egl savickait - talpykla.elaba.lt

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS

Egl� SAVICKAIT�

MAGIJA KAIP UNIVERSALI PATIRTIS:

LIETUVOS STUDENT� TYRIMAI XXI A. PR.

Daktaro disertacija Humanitariniai mokslai, etnologija (07H)

Kaunas, 2013

UDK 398.4(474.5) Sa-274

Disertacija rengta 2008–2012 metais Vytauto Didžiojo universitete. Mokslin� vadov�: Doc. dr. Dalia Senvaityt� (Vytauto Didžiojo universitetas, humanitariniai mokslai, etnologija 07H).

ISBN 978-9955-12-951-6

3

TURINYS

�VADAS.........................................................................................................................................4

Tyrim� ir šaltini� apžvalga.........................................................................................13

I. STUDENT� MAGIJOS IR RELIGIJOS SAMPRATOS........................................................31

I. 1. Pirmin�s žodži� magija ir religija asociacijos.................................................31

I. 2. Magijos ir religijos perskyros bei s�sajos........................................................37

II. STUDENT� MAGIN�S-RELIGIN�S PRAKTIKOS: EGZAMINAI...................................54

II. 1. Magin�s-religin�s praktikos ir lytis ...............................................................56

II. 2. Magin�s-religin�s praktikos ir studijuojama moksl� sritis.............................75

II. 3. Magin�s-religin�s praktikos ir studijuojamas kursas......................................80

III. STUDENT� MAGINI�-RELIGINI� PRAKTIK� BRUOŽAI...........................................84

III. 1. Orientacija � s�km�........................................................................................85

III. 2. Atvirkštin� ir panašumo magija....................................................................90

III. 3. Kontaktin� magija.........................................................................................97

IV. MAGIJA KAIP UNIVERSALI PATIRTIS: STUDENT� ANTGAMTINIO PASAULIO

SUVOKINIAI.............................................................................................................................101

IV. 1. Pirmin�s (tiesiogin�s) patirtys.....................................................................102

IV. 2. Antrin�s (netiesiogin�s) patirtys.................................................................118

IŠVADOS...................................................................................................................................124

SANTRUMPOS..........................................................................................................................126

ŠALTINIAI.................................................................................................................................127

LITERATROS SRAŠAS......................................................................................................128

PUBLIKACIJOS DISERTACIJOS TEMA................................................................................134

PRIEDAI.....................................................................................................................................135

4

�VADAS �vairi� laikotarpi� magijos ir religijos sampratos perteikia tuo metu visuomen�je

dominuojan�ias kult�ros normas: priimtinas ir nepriimtinas praktikas, tik�jimus, vertybes,

antgamtinio pasaulio vaizdinius. Šios sampratos yra reliatyvios, priklauso nuo socialinio,

ekonominio, politinio konteksto ir oficialiu, o neretai neoficialiu lygmeniu (šiuo dažniau nei

oficialiu) joms suteikiamos aiškios neigiamos arba teigiamos reikšm�s. Ta�iau teigiamoms ar

neigiamoms sampratoms teikiamos prasm�s išbl�sta, kai žmogus tiesiogiai ar netiesiogiai

susiduria su racionaliai nepaaiškinamais reiškiniais ir bando juos savaip aiškinti arba tiesiog

ignoruoti. Asmenin� ir išgirsta kit� žmoni� patirtis, susid�rus su nepaaiškinamais reiškiniais

susiformav� suvokiniai, neretai d�l to kylantis smalsumas, abejon�s, baim�, išreikšti �vairiai

jungiamomis skirtingomis praktikomis, atspindi žmogaus dvasin�s gerov�s ieškojimo kelius.

Tyrimo problema – magijos supratimo ribos. Magijos samprata moksliniame diskurse

neišvengiamai atskleidžia ne tik mokslininko ar tiriamos visuomen�s sampratas, bet ir išryškina

perskyras. Taip atsiranda poreikis pl�sti sampratos ribas, telkiantis ne tik � praktin� magijos

pus�, bet ir � bendrus magin�s pasaul�ži�ros aspektus.

Tyrimo objektas – Lietuvos student� magijos ir religijos samprata, magin�s-religin�s

praktikos bei antgamtinio pasaulio patirtys ir suvokiniai XXI a. pr.

Tyrimo tikslas – remiantis Lietuvos student� magijos ir religijos sampratomis,

magin�mis-religin�mis praktikomis, antgamtinio pasaulio suvokiniais, patirtimis, atskleisti

magijos supratimo �vairov�. Darbe siekiama nustatyti galimas magijos ir moksl� srities, kurso

s�sajas, taip pat ir specifines studentams b�dingas magijos ir religijos sampratas, praktikas,

poži�rius ir vertybes, analizuoti skirting� Lietuvos universitet� student�, kuriuos sieja

studijavimo laikotarpiu patiriamas bendrumo jausmas (tiek mokslo, tiek laisvalaikio prasme),

apklaus� duomenis.

Tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai:

1) Išanalizuoti, kaip studentai supranta magij� ir religij�.

2) Ištirti studentams b�dingas su s�kme per egzaminus susijusias magines-religines

praktikas, atsižvelgiant � j� s�sajas su lytimi, studijuojama moksl� sritimi ir kursu.

3) Ištirti, kaip Jacqueline Simpson ir Steve’o Roudo pateikti modernaus prietaro modeliai

bei Jameso George’o Frazerio išskirti pagrindiniai magijos principai atsiskleidžia

studentams b�dingose magin�se-religin�se praktikose, susijusiose su egzamin� s�kme.

Etnologini� / folkloristini� mokslo veikal�, kuriuose b�t� išskiriami šiandien visuomenei ar tam

tikrai jos grupei b�dingi magijos bruožai, yra nedaug. Tod�l atkreiptas d�mesys � „Angl�

folkloro žodyne“ (A Dictionary of English Folklore) J. Simpson ir S. Roudo pateikiamus

modernaus prietaro modelius, formules ir pagrindinius principus. Siekiant atskleisti modernaus

5

prietaro ir magijos ryš� bei student� bendruomenei b�dingus magijos bruožus, remtasi min�t�

mokslinink� išskirtais modernaus prietaro bruožais, taip pat atsižvelgta � J. G. Frazerio

nurodytus esminius magijos principus1.

4) Išanalizuoti student� antgamtinio pasaulio patirtis ir suvokinius.

Temos naujumas ir aktualumas

Lietuvi� folkloro medžiagos rink�jai, skelb�jai ir tyr�jai (B. Bura�as, M. ilvinait�, J. Balys ir

kt.) dom�josi ilgai tradicijoje gyvuojan�iais gyvenimo trukm�s, vestuvi�, šeimos padid�jimo,

b�simo derliaus, oro permain� ir kit� ateities �vyki� sp�jimais bei veiksmais, kurie buvo

atliekami kalendorini� ir šeimos šven�i� apeig� metu ar pradedant �vairius sezoninius darbus2.

Pradži� šioje srityje padar� J. Basanavi�ius – surinko daugyb� burt�, tik�jim�, prietar� ir kit� su

jais susijusi� žanr� tekst�3. J. Balio d�ka daug šios medžiagos sukaupta prieškario Lietuvi�

tautosakos archyve4. Lietuvišk� užkalb�jim� yra surink�s ir publikav�s ne tik J. Balys5, bet ir

suomi� mokslininkas J. V. Mansikka6. Tarpukaryje leistas J. V. Mansikkos leidinys „Lietuvi�

užkalb�jimai“ (Litauische Zaubersprüche). – FF Communications. Helsinki, 1929, No. 877.

