenurod÷ 570 54,8 - Viso 1040 100,0 100,0 16. Kitų (netradicinių) krikščioniškos kilm÷s krypčių tik÷jimo atstovai 1. Labai pablog÷jo 8 0,8 1,9 2. Greičiau pablog÷jo, negu pager÷jo 133 12,8 30,5 3. Greičiau pager÷jo, negu pablog÷jo 283 27,2 64,9 4. Labai pager÷jo 12 1,1 2,7 Nenurod÷ 604 58,1 - Viso 1040 100,0 100,0 17. Jehovos liudytojai 1. Labai pablog÷jo 48 4,6 9,7 2. Greičiau pablog÷jo, negu pager÷jo 241 23,1 49,1 3. Greičiau pager÷jo, negu pablog÷jo 190 18,3 38,8 4. Labai pager÷jo 11 1,1 2,3 Nenurod÷ 550 52,9 - Viso 1040 100,0 100,0 18. Valstyb÷s neregistruotų religinių tik÷jimų atstovai 1. Labai pablog÷jo 21 2,1 5,2 2. Greičiau pablog÷jo, negu pager÷jo 146 14,0 35,6 3. Greičiau pager÷jo, negu pablog÷jo 230 22,2 56,3 4. Labai pager÷jo 12 1,1 2,9 Nenurod÷ 631 60,7 - Viso 1040 100,0 100,0 19. Homoseksualūs asmenys 1. Labai pablog÷jo 96 9,2 16,7 2. Greičiau pablog÷jo, negu pager÷jo 256 24,6 44,4 3. Greičiau pager÷jo, negu pablog÷jo 206 19,8 35,7 4. Labai pager÷jo 19 1,8 3,3 Nenurod÷ 463 44,6 - Viso 1040 100,0 100,0 20. Iš įkalinimo įstaigų iš÷ję asmenys 1. Labai pablog÷jo 78 7,5 13,4 2. Greičiau pablog÷jo, negu pager÷jo 291 28,0 50,0 3. Greičiau pager÷jo, negu pablog÷jo 198 19,0 34,0 4. Labai pager÷jo 15 1,4 2,6 Nenurod÷ 458 44,0 - Viso 1040 100,0 100,0 21. Žemesn÷s socialin÷s pad÷ties asmenys 1. Labai pablog÷jo 16 1,6 3,3 2. Greičiau pablog÷jo, negu pager÷jo 113 10,9 23,0 3. Greičiau pager÷jo, negu pablog÷jo 321 30,9 65,3 4. Labai pager÷jo 41 4,0 8,4 Nenurod÷ 548 52,7 - Viso 1040 100,0 100,0 22. Aukštesn÷s socialin÷s pad÷ties asmenys 1. Labai pablog÷jo 11 1,1 2,4 2. Greičiau pablog÷jo, negu pager÷jo 82 7,9 17,4 3. Greičiau pager÷jo, negu pablog÷jo 340 32,7 71,7

49

Atsakymų pasiskirstymai

Anketos klausimai Skaičius

% (nuo bendro

apklaustųjų skaičiaus)

% (nuo atsakiusiųjų į klausimą)

4. Labai pager÷jo 41 3,9 8,6 Nenurod÷ 565 54,4 - Viso 1040 100,0 100,0 23. Kita gimtąja kalba kalbantys asmenys 1. Labai pablog÷jo 6 0,6 1,3 2. Greičiau pablog÷jo, negu pager÷jo 67 6,5 14,9 3. Greičiau pager÷jo, negu pablog÷jo 349 33,6 77,7 4. Labai pager÷jo 28 2,7 6,1 Nenurod÷ 590 56,7 - Viso 1040 100,0 100,0 24. Lietuvių kalbos nemokantys asmenys 1. Labai pablog÷jo 12 1,1 2,5 2. Greičiau pablog÷jo, negu pager÷jo 126 12,1 26,7 3. Greičiau pager÷jo, negu pablog÷jo 316 30,4 66,8 4. Labai pager÷jo 19 1,8 4,0 Nenurod÷ 567 54,5 - Viso 1040 100,0 100,0 4. Galima ar negalima pateisinti, jei darbdavys nepriima į darbą asmens, jei jis yra…? 1. Kitos ras÷s (kitos odos spalvos) 1. Niekada negalima pateisinti 553 53,2 53,2 2. Kartais galima pateisinti 351 33,8 33,8 3. Visada galima pateisinti 49 4,7 4,7 4. Sunku pasakyti 87 8,4 8,4 Nenurod÷ 0 0,0 - Viso 1040 100,0 100,0

2. Kito tik÷jimo 1. Niekada negalima pateisinti 651 62,6 62,6 2. Kartais galima pateisinti 268 25,8 25,8 3. Visada galima pateisinti 36 3,4 3,4 4. Sunku pasakyti 85 8,2 8,2 Nenurod÷ 0 0,0 - Viso 1040 100,0 100,0 3. Neįgalus 1. Niekada negalima pateisinti 409 39,3 39,3 2. Kartais galima pateisinti 525 50,5 50,5 3. Visada galima pateisinti 38 3,7 3,7 4. Sunku pasakyti 68 6,5 6,5 Nenurod÷ 0 0,0 - Viso 1040 100,0 100,0 4. Vyras 1. Niekada negalima pateisinti 686 66,0 66,0 2. Kartais galima pateisinti 230 22,1 22,1 3. Visada galima pateisinti 23 2,2 2,2 4. Sunku pasakyti 101 9,7 9,7 Nenurod÷ 0 0,0 - Viso 1040 100,0 100,0 5. Moteris 1. Niekada negalima pateisinti 685 65,9 65,9 2. Kartais galima pateisinti 234 22,5 22,5 3. Visada galima pateisinti 25 2,4 2,4 4. Sunku pasakyti 96 9,2 9,2 Nenurod÷ 0 0,0 - Viso 1040 100,0 100,0

50

Atsakymų pasiskirstymai

Anketos klausimai Skaičius

% (nuo bendro

apklaustųjų skaičiaus)

% (nuo atsakiusiųjų į klausimą)

