europos sąjungos valstybėms narėms tenkančių vietų ir balsų … · 2016-10-03 ·...

1

Europos Sąjungos valstybėms narėms tenkančių

vietų ir balsų skaičius ES institucijose: galimi modeliai, jų įtakos Lietuvai vertinimas

Galutinė ataskaita

2015 m.

2

Santrumpos

Ataskaita Ataskaita dėl Europos Sąjungos valstybėms narėms tenkančių vietų ir balsų skaičiaus ES institucijose: galimi modeliai, vertinant jų įtaką Lietuvai, parengta UAB „Civitta“

BVP Bendrasis vidaus produktas

EESRK Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

ELP Europos liaudies partija

EP Europos Parlamentas

ES, Sąjunga Europos Sąjunga

ESP Europos socialistų partija

ES institucijos, institucijos

Europos Parlamentas, Ministrų Taryba, Europos komisija, Teisingumo Teismas, Regionų komitetas, EESRK

JTO Jungtinių Tautų Organizacija

Komisija Europos Komisija

Komitetai Regionų komitetas, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

LR Lietuvos Respublika

Ministerija, Perkančioji organizacija, URM

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija

Ministrų Taryba, Taryba Europos Sąjungos Taryba

Parlamentas Europos Parlamentas

Paslaugos, Projektas, Tyrimas

„Europos Sąjungos valstybėms narėms tenkančių vietų ir balsų skaičius ES institucijose: galimi modeliai, vertinant jų įtaką Lietuvai“ tyrimo vykdymo ir rekomendacijų rengimo paslaugos

Paslaugų teikėjas UAB „Civitta“

SESV Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo

Teismas Teisingumo Teismas

3

Turinys

SANTRUMPOS ................................................................................................................................................................ 2

LENTELIŲ IR PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS................................................................................................................................ 5

SANTRAUKA ................................................................................................................................................................... 6

1. TYRIMO KONTEKSTAS IR RENGIMO PRINCIPAI .................................................................................................... 8

1.1. Tyrimo tikslai ir uždaviniai ....................................................................................................................................... 8

1.2. Tyrimo metodika ......................................................................................................................................................... 10

1.3. Tyrimo prielaidos ir apribojimai........................................................................................................................... 15

1.4. Ataskaitos struktūra ................................................................................................................................................... 16

2. ESAMOS SITUACIJOS APŽVALGA ......................................................................................................................... 17

2.1. Nagrinėjamų Europos Sąjungos institucijų apžvalga ................................................................................... 17

2.1.1. Europos Parlamentas .......................................................................................................................................... 18

2.1.2. Ministrų Taryba ..................................................................................................................................................... 22

2.1.3. Europos Komisija .................................................................................................................................................. 23

2.1.4. Teisingumo Teismas ............................................................................................................................................ 23

2.1.5. Regionų komitetas ............................................................................................................................................... 24

2.1.6. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ............................................................................ 27

2.2. Pokyčiai po Lisabonos sutarties ............................................................................................................................ 28

2.3. Valstybės įtakos ES institucijose vertinimas .................................................................................................... 30

2.4. Apibendrinimas ............................................................................................................................................................ 31

3. EUROPOS SĄJUNGOS ATEITIES PLĖTROS SCENARIJAI ....................................................................................... 33

3.1. Valstybių narių išstojimo galimybės ................................................................................................................... 33

3.1.1. Graikijos išstojimo iš Europos Sąjungos scenarijus ............................................................................... 33

3.1.2. Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES scenarijus ....................................................................................... 33

3.2. ES Plėtros scenarijai ................................................................................................................................................... 36

4. ALTERNATYVŪS VIETŲ IR BALSŲ PASKIRSTYMO ES INSTITUCIJOSE MODELIAI ............................................. 40

4.1. Alternatyvūs modeliai pirmajai institucijų grupei ........................................................................................ 40

4.2. Modelių paplitimo vertinimas ................................................................................................................................ 43

4.3. Alternatyvūs modeliai antrajai institucijų grupei .......................................................................................... 44

4.4. Alternatyvūs modeliai trečiajai institucijų grupei ......................................................................................... 46

5. LIETUVOS IR KITŲ VALSTYBIŲ NARIŲ SANTYKINĖS GALIOS KAITOS VERTINIMAS .......................................... 47

5.1. Europos Parlamentas................................................................................................................................................. 47

5.2. Regionų komitetas ir EESRK ................................................................................................................................... 52

5.3. Ministrų Taryba ........................................................................................................................................................... 54

5.4. Teisingumo Teismas .................................................................................................................................................. 58

5.5. Europos Komisija ........................................................................................................................................................ 58

4

6. LIETUVOS SANTYKINĖS GALIOS KAITA ES PLĖTROS ATVEJU ........................................................................... 59

6.1. Europos Parlamentas................................................................................................................................................. 59

6.2. Regionų komitetas ir EESRK ................................................................................................................................... 64

6.3. Ministrų Taryba ........................................................................................................................................................... 68

6.4. Teisingumo Teismas .................................................................................................................................................. 69

6.5. Europos Komisija ........................................................................................................................................................ 70

7. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS ĮGYVENDINIMUI ............................................................................................... 71

PRIEDAI....................................................................................................................................................................... 73

5

Lentelių ir paveikslų sąrašas

Paveikslas 1. Tyrimo apimtyje nagrinėjamos ES institucijos ................................................................................ 11 Paveikslas 2. Modelių prielaidos ir apribojimai .......................................................................................................... 16 Paveikslas 3. Pagrindinių ES institucijų struktūra, 2015 m. gegužė .................................................................. 18 Paveikslas 4. Esamo vietų skaičiaus EP pasiskirstymo palyginimas su gyventojų sk. dalimi, 2014 m. ......................................................................................................................................................................................................... 19 Paveikslas 5. Vienam europarlamentarui tenkantis gyventojų skaičius, tūkst. gyv. / 1 vietai, 2014 m. ......................................................................................................................................................................................................... 20 Paveikslas 6. Esamo vietų skaičiaus Regionų komitete pasiskirstymo palyginimas su gyventojų sk. dalimi, 2014 m. ......................................................................................................................................................................... 25 Paveikslas 7. Esamo vietų skaičiaus EESRK pasiskirstymo palyginimas su gyventojų sk. proporcija, 2014 m. ........................................................................................................................................................................................ 28 Paveikslas 8. ES institucijų grupės pagal vietų ir balsų paskirstymo modelius ............................................ 32 Paveikslas 9. Papildomos valstybių narių įmokos į ES biudžetą, pasitraukus Jungtinei Karalystei mln. eur ir įmokų augimas proc., 2015 m. ............................................................................................................................... 35 Paveikslas 10. Institucijų grupės ir joms taikomi balsų skyrimo modeliai ..................................................... 40 Paveikslas 11. Modelių atitikimo ir paplitimo matrica ............................................................................................ 44 Paveikslas 12. Potencialūs vietų skyrimo modeliai (Europos Parlamento atveju) ...................................... 44 Paveikslas 13. Ministrų Tarybos balsų paskirstymo modelių palyginimas .................................................... 46 Paveikslas 14. Lietuvai tenkančių vietų Europos Parlamente skaičius su plėtra ir be plėtros ............... 61 Paveikslas 15. Lietuvai tenkančių vietų komitetuose skaičius su plėtra ir be plėtros ................................ 65 Paveikslas 16. Lietuvos santykinė galia Ministrų Taryboje su plėtra ir be plėtros ...................................... 68 Paveikslas 17: Šalies santykinė galia Europos Komisijoje po ES plėtros ......................................................... 70

Lentelė 1. Tyrimo darbai ir rezultatai ............................................................................................................................. 10 Lentelė 2. Tyrime nagrinėjami modeliai ........................................................................................................................ 13 Lentelė 3. Tyrimo metodai ................................................................................................................................................... 14 Lentelė 4. Vietų skaičiaus pokyčiai Europos Parlamente 2014 m. ...................................................................... 21 Lentelė 5. Vietų skaičiaus pokyčiai Regionų komitete 2014 m. ........................................................................... 26 Lentelė 6. Vietų skaičius nagrinėjamose ES institucijose, 2015 m. ..................................................................... 29 Lentelė 7. Valstybių narių BVP pokytis proc. iki 2030, jei Jungtinė Karalystė išstotų iš ES ..................... 34 Lentelė 8. Jungtinės Karalystės ir Graikijos išstojimo tikimybės vertinimas ................................................. 36 Lentelė 9. ES plėtros scenarijai .......................................................................................................................................... 38 Lentelė 10. ES šalys partnerės (Rytų partnerystė) .................................................................................................... 39 Lentelė 11. Vietų paskirstymo alternatyvų modelių vertinimas iš Lietuvos perspektyvos ..................... 49 Lentelė 12. Vietų pasiskirstymas naudojant alternatyvius modelius ................................................................ 50 Lentelė 13. Vietų pasiskirstymas komitetuose taikant alternatyvius modelius ........................................... 53 Lentelė 14. Lietuvos vietų pasiskirstymas komitetuose naudojant alternatyvius modelius ................... 54 Lentelė 15. Šalių narių vietų (balsų) pasiskirstymas Ministrų Taryboje naudojant alternatyvius modelius ...................................................................................................................................................................................... 55 Lentelė 16. Lietuvos vietų pasiskirstymas Ministrų Taryboje naudojant alternatyvius modelius ....... 56 Lentelė 17. Banzhafo indeksas taikant skirtingas balsavimo taisykles ............................................................ 57 Lentelė 18. Šalies santykinė galia Europos Komisijoje priklausomai nuo rotacijos principo ................. 58 Lentelė 19. Vietų skaičiaus prognozė po ES plėtros .................................................................................................. 59 Lentelė 20. Vietų (balsų) skaičiaus ir santykinės galios pasiskirstymas ES prieš ir po plėtros .............. 62 Lentelė 21. Vietų skaičiaus prognozė po ES plėtros .................................................................................................. 64 Lentelė 22. Vietų (balsų) pasiskirstymas Regionų komitete po ES plėtros ..................................................... 66 Lentelė 23. Balsų pasiskirstymas Ministrų Taryboje po ES plėtros ................................................................... 68 Lentelė 24. Šalies santykinė galia Teisingumo Teisme po ES plėtros ................................................................ 70 Lentelė 25: ES valstybių narių ir galimų plėtros šalių populiacijos dydis ir BVP, 2014 m........................ 73

6

Santrauka

Europos Sąjungą (toliau – ES) šiuo metu sudaro 28 valstybės narės, kurios skiriasi teritorijos, populiacijos dydžiais, turimais resursais, ekonomikos išsivystymo lygiu bei įtaka tarptautinėje arenoje. Sprendimai ES priimami pagal galių delegavimo principą, kai tam tikros sprendimų priėmimo teisės perleidžiamos sukurtoms bendroms institucijoms, taip užtikrinant klausimų sprendimą visos Europos lygiu. Vietų ir balsų šalims narėms paskirstymo modelis ES institucijose yra svarbus, kadangi lemia šalies galią atstovauti valstybės interesams ir įtaką ES sprendimų priėmimo procese.

Vykstant ES valstybių narių plėtrai bei keičiantis šalių gyventojų skaičiui, svarstymai dėl alternatyvių vietų ir balsų ES institucijose paskirstymo modelių aktyvėja. Atsižvelgiant į minėtą problematiką, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija įgyvendina projektą „Europos Sąjungos valstybėms narėms tenkančių vietų ir balsų skaičius ES institucijose: galimi modeliai, jų įtakos Lietuvai vertinimas“. Tyrimo metu alternatyvūs vietų ir balsų paskirstymo modeliai analizuoti 6 ES institucijos: Europos Parlamente, Ministrų Taryboje, Europos Komisijoje, Teisingumo Teisme, Regionų komitete ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete.

Šiuo metu šalims narėms tenkančių vietų ir balsų skaičius ES institucijose yra paskirstomas remiantis ES sutartimis ir sutartais kriterijais. Pagal esamą balsų ir vietų paskirstymo modelį nagrinėjamos institucijos gali būti skirstomos į tris grupes:

1) Institucijos, kuriose valstybei narei tenka nustatytas vietų skaičius (vietų skaičius tapatus balsų skaičiui). Šiai grupei priklauso Europos Parlamentas, Regionų komitetas, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas. Šiose institucijose pagrindinis balsų ir vietų skirstymo principas – mažėjantis proporcingumas šalies gyventojų skaičiui. Tai reiškia, kad daugiau gyventojų turinčios šalys turi daugiau vietų negu mažesnės šalys, tačiau pastarosios turi daugiau vietų, negu priklausytų griežtai laikantis proporcingumo principo. Skirstant vietas ir balsus šalims šio principo pagrindu, nėra vadovaujamasi griežtomis formulėmis, paliekama galimybė politinio pobūdžio korekcijoms, leidžiančioms užtikrinti jėgų pusiausvyrą. Politinio pobūdžio korekcijų taikymas sulaukia įvairių atgarsių mokslinėje literatūroje ir politinėje erdvėje, kadangi nuo šaliai tenkančių vietų ir balsų skaičiaus tiesiogiai priklauso šalies galimybės daryti įtaką ES sprendimams ir atstovauti šalies interesams.

2) Institucijos, kuriose valstybei narei tenka 1 vieta, tačiau tai nebūtinai lygu balsų skaičiui (Ministrų Taryba). Pagal šį modelį šaliai narei tenkantis balsų skaičius priklauso nuo taikomos balsavimo taisyklės, pvz. kvalifikuotos daugumos, paprastosios daugumos taisyklė.

3) Institucijos, kuriose valstybei narei tenka 1 vieta (Europos Komisija, Teisingumo Teismas). Visos šalys narės turi vienodą galią, kuri priklauso nuo bendro ES narių skaičiaus.

Esamos situacijos analizė atskleidė, jog šiuo metu Europos Parlamente, Regionų komitete ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete taikomas mažėjančio proporcingumo gyventojų skaičiui modelis su galimybe daryti politinio pobūdžio korekcijas yra palankus Lietuvai, atsižvelgiant į šalies populiacijos ir ekonomikos dydį. Pavyzdžiui, Europos Parlamente Lietuva turi vos 2 vietomis mažiau nei Suomija ar Danija, nors šios valstybės pagal gyventojų skaičių yra beveik dvigubai didesnės ir yra 7 vietoje pagal geriausią santykinį piliečių atstovavimą. Komitetuose situacija Lietuvai taip pat palanki. Ne tokia palanki situacija Lietuvai yra Ministrų Taryboje, kadangi šioje institucijoje dėl kvalifikuotos daugumos balsavimo taisyklės taikymo galimybė daryti įtaką yra tiesiogiai susijusi su šalies gyventojų skaičiumi.

Vertinant galimą ES plėtrą, siekis tapti valstybėmis narėmis identifikuotas šiose valstybės: Albanijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Juodkalnijoje, Makedonijoje, Serbijoje, Kosove, Islandijoje, Turkijoje, Gruzijoje, Moldovoje, Ukrainoje. Tam, kad šalis taptų oficialia nare, kandidatė turi atitikti Kopenhagos kriterijus, o tai reikalauja politinių, ekonominių, socialinių reformų nacionaliniame lygmenyje. Ekspertų vertinimu, iki 2020 m. labiausiai tikėtinas Balkanų šalių (Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Juodkalnijos, Makedonijos, Serbijos) prisijungimas. ES susitraukimo galimybė mažai tikėtina tiek

7

Jungtinės Karalystės, tiek Graikijos atveju. Dėl šių priežasčių, vertinant alternatyvius modelius, daroma ES pokyčio prielaida – plėtra į minėtas Balkanų šalis.

Tyrimo metu buvo nagrinėti tokie alternatyvūs vietų ir balsų ES institucijose paskirstymo modeliai:

Pirmajai institucijų grupei (Europos Parlamentui, Regionų Komitetui ir Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui): griežtas proporcingumas gyventojų skaičiui, mažėjantis proporcingumas gyventojų skaičiui su 5 bazinėmis vietomis (Kembridžo kompromisas), mažėjantis proporcingumas gyventojų skaičiui su 6 bazinėmis vietomis, kvadratinės šaknies modelis (Pukelsheim).

Antrajai institucijų grupei (Ministrų Tarybai): šaliai tenka vienas balsas, griežtas proporcingumas gyventojų skaičiui, kvadratinės šaknies modelis (Penrose).

Teisingumo Teismui alternatyvūs modeliai nebuvo nagrinėjami, daryta prielaida, jog plėtros atveju institucijoje bus išlaikomas „1 balsas 1 šaliai” principas, o procedūros, nustatančios teisėjų kolegijos sudėtį, bus paremtos bylos pobūdžiu ir sudėtingumu, kas nesukuria pagrįstų prielaidų potencialaus alternatyvaus modelio kūrimui. Europos Komisijai nagrinėtas vienas modelis – Komisijos nariai parenkami pagal rotacijos sistemą, dinamiškai keičiant rotacijoje dalyvaujančių šalių skaičių. Modeliuoti skirtingi rotacijoje dalyvaujančių šalių modeliai – 2/3 šalių, 1/2 šalių, 1/3 šalių.

Analizės rezultatai parodė, kad iš alternatyvių vietų ir balsų paskirstymo Europos Parlamente modelių Lietuvai palankiausias būtų kvadratinės šaknies modelis (Pukelsheim), kadangi modelio taikymo atveju vietų skaičius Lietuvai padidėtų nuo 11 iki 18, augtų Lietuvos santykinė galia. Griežto proporcingumo, „Kembridžo kompromiso“ (fiksuoto proporcingumo gyventojų skaičiui su 5 vietų baze) ir fiksuoto proporcingumo gyventojų skaičiui su 6 vietų baze modeliai Lietuvai būtų nepalankūs, kadangi lemtų tiek vietų sumažėjimą, tiek santykinės galios praradimą.

Visi analizuoti modeliai lemtų sumažėjusią Lietuvos santykinę galią Regionų komitete ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete. Iš analizuotų modelių mažiausiai Lietuvos situaciją blogintų fiksuoto proporcingumo gyventojų skaičiui modelis su 6 vietų baze. Nepalankiausias – griežto proporcingumo gyventojų skaičiui modelis, kadangi Lietuvos vietų skaičius ir santykinė galia komitetuose sumažėtų daugiau nei 4 kartus.

Ministrų Taryboje Lietuvos santykinė galia būtų didžiausia taikant modelį „1 šaliai 1 balsas“, tačiau kvadratinės šaknies modelis (Penrose) taip pat būtų tinkama alternatyva. Palankiausia Lietuvai balsavimo taisyklė – paprasta balsų dauguma, kai nenaudojami kiti balsų svertiniai kriterijai.

Vietų ir balsų paskirstymo modeliams ES institucijose nesikeičiant, prisijungus Balkanų šalims Lietuvai tenkančių vietų skaičius Europos Parlamente, tikėtina, mažėtų 1 vieta. Neatmetama Lisabonos sutarties pakeitimų galimybė, t.y. bendro vietų Europos Parlamente skaičiaus didinimas ir minimalaus arba maksimalaus vietų skaičiaus šaliai mažinimas. Vietų (balsų) skaičius kitose institucijose kisti neturėtų, tačiau mažėtų Lietuvos santykinė galia.

Vietų ir balsų paskirstymo modelio keitimas ateityje labiausiai tikėtinas Europos Parlamente, kadangi dabartinė vietų skirstymo metodika dėl subjektyvių politinio pobūdžio korekcijų netenkina visų šalių. Vietų paskirstymas Regionų komitete ir EESRK ateityje, greičiausiai, išliks lankstus ir griežtai „nepririštas” prie matematinės formulės, kadangi, Komisijos nuomone, visų pirma reikėtų užtikrinti, kad Komitetuose būtų girdimas regionų, vietos valdžios struktūrų ir pilietinės visuomenės atstovų balsas. Ministrų Taryboje vietų ir balsų paskirstymo modeliai ateityje turėtų išlikti tiesiogiai priklausomi nuo pasirinktos balsavimo taisyklės ir jos adaptacijų.

Ateityje vertėtų nagrinėti galimus papildomus šalies svarbą nagrinėtose ES institucijose leidžiančius vertinti kriterijus. Šaliai priskiriamų vietų ir balsų skaičius ES institucijose galėtų būti skaičiuojamas kaip indeksas, apimantis daugiau nei vieną kintamąjį (pvz. gyventojų skaičių, BVP, inovacijų lygį, kt.). Tam būtų reikalinga papildoma išsami analizė ir mokslinis tyrimas.

8

1. Tyrimo kontekstas ir rengimo principai

1.1. Tyrimo tikslai ir uždaviniai

Europos Sąjunga (toliau – ES) yra unikali organizacija, sudaryta valstybių, siekiančių įgyti galią ir pasaulinę įtaką, kurios atskirai negalėtų turėti, sutelkdamos savo suverenitetą. Narystė ES šalims sukuria bendrą prekybos rinką, atveria galimybes valstybių narių piliečiams mokytis ir dirbti užsienyje, laisvai keliauti visose ES šalyse, prisideda prie vartotojų ir žmogaus teisių užtikrinimo.

Sprendimai ES priimami pagal galių delegavimo principą, kai valstybės narės tam tikras sprendimų priėmimo teises perleidžia sukurtoms bendroms institucijoms, taip užsitikrindamos klausimų sprendimą visos Europos lygiu ir geriausią atitikimą šalių interesams. Sprendimų priėmimo procedūroje Europos Sąjungoje dalyvauja trys pagrindinės institucijos: Europos Parlamentas (Parlamentas), Europos Sąjungos Taryba (Ministrų Taryba) ir Europos Komisija (Komisija). Šios institucijos atsakingos už politikos krypčių nustatymą ir teisės aktų leidybą (direktyvas, reglamentus ir sprendimus) visoje ES. Komisija siūlo naujus teisės aktus ar jų pakeitimus, o sprendimus priima Parlamentas ir Taryba. Kitos dvi institucijos – Teisingumo Teismas ir Audito Rūmai – atitinkamai rūpinasi ES teisės aktų laikymusi ir ES veiklos finansavimu. Šios penkios organizacijos koordinuoja sklandų ir skaidrų ES funkcionavimą, prie kurio prisideda kiekviena valstybė narė. Regionų komitetas ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) yra patariamojo pobūdžio institucijos, atitinkamai atstovaujančios vietos valdžios institucijoms ir pilietinei visuomenei.

Šalims narėms tenkančių vietų ir balsų skaičius ES institucijose yra paskirstomas remiantis atitinkamomis sutartimis ir sutartais kriterijais. Pagrindinis balsų ir vietų skirstymo principas – mažėjantis proporcingumas pagal šalies gyventojų skaičių. Tai reiškia, kad daugiau gyventojų turinčios šalys turi daugiau vietų negu mažesnės šalys, tačiau pastarosios turi daugiau vietų, negu priklausytų griežtai laikantis šio proporcingumo principo. Skirstant vietas ir balsus ES institucijose šio principo pagrindu nesivadovaujama griežtomis formulėmis, paliekama galimybė politinio pobūdžio korekcijoms, leidžiančioms užtikrinti jėgų pusiausvyrą. Politinio pobūdžio korekcijų taikymas sulaukia įvairių atgarsių mokslinėje literatūroje ir politinėje erdvėje, kadangi nuo šaliai tenkančių vietų ir balsų skaičiaus tiesiogiai priklauso šalies galimybės daryti įtaką ES sprendimams ir atstovauti šalies interesams.

Svarstymai dėl alternatyvių vietų ir balsų ES institucijose paskirstymo modelių aktyvėja vykstant ES valstybių narių plėtros procesams, kadangi principai, kurie buvo tinkami, kai ES sudarė 15 šalių, tampa vis mažiau efektyvūs. Atsižvelgiant į situaciją, kyla būtinybė susitarti dėl Europos Sąjungos ir valstybių kompetencijų pasidalijimo, sutarčių supaprastinimo ir nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje, nes tai turėtų užtikrinti veiksmingą, skaidrų ir demokratišką jos veikimą.

Kaip įrankis reformuoti Europos institucijas ir jų darbo metodus, suteikiant Europos Sąjungai daugiau demokratinio teisėtumo ir sutvirtinant svarbiausių vertybių pamatus, tapo Lisabonos sutartis (2009 m.). Jai įsigaliojus pradėtas naujas ES politikos formavimas – perskirstytos valstybių narių užimamos vietos ir tenkantys balsai ES institucijose, įtvirtintos naujos sprendimų priėmimui reikalingos balsų skaičiavimo tvarkos. Tai turi itin didelę svarbą valstybių kompetencijų pasidalijimui atitinkamai padidinant ar sumažinant valstybių įtaką priimant sprendimus. Po Lisabonos sutarties įsigaliojimo Lietuva prarado dalį turėtos balsavimo galios, tačiau vis dar liko tarp šalių, kurios, manoma, turi per daug atstovų ES institucijose, lyginant su šalies populiacija1. Šaliai turimų vietų ir balsų skaičius yra itin svarbus. Jis lemia sprendimų procesų pasukimą norima linkme, tai suteikia valstybei galimybę priimti nutarimus, turėsiančius teigiamos įtakos, arba blokuoti sprendimus, turėsiančius neigiamų padarinių valstybės ekonominei ir politinei raidai.

