europos teisės į teisingumą vadovas

VADOVAS

Europos teiss teisingumvadovas

Europos Sjungos pagrindini teisi agentra ir Europos Taryba, 2016

io vadovo rankratis baigtas rengti 2016 m. sausio mn.

Jo atnaujinimai ateityje bus skelbiami Pagrindini teisi agentros internetinje svetainje fra.europa.eu ir Europos mogaus Teisi Teismo internetins svetains echr.coe.int teismo praktikos skyriuje (Case-Law).

Leidiama kopijuoti, iskyrus komerciniais tikslais, jeigu nurodomas altinis.

Europe Direct tai paslauga, padsianti Jums rasti atsakymus klausimus apie Europos Sjung

Informacija teikiama nemokamai telefonu(*):

00 800 6 7 8 9 10 11(*) Informacija teikiama nemokamai, daugelis skambui taip pat nemokami (nors kai kurie ryio

paslaug teikjai gali imti mokest, taip pat gali reikti mokti, jeigu skambinsite taksofonu arba viebuio telefonu).

Nuotrauk autorius (virelio ir nugarls): iStockphoto

Daug papildomos informacijos apie Europos Sjung yra internete. Ji prieinama per portal Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sjungos leidini biuras, 2016

Europos Taryba: ISBN 978-92-871-9879-2FRA print: ISBN 978-92-9491-143-8 doi:10.2811/098076 TK-04-15-940-LT-CFRA web: ISBN 978-92-9491-140-7 doi:10.2811/12723 TK-04-15-940-LT-N

is vadovas parengtas angl kalba. Europos Taryba (ET) ir Europos mogaus Teisi Teismas (ETT) neatsako u jo vertim kitas kalbas kokyb. iame vadove ireiktos nuomons nebtinai atitinka ET ir ETT nuomon. Vadove yra pateikiamos nuorodos kai kuriuos komentarus ir kitus vadovus. ET ir ETT neatsako u j turin ir j traukimas sra, nereikia jokio pritarimo iems leidiniams. Daugiau leidini ivardyta ETT interneto svetains bibliotekos puslapiuose echr.coe.int.

http://fra.europa.euhttp://echr.coe.inthttp://europa.euhttp://echr.coe.int

3

Pratarm Europos teiss teisingum vadov pareng Europos Sjungos pagrindini teisi agentra (FRA) ir Europos Taryba, bendradarbiaudamos su Europos mogaus Teisi Teismo kanceliarija. Tai penktasis Europos teiss vadovas, parengtas bendradarbiaujant ms organizacijoms. Ankstesniuose vadovuose pagrindinis dmesys buvo skiriamas Europos nediskriminavimo teisei, Europos prieglobsio, sien ir imigracijos teisei, Europos duomen apsaugos teisei ir Europos teisei, susijusiai su vaiko teismis.

Atsivelgdami teig iamus atsi l iepimus apie ankstesnius vadovus, nusprendme kartu parengti vadov dar viena labai aktualia tema apie teis teisingum. Teis teisingum yra ne tik teis savaime, bet ir rankis, leidiantis ir suteikiantis gali gyvendinti kitas teises.

iame vadove apibendrinami pagrindiniai Europos teiss principai teiss teisingum srityje. Juo siekiama skleisti informacij ir padti gilinti inias apie atitinkamus Europos Sjungos ir Europos Tarybos teiss standartus, vis pirma nustatytus Europos Sjungos Teisingumo Teismo (ESTT) ir Europos mogaus Teisi Teismo (ETT) praktikoje. Vadovas skirtas naudoti praktikoje teisjams, prokurorams ir teiss specialistams, dalyvaujantiems nagrinjant ginus ES ir Europos Tarybos valstybse narse. Jis taip pat bus naudingas nevyriausybinms organizacijoms ir kitiems subjektams, padedantiems nukentjusiesiems siekti teisingumo.

Nortume padkoti Notingemo universiteto ( Jungtin Karalyst) mogaus teisi teiss centrui u j indl. Taip pat esame dkingi Europos Taryboje veikianiai Europos veiksmingo teisingumo komisijai (CEPEJ) u dalyvavim ankstyvajame io vadovo rengimo etape ir Europos Komisijos Teisingumo GD u indl rengiant vadovo projekt. Galiausiai nortume padkoti Europos Sjungos Teisingumo Teismo teisjai Mariai Berger u vertingus komentarus paskutiniame vadovo rengimo etape.

Philippe Boillat

mogaus teisi ir teisins valstybs GD generalinis direktorius Europos Taryba

Michael OFlaherty

Europos Sjungos pagrindini teisi agentros direktorius

5

PRATARM ..................................................................................................................... 3

PERSPEKTYVI PRAKTIKA .............................................................................................8

SANTRUMPOS IR AKRONIMAI ....................................................................................9

KAIP NAUDOTIS IUO VADOVU ................................................................................ 11

1 KAS YRA TEIS TEISINGUM? .......................................................................... 15Pagrindiniai aspektai ........................................................................................... 16

2 TEISINGAS IR VIEAS NAGRINJIMAS NEPRIKLAUSOMAME IRBEALIKAME TRIBUNOLE IRKITOSE INSTITUCIJOSE ............................... 232.1. Teiss teisingum gyvendinimas perteismus ................................. 25Pagrindiniai aspektai .......................................................................................... 25

2.1.1. Teis kreiptis teism ................................................................. 252.1.2. Svoka tribunolas .................................................................... 30

2.2. Tribunol nepriklausomumas irbealikumas .....................................34Pagrindiniai aspektai ...........................................................................................342.3. Kas yra teisingas ir vieas bylos nagrinjimas? .................................. 40Pagrindiniai aspektai .......................................................................................... 40

2.3.1. Teisingas nagrinjimas ............................................................... 402.3.2. Vieas nagrinjimas .....................................................................45

2.4. Kiti keliai teisingum ............................................................................. 48Pagrindiniai aspektai .......................................................................................... 48

2.4.1. Neteismins institucijos ............................................................. 482.4.2. Alternatyvus gin sprendimas ................................................ 50

3 TEISIN PAGALBA .................................................................................................573.1. Teisin pagalba nebaudiamajame procese ........................................ 58Pagrindiniai aspektai .......................................................................................... 58

3.1.1. Taikymo sritis ................................................................................593.1.2. Finans ir pagrstumo testai .......................................................63

3.2. Teisin pagalba baudiamajame procese ............................................ 66Pagrindiniai aspektai .......................................................................................... 66

3.2.1. Taikymo sritis ............................................................................... 663.2.2. Finansini itekli testas .............................................................673.2.3. Teisingumo interes testas ........................................................ 68

Turinys

6

4 TEIS GAUTI KONSULTACIJ, BTI GINAMAM IRATSTOVAUJAMAM ...........734.1. Teis gauti konsultacij, bti ginamam ir atstovaujamam

nebaudiamajame procese .....................................................................75Pagrindiniai aspektai ...........................................................................................75

4.1.1. Taikymo sritis ................................................................................754.1.2. Praktin ir veiksminga advokato pagalba ................................76

4.2. Teis gauti konsultacij, bti ginamam ir atstovaujamam baudiamosiose bylose ............................................................................78

Pagrindiniai aspektai ...........................................................................................784.2.1. Taikymo sritis ................................................................................794.2.2. Advokato pagalbos kokyb ....................................................... 834.2.3. Pasirinkto gynjo teikiama teisin pagalba ............................ 854.2.4. Pakankamas laikas ir galimybs pasirengti savo gynybai ... 864.2.5. Atsisakymas ................................................................................. 87

4.3. Teis atstovauti sau paiam ................................................................... 89Pagrindiniai aspektai .......................................................................................... 89

5 TEIS VEIKSMING TEISINS GYNYBOS PRIEMON .....................................935.1. Kas yra veiksminga teisins gynybos priemon? .............................. 95Pagrindiniai aspektai .......................................................................................... 95

5.1.1. Materialiniai ir procedriniai reikalavimai, keliami veiksmingoms teisins gynybos priemonms ....................... 96

5.1.2. Institucij reikalavimai dl veiksming teisins gynybos priemoni ....................................................................102

5.2. Konkrei teisins gynybos priemoni pavyzdiai ...........................104Pagrindiniai aspektai .........................................................................................105

5.2.1. Kompensacija ..............................................................................1055.2.2. Tam tikro veiksmo atlikimas vykdant prievol ..................... 1105.2.3. sakymai ........................................................................................111

6 BENDRIEJI TEISS TEISINGUM APRIBOJIMAI .............................................. 1156.1. Teistas tikslas ir proporcingumas ....................................................... 117Pagrindiniai aspektai ......................................................................................... 1176.2. Apribojim prie galutin sprendim arnutart pavyzdiai ..............120Pagrindiniai aspektai .........................................................................................120

6.2.1. Teismo mokesiai ....................................................................... 1216.2.2. Perteklinis formalizmas .............................................................1236.2.3. Klitys, susijusios su rodymais ................................................126

7

6.2.4. Senaties terminai ........................................................................1296.2.5. Imunitetas .................................................................................... 131

6.3. Delsimas vykdyti galutinius sprendimus ............................................ 132Pagrindiniai aspektai ......................................................................................... 132

7 TEISS TEISINGUM APRIBOJIMAI: PROCESO TRUKM ............................. 1377.1. Proceso trukms nustatymas ...............................................................138Pagrindiniai aspektai .........................................................................................138

7.1.1. Proceso trukms nustatymas nebaudiamajame procese ..1407.1.2. Proceso trukms nustatymas baudiamajame procese ......142

7.2. Kriterijai, lemiantys proceso trukms protingum ............................ 143Pagrindiniai aspektai ......................................................................................... 143

7.2.1. Bylos sudtingumas ................................................................... 1457.2.2. Skund pateikusios alies elgesys...........................................1467.2.3. Nacionalins valdios institucij elgesys ............................... 1477.2.4. Kas gresia skund pateikusiam asmeniui ...............................149

7.3. Teisins gynybos priemons ilgai trunkanio proceso atveju ......... 151

8 TEIS TEISINGUM PASIRINKTOSE TIKSLINSE SRITYSE............................ 1538.1. Asmenys su negalia ................................................................................156Pagrindiniai aspektai .........................................................................................156

8.1.1. Teis teisingum ....................................................................... 1578.1.2. Veiksnumas .................................................................................160

8.2. Nusikaltimo aukos ..................................................................................162Pagrindiniai aspektai .........................................................................................1628.3. Kaliniai ir sulaikyti bei suimti asmenys ...............................................168Pagrindiniai aspektai .........................................................................................168

8.3.1. Teis kreiptis teism ir advokat ...........................................1698.3.2. Teis apsksti laisvs atmim ................................................ 1718.3.3. Kompensacija u neteist laisvs suvarym ..................... 176

8.4. Aplinkos apsaugos teis ........................................................................177Pagrindiniai aspektai .........................................................................................1778.5. E.teisingumas..........................................................................................182Pagrindiniai aspektai .........................................................................................182

PAPILDOMA MEDIAGA ...........................................................................................187

TEISM PRAKTIKA ....................................................................................................197

RODYKL ................................................................................................................... 205

8

Teisingo bylos nagrinjimo utikrinimas per bendr posd ........................ 41Palankesni galimybi siekti teisingumo sudarymas diskriminacijos

atvejais ...................................................................................................... 50Mediacija eimos bylose ..................................................................................... 51Teisins pagalbos teikimas paeidiamoms grupms ...................................59Teiss teisingum gyvendinimo utikrinimas silant teisin

pagalb internetu ..................................................................................... 65Silomos vairi form teisins konsultacijos .................................................75Pagalba sau atstovaujanioms bylos alims................................................... 90Ilaid mainimas ir procedr paprastinimas ..............................................123Teiss teisingum stiprinimas mainant perteklin formalizm ...............126Veiksmingas teismo sprendim vykdymas ................................................... 135Greitesnis eimos byl nagrinjimas ..............................................................139Proceso trukms trumpinimas iklausant teismo paslaugomis

besinaudojanius asmenis .....................................................................149Proceso pagreitinimas .......................................................................................150Rekomendacijos policijai dl pagalbos asmemins su negalia .................... 157Parama aukoms, turinioms mokymosi sutrikim .......................................165Kalini, turini mokymosi sutrikim, teiss teisingum stiprinimas .....170Aplinkosaugins demokratijos skatinimas praktikoje .................................179Bausms skyrimo vizualizacija: internetin priemon teiss

teisingum gyvendinimui supaprastinti ...........................................185

