finanasine aps. paskaitos surisimui
DESCRIPTION
2TRANSCRIPT
FINANSŲ APSKAITA
Metodinė mokymo priemonė( Ne finansininkų specialybėms)
Dėstytoja Jovita Bikienė
Vilnius, 2007 m.
TURINYSEil.Nr. Turinio skyrius Psl.
1. ĮVADAS..................................................................................................................................................... 4
2. APSKAITOS PROCESO ORGANIZAVIMAS 10
2.1. Apskaitos informacija-valdymas ir apsauga............................................................................................... 12
2.2. Apskaitos formavimo sistema ........................................................ .......................................................... 30
2.2.1. Fundamentinė apskaitos lygybė................................................................................................................. 31
2.2.2. Sąskaitų planas, jo esmė, struktūra, sąskaitų klasių seka ...................................................................... 34
3 TURTAS................................................................................................................................................... 40
3.1. ILGALAIKIS TURTAS.......................................................................................................................... 41
3.1.1. Nematerialus turtas....................................................................................................................................
3.1.2. Materialus turtas.........................................................................................................................................
3.1.3. Finansinis turtas..........................................................................................................................................
3.1.4. Ilgalaikio turto eksploatavimas ir ypatumai ...............................................................................................
3.2. TRUMPALAIKIS TURTAS..................................................................................................................
3.2.1. Atsargos, žaliavos, nebaigta gamyba...........................................................................................................
3.2.2. Per vienerius metus gautinos sumos (pirkėjai, Pirkimo PVM, gautinos fondų lėšos) ................................
3.2.3. Trumpalaikės investicijos.............................................................................................................................
3.2.4. Pinigai ir jų ekvivalentai..............................................................................................................................
4. NUOSAVYBĖ IR ĮSIPAREIGOJIMAI ................................................................................................
4.1. NUOSAVAS KAPITALAS.......................................................................................................................
4.1.1. Įstatinio kapitalo formavimo ypatumai ir procedūros,..............................................................................
4.1.2. Akcijos ir vertybiniai piopieriai .................................................................................................................
4.1.3. Nepaskirstytasis pelnas / nuostolis, jo paskirstymas ..................................................................................
4.1.4. Dotacijos ir subsidijos................................................................................................................................
4.2. ĮSIPAREIGOJIMAI (SKOLINTAS KAPITALAS).............................................................................
4.1. Ilgalaikiai įsipareigojimai - po 1 metų mokėtinos sumos...........................................................................
4.2. Trumpalaikiai įsipareigojimai – per 1 metus mokėtinos sumos................................................................
4.2.1. Finansiniai įsipareigojimai...........................................................................................................................
2
4.2.2. Kreditoriai....................................................................................................................................................
4.2.3. Mokestiniai įsipareigojimai.........................................................................................................................
4.2.3.1. Darbo užmokestis.........................................................................................................................................
4.2.3.2. Socialinis draudimas....................................................................................................................................
4.2.3.3. Kiti darbdavio įsipareigojimai darbuotojui..................................................................................................
4.2.4. Kiti įsipareigojimai......................................................................................................................................
5. VEIKLOS REZULTATO KLASĖS.......................................................................................................
5.1. PAJAMOS (ĮPLAUKOS).........................................................................................................................
5.1.1. Pagrindinės veiklos pajamos.......................................................................................................................
5.1.2. Kitos pajamos..............................................................................................................................................
5.2. SĄNAUDOS (IŠLAIDOS).........................................................................................................................
5.2.1. Savikainos sąnaudos...................................................................................................................................
5.2.2. Bendrosios administracinės sąnaudos.........................................................................................................
5.2.3. Veiklos sąnaudos.........................................................................................................................................
5.2.4. Netektys (neatskaitomos sąnaudos).............................................................................................................
6. FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ IR JOS YPATUMAI .......................................................................
6.1 Inventorizacija..............................................................................................................................................
6.2. Finansinės atskaitomybės sudėtis ir rūšys
Sudėties specifika, priklausanti nuo įmonės veiklos.
7. LITERATŪRA...........................................................................................................................................
8. PRIEDAI.....................................................................................................................................................
9. PRAKTINĖS UŽDUOTYS .....................................................................................................................
10. BUHALTERINĖJE APSKAITOJE NAUDOJAMŲ DOKUMENTŲ PAVYZDŽIAI.......................
3
1. ĮVADAS.
REIKIA ŽINOTI, KUR ESI DABAR, KAD GALĖTUM NUEITI TEN KUR NORI
Finansų priedermė – teikti informaciją, leidžiančią pakankamai saugiai ir teisingai priimti verslo
plėtros sprendimus. Ji privalo garantuoti įmonės išsilaikymą rinkoje ir pakankamą konkurencingumą.
Lietuvos verslo sąlygos 2/3 pagrįstos finansinėmis žiniomis ir analizėmis. Apskaitos duomenys yra viso
ko pradžia. Teisingai ir laiku patreikta informacija įgalina priimti tikslingus sprendimus ir atlikti
savalaikius rinkodaros veiksmus. Lietuvoje finansų apskaitai didžiausi`ą įtaką daro mokestinė
valstybės politika. Apskaita niekada nebus teisingai pateikta vadovui, jei šalia nebus nuorodos apie
mokesčių įtaką gautiems metiniams finansiniams rezultatams. Lietuvoje vadovaujantis Europos
Sąjungos reikalavimais nuo 2004 m. galioja Verslo apskaitos standartai. Visa apskaita akcinėse
bendrovėse, uždarose akcinėse bendrovėse, valstybės ir savivaldybės įmonėse, nuo 2005 m. –
viešosiose įstaigose, gaunančiose pelną, vedama vadovaujantis jose išdėstyta metodika.
VAS neprivalomi kredito ir draudimo unijoms, personalinėms įmonėms, jei jos ne PVM
mokėtojos, Akcinėms bendrovėms, kurių akcijomis prekiaujama vertybinių popierių biržoje (jų
apskaita tvarkoma pagal Tarptautinius apskaitos standartus) , t.y. listinguojamoms įmonėms.
Šiuo metu versle dirbantys darbuotojai privalo ne tik išmanyti konkrečią savo veiklos sritį, bet
ir susivokti finansinių lėšų judėjimo srautuose. Kasdieninėje verslo darbotvarkėje būtina skirti laiko
aktualios informacijos paėmimui, apdorojimui ir tolimesnės eigos kūrimui. Kiekviena įmonė – mažas
atskiras pasaulis, kuris turi savo vystimosi dėsnius ir privalomąją eigą. Kiekviena įmonė – sudėtinga
ekonominių, socialinių ir psichologinių santykių visuma. Visus šiuos interesus valdo pinigai. Todėl
apskaitos suvokimo ir tvarkymo menas lemia įmonės “veidą”
Internete buvo patektas įdomus įmonės gyvavimo scenarijus, kuris praktikoje yra pasitvirtinęs
100 procentų.
„Kiekviena įmonė turi 5 gyvavimo etapus.
1.Visi darbuotojai deda visas pastangas, kad jauna, naujai įkurta įmonė pradėtų klestėti. Pilni
kūrybinių idėjų, kaip gerinti įvaizdį ir didnti pardavimus. Su klientais elgiamasi pagarbiai ir
paslaugiai. Susiformuoja įmonės „stuburas“
2. Įmonės „stuburas“ dirba ir gyvena pirmo etapo dvasia. Įmonė plečiasi, priimami nauji
darbuotojai, kurių dalis įsilieja į „stuburą“, kita dalis gyvena mintimis: „kiek liko dienų iki
4
atlyginimo“ ir „kodėl nedidina atlyginimo?“. Anras periodas ilgiausias, konfliktų būna mažai,
iš darbo darbuotojai atleidžiami tik esant ryškiems kvailumo požymiams. Pelnas didelis ir
stabilus. Klientai vis dar mylimi ir laukiami.
3. Ateina trečias etapas. Įmonės „stuburas „ padarė viską kas įmanoma, sukūrė ir išnaudojo
visas to verslo galimybes.Naujųjų bendradarbių skaičius kelis kartus didesnis, negu senbuvių.
Mėgindama „sucementuoti“ kolektyvą, vadovybė rengia įvairius renginius ir išvykas. Iš išorės
viskas dar gražu, bet viduje prasideda sluoksniavimasis. Prasideda „kėdžių dalybos“:
ateinantys nauji skyrių vadovai atsiveda ir savo komandą. Prasideda vietinės reikšmės „karai“.
Senieji darbuotojai išėdami, nes jų mažuma. Klientai nebemylimi. Jie trukdo užsiimti savais
reikalais.
4.Prasideda ketvirtas etapas. Jei neištinka finansinė krizė, iš išorės viskas rieda sava eiga:
reklama, pardavimai iš inercijos, vykdomi visuotiniai projektai. Vadovybei atrodo viskas gerai.
Įmonės vairas atiduodamas samdomiems darbuotojams, sau pasiliekant poilsį. „Juk
nusipelniau - tokį verslą sukūrėm.“ Kūrybingi, normalūs darbuotojai atleidžiami, juos keičia
„savi“ arba neambicingi, nekūrybingi darbuotojai, sutinkantys dirbti už MMA. Skyriams ir
sektoriams vadovauja jauni „menedžeriai“ , prieš tai prekiavę „snikeriais ir marsais“. Pinigai iš
inercijos dar gaunami, išsiplėtęs personalas nebetelpa senose patalpose, darbuotojų klanai ir
gerbūvis klesti. Iš senųjų darbuotojų nieko beveik neliko. Į klientus giliai nusispjauti: koks
skirtumas – šimtu daugiau ar mažiau. Pinigų juk yra. Perkami nauji baldai, kurimi popieriniai
projektai, darbuotojai mataruoja kojomis ir stebi besikeičiančią aplinką. Dirbti prie verslo
informacijos nėra kada. Užduotys įvykdomos dalinai arba „palauks“.
5.Paskutinis etapas. Toliau nebėra kur. Taškas. Įmonė toliau plėtotis nebegali. Vadovybė
nusišalina nuo valdymo šioje organizacijoje ir pradeda kurti „ką nors“ kitoje srityje arba eina į
politiką. Sukurtas verslas sensta ir stoja. Bet niekas nebenori įdėti jėgų bei neturi žinių įmonę
pakelti. Senieji darbuotojai dirba kitur, o naujųjų prisikviesti nebesiseka. Rezultatas – visiškas
sąstingis. Neužbaigti projektai merdi. Biure trinasi pilka masė, kuri į telefono skambučius
atsako:...bandysiu Jus sujungti su..., gal Jums padės“. Klientai keikiasi, prisimena senus gerus
laikus ir pataliukais išeina pas jaunesnius konkurentus. Prasideda etatų mažinimas, skyriai
likviduojami, pardavimai mažėja.
Toliau įmanomi visi variantai, bet dažniausiai tokia įmonė parduodama.“
Todėl vienas svarbiausių verslo tikslų – išmokti visose srityse kvalifikuotai formuoti
reikšmingą informaciją, sugebėti laiku ir tinkamai į ją reaguoti ir panaudoti. Įvairios gyvenimo
aplinkybės neišvengiamai sąlygoja ir pastarąsias atspindinčių duomenų įvairovę, skatinančią ieškoti
5
specifinių tų duomenų formavimo ir panaudojimo metodų. Didžiausią šios srities informacijos dalį
sudaro apskaitinė informacija.
Kiekvienas žmogus priima tik tuo laiku jam aktualią informaciją ir dažnai net nesąmoningai
atmeta nereikalingus jam duomenis. Kiekvienas skirtingai vertina tas pačias žinias. Kiekviena įmonė
sukuria savo informacijos valdymo struktūrą, kuri kaupia, paskirsto ir perduoda informaciją ( valdymo,
finansų, apskaitos, statistinę, personalo ir t.t.) konkretiems valdymo tikslams pasiekti. Svarbu atrinkti
svarbiausią informacijos branduolį, kuris panaudojamas sekantiems įmonės veiklos rezultatams siekti.
Konkrečios informacijos rinkimas ir formavimas visuomet susijęs su jos vartotojo poreikiais ir
galimybe priimti perduodamus duomenis. Žmonėms, kuriantiems ir perduodantiems atitinkamas žinias,
visuomet būtina žinoti, kad informacijos reikia pateikti tiek, kiek reikia ir tam , kam reikia.
Paprastai žmonės palyginti lengvai įsivaizduoja materialinių vertybių judėjimą, tačiau kur kas
sunkiau suvokia nematerialius - informacinius srautus. Tuo tarpu kiekvienas valdymo srities
darbuotojas turėtų aiškiai suvokti duomenų judėjimą įmonėje ir suprasti valdymui naudingos
informacijos formavimo dėsningumus. Siekiant darbo efektyvumo, svarbu turėti pakankamai
informacijos apie įmonės būklę. Duomenys, apibūdinantys įmonės būklę tam tikru momentu, vadinami
grįžtamojo ryšio informacija. Svarbiausią vaidmenį, formuodama valdymui aktualią grįžtamojo ryšio
informaciją, atlieka apskaita.
Apskaitos formos- tai tam tikra apskaitos registrų naudojimo sistema, nuo kurios priklauso
apskaitos įrašų nuoseklumas ir aiškumas. Galima kompiuterizuota apskaita ir rankiniu būdu vedama
žurnalinė orderinė apskaitos forma.
Apskaitos reglamentavimas.
Gana sunku surasti sudėtingą ryšį tarp finansinės apskaitos kūrybinio prado, kuris yra būtinas
laisvosios rinkos sąlygomis ir šios apskaitos rūšies reglamentavimo tam tikrų valstybių ar netgi
tarptautiniu mastu.
Finansinė apskaita atspindėdama labai įvairią ir sudėtingą įmonių ūkinę veiklą, negali būti
absoliučiai tiksliai reglamentuota, t.y. vienoda visose įmonėse, nes niekas negalėtų tiksliai nusakyti
visų įmanomų aplinkybių, kurias gali tekti atspindėti įmonių apskaitininkams.
Jie privalo laikytis tam tikrų bendrų nuostatų, kad apskaitoje ir atskaitomybėje atspindėtų
įmonių turtą, nuosavybę ir veiklos rezultatus. Norėdami įgyvendinti svarbiausią apskaitos darbuotojų
pareigą - atspindėti tikrą įmonės ir jos veiklos būklę taip, kad šią informaciją teisingai suvoktų visi jos
vartotojai, apskaitininkai vadovaujasi Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto
standartų tarybos patvirtintais Verslo apskaitos standartais bei Tarptautinių apskaitos standartų
6
nuostatomis, kurias skelbia komitetas, vienijantis daugelio valstybių profesionalių apskaitininkų
organizacijų atstovus.
Sandartai grupuojami :
- metodologiniai,- reglamentuojantys visą buhalterinę apskaitą ir metinės finansinės atskaitomybės
turinį ir formą vedimo tvarką, struktūrinių padalinių veiklos apskaitą ir įvairių veiklos rūšių
tvarkymą,
- reglamentuojantys apskaitą hiperinfliacijos sąlygomis,- skirti socialinės politikos ir vyriausybės
pagalbos klausimams,- finansinių institucijų veiklos apskaitai.
Europos sąjungos (ES) valstybių apskaitininkai savo darbe vadovaujasi ne tik tarptautiniais
apskaitos standartais, bet ir dar vienu labai reikšmingu dokumentu – ES direktyvomis,
reglamentuojančiomis buhalterinės apskaitos vedimo klausimus tų šalių įmonėse.
Lietuvos Respublikos (LR) įmonėms itin reikšmingas norminis aktas yra LR buhalterinės
apskaitos, finansinės atskaitomybės ir akcinių bendrovių įstatymai.
Visa apskaita, nepriklausomai ar tai buhalterinė, ar tai finansinė, ar mokestinė, turi savo
duomenų grupavimo sistemas ir formas.
Apskaitos sistemos:
Paprastoji –balansas ir atskaitomybė nesudaromas, įrašai tik analitinėse sąskaitose, vienpusis
įrašas, registrai minimalūs
Dvejybinė –Sudaromas balansas ir finansinė atskaitomybė, įrašas dvejybinis, Sintetiniai ir
analitiniai registrai, rezultatai nustatomi iš sąskaitų.
Apskaitos modeliai:
Anglosaksų ( valstybė nustato tik finansinės atskaitomybės sudarymą),
Europos (buhalterinės ir mokestinės apskaitos jungtis) ,
Lotynų Amerikos (smulkus valstybinio reguliavimo metodikos nustatymas) ,
Islamo (pelnas yra amoralu),
Pokomunistinio (griežtai ir detaliai reglamentuotas).
Anglosaksų šalių modeliui būdinga griežta finansinės apskaitos orientacija į savininkų
(investuotojų) informacinius poreikius.
7
Kontinentinės Europos modeliui būdinga orientacija į bankų ir kitų finansinių institucijų
bendrajai finansinei apskaitai keliamus reikalavimus. Šių institucijų lyginamasis svoris įmonių
nuosavybėje būna gana didelis. Šių šalių valdžia įvairiais potvarkiais, dažniausiai gana smulkiai,
sukonkretina finansinės apskaitos vedimo tvarką įmonėse. Tai būdinga Belgijai, Prancūzijai, Vokietijai.
Lietuvos Respublika tapusi tikrąja ES nare taip pat pasirinko šios sąjungos direktyvų
reglamentuotą kontinentinės Europos apskaitos modelį, kuriame yra ir pažangių anglosaksų šalyse
taikomo modelio elementų.
Iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje buvo 9 įmonių kategorijos: stambiausia –I- turėjo 1000 ir
daugiau darbuotojų , smulkiausia - IX- , patys sau dirbantys amatininkai. Lietuvoje 1924 m. buvo
priimtas buhalterinės apskaitos įstatymas. Buvo nurodyti ir pagrindiniai privalomieji registrai:
gamybinių išlaidų; pagamintos produkcijos, prekių pardavimo, atsiskaitymo su tiekėjais, Kasos ir
Didžiosios knygos. Buvo leidžiami ir supaprastinti savos gamybos dokumentai. Tuo metu Lietuvos ūkį
sudarė : 50 proc. maisto pramonė, 16 proc. lengvoji pramonė, smulkus verslas ir žemės ūkis –30 proc.
1942 m. įvestas, balansas, pelno / nuostolių ataskaita, inventorizacijos aprašai, Debitorių / kreditorių
apskaita. Visa Lietuvos pramonė karo metais buvo perorganizuota į karinę pramonę, o karo metų
apskaitos dokumentai sunaikinti. Nuo 1945m iki 1990m buhalterinė apskaita buvo tvarkoma Tarybų
sąjungos vieninga buhalterinės apskaitos planine metodika. 1990 m. / 1991 m. apskaita buvo
pertvarkoma, iki 1995 m. buvo priimti pirmieji pagrindiniai buhalterinės apskaitos įstatymai rinkos
sąlygomis. 1995-06-29 LR Finansų ministro įsakymu buvo įkurtas Audito ir Apskaitos institutas,
kuris sukūrė pagrindinius LR buhalterinės apskaitos norminius aktus –Verslo apskaitos standartus- ir
pradėjo derinti Lietuvos sąlygoms Tarptautinius apskaitos standartus
Išskirtinis yra Lotynų Amerikos apskaitos modelis. Jam būdingas gana didelis valstybinis
apskaitos reglamentavimas, visa apskaitos sistema reglamentuota į valstybinio planavimo ir
reguliavimo poreikius. Tai būdinga Argentinai, Bolivijai, Čilei, Brazilijai, Ekvadorui, Peru, Urugvajui.
Dar ypatingesnis musulmonų fundamentalistų valdomų šalių įmonių apskaitos modelis, kartais
vadinamas Irano modeliu. Ši apskaitos metodika mažiausiai ištyrinėta, nes ji nieko bendro neturi su
Tarptautiniais apskaitos standartais. Pagrindinis akcentas šios apskaitos yra orentuotas į uždaros
informacijos cirkuliaciją. Pelnas ir jo siekimas yra nuodėmė, taip kaip ir bet koks pasipelnymo
troškimas.
Paskutinė mums labai svarbi šalių grupė taiko apskaitą, kurią galima įvardinti kaip
Postkomunistinį apskaitos modelį. Šių valstybių buhalterinei apskaitai centralizuoto planavimo,
centralizuoto paskirstymo sąlygomis buvo būdinga visiška orientacija į valstybinio reguliavimo ir
apmokestinimo poreikius. Pagrindinis akcentas šių šalių apskaitoje – sudėtingas darbo santykių
8
perėjimas į rinkos sąlygas, tuo pačiu ir painus įmonių apskaitos restruktūrizavimas teisingam veiklos
pagal rinkos sąlygas atspindėjimui.
Daugelio šalių mokslininkai vis intensyviau diskutuoja: buhalterinė apskaita –mokslas ar
menas? Pagal veiksmų rezultatų įtaką tai reikėtų priskirti mokslui, pagal apskaitos vedimo faktus- prie
meno.
Apskaitininko profesija.
Apskaita atsirado daugiau kaip prieš tūkstantmetį iki mūsų eros. Dauguma valdovų ir karalių
savo turtų apskaitą pavesdavo arba iždininkams arba vienuolynams. Skaičiuodami surinktas duokles ir
mokesčius religinėms bendruomenėms ir valdovui, jie turėjo savo apskaitos (iždo) knygas, kuriose
pedantiškai nurodydavo, kiek surinko turto, kiek ir kam paskolino, kiek sunaudota savo reikmėms.
Skolų atidirbinėjimas “natūra” klestėjau jau tūkstančius metų atgal: vyras ar žmona išeidavo metams, 2
ar daugiau atidirbti skolos. Jei neatdirbdavai, likdavai visam laikui. Pinigais buvo kavos pupelės,
kviečių maišas, gyvuliai ir .t.t Pinigai, kaip mes juos suprantame dabar, atsirado gana vėlai: apie 14 -
15 amžių. 1494m. garsus italų matematikas, vienuolis pranciškonas L. Pačiolis, Venecijoje išleistoje
knygoje “Aritmetikos, geometrijos mokymo apie proporcijas ir santykių visuma” pirmą kartą aprašė
dvejybinę apskaitos sistemą. IX skyrius vadinasi “Traktatas apie sąskaitas ir įrašus”. Buhalterių herbe,
vaizduojančiame visą žmonių veiklą nušviečiančią saulę, priežasčių ir pasekmių priklausomybę
išreiškiančias svarstykles ir apskaitos amžinybę simbolizuojančią Bernulio kreivę, visiems laikams
įrėžtas didžiojo prancūzų mokslininko Ž. Bakšto Diumaršė sukurtas apskaitininkų šūkis: “Mokslas –
sąžiningumas – nepriklausomybė”.
Tarptautinis apskaitininkų federacijos etikos komitetas yra paskelbęs specialų profesionalių
apskaitininkų etikos kodeksą. Jame deklaruojamos tokios buhalterių profesijos etinės nuostatos:
1.Garbingumas. Apskaitininkas privalo sąžiningai atlikti savo profesines pareigas.
2.Objektyvumas. Apskaitininkui draudžiama savo profesinėje veikloje vadovautis
išankstinėmis (tiek teigiamomis, tiek ir neigiamomis) nuostatomis, galinčiomis pakenkti nešališkam
apskaitoje atspindimų dalykų įvertinimui.
3. Profesinė kompetencija. Ji reiškia, kad apskaitininkas turi profesionaliai atlikti savo
pareigas, teikti tik tokias paslaugas, kurioms atlikti yra tinkamai, dalykiškai pasirengęs.
4. Patikimumas, konfidencialumas. Kiekvienas apskaitos darbuotojas savo tiesioginiame
darbe susidurdamas su didesnėmis ar mažesnėmis komercinėmis paslaptimis, privalo griežtai jas
išlaikyti, išskyrus tik tuos atvejus, kaip paskelbti šią informaciją yra tiesioginė jo pareiga.
5. Profesinis elgesys. Apskaitininkas visuomet turi elgtis taip, kad nepakenktų savo reputacijai
ir viešajai nuomonei apie jo atstovaujamą profesiją.
9
6. Specialiųjų standartų laikymasis. Apskaitininkas privalo profesines paslaugas teikti
vadovaudamasis atitinkamais profesiniais standartais. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo klientų ar
darbdavių nurodymų, apskaitos darbuotojai visuomet turi likti sąžiningi. Jie negali atlikti veiksmų,
kuriais nusižengtų objektyvumui, arba, kurie pažeistų apskaitininkų profesinę nepriklausomybę.
2. APSKAITOS PROCESO ORGANIZAVIMAS
FINANSININKAS YRA KAIP ŠACHMATININKAS: PO KIEKVIENO ĖJIMO
PRIVALAI NUMATYTI VISUS GALIMUS VARIANTUS, KAS BUS, JEI BUS TAIP
Pagrindinės sąvokos:
Buhalterinė Apskaita – tai Ūkinių operacijų ir įvykių registravimo, kaupimo, grupavimo
sistema, skirta gauti informaciją ūkiniams sprendimams priimti.
Finansinė apskaita – apskaitos metodas, kurio tikslas analizuoti finansines operacijas, kad
galima būtų pateikti finansinę informaciją suinteresuotiems asmenims. Tai finansinių lėšų srautų ir jų
pasiskirstymo tam tikra tvarka apskaita. Kiekviena įmonė šią apskaitą pagal pagrindinius pinigų
judėjimo dėsnius ir savo įmonės specifiką prisitaiko savaip. Finansinių lėšų srautai, jų apskaita,
Finansinių formų pildymas, pagrindiniai analitiniai rodikliai.
Investicinė apskaita –tai vertybinių popierių įsigijimo, investavimo ir pelno gavimo iš jų
judėjimo apskaita. Turimų lėšų investavimas į fondus ir akcijas su tikslu turėti ekonominės naudos.
Mokestinė apskaita- tai įstatymų reglamentuota mokesčių pagal gautus buhalterinės apskaitos
duomenis apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo sistema LR. Mokestinė apskaita PVM, PM,
GPM, SODRA, Garantinis fondas, Socialinis mokestis, Aplinkos taršos, ir t.t.
Menedžmento apskaita- tai įmonės valdymo svertai, kurie patvirtinami pagal buhalterinės
apskaitos už tam tikrą laikotarpį analizės duomenis. Tai konfidenciali informacija, neviešinama ir
laikoma įmonės komercine paslaptimi. apskaita Savikainos ekonominis formavimas, pagrindiniai
efektyvios apskaitos vedimo principai.
Statistinė apskaita- tai Statistikos departamento patvirtintų statistinių formų tam tikra tvarka ir
pagal tam tikrus liaudies ūkio šakinius ypatumus pildymas.
Apskaitos standartai- Ūkio subjekto turto, nuosavybės, įsipareigojimų pajamų/sąnaudų
pripažinimo ir įvertinimo apskaitoje taisyklės.
BAP ( bendrieji apskaitos standartai)- Visuotinai rinkoje pripažinti apskaitos metodai.
VAS (verslo skaitos standartai)- Pagrindinės apskaitos taisyklės, nustatančios vienodus
apskaitos tvarkymo principus įvairiomis verslo sąlygomis.
10
TAS (tarptautiniai apskaitos standartai)- Vieninga tarptautinė apskaitos sistema, nustatanti
bendrus apskaitos valdymo, sisteminimo ir registravimo principus.
Apskaitos esmė - Teikti ekonominę informaciją vartotojams pagal poreikį ir esmę .“Tiek kiek
reikia ir tam kam reikia.“
Apskaitos reikalavimai: Patikimumo, svarbos, reikšmingumo, palyginamumo,
konservatyvumo
Apskaitos dokumentai -Visi dokumentai, kuriais yra pagrįstos ūkinės operacijos.
Apskaitos dokumentai skirstomi:
Pagal paskirtį- tvarkomieji, vykdomieji, buhalterinio įforminimo, kombinuoti
Pagal duomenų apimtį - pirminiai, suvestiniai
Pagal sudarymo būdą - vienkartiniai, kaupiamieji
Pagal sudarymo vietą- vidiniai , išoriniai,
Pagal apskaitos pozicijų skaičių -vienos eilutės, daugiau nei vienos
Pagal reglamentavimo lygį - laisvos formos, pavyzdiniai, mokestiniai. Sąskaitos faktūros ir jų
rekvizitai, Mokėjimų nurodymai (banko),Kasos dokumentai :pajamų ir išlaidų orderiai, Sandėlių
važtaraščiai, Darbo jėgos apskaitos dokumentai, Mokestinės apskaitos FR ir jų įtaka apskaitai
Apskaitos dokumentų saugojimas - Visi apskaitos dokumentai saugomi Archyvavimo
įstatyminėje norminėje bazėje reglamentuota tvarka ir Archyvų departamento prie LRV generalinio
direktoriaus įsakymais nustatyta tvarka :
Darbo užmokesčio 75 m., buhalterinės apskaitos registrai ir pirminiai dokumentai 10 m., finansinė
atskaitomybė ir jos priedai – nuolat, įsakymai, papildymai ir kita raštvedyba – pagal poreikį
Informacija – tai tikrovės atspindėjimas tam tikra tvarka ir sistema
Informacijos vartotojai –
VIDAUS: įmonės administracija, stebėtojų taryba ir valdyba,įmonės vadybininkai, įmonės
darbuotojai, revizorius (vidaus auditorius)
IŠORĖS: esantys savininkai, tiekėjai, pirkėjai, bankai, mokesčių administratorius, partneriai,
auditoriai, ekspertai ir t.t.
Ūkinis įvykis – Nepriklausomi nuo įmonės valios ūkiniai faktai: stichinės nelaimės, gaisras,
produktų netektys, vagystės
Ūkinė operacija - Tikslinga įmonės personalo veikla, keičianti turto ir nuosavybės
/įsipareigojimų santykį.
Rekvizitas - Dokumente esantys rodikliai, nešantys tam tikrą informaciją
BRUTO - Itališkai (grubus) prekės svoris su įpakavimu
NETO- Grynas prekės svoris.
11
Paslauga- Kryptinga specializuota veikla klientui, uždirbanti pajamas
Prekė -Daiktas, turintis tam tikras savybes ir naudojamas pagal tam tikrą paskirtį.
INCOTERMS- Tarptautinės prekybos sąlygos iš 13 punktų.
2.1 Buhalterinės apskaitos informacija-valdymas ir apsauga
Informacija yra tai, kas perteikiama pranešant, teikiant žinių, t y informuojant. Apie išorėje
esančius ekonominius, politinius ir socialinius faktorius.
Svarbiausias informacijos pateikimo kriterijus principinis palyginimas - ataskaitų parengimo
sąnaudas palyginti su būsima iš to nauda. 90 proc. tai riboja naudingos informacijos skelbimą.
Negalima tapatinti “informacijos” ir ”duomenų” sąvokų. Kiekvienas pranešimas yra žinios apie
valdomą objektą, t y duomenys apie jį, tačiau ne kiekvienam pranešimui reikia valdymo įtakos, jis
nebūtinai duoda naujų žinių – informacijos. Tarp informacijos ir duomenų yra sudėtinga dialektinė
priklausomybė. Duomenys gali turėti vertingos informacijos, ir atvirkščiai, neturėti savarankiškos
reikšmės.
Ekonominio objekto valdymą tiesiogiai atspindi ekonominė informacija, t y žinios, susijusios su
šalies ūkio, koncernų, kompanijų, firmų jų padalinių ūkine veikla. Tai žinios, gaunamos nustatant
atitinkamų objektų funkcionavimo sąlygas, gaminant produkciją, realizuojant, atliekant įvairias
paslaugas, apskaitant, analizuojant ir vertinant tų objektų darbą ir funkcionavimą.
Taigi ekonominė informacija atsiranda ir funkcionuoja dėl žmonių ūkinės veiklos,
atspindėdama gamybinių santykių objektyvius dėsningumus. Ūkinės komercinės veiklos valdymo
procese ekonominė informacija naudojama apdorota, kadangi priimant valdymo sprendimus ji
dažniausiai turi būti sugrupuota įvairiais pjūviais.
Ekonominę informaciją įmonių darbuotojai naudoja vertindami atitinkamas situacijas,
reiškinius, procesus, priimdami valdymo sprendimus, todėl ji turi būti pateikta suprantama forma. Tai
žiniaraščiai, lentelės, grafikai, kuriuose informacija vaizduojama vizualiai: skaičiais, raidėmis arba
simboliais.
Viena iš svarbiausių sėkmingo verslo plėtojimo sąlygų – deramas informacijos, ypač
apskaitinės, reikšmės įvertinimas ir sugebėjimas tinkamai pasinaudoti jos teikiamomis galimybėmis.
Informacija reikalinga sprendimams priimti yra labai įvairi ir jos tiek daug, kad visos vienu metu
praktiškai neįmanoma suvokti. Laimei šito nė nereikia, jei valdymo aparato darbuotojai racionaliai
paskirstyti pareigomis. Tuomet tik vadovams reikėtų susipažinti su platesnio spektro duomenimis,
12
tačiau jie jau būtų pakankamai apibendrinti, taigi ir jų kiekis taip pat neturėtų būti labai didelis.
Beverčiai duomenys ne tik nenaudingi vadybininkams, bet ir žalingi, nes užgožia vertingas žinias.
Didelė dalis įmonėse formuojamų ir naudojamų duomenų priklauso apskaitai. Atrankiniai
statistikos tyrimai rodo, kad iš visų įmonėse naudojamų duomenų apie 70% sudaro buhalterinės
apskaitos informacija.
Pačiu bendriausiu atveju galima pasakyti, kad apskaitinė informacija yra iš patikimo šaltinio
gauti ir tinkamai užregistruoti apskaitos, daugiausia finansinės, duomenys, kuriuos naudoja
savarankiški ūkiniai vienetai – įmonės jų valdymo procese arba kurie potencialiai ateityje gali būti
naudingi valdytojams bei kitiems apskaitinės informacijos vartotojams.
Įvairūs specialistai puikiausiai gali susikalbėti universalia apskaitos kalba, viską išreiškiančia
visuotiniu pinigų matu. Šio mato pagrindu visus duomenis ir formuoja apskaitininkai, pateikdami žinias
apie įmonės turtą, jos savininkus bei turto panaudojimo efektyvumą – juk įmonės veiklos procese turto
nuolat turi daugėti, nebent dalį jo išsidalintų savininkai, arba įmonė nuolatos patirtų nuostolius.
Apskaitos požiūriu įmonė yra savarankiškas ūkinis vienetas, atribotas nuo kitų įmonių ir
savininkų. Jokie kiti kriterijai (nuosavybės forma, juridinis statusas, dydis ir panašiai) įmonės termino
neriboja. Įmonė gali būti parduotuvė, vienas žmogus (apskaitos aspektu – dažniausiai prekių
gamintojas ar perpardavėjas), gamykla, susivienijimas, bankas, pelno nesiekianti organizacija (ligoninė,
mokykla, partija) ir kiti.
Visose laisvosios rinkos šalyse labai plačiai paplitęs abejonių nekeliantis teiginys, jog apskaita
yra verslo kalba. Neturėdami duomenų apie verslo sėkmę ar turtą, kuriuo disponuoja įmonė, tos įmonės
darbuotojai paprasčiausiai negalėtų susikalbėti. Įmonės vadovai neįstengtų susišnekėti su savininkais
bei kitų įmonių vadovais, pirkėjais ar tiekėjais.
Visi specialistai susikalba universalia apskaitos kalba- visuotiniu pinigų matu. Šio mato
pagrindu visus duomenis ir formuoja apskaitininkai, pateikdami žinias apie įmonės turtą, jo savininkus
bei turto panaudojimo efektyvumą.
Tačiau labai svarbu, kad patys apskaitininkai profesinėje veikloje vengtų vadinamosios argo
kalbos – jiems vieniems suprantamų terminų ir posakių, nes tokiu atveju apskaita neatliks svarbiausios
savo visuomeninės misijos – neaprūpins visų suinteresuotųjų būtina informacija. Apskaitinės
informacijos vartotojų yra labai daug, ši informacija yra pagrindas visoms kitoms apskaitoms ir įmonės
funkcijų plėtros pagrindas. Bet koks informacijos interpretavimas ir pateikimas nesuprantamai, gali būti
interpretuotas individualaus supratimo lygyje,. Pasekmės gali būti neigiamas ekonominės naudos
rezultatas.
Apskaita atspindi kiekvieną atliktą ūkinę operaciją. Pirminiai duomenys apie atitinkamus ūkinės
veiklos faktus, procesus ir operacijas atspindimi ir apibendrinami apskaitoje taip, kad formuotųsi
13
daugybė informacinių rodiklių apie lėšų, jų šaltinių būklę, apie susidariusius įsipareigojimus ir panašiai.
Duomenys apie atitinkamus faktus apskaitoje sisteminami, todėl apibendrintai apibūdina įmonės ūkinę
veiklą ir jos rezultatus.
Apskaita susistemina, suskaičiuoja, nustato ir apibendrina duomenis. Jie yra sutvarkytos
informacijos šaltinis. Apskaita teikia informaciją apie materialinių, darbo ir finansinių išteklių
naudojimą įmonėje, apie jos ūkinės veiklos rezultatus. Šia informacija apskaita aprūpina tiek įmonės
vadovybę, tiek jos padalinius. Be šios informacijos neįmanoma sėkmingai vadovauti įmonei ir jos
padaliniams.
Dabar, kai ypač išsiplėtė ryšiai tarp atitinkamų objektų, tinkamai parengta ir geros kokybės
informacija nulemia kiekvieno struktūrinio padalinio veiklos rezultatus. Informacijos apdorojimo darbų
kokybę atspindi rezultatų tikslumas ir jų tikrumas.
Apskaita būdama informacijos apibendrinimo sistema, užima svarbią vietą įmonės
informacinėje valdymo sistemoje. Ankstesnės evoliucijos stadijose apskaita veikė kaip savarankiška
informacinė sistema. Tačiau plėtojantis ūkinei veiklai, ji vis labiau siejasi su informacine valdymo
sistema. Apskaitos vietą įmonės informacinėje valdymo sistemoje atspindi schema:
Pagrindinė duomenų bazė
Duomenų bazės vartotojai
Apskaitos vieta įmonės informacinėje valdymo sistemoje
Informacinių apskaitos ir valdymo sistemų susiliejimo laipsnis kiekvienoje įmonėje yra
skirtingas, nes priklauso nuo konkrečių jos darbo sąlygų, išorinės aplinkos stabilumo, technologinių
procesų ypatybių ir buhalterijos organizacinės struktūros. Susiliedama su informacine valdymo sistema,
apskaita parengia informacinę bazę priimti įvairių rūšių valdymo sprendimus. Apskaita įmonės ūkines
operacijas paverčia finansinių ataskaitų informacija. Finansinė informacija skirta padėti vartotojams
priimti sprendimus. Žinoma, turi būti atitinkama šios informacijos kokybė.
Apskaitinės informacijos savybės:
1. Tinkamumas.
Informacija turi būti savalaikė ir naudinga, turi padėti išspręsti valdymo problemas.
2. Patikimumas.
Tai svarbu, nes naudojamasi informacija tam, kad galėtume įvertinti alternatyvas
3. Svarbumas.
14
Buhalterinė apskaita1. Mokestinė apskaita 4. Statistinė apskaita2. Finansinė apskaita 5. Menedžmento apskaita3. Investicinė apskaita 6. Kiti vartotojaiValdymo apskaita Nefinansinių duomenų analizė
Informacija kartais būna nepakankamai gausi ar svarbi, kad darytų poveikį nusimanančio
naudotojo sprendimams. Faktiškai nėra aišku, kokie rodikliai svarbūs ir ne svarbūs. Tikslinga turėti
įmonėje bendrą nuomonę dėl tam tikrų operacijų registravimo, o ar jas vėliau skelbti ar ne – lemia
informacijos svarba. Kiekvienam atvejui turi būti savi vertinimo kriterijai. Apskaitininkai naudoja
svarbumą kaip testą, kai svarsto, ar tikrai reikalinga informacija; Svarbi, bet ne laiku pateikta labiau
trukdo nei padeda finansinių ataskaitų naudotojams. Be to, informacija turėtų būti palyginama su
panašia prieš tai buvusių apskaitos laikotarpių informacija ir kitų įmonių ataskaitomis toje pačioje
šakoje.
4.Konservatyvumas
Naudojantis konservatyviais įvertinimais apskaitoje turtas sunaudojamas greičiau, gaunami prastesni
rezultatai, nes ir pelno suma mažesnė, ir mažesnis nesunaudotas turtas balance. Anksčiau kraštutinis
konservatyvumo principo taikymas reikalavo pasirinkti tokią alternatyvą – “nesitikiu jokio pelno ir
priimu visus būsimus nuostolius”. Finansinių ataskaitų tikslas buvo išvengti pervertinimų, įrašytų
ataskaitose grynojo pelno ir balanso sumų sumažinimas buvo skirtas apsaugoti vartotojus, kurių
sprendimai remiasi šia informacija. Šiuo metu pabrėžiama teisingos finansinės ataskaitinės
informacijos reikšmė, todėl renkamasi tik iš vienodai pateisinamų alternatyvų.
5.Pastovumas
Finansinių ataskaitų naudingumą didina apskaitos principų pastovumas. Pastovumas reikalauja, kad
pasirinktų apskaitos principų būtų laikomasi kiekvienu ataskaitiniu laikotarpiu. Tokiu būdu finansinė
informacija įmonėje yra tokia pati, todėl jei informacija rodo rodiklių pasikeitimus tarp apskaitos
laikotarpių, tai jie priskirtini veiklai, bet nepasikeitimams apskaitoje. Laikantis šio principo, finansinę
ataskaitinę informaciją galima palyginti dinamikoje pačioje įmonėje ir tarp skirtingų įmonių.
Finansinės ataskaitos yra rengiamos ir platinamos reguliariais apskaitos laikotarpiais, kad
reikiamą informaciją būtų galima panaudoti priimant sprendimus. Ne visada skelbiama tik naudinga
informacija. Apskaitininkas pagal svarbumą nusprendžia, ar tam tikrus informacijos rodiklius reikia
atskleisti.
6. Efektyvumas.
Informacija ne visada skelbiama, nes jos parengimo sąnaudos viršytų būsimą naudą. Dėl to priimant
sprendimą, ar rengti papildomas sukoreguotas infliacijos koeficientais finansines ataskaitas,
apskaičiuojamos sąnaudos ir pelnas. Kiekvienu atveju sprendžiama labai subjektyviai, remiantis
sąnaudų-pelno vertinimu; ir apskaitininkai savo darbe praktiškai naudojasi vienodais principais, kad
nebūtų subjektyvumo.
15
Apskaitinės informacijos perdavimas ir saugojimas
Apskaitos procese svarbu ne tik informacijos apie ūkinius procesus ir reiškinius fiksavimas,
grupavimas, kaupimas, apdorojimas, bet ir jos perdavimo ir saugojimo procedūros. Kadangi apskaitos
informacija naudojama viso ūkio veiklai valdyti, tai ją būtina perduoti atitinkamiems valdymo
organams kaupti, kad galima būtų ją panaudoti ateityje, t y reikia kurti tam tikrą jos perdavimo ir
saugojimo sistemą.
Informacija perduodama iš šaltinio (siuntėjo) vartotojui (gavėjui). Tačiau čia svarbu ne tik
perduoti pranešimą, bet ir pertvarkyti ją taip, kad vartotojas gautų tik jam reikalingą, atitinkamai
sugrupuotą bei pertvarkytą informaciją, kurią jis galėtų tiesiogiai naudoti savo funkcijoms vykdyti.
Perduodant informaciją svarbu reguliuoti jos srautus, nes neretai vienu metu perduodamas didelis jos
kiekis ir daugeliui vartotojų.
Informacijos srautus galima nagrinėti dviem požiūriais:
kaip srautus, susidarančius tarp įmonės padalinių, įmonės ir kitų (išorinių) informacijos
vartotojų,
kaip srautus, susidarančius informaciją perkeliant iš vienų jos nešėjų į kitus.
Pirmu atveju žiūrima, kas perduodama iš vieno padalinio į kitą ir kas su ta informacija
kiekviename padalinyje daroma, o antru – kaip ji perkeliama iš šaltinio į pirminį dokumentą, iš jo – į
nešėją, toliau – iš vieno nešėjo į kitą, kaip iš nešėjo perduodama informacija vartotojams. Svarbu
informacijos srautus suprojektuoti taip, kad, ją tvarkant, galima būtų kuo efektyviau panaudoti
skaičiavimo techniką, informacijos rinkimo ir perdavimo priemones.
Apskaitos informacija perduodama ryšių kanalais arba materialinių nešėjų transportavimo būdu,
o kaupiama ir saugoma mašininiuose nešėjuose ir specialiuose apskaitos registruose. Informacijai
perduoti ir saugoti naudojama ir atskaitomybė, kurioje informacija grupuojama pagal rodyklių
charakteristikas ir valdymo lygius.
Siekiant nustatyti, kaip konkrečiu atveju patenkinami informacijos poreikiai, reikia ją išmatuoti.
Informacijos kiekis gali būti matuojamas netiesioginiais matais, t y ženklų skaičiumi,
informacijos nešėjų kiekio ar tūrio matais. Tačiau tokį informacijos kiekio matavimą pakeisti jų nešėjų
matavimu galima tik kai kuriais atvejais, pvz., nustatant informacijai laikyti reikiamos patalpos dydį,
informacijos nešėjų kainą ir panašiai, kadangi tokie duomenų matai neapibūdina informacijos kokybės.
16
Pažymėtina, kad nuo to, ar laiku pateikiama ir gaunama informacija ir ar ji geros kokybės, daug
priklauso ir visos įmonės veiklos efektyvumas.
Buhalterinės informacijos vartotojai ir disponavimo informacija ribos
Ne tik pati apskaitos informacija, bet ir jos naudotojai pasižymi gausa ir įvairove. Apskaita
vykdoma kiekvienoj įmonėje. Sunku būtų rasti ilgesnį laiką sėkmingai dirbančią įmonę, kurios
valdytojai nesiorientuotų kokiu turtu disponuoja ir kaip jis naudojamas.
Konkurentai, turintys kokybišką apskaitos informaciją anksčiau ar vėliau tikriausiai
nukonkuruotų tokią įmonę. Nekalbama jau apie sunkai besiverčiančias įmones, kurias ir gali išgelbėti
tik taupus ir racionalus kiekvieno cento panaudojimas. Apskaita labai svarbi ir sparčiai savo veiklą
plėtojančioms įmonėms, rinkoje radusioms ir sėkmingai eksploatuojančioms savo “aukso gyslą”.
Pirmiausia negalima pamiršti, kad kiekvienas šaltinis neišvengiamai išsenka, o laisvosios
konkurencijos sąlygomis tai paspartina ir niekuomet nesnaudžiantys konkurentai. Antra vertus,
smarkus augimas, kaip ir kiekvienas judėjimas, yra savaime pavojingas. Norint orientuotis greitai
besikeičiančioje aplinkoje, būtina disponuoti pakankamai dideliu kokybiškų duomenų kiekiu. Todėl ir
sakoma, jog geros apskaitos sistemos neturintys verslininkai yra akli.
Kalbant apie apskaitinę informaciją, skiriami apskaitinės informacijos ir finansinės
atskaitomybės naudotojai, nes apskaitos rezultatų negalima paversti vien tik finansinių ataskaitų
parengimu. Įvairius naudotojus domina skirtinga informacija.
