cmyk

1

cmyk

„Respublikos“ leidinys Nr.30 (971) 2013 m. liepos 27 d.

Didžioji Britanija džiaugiasi sulaukusi karališkosios atžalos - mažasis monarchas, princo Viljamo ir jo žmonos Ketrinos kūdikis, yra trečiasis eilėje į sostą. Visų dėmesys buvo prikaustytas prie Šv.Marijos ligoninės Londone, iš kur liepos 22-ąją į pasaulį buvo paskleista džiugi žinia. „Julius/Brigita“ domėjosi, kur pasaulį išvydo kitos karališkos atžalos.

6

Karališkas džiaugsmas - karališkas klyksmas

SUSITIKIMAITėvynėje nesuprasTas M.K.Čiurlionio brolio anūKas jonas Čiurlionis

3

pAžInTISDanuTė KunČienė DiDžiuojasi „žolinČių“ varDu

„Mums šį vardą pasiūlė pats Tėvas Stanislovas“, - prisimena pradžių pradžią „Žolinčių akademi-jos“ vadovė bei pajūryje rengiamo dviračių žygio „Duonos kelias“ iniciatorė.

5

pOROSGarsenybių vyrai TinKa į sūnus

Daugelis garsenybių, regis, yra amžinai jaunos: šiuolaikinės 40-metės žvaigždės atrodo esan-čios 25-erių ir renkasi daug jaunesnius už save vyrus. Nejau sėkmės lydimos moterys negali rasti antrosios pusės tarp bendraamžių?

11

EPA-

Elto

s nuo

tr.

2

cmykcmyk2

Trupmenosj/b laikasMintys

„ČiūrikAi“Tik dabar, kai mano grumtynes su

nemiga pro stoglangį smalsiai stebi pil-natis, kai dangumi ropoja juodi it derva debesys, kartkartėmis užtemdantys jos veidą, it vaikai, žaidžiantys su stalinės lempos jungikliu, kai mano varganas guolis ima atrodyti besiūbuojąs labiau nežinomybėje - Dievo rieškučiose nei moderniame daugiaaukštyje, konkrečia-me konkrečios valstybės mieste, konkre-čiu laiku, pasijuntu laisvas, išsivadavęs iš dienomis mane pagrobiančių miražų valdžios.

Dabar esu pasaulyje, kuriame ne-egzistuoja jokios infrastruktūros, vers-lovės, jų plėtros procesai, politikų ir turtingųjų reitingai, neegzistuoja pro-fesijos ir visi su jomis susiję pareigų, rū-pesčių, karjerų kontekstai, o dienomis taip vertinamos žinios apie valiutų kur-sus, socialines struktūras, eismo ir par-duotuvių darbo grafikus ūmai tampa beprasmiškos.

Dangus šiuo metu yra nepalygin-ti didesnis už Žemę (nors rūpesčiais ir skubėjimu ataustomis dienomis atrodo priešingai), žmogus - labiau užuojautos ir globos reikalingas, bejėgis, net ir apie save patį nieko neišmanantis padaras nei pasaulio valdovas, kuriuo virsta ry-tais rišdamasis kaklaraištį, sėsdamas į automobilį, barškindamas kompiuterio klavišais, tiksliai žinantis, kas logiška ir išmintinga, kam neverta gaišti laiko, postringaudamas su bičiuliais apie civili-zacijos progresą ir ateities gaires...

Už visa tai prasmingesnis ir svarbes-nis dabar atrodo vėjo gūsis, ūmai prabė-gantis apsnūdusių medžių viršūnėmis, grakštus liepžiedžio skėtukas, virpantis voratinklyje už lango, paukščio, bemie-gio kaip aš, gūdus klyktelėjimas tam-soje...

Nublukus dienos kontekstams, išga-ravus miražų įpūstoms aistroms, ūmai vėl išgyvenu akimirką, patirtą vaikystėje, smėlio gniūžčių mūšyje, kai, sukryžiavęs du dešinės rankos pirštus, trumpam pa-sitraukiau iš žūtbūtinių kautynių, užsi-manęs iš kario vėl atvirsti vaiku, nusiva-lyti akis, išsikratyti smėlį iš po marškinių, iš batų aulų...

Anuomet, išsprūdęs iš žaidimo su-keltų emocinių bangų, tuoj pat supra-tau: be reikalo taip skaudžiai užgavau - per smarkiai verčiau žemėn priešą, ku-ris rytoj juk bus nebe priešas, o mano suolo draugas, kvaila buvo susiplėšyti kelnes ir nusibrozdinti kelį, manant, kad drabužiai ir sveikata - smulkmena prieš būtinybę nugalėti, vietoj karių tuomet pamačiau tik kvailus vaikus, įsikarščia-vusius kone iki muštynių, jau pamiršu-sius, kad jie - tik žaidžia, kad „žuvusieji“ šiame mūšyje nepateks į Valhalą, o nu-galėtojai negaus medalių - ir laimėju-sieji, ir sutriuškintieji paprasčiausiai bus nuvaryti praustis bei ruošti pamokų...

Po tų lemtingųjų „čiūrikų“, po to są-monės prablaivėjimo, išsivadavimo iš vaikiškų miražų jau nebesugebėjau sa-vęs įkalbėti grįžti į mūšio lauką - buvau jau pernelyg protingas, pernelyg patyręs, per didelis šiam žaidimui. Išėjau namo, vietoj susitartosios, pramanytosios ar įsikalbėtosios išsirinkęs tiesiog esamą tik-rovę, kuri štai, po daugelio metų, ir vėl netikėtai suspindo ryškiau nei žaižaruo-jančios pasaulio iliuzijos.

Tik štai neišmanau, kur iš to užsi-žaidusių, užsimiršusių, įsikarščiavusių kvailybės karių pasaulio šįkart galėčiau pasprukti? O pirmųjų darbo dieną jau pradedančių troleibusų dejonės, įsirin-guojančios už langų, perspėja, kad ma-nieji „čiūrikai“ - baigiasi...

Rimvydas StankevičiuSParengė Giedrė MiLkevičiŪtĖ

Atlikėjas Česlovas Gabalis neaplenkia muziejų„Tiesiog būtinai reikia domėtis savo šalies kultūra“, - įsitikinęs žinomas roko dainininkas Česlovas Gabalis, iš karto po atostogų išskubėjęs į festivalį „Margos pievos“. Ne tik liaudies muzikos gerbėjus suburiantis renginys šiomis dienomis vyksta Rumšiškėse, Lietuvos liaudies buities muziejuje.

Deimantė ZaiLSkaitĖ

Vaizdingoje Kauno marių pa-krantėje įsikūrusiame muziejuje jau antrą kartą po atviru dangu-mi skamba Lietuvos etnografinių regionų folkloras, šiuolaikinis folkloras bei alternatyvi muzika iš Lietuvos ir užsienio. „Papras-tai saviškiai savo kultūrą vertina mažiausiai, o domėtis ja pradeda tiktai tada, kai pamato, kad kitų šalių atstovai - kokie vokiečiai ar olandai - atvažiavę žavisi mūsų kultūra. Va tada ir mes pradedame domėtis savo kultūra. Todėl kar-tais reikalingas toks spyris, kad visi ateitume į protą“, - įsitikinęs roko muzikantas Č.Gabalis.

Šiuolaikinio folkloro ir alter-natyviosios muzikos festivalyje „Margos pievos“, kuris vyksta liepos 26-28 d., išskirtinio bal-so savininkas Č.Gabalis su roko grupe „Pelenai“ stengėsi išlikti savimi. Bet tai visai nereiškia, kad populiariam atlikėjui nepa-tinka liaudies muzika. Tuo labiau kad iš liaudies kultūros aruodo dainininkas neretai pasisemia įkvėpimo - kadaise šiuolaikiš-kai jis yra atlikęs liaudies dainą „Atskrend sakalėlis“.

„Man atrodo, tai pasako daug - kad viskas yra įmanoma. Jeigu

tik jauti, kad kažkas gali išeiti gražaus, kodėl gi nepabandžius. Anksčiau, ranką prie širdies pri-dėjęs galiu pasakyti, nebuvau labai didelis liaudies muzikos mėgėjas, bet man teko pavaži-nėti su „Lietuvos“ ansambliu, - tai ilgainiui visai kitaip pradėjau žiūrėti į liaudies muziką. Ne vi-si liaudies kūriniai žavi, bet yra tokios folkloro muzikos, kurios klausydamas tikrai jauti didelį malonumą. Aš iš tikrųjų ne-skirstau muzikos, tikrai nesu iš tų, kurie akcentuoja: „Rokas, ir viskas, - tik jis vienas man yra šventas“. Aš - ne, jeigu klausau-si, tai klausausi daug muzikos ir įvairios. Manau, kad visi muzikos stiliai turi žmogui gydomąjį po-veikį, jeigu kuriama su skoniu ir įdedant širdies, - sako Č.Gabalis ir atkreipia dėmesį, kokį teigia-mą poveikį skleidžia muzika. - Pirmiausia man muzika neleidžia

senti, nes lipdamas ant scenos turi būti pasitempęs, juk išėjęs prieš publiką negali atrodyti bet kaip. Mano manymu, muzika pa-dėtų išspręsti daugelį psicholo-ginių ir netgi fizinių problemų“.

Kadangi festivalis vyksta Lietuvos liaudies buities muzie-juje, Č.Gabalis prisipažįsta, kad lankydamasis svečiose šalyse, jeigu tik turi galimybę, būtinai nueina apsižvalgyti ir į muzie-jus. „Tik pastaruoju metu istorija nelabai domiuosi - paprasčiausiai tam nelabai turiu laiko. Bet šiaip dar mokyklos laikais man labai patikdavo mokytis istoriją“, - prisipažįsta dainininkas.

Festivalyje, kur pasirodo daug puikių atlikėjų, šiemet pa-rengta speciali Tarmių metams skirta programa „Tarmių ratu“, kurioje koncertuos kiekvieno Lietuvos etnografinio regiono folkloro ansambliai, atitinkama-

me Liaudies buities muziejaus etnografiniame regione.

Plungėje augęs Č.Gabalis stebisi, jeigu susiduria su savo tarmės besigėdijančiais lietu-viais. „O kodėl reikėtų gėdytis savo tarmės? Pavyzdžiui, aš esu žemaitis. Jeigu bendrauju su že-maičiais, tai iškart pradedu šne-kėti žemaitiškai“, - prisipažįsta Č.Gabalis, juokdamasis, kad jam užžemaičiavus tikrai ne kiekvie-nas lietuvis suprastų.

Dainininkas džiaugiasi, kad šią vasarą jam pavyko ištaikyti paatostogauti - dešimt dienų jis praleido Nidoje, - o dabar prasi-deda labai darbingas laikas, kai jo laukia nemažai koncertų. „Ką darysi, visą laiką atostogos kažka-da prasideda ir baigiasi. Jau gavau užtektinai poilsio, dabar reikia pa-sinerti į darbus“, - sako darbingai save nuteikiantis Č.Gabalis.

Kas Kam rengiasi

Virgilijus NOREIKA

Legendinis Lietuvos tenoras Vir-gilijus Noreika negali ramiai ilsė-tis savo sodyboje Varėnos rajone. Savaitgaliais jis neretai kviečiamas dainuoti į muzikinius festivalius. Štai ir šiandien vakare su operos prima-dona irena Milkevičiūte dalyvaus romantiškoje vietoje rengiamame Medvėgalio menų festivalyje. Tačiau maestro intensyviai rengiasi ir kitam dideliam, atsakingam koncertui kauno sporto halėje rugsėjo 21 d. Jis tarsi pratęs pavasarį pasibaigusį V.Noreikos atsisveikinimo su didžią-ja scena koncertų ciklą.

Kas Ką mėgsta

Dalius MERTINAS

Aktorius ir televizijos laidos ve-dėjas Dalius Mertinas, geriausiai pažįstamas iš serialų „Giminės“ ir „Atžalos“, pasirodo, mėgsta grei-tį ir buriavimą. „Man reikia šiek tiek adrenalino, - prisipažįsta jis. - Patinka skrieti, kaip sakoma, su vėjeliu, vairuodamas jaučiu didelį malonumą, bet neprarandu nuo-vokos ir turiu vidinį stabdį, kuris prilaiko, kad neviršyčiau leidžiamo greičio“. D.Mertinas yra turėjęs ir sportinį automobilį, bet vėliau jį pardavė ir persėdo į solidesnę mašiną.

Kas Kam ištiKimas

Neda MALŪNAVIČIŪTĖ

Dainininkė Neda Malūnavičiūtė su didžiausiu malonumu atlieka senas geras lietuviškos estrados dainas. Su kolektyvu „4Tango“ ji neseniai pa-rengė programą „Vintažinės dainos“, kurioje skamba iš praeities prikeltos melodingos ir jos širdies šilumos bei fleitos melodijos palydimos lietuvių kompozitorių dainos. „Man patinka tos dainos dar ir todėl, kad jų tekstus kūrė tikri poetai, kad tie žodžiai ne tik gražūs, bet ir prasmingi“, - sakė Neda. iš praeities atklydusios dai-nos skambės rytoj vakare Vilniaus universiteto botanikos sode.

Kas Kuo nustebino

Alfonsas DANyS

Vienam seniausių „respublikos“ laikraščio skaitytojų - 88 metų vil-niečiui Alfonsui Daniui - galima pavydėti blaivaus proto ir atkaklu-mo rašant knygas. knygų lentynoje rikiuojasi bene vienuolika jo roma-nų, kelios detektyvinės apysakos, humoreskų rinkiniai. Pasak senolio, smagu, kad bibliotekose jo knygos „suskaitytos“. Tik ką autorius nuste-bino dar viena knyga. Detektyvinėje apysakoje „Dvikovos pinklėse“ gvil-denamos teisėsaugininkų ir nusikal-tėlių dvikovos peripetijos.

n Dainininkas česlovas Gabalis įsitikinęs, kad geros muzikos klausymasis gydo tiek dvasiškai, tiek fiziškai

reda

kcijo

s arc

hyvo

nuo

tr.

cmyk

3

cmyk / 3

Deimantė ZaiLSkaitĖ

- Atrodo, buvote pasmerktas tapti muzikantu, nes jūsų giminaitis - geni-alusis M.K.Čiurlionis, o senelis Jonas Čiurlionis yra vargonininkas, muzikos pedagogas.

- Matyt, jei tapau, tai tikrai buvau pa-smerktas tapti muzikantu. (Juokiasi.)

- Tačiau jūsų pirmtakai buvo klasiki-nės muzikos atstovai, kitaip negu jūs. Ar progresyvusis rokas (vietomis net me-talas) nėra per daug agresyvi muzika? Ką šiuo muzikiniu stiliumi jums norisi išreikšti ir perduoti publikai?

- Progresyvusis rokas nėra ag resyvi mu-zika. Daugelis progresyviojo roko muzikantų savo tekstuose remiasi filosofija, intelek-tualia literatūra (Dante (Dante Alighieri), Hermanu Hese (Hermann Hesse), Francu Kafka (Franz Kafka). Tad progresyvusis rokas yra viena iš intelektualiausių šiuo-laikinės muzikos krypčių. Rokas, skirtingai nuo popso, visada yra tam tikra socialinės kritikos, socialinio protesto forma. Progre-syvusis rokas verčia mąstyti, neapsiriboja tik natūralių instinktų eskalavimu - jis nėra hedonistiškai orientuota muzika.

- Daugiau dėmesio su grupe „The Skys“ sulaukiate užsienyje, esate kvie-čiami koncertuoti ir transliuojami per radijo stotis. Gaila, Lietuvoje apie jus girdima mažiau. Ar svarstėte kodėl? Ar sutiktumėte, kad Lietuvoje roko muzika yra užribyje?

- Kiek mums tenka važinėti po pasaulį, apie Lietuvos roką ar muziką niekas nieko nežino (nemažai yra tokių, kurie net ir Lie-tuvos nežino). Daugelis Lietuvos muzikan-tų yra save izoliavę nuo pasaulio muzikos konteksto, daugelis jų yra nekonkurencingi pasaulinėje muzikos rinkoje. Tad muzikos prasme Lietuva labai atsilikusi. Kodėl mes sulaukiame mažiau dėmesio Tėvynėje, ne-mąstau, matyt, kaltas lietuviškas muzikinis supratimas, gal nacionalinis charakteris, o gal šiaip keletas žmonių, užvaldžiusių lie-tuvišką muzikos rinką, - nežinau. Šiaip ar taip, nelabai turiu laiko apie tai mąstyti, nes ir taip daug darbo muzikos srityje. Šiuo metu ir visą vasarą koncertuojame keliaudami po Kanadą ir JAV.

- Esate ne tik roko muzikantas, bet ir filosofas, Vilniaus universiteto dėsty-tojas. Kaip suderinate šiuos du dalykus - ar nekyla konfrontacija?

- Konfrontacija nekyla. Visada maniau, kad muziką ir filosofiją galima suderinti - jų

sąryšį yra aptarę dar antikos pitagoriečiai, Platonas bei kiti mąstytojai.

- Kaip studentai reaguoja į tai, kad esate roko muzikantas? Ar dėl to jiems atrodote „kietas“, savas dėstytojas?

- Nežinau. (Juokiasi.) Per daug to neafi-šuoju. Dažniausiai jie patys viską sužino. Yra tokių, kurie domisi, ką darau, kai kuriems patinka „The Skys“ muzika. Kai kurie ateina į koncertus ir po daugelio metų. Kiti lieka abejingi. Su studentais aš pirmiausia susietas darbiniais santykiais, tad mano popamokinė veikla nevaidina didelės reikšmės.

- O kokią reikšmę jūsų gyvenime vaidina garsioji Čiurlionio pavardė - ji labiau trukdo jūsų darbinėje veikloje, o gal kaip tik padeda?

- Įvairiai. Padeda bendraujant su snobais - jiems tai turi reikšmę. Trukdyt lyg ir netrukdė. Šiaip aš į pavardes dėmesio nekreipiu - svar-biau, žmogus puošia ar teršia tą pavardę.

