funkcinio nepriklausomumo · metodika funkcinio nepriklausomumo nustatymo skalės pagrindu parengta...

FUNKCINIO NEPRIKLAUSOMUMO

NUSTATYMO SKALĖS (FIM) METODIKA

Vilnius, 2019 m.

FIM® metodika

2

TURINYS I. TERMINŲ IR SUTRUMPINIMŲ LENTELĖ ..................................................................................................... 3

II. FUNKCINIO NEPRIKLAUSOMUMO NUSTATYMO SKALĖS (FIM) METODIKA .............................................. 4

1. FUNKCINIO NEPRIKLAUSOMUMO NUSTATYMO SKALĖS (FIM) NAUDOJIMO METODIKA SUAUGUSIEMS

(stacionarinės medicininės reabilitacijos etape) ............................................................................................... 7

1.1. Įvadas ..................................................................................................................................................... 7

1.2. FIM® instrumento konstrukcija ............................................................................................................. 8

1.3. FIM® instrumento vertinimo gairės ..................................................................................................... 10

1.4. FIM® instrumento vertinimų aprašymas ............................................................................................. 13

1.5. FIM® instrumento sprendimų medžio naudojimo instrukcijos ........................................................... 15

1.6. FIM® instrumento funkcijų vertinimo aprašymai ................................................................................ 16

1.7. Funkcinio nepriklausomumo vertinimo (FIM) forma suaugusiems ..................................................... 54

2. FUNKCINIO NEPRIKLAUSOMUMO NUSTATYMO SKALĖS NAUDOJIMO METODIKA (WeeFIM) VAIKAMS56

2.1. Įvadas ................................................................................................................................................... 56

2.2. Pagrindiniai WeeFIM® instrumento naudojimo principai ................................................................... 58

2.3. WeeFIM® instrumento vertinimo gairės ............................................................................................. 60

2.4. WeeFIM® instrumento vertinimų aprašymas ..................................................................................... 62

2.5. WeeFIM II® instrumento sprendimų medžio naudojimo instrukcijos ................................................. 64

2.6. WeeFIM II® instrumento funkcijų aprašymai ...................................................................................... 65

2.7. WeeFIM instrumento vertinimo forma ............................................................................................. 109

2.8. WeeFIM® instrumento norminės vertės ........................................................................................... 111

2.9. WeeFIM instrumento į šeimą orientuoto 0-3 modulio sritys ir funkcijos ......................................... 113

2.10. WeeFIM® instrumento 0–3 modulio vertinimo gairės, forma ir norminės vertės ....................... 114

3. FUNKCINIO NEPRIKLAUSOMUMO NUSTATYMO SKALĖ, SKIRTA STACIONARE GYDOMŲ PACIENTŲ

FUNKCINEI BŪKLEI IR REABILITACIJOS BEI NEĮGALUMO PROGNOZEI VERTINTI (AlphaFIM instrumentas) . 120

3.1. Įvadas ................................................................................................................................................. 120

3.2. AlphaFIM instrumento konstrukcija .................................................................................................. 123

3.3. AlphaFIM instrumento vertinimo gairės ........................................................................................... 124

3.4. AlphaFIM instrumento vertinimų aprašymas .................................................................................... 126

3.5. AlphaFIM instrumento funkcijų aprašymai ....................................................................................... 128

3.6. AlphaFIM instrumento vertinimo forma ........................................................................................... 143

3.7. Alpha FIM instrumento pritaikymo galimybės .................................................................................. 144

4. FUNKCINIO NEPRIKLAUSOMUMO NUSTATYMO SKALĖS (FIM) NAUDOJIMAS AMBULATORINIAMS

PACIENTAMS ................................................................................................................................................. 146

III. FUNKCINIO NEPRIKLAUSOMUMO NUSTATYMO SKALĖS METODIKOS PRIEDAI ................................ 149

FIM® metodika

3

I. TERMINŲ IR SUTRUMPINIMŲ LENTELĖ

Santrumpa Pilnas pavadinimas

LT, LR Lietuvos Respublika

Ekspertai, Specialistai Kvalifikuotas personalas, Medicininės reabilitacijos specialistai

FIM Funkcinio nepriklausomumo matavimo skalė (angl. Functional independence Measure)

BI Barthel indeksas

UDSMR Vieninga medicininės reabilitacijos duomenų sistema (angl. Uniform Data System for Medical Rehabilitation)

PEM Programos vertinimo modelis (angl. Program Evaluation Model)

IRF-PAI Stacionarinės reabilitacinės įstaigų pacientų vertinimo instrumentas (angl. Inpatient Rehabilitation Facility Patient Assessment Instrument)

BoC Priežiūros našta (angl. burden of care)

Metodika Funkcinio nepriklausomumo nustatymo skalės pagrindu parengta Funkcinio nepriklausomumo nustatymo skalės naudojimo metodika.

SRS, IRF Stacionarinės reabilitacijos skyrius (angl. inpatient rehabilitation facilities)

NSP Nugaros smegenų pažeidimas

TGSP Trauminis galvos smegenų pažeidimas

ASPĮ Asmens sveikatos priežiūros įstaigos.

GSI Galvos smegenų insultas

ADL Kasdienio gyvenimo veiklos (angl. activities of daily living)

FIM® metodika

4

II. FUNKCINIO NEPRIKLAUSOMUMO NUSTATYMO SKALĖS (FIM)

METODIKA

1984 m. JAV Švietimo departamento nacionalinis neįgalumo ir reabilitacijos mokslinių tyrimų

institutas (NIDRR) finansavo darbus, kurių dėka buvo sukurta sistema, kurios paskirtis – pasitelkiant

vieningas procedūras, kiekybiškai įvertinti paciento neįgalumo sunkumą, o kartu ir medicininės

reabilitacijos efektyvumą. Užduotį gavusi darbo grupė turėjo sukurti vieningą vertinimo instrumentą,

kuris būtų naudojamas sprendžiant suaugusiųjų medicininės stacionarinės reabilitacijos klausimus. Ši

darbo grupė, sudaryta iš Bafalo projekto direktorių (Dr. Granger ir Dr. Hamilton) bei reabilitacijos

specialistų bendruomenės atstovų iš visos šalies, turėjo rėmėjų. Tai buvo Amerikos reabilitacinės

medicinos kongresas (ACRM), Amerikos fizinės medicinos ir reabilitacijos akademija (AAPM&R) ir dar

vienuolika kitų nacionalinių medicininės reabilitacijos organizacijų.

Darbo grupė turėjo tikslą sukurti funkcinio nepriklausomumo vertinimo instrumentą, kurį

sudarytų minimalus užduočių, susijusių su pagrindinėmis kasdienėmis asmens funkcijomis skaičius,

neįtakojamas disciplinų, priimtinas praktikuojančiam medicinos personalui, administratoriams ir

mokslininkams. Darbo grupė taip pat turėjo sukurti ir instrumento vertinimo skalę, kad galėtų

kiekybiškai išmatuoti užduočių atlikimą. Galiausiai reikėjo sukurti tokį instrumentą, kuris galėtų būti

greitai ir vienodai administruojamas ir garantuotų patikimumą ir validumą. Rezultate gautasis FIM

instrumentas buvo skirtas pacientams stebėti nuo hospitalizacijos pradžios iki išrašymo ir tolesnio

stebėjimo metu. Pakartotinio vertinimo metu išmatuoti paciento būklės pokyčiai rodė, kaip kinta

tiriamo paciento būklė jam tampant labiau nepriklausomu, ypač Apsitarnavimo, judėjimo prasme.

Minėti duomenys leido išmatuoti ir reabilitacijos programos efektyvumą. Psichosocialiniai įgūdžiai ir

kompetencijos, ypač bendravimas ir pažinimas, buvo pripažinti svarbiais rodikliais.

Taigi, 1987 m., atlikus trisdešimt šešių funkcinio vertinimo priemonių apžvalgas, tyrimus ir

analizes, buvo sukurtas FIM instrumentas. Jį patvirtino Amerikos fizinės medicinos ir reabilitacijos

akademija ir Amerikos reabilitacijos medicinos kongresas. FIM instrumentas buvo skirtas spręsti

problemas, susijusias su tyrimais neurologijos srityje, atsižvelgiant į nuspėjamą santykį tarp gydymo ar

intervencijos ir asmeniu su negalia, bei jo atsaku. Norint, kad veiklų vertinimas būtų vienodas atliekant

įvairiems vertintojams, buvo būtina, kad FIM instrumentas atitiktų kriterijus ir juos prižiūrėtų apmokyti

ir patyrę specialistai. Rezultatas – objektyvūs vertinimai, leidžiantys palyginti rezultatus tarp skirtingų

veiklos elementų ir pacientų per tam tikrą laiką, nežiūrint į tai ar gydymo būdai yra panašūs ar skirtingi.

FIM® metodika

5

Pacientai yra priimami į stacionarinės reabilitacijos įstaigas, nes jie yra priklausomi nuo kitų,

atliekant kasdienes veiklas. Stacionarinės reabilitacijos tikslas – skatinti ir pasiekti funkcinį

nepriklausomumą, visų pirma asmeninėje priežiūroje, ir, atsižvelgiant į ligos ar sužalojimo apribojimus,

padėti asmeniui grįžti į įprastą ar beveik normalų dalyvavimo lygį kasdieninėse veiklose. FIM

instrumentas taip pat naudojamas kvalifikuotose slaugos įstaigose, kuriose taikomi reabilitacijos

elementai. Naudojant FIM instrumentą, tarpdisciplininės reabilitacijos komandos nariai gali nuolat

susipažinti su kiekvieno komandos nario ir visos komandos pasiekta pažanga. Paprastai dauguma

pacientų per dieną pagerėja 1 ar 2 FIM balais. Yra naudinga palyginti pilną FIM rezultatą priėmimo

metu su vertinimu, praėjus dešimčiai dienų nuo priėmimo. Tuo metu galima nustatyti didesnio poreikio

sritis, ir gydymas/reabilitacija pagal tai gali būti koreguojamas. Būtent FIM balų suma yra kvalifikacinis

skirtumas, kada pacientas priimamas į stacionarinę reabilitaciją. Nuolatinis paciento funkcijų lavinimas

patvirtina reabilitacijos komandos darbo efektyvumą. FIM instrumentas dar vadinamas „tikslaus atvejo

valdymo“ (TAV) instrumentu.

Stacionarinės reabilitacijos poveikio kiekybiniu požiūriu žinojimas yra būtinas norint gauti

įrodymais pagrįstą ar įrodymais orientuotą praktiką, nukreiptą į funkcinio pajėgumo atstatymą. Be to,

funkcinis vertinimas suteikia galimybę kaupti duomenų bazę, atitinkančią tiek administratorių, tiek

specialistų informacinius poreikius. Su diagnoze susijusi grupė (angl. diagnosis-related group (DRG))

buvo pripažinta kaip tinkama sistema apmokėjimui už ūminių ligų pacientų ligoninėje priežiūrą, tačiau

ji nebuvo adekvati paciento funkcinio lygio sunkumui.

FIM instrumentas buvo kruopščiai išbandytas, kad būtų patikrintas jo tinkamumas,

patikimumas, reagavimas į pokyčius, paprastumas ir reikšmingumas klinikinėje aplinkoje, kai jį taiko ir

administruoja apmokytas ir sertifikuotas vertintojas. Instrumento valdymas trunka nuo penkiolikos iki

dvidešimties minučių, ir jis gali padėti fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojams nustatyti

reabilitacijos tikslus ir valdyti paciento priežiūrą.

Paaiškėjus, kad pediatrijos srityje taip yra poreikis vertinti medicininės reabilitacijos ir

adaptacijos efektyvumą, 1987 m. buvo sukurtas WeeFIM instrumentas. Jį sukūrė daugiadisciplinė

komanda, kurią sudarė gydytojai, slaugytojos ir kineziterapijos specialistai. Suaugusiems skirto FIM

instrumento sąvokos buvo modifikuotos, kad apimtų vaiko vystymosi aspektus ir būtų atsižvelgta į tai,

kad kintantis priklausomumas yra “normalu” vaikams iki maždaug septynerių metų amžiaus. Kadangi

WeeFIM yra tiesioginė FIM instrumento adaptacija, tai ir WeeFIMinstrumentas turi minimalų užduočių

FIM® metodika

6

skaičių, pagal kurias matuojamas negalios sunkumas. Abeji instrumentai remiasi negalios apibrėžimu,

esančiu Pasaulio sveikatos organizacijos Neįgalumo modelyje (WHO, 1980).

WeeFIM instrumentas yra funkcinio savarankiškumo, o tuo pačiu ir “pagalbos poreikio”,

neįgalių vaikų nuo 6 mėn. iki septynių ir daugiau metų, matavimo instrumentas.

WeeFIM ir FIM instrumentai specialiai buvo kuriami taip, kad būtų kuo labiau suderinti, tam

panaudojant tas pačias užduotis bei vertinimo sistemą. Tas padėjo sukurti visų naudojamą neįgalumo

temos kalbą, palengvinančią bendravimą ir vertinimą. WeeFIM užduotys pradžioje buvo sugrupuotos į

šešias grupes kaip ir FIM užduotys; tačiau laikui bėgant išsikristalizavo trys grupės: Apsitarnavimo,

judėjimo ir pažinimo. Kaip ir FIM užduočių atveju, kiekviena WeeFIM užduotis vertinama naudojant

septynių balų ranginę matavimų skalę, kuri prasideda nuo visiško savarankiškumo (7 lygis) iki visiško

priklausomumo pagalbos prasme (1 lygis).

FIM instrumentas buvo pirmas iš funkcinių vertinimų, kurio autorinės teisės yra saugomos

Vieningoje Medicininės reabilitacijos duomenų sistemoje (angl. Uniform Data System for Medical

Rehabilitation (UDSMR)).

FIM® metodika

7

1. FUNKCINIO NEPRIKLAUSOMUMO NUSTATYMO SKALĖS (FIM)

NAUDOJIMO METODIKA SUAUGUSIEMS (stacionarinės medicininės

reabilitacijos etape)

1.1. Įvadas

Funkcinei būklei vertinti sukurtas FIM® instrumentas yra skirtas paciento negalios įvertinimui

atsižvelgiant į pagalbos jam poreikį. Kuriant FIM® instrumento konstrukcijos tinkamumas buvo

išbandytas su Rasch modeliais, kurie parodė, kad FIM® instrumentas matuoja dvi vienalytes motorinių

ir kognityvinių funkcijų grupes. Galbūt svarbiausias priemonės naudingumas yra tai, kad ji prognozuoja

medicininės reabilitacijos rezultatus. Įvairūs tyrimai parodė, kad FIM® instrumentu galima prognozuoti

pagalbos poreikį pacientui. FIM® instrumentas buvo geriausias nustatant pagalbos poreikį minutėmis,

reikalingą išsėtine skleroze sergantiems pacientams, patyrusiems insultą ar trauminį nugaros smegenų

pažeidimą. Nuo FIM® instrumento įdiegimo į klinikinę praktiką buvo paskelbta nemažai tyrimų,

susijusių su šio instrumento patikimumu ir validumu. Tyrimų metu taip pat buvo padaryta išvada, kad

FIM® instrumentas specialistų buvo įvertintas kaip labai patikimas. Be FIM® instrumento patikimumo

bandymų, išsamūs tyrimai, naudojantys Rasch modelius, nustatė, kad FIM® instrumentas turi didelį

vidinį nuoseklumą (Cronbacho alfa > 0,95) tiek motorinių, tiek kognityvinių funkcijų srityse.

Buffalo universiteto Medicinos ir biomedicinos mokslų fakulteto Reabilitacijos medicinos

katedros Funkcijų vertinimo tyrimų centro specialistai sukūrė ir vieningą medicininės reabilitacijos

duomenų sistemą (UDSMR), kuri siūlo vartotojams platų paslaugų ir įrankių asortimentą, leidžiantį

jiems vienodai vertinti ir dokumentuoti paciento negalios sunkumą ir medicininės reabilitacijos

rezultatus, naudojant FIM instrumentą. Bendros kalbos sukūrimas skatina bendravimą ir skirtingų sričių

specialistų tarpdalykinį apsikeitimą informacija apie negalias bei sudaro sąlygas palyginti reabilitacijos

rezultatus. UDSMR suteikia galimybę nuosekliai rinkti reabilitacijos duomenis, kad gydytojai galėtų

stebėti savo pacientų funkcinės būklės pokyčius nuo reabilitacijos pradžios iki išrašymo ir tolesnės

priežiūros metu. Specialistai šią informaciją gali naudoti:

• Vertinant reabilitacijos programų rezultatus per grįžtamojo ryšio ataskaitas

• Parodant paciento priežiūros veiksmingumą ir efektyvumą

• Numatant paciento priežiūros po išrašymo naštą

• Įgalinant administratorius valdyti išteklius

• Atliekant klinikinius tyrimus.

FIM® metodika

8

JAV sukurta vieninga medicininės reabilitacijos duomenų sistema kaupia įstaigų pateiktus

paciento duomenis, kuriuose yra ir FIM įvertinimai, pacientui atvykus ir išvykstant iš stacionarinės

reabilitacijos skyriaus. Sukurta programa analizuoja šiuos duomenis ir generuoja ataskaitas apie

reabilitacijos programų efektyvumą. Eilę metų kaupus, ir išanalizavus sistemoje esamus įstaigų

pateiktus duomenis, buvo sukurta ir apmokėjimo už reabilitacijos paslaugas sistema.

Siekiant tos pačios kalbos tarp specialistų, vieningo, patikrinto ir patikimo funkcinės būklės

vertinimo medicininės reabilitacijos srityje Lietuvoje, taip pat buvo pasirinktas daugelyje šalių plačiai

taikomas FIM instrumentas. Siekiant sukurti vieningą medicininės reabilitacijos duomenų bazę

Lietuvoje, yra svarbu, kad visi reabilitacijos specialistai vienodai vertintų pacientų funkcinę būklę FIM

instrumentu stacionarinės medicininės reabilitacijos etape.

1.2. FIM® instrumento konstrukcija

FIM® instrumento dizainą sudaro minimalus funkcijų skaičius. Klinikiniais tikslais šis

instrumentas nėra skirtas visoms veikloms, kurias galima būtų išmatuoti arba kurias reikia išmatuoti.

Greičiau, FIM® instrumentas yra pagrindinis negalios sunkumo rodiklis, kurį galima administruoti gana

greitai, ir todėl jis gali būti naudojamas duomenų apie dideles žmonių grupes kaupimui. Kadangi

reabilitacijos metu keičiasi negalios sunkumas, FIM® instrumento duomenys gali būti naudojami stebėti

tokius pokyčius ir analizuoti reabilitacijos rezultatus.

FIM® instrumentas turi septynių lygių skalę, kuri apibūdina pagrindines galimas būsenas nuo

visiškos priklausomybės iki visiško savarankiškumo. Šis instrumentas vertina pacientų funkcinę būklę

pagal jų realiai demonstruojamos veiklos rezultatus ir atsižvelgiant į kito asmens pagalbos apimtis ar

pagalbinių priemonių toms veikloms atlikti naudojimą. Jeigu reikia kito asmens pagalbos, skalė šį

poreikį įvertina kiekybiškai. Pagalbos poreikis (priežiūros našta) reiškia laiką ir energiją, kurią kitas

asmuo turi skirti, kad padėtų neįgaliam priklausomam pacientui, siekiant ir išlaikant tam tikrą jo

gyvenimo kokybę.

Stacionarinės reabilitacijos metu paciento funkcinė būklė FIM instrumentu vertinama:

atvykus į stacionarinės reabilitacijos skyrių 72 val. bėgyje;

72 val. bėgyje iki išrašymo iš stacionarinės reabilitacijos skyriaus.

FIM® metodika

9

Tarpiniai vertinimai gali būti atliekami pagal poreikį ir sutarimą, bet kuriuo metu tarp

priėmimo ir išrašymo vertinimų (pvz. per komandinius aptarimus).

Atokus vertinimas dažniausiai atliekamas tarp 80 ir 180 dienos nuo paciento išrašymo iš reabilitacijos

programos.

FIM® instrumentas yra neįgalumo matavimo priemonė, bet ne funkcijų pablogėjimo matas. Jis

yra skirtas įvertinti, ką pacientas, turintis negalią, iš tikrųjų daro, nepriklausomai nuo diagnozės ar

sutrikimo, bet ne tai, ką pacientas turėtų galėti daryti ar galėtų daryti skirtingomis aplinkybėmis. Patyrę

klinicistai gerai žino, kad depresija sergantis pacientas gali padaryti daug dalykų, kurių šiuo metu

nedaro; vis dėlto specialistai turi įvertinti, ką pacientas daro iš tikrųjų.

FIM® instrumentas buvo sukurtas plačiam klinikiniam taikymui, todėl bet kuris apmokytas

asmens sveikatos priežiūros specialistas, nepriklausomai nuo specialybės, gali juo vertinti negalią.

Tačiau esant tam tikroms aplinkybėms, vienam specialistui gali būti sunku vertinti tam tikrą veiklą.

Tokiais atvejais specialistas, turintis daugiau žinių apie paciento veiklas (pvz., kineziterapeutas, kuris

padeda pacientui judėti), padeda reabilitacijos specialistų komandai nustatyti tiksliausią funkcijos

įvertinimą pagal paciento įdėtas pastangas ir suteiktos jam pagalbos naštą.

Prieš pradėdami naudoti FIM® instrumentą, atidžiai perskaitykite funkcijų apibrėžimus,

įsipareigodami prisiminti, ką apima kiekviena veikla.

Įvertinkite pacientą tik atsižvelgdami į konkrečią vertinamą funkciją. Pvz., vertindami funkciją

Tuštinimosi ir šlapinimosi kontrolė, nesvarstykite, ar pacientas gali nueiti į tualetą — ši informacija būtų

svarbi vertinant funkciją „Judėjimas: Vaikščiojimas, judėjimas neįgaliojo vežimėliu“ ir „Persikėlimas:

Tualetas“. Panašiai pasirengimas prausimuisi neapima paciento patekimo prie praustuvo.

Visų veiklų apibrėžtyse yra nurodomas susirūpinimas, ar pacientas šią veiklą atlieka saugiai.

Kalbant apie „Modifikuotą savarankiškumą“ (6 balai), paklauskite savęs, ar pacientas, vykdydamas

užduotį, gali susižeisti. Kaip ir visų žmonių pastangų atveju, jūs turėtumėte pasverti paciento

dalyvavimo veikloje riziką ir atitinkamai, riziką, nors ir kitokią, jei pacientas nebandys atlikti veiklos.

FIM® vertinimui gali būti naudojama informaciją, kuri yra medicininėje dokumentacijoje. Ši

informacija gali apimti tokius dalykus kaip savarankiškų gyvenimo įgūdžių atlikimas, gebėjimas vartoti

vaistus, naudojimasis visuomeniniu transportu, gebėjimas pasinaudoti teikiama pagalba, gebėjimas

rašyti, naudotis telefonu ir kitos veiklos, įskaitant judėjimą lauke, taip pat randama informacija apie

tokius sutrikimus kaip pvz. aklumas, kurtumas ir kt.

Visi FIM® punktai turi būti užpildyti.

FIM® metodika

10

Neatlikite FIM® instrumento patobulinimų patys.

1.3. FIM® instrumento vertinimo gairės

Kiekviena iš aštuoniolikos FIM® instrumento funkcijų turi maksimalų vertinimą 7, ir tai rodo

visišką savarankiškumą. Mažiausias galimas vertinimas yra 1, kuris nurodo absoliučią pagalbą.

Vertinimui naudojami tik sveiki skaičiai. Šios taisyklės padės jums valdyti FIM® instrumentą.

1. Priėmimo FIM® vertinimas turi būti atliekamas per pirmas tris kalendorines paciento buvimo

reabilitacijoje dienas. Visi vertinimai turi būti pagrįsti veikla, vykdoma per visą trijų kalendorinių

dienų laikotarpį nuo priėmimo.

2. Išrašymo FIM® vertinimai turi būti atliekami per paskutines tris kalendorines paciento buvimo

reabilitacijoje dienas. Šie vertinimai turi būti pagrįsti veikla, atlikta per visą trijų kalendorinių

dienų laikotarpį iki išrašymo.

3. Tolesni duomenys, jei jie renkami, turi būti renkami 80–180 dienų po išrašymo iš reabilitacijos

skyriaus.

4. Visada įrašykite tą FIM® įvertinimą, kuris geriausiai apibūdina paciento funkcijų lygį kiekvienai

FIM® veiklai. Nepalikite jokio FIM® punkto neužpildyto bei nerašykite „nevertinta ar nestebėta“

bet kuriame FIM® punkte.

5. Paciento FIM® įvertinimai turi atspindėti paciento faktinę būklę kiekvienoje veikloje — ne tai,

ką pacientas turėtų daryti, ne veiklos modeliavimą, ne tai, ką pacientas galėtų daryti kitoje

aplinkoje (pvz., namuose).

6. Jei funkcijų skirtumai atsiranda skirtingose aplinkose arba skirtingu dienos metu, įrašykite

mažiausią (labiausiai priklausomą) įvertinimą. Tokiais atvejais pacientas paprastai yra neįvaldęs

šios veiklos, kad nuosekliai ją atliktų per dvidešimt keturias valandas, arba yra pernelyg

pavargęs, arba nėra pakankamai motyvuotas, kad galėtų atlikti veiklą taip kaip atlieka per

procedūrą. Norint nustatyti labiausiai priklausomą lygį, gali prireikti aptarti su paciento veiklas

su visais komandos nariais.

Pastaba: Paciento funkcijų vertinimo priemonės neturėtų atspindėti apribojimų ar aplinkybių, kurios

yra gydymo įstaigoje. Pavyzdžiui, jei pacientas reguliariai prižiūrimas nueina daugiau kaip 50 metrų per

dieną, (5 balai Judėjimas: vaikščiojimas, judėjimas neįgaliojo vežimėliu), tačiau pacientas nueina tik 6-

FIM® metodika

11

7 metrus naktį iki tualeto, nes jis yra tokiu atstumu nuo paciento lovos, vertinkite pacientą 5 balai, o ne

mažesniu įvertinimu.

7. Pagrįskite paciento FIM® įvertinimus turima informacija. Pageidautinas tiesioginis paciento

veikimo stebėjimas, tačiau patikima informacija apie jo veiklas gali būti surinkta ir iš medicininių

įrašų, paciento, kitų darbuotojų, paciento šeimos ir draugų. Medicininiai įrašai gali suteikti

papildomos informacijos apie šlapinimosi ir tuštinimosi sutrikimus ar netinkamą paciento

elgesį.

8. Funkcija Šlapinimosi kontrolė - apima visišką ir sąmoningą šlapimo pūslės funkcijos kontrolę ir

bet kokių priemonių šiai kontrolei užtikrinti bei vaistų naudojimą. Apsvarstykite kiekvieną

šlapinimosi epizodą atskirai. Jei pacientui neįvyko “nelaimingo atsitikimo”, įvertinimas pagal

reikalingos pagalbos lygį nustatys jo balą, kuris svyruos nuo 1, “Visiškos pagalbos” iki 7 “Visiško

savarankiškumo”. Jei pacientas turėjo “nelaimingų atsitikimų” ar šlapimo nelaikymo epizodą,

vertinimas svyruos nuo 1, “Absoliuti pagalba” iki 5 “Priežiūra/paruošimas”, atsižvelgiant į

pagalbos lygį, reikalingą paciento sutvarkymui po “nelaimingo atsitikimo” ar šlapimo nelaikymo

epizodo. Įrašykite mažesnį iš dviejų šios funkcijos įvertinimų:

a. Pagalbos, kurios reikia iš padėjėjo, lygio ar pagalbinių priemonių ar vaistų.

b. Paciento šlapinimosi kontrolės programos sėkmės, kurią atspindi trijų vertinimo dienų

laikotarpiu įvykusių nelaimingų atsitikimų skaičius

9. Funkciją “Tuštinimosi kontrolė”, apima visišką ir sąmoningą tuštinimosi kontrolę ir bet kokių

tuštinimosi kontrolei reikalingų priemonių ir vaistų naudojimą. Apsvarstykite kiekvieną

tuštinimosi epizodą atskirai. Jei pacientui neįvyko nelaimingo atsitikimo, reikalingos pagalbos

lygis nustatys įvertinimą, kuris svyruos nuo 1, “Visiškos pagalbos” iki 7, “Visiško

savarankiškumo”. Jei pacientas turėjo nelaimingų atsitikimų ar išmatų nelaikymo epizodą,

vertinimas svyruos nuo 1, “Visiškos pagalbos” iki “Priežiūra/ Paruošimas”, atsižvelgiant į

pagalbos lygį, reikalingą paciento sutvarkymui po nelaimingo atsitikimo ar išmatų nelaikymo

epizodo. Įrašykite mažesnį iš dviejų šios funkcijos įvertinimų:

a. Pagalbos, kurios reikia iš padėjėjo, lygio ar pagalbinių priemonių ar vaistų.

b. Paciento tuštinimosi kontrolės programos sėkmės, kurią atspindi trijų dienų vertinimo

laikotarpiu įvykusių “nelaimingų atsitikimų” skaičius

10. Jei padėjėjas turi pakelti paciento galūnę, kad pacientas galėtų atlikti veiklą, bet padėjėjas

neteikia jokios kitos pagalbos, įvertinimas priklausys nuo pakeltų galūnių skaičiaus:

FIM® metodika

12

a. Viena galūnė: 4, “Minimali pagalba”

b. Dvi galūnės: 3, “Vidutinė pagalba”

11. Įvertinimo formoje reikia nurodyti dažniausią paciento veiklą/būdą trims FIM® funkcijoms:

• “Judėjimas”: Vaikščiojimas, judėjimas neįgaliojo vežimėliu“

• “Supratimas”

• “Išraiška”

Nurodykite dažniausią veiklą/būdą, prie atitinkamos funkcijos pažymėdami atitinkamą raidę.

• Funkcija “Judėjimas: Vaikščiojimas, judėjimas neįgaliojo vežimėliu“:

V - vaikščiojimas

NV - neįgaliojo vežimėlis

A - abu

• Funkcija “Supratimas”:

G - girdimasis

V- vizualinis

A - abu

• Funkcija “Išraiška”:

B- balsinė

NB - nebalsinė

A - abi

Funkcijai “Judėjimas: Vaikščiojimas, judėjimas neįgaliojo vežimėliu“, turi būti vertinamas

vienodas judėjimo būdas pacientą priimant ir išrašant. Kai kurių pacientų judėjimo būdas gali keistis

reabilitacijos metu, paprastai iš judėjimo neįgaliojo vežimėliu į vaikščiojimą. Tokiais atvejais priėmimo

metu koduokite judėjimo būdą ir vertinimą, pagrįstą dažnesniu judėjimo būdu išrašymo metu (pagal

klinikinę praktiką). Jei išrašymo metu pacientas naudoja abu judėjimo būdus (vaikščioja ir naudoja

neįgaliojo vežimėlį) vienodai, bet FIM® įvertinimai yra skirtingi, naudokite įvertinimą, nurodantį

priežiūros/pagalbos dydį, kai pacientas vaikšto.

Pastaba: Funkcijoms “Supratimas”, ir “Išraiška”, bendravimo būdas priėmimo metu nebūtinai turi

sutapti su bendravimo būdu išrašymo metu.

12. „Priežiūra/paruošimas“ vienodai vertinama 5 balais visose funkcijose. Pacientas, kuriam reikia

priežiūros, nėra savarankiškas.

FIM® metodika

13

13. Jeigu pacientui vertinimo metu yra rizika susižeisti atliekant veiklą ir todėl jis jos nebando atlikti,

vertinkite šią paciento funkciją 1 balu, “Absoliuti pagalba”.

14. Jeigu pacientas visai neatlieka veiklos, vertinkite šią paciento funkciją 1 balu, “Absoliuti

pagalba”. Pavyzdžiui, jeigu pacientą reikia prausti lovoje, vertinkite paciento funkciją

“Persikėlimai: Vonia, dušas“ 1 balu “Absoliuti pagalba”.

15. Jei pacientui reikia dviejų padėjėjų pagalbos, norint atlikti aprašytas veiklas, vertinkite pacientą

1 balu „Absoliuti pagalba“. Abu padėjėjai neprivalo teikti kontaktinę pagalbą veikloje.

Pavyzdžiui, jeigu vienas padėjėjas padeda pacientui vaikščioti, o tuo pat metu kitas padėjėjas

seka paskui pacientą su vežimėliu, tai bus vertinama 1 balu “Absoliuti pagalba“.

16. Jeigu padėjėjas pilnai pakeičia paciento sauskelnes ar įklotus, vertinkite pacientą atitinkamoje

funkcijoje (“Šlapinimosi kontrolė” arba “Tuštinimosi kontrolė“) 1 balu “Absoliuti pagalba“ tam

konkrečiam epizodui.

1.4. FIM® instrumento vertinimų aprašymas

SAVARANKIŠKAS (NEREIKIA PADĖJĖJO): Kitas asmuo nėra reikalingas veiklai atlikti.

7 Visiškas savarankiškumas: Pacientas saugiai atlieka visas užduotis, kurios reikalingos veiklai

per įprastą laiką, ir tai daro be pagalbinių priemonių ar pritaikymo.

6 Modifikuotas savarankiškumas: Pacientas atlieka veiklą, tačiau jam reikia pagalbinių

priemonių, arba veikla užtrunka ilgiau nei įprasta, arba kyla abejonių dėl paciento saugumo.

PRIKLAUSOMAS (REIKALINGAS PADĖJĖJAS): Pacientui veiklai atlikti reikia kito asmens priežiūros arba

fizinės pagalbos, arba veikla nevykdoma.

Iš dalies priklausomas: Pacientas atlieka 50% ar daugiau veiksmo savo pastangomis.

5 Priežiūra / paruošimas: Pacientui nereikia fizinės pagalbos, tik būti šalia, duoti nurodymus

arba raginti; arba padėjėjas paruošia/paduoda priemones, arba uždeda įtvarus/pagalbines priemones

veiklai atlikti.

FIM® metodika

14

4 Minimali pagalba: Pacientui reikia nedaug pagalbos, jis atlieka 75% veiksmo ar daugiau savo

pastangomis

3 Vidutinė pagalba: Pacientui reikia daugiau pagalbos, nei prilaikyti, pacientas atlieka nuo 50%

iki 74% veiksmo savo pastangomis

Visiškai priklausomas: Pacientas atlieka mažiau nei pusę (mažiau nei 50%) veiksmo savo pastangomis,

reikalinga maksimali ar Absoliuti pagalba, arba pacientas nevykdo šios veiklos.

2 Maksimali pagalba: pacientas atlieka nuo 25% iki 49% veiksmo savo pastangomis

1 Absoliuti pagalba: pacientas atlieka mažiau nei 25% veiksmo savo pastangomis; reikia dviejų

padėjėjų pagalbos arba veikla nevykdoma.

FIM® metodika

15

1.5. FIM® instrumento sprendimų medžio naudojimo instrukcijos

Daugelis reabilitacijos specialistų pritaria, kad FIM® sprendimų medžiai yra naudingi įrankiai

FIM® funkcijų įvertinimui. Atsakinėkite į klausimus ir sekite rodykles pagal jūsų atsakymus į klausimus.

Jei atsakote „taip” į bet kurį klausimą, sekite TAIP rodyklę; sekite NE rodyklę, jeigu atsakėte “ne” į bet

kurį klausimą. Paciento veiklų atlikimas virš brūkšninės linijos rodo, kad jam nereikia pagalbos; o veiklų

atlikimas žemiau brūkšninės linijos rodo, kad pacientui reikia padėjėjo.

Atskiras kiekvienos veiklos medžio sprendimas atitinka funkcijos aprašymo ir vertinimo gaires.

FIM® metodika

16

Bendrinis FIM® sprendimų medis

1.6. FIM® instrumento funkcijų vertinimo aprašymai

VALGYMAS

Valgymas apima tinkamų įrankių naudojimą, kad maistas būtų prineštas iš valgymo indo į

burną, kur maistas yra sukramtomas ir praryjamas; puodelio ar stiklinės naudojimą prinešant juos prie

FIM® metodika

17

burnos gėrimui; ir įvairios konsistencijos maisto paruošimą valgymui, kai maistas patiekiamas įprastu

būdu ant stalo ar padėklo.

Vertinimo gairės:

Maisto pateikimas įprastu būdu apima patiekalų padėklo pristatymą ir padėklo dangtelio

nuėmimą.

Jei dienos bėgyje paciento funkcijos yra skirtingų lygių (pvz., ryte 5 balai (su priežiūra) ir vakare

4 balai (minimali pagalba)), tai vertindami įrašykite žemesnį įvertinimą.

Jei pacientas valgo maistą per burną ir taip pat yra maitinamas per zondą/stomą, vertinkite

kiekvieną valgymo epizodą, kai pacientas valgo, ir kai vyksta maitinimas per zondą, kaip

atskirą. Jei paciento savarankiškumo lygis kiekvieno epizodo metu skiriasi, įrašykite mažesnį

įvertinimą.

Jei pacientas turi maitinimo zondą/stomą, kuris nėra naudojamas maitinimui ar pagirdymui, o

padėjėjas tik skalauja zondą jo praeinamumui užtikrinti, vertindami valgymo veiksmą,

neatsižvelkite į esamą maitinimo zondą/stomą.

NEREIKIA PADĖJĖJO

7 Visiškas savarankiškumas: Pacientas saugiai atlieka visus valgymo veiksmus be padėjėjo

pagalbos, be pagalbinių priemonių ir per įprastą laiką.

6 Modifikuotas savarankiškumas: Pacientas atlieka visus valgymo veiksmus be padėjėjo

pagalbos, ir vienas ar daugiau iš šių teiginių yra teisingi:

• Pacientui valgymui reikia pagalbinės priemonės (pavyzdžiui, dantų protezų, ilgo šiaudelio,

specialaus šaukšto ar lėkštės apsaugos), ir jas jis naudoja be padėjėjo pagalbos.

• Pacientui reikia daugiau laiko valgymui.

• Pacientui reikalingas modifikuotos konsistencijos maistas, modifikuotos konsistencijos skysčiai

ar trintas maistas.

• Pacientas savarankiškai pasirūpina savo parenterine mityba arba per gastrostomą.

• Kyla abejonių dėl paciento saugumo kai jis valgo pats.

REIKALINGAS PADĖJĖJAS

FIM® metodika

18

5 Priežiūra/ paruošimas: Pacientas atlieka visus valgymo veiksmus, ir vienas ar daugiau iš šių

teiginių yra teisingi:

• Pacientą valgant reikia prižiūrėti (pvz., stovėti šalia, raginti ar įkalbinėti).

• Pacientui reikia pagalbos pasiruošti valgyti (uždėti įtvarus ar pagalbines priemones/įrankius

valgymui).

• Pacientui reikalinga modifikuota maisto konsistencija, ir padėjėjas paruošia atitinkamą maisto

konsistenciją, supila tirštinimo miltelius ar pan.

• Pacientui reikia paruošti valgį, pvz., atidaryti indus, supjaustyti mėsą, užtepti sviestą ant

duonos, įpilti gėrimo ar kt.

4 Minimali pagalba: Pacientas atlieka 75% ar daugiau valgymo veiksmų.

3 Vidutinė pagalba: Pacientas atlieka 50–74% valgymo veiksmų.

2 Maksimali pagalba: Pacientas atlieka 25–49% valgymo veiksmų.

1 Absoliuti pagalba: Vienas ar daugiau iš šių teiginių yra teisingi:

• Pacientas atlieka mažiau nei 25% valgymo veiksmų.

Pacientas nevalgo ir negeria per burną, o maitinamas parenteriniu būdu arba per

gastrostomą.

Pacientui valgymui reikia dviejų padėjėjų pagalbos.

Pacientui reikia IV skysčių ar hidratacijos (arba abiejų), kuriuos sulašina padėjėjas

Jei pacientas valgo ir per burną ir gauna maistą per vamzdelį, vertinkite kiekvieną kartą, kai

pacientas valgo pats ir kai maitinamas per zondą, kaip atskirą epizodą. Jei paciento funkcinė būklė

skiriasi, įrašykite mažesnį įvertinimą. Pavyzdžiui, jei pacientas valgo maistą tik su priežiūra (pvz., tik

atidaromi maisto įpakavimai), o kai maitinamas per vamzdelį, padėjėjas administruoja visą maitinimą,

įvertinkite pacientą 1 balu – “Absoliuti pagalba”, nes šis įvertinimas yra mažesnis vertinant abu

esamus valgymo būdus.

FIM® metodika

19

ASMENS HIGIENA

Asmens higiena apima burnos priežiūrą (dantų valymą); plaukų priežiūrą (plaukų šukavimas

šukomis ir šepečiu); rankų plovimą, skalavimą ir džiovinimą; veido prausimą, skalavimą ir šluostymą;

barzdos skutimąsi arba makiažo pasidarymą.

Vertinimo gairės:

• Asmens higiena neapima dantų valymo dantų siūlu, plaukų plovimo su šampūnu ar plaukų

pynimo į kasas, plaukų surišimo ar kitų šukuosenų darymo.

• Asmens higiena susideda iš keturių ar penkių užduočių. Jeigu pacientas nesiskuta, nesidaro

makiažo, asmens higiena apima tik pirmas keturias užduotis, iš kurių kiekviena turi būti

vertinama 25% nuo visų veiksmų sumos. Jeigu pacientas yra plikas, nevertinkite šukavimosi.

• Asmens higiena apima asmens higienos daiktų pasiėmimą (pavyzdžiui, dantų šepetėlio,

rankšluosčio, šukų bei šepečio). Jis taip pat apima pasirengimo veiksmus (pavyzdžiui, dantų

pastos išsispaudimas ant dantų šepetėlio).

• Jei pacientas naudojasi judėjimui neįgaliojo vežimėliu, jis nėra laikomas pagalbine priemone

asmens higienos veiksmas.

• Įvertinkite atliktų užduočių skaičių ir paciento pastangų procentinę dalį.

NEREIKIA PADĖJĖJO

7 Visiškas savarankiškumas: Pacientas saugiai atlieka visas asmens higienos veiklas be padėjėjo

pagalbos, be pagalbinės priemonės ir per tinkamą laiką.

6 Modifikuotas savarankiškumas: Pacientas atlieka visas asmens higienos veiklas be padėjėjo


• Pacientui reikia pagalbinės priemonės (pvz., įtvaro, protezo, prausimosi pirštinės, pritaikyto

dantų šepetėlio, pritaikytų šukų ar pritaikyto plaukų šepečio), ir kai reikia, pagalbinę priemonę

pacientas užsideda ar naudojasi pats (be padėjėjo pagalbos).

• Pacientui reikia daugiau laiko atlikti asmens higienos veiklas (užtrunka ilgiau negu įprasta).

• Atliekant asmens higieną, susirūpinimą kelia paciento saugumas.

FIM® metodika

20


5 Priežiūra/paruošimas: Pacientas atlieka visas asmens higienos veiklas, bet reikia priežiūros

(pvz., stovėti šalia, aiškinti ar raginti) arba reikia padėti pasiruošti veikloms (pavyzdžiui, uždėti įtvarą,

reikalingą asmens higienai; išdėlioti asmens higienos priemones; išspausti dantų pastos ant dantų

šepetėlio ar kt.).