APSKAITINĖS INFORMACIJOS NAUDOTOJAI:
Tiesiogiai suinteresuoti vidiniai įmonės naudotojai:
Esantys ir potencialūs įmonės savininkaiĮmonės administracijaĮmonės darbuotojai
Tiesiogiai suinteresuoti išoriniai informacijos naudotojai:
Esantys ir potencialūs kreditoriaiEsantys ir potencialūs tiekėjaiEsantys ir potencialūs pirkėjai
Įvairios valdžios institucijos
Mokesčių sistemos tvarkytojai ir įvairių mokesčių surinkėjaiValstybinės statistikos institucijosRegioninės valdžios institucijosMinisterijos ir kitos reguliavimo institucijos
17
Kiti vartotojai
Vertybinių popierių komisija ir makleriaiKonkurentaiFinansiniai ekspertai ir patarėjaiĮvairūs kiti vartotojai
Dažniausios apskaitinės informacijos vartotojų grupės:
Akcininkai - asmenys, turintys akcijų arba suinteresuoti jų įsigyti kompanijoje.
Kreditoriai - asmenys arba institucijos, teikiantys arba suinteresuoti kompanijai teikti finansinius
šaltinius, prekes, paslaugas arba paskolas.
Darbuotojai - asmenys (įskaitant profsąjungų atstovus), dirbantys arba galintys dirbti kompanijoje
Pirkėjai - asmenys, perkantys arba galintys pirkti kompanijos prekes bei naudotis jos
paslaugomis.
Konkurentai - asmenys, besiveržiantys kompanijos vartotojų rinkoje.
Valstybė - nustatanti mokesčius ir tikrinanti, kaip vykdomi įvairūs vyriausybės nurodymai.
Vadybininkai - asmenys, planuojantys ir kontroliuojantys kompanijos veiklą.
Visuomenė - žmonių grupė, suinteresuota, kad kompanija laikytųsi įstatymų, ir besitikinti gauti
netiesioginę naudą iš klestinčios kompanijos veiklos.
Visi apskaitinės informacijos naudotojai susiję tiesioginiais ryšiais.
APSKAITINĖS INFORMACIJOS NAUDOTOJŲ RYŠIAI:
Kapitalo rinka vidiniai Darbo rinka
Akcininkai Paskolų
kreditoriaiTarnautojai Profsąjungos
Tiekimo rinka Vadybininkai Vartotojų rinka
Prekybos Kreditoriai Pirkėjai Konkurentai
išoriniai Vyriausybė
VIDINIAI:
Akcinių bendrovių akcininkai. Tai pagrindiniai apskaitinės informacijos naudotojai yra
tiesiogiai suinteresuoti įmonės vidiniai vartotojai, o svarbiausia iš jų įmonės savininkai (). Verslo
nesėkmės atveju jie rizikuoja prarasti visą investuotą į įmonę turtą, todėl nuolat turi domėtis ne tik
įmonės veiklos pelningumu, bet ir turto, kuriuo disponuoja įmonė, suma, taip pat, kam priklauso šis
turtas, t.y. jo savininkais. Pirmiausia vadovaudamiesi apskaitos informacija, akcininkai priima
18
sprendimą parduoti arba neparduoti turimas akcijas, o potencialūs savininkai sprendžia, ar verta įsigyti
šių arba įmonės išleistų naujų akcijų
Tai suprantama, nes priešingu atveju konkuruojančių įmonių savininkai nusipirkę konkurentų
įmonės išleistų akcijų, galėtų sužinoti visas jų komercines paslaptis.
Akcininkai nuolat siekia, kad jų ūkinė–komercinė veikla gerėtų, ir kad gautų kuo didesnę naudą
ateityje. Vertindami investavimo galimybes, akcininkai suinteresuoti kompanijos pelno ( nuostolio)
ataskaita ir su ja susieta dividendų paskirstymo tvarka.
Jie taip pat domisi kitų kompanijų, siūlančių didesnius ar mažesnius dividendus, veikla.
Praėjusių laikotarpių kompanijos veiklos analizės pagrindu akcininkai daro išvadas dėl ateities pelno ir
dividendų išmokėjimo. Pinigų srautų informacija juos taip pat labai domina, nes akcininkai nori žinoti,
kiek aktyvų (turto) tenka vienai akcijai ir išsiaiškinti tą ribą, žemiau kurios akcijos vertė rinkoje
neturėtų kristi.
Įmonės administracija bei valdytojai (vadybininkai). Savininkų paskirta administracija
vadovauja įmonės veiklai tarp visuotinių ataskaitinių akcininkų susirinkimų. Ji privalo rūpintis, kad
įmonės veikla būtų pelninga, įmonė nuolat turėtų pakankamai pinigų atsiskaityti su kreditoriais ir
tiekėjais, galėtų išmokėti dividendus, laiku atsiskaitytų su valdžios institucijomis už priskaičiuotus
mokesčius, be to, naudodama gamyboje turtą, jo “nepravalgytų”, kitaip sakant, to turto bent jau
nemažėtų.
Šiems tikslams pasiekti administracija ir valdytojai naudojasi apskaitine informacija. Apskaitos
duomenų panaudojimas kompanijos veiklai planuoti ir kontroliuoti yra valdymo apskaitos sritis.
Informacija, skirta šiems tikslams, yra detalizuota ir specifinė.
Vadybininkams nepakanka metinės ar ketvirtinės finansinės atskaitomybės duomenų, kurie
patenkina daugelį akcininkų, bet konkretiems sprendimams priimti reikia detalizuotos informacijos.
Įmonės administracijai ir atsakingiems vadybininkams paprastai būna prieinama didelė apskaitos
duomenų dalis, o konkretiems vykdytojams pateikiama tik ta informacija, kurios reikia jų pareigoms
atlikti. Be to, privalu pasirūpinti, kad darbo sutartyje būtų numatyta atsakomybė už įmonės komercinių
paslapčių, kurias vykdydami savo pareigas, sužino samdomi darbuotojai, atskleidimą. Dėl to gali
bankrutuoti ir klestinčios įmonės.
Tarnautojų (įmonės darbuotojų) domėjimasis ir noras žinoti ne tik jų kompanijos, bet ir kitų
kompanijų apskaitos duomenis. Tarnautojai ir profsąjungų atstovai nori gauti informaciją apie išlaidų
struktūrą, atlyginimų bei pelno sumas, kad galėtų jas palyginti su kompanijų atitinkamais duomenimis.
Tokia informacija gali būti pagrindas deryboms dėl darbo užmokesčio padidinimo. Tačiau toks
reikalavimas paprastai įgyvendinamas ne pavieniui, bet tik per darbuotojų teises ginančias sąjungas.
19
Be to, tarnautojai domisi kompanijos tikslais ir ateities perspektyvomis, kurios garantuos darbo
vietas bei karjerą. Įmonės darbuotojams paprastai prieinami tik viešai skelbiami bendrosios finansinės
apskaitos ir atskaitomybės duomenys. Tai reiškia, kad šitokią informaciją gali gauti tik atvirųjų akcinių
bendrovių tarnautojai ir darbininkai, nes juridinio asmens teisių neturinčios įmonės bei uždarosios
akcinės bendrovės savo finansinės atskaitomybės viešai neskelbia.
IŠORINIAI
Tiesiogiai suinteresuoti įmonės informacijos vartotojai. Tai reikšminga apskaitos
informacijos vartotojų grupė yra Jeigu įmonė naudojasi kreditais, tai reikšmingiausi iš išorinių
informacijos vartotojų yra esantys ir potencialūs dažniausiai – bankai ar kitos finansinės institucijos.
Kreditoriai skirstomi į tuos, kurie parduoda prekes ir paslaugas įmonei (prekybos kreditoriai), ir tuos,
kurie teikia paskolas (paskolų kreditoriai).
Kreditoriai. Prekybos kreditoriai suinteresuoti įmonės galimybėmis laiku atsiskaityti. Jie
paprastai neuždirba palūkanų iš kredito ir nelaiko vertybinių popierių. Prekybos kreditoriai
suinteresuoti įmonės mokumu. Jie taip pat suinteresuoti, per kiek laiko įmonė gali apmokėti sąskaitas,
ar kredito laikotarpis yra pastovus, didėjantis ar mažėjantis. Jie turi surinkti pakankamai apskaitinės
informacijos apie įmonę.
Suprantama, nė vienam tiekėjui įmonė nesuteiks tiek informacijos, kiek bankui, nes tokiu atveju
iškiltų didelė grėsmė jos komercinėms paslaptims. Antra vertus, tiekėjas nuo įmonės taip pat priklauso
kur kas labiau negu bankas. Bankas irgi suinteresuotas klientais (t y įmonėmis, kurios iš jo skolintųsi
pinigus), tačiau jam gerokai lengviau rasti tokios visuotinės prekės kaip pinigai pirkėją.
Tuo tarpu, produkcijos ar paslaugos pardavėjas (tiekėjas) rinkoje dažniausiai susiduria su
didele konkurencija, todėl jam tenka pardavinėti savo prekes skolon, numatyti atsiskaitymo formą ir
laikotarpius, neretai rizikuojant ir neturint visos įmanomos informacijos apie pirkėjo finansinę būklę
bei jo veiklos perspektyvas.
Paskolų kreditoriai, teikiantys įmonei paskolas, reikalauja palūkanų. Kreditoriai, paskolinę
įmonei pinigų, labai dėmesingai stebi jos finansinės būklės pasikeitimus. Ypač kruopščiai jie analizuoja
įmonės padėtį prieš suteikdami kreditus.
Bankui rūpi, ar įmonė galės laiku sumokėti palūkanas už suteiktą kreditą, o kredito laikotarpiui
pasibaigus - grąžinti visą paskolintą sumą. Norint išsiaiškinti šiuos klausimus, būtina išnagrinėti visą
įmonės veiklą. Todėl prieš suteikdami įmonėms paskolas, bankai reikalauja pagrįsti prašomą kreditą –
parengti verslo planą. Jį ruošiant, apskaitininkai aktyviai dalyvauja, rengdami vieną svarbiausių verslo
plano dalių, t.y. finansinę, kurioje pagrindžiamos numatomos pinigų įplaukos ir išlaidos.
Pirkėjai. Esantys ir potencialūs domisi įmonių, iš kurių perka prekes, veikla ir perspektyva.
Pirmiausia, disponuodami atitinkamomis žiniomis, jie gali prognozuoti kainų dinamiką. Antra vertus,
20
laisvosios konkurencijos sąlygomis pirkėjas dažnai būna labiau suinteresuotas ne tiek žemomis
kainomis, kiek savalaikiu prekių gavimu. O svarbiausia - jų kokybe, nekalbant jau apie tai, kad kai
kurias prekes įsigyja su garantiniu (ir ilgalaikiu!) aptarnavimu, o eksportuodamas kai kuriuos pirkinius,
pirkėjas neišvengiamai susiduria su atsarginių dalių, reikalingų remontams, problema. Taip būna
perkant paprasčiausią automobilį – niekas nenorės įsigyti automašinos, pagamintos įmonėje, esančioje
ant bankroto slenksčio, nes visiškai neaišku, kas tą automobilį aptarnaus ir, netgi, kas jam gamins
atsargines dalis.
Pagaliau konkurencinėje kovoje nemažai reiškia ir gamintojo, kurio prekėmis prekiauja
pardavėjas, geras vardas. Todėl pirkėjui taip pat rūpi išsiaiškinti pardavėjo finansinę padėtį ir jo veiklos
perspektyvas. Be abejo, visų šių faktorių negali įvertinti ir neįvertina eilinis pirkėjas. Tačiau intensyviai
tuo domisi didmeninis pirkėjas, kuris didelėmis partijomis įsigyja prekes iš gamintojo ir vėliau
perparduoda galutiniams vartotojams.
Įvairios valdžios institucijos, iš kurių nuodugniausiai apskaitos duomenis tyrinėja mokesčių
sistemos tvarkytojai ir įvairių mokesčių surinkėjai. Pastarieji ne tik susipažįsta su apskaitininkų
parengtomis finansinėmis ataskaitomis (metinėmis ir ketvirtinėmis), bet ir nagrinėja einamosios
apskaitos duomenis įmonių buhalterijose. Mokesčių sistemos tvarkytojai susipažinę su įmonių parengtų
finansinių atskaitomybių duomenimis, gali daryti išvadas apie mokesčių sistemos racionalumą ir
galimas jo tobulinimo kryptis.
Dar gana didelė valstybės įtaka įmonių veiklai. Valstybei apskaitos informacija reikalinga tam,
kad vyriausybė sėkmingai vykdytų valstybės politiką. Vyriausybė ypač suinteresuota gauti informaciją
apie valstybinius mokesčius, finansinę draudimo būklę įmonėse.
Kitas svarbus valstybės rūpestis yra ekonomikos planavimas ir reguliavimas. Valstybei reikia
daug informacijos apie įmonių veiklą ir planus, kad galėtų prognozuoti ir tinkamai reguliuoti
nacionalinę ekonomiką.
Valstybė taip pat yra prekių ir paslaugų, pagamintų privačiame sektoriuje, pirkėja. Kai kuriais
atvejais kaina, kurią valstybė moka, apibrėžta normalioje rinkoje, o kitais atvejais taip nėra, ir čia
įmonių apskaitos duomenų analizavimas ir interpretavimas padeda nustatyti vyriausybės kontraktų
kainas.
Visas įmonėse parengiamas finansines ataskaitas gauna ir valstybinės statistikos institucijos.
Šiuos duomenis jos panaudoja apskaičiuodamos valstybės valdymui itin reikšmingus rodiklius, tokius
kaip, bendrasis nacionalinis produktas, nacionalinės pajamos, turtas ir daugelis kitų. Ši informacija
pasitelkiama įvertinant bendrą ūkio būklę, prognozuojant galimą kainų dinamiką ir infliacijos tempus
bei jų įtaką ūkio plėtojimui. Neabejotinai reikšmingas finansinės atskaitomybės duomenų vaidmuo,
planuojant šalies regionų bei infrastruktūros plėtojimą.
21
Regioninės valdžios institucijos įmonių apskaitininkų parengtas ataskaitas naudoja tų regionų
perspektyvoms įvertinti, pažangiausių gamybų skatinimo programoms sudaryti ir panašiems tikslams.
Be to, vietos valdžios organams įmonių finansinė atskaitomybė labai svarbi registruojant regiono
įmonių kapitalą.
Panašiems tikslams, tik jau šakų mastu apskaitos ir atskaitomybės duomenis naudoja įvairios
ministerijos, žinybos bei kitos reguliavimo institucijos. Kai kurios iš jų turi ir savo specifinių
uždavinių, kuriuos spręsti padeda ir aptariama informacija. Pvz., valstybės kontrolės departamentas,
vykdydamas jam patikėtas funkcijas, labai kruopščiai nagrinėja ne tik finansinę atskaitomybę, bet ir
visus apskaitos duomenis, jeigu tik to reikia konkrečiam tyrimui atlikti. Tą patį galima pasakyti ir apie
konkurencijos tarnybas, stebinčias, kad nebūtų monopolizuojamos valstybei reikšmingos gamybos ir
prekybos sritys.
Yra nemažai ir kitų vartotojų, kurie labai svarbūs apskaitos informacijos bei finansinės
atskaitomybės naudotojai.
1. Vertybinių popierių komisija bei makleriai.
Pastarieji, prekiaudami akcinių bendrovių vertybiniais popieriais, be abejo, labai kruopščiai
susipažįsta su tų įmonių veiklos rezultatais, kad galėtų numatyti, kokių dividendų tikėtis iš vienos ar
kitos įmonės akcijų, kokios jų kurso kitimo tendencijos bei įmonės turto išsaugojimo garantijos. Jie taip
pat turi įvertinti, ar pajėgs įmonė laiku išpirkti savo anksčiau išleistas obligacijas.
Vertybinių popierių komisija prižiūri, kad visos įmonės, Vertybinių popierių biržoje
prekiaujančios savo vertybiniais popieriais, pateiktų potencialiems pirkėjams savo finansinę
atskaitomybę, iš kurios būtų galima spręsti apie įmonės veiklą ir daryti ateities prognozes. Visa
ataskaitinė informacija panaudojama, kai Vertybinių popierių komisija sprendžia, ar įtraukti vieną ar
kitą įmonę į einamąjį bei oficialųjį prekybos vertybiniais popieriais sąrašą.
2. Konkurentai .
Konkurentams labai svarbu žinoti ir artimiausius bei perspektyvius įmonės veiklos planus, kad
galėtų laiku prisitaikyti prie besikeičiančios pasiūlos rinkoje. Beje, šiuos planus, norėdami pritraukti
kuo daugiau akcininkų, neretai paskelbia patys įmonių vadovai. Apskaitininkai visuomet turi prisiminti,
jog įstatymai reikalauja viešai skelbti ir nelaiko komercine paslaptimi tik finansinės atskaitomybės
duomenų. Finansinė atskaitomybė taip ir sudaroma, kad pateikiant išoriniams vartotojams reikalingą
informaciją, drauge išsaugomi duomenys, galintys būti komercine paslaptimi. Pildant metinės
finansinės atskaitomybės formas (ypač paaiškinamąjį raštą), įmonėms pačioms svarbu nepaskleisti
konkurentams aktualios informacijos, kurią vėliau būtų galima panaudoti prieš įmonės interesus.
3. Finansų bei ekonomikos ekspertai ir patarėjai.
22
Yra ir kitų apskaitos bei atskaitomybės informacijos vartotojų, kurie nepateko į aptartą
klasifikaciją, tačiau tam tikrais momentais gali būti labai reikšmingi įmonei. Ekonomine įmonių
padėtimi, taigi ir apskaitos bei atskaitomybės duomeninis domisi periodinės spaudos, ypač
specializuotos, atstovai, pačios įmonės bei jos kontrahentų (lot., contrahens – susitariantis) pasamdyti
teisininkai, vartotojų teises ginančios organizacijos, prireikus – įvairios teisinės institucijos ir daugelis
kitų juridinių bei fizinių asmenų, kurie gali būti suinteresuoti gauti informaciją apie vienos ar kitos
įmonės veiklą ir jos plėtojimo perspektyvas.
Pirminiai dokumentai
Kiekvieną ūkinį faktą, prieš jį fiksuojant apskaitoje, reikia identifikuoti – t.y. nustatyti, ar tai
ūkinis įvykis ar ūkinė operacija, ir kada jis įvyko.
Ūkiniais faktais laikomos operacijos ar įvykiai, pakeičiantys įmonės turto ir (ar) nuosavybės
apimtį arba struktūrą.
Ūkines operacijas apskaitoje fiksuoti galima tik remiantis atitinkamais pirminiais apskaitos
dokumentais (sąskaitom-faktūrom, darbų priėmimo-perdavimo aktais, čekiais, kasos pajamų ir išlaidų
orderiais ir kt.). Dokumentas yra buhalterinių įrašų pagrindas. Be dokumentų negali būti apskaitoma
jokia ūkinė operacija. Dokumentai naudojami išankstinei ir vėlesnei ūkinei veiklai kontroliuoti.
Pirminiams dokumentams privalomi tam tikri rekvizitai (rodikliai) be kurių tie dokumentai
negalioja, kitaip sakant, neturi juridinės galios ir pagal juos negalima daryti jokių įrašų apskaitos
registruose.
Kiekvienam apskaitos dokumentui juridinę galią suteikia tokie rekvizitai:
Įmonės surašiusios dokumentą pavadinimas;
Apskaitos dokumento pavadinimas;
Dokumento numeris ir surašymo data;
Ūkinės operacijos turinys;
Ūkinės operacijos kiekinė ir piniginė išraiška;
Asmenų, atlikusių ūkinę operaciją ir atsakingų už jos atlikimą bei teisingą apiforminimą,
pareigos, vardai, pavardės, parašai.
Tik dokumentus, turinčius išvardintus rekvizitus, apskaitininkai gali registruoti buhalterinės
apskaitos registruose.Įmonių surašomuose dokumentuose, nurodomi sekantys fizinių asmenų
duomenys - fizinių asmenų vardas bei pavardė, jo asmens kodas, paso numeris ir asmens gyvenamoji
vieta.
Dokumentai rašomi ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus.
Dokumento išrašymas laikomas ūkinės operacijos atlikimo faktu.
23
Pirminio dokumento išrašymas ar gavimas nebūtinai turi sutapti su prekių judėjimu ar
jų apmokėjimu. Apskaitininkai kodų ir skaičių sistema supaprastintai atspindi informaciją apie
gamybos procesą ir registruoja duomenis, atspindinčius materialinių vertybių judėjimą.
Nors ūkiniai faktai paprastai identifikuojami pagal pirminius dokumentus, tačiau būna ir tokių,
kurių niekas nedokumentuoja, nes tai padaryti neįmanoma. Tai vadinamieji koreguojantys įrašai. Pvz.,
nusidėvėjimo apskaičiavimas, nuomos mokesčio dalies už einamąjį mėnesį užskaitymas ir t.t. kuris
atliekamas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Šiuo atveju nebus surašomas joks pirminis dokumentas,
tačiau turi būti dokumentas, pagrindžiantis nusidėvėjimo apskaičiavimo operaciją – tai ilgalaikio turto
įsigijimą patvirtinantis dokumentas.
Identifikavus ūkines operacijas, jas reikia įkainoti. Bendrieji apskaitos principai reikalauja visas
ūkines operacijas, o tai reiškia ir visą turtą bei nuosavybę įkainoti faktine įsigijimo kaina (prekyboje –
nupirktų prekių savikaina).
Analitinės apskaitos kortelės – tai specialūs apskaitos registrai, kuriuose fiksuojami detalūs
duomenys apie atskiras turto ar įsipareigojimų rūšis. Jose be vertinės fiksuojama ir kiekinė operacijos
išraiška. Čia galima žymėti ir kitą svarbią informaciją (pvz., apibūdinti kliento patikimumą). Analitinės
kortelės teikia įmonės vadybininkams daug detalios informacijos. Kiekvienam tiekėjui, pirkėjui,
atsargų rūšiai skiriama atskira analitinė sąskaita (kortelė), kurioje fiksuojama visa su tuo objektu
susijusi informacija.
Vienas iš paprasčiausių pirminių dokumentų duomenų registravimo būdų nuosekliai kaupti
duomenis apie visas atliktas ūkines operacijas viename registre pagal jų atlikimo datą yra
chronologinis apskaitos registras .
Registrai Skirstomi:
pagal išvaizdą: kortelės, lapai, buhalterinės knygos
Pagal įrašų pobūdį: chronologiniai ir sisteminiai
Pagal detalumą: sintetiniai, analitiniai, mišrieji
Pagal struktūrą: vienpusiai, daugiaskilčiai, mišrieji (šachmatiniai).
Pagrinde yra naudojama pagal detalumą: kasos, banko, pardavimų, pirkimų, sandėlio,
debitorių / kreditorių, sudaryti pagal įmonės poreikį
KASOS KNYGA Kiekvienos kasos operacijos –pajamavimo / išlaidavimo-įrašas į sisteminį
dokumentą. Sudaroma rankiniu ir kompiuteriniu būdu. Kiekvienam pinigų srautui yra sudaroma atskira
kasos knyga.
BANKO (ATSISKAITOMOSIOS SĄSKAITOS) registras. Sudaromas kiekvienai banke esančiai
atsiskaitomajai sąskaitai. Vedant apskaitą kompiuteriniu būdu – kiekvienos analitinės sąskaitos detalus
apyvartos žiniaraštis.
24
PIRKIMŲ- kreditorių apyvartumo suvestinė. Susidariusio kreditorinio įsiskolinimo pagal atskirus
tiekėjus ir skolos sumokėjimo apyvartų žiniaraštis.
PARDAVIMŲ – debitorių apyvartumo suvestinė Susidariusio debitorinio įsiskolinimo pagal atskirus
pirkėjus ir skolos sumokėjimo apyvartų žiniaraštis.
BENDRASIS ŽURNALAS Dokumentas, kuriame nuosekliai registruojamos visos per mėnesį
įvykusios buhalterinės operacijos, apskaitant kiekvieną ūkinę operaciją pagal aktyvo / pasyvo požymį
Bendrasis žurnalas – tai apskaitos registras, kuriame nedidelėse įmonėse nuosekliai, chronologine
tvarka iš pirminių dokumentų surašomi visi ūkiniai faktai. Bendrajame žurnale visi ūkiniai faktai
registruojami eilės tvarka, užrašoma data. Skiltyje Turinys rašomi koresponduojančių sąskaitų
pavadinimai. Kiekvienoje eilutėje rašoma tik viena sąskaita. Pradžioje rašomas debetuojamos sąskaitos
pavadinimas. Žemiau, šiek tiek atitraukus nuo skilties krašto, rašomas kredituojamoas sąskaitos
pavadinimas. Jeigu yra daugiau negu dvi koresponduojančios sąskaitos, pirmiausia išvardijamos visos
debetuojamos, o žemiau – kredituojamos sąskaitos. Po kredituojama sąskaita nuo pat skilties krašto
užrašomas trumpas operacijos turinys. Skiltis PP (perkėlimo pažymėjimas) skirta užrašyti sąskaitai, į
kurią bus perkelta suma iš bendrojo žurnalo.
DIDŽIOJI KNYGA Per mėnesį įvykusių operacijų susistemintos apyvartos kiekvienoje sąskaitoje:
Likutis mėn. pr.+ - Debeto apyvartos + - Kredito Apyvartos = likutis mėnesio pabaigai
Didžiosios knygos registras yra pagrindinis buhalterinės apskaitos dokumentas balanso ir finansinės
atskaitomybės sudarymui.
Apskaitos tvarkymas yra gaunamos informacijos sisteminimas ir grupavimas tam tikra tvarka
pagal tam tikrus požymius. Kiekvienam ekonominės informacijos vartotojui (mokestinei apskaitai,
statistikai, ir t.t.) reikia skirtingos informacijos skirtingu pjūviu. Apskaitos duomenys, įvertinus
vartotojų poreikius yra sisteminama tam tikromis grupėmis – klasėmis. Apskaitininkas privalo labai
gerai išmanyti “sąskaitų vaikščiojimą” tarp Debeto ir Kredito. Reikia išmanyti kur priskirti ūkinių
operacijų rezultatus ir numatyti ką ir kaip šis įvykis ar operacija įtakos veiklą ateityje. Sąskaita – tai
kodas, kuriuo yra įvardijama įvykusi ūkinė operacija. Visos to pačio turinio operacijos bus
įvardijamos tuo pačiu kodu:
Pvz.: pirkėjas nusipirko prekių už 500 Lt, tai reiškia, kad pirkėjas, būdamas kiekvienos įmonės
turtu (kuo pirkėjų daugiau, tuo daugiau parduodu savo prekių tuo daugiau pinigų) bus įvardintas
trumpalaikiu turtu ir užkoduotas sąskaitos kodu 240.Kai jie pirks, bus D240(turtinė sąskaita, didėjimas
debete), kai sumokės pinigus- skola išnyksta , sumažėja, bus K240 (turtinė sąskaita mažėjimas kredite).
Kiekvienos įmonės finansininkas paruošia savo įmonės veiklos ūkinių operacijų fiksavimo
kodų sistemą, kuri vadinasi sąskaitų planas, kuris apima visą ekonominę veiklą . Kodai grupuojami ir
formuojamos sintetinės ir analitinės sąskaitos.
25
Pvz. 27* -pinigai (sąskaitų grupė) 271* - pinigai banke, (sintetinė sąskaita) 2710 pinigai
Hansabanke, 2711 –pinigai Sampo banke (analitinės sąskaitos).. 272* – pinigai kasoje, 2721 –pinigai
inkasacijoje, 2722 pinigai įmonėje, Visų analitinių sąskaitų suma sudaro sintetinės sąskaitos dydį. Visų
sintetinių sąskaitų suma sudaro sąskaitos grupės dydį. Sąskaitų plano struktūra paremta fundamentine
apskaitos lygybe, t.y. ji privalo apimti visas sąskaitų grupes ir klases.
Ūkines operacijas koduoti būtina ir dėl komercinės paslapties išsaugojimo. Buhalterinė
informacija reikalinga tiek išorės, tiek vidaus vartotojams. Ji aktuali ir konkurentams. Sugebėjimas
užkoduoti finansinę informaciją yra viena iš savininko ir įmonės interesų apsaugos būdų.
Buhalterinės apskaitos principai
Apskaita įmonėse tvarkoma pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą( BAĮ 2001-11-06 Nr. IX -574)
Buhalterinė apskaita –ūkinių operacijų ir įsipareigojimų , išreikštų pinigais registravimo , grupavimo, ir
apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir finansinei
atskaitomybei sudaryti.
Buhalterinė sąskasita- būdas reikiamai informacijai kaupti ir panaudoti reikiamu momentu.
Ribotos civ. Atsak. Subjektai apskaitą tvarko pagal Verslo apskaitos standartus.
Ūkio subjektai apskaitą tvarko dvejybiniu įrašu. Supaprastintą apskaitą gali vesti neribotos
atsakomybės juridiniai asmenys, kurie nėra PVM mokėtojai ir neturi samdomų darbuotojų.
Vadovas privalo patvirtinti sąskaitų planą.
Vadovas turi patvirtinti apskaitos politiką: kas tvarko apskaitą, kokiu metodu tvarkoma,kas pasirašo
dokumentus ir parašų pvz. Patvirtina apskaitos metodus ir taisykles apskaitai tvarkyti ir finansinei
atsakaitomybei sudaryti pagal savo veiklos pobūdį ir verslo sąlygas.
Visos operacijos privalo būti pagrįstos apskaitos dokumentais, kurie išrašomi veiksmo atlikimo
momentu arba jam pasibaigus.
Ilgalaikės operacijos fiksuojamos kas mėnesį iki sekančio mėn 10 d. išrašant dokumentą. 12 str.
Privalomi rekvizitai: BAĮ 13 str.
Apskaitos regisrus ir jų kiekį vadovas sudaro pats.
Patikslinamieji apskaitos dok. 15 str.išskyrus piniginius.Piniginis anuliuojamas ir surašomas naujas.
Surašoma tas, kurias klaidingai surašė. Tikslina> parašoma kodęl kas ir kaip turi būti.
Klaidų taisymas BAĮ 18 str. Piniginius- draudžiama.Iki metinės F Ats. Pastebėtos klaidos taisomos
perbraukiant ir parašant kaip turi būti. Po met. Fin. Ats. – surašant buhalterinę pažymą.
Apskaitos dokumentų saugojimo tvarka BAĮ 18 str,
Atsakomybė visa ir už viską vadovui BAĮ 21 str.
26
Nepriklausomai nuo verslo organizavimo formų įmonės veiklos apskaita iš esmės vedama
vienodai. Ūkiniai įvykiai fiksuojami ir informacija vartotojui pateikiama atsižvelgiant į tam tikrus
bendruosius teiginius ir aksiomas. Šie teiginiai dažniausiai vadinami apskaitos prielaidomis arba
Bendraisiais apkaitos principais (BAP).
Bendrieji apskaitos principai yra konceptualių teiginių, sudarančių finansinės apskaitos
pagrindą, visuma. Jie laikomi bendraisiais dėl dviejų svarbiausių priežasčių:
1.Jie yra visų bendrai pripažinti ir dėl to turi beveik įstatyminę galią, nors gali būti ir nepatvirtinti
jokiais vyriausybiniais potvarkiais.
2. Jais vadovaujasi, vesdami apskaitą ir rengdami finansinę atskaitomybę, visose srityse (pramonėje,
statyboje, žemės ūkyje, prekyboje ar kitur) dirbantys apskaitos darbuotojai.
BAP atsiradimą ir plėtojimąsi nulėmė daugelis priežasčių:
1. ataskaitose turi tiksliai atsispindėti tam tikro laikotarpio įvykiai,
2. jos turi apimti informaciją, kuri būtų ne tik naudinga, bet ir neklaidintų neturinčių specialaus
pasiruošimo investuotojų.
3. BAP plėtojimas savo ruožtu apsprendžia apskaitos technikos plėtojimąsi.
4. Apskaitos technika - tai specifinės taisyklės, sukurtos BAP taikant praktikoje ir kuriomis
naudojamasi apskaitant ūkinius faktus konkrečioje įmonėje.
5. Patys bendriausi apskaitos principai nusakyti Tarptautiniuose apskaitos standartuose irEuropos
Sąjungos ketvirtojoje direktyvoje.
6. BAP sudaro apskaitos sistemos pagrindą, jos bazę, ant kurios tarsi ant pamatų kuriama visa
apskaitos sistema. Jų pagrindas – viešoji nuomonė, absoliučios visuomenės narių daugumos
tokių principų pripažinimas.
ĮMONĖS
APSKAITOS
POLITIKA
BENDRIEJI APSKAITOS
PRINCIPAI
ĮSTATYMAI
VERSLO APSKAITOS STANDARTAI
KITI NORMINIAI AKTAI
Bendrieji apskaitos principai formuojant įmonių apskaitos politiką
27
Todėl įmonių vadovai, remdamiesi BAP ir valdžios patvirtintais aktais, nustato įmonės
apskaitos politiką, kurios laikosi apskaitininkai vesdami apskaitą bei sudarydami finansines ataskaitas.
Apskaitos politika – tai apskaitos vedimo taisyklės. Įmonė jų laikosi vesdama einamąją
apskaitą, kurios pagrindu rengiama metų ir tarpinė finansinė atskaitomybė. Apskaitos politika numato
nuolatinį įmonės elgesį pasirenkant alternatyvius informacijos atspindėjimo apskaitoje ir
atskaitomybėje būdus.
Bendrieji apskaitos principai yra nuostatos, kuriomis grindžiamos kiekvienos laisvosios
rinkos šalies konceptualios apskaitos taisyklės. Principai:
1. Įmonės principas.
Šis principas numato, kad kiekviena įmonė yra atskiras vienetas, atskirtas nuo įmonės savininkų ir kitų
įmonių. Šis principas apriboja buhalterio interesų sferą tik tais objektais ir ekonominiais įvykiais, kurie
turi būti atspindėti finansinėse ataskaitose.
Kadangi atskaitomybėje turi būti atspindėta tik įmonės, o ne jos savininkų ekonominė veikla,
pirmasis principas įgalina apskaitininkus atskirti sandorius, sudaromus asmeniškai nuo įmonės
sandorių. Įmonės principas taikomas visoms verslo organizavimo formoms ir pasireiškia tuo, kad
kiekvienos įmonės turto ir nuosavybės bei įsipareigojimų apskaita atskirta nuo savininkų turto ir
skolinimų apskaitos. Net ir personalinėse įmonėse, kurių turtas ir skolos būna teisiškai susijusios su
savininko turtu ir skolomis, o savininko asmeninis turtas gali būti panaudotas įmonės įsiskolinimams
apmokėti (kaip ir įmonės turtas gali būti panaudotas savininko skoloms padengti), įmonės veiklos
apskaita yra atskirta nuo jos savininkų veiklos apskaitos.
2. Įmonės tęstinumo principas.
Šiuo atveju daroma prielaida, kad kiekviena įmonė gali egzistuoti pakankamai ilgai, kad galėtų
įgyvendinti visus numatytus projektus bei įvykdyti visus įsipareigojimus. Šis principas teigia, kad
įmonė kaip apskaitos objektas artimiausiu metu nebus likviduojama ir jos egzistavimo laikotarpis nėra
kokiu nors būdu apribotas.Toks teiginys atitinka visų suinteresuotų įmonės veikla asmenų interesus.
3. Periodiškumo principas.
Pagal tęsiamos veiklos principą įmonė gali egzistuoti neribotą laikotarpį. Bet informacija apie
jos ūkinę finansinę veiklą ir finansinę būklę įmonės valdymui reikalinga nuolat, o ne ją likviduojant.
Periodiškumo principas numato, kad nepaisant įmonės būklės jos ūkinė veikla gali būti dirbtinai
suskirstyta į tam tikrus laikotarpius. Taikant šį principą, galima reguliariai gauti apskaitinę informaciją,
susijusią su konkrečiais ataskaitiniais laikotarpiais. Pastarieji gali būti įvairūs, tačiau mokesčių
įstatymai, reikalaujantys, kad būtų nustatytos metinės pajamos, nulėmė, jog dažniausiai taikomas
ataskaitinis laikotarpis yra finansiniai metai. Dvylikos mėnesių ataskaitinio laikotarpio trukmė
28
neatsitiktinė. Žmonės nuo seno gyvenimą skirsto kalendoriniais metais. Tačiau finansiniai metai
nebūtinai turi sutapti su kalendoriniais. Kaip tik taip ir yra sezoninės veiklos įmonėse.
Metų laikotarpis yra dalijamas ketvirčiais arba mėnesiais, norint gauti kuo daugiau
informacijos apie situacijos kitimą įmonėje. Be to, tai susiję ir su valstybinių mokesčių tiksliu
apskaičiavimu.
4.Pastovumo principas.
Apskaitos metodika ir technika turi būti nuolat tobulinama. Tačiau apskaitos tobulinimas – ne
savitikslis dalykas. Svarbiausias apskaitos uždavinys – realiai atspindėti susidariusią įmonėje padėtį per
ilgesnį laikotarpį. Pastovumo principas teigia, kad apskaitos metodika turi būti stabili pakankamai
ilgą laikotarpį. Dėl to, tobulinant apskaitą susiduriama su labai rimta problema. Verslo apskaita per
ilgą laikotarpį yra parengusi ne vieną tų pačių objektų atspindėjimo būdą.
Apskaitos pastovumo principas labai svarbus nustatant ryšį tarp bendrosios finansinės ataskaitos ir
apskaitos bei ataskaitinės informacijos pateikimo mokesčių rinkėjams.
Šalyse su stabilia politine padėtimi, piliečiai, rinkdami eilinei kadencijai valdžią, daugiausia ir balsuoja
už mokesčių politiką, kurią vykdyti pasižada tam tikra partija. Tačiau apskaita negali keistis kartu su
kiekvienu apmokestinimo taisyklių pasikeitimu.
Finansinėje apskaitoje išvestas įmonės veiklos rezultatas praktiškai niekada negali sutapti su
apmokestinamojo rezultato suma. Apskaitininkai pirmiausia išveda įmonės veiklos rezultatą (pelną ar
nuostolį) bendroje finansinėje apskaitoje, o paskui mokesčių inspekcijoms nurodo, kiek ir dėl kokių
priežasčių šis rezultatas skiriasi nuo apmokestinamo . Pagal šį principą finansinės apskaitos metodika
turi išlikti stabili gana ilgai. Apskaitos vedimo ar atskaitomybės sudarymo metodai nepakitę turėtų
išlikti mažiausiai trejus – penkerius metus.
LR Vyriausybės norminiai aktai numato, kad, pavyzdžiui, pervesti įmones nuo pilnos prie
sutrumpintos metinės finansinės atskaitomybės formos pildymo (arba atvirkščiai) galima tik trečiaisiais
metais po to, kai pasikeičia aplinkybės, sąlygojusios šį pervedimą. Antra vertus, pastovumo principas
nereiškia, kad įmonė turėtų atsisakyti taikyti naujus (arba nenaujus, bet kitokius, jai tinkamesnius)
apskaitos būdus, jeigu perėjimas prie jų yra pagrįstas ir racionalus. Tuomet tai galima ir netgi reikia
daryti, tačiau perėjimo prie naujų apskaitos būdų įtaka finansinės atskaitomybės rodikliams turi būti
apskaičiuota ir nurodyta aptariant metinės veiklos rezultatus.
5.Piniginio mato principas.
29
Įmonės ūkinės veiklos rezultatus būtina nuolat apskaityti, nustatyti jos pasikeitimus, palyginti
įmonės veiklą su kitų įmonių darbu. Tai turi būti atlikta vienodai tiek pagal laikotarpius, tiek ir kitas
įmones. Apskaitoje tą galima padaryti naudojant piniginį matavimo vienetą.
Piniginio įkainojimo principas turi savo privalumų ir trūkumų. Pirmasis trūkumas yra tas, kad
matuojant ir pateikiant visą įmonės ūkinę veiklą finansinėse ataskaitose tik pinigine išraiška, galima
prarasti pakankamai svarbią, neišreiškiamą pinigais informaciją.
Antra, visiems žinoma, kad pasaulyje nėra nė vienos stabilios valiutos, kadangi keičiasi jų tarpusavio
santykis, taip pat, kinta pinigų perkamoji galia šalies viduje. Ši problema paprastai išsprendžiama
darant prielaidą, kad piniginis matavimo vienetas yra stabilus arba jo pakitimai yra nežymūs ir į juos
galima nekreipti dėmesio. Priešingu atveju reikėtų atlikti sudėtingus perskaičiavimus, norint įvertinti
įmonės turtą (jo suma šiuo atveju būtų labai nestabili) ir veiklos rezultatus. Pastarųjų neįmanoma
objektyviai įvertinti, kadangi praktiškai negalima nustatyti, kokių rezultatų pasiekė įmonė savo veikla ir
kiek juos sąlygojo valstybėje vykstantys infliaciniai ar defliaciniai procesai. Nors tiek apskaitininkai,
tiek visi įmonės valdymo darbuotojai savo veikloje šiems procesams turi skirti labai didelį dėmesį. Tą
kaip tik ir galima padaryti taikant piniginio įkainojimo principą apskaitoje.
1-5 Bendrieji apskaitos principai kartais vadinami apskaitos postulatais. Jie laikytini
fundamentinėmis aksiomomis (taisyklė nereikalaujanti įrodymo), apibrėžiančiomis pačią apskaitos
esmę rinkos sąlygomis. Toliau nagrinėjami apskaitos principai tam tikru mastu papildo ir išplėtoja
pirmuosius postulatus.
6. Atsargumo principas.
Jis reiškia, kad apskaitos profesija teikia pirmenybę apdairumui, jei turima reikalų su
neapibrėžtumo ir rizikos sąlygomis. Iš vienodų alternatyvų apskaitininkas svarsto tą, kuri reiškia patį
nepalankiausią rezultatą įmonei. Todėl, pavyzdžiui, įvertindamas tam tikrų įrengimų ar transporto
priemonių naudojimo laiką, apskaitininkas taikytų blogiausią rodiklį, jei yra du ar daugiau.
Šis principas reikalauja, kad apskaitininkai labai atsargiai vertintų visus įmonės veiklos rezultatus. Tai
itin svarbu akcinėse bendrovėse, kai yra ne vienas savininkas, o administracija, siedama palankių
bendrovės vadovų perrinkimo rezultatų, dažnai linkusi "pagražinti" tikrąją padėtį.
7.Kaupimo principas.
Kaupimo principas yra vienas svarbiausių konceptualių laisvosios rinkos apskaitos nuostatų. Jis
reikalauja, kad ūkiniai faktai apskaitoje būtų fiksuojami jau įvykę: uždirbamos pajamos turi būti
registruojamos tada, kai jos uždirbamos, o jas uždirbant patirtos sąnaudos tada, kai jos patiriamos,
nepriklausomai nuo pinigų gavimo ar išmokėjimo.
Kiekvienas, kas nori suprasti apskaitos informaciją, pirmiausia turėtų išmokti skirti sąvokas:
pajamos - įplaukos, sąnaudos - išlaidos.
30
Duomenų kaupimo principas numato, kad pajamos laikomos uždirbtos tada, kai produkcija
yra parduota (išsiųsta pirkėjui), o paslaugos suteiktos, nesvarbu, pirkėjai sumokėjo už šias prekes ar ne.
Įplaukomis vadinami pinigai ar kitas turtas, gauti už pateiktas prekes (iš jų ir atliktas paslaugas) arba už
dar nepateiktas prekes ar neatliktus darbus. Įplaukos negali būti laikomos pajamomis, kol prekės ar
kitos vertybės neperduodamos pirkėjui arba kol neišrašomas tų prekių pardavimo – pirkimo faktą
įteisinantis dokumentas.
Ypač ryškus besikaupiančių pajamų pavyzdys yra nuomos, palūkanų, draudimo ir panašios
nediskretiškai, bet tolygiai didėjančios pajamos.
Savo ruožtu patirtomis sąnaudomis laikomas sunaudotas turtas bei suteiktų paslaugų ar
įsipareigojimų tiekėjams išlaidos, susijusios su ataskaitiniu laikotarpiu uždirbtomis pajamomis. Pinigai
ar kitas turtas, išleistas neuždirbant ataskaitinio laikotarpio pajamų, vadinami išlaidomis.
Pinigų principu pagrįstą apskaitą veda įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių. Jų savininkai
rizikuoja visu savo turtu, ne tik tuo, kuris investuotas į įmonę. Antra vertus, šios įmonės,
neprekiaudamos nuosavybės vertybiniais popieriais (akcijomis), negali nieko apgauti net ir norėdamos.
Tačiau jų pirkėjai, o ypač tiekėjai ir kreditoriai su šiomis įmonėmis turėtų elgtis itin atsargiai, niekada
nepamiršti, jog jų finansinė atskaitomybė tikruosius veiklos rezultatus gali atspindėti tik “netyčia”,
atsitiktinai susiklosčius verslo aplinkybėms taip, kad tiek pinigų, tiek kaupimo principais pagrįstos
apskaitos duomenys sutaptų.
Šis principas apibūdina pajamų šaltinį ir jų komponentus, pajamų matavimo ypatumus
bei laiką, kai pajamos laikomos uždirbtomis.
Finansinės operacijos, besikartojančios per apskaitos laikotarpį sudaro veiklos ciklą.
Pagal duomenų kaupimo principą pajamos pripažįstamos ir laikomos uždirbtomis tada, kai prekės
parduotos ar atliktos paslaugos, neatsižvelgiant į tai, ar jos jau apmokėtos ar dar ne. Konkretūs įvykiai,
pagal kuriuos nustatomos uždirbtos pajamos, gali būti produkcijos pardavimas; visiškas arba dalinis jos
pagaminimas; pinigų gavimas už parduotą produkciją.
Produkcija laikoma parduota, kai ji yra visiškai užbaigta ir galutinai patenka pirkėjo
žinion. Pardavimas įvyksta išrašius pirkėjui atitinkamą dokumentą, jei pirkėjas sumoka už gautą
produkciją, arba be papildomų sąlygų įsipareigoja už ją sumokėti vėliau. Jei perkant yra numatoma, kad
pardavėjas įsipareigoja atlikti tam tikrus papildomus darbus, pardavimo momentu laikomas prekių
pristatymo (sumontavimo ar patikrinimo), kurį pripažino pirkėjas, momentas.
8. Palyginimo principas.
Naudojant pajamų registravimo principą yra nustatomas laikotarpis, per kurį turi būti
registruojamos pajamos. Palyginimo principas apsprendžia laikotarpį, per kurį turi būti pripažįstamos
sąnaudos. Kitaip tariant, vadovaujantis palyginimo principu, nustatomas kriterijus, pagal kurį
31
užfiksuotos apskaitoje išlaidos yra pripažįstamos kaip sąnaudos. Palyginimo principo esmė yra ta, kad
apskaitoje yra pripažįstamos ir palyginamos tik to laikotarpio pajamos ir sąnaudos. Išlaidos, kurios
susijusios su būsimomis pajamomis, laikomos turto kūrimo išlaidomis.
9. Neutralumo principas
Remiantis šiuo principu, visa buhalterinės apskaitos informacija privalo būti pateikiama
nešališkai, vadovaujantis buhalterinės apskaitos registruose esančios medžiagos pagrindu, nei
grąžinant, nei bloginant tikrąją padėtį. Informacija pateikiam be išankstinio nusistatymo, užmiršus
giminystės ar narystės ryšius.