Perspektyvi praktika

9

Santrumpos ir akronimaiAGS Alternatyvus gin sprendimas

CCJE Konsultacin Europos teisj taryba

CEPEJ Europos veiksmingo teisingumo komisija

EB Europos Bendrija

e-CODEX Ryi palaikymas e.teisingumo srityje keiiantis duomenimis internetu

EGS Elektroninis gin sprendimas

ES Europos Sjunga

e-SENS Paprast elektronini Europos paslaug tinklas

ESS Europos Sjungos sutartis

ESTT Europos Sjungos Teisingumo Teismas (iki 2009m. gruodio Europos Teisingumo Teismas, ETT)

ET Europos Taryba

ET SS Europos Tarybos sutari serija

EVR Europos vykdomasis ratas

ETK Europos mogaus teisi konvencija

ETT Europos mogaus Teisi Teismas

FRA Europos Sjungos pagrindini teisi agentra

JT Jungtins Tautos

JTNTK Jungtini Taut negalij teisi konvencija

NVO Nevyriausybin organizacija

NTI Nacionalin mogaus teisi institucija

PAV Poveikio aplinkai vertinimo direktyva

SESV Sutartis dl Europos Sjungos veikimo

TPPTP Tarptautinis pilietini ir politini teisi paktas

VTD Visuotin mogaus teisi deklaracija

11

Kaip naudotis iuo vadovuiame vadove apvelgiami svarbiausi teiss teisingum Europoje aspektai ir konkreiai nurodomos atitinkamos teiss, numatytos Europos Tarybos Euro-pos mogaus teisi konvencijoje (ETK), aikinamos Europos mogaus Teisi Teismo (ETT), ir Europos Sjungos pagrindini teisi chartijoje, aikinamos Europos Sjungos Teisingumo Teismo (ESTT).

Teis teisingum nra tik teis savaime, ji suteikia gali asmenims gyvendinti kitas teises. is vadovas yra plaios apimties apima baudiamj ir civilin teis. Prieglobsio praytoj ir vaik teiss teisingum analiz pateikiama FRA ir ETT parengtuose Europos teiss, susijusios su prieglobsiu, sienomis, imi-gracija ir vaiko teismis, vadovuose, todl vadov ios sritys netrauktos.

iuo vadovu, kaip vadu esminius klausimus, siekiama padti praktikuojan-tiems teisininkams, kuri specializacija nra teiss teisingum klausimai. Jis skirtas advokatams, teisjams ir kitiems teiss specialistams, taip pat asme-nims, dirbantiems su subjektais, usiimaniais teisingumo vykdymo bei teiss teisingum klausimais, skaitant nevyriausybines organizacijas (NVO), daly-vaujanias bylinjimo procesuose. Be to, vadov galima naudoti teisiniams tyrimams ar vieos advokacijos tikslais. Vadovas sudarytas taip, kad specia-listai galt tiesiogiai remtis konkreiomis reikiamomis dalimis ar temomis jo nebtina skaityti viso. Skirsnyje Papildoma mediaga ivardyta specializuota mediaga, kuri gali bti domi asmenims, iekantiems daugiau informacijos tam tikru klausimu.

Prie kiekvienos temos nurodyti atitinkami Europos Tarybos (ET) ir Europos Sjungos (ES) teiss aktai. Paymtina, kad ETK ir ES pagrindini teisi char-tijoje tvirtintos teiss teisingum nemaa dalimi viena kit dubliuoja. Char-tijoje aikiai nurodyta, kad kai Chartijos teiss sutampa su ETK nurodytomis teismis, joms galioja tokia pati taikymo sritis ir prasm. Todl analizuojant Chartijoje numatyt teisi taikymo srit ir taikym, svarbia laikoma didel dalis ETT praktikos. Taigi reikia daryti prielaid, kad ES teis atitinka ETT praktik, jei aikiai nenurodyta kitaip. Kai yra atitinkamos ESTT praktikos, remiamasi ir ja; tokiu atveju nurodomi alternatyvs altiniai apie galimyb pasinaudoti teise teisingum ir, svarbiausia, parodoma, kaip ios dvi teisins sistemos veikia lygiagreiai. Daug cituojam ESTT sprendim buvo priimti vykdant pre-judicinio sprendimo procedr, inicijuot nacionalini teism, kurie, nordami isprsti nacionaliniu lygmeniu nagrinjam gin, siek suinoti, kaip ESTT

12


aikina atitinkamas ES teiss nuostatas. Prejudicinio sprendimo procedroje ESTT funkcija yra iaikinti ES teiss nuostatas ar nusprsti dl j galiojimo. Tuomet nacionalinio teismo uduotis laikantis ESTT iaikinimo pritaikyti i teiss nuostat faktinei situacijai, dl kurios vyksta vidaus procedros. Siekiant ivengti painiavos, iame vadove Europos Teisingumo Teismas (ETT) vadina-mas Europos Sjungos Teisingumo Teismu (ESTT) net tada, kai minimi sprendi-mai, priimti iki 2009m. gruodio.

Kiekvieno skyriaus pradioje yra lentel, kurioje ivardyti jame nagrinjami klausimai. Lentelje taip pat nurodytos taikomos teiss nuostatos ir ivar-dytos atitinkamos ESTT ir ETT bylos. Tai turt padti naudotojams greitai rasti pagrindin informacij, susijusi su j nagrinjama situacija. Specialistai, kuriems aktuali tik ET teis, gali apsiriboti vien su ET susijusios mediagos ap-valga, o ES valstybi nari specialistai turt atkreipti dmes abu stulpelius, nes valstybms privalomos abi teisins sistemos.

Be to, kiekvieno skirsnio pradioje pateikti pagrindiniai punktai, kad bt galima greitai ir patogiai apvelgti temas.

Pagrindins ET teiss nuostatos pristatomos langeliuose, parykinant atrinktas ETT bylas, taip pat pagrindinio teksto nuorodose. ios bylos apima naujau-sius pavyzdius, iliustruojanius, kaip ETT taiko principus, tvirtintus plaioje teismo praktikoje. Taip pat pateikiamos nuorodos Europos Tarybos rekomen-dacijas ir ataskaitas, net jei jos nesukuria teisikai privalom pareig.

ES teis pristatoma ir langeliuose, kuriuose paymtos ESTT bylos, ir pagrindiniame tekste pateikiant nuorodas atitinkam pirmin ES teis ir teisines priemones, tokias kaip direktyvos ir reglamentai. Panaiai atrinktos ir ESTT bylos, iliustruojan-ios naujausius teiss taikymo atvejus. Inaose teiss specialistams pateikiama daugiau pavyzdi. Be to, kai tai svarbu pagrindiniams analizuojamiems klausi-mams, pateikiamos nuorodos teisikai neprivalomus ES dokumentus.

Nors vadove pagrindinis dmesys skiriamas teisei, jame pateikiama lange-li, kuriuose pabriama Europos Tarybos ir ES valstybi nari perspek-tyvi praktika. iose valstybse teisingumo sistemos gali labai skirtis, taiau perspektyvi praktika apima iniciatyvas, kurios gali stiprinti teis teisingum trumpalaikje ar ilgalaikje perspektyvoje. Danai i iniciatyv tinkamum ir efektyvum dar reikia ibandyti, o norint visikai suprasti j vert reikt atlikti tolesn atitinkam nacionalini altini tyrim.

13

Kaip naudotis iuo vadovu

iame vadove didiausias dmesys skiriamas baudiamajai ir civilinei teisei. Nors administracin teis nagrinjama ssajoje su aplinkos teise (r. 8skyri), apskritai ji nepatenka vadovo apimt. is vadovas kalba apie tai, kaip teis taikoma nacionaliniu lygmeniu, taigi jame neanalizuojami teisinio statuso ir priimtinumo ETT ar ESTT klausimai, iskyrus atvejus, kai tai padeda suprasti konkreias teises. Atitinkamai ir tarptautiniai dokumentai bei teism praktika, ir nacionalin teism praktika minima tik tada, kai tai padeda suprasti pateikia-mus teiginius.

Vadovo pradioje trumpai apibdinama svoka teis teisingum ir aprao-mos dviej ET ir ES teisje tvirtint teisini sistem funkcijos (1skyrius). Jis sudarytas i septyni savarankik skyri, kuriuose aprayti ie klausimai:

teisingas ir vieas nepriklausomo ir bealiko tribunolo teisminis nagrin-jimas (skaitant teis kreiptis teismus, teiss teising ir vie nagrin-jim taikymo sritis ir alternatyvius kelius teisingum);

teisin pagalba (skaitant finans ir pagrstumo testus ir teisingumo interes test baudiamajame procese);

teis gauti konsultacij, bti ginamam ir atstovaujamam (skaitant teisi-ns pagalbos kokyb, teis gauti pakankamai laiko ir galimybi pasirengti gynybai, teis atsisakyti atstovavimo);

teis veiksming teisins gynybos priemon (skaitant jos esminius ir institucinius reikalavimus, taip pat esam teisins gynybos priemoni pavyzdius);

bendri teiss teisingum apribojimai (skaitant leidiam suvarym pobd ir apribojim pavyzdius);

teiss teisingum apribojimai: proceso trukm (skaitant kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kokia trukm yra pagrsta);

teis teisingum pasirinktose tikslinse srityse (kurioms nustatyti tam tikri principai, skaitant asmenis su negalia, nusikaltim aukas, kali-nius ir asmenis, sulaikytus ikiteisminio tyrimo metu, aplinkos teis ir e. teisingum).

15

ES Nagrinjami klausimai

ET

Teis teisingum

Pagrindini teisi chartijos 47straipsnis (teis veiksming teisin gynyb)Pagrindini teisi chartijos 51straipsnis (taikymo sritis)Pagrindini teisi chartijos 52straipsnio 3dalis (teisi ir princip taikymo sritis ir aikinimas)Europos Sjungos Sutarties(ESS) 4straipsnio 3dalisESS19straipsnis

Taikymo sritis ETK 6straipsnis (teis teising bylos nagrinjim)ETK 13straipsnis (teis veiksming teisins gynybos priemon)ETK 35straipsnis (priimtinumo slygos)ETK 46straipsnis (sprendim privalomumas ir j vykdymas)

iame skyriuje pristatoma svoka teis teisingum, remiantis pagrindiniais Europos mogaus teisi standartais. Jame apraomos Europos regiono siste-mos, ginanios asmens teises, ir analizuojamas dmesys, skiriamas asmens teisi apsaugai nacionaliniu lygmeniu. Skyriuje taip pat apibendrinamas teiss teisingum santykis Europos Sjungos (ES) ir Europos Tarybos (ET) teiss nuos-tatose, o toliau pateiktoje schemoje vaizduojami pagrindiniai skirtumai.

1 Kas yra teis teisingum?

16


Pagrindiniai aspektai

Vadovaujantis tarptautine ir Europos mogaus teisi teise, teiss teisingum svoka pareigoja valstybes garantuoti kiekvieno asmens teis kreiptis teism arba, kai kuriomis aplinkybmis, alternatyvias gin sprendimo institucijas, siekiant apginti savo teises, paaikjus, kad jos buvo paeistos. Taigi iai teisei bdingas gali sutei-kimo pobdis ji padeda asmenims gyvendinti kitas savo teises.

Teis teisingum apima daugyb pagrindini mogaus teisi, kaip antai ETK 6straipsnyje ir ES pagrindini teisi chartijos 47straipsnyje tvirtinta teis teising bylos nagrinjim ir ETK 13straipsnyje bei Chartijos 47straipsnyje tvirtinta teis veiksming teisins gynybos priemon.

ES pagrindini teisi chartijoje numatytos teiss teisingum gali sutapti su ETK numatytomis teismis, todl aikinant Chartij yra svarbi ETT praktika.