6. Kitos tautyb÷s 1. Niekada negalima pateisinti 635 61,0 61,0 2. Kartais galima pateisinti 285 27,4 27,4 3. Visada galima pateisinti 32 3,1 3,1 4. Sunku pasakyti 88 8,4 8,4 Nenurod÷ 0 0,0 - Viso 1040 100,0 100,0 7. Homoseksualus 1. Niekada negalima pateisinti 417 40,1 40,1 2. Kartais galima pateisinti 383 36,8 36,8 3. Visada galima pateisinti 123 11,8 11,8 4. Sunku pasakyti 117 11,3 11,3 Nenurod÷ 0 0,0 - Viso 1040 100,0 100,0 8. Iš÷jęs iš įkalinimo įstaigos 1. Niekada negalima pateisinti 239 23,0 23,0 2. Kartais galima pateisinti 600 57,7 57,7 3. Visada galima pateisinti 111 10,7 10,7 4. Sunku pasakyti 90 8,7 8,7 Nenurod÷ 0 0,0 - Viso 1040 100,0 100,0 9. Senas 1. Niekada negalima pateisinti 435 41,8 41,8 2. Kartais galima pateisinti 460 44,2 44,2 3. Visada galima pateisinti 40 3,8 3,8 4. Sunku pasakyti 106 10,2 10,2 Nenurod÷ 0 0,0 - Viso 1040 100,0 100,0 10. Jaunas 1. Niekada negalima pateisinti 576 55,4 55,4 2. Kartais galima pateisinti 337 32,4 32,4 3. Visada galima pateisinti 24 2,3 2,3 4. Sunku pasakyti 103 9,9 9,9 Nenurod÷ 0 0,0 - Viso 1040 100,0 100,0 11. Kalba kita gimtąja kalba 1. Niekada negalima pateisinti 435 41,8 41,8 2. Kartais galima pateisinti 441 42,4 42,4 3. Visada galima pateisinti 48 4,6 4,6 4. Sunku pasakyti 116 11,2 11,2 Nenurod÷ 0 0,0 - Viso 1040 100,0 100,0 12. Nemoka lietuvių kalbos 1. Niekada negalima pateisinti 305 29,3 29,3 2. Kartais galima pateisinti 540 51,9 51,9 3. Visada galima pateisinti 109 10,5 10,5 4. Sunku pasakyti 87 8,3 8,3 Nenurod÷ 0 0,0 - Viso 1040 100,0 100,0 13. Žemesn÷s socialin÷s pad÷ties 1. Niekada negalima pateisinti 724 69,6 69,6 2. Kartais galima pateisinti 194 18,7 18,7 3. Visada galima pateisinti 24 2,3 2,3 4. Sunku pasakyti 97 9,4 9,4

51

Atsakymų pasiskirstymai

Anketos klausimai Skaičius

% (nuo bendro

apklaustųjų skaičiaus)

% (nuo atsakiusiųjų į klausimą)

Nenurod÷ 0 0,0 - Viso 1040 100,0 100,0 14. Aukštesn÷s socialin÷s pad÷ties 1. Niekada negalima pateisinti 739 71,1 71,1 2. Kartais galima pateisinti 156 15,0 15,0 3. Visada galima pateisinti 24 2,3 2,3 4. Sunku pasakyti 121 11,7 11,7 Nenurod÷ 0 0,0 - Viso 1040 100,0 100,0 15. D÷l asmens (šeimos) finansin÷s pad÷ties 1. Niekada negalima pateisinti 786 75,6 75,6 2. Kartais galima pateisinti 131 12,6 12,6 3. Visada galima pateisinti 23 2,2 2,2 4. Sunku pasakyti 100 9,6 9,6 Nenurod÷ 0 0,0 - Viso 1040 100,0 100,0 5. Ar per paskutinius 12 m÷nesių Lietuvoje Jūs asmeniškai jaut÷t÷s diskriminuojamas ar persekiojamas d÷l kokios nors priežasties? 1. Taip 72 6,9 7,0 2. Ne 935 89,9 90,4 3. Nežinau 27 2,6 2,6 Nenurod÷ 6 0,6 - Viso 1040 100,0 100,0 6. Prisiminkite prašome, kokia tai buvo situacija. Apibūdinkite trumpai - kas, kokioje situacijoje, kokioje srityje, d÷l kokios priežasties, kokiu pagrindu Jus diskriminavo, elg÷si nepalankiai Jums, lyginant su kitais asmenimis? Dirbant taksistu dažnai pasako,kad užmiršau rusų kalbą,tod÷l tankai gali pad÷ti prisiminti 1 1,4 1,9 Buvau persekiojama įkyraus gerb÷jo 1 1,4 1,9 D÷l įstatymų nežinojimo laiku neatgavau žem÷s 1 1,4 1,9 Konfliktai mokykloje su pedagoge 1 1,4 1,9 Nepriima į darbą, nes turiu mažą vaiką 1 1,4 1,9 Socialin÷je institucijoje žemina,jei reikia pašalpos 1 1,4 1,9 Seksualiai priekabiavo darbdavys 1 1,4 1,9 Atsisakius intymių santykių su darbdaviu,visam kolektyvui paviešino,kad esu homoseksuali 1 1,4 1,9 Nepatikau šeimininkui 1 1,4 1,9 Antstoliai už neatsiskaitytą daiktą bylin÷josi tol,kol pinigus nuskaičiavo nuo sąskaitos 1 1,4 1,9 Priimant į darbą,nes tur÷jau vaikų 4 5,6 7,5 Prie valdiškų durų greičiau įeis pažįstami,nes jiems didesnis d÷mesys nei man 1 1,4 1,9 Darbe švietimo srityje jaučiamas pavydas,konkurencija 1 1,4 1,9 Darbe suteikiamos nevienodos sąlygos 1 1,4 1,9 Suraš÷ aktą d÷l 30 aguonų,pavert÷ nusikalt÷liu ir šis procesas ilgai tęs÷si 1 1,4 1,9 D÷l blogos klausos nepri÷m÷ į darbą 2 2,8 3,8 Darbe,nes nesu vienas iš pažįstamų 1 1,4 1,9 Ilgiau dirbantiems skiriamas geresnis darbas, nuo kurio priklauso atlyginimas 1 1,4 1,9 Dirbau ne tokį darbą, kurį geriausiai moku 1 1,4 1,9 D÷l žemesnių pareigų 1 1,4 1,9 Diskriminacija darbe 7 9,7 13,2

52

Atsakymų pasiskirstymai

Anketos klausimai Skaičius

% (nuo bendro

apklaustųjų skaičiaus)

% (nuo atsakiusiųjų į klausimą)

D÷l galimos konkurencijos 1 1,4 1,9 D÷l principingumo 1 1,4 1,9 Degalin÷je rusiškai paprašiau įpilti degalų,įpyl÷ ne tą kiekį,paprieštaravus pasak÷,jog reikia kalb÷ti lietuviškai 1 1,4 1,9 Esu vyresnis (-÷) 1 1,4 1,9 Neturiu pažįstamų 1 1,4 1,9 Priima savus 1 1,4 1,9 Teis÷saugos srityje 1 1,4 1,9 Kitokia išvaizda 2 2,8 3,8 D÷l pažiūrų 2 2,8 3,8 D÷l amžiaus 2 2,8 3,8 Perkant prekes perpardavimui,sulaik÷ 1 1,4 1,9 Mažesnis moterų darbo užmokestis 2 2,8 3,8 Buvau įžeidin÷jama gatv÷je,nes kalbu lenkiškai 1 1,4 1,9 Santariškių ligonin÷je nenor÷jo kalb÷ti kitokia nei lietuvių kalba ir liep÷ ateiti su vert÷ju 1 1,4 1,9 Nenor÷jo priimti į darbą motyvuodami,kad už vartų laukia šimtai norinčių,kadangi nor÷jau darbo,už kurį gaučiau ne mažesnį atlyginimą nei gaudavau prieš tai dirbdama (mūsų firma bankrutavo) 1 1,4 1,9 Buvau be kalt÷s kaltinama 1 1,4 1,9 Vienas asmuo grasino susidoroti,nors konkrečios priežasties neįvardijo 1 1,4 1,9 Buvau diskriminuojamas įstaigos vadovo d÷l žemesnio išsilavinimo 1 1,4 1,9 Žemino darbdaviai 1 1,4 1,9 Nes negeriu kavos 1 1,4 1,9 Ilgai negrąžino žem÷s,nors tur÷jau visus dokumentus,bet rasdavo vis naujų priežasčių 1 1,4 1,9 Ieškant darbo duoda suprasti,kad esi nereikalingas 1 1,4 1,9 Nes nebuvau dosni viršininkui 1 1,4 1,9 Darbe senbuviai nem÷gsta naujų darbuotojų 1 1,4 1,9 Diskriminavo,nes esu moteris,o visuomen÷ atlaidesn÷ vyrams 1 1,4 1,9 D÷l invalidumo nepriima į darbą 1 1,4 1,9 D÷l tautyb÷s 1 1,4 1,9 Nes esu vieniša mama 1 1,4 1,9 Nesuteik÷ paslaugos poliklinikoje,sak÷,kad esu sena ir ne visi jauni gauna 1 1,4 1,9 Darbe,nes sunkiai šneku lietuvių kalba 1 1,4 1,9 D÷l lyties 1 1,4 1,9 Nenurod÷ 19 26,4 - Viso 72 118,1 124,5

