NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ

ww

w.e

k.lt

www.ekonomika.ltLaikraštis Leidžiamas kas antrą pirmadienį. 2013 m. rugsėjo 30 – spalio 13 d. nr. 22 (132)

tikrų džentelmenų oazėĮėjus pro įprastas Senamiesčiui duris, pasitinka kaljano kvapas. Maloniai pasiūloma prisėsti ant odinės sofos ir palaukti besimėgaujant viskiu. Taip atrodo XIX amžiaus džentelmenų oazė Vilniuje. Plačiau 6 p.

Bankininkų kasdienybė – darbas be pabaigos Jeigu dažnai tikrinate darbinį elektroninį paštą ne darbo metu, parsinešate papildomai darbo į namus ir galvojate, kad turbūt nėra daugiau už jus dirbančio žmogaus – klystate. Investicinių bankų darbuotojai dėl didelio krūvio nemiega paromis, o dirbti net tris kartus daugiau nei priimtina Lietuvoje jiems yra įprastas dalykas.Plačiau 10–11 p.

ką vairuoja Lietuvos verslininkaiTik antimaterialistai gali teigti, kad automobilis tėra transporto priemonė. Be abejo, jis siejamas ir su statusu. Apie tai kalbant, dažniausiai visų akys krypsta į verslo pasaulio atstovus, taigi įdomu, ką renkasi jie.Plačiau 12–13 p.

augančios būstų kainos – tik matematikaBesibaigianti ekonomikos krizė atneša pokyčių ir į nekilnojamojo turto rinką. Savaitraščio kalbinti pašnekovai teigė, kad daugėja būsto įsigijimo sandorių, o didžiausia vis dar yra naujos statybos būstų sostinėje pa-klausa. Jos, pasak ekspertų, neturėtų sumažinti net planuojama renovacija.Plačiau 16–17 p.

kaina 3 Lt Užs. nr. 132 tiražas: 15 000

ŠIAME NUMERYJE

rinkos pokyčiaiOmXrOmXtOmXVFtse100*nsdQ*ni225

rugsėjo 13 – 26 d. duomenys

d. schwartzas: Aplankę kelias vietos kompanijas pajutome, kad Lietuvoje, kaip ir Izraelyje, yra technologinių inovacijų kibirkštis

ž. Fomova: Geras vadovas sustyguoja komandą kaip šveicarišką laikrodį – net jei esi išvykęs, procesas negali sustoti

Plačiau 18 p. Plačiau 14–15 p.

454,74 +11,40%836,05 +3,64%422,73 +10,54%6,565.59 –0,35%3,787.43 +1,92%14,799.12 +2,86 %

Plačiau 4–5 p.

Plačiau 4–5 p.

nervų karas dėl dujų

Jau kelerius metus besitęsiantis Lietuvos energetinės nepriklausomybės trileris pasiekė įtempčiausią stadiją – derybas. Bent jau kol kas panašu, kad „Gazprom“ gali atsidurti alkvietėje.

Redakcija 3

Konstitucijos pr. 23, 08105 VilniusTel.: (8 5) 203 10 86, 203 10 82Faks. (8 5) 205 95 18info@ekonomika.ltwww.ekonomika.ltISSN 2029-543X

VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Ingrida MačiulaitytėAUTORIAI: Andrius Martinkus, Vilius Petkauskas, Karolis Birgilas, Giedrė Sankauskaitė

DIZAINERĖ Audronė Palukaitytė KALBOS REDAKTORĖ Jurgita LukšėnienėFOTOGRAFAS Ruslanas Kondratjevas

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Kašėta

spausdino UaB „Lietuvos ryto” spaustuvėUžsakymo numeris 132tiražas 15 000

Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos turinį neatsako.

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS(8 5) 210 00 84, reklama@balsas.lt

čia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

astarųjų savaičių Lietuvos ir Rusijos meilės drama labai primena minėtą situaciją: Lietuva tarsi sutri-kusi mergelė nesupranta, kodėl jos dovanos tinka griežčiausius saugumo reikalavimus pasaulyje keliančiai Europai, bet netinka Rusijai. Maskva, it išdidus plantacijų baronas, nesiteikia pasakyti, už ką lieja įsiūtį.

Skirtingai nei didžiosios Rytų kaimynės, Euro-pos Sąjungos pa-tikros daromos ne tik tada, kai vyksta derybos dėl strateginių išteklių kainos ar tarpininkaujama, padedant vienai didžiausių Eu-ropos valstybių bent dviem žingsniais nutolti nuo pliktelėjusio komunisto statulomis puoštų aikščių senosios Europos link. Briuselis mėgsta nuose-klumą.

Naftos plantacijų baroną žeidžia politinės nykš-tukės noras pagaliau užbaigti du dešimtmečius be-sitęsiančias energetines skyrybas ir turto dalybas. Negana to, Vilnius kerta ten, kur skauda labiausiai – padedamas Stokholmo arbitražo kuria prece-dentą. Ar negali būti taip, kad nostalgijos gniaužtų sukaustytas Rusijos politinis elitas baiminasi, jog pasikartos 1990 metų scenarijus, kai paskui duri-mis trenkusią Lietuvą seks ir kiti?

Žinoma, galima save įtikinėti, kad kaimynės sprendimai susiję su tarptautinio vežimo sistemos

pokyčiais, kuriais Rusija bandys taikyti dvigubą apmokestinimą. Vis dėlto įdomu, kodėl bando-muoju triušiu tapo ne kas kitas, o prie Europos vairo stovinti Lietuva, kuri prieš 5 metus sulaužy-tas ekonomines kojas gydosi būtent eksportu.

Sakysite, ko gi milžiniškai valstybei baimintis prie Baltijos jūros stūksančio nykš-tuko gnaibymosi? Tačiau 5 mlrd. litų vertės ieškinys bei labai konkreti Lie-tuvos retorika du-

ria ten, kur sužeistam žvėriui skaudžiausia. Kaip ilgiausiai Rusiją nuo Stalino dienų valdan-

tis politikas juo tikintiems stambiesiems verslinin-kams paaiškins, kodėl nesugebama susitvarkyti ne tik su viduje nuolat augančiu visuomenės nepasi-tenkinimu, recesijos alsavimą jaučiančia ekono-mika ir „bėgančiomis“ Kijevo žemėmis, bet dar ir su nuolatos pagalius į ratus kaišiojančiu Vilniumi, apsiginklavusiu arbitražais ir Europos Komisijos parama.

Būtent todėl galima lengviau atsipūsti, nes lie-tuviškas pienas bei mėsa, kaip buvo, taip ir yra aukščiausios kokybės. O kumščio trankymu į stalą politikos niuansus sprendžianti Maskva griebiasi šiaudo ir imasi senų triukų. Malonu, kad Marijos žemės verslininkai pratę prie netikėtumų ir ras pa-tikimesnes rinkas.

Kiekvienas bent vieną savo gyvenimo popietę leidęs prie lietuviškos televizijos, žino tipinį ispanakalbių muilo operų vaizdą – amžinai mylinti, tačiau kartu negalinti būti pora.

Vienas nežino, už ką yra baudžiamas, kitas – kodėl iš viso baudžia, tačiau jaučia, kad taip reikia.

P»naftos plantacijų baroną žeidžia politinės

nykštukės noras pagaliau užbaigti du dešimtmečius besitęsiančias energetines

skyrybas ir turto dalybas

ramūno Vaitkaus pieš. www.mrcaricature.lt

DIREKTORIUS Darius Kavaliauskas

Pasienio muilo opera

nr. 222013 m. rugsėjo 30 – spalio 13 d.

»mes norime, kad dujų kaina būtų teisinga. negalime kalbėti apie tai, kad mums turi ją sumažinti arba taikyti nuolaidas. turi būti teisinga kaina, kuri yra taikoma ir kitoms šalims.

algirdas Butkevičiuslietuvos ministras pirmininkas

Savaitės tema 5Savaitės tema4

Vidmantas Jankauskas, lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direkto-

riaus pavaduotojas energetikos klausimais

»tikiuosi, kad šiais metais pavyks susiderėti dėl mažesnės „Gazprom“ dujų kainos. tai leidžia teigti ir dujų tiekėjo pozicija – nebandoma gintis, kad kainos buvo per didelės.

»nežinant „Gazprom“ sąlygų labai sunku nuspėti pasekmes, tačiau galima manyti, kad „Gazprom“ pradeda nuo maksimalių reikalavimų ir stebėdamas Lietuvos reakciją koreguos savo pateiktas sąlygas.

tomas Janeliūnas, Vu Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto ekspertas

NUOMONĖ Fotodiena/andrius petulevičius asmeninio albumo nuotr.

»Gali būti, kad „Gazprom“ pareikalavo, jog dujotiekis, einantis į kaliningradą, turėtų pirmumo teisę

»Lietuva turi vieną itin svarbų kozirį – tarptautiniam stokholmo arbitražui pateiktą 5 mlrd. litų vertės ieškinįNervų karas dėl dujų

ĮMONIŲ NAUJIENOS

Vilniuje ieškos pardavimo ekspertų

Veržiasi į restoranus

investuotojus vilios estetika ir faktais

Universalią mokėjimų platformą mokėjimai.lt administruojanti bendrovė „EVP International“ ir ben-drovė „WoraPay“ sudarė partnerystės sutartį. Pagal ją mokėjimai.lt sistemos

VšĮ „Investuok Lietuvoje“ sukūrė vaizdo klipą, kuris tu-rėtų padėti investuotojams apsispręsti, kurią šalį rinktis, siekiant saugiai ir efektyviai panaudoti savo lėšas.

Vaizdo klipe Lietuva pa-rodoma ne tik kaip moderni ir verslui patraukli šalis. Projektą kūrė „Investuok Lietuvoje“ komanda kartu su lietuvių audiovizualinių

projektų kūrėjais „Pvz.lt“ ir Didžiosios Britanijos agen-tūra „Curious“.

Pasaulinė informacinių technologijų paslaugų ben-drovė CSC plečia paslaugų, teikiamų iš Vilniaus, spek-trą. Viena pirmųjų Lietuvoje įkūrusi tarptautinį IT pas-laugų padalinį, dabar ben-drovė atidaro pardavimo priežiūros padalinį, kuris regione teiks paslaugas

naudotojai visuose res-toranuose bei maitinimo įstaigose, kuriuose įdiegta „WoraPay“ sistema, galės atsiskaityti išmaniuoju te-lefonu tiesiai iš savo mokė-jimai.lt sąskaitos.

Jau kelerius metus besitęsiantis Lietuvos energetinės nepriklausomybės trileris pasiekė įtempčiausią stadiją – derybas. Nežinodami tikslių derybinių nuostatų negalime nuspėti, kuri pusė iš derybų balos

išlips sausa, tačiau bent jau kol kas panašu, kad „Gazprom“ gali atsidurti alkvietėje.

visoms CSC Europos šalių pardavimo organizacijoms. Planuojama, kad šiame pa-dalinyje dar iki šių finansinių metų pabaigos bus sukurta ne mažiau nei 20 darbo vietų, o per artimiausius dvejus metus – apie 40, daugiausia pardavimo ir ko-mercijos ekspertams.

Beveik 400 mlrd. litų dydžio pa-jamas pernai d e k l a r a v ę s

Rusijos dujų milžinas iš pirmo žvilgsnio ant de-rybų stalo yra pasidėjęs kur kas aštresnius peilius – Lietuva kol kas neturi jokios alternatyvos rusiš-koms dujoms, o Maskva, pasitelkdama blokadas ir netikėtus patikrinimus, „Gazprom“ žodžiams gali suteikti sodresnį toną.

Vis dėlto derybos vyksta, ir bent jau kol kas panašu, kad Maskvos kontroliuojamas didžiau-sias dujų eksportuotojas pasaulyje privalo skaity-tis su nė 3 mln. gyventojų neturinčios valstybės už-gaidomis, o kai kurie Ru-sijos atstovų pareiškimai bei oficialiosios Maskvos veiksmai tik patvirtina nuomonę, kad Vilnius pa- galiau išsireikalaus ekono-mine logika grįstos „Gaz- prom“ kainų politikos.

Įdomiausia audringo „Gazprom“ ir Lietuvos tango dalis – derybų baig-tis. Kasmet milžiniškų šildymo kainų slegiamus vartotojus menkai guodžia ateityje mažėsiančios dujų kainos. Vis dėlto komerci-nės paslapties antspaudu pažymėtos derybos riboja spekuliacijų galimybes, ta-čiau nedraudžia dirstelti į motyvus, kurie atskleidžia ir veiksmų prasmę.

Bando apsaugoti kaliningradąPraėjusią savaitę „Gaz-prom“ vadovas Aleksejus Milleris pareiškė, kad Ka-

„Gazprom“ sąlygos liečia strateginius sprendimus, kurių atšaukti iš esmės nebegalima“, – kalbėjo T. Janeliūnas. Vis dėlto LPK atstovas pridūrė, kad net tokiu atveju problemų ieškoti nevertėtų, nes Lie-tuvos vamzdynai yra pa-siruošę priimti kone dvi-gubai didesnį dujų srautą, nei tiekiama šiuo metu. Pašnekovo manymu, Kali-ningrade vykstantys pro-cesai orientuoti į tolimą ateitį, todėl nereikėtų jų vertinti kaip pasiruošimo kokiems nors energeti-niams karams.

Vilniaus ginklas – arbitražasPremjeras Algirdas But-kevičius yra ne kartą pa-reiškęs, kad Lietuvos de-rybininkai, kalbėdami su „Gazprom“, nežada atisa-kyti Lietuvai svarbių stra-teginių projektų, tačiau logika diktuoja, kad de-rantis dėl naudos privalu ką nors pasiūlyti mainais.

Sutariama, kad kalbos dėl trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo stab-dymo jau yra praeityje. Ru-sijos pareigūnai suprato, kad tai – negrįžtamas pro-cesas. Galima abejoti ir Maskvos galimybėmis da-ryti įtaką SGD terminalui Lietuvoje bei kitiems ener-getinę nepriklausomybę didinantiems projektams.

„Gazprom“ pateiktuose atsakymuose savaitraščio „Ekonomika.lt“ redakci-jai teigiama, kad Rusijos kompanija negali kištis į nepriklausomo ekonomi-nio objekto sprendimus. „Investicijos į SGD ter-minalą turi remtis ekono-mine logika, o ne siekiu sumažinti dujų kainą, – rašoma oficialiame „Gaz-prom“ atsakyme. – Todėl bet kokiu atveju termi-nalas privalės atsipirkti, o už tai galiausiai mokės vartotojai.“

Tačiau Lietuva turi

vieną itin svarbų kozirį – tarptautiniam Stokholmo arbitražui pateiktą 5 mlrd. litų vertės ieškinį, kuriuo siekiama įrodyti, kad ru-siškų dujų tiekėjas metų metus taikė neobjektyvią kainų politiką. Lietuvai laimėjus bylą, būtų sukur-tas precedentas, kuriuo besiremdamos kitos šalys taip pat galėtų iš „Gaz-prom“ reikalauti kom-pensacijos už neteisingą kainų politiką.

T. Janeliūno nuomone, arbitražo ieškinys gali būti laikomas vienu svar-biausių derybų objektų. „Laukiant Stokholmo ar-bitražo sprendimo, ieškinį galima naudoti, siekiant susiderėti mažesnę dujų kainą trumpuoju laikotar-piu“, – aiškino T. Janeliū-nas.