4 Minimali pagalba: Pacientas atlieka 75% ar daugiau asmens higienos veiklų.

3 Vidutinė pagalba: Pacientas atlieka nuo 50% iki 74% asmens higienos veiklų.

2 Maksimali pagalba: Pacientas atlieka nuo 25% iki 49% asmens higienos veiklų.

1 Absoliuti pagalba: Vienas ar abu iš šių teiginių yra teisingi:

• Pacientas atlieka mažiau nei 25% asmens higienos veiklų.

• Pacientui reikia dviejų padėjėjų pagalbos, atliekant asmens higienos veiklas.

FIM® metodika

21

MAUDYMASIS

Maudymasis apima kūno žemiau kaklo (išskyrus nugarą) prausimą ir šluostymą vonioje, duše

arba kempine lovoje. Pacientas saugiai atlieka veiklą.

NEREIKIA PADĖJĖJO

7 Visiškas savarankiškumas: Pacientas saugiai atlieka visas maudymosi veiklas (prausiasi ir

šluostosi).

6 Modifikuotas savarankiškumas: Maudantis pacientui reikia pagalbinių priemonių (pvz.,

prausimosi pirštinės ar kempinės su ilga rankena), pacientas užtrunka ilgiau nei įprastai arba kyla

abejonių dėl jo saugumo.


5 Priežiūra/paruošimas: Pacientą reikia prižiūrėti (pvz., stovėti šalia, raginti ar aiškinti) arba

reikia padėti pasiruošti maudymuisi (pagalbinių priemonių uždėjimas, prausimosi priemonių

padavimas ar kt. pvz., vandens į vonią prileidimas.

4 Minimali pagalba: Pacientas atlieka 75% ar daugiau maudymosi užduočių.

3 Vidutinė pagalba: Pacientas atlieka 50–74% maudymosi užduočių.

2 Maksimali pagalba: Pacientas atlieka 25–49% maudymosi užduočių.

1 Absoliuti pagalba: Vienas ar keli iš šių teiginių yra teisingi:

• Pacientas atlieka mažiau nei 25% maudymosi užduočių.

• Pacientui reikia dviejų padėjėjų pagalbos.

• Veikla nevyksta. (Pacientas pats nesimaudo, ir padėjėjas jo nemaudo. Tokia situacija turėtų

būti labai reta).

Įvertindami šią veiklą, „padalinkite“ kūną į 10 sričių. Jei pacientui reikia fizinės pagalbos prausimosi ir

šluostymosi metu, suskaičiuokite, kiek kūno sričių pacientas nusiprausia iš šio sąrašo:

1. Krūtinė

2. Kairė ranka

3. Dešinė ranka

FIM® metodika

22

4. Pilvas

5. Tarpvietės sritis

6. Sėdmenys

7. Kairės kojos viršutinė dalis

8. Dešinės kojos viršutinė dalis

9. Kairės kojos apatinė dalis (įskaitant pėdą)

10. Dešinės kojos apatinė dalis (įskaitant pėdą)

Funkcijoje „Maudymasis“ nevertinamas paciento persikėlimas į vonią ar ant dušo kėdės.

FIM® metodika

23

RENGIMASIS: VIRŠUTINĖ KŪNO DALIS

RENGIMASIS: Viršutinė kūno dalis apima kūno dalies virš juosmens apsirengimą ir

nusirengimą (įskaitant per galvą maunamus ar priekyje susegamus drabužius); taip pat protezų ir įtvarų

užsidėjimą ir nusiėmimą, jei tokie yra reikalingi. Pacientas saugiai atlieka veiklą.

NEREIKIA PADĖJĖJO

7 Visiškas savarankiškumas: Pacientas apsirengia ir nusirengia viršutinę kūno dalį. Tai apima

drabužių paėmimą iš įprastos vietos (pvz., stalčiaus ar spintos) ir rengimąsi: liemenėlės užsegimą,

megztinio uždedamo per galvą, priekyje užsagstomus drabužius, užtrauktukus, sagas ar spaudes.

Pacientas šias veiklas atlieka saugiai. Jei pacientas naudoja protezą ar įtvarą, tai užsideda juos

savarankiškai ir nenaudoja jų apsirengimui.

6 Modifikuotas savarankiškumas: Pacientui reikia specialių priemonių pvz., Velcro® užsegimo

arba pagalbinių priemonių (įskaitant protezą ar įtvarą) apsirengimui arba pacientas užtrunka ilgiau nei

įprasta. Jei pacientas naudoja protezą ar įtvarą kaip pagalbinę priemonę apsirengimui, tai pacientas

naudojasi jomis savarankiškai.


5 Priežiūra/ paruošimas: Pacientą reikia prižiūrėti (pvz., stovėti šalia, raginti ar aiškinti) arba

padėti pasiruošti apsirengimui (uždėti įtvarą ar protezą, paduoti apsirengimo pagalbines priemones,

paduoti drabužius).

4 Minimali pagalba: Pacientas atlieka 75% ar daugiau apsirengimo užduočių.

3 Vidutinė pagalba: Pacientas atlieka 50–74% apsirengimo užduočių.

2 Maksimali pagalba: Pacientas atlieka 25% - 49% apsirengimo užduočių.


• Pacientas atlieka mažiau nei 25% apsirengimo užduočių.

• Padėjėjas pilnai aprengia pacientą.

• Pacientui reikia dviejų padėjėjų pagalbos, kad būtų aprengtas.

• Veikla nevyksta. (Pacientas savarankiškai neapsirengia ir padėjėjas neaprengia paciento.)

FIM® metodika

24

Komentaras: Nevertinkite nusirengimo ir apsirengimo, jeigu pacientas nedėvi drabužių, kurie dėvimi

įprastai. Jei pacientas nešioja tik ligoninės chalatus ar naktinius drabužius / pižamą, vertinkite

pacientą 1 balu, Absoliuti pagalba. Kai pacientas atvyksta į reabilitacijos skyrių ir per visą jo priėmimo

vertinimo laikotarpį, personalas turi pasistengti gauti pacientui drabužius. Pavyzdžiui, jei pacientas

atvyko tik su ligoninės chalatu, be jokių kitų drabužių, ir jų neturi su savimi, personalas iš karto turi

paprašyti, kad paciento šeimos nariai ar draugai atneštų tinkamus drabužius apatinei ir viršutinei

kūno dalims, įskaitant avalynę. Jeigu apranga atnešama priėmimo vertinimo laikotarpiu, visi ankstesni

užrašyti vertinimai turi būti atnaujinti, kad atspindėtų realų paciento gebėjimą apsirengti. Vertinkite

apsirengimo užduotis tuo dienos metu, kai pacientas yra atsikėlęs ir budrus. Atnaujintas vertinimas

geriau atspindės faktinį paciento pajėgumą; nes vertinimas 1 balu šiuo atveju rodytų tik tai, kad veikla

neįvyko per priėmimo vertinimo laikotarpį arba, kad padėjėjas pilnai aprengė pacientą.

FIM® metodika

25

RENGIMASIS: APATINĖ KŪNO DALIS

RENGIMASIS: Apatinė kūno dalis apima apsirengimą ir nusirengimą nuo juosmens žemyn ir

taip pat protezų ar įtvarų uždėjimą ir nuėmimą, kai to reikia. Pacientas atlieka veiklas saugiai.

NEREIKIA PADĖJĖJO

7 Visiškas savarankiškumas: Pacientas apsirengia ir nusirengia apatinę kūno dalį. Tai apima

drabužių paėmimą iš įprastos vietos (pvz., stalčiaus ar spintos) ir apsirengimą: apatinių kelnaičių, laisvų

kelnių, sijono, diržo, kojinių, batų užsidėjimą, užtrauktuko, sagų ar spaudžių naudojimą. Pacientas šias

veiklas atlieka saugiai. Jei pacientas naudoja protezą ar įtvarą, pacientas užsideda juos savarankiškai,

tačiau nenaudoja jų apsirengimui.

6 Modifikuotas savarankiškumas: Pacientui reikia specialiai pritaikytos priemonės, pvz.,

Velcro® užsegimo arba pagalbinių priemonių (įskaitant protezą ar įtvarą) apsirengimui arba pacientas

užtrunka ilgiau nei įprasta. Jei pacientas naudoja protezą ar įtvarą kaip pagalbinę priemonę

apsirengimui, tai pacientas naudojasi ja savarankiškai.


5 Priežiūra/ paruošimas: Pacientą reikia prižiūrėti (pvz., stovėti šalia, raginti ar aiškinti) arba

padėti pasiruošti apsirengimui (apatinės kūno dalies ar galūnės įtvaro / protezo uždėjimas, apsirengimo

pagalbinės priemonės padavimas, drabužių padavimas ir kt.).

4 Minimali pagalba: Pacientas atlieka 75% ar daugiau apsirengimo užduočių.

3 Vidutinė pagalba: Pacientas atlieka 50–74% apsirengimo užduočių.

2 Maksimali pagalba: Pacientas atlieka 25% - 49% apsirengimo užduočių.


• Pacientas atlieka mažiau nei 25% apsirengimo užduočių.

• Padėjėjas pilnai aprengia pacientą.

• Pacientui reikia dviejų padėjėjų pagalbos, kad būtų užbaigta veikla.

• Veikla nevyksta. (Pacientas savarankiškai neapsirengia ir padėjėjai neaprengia paciento.).

FIM® metodika

26

Komentaras: Nevertinkite nusirengimo ir apsirengimo, jeigu pacientas nedėvi drabužių, kurie dėvimi

įprastai. Jei pacientas nešioja tik ligoninės chalatus ar naktinius drabužius / pižamą, vertinkite pacientą

1 balu, Absoliuti pagalba. Kai pacientas atvyksta į reabilitacijos skyrių ir per visą jo priėmimo vertinimo

laikotarpį, personalas turi pasistengti gauti pacientui drabužius. Pavyzdžiui, jei pacientas atvyko tik su

ligoninės chalatu, be jokių kitų drabužių, ir jų neturi su savimi, personalas iš karto turi paprašyti, kad

paciento šeimos nariai ar draugai atneštų tinkamus drabužius apatinei ir viršutinei kūno dalims,

įskaitant avalynę. Jeigu apranga atnešama priėmimo vertinimo laikotarpiu, visi ankstesni užrašyti

vertinimai turi būti atnaujinti, kad atspindėtų realų paciento gebėjimą apsirengti. Vertinkite

apsirengimo užduotis tuo dienos metu, kai pacientas yra atsikėlęs ir budrus. Atnaujintas vertinimas

geriau atspindės faktinį paciento pajėgumą; nes vertinimas 1 balu šiuo atveju rodytų tik tai, kad veikla

neįvyko per priėmimo vertinimo laikotarpį arba, kad su padėjėju pilnai aprengė pacientą.

FIM® metodika

27

SUSITVARKYMAS TUALETE

Susitvarkymas tualete apima tarpvietės higieną ir drabužių susitvarkymą prieš ir po

naudojimosi tualetu, tualetine kėde, antele ar basonu (po šlapinimosi ar tuštinimosi). Pacientas atlieka

veiklas saugiai.

Vertinimo gairės:

• Vertindami šią funkciją, į vertinimą neįtraukite vandens nuleidimo tualete.

• Naudojimasis tualetu susideda iš trijų užduočių. Kiekviena užduotis sudaro apytiksliai 33% visos

veiklos. Vertindami pacientą šioje funkcijoje, vertinkite visas tris užduotis. Pavyzdžiui, pacientas

atliekantis dvi ar tris užduotis, atlieka 67% visos veiklos ir turi būti vertinamas 3 balais. Pacientas

atliekantis vieną iš trijų užduočių, atlieka 33% visos veiklos ir turi būti vertinamas 2 balais.

Pacientas, kuriam atliekant visas tris užduotis, reikalinga nedidelė pagalba, turi būti vertinamas

3 balais (pats atlieka 67% visos veiklos).

NEREIKIA PADĖJĖJO

7 Visiškas savarankiškumas: Pacientas saugiai apsivalo po pasituštinimo/ pasišlapinimo, jeigu

reikia įsideda higienos priemones (įklotus, tamponus ir kt.) ir susitvarko drabužius prieš ir po tualeto,

tualetinės kėdės, basono, antelės naudojimo.

6 Modifikuotas savarankiškumas: Pacientui reikia specialių priemonių (pvz., įtvaro ar protezo)

bei susitvarkydamas užtrunka ilgiau nei įprasta arba kyla abejonių dėl paciento saugumo.


5 Priežiūra/ paruošimas: Pacientui reikalinga priežiūra pvz., stovėti šalia, raginti ar aiškinti) arba

padėti pasiruošti (pagalbinių priemonių uždėjimas, pakuočių atidarymas ar kt.), arba reikia pagalbos su

moters higienos priemonėmis (įklotais ar tamponais, paprastai nuo trijų iki penkių dienų per mėnesį).

4 Minimali pagalba: Pacientas atlieka 75% ar daugiau užduočių.

3 Vidutinė pagalba: Pacientas atlieka 50–74% užduočių.

2 Maksimali pagalba: Pacientas atlieka 25% - 49% užduočių.

FIM® metodika

28

1 Absoliuti pagalba: Pacientas atlieka mažiau nei 25% užduočių ar reikia dviejų padėjėjų

pagalbos.

Komentaras: Jeigu pacientas tuštinasi arba šlapinasi nevalingai, kad įvertintumėte šią funkciją turite

sulaukti valingo tuštinimosi ar šlapimo epizodo. Jei per visą vertinimo laikotarpį pacientas tuštinasi ar

šlapinasi tik nevalingai, vertinkite šią paciento funkciją 1 balu, Absoliuti pagalba.

FIM® metodika

29

ŠLAPINIMOSI KONTROLĖ: PAGALBOS LYGIS

Šlapinimosi kontrolė apima pilną ir sąmoningą šlapinimosi kontrolę ir bet kokios šiai kontrolei

reikalingų priemonių ir vaistų naudojimą. Šiame funkcijos vertinimo etape bus aptariamas pagalbos

lygis, šlapinimosi kontrolei užtikrinti. Atskirame etape Šlapinimosi kontrolė: nelaikymų dažnis bus

vertinama šlapinimosi kontrolės programos sėkmė.

NEREIKIA PADĖJĖJO

7 Visiškas savarankiškumas: pacientas pilnai, sąmoningai ir be padėjėjo pagalbos kontroliuoja

šlapinimąsi (nebūna nelaimingų atsitikimų), nereikia pagalbinių prietaisų ar vaistų, bei per įprastą laiką;

arba visai neturi diurezės (pvz., kai yra inkstų nepakankamumas ir taikoma hemodializė arba peritoninė

dializė).

6 Modifikuotas savarankiškumas: pacientas pilnai ir sąmoningai kontroliuoja šlapinimąsi

(nebūna nelaimingų atsitikimų) arba turi pagalbinį įtaisą (pvz., urostomiją) ir nebūna šlapimo

pratekėjimų (kai sušlampa drabužiai arba patalynė), ir vienas iš sekančių teiginių yra teisingas:

• Pacientui reikia pagalbinių priemonių, pvz., basono, tualetinės kėdės su talpa ar antelės;

prireikus pacientas priemones pasiima, o vėliau ištuština jas savarankiškai.

• Pacientas naudoja absorbuojantį įklotą ar sauskelnes ir pasikeičia juos be pagalbos.

• Kai pacientui reikia kateterizacijos, jis ją atlieka pats (savikateterizacija) ir taip pat atlieka visus

reikalingus veiksmus savarankiškai (pasiruošimas, išpylimas ir kt.).

• Pacientui šlapinimosi kontrolei reikalingi vaistai.

• Pacientas pats prižiūri urostomą, nebūna šlapimo pratekėjimų kai sušlampa drabužiai arba

patalynė.

• Pacientui reikia daugiau laiko šlapinimosi kontrolei atlikti.

• Atliekant šlapimo pūslės valdymo užduotis, kyla abejonių dėl paciento saugumo.


5 Priežiūra / paruošimas: vienas ar daugiau iš šių teiginių yra teisingi:

FIM® metodika

30

• Pacientą reikia prižiūrėti ar paduoti priemones, reikalingas šlapinimosi kontrolei ar prižiūrint

šlapimo surinkimo maišelį.

• Reikia priežiūros, aiškinimo ar raginimo, kai pacientas atlieka veiksmus (pvz. savikateterizaciją,

urostomos priežiūrą).

• Padėjėjas pacientui atneša basoną, antelę arba tualetinę kėdę su talpa; arba išpila šlapimą iš

jų; arba atlieka abi užduotis.

• Po nelaimingo atsitikimo pacientas susitvarko pats.

4 Minimali pagalba: vienas ar abu iš šių teiginių yra teisingi:

• Pacientas atlieka 75% ar daugiau šlapinimosi kontrolės užduočių.

• Pacientui reikia minimalios pagalbos užtikrinant šlapinimosi kontrolę.

3 Vidutinė pagalba: vienas ar abu iš šių teiginių yra teisingi:

• Pacientas atlieka 50–74% šlapimo pūslės valdymo užduočių.

• Pacientui reikia vidutinės pagalbos, užtikrinant šlapinimosi kontrolę.

2 Maksimali pagalba: vienas ar daugiau iš šių teiginių yra teisingi:

• Pacientas atlieka 25–49% šlapimo pūslės valdymo užduočių.

• Pacientui reikia maksimalios pagalbos užtikrinant šlapinimosi kontrolę.

1 Absoliuti pagalba: vienas ar daugiau iš šių teiginių yra teisingi:

• Pacientas atlieka mažiau nei 25% šlapimo pūslės valdymo užduočių.

• Padėjėjas keičia paciento absorbuojantį įklotą ar sauskelnes.

• Įvykus nelaimingam atsitikimui, padėjėjas pakeičia paciento patalynę ar drabužius.

• Pacientui reikalinga dviejų padėjėjų pagalba šlapimo pūslės valdymo užduotims atlikti.

Komentaras: Šlapinimosi kontrolės tikslas yra atverti sfinkterį tik tada, kai reikia, ir laikyti jį uždarytą

likusį laiką. Tam gali prireikti įtaisų, vaistų arba pagalbos kai kuriems pacientams.

FIM® metodika

31

ŠLAPINIMOSI KONTROLĖ: NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DAŽNIS

Šlapinimosi kontrolė apima visišką ir sąmoningą šlapimo pūslės kontrolę ir bet kokių

priemonių ar vaistų, reikalingų šiai kontrolei naudojimą. Šis funkcijos vertinimo etapas yra skirtas

šlapimo pūslės valdymo programos sėkmei aptarti. Atskirame šios funkcijos vertinimo etape

Šlapinimosi kontrolė: pagalbos lygis buvo aptartas pagalbos lygio vertinimas.

Šlapinimosi kontrolė: nelaimingų atsitikimų dažnis nustatomas suskaičiuojant trijų vertinimo

dienų laikotarpiu įvykusių nelaimingų atsitikimų skaičių.

Šiai funkcijai nelaimingas atsitikimas apibrėžiamas kaip patalynės ar drabužių sušlapinimas

šlapimu, įskaitant šlapimo išsiliejimą iš antelės ir pratekėjimą iš urostomos.

NEREIKIA PADĖJĖJO

7 Nelaimingų atsitikimų nėra: pacientas pilnai ir sąmoningai kontroliuoja šlapinimąsi, todėl

nelaimingų atsitikimų nėra; arba pacientas dėl inkstų funkcijos nepakankamumo neturi diurezės ir jam

yra taikoma hemodializė arba peritoninė dializė.

6 Nelaimingų atsitikimų nėra, bet naudojamos pagalbinės priemonės pacientas pilnai

kontroliuoja šlapinimąsi (be nelaimingų atsitikimų) bet naudoja/turi pagalbines priemones (pvz.,

urostomiją ar kateterį), iš kurių nestebėtas šlapimo pratekėjimas (ant drabužių ar patalynės) ir vienas

ar daugiau iš šių teiginių yra teisingi:

• Pacientui reikia pagalbinių priemonių, pvz., basono, tualetinės kėdės su talpa arba antelės;

prireikus priemones pasiima ir išpila iš jų šlapimą.

• Pacientas naudoja absorbuojančius įklotus arba sauskelnes ir jas savarankiškai pasikeičia.

• Šlapinimosi kontrolei reikalingas vaistas.

• Pacientas prižiūri urostomą ar naudojasi kateteriais be pagalbos, ir nėra patalynės ar drabužių

sušlapimo atvejų.

• Pacientui reikia daugiau laiko šlapimo pūslės valdymo užduotims atlikti.

• Susirūpinimą kelia paciento saugumas, kai jis atlieka šlapimo pūslės valdymo užduotis.

FIM® metodika

32


5 Priežiūra / paruošimas: Per pastarąsias tris dienas pacientas patyrė vieną (1) nelaimingą

atsitikimą, įskaitant šlapimo išsiliejimą iš basono ar antelės bei pratekėjimą iš urostomos.

4 Minimali pagalba: Per pastarąsias tris dienas pacientas patyrė du (2) nelaimingus atsitikimus,

įskaitant šlapimo išsiliejimą iš basono ar antelės bei pratekėjimą iš urostomos.

3 Vidutinė pagalba: Per pastarąsias tris dienas pacientas patyrė tris (3) nelaimingus atsitikimus,

įskaitant šlapimo išsiliejimą iš basono ar antelės bei pratekėjimą iš urostomos.

2 Maksimali pagalba: Per pastarąsias tris dienas pacientas patyrė keturis (4) nelaimingus

atsitikimus, įskaitant šlapimo išsiliejimą iš basono ar antelės bei pratekėjimą iš urostomos

1 Absoliuti pagalba: Per pastarąsias tris dienas pacientas patyrė penkis (5) nelaimingus

atsitikimus, įskaitant šlapimo išsiliejimą iš basono ar antelės bei pratekėjimą iš urostomos

Komentaras: Šlapinimosi kontrolės tikslas yra atverti sfinkterį tik tada, kai reikia, ir laikyti jį uždarytą

likusį laiką. Tam gali prireikti įtaisų, vaistų arba pagalbos, kai kuriems pacientams.

FIM® metodika

33

TUŠTINIMOSI KONTROLĖ: PAGALBOS LYGIS

Tuštinimosi kontrolė apima visišką ir sąmoningą tuštinimąsi ir, jei reikia, priemonių ar vaistų

naudojimą kontrolei užtikrinti. Šiame funkcijos vertinimo etape bus aptariama, kokio lygio pagalba

reikalinga užtikrinant tuštinimosi kontrolę. Kitame funkcijos vertinimo etape Tuštinimosi kontrolė:

nelaimingų atsitikimų dažnis bus vertinama tuštinimosi kontrolės programos sėkmė.

NEREIKIA PADĖJĖJO

7 Visiškas savarankiškumas: pacientas pilnai ir sąmoningai kontroliuoja tuštinimąsi be padėjėjo

pagalbos, be priemonių ar vaistų ir per įprastą laiką.

6 Modifikuotas savarankiškumas: pacientas pilnai ir sąmoningai kontroliuoja tuštinimąsi (be

nelaimingų atsitikimų) arba turi pagalbinį įtaisą (pvz., kolostomą), be stebėtų pratekėjimų (patalynės

ar drabužių ištepimo), ir vienas ar daugiau iš šių teiginių yra teisingi:

• Pacientui reikia pagalbinės priemonės, pvz., basono ar tualetinės kėdės su talpa, priemones

pacientas pasiima kai reikia bei ištuština jas.

• Pacientas naudoja absorbuojančius įklotus arba sauskelnes ir pasikeičia juos savarankiškai.

• Pacientui reikia išmatas minkštinančių priemonių, žvakučių arba laisvinamųjų vaistų (išskyrus

natūralius laisvinamuosius, pvz., slyvas) ir jis susitvarko su jomis pats, įskaitant susitvarkymą.

• Pacientui tuštinimosi kontrolei reikalingas vaistas.

• Pacientas prižiūri kolostomą be pagalbos, nebūna išmatų pratekėjimo ant patalynės ar

drabužių.

• Pacientas užtrunka daugiau laiko, kad atliktų tuštinimosi užduotis.

• Atliekant tuštinimosi užduotis, susirūpinimą kelia paciento saugumas.



• Pacientą reikia prižiūrėti ar paduoti priemones, reikalingas patenkinamai tuštinimosi kontrolei

arba stomos priežiūrai.

FIM® metodika

34

• Padėjėjas stovi šalia, aiškina ar ragina, kai pacientas naudoja pagalbines priemones (pvz.,

savarankiškai įstato žvakutę, prižiūri stomą).

• Padėjėjas atneša pacientui basoną arba tualetinę kėdę su talpa, jį ištuština arba atlieka abi

užduotis.

• Po nelaimingo atsitikimo arba išmatų nelaikymo pacientas pats susitvarko.


• Pacientas atlieka 75% ar daugiau žarnyno valdymo užduočių.

• Pacientui reikia minimalios pagalbos, kad būtų užtikrinta patenkinama tuštinimosi kontrolė,

naudojant žvakutes, klizmas ar išorines priemones.


• Pacientas atlieka 50–74% tuštinimosi valdymo užduočių.

• Pacientui reikia vidutinės pagalbos, kad būtų patenkinama tuštinimosi kontrolė, naudojant

žvakutes, klizmas ar išorines priemones.

2 Maksimali pagalba: vienas ar abu iš šių teiginių yra teisingi:

• Pacientas atlieka 25–49% tuštinimosi valdymo užduočių.

• Pacientui reikia maksimalios pagalbos, kad būtų patenkinama tuštinimosi kontrolė, naudojant

žvakutes, klizmas ar išorines priemones.


• Pacientas atlieka mažiau nei 25% tuštinimosi valdymo užduočių.

• Padėjėjas keičia paciento adsorbuojančius įklotus ar sauskelnes

• Padėjėjas įvykus nelaimingam atsitikimui keičia paciento patalynę ar drabužius.

• Pacientui reikalinga dviejų padėjėjų pagalba atlikti tuštinimosi valdymo užduotis.

Komentaras: funkcinis tuštinimosi valdymo tikslas yra atverti analinį sfinkterį tik tada, kai to reikia, ir

laikyti jį užvertą likusį laiką. Tam gali prireikti priemonių, vaistų arba padėti kai kuriems pacientams.

FIM® metodika

35

TUŠTINIMOSI KONTROLĖ: NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DAŽNIS

Tuštinimosi kontrolė apima visišką ir sąmoningą tuštinimąsi ir, jei reikia, priemonių ar vaistų

naudojimą šiai kontrolei užtikrinti. Šiame funkcijos vertinimo etape bus aptariamas, tuštinimosi

kontrolės programos sėkmės vertinimas. Kitame funkcijos vertinimo etape Tuštinimosi kontrolė:

pagalbos lygis buvo vertinama, kokio lygio pagalba reikalinga užtikrinant tuštinimosi kontrolę.

Nelaimingų atsitikimų dažnumas nustatomas suskaičiuojant trijų dienų vertinimo laikotarpiu

įvykusių nelaimingų atsitikimų skaičių.

Šioje funkcijoje tuštinimosi nelaimingas atsitikimas yra apibrėžiamas kaip patalynės ar

drabužių sutepimas išmatomis, įskaitant išmatų ištekėjimą iš basono ar pratekėjimą per kolostomą.

NEREIKIA PADĖJĖJO

7 Visiškas savarankiškumas: Nelaimingų atsitikimų nėra: pacientas pilnai ir sąmoningai

kontroliuoja tuštinimąsi, nėra nelaimingų atsitikimų.

6 Modifikuotas savarankiškumas: Nelaimingų atsitikimų nėra, pacientas naudojasi

pagalbinėmis priemonėmis kaip stoma:

• Pacientas pilnai valdo tuštinimąsi (nėra nelaimingų atsitikimų) arba turi pagalbinį įtaisą (pvz.,

kolostomą), per kurią nebuvo pratekėjimo (nesutepė drabužių ir patalynės), ir vienas ar

daugiau iš šių teiginių yra teisingi:

• Pacientui reikia pagalbinių priemonių, pvz., basono ar tualetinės kėdės su talpa; kai reikia,

pacientas priemones pasiima ir po to ištuština.

• Pacientas naudoja absorbuojančius įklotus arba sauskelnes ir pasikeičia juos be pagalbos.

• Pacientui reikia išmatas minkštinančių priemonių, žvakučių ar laisvinamųjų vaistų (išskyrus

natūralius laisvinamuosius, pvz., slyvas) ir jis pats viską kontroliuoja, įskaitant susitvarkymą

• Pacientui tuštinimosi kontrolei reikalingas vaistas.

• Pacientas prižiūri kolostomą be pagalbos, ir nebuvo pratekėjimų ant drabužių ar patalynės.

• Pacientui reikia daugiau laiko, kad atliktų tuštinimosi užduotis.

• Atliekant tuštinimosi užduotis, susirūpinimą kelia paciento saugumas.

FIM® metodika

36


5 Priežiūra / paruošimas: Per pastarąsias tris dienas pacientas patyrė vieną (1) nelaimingą

atsitikimą, įskaitant išmatų išsiliejimą į lovą iš basono arba pratekėjimą per kolostomą.

4 Minimali pagalba: Per pastarąsias tris dienas pacientas patyrė du (2) tuštinimosi nelaimingus

atsitikimus, įskaitant išmatų išsiliejimą į lovą iš basono arba pratekėjimą per kolostomą.

3 Vidutinė pagalba: Per pastarąsias tris dienas pacientas patyrė tris (3) tuštinimosi nelaimingus

atsitikimus, įskaitant išmatų išsiliejimą į lovą iš basono arba pratekėjimą per kolostomą.

2 Maksimali pagalba: Per pastarąsias tris dienas pacientas patyrė keturis (4) tuštinimosi

nelaimingus atsitikimus, įskaitant išmatų išsiliejimą į lovą iš basono arba pratekėjimą per kolostomą.

1 Absoliuti pagalba: Per pastarąsias tris dienas pacientas patyrė penkis (5) ar daugiau

tuštinimosi nelaimingų atsitikimų, įskaitant išmatų išsiliejimą į lovą iš basono arba pratekėjimą per

kolostomą.

Komentaras: funkcinis tuštinimosi valdymo tikslas yra atverti analinį sfinkterį tik tada, kai tai yra

reikalinga, ir laikyti jį užvertą likusį laiką. Tam gali prireikti priemonių, vaistų arba padėti kai kuriems

pacientams.

FIM® metodika

37

PERSIKĖLIMAI: LOVA, KĖDĖ, NEĮGALIOJO VEŽIMĖLIS

Persikėlimai: lova, kėdė, neįgaliojo vežimėlis apima visus aspektus, susijusius su persikėlimu

iš lovos į kėdę ir atgal, arba iš lovos į neįgaliojo vežimėlį ir atgal, arba į stovimą padėtį, jei vaikščiojimas

yra įprastas judėjimo būdas. Pacientas veiklą atlieka saugiai.

NEREIKIA PADĖJĖJO

7 Visiškas savarankiškumas:

Jei vaikšto, pacientas saugiai atsisėda ir atsistoja nuo kėdės. Pacientas taip pat saugiai

persikelia nuo lovos ant kėdės.

Jei neįgaliojo vežimėlyje, pacientas priartėja prie lovos ar kėdės, užfiksuoja stabdžius, pakelia

pėdų atramas, prireikus pašalina rankų atramas, atlieka pasisukimą arba persikėlimą (be lentos) ir

grįžta. Pacientas šią veiklą atlieka saugiai.

6 Modifikuotas savarankiškumas: Pacientui reikalingas pagalbinė priemonė (pvz., slankioji

lenta, keltuvas arba speciali sėdynė / kėdė / keliamasis diržas/ ramentai). Tokiu atveju protezas ar

įtvaras yra laikomas pagalbine priemone, jei ja naudojamasi persikėlimui.


5 Priežiūra / paruošimas: pacientui reikalinga priežiūra (pvz., stovint, važiuojant) arba

pagalbinės priemonės (slankioji lenta, slankusis kilimėlis ir t.t.).

4 Minimali pagalba: vienas ar daugiau iš šių teiginių yra teisingi:

• Pacientas atlieka 75% ar daugiau persikėlimo užduočių.

• Pacientui persikėlimo užbaigimui reikia tik prilaikymo ar nukreipimo.

• Pacientui reikia pagalbos perkeliant vieną apatinę galūnę, norint persikelti į lovą ir iš jos.

3 Vidutinė pagalba: vienas ar daugiau iš šių teiginių yra teisingi:

• Pacientas atlieka 50–74 proc. persikėlimo užduočių.

• Pacientas priartėja prie kėdės ar lovos, tačiau reikia pagalbos atsistojant arba atsisėdant.

• Pacientui reikia pagalbos norint perkelti abi apatines galūnes į lovą ir iš jos.


FIM® metodika

38


• Pacientas priartėja prie kėdės ar lovos, tačiau jam reikalinga kėlimo pagalba, kad galėtų

atsisėsti ir atsistoti.


• Pacientas atlieka mažiau nei 25 proc. persikėlimo užduočių.


• Pacientui reikia pagalbos priartėjant prie kėdės ar lovos, atsisėdant ir atsistojant.

FIM® metodika

39

PERSIKĖLIMAI: TUALETAS

Persikėlimai: tualetas apima visus persikėlimo ant tualeto aspektus: saugų priėjimą prie

tualeto sėdynės, atsisėdimą ir atsikėlimą nuo tualeto.

Vertinimų gairės:

Įvertindami šią funkciją, įvertinkite paciento persikėlimo ant standartinio tualeto ir nuo jo veiksmus.

Protezai ir įtvarai laikomi pagalbinėmis priemonėmis, jei jų reikia persikėlimui.

NEREIKIA PADĖJĖJO

7 Visiškas savarankiškumas: pacientas saugiai persikelia ant tualeto ir nuo jo, be padėjėjo

pagalbos, be pagalbinių priemonių ir per tinkamą laiką. Jei vaikšto, pacientas prieina, atsisėda ir

atsistoja nuo standartinio tualeto. Pacientas saugiai atlieka veiklą.

Jei vežimėlyje, pacientas priartėja prie tualeto, užfiksuoja stabdžius, pakelia pėdų atramas,

prireikus pašalina rankų atramas, atlieka pasisukimą arba slystamąjį persikėlimą (be lentos) ir grįžta.

Pacientas saugiai atlieka veiklą.

6 Modifikuotas savarankiškumas: pacientas persikelia ant tualeto ir nuo jo be padėjėjo


• Pacientui reikalingos pagalbinės priemonės (pvz., slankioji lenta, turėklai / ranktūriai arba

speciali sėdynė).

• Pacientui prireikia papildomo laiko.

• Persikėlimo metu susirūpinimą kelia paciento saugumas.


5 Priežiūra / paruošimas: pacientas persikelia ant tualeto ir atgal, bet reikalinga priežiūra (pvz.,

stovėti šalia, aiškinti ar raginti) arba pagalbinių priemonių paruošimas (pvz., padėti slankiąją lentą,

pakelti/nuleisti ranktūrius).



• Pacientui persikėlimo užbaigimui reikia tik prilaikymo ar nukreipimo.

FIM® metodika

40


• Pacientas atlieka 50–74 proc. perkėlimo užduočių.

• Pacientas artėja prie tualeto ar tualetinės kėdės, tačiau reikalinga pagalba atsisėsti ar atsistoti.



• Pacientas artėja prie tualeto ar tualetinės kėdės su pagalba, jam reikalinga kėlimo pagalba,

kad galėtų atsisėsti ir atsistoti.




• Pacientui reikia pagalbos priartėjant prie tualeto ar tualetinės kėdės, jam reikalinga kėlimo

pagalba, kad galėtų atsisėsti ir atsistoti.

• Persikėlimas nevyksta.

FIM® metodika

41

PERSIKĖLIMAI: VONIA, DUŠAS

Persikėlimai: vonia, dušas apima paciento įlipimą ir išlipimą į/iš vonios ar dušo. Pacientas

veiklą atlieka saugiai. Įvertinkite šią funkciją tikrosios veiklos, o ne sumodeliuotos situacijos metu. Jei

pacientas atlieka persikėlimą tiek į vonią, tiek į dušą, nustatykite kuris persikėlimas vyksta dažniau.

NEREIKIA PADĖJĖJO


Jei vaikšto, pacientas prieina prie vonios ar dušo ir įlipa į vonią arba įeina į dušą. Pacientas

veiklą atlieka saugiai.

Jei neįgaliojo vežimėlyje, pacientas priartėja prie vonios ar dušo, užfiksuoja stabdžius, pakelia

pėdų atramas, prireikus pašalina rankų atramas, atlieka pasisukimą arba slystantį persikėlimą (be

lentos) ir grįžta. Pacientas saugiai atlieka veiklą.

6 Modifikuotas savarankiškumas: pacientui reikalingos pagalbinės priemonės (įskaitant

protezą arba įtvarą), pvz., slankioji lenta, turėklai / ranktūriai arba speciali sėdynė; pacientas užtrunka

daugiau laiko, kad užbaigtų veiklą; arba susirūpinimą kelia paciento saugumas.


5 Priežiūra / paruošimas: pacientui reikalinga priežiūra (pvz., stovėti šalia, aiškinti ar raginti)

arba pagalbinių priemonių paruošimas (pvz., pakišti slankiąją lentą, pakelti pėdų atramas ir t.t.).

4 Minimali pagalba: vienas ar daugiau iš šių teiginių yra teisingi:


• Pacientui persikėlimo užbaigimui reikia tik prilaikymo, nukreipimo ar nedidelės kontaktinės

pagalbos.

• Pacientui reikia pagalbos perkeliant vieną apatinę galūnę, norint persikelti į vonią/dušą ir

atgal.

3 Vidutinė pagalba: vienas ar daugiau iš šių teiginių yra teisingi:


FIM® metodika

42

• Pacientas artėja į vonią ar dušą su pagalba, taip pat reikalinga kėlimo pagalba, norint persikelti

į ar iš vonios/dušo.

• Pacientui reikia pagalbos norint perkelti abi apatines galūnes į vonią/dušą.



• Pacientas priartėja prie vonios ar dušo su pagalba, jam taip pat reikalinga perkėlimo pagalba,

kad galėtų patekti į ir iš vonios/dušo.




• Pacientui reikia pagalbos priartėjant, įlipant ir išlipant iš dušo/vonios.

• Persikėlimas nevyksta.

FIM® metodika

43

JUDĖJIMAS: VAIKŠČIOJIMAS, JUDĖJIMAS NEĮGALIOJO VEŽIMĖLIU

Jei pacientas vaikšto, judėjimas: vaikščiojimas/judėjimas neįgaliojo vežimėliu apima

vaikščiojimą lygiu paviršiumi; jei pacientas naudojasi vežimėliu, judėjimas: vaikščiojimas/judėjimas

neįgaliojo vežimėliu apima važiavimą vežimėliu lygiu paviršiumi sėdimoje padėtyje. Pacientas veiklą

atlieka saugiai. Nurodykite dažnesnį judėjimo būdą raidė „V“ - „vaikščioti“ arba raidė „NV“ - „judėti

vežimėliu“; jei abu judėjimo būdai yra naudojami vienodai, įveskite kodą raidė „A“ - „abu“.

NEREIKIA PADĖJĖJO

7 Visiškas savarankiškumas: pacientas nueina ne mažiau kaip 50 metrų atstumą be pagalbinių

priemonių. Pacientas saugiai atlieka veiklą.

6 Modifikuotas savarankiškumas:

Jei vaikšto, pacientas eina ne mažiau kaip 50 metrų, tačiau vienas ar daugiau iš šių teiginių yra

teisingi:

• Pacientas naudoja tam tikrą pagalbinę priemonę,

• Pacientas užtrunka ilgiau laiko, arba kyla saugumo problemų, kai pacientas atlieka veiklą.

Jei naudoja neįgaliojo vežimėlį, pacientas mechaniniu ar elektriniu vežimėliu važiuoja

savarankiškai mažiausiai 50 m; privažiuoja prie kėdės, stalo, lovos, tualeto.

5 Išimtis, judėjimas namuose:

Jei vaikšto, pacientas savarankiškai eina tik trumpus atstumus (15-50 metrus), su pagalbine

priemone arba be jos.

Jei naudoja neįgaliojo vežimėlį, pacientas savarankiškai naudojasi mechaniniu ar elektriniu

neįgaliojo vežimėliu tik trumpiems atstumams (15-50 metrų).


5 Priežiūra:

Jei vaikšto, pacientui reikalinga priežiūra, instrukcijos, kad nueitų ne mažiau kaip 50 metrų

atstumą.

FIM® metodika

44

Jei važiuoja vežimėliu, pacientui reikalinga priežiūra, aiškinti ar raginti, kad nuvažiuotų ne

mažiau kaip 50 metrų atstumą.

4 Minimali pagalba: pacientas pats atlieka 75% ar daugiau veiksmo, kad įveiktų ne mažiau kaip

50 metrų.

3 Vidutinė pagalba: pacientas pats atlieka 50–74% veiksmo, kad įveiktų ne mažiau kaip 50

metrus.

2 Maksimali pagalba: pacientas pats atlieka 25–49% veiksmo, kad įveiktų 15-50 metrų atstumą

su vieno asmens pagalba.


• Pacientas pats atlieka mažiau nei 25% veiksmo.


• Pacientas nenueina arba nenuvažiuoja 15 metrų atstumo.

FIM® metodika

45

JUDĖJIMAS: LIPIMAS LAIPTAIS

Judėjimas: lipimas laiptais apima saugų lipimą aukštyn ir žemyn nuo dvylikos iki keturiolikos

laiptų (vienas laiptatakis) patalpoje.

NEREIKIA PADĖJĖJO

7 Visiškas savarankiškumas: pacientas saugiai lipa aukštyn ir žemyn laiptais mažiausiai vieną

laiptatakį savarankiškai, nesilaikydamas turėklų ar atramų.

6 Modifikuotas savarankiškumas: pacientas lipa aukštyn ir žemyn mažiausiai vieną laiptatakį,

bet reikia turėklo, lazdos; veikla užtrunka ilgiau nei įprastai; arba susirūpinimą kelia paciento saugumas.

5 Išimtis, namuose: pacientas lipa savarankiškai nuo keturių iki vienuolikos laiptų aukštyn ir

žemyn, su pagalbine priemone arba be jos.


5 Priežiūra: pacientui reikia priežiūros (pvz., stovėti šalia, aiškinti ar raginti), lipant aukštyn arba

žemyn laiptais vieną laiptatakį.

4 Minimali pagalba: pacientas pats atlieka 75% ar daugiau veiksmo lipant aukštyn ir žemyn

vieną laiptatakį.

3 Vidutinė pagalba: pacientas pats atlieka 50–74% veiksmo lipant aukštyn ir žemyn vieną

laiptatakį.

2 Maksimali pagalba: pacientas pats atlieka 25–49% veiksmo lipant nuo keturių iki vienuolikos

laiptų aukštyn ir žemyn.


• Pacientas atlieka mažiau nei 25% veiksmo.

• Pacientui reikia dviejų ar daugiau padėjėjų pagalbos.