Ta�iau, nors magija dom�tasi nuo seno, d�l etnografini� metod� specifikos dažniausiai buvo

užrašomos ir analizuojamos daugiau žodin�s formul�s, o kitiems platesniems magijos

kontekstams skirtas menkas d�mesys8.

Šiandien su magija susijusius dalykus – lietuvi� užkalb�jimus, tik�jimus, j� strukt�r�

tiria D. Vaitkevi�ien�9, M. Zavjalova, R. Balkut�10, D. erniauskait�11, agrarin� magij�,

1 Pla�iau J. Simpson, S. Roud modernaus prietaro modeliai bei J. G. Frazer esminiai magijos principai analizuojami skyriuje Magini�-religini� praktik� bruožai, p. 85-86. 2 Milius V. Lietuvi� etnologijos bibliografija. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2001. 3 Jono Basanavi�iaus tautosakos biblioteka, t. 12: Juodoji knyga. Surinko Jonas Basanavi�ius, sudar� K. Aleksynas. Pareng� K. Aleksynas, L. Sauka. �vad� ir paaiškinimus paraš� L. Sauka. Vilnius: LLTI, 2004. 4 Sauka L. �vadas. Ten pat, p. 22. 5 Liaudies magija ir medicina, 1951, Lietuvi� žemdirbyst�s papro�iai ir tik�jimai, 1986. 6 V. J. Mansikka’os archyvo lituanistika. Tautosakos darbai, [t.] XII (XIX). Vilnius: Lietuvi� literat�ros ir tautosakos institutas, 2000, p. 286–316. 7 Vaitkevi�ien� D. Lietuvi� užkalb�jim� šaltiniai: Elektroninis s�vadas. Vilnius, [CD-ROM], 2005. 8 Lietuvos tapatyb�. Etnologijos ir antropologijos enciklopedija. Prieiga per internet�: <http://identitetas.mch.mii.lt/> (prisijungta 2012 m. geguž�s 10 d.). 9 Vaitkevi�ien� D. Tik�jim� strukt�ros klausimu. Tautosakos darbai [t.] VIII (XV). Vilnius: Lietuvi� literat�ros ir tautosakos institutas, 1998, p. 90–99. 10 Zavjalova M. Daikt� pasaulis lietuvi� užkalb�jimuose. Tautosakos darbai [t.] VIII (XV), Vilnius: Lietuvi� literat�ros ir tautosakos institutas, 1998, p. 149–162; Liaudies magija: užkalb�jimai, maldel�s, pasakojimai XX a. pab.�XXI a. pr. Lietuvoje. Sudarytoja Rita Balkut�, spec. red. Marija Zavjalova, Vilnius, [CD-ROM], 2004. 11 erniauskait� D. Metaforos funkcijos lietuvi� užkalb�jimuose. Tautosakos darbai, [t.] XX (XXVII). Vilnius: Lietuvi� literat�ros ir tautosakos institutas, 2004, p. 151–159.

6

užkalb�jimus – D. Kulakauskien�12, sapn� aiškinimus, pasakojimus apie sapnus, sapn� teksto

formas – A. Višinskait�13, blogos akies fenomen� – M. Balikien�14 ir kt.

Magijos sistemin� analiz� Vakar� pasaulyje turi senas tradicijas (A. Comte’as,

M. Mülleris, H. Spenceris, G. W. F. Hegelis, J. Lubbockas, E. B. Tyloras, J. G. Frazeris,

A. Pictetas, C. P. Tiele, N. Söderblomas, W. Schmidtas, J. H. Kingas, R. R. Marretas,

H. Hubertas, M. Maussas ir kt.)15. Nuo XIX a. magija buvo reikšmingas objektas diskutuojant

apie religijos evoliucij�. Tuo metu neretai magija buvo suprantama kaip „primityviausia“

pasaulio pažinimo forma. Kitu atveju magija suvokta kaip v�lyvesnis reiškinys negu

monoteizmas16. Magijos egzistavimas ne tik „primityviose“ kult�rose, bet ir Vakar� šalyse,

kuriose mokslo pažanga buvo akivaizdi, neabejotinai kurst� tolesnes mokslinink� diskusijas,

tod�l ieškota ir magijos s�saj� su mokslu (J. G. Frazeris, A. Le Roy, E. B. Tyloras,

F. B. Jevonsas, M. Maussas, H. Hubertas, L. Levy-Brühlis, E. E. Evansas-Pritchardas ir kt.)17.

Student� magijos tyrimai18 prad�ti XX a. pradžioje19. V�liau tirtos (ir iki šiol tiriamos) ir

kitos visuomen�s grup�s – sportininkai, azartini� žaidim� m�g�jai, loš�jai (R. A. Proctoras20, K.

Ohtsuka ir T. Duong21, K. M. Kingas22, G. Gmelchas23, C. J. Gregory ir B. M. Petrie24, J. M.

Burger ir A. L. Lynn25 ir kt.). Student� magijos tyrimuose neretai pastebima tendencija j�

praktikuojam� magij� laikyti atskira tradicin�s magijos kategorija. Student� praktikuojama

12 Kulakauskien� D. Lietuvi� agrarin� magija: XIX a. pabaiga–XX a. pirmoji pus�. Darbai ir Dienos, 11 (20). Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 1999, p. 95–119; Kulakauskien� D. Užkalb�jimai. Darbai ir dienos, (31). Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2002, p. 277–284. 13 Višinskait� A. Individualumas ir tradicija pasakojimuose apie sapnus. Tautosakos darbai, [t.] XXXI. Vilnius: Lietuvi� literat�ros ir tautosakos institutas, 2006, p. 183–189; Sapn� aiškinimai: teksto form� lyginimas. Tautosakos darbai, [t.] XXII (XXIX). Vilnius: Lietuvi� literat�ros ir tautosakos institutas, 2005, p. 119–124. 14 Balikien� M. Tik�jimo bloga akimi raiška šiuolaikin�je Lietuvoje. Daktaro disertacija (Etnologija 07H). Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2012. 15 Styers R. Making Magic: Religion, Magic, and Science in the Modern World. Oxford university press, 2004. 16 Žr. Magijos tyrimai: magijos ir religijos santykis, p. 21–28. 17 Styers R. Making Magic: Religion, Magic, and Science in the Modern World. Oxford university press, 2004. 18 Terminas „magijos tyrimai“ darbe apima �vairi� skirting� disciplin� (psichologijos, sociologijos) magini� ir religini�, prietaring�j�, antgamtini�, paranormali�j�, magini� ir religini� tik�jim�, prietar� tyrimus. Prietarai, paranormalieji, antgamtiniai, prietaringieji, maginiai ir religiniai tik�jimai darbe sovokiami kaip susij� su antgamtiniu pasauliu, tam tikr� j�g� egzistavimu ir pagr�sti analoginio, intuityvaus m�stymo principais, tod�l laikomi magijos sudedam�ja dalimi. 19 Pla�iau student� magijos tyrimai (kokie ir kas tyr�) analizuoti skyriuje Tyrim� ir šaltini� apžvalga, p. 13-30. 20 Proctor R. A. Chance and Luck: A Discussion of the Laws of Luck, Coincidences, Wagers, Lotteries, and the Fallacies of Gambling. With notes on Poker and Martingales. London, 1887 [eBook, 2005]. 21 Ohtsuka K., Duong T. (2000). Vietnamese Australian gamblers’ Views on Luck and Winning: A Preliminary Report, in: J. MacMillen, L. Laker (Eds.). Developing strategic alliances: Proceedings of the 9th National Association for Gambling Studies Conference. Gold Coast, Queensland, 1999. 22 King K. M. Neutralizing marginally deviant behavior: Bingo Players and Superstition. Journal of Gambling Studies. Vol. 6, Issue 1, 1990, p. 43–61. 23 Gmelch G. Baseball Magic (2000). Revised version of „Superstition and Ritual in American Baseball“ from Elysian Fields Quarterly. Vol. 11, No. 3, 1992. 24 Gregory C. J., Petrie B. M. Superstitions of Canadian Intercollegiate Athletes: an Inter-Sport Comparison. International Review for the Sociology of Sport. Vol. 10, No. 2, 1975, p. 59–68. 25 Burger J. M., Lynn A. L. Superstitious Behavior among American and Jepanese Professional Baseball Players. Basic and Applied Social Psychology. Vol. 27, Issue 1, 2005, p. 71–76.