- Tikriausiai dar nuo mokyklos lai-kų sulaukėte išskirtinio dėmesio kaip M.K.Čiurlionio palikuonis?

- Kad nelabai pamenu, jog būčiau trak-tuojamas kaip išskirtinis.

- Negi giminystės ryšiai neįpareigo-jo, kai tikriausiai kas antras žmogus pasiteiraudavo, kas sieja su garsiuoju M.K.Čiurlioniu?

- Aš nesijaučiu kam nors įsipareigojęs. M.K.Čiurlionis dirbo ir gyveno savo gyve-nimą, aš savo. O su genijumi mane sieja kraujas ir genai.

- Na, sieja ir dar kai kas... Įdomus sutapimas, kad esate gimęs 1975 m rugsėjo 22 d. M.K.Čiurlionis, kaip visi žinome, gimė 1875 m. rugsėjo 22 d. Ką apie šį sutapimą manote kaip filosofas?

- Netikiu atsitiktinumais... Manau, vi-sata egzistuoja kaip harmoninga visuma, kurioje viskas yra susiję, todėl atsitiktinu-mų nebūna.

- Galbūt kadaise dėl to pasirinkote būtent filosofo kelią? Galbūt ramybės ne-davė tam tikri egzistenciniai klausimai, į kuriuos norėjosi rasti atsakymą?

- Kad gimiau toks. Šiaip, manau, bet kuris tikras filosofas siekia nagrinėti egzistencijos, amžinybės ar transcendencijos klausimus ir bet kuris eliminuojantis šiuos klausimus nėra tikras filosofas. Baigiau Vilniaus uni-versitetą, 2006 metais apgyniau disertaciją „Fizikalistinė erdvės ir laiko problema“, va-dovavo profesorius Arvydas Šliogeris. Mane visą laiką domino erdvės ir laiko temos, prie kurių studijuodamas kryptingai dirbau.

- Ar M.K.Čiurlioniui jaučiatės arti-mas mintimis, jausenomis? Jūsų grupės albumas „Dykumos spalvos“ („Colours of the Desert“ 2011 m.) neretai apibū-dinamas kaip turintis kažką čiurlioniško dėl dykumos tematikos. Ar jums artima M.K.Čiurlionio kūryba?

- Čiurliono kūryba man tikrai artima, artima ir jo asmenybė. Labai įdomus „The Skys“ albumo palyginimas su Čiurlioniu. Nustebau. Čia jau man būtų smalsu sužinoti, kodėl jis atrodo čiurlioniškas. Gal iš šalies geriau matyti panašumai.

- Koks yra M.K. Čiurlionis jūsų aki-mis? Koks jis jums atrodo, kai klausotės jo kūrinių, kai žiūrite jo tapybos darbus, kai nueinate pabūti prie jo kapo Rasų kapinėse?

- Čiurlionis buvo labai paprastas, nuoširdus ir gilus žmogus, dažnai kaltintas, kad per ma-žai lietuviškas. Pirmiausia jis buvo pripažintas užsienyje, tik po tam tikro laiko - Tėvynėje. Jis nebuvo karjeristas, „socialinio statuso garbin-tojas“. Manau, sudėtinga jam buvo bendrauti su mūsų nacionalistiškai angažuotais snobais, nors jis paliko Lietuvai tiek, kiek nė vienas iš jo kritikų. Sprendžiant iš kūrybos, jis matė ir

girdėjo daugiau nei dau-gelis to meto kūrybinių darbuotojų.

- Ar apmąstote šiandienio pasaulio aktualijas, jaunų kū-rybingų žmonių gy-venimą mūsų šaly-je? Ar pats jaučiatės radęs savo vietą gy-venime, suprastas ir įvertintas?

- Hm... jaučiuosi vi-sai laimingas ir paten-kintas savo gyvenimu. Dėl supratimo ar įver-tinimo - nemąstau apie tai, nes nesiekiu pripaži-nimo, nesu garbėtroška ar nuolat ieškantis ki-tų supratimo. Kalbant apie kūrybines sąlygas Lietuvoje - jos yra gana prastos, tačiau kadangi

daugiausia kūrybinio laiko su grupe pralei-džiame užsienyje (šiuo metu esu pakeliui į Aliaską), tai didelių nusiskundimų neturiu. Išgyvenimo sąlygos mūsų šalyje taip pat toli gražu nėra puikios. Daug keliaujant nepaliauja stebinti tai, kad daugelio užsienio didcentrių prekių kainos daug mažesnės, nors mūsų atlyginimai yra 10 kartų mažesni.

- Tikriausiai ribinėmis gyvenimo są-lygomis labai padeda filosofinis požiūris į gyvenimą?

- Be jokios abejonės. Filosofija labai daug padeda gyvenime.

n Filosofas ir roko muzikantas Jonas čiurlionis nelinkęs sureikšminti giminystės su genialiuoju kompozitoriumi ir dailininku Mikalojumi konstantinu čiurlioniu

susiTikimaij/b žmonės

su M.K.Čiurlioniu susietas krauju

truMpaiKeli biografiniai faktai

• Jonas Čiurlionis gimė 1975 m. rugsėjo 22 d. Vilniuje;

• Jo senelis yra M.K.Čiurlionio brolis Jonas Čiurlionis;

• Baigė Vilniaus universitetą, 2006 m. apgynė disertaciją tema „Fizikalistinė erdvės ir laiko problema“ (prof. A.Šliogeris);

• 1995 m. įkūrė progresyvio-jo roko grupę „The Skys“;

• Dirba Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dės-tytoju;

• Gyvena Vilniuje.

„Čiurlionio kūryba man tikrai artima, artima ir jo asmenybė“, - prisipažįsta roko muzikantas, Vilniaus universitete dėstantis filosofas Jonas Čiurlionis (37 m.). Jis su genialiuoju kompozitoriumi ir dailininku Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu (1875-1911) yra susietas stipriais giminystės ryšiais - yra M.K.Čiurlionio brolio Jono anūkas. Įdomus sutapimas, kad abiejų Čiurlionių gimimo datas skiria lygiai šimtas metų - abu gimę rugsėjo 22-ąją, tik vienas 1875-aisiais, o kitas šį pasaulį išvydo tik po šimto metų.

Roko muzikantas,

Gru

pės „

The

Skys

“ arc

hyvo

nuo

tr.

4

cmykcmyk4

pasirinkimasj/b žmonės

Vasara dainininkei ir pedagogei, Lietuvos nacionalinės premijos laureatei Astai Krikščiūnaitei (52) - ne atostogų metas, nors Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje paskaitų nėra. Būtent vasarą vykstančių įvairiausių muzikos festivalių, švenčių Vilniuje, Kaune ir pajūryje ar mažesniuose šalies miesteliuose per akis. Daugelyje iš jų balsingoji Lietuvos nacionalinės premijos laureatė dažnai pasirodo su nauja programa. Rytoj ją išgirsime Palangos Švč.Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčioje, kurioje vyks festivalio „Ave Maria“ pradžios koncertas.

Giedrė MiLkevičiŪtĖ

A.Krikščiūnaitė šiame jau penk-tą sykį vykstančiame festivalyje ne tik dainuoja, bet kartu su seserimi Gitana jį ir organizuoja. Pasak jos, bene visas organizacinis juodas dar-bas gula ant sesers pečių. O pasi-rinko festivaliui Palangą, norėdamos bent kiek su klasika ir sakraline muzika atsverti popsinių koncertų laviną. Tad su soliste kalbamės apie tuos vadinamuosius rimtuosius, gal labiau pritraukiančius solidesnio amžiaus publiką, bet ir neignoruo-jamus jaunimo renginius.

- Visai neseniai, kai šventė-me Lietuvos valstybės dieną, Birutės kalno papėdėje gausiai susirinkusi publika plojo pir-mosios lietuviškos operos „Bi-rutė“ atlikėjams. Jūs įkūnijote kunigaikščio Kęstučio žmonos Birutės vaidmenį. Ar sudomino margą Palangos, šiemet tapu-sios Lietuvos kultūros sostine, publiką šis romantiškoje vieto-je vykęs reginys, kurį režisavo Birutė Mar?

- Stebėtina, bet pirmosios lietu-viškos operos, sukurtos Miko Pe-trausko pagal Vytauto Lansbergio-Žemkalnio libretą, paklausyti susi-rinko žmonių jūra. Tą operą mes rodome su ilgokomis pertraukomis ketvirtą kartą. „Birutei“ jaučiu sen-timentų jau vien todėl, kad tai yra pirmoji lietuviška opera. Žinoma, ji savo muzikine kalba atsilieka nuo kitų pasaulio muzikos garsenybių parašytų kūrinių. Bet ji yra sava, lietuviška ir ja turime didžiuotis ir džiaugtis. Labai gražus yra pasku-tinis operos choras, kurio žodžiai labai prasmingi: „Vienybėj visus pergalėsim“. Jie labai tinka mūsų amžinai besivaidijančiai tautai su penkiasdešimčia partijų ir nežinia kokiu pačios liaudies išrinktu Sei-mu. Labai smagu, kad šiemet Lie-tuvos kultūros sostine tapusios Pa-langos organizatoriai priėmė operą į renginių programą. Prie legendinio

Birutės kalno grojo Kauno valsty-binis simfoninis orkestras, dainavo Kauno valstybinis choras, o dirigavo Modestas Pitrėnas. Devintą valandą vakaro kartu su visais susirinku-siais žmonėmis sugiedojome Lie-tuvos himną, kuris suvirpino širdį tikriausiai ne man vienai.

- Ar reikia Lietuvai tiek daug muzikinių festivalių, į kuriuos įdedama ne tik organizacinių pastangų, bet ir finansų?

- Sprendžiant iš to, kiek į festi-valius susirenka publikos, jų tikrai reikia. Štai praėjusį šeštadienį buvo baisi audra, o mums teko dainuoti Zapyškio bažnyčioje Kauno rajone vykusiame Pažaislio muzikos fes-tivalio koncerte. Maniau, kad dėl blogo oro koncertas apskritai ne-įvyks arba ateis vos keli žmonės. Ką jūs manote, prisirinko pilnutėlė bažnyčia klausytojų. Beje, bažny-čiose nemaža dalis koncertų vyksta nemokamai.

- Sakralinės muzikos ir poe-zijos festivalį „Ave Maria“ orga-nizuojate kartu su seserimi įstei-gusios viešąją įstaigą jau penktą kartą. Darbo tikriausiai daug?

- Pagalbininkų beveik neturi-me, o viską darome su rėmėjų, tarp kurių yra ir „Respublika“, pagalba. Festivalio, kurio devizas „Muzika be sienų“, metu surengsime net keturiolika renginių. Jie vyks Švč.Mergelės Marijos Ėmimo į Dan-gų bažnyčioje, Palangos gintaro muziejuje, Šventosios bažnyčioje, sveikatos centre „Energetikas“. O štai sekmadienį pradžios kon-

certe Palangos bažnyčioje skambės Franco Šuberto (Franz Schubert) mišios, kurias atliksime mes, trys solistai: Ignas Misiūra, Mindaugas Zimkus ir aš - kartu su Klaipėdos kameriniu orkestru bei „Polifoni-jos“ choru. Programoje, kuri tęsis iki rugpjūčio 20 dienos, numaty-ti ne tik mūsiškių žymių klasiki-nės muzikos žvaigždžių Virgilijaus Noreikos, Vladimiro Prudnikovo, Ievos Prudnikovaitės, vargoninin-ko Bernardo Vasiliausko, žinomų chorų, kviestinių užsienio atlikėjų, bet išgirsime ir aktorių Gražinos

Balandytės bei Vaivos Mainelytės skaitomų poezijos posmų.

Beje, šią vasarą kurorte ne-apsiribojome vien festivaliu „Ave Maria“, bet ir parengėme du kon-certų ciklus: „Klasikos balsai“ ir „Vėjų rožė“.

- Įdomu, ar jūs su savaisiais festivaliais sugebate pritraukti jaunimo?

- Man regis, kad neverta publi-kos skirstyti pagal amžių: jaunimas ir senimas. Kokia muzika kam patin-ka lemia žmogaus muzikinis skonis, gyvenimo būdas ir išsilavinimas. O jaunimas, ateinantis į bažnyčioje rengiamus koncertus, tiesiog sto-vi prie sienų arba sėdi ant grindų. Kartais būna tiek jaunų žmonių, kad dirigentui nelabai lieka vietos. Tai, kad jaunimui rūpi ne tik toji muzika ir tie atlikėjai, kurie nuolat mirga komercinių televizijų ekranuose, liudija ir tai, kad į mūsų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje no-rinčių studijuoti solinį dainavimą ar džiazą tikrai nemažėja. Čia, žinoma, gerą darbą padarė LRT konkursas „Trumfo arka“.

- Kiekvienais metais dalis akademijoje jūsų parengtų dai-nininkų išvyksta iš Lietuvos svetur, nes šalies muzikiniai teatrai ne guminiai; arba jau-nimas eina dainuoti į chorus, kuria savo kolektyvus. Ar jums neskauda širdies dėl tų, kurie, paragavę gyvenimo svetur, kur mokami didesni honorarai, ne-nori dalyvauti čia rengiamuose

festivaliuose, apskritai spjauna į tai, kas lietuviška?

- Dėl tų, kurie išvyksta tobulinti vokalo į kitų šalių muzikos akade-mijas, o gabiausieji sudaro sutartis su prestižiniais pasaulio teatrais, širdies neskauda. Jaunimas turi tobulintis, pamatyti pasaulio. Bet jeigu jie užmiršta, kad atstovauja Lietuvai, o kai kurie, prasimušę į užsienio scenas, skeptiškai ir ne-pagarbiai kalba apie savo šalį, tai iš tiesų skaudu. Tuomet galim kaltinti tik save, kad jiems tos pagarbos nesugebėjome įskiepyti. Muzi-kantams, kaip ir kitiems meninin-kams bei kitų profesijų žmonėms, Lietuvoje nelengva, bet paukščiai juk savo lizdo nedergia. Mes ne-kalti, kad tokia mūsų istorija, kad vis atsiduriam didelių valstybių įtakoje, bet turime didžiuotis, kad sugebėjome išlaikyti tautiškumą ir net tarmes. Daug kas Lietuvoje dar ne taip, kaip norėtųsi. Bet juk dažnai ir patys piršto nepajudina-me, kad būtų kitaip. Pagalvokime kiekvienas, koks mūsų pačių in-dėlis yra į Lietuvos gyvenimą. Tik nuo kiekvieno iš mūsų priklauso, kas ir kaip bus. Man baisiausios lietuvio savybės yra abejingumas ir egoizmas.

- Per savaitę jums kartais tenka nukakti iš vieno Lietu-vos galo į kitą ir grįžti atgal į Vilnių. Tikriausiai skubant nete-ko viršyti greičio, kaip dažnam pasitaiko?

- Neteko jau vien todėl, kad ne-turiu savo automobilio. (Šypsosi.) Bet jis yra mano artimiausių svajo-nių sąraše. Tiesą sakant, prieš tai laukia dar nedidelė smulkmena - išlaikyti vairuotojo teises, paskui įsigyti mašinytę.

- Koncertai, kelionės tikriau-siai vargina. Kaip pailsite?

- Gaila, bet Palangoje dar kol kas neturėjau laiko nueiti iki jūros, tačiau tą klaidą tikrai ištaisysiu. O pailsiu geriausiai gamtoje, kartu su draugais, kurie yra ne iš muzikos pasaulio.

Konkuruoti su „popsu“ - misija įmanoma

truMpai• Gimė: 1961 m. Pasvalyje;

• Mokėsi: J.Tallat Kelpšos aukš-tesniojoje muzikos mokyklo-je, 1982-1987 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konser-vatorijoje, 1992 m. stažavosi Niujorke;

• Gastroliavo: kartu su kameri-niais ir simfoniniais kolektyvais Rusijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Prancūzijoje, Jungtinėse Ame-rikos Valstijose, Norvegijoje, Moldovoje, Izraelyje ir kt;

• Sukūrė dešimt įvairių solinių vaidmenų Klaipėdos muzi-kiniame (1987 m.) ir Estijos nacionaliniame operos ir ba-leto teatre „Estonia“, kuriame dirbo nuo 1998 m.;

• Veikla: Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje solinio dainavimo katedros docen-tė, organizuoja festivalius.

irmanto Sidarevičiaus, Astos krikščiūnaitės asmeninio albumo nuotr.

Vis atsiduriam didelių valstybių įtakoje, bet turime didžiuotis, kad sugebėjome išlaikyti tautiškumą ir net tarmes

n Scena iš operos „Birutė“

cmyk

5

cmyk

pažintisj/b žmonės

Prieš penkerius metus keliolika sveiką gyvenseną be cheminių vaistų propaguojančių bendraminčių susibūrė draugėn ir pasivadino „Žolinčių akademija“. Jų siela ir veiklos variklis buvusi medicinos darbuotoja kaunietė Danutė Kunčienė, išmananti apie žoleles, medžių gydomąsias savybes ir kitas gamtos gudrybes, nebijo būti apkaltinta raganavimu. „Mus prieš keletą metų palaimino pats Tėvas Stanislovas ir pasiūlė pasivadinti kiek primirštu žolinčių vardu“, - teigia veikli moteris.

Giedrė MiLkevičiŪtĖ

- Šiame visuotinės chemiza-cijos ir dirbtinio maisto amžiuje žmonės kaskart labiau vertina senolių išmintį ir kiek primirš-tas gydomąsias žolelių savybes. Tad „Žolinčių akademija“, at-siradusi prieš šešerius metus, prisideda prie gamtos vaistinės propagavimo, padeda žmonėms išmokti teisingai vartoti ne tik žoleles, bet ir įžvelgti medžių gydomąsias savybes. Ar kiek-vienas renkantis žoleles gali vadintis žolinčiumi?

- Ne kiekvienas, kuris renka, bet tas, kuris apie jas išmano ir žino kaip ir kada jas vartoti, pats jomis gydosi, o tik tada dalija išmintin-gus patarimus kitiems. „Žolinčių akademijoje“ yra ilgo gyvenimo ir žmogaus galimybių kelią patys pe-rėję ir kitiems rekomenduojantys garbūs žmonės: žinoma mitybos reikalų ekspertė medicinos mokslų daktarė Ksaverija Vaištarienė, bio-medicinos mokslų daktaras Jonas Skonsmanas, mudu su vyru ir kt.