10. Turinio svarbos principas
Svarbiausias duomenų šaltinis, kuriuo vadovaujasi akcininkai, yra metinė finansinė
atskaitomybė. Remdamiesi ja, savininkai numato ir verslo plėtojimo politiką, sprendžia ar įmonės
administracija per ataskaitinį laikotarpį gerai vykdė savo pareigas ir pagal tai renka įmonės vadovus
naujam ataskaitiniam laikotarpiui. Atskaitomybė parengiama taip, kad joje būtų pakankamai
informacijos minėtiems klausimams spręsti, bet drauge nebūtų išduodamos įmonės komercinės
paslaptys.
Ne visa apskaitos informacija prieinama įmonės savininkams. Jiems pateikiami duomenys,
kurių reikia minėtiems sprendimams priimti (šią teisę jiems garantuoja įstatymai). Tačiau paprastai
jiems nebūna prieinama informacija, atskleidžianti įmonės komercines paslaptis, pvz. įmonės tiekėjų ar
pirkėjų sąrašai, ypač su perkamų ar parduodamų vertybių kainomis.
32
2.2. APSKAITOS FORMAVIMO SISTEMA
Pagrindinės sąvokos:
Turtas – tai ekonominiai ištekliai, kurie turi savininką ir kuriais disponuodama įmonė tikisi ateityje
gauti tam tikrą naudą (pelną). Turtu laikytina tik ta gėrybių dalis, kuri atneš įmonei naudą,
pasireiškiančią pelnu.
Nuosavybė – turto priklausomybės santykis savininkui ir disponavimo turtu dydis
Sąskaita Ūkinės operacijos registravimo Nr. Sintetinės sąskaitos – sutraukti, sustambinti tos pačios
operacijos duomenys – suma Analitinės sąskaitos – susmulkintos, išsamios sintetinės sąskaitos dalys.
Sąskaitų skirstymas - tai ūkinių operacijų funkcijų vykdymo eiga
Sąskaitų planas - tai sąrašas sąskaitų, kuriose sukaupiama informacija , parodanti ūkio subjekto turtą,
nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas. Sąskaitų pl. rengiamas pagal pagrindinę
apskaitos lygybę. Tai kodų visuma. Kiekviena įmonė turi savo individualų sąskaitų planą , analitines
sąskaitas ir subsąskaitas
Sąskaitų klasės - tai vienarūšių sąskaitų grupė sąskaitų plane. Kaupiama pagal ūkinės operacijos
rezultato priklausomybę turtui ar nuosavybei + įsipareigojimai.
Fundamentinė apskaitos lygybė Visada: turtas = nuosavybė +įsipareigojimai +(-) veiklos rezultatas
Dvejybinis įrašas Ūkinių operacijų ar įvykių registravimo būdas apskaitoje. Kiekvienos operacijos
vertė įrašoma du kartus : į vienos sąskaitos Debetą ir kitos sąskaitos Kreditą pagal operacijos
priklausomybę (turto didėjimas –pinigų mažėjimas, prekių didėjimas – įsipareigojimų kreditoriams
didėjimas, skola kreditoriams mažėja – pinigai mažėja
Debetas / kreditas - Sąskaitos priskyrimas tam tikrai vietai Didžiojoje knygoje
Aktyvas Turtas, D + didėja, K - mažėja, Ilgalaikio , trumpalaikio turto sąskaitos ir s`ąnaudos. I,II,VI
kl. Sąskaitų plane.
Pasyvas Nuosavybė , įsipareigojimai , veiklos rezultatas (pelnas) D- mažėja K+ didėja III, IV V
kl. sąskaitų plane
33
Debetinės apyvartos Visos apyvartos kairėje bendrojo žurnalo pusėje. Pirmas ženklas “D”
Kreditinės apyvartos Visos apyvartos dešinėje BŽ pusėje .Antras įrašas “K”Paprasta sąskaitų korespondencija Vienas įrašas D27 K 24 Viena operacija yra vienoje sąskaitoje
faktūroje ir tas pats skaičius užrašomas du kartus D ir K
Sudėtinė sąskaitų korespondencija Keli įrašai tai pačiai operacijai D 24 K 50; D 24 K 4704
pardavimų PVM
Registras - tai Sukauptų buhalterinių operacijų suvestiniai duomenys pagal tam tikrą požymį už tam
tikrą laikotarpį.
Buhalterinė apskaita yra tam tikrų kodų, turinčių savyje tam tikrą informaciją, sistema.
Šie kodai yra tvarkomi pagal tam tikrus dėsnius ir reikalavimus. Kiekviena ūkinė operacija apskaitoje
stoja į tam tikrą vietą įmonės veiklos sistemoje ir įtakoja į tolesnę veiklą. Verslo plėtra Lietuvoje
reikalauja, kad verslininkai arba besirengiantys jais tapti žinotų apskaitą – kaip viso verslo kalbą, t.y.
būtų susipažinę su įmonės finansinės veiklos organizavimo ir jos analizės pagrindais. Finansinė įmonės
veiklos analizė yra įkomponuota į finansinę apskaitą, suprantant ją plačiąja prasme. Tačiau nerealu
teigti, kad galima iš karto įsisavinti ir greitai išmokti pritaikyti visus finansinės apskaitos ir analizės
principus. Kiekviena įmonė turi savo veiklos specifiką. Kiekvienas finansininkas privalo apskaitą
tvarkyti vadovaudamasis buhalterinės apskaitos principais, t.y. ji turi būti kaupiama laike ir
informatyvi vartotojui. Lietuvoje jau yra įregistruota tiek daug įmonių, kad specialistai profesionalai
(finansininkai, nepriklausomi auditoriai ir įvairios konsultacinės firmos) net nesuspėtų atlikti įvairių
įmonių finansinės veiklos analizės, jei nebūtų tam tikrų, visiems privalomų reikalavimų.
Yra du, visai apskaitos vedimo tvarkai privalomi reikalavimai:
1.Privalo būti išlaikyta fundamentinė apskaitos lygybė;
2.Kiekviena įmonė privalo pasitvirtinti pagal nustatytus veiklos rūšiai standartus Sąskaitų planą.
3.1. Fundamentinė apskaitos lygybė
Apskaitos lygybė (subalansavimas) nusako, kad visas turtas, priklausantis įmonei, turi
būti lygus bendrai finansinių interesų į jį sumai. Apskaitos lygybė yra pagrindas, kuriuo remiantis
išvystyta dvejybinė apskaitos sistema.
Fundamentinė apskaitos lygybė išreiškiama taip:
AKTYVAS PASYVAS
34
T U R T A S = N U O S A V Y B Ė
TURTAS NUOSAVYBĖ
Ūkinės operacijos rezultato didėjimas apskaitomas DEBETE, mažėjimas KREDITE
D (+) K (-)
Ūkinės operacijos rezultato didėjimas apskaitomas KREDITE, mažėjimas DEBETE
D ( -) K (+)ILGALAIKIS TRUMPALAIKIS NUOSAVAS
KAPITALASSKOLINTOJŲ KAPITALAS /
ĮSIPAREIGOJIMAI /I SĄSKAITŲ
KLASĖ
II SĄSKAITŲ
KLASĖ
III SĄSKAITŲ KLASĖ
IV SĄSKAITŲ KLASĖ
Turtas apskritai yra turtas tiek, kiek jis kam nors priklauso, kitaip sakant, kiek turi
savininką. Turto be savininko nebūna, kaip nebūna nuosavybės be realaus turto. Pats turtas niekur
nedingsta ir „iš nieko” neatsiranda, tik keičia pavidalą arba savininką.
Kitas dalykas, kad neracionaliai naudojamas jis gali prarasti savo rinkos vertę. Tai reiškia,
kad jis, lyginant su kitomis turto rūšimis, pirmiausia – pinigais, gali pabrangti arba atpigti. Todėl
apskaitininkai visuomet stebi, ne tik kaip keičiasi pats turtas, bet ir kaip kinta jo priklausomybė.
Apskaitininkai būtinai privalo apskaityti tiek turtą, tiek nuosavybę, t..y. interesus (santykį
į turimą turtą) į šį turtą. Apskaitos lygybė negali būti pažeista, nes kiekvienas turtas visuomet būtinai
turi savininką.
Fundamentinė apskaitos lygybė nusako, kad jei kažkas didėja, tai kažkas ir mažėja, jei vienoje lygybės
pusėje keičiasi duomenys, tai jie keičiasi ir kitoje pusėje. Vienpusio veiksmo apskaitoje nėra.
Fundamentinė apskaitos lygybė pagrįsta kaupimo principu, viskas yra susiję. Kiekviena ūkinė operacija
turi savo vietą apskaitos pozicijoje. Kiekviena ūkinė operacija įtakoja arba turto poziciją arba
santykių į jį poziciją. Ši priklausomybė atvaizduota 3 pav.
Nuosavybės teise įmonės savininkams priklausanti ekonominių išteklių dalis – turtas.
Ekonominiais ištekliais laikysime visas verslui reikalingas materialias ir nematerialias sąlygas.
Kiekvienas savininkas, naudodamas jį, suinteresuotas uždirbti dar didesnį turtą, kad galėtų plėtoti
gamybą arba panaudoti šį turtą asmeniniams tikslams.
Kiekvienos įmonės ūkinė veikla pirmiausia pasireiškia per produkcijos gamybos arba
paslaugų teikimo ir jų pardavimo procesus. Nepriklausomai nuo to, ar tai nedidelė parduotuvė, ar
stambi mašinų gamykla, įmonės veiklai visuomet reikalingi tam tikri ištekliai.
Ekonominiais ištekliais yra laikoma visa tai, kas naudojama įmonės ūkinėje veikloje. Tai
ne tik žaliavos, įrengimai ir pastatai, bet ir žemė, ant kurios pastatyti šie pastatai, ir darbuotojai,
sugebantys dirbti tą ar kitą darbą, ir netgi to regiono kraštovaizdis, jeigu jis svarbus įmonės ūkinei
veiklai (pavyzdžiui, įmonei, organizuojančiai turizmą).
35
Daugelis ekonominių išteklių, naudojamų tam tikros įmonės ūkinėje veikloje, turi
savininką ar savininkus, kitaip tariant, yra kažkieno nuosavybė. Pavyzdžiui, įmonė gali nusipirkti
pastatus, juose esančius įrengimus ir žaliavas, iš kurių gaminama produkcija. Visa tai bus jos
nuosavybė. Tačiau tiek pastatus, tiek įrengimus ji gali ir išsinuomoti, tuomet jie bus nuomotojo
nuosavybė, o įmonė tik laikinai disponuos jais.
Gali būti ir tam tikrų ekonominių išteklių, apskritai neturinčių savininko. Pavyzdžiui,
minėtai turizmo įmonėi ypač svarbus regiono kraštovaizdis, kuris iš esmės ir nulemia tokio pobūdžio
įmonės veiklos sėkmę. Tačiau kad ir koks puikus būtų tas kraštovaizdis, jis neturi konkretaus
savininko, todėl juo nemokamai gali naudotis daugelis įmonių. Tą patį galima pasakyti ir apie vandenį
ar orą. Šių išteklių negalima priskirti konkrečiai įmonei. Aišku, kad įmonės jų neapskaitys, kadangi jų
negalima net įkainuoti. Juk akivaizdu, kad likviduojant įmonę ir parduodant jos turtą, neįmanoma
parduoti nei upės dalies, iš kurios įmonė naudojo vandenį, nei oro. Štai dėl šios priežasties turtu ir gali
būti laikomi tik tie ištekliai, kurie turi konkretų savininką. Aišku, kad tas savininkas nebūtinai bus pati
įmonė. Ji gali ir pasiskolinti (nemokamai ar už tam tikrą atlyginimą) turtą iš kito savininko. Pavyzdžiui,
išsinuomoti pastatus ar transportą, kuriuo atsiveža ir išveža gatavą produkciją. Tuomet ji tik laikinai
disponuos šiuo turtu.
Tačiau čia aptarėme turto sąvoką tik vienu – nuosavybės aspektu. Kitas dalykas, kad
konkretaus savininko nuosavybėje esantis daiktas gali būti ir bevertis. Turto sąvoką žmonėms
suprantama skirtingai. Jeigu vienam – tai namas, automobilis ar aukso dirbiniai, tai kitam turtas –
žymaus dailininko paveikslas ar gėlė. Kiekvienu atveju kalbėdami apie turtą, turime galvoje, jog jis
duoda tam tikrą naudą tam, kas juo disponuoja. Nebūtinai materialinę, turtas gali kelti paprasčiausia
estetinį pasigėrėjimą ir tuo tenkinti dvasinius žmonių poreikius. Todėl prieš galutinai apibrėžiant
įmonių turto sąvoką, būtina atsižvelgti į funkcijas, kurias jis atlieka įgyvendinant įmonės tikslus.
Kiekvienos verslo įmonės galutinis tikslas – gauti pelną. Tai yra viena iš priežasčių, dėl
kurios netgi privataus savininko turtas pagal įmonės principą apskaitoje atskiriamas nuo įmonės turto.
Nors pastarasis bankroto atveju rizikuoja prarasti ne tik įmonę, bet ir atskirtąją turto dalį, netgi
asmeninius daiktus. Neatskyrus apskaitoje šių savininko turto dalių, neįmanoma išsiaiškinti, kokią
naudą jis duoda. Gal apskritai neverta pradėti verstis tuo verslu?
3.2. Sąskaitų planas, jo esmė, struktūra, sąskaitų klasių seka
Sąskaitos
Kiekviena ūkinė operacija turi atsispindėti balanse. Ūkinės operacijos „koduojamos“ sąskaitose.
36
Sąskaitos, kuriose apskaitomas įmonės turtas ir jo judėjimas, vadinamos turto sąskaitomis.
Sąskaitos, kuriose apskaitomi įmonės įsiskolinimai ir nuosavybė (kapitalas) vadinamos nuosavybės
sąskaitomis.
Visos sąskaitos dalyvauja įmonės veiklos apyvartume.
Detaliai finansinei analizei atspindėti ir žinoti dienos apyvartos stovį yra sudaromos suvestinės –
registrai. Juose yra kaupiami detali buhalterinės apskaitos analitinė medžiaga, leidžainti tiksliai
palyginti tos srities duomenis ir gauti atsakymą į esantį ekonominį stovį.
Debetas ir kreditas turto ir nuosavybės sąskaitose turi skirtingą reikšmę:
turto sąskaitų debete atvaizduojami likučiai iš balanso ir operacijos nulemiančios įmonės turto
padidėjimą;
turto sąskaitų kredite atvaizduojamos operacijos nulemiančios įmonės turto sumažėjimą;
nuosavybės sąskaitų kredite atvaizduojami likučiai iš balanso ir operacijos nulemiančios
įsiskolinimų ir savininkų nuosavybės padidėjimą;
nuosavybės sąskaitų debete atvaizduojamos operacijos nulemiančios įsiskolinimų ir savininkų
nuosavybės sumažėjimą;
turto sąskaitos gali turėti tik debetinį saldo (likutį), o nuosavybės – kreditinį;
visų debetinių likučių (saldo) suma turto sąskaitose lygi visų kreditinių likučių sumai
nuosavybės sąskaitose.
Ūkines operacijas atvaizduojant sąskaitose susidaro tam tikras sąskaitų tarpusavio ryšys.
Sąskaitų tarpusavio ryšys vadinamas sąskaitų korespondencija, o sąskaitos tarp kurių toks ryšys
susidaro – koresponduojančiomis. Sąskaitų korespondencija atvaizduojama buhalterinio įrašo pavidalu.
Buhalterinis įrašas nurodo ūkinės operacijos debetuojamą ir kredituojamą sąskaitų
poziciją.
Įrašant iš balanso likučius atidaromos sąskaitos, kuriose vėliau registruojamos tam tikro
laikotarpio ūkinės operacijos. Tokios sąskaitos vadinamos sintetinėmis. Tačiau informacija, kurią
teikia sintetinės sąskaitos įmonės veiklai valdyti ir kontroliuoti dažnai yra nepakankama. Todėl dar yra
naudojamos analitinės sąskaitos. Tos sąskaitos skirtos sintetinėms išplėsti, joms detalizuoti.
Sintetinė apskaita ir analitinė apskaita yra tiesiogiai tarpusavyje susietos ir kiekviena iš jų
atlieka tam tikras funkcijas, todėl sintetinė apskaita be analitinės apskaitos neįmanoma, o pastaroji
dažnai būna suskaidyta ir neduoda ūkinio proceso visapusiško vaizdo.
37
Sintetinių ir analitinių sąskaitų tarpusavio ryšys techniškai pasireiškia tuo, kad:
analitinių sąskaitų saldo atvaizduojamas toje pat sąskaitos pusėje, kurioje tas saldo parodytas
atitinkamoje sintetinės sąskaitos pusėje;
operacijos, kurios rašomos į kurios nors sintetinės sąskaitos debetą ar kreditą rašomos taip pat į
atitinkamos analitinės sąskaitos debetą ar kreditą;
kiekvienos sintetinės sąskaitos saldo ir apyvartos visada yra lygios analitinių sąskaitų,
atidaromų savajai sintetinei sąskaitai detalizuoti, saldo ir apyvartų sumoms.
Sąskaitos skirstomos :
Pagal ekonominį turinį:
Šis skirstymas susijęs su Balanso ir pelno nuostolio ataskaitomis ir jų pildymu.
Ilgalaikio turto (nematerialiojo, materialiojo, finansinio)
Trumpalaikio (atsargos,debitoriai,pinigų sąskaitos) ;
Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų ;
Ekonominės veiklos (pajamos, sąnaudos) rezultato
Pagal paskirtį:
Pagrindinė (pvz ilgalaikio turto, pajamų ) ir kontrarinė (jo nusidėvėjimas, pajamų diskontai)
Kontrarinė sąskaita turi priešingą ženklą negu pagrindinė.
Nuolatinės sąskaitos turi likučius metų pradžioje ir pabaigoje. Likučiai metų gale perkeliami į
balansą. Tai I,II,III,IV klasės sąskaitos.
Laikinosios (tranzitinės ) sąskaitos V ir VI klasės sąskaitos, naudojamos metų apyvartai skaičiuoti.
Metų gale uždaromos veiklos rezultatui išskaičiuoti į nuosavybės klasę (III.).
Pagal lygį sąskaitų plane
Sąskaitos numerio sudėtis arba eiliškumo reikšmė (Numerio struktūra)
pirmas Nr. parodo kurios sąskaitų klasės sąskaita, antras Nr. – sąskaitos svarba toje klasėje, trečias
Nr. - sintetinė ar analitinė sąskaita , ketvirtas Nr. – eiliškumas ir t.t. sąskaitos Nr. gali susidėti iš 10
skaičių.
PVZ. I klasėje yra 3 pirmo lygio sąskaitos 11, 12, 16. Šios sąskaitos detalizuojamos į 17 antro lygių
sąskatų, pridedant papildomą Nr. PVZ sąskaita 11 detalizuojama (į analitines sąskaitas) 111Plėtros
darbai, 112 Prestižas, 113 Patentai, licenzijos, 114 Programinė įranga, 115 Kitas nematerialus
turtas. Kiekviena antro lygio sąskaita turi 3 savo apyvartas apskaitančias sąskaitas PVZ. 112 Prestižas
1120 Įsigijimo savikaina, 1128 Amortizacija (- )/ kontrarinė/ , 1129 Vertės sumažėjimas (-)
38
SĄSKAITŲ PLANAS: SĄSKAITŲ SCHEMA IR KODAI
I KLASĖ II KLASĖ III KLASĖ IV KLASĖ V KLASĖ VI KLASĖ VII, VIII,
IX,
ILGALAIKIS TURTAS TRUMPALAIKIS TURTAS
NUOSAVAS KAPITALAS
ĮSIPAREIGOJIMAI PAJAMOS SĄNAUDOS MENEDŽMENTO
APSKAITANEMATERIALUS 11111Plėtros d1110Įsigijimo sv1118Amortizacija (-)1119 Vertės sumž.
112Prestižas................................113Patentai, lic................................114Program. įr................................115Kitas nemat.t................................
MATERIALUS 12120 Žemė1200Įsigijimo sav.1201 Perkainojimas
121 Pastatai1210 Įsigijimo sav.1218 Nusidėvėjim (-)1219 Vertės sumaž.
122 Transporto pr.................................123 Kita įranga, prietaisai.................................124 mašinos, įrengimai.................................125 Nebaigta statyba.................................126 Kitas mat.t..................................
FINANSINIS 16160 Investicijos į dukterines ar asocijuotas įm.
201ATSARGOS 2011ŽALIAVOS 2012NEBAIGTA G.
GAUTINOS SUMOS202Išankstiniai mok. 241Pirkėjai 243Gautinos sumos. 2431Pirkimo PVM 2433 Sodros skola įmonei 2434Atskaitingi asm2435 Gautinos lėšos iš Fondų2436 Iždo skolos įm. 26 KITAS T.T. 261 Trumpalaik. invest.2631 Kitas T.T.2632 Avansinis pelno mok.
27 PINIGAI270 Pinigų ekvival.271 A.sąskaitos banke272 Kasa 273 Pinigai kelyje (magnetinėse kortelėse)279 Įšaldytos lėšos
301 ĮSTATINIS K3011Paprastosios akcijos.3012 Privilegijuotos akcijos3013 Darbuotojų akcijos 303 Akcijų priedai
33 REZERVAI331 Privalomas332Akcijoms įsigyti333 Kiti rezer
34 PELNAS /NUOSTOLIS341 Ataskait metų342Ankstesnmetų
35 DOTACIJOSSUBSIDIJOS39 SUVESTINĖS SĄSKAITOS
40 ILGALAIKIAI401 KREDITO ĮST.406 KITOMS IST.44 TRUMPALAIKIAIKREDITO ĮST.441 Ilgalaikių skolų metų dalis442 Finansinės skolos
443TIEKĖJAMS
MOKESTINIAI444gauti išankstiniai mokėjimai445Pelno mok. Įsipar.446 Darbo santykių įs4461 D.Užm.4462GPM4463 SODRA4464garantinio f. Mok.4465 Kiti įsip.4484 Mokėtinas PVM4485 Kiti mokesčiai..4486 KITOS MOKĖTINOS SUMOS
50 PAGRINDINĖS VEIKLOS
52 KITOS VEIKLOS53 FINANSINĖS INVESTICINĖS
54 PAGAUTĖ
59 Pelno mok. Įsipareigojimai (Nuostoliui dengti)
60 SAVIKAINOS 6000 gamyb.sav6001 Paslaugų sav.6002 Pirkimai6003Tiesioginės gamybos išl6004 Netiesiog. G. išlaidos61 VEIKLOS 610 Pardavimų 611 Bendrosios administracinės612 Veiklos mokesčių 613 Turto vertės sumažėjimo 614 Atidėjimų sąn615 Kitos admin.
62 KITOS VEIKLOS6221 Ryšių6222 Kanc prekės6223 Kuro6224 Transporto išlaikymo6225...............
63 FINANSINĖS INVESTICINĖS
64 NETEKIMAI
65 PELNO MOK.69 PELNO Paskirst.
NULINĖ (užbalansinė)Naudojama Balanse neatspindėtoms teisėms ir įsipareigojimas parodyti. Matuojama vnt.
39
1601 Invest. į Dukterines įm.1602Invest.į asoc.įm.1609Vertės sumaž (-)161 Paskolos dukterinėms ir as. Įm.................................. 162 Po 1 m. gautinos sumos...................................163 Kitas fin.t.
3.
NIEKAS IŠ NIEKO NEATSIRANDA IR NIEKAS NIEKUR NEDINGSTA
40
Į M O N Ė S T U R T A S
Pagal naudojimolaiką
Pagal užbaigtumo laipsnį
Pagal naudojimopobūdį
(turto paskirtį)
Pagal vaidmenįįmonės veikloje
Žal
iavo
s
Neb
aigt
a ga
myb
a
Gat
avi g
amin
iai
Tru
mpa
laik
is
Ilga
laik
is
Žem
ė
Pas
tata
i, st
atin
iai
Maš
inos
, įre
ngim
ai
Ats
argo
s
Sko
los
įmon
ei
Pin
igai
Akt
yvus
(ki
lnoj
amas
)
Pas
yvus
(ne
kiln
ojam
as)
3.1 ILGALAIKIS TURTAS
Turto klasifikavimas.
41
I L G A L A I K I S T U R T A S
Materialusis turtas
Nematerialusis turtas
Plėtros darbai
Finansinis turtasInvesticijos (akcijos, obligacijos)Paskolos
Kapitalo pakitimo ir įmonės formavimo savikaina (įmonės steigimo bei jos plėtojimo išlaidos)Obligacijų išleidimo savikainaReorganizavimo savikaina
Įsigytos teisės (patentai, licencijos, prekių ženklai ir kt.Prestižas, programinė įranga
Žemė PastataiMašinosTransporto priemonėsKiti įrengimai, įrankiaiKitas materialusis turtas
Aktyviuoju turtu laikomos mašinos, įrengimai, transporto priemonės, įrankiai ir kitas turtas, tiesiogiai
naudojamas įmonės veikloje.
Pasyviuoju turtu laikomi žemė, gamtos ištekliai, pastatai, statiniai, kiti įrenginiai. Tai turtas, tiesiogiai
nedalyvaujantis gaminant produkciją, bet sudarantis sąlygas šiai veiklai.
Ilgalaikis turtas – tai turtas, kurio naudingas eksploatavimo laikotarpis ilgesnis negu vienas
ataskaitinis laikotarpis, tai yra, kuris naudojamas pajamoms uždirbti ilgiau negu vienerius
metus.
Nematerialusis turtas – tai turtas, kurio negalima apčiuopti ar palesti, jis neturi materialiojo
(medžiaginio) turinio.
Materialusis ilgalaikis turtas – tai žmogaus ar gamtos sukurtas turtas, kuris naudojamas įmonėje
gaminant produkciją ar teikiant paslaugas.
Finansinis turtas – tai ypatingos rūšies turtas, atspindintis tam tikras įmonės teises bei privilegijos,
kurios atsiranda jai dalyvaujant kitų įmonių veikloje. Finansinį turtą sudaro įsigytos kitų įmonių
akcijos, obligacijos, kitoms įmonėms suteiktos ilgalaikės paskolos ir kitos po vienerių metų gautinos
sumos.
Plėtros darbai - priskiriamos visos išlaidos, padarytos įmonės steigimo metu, taip pat atliekant
plėtojimo ar reorganizavimo darbus, kurie įmonei duos naudos ateityje ne vieną, bet keletą ataskaitinių
laikotarpių.
Domėn:
Įsigytos Autorinės teisės egzistuoja visą gyvenimo laikotarpį ir 50 m. po mirties. Kūrinio
eksploatacinė vertė ir trukmė yra trumpesnė negu juridinės teisės.
Frančizas Tai įstatyminė teisė , kurią duoda įmonė parduoti tam tikrus produktus nurodytoje
teritorijoje ir leidžia naudoti ženklą ar vardą. Už šią teisę mokamas mokestis, kuris sudaro Frančizo
kaštus. Sutartyje dėl frančizo nurodoma metinė mokėjimo suma.
42
Patentai. Išimtinė teisė 17 m. gaminti ir parduoti savo išradimą. Teisminės išlaidos dėl patento
teisių gynimo įrašomos į patento įsigijimo kaštus.
Firmos paslaptis. Neamortizuojama. Naudojimo laikotarpis neribotas.
Prestižas. Jis apskaitoje fiksuojamas pirkimo momentu. Prestižo amortizacija negali viršyti 40
metų.
3.1.1. Ilgalaikis Nematerialus turtas (INT)
Reglamentuoja 13 Verslo apskaitos standartas
Ilgalaikis nematerialus turtas (INT) apskaitomas sąskaitoje Nr 11. Tai fizinės struktūros neturintis
turtas. Įmonė INT gali nusipirkti, nuomoti iš trečiųjų asmenų, gauti dovanų, patiems sukūrus ir pan.
Visais šiais atvejais yra skirtinga apskaita.
Įsigijus (nupirkus) ilgalaikį nematerialųjį turtą, jis registruojamas D 11nemat.T. K 27 pinigai
Įsigijus iš trečiųjų asmenų: įsigijimo savikaina – suteiktos nuolaidos ar diskontai + muitai ir
akcizai bei kiti negrąžintini mokesčiai + tiesioginės turto paruošimo naudojimui išlaidos.
Jei INT įsigyjamas išsimokėtinai, į savikainą neįskaičiuojamos palūkanos. Jos nurašomos į VI
klasę – sąnaudas t.y. palūkanos pripažįstamos ataskaitinio laikotarpio finansinės veiklos
sąnaudomis kaip ir IMT.
Patiems sukūrus turtą, savikaina suformuojama Tiesioginės išlaidos medžiagoms(žaliava,
detalės, bandymams sunaudotos medžiagos) + tiesioginės darbo jėgos išlaidos (darbininkų
Dužm. Sodra, garantinis f.) , + kitos tiesioginės gamybinės išlaidos (Mokesčiai konsultantams,
dizaineriams., projektuotojams, patentų ir licenzijų amortizaciją ir t.t.) + netiesioginės gamybos
išlaidos( išlaidos, kurių negalima priskirti tik to produkto gamybai : elektros . en., Kitų
darbuotojų D.užm., įrengimų nusidėvėjimas ir pan.)
Mainais gauto turto INT savikaina formuojama mainų sutartyje nurodytos mainomo turto
vertės pagrindu.+ parengimo naudoti išlaidos . Atiduodamo mainais turto vertė gali būti
mažesnė už jo likutinę vertę. Vertė gali būti ir nenurodyta. Tada savikaina formuojama iš
patirtų išlaidų arba įvertinama komisijos. Tai mokestiniai ypatumai.
43
Verslo jungimų atvejais, perimto turto vertė yra lygi jo tikrajai vertei. (rinkos,. Turto vertintojų
išvada)
Į INT savikainą NEĮSKAITOMA: Palūkanos už paskolas, veiklos sąnaudos, darbuotojų
mokymo išlaidos, pradiniai veiklos nuostoliai, patirti prieš pasiekiant planuojamus turto
naudojimo efektyvumą.
Jam priskiriamas turtas, kuris atitinka šiuos kriterijus:
1. Įmonė ateityje tikisi gauti ekonominės naudos. Ekonominė nauda gali būti gaunama įvairiai:
Naudojantis programa yra kuriamas paslaugos produktas, pvz. brėžiniai, architektūriniai
produktai, nuomojant šį turtą tretiesiems asmenims, pvz, kino filmus, parduodant audio ir video
kasetes. Jei naudojamų programų versijos atnaujinamos, šios išlaidos laikomos sąnaudomis ir
nurašomos iš karto į VI klasę.
2. įsigijimo savikaina gali būti patikimai įvertinta ir atskirta nuo kito turto vertės. Tai atliekama
pagal įsigijimo dokumentus, kuriuose nurodyta įsigijimo kaina.
3. Įmonė yra perėmusi kontrolės funkciją. Kontrolės funkcija parodo, kad įmonė (autorius)
disponuoja visu turtu ir gali kontroliuoti jo apyvartumą / naudojimą.
4. Jei INT kuria pati, turi išteklių jį užbaigti
INT priskiriama : patentai ir licenzijos, prekių ženklai, autorių ir gretutinės teisės, įsigytos programos,
įsigytas prestižas ( pinigų suma, kuri viršija įmonės grynojo įsigyto turto vertę. Prestižas gali būti
teigiamas ir neigiamas), plėtros (kai turtas sukurtas įmonės darbuotojų jėgomis) ir moksliniai darbai,
kitas nematerialus turtas. INT apskaitą reglamentuoja 13-asis VAS. INT balanse parodomas likutine
verte. Nematerialus turtas amortizuojamas.
INT netekimai:
Įmonė savo veiklą gali keisti, kintančios rinkos sąlygos gali įtakoti vartojimo poreikius ir gamybos
galimybes. Tada INT reikia nurašyti, nors jis ir neamortizuotas pilnai, galima jį prarasti, gali sugesti.
Kiekvienu atveju toks turtas “išimamas” iš apskaitos.
Kai INT likviduojamas pripažįstamas netinkamu naudoti visiškai amortizavus, įmonė nepatiria jokio
nuostolio. Amortizuota suma lygi įsigytai vertei, balanse toks turtas nebeatsispindės. Jei jis toliau bus
naudojamas įmonės veikloje, jį privalu palikti apskaitoje su 1 Lt verte. Kai likviduojamas INT turintis
neamortizuotą įsigijimo savikainą, , į ataskaitinio laikotarpio sąnaudas nurašoma likutinė vertė kaip
ilgalaikio turto likvidavimo nuostolis.
Stichinių nelaimių patirti netekimai, vagysčių atveju, nurašymas iš apskaitos toks pat.
Kai INT perleidžiamas tretiesiems asmenims, svarbu fiksuoti koks gaunasi perleidimo sandorio
rezultatas. Jei perleidimo kaina didesnė už likutinę vertę, įmonė tokį turtą fiksuoja kaip gautą su
44
“perleidimo pelnu” Perleidimo kaina – likutinė vertė – įsigijimo išlaidas= perleidimo pelnas
(nuostolis)
Įmonė gali INT nurašyti ir kaip atsargas. Jei pvz, įmonė nutaria nebeplatinti grupės “A” diskų, ir ketina
turimas teises perleisti. Muzikos teisių įsigijimo savikaina 50000Lt. sukaupta amortizacija 30000Lt.
Likutinė vertė 20000 Lt. Įmonė iš šių diskų ekonominės naudos nebegaus. Tai diskų likutinė vertė
20000Lt perkeliama į atsargas, kaip prekės skirtos perparduoti.
INT iš apskaitos nurašomas Ilgalaikio turto likvidavimo aktu.
3.I.2. Ilgalaikis Materialus turtas (IMT)
Reglamentuoja 12 verslo apskaitos standartas
Finansinėje apskaitoje ypač svarbią reikšmę turi turto skirstymas į ilgalaikį ir trumpalaikį.
Svarbiausi turto priskyrimo ilgalaikiam materialiam turtui (IMT) kriterijai yra:
Įmonė planuoja iš šio turto gauti ekonominės naudos. Materialaus turto sunaudojimo požiūriu ilgalaikis
ir trumpalaikis turtas nevienodai panaudojamas uždirbant pelną. Trumpalaikis turtas į parduotos
produkcijos savikainą per vieną ataskaitinį laikotarpį įskaičiuojamas visa produkcijai pagaminti
sunaudota verte. Tuo tarpu suna Patentai. Išimtinė teisė 17 m. gaminti ir parduoti savo
išradimą.Teūisminės išlaidos dėl patento teisių gynimo įrašomos į patento įsigyjimo kaštus.
naudoto ilgalaikio turto vertė į produkcijos savikainą įskaičiuojama dalimis.
Naudoti ilgiau kaip 1 m. Įmonei labai svarbu apsibrėžti laikotarpį, per kurį uždirbamas pelnas.
Pagrindinis ataskaitinis laikotarpis yra vieneri metai. Jei turtas per vieną ataskaitinį laikotarpį
visiškai sunaudojamas, jis laikomas trumpalaikiu, o jeigu visas nesunaudojamas, - ilgalaikiu
turtu.
Galima patikimai nustatyti įsigijimo savikainą. Savikaina yra ne mažesnė už įmonės nustatytą
Apskaitos politikoje. Priskiriant turtą ilgalaikio turto rūšiai, atsižvelgiama ir į jo kainą.
Yra perėmusi riziką, susijusią su šiuo turtu.
Šį turtą įmonė apskaitoje užregistruoja suskirstytą pagal paskirtį: žemė, pastatai, statiniai
ir mašinos, transporto priemonės, kiti įrenginiai ir įrankiai, išperkamoji nuoma ir panašios teisės, kitas
(ilgalaikis) materialusis turtas, nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai.
45
Materialiojo turto rodiklis rodo, kiek įmonėje yra apčiuopiamo ilgą laiką naudojamo turto.
Tai labai svarbus dydis, nes būtent šiuo turtu įmonė gali garantuoti skolų grąžinimą, į šį turtą paprastai
orientuojasi ir akcininkai, nes jis yra vienas svarbiausių nuosavybės garantų Ilgalaikio materialiojo
turto įvertinimo pagrindas yra jo Faktinė įsigijimo savikaina: pirkimo kaina + transportavimas
+mokesčiai (išskyrus PVM), + montavimas, + derinimas + kitos išlaidos ir pan. (1, 2 schema).
Ilgalaikis materialus turtas detalizuojamas:
ŽEMĖ PASTATAIIR
STATINIAI
TRANSPORTO PRIEMONĖS
ĮRANGA, PRIETAISAI IR
ĮRENGIMAI
MAŠINOSIR
ĮRENGIMAI
KITAS MATERIALUS
TURTAS*Dirbamoji*Nedirbamoji
*Administraciniai*Gamybiniai*Statiniai
*Lengvieji Auto *Krovininiai Auto
*Baldai*Kompiuterinė technika*Kiti prietaisai ir įrankiai
* Mašinos* Įrengimai
*biologinis *išankstiniai mok.
IMT apskaitomas vadovaujantis 12 VAS nuostatomis. Balanse, jei įmonė neturi IMT, rašomas 0,00.
Bet atvaizduoti privalu.
* Pirkimo būdu įsigyto turto savikaina: Pirkimo kaina – nuolaidos ir diskontai + muitai, akcizai ir
kiti neatskaitomi mokesčiai + transporto išlaidos + paruošimo naudoti išlaidos + kitos išlaidos , patirtos
turto paruošimui naudoti.
** Patiems pasigaminus turtą, į savikainą įskaičiuojama: Tiesioginės išlaidos medžiagoms (žaliava,
detalės, medžiagos) + tiesioginės darbo jėgos išlaidos (darbininkų Dužm. Sodra, garantinis f.) , + kitos
tiesioginės gamybinės išlaidos( Tretiesiems asmenims sumokėtos išlaidos) + netiesioginės gamybos
išlaidos( išlaidos, kurių negalima priskirti tik to vieno produkto gamybai : elektros . en., Kitų
darbuotojų Dužm., įrengimų nusidėvėjimas ir pan.)
*** savininkų turtinių įnašų forma gautas IMT. Jis gaunamas pagal Akcinių bendrovių įstatymo
nuostatas. Jo patvirtinta akcininkų susirinkime vertė negali būti didesnė, nei akcijų vertė. Perduodamo
turto vertė + paruošimo naudoti išlaidos yra lygios akcininkų patvirtintai vertei.
PVZ. Akcininkė perdavė įmonei L/A tikrąja verte 10000Lt. Dar atliko būtinus remonto darbus už
1000 Lt. Visuotinas akcininkų susirinkimas patvirtino akcijų vertę 8000Lt. Į apskaitą statysis 8000 Lt.
**** Dovanotas turtas.Jo vertė nustatoma pagal dovanojimo dokumente nurodytą nuosavybės teise
perduodamo turto vertę. Perduodamo turto vertė negali būti didesnė už tikrąją vertę + paruošimo
eksploatacijai išlaidas.
PVZ. dovanoja kompiuterį. Nurodyta vertė 4000Lt. Reali tokio kompiuterio vertė rinkoje 2000 Lt.
Apskaitoje fiksuosis 2000 Lt Nemokamai gautas turtas apskaitoje pripažįstamas kaip dotacija ( 21
VAS tvarkos nuostatos). Jei dovanojamo turto vertė nenurodyta, imama tikroji rinkos vertė, kuri gali
būti nustatoma apklausos ar kitaip būdu.
46
***** Patikėjimo teise gautas turtas (panauda) Jo esmė – turtas papatikėjimo sutarimis tam tikram
laikui perduodamas naudotis. Patikėtinis neįgauna nuosavybės teisės ir neperima konterolės funkcijos.
Jiūs negali keisti turto paskirties ar funkcijų.
******Mainais gautas turtas Mainais gauto turto IMT savikaina formuojama mainų sutartyje
nurodytos mainomo turto vertės pagrindu.+ parengimo naudoti išlaidos . Atiduodamo mainais turto
vertė gali būti mažesnė už jo likutinę vertę. Vertė gali būti ir nenurodyta. Tada savikaina formuojama
iš patirtų išlaidų arba įvertinama komisijos. Labai retai būna lygiaverčiai mainai. Dažniausiai yra
gaunamas pelnas arba nuostolis iš ilgalaikio turto. Mainomi gali būti tik lygiaverčiai, tos pačios rūšies
daiktai. Jei neatitinka būtinų mainams požymių, laikoma, kad vienas turtas nurašytas, kitas pirktas.
Nepanašiu keičiamu turtu laikoma, kai IMT kaičiamas į nematerialų , finansinį turtą arba atsargas.
IMT į apskaitą įvedamas EKSPLOATACIJOS AKTU ir jam užvedama APSKAITOS KORTELĖ.
3.1.3. Ilgalaikis Finansinis turtas (IFT)
Reglamentuoja 18 verslo apskaitos standartas
Dukterinių įmonių ir asocijuotų įmonių turimi vertybiniai popieriai. Apskaitomas pagal 18 VAS.
Finansinis turtas NENUDĖVIMAS. Šis turtas gali būti tik PERKAINOJAMAS. Įmonės veikla šio turto
dydžiui turi mažiausiai įtakos iš visų turto formų.Finansinio turto valdymas – tai jo įsigijimas ir
perleidimas valdyti tretiesiems asmenims .
Finansinis turtas atspindi įmonės teises ir privilegijas kitų įmonių veiklos atžvilgiu., kurios atsiranda
įsigijus jų akcijų , obligacijų arba suteikus kitoms įmonėms ilgalaikes( ilgiau kaip vieniems metams)
paskolas. Įmonė, patikėdama kitiem savo piniginį turtą rizikuoja jo netekti.
Sis turtas neperima kitos įmonės nuosavybės teisės, tačiau uždirba ekonominį rezultatą (naudą arba
nuostolį). Šio turto apskaitą gali tvarkyti tik labai kvalifikuotas finansininkas, išmanantis vertybinių
popierių judėjimą: augimą ar smukimą, vertybinių popierių biržos judėjimą ir t.t. Yra dar vekseliai. Tai
vertybinis popierius, kuriuo jį išrašantis asmuo besąlygiškai įsipareigoja pats arba paveda kitam
sumokėti tam tikrą sumą vekselyje nurodytam asmeniui. Vekseliui būdingi požymiai: abstraktumas –
nenurodoma išdavimo priežastis ; formalumas – įstatymo numatyti rekvizitai įrašomi tam skirtose
vietose; prievolės besąlygiškumas – vekselyje negali būti jokių mokėjimo išlygų; perleidžiamumas –
negali niekas riboti judėjimo iš vieno ūkio subjekto pas kitą galimybių. Dėl šių priežasčių vekseliai
laikomi labiausiai likvidžiais vertybiniais popieriais ir mokėjimo priemone. Vekselių yra 2 rūšys :
SOLO (skolas įsipareigoja grąžinti pats) ir TRATA (skolą įsipareigoja grąžinti per trečią asmenį).
Finansinio turto rūšys:
-Investicijos. Tai įmonės įsigyti kitų įmonių vertybinių popieriai – akcijos paprastosios ar
privilegijuotosios, obligacijo. Apskaitoje rodomos faktine įsigijimo kaina, nepriklausomai nuo jų
47
nominalios vertės. PVZ, jei ant automobilio uždėta kaina 20000Lt, o mes sumokame 24000Lt tai ir
pajamuojame 24000 Lt .Vertybiniai popieriai įsigyjami norint padidinti įmonės turtą dividentais ar
obligacijomis. Jei įmonė yra įsigijusi mažiau kaip 20 proc. kitos įmonės akcijų, toks turtas apskaitomas
“KITO FIN.turto” straipsnyje. Tokia veikla dar įvardijama kaip dalyvavimo ryšiais susijusių įmonių
veikla.
-Paskolos.
-Įmonės anksčiau išleistos ir supirktos nuosavos akcijos.
3.1.4. ILGALAIKIO TURTO EKSPLOATAVIMAS IR YPATUMAI
Ilgalaikio turto apskaita yra vienas sudėtingiausių aspektų visos buhalterinės apskaitos sistemoje.
Priklausomai nuo turto įvertinimo- kainos, materialinio stovio, fizinių savybių- ir įmonės veiklos
specifikos, įsigytas daiktas gali būti apskaitomas ir kaip sąnaudos, ir kaip trumpalaikis , ir kaip
ilgalaikis turtas. Svarbu, kad apskaitininkas labai aiškiai suvoktų šio turto paskirtį ir naudojimo
galimybes. Ilgalaikis turto viena iš ypatybių yra jo sunaudojimas gamybos procese dalimis.
PVM mokestis į ilgalaikio turto įsigijimo savikainą (kainą) neįskaičiuojamas.
Palūkanos už paskolas, skirtas turtui įsigyti, į turto savikainą neįskaičiuojamos.
Nusidėvėjimas
Nenudėvima: Žemė, bibliotekos fondai, gyvuliai, meno vertybės, muziejų eksponatams, kultūros
vertybių registre įtrauktam turtui, nenaudojamam , užkonservuotam turtui.
Problemos: Naudojamas turtas apskaitos atžvilgiu yra nudėvėtas ir privalo būti nurašytas.
Naujai įsigytas turtas yra žemos kokybės nors eksploatavimo laikotarpis yra ilgas
Turtas pavogtas, dingęs, ar kitaip nebėra. Įstatyminė bazė sprendimo negavusi, iš apskaitos išimti
negalima, o nudėvėjimas privalomas.
INT nusidėvėjimas: Likvidacinė vertė lygi nuliui.
Jei nelygi nuliui tai turi būti trečiųjų asmenų įsipareigojimas perimti turtą.
Skaičiuojama tik tiesiogiai proporcingu (tiesiniu) metodu.
INT naudingo tarnavimo laikotarpis paprastai būna neapibrėžtas. Būtina įvertinti intelektualaus
produkto greitą kitimą, rinkos nestabilumą. Jei įmonė nusistato, kad jos INT (licenzijos, autorinės
48
teisės) bus naudojamos ilgiau, nei 20 metų, ji turi paskaičiuoti atsiperkamąją vertę ir Aiškinamajame
rašte turii tokį turtą aprašyti ir pagrįsti jo skaičiavimus.
IMT nusidėvėjimas. Likvidacinė vertė nuo 1 Lt ( ATMINTINĖ vertė) iki 10 proc. įsigijimo vertės. Tai
dydis, kurį įmonė tikisi gauti pasibaigus naudojimo laikui atėmus likvidavimo išlaidas. Nustatant
nusidėvėjimo laikotarpį, labai svarbu įvertinti to turto naudojimo intensyvumą. Kuo intensyviau
naudojamas , tuo trumpesnis eksploatacijos laikotarpis.
Nudėvėtąja dalimi sumažėja ilgalaikio turto vertė. Todėl apskaitoje turi būti atspindėta,
kokia ilgalaikio turto dalis buvo nudėvėta per kiekvieną ataskaitinį laikotarpį. Jeigu visą ilgalaikio turto
vertę į gamybos sąnaudas nurašytume per vieną ataskaitinį laikotarpį, pažeistume labai svarbų pajamų
ir sąnaudų kaupimo bei jų palyginimo principą, kadangi su ilgalaikiu turtu produkciją gaminame ne
vieną, bet keletą ar net keliolika ataskaitinių laikotarpių.
Skirtumas esminis - nusidėvėjimo sąnaudose kaupiama tik per ataskaitinį laikotarpį
nudėvėta suma, o turto nusidėvėjimo kontrarinėje sąskaitoje – visa esanti iki to momento
nudėvėta turto dalis.
Parenkant nusidėvėjimo metodą, svarbiausia įvertinti kas labiausiai lemia turto nusidėvėjimą:
intensyvus naudojimas, tolygus laikas ar kiti faktoriai.