7

magija laikoma modernios magijos praktikos forma, kuri socialiai ar tradiciškai neperduodama

(kaip „pirmykšt� magija“), o egzistuoja kaip student� k�rybinis produktas26. Šiame darbe

oponuojama min�tai student� magijos sampratai – magija n�ra suvokiama kaip nauja ar moderni

magijos forma, bet veikiau kaip �vairi� praktik� derinys, kuris atspindi intuityv� k�rybin�

žmogaus ieškojim�, apskritai yra vienas b�ding� magijos bruož�. Magijos „lankstum�“ rodo ir

jos taikymas �vairiose žmogaus veiklos srityse (darbas, sportas, studijos, kiti svarb�s gyvenimo

�vykiai ir veikla).

Mokslininkai tyr� visuomenei (taip pat ir studentams) b�dingus prietarus atsižvelgdami �

lyt�, religij�, švietim�, ras�, emocin� ir socialin� kontrol� (F. B. Dresslaras, E. S. Conklinas,

H. Nixonas, M. E. Wagneris, G. E. Lundeenas, O. W. Caldwellis, E. E. Emme, E. E. Levittas,

G. Parida ir kt.). Student� praktikuojam� magij� kaip modernios magijos form� tyr� ir

tipologino D. ir Ch. Albasai27. Studentams b�dinga magin� elgsena klasifikuota atsižvelgiant �

jos paskirt�: 1) � s�km� orientuota magin� elgsena, 2) � apsaug� nuo nes�km�s orientuota magin�

elgsena. Magija mokslinink� daugiau sieta su praktikavimu ir skirta nuo archain�s

pasaul�ži�ros, atsižvelgiant � didesn�s visuomen�s kompleksiškum�, heterogeniškum�, kult�ros

normas28.

Šiame darbe atsižvelgta � min�t� XX–XXI a. pr. skirting� disciplin� mokslinink�

(daugiausia psicholog�, sociolog�) student� magijos tyrimus, juose iškelt� metodologin� tyrimo

problematik�, dominuojan�ius tyrimo pj�vius29; taip pat atkreiptas d�mesys � šiandien b�dingas

magijos ir religijos reiškini� tyrimo antropologines tendencijas – daugiau telkiamasi � žmogaus

individuali� patirt�, suvokinius, sampratas, neieškant universali� d�sni�. Išanalizavus student�

magijos ir religijos sampratas, studentams b�dingas magines-religines praktikas, atskleidžiamos

tiriamai bendruomenei b�dingiausios sampratos ir magini�-religini� praktik� ypatumai. Darbe

tirtos ne tik student� magijos ir religijos sampratos, magin�s-religin�s praktikos, bet ir

antgamtinio pasaulio patirtys ir suvokiniai, kuriuose magija atsiskleidžia kaip bendražmogiškos

pasaul�ži�ros dalis. Tokiame kontekste išryšk�ja magijos suvokimo dualizmas – atsispindi du

skirtingi jos matymo b�dai. Viena vertus, magija atsiskleidžia kaip � tiksl� orientuot� praktik�,

26 Pvz., D. Kulakauskien�, atsižvelgdama � magijos praktik� perdavimo / per�mimo b�d�, skyr� moderni�sias ir tradicines magijos praktikas: tradicin�s magijos praktikos mus pasiekia „iš istorin�s etnin�s kult�ros per senelius, t�vus, kaimo bendruomen�, moderniosios magijos praktikos plinta kaip laikme�io mados. Pastarosios dažniausiai b�na �vairi� svetim� kult�r� dvasini� praktik� sintez�. Atskiri j� elementai išskiriami iš kult�rinio konteksto ir performuojami pagal ši� dien� poreikius. Taip atsiranda naujos magijos praktik� formos“. [Kulakauskien� D. Magija br�stan�ios asmenyb�s gyvenime (XX a. II pus�s–XXI a. pr.) Lietuvoje. Daktaro disertacija. Humanitariniai mokslai, Etnologija (07 H). Kaunas, VDU, 2006, p. 8]; Student� magij� moderni�ja magija �vardijo D. ir Ch. Albasai [D., Ch. Albas. Modern Magic: The Case of Examinations. Qualitative Sociology. Vol. 11, No. 4 (1988), p. 259–274.]. 27 D., Ch. Albas. Modern Magic: The Case of Examinations. Qualitative Sociology. Vol. 11, No. 4 (1988), p. 259–274. 28 Ten pat. 29 Žr. Student� magijos tyrimai, p. 13–21.

8

veiksm� visuma. Kita vertus, student� magin�se-religin�se praktikose atsispindintys

antgamtinio pasaulio suvokiniai, antgamtinio pasaulio patirtys atskleidžia magij� kaip

prisidedan�i� prie žmogaus pasaul�ži�ros formavimosi.

Taip magijos samprat� atskleidžian�i� šiuolaikinei bendruomenei skirt� magijos

reiškinio tyrim� Lietuvoje n�ra. Bendrai moksleivi� tik�jimo tendencijas analizavo Tomas

Stulpinas30. Moksleiviams b�dingas magines praktikas ir magijos, likimo samprat� tyr� Dovil�

Kulakauskien�31, ta�iau jos studijoje magin�s praktikos analizuotos labiau atsižvelgiant � j�

tradiciškum� ar netradiciškum�. M. Balikien� tyr� student�, apskritai �vairaus amžiaus, skirting�

profesij� Lietuvos žmoni� poži�r� � blog� ak�. Mokslinink� � blog� ak� ži�ri kaip � kult�rin�

konstrukt� – homogenišk�, bet kartu ir daugiaprasm�, nuo konteksto labai priklausom�

reiškin�.32 Šiuo poži�riu (magija suvokiama kaip iš esm�s kontekstuali) disertacija darbui yra

artima.

Pagrindin�s darbe vartojamos s�vokos

Tradicija yra suvokiama kaip dinamiška sistema, kurios pamat� sudaro kartot� ir

k�rybiškumas33. Student� praktikuojama egzamin� magija pasižymi k�rybiniu ieškojimu,

d�sningum� steb�jimu ir s�kming� praktik� kartojimu.