53

Atsakymų pasiskirstymai

Anketos klausimai Skaičius

% (nuo bendro

apklaustųjų skaičiaus)

% (nuo atsakiusiųjų į klausimą)

7. Ar per paskutinius 12 m÷nesių Lietuvoje Jūs asmeniškai jaut÷t÷s diskriminuojamas ar persekiojamas d÷l vienos ar kelių iš šių priežasčių? 1. Tautyb÷s 7 6,5 7,1 2. Ras÷s 0 0,0 0,0 3. Lyties 11 10,5 11,1 4. Seksualin÷s orientacijos (buvimo g÷jumi ar lesbiete) 1 1,1 1,0 5. Amžiaus 19 18,6 19,2 6. Religijos ar tik÷jimo 0 0,0 0,0 7. Negalios 7 7,1 7,1 8. Žemesn÷s socialin÷s pad÷ties 14 13,1 14,1 9. Aukštesn÷s socialin÷s pad÷ties 0 0,0 0,0 10. Asmens (šeimos) finansin÷s pad÷ties 14 13,2 14,1 11. Gimtosios kalbos 4 3,7 4,0 12. Lietuvių kalbos nemok÷jimo 4 4,0 4,0 13. Nei viena iš jų 29 27,6 29,3 14. Nesupranta klausimo 17 16,3 17,2 Nenurod÷ 6 5,3 - Viso 105 127,0 128,3 8. Nepaisant to ar Jūs asmeniškai susidūr÷te, ar nesusidūr÷te su diskriminacijos atvejais, prašome pasakyti ar, Jūsų manymu, kiekviena iš šių diskriminacijos rūšių yra labai paplitusi, gana paplitusi, gana reta ar labai reta Lietuvoje? Diskriminacija d÷l...

1. Tautyb÷s 1. Labai paplitusi 31 3,0 3,0 2. Gana paplitusi 269 25,9 25,9 3. Gana reta 321 30,9 30,9 4. Labai reta 205 19,7 19,7 5. Neegzistuoja 106 10,2 10,2 6. Nesupranta klausimo, nežino, neturi nuomon÷s 108 10,4 10,4 Nenurod÷ 0 0,0 - Viso 1040 100,0 100,0 2. Ras÷s (odos spalvos) 1. Labai paplitusi 44 4,2 4,2 2. Gana paplitusi 266 25,6 25,6 3. Gana reta 298 28,6 28,6 4. Labai reta 189 18,2 18,2 5. Neegzistuoja 129 12,4 12,4 6. Nesupranta klausimo, nežino, neturi nuomon÷s 115 11,0 11,0 Nenurod÷ 0 0,0 - Viso 1040 100,0 100,0 3. Lyties 1. Labai paplitusi 18 1,7 1,7 2. Gana paplitusi 232 22,3 22,3 3. Gana reta 294 28,3 28,3 4. Labai reta 213 20,5 20,5 5. Neegzistuoja 165 15,9 15,9 6. Nesupranta klausimo, nežino, neturi nuomon÷s 118 11,3 11,3 Nenurod÷ 0 0,0 - Viso 1040 100,0 100,0 4. Seksualin÷s orientacijos (buvimo g÷jumi ar lesbiete) 1. Labai paplitusi 91 8,7 8,7 2. Gana paplitusi 278 26,7 26,7

54

Atsakymų pasiskirstymai

Anketos klausimai Skaičius

% (nuo bendro

apklaustųjų skaičiaus)

% (nuo atsakiusiųjų į klausimą)

3. Gana reta 238 22,9 22,9 4. Labai reta 154 14,8 14,8 5. Neegzistuoja 122 11,7 11,7 6. Nesupranta klausimo, nežino, neturi nuomon÷s 158 15,2 15,2 Nenurod÷ 0 0,0 - Viso 1040 100,0 100,0

5. Amžiaus 1. Labai paplitusi 61 5,9 5,9 2. Gana paplitusi 387 37,2 37,2 3. Gana reta 223 21,4 21,4 4. Labai reta 133 12,8 12,8 5. Neegzistuoja 134 12,9 12,9 6. Nesupranta klausimo, nežino, neturi nuomon÷s 102 9,8 9,8 Nenurod÷ 0 0,0 - Viso 1040 100,0 100,0 6. Religijos ar tik÷jimo 1. Labai paplitusi 15 1,5 1,5 2. Gana paplitusi 114 11,0 11,0 3. Gana reta 302 29,1 29,0 4. Labai reta 214 20,6 20,6 5. Neegzistuoja 264 25,4 25,4 6. Nesupranta klausimo, nežino, neturi nuomon÷s 130 12,5 12,5 Nenurod÷ 0 0,0 - Viso 1040 100,0 100,0 7. Negalios 1. Labai paplitusi 59 5,6 5,6 2. Gana paplitusi 342 32,9 32,9 3. Gana reta 254 24,4 24,4 4. Labai reta 153 14,7 14,7 5. Neegzistuoja 124 11,9 11,9 6. Nesupranta klausimo, nežino, neturi nuomon÷s 109 10,5 10,5 Nenurod÷ 0 0,0 - Viso 1040 100,0 100,0 8. Žemesn÷s socialin÷s pad÷ties 1. Labai paplitusi 52 5,0 5,0 2. Gana paplitusi 265 25,5 25,5 3. Gana reta 265 25,5 25,5 4. Labai reta 173 16,6 16,6 5. Neegzistuoja 162 15,5 15,5 6. Nesupranta klausimo, nežino, neturi nuomon÷s 123 11,9 11,9 Nenurod÷ 0 0,0 - Viso 1040 100,0 100,0 9. Aukštesn÷s socialin÷s pad÷ties 1. Labai paplitusi 18 1,8 1,8 2. Gana paplitusi 72 7,0 7,0 3. Gana reta 215 20,7 20,7 4. Labai reta 172 16,6 16,6 5. Neegzistuoja 392 37,7 37,7 6. Nesupranta klausimo, nežino, neturi nuomon÷s 170 16,3 16,3 Nenurod÷ 0 0,0 - Viso 1040 100,0 100,0 10. Asmens (šeimos) finansin÷s pad÷ties 1. Labai paplitusi 37 3,6 3,6 2. Gana paplitusi 195 18,7 18,7 3. Gana reta 228 21,9 21,9