• Pacientas lipa aukštyn ir žemyn mažiau nei keturis laiptelius.

• Pacientas naudoja mechaninį keltuvą, kurį valdo padėjėjas.

• Veikla nevyksta. (Pacientas nelipa laiptais aukštyn ar žemyn, ir padėjėjas neneša paciento

laiptais aukštyn ar žemyn).

FIM® metodika

46

SUPRATIMAS

Supratimas apima tiek girdimojo, tiek vaizdinio bendravimo (pvz., rašymo, gestų kalbos ir

gestų) supratimą. Įvertinkite ir pažymėkite įprastą supratimo būdą, raidė „G“- „garsinis“, arba raidė

„V“- „vaizdinis“; jei abu būdai yra naudojami vienodai, įrašykite raidę „A“ - „abu“.

NEREIKIA PADĖJĖJO

7 Pilnas savarankiškumas: pacientas supranta sudėtingus ar abstrakčius nurodymus ir

pokalbius, supranta šnekamą arba rašytinę kalbą (nebūtinai lietuvių).

6 Modifikuotas savarankiškumas: daugeliu atvejų pacientas supranta sudėtingus ar abstrakčius

nurodymus ir pokalbius, patirdamas tik nedidelių sunkumų. Pacientui nereikia raginimo, tačiau gali

reikėti klausos aparato, akinių ar kitos pagalbinės priemonės arba reikia papildomo laiko, kad suprasti

informaciją.


5 Priežiūra: pacientas supranta nurodymus ir pokalbį apie pagrindinius kasdienius poreikius

daugiau nei 90% laiko; reikia kalbėti lėčiau, pakartoti, pabrėžti tam tikrus žodžius ar frazes, daryti

papildomas pauzes, naudoti vizualines užuominas ar papildomai gestus mažiau nei 10% laiko.

4 Minimali pagalba (pasakinėjimas): Pacientas supranta nurodymus ir pokalbį apie pagrindinius

kasdienius poreikius 75% iki 90% laiko.

3 Vidutinė pagalba (pasakinėjimas): Pacientas supranta nurodymus ir pokalbį apie pagrindinius

kasdienius poreikius 50–74% laiko.

2 Maksimali pagalba (pasakinėjimas): pacientas supranta nurodymus ir pokalbį apie

pagrindinius kasdienius poreikius nuo 25% iki 49% laiko. Pacientas supranta tik paprastus išsireiškimus

(pvz., „labas“, „kaip tu?“) ar gestus (pvz., pamojavimą atsisveikinant) ir reikalauja sufleravimo daugiau

nei pusę laiko.


• Pacientas supranta nurodymus ir pokalbį apie pagrindinius kasdienius poreikius mažiau nei

25% laiko.

FIM® metodika

47

• Pacientas nesupranta paprastų, dažniausiai vartojamų išsireiškimų (pvz., „labas“, „kaip tu?“) ar

gestų (pvz., pamojavimas atsisveikinant).

• Pacientas nereaguoja tinkamai ar nuosekliai, nepaisant pasakinėjimo ir raginimo.

Komentaras: sudėtingos ar abstrakčios informacijos supratimas apima, bet neapsiriboja,

dabartinių įvykių rodomų televizijos laidose ar pateikiamų laikraščių straipsniuose supratimu, bei

abstrakčios informacijos supratimu apie tokius dalykus kaip religija, humoras; skaičiavimai ir finansai

kasdieniame gyvenime. Sudėtingos ar abstrakčios informacijos supratimas taip pat gali apimti grupės

pokalbio metu pateiktos informacijos supratimą.

Informacija apie pagrindinius kasdienius poreikius reiškia pokalbį, nurodymus, klausimus ir

teiginius, susijusius su paciento mitybos, gėrimo, tuštinimosi ir šlapinimosi, higienos ir miego poreikiais

(t. y., fiziologiniais poreikiais).

FIM® metodika

48

IŠRAIŠKA

Išraiška apima aiškią žodinę ar nežodinę kalbos išraišką. Ši funkcija apima arba suprantamą

kalbą arba kitą aiškią kalbos išraišką, naudojant rašymą ar ryšio įrenginį. Įvertinkite ir pažymėkite

įprastą išraiškos būdą, raide „V“ - „žodinė (verbalinė)“, arba raide „NV“ – “nežodinė (neverbalinė)“; jei

abu išraiškos būdai yra naudojami vienodai, įrašykite raidę „A“ - „abu“.

NEREIKIA PADĖJĖJO

7 Visiškas savarankiškumas: pacientas aiškiai ir sklandžiai išreiškia sudėtingas ar abstrakčias

mintis (nebūtinai lietuvių kalba).

6 Modifikuotas savarankiškumas: Daugeliu atvejų pacientas išreiškia sudėtingas ar abstrakčias

mintis pakankamai aiškiai ar tik su nedideliu sunkumu. Pacientui nereikia jokių sufleravimų, tačiau

kartais gali reikėti papildomo ryšio įrenginio ar sistemos.


5 Priežiūra: pacientas išreiškia pagrindinius kasdienius poreikius ir mintis daugiau nei 90% laiko

ir reikia tik perklausti, kad būtų suprastas, bet mažiau nei 10% laiko.

4 Minimali pagalba (pasakinėjimas): pacientas išreiškia pagrindinius kasdienius poreikius ir

mintis 75% - 90% laiko.

3 Vidutinė pagalba (pasakinėjimas): pacientas išreiškia pagrindinius kasdienius poreikius ir

mintis 50% - 74% laiko.

2 Maksimali pagalba (pasakinėjimas): pacientas išreiškia pagrindinius kasdienius poreikius ir

mintis 25% - 49% laiko. Pacientas naudoja tik pavienius žodžius ar gestus, ir jam reikia sufleravimo

daugiau nei pusę laiko.

FIM® metodika

49

1 Absoliuti pagalba: pacientas išreiškia pagrindinius kasdienius poreikius ir mintis mažiau nei

25% laiko, arba nepateikia tinkamai ar nuosekliai pagrindinių poreikių, nepaisant sufleravimo ir

raginimo.

Komentaras: sudėtingos ar abstrakčios mintys apima, bet neapsiriboja, dabartiniais įvykiais, religija ir

santykiais su kitais. Pagrindinių poreikių ir minčių išraiška reiškia paciento gebėjimą nurodyti

informaciją apie tokius svarbius kasdienius dalykus kaip mityba, skysčiai, tuštinimasis ir šlapinimasis,

higiena ir miegas (t.y., fiziologiniai poreikiai).

FIM® metodika

50

SOCIALINĖ SĄVEIKA

Socialinė sąveika apima gebėjimą sutarti su kitais ir bendradarbiauti terapinėse bei socialinėse

situacijose. Ji atspindi, kaip asmuo, tenkindamas savo poreikius, derina juos su kitų žmonių poreikiais.

NEREIKIA PADĖJĖJO

7 Visiškas savarankiškumas – pacientas tinkamai sąveikauja su personalu, kitais pacientais ir

šeimos nariais (pvz., geba valdytis, priima kritiką, supranta, kad žodžiai ir veiksmai veikia kitus) ir

medikamentai, kad kontroliuotų save, nėra reikalingi.

6 Modifikuotas savarankiškumas – daugumoje situacijų pacientas tinkamai sąveikauja su

personalu, kitais pacientais bei savo šeimos nariais, ir tik retsykiais praranda kontrolę. Pacientui nėra

reikalinga priežiūra, tačiau gali prireikti daugiau nei įprasta laiko prisitaikyti prie socialinių aplinkybių.

Gali prireikti medikamentų savikontrolei gerinti.


5 Priežiūra – pacientui gali prireikti priežiūros (pvz., stebėsena, žodinė kontrolė, aiškinimas,

įkalbinėjimas) tik stresinėse ar nepažįstamose situacijose, bet ne daugiau nei 10% laiko. Pacientui gali

reikėti padrąsinimo, kad įsitrauktų į sąveiką.

4 Minimali pagalba (kontrolė) – pacientas tinkamai sąveikauja maždaug 75 % - 90 % laiko.

3 Vidutinė pagalba (kontrolė) – pacientas tinkamai sąveikauja maždaug 50 % - 75 laiko.

2 Maksimali pagalba (kontrolė) – pacientas tinkamai sąveikauja maždaug 25 % - 49 % laiko.

1 Absoliuti pagalba – pacientas tinkamai sąveikauja mažiau nei 25 % laiko, ir dėl socialiai

nederamo elgesio jam gali būti taikomi suvaržymai (izoliacija).

KOMENTARAS: Socialiai nederamo elgesio apraiškos tai nesivaldymas, pykčio priepuoliai; garsi,

nešvanki kalba, plūdimas; besaikis juokas ar verksmas; fizinis puolimas; arba didelis užsisklendimas ar

neįsitraukimas į sąveiką.

FIM® metodika

51

PROBLEMŲ SPRENDIMAS

Problemų sprendimas apima gebėjimą spręsti kasdienes problemas. Tai reiškia priimti

pagrįstus, saugius ir savalaikius sprendimus, atsižvelgiant į finansines, socialines ir asmenines

aplinkybes, o taip pat – inicijuoti, nustatyti seką ir savarankiškai koreguoti problemai spręsti reikalingas

užduotis bei veiksmus.

NEREIKIA PADĖJĖJO

7 Visiškas savarankiškumas – pacientas pastoviai pats atpažįsta problemas, kai jos kyla, daro

atitinkamus sprendimus, imasi ir sprendžia sudėtingas problemas nuosekliai, pažingsniui, iki galo, o jei

suklysta – pats pasitaiso.

6 Modifikuotas savarankiškumas – daugumoje situacijų pacientas pats atpažįsta kilusią

problemą, tik su nedideliais sunkumais priima tinkamus sprendimus, imasi ir sprendžia sudėtingas

problemas nuosekliai, pažingsniui, arba jam reikia daugiau nei įprasta laiko priimti tinkamiems

sprendimams ar išspręsti sudėtingas problemas.


5 Priežiūra – pacientui reikalinga priežiūra (pvz., užuominos ar įkalbinėjimas) išspręsti rutinines

problemas, bet tik stresinėse ar nepažįstamose situacijose, ir tai užima ne daugiau nei 10% laiko.

4 Minimali pagalba – pacientas išsprendžia kasdienes problemas nuo 75 % iki 90 % laiko.

3 Vidutinė pagalba – pacientas išsprendžia kasdienes problemas nuo 50 % iki 75 laiko.

2 Maksimali pagalba – pacientas išsprendžia kasdienes problemas nuo 25% iki 49 % laiko.

Pacientui daugiau nei pusę laiko reikalingi nurodymai ir pagalba imantis, planuojant ar atliekant

paprastą kasdienę veiklą. Saugumo sumetimais jam gali būti taikomi apribojimai.

1 Absoliuti pagalba – pacientas išsprendžia su rutina susijusias problemas mažiau nei 25% laiko.

Pacientui beveik nuolat reikalingi nurodymai ir pagalba, arba jis sprendžia problemas neefektyviai.

Pacientui gali būti reikalinga nuolatinė individuali pagalba, atliekant paprastas kasdienes veiklas.

Saugumo sumetimais pacientui gali būti taikomi apribojimai.

FIM® metodika

52

KOMENTARAS: Sudėtingų problemų sprendimas yra suprantamas kaip banko sąskaitų ir mokesčių

tvarkymas, dalyvavimas planuojant išrašymą iš ligoninės, susidūrimas su tarpasmeninėmis

problemomis ar sprendimo apie grįžimą/negrįžimą į darbą ar įsidarbinimą priėmimas.

Rutininių problemų sprendimas apima sėkmingą kasdienių veiklų atlikimą ar susitvarkymą su

neplanuotais įvykiais ar kliūtimis, iškilusiomis kasdienių veiklų metu. Konkretūs kasdienių problemų

pavyzdžiai – pagalbos prašymas persikeliant, paprašymas naujo pieno pakelio, jei jis sugižęs, marškinių

atsisagstymas prieš apsirengiant ar nusirengiant, paprašymas trūkstamų stalo įrankių valgymo metu.

FIM® metodika

53

ATMINTIS

Atmintis apima gebėjimus, susijusius su atpažinimu ir įsiminimu dalyvaujant kasdienėse

veiklose tiek gydymo įstaigoje, tiek savo gyvenamojoje vietoje. Atmintis šiame kontekste yra gebėjimas

saugoti ir atgaminti informaciją, ypač žodinę ir regimąją. Funkciniai atminties požymiai apima dažnai

matomų žmonių atpažinimą, dienos įprastinių veiklų prisiminimą ir prašymų vykdymą be pakartotinio

priminimo. Esant atminties sutrikimui, sunkiau išmokti, o taip pat atlikti užduotis.

NEREIKIA PADĖJĖJO

7 Visiškas savarankiškumas – pacientas atpažįsta dažnai sutinkamus žmones, prisimena

kasdienę rutiną ir be pakartotinio priminimo vykdo kitų žmonių prašymus.

6 Modifikuotas savarankiškumas – pacientas turi tik nedidelių sunkumų atpažįstant dažnai

sutinkamus žmones, prisimenant kasdienę rutiną ir reaguojant į kitų žmonių prašymus. Pacientas gali

naudoti paties sugalvotas ar aplinkoje randamas užuominas, pasufleravimus ar pagalbines priemones.


5 Priežiūra – pacientui gali prireikti pasakinėjimo (pvz., užuominų, pakartojimo, priminimo) tik

stresinėse ar nepažįstamose situacijose, ir ne daugiau nei 10%. laiko.

4 Minimali pagalba (pasakinėjimas) – pacientas atpažįsta ir prisimena nuo 75 % iki 90 % laiko.

3 Vidutinė pagalba (pasakinėjimas) - pacientas atpažįsta ir prisimena nuo 50 % iki 75 laiko.

2 Maksimali pagalba (pasakinėjimas) - pacientas atpažįsta ir prisimena nuo 25 % iki 49 % laiko

ir reikia priminimų daugiau kaip pusę laiko.

1 Absoliuti pagalba - pacientas atpažįsta ir prisimena mažiau nei 25 % laiko, arba visai neatpažįsta ir

neprisimena.

FIM® metodika

54

1.7. Funkcinio nepriklausomumo vertinimo (FIM) forma suaugusiems

FUNKCINIO NEPRIKLAUSOMUMO VERTINIMO FORMA SUAUGUSIEMS (FIM)

Ligos ist. Nr. ._________________________________________________________ Vardas, pavardė:_______________________________________________________ Gimimo data:_________________________________________________________

Data: Atvykus Išvykstant Pokytis

APSITARNAVIMAS A Valgymas B Asmens higiena C Maudymasis D RENGIMASIS: Viršutinė kūno dalis E RENGIMASIS: Apatinė kūno dalis F Susitvarkymas tualete

DUBENS ORGANŲ FUNKCIJOS KONTROLĖ G Šlapinimosi kontrolė H Tuštinimosi kontrolė

Apsitarnavimo dalies suma (A-H)

MOBILUMAS

Persikėlimai I Lova, kėdė, neįgaliojo vežimėlis J Tualetas K Dušas, vonia

JUDĖJIMAS L Vaikščiojimas/neįgaliojo vežimėliu (V/NV/A) M Lipimas laiptais

Mobilumo dalies suma (I-M) MOTORINIŲ FUNKCIJŲ SUMA (A-M)

BENDRAVIMAS

N Supratimas (G/V/A) O Išraiška (V/NV/A)

SOCIALINIS PAŽINIMAS P Socialinė sąveika Q Problemų sprendimas R Atmintis

KOGNITYVINIŲ FUNKCIJŲ SUMA (N-R)

BENDRA SUMA (A-R):

Vidurkis: Vertinimas: Nereikia padėjėjo 7 Visiškas savarankiškumas (nereikia priemonių, atliekama laiku, saugiai) 6 Modifikuotas savarankiškumas (reikia priemonių, daugiau laiko, nesaugiai)

FIM® metodika

55

Reikalingas padėjėjas – pacientas iš dalies priklausomas 5 Priežiūra (asmuo pats atlieka 100 proc. užduočių) 4 Minimali pagalba (asmuo atlieka 75 proc. ar daugiau užduočių) 3 Vidutinė pagalba (asmuo atlieka nuo 50 iki 75 proc. užduočių) Reikalingas padėjėjas – pacientas visiškai priklausomas 2 Maksimali pagalba (asmuo atlieka nuo 25 iki 49 proc. užduočių) 1 Absoliuti pagalba ar nevykstanti veikla (asmuo atlieka mažiau nei 25 proc. užduočių arba visai neatlieka)

Vertinimą atliko _____________________ (spaudas, parašas)

FIM® metodika

56

2. FUNKCINIO NEPRIKLAUSOMUMO NUSTATYMO SKALĖS NAUDOJIMO

METODIKA (WeeFIM) VAIKAMS

2.1. Įvadas

1984 m. JAV Švietimo departamento nacionalinis neįgalumo ir reabilitacijos mokslinių tyrimų

institutas (NIDRR) finansavo darbus, kurių dėka buvo sukurta sistema, kurios paskirtis – pasitelkiant

vieningas procedūras, kiekybiškai įvertinti paciento neįgalumo sunkumą, o kartu ir medicininės

reabilitacijos efektyvumą. Rezultate sukurtas FIM® instrumentas buvo skirtas pacientams stebėti nuo

hospitalizacijos pradžios iki išrašymo ir dispanserizacijos metu. Pakartotinio vertinimo metu išmatuoti

paciento būklės pokyčiai rodė, kaip kinta tiriamo paciento būsena jam tampant nepriklausomu, ypač

Apsitarnavimo, judrumo prasme. Minėti duomenys leido išmatuoti ir reabilitacijos programos

efektyvumą. Psichosocialiniai įgūdžiai ir kompetencijos, kognityvinėje FIM® skalės dalyje, buvo

pripažinti svarbiais rodikliais.

1987 m. viduryje Baffalo pediatrijos srities specialistai sužinojo apie FIM® instrumentą ir

pripažino, jog šio vertinimo įrankio pediatrinė versija galėtų būti naudojama matuojant specialių

poreikių vaikų ir paauglių funkcinio savarankiškumo būklę, kai tokie vaikai turi genetinių, raidos

sutrikimų ir įgyto neįgalumo požymių. Funkcinis savarankiškumas paprastai vertinamas pagal aprašus,

kuriais remiantis nustatomas ligos sunkumas, parenkamas gydymas, vertinamas gydymo

veiksmingumas ir detalizuojamas vaiko bei šeimos paramos poreikis. Pediatrijos srityje naudojami

įrankiai leido apibūdinti vaiko raidos būklę; tačiau tik keletas jų buvo tinkami nuolatiniam vaiko

pažangos stebėjimui, siekiant išsiaiškinti kaip kinta Apsitarnavimo lygis, judrumas ir psichosocialinė

kompetencija. Paaiškėjus jog pediatrijos srityje yra poreikis matuoti medicininės reabilitacijos ir

adaptacijos efektyvumą, 1987 m. buvo sukurtas WeeFIM® instrumentas. Suaugusiems skirto FIM®

instrumento sąvokos buvo modifikuotos, kad apimtų vaiko adaptacijos vystymosi aspektą ir būtų

atsižvelgta į tai, kad kintantis priklausomumas yra “normalu” iki maždaug septynerių metų amžiaus.

Kadangi WeeFIM® yra tiesioginė FIM® instrumento adaptacija, tai ir WeeFIM® instrumentas turi

minimalų užduočių skaičių, pagal kurias matuojamas negalios sunkumas. Abeji instrumentai remiasi

negalios apibrėžimu, esančiu Pasaulio sveikatos organizacijos Neįgalumo modelyje (WHO, 1980).

WeeFIM® instrumentas yra funkcinio savarankiškumo matavimo testas, o tuo pačiu ir “pagalbos

FIM® metodika

57

poreikio”, susijusio su vaikų nuo 6 mėn. iki septynių ir daugiau metų neįgalumo lygiais, matavimo

instrumentas.

WeeFIM® ir FIM® instrumentai specialiai buvo kuriami taip, kad būtų kuo labiau suderinti, tam

panaudojant tuos pačias užduotis bei vertinimo sistemą. Tas padėjo sukurti visų naudojamą neįgalumo

temos kalbą, palengvinančią bendravimą ir vertinimą. WeeFIM® užduotys pradžioje buvo sugrupuotos

į šešias grupes kaip ir FIM® užduotys; tačiau laikui bėgant išsikristalizavo trys grupės: Apsitarnavimo,

judėjimo ir pažinimo. Kaip ir FIM® užduočių atveju, kiekviena WeeFIM® užduotis vertinama naudojant

septynių balų ranginę matavimų skalę, kuri prasideda nuo visiško savarankiškumo (7 lygis) iki visiško

priklausomumo pagalbos prasme (1 lygis).

Pilotinės studijos, atliktos sukūrus WeeFIM® instrumentą, parodė stiprų ryšį tarp WeeFIM®

vertinimų ir išsivystymo lygių pagal vaiko amžių. WeeFIM® instrumento užduotys raidos prasme yra

išdėstytos didėjimo tvarka. Mažiau vaikui sudėtingos užduotys, tokios kaip persikėlimai, savarankiškai

atliekamos jaunesniame amžiuje; sudėtingesnės užduotys, tokios kaip uždavinių sprendimas,

įveikiamos vyresniame amžiuje. WeeFIM® standartizavimo studija (N = 450), trukusi devynių mėnesių

laikotarpiu, kuris prasidėjo 1990-ų pabaigoje, patvirtino gaudų ryšį tarp WeeFIM® vertinimų ir

chronologinio vaikų amžiaus nuo šešių mėnesių iki septynerių metų. Standartizavimo studija taip pat

atskleidė, jog tipiškai besivystantys vaikai, kurių amžius viršija septynerius metus, yra linkę siekti

funkcinio savarankiškumo kiekvienos WeeFIM® užduoties atveju. Nors paaiškėjo, jog toks reiškinys yra

būdingas tipiškai besivystantiems minėto amžiaus vaikams, WeeFIM® instrumentas plačiai naudojamas

ir vaikams vyresniems nei septynerių metų, kai jų funkcinio savarankiškumo vystymasis vėluoja. Vaikų

nuo vieno iki septynerių metų amžiaus su motorikos, bendravimo ir neurologinio vystymosi trūkumais

ir vaikų nuo aštuonių iki dvylikos metų amžiaus, turinčių cerebrinį paralyžių ar įskilą stuburą, skalės

patikimumo studijos parodė didelį vertinimų rezultatų patikimumą. Galiausiai, šio testo

ekvivalentiškumo tiesioginiams vertinimams ir telefoninėms apklausoms patikimumas taip pat yra

puikus, dėl ko palengvėja tolesnis paciento funkcinio savarankiškumo stebėjimas apsieinant be brangiai

kainuojančios tiesioginės apklausos.

Atskirų WeeFIM® kriterijų validumas buvo patikrintas panaudojus Vineland adaptyvaus

elgesio skalę (N = 104), Battelle raidos aprašo atrankinį testą (N = 101) ir Neįgalumo pediatrinį aprašą

(N = 45). Šios studijos atskleidė puikią stiprią koreliaciją tarp bendros balų sumos ir vaikų su tam tikru

negalios tipu testų balų skaičiaus. WeeFIM® instrumento validumas buvo ištirtas pilotinėse studijose,

FIM® metodika

58

kurių dalyviais buvo itin anksti gimę vaikai (N = 149), vaikai turintys cerebrinį paralyžių (N = 100), Dauno

sindromą (N = 150), įgimtus galūnių raidos sutrikimus (N = 50), įskilą stuburą (N = 50) ir trauminius

smegenų sužalojimus (N = 100). Studijos buvo atliktos ir bendruomenės lygmeniu. Tikslas – išbandyti

instrumento validumą ir patikimumą už reabilitacijos įstaigos ribų. Šiose studijose buvo tiriami vaikai,

kurie buvo patyrę ankstyvas intervencijas, susijusias su cerebriniu paralyžiumi ir su kalbos ar pažinimo

raidos trūkumais. Be to, ilgalaikės studijos parodė galimybę matuoti funkcinio savarankiškumo

pokyčius po rizotomijos (N = 90), po kriochirurgijos, taikytos itin mažo svorio gimusiems kūdikiams ir

turintiems neišnešiotų kūdikių retinopatiją (N = 1258), ankstyvosios paauglystės amžiaus vaikams su

įskilu stuburu, po smegenų navikų operacijų, vaikams su įgimta širdies liga, jauniems suaugusiems,

turintiems disfaziją ir sunkius raidos sutrikimus. Be to, vienu metu tikrinant WeeFIM® instrumento ir

FIM® instrumento naudojimo validumą vaikams nuo aštuonių iki šešiolikos metų amžiaus, turintiems

cerebrinį paralyžių (N = 20), nustatytas puikus validumas. Visa eilė norminių, klinikinių ir ilgalaikių

studijų, kuriose dalyvavo vaikai su negalia, rodo, jog WeeFIM® instrumentas yra naudingas aprašant

funkcinio savarankiškumo apribojimus. Žinodami vaiko funkcines stiprybes ir jam keliamus iššūkius,

sveikatos, reabilitacijos bei ugdymo specialistai gali veikti kartu optimizuodami vystymąsi ir tiesioginę

paramą šeimai, vaikui rengiantis savarankiškam suaugusiojo gyvenimui.

Kaip ir FIM® instrumento atveju, nuo pat pradžių susidomėjimas šiuo testu buvo labai didelis

ir toliau auga. Nuo 1994 m. JAV buvo pradėta teikti prisijungimo prie pediatrinės sistemos paslauga.

Suvestiniai duomenys naudojami rengiant ketvirtines stacionarinių ir ambulatorinių įstaigų ataskaitas,

kuriose apžvelgiami atitinkami įstaigos duomenys ir jie lyginami su nacionaliniais duomenimis.

Patobulinta WeeFIM II® Sistema pradėjo veikti 2004 m. sausio mėn. Nors aštuoniolika WeeFIM®

instrumento užduočių liko tos pačios, sąvokos ir aprašai, susiję su daugeliu vertinimų, buvo patikslinti.

2.2. Pagrindiniai WeeFIM® instrumento naudojimo principai

WeeFIM® instrumentas sukurtas naudoti vaikams nuo šešių mėnesių iki septynerių metų

amžiaus. Jis gali būti naudojamas ir gerokai vyresniems vaikams nei septynerių metų, jei jų funkciniai

gebėjimai atsilieka lyginant su tais, kurie būdingi septynerių metų vaikui. Pradžioje WeeFIM®

instrumentą sudarė tie patys aštuoniolika punktų kaip ir FIM® instrumentą, tačiau vėliau šie punktai

buvo adaptuoti siekiant juos naudoti funkciniam savarankiškumui vertinti raidos kontekste. WeeFIM®

instrumentas yra skirtas vaikų su negalia stebėjimo metu, kai vyksta jų tapimo suaugusiais procesas ir

FIM® metodika

59

būtina jiems suteikti kuo daugiau savarankiškumo įgūdžių. Instrumentą sudaro minimalus užduočių

skaičius. Jis neapima visų veiklų, kurias galima būtų išmatuoti, ar kurias reikėtų išmatuoti

gydymo/reabilitacijos tikslais. Greičiau WeeFIM® instrumentas yra pagrindinis negalios sunkumo

matmuo, kurį palyginti lengvai galima administruoti. Duomenys, generuojami vertinant dideles grupes

vaikų, gali pasitarnauti reabilitacijos metu vykdomam negalios pokyčių stebėjimui, o taip pat ir

analizuojant reabilitacijos efektyvumą

WeeFIM® instrumentas naudoja septynių lygių ranginę skalę kiekvienai WeeFIM® užduočiai

įvertinti. Skalė leidžia matyti pagrindinius funkcinio savarankiškumo lygius nuo visiško savarankiškumo

iki visiško priklausomumo. Jei vaikui reikalinga pagalba, pagal skalę nustatomas jos poreikio lygis. Šis

pagalbos poreikis (priežiūros našta) transformuojamas į laiką ir energiją, kuriuos kitas asmuo turi

sunaudoti tenkindamas su neįgalaus vaiko poreikius, kad galėtų būti pasiekta ir palaikoma tam tikra

gyvenimo kokybė.

WeeFIM® instrumentas yra negalios, o ne sutrikimo matavimo testas. Juo matuojama, ką

neįgalus vaikas daro faktiškai, nesvarbu, kokia to vaiko diagnozė ar negalia, o ne tai, ką vaikas turėtų

ar galėtų atlikti, jei aplinkybės būtų kitos. Būdamas patyrusiu specialistu, jūs tikriausiai gerai žinote, jog

prislėgtas žmogus galėtų daug ką padaryti, ko jis nedaro; šiuo atveju jūs privalote vertinti tai, ką asmuo

atlieka faktiškai. Atkreipkite dėmesį, jog nė vienai funkcijai nėra prierašo “netaikoma.” Visi WeeFIM®

punktai turi būti užpildyti.

WeeFIM® instrumentas sukurtas, kad neštų naudą visoms disciplinoms; tai reiškia, jog tai yra

priemonė skirta naudoti bet kuriam apmokytam specialistui, nepriklausomai nuo jo specializacijos.

Esant kai kurioms aplinkybėms, gali būti sunku vienam specialistui įvertinti tam tikras veiklas. Tokiais

atvejais vertinant pacientą, reikia pasitelkti kitus komandos specialistus. Jei personalo nariai mano, jog

tik logoterapeutas gali įvertinti vaiko bendravimo funkcijas, kad tik slaugytoja turi daugiausia

informacijos apie tuštinimąsi ir šlapinimąsi, o kineziterapeutas gali geriausiai įvertinti judėjimą, bei

ergoterapeutas apsitarnavimo lygį ir socialinį pažinimą, vertinimą rekomenduojama atlikti kartu

komandoje.

Prieš naudodami WeeFIM® instrumentą, atidžiai perskaitykite užduočių apibrėžimus.

Įsidėmėkite, ką kiekviena veikla apima. Vaiką vertinkite tik pagal tas užduotis, kurios nurodytos veiklos

apraše. Pavyzdžiui, kai vertinate vaiko žarnyno ir šlapimo pūslės kontrolę, nevertinkite, ar vaikas gali

nusigauti iki tualeto. Šie duomenys bus svarbūs, kai vertinsite funkcijas Persikėlimas: Ėjimas, judėjimas

neįgaliojo vežimėliu, ropojimas ir Persikėlimai: Tualetas.

FIM® metodika

60

Vaiką priskiriant atitinkamam lygiui, jis turi arba pilnai atlikti visas apibrėžime esančias

užduotis, arba gali atlikti tik vieną užduotį iš kelių. Jei turi būti atliktos visos užduotys, tai vardijant jas

apibrėžimo tekste bus naudojamas jungtukas „ir“. Jei bus vertinama viena užduotis, užduočių eilėje

bus pavartotas žodis „arba“. Pavyzdžiui, funkcija Asmens higiena apima burnos priežiūrą, plaukų

šukavimą, rankų nusiplovimą ir veido nuprausimą. Funkciją Supratimas apima perduodamos girdimos

arba regimos informacijos aiškų supratimą.

Kiekvienas apibrėžimas leidžia numanyti, o daugelyje ir pažymėta, jog privalu stebėti, kad

vaikas atlikdamas užduotis būtų saugus. 6 savarankiškumo lygio atveju paklauskite savęs, ar tikrai vaikui

atliekant užduotį nėra susižalojimo pavojaus.

Kiekvienas funkcijų apibrėžimas taip pat leidžia suprasti, kad, norint vaiką įvertinti 7 balais,

vaikas užduotis turi atlikti saugiai, be padėjėjo, be pagalbinių priemonių ir per tinkamos (įprastos)

trukmės laiką.

2.3. WeeFIM® instrumento vertinimo gairės

Kiekviena iš aštuoniolikos funkcijų, sudarančių WeeFIM® instrumentą, vertinama naudojant

septynių lygių ranginę skalę. Didžiausios skalės vertės atveju, kuri yra 7, bus visiškas savarankiškumas,

o mažiausios vertės atveju, kuri lygi 1, bus absoliučios pagalbos poreikį. Bendras visų aštuoniolikos

užduočių vertinimas gali įgyti reikšmes nuo 18 iki 126 balų.

Lentelėje parodyta, kada turi būti vykdomas kiekvieno tipo vertinimas:

Vertinimo tipas Stacionarinės ar dienos paslaugos Ambulatorinės paslaugos

Priėmimo Per 72 valandas po hospitalizavimo Per pirmą vizitą

Išrašymo Per 72 valandas likusias iki išrašymo Paskutinio programos vizito metu

Tolesnio stebėjimo

stebėjimo

Per 80–180 dienų po išrašymo Laisvai pasirenkamu laiku

Tarpinis Bet kuriuo metu, vykstant hospitalizavimui ar dienos gydymui

Bet kuriuo metu tarp pirmo ir paskutinio vizito

1 Lentelė. Vertinimo gairės

• Užrašykite vertinimą, kuris geriausiai atspindi vaiko funkcinio savarankiškumo lygį pagal

kiekvieną WeeFIM® funkciją vertinimo formoje. Nepalikite nė vieno WeeFIM® punkto tuščio ir nė

vienam WeeFIM® punktui neįveskite “Netaikoma“. Jei vaikas neatlieka, neatliks arba negali atlikti

kokios nors veiklos, atitinkamą vaiko funkciją vertinkite 1 balu.

FIM® metodika

61

Pavyzdžiui, vaikas, kuriam reikalinga gulimoji vonia, kai vertinama jo funkcija Persikėlimas:

Vonia, Dušas ji turi būti vertinamas 1 balu.

• Jei testuojant veiklą, vaikui kyla susižeidimo pavojus, veiklos nevykdykite ir vertinkite šią jo

funkciją 1.

• Specialistai funkcinį savarankiškumą turi vertinti vaiką stebėdami tiesiogiai. Kai tiesiogiai

stebėti neįmanoma, vertinimus reikia atlikti apklausiant tėvus arba globėjus, kurie kasdien stebi vaiko

kasdienines veiklas.

• Užrašykite faktiškus veiklos rodiklius. Nerašykite to, ką vaikas galėtų atlikti.

• Funkcinio savarankiškumo skirtumai gali atsirasti pakeitus aplinką arba skirtingu paros metu.

Šie skirtumai gali atsispindėti vertinimo rezultatuose. Tokiais atvejais visuomet reikia užrašyti

žemiausią rezultatą, atspindintį lygį, kuris rodo didžiausią priklausomumą. Paprastai minėti skirtumai

gali būti sąlygoti to, kad (1) vaikas nėra pilnai įvaldęs funkcijos atlikimo, (2) vaikas per daug nuvargęs,

kad atliktų funkciją arba (3) vaikas neturi motyvacijos vykdyti veiklą. Komandos nariai turi priimti

kolektyvinį sprendimą dėl vaiko veiklos rodiklių ir atitinkamo įvertinimo.

• Jei vaikui reikia pagalbinės priemonės ar įrenginio vertinamai veiklai atlikti, šio vaiko

nevertinkite daugiau nei 6 balais pagal šią funkciją. Protezai ir įtvarai laikomi pagalbinėmis

priemonėmis, jei vaikui jų reikia, kad galėtų atlikti su vertinama funkcija susijusias užduotis.

Jei nerimą kelia vaiko saugumas, bet ne tiek, kad būtų būtina padėjėjo pagalba, vaiką vertinkite 6 balais.

Jei nerimą kelia vaiko saugumas tokiu lygiu, jog būtina padėjėjo priežiūra, bet ne fizinė pagalba,

vertinkite šią funkciją 5 balais.

• Jei vaikui reikalinga bet kokia pagalba, nevertinkite veiklos daugiau nei 5 balais.

• Jei vaikui užduočiai įvykdyti reikalingas priemonių paruošimas, vertinama 5 balais.

• Jei vaikui reikalinga kontaktinė padėjėjo pagalba, nevertinkite veiklos daugiau nei 4 balais.

• Jei vienos funkcijos užduotims įvykdyti vaikui reikalinga dviejų padėjėjų pagalba, tai vertinkite

1 balu.

• Toliau nurodomose funkcijose, atitinkamose vertinimo formos vietose pasirinkite labiausiai

vaikui įprastą būdą: Judėjimas: vaikščiojimas, judėjimas neįgaliojo vežimėliu, ropojimas; Supratimas ir

Išraiška.

• Judėjimo būdas parenkamas funkcijai Judėjimas: vaikščiojimas, judėjimas neįgaliojo vežimėliu,

ropojimas turi būti toks pats tiek priimant, tiek ir išrašant. Jei pasikeičia vaiko judėjimo būdas jį išrašant

(paprastai nuo judėjimo neįgaliojo vežimėliu į ėjimą), užrašykite vertinimus abiem judėjimo būdams

FIM® metodika

62

priėmimo metu, bet į vertinimo formą įrašykite balą to judėjimo būdo, kuris dažniau pasitaiko

praktikoje išrašant. Specialūs aspektai, susiję su funkcijos Judėjimas: vaikščiojimas, judėjimas

neįgaliojo vežimėliu, ropojimas aprašymu bus pateikti vėliau.

• “Pastangų procentas” gali būti išmatuojamas dviem būdais. Visų pirma jis gali būti naudojamas

apibūdinti pastangų kiekiui, kurį vaikas įdeda, kad atliktų visas užduotis; antra, jis gali būti naudojamas

išmatuoti procentui tų užduočių, kurias vaikas atlieka be pagalbos. Pavyzdžiui, Asmens higiena turi

keturias užduotis. Kiekviena užduotis sudaro 25% visų užduočių, priskirtų funkcijai Asmens higiena. Jei

vaikas atlieka dvi užduotis iš keturių be pagalbos, o padėjėjas atlieka kitas dvi užduotis be vaiko indėlio,

vaikas bus atlikęs 50% užduočių ir jo Asmens higienos lygis bus 3 balai. Jei vaikas atlieka kiekvienos iš

keturių užduočių po 50%, o padėjėjas 50% taip pat, kad jas pabaigti, tai vaikas bus atlikęs 50% užduočių,

o jo Asmens higienos lygis bus 3.

2.4. WeeFIM® instrumento vertinimų aprašymas

Kiekviena iš aštuoniolikos užduočių, sudarančių WeeFIM® instrumentą, įvertinama naudojant

septynių lygių ranginę skalę. Didžiausia skalės vertė kuri lygi 7 reiškia visišką vaiko savarankiškumą, o

mažiausia vertė 1 - absoliučios pagalbos poreikį. Toliau pateikiama bendra vertinimų apžvalga.

Kiekvienos veiklos aprašyme bus pateikiami specifiniai nurodymai vertinimui.

Nereikia padėjėjo: Vaikas visas užduotis įvykdo be kito asmens pagalbos.

7 Visiškas savarankiškumas: Vaikas saugiai atlieka visas užduotis, kurios aprašomos kaip

sudarančios veiklą, be padėjėjo pagalbos bei per įprastą laiko tarpą, be modifikacijų ar pagalbinių

priemonių.

6 Modifikuotas savarankiškumas: Vaikas atlieka visas užduotis be padėjėjo pagalbos ir vienas


• vaikui, kad atlikti užduotis, reikalingas pagalbinis įtaisas ar priemonė.

• Vaikas atlikdamas užduotis naudojasi protezu arba įtvaru.

• Atliekant užduotis, vaikas užtrunka daugiau laiko nei įprasta užduočių atlikimo trukmė.

• Vaikui atliekant užduotis, jo saugumas kelia nerimą.

FIM® metodika

63

Reikalingas padėjėjas: Vaikui atliekant užduotis, reikalingas kitas asmuo (nesvarbu ar priežiūrai, ar

fizinei pagalbai) arba vaikas užduočių neatlieka.

Iš dalies priklausomumas: Vaikas atlieka 50% ar daugiau užduočių savo pastangomis.

5 Priežiūra/paruošimas: Vaikas atlieka visas užduotis pats, tačiau jam reikia priežiūros

(priežiūros būnant šalia, užuominų ar įkalbinėjimo) arba paruošimo (pvz., paduoti reikalingas

priemones, uždėti protezą ar įtvarą, kt.).

4 Minimali pagalba: Vaikas savo pastangomis atlieka 75% ar daugiau užduočių, padėjėjas jį tik

prilaiko.

3 Vidutinė pagalba: Vaikas savo pastangomis atlieka nuo 50% iki 74% užduočių, kurių atlikimui

reikalinga didesnė fizinė pagalba nei prilaikymas.

Visiškai priklausomumas: Vaikas atlieka mažiau nei 50% užduočių, reikalaujančių maksimalios arba

pilnos padėjėjo pagalbos, arba veiklos nevykdo.

2 Maksimali pagalba: Vaikas savo pastangomis atlieka nuo 25% iki 49% užduočių.

1 Absoliuti pagalba: Vienas ar daugiau iš šių teiginių yra teisinga:

• Vaikas savo pastangomis atlieka mažiau nei 25% užduočių (įeina ir užduočių neatlikimas).

• Vaikui atliekant užduotis, reikalinga dviejų padėjėjų pagalba

• Veiklos atlikti nepavyksta

FIM® metodika

64

2.5. WeeFIM II® instrumento sprendimų medžio naudojimo instrukcijos

Atsakykite į klausimus ir sekite rodyklėmis link teisingo įvertinimo. Sekite „TAIP“ rodyklę, jei į

klausimą atsakėte „taip“; sekite „NE“ rodyklę, jei į klausimą atsakėte „ne“. Užduočių atlikimas ir

įvertinimai esantys virš punktyrinės linijos rodo, kad NEREIKIA PADĖJĖJO, o elgsena ir įvertinimai

esantys žemiau punktyrinės linijos rodo, kad PADĖJĖJAS REIKALINGAS.

Bendrinis WeeFIM II® sprendimų medis

FIM® metodika

65

2.6. WeeFIM II® instrumento funkcijų aprašymai

VALGYMAS

Valgymas apima tinkamų stalo įrankių ir indų naudojimą, kad maistas ir skystis patektų į burną;

kramtymą ir rijimą, kai valgiai yra patiekti įprastu būdu ant stalo ar padėklo.

Vertinimo gairės:

• Maisto patiekimas įprastu būdu apima pakuočių atidarymą, mėsos supjaustymą, sviesto

užtepimą ant duonos, skysčių įsipylimą.

• Vertindami šią funkciją, neatsižvelkite į vaiko naudojimąsi peiliu.

• Jei dienos bėgyje vaiko veiklos yra skirtingų lygių (pavyzdžiui, 5 balai ryte ir 4 balai vakare),

pažymėkite žemesnį lygį.

• Jei vaikas turi maitinimo zondą, kuris nėra naudojamas maitinimui ar girdymui, o padėjėjas tik

skalauja zondą jo praeinamumui užtikrinti, vertindami šią funkciją, neatsižvelkite į maitinimo

zondo buvimą.

NEREIKIA PADĖJĖJO:

7 Visiškas savarankiškumas: Vaikas be pagalbos saugiai atlieka visas maitinimosi užduotis

valgydamas iš lėkštės įvairių konsistencijų maistą, gerdamas iš puodelio ar stiklinės, kai maistas yra

patiektas įprastiniu būdu ant stalo ar padėklo. Vaikas maistui įsidėti į burną naudoja šaukštą ar šakutę,

maistą kramto ir nuryja.