Nors skirtingos sistemos reguliuoja ETK ir ESpagrindini teisi chartijos gyvendi-nim, abiejose pabriama, kad teis veiksming teisins gynybos priemon ir tei-sing bylos nagrinjim vis pirma turi bti gyvendinama nacionaliniu lygmeniu.

Teis teisingum suteikia asmenims galimyb apsisaugoti nuo savo teisi paeidim, itaisyti civilins teiss paeidimus, ilaikyti vykdomosios valdios atskaitomyb ir apsiginti baudiamajame procese. Tai svarbus teiss vireny-bs elementas,1 siejantis civilin, baudiamj ir administracin teis. Teis teisingum yra ir procesas, ir tikslas; tai viena i svarbiausi asmen, siekiani pasinaudoti kitomis procesinmis ir materialinmis teismis, teisi.

Tarptautiniu lygmeniu JT mogaus teisi komitetas nuo pat steigimo skyn keli tarp JT institucij, aikindamas svokas, susijusias su teise teisingum.2 Teis teisingum saugoma ir JT dokumentuose, kaip antai 1998m. Orhuso konvencijoje dl teiss gauti informacij, visuomens dalyvavimo priimant sprendimus ir teiss kreiptis teismus aplinkosaugos klausimais ir 2006m. Ne-galij teisi konvencijoje.

ES politikos lygmeniu teis teisingum ES valstybse narse vis pirma teisingumo sistemos veiksmingumas ir kokyb, teism nepriklausomumas

1 Europos Taryba (2015), Factsheet on guaranteeing equal access of women to justice, Europos Taryba, Strasbras.

2 Jungtini Taut (JT) mogaus teisi komitetas, Bendroji pastaba Nr.32 (2007m.).

http://www.coe.int/en/web/genderequality/equal-access-of-women-to-justice

17

Kas yra teis teisingum?

ES reguliariai vertinama pagal vadinamj ES teisingumo rezultat suvestin.3 Ji i esms rengiama pagal CEPEJ, Europos Tarybos ekspert komiteto, duome-nis ir yra Europos Komisijos metins augimo apvalgos, dalis. ioje apvalgoje pateikiama informacija apie ES metinio politikos ciklo Europos semestro, daranio didel tak valstybi finansams, svarstym.4

Europos mogaus teisi teisje teiss teisingum svoka yra tvirtinta Europos mogaus teisi konvencijos (ETK) 6 ir 13straipsniuose ir ES pagrindini tei-si chartijos 47straipsnyje, kurie garantuoja teis teising bylos nagrinjim ir veiksming teisins gynybos priemon, kaip j atitinkamai aikina Europos mogaus Teisi Teismas (ETT) ir Europos Sjungos Teisingumo Teismas (ESTT). Kaip minta, ios teiss taip pat tvirtintos tarptautiniuose dokumentuose, kaip antai Jungtini Taut (JT) tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto (TPPTP) 2straipsnio 3dalyje ir 14straipsnyje5 ir JT visuotins mogaus teisi deklara-cijos (VTD) 8 ir 10straipsniuose.6 Esminiai i teisi elementai apima veiks-ming teis kreiptis gin nagrinjimo institucij, teis teising proces ir gino isprendim laiku, teis tinkam alos atlyginim, taip pat bendr veiksmingumo ir efektyvumo princip taikym vykdant teisingum.7

ETK ir ES pagrindini laisvi chartijoje numatytos teiss i dalies sutampa. Vadovaujantis Chartijos 53straipsniu, Chartijoje numatytos teiss, sutampan-ios su ETK teismis, turinio ir taikymo srities prasme aikinamos taip pat, kaip ETK numatytos teiss. Su Chartija susijusiuose iaikinimuose,8 kurie yra aikinimo rankis, padedantis suprasti jos turin, taiau nra teisikai privalomi, pateikiamos papildomos gairs iuo klausimu. Tai, kad teiss i dalies sutampa, reikia, jog aikinant ES pagrindini teisi chartijoje numatytas teises danai yra svarbi ETT praktika. Taiau, kaip reziumuojama toliau, ETK ir ESTT teisi-ns sistemos yra skirtingos ir tai gali turti takos teisi apsaugai nacionaliniu lygmeniu.

3 Europos Komisija (2015), 2015m. ES teisingumo rezultat suvestin, COM(2015)116final, Briuselis, 2015m. kovo 9d.

4 Europos Sjungos pagrindini teisi agentra (FRA) (2015), Fundamental rights: challenges and achievements in 2014 FRA Annual report, Leidini biuras, Liuksemburgas, ataskaitos anga, p.14.

5 JT Generalin Asamblja (GA) (1966), Tarptautinis pilietini ir politini teisi paktas (TPPTP), 1966m. gruodio 16d.

6 JT GA (1948), Visuotin mogaus teisi deklaracija (VTD), 1948m. gruodio 10d.7 FRA(2011), Access to justice in Europe: an overview of challenges and opportunities, Leidini

biuras, Liuksemburgas, p.9.8 ES(2012), Europos Sjungos pagrindini teisi chartija, 52straipsnio 3dalis, OLC326, 2012.

Taip pat r. Su Pagrindini teisi chartija susij iaikinimai, OLC303/17, 2007.

http://fra.europa.eu/sites/default/files/fra-annual-report-2014_en.pdfhttp://fra.europa.eu/sites/default/files/fra-annual-report-2014_en.pdfhttp://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=174848&p_query=&p_tr2=http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=278385&p_query=&p_tr2=http://fra.europa.eu/en/publication/2011/access-justice-europe-overview-challenges-and-opportunitieshttp://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:12012P/TXT&from=LThttp://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX:32007X1214%2801%29

18


Europos mogaus teisi konvencijaET sudaro 47 valstybs nars; visos jos yra prisijungusios prie 1953m. siga-liojusios ETK.9 Vadovaujantis ETK 1straipsniu, susitarianios alys privalo garantuoti ETK teises kiekvienam j jurisdikcijai priklausaniam asmeniui. Susitarianios alys privalo utikrinti, kad j teis ir praktika atitikt ETK. Btent joms tenka atsakomyb u ETK garantuojam teisi ir laisvi gyvendi-nim, nors ir gali bti suteikta tam tikra nuoiros laisv, leidianti aikinim, atitinkant j pai teiss sistem.

ETT atlieka prieiros funkcij: jis utikrina, kad susitarianios alys laikytsi savo sipareigojim, nagrindamos asmen skundus dl ETK paeidim.10 Pagal ETK 35straipsn asmenys turi rodyti, kad jie pasinaudojo visomis vidaus teisins gynybos priemonmis, prie ETT pradedant svarstyti j byl.11 Tai atspindi subsidiarumo princip, kuris reikia, kad btent nacionaliniai teismai privalo garantuoti ir saugoti mogaus teises nacionaliniu lygmeniu.12 Atitinkami teiss teisingum standartai, kuri privalo laikytis valstybs, aprayti toles-niuose skyriuose.

ETK numatytos teiss ne visada ribojamos susitariani ali teritorijomis; iimtinmis aplinkybmis jos taikomos u valstybs rib tai yra situacijoms usienyje, kuriose pareignai veiksmingai kontroliuoja asmenis ir gyven-dina savo galiojimus j atvilgiu.13

Vadovaujantis ETT 46straipsniu, susitarianios alys, dalyvaujanios ETT procese, privalo laikytis galutinio sprendimo.

ES pagrindini teisi chartijaES yra unikali teisin sistema. ES teis yra neatsiejama valstybi nari teisins sistemos dalis.14 J sudaro pirmin teis, nustatyta Sutartyse ir ES pagrindini

9 Europos Taryba, mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija, CETS Nr.5, 1950m. Taip pat r. Europos Taryba, Europos socialin chartija, CETS Nr.35, 1961m. spalio 18d., pagal kuri vykdoma socialini ir ekonomini teisi stebsena, ir Europos Taryba, Europos socialin chartija (pataisyta), CETS Nr.163, 1996m. gegus 3d.

10 Susitarianios alys taip pat gali reikti iekinius viena kitai.11 ETT, Er irkt. prie Turkij, Nr.23016/04, 2012m. liepos 31d.,p.57.12 ETT, Scordino prie Italij (Nr.1), Nr.36813/97, 2006m. kovo 29d., p.140.13 ETT, Al-Skeini irkt. prie Jungtin Karalyst, Nr.55721/07, 2011m. liepos 7d.,p.133137.14 ESTT, Flaminio Costaprie E.N.E.L, C-6/64, 1964m. liepos 15d.

http://www.echr.coe.int/Documents/Convention_LIT.pdfhttp://conventions.coe.int/Treaty/Commun/QueVoulezVous.asp?NT=035&CM=8&DF=07/05/2015&CL=ENGhttp://conventions.coe.int/Treaty/Commun/QueVoulezVous.asp?CL=ENG&NT=163http://conventions.coe.int/Treaty/Commun/QueVoulezVous.asp?CL=ENG&NT=163http://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/pages/search.aspx?i=001-112586http://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/pages/search.aspx?i=001-72925http://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/pages/search.aspx?i=001-105606http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX:61964CJ0006

19


teisi chartijoje, antrin teis, kaip antai reglamentai, direktyvos ir sprendimai, taip pat neprivalomieji teiss aktai, pavyzdiui, nuomons ir rekomendacijos.15

ES teis gyvendinama ir vykdoma pirmiausia nacionaliniu lygmeniu. Europos Sjungos sutarties (ESS) 4straipsnio 3dalyje reikalaujama, kad ESvalstybs nars imtsi reikiam priemoni, siekdamos utikrinti pareig, atsirandani pagal ES teis, vykdym. Tai lojalaus bendradarbiavimo principas. Be to, ESS 19straipsnyje reikalaujama, kad valstybs nars numatyt teisi gynimo prie-mones, btinas utikrinant veiksming teismin apsaug ES teisei priklausan-iose srityse.

Taigi svarbiausi ES teiss garantai yra nacionaliniai teismai, taiau siekdami utikrinti nuosekl jos taikym jie gali prayti ESTT priimti sprendim dl klau-sim, susijusi su teiss aikinimu, pagal prejudicinio sprendimo procedr.16 Taip atsiranda dialogas tarp nacionalini teism ir ESTT. ESTT yra unikalios ES teisins sistemos, kurioje numatyti aiks sipareigojimai utikrinant pagrindi-nes teises, saugotojas. Asmenys gali kreiptis teism su praymu panaikinti teiss akt, siekiant perirti, ar ES teiss nuostatos (skaitant klausimus, susijusius su pagrindinmis teismis) yra teistos, taiau toki praym teikimo slygos yra ribotos. Paprastai asmenys turi rodyti, kad atitinkamos nuostatos yra su jais tiesiogiai ir konkreiai susijusios.17 ESTT nuomone, i ES institucij akt teismins kontrols sistema yra visikai baigtin.18

Taigi pagal ES teis asmenims svarbu pasinaudoti savo teismis nacionali-niuose teismuose. I pradi Europos Bendrij sutartyse nebuvo nuorod pagrindines teises. Bet pagrindins teiss buvo nustatytos ESTT praktikoje kaip pagrindiniai ES teiss principai, kylantys i ETK ir valstybms narms bendr konstitucini tradicij.19 ESTT taik iuos principus perirdamas ES teiskros ir administracini priemoni teistum, taip pat valstybi nari gyvendinant ES teis priimt priemoni suderinamum. Su iais bendraisiais principais susi-jusi teism praktika yra svarbi svarstant teis teisingum ir gali bti naudinga specialistams.

15 Sutartis dl ES veikimo(SESV), 288straipsnis, OLC326, 2012.16 Ten pat,267straipsnis. 17 SESV 263straipsnio 4dalis. Pavyzdys, vaizduojantis ios teiss srities sudtingum, pateiktas

ESTT, Inuit Tapiriit Kanatami ir kt. prie Europos Parlament ir Europos Sjungos Taryb, C-583/11P, 2013m. spalio 3d.

