ŽemĖs ir maisto Ūkio bŪklĖs 2016 metŲ sausio–rugsĖjo … · lietuviškos kilmės žemės...

ŽEMĖS IR MAISTO ŪKIO BŪKLĖS

2016 METŲ SAUSIO–RUGSĖJO MĖN. APŽVALGA

Žemės ūkio produktų gamyba, supirkimas

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis 2016 m. sausio–rugsėjo mėn., palyginti su

2015 m. tuo pačiu laikotarpiu, gyvulių ir paukščių (gyvojo svorio) paskersta 1,8 proc. daugiau,

kiaušinių surinkta 4 proc. daugiau, pieno primelžta 0,2 proc. daugiau.

1 lentelė. Žemės ūkio produktų gamyba ir supirkimas visuose ūkiuose sausio–rugsėjo mėn., tūkst. t

2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

2016 m. palyginti su

2015 m., padidėjimas,

sumažėjimas (+, –), %

G a m y b a

Paskersta gyvulių ir paukščių

(gyvojo svorio) 245 256 276 281 1,8

Primelžta pieno 1 269 1 339 1 320 1 322 0,2

Surinkta kiaušinių, mln. vnt. 598 605 622 647 4,0

S u p i r k i m a s

Grūdai 2 298,8 2301,7 2622,2 3268,6 24,6

Rapsų sėklos 435,1 347,8 418,0 281,0 -32,8

Bulvės 35,3 29,0 32,3 31,1 -3,7

Daržovės 40,3 40,6 41,2 41,4 0,5

Vaisiai ir uogos 36,2 28,6 23,2 32,6 40,5

Gyvuliai ir paukščiai

gyvojo svorio 191,9 199,3 206,5 210,6 2,0

skerdenos svorio 128,1 133,5 136,8 140,7 2,8

Iš jų: galvijai gyvojo svorio 50,9 56,3 61,2 58,4 -4,6

kiaulės gyvojo svorio 54,9 52,0 53,0 49,7 -6,2

paukščiai gyvojo svorio 86,1 91,0 92,3 102,5 11,1

Natūralus pienas 1 017,8 1097,4 1100,2 1086,1 -1,3

Kiaušiniai, mln. vnt. 350,7 348,2 406,3 440,1 8,3

Šaltinis. Lietuvos statistikos departamentas.

Statistikos departamento duomenimis 2016 m. sausio–rugsėjo mėn. grūdų supirkta 3268,6

tūkst. t arba 24,6 proc. daugiau, palyginti su 2015 m. sausio–rugsėjo mėn. Rapsų sėklų supirkta 281

tūkst. t arba 32,8 proc. mažiau. Gyvulių ir paukščių gyvojo svorio supirkta 210,6 tūkst. t arba 2 proc.

daugiau, iš jų: kiaulių – 6,2 proc. mažiau, galvijų – 4,6 proc. mažiau, o paukščių – 11,1 proc. daugiau

nei 2015 m. sausio–rugsėjo mėn. Natūralaus pieno supirkta 1086,1 tūkst. t arba 1,3 proc. mažiau.

Žemės ūkio produktų supirkimo kainos

Statistikos departamento duomenimis 2016 m. rugsėjo mėn., palyginti su 2015 m. rugsėjo mėn.,

žemės ūkio produktų supirkimo kainos sumažėjo 4,6 proc. Tam įtakos turėjo 12,6 proc. sumažėjusios

augalininkystės ir 2,6 proc. padidėjusios gyvulių ir gyvulininkystės produktų supirkimo kainos.

Žemės ūkio produktų supirkimo kainos 2016 m. III ketvirtį, palyginti su 2015 m. III ketvirčiu,

sumažėjo 5 proc. Tai lėmė atpigę augalininkystės produktai (8,1 proc.) bei gyvuliai ir gyvulininkystės

produktai (2,4 proc.).

2

2 lentelė. Žemės ūkio produktų supirkimo kainų pokyčiai

(Padidėjimas, sumažėjimas (–), palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, proc.)

2016 m.

rugsėjo mėn.

2016 m.

III ketvirtis

2016 m.

II ketvirtis

2016 m.

I ketvirtis

Bendrasis indeksas -4,6 -5,0 -8,7 -6,1

Augalininkystės produktų indeksas -12,6 -8,1 -5,5 -8,7

Gyvulių ir gyvulininkystės produktų

indeksas 2,6 -2,4 -11,5 -4,0


Užsienio prekyba žemės ūkio ir maisto produktais

Statistikos departamento išankstiniais duomenimis 2016 m. sausio–rugsėjo mėn. iš Lietuvos

eksportuota žemės ūkio ir maisto produktų už 3207 mln. EUR arba 1,4 proc. daugiau nei per 2015 m.

sausio–rugsėjo mėn., importuota – už 2475,5 mln. EUR arba 6,6 proc. mažiau. Teigiamas prekybos

balansas 2016 m. sausio–rugsėjo mėn. sudarė 731,5 mln. EUR ir, palyginti su 2015 m. sausio–rugsėjo

mėn., išaugo 42 proc.

3 lentelė. Lietuvos užsienio prekyba žemės ūkio ir maisto produktais, mln. EUR

Rodikliai

2015 m.

sausio-rugsėjo

mėn.

2016 m.

sausio-rugsėjo

mėn.

2016 m. palyginti su


sumažėjimas (–), %

Žemės ūkio ir maisto

produktų dalis, proc.

2015 m. 2016 m.

Eksportas 3 164,0 3 207,0 1,4 18,8 19,5

Importas 2 650,0 2 475,5 -6,6 14,0 13,7

Balansas 514,0 731,5 42,3 x x


2016 m. sausio–rugsėjo mėn. žemės ūkio ir maisto produktų eksportas sudarė 19,5 proc. viso

šalies prekių eksporto, o palyginti su 2015 m. sausio–rugsėjo mėn., jo dalis padidėjo 0,7 procentinio

punkto. Importas sudarė13,7 proc. viso importo, jo dalis sumažėjo 0,3 procentinio punkto.

Šaltinis. Lietuvos statistikos departamento duomenys.

Lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų per 2016 m. 9 mėn. buvo eksportuota už 2318

mln. EUR.

2016 m. sausio–rugsėjo mėn., palyginti su 2015 m. sausio–rugsėjo mėn. Lietuviškos kilmės

žemės ūkio ir maisto produktų eksportas padidėjo 236,5 mln. EUR arba 11,4 proc.

3352,53164 3207

2122,5 2081,62318,1

2782,72650 2475,5

569,8 514,0731,5

0,0

500,0

1000,0

1500,0

2000,0

2500,0

3000,0

3500,0

4000,0

2014 2015 2016

1 pav. Lietuvos užsienio prekyba žemės ūkio ir maisto produktais

2014–2016 m. sausio-rugsėjo mėn., mln. EUR

Eksportas iš viso

iš jo lietuviškos kilmės

Importas

Balansas

3

Lietuviškos kilmės eksportas sudarė 72 proc. viso žemės ūkio ir maisto produktų eksporto ir,

palyginti su 2015 m. tuo pačiu laikotarpiu, lietuviškos kilmės eksportas visame žemės ūkio ir maisto

produktų eksporte padidėjo 6 procentiniais punktais.

Grūdų sektorius

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis Lietuvoje prognozuojamas 2016 m. grūdinių

augalų derlius – 5,83 mln. t, iš jų javų grūdų – 5,26 mln. t. Palyginti su 2015 m., šiųmetis grūdinių

augalų (įskaitant ankštines) derlius būtų 10,6 proc. mažesnis, o javų grūdų – 13,3 proc. arba net 0,8

mln. t mažesnis. Derliaus sumažėjimo priežastis – dėl užsitęsusių lietingų orų derliaus nuėmimo metu

gerokai (net 15,6 proc.) sumažėjo grūdinių augalų derlingumas, palyginti su praėjusiais metais.

Iš bendro javų grūdų kiekio net 74 proc. (3,91 mln. t) sudarė kviečiai, o jų derlius – 10,7 proc.

mažesnis nei pernai.

Šiųmetis prognozuojamas rapsų derlius siekia 0,44 mln. t arba 14,5 proc. mažesnis nei pernai.

Derliaus mažėjimą, palyginti su pernykščiu derliumi, lėmė 6,8 proc. mažesnis pasėlių plotas ir 8,8 proc.

mažesnis derlingumas.

Statistikos departamento duomenimis per 2016 m. sausio–rugsėjo mėn. iš šalies grūdų augintojų

supirkta 3,27 mln. t grūdų (įskaitant ankštines), iš to kiekio iš ūkininkų – 2,7 mln. t arba 83 proc. viso

supirkto kiekio. Supirktų grūdų vertė – 452,3 mln. EUR (skaičiuojant su nuoskaitomis ir priemokomis).

Palyginti su praėjusiais metais grūdų per š. m. sausio–rugsėjo mėn. supirkta ketvirtadaliu daugiau.

Pažymėtina, kad šiais metais supirktą grūdų kiekį sudaro pernykščio ir šiųmečio derliaus grūdai.


Rapsų sėklos šiais metais supirkta tik 281 tūkst. t arba trečdaliu mažiau nei pernai. Supirktų

rapsų vertė – 99,6 mln. EUR.

Taigi bendra per š. m. sausio–rugsėjo mėn. supirktų grūdų ir rapsų vertė siekia 551,9 mln. EUR.

Statistikos departamento duomenimis per 2016 m. sausio–rugsėjo mėn. iš Lietuvos eksportuota

2,8 mln. t grūdų (įskaitant ankštines) už 519,5 mln. EUR, o rapsų sėklos – 176,4 tūkst. t už 64,4 mln.

EUR.

Bendra eksportuotų grūdų (kartu su ankštiniais) ir rapsų vertė – 583,9 mln. EUR.

Kaip ir kasmet didžiausią eksportuotų grūdų dalį sudarė kviečiai – 85,7 proc. arba 2,4 mln. t, iš

jų vien tik per š. m. rugsėjo mėn. eksportuota per 0,5 mln. t. Kviečiai iškeliavo įvairiomis kryptimis: į

Mozambiką, Italiją, Norvegiją, Portugaliją, Jungtinius Arabų Emyratus, Jungtinę Karalystę ir kt.

Pažymėtina, kad sėkmingai eksportuojamos ir ankštinės kultūros, kurių daugiausia iškeliauja

į Indiją, ypač žirniai ir pupos, kurios eksportuojamos tiek į Egiptą, tiek į kitas Europos valstybes.

1306,7

2373,3 2298,8 2301,72622,2

3268,6

192200

176149 157

140

0

50

100

150

200

250

300

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.EU

R/t

tūks

t. t

2 pav. Grūdų supirkimas ir supirkimo kainos sausio–rugsėjo mėn.

Supirkta grūdų, tūkst. t Grūdų vidutinė supirkimo kaina, EUR/t

4

Mėsos sektorius

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ŽŪIKVC) Gyvulių registro

duomenimis 2016 m. spalio 1 d. Lietuvoje buvo laikoma apie 717 tūkst. galvijų arba apie 3 proc. mažiau

nei ir prieš metus. Skerdimui skirtų vyresnių nei 12 mėn. amžiaus bulių buvo apie 58,5 tūkst. arba 4

proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laiku.

Per 2016 m. sausį–rugsėjį veršelių išvežta apie 2,5 proc. daugiau (95,6 tūkst.) nei pernai per tą

patį laikotarpį. Suaugusių galvijų išvežimas per 2016 m. devynis mėnesius išaugo beveik 2 kartus.

Statistikos departamento duomenimis 2016 m. sausio 1 d. auginamų kiaulių skaičius buvo 687,8

tūkst., t. y. apie 4 proc. mažiau nei 2015 m. sausio 1 d., kai jų Lietuvoje buvo 754,6 tūkst.

Kiaulininkystės sektorius ir toliau kenčia dėl afrikinio kiaulių maro protrūkių (nuo 2014 m. sausio

pabaigos).