6 Modifikuotas savarankiškumas: Vaikas be padėjėjo pagalbos atlieka visas maitinimosi

užduotis, o vienas ar daugiau iš šių teiginių yra teisingi:

• Vaikui valgymui reikalingos pagalbinės priemonės (pvz., ilgas šiaudelis, kombinuotas šaukštas,

lėkštės apsauga ar kt.).

• Vaikui pavalgyti reikia daugiau laiko nei įprasta.

• Vaikui reikalingas modifikuotos konsistencijos maistas, modifikuotos konsistencijos skysčiai ar

trintas maistas.

• Vaiko savarankiškai atlieka savo parenterinį maitinimą ar per gastrostomą.

• Vaikui valgant kyla pavojus jo saugumui.

FIM® metodika

66

REIKALINGAS PADĖJĖJAS:

5 Priežiūra / paruošimas: Vaikas atlieka visas maitinimosi užduotis, o vienas ar abu žemiau

pateikti teiginiai yra teisingi:

• Reikalinga priežiūra (stovėti šalia, priminti, paraginti ar įkalbinėti).

• Reikalinga pagalba pasiruošti valgymui (įskaitant įtvarų uždėjimą ar pagalbinių priemonių

padavimą).

Pavyzdys: Padėjėjui uždėjus universalų laikiklį vaikas pavalgo be pagalbos.

4 Minimali pagalba: Vaikas atlieka 75% ar daugiau maitinimosi užduočių.

Pavyzdys: Vaikas savarankiškai suvalgo didesnę maisto dalį ir padėjėjas jam padeda

suvalgyti tris ar keturis paskutinius kąsnius.

3 Minimali pagalba: Vaikas atlieka nuo 50 % iki 74 % maitinimosi užduočių.

Pavyzdys: Padėjėjas kiekvieną maisto kąsnį pasemia šaukštu ar persmeigia šakute, o vaikas po to

įsideda maistą į burną, kramto ir nuryja jį.

2 Maksimali pagalba: Vaikas atlieka nuo 25 % iki 49 % maitinimosi užduočių valgydamas kietą

maistą, maitinamas maitinimo pirštu ar laikydamas buteliuką, bet kad vaikas tai padarytų, jam

reikalinga maksimali pagalba.

Pavyzdys: Padėjėjas pasemia kiekvieną maisto kąsnį ir savo rankomis padeda vaikui prinešti maistą prie

burnos.

Pavyzdys: Vaikas pirštais valgo krekerius, sausainius ar vieno kąsnio vaisių gabalėlius, bet padėjėjas turi

jam padėti valgant kitą maistą.


• Vaikas atlieka mažiau nei 25% maitinimosi užduočių (arba neatlieka visiškai) imdamas buteliuką

arba žindymo metu per pakankamą laiko tarpą, ir vaikui reikalinga visiška pagalba, kad tai

padarytų.

• Vaikas nevalgo ir negeria per burną, o maitinamas parenteriniu būdu ar per, gastrostomą.

• Pavalgyti vaikui reikalinga dviejų padėjėjų pagalba.

Pavyzdys: Vaikas suvalgo tris ar keturis kiekvieno maisto kąsnius, likusią maisto dalį vaikui sumaitina

padėjėjas.

Pavyzdys: Padėjėjas atlieka 100 % darbo vaikui pamaitinti.

FIM® metodika

67

ASMENS HIGIENA

Asmens higiena apima burnos ertmės priežiūrą (dantų valymą); plaukų priežiūrą (plaukų

šukavimą šukomis ar šepečiu); rankų plovimą ir džiovinimą, veido prausimą ir nušluostymą.

Vertinimo gairės:

• Asmens higiena neapima tarpdančių valymo siūlu, plaukų plovimo su šampūnu ar plaukų

pynimo į kasas, plaukų rišimo į uodegą ar kitokių šukuosenų formavimo.

• Asmens higiena susideda iš 4 užduočių: kiekviena iš jų sudaro 25 % visos veiklos apimties. Jei

vaikas neturi plaukų, nevertinkite plaukų šukavimo. Jei vaikas neturi nei vieno danties,

nevertinkite burnos ertmės priežiūros.

• Asmens higiena apima ir tam reikalingų daiktų (pvz., dantų šepetėlio, rankšluosčių, šukų,

šepečio) pasiėmimą. Taip pat apima ir pradinį pasiruošimą (pvz., dantų pastos išspaudimą ant

šepetėlio).


7 Visiškas savarankiškumas: Vaikas saugiai atlieka visas asmens higienos užduotis be

padėjėjo pagalbos ir be pagalbinių priemonių.

6 Modifikuotas savarankiškumas: Vaikas be padėjėjo pagalbos atlieka visas asmens higienos

užduotis, o vienas ar daugiau iš toliau pateiktų teiginių yra teisingi:

• Asmens higienai atlikti reikalingos pagalbinės priemonės (pvz., įtvaras, protezas, prausimosi

pirštinė, specialiai pritaikytas dantų šepetėlis, specialiai pritaikytos šukos, plaukų šepetys ar

kt.).

• Vaikui reikia daugiau nei įprasta laiko asmens higienos užduotims atlikti.

• Vaikui atliekant asmens higienos užduotis, kyla pavojus jo saugumui.


5 Priežiūra / paruošimas: Vaikas atlieka visas asmens higienos užduotis, bet tam reikalinga

priežiūra (prižiūrėti, priminti, paaiškinti ar įkalbinėti) arba pagalba pasiruošti asmens higienos veikloms

(pvz., uždėti įtvarą, reikalingą asmens higienos veiksmams, pagalba pasiruošiant, pvz. Pasiimti šukas,

išsispausti dantų pastos ant šepetėlio).

FIM® metodika

68

Pavyzdys: Vaikas atlieka visas asmens higienos užduotis, tačiau padėjėjas turi

nurodyti kiekvienos užduoties vienas po kito sekančius žingsnius ir paduoti dantų šepetėlį vaikui lengvai

pasiekiamoje vietoje.

4 Minimali pagalba: Vaikas atlieka 75 % ar daugiau asmens higienos užduočių.

Pavyzdys: Vaikui reikalinga minimali pagalba kai kuriose užduotyse, bet ji nėra būtina visose keturiose

užduotyse.

3 Vidutinė pagalba: Vaikas atlieka nuo 50 % iki 74 % asmens higienos užduočių.

Pavyzdys: Vaikas atlieka dvi iš keturių užduočių.

2 Maksimali pagalba: Vaikas atlieka nuo 25 % iki 49 % asmens higienos užduočių.

Pavyzdys: Vaikui reikalinga maksimali pagalba, kad atliktų tris iš keturių asmens higienos užduočių.

1 Absoliuti pagalba: Vienas ar abu iš toliau pateiktų teiginių yra teisingi.

• Vaikas atlieka mažiau kaip 25% asmens higienos užduočių (arba neatlieka nei vienos).

• Asmens higienos užduotims atlikti vaikui reikalinga dviejų padėjėjų pagalba.

FIM® metodika

69

MAUDYMASIS

Maudymasis apima kūno žemiau kaklo (išskyrus nugarą) prausimąsi ir nusišluostymą vonioje,

duše ar kempine/apsiplaunant lovoje.

Vertinimo gairės:

• Maudymasis apima ir pirminį pasiruošimą, tokį kaip vandens paruošimas ir vonios reikmenų

išsidėliojimas.

• Kad nustatytumėte šio elemento įvertinimą, kūną padalinkite į sritis:

1. Krūtinė

2. Kairė ranka

3. Dešinė ranka

4. Pilvas

5. Tarpvietės zona

6. Sėdmenys

7. Viršutinė kairės kojos dalis

8. Viršutinė dešinės kojos dalis

9. Apatinė kairės kojos dalis (įskaitant pėdą)

10. Apatinė dešinės kojos dalis (įskaitant pėdą)

• Kiekviena sritis sudaro 10 % viso veiksmo. Suskaičiuokite sritis, kurias vaikas nusiprausia, kad

nustatytumėte prausimosi pastangų procentinę dalį. Šį skaičių naudokite maudymosi

įvertinimui.

Pavyzdys: Vaikas, kuris nusiprausia (nusiprausia, nusiskalauja ir nusausina) tik krūtinę ir pilvą, atlieka

20% viso veiksmo, todėl įvertinimas bus 1 balas – absoliuti pagalba.

Jei vaikas neturi galūnės, kurį įprastai turi būti vertinama šiame elemente, neįskaičiuokite šios galūnės

į bendrą veiksmą.

Pavyzdys: Vaikas su žemiau kelio amputuota dešine koja, turi tik devynias kūno sritis prausimui.

Kiekviena sritis sudaro apytiksliai 11 % viso veiksmo.

• Protezai ir įtvarai yra laikomi pagalbinėmis priemonėmis, jeigu naudojami maudymosi

veiksmams.

• Daugiau informacijos susijusios su „procentine pastangų dalimi“ buvo pateikta skirsnyje

„Bendrosios WeeFIM® Instrumento vertinimo gairės“.

FIM® metodika

70


7 Visiškas savarankiškumas: Vaikas be padėjėjo pagalbos ir be pagalbinių priemonių saugiai

nusiprausia visas dešimt kūno sričių.

6 Modifikuotas savarankiškumas: Vaikas be padėjėjo pagalbos nusiprausia visas dešimt kūno

sričių, ir vienas ar daugiau iš pateiktų teiginių yra teisingi:

• Maudymuisi vaikui reikalingas pagalbinės priemonės.

• Vaikui reikia daugiau nei įprasta laiko maudymosi veiksmams.

• Vaikui maudantis kyla pavojus jo saugumui.


5 Priežiūra / paruošimas: Vaikas nusiprausia visas dešimt kūno sričių, bet tam reikalinga

priežiūra (stovėti šalia, aiškinti ar įkalbinėti) arba pagalba pasiruošti maudymuisi (pvz., įtvaro, reikalingo

maudymuisi uždėjimas, maudymosi reikmenų išdėliojimas, vandens ar prausimosi priemonių

paruošimas).

Pavyzdys: Vaikas nusiprausia visas dešimt kūno sričių, bet padėjėjas išaiškina kiekvienos užduoties

žingsnius, sureguliuoja vandens temperatūrą ir padeda plaušinę vaikui lengvai pasiekiamoje vietoje.

4 Minimali pagalba: Vaikas atlieka 75 % ar daugiau maudymosi užduočių.

Pavyzdys: Vaikas be padėjėjo pagalbos nusiprausia aštuonias ar devynias kūno sritis, arba įdeda 75% ar

daugiau pastangų, reikalingų išsimaudyti.

3 Nedidelė pagalba: Vaikas atlieka nuo 50 % iki 74 % maudymosi užduočių.

Pavyzdys: Vaikas be padėjėjo pagalbos nusiprausia nuo penkių iki septynių kūno sričių, arba įdeda nuo

50 % iki 74 % pastangų, reikalingų išsimaudyti.

2 Maksimali pagalba: Vaikas atlieka nuo 25 % iki 49 % maudymosi užduočių.

Pavyzdys: Vaikas be pagalbos nusiprausia tris ar keturias kūno sritis arba įdeda nuo 25 % iki 49 %

pastangų, reikalingų išsimaudyti, reikalingų nuprausti visoms dešimčiai zonų.

1 Absoliuti pagalba: Vienas ar abu iš pateiktų teiginių yra teisingi:

• Vaikas atlieka mažiau kaip 25 % maudymosi užduočių (arba neatlieka nei vienos).

• Maudymuisi vaikui reikalinga dviejų padėjėjų pagalba.

FIM® metodika

71

Pavyzdys: Vaikas be padėjėjo pagalbos nusiprausia tik vieną arba dvi kūno sritis, arba įdeda mažiau nei

25 % pastangų, reikalingų išsimaudyti.

FIM® metodika

72

RENGIMASIS: VIRŠUTINĖ KŪNO DALIS

Rengimasis: Viršutinė kūno dalis apima kūno dalies virš juosmens apsirengimą ir nusirengimą

(įskaitant per galvą maunamus ar priekyje susegamus drabužius). Šis elementas taip pat apima drabužių

pasiėmimą iš tų vietų, kuriose jie yra įprastai laikomi (stalčių ir spintų); susitvarkymą su sagomis,

užtrauktukais ir spaustukais, kai to reikia; taip pat protezų ir įtvarų užsidėjimą ir nusiėmimą, jei tokie

yra.

Vertinimo gairės:

• Vaikas turi dėvėti viešumoje dėvėti tinkamus drabužius.

• Jei vaikas užsideda protezą ar įtvarą, kuris nėra reikalingas kaip pagalbinė priemonė viršutinės

kūno dalies apsirengimui, vaiką vertinkite 7 balais. Jei vaikas užsideda protezą ar įtvarą, kuris

yra reikalingas kaip pagalbinė priemonė viršutinės kūno dalies apsirengimui, vaiką vertinkite 6

balais. Jei padėjėjas uždeda protezą ar įtvarą, kuris yra reikalingas kaip pagalbinė priemonė

viršutinės kūno dalies apsirengimui, vaiką vertinkite 5 balais.

• Kompresinės rankovės ir elastiniai tvarsčiai (jeigu yra poreikis) yra laikomi įtvarais.


7 Visiškas savarankiškumas: Vaikas be padėjėjo pagalbos ir be pagalbinės priemonės saugiai

atlieka visas viršutinės kūno dalies rengimosi užduotis.

6 Modifikuotas savarankiškumas: Vaikas be padėjėjo pagalbos atlieka visas viršutinės kūno

dalies rengimosi užduotis, ir vienas ar daugiau šių teiginių yra teisingi:

• Vaikui viršutinės kūno dalies apsirengimui reikalingas adaptuota užsegimo priemonė, pvz.,

Velcro susegimas.

• Kad apsirengtų viršutinę kūno dalį, vaikui reikalinga pagalbinė priemonė, tokia kaip sagų

užsegimo kilpa ar kabliukas užtrauktukui užsegti.

• Viršutinės kūno dalies apsirengimui vaikas naudojasi galūnės protezu ar įtvaru.

• Vaikui reikia daugiau nei įprasta laiko viršutinės kūno dalies apsirengimui.

• Vaikui atliekant viršutinės kūno dalies apsirengimo užduotis, kyla pavojus jo saugumui.

FIM® metodika

73


5 Priežiūra / paruošimas: Vaikas atlieka visas viršutinės kūno dalies apsirengimo užduotis, bet

tam reikalinga priežiūra (stovėti šalia, priminti ar įkalbinėti) arba pagalba pasiruošiant apsirengimui

(pvz., padėjėjas uždeda viršutinės kūno dalies protezą / įtvarą, kitos pagalbinės priemonės uždėjimas,

drabužių ar rengimosi reikmenų išdėliojimas).

Pavyzdys: Vaikas apsirengia per galvą maunamą drabužį, padėjėjui sufleruojant užduoties seką.

4 Minimali pagalba: Vaikas atlieka 75% ar daugiau viršutinės kūno dalies apsirengimo užduočių.

Pavyzdys: Vaikas be pagalbos apsirengia ir nusirengia priekyje susegamus marškinius. Padėjėjas padeda

susitvarkyti su sagomis.

3 Vidutinė pagalba: Vaikas atlieka nuo 50 % iki 74 % viršutinės kūno dalies apsirengimo

užduočių.

Pavyzdys: Padėjėjas užmauna kairę priekyje susegamų marškinių rankovę iki vaiko peties ir užvelka

marškinius ant vaiko nugaros. Vaikas pasiekia marškinius už nugaros, įkiša dešinę ranką į rankovę ir

užsisega sagas. Vaikas be pagalbos atsisega ir nusirengia marškinius.

2 Maksimali pagalba: Vaikas atlieka nuo 25 % iki 49 % viršutinės kūno dalies apsirengimo

užduočių.

Pavyzdys: Padėjėjas per vaiko galvą užmauna marškinius ir įkiša abi vaiko rankas į rankoves. Vaikas

marškinius užsitraukia žemyn ant liemens. Padėjėjas vieną vaiko ranką ištraukia iš rankovės, toliau

vaikas be pagalbos nusirengia marškinius.

1 Absoliuti pagalba: Vienas ar daugiau iš pateiktų teiginių yra teisingi:

• Vaikas atlieka mažiau kaip 25 % viršutinės kūno dalies apsirengimo užduočių (arba neatlieka nei

vienos).

• Vaikas dėvi tik ligoninės chalatą, naktinius marškinius ar pižamą.

• Viršutinės kūno dalies apsirengimo užduotims atlikti vaikui reikalinga dviejų padėjėjų pagalba.

• Nėra jokios veiklos. Vaikas pats nesirengia ir padėjėjas nerengia vaiko.

FIM® metodika

74

RENGIMASIS: APATINĖ KŪNO DALIS

Rengimasis: Apatinė kūno dalis apima žemiau liemens esančios kūno dalies apsirengimą ir

nusirengimą (įskaitant apatines kelnaites, ilgas laisvas kelnes, sijonus, puskojines ir batus). Ši funkcija

taip pat apima drabužių pasiėmimą iš tų vietų, kuriose jie yra įprastai laikomi (stalčių ir spintų); sagų,

užtrauktukų ir spaustukų užsegimą, kai to reikia; taip pat protezų ir įtvarų užsidėjimą ir nusiėmimą, jei

tokie yra.

Vertinimo gairės:

• Vaikas turi dėvėti viešumoje tinkamus dėvėti drabužius.

• Jei vaikas užsideda protezą ar įtvarą, kuris nėra reikalingas kaip pagalbinė priemonė apatinės

kūno dalies apsirengimui, vertinkite 7 balais. Jei vaikas užsideda protezą ar įtvarą, kuris

reikalingas kaip pagalbinė priemonė apatinės kūno dalies apsirengimui, vertinkite 6 balais. Jei

padėjėjas uždeda protezą ar įtvarą, kuris yra reikalingas kaip pagalbinė priemonė apatinės kūno

dalies apsirengimui, vertinkite 5 balais.

• Kompresinės kojinės, kompresiniai apatinės kūno dalies drabužiai, elastiniai tvarsčiai (jei yra

poreikis) yra laikomi įtvarais.

• Vertindami šią funkciją, į vertinimą neįtraukite batų raištelių varstymo.


7 Visiškas savarankiškumas: Vaikas saugiai atlieka visas apatinės kūno dalies apsirengimo

užduotis be padėjėjo pagalbos ir be įrenginio.

6 Modifikuotas savarankiškumas: Vaikas saugiai atlieka visas apatinės kūno dalies apsirengimo

užduotis be padėjėjo pagalbos, ir vienas ar daugiau šių teiginių yra teisingi:

• Vaikui apatinės kūno dalies apsirengimui reikalinga adaptuota užsegimo priemonė, pvz. Velcro

susegimas.

• Kad apsirengtų apatinę kūno dalį, vaikui reikalinga pagalbinė priemonė, tokia kaip sagų

užsegimo kilpa ar kabliukas užtrauktukui užsegti.

• Vaikui reikalingas protezas ar įtvaras apatinės kūno dalies apsirengimo užduotims atlikti.

• Vaikui reikia daugiau nei įprasta laiko apatinės kūno dalies apsirengimo užduotims atlikti.

• Vaikui atliekant apatinės kūno dalies apsirengimo užduotis, kyla pavojus jo saugumui.

FIM® metodika

75


5 Priežiūra / paruošimas: Vaikas atlieka visas apatinės kūno dalies apsirengimo užduotis, bet

tam reikalinga priežiūra (stovėti šalia, aiškinti ar įkalbinėti) arba pagalba pasiruošiant apsirengimui

(pvz., apatinės kūno dalies ar galūnės protezo / įtvaro uždėjimas, pagalbinės priemonės uždėjimas,

drabužių ar specializuotų rengimosi reikmenų išdėliojimas).

Pavyzdys: Vaikas apsimauna kelnes, puskojines, apsiauna batus, kai jie būna išdėlioti padėjėjo.

4 Minimali pagalba: Vaikas atlieka 75 % ar daugiau apatinės kūno dalies apsirengimo užduočių.

Pavyzdys: Vaikas atlieka visas apatinės kūno dalies apsirengimo užduotis, bet padėjėjas padeda

užsisegti užtrauktukus ir spaustukus.

3 Vidutinė pagalba: Vaikas atlieka nuo 50 % iki 74 % apatinės kūno dalies apsirengimo užduočių.

Pavyzdys: Vaikas apsimauna apatines kelnaites ir abi puskojines. Padėjėjas apmauna vaikui kelnes, ir

apauna batus.

2 Maksimali pagalba: Vaikas atlieka nuo 25 % iki 49 % apatinės kūno dalies apsirengimo

užduočių.

1 Absoliuti pagalba: Vienas ar daugiau pateiktų teiginių yra teisingi:

• Vaikas atlieka mažiau kaip 25 % apatinės kūno dalies apsirengimo užduočių (arba neatlieka nei

vienos).

• Vaikas dėvi tik ligoninės chalatą, naktinius marškinius ar pižamą.

• Apatinės kūno dalies apsirengimo užduotims atlikti vaikui reikalinga dviejų padėjėjų pagalba.

• Nėra jokios veiklos. (Vaikas pats nesirengia ir padėjėjas nerengia vaiko.)

Pavyzdys: Vaikas nusimauna puskojines, bet padėjėjas atlieka visas kitas apatinės kūno dalies

apsirengimo užduotis.

FIM® metodika

76

SUSITVARKYMAS TUALETE

Susitvarkymas tualete apima tarpvietės higieną (pvz., nusišluostymą) ir drabužių

susitvarkymą prieš ir po naudojimosi tualetu ar basonu.

Vertinimo gairės:

• Vertindami šią funkciją, į vertinimą neįtraukite vandens nuleidimo tualete.

• Susitvarkymas tualete susideda iš trijų užduočių. Kiekviena užduotis sudaro apytiksliai 33 % viso

veiksmo, todėl vertindami vaiką, vertinkite visų trijų užduočių atlikimą. Pavyzdžiui, vaikas

atliekantis dvi užduotis iš trijų, atlieka 67 % viso veiksmo ir turi būti vertinamas 3 balais. Vaikas

atliekantis vieną iš trijų užduočių, atlieka 33 % viso veiksmo ir turi būti vertinamas 2 balais.

Vaikas, kuriam atliekant visas tris užduotis, reikalinga nedidelė pagalba, turi būti vertinamas 3

balais.


7 Visiškas savarankiškumas: Po tuštinimosi vaikas be padėjėjo pagalbos ir be pagalbinių

priemonių saugiai nusivalo, prieš ir po naudojimąsi tualetu ar basonu susitvarko drabužius.

6 Modifikuotas savarankiškumas: Vaikas be padėjėjo pagalbos atlieka visas susitvarkymo

tualete užduotis, ir vienas ar daugiau iš pateiktų teiginių yra teisingi:

• Vaikui, naudojimosi tualetu užduotims atlikti reikalinga specialios priemonės tokios kaip

protezai ar pagalbinės priemonės.

• Vaikui reikia daugiau nei įprasta laiko naudojimosi tualetu užduotims atlikti.

• Vaikui atliekant naudojimosi tualetu užduotis, kyla pavojus jo saugumui.


5 Priežiūra / paruošimas: Vaikas atlieka visas naudojimosi tualetu užduotis, bet tam reikalinga

priežiūra (stovėti šalia, aiškinti ar įkalbinėti) arba reikalinga pagalba pasiruošiant (pvz., uždėti pagalbinę

priemonę).

4 Minimali pagalba: Vaikas atlieka 75 % ar daugiau naudojimosi tualetu užduočių.

Pavyzdys: Vaikas atlieka visas tris susitvarkymo tualete užduotis, kai padėjėjas prilaiko vaiką.

3 Vidutinė pagalba: Vaikas atlieka nuo 50 % iki 74 % naudojimosi tualetu užduočių.

FIM® metodika

77

Pavyzdys: Vaikas susitvarko drabužius prieš ir po tuštinimosi, bet padėjėjas atlieka tarpvietės higieną.

2 Maksimali pagalba: Vaikas atlieka nuo 25 % iki 49 % susitvarkymo tualete užduočių.

Pavyzdys: Prieš tuštindamasis vaikas nusimauna kelnes, bet padėjėjas atlieka tarpvietės

higieną ir užmauna vaikui kelnes.


• Vaikas atlieka mažiau kaip 25 % naudojimosi tualetu užduočių (arba neatlieka nei vienos).

• Susitvarkant tualete vaikui reikalinga dviejų padėjėjų pagalba.

FIM® metodika

78

ŠLAPINIMOSI KONTROLĖ: PAGALBOS LYGIS

Šlapinimosi kontrolė apima saugų bet kokios įrangos ar medikamentų, reikalingų šlapinimosi

kontrolei, naudojimą.

Vertinimo gairės:

• Šlapinimosi kontrolės tikslas yra atverti sfinkterį tik tada, kai reikia, ir laikyti jį uždarytą likusį

laiką. Kai kuriems vaikams tam gali būti reikalinga pagalba ar priemonės bei medikamentai.

• Šioje funkcijoje yra du kintamieji, kurie turi būti vertinami atskirai:

1. Pagalbos lygis

2. Nelaimingų atsitikimų dažnumas

• Vertindami šlapimo pūslės valdymą, pirma įvertinkite kokio lygio pagalba reikalinga vaikui, po

to įvertinkite nelaimingų atsitikimų dažnumą. Jei abu vertinimai yra lygūs, registruokite šį balą

kaip vaiko šlapinimosi kontrolės įvertinimą. Jei įvertinimai skiriasi vienas nuo kito, registruokite

žemesnį įvertinimą (nurodantį didesnę priežiūros naštą).

• Naktinis šlapinimasis yra laikomas dažna vaikiško amžiaus problema iki 7 metų. Dėl to atsiranda

priežiūros našta – patalynės keitimas, jos skalbimas. Jei vaikas patiria tik naktinį šlapimo

nelaikymą, bet kitu laiku šlapinimąsi kontroliuoja pilnai ir sąmoningai, vertinkite 5 balais.


7 Visiškas savarankiškumas: Šlapimo pūslę vaikas valdo pilnai ir sąmoningai be padėjėjo

pagalbos ir be pagalbinių priemonių ar medikamentų.

6 Modifikuotas savarankiškumas: Vaikas šlapimo pūslę valdo pilnai ir sąmoningai, ir vienas ar

daugiau iš pateiktų teiginių yra teisingi:

• Vaikui reikalinga pagalbinė priemonė (pvz., antelė, basonas, kateteris, naktipuodžio kėdutė,

sauskelnės, šlapimo surinkimo įrenginys).

• vaikui reikalingas naktinio perspėjimo įrenginys.

• vaikui reikalingi medikamentai.

• Vaikas periodiškai pats, be pagalbos įsistato kateterį.

• Jei naudojamas kateteris, vaikas be pagalbos jį išsiplauna, sterilizuoja ir susidėlioja reikiamas

priemones.

FIM® metodika

79

• Vaikas be pagalbos sujungia išorinį kateterį su šlapimo surinkimo maišeliu; kurį vaikas taip pat

pats ištuština, pritvirtina ir nusiima nuo kojos, jį ištuština.

• Vaikui reikia daugiau nei įprasta laiko šlapimo pūslės valdymo užduotims atlikti.

• Vaikui atliekant šlapimo pūslės valdymo užduotis, kyla pavojus jo saugumui.


5 Priežiūra / paruošimas: Vaikas pilnai ir sąmoningai valdo šlapimo pūslę, tačiau jam reikia

priežiūros (būti šalia, priminti ir įkalbinėti) arba paduoti priemones šlapinimosi kontrolei, arba prižiūrėti

esamas išorines priemones.

4 Minimali pagalba: Vienas ar abu iš pateiktų teiginių yra teisingi:

• Vaikas atlieka 75 % ar daugiau šlapimo pūslės valdymo užduočių.

• Išorinių priemonių priežiūrai vaikui reikalinga minimali pagalba.

3 Vidutinė pagalba: Vienas ar abu iš pateiktų teiginių yra teisingi:

• Vaikas atlieka nuo 50 % iki 74 % šlapimo pūslės valdymo užduočių.

• Išorinių priemonių priežiūrai vaikui reikalinga vidutinė pagalba.

2 Maksimali pagalba: Vienas ar abu iš pateiktų teiginių yra teisingi:

• Vaikas atlieka nuo 25 % iki 49 % šlapimo pūslės valdymo užduočių.

• Nepaisant pagalbos, vaikas dėvi sauskelnes, net jei yra įstatytas kateteris ar stoma.

1 Absoliuti pagalba: Nepaisant pagalbos, vaikas dėvi sauskelnes, net jei yra įstatytas kateteris

ar stoma, ir vienas ar abu iš pateiktų teiginių yra teisingi:

• Vaikas atlieka mažiau kaip 25 % šlapimo pūslės valdymo užduočių (arba neatlieka nei vienos).

• Šlapinimosi kontrolei užtikrinti vaikui reikalinga dviejų padėjėjų pagalba.

FIM® metodika

80

ŠLAPINIMOSI KONTROLĖ: NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DAŽNIS

Šlapinimosi kontrolė apima pilną sąmoningą šlapimo pūslės valdymą ir, jei reikia, priemonių

ar medikamentų šlapinimosi kontrolei, naudojimą.

Vertinimo gairės:

• Šlapinimosi kontrolės tikslas yra atverti sfinkterį tik tada, kai reikia, ir laikyti jį uždarytą likusį

laiką. Kai kuriems vaikams tam gali būti reikalinga pagalba ar priemonės bei medikamentai.

• Šioje funkcijoje yra du kintamieji, kurie turi būti vertinami atskirai:

1. Pagalbos lygis

2. Nelaimingų atsitikimų dažnis

• Vertindami šlapimo pūslės valdymą, pirma įvertinkite kokio lygio pagalba reikalinga vaikui, po

to įvertinkite nelaimingų atsitikimų dažnumą. Jei abu vertinimai yra lygūs, registruokite šį balą

kaip vaiko šlapinimosi kontrolės įvertinimą. Jei įvertinimai skiriasi vienas nuo kito, registruokite

žemesnį įvertinimą (nurodantį didesnę priežiūros naštą).

• Šlapimo pūslės valdyme vaikas neturi būti įvertintas 6 balais pagal funkciją Šlapinimosi kontrolė:

Nelaimingų atsitikimų dažnis. Jei vaikas niekada neturėjo šlapimo nelaikymo atvejų, vaiką

vertinkite 7 balais, Visiškas savarankiškumas.

• Naktinis šlapinimasis yra laikomas dažna vaikų problema iki septynerių metų amžiaus. Jei vaikas

patiria tik naktinį šlapimo nelaikymą, bet kitu laiku kontroliuoja šlapinimąsi pilnai ir sąmoningai,

vaiką įvertinkite 5 balais, nepriklausomai kiek būna šlapimo nelaikymo atvejų nakties metu. Jei

vaikas yra vyresnis nei septynerių metų, naudokite standartines vertinimo gaires.

Apibrėžimai:

Nelaimingas atsitikimas – tai patalynės ar drabužių sušlapinimo šlapimu atvejis. Tai apima ir

šlapimo išliejimą iš basono ar antelės. Jei vaikas sušlapina sauskelnes, bet nesušlapina patalynės ar

drabužių, toks atvejis nėra laikomas nelaimingu atsitikimu.


7 Visiškas savarankiškumas: Vaikas šlapinimąsi kontroliuoja pilnai ir sąmoningai ir niekada

nebūna nelaimingų atsitikimų.

FIM® metodika

81

6 Modifikuotas savarankiškumas: Vaikas šlapinimąsi kontroliuoja pilnai ir sąmoningai ir niekada

nebūna šlapimo pūslės nelaikymo atvejų, bet vaikas naudoja pagalbinę priemonę arba jam reikalingi

medikamentai.


5 Priežiūra / paruošimas: Vienas ar abu iš pateiktų teiginių yra teisingi:

• Vaikui retkarčiais pasitaiko šlapinimosi nelaimingi atsitikimai dėl to, kad nespėja nueiti iki

tualeto ar basono; arba šlapimo išsiliejimo iš basono ar antelės atvejai, tačiau tai atsitinka tik

kartą per du ar tris mėnesius.

• Vaikas patiria tik naktinį šlapimo nelaikymą (nesvarbu kaip dažnai).

4 Minimali pagalba: Vaikui atsitinka nuo vieno iki trijų šlapinimosi nelaimingi atsitikimai per

mėnesį.

3 Vidutinė pagalba: Vaikui atsitinka nuo vieno iki šešių šlapinimosi nelaimingų atsitikimų per

savaitę.

2 Maksimali pagalba: Vaikui atsitinka vienas ar daugiau šlapinimosi nelaimingų atsitikimų per

dieną ir jis nurodo, kai yra šlapias.

1 Absoliuti pagalba: Vaikas turi vieną ar daugiau šlapinimosi nelaimingų atsitikimų per dieną ir

nenurodo, kai yra šlapias.

FIM® metodika

82

TUŠTINIMOSI KONTROLĖ: PAGALBOS LYGIS

Tuštinimosi kontrolė apima ir saugų bet kokių priemonių ar medikamentų reikalingų

tuštinimosi kontrolei, naudojimą.

Vertinimo gairės:

• Funkcinis tuštinimosi kontrolės tikslas yra atpalaiduoti išangės sfinkterį tik tada, kai tai yra

reikalinga, ir laikyti ją uždarytą visą likusį laiką. Kai kuriems vaikams tam gali reikėti pagalbinių

priemonių ar medikamentų.

• Taigi, šioje funkcijoje yra du kintamieji, kurie turi būti įvertinti atskirai:

1. Pagalbos lygis

2. Nelaimingų atsitikimų dažnumas (tuštinimosi kontrolės sėkmės lygis)

• Vertindami tuštinimosi valdymą, pirmiausia įvertinkite kokio lygio pagalba reikalinga vaikui, po

to tuštinimosi nelaimingų atsitikimų dažnį. Jei abu vertinimai yra vienodi, registruokite

įvertinimą kaip vaiko tuštinimosi kontrolės įvertinimą. Jei įvertinimai skiriasi vienas nuo kito,

registruokite žemesnį įvertinimą (nurodantį didesnę priežiūros naštą).


7 Visiškas savarankiškumas: tuštinimąsi vaikas kontroliuoja pilnai ir sąmoningai be padėjėjo

pagalbos ir be pagalbinių priemonių ar įrangos.

6 Modifikuotas savarankiškumas: tuštinimąsi vaikas kontroliuoja pilnai ir sąmoningai, ir vienas

ar daugiau iš pateiktų teiginių yra teisingi:

• Vaikui reikalinga pagalbinė priemonė, kaip pvz. basonas ar naktipuodžio kėdutė.

• Vaikui tuštinimosi kontrolei reguliariai reikalinga stimuliacija pirštu, ar žvakutės, ar klizmos.

• Vaikui reikalingas išmatų minkštiklis ar laisvinamieji (kitokie nei natūralūs laisvinamieji kaip

džiovintos slyvos).

• Tuštinimosi kontrolei vaikui reikalingi medikamentai.

• Vaikas be pagalbos prižiūri kolostomą.

• Vaikui reikia daugiau nei įprasta laiko tuštinimosi valdymo užduotims atlikti.

• Kyla pavojus vaiko saugumui, jam užtikrinant tuštinimosi kontrolę.

FIM® metodika

83


5 Priežiūra / paruošimas: Vaikas pilnai ir sąmoningai kontroliuoja tuštinimosi procesą, tačiau

jam reikia priežiūros (būti šalia, priminti ar įkalbinėti), paduoti reikalingas priemones tuštinimuisi arba

padėjėjas prižiūri išorinį įrenginį.


• Vaikas atlieka 75 % ar daugiau tuštinimosi kontrolės užduočių.

• Vaikui reikalinga minimali pagalba patenkinamam tuštinimosi būdui užtikrinti naudojant

žvakutes, klizmas ar išorinį įrenginį.


• Vaikas atlieka nuo 50 % iki 74 % tuštinimosi kontrolės užduočių.

• Vaikui reikalinga vidutinė pagalba patenkinamam tuštinimosi būdui užtikrinti naudojant

žvakutes, klizmas ar išorinį įrenginį.

2 Maksimali pagalba: Abu pateikti teiginiai yra teisingi:

• Vaikas atlieka nuo 25 % iki 49 % tuštinimosi kontrolės užduočių.

• Nepaisant pagalbos, vaikas dėvi sauskelnes, net jei yra stoma.

1 Absoliuti pagalba: Nepaisant pagalbos, vaikas dėvi sauskelnes, net jei yra stoma, ir vienas ar

abu pateikti teiginiai yra teisingi:

• Vaikas atlieka mažiau kaip 25 % tuštinimosi kontrolės užduočių (arba neatlieka nei vienos).

• Tuštinimosi kontrolės užduotims atlikti vaikui reikalinga dviejų padėjėjų pagalba.

FIM® metodika

84

TUŠTINIMOSI KONTROLĖ: NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DAŽNIS

Tuštinimosi kontrolė apima pilną sąmoningą tuštinimosi kontrolę ir jeigu reikia, priemonių ar

medikamentų tuštinimosi kontrolei naudojimą.

Vertinimo gairės:

• Funkcinis tuštinimosi kontrolės tikslas yra atpalaiduoti išangės sfinkterį tik tada, kai tai yra

reikalinga, ir laikyti ją uždarytą visą likusį laiką. Kai kuriems vaikams tam gali reikėti pagalbinių

priemonių ar medikamentų.

• Taigi, šioje funkcijoje yra du kintamieji, kurie turi būti įvertinti atskirai:

1. Pagalbos lygis

2. Nelaimingų atsitikimų dažnumas (tuštinimosi kontrolės sėkmės lygis)

• Vertindami tuštinimosi valdymą, pirmiausia įvertinkite kokio lygio pagalba reikalinga vaikui, po

to tuštinimosi nelaimingų atsitikimų dažnį. Jei abu vertinimai yra vienodi, registruokite

įvertinimą kaip vaiko tuštinimosi kontrolės įvertinimą. Jei įvertinimai skiriasi vienas nuo kito,

registruokite žemesnį įvertinimą (nurodantį didesnę priežiūros naštą).

• Tuštinimosi valdyme vaikas neturi būti įvertintas 6 balais pagal funkciją Tuštinimosi kontrolė:

Nelaimingų atsitikimų dažnumas. Jei vaikas niekada neturėjo išmatų nelaimingų atsitikimų,

vaiką vertinkite 7 balais, Visiškas savarankiškumas.

Apibrėžimai:

Tuštinimosi nelaimingas atsitikimas: patalynės ar drabužių ištepimo išmatomis atvejis. Tai

apima ir išmatų išliejimą iš basono. Jei vaikas ištepa sauskelnes, bet neištepa patalynės ar drabužių,

toks atvejis nelaikomas nelaimingu atsitikimu.


7 Visiškas savarankiškumas: Vaikas kontroliuoja tuštinimąsi pilnai ir sąmoningai ir niekada

nebūna tuštinimosi nelaimingų atsitikimų.

6 Modifikuotas savarankiškumas: Vaikas kontroliuoja tuštinimąsi pilnai ir sąmoningai ir niekada

nebūna tuštinimosi nelaimingų atsitikimų, bet vaikas naudoja pagalbines priemones arba jam reikalingi

medikamentai.


FIM® metodika

85

5 Priežiūra / paruošimas: Vaikui retkarčiais pasitaiko tuštinimosi nelaimingi atsitikimai, tačiau

tai atsitinka tik kartą per du ar tris mėnesius.

4 Minimali pagalba: Vaikui atsitinka nuo vieno iki trijų tuštinimosi nelaimingų atsitikimų per

mėnesį.

3 Vidutinė pagalba: Vaikui atsitinka nuo vieno iki šešių tuštinimosi nelaimingų atsitikimų per

mėnesį.

2 Maksimali pagalba: Vaikas turi vieną ar daugiau tuštinimosi nelaimingų atsitikimų per dieną

ir nurodo, kad jis yra išsitepęs.

1 Absoliuti pagalba: Vaikas turi vieną ar daugiau tuštinimosi nelaimingų atsitikimų per dieną ir

nenurodo, kad jis yra išsitepęs.

FIM® metodika

86

PERSIKĖLIMAI: KĖDĖ, NEĮGALIOJO VEŽIMĖLIS

Persikėlimai: kėdė, neįgaliojo vežimėlis apima visus persikėlimo ant ar nuo kėdės ar neįgaliojo

vežimėlio aspektus. Veikla apima atsistojimą jei vaikščiojimas yra įprastas judėjimo būdas.

Vertinimo gairės:

• Įvertindami šią funkciją, vertinkite vaiko persikėlimą ant ir nuo įprastinės (t.y. suaugusiems

skirto dydžio) kėdės.

• Vertinkite vaiką 5 balais, Priežiūra / paruošimas, jei padėjėjas vaikui persikeliant atlieka vieną ar

daugiau iš šių veiklų:

Fiksuoja stabdžius

Atlaisvina stabdžius

Pakelia arba nuleidžia atramą kojoms

Nuima arba uždeda atramą kojoms

Nuima arba uždeda porankius

padeda slankiąją lentą

Uždeda įtvarą

• Protezai ir įtvarai yra laikomi pagalbinėmis priemonėmis, jeigu jos reikalingos persikėlimams.



Jei vaikšto, vaikas be padėjėjo pagalbos ir be pagalbinės priemonės, saugiai prieina, atsisėda

ir atsistoja nuo įprastinės kėdės.

Jei vežimėlyje, vaikas priartėja prie kėdės, užfiksuoja stabdžius, pakelia atramą kojoms, jei

reikia, nuima porankius, stovėdamas atlieka pasisukimą arba persislenka (be lentos) ant kėdės ir grįžta

į vežimėlį. Vaikas šią veiklą atlieka saugiai.

6 Modifikuotas savarankiškumas: Vaikas persikelia ant ir nuo kėdės be padėjėjo pagalbos, ir

vienas ar daugiau iš pateiktų teiginių yra teisingi:

• Persėdimui vaikui reikalinga pagalbinė priemonė (pvz., slankioji lenta, speciali sėdynė, vaikščioti

pradedančio kūdikio kėdutė, ortopedinis įtvaras, ramentai).

• Vaikui persėdimui reikia daugiau laiko nei įprasta.

FIM® metodika

87

• Vaikui persėdant kyla pavojus jo saugumui.


5 Priežiūra / paruošimas: Vaikas persėda ant ir nuo kėdės, bet tam reikalinga priežiūra

(stovėti šalia, aiškinti ar įkalbinėti) arba pasiruošti persikėlimui (pvz., padėti slankiąją lentą arba

nuimti atramą kojoms).

Pavyzdys: Vaikas persėda be kontaktinės pagalbos, bet padėjėjas duoda nurodymus ir pakelia atramą

kojoms.

4 Minimali pagalba: Vienas ar daugiau iš pateiktų teiginių yra teisingi:

• Vaikas atlieka 75 % ar daugiau persikėlimo užduočių.

• Persėdimui užbaigti, vaikui reikalingas tik prilaikymas ar kontaktinis nukreipimas.

• Vaikui reikalinga pagalba nukeliant ir/arba užkeliant vieną koją ant kojų atramos.