1The Treaty of Lisbon: Implementing the Institutional Innovations. Kurpas, S., Crum, B., de Schoutheete, P., Keller, J., Dehousse, F., Andoura, S., Missiroli, A., Hagemann, S., Bribosia, H., 2007. CEPS Special Reports.

9

Atsižvelgiant į minėtą problematiką, Lietuvos Respublikos (toliau – LR) užsienio reikalų ministerija (toliau – URM) įgyvendina projektą „Europos Sąjungos valstybėms narėms tenkančių vietų ir balsų skaičius ES institucijose: galimi modeliai, vertinant jų įtaką Lietuvai“ (toliau – Projektas, Tyrimas). Įgyvendinus visas tyrimo veiklas parengta analizė ir išvados apie galimus alternatyvius vietų ir balsų ES institucijoje modelius, pateikti siūlymai, kokie skaičiavimo modeliai naudingi Lietuvai, bei sukurtas vietų (balsų) skaičiavimo praktinis įrankis, padėsiantis įvertinti galimus vietų ir balsų pasiskirstymo pokyčius.

Tyrimo tikslas Atsižvelgiant į įvykusią ir potencialią ES plėtrą, pateikti galimus ES valstybėms narėms tenkančių vietų ES institucijose ir balsų pasiskirstymo modelius, įvertinant jų įtaką Lietuvos santykinei galiai sprendimų priėmimo procesuose ES institucijose.

Tikslui pasiekti yra iškelti toliau išvardinti uždaviniai:

Pateikti potencialius modelius, kuriais remiantis balsai ir vietos ES institucijose galėtų būti perskirstyti ateityje, atsižvelgiant į galimą tolimesnę ES plėtrą ir potencialų Lisabonos sutarties keitimą;

Naudojant kiekybinius tyrimo metodus įvertinti jų įtaką Lietuvos santykinei galiai ES sprendimų priėmimo procese;

Sukurti valstybės įtakos ES institucijoje skaičiuoklę (-es) (praktinius įrankius), remiantis įvairiais galimais balsų ir vietų pasiskirstymo modeliais.

Tyrimo objektas. Siekiant įgyvendinti Tyrimo tikslus ir uždavinius, galima apibrėžti kelis Tyrimo objektus:

Balsų ir vietų skirstymo modeliai, kuriais remiantis šiuo metu yra skirstomos vietos ir balsai svarbiausiose ES institucijose;

Alternatyvūs balsų ir vietų skirstymo modeliai, kuriais remiantis galėtų būti perskirstomi balsai ir vietos ES institucijose;

ES plėtros scenarijai.

Tyrimo etapai. Tyrimo uždaviniai yra skaidomi į keturis pagrindinius etapus:

I. Pasirengimas ir apžvalga (esamos situacijos ir teisinės bazės analizė);

II. Duomenų surinkimas ir analizė (ES plėtros galimybių analizė, galimų alternatyvių vietų ir balsų ES institucijose paskirstymo modelių identifikavimas ir analizė);

III. Modelių vertinimas (Lietuvos santykinės galios įvertinimas remiantis skirtingais modeliais, skaičiuoklės parengimas);

IV. Tyrimo rezultatų ir rekomendacijų parengimas.

Detalesnė etapų analizė ir jų reikšmė yra pateikta lentelėje 1.

10

Lentelė 1. Tyrimo darbai ir rezultatai

Šaltinis: parengta autorių.

Laukiamas Tyrimo rezultatas:

Nustatyta, kokiais principais/modeliais paremtas balsų ir vietų ES institucijose paskirstymas galėtų būti siūlomas, įvertinant galimus tolimesnės ES plėtros scenarijus;

Nustatyta, kokiais principais/modeliais paremtas balsų ir vietų ES institucijose paskirstymas būtų palankiausias/suteikiantis didžiausią santykinę galią Lietuvai ateityje, įvertinant galimus tolimesnės ES plėtros ir Lisabonos sutarties keitimo scenarijus;

Sukurta (-os) valstybės įtakos ES institucijoje skaičiuoklė/ės (praktiniai įrankiai), remiantis

įvairiais galimais balsų ir vietų pasiskirstymo modeliais.

1.2. Tyrimo metodika

Tyrimo apimtis. Atsižvelgiant į Techninėje specifikacijoje apibrėžtą Tyrimo apimtį, Tyrimo metu buvo išsamiai analizuotos šešios ES institucijos (žr. paveikslą 1). Institucijos buvo skirstomos į grupes pagal esamą vietų (balsų) paskirstymo modelį, kiekvienai grupei buvo išskirti ir nagrinėti galimi alternatyvūs balsų ir vietų paskirstymo modeliai.

11

Paveikslas 1. Tyrimo apimtyje nagrinėjamos ES institucijos


Pagrindinės sąvokos. Tyrime naudojamos trys pagrindinės sąvokos: šalims narėms tenkančių vietų skaičius ES institucijose, šalims narėms tenkančių balsų skaičius ES institucijose, šalių narių galia(santykinė arba balsavimo) ES institucijose:

Vietų skaičius. Europos Sąjungos šalių narių piliečių atstovams skiriamų vietų ES institucijose skaičius. Vietų ES institucijose bendras ir atskiroms šalims tenkantis skaičius nustatomas ir negali viršyti Lisabonos sutartyje (2009 m.) apibrėžto arba Ministrų Tarybos nutarimais patvirtinto skaičiaus.

Balsų skaičius. Europos Sąjungos šalims narėms tenkančių balsų ES institucijose skaičius. Šalims narėms tenkančių balsų skaičius gali sutapti arba nesutapti su šalių narių atstovams skirtų vietų ES institucijose skaičiumi, priklausomai nuo institucijoje taikomos balsavimo taisyklės. Institucijose taikomos balsavimo taisyklės yra apibrėžtos Lisabonos sutartyje.

Santykinė galia. Tyrime valstybės narės santykinė galia ES institucijose suvokiama kaip valstybės narės turimų vietų (balsų) skaičiaus santykis su bendru visų šalių vietų (balsų) ES institucijoje skaičiumi. Visų valstybių narių santykinės galios suma turi būti lygi 1. Santykinės galios ES institucijose įvertis skaičiuojamas nagrinėtiems modeliams pagal formulę2:

Balsavimo galia. Šalių narių galia sprendimų priėmimui pagal pasirinktą balsavimo taisyklę yra apskaičiuojama remiantis Banzhafo galios indeksu. Indeksas randamas matematiniu metodu, apskaičiavus, kiek tam tikra valstybė narė santykinai su kitomis narėmis gali tapti lemiančia laiminčios koalicijos sudarymui. Banzhafo galios indeksas nusako valstybės narės galią pakeisti balsavimo rezultatus, kai balsavimo teisės nėra paskirstytos tolygiai tarp balsuojančiųjų. Pavyzdžiui, esant dvigubos daugumos balsavimui, šie rodikliai gaunami lyginant valstybę su kitomis narėmis, atsižvelgiant į santykinį jos gebėjimą tapti lemiamu faktoriumi laiminčios koalicijos sudaryme3. Skaičiuojant Banzhafo indeksą nėra skirtumo tarp koalicijos iniciatorių šalių ir šalių, prisidėjusiųjų vėliau. Tai Banzhafo koalicijos dalyviui leidžia

2Voting Power indicators in the European Union, Loužek M., 2004. 3Decision-making and the Constitutional Treaty: Will the IGC Discard Giscard?, Baldwin, R., Widgren, M., 2003. CEPS Policy Brief No. 37.

12

kiekvieną kartą keisti koaliciją ir iš naujo tartis su kitais dėl koalicijos sudarymo. Banzhafo rodiklio skaičiavimas pasirinktam dalyviui:

1) Nustatomas laiminčių koalicijų skaičius;

2) Randamas kritinių dalyvių kiekis kiekvienoje laiminčioje koalicijoje4;

3) Apskaičiuojamas balsavimų, kurių metu visi balsuotojai yra kritiniai, skaičius.

4) Apskaičiuojamas balsavimų skaičius, kurių metu pasirinktas balsuotojas yra kritinis.

5) Banzhafo rodiklis nustatomas 4–tą žingsnį padalijant iš 3–io žingsnio (4–tame žingsnyje randamas rezultatas visuomet yra mažesnis už 3–iojo žingsnio rezultatą, todėl Banzhafo rodiklis yra visuomet mažesnis už vieną)5.

Kuo didesnė indekso reikšmė, tuo palankesnis modelis šaliai. Banzhafo indeksas skaičiuojamas tik šalių balsavimo galiai Ministrų Taryboje nagrinėti. Kritinių dalyvių kiekis apskaičiuojamas pagal pasirinktą balsavimo taisyklę.

Analizuojamos balsavimo taisyklės. Tyrime ES valstybių narių balsavimo galia ir balsavimo taisyklės yra nagrinėjamos tik Ministrų Tarybos atveju. Analizuojamos šios balsavimo taisyklės:

Vieningas balsavimas. Pagal šią balsavimo taisyklę sprendimo priėmimui visi privalo balsuoti „už“, vienai ES valstybei narei tenka vienas balsas.

Kvalifikuota balsų dauguma. Sprendimo priėmimui ne mažiau kaip 55 proc. valstybių narių balsuoja „už“ ir „už“ balsuoja valstybės narės, atstovaujančios ne mažiau kaip 65 proc. bendro ES gyventojų skaičiaus.

Paprastoji dauguma. Naudojant šią balsavimo taisyklę, sprendimo priėmimui užtenka surinkti daugiau nei 50 proc. balsų. Šiuo metu siekiant, kad teisės aktas būtų priimtas, reikia, jog 15 iš 28 valstybių narių balsuotų „už“.

Paprastoji dauguma su svoriais pagal populiaciją. „Už“ balsuoja valstybės, atstovaujančios ne mažiau kaip 50 proc. bendro gyventojų skaičiaus.

Penrose-62. „Už“ balsuoja valstybės, kurių gyventojų skaičiaus milijonais kvadratinės šaknies sumos santykis su visų šalių gyventojų skaičiaus milijonais kvadratinės šaknies suma padauginus iš 100 yra lygus ne mažiau kaip 62 proc.

Balsavimo taisyklėse apibrėžti sprendimų priėmimo „slenksčiai“ (kritinis balsuojančių skaičius / dalis) taikomi skaičiuojant Banzhafo indeksą.

Nagrinėjami vietų ir balsų paskirstymo modeliai. Lentelėje 2 aprašyti Tyrime nagrinėjami modeliai:

4 Kritinis balsuotojų skaičius yra kintantis dydis, kuris apima balsuotojų skaičių, be kurio neišsilaikytų koalicija ir sprendimas negalėtų būti priimtas. 5Weighted Voting Systems. Naudota 2015. http://www.ctl.ua.edu/math103/POWER/wtvoting.htm.

13

Lentelė 2. Tyrime nagrinėjami modeliai

Institucija Esamas vietų (balsų) paskirstymo modelis

Nagrinėjami vietų (balsų) paskirstymo modeliai

Nagrinėjamos balsavimo taisyklės

Europos Parlamentas

- Mažėjančio proporcingumo gyventojų skaičiui principas su politinio pobūdžio korekcijomis.

- Griežtas proporcingumas pagal gyventojų skaičių;

- Fiksuotas proporcingumas su 5 vietų baze („Kembridžo kompromisas“);

- Fiksuotas proporcingumas su 6 vietų baze;

- Kvadratinės šaknies modelis (Pukelsheim).

- Nenagrinėjama.

Regionų komitetas

- Nenagrinėjama.

Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

- Nenagrinėjama.

Europos Komisija

- 1 šaliai narei tenka 1 vieta ir 1 balsas,

- 2/3 šalių narių rotacija;

- ½ šalių narių rotacija;

- 1/3 šalių narių rotacija.

- Nenagrinėjama.

Teisingumo Teismas

- Nenagrinėjama. - Nenagrinėjama

Ministrų Taryba

- 1 šaliai narei tenka 1 vieta. Balso galia priklauso nuo pasirinktos balsavimo taisyklės.

- 1 šaliai skiriamas vienas balsas;

- Balsai skiriami proporcingai gyventojų skaičiui;

- Balsai skiriami pagal kvadratinės šaknies taisyklę (Penrose).

- Vieningas balsavimas;

- Kvalifikuota dauguma;

- Paprastoji dauguma;

- Paprastoji dauguma su svoriais pagal populiaciją;

- Penrose-62.


Modelių vertinimo kriterijai. Modelių patrauklumas Lietuvai yra vertinamas atsižvelgiant į santykinės galios kriterijų: palankiau vertinami modeliai, pagal kuriuos Lietuvos santykinė galia nagrinėjamoje ES institucijoje yra didesnė.

Ministrų Tarybos atveju nagrinėjamų balsavimo taisyklių palankumas Lietuvai vertinamas pagal Banzhafo indeksą: palankiau vertinamos tos balsavimo taisyklės, pagal kurias Lietuvos santykinė galia nagrinėjamoje ES institucijoje yra didesnė.

Tyrimo metodai. Atsižvelgiant į Tyrimo specifiką, buvo taikomi įvairūs Tyrimo metodai. Dėl riboto informacijos prieinamumo, siekiant susidaryti kuo išsamesnį vaizdą bei užtikrinti išvadų patikimumą,

14

informacija į Tyrimo klausimus buvo renkama naudojantis keliais šaltiniais bei taikant duomenų trianguliacijos principą. Lentelėje 3 nurodyti kiekviename iš Tyrimo etapų taikyti Tyrimo metodai ir pagrindiniai informacijos šaltiniai.

Lentelė 3. Tyrimo metodai

I etapas:

Pasirengimas ir apžvalga

Metodas Informacijos šaltiniai

Žvalgomasis tyrimas.

ES institucijų balsų ir vietų paskirstymą reglamentuojančių teisės aktų ir sutarčių apžvalga, aktualių tyrimų ir studijų susijusiomis temomis apžvalga, nestruktūrizuoti interviu su ES politikos ekspertais.

- Aktualūs tyrimai ir studijos vietų ir balsų ES institucijose skaičiavimo modelių tematika;

- ES institucijų balsų ir vietų paskirstymą reglamentuojantys dokumentai ir kiti teisės aktai;

- Interviu su LR užsienio reikalų ministerijos darbo grupe;

- Interviu su ES politikos ekspertais.

II etapas:

Duomenų surinkimas ir analizė


Mokslinės literatūros apžvalga.

Lietuvoje ir Europoje atliktų tyrimų ir studijų apžvalga, galimų alternatyvių vietų ir balsų paskirstymo modelių identifikavimas, ES plėtros scenarijų apžvalga.

- Moksliniai straipsniai, studijos, tyrimai, apžvalgos Lietuvoje ir kitose ES šalyse.

Giluminiai interviu ir diskusija.

Esamo vietų ir balsų paskirstymo modelio ES institucijose trūkumų ir privalumų analizė, šalies tikslų ir poreikių vertinimas, galimų alternatyvių modelių aptarimas – diskusija, galimų ES plėtros scenarijų aptarimas.

- Diskusija su LR užsienio reikalų ministerijos darbo grupe;

- Interviu su ES politikos ekspertais.

Kiekybinė informacijos analizė.

Šalims narėms tenkančių vietų ir balsų nagrinėjamose ES institucijose kiekybinė analizė: vietų ir balsų pasiskirstymo priklausomybė nuo šalies gyventojų skaičiaus, vienai vietai tenkančių piliečių skaičius, kt.

- Eurostat duomenų bazė (2014 m. duomenys);

- ES institucijų informacija apie šalims narėms tenkančių vietų ir balsų skaičių.

III etapas:

Modelių vertinimas


Loginės analizės ir sintezės metodas.

Alternatyvių balsų ir vietų paskirstymo modelių modeliavimas, pagrindinių kintamųjų nustatymas. Sintezės metodas leidžia pasitelkti kelis skirtingus

- Visi surinkti analizės duomenys.

15

analizavimo ir vertinimo metodus, siekiant tiksliausių ir didžiausią naudą interesų grupėms nešančių sprendimo rezultatų.

Gauti rezultatai analizuojami pagal skirtingus kriterijus, nustatomi kiekvieno iš modelių įtaka Lietuvos santykinei balsavimo galiai.

Statistinė matematinė analizė

Galios priimti arba blokuoti siūlomus sprendimus vertinimas naudojant Banzhafo indeksą (tik Ministrų Tarybai).

- Visi surinkti analizės duomenys;

- Banzhafo indekso skaičiuoklė;

- d‘Hondt matematinis modelis.

Lyginamoji analizė

Lyginami alternatyvūs vietų ir balsų ES institucijose paskirstymo modeliai, modeliai reitinguojami pagal palankumą Lietuvai.


Diskusija su URM darbo grupės atstovais.

Tarpinių rezultatų pristatymas darbo grupėje, diskusija.

- LR užsienio reikalų ministerijos darbo grupės narių komentarai ir pasiūlymai.

IV etapas:

Tyrimo rezultatų ir rekomendacijų pateikimas


Ekspertinis vertinimas.

Įžvalgų ir rekomendacijų formulavimas, remiantis modelių analizės rezultatais, ekspertinėmis žiniomis ir ankstesnių projektų patirtimi.


- Anksčiau vykdytų projektų patirtis.


1.3. Tyrimo prielaidos ir apribojimai

Tyrimo metu naudotos prielaidos ir analizės apribojimai pateikti paveiksle 2:

16

Paveikslas 2. Modelių prielaidos ir apribojimai

Šaltinis: parengta autorių

1.4. Ataskaitos struktūra

Ataskaita yra padalinta į šešias pagrindines dalis:

1) Tyrimo kontekstas ir rengimo pricipai – Tyrimo svarba, jo uždaviniai ir tikslai, metodai, kuriuos naudojant yra siekiama sukurti objektyvų modelių vertinimą;

2) Esamos situacijos apžvalga – teisinių aktų analizė, pagrindinių ES institucijų analizė, pokyčių po Lisabonos sutarties analizė ir metodų, kaip šiuo metu yra skirstomi balsai ir vietos skirtingose ES institucijose, analizė;

3) ES ateities plėtros scenarijai –šalių išstojimo galimybių ir ES plėtros scenarijų analizė;

4) Balsų ir vietų skirstymo ES institucijose galimi modeliai – dabartinių vietos ir balsų pasiskirstymo ES institucijose metodų ir modelių apžvalga ir analizė, galimų alternatyvių modelių apžvalga ir analizė;

5) Lietuvos santykinės galios kaitos vertinimas – Lietuvos ir kitų valstybių narių galios kaita įvairiose ES institucijose, naudojant skirtingus metodus ir modelius balsų ir vietų paskirstymui;

6) Galimi pokyčiai ES institucijose po ES plėtros – Lietuvos ir kitų valstybių narių galios kaita ES institucijose po ES plėtros iki 2020 m.

7) Išvados ir rekomendacijos įgyvenimui – ekspertinio vertinimo išvados.

17

2. Esamos situacijos apžvalga

ES yra formuojama teisinės valstybės principu, todėl visi ES teisės aktai ir reikalavimai yra reglamentuoti sutartyse, kurias geranoriškai ir demokratiškai yra ratifikavusios visos ES šalys narės. Pagrindiniai teisiniai nutarimai kartu su institucijų struktūriniais bei organizaciniais teisės aktais yra numatyti pagrindinėse ES sutartyse: Romos sutartyje, Suvestiniame Europos akte, Europos Sąjungos (Mastrichto) sutartyje, Amsterdamo sutartyje bei šiuo metu galiojančioje Lisabonos sutartyje (įsigaliojo nuo 2009 m.). Sutartys iš dalies keičiamos, siekiant pasirengti priimti naujas valstybes nares ir pradėti bendradarbiauti naujose srityse, pavyzdžiui, įvesti bendrąją valiutą.

Sutartyse yra apibrėžiami ES institucijų veikimo principai. Dabartiniuose modeliuose pagrindinis vietų ir balsų paskirstymo kriterijus yra šalies gyventojų skaičius. Tačiau ES susiduria su iššūkiais pasirinkti ir taikyti vietų ir balsų skyrimo tokius modelius ES institucijose, kad šie būtų sąžiningi visų šalių narių atžvilgiu, suteiktų adekvačią sprendimų priėmimo galią bei nediskriminuotų nė vienos iš sąjungos narių. Pagrindiniai esamo modelio iššūkiai:

Šalies gyventojų skaičiaus kaita. Taikant dabartinius vietų ir balsų paskirstymo modelius, keičiantis šalies gyventojų skaičiui (populiacijai) nėra aiškaus susitarimo, kaip turėtų keistis vietų / balsų skaičius.

Migracija. Nėra aiškaus susitarimo, kaip turėtų būti atsižvelgiama į šalies gyventojų migracijos pokyčius dėl laisvo žmonių judėjimo.

ES plėtra. Šiuo metu vykstant ES plėtrai ir prisijungiant naujoms šalims kiekvieną sykį balsų ir vietų perskirstymo sistema yra permąstoma, iš naujo tariamasi dėl vietų skaičiaus atitinkamoms šalims narėms ir balsų skaičiavimo modelio.

Dėl šių priežasčių galima teigti, kad visoms šalims narėms priimtinas, skaidrus ir veiksmingas mandatų nagrinėjamose ES institucijose paskirstymo mechanizmas, kuris būtų veiksmingas vykstant potencialiai ES plėtrai bei atitiktų bendrus ES principus bei galiojančias sutartis ir nutarimus, kol kas dar nėra rastas. Todėl ateityje, tikėtina, diskusijos šiuo klausimu bus tęsiamos.

2.1. Nagrinėjamų Europos Sąjungos institucijų apžvalga

Tyrime nagrinėjamos 6 pagrindinės ES institucijos:

Europos Parlamentas (EP);

Ministrų Taryba;

Europos Komisija;

Teisingumo Teismas;

Regionų komitetas;

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK).

Paveiksle 3 pateikiama kiekvienos iš institucijų esama struktūra bei taisyklė, pagal kurią šalims narėms priskiriamas vietų (balsų) skaičius.

18

Paveikslas 3. Pagrindinių ES institucijų struktūra, 2015 m. gegužė

*Lietuvai tenkančių balsų skaičius nuo visų balsų skaičiaus (aktualu paprastosios daugumos arba vieningo balsavimo atveju).

** Lietuvos populiacijos dalis nuo visos ES populiacijos (aktualu kvalifikuotos daugumos balsavimo atveju).


2.1.1. Europos Parlamentas

Vietų paskirstymo modelis. Vietos EP skirstomos remiantis „mažėjančio proporcingumo principu“, atsižvelgiant į šalies gyventojų skaičių ir jo kitimo tendencijas. Apibrėžiami apatinis 6 vietų bei viršutinis 96 vietų rėžiai kiekvienai šaliai. Bendras vietų skaičius – 751.

Balsų paskirstymo modelis. Vienai vietai tenka vienas balsas.

Pagrindinės funkcijos. Europos Parlamentas yra viena iš pagrindinių teisėkūros institucijų ES, kurios pagrindinės funkcijos yra ES teisės aktų svarstymas ir priėmimas (kartu su Taryba), kitų ES institucijų darbo priežiūra (užtikrina Komisijos veiklos demokratiškumą) bei biudžeto svarstymas ir tvirtinimas (kartu su Taryba).

Vietų ir balsų paskirstymo modelis. Vykstant ES plėtrai, kuri lemia ES narių galios kaitą teisėkūros procese, vietų paskirstymas Europos Parlamente tampa svarbiu diskusijų, kylančių peržiūrint ankstesnes ES sutartis, objektu. Po pastarųjų Europos Sąjungos plėtros etapų 2007 ir 2009 m. bendras mandatų skaičius Parlamente nuolat augo. Tai lėmė ilgas derybas tarp valstybių dėl sprendimo procedūros apibrėžtumo trūkumo ir suteikė pagrindą diskusijoms, ar nuolat augantis Europos Parlamento mandatų skaičius nesukelia neigiamų padarinių Parlamento veiklos efektyvumui. Dėl šių priežasčių Lisabonos sutartyje pasiūlyta nauja vietų paskirstymo Parlamente tvarka, kuri gerokai išplečia teisėkūros ir biudžetinius įgaliojimus bei keičia ES sprendimų priėmimo procedūras.

Europos Parlamento sudėties kriterijai nėra konkretizuoti Europos Sąjungos sutartyse, bet tvirtinami Tarybos Parlamentui pateikus siūlymą. Šiuo metu galiojantis vietų paskirstymo modelis remiasi gyventojų skaičiaus proporcija ir atitinka nustatytas taisykles:

Bendras narių skaičius negali viršyti 751 narių;

19

Minimali vietų, tenkančių vienai valstybei narei, riba – 6 vietos. Tokiu būtų užtikrinama, kad valstybių narių, turinčių mažiausią gyventojų skaičių, visos reikšmingos politinės srovės turėtų atitinkamą atstovavimo galimybę;

Maksimali vietų, tenkančių vienai valstybei narei, riba – 96 vietos. Tokiu būdu apribojama didžiausią gyventojų skaičių turinčių šalių įtaka sprendimų priėmimo procesams;

Papildomai taikoma vietų skyrimo sąlyga – degresyvus proporcinis atstovavimas arba mažėjančio proporcingumo principas. Pagal šį principą, atsižvelgiant į šalies gyventojų skaičių, santykinai laimi mažesnės valstybės, kadangi jų paskirti europarlamentarai atstovauja mažesniam piliečių skaičiui. Tokiu būdu įgyvendinamas europinio solidarumo principas, kai dėl geresnio mažesnį gyventojų skaičių turinčių valstybių atstovavimo didžiosios šalys sutinka turėti proporcingai mažiau narių Europos Parlamente.