55

Atsakymų pasiskirstymai

Anketos klausimai Skaičius

% (nuo bendro

apklaustųjų skaičiaus)

% (nuo atsakiusiųjų į klausimą)

4. Labai reta 204 19,6 19,6 5. Neegzistuoja 231 22,2 22,2 6. Nesupranta klausimo, nežino, neturi nuomon÷s 145 14,0 14,0 Nenurod÷ 0 0,0 - Viso 1040 100,0 100,0 11. Gimtosios (nelietuvių) kalbos 1. Labai paplitusi 12 1,1 1,1 2. Gana paplitusi 179 17,2 17,2 3. Gana reta 319 30,7 30,7 4. Labai reta 207 19,9 19,9 5. Neegzistuoja 173 16,7 16,7 6. Nesupranta klausimo, nežino, neturi nuomon÷s 150 14,4 14,4 Nenurod÷ 0 0,0 - Viso 1040 100,0 100,0 12. Lietuvių kalbos nemok÷jimo 1. Labai paplitusi 38 3,6 3,6 2. Gana paplitusi 238 22,9 22,9 3. Gana reta 304 29,2 29,2 4. Labai reta 186 17,9 17,9 5. Neegzistuoja 128 12,3 12,3 6. Nesupranta klausimo, nežino, neturi nuomon÷s 147 14,1 14,1 Nenurod÷ 0 0,0 - Viso 1040 100,0 100,0 9. Nepaisant ar Jūs asmeniškai susidūr÷te, ar nesusidūr÷te su diskriminacijos atvejais, prašome pasakyti ar, Jūsų manymu, įvairiose srityse įvairaus pobūdžio diskriminacija yra labai paplitusi, gana paplitusi, gana reta ar labai reta Lietuvoje? Diskriminacija... 1. Darbo santykiuose (ieškant darbo, įsidarbinant) 1. Labai paplitusi 110 10,6 10,6 2. Gana paplitusi 404 38,9 38,9 3. Gana reta 217 20,9 20,9 4. Labai reta 118 11,3 11,3 5. Neegzistuoja 85 8,2 8,2 6. Nesupranta klausimo, nežino, neturi nuomon÷s 106 10,2 10,2 Nenurod÷ 0 0,0 - Viso 1040 100,0 100,0 2. Švietime (pri÷mimas į mokyklas, studijas) 1. Labai paplitusi 60 5,8 5,8 2. Gana paplitusi 230 22,1 22,1 3. Gana reta 278 26,7 26,7 4. Labai reta 152 14,6 14,6 5. Neegzistuoja 190 18,2 18,2 6. Nesupranta klausimo, nežino, neturi nuomon÷s 131 12,6 12,6 Nenurod÷ 0 0,0 - Viso 1040 100,0 100,0 3. Būsto klausimais (įsigyjant, nuomojant butą, namą ar kitą gyvenamą būstą) 1. Labai paplitusi 59 5,7 5,7 2. Gana paplitusi 231 22,2 22,2 3. Gana reta 274 26,4 26,4 4. Labai reta 153 14,7 14,7 5. Neegzistuoja 158 15,2 15,2 6. Nesupranta klausimo, nežino, neturi nuomon÷s 165 15,8 15,8

56

Atsakymų pasiskirstymai

Anketos klausimai Skaičius

% (nuo bendro

apklaustųjų skaičiaus)

% (nuo atsakiusiųjų į klausimą)

Nenurod÷ 0 0,0 - Viso 1040 100,0 100,0 4. Socialin÷s paslaugos srityje (gaunant valstyb÷s teikiamas socialines paslaugas) 1. Labai paplitusi 59 5,7 5,7 2. Gana paplitusi 220 21,2 21,2 3. Gana reta 292 28,1 28,1 4. Labai reta 154 14,8 14,8 5. Neegzistuoja 160 15,4 15,4 6. Nesupranta klausimo, nežino, neturi nuomon÷s 154 14,8 14,8 Nenurod÷ 0 0,0 - Viso 1040 100,0 100,0 5. Sveikatos srityje (gaunant sveikatos priežiūros paslaugas) 1. Labai paplitusi 99 9,5 9,5 2. Gana paplitusi 262 25,2 25,2 3. Gana reta 246 23,6 23,6 4. Labai reta 147 14,1 14,1 5. Neegzistuoja 171 16,5 16,5 6. Nesupranta klausimo, nežino, neturi nuomon÷s 115 11,0 11,0 Nenurod÷ 0 0,0 - Viso 1040 100,0 100,0 6. Teis÷saugos srityje (policija, teismai) 1. Labai paplitusi 139 13,4 13,4 2. Gana paplitusi 277 26,6 26,6 3. Gana reta 192 18,5 18,5 4. Labai reta 135 13,0 13,0 5. Neegzistuoja 144 13,9 13,9 6. Nesupranta klausimo, nežino, neturi nuomon÷s 153 14,7 14,7 Nenurod÷ 0 0,0 - Viso 1040 100,0 100,0 7. Būnant parduotuv÷je, kavin÷je, įeinant į parduotuvę, kavinę 1. Labai paplitusi 17 1,7 1,7 2. Gana paplitusi 103 9,9 9,9 3. Gana reta 259 24,9 24,9 4. Labai reta 244 23,4 23,4 5. Neegzistuoja 288 27,7 27,7 6. Nesupranta klausimo, nežino, neturi nuomon÷s 129 12,4 12,4 Nenurod÷ 0 0,0 - Viso 1040 100,0 100,0 8. Gatv÷je, viešajame transporte 1. Labai paplitusi 27 2,5 2,5 2. Gana paplitusi 136 13,1 13,1 3. Gana reta 266 25,6 25,6 4. Labai reta 225 21,6 21,6 5. Neegzistuoja 256 24,7 24,7 6. Nesupranta klausimo, nežino, neturi nuomon÷s 130 12,5 12,5 Nenurod÷ 0 0,0 - Viso 1040 100,0 100,0 10. Iš kur Jūs sužinojote apie / susidūr÷te su diskriminacijos atvejais Lietuvoje? 1. Teko pačiam patirti, susidurti 1. Taip 108 10,4 10,9

57

Atsakymų pasiskirstymai

Anketos klausimai Skaičius

% (nuo bendro

apklaustųjų skaičiaus)

% (nuo atsakiusiųjų į klausimą)