18 Ten pat, pirmiausiap.92.19 ESS6straipsnio 3dalis (anksiau 6straipsnio 2dalis).

http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX:12012E/TXThttp://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX:12012E/TXThttp://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?qid=1427713035620&uri=CELEX:62011CJ0583

20


Dabar pagrindins teiss ir laisvs yra nurodytos ESpagrindini teisi char-tijoje, kuri tapo privaloma kaip ESpirmins teiss aktas 2009m. gruod.20 Chartija apima ekonomines, socialines ir kultrines teises. Kai kuriais atvejais Chartijoje minimi principai, o ne teiss (pavyzdiui, 23straipsnyje nurody-tas vyr ir moter lygybs principas). Vadovaujantis ESpagrindini teisi char-tija, kai nuostatos priskiriamos principams, nacionaliniai teismai gali naudotis jomis tik aikindami ir sprsdami dl valstybs nars teiss akto, kuriuo gy-vendinamas ESteiss aktas, teistumo.21

Vadovaujantis 51straipsniu, ESpagrindini teisi chartija taikoma visoms be apribojim ESinstitucijoms bei staigoms ir valstybms narms, kai ios gy-vendina Sjungos teis.22 Su Pagrindini teisi chartija susijusiuose iaikini-muose nurodyta, kad joje numatytos pareigos taikomos tik tada, kai valstybs nars veikia ESteiss srityje. ESTT patvirtino, kad gyvendina ir [veikia] ES teiss srityje reikia t pat.23 Tai apima situacijas, kai valstybs nars, pavyz-diui, gyvendina ES direktyvas ir reglamentus.24 Taiau visos 28 ESvalstybs nars yra ir ETK susitarianios alys. Tai reikia, kad net jei ESpagrindini tei-si chartija netaikoma, gali bti taikoma ETK. Be to, vykstanios derybos dl planuojamo Europos Sjungos prisijungimo prie ETK gali turti takos teiss teisingum padiai.25

Teiss teisingum santykis pagal ET ir ES teisSchemoje apibendrinami teiss teisingum pagal ES ir ET teis pagrindai. Joje pabriami du pagrindiniai teiss teisingum komponentai teis teising bylos nagrinjim ir teis veiksming teisins gynybos priemon ir lyginama apsauga pagal ES pagrindini teisi chartij ir ETK. j bus teikiamos nuorodos visame vadove.

20 Europos Sjungos pagrindini teisi chartija, OLC326, 2012. r. ESS6straipsnio 1dal.21 r. ESpagrindini teisi chartijos 52straipsnio 5dal ir (ribotas) rekomendacijas, pateiktas

dokumente Su Pagrindini teisi chartija susij iaikinimai. Taip pat r. ESTT, Association de mdiation sociale prie Union locale des syndicats CGT irkt., C-176/12, 2014m. sausio 15d.,p.4549. Plg. su ESTT, Kckdeveci prie Swedex Gmbh&Co.KG, C-555/07, 2010m. sausio 19d.

22 Europos Sjungos pagrindini teisi chartija, 51straipsnis.23 ESTT, klagaren prie Hans kerberg Fransson, C-617/10, 2013m. gegus 7d.,p.1721.24 ESTT, Cruciano Siragusa prie Regione Sicilia - Soprintendenza Beni Culturali e Ambientali di

Palermo, C-206/13, 2014m. kovo 6d.,p.2425.25 r. ESTT nuomon dl silomo prisijungimo prie ETK, Teismo nuomon 2/13, 2014m. gruodio

18d.

http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX:12012P/TXThttp://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX:12012P/TXThttp://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:12012P/TXT&from=LThttp://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX:32007X1214%2801%29http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?qid=1431521439635&uri=CELEX:62012CJ0176http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?qid=1431521439635&uri=CELEX:62012CJ0176http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?qid=1431521490030&uri=CELEX:62007CJ0555http://curia.europa.eu/juris/liste.jsf?num=C-617/10http://curia.europa.eu/juris/liste.jsf?language=en&jur=C,T,F&num=206/13&td=ALLhttp://curia.europa.eu/juris/liste.jsf?language=en&jur=C,T,F&num=206/13&td=ALLhttp://curia.europa.eu/juris/liste.jsf?num=C-2/13

21


Schema. Teis teisingum pagal ES ir ET teis

Teis teisingum

Teis teising bylos nagrinjim

Teis veiksming teisins gynybos priemon

ETK6 straipsnis taikomas baudiamiesiems kaltinimams, ginams dl civilini teisi ir pareig, pripastam nacionalinje teisje.

ETK13 straipsnis taikomas visoms ETK teisms. Jame reikalaujama suteikti teisins gynybos priemon, kreipiantis nacionalin institucij.

ES pagrindini teisi chartijos47 straipsnis taikomas ES teiss garantuojamoms teisms ir laisvms. Jis taikomas tik tada, kai valstybs nars gyvendina ES teis.

ES pagrindini teisi chartijos47 straipsnis taikomas ES teiss garantuojamoms teisms ir laisvms. Jis taikomas tik tada, kai valstybs nars gyvendina ES teis. Jame reikalaujama suteikti teisins gynybos priemon tribunole.

Kaip nurodyta schemoje, ETK 6straipsnio taikymo sritis yra ribota. Jis tai-komas tik atvejais, susijusiais su baudiamaisiais kaltinimais, civilinmis tei-smis ir pareigomis, pripastamomis pagal nacionalin teis (r. 2.1skirsn). ESpagrindini teisi chartijos 47straipsnio taikymas nra ribotas, jis galioja visoms pagal ES teis pripastamoms teisms ir laisvms, skaitant ir tam tikras papildomas ekonomines, socialines ir kultrines teises. Taiau egzis-tuoja vienas svarbus skirtumas, susijs su taikymu. ETK 6straipsnis taikomas visoms situacijoms, atitinkanioms svok baudiamieji kaltinimai ar civilins teiss ir pareigos. Chartijos 47straipsnis taikomas tik tada, kai valstybs nars taiko ES teis, pavyzdiui, gyvendina Direktyv dl prekybos monmis pre-vencijos. Taigi jame numatyta ne tokia nuosekli apsaugos sistema.

ETK 13straipsnyje numatytos teiss veiksming teisins gynybos prie-mon, kreipiantis valstybs institucij dl galim ETK teisi paeidim. Teis veiksming teisins gynybos priemon pagal ESpagrindini teisi chartijos 47straipsn taikoma visoms ES teiss garantuojamoms teisms ir laisvms: ji

22


neapsiriboja Chartijoje numatyt teisi paeidimu. 47straipsniu taip pat aikiai garantuojama teis veiksming teisins gynybos priemon tribunole ir taip siloma platesn apsauga. Svarbu paymti, kad jei netaikoma ESpagrindini teisi chartija, ES valstybms narms gali bti taikoma ETK, nes visos 28 vals-tybs nars yra ETK susitarianios alys.

Nors sistemos yra atskiros, ir ET, ir ES teis garantuoja teis veiksming tei-sins gynybos priemon ir teis teising bylos nagrinjim, kurios vis pirma turi bti gyvendinamos nacionaliniu lygmeniu, pagal i dviej sistem atitin-kam taikymo srit ir vadovaujantis atitinkamomis ESTT ir ETT nustatytomis taisyklmis ir slygomis. Daug ESpagrindini teisi chartijoje numatyt teisi yra apibdinamos panaiai kaip ETK numatytos teiss. Chartijos 52straipsnio 3dalyje patvirtinta, kad tais atvejais, kai Chartijoje numatytos teiss sutampa su ETT numatytomis teismis, i teisi reikm ir taikymo sritis yra vienodos, nors ir gali bti teikiama didesn apsauga.26 Tai reikia, kad aikinant Chartijoje numatytas teises, kai ios teiss sutampa, svarbi ETT praktika.

26 Su Pagrindini teisi chartija susij iaikinimai, OLC303/17, 2007.

http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX:32007X1214%2801%29

23


ET

Nagrinjimas tribunole

Pagrindini teisi chartijos 47straipsnis (teis veiksming teisin gynyb)ESTT, Antoine Boxus ir kt. prie Rgion wallonne, sujungtos bylos C-128/09, C-129/09, C-130/09, C-131/09, C 134/09 ir C-135/09, 2011 m. spalio 18 d.

Teism prieinamumas

ETK 6straipsnio 1dalisETK 7protokolasETT, Golder prie Jungtin Karalyst, Nr.4451/70, 1975m.

ESTT, Epitropos tou Elegktikou Synedriou sto Ypourgeio Politismou kai Tourismou v. Ypourgeio Politismou kai Tourismou - Ypiresia Dimosionomikou Elenchou, C-363/11, 2012m.ESTT, Valeri Hariev Belovprie CHEZ Elektro Balgaria AD irkt. (dalyvaujant Bulgarijai ir Europos Komisijai), C-394/11, 2013m.

Tribunolo svoka ETT, Julius Kloiber Schlachthof GmbH irkt. prie Austrij, Nr.21565/07 irkt., 2013m.

Tribunol nepriklausomumas ir bealikumas

Pagrindini teisi chartijos 47straipsnisESTT, Graham J.Wilsonprie Ordre des avocats du barreau de Luxembourg, C-506/04, 2006m.ESTT, Chronopost SA ir La Posteprie Union franaise de lexpress (UFEX) irkt., sujungtos bylos C-341/06 ir C-342/06, 2008m.

Nepriklau-somumas ir

bealikumas

ETK 6straipsnio 1dalisETT, Maktouf ir Damjanovi prie Bosnij ir Hercegovin, Nr.2312/08 ir 34179/08, 2013m.ETT, Ibrahim Grkan prie Turkij, Nr.10987/10, 2012m.

2 Teisingas ir vieas nagrinjimas nepriklausomame irbealikame tribunole irkitose institucijose

http://curia.europa.eu/juris/liste.jsf?num=C-128/09&language=enhttp://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/pages/search.aspx?i=001-57496http://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/pages/search.aspx?i=001-57496http://curia.europa.eu/juris/liste.jsf?language=en&num=C-363/11http://curia.europa.eu/juris/liste.jsf?language=en&num=C-363/11http://curia.europa.eu/juris/liste.jsf?language=en&num=C-363/11http://curia.europa.eu/juris/liste.jsf?language=en&num=C-363/11http://curia.europa.eu/juris/liste.jsf?language=en&num=C-363/11http://curia.europa.eu/juris/liste.jsf?num=C-394/11http://curia.europa.eu/juris/liste.jsf?num=C-394/11http://curia.europa.eu/juris/liste.jsf?num=C-394/11http://curia.europa.eu/juris/liste.jsf?num=C-394/11http://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/pages/search.aspx?i=001-118045http://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/pages/search.aspx?i=001-118045http://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/pages/search.aspx?i=001-118045http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?qid=1427301031303&uri=CELEX:62004CJ0506http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?qid=1427301031303&uri=CELEX:62004CJ0506http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?qid=1427301031303&uri=CELEX:62004CJ0506http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?qid=1427301110952&uri=CELEX:62006CJ0341http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?qid=1427301110952&uri=CELEX:62006CJ0341http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?qid=1427301110952&uri=CELEX:62006CJ0341http://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/pages/search.aspx?i=001-122716http://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/pages/search.aspx?i=001-122716http://hudoc.echr.coe.int/eng?i=001-111840http://hudoc.echr.coe.int/eng?i=001-111840

24



ET

Teisingas ir vieas nagrinjimas tribunole

Pagrindini teisi chartijos 47straipsnisDirektyva dl teiss informacij baudiamajame procese (2012/13/ES)Direktyva dl teiss vertimo odiu ir ratu paslaugas baudiamajame procese (2010/64/ES)Direktyva dl teiss turti advokat (2013/48/ES)

Teisingas nagrinjimas

ETK 6straipsnio 1dalisETT, Uukauskas prie Lietuv, Nr.16965/04, 2010m.

Pagrindini teisi chartijos 47straipsnis

Vieas nagrinjimas

ETK 6straipsnio 1dalisETT, Khrabrova prie Rusij, Nr.18498/04, 2012m.