Magija – žmogaus santykis su antgamtiniu pasauliu, ap�iuopiam� pagrind� �gyjantis per

�vairaus pob�džio k�rybiškai jungiamas praktikas. Taip magija apibr�žiama ir kaip simbolinio

veiksmo atlikimo technika (analizuojant praktikas), ir kaip pasaul�ži�ros dalis (d�mes� skiriant

antgamtinio pasaulio suvokiniams, kurie lemia praktikas). Apibr�žiant magijos samprat�

reikšminga Susan Greenwood magijos kaip santykio su antgamtiniu pasauliu samprata34; taip

pat Bruce’o Kapfererio �žvalgos, susijusios su magijos k�rybiškumu, kintamumu ir b�dinga

tendencija jungti �vairaus pob�džio praktikas35.

Religija suprantama kaip tikin�i�j� bendruomen� vienijanti antgamtinio pasaulio

aiškinimo sistema, turinti bendrus ritualus, praktikas ir � visuomen�s gerov� orientuotas

tikintiesiems perduodamas dogmas ir vertybes.

30 Stulpinas T. Šiuolaikini� ugdym� tyrim� aspektai: mokini� vertinamieji emociniai santykiai su aplinka. Prieiga per internet�: <http://www.leidykla.vu.lt/inetleid/acta_pae/8/straipsniai/str8.pdf> (prisijungta 2008 m. kovo 23 d.). 31 Kulakauskien� D. Magija br�stan�ios asmenyb�s gyvenime (XX a. II pus�s–XXI a. pr.) Lietuvoje. Daktaro disertacija. Humanitariniai mokslai, Etnologija (07 H). Kaunas, VDU, 2006. 32 Balikien� M. Tik�jimo bloga akimi raiška šiuolaikin�je Lietuvoje. Daktaro disertacija (Etnologija 07H). Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2012, p. 5. 33 Jonutyt� J. Kartot�: Tradicijos s�vokos matas ir pamatas. Tautosakos darbai, [t. XXXIX], Vilnius: Lietuvi� literat�ros ir tautosakos institutas, 2010, p. 36–49. 34 Greenwood S. The Anthropology of Magic. Oxford, New York: Berg, 2009. 35 Kapferer B. Beyond Rationalism: Rethinking Magic, Witchcraft and Sorcery. Berghahn Books, 2006.

9

Pasaul�ži�ra suprantama kaip paži�r� � pasaul� visuma. Johnas Valkas pabr�žia, kad

pasaul�ži�ra yra b�tent tas terminas, kuris apima tiek religinius, tiek su religija nesusijusius

poži�rius, sampratas, tik�jimus, vaizdinius36.

Magin� pasaul�ži�ra – intuityviai, individuali� tiesiogini� ir netiesiogini� antgamtinio

pasaulio patir�i� pagrindu susiformavusi� paži�r� � pasaul� visuma.

Tik�jimas – tai pripažinimas, jog egzistuoja tam tikri antgamtiniai reiškiniai ar galios,

neieškant logika pagr�st� �rodym�. Tiesa, šiandien visiškai atsiriboti nuo mokslo, logika pagr�st�

samprotavim� yra beveik ne�manoma, tod�l galima kalb�ti ir apie pusiau tik�jimo s�vok�37, kuri

atspindi individo abejones, svarstymus, susijusius su antgamtini� reiškini� egzistavimu ar

neegzistavimu.

Prietarai apibr�žia tam tikrus intuityviu pagrindu susiformavusius tik�jimus, kurie

neretai tampa magini� veiksm�, praktik� priežastimi. Kitaip sakant, prietarai, kaip ir kiti

paranormalieji, antgamtiniai, prietaringieji, maginiai-religiniai tik�jimai darbe yra suvokiami

kaip magijos sudedamoji dalis.

Magin�s-religin�s praktikos – intuityviu pagrindu (siekiant išbandyti, prisijaukinti

s�km�) susiformav� veiksmai. Siekiant pasisekimo per egzamin�, studentai derina �vairaus

pob�džio praktikas, taip pat ir religines. Terminas praktikos pasirinktas neatsitiktinai. Lietuvi�

kalbos žodyne šis terminas atspindi �gyjamas žinias, o veiksmažodžio praktikuoti viena iš

reikšmi� – bandyti, m�ginti, tikrinti38. Student� magin�s-religin�s praktikos kaip tik yra

susijusios su d�sningum� steb�jimu, tinkam� b�d� s�kmei prisijaukinti ieškojimu, nauj� b�d�

išbandymu.

S�km� – atsitiktinumo ar žmogaus individualiomis pastangomis (remiantis magin�mis-

religin�mis praktikomis ar / ir s�moningu �dirbiu, geb�jim� ugdymu) gautas siekiamas

rezultatas.

Tyrimo metodai

Duomen� rinkimo metodai

Lauko tyrimai buvo atliekami keturiais etapais (1 etapas – 2005 m., 2 etapas – 2006 m.,

3 etapas – 2008 m., 4 etapas – 2009–2012 m.).

1 etapas. 2005 m. siekiant sudaryti klausimyn� ir išsiaiškinti pradines student� magijai

b�dingas formas, atliktas žvalgomasis tyrimas – taikytos atvir� klausim� anketos. Respondentai

36 Valk J. Religion or Worldview: Enhancing Dialogue in the Public Square. Marburg Journal of Religion. Vol. 14, No. 1 (May 2009), p. 12. 37 „Pusiau tik�jimo“ s�vok� �ved� C. Campbellas. Žr. Campbell C. Half-belief and the paradox of ritual instrumental activism: a theory of modern superstition. The British Journal of Sociology. Vol. 47, No. 1 (Mar., 1996). 38 Elektroninis lietuvi� kalbos žodynas. Prieiga per internet�: <http://www.lkz.lt/startas.htm> (prisijungta 2012 m. vasario 5 d.).

10

tyrimui atrinkti atsitiktiniu b�du. Tyrimo metu apklausta 20 skirting� universitet� / kolegij�

student�.

2 etapas. 2006 m. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) student� praktikuojamoms

magijos formoms atskleisti taikytos atvir� klausim� anketos. Atsitiktin� respondent� apklausa

atlikta VDU. Tyrimo metu apklausta 100 VDU student�.

3 etapas. 2008 m. pavasar� d�l tarptautini� main� programos � VDU atvykusi� studijuoti

ir užsienyje studijuojan�i� student� praktikuojamoms magijos formoms atskleisti naudota �

angl� kalb� išversta atvir� klausim� anketa39. Taikytas atsitiktin�s respondent� atrankos

metodas. Tyrimo metu apklausta 30 VDU ERASMUS student�.

Darbo metu, atsižvelgiant � naujai aptiktas student� magijos formas, klausimynas buvo

sistemingai pildomas. 2008 m. pabaigoje klausimyn� nutarta prapl�sti – �traukti klausimai,

susij� su laimingais m�nesiais, m�nesio, savait�s dienomis, taip pat �terpti klausimai, susij� su

horoskop� �taka veiklos rezultatams, o atsižvelgiant � student� magijai b�ding� orientacij� �

s�km�, klausimai respondent� s�km�s sampratai atskleisti.

Klausimyn� sudar� 12 pagrindini� klausim� grupi�, susijusi� su konkre�ia

praktikuojama magijos forma: amuletai / talismanai, laimingi skai�iai, maldos, special�s

veiksmai, atliekami prieš individui svarbi� veikl�, laimingi m�nesiai, m�nesio dienos, savait�s

dienos, t� dien� nuotaika ar elgsena, astrologin�s prognoz�s / horoskopai, sapnai, apranga ar jos

spalva, naujo daikto �sigijimas, higienos laikymasis / nesilaikymas, išskirtinis kelias, maršrutas,

mityba.