Yra 4 nusidėvėjimo skaičiavimo metodai:
1.Tiesiogiai proporcingas (tiesinis )
N V1 – V 2 V1 įsigijimo savikaina, V2 likvidacinė vertė , T naudojimo laikotarpis T Šis metodas parodo ne turto naudojimo intensyvumą, o naudojimo trukmę. PVZ. Įmonė nusipirko kompiuterį už 5000 Lt Likvidacinė vertė 100 Lt. Naudojimas laikas 5 m.
2.Produkcijos metodas
Šis metodas taikomas, kai jį galima susieti su tam tikru pagamintų produktų kiekiu. Tai gali būti
nuvažiuoti kilometrai, iškasto kanalo ilgis, nupjautų javų plotas . Iš pradžių nustatoma, kiek su tuo turtu
galima pagaminti produkcijos.
NS = (V1 – V2 ) x P 1 P1 per ataskaitinį laikotarpį pagaminta prod.
P2 P2 visas planuojamas pagaminti prod. Kiekis
Žinant, kiek įrengimas iš viso gali pagaminti produkcijos, (dažnai ji nurodoma techniniame pase) ir
kokiu intensyvumu mes gaminame, galima surasti to laikotarpio įrengimo susidėvėjimą.
49
Suskaičiuojame, kokia įrengimo vertės dalis teks vienam produkcijos vienetui ir tada, per mėnesį
pagamintų gaminių kiekį padauginame iš sąlyginio nusidėvėjimo.
Pvz. Įmonė įsigijo stakles už 10000Lt. Techninėse charakteristikose nurodyta, kad jos gali pagaminti
5000vnt Sąlyginis nusidėvėjimas, tenkantis 1 vnt. 10000:5000= 2 Lt.
Sausio mėn. Įmonė pagamino 40 vnt produkcijos . Nusidėvėjimas bus 2Lt x 40vnt =80 Lt.
Vasario mėn. Įmonė pagamino 123 vnt. Produkcijos Nusidėvėjimas bus 2 Lt x 123 vnt =246 Lt
3.Metų skaičiaus
Šiuo metodu skaičiuojant, metinė nusidėvėjimo norma yra kintanti ir priklauso nuo nuo likusio
dėvėjimo laikotarpio
NS (V1-V2) x LM LM likusių naudoti IMT metų skaičius M M visą IMT naudojimo laikotarpį sudarančių metų aritmetinė suma
PVZ. įmonė už 50000Lt įsigijo lengvąjį automobilį ir naudos 4 metus Likvidacinė vertė 2000 Lt
Metai Nudėvimoji vertė
Likę naudoti metai
Metinė nusidėvėjimo suma
Lt
Sukaupta nusidėvėjimo suma
Lt
Likutinė vertė metų pabaigoje Lt
2000 48000 4 48000 x 4 :10 =19200 19200 50000-19200 = 30800
2001 48000 3 48000 x 3 :10 =14400 19200+14400 =33600
50000-33600 = 16400
2002 48000 2 48000 x 2 :10 = 9600 33600+9600 = 43200 50000-43200 = 6800
2003 48000 1 48000 x 1 :10 = 4800 43200 +4800 =48000 50000-48000 = 2000
4. Dvigubo – mažėjančios vertės metodas . Pagreitintas metodas
Nusidėvėjimas skaičiuojamas ne nuo turto nudėvėtos vertės , bet nuo jo likutinės vertės.
N = Lv x 2 Lv IMT likutinė vertė TL TL naudingo tarnavimo laikas
PVZ. Įmonė įsigijo gamybinius įrengimus už 20000 Lt. Naudojimo laikas 4 m. Likvidacinė vertė
500Lt Metinė nusidėvėjimo norma 50 %.
Metai Likutinė Metinė nusidėvėjimo Sukaupta Likutinė vertė metų
50
vertė metų pradžioje
suma nusidėvėjimo suma pabaigoje
20x5 20000 20000 x 50% = 10000 10000 20000-10000 = 1000020x6 10000 10000 x 50% = 5000 10000+5000 = 15000 10000- 5000 = 500020x7 5000 5000 x 50% = 2500 15000+2500 =
175005000 – 2500 = 2500
20x8 2500 2500 – 500 = 2000 17500+2000 = 19500
2500- 2000 = 500
Įvertinus mokestinius ypatumus, taikomi 2 IMT skaičiavimo BŪDAI
IMT nusidėvėjimas finansinėje apskaitoje pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio 1 d. (Kito mėnesio
būdas )
IMT nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti atsižvelgiant į laiką, kada turtas įsigytas – pirmąjį ar antrąjį
pusmetį. Šis metodas apskaitoje netaikomas.
-jei IMT pradedamas naudoti iki mokestinio laikotarpio 6 mėn. paskutinės dienos, tais mokestiniais
metais nusidėvėjimo leidžiami atskaitymai yra už visą mokestinį laikotarpį.
-jei IMT naudoti po mokestinio laikotarpio 6 mėn. paskutinės dienos to turto nusidėvėjimo leidžiami
atskaitymai iš viso netaikomais tais mokestiniais metais. Turtas pelno mokesčio atžvilgiu bus
nudėvimas tik kitais metais.
NUOMA PANAUDA
Panaudos būdu eksploatuojama turtui arba išnuomotam turtui nusidėvėjimą skaičiuoja panaudos/
nuomos davėjas.
Pagal nuomos sutartį, nuomotojas perleidžia laikinai naudotis turtu už užmokestį. Nuomotojas pats gali
atlikti remontą išsinuomoto turto tik gavęs savininko raštišką leidimą. Savininkas gali ir kompensuoti
patirtas išlaidas Tokiu atveju jos nepripažįstamos nuomininko sąnaudomis.
NETEKIMAS : Nurašymas, likvidavimas
Įsigytą IMT įmonė savo veikloje naudoja tiek, kiek jis duoda ekonominės naudos. Esant įvairioms
aplinkybėms, IMT išimamas iš apskaitos.
LIKVIDAVIMAS.
51
Šiuo atveju apskaitos ypatumai priklauso ar turtas likviduojamas visiškai nusidėvėjęs, ar ne, arba bus
galima jį panaudoti kaip komplektavimo gaminius ar atsargines detales.
Jei likviduojamas nusidėvėjęs turtas ir iš jo bus galima gauti dar naudos – apskaitoje registruojamas
grynąja galimo realizavimo verte kaip atsargos;
Jei Jei likviduojamos turto vertė mažesnė arba didesnė už galimo realizuoti turto atsargų vertė –
apskaitoje registruojamas kaip pelnas galimas ilgalaikio turto likvidavimo pelnas arba nuostolis;
Jei Likviduojamas visiškai nusidėvėjęs turtas, ir negaunama jokių pajamų, iš apskaitos toks turtas
nurašomas.
PERLEIDIMAS.IMT perleidimo operacijos registravimas priklauso nuo perleidimo kainos ir
perleidžiamo turto likutinės vertės. Skirtumas šių dviejų verčių apskaitomas arba kaip Perleidžiamo
turto pelnas arba nuostolis.
IMT PRARADIMAS.
Prarasto turto apskaita priklauso nuo to, ar bus kompensuoti praradimo nuostoliai ar ne. Jei nėra
galimybės kompensuoti tokio turto praradimo nuostolių dėl vagystės, stichinės nelaimės ar tai vietovei
būdingų reiškinių, prarasto turto likutinė vertė nurašoma į ataskaitinio laikotarpio nuostolius. Jei IMT
prarandamas dėl FORCE MAJORE sąlygų (jas būtina įrodyti dokumentais), ir nuostoliai nebus
kompensuoti, tai pripažįstama netekimais VI klasės sąnaudos.
Jei patirti IMT praradimo nuostoliai kompensuojami, tai kompensuojama suma mažinama patirtų
nuostolių suma.
IMT likviduojamas ILGALAIKIO TURTO LIKVIDAVIMO AKTU.
IMT nurašomas iš apskaitos įprastine tvarka.
PARDAVIMAS
IMT parduodamas, kai nebeteikia įmonei ekonominės naudos.
Sulyginus pardavimo kainą su parduodamo turto likutine verte, apskaitoje registruojamas arba pelnas iš
ilgalaikio turto pardavimo , arba nuostolis.
KITA:
1. Nuomojamas arba lizinguojamas turtas parodo įmonės papildomas finansines galimybes.
Sumokami šių paslaugų mokesčiai yra arba įmonės veiklos racionalus sprendimas disponuojant
ilgalaikiu turtu (minimalus turtinis „balastas“), arba įmonės augimą, kai dar nėra finansinių galimybių
įsigyti savo ilgalaikį turtą. Turtas, kuris yra nuomojamas su teise perimti nuosavybės teises
( lizinguojamas) turi atitikti šiuos požymius: pasibaigus nuomos laikui, turtas pereis nuomotojo
52
dispozicijon, nuomos mokesčio periodinių įmokų tvarkaraštyje numatyta, kad per trumpesnį nuomos
laikotarpį sumokama didesnė vieneto ilgalaikio turto rinkos kainos dalis, nuomos terminas ilgesnis kaip
30 m. nuomos sutartis apriboja tokio turto skolinimą ar mokėti juo dividentus .
2. Dovanotas turtas parodo silpnas įmonės savininko pozicijas ir priklausomybę kažkam.
Dovanojant turtą, visada yra keliamos ir tam tikros sąlygos už tai. Dovanojama įmonei, o ne asmeniui.
Įmonė atlieka funkcijas. Dovanotojai tikisi, kad šis turtas bus panaudotas veikloje, o ne išsidalintas.
3. Ilgalaikį turtą svarbu teisingai įvertinti ne tik pagal išorinius požymius, bet pagal
priklausomybę. Visada geriau turėti didesnę aktyviojo turto dalį (mašinas, įrengimus, įrankius) . Tačiau
dabartinės rinkos sąlygos didesnes pinigų srautus garantuoja iš pasyviosios turto dalies ( žemės,
pastatų, gamtos išteklių).
4. pagal dalyvavimo įmonės veikloje laipsnį, turtas skirstomas į į dalyvaujantį įmonės veikloje ir
nenaudojamą (remontuojamą, rezervuotą ), socialinės paskirties (įmonės bendrabučiai), kitoms
įmonėms išnuomotą turtą.
Įkainuojant ilgalaikį turtą, kuris susideda iš kelių skirtingų rūšių ilgalaikio turto, ir už kurį buvo
sumokėta viena bendra suma, visos dalys yra įvertinamos proporcingai rinkos kainai.
5. Ilgalaikio materialiojo turto eksploatacija, remontas ar rekonstrukcija yra skirtingai apskaitoma
ir priklauso nuo mokestinės apskaitos komentaro. Rekonstravimas – kai keičiamos perdengimo sijos,
statomi priestatai, keičiantys turto išvaizdą, fizines savybes ir t.t. Remonto tikslas – atkurti pradinę
išvaizdą ir stovį, pagerinti fizines savybes. Jei tokio remonto išlaidos yra mažos, nereikšmingos, jos iš
karto pripažįstamos sąnaudomis. Jei patirto išlaidos yra didelės, įvertinus kaip pasikeitė turtas yra
keičiamas disponavimo IMT sąlygos:
1.DIDINAMA IMT SAVIKAINA IR
PATIKSLINAMAS TARNAVIMO LAIKAS, kai
2.DIDINAMA IMT SAVIKAINA, BET NEKEIČIAMAS NUSIDĖVĖJIMO LAIKOTARPIS
3. NEPAGERINO IMT NAUDINGŲJŲ SAVYBIŲ
IR NEPAKEITĖ NAUDINGO TARNAVIMO
LAIKO
*IMT remontas pagerino turto naudingąsias savybes ir pakeitė naudingo tarnavimo laiką* IMT remontas nepagerino turto naudingųjų savybių bet pakeitė naudingo tarnavimo laiką
*IMT remontas tik pagerino naudingąsias turto savybes, bet nepailgino jo naudingo tarnavimo laiko
* Remonto išlaidos pripažįstamos ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis.
7. Ilgalaikis materialus turtas gali būti nukainuojamas arba perkainojamas.
Turtas nukainojamas pagal 23 VAS nuostatas. Jei sumažėjo tokio turto kaina rinkoje, teisinėje
įstatyminėje bazėje įvyko pakitimai, atsirado naujos technologijos, IMT gali nuvertėti. Teisingas
53
perkainavimas atliekamas įvertinus galimą tokio turto pardavimo kainą rinkoje. ( nustačius
ATSIPERKAMĄJĄ VERTĘ). Turint objektyvias turto vertės sumažėjimo priežastis ir dokumentus,
susidaręs skirtumas tarp turto likutinės vertės ir atsiperkamosios vertės apskaitoje fiksuojamas kaip
„turto nuvertėjimo sąnaudos“.
IMT savo vertę gali tiek padidinti, tiek sumažinti, jei turtą apskaito perkainota verte. Šio a turto
apskaitos būdo esmė – kai įsigytas turtas apskaitoje užregistruotas įsigijimo savikaina, vėliau, rengiant
finansinę atskaitomybę yra nuolat perkainojamas. Finansinėje atskaitomybėje toks turtas parodomas
perkainota verte, atėmus nusidėvėjimą ir turto sumažėjimą. Tikroji vertė gali būti didesnė ar mažesnė
už balansinę vertę.
8. Ilgalaikio turto inventorizacija. Atliekama pagal įmonės specifika, bet privaloma vieną kartą
metuose.
3.2.2. TRUMPALAIKIS TURTAS
Reglamentuoja 9 verslo apskaitos standartas
TURĖTI DAUG PINIGŲ IR BŪTI TURTINGU - NE TAS PATS. (Diogenas)
Trumpalaikio turto klasifikavimas
54
T R U M P A L A I K I S T U R T A S
Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys
Gryni pinigai Pinigai įmonės kasojePinigai sąskaitoje banke
Žaliavos, medžiagosNebaigta gamybaPagaminta produkcijaPirktos prekės, skirtos perparduotiIšankstiniai apmokėjimaiNebaigtos vykdyti sutartys
Per vienerius metus gautinos sumos
Pirkėjų įsiskolinimaiKitos skolos
Investicijos ir terminuoti indėliai
Nuosavos akcijosKitos investicijosTerminuoti indėliai
Trumpalaikis turtas – tai toks turtas, kurį įmonė sunaudoja pajamoms uždirbti per santykinai
trumpą laikotarpį (vienerius finansinius metus). Trumpalaikis turtas paprastai sunaudojamas
dažniausiai per vieną ūkinės veiklos ciklą.
Trumpalaikis turtas – tai toks turtas, kurį įmonė sunaudoja pajamoms uždirbti per santykinai trumpą
laiką – vieną gamybos ciklą.
Nebaigtos vykdyti sutartys – įmonės vykdomų statybinių bei visų kitų ilgalaikių kontraktų vertė.
Per vienerius metus gautinos sumos – tai pirkėjų ar kitų asmenų skolos įmonei už parduotas prekes ar
suteiktas paslaugas. Tai įmonei priklausantis turtas, kuriuo ji laikinai nedisponuoja.
Išankstiniai mokėjimai - Ateinančių laikotarpių gautinas turtas ar paslaugos.
Kitos skolos – tai kitos per vienerius metus gautinos sumos, nesusijusios su prekybine veikla.
Atsargų įsigijimo savikaina: grynoji pirkimo kaina + su pirkimu susiję mokesčiai +pakrovimo /
iškrovimo išlaidos +paruošimo naudoti išlaidos + atsargų pirkimui skolintų lėšų palūkanos.
Prekybos įmonėse atsargas sudaro pirktos prekės, skirtos perparduoti.
Gryni pinigai – tai įmonės pinigai, laikomi bankuose ar įmonės kasoje
Pinigai- Tarpusavio atsiskaitymo matas, ekvivalentas.
Pinigų ekvivalentai - Trumpalaikės iki 3 mėn. likvidžios investicijos, kurios gali būti greitai
iškeičiamos į žinomas pinigų sumas ir kurių vertės praradimai yra nereikšmingi. Čekiai, obligacijos,
pašto ženklai, loterijos bilietai, brangių metalų luitai.
Atskaitingi asmenys Asmuo, kuris įmonės vardu atlieka atsiskaitymus su tiekėjais .
Išankstiniai apmokėjimai – tai sumos, iš anksto sumokėtos tiekėjams už atsargas ar kitą turtą, kurį
įmonė gaus vėliau.
Atsargų apskaitos būdai yra 2. Jie nurodo įmonės savikainos formavimo formą.
Pagamintos produkcijos savikaina – sunaudotų žaliavų savikaina + tiesioginio darbo apmokėjimas
+ kitos su gamyba susijusios išlaidos
Parduotų prekių savikaina = Pagamintos prod. likutis l.prdž. + per ataskaitinį laikotarpį pagamintos
prod. Savikaina – likutis pabaigai
55
Pinigai
Gamyba
Produkcijos bei paslaugų
pardavimas
Ekonominių išteklių, reikalingų įmonės veiklai, įsigijimas
Gauta suma nurašoma į savikainos sąnaudas. Šis atsargų apskaitos būdas fiksuoja parduotų prekių
savikainą
Atsargų apskaitos metodai yra 4. Jie nurodo įmonės atsargų judėjimo tvarką ir apskaitą.
Atsargų registravimo būdai yra du: NUOLAT (1būdas) Naudojamas Perdirbimo įmonėse
Prod, likutis pabaigoje = pagaminta prod. Prdž + pagaminta – parduota.
Ir PERIODIŠKAS ATSARGŲ REGISTRAVIMAS (2būdas) Mėnesio gale inventorizuojami
prekių likučiai ir visa, kas sunaudota, nurašoma į savikainą.
Ūkinės veiklos ciklas
Šis laikotarpis (ataskaitinis) paprastai trunka vienerius metus, tačiau tose įmonėse, kurių
ūkinės veiklos ciklas ilgesnis negu metai, jis gali būti taip pat ilgesnis. Terminas ”ūkinės veiklos ciklas”
reiškia laiko tarpą, per kurį nuosekliai įvyksta tokios ūkinės operacijos - pradžioje reikia turėti pinigų,
už kuriuos įsigyjamas turtas: žaliavos, atsarginės dalys, samdomi darbuotojai, gaminama produkcija ar
teikiamos paslaugos. Pardavus produkciją ir gavus pinigus baigiamas vienos veiklos ciklas.
Taigi, pavertimo pinigais nereikėtų suprasti vienareikšmiškai – kaip turto pardavimo. Tai
reiškia, kad toks turtas turi „pereiti” visą veiklos ciklą ir tik po to tapti pinigais.
Pavyzdžiui, įmonė įsigijo gamybai reikalingų žaliavų, jas sunaudojo produkcijai
pagaminti, po to ši produkcija parduodama, ir už ją gaunami pinigai. Tarkime, kad įmonė prekiauja
automobiliais. Kaip apskaitoje ji klasifikuos šį turtą? Kadangi automobiliai, kaip minėjome, skirti
pardavimui, bet ne įmonės poreikiams tenkinti (pvz., prekėms pervežti), tai pardavus šias mašinas, jos
daugiau nebus naudojamos ūkinėje veikloje, kitaip tariant, virs sąnaudomis iš karto per vieną veiklos
ciklą (skirtingai nuo ilgalaikio turto, kuris per šį laikotarpį tik iš dalies nusidėvi).
Pabrėžtina, jog prekybinėse įmonėse, kaip ir daugelyje kitų, veiklos ciklas (Pinigai –
Prekybinės atsargos – Pinigai) yra dažniausiai trumpesnis negu vieneri metai (ataskaitinis laikotarpis).
Taigi galime teigti, jog automobiliai bus užfiksuoti kaip prekybinės atsargos, nes jie bus paversti
pinigais („pereis” veiklos ciklą) per trumpesnį negu ataskaitinis laikotarpis bei taps sąnaudomis iš karto
per šį veiklos ciklą.
Antra vertus, gali atsitikti taip, jog įmonė neįstengs parduoti šių automobilių per
ataskaitinį laikotarpį. Vienok, pastarieji nuo to netaps ilgalaikiu turtu, nes bus parduoti per vieną
veiklos ciklą (nors ir ilgesnį už ataskaitinį laikotarpį), kitaip tariant, virs sąnaudomis iš karto (tuo tarpu
ilgalaikis turtas per vieną veiklos ciklą tik iš dalies nusidėvi).
56
Turto priskyrimą trumpalaikiam ar ilgalaikiam lemia įmonės veiklos aplinkybės. Trumpalaikį
turtą palyginti greitai galima paversti pinigais jį pardavus, dėl šios priežasties jis laikomas likvidesniu
už ilgalaikį turtą.
Šis laikotarpis (ataskaitinis) paprastai trunka vienerius metus, tačiau tose įmonėse, kurių
ūkinės veiklos ciklas ilgesnis negu metai, jis gali būti taip pat ilgesnis. Terminas ”ūkinės veiklos ciklas”
reiškia laiko tarpą, per kurį nuosekliai įvyksta tokios ūkinės operacijos - pradžioje reikia turėti pinigų,
už kuriuos įsigyjamas turtas: žaliavos, atsarginės dalys, samdomi darbuotojai, gaminama produkcija ar
teikiamos paslaugos. Pardavus produkciją ir gavus pinigus baigiamas vienos veiklos ciklas.
Atsargos, žaliavos, nebaigta gamyba, nebaigtos vykdyti sutartys
Labai svarbi trumpalaikio turto grupė – atsargos. Jomis disponuodama, įmonė tikisi gauti naudą,
pavyzdžiui, pardavusi produkciją, kuriai pagaminti buvo sunaudotos tos atsargos. Jos gali būti labai
įvairios: žaliavos, nebaigtos gamybos atsargos, gatava produkcija, kitos medžiagos ir pan.
Atsargos gali būti apskaitomos periodiniu būdu arba nuolat. Periodinis atsargų apskaitos būdas yra
orientuotas į efektyvų likučių panaudojimą, nuolat apskaitomų atsargų būdas išprovokuoja
smulkmenišką apskaitą, kurioje pasimetama, ir likučiai privalo būti perskaičiuoti kasdien. Tai
netikslingos laiko sąnaudos. Atsargos privalo būti kontroliuojamos kitomis, ne finansinėmis
priemonėmis. Joms užvedama ATSARGŲ APSKAITOS kortelė, joje žymimas apyvartumas.
Optimalus atsargų apskaitos būdas yra tas, kuris geriausiai atspindi jų judėjimą įmonės veikloje.
Atsargų pagaminimo savikaina turi būti nustatoma prie pagrindinių jų įsigijimo išlaidų pridedant
tiesioginio darbo gaminant šį trumpalaikį turtą.
Atsargos perdirbimo įmonėse skirstomos:
žaliavos ir medžiagos (pagrindinės ir pagalbinės), skirtos perdirbti į gatavą produkciją;
nebaigta gamyba – tai gamybos procese esantys ir dar nebaigti apdoroti gaminiai;
pagaminta produkcija – tai baigti, bet dar neparduoti gaminiai, saugomi įmonės sandėliuose;
Prekybos įmonėse atsargas sudaro pirktos prekės, skirtos perparduoti.
ATSARGŲ APSKAITOS METODAI:
FIFO
Šiuo metodu daroma prielaida, kad pirmiausiai įsigytos prekės pirmiausiai ir parduodamos. „Pirmas į –
pirmas iš“ laikotarpio pabaigos atsargoms priskiriamos vėliausiai įsigytos prekės. Taikomas Maisto
pramonėje, vaistinėse, greitai gendantiems produktams t.t. viskam , kas su garantiniu laikotarpiu.
57
LIFO
Tai priešingas FIFO metodui. „Pirmas į - paskutinis iš“ taikomas birių produktų pramonėje: kruopų,
grūdų, kalnakasyboje ... LAIKOTARPIO pabaigos likutis įkainojamas anksčiausiai įsigytų prekių
kainomis, o savikainai – vėliausiai įsigytų pirkimų kainomis, t.y. „atbulai“.
KONKREČIŲ KAINŲ
Atsargos įvertinamos tomis kainomis, kokiomis ir buvo įsigytos. Tai tiksliausiais , bet ir brangiausias
atsargų judėjimo apskaitos metodas. Jis taikomas įmonėse, prekiaujančiose brangiais vienetiniais
daiktais: juvelyriška, tautodailė, meno kūriniai, brangi elektroninė – vardinė technika.
SVERTINIO VIDURKIO (VIDUTINIŲ KAINŲ)
Taikomas prekiaujant vienarūšėmis prekėmis, bet skirtingomis kainomis. Apskaitant atsargas
periodiškai, vidutinė įsigijimo kaina yra apskaičiuojama laikotarpio pabaigoje, o nuolat – kiekvieną
dieną.Tai skystų ir joms panašioms prekėms skirtas metodas.
ATSARGŲ APSKAITOS BŪDAI
1. ATSARGŲ REGISTRAVIMAS NUOLAT (1būdas)
Naudojamas Perdirbimo įmonėse. Gamybos išlaidos sukaupiamos nebaigtos g-bos sąskaitoje D 2012
Netiesioginės išlaidos kaupiamos D 6004 netiesioginės išlaidos. Sukaupus jos iškeliamos į
nebaigtą g-ba D2012 K 6004.Užbaigus produktą, visos išlaidos iškeliamos į pagaminta prod. D2013 K
2012 PAGAMINTOS prod, likutis pabaigoje pagaminta prod. Prdž + pagaminta – parduota.
Šis būdas privalo būti taikomas tik apskaitant labai brangų, vertingą ar pavojingą turtą.
Tai reiškia, kad Atsargų apskaitos vietose (sandėliuose) jis yra apskaitomas ir mėnesio gale duomenys
atiduodami į Finansų skyrių. Menkaverčio (kanceliarinių prekių, higienos ir pan.) turto apskaitą reikėtų
dokumentuoti kaip to mėnesio veiklos sąnaudas. Saujomis žarstantis juvelyrinius dirbinius
vadybininkas atrodo taip pat kvailai kaip šratinukus apskaitantis apskaitininkas.
Atsargų likutis l. prdž + nusipirktos (pasigamintos) prekės – sunaudota (parduota) per ataskaitinį
laikotarpį atsargų = likutis ataskaitinio l. pbg.
Šis būdas fiksuoja likučius atskaitinio laikotarpio pabaigai
Šis būdas leidžia operatyviau apskaičiuoti įmonės padalinių rentabilumą. Tai „brangus“ atsargų
apskaitos būdas, reikalaujantis papildomos darbo jėgos ir darbo laiko.
2. PERIODIŠKAS ATSARGŲ REGISTRAVIMAS (2būdas)
58
Šis būdas reikalauja papildomos atsargų kiekio kontrolės. Būtina daryti periodinius sandėlių
patikrinimus ir įsitikinti, ar atsargos negrobstomos.
Periodinio atsargų apskaitos veiksmų seka:
Nupirktos prekės registruojamos savikainos tarpinėje sąskaitoje (D6002 K 450).
FIFO metodu skačiuojame pardavimus.
Pasibaigus mėnesiui, daroma prielaida, kad pirmiausiai buvo parduotos tos prekės, kurios buvo pereito
laikotarpio pabaigoje . jas nurašome į savikainą D 600 savikaina K 2001 atsargos
Per mėnesį parduotos prekės iškeliamos į savikainą D 600 savikaina K 6002 užsipirkimai
Per vienerius metus gautinos sumos
(Pirkėjai / debitorinis įsikolinimas).
Kita trumpalaikio turto grupė – skolos įmonei arba, kitaip tariant, gautinos skolos yra susijusios su
atsiskaitymais už suteiktas paslaugas bei parduotas prekes arba įmonės suteiktas paskolas Pardavėją ir
pirkėją dažniausiai skiria dideli atstumai. Pirkėjas, prieš siųsdamas pinigus pardavėjui, turi gauti
prekes, įsitikinti, kad pastarosios atitinka sutartyje numatytus reikalavimus. Tačiau pardavėjas,
žinodamas, kad jis išsiuntė būtent sutartas parduoti prekes, iš karto fiksuoja savo prekių pakeitimo į kitą
turtą faktą. Kadangi pardavėjas pinigų dar negavo, jis įsigyja turtą, kuris vadinamas pirkėjo
įsiskolinimu.
Paprastai pirkėjas už įmonės suteiktas paslaugas ar išsiųstą produkciją sumoka pastarajai ne iš karto,
bet per tam tikrą laikotarpį, kuris numatomas pardavimo sutartyje. Taigi pardavimo procesas gali būti
suskaidytas į du etapus: turto pardavimą ir pinigų gavimą. Laiko požiūriu dažnai šie etapai nesutampa.
Pirkimo-pardavimo sutartyje numatytomis sąlygomis pardavus turtą pirkėjui, pastarasis tampa šio turto
(prekių ar paslaugų) savininku. Tuo pat momentu pardavėjas tampa savininku turto, į kurį sutartyje
numatytomis sąlygomis pirkėjas keičia pinigus. Dažniausiai tas keičiamas turtas būna pinigai.
Jeigu pardavėjas šito neparodytų savo turto apskaitoje, tai reikštų, kad jis tas prekes
paprasčiausiai padovanojo pirkėjui. Beje, visiškai įmanomas ir atvirkščias variantas, kai pirkėjas
pradžioje persiunčia pardavėjui pinigus, o pastarasis, juos gavęs, išsiunčia pirkėjui prekes. Šiuo atveju
skolą įmonei fiksuos pirkėjas, nes pardavėjas bus jam skolingas sutartyje numatytą produkciją.
Sunkoka skolą įmonei suvokti kaip turtą, kadangi šis turtas yra nematerialus. Tačiau reikia neužmiršti,
kad jeigu dvi įmonės sudarė sutartį, pagal kurią pirmoji iš jų tiekia prekes, o antroji sumoka už jas
pinigus, tai pirmajai išsiuntus prekes (taigi pasikeitus jų savininkui), pasikeičia ir pinigų, kurie turi būti
sumokėti už tas prekes, savininkas, nes prekės ne šiaip išsiunčiamos, bet keičiamos į pinigus. Taigi, tas
keitimas yra viena ūkinė operacija ir todėl pirkėjui tapus prekių savininku, pardavėjas savaime tampa
59
pinigų savininku. Tai patvirtintų kiekvienas teismas, jeigu tik pardavėjas nebūtų pažeidęs pardavimo-
pirkimo sutartyje numatytų sąlygų.
Pirkimo PVM. Įstatyminė apskaita . Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas ir jo
komentarai.
Gautinos lėšos iš fondų. Tarptautinių fondų ir LR Finansų ministro įsakymai.
Biudžeto įsiskolinimas įmonei. (mokesčių permokos). Mokestinė apskaita
Atskaitingi asmenys
Atskaitingas asmuo visada ir materialiai atsakingas asmuo. Už gautus pinigus atsiskaito AVANSINE
APYSKAITA. Tai asmenys, paprastai įmonėje esantys tiekėjai, vadybininkai, ūkininkai, kurie su
teikėjais atsiskaito iš karto. Jiems iš kasos yra išduodami gryni pinigai ir jie už juos privalo atsiskatyti
dokumentais pagrįsta avansine apyskaita. Gali būti, kad atskaitingi asmenys turėjo išladų savais
pinigais, pvz, pritrūko įmonės pinigų ir atsiskaitė savais pinigais. Tokiu atveju, vadovaujantis
užpildyta avansine apyskaita, jiems yra grąžinamas sumokėtas skirtumas. Atskaitingi asmenys privalo
pasirašyti visiškos materialinės atsakomybės sutartį.
VISIŠKOS MATERIALINĖS ATSAKOMYBĖS SUTARTIS200 m. …………………mėn. ……d.
UAB“......“ Toliau vadinama darbdaviu, atstovaujama direktoriaus…………………, ir …………………..a/k
…………………….toliau vadinamas darbuotoju, siekdami apsaugoti darbdaviui priklausantį turtą, sudarė Visiškos
Materialinės Atsakomybės sutartį:
1. Darbuotojas …………………………………….,einantis …………………………pareigas ir dirbantis
…………………………….darbą tiesiogiai susijusį su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu,
pardavimu, pirkimu, gabenimu, prisiima visišką materialinę atsakomybę už šias darbdavio perduotas vertybes
………………………………………………………………………………………
2. Darbuotojas įsipareigoja:
Saugoti nuo sužalojimų ar sunaikinimo jam patikėtas vertybes ir imtis priemonių esant reikalui jas apsaugoti,
laiku informuoti darbdavį apie gresiantį pavojų ir viasas aplinkybes, turinčias įtakos materialinių vertybių
saugumui,
tvarkyti jam patikėtų vertybių apskaitą įstatymų ir Kolegijos nustatyta tvarka,
dalyvauti inventorizuojant jam patikėtą turtą
niekam niekada neatskleisti informacijos apie jam patikėtų vertybių būklę, gabenimą ir saugojimą,
kita:
3.Darbdavys įsipareigoja:
60
sudaryti tinkamas materialinių vertybių saugojimo sąlygas,
supažindinti darbuotoją su norminiais aktais, reglamentuojančiais vertybių priėmimą, saugojimą, gabenimą,
kita:
4.Darbuotojas dėl savo kaltės neišsaugojęs jam patikėtų materialinių vertybių atlygina darbdaviui padarytą žalą
įstatymų nustatyta tvarka.
5.Darbuotojas neatsako, jei žala padaryta ne dėl jo kaltės.
6. Visiškos materialinės atsakomybės sutartis įigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja visą darbo laiką,
kuriam darbdavys patikėjo šias materialines vertybes.
7. Sutartis sudaryta dviem egzemplioriais po vieną kiekvienai pusei.
8. Šalių adresai ir parašai
A.V. DIREKTORIUS DARBUOTOJAS
Iš anksto apmokėtos sąnaudos
Dar viena trumpalaikio turto grupė. Ji parodo kiek įmonė iš anksto padarė išlaidų, kurios
sąnaudomis taps ateinančiais laikotarpiais.
Tarkime, kad įmonė iš anksto sumoka už pastato nuomą visiems ateinantiems metams. Šiuo atveju, kol
įmonė nesinaudojo pastatu tą laikotarpį, už kuri buvo sumokėta, išankstinės sąnaudos priklausys
įmonei. Antra vertus, jeigu klientas taip ir nesuteiks įmonei teisės naudotis pastatu, už kurio nuomą
sumokėta iš anksto, tai pastaroji turi teisę atgauti sumokėtus pinigus. Tačiau pati nuoma buvo mokėta
ne tiek dėl teisės turėti pastatą, kiek dėl galimybės pelningai tą pastatą panaudoti, kitaip tariant, tikintis,
kad padarytos išlaidos ateityje uždirbs tam tikras pajamas. Taigi iš anksto apmokėtos sąnaudos
laikomos turtu, nes jos turi konkretų savininką ir skirtos gauti tam tikrą naudą ateityje, dažniausiai
pajamoms uždirbti.
Trumpalaikės investicijos
Investicijos ir terminuoti indėliai apima įvairias trumpalaikes investicijas į kitas įmones,
terminuotus indėlius bankuose bei kitose kredito institucijose, supirktas nuosavas įmonės akcijas.
Trumpalaikėmis investicijomis laikomi trumpalaikiai rinkos vertybiniai popieriai, įsigyti už
laikinai nenaudojamas piniginės lėšas. Rinkos vertybiniams popieriams priklauso:valstybės obligacijos,
akcijos, vekseliai. Juos įmonė gali lengvai parduoti ir gauti ne tik pradinę pinigų sumą, bet ir tam tikrą
pelną.
Pinigai ir jų ekvivalentai
Pinigais laikomi įmonės pinigai kasoje, pinigai įmonės sąskaitoje banke bei kai kurie kiti
vertybiniai popieriai. Visi išvardyti elementai priskiriami turtui, kadangi turi konkretų savininką ir
naudojami įmonės ūkinėje veikloje, siekiant gauti naudą.
61
Pinigų ekvivalentai Trumpalaikės iki 3 mėn. likvidžios investicijos, kurios gali būti greitai
iškeičiamos į žinomas pinigų sumas ir kurių vertės praradimai yra nereikšmingi. Čekiai, obligacijos,
pašto ženklai, loterijos bilietai, brangių metalų luitai.
Taurieji metalai laikomi piniginiu turtu tik tada, kai jie yra luite; aukso bei kitų tauriųjų metalų laužas
laikomas atsargomis ir atitinkamai apskaitomas.
Pinigai apskaitomi Kasoje, atsiskaitomosiose sąskaitose banke, magnetinėse kortelėse (Debitorinėse ir
Kreditorinėse), pinigai pas atskaitingus asmenis, arba pinigai kelyje.
Kasos darbą reglamentuoja taisyklės. LRV N 179 2000-02-17 “ Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos
operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo”, LRV N 664 “ Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo”, LR vidaus
reikalų ministro įsakymas “Dėl biudžetinių įstaigų kasos patalpų įrengimo rekomendacijų patvirtinimo (2001-02-
05 Nr. 49)
Pagrindiniai dokumentai ir svarbiausi akcentai darbui su kasa
Kasos pajamų orderiai , Kasos išlaidų orderiai
Atsakaitingi asmenys, Avansinė apyskaita
Kasos dokumentų užpildymo tvarka, reikalavimai ir atsiskaitymas Kasos įrengimo taisyklės
Atsiskaitomoji sąskaita banke, Atidarymo ir uždarymo tvarka
Kasos ir banko opreacijų kantavimas ir statymas į apskaitą.
Mokesčiams apskaičiuoti naudojami dokumentai
Privalomi rekvizitai 3 str.
Sugadinimas VI. 34-35 str., nenaudojimas 37 str.Patikslinanti krovinio duomenis – nauja 39 -40str.,
Prekių grąžinimas 41 str.
Kasos aparato kvitas yra laikomas turinčiu privalomus rekvizitus, jei šių kvitų bet kurioje pusėje pirkėjo prašymu
yra įrašyti: pirkėjo pavadinimas, kodas, arba vardas pavardė, ir asmens kodas, bei pardavėjo papreigos, vardas,
pavardė, parašas ir spaudas. Papildytais kasos aparato kvitais galima pagrįsti tik automobilių degalų įsigijimo
sąnaudas. Mėnesio gale kuro pardavėjas privalo pagal pirkėjo pateiktus kvitus išrašyti PVM SF.
Kasos darbą organizuoja įmonės vadovas. Už kasos operacijų teisngumą ir įrašų tikslumą atsako
vyriausiasis finansininkas.
Kiekvienam pinigų srautui būtina vesti atskirą kasos knygą. Į kasos knygą darbinės operacijos įrašomos
kiekvieną dieną.
Pinigai priimami į kasą Kasos pajamų orderyje užpildant organizacijos pavadinimą , išrašymo datą, pinigų
davėjo pavardę, parašą, pinigų pridavimo pagrindą, sumą ( žodžiais), datą, pasirašo vyriausiasis finansininkas,
kasininkas. Ta pati informacija surašoma ir Kasos pajamų kvite. KPO lieka prie dienos kasos dokumentų
apyvrtos, KP kvitas atiduodamas klientui.
Pinigai iš kasos išduodami Kasos išlaidų orderiu. Jame užpildome: Organizacijos pavadinimą, Kasos išlaidų
orderio Nr…., datą, sumą skaičiais, gavėjo vardą, pavardę, išdavimo pagrindą, vyr.finansininko paraša,
62
kasisninko parašas, Gavėjo dokumento (paso, pažymėjimo)Nr. Išdavimo datą, pinigų sumą žodžiais, gavėjo
parašas, data.
Į kasos knygą įregistruojami tik KPO ir KIO Nr. Data , Kam atlikta operacija ir suma. Prie jų privalo būti
prisegti paaiškinamieji ir sumą patvirtinantys dokumentai.
KPO yra registruojami Griežtos atskaitomybės knygoje. Jų gavimas ir išlaidavimas yra apskaitomas griežtos
apskaitos blankų registracijos knygoje. Šioje knygoje aprašoma ir Sąskaitų faktūrų gavimas ir panaudojimas.
Kiekvienas Nr. Turi būti nurašytas parašant kokiai organizacijai ar asmeniui išrašytas.
Kiekvienam lėšų srautui yra vedama atskira kasos knyga. Apyvartos uždaromos ne rečiau kaip kartą į mėnesį.
Kasa yra aktyvinė sąskaita, t.y. didėjimas debetuojamas, mažėjimas kredituojamas. Kasos dokumentai, kaip ir
visi buhalteriniai duomenys ir įrašai saugomi 10 m..
Darbas kasoje privalo būti organizuotas pagal tam tikras taisykles : pati kasa turi būti įrengta pagal vidaus
reikalų ministro rekomendacijas, turėti apsaugos priemones, patalpos izoliuotos. Kasos darbp reglamente turi
būti išrašyta kada atliekamos kasos operacijos, kada dirbama su klientais, kada kasininkė eina į banką.
Jei įmonė dirba su kasos aparatu, pajamos fiksuojamos parate ir dienos gale, baigus darbą, atliekama “Z”-eto
operacija, kuri atspausdina dienos apyvartos suvestinę. Gauti duomenys surašomi į kasos peracijų knygą ir
įklijuojamas išrašas. Kasos juosta saugoma 5 m. ir priduodama Mokesčių inspekcijai patikrinimui.
Kasos operacijos yra tampriai susijusios su banke esančia atsiskaitomąja sąskaita. Kiekviena įmonė turi
atsidaryti sąskaitą banke ir dienos apyvartas ne rečiau kartą į savaitę įnešti . Atsiskaitymai per banką vykdomi su
mokesčių intitucijomis ir tiekėjais. Jei apyvartos didesnės atsiskaitomojoje sąskaitoje, iš banko išimami pinigai
darbo užmokesčiui. Tuo pačiu momentu turi būti daromi mokestiniai pavedimai SODRAI socialinio draudimo
įnašai -(kodas 017) ir Mokesčių inspekcijai pajamų mokestis (kodas 01). Mokestiniuose pavedimuose būtina
nurodyti kodus. Galima turėti keletą atsiskaitomųjų sąskaitų keliuose bankuose. Apribojimo nėra.
Kiekviena įstaiga nusistato savo kasos ir banko operacijų darbo pobūdį. Kiekvienas finansininkas ,
atsakydamas už darbą kasoje ir piniginių operacijų teisingumą, savarankiškai paskirsto darbus kasininkui. Pats
finansininkas negali vykdyti kasinių operacijų, išskyrus atvejus, kai nėra daugiau ekonominį darbą dirbančių
specialistų.
Vadovas privalo įsakymu patvirtinti parašus ir atskaitingų asmenų sąrašą, kurie turi teisę pasirašyti kasos
dokumentus ir gauti grynus pinigus iš kasos.
Kasos darbą organizuoja įmonės vadovas. Už kasos operacijų teisngumą ir įrašų tikslumą atsako
vyriausiasis finansininkas.
Kiekvienam pinigų srautui būtina vesti atskirą kasos knygą. Į kasos knygą darbinės operacijos įrašomos
kiekvieną dieną.
Pinigai priimami į kasą Kasos pajamų orderyje užpildant organizacijos pavadinimą , išrašymo datą, pinigų
davėjo pavardę, parašą, pinigų pridavimo pagrindą, sumą ( žodžiais), datą, pasirašo vyriausiasis finansininkas,
kasininkas. Ta pati informacija surašoma ir Kasos pajamų kvite. KPO lieka prie dienos kasos dokumentų
apyvartos, KP kvitas atiduodamas klientui.
63
Pinigai iš kasos išduodami Kasos išlaidų orderiu. Jame užpildome: Organizacijos pavadinimą, Kasos išlaidų
orderio Nr…., datą, sumą skaičiais, gavėjo vardą, pavardę, išdavimo pagrindą, vyr.finansininko paraša,
kasisninko parašas, Gavėjo dokumento (paso, pažymėjimo)Nr. Išdavimo datą, pinigų sumą žodžiais, gavėjo
parašas, data.
Į kasos knygą įregistruojami tik KPO ir KIO Nr. Data , Kam atlikta operacija ir suma. Prie jų privalo būti
prisegti paaiškinamieji ir sumą patvirtinantys dokumentai.
KPO yra registruojami Griežtos atskaitomybės knygoje. Jų gavimas ir išlaidavimas yra apskaitomas griežtos
apskaitos blankų registracijos knygoje. Šioje knygoje aprašoma ir Sąskaitų faktūrų gavimas ir panaudojimas.
Kiekvienas Nr. Turi būti nurašytas parašant kokiai organizacijai ar asmeniui išrašytas.
Kiekvienam lėšų srautui yra vedama atskira kasos knyga. Apyvartos uždaromos ne rečiau kaip kartą į mėnesį.
Biudžetinės lėšos yra apskaitomos kiekvieną dieną. Kasa yra aktyvinė sąskaita, t.y. didėjimas debetuojamas,
mažėjimas kredituojamas. Kasos dokumentai, kaip ir visi buhalteriniai duomenys ir įrašai saugomi 10 m..
Darbas kasoje privalo būti organizuotas pagal tam tikras taisykles : pati kasa turi būti įrengta pagal vidaus
reikalų ministro rekomendacijas, turėti apsaugos priemones, patalpos izoliuotos. Kasos darbp reglamente turi
būti išrašyta kada atliekamos kasos operacijos, kada dirbama su klientais, kada kasininkė eina į banką.
Jei įmonė dirba su kasos aparatu, pajamos fiksuojamos parate ir dienos gale, baigus darbą, atliekama “Z”-eto
operacija, kuri atspausdina dienos apyvartos suvestinę. Gauti duomenys surašomi į kasos peracijų knygą ir
įklijuojamas išrašas. Kasos juosta saugoma 5 m. ir priduodama Mokesčių inspekcijai patikrinimui.
Kasos operacijos yra tampriai susijusios su banke esančia atsiskaitomąja sąskaita. Kiekviena įmonė turi
atsidaryti sąskaitą banke ir dienos apyvartas ne rečiau kartą į savaitę įnešti . Atsiskaitymai per banką vykdomi su
mokesčių intitucijomis ir tiekėjais. Jei apyvartos didesnės atsiskaitomojoje sąskaitoje, iš banko išimami pinigai
darbo užmokesčiui. Tuo pačiu momentu turi būti daromi mokestiniai pavedimai SODRAI socialinio draudimo
įnašai -(kodas 017) ir Mokesčių inspekcijai pajamų mokestis (kodas 01). Mokestiniuose pavedimuose būtina
nurodyti kodus. Galima turėti keletą atsiskaitomųjų sąskaitų keliuose bankuose. Apribojimo nėra.
Kiekviena įstaiga nusistato savo kasos ir banko operacijų darbo pobūdį. Kiekvienas finansininkas ,
atsakydamas už darbą kasoje ir piniginių operacijų teisingumą, savarankiškai paskirsto darbus kasininkui. Pats
finansininkas negali vykdyti kasinių operacijų, išskyrus atvejus, kai nėra daugiau ekonominį darbą dirbančių
specialistų.
Vadovas privalo įsakymu patvirtinti parašus ir atskaitingų asmenų sąrašą, kurie turi teisę pasirašyti kasos
dokumentus ir gauti grynus pinigus iš kasos.
Anuliuoti ir sugadinti dokumentai metų gale yra priduodami mokesčių inspekcijai.
Kasoje, pinigai apskaitomi KASOS KNYGOJE. Kiekviena piniginiam srautui (litais ar valiuta) – kita
KASOS knyga. Kasininkas yra materialiai atsakingas asmuo. Kasos dokumentai: Kasos pajamų
orderis, Kasos išlaidų orderis, Kasos mėnesio registras.