Kiti keliai teisingum

Neteismins institucijos

ESTT, Rosalba Alassini irkt.prie Telecom ItaliaSpA, sujungtos bylos C-317/08, C-318/08, C-319/08 ir C-320/08, 2010m.Mediacijos direktyva (2008/52/EB)Direktyva dl alternatyvaus vartotoj gin sprendimo (2013/11/ES)Reglamentas dl elektroninio vartotoj gin sprendimo (Nr.524/2013)Nusikaltim auk direktyva (2012/29/ES)

Alternatyvus gin sprendimas

ETT, Suda prie ekijos Respublik, Nr.1643/06, 2010m.ET konvencija dl smurto prie moteris ir smurto eimoje prevencijos bei kovos su juo (Stambulo konvencija)

iame skyriuje apvelgiama teis kreiptis teism (kuris ir ET, ir ES teisje var-dijamas kaip tribunolas), kylanti i teiss teising bylos nagrinjim. Jame taip pat tyrinjama svokos tribunolas apibrtis. Aptariami atitinkami reika-lavimai, skaitant pagrindinius teiss teising ir vie bylos nagrinjim nepri-klausomame ir bealikame tribunole aspektus. Taip pat svarstomi neteisminiai keliai teisingum, skaitant neteismines institucijas ir alternatyvaus gin sprendimo metodus.

http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=celex%3A32012L0013http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=celex%3A32012L0013http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=celex:32010L0064http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=celex:32010L0064http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=celex:32010L0064http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?qid=1427815078239&uri=CELEX:32013L0048http://lrv-atstovas-eztt.lt/uploads/UZUKAUSKAS_2010_sprendimas.pdfhttp://lrv-atstovas-eztt.lt/uploads/UZUKAUSKAS_2010_sprendimas.pdfhttp://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/pages/search.aspx?i=001-113632http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?qid=1427303544203&uri=CELEX:62008CJ0317http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?qid=1427303544203&uri=CELEX:62008CJ0317http://eur-lex.europa.eu/legal-content/en/ALL/?uri=CELEX:32008L0052http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?qid=1427472736368&uri=CELEX:32013L0011http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?qid=1427472736368&uri=CELEX:32013L0011http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?qid=1427472923197&uri=CELEX:32013R0524http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?qid=1427472923197&uri=CELEX:32013R0524http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX:32012L0029http://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/pages/search.aspx?i=001-101333http://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/pages/search.aspx?i=001-101333http://www.conventions.coe.int/Treaty/Commun/QueVoulezVous.asp?CL=ENG&NT=210http://www.conventions.coe.int/Treaty/Commun/QueVoulezVous.asp?CL=ENG&NT=210http://www.conventions.coe.int/Treaty/Commun/QueVoulezVous.asp?CL=ENG&NT=210http://www.conventions.coe.int/Treaty/Commun/QueVoulezVous.asp?CL=ENG&NT=210

25

Teisingas ir vieas nagrinjimas nepriklausomame irbealikame tribunole irkitose institucijose

2.1. Teiss teisingum gyvendinimas perteismus


ETK 6straipsnyje ir ESpagrindini teisi chartijos 47straipsnyje garantuojama teis teising bylos nagrinjim.

ETT nustat, kad teis teising bylos nagrinjim apima ir teis kreiptis teism. 6straipsnis taikomas baudiamajam kaltinimui ir ginams dl civilini teisi ir pareig, pripastam vidaus teiss aktuose.

Chartijos 47straipsnyje numatyta teis kreiptis teism. Ji neapsiriboja baudiamuoju kaltinimu ir civilinmis teismis bei pareigomis; taiau Chartija valstybs viduje tai-koma tik tuo atveju, kai valstybs nars gyvendina ES teis ar nuo jos nukrypsta.

Ir ET, ir ES vartoja svok tribunolas, o ne teismas, taiau ios svokos yra lygiaver-ts. Tribunolas turi vykdyti teismines funkcijas, jis turi galti priimti privalomus spren-dimus ir atitikti kitus ETT ir ESTT nustatytus kriterijus, skaitant bti nepriklausomas ir bealikas. ETT ir ESTT nustat nuoseklius principus, pagal kuriuos nustatoma, ar institucija gali bti laikoma tribunolu.

Teis kreiptis teism nra absoliuti. Ji gali bti ribota, taiau ie apribojimai negali kenkti teiss esmei.

2.1.1. Teis kreiptis teismIr pagal ET, ir pagal ES teis teis kreiptis teism reikia, kad teismai turt bti prieinami. Prieinamumas gali reikti tam tikros jurisdikcijos teism priei-namum, aikinimo prieinamum, informacijos prieinamum ir teismo spren-dim prieinamum. Be to, jis gali bti susijs su geografiniu teismo atokumu, jei teismo vieta trukdo pareikjams veiksmingai dalyvauti teismo procese27 (taip pat r. 8.1skirsn apie asmenis su negalia).

27 ESTT, Nra Bacz ir Jnos Istvn Vizsnyiczai prie Raiffeisen Bank Zrt, C-567/13, 2015m. vasario 12d.,p.5657. Taip pat r. ESTT, Asociacin de Consumidores Independientes de Castilla y Len prie Anuntis Segundamano EspaaSL, C-413/12, 2013m. gruodio 5d.,p.41. Daugiau informacijos taip pat iekokite iuose altiniuose: Europos Taryba, Europos veiksmingo teisingumo komisija (CEPEJ) (2013), Guidelines on the Creation of Judicial Maps to Support Access to Justice within a Quality Judicial System, 2013m. birelio 21d.; Europos Taryba, CEPEJ (2014), Guidelines on the organisation and accessibility of court premises, 2014m. gruodio 12d.; Europos Taryba, CEPEJ (2008), Checklist for promoting the quality of justice and the court, 2008m. liepos 3d., pvz., p.1925, skaitant aikinim, informacijos prieinamum, teismo sprendim prieinamum.

http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?qid=1427311782999&uri=CELEX:62013CJ0567http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?qid=1427311918293&uri=CELEX:62012CJ0413http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?qid=1427311918293&uri=CELEX:62012CJ0413http://www.coe.int/t/dghl/cooperation/cepej/quality/2013_7_cepej_Judicial_maps_guidelines_en.pdfhttp://www.coe.int/t/dghl/cooperation/cepej/quality/2013_7_cepej_Judicial_maps_guidelines_en.pdfhttps://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?Ref=CEPEJ(2014)15&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=DBDCF2&BackColorIntranet=FDC864&BackColorLogged=FDC864https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?Ref=CEPEJ(2008)2&Language=lanEnglish&Ver=original&Site=DGHL-CEPEJ&BackColorInternet=eff2fa&BackColorIntranet=eff2fa&BackColorLogged=c1cbe6

26


Teis kreiptis teism yra svarbus teiss teisingum elementas, nes teismai utikrina apsaug nuo neteistos veiklos ir palaiko teisin valstyb.28 Vado-vaujantis ET teise, ETK 6straipsnio 1dalyje reikalaujama: Kai yra sprendia-mas tam tikro asmens civilinio pobdio teisi ir pareig ar jam pareikto kokio nors baudiamojo kaltinimo klausimas, toks asmuo turi teis, kad byl per kuo trumpiausi laik vieumo slygomis teisingai inagrint pagal statym steigtas nepriklausomas ir bealikas teismas. Galimyb kreiptis teism yra numanomas teiss teising bylos nagrinjim elementas, nes ji reikia, kad ginai turi bti sprendiami teisme. Valstybs neprivalo steigti konkrei ri teism, pavyzdiui, apeliacini teism. Taiau jei susitarianti alis steigia tokius teismus, jiems taikomas 6straipsnis.29

Pavyzdys. Byloje Golder prie Jungtin Karalyst30 pareikjas buvo kalinys ir norjo pareikti iekin dl meito kaljimo pareignui, apkaltinusiam j dalyvavimu kaljimo riause. Pareikjui nebuvo duotas leidimas konsul-tuotis su advokatu ir tai, jo teigimu, trukd pareikti iekin.

ETT nurod, kad 6straipsnis numato procedrines garantijas besibylin-janioms alims. Tai neturt prasms, jei alys neturt galimybs kreiptis teism. Taigi teis kreiptis teism yra numanomas teiss teising bylos nagrinjim, numatytos ETK 6straipsnio 1dalyje, elementas.

Pagal ETK teiss turi bti praktikos ir veiksmingos, o ne teorins ir sivaiz-duojamos.31 Kad teis kreiptis teism bt veiksminga, valstybs gali turti teikti teisin, vertimo ar kit praktin pagalb, siekdamos suteikti asmenims galimyb pasinaudoti teismo procesu (r. 3skyri apie teisin pagalb ir 4sky-ri apie teis gauti konsultacij, bti ginamam ir atstovaujamam).

Pagal ETK 6straipsn teis kreiptis teism apsiriboja ginais dl pareikjui pareikt baudiamj kaltinim ar civilini teisi bei pareig. Abiem svokoms

28 ETT, Ble irkt. prie ekijos Respublik, Nr.47273/99, 2002m. lapkriio 12d.,29 ETT, Khalfaoui prie Pranczij, Nr.34791/97, 1999m. gruodio 14d.,p.37.30 ETT, Golder prie Jungtin Karalyst, Nr.4451/70, 1975m. vasario 21d. Apie teis kreiptis

teism baudiamosiose bylose r., pvz., ETT, Janosevic prie vedij, Nr.34619/97, 2002m. liepos 23d.,p.80.

31 ETT, Artico prie Italij, Nr.6694/74, 1980m. gegus 13d.,p.33.

http://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/pages/search.aspx?i=001-60750http://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/pages/search.aspx?i=001-58374http://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/pages/search.aspx?i=001-57496http://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/pages/search.aspx?i=001-60628http://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/pages/search.aspx?i=001-57424

27


suteikiama savarankika reikm, nepriklausomai nuo skirstymo kategorijas nacionalinse teisinse sistemose.32

Nustatant, ar egzistuoja baudiamasis kaltinimas, reikia atsivelgti iuos kriterijus:

paeidimo teisin kvalifikavim vidaus teisinje sistemoje;

paeidimo pobd;

galim sankcijos pobd ir grietum.33

ie kriterijai yra alternatyvs, neprivaloma tenkinti j vis.34 Taiau jei negalima padaryti aikios ivados nei dl vieno kriterijaus, gali prireikti laikytis poi-rio, kad privaloma tenkinti juos visus.35 Valstybs gali atskirti baudiamj, reguliavimo ir drausmin teis, taiau is skirtumas negali pakenkti 6straips-nio objektui ir tikslui.36 Baudiamosios sankcijos paprastai bna baudiamojo pobdio.37 Jei sankcija nepakankamai grieta, tai bet kokiu atveju nepanaikina paeidimo i prigimties baudiamojo pobdio.38 Prie priimant sprendim, turi bti taikomi atitinkami kriterijai.

Tam, kad bt galima taikyti ETK 6straipsn nebaudiamajame procese, turi bti kils ginas dl civilins teiss ar pareigos, pripastamos nacionalinje teisje, nepriklausomai nuo to, ar ji saugoma pagal ETK. Ginas turi bti tikras ir rimtas, o proceso rezultatai turi tiesiogiai nulemti atitinkam teis.39 ETT nustat, kad tam tikri teismo procesai nepatenka civilini teisi ir pareig srit, skaitant nebaudiamuosius procesus dl mokesi,40 sprendimus dl

32 Dl baudiamj kaltinim r. ETT, Engel irkt. prie Nyderlandus, Nr.5100/71, 5101/71, 5102/71, 5354/72 ir 5370/72, 1976m. birelio 8d.,p.81. Dl baudiamj kaltinim r. ETK, Knig prie Vokietij, Nr.6232/73, 1978m. birelio 28d.,p.8889.