Per 2016 m. I–III ketvirtį Lietuvoje įmonių supirktas ir paskerstas gyvulių ir paukščių kiekis

skerdenos svorio sudarė 140,7 tūkst. t (gyvojo sv. – 211 tūkst. t). Palyginti su 2015 m. tuo pačiu

laikotarpiu supirkimas padidėjo apie 3 proc.

Galvijų skerdenos svorio supirkta 28,5 tūkst. t (gyvojo sv. – 58,4 tūkst. t) arba 4 proc. mažiau

nei 2015 m. per tą patį laikotarpį. Kiaulių supirkta 34,7 tūkst. t (gyvojo sv. – 49,7 tūkst. t) arba apie 6

proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Paukščių supirkta 77,5 tūkst. t (gyvojo sv. – 102,5 tūkst.

t) arba apie 11 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.


Statistikos departamento duomenimis Lietuvoje galvijų 2016 m. I-III ketvirtį vidutinė

supirkimo kaina buvo 2,01 EUR/kg arba 1 proc. didesnė nei 2015 m. I-III ketvirtį, kai vidutinė kaina

buvo 1,99 EUR už skerdenos kilogramą. Lietuvoje už galvijus mokama kaina buvo apie 38 proc.

mažesnė nei ES vidutinė kaina.

Kiaulių vidutinė supirkimo kaina per 2016 m. I-III ketvirtį šalyje buvo apie 1 proc. didesnė

palyginti su 2015 m. to paties laikotarpio kaina, kuri siekė 1,52 EUR už skerdenos kilogramą. Ši kaina

praktiškai sutapo su vidutine ES kiaulienos kaina (svyravo 1–3 proc.).

Paukščių skerdenėlių kaina per 2016 m. I–III ketvirtį buvo apie 7 proc. mažesnė palyginti su

2015 m. to paties laikotarpio kaina, kuri siekė 1,36 EUR/kg. Palyginti ją su vidutine paukštienos kaina

ES, Lietuvoje ji buvo apie 20 proc. mažesnė.

26,532,0

59,2

24,5

38,8

64,8

27,4

37,0

69,0

29,737,0

70,0

28,534,7

77,5

0

10

20

30

40

50

60

70

80

Galvijai Kiaulės Paukščiai

3 pav. Supirkta ir paskersta gyvulių ir paukščių pagal rūšis sausio-rugsėjo mėn., tūkst. t skerdenos sv.

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

5


Šalies mėsos eksporto–importo balansas kiekybine išraiška buvo neigiamas. Per 2016 m. I–III

ketvirtį iš Lietuvos mėsos ir jos produktų buvo išvežta 82,6 tūkst. t. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu

pernai, eksportas sumažėjo apie 7,5 proc. Tuo tarpu iš kitų šalių mėsos ir jos produktų į Lietuvą buvo

įvežta 95,7 tūkst. t, o palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, įvežimas sumažėjo apie 9 proc.

Lietuva – galvijienos eksportuotoja, nes apsirūpinimas galvijiena siekia net 329 proc. Per 2016

m. I–III ketvirtį eksportuota 20,3 tūkst. t galvijienos, t. y. 5 proc. mažiau nei pernai. Nuo 2014 m.

rugpjūčio pradžios, Rusijai uždraudus įvežti mėsą ir jos produktus iš Lietuvos, pasikeitė galvijienos

eksporto struktūra. Apie 91 proc. galvijienos išvežta į ES (daugiausia į Olandiją, Italiją, Estiją), o likęs

kiekis – į trečiąsias šalis (daugiausia į Ukrainą, Norvegiją, Baltarusiją). Už į trečiąsias šalis išvežtą

galvijieną mėsos sektoriaus įmonėms parama nuo 2012 m. pabaigos sumažinta iki nulio ir toliau

nesikeitė. Galvijienos importas kiekybiškai yra labai mažas. Ir nors šiais metais jis augo apie 24 proc.,

palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, kiekybiškai jis sudarė tik 1 tūkst. t galvijienos.

Daugiausia buvo įvežama iš Latvijos ir Lenkijos.

Lietuva nėra kiaulienos eksportuotoja, o per 2016 m. I–III ketvirtį išvežtos kiaulienos kiekis dar

sumažėjo apie 41 proc. ir kiekybine išraiška nėra ženklus, t. y. eksportuota 5,5 tūkst. t kiaulienos. Apie

98 proc. kiaulienos buvo vežama į ES šalis (daugiausia į Latviją), o likęs kiekis – į trečiąsias šalis (į

Norvegiją ir Ukrainą). Gyvų kiaulių eksportas didėjo apie 7 proc., palyginti su 2015 m. tuo pačiu

laikotarpiu (išvežta 226 tūkst.). Daugiausia buvo išvežta į Lenkiją (83 proc.) ir Latviją (17 proc.). Į abi

šalis daugiausia buvo vežamos virš 50 kg gyvojo svorio kiaulės (80 proc.).

Esant nepakankamam (57 proc.) apsirūpinimui savos gamybos kiauliena vietinėje rinkoje,

kiaulienos pasiūlos balansas atstatomas jos importu. Kiaulienos importas per 2016 m. I–III ketvirtį

buvo apie 8 proc. mažesnis, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, ir siekė 45 tūkst. t. Visa

kiauliena įvežama iš ES šalių: daugiausia iš Lenkijos (27 proc.), Vokietijos ir Belgijos (po 15 proc.).

Per 2016m. I–III ketvirtį paukštienos eksportuota 34,6 tūkst. t arba apie 5 proc. mažiau,

palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Pagrindinės rinkos, į kurias buvo vežama paukščių mėsa: apie

78 proc. į ES šalis (daugiausia į Latviją ir Olandiją), likęs kiekis – į trečiąsias šalis (daugiausia į

Vietnamą, Baltarusiją ir Ukrainą). Paukštienos importas per šį laikotarpį siekė 24,9 tūkst. t arba buvo

8 proc. mažesnis nei pernai per minėtą laikotarpį. Į Lietuvą daugiausia paukštiena buvo įvežama iš

Lenkijos (72 proc.).

Dešrų ir panašių produktų iš mėsos bei konservų eksportas per 2016 m. I–III ketvirtį buvo apie

18 proc. didesnis nei pernai per tą patį laikotarpį ir siekė 12,1 tūkst. t. 96 proc. gaminių buvo vežama į

1,942,32

2,53 2,56

2,171,99 2,01

1,44

1,65 1,84 1,88

1,74 1,50 1,52

1,191,38 1,41 1,49 1,48 1,47 1,36

0,00

0,50

1,00

1,50

2,00

2,50

3,00

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

4 pav. Gyvulių ir paukščių vidutinės supirkimo kainos sausio–rugsėjo mėn., EUR/kg skerdenos sv.

Galvijai Kiaulės Paukščiai

6

ES šalis (daugiausia į Latviją, Didžiąją Britaniją, Daniją). Dešrų importas augo apie 5 proc., palyginti

su tuo pačiu laikotarpiu pernai, ir siekė 14,4 tūkst. t. Daugiausia jų buvo įvežama iš Lenkijos (57 proc.).

ŽŪIKVC Gyvulių registro duomenimis per 2016 m. I–III ketvirtį iš Lietuvos išvežta 95,6 tūkst.

veršelių arba apie 2,5 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

Šaltinis. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras.

Lietuvos apsirūpinimas sava galvijiena dėl ypač sumažėjusio vidaus vartojimo (tik 5 kg 1

gyventojui) išaugęs iki 329 proc., taigi galvijienos pasiūlos pertekliaus nebuvo tik didelio eksporto dėka

(apie 70 proc. pagamintos galvijienos eksportuojama). Galvijienos eksporto apribojimas (tiek Lietuvai,

tiek visoms ES šalims) į Rusiją nuo 2014 m. rugpjūčio pradžios padarė neigiamą įtaką galvijų

supirkimo kainoms šalyje ne tik 2014 m. antroje pusėje. Neigiama įtaka jaučiama iki šiol. Galvijų

supirkimo kainos š. m. spalio pabaigoje dar nepasiekė priešembarginio lygio, netgi neprisilygino prie

pernai metais spalį buvusių kainų.

Situacija šalies kiaulininkystės sektoriuje dėl afrikinio kiaulių maro plitimo tiek Lietuvoje, tiek

kaimyninėse šalyse, išlieka sudėtinga. Kiaulienos ir jos produktų bei gyvų kiaulių eksportas į Rusiją

išlieka sustabdytas ne tik iš Lietuvos, bet ir visos ES.

Pieno sektorius

Karvių skaičius. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis 2016-10-01

Lietuvoje buvo laikoma 293,59 tūkst. karvių, arba 5,3 proc. mažiau, palyginti su 2015-10-01 (per metus

pieninių karvių banda sumažėjo 16,45 tūkst. karvių). Per rugsėjo mėnesį karvių skaičius sumažėjo 0,9

proc. (2 540 karvių).

Ūkių skaičius. Ūkių, laikančių karves, 2016-10-01 buvo 49,12 tūkst., palyginti su 2015-10-01,

jų skaičius sumažėjo 12,1 proc. (6,75 tūkst.). Per mėnesį iš pieno gamybos pasitraukė 872 ūkiai. 75

proc. visų pasitraukusiųjų iš pieno gamybos buvo 1–2 karvių laikytojai.

6 pav. Karvių ir ūkių, laikančių karves, skaičius Lietuvoje, vnt.


0

20

40

60

80

100

120

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

104,398,1

81,4 87,2 93,3 95,6

5 pav. Veršelių iki 8 mėn. amžiaus išvežimas sausio-rugsėjo mėn., tūkst.

30000

40000

50000

60000

70000

280000

290000

300000

310000

320000

330000

Ūki

ų s

kaič

ius

Kar

vių

ska

ičiu

s

Karvių skaičius Ūkių skaičius

7

Pastaraisiais metais stebima ūkių stambėjimo tendencija: 2016-10-01 vidutinis ūkio dydis buvo

6,01 karvės/ūkyje, kai 2005-01-01 - tik 2,6 karvės/ūkyje.

Pieno supirkimas. Žemos žalio pieno supirkimo kainos įtakoja karvių skaičiaus bei superkamo

pieno kiekio mažėjimą. Per 2016 m. sausį–rugsėjį Lietuvoje pieno supirkimas sumažėjo 1,3 proc., iš

viso buvo supirkta 1086,1 tūkst. t pieno.

Pieno supirkimo kaina. 2016 m. 1–9 mėn. pieno supirkimo kaina buvo 192,2 EUR už t, t. y.

9,4 proc. mažesnė, palyginti su 2015 m. atitinkamu laikotarpiu. Nuo liepos mėn. stebimas pieno

supirkimo kainos kilimas, per trečią ketvirtį pieno kaina paaugo 26 proc.


Pieno supirkimo kainos lygį nulėmė pieno gaminių pasiūlos ir paklausos disbalansas pasaulinėje

rinkoje. 2015 m. ir 2016 m. pradžioje didėjusi pieno gamyba ir dėl naftos kainų kritimo, besitęsiančio

Rusijos importo embargo bei kitų geopolitinių priežasčių sumažėjusi pieno gaminių paklausa sąlygojo

žemas pasaulines pieno gaminių kainas. Lietuvos pieno pramonei didelė neigiamą įtaką vis tebedaro

Rusijos Federacijos taikomas pieno gaminių importo draudimas, dėl kurio šalies pieno pramonė

prarado apie 30 proc. rinkos, o kitose šalyse pieno gaminiai realizuojami su mažesniu pelningumu,

negu buvo Rusijoje.


Pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 t pieno per mėnesį (daugiau kaip 1,3 t per

dieną), stambiausios Lietuvos pieno perdirbimo įmonės (AB „Pieno žvaigždės“, AB „Rokiškio sūris“,

1295 1307 1313 1287 1339

1320

1322

974,9997,9 1047,2 1017,8

1096,61100,2 1086,1

237

281251

301 290

212

192

0

50

100

150

200

250

300

350

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600

1800

2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016

EUR/t7 pav. Pieno gamyba ir supirkimas Lietuvoje sausio-rugsėjo mėn.

Primelžta pieno, tūkst. t Supirkta natūralaus pieno, tūkst. t

Natūralaus pieno vidutinė supirkimo kaina, EUR/t

8

AB „Žemaitijos pienas“, AB „Vilkyškių pieninė“, UAB „Marijampolės pieno konservai“) 2016 m.

sausį–rugsėjį už natūralų pieną mokėjo vidutiniškai 237 EUR/t. Ši kaina buvo 23 proc. didesnė už

vidutinę natūralaus pieno supirkimo kainą.

Pieno vidutinė supirkimo kaina Lietuvoje, palyginti su kainomis kitose šalyse, buvo apie 24

proc. mažesnė negu ES vidutinė kaina. Per metus ES vidutinė kaina sumažėjo 8 proc.

Žalio pieno importas. Žalio pieno importas išlieka sąlyginai stabilus. Per 20 proc. viso

perdirbamo pieno sudaro importuotas pienas. Per 2016 m. sausį–rugsėjį buvo importuota 255,3 tūkst. t

pieno, t. y. 1,8 proc. mažiau, palyginti su 2015 m. atitinkamu laikotarpiu.

Daugiausia pieno buvo importuota iš Latvijos (69 proc. viso importuoto pieno) ir Estijos. 2016

m. sausį–rugsėjį importuoto pieno kaina buvo 207 EUR/t, t. y. ji buvo 7,5 proc. didesnė už vidutinę

pieno supirkimo kainą Lietuvoje.

Žalio pieno eksportas. Žalio pieno eksporto kiekiai nuo gegužės mėn. didėja. 2016 m. sausį–

rugsėjį buvo eksportuota 75 tūkst. t (6,8 proc. mažiau, palyginti su praėjusiais metais), t. y. apie 6,2

proc. viso supirkto žalio pieno (per 2015 m. 9 mėn. buvo eksportuota atitinkamai 7,3 proc.). Žalias

pienas buvo eksportuotas į Lenkiją. Žalio pieno eksporto kaina 2016 m. sausio–rugsėjo mėn. buvo 233

EUR/t, t. y. 5 proc. mažesnė nei buvo praėjusiais metais.


Pieno gamintojų pajamos per 2016 m. sausį–rugsėjį siekė 208,7 mln. EUR, jos buvo 24,7 mln.

EUR (10,6 proc.) mažesnės, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu.

273

212

236

160

210

260

310

2015I

III V VII IX XI 2016I

III V VII IX

9 pav. Pieno supirkimo kaina Lietuvoje ir importuoto pieno kaina 2015-2016 m., Eur/t

Kaina stambiems pieno gamintojamsVidutinė kainaImportuoto pieno kaina

299

212

160

210

260

310

2015I

III V VII IX XI 2016I

III V VII IX

10 pav. Vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje ir eksportuoto pieno kaina, Eur/t

Eksportuoto pieno kaina Supirkimo kaina Lietuvoje

10000

20000

30000

40000

5000011 pav. Žalio pieno importas 2014-2016 m., t

2014 2015 2016

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

14000

16000

12 pav. Pieno eksportas 2014-2016 m, t

2014 2015 2016

9

Parama. Pieno gamintojų pajamoms palaikyti, pieno gamintojams iki 2016 m. spalio 1 d. jau

išmokėta per 60 mln. EUR, iš jų:

gegužės mėn. buvo mokėta nereikšminga (de minimis) pagalba pieno gamintojams (iš viso

pieno gamintojams skirta 18 mln. EUR; pagalba buvo mokama už laikomas pienines karves, dydis –

78,23 EUR už karvę, kooperatyvų nariams – 86,05 EUR už karvę; parama buvo išmokėta š. m.

gegužės–birželio mėn.);

birželio mėn. buvo mokėta pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama (iš viso skirta

didžiausia leistina suma – 17,3 mln. EUR). Parama skirta tik tiems ūkiams, kurie šiuo metu laiko

pienines karves; išmokos dydis - 15,7 EUR už t. Didžioji paramos dalis – 17 mln. EUR išmokėta š. m.

birželio 29-30 d.);

rugsėjo mėn. išmokėta 25 mln. EUR tikslinė parama pieno gamintojams (po 12,5 mln. EUR

iš ES ir iš nacionalinio biudžeto). Parama skirta tiems ūkiams, kurie atitiko EK reglamente numatytas

sąlygas, ir buvo mokama už š. m. sausio–liepos mėn. parduoto pieno toną – už toną išmokėta po 30

EUR (kooperatyvų, kurie supirko iš savo narių daugiau kaip 50 proc. pieno, nariams išmokos dydis –

33 EUR už toną).

Nuo š. m. spalio 16 d. pradėtos mokėti avansinės išmokos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių

plotus bei susietoji parama už pienines karves. 2016 m. susietosios paramos už pienines karves dydis –

91 EUR už pieninę karvę (iš viso pieno gamintojams bus išmokėta 25,3 mln. EUR).

4 lentelė. Skirtos išmokos ir parama pieno gamintojams, mln. EUR

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016

Pereinamojo laikotarpio

nacionalinė parama 34,6 34,4 34,0 27,1 19,7 17,5 19,4 18,2 17,3

ES išmokos (susietoji parama

už pieną - 2014 m., už

pienines karves - 2015 m.) 12,3 23,9 25,3

Tiesioginės išmokos

nuostoliams kompensuoti 3,1 22,8 29,8 25,0

De minimis pagalba 18,0

Iš viso 34,6 37,5 34,0 27,1 19,7 17,5 54,4 71,9 85,6

2016 m. pieno gamintojams bus skirta 85,6 mln. EUR paramos, t. y. 13,7 mln. EUR daugiau,

negu 2015 m.

Per 2016 m. sausį–rugsėjį Lietuvos pieno perdirbimo įmonės perdirbo 1 proc. mažiau pieno,

palyginti su 2015 m. atitinkamu laikotarpiu.

272164

232280 263 307 318

233 209

0

100

200

300

400

500

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016

13 pav. Pieno gamintojų pajamos už parduotą pieną, mln. Eur

1-9 mėn. pajamos Metinės pajamos

10

5 lentelė. Pieno supirkimas, eksportas ir importas 2016 m., tūkst. t

2015 m. 1-9 mėn. 2016 m. 1-9 mėn. Palyginimas, +, –

Pieno supirkimas 1100,2 1086,1 -1,3%

Pieno importas 259,9 255,3 -1,8%

Pieno eksportas 80,4 75,0 -6,8%

Perdirbta pieno 1279,7 1266,4 -1,0%


Pieno gaminių gamyba. Per 2016 m. 9 mėn. daugiau buvo pagaminta nugriebto pieno miltelių,

sviesto, laktozės, šviežių sūrių, o mažiau – brandintų sūrių, grietinėlės. Pieno gaminių gamybos

pokyčius įtakojo situacija rinkoje ir taikomos valstybės intervencijos priemonės.


Pieno pramonės pardavimai. Per 2016 m. sausį–rugsėjį Lietuvos perdirbimo įmonės pardavė

produkcijos už 603,1 mln. EUR. Pardavimų pajamos, palyginti su 2015 m. atitinkamu laikotarpiu,

padidėjo 5,3 proc. (30,5 mln. EUR). Pardavimai vidaus rinkoje sudarė 54 proc., pardavimai ES – 35

proc., pardavimai trečiosiose šalyse – 12 proc. visų pardavimų pajamų. Stebimas ženklus (12 proc.)

pardavimų išaugimas vidaus rinkoje, bet jį sąlygojo lieso pieno miltelių pardavimai į intervencinius

sandėlius. Pažymėtina, kad pardavimai užsienio rinkose 2016 m. sausį–rugsėjį sumažėjo 1 proc.,

palyginti su 2015 m. atitinkamu laikotarpiu.

Nuo š. m. vasario pastebimas ženklus pieno gaminių pardavimų augimas, ženklus pieno

gaminių pardavimų šuolis užfiksuotas III ketvirtį.

15 pav. Pieno pramonės pardavimai 2014-2016 m., tūkst. EUR


-10,3%

-1,0%

32,3%

26,5%

5,5%

-21,5%

0,0%

4,7%

-1,0%

-30,0% -20,0% -10,0% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0%

Grietinėlė

Rauginto pieno gaminiai

Nugriebto pieno milteliai

Sviestas

Švieži sūriai

Brandinti sūriai

Išrūgų milteliai

Laktozė

Žalio pieno perdirbimas

14 pav. Žalio pieno perdirbimo ir pieno gaminių gamybos pokyčiai 2016 m. 1-9 mėn., palyginti su 2015 m. 1-9 mėn.

0

10000

20000

30000

40000

50000

60000

70000

80000

90000

100000

20

14

Sau

sis

Vas

aris

Ko

vas

Bal

and

is

Ge

gužė

Bir

želis

Liep

a

Ru

gpjū

tis

Ru

gsėj

is

Spal

is

Lap

krit

is

Gru

od

is

20

15

Sau

sis

Vas

aris

Ko

vas

Bal

and

is

Ge

gužė

Bir

želis

Liep

a

Ru

gpjū

tis

Ru

gsėj

is

Spal

is

Lap

krit

is

Gru

od

is

20

16

Sau

sis

Vas

aris

Ko

vas

Bal

and

is

Ge

gužė

Bir

želis

Liep

a

Ru

gpjū

tis

Ru

gsėj

is

Pardavimai Lietuvoje, tūkst. Eur Pardavimai ES šalyse, tūkst. Eur Pardavimai trečiosiose šalyse, tūkst. Eur

11

Gaminių likučiai. 2016 m. spalio pradžioje lieso pieno miltelių likučiai buvo 8 432 t (32 proc.

mažesni negu 2015-10-01), sviesto likučiai – 1 073 t (69 proc. mažesni), sūrių likučiai – 16 667 t

(15 proc. mažesni).

Pieno gaminių eksportas. Situacija eksporto rinkose gerėja, nuo 2016 m. gegužės stebimas

ženklesnis pieno gaminių eksporto vertės augimas. 2016 m. rugsėjį pieno gaminių buvo eksportuota už

48,4 mln. EUR, t. y. 3,4 proc. daugiau, palyginti su 2016 m. rugpjūčiu.

2016 m. sausį–rugsėjį pieno gaminių buvo eksportuota už 306,2 mln. EUR, t. y. 18,7 mln. EUR

arba 6 proc. mažiau, palyginti su 2015 m. atitinkamu laikotarpiu. 2016 m. sviesto, laktozės, ledų, sūrių

ir raugintų pieno gaminių buvo eksportuota daugiau. 42 proc. visos pieno gaminių eksporto vertės

sudarė sūrių eksportas.

6 lentelė. Pieno gaminių eksportas 2015 ir 2016 m. sausio-rugsėjo mėn.

KN kodas

Kiekis, t Vertė, tūkst. EUR

2015 2016 Pokytis 2015 2016 Pokytis

0401 Nekoncentruotas pienas, grietinėlė 143333 124433 -13% 84172 74383 -12%

0402 Pieno miltai, kond. pienas 18117 11887 -34% 30869 18103 -41%

0403 Rauginto pieno produktai 5756 6426 12% 6523 7807 20%

0404 Išrūgos, išrūgų milteliai 48239 51101 6% 17281 13846 -20%

0405 Sviestas 4722 9256 96% 16492 28875 75%

0406 Sūriai 45158 47177 4% 138156 129897 -6%

170211-170219 Laktozė 9596 10798 13% 7129 6683 -6%

210500 Ledai 10625 11648 10% 24295 26644 10%

Iš viso 285546 272727 -4,5% 324916 306238 -5,7%

Šaltinis. Muitinės departamentas.