2. Ne 879 84,5 89,1 Nenurod÷ 54 5,2 - Viso 1040 100,0 100,0 2. Pasakojo bendradarbiai / kolegos 1. Taip 350 33,7 35,5 2. Ne 636 61,1 64,5 Nenurod÷ 54 5,2 - Viso 1040 100,0 100,0 3. Pasakojo draugai/kaimynai 1. Taip 398 38,3 40,3 2. Ne 589 56,7 59,7 Nenurod÷ 53 5,1 - Viso 1040 100,0 100,0 4. Mačiau per televiziją 1. Taip 806 77,5 80,3 2. Ne 197 18,9 19,7 Nenurod÷ 37 3,6 - Viso 1040 100,0 100,0 5. Gird÷jau per radiją 1. Taip 573 55,1 57,6 2. Ne 422 40,6 42,4 Nenurod÷ 45 4,3 - Viso 1040 100,0 100,0 6. Skaičiau laikraštyje 1. Taip 634 60,9 64,0 2. Ne 356 34,2 36,0 Nenurod÷ 50 4,8 - Viso 1040 100,0 100,0 7. Skaičiau internete 1. Taip 329 31,7 34,3 2. Ne 630 60,6 65,7 Nenurod÷ 81 7,8 - Viso 1040 100,0 100,0 8. Neteko gird÷ti, matyti ar patirti 1. Taip 104 10,0 15,8 2. Ne 553 53,2 84,2 Nenurod÷ 383 36,8 - Viso 1040 100,0 100,0 9. Kita 1. Taip 5 0,5 100,0 2. Ne 0 0,0 0,0 Nenurod÷ 1035 99,5 - Viso 1040 100,0 100,0 9a. Kas kita: Skaičiau knygose 1 20,0 20,0 Patyr÷ artimieji 4 80,0 80,0 Nenurod÷ 0 0,0 - Viso 5 100,0 100,0 11.1. Ar Jūs žinote kokią nors organizaciją / įstaigą, instituciją Lietuvoje, kuri gal÷tų pasiūlyti pagalbą ar patarti žmon÷ms, kurie buvo diskriminuojami d÷l bet kurios priežasties? 1. Taip 174 16,7 16,9 2. Ne 794 76,3 77,3 3. Nesupranta klausimo, nežino, neturi nuomon÷s 59 5,7 5,7

58

Atsakymų pasiskirstymai

Anketos klausimai Skaičius

% (nuo bendro

apklaustųjų skaičiaus)

% (nuo atsakiusiųjų į klausimą)

Nenurod÷ 13 1,3 - Viso 1040 100,0 100,0 11.2. Kokia tai organizacija/ar jos pavadinimas? Lygių teisių organizacija 2 1,1 1,2 Policija 50 28,7 30,7 Prokuratūra 4 2,3 2,5 Žmogaus teisių tarnyba 3 1,7 1,8 Savivaldyb÷ 5 2,9 3,1 Lygių galimybių kontrolierius 10 5,7 6,1 Moterų sąjunga 1 0,6 0,6 Pagalbos telefonai 10 5,7 6,1 Moters lygių teisių galimyb÷s 1 0,6 0,6 Vaikų teisių apsauga 7 4,0 4,3 Moterų psichologin÷s socialin÷s pagalbos centras 1 0,6 0,6 Lygių teisių tarnyba 3 1,7 1,8 Darbo inspekcija 7 4,0 4,3 Vartotojų teisių gyn÷jai 1 0,6 0,6 Teis÷sauga 3 1,7 1,8 Spauda 1 0,6 0,6 Televizija 2 1,1 1,2 Moters krizių centras 2 1,1 1,2 Lygių vyrų ir moterų centras 1 0,6 0,6 Žmogaus teisių komitetas 6 3,4 3,7 Lygių teisių departamentas 1 0,6 0,6 Lygių teisių komitetas 1 0,6 0,6 Europos Sąjunga 1 0,6 0,6 Teismai 8 4,6 4,9 Vaikų teisių valdyba 1 0,6 0,6 Lygių galimybių asociacija 1 0,6 0,6 Vartotojų asociacija 1 0,6 0,6 Vartotojų apsaugos 1 0,6 0,6 Socialin÷s rūpybos,socialiniai darbuotojai 3 1,7 1,8 Žmogaus teisių teismas 1 0,6 0,6 Žmogaus teisių institutas 3 1,7 1,8 Ministerijos 1 0,6 0,6 Lygių teisių kontrolierius 2 1,1 1,2 Lietuvos advokatūra 1 0,6 0,6 Jaunimo linija 3 1,7 1,8 Nemokama juristų konsultacija 1 0,6 0,6 Jungtinių tautų organizacija 2 1,1 1,2 Lygių galimybių tarnyba 4 2,3 2,5 Žmogaus teisių apsaugos organizacija, institucija 3 1,7 1,8 Pagalbos tarnyba 1 0,6 0,6 Sveikatos apsauga 1 0,6 0,6 Vaikų teisių tarnyba 2 1,1 1,2 Moterų centras 2 1,1 1,2 Vaikų psichologin÷ tarnyba 1 0,6 0,6 Advokatas,advokatų kontora 1 0,6 0,6 Moterų organizacija 1 0,6 0,6 SOS Lietuvos vaikai 1 0,6 0,6 Seniūnai,seniūnija 3 1,7 1,8 Valstyb÷s kontrol÷ 1 0,6 0,6 Nelygių galimybių institucija 1 0,6 0,6 Caritas 1 0,6 0,6 Teisininkai 1 0,6 0,6

59

Atsakymų pasiskirstymai

Anketos klausimai Skaičius

% (nuo bendro

apklaustųjų skaičiaus)

% (nuo atsakiusiųjų į klausimą)

Gelb÷kit vaikus 1 0,6 0,6 Pagalba moterims, patyrusioms smurtą šeimoje 1 0,6 0,6 Psichologin÷ tarnyba 1 0,6 0,6 Žurnalistai 1 0,6 0,6 Moters užimtumo centras 1 0,6 0,6 T÷vo namai 1 0,6 0,6 Kultūros centras 1 0,6 0,6 Moterų sąjunga "Rožinis kaspinas" 1 0,6 0,6 Moterų draugija 1 0,6 0,6 Lygių galimybių inspektoriai 2 1,1 1,2 Lygių teisių inspekcija 1 0,6 0,6 Kalinių gynimo komitetas 1 0,6 0,6 Kontrolieriaus tarnyba Seime 2 1,1 1,2 Lygių galimybių pl÷tros tarnyba 1 0,6 0,6 Lietuvos žmogaus teisių centras 1 0,6 0,6 Lygių galimybių centras 1 0,6 0,6 Saugaus darbo garantas 1 0,6 0,6 Lygių teisių įstaiga 3 1,7 1,8 Žmogaus teisių organizacija 1 0,6 0,6 Lygių galimybių organizacija/institucija 5 2,9 3,1 Smurtas prieš moteris 1 0,6 0,6 Lygių teisių komisija 1 0,6 0,6 Mokesčių inspekcija 1 0,6 0,6 Vaikų linija 2 1,1 1,2 Human right 1 0,6 0,6 Kauno krizių centras 1 0,6 0,6 Lyčių vienodų galimybių organizacija/institucija 1 0,6 0,6 Kauno moterų krizių centras 4 2,3 2,5 Lygių lyčių galimyb÷s 1 0,6 0,6 Lygių lyčių centras Vilniuje 1 0,6 0,6 Solidarumo centras Vilniuje 1 0,6 0,6 Žmogaus teisių gynimo institucija 1 0,6 0,6 Lygių teisių ir galimybių institucija 3 1,7 1,8 Seimo nariai 1 0,6 0,6 Migracijos tarnyba 1 0,6 0,6 LTGT 1 0,6 0,6 Sodra 1 0,6 0,6 Socialinių reikalų ministerija 1 0,6 0,6 Nenurod÷ 11 6,3 - Viso 174 137,4 139,9 12. Prašome pasakyti, kai Jūs buvote diskriminuojamas arba susidūr÷te su diskriminacijos atvejais, ar Jūs arba kas nors kitas praneš÷te kam nors apie įvykį? 0. Nebuvau diskriminuojamas / nesusidūriau su diskriminacija 808 77,7 78,5 1. Taip 24 2,3 2,3 2. Ne 157 15,1 15,3 3. Nesupranta klausimo, nežino, neturi nuomon÷s 40 3,8 3,9 Nenurod÷ 11 1,1 - Viso 1040 100,0 100,0 13. Kod÷l nepraneš÷te? 1. Bijojau sulaukti grasinimų iš tai padariusių asmenų, jeigu praneščiau apie diskriminaciją 19 12,1 12,2