Nors vietos skirstomos pagal objektyvius kriterijus, tačiau vietų paskirstymas nėra griežtai paremtas matematine formule („motyvuotas lankstumas“). Dėl to matomi tam tikri netolygumai tarp vietų paskirstymo valstybėms narėms.

Paveiksle 4 pavaizduota, kaip mažėjančio proporcingumo principas veikia šalių galią Parlamente. Pagal gyventojų skaičių didžiosioms ES šalims – Rumunijai, Lenkijai, Ispanijai, Italijai, Jungtinei Karalystei, Prancūzijai ir Vokietijai tenka mažiau vietų, negu turėtų tekti, laikantis griežto proporcingumo gyventojų skaičiui principo. Pavyzdžiui, Vokietijos populiacija 2014 m. duomenimis sudarė 15,9 proc. viso ES gyventojų skaičiaus, tačiau šaliai teko tik 12,8 proc. visų Parlamento vietų (96 vietos iš 751). Analogiškai Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės populiacijos 2014 m. sudarė atitinkamai 13,0 ir 12,7 proc. viso ES gyventojų skaičiaus, tačiau joms teko 9,9 ir 9,7 proc. visų Parlamento vietų (74 ir 73 vietos iš 751).

Likusioms šalims proporcingai tenka daugiau vietų Europos Parlamente, nei griežto gyventojų proporcingumo taikymo atveju. Pavyzdžiui, Maltos gyventojai 2014 m. sudarė 0,08 proc. visų ES gyventojų, tačiau šaliai teko 0,8 proc. visų Parlamento vietų (6 vietos iš 751). Dabartinis modelis taip pat yra labai palankus Lietuvai. Lietuvos gyventojai 2014 m. duomenimis sudarė 0,6 proc. visų ES gyventojų, tačiau Parlamente Lietuvai teko 11 vietų iš 751. Tai sudarė 1,5 proc. visų vietų.

Paveikslas 4. Esamo vietų skaičiaus EP pasiskirstymo palyginimas su gyventojų sk. dalimi, 2014 m.

Šaltinis: parengta autorių, Eurostat duomenys.

Skirtumai tarp šalių pastebimi skaičiuojant kiekvienos valstybės 1 europarlamentarui tenkančių atstovaujamų gyventojų skaičių. Paveiksle 5 matoma, kad pagal atstovaujamų piliečių skaičių, mažiausiai gyventojų 1 europarlamentarui tenka pagal populiaciją mažiausioms valstybėms: Maltai, Liuksemburgui, Kiprui, Estijai ir Latvijai. Šioms šalims esamas vietų skirstymo modelis yra

20

palankiausias. Lietuva yra 7 vietoje pagal geriausią santykinį piliečių atstovavimą – vienas Lietuvos europarlamentaras atstovauja 267,6 tūkst. piliečių. Daugiausiai atstovaujamų piliečių vienam EP nariui – virš 800 tūkst. gyventojų – tenka didžiosiose ES valstybėse: Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje, Vokietijoje ir Italijoje.

Europos Parlamento nariai yra paskirstyti frakcijomis ne pagal pilietybę, o pagal politines pažiūras. Tai reiškia, kad europarlamentarai yra suinteresuoti ne nacionalinių preferencijų iškėlimu į ES lygmenį, o visiems ES piliečiams opių problemų sprendimu. Vis dėlto akademinėje literatūroje teigiama, kad „politinės grupės viduje nacionalinės delegacijos išlieka galingomis organizacijos [...]. Didelė sanglauda Europos Parlamento politinėse grupėse yra daugiau dažno susitarimo dėl politikos tarp politines grupes sudarančių nacionalinių partijų, o ne Europos Parlamento politinių grupių organizacinės galios nacionalinių partijų atžvilgiu atspindys“6.

Paveikslas 5. Vienam europarlamentarui tenkantis gyventojų skaičius, tūkst. gyv. / 1 vietai, 2014 m.


Dėl ES steigimo sutarčių pakeitimo arba valstybių narių plėtros keičiantis valstybėms tenkančių vietų Europos Parlamente skaičiui vietų netenka tos šalys, kurių atstovavimas yra santykinai geresnis, lyginant su kitomis šalimis. 2014 m. vykusių pokyčių, kai bendras vietų skaičius Europos Parlamente buvo sumažintas nuo 766 iki 751, analizė rodo, kad vietų skaičius beveik visais atvejais buvo mažinamas toms šalims, kurių turimų vietų Europos Parlamente dalis nuo visų vietų 0,65 procentiniais punktais arba daugiau viršijo šalies populiacijos dalį nuo visos ES populiacijos (žr. lentelę 4). Tokioms šalims vietų skaičius buvo mažinamas 1 vieta. Išimtis – Rumunija ir Švedija. Švedijai vietų skaičius Europos Parlamente mažinamas nebuvo, nepaisant to, kad šalis atitiko apskaičiuotą vietų mažinimo kriterijų. Rumunijai faktinis vietų skaičiaus mažinimas, priešingai, nėra matematiškai pagrįstas. Kadangi mažinant vietų skaičių stengiamasi, jog nė viena šalis neprarastų daugiau nei 1 vietos, atstovavimo netolygumai ir dalies šalių palankesnė pozicija išliko ir po 2014 m. pakeitimų (žr. lentelę 4).

Dėl Lisabonos sutarties pakeitimų Vokietijai vietų skaičius 2014 m. sumažėjo nuo 99 iki 96 vietų. Liuksemburgas ir Malta išlaikė minimalų vietų skaičių – 6 vietas.

6 Europos Sąjungos politinė sistema, Hix S., 2006.

21

Lentelė 4. Vietų skaičiaus pokyčiai Europos Parlamente 2014 m.

Šalis Populiacija Vietų skaičius iki 2014 m. pakeitimų

Vietų skaičius po 2014 m. pakeitimų

Gyv. skč., mln.

Dalis nuo ES populiacijos, %

Vietų skč.

Vietų dalis nuo visų vietų, proc.

Vietų dalis – Populiacijos dalis

Vietų skč.



Vokietija 80.8 15.94 99 12.92 -3.01 96 12.78 -3.15

Prancūzija 65.8 12.99 74 9.66 -3.33 74 9.85 -3.14

Jungtinė Karalystė 64.3 12.69 73 9.53 -3.16 73 9.72 -2.97

Italija 60.8 11.99 73 9.53 -2.46 73 9.72 -2.27

Ispanija 46.5 9.18 54 7.05 -2.13 54 7.19 -1.99

Lenkija 38.0 7.50 51 6.66 -0.84 51 6.79 -0.71

Rumunija 19.9 3.94 33 4.31 0.37 32 4.26 0.33

Nyderlandai 16.8 3.32 26 3.39 0.07 26 3.46 0.14

Belgija 11.2 2.21 22 2.87 0.66 21 2.80 0.59

Graikija 10.9 2.15 22 2.87 0.72 21 2.80 0.64

Čekija 10.5 2.07 22 2.87 0.80 21 2.80 0.72

Portugalija 10.4 2.06 22 2.87 0.81 21 2.80 0.74

Vengrija 9.9 1.95 22 2.87 0.92 21 2.80 0.85

Švedija 9.6 1.90 20 2.61 0.71 20 2.66 0.76

Austrija 8.5 1.68 19 2.48 0.80 18 2.40 0.72

Bulgarija 7.2 1.43 18 2.35 0.92 17 2.26 0.83

Danija 5.6 1.11 13 1.70 0.59 13 1.73 0.62

Suomija 5.5 1.08 13 1.70 0.62 13 1.73 0.66

Slovakija 5.4 1.07 13 1.70 0.63 13 1.73 0.66

Airija 4.6 0.91 12 1.57 0.66 11 1.46 0.56

Kroatija 4.2 0.84 12 1.57 0.73 11 1.46 0.63

Lietuva 2.9 0.58 12 1.57 0.99 11 1.46 0.88

Slovėnija 2.1 0.41 8 1.04 0.64 8 1.07 0.66

Latvija 2.0 0.39 9 1.17 0.78 8 1.07 0.67

Estija 1.3 0.26 6 0.78 0.52 6 0.80 0.54

Kipras 0.9 0.17 6 0.78 0.61 6 0.80 0.63

Liuksemburgas 0.5 0.11 6 0.78 0.67 6 0.80 0.69

Malta 0.4 0.08 6 0.78 0.70 6 0.80 0.72

Iš viso: 506.8 100 766 100 - 751 100 -

Palankiausiai atstovaujamos šalys.

Šalys, kurioms tenkančių vietų skaičius mažėjo po 2014 m. pakeitimų.

22


Esamo vietų Europos Parlamente paskirstymo modelio šalininkai teigia, jog tokia sistema leidžia užtikrinti demokratiškesnį ir efektyvesnį EP darbą ir teisingą bei pakankamą visų šalių narių interesų atstovavimą.

2.1.2. Ministrų Taryba

Vietų paskirstymo modelis. Vienai ES šaliai narei tenka viena vieta Ministrų Taryboje.

Balsų paskirstymo modelis. Šalies balso galia priklauso nuo pasirinktos balsavimo taisyklės. Vieningo balsavimo arba paprastosios daugumos atveju viena vieta tolygu vienam balsui. Kvalifikuotos balsų daugumos balsavimo atveju balsai skaičiuojami atsižvelgiant į du kriterijus: (1) ne mažiau kaip 55 proc. valstybių balsuoja “už”, todėl viena vieta atstovauja vienam balsui; (2) teisės aktui pritaria šalys, atstovaujančios bent 65 proc. Europos populiacijos (skaičiuojama, kurią dalį ES gyventojų atstovauja valstybės, balsuojančios „už“, tad viena vieta gauna tiek balsų, kokią procentinę dalį jos populiacija sudaro nuo visos ES populiacijos)7. Teisės akto priėmimo blokavimui būtinas bent keturių valstybių, atstovaujančių ne mažiau kaip 35 proc. ES gyventojų, pasisakymas „prieš“.

Pagrindinės funkcijos. Ministrų Taryba kartu su Europos Parlamentu yra ES teisėkūros institucija. Ji tiesiogiai dalyvauja sprendimų priėmimo dėl Europos Komisijos siūlomų teisės aktų procese, koordinuoja valstybių narių politiką bei vykdo bendrą ES užsienio ir saugumo politiką. Ministrų Taryba kartu su Parlamentu tvirtina ES teisės aktus bei biudžetą, taip tiesiogiai prisidėdama prie struktūrinių ES institucijų pokyčių inicijavimo. Taip pat Taryboje pirmininkaujanti šalis priima sprendimus sudarant darbotvarkes. Ministrų Taryba yra pagrindinis ES šalių narių balsas ir, turėdama tiek teisės aktų vykdomųjų, tiek teisės aktų leidžiamųjų galių, yra ES sprendimų priėmimo centras.

Vietų ir balsų paskirstymo modelis. Ministrų Taryboje sprendimus nulemia valstybių narių deleguoti atstovai – kiekvienos valstybės narės už tam tikrą sritį (jų yra dešimt) paskirti ministrai, atsakingi nacionaliniams parlamentams.

Ministrų Taryba pastovių narių neturi, atsižvelgiant į esamą situaciją yra skiriami ministrai arba valstybės sekretoriai iš kiekvienos ES valstybės. Kiekviena šalis deleguoja po vieną atstovą, atsakingą už svarstomų klausimų sritį.

Šalies balso galia Ministrų Taryboje priklauso nuo pasirinktos balsavimo taisyklės. Balsavimo taisyklė parenkama priklausomai nuo svarstomo klausimo:

Vieningas balsavimas. Pagal šią balsavimo taisyklę sprendimo priėmimui visi privalo balsuoti „už“, vienai ES valstybei nariai tenka vienas balsas. Po Lisabonos sutarties tai yra vienas iš rečiausiai naudojamų balsavimo būdų, kadangi kiekviena šalis įgyja veto teisę. Tai lemia, jog yra itin sunku priimti nutarimus, tenkinančius visas ES šalis nares. Taip pat šalys, kurios turi itin mažą populiaciją (ar radikalią nuomonę), tampa itin svarbios ir gali stabdyti bet kokių sprendimų priėmimą.

Kvalifikuota balsų dauguma. Pagal nuo 2014 m. lapkričio 1 d. taikomos dvigubos kvalifikuotos daugumos taisyklę šalies balsas tolygus šalies gyventojų skaičiaus daliai nuo viso ES gyventojų skaičiaus. Naudojant šią balsavimo taisyklę, siekiama pagreitinti teisės aktų priėmimo procesą bei atsižvelgti į daugumos – tiek šalių, tiek ES piliečių – nuomonę.

Paprastoji dauguma. Naudojant šią balsavimo taisyklę užtenka surinkti daugiau nei 50 proc. balsų. Šiuo metu reikia, jog 15 iš 28 valstybių narių balsuotų „už“. Šis sprendimų priėmimo būdas yra naudingesnis mažoms valstybėms lyginant su kvalifikuota dauguma bei šalims, kurios yra linkusios formuoti regionines koalicijas.

Kadangi Ministrų Taryba yra viena svarbiausių ES institucijų, istoriškai vietų ir balsų paskirstymo sistemos dažnai keitėsi. Vietų ir balsų paskirstymo modelis Ministrų Taryboje buvo pastovus (1 šaliai tenka 1 vieta ir 1 balsas) nuo Romos sutarties (1957 m.) iki Nicos sutarties paskelbimo (2001 m.)

7 Kvalifikuota balsų dauguma. Europos Vadovų Taryba, 2014.

23

Tačiau vėliau susirūpinta, ar tuometinė schema neiškreips politinės pusiausvyros vykstant ES plėtrai. Didžiosios valstybės buvo sunerimusios, jog taikant 1 vietos – 1 balso modelį mažosioms arba naujai prisijungiančioms valstybėms tektų per didelė sprendimo galia. Analizuojant šią problemą, Nicos sutarties metu Ministrų Taryboje buvo įgyvendintas trigubos kvalifikuotos balsų daugumos principas, pagal kurį valstybės balsavimo galia priklauso tiek nuo jai priskirto balsų skaičiaus, tiek nuo populiacijos dydžio. Vėliau, po Lisabonos sutarties (2009 m.) perėjus prie dvigubos balsų daugumos taisyklės, valstybės galia priklauso nuo gebėjimo dalyvauti laiminčiose koalicijose ir gyventojų skaičiaus.

2.1.3. Europos Komisija

Vietų paskirstymo modelis. Vienai šaliai narei tenka viena vieta Europos Komisijoje.


Pagrindinės funkcijos. Europos Komisija yra institucija atstovaujanti visos Europos Sąjungos interesams. Tai yra vykdomasis ES organas, sutarčių sergėtoja. Komisijos jurisdikcijoje yra siūlymų dėl naujų Europos teisės aktų rengimas, ES politikos įgyvendinimo ir ES lėšų panaudojimo koordinavimas. Komisija atstovauja ES tarptautinėje arenoje.

Vietų ir balsų paskirstymo modelis. Komisija susideda iš kiekvienos ES šalies deleguoto asmens, atstovaujančio tam tikrai ES politikos sričiai.

Remiantis Lisabonos sutartimi, nuo 2014 m. Europos Komisiją turėtų sudaryti mažesnis narių skaičius nei yra šalių ES. Komisijos nariai turėtų būti renkami rotacijos būdu remiantis šiais principais:

Komisijos narių turi būti ne mažiau nei 2/3 visų valstybių narių;

Komisijoje negali būti du tos pačios šalies atstovai tuo pačiu metu, kadangi nukentėtų likusių šalių atstovavimas.

Kiekviena kolegija turi būtų kuriama taip, kad geriausiai atspindėtų ES demografinę ir geografinę sudėtį.

Lisabonos sutartis taip pat suteikia teisę Tarybai vieningu sprendimu keisti Europos Komisijos narių skaičių8.

2.1.4. Teisingumo Teismas

Vietų paskirstymo modelis. Vienai šaliai narei tenka viena vieta Teisingumo Teisme.


Pagrindinės funkcijos. ES Teisingumo Teismas yra viena iš trijų pagrindinių ES teisės institucijų (Teisingumo Teismas, Bendrasis Teismas, Tarnautojų Teismas), kurios kartu kuria ir įgyvendina ES teisę, įtraukiant ir sutarčių bei nutarimų rengimą. Teisingumo Teismas – tai institucija, besirūpinanti, kad ES teisė būtų taikoma vienodai ir vientisai visose ES šalyse. Teisingumo Teismas turi tris pagrindines funkcijas:

Peržiūrėti teisės aktų teisėtumą;

Užtikrinti, jog visos šalys narės atitinka reikalavimus ir nutarimus, dėl kurių buvo sutarta įvairiomis Sutartimis;

Nagrinėti šalių narių iškeltus teisinius klausimus.

Tai yra aukščiausia teisėtvarkos instancija Europos Sąjungoje. Teisingumo Teismas turi viršenybę, kai yra nagrinėjami Europos Sąjungos įstatymai.

8 Europos Komisija. Europos aktų santrauka, 2009.

24

Galimos sudėtys. Teisingumo Teismo sudėtyje reprezentuojamos visos valstybės narės, tačiau visi teisėjai plenarinėse sesijose posėdžiauja retai, tik ypač svarbių bylų atvejais. Tam, kad darbas vyktų efektyviau ir greičiau, galimos tokios teisėjų kolegijos sudėtys9:

Plenarinė sesija. Sprendimai yra priimami plenarinėje sesijoje, kai, Teismo manymu, byla yra itin svarbi arba Teismo statute numatytais atvejais. Šioje sesijoje dalyvauja visi Teisingumo Teismo teisėjai.

Didžioji kolegija. Didžiojoje kolegijoje dalyvauja teisėjai iš 15 šalių narių. Ši kolegija posėdžiauja, kai nagrinėjamos sudėtingos bylos arba prašymą pateikia proceso šalimi esanti valstybė.

5 ar 3 teisėjų kolegijos. Likusios bylos yra nagrinėjamos 5 ar 3 teisėjų kolegijose.

Vietų ir balsų paskirstymo modelis. Teisingumo Teismo teisminį organą sudaro vienas iš kiekvienos valstybės narės deleguotas teisėjas, kurių skyrimą sprendžia ES šalių nacionalinės vyriausybės. Teismui padeda 9 generaliniai advokatai, kurių užduotis – teikti nuomonę ir išvadas Teisme nagrinėjamoms byloms.

Vienai vietai tolygus vienas balsas, tačiau priimant sprendimus ne visada dalyvauja visi teisėjai.

2.1.5. Regionų komitetas

Vietų paskirstymo modelis. Vietos Regionų komitete skirstomos remiantis mažėjančio proporcingumo principu, atsižvelgiant (tačiau neapsiribojant) į šalies gyventojų skaičių. Šiuo metu egzistuoja, bet nėra griežtai apibrėžti, apatinis 5 vietų bei viršutinis 24 vietų rėžiai kiekvienai šaliai. Bendras vietų skaičius – 350.


Pagrindinės funkcijos. Regionų komitetą šiuo metu sudaro 350 narių (ir tiek pat pakaitinių narių) iš visų 28 ES šalių. Narius ir pakaitinius narius penkerių metų kadencijai skiria Taryba, atsižvelgdama į ES šalių pasiūlymus. Kiekviena šalis savo narius renkasi savaip, tačiau visų delegacijų sudėtis turi tolygiai atspindėti tos šalies politinę, geografinę, regioninę ir vietos įvairovę.

Regionų komitetas atstovauja šalies miestų ir regionų interesams ir konsultuoja kitas ES institucijas dėl naujų ES teisės aktų rengimo ir politikos formavimo. Regionų komitetas taip pat skatina vietos valdžios institucijas įsitraukti į ES politikos sprendimų priėmimą.

Regionų komitete sprendimai yra priimami ir rezoliucijos svarstomos plenarinių posėdžių metu, jei „už“ balsuoja dauguma balsavusiųjų. Regionų komitetas kasmet surengia penkis plenarinius posėdžius, per kuriuos apibrėžia bendrą regionų politiką ir priima nuomones. Komitetas taip pat priima rezoliucijas aktualiais politiniais klausimais.

Vietų ir balsų paskirstymo modelis. Iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo Komiteto sudėtis buvo nustatyta Sutartyse. Lisabonos sutarties 305 straipsnio antroje pastraipoje nustatyta, kad Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, vieningai priima sprendimą, kuriuo nustatoma Komiteto sudėtis.

Vietos šalims narėms Regionų komitete yra skirstomos remiantis panašiais principais kaip ir Europos Parlamente:

Bendras Regionų komiteto narių skaičius negali viršyti 35010;

Šiuo metu minimali vietų, tenkančių vienai valstybei narei, riba – 5 vietos (minimali riba nėra griežtai reglamentuota);

Maksimali vietų, tenkančių vienai valstybei, riba – 24 vietos (maksimali riba nėra griežtai reglamentuota);

Vietos šalims paskirstomos remiantis mažėjančio proporcingumo gyventojų skaičiui principu.

9Apie Teisingumo Teismą. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas. Naudota 2015. 10 Ministrų Tarybos nutarimas dėl Regionų komiteto sudėties, priimtas 2014 m. birželio11 d.

25

Nors vietų skirstymas yra paremtas gyventojų skaičiaus ir mažėjančio proporcingumo kriterijais, nėra remiamasi griežta formule, skirstant vietas išlaikomas dar didesnis lankstumas nei Europos Parlamento atveju. Komisijos nuomone, visų pirma reikėtų užtikrinti, kad Komitete būtų girdimas regionų ir vietos valdžios struktūrų atstovų balsas, o ne nustatyti tiesioginį ryšį su atitinkamų valstybių narių gyventojų skaičiumi.

Kaip matoma paveiksle 6, šaliai tenkančių vietų Regionų komitete skaičius turi tiesioginį ryšį su gyventojų skaičiumi, tačiau dabartinis modelis akivaizdžiai yra palankesnis mažesnį gyventojų skaičių turinčioms šalims. Pagal gyventojų skaičių didžiosioms ES šalims – Lenkijai, Ispanijai, Italijai, Jungtinei Karalystei, Prancūzijai ir Vokietijai tenka mažiau vietų, negu turėtų tekti, laikantis griežto proporcingumo gyventojų skaičiui principo. Pavyzdžiui, Vokietijos populiacija 2014 m. sudarė 15,9 proc. viso ES gyventojų skaičiaus, tačiau šaliai teko tik 6,9 proc. visų Regionų komiteto vietų (24 vietos iš 350). Lygiai tiek pat vietų, 6,9 proc. visų Regionų komiteto vietų arba 24 vietos iš 350, teko Prancūzijai, Jungtinei Karalystei ir Italijai, nors šių šalių populiacijos atitinkamai sudaro 13, 12,7 ir 12 proc. visos ES populiacijos.

Kitoms šalims esama vietų Regionų komitete paskirstymo sistema yra palanki, kadangi joms proporcingai tenka daugiau vietų, nei griežto gyventojų proporcingumo taikymo atveju. Pavyzdžiui, Maltos gyventojai 2014 m. sudarė 0,08 proc. visų ES gyventojų, tačiau šaliai teko 1,4 proc. visų Regionų komiteto vietų (5 vietos iš 350). Dabartinis modelis taip pat yra labai palankus Lietuvai. Lietuvos gyventojai 2014 m. duomenimis sudarė 0,6 proc. visų ES gyventojų, tačiau Regionų komitete Lietuvai teko 9 vietos iš 350 arba 2,6 proc. visų vietų.

Vienai vietai Regionų komitete prilyginamas vienas balsas.

Paveikslas 6. Esamo vietų skaičiaus Regionų komitete pasiskirstymo palyginimas su gyventojų sk. dalimi, 2014 m.


Dėl ES valstybių narių plėtros valstybėms tenkančių vietų skaičius keičiasi. 2013 m. prie ES prisijungus Kroatijai, šalis gavo 9 vietas Regionų komitete – tiek, kiek ir panašų gyventojų skaičių turinčios šalys: Airija, Slovakija, Suomija, Danija, Lietuva. Siekiant išlaikyti Tarybos numatytą maksimalų 350 vietų regione skaičių, po 1 vietą 2014 m. prarado Estija, Kipras, Liuksemburgas. Šios šalys iki pakeitimų buvo santykinai palankiau atstovaujamos Komitete (turimų vietų Regionų komitete dalis nuo visų vietų 1,57 procentiniais punktais arba daugiau viršijo šalies populiacijos dalį nuo visos ES populiacijos). Tokios šalys kaip Lietuva, Bulgarija atstovaujamos dar palankiau, tačiau vietų skaičius Regionų komitete 2014 m. joms nebuvo mažinamas.

26

Lentelė 5. Vietų skaičiaus pokyčiai Regionų komitete 2014 m.

Šalis Populiacija Vietų skaičius iki 2014 m. pakeitimų

Vietų skaičius po 2014 m. pakeitimų

Gyv. skč., mln.


