Esybių - ryšių diagrama Duomenų modelyje naudojamos dvi pagrindinės sąvokos:

Esybė svarbus objektas apie kurį reikia žinoti informaciją.

Ryšys įvardinta priklausomybė tarp dviejų esybių.

<esybės pavadinimas> yra esybės pavyzdys. Diagramoje esybė vaizduojama stačiakampiu su užapvalintais kampais. Stačiakampių dydis ir forma diagramoje gali būti skirtingas, tai padeda paprasčiau ir aiškiau suprasti diagramą

Linija, jungianti du stačiakampius, atvaizduoja ryšį tarp dviejų esybių. Vientisa linija, išeinanti iš esybės stačiakampio, reiškia, kad šios esybės egzempliorius turi būti susietas su egzemplioriumi esybės, esančios linijos kitame gale. Punktyrinė linija, išeinanti iš esybės stačiakampio, reiškia, kad esybės egzempliorius gali būti susietas su egzemplioriumi esybės, esančios linijos kitame gale. Prie kiekvieno linijos galo nurodomas pavadinimas, kuris aprašo ryšį tai esybei, prie kurios šis linijos galas prijungtas. Papildomas susitarimas yra naudoti “varnos koją” linijos pabaigoje. Tai nurodo, kad sąryšis yra su vienu arba daugiau egzempliorių esybės, prie kurios ši “varnos koja” prijungta. Jei prie esybės ryšio nėra “varnos kojos”, tuomet tai reiškia, kad tik vienas tos esybės egzempliorius dalyvauja kiekviename ryšio atvejyje.

Pavyzdžiui, diagrama vaizduoja ryšį tarp <esybės pavadinimas 1> ir <esybės pavadinimas 2>.

esybės pavadinimas 1 esybės pavadinimas 2ryšio pavadinimas 1

ryšio pavadinimas 2

Ši diagrama gali būti skaitoma sekančiai.

Sekant ryšį iš kairės į dešinę, sakome:

Kiekvienas <esybės pavadinimas 1> gali būti <ryšio pavadinimas 1> vieną(-as) ar daugiau <esybės pavadinimas 2>.

Sekant ryšį iš dešinės į kairę, sakome:

Kiekvienas <esybės pavadinimas 2> turi būti <ryšio pavadinimas 2> vieną(-as) ir tik vieną(-as) <esybės pavadinimas 1>.

Kartais esybės egzemplioriai turi ryšį su kitais tos pačios esybės egzemplioriais. Tai atvaizduojama taip, kaip parodyta sekančioje diagramoje:

esybės pavadinimas 1ryšio pavadinimas 2

ryšio pavadinimas 1

Tai reiškia:

Kiekvienas <esybės pavadinimas 1> gali būti <ryšio pavadinimas 1> vieną(-as) ar daugiau <esybės pavadinimas 1>.

Kiekvienas <esybės pavadinimas 1> turi būti <ryšio pavadinimas 2> vieną(-as) ir tik vieną(-as) <esybės pavadinimas 1>.

Esybė gali būti padalinta į dvi ar daugiau subtipų. Tai atvaizduojama kaip du ar daugiau stačiakampiai, esantys kitame stačiakampyje. Sekanti diagrama parodo, kad <esybės pavadinimas 1> gali būti arba <esybės pavadinimas 2>, arba <esybės pavadinimas 3>.

esybės pavadinimas 1

esybės pavadinimas 2

esybės pavadinimas 3

Kartais esybė gali dalyvauti dviejuose ryšiuose, kurie yra tarpusavyje nesuderinami. Diagramoje tai žymima arka, kuri vaizduojama linija su išlenktais galais, kertanti dviejų ryšių galus, kaip pavaizduota žemiau.

esybės pavadinimas 1

esybės pavadnimas 2

esybės pavadinimas 3

ryšio pavadinimas 1

ryšio pavadinimas 2

Tai gali būti skaitoma taip:

Kiekvienas <esybės pavadinimas 1> turi būti arba<ryšio pavadinimas 1> vieną(-as) ir tik vieną(-as) <esybės pavadinimas 2>, arba <ryšio pavadinimas 2> vieną(-as) ir tik vieną(-as) <esybės pavadinimas 3>.