Banke atsiskaitomųjų sąskaitų galima turėti tiek kiek reikia. Fondiniams pinigams privalu turėti atskiras
pinigines sąskaitas bankai įmonei teikia dienos išrašus, kuriuose apskaitoma visa piniginė dienos
64
apyvarta: kiek gauta , kiek sumokėta - išleista. Banko dokumentai: mokėjimo pavedimas, mokėjimo
reikalavimas, bango dienos išrašas, banko mėnesio sąskaitos apyvartos žiniaraštis, bankų
atsiskaitomųjų sąskaitų judėjimo registras. Banko išraše įmonės padidėjimas atspindimas Kredito
skiltyje, o sumažėjimas – debeto. („Atvirkščiai“ kaip įmonės apskaitoje).
Piniginės lėšos apskaitomos dienos apyvartomis, suvedamos į Didžiąją knygą ir turi sutapti su
pateiktais dienos dokumentais. PINIGINIŲ DOKUMENTŲ DATOS TAISYTI NEGALIMA. Jei
reikia taisyti kitus rekvizitus, jie yra perbraukiami taip kad matytųsi pirminis klaidingas įrašas ir
įrašomas teisingas rekvizitas.
Valiutinės operacijos Visose valiutinėse sąskaitose esančios piniginės lėšos ne litais, yra
konvertuojamos (lot. conversio – pakitimas) į litus. Susidaręs lėšų skirtumas tarp buhalterinio ir
oficialaus valiutos kurso su Lt apskaitoje fiksuojamas pajamose ar sąnaudose kaip teigiamas ar
neigiamas valiutos kursas. Metų gale, uždarant laikinąsias sąskaitas, išvedamas teigiamas arba
neigiamas rezultatas (jos uždaromos tarp savęs D536 K636).
65
PASYVAS - KAPITALAS
( NUOSAVYBĖ+ĮSIPAREIGOJIMAI)
NUOSAVYBĖS TURI TIEK, KIEK DOKUMENTAIS GALI PAGRĮSTI TURTO
ĮMONĖS KAPITALASNUOSAVAS KAPITALAS SKOLINTAS
KAPITALASĮstatinis kapitalas
Akcijų priedai
Rezervai Nepaskirstytas pelnas - nuostolis
Dotacijos Subsidijos
Atidėjimai Paimti kreditai
Kitaip skolintas kapitalas
-Perkainojimo-Privalomasis-Savoms akcijoms pirkti-Kiti
Pasyvas – tai savininkų santykis su turimu turtu ir susidarę įsipareigojimai trečiosioms šalims.
Ši buhalterinės apskaitos sąskaitų grupė „pasyviai stebi“ kaip kinta aktyvioji – turto – dalis.
Nuosavas kapitalas Ūkio subjekto dalis, likusi iš viso turto atėmus visus įsipareigojimus
Sudaro: įstatinis kapitalas, privalomas rezervas, kiti rezervai, pelnas
Akcijos Vertybiniai popieriai, patvirtinantys jų savininkų teisę dalyvauti įmonės valdyme
Akcijų priedai Akcijų emisijos kaina – akcijų nominali vertė
Dotacija Valstybės, savivaldybės institucijų, tarptautinių organizacijųir fondų parama konkrečiai
veiklaifinansuoti. Dotacijai priskiriamas ir nemokamai gautas turtas. NEGRĄŽINTINA
Subsidija Valstybės ar savivaldybės institucijų teikiama finansinė parama, kuri skiriama iš valstybės ar
savivaldybės biudžeto plataus vartojimo prekių ar paslaugų kainoms išlaikyti arba sumažinti.
NEGRĄŽINTINA
66
Valstybės parama Griežtai reglamentuota finansinė pagalba iš biudžeto. NEGRĄŽINTINA
Pelnas / nuostolis Įmonės veiklos metininis rezultatas Pajamos (10 VAS) – Sąnaudos (11 VAS)
Įsipareigojimai Įmonės finansinis santykis su kita įmone pagrįstas prekių ar paslaugų materialine
verte.
Ilgalaikiai : finansinės skolos, prekybos, kitos.
Trumpalaikiai: finansinės, prekybos, išankstiniai mokėjimai, mokesčiai, kitos skolos
Dividendai Įmonės pelno dalis, išmokama akcininkui įvertinus jo turimų akcijų kiekį ir vertę.
6. TREČIA KLASĖ – NUOSAVAS KAPITALAS
Reglamentuoja 8 verslo apkaitos standartas
Įmonės kapitalas – tai viso savininko turto santykis su pačia įmone. Teisė valdyti šį turtą – tai savo
nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų valdyti, naudoti ir siekti ekonominės
naudos iš šios įmonės turto. Nuosavybės teisė objektyviai- tai visuma teisės normų, susijusių su
konkretaus turto valdymu, juo naudojimusi bei disponavimu.Ji nepriklauso nuo subjekto – turto
savininko- ir siejama su nuosavybės teisine baze.
Nuosavybės teisė subjektyviai- tai savininko valia vykdoma veikla savo nuožiūra pagal galiojančių
teisės aktų reikalavimus valdyti, naudotis ar disponuoti turtu, nepažeidžiant kitų asmenų teisių.
Nuosavybės teisė objektyviai –tai savininko veikla, nepažeidžianti savo ir kitų fizinių asmenų teisių ir
nuosavybės į turtą. Nuosavybės teisė visada turi savyje pasyviąją valdymo dalį – susilaikymą nuo
veiksmų , kurie gali pakenkti kitiems –trečiajai šaliai- asmenims.
VALDYMAS –konkrečių teisių visuma, leidžianti jam daryti fizinį iar ūkinį poveikį į turtą.
NAUDOJIMASIS –Tai teisė naudotis turtu pagal tiesioginę jo paskirtį tenkinant savo poreikius ar
interesus;
DISPONAVIMAS –tai visos teisės ir jų įgyvendinimas nulemiant daikto ar turto likimą.
TEISĖS APRIBOJIMAS- tai dalies veiksmų atliekamų su turtu, draudimas, neprarandant teisės į
nuosavybę (t.y. nėra perduota valdymo ir kontrolės turtu funkcija).
Nuosavybė formuojama įstatiniu kapitalu
Nuosavybė- pasyvi buhalterinės apskaitos sąskaitų klasė. Apyvartos atliekamos kartą per metus,
išvedant finansinių metų veiklos rezultatą arba uždarant fondų ir dotacijų panaudojimą. Tai savininkų
santykių lygis įmonės veikloje.
Tai visa, ką įmonė „uždirbo“ per visą veiklos rezultatą.
67
6.1. Įstatinis kapitalas, akcijos
Kiekvienos įmonės pagrindas – jos suformuotas įstatinis kapitalas. Kokio dydžio jis suformuojamas,
nuo tokio „piniginio laiptelio“ prasideda įmonės turto formavimas (pirkimas būtino ilgalaikio
turto ,prekių, skirtų perparduoti ir .t.t. ) ir ekonominiai įmonės veiksmai.
Atvirtųjų (AB) ir uždarųjų (UAB) bendrovių minimalus akcinio kapitalo dydis yra nurodytas Akcinių
bendrovių įstatyme. Įstatinis kapitalas formuojamas akcijų pagrindu.
Akcijų tikroji kaina. Nustatoma tik pardavus akcijas, pardavimo momentu.
Akcijų balansinė vertė. Tai viso buhalterinėje apskaitoje įregistruoto turto ( atėmus ilgalaikio
turto nusidėvėjimą ir amortizaciją) santykis su visomis akcijomis. Tai paprasčiausias akcijų
vertės nustatymo būdas.
Akcijų pelningumas. Įmonės pelno santykis su visomis akcijomis. Tai tiksliausias akcijų vertės
nustatymas.
Akcijų galima vertė. Įmonės turtas yra pervertinamas tokiomis kainomis, kokiomis jį galima
parduoti dabar rinkoje ir padalinamas iš akcijų skaičiaus. Trūkumas šio vertinimo – gal rytoj šis
įmonės turtas bus įkainotas kitaip?
Akcijų priedai Akcijų emisijos kaina – akcijų nominali vertė
PVZ išleista 140 akc. Nom.v. 100Lt Rinkoje parduotos po 110
(110 x140) – ( 100 x 140) 1400Lt
Įstatinis kapitalas formuojamas kuriant įmonę. Turto įnešėjas tampa savininku. Individualių įmonių ,
komanditinių bendrijų , Tikrųjų ūkinių bendrijų nariai ir jų savininkų turtas yra neatsiejamas nuo jo
nuosavo privataus turto. Mokesčių prasme jis atsako tiek, kiek apie tai deklaravo VMI.
Ribotos civilinės atsakomybės struktūros savo įstatinį kapitalą formuoja iš akcijų nominalių verčių
sumos.
Akcijų nominali vertė- tai kaina , kuri buvo sumokėta perkant akciją. Kaip yra įvairių nominalų pinigų,
taip yra įvairių nominalų įmonės pinigų“. Atliekant akcijų prekybos veiksmus, yra gaunami akcijų
priedai.
68
Įmonių savininkai- akcininkai- įmonę valdo per direktorių, o sprendimus priima visuotinu akcininkų
susirinkimu. Viena akcija – vienas balsas.
A K C I J O S
Pagal formą
Pagaldisponavimo būdą
Pagal suteikiamas teises
Pagal statusą
Pagal apmokėjimą
Materialios
Nematerialios
Vardinės
Pareikštinės
Paprastosios
Privilegijuotosios
Specialios
Įvairių klasių
Įmonės darbuotojų
Neišleistos
Išleistos
Supirktos
savos įmonės akcijos
Skirtumas tarp išleistų ir supirktų – apyvartoje esančios akcijos
Apmokėtos
Neapmokėtos.
Gali būti pareikalautos ir nepareikalautos apmokėti
1. Materialios akcijos yra specialūs šių vertybinių nuosavybės popierių lakštai. Nematerialiosios
akcijos registruojamos įrašais vertybinių popierių sąskaitose, o savininkai gauna tik išrašus
apie jų pirkimą PVZ „Finansta“
2. UAB –uose būna tik vardinės akcijos.Vardinės akcijos lakšte nurodoma kokio UAB akcija,
nominali vertė ir kas jos savininkas Pareikštinių akcijų savininkaiakcijoje neidentifikuojamas.
3. Paprastosios akcijos jų savininkui suteikia balso teisė.Jų savininkas su likusiais akcijų
savininkais daliajsi visa veiklos rizika. Dividendus jie gauna tik tada, kai jie yra išmokami
privilegijuotų akcijų turėtojams. Uždarius įmonė, su paprastųjų akcijų turėtojais taip pat
atsiskaitoma paskiausiai. Privilegijuotosios akcijos neturi balso teisės. Jas išleidžiant yra
nustatomas stabilus dividentų procentas nuo nominaliosios vertės. Dažnai jiems yra suteikiama
kaupiamoji dividendų teisė : jei dėl sunkios įmonės finansinės padėties nemokėjo dividendų, tai
kitais metais gali atsiimti dvigubai. Dalis privilegijuotųjų akcijų gali būti konvertuotos į
paprastąsiais, tačiau atvirkštinis veiksmas – paprastąsiais privilegijuotas- negalimas.
Specialiosios akcijos priklauso valstybei ar savivaldybei. Skirtingū klasių akcijos – tai
turinčios tam tikrų skirtingų teisių ųmomės valdyme.
69
4. Išleistos akcijos yra tos, kuriomis buvo suformuotas įtatinis kapitalas.Įmonei nutarus didinti
įstatinį kapitalą, sutvarkomi dokumentai, gaunami leidimai bet akcijų dar nėra. Neišleistos
akcijos yra tos, kurios dar bus išleistos apyvartą didinant kapitalą.
5. Visos akcijos, už kurias sutartyje įsipareigojama sumokėti, skirstomos į apmokėtas ir
neapmokėtas. Pastarąsias apskaitoje fiksuojame tik tada, kai jos yra pareikalautos apmokėti
pagal terminus.
Pirmoji akcinė bendrovė atsirado XVI a. pbg. Anglijoje. Tai buvo Anglijos bankas ir Rytų Indijos
kompanija. Tai pirmosios bendrovės, kurios gavo ribotos atsakomybės privilegijas.
AB įdomiausia savybė- ribota savininkų atsakomybė už AB veiklą.
UAB gali būti tik iki 250 akcininkų. AB – neribota, pvz. „Pieno žvaigždės“ iki 4000.
Pagrindinis principas- viena paprastoji akcija suteikia 1 balsą. Visuotinas akcininkų susirinkimas
šaukiamas ne rečiau kaip 1 kartą metuose.
Akcija NIEKADA neturi nustatytos ar pastovios vertės.
Akcijų kotiravimas – tai akcijų rinkos kainos nustatymas
Emitentas- bendrovė, dalyvaujanti vertybinių popierių biržos procedūrose.
Akcijų emisija- akcijų išleidimas į rinką. Gali būti vieša ir uždara akcijų emisija. Viešos emisijos atveju
Vertybinių popierių komisijai (VPK) yra pateikiamas EMISIJOS PROSPEKTAS. Uždaros emisijos
atveju- pateikiamas supaprastintas prospektas MEMORANDUMAS.
Pagrindinė naujos emisijos taisyklė – senieji bendrovės akcininkai turi pirmumo teisę įsigyti dalį
naujos emisijos. Jei jis neperka, savo teisę gali parduoti.
Akcijos gali būti emituojamos dvejopai: daryti akcijų emisiją didinant bendrovės įstatinį kapitalą ir
išleidžiant į rinką papildomą kiekį akcijų su nauja nominalia verte, arba nekeičiant įstatinio kapitalo
išleisti papildomą akcijų kiekį mažinant senųjų akcijų nominalią vertę.
Akcijos yra materialios (atspausdintos ant popieriaus kaip popierinis dokumentas) ir nematerialios -
virtualios, kiekiniu būdu apskaitomos kompiuteryje, o akcijų knygoje fiksuojant kas kiek turi.
Nematerialiųjų akcijų pranašumai : 1.Jų negalima pavogti, 2 mažesnė tikimybė suklysti, 3. Sumažėja
VP spausdinimo, saugojimo ir apskaitos sąnaudos, 4. maksimaliai sumažinamas laikas tarp pavedimo ir
jo įvykdymo.
Lietuvoje veikia dviejų lygių VP apskaitos sistema: 1.Lietuvos centrinis vertybinių popierių
depozitoriumas (LCVPD) tvarko bendrąsias VP sąskaitas, 2.Bankai ir finansų maklerių įmonės-
asmenines VP sąskaitas.
Aktyviausiai investuojanti tauta- švedai (investuotojai -45 proc. tautos, neskaitant investuotojų per
maklerių įmones). II –JAV ir Kanada.(investuotojų 26 proc. gyventojų). Lietuvoje -0,5 proc.
70
OFICIALUSIS Sąrašas – tai sąrašas, kuriame kotiruojasi įmonės, ne mažiau kaip 3 metus vykdžiusios
pagrindinę veiklą, finansinę atskaitomybę rengiančios pagal TAS, Akcijų rinkos kapitalizacija
(bendrovės kapitalas ir rezervai) turi būti ne mažesni kaip 4 mln. EUR.
EINAMASIS sąrašas. Įstatinis kapitalas ne mažesnis kaip 1 mln.EUR.
SKOLOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ sąrašas . Tai bendrovių ir Vyriausybės skolos vertybiniai
popieriai.. Bendra skolos vertybinių pop. Emisijos nominali vertė turi būti ne mažesnė kaip 200
tūkst.EUR. ,
Visų sąrašų dalyviai privalo savo veiklą vykdyti pagal TAS, VAS ir Lietuvos norminius aktus. Jie visi
privalo aiškinamuosiuose raštuose atskleisti informaciją apie esminius įvykius.
Sąrašas UPS (įspėjamasis). Lietuvoje tokio sąrašo nėra. Jei įmonė pateko į tokį sąrašą, reikia pradėtas
tyrimas dėl šios įmonės informacijos pateikimo procedūrų. Šiame sąraše gali būti ir įmonė, kurioje
vyksta dideli struktūriniai kitimai, jei norėjo pirkti didelį akcijų kiekį ir nenupirko, t.y. visos bendrovės,
kurios dėl kurių nors aplinkybių staiga įgijo rizikos faktorių.
2006-01-01 Vilniaus Vertybinių popierių biržos OFICIALIAJAME sąraše buvo 10 bendrovių
(AB“Apranga, Ekranas, Lietuvos telekomas, Pieno žvaigždės, Rokiškio sūris, Sanitas, Snaigė, Utenos
trikotažas, Vilniaus baldai, Vilniaus vingis“) , EINAMAJAME -33.
INSTITUCINIAI investuotojai – tai pensijų fondai, investicinės bendrovės, draudimo bendrovės,
taupymo fondai...t.y. institucijos, surenkančios iš fizinių asmenų didelius piniginius portfelius. Jie
pradėjo rastis po 2004 m. pensijų reformos ir įstojimo į ES. UŽSIENIO investuotojai – tai pirmiausiai
instituciniai užsienio invest. Apie 38,5 proc. Dominuoja Nyderlandų kapitalas. 18,6 proc investuotojų
yra centrinė valdžia, 16,1 – Privačios įmonės, 1,25 – fiziniai asmenys, 6,51 valstybinės įmonės, 8,5-
kiti.
Lietuvoje yra 24 Vilniaus vertybinių popierių biržoje užregistruoti finansų tarpininkai, 14 narių iš
Latvijos ir Estijos. Yra 3 grupės: „A“ pati aukščiausia, gali prekiauti ne tik klientų pavedimu, bet ir
savo pinigais (UAB FMĮ „FINBASLTUS, AB FMĮ „FINASTA“, 3 užsienio įm.. „B“- prekiauja
vertybiniais popieriais ir pinigais, (UAB FMĮ Baltijos vertybiniai popieriai“, „Jūsų tarpininkas“,
„Naugvilda“, „SG Finansai“, „Suprema“) „C“ – tik konsultuoja, biržoje operacijų nevykdo.
Galimas įsigyti akcijų paketas nuo...iki vadinamas LOTU.Pvz, Švedijoje biržos lotas yra nuo 50 iki
200 akcijų. Lietuvoje netaikomas. Vakaruose –visose biržose. Jei pageidaujamas įsigyti akcijų paketas
viršija nustatytą lotą, prekiauja per tarpininkus mažesniais LOTAIS. Toks sandėris yra brangesnis.
Prekybą vertybiniais popieriais rinkoje ir jos dalyvius kontroliuoja Vertybinių popierių komisija
(VPK).
VP BIRŽA- tai akcijų pirkėjų ir pardavėjų susitikimo vieta. Žodis BIRŽA atsirado pas flamandus. XII
a. Brugės miestelio gyventojai rinkdavosi Van der Bursė šeimos namuose ir aptardavo savo sandėrius
71
dėl skolų, žaliavų ir reikalų. Vardas BURSĖ (tariasi BIRZĖ) tapo žaliavų, valiutų ir vertybinių popierių
sinonimu.
Vilniaus VPB prekyba vyksta elektroniniu būdu. VVPB įsikūrė 1993 m. 2004 m. ją įsigijo didžiausia
Šiaurės Europos vertybinių popierių biržų operatorė „OMX“. Biržoje buvo įdiegta automatizuota
SAXESS prekybos sistema. suvienodinusi visų biržų prekybos sąlygas. Lietuvos finansų maklerio
įmonės yra susibūrusios į asociaciją, kurios veiklą reglamentuoja etikos kodeksas.
Kaina, kurią fin.tarpininkas yra pasirengęs sumokėti už norimas įsigyti akciją ir paskelbia ją garsiai,
vadiname PIRKIMO kursu. Kaina, už kurią pardavėjas yra pasirengęs parduoti PARDAVIMO Kursu.
Jie visada skiriasi.
„SANDORIO ĮVYKDYMAS“. Kai yra suderinami pirkimo ir pardavimo kursai, biržos apskaitos
sistema fiksuoja sutikimą „Sandorio įvykdymu“. Iš pavedimų registravimo žurnalo užsakymas
keliauja vykdymui.
Lietuvos Biržos prekyba remiasi pavedimų rinko principu: sandorio kaina priklauso nuo pavedimų.
Biržoje sudaromi automatinio pervedimo sandoriai ir tiesioginiai sandoriai (tai VP pirkimo pardavimo
sandoriai sudaromi techninėmis ir organizacinėmis biržos priemonėmis ir tiesiogiai surandant antrąjį
sandorio dalyvį. Šis ketinimas skelbiamas biržos elektroninėje skelbimų lentoje).
Prekyba rinkoje skirstoma į 3 etapus: atidarymo aukcionas . Visi sandoriai iki 10 val sudaromi viena
kaina ir visi biržos nariai pateikia savo pavedimus, juos koreguoja ir anuliuoja. 10 val nustatomi
sesijos atidarymo kursai ir nuo 10 iki 14 val vyksta nepertraukiama prekyba. Tuo metu galimi ir
papildomi sandoriai (pavedimai). Neįvykdyta pavedimų dalis lieka prekybos sistemoje (VP rinkoje) ir
laukiama kol bus įvykdyti visi pavedimai . Tai - poprekybinė sesija.
AKCIJŲ KURSŲ INDEKSAS- tai rodiklis, atspindintis visų arba kai kurių įmonių akcijų vidutinės
kainos svyravimą per tam tikrą laikotarpį. Šis indeksas yra skaičiuojamas konkrečios dienos akcijų
kursus lyginant su pasirinktos praėjusios dienos akcijų kursais. Patys indeksai rodo santykį tarp akcijų
kapitalizacijų sumos konkrečiu laiko momentu ir tų pačių akcijų kapitalizacijų sumos pradiniu indekso
skaičiavimo momentu (baziniu)
Vilniaus VPB skaičiuoja OMX VILNIUS indeksą. Tai kapitalizuotas grąžos indeksas, į kurį patenka
Oficialiojo ir Einamojo sąrašų visos akcijos. Oficialiojo sąrašo akcijų kainų pokyčiams dar taikomas
BALTIX indeksas. Šis indeksas apima Vilniaus, Rygos, Talino VP biržų Oficialiųjų sąrašų akcijų
kainas.. Indeksas skaičiuojamas kasdien. Bendra akcijų kapitalizacija , apskaičiuota pagal paskutinės
prekybos sesijos uždarymo kainas EUR. + dividendai + kiti akciniai pokyčiai lyginama (dalinama) su
atitinkamais praėjusios prekybos sesijos duomenimis. Vienos akcijos emisijos kapitalizacija indekse
ribojama iki 10 proc.(?)
72
DAU DŽONSO indeksas. Tai 30 didžiausių Amerikos pramonės bendrovių vidutinis akcijų kursas.
Indeksas skelbiamas ne piniginiu vienetu, o punktais. 1884 m. Čarlzas H.Dau ir Edvardas Džonsas
paskelbė 12 apdirbamosios pramonės vidutinę akcijos kainą. Sudėjo visų 12 bendrovių akcijų dienos
kainas ir padalijo iš 12. Tuo metu jis buvo 40,94 dol.už akciją. Per šimtmetį pasikeitė bendrovės, akcijų
apyvartumas ir vyko emisijos. Todėl dabar visų akcijų dienos kaina yra dalinama iš specialaus,
išvestinio daliklio, kurias priklauso nuo akcijų emisijų ir rinkos paklausos.
Rinkos svyravimus lemia : ūkinės veiklos ciklas, įmonės pelnas, infliacija ir valiutų kursas.
Augančios palūkanų normos lemia kursų kritimą. (investuotojai perinvestuoja savo kapitalą iš akcijų
Vyriausybės vertybinius pop.) Akcijų rinkos likvidumas mažėja.
BULIŲ RINKA – akcijų kursai akivaizdžiai kyla
LOKIŲ RINKA- akcijų kainos krenta. Lokių kailių pardavinėtojai XVIII a. pardavinėdavo lokių
kailius dar jų nenušovę. Todėl makleriai, kurie pardavinėdavo akcijas, kurių dar neturi, bet tikisi kad
akcijų kainos kris, jie pirks pigiai o vėliau brangiai parduos, buvo lyginami su lokiais. XVIII a. buvo
labai populiarios lokių ir bulių kovos, todėl maklerių grupes praminė buliais ir lokiais.
Akcijos „baisse“ –akcijų kurso indeksas nukrito daugiau nei 2 proc.
Akcijos „ hausse“ – akcijų kurso indeksas pakilo daugiau nei 2 proc.
Akcijų kursų indekso svyravimas:
baiss
e
Labai
silpna
s
silpna
s
krintanti
s
Nedaug
krintanti
s
nepastovu
s
Besi
laikantis
Tvirtai
besilaikan
tis
tvirta
s
Labai
tvirta
s
ha
uss
e
Daug
iau -
2%
-2%
iki
-1..5%
-1.5%
iki -
0.5%
-0.5 %
iki
-0.25 %
-0.25 %
iki
-.0.2 %
-0.2 %
iki
+0.2 %
+0.2 %
iki
+0.25 %
+0.25 %
iki
+0.5 %
+0.5
% iki
+1.5
%
+1.5
%
Iki
+2%
Vir
š
2%
Svarbiausia renkantis akcijas yra įmonių finansinė būklė, o ne politinė ir ekonominė šalies padėtis.
Fundamentinis akcijų analizės metodas : įmonės vaidmuo rinkoje, vadovybės kompetencija ir
finansinių duomenų analizė tam tikros įmonės akcijoms .reikia įvertinti ar įmonės akcijos yra per
brangiai ar per pigiai įkainotos. Būtina turėti šiuos rodiklius:
1 akcijos pelnas ((Įmonės pelnas –mokami mokesčiai) : išleistų akcijų skaičiaus), šis dydis parodo
kiek grynojo pelno priklauso akcijos savininkui.
P/E Akcijos rinkos kaina : pelno, tenkančio 1 akcijai. Jis parodo, kiek investuotojas moka už 1
įmonės pelno litą. Paprastai investuotojas moka didesnę kainą už tą įmonės akciją, kurios pelnas linkęs
didėti. Jei p/E yra mažas (mažesnis už šakos vidurkį), vadinasi įmonės akcijos pigios, nepakankamai
73
įvertintos. P/E reikia naudoti atsargiai: įmonė gali nepateikti visų duomenų ir jos P/E, būdamas aukštas,
iškraipys tikrąją padėtį.
Nuosavo kapitalo pajamingumas. Įmonės pelnas :nuosavo kapitalo. Šis rodiklis padeda palyginti
akcijos pelningumą su kitomis investavimo formomis.
Dividendinis pelningumas. 1 akcijos dividendai : 1akcijos kainos. Šį pajamingumą lyginant su
bankų palūkanomis ar Vyriausybės obligacijų palūkanomis galima įvertinti investicijų į akcijas
pelningumą.
Nuosavas kapitalas. Akcinis kapitalas+ rezervai + nepaskirstytas pelnas.
Diskontuoti pinigų srautai. Sudėtingiausias įmonės vertinimo metodas. Jį naudoja finansų analitikai.
Tai įmonės ateities mokėjimų srautų, atiteksiančių įmonės akcininkams, apskaičiavimu.
Techninis akcijų analizės metodas Šio metodo pagrindas yra istorinė akcijų kursų . kitimo analizė.
Priimdami investicinius sprendimus, investuotojai paprastai naudoja abu būdus
„Dūrimo pirštu į sąrašą“ metodas. Daugelis ekspertų mano, kad šis metodas tiek pat efektyvus, kaip
2 ankstesnieji.
Konvertuojamoji obligacija. Tai saugių nuolatinių pajamų iš paskolos ir galimybė užsidirbti iš akcijų
kurso pokyčių sintezė. Konvertuojama obligacija- tai paskolos dokumentas su palūkanomis konkrečiam
( 10m.) terminui. Aš paskolinu įmonei (emitentui) pinigų sumą ir gaunu pastovias palūkanas. Jei noriu,
gali konv. Obligaciją pakeisti į tos įmonės akcijas pagal išanksto sutartą kursą.
Akcijų rizika 2 rūšių: nesisteminė (tai bendrovės veiklos rizika. Pvz. didelė nesisteminė rizika
būdinga naftos pramonei ). Ją galima diversifikuoti ( paskirstyti) per investicijų portfelį. Akcijas reikia
pirkti skirtingų tipo įmonių ir rizikingumo. Rinkos (sisteminė. Ji parodo kaip gali svyruoti akcijų
kursas dėl rinkos sąlygų). Šios rizikos diversifikuoti negalima. Bendra investicinio portfelio rinkos
rizika yra kiekvienos turimos akcijos rizikos suma.
BETA KOEFICIENTAS. Jis nusako akcijos rinkos rizikos dydį. Tai akcijos kurso jautrumas bendrai
rinkos tendencijai. Jis atsako į klausimą, koks bus investuotojo akcijų kurso pokytis, kai visos akcijų
rinkos pokytis yra X procentų. Vidutinė VP rinkos rizika prilyginama 1. Jei akcijos BETA koef. apie
1,5, tai jos jautrumas rinkos rizikos pokyčiams yra didelis .Investicija į tokias akcijas yra rizikingesnė,
bet sėkmės atveju ji duos ir didesnį pelną. Jei BETA koef. 0,5 tai jautrumas mažas. Stabiliau dirbančių
įmonių BETA koef. Yra iki 1. Banke laikomų pinigų BETA lygi 0 .
INVESTICINIO PORTFELIO teoriją sukūrė H.Markovitcas 1990 m. Kapitalo rinkos vertinimo
teoriją pagal BETA koef. Sukūrė W.SHarpe‘as CAPM.
Akcijomis pasaulyje prekiaujama visą parą. www.vz.lt www.lt.omxgroup.com.
Didžiausia pasaulio birža NIUJORKO (NYSE). jai tenka 80 proc. JAV akcijų apyvartos.
Prekiaujama 8800 įmonių akcijomis. Pagrindinis biržos indeksas „DOW JONES“
74
Didžiausia Europos birža LONDONO. (SEAQ) 3700 įmonių. Pagrindinis indeksas FTSE (financial
Times)
FRANKFURTO birža 2000 įmonių. Didžiausia Vokietijos birža pagrindinis indeksas DAX
Vienintelė „gyva“ birža pasaulyje TOKIJO. Pagrindinis indeksas NIKKEI. 1800 įmonių.
6.2. Rezervai
REZERVAS tai tam tikras laikinas pelno paskirstymo apribojimas tam tikriems įmonės veiklos
veiksmams atlikti. Savininkų nuosavybės tai nemažina, tačiau rezervų dalis neskirstoma dividendams.
Perkainojimo rezervas yra skirtas ilgalaikio turto perkainojimui. Visas turtas, kuriuo disponuoja
įmonė, apskaitomas įsigijimo savikana. Su laiku, ji keičiasi ir gali visiškai nebeatitikti rinkos kainos.
Tada ir naudojamas ilgalaikio turto perkainojmo rezervas – rinkos kainoms atstatyti.Ilgalaikį turtą
galima perkainoti tik tada, kai joreali vertė pastoviai viršija apskaitos kainą.
Privalomasis rezervas formuojamas nepriklausomai nuo savininkų valios pagal Akcnių bendrovių
įstatymą. Jo paskirtis yra ginti trečiuosius asmenis nuo įmonės blogos padėties. Sudarant šį rezervą
mažinama pelno paskirta dalis divdendms, t.y. neleidžiama visko išsidalinti, o skatinamas tam tikro
saugumo sudarymo
Paskirstyti rezervai sudaromi įmonės įstatuose nustatyta tvarka. Paskirstytinas rezervas reiškia, kad jį
panaudojus, sumažėja ir įmonėje esantis turtas, nes jo dydis išamamas ir sunaudojamas numatytiems
tikslams.
ATIDĖJIMAI Tai buhalterinė procedūra, kai padarytos išlaidos priskiriamos to laikotarpio ka i jos
uždirbo pajamas, sąnaudoms.Jie paparastai skiriami nuostoliams dengti ar sąnaudoms mažinti.
Savininkai yra patyrę tam tikras veiklos procedūras ir tam atideda tam tikrą dydį lėšų išlaidoms
dengti. Atidėjimai nei didina , nei mažina turto.Atidėjimai formuojami jau įvykusių faktų pagrindu.
Negalima formuoti atidėjimų
verslui ateity plėsti
beviltiųkoms skoloms dengti
ilgalaikio turto rekonstrukcijai
turto koregavimui ir pan.
Adidėjimaus privalu formuoti, jei yra patenkinamos trys sąlygos
Įmonė jau turi įsipareigojimą dėl įvykusio įpareigojančio įvykio
Tikėtina, kad šiam įpareigojimui įvykdyti bus reikalingas turto sunaudojimas
Įsipareigojimų sumą bus galima pakankamai tiksliai įvertinti.
PVZ. Įmonė pardavė prekių už XX sumą.Pirkimo pardavimo sutartyje numatyta, kad į kainą įeina
garantinis prekių remontas.Įmonė tam sudarė AC dydžio atdėjimą. Įmonė formuoja darbuotojų
75
atostoginius , kadangi atostogos kaupiasi visus metus tolygiai, bet darbuotojai į atostogas eina
netolygiai
Atidėjimai gali būti formuojami ne tik didinant sąnaudas, bet ir mažinant pajamas, o kai kurie ir
registruojant įmonės administracijos pasiūlymą visuotinam akcininkų susirinkimui kaip skirstyti pelną:
kokius dividentus skelbti ir kokius formuoti rezervus.
Nepanaudota atidėjimų dalis pripažįstama pagaute, o nepekankamai suformuoti atidėjimai
kompensuojami kaip netekimų (pagal PMĮ iki vieno procento ribojamo dydžio atskaitymai likę kaip
neleidžiami atskatymai) sąskaita.
Ne visi atidėjimai pripažįstami išvedant įmonės fianansinį rezultatą, tačiau jų formavimas privalomas:
jis leidžia susidaryti tikresnį įmonės veiklos vaizdą.
76
6.3.
6.4.
Nepaskirstytasis pelnas / nuostolis
Uždaromosios (suvestinės) sąskaitos
PELNAS ( NUOSTOLIS) Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio ( finansinių metų) gale yra uždaromos
laikinisios sąskaitos ir išvedamas įmonės metų veiklos rezultatas: pelnas arba nuostolis. Nuo šio
rezultato dydžio priklauso ar bus mokami dividendai ar ne, kokie bus suformuoti rezervai, koks bus
tolesnis veiklos vystymasis. Šis rezultatas išvedamas per sąskaitas39. Praktikoje yra naudojama
papildomai sąskaitos 391 pagrindinės veiklos uždarymas ir 392 kitos veiklos uždarymas. Sąskaitos
uždaromos ir vėl atidaromos vieną kartą metuose – finansiniams metams pasibaigus. Rezultatas
išvedamas įvertinus galutinį likutį
Didžiosios knygos sąskaita 39
Pajamų ir sąnaudų suvestinė
SĄSKAITOS DEBETAS SĄSKAITOS KREDITAS
D 39
K visos kiekvienos sąnaudų sąskaitos apyvartos
D visos kiekvienos pajamų sąskaitos apyvartos
K 39
Likutis šioje sąskaitos pusėje rodo veiklos nuostolį Likutis šioje sąskaitos pusėje rodo veiklos pelną
Sąskaitų plane yra išskirtos dvi sąskaitų grupės pelnui – nuostoliui skirstyti.
Pajamų klasės 59 sąskaitų grupėje atspindimos visos pelną didinantys arba mažinantys padengtiną
nuostolį veiksmai pyvartos, Sąnaudų 69 sąskaitų grupėje – atvaizduojamas pelno
paskirstymas.Buhalterinėje apskaitoje pradžioje registruojamas ataskaitinių metų pelno paskirstymas, o
sekančiu veiksmu – atiduotas praėjusių laikotarpių nepaskirstytas rezultatas.Tai daroma todėl, kad būtų
aiįku ar nepaskirstė įmonė daugiau nei uždirbo, o jei taip – tai iš kokio šaltinio. Visi pelno – nuostolio
paskirstymo veiksmai atliekami po visuotino akcininkų susirinkimo, tačiau datuojami gruodžio 31d.
(arba finansinio laikotarpio paskutinės dienos data).
77
Yra keturi perskirstymo atvejai
ĮMONĖS VEIKLOS REZULTATŲ VARIANTAI
Praėjusių ataskaitinių laikotarpių
nepaskirstytas rezultatas
Ataskaitinio laikotarpio įmonės veiklos rezultatas
Veiksmai buhalterinėje apskaitoje
PELNAS PELNAS Nr. 342 Nepaskirtstytas praėjusių metų pelnas 4000LtNr. 33 Rezervai 1500LtNr. 39 Ataskaitinių metų pelnas 3000LtPASKIRSTYMUI 8500Lt
PELNAS NUOSTOLIS Nr. 342 Nepaskirtstytas praėjusių metų pelnas 4000LtNr. 33 Rezervai 1500LtNr. 39 Ataskaitinių metų nuostolis 6500Lt
PASKIRSTYMUI 4000+1500-6500 keliamas nuostolis
(1000)
NUOSTOLIS PELNAS Nr. 342 Nepaskirtstytas praėjusių metų nuostolis 4000LtNr. 33 Rezervai 0Nr. 39 Ataskaitinių metų pelnas 5000 Lt
PASKIRSTYMUI dengiamas nuostolis
(4000) + 5000 lieka pelnas 1000
NUOSTOLIS NUOSTOLIS Nr. 342 Nepaskirtstytas praėjusių metų nuostolis (2000)Nr. 33 Rezervai 0Nr. 39 Ataskaitinių metų nuostolis (1000)
Bendras nuostolis (3000), kaupiamas 5 metus.
Veliau privalu dengti .
78
6.5. Dotacijos ir subsidijos
Reglamentuoja 21 verslo apskaitos standartas
DOTACIJOS IR SUBSIDIJOS dar kitaip gali būti įvardintas kaip įmonei dovanotas turtas. Šis turtas
visada yra tikslinės paskirties ir savininkų nuosavybėn pereina palaipsniui, pagal panaudojimo dydį.
Valstybės, savivaldybės, tarptautinės organizacijosir fondai gali teikti įmonei finansinę ar materialinę
paramą konkrečiai veiklai.(dotacija). Šiai kategorijai yra priskiriama ir gauta parama. Dotacijos gali
būti gautos turtu ( ilgalaikiu) su konkrečiomis njo naudojimo sąlygomis ir pajamomis. Pajamomis
gaunama dotacija paprastai būna praėjusio laikotarpio išlaidoms ir negautoms pajamoms kompensuoti.
Dotacija apskaitoje pripažįstama tada, kai yra dokumentai, patvirtinantys šį faktą ir dotacijos gavįjas
atitinka dotacijos suteikimo sąlygas.
Dotacija galima pripažinti įmonei suteiktą valstybės paskolą, jei ji garantuoja , kad bus įvykdytos visos
paskolos suteikimo sąlygos, gauta tikslinė parama ir t.t. Dotcijos gautos turtu, panaudojimas
apskaitoje pripžįstama nusidėvėjimo dalimi per laikotarpį, o pajamomis – pagal sąnaudas įmonės
pajamoms uždirbti.
Jei dotacijos negalima susieti su konkrečiu sąnaudų laikotarpiu ar negautų pajamų kompensavimu,
tada jos apskaitoje pripažįstamos tą laikotarpį, kai buvo gautos. Jei dotacija gaunama už pereitų
laikotarpių nuostolius, arba gaunamos be jokių sąlygų ir reikalavimų vykdymui, jos apskaitoje
pripažįstamos panaudotomis iš karto.
Jei valstybė ar savivaldybė skiria paramą plataus vartojimo prekių kainoms išlaikyti ar sumažinti,
įmonė gauna subsidiją. Gali būti suteikta valstybės parama, tačiau griežtai apibrėžtai veiklai ar
tikslui įgyvendinti.
79
7. KETVIRTA KLASĖ – ĮSIPAREIGOJIMAI (SKOLINTAS
KAPITALAS)
Reglamentuoja 18 verslo apskaitos standartas
Skolintojų NUOSAVYBĖ arba ĮSIPAREIGOJIMAI arba KREDITORINIAI SANTYKIAI
Didysis visų laikų skolininkas ONORE DE BALZAKAS yra pasakes
„Turėti skolų, vadinasi jau šį tą turėti“
Kuo didesnės įmonės skolos, tuo sunkiau jai gauti kreditus ir formuoti apyvartines lėšas.Antra vertus,
prekybos kolos, už kurias įprasta nemokėti palųkanų tampa kaip beprocentinis kreditas. Kreditorinis
įsikolinimas tampa pavojingu tada, kai atsiranda didelė kreditorių grupė, reikalaujanti sumokėti iš karto
.Praktikoje visi šie įmonės turimos skolos vadinamos įmonės įsispareigojimai Paprastai visos
mokėtinos sumos apskaitomos ketvirtoje klasėje ir įvardijamos, kaip ilgalaikiai kreditoriniai
įsipareigojimai ( kai su trečiaisiais asmenimis reikia atsiskaityti po vienerių metų ) ir trumplaikiai
įsipareigojimai ( metų bėgyje vykdomi atsiskaitymai). Visi įmonės finansiniai įsipareigojimai skirstomi
į antraeilius ir neantraeilius. Pastariesiems yra skiriamas ypatingas dėmesys, nes tai yra užstato ar su
didelių delspinigių sumomis suteikti pinigų srautai.
7.1. Ilgalaikiai įsipareigojimai - po 1 metų mokėtinos sumos
Visi kreditoriniai įsipareigojimai skirstomi į keturias grupes:
1. Ilglaikės finansinės skolos. Tai skolos, grąžintinos per daugiau kaip vienrius metus. Bankų
kreditai, šsipareigojimai išmokėti už žemę, pastatus ar kitą įsigytą nekilnojamą turtą ir t.t. Gavus
paskolą ar turint šiuos įsipareigojimus, keičiasi arba trumpalaikis turtas ( formuojamos
apyvartinės lėšos) arba ilgalikio turto grupė (perkami ilgalaikio naudojimo gamybos reikmenys)
2. Ilgalaikių įsipareigojimų einamų metų dalis. Į šią grupę yra perkeliama lėšų dalis iš ilgalaikės
skolos, kuri privalo būti padengta šįmet. Ši grupė apskaitos rodiklių neįtakoja, tik parodo
tikslesnius įsipareigojimus metų bėgyje.
7.2. Trumpalaikiai įsipareigojimai – per 1 metus mokėtinos sumos
7.3. Finansiniai įsipareigojimai
7.4. Mokestiniai įsipareigojimai
80
7.5. Kiti įsipareigojimai
3. Piniginių skolų įmonės kreditoriams padengimas. Pagal ankstesnę apskaitą tai buvusios
sukauptų sąnaudų – būsimų pajamų apskaitos sąskaitų grupė. Kai yra gauanami išankstiniai
ilgalaikiai mokįjimai už būsimas pajamas ar sąnaudas .
4. Trumpalaikiai įsipareigojimai. Juos sudaro keturi pogrupiai
Trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai – kreditai iki vienų metų. Dažniausiai įmonės
juos ima apyvartinėms lėšoms papildtyti, kai labai skubiai reikia įsigyti prekių ar atsargų tolesnei
veiklai.
Prekybinės skolos- kreditorinis einamasis metų įsiskolinimas. Normali įmonės
veikla.Šio įsiskolinimo dengimas yra įprasta apmokėjimo už prekes procedūra. Gali būti pagrįsti
sutartiniais pagrindais, jei yra nuolatinis bendradarbiavimas, gali būti ir vienkartiniai pirkimai.
Paprastai sutartimi grindžiami paslaugų teikimai.
Mokestiniai įsipareigojimai – darbo užmokestis darbuotojams, Sodra, garantinio fondo
mokesčiai, mokesčiai valstybei : pelno, socialinis, aplinkos teršimo, akcizai, PVM ir.t.t Mokestiniai
įsipareigojimai sudaro vieną svarbiausią įsipareigojimų grupę. Šiai grupei priklauso visi terminuoti
mokėjimai, įstatymų nustatyta tvarka privalomieji mokėjimai. Praktikai šią įsipareigijumų grupę
priskiria mokestinei apskaitai. Laiku neatsiskaičius su šiais įsipareigojimais, yra mokami delspinigiai ir
baudos. Jei kreditorinio įsiskolinimo mokėjimo terminai gali būti derinami abišaliu susitarimu, tai
mokestiniai įsipareigojimai yra vienpusiai Mokestiniams įsipareigojimams priskiriami visi santykiai su
valstybe, institucijomis ir darbuotojais bei jų nurodymu vykdomi pavedimai, pvz. Pervedimai iš darbo
užmokesčio.
Kiti įsipareigojimai. Tai būsimos pajamos, t.y. gauti pinigai už dar neatliktus darbus
( išankstiniai mokėjimai), įvairūs trumpalaikiai įsipareigojimai.
Kreditoriai įsiskolinimai, kurio įmonė nebegali susigrąžinti (beviltiškos skolos) yra pripažįstami
PAGAUTE. Būna, kai įmonės gauna pinigus bet negali pajamuoti konkrečiam kontrahentui. PVZ
spaudos periodikoje žmonės perveda pinigus, nenurodydami už kokio leidinio prenumeratą pervedė,
arba nenurodo savo duomenų. Tokius gautus pinigus įmonė taip pat registruoja, o metų gale nurašo
kaip pagautę.
Jei įmonės mokumas ryškiai mažeja, visi kreditoriniai įsipareigojimai privalomi dengti valstybės
nustatyta tvarka- eiliškumu : pirmiausiai atsikaitoma su turto įkeitimo –užstato- įmonėmis- ir su darbo
santykiais susijusius įsipareigojimus. Antra – su valstybe – visi mokesčiai. Trečia – su kredito
institucijomis ir kreditoriais. Ketvirtoje eilėje – kiti, pvz, depozitoriai., akcininkai, ir t.t.
81
Kiekvienam žmogui kyla klausimų apie darbo užmokestį, nesvarbu ar jis darbdavys ar darbuotojas.
1. Kada atsiranda įsipareigojimas mokėti darbuotojui atlyginimą ?
2. Kokios yra apmokėjimo už darbą rūšys ?
3. Kuo vadovaujantis yra skaičiuojamas atlyginimas už darbą ?
4. Kokie mokesčiai išskaičiuojami iš atlyginimo ?
5. Kas yra SODRA ir kas reglamentuoja jos veiklą ?
6. Kiek yra SODROS mokesčių rūšių ir kaip jie išskaitomi ?
7. Kuo skiriasi Asmens 3 proc. nuo Sveikatos 3 proc. ?
8. Kada pildomos mokesčių formos: kas mėnesį, kas ketvirtį, per metus vieną kartą ?
9. Kada galima mokėti ligos arba motinystės pašalpą ?
10. Atlyginimas ir mokesčiai: ar tai savininko įsipareigojimas darbuotojui ar tai darbuotojo turtas ?
11. Kas moka fizinių asmenų pajamų mokestį ?
12. Kokioje sąskaitų klasėje apskaitomas atlyginimas ir visi mokesčiai ?
13. Ar gali finansininkas nustatyti algą darbuotojui ?
14. Kada FAPM išskaitomas iš atlyginimo minusavus neapm. Minim. , kada - nuo viso priskaityto ?
15. Kas reglamentuoja mokesčių apskaitą ?
16. Ar galima iš darbuotojo atlyginimo išskaityti nuobaudą? Kada galima atlikti nemokestinius išskaitymus iš
atlyginimo
DARBO APMOKĖJIMAS
Darbo apmokėjimas – tai atlyginimas už per tam tikrą laikotarpį suteiktas apslaugas arba atliktą darbą
darbdaviui jo ūkinės veiklos naudai. Atlyginimas už darbą priklauso darbuotojui nuo darbo kokybės,
intensyvumo, atsakomybės už galutinius rezultatus, priimamų sprendimų lygio ir socialinių faktorių.