2016 m. sausio–rugsėjo mėn. pieno gaminių į ES šalis buvo eksportuota mažiau, o į trečiąsias

šalis kiekine išraiška buvo eksportuota daugiau. Šiais metais 76 proc. viso pieno gaminių eksporto teko

ES šalims.

7 lentelė. Pieno gaminių eksportas 2015 ir 2016 metais sausį-rugsėjį pagal šalių grupes

Pieno produktų

eksportas

ES šalys TS šalys Iš viso

t tūkst. EUR t tūkst. EUR t tūkst. EUR

2015 m. 249.805 249.030 35.741 75.886 285.546 324.916

2016 m. 235.579 232.898 37.147 73.341 272.727 306.238

Pokytis proc. -6% -6% 4% -3% -4% -6% Šaltinis. Muitinės departamentas.

Muitinės departamento duomenimis, pastaraisiais mėnesiais stebimos pieno gaminių kainų

augimo tendencijos.

16 pav. Pieno gaminių eksporto kainos

Grietinėlės kaina,

EUR/kg

LPM kaina, EUR/kg Sviesto kaina, EUR/kg Sūrio kaina, EUR/kg

0,00

0,50

1,00

1,50

2,00

2,50

I III V VII IX XI

2015 m. 2016 m.

0,00

0,50

1,00

1,50

2,00

2,50

I III V VII IX XI

2015 m. 2016 m.

0,00

1,00

2,00

3,00

4,00

5,00

I III V VII IX XI

2015 m. 2016 m.

0,00

0,50

1,00

1,50

2,00

2,50

3,00

3,50

I III V VII IX XI

2015 m. 2016 m.

12

Pasaulinėje pieno gaminių rinkoje stebimas kainų kilimas ir, tikėtina, stabilizavimasis. Nuo

2016 m. vidurio aukcione pieno gaminių kainos ženkliai paaugo.

Kalbant apie pieno rinkos perspektyvas ilguoju laikotarpiu, ekspertai prognozuoja, kad pieno

produktų poreikis pasaulyje augs, nes didės gyventojų skaičius.

Rinkos reguliavimo priemonių ir pajamų palaikymo priemonių taikymas.

Š. m. liepos 18 d. EK pristatė naująsias 500 mln. EUR vertės paramos rinkoms priemones, pagal

kurias 350 mln. EUR sudaro valstybėms narėms skirta tikslinė išskirtinė parama pieno gamintojams, o

150 mln. EUR numatyta pieno gamybos mažinimo priemonei. Lietuvai iš 350 mln. EUR sumos skirta

13,3 mln. EUR, Tikslinės paramos pieno gamintojams administravimo taisyklės patvirtintos 2016 m.

rugsėjo 15 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-532, pagal šias taisykles pieno ūkiams skirta 25

mln. EUR paramos, kuri buvo išmokėta rugsėjo pabaigoje.

Laisvanoriškas pieno gamybos mažinimas (skirta ES mastu 150 mln. EUR). Iš ES biudžeto

skirta parama pieno ūkiams, kurie įsipareigoja sumažinti gamybą 3 mėnesius, palyginti su praėjusių

metų tuo pačiu laikotarpiu. Nustatyta išmoka 14 EUR už 100 kg pieno.

2016 m. rugsėjo 14 d. buvo patvirtintos Paramos už pieno, parduodamo perdirbti, kiekio

sumažinimą administravimo taisyklės (žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-351). Dėl pirmojo

mažinimo laikotarpio, kuris apima š. m. spalio–gruodžio mėn., paraiškos buvo renkamos iki rugsėjo

21 d. Informacija apie surinktas paraiškas (dėl pieno pardavimo sumažinimo):

- Paraiškas pateikė 1990 gamintojų. Jų parduotas pieno kiekis 2015 m. spalio–gruodžio mėn.

sudarė apie 10 proc. viso tuo laikotarpiu supirkto pieno kiekio.

- Jie numato 2016 m. spalio–gruodžio mėn. parduoti apie 31 proc. mažiau pieno, palyginti su

2015 m. tuo pačiu laikotarpiu.

- Pieno pardavimo sumažinimas bus apie 12,648 tūkst. t, tai sudarytų apie 3,2-3,5 proc. per 2016

m. spalio–gruodžio mėn. parduoto pieno kiekio.

- Vidutiniškai vienas pareiškėjas numato sumažinti pieno pardavimą 6,36 tonos.

- Bendra parama pieno gamintojams, padavusiems paraiškas, – 1,77 mln. EUR.

Dėl antrojo mažinimo laikotarpio, kuris apima 2016 m. lapkričio–gruodžio mėn. ir 2017 m.

sausį, paraiškos buvo renkamos iki spalio 12 d. Paraiškas pateikė 236 gamintojai, kurie prašė paramos

už 1036,1 t nepatiekto pieno. Tačiau, kadangi per pirmąjį mažinimo laikotarpį visose ES šalyse buvo

panaudota 99 proc. skirtos paramos, tai antruoju laikotarpiu surinktoms paraiškoms buvo nustatytas

mažinimo koeficientas, kuris lygus 0,12. Pritaikius mažinimo koeficientą, Lietuvos pieno gamintojai

gaus paramą už 129 tonas nepatiekto pieno ir parama bus apie 18 tūkst. EUR.

ES rinkos reguliavimo priemonių naudojimas. EK taiko sviesto ir lieso pieno miltelių privataus

sandėliavimo paramos schemą bei į intervenciją perka sviestą ir lieso pieno miltelius. Intervenciniai

lieso pieno miltelių pirkimai pratęsti ir veiks iki 2017 m. rugsėjo 30 d. Be to, Lietuvai skirta 3779 tonų

sūrių kvota (1163 t + 2616 t) pagal sūrių privataus sandėliavimo schemą. Ši kvota žemės ūkio ministro

įsakymu yra paskirstyta pieno perdirbimo įmonėms.

Lietuvos pieno perdirbimo įmonės iki 2016 m. lapkričio 11 d. sudarė privataus sandėliavimo

paramos sutartis dėl 3187 t sviesto, 8739 t lieso pieno miltelių bei 3949 t sūrių. Esant tokiems privačiai

sandėliuojamų pieno gaminių kiekiams, parama Lietuvos pieno perdirbimo įmonėms sieks apie 816

tūkst. EUR.

13

2015 m. liepą Lietuvoje pradėti vykdyti lieso pieno miltelių intervenciniai pirkimai. Rinkos

reguliavimo agentūra yra priėmusi paraiškų dėl 34,2 tūkst. t lieso pieno miltelių pardavimo intervencijai

už 58 mln. EUR. Nuo 2016 m. rugsėjo pradžios į intervenciją lieso pieno miltelių nebepardavinėjami

visoje ES, tai rodo, suaktyvėjusią paklausą rinkoje.

Nuo birželio 30 d. Europos Komisija padidino lieso pieno miltelių supirkimo į intervenciją kiekį

nuo 218 tūkst. t iki 350 tūkst. t, už nustatytą kainą – 1698 EUR už toną. Pieno miltelių supirkimo į

intervenciją ribas nuspręsta padidinti po to, kai buvo supirktas visas numatytas supirkti į intervenciją

lieso pieno miltelių kiekis fiksuota kaina – 218 tūkst. t. Pasiekus šį limitą dar 78,5 tūkst. t – lieso pieno

miltelių buvo supirkta paskelbus pirkimo į intervenciją konkursą.

Kitų maisto produktų ir gėrimų pramonė

Statistikos departamento išankstiniais duomenimis 2016 m. sausio–rugsėjo mėn., palyginti su

2015 metų tuo pačiu laikotarpiu, maisto produktų ir gėrimų pramonės šakų gamybos apimtys kito

įvairiai: išaugo acto, konditerijos gaminių, vaisių ir daržovių sulčių, putojančio vynuogių vyno gamyba.

Analizuojamu laikotarpiu mažėjo majonezo, neapdoroto rapsų aliejaus, cukraus gamyba.

Paruošti arba konservuoti produktai iš daržovių ir vaisių ir vaisių sultys

Paruoštų arba konservuotų produktų iš daržovių ir vaisių (be sulčių ir pomidorų padažų) per

2016 metų sausio–rugsėjo mėn. pagaminta 12,9 proc. mažiau nei per 2015 metų tą patį laikotarpį. Per

2016 m. analizuojamąjį laikotarpį, daržovių, vaisių, uogų, riešutų, paruoštų arba konservuotų su actu

ar acto rūgštimi gamyba sumažėjo 39 proc., tačiau šių produktų pardavimai Lietuvoje augo 42,4 proc.,

eksportas – 32 proc. 2016 m. sausio–rugsėjo mėn. 40 proc. mažėjo džemų, marmeladų, vaisių ar uogų

drebučių, vaisių, uogų ar riešutų tyrių ir pastų, paruoštų verdant (išskyrus citrusinių vaisių,

homogenizuotus produktus) gamyba. Analizuojamuoju laikotarpiu šių produktų pardavimai Lietuvoje

mažėjo 32 proc., o eksportas – 37 proc.

Nekoncentruotų bet kurių vienos rūšies vaisių ir daržovių sulčių gamyba per 2016 m. tris

ketvirčius nekito palyginti su praėjusiais metais. Tuo tarpu, nekoncentruotų apelsinų sulčių pagaminta

17,6 proc. mažiau, o obuolių sulčių – 19 proc. daugiau.

Nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai

2016 m. sausio–rugsėjo mėn., palyginti su 2015 m. tuo pačiu laikotarpiu, stiprių alkoholinių

gėrimų gamyba nekito. Spirito, pagaminto distiliuojant vynuogių vyną arba vynuogių išspaudas,

pagaminta 6,7 proc. daugiau, o parduota Lietuvos rinkoje 20,8 proc. mažiau. 16,6 proc. mažėjo džino

gamyba, o pardavimai Lietuvos rinkoje augo 10,6 proc. Didelė dalis šio gėrimo buvo eksportuota.

Degtinės, kurios alkoholio koncentracija ne didesnė kaip 45,4 proc. tūrio, gamyba augo neženkliai –

1,4 proc., o pardavimai mažėjo 5 proc., palyginti su 2015 m. tuo pačiu laikotarpiu. Spirito, likerio ir

kitų spiritinių gėrimų 2016 m. sausio-rugsėjo mėn. pagaminta beveik 2 proc. mažiau, pardavimų

apimtys Lietuvos rinkoje nepakito. Analizuojamuoju laikotarpiu putojančio vynuogių vyno gamyba

augo net 19,5 proc. Šio gėrimo pardavimų Lietuvoje apimtys augo 20 proc., palyginti su praėjusiais

metais. Beveik 2 proc. mažiau pagaminta sidro, o parduota 2,4 proc. mažiau. 11 proc. augo fermentuotų

gėrimų mišinių gamyba. Vaisių uogų vyno gamyba mažėjo 22 proc., o putojančių fermentuotų gėrimų

pagaminta beveik 50 proc. daugiau nei praėjusių metų sausio–rugsėjo mėn. Alaus gamybos apimtys

analizuojamuoju laikotarpiu mažėjo 3 proc., o pardavimai mažėjo 4,3 proc., tačiau nealkoholinio alaus

pagaminta ir parduota daugiau, atitinkamai 32,3 proc. ir 29 proc.

14

Palyginti 2016 m. sausio-rugsėjo mėn. su 2015 m. tuo pačiu laikotarpiu, nekito natūralių

mineralinių ir aeruotų vandenų gamyba. Nesaldinto mineralinio ir gazuoto vandens pagaminta tiek pat

kiek pernai, o parduota Lietuvoje 3,9 proc. daugiau. Analizuojamuoju laikotarpiu 10,1 proc. mažėjo

vandens, į kurį pridėta cukraus ar kitų saldiklių, gamyba. Nealkoholinių gėrimų, kuriuose nėra pieno

riebalų, pagaminta 4,4 proc. mažiau.