Pavyzdys: Vaikas persėda iš vežimėlio ant kėdės ir atgal, kai jį prilaiko padėjėjas. Padėjėjas nekelia vaiko.

3 Vidutinė pagalba: Vienas ar daugiau iš pateiktų teiginių yra teisingi:

• Vaikas atlieka nuo 50 % iki 74 % persikėlimo užduočių.

• Vaikas prie vežimėlio ar kėdės priartėja naudodamasis ne daugiau nei kontaktine pagalba, bet

reikalinga ir kėlimo pagalba sėdantis arba stojantis.

• Vaikui reikalinga pagalba nukeliant ir/arba užkeliant abi kojas ant vežimėlio atramos kojoms.

Pavyzdys: Padėjėjas suteikia vidutinę pagalbą pakeldamas vaiką šiam kylant iš vežimėlio į stovimą

padėtį ir vidutinę pagalbą vaikui sėdantis atgal į vežimėlį.



• Vaikas prie vežimėlio ar kėdės priartėja naudodamasis ne daugiau nei kontaktine pagalba, bet

reikalinga kėlimo pagalba sėdantis ir stojantis.

Pavyzdys: Padėjėjas maksimaliai padeda vaikui sėdantis į vežimėlį ir stojantis.


• Vaikas atlieka mažiau kaip 25 % persikėlimo užduočių (arba neatlieka nei vienos).

• Kad priartėtų prie kėdės ar vežimėlio, atsisėstų ar atsistotų, vaikui reikia daugiau negu

kontaktinė pagalba (t.y. reikia didelės kėlimo pagalbos).

• Perkėlimui reikalingas mechaninis keltuvas.

FIM® metodika

88

• Persikėlimui reikalinga dviejų padėjėjų pagalba.

• Veikla nevyksta.

FIM® metodika

89


Persikėlimai: tualetas apima visus persėdimo ant ar nuo tualeto aspektus.

Vertinimo gairės:

• Vertindami šią funkciją, vertinkite vaiko persėdimą ant ir nuo standartinio tualeto.

• Tai apima ir atsistojimą, jei vaikščiojimas yra įprastas judėjimo būdas.

• Vertinkite vaiką 5 balais, Priežiūra / paruošimas, jei padėjėjas padeda vienoje ar daugiau iš šių

veiklų:

Fiksuoja stabdžius





Padeda slankiąją lentą

Uždeda įtvarą

• Protezai ir įtvarai yra laikomi pagalbinėmis priemonėmis, jeigu jos reikalingos persikėlimui.



Jei vaikšto, vaikas be padėjėjo pagalbos ir be pagalbinės priemonės saugiai priartėja, atsisėda

ir atsistoja nuo standartinio tualeto.

Jei vežimėlyje, vaikas priartėja prie tualeto, užfiksuoja stabdžius, pakelia atramą kojoms, jei

reikia, nuima porankius, atlieka pasisukimą stovėdamas arba persislenka (be lentos) ir po to vėl grįžta į

vežimėlį. Vaikas šią veiklą atlieka saugiai.

6 Modifikuotas savarankiškumas: Vaikas persėda ant ir nuo tualeto be padėjėjo pagalbos, ir

vienas ar daugiau iš pateiktų teiginių yra teisingi:

• Vaikui reikalinga pagalbinė priemonė (pvz., slankioji lenta, ranktūris, tualeto

• kėdė, speciali sėdynė, suolelis kojoms).

• Vaikui persėdimui reikia daugiau nei įprasta laiko.

• Vaikui persėdant kyla pavojus jo saugumui.

FIM® metodika

90


5 Priežiūra / paruošimas: Vaikas persėda ant ir nuo tualeto, bet tam reikalinga priežiūra (stovėti

šalia, aiškinti ar įkalbinėti) arba paruošti persikėlimui (pvz., padėti slankiąją lentą, pakelti kojų atramas

ar kt.).

Pavyzdys: Vaikas persėda be kontaktinės pagalbos, bet padėjėjas duoda nurodymus ir padeda slankiąją

lentą.



• Persikėlimui užbaigti, vaikui reikalingas tik prilaikymas ar kontaktinis nukreipimas.

Pavyzdys: Vaikas persikelia iš vežimėlio ant tualeto ir atgal, kai padėjėjas jį prilaiko. Padėjėjas vaiko

nekelia.



• Vaikas prie vežimėlio ar tualetinės kėdės priartėja naudodamasis ne daugiau nei kontaktine

pagalba, bet reikalinga kėlimo pagalba sėdantis arba stojantis.

Pavyzdys: Vaikas persėda ant tualeto naudodamasis prilaikymu ir grįžta į stovimą padėtį su vidutine

padėjėjo pagalba, šiam jį pakeliant.



• Vaikas prie tualeto ar tualetinės kėdės priartėja naudodamasis ne daugiau nei kontaktine

pagalba, bet padėjėjas turi vaiką pakelti jam sėdantis ir stojantis.

Pavyzdys: Padėjėjas maksimaliai padeda keldamas vaiką, kai šis sėdasi ant tualeto ir stojasi nuo jo.



• Vaikas prie tualeto ar tualetinės kėdės priartėja naudodamasis daugiau negu kontaktine

pagalba, bei padėjėjas turi vaiką kelti tiek jam sėdantis, tiek stojantis.

• Persikėlimui vaikui reikalingas mechaninis keltuvas.

• Persikėlimui vaikui reikalinga dviejų padėjėjų pagalba.


FIM® metodika

91

PERSIKĖLIMAI: VONIA, DUŠAS

Persikėlimai: vonia, dušas apima įlipimą į vonią ir iš jos bei įėjimą į dušo kabiną ir iš jos.

Vertinimo gairės:

• Protezai ir įtvarai yra laikomi pagalbinėmis priemonėmis, jeigu jos reikalingos persikėlimui.

• Vertinkite vaiką 5 balais, Priežiūra / paruošimas, jei padėjėjas atlieka vieną ar daugiau šių veiklų:

Fiksuoja stabdžius





Padeda slankiąją lentą

Uždeda įtvarą

• Vertinkite 4 balais, Minimali pagalba, jei padėjėjas įkelia vieną vaiko koją į vonią.

• Vertinkite 3 balais, Vidutinė pagalba, jei padėjėjas įkelia abi vaiko kojas į vonią.



Jei vaikšto, vaikas be padėjėjo pagalbos ir be pagalbinės priemonės, saugiai priartėja, įlipa į

vonią ir išlipa iš jos arba įeina į dušo kabiną ir išeina iš jos.

Jei vežimėlyje, vaikas priartėja prie vonios ar dušo kabinos, užfiksuoja stabdžius, pakelia

atramą kojoms, jei reikia, nuima porankius, atlieka pasisukimą stovėdamas arba persislenka (be lentos)

ir grįžta į vežimėlį. Vaikas šią veiklą atlieka saugiai.

6 Modifikuotas savarankiškumas: Vaikas persikelia į ir iš vonios ar dušo kabinos be padėjėjo

pagalbos, ir vienas ar daugiau iš pateiktų teiginių yra teisingi:

• Vaikui reikalinga pagalbinė priemonė (pvz., slankioji lenta, ranktūris, vonios suoliukas, speciali

sėdynė) persikėlimui.

• Vaikui reikia daugiau nei įprasta laiko persikėlimui.

• Vaikui persikeliant, kyla pavojus jo saugumui.

FIM® metodika

92


5 Priežiūra / paruošimas: Vaikas persikelia į ir iš vonios ar dušo kabinos, bet jam reikalinga

priežiūra (stovėti šalia, aiškinti ar įkalbinėti) arba paruošimo pagalba (pvz., padėti slankiąją lentą,

pakelti kojų atramas).

Pavyzdys: Vaikas persikelia be kontaktinės pagalbos, bet padėjėjas duoda nurodymus ir pakelia atramą kojoms. 4 Minimali pagalba: Vienas ar daugiau iš pateiktų teiginių yra teisingi:


• Persikėlimui užbaigti, vaikui reikalingas prilaikymas ar kontaktinis nukreipimas.

• Vaikui reikalinga pagalba įkeliant ir iškeliant vieną koją į vonią ar dušo kabiną.

Pavyzdys: Vaikas įlipa į vonią ir išlipa iš vonios, padėjėjui prilaikant jį už rankos. Padėjėjas vaiko nekelia.

3 Vidutinė pagalba: Vienas ar daugiau iš pateiktų teiginių yra teisingi:


• Vaikas prie vonios ar dušo kabinos priartėja naudodamasis ne daugiau nei kontaktine pagalba,

bet jam persikeliant į vonią/dušo kabiną arba iš jos, padėjėjas turi vaiką pakelti.

• Reikalinga pagalba įkeliant ir iškeliant abi vaiko kojas į vonią ar dušo kabiną ir iš jos.

Pavyzdys: Vaikas persikelia ant vonios suolelio, kai padėjėjas įkelia abi jo kojas į vonią. Padėjėjas suteikia

tiek pat kėlimo pagalbos, ir kai vaikas išlipa iš vonios.



• Vaikas prie vonios ar dušo kabinos priartėja naudodamasis ne daugiau nei kontaktine pagalba,

bet jam persikeliant į vonią/dušo kabiną ir iš jos, padėjėjas turi vaiką kelti.

Pavyzdys: Padėjėjas perkelia su maksimalia pagalba vaiką iš vežimėlio į vonią. Padėjėjas nuleidžia vaiką

į sėdimą padėtį vonioje. Padėjėjas suteikia tiek pat kėlimo pagalbos vaikui grįžtant į vežimėlį.



• Vaikui reikia daugiau negu kontaktinė pagalba, kad priartėtų prie dušo ar vonios, ir persikeltų į

ja ir iš jos.

• Persikėlimui reikalingas mechaninis keltuvas.

• Persikėlimui reikalinga dviejų padėjėjų pagalba.


FIM® metodika

93

JUDĖJIMAS: VAIKŠČIOJIMAS, JUDĖJIMAS NEĮGALIOJO VEŽIMĖLIU, ROPOJIMAS

Judėjimas: vaikščiojimas, judėjimas neįgaliojo vežimėliu, ropojimas apima vaikščiojimą

stovint; judėjimą sėdint neįgaliojo vežimėliu ir ropojimą ant lygaus paviršiaus.

Judėjimas: vaikščiojimas apima vaikščiojimą, kai be poilsio nueinama ne mažiau kaip 50 metrų lygiu

paviršiumi.

Judėjimas: judėjimas neįgaliojo vežimėliu apima judėjimą sėdint mechaniniame ar

elektriniame vežimėlyje, kai be poilsio nesant fizinių kliūčių vaikas nuvažiuoja ne mažiau kaip 50 m lygiu

paviršiumi.

Judėjimas: ropojimas apima ropojimą lygiu paviršiumi nesant fizinių kliūčių, kai vaikas be

poilsio nuropoja ne mažiau kaip 15 metrų.

Vertinimo gairės:

• Vertindami šią funkciją, pirma įvertinkite vaiko įveiktą atstumą; po to vertinkite

• Jam suteiktos pagalbos apimtį.

• Atvykus ir išrašant turi būti nurodytas tas pats judėjimo būdas. Jei vaikas naudoja du ar tris

būdus apytiksliai vienodai, naudojamas kodas K - kombinacija.

• Jei vaiko judėjimo būdas per hospitalizacijos laikotarpį ar tarp įvertinimų išlieka tas pats,

vadovaukitės šiais žingsniais:

Atvykus:

• Nustatykite dažniausiai naudojamą judėjimo būdą.

• Įvertinkite vaiko įveiktą atstumą.

• Įvertinkite vaikui reikalingos pagalbos apimtį.

• Nustatykite tinkamą įvertinimą.

• Pasirinkite atitinkamą būdą (V - vaikščiojimui, NV - vežimėliui, R - ropojimui), ir įveskite šio būdo

įvertinimą hospitalizavimo metu į WeeFIM II® Vertinimo formą.

Išrašymo metu:

• Įvertinkite vaiko įveiktą atstumą.

• Įvertinkite vaikui reikalingos pagalbos apimtį.

• Nustatykite tinkamą įvertinimą.

FIM® metodika

94

• Pasirinkite tą patį judėjimo būdą, kurį pažymėjote hospitalizavimo metu (V- vaikščiojimui, NV -

vežimėliui, R - ropojimui), ir įveskite šio būdo vertinimą išrašymo metu į WeeFIM II® Vertinimo

Formą.

• Jei tikimasi, kad nuo atvykimo iki išrašymo arba tarp vertinimų vaiko judėjimas pasikeis,

vadovaukitės šiais žingsniais:

Atvykus:

Įvertinkite vaiko abiem būdais įveiktą atstumą.

Įvertinkite vaikui abiem būdams reikalingos pagalbos apimtį.

Nustatykite abiem būdams tinkamą įvertinimą.

Įrašykite preliminarų abiejų būdų įvertinimą į WeeFIM II® vertinimo formą.

Išrašymo metu:

Nustatykite dažniausiai naudojamą judėjimo būdą.

Įvertinkite vaiko įveiktą atstumą.

Įvertinkite vaikui reikalingos pagalbos apimtį.

Įveskite būdą, kuris atitinka dažniausiai naudojamą judėjimo būdą išrašymo metu, tada į

WeeFIM II® vertinimo formą įrašykite šio būdo įvertinimą išrašymo metu.

• Jei judėjimo būdas keičiasi, vaikas gali gauti aukštesnį įvertinimą atvykus ir žemesnį įvertinimą

išrašant (pvz., 6 balus judėjimui vežimėliu atvykus ir 5 balus vaikščiojimui išrašymo metu).

Svarbu, kad judėjimo būdai ir vertinimai atspindėtų vaiko pažangą.

• Jei vaikui vaikščiojimui reikalinga pagalbinė priemonė (pvz., protezas, vaikštynė, lazdelė,

kulkšnies - pėdos įtvaras, modifikuotas batas), nevertinkite vaiko daugiau nei 6 balai

• Jei vaikas naudojasi neįgaliojo vežimėliu, gali būti naudojami tik 6, 5, 4, 3, 2 ir 1 įvertinimai.

• Jei vaikas ropoja, gali būti naudojami tik 5, 4, 3 ir 1 įvertinimai.

Apibrėžimai:

3% nuolydis yra labai nedidelis nuolydis, atitinkantis vežimėlio ratų važiavimą per durų

slenkstį.


7 Visiškas savarankiškumas: Vaikas saugiai nueina ne mažiau kaip 50 metrų nesinaudodamas

padėjėjo pagalba ir be pagalbinės priemonės (įskaitant vežimėlį).

FIM® metodika

95

6 Modifikuotas savarankiškumas:

Vaikščiojimas: Vaikas saugiai nueina ne mažiau kaip 50 metrų nesinaudodamas padėjėjo pagalba, ir

vienas ar daugiau šių teiginių yra teisingi:

• Vaikščiodamas vaikas naudoja pagalbinę priemonę (pvz., kojos įtvarą, ortopedinius batus,

lazdelę, ramentus, vaikštynę).

• Vaikui reikia daugiau nei įprasta laiko nueiti tam tikrą atstumą.

• Vaikui vaikštant, kyla pavojus jo saugumui.

Judėjimas neįgaliojo vežimėliu: Vaikas neįgaliojo vežimėliu be padėjėjo pagalbos nuvažiuoja ne mažiau

kaip 50 metrų; apsisuka; privažiuoja prie stalo, lovos, tualeto; įveikia bent 3% įkalnę; ir manevruoja ant

kilimo ir per durų slenkstį.

5 Išimtis, judėjimas namų aplinkoje:

Vaikščiojimas: Vaikas nueina ne mažiau kaip 15 metrų be padėjėjo pagalbos, su arba be pagalbinės

priemonės.

Judėjimas neįgaliojo vežimėliu: Vaikas neįgaliojo vežimėliu nuvažiuoja ne mažiau kaip 15 metrų be

padėjėjo pagalbos.

Ropojimas: Vaikas nuropoja ne mažiau 15 metrų - pakankamai, kad pereitų bent du kambarius.


5 Priežiūra/paruošimas:

Vaikščiojimas: Vaikas nueina mažiausiai 50 metrų, bet jam reikalinga priežiūra (eiti šalia esanti, aiškinti

ar įkalbinėti).

Pavyzdys: Vaikas nueina 60 metrų be kontaktinės pagalbos, bet padėjėjas turi įkalbinėti vaiką pradėti

eiti.

Judėjimas neįgaliojo vežimėliu: Vaikas neįgaliojo vežimėliu nuvažiuoja ne mažiau 50 metrų, bet jam

reikalinga priežiūra (eiti šalia esanti, aiškinti ar įkalbinėti).

4 Minimali pagalba:

Vaikščiojimas: Vaikas įdeda 75 % ar daugiau pastangų, kad nueitų ne mažiau kaip 50 metrų.

Pavyzdys: Vaikas nueina 50 metrų, kai padėjėjas jį prilaiko.

FIM® metodika

96

Judėjimas neįgaliojo vežimėliu: Vaikas įdeda 75 % ar daugiau pastangų, kad vežimėliu nuvažiuotų ne

mažiau kaip 50 metrų.

Ropojimas: Vaikas nuropoja bent 9 metrus.

Pavyzdys: Vaikas nuropoja 12 metrų pereidamas iš vieno kambario į kitą.

3 Vidutinė pagalba:

Vaikščiojimas: Vaikas įdeda nuo 50 % iki 74 % pastangų, kad nueitų ne mažiau kaip 50 metrų.

Judėjimas neįgaliojo vežimėliu: Vaikas įdeda nuo 50 % iki 74 % pastangų, kad nuvažiuotų ne mažiau

kaip 50 metrų.

Ropojimas: Vaikas nuropoja bent 4,5 metro.

Pavyzdys: Vaikas nuropoja 6 metrus tame pačiame kambaryje.

2 Maksimali pagalba:

Vaikščiojimas: Vaikas įdeda nuo 25% iki 49 % pastangų, kad nueitų ne mažiau kaip 15 metrų bei su

vieno padėjėjo pagalba.

Judėjimas neįgaliųjų vežimėliu: Vaikas įdeda nuo 25 % iki 49 % pastangų, kad neįgaliojo vežimėliu

nuvažiuotų ne mažiau kaip 15 metrų bei su vieno padėjėjo pagalba.


• Vaikas įdeda mažiau kaip 25 % pastangų (arba neįdeda visiškai), kad nueitų ar nuvažiuotų

neįgaliojo vežimėliu ne mažiau kaip 15 metrų.

• Vaikas nueina ar neįgaliojo vežimėliu nuvažiuoja mažiau nei 15 metrų.

• Ėjimui ar važiavimui neįgaliojo vežimėliu vaikui reikalinga dviejų padėjėjų pagalba.

• Vaikas nuropoja mažiau nei 4,5 metro.

• Vaikas nejuda.

FIM® metodika

97

JUDĖJIMAS: LIPIMAS LAIPTAI

Judėjimas: lipimas laiptais apima dvylikos - keturiolikos laiptų (vieną laiptatakį) lipimą aukštyn

ir žemyn patalpoje.

Vertinimo gairės:

Vertindami šią funkciją pirma nustatykite vaiko įveiktų laiptų aukštyn ir žemyn skaičių; tada

įvertinkite kokio lygio pagalba vaikui reikalinga.

Apibrėžimai:

Laiptatakis: dvylika - keturiolika laiptų tarp dviejų laiptų aikštelių.


7 Visiškas savarankiškumas: Vaikas saugiai užlipa aukštyn ir nulipa žemyn bent vieną laiptatakį

be padėjėjo pagalbos ir nesilaikydamas turėklų ar atramų.

6 Modifikuotas savarankiškumas: Vaikas užlipa aukštyn ir nulipa žemyn bent vieną laiptatakį be

padėjėjo pagalbos, o vienas ar daugiau iš pateiktų teiginių yra teisingi:

• Vaikui lipimui laiptais reikalinga pagalbinė priemonė (pvz., šoninė atrama, turėklas, lazdelė,

nešiojama atrama).

• Vaikui reikia daugiau nei įprasta laiko lipimui laiptais.

• Vaikui lipant laiptais, kyla pavojus jo saugumui.

5 Išimtis, judėjimas namų aplinkoje: Vaikas užlipa aukštyn ir nulipa žemyn keturis - vienuolika

laiptų be padėjėjo pagalbos, su arba be pagalbinės priemonės, ir vienas ar abu iš pateiktų teiginių yra

teisingi:

• Vaikui reikia daugiau nei įprasta laiko atlikti šiai veiklai.

• Vaiko saugumui kyla pavojus.


5 Priežiūra: Lipimui laiptais vaikui reikalinga priežiūra (eiti šalia, aiškinti ar raginti).

Pavyzdys: Vaikas užlipa ir nulipa vieną laiptatakį be kontaktinės pagalbos, bet padėjėjas turi įkalbinėti

vaiką lipti.

FIM® metodika

98

4 Minimali pagalba: Vaikas atlieka 75 % ar daugiau lipimo laiptais aukštyn ir žemyn užduočių.

Pavyzdys: Vaikas užlipa aukštyn ir nulipa žemyn vieną laiptatakį prilaikant padėjėjui

3 Vidutinė pagalba: Vaikas atlieka nuo 50 % iki 74 % lipimo laiptais užduočių, įveikdamas vieną

laiptatakį aukštyn ir žemyn.

Pavyzdys: Padėjėjas vaikui suteikia vidutinę pagalbą lipant laiptais aukštyn ir žemyn vieną laiptatakį,

užtikrindamas jam atramą ar padėdamas užkelti koją ant ar nuo kiekvieno laipto.

2 Maksimali pagalba: Vaikas įdeda nuo 25 % iki 49 % pastangų lipant keturis-šešis laiptus

aukštyn ir žemyn, tam reikalinga tik vieno padėjėjo pagalba.

Pavyzdys: Padėjėjas suteikia bet kokio lygio pagalbą vaikui lipant laiptais žemyn ir aukštyn keturis-šešis

laiptus.


• Vaikas įdeda mažiau kaip 25% pastangų (arba neįdeda visiškai) lipimui laiptais.

• Vaikas laiptais aukštyn ir žemyn lipa mažiau kaip keturis laiptus arba yra nešamas.

• Lipimui laiptais vaikui reikalinga dviejų padėjėjų pagalba.

• Veikla nevyksta. (Vaikas nelipa laiptais nei aukštyn, nei žemyn ir padėjėjas neneša vaiko laiptais

aukštyn arba žemyn).

FIM® metodika

99

SUPRATIMAS

Supratimas apima girdimos ir vaizdinės komunikacijos (pvz., kalbos, rašyto teksto, ranka

rodomų ženklų, gestų ar paveikslėlių) supratimą.

Vertinimo gairės:

Įvertinkite vaiko supratimą ir po to nurodykite, koks yra vaikui įprastesnis supratimo būdas, ar

girdimasis (G), ar vizualinis (V). Jei vaikas abu būdus naudoja vienodai, pažymėkite raidę „A“,

reiškiančią „abu“. Šie būdai atskiruose vertinimuose gali nesutapti.

Vaiko supratimo įvertinimas turi būti atliktas naudojant vaikui įprastą kalbą, kuri gali būti ir ne

lietuvių. Vaiko supratimo įvertinimui jums gali reikėti vertėjo. Vertindami šią funkciją, neatsižvelkite į

vertėjo vaidmenį.

Apibrėžimai:

Pagalba: Apima kalbos sulėtinimą, žodžių pakartojimą, ženklų rodymą, perfrazavimą, tam

tikrų žodžių ir frazių pabrėžimą, pauzių darymą ir vizualinių ženklų ar gestų rodymą.

Nesusiję daugiažingsniai nurodymai: žodinių nurodymų seka, kurioje vieno nurodymo

vykdymo grįžtamasis ryšys nesuteikia užuominos kito nurodymo vykdymui.

Pavyzdys: „Padėk į šalį žaislus, nusiplauk rankas ir pasiimk paltą“

Susiję daugiažingsniai nurodymai: žodinių nurodymų seka, kurioje vieno nurodymo vykdymo

grįžtamasis ryšys suteikia užuominas kito nurodymo vykdymui.

Pavyzdys: „Pasiimk marškinius, pasiimk kelnes ir pasiimk kojines“


7 Visiškas savarankiškumas: Vaikas supranta kasdienius pokalbius ir vykdo tarpusavyje

nesusijusius trijų žingsnių nurodymus be priminimų ar pagalbinio įrenginio, ir nebūtinai lietuviškai.

6 Modifikuotas savarankiškumas: Daugumoje situacijų vaikas supranta kasdienius pokalbius be

vargo ar tik su nedideliais sunkumais; vykdo nesusijusius trijų žingsnių nurodymus be priminimų, ir

vienas arba abu iš pateiktų teiginių yra teisingi:

• Vaikui reikalingas pagalbinis įrenginys (pvz., klausos aparatas, regėjimo pagalbinė priemonė,

ryšio įrenginys).

• Kad suprastų, vaikui reikia daugiau laiko nei įprasta.

FIM® metodika

100


5 Nuolatinis priminimas: Vaikas daugiau kaip 90 % laiko supranta kasdienius pokalbius ir įvykdo

susijusius trijų žingsnių nurodymus, priminimas reikalinga mažiau nei 10 % laiko.

4 Minimali pagalba: Vaikas nuo 75 % iki 90 % laiko supranta kasdienius pokalbius ir vykdo

nesusijusius dviejų žingsnių nurodymus, pagalba reikalinga mažiau nei 25% laiko.

3 Vidutinė pagalba: Vaikas nuo 50 % iki 74 % laiko supranta kasdienius pokalbius ir vykdo

susijusius dviejų žingsnių nurodymus, pagalba reikalinga daugiau nei 25 % laiko.

2 Maksimali pagalba: Vienas ar abu šių pateiktų teiginių yra teisingi:

• Vaikas nuo 25 % iki 49 % laiko supranta kasdienius pokalbius.

• Vaikas supranta tik paprastus žodžius (tokius kaip „ne“), savo vardą, trumpas frazes, ar vieno

žingsnio nurodymus, lydimus gestų (pvz., rodant pirštu ir sakant „stop“).


• Vaikas mažiau nei 25% laiko supranta kasdienius pokalbius arba nesupranta visiškai.

• Vaikas nesupranta paprastų, dažnai vartojamų žodžių (tokių kaip „labas“), trumpų frazių (tokių

kaip „ateik čia“), ar gestų (tokių kaip mojavimas pasisveikinant ar atsisveikinant).

• Nepaisant pagalbos, vaikas nereaguoja tinkamai ar nuosekliai.

FIM® metodika

101

IŠRAIŠKA

Išraiška apima balsinį ar nebalsinį pagrindinių poreikių ir minčių išreiškimą. Tai apima

suprantamą kalbą arba aiškią kalbos išraišką, naudojant raštą, gestus, rankų ženklus ar ryšio įrenginius.

Vertinimo gairės:

Įvertinkite ir nustatykite vaikui labiau įprastą raiškos būdą: balsinį (B) ar nebalsinį (NB). Jei

vaikas abu būdus naudoja vienodai, pažymėkite raidę „A“, reiškiančią „abu“. Išraiškos būdas nebūtinai

turi būti tas pats kiekvieno vertinimo metu.

Vaiko išraiškos įvertinimas turi būti atliktas naudojant vaikui įprastą kalbą, kuri gali būti ir ne

lietuvių kalba. Vaiko išraiškos vertinimui jums gali reikėti vertėjo pagalbos. Vertindami šią funkciją,

neatsižvelkite į vertėjo vaidmenį.

Apibrėžimai:

Pagrindiniai poreikiai ir mintys: Kasdieniai poreikiai, tokie kaip alkis, troškulys, tuštinimasis ir

šlapinimasis, higiena, miegas, baimė, skausmas ir kiti fiziologiniai poreikiai.


7 Visiškas savarankiškumas: Vaikas išreiškia pagrindinius poreikius ir mintis aiškiai ir sklandžiai

be padėjėjo pagalbos, be įrenginio ir nebūtinai lietuvių kalba.

6 Modifikuotas savarankiškumas: Daugelyje situacijų vaikas kasdienius poreikius ir mintis

išreiškia sąlyginai aiškiai ar su nedideliais sunkumais, be padėjėjo pagalbos, ir vienas ar daugiau šių

pateiktų teiginių yra teisingi:

• Vaikui reikalingas bendravimą gerinantis įrenginys ar sistema.

• Vaikui reikia daugiau nei įprasta laiko pagrindiniams poreikiams ir mintims išreikšti.


5 Priežiūra: Vaikas daugiau kaip 90 % laiko aiškiai išreiškia kasdienius poreikius ir mintis pagalba

(pvz., dažnas kartojimas) reikalinga mažiau kaip 10 % laiko.

4 Minimali pagalba: Vaikas daugiau nuo 75 % iki 90 % laiko aiškiai išreiškia kasdienius poreikius

ir mintis, pagalba reikalinga ne daugiau kaip 25 % laiko.

FIM® metodika

102

3 Vidutinė pagalba: Vaikas, kad išreikštų pagrindinius poreikius ir mintis, nuo 50% iki 74 % laiko

naudoja žodžius, gestus ir paveikslėlius, pagalba reikalinga daugiau nei 25 % laiko.

2 Maksimali pagalba: Vaikas, kad išreikštų pagrindinius kasdienius poreikius ir mintis, naudoja

žodžius „mama“, „tėtė“ ir kitus pavienius žodžius tinkamai nuo 25% iki 49% laiko, pagalba reikalinga

daugiau nei 50 % laiko.

1 Absoliuti pagalba: Vienas šių teiginių yra teisingas:

• Vaikas išreiškia kasdienius poreikius ir mintis aiškiai kaip mažiau 25% laiko (arba neišreiškia

visiškai).

• Nepaisant pagalbos, vaikas neišreiškia pagrindinių poreikių tinkamai ar nuosekliai.

FIM® metodika

103

SOCIALINĖ SĄVEIKA

Socialinė sąveika apima tinkamą bendravimą su kitais vaikais (bendraamžiais) žaidybinėse ir

socialinėse situacijose. Ši sąveika apima sutarimą, bendradarbiavimą ir dalyvavimą su kitais. Tai

parodo, kaip vaikas suderina savo poreikius su kitų vaikų poreikiais.

Vertinimo gairės:

Visos nuorodos į sąveiką yra tarp vaiko ir kitų vaikų (bendraamžių), o ne tarp vaiko ir

suaugusiojo.

Socialiai netinkamo elgesio pavyzdžiai apima pykčio priepuolius, garsią / nepadorią /

įžeidžiančią kalbą, perteklinį juoką, perteklinį verkimą, fizinius užpuolimus bei labai uždarą ir

neinteraktyvų elgesį.


7 Visiškas savarankiškumas: Vaikas saugiai ir tinkamai bendrauja su bendraamžiais ir

demonstruoja tinkamą savitvardą (pvz., kontroliuoja pyktį, priima kritiką, supranta, kad žodžiai ir

veiksmai daro poveikį kitiems) be suaugusio padėjėjo priežiūros ir be elgesį kontroliuojančių

medikamentų.

6 Modifikuotas savarankiškumas: Vaikas tinkamai bendrauja be padėjėjo priežiūros, ir vienas


• Vaikas praranda kontrolę tik retkarčiais.

• Vaikui reikia daugiau nei įprasta laiko prisitaikyti bendraujant.

• Bendravimui vaikui reikia struktūruotos ar modifikuotos aplinkos (pvz., kambario su pritaikytu

apšvietimu).

• Elgesio valdymui vaikas vartoja medikamentus.

• Vaikui bendraujant kyla pavojus jo saugumui.


5 Priežiūra: Vaikas tinkamai bendrauja daugiau kaip 90 % laiko, o vienas ar abu iš pateiktų


FIM® metodika

104

• Vaikui priežiūra (stebėjimas, žodinė kontrolė, ženklai ar įkalbinėjimas) reikalinga mažiau kaip 10

% laiko ir tik stresinėse ar nepažįstamose sąlygose.

• Suaugęs asmuo vaiką prižiūri per atstumą.

4 Minimali pagalba: Vaikas tinkamai bendrauja nuo 75 % iki 90 % laiko, padėjėjas,

struktūruojantis jo žaidimus ar socialines veiklas, reikalingas mažiau nei 25 % laiko (pvz., grupinio

interaktyvaus žaidimo metu).

Pavyzdys: Vaikui kartais reikalinga pagalba išspręsti problemas, bet žaisti jis gali savarankiškai. Suaugęs

asmuo išsprendžia kartais kylančius konfliktus.

3 Vidutinė pagalba: Vaikas tinkamai bendrauja nuo 50% iki 74% laiko, padėjėjas,

struktūruojantis jo žaidimus ar socialines veiklas, reikalingas ne daugiau kaip 50 % laiko.

Pavyzdys: Suaugęs asmuo inicijuoja žaidimą ir 50 % laiko užkerta kelią konfliktams ar sprendžia juos.

2 Maksimali pagalba: Vaikas tinkamai bendrauja nuo 25% iki 49% laiko, padėjėjas

struktūruojantis jo žaidimus ar socialines veiklas reikalingas daugiau kaip 50% laiko (pvz., žaidžia kartu).

Pavyzdys: Vaikas su bendraamžiais bendrauja tik trumpus laiko tarpus. Vaikas įsitraukia į „žaidimą

šalia“.


• Vaikas bendrauja tinkamai mažiau nei 25 % laiko arba niekada nebendrauja tinkamai.

• Suaugęs asmuo struktūruoja visas žaidybines veiklas (pvz., žaidimą pavieniui arba

sensomotorinį žaidimą).

• Tinkamam bendravimui vaikui reikalinga dviejų padėjėjų pagalba.

FIM® metodika

105

PROBLEMŲ SPRENDIMAS

Problemų sprendimas apima kasdienių problemų atpažinimą joms iškilus, jų sprendimo plano

inicijavimą, plano vykdymą kol problemos išsprendžiamos, ir savikorekciją, padarius klaidas. Taip pat

apima pagrįstų, saugių ir savalaikių sprendimų, susijusių su kasdienėmis problemomis, priėmimą.

Vertinimo gairės:

Kasdienės problemos apima kasdienes užduotis, neplanuotus įvykius ir su kasdienėmis

veiklomis atsirandančius pavojus. Pavyzdys: tinkamos pagalbos prašymas, kai vaikas bando pasiekti

sunkiai pasiekiamą daiktą.


7 Visiškas savarankiškumas: vaikas be padėjėjo pagalbos saugiai ir nuosekliai atpažįsta iškilusias

problemas, priima adekvačius sprendimus, inicijuoja ir vykdo žingsnių seką, reikalingą spręsti kasdienes

problemas kol užduotis būna atlikta, ir koreguoja save, jei padaro klaidų.

6 Modifikuotas savarankiškumas: daugelyje situacijų vaikas be padėjėjo pagalbos atpažįsta

iškilusias problemas ir priima adekvačius sprendimus, susidurdamas tik su nedideliais sunkumais; pats

inicijuoja ir vykdo žingsnių seką, reikalingą spręsti kasdienes problemas; ir vienas ar daugiau šių teiginių

yra teisingi:

• Vaikui reikia daugiau nei įprasta laiko priimti tinkamiems sprendimams ar spręsti problemoms.

• Vaikui sprendžiant problemas, kyla pavojus jo saugumui.


5 Priežiūra: Vaikas kasdienes problemas sprendžia daugiau kaip 90 % laiko, priežiūra

(užuominos ar įkalbinėjimas) reikalinga mažiau kaip 10 % laiko ir tik stresinėse ar nepažįstamose

sąlygose.

4 Minimalus vadovavimas: Vaikas nuo 75 % iki 90 % laiko sprendžia kasdienes problemas.

3 Vidutiniškas vadovavimas: Vaikas nuo 50 % iki 74 % laiko sprendžia kasdienes problemas.

2 Maksimalus vadovavimas: Vaikas nuo 25 % iki 49 % laiko sprendžia kasdienes problemas, jam

reikalingas vadovavimas daugiau kaip 50 % laiko inicijuoti, planuoti ar įvykdyti paprastas kasdienes

veiklas.

FIM® metodika

106

Vaiko saugumui jau gali būti reikalingos tramdomosios priemonės.


Vaikas retai atpažįsta iškilusias problemas.

Vaikas mažiau kaip 25 % laiko sprendžia kasdienes problemas (arba nesprendžia

visiškai).

Vaikui reikalingas nuolatinis individualus vadovavimas, kad užbaigtų paprastas

kasdienes veiklas.

Vaiko saugumui gali būti reikalingos tramdomosios priemonės.

FIM® metodika

107

ATMINTIS

Atmintis apima įgūdžius, susijusius su atpažinimu ir atsiminimu atliekant kasdienes veiklas. Tai

apima informacijos, ypač žodinės ir vaizdinės, išsaugojimą ir atkūrimą. Funkciniai atminties požymiai

apima dažnai sutinkamų žmonių atpažinimą, kasdienių rutininių veiklų atsiminimą ir prašymų vykdymą

be priminimo. Atminties trūkumas neigiamai veikia mokymąsi ir užduočių atlikimą.

Vertinimo gairės:

Funkciniai atminties požymiai labai mažiems vaikams gali apsiriboti anticipacijos ir atpažinimo

požymiais (pvz., elgesio, veido išraiškos ar vokalizacijos pokyčiai).


7 Visiškas savarankiškumas: Vaikas atpažįsta dažnai sutinkamus asmenis, atsimena kasdienes,

rutinines veiklas ir be priminimo vykdo prašymus; visa tai vaikas daro be padėjėjo pagalbos ir be

pagalbinių priemonių.

6 Modifikuotas savarankiškumas: Vaikas atpažįsta dažnai sutinkamus asmenis, atsimena

kasdienes, rutinines veiklas ir be priminimo vykdo prašymus; be to, vienas ar daugiau šių teiginių yra

teisingi:

• Vaikas atsimena/atpažįsta su nedideliais sunkumais.

• Vaikui reikia daugiau laiko nei įprasta.

• Vaikas naudoja pagalbines priemones (pvz., užrašų knygelę).


5 Priežiūra: Vaikas atpažįsta ir atsimena daugiau kaip 90 % laiko, pagalba (užuominos, kartojimai

ar priminimai) reikalinga tik stresinėse ar nepažįstamose sąlygose. Vaikas susieja svarbius atostogų,

gimtadienių ir ypatingų įvykių aspektus.

4 Minimali pagalba (pasakinėjimas): Vaikas atpažįsta ir atsimena nuo 75 % iki 90 % laiko, kitu

laiku reikalinga pagalba. Vaikas prisimena veiklų dalis ar įvykius po to, kai padėjėjas pateikia pradinį

priminimą, pvz., „Kas nutiko toliau istorijoje?“ Arba „Kur mes šiandien ėjome?“

FIM® metodika

108

3 Vidutinė pagalba (pasakinėjimas): Vaikas atpažįsta ir atsimena nuo 50 % iki 74 % laiko, kitu

laiku reikalinga pagalba. Vaikas sako arba vaidina fragmentus iš jam žinomų eilių ar dainų.

Pavyzdys: Vaikas dainuoja arba niūniuoja visiems žinomų dainelių dalis pats, o likusias dalis reikia

priminti.

2 Maksimali pagalba (pasakinėjimas): Vaikas atpažįsta ir atsimena nuo 25 % iki 49 % laiko, kitu

laiku reikalinga pagalba. Vaikas po trumpo laiko tarpo prisimena žaislų ar kitų daiktų buvimo vietą.

1 Absoliuti pagalba: Vaikas mažiau kaip 25 % laiko atpažįsta ir atsimena (arba neatpažįsta

visiškai). Vaikas gali rodyti reguliariai vykstančių kasdienės priežiūros įvykių anticipaciją. Vaikas

atpažįsta pažįstamus žaislus ar žmones (Anticipacijos ar atpažinimo požymiu įrodymu gali būti elgesio,

veido išraiškos ar vokalizacijos pasikeitimas).

FIM® metodika

109

2.7. WeeFIM instrumento vertinimo forma

FUNKCINIO NEPRIKLAUSOMUMO VERTINIMO FORMA VAIKAMS (WeeFIM)

Ligos ist. Nr. ._________________________________________________________

Vardas, pavardė:_______________________________________________________

Gimimo data:_________________________________________________________

Ištyrimo data: Atvykus Išvykstant Pokytis

APSITARNAVIMAS

A Valgymas

B Asmens higiena

C Maudymasis

D RENGIMASIS: Viršutinė kūno dalis

E RENGIMASIS: Apatinė kūno dalis

F Susitvarkymas tualete

DUBENS ORGANŲ FUNKCIJOS KONTROLĖ

G Šlapinimosi kontrolė

H Tuštinimosi kontrolė

Apsitarnavimo dalies suma (A-H)

MOBILUMAS

Persikėlimai

I Kėdė, vežimėlis

J Tualetas

K Dušas, vonia

JUDĖJIMAS

L Vaikščiojimas/neįgaliojo vežimėliu/ropojimas (V/NV/R arba K)

M Lipimas laiptais

Mobilumo dalies suma (I-M)

MOTORINIŲ FUNKCIJŲ SUMA (A-M)

BENDRAVIMAS

N Supratimas (G/V/A)

O Išraiška (V/NV/A)

SOCIALINIS PAŽINIMAS

P Socialinė sąveika

Q Problemų sprendimas

R Atmintis

KOGNITYVINIŲ FUNKCIJŲ SUMA (N-R)

BENDRA SUMA (A-R):

Vidurkis:

FIM® metodika

110

Vertinimas:

Nereikia padėjėjo

7 Visiškas savarankiškumas (nereikia priemonių, atliekama laiku, saugiai)

6 Modifikuotas savarankiškumas (reikia priemonių, daugiau laiko, nesaugiai)

Reikalingas padėjėjas– vaikas iš dalies priklausomas

5 Priežiūra (asmuo pats atlieka 100 proc. užduočių)

4 Minimali pagalba (asmuo atlieka 75 proc. ar daugiau užduočių)

3 Vidutinė pagalba (asmuo atlieka nuo 50 iki 75 proc. užduočių)

Reikalingas padėjėjas – vaikas visiškai priklausomas

2 Maksimali pagalba (asmuo atlieka nuo 25 iki 49 proc. užduočių)

1 Absoliuti pagalba ar nevykstanti veikla (asmuo atlieka mažiau nei 25 proc. užduočių arba visai neatlieka)

Vertinimą atliko_____________________ (spaudas, parašas)

FIM® metodika

111

2.8. WeeFIM® instrumento norminės vertės

WeeFIM® instrumento norminės vertės pagal amžių pateiktos lentelėje Nr.2.

Šios normos buvo pagrįstos 414 vaikų stratifikuota imtimi, kuriems nebuvo dokumentuotas

joks raidos sulėtėjimas ar negalia. Imtis, kuria pagrįstos šios normos, buvo detaliai apibūdinta ir

ankstesnėje publikacijoje (Msall, DiGaudio, Duffy, LaForest, Braun, and Granger, 1994). Norminės

imties dydis paskelbtoje studijoje buvo N= 417, tačiau iš dabartinės analizės keletas atvejų buvo išimta,

tad galutinis imties dydis šiame priede yra N-=414. Norminėje lentelėje pateiktas amžiaus diapazonas

apima vaikus nuo 5,62 mėn. iki 107,44 mėn. Duomenys yra pateikti su 3 mėn. amžiaus intervalais.