60

Atsakymų pasiskirstymai

Anketos klausimai Skaičius

% (nuo bendro

apklaustųjų skaičiaus)

% (nuo atsakiusiųjų į klausimą)

2. Bijojau neigiamų /prieštaraujančių mano interesams pasekmių - pavyzdžiui, ateityje galiu negauti ‘gero aptarnavimo’ 17 10,8 10,9 3. Nežinojau ką reikia daryti, kur, kokiu būdu ir kaip pranešti apie diskriminaciją 60 38,2 38,5 4. Nieko neįvyktų/niekas nepasikeistų pranešus apie diskriminaciją 57 36,3 36,5 5. Nieko ypatingo neįvyko, kad būtų verta pranešti - tai normalu, „taip visada būna“ 47 29,9 30,1 6. Sudarytų nepatogumų/per daug biurokratijos ar rūpesčių/tam n÷ra laiko 32 20,4 20,5 7. Sprendžiau problemą pats/ pati, pad÷jo draugai/šeima 41 26,1 26,3 8. Leidimo gyventi problema - tod÷l negal÷jau pranešti 1 0,6 0,6 9. Nepranešiau d÷l kalbos problemų/netikrumo 3 1,9 1,9 10. Kita: 2 1,3 1,3

Nenoriu, kad sužinotų t÷vai 1 50,0 50,0 Ne aš pats buvau diskriminuojamas 1 50,0 50,0

- nenurod÷ 0 0,0 - Nesuprato klausimo 24 15,3 15,4 Nenurod÷ 1 0,6 - Viso 157 193,6 194,2 14. Ar save priskiriate kuriai nors iš pamin÷tų asmenų grupių? 1. Etnin÷ (tautin÷) mažuma 1. Taip 54 5,2 5,2 2. Ne 949 91,2 91,2 3. Nežino, neturi nuomon÷s 37 3,6 3,6 Nenurod÷ 0 0,0 - Viso 1040 100,0 100,0 2. Religin÷ mažuma 1. Taip 20 1,9 1,9 2. Ne 983 94,6 94,6 3. Nežino, neturi nuomon÷s 36 3,5 3,5 Nenurod÷ 0 0,0 - Viso 1040 100,0 100,0 3. Seksualin÷ mažuma 1. Taip 4 0,3 0,3 2. Ne 1000 96,2 96,2 3. Nežino, neturi nuomon÷s 36 3,5 3,5 Nenurod÷ 0 0,0 - Viso 1040 100,0 100,0 4. Žmon÷s su negalia 1. Taip 54 5,2 5,2 2. Ne 955 91,9 91,9 3. Nežino, neturi nuomon÷s 31 2,9 2,9 Nenurod÷ 0 0,0 - Viso 1040 100,0 100,0 5. Nei viena iš pamin÷tų 1. Taip 703 67,5 67,5 2. Ne 239 22,9 22,9 3. Nežino, neturi nuomon÷s 99 9,5 9,5 Nenurod÷ 0 0,0 - Viso 1040 100,0 100,0

61

Atsakymų pasiskirstymai

Anketos klausimai Skaičius

% (nuo bendro

apklaustųjų skaičiaus)

% (nuo atsakiusiųjų į klausimą)

6. Kita mažuma 1. Taip 1 100,0 100,0 2. Ne 0 0,0 0,0 3. Nežino, neturi nuomon÷s 0 0,0 0,0 Nenurod÷ 0 0,0 - Viso 1 100,0 100,0 6a. Kokia kita mažuma 1. Abstinentai 1 100,0 100,0 Nenurod÷ 0 0,0 - Viso 1 100,0 100,0 D1. Amžiaus grup÷ 1. 15-24 m. 241 23,2 23,2 2. 25-34 m. 166 16,0 16,0 3. 35-44 m. 178 17,1 17,1 4. 45-54 m. 172 16,5 16,5 5. 55-64 m. 134 12,9 12,9 6. 65-74 m. 149 14,3 14,3 Nenurod÷ 0 0,0 - Viso 1040 100,0 100,0 D2. koks Jūsų išsimokslinimas? 1. Pradinis 108 10,4 10,4 2. Pagrindinis 175 16,8 16,8 3. Bendras vidurinis 355 34,1 34,1 4. Aukštesnysis (spec.vidurinis) 245 23,6 23,6 5. Aukštasis 157 15,1 15,1 Nenurod÷ 0 0,0 - Viso 1040 100,0 100,0 D3. Kokia Jūsų šeimynin÷ pad÷tis? 1. Vedęs/ištek÷jusi 474 45,5 45,5 2. Nevedęs/netek÷jusi 297 28,5 28,5 3. Išsiskyręs/išsiskyrusi 124 11,9 11,9 4. Našlys/našl÷ 109 10,5 10,5 5. Gyvena nesusituokęs/nesusituokusi 36 3,5 3,5 Nenurod÷ 0 0,0 - Viso 1040 100,0 100,0 D4. Ar Jūs šiuo metu dirbate? 1. Dirbu 558 53,6 53,6 2. Nedirbu 482 46,4 46,4 Nenurod÷ 0 0,0 - Viso 1040 100,0 100,0 D5. Koks pagrindinis Jūsų užsi÷mimas šiuo metu? 1. Vadovas, įmon÷s savininkas 36 3,4 3,5 2. Tarnautojas 116 11,1 11,2 3. Specialistas 159 15,3 15,3 4. Darbininkas 227 21,8 21,9 5. Ūkininkas 14 1,3 1,3 6. Pensininkas 221 21,2 21,3 7. Bedarbis 46 4,4 4,5 8. Namų šeiminink÷ 37 3,6 3,6 9. Moksleivis, studentas 167 16,1 16,1 10. Individuali veikla 1 0,1 0,1 11. Dirba pagal patentą 3 0,2 0,2 12. Vaiko priežiūros atostogose 10 0,9 0,9 Nenurod÷ 5 0,5 -

62

Atsakymų pasiskirstymai

Anketos klausimai Skaičius

% (nuo bendro

apklaustųjų skaičiaus)

% (nuo atsakiusiųjų į klausimą)