Cukrus

Cukraus gamyba. Per 2016 m. 9 mėn. pagaminta 19,9 tūkst. t baltojo cukraus. Palyginti su 2015

m. tuo pačiu laikotarpiu, pagaminta 11,5 proc. baltojo cukraus mažiau. Gamybos sumažėjimą lėmė

vėliau prasidėjęs cukraus gamybos sezonas.

Cukraus pardavimai. Per 2016 m. 9 mėn. cukraus fabrikai pardavė 84,03 tūkst. t baltojo cukraus.

Lietuvos rinkoje parduota 79,96 tūkst. t, ES – 4,07 tūkst. t. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu

laikotarpiu, bendri cukraus pardavimai sumažėjo 9,5 proc. Pardavimai į Lietuvos rinką sumažėjo 7

proc., o į ES rinką sumažėjo 41,3 proc.

Cukraus eksportas. Per devynis mėn. buvo eksportuota į trečiąsias šalis 28,05 tūkst. t baltojo

cukraus. Palyginti su 2015 m. tuo pačiu laikotarpiu, cukraus eksportas sumažėjo 20 proc.

Cukraus kainos. 2016 m. 9 mėnesių vidutinė mažmeninė cukraus kaina buvo 0,89 EUR/kg, o

vidutinė cukraus gamintojų pardavimo kaina – 0,52 EUR/kg. Palyginti su praėjusių metų 9 mėnesių

vidutinėmis kainomis, cukraus kainos padidėjo: vidutinė mažmeninė cukraus kaina padidėjo 1,1 proc.,

o vidutinė gamintojų kaina – 15,5 proc.

Konditerijos gaminiai, duonos ir pyrago kepiniai

Miltinės ir cukrinės konditerijos gaminių gamyba bendrai per 2016 m. sausio–rugsėjo mėn.

didėjo 10 proc., o duonos ir pyrago kepinių buvo iškepta 2,7 proc. daugiau. Analizuojamu laikotarpiu

ruginės duonos, kurios sudėtyje kvietinių miltų yra ne daugiau kaip 40 proc., gamyba sumažėjo 1,9

proc., o pardavimai – 1,2 proc. Šios duonos eksportas mažėjo 5,7 proc., palyginti su 2015 m. sausio–

rugsėjo mėn. Kitos duonos gamyba ir pardavimai didėjo – atitinkamai 8,9 proc. ir 6,6 proc. Pyrago ir

konditerijos gaminių, kitų kepinių, į kuriuos pridėta saldiklių, per 2016 m. tris ketvirčius buvo

pagaminta 6,6 proc. mažiau, parduota 6 proc. mažiau nei praėjusiais metais. 8,9 proc. mažėjo pyrago ir

konditerijos gaminių eksportas. Per 2016 m. tris ketvirčius, palyginti su 2015 m. tuo pačiu laikotarpiu,

daugumos miltinės bei cukrinės konditerijos gaminių atskirų produktų grupių gamyba ir pardavimai

Lietuvoje kito įvairiai: įdarytų šokolado gaminių pagaminta 52 proc. daugiau, o šokolado briketų,

plytelių ir juostelių su įdaru pagaminta net 91 proc. mažiau. 19 proc. mažiau pagaminta guminukų, 27

proc. mažiau baltojo šokolado, tačiau 16 proc. daugiau iškepta meduolių, 10 proc. daugiau saldžių

sausainių (įskaitant sluoksniuotus sausainius). Labiausiai mažėjo šokolado briketų, plytelių ir juostelių

su įdaru (67,5 proc.), šokoladinių saldainių (20,8 proc.) ir cukrinės konditerinės pastos (21,5 proc.)

pardavimai Lietuvoje. Analizuojamu laikotarpiu labiausiai augo maisto produktų su kakava, kurių masė

didesnė kaip 2 kg (103,5 proc.) ir gaminių su cukraus apvalkalu (51,8 proc.) pardavimai.

Kiti gaminiai

Acto gamyba per 2016 m. tris ketvirčius padidėjo 29,7 proc., pardavimai Lietuvoje didėjo apie

30 proc., palyginti su 2015 m. tuo pačiu laikotarpiu. 2016 m. sausio–rugsėjo mėn. acto eksportas didėjo

beveik 58 proc.

15

Margarino gamyba per 2016 m. sausio–rugsėjo mėn. didėjo nežymiai – 2,1 proc., palyginti su

praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Šio produkto pardavimai Lietuvoje mažėjo 4,3 proc., o eksporto

apimtys pakito nežymiai – margarino eksportuota 8 proc. daugiau.

Per 2016 m. tris ketvirčius majonezo gamyba sumažėjo 18,5 proc., o parduota 2,2 proc. mažiau

majonezo.

Per devynis 2016 metų mėn. mažėjo neapdoroto rapsų aliejaus gamyba. Šio produkto

pagaminta 10 proc. mažiau, palyginti su 2015 m. tuo pačiu laikotarpiu.

8 lentelė. Pagrindinių maisto pramonės gaminių gamyba 2015-2016 m. sausio–rugsėjo mėn.

Gaminių pavadinimas

Mato

vnt.

Pagaminta

sausio–rugsėjo mėn. 2016 m. palyginti su


sumažėjimas (–), 2015 m. 2016 m.

Paruošti arba konservuoti produktai iš daržovių ir

vaisių (be sulčių ir pomidorų padažų)

tūkst. t 25,6 22,3 -12,9

Vaisių ir daržovių sultys mln. l 8,0 8,5 6,3

Majonezas tūkst. t 9,2 7,5 -18,5

Margarinas tūkst. t 9,6 9,8 2,1

Neapdorotas rapsų aliejus tūkst. t 47,4 42,5 -10,3

Duona ir pyrago gaminiai tūkst. t 110,5 113,5 2,7

Cukrus tūkst. t 22,5 19,9 -11,5

Konditerijos gaminiai tūkst. t 40,8 44,9 10,0

Actas tūkst. dal 482,2 652,4 29,7

Degtinės ir likerio gaminiai tūkst. dal alc

100% 808,5 807,9 -0,1

Putojantis vynuogių vynas tūkst. dal 230,8 275,9 19,5

Alus mln. dal 24,9 24,2 -2,8

Natūralūs mineraliniai ir aeruoti vandenys mln. dal 12,2 12,3 0,8

Nealkoholiniai gėrimai mln. dal 17,1 16,1 -5,8

Salyklas (neskrudintas) tūkst. t 67,8 76,6 12,9 Šaltinis. Lietuvos statistikos departamentas.

Maisto produktų ir gėrimų pramonės produkcija. Lietuvos statistikos departamento

duomenimis 2016 m. sausio–rugsėjo mėn. šalies maisto produktų ir gėrimų pramonės produkcijos vertė

(be PVM ir akcizo) sudarė 2589,1 mln. EUR ir buvo 63 mln. EUR arba 2,5 proc. didesnė nei prieš

metus tuo pačiu laikotarpiu. Tačiau, lyginant su 2014 m. sausio–rugsėjo mėn., buvo 34,7 mln. EUR

arba 1,3 proc. mažesnė.

Maisto produktų gamybos įmonių parduotos produkcijos apimtys (skaičiuojant

palyginamosiomis kainomis) 2016 m. sausio–rugsėjo mėn., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu

laikotarpiu, padidėjo 2,4 proc.

9 lentelė. Maisto produktų ir gėrimų pramonės parduota produkcija sausio–rugsėjo mėn.

2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

Pramonės produkcija (be PVM ir akcizų) to

meto kainomis

Maisto produktų gamyba mln. EUR 2 214,9 2 291,9 2 181,1 2 222,9

Gėrimų gamyba mln. EUR 317,2 331,9 345,0 366,2

Maisto produktų ir gėrimų gamyba iš viso mln. EUR 2532,1 2623,8 2526,1 2589,1

Pramonės produkcijos pokyčiai

palyginamosiomis kainomis

Maisto produktų gamyba % 3,9 4,4 1,1 2,4

Gėrimų gamyba % 12,0 5,6 5,5 12,4

Maisto produktų ir gėrimų gamyba iš viso % 4,9 4,4 1,7 3,9 Šaltinis. Lietuvos statistikos departamentas.

16

Palyginti su ankstesnių metų augimo tempais, 2015–2016 metais augimo tempas maisto

pramonės sektoriuje sulėtėjo dėl pieno perdirbimo įmonių ekonominių sunkumų, kilusių Rusijai

uždarius rinką ES šalyse pagamintiems produktams bei kritus pieno produktų kainai pasaulinėse

rinkose, tuo pačiu ir Lietuvoje.

LIETUVOS KAIMO PLĖTROS 2014–2020 M. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO

BŪKLĖ 2016-09-30

Bendra informacija apie Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos įgyvendinimą

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programai (toliau – Programa) įgyvendinti skirta beveik

1,978 mlrd. EUR (1,613 mlrd. EUR – ES lėšos). Iš jų 67,4 mln. EUR (57,3 mln. EUR – ES lėšos)

numatyta programos priemonei „Techninė pagalba“, kuri skirta Programos įgyvendinimui,

informavimui bei viešinimui ir Lietuvos kaimo tinklui, ir 90,36 mln. EUR (76,8 mln. EUR – ES lėšos)

skirta tęstiniams įsipareigojimams pagal Lietuvos kaimo plėtros 2004–2006 m. plano ir Lietuvos kaimo

plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Ankstyvas pasitraukimas“ (šios priemonės atsisakyta

naujuoju programiniu laikotarpiu (ES mastu), todėl ji neprisideda prie ES kaimo plėtros politikos ir

Programos tikslų įgyvendinimo). Programos lėšų paskirstymas pavaizduotas 17 pav.

17 pav. Programos lėšų paskirstymas

Nuo Programos įgyvendinimo pradžios iki 2016 m. rugsėjo 30 d. iš viso gautos 193 162

paraiškos, kuriose prašoma 1 063,83 mln. EUR paramos (iš jų 889,44 mln. EUR – ES lėšos). Pagal

pateiktas paraiškas pasirašyta 181 861 paramos sutartis arba patvirtinta paraiška, kurių paramos suma

– 609,02 mln. EUR (iš jų 470,84 mln. EUR – ES lėšos, t. y. 31 proc. visam laikotarpiui Programoje

skirtų ES lėšų). Per visą laikotarpį išmokėta 295,54 mln. EUR (iš jų 235,79 mln. EUR – ES lėšos, t. y.

15 proc. visų Programai skirtų ES lėšų).

Programos įgyvendinimo būklė (be priemonių „Techninė pagalba“ ir „Ankstyvas

pasitraukimas“) pavaizduota 18 pav.

17

18 pav. Programos įgyvendinimas iki 2016-09-30, mln. EUR

(be Techninės pagalbos ir tęstinių įsipareigojimų pagal priemonę „Ankstyvas pasitraukimas“)

Paraiškų rinkimas

Paraiškos pagal priemones „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“, „Ekologinis ūkininkavimas,

„Su „NATURA 2000“ ir vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ ir „Išmokos už vietoves,

kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ renkamos kartu su tiesioginių išmokų paraiškomis.

Nuo 2014 m. iki 2016 m. III ketvirčio pabaigos suorganizuoti 53 kvietimai teikti paramos paraiškas (iš

jų 15 – per 2016 m. III ketvirtį). Iš viso gautos 193 162 paraiškos (iš jų 4 998 – per 2016 m. III ketvirtį),

kuriose prašoma 1 063,83 mln. EUR paramos (iš jų 28,61 mln. EUR – per 2016 m. III ketvirtį), t. y. 53

proc. Programai skirtų lėšų.

Daugiausiai paramos prašoma pagal priemones „Investicijos į materialųjį turtą“ (547 mln. EUR,

iš jų 385,64 mln. EUR – pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“), „Ūkio ir verslo

plėtra“ (154,95 mln. EUR, iš jų 106,21 mln. EUR – pagal veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų

įsikūrimas“), „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių“ (123,08 mln.