Pirmasis grupavimas apima vaikus nuo penkių iki septynių mėnesių amžiaus, antroji grupė apima vaikus

nuo aštuonių iki dešimties mėnesių ir paskutinioji grupė apima aštuoniasdešimt trijų mėnesių ir

vyresnius vaikus. Duomenys buvo grupuojami tokiu būdu, kad būtų reprezentuojami svarbūs amžiaus

tarpsniai (pvz., dvylika mėnesių, aštuoniolika mėnesių, dvidešimt keturi mėnesiai). Kadangi WeeFIM®

bendras įvertis, peržengus aštuoniasdešimt tris mėnesius ir pasiekus 120, turi tendenciją „plokštėti“,

virš šio amžiaus nebepateikiama jokių specifinių intervalų (žr. 2 lentelę).

2 lentelė parodo aiškiai su amžiumi susijusį WeeFIM® įverčių pasiskirstymą. Jauniausių norminės imties

dalyvių – nuo penkių iki septynių mėnesių – WeeFIM® vertinimai atspindi nesavarankiškumą daugelyje

veiklų (t.y. vertinama 1 balu pagal visas WeeFIM® veiklas). Amžiaus didėjimas atitinka funkcinių

gebėjimų augimą ir WeeFIM® vertinimo didėjimą tiek pagal atskiras veiklas, tiek bendrą. Pasiekus

septyniasdešimt septynis mėnesius, beveik visi norminės imties dalyviai yra savarankiški pagal daugelį

WeeFIM® veiklų. (žr. 2 lentelę)

Naudoti šią norminę lentelę reikėtų su šiokiu tokiu atsargumu. Nors visumoje imties dydis

yra pakankamas, tačiau kiekvienoje trijų mėnesių amžiaus grupėje jis gali būti nevienodas, ir kartais –

mažokas. (Diapazonas yra nuo šešių iki dvidešimt devynių, kaip parodyta 2-os lentelės trečiame

stulpelyje). Naudojant vidutinį imties įvertį centrinei tendencijai atspindėti yra svarbu atkreipti dėmesį,

ar pasiskirstymas, iš kurio išvestas vidurkis, buvo normalus (varpo formos). Normalus pasiskirstymas

būna gaunamas dažnai, vertinant natūralius reiškinius, ypač esant labai didelei imčiai. Tačiau kai imties

dydis yra mažas, prielaida, jog pasiskirstymas yra normalus, nepasitvirtina. Kai pasiskirstymas nėra

normalus, vidutinė vertė arba vidurkis turi polinkį nesutapti su tokiu centrinės tendencijos matu kaip

mediana, kuri apibrėžiama kaip „taškas, atskiriantis 50 proc. didesnių nuo 50 proc. mažesnių verčių

atvejų“ (Hays, 1988, p. 156). Visa tai nurodo, jog reikėtų laikytis atsargumo, interpretuojant

paveiksluose pateiktas vidutines normines vertes, ypač iš mažų imčių gautas vertes. 2 lentelė gali būti

naudojama vidutinių įverčių palyginimui su medianos įverčiu kiekviename amžiaus intervale.

Veiklų lygyje šios normos buvo naudojamos nustatyti amžiui būdingoms normų vertėms

WeeFIM II® programinėje įrangoje ir WeeFIM® Profilio ataskaitoje. Šios norminės vertės taip pat yra

naudojamos suskaičiuoti įvairaus amžiaus vaikų funkcinio koeficiento vertei bendrame ir atskirų sričių

(apsitarnavimo, mobilumo ir kognityvinių funkcijų) vertinimo lygyje.

FIM® metodika

112

1 Lentelė. WeeFIM įvertinimo norminės vertės pagal amžių (mėnesiais)

Šaltiniai: 1. Hays WL. Statistics. 4th ed. New York, NY: Holt, Rinehart and Winston; 1988.

2. Msall ME, DiGaudio K, Duffy LC, LaForest S, Braun S, Granger CV. WeeFIM: normative sample of an instrument for tracking

functional independence in children. Clinical Pediatrics. 1994;33(7):431-438.

Amžiaus

intervalas

(mėnesiai)

Amžiaus

vidurkis

(mėnesiai)

Imties dydis

Bendras WeeFIM® balas (ribos: 18–126)

Vidurkis Standartinis

nuokrypis Mediana

5–7 6.78 18 18.00 0.00 18

8–10 9.50 25 28.00 12.52 24

11–13 12.24 17 32.88 7.72 31

14–16 15.33 19 36.00 6.18 37

17–19 18.62 17 45.80 12.47 42

20–22 21.99 8 55.33 13.05 52.5

23–25 24.18 21 63.50 13.37 61

26–28 27.56 12 67.63 27.38 65

29–31 30.88 11 74.90 9.64 78.5

32–34 33.25 14 89.92 10.69 92

35–37 36.38 20 89.15 13.08 90.5

38–40 39.48 16 90.87 8.09 88

41–43 42.57 12 100.00 9.99 98

44–46 45.60 14 101.00 10.81 101

47–49 48.65 25 102.57 9.40 103

50–52 51.37 17 106.60 9.10 108

53–55 54.22 21 108.53 10.37 111

56–58 57.96 10 110.25 11.22 112.5

59–61 60.53 18 115.63 7.76 117

62–64 63.07 6 112.17 9.70 114

65–67 66.43 9 111.25 9.27 107.5

68–70 69.86 14 116.38 6.36 118

71–73 72.16 12 117.82 6.63 121

74–76 75.92 12 113.27 7.99 113

77–79 78.61 8 120.00 7.75 123

80–82 81.35 9 120.33 5.27 121

83+ 90.33 29 119.74 5.40 122

FIM® metodika

113

2.9. WeeFIM instrumento į šeimą orientuoto 0-3 modulio sritys ir

funkcijos

0–3 modulis yra skirtas įvertinti negalią turinčių vaikų, nuo 0 iki 3 metų amžiaus funkcijas.

WeeFIM instrumento 0-3 modulis apima tris sritis:

1. Motorinę (šešiolika funkcijų)

2. Kognityvinę (trylika funkcijų)

3. Elgesio (septynios funkcijos)

Lentelėje pateiktos šios sritys su visomis funkcijomis tokia eilės tvarka kaip jos išdėstytos WeeFIM II

instrumento 0-3 modulyje:

Motorinė sritis Kognityvinė sritis Elgesio sritis

Puodelio laikymas

Maisto sėmimas su įrankiu

Siekimas ir ėmimas

Daiktų perkėlimas

Žaidimas su žaislais

Imitavimas veiklos

Valgymo būdas

Maisto konsistencija

Galvos pakėlimas

Krūtinės pakėlimas

Stovėjimas ant keturių

Sėdėjimas

Stovėjimas

Ropojimas per kliūtis

Užlipimas

Šliaužimas/ropojimas/vaikščiojimas

Prisirišimo rodymas

Žiūrėjimas į žmones

Žiūrėjimas į knygą

Bendras dėmesys

Žmonių veidų atpažinimas

Objektų ieškojimas

Sekančio žingsnio numatymas

Pažįstami garsai

Penkių žodžių reikšmės

žinojimas

Verksmas, gestai, žodžiai

Problemos išsprendimas

susidūrus su kliūtimi

Kūrybiniai sprendimai

Užsispyrimas

Apsikabinimas

Valgymo trukmė

Miegas

Maudymasis

Rengimasis

Nusiraminimas

Atsiskyrimo nerimas

WeeFIM II instrumento į šeimą orientuotos 0-3 formos tikslas – informacijos rinkimas iš

šeimos. Kai tai nėra įmanoma, specialistai gali užpildyti formą, remdamiesi tiesioginiu vaiko stebėjimu.

Šios formos naudojimas nėra būtinas, pradėti ar baigti ją pildyti galima bet kuriuo vaiko stacionarinės

ar ambulatorinės reabilitacijos programos metu.

Vieninga medicininės reabilitacijos duomenų sistema (angl. UDSMR) rekomenduoja 0-3

modulį pradėti naudoti, kai bendras vaiko WeeFIM įvertimas yra mažesnis nei 30 balų, o naudojimą

nutraukti tada, kai vaiko WeeFIM įvertimas pasiekia 70 balų ar aukštesnį įvertinimą. Jei vaiko WeeFIM

vertinimas yra tarp 30-40, šis modulis tikrai bus naudingas.

FIM® metodika

114

2.10. WeeFIM® instrumento 0–3 modulio vertinimo gairės, forma

ir norminės vertės

Prisiminkite, kad aštuoniolikos funkcijų WeeFIM instrumento naudojimas priėmimo, išrašymo

ir stebėjimo metu yra privalomas; o 0-3 modulis šiuose vertinimuose nėra būtinas. Tarpiniai įvertinimai

yra atliekami savanoriškai. Jiems atlikti galite naudoti WeeFIM instrumentą, 0-3 modulį ar abu juos

kartu. Šių nebūtinų tarpinių įvertinimų dažnį turėtų nustatyti jūsų įstaigos reglamentas.

„WeeFIM®“ instrumentas: 0–3 modulis naudoja trijų balų vertinimo skalę:

• 3 balai – „dažnai“;

• 2 balai –„ kartais“;

• 1 balas – „retai“.

Bendras motorinės srities įvertinimas svyruoja nuo 16 iki 48 balų, bendras kognityvinės dalies

įvertinimas gali svyruoti nuo 13 iki 39 balų, bendras elgesio įvertinimas svyruoja nuo 7 iki 21 balų.

Žemesni elgesio elementų įvertinimai rodo, kad pagalba reikalinga anksčiau, nei būtų galima manyti.

Bendras 36 funkcijų vertinimas - nuo 36 iki 108 balų.

FIM® metodika

115

WeeFIM II 0-3 forma

Atsakykite į visus klausimus kiek įmanoma tiksliau. Jei abejojate, ką rinktis – „retai“ ar „kartais“, pasirinkite „retai“. Jei abejojate, ką rinktis

– „kartais“ ar „dažnai“, pasirinkite „kartais“. Jei vaikas šios veiklos neatlieka NIEKADA, pasirinkite „retai“.

Retai Kartais Dažnai

1. □ □ □ Jis / ji savarankiškai laiko puodelį ir geria iš jo (Pastaba: priimtini visokių tipų puodeliai).

2. □ □ □ Ima maistą šaukštu ir jį ragauja.

3. □ □ □ Siekia ir paima šalia padėtą daiktą

4. □ □ □ Perkelia daiktą iš vienos rankos į kitą pirmyn ir atgal.

5. □ □ □

Norėdamas žaisti ima vieną žaislo detalę, deda ją ant kitos detalės (pvz., mediniu plaktuku skambina ksilofonu, ridena kamuoliuką loveliu, įdeda kubelį į jam skirtą dėžutę ir t. t.).

6. □ □ □

Imituoja ar apsimeta tinkamai besinaudojantis namų apyvokos daiktais, tokiais kaip dantų šepetėlis, plaukų šepetys, virtuviniai indai, telefonas ar kiti.

Vamzdelis Kombinacija Burna

7. □ □ □

Maitinamas:

(a) Per vamzdelį (b) (a) ir (c) kombinacija; (c) Per burną;

Skysčiai Maistas kūdikiams Maistas nuo

stalo

8. □ □ □

Dažniausiai valgo:

(a) Skysčius; (b) Maistą kūdikiams; (c) Maistą nuo stalo;


9. □ □ □ Gulėdamas ant pilvo pakelia galvą taip, kad smakras keletą sekundžių laikomas virš grindų.

10. □ □ □ Gulėdamas ant pilvo pakelia savo kūną taip, kad alkūnės ir krūtinė pakeliamos ir laikomos keletą sekundžių virš grindų.

11. □ □ □ Gulėdamas ant pilvo pasikelia ant keturių (rankų ir kelių).

12. □ □ □ Gulėdamas(-a) ant grindų, jis / ji savarankiškai atsisėda.

13. □ □ □ Gulėdamas(-a) ar sėdėdamas(-a) ant grindų, jis / ji savarankiškai atsistoja (Pastaba: gali laikytis už baldų).

FIM® metodika

116

WeeFIM II 0-3 forma

Atsakykite į visus klausimus kiek įmanoma tiksliau. Jei abejojate, ką rinktis – „retai“ ar „kartais“, pasirinkite „retai“. Jei abejojate, ką rinktis – „kartais“ ar „dažnai“, pasirinkite „kartais“. Jei vaikas šios veiklos neatlieka NIEKADA, pasirinkite „retai“.


14. □ □ □ Perlipa ar užlipa (užropoja) ant žemai esančių kliūčių, tokių kaip jūsų koja, didelis žaislas, pagalvė.

15. □ □ □ Užlipa ant aukščiau esančių paviršių, tokių kaip kavos staliukas, sofa ar įprasta kėdė.

Nėra Šliaužioja / ropoja Vaikšto

16. □ □ □

Pagrindinis savarankiško judėjimo būdas: (a) Nėra (b) Šliaužioja / ropoja (c) Vaikšto


17. □ □ □ Apkabinus ar paguodus, jis / ji nusiramina ir atsipalaiduoja.

18. □ □ □ Pabudęs ir budrus rodo švelnumą, prisirišimą.

19. □ □ □ Atrodo susidomėjęs žiūrėdamas į žmones, daiktus ar nuotraukas.

20. □ □ □ Sėdi kartu su jumis keletą minučių, kuomet žiūrite knygą ar žaidžiate su žaislais.

21. □ □ □ Žaisdamas(-a) žaislais, jis / ji įtraukia jus į šią veiklą.

22. □ □ □ Atpažįsta artimiausių šeimos narių ar globėjų veidus ir balsus.

23. □ □ □ Ieško žaislo ar objekto, kai jis dingsta iš akiračio.

24. □ □ □ Kartu žaidžiant ar bendraujant, jis / ji numato kitą žaidimo žingsnį.

25. □ □ □

Bando nustatyti pažįstamo garso ar balso šaltinį (pvz.: durų skambutis, skambantis telefonas, lojantis šuo, muzikinis žaisliukas, kalbanti mama).

26. □ □ □ Žino bent penkių dažniausiai su juo /ja kalbantis naudojamų žodžių reikšmę (pvz.: buteliukas, kamuoliukas, knyga).

FIM® metodika

117

WeeFIM II 0-3 forma

Atsakykite į visus klausimus kiek įmanoma tiksliau. Jei abejojate, ką rinktis – „retai“ ar „kartais“, pasirinkite „retai“. Jei abejojate, ką rinktis

–„kartais“ ar „dažnai“, pasirinkite „kartais“. Jei vaikas šios veiklos neatlieka NIEKADA, pasirinkite „retai“.

Verksmas Ženklai Žodžiai

27. □ □ □

Perteikia jums tai, ko jis / ji nori dažniausiai vienu iš toliau nurodytų būdų:

(a) Verkdamas/-a, garsais ar kūno kalba; (b) Žiūrėdamas/-a ar rodydamas/-a į daiktą,

arba gestais; (c) Žodžiais, garsų kombinacijomis, rodant

ženklus ranka;


28. □ □ □ Susidūręs su kliūtimi, išsprendžia problemą ją apeidamas/-a ar patraukdamas/-a iš kelio.

29. □ □ □

Kai daiktas yra nepasiekiamas ranka, išsprendžia šią problemą pasinaudodamas kitu įrankiu ar daiktu, kuris padidina jo / jos pasiekimo ribą (pvz.: pasinaudoja lazdele prisitraukti ką nors arčiau, pasinaudoja taburete, kad galėtų paimti tai, kas tuo metu yra per aukštai).

30. □ □ □ Atkaklus bandant išspręsti problemas (pvz.: stengiasi daugiau nei vieną kartą arba pasinaudoja daugiau nei viena strategija).

31. □ □ □ Pavalgo greičiau nei per 30 min.

32. □ □ □ Išmiega visą naktį taip, kad netrukdo jums išmiegoti.

33. □ □ □ Maudymasis – maloni patirtis ir jums, ir jam / jai.

34. □ □ □ Rengimasis – maloni patirtis ir jums, ir jam / jai.

Daug Vidutiniškai Mažai

35. □ □ □

Kuomet vaikas suirzta, norint jį / ją nuraminti prireikia:

(a) Daug pastangų; (b) Vidutinių pastangų; (c) Mažai ar jokių pastangų;


36. □ □ □ Kai reikia ar norisi, galite nesirūpindamas palikti vaiką kito asmens priežiūrai.

FIM® metodika

118

WeeFIM II 0-3 modulio norminės vertės

Amžiaus

grupė

(mėnesiai)

vidurkis +2

SD

vidurkis

+1.5 SD

vidurkis +1

SD vidurkis

vidurkis

−1 SD

vidurkis

−1.5 SD

vidurkis

−2 SD

0–2.9 29.2 27.7 26.1 23.0 19.9 19.0 16.8

3.0–5.9 34.6 33.0 31.3 28.0 24.7 23.1 21.4

6.0–8.9 37.0 35.0 33.0 29.0 25.0 23.0 21.0

9.0–11.9 41.5 40.2 38.8 36.1 33.4 32.1 30.7

12.0–14.9 42.0 42.0 41.5 38.3 35.1 33.5 31.9

15.0–17.9 42.0 41.9 40.6 38.1 35.6 34.4 33.1

18.0–20.9 42.0 42.0 41.8 39.5 37.2 36.1 34.9

21.0–23.9 42.0 42.0 42.6 40.8 39.0 38.1 37.2

24.0–26.9 42.0 42.0 42.5 41.2 39.9 39.3 38.6

27.0–29.9 42.0 42.0 42.0 41.4 40.5 40.0 39.5

30.0–32.9 42.0 42.0 42.0 41.7 41.0 40.7 40.3

33.0–35.9 42.0 42.0 42.0 41.6 40.7 40.3 39.8

36.0–38.9 42.0 42.0 42.0 41.8 41.3 41.0 40.8

39.0–41.9 42.0 42.0 42.0 41.7 41.0 40.6 40.3

42.0+ 42.0 42.0 42.0 41.9 41.5 41.3 41.1

2 Lentelė. 0–3 modulis: kognityvinių funkcijų normos ribos pagal amžiaus grupes.

FIM® metodika

119

3 Lentelė. 0–3 modulis: motorinių funkcijų normos ribos pagal amžiaus grupes.

Amžiaus grupė

(mėnesiai)

vidurkis

+2 SD

vidurkis

+1.5 SD

vidurkis

+1 SD vidurkis

vidurkis

−1 SD

vidurkis

−1.5 SD

vidurkis

−2 SD

0–2.9 24.0 23.2 22.3 20.6 18.9 18.1 18.0

3.0–5.9 32.4 30.7 29.0 25.6 22.2 20.5 18.0

6.0–8.9 38.0 36.2 34.3 30.6 26.9 25.1 23.2

9.0–11.9 47.6 45.8 44.0 40.4 36.8 35.0 33.2

12.0–14.9 48.0 48.0 47.5 44.8 42.1 40.8 39.4

15.0–17.9 48.0 48.0 48.0 46.7 44.7 43.7 42.7

18.0–20.9 48.0 48.0 48.0 47.6 46.9 46.6 46.2

21.0–23.9 48.0 48.0 48.0 47.8 47.3 47.1 46.8

24.0–26.9 48.0 48.0 48.0 47.9 47.6 47.5 47.3

27.0–29.9 48.0 48.0 48.0 47.8 47.3 47.0 46.8

30.0–32.9 48.0 48.0 48.0 48.0 47.8 47.7 47.6

33.0–35.9 48.0 48.0 48.0 47.9 47.5 47.3 47.1

36.0–38.9 48.0 48.0 48.0 47.9 47.5 47.3 47.1

39.0–41.9 48.0 48.0 48.0 48.0 48.0 48.0 48.0

42.0+ 48.0 48.0 48.0 47.9 47.8 47.7 47.7

FIM® metodika

120

3. FUNKCINIO NEPRIKLAUSOMUMO NUSTATYMO SKALĖ, SKIRTA

STACIONARE GYDOMŲ PACIENTŲ FUNKCINEI BŪKLEI IR REABILITACIJOS

BEI NEĮGALUMO PROGNOZEI VERTINTI (AlphaFIM instrumentas)

3.1. Įvadas

Medicininės reabilitacijos srityje FIM instrumentas plačiai taikomas kaip funkcinę būklę bei

negalios laipsnį, priežiūros poreikį paskaičiuotą minutėmis kasdienėms neįgalaus asmens veiklos

atlikti matuojantis instrumentas. FIM instrumentas buvo įtrauktas į didžiausią nacionalinę JAV

reabilitacijos duomenų bazę (Vieninga medicininės reabilitacijos duomenų sistema – UDSMR). Joje

FIM duomenys yra kaip pagrindas vertinant reabilitacijos įstaigų/skyrių rezultatus, ir lyginant juos su

šalies ar regioniniais standartais.

Nors FIM instrumentas buvo sukurtas naudojimui reabilitacijos įstaigose/skyriuose, tačiau

buvo keliamas tikslas vieningai vertinti paciento būklę viso jo gydymo/priežiūros laikotarpiu.

Didžiausia kliūtimi siekiant šio tikslo buvo patikimo metodo, kuriuo remiantis vertinti paciento

negalios laipsnį bei funkcinę būklę visuose gydymo/priežiūros etapuose nebuvimas.

AlphaFIM instrumentas buvo sukurtas siekiant išpildyti šiuos lūkesčius. Taikant šį instrumentą

ūmios pagalbos skyriuose (aktyvaus gydymo laikotarpiu), nustatyta, kad AlphaFIM instrumentas turi

patikimą ryšį su FIM instrumentu, naudojamu stacionarinės reabilitacijos įstaigose. Sukurtas specialiai

paciento būklės vertinimui aktyvaus gydymo laikotarpiu, AlphaFIM instrumente naudojama ta pati

kalba ir vertinimo sistema kaip ir FIM instrumente, ir todėl reabilitacijos specialistams jį taikyti yra

paprasta. AlphaFIM instrumentas yra sutrumpinta FIM instrumento versija, kuri naudojama vertinant

negalios laipsnį ir funkcinę paciento būklę aktyvaus gydymo laikotarpiu. AlphaFIM instrumentą kai

kurie reabilitacijos specialistai, dirbantys su pacientais aktyvaus gydymo skyriuose naudoja paciento

būklės pokyčių vertinimui šiame etape. Sutrumpėjus gydymo laikotarpiui aktyvaus gydymo skyriuose,

būklės pokyčio vertinimo aktyvaus gydymo laikotarpiu nauda sumažėjo. Taip pat yra eilė faktorių,

kurie komplikuoja arba trukdo pilną paciento ištyrimą pagal FIM instrumentą aktyvaus gydymo

skyriuose. Tai būtų:

- Ligos sunkumas

- Trumpa hospitalizacijos trukmė

- Trumpas kontaktinis laikas su reabilitacijos specialistais

FIM® metodika

121

- Reabilitacijos procedūrų trukdžiai dėl diagnostinių it gydomųjų procedūrų atlikimo

- Gydomosios procedūros kaip ilgalaikės į/v infuzijos

- Drabužių trūkumas, kad stebėti rengimąsi

- Erdvės trūkumas, kad stebėti 50m nuėjimą arba lipimą laiptais

Dėl visų šių priežasčių į AlphaFIM praktiniais sumetimais buvo atrinktos tik šešios funkcijos –

keturios motorinės ir 2 kognityvinės

Priklausomai nuo paciento nueinamo atstumo vertinama:

A pacientas (kuris nueina mažiau negu 50 m):

1. Valgymas

2. Asmens higiena

3. Tuštinimosi kontrolė

4. Persikėlimai: tualetas

5. Išraiška

6. Atmintis

B pacientas (kuris nueina 50 m ar daugiau):

1. Persikėlimai: lova, kėdė

2. Judėjimas: vaikščiojimas



5. Išraiška

6. Atmintis

Šios funkcijos gali būti stebimos ir vertinamos aktyvaus gydymo periodu, ir šios informacijos

pakanka, kad apytikriai įvertinti paciento bendrą funkcinę būklę. Remiantis AlphaFIM instrumentu,

galima numatyti aptarnaujančio personalo pagalbos pacientui poreikį pagrindinėse kasdieninėse

veiklose valandomis. Pavyzdžiui, jeigu pacientui pagalbos poreikis pagrindinėse kasdieninėse veiklose

yra 2 valandos ar mažiau, tai nurodo galimybę išrašyti pacientą į namus su atitinkama priežiūra bus

racionaliausias, žinoma įvertinant ir kitas aplinkybes; ir priešingai, jeigu numatomas pagalbos poreikis

pagrindinėse kasdieninėse veiklose yra 4-6 valandos, tai paciento nukreipimas į stacionarinės

reabilitacijos skyrių turėtų būti tinkamiausias sprendimas, jeigu nėra kitų aplinkybių.

FIM® metodika

122

AlphaFIM instrumentas gali būti naudojamas:

- Funkcinės būklės trumpam vertinimui aktyvaus gydymo metu, sprendžiant dėl nukreipimo į

reabilitacijos skyrius;

- Planuojant paciento išrašymą iš aktyvaus gydymo etapo (paciento priežiūros naštos masto

įvertinimui);

- Paciento priežiūros kokybės ir efektyvumo stebėsenai aktyvaus gydymo etapo metu.

Pagrindinis AlphaFIM instrumento naudojimas yra atlikus įvertinimą per pirmąsias tris

paguldymo dienas, prognozuoti, kur pacientas bus nukreipiamas toliau, renkantis tarp galimų

sprendimų, turint omenyje skirtingą gydymo intensyvumą, esamus resursus bei paslaugų kainas,

renkantis tarp išrašymo namo, savivaldybės įstaigos, stacionarinės reabilitacijos skyriaus 3 lygio ar 2

lygio, ambulatorinės reabilitacijos skyriaus, slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus ar kt. Duomenys

įgalina stebėti, kokie buvo paciento būklės įverčiai, kur jis buvo išrašytas, analizuoti šiuos duomenis ir

juos lyginti.

Jeigu atliekami keli paciento įvertinimai aktyvaus gydymo metu, įstaiga gali stebėti paciento

būklės kitimą ir analizuoti rezultatus.

Informacija, kuria generuoja AlphaFIM instrumentas padeda specialistui geriau suprasti

paciento funkcinius apribojimus ir gydymo/priežiūros poreikį aktyvaus gydymo laikotarpiu, bei

sprendžiant dėl tinkamiausio tolimesnio gydymo/priežiūros.

AlphaFIM instrumentas ir jo generuojamos tikimybės turi būti naudojamos kaip gairės,

priimant sprendimus dėl tolesnio paciento gydymo. Šios gairės reabilitacijos specialistams gali suteikti

informaciją apie paciento funkcinės būklės progreso tikimybę po išrašymo iš aktyvaus gydymo etapo,

taip pat vertinant nukreipimo reabilitacijos paslaugoms potencialą. Tačiau AlphaFIM instrumentas

neturi būti naudojamas kaip vienintelis informacijos šaltinis, kuriuo remiantis priimami sprendimai dėl

hospitalizavimo ar išrašymo. Formalus duomenų rinkimas ir prognozavimo algoritmai yra pagalba, bet

nepakeičia geros klinikinės praktikos ir medicininių sprendimų.

FIM® metodika

123

3.2. AlphaFIM instrumento konstrukcija

AlphaFIM instrumentas vertina šešias funkcijas.

Jeigu pacientas nenueina 50 m atstumo, vertinamos šios 6 funkcijos:

1. Valgymas

2. Asmens higiena



5. Išraiška

6. Atmintis

Jeigu pacientas nueina 50 metrų ar daugiau, vertinamos šios 6 funkcijos:

1. Persikėlimai: lova, kėdė

2. Judėjimas: vaikščiojimas



5. Išraiška

6. Atmintis

Šie pacientai paprastai neturi sunkumų valgant ar atliekant asmens higienos veiksmus, todėl

šios funkcijos buvo pakeisto persikėlimu iš lovos, kėdės bei ėjimu.

Bet kuriuo atveju keturios vertinamos funkcijos yra motorinės ir 2 kognityvinės. Šios funkcijos

bei jų vertinimo gairės yra perkeltos iš FIM instrumento. Jos vertinamos ta pačia 7 balų skale, 1

vertinama absoliuti pagalba ir 7 – visiškas savarankiškumas.

Reikia prisiminti, kad AlphaFIM instrumentas vertina negalios mastą, o ne funkcijų sutrikimą.

Jis skirtas vertinti tai, ką pacientas atlieka realybėje, o ne tai ką pacientas norėtų ar galėtų daryti, jeigu

pasikeistų sąlygos. Tirdamas pacientą specialistas turi turėti omeny, kad pacientas gal ir galėtų atlikti

veiksmus, kurių šiuo metu neatlieka, tačiau neatsižvelgiant į tai, specialistas turi vertinti tik tai, ką

pacientas iš tikrųjų atlieka šiuo metu.

Neleidžiama nevertinti kažkurio iš veiksmų, visi šeši veiksmai turi būti įvertinti pagal vertinimo

taisykles, tik tokiu atveju bus gautas rezultatas ir išvada.

FIM® metodika

124

Atlikti ištyrimą AlphaFIM instrumentu gali bet kuris apmokintas specialistas, nepriklausomai

nuo specialybės. Kai kuriais atvejais klinicistui gali būti sunku įvertinti visas reikiamas veiklas, tuo

atveju jam gali padėti kitas specialistas, kuris prižiūri pacientą.

3.3. AlphaFIM instrumento vertinimo gairės

Toliau bus pateiktos vertinimo gairės visiems 8 AlphaFIM instrumentu vertinamiems

veiksmams (6 veiksmai pacientams, kurie nueina mažiau 50 m, bei kiti papildomi 2 veiksmai

pacientams, nueinantiems 50 m ir daugiau). Kiekviename veiklos aprašyme atsispindi, kokį ištisinį

veiksmą turi atlikti pacientas, ar vertinami ir tam tikri veiksmo atlikimo fragmentai.

Instrukcijoje ištisinio veiksmo atlikimo vertinime bus naudojamas jungtukas “ar“, o veiksmo

atlikimo fragmentų vertinimo atveju jie bus išvardinti naudojant jungtuką „ir“. Kiekviena instrukcija

skirta konkrečiam veiksmui vertinti.

Vertinant kiekvieną veiksmą reikia užduoti sau klausimą, ar pacientas jį atlieka saugiai, ar nėra

rizikos pacientui atliekant veiksmą susižeisti (vertinama 6 balais).

Vertinkite paciento būklę ir atliekamus veiksmus AlphaFIm instrumentu 72 val. bėgyje nuo

hospitalizavimo į aktyvaus gydymo skyrių pradžios. Vertinimai gali būti atliekami kartotinai, tuo atveju

remiamasi informacija, kai pacientas atliko vertinamus veiksmus 24 val. bėgyje.

Bendrosios vertinimo taisyklės

Vertinkite realų veiksmų atlikimą, o ne tikimybes ar galimybes.

Registruokite žemiausią veiksmo atlikimo balą, jeigu pacientas atlieka veiksmus skirtingai

skirtingose aplinkose ar skirtingu dienos metu. Tokie skirtumai galimi, kai paciento įgūdžiai

atlikti veiksmą yra nepakankami, o taip pat gali nurodyti paciento motyvacijos stoką stengtis ne

procedūros metu.

Naudokite tiksliausią informaciją. Tiesioginis paciento stebėjimas, kaip jis atlieka veiksmus yra

geriausia, bet kartais tiksliausią informaciją gali pateikti pacientą prižiūrintis personalas arba

paciento artimieji. Paciento medicininėje dokumentacijoje gali būti jums reikalinga informacija,

tokia kaip pvz. ar buvo išmatų nelaikymas ar netinkamas paciento elgesys.

Nepalikite neužpildytų grafų. Įvertinkite visus AlphaFIM instrumente nurodytus veiksmus.

FIM® metodika

125

Pagalba pasirengiant atlikti veiksmą visada vertinama 5 balais.

1 balu vertinamas, kai:

- Pacientui veiksmo atlikimas sukelia riziką susižeisti;

- Kai veiksmas nevyksta (pvz. nesituština);

- Kai pacientas veiksmo neatlieka (pvz. nesirengia);

- Kai veiksmo atlikimui reikalingi 2 padedantys asmenys.

FIM® metodika

126

3.4. AlphaFIM instrumento vertinimų aprašymas

Nereikia padėjėjo: pacientas visas užduotis įvykdo be kito asmens pagalbos.

7 Visiškas savarankiškumas: Pacientas saugiai atlieka visas užduotis, kurios aprašomos kaip

sudarančios veiklą, be padėjėjo pagalbos per įprastą laiko tarpą, be modifikacijų, pagalbinių įtaisų ar

priemonių.

6 Modifikuotas savarankiškumas: Pacientas atlieka visas užduotis be padėjėjo pagalbos ir viena

ar daugiau iš to, kas nurodyta toliau, yra teisinga:

• Tam, kad atlikti užduotis, pacientui reikalingas pagalbinis įtaisas ar priemonė.

• Pacientui atliekant veiksmą, pacientas turi naudoti protezą arba įtvarą.

• Pacientui atliekant užduotis prireikia daugiau laiko nei įprasta.

• Stebima, kad pacientas nesaugiai atlieka užduotis.

Reikalingas padėjėjas: Pacientui atliekant užduotis, reikalingas kitas asmuo (nesvarbu ar priežiūrai ar

fizinei pagalbai), arba pacientas veiksmo neatlieka.

Dalinis priklausomumas: pacientas atlieka 50% veiksmo ar daugiau.

5 Priežiūra/paruošimas: pacientas atlieka visas veiksmo užduotis, tačiau jam reikia arba

priežiūros (buvimo šalia, užuominų ar įkalbinėjimo) arba paruošimo (pvz., padėti reikiamus daiktus

arba uždėti protezą ar įtvarą).

4 Minimali pagalba: Pacientas pats atlieka 75% veiksmo ar daugiau su minimalia kontaktine

pagalba (prilaikymu).

3 Vidutinė pagalba: Pacientas atlieka nuo 50% iki 74% veiksmo užduočių ir reikia fizinės

kontaktinės pagalbos (daugiau negu tik prilaikymo).

Visiškas priklausomumas: pacientas atlieka mažiau nei 50% veiksmo užduočių, ir joms atlikti reikia

maksimalios arba visiškos padėjėjo pagalbos.

FIM® metodika

127

2 Maksimali pagalba: Pacientas atlieka nuo 25% iki 49% veiksmo užduočių.

1 Absoliuti pagalba: Vienas arba abu teiginiai yra teisingi:

• Pacientas atlieka mažiau nei 25% veiksmo užduočių (įeina ir veiksmo neatlikimas).

• Pacientui atliekant užduotis reikalinga dviejų padėjėjų pagalba

FIM® metodika

128

3.5. AlphaFIM instrumento funkcijų aprašymai

VALGYMAS

Valgymas apima tinkamų įrankių naudojimą, kad maistas būtų prineštas iš valgymo indo į

burną, kur maistas yra sukramtomas ir praryjamas; puodelio ar stiklinės naudojimą prinešant juos prie

burnos gėrimui; ir įvairios konsistencijos maisto paruošimą valgymui, kai maistas patiekiamas įprastu

būdu ant stalo ar padėklo.

Vertinimo gairės:

• Maisto pateikimas įprastu būdu apima patiekalų padėklo pristatymą ir padėklo dangtelio

nuėmimą.

• Jei dienos bėgyje paciento funkcijos yra skirtingų lygių (pvz., ryte 5 balai (su priežiūra) ir vakare

4 balai (minimali pagalba)), tai vertindami įrašykite žemesnį įvertinimą.

• Jei pacientas valgo maistą per burną ir taip pat yra maitinamas per zondą/stomą, vertinkite

kiekvieną valgymo epizodą, kai pacientas valgo, ir kai vyksta maitinimas per zondą, kaip atskirą.

Jei paciento savarankiškumo lygis kiekvieno epizodo metu skiriasi, įrašykite mažesnį įvertinimą.

• Jei pacientas turi maitinimo zondą/stomą, kuris nėra naudojamas maitinimui ar pagirdymui, o

padėjėjas tik skalauja zondą jo praeinamumui užtikrinti, vertindami valgymo veiksmą,

neatsižvelkite į esamą maitinimo zondą/stomą.

NEREIKIA PADĖJĖJO

7 Visiškas savarankiškumas: Pacientas saugiai atlieka visus valgymo veiksmus be padėjėjo

pagalbos, be pagalbinių priemonių ir per įprastą laiką.

6 Modifikuotas savarankiškumas: Pacientas atlieka visus valgymo veiksmus be padėjėjo


• Pacientui valgymui reikia pagalbinės priemonės (pavyzdžiui, ilgo šiaudelio, specialaus šaukšto

ar lėkštės apsaugos), ir jas jis naudoja be padėjėjo pagalbos.

• Pacientui reikia daugiau laiko valgymui

• Pacientui reikalingas modifikuotos konsistencijos maistas, modifikuotos konsistencijos skysčiai

ar trintas maistas.

• Pacientas savarankiškai pasirūpina savo parenterine mityba arba per gastrostomą.

FIM® metodika

129

• Nėra saugu, kai pacientas pats valgo.


5 Priežiūra/ paruošimas: Pacientas atlieka visus valgymo veiksmus, ir vienas ar daugiau iš šių


• Pacientą valgant reikia prižiūrėti (pvz., stovėti šalia, raginti ar įkalbinėti).

• Pacientui reikia pagalbos pasiruošti valgyti (uždėti įtvarus ar pagalbines priemones/įrankius

valgymui).

• Pacientui reikalinga modifikuota maisto konsistencija, ir padėjėjas paruošia atitinkamą maisto

konsistenciją, supila tirštinimo miltelius ar pan.

• Pacientui reikia paruošti valgį, pvz., atidaryti indus, supjaustyti mėsą, užtepti sviestą ant duonos,

įpilti gėrimo ar kt.

4 Minimali pagalba: Pacientas atlieka 75% ar daugiau valgymo veiksmų.

3 Vidutinė pagalba: Pacientas atlieka 50–74% valgymo veiksmų.

2 Maksimali pagalba: Pacientas atlieka 25–49% valgymo veiksmų.


• Pacientas atlieka mažiau nei 25% valgymo veiksmų.

• Pacientas nevalgo ir negeria per burną, o maitinamas parenteriniu būdu arba per gastrostomą.

• Pacientui valgymui reikia dviejų padėjėjų pagalbos.

• Pacientui reikia IV skysčių ar hidratacijos (arba abiejų), kuriuos sulašina padėjėjas.

FIM® metodika

130

ASMENS HIGIENA

Asmens higiena apima 5 arba 4 veiklas:

1. Burnos priežiūrą (dantų valymą);

2. Plaukų priežiūrą (plaukų šukavimas šukomis ir šepečiu);

3. Rankų plovimą, skalavimą ir džiovinimą;

4. Veido prausimą, skalavimą ir džiovinimą;

5. Barzdos skutimąsi arba makiažą.

Vertinimo gairės:

• Asmens higiena neapima dantų valymo dantų siūlu, plaukų plovimo su šampūnu ar plaukų

pynimo į kasas, plaukų surišimo ar kitų šukuosenų darymo.

• Asmens higiena susideda iš keturių ar penkių užduočių. Jeigu pacientas nesiskuta, nesidaro

makiažo, asmens higiena apima tik pirmas keturias užduotis, iš kurių kiekviena turi būti

vertinama 25% nuo visų veiksmų sumos. Jeigu pacientas yra plikas, nevertinkite šukavimosi.

• Asmens higiena apima asmens higienos daiktų pasiėmimą (pavyzdžiui, dantų šepetėlio,

rankšluosčio, šukų bei šepečio). Jis taip pat apima pasirengimo veiksmus (pavyzdžiui, dantų

pastos išsispaudimas ant dantų šepetėlio).

• Jei pacientas naudojasi judėjimui neįgaliojo vežimėliu, jis nėra laikomas pagalbine priemone

asmens higienos veiksmas.

• Įvertinkite atliktų užduočių skaičių ir paciento pastangų procentinę dalį.

NEREIKIA PADĖJĖJO

7 Visiškas savarankiškumas: Pacientas saugiai atlieka visas asmens higienos veiklas be padėjėjo

pagalbos, be pagalbinės priemonės ir per įprastą laiką.

6 Modifikuotas savarankiškumas: Pacientas atlieka visas asmens higienos veiklas be padėjėjo


• Pacientui reikia pagalbinės priemonės (pvz., įtvaro, protezo, prausimosi pirštinės, pritaikyto

dantų šepetėlio, pritaikytų šukų ar pritaikyto plaukų šepečio), ir kai reikia, pagalbinę priemonę

pacientas užsideda ar naudojasi pats (be padėjėjo pagalbos).

• Pacientui reikia daugiau laiko atlikti asmens higienos veiklas (užtrunka ilgiau negu įprasta).

• Atliekant asmens higieną, susirūpinimą kelia paciento saugumas.

FIM® metodika

131


5 Priežiūra/paruošimas: Pacientas atlieka visas asmens higienos veiklas, bet reikia priežiūros

(pvz., stovėti šalia, aiškinti ar raginti) arba reikia padėti pasiruošti veikloms (pavyzdžiui, uždėti įtvarą,

reikalingą asmens higienai; išdėlioti asmens higienos priemones; išspausti dantų pastos ant dantų

šepetėlio ar kt.).

4 Minimali pagalba: Pacientas atlieka 75% ar daugiau asmens higienos veiklų.

3 Vidutinė pagalba: Pacientas atlieka nuo 50% iki 74% asmens higienos veiklų.

2 Maksimali pagalba: Pacientas atlieka nuo 25% iki 49% asmens higienos veiklų.

1 Absoliuti pagalba: Vienas ar abu iš šių teiginių yra teisingi:

• Pacientas atlieka mažiau nei 25% asmens higienos veiklų.

• Pacientui reikia dviejų padėjėjų pagalbos, atliekant asmens higienos veiklas.

FIM® metodika

132

TUŠTINIMOSI KONTROLĖ

Tuštinimosi kontrolė apima visišką sąmoningą tuštinimosi procesą ir, jei reikia, priemonių ar

vaistų naudojimą tuštinimosi kontrolei.

Vertinimo gairės:

Tuštinimosi kontrolei yra svarbus savalaikis sfinkterio atpalaidavimas ir sfinkterio sutraukimas

likusiu laiku. Šiam tikslui pasiekti gali būti reikalingos įvairios priemonės, vaistai ir pagalba.

Vertinant šią funkciją, reikia atsižvelgti į:

• Ar pacientui reikalingi vaistai ar priemonės tuštinimosi kontrolei ar išvengti išmatų nelaikymo

bei nelaimingų atsitikimų?

• Jei pacientas naudoja priemones nelaimingų atsitikimų ar išmatų nelaikymui išvengti, kokios

apimties pagalbos iš šalies jam reikia naudojant šias priemones?

• Jei pacientui įvyksta nelaimingas atsitikimas ar išmatų nelaikymas, kokios apimties pagalbos

reikia susitvarkant?

• Šiai funkcijai vertinti imami 24val laikotarpio duomenys.