Mokamas už periodinę veiklą. Lietuvoje, vadovaujantis darbo apmokėjimo įstatymu, mokamas ne
rečiau kaip kartą į mėnesį.
Darbo užmokesčio dydis priklauso:
nuo dirbtų dienų skaičiaus arba valandų.
Nuo darbo vietos – ar dirbama akcinėje bendrovėje, ar valstybiniame sektoriuje, ar privataus
kapitalo sektoriuje
Akcinėse bendrovėse akcininkų valdyba siūlo akcininkų tarybai etatus ir jų apmokėjimo sąlygas
atsižvelgdama į bendrovės veiklos pobūdį, pelningumą ir galimybes duotomis sąlygomis t.y. kur
geriau investuoti į kokybišką darbo jėgą ar į naujas technologijas.
82
Valstybiniame sektoriuje darbas apmokamas vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 69 straipsniu.
Jame visos valstybinio darbo pareigybės yra suskirstytos kategorijomis, kiekvienai kategorijai yra
priskirtas koeficientas. Jį padauginus jį iš minimalaus mėnesinio atlyginimo. Gaunamas darbuotojo
atlyginimas toje įstaigoje tose apreigose. Yra 1-20 kategorijos. Minimalus atlyginimas 430 lt
maksimalus 4300Lt Augant valstybės kapitalui, didinamos valstybinės minimumo garantijos ir
atlyginimai auga. Pareigybių kategorijos suteikiamos atsižvelgiant į įstaigos darbo lygį valdiško
darbo skalėje ie į konkrečios pareigybės atsakomybės lygį priimant sprendimus.
Privataus kapitalo sektoriuje savininkas nustato reikiamų etatų kiekį ir darbuotojų atlyginimus
atsižvelgdamas į savo pajamas, tačiau jie negali būti mažesni negu valstybės nustatytos minimalios
garantijos. Retas privatininkas užmoka realų atlyginimą už atliktą darbą ir darbuotojo kvalifikaciją.
Kadangi darbp apmokėjimo sąnaudos traukiamos į produkcijos savikainą, tai norėdami pagaminti
kokybišką prekę mažesne savikaina, jie yra linkę nedidinti darbo užmokesčio, bet kompensuoti
socialinėmis išmokomis. Pvz: duoda mašiną eksploatacijai, mobilų telefoną, siunčia į komandiruotę ir
panašiai. Savo veikloje savininkai naudoja ir “Baudų lentelę”: dienos ( savaitės) bėgyje darbuotojas
yra stebimas ir jei jo veikla neatitinka, savininko nustatytų reikalavimų jis jo darbą bauduoja. Mėnesio
gale yra susumuojami visi baudos taškai, padauginama iš koeficiento * 1 baudos taškas –0,30Lt * ir
išmokamas galutinis atlyginimas.
Darbo apmokėjimo pagrindas – pasirašyta su darbdaviu darbo sutartis. Joje turi būti aptartos visos
darbo ir jo apmokėjimo sąlygos. Ar darbas terminuotas ar pastovus, kada bus suteiktos atsotogos,
kokia darbo vieta, koks papmokėjimas už darbą ir už papildomą darbą, ar teks būti priverstinėse
prastovose ir kaip už jas bus apmokama.
PVZ: Darbuotojui paskirtas 600Lt atlyginimas ir 30 proc. priedas. Dirbo visą mėnesį –22 d.d.
Priskaityta 600+ 600x,3 )= 780
Atskaityta 780-214 x 0,33 186,78 Lt pajamų mok.
780x 0,03 23,40 Lt sodra 3 proc. Apdraustųjų
VISO 210,18 Lt
Išmokėti 569,82 Lt
Darbdavio sodra 7,80 Lt 1 proc. Nelaimingiems atsitikimams
23,40 Lt sveikatos draudimas
210,60 Lt socialinio draudimo įnašai
IŠ VISO DARBDAVIUI 1 DARBUOTOJAS KAINUOJA
Darbuotojui sumokėta 569,82Lt
Mokesčių už darbuotoją 451,98 Lt
1021,80 Lt
83
Kiekvienam darbuotojui turi būti užvesta darbuotojo apmokėjimo kortelė, kurioje turi būti surašyta
visa darbo apmokėjimo skaičiuotė” kiek priskaityta, kiek atskaityta ir kiek išmokėti darbuotojui.
Atsi=velgiant 5kainų pasikeitimo indeksus , darbo užmn. Yra indeksuojamas.
Metų gale kiekvienam darbuotojui yra išduodama pajamų deklaracija, kurioje yra visų metų gautos
pajamos ir atskaityti mokesčiai valstybei. Fizinio asmens pajamų deklaracija yra dokumentas,
patvirtinantis asmens legalias pajamas. Priklausomai nuo užimamų pareigų, savo pajamas reikia
deklaruoti arba kasmet arba tik įsigijus brangų turtą.
Privalu Fizinio asmens pajamų deklaraciją paprašyti, jei nėra išrašoma visuotinai. Atetyje tai gali tapti
vieninteliu dokumentu, įrodančiu Jūsų pajamas, kadangi toks “AB-as” arba “UAB-as” gali būti jau
bankrutavęs. Ir asmens kortelių neišsaugojęs.
Jei Darbuotojui mokama stipendija – mokslo išlaidos pridedamos prie atlyginimo ir apmokestinamos
Darbuotojų mokymuisi panaudotos lėšos įskaitomos į su darbo santykiais susdijusias išlaidas
Jei darbuotojas tik tobulina savo žinias tame tarpe ir užsienio kalbas ir yra susiję su einamomis
pareigomis – tai kvalifikacijos kėlimas ir neapmokestinama
Kelialapiai, ekskursijų apmokėjimas- kaip darbinės nepiniginės pajamos.
Jei jos atliktos - bilietas į teatrą ir panašiai , įteiktas švenčių proga – kaip dovana. Iki 250 Lt –
neapmokestinama
Premijavimas. Jei už mėnesį – kaip darbinės pajamos. Jei už ilgesnį kaip 1 mėn laikotarpį – dalinama iš
to laikotarip mėn ir apmokestinama pagal 2 lentelę.
Darbo užmokesčio dydis priklauso nuo darbo jėgos pasiūlos ir paklausos. Jis negali būti mažesnis už LRV
nustatytą MMA. Darbo apmokėjimo sąlygos aprašomos darbo sutartyje .Valstybinių įstaigų darbuotojų
atlyginimą reguliuoja V.T.Į. už nukrypimus nuo normalių darbo sąlygų yra taikomi koeficientai : už
kenksmingas darbo sąlygas, naktinį, viršvalandinį darbą mokamas priedas 1,5 dieninio atlygio, už darbą
poilsio arba šventinę d. ne pagal grąfiką dvigubai.
Mokama ne rečiau 1 kartą per mėnesį raštišku darbuotojo prašymu.
Prastova ne dėl darbuotojo kaltės vidutinis atlyginimas.Žinios apie darbo užmokestį skelbiamos tik sutikus
darbuotojui. Už ne visą darbo dieną- proporcingai dirbtam laikui.
Vidutinis atlyginimas
Vidutinis atlyginimas mokamas už atostogas, vykdant kitas, įstatymais numatytas prievoles įstaigai.
Į vidurkį traukaima : Uždirbtas atlyginimas per darbo laikotarpį + naktinės+viršvalandžiai + kenksmingos +
švenčių + poilsio d. + kitos su darbu susijusios išmokos+ žurnalistų hororarai + premijos
84
Neįskaitoma : atostogos , visos prastovos, visos paša;pos, atlyginimas už žalą, visos kompensacijos,
dienpinigiai, kitos išmokos, nesusijusios su darbo santykiais bet kokiose sutartyse.
Vidurkis apskaičiuojamas: 3 mėn faktinis atlyginimas / iš faktiškai dirbtų dienų.
Žalai skaičiuoti dėl susirgimo profesine liga imami 6 paeiliui einantys mėn iš 24 iki susirgimo mėnesio p 5,2.
Jei darbo diena mažiau 8 val, skaičiuojama taip pat p 5,3.
Jei darbuotojui buvo sustabdytas atlyginimo mokėjimo už įstatyminius pažeidimus jis vis tiek traukiamas į
faktiškai dirbtą laiką. Punktas 5,5
Premijos už ilgesnį kaip 3 mėn į vidurkį imame ¼ ir / iš viso ketvirčio faktinių d.d. Gautas dydis pridedamas
prie gauto dienos vidurkio p 5,6.
Žalos atlyginimui p 5,6/1
Atleidimui – 3 paskutiniai mėnesiai, kai buvo įteiktas atleidimo lapelis.
Dėl įmonės likvidavimo atleidžiant darbuotoją išeitinė pašalpa skaičiuojama nuo atleidimo metu nustatytos
visos mėnesinės algos. P 5,10
Atostogų kompensacija : vidutinis dienos atlyginimas * nepanaudotų atostogų k.d. * d.d koeficiento ( 0,7)
Padidntas išmokas gali gauti tik nebiudžetinių įstaigų darbuotojai iš pelno.
Nuo darbo užm. išskaičiuotas pajamų mokestis pervedamas 1 k. per mėn., kai iš banko gaunami atitinkamo
mėn. galutinio atsiskaitymo su darbuotojais pinigai. Tuo atveju, kai darbuotojo pašalpos dėl ligos, ir to mėnesio
atlyginimo išmokėjimo terminai nesutampa, tada to darbuotjo FAPM perskaičiuojamas ir sumokamas FAPMĮ
10 str. nustatyta tvarka. ( VŽ 2001 Nr, 24)
Jei darbuotojui buvo priskaičiuotas FAPM per mažai, įmonė iš darbuotojo gali išskaičiuoti ne daugiau kaip už 3
mėn. , pradedant nuo to , kai buvo rasta klaida. Įmonėms už šį pažeidimą taikoma MA bauda. Jei įmonė
priskaičiavo per daug, grąžina MA, darbuotojui pateikus prašymą o įmonei pažymą apie darbo užm.
SODRA
Kada atsiranda įsipareigojimas mokėti darbuotojui socialinį draudimą ?
Kokie yra SODRA ?
Kuo vadovaujantis yra skaičiuojami socialinio draudimo mokesčiai ?
Kokie mokesčiai išskaičiuojami iš atlyginimo ?
Kas yra SODRA ir kas reglamentuoja jos veiklą ?
Kiek yra SODROS mokesčių rūšių ir kaip jie išskaitomi ?
Kuo skiriasi Asmens 3 proc. nuo Sveikatos 3 proc. ?
Kada pildomos mokesčių formos: kas mėnesį, kas ketvirtį, per metus vieną kartą ?
Kada galima mokėti ligos arba motinystės pašalpą ?
Atlyginimas ir mokesčiai: ar tai savininko įsipareigojimas darbuotojui ar tai darbuotojo turtas ?
Kas moka 3 procentus apdraustųjų , kas 3 procentus sveikatos draudimo?
Kokioje sąskaitų klasėje apskaitomi SODROS mokesčiai ?
Iki kada finansininkas privalo pervesti mokesčius ?
85
Kada pildomos Sodros ataskaitos ir kiek jų yra ?
Ar reikia kam nors pranešti apie darbuotojo priėmimą - atleidimą ?
Ar gali dirbti pensininkas?
Kas apskaičiuoja nedarbingumo pažymėjimą?
Kada negalima jį apmokėti?
Ar turi įtakos darboviečių kiekis nedarbingumo pažymėjimui
Kas atsako už FORMA 4 teisingumą?
SODRA neapmokestinama: Moralinė žala, komandiruočių išlaidos, draudėjų lėšos, sumokėtos už darbuotojų
skiepijimą nuo infekcinių ligųir privalomą sveikatos patikrinimą.
Privalomas sveikatos draudimas. LR sveikatos draudimo įstatymas Nr. I – 1343 1996-05-21
LRV N. 727 1997-07-04. “Dėl privalomo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo terminų ir tvarkos patvirtinimo
VMI prie LR FM viršininko ir valstybinės ligonių kasos direktoriaus įsakymas Nr. 145 / 107 A 2000-07-17 “Dėl
sveikatos draudimo įmokų kontrolės ir administravimo tvarkos nuostatų patvirtinimo”
Draudiminiai įvykiai- sveikatos sutrikimai.
Draudžiami – visi, apdraustieji – už kuriuos moka įmokas.
Iš privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokami vaistai ir paslaugos yra detalizuojamos sąrašais su sveikatos
priežiūros įstaigomis
PSDfondo pajamos: apdraustųjų įmokos, valstybės įmokos už nėščias ir dkretines moteris, institucijų, vykdančių
sv.dr. veiklos pajamos,papildomi biudžeto asignavimai, savanoriškos juridinių ir fiz. Asmenų įmokos, išieškotos
lėšos. 14 str.
Dydis 3 proc. –kiekvienas dirbantis, VMI skiria 30 proc. iš pajamų iš FAPM, Ūkinės bendrijos ir I.Į ne mažiau 1
/ 12 metinės už valstybės draudžiamus iš biudžeto lėšų einamaisiais metais, patentininkai , nepriklausomai nuo
patento dydžio 5 proc. MMA, ūkininkai iki 3 ha turinčių žemės 1,5 proc. MMA, virš 3 ha 3,5proc. MMA 16
sMokėjimo tvarka. 17 str..
Sveikatos draudimas sumokamas ne vėliau kaip kito mėnesio paskutinę dieną.
Mokesčio kvite turi būti urodyta mokėtojo vardas, pavardė, asmens kodas, laikotarpis už kurį mokame, mokesčio
pavadinimą, įmonės kodas ir laikotarpis už kurį moka.
I.Į ir Ū.B. nemoka sveikatos draudimo mok., jei yra įgijusios likviduojamos įmonės statusą arba nevkdė veiklos
ir tai deklaravo įstatymų nustatyta tvarka., o už savininką moka kita kita įstaiga.
Pagal LR 2002 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudž. Fin. Rodiklių patvirtinimo įstatymą 8 str. 2002 m.
įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis yra 187,20Lt už kiekvieną asmenį.
2. LR nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas Nr. VIII-1509 1999-12-
23.
2.1 Kompensuojams uždarbis apskaičiuojamas taip pat, kaip ligos pašalpa. Kompensuojamo uždarbio suma
negali viršyti 3,5 vidutinių draudžiamų pajamų, galiojusių įvykio mėnesį.
86
2.2 Mokama iki išgis arba bus paskelbtas invalidu.
2.3 Mokama 100 proc. netekto nedarbingumo kompensacijos 23,24,25,str.
2.4 Žuvus darbe nelaimingo atsitikimo atveju 100 vidutinių mėnesinių darudžiamų pajamų, galiojusių tą mėnesį.
3.1 SODRA. Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatai LRV N 2001-01-25 Nr. 86
4.1Socialinio draudimo mokestis. LR valstybinio socialinio draudimo įstatymas Nr. I – 1336 1991-05-21
SOCIALINIS DRAUDIMAS
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Socialinio draudimo fondo įstatymu, visos Lietuvoje
surinktos socialinio draudimo lėšos formuoja SODROS biudžetą. Vienas iš pajamų šaltinių, formuojant
SODROS biudžetą yra procentiniai atskaitymai iš darbuotojo darbinių pajamų.
Įnašai, kuriuos moka valstybiniame sektoriuje dirbantieji ir darbdavys
Įnašai, kuriuos moka privataus kapitalo sektoriuje diebantieji ir darbdavys
Įnašai, kuriuos sumoka juridinio statuso neturinčios įmonės ( diebantieji su patentais ir
personalinės įmonės)
Įnašai, kuriuos sumoka karinės struktūros
Visi atskaitymai nuo darbinių pajamų procentine išraiška yra skirstomi:
1% formuojamas nelaimingų atsitikimų išmokoms apmokėti
3% sveikatos draudimo įnašai ( ligonių kasų išlaidoms dengti)
2,5% karinių struktūrų ir pareigūnų socialinio draudimo įnašų formavimas
3% apdraustųjų įnašai ( nedarbingumo apmokėjimui ligos ir motinystės darudimo pašalpoms )
22,5% karinių struktūrų ir pareigūnų pensijos formavimo įnašai
27% skaidoma į bedarbių pašalpų mokėjimo procentą, dirbančiųjų pensijos atidėjimus,
administravimo išlaidų apmokėjimą ir t.t.
PVZ.: Darbuotojo atlyginimas 600Lt. T.y. darbuotojas 18,00Lt, darbdavys 186,00 Lt
3% apdraustųjų 18 Lt moka darbuotojas
3% sveikatos 18 Lt moka darbdavys
1% nelaimingų atsitikimų darbe 6 Lt moka darbdavys
27% socialinio draudimo įnašai 162 Lt moka darbdavys
87
Visi atskaitymai privalo būti pervedami , mokant darbuotojams atlyginimus. Bankas, jei nėra sodros
lėšų pervedimo pavedimo, neatlieka darbo užmokesčio lėšų aptarnavimo (arba neišduoda grynų,
arba neperveda į korteles), bet ne vėliau kaip iki mėnesio 15d.
Kiekvieno ketvirčio gale, priklausomai kas moka įnašus, pildomos SODROS įmokų ketvirtinė
apyskaita F4, F4a, F4b, suformuojami apdraustųjų sąrašai FORMA 3SD * asmens kodas-socialinio
pažymėjimo Nr.- vardas – pavardė- sumokėtų įmokų dydis *. Visus metus apyskaita formuojama
augančia tvarka, metų gale išvedant nesumokėtų įnašų likutį, kuris keliasi į sekančius metus kaip
įsiskolinimas pagal atskirus procentus.
Vadovaujantis LRV 2001-01-25 nutarimu Nr. 86 “Dėl ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų
nuostatų patvirtinimo”, susirgus dirbančiajam jam mokama nedarbingumo pašalpa, priklausomai nuo
ligos, darbo užmokesčio ir darbuotojo darbaviečių skaičiaus.
Kompensuojamasis uždarbis – tai visos draudžiamosios pajamos, ligos ir motinystės, nėštumo ir
kitos pašalpos užpraeito ketvirčio, padalinus iš iš to paties ketvirčio kalendorinių darbo dienų pagal 5
d.d. savaitę.
Pašalpos kompensuojamas maksimalus mėnesinis uždarbis yra iki už 3,5 vidutinių mėnesinių
draudžiamųjų pajamų, kurias tvirtina SODRA Valstybės žiniose. Minimalus kompensuojamasis
uždarbis yra 1/4 vidtutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų, motinystės pašalpai –
1/3 .Užsieniečiams, apmokant nedarbingumą , taikomos tos pačios skaičiuotės.
Draudimo pašalpai gauti, būtina turėti iki susergant 30 kalendorinių dienų darbo stažą. Motinystės
pašalpai- ne trumpesnį kaip 3 mėnesių stažą iš 12 mėnesių arba 6 mėn. Iš 24. Jie asmuo išleistas nuo
1iki3 m. vaiko priežiūros atostogų, naujam nedarbingumui skaičiuoti ( II nėštumas auginant 1 vaiką)
turi būti 30 kalendorinių dienų iš 12 mėn.
Ligos pašalpa , mokama iš SODROS lėšų, yra 85 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio.
Darbdavys už pirmas 2 dienas moka ne mažiau 80 proc. kompensuojamojo uždarbio iš savo lėšų ir
vidurkis skaičiuojamas kaip vidutinis atlyginimas iš praėjusių trijų mėnesių iki susergant.
Nėštumo ir gimdymo 100 procentų.
Nelaimingi atsitikimai darbe 100 procentų.
Motinystės pašalpa iki vaiko 1 m. 60 proc. kompensuojamo uždarbio ,bet ne mažiau 1/3 vidutinių
draudžiamų pajamų.
Motinystės pašalpa auginant vaiką nuo 1 iki 3 m. - iš savivaldybės socialinių fondų 75 proc. MPL
Dirbantiems invalidams ligos pašalpa mokama iki 30 k.d. per kalendorinius metus.
Gydantis nuo alkoholizmo, kompensuojama iki 14 kalendorinių dienų per kalendorinius metus.
Vaikui iki 7 m. slaugyti - 14 k.d. Vaikui iki 16 m. gulint ligoninėje iki - 14 k.d.
Šeimos nario slaugymas -7 k.d.
88
Moteriai Motinystės pašalpa - 70 k.d. iki gimdymo ir 56 k.d. po gimdymo. Gimus 2 ir daugiau vaikų
70 k.d. Pašalpos dydis nepriklauso nuo gimusių vaikų skaičiaus.
Pažeidus ligos režimą už tas dienas nemokama.
VEIKLOS REZULTATO KLASĖS
Verslininko šūkis: kuo brangiau parduoti, kuo pigiau pirkti
Kiekvienos įmonės veikla orentuota į pajamų uždirbimą. Įmonė visus metus dirba, kad jiems
pasibaigus išvestų tų metų rezultatą – bendrą pelną ar nuostolį. Veiklos rezultatas yra išvestinis
laikinųjų sąskaitų uždarymo produktas. Įmonė galėjo per metus labai gerai dirbti, tačiau metų bėgyje
buvusi infliacija, vartojimo indeksų kitimai, vyriausybiniai sprendimai finansinėje politikoje jos
rezultatą sąnaudų forma galėjo paversti veiklos nuostoliu. Pajamas su sąnaudomis finansistai praktikoje
lygina atvirkštiniu ūkinei veiklai nuoseklumu: pirmiausiai nustato uždirbtas pajamas pagal sąskaitas
faktūras, o po to prilygina pajamoms joms uždirbti patirtas sąnaudas. Sąskaita faktūra yra
pagrindinis apskaitos dokumentas, leidžiantis patvirtinti uždirbti pajamas ir patirtas sąnaudas.
Praktikoje sąskaita faktūraq privalo būti užpildyta tam tikra tvarka, turėti privalomuosius rekvizitus ir
sąskaitos faktūros turinį papildančius dokumentus, pvz krovinio važtaraščius, prekių priėmimo –
perdavimo aktus ir t.t. Pajamos ir sąnaudos apskaitoje yra pripažįstamos tam tikra tvarka ir
nuoseklumu. Apskaitant šių klasių sąskaitas, būtina įvertinti mokestinės apskaitos ypatumus. Nuo
pajamų – sąnaudų santykio priklauso pelno mokesčio ir jam giminingų mokesčių ( socialinio)
priskaitymo ir mokėjimo dydis. Dirbtinis (neteisingai paskaičiuotas) ataskaitinio laikotarpio pelno
didinimas ar mažinimas tiesiogiai veikia investicijų fondų biržas (krinta ar kyla akcijų kursai),
vertybinių popierių kitimą, iškraipo mokamų dividendų dydį, ir pan. Gali kisti įmonės tolesnė plėtra:
nerealiai gali išsiplėsti ar būti sustabdyta.
Vedant apskaitą kaupimo principu, svarbiausia teisingai nustatyti per ataskaitinį laikotarpį
uždirbtas pajamas ir patirtas sąnaudas. Finansinės ataskaitos su tikslu sužinoti kokioje įmonė yra
padėtyje, ruošiamos įvairiems laikotarpiams – mėnesinės, ketvirtinės, metinės.
Apskaitininkas, norėdamas nuspręsti, kada užregistruoti pajamas, turi žinoti, per kurį ataskaitinį
laikotarpį buvo ar bus uždirbamos pajamos, visiškai nekreipdamas dėmesio į tai, kuriuo ataskaitiniu
laikotarpiu gaunami pinigai.
Norėdamas nuspręsti, kada užregistruoti sąnaudas, apskaitininkas turi žinoti, kurio ataskaitinio
laikotarpio pajamų uždirbimui sunaudojamas turtas, nekreipdamas dėmesio į tai, kada buvo padarytos
išlaidos.
89
Palyginimo principas teigia, jog apskaičiuojant įmonės ūkinės veiklos rezultatą, per ataskaitinį
laikotarpį uždirbtas pajamas galima lyginti tik su sąnaudomis, kurios buvo patirtos šioms pajamoms
uždirbti. Todėl apskaitininkas pirmiausia nustato uždirbtas pajamas, o po to sprendžia, kokia dalis turto
buvo sunaudota joms uždirbti.
Pvz., UAB “Galvė” gegužės 5d. pardavė prekių už 500 Lt. Pirkėjas sumokėjo iš karto. Šiuo
atveju įmonės įplaukos sutapo su pajamomis ir apskaitininkas gegužės 5d. fiksuos uždirbtas pajamas
500 Lt ir įplaukas ta pačia suma, t.y. padidėjusius pinigus:
D Pirkėjas K Pajamos 500Lt
D Pinigai K Pirkėjai 500Lt
Gegužės 20d. UAB “Galvė” pardavė prekių už 200 Lt skolon. Pirkėjas įsipareigojo sumokėti už
prekes birželio 10d. Šiuo atveju UAB “Galvė” apskaitininkas gegužės 20d. užfiksuos pajamas, tačiau
įplaukas jis galės fiksuoti tik birželio 10d., kai gaus pinigus. Gegužės 20d. fiksuojama
D Pirkėjai K Pajamos 200Lt
Birželio 10d., kai pirkėjas grąžins skolą, tada ir bus užregistruotos įplaukos:
D Pinigai K Pirkėjai 200Lt
Sudėtingiau registruoti duomenis apskaitoje, kai įmonės sudaro įvairias ilgalaikes sutartis,
kuriomis remiantis turi būti nustatomos atitinkamų laikotarpių pajamos bei sąnaudos. Taip būna, kai
pajamos ir sąnaudos kaupiamos tolygiai ilgiau nei per vieną ataskaitinį laikotarpį ir tų kaupiamųjų
pajamų (nuomos, draudimo, apsaugos ir pan.) uždirbimas ne visada sutampa su apmokėjimu už šias
paslaugas.
Pajamos-sąnaudos apskaitoje fiksuojasi PREKIŲ / PASLAUGŲ Pirkimo –pardavimo momentu.
Prekių gavimo ar paslaugų suteikimo įvykis užskaitomas trimis atvejais:
1. Gautos prekės ar suteiktos paslaugos ir už jas sumokėta grynais pinigais ( per kasą). Atsiskaityta
„iš karto“.
2. Gautos prekės ar suteiktos paslaugos ir už jas apmokama sutartyje numatytais terminais.
3. Prekės negautos ar paslaugos nesuteiktos, bet pervesti pinigai. „Pilnas ar dalinis išankstinis
mokėjimas“
Šios trys pozicijos taikomos tiek pajamų, tiek sąnaudų apskaitoje.
Pajamų – sąnaudų apskaita vykdoma griežtai sutartiniais įsipareigojimais. Vienkartinio pobūdžio
operacijos ( vertė iki 10000Lt) gali būti atliekamos be juridinių įsipareigojimų, ilgalaikiai
įsipareigojimai ar sandoriai, viršijantys šią sumą – sutartiniais pagrindais. Vadovaujantis Civilinio
90
kodekso nuostatomis yra apie 20 pagrindinių sutarčių rūšių: Pirkimo – pardavimo; nuomos; panaudos;
paramos; rangos; autorinė; pavedimo; dovanojimo; paskolos; darbo; mainų; įgaliojimo (atstovavimo)...
ĮPLAUKOS- Turto padidėjimas (pinigais) per ataskaitinį laikotarpį
PAJAMOS - Pardavimo pajamos yra ekonominė nauda, kai dėl jos gavimo didėja nuosavas kapitalas,
pripažįstamos pardavimo dieną, kai išrašomas dokumentas, turintis visus privalomus apskaitos
rekvizitus.
BENDRASIS PELNAS – Finansinių metų veiklos rezultatas, kuris gaunamas iš pardavimų pajamų
atėmus – pardavimų savikainą
GRYNASIS PELNAS - Bendrasis pelnas - veiklos sąnaudos
IŠLAIDOS - Turto sumažėjimas ( pinigų) per atskaitinį laikotarpį.
SĄNAUDOS - Ekonominės naudos sumažėjimas, dėl turto sunaudojimo, įsipareigojimų prisiėmimo,
turto vertės mažėjimas, su tikslu visa tai panaudojus gauti pajamų ( naudos).
DISKONTAI – tai pirkimų ar pardavimų nuolaida tam tikram laikotarpiui.
NUOLAIDA – tai pirkimų ar pardavimų kainos mažinimas tam tikra dalimi ( procentu) visam prekių
kiekiui
91
8 PENKTA KLASĖ - PAJAMOS (PASYVAS)
(Reglamentuoja 10 Verslo apskaitos standartas)
Jei turi daug pajamų- tai dar nereiškia, kad turi daug pinigų.
Pardavimo pajamos yra ekonominė nauda, kai dėl jos gavimo didėja nuosavas kapitalas,
pripažįstamos pardavimo dieną, kai išrašomas dokumentas, turintis visus privalomus apskaitos
rekvizitus. Pajamos registruojamos nepriklausomai nuo pinigų gavimo momento.
Pajamos laikomos uždirbtomis ir užregistruojamos apskaitoje, kai:
- Užbaigti visi esminiai paslaugų ar prekių gamybos procesai. Jei yra sudėtinė paslauga (staklių
montavimas vietoje,) pajamos bus pripažintos pasirašius darbų priėmimo – perdavimo aktą.
- Pirkėjui yra perduota visa su šiuo susijusią riziką, t.y. pardavėjas nebevaldo ir nebekontroliuoja
proceso.
-Prekių pardavimas ar paslaugų teikimas turi būti įformintas dokumentu. Jame turi būti fiksuota kaip
keičiasi turto (nuosavybės) priklausomybė.
- Yra tikimybė , kad bus sumokėta
- Pajamos apskaitomos tą momentą, kai išrašoma sąskaita faktūra už parduotas prekes ar suteiktas
paslaugas, patvirtinanti pirkimo – pardavimo faktą bei yra perduota visa su šiuo sandėriu rizika bei
prekės valdymo kontrolė. Visai nesvarbu, kada bus gauti pinigai, t.y. kada pasinaikins debitorinis
įsiskolinimas.
-Pajamos iš suteiktos paslaugos pripažįstamos iš karto.
-Leidimo kitiems naudotis įmonės turtu atveju (nuoma, lizingas, palūkanų gavimas), pajamos
pripažįstamos iškarto, kai tik pasibaigia laiko tarpo naudotis, apribojimas. Nesvarbu kada bus galutinai
apmokėta.
-pajamos iš perleidžiamo turto pripažįstamos iš karto, kai yra išrašomas šio sandėrio įvykį patvirtinantis
dokumentas.
PAJAMOS SKIRSTOMOS
K 50 Pagrindinės veiklos (pardavimų, paslaugų-).
92
Tai pajamos, gaunamos iš pagrindinės įmonės veiklos. Tai gali būti tiek prekių pardavimas, tiek
paslaugų teikimas.
K 52 Kitos veiklos pajamos.
Pajamos, gautos iš kitos, gretutinės įmonės veiklos. (ilgalaikio turto perlaidimo, netipinė veikla)
K 53 Finansinės investicinės pajamos.
Šioms pajamoms priskiriamos palūkanos, investicijų perkainavimas, valiutų kursų teigiami (įmonės
naudai) svyravimai, konversijos, pelnas, gautas ilgalaikiais tikslais gautas superkant savo įmonės
akcijas, nauda, gauta iš investicijų kitose įmonėse.
K 54 Pagautė.
Tai visos iš neįprastinės veiklos gautos pajamos. Tai draudimo kompensacijos, žalos, stichinių nelaimių
padarytos žalos perviršis. Pagautei priskiriami ir ankstesniais laikotarpiai, sumažintos pajamos, (pvz,
rasta pajamavimo klaida). Tiksliai, kas yra pagautė , neapibrėžia nei vienas norminis aktas. Kiekviena
įmonė , pagal savo veiklos įvykius registruoja ir priskiria pajamas tai ar kitai grupei.
K 59 Pelno paskirstymas.
Ši sąskaitų grupė yra skirta praėjusių metų nepaskirstytas pelnas, akcininkų įnašai nuostoliams dengti.
Apyvartos šiose sąskaitose vyksta pasibaigus finansiniams metams ir žinant veiklos rezultatą.
Dažniausiai naudojama nuostolio dengimo procedūroms apskaityti.
Priklausomai nuo gaunamų pajamų rūšies, įtakos įmonės tolesnei veiklai, įvykusios ūkinės operacijos
pobūdžio, pajamos apskaitomos tam tikroje grupėje, o pajamų pripažinimo atveją fiksuojami
skirtingai .
APMOKĖTŲ, BET DAR NEUŽDIRBTŲ PAJAMŲ APSKAITA
Pasitaiko atvejų, kai klientai iš anksto apmoka įmonei už ateityje atliktinus darbus ar pateiktiną
produkciją. Tokie apmokėjimai dažniausiai būna susiję su ilgą laiką atliekamais darbais: remontu,
nuoma, apsauga, draudimu ir kt.
Jei klientai už jiems teikiamas paslaugas moka iš anksto, tai gauti pinigai registruojami kaip
ateinančio laikotarpio pajamos (neuždirbtos pajamos).
Neuždirbtos pajamos tai įmonės įsipareigojimas atlikti darbus ar išsiųsti prekes už kurias gauti
pinigai. Registruoti pajamų uždirbimą įmonė galės tik tada, kai bus suteiktos paslaugos ar pristatytos
prekės. Todėl pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui per kurį įmonė uždirbo pajamas išsiuntusi prekes ar
atlikusi darbus, reikia atlikti koreguojantį įrašą - debetuoti neuždirbtų pajamų sąskaitą ir kredituoti
pajamas.
UŽDIRBTŲ, BET DAR NEAPMOKĖTŲ PAJAMŲ APSKAITA
Labai dažnai įmonės pateikia prekes arba suteikia paslaugas, o apmokama už jas vėliau. Jei tai
susiję su konkrečiomis prekėmis, jokių koregavimų atlikti nereikia: išsiuntus prekes pirkėjui ar suteikus
93
paslaugas klientams, fiksuojamos uždirbtos pajamos ir padidėjusi pirkėjų skola įmonei, o gavus
apmokėjimą – padidėjusi pinigų suma ir sumažėjusi skola įmonei. Tačiau jeigu paslaugos ilgalaikės,
reikia atlikti koregavimą. Per ataskaitinį laikotarpį uždirbtas, bet iki koregavimo neužregistruotas
pajamas apskaitininkai vadina sukauptomis pajamomis arba debitoriniu įsiskolinimu.
Pagrindinės veiklos pajamos
ĮMONĖS INFORMACIJA APIE PARDAVIMUS IR PIRKĖJUS YRA KONFIDENCIALI
(KOMERCINĖ PASLAPTIS. apribojimas 99 metams)
PARDAVIMŲ PAJAMOS – tai ekonominė nauda kurią įmonė gauna iš prekių pardavimo ar paslaugų
teikimo ir pasireiškianti įmonės turto padidėjimu ara įsipareigojimų sumažėjimu, kai dėl to padidėja
savininkų nuosavas kapitalas.
Vykdant pardavimus, svarbu ne tik pardavimų apimtis, bet ir parduodamų prekių savikaina.
Pardavimas vyksta tam tikru ciklu:
Gaunamas užsakymas prekėms ir jis yra užregistruojamas
Išrašoma sąskaita faktūra pirkėjui
Prekės pasikraunamos sandėlyje ar prekybos salėje ir išsiunčiamos
Pardavimai, remiantis išrašytu dokumentu, registruojami apskaitoje,
Galimas prekių grąžinimas ar nukainojimas
Apmokėjimo registravimas
PARDAVIMŲ SAVIKAINA Patirtos per ataskaitinį ir ankstesnius laikotarpius išlaidos, tenkančios
šiuo metu parduotoms prekėms ar paslaugoms. Ši sąskaita parodo, kiek įmonė gamindama šią
produkciją turėjo išlaidų.
PS = Gatavos produkcijos likutis pradžiai + pagamintos produkcijos .savikaina – gatavos
produkcijos likutis laikotarpio pabaigai .
Bendrieji pardavimai – tai visi per mėnesį atlikti pardavimai.
BP = visų parduotų prekių kiekis x jų kainos
Kiekviena įmonė suinteresuota kuo daugiau parduoti, Todėl savo veikloje stengiasi naudoti įvairias
pirkėjui patrauklias pardavimo sąlygas. Jie visi įtakoja į bendruosius pardavimus. Būtina išvesti grynąją
pardavimų savikainą, kad būtų galima sužinoti laikotarpio finansinį veiklos rezultatą.
GP= Bendrieji pardavimai –pardavimo diskontai – prekių grąžinimai – prekių nukainojimas.
Apyvartos Nuolaidos.
94
Nuolaidos, suteiktos pardavimo metu, finansinėje apskaitoje nefiksuojamos.
Nuolaidos, suteiktos po pardavimo, fiksuojamos kontrarinėje pardavimų 5001 sąskaitoje 509(-)
Dėl nuolaidų apskaitos kyla daug probleminių diskusijų. Jos nepripažįstamos kaip bendruosius
pardavimus koreguojantis faktorius, tačiau praktikoje yra ne mažas pirkėjų skaičius, kuris naudojasi
būtent prekių nuolaidomis. Vienas iš kontrargumentų nuolaidų nenaudai yra „nėra prekių su nuolaida,
yra tik visos kitos prekės su antkainiu“. Derybos pirkimo – pardavimo momentu yra normalus dalykas,
juolab, kad kaina dažnai pradžioje būna dirbtinai užkelta, paliekant erdvę derėjimuisi. Buhalteriai tokių
derybinių aspektų apskaitoje nefiksuoja. Paprastai jos taikomos tiek didmeninėje, tiek mažmeninėje
prekyboje, perkant dideliais kiekiais su tikslu prekybinėse įmonėse parduoti. Apyvartos nuolaidos
paprastai suteikiamos procentais nuo parduotų prekių kainos. Už tokias nuolaidas pirkėjas turi atlikti
tam tikrus veiksmus, pvz pirkti 3 už 2 kainą, arba 1000 vnt vietoj 10. Nuolaidos visada dėl apskaitos
aiškumo fiksuojamos kontrarinėje pajamų sąskaitoje 5092(-) Pardavimų nuolaidos.
Visos sezoninės prekių išpardavimų mugės „su nuolaidomis“ nėra jokia nuolaida. Tai paprastas prekių
perkainojimas sandėliuose ir atidavimas į prekybos sales realiomis paklausos kainomis. Skirtumas tarp
buvusios kainos ir naujosios dengiamas atidėjimais arba menedžmento apskaitos ypatumais. Nuolaidų
atvejais yra surašomos kainą tikslinantys dokumentai ir finansinėje apskaitoje atliekami tam tikri
veiksmai.
Diskontai
Diskontai (angl. discont- nuolaida) - tai nauja prekybos forma Lietuvoje su tikslu pritraukti pirkėjus.
Diskontas- tai suma, kuria mažinama ateityje gautina ar mokėtina suma . Tai terminuota nuolaida: jei
pirkėjas už prekes apmoka per tam tikrą laiką, jo debitorinis įsiskolinimas yra mažinamas tam tikra
suma.
Diskonto svarbiausias kriterijus yra apmokėjimo terminas.
Pagal apmokėjimo laiką yra 3diskonto rūšys:
1. Apmokėjo už prekes diskonto galiojimo laiku pilnai;
2.Tik dalį prekių apmokėjo diskonto galiojimo laike ( iš dalies);
3. Apmokėjo po diskonto galiojimo laiko.
Diskontas išreiškiamas formule: P / K, nd
P-diskonto procentas, K- laikas, per kurį apmokėjus, mažinama mokėtina suma, N- simbolis (angl.
nothing-nieko), D- normalus apmokėjimo laikas.
Pvz. 1 /10 n 14, Reiškia 1 proc. mažinama mokėjimo suma, jei bus apmokėta per 10dienų. Normalus
mokėjimas privalo būti atliktas per 14 d.
Diskontai yra BRUTTO ir NETTO.
BRUTTO: Šie diskontai mažina pardavimų pajamas
95
Diskontai apskaitomi kontrarinėje pajamų sąskaitoje D 5090(-) pardavimų diskontai.
Pvz. Įmonė A 2000- 10-10 pardavė įmonei B prekių už 2000Lt tokiomis, sutartyje nurodytomis sąlygomis 2/10, n 30. Įmonė B apmokėjo 2000-10-05 1960 Lt Diskontas 40 LtPardavimas: D 241 pirkėjai K 5001 pajamos 2000Lt Apmokėjus: D 271 pinigai K 241 Pirkėjai 1960 Lt D 5090 Diskontai , K 241 Pirkėjai 40Lt
NETTO. Šiuo atveju kontrarinė sąskaita nenaudojama, pardavimų sąskaitos koregavimai neatliekami.
Naudojamas patikimiems klientams, kai žinoma, kad visada bus pasinaudota diskontu.
Pvz. Įmonė A 2000- 10-10 pardavė įmonei B prekių už 2000Lt tokiomis, sutartyje nurodytomis sąlygomis 2/10, n 30. Įmonė B apmokėjo 2000-10-05 1960 Lt Diskontas 40 LtPardavimas: D 241 pirkėjai K 5001 pajamos 1960Lt Apmokėjus: D 271 pinigai K 241 Pirkėjai 1960 Lt
Diskontai leidžia kredituoti vieni kitus. Kai tau sumoka anksčiau, negu įprasta, didėja apyvartinės lėšos
ir atsiranda galimybė greičiau judėti pinigams ir prekėms t.y. veiklos apyvartumui
Prekių grąžinimas ir nukainojimas
Prekių grąžinimo ir nukainojimo klausimai yra aptariami sutartyse, nurodant kokie kiekiai ir kokios
prekės gali būti grąžintos per tam tikrą laiką. ir šių sąlygų griežtai laikomasi. Taikoma greitai
gendantiems produktams.
Prekių grąžinimas ir nukainojimas apskaitoma kontrarinėje pardavimu 5001 sąskaitoje 5091. Jei ši
sąskaita turi didelį likutį, vadovams būtina įvertinti pardavimus ir ieškoti jų atsiradimo priežasčių.
Valiutų kursų pasikeitimo įtaka pardavimams
Pirkimo pardavimo sutartyse prekių pirkimo kaina bendra suma paprastai nurodoma oficialiu valiutos
kursu. Tačiau kursai svyruoja. Paprastai jų kursas tvirtinamas 1 savaitei. Todėl atsiskaitymo momentu
būtina įvertinti nukrypimus.
Yra 3 variantai
1.Valiutų kursas nesikeičia;
2. Keičiasi teigiama pardavėjui reikšme;
3.Valiutų kursų santykis keičiasi neigiama pardavėjui linkme.
Pardavimų pajamos yra pirmas rodiklis, parodantis tikrąją ūkinę veiklą ir pirmas šaltinis, iš kurio
galima spręsti kaip dirba įmonė. Veiklos sąnaudos dėl objektyvių rinkos sąlygų gali iškraipyti galutinį
veiklos rezultatą ir vystimosi tendenciją.
Pagrindinės veiklos pajamos, gaunamos iš teikiamų paslaugų, neturi diskontų, grąžinimų. Paslaugoms
taikomos tik apyvartos nuolaidos, kurios apskaitoje nefiksuojamos, nes suteikiamos pardavimo
96
momentu ir paslaugos dydžiui turi įtaką valiutų kursų svyravimai, kurie apskaitoje registruojami
Finansinių – investicinių pajamų ar sąnaudų grupėse. Pajamų gavimo sąlygos, gaunamos iš paslaugų
teikimo, yra aptariamos sutartyse, tačiau paprastesnėmis apmokėjimo sąlygomis. Pajamos fiksuojamos
esant priėmimo perdavimo aktui dėl šių paslaugų atlikimo.
8.2. Kitos pajamos
PAJAMŲ PRIPAŽINIMAS
Pajamų rūšis Pripažinimas apskaitojePardavimas, reikalaujantis papildomų darbų: prekės surinkimo, instaliavimo, patikrinimo, prijungimo...
Pajamos apskaitoje pripažįstamos, kai pirkėjas parašu patvirtina priėmimo – perdavimo akte, kad pretenzijų neturi ir darbai atlikti.
Pardavimas su garantine priežiūra
Pardavimas apskaitoje pripažįstamas pajamomis pardavimo momentu, tačiau yra suformuotas atidėjimas garantinio remonto sąnaudoms.
Pajamos iš Paslaugų teikimo Pajamos pripažįstamos iš karto, išrašius paslaugų teikimą patvirtinantį dokumentą. Jei paslauga ilgalaikė (daugiau nei 1 m.) išrašomas atliktų darbų dalies dokumentas.
Pajamos, kai gaunami išankstiniai mokėjimai už prekes (avansiniai mokėjimai)
Pajamos pripažįstamos tik perdavus prekes ir išrašius tai patvirtinantį dokumentą.
Pajamos iš lizingo, kai rizika, kad pirkėjas nesumokės menka.
Pajamos pripažįstamos pardavimo dieną. Pirkėjo mokamos palūkanos pripažįstamos tolygiai jų mokėjimui.Pirkėjas už prekes sumokės dalimis per tam tikrą laiką. Tokio tipo sutartyse nurodomas mokėjimo grafikas ir mokėjimo sąlygos. Už tokį sąlygų suteikimą pirkėjas moka palūkanas, kurios apskaitomos kaip finansinės pajamos. Šitokiame sandoryje pirkėjas gali laimėti: jei išauga infliacija ar vartojimo indeksai, jis sumoka sąlyginai mažiau.
Pajamos iš lizingo, kai rizika, kad pirkėjas nesumokės didelė.
Pajamos laikomos atidėtomis (būsimų laikotarpių pajamos). Pripažįstama pajamomis eilinė įmoka. Jei rizika labai didelė – tada eilinėmis įmokomis dengiamas šių prekių savikainos dydis, visa likusi sandorio suma – užskaitoma bendruoju pelnu.
Ilgalaikių sutarčių vykdymo pajamos1.Lizingo (išperkamosios nuomos)
Pajamomis pripažįstama tik dokumentais perduodama sutarties vykdymo dalis ( pvz. statybos)1.Išperkamosios nuomos atveju, prekės valdymo teisė pereina po paskutinės įmokos.
97
Prenumeratos pajamos Pajamomis pripažįstama tik pirkėjui išsiųstų leidinių dalis. Iki išsiuntimo visi gauti pinigai už leidinius apskaitomi kaip avansu gautos sumos. Jei sąskaita faktūra išsiunčiama už visus finansinius metus, vadovaujantis praktikoje taikomu „optimalumo principu“ galima pajamas apskaityti iš karto.
Komiso (konsignacijos) pajamos
Pajamos pripažįstamos tada, kai įmonės pardavėjo (komitento arba konsignatoriaus ) tarpininkas (komisionierius arba konsignatoriui ) perduoda prekes trečiajam asmeniui (pirkėjui), kuris už jas sumoka. Šis pajamų uždirbimo būdas skatina prekybą. Visos prekės, kol yra perduotos komitentui, balanse apskaitomos kaip turtas, todėl turi nedidelį rizikos faktorių. Komiso sutartyse paprastai nurodomas komisinis procentas, kiek konsignantas moka konsignatoriui už prekių pardavimą. Jie dar įvardijami kaip komisiniai, kurie apskaitoje fiksuojami kaip komisinių sąnaudos ir įsipareigojimas konsignatoriui. Prekių perdavimas konsignatoriui fiksuojamas nulinėse klasės sąskaitose.
Mainų (barterio) pajamos Pajamos pripažįstamos apsikeitus (perdavus) prekes natūrine išraiška ( išskyrus pinigus) ir visą su šiuo susijusią riziką abiems šalims. Pardavimų vertė nustatoma šalių susitarimu ir fiksuojama sutartyje
Finansinės veiklos pajamos Pajamos pripažįstamos kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant kada bus gauti pinigai ar apmokėtos debitorinės skolos .