EUR).

Sutarčių pasirašymas

Iki 2016 m. rugsėjo 30 d. pasirašyta 181 861 paramos sutartis arba patvirtinta paraiška (iš jų

3 050 – per 2016 m. III ketvirtį) už 609,02 mln. EUR (iš jų 140,61 mln. EUR – per 2016 m. III ketvirtį),

t. y. 31 proc. Programai skirtų lėšų. Daugiausiai patvirtinta paraiškų / pasirašyta sutarčių yra pagal

priemones „Investicijos į materialųjį turtą“ (patvirtinta paramos suma – 245,21 mln. EUR, iš jų 208,42

mln. EUR – ES lėšos) ir „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių“

(patvirtinta paramos suma – 105,77 mln. EUR, iš jų 79,33 mln. EUR yra ES lėšos).

Paramos išmokėjimas

Iki 2016 m. rugsėjo 30 d. pagal Programos priemones išmokėta 260,89 mln. EUR paramos (iš

jų 206,34 mln. EUR – ES lėšos). Kartu su „Technine pagalba“ ir tęstinių įsipareigojimų pagal Lietuvos

kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Ankstyvas pasitraukimas“ išmokomis išmokėta

suma yra 295,54 mln. EUR paramos (iš jų 235,79 mln. EUR – ES lėšos)), t. y. 15 proc. Programos lėšų.

2016 metams numatytas Programos priemonių biudžetas – 314,27 mln. EUR. Per tris 2016 m.

ketvirčius išmokėta 182,3 mln. EUR, t. y. 58 proc. 2016 metams skirtų lėšų.

18

10 lentelė. Paramos išmokėjimas pagal Programos priemones

Programos priemonių įgyvendinimas

Apibendrinta Programos priemonių įgyvendinimo būklė pavaizduota 19-20 pav.

19 pav. Programos priemonių, skirtų aplinkosaugai ir klimato kaitos švelninimui, įgyvendinimas

* Priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ patvirtintoje paramos sumoje įskaičiuoti ir kasmetiniai prašymai, todėl ji didesnė už prašomą

paramos sumą.

Iš viso, Eur ES dalis, Eur Iš viso, Eur ES dalis, Eur

% nuo 2014-

2020 m.skirtų

paramos lėšų

Žinių perdavimas ir informavimo veikla 23.439.459 19.923.540 380.158 323.134 1,62%

Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos 4.588.235 3.900.000 0 0 0,00%

Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos 4.224.706 3.591.000 239.415 203.503 5,67%

Investicijos į materialųjį turtą 620.349.147 527.296.775 77.163.133 65.588.663 12,44%

Ūkio ir verslo plėtra 223.721.981 190.163.684 18.747.801 15.935.631 8,38%

Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse 76.110.778 64.694.161 1.400.507 1.190.431 1,84%

Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą 122.383.679 104.026.127 5.157.002 4.383.452 4,21%

Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas 1.788.829 1.520.505 0 0 0,00%

Agrarinė aplinkosauga ir klimatas* 142.415.323 106.811.492 8.156.609 6.117.457 5,73%

Ekologinis ūkininkavimas* 150.784.677 113.088.508 37.770.859 28.328.144 25,05%

Natura 2000 išmokos ir su Bendrąja vandens pagrindų direktyva susijusios

išmokos 6.564.7334.923.550 2.322.570 1.741.927 35,38%

Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių 287.036.067 215.277.050 105.646.126 79.234.595 36,81%

Miškų aplinkosaugos ir klimato paslaugos ir miškų išsaugojimas (tęstiniai KPP

2007–2013 įsipareigojimai) 1.274.332955.749 296.476 222.357 23,27%

Bendradarbiavimas 23.963.448 20.368.931 0 0 0,00%

Rizikos valdymas 17.460.285 14.841.242 0 0 0,00%

LEADER programa 113.865.052 96.785.294 3.608.861 3.067.532 3,17%

IŠ VISO: be "Techninės pagalbos" 1.819.970.731 1.488.167.608 260.889.517 206.336.825 14,33%

Techninė pagalba 67.439.447 57.323.530 20.034.300 17.029.155 29,71%

Ankstyvas pasitraukimas (tęstiniai KPP 2004–2006 ir KPP 2007–2013

įsipareigojimai) 90.361.447 76.807.230 14.612.788 12.420.870 16,17%

IŠ VISO : 1.977.771.625 1.622.298.368 295.536.605 235.786.851 14,94%

Išmokėta paramos iki 2016-09-30

Priemonės pavadinimas

Skirta paramos lėšų 2014-2020 m.

19

20 pav. Kitų Programos priemonių įgyvendinimas (1)

21 pav. Kitų Programos priemonių įgyvendinimas (2)

Paraiškų priėmimo 2016 m. grafikas

Paramos paraiškų priėmimo 2016 m. pagal Programos priemones, veiklos sritis ir veiklas

priėmimo grafikas pateiktas 11 lentelėje.

20

11 lentelė. Paramos paraiškų priėmimo 2016 m. grafikas

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

Žinių perdavimas ir informavimo veikla

Parama profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti

Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai

Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos

Parama pasinaudoti konsultavimo paslaugomis 16

Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos

Parama pirmą kartą dalyvaujantiems kokybės sistemose:

Naujos paraiškos

2015 m. pateiktos paraiškos

Tęstiniai KPP 2007-2013 įsipareigojimai

Investicijos į materialųjį turtą

Parama investicijoms į žemės ūkio valdas

Ūkio dydis (SP) 8 000–50 000 EUR, o paramos suma <=50 000 EUR

Visos paraiškos 16

Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir plėtrą x x x x x x x x x x x x

Parama investicijoms į žemės ūkio ir miškininkystės infrastruktūros plėtrą ir pritaikymą:

Parama žemės konsolidacijai

Parama žemės ūkio vandentvarkai

Parama miškų infrastruktūrai gerinti

Parama pelno nesiekiančioms investicijoms:

Meldinės nendrinukės buveinių išsaugojimas

Ūkių ir verslo plėtra

Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui

Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse 16

Parama smulkiems ūkiams:

Naujos paraiškos 10 04


Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti:

Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai

Parama biodujų gamybai iš žemės ūkio ir kitų atliekų

Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse

Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą (regioninis projektų planavimas)** 16

Parama asbestinių stogų dangos keitimuiParama vietiniams keliams

(pareiškėjas - Lietuvos automobilių kelių direkcija) X X X X X X X X X X X X

Parama plačiajuosčio ryšio infrastruktūrai

Parama investicijoms į kaimo kultūros ir gamtos paveldą, kraštovaizdį:

Parama investicijoms į kaimo kultūros ir gamtos paveldą, kraštovaizdį (savivaldybių projektai)** (regioninis projektų planavimas) 16

Tradicinių amatų centrų plėtra

Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą

Miško veisimas:

Naujos paraiškos 17 16


Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas 17 16

Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė

Investicijos į miškininkystės technologijas

Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas

Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas žemės ūkio sektoriuje

Agrarinė aplinkosauga ir klimatas*

Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius

Specifinių pievų tvarkymas

Ekstensyvus šlapynių tvarkymas

Meldinės nendrinukės buveinių saugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose

Meldinės nendrinukės buveinių saugojimas šlapynėse

Medingųjų augalų juostos ar laukai ariamoje žemėje

Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamoje žemėje

Melioracijos griovių šlaitų priežiūra

„Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“

Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema

Dirvožemio apsauga

Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas

Invazinio augalo Sasnovskio barštis naikinimas


Ekologinis ūkininkavimas:

Parama ekologiniam ūkininkavimui*

Naujos paraiškos (parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo)****

Naujos paraiškos (parama ekologiniam ūkininkavimui)****


Su Natura 2000 ir su Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos:

Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje *

Parama „Natura 2000“ miškuose*

Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių:

Išmoka ūkininkaujantiesiems vietovėse, kuriose esama didelių gamtinių kliūčių*

Išmoka ūkininkaujantiesiems vietovėse, kuriose esama specifinių kliūčių*

Bendradarbiavimas:

Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti

Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui 16 17

Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu 16 17

Rizikos valdymas:

Pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimas

Gyvūnų draudimo įmokų kompensavimas

LEADER priemonė***

Paraiškų priėmimo laikotarpis

* Paraiškos renkamos kartu su tiesioginių išmokų paraiškomis.

** 2016 m. gegužės - birželio mėn. RPT renka projektinius pasiūlymus, spalio - lapkričio mėn. NMA renka paraiškas pagal RPT atrinktus projektinius pasiūlymus.

*** Paraiškų rinkimas planuojamas 2017 m.

**** Paraiškos baigiamos priimti kartu su paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškomis.

2016 m.Priemonės pavadinimas

Projektinių pasiūlymų / galimybių studijų rinkimo laikotarpis

Ūkininkų, miško valdytojų ir MVĮ paraiškų gauti konsultavimo paslaugas priėmimo laikotarpis

21

ŽEMĖS TVARKYMAS – PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į ŽEMĘ, MIŠKĄ IR

VANDENS TELKINIUS ATKŪRIMAS IR KITŲ ŽEMĖS REFORMOS DARBŲ VYKDYMAS

LIETUVOJE IKI 2016 M. SPALIO 1 D.

Piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimas kaimo vietovėse

Nuo žemės reformos pradžios (1991 m.) iki 2016 m. spalio 1 d. pateikta 787,22 tūkst. piliečių

prašymų šalies kaimo vietovėse atkurti nuosavybės teises į 4,02 mln. ha turėtos žemės.

Iki 2016 m. spalio 1 d. 779,3 tūkst. piliečių priimti sprendimai atkurti nuosavybės teises į 4,01

mln. ha žemės, miško ir vandens telkinių. Tai sudaro 99,7 proc. piliečių prašymuose nurodyto ploto

(99,87 proc., įvertinus plotus, kurių negalima atkurti dėl pačių piliečių neveikimo).

Pagal 2016 m. spalio 1 d. patikslintus duomenis kaimo vietovėse nuosavybės teises liko atkurti

7,92 tūkst. piliečių į 12,06 tūkst. ha žemės (iš jų negrąžinta natūra – 1,51 tūkst. piliečių į 3,09 tūkst. ha

plotą), tačiau patvirtintuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose (toliau – projektas) jau

suformuoti 3,02 tūkst. piliečių grąžintinos žemės, miško sklypai 7,65 tūkst. ha plote ir šiuo metu

vykdomi projektų įgyvendinimo darbai, rengiamos žemės sklypų kadastro dokumentų bylos dėl šios

žemės įteisinimo ją turėjusiems piliečiams, taip pat šiuo metu rengiamuose projektuose projektuojami

1,25 tūkst. piliečių žemės sklypai 1,44 tūkst. ha plote, o 0,28 tūkst. piliečių artimiausiu metu

rengiamuose projektuose numatoma atkurti nuosavybės teises į 0,3 tūkst. ha žemės ploto. Pažymėtina,

kad šiuo metu net 4,33 tūkst. piliečių negalima atkurti nuosavybės teisių į 7,01 tūkst. ha žemės, miško

ir vandens telkinių dėl pačių piliečių neveikimo.

Piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimas miestuose

Iki 2016 m. spalio 1 d. pateikta 51,79 tūkst. piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises į 39,33

tūkst. ha žemės miestams iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose.

Nuosavybės teisės į miestuose turėtą žemę atkurtos 87,77 proc. piliečių, pateikusių visus

nuosavybės teises įrodančius ir giminystės ryšį su turėtos žemės savininku patvirtinančius dokumentus,

į 90,39 proc. žemės ploto, nurodyto jų prašymuose.