Paklaustas, ar Lietuvos ieškinys gali būti laiko-mas pagrindiniu Vilniaus derybų įrankiu, ekspertas teigė, kad šis klausimas neabejotinai atsidūrė ant derybų stalo. V. Jan-kausko teigimu, ko gero, dėl ieškinio yra kalbamasi ir šis klausimas turėtų būti peržiūrėtas. „Derėtis galima ir reikia, nes ieški-nys sudarytas teisininkų, o ne ekspertų, – aiškino LPK atstovas. – Neteisingą kainą galima įžvelgti pas-taruosius 2–3 metus, ta-čiau tikrai ne 7-erius, kaip bandoma įrodyti.“

„Gazprom“ leidiniui „Ekonomika.lt“ sakė, kad su Europos valstybėmis deramasi ne dėl nuolaidų, o dėl sutarčių pakeitimo, kad šios atitiktų rinkos pokyčius. „Prisitaikant prie rinkos pokyčių sie-kiama didinti rusiškų dujų konkurencingumą, tačiau sutartas importuo-

Faktai

„GazprOm“

• Darbuotojų skaičiumi prilygsta Kauno miestui – 393 tūkst.

• 2012 metų „Gazprom“ pelnas triskart viršijo Lie-tuvos biudžetą ir siekė 100 mlrd. litų

• 2012 metais Lietuva „Gazprom“ už dujas sumo-kėjo 3,7 mlrd. litų

• Tūkst. kubinių metrų ru-siškų dujų Lietuvai kainuo-ja 1257 litus

• Suomija už tūkst. kubi-nių metrų dujų „Gazprom“ moka 988 litus, Vokietija – 1 tūkst. litų

„Gazprom“ atstovai sako manantys, kad už sGd terminalą Lietuvoje galiausiai mokės vartotojai. scanpix

Fotodiena/paulius peleckis

liningrado srityje planuo-jama statyti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) ter-minalą. Toks A. Millerio pareiškimas rodo, kad sie-kiama didinti labiausiai militarizuotos Europos te- ritorijos energetinį nepri-klausomumą, mat šiuo metu dujos Rusijos ankla-vui tiekiamos per Lietuvą.Negana to, Kaliningrado srityje plečiamas pože-minių dujų rezervuarų dydis, vadinasi, galimybė nutraukti dujų tiekimą Lietuvai kritiniu metu gali atsirasti ant derybų stalo.

Tai iš dalies paaiškina Lietuvos prezidentės Da- lios Grybauskaitės pareiš- kimą, esą „Gazprom“ ke- liamos sąlygos viršija net Vyriausybės kompe-tenciją. Lietuvos pramo-nininkų konfederacijos (LPK) generalinio direk-toriaus pavaduotojo ener-getikos klausimais Vid- manto Jankausko teigimu, bandant spekuliuoti turi-momis žiniomis, Kalinin-grado klausimas gali būti būtent tai, ką prezidentė turėjo galvoje. „Gali būti, kad „Gazprom“ pareika-lavo, jog dujotiekis, einan-tis į Kaliningradą, turėtų pirmumo teisę praleisti tranzitines dujas ir nebūtų laikomas mūsų žinioje, – pasakojo V. Jankauskas. – Tačiau tai tik mano spe-kuliatyvi nuomonė.“

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto eksperto Tomo Janeliūno nuomone, labiausiai tikė-tina, kad šalies vadovės žodžiai buvo skirti jau įstatymais tapusiems Lie-tuvos sprendimams api-būdinti. „Gali būti, kad

jamų dujų kiekis nėra kei-čiamas“, – rašoma „Gaz-prom“ atsakyme.

politikų nesutarimai netrukdysDabartinė Vyriausybė, jau spėjusi pelnyti ne-veikiančios titulą, netu-rėtų sukelti papildomų problemų derybose, o ir premjero A. Butkevičiaus reitingų medžioklė dėl trumpalaikių interesų ne-leis atsisakyti strateginių projektų.

ISM politikos ir ekono-mikos programos vadovo Vincento Vobolevičiaus teigimu, jau net itin nepa-tikimomis laikytos parti-jos priėmė Maskvai gana nepalankius sprendimus. „Manau, kad visos Lietu-vos partijos supranta, jog naudinga būti strategiš-kai nepriklausomiems ir sukurti precedentus, ku-rie nebeleistų mūsų stum-dyti“, – aiškino jis.

Pašnekovas pridūrė, kad, nepaisant visų kalbų, A. Butkevičius vengs poli-tinių oponentų ir žinias-klaidos klijuojamos šalies interesų išdaviko etiketės, kurios neišvengtų, jei iš-duotų ilgalaikius Lietuvos tikslus. Paklaustas, ar tu-rint omenyje tvirtus prem-jero ir prezidentės pareiš-kimus apie „Gazprom“, galima teigti, kad Lietuvos derybų pozicija yra pakan-kamai tvirta, V. Vobolevi-čius teigė, jog negalima atmesti tokios galimybės.

„Sprendžiant iš prem-jero, Rusijos žiniasklaidos ir opozicijos pasisakymų, negalima paneigti, kad Lietuvos pozicija dėl ru-siškų dujų tiekėjo yra gana tvirta“, – aiškino analitikas.

Panašios nuomonės laikėsi ir T. Janeliūnas. Jo manymu, nors social-demokratai norėtų grei-tai pamaloninti rinkėjus mažesne kaina, strategi-nių interesų atsisakymo

kaina būtų politiškai per didelė. „Net jei egzistuoja ketinimai laikytis trum-palaikio intereso, politine prasme jie bus per daug žalingi“, – aiškino eksper-tas.

Lietuva su samurajaus kaukeTurint omenyje gana griežtą prezidentės po-ziciją, susidaro įspūdis, kad aukščiausi šalies va-dovai yra tikri dėl turimų derybų įrankių. D. Gry-bauskaitė yra ne kartą išsakiusi poziciją, kad Lietuva jokiu būdu negali nusileisti „Gazprom“, o rusiškų dujų tiekėjas jau pavėlavo daryti nuolaidas.

Paklausus „Gazprom“, kodėl derybos dėl mažes-nės dujų kainos nebuvo pradėtos anksčiau, su-laukta atsakymo, kad sutartys sudaromos ilga-laikiu principu. „Dėl kai-nodaros su Lietuvos Res-publikos Vyriausybe buvo sutarta dar 2004 metais, o derybos vyksta nuolat, todėl negalima teigti, kad kainų problema iškelta tik dabar“, – rašoma Rusijos dujų milžino atsakyme.

Jame taip pat teigiama, kad šiuo metu dujos Lie-tuvai tiekiamos remiantis abipusiu susitarimu pa-tvirtinta formule, kuri su-sieta su naftos kaina. Taip bus ir artimoje ateityje.

Anot V. Vobolevičiaus, drąsūs Lietuvos pareigūnų pareiškimai gali būti trak-tuojami kaip samurajų kaukės, kurias kariai dė-davosi siekdami įbauginti oponentus. „Drąsūs pareiš-kimai sukelia psichologinį spaudimą oponentui ir ne-leidžia jam abejoti Lietu-vos ketinimais, – sakė poli-tikos analitikas. – Žinoma, jei mes laikomės pozicijos, kad su Rusija galima de-rėtis tik atsiklaupus ant kelių, tokie pareiškimai atrodo nelogiški, tačiau jei yra suvokiama, kad savo užnugaryje turėdami Europos Sąjungą esame pajėgūs skausmingai įgelti „Gazprom“, griežta pozi-cija įgauna daug daugiau prasmės.“

nr. 222013 m. rugsėjo 30 – spalio 13 d.

nr. 222013 m. rugsėjo 30 – spalio 13 d.

plečia tinkląGėrimų platintoja „Mi-

neraliniai vandenys“ (MV) praėjusią savaitę atidarė 2 naujas specializuotas gė-rimų parduotuves.

Spalio viduryje duris atvers dar viena, jau de-šimtoji, tinklo parduotuvė.

Naujosios parduotuvės šią savaitę atidaromos Pane-vėžyje, prekybos centre „Babilonas“, ir Vilniuje, „Gedimino 9“. Spalį tinklą papildys gėrimų parduo-tuvė, įsikursianti prekybos centre „Ozas“. Bent po vieną MV parduotuvę bus galima rasti visuose didžiuo-siuose Lietuvos miestuose.

„mineraliniai vandenys“ padvigubino parduotuvių skaičių. Bendrovės nuotr.

ViLiUs petkaUskasvilius.petkauskas@ekonomika.lt

Vaizdo klipą žiūrėkite nuskenavę Qr kodą.

kuria alternatyvą benzinui Pabradėje duris atvėrė

pirmoji Lietuvoje ir Baltijos šalyse vandenilio, kaip kuro, tyrimų laboratorija. Joje bus tiriamos naujos ekologiško kuro rūšies – vandenilio ir gamtinių dujų mišinio (hid-rometano) – panaudojimo transporto priemonėse ga-

limybės. Įmonių grupei „SG dujos“ priklausanti įmonė „SG dujos Auto“ šį projektą pradėjo įgyvendinti 2012 metų pabaigoje. Bendra pro-jekto vertė – 7,6 mln. litų. Projektui skirta 5,3 mln. litų paramos suma iš ES struktū-rinių fondų.

76 ProjektaiSavas verslas

maži išradimai tampa tarptautiniu versludėl kompiuterinių programų ir trimačių spausdintuvų kūrėjai bei dizaineriai savo idėjas materializuoja greičiau ir pigiau nei kada anksčiau. internete sukurtos mikrolaboratorijos veikia užsienyje, pigiai ir beveik be atliekų. gaminiai varijuoja nuo paprastų smulkmenų iki neįtikėtinų išradimų, kurie uždirba milijonus.

išvyksta medžioti milijonų 17 lietuvos pradedančiųjų verslininkų Europai pristatys šalies „startuolių“ ekosis-temą ir bandys pritraukti 11 mln. eurų užsienio investicijų. Kitą savaitę jie vyksta į pirmą kartą rengia-mas investuotojų paieškas užsienyje „startup lithuania roadshow“. Į šią ambicingą kelionę pradedančiuosius verslininkus lydės VšĮ „Versli lietuva“. Kartu jie aplankys Tel avivą, Berlyną, londoną ir stokholmą.

kam lengviausia rasti darbą Lietuvoje lietuvos darbo rinkoje paklausiausi yra informacinių technologijų specialistai, tačiau ieškomų darbuotojų gretas papildo ir eksportuo-jančių įmonių poreikius ati-tinkančių profesijų atstovai. darbo biržos duomenimis, nedarbo lygis mažėja. Euro-pos statistikos biuro „Eu-rostat“ duomenimis, birželį lietuvoje buvo registruota 11,9 proc. bedarbių.

www.ek.ltnaUJienOs taVO

VersLUi

čia jungiasi www.ek.lt draugai ĮDOMU savaitraščiui „Ekonomika.lt“ įdomu, kaip pirmuosius žingsnius sekasi žengti mažam ar vidutiniam verslui. Tik įkūrėte savo

kompaniją, pradėjote verslą ar jau sėkmingai veikiate? papasakokite apie save redakcijai: info@ekonomika.lt , (8 5) 203 1086www.facebook.com/ekonomika.lt

Tikrų džentelmenų oazė

■įėjus pro įprastas sena-miesčiui duris, pasitinka kaljano kvapas. maloniai pasiūloma prisėsti ant odinės sofos ir palaukti besimėgaujant viskiu. taip atrodo XiX amžiaus džentelmenų oazė Vilniuje.

Du politikos ir ekono-mikos studentai sumanė atkurti barzdaskučių amatą ir įkūrė vienintelį tokį saloną Lietuvoje. Pavadinimas logiškas – „Barzdaskučiai“.

Vaikinai teigia, kad apie konkurentus suži-nojo tik tada, kai išsi-nuomojo patalpas. Tai neišgąsdino, jaunieji amatininkai buvo įsiti-kinę, kad pasidalins niša šiame versle.

klasika prieš rinkos reikalavimus„Mes stengiamės orien-tuotis į klasiką. Net tinkamo barzdaskučio ieškojome gerus pusę metų“, – atskleidė „Barz-daskučių“ direktorius Kazimieras Norkus.

Lietuvio barzdasku-čio taip ir neatsirado, taigi salone dirba barz-daskutys siras, kuris laisvu metu klientams gali paruošti kaljaną pa-gal Rytų receptus. Dar vienas barzdos skutimo meno žinovas su visa

šeima atkeliaus iš Tur-kijos.

„Visame pasaulyje eg-zistuoja barzdaskutyk- los, o Lietuvoje neturime. Barzdos skutimo paslau-gos teikiamos tik kai ku-riuose plaukų kirpimo salonuose. Mūsų išskirti-numas ir yra tai, kad čia teikiamos paslaugos tik stipriosios lyties atsto-vams. Kai kurių kultūrų vyrams sunku suprasti, kaip toje pačioje patalpoje gali būti skutama barzda ir šalimais lakuojami na-gai“, – rinkos spragą pa-stebėjo „Barzdaskučių“ direktoriaus pavaduoto-jas Vilius Lėveris.

Čia naudojama tik „Taylor of Old Bond

Street“ kosmetika bei skutimo įrankiai. Kompa-nija gyvuoja dar nuo Vik-torijos laikų, taigi ir patys „Barzdaskučių“ įkūrėjai pripažįsta, kad tai yra brangi kosmetika, todėl jų paslaugos prieinamos ne kiekvienam barzdo-čiui. Salone laikomasi aukščiausių kokybės ir tradicijos reikalavimų, o kaina čia – ne pagrindinis veiksnys.

dėmesys istorijai ir detalėmsKalbant apie tradicijas, neįmoma nepastebėti specialios barzdaskučio kėdės. Kaip kalba įkū-rėjai, tai buvo antroji problema.

karOLis BirGiLaskarolis.birgilas@ekonomika.lt

vome, nes bandome veikti pagal klasikinį gyvos eilės principą, kai žmonės ateina ir lauk-dami eilėje bendrauja, rūko, geria viskį“, – pa-sakojo V. Lėveris.

Vyriškas grožis ir ašarosBarzdos skutimo pro-cedūra gali užtrukti dvi valandas. Jos metu meistras itin aštriu pei-liu skuta barzdą. Net nusičiaudėjęs klientas gali būti rimtai sužeis-tas, tačiau abejonių dėl barzdaskučio profesio-nalumo sėdint kėdėje ne-kyla. Ant veido dedami karšti ir šalti rankšluos-čiai. Procedūrą vaini-kuoja plaukų aplink au-sis deginimas.

„Barzdaskučiuose“ atliekama veido valymo procedūra, kurios metu su siūlu yra šalinami veido plaukai. Paslauga vyriška, bet ne vienas iš skausmo nubraukia ašarą. „Grožis reikalauja aukų“ , – nebe toks ir mo-teriškas posakis.

Nuo veido sklindant santalo kvapui galvoje su-kasi viena mintis. Tie lai-kai, kai garažai prie dau-giabučių buvo vadinami vyrų karalyste, o vilnie-čiai pasirūpinti savo iš-vaizda eidavo į Pašilai-čių balkonuose įrengtas kirpyklas, jau nustumti į istorijos paraštes. Nu-stumti klasiškai, jaunų vyrukų iniciatyva.

Ar darbo metu naudojatės

internetu asmeniniais tikslais?

Šaltinis: „Ekonomika.lt“. apklausoje dalyvavo 318 skaitytojų.

SAVAITĖS KLAUSIMAS33,6 minutės kasdien. Tiek darbo laiko vidutinis darbuotojas, turintis internetą, dirba ne darbda-viui, o bendrauja interneto svetainėse. portalo ekonomika.lt skaitytojų teiravomės, ką jie veikia internete darbo metu.

54

3

1 2

„Dabartinei mūsų kė-dei yra 103 metai, jos ieš-kojome pusę metų“, – pa-sakojo K. Norkus.