Investicinės veiklos pajamos Pajamos pripažįstamos kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant kada bus apmokėtos .
Kitos veiklos pajamos Pajamos pripažįstamos kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant kada bus apmokėtos .
98
9 ŠEŠTA KLASĖ – SĄNAUDOS (AKTYVAS)
Reglamentuoja 1 1 Verslo apskaitos standartas
NORI TURĖTI , MOKĖK SUKTIS
PARDAVIMŲ SAVIKAINA Prekių likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje + nupirktų prekių savikaina
- likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigai
PAGRINDINĖS IŠLAIDOS Tiesiogiai susijusios su gamybos procesu: žaliavos, darbininkų darbo
užmokestis įrengimų nusidėvėjimas, elektra ir t.t.
TIESIOGINĖS IŠLAIDOS Išlaidos, kurias galima tiesiogiai priskirti atskiriems gamybos objektams,
atskirai paslaugai
NETIESIOGINĖS SKIRSTOMOSIOS Pagalbinės medžiagos, ilgalaikio turto nusidėvėjimas, valdymas ir
t.t. Visa, ko negalime konkrečiai priskirti konkrečiam gaminiui ar paslaugai.
PRIDĖTINĖS IŠLAIDOS Išlaidos, susijusios su gamybos valdymu ir aptarnavimu įmonėje.
GAMYBOS IŠLAIDOS Sunaudotų žaliavų vertė + tiesioginio + netiesioginio darbo užm .išlaidos
PAGAMINTŲ PREKIŲ SAVIKAINA Nebaigtos gamybos SALDO mėn. pradžiai. + tiesioginės išlaidos +
netiesioginės išlaidos – nebaigtos gamybos SALDO mėn. pabaigai .
Iš pardavimų savikainos turi būti atimtos visos nuolaidos ir diskontai, kuriais įmonės naudojosi
pirkdamos žaliavas.
PIRKTŲ PREKIŲ SAVIKAINA Grynieji pirkimai + transporto sąnaudos
Pripažįstant sąnaudas, reikia nuspręsti, kurio ataskaitinio laikotarpio pajamoms uždirbti jos
buvo padarytos. Ne visada lengva nustatyti, kokia būtent turto dalis buvo sunaudota ataskaitinio
laikotarpio pajamoms uždirbti. Pvz., per ataskaitinį laikotarpį įmonė sunaudojo žaliavų produkcijai
pagaminti už 4 000 Lt. Tačiau pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, paaiškėjo, kad dalis sunaudotų
žaliavų už 1 000 Lt yra “įšaldyta” nebaigtoje produkcijoje. Todėl ši dalis sunaudotų žaliavų (už 1 000
Lt) nesusijusi su pajamomis ir negali būti pripažinta sąnaudomis. Apskaitoje tai bus pateikta kaip
nebaigtos gamybos atsargos (turtas), o sąnaudomis taps žaliavų sunaudojimas už 3 000 Lt.
Kartais įmonė patiria sąnaudų, kurių neįmanoma tiesiogiai susieti su turto sunaudojimu,
skirtu ataskaitinio laikotarpio prekėms pagaminti ir parduoti – pajamoms uždirbti. Tokiu atveju,
sąnaudos formuojamos lygiomis laikotarpio dalimis.
99
Sąskaitų koregavimas
Ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus apskaitininkai peržiūri daugelį sąskaitų ir patikslina juose
užregistruotus likučius, kadangi kai kurios ūkinės operacijos daro įtaką daugiau nei vieno ataskaitinio
laikotarpio pajamoms ir sąnaudoms.
Sąskaitų koregavimas - sąskaitų likučių tikslinimas ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus
Jis patikslina pelno (nuostolio) ataskaitos (pajamų bei sąnaudų) ir balanso (turto bei
nuosavybės) sąskaitas. Koregavimai daromi kaupimo principu, t.y. pajamos ir sąnaudos fiksuojamos
neatsižvelgiant į pinigines įplaukas ar išlaidas.
Koreguojantieji įrašai reikalingi tik toms ūkinėms operacijoms, kurios daro įtaką daugiau nei
vieno ataskaitinio laikotarpio pajamoms ir sąnaudoms. Koreguojantys įrašai dažniausiai nebūna pagrįsti
pirminiais dokumentais, jie gali būti užfiksuoti laisvos formos buhalterinėmis pažymomis.
Galima išskirti kelias apskaitos sritis, kuriose reikia atlikti koregavimus:
1) apskaitant ilgalaikio turto nusidėvėjimą;
2) apskaitant apmokėtas bet dar neuždirbtas ateinančių laikotarpių pajamas;
3) apskaitant uždirbtas bet dar neapmokėtas (sukauptas) pajamas;
1.Ilgalaikio turto nusidėvėjimo apskaitos koreguojantieji įrašai
Ilgalaikis turtas naudojamas ir uždirba pajamas ilgiau nei vieną ataskaitinį laikotarpį. Tokio turto
vertė į sąnaudas, susijusias su produkcijos gamyba bei paslaugų tiekimu, perkeliama palaipsniui,
dalimis, įvertinant nusidėvėjimą. Pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, reikia nustatyti, kokia turto
dalis per šį laikotarpį buvo sunaudota pajamoms uždirbti, t.y. kiek turtas nusidėvėjo. Tuo tikslu
atliekami koreguojantys įrašai: debetuojamos ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudų sąskaitos ir
kredituojamos atitinkamo turto nusidėvėjimo sąskaitos.
Pvz., Vasario mėnesį įmonė įsigijo pastatą, kurio vertė 90 000 Lt, jo naudingo eksploatavimo
laikas 50 metų, po to pastatas bus visiškai susidėvėjęs.
Kiekvienais metais apskaitininkai turės įskaičiuoti į sąnaudas 1/50 pastato įsigijimo
išlaidų. Nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo sekančio mėnesio pirmos dienos po įsigijimo.
Pradedant kovo mėnesiu bus skaičiuojamas pastato nusidėvėjimas ir registruojamas kaip sąnaudos:
90000 Lt 50 metų 12 mėnesių 150 Lt sąnaudos kiekvieną mėnesį.
D Nusidėvėjimo sąnaudos K pastato nusidėvėjimo kontrarinė sąskaita 150 Lt
100
2.Apmokėtų, bet dar nepatirtų (būsimų laikotarpių) sąnaudų apskaita
Išankstiniai apmokėjimai už nuomą, draudimą, reklamą dažnai daro įtaką daugiau nei vieno
ataskaitinio laikotarpio sąnaudoms. Todėl iš anksto apmokėtos nuomos, draudimo sumų likučiams
kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje reikia atlikti koreguojančius įrašus ir dalį šių išlaidų
priskirti ataskaitinio laikotarpio sąnaudoms.
3.Patirtų, bet dar neapmokėtų sąnaudų apskaita
Ši koreguojančių įrašų grupė fiksuoja atvejus, kai įmonė patiria sąnaudas šiuo ataskaitiniu
laikotarpiu, o pinigų išmokos bus daromos tik ateinančiais laikotarpiais, pavyzdžiui, palūkanos bankui
už paskolą, priskaičiuoti, bet dar neišmokėti atlyginimai, mokesčiai valstybei.
-Palūkanų sąnaudos
Gavusį paskolą įmonė turi ją gražinti kartu su palūkanomis. Palūkanos mokamos už tai,
kad bankas suteikė teisę jai laikinai naudotis jo turtu. Palūkanų dydis nustatomas procentais nuo
paskolos sumos. Pradedant pirmąja paskolos gavimo diena, kaina, kurią įmonė turės mokėti bankui už
paskolą kiekvieną dieną didės. Tai vadinama palūkanų kaupimu.
Pvz., Sausio 2d., įmonė gavo 30000 Lt paskolą, kurią reikės grąžinti iki balandžio mėnesio 1dienos. Paskola gauta su 20 metinių palūkanų.Sausio 2d.,
Sausio 31 d. skaičiuojamos palūkanos už sausio mėn. ir atliekamas koreguojantis įrašas
Palūkanos už 1 dieną:
30000 Lt 20 = 16,44 Lt Palūkanos už sausio mėn. 16,44 x (31 d. – 1 d) 30 = 493,15 Lt 365
D Palūkanų sąnaudos K Mokėtinos palūkanos 493,15 Lt Vasario 28 d30000 Lt 20 28 dienos / 365 dienų 460,27 LtD Palūkanų sąnaudos K Mokėtinos palūkanos 460,27 Lt
DMokėtinos palūkanos(Sukauptos sąnaudos) K
01 31 493,1502 28 460,2703 31 509,58
Sumažėjimas Padidėjimas( - ) ( + )
1463
Kovo 31d. grąžinamas kreditas ir sumokamos palūkanos, įrašas būtų toks:D Skola bankui 30000 LtD Mokėtinos palūkanos 1463 Lt
K Pinigai 31463 Lt
101
-Atlyginimų sąnaudos
Kai kuriose įmonėse su darbuotojais atsiskaitoma kiekvieną savaitę. Kartais paskutinę
mėnesio savaitė apima ir kito mėnesio pradžią. Į ataskaitinio mėnesio sąnaudas galima įskaityti tik to
mėnesio darbo dienų užmokestį.
9.1. Savikainos sąnaudos
Pardavimų savikaina tai per ataskaitinį ir ankstesnius laikotarpius patirtos išlaidos, tenkančios per
ataskaitinį laikotarpį suteiktoms paslaugoms ar parduotoms prekėms.
PARDAVIMŲ SAVIKAINA =
GRYNIEJI
PIRKIMAI =
UŽPIRKIMŲ
SAVIKAINA =
Bendrasis pelnas =
Prekių likutis laikotarpio pradžiai+ Per atsakaitinį laikotarpį pirktų prekių savikaina-prekių likutis laikotarpio pabaigai
Visi laikotarpio Pirkimai– diskontai – nuolaidos– prekių grąžinimas– prekių
nukainojimas
Visi laikotarpio Pirkimai– diskontai – nuolaidos– prekių grąžinimas– prekių
nukainojimas + prekių gabenimo sąnaudos
Pardavimų pajamos – pardavimų savikaina
Pirkimų apimčiai įtaką turi sekantys veiksniai
Pirkimo diskontai. Pirkėjas gali pasinaudoti pardavėjo teikiamais diskontais, tačiau ar
tikslinga jais naudotis, reikėtų jųn procento dydį palyginti su banko palūkanų norma. Yra
BRUTTO ir NETTO diskontai. BRUTTO diskontai apskaitomi kontrarinėje pirkimų savikainos
saskaitos 6002 sąskaitoje 6090 (-). NETTO diskontas yra abipusis tarp tų pačių įmonių.
Askaitoje atskirai nefiksuojami.
Pirkimų nuolaidos. Tai iš prekių pardavėjų gautų nuolaidų registracija kontrarinėje pirkimų
sąskaitoje 6092 (-) Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sukaupta suma mažinama pirkimų
sąskaita, t.y. uždaroma kas mėnesį.
Pirktų prekių grąžinimas ir nukainojimas.. Tai grynųjų pirkimų apimtį mažinantis veiksnys.
Paprastai tai prastos prekių kokybės , paklausos sumažėjimo, broko bruožas. Uždaroma per
pajamų – sąnaudų suvestinės sąskaitą.
Prekių transportavimas. Tai sudėtingas 9 VAS aptartas savikainos formavimo klausimas.
Vadovaujantis apskaitos optimalumo principu, apskaitant pirkimų savikainą lyginama:
Jei gabenimo išlaidos, lyginant su atsargų įsigijimo ir gabenimo išlaidomis yra nedidelės, jas į
veiklos sąnaudas galima nurašyti iš karto. Jei transportavimo išlaidos yra didelės, jos
apskaitomos atskirai, ir į pirkimų savikainą nurašoma proporcingai pardavimų savikainai.
102
Valiutų kursų pasikeitimo įtaka pirkimams. Valiutų kursas nesikeičia ir nedaro įtakos
pirkimams; Valiutų kursas keičiasi teigiama pirkėjui linkme; valiutų kursas keičiasi neigiama
pirkėjui linkme.
INCOTERS sąlygos. Yra 13 punktų . Priimtos 1936 m. taisyklės. Padeda išvengti juridinių
tarptautinių prekybos problemų. Yra 4 grupės A,B,C,D,
9.2.9.3.9.4.9.5.
Bendrosios administracinės sąnaudosVeiklos sąnaudos
Netektys (neatskaitomos sąnaudos)Pelno mokesčio sąnaudos
Sąnaudomis laikoma tik davusi naudos išlaidų dalis.
Sąnaudų rūšis Pripažinimo apskaitoje sąlygos
Parduotų prekių savikainaPirkimo kaina + transportavimas
Sąnaudos pripažįstamos tik tada, kai prekės parduotos ar paslaugos suteiktos. Transportavimo išlaidos gali būti pripažintos sąnaudomis iš karto, jei sudaro nereikšmingą sumą. Daroma prielaida, kad apytikriai kiekvieną laikotarpį parduodama prekių vienodai ir jos neįtakoja į galutinį įmonės veiklos rezultatą – bendrąjį pelną.
Bendrosios ir administracinės sąnaudos
Tai sąnaudos, padedančios sudaryti sąlygas ataskaitinio laikotarpio pajamoms uždirbti. Administracijos atlyginimai, jų mokesčiai, bendrasis ilgalaikio turto nusidėvėjimas , reklamos sąnaudos , nuomos, įvairi eksploatacija ir .t.t
Pardavimų sąnaudos Tai visos prekių pardavimui ar paslaugų teikimui skirtos išlaidos. Tai pakuočių, prekių gabenimo jų laikymo sąlygų sąnaudos ir t.t išlaidos
Veiklos sąnaudos Pardavimų sąnaudos + bendrosios administracinės sąnaudos
Visos įmonės veiklos išlaidos, kurių neįmanoma priskirti ar susieti su konkrečiu prekių ar paslaugų per ataskaitinį laikotarpį pardavimu. Pripažįstamos sąnaudomis to paties laikotarpio sąnaudomis, kai jos patirtos, t.y. iš karto.
Kitos veiklos sąnaudos. Išlaidos sąnaudomis pripažįstamos jų patyrimo momentu, neatsižvelgiant į faktinį pinigų išleidimo ar įmonės kreditorinio įsiskolinimo dengimo momentą.. tai ryšių, kuro, elektros, kancprekių , šildymo ir kitos tokio tipo sąnaudos.
Finansinės veiklos sąnaudos Išlaidos sąnaudomis pripažįstamos jų patyrimo momentu, neatsižvelgiant į faktinį pinigų išleidimo ar įmonės kreditorinio įsiskolinimo dengimo momentą.. Tai finansinėms institucijoms mokami mokesčiai, kontrahentams apskaičiuoti delspinigiai, vertybinių popierių išlaidimo mokesčiai, eigiamas valiutų kursų svyravimas, išperkamosios nuomos (lizingo) palūkanų mokesčiai, neatskaitomas PVM, priskaityti mokesčiai kitų institucijų, kuriuos privalu sumokėti bet jie yra leidžiami atskaitymai.
103
Investicinės veiklos sąnaudos Išlaidos sąnaudomis pripažįstamos jų patyrimo momentu, neatsižvelgiant į faktinį pinigų išleidimo ar įmonės kreditorinio įsiskolinimo dengimo momentą. Tai kitose įmonėse esančių vertybinių popierių investicinės vertės sumažėjimas.
Neįprastinės veiklos sąnaudos (netektys)
Pripažįstami sąnaudomis to laikotarpio, kuriame jie nustatyti.. tai padidintų pajamų nurašymai ar sąnaudų atstatymai, stichinių nelaimių padariniai ir t.t.
Pelno mokesčio sąnaudos Priskiriama mokėtinas Pelno mok. Arba mokamas avansinis pelno mok.. Sąnaudomis pripažįstama jų patyrimo momentu.
Netiesioginių mokesčių sąnaudos.
Prie sąnaudų priskiriamos ir netiesioginių mokesčių išlaidos. (tiesioginiai yra tik pajamų ir pelno mokesčiai. Juos moka įmonės). Netiesioginius mokesčius moka galutinis prekių vartotojas – pilietis. Lietuvoje jų yra 3: Akcizų(alkoholiui, rūkalams, kavai, kakavai, šokoladui, prabangūs lengvieji automobiliai ), Muitų (fiskaliniai muitai, siekiant papildyti šalies biudžetą ir protekciniai, siekiant apriboti prekių vežimą), PVM. Retai būna prekių, apmokestintų visais trimis mok. Iš karto. Pirmiausiai apskaitomas procentais nuo kainos muitas, po to akcizas, po to PVM. Nesvarbu, kad yra vykdoma jų atskaita (PVM) ar leidžiami atskaitymai sąnaudose. Tokios prekės yra brangesnės, jas sunkiau parduoti. reikia laviruoti ieškant prekių su nedidele savikaina. PVM yra pirkimo ir pardavimų. Praktikoje įmonė visada turi sumokėti mokėtiną PVM , kadangi skiriasi šių PVM formavimo bazė. Pirkimo PVM visada yra priskaitomas nuo mažesnės kainos, nei įmonė parduoda savo prekę.
104
10. FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ
Reglamentuoja 1 verslo apskaitos standartas
ATASKAITINIS LAIKOTARPIS FINANSINIAI METAI- Jis nekeičiamas . Sudaro 12 mėn. Finansiniai =
Kalendoriniai ; finansiniai = sezoniniai.
APSKAITOS CIKLO BAIGIMAS-Visų metų apskaitos operacijų įvertinimas, ūkinių procedūrų
peržiūrėjimas, surikrnami analitinių ir sintetinių sąskaitų likučiai su pirminiais dokumentais
(sąskaitomis faktūromis, pažyminis aktais)atliekami koreguojami įrašai, sudaromos buhalterinės
pažymos, inventorizuojamas turtas, atliekami buhalterinės eigos įrašai, uždaromos laikinosios
sąskaitos, iš nuolatinių sąskaitų likučių pradedama ruošti finansinė atskaitomybė
KOREGUOJANTYS ĮRAŠAI- Šie įrašai padeda patikslinti metų gale tikrąją įmonės padėtį: ilgalaikio turto
sąnaudų paskirstymas, apmokėtų, bet neuždirbtų pajamų įvertinimas, sukauptų, bet neapmokėtų
sąnaudų įvertinimas, kitų įrašų tikslinimas.PVZ lizingas, draudimas, banko palūkanos.
SĄSKAITŲ UŽDARYMAS- D39 K kiekviena 6 kl. Sąskaita, K 39 D kiekviena 5 kl.sąskaita D 39 K
341 = rezultatas
BŪTINI REKVIZITAI Įmonės pavadinimas, sudarymo vieta, pradžios laikas, aprašo sudarymo
pabaigoslaikas, objektų pavadinimai, matavimo vnt, kiekis, kaina, suma, inventorizacijos komisijos
narių vardai, pavardės ir parašai, materialiai atsakingo asmens vardas, pavardė parašas
FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS PARENGIMAS F.A. parengiama pasibaigus finansiniams metams.
Apibendrina visų metų veiklos rezultatą.
Finansinės atskaitomybės įstatymas apima:
1 VAS „Finansinė atskaitomybė“ + 2 VAS „Balansas“ + 3 VAS „Pelno nuostolių atskaita“
+ 4 VAS „Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita“ + 5 VAS „Piniginių srautų ataskaita“ + 6 VAS
„Aiškinamasis raštas“ + 7 VAS „Apskaitos politikos , apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų
taisymas“
AUDITAS Nepriklausomas įmonės finansinės ataskaitos patikrinimas, įvertinimas ir išvadų
pateikimas.Ar visais reikšmingais atžvilgiais teisingai sudaryta FA ir ją papildančios formos. Būtina
audito sutartis
105
FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS KLASIFIKAVIMAS
Aukso vertės vertybė versle – laiku gauta informacija
FA Tikslas- pateikti ir gauti teisingą informaciją
Pagal apimtis
106
Įmon
ių a
tsk
aito
myb
ė
Pagal paskirtį
Finansinė
Mokestinė
Statistinė
Specialiosios paskirties
Metinė
Ketvirtinė
Mėnesinė
Savaitinė (dekadinė)
Rengiama pagal pareikalavimą
Pagal turinį ir periodiškumą
Pagal skelbimo pobūdį
Privaloma viešai skelbti
Neprivaloma viešai skelbti
Įmonės Konsoliduota
Pagal detalumą PilnojiSutrumpintoji
Pagal paskirtį visa atskaitomybė gali būti suskirstyta į finansinę, mokestinę,
statistinę ir kitą (specialiosios paskirties).
Finansinė atskaitomybė bus išsamiai nagrinėjama vėlesniuose skyriuose, todėl čia jos
neaptarinėsim.
Mokestinę atskaitomybę įmonės rengia ir pateikia įvairioms mokesčius kontroliuojančioms
institucijoms - Valstybinei mokesčių inspekcijai, socialinio draudimo įstaigoms ir kt.
Jeigu to reikalauja, speciali atskaitomybė (greta finansinės) turi būti pateikiama valstybės
statistikos įstaigoms. Tačiau ją rengia nebūtinai buhalterijos darbuotojai, nes ši apskaitos rūšis dažnai
apima, pavyzdžiui, pinigais neišmatuojamus dalykus, tokius kaip darbuotojų skaičius ar jų kvalifikacija
ir pan.
Specialiosios paskirties atskaitomybė gali apimti labai platų ataskaitų spektrą. Pirmiausia
reikalinga informacija ji aprūpina visą įmonės valdymo personalą. Šiose ataskaitose pateikiami
valdymo apskaitos duomenys. Jų gali būti labai daug ir įvairių, nes kiekvienam valdytojui reikia ir
specifinės jo barą apibūdinančios informacijos. Įvairi specialiosios paskirties atskaitomybė gali būti
pateikiama ir daugeliui išorės vartotojų. Pavyzdžiui, gamtos apsaugos institucijoms – duomenys apie
teršalų išmetimą į atmosferą, bei vandenį ir pan.
Pagal periodiškumą atskaitomybė gali būti suskirstyta į metinę, ketvirtinę, mėnesinę, savaitinę
(dekadinę) ir rengiamą pagal pareikalavimą.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad klasifikuojant atskaitomybę šiuo požiūriu, ji grupuojama ne tik
pagal laiką, bet ir pagal turinį. Mat dėl palyginti didelių sąnaudų išsamią atskaitomybę įmonės gali
parengti ne dažniau kaip kartą per metus, nes vidutinio dydžio įmonėje tai užtrunka keletą mėnesių.
Ketvirtinės finansinės atskaitomybės formos reikalingos, kad kiekvienam ketvirčiui pasibaigus,
įmonės turi sumokėti valstybei mokesčius.
Įmonės, kuriose apskaita kompiuterizuota, vidaus vartotojams kartais rengia ir labai
sutrumpintas mėnesines ar net savaitines (dekadines) finansines ataskaitas.
Be jau aptartų periodinių ataskaitų, būna ir neperiodinių, kurios rengiamos prireikus tam tikros
informacijos: pavyzdžiui, pareikalavus teismams, bankams, kai įmonės prašo iš jų kreditų ir daugeliu
kitų atvejų.
107
Pagal skelbimo pobūdį atskaitomybė skirstoma į privalomą ir neprivalomą viešai skelbti.
Viešai turi būti skelbiama valstybinių įmonių ir akcinių bendrovių metinė finansinė atskaitomybė.
Pagal detalumą atskaitomybė skirstoma į pilnąją bei sutrumpintąją.
Metinę įmonės atskaitomybę, kurioje apibendrintai pateikiami duomenys apie įmonės finansinę
būklę bei jos veiklos rezultatus, gauna įmonės savininkai, valdžios institucijos bei kiti vartotojai,
pavyzdžiui, įmonei suteikiantys kreditą bankai.
Įmonės finansinės atskaitomybės tikslas – teikti informacijos vartotojams teisingą informaciją
apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus ataskaitiniais metais.
Rengdamos metinę finansinę atskaitomybę juridinio asmens teises turinčios ribotos
civilinės atsakomybės pelno siekiančios įmonės (akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės) vadovaujasi
Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu bei 1-uoju verslo apskaitos standartu
„Finansinė atskaitomybė“
Be minėtų norminių aktų, sudarant finansinę atskaitomybę turi būti vadovaujamasi bendraisiais
apskaitos principais, apskaitos vedimo tvarką reglamentuojančiais norminiais aktais ir įmonės apskaitos
politika.
Įmonės apskaitos politika – tai įmonės pasirinkti ir atitinkamu būdu pasitvirtinti apskaitos metodai ir
taisyklės, skirti įmonės buhalterinei apskaitai tvarkyti ir finansinei atskaitomybei parengti. Tai reiškia,
kad pasirengtoje apskaitos politikoje įmonė turi galimybę pati nuspręsti, kokiais apskaitos principais,
metodais ir taisyklėmis
Kiekviena šalis turi nustatyti finansinių ataskaitų rengimo ir pateikimo tvarką. Dažniausiai ši
tvarka nurodoma šalių komercijos kodeksuose, apskaitos įstatymuose arba kituose norminiuose
aktuose. Šiuo metu nustatyti finansinių ataskaitų rengimo ir pateikimo tvarką arba jos konceptualius
klausimus yra nesudėtinga, nes galioja daug tarptautinių dokumentų.
Svarbiausi yra šie:
1.Finansinių ataskaitų rengimo ir pateikimo nuostatai.
2.Tarptautiniai apskaitos standartai.
3.Europos Sąjungos direktyvos.
Finansinių ataskaitų rengimo ir pateikimo nuostatuose, kuriuos parengė Tarptautinio apskaitos
standartų komiteto taryba, nagrinėjama:
finansinių ataskaitų esmė, tikslai ir sudėtis;
finansinių ataskaitų kokybinės charakteristikos ir esminės prielaidos;
finansinių ataskaitų elementai;
finansinių ataskaitų elementų pripažinimas;
finansinių ataskaitų elementų įvertinimas;
108
kapitalo išsaugojimo koncepcijos.
Tarptautinių apskaitos standartų nuostatos yra svarbesnės. Tačiau Finansinių ataskaitų rengimo
ir pateikimo nuostatai yra labai gera metodinė medžiaga rengiant kiekvienos šalies finansinių ataskaitų
koncepciją.
Finansinių ataskaitų sudarymą ir jose pateiktos informacijos atskleidimą reglamentuoja ir
Europos Sąjungos direktyvos. Ypač svarbią reikšmę turi Ketvirtoji direktyva “Kompanijų ataskaitos”
(1978m.) ir Septintoji direktyva “Konsoliduotos ataskaitos” (1983m.).
Finansinių ataskaitų sudėtis – tai ataskaitų formos, kurios įeina į tam tikro laikotarpio bendrą
finansinę atskaitomybę. Ji apima visus įmonės rodiklius ir yra išsamiausia informacija apie įmonės
veiklą per finansinius metus.
Akcinių bendrovių įstatyme numatytas reikalavimas, kad, likus ne mažiau kaip 10 dienų iki
eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, bendrovės valdyba (jei bendrovėje valdyba nesudaroma –
administracijos vadovas) privalo parengti ir pateikti savininkams bendrovės veiklos ataskaitą. Kadangi
finansinė atskaitomybė rodo tik tai, kas jau buvo, veiklos ataskaitoje reikalaujama pateikti bendrovės
veiklos planus ir prognozes, kad savininkai galėtų susipažinti su įmonės veiklos perspektyvomis.
Tačiau, pateikiant pastaruosius duomenis, reikia stengtis nepateikti slaptos komercinės informacijos,
kad jos atskleidimu negalėtų pasinaudoti konkurentai.
Finansinės atskaitomybės sudėtis
(1VAS ir Finansinės atskaitomybės įstatymas)
Pilną finansinę atskaitomybę
sudaro:
Trumpą finansinę
atskaitomybę sudaro:
pilnoji FA jei: -grynosios pajamos per metus 7mln.Lt,
-balanse nurodyto turto vertė 5 mln.Lt,
vidutinis --metinis sąrašinis darbuotojų skaičius 10 žmonių pasirenkama FA forma:
Trumpoji FAEsant tik dviems šiems rodikliams
Balansas;
pelno (nuostolių) ataskaita;
nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita;
pinigų srautų ataskaita;
aiškinamasis raštas.
2 VAS
3 VAS
4 VAS
5 VAS
6 VAS7 VAS Klaidu taisymas
balansas;
pelno (nuostolių) ataskaita;
nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita;
aiškinamasis raštas.
Metinės finansinės atskaitomybės auditas atliekamas kai Grynieji pardavimai sudaro 10 mln.Lt,
109
Turtas 5 mln.Lt Vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius yra 50 darbuotoju
Duomenų pateikimo finansinėje atskaitomybėje principai (reikalavimai FA)
Finansinės atskaitomybės parengimo, kaip ir bendruosius apskaitos, principus reglamentuoja
tarptautiniai apskaitos standartai. Jie numato, kad rengiant vartotojams naudingą finansinę
atskaitomybę, turi būti laikomasi tokių keturių svarbiausių nuostatų.
1. Informacija turi būti pateikta aiškiai ir suprantamai
Finansinių ataskaitų informacija turi būti suprantama visiems vartotojams. Finansinių ataskaitų turinys
turi atspindėti esmę, nebūtų dviprasmybių.
2.Informacija turi būti teisinga ir palyginama
Finansinių ataskaitų tinkamumą apibūdina jose esamos informacijos reikšmė. Reikšminga
informacija laikoma tokia, kurią išbraukus iš finansinės ataskaitos tai turės įtakos vartotojų
sprendimams. reiškia, kad teikiama tokia informacija, kuri leidžia vartotojui nustatyti pranašumus,
skirtumus ir tendencijas. Lyginant įmonės finansinių ataskaitų duomenis su kitų įmonių analogiškomis
ataskaitomis, galima objektyviai įvertinti savo galimybes ir vietą rinkoje.
3.Neutrali ir Patikima rodo, kad visos ūkinės operacijos finansinėse ataskaitose atspindėtos
objektyviai ir kad jose nėra klaidų. Visa finansinė informacija yra tiksli, teisinga ir tikra.
Finansinių ataskaitų patikimumą lemia šie aspektai:
lojalus atvaizdavimas;
turinio vyravimas prieš formą;
neutralumas;
apdairumas ir atsargumas;
tikslumas;
kompleksiškumas.
4. Kiti reikalavimai: pateikimas laiku, pastovumas, reikšmingumas, išsamumas, naudingumas.
110
10.1 Inventorizacija
INVENTORIZACIJA Tai įmonės viso ilgalaikio, trumpalaikio, atsargų, skolų, ir kitų pozicijų
patikrinimas, jų faktiškai rastų likučių palyginimas su apskaitos duomenimis.
MATERIALIAI ATSAKINGAS ASMUO- Sudaręs visiškos materialinės atsakomybės sutartį ir turintis
teisę naudoti įmonės grynuosius pinigus atsargų įsigyjimui, esantis atsakingas už tam tikras
materialines vertybes .
Inventorizacija yra būdas faktiškiems turto likučiams nustatyti ir jiems palyginti su apskaitos
duomenimis. Toks palyginimas atskleidžia turto trūkumą ar perteklių arba stabilią sąžiningą poziją.
Inventorizacijos rezultatai nustatomi, palyginus faktinius vertybių likučius, nustatytus
inventorizuojant, su jų likučiais apskaitos registruose ir surašant gautus rezultatus į
INVENTORIZAVIMO APRAŠUS.
Inventorizacijos eiga :
Parengiamieji darbai Inventorizacijos eiga Rekmendacijos vadovui teikimas
Vadovas išleidžia įsakymą apie: inventoriacijos pradžią ir pabaigą. objektų inventorizavimo seka pagal dienos būklę, Sudaroma inventorizacjos komisija
Inventorizuojamų objektų tikriimas natūra (sandėliai) ir dokumentuoseInventorinių aprašų sudarymasGautų rezultatų sutikrinimas su buhalteriniais duomenimisNesutapimų skaięiavimas ir priežasčių nustatymas
Surašomas inventorizacijos eigos ir gautų rezultatų protokolas, kuris teikiamas vadovui tvirtinti įsakymu.Jei vadovas sutinka su inventorizacinės komisijos išvdomis, jis jas patvirtina įsakymuJei vadovas nesutinka- priimamas sprendimas pakartoti probleminio turto inventorizaciją, kreiptis į institucijas dėl kaltų asmenų ir t.t.
Inventorizacija skirstoma :
1. Pagal priežastį- planinė ( metinė , periodinė), priežastinė, netikėta ( neplaninė)
Metinės (planinės) inventorizacijos metu tirkinamas visas turtas ir nuosavybė, periodinės
inventorizacijos metu tikrinamas brangus turtas arba buitinės paskirties prekių likiučiai.
Kai keičiasi materialiai atsakingas asmuo, reorguonizant ar likviduojant įmonę, po įsilaužimų, stichinių
nelaimių, perkainojant turtą. nustačius grobstymo, piktnaudžiavimo, plėšimų ir vagysčių atvejus, audito
metu (revizija, kontrolė), teismo- tardymo organų reikalavimu, ir dėl kitų priežasčių, kai reikia gauti
duomenų apie faktinius vertybių likučius.
111
2. Pagal apimtį- ištisinė, atrankinė ( kai tikrinamas vienas balanso straipsnis), dalinė ( kurio
nors turto dalis),
3. Pagal pobūdį- faktinė ( turtas sveriamas, matuojamas, skaičiuojamas), dokumentinė
( įsipareigojimų)
4. Pagal inventorizuojamus objektus- Ilgalaikio turto (materialaus – nematerialaus), Vertybinių
popierių, Grynųjų pinigų, Atsargų kelyje,Debitorinės skolos, Kreditorinės skolos,
5. Kiti pagal poreikį
Inventorizaciją privaloma atlikti, kai:
Prieš metinės finansinės atskatomybės sudarymą
Keičiantis materialiai atsakingam asmeniui
Po vagysčių ir apiplėšimų ir piktybinio kenkimo
Perkainojant kai kurias vertybes
Bankrutuojant įmonei
Darant auditą, teismo ir kitų kontroliuojančių institucijų reikalavimu
Keičiantis nuosavybės formai.
Inventorizacijos tvarka privaloma šioms įmonėms:
Akcinėms (AB), uždarosioms akcinėms (UAB), kooperatinėms (KU), Žemės ūkio (ŽŪB),
Investicinėms (IB) bendrovėms
Valstybės, biudžetinėms , savivaldybių įmonėms, Viešosioms įstaigoms, visuomeninėms
organizacijoms ir asociacijoms.
Rekomenduojama
Individualioms – personalinėms įmonėms, TŪB, KŪB, biurams ir kontoroms.
Pagal kiekvieno turto rūšį ir buvimo vietą yra surašomi atskiri inventoriniai aprašai. Negalima į vieną
aprašą surašyti kelių materialiai atsakingų asmenų turto. Visi inventorizavimo aprašai yra surašomi
dviem egzemplioriais: vienas įmonėje prie blanso, kitas – materialiai atsakingam asmeniui. Jei yra
turto pas trečiuosius asmenis ( pvz. Panauda) privalu pildyto trečią egzempliorių, ir jį pasirašius išsiųsti
turto savininkams.
Jei nustatoma, kad faktiniai likučiai yra mažesni už apskaitinius – tai laikoma trūkumu.
Jų priežastys gali būti:
Natūralios netekties nuostoliai. Tai prekių nudžiūvimo, nugaravimo, nubyrėjimo, sudūžimo
išsilaikymo saugant, vežant, kraunant pilstant ir t.t.
112
Grobstymas
Klaidos apskaitoje ar inventorizaciniame apraše
perrūšiavimas
Trūkumas privalo būti išieškotas iš kaltų asmenų: iki vieno vidutinio atlyginimo sumoka materialiai
atsakingas asmuo iš savo atlyginimo vadovo įsakymu ir MA raštiškai sutikus, jei trūkumo suma
didsnė- paduodamas į teismą išieškojimui.
Jei nustatomi faktiniai likučiai didesni už apskaitinius – turime perteklių
Pertekliaus priežastys :
neįregistruotų vertybių aptikimas
prirašymas
perrūšiavimas
apskaitos klaida
Perteklius privalo būti užpajamuotas į apskaitą.
Dėl nustatytų neatitikimų, materialiai atsakingi asmenys turi rašyti pasiaiškinimus ir jie pridedami prie
inventorizacijos aprašų. Verčių skirtumams inventorizacinė komisija sudaro atskirus neatitikties
aprašus. Materialiai atsakingas asmuo arba prisiima kaltę dėl neatitikties, arba yra teikiama
inventorizacijos protokole išvados apie esamą padėtį, o vadovas priima sprendimą.
Griežtai draudžima nurašinėti vertybes pagal natūralius pasikeitimus: nubyrėjimai nudžiūvimai ir t.t.
Yra nustatytos Ekonomikos ministerijos galimo produktų sumažėjimo normos. Pelno mokesčio
įstatymeyra nurodyta, kad tokie produkcijos sumažėjimai apskaitomi kaip ribojami atskaitymai iš
pelno iki vieno procento per metus nuo visų pajamų.
Inventorizacijos atlikimo tvarką reglmentuoja LRV nutarimas Nr. 719
113
10.2. Balansas
Reglamentuoja 2 Verslo apskaitos standartas
BALANSAS - Finansinė ataskaita, kurioje nurodomas visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir
įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną.
BALANSO RŪŠYS- Pradinis, baigiamasis , likvidacinis, konsoliduotas. Tarpinis, metinis.
Balansą sudaro dvi dalys A- turto (veiklus, veiksmingas, apčiuopiamas)/P- savininkų nuosavybės bei
įsipareigojimų (neveikiantis, stovintis).
Balanso abiejų dalių galutinės sumos visada turi sutapti, jei galutinės sumos nesutampa vadinasi
balansas užpildytas klaidingai. Balanse parodomi duomenys apie visą įmonės turtą, nuosavą kapitalą ir
įsipareigojimus, kitaip tariant, iš balanso matyti, kokiu turtu disponuoja įmonė ir kam šis turtas
priklauso.
Pagrindinai balanso bruožai:
balansas yra ne sąskaita, o atskaita;
balansas yra parengtas tam tikru laiko momentu ir yra svarbus tik tuo momentu: jau kita
operacija padarys jį kitokį. Balansas dirbtinai sustabdo verslą vienam momentui;
gautas pelnas nebūtinai atvaizduojamas pinigais kasoje. Juk po atitinkamos operacijos gali būti
gaunamas pelnas, tačiau grynų pinigų suma po šios operacijos gali sumažėti.
Balansas yra vienas iš svarbiausių apskaitos sistemos elementų, todėl jam visose šalyse ir
įvairiais laikotarpiais buvo skiriama labai daug dėmesio. Balansas yra pagrindinė įmonės finansinės
ataskaitos forma. Jis turi labai didelę reikšmę atliekant įmonės finansinės būklės analizę, todėl visose
šalyse laikomas svarbiausiu finansinės analizės šaltiniu.
Balansui keliami reikalavimai:
1. Balansas turi parodyti turto ir nuosavybės bei įsipareigojimų būklę (kiek ir kokio
turto įmonė turi, kokio dydžio jos nuosavybė ir įsipareigojimai) tam tikrą dieną
pinigine išraiška t.y. galiojančiu šalyje piniginiu vienetu.
2. Balanse atvaizduojama pusiausvyra tarp turto ir nuosavybės bei įsipareigojimų ir
pateikiama išsami informacija apie tai, kokį turtą įmonė turi konkrečiu momentu.
3. Balanse nurodytos eilutės turi būti užpildytos, net kai jos lygios nuliui O
4. Balanse duomenys nurodomi litais.
114
5. Išimtinais atvejais, esant konsoliduotam arba akcinių bendro kapitalo bendrovių
balansui, esant milijoninėms apyvartoms, balanse nurodome tūkstančiais litais, o
aiškinamajame rašte privalu parodyti tuos skaičius litais.
Sąskaitų likučiai paprastai fiksuojami gruodžio 31 dienai. Ši kalendorinių metų diena dažnai
sutampa su įmonės finansinių metų pabaiga, nors ne visada taip gali būti. Sezoninės veiklos įmonių
metai nesutampa su kalendorinių metų pabaiga, nes jos sezoniniai veiklos metai gali baigtis pavasarį,
vasarą ar rudenį.
Balansas gali būti publikuojamas kaip lentelė, turinti dvi puses, t.y. turtą ir įsipareigojimus bei
nuosavybę, arba kaip pranešimas, kuriame visi rodikliai išdėstomi vienas paskui kitą.
Balanse nurodoma, kokiu turtu disponuoja įmonė ir kam šis turtas priklauso. Norint parengti
balansą, pirmiausia būtina suskaičiuoti (inventorizuoti) visą turtą, kuriuo disponuoja įmonė ataskaitinio
laikotarpio pabaigoje, nustatyti, kokia turto dalis buvo sunaudota per ataskaitinį laikotarpį. Reikia
įvertinti ir visas įmonės skolas bei įsipareigojimus. Parengiamieji balanso sudarymo darbai atima
nemažai laiko (didesnėse įmonėse – keletą mėnesių). Todėl reikia žinoti, kad kurių nors metų sausio
1d. balansas tik pateikia informaciją apie įmonės turtą, jos nuosavybę bei įsipareigojimus. Tačiau pats
balansas baigiamas rengti iki akcininkų susirinkimo, t.y. kitų metų pradžioje, o viešai, kaip ir visa
finansinė atskaitomybė, paskelbiamas per mėnesį po to, kai jį patvirtina akcininkai.
Balansas sudarytas iš dviejų didelių dalių. Turto dalyje nurodoma, kokiu turtu disponuoja
įmonė, o Savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų dalyje atsakoma į klausimą, kam šis turtas priklauso,
nes ir labai didelį turtą valdanti įmonė gali būti prasiskolinusi. Tai reikštų, kad turtu įmonė tik
disponuoja, t.y. turi jį savo žinioje, valdo ir tvarko, tačiau įmonės savininkams realiai visa balanse
nurodyta turto suma nuosavybės teise nepriklauso.
Tiek turtas, tiek įmonės įsipareigojimai nevienalyčiai. Kiekviena įmonė turi labai įvairaus turto,
taip pat ir skirtingų įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Todėl turto ir nuosavybės (įsipareigojimų)
dalys savo ruožtu suskirstytos į skyrius, grupes, pogrupius, straipsnius pagal turto ir nuosavybės bei
įsipareigojimų sudėtines dalis.
Pilnoji ir Trumpoji balanso formos savo esme nesiskiria. Tik pilnoji yra trumposios formos
išplėstinis variantas.
Balansas yra pirmoji Finansinės atskaitomybės finansinė ataskaita.
115
INFORMACIJOS BALANSE IŠDĖSTYMAS
Žymė Balanso straipsnio pavadinimas PaaiškinimasA ILGALAIKIS TURTAS Prie kiekvieno turto eilutės Aiškinamajame rašte pateikiama
detali informacija iš kokių pozicijų susideda balanso eilutėje nurodytas dydis. Visas turtas atvaizduojamas likutine verte.
I Nematerialus turtasII Materialus turtasIII Finansinis turtas
B TRUMPALAIKIS TURTASI Atsargos, išankstiniai mokėjimai, nebaigtos
vykdyti sutartysNurodomos įsigijimo savikaina.
II Per vienerius metus gautinos sumos Nurodomos grynąja verte, įvertinus beviltiškas skolasIII Kitas trumpalaikis turtasIV Pinigai ir jų ekvivalentai
C NUOSAVAS KAPITALAS Kiekvienai nuosavo kaitalo eilutėje nurodomas atitikmuo iš Nuosavo kapitalo pokyčių ir pelno nuostolio ataskaitų atitikmuo.
I Kapitalas Pasirašytas įstatinis kapitalas.II Perkainojimo rezervas (rezultatas) Šiame straipsnyje nurodomas ilgalaikio ir finansinio turto
perkainavimas, jei įmonė tokio turi.III Rezervai Nurodomi rezervai, sudaryti iš paskirtytojo pelnoIV Nepaskirstytasis pelnas Parodomas per ankstesnius ir ataskaitinius metus likęs
nepaskirstytas pelnas.
D Dotacijos ir subsidijos Nurodomos visos gautinos ir panaudotos ne įmonės uždirbtos lėšos.
E MOKĖTINOS SUMOS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Skolinto kapitalo sudėtis ir mokestiniai įsipareigojimai. Viena svarbiausių įmonės einamosios veiklos ir būklės pozicijų. Pagrindinė palyginmoji duomenų bazė finansinei apskaitai ir analizei.
I Po vienerių m. mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai
II Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
Kiekvienam nurodytam skaičiui Aiškinmajame rašte privalo būti papildoma lentelė, nurodnti detalius skaičius iš ko susideda ši eilutė. Mokestiniai įsipareigojimai privalo būti detalizuoti: susiję su darbo santykiais ir mokesčiai valstybei. Kreditoriniai įsiskolinimai privalo būti detlizuoti pagal įsiskolinimo terminą:1 mėn., 2 mėn., iki 6 mėn., virš 6 mėn.
116
10.3 Pelno / nuostolio ataskaita
Reglamentuoja 3Verslo apskaitos standartas
PELNO / NUOSTOLIO ATASKAITA Įmonės veiklos rezultato išvedimas. Viena pagrindinių formų. Kaip
balansas gali būti tarpinė pagal poreikį. Yra trumpa ir pilnoji. Pagrindinė forma išvedant finansinius
analitinius duomenis apie įmonės veiklą per metus.
Pelno (nuostolio) ataskaitoje nurodomos visos per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos ir
joms uždirbti patirtos sąnaudos.
Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitoje matyti, kaip paskirstomas per metus uždirbtas pelnas
arba kaip dengiamas patirtas nuostolis.
Pelnas – svarbiausias ūkinės veiklos rezultatus apibūdinantis rodiklis, todėl finansinėje
atskaitomybėje jam skiriama daug dėmesio. Informacija apie įmonės ataskaitinio laikotarpio veiklos
rezultatus pateikiama pelno (nuostolio) ataskaitoje. Joje parodoma finansinio rezultato susidarymo
schema arba pelno ar nuostolio apskaičiavimo algoritmas. Pelno (nuostolio) ataskaita yra vienas iš
svarbiausių informacijos šaltinių siekiant sužinoti įmonės veiklos rezultatus ir jos galimybes. Ypač
daug naudingos informacijos galima gauti analizuojant kelerių metų pelno ir nuostolio ataskaitas.
Paprastai ši ataskaita yra mėnesinė, ketvirčio ir metinė. Pelno ataskaita gali būti sudaryta ir savaitinė,
jeigu to reikia valdymui.
Europos Sąjungos Ketvirtoje direktyvoje “Kompanijų ataskaitos” rašoma, kad pelno (nuostolio)
ataskaita neturi būti keičiama kiekvienais metais. Ji turi būti vienodos formos ir struktūros. Nukrypimai
leidžiami tik ypatingais atvejais.
Pelno (nuostolio) ataskaita yra reikšmingesnė negu balansas. Iš dalies tai paaiškinama tuo, kad
finansinės atskaitomybės vartotojai pirmiausia domisi finansiniu rezultatu, kurį pasiekė įmonė per
ataskaitinį laikotarpį. Finansinį rezultatą, pasiektą per ataskaitinį laikotarpį, parodo pelno (nuostolio)
ataskaita, o balansas pateikia tik momentinius rezultatus iki tam tikros datos.
Pelno (nuostolio) ataskaitoje fiksuojamos per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos ir
sąnaudos, patirtos uždirbant tas pajamas. Jas palyginus ir nustatoma, ar įmonė per ataskaitinį laikotarpį
uždirbo pelną, ar patyrė nuostolį.