- Žolinčius - gražus, bet ir įpareigojantis žodis.

- Pats žodis „žolinčius“ yra la-bai senas, tad ir mūsų pirmtakų darbai labai seni. Dar Motiejaus Valančiaus raštuose yra parašyta apie kunigą Jurgį Pabrėžą, kuris kunigavo Kretingos rajone, o vėliau gyveno tenykščiame vienuolyne ir gydė žmones. Apie tai mes, grupelė žolininkų ir sveiko gyvenimo būdo propaguotojų, išgirdome iš Tėvo Stanislovo, kai 2002 metais buvo-me nuvykę į Paberžę jo aplankyti.

Tada prie jo bažnytėlės esančioje geltonoje pienžiedžių pievoje bu-vo surengta sveikos gyvensenos ir skaidrios būties šventė, kurioje dalyvavo ir Lietuvos invalidų drau-gijos nariai bei kiti, kurie niekada nebuvo užmiršę išmintingų senolių patarimų. Ta proga Tėvui Stanislo-vui iškepiau ir įteikiau kepalą duo-nos. Garbusis vienuolis padėkojo ir pavadino mus žolinčiais, paaiškino, ką reiškia šis žodis, ir pasiūlė, kam įdomu, dar pasiskaityti Valančiaus raštus. Tada su mumis maloniai pabendravęs, mus dar pavadino žaliąja tautos šviesa. Jis mūsų ini-ciatyvą tuomet palygino su vištos kruopštumu ir gysločio kantrybe. Tad ir stengiamės jo mums suteiktą žolinčių vardą ir dvasią pateisinti ir jaustis, kad esame to švento žmo-gaus įpareigoti šviesti visuomenę. Ir dar mums svarbus yra ir lietuvių filosofo bei švietėjo Vydūno filoso-finis ir kultūrinis palikimas, ypač jo veikalas „Sveikata, jaunumas, grožė“. Tikrieji žolinčiai, o ne šar-latanai gerai suvokia atsakomybę už jų siūlomus vaistinių augalų var-tojimo būdus, nes svarbu, kad jie nesukeltų kokių nors šalutinių nei-giamų poveikių. Niekada nekenkia pasitarti su išmanančiu vaistažolių

poveikį gydytoju. O ypač atsargiai žolelių arbatas gali vartoti vaikai ir nėščios moterys.

- Šį savaitgalį „Žolinčių aka-demija“ jau šeštą kartą pajūryje rengia žygį dviračiais „Duonos kelias“. Papasakokite, koks jo tikslas, ar jums patiems smagus tas renginys?

- Pradėjome šią gražią inicia-tyvą per šv.Oną mano gimtaja-me Katkų kaime, netoli Jokūbavo (Kretingos rajone). Mat šventoji Ona yra Duonos ponia. O aš tame krašte prikėliau duonos kepimo pagal senovės receptus tradiciją. Ir jeigu 85 metų močiutė bemaž po 60 metų pertraukos vėl kepė duoną ir ją vaišino namiškius ir svečius, buvo visiems smagu. Su ką tik iškeptais duonos kepalais važiavome prie jūros dviračiais, o sutiktiems ir pakelės kaimų žmo-nėms surengdavome tarsi mažą vaidinimą. Skambėjo mūsų pačių sukurtos sentencijos apie duoną: „Gyvenantys už jūrų marių su-grįžkite, mes Lietuvoje jau duo-nos turime pilnai. Jūs išvažiavote ieškoti geresnio duonos kąsnio, o mes jo čia jau turime“. Tuomet pa-vakarojome prie jūros ir taip mums

visiems patiko, kad nutarėme tęsti tą grūdo kelionę po pajūrio kaimus, pro rugių laukus, užvažiuodami į tas sodybas, kuriose šeimininkės moka kepti duoną. Užvažiuojame ten, kur bitininkai kopinėja medų, padainuojame, pasilinksminame ir kitus palinksminame, pagiedame, o pailsėję dviračiais riedame toliau kaimo keliukais. Mums svarbiau-sia jauniems žmonėms ir vaikams parodyti, kaip reikia gerbti duoną. Esame paskelbę net eilių apie duo-ną konkursą.

- Esate sovietmečiu garsios biologės, žolininkės, mokslų daktarės Eugenijos Šimkūnai-tės, kai kurių skeptikų dar va-dintos ragana, sekėjai?

- Iš tiesų esame daktarės se-kėjai. O kaipgi kitaip - būtent ji, E.Šimkūnaitė, sovietmečiu propa-gavo liaudies medicinos lobyną. Iš jos paliktų straipsnių, knygų, pata-rimų labai daug ko esame išmokę ir dar mokomės. Juk tie patarimai, kaip ir nuo ko gydytis žolelėmis, šaknelėmis, medžių ar krūmų pum-purais, spygliais, medumi, natūra-liomis sultimis, jos rekomenduo-jami įvairių žolelių mišiniai, dėkui Dievui, vėl tapo populiarūs. Ir ne tik mūsų, žolinčių, dėka. Jeigu pa-stebėjote, jos vardu pavadintais vaistažolių mišiniais prekiauja vais-tinės. Vadinasi, jie yra išlaikę laiko ir žmonių sveikatos egzaminus.

- E.Šimkūnaitės gimtinė-je Tauragnuose jūsų žolinčiai yra pasodinę jau visai nemažą vyšnaičių sodą. Kaip gimė ši graži idėja?

- Na, o kurgi kitur, jeigu ne jos gimtinėje tokiam vyšnių sodui vie-ta. Bet tas sodas atsirado ne iš karto. Tauragnuose, kur ir gimė E.Šimkūnaitė, saugomas ir puose-lėjamas jos atminimas, įsteigtas mu-

ziejus, į kurį ir aš esu nuvežusi daug knygų ir dar jos rankraščių. Juos man perdavė jos buvusi studentė. Draugaujame ir su E.Šimkūnaitės labdaros fondu, kuriam vadovauja farmacininkė Birutė Karnickienė. Kartą pavasario šventėje Taura-gnuose prasitariau, kad gal būtų gražu nuo profesorės kapo, ant ku-rio pasodinta vyšnia, surinkti uogas, iš jų išauginti medelių daigelius ir užveisti sodą. Paskui susigriebiau, kad tai būtų labai ilgas procesas, bet pati idėja prigijo. Sodą pasodinome grynai savo ir minėto fondo inicia-tyva ir jėgomis, žinoma, pasitarę su Tauragnų miestelio bendruomene. Neprašėme jokios Europos Sąjun-gos ar dar kokios nors paramos, be jokių projektų, kuriems rašant pa-prastai sugaišti daug laiko. Žolinčiai ir jų sekėjai sutvarkė vietą, kur buvo šabakštynai, paruošė žemę, nupirko sodinukų. Tą sodą sodinome sava-noriškai, be jokio atlygio, o tik puo-selėdami viltį kitais metais pamatyti tas vyšnaites žydinčias, o vėliau ir paragauti uogų. Dabar ten auga 76 vyšnios, o artėjant E.Šimkūnaitės 100 metų sukakčiai ten žydės 100 vyšnaičių. Tai esame sumanę, tai ir įvykdysime. Ten rengsime vyšnių žydėjimo šventes...

- Esate ryžtinga ir veikli moteris. Iš kur semiatės ener-gijos?

- Žinoma, kad iš gamtos, lietuviš-kos duonos, kurią pati kepu, o dar ir iš medžių, kurių savybes esu gerai išsiaiškinusi. Čia man taip pat praver-tė E.Šimkūnaitės patirtis. Iš praeities atėjusi senolių patirtis atrenka me-džių rūšis, kurios turi visas žmogaus kūno ir sielos sveikatai reikalingas galias. Medis - nepailstamos energi-jos švytuoklė, gyvybės atsinaujinimo gamtos cikle įvaizdis. Vien spygliuo-čių medžių gydomasis poveikis žmo-gui yra labai naudingas.

Žolinčius palaimino Tėvas Stanislovas

truMpai

Dan

utės

kun

čien

ės a

smen

inio

alb

umo

nuot

r.

D.Kunčienės išbandyti senovi-niai gydomieji receptai:

• Vitamininis gėrimas iš eglių spyglių: 30 g eglių spyglių nu-plaukite šaltu vandeniu, užpil-kite termose 200 g verdančio vandens, 20 min. palaikykite, nukoškite. Saldinkite medumi, cukrumi. Išgerkite per dieną.

• Vonia organizmui stiprinti: 1,5 kg šviežių eglių spyglių, 10 ža-lių kankorėžių ir šakelių užpil-kite karštu vandeniu, kad gerai apsemtų, pavirkite ant mažos ugnies ir palikite 12 val., kad pritrauktų. Į šiltą vonią įpilkite 750 g gauto skysčio ir pagulėki-te 10-15 min.

• Nuo druskų susikaupimo: į sti-klinę vandens įdėkite 1 kanko-rėžį ir pavirkite 5 min. Paskui dar užpilkite stikline virinto vandens. Vartokite po pusę sti-klinės 3-4 kartus per dieną.

• Nuo galvos skausmo: saujelę kadagių uogų sutrinkite su ru-gine duona ir dėkite prie galvos.

6

cmykcmyk6

Triukšmas dėl karališkojo vai-kelio gimimo prilygsta tik ažiota-žui, kilusiam dėl princo vestuvių, mažylis buvo pavadintas ilgiausiai lauktu metų kūdikiu. Viljamo įpė-dinis jau turi oficialų titulą - Kem-bridžo princas, kurį jam suteikė prosenelė. Hercogienės gimdymas buvo suplanuotas iš anksto, ten pat, kur prieš 31 metus pasaulį išvydo jos vyras. Kaip priimta Anglijoje, pagal patvirtintą protokolą iškart po gimdymo policijos automobiliu iš ligoninės į rūmus pristatomas biuletenis su informacija apie ka-rališkosios šeimos pagausėjimą ir apie kūdikio ir motinos sveikatos būklę. O paskui oficialus skelbimas apie karališkojo įpėdinio gimimą pakabinamas paauksuotame sten-de priešais karališkuosius rūmus. Iškilmingo įvykio proga vyksta sa-liutas, virš rūmų pakeliama vėliava ir skambinama varpais.

Apskritai Ketrinai labai pasi-sekė, kad Didžiosios Britanijos princo žmona tapo XXI amžiuje, nes anksčiau karališkosios šeimos gimdyvėms būdavo labai nelengva. Tiudorų dinastijos laikais likus mė-nesiui iki numatomos vaiko gimimo datos jos turėdavo užsidaryti pa-talpose su neužtrauktomis užuo-laidomis ir pas jas galėdavo įeiti tik tarnaitės - visiems be išimties vyrams įeiti būdavo griežčiausiai draudžiama. Užtat per gimdymą bū-tinai turėdavo dalyvauti valstybės sekretorius, kad oficialiai paliudytų karališkosios atžalos gimimą. Tarp kitko, ši tradicija nutrūko palyginti neseniai, tik atėjus laikui gimdyti dabartinei karalienei Elžbietai II - specialiu dekretu jai buvo suteikta galimybė savo pirmagimį pagimdyti be pašalinių. Ir rinktis gimdymo namų būsimoji mama neturėdavo teisės - įpėdiniai galėdavo gimti tik karališkojoje rezidencijoje. Elžbieta Čarlzą (Charles), Endrių (Andrew) ir Edvardą (Edward) pagimdė Ba-kingamo rūmuose, o princesę Aną - kitoje rezidencijoje, Klarenso rū-muose.

Beje, kitos Europos karalių di-nastijos ilgai laikėsi tokių pačių tai-syklių. Visi Grimaldžiai iš Monako kunigaikščių giminės gimė Monako kunigaikščių rūmuose. Net legendi-nei Greisei Keli (Grace Kelly), kuni-gaikščio Renjė III (Rainier) žmonai, nebuvo leista gimdyti ligoninėje, visi jos vaikai - Karolina (Caroline),

Stefani (Stephanie) ir Alberas (Al-bert) - gimė rūmuose. Tiesa, kita karta nepanoro laikytis protėvių tra-dicijų: Stefani gimdė jau medicinos centre, pavadintame jos mamos, princesės Gracijos, vardu. Neatsili-ko nuo mados ir jaunasis Nyderlan-dų karalius Vilhelmas Aleksandras (Willem Alexander): jis pats pasaulį išvydo Utrechto universiteto medi-cinos centre, o jo žmona, karalienė Maksima (Maxima), gimdė Hagos Bronovo ligoninėje. Štai ir Ketri-na ramia sąžine atsisakė tradicijų

ir nusprendė gimdyti Šv.Marijos ligoninėje, kurioje jai buvo skirtas visas pastato sparnas. Suprantama, ten jai buvo suteikti visi patogumai ir valgiaraštis kaip geriausiame restorane. Ketrina ir jos vyras net turėjo galimybę vaikui gimus iš-gerti taurę brangaus šampano! O jos palatos išlaikymas Didžiosios Britanijos mokesčių mokėtojams atsieis 10 tūkst. svarų (maždaug 40 tūkst. litų) per parą, neskaitant išlaidų daugybei gydytojų, kuriems vadovavo karalienės ginekologas Markas Sečelas (Marcus Setchell), o jam asistavo asmeninis karalienės gydytojas Alenas Fartingas (Alan Farthing). Beje, Ketrina visai ga-lėjo apsieiti be ligoninės ir gimdyti namuose, juk jos paslaugoms - as-meninė medikė, net susijusi su ja kraujo ryšiais. Pasirodo, jos mama Kerolė (Carole) - kvalifikuota aku-šerė! Ji gavo akušerės sertifikatą tuomet, kai dirbo skrydžių palydo-ve. Bet geriausia klinika ir aukštos kvalifikacijos medikų komanda buvo pasirinkta neatsitiktinai. Kaip žino-ma, pirmaisiais nėštumo mėnesiais hercogienei teko gultis į ligoninę dėl itin stiprios toksikozės. O pas-kutiniuoju metu į spaudą prasisunkė gandai, kad Viljamo žmonai atsirado naujų komplikacijų ir galbūt gresia pavojus jos gyvybei. Bet nepaisyda-ma tokių įspėjimų, Ketrina nutarė gimdyti natūraliai, pagal galimybę - be nuskausminimo. Norėdamas palaikyti žmoną, Viljamas nuspren-dė asmeniškai dalyvauti jai gimdant ir dėl to iš karališkųjų karinių oro pajėgų, kuriose tarnauja pilotu gel-bėtoju, gavo dviejų savaičių atos-togas. Viljamo sprendimas pakeis tradiciją, susiformavusią jo šeimoje: anksčiau, kol jų žmonos gimdydavo, karaliai ir princai galėjo būti kur tik nori, tik ne šalia žmonų. Pavyzdžiui, princas Filipas (Philip), Elžbietos II vyras, į pasaulį atkeliaujant vy-riausiajam sūnui princui Čarlzui žaidė skvošą!

Po gimdymo Ketrina planuoja ramiai pagyventi tėvų namuose ir pasinaudoti profesionaliais ma-mos įgūdžiais. Išėjusi iš ligoninės ji mažiausiai šešias savaites praleis pas tėvus ir tik paskui persikels į Kensingtono rūmus. Tarp kitko, Ketrina narsiai pareiškė, kad ke-tina pati prižiūrėti vaiką ir apsieiti be auklių pagalbos. O kol kas anglai toliau spėlioja, kokį vardą naujagi-miui išrinks tėvai.

Parengė Milda kunSkaitĖ

Kur ir kaip gimdo princesės

Ilgai su jauduliu laukę Didžiosios Britanijos būsimojo sosto įpėdinio gimimo, anglai su palengvėjimu atsikvėpė - princas Viljamas (William) ir jo žmona Ketrina (Catherine) susilaukė sūnaus! Kur gimdys Kembridžo hercogienė, buvo žinoma iš anksto, kaip ir tai, kad po gimdymo ji gyvens tėvų namuose Berkšyre. O juk sosto įpėdinio gimimas dar neseniai būdavo reglamentuojamas griežtomis taisyklėmis.

n Dabartinė karalienė elžbieta čarlzą, endrių ir edvardą pagimdė Bakingamo rūmuose, o princesę aną - klarenso rūmuose

n karoliną, Stefani ir alberą Grimaldžius kunigaikščio Renjė iii žmonai Greisei keli teko gimdyti Monako kunigaikščių rūmuose

n Princo viljamo žmona ketrina sosto įpėdinį pagimdė Šv.Marijos ligoninėje

EPA-

Elto

s nuo

tr.

Anksčiau karališkosios šeimos įpėdiniai galėdavo gimti tik karališkojoje rezidencijoje. Per gimdymą būtinai turėdavo dalyvauti valstybės sekretorius, kad oficialiai paliudytų karališkosios atžalos gimimą

Tradicijosj/b kilmingieji

cmyk

7

cmyk

7

k

INTERNETE - WWW.RESPUBLIKA.LT 2013 m. liepos 27 d., šeštadienis RAŠYKITE MUMS: sportas@respublika.net

DIENRAŠČIO „RESPUBLIKA“ PRIEDAS

Leidinys Nr. 57

ASMENYBĖ �

Artimiausias širdžiai - gimtasis SkuodasVis dažniau įvairių sporto šakų atstovai mėgsta skųstis, kad mūsų šalyje nėra tinkamų sąlygų treniruotis, o užsienyje viskas tiesiog auksu žiba. Tokiems viskuo nepatenkintiems niurzgliams disko metikė Zinaida Sendriūtė siūlo atvykti į Skuodą, kur ji treniruojasi, tada galbūt ir noro verkšlenti neliks. Pasak lengvaatletės, geri rezultatai pasiekiami sunkiu darbu ir kantrybe, o ne dėl idealių treniruočių sąlygų.