Atrestauruotos kėdės kaina gali siekti 22 tūkst. litų. Klasikinės kėdės buvo gaminamos iš masy-vios keramikos ir metalo.

Kaip ir klasikiniuose barzdaskučių salonuose, čia dar bus teikiama batų valymo paslauga, tam jau ruošiamas senovinis ava-lynės šveitimo suolelis.

„Daug nesireklama-

»paslauga vyriška, bet ne vienas iš skausmo nubraukia ašarą

džentelmenams paslaugas teikiančių „Barzdaskučių“ idėja kilo dviem Vilniaus studentams. ruslano Kondratjevo nuotr.

nr. 222013 m. rugsėjo 30 – spalio 13 d.

nr. 222013 m. rugsėjo 30 – spalio 6 d.

1. Dažniausiai skaitau naujienas 21%2. Dažniausiai pasitikrinu elektroninį paštą 19%3. Dažniausiai naudojuosi socialiniais tinklais 5%4. Užsiimu visomis išvardytomis veiklomis 36%5. Internetą naudoju tik darbiniais tikslais 18%

„Baltijos vėjas“ iškeliavo į Kazachstaną

Lokomotyvas šiuo maršrutu krovi-nius veš dukart per mėnesį, o

galutinį kelionės tikslą pa-sieks per savaitę. Planuo-jama kiekvieno traukinio apimtis – iki 120 sąlyginių konteinerių.

Traukinio operatorius – Vilniaus bendrovė „Hop-trans Projects“. 2008 me-tais įkurta tarptautinė lo-gistikos ir transportavimo kompanija specializuojasi pervežimo geležinkeliu srityje – kroviniai perve-žami konteineriais, grūdo-vežiais, pusvagoniais bei dengtais vagonais. Kartu su partneriais bendrovė teikia visas gabenimo pas-laugas – oru, jūra, keliais, taip pat bet kokiu kom-binuotu transportavimo būdu.

„Krovinius didelį atstumą vežti konteine-riniais traukiniais yra žymiai geriau nei naudo-jant kitas tradicines trans-porto rūšis – kelių, jūrų ar oro transportą, – sakė „Hoptrans Projects“ ge-neralinis direktorius ge-nerolas leitenantas (ats.) Valdas Tutkus. – Bendrai vertinant, už vienas trans-porto rūšis tai yra gerokai pigiau, už kitas – sparčiau, saugiau ir patikimiau. Vertinant iš kliento pozi-

cijos, krovinius gabenant konteineriniu traukiniu užtikrinamas kur kas pigesnis, spartesnis ir saugesnis krovinių judė-jimas į konkrečią vietovę nei naudojant tradicines transporto rūšis.

„Hoptrans Projects“ glaudžiai bendradar-biauja su Lietuvos, Rusi-jos ir kitų Nepriklausomų valstybių sandraugos šalių geležinkelių opera-toriais ir bendrovėmis. Įmonė – oficiali OAO „Transkonteiner“ (Rusija) bei AO „Kedentransser-vis“ (Kazachstanas) ats-tovė Lietuvoje.

Projektas svarbus ir tuo, kad kroviniai bus ga-benami iš Vakarų į Rytus. Iki šiol didesnė geležin-kelio krovinių srauto ju-dėjimo kryptis Lietuvoje buvo iš Rytų į Vakarus. Krovinių pristatymas į Rytus leis efektyviai iš-naudoti nuosavų „Hop-trans Projects“ ir „Lietu-vos geležinkelių“ vagonų parką. Prie konteinerinio traukinio „Baltijos vėjas“ projekto įgyvendinimo prisidėjo „Transkontei-ner“, „Autoverslas“, „Ke-dentransservis“, „Unico Logistics” bei „Lietuvos geležinkeliai“.

„Planuojame kiek-vieną mėnesį „Baltijos

vėju“ gabenti apie 80 kon-teinerių, – sakė vienos didžiausių Lietuvos lo-gistikos bendrovių „Au-toverslas“ generalinis direktorius Valdemaras Zakarauskas. – Esame pasirašę ilgalaikes ben-dradarbiavimo sutartis su automobilių detalių tiekėjais ir į Kazachstaną siunčiame lengvųjų automobilių kėbulus, agregatus bei komplek-tuojamąsias detales. Kai kroviniai siunčiami pa-vieniais vagonais, labai sunku prognozuoti jų pri-statymo laiką. Vagonai bet kurioje kelionės vie-toje gali būti atkabinti ir pastatyti į aklikelį. Be to, kartais vagonai persta-tomi neatsakingai, todėl apgadinami kroviniai. Konteinerinis traukinys leidžia viso to išvengti: kroviniai atvežami supla-nuotu laiku, nepažeisti, be to – taip pigiau“, – nau-jojo traukinio privalu-mus vardijo V. Zakaraus-kas.

2012-aisiais „Hop-trans Projects“ apyvarta siekė beveik 30 mln. litų. Planuojama, jog šiemet įmonė per Lietuvos Res-publikos teritoriją perveš apie 10 tūkst. konteinerių bei apie pusę milijono tonų kitų krovinių.

Ketvirtadienį iš Vilniaus Panerių geležinkelio stoties į Kazachstano miestą Kostanajų išvyko pirmasis konteinerinis traukinys „Baltijos vėjas“.

prie konteinerinio traukinio „Baltijos vėjas“ projekto įgyvendinimo prisidėjo „transkonteiner“, „autoverslas“, „kedentransservis“, „Unico Logistics” bei „Lietuvos geležinkeliai“. Bendrovės nuotr.

Lietuvoje 9Lietuvoje8

Įstatymu prieš dūmąSveiko gyvenimo būdo entuziastai tabako bendrovėms į ratus kaišioja pagalius.

andriUs martinkUsandrius.martinkus@ekonomika.lt

Faktai

taBakO rinka

•Mentolio skonio ciga-retės sudaro 5 proc. ES cigarečių rinkos. Plonoms cigaretėms tenka 6 proc. visos rinkos.

• 2012 ES gyventojai surū-kė 593 mlrd. cigarečių, iš jų 65,5 mlrd. buvo kontra-bandinės arba suklastotos.

• Lietuvoje maždaug 30 proc. suvartojamų cigare-čių yra kontrabandinės.

Kristupo Ko-lumbo dovana Ispanijos karū-nai netruko už-

kliūti už smerkiančio val-dovų žvilgsnio. Otomanų imperijos sultonas Mura-das IV uždraudė tabaką savo valdose, o popiežius Urbonas VII užsimojo eks-komunikuoti kiekvieną netikėlį, išdrįsusį už-traukti dūmą bažnyčioje.

Tabako pakilimų ir nuopuolių istoriją ilius-truoja šviečiamojo am-žiaus draudimai rūkyti Vokietijos miestuose, vi-suotinė nacių kampanija prieš rūkymą ir smilks-tančios cigaretės vaidmuo seriale „Mad Men“.

draudimų pionieriai2004 metais Butanas tapo pirmąja pasaulio vals-tybe, visiškai uždraudusia tabako gaminių gamybą ir prekybą. Nuo trejų iki penkerių metų. Tiek laiko gresia praleisti kalėjime

dusius plaučius bei ser-gančius vaikus.

Naujoji Zelandija žada sekti kaimynės pa-vyzdžiu, tačiau kol kas ketina lukterėti ir pažiū-rėti, kuo baigsis teisinė tabako kompanijų kova su Australijos įstatymų leidėjais.

Tabako gaminių pakuo-čių perversmui ruošiasi ir Europos Sąjunga. ES Parlamentas siūlo 75 proc. pakuotės paviršiaus skirti australiško stiliaus vaizdi-niams perspėjimams apie rūkymo sukeliamą žalą. Ne visos narės pritaria pokyčiams, tačiau Airija planuoja sekti Australijos pavyzdžiu ir tapti antra valstybe pasaulyje, įparei-gojusia tabako gamintojus

naujausi sveikatos gynėjų kryžiaus žygiai nukreipti į tabako gaminių pakuočių ženklinimą, pagar-dintas cigaretes ar net rūkymą apskritai. scanpix

asmenims, nutarusiems užsiimti tabako gaminių gabenimu bei prekyba mažiausioje Himalajų oazėje. Budistų vienuo-liui Sonamui Tsheringui, įkliuvusiam su keliais šimtais gramų nelega-laus kramtojomo tabako, teko „garbė“ pirmam iš-bandyti Butano įstatymų griežtumą ir kalėjimo gulto kietumą.

Australija ruošiasi per-imti sveikos gyvensenos pirmūnės estafetę ir visiš-kai uždrausti ne tik pre-kiauti tabako gaminiais, bet ir juos vartoti, skelbia „International Business Times“.

Australai svarsto gali-mybę tradicines cigaretes pakeisti elektroninėmis. Nacionalinė sveikatos ir

medicininių tyrimų ta-ryba nutarė išsiaiškinti elektroninių cigarečių poveikį žmogaus sveika-tai. Tyrimo rezultatai gali tapti reikšmingu stimulu, kad būtų visiškai už-drausti tabako gaminiai.

Tasmanija, viena iš Australijos valstijų, ke-tina uždrausti pardavinėti tabako gaminius asme-nims, gimusiems vėliau kaip 2000 metais. Tiki-masi, kad šis draudimas įsigalios nuo 2018-ųjų. Vadinasi, vyresni gyven-tojai iki pat mirties galėtų mėgautis kenksmingu įpročiu, o jaunoji karta liktų už legalios tabako rinkos ribų. Anot „The Telegraph“, įvesti uni-kalų gimimo datos cenzą svarsto ir Singapūras bei Suomija.

Naujoji Zelandija žada iki 2025 metų su šaknimis išrauti rūkymo įpročius. Šalies vyriausybė tikina, kad tokį tikslą galima pasiekti ir be draudimų. Tereikia intensyviai in-vestuoti į sveikatingumo švietimą, apriboti galimy-bes rūkyti viešose vietose ir apkrauti tabako gami-nius milžiniškais akci-zais.

pakuočių vajusPadoriose šalyse dūmuose paskendę restoranai, vals-tybinės įstaigos bei biurai liko tik slogiuose prisi-minimuose. Lyg aidas ty-ruose išnyko verslininkų riksmai apie žlugdomą verslą.

Šiandienos dvasią ta-bako bendrovių atžvilgiu atspindi šūkis – „Tole-ruoti, bet ne proteguoti!“ Tiesa, ši tolerancija kas-met blėsta.

Naujausi sveikatos gy-nėjų kryžiaus žygiai nu-kreipti į tabako gaminių pakuočių ženklinimą. Net didžiausias bėdžius, laikydamas rankoje auksiniais herbais bei karališkomis spalvomis papuoštą cigarečių pa-

kelį, gali pasijusti šio to vertas.

Singapūro valdžios įsitikinimu, tabako ga-minių pakuotės pernelyg traukia akį, todėl jas de-rėtų paslėpti nuo pirkėjų. Sveikatos apsaugos mi-nistras Gan Kim Jongas ši pavasarį pasiūlė visus tabako gaminius laikyti po prekystaliu ir ištraukti tik paprašius pirkėjui, rašo „The Wall Street Journal“.

Panašios tvarkos pagei-dauja ir Niujorko meras Michaelis Bloombergas. Savo ruožtu tokios šalys kaip Islandija, Norvegija, Airija bei Kanada jau ne-beleidžia tabako gaminių vaizduoti parduotuvių vi-trinose.

Australija žengė dar toliau ir praėjusių metų pabaigoje įpareigojo visas tabako bendroves ne tik ženklinti savo produkcijos pakuotes vienoda žalsva spalva, bet ir papuošti at-grasančiomis iliustraci-jomis, vaizduojančiomis išpuvusius dantis, pajuo-

nr. 222013 m. rugsėjo 30 – spalio 13 d.

nr. 222013 m. rugsėjo 30 – spalio 13 d.

pašalinti nuo pakuočių logotipus, spalvas bei pre-kės ženklus.

Kitoje Atlanto vande-nyno pusėje JAV teismas užkirto kelią priežiūros institucijų kėslams žen-klinti tabako gaminių pakuotes šokiruojančio-mis iliustracijomis. Anot teismo, toks ženklinimas pažeistų tabako bendro-vių konstitucinę teisę į žo-džio laisvę, rašo „The New York Times“.

mėtinės pagundosBrazilija 2012 metais tapo pirmaja šalimi, uždrau-dusia pagardintus tabako gaminius, rašo „Euromo-nitor“. Įstatymų leidėjų valia iš parduotuvių len-tynų išnyks mėtų, vyšnių, vanilės, šokolado ir kitų skonių tabako produktai.

Netrukus subruzdo ES. Pastarosios Parlamento komitetas liepą pritarė siūlymui uždrausti pre-kybą pagardintomis ciga-retėmis. Be to, ES ketina prilyginti sparčiai popu-liarėjančias elektronines cigaretes medikamen-tams. Toks žingsnis pri-vers imtis nuodugnių tyrimų ir išsiaiškinti elek-troninių cigarečių poveikį sveikatai.

Pagardintos cigaretės sulaukė išskirtinio dėme-sio, nes, ekspertų įsitiki-nimu, būtent jos yra itin populiarios tarp nepilna-mečių. Vis dėlto, kol drau-dimas įsigalios, ES teks įveikti ilgą kliūčių ruožą, kuriame stovi ne tik ta-bako bendrovės, bet ir nacionalinės vyriausybės. Pastarosios ne itin palan-kiai vertina siūlymą už-drausti plonas cigaretes.

JAV spėjo uždrausti pagardintus tabako gami-nius, tačiau mentolio sko-

nio cigaretėms šis draudi-mas negalioja. „The Wall Street Journal“ teigimu, pastarosios sudaro net 30 proc. JAV rinkos. Anot „The Financial Times“, JAV sveikatos priežiūros institucijos jau ruošia apynasrį ir šiam produk-tui.

Tokios tendencijos ke-lia nerimą tabako gamin-tojams, nes Vakaruose mažėjant rūkalių skai-čiui pagardintų cigarečių rinka tebėra viena iš ne-daugelio, kurios iki šiol auga.

Vienintelė ir nepakartojamaPrieš pusę šimtmečio apy-tikriai pusė Butano gy-ventojų vartojo rūkalus. Skirtingų skaičiavimų duomenimis, šiandien rū-kalių Butane liko vos 1–6 proc.

Kas lėmė tokius poky-čius? Butano vyriausybė uždraudė tik prekiauti tabako gaminiais, o ne rūkyti. Nikotino gerbėjai gali susimokėti importo mokesčius ir atsisiųsti brangių cigarečių iš šalių kaimynių.

Nacionalinio laimės indekso šalyje galioja savos taisyklės. Budistai tiki, kad rūkymas kenkia karmai. Gyventojai itin gerbia karaliaus nuo-monę rūkymo klausimu. Šalis dar 1729 metais pri-ėmė pirmą tabako kon-trolės įstatymą, o pasta-raisiais dešimtmečiais vykdė aktyvią socialinę kampaniją, nukreiptą prieš rūkymą.

Tabako gaminių akci-zas niekada nesudarė itin svarbios Butano biudžeto dalies. Visai kitokia padė-tis susiklostė Vakarų pa-saulyje. Tabako bendrovės

nusipirko 5 proc. Ukrainos ant nemokumo ribos

kinija įgijo teisę užsiimti žemdirbyste 3 mln. hektarų Ukrainos žemių. scanpix

JaV skolinimosi „lubas“ pasieks iki spalio 17 dienos. scanpix

■kinija įgijo teisę užsiimti žemdirbyste 3 mln. hek-tarų Ukrainos žemių. tai sudaro 5 proc. visos šalies teritorijos.