4 etapas. 2009–2012 m. apklausos vykdytos ir kituose Lietuvos universitetuose: Kauno

technologijos universitete (KTU), Vilniaus universitete (VU), Vilniaus Gedimino technikos

universitete (VGTU), Klaip�dos universitete (KU), Šiauli� universitete (ŠU), Lietuvos sveikatos

moksl� universitete (LSMU). Toliau buvo taikomos anketos (atvir� klausim� anketa –

klausimynas). Taikyta atsitiktin� arba atsitiktin� stratifikuota respondent� atranka. Apklaustas

vienodas skai�ius respondent� iš vis� min�t� Lietuvos universitet� (po 40 student� iš kiekvieno

universiteto). Tyrimo metu stengtasi apklausti panaš� skai�i� respondent�, studijuojan�i�

skirtingas moksl� sritis (humanitariniai mokslai, socialiniai mokslai, tikslieji mokslai), taip pat

panaš� skirting� ly�i� atstov� skai�i�. Tyrimo rezultatai darbe pateikti lentel�se, diagramose.

Ketvirtajame etape taip pat siekta išsiaiškinti Lietuvos studentams b�dingas magijos ir

religijos sampratas, �vairius antgamtinio pasaulio suvokinius, mistines patirtis, �vairias praktikas

39 Respondent� apklausa vykdyta VDU student� bendrabu�io „Baltija“ patalpose arba, esant b�tinybei, pateikus klausimyn� internetu. Respondentai klausimyn� pild� patys (atsižvelgiant � kalbos skirtumus, laiko stok�, pageidavimus). Jei pateik�jas nesuprato klausimo, tyr�ja pateik� klausim� šnekam�ja angl� kalba taip, kad šis suprast� ir geb�t� � j� atsakyti.

11

ir j� interpretacijas. Šiam tikslui pasiekti taikyti strukt�ruoto interviu, pusiau strukt�ruoto

interviu, fokusuot� grupi�40, pokalbio metodai.

Pirmin�ms student� magijos ir religijos asociacijoms atskleisti naudotas eksperimento

metodas. Eksperimento metu student� buvo prašoma �vardyti pirm� jiems kilusi� asociacij�,

susijusi� su žodžiu magija arba religija. Buvo atlikti du eksperimentai skirtingose vietose

(universitete ir bare). Vieno eksperimento metu siekta sužinoti pirmines student� magijos

asociacijas. Per antr� eksperiment� – pirmines magijos asociacijas atsižvelgiant � pirmini�

religijos asociacij� kontekst�. Tyrimo rezultatai pateikti lentel�se.

Duomen� analiz�s metodai

Lyginamasis, empirin�s medžiagos analiz�s ir interpretacinis metodai taikyti siekiant

atskleisti pirmines studentams kilusias asociacijas, susijusias su žodžiais religija ir magija, taip

pat analizuojant magijos ir religijos sampratas, magines-religines praktikas, išskiriant esminius

j� bruožus. Magijos kaip pasaul�ži�ros aspektai atskleisti per antgamtinio pasaulio patirtis bei

suvokinius, daugiau telkiantis � analiz�s ir interpretacin� metodus.

Tyrimui tur�jo �takos S. Greenwood ir B. Kapfererio magijos analizei skirti teoriniai

darbai. Tod�l artima (ypa� analizuojant student� bendruomenei b�dingas magijos ir religijos

sampratas, antgamtinio pasaulio patirtis ir suvokinius) emic perspektyva, kuri reikšminga

susikoncentruojant � žmogaus patirtis, sampratas, telkiamasi � tai, k� tiriamas reiškinys reiškia

tiriamajam, nesiekiant joki� universali� d�sni� ar mokslin�s tiesos. Etic perspektyva daugiau

taikyta analizuojant student� magines-religines praktikas.

Tyrimo rezultatai

Tyrimas parod�, kad student� magijos ir religijos sampratos priklauso nuo konteksto.

Magija (klausta tik apie pirmines asociacijas, susijusias su žodžiu magija) studentams asociavosi

su stebuklais, paslaptimis, antgamtin�mis galiomis, burtais, galia, ritualais, ypatinga jausena.

Išryšk�jo magijos kaip nepaprastos, paslaptingos suvokimas, bet ypa� neigiamos magijos

reikšm�s neužfiksuota. Neigiamesn� magijos reikšm� užfiksuota, kai pirmin�s magijos

asociacijos buvo vardijamos greta religijos pirmini� asociacij�. Šiame kontekste tradicin�

religija yra daugiau palaikoma41 nei magija. Panašias tendencijas parodo ir student� kokybinio

tyrimo rezultatai. Magijos ir religijos sampratos neretai atspindi jau nuo XIX a. moksliniam

diskursui b�dingas magijos ir religijos perskyras.

Analizuojant student� magines-religines praktikas, susijusias su pasisekimu laikant

egzaminus, pasteb�tos j� s�sajos su lytimi bei studijuojama moksl� sritimi. Susisteminus ir

40 Fokusuot� grupi� metodas yra kokybinio tyrimo metodas, naudojamas siekiant atskleisti respondent� sampratas, apibr�žimus, poži�rius. Tiriant fokusuot� grupi� metodu respondentai gali laisvai šnek�tis tarpusavyje. 41 Dauguma tiriam�j� (~79 %) laiko save katalikais. Tai atsispindi ir j� pateikiamuose religijos apibr�žimuose.

12

palyginus skirting� tyrimo etap� (2006, 2008, 2009–2012 m.) rezultatus paaišk�jo, kad magin�s-

religin�s praktikos b�dingesn�s merginoms, o mergin� ir vaikin� magini�-religini� praktik�

specifika skiriasi nežymiai. Magini�-religini� praktik� bei studijuojamo kurso s�sajos sunkiai

ap�iuopiamos. Magini�-religini� praktik� s�sajos su studijuojama moksl� sritimi pastebimos,

ta�iau skirtingais tyrimo etapais gautos išvados ne visuomet sutampa. Pasteb�ta, kad

humanitarini� moksl� atstovams b�dinga aiškinti sapnus, teikti reikšm� astrologin�ms

prognoz�ms / horoskopams, tiksli�j� moksl� atstovams – teikti reikšm� amuletams /

talismanams, higienos laikymuisi / nesilaikymui prieš egzaminus. Socialini� moksl� atstovams

b�dingos magin�s-religin�s praktikos prieš egzaminus, bet n� viena magin�-religin� praktika

ryškiai nedominavo visais tyrimo etapais.

Student� magin�s-religin�s praktikos yra išskirtinai teigiamos (orientuotos � s�km�) ir

remiasi individualistinio pob�džio jau XIX a. J. G. Frazerio išskirtais atvirkštin�s, panašumo ir

kontaktin�s magijos principais. Tai leidžia student� egzamin� magij� matyti ne kaip nauj� ar

moderni� magijos form�, o apskritai apib�dinti magij� kaip dinamišk�, lanks�i�, prisitaikan�i�

prie kintan�i� s�lyg�, besiple�ian�i� � naujas veiklos sritis.

Tyrimo metu pasteb�ta, kad nepriklausomai nuo to, kaip ir kuo (magija, religija,

mokslu) studentai remiasi aiškindami tam tikrus antgamtinius reiškinius, bendra tendencija

šiandien yra antgamtinius reiškinius, objektus ir kt. apib�dinti atsižvelgiant � savo poj��ius,

išgyvenimus, patirtis. Sava (tiesiogin�) antgamtin� patirtis studentams yra svarbiausia ir

labiausiai formuoja j� magin� pasaul�ži�r�.