Aistė LABINAITĖŽurnalistė

Trūko žingsnio

Liepos 19 d. Monake vykusių Tarptautinės lengvosios atletikos fe-deracijos (IAAF) Deimantinės lygos varžybų dešimtojo etapo moterų disko metimo varžybose Z.Sendriū-tė užėmė ketvirtą vietą. 28 metų lietuvė sėkmingiausiu, pirmuoju, bandymu diską nusviedė 61 m 67 cm. Lietuvos atstovė trečiuoju mė-ginimu įrankį numetė 56 m 98 cm, ketvirtuoju - 58 m 94 cm, o kiti trys jos bandymai nebuvo įskaityti.

Nugalėjo olimpinė čempionė kroatė Sandra Perkovič - 65 m 30 cm. Antrąją vietą užėmė kubietė Ja-relis Barjos (Yarelis Barrios) - 64 m 24 cm, o trečiąją - amerikietė Džija Luis Smolvud (Gia Lewis-Smallwo-od) - 63 m 63 cm. Varžybose daly-vavo aštuonios sportininkės.

Bendrojoje Deimantinės lygos disko metikių įskaitoje pirmą vietą jau užsitikrinusi S.Perkovič turi 24 tšk. J.Barjos surinko 6 tšk., Dž.Luis Smol-vud - 5 tšk., o ketvirtoje vietoje esan-čios Z.Sendriūtės sąskaitoje - 4 tšk.

„Tiesą sakant, Monake tikėjausi trečios vietos. Tačiau, žinoma, ir ket-virta neblogai. Pasiruošimą pradė-jome daugiau orientuotą į pasaulio čempionatą. Taigi šiose varžybose labai persistengti ir nenorėjau, juk atvažiavau po sunkių treniruočių. Galbūt šį Deimantinės lygos etapą galima vadinti pasitikrinimu, ar mūsų darbas eina kryptinga link-me“, - sakė Z.Sendriūtė.

Planuoti nemėgsta

Geriausios mūsų šalies disko metikės iki pasaulio čempionato, ku-ris rugpjūčio 10-18 d. vyks Maskvo-je (Rusija), dar laukia vienas startas. Šį savaitgalį, liepos 26-27 d., Šiau-liuose organizuojamas Lietuvos leng-vosios atletikos čempionatas.

„Šios pirmenybės irgi bus tre-niruočių pobūdžio. Čia neturėsiu net konkurenčių. Tiesiog pasidary-siu gerą treniruotę prieš svarbiau-sią startą. Taigi Lietuvos čempio-nate rezultato gerinti tikrai neban-dysiu“, - atskleidė sportininkė.

Disko metikė teigia, kad plane-tos pirmenybėse Rusijoje tikisi kuo geriau pasirodyti, o konkrečių vietų neplanuoja.

„Tegul planuoja tie, kurie tvarko statistiką. Mes tokių dalykų nedarome, tiesiog dirbame savo darbą, treniruo-jamės, geriname techniką, ir tiek. O jau čempionatas parodys, ir kokia vie-ta, ir koks rezultatas bus. Mes dirba-me, kad diskas skristų kuo toliau. Vi-sos varžovės lieja prakaitą, visos bus stiprios“, - teigė Z.Sendriūtė.

Paklausta, ar jos sportinė forma jau pasiekė aukščiausią, piką, len-gvaatletė atsakė neigiamai, esą dar vyksta darbas: „Dar turime laiko, tad padirbėsime. Dar tikrai nėra pa-ti viršūnė“.

Artimas kraštas

Grįžusi iš Monako, Z.Sendriūtė vyko į treniruočių stovyklą Palango-je. Nors dažniausiai sportininkė tre-niruojasi gimtajame Skuode. Pa-klausta, kodėl to nedaro didesniuose miestuose, sostinėje arba Kaune, mergina sakė, kad Skuode jos na-mai, todėl čia ir treniruojasi.

„Tiems sportininkams - nebūti-nai lengvosios atletikos, - kurie mėgsta skųstis, kad treniruočių są-lygos blogos, reikėtų atvažiuoti į Skuodą. Tada jiems gal praeitų noras skųstis“, - sakė Z.Sendriūtė.

Tačiau sportininkė nepanoro minėti Skuodo pliusų ir minusų. Juk, įsitikinusi disko metikė, dėl to, kad skundiesi, padėtis nepage-rėja.

„Juk yra talentų ir mažuose miesteliuose, ir juose tikrai galima dirbti. Žinoma, sąlygos gal ir nepri-lygsta didiesiems miestams, nei Vil-

niui, nei Kaunui. Pas mus net nėra stadiono - turime sektorių, turime salę, kur mėtome, ir viskas. Nėra labai gerų sąlygų. Tačiau juk rezul-tatai nebūtinai turi priklausyti nuo idealių treniruočių sąlygų, o nuo juodo darbo ir kantrybės. Žinoma, geresnės sąlygos nepamaišytų. Gal-būt tada rezultatai būtų geresni, bet gal ir ne. Žinoma, geriau treniruotis ten, kur ir danga geresnė, ir sekto-rius geresnis, ir visa kita. Tačiau likau Skuode, grįžau ten, kur gyve-nu, kur artimiausia širdžiai“, - kal-bėjo disko metikė.

Mergina prisipažino, kad jai teko treniruotis ir Vilniuje. Šviesaus at-minimo treneris Rimantas Kalibatas ją buvo pakvietęs iš Skuodo į sosti-nę, kur Z.Sendriūtė treniravosi tre-jus metus. Tačiau baigusi vidurinę mokyklą disko metikė nusprendė grįžti į gimtąjį miestą.

„Su užsieniu Lietuvos sąlygas išvis sunku lyginti. Jos skiriasi kaip diena ir naktis. Ir vargu ar pas mus kada nors bus tokios idealios sąly-gos kaip svetur, galbūt po labai daug metų“, - teigė Z.Sendriūtė.

Iš krepšinio aikštelės

Paprašyta grįžti į prisiminimus, pradžią ir paklausta, kodėl pasirinko būtent disko metimą, Z.Sendriūtė sakė, kad iš pradžių jos gyvenime atsirado krepšinis. Vėliau ją paste-bėjo treneris Aloyzas Jasmontas, iki šiol dirbantis su disko metike, ir pa-kvietė išbandyti šią sritį.

„Sportuoju jau 13 metų. Tačiau kai pirmą kartą pasiūlė išbandyti disko metimo rungtį, neužkibau. Paskui po metų vėl kvietė - nuta-riau dar kartą pamėginti, ir patiko. Pirmiausia išmėginau rutulio stū-mimą, paskui perėjau prie disko metimo“, - sakė disko metikė.

Merginos teigimu, tais laikais buvo didelė konkurencija. Tada var-žybose susirinkdavo ne 5 ir ne 15 dalyvių: „O va šiemet tikiuosi, kad Lietuvos pirmenybėse būsime nors penkios dalyvės“.

„Kai pradėjau mėtyti diską, gru-pėje merginų buvo nemažai, tai net nekilo minties, kad tai daugiau vy-riška sporto šaka. Paskui, kai likau viena, o visos atkrito, pradėjau mąs-tyti, kad gal vis dėlto nelabai ji mo-teriška. Tačiau iš aplinkinių to ne-girdėjau“, - teigė Z.Sendriūtė.

Sportininkė dar pridūrė, kad vy-rų ir moterų disko metimas labai skiriasi. „Žinoma, skiriasi ir disko svoris, ir merginos, žiūrint iš tech-ninės pusės, daro kiekviena vos ne savaip, o vyrai - dauguma vienodai. Tad analizuodamos techniką daugiau žiūrime į vyrų pasirodymus, jų me-timą“, - sakė Z.Sendriūtė.

Mergina pasidžiaugė, kad jauni-mas šiandien domisi lengvąja atleti-ka. Tačiau, pasak disko metikės, yra ir kita medalio pusė, ne tokia džiu-ginanti.

„Kai pamato, kad reikia daug ir nuolat dirbti, dauguma atkrinta. Juk tai ne tik kelionės į užsienį ir prizi-nės vietos. Dabar jaunimo nevilioja sunkus darbas, jaunoji karta augina-ma tokiomis šiltnamio sąlygomis ir daugiau padaryti ar pasistengti ne-labai nori. Nors talentų mūsų šalyje yra daug. Būna, kad matai: aukštas, tvirtas, greitas, bet trūksta tam vai-kui noro. Ir jis meta treniruotes“, - apgailestavo Z.Sendriūtė.

Ledai nejuda

Lengvaatletės teigimu, disko metiką Virgilijų Alekną ji tikrai ga-

lėtų vadinti savo idealu. Juo žavė-josi ir karjeros pradžioje, ir da-bar.

„Juk tie idealai nesikeičia, tas pats ir lieka. Kaip žmogus jis labai konkretus, visada viską pasako tie-siai šviesiai, nepilsto iš tuščio į kiau-rą. Iš jo verta daug ko pasimokyti, pvz., kantrybės, stiprybės, susikau-pimo. Kai susitinkame, visada ban-dau rasti progą pasikalbėti, paklaus-ti patarimo. Jis - nevengiantis pagel-bėti, patarti žmogus, vieną kitą pa-tarimą visada duoda“, - sakė Z.Sen-driūtė.

Disko metikė prisipažino, kad stengiasi diską nusviesti kuo toliau. Visi, numetę daugiau kaip 60 m, sva-joja numesti 70 m. Svajonėms ir no-rams ribų nėra, įsitikinusi D.Sen-driūtė. „Jei rimtai dirbi, tai nori ma-tyti ir rezultatus. Taip pat, žinoma, patekti į olimpines žaidynes, tada kuo geriau ten pasirodyti. O jau pa-tekęs į finalą svajoji ir apie medalį. Juk ne paslaptis, mes visi to nori-me“, - teigė atletė.

Kol kas disko metikės atminty-je labiausiai įstrigo 2010 metai. Kai Barselonoje (Ispanija) vykusiame Europos lengvosios atletikos čem-pionate ji užėmė penktąją vietą, o jos diskas nuskriejo 60,70 m.

„Visada labiausiai įsimena tokie dalykai, kai mėtai, mėtai, tau sun-kiai sekasi ir galų gale vieną dieną numeti daugiau, negu tikėjaisi. Tai vadinamasis lipimas iš duobės. Tada Barselonoje buvo tikrai labai geras jausmas“, - sakė Z.Sendriūtė.

2012 m. Londono olimpinėse žaidynėse disko metikė iš Lietuvos užėmė devintą vietą. Po pusės me-tų, kai buvo diskvalifikuota vicečem-pionė rusė Darija Piščalnikova, Z.Sendriūtė automatiškai pakilo laipteliu aukščiau. O už aštuntąją vietą olimpiečiams dar mokamos premijos. Tačiau, pasak disko meti-kės, kol kas jai niekas nieko nedavė ir nežinia ar duos.

„Vis dar tikiuosi, kad ledai paju-dės...“ - vylėsi atletė.

Tegul planuoja tie, kurie tvarko statistiką. Mes tokių dalykų nedarome, tiesiog dirbame savo darbą, treniruojamės, geriname techniką, ir tiek. O jau pasaulio čempionatas parodys, ir kokia vieta, ir koks rezultatas bus

�

PRATYBOS. Šį savaitgalį vyksiantis Lietuvos čempionatas disko metikei Zinaidai Sendriūtei bus tarsi treniruotė prieš planetos pirmenybes�

EPA-Eltos nuotr.

8

cmykcmyk

�

cmykcmyk

Sporto gyvenimas 2013 m. liepos 27 d., šeštadienis2

Krepšinis �

Lietuvos krepšinio rinktinės kandidatai lieja prakaitą antrojoje treniruočių stovykloje Kaune. Tarp jų netrūksta nei debiutantų, nei patyrusių žaidėjų. Tik prieš Europos čempionatą sužinosime, kurie krepšininkai nusipelnys trenerio Jono Kazlausko palankumo ir vietos 12-uke. O kol kas „Sporto gyvenimas“ primena, ką kandidatai nuveikė nacionalinėje komandoje iki šiol.

Arūnas ABROMAITIS„Respublikos“ žurnalistas

Nacionalinė komanda šiemet turėtų tapti patirties ir jaunystės deriniu. Keturi krepšininkai - Vy-tenis Čižauskas, Adas Juškevičius, Mindaugas Kuzminskas bei Dona-tas Motiejūnas - pretenduoja pirmą kartą atstovauti Lietuvai aukščiau-sio lygio turnyre. Debiutantai turi iš ko pasisemti patirties. Svarbiau-siuose turnyruose (olimpinėse žai-dynėse, pasaulio ir Europos čem-pionatuose) Robertas Javtokas da-lyvavo devynis, Kšištofas Lavrino-vičius - aštuonis, Linas Kleiza - še-šis kartus. Skaitytojų dėmesiui - kiekvieno kandidato rinktinėje nu-eitas kelias.

Vytenis ČIŽAUSKAS Gimė 1992 m. rugsėjo 16 d. Ūgis - 188 cm.

Rinktinės debiutantas.Jauniausias rinktinės kandidatas

kvietimo sulaukė tik po pasirodymo studentų universiadoje. Taip J.Kaz-lauskas atsakė į klausimą, kuris auk-sinės 1992 m. gimusių vaikinų kar-tos atstovas (neskaičiuojant Jono Valančiūno) taps pirmuoju preten-dentu į nacionalinę komandą.

Tomas DELININKAITIS Gimė 1982 m. birželio 11 d. Ūgis - 190 cm.

Patirtis rinktinėje: 2006 ir 2010 m. pasaulio čempionatai, 2009 ir 2011 m. Europos čempionatai.

T.Delininkaitis dažnai likdavo ne-laiminguoju 13-uoju kandidatu. Kai pavykdavo patekti į rinktinę, Tomas nepretenduodavo į svarbiausius vai-dmenis. Išimtimi tapo 2010 m. pa-saulio čempionatas. Jame T.Delinin-kaitis rinko 7,6 tšk. Pernai gynėjas dalyvavo olimpinėje atrankoje, bet prieš kelionę į Londoną treneris Kęs-tutis Kemzūra jo paslaugų atsisakė.

Martynas GECEVIČIUS Gimė 1988 m. gegužės 16 d. Ūgis - 193 cm.

Patirtis rinktinėje: 2010 m. pasaulio čempionatas.

Prieš trejus metus planetos pir-menybėse M.Gecevičius vidutiniš-kai pelnė 6,6 tšk., bet savo statistiką labiausiai gerino mačuose su Libano ir Kinijos rinktinėmis. Vėliau jis aps-kritai neteko K.Kemzūros malonės. Užpernai M.Gecevičius buvo išsiųs-tas atostogauti po poros draugiškų rungtynių, o pernai net nedalyvavo rinktinės pasirengime.

�

�

�

Adas JUŠKEVIČIUS Gimė 1989 m. sausio 3 d. Ūgis - 194 cm.

Rinktinės debiutantas.Į rinktinės duris A.Juškevičius

beldėsi ir pernai. Prieš olimpinių žai-dynių atrankos turnyrą jis netgi nuvy-ko su komanda į paskutinę treniruočių stovyklą Hiustone (JAV). Vis dėlto nei atrankos turnyre, nei olimpiadoje vie-tos 12-uke A.Juškevičiui neatsirado.

Jonas MAČIULIS Gimė 1985 m. vasario 10 d. Ūgis - 198 cm.

Patirtis rinktinėje: 2008 m. ir 2012 m. olimpinės žaidynės, 2010 m. pasaulio čempionatas, 2007 ir 2009 m. Europos čempionatai.

Penkiuose turnyruose, kuriuo-se dalyvavo, J.Mačiulis atliko labai skirtingą vaidmenį. Kai 2007 m. lietuviai laimėjo Europos čempio-nato bronzą, jis buvo debiutantas ir beveik nežaidė. Kai 2010 m. bu-vo iškovota pasaulio pirmenybių bronza, Jonas grūmėsi kaip liūtas ir pelnė po 9 tšk. Nuoseklų žengi-mą į priekį sustabdė traumos. J.Mačiulis negalėjo dalyvauti 2011 m. Europos pirmenybėse, o pernai Londone rinko tik po 2,8 tšk.

Robertas JAVTOKAS Gimė 1980 kovo 20 d. Ūgis - 211 cm.

Patirtis rinktinėje: 2004 ir 2008 m. olimpinės žaidynės, 2006 ir 2010 m. pasaulio čempionatai, 2001, 2005, 2007, 2009 ir 2011 m. Europos čempionatai.

Vidurio puolėją drąsiai galima vadinti rinktinės mohikanu. Iš visų kandidatų sąraše esančių krepši-ninkų jis anksčiausiai (2001 m.) de-biutavo nacionalinėje komandoje. R.Javtokas retai būdavo tarp rezul-tatyviausių, nors pasitaikydavo ir tokių turnyrų. 2005 m. Europos čempionate jo taškų vidurkis buvo 11. Kad ir kaip klostytųsi varžybos, Robertas visada buvo kovingumo ir ištikimybės rinktinei pavyzdys. Nuo 2004 m. jis praleido tik vieną turnyrą, ir tai - ne savo noru. Pernai kelią į olimpines žaidynes R.Javto-kui užkirto stresinis pėdos lūžis.

Martynas POCIUS Gimė - 1986 balandžio 28 d. Ūgis - 196 cm.

Patirtis rinktinėje: 2012 m. olimpinės žaidynės, 2010 m. pasau-lio čempionatas, 2011 m. Europos čempionatas.

Prieš 2010 m. planetos pirme-nybes M.Pociaus galimybės atrodė panašios kaip R.Seibučio bei M.Ge-cevičiaus, tačiau šiam gynėjui rink-tinėje pavyko palikti daug ryškesnį pėdsaką. Prie bronzos medalių lai-mėjimo Martynas prisidėjo pelny-damas po 9,6 tšk. Kituose turny-ruose M.Pocius žaidė ne taip sėk-mingai. Užpernai Europos čempio-nate jis rinko 8,4, pernai olimpiado-je - 7,2 tšk.

�

�

�

�

Mindaugas KUZMINSKAS Gimė 1989 m. spalio 19 d. Ūgis - 205 cm.