Kinų kompanija „Xinjiang Production“ ir ukrainiečių „KGS Agro“ Ukrainos rytuose užaugintas kiaules bei pasė-lius lengvatinėmis sąlygomis pardavinės dviem Kinijos valstybinėms įmonėms. Iš

■JaV iždo sekretoriaus teigimu, šalis pasieks skolinimosi limitą iki spalio 17 dienos.

Jackas Lew perspėja, kad JAV finansiniai įsipareigoji-mai gali siekti maždaug 30 mlrd. JAV dolerių, jei nebus pakeltos skolinimosi „lubos“. Sekretorius taip pat pridūrė, kad tam tikromis dienomis ši suma gali siekti ir 60 mlrd.

pradžių produkcija bus augi-nama 100 tūkst. hektarų, o vėliau šis plotas bus išplėstas iki 3 mln. hektarų.

Toks veikimo būdas tapo įmanomas, kai pernai Ukraina pritarė, kad žemė būtų parduodama ir užsie-niečiams. Kinija pagal sutartį Ukrainai suteiks 3 mlrd. JAV dolerių dydžio paskolą žemės ūkio plėtrai.

JAV dolerių. JAV vyriausybė ir respublikonai jau yra susitarę dėl galimybės didinti skoli-nimosi limitą, kad būtų iš-vengta nemokumo. Demok-ratai teigia, jog nesiderės su respublikonais, kas būtų pa-keltas skolinimosi limitas, nes šie manais už tai nori apkar-pyti biudžetą. Gegužę skolini-mosi limitas buvo padidintas iki 16,7 trln. JAV dolerių.

mato sunkmečio pabaigą■niujorko universiteto ekonomistas nourielis roubini prieš penkerius metus buvo pramintas daktaru Lemtimi, nes teisingai numatė, kad įvyks pasaulinė ekonomi-kos krizė.

Jo teigimu, JAV šiuo metu traukia visą pasaulį iš recesijos. Taip pat, pasak N. Roubini, ryžtingesnė ša-lies monetarinė politika ir

dolerio stiprinimas gali turėti didelę įtaką prekių kainoms.

Ekonomistas sako, kad JAV investuotojams bus patrauklesnės, nes kitos valstybės, ypač Europos, neskuba atsitiesti. N. Rou-bini teigimu, blogiausia jau praeityje, tačiau didžiau-sia Europos problema liks įsiskolinusios periferijos šalys.

n. roubini teigimu, blogiausia jau praeityje. scanpix

TIK SKAIČIAI

900 mln.ŠVEDų DRABUŽIų PREKyBOS TINKLO „H&M“ TREčIOJO KETVIRčIO PELNAS SIEKė 900 MLN. JAV DOLERIų.

teisios bent dėl kelių as-pektų. Vienodos pakuotės palengvins rūkalų klas-totojų dalią. Draudimai ir dideli akcizai skatins

dalį visuomenės vartoti kontrabandinius rūkalus bei mažins valstybių biu-džetų pajamas. Tai ypač aktualu Lietuvoje, kur kas

trečia surūkoma cigaretė – kontrabandinė.

Uždraustas vaisius gundo, tad nepaisydami griežtų bausmių kontra-

bandininkai vingriais Himalajų kalnų takeliais sėkmingai gabena cigare-čių ryšulius ištikimiau-siems tabako smaližiams.

»šiandienos dvasią tabako bendrovių atžvilgiu atspindi šūkis „toleruoti, bet ne proteguoti!“

Jeigu dažnai tikrinate darbinį elektroninį paštą ne darbo metu, parsinešate papildomai darbo į namus ir galvojate, kad turbūt nėra daugiau už jus dirbančio žmogaus – klystate. Investicinių bankų

darbuotojai dėl didelio krūvio nemiega paromis, o dirbti net tris kartus daugiau nei priimtina Lietuvoje, t. y. 120 val. per savaitę, jiems yra įprastas dalykas.

Vadyba ir darbo rinka10

Giedrė sankaUskaitėgiedre@ekonomika.lt

Vadyba ir darbo rinka 11nr. 222013 m. rugsėjo 30 – spalio 13 d.

nr. 222013 m. rugsėjo 30 – spalio 13 d.

Savaitraščio „Eko-nomika.lt“ kal-binti lietuviai, dirbę ar vis dar

dirbantys keliuose inves-ticiniuose bankuose Lon-dono Sityje ir Niujorko Volstrite, pripažįsta, kad ilgos darbo valandos ir di-delis krūvis yra jų pačių, o ne vadovo pasirinkimas.

JAV investiciniame banke „Goldman Sachs“ dirbusi dabartinė VšĮ „Investuok Lietuvoje“ va-dovė Milda Dargužaitė pa-sakojo, kad konkurencija, norint gauti tokį darbą, yra didžiulė. „Pradėjus norisi kuo daugiau iš-mokti ir tą laiką maksima-liai išnaudoti“, – pasakoja moteris.

M. Dargužaitės tei-gimu, didelis darbo krūvis yra ir kultūros dalykas. Kitaip tariant, jau darbo pokalbio metu pasakoma, kad reikia būti pasiruošus dirbti 120 val. per savaitę. „Kadangi tiek dirbti yra priimtina, dažnai atrodo, kad ką nors galbūt ne

Bankininkų kasdienybė – darbas be pabaigos

taip darai, jeigu tiek neiš-dirbi“, – prisimena pašne-kovė.

darbo krūvis – stažuotojų pasirinkimasM. Dargužaitė prisimena vieną eksperimentą in-vesticiniame banke, kai skyrius padvigubino ko-mandos narių skaičių ir stebėjo, ar darbuotojų darbo krūvis sumažėjo, ar ne.

„Nepatikėsite, tačiau nei darbo valandų skai-čius, nei darbo krūvis nesumažėjo, – kalbėjo „Goldman Sachs“ dirbusi moteris ir pridūrė, kad investicinio banko dar-buotojai džiaugiasi gavę užduotis. – Būdavo giria-masi vienas kitam: „Aš nemiegojau dvi naktis, o aš – tris.“

Kitas savaitraščio pa-šnekovas Karolis Rosic-kas, šiuo metu dirbantis HSBC investiciniame banke Londono Sityje, tvirtina, kad didžiausi iš-šūkiai, dirbant čia, yra ne tik ilgos darbo valandos, bet ir neprognozuojamas krūvis, sukuriantis darbo

valandų nestabilumą. „Kadangi dirbama prie projektų, darbo krūvis la-bai priklauso nuo projekto stadijos“, – sako jis.

susirenka gabiausiSavaitraščio kalbinti pa-šnekovai pasakoja, kad investiciniuose bankuose neišvengiama kasdieny-

bės dalis – tarpusavio kon-kurencija.

Kaip teigia „Standard Chartered“ banke Lon-dono Sityje dirbantis Lau-rynas Gadeikis, dalyvauti vienoje investicinės ban-kininkystės programoje, trunkančioje porą metų, kasmet atrenkama apie 180 darbuotojų iš viso pa-

saulio. Dauguma jaunųjų stažuotojų – jau turintys darbo patirties ir įgiję magistro laipsnius presti-žiniuose universitetuose. „Geriausios darbo vietos atitenka patiems gabiau-siems ir atkakliausiems“, – tvirtina L. Gadeikis.

„Kadangi bankai pri-traukia geriausius iš

geriausių, natūralu, kad jie būna labai konkuren-cingi“, – savaitraščiui pasakoja K. Rosickas. Jo teigimu, subūrus į vieną kolektyvą daug ambi-cingų žmonių atsiranda problemų dėl konkuren-cijos.

Kita vertus, kaip teigia M. Dargužaitė, konkuren-

»dažniausiai sveikata skundžiasi stabdžių linksmybėms ir pramogoms neturintys kolegos pagundų kupiname Londone

»kadangi 120 val. per savaitę dirbti yra priimtina, dažnai atrodo, kad ką nors galbūt ne taip darai, jeigu tiek neišdirbi

r. Bransonas teigia, kad svarbiausia darbuotojo savybė – asmenybė. scanpix

■Gerai žinomas milijar-dierius richardas Branso-nas teigia, kad svarbiausia darbuotojo savybė – asmenybė.

Neseniai Lietuvoje viešė-jusio verslo magnato nuo-mone, asmenybė svarbesnė nei darbuotojo kompeten-cija. „Draugiški, rūpestingi, mylintys ir paslaugūs žmonės yra natūralūs laimėtojai, o visa kita galima išmokti“, –

populiariame profesiniame tinkle „LinkedIn“ rašė R. Bransonas. Verslininko ma-nymu, bet kokių įgūdžių ga-lima įgyti labai greit, kai esi įmetamas į naujus vandenis ir privalai nenuskęsti. „Daž-niausiai per tris mėnesius gali išmokti visų įmantrybių. Jei tave tenkina asmenybė, tik tada kreipi dėmesį į patirtį ir įgūdžius“, – aiškina milijar-dierius.

TIK SKAIČIAI

200 mln.

72 valandų darbo savaitė ■didžiausias įprastos darbo savaitės priešas slepiasi ne kur kitur, o jūsų kišenėje, rašo businessinsi-der.com.

JAV įsikūrusio Kūrybingos lyderystės centro atlikta stu-dija rodo, kad darbuotojai, naudojantys išmaniuosius telefonus, darbo reikalais už-siima vidutiniškai 13,5–18,5 valandos per dieną. O dar-buotojai, nenaudojantys

išmaniųjų žaislų, tenkinasi įprastu 8–10 valandų per dieną darbu, rašo businessin-sider.com.

Įskaičiuojant savaitga-lius, išmaniųjų naudotojai palaiko ryšį su darboviete net 72 valandas per savaitę. Išmaniaisiais prietaisais tik-rintis elektroninį paštą ar kalbėtis naudojant vaizdo funkciją tampa visiškai ne-sudėtinga.

išmaniųjų naudotojai palaiko ryšį su darboviete net 72 valandas per savaitę. reuters

200 MLN. LITų – TIEK LIETUVOS BIUDŽETUI ATSIėJO MINIMALAUS MėNESINIO ATLyGINIMO PADIDINIMAS IKI 1000 LITų.

svarbiau nei kompetencija kam lengviausia rasti darbą Lietuvoje

Europos statisti-kos biuro „Eu-rostat“ duome-nimis, birželį

Lietuvoje buvo registruota 11,9 proc. bedarbių. Nors skaičius nemažas, Euro-pos Sąjungos (ES) vidurkis šiuo metu yra 11 proc., tad galime save laikyti Senojo žemyno vidutiniokais.

auga vadybininkų paklausaAugant ekonomikai, pa-mažu didėja per krizę sumažėjęs pardavimo ir eksporto vadybininkų po-reikis. Įdarbinimo agentū-ros „People link“ vadovau-jančios partnerės Jurgitos Lemešiūtės-Frejienės tei-gimu, augimas eksporto rinkose skatina stiprinti pardavimo skyrius, taigi auga ir pardavėjų poreikis.

„Atsigauna logistikos ir transporto sektorius, todėl daugiau ieškoma ekspedicijų ir transporto vadybininkų“, – savaitraš-čiui „Ekonomika.lt“ sakė J. Lemešiūtė-Frejienė.

Paklausta, kokių spe-

cialybių atstovai yra pa-klausiausi, „People link“ partnerė išskyrė jau minėtus pardavimo, eks-porto ir logistikos specia-listus bei užsiminė apie nemenką IT specialistų, gamybos specialistų, sta-tybos projektų vadovų ir medicinos sektoriaus darbuotojų paklausą.

Ji pabrėžė, kad norint lengviau rasti darbą ne-užtenka techninių žinių. Pašnekovės teigimu, gei-džiamiausi yra specia-listai, pasižymintys tam tikromis asmeninėmis savybėmis.

„Prog ramuotojams vis dažniau keliamas rei-kalavimas – analitinis mąstymas bei gebėjimas dirbti tarptautinėse ko-mandose; inžinieriams – klientų aptarnavimo ar pardavimo įgūdžiai; pardavimo specialistams – puikiai nusimanyti apie produktą“, – pasakojo J. Lemešiūtė-Frejienė.

ieško kvalifikuotų darbininkųDarbo biržos atsakyme naujienų portalui eko-nomika.lt teigiama, kad

Lietuvos darbo rinkos padangėse auga darbo paklausa ir mažėja pa-siūla. „Rugpjūtį tūks-tančiu padaugėjo laisvų darbo vietų, o ieškan-čiųjų darbo kreipėsi ketvirtadaliu mažiau“, – rašoma Darbo biržos atsakyme.

Daugiau nei pusė visų laisvų darbo vietų skirta kvalifikuotiems darbi-ninkams: pardavėjams, vairuotojams, virėjams, apdailininkams, par-davėjams kasininkams ir siuvėjams. 20 proc. laisvų darbo vietų galėtų užimti įvairių profesijų specialistai, o 25 proc. – nekvalifikuoti darbinin-kai.

Palyginti su 2012 metų rugpjūčiu, labiausiai išaugo krovininių auto-mobilių vairuotojų pa-klausa. Šios profesijos atstovų per metus prisi-reikė net trečdaliu dau-giau – fiskuotas 31 proc. paklausos augimas. 29 proc. išaugo suvirintojų poreikis, 27 proc. – par-davėjų kasininkų, 20 proc. – apdailininkų.

Portalo ekonomika.lt redakcija, remdamasi Darbo biržos, įdarbi-nimo agentūrų „People link“ ir „CVO recrui-tment“ duomenimis, su-darė paklausiausių dar-buotojų dešimtuką.

ViLiUs petkaUskasvilius.petkauskas@ekonomika.lt

Lietuvos darbo rinkoje vis dar paklausiausi in-formacinių technologijų (IT) specialistai, tačiau ieškomų darbuotojų gretas papildo ir eksportuo-

jančių įmonių poreikius atitinkančių profesijų atstovai. Darbo biržos duomenimis, nedarbo

lygis, nors ir lėtai, tačiau mažėja.

paklausiausių darbuotojų TOP 10

1. Pardavimo specialistai

2. Tolimųjų reisų vairuotojai

3. IT specialistai (.Net, java, mobiliųjų programėlių programuotojai ir iT analitikai bei administratoriai)

4. Logistikos / transporto specialistai

5. Eksporto vadybininkai

6. Inžinieriai (įvairių sričių)

7. Medicinos atstovai

8. Statybų projektų vadovai

9. Buhalteriai

10. Pardavėjai kasininkai

cija yra sveika, t. y. ska-tinanti tobulėti. Moteris pripažįsta, kad konku-rencinė kova labiausiai jaučiama norint dirbti prie geriausių projektų. „Dirbant prie geriausių projektų stengiamasi pa-rodyti, kad tu esi geresnis už kitus“, – pasakoja VšĮ „Investuok Lietuvoje“ va-dovė.

L. Gadeikis pabrėžia, jog investicinių bankų darbuotojai yra labiau susitelkę ties individua-liu tobulėjimu ir subalan-suotu įnašu į komandą. „Svarbiausia kiekvieną kartą pranokti save, o ne kolegas“, – neabejoja pa-šnekovas.

menas derinti Turint begalinį darbo krūvį susiduriama ir su dideliu stresu, kuris gali lemti rimtas sveikatos problemas.

Neseniai pasaulį šoki-ravo viena jaunojo stažuo-tojo Moritzo Erhardto is-torija, kai jaunuolis mirė dėl galbūt 72 valandas

trukusio nepertraukiamo darbo viename investici-niame banke.

Savaitraščio „Ekono-mika.lt“ pašnekovai pri-pažįsta, kad ne visi jau-nieji darbuotojai moka derinti laisvalaikį ir darbą. „Dažniausiai svei-kata skundžiasi stabdžių linksmybėms ir pramo-goms neturintys kolegos pagundų kupiname Lon-done“, – pastebi „Stan-dard Chartered“ dirbantis L. Gadeikis.