• Jeigu pacientas nesituštino per visą 24val. vertinimo laikotarpį, ir pacientas nenaudojo

priemonių ar vaistų tuštinimosi kontrolei, įvertinkite šią funkciją 7 balais.

• Jeigu pacientas nesituštino per visą 24val. vertinimo laikotarpį, bet buvo naudojamos

pagalbinės priemonės ar vaistai tuštinimosi kontrolei, įvertinkite šią funkciją nuo 1 iki 6 balų,

pagal tai, kokios priemonės buvo naudojamos ir koks buvo pagalbos lygis jas naudojant.

Sąvokos:

Išmatų nelaikymas: pacientas negeba kontroliuoti išangės sfinkterio, bet išmatos sulaikomos

priemonėje (pvz. sauskelnėse).

Išmatų nelaimingas atsitikimas: pacientas negeba kontroliuoti išangės sfinkterio, ir to pasėkoje

išmatos ištepa drabužius ar patalynę. Nelaimingų atsitikimų sąvoka apima ir išsitepimą išmatomis iš

basono ar pratekėjus iš stomos.

NEREIKIA PADĖJĖJO

7 Visiškas savarankiškumas: vienas iš šių teiginių yra teisingas:

• pacientas visiškai ir sąmoningai kontroliuoja tuštinimąsi be padėjėjo pagalbos, be priemonių ar

vaistų ir per įprastą laiką.

FIM® metodika

133

• pacientas nesituštino per visą 24 val. vertinimo laikotarpį, ir pacientas nenaudojo priemonių ar

vaistų tuštinimosi kontrolei.

6 Modifikuotas savarankiškumas: pacientas visiškai ir sąmoningai kontroliuoja tuštinimąsi arba

turi pagalbinį įtaisą (pvz., kolostomą), be pratekėjimų ir patalynės ar drabužių ištepimo ir vienas iš šių

teiginių yra teisingas:

• Pacientui reikia pagalbinės priemonės, pvz., basono ar tualetinės kėdės, jis rezervuarą ištuština

savarankiškai ar jeigu naudojamos sauskelnės, savarankiškai jas pasikeičia.

• Pacientui reikia mikroklizmučių, žvakučių ar laisvinamųjų (išskyrus natūralius laisvinamuosius,

pvz., slyvas) ir jis jas visais aspektais naudoja savarankiškai įskaitant pasiruošimą (pvz., žvakutės

įvedimas) ir susitvarkymą pasituštinus.

• Pacientui reikalingas vaistas tuštinimosi kontrolei.

• Pacientas prižiūri kolostomą be pagalbos ir neįvyksta pratekėjimo su patalynės ar drabužių

ištepimu.

• Pacientas užtrunka daugiau laiko, kad atliktų tuštinimosi kontrolės užduotis.

• Atliekant su tuštinimusi susijusius veiksmus, susirūpinimą kelia paciento saugumas.



• Reikia prižiūrėti pacientą ar paduoti jam priemonę, reikalingą tuštinimuisi arba prižiūrėti jo

stomos priemones (maišelius).

• Padėjėjas aiškina ar ragina pacientą, kai jis naudoją priemones tuštinimuisi (pvz., savarankiškai

įsistato žvakę, atlieka stomos priežiūra).

• Padėjėjas atneša ir ištuština basoną ar tualetinės kėdės rezervuarą.

• Pacientas pats apsivalo po išmatų nelaikymo epizodo ar tuštinimosi nelaimingo atsitikimo.


• Pacientas atlieka 75% ar daugiau tuštinimosi kontrolės veiksmų.

• Pacientui reikia minimalios pagalbos, kad būtų išlaikytas patenkinamas tuštinimosi būdas,



• Pacientas atlieka 50–74% tuštinimosi kontrolės veiksmų.

FIM® metodika

134

• Pacientui reikia vidutinės pagalbos, kad būtų išlaikytas patenkinamas tuštinimosi būdas,


2 Maksimali pagalba: pacientas atlieka 25–49% tuštinimosi kontrolės veiksmų.


• Pacientas atlieka mažiau nei 25% tuštinimosi kontrolės veiksmų.

• Padėjėjas keičia paciento sauskelnes.

• Įvykus tuštinimosi nelaimingam atsitikimui, padėjėjas pakeitė paciento patalynę ar drabužius.

• Pacientui reikalinga dviejų padėjėjų pagalba atlikti tuštinimosi kontrolės veiksmus.

FIM® metodika

135


Persikėlimai: tualetas apima visus persikėlimo ant ir nuo tualeto aspektus. Tai apima saugų

prisiartinimą, atsisėdimą ir atsikėlimą nuo tualeto.

Vertinimo gairės:

• Įvertindami šią funkciją, vertinkite paciento persikėlimus standartiniame tualete.

• Protezai ir įtvarai laikomi pagalbinėmis priemonėmis, jeigu jie naudojami persikėlimams

NEREIKIA PADĖJĖJO

7 Pilnas savarankiškumas: pacientas persikelia tualete saugiai, be padėjėjo pagalbos, be

pagalbinių priemonių ir per įprastą laiką.

6 Modifikuotas savarankiškumas: pacientas persikelia tualete be padėjėjo pagalbos, ir vienas


• Pacientui persikėlimui reikalingos pagalbinės priemonės (pvz., persikėlimo lenta, porankiai arba

speciali sėdynė), kuriomis jis naudojasi savarankiškai, be padėjėjo pagalbos.

• Pacientui persikėlimui reikia papildomo laiko.



5 Priežiūra / paruošimas: pacientas persikelia ant tualetą ir nuo jo, bet reikalinga priežiūra (pvz.,

stovėti šalia, aiškinti ar raginti) arba paruošimas veiksmui (pvz., persikėlimo lentos pozicionavimas

arba porankių nuleidimas).


• Pacientas atlieka 75% ar daugiau persikėlimo veiksmo.

• Pacientui reikia tik prilaikymo ar nukreipimo, atliekant persikėlimą.


• Pacientas atlieka 50–74 proc. persikėlimo veiksmo.

• Pacientas pats priartėja prie tualeto ar tualetinės kėdės, tačiau reikalinga kontaktinė pagalba

persikėlimo metu, padedant atsisėsti ar atsistoti.


FIM® metodika

136


• Pacientas pats priartėja prie tualeto ar tualetinės kėdės, tačiau reikalinga kontaktinė pagalba

persikėlimo metu, padedant atsisėsti ir atsistoti.


• Pacientas atlieka mažiau nei 25 proc. persikėlimo veiksmo.


• Pacientui reikia daugiau pagalbos nei prilaikymas priartėjant prie tualeto ar tualetinės kėdės,

padedant atsisėsti ir atsistoti.

FIM® metodika

137

PERSIKĖLIMAI: LOVA, KĖDĖ

Perkėlimai: lova, kėdė apima visus aspektus, susijusius su persikėlimu iš lovos ant kėdės (arba

nuo kėdės į lovą) bei atsistojimą.

Vertinimo gairės:

Protezai ir įtvarai yra pagalbinės priemonės, jeigu jų reikia persikėlimo veiksmui atlikti.

Persikėlimo iš lovos ant kėdės metu stebima kaip pacientas iš gulimos ant nugaros padėties

persikelią ant kėdės. Persikėlimo nuo kėdės į lova metu stebima kaip pacientas iš sėdimos padėties

persikelia į lovą ir atsigula ant nugaros.

NEREIKIA PADĖJĖJO

7 Visiškas savarankiškumas: Pacientas saugiai atsisėda, atsistoja nuo įprastos kėdės ar lovos ir

persikelia ant lovos arba kėdės.

6 Modifikuotas savarankiškumas: Pacientas persikelia ant ir nuo kėdės ar lovos be padėjėjo


• Persikėlimui reikalingos pagalbinės priemonės (pvz., persikėlimo lenta, porankių ar kt.) ir

pacientas jomis naudojasi savarankiškai.

• Pacientui persikėlimui reikia papildomo laiko.



5 Priežiūra / paruošimas: pacientui persikeliant reikalinga priežiūra (pvz., stovėti šalia, aiškinti

ar raginti) arba paruošimas veiksmui (pvz., persikėlimo lentos pozicionavimas arba porankių

nuleidimas).


• Pacientas atlieka 75% ar daugiau persikėlimo veiksmo.

• Pacientui reikia tik prilaikymo ar nukreipimo, atliekant persikėlimą.



FIM® metodika

138

• Pacientas pats priartėja prie lovos ar kėdės, tačiau reikalinga kėlimo pagalba atsisėsti ar

atsistoti.



• Pacientas pats priartėja prie lovos ar kėdės, tačiau reikalinga kėlimo pagalba atsisėsti ir atsistoti.


• Pacientas atlieka mažiau nei 25 proc. persikėlimo veiksmo.


• Pacientui reikia daugiau pagalbos nei prilaikymas priartėjant prie lovos ar kėdės, pasodinant ir

pastatant.

FIM® metodika

139

JUDĖJIMAS: VAIKŠČIOJIMAS

Judėjimas: vaikščiojimas apima vaikščiojimą lygiu paviršiumi stovint. Pacientas veiklą atlieka

saugiai.

Vertinimo gairės:

Jeigu vaikščiojimui reikalingos pagalbinės priemonės (pvz. protezai, vaikštynės, lazdos, įtvarai,

ortopedinė avalynė), paciento įvertinimas bus ne daugiau 6 balų.

NEREIKIA PADĖJĖJO

7 Visiškas savarankiškumas: pacientas nueina ne mažiau kaip 50 metrų atstumą be padėjėjo

pagalbos ir be pagalbinių priemonių.

6 Modifikuotas savarankiškumas: Pacientas nueina ne mažiau kaip 50 metrų be padėjėjo

pagalbos ir vienas ar daugiau iš šių teiginių yra teisingi:

• Pacientas vaikščiojimui naudoja tam tikrą pagalbinę priemonę (pvz. kojos įtvarą, specialią

avalynę, lazdą, ramentus ar vaikštyne), kuria užsideda arba naudojasi be padėjėjo pagalbos

• Pacientas eidamas užtrunka ilgiau negu įprasta,

• Kyla susirūpinimas dėl saugumo, kai pacientas eina.


5 Priežiūra/paruošimas: Pacientas nueina ne mažiau kaip 50 metrų bet reikalinga priežiūra (pvz.

einant šalia, instrukcijos ar raginimas).

4 Minimali pagalba: Pacientas pats atlieka 75% ar daugiau pastangų, kad nueitų ne mažiau kaip

50 metrų.

3 Vidutinė pagalba: pacientas pats atlieka 50–74% pastangų, kad nueitų ne mažiau kaip 50

metrų.

Kadangi sąlygoje pateikta, kad pacientas nueina daugiau kaip 50 metrų, tai 1 – 2 vertinimai

netaikomi.

FIM® metodika

140

IŠRAIŠKA

Išraiška apima aiškią žodinę ar nežodinę kalbos išraišką. Ši funkcija apima suprantamą kalbą

arba aiškią kalbos išraišką, naudojant rašymo ar ryšio įrenginį. Įvertinkite įprastai naudojamą išraiškos

būdą žodinį ar nežodinį.

Vertinimo gairės:

Įvertinkite geriausią paciento išraiškos būdą, žodinį ar nežodinį. Vertinkite paciento išraišką jo

įprastine kalba. Tam gali reikėti vertėjo pagalbos. Vertėjo vaidmens nevertinkite, kai vertinate paciento

išraiška.

Sąvokos:

Pagrindiniai poreikiai ir idėjos: būtinos kasdienės veiklos, susijusios su alkiu, troškuliu,

poreikiu šlapintis, tuštintis, higiena, miegu, baime, skausmu ar kitais fiziologiniais poreikiais.

Sudėtingos ar abstrakčios idėjos apima dabartinius įvykius, religiją ir santykius su kitais ir kt.

NEREIKIA PADĖJĖJO

7 Visiškas savarankiškumas: pacientas aiškiai ir sklandžiai, be padėjėjo pagalbos išreiškia

sudėtingas ar abstrakčias idėjas, nereikia pagalbinių priemonių ir per įprastą laiką.

6 Modifikuotas savarankiškumas: pacientas be padėjėjo pagalbos išreiškia sudėtingas ar

abstrakčias idėjas ir vienas ar daugiau iš šių teiginių yra teisingas:

• sudėtingas ar abstrakčias idėjas pacientas išreiškia apsunkintai;

• pacientui reikia papildomo bendravimo įrenginio ar sistemos išreiškiant save (priemonėmis jis

naudojasi savarankiškai;

• pacientui reikia daugiau laiko, kai išreiškia sudėtingas ar abstrakčias idėjas.


5 Priežiūra: pacientas aiškiai išreiškia pagrindinius kasdienius poreikius ir idėjas daugiau nei 90%

laiko, reikalingas pasakinėjimas (pvz. dažni pakartojimai) mažiau nei 10% laiko.

4 Minimali pagalba (pasakinėjimas): pacientas aiškiai išreiškia pagrindinius kasdienius poreikius

ir idėjas 75% iki 90% laiko.

FIM® metodika

141

3 Vidutinė pagalba: pacientas išreiškia pagrindinius kasdienius poreikius ir idėjas 50% iki 74%

laiko.

2 Maksimali pagalba: Pacientas išreiškia pagrindinius kasdienius poreikius ir idėjas nuo 25% iki

49% laiko. Pasakinėjimas/pagalba reikalingi daugiau nei 50% laiko.


• pacientas išreiškia pagrindinius kasdienius poreikius ir idėjas, mažiau nei 25% laiko,

• pacientas nesugeba tinkamai išreikšti savo bazinių poreikių ar nuosekliai, nepaisant

pasakinėjimo.

FIM® metodika

142

ATMINTIS

Atmintis apima gebėjimus, susijusius su atpažinimu ir atsiminimu dalyvaujant kasdienėse

veiklose. Atmintis šiame kontekste laikoma gebėjimu saugoti ir atgaminti informaciją, ypač žodinę ir

regimąją.

Vertinimo gairės:

Funkciniai atminties požymiai apima dažnai matomų žmonių atpažinimą, dienos įprastinių

veiklų prisiminimą, ir prašymų įvykdymą be priminimo.

NEREIKIA PADĖJĖJO

7 Visiškas savarankiškumas: pacientas atpažįsta dažnai sutinkamus žmones, prisimena

kasdienę rutiną ir be priminimo vykdo kitų žmonių nurodymus be padėjėjo pagalbos, be pagalbinių

priemonių, per tinkamą laiką.

6 Modifikuotas savarankiškumas – pacientas atpažįsta dažnai sutinkamus žmones, prisimena

kasdienę rutiną ir įvykdo kitų žmonių nurodymus be priminimo, bet vienas ar daugiau iš šių teiginių yra

teisingi:

• pacientui nėra lengva prisiminti;

• pacientui reikia daugiau laiko prisimenant;

• pacientas prisiminti naudojasi pagalbinėmis priemonėmis (pvz. užrašų knygele), jomis naudojasi

savarankiškai (be padėjėjo pagalbos).

REIKALINGAS PADĖJĖJAS 5 Priežiūra – pacientas atpažįsta ir prisimena daugio nei 90% laiko, tačiau gali reikėti

pasakinėjimo (pvz. užuominų, pakartojimo, priminimo) bet ne daugiau nei 10% laiko.

4 Minimali pagalba (pasakinėjimas) – pacientas atpažįsta ir prisimena nuo 75 % iki 90 % laiko,

reikalingas pasakinėjimas likusį laiką.

3 Vidutinė pagalba (pasakinėjimas) - pacientas atpažįsta ir prisimena nuo 50 % iki 75 laiko,


2 Maksimali pagalba (pasakinėjimas) - pacientas atpažįsta ir prisimena nuo 25 % iki 49 % laiko,


1 Absoliuti pagalba - pacientas atpažįsta ir prisimena mažiau nei 25 % laiko.

FIM® metodika

143

3.6. AlphaFIM instrumento vertinimo forma

AlphaFIM paciento įvertinimo forma

Paciento duomenys

1.Paciento LIN

2.Vardas

3.Pavardė

4.Gimimo data

Ištyrimo informacija

5.Ištyrimo data

6. Ligos kodas (sutrikimo grupė)

AlphaFIM instrumentas

7. Ar pacientas nueina 50 metrų ar daugiau? (buvo objektyviai stebėta)

□TAIP (vertinti pagal 8A)

8A AlphaFIM instrumentas:

Motorinės funkcijos: balas

Persikėlimai: lova, kėdė

Judėjimas: vaikščiojimas

Tuštinimosi kontrolė

Persikėlimai: tualetas

Kognityvinės funkcijos:

Išraiška

Atmintis

□NE (vertinti pagal 8B)

8B AlphaFIM instrumentas:

Motorinės funkcijos: balas

Valgymas

Asmens higiena



Kognityvinės funkcijos:

Išraiška

Atmintis

AlphaFIM instrumento vertinimo skalė

Be padėjėjo:

7 Visiškas savarankiškumas (be priemonių, per tinkamą laiką, saugiai)

6 Modifikuotas savarankiškumas (su priemonėmis, daugiau reikia laiko, abejonės dėl saugumo)

Reikalingas padėjėjas - pacientas iš dalies priklausomas

5 Priežiūra/paruošimas (pacientas atlieka 100% veiksmo)

4 Minimali pagalba (pacientas pats atlieka 75% veiksmo ar daugiau)

3 Vidutinė pagalba (pacientas atlieka nuo 50% iki 74% veiksmo)

Padėjėjas – pacientas visiškai priklausomas

2 Maksimali pagalba (pacientas atlieka nuo 25% iki 49% veiksmo)

1 Absoliuti pagalba (pacientas atlieka mažiau 25% veiksmo)

FIM® metodika

144

3.7. Alpha FIM instrumento pritaikymo galimybės

Pilotinio tyrimo metu, konsultuojantis fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas Alpha FIM

instrumentu įvertino 6 pacientų po galvos smegenų infarkto gydomų nervų ligų skyriuje funkcinį

nepriklausomumą. Atliekant vertinimą buvo susidurta su šiais trukdžiais: nėra tiksliai dokumentuojama

informacija apie tuštinimosi kontrolę bei pagalbos lygį, ar pacientas pats pavalgo ar maitinamas, ar

atlieka asmens higienos veiksmus (ne visada pacientai turi tam priemones). Informacija buvo surinkta

stebint paciento veiksmus, apklausiant pacientą, jo artimuosius bei skyriaus slaugos personalą.

Paciento funkcinio savarankiškumo vertinimas būtų sklandesnis, jeigu slaugytojos bei slaugytojų

padėjėjai detaliau dokumentuotų savo darbą, kaip yra užtikrinami paciento mitybos, higienos,

tuštinimosi ir šlapinimosi poreikiai bei atliekami persikėlimo veiksmai. Nusprendus įdiegti ši FIM

instrumento modulį, butų tikslinga sukurti slaugos personalui gaires, kaip dokumentuoti informaciją,

kad paciento funkcinė būklė būtų įvertinta tiksliai.

AlphaFIM instrumentas leidžia projektuoti paciento bendrą FIM vertinimą remiantis AlphaFIM

instrumento funkcijų įverčiais.

Paskaičiuojami šie rodikliai:

• FIM-13 motorinis balas

• FIM-13 Rash motorinis balas

• FIM-5 kognityvinis balas

• FIM-5 Rash kognityvinis balas

• FIM motorinis įvertis

• FIM kognityvinės įvertis

• FIM vaikščiojimo įvertis (atspindi pacientui reikiamą pagalbos lygi nueiti minimaliai 50 m)

• Pagalbos poreikis kasdienėms veikloms atlikti (valandomis per parą)

Visi paskaičiavimai atliekami suvedus paciento AlphaFIM vertinimo duomenis į internetinę

programą. Pagal gautus paskaičiavimo rezultatus, jeigu numatomas pagalbos poreikis pagrindinėse

kasdieninėse veiklose yra 4-6 valandos, tai paciento nukreipimas į stacionarinės reabilitacijos skyrių

turėtų būti tinkamiausias sprendimas, jeigu nėra kitų aplinkybių.

Kanadoje atlikto tyrimo metu, nustatyta, kad didžiausia tikėtina stacionarinės reabilitacijos

nauda yra, kai paciento FIM įvertinimas yra tarp 40 ir 80 balų. Esant mažesniam nei 40 balų FIM

įvertinimui, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas turi įvertinti paciento potencialą dalyvauti

FIM® metodika

145

stacionarinės reabilitacijos programoje, tikėtina naudą, įvertinti galimus trukdžius. Kai paciento FIM

įvertinimas yra didesnis negu 80 balų, tikėtina, kad pacientas gali būti nukreiptas ambulatorinei

reabilitacijai, jeigu nėra kitų aplinkybių, dėl kurių reikėtų pacientą nukreipti stacionarinėms

reabilitacijos paslaugoms. Australijoje šios ribos yra šiek tiek kitos – nuo 35 iki 90 balų.

Surinkus pakankamai FIM įvertinimo duomenų Lietuvoje ir juos išanalizavus, bus galima

nustatyti tinkamas FIM balų ribas, stacionarinės ar ambulatorinės reabilitacijos paslaugų teikimui

Lietuvoje. Tiesioginis perkėlimas vienos ar kitos šalies nustatytų ribų ar reglamentų nėra galimas, dėl

asmens sveikatos priežiūros sistemų skirtumo.

FIM ir Alpha FIM instrumentas taip pat leidžia įvertinti pagalbos pacientui kasdienėse veiklose

poreikį.

Lygis Viso Rasch Minutės Valandos Aprašymas

1 18 24 30

0 10 20

498 456 419

>8 7-8 6-7

Absoliuti pagalba

2 36 45

30 35

384 330

6-7 5-6

Maksimali pagalba

3 54 63

40 45

276 222

4-5 3-4

Vidutinė pagalba

4 72 80

50 55

168 120

2-3 2-3

Minimali pagalba

5 90 100

60 65

60 <60

1-2 <1

Priežiūra /paruošimas

6 108 114 120

70 80 90

0 0 0

0 0 0

Modifikuotas savarankiškumas

7 126 100 0 0 Visiškas savarankiškumas

5 Lentelė. Paciento FIM bendro įvertinimo perskaičiavimas į pagalbos poreikį valandomis.

FIM® metodika

146

4. FUNKCINIO NEPRIKLAUSOMUMO NUSTATYMO SKALĖS (FIM)

NAUDOJIMAS AMBULATORINIAMS PACIENTAMS

Funkcinio ištyrimo skalės yra įvairių rūšių, dalis jų yra specifinės, dalis jų yra bendrinės.

Specifinės skalės yra kasdienio gyvenimo veiklų vertinimo skalės, kurios vertina bazines kasdieniam

savarankiškam gyvenimui reikalingas funkcines veiklas, tokias kaip valgymas, asmens higienos

veiksmai, rengimasis, maudymasis, judėjimas, persikėlimai, dubens organų funkcijos kontrolė ir kai

kurios vertina ir kognityvines funkcijas. Gydytojai vertina kiek yra savarankiški ar priklausomi pacientai

atlikdami šias funkcines veiklas. Tokių skalių pavyzdžiu būtų Barthel indeksas, FIM instrumentas, kurio

pagrindas paimtas iš Barthel indekso ir papildytas kognityvinėmis funkcijomis. Kognityvinių funkcijų

vertinimas kartu su motorinėmis funkcijomis yra svarbus esant tam tikroms būklėms, ypač galvos

smegenų traumos ar insulto atveju. Taip pat specifinės yra neurologinės skalės, kurios vertina

konkrečios ligos progresavimą, tačiau taip pat apima tam tikrų funkcinių veiklų vertinimą.

Bendrinės skalės būtų gyvenimo kokybės skalės, bes apima plačiai įvairias sritis (kaip pvz.

skausmas ir emocinė būklė). Jomis vertinamas subjektyvus požiūris, t. y. kaip pacientas vertina savo

esamą ir buvusią sveikatos būklę. Šių skalių pavyzdžiais būtų Ligos poveikio profilis (angl. Sickness

Impact Profile) ir LIFEware sistema. Tarp specifinių ir bendrinių skalių yra kasdienių veiklų skalės, kurios

vertina asmens gebėjimą atlikti antrines funkcines veiklas namuose, kaip pvz. gaminti maistą, tvarkyti

namus, naudotis telefonu.

Ambulatoriniame etape FIM instrumentas turi būti taikomas pacientams po stacionarinės

medicininės reabilitacijos tolimesnio stebėjimo metu. Šiuo tikslu pacientus vertinti rekomenduojama

80–180 dienų po išrašymo, siekiant įvertinti jų savarankiškumo kasdienėse veiklose bei pagalbos

poreikio kitimą.

Taip pat vertinimas FIM instrumentu, bus informatyvi ir naudinga vertinimo skalė

ambulatorinės reabilitacijos pacientams, kurių reabilitacijos tikslai bus siejami su 18 FIM instrumentu

vertinamų kasdienių veiklų. Kitiems ambulatorinės reabilitacijos pacientams, kuriems reabilitacijos

tikslai nebus siejami su 18 FIM instrumentu vertinamų kasdienių veiklų pokyčiu, šis instrumentas bus

mažai informatyvus ir nurodys tik esamą paciento savarankiškumo lygį bei pagalbos poreikį ir lygį 18

FIM instrumentu vertinamų kasdienių veiklų.

FIM® metodika

147

Kyla klausimas, kokius instrumentus, skales, klausimynus naudoti, siekiant įvertinti

ambulatorinės reabilitacijos efektyvumą. Skirtingai nuo kitų medicinos sričių, kur diagnozuotas navikas

pašalinamas, o sulūžęs kaulas sufiksuojamas, arba širdies vožtuvas, esant jo patologijai, pakeičiamas,

medicininėje reabilitacijoje nauda pacientui nėra taip greitai ir paprastai nustatoma. Reabilitacijos

paslaugų teikimas gali trukti dienomis, mėnesiais ar net metais. Vienas iš sprendimo būdų galėtų būti

Tikslaus atvejo valdymo (TAV) instrumentas (angl. Precision case management (PCM)), kuriuo

analizuojama visapusė informacija- biomedicininė informacija ir paties paciento pateikta informacija,

atspindinti kasdienės veiklos kokybinį pagerėjimą, kas ir yra dažnas daugiadisciplininės reabilitacijos

komandos darbo tikslas. Paties paciento įsivertinta ir pateikta informacija atskleidžia, kiek lėtinė liga ar

negalia realiai paveikia jo kasdienio gyvenimo kokybę. Paciento simptomų ir kasdienių veiklų kokybės

monitoravimas sukuria autentiškus savarankiškai įsivertintus ir registruotus įrodymus (angl. self-

reported evidence) apie funkcionavimą kasdieniniame gyvenime. Tai yra žymiai geriau, negu manyti

„žinau, kas yra geriausia pacientui‘, o būtent tokia informacija gaunama iš biomedicininių duomenų,

objektyvių testų ar paprasčiausiai specialisto interpretacijos, kaip pacientas atrodo ar koks jo atsakas.

Naudojant tikslaus atvejo valdymo instrumentą, pacientas ir reabilitacijos specialistas

bendradarbiauja, siekdami pagerinti priežiūros rezultatus ir sumažinti nereikalingas sąnaudas.

Tikslaus atvejo valdymo sistemos esmė:

sukuria prasmingą, patikimą ir naudingą informaciją, kaip optimaliai vykdyti paciento priežiūrą

demonstruoja reabilitacijos paslaugų efektyvumą

naudojami paciento savęs vertinimo klausimynai, kaip įrodymas, kad pasiekti kelti tikslai.

Moksliniai straipsniai palaiko šį požiūrį, apie paciento įsivertintus rezultatus, ir kad tai

„suartina klinicisto ir paciento požiūrį į klinikinę realybę ir padeda geriau modeliuoti gydymą, pagal

paciento poreikius ir pasirinkimus“. Teikiant reabilitacijos paslaugas lėtinėmis, paūmėjančiomis ar

progresuojančiomis ligomis sergantiems pacientams, reikia atsižvelgti į įvairius faktorius: sutrikimo

prigimtis, asmenybiniai faktoriai, aplinkos faktoriai.

Paciento stiprybių ir deficitų stebėjimas ir vertinimas, padeda fizinės medicinos ir reabilitacijos

gydytojui suprasti ir tinkamai paskirti priemones. Tiek gydytojas, tiek pacientas turi kiekybiškai ir

kokybiškai vertinti ligos simptomus, kurie daro poveikį jo kasdieninio gyvenimo kokybei, kaip pvz.:

skausmas, gebėjimas dalyvauti svarbiose ir būtinose pacientui veiklose, biopsichosocialiniai veiksniai,

apimantys nerimą, depresiją ir nuotaiką, bei pasitenkinimas pasiektu funkcinio aktyvumo lygiu. Taigi

įvertinimas turi būti kompleksinis.

FIM® metodika

148

LIFEware sistemos programoje apjungta daugiau kaip 100 įvairių funkcinę būklę vertinančių

instrumentų, kurie pagal įvairius nustatytus ryšius ir koreliacijas yra apdorojami ir sugeneruojamos

paciento būklę, jos kitimą kompleksiškai vertinančios ataskaitos. Kiekviena įstaiga, įsigijusi LIFEware

sistemą (internetinė programa), parenka tinkamus vertinimo instrumentus pagal pacientų kontingentą.

Daugelis šios sistemos funkcinės būklės vertinimo instrumentų nėra taikomi Lietuvoje (kaip pavyzdžiui

Body Movement and Control instrument, PLACID, LIFEwareFatigue), todėl šiame etape šios sistemos

įdiegimas Lietuvos asmens sveikatos priežiūros sistemoje nėra tikslingas. Dabartiniame funkcinio

nepriklausomumo testo (FIM) įdiegimo Lietuvoje etape, rekomenduojama vertinti FIM instrumentu

ambulatorinės reabilitacijos pacientus, kuriems yra keliami reabilitacijos tikslai siejami su funkcinės

būklės kitimu pagrindinėse aštuoniolikoje kasdienių funkcijų, vertinamų FIM instrumentu, pakeičiant

šiuo tikslu dabar naudojamą Barthel indeksą.

Funkcinio nepriklausomumo testo (FIM instrumento) metodika yra aprašyta skirsnyje

Funkcinio nepriklausomumo vertinimas (FIM® instrumento naudojimas) stacionarinės medicininės

reabilitacijos etape.

Kitiems ambulatorinės reabilitacijos pacientų būklės parametrams, tokiems kaip skausmas,

nerimas, depresija, nuotaika, pusiausvyra, koordinacija, pasitenkinimas ir kt. lygiagrečiai taikyti šiuo

metu klinikinėje praktikoje naudojamas skales ir instrumentus. Visi reabilitacijos specialistai komandos

nariai - FMR gydytojas, kineziterapeutas, ergoterapeutas, psichologas, logoterapeutas bei socialinis

darbuotojas pagal savo kompetenciją ir darbo sferą naudoja tokius vertinimo instrumentus kaip

skausmo skalė, trumpas protinės būklės tyrimas (angl. MMSE) Keitel indeksas, Tinetti skalė, Berg skalė,

gomiometrija, kalbos vertinimo instrumentas ir kitus.

Sekančiame etape, kai FIM instrumentas bus įdiegtas ir įprastai naudojamas, bei bus atlikta jo

duomenų analizė, turėtų būti nagrinėjamos galimybės ir jų alternatyvos, ar Lietuvoje bus naudojama

LIFEware sistema (kurios vienas iš komponentų yra FIM instrumentas), ar bus kuriama lietuviška

programa, kompleksiškai analizuojanti sudėtinių skalių duomenis ir ambulatorinės reabilitacijos

efektyvumą, ar bus naudojama TFK pagrindu sukurta programa/klausimynas, kaip dar viena iš funkcinę

būklę, asmeninius ir aplinkos faktorius vertinančių instrumentų.

FIM® metodika

149

III. FUNKCINIO NEPRIKLAUSOMUMO NUSTATYMO SKALĖS METODIKOS

PRIEDAI

FIM® metodika

150

1. PACIENTO ATVEJŲ NAGRINĖJIMO PAVYZDŽIAI (SKIRTA SAVARANKIŠKAM MOKYMUISI) 1.1. FIM INSTRUMENTO VERTINIMO KLINIKINIS PAVYZDYS

Šiame priede pateiktas klinikinis atvejis, kuris specialistams padės geriau suprasti FIM®

instrumento vertinimo sistemą. Atvejų nagrinėjimas yra gera praktika rengiantis kvalifikaciniam testui.

Atsakymai su jų pagrindimu yra pateikti kiekvienam nagrinėjamam atvejui.

PACIENTO G. ATVEJIS

Bendra informacija apie pacientą:

Pacientas G. yra septyniasdešimt dvejų metų baltaodis vyras. Jis yra vedęs ir gyvena su

žmona. Pacientas G. kalba angliškai.

Jis nukrito nuo laiptų ir 2017 m. lapkričio 20 d. buvo paguldytas į ligoninę diagnozavus tetraplegiją dėl

stuburo srities C6 - C7 slankstelio lūžio. Didžioje dalyje jo raumenų jėga buvo įvertinta 3 arba 4 balais.

Pacientas G. neprarado sąmonės. Buvo atlikta stuburo fiksavimo operacija. Pacientui atlikus galvos

kompiuterinės tomografijos tyrimą, buvo diagnozuota subdurinė hematoma. Atliekant vietinę

anesteziją, subdurinė hematoma pašalinta.

2017 m. lapkričio 30 d. pacientas G. buvo perkeltas į stacionarinės reabilitacijos skyrių.

Paciento G. funkcinės būklės įvertinimas per pirmąsias tris jo buvimo reabilitacijos skyriuje dienas:

Valgymas

Pacientas G. valgo kiekvieną kartą su padėjėju, kuris ir kartais įdeda maistą į paciento G.

šaukštą. Pacientas G. kelia maistą iš lėkštės į burną. Jis kramto ir nuryja maistą be jokių sunkumų ir

geria gėrimus iš stiklinės be pagalbos.

Asmens higiena

Kiekvieną rytą pacientas G. nusiplauna savo kairę ranką, o dešiniąją nusivalo šluoste. Pacientas G. taip

pat plauna veidą, šukuoja plaukus šepečiu ir valosi dantis. Padėjėjas plauna pacientas G. dešinę ranką,

taip pat jį nuskuta.

FIM® metodika

151

Maudymasis

Pacientas G. nusiprausia savo krūtinę ir kairiąją ranką. Padėjėjas padeda pacientui nusiprausti kitas

kūno dalis.

RENGIMASIS: Viršutinė kūno dalis

Pacientas G. paprastai dėvi megztinį. Padėjėjas uždeda marškinėlius pacientas G. ant galvos ir prakiša

jo rankas pro rankoves. Tuomet pacientas G. pasilenkia į priekį, kad padėjėjas galėtų aprengti pacientą.

RENGIMASIS: Apatinė kūno dalis

Paprastai pacientas G. nešioja kelnes su elastiniu juosmeniu, kompresines kojinėmis ir batus. Padėjėjas

užmauna pacientui kojines. Tuomet pacientas G. pasisuka į vieną pusę ir į kitą, kad padėjėjas galėtų

užtraukti kelnes jam ant klubų. Po to padėjėjas užmauna pacientas G. kojines ir apauna batais.

Susitvarkymas tualete

Pacientas G. pasiverčia nuo vienos pusės į kitą, kai padėjėjas sutvarko pacientas G. drabužius prieš ir

po jo kateterio įstatymo ir tuštinimosi. Pacientas G. apsivalo pats.

Šlapinimosi kontrolė

Pacientas G. dalyvauja šlapimo pūslės kontrolės programoje, atliekant kateterizacijas. Pacientas G.

priklauso nuo personalo, kai jam yra atliekama kateterizacija. Pacientas G. neturi nelaimingų atsitikimų

atvejų.


Pacientas G. nedalyvauja tuštinimosi programoje, jam yra buvę nelaimingų atsitikimų, po kurių

padėjėjas jį apvalė ir pakeitė jo drabužius. Pacientas G. per pastarąsias tris dienas patyrė vieną

tuštinimosi nelaimingą atsitikimą.

Persikėlimai: Lova, kėdė, vežimėlis

Ponui G. reikia dviejų padėjėjų pagalbos, kad galėtų patekti į lovą ir iš jos.

FIM® metodika

152

Persikėlimai: Tualetas

Ponui G. reikia dviejų padėjėjų pagalbos, kad galėtų pasinaudoti tualetu.

Persikėlimai: Vonia, dušas

Pacientas G . nenueina į vonią ar dušą. Kiekvieną rytą jis prausiasi lovoje.

Judėjimas: Vaikščiojimas, judėjimas neįgaliojo vežimėliu

Pacientas G. nevaikšto. Padėjėjas stumia pacientas G. vežimėlyje. Kineziterapeutas tikisi, kad pacientas

G išrašymo dieną vaikščios.

Judėjimas: Laiptai

Pacientas G. nebandė lipti laiptais dėl susižalojimo pavojaus.

Supratimas

Pacientas G. nuosekliai supranta klausimus, kuriuos darbuotojai užduoda apie įprastinius, kasdienius

dalykus, tokius kaip valgymas ir poreikis skausmo gydymui. Jis žiūri televizijos programas, tačiau negali

suprasti abstrakčios informacijos, pvz., filmo siužeto, dabartinių įvykių ar humoro.

Išraiška

Pacientas G. nuosekliai išreiškia informaciją apie kasdienius poreikius, tačiau negali diskutuoti

abstrakčiais klausimais, pvz., finansiniais ir draudimo klausimais. Pacientas išreiškia tokius dalykus kaip

valgio pasirinkimas ir reabilitacijos procedūras, kuriose kasdien dalyvauja

Socialinė sąveika

Pacientas G. bendradarbiauja su personalu procedūrų metu ir dalyvauja visose veiklose. Jis tinkamai

sąveikauja ir neturi netinkamo elgesio ar protrūkių epizodų.

Problemų sprendimas

Pacientas G. nuosekliai atpažįsta ir sprendžia įprastines problemas, pvz., prašydamas pagalbos, kai jam

nepavyksta kažko pasiekti, arba iškviečiant padėjėją, kai jam reikia pagalbos. Tačiau jis negali priimti

FIM® metodika

153

sprendimų dėl tokių dalykų, kaip namų ūkio finansai, biudžeto planavimas ir transporto namo

suplanavimas.

Atmintis

Pacientas G. atpažįsta reabilitacijos darbuotojus, kurie jie gydo, bet ne visada gali prisiminti jų

vardus. Pacientas sugeba nupasakoti savo kasdieninę veiklą. Jis tinkamai reaguoja į prašymus, tačiau

jam reikia juos pakartoti (mažiau nei 10 proc. laiko) nepažįstamų aplinkybių atveju.

PACIENTO G. ATVEJO NAGRINĖJIMAS SU ĮVERTINIMO FIM INSTRUMENTU PAGRINDIMU

Funkcija

Pagrindimas

Valgymas 4 , minimali pagalba: padėjėjas retkarčiais įdeda maisto į šaukštą

ir pacientas G jį kelia prie burnos, jį kramto ir nuryja.

Asmens higiena

3 , vidutinė pagalba: pacientas G. savarankiškai atlieka tris su

puse užduoties iš penkių (70%) ir jam reikia pagalbos atlikti

likusioms užduotims.

Maudymasis

1 , Absoliuti pagalba: pacientas G. nusiplauna ir nusišluosto tik

savo krūtinę ir kairę ranką, t. y. jis naudoja mažiau nei 25%

pastangų.

RENGIMASIS: viršutinė kūno dalis

1 , Absoliuti pagalba: pacientas G. pasilenkia ir padėjėjas jį

aprengia. Jis atlieka mažiau nei 25% veiksmo.

RENGIMASIS: apatinė kūno dalis

1 , Absoliuti pagalba: pacientas G. pasiverčia nuo vienos pusės į

kitą ir padėjėjas jį aprengia. Jis atlieka mažiau nei 25% veiksmo.

FIM® metodika

154


2 , maksimali pagalba: pacientas G. persikelia nuo vienos pusės į

kitą kai padėjėjas pataiso pacientas G. kelnes. Pacientas G. pats

atlieka perinealinę higieną be pagalbos.


1 , Absoliuti pagalba: darbuotojai įveda šlapimo pūslės

kateterius.


1 , Absoliuti pagalba: pacientas G. praeityje turėjo vieną

nelaimingą atsitikimą per pastarąsias tris dienas, prireikė pilno

sutvarkymo.

Persikėlimai: lova, kėdė,

neįgaliojo vežimėlis

1 , Absoliuti pagalba: pacientas G. reikia dviejų darbuotojų

pagalbos norint patekti į lovą ir iš jos.


1 , Absoliuti pagalba: pacientas G. reikia dviejų personalo narių

pagalbos einant į tualetą ir iš jo.

Persikėlimai: vonia, dušas 1 , Absoliuti pagalba: pacientas G. nenueina į vonią arba dušą.

Judėjimas: vaikščiojimas,

Judėjimas neįgaliojo vežimėliu

1 , Absoliuti pagalba: vaikščiojimo vertinimas yra naudojamas,

nes tikimasi, kad pacientas G. išrašant jį iš ligoninės, galės

vaikščioti.

Judėjimas: Laiptai 1 , Absoliuti pagalba: pacientas G. nelipa laiptais.

Supratimas

5 , priežiūra: pacientas G. nuosekliai supranta pokalbį apie

kasdienę veiklą, bet nesupranta sudėtingos / abstrakčios

informacijos.

Išraiška 5 , priežiūra: pacientas G. aiškiai išreiškia įprastinius poreikius bet

neišreiškia sudėtingų / abstrakčių minčių.

FIM® metodika

155

Socialinė sąveika

7 , visiškas savarankiškumas: pacientas G. bendradarbiauja su

darbuotojais be raginimų. Jis bendrauja tinkamai.


5 , priežiūra: pacientas G. pripažįsta ir nuosekliai sprendžia

įprastas problemas, bet negali išspręsti sudėtingų problemų.

Atmintis

5 , priežiūra: pacientas G. atpažįsta personalą, prisimena savo

kasdieninę dienotvarkę, priminimo reikia esant nepažįstamoms

aplinkybėms ir mažiau nei 10 proc. laiko.

FIM® metodika

156

Paciento G. funkcinės būklės įvertinimas išvykstant (3 dienų iki išrašymo bėgyje)

Maitinimasis

Pacientas G. valgo pats po to, kai padėjėjas atidaro jam įpakavimus ir susmulkina maistą.

Asmens higiena

Pacientas G. šukuojasi plaukus šepečiu ir valosi dantis be pagalbos. Jis naudoja pašluostę ir nusivalo

savo veidą ir rankas be sunkumų. Jis pats pradeda skustis, tačiau jam reikia pagalbos, kad nusiskustų

po smakru.

Maudymasis

Pacientas G. naudojasi vonios suoleliu ir dušu. Padėjėjas sureguliuoja vandens temperatūrą ir slėgį, bei

padeda nuplauti abi kojas ir pėdas.


Padėjėjas paruošia pacientas G. drabužius. Pacientas G. dėvi džemperį. Jis iškelia abi rankas ir

užsitraukia megztinį ant kūno.