Rinktinės debiutantas.Pastaruosius dvejus metus pa-

tekti į 12-uką Mindaugui trukdė ir žaidimo praktikos klube stoka, ir di-delė konkurencija lengvojo krašto puolėjo pozicijoje. Užpernai K.Kem-zūra atsisakė M.Kuzminsko paslau-gų po pirmosios treniruočių stovy-klos, pernai - po dviejų draugiškų rungtynių.

Kšištofas LAVRINOVIČIUS Gimė 1979 m. lapkričio 1 d. Ūgis - 210 cm.

Patirtis rinktinėje: 2004 ir 2008 m. olimpinės žaidynės, 2006 m. pasaulio čempionatas, 2003, 2005, 2007, 2009 ir 2011 m. Europos čem-pionatai.

Kšištofas yra vienas iš labiau-siai patyrusių rinktinės krepšinin-kų. 2003 m. jis tapo Europos čem-pionu, 2004 ir 2008 m. su naciona-line komanda nukeliavo iki olimpi-nių žaidynių pusfinalio. Sausa sta-tistika rodo, kad sėkmingiausias K.Lavrinovičiui buvo 2007 m. Eu-ropos čempionatas. Jame aukštaū-gis rinko 9,4 tšk. 2010 m. Kšištofas nežaidė dėl nugaros operacijos, o 2011 m. dėl traumos žaidė nedaug. Pernai K.Kemzūra įtraukė Kšištofą į išplėstinį kandidatų sąrašą, bet į treniruočių stovyklą taip ir nepa-kvietė.

�

�

Donatas MOTIEJŪNAS Gimė 1990 m. rugsėjo 20 d. Ūgis - 213 cm.

Rinktinės debiutantas.Keista, kad jau daug metų

Lietuvos krepšinio viltimi vadi-namo D.Motiejūno debiuto reikia laukti iki šiol. Užpernai K.Kem-zūra jį išbraukė iš sąrašo po kelių draugiškų mačų. Pernai pats Do-natas atsisakė galimybės debiu-tuoti olimpiadoje, nes neatvyko į rinktinę.

Mantas KALNIETIS Gimė 1986 m. rugsėjo 6 d. Ūgis - 195 cm.

Patirtis rinktinėje: 2012 m. olimpinės žaidynės, 2006 ir 2010 m. pasaulio čempionatai, 2009 ir 2011 m. Europos čempionatai.

Kadangi rinktinė ir praėjusio de-šimtmečio pabaigoje jautė įžaidėjų badą, Mantas vietą joje iškovojo dar iki 20-ojo gimtadienio. Po debiuto 2006 m. pasaulio čempionate M.Kal-nietis dvejus metus iš eilės nepate-ko į 12-uką. Jo žvaigždžių valanda išmušė 2010 m. planetos pirmeny-bėse Turkijoje. Įžaidėjas rinko po 9,8 tšk., atliko po 3,4 rezultatyvaus per-davimo ir svariai prisidėjo prie bron-zos medalių laimėjimo. Po metų, per Lietuvoje vykusį Europos čempio-natą, Manto vidurkis išaugo iki 11 tšk. Deja, Londono olimpinės žaidy-nės M.Kalniečiui buvo nesėkmingos kaip ir visai rinktinei.

�

�

Linas KLEIZA Gimė 1985 sausio 3 d. Ūgis - 203 cm.

Patirtis rinktinėje: 2008 ir 2012 m. olimpinės žaidynės, 2006 ir 2010 m. pasaulio čempionatai, 2007 ir 2009 m. Europos čempionatai.

Per pirmuosius tris turnyrus rink-tinėje L.Kleiza būdavo svarbus žaidė-jas, bet lyderio vaidmenį dažniausiai užleisdavo Šarūnui Jasikevičiui ar Ra-mūnui Šiškauskui. Paskui jau paties Lino žaidimas tapo rinktinės lakmuso popierėliu. Kai puolėjui nesisekė 2009 m. Europos čempionate (8,8 tšk.), ne-sisekė ir komandai. Puikiai sekėsi 2010 m. pasaulio pirmenybėse (19 tšk., 7,1 atk. kam.), puikiai sekėsi ir visam kolektyvui. Užpernai Linas ne-žaidė dėl sunkios traumos, o pernai vis dar jautė jos padarinius. Londone L.Kleiza rinko 13,8 tšk.

Jonas VALANČIŪNAS Gimė 1992 m. gegužės 6 d. Ūgis - 211 cm.

Patirtis rinktinėje: 2012 m. olimpinės žaidynės, 2011 m. Euro-pos čempionatas.

Užpernai Jonas įsiveržė į rinktinę tarsi meteoras. 19-mečio krepšininko Europos čempionate pasiektas 8,4 tšk. vidurkis buvo tikrai aukštas. J.Valančiūnas sėkmingai kovėsi su to-kiais vidurio puolėjais kaip serbas Ne-nadas Krstičius ir Vokietijos atstovas Krisas Kamanas (Chris Kaman). Vis dėlto pernai Londone teko nusileisti ant žemės. Olimpiadoje Jono taškų vidurkis buvo tik 4,2.

Darjušas LAVRINOVIČIUS Gimė 1979 m. lapkričio 1 d. Ūgis - 212 cm.

Patirtis rinktinėje: 2008 m. olimpinės žaidynės, 2006 m. pasaulio čempionatas, 2005, 2007 ir 2009 m. Europos čempionatai.

Kai žaidžia ir Kšištofas, ir Darjušas, sunku nuspręsti, kuris iš jų naudinges-nis komandai. Skirtumas tas, kad Dar-jušo patirtis rinktinėje yra daug mažes-nė nei brolio. Jis vėliau pateko į nacio-nalinę komandą ir joje nežaidė nuo nesėkmingo 2009 m. Europos čempio-nato. 2010 m. buvo skelbta, kad aukš-taūgio neišleidžia Stambulo klubas „Fe-nerbahce Ulker“. Užpernai teko nu-traukti pasirengimą dėl kojos skausmų, o pernai K.Kemzūra neįrašė Darjušo net į kandidatų sąrašą.

Renaldas SEIBUTIS Gimė 1985 m. liepos 23 d. Ūgis - 196 cm.

Patirtis rinktinėje: 2012 m. olimpinės žaidynės, 2010 m. pasau-lio čempionatas.

Prieš trejus metus R.Seibutis buvo atsarginis rinktinės gynėjas ir žaidė nelabai daug, o užpernai nepa-teko į galutinį 12-uką. Pernai pasi-rengimą olimpiadai sutrikdė trauma. Dėl jos R.Seibutis nevyko į atrankos turnyrą. Vis dėlto paskui K.Kemzū-ra vėl pakvietė gynėją. R.Seibutis debiutavo olimpinėse žaidynėse.

�

�

�

�

Debiutantai pluša šalia senų vilkų

MOHiKAnAs. Dar 2001 m. rinktinėje debiutavęs Robertas Javtokas iki šiol yra ištikimas nacionalinei komandai

�

Vikt

oro

Purio

nuo

tr.

cmyk

9

cmykcmyk

�

cmyk

Sporto gyvenimas2013 m. liepos 27 d., šeštadienis 3

tenisas �

savaitės gimtadieniai �

Rūtenis Paulauskas (1971 m. liepos 29 d.)

krepšinio treneris. Buvęs lietu-vos moterų rinktinės (2008-200� m.) ir jaunių vaikinų rinktinės (2004-2008 m.) vyr. treneris.

Marius Žaromskis (1980 m. liepos 30 d.)

mišrių kovos menų turnyrų da-lyvis. 200� m. Japonijoje tapo pres-tižinio turnyro „Dream Grand Prix“ čempionu.

Romualdas Brazauskas (1960 m. liepos 31 d.)

Tarptautinės kategorijos krep-šinio teisėjas. Teisėjavo ketveriose olimpinėse žaidynėse. Baltijos krep-šinio lygos direktorius.

Valdas ivanauskas (1966 m. liepos 31 d.)

Buvęs futbolininkas, treneris. 1�87 m. universiados čempionas. 1��0, 1��1, 1��3 ir 1��4 m. pripažin-tas geriausiu lietuvos futbolininku.

Rolandas Jasevičius (1982 m. liepos 31 d.)

Boksininkas, 2004 m. europos čempionato bronzos medalio laimė-tojas, keturiskart lietuvos čempionas. 2004 m. olimpinių žaidynių dalyvis.

Svetlana PauliukaiTė (1985 m. liepos 31 d.)

Dviratininkė, lietuvos moterų treko rinktinės narė. Daugkartinė lietuvos čempionė, 2008 m. olim-pinių žaidynių dalyvė.

Kęstutis laToŽa (1950 m. rugpjūčio 2 d.)

Buvęs futbolininkas, treneris. 1�68-1�83 m. žaidė vilniaus „Žalgi-ryje“. 1��8-1��8 m. buvo lietuvos rinktinės vyr. treneris.

Mindaugas eŽerskis (1977 m. rugpjūčio 2 d.)

Graikų-romėnų imtynių meistras. 2007 m. pasaulio vicečempionas, 200� ir 2012 m. europos vicečempio-nas, 2005 m. bronzos laimėtojas.

Deividas ŠemBeras (1978 m. rugpjūčio 2 d.)

lietuvos rinktinės futbolininkas. nacionalinėje komandoje sužaidė 81 rungtynes. 2005 m. - ueFa tau-rės laimėtojas.

Kazimieras vasiliauskas (1990 m. rugpjūčio 2 d.)

lenktynininkas, keturiskart lie-tuvos kartingo čempionas. 200� m. pripažintas geriausiu lietuvos lenk-tynininku.

Šiandien Vilniuje, Sereikiškių parko aikštyne, prasidės Tarptautinės teniso federacijos (ITF) „Futures“ serijos turnyras Lietuvos prezidento taurei laimėti, jame dalyvaus ir antroji mūsų šalies raketė Laurynas Grigelis. Pasak turnyro direktoriaus Liutauro Radzevičiaus, tikimasi, kad L.Grigelis ne tik kovos vienetų varžybų finale, bet ten ir triumfuos.

Aistė laBinaiTėŽurnalistė

Didelis susidomėjimas

Turnyre, kurio prizų fondą su-daro 10 tūkst. JAV dolerių, varžysis tenisininkai iš daugiau nei 25 pasau-lio šalių. Kvalifikacijoje žais 64, o pagrindiniame vienetų turnyre - 32 tenisininkai. Kvalifikacija vyks lie-pos 27-28 d. O turnyras, kurio nu-galėtojui atiteks 18 Teniso profesio-nalų asociacijos (ATP) reitingo taš-kų ir piniginė premija, baigsis rug-pjūčio 3 d.

„Vilnius užsienio sportininkus la-bai traukia dėl savo didelio senamies-čio, neblogo susisiekimo. Nors ir keista, bet daugiausiai atvažiuoja te-nisininkai ne iš Skandinavijos, ne iš Rusijos ir ne iš kaimyninių šalių, o iš Ispanijos, Italijos, Prancūzijos, Vokie-tijos“, - sakė turnyro vadovas.

Pagrindinėse Prezidento taurės turnyro vyrų vienetų varžybose tikrai žais trys Lietuvos tenisininkai - L.Grigelis, kuris patenka pagal reitin-gą, šalies čempionatą laimėjęs Gvidas Sabeckis ir vardinio kvietimo sulau-kęs Lukas Mugevičius. Dar keli Lie-tuvos sportininkai dalyvaus atrankos turnyre.

„Pirmą kartą turime tokią puokš-tę Lietuvos žaidėjų, turnyras bus sti-priausias pagal lietuvių sudėtį. Šie-

met turnyre nauja ir tai, kad pirmą kartą L.Grigelis atvažiuoja turėda-mas tokį aukštą reitingą. Pagal užsi-registravusių žaidėjų sąrašą jis yra ketvirtas. Kitaip sakant, atvažiuoja nebe jaunuolis, kuris nori iškovoti pirmąjį ATP tašką, bet žmogus, kuris sieks pergalės šiame turnyre. Taip pat bus labai įdomi jo komanda su Džuzepe Menga (Giuseppe Menga). Su savo treneriu jie žais dvejetų var-žybose“, - sakė L.Radzevičius.

Tikisi pergalės

Turnyro direktorius vylėsi, kad Lietuvos tenisininkai turnyre iško-vos ne vieną pergalę.

„G.Sabeckio pranašumu gali tap-ti patirtis. Lietuvos čempionato ko-vos parodė, kad jaunimui vis dar sunku kautis su didelę patirtį sukau-pusiais tenisininkais, o Gvidas yra būtent toks. Lukas, atrodo, apšyla kojas suaugusiųjų tenise. Neseniai panašiame turnyre Taline jis iško-vojo antrąjį ATP tašką. Kodėl gi taš-kų kraičio nepapildžius ir Vilniuje? Aišku, labai daug lems burtai“, - sa-kė Liutauras Radzevičius.

Turnyro direktoriaus teigimu, vieni jaunieji Lietuvos tenisininkai gali kovoti dėl apdovanojimų, o ki-ti dėl pirmojo ATP taško. L.Radze-vičius prisipažino, jog norėtų, kad L.Grigelis žaistų vienetų varžybų finale.

„Manau, jis pats tikisi ne tik žaisti finale, bet ir laimėti šį turnyrą.

Tai, žinoma, būtų programa maksi-mum. O kalbant apie dvejetų turny-rą, nežinau, ar bus galimybė taip pa-skirstyti jėgas, kad ir vieną, ir kitą turnyrą Laurynas laimėtų. Tiesiog reikia viską apmąstyti ir protingai paskirstyti jėgas. Dvejetų finalai bus kitą penktadienį, o vienetų - šešta-dienį, rugpjūčio 3 d. Taigi manau, kad visi variantai yra įmanomi“, - sakė turnyro vadovas.

Pats 21 metų L.Grigelis, kuris pasaulio reitinge užima 493-iąją vie-tą, teigė Vilniuje 2007 m. iškovojęs pirmuosius savo ATP taškus, todėl ir šį kartą vyks į sostinę tikėdama-sis, kad būtent čia jo žaidimo kreivė vėl ims kilti į viršų.

„Bus tikrai smagu žaisti prieš savus žiūrovus, stengsiuosi parody-ti viską, ką moku, - teigė pastaruoju metu ant kietos dangos žaidžiantis L.Grigelis. - Prisitaikyti prie grunto prireiks kiek laiko. Ne paslaptis, kad gruntas nėra mano mėgstamiausia danga, todėl lengva nebus, tačiau ki-ti svarbūs dalykai, tokie kaip savų sirgalių palaikymas, leis man pasiek-ti rezultatą“.

Ekonominės priežastys

L.Radzevičiaus teigimu, kol kas Lietuvai įkandami tik „Futures“, o ne ATP „Challenger“ serijos turny-rai. O priežastis labai paprasta - fi-nansinės lėšos.

„Buvo svarstoma mūsų šalyje surengti „ATP 250“ turnyrą. Tačiau paaiškėjo, kad šio turnyro išlaidos daugiau nei 1,5 mln. litų. Ši suma viršija Lietuvos teniso sąjungos biu-džetą du kartus. Taigi galbūt tas lė-šas tikslingiau panaudoti jauniesiems tenisininkams ugdyti, teniso bazės plėtrai. Nes jei rengiamas toks tur-nyras, pasirašoma sutartis penke-riems metams. Taigi penkerius me-tus iš eilės reikia po 1,5 mln. litų.

Taigi galbūt geriau užtikrinti Ričar-dui Berankiui, L.Grigeliui ar kitiems sportininkams tolygų dalyvavimą įvairiuose turnyruose už tas lėšas, nei surengti Vilniuje vieną, kuriame daugumą dalyvių sudarytų svečiai. Nei Vilnius, nei Lietuva nėra pajėgūs finansiškai, o jei ir būtume pajėgūs, galvotume, ar tai būtų naudinga. Ir, beje, iš tų visų tenisininkų, kurie Lietuvoje yra ir bus, tik turbūt du pajėgtų dalyvauti „Challenger“ tur-nyre“, - teigė L.Radzevičius.

Teniso specialistas dar pridūrė, kad „Futures“ biudžetas yra apie 80 tūkst. litų.

Šios varžybos tapo tradicinės Lie-tuvai atkūrus Nepriklausomybę - jų organizavimas atnaujintas 1994 m. Šiais metais vyksiantis turnyras - jau 24-asis istorijoje. Į ITF kalendorių Pre-zidento taurė buvo įtraukta 1998 m. Vienintelis Lietuvos tenisininkas, ku-riam atkūrus Nepriklausomybę pavy-ko laimėti Lietuvos prezidento taurę, yra Rolandas Muraška.

namai. Tenisininkas Laurynas Grigelis turnyre Vilniuje laukia sirgalių palaikymo

�

Proga L.Grigeliui suspindėti TėvynėjeIrmanto Sidarevičiaus nuotr.

10

cmykcmyk10

Dar vienas tyrėjos Dženifer Ler-ner (Jennifer Lerner) pastebėjimas: žmonių, stresinėmis situacijomis linkusių įpykti, o ne bijoti, biologinis

atsakas mažiau intensyvus (turima omeny kraujo spaudimą ir streso hormonų lygį). Tai, anot tyrėjos, reiškia, kad erzinančioje situacijo-je, kai pyktis pagrįstas, jis nebūti-nai kenkia sveikatai. Kitas faktas: žmonių, dažniau jaučiančių pyktį, o ne laimę, pragyvenimo lygis aukš-tesnis. Taigi pyktis, nors ir nemaloni emocija, turi savų pranašumų.

Kitas įdomus reiškinys: pyktis - puikūs „klijai“ bendram visuomeni-niam veiksmui, nukreiptam prieš

bendrą grėsmę. Endriu Livingsto-nas (Andrew Livingstone) iš Stir-lingo universiteto su kolegomis atliko tyrimą ir priėjo išvadą, kad, palyginti su kitomis emocijomis, labiausiai žmones vienija ir skatina imtis bendro veiksmo būtent pyktis.

Jo darbe taip pat rašoma, kad pyktis taip pat priverčia siekti žmo-nes pelnyto atlygio. Jei, pavyzdžiui, siekiamybė yra geresnės darbo sąlygos arba socialiniai pokyčiai, pyktis gali atlikti itin svarbų vaid-menį. Profesinėje srityje pyktis gali būti ypač naudingas. Be abejonės, reikia mokėti jį valdyti: jį reikšti atsakingai.