K. Rosickas taip pat pritaria, kad jaunesnieji bankininkai didelį darbo sukeliamą stresą, socia-linio gyvenimo trūkumą bando kompensuoti dide-liu kiekiu alkoholio. „Tai ir lemia didesnį miego trūkumą“, – sako jis.

Bankininkas prisi-mena, kad dažnai pačiam yra tekę matyti prie stalo nualpusius analitikus. Pasak jo, pamirštamas ir kitas svarbus elemen-tas, kuris padėtų kovoti su didžiule įtampa darbe. „Dažnai pamirštama ir mityba“, – pastebi K. Ro-sickas.

Pašnekovai pasakoja, kad vien ilgos darbo va-landos nesukuria sunkių sveikatos problemų, ta-čiau, kai tai maišoma su alkoholiu ir netinkama mityba – rezultatai gali būti labai pavojingi svei-katai. Paruošti organizmą, kad jis ištvertų tokį naują gyvenimo būdą, – tikras menas. „Vien dėl to šis darbas – ne kiekvienam“, – pripažįsta HSBC dirban-tis K. Rosickas.

Vilioja ne tik didelis atlyginimasVis dėlto pašnekovai tvir-tina, kad darbas investi-ciniame banke turi daug privalumų. Niekam ne

paslaptis, kad jau prade-dantieji karjerą investi-ciniuose bankuose atlygį skaičiuoja keliomis de-šimtimis tūkstančių.

Nors pašnekovai ne-linkę atskleisti savo už-darbio dydžio, dabartinė „Investuok Lietuvoje“ vadovė teigia, kad pra-dedančiųjų darbuotojų atlygis Jungtinėse Valsti-jose prieš kelerius metus siekė 100 tūkst. JAV dole-rių per metus. Jau ilgesnį darbo stažą turinčių spe-cialistų metinis atlygini-mas išauga kelis kartus. „Pradėję darbuotojai vi-dutiniškai uždirba apie 5 kartus mažiau nei įsitvir-tinę kolegos“, – pasakojo L. Gadeikis.

Darbas investiciniuose bankuose žavi ne tik dide-liu atlyginimu. Tai – nauji išbandymai, iššūkiai, neį-kainojama patirtis. Pasak pašnekovų, visi stažuoto-jai žino, kad padirbus in-vesticiniame banke kiek-vienam atsiveria naujos galimybės.

„Aš labai vertinu pa-tirtį, kurią įgijau per tą laiką, kai dirbau investi-ciniame banke“, – neabe-joja „Investuok Lietuvoje“ vadovė.

L. Gadeikis džiaugiasi, jog darbo investiciniame banke metu jam teko susidurti su kompeten-tingais vadovais, kurių dėka jautėsi įvertintas. Pasak jo, lojalumas, at-sakingumas ir kantrybė yra būtini charakterio bruožai žengiant pir-muosius žingsnius inves-ticinės bankininkystės karjeros link.

„Jeigu tau svarbu da-ryti karjerą finansų sri-tyje, užmegzti daug pa-žinčių ir esi užsidegęs tuo – toks darbas tau tinka“, – neabejoja M. Dargužaitė.Jaunesnieji bankininkai darbo keliamą stresą ir socialinio gyvenimo trūkumą bando kompensuoti dideliu kiekiu alkoholio. aFp

Ką vairuoja Lietuvos verslas

karOLis BirGiLaskarolis.birgilas@ekonomika.lt

Tik antimaterialistai gali teigti, kad automobilis tėra transporto priemonė. Be abejo, jis siejamas ir su statusu. Apie tai kalbant,

dažniausiai visų akys krypsta į verslo pasaulio atstovus, taigi įdomu, ką renkasi jie.

Dažnai vadovo automobilis yra apgaubtas ste-reotipų, kartais

net atrodo, kad verslo ban-ginių skonis nesiskiria nuo nusikalstamo pasau-lio atstovų.

Kinijos automobilių ga-mintojas „Shuanghuan“ 2007 metais Frankfurto automobilių parodoje no-rėjo pristatyti savo modelį, stebėtinai panašų į BMW visureigį X5. Įdomiausias yra šio modelio pavadini-mas. Kinai drąsiai jį pava-dino CEO. Išvertus į anglų kalbą tai reiškia kompa-

nijos vadovo abreviatūrą. Nenuostabu, kad azijie-čiai yra susidarę tikslią nuomonę apie Europos vadovų skonį.

Savaitraštis „Ekono-mika.lt“ kalbėjosi su ke-liais Lietuvos verslo atsto-vais ir aiškinosi, kokiems automobiliams jie teikia pirmenybę.

darbovietės įtakaVyriausiasis SEB banko ekonomistas Gitanas Nau-sėda vairuoja naujausio modelio dyzelinį 5 klasės BMW sedaną. Bazinė mo-delio su 2 litrų darbinio tūrio dyzeliniu varikliu kaina yra kiek daugiau nei 150 tūkst. litų. Viena iš pagrindinių priežasčių,

renkantis šį modelį, pasak ekonomisto, buvo variklio ekonomiškumas. Svarbu pabrėžti, kad pernai tai buvo perkamiausias verslo klasės automobi-lis pasaulyje. Per metus iš BMW gamyklos klien-tams išriedėjo beveik 360 tūkst. tokių modelių.

„Vienas iš svarbiau-sių kriterijų renkantis šį modelį buvo maža CO2 emisija. Ji atitiko vidines mūsų banko tai-sykles. Taip pat svarbu, kad šis automobilis tau-pus. Trečias dalykas – jo kaina buvo mažesnė už

Transportas 13Transportas12

TIK SKAIČIAI

„mercedes-Benz“ karalius

Lietuvoje pristatytas s klasės „mercedes-Benz“ sedanas. aFp

■paskutinį rugsėjo ketvirtadienį „silberau-to“ salone pristatytas s klasės „mercedes-Benz“ sedanas.

Labiausiai vokiečių ga-mintojas gali didžiuotis mo-delyje įrengta „Magic body control“ sistema, kuri auto-mobilio priekyje esančiomis kameromis „stebi“ kelio rel-jefą ir pagal jį reguliuoja visų

keturių amortizatorių minkš-tumą. Kitas svarbus aspektas – saugumas. Naujovėmis galima pavadinti įdiegtas saugumo sistemas – dabar „Mercedes-Benz“ S klasės sedanas gali pats vairuoti, pastebėjęs kliūtį pristabdyti ar net visiškai sustoti.

Naujojo modelio kaina Lietuvoje prasidės nuo 280 tūkst. litų.

bendrovės siūlomą li-mitą, o konkurentų šioje kainų grupėje nemačiau. Žinoma, pirmenybę tei-kiu vokiškos markės automobiliams“, – teigė G. Nausėda.

Identišką įmonės auto-mobilių politiką atskleidė ir „Rokiškio pieno“ vado-vas Dalius Trumpa. Jis akcentavo, kad įmonei nedera nustatyti, kokį automobilį turi vairuoti darbuotojas, kad ir kokias pareigas jis eitų.

„Mūsų kompanijoje yra priimta, kad automo-bilis žmogui, kuriam jis patikimumas, patogumas ir išvaizda – pagrindiniai verslininkų kriterijai, renkantis automobilį. reuters

5,6 mln.PIGIų SKRyDŽIų BENDROVė „RyANAIR“ PLEčIA LėKTUVų PRIEŽIūROS VEIKLĄ KAUNO ORO UOSTE IR INVESTUOJA 5,6 MLN. LITų.

Faktai

VersLO aUtOmOBiLiai

• Prabangiausi versli-ninkų automobiliai yra „Maybach 62 S”, kai-nuojantis 1,1 mln. litų, ir „Rolls Royce Phantom“, kurio kaina prasideda nuo 1 mln. litų.

• 2013 metų geriausiu verslo klasės automobi-liu Lietuvoje buvo išrink-tas „Audi A6 Allroad”. Jis pelnė ir „Tautos auto-mobilio“ titulą.

• Standartinio „Audi A6 Allroad” modelio kaina prasideda nuo 196 tūkst. litų.

»automobilis žmogui, kuriam jis yra suteikiamas, turi patikti

nr. 222013 m. rugsėjo 30 – spalio 13 d.

nr. 222013 m. rugsėjo 30 – spalio 13 d.

atėjo, kai kiti traukėsi■reaguodama į žinias-klaidoje pasirodžiusius tarptautinio Vilniaus oro uosto vadovo teiginius, jog sutartys su pigių skrydžių bendrovėmis yra nenaudingos oro uostui, „Wizz air“ pateikė savo argumentus.

Pasak „Wizz Air“, ben-drovė įžengė ir pradėjo in-vestuoti į Lietuvos oro trans-

porto rinką tuo metu, kai kitos oro linijos bankrutavo ar stipriai sumažino maršrutų bei skrydžių skaičių.

Kompanijos teigimu, „Wizz Air“ keleivių bagažo politika padeda oro uostų prekybos vietoms, nes ke-leiviams leidžiama į orlaivį įsinešti visus daiktus, nusi-pirktus jau perėjus saugumo patikras.

Beveik pusė keleivių, kurie nau-dojasi Vilniaus oro uostu, renkasi pigių skrydžių keliones.Fotodiena.lt

patogumas ir stiliusNiekas negali paneigti teiginio, kad automobilis yra skonio reikalas. Kai kurios transporto prie-monės atrodo iškirtinės, bet jų grožio klausimas iš-lieka aštriausių, tačiau be-vaisių diskusijų objektu. Toks yra „Porsche Panam-mera“.

„Turėjau „Mercedes“, BMW, „Volvo“, o dabar vairuoju „Porsche Pana-mera“. Rinkausi šį mo-delį, nes tai yra verslo klasės automobilis, kurį sukūrė sportinių auto-mobilių gamintojas. Man labai patiko jo dizainas“, – savo pasirinkimą paaiš-kino „Aprangos“ grupės generalinis direktorius Rimantas Perveneckas.

Savo išskirtiniams mo-deliams „Porsche“ sutei-kia „Carrera“ pavadinimą dėl to, kad jie laimėjo ke-lerias iš eilės prestižines lenktynes „Carrera Pa-namericana“. Penkerių durų verslo automobiliui atiteko antroji lenktynių pavadinimo dalis. Naujo modelio kaina prasideda nuo maždaug 250 tūkst. litų.

Tokį pat modelį vai-ruoja „Topo grupės“ va-dovas Aurelijus Rusteika. Jo nuomone, automobilis privalo būti patogus, jį turi būti smagu vairuoti. Būtent dėl šios priežasties verslininkas pasirinko sportiškąjį „Panamera“ modelį.

Patogumą pabrėžia ir „Norfos“ įmonių grupės vadovas Dainius Dundu-lis. „Pirmenybę skiriu patikimumui, bet svarbu ir tai, kiek laiko praleidi automobilyje. Buvo lai-kai, kai per metus nuva-žiuodavau ir po 100 tūkst. kilometrų. Esant tokiai si-

tuacijai, jei turėsi nekom-fortišką automobilį, pap-rasčiausiai pervargsi“, – teigė jis.

D. Dundulis jau penke-rius metus vairuoja „Mer-cedes“ flagmaną – S klasės sedaną. Šiuo metu rinkoje už šį automobilį reikėtų atseikėti bent 100 tūkst. litų. Žurnalas „Top Gear“ šį modelį buvo paskelbęs geriausiu 2006 metų limu-zinu. Verslininkas pirme-nybę teikia šio gamintojo automobiliams dėl patiki-mumo ir, savaime supran-tama, taupydamas laiką.

„Iš mano turėtų auto-mobilių „Mercedes“ re-čiausiai gedo, mažiausiai kartų teko apsilankyti autoservisuose. Nenoriu kalbėti apie visus, tačiau nesąmonė, kai nuvažiavęs 30 tūkst. kilometrų laiką gaišti autoservise, nes pri-valai susiderinti laiką ir neturi automobilio“, – pa-sakojo D. Dundulis.

Kalbėdamas apie auto-mobilio stilių G. Nausėda atskleidė, kad yra neabe-jingas 1956 metais pra-dėtam gaminti „Jaguar XK140“ dviduriui mode-liui.

„Yra vienas filmas, kurį žiūrėdamas vietomis stabdau, kad apžiūrėčiau tą „Jaguar“. Tai grožio viršūnė. Žinoma, raciona-lus protas laimi, nes senas automobilis ne tik daug kainuoja, bet ir jo eksploa-tacija reikalauja didesnių investicijų“, – su šypsena dėstė ekonomistas.

reprezentacija neturi kirstis su etikaŽymios Lietuvos verslo moterys nenoriai kalbėjo apie automobilius, tačiau „Investuotojų forumo“ vadovė Rūta Skyrienė pa-sidalijo savo požiūriu apie

»tikras verslininkas turėtų vairuoti reprezentatyvų automobilį, tačiau jis neturėtų būti toks prašmatnus, kaip didieji „maybach“ ar „rolls royce“ limuzinai

didžiausias pasaulyje sunkvežimis■Baltarusiai pagamino didžiausią pasaulyje savivartį – karjerinis sun-kvežimis „Belaz 75710“ gali vežti net 450 tonų krovinį.

Milžiniško automobilio kūrėjai jau ruošia dokumen-tus, kad jų darbo vaisius būtų įamžintas Guinnesso rekordų knygoje.

Bendra naujojo baltarusių

sunkvežimio masė siekia 810 tonų, automobilis turi aštuonis milžiniškus ratus ir du dyzelinius variklius. Tiesa, jų galios mūsų kai-mynai dar neatskleidžia. Maksimalus sunkvežimio greitis jau žinomas – 64 kilometrai per valandą. Beje, toks automobilis nėra skirtas bendro naudojimo keliams. Jo stichija – milži-niški karjerai ir kasyklos.

karjerinis sunkvežimis „Belaz 75710“ gali vežti net 450 tonų krovinį. gamintojo nuotr..

šalies verslininkų skonį.Jos teigimu, tikras

verslininkas turėtų vai-ruoti reprezentatyvų au-tomobilį, tačiau jis netu-rėtų būti toks prašmatnus, kaip didieji „Maybach“ ar „Rolls Royce“ limuzinai. R. Skyrienės požiūriu, lietuviai renkasi prašmat-nius automobilius, nes mūsų istorija susiklostė taip, kad sovietmečiu apie tokias mašinas buvo ga-lima tik pasvajoti. Tačiau, pasak jos, yra viena są-lyga, leidžianti verslinin-kams rinktis prabangius modelius.

„Žinoma, pateisinu tik

suteikiamas, turi patikti. Pagal pareigas darbuoto-jams suteikiamas kainos limitas ir jie gali rinktis sau patinkantį modelį“, – sakė jis.

D. Trumpa šiuo metu vairuoja 2010 metais Lie-tuvos metų automobiliu išrinktą „Subaru Legacy“. Verslininko pasirinkimą lėmė tai, kad jau seniai vairuoja keturiais ratais varomą automobilį ir tai jau yra trečias jo turimas „Subaru“. Šiandieninė tokio „Subaru Legacy“ kaina rinkoje siekia apie 60 tūkst. litų.

tokiu atveju, jei brangų automobilį vadovas perka iš asmeninių lėšų. Dažnai mašinos yra perkamos už įmonės pinigus, o dar-buotojams mokamas mi-nimalus atlyginimas. Čia priekaištas verslininkams – jei nori vairuoti pres-tižinį automobilį, turėtų atitinkamą dėmesį skirti ir savo darbuotojams“, – akcentavo ji.