Iki 2016 m. spalio 1 d. didžiuosiuose šalies miestuose ir kurortuose piliečių nuosavybės teisės į

iki nacionalizacijos turėtą žemę atkurtos taip: Vilniaus m. – 52,31 proc.; Kauno m. – 92,99 proc.;

Klaipėdos m. – 100 proc.; Marijampolės m. – 99,99 proc.; Telšių m. – 99,57 proc.; Šiaulių m. – 97,3

proc.; Panevėžio m. – 97,81 proc.; Druskininkuose – 98,64 proc. ir Palangoje – 82,5 proc. prašymuose

nurodyto ploto.

Pagal 2016 m. spalio 1 d. būklę miestų teritorijose liko atkurti nuosavybės teises

6,33 tūkst. piliečių į 3,78 tūkst. ha žemės plotą.

Priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2016 m. sausio 25 d.

įsakymu Nr. 1P-31-(1.3.) patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

teritorinių padalinių 2016 m. žemės tvarkymo darbų planą ir įpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos

teritorinių padalinių vedėjus organizuoti žemės tvarkymo darbus atitinkamos savivaldybės teritorijoje

ir užtikrinti plano įgyvendinimą. 2016 m. žemės tvarkymo darbų plane numatyta priimti iš viso 11,41

tūkst. sprendimų dėl piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimo kaimo vietovėje ir 7,67 tūkst.

sprendimų dėl piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimo miesto vietovėje.

Per 2016 m. III ketvirtį šalyje priimta 2 400 sprendimų atkurti piliečiams nuosavybės teises, iš

jų: 1 981 sprendimas atkurti nuosavybės teises kaimo vietovėje ir 419 sprendimų atkurti nuosavybės

22

teises miesto vietovėje. Iš viso 2016 m. priimta 4 520 sprendimų atkurti nuosavybės teises šalies kaimo

vietovėse ir 1 678 – miestų teritorijose.

2016 metais Vilniaus rajono skyrius įpareigotas priimti 2 936 sprendimus dėl nuosavybės teisių

atkūrimo kaimo vietovėje: I ketvirtį – 350 sprendimų; II ketvirtį – 1 200 sprendimų; III ketvirtį – 1 386

sprendimus; IV ketvirtį – 0 sprendimų.

Vilniaus rajono skyriuje 2016 m. III ketvirtį priimti 265 sprendimai dėl nuosavybės teisių

atkūrimo (įvykdyta 19,12 proc. III ketvirčio plano). Iš viso 2016 m. Vilniaus rajono skyriuje priimta

555 sprendimai.

Asmeniniam ūkiui suteiktos ir naudojamos žemės įteisinimas

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2016 m. sausio 25 d.

įsakymu Nr. 1P-31-(1.3.) patvirtintame 2016 m. žemės tvarkymo darbų plane numatyta, kad

Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai padaliniai per 2016 metus 7,61 tūkst. naudotojų įteisins

asmeniniam ūkiui suteiktą ir naudojamą žemę arba jiems bus nutrauktos naudojimosi asmeninio ūkio

žeme teisės.

2016 m. III ketvirtį 0,43 tūkst. asmeninio ūkio žemės naudotojų įteisinta naudojama asmeninio

ūkio žemė arba jiems nutrauktos naudojimosi asmeninio ūkio žeme teisės.

Iš viso 2016 m. 1,32 tūkst. asmeninio ūkio žemės naudotojų įteisinta naudojama asmeninio ūkio

žemė arba jiems nutrauktos naudojimosi asmeninio ūkio žeme teisės.

Iki 2016 m. spalio 1 d. 268,19 tūkst. piliečių privatizavo iš viso 578,33 tūkst. ha teisės aktais

asmeniniam ūkiui jiems suteiktos ir naudojamos žemės ūkio paskirties žemės, su 23,64 tūkst. piliečių

sudarytos sutartys dėl 49,0 tūkst. ha valstybinės žemės nuomos, o 4,78 tūkst. šios žemės naudotojų

parduodami ar išnuomojami žemės sklypai (7,23 tūkst. ha) įregistruoti Nekilnojamojo turto registre

valstybės vardu.

Privatizuota ir išnuomota, sudarant valstybinės žemės nuomos sutartis, asmeninio ūkio žemė

sudaro 98,53 proc. naudojamos asmeninio ūkio žemės ploto.

Pagal 2016 m. spalio 1 d. būklę liko įteisinti 6,54 tūkst. asmeninio ūkio žemės naudotojų 9,36

tūkst. ha asmeninio ūkio žemės, iš jų: 6,3 tūkst. piliečių asmeninio ūkio žemė dar neprivatizuota ir (ar)

nesudarytos sutartys dėl šios žemės nuomos, tačiau žemės sklypai suformuoti patvirtintuose

žemėtvarkos projektuose (8,98 tūkst. ha plote), atliekami žemėtvarkos projektų įgyvendinimo darbai ir

rengiamos žemės sklypų kadastro bylos dėl asmeninio ūkio žemės įteisinimo, 20 piliečių žemės sklypai

yra ar bus projektuojami šiuo metu rengiamuose projektuose (23,46 ha plote), dar 6 piliečiai laukia, kol

bus paskelbtos naujos projektų rengimo teritorijos (numatoma suformuoti asmeninio ūkio žemės

sklypus 2,46 ha plote). Pažymėtina, kad šiuo metu net 4,36 tūkst. piliečių negalima suformuoti ir (ar)

įteisinti asmeninio ūkio 6,93 tūkst. ha žemės dėl pačių asmenų neveikimo.

Taip pat pažymėtina, kad iš 6,30 tūkst. piliečių, kuriems asmeninio ūkio žemės sklypai

suprojektuoti patvirtintuose projektuose, net ketvirtadaliui (1,65 tūkst.) piliečių žemės sklypų ribos

pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje (2,25 tūkst. ha plote), tačiau su pastaraisiais

piliečiais nėra sudaromos valstybinės žemės pirkimo–pardavimo ar nuomos sutartys dėl pačių piliečių

kaltės ar neveikimo (neatvyksta pasirašyti parengtų sutarčių projektų, nepateikia reikalingų dokumentų,

neinformuoja apie pasikeitusią gyvenamąją vietą, kontaktus ir kt.).

23

Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimas

Iki 2016 m. spalio 1 d. 29 tūkst. fizinių ir juridinių asmenų, pageidaujančių kaimo vietovėse

pirkti 461,42 tūkst. ha žemės, yra pateikę prašymus įsigyti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės.

Iki 2016 m. spalio 1 d. fiziniai ir juridiniai asmenys iš valstybės įsigijo 345,53 tūkst. ha žemės

ūkio paskirties žemės, tai sudaro 74,88 proc. viso asmenų prašymuose nurodyto ploto.

Pagal 2016 m. spalio 1 d. atnaujintus duomenis 254 asmenims nepriimti sprendimai parduoti

631,78 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, tačiau patvirtintuose projektuose valstybinės žemės

ūkio paskirties žemės sklypai 343,76 ha plote suprojektuoti 251 piliečiui. Šiuo metu rengiamuose

projektuose 1 piliečiui yra ar bus projektuojami žemės sklypai 1,28 ha plote, o 2 piliečiams numatyta

suformuoti žemės sklypus 1,2 ha plote, patvirtinus naujas žemės reformos žemėtvarkos projektų

rengimo teritorijas.

2016 m. I-III ketvirtį į valstybės biudžetą už parduotą visų paskirčių valstybinę žemę gauta

23,82 mln. EUR.

ŽUVININKYSTĖ

Žvejyba Baltijos jūroje. Lietuvai Baltijos jūroje skiriamos keturių rūšių žuvų – menkių,

strimelių, šprotų ir lašišų – žvejybos kvotos, tačiau pagal mūsų šalies žvejų žvejybos laimikį

svarbiausios žuvys yra: menkės, strimelės, šprotai ir plekšnės.

Per 2016 m. I–III ketvirtį Lietuvos žvejybos įmonės Baltijos jūroje (įskaitant priekrantę) sugavo

15 291 t įvairių rūšių žuvų. Pagrindinę žvejybos laimikio Baltijos jūroje dalį sudarė: 9 808 t Baltijos

šprotų, 3 800 t strimelių, 1 204 t menkių ir 102 t upinių plekšnių.

Šaltinis. Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

Žvejyba tolimuosiuose žvejybos rajonuose. 2016 m. per I–III ketvirtį pagrindiniai Lietuvos

Respublikos žvejybos laivų tolimieji žvejybos rajonai – Afrikos valstybių (Maroko, Mauritanijos,

Angolos) išskirtinių ekonominių zonų vandenys, kuriuose žvejojama pagal dvišalius Europos Sąjungos

ir šių trečiųjų šalių žuvininkystės partnerystės susitarimus; Žvejybos rytų centriniame Atlante komiteto

(toliau – CECAF) reguliuojamas rajonas, Svalbardo žvejybos rajonas (Norvegijos Karalystės

išskirtinės ekonominės zonos vandenys), Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijos (NEAFC)

reguliuojamas rajonas, ES vakarų vandenys.

2016 m. per tris ketvirčius Maroko išskirtinės ekonominės zonos vandenyse žvejojo du Lietuvos

Respublikos žvejybos laivai, sugauta 12 639 t pelaginių žuvų (daugiausia paprastųjų (atlantinių)

stauridžių ir afrikinių skumbrių).

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

Menkės 1763 1340 783 1197 1204

Šprotai 8626 7372 7575 7695 9808

Strimelės 2023 1889 1539 2363 3800

Plekšnės 307 420 289 100 102

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

t

22 pav. Lietuvos žvejybos įmonių Baltijos jūroje sugautų žuvų

kiekiai 2012-2016 m. I-III ketvirtį, tonomis

24

Angolos išskirtinės ekonominės zonos vandenyse 2016 m. per tris ketvirčius žvejojo vienas

Lietuvos Respublikos žvejybos laivas, sugauta 3 243 t pelaginių žuvų (daugiausia paprastųjų atlantinių


2016 m. per tris ketvirčius Mauritanijos išskirtinės ekonominės zonos vandenyse žvejojo 4

Lietuvos Respublikos žvejybos laivai, sugauta 45 440 t pelaginių žuvų (daugiausia paprastųjų atlantinių


2016 m. Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos (toliau – NAFO) reguliuojamame rajone

Lietuvai skirtos 96 t raudonųjų plekšnių, 155 t menkių, 2 085 t jūros ešerių, 128 t kalmarų, 21 t juodųjų

(Grenlandijos) paltusų ir 62 t rombinių rajų individualių žvejybos galimybių. NAFO reguliuojamame

rajone Lietuvos žvejybos laivai per 2016 m. I-III ketvirtį nevykdė žvejybos.

2016 m. NEAFC reguliuojamame rajone Lietuvai skirta 16 t juodųjų (Grenlandijos) paltusų,

82 t bukasnukių ilgauodegių grenadierių, 7 t melsvųjų molvų ir 17 t rombinių rajų individualių žvejybos

galimybių. Per 2016 m. tris ketvirčius šiame rajone žvejojo 4 Lietuvos Respublikos žvejybos laivai.

Sugauta 485 tonų snieginių krabų (nekvotuojami), 1752 t jūros ešerių ir 210 t paprastųjų šiaurinių

krevečių (nekvotuojamos).

2016 m. Svalbardo žvejybos rajone (Norvegijos išskirtinė ekonominė zona) Lietuvai skirtos 647

krevečių žvejybos dienos, per 2016 m. tris ketvirčius šiame rajone žvejojo vienas Lietuvos Respublikos

laivas, sugauta 396 t paprastųjų šiaurinių krevečių.

2016 m. per tris ketvirčius ES vakarų vandenyse įskaitant (Šiaurės jūrą) žvejojo vienas Lietuvos

Respublikos žvejybos laivas, sugauta 140 t žuvų (daugiausia stauridžių).

2016 m. regioninės žvejybos pietų Ramiojo vandenyne organizacijos reguliuojamoje teritorijoje

Lietuvai buvo skirta 4 917,5 t Peru (Čilės) stauridžių individualių žvejybos galimybių. 2016 m. per I–

III ketvirtį Lietuvos Respublikos laivai šiame rajone žvejybos nevykdė.