Egzistuoja įsitikinimas, kad pyk-tį kartais netgi naudinga sukel-ti: įpykusiems žmonėms gimsta

įdomesnių idėjų, jie mąsto ne taip struktūriškai, todėl kūrybingiau.

Įrodyta, kad politiniai ir verslo lyderiai, į skandalą reaguodami pyk-čiu, o ne liūdesiu, visuomenės akyse pelno aukštesnį statusą. Vis dėlto tai galioja tik vyriškos lyties atstovams. Moters emocinės reakcijos dažniau-siai aiškinamos jos charakteriu („ji - piktas žmogus“), o vyrų pyktis daž-niau aiškinamas kaip tiesiog reakcija į išorines aplinkybes.

Keletas tyrimų atskleidė, kad piktesni derybininkai gali pasiekti naudingesnių rezultatų.

Darbovietėje ir platesnėje so-cialinėje sferoje pyktis tikrai gali būti naudingas. O kaip derėtų elg-tis namų aplinkoje? Ar bendraujant su artimu žmogumi galioja kitokios taisyklės ir šiuo atveju geriausia vi-suomet išlikti kuo ramesniam?

Vašingtono visuomenės sveika-tos universiteto profesorius Ernes-tas Harburgas ne tokios nuomonės. Jo įsitikinimu, pasipykti su partne-riu kartais gali būti labai sveika. Jo komanda, atlikusi tyrimą, atrado: žmonės, kurie bendraudami gniau-žia pyktį, miršta anksčiau už tuos, kurie pykčio neslepia ir sprendžia konfliktus. Naujausio tyrimo duo-menimis, porų, kurių abu partne-riai išreiškia savo pyktį, gyvenimo trukmė reikšmingai ilgesnė.

Vis dėlto būtina akcentuoti, kad santykiuose pyktis neturi užgožti pagarbos.

„Tai paprasta, lyg pasakyti: „aš ant tavęs pykstu, noriu, kad mane išklausytum ir manimi rūpintumei-si“, - pataria tyrėjas, bet nurodo, kad konfliktuose dažniausiai skamba toli gražu ne tokios frazės.

Kaip kadaise rašė Aristotelis, pyktį valdyti nelengva. Be to, nelen-gva ir tinkamai reaguoti į kitų pyktį. Blogiausia, kai reakcija sukelia dar didesnę pykčio bangą arba išreikštą pyktį ignoruoja. Taigi geriausia pasi-naudoti antikos filosofo išmintimi ir „pykti ant tinkamo žmogaus, tinka-mu laipsniu, tinkamu metu, dėl tin-kamos priežasties, tinkamu būdu“.

„Respublikos“, lrt inf.

10

Pyktį esame įpratę laikyti destruktyvia, santykius griaunančia emocija. Dažniausiai peršami pykčio valdymo metodai - jo gniaužimas. Vis dėlto pyktis nėra blogis pats savaime. Dar daugiau, būna situacijų, kai pažadinti savyje pyktį netgi sveika ir naudinga.

Pavyzdžiui, asmeniniuose san-tykiuose, tariantis dėl tam tikrų verslo sandėrių, visuomeninėse grupėse ir panašiose situacijoje.

„Pykčio patirtis nėra maloni, tad mes jį laikome negatyvia emo-cija. Vis dėlto pyktis gali būti nau-dingas ir ilgainiui mus padaryti laimingesnius ir sveikesnius. Jis skatina siekti tikslų“, - dėsto Ka-lifornijos universiteto psichologas Bretas Fordas (Brett Ford).

Tam, kad iš šios emocijos išpeš-tume naudos, reikia žinoti, kada, kur ir kaip supykti. Mes privalome išmokti pykti strategiškai, neleisti pykčiui tapti mūsų valdovu.

Pyktis dažniausiai apibrėžiamas kaip emocinis atsakas į provoka-ciją. Dažnai reakcija būna ne tik emocinė, bet ir lydima tam tikrų fizinių pokyčių - sutankėja širdies ritmas, organizme pagausėja hor-mono adrenalino. Atsakas, kaip smarkiai supykstame ir kaip atvi-rai tai parodome, priklausomai nuo kiekvieno žmogaus skiriasi.

Be abejonės, žmonės, dažnai patiriantys ir reiškiantys nevaldo-mą pyktį, kenčia. Dėl pykčio povei-kio sveikatai gali būti diskutuojama. Be to, tai aiškiai žlugdo santykius su žmonėmis.

„Jų vaikai, žmonos, vyrai, virši-ninkai, šeimos jų bijo, tad šalinasi. Nepatikėtumėte, jei atskleisčiau skaičių žmonių, kurie į mus krei-piasi dėl šios problemos. Jie netu-ri draugų. Juos palieka šeimos. Jie arba nuolatos dirba, arba įsitraukia į gausybę priklausomybių“, - aiški-na Maikas Fišeris (Mike Fisher), Britų pykčio valdymo asociacijos prezidentas.

Niekas nesiginčija - pyktis iš-ties gali būti destruktyvus ir griau-nantis. Vis dėlto po truputį populia-rėja požiūris, kad pyktis tam tikrais atvejais gali būti naudingas. Vienas iš tyrimų, atskleidusių pykčio nau-dą, buvo atliktas praėjus 9 dienoms po tragiškų Rugsėjo 11-osios įvy-kių. Tyrimo autorė apklausė 1000 suaugusių ir paauglių amerikiečių, norėdama ištirti jų emocijas ir jaus-mus teroristinės atakos atžvilgiu. Apklaustieji, jautę pyktį teroris-tams ir terorizmo reiškiniui, į ateitį žvelgė optimistiškiau, palyginti su tais, kurie terorizmo bijojo. Beje, pikčiau terorizmo atžvilgiu buvo nusiteikę vyrai, jie ir ateitį vertino optimistiškiau nei moterys. Tyrėja priėjo dar vieną išvadą: žiniasklai-doje pasirodantys žmonių pyktį ža-dinantys straipsniai žmones nejučia versdavo jaustis drąsiau, ne taip bijoti teroristinių atakų.

psichologijaj/b Tyrimas

Pyktisgali būti naudingas

Įpykusiems žmonėms gimsta įdomesnių idėjų, jie mąsto ne taip struktūriškai, todėl kūrybingiau

EPA-

Elto

s nuo

tr.

Ar esate kada nors susimąs-tę apie tai, kad maždaug 50 proc. mūsų kasdienio gyvenimo sudaro neutralūs įvykiai, apie 40 proc. - teigiami ir tik 10 proc. - neigiami? O tai reiškia: jei norite jaustis laimingi, reikia tik sutelkti dėmesį į gera ir negalvoti apie bloga.

Panagrinėkime, kokie visai ne-reikalingi išgyvenimai ir nerimas gali mums nuodyti gyvenimą, ir su-simąstykime apie jų tikrąją svarbą.

neSPĖJu... laiku užbaigti pro-jektą, nubėgti į parduotuvę, išvesti šuns, paskambinti artimiesiems... Žodžiu, sąrašas begalinis! Seniai pastebėta, kad būtent skubėjimas trukdo laiku ir kokybiškai spręsti tuos uždavinius, kuriuos kelia gy-venimas ir profesija.

konkuRenciJa. Taip, ji mū-sų visuomenėje ne šiaip didelė, o kartais nepagrįstai didelė. Į kiekvie-ną vietą po saule pretenduoja kele-tas žmonių, ir, kaudamasis dėl jos, kiekvienas iš jų yra linkęs pamiršti savo individualumą.

neSuGeBu autoMatiŠkai DiRBti keLeto DaRBų vienu Metu. Šiandien tapo madinga rei-kalauti iš vidutinio statistinio žmo-gaus būti mažų mažiausia Julijumi Cezariu, kuris (beje, vienintelis per

visą istoriją) įsigudrino periodiškai dirbti tris darbus vienu metu. Aps-kritai žmogaus psichika pajėgia susi-kaupti vienam darbui, o veiksmų au-tomatizmas mažina ir kūrybiškumą, ir jų atlikimo kokybę su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.

MateRiaLinĖS veRtyBĖS iR PiniGai. Net jei mums visko užtenka, mes niekaip negalime nustoti nerimauti: o gal staiga ko nors pritrūks. Vaikantis materialių dalykų žmogaus siela rambėja, prisipildydama įprastos depresijos - juk neįmanoma tapti turtinges-niam už visus!

SenĖJiMaS. Jaunystė, natū-rali ar pasiekta dedant neįtikėtinas pastangas ir daugybę pinigų, šian-dien yra madinga. Manoma, kad jaunatviškai atrodantis žmogus būtinai yra laimingas. Štai ir jaudi-namės dėl pirmųjų raukšlelių, kai mums 25-eri.

inFoRMaciJa. Šiuolaikinio žmogaus sąmonėje tvirtai įsišakni-jo mintis, kad „valdyti informaciją - vadinasi, valdyti pasaulį“, tai yra būti lydimam sėkmės. Todėl ir jau-dinamės, kad ko nors nespėjome išgirsti, perskaityti ir suprasti.

GyveniMo noRMoS. kas iš mūsų bent kartą nesikrimto dėl to, kad gyvena kažkaip neteisingai, ne taip, kaip derėtų, ne kaip visi? Jaudindamiesi dėl panašumo į ki-tus, mes prarandame svarbiausia - individualumą, ir galbūt vagiame iš savęs geriausias gyvenimo mi-nutes, kurias galėtume nugyventi vien sau.

MeiLĖ. Žmogui būdinga nuo-latos dėl jos jaudintis: tai jos nėra, ir jis jaučiasi vienišas, tai jis ją rado ir baisiai bijo prarasti, tai apverkia dingusią. Bet pats šis stebuklin-gas jausmas visai nepriklauso nuo mūsų norų ir neturi visiškai nieko bendra su įvairiausiais būgštavi-mais. Jis - kaip miškas, kaip upė - arba yra, arba nėra, ir jaudinimasis čia nepadės!

neLaiMinGi atSitikiMai. kasdien iš televizorių ekranų į mus plūsta neigiamos informacijos

srautas - apie teroristų išpuolius, automobilių ir lėktuvų katastrofas, gamtos kataklizmus ir t.t. Bet jeigu skristi būtina, tarkime, atostogauti į šiltuosius kraštus arba į labai svar-bią komandiruotę, kokia prasmė jaudintis? Skristi vis tiek reikės.

oRai. Juokinga, bet meteo-rologinės sąlygos jaudina ne tik sinoptikus, lakūnus ir geologus! Paskaičiavus, kiek kartų per dieną vidutinis statistinis žmogus klauso, skaito arba žiūri orų prognozes, tampa aišku, kad orai daugumai mūsų yra rimta ir nuolatinė prie-žastis nerimauti.

Neverta jaudintis!

cmyk

11

cmyk / 11

porosj/b įžymybės

Dženifer Lopes (Jennifer Lopez) ir Kasperas Smartas (Casper Smart)

43 metų Dženifer Lopes - tikra dievaitė, graži, populiari ir savaran-kiška. Dainininkei nelengva rasti sau tinkamą vyrą, todėl Džei Lo nesivaiko bendraamžių milijonierių, o leidžia laiką su jaunu (ir iki roma-no su ja niekam nežinomu) Kas-peru Smartu. Tekėti už mylimojo Dž.Lopes neskuba, tačiau neseniai

prisipažino, kad norėtų turėti dau-giau vaikų. Tiesa, kad jų tėvas turi būti būtent Kasperas, Dženifer nie-ko nesakė. Šalia 26 metų Kaspero ji jaučiasi daug jaunesnė, mėgsta su juo lankytis įvairiuose renginiuose, o kai kada šėlsta naktiniuose klu-buose. Žvaigždė palaiko draugiškus santykius su savo buvusiu vyru Marku Entoniu (Marc Anthony), kuris, beje, daugiau jai tiko pagal amžių, ir atvirai prisipažįsta: „Mūsų šeima keista...“

Peris Hilton (Paris Hilton) ir Riveris Viperis (River Viiperi)

Su kokiais tik vyrais nesusitiki-nėjo vėjavaikė Peris Hilton! Atrodė, kad viešbučių imperijos paveldėto-ja apskritai nesugeba įsimylėti ir į vyrus žiūri tik kaip į būdą maloniai praleisti laiką. Visa pasikeitė, kai 32 metų Peris sutiko gražuolį Riverį Viperį, kuris yra už ją jaunesnis 11 metų. Dabar Peris niekur nesirodo be savo išrinktojo, su kuriuo susi-tikinėja jau beveik metus. Peris tai tikras rekordas! Peris atvėrė Riveriui visų garsiausių pasaulio vakarėlių duris, o romanas su mi-lijoninio turto savininke išgarsino ispaną modelį ir suteikė jam gali-mybę važinėtis jos raudonu ferariu. Neblogai 21 metų vaikinukui!

Demi Mur (Demi Moore) ir Garis Mortonas (Gary Morton)

Po skaus-mingo išsis-kyrimo su Eš-tonu Kačeriu (Ashton Kut-cher) 50-me-tė Demi Mur nutarė gydy-tis tuo, nuo ko susirgo - rado meilužį, dar jaunesnį

už buvusį vyrą. Naujasis aktorės išrinktasis yra Garis Mortonas, gražuolis buvęs Lindsi Lohan (Lindsey Lohan) ir Dženifer Enis-ton (Jennifer Aniston) draugas.

Jaunasis donžuanas, už Demi jaunesnis 19 metų, regis, susido-rojo su pagrindiniu uždaviniu - iš-vadavo aktorę iš depresijos, susi-jusios su skyrybomis. Tiesa, pora niekada oficialiai nesirodo kartu, bet paparacai vis mato juos tai pa-plūdimyje, tai prekybos centre, tai prie Demi namų.

Apie rimtus santykius kol kas nekalbama (pernelyg jau įspūdingas G.Mortono perga-lių sąrašas), bet Demi bent jau neatrodo tokia nelaiminga kaip prieš metus.

Šeron Stoun (Sharon Stone) ir Martinas Mika (Martin Mica)

Žavingoji Šeron Stoun i r b ū d a m a 55-erių ga-li ne tik sau leisti iškirptę kone iki bam-bos, bet ir tu-rėti draugą, jaunesnį 27 metais. Kol aktorės my-

limasis, modelis iš Argentinos Martinas Mika, krovėsi portfe-lį ir vaikščiojo į mokyklą, Šeron spėjo dukart ištekėti, išsiskirti, susilaukti dviejų vaikų ir suvai-dinti legendiniame „Esminiame instinkte“.

Ir štai jiedu susitikinėja jau beveik dvejus metus. Iš pradžių Vakarų bulvarinė spauda netikėjo ir net smerkė šį romaną, atseit, kokia gali būti meilė, kai toks am-žiaus skirtumas?

Kad ir kaip ten būtų, Šeron ir Martinas iki šiol yra kartu. Tekėti aktorė neskuba, ištekėjusi ji jau buvo, tad tiesiog mėgaujasi pa-trauklaus Martino draugija ir su malonumu vedasi jį į visokiausius renginius.

Sem Teilor Vud (Sam Taylor Wood) ir Aronas Džonsonas (Aaron Johnson)

46 metų Sem Tei lor Vud ir Arono Džonsono is-torija sujaudi-no net skepti-kus. Sem vy-resnė už savo jauną vyrą net 24 metais, ta-

čiau jų jausmų nuoširdumu niekas neabejoja. A.Džonsonas, įsimylė-jęs ne bendraamžę, o daug vyres-nę moterį, buvo jai atrama labai sunkiu gyvenimo laikotarpiu. Jų romano pradžioje Sem buvo diag-nozuotas krūties vėžys, jai buvo atlikta krūties šalinimo operacija. Laimė, ligą aktorė įveikė, o sun-kaus gydymo metu Aronas visą laiką buvo šalia jos.

Dabar sutuoktiniai augina jau dvi dukras. Ir nors Aronui vos 22 metai, jis yra tikrai puikus šei-mos tėvas.

Meraja Keri (Mariah Carey) ir Nikas Kenonas (Nick Cannon)

Nors Me-r a j o s Ke r i vyras Nikas Kenonas yra jaunesnis už žmoną 11 me-tų, pora atro-do labai har-moninga. Kai kada gyveni-mas praside-da tik sulau-

kus 40-ies: Meraja sutiko meilę būtent tokio amžiaus ir po metų tapo mama. Dainininkė pagimdė ilgai lauktus dvynius Marokaną ir Monro.

Žvelgiant iš šalies, poros san-tykiai atrodo labai romantiški - jie kasmet švenčia vedybų metines: rengia iškilmingą ceremoniją, vėl tapdami jaunikiu ir nuotaka ir sukviesdami svečius pasveikinti „jaunavedžių“. Reikia pasakyti, kad sąjunga su Meraja labai pa-dėjo ir Niko karjerai: tamsiaodis komikas ir reperis visame pa-saulyje išgarsėjo būtent dėl šio romano.

Aišku, niekas nemano, kad N.Kenonas pradėjo susitikinėti su M.Keri dėl savanaudiškų tikslų.

Madona (Madonna) ir Brahimas Zaiba (Brahim Zaibat)

54 metų Madona visa-da rinkdavosi jaunesnius vy-rus, ir amžiaus skirtumas vis d idė jo : Šo -n a s Pe n a s (Sean Penn) jaunesnis už dainininkę 2 metais, Gajus

Ričis (Guy Ritchie) - 10 metų, o naujasis mylimasis Brahimas - 29 metais.

Jų romanas yra grynas me-zaliansas. Ji - popmuzikos ka-ralienė ir, tiesiai sakant, soli-daus amžiaus dama, o jis - iki tol niekam nežinomas 25 metų šokėjas.

Kuo gi jis patraukė Madoną? Gali būti, kad ryškia išvaizda, tam-sia oda ir idealia figūra. Pasaky-ti, kad pora atrodo harmoningai, sunkoka.