Vietų skč.



Vietų skč.



Vokietija 80.8 15.94 24 6.98 -8.96 24 6.80 -9.08

Prancūzija 65.8 12.99 24 6.98 -6.01 24 6.80 -6.13

Jungtinė Karalystė 64.3 12.69 24 6.98 -5.71 24 6.80 -5.83

Italija 60.8 11.99 24 6.98 -5.02 24 6.80 -5.14

Ispanija 46.5 9.18 21 6.10 -3.07 21 5.95 -3.18

Lenkija 38.0 7.50 21 6.10 -1.40 21 5.95 -1.50

Rumunija 19.9 3.94 15 4.36 0.42 15 4.25 0.35

Nyderlandai 16.8 3.32 12 3.49 0.17 12 3.40 0.11

Belgija 11.2 2.21 12 3.49 1.28 12 3.40 1.22

Graikija 10.9 2.15 12 3.49 1.34 12 3.40 1.28

Čekija 10.5 2.07 12 3.49 1.41 12 3.40 1.35

Portugalija 10.4 2.06 12 3.49 1.43 12 3.40 1.37

Vengrija 9.9 1.95 12 3.49 1.54 12 3.40 1.48

Švedija 9.6 1.90 12 3.49 1.59 12 3.40 1.53

Austrija 8.5 1.68 12 3.49 1.81 12 3.40 1.75

Bulgarija 7.2 1.43 12 3.49 2.06 12 3.40 2.00

Danija 5.6 1.11 9 2.62 1.51 9 2.55 1.46

Suomija 5.5 1.08 9 2.62 1.54 9 2.55 1.50

Slovakija 5.4 1.07 9 2.62 1.55 9 2.55 1.50

Airija 4.6 0.91 9 2.62 1.71 9 2.55 1.66

Kroatija 4.2 0.84 0 - - 9 2.55 1.73

Lietuva 2.9 0.58 9 2.62 2.04 9 2.55 1.99

Slovėnija 2.1 0.41 7 2.03 1.63 7 1.98 1.59

Latvija 2.0 0.39 7 2.03 1.64 7 1.98 1.61

Estija 1.3 0.26 7 2.03 1.78 6 1.98 1.45

Kipras 0.9 0.17 6 1.74 1.57 5 1.70 1.26

Liuksemburgas 0.5 0.11 6 1.74 1.64 5 1.70 1.32

Malta 0.4 0.08 5 1.45 1.37 5 1.42 1.34

Iš viso: 506.8 100 344 100 - 350 100 -

Palankiausiai atstovaujamos šalys

Šalys, kurioms tenkančių vietų skaičius mažėjo po 2014 m. pakeitimų.

27


2.1.6. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

Vietų paskirstymo modelis. Vietos EESRK komitete skirstomos remiantis „mažėjančio proporcingumo principu“, atsižvelgiant (tačiau neapsiribojant) į šalies gyventojų skaičių. Šiuo metu egzistuoja, bet nėra griežtai apibrėžti, apatinis 5 vietų bei viršutinis 24 vietų rėžiai kiekvienai šaliai. Esamas bendras vietų skaičius – 35311.


Pagrindinės funkcijos. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą šiuo metu sudaro 353 nariai12 iš įvairių Europos ekonomikos ir socialinių interesų grupių. Narių kandidatūras siūlo šalių vyriausybės, o penkeriems metams skiria Ministrų Taryba. Narių kadencija gali būti pratęsta. EESRK atstovauja profesinėms sąjungoms, darbdaviams, vartotojams ir kitoms interesų grupėms ir pataria ES institucijoms, rengiant naujus teisės aktus ir formuojant politiką. Tokia EESRK sandara skatina pilietinę visuomenę dalyvauti priimant ES politikos sprendimus.

EESRK dirba taip, kad nė viena interesų grupė nebūtų viršesnė. Kompromiso keliu subalansuojami interesai ir suformuojama bendra nuomonė. Atskiru klausimu sudaromos darbo grupės. Jos teikia savo nuomonę svarstyti sekcijose. Po to dokumentų projektai keliauja į sesiją, kurioje juos svarsto ir balsavimu priima ar atmeta visi EESRK nariai.

Vietų ir balsų paskirstymo modelis. Analogiškai kaip ir Regionų komitete, iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo Komiteto sudėtis buvo nustatyta ES Sutartyse. Šiuo metu Lisabonos sutarties 305 straipsnio antroje pastraipoje nustatyta, kad Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, vieningai priima sprendimą, kuriuo nustatoma Komiteto sudėtis.

Vietos šalims narėms EESRK yra skirstomos remiantis panašiais principais kaip ir Europos Parlamente bei Regionų komitete:

Bendras EESRK narių skaičius negali viršyti 350. 2014 m. Tarybos siūlymu numatyta, jog bendras skaičius negali viršyti 350 narių, paskirtų Komisijos siūlymu ir patvirtintų Tarybos;

Šiuo metu minimali vietų, tenkančių vienai valstybei narei, riba – 5 vietos (minimali riba nėra griežtai reglamentuota);

Maksimali vietų, tenkančių vienai valstybei, riba – 24 vietos (maksimali riba nėra griežtai reglamentuota);

Vietos šalims paskirstomos remiantis mažėjančio proporcingumo gyventojų skaičiui principu. Sutartyje nėra konkrečių nuostatų dėl 350 narių skaičiaus paskirstymo metodo.

Nors vietų skirstymas yra paremtas gyventojų skaičiaus ir mažėjančio proporcingumo kriterijais, nėra remiamasi griežta formule, skirstant vietas išlaikomas lankstumas. Komisijos nuomone, svarbiausia yra užtikrinti, jog EESRK būtų girdimas darbdavių, darbuotojų ir kitų pilietinei visuomenei atstovaujančių organizacijų atstovų balsai, o ne vietų skaičius atitiktų tikslią gyventojų skaičiaus pasiskirstymo proporciją.

Nagrinėjant šaliai skirtų vietų ir šalies populiacijos priklausomybę, pastebima, kad dabartinis modelis yra palankesnis mažesnį gyventojų skaičių turinčioms valstybėms. Tai atitinka esamą ES politiką ir europinio solidarumo principą. Pagal gyventojų skaičių didžiosioms ES šalims – Lenkijai, Ispanijai, Italijai, Jungtinei Karalystei, Prancūzijai ir Vokietijai – tenka mažiau vietų, negu turėtų tekti, laikantis griežto proporcingumo gyventojų skaičiui principo. Pavyzdžiui, Vokietijos populiacija 2014 m. sudarė 15,9 proc. viso ES gyventojų skaičiaus, tačiau šaliai teko tik 6,8 proc. visų EESRK vietų (24 vietos iš 353). Lygiai tiek pat vietų, 6,8 proc. visų EESRK vietų arba 24 vietos iš 353, teko Prancūzijai, Jungtinei

11 Pagal Ministrų Tarybos nutarimą dėl Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto sudėties, priimtą 2014 m. birželio11 d., EESRK turėtų sudaryti ne daugiau 350 narių. Nutarimas įsigalioja nuo iki kitos dienos po dabartinio Komiteto kadencijos pabaigos. 12 Ten pat.

28

Karalystei ir Italijai, nors šių šalių populiacijos 2014 m. duomenimis atitinkamai sudaro 13,0, 12,7 ir 12,0 proc. visos ES populiacijos.

Kitoms šalims esama vietų EESRK paskirstymo sistema yra palanki, kadangi joms proporcingai tenka daugiau vietų, nei griežto gyventojų proporcingumo taikymo atveju. Pavyzdžiui, Maltos gyventojai 2014 m. sudarė 0,08 proc. visų ES gyventojų, tačiau šaliai teko 1,4 proc. visų EESRK vietų (5 vietos iš 353). Dabartinis modelis taip pat yra labai palankus Lietuvai. Lietuvos gyventojai 2014 m. duomenimis sudarė 0,6 proc. visų ES gyventojų, tačiau EESRK Lietuvai teko 9 vietos iš 353 arba 2,5 proc. visų vietų.

Vienai vietai EESRK prilyginamas vienas balsas.

Paveikslas 7. Esamo vietų skaičiaus EESRK pasiskirstymo palyginimas su gyventojų sk. proporcija, 2014 m.


Dėl ES valstybių narių plėtros valstybėms tenkančių vietų skaičius EESRK keičiasi. Prie ES prisijungus Kroatijai šalis gavo 9 vietas EESRK – tiek, kiek ir panašų gyventojų skaičių turinčios šalys: Airija, Slovakija, Suomija, Danija. Po Kroatijos prisijungimo kitoms šalims vietų skaičius nekito. Pagal Tarybos nutarimą, 2015 m. po 1 vietą EESRK turėtų prarasti Estija, Kipras, Liuksemburgas. Tuomet valstybių atstovavimas EESRK bus analogiškas Regionų komitetui.

2.2. Pokyčiai po Lisabonos sutarties

Nuo 2009 m. gruodžio 1 d. ES įsigaliojo Lisabonos sutarties nutarimai, kurie iš dalies pakeitė iki šiol galiojusius Romos ir Mastrichto sutartyse numatytus susitarimus. Lisabonos sutartimi buvo iš dalies keičiama ES sutartis ir Europos bendrijos steigimo sutartis. Lisabonos sutarties pakeitimai turėjo didelės įtakos nagrinėjamų ES institucijų struktūrų pertvarkoms.

Vienas pagrindinių pasikeitimų numatytų Lisabonos sutartyje – pakeistas maksimalus Europos Parlamento narių skaičius bei Ministrų Tarybos priimamų sprendimų proceso tvarka:

Pokyčiai Europos Parlamente. Lisabonos sutarties nutarimu buvo priimta, kad Europos Parlamento narių skaic ius neture tų bu ti didesnis kaip 751, o skiriant vietas valstybe ms narėms turėtų būti taikomas mažėjančio proporcingumo gyventojų skaičiui atstovavimo principas. Sutartyje taip pat numatyta, kad kiekvienai valstybei narei atstovauja ne mažiau kaip 6 arba ne daugiau kaip 96 Parlamento nariai – europarlamentarai.

Balsų skaičiavimo sistema Ministrų Taryboje. Iki Lisabonos sutarties skaičiuojant balsus Ministrų Taryboje buvo remtasi triguba kvalifikuota balsų dauguma, t. y. kiekvienai valstybei narei tenkančių balsų skaičius buvo nustatytas Sutartyje (iki 29 balsų keturioms didžiausioms valstybėms narėms ir ne mažiau 3 balsų mažiausiai valstybei narei). Lisabonos sutartimi

29

didžiajai daliai teisės aktų priėmimui įtvirtintas dvigubos balsų daugumos balsavimo mechanizmas, panaikinant Nicos sutartyje įteisintą balsavimą pagal kiekvienai valstybei skirtą balsų skaičių. Įtvirtinti ir šiuo metu galiojantys balsavimo principai aprašyti skyriuje 2.1.2. Ministrų Taryba.

Komitetų struktūros. Lisabonos sutartimi buvo įteisintas ir sustiprintas Komisijos pirmininko politinis teisėtumas – formuoja gaires, kuriomis remiantis Komisija vykdo savo veiklą, priima sprendimus susijusius su Komisijos vidinėmis struktūromis bei skiria pirmininko pavaduotojus, 13 – bei Regionų komiteto dalyvavimas pasiruošiamajame teisėkūros proceso etape. Ši vietos ir regionų valdžiai atstovaujanti ES institucija įgijo patariamojo organo Europos Komisijai funkciją ir išaugo iki 353 narių, deleguotų savo šalių siekiant tinkamai ir tolygiai atspindėti tos šalies politinę, geografinę ir vietos įvairovę. Tokiu pat principu – atsižvelgiant į jų gyventojų skaičių – buvo papildytas ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas.

Teisingumo Teismas. Lisabonos sutartimi numatyti ir keli teisinės institucijos - Europos Sąjungos Teisingumo Teismo – veiklos procedūrų pakeitimai: perduotos visos Europos Sąjungos veiklos sritys (išskyrus bendrą užsienio ir saugumo politiką), padidintas generalinių advokatų skaičiaus (nuo 8 iki 11) bei suteikta galimybė steigti specializuotus teismus14.

Dabartinė vietų ir balsų pasiskirstymo tvarka ES institucijoje atitinka Lisabonos sutartį ir reikšmingai nesikeitė (žr. lentelę 6). Kroatijos įstojimas į ES 2013 m. privertė inicijuoti laikinas vietų skaičiaus ES institucijose korekcijas, tačiau pagal Tarybos nutarimą kiekvienos iš institucijų naujos kadencijos narių rinkimų reikalavimai turi visiškai atitikti Lisabonos sutartį.

Lentelė 6. Vietų skaičius nagrinėjamose ES institucijose, 2015 m.

Šalys narės EP Ministrų Taryba

Europos Komisija

Teisingumo Teismas

Regionų komitetas

EESRK15

Vokietija 96 1 1 1 24 24

Prancūzija 74 1 1 1 24 24

Jungtinė Karalystė 73 1 1 1 24 24

Italija 73 1 1 1 24 24

Ispanija 54 1 1 1 21 21

Lenkija 51 1 1 1 21 21

Rumunija 32 1 1 1 15 15

Nyderlandai 26 1 1 1 12 12

Belgija 21 1 1 1 12 12

Graikija 21 1 1 1 12 12

Čekija 21 1 1 1 12 12

Portugalija 21 1 1 1 12 12

Vengrija 21 1 1 1 12 12

Švedija 20 1 1 1 12 12

Austrija 18 1 1 1 12 12

Bulgarija 17 1 1 1 12 12

Danija 13 1 1 1 9 9

13Lisabonos sutartis. Europos Sąjunga, 2007. Europos Sąjungos oficialus leidinys, 2007/C 306/01. 14 Specializuoti teismai į Tyrimo apimtį nepatenka. 15 Pagal Ministrų Tarybos nutarimą dėl Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto sudėties, priimtą 2014 m. birželio11 d.

30

Šalys narės EP Ministrų Taryba

Europos Komisija

Teisingumo Teismas

Regionų komitetas

EESRK15

Suomija 13 1 1 1 9 9

Slovakija 13 1 1 1 9 9

Airija 11 1 1 1 9 9

Kroatija 11 1 1 1 9 9

Lietuva 11 1 1 1 9 9

Slovėnija 8 1 1 1 7 7

Latvija 8 1 1 1 7 7

Estija 6 1 1 1 6 7

Kipras 6 1 1 1 5 6

Liuksemburgas 6 1 1 1 5 6

Malta 6 1 1 1 5 5

Iš viso: 751 28 28 28 350 350

Šaltinis: parengta autorių, ES institucijų informacija.

2.3. Valstybės įtakos ES institucijose vertinimas

Šalims narėms tenkančių vietų ir sprendimo galios balsų skaičius pagrindinėse ES institucijose gali būti interpretuojamas kaip atskirų valstybių įtaka ne tik išvardintose institucijose, bet visos ES apimtyje, suteikiant galios ES lygmens sprendimų priėmimui. Reikia atkreipti dėmesį, jog šalies galia priklauso ne tik nuo turimų vietų skaičiaus, tačiau ir nuo bendravimo bei bendradarbiavimo su kitomis narėmis ar alternatyvių galios formų. Valstybės galią ES institucijose lemia šie tiesioginiai ir netiesioginiai veiksniai:

Šalies gyventojų skaičius. Šalies svarba ir galimybė daryti įtaką ES institucijose priimamiems sprendimams visų pirma priklauso nuo gyventojų skaičiaus, kadangi vietų ir balsų paskirstymo ES institucijose modeliai naudoja šalies populiaciją kaip pagrindinį kintamąjį.

Šalies ekonominis pajėgumas. Kuo didesnė šalies ekonomika, tuo didesnis šalies indėlis į bendrą ES biudžetą ir šalies netiesioginė įtaka sprendimų priėmimui. Šalies ekonominis pajėgumas labai dažnai koreliuoja su šalies gyventojų skaičiumi.

Šalies karinė galia. Karinė galia veikia kaip alternatyvus svertas politinės krizės atveju, todėl šalys, turinčios didelę karinę galią, gali būti santykinai labiau lemiančios tam tikrus ES sprendimus nei šalys, kurios turi mažą karinę galią.

Šalies politinė galia. Visos anksčiau minėtos ES institucijos yra gan didelės vietų skaičiaus prasme. Dėl šios priežasties yra nemažai šalių, kurios daro tiesioginę įtaką priimant sprendimus dėl didesnio gyventojų skaičiaus. Tai reiškia, kad mažoms šalims, tarp jų ir Lietuvai, reikia ieškoti alternatyvių būdų sprendimus palenkti naudinga linkme. Dėl šios priežasties yra itin svarbus bendravimas ir bendradarbiavimas su kitomis šalimis, koalicijų ir sąjungų formavimas. Lietuva neformalius ryšius palaiko su Šiaurės ir Baltijos šalimis bei su Lenkija16. Tačiau Lietuva yra dažnai atpažįstama kaip „vieno klausimo valstybė”, t.y. šalis, kuri telkiasi ir domisi tik vienu klausimu – Rytų Europos saugumu ir politine situacija šiame regione. Ši sąsaja kenkia Lietuvos įvaizdžiui ir sukuria barjerus, bandant paveikti kitas interesų sritis. Dėl to Lietuva turėtų stiprinti savo pozicijas ir kitais klausimais bei siekti kurti santykius su visomis didžiosiomis ES valstybėmis.

16Lietuvos įtaka ES Tarybos sprendimams. Vitkus, G., Novagrockienė J., 2008.

31

Lietuvos turimas vietų (balsų) skaičius ES institucijose yra santykinai nemažas, tai daro Lietuvą pakankamai patrauklia partnere formuojant koalicijas.

Šio Tyrimo kontekste vertinama tik tiesioginė valstybės įtaka ES institucijose. Vertinime naudojamas santykinės galios kriterijus.

2.4. Apibendrinimas

ES šalių narių vietų ir balsų paskirstymo ES institucijose esamos situacijos analizė atskleidė tokias esmines įžvalgas:

Balsai lemia šalies galią. Vietų ir balsų šalims narėms paskirstymas ES institucijose yra labai svarbus, kadangi jis lemia šalies galią atstovauti valstybės interesams ir įtaką ES sprendimų priėmimo procesui. Balsų ir vietų paskirstymo modelių keitimo procesas yra sudėtingas, kadangi reikalinga pasiekti bendrą susitarimą tarp visų ES šalių.

Mažėjantis proporcingumas gyventojų skaičiui – pagrindinis vietų ir balsų paskirstymo kriterijus. Pagrindinis ir vienintelis kiekybiškai pagrindžiamas vietų ir balsų nagrinėtose ES institucijose paskirstymo kriterijus – mažėjantis proporcingumas šalies gyventojų skaičiui. Šis modelis yra taikomas Europos Parlamente, Regionų komitete ir EESRK. Tokiu būdu įtvirtinamas europinio solidarumo principas: dėl geresnio mažesnį gyventojų skaičių turinčių valstybių atstovavimo didžiosios šalys sutinka turėti proporcingai mažiau narių Europos Parlamente, išlaikoma jėgų pusiausvyra ES institucijose.

Skirstant vietas ir balsus ES institucijose laikomasi motyvuoto lankstumo principo. Skirstant vietas ir balsus, tenkančius ES šalims narėms ES institucijose, nėra laikomasi griežtos matematinės formulės. Išlaikomas motyvuotas lankstumas, t.y. galimos politinio pobūdžio korekcijos, siekiant kiek įmanoma sumažinti ES valstybių atstovavimo skirtumus.

Nacionalinis atstovavimas šalies interesams kaip prioritetas (išskyrus Europos Komisiją ir Teisingumo Teismą). Vienas iš pagrindinių tikslų, kurio siekiama skirstant balsus ir vietas ES institucijose: kiekviena šalis privalo turėti pakankamą šalies atstovų ES institucijose skaičių, atspindintį visas pagrindines tos valstybės politines jėgas ir interesų grupes. Europos Komisijoje ir Teisingumo Teisme bendri Europos Sąjungos interesai yra viršesni už nacionalinius interesus.

Esamos situacijos analizė atskleidė, jog nagrinėjant vietų ir balsų skirstymo modelių alternatyvas ES institucijas būtų galima grupuoti į tris grupes pagal vietų ir balsų skyrimo principus:

1) Institucijos, kuriose šaliai narei skiriamas nustatytas vietų ir balsų skaičius (vienai šaliai tenka daugiau nei 1 vieta, vietų ir balsų skaičius yra lygus): Europos Parlamentas, Regionų komitetas, EESRK. Valstybės įtaka priklauso nuo šaliai priskirtų vietų skaičiaus. Šio tipo institucijoms gali būti svarstomi matematinėmis formulėmis pagrįsti vietų skirstymo modeliai, tačiau kartu gali būti taikomos politinio pobūdžio korekcijos.

2) Institucijos, kuriose šaliai narei skiriama vieta gali turėti skirtingą balsų svorį priklausomai nuo balsavimo taisyklės (šaliai narei skiriamų vietų ir balsų skaičius nėra lygus): Ministrų Taryba. Šalies įtaka sprendimų priėmimo procese priklauso nuo pasirinkto balsų skirstymo modelio ir balsavimo taisyklės.

3) Institucijos, kuriose šaliai narei skiriama 1 vieta: Europos Komisija, Teisingumo Teismas. Tokiu atveju valstybės santykinė galia priklauso tik nuo bendro ES narių skaičiaus, todėl pokyčiai galimi tik dėl ES plėtros proporcingai mažinant kiekvienos šalies galią, jei yra priimama nauja narė.

ES institucijų ir joms priklausančių vietų/balsų skirstymo modelių analizės kryptys nurodomos paveiksle 8.

32

Paveikslas 8. ES institucijų grupės pagal vietų ir balsų paskirstymo modelius


33

3. Europos Sąjungos ateities plėtros scenarijai

Modeliuojant alternatyvius šalims narėms tenkančių vietų ir balsų ES institucijose modelius, svarbu įvertinti galimą ES ateities plėtrą ir įvardinti valstybes, kurių prisijungimas yra tikėtinas. Šios šalys įtraukiamos į alternatyvių modelių analizę, įvertinant, kaip tolesnė ES plėtra galėtų paveikti valstybių galią sprendimų priėmimo procese.

3.1. Valstybių narių išstojimo galimybės

3.1.1. Graikijos išstojimo iš Europos Sąjungos scenarijus

Šiuo metu vis dažniau kalbama apie Graikijos, turinčios didelių finansinių problemų, galimą pasitraukimą iš euro zonos. Nacionaliniu lygmeniu Graikijoje stiprėja euroskeptinių, kraštutinių politinių pažiūrų jėgos. 2015 m. sausio mėnesį vykusiuose rinkimuose laimėjusi kairioji populistinė „Syriza“ partija pasižymi antieuropietišku nusiteikimu. Rinkiminėje kovoje partija deklaravo nutrauksianti griežtą taupymo politiką, o tai lemtų fiskalinių įsipareigojimų ES nebesilaikymą. Reikia pažymėti, kad Graikijos išstojimas iš euro zonos dar nereiškia išstojimo iš ES, todėl tai nesudarytų jokio efekto šioje analizėje nagrinėjamų institucijų veikimui ir balsų paskirstymui.

Graikijos išstojimo iš ES tikimybės vertinimas. Nepaisant tikėtinos Graikijos išstojimo iš euro zonos grėsmės, Graikijos išstojimo iš ES tikimybė skalėje mažai tikėtina / tikėtina / labai tikėtina vertinama kaip mažai tikėtina. Europos Komisija laikosi nuomonės, kad Graikiją reikėtų išlaikyti ES sudėtyje, todėl Komisijos pirmininkas J.C. Juncker siūlo valstybėms narėms rodyti solidarumą17. Vis dėlto Komisija nėra pagrindinis žaidėjas, priimantis tokios reikšmės sprendimus. Tarp valstybių narių vyrauja dvilypės nuotaikos: didesnes sąsajas su Graikija turinčios valstybės siūlo skolos centralizavimo perspektyvą, kitos, ypač vykdančios griežtas taupymo politikas, pasisako už griežtesnius įsipareigojimus Graikijai. Vokietija vis dažniau pasisako už Graikijos mažėjančią svarbą euro zonos išlaikymui, argumentuojant, jog Graikijos pasitraukimas nedestabilizuos euro zonos18.

Taigi Graikijos pasitraukimas iš euro zonos (tikėtina galimybė) dar nereiškia, kad Graikija pasitrauks ir iš ES (mažai tikėtina galimybė), tačiau valstybių Bendrijai, kurios integracinis siekis – fiskalinė sąjunga, tai būtų postūmis permąstyti integracines strategijas ir jų tikslus.

3.1.2. Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES scenarijus

Jungtinė Karalystė taip pat vis garsiau kalba apie išstojimą iš ES ir žada surengti referendumą dėl tolesnės narystės ES iki 2017 m. pabaigos. Pasitraukus iš ES Jungtinė Karalystė atgautų ekonominę nepriklausomybę, šaliai nebereikėtų mokėti įmokų į Sąjungos biudžetą ir šalis, sprendžianti opią imigracijos problemą, atgautų sienų kontrolę ir galimybę spręsti, kuriuos žmones įleisti į šalį.