Lietuvos Respublikos žvejybos ištekliai buvo iškeisti į kitus išteklius NEAFC reguliuojamoje

akvatorijoje ir Mauritanijos IEZ.

Šaltinis. Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

Žvejybos laivynas. 2016 m. rugsėjo 30 d. Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemoje,

kuri yra sudedamoji ES žvejybos laivyno registro dalis, buvo 142 aktyvūs su Lietuvos Respublikos

vėliava plaukiojantys laivai, iš jų: 101 laivas, turintis teisę žvejoti Baltijos jūros priekrantės žvejybos

zonoje, 30 laivų, turinčių teisę žvejoti atviroje Baltijos jūroje, ir 11 laivų, turinčių teisę žvejoti

0

20000

40000

60000

80000

100000

120000

140000

160000

2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m III ketv.

Pietų Ramusis

Angolos IZZ

Maroko IEZ

ES Vakarų vandenys

Gvinėjos IEZ

Svalbardas

Mauritanijos IEZ

CECAF

NEAFC

NAFO

23 pav. Lietuvos žvejybos įmonių tolimuosiuose žvejybos rajonuose sugautų žuvų kiekiai 2013–2016 m. (t)

25

tolimuosiuose žvejybos rajonuose. Bendroji laivų talpa GT (gross tonnage) sudarė 38 999, o bendra

pagrindinių variklių galia – 45 084 kW. Iš jų: 101 laivas (bendroji talpa GT sudarė 256 variklių bendra

galia – 2 743 kW), turintis teisę žvejoti Baltijos jūros priekrantėje, 30 laivų, turinčių teisę žvejoti

Baltijos jūroje (bendroji talpa GT sudarė 4 165, variklių bendra galia 8 437 kW), ir 11 laivų, turinčių

teisę žvejoti tolimuosiuose žvejybos rajonuose (bendroji talpa GT sudarė 34 572, variklių bendra galia

– 33 904 kW).

Žvejyba vidaus vandenyse. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 6

straipsnio 4 dalies nuostatomis ir Perleidžiamųjų teisių į žvejybos vidaus vandenyse kvotas suteikimo,

galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir teisės į žvejybos kvotą panaikinimo bei

žvejybos kvotų skyrimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014

m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 3D-310 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. liepos 27

d. įsakymo Nr. 3D-437 redakcija) (toliau – Taisyklės) per 2016 m. tris ketvirčius surengti 7

Perleidžiamųjų teisių į žvejybos vidaus vandenyse kvotas suteikimo komisijos, patvirtintos

Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m.

birželio 13 d. įsakymu Nr. V1-64, posėdžiai, kuriuose ūkio subjektams buvo suteiktos perleidžiamosios

teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotas ir paskirtos žvejybos kvotos Kuršių mariose, ungurių

žvejybai vidaus vandens telkiniuose, seliavų, ežerinių stintų ir upinių nėgių žvejybos kvotos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 142 straipsnio 3 dalies 1 ir 3

punktais ir Taisyklių 26 punktu, perleidžiamosios teisės į 75,8 proc. žvejybos Kuršių mariose limito

suteiktos 45 ūkio subjektams be aukciono, o į 24,2 proc. – aukciono būdu. Suteiktos perleidžiamosios

teisės į žvejybos kvotas ir paskirtos žvejybos kvotos Kuršių mariose aukciono būdu 22, ungurių

žvejybos upėse – 23, seliavų žvejybos – 21, ežerinių stintų žvejybos – 5, upinių nėgių žvejybos – 6

ūkio subjektams. Ūkio subjektams, kuriems perleidžiamosios teisės į žvejybos kvotas 2014 ir 2015 m.

buvo suteiktos ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui, paskirtos žvejybos kvotos: stintų žvejybos – 29

ūkio subjektams, Nemuno žemupio polderiuose – 9 ūkio subjektams.

Iš viso žvejybos vidaus vandenyse kvotos 2016 metams paskirtos 90 ūkio subjektų.

Vykdant Gazolių, skirtų naudoti akvakultūros ir verslinę žvejybą vidaus vandenyse

vykdančioms įmonėms, įsigijimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m.

vasario 4 d. nutarimu Nr. 104 ,,Dėl gazolių, skirtų naudoti akvakultūros ir verslinę žvejybą vidaus

vandenyse vykdančioms įmonėms, įsigijimo taisyklių patvirtinimo“ 6.3 punkto reikalavimus, 47

įmonėms, vykdančioms verslinę žvejybą vidaus vandenyse, išduotos pažymos dėl 2016 m. leidžiamų

įsigyti gazolių, skirtų naudoti verslinę žvejybą vidaus vandenyse vykdančioms įmonėms, kiekio.

Žuvivaisos darbai. Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

parengė Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius, į kuriuos neišduodami leidimai naudoti

žvejybos plotą, 2016 metų planą ir Valstybinį žuvų ir vėžių gaudymo žuvivaisai 2016 m. planą.

Vadovaujantis Įveisimo programa 2016 metams į valstybinius vandens telkinius numatoma išleisti

daugiau kaip 22 mln. vnt. paaugintų žuvų mailiaus: 21,3 mln. vnt. – į ežerus, 686,7 tūkst. vnt. – į upes.

2016 m. trijų ketvirčių plano rodikliai įvykdyti ir viršyti – į vandens telkinius iš viso jau yra išleista

23,6 mln. vnt. žuvų: 168,5 tūkst. vnt. lašišų, 160,24 tūkst. vnt. šlakių, 319 tūkst. vnt. margųjų upėtakių,

460 tūkst. vnt. Vištyčio sykų, 185 tūkst. vnt. Platelių sykų, 10 000 tūkst. vnt. seliavų, 273,1 tūkst. vnt.

ungurių, 1 320 tūkst. vnt. starkių, 7 200 tūkst. vnt. vėgėlių, 3 384,6 tūkst. vnt. lydekų, 116 tūkst. vnt.

šamų jauniklių).

26

Pirminis žuvininkystės produktų pardavimas ir supirkimas. Pagal ES bendrosios

žuvininkystės politikos nuostatas, siekiant užtikrinti žuvų išteklių naudojimo apskaitą ir kontrolę, pirmą

kartą po iškrovimo sugautos žuvys turi būti parduodamos registruotiems pirminiams žuvininkystės

produktų supirkėjams, aukcione arba gamintojų organizacijoms. 2016 m. per tris ketvirčius

įregistruota 21 naujas pirminių žvejybos produktų supirkėjas. Pirminio supirkimo ir pardavimo metu

Lietuvos Respublikoje dažniausiai parduodamos Lietuvos žvejybos įmonių Baltijos jūroje sugautos ir

Klaipėdos uoste iškrautos žuvys. Dalis žvejybos įmonių (ypač žvejojančių tolimuosiuose žvejybos

rajonuose) sugautas žuvis iškrauna ir parduoda ne Lietuvoje.

2016 m. per tris ketvirčius Lietuvoje iškrauta ir pateikta pirminiam pardavimui:

Žuvis (FAO žuvų rūšių kodai) Suma / t

menkės atlantinės (COD) 885,6

atlantinės silkės (HER) 374,1

grundalinės (GPA) 245,7

stintos europinės (SME) 116,7

plekšnės europinės upinės (paprastosios) (FLE) 103,2

šprotai atlantiniai (SPR) 43,6

žiobriai paprastieji (VIV) 8,2

otai paprastieji (TUR) 7,5

Ešerys paprastasis europinis (FPE) 2,8

vėjažuvės paprastosios (GAR) 1,5

Starkis paprastasis (FPP) 1,1 Šaltinis. Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

Didžioji sugautų šprotų ir strimelių dalis, kaip ir ankstesniais metais, buvo iškrauta ir pirmą

kartą parduota ne Lietuvoje.

Užsienio prekyba. 2016 m. I–III ketvirtį Lietuvos Respublikos įmonės iš viso eksportavo 84,8

tūkst. t žuvininkystės produktų (5 proc. daugiau nei per 2015 m. I–III ketvirtį) už 375,6 mln. EUR

(10 proc. didesnė vertė nei per 2015 m. I-III ketvirtį) ir importavo 102,7 tūkst. t (6 proc. daugiau nei

per 2015 m. I-III ketvirtį) už 344,3 mln. EUR (19 proc. didesnė vertė nei per 2015 m. I-III ketvirtį).

Pagrindinės eksporto partnerės yra Europos Sąjungos šalys - Vokietija, Danija, Italija, Baltijos šalys,

importuojama daugiausiai iš Skandinavijos valstybių. Žuvininkystės produktų eksporto–importo

balansas ir toliau išlieka teigiamas.

Šaltinis. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras

0,00

100,00

200,00

300,00

400,00

2015 m. I-III ketv. 2016 m. I-III ketv.

Eksportas, mln. Eur 338,00 375,6

Importas, mln. Eur 289,2 344,3

24 pav. Lietuvos užsienio prekyba žuvininkystės produktais 2015-2016 m. I-III ketvirtį, mln. Eur

27

Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos (toliau – 2014–

2020 m. Veiksmų programa) įgyvendinimas.

Nuo programos įgyvendinimo pradžios iki 2016 m. rusėjo 30 d. iš viso gautos 99 paraiškos, kur

prašoma paramos suma 31,53 mln. EUR (iš jų 24,54 mln. EUR ES lėšos). Pagal pateiktas paraiškas

pasirašyta 51 paramos sutartis arba patvirtintos paraiškos, kurių paramos suma – 8,6 mln. EUR (iš jų

ES lėšos sudaro 6,44 mln. EUR, t. y. 10 proc. visai Veiksmų programai įgyvendinti skirtų lėšų). Per

visą laikotarpį paramos gavėjams išmokėta 2,18 mln. EUR.

Šaltinis. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

Veiksmų programos įgyvendinimas per 2016 m. III ketvirtį

Naujų kvietimų teikti paramos paraiškas per III ketvirtį paskelbta nebuvo.

Per ataskaitinį laikotarpį gautos 9 paramos paraiškos: 1 paramos paraiška pagal II sąjungos

prioriteto „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės,

konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas“ priemonę „Gamybinės investicijos į

akvakultūrą. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas, atsinaujinančioji energija“, 8 paramos

paraiškos pagal IV sąjungos prioriteto priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“.

Per III ketvirtį pasirašyta 1 paramos sutartis pagal Veiksmų programos priemonę „Parama

išsaugojimo priemonių rengimui ir įgyvendinimui“, o skirta paramos suma – 1,19 mln. EUR.

Per III ketvirtį išmokėta 2,04 mln. EUR. Pagal priemonę „Parama išsaugojimo priemonių

rengimui ir įgyvendinimui” išmokėta 0,76 mln. EUR, pagal priemonę “Jūrų biologinės įvairovės

išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos kompensavimo sistemos” –

0,07 mln. EUR, pagal priemonę „Aplinkosaugos funkcijas atliekanti akvakultūra“ – 1,13 mln. EUR,

pagal priemonę „Parengiamoji parama“ – 0,02 mln. EUR, pagal priemonę „Gamybos ir rinkodaros

planai“ – 0,06 mln. EUR.

________________________________

0

20

40

60

80

100

Skirta paramos

lėšų 2014–2020

metams, mln.

Eur

Skirta paramos

lėšų pagal 2015-

2016 m.

kvietimus, mln.

Eur

Prašoma paramos

suma, mln. Eur

Patvirtinta

paramos suma,

mln. Eur

Išmokėta

paramos suma,

mln. Eur

81,6

37,39 31,53

8,62,18

25 pav. Veiksmų programos įgyvendinimas

ŽemĖs ir maisto Ūkio bŪklĖs 2016 metŲ sausio–rugsĖjo … · lietuviškos kilmės žemės...

Documents