Anksčiau Amerikos žiniasklai-doje sklandė gandai, kad Brahimas Madonai pasipiršo, tačiau vestuvių kol kas taip ir nebuvo.

Parengė Milda kunSkaitĖ

Tinka į sūnus

Daugelis garsenybių, regis, yra amžinai jaunos: šiuolaikinės 40-metės žvaigždės atrodo esančios 25-erių ir renkasi daug jaunesnius už save vyrus. Kodėl žvaigždės taip myli vaikinus, vos sulaukusius pilnametystės? Nejau sėkmės lydimos moterys negali rasti antrosios pusės tarp bendraamžių?

EPA-

Elto

s nuo

tr.

12

cmykcmyk12

aTradimaij/b mokslas

Nuo tada, kai tapo įmanoma klonuoti gyvus organizmus, vyksta diskusijos, ar etiška klonus naudoti organų transplantacijai. Neseniai Oregono sveikatos universiteto mokslininkai pirmą kartą laboratorijos sąlygomis išaugino visavertį žmogaus embrioną. Tokius embrionus ketinama naudoti kamieninėms ląstelėms gauti. Tam būtina turėti originalo odos mėginį, taip pat donorės kiaušinėlį, gautą iš sveikos moters.

Iš kiaušinėlio pašalinama DNR, paskui į vidų įterpiama viena iš odos ląstelių. Ląstelė, veikiama elektros srove, pradeda dalytis. Per šešias dienas iš jos išsivysto embrionas, iš kurio galima imti kamienines ląsteles implantacijai. Pasak mokslininkų, naudojantis panašiomis technologijomis bus galima gydyti tokias sunkias li-gas kaip Alcheimerio liga, įvairios smegenų patologijos ir išsėtinė sklerozė. „Šis atradimas padės auginti kamienines ląsteles paci-entams, sergantiems sunkiomis ligomis ir su pakenktais organais. Mūsų darbas - rimtas žingsnis re-generacinės medicinos link“, - pa-reiškė vienas iš projekto autorių, dr.Šucharatas Mitalipovas.

Dar neseniai klonuotam em-brionui išnešioti būtinai reikėjo surogatinės motinos. Dabar bus galima klonus išauginti laborato-rijoje, nedalyvaujant moterims sa-vanorėms. Tiesa, daug kas mano, kad šis atradimas, tiksliau, pers-pektyva nelegaliai ir nekontro-liuojamai klonuoti žmones, kelia pavojų žmonijai. Klonavimas - ga-na slidi tema. Jei žmonės gimsta dirbtinai, ar juos galima laikyti žmonėmis? Pastaruoju metu pa-sirodė daug fantastinių kūrinių ir filmų, kurių siužeto pagrindas - klonų diskriminacija, taip pat jų naudojimas organams persodinti. Organų transplantacija visada bu-vo problema, nes yra sunku rasti tinkamą donorą. Turint visą armiją klonų, išaugintų būtent donorys-tei, žmonių šansai gauti sveikų organų ir jais pakeisti nesveikus gerokai padidėtų, juolab jei šie organai būtų gaunami iš identiškų antrininkų. Laikui bėgant pavyktų persodinti net sužalotas galūnes arba, tarkime, akis...

Bet kaip patys klonai? Kol kas kalbama tik apie embrionus, iš kurių neplanuojama auginti tikrų žmonių. Bet iš esmės jie galėtų jais tapti. Dar vienas variantas - auginti klonus su nevisavertėmis smegenimis, tokių lyg ir nebūtų gaila... Bet ir vėl iškyla etikos klausimas. Fantastiniame filme „Sala“ vaizduojama ateities visuo-menė, kurioje egzistuoja žmonių klonų gyvenvietės, o auginami jie

Donorų klonavimas tampa tikrove

Sielos egzistavimo klausimas kamavo ne vieną mokslingų vy-rų kartą. Juk mokslinis požiūris į gyvenimą nesugriovė daugelio jų tikėjimo Dievu, tiesiog jie ne aklai tikėjo, o ieškojo įrodymų. Neseniai viena pasaulinė farma-kologijos korporacija paskelbė, kad jos darbuotojai vienareikš-miškai įrodė, jog siela egzistuoja (firmos pavadinimas neminimas, nenorint jos reklamuoti).

Mokslininkai įvairiais būdais tyrė sielos esmę. Prof. konstanti-nas korotkovas iš Sankt Peterbur-go fotografavo mirštančiųjų aurą ir įrodė, kad švytėjimas, laipsniškai silpnėdamas, tęsiasi ir po mirties, kūnas tarsi virsta negyvu daiktu, o aura tarsi ištirpsta erdvėje. Tai įrodo, kad energetinis apvalkalas gyvena ilgiau už organizmą. kitas rusijos mokslininkas prof. Pavelas Goskovas prieš keletą metų suge-bėjo įrodyti, kad kiekvienas žmo-gus turi sielą, nepakartojamą tarsi pirštų atspaudai. „Visos pasaulio religijos teigia: kiekvienas žmogus turi sielą, - pasakojo mokslininkas. - Bet niekam anksčiau nepavyko jos pačiupinėti, jei ne rankomis, tai

nors prietaisais. Mes pirmieji atli-kome seriją eksperimentų, kurie įtikinamai įrodo, kad žmogus, be fizinio kūno, turi tam tikrą ener-getinę informacinę substanciją“. Šį metodą mokslininkai pavadino „sielos materializacija“. Savotišku „graibštu“, kuriuo P.Goskovas gau-dė žmogaus sielos apraiškas, tapo paprastas vanduo. Ši medžiaga - nuostabiausia visoje visatoje. Ji, keisdama struktūrą, gali įrašyti bet kokią informaciją. Eksperimento esmė yra tokia: visiškai išvalytą vandenį mokslininkai 10 min. pa-likdavo šalia žmogaus, o paskui tyrinėdavo jo struktūrą. Tokius eksperimentus kartodami šimtus ir tūkstančius kartų jie įrodė: paki-timai būtinai vykdavo, kiekvieno naujo bandymo dalyvio vanduo keisdavosi kitaip, o to paties žmo-gaus struktūra kartodavosi.

Šiuolaikiniai mokslininkai, dir-bantys už minėtosios pasaulinės farmakologijos korporacijos pini-gus (jie darė eksperimentus ke-liose šalyse), nutarė šiuolaikinėmis sąlygomis pakartoti bandymą, kurį 1906 m. atliko Dunkanas Mak-dugalas (Duncan McDougall): jis sverdavo mirtinus ligonius (dau-

giausia sergančius tuberkulioze) ir nustatė, kad mirties valandą kiekvieno svoris staigiai sumažė-davo lygiai 21 gramu. Tada jo kri-tikai bandė įrodyti, kad šio svorio sumažėjimo priežastis - tam tikri oksidacijos procesai, vykstantys mirštančiojo kūne. Bet šiuolaikiniai mokslininkai, atlikdami tokius pa-čius eksperimentus (šiuolaikiniais metodais įmanoma matuoti svorio pakitimus nuotoliniu būdu, nesve-riant mirštančiųjų svarstyklėmis), šimto procentų tikslumu įrodė: miręs žmogus „suliesėja“ būtent 21 gramu. Be to, naudodami prie-taisus mokslininkai pamatė, kad iš mirštančiojo kūno išteka tam tikra medžiaga. Jau Heraklitas Vi a. pr. m. e. spėjo, kad žmogaus sielą suda-ro tam tikra nepaprasta medžia-ga, panaši į orą ir ugnį. Šiandien žinoma: išsiskiriančią medžiagą sudaro itin maži ir nutolę vienas nuo kito atomai, kurių tankis yra

176,5 karto mažesnis už oro. re-gis, ši medžiaga ne saugoma tam tikrame organe, tarkime, širdyje, o tolygiai gaubia žmogų. Dar laukia ilgi tyrinėjimai, bet eksperimento autoriai yra įsitikinę, kad svėrė sielą arba kažkokią kitą gyvybinę subs-tanciją. išvada viena: įrodyta, kad siela egzistuoja.

Dvasininkų nuomone, sielos nemirtingumas yra tikėjimo objek-tas, o tikėjimas - pagrindinė krikš-čionio dorybė. Jokie bandymai su mirštančiaisiais negali detaliai įrodyti, kas žmogaus laukia pasi-baigus gyvenimui Žemėje. Tai - tikėjimo klausimas.

Parengė Milda kunSkaitĖ

Siela sveria 21 gramą

tik tam, kad iš jų būtų galima gauti organų. O Kadzuo Isiguros (Kazuo Ishiguro) romane „Neleisk man

išeiti“ ir to paties pavadinimo fil-me klonai mokomi specialiose mo-kyklose, nuo vaikystės pratinant juos prie minties, kad anksčiau ar vėliau jie taps donorais ir savo organus atiduos kitų žmonių gyvy-bėms gelbėti, taigi beveik niekas iš jų nesulauks trisdešimtmečio...

Atrodytų, tikrovėje panašus scenarijus yra tiesiog neįmano-mas: nė viena pasaulio šalis ne-

gali įteisinti gyvų žmonių žudymo medicinos tikslais. Bet kas žino... Juk perspektyvos, kurias atveria klonavimas, gana viliojančios. Ir kodėl gi nepaaukojus nevisiškai išsivysčiusios „kopijos“, kad būtų išgelbėta, tarkime, garsaus moks-lininko, artisto ar politinio veikėjo gyvybė? Kuo svarbesnis žmogus,

tuo mažiau vertinga pasirodys klo-no gyvybė. Ir net uždraudus nau-doti klonus donorus, kas galės garantuoti, kad tai nebus daroma nelegaliai? Juk žmonės, kurie turi pinigų, gali išlaikyti puikiai įreng-tas slaptas laboratorijas, mokėti ge-riausiems gydytojams ir užkimšti burnas, kam reikia... Negalima at-mesti galimybės, kad donorų klo-navimas apskritai virs pogrindiniu verslu ir bus prieinamas visiems, kas turi ryšių ir pinigų. Bet moks-lo pažangos nesustabdysi. Klona-vimas gali labai stipriai pakeisti pasaulį. Tik ar į gera?

n negalima atmesti galimybės, kad donorų klonavimas apskritai virs pogrindiniu verslu

Dar neseniai klonuotam embrionui išnešioti būtinai reikėjo surogatinės motinos. Dabar bus galima klonus išauginti laboratorijoje, nedalyvaujant moterims savanorėms

EPA-Eltos nuotr.

cmyk

13

cmyk / 13

Neatsiras nė vieno meškeriotojo, kuris, išplaukęs meškerioti į šiaurės platumų vandenis, nesvajotų sugauti elitinį sportiniu ir kulinariniu požiūriu laimikį - šiaurės otą, todėl masalinėse visada yra atsarga šioms žuvims vilioti skirtų masalų. Kokie jie turi būti ir kaip pateikiami plačiažiobtiems otams, šaltose gelmėse tykantiems grobio.

viktoras aRMaLiS

Aplinkybių suma

Nors daugelis meškeriotojų pri-taria dažnai išsakomai nuomonei, kad šiaurės otų meškeriojimas - lai-mės dalykas, taip mano ne visi. Štai „Nord Fish“ profesionalas Saulius Pelėda, kaip savo penkis pirštus pažįstantis gelmes aplink Andiojos salą Norvegijos jūroje, mano kitaip ir tvirtina, kad tokiai žūklei reikia kruopščiai ir tinkamai pasirengti. Beje, vokiečių profesionalas meš-keriotojas Folkeris Dapocas taip pat mano, kad jūrinio ešerio ar oto kibi-mo tikimybę galima išskaičiuoti, jei žinosi, kokios aplinkybės, susiklos-čiusios jūroje ir orų virtuvėje, yra tinkamiausios plačiažiobčių gelmių galiūnų žūklei. Pirma, reikalingas geras oras. Jūriniais terminais kal-bant, tai yra štilis arba artima jam jūros bangavimo būsena. Kodėl? Atsakymas labai paprastas - otas nekimba beatodairiškai kaip visur zujančios ir amžinai alkanos men-

kės, o daro tai neskubėdamas, oriai, ragaudamas masalą. Karšių meške-riotojai tokią kibimo manierą puikiai pažįsta ir sako, kad plačiašoniai kelis kartus įsiurbia masalą ir kelis kartus jį išspjauna, kol galutinai įsitikina, kad reikia pasistiprinti. Jei jūra ban-guoja, tokių idealių sąlygų masalui ragauti otas neturi, nes kateris, iš kurio meškeriojama, plaukia grei-tai, masalas tikrąja šio žodžio pras-me šuoliuoja priedugne kaip ponis. Kam otui vargintis? Geriau palaukti, kol pasitaikys koks sukalbamesnis kąsnis. Kita sąlyga - atoslūgis. Šiau-rės platumose, besidriekiančiose už poliarinio rato, jūros potvyniai ir atoslūgiai labai juntami. Vanduo nuslūgsta ir pakyla per parą kelis metrus. Būtent atoslūgio metu otai kimba geriau, nes tada dėl kažkokių priežasčių žuvų jaunikliai iš augali-jos tankmės suguža į sėklius, kur plačiažiobčiai juos ir medžioja.

Kantrybė ir darna

Daugelio meškeriotojų teigimu, jei esi cholerikas, nėra ko imtis otų meškeriojimo. Be kantrybės ir su-gebėjimo tiksliai ar bent apytiksliai nuspėti, kada masalas jau atsidūrė oto žiomenyse kartu su kabliukais, otą pakirsti labai sunku. Oto ki-bimas, kaip jau minėta, lėtas, o ir paties kibimo dažnai tenka laukti

ilgai. Ne visiems pakanka pasiryži-mo valandų valandas leisti stebint jūrinės meškerės galiuką, kai gali-ma azartiškai traukti vieną po kitos menkes ir jūrų vėgėles. Be to, reikia pasirinkti tokią taktiką, kuri garan-tuotų didžiausią kibimo tikimybę, o toji taktika - gana nuobodi. Masalą reikia vilkti dugnu, kad jis visą lai-ką būtų toje zonoje, kur otams būtų ne tik geriausiai pastebimas, bet ir lengviausiai pastveriamas. Čia rei-kalingas susikaupimas ir atidumas. Na, o kai nusišypso sėkmė ir otas užkimba, daug priklauso nuo ekipa-žo veiksmų darnos, nes su žuvimi grumiasi vienas, o jam talkina visi likusieji.

Masalo pasirinkimas

Meškeriotojas, susiruošęs į otų žūklę, privalo turėti reikiamų masa-lų. Tradicinė vertikalios eigos jūrinė blizgė - pilkeris nelaikoma geriausiu otų masalu. Pilkeris gaminamas iš metalo, o ši medžiaga anaiptol ne-primena minkšto ir sultingo ledjūrio menkės, kuri, norvegų meškeriotojų teigimu, laikoma otų delikatesu, jau-niklio. Tad otas pilkerį, vos „paraga-vęs“, dažnai išspjauna. Todėl otams meškerioti profesionalai naudoja masalines žuveles - įvairių rūšių menkių jauniklius. Norint tokią ma-salinę žuvelę plukdyti gelmėje rei-kia susikonstruoti specialų montažą iš iešmo, ant kurio veriama žuvelė ir pavadėlių su trišakiais kabliukais, kurių vienas geluonis įsmeigiamas į masalo kūną, o kiti styro atsikišę. Iešmas ypač tvirtu žiedeliu sujun-giamas su 200-400 g gramzdu, į kurį įlieta auselė. Kebliausia, kad menkių jauniklių ne visada galima sugauti, o antra - reikia puikių įgūdžių, kad tokį masalą sugebėtum plukdyti palei dugną. Todėl, Andiojos salos meškeriotojų teigimu, mažiau paty-rusiam meškeriotojui tinkamiausias otų gaudymo masalas - stambus guminukas. Pirma, jis minkštas ir

otui nesukelia įtarimo kaip metalinis pilkeris, o antra, guminuką, užver-tą ant stambaus galvakablio, gana lengva plukdyti priedugnėje. Dabar gaminama daug įvairių guminukų jū-rinei žūklei, tačiau tinkamiausiomis laikomos silkučių imitacijos, tokios kaip „Savagear Herring Cutbait“.

Ilga dvikova

Meškeriojant otus, negali nu-spėti, kas kimba, todėl kiekvieną kibimą reikia vertinti labai rimtai. Galbūt kada nors į masalus bus įmontuojamos televizijos kameros ir meškeriotojas galės ekrane ma-tyti kibimo procesą, tačiau kol kas nėra galimybės pažvelgti į gelmę ir sužinoti, kas užkibo. Nors patyrę meškeriotojai teigia, kad oto kibimo su niekuo nesupainiosi, nes jėga su šiuo galiūnu negali lygintis jokia ki-ta šiaurės platumų žuvis. Pirmomis sekundėmis po pakirtimo stambia-kalibrės ritės, pasižyminčios didele traukos galia ir patikima stabdžių sistema, valo nuslydimo mecha-nizmo terkšlė zyzia nesustodama, o valas slysta į gelmę dešimtimis metrų. Tik tada, kai otas pirmą kartą

sustoja, galima pradėti kelti į pavir-šių. Tačiau tai nereiškia, kad dvikova su šia stipria žuvimi baigta - otas kovoja be kompromisų. Dažnai jis sugeba nulaužti tvirtus kabliukus, dažnai sugeba jau pakeltas dešim-tis metrų nuo dugno virsti kūlio ir nusiverti nuo kabliuko. Kad užkibo otas, galima spėti tada, kai jau suvy-niota maždaug pusė valo. Menkės, taip aukštai pakeltos nuo dugno, ima prarasti jėgas, tačiau otas - niekada. Tada reikia susikaupti dvigubai ir vi-są laiką taip laikyti meškerykotį ir vynioti valą, kad jis visą laiką būtų maksimaliai įtemptas. Kai otas jau atsiduria šalia borto, nemanykite, kad dvikova baigėsi - stipriausia šiaurės platumų žuvis telkia jėgas paskutiniam šuoliui, kurio metu ji dažnai išsilaisvina, todėl tada pa-tartina šiek tiek atleisti ritės stabdį. Jokiu būdu ranka neimkite už valo - reikalas gali baigtis rimta trauma, nes valas perpjaus ranką. Geriausia, jei pagalbininkas kabliu užkabins ir įkels laimikį į laivą. Štai tada, kol nenublanko oto apdaro spalvos, pats geriausias metas - fotosesijai su geidžiamiausiu šiaurės platumų laimikiu.

jūraj/b žūklė

Vikt

oro

Arm

alio

nuo

tr.