Pelno (nuostolio) ataskaitoje informacija apie pajamas ir sąnaudas pateikiama suskirstyta pagal
įmonės veiklos sritis: įprastinę, apimančią nuo I iki VIII pelno (nuostolio) ataskaitos straipsnius, ir
neįprastinę veiklą. Įprastinė veikla savo ruožtu skirstoma į tipinę (veiklą, kuriai vykdyti buvo įkurta
117
įmonė) ir netipinę (kitą veiklą) bei finansinę ir investicinę. Ką skirti tipinei įmonės veiklai, priklauso
nuo konkrečios įmonės pobūdžio: perdirbimo įmonėje pagrindinė, taigi tipinė yra gamybinė veikla,
paslaugas teikiančioje – paslaugų teikimas, o parduotuvėje ar bazėje – prekyba.
INFORMACIJOS PELNO ( NUOSTOLIŲ) ATASKAITOJE IŠDĖSTYMAS
Žymė Pelno (nuostolių) atsakaitos straipsnio pavadinimas
Paaiškinimas
I Pardavimų pajamos PP apima įmonės pajamų sumą, uždirbtą pardavus prekes, taip pat ir atlikus paslaugas. Pardavimų ir paslaugų pajamos šioje ataskaitoje pateikiamos visai “švarios”, jos dar vadinamos neto pajamomis. Tuo tikslu per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos turi būti pakoreguotos, sumažintos sumomis, kurios nepriklauso pardavėjui, nors būna įrašytos pirkėjams išrašytose sąskaitose už išsiųstas prekes (suteiktas paslaugas). Pajamų sumą reikia koreguoti pirkėjų grąžintų ar įvertinta grąžintų prekių suma, kai kurių kitų mokesčių (akcizų, muitų) nukainojimų bei dar kitomis sumomis.
II Pardavimo savikaina PS sąnaudos, tiesiogiai susijusių su pardavimų ir paslaugų pajamų uždirbimu. Tai sunaudotų žaliavų, komplektavimo gaminių bei tiesioginio darbo užmokesčio, apskaičiuoto parduotų prekių gamintojams, suma. Šioje eilutėje nurodomos visos sąnaudos, kurias įmonė tiesiogiai padarė gamindama parduotas prekes, kitaip sakant, kurias galima tiesiogiai priskirti tam tikriems gaminiams. Parduotų prekių ir atliktų darbų savikainos suma turi būti pakoreguota tiekėjams grąžintų ir įvertinta grąžintų prekių suma, atitinkamų mokesčių (pridėtinės vertės, akcizų, muitų) sumomis bei nukainojimų ir kitomis sumomis, mažinančiomis pirkimų sąnaudas.
III Bendrasis pelnas ( nuostolis) PP – PS = BP Taip skirtumas tarp pardavimų ir paslaugų pajamų bei parduotų prekių ir atliktų darbų savikainos. Pelnu šis rodiklis vadinamas sąlygiškai, nes atspindi skirtumą tarp to, ką įmonė uždirbo pardavusi prekes, ir sumos, kurią pati sumokėjo pirkdama jas. Šio pelno savininkai negali išsidalinti, nes iš jo pirmiausia reikia padengti visas su prekių perpardavimu susijusias sąnaudas, be kurių jokia įmonė negalėtų veikti.
IV Veiklos sąnaudos VS Pardavimų ir bendrosios administracinės sąnaudos.Vykdant savo veiklą, prekiaujant ar teikiant paslaugas, susidaro tiesiogiai parduotų prekių ir atliktų darbų savikainai nepriskirtinų sąnaudų, kurios ir pateikiamos atskirai, šiame straipsnyje. Jis suskirstytas į pardavimų sąnaudas ir su įmonės valdymu susijusių bendrųjų ir administracinių sąnaudų straipsnius.
V Tipinės veiklos pelnas ( nuostolis) BP – VS =TVPĮmonės ataskaitinio laikotarpio tipinės veiklos rezultatas. Jis nustatomas iš pardavimų ir paslaugų pajamų atėmus parduotų prekių ir atliktų darbų savikainą bei veiklos sąnaudas.
118
VI Kita veikla KV : pajamos - sąnaudosNetipinės veiklos rezultatas. Tai veikla, vykdoma atsitiktinai susidarius tam tikroms aplinkybėms, arba šalutinė, įmonei nereikšminga veikla, negalinti būti priskirta prie tos veiklos, dėl kurios įmonė buvo įsteigta. Kitos veiklos pajamoms negali būti priskirtos finansinės ir investicinės veiklos pajamos ir pagautė arba sąnaudos ir netekimai. Taigi tokios veiklos pajamų ir sąnaudų bendras rezultatas – pelnas ar nuostolis – ir matyti iš šio rodiklio.
VII Finansinė investicinė veikla FIV pajamos - sąnaudosVIII Įprastinės veiklos pelnas ( nuostolis) TVP + KV+ FIV = ĮVP
rodiklyje apibendrinamas įprastinės veiklos, apimančios tipinę ir netipinę veiklą rezultatas. Jis apskaičiuojamas prie veiklos pelno ar nuostolio (V straipsnis) pridėjus kitos veiklos rezultatą (VI straipsnis) ir finansinės bei investicinės veiklos rezultatą (VII straipsnis).
IX Pagautė rodo netikėtą pelną dėl įmonės valdytojų nevaldomų ir nuo jų valios nepriklausančių įvykių.
X Netekimai atspindi netikėtą nuostolį dėl įmonės valdytojų nevaldomų ir nuo jų valios nepriklausomų įvykių.
XI Pelnas ( nuostolis) prieš apmokestinimą ĮVP + IX- X= PRodo bendrą galutinį finansinių metų visos įmonės veiklos rezultatą. Jis nustatomas prie įprastinės veiklos pelno (nuostolio) (VIII straipsnis) sumos pridedant pagautės (IX straipsnis) sumą ir atimant netekimų (X straipsnis) sumą. Šiame straipsnyje pateikiama ne apmokestinamoji pelno suma, bet pelnas (arba nuostolis) prieš apmokestinimą, kuris apskaičiuojamas vadovaujantis bendrosios finansinės apskaitos, bet ne įmonių apmokestinimo taisyklėmis. Todėl jis palyginti gerai išreiškia įmonės veiklos rezultatą, bet neparodo, kokia suma turi būti apmokestinama.
XII Pelno mokestis PM Apskaičiuojamas vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo nuostatomis.
XIII Grynasis pelnas ( nuostoliai) P-PM=GP galutinis įmonės tam tikro laikotarpio rezultatas, kuris gali būti panaudojamas įmonės savininkų nuožiūra. Ši suma įrašoma į pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitą, kurioje nurodoma, kiek ir kokiems tikslams panaudojama įmonėje uždirbto pelno arba kaip dengiamas patirtas nuostolis.
CITO: Reikėtų atkreipti dėmesį į vieną svarbią aplinkybę. Apskaičiuojant Kitos veiklos (VI
straipsnis) rezultatą, lyginome tos pačios grupės Kitos veiklos pajamų (VI.1 straipsnis) ir Kitos veiklos
sąnaudų (VI.2 straipsnis) rodiklius. Analogiškai apskaičiuojamas ir Finansinės ir investicinės veiklos
rezultatas. Tačiau Pagautės (ypatingojo pelno) ir Netekimų (ypatingųjų praradimų) straipsniai atskiri ir
šios sumos nelyginamos.
119
10.4. Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita
Reglamentuoja 4 Verslo apskaitos standartas .
Ataskaitoje parodomas akcijų judėjimas, rezervų skirstymas ir perskirstymas.
Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje parodomas įmonės ekonominės naudos grynasis
padidėjimas ar sumažėjimas per ataskaitinį laikotarpį, taip pat kiti nuosavo kapitalo pokyčiai,
neparodyti pelno (nuostolių) ataskaitoje.
Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje privalo būti nurodyta:
Nuosavo kapitalo straipsniai ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje
Apskaitos politikos pakeitimo rezultatas
Klaidų taisymo rezultatas
Koreguoti nuosavo kapitalo straipsnių rezultatas
Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezultatas
Finansinio turto perkainojimo rezultatas
Savos akcijos ir jų judėjimas
Kitas apelno ataskaitoje neparodytas pelnas
Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas ( nuostolis)
Dividendai
Įstatinio kapitalo padidėjimas ar sumažėjimas
Rzervai ir jų judėjimas ( pasikeitimas)
Pervedimai iš rezervų reiškia ankstesniais laikotarpiais sudarytų ir dar nepanaudotų rezervų
sumų prijungimą prie ataskaitinio laikotarpio rezultato. Nagrinėjant balansą buvo minėta, kad skirstant
pelną, savininkai dalį jo gali rezervuoti tam tikriems tikslams. Pelno skyrimas į rezervą nereiškia, kad
sumažėja įmonės savininkų nuosavybė, nes rezervo suma yra sudėtinė savininkų nuosavybės dalis.
Tačiau nutardami sudaryti tam tikrus rezervus (kartais jų reikalauja valdžia), įmonės savininkai nurodo,
kurią pelno dalį nusprendė nedalyti dividendais, bet skirti konkrečiam tiksui, pavyzdžiui, gamybos
plėtojimo programai vykdyti. Šios sumos nurodomos pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitos (VII.1.)
ir (VII.2.) straipsniuose. Kitais ataskaitiniais laikotarpiais akcininkai gali nutarti panaikinti arba
sumažinti rezervą pridėdami jį (arba dalį jo) prie tais metais paskirstytinos pelno sumos. Tai ir
nurodoma aptariamoje eilutėje.
120
Pelno paskirstymas. Šiuose straipsniuose nurodoma, kokiems tikslams ir kokios pelno sumos
paskirstytos visuotiniame akcininkų susirinkime. Pirmiausia fiksuojamas pelno skyrimas rezervams.
Kitą sumą akcininkai gali palikti nepaskirstytą, kai nutaria tik suformuoti įstatymo numatytus rezervus.
Tačiau visą pelno sumą, kuri liko suformavus įstatymais numatytus rezervus, akcininkai gali ir
išsidalyti dividendais. Tai reikštų, kad dalis turto kaip dividendai būtų išimta iš įmonės ir perduota
jiems. Šia suma sumažėtų įmonės savininkų nuosavybė. Tai ir atsispindėtų pelno (nuostolio)
paskirstymo ataskaitos straipsnyje VII.3. Dividendai. Ta pačia suma , kurią savininkai nusprendė
išsidalyti, sumažėtų ir įmonės turtas. Balanse tai būtų užfiksuota kaip turto sumažėjimas arba įmonės
skolos akcininkams padidėjimas.
Nepaskirstytasis rezultatas – pelnas (nuostolis) – ataskaitinio laikotarpio pabaigoje – po
akcininkų susirinkimo likęs nepaskirstytas pelnas ar nepadengtas nuostolis. Jeigu išvedamas pelnas,
vadinasi, per ataskaitinį laikotarpį įmonės uždirbtos pajamos viršijo sąnaudas, patirtas uždirbant šias
pajamas. Tokia suma padidėja turto suma balanse. Todėl iš pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitos
aptariamoje eilutėje išvesta suma perkeliama į balanso nuosavybės dalies Kapitalo ir rezervų skyriaus
V straipsnį Nepaskirstytasis pelnas (nuostolis), kaip ir aptariamoje ataskaitoje, pelną įrašant be
skliaustelių, o nuostolį suskliaudžiant.
Informacija, pateikta šioje ataskaitoje, tiesiogiai susijusi su rodikliais, atvaizduotais pelno
(nuostolio) ataskaitoje, todėl kai kuriose šalyse šios dvi ataskaitų formos sujungiamos į vieną formą –
pelno ir nuostolio ataskaitą.
121
10.5. Piniginių srautų ataskaita
Reglamentuoja 5 Verslo apskaitos standartas
Pinigų srautų ataskaitoje nurodomos visos per ataskaitinius metus gautos piniginės įplaukos bei
padarytos išmokos, suskirstytos pagal atskiras įmonės veiklos rūšis. Suvestinė, kurioje nurodomos
įmonės pinigų ir jų ekvivalentų įplaukos ir išmokos per ataskaitinį laikotarpį.
Pinigų srautų ataskaita privaloma įmonėms, kurios sudarinės tiek pilnąją, tiek sutrumpintą
finansinę atskaitomybę
Pinigų srautų ataskaita neprivaloma tik įmonėms, sudarančioms trumpiausią atskaitomybės
formą, vadinamąją trumpą finansinę atskaitomybę). Pinigų srautų ataskaitoje nurodomi ataskaitinio
laikotarpio pinigų srautai (įplaukos ir išlaidos) iš įmonės gamybinės (prekybinės) investicinės ir
finansinės veiklos.
Jeigu įmonė neturėtų jokių skolų ir jai niekas nebūtų skolingas, jei ji neįsigytų ilgai
naudojamo turto ir atsargų ateičiai, tai pinigų per atskaitinį laikotarpį padaugėtų tiek, kiek per tą
laikotarpį uždirbta pelno. Tačiau gyvenime taip nebūna, ir įmonės pelno bei pinigų sumos paprastai
nesutampa. Iš pinigų srautų ataskaitos informacijos vartotojai sužino, ar įmonė uždirbo pakankamai
pinigų, kad galėtų tęsti ir plėtoti jos veiklą bei išmokėti dividendus; ar ji sugebės grąžinti skolas iš
turimų pinigų ir kt. Balansas bei pelno (nuostolio) ataskaita teikia daug naudingos informacijos, tačiau
neatsako į kai kuriuos svarbius klausimus: ar įmonės veikla sukuria pakankamai grynųjų pinigų, kad
galėtų išmokėti dividendus? Jei įmonė per metus prarado pinigų, ar ji vis dėlto uždirba pakankamai
grynųjų pinigų, kad galėtų grąžinti skolas? Kokia nauja finansine ir investicine veikla užsiėmė įmonė? Į
kokį naują turtą įmonė investavo savo lėšas? Jei skolos sumažėjo, kaip tai buvo padaryta? Jei skolos per
metus padidėjo, kur buvo investuotos pajamos? Ar įmonė išleido paprastųjų akcijų, jei taip, kaip buvo
panaudotos pajamos?
Kodėl į šiuos klausimus negali atsakyti Finansinės atskaitomybės ataskaita?
1. pelno (nuostolio) ataskaita parengta kaupimo metodu, grynųjų pinigų ir skolų valdymo
veiksmų padariniai joje neparodomi.
2. balansas yra stabili ataskaita, tai per metus lemianti įvairius pakitimus veikla,
(finansinė bei investicinė) jame neatvaizduota.
122
3. nuosavo kapitalo ataskaita apima tik tą veiklą, kuri turi įtakos savininkų akcijoms.
Būtent todėl ir reikia rengti pinigų srautų ataskaitą, norint susieti visą šią informaciją.
Vertinant pinigų srautus iš finansinės veiklos, būtina daug dėmesio skirti pajamoms gautoms
išleidus akcijas, obligacijas, skolos raštus ir kt. Savo ruožtu labai svarbu objektyviai įvertinti paskolų
grąžinimo galimybes.
Pinigų srautų ataskaitos tikslas
– pateikti informaciją apie įmonės per ataskaitinį laikotarpį gautus ir išleistus pinigus.
– pateikti duomenis apie pinigų panaudojimą įmonės įprastinėje gamybinėje ar prekybinėje veikloje
– pateikti duomenis apie pinigų panaudojimą investicinėje ir finansinėje veikloje
– nustatyti veiksnius, turėjusius įtakos atitinkamiems pinigų srautams ir jų pasikeitimams. Šiai
analizei atlikti būtina panaudoti balanso bei pelno.
Kai ką apie tai galima sužinoti iš balanso ar pelno (nuostolio) ataskaitos, bet ne viską. Tiktai pinigų
srautų ataskaitoje pateikiama visa informacija apie ūkines operacijas, kuriose naudojami pinigai.
Pinigų srautų ataskaitos informacija yra naudinga ir įmonės viduje – vadovams, vadybininkams, ir
išorėje – investuotojams bei kreditoriams.
Pinigų srautų ataskaita padeda įvertinti faktinę įmonės veiklą gaunant ir išleidžiant pinigus –
patį likvidžiausią turtą. Taip pat ji siejasi ir su ateitimi – padeda įvertinti ateities pinigų srautus, jų
gavimą ir išleidimą.
Įmonės vadovai naudoja pinigų srautų ataskaitą vertindami įmonės likvidumą, galimybes
išmokėti dividendus, investicinių ir finansinių sprendimų pasekmes įmonės veiklai, trumpalaikių
paskolų poreikį, įsipareigojimų vykdymo galimybes, planuodami pinigų poreikius investicinei ir
finansinei veiklai.
Pinigų srautų ataskaita atskleidžia, kaip gali atsitikti, kad įmonė, kurios pelno (nuostolio)
ataskaitoje nurodytas pelnas, neturi pinigų darbuotojų atlyginimams išmokėti, o kita įmonė, kurios
pelno ataskaitoje nuostolis, sugeba įsigyti naujus, modernius, brangiai kainuojančius įrengimus ir už
juos sumokėti.
Pinigų srautų ataskaita pateikia pinigų įplaukas, pinigų išmokas ir pinigų pasikeitimą per
ataskaitinį laikotarpį dėl įmonės veiklos
Pinigų srautai iš įmonės veiklos yra pagrindinis rodiklis, įgalinantis nustatyti, kokiu mastu
tipinė ar netipinė veikla leidžia palaikyti ir plėtoti gamybinį įmonės pajėgumą, grąžinti skolas, išmokėti
dividendus ir investuoti lėšas be išorinių finansavimo šaltinių.
Pinigų srautai iš įmonės veiklos:
123
Rengiant šią ataskaitą, apskaičiuojami koreguojant ataskaitinio laikotarpio rezultatą (pelną ar
nuostolį) šiomis sumomis: nepiniginių srautų įtaka ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimui ir
nematerialaus turto amortizacijai, atsargų likučių pasikeitimu, atidėjimų sumos pasikeitimu, užsienio
valiutos kurso pasikeitimu ir pan., jeigu aukščiau išvardintos sumos nedidelės, jos gali būti sujungtos į
vieną pinigų srautų ataskaitos straipsnį “Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos”; mokėtinų ir gautinų
sumų per ataskaitinį laikotarpį įtaka, apimančia atsiskaitymus su pirkėjais, tiekėjais, biudžetu ir kitais
įmonės kontrahentais; išankstinių apmokėjimų pakitimo per ataskaitinį laikotarpį įtaka. Nagrinėjant
pinigų srautus iš pagrindinės ūkinės veiklos, reikia nustatyti, ar įmonė gavo pakankamai pinigų grąžinti
skoloms, palaikyti normaliai veiklai, mokėti dividendams ir daryti naujoms investicijoms nenaudojant
išorinių finansavimo šaltinių. Svarbu apskaičiuoti, kiek pinigų įplaukė už parduotas prekes, suteiktas
paslaugas, iš vertybinių popierių pirkimo bei pardavimo operacijų ir kt.
Pinigų srautai iš investicinės veiklos apima:
Pinigus, išmokėtus įsigyjant materialų ir nematerialų ilgalaikį turtą;
Pinigus, išmokėtus įsigyjant vertybinius popierius;
Pinigus, gautus perleidžiant materialų ir nematerialų ilgalaikį turtą (išskyrus tą, kuris buvo
įsigytas su tikslu jį perparduoti);
Pinigus, gautus parduodant vertybinius popierius (išskyrus tuos, kurie buvo įsigyti su tikslu juos
perparduoti).
Vertinant pinigų srautus iš investicinės veiklos, labai svarbu nustatyti, kiek pinigų buvo skirta
įsigyti ištekliams, kurie ateityje uždirbs pajamas. Ypač tiksliai reikia apskaičiuoti pinigų
įplaukas, gautas pardavus ilgalaikį turtą, ir jas palyginti su pinigų išmokėjimais, skirtais
ilgalaikiam turtui įsigyti.
Pinigų srautų iš investicijų perleidimo (įsigijimo) straipsnyje atspindima ir įmonės gautų per
ataskaitinį laikotarpį dividendų suma. Jeigu pastaroji yra didelė, ji gali būti išskirta į atskirą
straipsnį.
Pinigų srautai iš finansinės veiklos apima:
Pinigus, gautus iš savininkų, išleidžiant visų rūšių akcijas ar kitus kapitalo vertybinius
popierius;
Pinigus, gautus iš kredito institucijų, padidėjus įmonės įsiskolinimams joms;
Kitus pinigus, gautus iš įmonės finansinės veiklos (pavyzdžiui, gautas palūkanas);
Pinigus, išmokėtus savininkams dividendų forma;
Pinigus, išmokėtus savininkams už išperkamas įmonės akcijas;
Pinigus, išmokėtus kredito institucijoms;
Pinigus, išmokėtus pagal įsipareigojimus;
124
Apmokėjimą kitoms įmonėms;
Kitus išmokėtus pinigus.
Pinigų srautai iš finansinės veiklos atskirai atspindimi tam, kad šių duomenų pagrindu galima
būtų nustatyti, kaip per ataskaitinį laikotarpį pasikeitė piniginiai santykiai su trečiaisiais
asmenimis, ar sėkmingai įmonė pasinaudojo išoriniais finansavimo šaltiniais.
Vertinant pinigų srautus iš finansinės veiklos, būtina daug dėmesio skirti pajamoms gautoms
išleidus akcijas, obligacijas, skolos raštus ir kt. Savo ruožtu labai svarbu objektyviai įvertinti
paskolų grąžinimo galimybes.
Pinigų srautai,susiję su ypatingąja veikla,turi būti atspindėti atskirai, eliminuojant jų poveikį
įmonės investicinei ir finansinei veiklai.Parengus pinigų srautų ataskaitą, joje apskaičiuotoji per
ataskaitinį laikotarpį pasikeitusi pinigų suma turi sutapti su pasikeitusia pinigų suma balanse per tą patį
ataskaitinį laikotarpį.
Norint objektyviai įvertinti pinigų srautus iš įvairių veiklos sričių, tikslinga apskaičiuoti jų
lyginamuosius svorius ne tik iš pagrindinės ūkinės, investicinės, finansinės ir ypatingos veiklos, bet ir
atskirų šių veiklos sričių straipsnių lyginamuosius svorius.Reikia analizuoti pinigų srautų dinamiką, t.y.
ataskaitinių metų atskirus pinigų srautų straipsnius palyginti su ankstesnių metų analogiškais pinigų
srautų straipsniais.
Analizuojant pinigų srautų ataskaitos rodiklius, svarbu išskirti teigiamus ir neigiamus pinigų
srautus. Nuolatiniai neigiami pinigų srautai rodo, kad įmonė greičiausiai finansuojama iš šalies, kad ji
nesugeba pakankamai sukaupti grynųjų pinigų įplaukų iš gamybos ir paslaugų, vertybinių popierių
pirkimo bei pardavimo ir kitų operacijų. Jeigu neigiami pinigų srautai yra iš įmonės veiklos, tada reikia
atkreipti dėmesį į debitorinio įsiskolinimo ir atsargų didėjimą.
Kitas pinigų srautų ataskaitos rodiklių analizės uždavinys – (nuostolio) ataskaitos duomenis.
Pagrindinės ūkinės veiklos pinigų srautai turi labai glaudų ryšį su pelno (nuostolio) ataskaitos rodikliais
– su ilgalaikio turto rodiklių pasikeitimais, o finansinės veiklos pinigų srautus lemia ilgalaikių skolų ir
savininkų nuosavybės rodiklių pasikeitimai.
Analizuojant pinigų srautus, labia svarbu nustatyti ne tik jų padaugėjimą iš ūkinės, investicinės
ir finansinės veiklos, bet ir pinigų srautų reguliarumą. Jeigu pinigų srautai yra nereguliarūs, o jų sumos
smarkiai svyruoja, tai rodo įmonės darbo neritmingumą, tam tikrus sutrikimus atliekant gamybines,
komercines, finansines ir investicines operacijas.
Jeigu per keletą laikotarpių pinigų srautai iš ūkinių-gamybinių operacijų nesikeičia, tai
vertinama kaip teigiamas finansinės būklės bruožas. Tuo tarpu pinigų srautai iš ūkinių-gamybinių
operacijų gali signalizuoti apie nereikalingą debitorinio įsiskolinimo arba gamybos atsargų kaupimą.
Tačiau netgi pakankami pinigų srautai iš ūkinių operacijų yra nepakankamas ateities sėkmės įrodymas.
125
Reikia ištirti, kiek šie pinigų srautai finansuoja investicijų poreikį, skolų grąžinimą, dividendų
išmokėjimą.
10.6. Aiškinamasis raštas 5 VAS
AIŠKINAMASIS RAŠTAS Atskleidžia visą papildomą reikšminga įmonės finansinė informacija, kuri
nenurodyta balanse ir jo prieduose. Aprašomi visi svarbiausi įvykiai, įvykę įmonėje per metus.
Aiškinamasis raštas numeruojamas, o jo išvadų Nr. pažymima balanso eilutė. Aiškinamąjame rašte
užpildoma iki 15 lentelių apie turtą, įsipareigojimus, t.y. išplečiama balansinė informacija: iš kur
gautos sumos.
Aiškinamasis raštas (lentelių /pažymų formos: ilgalaikis nematerialus turtas, ilgalaikis
materialus turtas, ilgalaikio materialiojo turto įkeitimas, naudojamas nusidėvėjęs ilg. Mat. Turtas,
atsargos, dukterinės įmonės, asocijuotos įmonės, įstatinio kapitalo struktūra, pelno paskirstymo
projektas, įmonės įsipareigojimų būklė, informacija apie verslo segmentus (geografiniu aspektu),
įmonės teisės ir įsipareigojimai, nenurodyti balanse, finansiniai ryšiai su įmonės vadovais ir kitais
susijusiais asmenimis, finansinės investicinės veiklos rezultatai (pajamos – sąnaudos rezultatas), prekių
mainai, ypatingieji straipsniai (pagautė, netekimai) klaidų taisymas.
Pateikiant (I dalis ) bendruosius duomenis apie įmonę, nurodoma:
bendra įmonės būklė per keletą praėjusiųjų ataskaitinių laikotarpių;
sąlygos, kuriomis dirba įmonė ir kurios gali paveikti įmonės plėtojimąsi;
įmonės veikla tyrimų ir plėtojimo srityje;
kapitalo pakitimai, jeigu tokių buvo, ir šių pakitimų priežastys;
svarbiausieji įvykiai.
Po bendrųjų duomenų pateikimo aiškinamojo rašto pažymose pateikiamas smulkus konkrečių
metinės finansinės atskaitomybės straipsnių turinys. Tam tikrus straipsnius aiškinančios lentelės, kurių
pateikti neprivaloma, turi būti pildomos tik tuo atveju, jeigu atskaitomybėje nurodytos sumos yra
didelės ir gali turėti įtakos vertinant įmonės būklę.
Aiškinamojo rašto ( II dalis) pažymose ir pastabose turi būti nurodyta ši informacija:
nematerialiojo įmonės turto (iš jo formavimo savikainos) būklė ir jos kitimas per ataskaitinį
laikotarpį, įskaitant šio turto amortizaciją;
ilgalaikio materialiojo įmonės turto būklė pagal svarbiausias šio turto rūšis, įskaitant jo
perkainojimus bei indeksavimus, nurašymus ir susidėvėjimą;
ilgalaikio finansinio įmonės turto įsigijimo vertė, taip pat jo kitimai per ataskaitinį laikotarpį
(vertės padidėjimas ir amortizacija), nurodant dar nepareikalautas įmokėti sumas;
126
įmonės kapitalo sudėtis, nurodant paprastųjų ir privilegijuotųjų akcijų bei valstybinio kapitalo
sumas bei akcijų skaičių, taip pat nepareikalautas įmokėti ir pareikalautas, bet dar neįmokėtas
sumas, atskirai išvardijant stambiausiuosius akcininkus – skolininkus;
trumpalaikės ir ilgalaikės skolos, mokesčių ir atlyginimų įsipareigojimai;
didelės atidėjimų sumos (pažymoje);
įmonės veiklos rezultatai. Apibūdinant šiuos rezultatus, pajamos už parduotas prekes ir atliktas
paslaugas turi būti pateiktos pagal kiekvieną reikšmingą veiklos rūšį;
vidutinis samdomųjų darbuotojų skaičius ir apmokėjimo už darbą sąnaudos pagal
svarbiausiąsias darbuotojų kategorijas;
finansinės veiklos pajamos ir sąnaudos pagal visas jų dideles sumas. Įmonė savo nuožiūra
detalizuoja pagautę (ypatingąsias pajamas) ir netekimus (ypatingąsias sąnaudas);
Be formalių duomenų apie bendrovės filialus, dukterines bendroves, veiklos ataskaitoje reikalaujama
pateikti naudos iš dukterinių įmonių įvertinimą, savų ar kitų bendrovių akcijų įsigijimų ir perleidimų
pagrindimą. Taip pat veiklos ataskaitoje reikia pateikti svarbius finansinės atskaitomybės vartotojams
(šiuo atveju savininkams) faktus, kurie įvyko įmonėje jau pasibaigus finansiniams metams, tačiau iki
veiklos ataskaitos parengimo.
Metinės finansinės atskaitomybės paskelbimas ir audito išvada
Labai svarbu auditoriaus išvada apie parengtą metinę finansinę ataskaitą ir įmonės būklę.
Auditoriaus išvada tam tikroms įmonėms yra privaloma Joje nurodoma, ar įmonės finansinė
atskaitomybė visais reikšmingais atžvilgiais teisingai atspindi įmonės būklę, veiklos rezultatus ir pinigų
srautus, ar finansinė atskaitomybė atitinka teisės aktus, reglamentuojančius finansinę apskaitą ir
finansinės atskaitomybės sudarymą bei taikomus bendruosius apskaitos principus. Trumpai tariant,
auditorius savo išvadoje pažymi, ar galima pasitikėti įmonės finansinėje atskaitomybėje pateiktais
duomenimis.Kadangi metinė finansinė atskaitomybė skirta įmonės savininkams, tai turi būti ir
atitinkamai paskelbta, kad su ja galėtų susipažinti kiekvienas akcininkas. Galutinai ji sutvarkoma tik po
visuotinio akcininkų susirinkimo, kai paskirstomas ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatas (pelnas
arba nuostolis). Parengiama pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita ir į balansą įrašoma nepaskirstyto
pelno arba nepadengto nuostolio suma. Prieš visuotinį susirinkimą akcininkai turi būti susipažinę su
svarbiausiais įmonės veiklos rezultatais per ataskaitinius finansinius metus. Įmonės akcininkai
supažindinami su veiklos rezultatais, įstatymuose nustatyta tvarka. Dažniausiai pakanka viešo skelbimo
spaudoje (AB) arba laiško (UAB), kuriais pranešama apie susirinkimo datą ir jame numatomus
nagrinėti klausimus. Tuomet kiekvienas akcininkas gali kreiptis į įmonę ir gauti jį dominančią
informaciją.
127
Visuotinio ataskaitinio akcininkų susirinkimo patvirtinta metinė finansinė atskaitomybė
parengiama galutinai ir skelbiama kiekvienai įmonei prieinamu būdu. Mažesnės AB gali ją išsiuntinėti
savo akcininkams paštu, o didelės - kartais skelbia ir viešoj spaudoj arba daro specialius bukletus. Jie
teikia įmonėms solidumo, kelia prestižą, todėl pritraukia daugiau naujų akcininkų.
LITERATŪRA
Literatūros sąrašas
1. Gediminas Kalčinskas. Buhalterinės apskaitos pagrindai. Vilnius, UAB “Pačiolis”, 2001
2. Aldona Ivanauskienė. Buhalterinės apskaitos pradmenys. Vilnius, TEV, 2004
3. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas. - V., 2002.
4. Lietuvos Respublikos finansines atskaitomybes istatymas – V., 2002
5. VŠĮ Lietuvos Respublikos apskaitos instituto parengti Verslo apskaitos standartai, V., 2003
128
FINANSŲ APSKAITOS
PRAKTINĖS UŽDUOTYS ( PAGAL PASKAITŲ CIKLĄ).
129
Dėstytoja Jovita Bikienė
Vilnius, 200ųm.
ĮVADAS12. Įrašykite trūkstamą skaičių:
Transportas + Pinigai + atsargos = savininkų nuosavybė + įsipareigojimai + pajamos /sąnaudos 8700 14578 ? 145680 99900 586 12000 ? 1400 10000 14000 2000 6000 5200 3000 ? 2200 145200 3821 10000 156821 ? 6523 4589 17821 14562 ? 44520 ? 14400 10000 14000 4000 4321 26000 5200 11000 2200 ? 145200 3821 ? 56821 103200
13. Išvardinkite buhalterinės apskaitos principus:
14. Išvardinkite Buhalterinėje apskaitoje naudojamas sąskaitų klases:
15. Išvardinkite pagrindinius buhalterinėje apskaitoje naudojamus registrus:
16. Apskaitos rūšys yra šios:
17. Buhalterinės apskaitos informacijos vartotojai yra šie:
18. Kokie yra reikalavimai apskatinės informacijos pateikimui
19. Kokiu žinote buhalterinės apskaitos registrus?
130
20. Kuo skiriasi ribotos civinės atsakomybės juridinis asmuo nuo neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens?
21. Kokie reiakalvimai keliami vyriausiajam buhalteriui (vyriausiajam finansininkui)?
ILGALAIKIS TURTAS
8. Ką vadiname nematerialiuoju turtu ir kas jį sudaro?
9. Ką vadiname materialiuoju turtu ir kokios jo sudedamosios dalys?
10. Ką vadiname finansiniu įmonės turtu ir kuo jis skiriasi nuo kito turto - INT ir IMT ?
11. Įmonė nusipirko pastatą už 2800000,00Lt, tame tarpe PVM 427000,00Lt. Paskaičiuokite pastato nusidėvėjimą per mėnesį tiesiniu proporciniu metodu. Nusidėvėjimo laikotarpis 78 metai.
12. Įmonė nusipirko lengvąjį automobilį už 84000,00Lt, tame tarpe PVM 12810,00Lt. Paskaičiuokite pastato nusidėvėjimą per mėnesį tiesiniu proporciniu metodu. Nusidėvėjimo laikotarpis 4 metai.
13. Paskaičiuokite ilgalaikio turto nusidėvėjimą tiesiogiai proporciniu ( tiesiniu) metodu:
UAB”Kaitra” nusipirko darbo įrenginį ” AB ”, kurio kaina 3200,00Lt, PVM 576,00LtNudėvėjimo laikotarpis 4 metai.
14. Parašykite sąskaitų korespondenciją :UAB ”Pelėda” nusipirko skolon baldų komplektą už 2430,00Lt. tame tarpe PVM 370,57 LtD DK K
131
15. Parašykite šio turto pajamavimo į apskaitą sąskaitų korespondenciją.UAB ”Kaitra” nusipirko kompiuterinę įrangą už 1200 Lt, monitorių už 347 Lt, Windous programą už 747 Lt., lietuvišką jos versiją 423 Lt, klaviatūrą už 89 Lt ir “ pelę” už 67 Lt.
16. Paskaičiuokite šios programinės įrangos metinę amortizaciją.UAB” XXX” įsigijo projektavimo darbų kompiuterinę programą už 12560 Lt, tame tarpe PVM 1915,40Lt. Numatė ją naudoti 3 metus.
AKTYVAS – II KLASĖ -TRUMPALAIKIS TURTAS
9.Kuo skiriasi prekė nuo paslaugos?
10.Kuo skiriasi ilgalaikis turtas nuo trumpalaikio?
11. Kodėl pirkimo PVM ir mokesčių permoka apskaitomi trumpalaikio turto klasės sąskaitose?
12. Kaip paaiškinsite buhalterinės apskaitos sąvoką “pirkėjai” ?
13. Kokie yra valiutinių operacijų apskaitos ypatumai?
Parašykite ūkinės operacijos sąskaitų korespondenciją:
14. Įmonė įsigijo žaliavų kostiumų siuvimui už 1420,00Lt, tame tarpe PVM 216,55 Lt. Tiekėjui už prekes įsiparegoji sumokėti per 10 darbo dienų.
D DK K
15. Įmonės kasininkė į kasą iš banko atsiskaitomosios sąskaitos paėmė 5000,00Lt
DK
16 Iš banko atsiskaitomosios sąskaitos apmokėta tiekėjui už prekes 420,00Lt
DK
132
17. UAB “SBA” nusipirko ir sumokėjo medienos baldų gamybai už 4870,00Lt, tame tarpe PVM 742,67 Lt, ir klijų už 891,00 Lt tame tarpe PVM 135,88 Lt
D D D DK K K K
18. Įmonės nusipirko skolon 10 tonerių spausdintuvams Vieno tonelio kaina 150,00Lt, tame tarpe PVM 22,87 Lt.
Tiekėjams įsipareigojo apmokėti per 3 darbo dienas. D D K K
19. Atskaitingam asmeniui buvo išduotas 200 Lt avansas kanceliarinių prekių pirkimui.
DK
20. UAB ”PPP” per birželį iš komplektavimo gaminių , kurių vertė mėn. pradžioje buvo 14235 Lt pagamino produkcijos už 2569 Lt ir pardavė pirkėjui už 6000 Lt, pardavimo PVM 1080 Lt
D D D K K K
21. UAB”GGG” banke turi dvi valiutines sąskaitas : JAV doleriais 10000 JAV dol. ir Europos sąjungos eurais 15000EUR.Liepos mėn 1 d. likutis šiose sąskaitose nacionaline valiuta buvo atitinkamai 28000Lt ir 51720Lt. Liepos mėn. 31 d. šių valiutų kursas banke buvo: 1 JAV dol : 2,90Lt 1EUR : 3,439 Lt
Paskaičiuokite ir sukoresponduokite pasikeitimus atsiskaitomosiose valiutinėse sąskaitose (teigiamą arba neigiamą valiutų kursų įtaką turimoms piniginėms lėšoms).
133
NUOSAVAS KAPITALAS(SAVININKŲ NUOSAVYBĖ )
5. Kam reikalingas įstatinis kapitalas?
6. Kas yra rezervai ir kaip jie formuojami?
7. Kas yra paprastosios akcijos
8. Kuo jos skiriasi nuo privilegijuotųjų
9. Ar yra skirtumas tarp pareikštinių akcijų ir materialiųjų akcijų?
10. kas tai yra uždaromosios sąskaitos?
Parašykite ūkinių operacijų sąskaitų korespondenciją:
11.Atliko akcijų emisiją: pardavė 15 paprastųjų akcijų po 100,00Lt
DK
134
12 Įmonė turi AB ”DDD” 25000 akcijų po 44,21 Lt. 200X m. vasario mėn. ji nutarė parduoti 10000 akcijų rinkos kaina 1 akcija 55,01 Lt. kokio dydžio ir kokias pajamas gavo įmonė?
DK
ĮSIPAREIGOJIMAI ( SKOLINTAS KAPITALAS )
8. Kas yra “ Kreditorinis įsiskolinimas” ?
9. Kaip skirstomi kreditoriniai įsiskolinimai ?
10. Kuo skiriasi skolintas kapitalas nuo nuosavo kapitalo ?
11. Paaiškinkite sąvoką “ būsimos pajamos”
12. Užpildykite Darbo laiko apskaitos žiniaraštį : 2 Forma.200X m. sausio mėn. buvo 22 darbo dienos.Darbuotojai dirba 5 d.d. savaitę po 8 val. Poilsio dienos šeštadienis ir sekmadienis.Pirmas asmuo dirbo visas dienasAntras asmuo atostogavo nuo 14 d. iki 19d.Trečias asmuo sirgo nuo 4 d. iki 9 d.Ketvirtas asmuo dirbo visas dienas
13. Paskaičiuokite atlyginimą:Darbuotojas dirbo visas darbo dienas. Pareiginis mėnesio atlyginimas 1200,00Lt
Parašykite ūkinės operacijos sąskaitų korespondenciją:
14.Įmonė paėmė paskolą iš banko 4 metams 320000,00Lt.
D K
135
15. Įmonės nusipirko skolon 10 tonerių spausdintuvams po 150,00Lt, tame tarpe PVM 22,87 Lt. Tiekėjams įsipareigojo apmokėti per 3 darbo dienas. D D K K
16. Įmonė bankui grąžino anksčiau gautą paskolą 15000,00Lt
PASYVAS – PENKTA KLASĖ- PAJAMOS
6. Išvardinkite pajamų rūšis :
7. Ką vadiname grynaisiais pardavimais?
8.Kokiose sąskaitose apskaitomi prekių grąžinimai ir nukainavimai ?
9.Kaip skaičiuojamas veiklos pelnas ?
10. Kokią įtaką pajamoms turi valiutinės pinigų operacijos?
11. Kokią sumą pervedė pirkėjas tiekėjui už prekes, jeiPirkimo – pardavimo sutarties mokėjimo sąlygose yra nurodyta, kad pirkėjui taikomas diskontas 3/15, n 45. Pirkėjas 200x . kovo 3 d. pirko prekių už 14000Lt,200x. Kovo 14 d. paruošė mokėjimo pavedimą už prekes.
12. Kiek sumokėjo pirkėjas „A“ už prekes , jei 2006 m. gegužės 3 d. iš UAB“ B“ nusipirko žaliavų už 15600 Lt. Pirkimo pardavimo sutartyje mokėjimo sąlygose yra nuoroda 4/10, n 30. Apmokėjimą pervedė 2006 m. gegužės 12 d.
136
13. UAB ” DDD” pardavė UAB” HHH” prekių už 20000Lt ir suteikė 2 proc. nuoplaidą kaip patikimam pirkėjui . UAB”HHH” grąžino dalį prekių kaip nekokybiškų už 3200 Lt sumą.Paskaičiuokite UAB”DDD” grynąsias pardavimo pajamas.
14. UAB”NNN” finansinių metų pabaigoje pardavimų pajamos buvo 456002 Lt, pardavimų sąnaudos 125987 Lt, veiklos sąnaudos 182098 Lt . Kokį UAB”NNN” turi grynąjį pelną?
SĄNAUDOS
5. Išvardinkite sąnaudų rūšis:
6. Kuo skiriasi pagrindinės veiklos savkaina nuo kitos veiklos savikainos ?
7. Kuo skiriasi prekių savikanos formavimas nuo paslaugų savikainos ?
8. Suformuokite krovinių pervežimų paslaugos savikainos pozicijas:
9. Suformuokite patalpų nuomos paslaugos savikainos pozicijas:
10. Kas sudaro bendrąsias administracines sąnaudas?
11. Kuo skiriasi finansinės sąnaudos nuo investicinių?
12. Kas tai yra finansinės sąnaudos ?
Parašykite ūkinės operacijos korespondencijas :
13. Gauta PVM sąskaita faktūra už ryšio paslaugas per spalio mėnesį. Ryšio paslaugų kaina 400,00Lt PVM 72,00 Lt
D DK K
14. Gauta PVM sąskaita faktūra už pastato apsaugos paslaugas per spalio mėnesį. Paslaugų kaina 963,00Lt PVM 173,34 Lt
137
D DK K
15. Gauta PVM sąskaita faktūra už elektros energiją spalio mėnesį: suvartotas elektros energijos kiekis 56987 kw kaina 0,34 Lt , suma 19375,58 Lt, PVM 18% 3487,60 Lt , Bendra suma mokėjimui 76362,58 LT
16. Paskaičiuokite parduotų prekių savikainą:
2005-11-30 prekių likutis sandėlyje 145200,00Lt2005-12-03 nupirkta prekių už 98201,00Lt2005-12-14 nupirkta prekių už 110102,00Lt 2005-12-20 nupirkta prekių už 14523,00Lt2005-12-31 likutis sandėlyje 68026,00Lt
17. Paskaičiuokite UAB “Alksna“ prekių pardavimų savikainą :
200x sausio 31 d. sandėlyje buvo prekių 12300Lt200x vasario 4 d. pirkta prekių 8730Lt200x vasario 8 d. pirkta prekių 14320Lt200x vasario 20 d. pirkta prekių 3240Lt 200x vasario 28 d. sandėlyje buvo likę prekių 590Lt
18. Paskaičiuokite grynuosius pirkimus :2006-02 nupirkta prekių už 145200,00Lt2006-02 gauta nuolaidų prekėms už 8201,00Lt2006-02 grąžinta nekokybiškų prekių už 102,00Lt 2006-02 pirkimų diskontai 523,00Lt
138
FINANSINIŲ METŲ UŽDARYMAS- METINĖ FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ
10. Išvardinkite pagrindinius įmonės metinės inventorizacijos rūšis (pagal kokius kriterijus ir kaip skirstoma inventorizacija):
11. Kas reglamentuoja inventorizacijos atlikimo tvarką ?
12. Paaiškinkite, kaip suprantate „įmonės finansinių metų uždarymas“:
13. Parašykite metinės finansinės atskaitomybės sudėtį:
14. Kodėl įmonės sudaro metinę finansinę atskaitomybę?
15.Paskaičiuokite įmonės veiklos rezultatą per metus:
Pajamos iš pagrindinės veiklos 144230,00LtPajamos iš kitos veiklos 28563,00LtFinansinės veiklos pajamos 4452,00LtParduotų prekių savikaina 56321,00LtBendrosios ir administracinės sąnaudos 23011,00LtVeiklos sąnaudos 78401,00LtFinansinės sąnaudos 1201,00Lt
139
16.Paskaičiuokite įmonės veiklos rezultatą per metus:
Pajamos iš pagrindinės veiklos 288621,00LtPajamos iš kitos veiklos 79256,00LtParduotų prekių savikaina 112330,00LtBendrosios ir administracinės sąnaudos 44502,00LtVeiklos sąnaudos 198231,00Lt
Finansinės sąnaudos 1103,00Lt
3. Pasibaigus finansiniams metams, UAB “Šaka” uždarė laikinąsias sąskaitas ir gavo rezultatą:I variantas Pajamos 145689,00Lt sąnaudos 256111,00 LtII variantas Pajamos 258321,00 Lt sąnaudos 78520,00Lt Koks galutinis rezultatas ? Ar mokės UAB”Šaka” pelno mokestį? Kiek?
Teisingai sugrupuokite straipsnius, atsižvelgdami į jų atspindėjimo tvarką balanse
Eil.Nr.
TURTAS Eil.Nr.
NUOSAVYBĖ
1 Atsargos 28476 1 Patentai 1930102 Trumpalaikė banko paskola 182800 2 Ateinančių laikotarpių sąnaudos 300963 Pinigai 57508 3 Akcinis kapitalas 2400004 Nepaskirstytas pelnas 40306 4 Prekės, skirtos perparduoti 847045 Įrengimai 240000 5 Pirkėjų skolos 1072966 Ataskaitinių metų pelnas 200000 6 Ilgalaikė paskolas pastatui statyti 85984
7 Medžiagos 8000TURTAS IŠ VISO 749090 NUOSAVYBĖ IŠ VISO 749090
Eil.Nr.
TURTAS Eil.Nr.
NUOSAVYBĖ
1 Ateinančių laikotarpių nuoma 11100 1 Pinigai 28002 Transporto priemonės 8100 2 Akcinis kapitalas 202003 Įrengimai 30100 3 Skolos įmonei 14004 Mokėtinas atlyginimas 500 4 Nepaskirstytas pelnas 291005 Ilgalaikė skola bankui 17600 5 Žemė 15000
6 Įrengimų nusidėvėjimo suma (1100)TURTAS IŠ VISO 67400 NUOSAVYBĖ IŠ VISO 67400
140
141