R. Skyrienė šiuo metu vairuoja miesto tipo visu-reigį „Mazda CX7“, kurio kaina prasideda nuo 45 tūkst. litų. „Pagrindinis kriterijus renkantis auto-mobilį buvo kaina“, – pa-sakojo ji ir pridūrė, kad anksčiau žmonės labiau rūpindavosi, kaip nusi-pirkti automobilį, ir tik vė-liau galvodavo apie būstą.

Verslas nebėra tik „šau-nių vyrukų“ reikalas, taigi sunku rasti bendrą for-mulę, kuo važiuoti renkasi verslo pasaulio atstovai. Galiausiai kainą ir pres-tižą įmanoma logiškai mo-tyvuoti.

šiandieniniai verslo automobiliai nebeatitinka klišių. reuters

Verslo švyturiai14 Verslo švyturiai 15

Konkurencija skatina vertinti kolegas

Paslaptingas ir ne visiems suprantamas reklamos pasaulis širmos slepia ne tik televizijos serialuose piešiamą žavesio kupiną gyvenimą. Tai įnirtinga kova, lyg laivų mūšis, kurio kapitonai dėl grobio pasi-

ryžę atlikti įmantriausius veiksmus. Tačiau didžiausio Europos reklamos laivo padalinio Lietuvoje kapitonė įsitikinusi, kad sėkmės garantas – aistra iššūkiams.

„Verslo švyturiai“ – ne tik didelių, puikiai žinomų bei daug pasiekusių įmonių vadovai, bet ir dar nepastebėtų, tačiau jau savo laimėjimais galinčių didžiuotis verslų savininkai, įkūrėjai. „Verslo švyturių“ seriją „Ekonomika.lt“ pradėjo prieš dvejus metus ir pakalbino daugybę didžiausių, inovatyviausių, labiausiai įkvepiančių šalies įmonių vadovų. Kiekviename numeryje skaitytojams pristatome po vieną iškilų verslo atstovą ir jo vadovaujamą įmonę.

jungti vadovės darbo apartamentai dvelkia kū-rybiškumu – kur geriau pažinsi vadovą, jei ne jo teritorijoje.

atvedė kūrybinis polėkis„JcDecaux Lietuvos“ va-dovė pokalbį pradeda at-sipalaidavusi. Paklausta, ar tapti vadovaujančia asmenybe buvo netikė-tas gyvenimo vingis, ar veikiau siekiamybė, Ž. Fomova sako, kad vado-vais ne tampama, o gims-tama.

„Neturint lyderio gys-los, tapti geru vadovu labai sunku, – atvirauja lauko reklamos specia-listų būriui diriguojanti moteris. – Esu mačiusi vadovų, nepasižyminčių lyderio savybėmis, tačiau vadovas turi būti kaip laivo kapitonas ar lėktuvo pilotas.“

Pašnekovė tvirtu tonu pasakoja mananti, kad vieni žmonės mėgsta komfortą, kiti – atlikti suformuotas užduotis, o vadovas, pasak jos, turi būti provokatorius, mėgs-tantis iššūkius. „Jau anks-tyvame amžiuje žinojau, kad būsiu vadovė. Man per daug sudėtinga atlikti kitokius darbus“, – teigia Ž. Fomova.

Ketverius metus tele-vizijoje praleidusi Ž. Fo- mova tikina, kad rekla-mos verslas ne tik atveria galimybę realizuoti troš-kimą vadovauti, bet ir su-teikia kūrybinės laisvės. „Čia galiu išnaudoti savo kūrybinį potencialą. Esu žmogus, mėgstantis stra-tegiją, tačiau į daugelį

procesų galima pažvelgti kūrybiškai“, – pasakoja generalinė direktorė.

Sėdint vadovės kabi-nete nesunku pajusti, kad kūrybiniai polėkiai jai nėra svetimi – aplin-koje tvyro retai sutin-kamas harmoningas chaosas. „Manau, jog reklamos žmones labiau-siai ir veža, kad visas procesas nėra standarti-zuotas – net atlikdamas iš pažiūros panašią už-duotį, gali ją vykdyti vi-siškai kitaip“, – dalijasi mintimis pašnekovė.

ne samdiniai, o partneriaiAktyvų laisvalaikį mėgs-tanti vadovė pasakoja, kad daugiausia motyvacijos eiti pirmyn suteikia nauji iššūkiai. „Iššūkiai padeda atrasti save, juos priim-dami tampame brandesni ir įgauname ištvermės, – su užsidegimu kalba Ž. Fo- mova. – Iššūkiai užgrū-dina asmenybę.“

Apie galimybę pilotuoti lėktuvą ir leisti jėgos ait-varus svajojanti genera-linė direktorė pasakoja, kad pagrindinis jos, kaip vadovės, tikslas – kryptin-gai vesti savo komandą. „Geras vadovas susty-guoja komandą kaip švei-carišką laikrodį – net jei esi išvykęs, procesas ne-gali sustoti“, – atvirauja Ž. Fomova.

Paklausta, ar vadovau-jasi specifinėmis verty-bėmis, pašnekovė atsako ypač vertinanti žodžio lai-kymąsi.

„Labai svarbi yra aiški ir skaidri komunikacija

– tiek bendraujant su klientais, tiek su ko-manda. Kuo mažiau vie-tos interpretacijoms, tuo didesnė tikimybė išvengti nesusipratimų“, – nesle-pia Ž. Fomova. Vadovė taip pat priduria nemažai dėmesio skirianti atsako-mybei už prisiimtus dar-bus.

Kalbant su Ž. Fomova tampa aišku, jog ji viską daro kupina vidinės motyvacijos, todėl visai nekeista, kad to paties reikalauja ir iš savo ko-lektyvo.

„Raginu kiekvieną dar-buotoją savęs paklausti, ar darbas atliekamas dėl nuoširdaus noro, ar tik kaip siekis užsidirbti“, – sako „JcDecaux Lietu-vos“ vadovė ir priduria, kad motyvuoti darbuoto-jai greitai išsiskiria mi-nioje.

Pašnekovė pasakoja siekianti, kad darbuotojų norai derėtų su įmonės tikslais, nes tik tada atsi-randa sinergija, leidžianti veikti kaip gerai suteptai mašinai. „Pas mus nėra vadovo ir pavaldinio san-tykių, – teigia pašnekovė. – Mes siekiame, kad visa veikla būtų paremta par-tneryste, kai įmonė rūpi-nasi darbuotoju, o šis rū-pinasi įmone.“

siekia pritraukti investicijųNors 2012-aisiais fiksuo-tas reklamos rinkos au-

»Vieni žmonės mėgsta komfortą, kiti – atlikti suformuotas užduotis, o vadovas turi būti provokatorius, mėgstantis iššūkius

ViLiUs petkaUskasvilius.petkauskas@ekonomika.lt

Faktai

„JcdecaUX“

• Lauko reklamos objektų tinklas Lietuvoje sudaro 1610 objektų

• Kompanija įkurta 1964 metais Liono mieste, Pran-cūzijoje

• Kiekvieną dieną bendro-vės reklama pasiekia 175 mln. vartotojų

• Kompanijos pajamos 2010 metais siekė 2,3 mlrd. eurų (7,9 mlrd. litų)

gimas, pernai reklamos pajamos žiniasklaidoje buvo 37 proc. mažesnės nei piko metu 2008 me-tais.

Todėl nereikėtų abe-joti, kad konkurencinė kova tarp reklamos agen-tūrų – mažų mažiausiai įtempta.

Ž. Fomova, paklausta, kokie pagrindiniai iššū-kiai kyla reklamos rin-koje, atsako, kad pagrin-dinis darbas yra susijęs su mokėjimu išnaudoti savo stipriąsias puses kovojant dėl rinkos dalies.

„Stambios užsienio kompanijos Baltijos šalis traktuoja kaip vieną re- gioną, todėl pirminis tiks-las – pritraukti investicijų, o tada jau dirbame, kad jos nusėstų Lietuvoje“, – aiš-kina vadovė.

Paklausus, kaip pa-vyko išsilaikyti Lietuvos reklamos rinkoje, kuri per vienerius metus su-sitraukė kone 45 proc., vadovė neslepia, kad tai padaryta mobilizavus jėgas.

„Tiesą pasakius, la-biausiai padeda išlaidų mažinimas ir profesio-nali komanda, kurioje kiekvienas supranta savo vietą“, – kovos su sunku-mais paslaptimis dalijasi „JcDecaux Lietuvos“ ge-neralinė direktorė.

Pasiteiravus apie įmonės ateities planus, Ž. Fomova per daug ne-sileidžia į detales ir už-

simena apie ketinimus atnaujinti lauko reklamos paviljonus, kad šie būtų patrauklesni klientams ir miestiečiams, bei išduoda, kad kitąmet bus plečia-mas ir „Cyclo City“ dvira-čių tinklas.

„Labai džiaugiamės šiuo projektu – turime apie 5 tūkst. vartotojų, o dviračiai paimami 8–9 kartus per dieną. Rezul-tatai tikrai džiugina“, – nuoširdžiai šypsosi Ž. Fomova.

pastebi gerėjančią verslo aplinkąDažnas Lietuvos versli-ninkas negaili riebesnių žodžių kalbėdamas apie valstybės institucijas, tačiau Ž. Fomova, pa-klausta, ar galėtų nuro-dyti kliudančių verslo aplinkos aspektų, šypteli ir sako, kad pastebėjusi trūkumus juos sprendžia, o ne skundžiasi.

„Aišku, trūkumų yra, tačiau mes esame labai jauna valstybė ir padary-tas progresas yra milži-niškas, – aiškina pašne-kovė. – nors ir einame teisinga kryptimi, dar turime ką nuveikti, ir esu tikra, kad bent jau rekla-mos rinkoje bus dar daug pokyčių.“

Kalbėdama apie verslo aplinką, vadovė pastebi, kad atkaklumas padeda įveikti bet kokias biuro-kratines sienas.

„Jei neišgirdo pirmą, antrą ar trečią kartą – išgirs ketvirtą. Tylėti ir skųstis, kad niekas nesprendžia problemų, nėra išeitis. Norint poky-

čių, reikia juos inicijuoti patiems“, – ryžto nesto-koja Ž. Fomova.

Reklamos agentūros va-dovė sako esanti optimistė ir teigia nemananti, kad Lietuvos verslo aplinka yra sudėtingesnė ar sun-kesnė nei kitos.

„Visur yra savų iššū-kių“, – lakoniškai, tačiau taikliai atsako „JcDe-caux Lietuvos“ vadovė.

patartų veikti ir nebijoti Pokalbiui artėjant į pa-baigą paklausiau, ką Ž. Fo- mova patartų žmonėms, jaučiantiems, kad turi vadovo gyslelę, tačiau ne-žinantiems, kur ją išnau-doti.

„Patarčiau veikti ir nebijoti, nes jei jauti, kad gali, vadinasi, gali, – nė nemirktelėjusi atsako ji. – Žinoma, reikia pradėti nuo mažų iššūkių, nes geriausia save išbandyti dirbant prie mažesnių projektų.“

Pašnekovė ragina no-rinčius vadovauti nešokti aukščiau bambos, nes ki-limas karjeros laiptais su-teikia vertingos patirties, kurią galima efektyviai pritaikyti palipus vienu laipteliu aukščiau.

„Ir man teko dirbti sky-riaus, vėliau padalinio va-dove, tačiau visada įgau-davau ko nors naujo ir mokydavausi dirbti su vis didesne komanda, todėl norintiems tapti vadovais patarčiau imtis veiklos ir nešokti per daug aukštai bambos“, – su šypsena pokalbį baigia „JcDecaux Lietuvos“ generalinė di-rektorė Ž. Fomova.

»tylėti ir skųstis, kad niekas nesprendžia problemų, nėra išeitis. norint pokyčių, reikia juos inicijuoti patiems

CV Žaneta Fomova

2002–2006 metais dirbo su TV3 televizija siejamoje „Mo-dern Times Group MTG“

nuo 2006-ųjų eina vadovau-jamas pareigas kompanijoje „JcDecaux Lietuva“

Vilniaus universitete apsigynė tarptautinio verslo magistro laipsnį

augina du vaikus

nr. 222013 m. rugsėjo 30 – spalio 13 d.

nr. 222013 m. rugsėjo 30 – spalio 13 d.

Vos įžengęs į vie-nos didžiausių lauko reklamos agentūrų pa-

saulyje Lietuvos būstinę, suvoki patekęs į rekla-mos pasaulio vidų. Baltų sienų kuriamas erdvės įspūdis neleidžia paslėpti esminės detalės – skirtin-gai nei eilinėse įmonėse, sienos nėra nukrautos bereikšmiais paveikslais ir niekam neįdomiais pla-katais. Profe-sionalumas tvyro ore.

Pranešusi apie svečią, asistentė mandagiu gestu pakviečia į laukiamąjį. Akinantis šio kambario baltumas ir estetinė švara maloniai šokiruoja. Prieš akis atsiveria senove dvelkiančios aukštos lu-bos ir didelė konferencijų salė, kurioje gimė aibė projektų, tarp jų – ir ne vieną Vilniaus gyventoją pradžiuginę oranžiniai dviračiai.

Nespėjus išpakuoti operatyviai pateiktos ar-batos „JcDecaux Lietu-vos“ generalinė direktorė Žaneta Fomova pakviečia užeiti į darbo kambarį. Su konferencijų sale su-

„neturint lyderio gyslos, tapti geru vadovu labai sunku“, – atvirauja lauko reklamos specialistų būriui vadovaujanti ž. Fomova. ruslano Kondratjevo nuotr.

„Jcdecaux Lietuvos“ vadovė pasakoja siekianti, kad darbuotojų norai derėtų su įmonės tikslais, nes tik tada atsiranda sinergija, leidžianti veikti kaip gerai suteptai mašinai. ruslano Kondratjevo nuotr.

Įdarbinti pinigai16 Įdarbinti pinigai 17

Giedrė sankaUskaitėgiedre@ekonomika.lt

Augančios būstų kainos – tik matematikaBesibaigianti ekonomikos

krizė įneša pokyčių ir į nekilnojamojo turto rinką.

Faktai

nt rinka

• „Ober-Haus“ duome-nimis, paskutinį vasaros mėnesį butų kainos Taline krito 4,5 proc., Varšuvoje – 0,6 proc., Rygoje būsto kainos nekito, o Vilniuje 0,2 proc. ūgtelėjo.

•Per metus būsto kainos kilo visose trijose Baltijos valstybių sostinėse: Vilniu-je 0,6 proc., Rygoje 0,9 proc., o Taline – net 13,8 proc.

•Vilniuje vidutiniškai būs-to kaina siekia 1 201 eurą už kv. m, Rygoje – 998 eurus už kv. m, o Taline daugiausia – vidutiniškai 1 251 eurą už kv. m.

Savaitraščio kal-binti pašnekovai teigė, kad daugėja būsto įsigijimo

sandorių, o didžiausia vis dar yra naujos statybos būstų sostinėje paklausa.Jos, pasak ekspertų, ne-turėtų sumažinti net pla-nuojama renovacija.

Statistikos departa-mento duomenimis, 2013 metų antrąjį ketvirtį, pa-lyginti su pirmuoju ket-virčiu, būsto kainos pa-didėjo 1,5 proc. Pabrango senesnės statybos būstai, iš jų butai daugiabu-čiuose namuose – 3 proc., vieno ir dviejų butų na-muose – 0,9 proc.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovo Sauliaus Vago-nio teigimu, statistiškai būsto kainos kyla, tačiau realaus jų pokyčio nėra. „Dabar būsto kainų kaita – labiau matematiniai po-kyčiai negu realūs“, – sa-vaitraščiui „Ekonomika.lt“ kalbėjo S. Vagonis. Pa-sak jo, tokia tendencija vy-rauja jau kelerius metus.

stabilios kainos„Sandorių skaičius auga, o kainos išlieka stabilios, – aiškino S. Vagonis. – Taip yra dėl to, kad žmonių perkamoji galia nėra labai didelė.“

Registrų centro duome-nimis, pirkimo sandoriais perleistų nekilnojamojo turto objektų skaičius per pirmuosius 8 šių metų mė-nesius Lietuvoje sudarė 75 137, o pernai tuo pačiu laikotarpiu tokių sando-rių buvo sudaryta 65 475.