Viso 1040 100,0 100,0 D6. Prašytume šioje skal÷je nurodyti, kokios yra vidutin÷s vieno Jūsų šeimos nario pajamos per m÷nesį? 1. 0-100Lt 8 0,7 0,8 2. 101-200Lt 9 0,9 1,0 3. 201-300Lt 18 1,7 1,9 4. 301-400Lt 28 2,7 3,0 5. 401-500Lt 44 4,3 4,7 6. 501-600Lt 75 7,3 7,9 7. 601-700Lt 95 9,1 9,9 8. 701-800Lt 109 10,5 11,4 9. 801-900Lt 91 8,8 9,6 10. 901-1000Lt 93 8,9 9,7 11. 1001-1100Lt 51 4,9 5,4 12. 1101-1200Lt 34 3,3 3,6 13. 1201-1300Lt 26 2,5 2,7 14. 1301-1400Lt 17 1,6 1,7 15. 1401-1500Lt 42 4,0 4,4 16. 1501-1600Lt 33 3,1 3,4 17. 1601-1700Lt 11 1,1 1,2 18. 1701-1800Lt 9 0,8 0,9 19. 1801-1900Lt 6 0,6 0,6 20. 1901-2000Lt 19 1,9 2,0 21. 2001-2100Lt 20 2,0 2,1 22. 2101-2200Lt 6 0,6 0,6 23. 2201-2300Lt 2 0,2 0,3 24. 2301-2400Lt 6 0,6 0,6 25. 2401-2500Lt 8 0,8 0,9 26. 2501-2600Lt 4 0,4 0,5 27. 2601-2700Lt 2 0,2 0,2 28. 2701-2800Lt 1 0,1 0,1 29. 2801-2900Lt 1 0,1 0,1 30. 2901-3000Lt 4 0,4 0,4 31. 3001-3100Lt 2 0,2 0,2 32. 3101-3200Lt 1 0,1 0,1 33. 3201-3300Lt 1 0,1 0,1 34. 3301-3400Lt 1 0,1 0,1 36. 3501-3600Lt 1 0,1 0,1 39. 3801-3900Lt 2 0,2 0,2 40. 3901-4000Lt 2 0,2 0,2 41. 4001ir daugiau Lt 1 0,1 0,1 Nežino 71 6,8 7,4 Nenurod÷ 86 8,3 - Viso 1040 100,0 100,0 D7. Prašome pasakyti, kiek iš viso šeimos narių gyvena kartu su Jumis ir veda bendrą namų ūkį?

0 219 21,0 21,1 1 315 30,3 30,4 2 252 24,3 24,3 3 183 17,6 17,6 4 56 5,4 5,4 5 6 0,6 0,6 6 2 0,2 0,2

63

Atsakymų pasiskirstymai

Anketos klausimai Skaičius

% (nuo bendro

apklaustųjų skaičiaus)

% (nuo atsakiusiųjų į klausimą)

7 3 0,3 0,3 9 1 0,1 0,1

Nenurod÷ 2 0,2 - Viso 1040 100,0 100,0 D8. Prašome pasakyti, kiek vaikų iki 18 metų amžiaus gyvena kartu su Jumis?

1 239 22,9 23,0 2 134 12,9 12,9 3 25 2,4 2,4 4 5 0,5 0,5

Vaikai iki 18 m. kartu negyvena 633 60,9 61,1 Nenurod÷ 4 0,4 - Viso 1040 100,0 100,0 D9. Gal gal÷tum÷te pasakyti, kokios Jūs esate tautyb÷s? 1. Lietuvis/lietuv÷ 839 80,7 88,3 2. Rusas/rus÷ 57 5,5 6,0 3. Lenkas/lenk÷ 42 4,1 4,4 4. Ukrainietis/ukrainiet÷ 2 0,2 0,2 5. Baltarusis/baltarus÷ 7 0,7 0,8 6. Totorius/totor÷ 1 0,1 0,1 7. Romas/rom÷ 1 0,1 0,1 8. Azerbaidžanietis/azerbaidžaniet÷ 1 0,1 0,1 Nenurod÷ 89 8,6 - Viso 1040 100,0 100,0 D10. Respondento lytis 1. Vyras 489 47,0 47,0 2. Moteris 551 53,0 53,0 Nenurod÷ 0 0,0 - Viso 1040 100,0 100,0 D11. Kur vyko apklausa? 1 Alytus 22 2,1 2,1 2 Kaunas 110 10,6 10,6 3 Klaip÷da 62 5,9 5,9 4 Marijampol÷ 14 1,3 1,3 5 Panev÷žys 38 3,7 3,7 6 Šiauliai 42 4,1 4,1 7 Taurag÷ 9 0,9 0,9 8 Telšiai 8 0,8 0,8 9 Utena 9 0,8 0,8 10 Vilnius 147 14,1 14,1 12 Anykščiai 3 0,3 0,3 14 Biržai 3 0,3 0,3 15 Druskininkai 3 0,3 0,3 16 Elektr÷nai 5 0,5 0,5 17 Ignalina 3 0,3 0,3 18 Jonava 11 1,0 1,0 19 Joniškis 3 0,3 0,3 20 Jurbarkas 4 0,4 0,4 21 Kaišiadorys 2 0,2 0,2 22 Kalvarija 3 0,3 0,3 24 K÷dainiai 9 0,9 0,9 25 Kelm÷ 3 0,2 0,2 26 Kretinga 7 0,7 0,7

64

Atsakymų pasiskirstymai

Anketos klausimai Skaičius

% (nuo bendro

apklaustųjų skaičiaus)

% (nuo atsakiusiųjų į klausimą)

27 Kupiškis 2 0,2 0,2 29 Mažeikiai 15 1,4 1,4 30 Mol÷tai 4 0,4 0,4 32 Pag÷giai 3 0,2 0,2 33 Pakruojis 4 0,4 0,4 34 Palanga 6 0,5 0,5 35 Pasvalys 2 0,2 0,2 36 Plung÷ 10 1,0 1,0 37 Prienai 5 0,4 0,4 38 Radviliškis 5 0,4 0,4 39 Raseiniai 7 0,7 0,7 41 Rokiškis 6 0,6 0,6 42 Skuodas 2 0,2 0,2 43 Šakiai 4 0,4 0,4 44 Šalčininkai 4 0,4 0,4 45 Šilal÷ 2 0,2 0,2 46 Šilut÷ 7 0,7 0,7 50 Ukmerg÷ 11 1,1 1,1 51 Var÷na 5 0,5 0,5 52 Vilkaviškis 4 0,4 0,4 53 Visaginas 9 0,9 0,9 54 Zarasai 5 0,4 0,4 55 Jašiūnai 11 1,1 1,1 56 Gražiškiai 21 2,0 2,0 57 Kamajai 7 0,7 0,7 58 Skraičionių km. 8 0,8 0,8 59 Mižuikiai 4 0,4 0,4 60 Mažieji Mostaičiai 1 0,1 0,1 61 Šaukliai 8 0,8 0,8 62 Kul÷šų km. 4 0,4 0,4 63 Šat÷s km. 6 0,6 0,6 64 Skaidišk÷s 6 0,6 0,6 65 Sviliai 7 0,7 0,7 66 Žiežmariai 3 0,3 0,3 67 Sarapiniškių km. 6 0,6 0,6 68 Troškūnai 6 0,5 0,5 69 Tytuv÷nai 1 0,1 0,1 70 Pak÷vis 7 0,7 0,7 71 Žadeikių km. 4 0,4 0,4 72 Želkūnų km. 7 0,7 0,7 73 Alizava 6 0,6 0,6 74 Babtai 11 1,0 1,0 75 Pagyn÷ 7 0,7 0,7 76 Ariogala 4 0,4 0,4 77 Vainikai 9 0,9 0,9 78 Paliepiai 6 0,6 0,6 79 Krikliniai 8 0,7 0,7 80 Miežiškiai 6 0,6 0,6 81 Pabalv÷s km. 5 0,5 0,5 82 Kurš÷nai 4 0,4 0,4 83 Maironiai 1 0,1 0,1 84 Jakiškiai 8 0,7 0,7 85 Lankaičių km. 6 0,6 0,6 88 Vievis 3 0,3 0,3 89 Kietavišk÷s 3 0,3 0,3