33 ETT, Engel ir kt prie Nyderlandus, Nr.5100/71, 5101/71, 5102/71, 5354/72 ir 5370/72, 1976m. birelio 8d.,p.8185.

34 ETT, Ziliberberg prie Moldov, Nr.61821/00, 2005m. vasario 1d.,p.31.35 ETT, Ezeh ir Connors prie Jungtin Karalyst, Nr.39665/98 ir 40086/98, 2003m. spalio 9d.,

p.86.36 ETT, Weber prie veicarij, Nr.11034/84, 1990m. gegus 22d.,p.30.37 ETT, ztrk prie Vokietij, Nr.8544/79, 1984m. vasario 21d.,p.53.38 Ten pat,p.54.39 ETT, Boulois prie Liuksemburg, Nr.37575/04, 2012m. balandio 3d.,p.90.40 ETT, Ferrazzini prie Italij, Nr.44759/98, 2001m. liepos 12d.,p.29.

http://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/pages/search.aspx?i=001-57479http://hudoc.echr.coe.int/eng?i=001-57512#{%22languageisocode%22:[%22LIT%22],%22appno%22:[%226232/73%22],%22documentcollectionid2%22:[%22CHAMBER%22],%22itemid%22:[%22001-102083%22]}http://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/pages/search.aspx?i=001-57479http://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/pages/search.aspx?i=001-68119http://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/pages/search.aspx?i=001-61333http://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/pages/search.aspx?i=001-57629http://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/pages/search.aspx?i=001-57553http://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/pages/search.aspx?i=001-110164 http://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/pages/search.aspx?i=001-59589

28


usieniei atvykimo, buvimo ir isiuntimo41 ir procesus dl teiss dalyvauti rinkimuose.42

Teis kreiptis teism nra absoliuti. Ji gali bti apribota. Pavyzdiui, proting termin nustatymas gali skatinti tinkam teisingumo vykdym. Be to, reikala-vimas mokti teismo mokesius gali padti paalinti nepagrstus iekinius ar bti pagrstas dl prieasi, susijusi su biudetu.43 Taiau apribojimai negali pakenkti paiai teiss esmei.44 Pavyzdiui, proceso sustabdymu reikmingam laikotarpiui galima paeisti teis kreiptis teism, nes taip neleidiama asme-niui gauti gino sprendimo.45 Leidiami apribojimai aptarti toliau 6skyriuje.

Pagal ES teis ES pagrindini teisi chartijos 47straipsnyje teigiama: Kiekvie-nas asmuo turi teis, kad jo byl per kiek manoma trumpesn laik vieai ir teisingai inagrint pagal statym steigtas nepriklausomas ir bealikas teis-mas. Kiekvienas asmuo turi turti galimyb gauti teisin pagalb, bti ginamas ir atstovaujamas.46 47straipsnis taikomas visoms teisms ir laisvms, iplau-kianioms i ESteiss; su Chartija susij iaikinimai patvirtina, kad ji sutampa su ETK 6straipsnio 1dalyje nurodytomis teismis, iskyrus 6straipsnyje numatytus civilini teisi ir pareig apribojimus.47 Todl 47straipsniu ma maiausiai utikrinama ETK 6straipsnyje tvirtinta vis i ES teiss kylani teisi ir laisvi apsauga.48 is aikus ryys reikia, kad, iskyrus atvejus, kai nurodyta kitaip, ETteisje minimos bylos bus svarbios ESteisje. Taiau, kaip minta 1skyriuje, ESpagrindini teisi chartija valstybi viduje taikoma tik tuomet, kai valstybs nars gyvendina ESteis arba nuo jos nukrypsta.49

ESpagrindini teisi chartijos 47straipsnyje tvirtintas ESteisinis principas, kad valstybs nars privalo utikrinti veiksming asmens teisi, kylani i

41 ETT, Maaouia prie Pranczij, Nr.39652/98, 2000m. spalio 5d.,p.40.42 ETT, Pierre-Bloch prie Pranczij, Nr.24194/94, 1997m. spalio 21d.,p.4952.43 ETT, Ashingdane prie Jungtin Karalyst, Nr.8225/78, 1985m. gegus 28d.,p.57. 44 Ten pat.45 ETT, Kutic prie Kroatij, Nr.48778/99, 2002m. kovo 1d.,p.25.46 ESpagrindini teisi chartijos 47straipsnis taip pat svarbus paties ESTT silomai teisminei

gynybai.47 ESTT, Trade Agency Ltd prie Seramico InvestmentsLtd, C-619/10, 2012m. rugsjo 6d.,p.52.48 ESTT, Europese Gemeenschap prie Otis NV irkt., C-199/11, 2012m. lapkriio 6d.,p.47.49 Dl 6straipsnio rib r., pvz., ETT, Maaouia prie Pranczij, Nr.39652/98, 2000m. spalio 5d.

Dl 47straipsnio taikymo srities r. ESTT, Thomas Pringle prie Government of Ireland, Airija ir The Attorney General, C-370/12, 2012m. lapkriio 27d.,p.178182.

http://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/pages/search.aspx?i=001-58847http://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/pages/search.aspx?i=001-58105http://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/pages/search.aspx?i=001-57425http://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/pages/search.aspx?i=001-60174http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX:62010CJ0619http://curia.europa.eu/juris/liste.jsf?num=C-199/11http://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/pages/search.aspx?i=001-58847http://curia.europa.eu/juris/liste.jsf?num=C-370/12http://curia.europa.eu/juris/liste.jsf?num=C-370/12

29


Sjungos teiss (skaitant Chartijoje numatytas teises), teismin gynyb. Tai reikia, kad teis kreiptis teism galioja visais atvejais, susijusiais su EStei-ss garantuojamomis teismis ir laisvmis. Btent ESvalstybs nars privalo numatyti teisini priemoni ir procedr sistem, kuri utikrint, jog ESteisje numatytos teiss bt gerbiamos.50 Nacionaliniai teiss aktai negali sumainti veiksmingos teismins i teisi apsaugos.51

Pavyzdys. Byloje Boxus prie Rgion wallonne52 Belgijos teismas ikl klausim dl Poveikio aplinkai vertinimo direktyvos po to, kai Valonijos parlamento teiss aktu (dekretu), kurio perirjimo i esms procedra nacionalinje teisje nebuvo nustatyta, buvo patvirtintas leidimas vykdyti projekt.

ESTTpatvirtino, kad siekiant utikrinti atskir procedrini teisi teismin apsaug buvo reikalingi galiojimai atlikti teiss akto perir, net ir tuo atveju, kai tai nebuvo numatyta nacionalinje teisje.

Kaip ir pagal ETteis, teis kreiptis teism pagal ESteis nra absoliuti. Sie-kiant utikrinti veiksming teisingumo vykdym, j gali riboti nacionalins pro-cedros. Leidiami apribojimai aptarti toliau 6skyriuje.

Siekiant sudaryti palankesnes slygas kreiptis teism tarpvalstybiniais atve-jais, priimti keli tarptautins privatins teiss pobdio ESantrins teiss dokumentai, turintys padti nustatyti, kurios valstybs nars teismai yra kom-petentingi sprsti civilins teiss gin. iuose dokumentuose reglamentuo-jama jurisdikcija, taikoma teis ir teismo sprendim pripainimas bei vykdymas civilins teiss srityje; kaip pavyzd galima paminti reglamentus dl jurisdik-cijos ir teismo sprendim civilinse ir komercinse bylose, su santuoka ir tv

50 ESTT, Unibet (London)Ltd ir Unibet (International)Ltd prie Justitiekanslern, C-432/05, 2007m. kovo 13d.,p.3742.

51 ESTT, DEB Deutsche Energiehandels- und Beratungsgesellschaft mbH prie Bundesrepublik Deutschland, C-279/09, 2010m. gruodio 22d.,p.59.

52 ESTT, Antoine Boxus ir kt. prie Rgion wallonne, sujungtos bylos C-128/09, C-129/09, C-130/09, C-131/09, C 134/09 ir C-135/09, 2011 m. spalio 18 d.,p.4957.

http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?qid=1427311567478&uri=CELEX:62005CJ0432http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?qid=1427300204918&uri=CELEX:62009CJ0279http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?qid=1427300204918&uri=CELEX:62009CJ0279http://curia.europa.eu/juris/liste.jsf?num=C-128/09&language=en

30


pareigomis susijusiose bylose, taip pat paveldjimo bylose pripainimo ir vyk-dymo (taip pat r. 6.3skirsn).53

2.1.2. Svoka tribunolasIr ET, ir ESteisje vartojama svoka tribunolas, o ne teismas. odiui tribu-nolas suteikiama savarankika prasm, o ETT ir ESTT, nustatydami, ar institu-cija gali bti laikoma tribunolu, laiksi nuosekli princip.

Pagal ETteis tribunolui bdinga tai, kad jis atlieka teismin funkcij.54 Tai neturi bti klasikinis teismas.55 Tribunolas gali bti institucija, sukurta ribotam skaiiui konkrei klausim (pavyzdiui, dl kompensacij) sprsti, jei ji sutei-kia tinkamas garantijas.56

Pavyzdys. Byloje Julius Kloiber Schlachthof GmbH irkt. prie Austrij57 mo-ns pareikjos vykd galvij ir kiauli skerdimo veikl, u kuri turjo mokti ems kio rinkodaros mokesius Nacionalinei ems kio rinko-daros valdybai (AMA). AMA duodavo mokjimo nurodymus ir reikalaudavo papildomos rinkliavos u nesumoktas sumas. Pareikjai tai apskund ir papra odinio nagrinjimo. Federalinis ministras, kuris veik kaip ape-liacin institucija, atmet j skundus, neorganizuodamas odinio posdio. Pareikjai skundsi, kad procese sprendim prim ne tribunolas.

53 2000m. gruodio 22d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas(EB) Nr.44/2001 dl jurisdikcijos ir teismo sprendim civilinse ir komercinse bylose, OLL12, 2001; 2012m. gruodio 12d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas(ES) Nr.1215/2012 dl jurisdikcijos ir teismo sprendim civilinse ir komercinse bylose (nauja redakcija), OLL351, 2012 (Danija nedalyvauja); Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas(ES) Nr.650/2012 dl jurisdikcijos, taikytinos teiss, teismo sprendim paveldjimo klausimais pripainimo ir vykdymo bei autentik dokument paveldjimo klausimais primimo ir vykdymo bei dl Europos paveldjimo paymjimo sukrimo, OLL201/107, 2012; 2003m. lapkriio 27d. Tarybos reglamentas(EB) Nr.2201/2003 dl jurisdikcijos ir teismo sprendim, susijusi su santuoka ir tv pareigomis, pripainimo bei vykdymo, OLL338/1, 2003; arba 2008m. gruodio 18d. Tarybos reglamentas(EB) Nr.4/2009 dl jurisdikcijos, taikytinos teiss, teismo sprendim pripainimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo ilaikymo prievoli srityje, OLL7/1, 2009.

54 ETT, Belilos prie veicarij, Nr.10328/83, 1988m. balandio 29d.,p.64.55 ETT, Campbell ir Fell prie Jungtin Karalyst, Nr.7819/77 ir 7878/77, 1984m. birelio

28d.,p.76.56 ETT, Lithgow irkt. prie Jungtin Karalyst, Nr.9006/80, 9262/81, 9263/81, 9265/81, 9266/81,

9313/81 ir 9405/81, 1986m. liepos 8d.,p.201.57 ETT, Julius Kloiber Schlachthof GmbH irkt prie Austrij, Nr.21565/07, 21572/07, 21575/07 ir

21580/07, 2013m. balandio 4d.

http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32001R0044&from=LThttp://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32001R0044&from=LThttp://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2012:351:0001:0032:LT:PDFhttp://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2012:351:0001:0032:LT:PDFhttp://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2012:351:0001:0032:LT:PDFhttp://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX%3A32012R0650http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX%3A32012R0650http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX%3A32012R0650http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX%3A32012R0650http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=uriserv:OJ.L_.2003.338.01.0001.01.ENGhttp://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=uriserv:OJ.L_.2003.338.01.0001.01.ENGhttp://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=uriserv:OJ.L_.2003.338.01.0001.01.ENGhttp://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=celex:32009R0004http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=celex:32009R0004http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=celex:32009R0004http://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/pages/search.aspx?i=001-57434http://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/pages/search.aspx?i=001-57456http://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/pages/search.aspx?i=001-57526http://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/pages/search.aspx?i=001-118045

31


ETT pakartojo, jog tribunol apibdina jo teismin funkcija, o tai reikia, kad jis sprendia savo kompetencijai priskirtus klausimus taikydamas tei-ss aktus, atliks procedras nustatyta tvarka. Kiti reikalavimai nepri-klausomumas, bealikumas, nari galiojim trukm ir procedrins garantijos; kai kurie i j nurodyti 6straipsnio tekste. Teismas nusprend, kad nei AMA, nei ministras negaljo bti laikomi tribunolu ir kad buvo paeista 6straipsnio 1dalis.