Ekonominės pasekmės. Nors Jungtinė Karalystė nėra euro zonos narė, tačiau pasak ekspertų, šalies pasitraukimas turėtų įtakos euro vertės mažėjimui. Jungtinės Karalystės BVP sudaro 15 proc. visos ES BVP, tai trečia ekonomika po Vokietijos ir Prancūzijos. Londonas kartu su Frankfurtu yra vienas iš stambiausių pasaulio finansinių centrų, o Londono vertybinių popierių birža pagal kapitalizaciją yra pati didžiausia visoje Europoje. Jeigu Jungtinė Karalystė iš tiesų išstotų iš ES, tai pažeistų susiklosčiusius valstybių narių ekonominius ryšius – apie 40 proc. Jungtinės Karalystės užsienio prekybos yra vykdoma su euro zonos šalimis. Be to, įmonėse, užsiimančiose prekyba su kitomis ES šalimis, dirba apie 3 mln. britų. Banko „ING“ analitikai mano, kad Jungtinė Karalystė daugiau prarastų nei laimėtų išstodama iš ES, nes išaugtų rizika, susijusi su investicijomis ir prekyba19.

Lentelėje 7 matoma, kaip pasikeistų tam tikrų valstybių BVP Jungtinės Karalystės išstojimo atveju dviem scenarijais (nuosaikaus išėjimo atveju – išlaikant prekybos susitarimus ir izoliaciniu atveju – iš

17EU executive warns of Grexit 'catastrophe', urges euro solidarity. Strupczewski, J., McDonald, A., 2015. Reuters. 18Germany is becoming relaxed about a Grexit – perhaps too relaxed. Grant, C., 2015. The Guardian. 19Kas bus, jei Didžioji Britanija paliks ES: nukraujuos abi pusės. 15min.lt, 2015.

34

naujo derantis dėl ES prekybos politikos). Banko UBS analitikai skaičiuoja, kad, jei šalis ekonomiškai stipri, tai dėl kurios nors kitos šalies pasitraukimo iš euro zonos jos bankroto tikimybė būtų vos 5 proc., hiperinfliacijos tikimybė – 2 proc., bankų rekapitalizacijos tikimybė siektų 40 proc., o vidaus prekybos sugriuvimo tikimybė siektų 35 proc.

Lentelė 7. Valstybių narių BVP pokytis proc. iki 2030, jei Jungtinė Karalystė išstotų iš ES

Nuoseklus išėjimas Jungtinės Karalystės izoliacija

Jungtinė Karalystė -0,63 -2,98

Airija -0,82 -2,66

Liuksemburgas -0,48 -0,80

Belgija -0,20 -0,96

Švedija -0,13 -0,48

Olandija -0,10 -0,35

Vokietija -0,08 -0,33

Ispanija -0,08 -0,32 Prancūzija -0,06 -0,27

Austrija -0,05 -0,18

ES be Jungtinės Karalystės -0,10 -0,36

Pasaulis -0,06 -0,25

Šaltinis: Brexit – potential economic consequences if the UK exits the EU, https://www.bertelsmann-stiftung.de/fileadmin/files/BSt/Publikationen/GrauePublikationen/Policy-Brief-Brexit-en_NW_05_2015.pdf

Taip pat Jungtinei Karalystei priklauso vieni didžiausių įnašų į ES biudžetą (12 proc.).Pasitraukimo iš ES atveju Jungtinė Karalystė nebetektų bendros rinkos narės statuso, taigi turėtų persiderėti dėl prekybos politikos susitarimų. Paveiksle 9 pažymėta, kaip padidėtų valstybių narių įmokos į ES biudžetą, iš ES pasitraukus Jungtinei Karalystei.

35

Paveikslas 9. Papildomos valstybių narių įmokos į ES biudžetą, pasitraukus Jungtinei Karalystei mln. eur ir įmokų augimas proc., 2015 m.

Šaltinis: Brexit – potential economic consequences if the UK exits the EU, https://www.bertelsmann-stiftung.de/fileadmin/files/BSt/Publikationen/GrauePublikationen/Policy-Brief-Brexit-en_NW_05_2015.pdf

Pasekmės ES institucijų veikimui. Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES atveju Europos įtaka tarptautinėje politinėje arenoje sumažėtų, kadangi Jungtinės Karalystės išstojimas sumažintų organizacijos patikimumą bei interesų reprezentavimo įvairiose institucijose galią. Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė yra nuolatinė Jungtinių Tautų (JTO) Saugumo Tarybos narė. Tai reiškia, kad ES galia JTO Saugumo Taryboje sumažėtų.

Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES tikimybės vertinimas. Skalėje mažai tikėtina / tikėtina / labai tikėtina Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES tikimybė vertinama kaip mažai tikėtina. Rinkimus laimėjus D. Camerono konservatorių partijai, 2017-tųjų pabaigoje planuojama rengti referendumą dėl išstojimo iš ES. Taip pat opozicinė Leiboristų partija pareiškė remsianti referendumo dėl ES įstatymo projektą. Verta paminėti, kad Jungtinės Karalystės lyderiai siekia ne išstojimo iš ES de facto, o Jungtinės Karalystės dalyvavimo ES veikloje sąlygų persiderėjimo, siekiant įgyti kuo didesnę įtaką. Taigi nors Leiboristai teigia remsiantys referendumo organizavimą, tačiau žada žmones agituoti pasilikti ES sudėtyje. Taip pat referendumo iniciatorius D. Cameronas pasisako nepritariantis siūlymams pasitraukti iš ES. Naujausiais apklausų duomenimis laikraščiui „The Sunday Times“ 2015 m. gegužės 21-22 dienomis atlikta „You Gov“ apklausa parodė, kad 44 proc. iš 1 532 apklaustų žmonių pritaria pasilikimui ES, o 36 proc. balsuotų už išstojimą.20

20Britanijos opozicinė Leiboristų partija parems D. Camerono referendumo dėl ES planą. BNS, 2015.

36

Lentelė 8. Jungtinės Karalystės ir Graikijos išstojimo tikimybės vertinimas


3.2. ES Plėtros scenarijai

ES plėtros politika yra paremta stabilumo, demokratijos, ekonominės gerovės įtvirtinimu Europos žemyne ir šių vertybių sklaida aplink jį. ES išorės santykių politikos sėkmė –regiono stabilumo, taikos ir demokratijos užtikrinimas.

Valstybės, norėdamos tapti ES narėmis, turi atitikti Kopenhagos kriterijus: demokratijos, teisės viršenybės, rinkos ekonomikos, pritarimo ES ekonominės ir politinės sąjungos tikslams. Naujų valstybių prijungimo procesas vyksta septyniais etapais:

1) Valstybė pateikia stojimo prašymą;

2) Europos Komisija ir Ministrų Taryba pateikia specialų prašymo vertinimą;

3) Taryba suteikia prašymą pateikusiai šaliai šalies kandidatės statusą;

4) Šalis yra įvertinama, ar atitinka Kopenhagos kriterijus;

5) Įvertinamos ES galimybės priimti naujas šalis nares;

6) Derybos dėl stojimo;

7) Stojimo proceso priemonių įgyvendinimas.

Ateityje ES plėtra galima į šias šalis:

Pradėtos derybos dėl narystės ES: Turkija (stojimo derybų pradžia 2005 m.), Islandija (2010-2013 m., derybos laikinai sustabdytos), Juodkalnija (2012 m.), Serbija (2014 m.);

Valstybių kandidačių statusas: Makedonija (kandidatės statuso suteikimo metai 2005 m.), Albanija (2014 m.);

Potencialios valstybės kandidatės: Kosovas, Bosnija ir Hercegovina.

Balkanų regiono šalių siekis prisijungti prie Europos Sąjungos prasidėjo dar prieš 2004 m., tačiau dėl prisijungimo prie ES reikalavimų neatitikimo šis procesas vis dar tęsiasi. Vakarų Balkanų šalių atveju prie nurodytų Kopenhagos kriterijų pridėta dar viena sąlyga: gerų santykių su kaimyninėmis šalimis palaikymas. Europos Komisijos pirmininkas J.C. Junckeris 2014 m. rugsėjo mėnesį pareiškė, kad plėtra į Balkanus nenumatoma mažiausiai dar penkerius metus. Tikėtina, kad ES plėtra į Balkanus vyks vienu metu tam, kad būtų galima išvengti kandidačių viena kitos blokavimo. Neoficialiais duomenimis tai galėtų įvykti ne anksčiau nei 2018-2019 metais.

Balkanų šalys. Prieš prisijungiant prie ES Balkanų šalims reikia susidoroti su ekonominiais, skaidrumo ir žmogaus teisių užtikrinimo reikalavimais:

Albanija. Albanija 2014 m. įgijo kandidatės statusą, nuo 2010 m. veikia bevizis režimas Šengeno erdvėje.

37

Bosnija ir Hercegovina. Potenciali kandidatė, tačiau nėra formaliai pareiškusi noro tapti ES nare. 2008 m. su Bosnija ir Hercegovina pasirašytas Stabilizacijos ir Asociacijos susitarimas.

Juodkalnija. Juodkalnija derybas dėl narystės pradėjo 2012 m. Šalis turi pasitempti įgyvendinant teisės viršenybę, kovojant su organizuotu nusikalstamumu, korupcija bei užtikrinant teisę į saviraišką. Įvestas bevizis režimas Šengeno zonoje.

Kosovas. Mažiausios galimybės pradėti derybas dėl narystės, kadangi Kosovo suverenumo nepripažįsta Ispanija, Graikija, Rumunija, Slovakija ir Kipras.

Makedonija. Makedonija 2005 m. įgavo kandidatės statusą. Pagrindinė tolesnių derybų problema – konfliktas su Graikija (Graikija kaltina Makedoniją pasisavinus jos simboliką ir nepripažįsta valstybės pavadinimo). Makedonijos piliečiams įvestas bevizis režimas Šengeno zonoje.

Serbija. Serbija kandidate paskelbta 2012 m., derybos dėl narystės bus pradėtos Serbijai įsipareigojus gerinti santykius su Kosovu 2014 m. Įvestas bevizis režimas Šengeno zonoje.

Kitos šalys

Islandija suspendavo derybas dėl įsijungimo į ES (viena pagrindinių priežasčių – Islandijai nepalanki ES žuvininkystės politika). ES siekia turėti Islandiją savo sudėtyje – didesnė įtaka Arkties regione, kuris gausus neišnaudotų energijos ir gamtos išteklių, todėl derybos artimiausiu metu galėtų būti atnaujintos.

Turkijos siekis tapti ES valstybe nare išreikštas dar 1959 m. Tačiau derybos dėl narystės prasidėjo tik praėjus keliems dešimtmečiams - 2005 m. Ekspertų nuomone, plėtra į Turkiją, ateinančius du dešimtmečius nėra tikėtina. Pirmiausia, valstybių narių tarpe nėra vieningos nuomonės dėl Turkijos prisijungimo (Kipro veto). Be to, Turkija pažeidžia Žmogaus teisių deklaraciją ir ES nesutiks turėti sienų su neramumų krečiamais Iraku ir Sirija.

38

Lentelė 9. ES plėtros scenarijai


Rytų partnerystės šalys kol kas nėra traktuojamos kaip potencialios valstybės narės dėl to, kad neatitinka Kopenhagos kriterijų. Tačiau su Moldova, Gruzija ir Ukraina yra pasirašyta Asociacijos ir laisvosios prekybos susitarimai. Vykdydama kaimynystės politiką, ES siekia sumažinti Rusijos įtaką regione. Teoriniame diskurse tai vadinama šalių partnerių įtraukimu į ES vidaus rinką be formalios narystės. Dalies ekspertų nuomone, nors Gruzija ir turi didesnes galimybes tapti ES nare nei Turkija, penkerių metų perspektyvoje tai nėra tikėtina.

39

Lentelė 10. ES šalys partnerės (Rytų partnerystė)


40

4. Alternatyvūs vietų ir balsų paskirstymo ES institucijose modeliai

Demografiniai pokyčiai, migracija, ES plėtra, sutarčių pakeitimai lemia vietų ir balsų ES institucijose paskirstymo pokyčius. Šie pokyčiai turi įtakos valstybių narių santykinei galiai priimant ES institucijų sprendimus. Siekiant pasiruošti atitinkamą derybinę poziciją šių klausimų svarstymui ateityje, atsižvelgiant į tolimesnę potencialią ES plėtrą ir galimus ES sutarčių pakeitimus, svarbu įvertinti, kokiais principais ir modeliais paremtas balsų ir vietų ES institucijose paskirstymas valstybėms narėms galėtų būti svarstomas ES ir kokie modeliai būtų palankesni Lietuvai.

Paveikslas 10. Institucijų grupės ir joms taikomi balsų skyrimo modeliai


4.1. Alternatyvūs modeliai pirmajai institucijų grupei

Modelių apibrėžimas. Mokslinėje literatūroje vyrauja alternatyvių vietų ir balsų skaičiavimo modelių siūlymai Europos Parlamentui. Regionų komitetui ir EESRK mokslinėje literatūroje alternatyvūs vietų ir balsų paskirstymo modeliai nėra siūlomi. Netgi Europos Komisijos nuomone, nėra poreikio sukurti metodikos, pagal kurią būtų iš anksto nustatoma, kaip vietos Regionų komitete arba EESRK būtų perskirstomos į Sąjungą įstojus naujai valstybei, kadangi Sutartyje numatyta reguliari peržiūra ir nenustatyta kriterijų, kuriais galėtų būti paremta nuolatinė metodika.

Nors alternatyvūs modeliai Regionų komitetui ir EESRK mokslinėje literatūroje nėra nagrinėjami, šioms institucijoms gali būti taikomi analogiški vietų ir balsų paskirstymo principai kaip ir Europos Parlamentui.

Galima išskirti šiuos pagrindinius nagrinėjamus alternatyvius vietų ir balsų paskirstymo modelius pirmajai institucijų grupei:

1) Griežtas proporcingumas šalies gyventojų skaičiui. Šio modelio šalininkai remiasi lygiavertiškumo principu ir aiškių kriterijų nustatymu. Pagal šį modelį balsavimo galia

41

suteikiama atsižvelgiant tik į šalies gyventojų skaičių – pavyzdžiui, šalis, kurios populiacija sudaro 10 proc. visos ES populiacijos, turėtų atitinkamai gauti 10 proc. visų vietų ir balsų ES institucijoje. Toks vietų ir balsų skirstymo metodas yra sąžiningas, tačiau itin „nuskriaudžiamos“ nykštukinės ir mažosios valstybės narės, kurios, nors ir turėdamos ilgametę narystės patirtį, ekonominį ir politinį stabilumą bei užsitarnavusios gerbtiną sektinos valstybės įvaizdį, gautų minimalų vietų skaičių ir turėtų labai mažai galios priimant sprendimus. Didžiosios valstybės, priešingai, turėtų vietų ir balsų daugumą, ir galėtų daryti reikšmingą įtaką sprendimų priėmimui.

2) Fiksuotas proporcingumas su 5 vietų baze (Kembridžo kompromisas).„Kembridžo kompromisas“ yra Kembridžo universiteto Matematikos mokslų centro matematikų 2011 m. pateiktas siūlymas dėl vieningo vietų ir balsų paskirstymo ES institucijose, visų pirma siekiant Europos Parlamento mandatų skirstymo mechanizmo skaidrumo ir sąžiningumo. Pagrindinis reformos autoriaus – A. Duff, kuris yra vienas iš ES Konstitucijos projekto ruošėjų bei Lisabonos sutarties autorių, rekomenduoja matematinėmis formulėmis paremtą modelį dėl vietų paskirstymo kiekvienai ES narei21. Autorių teigimu, modelis yra „politiškai neutralus“ ir nesuteikia ženklaus galios pranašumo nė vienai šaliai. Šios reformos tikslas – eliminuoti bet kokius galios ir kitus politinius veiksnius, lemiančius vietų paskirstymą Europos Parlamente, užtikrinant patvarų ir nešališką vietų paskirstymo modelį EP, kuris taip pat turėtų padėti atlaikyti „ES architektūros pokyčius“, tokius kaip demografiniai pokyčiai, migracija ir plėtra.

Pagal „Kembridžo kompromiso“ modelį visoms šalims narėms suteikiama 5 vietų ir balsų bazė, o likusios vietos paskirstomos šalims, remiantis mažėjančio proporcingumo formule. Modelyje taip pat galima taikyti maksimalaus vietų skaičiaus vienai šaliai apribojimą- pavyzdžiui, 96 vietų apribojimą Europos Parlamente, 24 vietų apribojimą Regionų komitete ir EESRK bei maksimalaus bendro vietų skaičiaus apribojimą – pavyzdžiui, 751 vieta Europos Parlamente, 350 vietų Regionų komitete ir EESRK. Šie apribojimai, „Kembridžo kompromiso“ kūrėjų nuomone, turi būti peržiūrimi prieš kiekvieną naują Parlamento narių perrinkimą. Modelis užtikrina, kad:

- Mažesnė šalis negali gauti daugiau vietų už didesnę šalį;

- Populiacijos ir vietų skaičiaus santykis privalo didėti, jei didėja šalies populiacija.

Pagrindinė modelio taikymo problema – apskaičiuotų vietų apvalinimas, t.y., ką daryti tais atvejais, kai dėl apvalinimo bendras šalims narėms skirtas vietų skaičius viršija nustatytą maksimumą (arba yra mažesnis nei maksimumas). Ši problema modelyje sprendžiama naudojant d‘Hondt matematinį metodą.

Pagal šį modelį taip pat yra svarstyta taikyti apvalinimo „į viršų“ metodas. Tai reiškia, kad jei pagal modelį šaliai apskaičiuojamos, pavyzdžiui, 8,2 vietos , šaliai yra suteikiamos 9 vietos ES institucijoje (apvalinama iki kito sveiko skaičiaus). Remiantis Jungtinių Amerikos Valstijų Atstovų rūmų duomenimis, būtent šis apvalinimo būdas suteikia palankesnes sąlygas mažosioms ES narėms, kartu tenkinant degresyvios proporcijos reikalavimus.

Taikant „Kembridžo kompromisą“ taip pat yra itin svarbu į skaičiavimus įtraukti tikslius valstybių populiacijos duomenis. Šio modelio šalininkai rekomenduoja peržiūrėti Eurostat

21Cambridge Compromise. The all ocation between the EU memberstates in the European Parliament, Policy Department C: Citizens’ Rights and Constitutiona Affairs, 2011.

42

naudojamą metodologiją gyventojų skaičiaus statistikai, užkertant kelią duomenų neatitikimui su esama situacija.

Nepaisant problemų, kurios galėtų būti išspręstos taikant šį algoritmą vietų skaičiaus nustatymui Europos Parlamente arba komitetuose, „Kembridžo kompromiso“ idėja kol kas buvo atmesta. Pagrindinė priežastis – naujų mandatų skyrimas (2014-2019 m.) šalims negali sumažinti arba padidinti vietų skaičiaus vienai šaliai daugiau nei 1 vieta 22 . Šiuo modeliu siūloma ne tik keisti vietų paskirstymo taisykles, bet ir pakeisti, kokie atstovai renkami į EP. Kitaip tariant, siūloma atsižvelgti ne tik į nacionalines partijas, bet ir į paneuropines. Šis pasiūlymas turi rimtų spragų: kadangi didžiųjų valstybių populiacija yra ženkliai didesnė nei mažų ar vidutinių šalių narių, yra gana didelė tikimybė, jog didžiųjų šalių narų atstovai būtų išrinkti į EP, remiantis paneuropinių partijų sąrašais23 . Tačiau neatmetama galimybė prie siūlytos modelio idėjos ir principų grįžti ateityje.

3) Fiksuotas proporcingumas su 6 vietų baze. Šis modelis analogiškas „Kembridžo kompromisui“, tačiau vietoj 5 bazinių vietų formulėje taikoma 6 vietų bazė. Tai reiškia, kad visoms šalims narėms suteikiama 6 vietų ir balsų bazė, o likusios vietos paskirstomos šalims, remiantis mažėjančio proporcingumo formule.

Nuo dabartinio Europos Parlamente taikomo vietų ir balsų paskirstymo modelio šis modelis skiriasi tuo, jog vietos Parlamente skirstomos griežtai pagal nustatytą formulę, t.y. netaikomos politinio pobūdžio korekcijos.

4) Kvadratinės šaknies modelis (Pukelsheim). Siekiant išlaikyti mažėjančio proporcingo gyventojų skaičiui, mokslininkai nagrinėjo keletą su kvadratinėmis funkcijomis susijusių modelių.

Visų pirma, buvo siūloma taikyti Ramirez parabolės metodą, kuris rekomenduoja naudoti kvadratinę funkciją šalims narėms skiriamų vietų Europos Parlamente skaičiui nustatyti. Šis metodas susilaukė kritikos, kadangi prieštarauja mažėjančio proporcingumo idėjai dėl matematinio apvalinimo. Taip pat autorius nepateikia svarių argumentų, kodėl yra naudojama būtent kvadratinė funkcija, o ne kita matematinė formulė.

Kitą požiūrį pateikia Pukelsheim, kurio siūlomas modelis yra artimiausias mažėjančio proporcingumo gyventojų skaičiaus principui. Pukelsheim siūlo naudoti funkciją su nustatytu nekintančiu koeficientu, kuris pagal esamą situaciją ir Lisabonos sutartį atitinka minimalų 6 vietų skaičių bei maksimalų 96 vietų limitą Europos Parlamente (mažiausiai šaliai Maltai tenka 6 vietos, didžiausiai pagal populiaciją Vokietijai – 96 vietos). Kvadratinės šaknies modelio atveju vietų skaičius Europos Parlamente yra nustatomas apskaičiuojant pagal formulę24:

Tačiau šis modelis susilaukia nemažai kritikos, nes nėra tinkamas naudoti modeliuojant ES plėtrą, kadangi kiekvieną sykį plėtros atveju koeficientas turėtų būti perskaičiuojamas iš naujo. Nekeičiant koeficiento, ES plėtros atveju bendras vietų ES institucijose skaičius išaugtų ir

22The proposal of allocation of seats in the European Parliament – the shifted root. Dniestrzanski, P., 2014. 23 Britų europarlamentaro siūloma EP mandatų skirstymo reforma pakenktų mažoms ES narėms. Donskis L., 2011. Naudota 2015. 24The proposal of allocation of seats in the European Parliament – the shifted root. Dniestrzanski, P., 2014.

𝑓 š𝑎𝑙𝑖𝑒𝑠 𝑝𝑜𝑝𝑢𝑙𝑖𝑎𝑐𝑖𝑗𝑎 = 0,01066 × š𝑎𝑙𝑖𝑒𝑠 𝑝𝑜𝑝𝑢𝑙𝑖𝑎𝑐𝑖𝑗𝑎

43

reikšmingai nukryptų nuo numatyto maksimalaus vietų skaičiaus institucijose. Taip pat pažymėtina, kad nekeičiant koeficiento modelis negali būti tiesiogiai taikomas Regionų komiteto ir EESRK vietų paskirstymui modeliuoti.

5) Kiti modeliai. Mokslinėje literatūroje ir politinėje erdvėje taip pat aptinkami ir Nešo derybine pusiausvyra25 pagrįsti modeliai, kai nė vienas iš balsuojančiųjų negauna santykinai didesnės naudos nei kiti balsavimo dalyviai, tokie kaip: vienodas valstybių narių įtakos pasiskirstymas, sprendimų galios atidavimas didžiosios ES valstybėms (Vokietijai, Prancūzijai, Jungtinei Karalystei arba Vokietijai ir Prancūzijai), sprendimų galios atidavimas ES įkūrusioms valstybėms. Šių modelių taikymas šiuolaikiniame ES kontekste nėra tikėtinas, kadangi nebūtų užtikrinamas visų ES šalių interesų atstovavimas, demokratijos principai bei prieštarautų Lisabonos sutarties nuostatoms. Be to, šie modeliai lemtų radikalius vietų ir balsų perskirstymo pokyčius ES institucijose, kai viena iš dabartinio modelio keitimo pageidaujamų sąlygų – nė vienos šalies galia po naujo vietų ir balsų paskirstymo modelio įgyvendinimo neturėtų padidėti arba sumažėti daugiau nei viena vieta (tolygu vienam balsui)26 . Dėl šių priežasčių Nešo derybine pusiausvyra paremti modeliai toliau analizėje nėra nagrinėjami.

4.2. Modelių paplitimo vertinimas

Labiausiai mokslinėje literatūroje ir politinėje erdvėje paplitęs modelis - „Kembridžo kompromisas“, kuris siūlo vietas Europos Parlamente skirstyti pagal matematinę fiksuoto proporcingumo gyventojų skaičiui formulę, visoms šalims suteikiant 5 vietų bazę. Šis modelis yra artimas dabartiniam taikomam modeliui, tačiau eliminuoja politinio pobūdžio korekcijas. Kita Kembridžo kompromiso atmaina – fiksuoto proporcingumo gyventojų skaičiui modelis su 6 vietų baze.

Griežto proporcingumo ir Kvadratinės šaknies modelio (Pukelsheim) įgyvendinimo tikimybė yra maža – vidutinė, kadangi mažų – vidutinių valstybių įtaka sprendimų priėmimo procesui ženkliai sumažėtų, o didžiosios valstybės galėtų pasinaudoti padidėjusia galia priimant joms palankius sprendimus.