65

Atsakymų pasiskirstymai

Anketos klausimai Skaičius

% (nuo bendro

apklaustųjų skaičiaus)

% (nuo atsakiusiųjų į klausimą)

91 Sudeikiai 5 0,4 0,4 92 Saločiai 3 0,3 0,3 93 Sasnava 8 0,8 0,8 94 Katauskiai 4 0,4 0,4 96 Paringys 4 0,3 0,3 97 Grigišk÷ 3 0,3 0,3 98 Pakalnišk÷s 6 0,6 0,6 101 Pauliai 10 0,9 0,9 102 Lazdininkai 6 0,5 0,5 103 Panovių km. 6 0,6 0,6 104 Imbrado km. 4 0,4 0,4 105 Kerkutviečių km. 14 1,3 1,3 106 Šilai 10 1,0 1,0 107 Vaivadiškiai 4 0,4 0,4 108 Švendubr÷ 11 1,0 1,0 109 Garliava 3 0,3 0,3 110 Jakutiškiai 12 1,1 1,1 111 Gargždai 4 0,4 0,4 112 P÷žaičių km. 2 0,2 0,2 113 Liaušiai 8 0,7 0,7 114 Želva 7 0,7 0,7 115 Alanta 6 0,6 0,6 116 Švenčion÷liai 5 0,5 0,5 117 Naujoji Akmen÷ 6 0,6 0,6 118 Barvydžiai 11 1,1 1,1 119 Laižuva 11 1,1 1,1 121 Sangrūda 7 0,7 0,7 122 Širvintos 13 1,2 1,2 Nenurod÷ 0 0,0 - Viso 1040 100,0 100,0 Gyvenamosios vietos dydis 1. Iki 2000 gyv. 355 34,1 34,1 2. 2000-30000 gyv. 197 19,0 19,0 3. 30000-180000 gyv. 168 16,2 16,2 4. Virš 180 000 gyv. 319 30,7 30,7 Nenurod÷ 0 0,0 - Viso 1040 100,0 100,0 D12. Apskritis 1. Alytaus 55 5,3 5,3 2. Kauno 215 20,7 20,7 3. Klaip÷dos 119 11,5 11,5 4. Marijampol÷s 53 5,1 5,1 5. Panev÷žio 89 8,6 8,6 6. Šiaulių 113 10,9 10,9 7. Taurag÷s 42 4,0 4,0 8. Telšių 55 5,3 5,3 9. Utenos 58 5,6 5,6 10. Vilniaus 240 23,1 23,1 Nenurod÷ 0 0,0 - Viso 1040 100,0 100,0 D13. Savivaldyb÷ 1 Alytaus m. sav 22 2,1 2,1 2 Alytaus r. sav. 8 0,8 0,8 3 Druskininkų sav. 14 1,3 1,3 5 Var÷nos r. sav. 11 1,1 1,1

66

Atsakymų pasiskirstymai

Anketos klausimai Skaičius

% (nuo bendro

apklaustųjų skaičiaus)

% (nuo atsakiusiųjų į klausimą)

7 Jonavos r. sav. 25 2,4 2,4 8 Kaišiadorių r. sav. 5 0,5 0,5 9 Kauno m. sav. 110 10,6 10,6 10 Kauno r. sav. 21 2,0 2,0 11 K÷dainių r. sav. 19 1,8 1,8 12 Prienų r. sav. 11 1,1 1,1 13 Raseinių r. sav. 22 2,1 2,1 14 Klaip÷dos m. sav. 62 5,9 5,9 15 Klaip÷dos r. sav. 7 0,6 0,6 16 Kretingos r. sav. 17 1,7 1,7 18 Palangos m. sav. 6 0,5 0,5 19 Skuodo r. sav. 17 1,6 1,6 20 Šilut÷s r. sav. 11 1,1 1,1 21 Kalvarijos sav. 10 0,9 0,9 23 Marijampol÷s sav. 8 0,8 0,8 24 Marijampol÷ 14 1,3 1,3 25 Šakių r. sav. 10 1,0 1,0 26 Vilkaviškio r. sav. 11 1,1 1,1 27 Biržų r. sav. 10 1,0 1,0 28 Kupiškio r. sav. 8 0,8 0,8 29 Panev÷žio m. sav. 38 3,7 3,7 30 Panev÷žio r. sav. 6 0,6 0,6 31 Pasvalio r. sav. 13 1,2 1,2 32 Rokiškio r. sav. 13 1,3 1,3 33 Akmen÷s r. sav. 17 1,6 1,6 34 Joniškio r. sav. 18 1,7 1,7 35 Kelm÷s r. sav. 11 1,0 1,0 36 Pakruojo r. sav. 4 0,4 0,4 37 Radviliškio r. sav. 18 1,7 1,7 38 Šiaulių m. sav. 42 4,1 4,1 39 Šiaulių r. sav. 4 0,4 0,4 40 Jurbarko r. sav. 14 1,3 1,3 41 Pag÷gių sav. 16 1,6 1,6 42 Šilal÷s r. sav. 2 0,2 0,2 44 Taurag÷ 9 0,9 0,9 45 Mažeikių r. sav. 26 2,5 2,5 46 Plung÷s r. sav. 16 1,5 1,5 48 Telšių r. sav. 5 0,5 0,5 49 Telšiai 8 0,8 0,8 50 Anykščių r. sav. 8 0,8 0,8 51 Ignalinos r. sav. 9 0,9 0,9 52 Mol÷tų r. sav. 10 1,0 1,0 53 Utenos r. sav. 5 0,4 0,4 54 Utena 9 0,8 0,8 55 Visagino sav. 9 0,9 0,9 56 Zarasų r. sav. 9 0,8 0,8 57 Elektr÷nų sav. 17 1,6 1,6 58 Šalčininkų r. sav. 16 1,5 1,5 59 Širvintų r. sav. 13 1,2 1,2 60 Švenčionių r. sav. 4 0,4 0,4 62 Ukmerg÷s r. sav. 38 3,7 3,7 63 Vilniaus m. sav. 147 14,1 14,1 64 Vilniaus r. sav. 6 0,6 0,6 Nenurod÷ 0 0,0 - Viso 1040 100,0 100,0

67