Tinkamos garantijos apima:

kompetencij priimti privalomus sprendimus;58

galjim sprsti savo kompetencijai priklausanius klausimus pagal teiss normas, vykdant procedras nustatyta tvarka;59

visos jurisdikcijos bylai turjim;60

nepriklausomum ir bealikum (r. 2.2skirsn).

Be to, tribunolai turi bti steigti pagal statym. Tai reikia, kad valstybs privalo ileisti konkreius statymus, kuriais steigiami nacionaliniai teismai ir valdoma j veikla. Tam reikia pastovumo, taigi i svoka neapima institu-cij, vykdani teismin funkcij pagal bylos ali susitarim. Taiau svoka gali apimti institucij, sukurt ribotam skaiiui konkrei klausim sprsti, jei ji suteikia tinkamas garantijas.61 Jei administracin institucija negali suteikti 6straipsnio 1dalyje nurodyt garantij, turi bti suteikiama teis sksti ios institucijos sprendim teisminei institucijai, suteikianiai mintas garantijas.62

Institucija gali bti laikoma tribunolu, jei alia teismini funkcij atlieka ir kitas funkcijas (pavyzdiui, administracines, drausmines ar konsultacines), taiau ji negali prisiimti ir teismini, ir vykdomj funkcij.63 Be to, tribunoluose gali bti

58 ETT, Benthem prie Nyderlandus, Nr.8848/80, 1985m. spalio 23d.,p.40 ir 43.59 ETT, Sramek prie Austrij, Nr.8790/79, 1984m. spalio 22d.,p.36.60 ETT, Galina Kostova prie Bulgarij, Nr.36181/05, 2013m. lapkriio 12d.,p.59.61 ETT, Lithgow irkt. prie Jungtin Karalyst, Nr.9006/80, 9262/81, 9263/81, 9265/81, 9266/81,

9313/81 ir 9405/81, 1986m. liepos 8d.,p.201.62 ETT, Albert ir LeCompte prie Belgij, Nr.7299/75 ir 7496/76, 1983m. vasario 10d.63 ETT, Benthem prie Nyderlandus, Nr.8848/80, 1985m. spalio 23d.,p.43.

http://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/pages/search.aspx?i=001-57436http://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/pages/search.aspx?i=001-57581http://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/pages/search.aspx?i=001-128035http://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/pages/search.aspx?i=001-57526http://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/pages/search.aspx?i=001-57422http://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/pages/search.aspx?i=001-57436

32


teisj, kurie yra ne teisininkai, ar nari, kurie atlieka ne teismines funkcijas, jei jie laikosi nepriklausomumo ir bealikumo reikalavim.64

Galiausiai tai, ar staiga laikoma tribunolu, nustatoma pagal bylos faktus. Sprendiama pagal pirmiau nurodytus principus. Pavyzdiui, tribunolo svoka neapima staig, galini pateikti tik patariamj nuomon,65 bet apima arbi-trao staigas, sprendianias konkreius klausimus su tinkamomis garan-tijomis.66 Toliau is klausimas nagrinjamas 2.4skirsnyje apie kitus kelius teisingum.

Pagal ESteis ESpagrindini teisi chartijos 47straipsnyje garantuojama teis teising nagrinjim tribunole. ESTT svokos tribunolas prasm aikina sprsdamas, ar konkreiam subjektui leidiama perduoti byl ESTT, praant pri-imti prejudicin sprendim, k gali padaryti nacionaliniai teismai ir tribunolai (r. 1skyri apie teis teisingum).67 Kad bt laikoma tribunolu iuo tikslu, byl ESTT perduodanti institucija turi:

bti steigta pagal statym;

bti nuolatin;

bti nepriklausoma ir bealika (r. toliau);

vykdyti interpartes procedr;

turti privalom jurisdikcij;

taikyti teiss taisykles.68

64 ETT, Campbell ir Fell prie Jungtin Karalyst, Nr.7819/77 ir 7878/77, 1984m. birelio 28d.,p.81. Dl prisiekusij dalyvavimo taip pat r. ETT, Ibrahim Grkan prie Turkij, Nr.10987/10, 2012m. liepos 3d.,p.18.

65 ETT, Benthem prie Nyderlandus, Nr.8848/80, 1985m. spalio 23d.66 ETT, Lithgow irkt. prie Jungtin Karalyst, Nr.9006/80, 9262/81, 9263/81, 9265/81, 9266/81,

9313/81 ir 9405/81, 1986m. liepos 8d.67 SESV 267straipsnis. Taip pat r. ESTT, Informacinis praneimas dl nacionalini teism praym

priimti prejudicin sprendim pateikimo, 2009m. gruodio 5d., C-297/01, OLC, 2009, p.9 (kuriame patvirtinama, kad teismo [tribunolo kuri svoka tinkama, jei dokumente tribunal veriamas kaip teismas] svok Teisingumo Teismas aikina kaip savarankik Sjungos teiss svok).

68 ESTT, Dorsch Consult IngenieurgesellschaftmbH prie Bundesbaugesellschaft BerlinmbH, C-54/96, 1997m. rugsjo 17d.,p.23.

http://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/pages/search.aspx?i=001-57456http://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/pages/search.aspx?i=001-111840http://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/pages/search.aspx?i=001-57436http://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/pages/search.aspx?i=001-57526http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?qid=1427396983839&uri=CELEX:C2009/297/01http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?qid=1427396983839&uri=CELEX:C2009/297/01http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?qid=1427395815954&uri=CELEX:61996CJ0054

33


Procesas institucijoje turi vesti prie teisminio pobdio sprendim primimo.69

Pavyzdys. Byloje Epitropos tou Elegktikou Synedriou sto Ypourgeio Politis-mou kai Tourismou v. Ypourgeio Politismou kai Tourismou - Ypiresia Dimo-sionomikou Elenchou70 pareikjas (Elegktiko Synedrio, Graikijos auditori teismas) ikl klausim, ar nacionalins taisykls, pagal kurias vieojo sektoriaus darbuotojams leidiama imti atostogas profesins sjungos reikalams, atitinka ESteis. ESTT turjo apsvarstyti, ar Elegktiko Synedrio buvo tribunolas SESV267straipsnio prasme.

ESTT nusprend, kad tai nebuvo tribunolas, nes: i)institucija turjo ssaj su ministerijomis, o tai reikia, kad ji neveik kaip treioji alis atitinkam interes atvilgiu; ii)jos jurisdikcija apsiribojo apriori valstybs ilaid auditu ir ji nebuvo kompetentinga priimti sprendim; iii)jos sprendimas negijo res judicata galios (nebuvo galutinis), o procesas neved prie teis-minio pobdio sprendimo primimo; ir iv)atitinkam l gavjas nebuvo proceso alis auditori teisme Elegktiko Synedrio.

Kaip ir ETteisje, ESteisje arbitrao institucijos paprastai nelaikomos tribu-nolais dl proceso pasirenkamojo pobdio ir dl to, kad jose nedalyvauja val-dios institucijos (r. 2.4skirsn apie kitus kelius teisingum).71

Pavyzdys. Byloje Valeri Harriev Belovprie CHEZ Elektro Balgaria AD irkt. (dalyvaujant Bulgarijai ir Europos Komisijai)72 Bulgarijos apsaugos nuo diskriminacijos komisija (KZD) pateik praym priimti prejudicin spren-dim dl vairi ES teiss nuostat, susijusi su diskriminacija ir vartotoj apsauga.

69 ESTT, Camera di Commercio, Industria, Artigianato e Agricoltura (CCIAA) di Cosenza prie Grillo StarSrl., C-443/09, 2012m. balandio 19d.,p.2021.

70 ESTT, Epitropos tou Elegktikou Synedriou sto Ypourgeio Politismou kai Tourismou v. Ypourgeio Politismou kai Tourismou - Ypiresia Dimosionomikou Elenchou, C-363/11, 2012m. gruodio 19d.,p.1931.

71 ESTT, Guy Denuit ir Betty Cordenier prie Transorient - Mosaque Voyages et CultureSA., C-125/04, 2005m. sausio 27d.,p.13. Byla, kurioje tribunolu buvo laikoma arbitrao staiga, yra ESTT, Merck CanadaInc. prie Accord HealthcareLtd irkt., C-555/13, 2014m. vasario 13d.,p.1825.

72 ESTT, Valeri Harriev Belov prie CHEZ Elektro Balgaria AD ir kt. (dalyvaujant Bulgarijai ir Europos Komisijai), C-394/11, 2013m. sausio 31d., p.26.

http://curia.europa.eu/juris/liste.jsf?language=en&num=C-363/11http://curia.europa.eu/juris/liste.jsf?language=en&num=C-363/11http://curia.europa.eu/juris/liste.jsf?language=en&num=C-363/11http://curia.europa.eu/juris/liste.jsf?num=C-443/09http://curia.europa.eu/juris/liste.jsf?num=C-443/09http://curia.europa.eu/juris/liste.jsf?language=en&num=C-363/11http://curia.europa.eu/juris/liste.jsf?language=en&num=C-363/11http://curia.europa.eu/juris/liste.jsf?language=en&num=C-125/04http://curia.europa.eu/juris/liste.jsf?&num=C-555/13http://curia.europa.eu/juris/liste.jsf?num=C-394/11http://curia.europa.eu/juris/liste.jsf?num=C-394/11

34


ESTT patvirtino, kad nacionalin institucija gali bti klasifikuojama kaip SESV267 straipsnyje numatytas teismas ar tribunolas, jei ji vykdo teismi-nes funkcijas, taiau jos negalima tokia pripainti, kai ji vykdo kitas, pavyz-diui, administracinio pobdio funkcijas. Atitinkamai reikjo nustatyti, kokiu konkreiu statusu veik institucija, kreipdamasi ESTT su praymu priimti sprendim. iuo atveju, atsivelgdamas vairius veiksnius, teis-mas atmet tvirtinim, es institucijoje vyks procesas ved prie teisminio pobdio sprendimo primimo; tarp i veiksni buvo KZD kompetencija veikti savo iniciatyva ir plats tyrimo galiojimai; KZD galiojimai savo ini-ciatyva traukti byl asmenis; KZD galimyb bti atsakove teisme, jei jos sprendimas bt apskstas; ir KZD galimyb ataukti savo sprendimus.

2.2. Tribunol nepriklausomumas irbealikumas


Pagal ET ir ESteis reikalaujama, kad tribunolai bt nepriklausomi ir bealiki.

Kad garantuot neutralum, ESTT ir ETT nustat isamias nepriklausomumo taisy-kles. iomis taisyklmis reguliuojamas tribunolo nari skyrimas, j veiklos trukm ir iorinio spaudimo nebuvimo garantijos.

Jei nerodyta kitaip, daroma prielaida, kad tribunolas yra bealikas. alikumas gali bti subjektyvus (dl konkretaus teisjo asmeninio alikumo) arba objektyvus (susi-js su pasireikianiu alikumu). Subjektyv alikum rodyti sunku.

Nepriklausomumas ir bealikumas danai tiriami kartu ir yra glaudiai susij, todl juos gali bti sunku atskirti.73 Taiau nepriklausomumas paprastai yra susijs su tribunolo struktra, o bealikumas yra individuali sprendimo pri-mjo charakteristika.74

73 Pavyzdiui, r. ETT, Findlay prie Jungtin Karalyst, Nr.22107/93, 1997m. vasario 25d.,p.73.74 ETT, Parlov-Tkali prie Kroatij, Nr.24810/06, 2009m. gruodio 22d.,p.8687.

http://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/pages/search.aspx?i=001-58016http://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/pages/search.aspx?i=001-96426

35


NepriklausomumasPagal ETteis su 6straipsniu susijusioje teism praktikoje pateikiamos isa-mios taisykls dl teism nepriklausomumo, skirtos apsaugoti teismus nuo iorinio spaudimo ir garantuojanios neutralum.75 iomis taisyklmis reguliuo-jamas tribunolo nari skyrimas, j veiklos trukm ir iorinio spaudimo nebu-vimo garantijos.76

Pavyzdys. Byloje Maktouf and Damjanovi prie Bosnij ir Hercegovin77 Bosnijos ir Hercegovinos teismas (Valstybs teismas) nuteis abu pareik-jus u karo nusikaltimus. Valstybs teismas buvo sudarytas i tarptautini bei alies teisj ir turjo teis nagrinti karo nusikaltim bylas. Pirmasis pareikjas teig, kad Valstybs teismas nebuvo nepriklausomas, nes du jo narius dvej met laikotarpiui, kur galima atnaujinti, paskyr Auktojo atstovo biuras Bosnijoje ir Hercegovinoje.