Ginamieji teiginiai

1. Student� magijos ir religijos sampratose vyraujan�ios magijos ir religijos perskyros rodo

vieš� tradicin�s religijos, o ne magijos palaikym�.

2. Studentai n�ra link� skirti magini� ir religini� praktik� – neretai panašios praktikos

atliekamos lygiagre�iai, nejau�iant joki� prieštaravim�.

3. Student� magin�s-religin�s praktikos atskleidžia egzamin� magij� ne kaip nauj� ar moderni�

magijos form�, o apib�dina magij� kaip dinamišk�, lanks�i�, prisitaikan�i� prie kintan�i�

s�lyg�, besiple�ian�i� � naujas veiklos sritis.

4. Antgamtinio pasaulio pirmin�s (tiesiogin�s) ir antrin�s (netiesiogin�s) patirtys yra esminiai

veiksniai, formuojantys žmogaus magin� pasaul�ži�r�.

Darbo strukt�ra

Darb� sudaro �vadas, skirtas student� magijos ir bendriesiems magijos reiškinio

tyrimams bei šaltiniams aptarti. D�stymo dal� sudaro šie skyriai: I. Student� magijos ir religijos

sampratos, II. Student� magin�s-religin�s praktikos: egzaminai, III. Student� magini�-religini�

praktik� bruožai (remiantis J. Simpson, S. Roudo ir J. G. Frazerio išskirtais modernaus prietaro

13

modeliais bei esminiais magijos principais), IV. Magija kaip universali patirtis: student�

antgamtinio pasaulio suvokiniai.

Pirmojoje darbo dalyje analizuojama, kaip tiriama studentai supranta magij� ir religij�.

Magijos ir religijos sampratos atskleidžiamos per pirmines studentams kilusias žodži� religija ir

magija asociacijas, per pokalb�, interviu išryšk�jusias respondent� mintis, magines-religines

praktikas. Antrojoje darbo dalyje, siekiant išsiaiškinti galimas magijos s�sajas su lytimi,

studijuojama moksl� sritimi, kursu, analizuojama praktin� magijos pus� – student� magin�s-

religin�s praktikos, susijusios su pasisekimu per egzaminus. Tre�iojoje darbo dalyje

atskleidžiami student� magini�-religini� praktik�, susijusi� su pasisekimu per egzaminus,

bruožai. Siekiant išskirti student� magini�-religini� praktik� bruožus atsižvelgiant � j�

„tradiciškum�“ ar „modernum�“, remiamasi J. Simpson, S. Roudo išskirtais modernaus prietaro

modeliais ir J. G. Frazerio pateiktais esminiais magijos principais. Ketvirtojoje darbo dalyje

siekiama išanalizuoti student� antgamtinio pasaulio patirt�, kaip ji atspindima ir kaip per j�

kuriamas santykis su antgamtiniu pasauliu.

Darbo pabaigoje pateikiamos išvados, santrumpos, literat�ros s�rašas, priedai.

Tyrim� ir šaltini� apžvalga Student� magijos tyrimai

Student� magijos tyrim� pradininkais galima laikyti XX a. pr. Amerikos psichologijos,

sociologijos moksl� atstovus. Kit� valstybi� mokslinink� (Piet� Afrikos, Indijos, Turkijos,

Suomijos, Didžiosios Britanijos, Kanados ir kt.) student� magijos tyrimai yra kur kas v�lyvesni

ir pasirod� tik XX a. II pus�je. Tokiais tyrimais siekta atskleisti tiriamajam laikotarpiui b�ding�

„prietaringumo“ mast�, priežastis ir perspektyvas atsižvelgiant � išsimokslinim�. Student�

tik�jimams apib�dinti vartotos „prietaro“, „prietaringojo tik�jimo“ s�vokos. „Magijos“ terminas

daugiau sietas su pirmykšte m�stymo, tik�jim� sistemos visuma, o prietarai suvokti tarsi tos

egzistavusios sistemos padriki nykstantys, ta�iau iki ši� dien� išlik� elementai. Min�ta, kad

šiame darbe prietaras, atsižvelgiant � tai, kad remiasi tais pa�iais maginio m�stymo principais,

yra laikomas sudedam�ja magijos dalimi42. Tyrimams taip pat b�dingos paranormaliojo

tik�jimo, prietaring�j�, antgamtini�, tradicini�, magini�-religini� tik�jim� s�vokos student�

tik�jimui apib�dinti.

Vienas žymiausi� tiriamai temai skirt� mokslini� veikal�, parašyt� XX a. pr., –

Kalifornijos universiteto profesoriaus Fletcherio B. Dresslaro veikalas „Prietaringumas ir

švietimas“ (Superstition & Education). Mokslininkas tyrim� vykd� 10 met�, apklaus� 875

42 Žr. Student� magini�-religini� praktik� bruožai, p. 85–102.

14

Kalifornijos vidurini� mokykl� moksleivius; rinko išsimokslinusi� jaun� žmoni� prietarus ir

tik�jimus. Susisteminus tyrimo metu gautus rezultatus, buvo sudaryta populiariausi� prietar�

lentel�. Nustatyta, kad moterys / merginos yra labiau linkusios � prietarus negu vyrai / vaikinai43.

Prietarus F. B. Dresslaras priešpriešino moksliniam steb�jimui, o j� egzistavim� visuomen�je

siejo su baime. Remiantis šia studija atlikta ir dauguma tolesni� prietar�, prietaring�j� tik�jim�

tyrim� JAV (E. S. Conklino, H. K. Nixono, M. E. Wagnerio ir kt.). Šie tyrimai darbe toliau

aptariami išskiriant mokslinink� ind�l� � student� magijos tyrim� poky�ius.

Edmundas S. Conklinas kritikavo F. B. Dresslaro tyrimo metodik�. Mokslininkas teig�,

jog F. B. Dresslaro tyrimo rezultat� klasifikavimo metodas neleidžia iki galo atskleisti

individuali� respondent� skirtum� – rezultatai buvo sugrupuoti atsižvelgiant � tai, kokie prietarai

b�dingi ir kiek jie populiar�s tarp apklaust�j�. Tod�l E. S. Conklinas atliko prietar� lyginam�j�

tyrim� ly�i� atžvilgiu. Tyrimu buvo nustatyta, kad moterys laikosi ir žino daugiau prietar� nei

vyrai, taip pat vyrai grei�iau br�sdami atsikrato prietar�. Ta�iau moter� žinomi prietarai yra

daugiau susij� su nam�, buities, socialiniais reikalais ir yra intym�s bei asmeniški, o vyr�

prietarai – su sportu, verslu, gyvenimo veikla44. E. S. Conklino atliktas tyrimas ne tik �tvirtino

prietar� tyrimuose nauj� lyties statistin� kintam�j� duomen�, bet kartu ir patvirtino F. B.

Dresslaro pastabas prietar� ir lyties santykio atžvilgiu.