Bendrovės „Ober-Haus“ ekspertas pasakojo, kad pirkimo sandorių skaičiaus augimą lemia ir pasitikėjimas pačia rinka.

didžiausi pokyčiai – sostinėjeSavaitraščio kalbintų pašnekovų teigimu, spar-čiausiai auga naujos sta-tybos daugiabučių kaina Vilniuje. „Sostinėje spar-čiai auga naujos statybos butų paklausa. Pardavi-mas per pirmąjį pusmetį išaugo net 31 proc., paly-ginti su ankstesniu pus-mečiu. Tai suteikia prie-laidas augti kainoms“, – teigė bendrovės „Eika“ plėtros projektų vadovas Tomas Žiaugra. Pasak jo, naujų butų pasiūla nuo metų pradžios padidėjo apie 10 proc., tačiau pa-klausa auga sparčiau.

T. Žiaugros teigimu, iki šių metų pabaigos naujų butų kainos gali augti minimaliai – 1–2 proc.,

daugiausia dėl naujų pro-jektų, kurie artimiausiu metu bus pradėti vykdyti.

Kaip savaitraščiui pa-sakojo statybų bendrovės „Hanner“ vadovas Arvy-das Avulis, Vilniuje būsto paklausa ir pasiūla yra subalansuota, tačiau pir-menybė teikiama naujos statybos būstui. „Todėl naujos statybos būsto pa-klausa auga“, – teigė jis.Didesnes kainų augimo galimybes mažina naujos pasiūlos „injekcijos“ ir konkurencija tarp nekil-nojamojo turto pėtotojų“, – teigė „Eikos“ plėtros projektų vadovas T. Žiau-gra. Jis prognozavo, kad iki metų pabaigos butų Vilniuje bus parduodama panašiai tiek pat, kaip ir

šiuo metu, t. y. apie 180 naujų butų per mėnesį.

Nekilnojamojo turto eksperto S. Vagonio tei-gimu, kainos jau porą metų yra stabilios. Di-džiausi kainų pokyčiai fiksuojami tik Vilniaus mieste. S. Vagonis mano, kad ryškų skirtumą tarp sostinės ir kitų šalies miestų lemia aktyvi rinka Vilniuje, didžiausia Lie-tuvoje būstų paklausa bei dideli atlyginimai.

„Vilniuje lengviau susi-rasti darbą, ir atlyginimai čia yra didesni nei kituose šalies miestuose“, – pri-tarė A. Avulis.

kitur pasiūla menkaKaip pasakojo T. Žiaugra, kituose Lietuvos mies-

tuose naujų butų pasiūla menka, o mažesniuose miestuose jos visai nėra. „Būsto rinkos aktyvumą palaiko tik senos statybos butų pardavimo sando-riai“, – savaitraščiui teigė „Eikos“ projektų vadovas.Kadangi pastaraisiais me-tais daugumoje Lietuvos miestų gyventojų skaičius mažėja, pasak T. Žiaugros, nėra ir butų paklausos au-gimo, todėl nėra pagrindo didėti kainoms.

renovacijos įtakaŠių metų pradžioje buvo patvirtintas naujas reno-vacijos modelis. Pagal jį

»iki šių metų pabaigos naujų butų kainos gali augti minimaliai – 1–2 proc.

»renovuotuose daugiabučiuose už šildymą gyventojai mokės tik 10 proc. mažiau

statistiškai būsto kainos kyla, tačiau realaus kainų pokyčio nėra. Fotodiena.lt

nr. 222013 m. rugsėjo 30 – spalio 13 d.

nr. 222013 m. rugsėjo 30 – spalio 13 d.

»daugumai specialistų viena svarbiausių kompetencijų taps kūrybiškumas

Ar yra pagrindo manyti, kad s o c i a l i n i ų mokslų atsto-

vai – teisininkai, vady-bininkai, ekonomistai, edukologai, sociologai psichologai, komunika-cijos ekspertai – gali būti laikomi ne tokiais nau-dingais valstybei kaip taikomųjų mokslų speci-alistai?

Rašytojas ir versli-ninkas Scottas Adamsas yra pasakęs, kad šalies vystymosi potencialą nusako joje gyvenančių teisininkų ir inžinierių santykis. Jo nuomone, kuo šis santykis yra ma-žesnis, tuo valstybės atei-tis šviesesnė. Teisininkai sukuria tam tikrą būtiną „higieninę“ terpę – rūpi-nasi, kad šalyje būtų už-tikrinamas teisingumas.

Primityvioje, uždaroje ir bazinius poreikius tenkinančioje valstybėje socialiniai ir humanita-riniai mokslai bei menai turi mažai praktinės nau-dos. Tačiau Lietuva nėra tokia valstybė. Bandant įsivaizduoti, kokių spe-cialistų poreikis mūsų šalyje bus jaučiamas atei-tyje, reikia galvoti apie labiausiai tikėtiną, o ne teorinį kataklizminį sce-

kokių specialistų reikės Lietuvai?

neriJUs mačiULis„swedbank“ lietuvoje vyriausiasis ekonomistas

narijų. Mažos valstybės negali pirmauti visose srityse, jos turi speciali-zuotis ir išnaudoti savo absoliutinį ir lyginamąjį pranašumus. Turėti aukščiausios kokybės specialistus visose sri-tyse nėra nei lengva, nei optimalu.

Todėl prieš atsaky-dami į klausimą, kokių specialistų mums reikės ateityje, turime turėti aiš-kią valstybės ekonomi-kos strategiją. Ar Lietuva bus pramoninė valstybė, gaminanti puikaus ko-kybės ir kainos santykio prekes? Ar čia bus infor-macinių technologijų, fi-nansinių arba medicinos paslaugų centrai? Ar Lie-tuva gali turėti ambicijų tapti aukštųjų technolo-gijų inovacijų centru? O galbūt meno, kultūros ir turizmo meka? Neatsa-kius į šiuos klausimus, bandymas nustatyti „tei-singą“ socialinių, techno-loginių ir kitų mokslo sri-čių studentų santykį bus paremtas spėlionėmis, o ant kortos bus statoma ateities kartų karjera ir gerovė.

Prieš porą dešim-tmečių pagrindinė uni-versitetų funkcija buvo perduoti žinias (Lietu-voje – tebėra), o pagrin-dinė studentų užduotis – kaupti žinias ir infor-maciją savo galvose bei tikėtis, kad ją bus galima kur nors panaudoti. Nau-jos technologijos bet ko-kią informaciją leidžia pasiekti akimirksniu, to-dėl gebėjimas ją įsiminti tampa nebe tokia svarbia kompetencija. Norint gauti informaciją nebe-reikia ne tik bibliotekų, bet ir asmeninio kompiu-terio – užtenka kišenėje turėti išmanųjį telefoną, o netolimoje ateityje tai daryti padės dar labiau su vartotoju integruotos technologijos.

Todėl daugumai spe-cialistų viena svarbiau-sių kompetencijų taps kū-rybiškumas, leidžiantis jungti skirtingų mokslo krypčių žinias ir tyrimų metodus bei išnaudoti visą milžinišku greičiu augančios informacijos kiekį. Jei šios kompeten-cijos išlaisvinimas ir ug-dymas, o ne slopinimas taps visų mokslo krypčių ir mokymo institucijų – nuo darželių iki univer-sitetų – veiklos pagrindu, tuomet ir socialinių bei technologinių mokslų specialistų santykis ne-bebus toks svarbus.

Vyrauja nuomonė, kad mūsų šalyje per daug abiturientų pasirenka socialinių ir humanitarinių,

o ne technologinių mokslų studijas. Ar yra objektyvus kriterijus, leidžiantis nustatyti, koks

turėtų būti šis santykis ir ar šis santykis bus aktualus ateityje?

n. mačiulis: naujos technologijos bet kokią informaciją leidžia pasiekti akimirksniu, todėl gebėji-mas ją įsiminti tampa nebe tokia svarbia kompetencija. Fotodiena.lt

daugiabučius, kuriuos rei-kia atnaujinti, bendradar-biaudama su savivaldybė-mis turės atrinkti speciali agentūra.

Be to, gyventojams pa-tiems nereikės imti banko paskolų. Dėl šios priežas-ties daugiabučių renova-cija turėtų tapti intensy-vesnė. Premjeras Algirdas Butkevičius prognozavo, kad naujas renovavimo programos modelis 2013 metais leis renovuoti 600–700 namų.

Kaip savaitraščiui pasakojo S. Vagonis, re-novacija neabejotinai pa-keis nekilnojamojo turto

rinką. Pasak jo, jeigu at-siras daugiau renovuotų namų ir bus matomas realus jų efektyvumas, pavyzdžiui, mažesnės sąskaitos už šildymą, nu-vertės nerenovuoti dau-giabučiai.

„Kita vertus, jeigu reno-vacijos procesas bus pra-tęstas, bus daugiau darbo vietų statybų sektoriuje“, – apie renovacijos naudą pasakojo S. Vagonis.

SEB banko analitikų skaičiavimais, dalyvauti daugiabučių renovacijos programoje jau pareiškė norą 86 statybos bendro-vės. Konkursas reno-vacijos darbams atlikti paskelbtas tarptautiniu mastu, todėl jame galėjo dalyvauti įmonės ne tik iš Lietuvos. Šiuo metu nagrinėjami pasiūlymai, tikrinama įmonių kva-lifikacija ir pradedamos pasirašyti preliminarios pirkimo sutartys su ran-govais.

Pasak „Eikos“ plėtros projektų vadovo, renova-cijos mastas nėra didelis, jis neprilygsta naujos sta-tybos butų pasiūlai Vil-niaus mieste. „Per metus sostinėje pastatoma apie 2000–2500 naujos statybos butų, o renovuojama apie 10 kartų mažiau“, – sam-protavo T. Žiaugra. Pasak jo, renovacija šiuo metu neturi įtakos naujos sta-tybos butų kainoms. Jeigu toliau proporcijos išliks panašios, renovacijos

įtaka naujų būstų rinkai nebus didelė.

„Senos statybos butų kainoms didžiausią įtaką daro artėjantis šildymo sezonas, – sakė įmonės „Eika“ atstovas. – Be to, augant naujos statybos butų pasiūlai, kartu ir paklausai, senos statybos butų kainos traukiasi, nes naujos statybos butai yra paklausesni dėl mažesnių eksploatavimo sąnaudų, su kuriomis senos staty-bos butai negali konku-ruoti.“

A. Avulis prognozavo, kad renovuotų namų gy-ventojai už šildymą vis tiek turės mokėti gana didelę kainą. „Sąskai-tos bus tik 10 proc. ma-žesnės nei nerenovuotų daugiabučių, tai nebus labai patrauklu būsto ieš-kantiems gyventojams“, – įsitikinęs „Hanner“ va-dovas.

pirkimo sandoriais perleistų nekilnojamojo turto objektų skaičius. registro centro duomenys.

sandorio objekto tipas 2012 metai (rugpjūtis)

2013 metai (rugpjūtis)

Individualus gyv. namas 735 863

Butas 2204 2561

Mišrus pastatas 4 10

Negyvenamasis pastatas 304 309

Negyvenamoji patalpa 656 682

Sodo namelis 194 240

Žemės sklypas 4600 4955

sandOrių daUGėJa

Kaip renovacija galėtų paveikti būstų kainas, S. Vagonis nesiryžo prog-nozuoti, tačiau neatmetė galimybės, kad dėl re-novacijos gali šoktelėti naujos statybos būstų kainos. „Tuomet nekilno-jamojo turto plėtotojams teks brangiau mokėti už statybą“, – kalbėjo jis.

padėtis tik gerėsS. Vagonio prognozės nu-teikia optimistiškai. Pa-sak jo, pirkimo sandorių skaičius turėtų ir toliau augti. „Vilniuje, žinoma, kainų lygis turėtų ūgte-lėti daugiausia – kokiais 5 proc., bet ne daugiau“, – sakė nekilnojamojo turto ekspertas. „Hanner“ va-dovo teigimu, būsto kainos gali didėti kurortiniuose miestuose, o mažėti – ra-jonuose. „Tačiau bendros tendencijos gali išlikti pa-našios“, – kalbėjo jis.

Baltijos tigras pranoksta savo kaimynus žmonių sugebėjimu ne tik atlikti techniškai sudėtingus darbus, bet ir sukurti inovatyvią pridėtinę vertę, mano interneto portalų kūrimo platformos wix.com produktų vadybos vadovas Davidas Schwartzas, sutikęs pabendrauti su „Ekonomika.lt“.

ViLiUs petkaUskasvilius.petkauskas@ekonomika.lt

Karjera 19

Tu esi vertas geriausio darbo!

cV-Online klientei – įmonei, kuri teikia savanoriško sertifikavimo paslaugas medienos pramonės bei miškų ūkio įmonėms, darbui Vilniuje reikalingas

sertiFikaVimO VadYBininkas – aUditOriUs (-ė)

darbo aprašymas:

• Medienos pramonės bei miškų ūkio įmonių auditavimas pagal tarptautinius sertifikavimo standartus; • Audito ataskaitų rengimas;• Aktyvi naujų klientų paieška, ryšių su esamais ir potencialiais verslo klientais palaikymas;• Klientų duomenų valdymo bazės palaikymas.

reikalavimai:

• Baigtos studijos ir įgytas aukštasis išsilavinimas (pageidautina gamtos mokslai, miškininkystė, veiklos auditas); • 2–3 metų analogiško ar panašaus darbo patirtis; • Geras anglų kalbos mokėjimas (raštu ir žodžiu);• Iniciatyvus požiūris į darbą, puikūs organizaciniai įgūdžiai, komunikabilumas; • Noras mokytis, savarankiškumas, atsakingumas, kruopštumas bei atidumas; • Būtinas vairuotojo pažymėjimas.

kompanija siūlo:

• Darbą sėkmingai veikiančioje įmonėje; • Kvalifikacijos kėlimo kursus, realias karjeros perspektyvas;• Fiksuotą konkurencingą atlyginimą.

Savo gyvenimo aprašymą, nurodžius pareigų pavadinimą, prašom siųsti elektroniniu paštu lina@cvonline.ltKonfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

cV-Online klientas – fizinių asmenų akreditavimu užsiimanti įmonė – šiandien prie savo kolektyvo Vilniuje kviečia prisijungti VYr. BUHaLterĘ (-į)

darbo aprašymas:

• Pilnas įmonės finansinės, mokesčių apskaitos organizavimas ir vedimas;• Įmonės veiklos finansinė analizė ir valdymo ataskaitų vadovybei rengimas, biudžeto ataskaitų ir finansinės atskaitomybės rengimas;• Pinigų srautų planavimas ir kontrolė;• Mokesčių deklaracijų rengimas, bankinių mokėjimų formavimas;• Skolų, likučių derinimas su tiekėjais ir pirkėjais;• Darbo užmokesčio apskaita; • Kiti buhalteriniai darbai.

reikalavimai:• Aukštasis išsilavinimas finansų / ekonomikos / vadybos srityje;• Būtina ne mažiau kaip 3 metų sėkminga vyr. buhalterio darbo patirtis (paslaugas teikiančioje kompanijoje – privalumas);• Puikūs darbo kompiuteriu įgūdžiai – MS Office paketas, buhalterinė apskaitos programa (1C – privalumas);• Geros rusų arba anglų kalbų žinios• Kruopštumas, sąžiningumas, pozityvumas ir vidinė motyvacija.

kompanija siūlo:

• Dinamišką ir atsakingą darbą sparčiai augančioje kompanijoje tarptautinėje aplinkoje;• Savarankiškumą skatinančią aplinką;• Jauną, draugišką kolektyvą; • Patirtį ir kompetenciją atitinkantį atlyginimą;• Aiškias karjeros galimybes;• Įmonės personalo politiką, orientuotą į visapusišką komandos gerovę ir tobulėjimą.