ETT atmet argument. Jis nerado prieasi abejoti, kad Valstybs teismo tarptautiniai teisjai buvo nepriklausomi nuo Bosnijos ir Hercegovi-nos politini institucij, nuo bylos ali ir nuo Auktojo atstovo institucijos. J paskyrimo motyvas buvo noras padidinti Valstybs teismo karo nusikal-tim kolegij nepriklausomum ir atkurti visuomens pasitikjim teism sistema. Tai, kad atitinkami teisjai buvo laikinai komandiruoti i profesio-nali teisj tarpo i atitinkam j ali, buvo papildoma iorinio spaudimo nebuvimo garantija. ETK 6straipsnis nebuvo paeistas.

Teisjus gali skirti vadovas, taiau statymu turi bti utikrinta, kad jie negaus nurodym, kaip vykdyti savo pareigas.78 galutinius, privalomus ir vykdytinus teismo sprendimus nesikiama.79

75 Isamesn informacij apie teis teising ir vie bylos nagrinjim kompetentingame nepriklausomame ir bealikame tribunole r. JT mogaus teisi komitetas (TK) (2007), General Comment 32, 2007m. rugpjio 23d.,p.1923.

76 ETT, Campbell ir Fell prie Jungtin Karalyst, Nr.7819/77 ir 7878/77, 1984m. birelio 28d.,p.78.

77 ETT, Maktouf ir Damjanovi prie Bosnij ir Hercegovin, Nr.2312/08 ir 34179/08, 2013m. liepos 18d.,p.4853.

78 ETT, Beaumartin prie Pranczij, Nr.15287/89, 1994m. lapkriio 24d.,p.38. 79 ETT, DRAFT - OVA a.s. prie Slovakij, Nr.72493/10, 2015m. birelio 9d.,p.8086.

http://www1.umn.edu/humanrts/hrcommittee/gencom32.pdfhttp://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/pages/search.aspx?i=001-57456http://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/pages/search.aspx?i=001-122716http://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/pages/search.aspx?i=001-57898http://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/pages/search.aspx?i=001-155101

36


Prie nepriklausomumo prisideda ir teisj paskyrimo trukm. Tribunolo nariai neprivalo bti paskirti visam gyvenimui. Svarbiausia, kadencijos trukm turi bti stabili ir apsaugota nuo iorinio kiimosi. Tribunolo nariai turi bti bent jau apsaugoti nuo paalinimo i pareig per savo kadencij.80 Tinkam garantij nebuvimas dl paalinimo panaikina tribunolo nepriklausomum.81

Tai, ar tribunolas atrodo nepriklausomas, yra svarbi, bet ne lemiama aplinkyb nustatant nepriklausomumo nebuvim.82 Sprendiant, ar yra pagrsta prie-astis bgtauti, kad tam tikras teismas nra nepriklausomas ar bealikas, bylos ali nuomon yra svarbi, bet ne lemiama. Abejons turi bti objektyviai pagrstos.83 Pavyzdiui, kai du tarjai, dalyvav tribunolui svarstant praym perirti nuomos sutart, buvo paskirti asociacij, suinteresuot, kad sutartis bt tsiama, pareikjo susirpinimas dl bealikumo buvo pagrstas.84

ESteisje nepriklausomumo reikalavimu tribunolas pareigojamas veikti kaip sprendim priimanti treioji alis, nepriklausomai nuo administracini valdios institucij ir ali.85

Pavyzdys. Byloje Graham J.Wilsonprie Ordre des avocats du barreau de Luxembourg86 G.J.Wilson ikl byl nacionaliniuose teismuose, teigda-mas, kad Liuksemburgas, traukdamas kalbos reikalavim, sudar nes-iningas klitis gyvendinti Direktyv98/5/EB, skirt padti teisininkams verstis nuolatine advokato praktika kitoje valstybje narje nei ta, kurioje buvo gyta kvalifikacija.87 Buvo reikalaujama, kad advokatai dalyvaut


81 ETT, Henryk Urban ir Ryszard Urban prie Lenkij, Nr.23614/08, 2010m. lapkriio 30d.,p.4953. Taip pat r.: Europos Taryba, Konsultacin Europos teisj taryba (CCJE) (2001), Opinion N1 on standards concerning the independence of the judiciary and the irremovability of judges, 2001m. lapkriio 23d.


83 ETT, Fruni prie Slovakij, Nr.8014/07, 2011m. birelio 21d.,p.141.84 ETT, Langborger prie vedij, Nr.11179/84, 1989m. birelio 22d.,p.35.85 ESTT, Pierre Corbiau prie Administration des contributions, C-24/92, 1993m. kovo 30d.,p.15.86 ESTT, Graham J.Wilson prie Ordre des avocats du barreau de Luxembourg, C-506/04, 2006m.

rugsjo 19d.,p.4753.87 1998m. vasario 16d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva98/5/EB, skirta padti

teisininkams verstis nuolatine advokato praktika kitoje valstybje narje nei ta, kurioje buvo gyta kvalifikacija, OLL77, 1998.

http://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/pages/search.aspx?i=001-57456http://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/pages/search.aspx?i=001-101962https://www.coe.int/t/dghl/monitoring/greco/evaluations/round4/CCJE Opinion 1_EN.pdfhttps://www.coe.int/t/dghl/monitoring/greco/evaluations/round4/CCJE Opinion 1_EN.pdfhttp://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/pages/search.aspx?i=001-57456http://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/pages/search.aspx?i=001-105236http://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/pages/search.aspx?i=001-57515http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?qid=1427397368851&uri=CELEX:61992CJ0024http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?qid=1427451891723&uri=CELEX:62004CJ0506http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX:31998L0005http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX:31998L0005http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX:31998L0005

37


odiniame posdyje Advokat taryboje. G.J.Wilson atsisak dalyvauti, todl Advokat taryba atsisak j uregistruoti. Jis apskund sprendim Drausms ir administraciniam komitetui, kuris buvo sudarytas tik i Liuk-semburgo pilietyb turini advokat. Administracinis teismas kreipsi ESTT su praymu priimti prejudicin sprendim dl to, ar teiss gynimo institucijos, iuo atveju Drausms ir administracinis komitetas, gali bti laikomos teiss gynimo priemone teisme ar tribunole pagal vidaus teiss nuostatas direktyvos 9straipsnio prasm.

ESTT nurod, jog nepriklausomumas, kuris yra neatskiriamas nuo teismi-ns funkcijos, reikia, kad valdios insitucijos, kuri prim ginijam spren-dim, atvilgiu tribunolas turi elgtis kaip treioji alis. Nepriklausomumo svokai bdingi du kiti aspektai: i)tribunolo apsauga nuo iorins takos ar spaudimo ir ii)vidinis bealikumas, utikrinantis vienodo poirio bylos alis laikymsi.88

BealikumasPagal ETteis ir ESteis bealikumo svoka yra glaudiai susijusi su nepri-klausomumu. Pagal j reikalaujama, kad sprendim primjas ginus sprst atvirai ir objektyviai.

Pavyzdys. Byloje brahim Grkan prie Turkij89 karo baudiamasis teis-mas skyr pareikjui dviej su puse mnesi laisvs atmimo bausm u tyin nepaklusim vadovui. Teism sudar teisinio isilavinimo neturintis karininkas ir du karo teisjai.

ETT nurod, kad tarj dalyvavimas nebtinai prietaravo 6straipsniui ir kad faktas, jog karininkas neturjo teisins kvalifikacijos, netrukd jam bti nepriklausomam ar bealikam. Taiau karininkas tebetarnavo armijoje ir

88 Apie iorin spaudim r. ESTT, Josef KllenspergerGmbH&Co.KG ir AtzwangerAG prie Gemeindeverband Bezirkskrankenhaus Schwaz, C-103/97, 1999m. vasario 4d.,p.21 (slygos, susijusios su nari paalinimu, buvo pernelyg netikslios, kad garantuot, jog nedaromas per didelis spaudimas).Apie vidaus bealikum r. ESTT, Katarina Abrahamsson ir Leif Anderson prie Elisabet Fogelqvist, C-407/98, 2000m. liepos6 d.,p.32 (objektyvi apsauga, numatyta valstybs konstitucijoje).

89 ETT, Ibrahim Grkan prie Turkij, Nr.10987/10, 2012m. liepos 3d.,p.19.

http://curia.europa.eu/juris/liste.jsf?language=en&jur=C,T,F&num=C-103/97&td=ALLhttp://curia.europa.eu/juris/liste.jsf?language=en&jur=C,T,F&num=C-103/97&td=ALLhttp://curia.europa.eu/juris/liste.jsf?language=en&num=C-407/98http://curia.europa.eu/juris/liste.jsf?language=en&num=C-407/98http://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/pages/search.aspx?i=001-111840

38


jam galiojo karin disciplina. J paskyr virininkas, ir jis nesinaudojo tokio-mis paiomis konstitucinmis garantijomis kaip du karo teisjai. Taigi karo baudiamasis teismas negaljo bti laikomas nepriklausomu ir bealiku.

Bealikumui bdingi du elementai:

subjektyvusis elementas, susijs su konkretaus teisjo asmeninmis iankstinmis nuostatomis ar alikumu;

objektyvusis elementas, susijs su tokiais klausimais kaip alikumo pasireikimas.90

Jei nerodyta kitaip, daroma prielaida, kad tribunolas neturi iankstinio nusis-tatymo.91 Kad bt galima rodyti subjektyv alikum, btina nustatyti asmeninius konkretaus teisjo sitikinimus konkreiu atveju, o tai labai sunku. Subjektyvaus alikumo pavyzdiai gali bti prieikumo arba teisjo nepalan-kumo apraikos ar rodymai, kad teisjas dl asmenini prieasi pasirpino bylos priskyrimu btent jam.92 Taigi dauguma atvej, kai buvo teigiama, jog trksta bealikumo, remtasi objektyviu testu, kuriuo nustatoma, ar teisjas suteik pakankamas garantijas, kad bt paalintos bet kokios pagrstos abe-jons dl bealikumo.93 Tarp objektyvaus bealikumo pavyzdi yra artimi eimos ryiai, egzistuojantys tarp prieingos alies advokato ir teisjo,94 arba profesiniai ryiai tarp teisjo ir kitos proceso alies.95 Bti objektyviai bea-likam taip pat reikia suteikti garantijas, kuri pakakt bet kokioms pagrs-toms abejonms dl bealikumo paalinti.96 Pats faktas, kad teismas vykdo dviej ri funkcijas to paties sprendimo atvilgiu (patariamj ir teismin), gali sukelti abejoni dl jo struktrinio bealikumo.97 Be to, nustatyta, kad valstybs pareigno dalyvavimas teismo pasitarimuose taip pat paeidia

90 Taip pat r. Europos Taryba, ESTT (2002), Nuomon Nr.3 dl teisj etikos ir atsakomybs, 2002m. lapkriio 19d.

91 ETT, Kyprianou prie Kipr, Nr.73797/01, 2005m. gruodio 15d.,p.119.92 ETT, Morice prie Pranczij, Nr.29369/10, 2015m. balandio 23d.,p.74.93 Ten pat,p.119. Taip pat r. ETT, Gautrin irkt. prie Pranczij, Nr.21257/93, 1998m. gegus

20d.,p.58.94 ETT, Micallef prie Malt, Nr.17056/06, 2009m. spalio 15d.,p.102.

95 ETT, Pescador Valero prie Ispanij, Nr.62435/00, 2003m. birelio 17d.,p.2728.96 ETT, Fey prie Austrij, Nr.14396/88, 1993m. vasario 24d.,p.28.97 ETT, Procola prie Liuksemburg, Nr.14570/89, 1995m. rugsjo 28d.,p.45. Plg. su ETT, Kleyn

irk