H. K. Nixono tyrimo tikslas šiek tiek skyr�si nuo anks�iau min�t� tyr�j� – mokslininko

nedomino „�prasti“, vadinamieji tradiciniai, prietarai (pvz., perb�gusi keli� juoda kat�, išpilta

druska reiškia nelaim� ir kt.). H. K. Nixonas buvo �sitikin�s, jog klausimyn� temos, susijusios su

juodomis kat�mis, keturlapiu dobilu ir kt., yra perdaug atviros ar aiškios, kad repondentai

pripažint� tur� toki� prietar�. Tod�l mokslininkas sudar� klausimyn� pagal 30 skirting� potemi�,

kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo empiriškai patikrintos. Dauguma j� buvo susijusios su

telepatija, astrologija, chiromantija, frenologija45. Reikšminga pamin�ti, kad H. K. Nixono �vesti

metodologiniai poky�iai didži�ja dalimi prisid�jo prie nauj� pasiekim� vertinant prietaringum�,

o mokslininko sukurtas klausimynas naudotas kit� mokslinink� dar bent 30 met�. Pavyzdžiui,

Eugene’as E. Levittas (1952 m.) siek� nustatyti, kiek 1925 m. H. K. Nixono surinkti prietarai

žinomi po 25 met�46. Tyrimas parod�, kad, palyginti su H. K. Nixono darbo rezultatais, po 25

met� tais pa�iais prietarais tiki mažesn� apklaust�j� dalis.

43 Dresslar F. B. Superstition & Education. Berkeley University Press, 1907. 44 Conklin E. S. Superstitious belief and practise among college students. The American Journal of Psychology. Vol. 30, No. 1, Jan., 1919. 45 Nixon H. K. Popular Answers to Some Psychological Questions. The American Journal of Psychology. Vol. 36, no. 3 (Jul., 1925), p. 418–423. 46 Levitt E. E. Superstitions: Twenty-five years ago and today. The American Journal of Psychology. Vol. 65, No. 3 (Jul., 1952), p. 443–449.

15

Mazie E. Wagneris, skirtingai nei pirmiau aptarti autoriai, daugiau d�mesio skyr�

student� prietar� / tik�jim� prigim�iai nagrin�ti. Mokslininkas siek� nustatyti psichologinius,

sociologinius veiksnius, ver�ian�ius laikytis tik�jim�. Pažym�tina, jog M. E. Wagneris r�m�si

F. B. Dresslaro surinkt� prietar� lentele ir ieškojo d�sningum� tarp prietar� ir studento

išsimokslinimo, amžiaus, lyties, lankomos aukštosios mokyklos tipo, ras�s, emocin�s bei

socialin�s kontrol�s ir kt.47. Taigi prietar� tyrimuose pasirodo dar keletas reikšming� statistini�

kintam�j� duomen�: išsimokslinimas, amžius, aukštoji mokykla, ras�, emocin�, socialin�

kontrol�. Šie statistiniai kintamieji duomenys ypa� reikšmingi aptariamo laikotarpio edukacin�s

sociologijos moksluose. Pavyzdžiui, Gerhardas E. Lundeenas ir Otisas W. Caldwellis tyr�

vyresni�j� klasi� moksleivi� ir koledžo student� tik�jimus bei švietimo �tak� j� maž�jimui ar

daug�jimui. Tyrimo rezultatai parod�, kad švietimas turi �takos student� tik�jim� mastui, t. y. j�

mažina, bet nepanaikina jo. Pasteb�ta, kad moterys žino daugiau prietar� ir atsižvelgia � juos48.

Earle’as E. Emme taip pat telk�si � student� tik�jim� prigimt� bei tik�jimo ir racionali� žini�

santyk�. Mokslininkas išsiaiškino, kad t�v� aukl�jimas yra pagrindinis veiksnys, turintis �takos

tik�jimui ar netik�jimui prietarais, o protas, studento žinios n�ra susij� su prietaringumu49.

Prietar� gyvavimui mokslo aplinkoje nustatyti buvo pasirenkamos ir tam tikr� tautybi�

student� grup�s, kuriose, manyta, prietarai, kult�riškai nulemti tik�jimai yra itin gaj�s. Tokiais

tyrimais paprastai siekiama išsiaiškinti, kiek švietimas veikia tradicinius, kult�riškai s�lygotus

student� tik�jimus. Pavyzdžiui, Gustavas Jahoda nurod�, kad yra sud�tinga �rodyti tai, kad

išsimokslinimas turi stiprios �takos maginio mitinio pob�džio tik�jimams. Prietaring�j�

subkult�ros augimas JAV, didesnis visuomen�s susidom�jimas horoskopais ir noras geriau

suprasti Afrikos studijas paskatino ir Jay M. Pasachoff�, Richard� J. Cohen� ir Nancy

W. Pasachoff atlikti panaš� tyrim� Harvardo universitete50. Ši� autori� atlikti tyrimai kritikuoti

atsižvelgiant � tai, kad medžiaga buvo netinkamai surinkta, nepagr�stos iškeltos hipotez�s,

tyrimai atlikti tik su vyriškos lyties respondentais. C. A. Salteris ir L. M. Routledge’as tyr�

universitet� baigusius merginas ir vaikinus. Mokslininkai siek� nustatyti, kiek ir kaip mokslo

žinias �sisavina studentai / student�s bei kaip tai veikia j� prietaringum�. Tyrimo metu paaišk�jo,

47 Wagner M. E. Superstitions and their social and psychological correlatives among college students. Journal of Educational Sociology. Vol. 2, No. 1 (Sep., 1928), p. 26–36. 48 Lundeen G. E., Caldwell O. W. A study of unfounded beliefs among school senoiors and college students. The Journal of Educational Research. Vol. 22, 1930, p. 257–273. 49 Emme E. E. Modification and origin of certain beliefs in superstition among 96 college students. The Journal of Psychology: Interdisciplinary and Applied. Vol. 10, Issue. 2, 1940, p. 279–291. 50 Pasachoff J. M., Cohen R. J. & Pasachoff N. W. Belief in the supernatural among Harvard and West African university students. Prieiga per internet�: < http://www.nature.com/nature/journal/v227/n5261/pdf/227971a0.pdf> (prisijungta 2009 m. birželio 5 d.).

16

kad baig� universitet� studentai yra labiau išsimokslin� (turi daugiau savo mokslo srities

patirties) ir mažiau prietaringi51.

George’as I. Za’rouras nagrin�jo, kiek klas�, lytis, mokykla ir kiti faktoriai turi �takos

prietaringumo lygiui. Mokslininkas pri�jo išvad�, kad did�jant švietimo lygiui prietaringumas

gerokai sumaž�ja. Taip pat nustatyta, kad antrojo kurso merginos ir studentai, studijuojantys

meno disciplinas, yra daug prietaringesni nei vaikinai ir studentai, studijuojantys taikomuosius

mokslus52. Tyrimas atskleidžia ne tik prietar� b�dingum� / neb�dingum� lyties, apskritai

išsimokslinimo, bet ir konkre�ios moksl� srities atžvilgiu – meno disciplin� studentai

prietaringesni nei taikom�j� moksl� studentai. Tokias išvadas pri�jo ir kiti tyr�jai. Pavyzdžiui,

R. Bhushan ir L. I. Bhushanas nustat�, jog visos keturios prietar� skal�s tematin�s grup�s

(s�km� ir likimas, burtai, magija ir vaiduokliai, religija ir astrologija) susijusios su lytimi ir

fakultetu, kuriame apklaustasis studijuoja. Men� fakulteto student�s buvo prietaringiausios, o

tiksli�j� moksl� studentai vaikinai – ne tokie prietaringi53.