25Nešo derybinė pusiausvyra - padėtis, kai du ar daugiau žaidėjų (dalyvių) priima optimalius (geriausius įmanomus) sprendimus, žinodami antrojo žaidėjo (dalyvio) sprendimą. 26Nash, J. F. (1950). Equilibrium points in n-person games. Proceedings of the National Academy of Sciences of United Statesof America, vol. 36, no. 1, 48-39 psl. National Academy of Science.

44

Paveikslas 11. Modelių atitikimo ir paplitimo matrica


Paveikslas 12. Potencialūs vietų skyrimo modeliai (Europos Parlamento atveju)


4.3. Alternatyvūs modeliai antrajai institucijų grupei

Modelių apibrėžimas. Antrajai institucijų grupei priskiriama tik viena iš nagrinėjamų institucijų – Ministrų Taryba. Daugumoje apžvelgtų mokslinės literatūros šaltinių laikomasi principo, kad vienai ES šaliai narei tenka viena vieta Ministrų Taryboje, tačiau įvairūs modeliai yra svarstomi šalies balso galiai apskaičiuoti. Šalies balso galios apskaičiavimas tiesiogiai siejamas su pasirinkta balsavimo taisykle. Plačiau balsavimo taisyklės aprašytos skyriuje 1.2. Tyrimo metodika.

Gali būti išskiriami trys pagrindiniai institucijoms tenkančių balsų Ministrų Taryboje paskirstymo modeliai:

45

Šaliai atitenka vienas balsas. Vienai vietai yra skiriamas vienas balsas. Tai reiškia, kad kiekviena šalis turi vienodą galią, nepaisant jos populiacijos dydžio. Ši sistema yra palankesnė mažesnėms nei vidutinėms valstybėms, kadangi jos turi vienodą balsų svorį kaip ir didžiosios šalys. Didesnį nei vidutinį gyventojų skaičių turinčioms valstybėms šis modelis yra nepalankus, kadangi nesuteikia papildomos galios mažųjų šalių atžvilgiu. Toks balsų paskirstymo būdas yra taikomas, kai balsavimas Europos Taryboje vyksta vieningai arba pagal paprastosios daugumos taisyklę.

Balsų skaičius yra proporcingas gyventojų skaičiui. Remiantis šiuo modeliu, šalies balso svoris priklauso nuo šalies populiacijos santykio su Europos Sąjungos populiacija. Toks modelis yra palankesnis pagal gyventojų skaičių didelėms valstybėms. Mažoms ir nykštukinėms valstybėms toks balsų paskirstymo modelis yra nepalankus. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad ES plėtros atveju prie ES prisijungus valstybei, turinčiai santykinai didelę populiaciją, ji iškreiptų dabartinę jėgų pusiausvyrą ir galėtų daryti stiprią įtaką priimamiems sprendimams, nepaisant to, jog jos indėlis į ES gerovę santykinai mažas.

Šis modelis kartu su modeliu „šaliai tenka vienas balsas“ yra taikomas Ministrų Taryboje, kai balsavimas vyksta pagal kvalifikuotos daugumos taisyklę.

Kvadratinės šaknies taisyklė (Penrose)27.Šį balsų Ministrų Taryboje paskirstymo šalims narėms modelį pasiūlė Penrose28. Pagal šį modelį valstybei narei tenkantis balsų skaičius yra lygus kvadratinei šakniai iš valstybės narės gyventojų skaičiaus milijonais. Penrose modelio logika yra paremta tuo, kad kiekvieno valstybės piliečio balsavimo galia yra atvirkščiai proporcinga kvadratinei šakniai iš visos valstybės populiacijos. Kartu su šiuo balsų galios nustatymo modeliu Penrose siūlo taikyti naują balsavimo Ministrų Taryboje taisyklę – sprendimą laikyti priimtu, jei už jį balsavusių šalių balsų svorių suma yra lygi ne mažiau kaip 62 proc. visų šalių balsavimo galios (šalių balsų sumos). Mokslinėje literatūroje ši taisyklė vadinama Penrose 62 taisyklė. Modelis iš esmės atitinka ES institucijose taikomą mažėjančio proporcingumo gyventojų skaičiui principą.

27 Ši kvadratinės šaknies taisyklė nėra tapati ankstesniame skyriuje pristatytai Pukelsheim kvadratinės šaknies taisyklei. 28The Utilitarian Assessment of Alternative Decision Rules in the Council of Ministers, Beisbart C., Bovens L., Hartmann S., 2015.

46

Paveikslas 13. Ministrų Tarybos balsų paskirstymo modelių palyginimas


4.4. Alternatyvūs modeliai trečiajai institucijų grupei

Teisingumo Teismui alternatyvūs modeliai nėra nagrinėjami, kadangi yra išlaikomas 1 balsas 1 šaliai principas.

Europos Komisijai nagrinėjamas vienas modelis – Komisijos nariai parenkami pagal rotacijos sistemą, dinamiškai keičiant rotacijoje dalyvaujančių šalių skaičių. Rotacijoje gali dalyvauti pasirinktas kiekis Komisijos narių iš ES šalių – 2/3 šalių, 1/2, 1/3.

47

5. Lietuvos ir kitų valstybių narių santykinės galios kaitos vertinimas

Toliau šiame skyriuje yra identifikuojama, kokie yra galimi Lietuvos santykinės galios kaitos variantai ES institucijų kontekste, taikant anksčiau pristatytus galimus vietų skaičiaus paskirstymo modelius Europos Parlamente, Regionų komitete ir EESRK bei balsų skaičiavimo modelius Ministrų Taryboje. Tam, jog būtų galima kiekybiškai įvertinti kiekvieno modelio reikšmę Lietuvos santykinei galiai ES institucijose bei modeliuoti galimą valstybių narių plėtrą, buvo sukurta skaičiuoklė. Pateikiami apibendrinti rezultatai.

5.1. Europos Parlamentas

Griežtas proporcingumas gyventojų skaičiui. Griežto proporcingumo šalies gyventojų skaičiui modelio taikymas yra labai palankus didžiosioms ES valstybėms – Vokietijai, Prancūzijai, Jungtinei Karalystei, Italijai ir Ispanijai. Taikant šį modelį ir išlaikant bendrą vietų Europos Parlamente skaičių nekintantį, vietų skaičius šioms valstybėse atitinkamai išaugtų nuo 96 iki 120 (Vokietija), nuo 74 iki 98 (Prancūzija), nuo 73 iki 95 (Jungtinė Karalystė), nuo 73 iki 90 (Italija) ir nuo 54 iki 69 (Ispanija). Taip pat išaugtų ir šių šalių narių santykinė galia Europos Parlamente. Kartu didžiosios šalys turėtų daugiau nei 62 proc. visų Europos Parlamento vietų (žr. lentelę 12).

Visų likusių šalių vietų skaičius ir santykinė galia Europos Parlamente mažėtų. Mažosioms valstybėms – Maltai, Liuksemburgui, Kiprui – tektų tik po 1 vietą Europos Parlamente. Tai yra 5 vietomis mažiau, nei šios šalys turi dabar. Mažiausiai pokyčių šis modelis atneštų Nyderlandams ir Rumunijai – šioms šalims vietų skaičius Europos Parlamente atitinkamai sumažėtų 1 ir 2 vietomis.

Lietuvai šis modelis būtų nepalankus, kadangi Lietuvos santykinė galia Europos Parlamente nukentėtų itin stipriai. Lietuva prarastų net 7 vietas – nuo dabar turimų 11 iki 4 vietų. Tai būtų didžiausias absoliutus vietų sumažėjimas tarp ES šalių narių ir didžiausias santykinės galios sumažėjimas (nuo 0,015 iki 0,005) (žr. lentelę 12).

Taigi šis modelis yra nepalankus mažoms ir vidutinio dydžio valstybėms ir sudaro sąlygas didžiosioms ES šalims narėms vyrauti Europos Parlamento sprendimų priėmimo procese.

„Kembridžo kompromisas” – fiksuotas proporcingumas gyventojų skaičiui su 5 vietų baze. „Kembridžo kompromiso“ modelio taikymas perskirstytų jėgų pusiausvyrą Europos Parlamente. Šio modelio taikymas būtų palankus pagal gyventojų skaičių didelėms valstybėms – Prancūzijai, Jungtinei Karalystei, Italijai, Ispanijai ir Lenkijai. Bendram vietų skaičiui nekintant, šioms valstybėms tenkančių vietų skaičius atitinkamai išaugtų nuo 74 iki 88 (Prancūzija), nuo 73 iki 86 (Jungtinė Karalystė), nuo 73 iki 80 (Italija), nuo 54 iki 62 (Ispanija) ir nuo 51 iki 54 (Lenkija).Vokietijai, Estijai ir Kiprui tenkančių vietų skaičius ir santykinė galia nepakistų. Likusioms šalims narėms modelis būtų nepalankus, kadangi lemtų sumažėjusį vietų skaičių, taigi ir mažesnę santykinę galią. Pagal šį modelį daugiausiai vietų prarastų vidutinio dydžio šalys – net 4 vietų netektų Portugalija ir Vengrija (nuo 21 vietos iki 17 vietų), Švedija (nuo 20 iki 16 vietų)ir Bulgarija (nuo 17 iki 13). Mažosioms valstybėms – Maltai, Liuksemburgui– tenkančių vietų skaičius dėl mažesnės vietų bazės sumažėtų nuo 6 iki 5 vietų (žr. lentelę 12).

Taikant „Kembridžo kompromiso“ modelį Lietuva netektų 3 vietų – nuo 11 iki 8 vietų, o jos santykinė galia Europos Parlamente sumažėtų nuo 0,015 iki 0,011.

Taigi šis modelis, nors ir atspindi mažėjančio proporcingumo principą, būtų palankesnis didžiosioms valstybėms. Modelis būtų itin nepalankus vidutinio dydžio valstybėms narėms. Modelio taikymas mažoms ir nykštukinėms valstybėms taip pat reikštų 1-3 vietų Europos Parlamente netekimą ir santykinės galios mažėjimą.

Fiksuotas proporcingumas gyventojų skaičiui su 6 vietų baze. Nors fiksuoto proporcingumo gyventojų skaičiui modelis su 6 vietų baze yra artimiausias šiuo metu Europos Parlamente taikomam

48

vietų (balsų) skaičiaus paskirstymo modeliui, formulės be politinio pobūdžio korekcijų taikymas turėtų įtakos galios perskirstymui. Taikant šį modelį, dėl 96 vietų apribojimo Vokietijai paskirtų vietų skaičius ir santykinė galia nepakistų, tačiau kitoms didžiosioms valstybėms tenkančių vietų skaičius stipriai išaugtų. Prancūzijai skirtų vietų skaičius padidėtų nuo 74 iki 83, Jungtinei Karalystei – nuo 73 iki 83, Italijai – nuo 73 iki 77, Ispanijai – nuo 54 iki 60, Lenkijai – nuo 51 iki 52. Kadangi bendras vietų skaičius Parlamente išliktų nepakitęs, išaugęs vietų skaičius lemtų šalies santykinės galios padidėjimą. Taikant šį modelį be didžiųjų valstybių viena vieta daugiau gautų Estija ir Kipras – šioms šalims tektų ne 6, bet 7 vietos Europos Parlamente (žr. lentelę 12).

Daliai mažesnio dydžio ES valstybių – Maltai, Liuksemburgui, Latvijai, Slovėnijai, Airijai – naujo modelio taikymas neturėtų įtakos: nepakistų nei šalims tenkančių vietų skaičius, nei santykinė galia.

Likusioms mažoms ir vidutinio dydžio valstybėms, tarp jų ir Lietuvai, modelio taikymas lemtų vietų skaičiaus netekimą ir sumažėjusią santykinę galią. Lietuvai tenkančių vietų skaičius sumažėtų 2 vietomis, nuo 11 iki 9 vietų, o santykinė galia – nuo 0,015 iki 0,012.

Kvadratinės šaknies modelis (Pukelsheim). Kvadratinės šaknies modelis neriboja maksimalaus galimo vietų skaičiaus šaliai ir bendro Europos Parlamento vietų skaičiaus. Pagal šį modelį Europos Parlamento bendras vietų skaičius išaugtų iki 1053 vietų. Lygiai tokį patį vietų skaičių (96 vietos) išlaikytų Vokietija, tačiau jos santykinė galia sumažėtų nuo 0,128 iki 0,091. Visų likusių šalių narių vietų skaičius Europos Parlamente išaugtų. Didžiausią vietų skaičiaus augimą patirtų Nyderlandai ir Rumunija – atitinkamai 18 ir 16 vietų Europos Parlamente padidėjimas. Mažiausiai – atitinkamai 1 ir 2 vietomis – padidėtų Maltai ir Liuksemburgui tenkančių vietų skaičius.

Tačiau padidėjęs visoms šalims tenkančių vietų skaičius nebūtinai lemtų padidėjusią šalies galią dėl bendro vietų Europos Parlamente augimo. Kaip ir Vokietijai, santykinė galia mažėtų kitoms didžiosioms ES valstybėms – Prancūzijai (nuo 0,099 iki 0,082), Jungtinei Karalystei (nuo 0,097 iki 0,081), Italijai (nuo 0,097 iki 0,079), Ispanijai (nuo 0,072 iki 0,069) ir Lenkijai (nuo 0,068 iki 0,063). Maltos santykinė galia taip pat sumažėtų, tačiau labai nereikšmingai – nuo 0,008 iki 0,007. Liuksemburgo santykinė galia išliktų nepakitusi.

Pagal šį modelį Lietuvai būtų priskiriama 18 vietų Europos Parlamente. Tai sudarytų 1,7 proc. visų vietų ir lemtų Lietuvos santykinės galios augimą nuo 0,015 iki 0,017.

Taigi, kvadratinės šaknies modelis (Pukelsheim) Lietuvai būtų palankiausias iš nagrinėtų alternatyvų, kadangi skirstant vietas pagal šį modelį išaugtų tiek Lietuvai skiriamų vietų Europos Parlamente skaičius, tiek Lietuvos santykinė galia. Kitų nagrinėjamų alternatyvių modelių taikymas reikšmingai sumažintų tiek Lietuvai tenkančių vietų skaičių, tiek Lietuvos santykinę galią. Pats nepalankiausias Lietuvai yra griežto proporcingumo gyventojų skaičiui modelis, kadangi Lietuvos turimas vietų skaičius susitrauktų net 7 vietomis. Toks vietų nuostolis būtų didžiausias, lyginant su kitomis ES šalimis (žr. lentelę 11).

49

Lentelė 11. Vietų paskirstymo alternatyvų modelių vertinimas iš Lietuvos perspektyvos


50

Lentelė 12. Vietų pasiskirstymas naudojant alternatyvius modelius

(1) – vietų (balsų) Europos Parlamente skaičius, (2) – santykinė šalies galia (vietų (balsų) dalis nuo visų vietų (balsų) Europos Parlamente).

Šalis Esamas modelis (2015 m.)

A. Griežtas proporcingumas

B. “Kembridžo kompromisas”

C. Proporcingumas su 6 vietų baze

D. Kvadratinės šaknies modelis (Pukelsheim)

(1) (2) (1) (2) (1) (2) (1) (2) (1) (2)

Vokietija 96 0.128 120 0.160 96 0.128 96 0.128 96 0.091

Prancūzija 74 0.099 98 0.130 88 0.117 83 0.111 86 0.082

Jungtinė Karalystė 73 0.097 95 0.126 86 0.115 83 0.111 85 0.081

Italija 73 0.097 90 0.120 80 0.107 77 0.103 83 0.079

Ispanija 54 0.072 69 0.092 62 0.083 60 0.080 73 0.069

Lenkija 51 0.068 56 0.074 54 0.072 52 0.069 66 0.063

Rumunija 32 0.043 30 0.040 31 0.041 30 0.040 48 0.046

Nyderlandai 26 0.035 25 0.033 25 0.033 25 0.033 44 0.042

Belgija 21 0.028 17 0.023 18 0.024 19 0.025 36 0.034

Graikija 21 0.028 16 0.021 18 0.024 18 0.024 35 0.033

Čekija 21 0.028 16 0.021 18 0.024 18 0.024 35 0.033

Portugalija 21 0.028 15 0.020 17 0.023 18 0.024 34 0.032

Vengrija 21 0.028 15 0.020 17 0.023 17 0.023 34 0.032

Švedija 20 0.027 14 0.019 16 0.021 17 0.023 33 0.031

Austrija 18 0.024 13 0.017 15 0.020 16 0.021 31 0.029

Bulgarija 17 0.023 11 0.015 13 0.017 14 0.019 29 0.028

Danija 13 0.017 8 0.011 11 0.015 12 0.016 25 0.024

Suomija 13 0.017 8 0.011 11 0.015 12 0.016 25 0.024

Slovakija 13 0.017 8 0.011 11 0.015 12 0.016 25 0.024

Airija 11 0.015 7 0.009 10 0.013 11 0.015 23 0.022

Kroatija 11 0.015 6 0.008 10 0.013 10 0.013 22 0.021

51



B. “Kembridžo kompromisas”

C. Proporcingumas su 6 vietų baze


(1) (2) (1) (2) (1) (2) (1) (2) (1) (2)

Lietuva 11 0.015 4 0.005 8 0.011 9 0.012 18 0.017

Slovėnija 8 0.011 3 0.004 7 0.009 8 0.011 15 0.014

Latvija 8 0.011 3 0.004 7 0.009 8 0.011 15 0.014

Estija 6 0.008 2 0.003 6 0.008 7 0.009 12 0.011

Kipras 6 0.008 1 0.001 6 0.008 7 0.009 10 0.009

Liuksemburgas 6 0.008 1 0.001 5 0.007 6 0.008 8 0.008

Malta 6 0.008 1 0.001 5 0.007 6 0.008 7 0.007

Iš viso: 751 1 752* 1 751 1 751 1 1053 1

* Skirtumas dėl vietų apvalinimo.


52

5.2. Regionų komitetas ir EESRK

Griežtas proporcingumas gyventojų skaičiui. Kaip ir Europos Parlamento atveju, griežto proporcingumo šalies gyventojų skaičiui modelio taikymas komitetuose yra palankus didžiosioms ES valstybėms – Vokietijai, Prancūzijai, Jungtinei Karalystei, Italijai, Ispanijai ir Lenkijai. Taikant šį modelį ir išlaikant bendrą vietų komitetuose skaičių nekintantį, vietų skaičius šioms valstybėse atitinkamai išaugtų nuo 24 iki 56 (Vokietija), nuo 24 iki 45 (Prancūzija), nuo 24 iki 44 (Jungtinė Karalystė), nuo 24 iki 42 (Italija), nuo 21 iki 32 (Ispanija) ir nuo 21 iki 26 (Lenkija). Taip pat išaugtų šių šalių narių santykinė galia. Kartu šios didžiosios šalys turėtų apie 70 proc. visų vietų Regionų komitete ir EESRK (žr. lentelę 13). Nyderlandams tenkančių vietų skaičius ir santykinė galia išliktų nepakitusi.

Visų likusių šalių vietų skaičius ir santykinė galia komitetuose mažėtų. Laikanti griežto proporcingumo gyventojų skaičiui formulės ir netaikant korekcijų Maltai ir Liuksemburgui nebūtų skiriama nei viena vieta. Tai parodo, jog šio modelio taikymas tiesiogiai praktikoje yra sunkiai tikėtinas.

Taikant tiesioginio proporcingumo gyventojų skaičiui modelį, Lietuvos santykinė galia komitetuose mažėtų. Lietuva prarastų net 7 vietas – nuo dabar turimų 9 iki 2 vietų. Santykinė galia sumažėtų nuo 0,0026 iki 0,006 (žr. lentelę 13).

„Kembridžo kompromisas” – fiksuotas proporcingumas gyventojų skaičiui su 5 vietų baze. Šio modelio taikymas būtų palankus penkioms pagal gyventojų skaičių didelėms valstybėms – Vokietijai, Prancūzijai, Jungtinei Karalystei, Italijai ir Ispanijai. Bendram vietų skaičiui komitetuose nekintant, šioms valstybėms tenkančių vietų skaičius atitinkamai išaugtų nuo 24 iki 38 (Vokietija), nuo 24 iki 32 (Prancūzija), nuo 24 iki 32 (Jungtinė Karalystė), nuo 24 iki 30 (Italija) ir nuo 21 iki 24 (Ispanija). Vietų skaičius ir santykinė galia nepakistų šioms valstybėms: Lenkijai, Nyderlandams, Estijai, Kiprui, Nyderlandams ir Maltai. Likusioms šalims narėms modelis būtų neparankus, kadangi lemtų sumažėjusį vietų skaičių, o tuo pačiu ir mažesnę santykinę galią. Įgyvendinus šį modelį daugiausiai vietų prarastų vidutinio dydžio šalys – net 4 (nuo 12 iki 8) vietų netektų Bulgarija (žr. lentelę 13).

Taikant „Kembridžo kompromiso“ modelį Lietuva komitetuose netektų 3 vietų – nuo 9 iki 6 vietų, o jos santykinė galia komitetuose sumažėtų nuo 0,026 iki 0,017.

Taigi šis modelis, nors ir atspindi mažėjančio proporcingumo principą, būtų palankesnis didžiosioms valstybėms. Modelio taikymas mažoms ir vidutinio dydžio valstybėms lemtų1-4 vietų komitetuose netekimą ir santykinės galios mažėjimą.

Fiksuotas proporcingumas gyventojų skaičiui su 6 vietų baze. Šis modelis, netaikant maksimalaus vietų skaičiaus apribojimo, būtų palankus pagal gyventojų skaičių didžiosioms šalims narėms. Vokietijai skirtų vietų skaičius išaugtų nuo 24 iki 35, Prancūzijai – nuo 24 iki 30, Jungtinei Karalystei – nuo 24 iki 29, Italijai – nuo 24 iki 28, Ispanijai – nuo 21 iki 23. Kadangi bendras vietų skaičius komitetuose išliktų nepakitęs, išaugęs vietų skaičius lemtų šalies santykinės galios didėjimą. Šis modelis taip pat būtų palankus mažosioms valstybėms – Malta, Liuksemburgui, Kiprui – kadangi pakeltų apatinę vietų skaičiaus ribą nuo 5 iki 6 vietų (žr. lentelę 13).

Modelio taikymas neturėtų įtakos Nyderlandams, Slovėnijai, Latvijai ir Estijai tenkančių vietų komitetuose skaičiui bei santykinei galiai.

Likusioms mažoms ir vidutinio dydžio valstybėms, tarp jų ir Lietuvai, modelio taikymas lemtų vietų skaičiaus netekimą ir sumažėjusią santykinę galią. Lietuvai tenkančių vietų skaičius sumažėtų 2 vietomis, nuo 9 iki 7 vietų, o santykinė galia – nuo 0,026 iki 0,020.

Kvadratinės šaknies modelis (Pukelsheim). Kvadratinės šaknies modelis, kaip ir Europos Parlamento atveju, neriboja bendro komitetų vietų skaičiaus. Pagal šį modelį komitetų bendras vietų skaičius išaugtų iki 1053 vietų. Tai būtų labai ženklūs pokyčiai nuo esamo 350 vietų skaičiaus. Taigi modelis yra nerealistiškas, jo taikymas mažai tikėtinas.

53

Pagal šį modelį stipriai išaugtų didžiųjų ES valstybių narių santykinė galia. Vokietijos santykinė galia padidėtų nuo 0,069 iki 0,091, Prancūzijos – nuo 0,069 iki 0,082, Jungtinės Karalystės – nuo 0,069 iki 0,081, Italijos – nuo 0,069 iki 0,079, Ispanijos – nuo 0,060 iki 0,069. Lenkijos, Rumunijos ir Nyderlandų santykinė galia taip pat padidėtų, Belgijos – išliktų nepakitusi.

Likusių valstybių narių santykinė galia, nepaisant išaugusio vietų skaičiaus, mažėtų. Pagal šį modelį Lietuvai būtų priskiriama 18 vietų komitetuose. Tai dvigubai daugiau, lyginant su šiuo metu turimomis 9 vietomis. Lietuvos santykinė galia mažėtų nuo 0,026 iki 0,017, todėl modelio taikymas nepalankus.

Lentelė 13. Vietų pasiskirstymas komitetuose taikant alternatyvius modelius

(1) – vietų (balsų) Regionų komitete skaičius, (2) – santykinė šalies galia (vietų (balsų) dalis nuo visų vietų (balsų) Regionų komitete).