Žūklės prognozė50 proc. teisybėsgeriausias laikas žūkleipagal kibimo kalendorių š.m.

liepos 28 d.6.30-10.30, 13.00-14.30, 18.00-

20.00 val.

rugpjūčio 3 d.6.00-9.00, 17.30-19.30 val.

Plačiažiobčiui mielesnis lėtas masalas

n norvegijos jūros plotai ties andeneso uostu laikomi viena geriausių otų žūklaviečių

n Šis otas sugautas stambiu guminuku „Herring cutbait“, imituojančiu silkės jauniklį

Vyniok ant ūsopatikiMas futliaras

Atviroje jūroje visiško štilio niekada nebūna - bangavimas visada juntamas, o jei sustiprėja, tai būtina, kad visi reikmenys, meškerės, ypač masalai, apsodinti aštriais kabliukais, būtų pritvirtinti arba saugiai sudėti. Vienu praktiškiausių sunkiasvorių jūrinių masalų laikymo variantų šiandien laikoma tokia masalinė, kurios viduje - skaidrūs plastiko vamzdeliai. Į juos įleidžiami pilkeriai ir guminukai, o masalų trišakiai pakimba ant vamzde-lio viršaus. Kadangi jų geluonys nukreipti žemyn, masalai nekelia jokio pavojaus, o išimti juos galima labai lengvai.

14

cmykcmyk14

galvosūkiaij/b žaidimai

kryŽiaŽodis

Parengė žurnalo „oho“ redakcija

ŠacHMatai

Nr.1 J.Timanas - A.Pomaras. Baltieji pradeda ir laimi.

Nr.2 P.Keresas - B.Spaskis. Baltieji pradeda ir laimi.

Nr.3 J.Bergeris. Baltieji pradeda ir pasiekia lygiąsias.

PrAėJuSioS SAVAiTėS atsakyMai

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

3

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

2

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

1

1 padėtis 1...Vh2 0:1 (2.Kh2 Bh6 3.Kg1 Bh1x).2 padėtis1...Že4 2.Be4 Re4 3.Ke1 Bg1 4.Rf1 Rf3 0:1 (5.d8V Be2).3 padėtis 1.Ve6 h5 (1...Kf4 2.Re3x; 1...Kh5 2.Vf5x) 2.Žh3x.

Šachmatų mėgėjams proto mankštą rengia tarptautinis meistras, Lietuvos šachmatų čempionas Algirdas BANDZA.

PrAėJuSioS SAVAiTėSatsakyMai

Vertikaliai: Samurajus. Vladas. kels. Opera. apauti. ledas. Stena. Vertė. Omaras. kino. kalnas. Sritis. tona. Dainos. Pitas. Dė. ta. Paktas. Nakas. Už. Gailės. Valas. kol. Sakingas. Gymis. Moki. indas. Poras. Del. Bramsas. Dogai. Pitida. kenas. kolona. Benas. Solidari. Vis. Valakas. Mis. lyrikas. en. Beketas. Pa. antonimas. itar. Volkeris. Maksas. Blusa.

HOrizONtaliai: Barakas. Skotas. Motina. lupena. kim. reno. Gins. Žara. Panda. Ja. Daigas. kaklas. Savaitės. kevinas. Pelnas. Denis. Varnos. Ponas. tm. lutas. Gogas. Boa. katės. Vyras. lenk. Di. Namai. Vykis. Spalis. Sarema. istorikas. kolitas. Mitas. Polakas. latas. Dilikas. keris. Metodas. il. edas. kolinas. tu. las. Duok. Dar. epas. SS. Vėžlina. išnara.

PaŽyMėtUOSe laNGeliUOSe: Nuomininkas.

Debiutinį Dianos ir unės albumą „Debesėlis“ laimėjo: • Beinorius Jonas

(Palanga)• Sabalienė Emilija

(Pakruojo r.)Dėl prizo skambinti

tel.: 238-70-31, 238-70-32 Vilniuje iki liepos 31 d. 17 val.

PrAėJuSioS SAVAiTėS prizo laiMėtojai

Du skaitytojai, teisingai išsprendę kryžiažodį, gaus dovanų debiutinį Dianos ir Unės albumą „Debesėlis“

Kryžiažodžio atsakymą siųskite žinute numeriu iki rugpjūčio 1 d. 19 val. Žinutės kaina - 1 Lt.

1390sMs

PaVyzDyS: RE KR Atsakymas Vardas Pavardė Miestas (RE KR VANDENIS VARDENIS PAVARDENIS VILNIUS).

spręsKiTe KryžiažoDį ir laiMėKiTe:

cmyk

15

cmyk / 15

kakuro

galvosūkiaij/b žaidimai

iŠbrauk sudoku

(LiEPoS 29 - ruGPJūČio 4 D.)Horoskopas

aVinai turės pa-dirbėti, kad išmoktų būti pakantūs ir kan-

trūs. Net jei kitą savaitę viskas klostysis ne taip, kaip norėtu-mėte, bent jau įgysite vertingos patirties. Artimiausiomis dieno-mis nereikėtų investuoti į finan-sinius projektus.

jaUČiai kitą sa-vaitę turi pasistengti nepražiopsoti svar-

bios informacijos. Asmeninių santykių srityje galimas konflik-tas, bet šito lengvai išvengsite, jeigu būsite atidūs artimiems žmonėms, parodysite jiems pa-garbą ir pasitikėjimą.

dVyniai dėl nau-jų aplinkybių tikriau-siai turės pakeisti

įprastą taktiką, bendraudami su aukštesniais valdininkais. Gal iš pradžių ir jausitės nekaip, bet galiausiai tai jums padės palypėti karjeros laiptais. Atkak-liai ginkite savo finansinius in-teresus.

vėžiai neturėtų veltui leisti laiko, nors dabar darbe va-

saros sąstingis. Kitą savaitę spręskite buitines problemas, kurių irgi negalima atidėlioti. Įvairiose situacijose prireiks ryž-to - nebijokite prisiimti atsako-mybės, atsisakyti senų pažiūrų.

liūtai kitą savaitę bus labai iniciatyvūs ir komunikabilūs, tai

leis sėkmingai tvarkyti įvairius reikalus. Jums ypač seksis megzti naujas pažintis. Kai ku-rios iš jų bus tokio lygio, apie kokį anksčiau negalėjote net ir svajoti. Labai padės palankiai susiklosčiusios aplinkybės.

mErgElės turi būti kuo aktyvesnės ir darbingesnės, nes

gaus daug pasiūlymų. Pavyks įgyvendinti pačius ambicingiau-sius planus. Kad ir kaip klostytųsi situacija, nepraraskite savitvar-dos. Nepasiduokite, rezultatai vis tiek bus tokie, kokių norėjote.

svarstyklės turės naujų galimy-bių, jeigu teisingai iš-

siaiškins gautą informaciją. Atei-nanti savaitė bus tinkamas laiko-tarpis praeičiai apmąstyti. Taip pat pagalvokite apie artimiau-sios ateities planus. Pasieksite puikių rezultatų įvairiose srityse.

skorpionams suteikiamas puikus šansas palypėti karje-

ros laiptais arba neblogai užsi-dirbti. Neafišuokite savo ketini-mų, jei norite pasinaudoti šia galimybe. Kruopščiai tikrinkite bet kokią informaciją, kad neįsi-veltumėte į svetimas problemas.

Šauliams ypač seksis spręsti klausi-mus, susijusius su na-

mų remontu. Visuose jūsų dar-buose svarbiausia pagalbininkė bus diplomatija. Ji padės išveng-ti prieštaringų situacijų ir konf-liktų. O artimas žmogus, kaip vi-sada, bus patikima atrama.

ožiaragiai ki-tą savaitę ne tik ras išeitį iš keblios padė-

ties, bet ir sustiprins savo pozici-jas darbe. Laikotarpis labai sėk-mingas finansiniu požiūriu. Tu-rėsite puikią galimybę užsidirbti pakankamai pinigų ir pagyventi savo malonumui.

Vandenis turi atidžiai kontroliuoti savo emocijas ir elge-

sį. Kitą savaitę jūsų gyvenimo ke-lyje gali susidaryti prieštaringa si-tuacija. Nuo jūsų veiksmų labai priklausys jūsų ateitis, pirmiausia - profesinė. Nekreipkite dėmesio į nepagrįstus kaltinimus.

žUvys kitą savai-tę neturėtų skubėti svarstyti pasiūlymų ir

susisaistyti oficialiais įsipareigo-jimais. Kad išvengtumėte klaidų, viską gerai apgalvokite. Reikėtų pasitarti ir su giminaičiais. As-meniniame gyvenime galimi įvykiai, susiję su maloniu statu-so pasikeitimu.

Eidami nuo vienos raidės prie kitos (tik ne įstrižai), išbraukite pateiktus žodžius. Atsakymas - žodis iš neišbrauktų raidžių.

Pateiktų skaičių kombinacijos išbraukiamos įvairiomis kryptimis ( ), o atsakymas - likusių neišbrauktų skaitmenų suma.

liūTas

n DirigentasJuozas DOMARKAS(1936 m. liepos 28 d.)

n PoetėTautvyda MARciNKevičiūTė(1955 m. liepos 31 d.)

n Tekstilininkėeglė Ganda BOGDANieNė(1962 m. rugpjūčio 1 d.)

pagalbinės SkAiČių SuMų rEikŠMėS3=1+2 17=8+9 10=1+2+3+4 16=1+2+3+4+64=1+3 6=1+2+3 11=1+2+3+516=7+9 7=1+2+4 15=1+2+3+4+5

PrAėJuSioS SAVAiTėS atsakyMai

27 1 8

3 8 52 3 1 5

6 8 39 5 7

1 9 4 7 69 3 1

2

1 2 76 3 1 9

2 9 4 8 35 3 8 14 7 9 5 1 2

9 7 4 67 5 8

1 3 9 49 1 4 6 7 5 2

Parengė : „Galvosūkių klubas”

Parengė žurnalo „oho“ redakcija

PrAėJuSioS SAVAiTėS atsakyMai

6 1 2 9 5 4 8 3 78 5 4 2 3 7 9 1 63 7 9 1 8 6 2 5 42 3 7 8 9 1 4 6 59 6 5 3 4 2 1 7 81 4 8 7 6 5 3 2 97 9 3 6 2 8 5 4 15 8 1 4 7 3 6 9 24 2 6 5 1 9 7 8 3

6 7 9 2 3 4 8 5 13 5 1 7 6 8 9 2 42 4 8 5 9 1 3 7 69 6 2 4 1 5 7 8 31 3 7 9 8 2 4 6 55 8 4 3 7 6 2 1 97 2 3 1 5 9 6 4 84 1 6 8 2 3 5 9 78 9 5 6 4 7 1 3 2

PrAėJuSioS SAVAiTėS atsakyMai

5 K A u Č I u K A S

16

cmykcmyk16

pomėgiaij/b laisValaikis

Fotomenininkė ir fondo „Mamų unija“ vadovė Eglė Mėlinauskienė (49 m.) labai mėgsta keliauti, o iš kelionių paprastai parsiveža rankų darbo žvėrelių skulptūrėlių. Su smagia kompanija Eglė ką tik parvyko iš Afrikos, tad moters namai pasipuošė dar keliais akį traukiančiais eksponatais.

Deimantė ZaiLSkaitĖ

Pastaroji kelionė į Afriką buvo il-gai brandinta: „Aš labai norėjau, nes Afrika yra tas žemynas, į kurį visada norėčiau sugrįžti. Mes keliavome po Tanzaniją, aplankėme keturis nacio-nalinius parkus, paskui skridome į Tanzanijai priklausančią Zanzibaro salą. Tai be galo nuostabi žalia sala su prieskonių plantacijomis, paplūdi-miais ir neįtikėtino baltumo smėliu, su įvairiausių akvamarino atspalvių vandenynu. Parsivežėme nepakar-tojamus įspūdžius, nes ten užburia viskas, pradedant gyvūnais, kultū-ra, žmonėmis, gamta ir maistu“, - savo įspūdžiais dalijasi užkietėjusi keliautoja.

Žvėrelių kolekcija būtent ir pra-sidėjo nuo pomėgio keliauti. „Aš be galo mėgstu keliauti. Kaip pati sakau, jeigu dėl ko verta taupyti pinigus, tai tiktai dėl kelionių, nes parsiveži labai daug neprilygstamų įspūdžių“, - šypsosi jau daug šalių aplankiusi moteris.

Mažuose kaimeliuose stebėda-ma paprastų gyventojų kasdienybę, iš kelionių parsiveža ir įvairiausių suvenyrų - tai vietinių žmonių ran-komis sumeistrauti autentiški dar-beliai. „Paprastai mes paprašome mus lydinčio vietinio gido, kad jis mus nuvežtų į mažus turistų beveik nelankomus kaimelius, jog galėtume įsigyti autentiškesnių darbų. Man nereikia šiaip daiktų, man reikia autentiškų daiktų iš rankų vietinių žmonių, su kuriais aš bendrauju, su kuriais galiu pasikalbėti apie tai, kaip gyvena jų šeimos. Duodama tą pinigą aš žinau, kad iš tikrųjų jis bus panaudotas tikslingai - nuperkant vaikui maisto, vaistų ar galų gale jį išleidžiant į mokslus. Man yra svar-bu dalytis su kitais ir iš tų žmonių gauti su kaupu grįžtančią teigiamą energiją. Mes turime dalytis. Kitas žmogus sako: „Aš nieko neturiu“. Turi - širdį turi, laiko turi, vis tiek kažką galime vienas kitam duoti“, - įsitikinusi E.Mėlinauskienė.

Iš kelionės parsivežta begemo-to skulptūrėlė yra mažutis prisi-minimas apie vieną pavojingiau-sių žmogui gyvūnų, su kuriuo E.Mėlinauskienė buvo susidūrusi akis į akį. „Mes gyvenome nacio-naliniuose parkuose, visiškai atvi-rose teritorijose, galima sakyti, nuo gyvūnų jokia tvora neaptvertose. Ir kartą dvyliktą valandą nakties po langais išgirdome keistą šnopavi-mą. Atsargiai pravėrėme užuolaidą ir prieš akis ranka pasiekiamas sto-vėjo didžiulis begemotas, kuris pas mus atėjo ir sau rupšnojo žolę. Mes gyvenome tokiomis sąlygomis, kur

gyvūnai naktimis bet kada gali ateiti, todėl reikia laikytis visų instrukcijų - gyvūno negalima nei erzinti, nei gąsdinti, nes nežinai, kas po to gali įvykti. Šiaip tai gana pavojinga“, - pasakoja E.Mėlinauskienė.

Šios kelionės metu buvo ir vie-nas pavojingas incidentas, kai kelią pastojo įtūžęs dramblys, todėl reikė-jo išlaukti sustingusiems mašinoje, kol šis pasitraukė į šoną ir nuėjo savais keliais. „Tanzanijoje valdžia labai saugo gamtą, ypač dabar vis-kas sugriežtinta, už brakonieriavimą gresia įkalinimas iki gyvos galvos. Kai mes šitą dalyką sužinojome, va, sakome, ko reikėtų Lietuvai, tada mes išsaugotume savo gamtą“, - pasakoja moteris.

Eglė yra labai didelė gyvūnų my-lėtoja. „Be gyvūnų, be gamtos mano gyvenimas turbūt būtų bespalvis. Su tokia nostalgija vis pagalvoju, kodėl nestudijavau su gyvūnais susijusio mokslo, nebūtinai veterinarijos, da-bar yra labai daug visokių perspekty-vių specialybių. Mano svajonė - taip ir sėdėti savanoje su kokiais liūtais. Aišku, tai nėra katytės, kurias gali paglostyti, bet tie laisvi gyvūnai yra nepaprastas grožis. Mes tiesiog bu-vome užburti. Stebi tuos gyvūnus ir matai, kokia griežta tvarka, kokia hierarchija, kaip viskas sudėliota, ir supranti, kiek žmogui būtų galima iš jų pasimokyti - tiesiog nebebūtų dau-gybės nesklandumų. Kaip teisingai jie elgiasi, kartais, aišku, net žiau-riai, nes tarp jų vyrauja labai griežta tvarka. Kartais tai pritaikius žmonių gyvenime kiltų daug mažiau proble-

mų“, - neabejoja E.Mėlinauskienė.

Be žvėrelių figūrėlių, Eglė ren-ka ir širdelės formos akmenukus. „Nemažai laiko praleidžiu Lietuvos pajūryje, ypač mėgstu Kuršių ne-riją, kur dažnai važiuoju ne sezono metu, kad būtų kuo mažiau žmonių. Aš labai mėgstu pasivaikščioti pa-jūriu. Iš pradžių tiesiog radau kelis širdelės formos akmenėlius - taip ir pradėjau kaupti šią kolekciją. Man labai patinka akmenys, nes juose labai daug ką galima įžvelgti. Esu prisirinkusi galybę akmenų. Dar nežinau, ką su jais darysiu, - idėjų turiu, tik trūksta laiko. Akmenukų rinkimas man savotiška meditacija. Aš manau, kad žmogus daugiau ko-lekcionuoja dėl savęs, o ne dėl ki-tų. Tą darai, nes tai tau patinka, tai įdomu, tai nuramina, suteikia gerų emocijų. Po kurio laiko pasižiūri, prisimeni arba tiesiog pasigroži“, - sako kolekcionuoti mėgstanti mo-teris.

Laukinių žvėrelių užburta Eglė Mėlinauskienėirmanto Sidarevičiaus nuotr.

n Svečioje šalyje pirkdama rankų darbo kūrinį, kartais visai nebrangų, paramos ir labdaros fondo „Mamų unija“ vadovė eglė Mėlinauskienė paremia skurstančius vietinius gyventojus