RENGIMASIS: apatinė kūno dalis

Pacientas G. ištiesia abi kojas į priekį ir užsitraukia kelnes. Padėjėjas padeda apsimauti kojines ir

batus. Pacientas G. nebedėvi kompresinių kojinių.


Pacientas G. pats nusivalo, susitvarko drabužius prieš ir po tualeto. Jis atlieka šias užduotis

savarankiškai, tačiau prisilaiko už ranktūrio, kad išlaikytų pusiausvyrą.


Nors pacientas G. daugiau nebereikia kateterizacijos, jam yra reikalingi vaistai, skirti išvengti šlapimo

susilaikymo. Pacientas G. dienos metu naudojasi tualetu, tačiau naktį pageidauja naudoti antelę, kurią

slaugos personalas ištuština. Pacientas G. per pastarąsias tris dienas turėjo vieną nelaimingą atsitikimą,

ir slaugytojai turėjo pakeisti patalynę ir drabužius.

FIM® metodika

157


Naudodamasis žvakute kas antrą dieną, pacientas G. išugdė geresnę tuštinimosi kontrolę. Jis pasiverčia

lovoje ir įsistato žvakutę. Po pusryčių pacientas nueina į ir pasinaudoja tualetu. Pacientas G. per

pastarąsias tris dienas neturėjo nelaimingų atsitikimų (sutepant patalynę ar drabužius).

Persikėlimai: lova, kėdė, vežimėlis

Pacientas G. pats atsigula į lovą ir iš jos atsikelia, tačiau jam reikalingas padėjėjas, kad reguliuotų lovos

aukštį.


Pacientas G. atsisėda ant tualeto, pagalbos jam nereikia.

Persikėlimai: vonia, dušas

Pacientas G. pats įlipa į vonią, tačiau jam reikia priežiūros išlipant iš vonios, kadangi paviršiai yra drėgni

ir slidūs.

Judėjimas: vaikščiojimas, judėjimas neįgaliojo vežimėliu

Pacientas G. naudojasi ramentais saugiam, didesniam nei 50 metrų atstumo nuėjimui.

Judėjimas: laiptai

Pacientas G. lipa aukštyn ir žemyn keturis laiptus, jam padeda vienas padėjėjas.

Supratimas

Pacientas G. supranta visą informaciją apie kasdienio gyvenimo veiklą. Kiekvieną vakarą jis žiūri

naujienas ir supranta sudėtingą bei abstrakčią informaciją. Pacientas G. supranta savo socialinį

darbuotoją be jokių sunkumų, kai jis aptaria draudimo dėl gydymosi ligoninėje klausimus.

FIM® metodika

158

Išraiška

Pacientas G. su draugais kalba apie visų rūšių bendrus interesus ir pradėjo svarstyti išrašymo iš ligoninės

planus. Jis kalba apie dabartinius įvykius ir dažnai juokauja su personalu.

Socialinė sąveika

Pacientas G. bendradarbiauja su reabilitacijos personalu.


Pacientas G. dalyvauja išrašymo iš ligoninės planavime. Jis kontroliuoja įrangos pristatymą į savo namus

iki išrašymo, ir pasirūpino vizitu į ligoninę tolesniam sekimui. Socialinis darbuotojas per paskutinę

savaitę ligoninėje susitiko su pacientas G kelis kartus.

Atmintis

Pacientas G. neturi sunkumų atpažindamas slaugytojus ar kitą personalą. Jis visada yra kabinetuose

bent penkias minutes iki užsiėmimų pradžios, be jokių ligoninės darbuotojų priminimų. Pacientas G.

prisimena trijų pakopų nesusijusias komandas be pakartojimo.

FIM® metodika

159

Paciento G. ATVEJO NAGRINĖJIMAS SU ĮVERTINIMO FIM INSTRUMENTU PAGRINDIMU

Išvykstant iš reabilitacijos skyriaus

Valgymas 5 , priežiūra/paruošimas: padėjėjas tik paruošia maistą (supjausto mėsą, atidaro skardines),

po to pacientas G. valgo pats.

Asmens higiena 4 , minimali pagalba: pacientas G. atlieka keturias iš penkių priežiūros užduočių

savarankiškai; padėjėjas tik padeda nusiskusti pacientas G. po smakru.

Maudymasis 4 , minimali pagalba: padėjėjas tik padeda nusiplauti pacientas G. kojas.

RENGIMASIS: viršutinė kūno dalis 5 , priežiūra / paruošimas: padėjėjas tik paruošia drabužius.

RENGIMASIS: apatinė kūno dalis 3 , vidutinio dydžio pagalba: pacientas G. užsivelka apatinius

drabužius savarankiškai, jam reikia pagalbos užsimaunant kojines ir apsiaunant abu batus.

Susitvarkymas tualete 6 , modifikuotas savarankiškumas: pacientas G. naudojasi pagalbine priemone

(ranktūriu) tvarkydamasis tualete.

Šlapinimosi kontrolė 1 , absoliuti pagalba: darbuotojai naktį ištuština pacientas G. antelę (5 ). Pacientas

G. geria vaistus (6 ). Jis turėjo vieną nelaimingą atsitikimą per pastarąsias tris dienas (5 ), ir padėjėjas

turėjo sutvarkyti (1 ).

Tuštinimosi kontrolė 6 , modifikuotas savarankiškumas: pacientas G. įsistato žvakutę. (6 ). Jis neturėjo

nelaimingų atsitikimų.

Persikėlimai: Lova, kėdė, neįgaliojo vežimėlis 5 , paruošimas / priežiūra: padėjėjas prižiūri, kaip

pacientas G. pereina į lovą ir iš jos.

FIM® metodika

160

Persikėlimai: Tualetas 6 , modifikuotas savarankiškumas: pacientas G pasilaiko už ranktūrio,

naudodamasis tualetu.

Persikėlimai: Vonia, dušas 5 , priežiūra / paruošimas: padėjėjas prižiūri, kaip pacientas G įlipa į vonią ir

iš jos.

Judėjimas: Vaikščiojimas, judėjimas neįgaliojo vežimėliu 6 , modifikuotas savarankiškumas: pacientas

G. naudoja pagalbinę priemonę – ramentus, eidamas didesnį nei 50 metrų atstumą.

Judėjimas: Laiptai 2 , maksimali pagalba: pacientas G. lipa aukštyn ir žemyn keturis laiptus su vieno

asmens pagalba.

Supratimas 7 , Visiškas savarankiškumas: pacientas G. supranta įprastą ir sudėtingą informaciją.

Išraiška 7 , Visiškas savarankiškumas: pacientas G. išreiškia kasdienę ir sudėtingą informaciją.

Socialinė sąveika 7 , Visiškas savarankiškumas: pacientas G. bendradarbiauja su darbuotojais. Nebuvo

netinkamo paciento elgesio atvejo.

Problemų sprendimas 7 , Visiškas savarankiškumas: pacientas G. sprendžia įprastines ir sudėtingas

problemas.

Atmintis 7 , Visiškas savarankiškumas: pacientas G. prisimena personalo narius ir savo kasdienę rutiną,

atlieka prašymus be pakartojimo.

FIM® metodika

161

2. WEEFIM INSTRUMENTO VERTINIMO KLINIKINIAI PAVYZDŽIAI

Šiame priede pateikti trys klinikiniai atvejai, kurie specialistams padės geriau suprasti WeeFIM®

instrumento vertinimo sistemą. Atvejų nagrinėjimas yra naudotina praktika rengiantis kvalifikaciniam

testui. Atsakymai su jų pagrindimu yra pateikti kiekvienam nagrinėjamam atvejui.

Pažymėtina, kad kiekvieno atvejo vertinimas turėtų būti grindžiamas vien tik informacija,

kuri buvo pateikta, o ne tuo, ką vaikas galimai būtų pajėgus atlikti, jei mūsų dispozicijoje būtų

papildomos informacijos. Atvejų nagrinėjimo tikslas - užtikrinti, kad dar iki pacientų vertinimo arba iki

kvalifikacinio testo specialistai suprastų kiekvieno WeeFIM® instrumento vertinimo sistemą ir kriterijus.

Pacientų atvejų funkcijų aprašymai yra apgalvotai dubliuojami terminologijoje WeeFIM II® Clinical, ir

neatitinka to, kaip tėvai ar globėjai pokalbio metu atpasakoja įvykius.

Pirmuoju atveju aprašomas įprastai besivystantis vaikas, be jokios dokumentuotos negalios ar

vystymosi vėlavimo. Šis pratimas yra labai svarbus norint suprasti WeeFIM® vertinimo sistemą.

Kadangi WeeFIM® instrumentas gali būti naudojamas asmenims iki dvidešimt vienerių metų

amžiaus, šiame priede pateikti atvejai atspindi amžiaus ir diagnozių įvairovę. Pirmojo atvejo vaikas

pacientas D., atspindės tipiškai besivystančio penkerių metų berniuko funkcinę būklę. Antrojo atvejo

pacientas pacientas J., atspindės sulėtėjusio vystymosi penkerių metų amžiaus berniuko funkcinę

būklę. Trečiojo atvejo pacientas pacientas B., atspindės šešiolikos metų vaikino po trauminio smegenų

pažeidimo funkcinę būklę.

FIM® metodika

162

2.1. Atvejo analizė: pacientas D. (įprastas vystymasis)

Bendra informacija:

Pacientas D. yra penkerių metų vaikas, lankantis vaikų darželį. Jis gimė išnešiotas ir nuolat vystėsi

normaliai.

Įvertinimo duomenys:

Valgymas

Paruoštą valgį padėjus priešais pacientą D., jis valgo. Priklausomai nuo maisto konsistencijos jis

savarankiškai pasinaudoja šaukštu ir šakute. Jis savarankiškai geria iš puoduko. Jis valgo saugiai,

tvarkingai ir neskubiai.

Asmens higiena

Pacientas D. savarankiškai nusiplauna ir nusišluosto rankas. Jis nusiprausia ir nusišluosto veidą, bet jo

padėjėjas patikrina ar jis viską atliko gerai. Jam reikia minimalios pagalbos dantims valyti. Kai

primenama, jis pats susišukuoja.

Maudymasis

Pacientas D. įprastai eina į dušą. Jo padėjėjas nustato vandens temperatūrą. Pacientas D. savarankiškai

nusiprausia visą kūną. Jo padėjėjas jį visiškai nušluosto.


Paciento D. padėjėjas kasdien išdėlioja jo drabužius. Jis savarankiškai apsirengia ir nusirengia megztinį

ir kitus iš priekio užsagstomus drabužius. Jis taipogi pats susitvarko su sagomis bei užtrauktukais.


Kai jo drabužiai yra išdėstyti, pacientas D. apsirengia ir nusirengia savarankiškai, įskaitant apatinius

drabužius, kelnes, kojines ir batus.


Pacientas D. savarankiškai susitvarko su savo drabužiais prieš ir po tualeto. Jo padėjėjas atlieka

tarpvietės higieną.


Pacientui D. niekada nenutinka „nelaimingų šlapimo pūslės atsitikimų“ dieną. Nakties metu, jis penkis

kartus per metus pasišlapina į lovą.


FIM® metodika

163

Pacientui D. niekada nebūna „nelaimingų tuštinimosi atsitikimų“. Jis nėra žarnyno valdymo programos

dalyvis.

Persikėlimai: kėdė, vežimėlis

Pacientas D. savarankiškai, neskubėdamas ir saugiai užlipa ir nulipa nuo standartinės suaugusiųjų

kėdės.


Pacientas D. savarankiškai, neskubėdamas ir saugiai užlipa ir nulipa nuo klozeto.

Persikėlimai: vonia, dušas

Padėjėjas visada prilaiko pacientą D. už rankos, kai jis lipa į vonią arba iš jos.

Judėjimas: vaikščiojimas, judėjimas vežimėliu, ropojimas

Pacientas D. savarankiškai, saugiai ir normaliu tempu nueina 50 metrų arba daugiau. Jam nereikia

priežiūros.

Judėjimas: laiptai

Pacientas D. užlipa ir nulipa visas keturiolika pakopų tarp laiptinės aikštelių. Jis dėl saugumo laikosi už

turėklų.

Supratimas

Pacientas D. suvokia nesusijusius dviejų žingsnių nurodymus. Jis supranta 80% kasdieninių pokalbių.

Išraiška

Pacientas D. išreiškia pagrindinius poreikius ir idėjas, aiškiai daugiau nei 90% laiko. Jam tenka pakartoti

5% žodžių, ypač, jeigu jie ištarti nepakankamai aiškiai.

Socialinė sąveika

Pacientas D. tinkamai bendrauja su savo draugais namuose ir mokykloje. Jam prireikia priežiūros tik

nepažįstamose sąlygose (pvz., kai jis pirmą kartą eina į draugo namus).


Pacientas D. visada suvokia, kad ištiko problema. Jis praneša apie ją savo padėjėjui ir pats mėgina

išspręsti problemą, dažniausiai tam pakanka nedidelio pasufleravimo.

Atmintis

Pacientas D. atpažįsta ir prisimena daugiau nei 90% praleisto laiko. Kai sąlygos yra nepažįstamos, jam

prireikia padėjėjo priminimų.

FIM® metodika

164

Atsakymai ir pagrindimas: pacientas D. (įprastas vystymasis)

Valgymas

7, Visiškas savarankiškumas

Asmens priežiūra

4, Minimali pagalba

Pacientas D. savarankiškai nusiplauna ir nusišluosto savo rankas (7 ). Jam reikia užuominų arba

priežiūros prausiantis ir nusišluostant veidą bei susišukuojant plaukus (5 ). Jam reikia minimalios

pagalbos valantis dantis (4 ). Tokiais atvejais, rašomas mažiausias įvertinimas.

Maudymasis

3, vidutinė pagalba

Padėjėjas nustato vandens temperatūrą prieš maudynes (5 ). pacientas D. nusiprausia visą kūną žemyn

nuo kaklo (išskyrus nugarą), o padėjėjas visiškai jį nušluosto. pacientas D. ir padėjėjas abu įvykdo

maždaug po pusę maudymosi užduoties veiksmų (3 ). Tokiais atvejais, įrašomas mažiausias įvertinimas

priklausomybės lygių skalėje.


5, Priežiūra/Paruošimas

Pacientas D. atlieka visas apsirengimo užduotis, susijusias su viršutine kūno dalimi savarankiškai (7 ),

bet jam reikia, kad padėjėjas išrinktų ir išdėstytų jo drabužius (5 ). Tokiais atvejais, įrašomas mažiausias

įvertinimas.


5 , priežiūra/paruošimas

Tas pats principas kaip ir „RENGIMASIS: viršutinė kūno dalis“.


3 , vidutinė pagalba

Veiksmai tualete susideda iš trijų užduočių:

1. Susitvarkyti kelnes prieš tualetą

2. Tarpvietės higienos veiksmai

3. Susitvarkyti kelnes po tualeto

Pacientas D. savarankiškai atlieka dvi iš trijų užduočių (arba 67% veiksmų).

FIM® metodika

165



Naktinė enurezė yra bendra vaikystės problema ir yra vienodai vertinama 5.


7 , visiškas savarankiškumas

Persikėlimas: kėdė, vežimėlis


Persikėlimas: tualetas


Persikėlimas: vonia, dušas

4 , minimali pagalba

Padėjėjo pagalba apsiriboja vienos rankos palaikymu, kai pacientas D. įlipa ir išlipa iš vonios.



Judėjimas: laiptai

6 , modifikuotas savarankiškumas

Pacientui D. yra būtini turėklai dėl saugumo lipant laiptais į viršų arba žemyn; todėl turėklai laikomi

pagalbine priemone.

Supratimas


Pacientas D. supranta nesusijusius dviejų žingsnių nurodymus. Jis supranta 80% kasdieninių pokalbių.

Išraiška


Pacientas D. retkarčiais turi pakartoti žodžius, bet tai atsitinka tik 5% laiko.

Socialinė Sąveika


Pacientui D. reikia priežiūros tik nepažįstamose sąlygose.

FIM® metodika

166



Pacientas D. pats išsprendžia problemas nuo 50% iki 74% laiko.

Atmintis


Pacientui D. reikia priežiūros tik nepažįstamose sąlygose.

FIM® metodika

167

2.2. Atvejo analizė: Pacientas J. (vystymosi atsilikimas)

Bendra informacija:

Pacientas J. yra penkerių metų berniukas, kuriam nustatytas vystymosi atsilikimas. Jis penkis kartus per

savaitę dalyvauja specialioje ikimokyklinio ugdymo programoje, kurios metu jam skiriama ergoterapija,

kineziterapija, logoterapija bei specialiojo ugdymo paslaugos. Pacientas J. yra labai aktyvus ir sugeba

išlaikyti dėmesį per trumpai. Elgsenos kontrolei jam reikia medikamentinio gydymo.

Ištyrimo duomenys:

Valgymas

Pacientas J. valgo įvairios konsistencijos maistą ir tam naudoja šaukštą ir atvirą puodelį. Jam reikalinga

priežiūra, nes jis kartais apverčia savo lėkštę arba išpila pieną.

Asmens higiena

Pacientas J. savarankiškai nusiplauna ir nusišluosto rankas, nusiprausia ir veidą. Jo mama valo jam

dantis ir sušukuoja plaukus.

Maudymasis

Pacientas J. pats prausiasi ir nusišluosto kojas, krūtinę ir pilvą. Visas kitas jo kūno sritis nuprausia jo

mama.


Paciento J. mama surenka jam visus rūbus kiekvieną dieną. Jis dėvi apatinius marškinėlius ir megztinį.

Mama jį aprengia, nes jis atsisako pats apsirengti. Pacientas J. kiekvieną vakarą prieš miegą pats

nusirengia savo marškinėlius ir megztinį.


Pacientas J. nusimauna savo apatinius, kelnes, kojines ir batus. Jis pats atsisagsto sagas. Jis atsisako

apsirengti, todėl kasdien jį aprengia mama.


Paciento J. mama sutvarko jo apatinius ir kelnes bei atlieka tarpvietės higieną. Pacientas J. po tualeto

visada pats susitvarko aprangą.


„Nelaimingi atsitikimai“ dienos metu Pacientui J. nutinka du kartus per mėnesį. Jis naktimis nevalingai

jau nebesišlapina.

FIM® metodika

168


Pacientas J. kontroliuoja savo žarnyną be pagalbos ir išvengia „nelaimingų atsitikimų“.


Pacientas J. saugiai atsisėda į suaugusio kėdę ir be priežiūros nulipa nuo jos.

Persikėlimas: Tualetas

Dėl saugumo, mama prižiūri pacientą J., kai jis sėdasi ant standartinio klozeto ir nulipa nuo jo.

Persikėlimas: Vonia, dušas

Įlipdamas į vonią ir išlipdamas iš jos pacientas J. laikosi už savo motinos rankos.


Pacientas J. eina 50 metrų skirtingu greičiu ir ne visada žiūri, kur eina. Dėl saugumo jam visuomet

reikalinga priežiūra.

Judėjimas: laiptai

Pacientui J. reikalingi turėklai, tiek lipant laiptais aukštyn, tiek ir žemyn. Jis ilgiau užtrunka lipdamas

laiptais žemyn, nes bijo. Todėl padėjėjas turi įkalbinėti pacientą J. nulipti žemyn.

Supratimas

Pacientas J. supranta kasdienius pokalbius pusę laiko. Jis suvokia dviejų susijusių žingsnių nurodymus.

Išraiška

Pacientas J. išsako didžiąją dalį savo pagrindinių poreikių, jam pakanka minimalios pagalbos, kad būtų

suprasta, ką jis sakė.

Socialinė Sąveika

Elgesio kontrolei užtikrinti, pacientui J. reikia medikamentų. Priežiūrai užtikrinti, jo mama dalyvauja

žaidimuose. 50% laiko būtent ji režisuoja savo sūnaus žaidimą.


Pacientas J. sprendžia 30% kasdienių problemų. Jo suvokimas, kad iškilo problema, yra ribotas.

Atmintis

Pacientas J. atsimena dienos įvykius ikimokyklinio ugdymo įstaigoje tik tiksliai paragintas: „Ką šiandien

veikėte mokykloje?“ Jis atpažįsta dažnai sutinkamus žmones 75–90% laiko.

Atsakymai ir pagrindimas: pacientas J. (vystymosi atsilikimas)

Valgymas

FIM® metodika

169


Dėl jo elgesio, pacientui J. valgant kaskart reikalingas padėjėjas.

Asmens priežiūra


Asmens priežiūra susidaro iš keturių užduočių:

1. Dantų valymas

2. Plaukų šukavimas

3. Rankų plovimas ir nusišluostymas

4. Veido prausimas ir nusausinimas

Plaudamas ir nusišluostydamas savo rankas ir prausdamas bei nusišluostydamas veidą, pacientas J.

savarankiškai atlieka dvi iš keturių užduočių. Tai sudaro 50% pastangų ir turėtų būti įvertinta 3.

Maudymasis

2 , maksimali pagalba

Pacientas J. nusiprausia ir nusisausina be pagalbos keturias iš dešimties kūno vietų. Tai reiškia 40% viso

kūno ploto ir todėl vertinama 2.


1, visiška pagalba

Pacientas J. savarankiškai nusirengia savo visus viršutinius kūno drabužius. Tačiau, dėl nenoro pačiam

apsirengti, mama kasdien atlieka 100% viršutinės kūno dalies aprengimo veiksmų.


1 , visiška pagalba

Tas pats principas kaip „RENGIMASIS: viršutinė kūno dalis“.



Susitvarkymo tualete veiksmai susideda iš trijų užduočių:

1. Susitvarkyti kelnes prieš tualetą

2. Atlikti tarpvietės higieną

3. Susitvarkyti kelnes po tualeto

FIM® metodika

170

Kiekviena užduotis sudaro apie 33%. Savarankiškai atlikdamas vieną iš trijų užduočių, pacientas J.

atlieka 33% veiksmų.



Pacientui J. nutinka du „nelaimingi atsitikimai“ per mėnesį. Jei vaikui įvyksta nuo vieno iki trijų incidentų

per mėnesį, tai yra vertinama 4.





Persikėlimas: tualetas

5, priežiūra/paruošimas

Dėl saugumo, padėjėjas turi prižiūrėti pacientą J. veiksmų tualete metu.



Paciento J. mama suteikia minimalią pagalbą, prilaikydama pacientą J. už rankos jam įlipant ir išlipant

iš vonios.



Pacientui J. vaikščiojant reikalinga priežiūra dėl jo saugumo.

Judėjimas: laiptai


Lipdamas laiptais tiek aukštyn tiek ir žemyn, pacientas J. visuomet turi naudotis turėklais. Įveikti baimę

lipančiam žemyn vaikui reikalingas padėjėjo paraginimas.

Supratimas

3 , vidutinis paraginimas

Pacientas J. supranta kasdienius pokalbius 50% laiko ir suvokia dviejų susijusių žingsnių nurodymus.

Išraiška


Pacientas J. išreiškia savo poreikius nuo 75% iki 90% laiko ir reikalauja tik minimalios pagalbos, kad būtų

suprastas.

FIM® metodika

171

Socialinė sąveika

3 , vidutiniškas vadovavimas

Pacientui J. reikalingi vaistai elgsenai valdyti (6 ). Mama prižiūri (5 ), bei režisuoja sūnaus žaidimą 50%

laiko (3 ).


2, maksimalus vadovavimas

Pacientas J. nuo 25% iki 49% laiko sprendžia kasdienines problemas, o kad užbaigtų kasdieninę veiklą,

daugiau nei 50% laiko jam reikia nurodymų.

Atmintis

4 , minimalus paskatinimas

Pacientas J. atpažįsta ir prisimena 75% iki 90% laiko. Kai padėjėjas pasufleruoja kad ir pradines raides,

pacientas J. dienos įvykius atsimena.

FIM® metodika

172

2.3. Atvejo analizė: Pacientas B. (galvos smegenų sužalojimas)

Bendra informacija:

Pacientas B. yra šešiolikos metų dešiniarankis jaunuolis, kuris slidinėdamas patyrė galvos smegenų

traumą. Iki nelaimingo atsitikimo jis gerai mokėsi dešimtoje klasėje.

Po hospitalizacijos specializuotame skyriuke, pacientas B. buvo perkeltas dvidešimt penkių dienų

trukmės stacionarinei reabilitacijai vaikų ligoninės reabilitacijos skyriuje. Jam išsivystė dešiniosios pusės

parezė, jis dėvi dešiniojo dilbio gipso įtvarą dėl lūžio.

WeeFIM® vertinimas priimant į reabilitacijos programą.

Valgymas

Pacientas B. tyrelės konsistencijos maistą valgo šaukštu ir gerdamas iš puodelio naudojasi šiaudeliu.

Jam reikalinga individuali priežiūra, kad būtų stebimas ir fiksuojamas suvartojamas maisto kiekis.

Asmens priežiūra

Pacientas B. visas asmens priežiūros užduotis atlieka sėdėdamas neįgaliojo vėžimėlyje prie kriauklės.

Jo šukos ir dantų šepetukas turi būti padėti jo pasiekiamoje vietoje. Kai paciento B. padėjėjas išspaudžia

dantų pastos ant šepetėlio, pacientas B. valosi dantis pats. Jis prausiasi ir nusausina veidą ir rankas bei

šukuojasi be kitų pagalbos.

Maudymasis

Pacientas B. prausiasi visą savo kūną savarankiškai, kai jo padėjėjas nustato reikiamą vandens

temperatūrą ir sudėlioja jo maudymosi priemones. Jam reikia priminimai, kad kruopščiai nusausintu

savo kūną.


Paciento B. padėjėjas kasdien išdėlioja visus drabužius ant lovos. Pacientui B. reikalinga minimali

pagalbininko pagalba apsirengiant marškinėliais ar megztiniu per savo įtvarą. Jis atlieka visus kitus

viršutinės kūno dalies apsirengimo ir nusirengimo veiksmus, tik jam tenka priminti jų eilės tvarką.


Paciento B. padėjėjas kiekvieną dieną apmauna jam kelnes, kojines ir batus. Jis pats nusiima savo batus

ir kojines ir pasiverčia taip, kad jo svoris netrukdytų padėjėjui numauti jam kelnes.

FIM® metodika

173


Pacientas B. laikosi už ranktūrio kairiąja ranka, tuo metu jo padėjėjas sutvarko drabužius prieš ir po

tualeto. Padėjėjas atlieka ir paciento B. tarpvietės higieną.


Pacientas B. dėvi sauskelnes, nes kasdien nutinka „nelaimingi šlapimo pūslės atsitikimai“, tačiau jis

nepajaučia jokių ženklų, kad yra šlapias. Pacientui B. reikalinga visa pagalba šlapimo pūslės valdymui.


Pacientui B. būna viena arba dvi „žarnyno avarijos“ kiekvieną savaitę. Jam reikalinga visiška pagalba

tuštinimosi kontrolei.

Persikėlimas: kėdė, neįgaliojo vežimėlis

Pacientas B. persikelia į vežimėlį ir iš jo naudodamasis slankiąja lenta. Paciento B. padėjėjas fiksuoja

stabdžius, nuima porankį, pakelia pėdų atramą ir padeda slankiąją lentą. Persikėlimo ant slankiosios

lentos metu paciento B. padėjėjui tenka sutelkti vidutinio lygio pastangas.


Pacientui B. reikia įsikibti, kad galėtų atsistoti. Jis atlieka sukimosi judesį nuo savo vežimėlio į tualetą,

jo padėjėjas viską prižiūri. Padėjėjas suteikia vidutinę kėlimo pagalbą, kai pacientas B. stojasi nuo

klozeto. Pasisukdamas atgal į vežimėlį pacientas B. naudojasi ranktūriu.


Persikeldamas iš savo vežimėlio ant vonios suoliuko Pacientas B. naudojasi savo slankiąja lenta ir savo

padėjėjo vidutinio lygio pagalba. Po maudymosi, paciento B. padėjėjas pakelia abi jo kojas iš vonios ir

teikia nedidelę pagalbą pacientui B. grįžtant į savo vežimėlį.


Pacientas B. vežimėliu su vieno padėjėjo pagalba nuvažiuoja 15 metrų.

Judėjimas: laiptai

Pacientas B. negali laiptais lipti aukštyn ar žemyn dėl silpnumo, prastos pusiausvyros ir impulsyvumo.

Supratimas

Pacientas B. supranta dviejų susijusių žingsnių nurodymus, tik dėl lėto informacijos apdorojimo jam

prireikia daugiau laiko.

Išraiška

Pacientas B. išreiškia savo pagrindinius poreikius paprastais žodžiais ir gestais.

Socialinė sąveika

FIM® metodika

174

Pacientas B. bando bendrauti su kitais paaugliais reabilitacijos skyriuje. Dėl impulsyvumo, jam būtina

nuolatinė suaugusiųjų priežiūra. Jo padėjėjas koreguoja bendravimo eigą daugiau nei pusę laiko.


Pacientas B. bando identifikuoti problemas, kai jos atsiranda, o kartais mėgina tas problemas ir spręsti.

Tačiau dėl paciento impulsyvumo daugiau nei pusę laiko spręsti problemas turi jo pagalbininkas.

Atmintis

Pacientas B. negali prisiminti žodžių, nei pažįstamų dainų ar ritmų. Tik padėjėjo maksimaliai raginamas,

pacientas B. atpažįsta žmones, su kuriais jis dažnai susiduria ligoninėje, pvz. – savo gydytojus, ir tik

užtrukdamas prisimena prekių automatų buvimo vietą.

FIM® metodika

175

Atsakymai ir pagrindimas: pacientas B. (Galvos smegenų sužalojimas)

Valgymas


Modifikuota dieta yra vertinama 6 , bet padėjėjo būtinybė stebėti kiekvieno valgio metu, dėl tempo ir

suvalgyto kiekio sumažina įvertinimą iki 5 .

Asmens higiena


Paciento B. padėjėjas išdėsto asmens higienos reikmenis (šepetį ir dantų šepetėlį) bei išspaudžia dantų

pastos ant šepetėlio.

Maudymasis


Padėjėjas pacientui B. sureguliuoja vandens temperatūrą ir išdėlioja jam reikiamus daiktus. Padėjėjas

žodžiu primena pacientui B. nusiprausus gerai nusisausinti.



Padėjėjas pateikia visus paciento B. drabužius (5 ) ir žodžiais primena veiksmų eiliškumą (5 ). Pacientui

B. reikalinga minimali pagalba norint užsimauti dešinę rankovę per įtvarą (4 ).

Tokiais atvejais įrašomas mažiausias įvertinimas, kuris atitinka labiausiai priklausomą lygį.



Kaip pažymėta skyriuje „RENGIMASIS: Viršutinė kūno dalis“, padėjėjas kasdien išdėlioja visus drabužius

(5 ). Padėjėjas aprengia visais drabužiais. Pacientas B. pats nusiima savo batus ir kojines ir pasiverčia

taip, kad jo svoris netrukdytų padėjėjui numauti jam kelnes. (2 )

Tokiais atvejais įrašomas mažiausias įvertinimas, kuris atitinka labiausiai priklausomą lygį.


1 , absoliuti pagalba

FIM® metodika

176

Pacientas B. visiškai nesavarankiškas tualete.


„Nelaimingų atsitikimų“ dažnumas: kasdien (1 )

Pagalbos : Pacientas B. yra visiškai priklausomas ir neduoda jokio ženklo kai sušlampa (1 ).

Kai „nelaimingų atsitikimų“ dažnumas ir pagalbos skiriasi, reikia pasirinkti mažesnį įvertinimą.


1 , absoliuti pagalba

„Nelaimingų atsitikimų“ dažnumas: Vienas arba du kartus per savaitę (3 )

Pagalbos : Pacientas B. yra priklausomas (1 )

Kai “nelaimingų atsitikimų” dažnumas ir pagalbos skiriasi, reikia pasirinkti mažesnį įvertinimą.

Persikėlimas: kėdė, neįgaliojo vežimėlis


Padėjėjas paruošia vežimėlį persikėlimui, įskaitant stabdžius, patraukia porankį bei pėdų atramą ir

padeda slankiąją lentą (5 ). Padėjėjas suteikia vidutinio lygio pagalbą pacientui persikeliant ant

slankiosios lentos (3 ).

Tokiais atvejais įrašykite mažiausią įvertinimą, kuris atitinka labiausiai priklausomą lygį.



Pacientui B. reikia įsikibti, kad galėtų atsistoti (6 ). Jis atlieka sukamąjį judesį nuo savo vežimėlio į tualetą

su padėjėjo priežiūra (5 ). Padėjėjas suteikia vidutinę pakėlimo pagalbą, kai pacientas B. stojasi nuo

klozeto grįždamas į vežimėlį (3).




Pacientas B. naudoja slankiąją lentą persikeldamas iš savo vežimėlio ant vonios suoliuko (6 ). Paciento

B. padėjėjas suteikia vidutinę pagalbą pacientui persikeliant ant slankiosios lentos (3). Po maudymosi,

paciento B. padėjėjas pakelia abi jo kojas iš vonios ir teikia nedidelę pagalbą pacientui B. sugrįžtant į

savo vežimėlį (3).



2 ,maksimali pagalba

FIM® metodika

177

Pacientas B. savo vežimėliu su vieno padėjėjo pagalba nuvažiuoja penkiolika metrų.

Judėjimas: laiptai

1, absoliuti pagalba

Pacientas B. visiškai negali šiuo metu naudotis laiptais.

Supratimas

2 , maksimalus paskatinimas

Pacientui B. reikia papildomo laiko nurodymams suprasti (6 ). Jis sugeba suvokti dviejų susijusių

žingsnių nurodymus.

Išraiška


Pacientas B. išreiškia savo pagrindinius poreikius paprastais žodžiais ir gestais.

Socialinė sąveika


Padėjėjas koreguoja bendravimo eigą daugiau nei pusę laiko.



Padėjėjas turi spręsti paciento problemas daugiau nei 50% laiko.

Atmintis


Padėjėjas 75% laiko turi paraginti pacientą B. prisiminti pažįstamus žmones ir vietas.

FIM® metodika

178

3. Dažniausiai užduodami klausimai apie funkcinio nepriklausomumo FIM instrumentą

K: Kokia yra „FIM®“ instrumento koncepcija?

A: „FIM®“ instrumentas matuoja paciento negalios sunkumą pagal pagalbos poreikį (priežiūros

naštą). Pagalbos poreikis yra paverčiamas į laiką / energiją, kurią kitas asmuo turi panaudoti tenkinant

neįgalaus paciento poreikius, arba reikia papildomo laiko, kasdienės rutinos veiklų atlikimui.

K: Kodėl FIM® instrumentas skirtas matuoti tik aštuoniolikai funkcijų?

A: „FIM®“ instrumentas buvo sukurtas matuoti mažiausiam elementų skaičiui. Nenumatoma įtraukti

visas veiklas, kurias būtų galima išmatuoti arba kurias gali reikėti vertinti. FIM® priemonė yra

pagrindinis negalios sunkumo rodiklis, kurį galima administruoti palyginti greitai, ir todėl jis gali būti

naudojamas duomenų apie dideles žmonių grupes generavimui.

K: Kaip vertinate pacientą, kuris atsisako atlikti veiklą, tačiau jūs žinote, kad jis gali ją atlikti? Pavyzdžiui,

koks yra tinkamas įvertinimas pacientui, kuris gali įlipti į vonią, bet pirmenybę teikia vonios kempinei ir

net nebando įlipti į vonią? Be to, kaip vertinate pacientą, turintį HALO, kuris gali eiti į dušą, bet kiekvieną

dieną naudojasi vonia?

A: „FIM®“ instrumentas yra skirtas matuoti, ką pacientas iš tikrųjų daro, nepriklausomai nuo to, kokia

yra paciento diagnozė ar sutrikimas - instrumentas nenustato, ką pacientas turėtų sugebėti daryti, ar

ką pacientas gali daryti, esant vienoms ar kitoms aplinkybėms. Jei pacientas neįlipa į vonią arba dušą,

paciento lygį įvertinkite 1 - absoliuti pagalba, nes veikla neįvyko.

K: Kokios yra „daugiau nei įprastos trukmės laiko“ gairės?

A: „Daugiau nei įprastos trukmės laikas“ - kai veiklai atlikti reikia tris kartus daugiau laiko nei įprastai

sveikam žmogui. Jei pacientas atlieka veiklą savarankiškai, bet užtrunka ilgiau nei įprasta, paciento lygį

įvertinkite 6 – modifikuotas savarankiškumas.

K: Kai kuriems pacientams pagerėja veiklos kokybė arba paciento ištvermė reabilitacijos eigoje, tačiau

tai nelemia aukštesnio FIM® balo. Kodėl FIM® instrumentas nevertina šių paciento veiklos pokyčių?

FIM® metodika

179

A: „FIM®“ instrumentas matuoja negalios sunkumą, atsižvelgiant į pagalbos pacientui poreikį. Jei

padėjėjas padeda pacientui ar prižiūri, tai paciento FIM® funkcijų vertinimai atspindės pagalbos poreikį

tam tikrose konkrečiose veiklose. Paciento pajėgumas gali pagerėti intervale nesikeičiant FIM balui -

pavyzdžiui, pacientas x veikloje bus įvertintas 5 balais, net jei jo veiksmo atlikimo pajėgumas pagerės

nuo 75% iki 85%. (Todėl dokumentavimas įrašų pavidalu vis dar yra svarbus.)

K: Vertinant pacientus patyrusius sužalojimus C1-C5 srityje su aukšto lygio tetraplegija, FIM® vertinimai

gali nepasikeisti nuo priėmimo iki išrašymo dienos. Šiems pacientams reabilitacija yra orientuota į

šeimos švietimą ir mokymą. Ar galima įvertinti šeimos dalyvavimą tam tikriems veiksmams atlikti?

A: Įrašai medicinos išrašuose apie progresą ir komandinį bendradarbiavimą dokumentuoja ir paciento

bei jo šeimos narių mokymąsi. O FIM® vertinimai atspindi pagalbos poreikį, kurio reikia pacientams

kasdienėms veikloms atlikti.

K: Koks skirtumas yra tarp saugos problemų, susijusių su 6 lygiu - modifikuotu nepriklausomumu ir 5

lygiu - priežiūra / paruošimas?

A: Daugeliu atvejų reabilitacijos metu, pacientas, esantis rizikos grupėje dėl sužalojimų bus prižiūrimas

ir vertinamas 5 balais - priežiūra / paruošimas. 6 - modifikuotas savarankiškumas, yra skirtas

pacientams, kurie yra susižalojimo rizikoje, tačiau jiems dėl kurios nors priežasties padėjėjas

nepadeda. Tokio paciento pavyzdys būtų vertinimas gyvenančio vieno paciento įlipimas į vonią. Jei kyla

saugos problemų, tačiau padėjėjas neprižiūrės paciento, jo lygį įvertinkite 6 balais - modifikuotas

savarankiškumas funkcijoje „Persikėlimams: vonia, dušas“. Kitaip tariant, 5 rodo, kad padėjėjas

prisiima riziką, o 6 rodo, kad pacientas prisiima riziką vienas pats.

Šis vertinimas turėtų būti priskirtas tik tuo atveju, jei pacientas turi aukštus pažinimo, problemų

sprendimo ir atminties įvertinimus.

K: Kokį įvertinimą turėčiau įrašyti pacientui, kurio slaugytoja praneša apie tai, kad paciento persikėlimas

iš lovos į vežimėlį reikalauja vidutinės pagalbos, ir kurio kineziterapeutas praneša apie persikėlimą iš

lovos į vežimėlį minimaliai padedant padėjėjui?

A: Jei pacientas skirtingose aplinkose arba skirtingu dienos laiku veiklą atlieka skirtingai, įrašykite

mažesnį įvertinimą. Kadangi mažesnis įvertinimas reiškia didesnį pagalbos poreikį, jis realiau atspindi

faktines paciento galimybes, o ne paciento maksimalų efektyvumą.

FIM® metodika

180

Yra būdinga, kad pacientas skyriuje elgiasi kitaip negu procedūrų metu. Todėl nėra neįprasta, kad

slaugytoja praneštų apie mažesnį savarankiškumo lygį nei kineziterapeutas ar ergoterapeutas.

K: Kodėl FIM® instrumentas nepaiso aplaidumo ar erdvinių problemų?

A: Šie trūkumai užfiksuojami kiekvieno paciento dokumentacijoje.

K: Kodėl pažinimo FIM® elementai neišsprendžia paciento pažinimo problemų?

A: „FIM®“ instrumentas vertina reikalingos pagalbos dydį, o ne pagalbos sunkumą.

Paciento įvertinimas rodo, kaip dažnai pacientui reikia pagalbos dėl pažinimo sutrikimų. Šis požiūris į

neįgalumo sunkumo vertinimą grindžiamas tuo, ką padėjėjas turi padaryti, kad padėtų pacientui atlikti

tam tikras pagrindines kasdienes veiklas per parą.

K: Kaip vertinate pacientą, kuris atsisako procedūrų?

A: Jei pacientas arba paciento šeima atsisako rekomenduojamo procedūrų, remkitės įvertinimais apie

paciento realiai atliekamas veiklas skyriuje.

Medicinos išraše pažymėkite, kad pacientas atsisakė gydymo. Jei veikla, tokia, kaip pvz., lipimas laiptais

ar persikėlimas į vonią, neįvyksta, paciento lygį vertinkite 1- absoliuti pagalba.

K: Kaip logoterapeutų teikiamos procedūros atitinka FIM® instrumento vertinimus?

A: Jei pacientą yra sunku suprasti, paciento lygį įvertinkite 6 - modifikuotas savarankiškumas.

Jei pacientą yra sunku suprasti, disfonija ar veido parezė taip pat gali būti užfiksuoti kaip

išraiška. Paciento išraiškos įvertinimas atspindi pagalbos dydį (t. y., skatinimą, sufleravimą) pacientui

išreikšti save.

Problemos, susijusios su rijimu, vertinamos kaip valgymo funkcijos dalis. Pavyzdžiui:

• Jei pacientui reikia modifikuoto maisto konsistencijos, įvertinkite 6 balais, modifikuotas

savarankiškumas.

• Jei pacientui reikia padėjėjo priežiūros, kai valgo ar pagalbos, kad sutirštintų skysčius, įvertinkite

paciento lygį 5 balais, priežiūra / paruošimas.

• Jei pacientui reikalingas maitinimas per vamzdelį, paciento lygį įvertinkite 1 balu - absoliuti pagalba.

K: Kodėl judėjimas lovoje nėra įtrauktas į FIM® instrumentą?

FIM® metodika

181

A: FIM® instrumentas yra minimalus kasdienių veiklų rinkinys, kurį sudaro tik aštuoniolika elementų.

Daugelis kasdienių veiklų nėra įtrauktos; judėjimas lovoje yra vienas iš jų. Judėjimas lovoje yra tik iš

dalies fiksuojamas FIM® funkcijoje Persikėlimai: lova, kėdė ar vežimėlis. Pacientai turi pradėti ir pabaigti

šią veiklą gulimoje padėtyje, kai persikelia iš lovos ir į ją, ir vertinamas pagalbos veikloje.

funkcinio nepriklausomumo · metodika funkcinio nepriklausomumo nustatymo skalės pagrindu parengta...

Documents