A. Griežtas proporcin-gumas

B.„Kembri-džo kompro-misas“

C. Fiksuotas proporcingu-mas su 6 vietų baze

D. Kvadra-tinės šaknies modelis (Pukelsheim)

(1) (2) (1) (2) (1) (2) (1) (2) (1) (2)

Vokietija 24 0.069 56 0.160 38 0.109 35 0.099 96 0.091

Prancūzija 24 0.069 45 0.129 32 0.092 30 0.085 86 0.082

Jungtinė Karalystė

24 0.069 44 0.126 32 0.092 29 0.082 85 0.081

Italija 24 0.069 42 0.120 30 0.086 28 0.080 83 0.079

Ispanija 21 0.060 32 0.091 24 0.069 23 0.065 73 0.069

Lenkija 21 0.060 26 0.074 21 0.060 20 0.057 66 0.063

Rumunija 15 0.043 14 0.040 13 0.037 13 0.037 48 0.046

Nyderlandai 12 0.034 12 0.034 12 0.034 12 0.034 44 0.042

Belgija 12 0.034 8 0.023 10 0.029 10 0.028 36 0.034

Graikija 12 0.034 8 0.023 10 0.029 10 0.028 35 0.033

Čekija 12 0.034 7 0.020 9 0.026 10 0.028 35 0.033

Portugalija 12 0.034 7 0.020 9 0.026 10 0.028 34 0.032

Vengrija 12 0.034 7 0.020 9 0.026 10 0.028 34 0.032

Švedija 12 0.034 7 0.020 9 0.026 9 0.026 33 0.031

Austrija 12 0.034 6 0.017 9 0.026 9 0.026 31 0.029

Bulgarija 12 0.034 5 0.014 8 0.023 9 0.026 29 0.028

Danija 9 0.026 4 0.011 7 0.020 8 0.023 25 0.024

Suomija 9 0.026 4 0.011 7 0.020 8 0.023 25 0.024

Slovakija 9 0.026 4 0.011 7 0.020 8 0.023 25 0.024

Airija 9 0.026 3 0.009 7 0.020 8 0.023 23 0.022

Kroatija 9 0.026 3 0.009 7 0.020 8 0.023 22 0.021

Lietuva 9 0.026 2 0.006 6 0.017 7 0.020 18 0.017

Slovėnija 7 0.020 1 0.003 6 0.017 7 0.020 15 0.014

Latvija 7 0.020 1 0.003 6 0.017 7 0.020 15 0.014

Estija 6 0.017 1 0.003 6 0.017 6 0.017 12 0.011

Kipras 5 0.014 1 0.003 5 0.014 6 0.017 10 0.009

Liuksemburgas 5 0.014 0 0.000 5 0.014 6 0.017 8 0.008

54


A. Griežtas proporcin-gumas

B.„Kembri-džo kompro-misas“

C. Fiksuotas proporcingu-mas su 6 vietų baze

D. Kvadra-tinės šaknies modelis (Pukelsheim)

Malta 5 0.014 0 0.000 5 0.014 6 0.017 7 0.007

Iš viso: 350 1 350 1 349* 1 352* 1 1053 1



Apibendrinant, visi svarstyti alternatyvūs vietų skirstymo modeliai sumažintų Lietuvos santykinę galią komitetuose, todėl būtų mažiau palankūs nei dabartinis modelis. Palankiausias Lietuvai iš svarstytų alternatyvių modelių –fiksuoto proporcingumo gyventojų skaičiui modelis su 6 vietų baze. Mažiausiai palankus – griežto proporcingumo gyventojų skaičiui modelis, kadangi vietų skaičius ir santykinė galia komitetuose sumažėtų daugiau nei 4 kartus (žr. lentelę 14).

Lentelė 14. Lietuvos vietų pasiskirstymas komitetuose naudojant alternatyvius modelius


5.3. Ministrų Taryba

Santykinės galios kaitos vertinimas

Skirtingai nei anksčiau analizuotose institucijose (Europos Parlamente, Regionų Komitete ir EESRK), Ministrų Taryboje kiekviena šalis gauna po vieną vietą, tačiau jos svoris (balsų skaičius) gali skirtis.

Vienai šaliai tenka vienas balsas. Taikant modelį, kai visoms šalims skiriamas vienas balsas, visų valstybių narių santykinė galia yra lygi ir sudaro 0,036. Šio modelio taikymas naudingas visoms šalims narėms, išskyrus didžiąsias – Vokietiją, Prancūziją, Jungtinę Karalystę, Italiją, Ispaniją, Lenkiją, Rumuniją. Didžiųjų šalių santykinė galia mažėtų.

55

Lietuvos santykinė galia pagal šį modelį išaugtų nuo 0,006 (esama santykinė Lietuvos galia Ministrų Taryboje, kai taikoma kvalifikuotos daugumos taisyklė) iki 0,036. Taikant vieningo balsavimo taisyklę, Lietuvos galia Ministrų Taryboje išliktų tokia pati kaip ir iki šiol ir lygi 1/28 arba 0,036.

Balsai paskirstomi proporcingai šalies gyventojų skaičiui. Balsus Ministrų Taryboje skirstant pagal griežtą proporcingumą šalies gyventojų skaičiui, santykinė valstybių narių galia išliktų tokia pati kaip ir šiuo metu Ministrų Taryboje balsuojant pagal kvalifikuotos daugumos taisyklę. Didžiausią santykinę galią išlaikytų didžiosios valstybės narės – 5 didžiausių šalių narių galia siektų beveik 63 proc. visų balsų.

Lietuvos balsų skaičius bei santykinė galia išliktų nepakitusi –0,58 balso, 0,06 santykinė galia.

Kvadratinės šaknies modelis (Penrose).Taikant kvadratinės šaknies modelį, balsų skaičius Ministrų Taryboje iš viso siektų 99 balsus. Didžiausias absoliutus balsų skaičius tektų Vokietijai (8,99 balso), Prancūzijai (8,11 balso), Jungtinei Karalystei (8,02 balso), Italijai (7,80 balso), Ispanijai (6,82 balso) ir Lenkijai (6,17 balso). Tačiau šių šalių santykinė galia, lyginant su dabartiniu modeliu, sumažėtų. Dėl mažėjančio proporcingumo principo taikymo kitų šalių narių santykinė galia išaugtų.

Lietuvai pagal šį modelį tektų 1,72 balso, o santykinė galia siektų 0,017, lyginant su šiuo metu Lietuvai tenkančia galia 0,006 (žr. lentelę 15).

Lentelė 15. Šalių narių vietų (balsų) pasiskirstymas Ministrų Taryboje naudojant alternatyvius modelius

(1) – balsų Ministrų Taryboje skaičius, (2) – santykinė šalies galia (balsų dalis nuo visų balsų Ministrų Taryboje).


A. Šaliai tenka vienas balsas

B. Proporcingumas gyventojų skč.

D. Kvadratinės šaknies taisyklė (Penrose)

(1) (2)* (1) (2) (1) (2) (1) (2)

Vokietija 15.94 0.159 1 0.036 15.94 0.159 8.99 0.091

Prancūzija 12.99 0.130 1 0.036 12.99 0.130 8.11 0.082


12.69 0.127 1 0.036 12.69 0.127 8.02 0.081

Italija 11.99 0.120 1 0.036 11.99 0.120 7.80 0.079

Ispanija 9,18 0.092 1 0.036 9,18 0.092 6.82 0.069

Lenkija 7.50 0.075 1 0.036 7.50 0.075 6.17 0.063

Rumunija 3.94 0.039 1 0.036 3.94 0.039 4.47 0.046

Nyderlandai 3.32 0.033 1 0.036 3.32 0.033 4.10 0.042

Belgija 2.21 0.022 1 0.036 2.21 0.022 3.35 0.034

Graikija 2.15 0.022 1 0.036 2.15 0.022 3.30 0.033

Čekija 2.07 0.021 1 0.036 2.07 0.021 3.24 0.033

Portugalija 2.06 0.021 1 0.036 2.06 0.021 3.23 0.032

Vengrija 1.95 0.019 1 0.036 1.95 0.019 3.14 0.032

Švedija 1.90 0.019 1 0.036 1.90 0.019 3.11 0.031

Austrija 1.68 0.017 1 0.036 1.68 0.017 2.92 0.029

Bulgarija 1.43 0.014 1 0.036 1.43 0.014 2.69 0.028

Danija 1.11 0.011 1 0.036 1.11 0.011 2.37 0.024

Suomija 1.08 0.011 1 0.036 1.08 0.011 2.33 0.024

Slovakija 1.07 0.011 1 0.036 1.07 0.011 2.33 0.024

56


A. Šaliai tenka vienas balsas

B. Proporcingumas gyventojų skč.

D. Kvadratinės šaknies taisyklė (Penrose)

Airija 0.91 0.009 1 0.036 0.91 0.009 2.15 0.022

Kroatija 0.84 0.008 1 0.036 0.84 0.008 2.06 0.021

Lietuva 0.58 0.006 1 0.036 0.58 0.006 1.72 0.017

Slovėnija 0.41 0.004 1 0.036 0.41 0.004 1.44 0.014

Latvija 0.39 0.004 1 0.036 0.39 0.004 1.41 0.014

Estija 0.26 0.003 1 0.036 0.26 0.003 1.15 0.011

Kipras 0.17 0.002 1 0.036 0.17 0.002 0.93 0.009

Liuksemburgas 0.11 0.001 1 0.036 0.11 0.001 0.74 0.008

Malta 0.08 0.001 1 0.036 0.08 0.001 0.65 0.007

Iš viso: 100 1 28 1 100 1 99 1

* santykinė galia vertinama kaip šalies populiacijos santykis su visa ES populiacija


Taigi apibendrinant, bet kurio iš analizuotų modelių taikymas Ministrų Taryboje būtų palankus arba neutralus Lietuvai. Lietuvos santykinė galia labiausiai augtų taikant modelį „1 šaliai 1 balsas”. Lietuvos santykinė galia taip pat išaugtų taikant Kvadratinės šaknies taisyklę (Penrose) balsų paskirstymui. Skirstant balsus šalims pagal jų gyventojų skaičių, Lietuvos santykinė galia nepakistų – išliktų tokia pat kaip ir šiuo metu Ministrų Taryboje balsuojant pagal kvalifikuotos daugumos taisyklę (žr. lentelę 16).

Lentelė 16. Lietuvos vietų pasiskirstymas Ministrų Taryboje naudojant alternatyvius modelius


57

Banzhafo indeksas

Ministrų Taryboje šalies galia priklauso ne tik nuo turimų balsų santykio su visu balsų skaičiumi, bet ir nuo taikomos balsavimo taisyklės. Todėl svarbu įvertinti, kokia balsavimo taisyklė leistų Lietuvai turėti didžiausią galią sprendimų priėmimo procese. Valstybės galia sprendimų priėmimo procese vertinama skaičiuojant Banzhafo indeksą. Kuo didesnė indekso reikšmė, tuo didesnę galią turi šalis narė.

Nagrinėjamos keturios balsavimo taisyklės, esant dabartiniam vietų pasiskirstymo modeliui: (1) paprastoji dauguma; (2) paprastoji dauguma su svoriais pagal šalies populiaciją; (3) kvalifikuota dauguma; (4) Penrose-62 taisyklė.

Banzhafo indekso rezultatai yra pateikiami lentelėje 17.

Rezultatai rodo, kad Lietuvai, kaip nedidelei šaliai, palankiausia balsavimo taisyklė yra paprastosios daugumos. Pagal šią taisyklę visų šalių, nepriklausomai nuo jų dydžio, Banzhafo galios indeksas yra lygus 0,149. Paprastosios daugumos su svoriais pagal populiaciją taisyklė yra pati nepalankiausia Lietuvai ir kitoms pagal gyventojų skaičių nedidelėms šalims narėms. Tai lemia galios pusiausvyros ES praradimą, dėl to toks modelis neatitinka ES vertybinio pagrindo ir negali būti vertinamas kaip tikėtinas.

Kvalifikuotos daugumos taisyklė naudoja šalies gyventojų skaičių kaip vieną iš kintamųjų. Lietuvos balsavimo galia pagal Kvalifikuotos daugumos taisyklę yra lygi 0,009. Penrose-62 taisyklės taikymas būtų antras pagal palankumą Lietuvai ir kitoms nedidelėms šalims. Lietuvos Banzhafo indeksas su šia taisykle siektų 0,058.

Lentelė 17. Banzhafo indeksas taikant skirtingas balsavimo taisykles

Šalis A. Paprastoji dauguma

B. Paprastoji dauguma su svoriais pagal populiaciją

C. Kvalifikuota dauguma

D. Penrose-62 taisyklė

Vokietija 0.149 0.444 0.263 0.329

Prancūzija 0.149 0.345 0.217 0.293


0.149 0.336 0.212 0.289

Italija 0.149 0.315 0.200 0.281

Ispanija 0.149 0.237 0.153 0.243

Lenkija 0.149 0.180 0.117 0.217

Rumunija 0.149 0.100 0.065 0.155

Nyderlandai 0.149 0.085 0.055 0.145

Belgija 0.149 0.056 0.037 0.117

Graikija 0.149 0.056 0,037 0.114

Čekija 0.149 0.054 0,035 0.114

Portugalija 0.149 0.054 0,055 0.114

Vengrija 0.149 0.048 0,031 0.110

Švedija 0.149 0.048 0,031 0.107

Austrija 0.149 0.043 0,028 0.103

Bulgarija 0.149 0.036 0,023 0.093

Danija 0.149 0.028 0,018 0.082

Suomija 0.149 0.028 0,018 0.082

58

Šalis A. Paprastoji dauguma

B. Paprastoji dauguma su svoriais pagal populiaciją

C. Kvalifikuota dauguma

D. Penrose-62 taisyklė

Slovakija 0.149 0.028 0,018 0.082

Airija 0.149 0.023 0,015 0.075

Kroatija 0.149 0.020 0,013 0.071

Lietuva 0.149 0.015 0,009 0.058

Slovėnija 0.149 0.010 0,007 0.051

Latvija 0.149 0.010 0,007 0.047

Estija 0.149 0.008 0,005 0.041

Kipras 0.149 0.005 0,003 0.030

Liuksemburgas 0.149 0.003 0,002 0.027

Malta 0.149 0.003 0,002 0.024

Šaltinis: parengta autorių, naudojantis Banzhofo indekso skaičiuokle. (http://homepages.warwick.ac.uk/~ecaae/ipgenf.html.

5.4. Teisingumo Teismas

Alternatyvūs modeliai nėra nagrinėjami.

5.5. Europos Komisija

Europos Komisijoje taikant Lisabonos sutartyje nurodytą lygiateisiškumu tarp valstybių narių paremtą rotacijos sistemą, vienu metu Europos Komisijoje turėtų dirbti ne visų ES šalių narių atstovai. Vienoje rotacijoje esančios šalies santykinė galia, nepriklausomai nuo šalies dydžio, sprendimų priėmimo procese augtų. Pavyzdžiui, rotacijoje esant 2/3 šalių narių, vienos šalies santykinė galia išaugtų nuo 0,036 iki 0,053 (žr. lentelę 18). Tai taip pat reiškia, jog šalys, kurių atstovų rotacijoje nėra, neturėtų jokios galios ir nebūtų atstovaujamos. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad Europos Komisijoje, kaip ir Teisingumo Teisme, atstovaujama visos Europos piliečių interesams, o ne nacionalinėms pozicijoms, todėl santykinė galios kaita nėra tokia reikšminga.

Vis dėlto valstybės narės nėra linkusios atsisakyti atstovavimo sistemos, atspindinčios visų šalių reprezentavimą vienoje komisarų kolegijoje. Pavyzdžiui, Airijos politikai antrojo referendumo dėl Lisabonos sutarties metu rinkėjams pažadėjo, kad bus išlaikytas „viena šalis – vienas komisaras“ principas.

Lentelė 18. Šalies santykinė galia Europos Komisijoje priklausomai nuo rotacijos principo

Šalis Esama situacija – visų šalių atstovai Europos Komisijoje

A. Rotacijos principas – 2/3valstybių narių

B. Rotacijos principas – ½ valstybių narių

C. Rotacijos principas – 1/3 valstybių narių

Rotacijoje esanti šalis

0.036 0.053 0.071 0.100


59

6. Lietuvos santykinės galios kaita ES plėtros atveju

Svarbu suprasti ne tik tai, kaip alternatyvūs vietų (balsų) skaičiavimo modeliai paveiktų šalių dabartinę galią, bet ir kaip situacija pasikeistų ES plėtros atveju. Šioje dalyje kaip bazinis ir labiausiai tikėtinas scenarijus yra nagrinėjamas penkių Balkanų šalių (Serbijos, Makedonijos, Juodkalnijos, Albanijos , Bosnijos ir Hercegovinos) prisijungimo vienu metu atvejis.

6.1. Europos Parlamentas

Vietų paskirstymo modeliui nesikeičiant ir prisijungus Balkanų šalims, esamoms valstybėms narėms reikėtų „atlaisvinti“ beveik 50 vietų Europos Parlamente (pagal autorių skaičiavimus – 49 vietas). Vietų skaičiaus prognozė ES valstybėms narėms apskaičiuota remiantis tokiomis prielaidomis:

Minimalus šaliai tenkantis vietų skaičius išlieka 6 vietos;

Maksimalus šaliai tenkantis vietų skaičius išlieka 96 vietos;

Išlaikomas mažėjančio proporcingumo principas;

Bendras vietų skaičius Europos Parlamente išlieka nepakitęs ir lygus 751 vietai;

Naujoms šalims skiriamas identiškas vietų skaičius, kaip palyginamą gyventojų skaičių turinčioms esamoms valstybėms narėms;

Visos šalys, išskyrus šalis, kurioms galioja minimalus arba maksimalus vietų apribojimas, išlaiko identišką santykinę galią viena kitos atžvilgiu29.

Pagal autorių skaičiavimo prielaidas ES plėtros į Balkanų šalis atveju didžiosioms šalims vietų skaičius Europos Parlamente mažėtų 3-6 vietomis, vidutinio dydžio 1-2 vietomis, mažoms – nesikeistų. Lietuvai tenkančių vietų skaičius Europos Parlamente, tikėtina, mažėtų 1 vieta ir būtų lygus 10 vietų. Toks pats vietų skaičius tektų Airijai, Kroatijai, Albanijai ir Bosnijai ir Hercegovinai (žr. lentelę 19) . Visų esamų ES valstybių narių santykinė galia mažėtų, išskyrus šalis, kurioms taikomi maksimalus arba minimalus vietų skaičiaus apribojimai – šių šalių santykinė galia išliktų nepakitusi.

Pažymėtina, kad tokio masto ES plėtra galėtų lemti Lisabonos sutarties pakeitimus, t.y. bendro vietų Europos Parlamente skaičiaus padidinimą ir / arba maksimalaus bei minimalaus vietų skaičiaus šaliai mažinimą.

Lentelė 19. Vietų skaičiaus prognozė po ES plėtros

Šalis Populiacija , 2014 m. Esama situacija Po plėtros

Gyv. skč., mln.


Vietų skč. Santykinė galia


Vokietija 80.8 15.45% 96 0.128 96 0.128

Prancūzija 65.8 12.58% 74 0.099 68 0.091

Jungtinė Karalystė 64.3

12.30% 73

0.097 67 0.090

Italija 60.8 11.63% 73 0.097 67 0.090

Ispanija 46.5 8.89% 54 0.072 50 0.066

Lenkija 38.0 7.27% 51 0.068 47 0.063

Rumunija 19.9 3.81% 32 0.043 29 0.039

Nyderlandai 16.8 3.21% 26 0.035 24 0.032

29 Galimi nukrypimai dėl vietų skaičiaus apvalinimo.

60

Šalis Populiacija , 2014 m. Esama situacija Po plėtros

Belgija 11.2 2.14% 21 0.028 19 0.026

Graikija 10.9 2.08% 21 0.028 19 0.026

Čekija 10.5 2.01% 21 0.028 19 0.026

Portugalija 10.4 1.99% 21 0.028 19 0.026

Vengrija 9.9 1.89% 21 0.028 19 0.026

Švedija 9.6 1.84% 20 0.027 18 0.025

Austrija 8.5 1.63% 18 0.024 17 0.022

Bulgarija 7.2 1.38% 17 0.023 16 0.021

Danija 5.6 1.07% 13 0.017 12 0.016

Suomija 5.5 1.05% 13 0.017 12 0.016

Slovakija 5.4 1.03% 13 0.017 12 0.016

Airija 4.6 0.88% 11 0.015 10 0.014

Kroatija 4.2 0.80% 11 0.015 10 0.014

Lietuva 2.9 0.55% 11 0.015 10 0.014

Slovėnija 2.1 0.40% 8 0.011 7 0.010

Latvija 2.0 0.38% 8 0.011 7 0.010

Estija 1.3 0.25% 6 0.008 6 0.008

Kipras 0.9 0.17% 6 0.008 6 0.008

Liuksemburgas 0.5 0.10% 6 0.008 6 0.008

Malta 0.4 0.08% 6 0.008 6 0.008

Albanija 2.9

0.55%

- - 10 0.014

Makedonija 2.0 0.38% - - 7 0.010

Juodkalnija 0.62 0.12% - - 6 0.008

Serbija 7.1 1.36% - - 16 0.021

Bosnija ir Hercegovina

3.8 0.73%

- - 10 0.014

Iš viso: 506.8 100 751 100 751 100


Jei iki ES plėtros būtų pritaikyti Tyrime nagrinėti alternatyvūs vietų (balsų) paskirstymo modeliai, prie ES prisijungus Balkanų šalims Lietuvai tenkančių vietų Europos Parlamente skaičius išliktų toks pats kaip ir plėtros nebuvimo atveju. Santykinė Lietuvos galia išliktų nepakitusi visų modelių, išskyrus kvadratinės šaknies modelį (Pukelsheim), atveju. Kvadratinės šaknies modelis (Pukelsheim) ES plėtros atveju išliktų palankiausias Lietuvai pagal santykinę galią.

61

Paveikslas 14. Lietuvai tenkančių vietų Europos Parlamente skaičius su plėtra ir be plėtros


Balkanų šalių prisijungimas lemtų ryškiausią vietų ir atitinkamai santykinės galios sumažėjimą didžiosioms šalims: Prancūzijai, Jungtinei Karalystei, Italijai, Ispanijai, Lenkijai, Rumunijai. Iš mažų ir vidutinių šalių vietas, nepriklausomai nuo taikomo alternatyvaus modelio, prarastų Austrija, Vengrija, Čekija, Belgija, Nyderlandai (žr. lentelę 20).

Visų šalių narių vietų ir santykinės galios pasiskirstymas Europos Parlamente po Balkanų šalių prisijungimo pateikti lentelėje 20.

62

Lentelė 20. Vietų (balsų) skaičiaus ir santykinės galios pasiskirstymas ES prieš ir po plėtros

1) – vietų (balsų) Europos Parlamente skaičius, (2) – santykinė šalies galia (vietų (balsų) dalis nuo visų vietų (balsų) Europos Parlamente.


Esamas modelis (po plėtros)


B. Proporcingumas su 6 vietų baze

C. “Kembridžo kompromisas”


(1) (2) (1) (2) (1) (2) (1) (2) (1) (2) (1) (2)

Vokietija 96 0.128 96 0.128 116 0.154 93 0.124 96 0.128 96 0.084

Prancūzija 74 0.099 68 0.091 94 0.126 77 0.103 80 0.107 86 0.076


73 0.097 67 0.090

92 0.123 75 0.100 79 0.105 85 0.075

Italija 73 0.097 67 0.090 87 0.116 72 0.096 75 0.100 83 0.073

Ispanija 54 0.072 50 0.066 67 0.089 56 0.075 58 0.077 73 0.064

Lenkija 51 0.068 47 0.063 55 0.073 47 0.063 48 0.064 66 0.057

Rumunija 32 0.043 29 0.039 29 0.038 27 0.036 27 0.036 48 0.042

Nyderlandai 26 0.035 24 0.032 24 0.032 24 0.032 24 0.032 44 0.038

Belgija 21 0.028 19 0.026 16 0.021 18 0.024 17 0.023 36 0.031

Graikija 21 0.028 19 0.026 16 0.021 17 0.023 17 0.023 35 0.031

Čekija 21 0.028 19 0.026 15 0.020 17 0.023 17 0.023 35 0.030

Portugalija 21 0.028 19 0.026 15 0.020 17 0.023 17 0.023 34 0.030

Vengrija 21 0.028 19 0.026 14 0.019 16 0.021 16 0.021 34 0.029

Švedija 20 0.027 18 0.025 14 0.018 16 0.021 16 0.021 33 0.029

Austrija 18 0.024 17 0.022 12 0.016 15 0.020 14 0.019 31 0.027

Bulgarija 17 0.023 16 0.021 10 0.014 13 0.017 13 0.017 29 0.025

Danija 13 0.017 12 0.016 8 0.011 12 0.016 11 0.015 25 0.022

Suomija 13 0.017 12 0.016 8 0.010 11 0.015 11 0.015 25 0.022

Slovakija 13 0.017 12 0.016 8 0.010 11 0.015 11 0.015 25 0.022

Airija 11 0.015 10 0.014 7 0.009 11 0.015 10 0.013 23 0.020

63







Kroatija 11 0.015 10 0.014 6 0.008 10 0.013 9 0.012 22 0.019

Lietuva 11 0.015 10 0.014 4 0.006 9 0.012 8 0.011 18 0.016

Slovėnija 8 0.011 7 0.010 3 0.004 8 0.011 7 0.009 15 0.013

Latvija 8 0.011 7 0.010 3 0.004 8 0.011 7 0.009 15 0.013

Estija 6 0.008 6 0.008 2 0.003 7 0.009 6 0.008 12 0.011

Kipras 6 0.008 6 0.008 1 0.002 6 0.008 5 0.007 10 0.009

Liuksemburgas

6 0.008 6 0.008

1 0.001 6 0.008 5 0.007 8 0.007

Malta 6 0.008 6 0.008 1 0.001 6 0.008 5 0.007 7 0.006

Albanija 0 0.000 10 0.014 4 0.006 9 0.012 8 0.011 18 0.016

Makedonija 0 0.000 7 0.010 3 0.004 8 0.011 7 0.009 15 0.013

Juodkalnija 0 0.000 6 0.008 1 0.001 6 0.008 5 0.007 8 0.007

Serbija 0 0.000 16 0.021 10 0.014 13 0.017 13 0.017 28 0.025


0 0.000 10 0.014

5 0.007 10 0.013 9 0.012 21 0.018

Iš viso: 751 1 751 1 751 1 751 1 751 1 1143 1


64

6.2. Regionų komitetas ir EESRK

Vietų paskirstymo modeliui nesikeičiant ir prisijungus Balkanų šalims, esamoms valstybėms narėms tenkančių vietų skaičius komitetuose keistis neturėtų. Remiantis ankstesnių metų duomenimis, po ES plėtros naujai prisijungusioms šalims buvo priskiriamas toks vietų skaičius, kokį turi panašų gyventojų skaičių turinčios šalys, didėjo tik bendras vietų skaičius komitetuose.