Savo gyvenimo aprašymą, nurodžius pareigų pavadinimą, prašom siųsti elektroniniu paštu paulina@cvonline.ltKonfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

kontrolinis sąrašas – atmintinė ruošiantis darbo pokalbiuipokalbio dėl darbo eiga.

1. Ką vertėtų padaryti prieš vykstant į pokalbį dėl darbo?

Jus pakvietė susitikti. La-bai gerai. Ar atsimenate žmogaus, su kuriuo susitik-site, vardą, pavardę ir parei-gas? Ne? Ar atsimenate įmo-nės pavadinimą ir pareigas, į kurias pretenduojate? Ne? Tikiuosi, susitikimo vietą ir laiką tikrai žinote? Kaip su-prantate, visos šios „smul-kmenos“ yra labai svarbios ir visai ne smulkmenos.

Kai jus kviečia į pokalbį dėl darbo, pasivarginkite ir užsirašykite šias svarbias detales: Kur? Kada? Pas ką? Būkite visada pasiruošę su-laukti netikėto skambučio ir kvietimo atvykti į pokalbį dėl darbo.

2. Kai Jums siūlo susi-tikimo laiką, pasistenkite sutikti su pirmais siūlomais variantais arba užtikrintai siūlykite Jums tinkamą laiką.

3. Prieš vykdami į darbo pokalbį susiraskite darbo skelbimą, pagal kurį siuntėte savo CV. Atkreipkite dėmesį, kaip prisistatė įmonė, koks jos darbo pobūdis, reikala-vimai, privalumai, ką siūlo įmonė. Ši informacija padės pokalbio dėl darbo metu.

4. Prieš vykdami į susiti-kimą pasidomėkite įmone: kuo ji užsiima, kaip jai se-kasi, kas jos konkurentai, kaip save pateikia visuome-nei, ką apie ją rašo spauda. Informacijos paieška ir detali jos analizė leis jaustis užtik-rintai.

5. Nevėluokite į susiti-kimą. Iš anksto pasidomė-kite, kur įsikūrusi įmonė, apgalvokite, kiek laiko reikės nuvykti į sutartą vietą. Jei vėluojate, paskambinkite ir informuokite, bet tegul vė-lavimo priežastis skamba įti-kinamai. Vėlavimas gali būti suprastas kaip nemokėjimas organizuoti savo laiko.

nr. 222013 m. rugsėjo 30 – spalio 13 d.

cV-Online klientas – Baltic media alliance – vienas didžiausių tarptautinių žiniasklaidos holdingų, veikiančių Baltijos šalyse. Holdingas vysto verslą įvairiose šakose: televizijoje, spaudoje bei kitose. Didžiausias dėmesys skiriamas televizijai: Baltijos šalyse transliuojamas Pirmasis Baltijos kanalas, NTV Mir, REN Baltija ir Pirmasis Baltijos muzikinis kanalas bei kiti. Holdingui „Baltic Media Alliance Lietuva“ šiuo metu Vilniuje reikalingas gebantis analizuoti ir pateikti susistemintas išvadas

teLeVizinės rinkOs anaLitikas (-ė)

darbo aprašymas:

• Analizuoti žiniasklaidos ir reklamos rinką;• Teikti realias, aktualias ir naudingas rekomendacijas, norint pasiekti geresnę įmonės poziciją rinkoje;• Atlikti TV kanalų populiarumo prognozes;• Reguliariai teikti ataskaitas apie bendrovės žiniasklaidos reitingus bei reklamos rinkos pozicijas;• Atlikti departamento vadovo pateiktas užduotis bei padėti kolegoms Lietuvos biure.

reikalavimai:

• Aukštasis išsilavinimas (ekonomikos / statistikos / sociologijos srityse) – gali būti nebaigtas;• Analitinio darbo patirtis reklamos agentūroje;• Įvairių analizės ir tyrimų metodų išmanymas ir sugebėjimas juos panaudoti praktikoje;• Dėmesys detalėms, smalsumas, savarankiškumas, inovatyvumas, atsparumas stresui;• Kalbų mokėjimas: lietuvių – puikiai, rusų – puikiai, anglų – gerai;• Puikios MS Excel, MS PowerPoint, interneto naršymo programų žinios. SQL žinios yra privalumas.

kompanija siūlo:

• Poziciją sparčiai augančioje žiniasklaidos kompanijoje Baltijos šalyse;• Galimybę savarankiškai plėtoti ir realizuoti savo sugebėjimus ir įgūdžius, prisidėti prie įmonės augimo;• Gerą atmosferą darbe ir profesionalią komandą;• Darbą Vilniaus centre.

CV siųsti el. paštu paulina@cvonline.lt temos laukelyje įrašę pareigų pavadinimą. Informuosime tik atrinktus kandidatus. Konfidencialumą garantuojame.

cV-Online klientas - gamybinė įmonė darbui Jonavoje ieško

BUHaLteriO (-ės)

darbo aprašymas:

• Pilnas įmonės finansinės, mokesčių apskaitos organizavimas ir vedimas; • Įmonės veiklos finansinė analizė ir valdymo ataskaitų vadovybei rengimas;• Pinigų srautų planavimas ir kontrolė;• Biudžeto ataskaitų parengimas;• Mokesčių deklaracijų rengimas; • Darbo užmokesčio apskaita;• Bendravimas su auditoriais.

reikalavimai:• Aukštasis ekonomikos, finansų srities išsilavinimas;• Būtina ne mažesnė kaip 2–3 metų darbo patirtis einant vyr. buhalterio pareigas gamybinėje įmonėje;• Puikūs darbo kompiuteriu įgūdžiai, patirtis su buhalterine apskaitos programa PRAGMA būtų pranašumas; • Kruopštumas, atsakingumas, punktualumas;• Teigiamas požiūris į darbą, gebėjimas dirbti komandoje.

Savo gyvenimo aprašymą nurodžius pareigų pavadinimą, prašom siųsti elektroniniu paštu: lina@cvonline.lt.Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

6. Neatvykite ir pernelyg anksti, pvz., valanda anks-čiau, nes galite sudaryti vi-siškai neturinčio ką veikti ir kartu nemokančio planuoti savo laiko žmogaus įspūdį. Jei atvykote per anksti, geriau susiraskite kokį už-siėmimą neinant į biurą /susitikimo vietą. Priimti-niausias variantas pasiro-dyti 5–10 min. anksčiau nei sutarta.

7. Posakis „pasitinka pagal drabužį, išlydi pagal protą” šiuo atveju tikrai turi realią įtaką. Į pokalbį atvy-kite tvarkingai apsirengę, apranga turi atitikti Jūsų amžių, pareigas, į kurias pretenduojate, ir įmonę, į kurią vykstate. Sudaryti gerą pirmą įspūdį turite tik vieną galimybę.

8. Ne tik apranga turi būti tvarkinga. Nepriimtina į darbo pokalbį eiti nukramty-tais nagais, rėksmingu ma-kiažu, riebaluotais plaukais

ar neaišku kokiu šedevru ant galvos. Avalynė turėtų būti tvarkinga ir pan. Į pokalbį dėl darbo nereikėtų ateiti pilnomis rankomis visokių maišelių. „Šopintis” galėsite eiti vėliau.

9. Pasisveikinimas. Grei-čiausiai biure Jus pasitiks ad-ministratorė. Nenuvertinkite jos vaidmens. Jums išėjus vadovas gali pasiteirauti ir jos nuomonės apie jus, kokį įspūdį sudarėte, ką veikėte, kol laukėte susitikimo.

10. Ateina vadovas /personalo vadovas. Pagal priimtas nerašytas taisyk-les pasisveikindamas jis jums turėtų ištiesti ranką. Atsakykite į rankos paspau-dimą panašia jėga. Tvirtas paspaudimas visada geriau vertinamas negu suglebęs ir dar drėgnos rankos spus-telėjimas. Nepersistenkite. Mandagumo frazės čia tikrai nepakenks.

Tęsinys kitame numeryje.

Trečiąjį savo pa-dalinį Lietuvoje nusprendusios įkurti Izraelio

bendrovės atstovas sakė tikintis, kad geriausia in-vestuoti į jaunus talentus, bei tikino, kad jau gyve-name mobiliųjų įrenginių eroje.

? kas lėmė jūsų sprendimą plėtrai pasirinkti Lietuvą? Kadangi norėjome

atidaryti trečiąjį plėtros centrą, pagrindinis mūsų tikslas buvo rasti aukštos kvalifikacijos programi-nės įrangos inžinierių.

Kartu su įmonės įkū-rėjais lankėmės Lietu-voje dar prieš priimdami sprendimą. Keli aspektai iškart patraukė akį. Visų pirma, aplankę kelias vietos kompanijas paju-tome, kad Lietuvoje, kaip ir Izraelyje, yra technolo-ginių inovacijų kibirkštis. Bendrovės ryžtasi ne tik gerai atlikti darbą, tačiau

Išskirtinis interviu18

Lietuva patraukė inovacijų kibirkštimi

nr. 222013 m. rugsėjo 30 – spalio 13 d.

ir vykdyti inovatyvius projektus.

Kitas dalykas – vienas mūsų padalinių veikia Ukrainoje, todėl padali-niams palaikyti ryšį yra daug lengviau. Negana to, didelė dalis Lietuvos prog-ramuotojų jau yra dirbę tarptautinėse kompani-jose, o tai labai palengvina mūsų darbą. Taip pat bu-vome nustebę, kad čia taip gerai kalbama angliškai – tiek gatvėje, tiek darbe.

Jei reikėtų išskirti svarbiausią dalyką, saky-čiau, kad tai inovacijos.

? Gal spėjote pastebėti, kur būtų galima tobulėti? Lietuva yra nedidelė

šalis, tačiau aš pats esu iš nedidelės šalies (Izraelio – aut. past.), todėl negaliu dėl to skųstis.

Vis dėlto, manyčiau, reikia išnaudoti stiprią-sias savo puses. Viena jų, mano manymu, yra jau minėtas inovatyvumas. Manau, kad Lietuva sle-pia milžinišką potencialą kurti produkciją ne vie-

tinei, o globaliai rinkai. Tarp Lietuvos ir Izraelio matau nemažai parale-lių – nors esame nedidelė šalis, per pastaruosius 20 metų sugebėjome įsilieti į tarptautines rinkas.

Kelių Lietuvos bendro-vių sėkmė tarptautinėje rinkoje sukurtų prade-dančiųjų verslininkų valstybę. Neteigiu, kad čia galima tobulėti. Saky-čiau, kad akivaizdu, jog Lietuva eina kaip tik šia kryptimi.

? Jūsų nuomone, ar wix.com įsiliejimas į Lietuvos rinką

turės įtakos mūsų šalies prade-dantiesiems verslininkams?

Tai, kad savo nišoje pir-maujanti kompanija, kuri greitai biržose pateiks pirmąjį viešąjį akcijų siū-lymą (IPO) ir labai greitai plečiasi, investuoja čia, tikrai turės poveikį. Juo-

lab kad mes netraktuo-jame padalinio Lietuvoje kaip paslaugų centro – čia veiksianti mūsų kompani-jos dalis yra tarsi bendros šeimos narys.

? kaip įsivaizduojate „star-tuoliams“ tinkamiausią

verslo aplinką?Nemanau, kad tobuli

dalykai egzistuoja, tačiau, mano manymu, prade-dančiųjų verslininkų sėk-mei yra keletas svarbių aspektų, kurie neblogai veikia Izraelyje.

Visų pirma, „startuo-liams“ reiktų bendradar-biauti – būtina sinergija, o ne konkurencija. Dauge-liu atvejų besivaržančios kompanijos papildo viena kitą. Reikėtų nepervylioti darbuotojų, dalytis pa-tarimais. Manau, tokios sąlygos labai padėjo pra-dedantiesiems Izraelio

verslininkams. Taip pat reikėtų investuoti į jau-nus ir daug patirties ne-turinčius žmones. Aš pats, norėdamas užsidirbti pra-gyvenimui, pradėjau pro-gramuoti dar mokykloje. Ir esu labai dėkingas, kad buvo žmonių, kurie ma-nimi pasitikėjo.

Reikia, kad švietimo sistema, nuo mokyklos iki universiteto, būtų pajėgi atrasti talentingus ir pers-pektyvius žmones. Visada egzistuoja aukšto lygio programuotojų poreikis, todėl svarbu juos atrasti kuo anksčiau.

?Wix.com sukurta platforma leidžia žmonėms, neturin-

tiems techninių žinių, nesunkiai sukurti funkcionalų ir stilingą tinklalapį. kaip tai ilgainiui paveiks interneto erdvę?

Manau, kad didžiausią naudą pajus smulkusis verslas. Vos prieš kelerius metus tokios galimybės, kokią siūlome mes, dar ne-buvo. Reikėdavo samdyti brangius specialistus, o jų pateiktiems sprendimams

įgyvendinti prireikdavo nemažai laiko. Manau, kad greitis, maža kaina ir kokybė keičia verslo padėtį.

? ar galėtumėte įvardyti karščiausią inovaciją infor-

macinių technologijų srityje?Nevadinčiau to laukia-

miausia inovacija, tačiau tinklalapių kūrimo sri-tyje didžiausių pokyčių turėtų atnešti adaptyvus dizainas (ang. respon-sive design). Dar pamenu dienas, kai tinklalapiai būdavo atskirai kuriami kiekvienam monitoriaus dydžiui ir atskirai kiek-vienai naršyklei.

Tai, kad tinklalapių aplikacijos šiuo metu jau sugeba prisitaikyti prie skirtingų naršyklių ir skirtingų reikalavimų, iš esmės keičia jų kūrimo pobūdį.

?ne paslaptis, kad mobilieji įrenginiai siūlo milžinišką

rinką. ar planuojate atsiriekti jos dalį?

Žinoma, mobiliųjų rinka mums labai įdomi. Tikrai į ją žengsime. Ka-dangi su mūsų platforma kuriami tinklalapiai nau-doja adaptyvų dizainą, vartotojai mato wix.com tinklalapius ir mobiliuo-siuose įrenginiuose.

Nors dažnai sakoma, kad mobilioji revoliu-cija vyksta šiuo metu, manau, kad ji jau įvyko. Vartotojai naudodamiesi mobiliaisiais įrenginiais internete naršo kasdien. Asmeniškai pats dažniau internetu naudojuosi pa-sitelkęs mobiliąsias tech-nologijas. Manau, kad pati „mobilumo“ sąvoka netenka prasmės.

»aplankę kelias vietines kompanijas pajutome, kad Lietuvoje, kaip ir izraelyje, yra technologinių inovacijų kibirkštis

Faktai

WiX.cOm

• Bendrovės paslaugomis naudojasi 38 mln. vartoto-jų visame pasaulyje

• Pernai bendrovės pa-jamos siekė 60 mln. JAV dolerių (156 mln. litų)

• Kompanija įkurta 2006 metais

•Veikia Tel Avive, Niujor-ke, San Franciske, Dnepro-petrovske ir Vilniuje

d. schwartzas teigia manantis, kad Lietuva gali tapti pradedančiųjų verslininkų valstybe. ruslano Kondratjevo nuotr.