Laikantis prielaidos, kad vietų skaičius esamoms šalims narėms prisijungus Balkanų šalims komitetuose išliktų nepakitęs, bendras vietų komitetuose skaičius augtų iki 392, todėl santykinė esamų valstybių narių galia mažėtų. Lietuvos santykinė galia mažėtų nuo 0,026 iki 0,023.

Lentelė 21. Vietų skaičiaus prognozė po ES plėtros

Šalis Populiacija, 2014 m. Esama situacija Po plėtros

Gyv. skč., mln.




Vokietija 80.8 15.45% 24 0,069 24 0.061

Prancūzija 65.8 12.58% 24 0,069 24 0.061


64.3 12.30%

24 0,069 24 0.061

Italija 60.8 11.63% 24 0,069 24 0.061

Ispanija 46.5 8.89% 21 0,060 21 0.054

Lenkija 38.0 7.27% 21 0,060 21 0.054

Rumunija 19.9 3.81% 15 0,043 15 0.038

Nyderlandai 16.8 3.21% 12 0,034 12 0.031

Belgija 11.2 2.14% 12 0,034 12 0.031

Graikija 10.9 2.08% 12 0,034 12 0.031

Čekija 10.5 2.01% 12 0,034 12 0.031

Portugalija 10.4 1.99% 12 0,034 12 0.031

Vengrija 9.9 1.89% 12 0,034 12 0.031

Švedija 9.6 1.84% 12 0,034 12 0.031

Austrija 8.5 1.63% 12 0,034 12 0.031

Bulgarija 7.2 1.38% 12 0,034 12 0.031

Danija 5.6 1.07% 9 0,026 9 0.023

Suomija 5.5 1.05% 9 0,026 9 0.023

Slovakija 5.4 1.03% 9 0,026 9 0.023

Airija 4.6 0.88% 9 0,026 9 0.023

Kroatija 4.2 0.80% 9 0,026 9 0.023

Lietuva 2.9 0.55% 9 0,026 9 0.023

Slovėnija 2.1 0.40% 7 0,020 7 0.018

Latvija 2.0 0.38% 7 0,020 7 0.018

Estija 1.3 0.25% 6 0,017 6 0.015

Kipras 0.9 0.17% 5 0,014 5 0.013

Liuksemburgas 0.5 0.10% 5 0,014 5 0.013

65

Malta 0.4 0.08% 5 0,014 5 0.013

Albanija 2.9 0.55% - - 9 0.023

Makedonija 2.0 0.38% - - 7 0.018

Juodkalnija 0.62 0.12% - - 5 0.013

Serbija 7.1 1.36% - - 12 0.031


3.8 0.73% - - 9 0.023

Iš viso: 522,92 100% 350 100 392 100


Taikant bet kurį iš analizuotų alternatyvių vietų (balsų) paskirstymo modelių, prie ES prisijungus Balkanų šalims Lietuvai tenkančių vietų komitetuose skaičius išliktų toks pats kaip ir plėtros nebuvimo atveju. Santykinės galios atžvilgiu iš nagrinėjamų alternatyvių modelių palankiausias Lietuvai būtų fiksuoto proporcingumo gyventojų skaičiui modelis su 6 vietų baze.

Paveikslas 15. Lietuvai tenkančių vietų komitetuose skaičius su plėtra ir be plėtros


Balkanų šalių prisijungimas lemtų ryškiausią vietų ir atitinkamai santykinės galios sumažėjimą didžiosioms šalims: Vokietijai, Prancūzijai, Jungtinei Karalystei, Italijai, Ispanijai, Lenkijai, Rumunijai. Iš mažų ir vidutinių šalių vietas, nepriklausomai nuo taikomo alternatyvaus modelio, prarastų Nyderlandai, Belgija, Graikija.

Visų šalių narių vietų ir santykinės galios pasiskirstymas komitetuose po Balkanų šalių prisijungimo pateikti lentelėje 22.

66

Lentelė 22. Vietų (balsų) pasiskirstymas Regionų komitete po ES plėtros

1) – vietų (balsų) Regionų komitete skaičius, (2) – santykinė šalies galia (vietų (balsų) dalis nuo visų vietų (balsų) Regionų komitete.

Esamas modelis (2015 m.)






(1) (2) (1) (2) (1) (2) (1) (2) (1) (2) (1) (2)

Vokietija 24 0,069 24 0.061 54 0,155 29 0,083 34 0,097 96 0,084

Prancūzija 24 0,069 24 0.061 44 0,126 25 0,071 28 0,080 86 0,075


24 0,069 24 0.061 43 0,123 25 0,071 28 0,080 85 0,074

Italija 24 0,069 24 0.061 41 0,117 24 0,068 26 0,074 83 0,073

Ispanija 21 0,060 21 0.054 31 0,089 20 0,057 21 0,060 73 0,064

Lenkija 21 0,060 21 0.054 25 0,072 17 0,048 18 0,051 66 0,058

Rumunija 15 0,043 15 0.038 13 0,037 12 0,034 12 0,034 48 0,042

Nyderlandai 12 0,034 12 0.031 11 0,032 11 0,031 11 0,031 44 0,038

Belgija 12 0,034 12 0.031 7 0,020 9 0,026 9 0,026 36 0,031

Graikija 12 0,034 12 0.031 7 0,020 9 0,026 9 0,026 35 0,031

Čekija 12 0,034 12 0.031 7 0,020 9 0,026 9 0,026 35 0,031

Portugalija 12 0,034 12 0.031 7 0,020 9 0,026 9 0,026 34 0,030

Vengrija 12 0,034 12 0.031 7 0,020 9 0,026 8 0,023 34 0,030

Švedija 12 0,034 12 0.031 6 0,017 9 0,026 8 0,023 33 0,029

Austrija 12 0,034 12 0.031 6 0,017 8 0,023 8 0,023 31 0,027

Bulgarija 12 0,034 12 0.031 5 0,014 8 0,023 8 0,023 29 0,025

Danija 9 0,026 9 0.023 4 0,011 8 0,023 7 0,020 25 0,022

Suomija 9 0,026 9 0.023 4 0,011 8 0,023 7 0,020 25 0,022

Slovakija 9 0,026 9 0.023 4 0,011 8 0,023 7 0,020 25 0,022

Airija 9 0,026 9 0.023 3 0,009 7 0,020 7 0,020 23 0,020

67

Esamas modelis (2015 m.)






Kroatija 9 0,026 9 0.023 3 0,009 7 0,020 7 0,020 22 0,019

Lietuva 9 0,026 9 0.023 2 0,006 7 0,020 6 0,017 18 0,016

Slovėnija 7 0,020 7 0.018 1 0,003 7 0,020 6 0,017 15 0,013

Latvija 7 0,020 7 0.018 1 0,003 7 0,020 6 0,017 15 0,013

Estija 6 0,017 6 0.015 1 0,003 6 0,017 5 0,014 12 0,010

Kipras 5 0,014 5 0.013 1 0,003 6 0,017 5 0,014 10 0,009

Liuksemburgas

5 0,014 5 0.013 0 0,000 6 0,017 5 0,014 8 0,007

Malta 5 0,014 5 0.013 0 0,000 6 0,017 5 0,014 7 0,006

Albanija 0 0.000 9 0.023 2 0.006 7 0.020 6 0.017 18 0.016

Makedonija 0 0.000 7 0.018 1 0.003 7 0.020 6 0.017 15 0.013

Juodkalnija 0 0.000 5 0.013 0 0.000 6 0.017 5 0.014 8 0.007

Serbija 0 0.000 12 0.031 5 0.014 8 0.023 8 0.023 28 0.024


0 0.000 9 0.023 3 0.009 7 0.020 6 0.017 21 0.018

Iš viso: 350 1 392 1 349* 1 351* 1 350 1 1143 1



68

6.3. Ministrų Taryba

Taikant balsų skirstymo pagal proporcingumą gyventojų skaičiui modelį, prie ES prisijungus Balkanų šalims, Lietuvos santykinė galia Ministrų Taryboje nepakistų. Taikant 1 šalis – 1 balsas modelį arba kvadratinės šaknies metodą (Penrose-62) balsų skaičiui paskirstyti, Lietuvos santykinė galia Ministrų Taryboje sumažėtų. 1 šalis – 1 balsas modelis išliktų palankiausias Lietuvai (žr. paveikslą 16).

Paveikslas 16. Lietuvos santykinė galia Ministrų Taryboje su plėtra ir be plėtros


Balkanų šalių prisijungimas lemtų vienodą santykinės galios sumažėjimą visoms šalims taikant 1 šalis – 1 balsas modelį. Kitų modelių atveju po Balkanų šalių prisijungimo santykinė galia ir balsų skaičius labiausiai sumažėtų didžiosioms šalims: Vokietijai, Prancūzijai, Jungtinei Karalystei, Italijai, Ispanijai, Lenkijai. Pavyzdžiui, jeigu būtų priimtas kvadratinės šaknies modelis (Penrose), santykinė galia Vokietijai sumažėtų nuo 0,159 iki 0,084, Prancūzijai – nuo 0,130 iki 0,076, Jungtinei Karalystei - nuo 0,127 iki 0,075, Italijai - nuo 0,120 iki 0,075., Ispanijai - 0,092 iki 0,064, Lenkijai - 0,075 iki 0,057. Lietuvos atveju santykinė galia sumažėtų nuo 0,017 iki 0,016.

Visų šalių narių balsų skaičiaus ir santykinės galios pasiskirstymas Ministrų Taryboje po Balkanų šalių prisijungimo pateiktas lentelėje 23.

Lentelė 23. Balsų pasiskirstymas Ministrų Taryboje po ES plėtros

1) – balsų Ministrų Taryboje skaičius, (2) – santykinė šalies galia (balsų dalis nuo visų balsų Ministrų Taryboje).


A. 1 šalis – 1 balsas

B. Proporcingumas pagal gyventojų sk.

C. Kvadratinės šaknies modelis

(Penrose)

(1) (2)* (1) (2) (1) (2) (1) (2)

Vokietija 15.94 0.159 1.00 0.030 15.00 0.151 9.00 0.084

Prancūzija 12.99 0.130 1.00 0.030 12.58 0.126 8.11 0.076


12.69 0.127 1.00 0.030 12.29 0.123 8.02 0.075

69


A. 1 šalis – 1 balsas

B. Proporcingumas pagal gyventojų sk.

C. Kvadratinės šaknies modelis

(Penrose)

Italija 11.99 0.120 1.00 0.030 11.61 0.117 7.80 0.073

Ispanija 9,18 0.092 1.00 0.030 8.89 0.089 6.82 0.064

Lenkija 7.50 0.075 1.00 0.030 7.26 0.073 6.17 0.057

Rumunija 3.94 0.039 1.00 0.030 3.81 0.038 4.47 0.042

Nyderlandai 3.32 0.033 1.00 0.030 3.22 0.032 4.10 0.038

Belgija 2.21 0.022 1.00 0.030 2.14 0.021 3.35 0.031

Graikija 2.15 0.022 1.00 0.030 2.08 0.021 3.30 0.031

Čekija 2.07 0.021 1.00 0.030 2.01 0.020 3.24 0.030

Portugalija 2.06 0.021 1.00 0.030 1.99 0.020 3.23 0.030

Vengrija 1.95 0.019 1.00 0.030 1.89 0.019 3.14 0.029

Švedija 1.90 0.019 1.00 0.030 1.84 0.019 3.11 0.029

Austrija 1.68 0.017 1.00 0.030 1.63 0.016 2.92 0.027

Bulgarija 1.43 0.014 1.00 0.030 1.38 0.014 2.69 0.025

Danija 1.11 0.011 1.00 0.030 1.08 0.011 2.37 0.022

Suomija 1.08 0.011 1.00 0.030 1.04 0.010 2.33 0.022

Slovakija 1.07 0.011 1.00 0.030 1.03 0.010 2.33 0.022

Airija 0.91 0.009 1.00 0.030 0.88 0.009 2.15 0.020

Kroatija 0.84 0.008 1.00 0.030 0.81 0.008 2.06 0.019

Lietuva 0.58 0.006 1.00 0.030 0.56 0.006 1.72 0.016

Slovėnija 0.41 0.004 1.00 0.030 0.39 0.004 1.44 0.013

Latvija 0.39 0.004 1.00 0.030 0.38 0.004 1.41 0.013

Estija 0.26 0.003 1.00 0.030 0.25 0.003 1.15 0.011

Kipras 0.17 0.002 1.00 0.030 0.16 0.002 0.93 0.009

Liuksemburgas 0.11 0.001 1.00 0.030 0.11 0.001 0.74 0.007

Malta 0.08 0.001 1.00 0.030 0.08 0.001 0.65 0.006

Albanija 0.000 0.000 1.00 0.030 0.55 0.006 1.70 0.016

Makedonija 0.000 0.000 1.00 0.030 0.39 0.004 1.44 0.013

Juodkalnija 0.000 0.000 1.00 0.030 0.12 0.001 0.79 0.007

Serbija 0.000 0.000 1.00 0.030 1.37 0.014 2.67 0.025


0.000 0.000 1.00 0.030 0.73 0.007 1.96 0.018

Iš viso: 100 1 33 1 100 1 99 1

* santykinė galia šiuo atveju vertinama kaip šalies populiacijos santykis su visa ES populiacija


6.4. Teisingumo Teismas

Balkanų šalių prisijungimo atveju santykinė valstybių galia Teisingumo Teisme sumažėtų vienodai visoms esamoms valstybėms narėms, tarp jų ir Lietuvai, nuo 0,036 iki 0,030 (žr. lentelę 24).

70

Lentelė 24. Šalies santykinė galia Teisingumo Teisme po ES plėtros

Šalis Šalių skaičius Šaliai tenkančių vietų (balsų) skaičius

Santykinė galia

Esama situacija 28 1 0.036

Po ES plėtros 33 1 0.030


6.5. Europos Komisija

Balkanų šalių prisijungimo atveju santykinė valstybių galia Europos Komisijoje sumažėtų vienodai visoms esamoms valstybėms narėms nepriklausomai nuo taikomo rotacijos modelio. Taikant 2/3 valstybių narių rotacijos taisyklę santykinė valstybių galia sumažėtų nuo 0,053 iki 0,045, taikant 1/2 taisyklę – nuo 0,071 iki 0,059, taikant 1/3 taisyklę – nuo 0,100 iki 0,091.

Šalių narių santykinė galia Europos Komisijoje po Balkanų šalių prisijungimo pateikta paveiksle 17.

Paveikslas 17: Šalies santykinė galia Europos Komisijoje po ES plėtros


71

7. Išvados ir rekomendacijos įgyvendinimui

Remiantis Tyrimo metu atlikta analize ir ekspertų įžvalgomis, pateikiamos išvados ir rekomendacijos dėl Lietuvai palankiausio ES institucijų vietų paskirstymo modelio ir Lietuvos santykinės galios nagrinėtose ES institucijose:

Šalies galia Europos Sąjungoje priklauso nuo objektyvių ir subjektyvių aspektų. Šalies svarba ir galimybė daryti įtaką ES institucijose priimamiems sprendimams visų pirma priklauso nuo gyventojų skaičiaus, kadangi vietų ir balsų paskirstymo ES institucijose modeliai naudoja šalies populiaciją kaip pagrindinį kintamąjį. Netiesioginė šalies galia ES institucijose taip pat priklauso nuo šalies ekonominės bei politinės galios, diplomatinio tinklo išvystymo lygio. Lietuvai, kaip nedidelei ekonomikai, labai svarbūs santykiai su kitomis šalimis narėmis. Diplomatinių ryšių stiprumas nulemia koalicijų formavimąsi. Siekdama daryti įtaką ES institucijose Lietuva turėtų palaikyti ir plėtoti gerus darbinius santykius su Šiaurės regiono (Švedija, Suomija, Danija) ir Baltijos regiono (Latvija, Lenkija) valstybėmis ir būti aktyvi narė formuojant palaikančias arba blokuojančias koalicijas.

Tolimesnė Europos Sąjungos plėtra – į Balkanus. Ekspertų vertinimu, artimiausiu periodu labiausiai tikėtinas yra Balkanų šalių (Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Juodkalnijos, Makedonijos, Serbijos) prisijungimas prie ES. Šios šalys prie ES turėtų prisijungti vienoje grupėje, tokiu būdu išvengiant galimo kandidačių viena kitos blokavimo. Šios šalys nėra didelės pagal gyventojų skaičių, todėl jų prisijungimas didelės įtakos šalių galios pusiausvyrai neturės. Turkijos, Islandijos arba Rytų partnerystės šalių prisijungimas prie ES prognozuojamas atsargiai ir per artimiausius 5 m. nėra numatomas.

Dažniausiai svarstomas vietų Europos Parlamente paskirstymo modelio keitimas. Vietų ir balsų paskirstymo modelio keitimas ateityje labiausiai tikėtinas Europos Parlamente, kadangi dabartinė vietų skirstymo metodika dėl subjektyvių politinio pobūdžio korekcijų netenkina visų šalių. Vietų paskirstymas Regionų komitete ir EESRK ateityje, greičiausiai, išliks lankstus ir griežtai „nepririštas” prie matematinės formulės, kadangi, Komisijos nuomone, visų pirma reikėtų užtikrinti, kad Komitetuose būtų girdimas regionų, vietos valdžios struktūrų ir pilietinės visuomenės atstovų balsas. Ministrų Taryboje vietų ir balsų paskirstymo modeliai bus tiesiogiai priklausomi nuo pasirinktos balsavimo taisyklės ir jos adaptacijų.

Dabartiniai ES institucijose taikomi modeliai yra palankūs Lietuvai. Šiuo metu Europos Parlamente, Regionų komitete ir EESRK taikomi mažėjančio proporcingumo gyventojų skaičiui modeliai su galimybe daryti politinio pobūdžio korekcijas yra palankūs Lietuvai, atsižvelgiant į Lietuvos populiacijos ir ekonomikos dydį. Pavyzdžiui, Lietuva yra 7 vietoje pagal geriausią santykinį piliečių atstovavimą Europos Parlamente. Parlamente Lietuva turi vos 2 vietomis mažiau nei Suomija ar Danija, nors šios valstybės pagal gyventojų skaičių yra beveik dvigubai didesnės. Panaši situacija matoma Regionų komitete ir EESRK. Ne tokia palanki situacija Lietuvai yra Ministrų Taryboje, kadangi šioje institucijoje galimybė daryti įtaką yra tiesiogiai susijusi su šalies gyventojų skaičiumi.

Ateityje Lietuvos vietų ir balsų skaičius ES institucijose gali mažėti. Dėl tolesnės ES plėtros vietų ir balsų, tenkančių Lietuvai ES institucijose, gali mažėti. Bendras maksimalus vietų skaičius ES institucijose istoriškai dažniau buvo mažinamas nei didinamas, todėl prisijungus naujai narei tą patį skaičių vietų turi pasidalinti daugiau šalių. Emigracijos tempai ir neigiamas gyventojų prieaugis taip pat ateityje gali turėti neigiamos įtakos Lietuvos santykinei galiai ES institucijose, kadangi mažėja bendra šalies populiacija.

Kvadratinės šaknies modelis – palankiausia Lietuvai vietų ir balsų skirstymo alternatyva Europos Parlamente. Vertinant alternatyvus modelius vietų ir balsų paskirstymui Europos Parlamente, Lietuvai yra palankiausias kvadratinės šaknies modelis, kadangi vietų skaičius padidėtų (nuo 11 iki 18 vietų), šiek tiek augtų Lietuvos santykinė galia.

72

Griežto proporcingumo, „Kembridžo kompromisas“ (fiksuoto proporcingumo gyventojų skaičiui su 5 vietų baze) ir fiksuoto proporcingumo gyventojų skaičiui su 6 vietų baze modeliai Lietuvai yra nepalankūs, kadangi lemtų tiek vietų sumažėjimą, tiek santykinės galios praradimą.

Visi analizuoti modeliai sumažintų Lietuvos santykinę galią Regionų komitete ir EESRK. Tarp analizuotų mažiausiai Lietuvos situaciją blogintų fiksuoto proporcingumo gyventojų skaičiui modelis su 6 vietų baze. Mažiausiai palankus – griežto proporcingumo gyventojų skaičiui modelis, kadangi Lietuvos vietų skaičius ir santykinė galia komitetuose sumažėtų daugiau nei 4 kartus.

Ministrų Taryboje kaip palankiausią Lietuvai balsavimo taisyklę galima išskirti paprastą balsų daugumą, kai nenaudojami kiti balsų svertiniai kriterijai. Lietuvos santykinė galia būtų didžiausia taikant modelį „1 šaliai 1 balsas“. Taikant kvadratinės šaknies (Penrose) modelį, Lietuvos santykinė galia sumažėtų nuo 0,017 iki 0,016.

Esamam modeliui nekintant, po ES plėtros Lietuva Europos Parlamente, tikėtina, netektų 1 vietos. Pagal autorių skaičiavimo prielaidas ES plėtros į Balkanų šalis atveju didžiosioms šalims vietų skaičius Europos Parlamente mažėtų 3-6 vietomis, vidutinio dydžio 1-2 vietomis, mažoms – nesikeistų. Lietuvai tenkančių vietų skaičius Europos Parlamente, tikėtina, mažėtų 1 vieta ir būtų lygus 10 vietų. Visų esamų ES valstybių narių santykinė galia mažėtų, išskyrus šalis, kurioms taikomi maksimalus arba minimalus vietų skaičiaus apribojimai – šių šalių santykinė galia išliktų nepakitusi.

Papildomų rodiklių taikymo galimybės šaliai ES institucijose tenkančių vietų ir balsų paskirstymo modeliuose. Šiuo metu mokslinėje literatūroje praktiškai nenagrinėjami vietų ir balsų ES institucijose paskirstymo modeliai, paremti ne vien šalies gyventojų skaičiumi. Ateityje vertėtų ieškoti papildomų šalies svarbą nagrinėtose ES institucijose leidžiančių aprašyti ir išmatuoti kriterijų. Šaliai priskiriamų vietų ir balsų skaičius ES institucijose galėtų būti skaičiuojamas kaip indeksas, apimantis daugiau nei vieną kintamąjį (pvz. gyventojų skaičius, BVP, inovacijų lygis, kt.). Tam reikalinga papildoma išsami analizė.

73

Priedai

Lentelė 25: ES valstybių narių ir galimų plėtros šalių populiacijos dydis ir BVP, 2014 m.

Šalis Populiacijos dydis BVP (mln. eurų)

Vokietija 80 767 463 122

Prancūzija 65 835 579 107

Jungtinė Karalystė 64 308 261 109

Italija 60 782 668 99

Ispanija 46 512 199 94

Lenkija 38 017 856 67

Rumunija 19 947 311 55

Nyderlandai 16 829 289 131

Belgija 11 203 992 119

Graikija 10 903 704 73

Čekija 10 512 419 82

Portugalija 10 427 301 79

Vengrija 9 877 365 66

Švedija 9 644 864 127

Austrija 8 506 889 128

Bulgarija 7 245 677 45

Danija 5 627 235 124

Suomija 5 451 270 113

Slovakija 5 415 949 75

Airija 4 605 501 130

Kroatija 4 246 809 61

Lietuva 2 943 472 73

Slovėnija 2 061 085 82

Latvija 2 001 468 64

Estija 1 315 819 73

Kipras 858 000 89

Liuksemburgas 549 680 257

Malta 425 384 86

Albanija 2 895 947 28

Makedonija 2 065 769 36

Islandija 325 671 119

Juodkalnija 621 521 40

Serbija 7 146 759 37

Turkija 76 667 864 53

Bosnija ir Hercegovina 3 830 911 29

Kosovas 1 815 605 -

Šaltinis: Eurostat duomenys.

europos sąjungos valstybėms narėms tenkančių vietų ir balsų … · 2016-10-03 ·...

Documents