XX a. pabaigoje (ypa� psicholog� veikaluose) magijos, tik�jimo, prietaro terminus vis

dažniau kei�ia paranormali�j� tik�jim� terminas. Paranormalusis tik�jimas, anot Harvey

J. Irvino, suvokiamas kaip vidinis pripažinimas, kad egzistuoja tam tikri paranormal�s

reiškiniai54. Ši s�voka neretai priskiriama su antgamtiniais reiškiniais susijusiems tik�jimams,

vaizdiniams ar patirtims, kurie egzistuoja už institucini� mokslo ir religijos rib�. Paranormaliojo

tik�jimo terminas apima tik�jimus, susijusius su Naujojo amžiaus (New Age) ideologija, ateivi�,

monstr� egzistavimu ir kt.55 Paranormaliojo tik�jimo terminas iš dalies turi neigiam� prasm�,

nes žmogaus individual� ar religija paremt� tik�jim� laiko netikru, savotiškai nenormaliu

dalyku. Ta�iau šiandien mokslas paprastai suprantamas kaip vienintelis patikim� žini� vertinimo

kriterijus, o nesant galimyb�s empiriškai patvirtinti tokio pob�džio tik�jimus, jie (mokslo

poži�riu) yra vertinami kaip paranormal�s.

Ir prietar�, ir paranormali�j� tik�jim� tyrimuose lytis, amžius, mokslo žinios,

asmenyb�s kontrol� yra vieni reikšmingiausi� statistini� kintam�j� duomen�. Taip pat siekiama

nustatyti paranormali�j� tik�jim� prigimt�, priklausomybes. Pavyzdžiui, Wayne’as S. Messeris

51 Salter C. A. & Routledge L. M. Supernatural beliefs among graduate students at the University of Pennsylvania. Prieiga per internet�: <http://www.nature.com/nature/journal/v232/n5308/pdf/232278a0.pdf> (prisijungta 2009 m. birželio 5 d.). 52Za’rour, G. I. Superstitions among certain groups of Lebanese Arab students in Beirut. Journal of Cross-Cultural Psychology. Vol. 3, No. 3, 1972, p. 273–282. 53 Bhushan R., Bhushan L. I. Superstition among College students. Asian Journal of Psychology and Education. Vol. 19, No. 4, 1987 p. 11–16. 54 Irvin H. J. The Psychology of Paranormal Belief – A Researcher's Handbook. Great Britain, 2009, p. 14.55 The Arda: Association of Religion Data Archives. Prieiga per internet�: http://wiki.thearda.com/tcm/concepts/paranormal/ (prisijungta 2012 m. sausio 4 d.).

17

ir Richardas A. Griggsas tyr� student� tik�jim� dešim�ia paranormali� reiškini�, taip pat

d�stytojo vaidmen� kovojant su nepažiniais tik�jimais, ugdant kritin� m�stym�. Rezultatai

parod�, kad 99 % apklaust�j� bent kart� pamin�jo tikintys vienu iš pamin�t� paranormali�

reiškini�. Be to, turintys panaši� tik�jim� studentai gavo daug mažesnius kurso �vertinimus56.

Paranormali�j� tik�jim� strukt�r� analizavo Martinas R. Grimmeris ir K. D. White57.

Tirtas ir lygintas paranormali�j� tik�jim� paplitimas konkre�iose valstyb�se. Pavyzdžiui,

Jerome’as J. Tobacykas bei Anna M. Pirttila-Backman lygino paranormaliuosius tik�jimus tarp

Suomijos ir JAV universitet� student�, taip pat siek� nustatyti didesn� ar mažesn� j� paplitim�.

Paaišk�jo, kad amerikie�i� tik�jimas daugiau tradicinis – jie tiki prietarais, ker�jimais ir

ne�prastomis gyvenimo formomis. Tuo tarpu suomi� tik�jimai daugiau susij� su mirtimi, ryški

mirties baim�. Paranormalieji tik�jimai rod� glaudesnes suomi� nei amerikie�i� s�sajas su

asmenyb�s kontrole58.

Paranormali�j� tik�jim� tyrimuose neretai ieškota s�saj� su asmenyb�s bruožais,

asmenyb�s kontrole. Išryšk�ja bendros tendencijos paranormali�j� tik�jim� laikym�si sieti su

iliuziniu kontrol�s poj��iu (B. T. Willingas ir D. Lesteris59, I. Dagas60 ir kt.).

Reikšmingas Karlo Peltzerio bandymas atskleisti paranormaliojo tik�jimo ir maginio

m�stymo ryšius. Magini� id�j� skal� parod� ryški� asmenyb�s koreliacij� su paranormaliojo

tik�jimo skale ir su penkiomis iš septyni� paranormaliojo tik�jimo por�ši�: prietarai, ker�jimai,

ne�prastos galios, spiritizmas ir tradicinis religinis tik�jimas61. Pateiktos tyrimo išvados iš esm�s

patvirtina magijos ir paranormali�j� tik�jim� s�sajas, o ne tik asmenyb�s koreliacij� su viena ar

kita tik�jim� skale.

Paranormaliaisiais tik�jimais, prietarais, magija, religija, antgamtiškumu XX a. pab.–

XXI a. pr. tyr� daugyb� mokslinink� (C. Campbellas62, S. A. Vyse’as63 I. O. Vlachosas,

56 Messer W. S., Griggs R. A. Student Belief and Involvement in the Paranormal and Performance in Introductory Psychology. Teaching of Psychology. Vol. 16, Issue 4, 1989, p. 187–191. 57 Grimmer M. R., White K. D. The structure of paranormal beliefs among Australian psychology students. Prieiga per internet�: <http://www.questia.com/PM.qst;jsessionid=H1dL9YSn7YlxxzlLTGY9c7c9lcTCWz22W0vJSsCJTjnHGh0TN1bv!343392858?a=o&d=76922660> (prisijungta 2009 m. liepos 9 d. ). 58 Tobacyk J. J., Pirttila-Backman A. M. Paranormal beliefs and their implications in university students from Finland and the United States. Journal of Cross-Cultural Psychology. Vol. 23. No. 1, 1992, p. 59–71. 59 Willing B. T., Lester D. Paranormal beliefs and personality scores of high school students. Perceptual and Motor Skills. Vol. 85 (3, Pt 1), 1997. 60 Dag I. The relationships among paranormal beliefs, Locus of Control and Psychopatology in a Turkish College Sample. Personality and Individual Differences. Vol. 26, Issue 4, 1999, p. 723–737. 61 Peltzer K. Paranormal beliefs and personality among black South African students. Prieiga per internet�: <G&_user=10&_rdoc=1&_fmt=&_orig=search&_sort=d&view=c&_acct=C000050221&_version=1&_urlVersion=0&_userid=10&md5=1cebc934c01a07ad893aef4806d9cf44> (prisijungta 2009 m. liepos 9 d.). 62 Campbell C. Half-belief and the paradox of ritual instrumental activism: a theory of modern superstition. The British Journal of Sociology. Vol. 47, No. 1, 1996, p. 151–166. 63 Vyse S. Believing in magic: The psychology of superstition. Oxford University press, 1997, p. 272.

18

S. Beratisas, P. Hartocollisas64, P. Kulhara, A. Avasthis, A. Sharma65, E. Goode’as66, A. S.

Goeritzas, J. Schumacheris67, R. Beckas ir J. P. Milleris68, P. Bressanas69, A. Jamesas,

A. Wellsas70, G. Keinan71, K. S. Yipas72, A. Orensteinas73, T. W. Rice’as74, R. Wisemanas ir

C. Watt75, C. Huntley, T. Peetersas76, K. Nowosielskis, A. Drosdzolis, V. Skrzypulecas, O.

Lindertas, M. Klimanek, K. Jablonskis77, M. Saheris78, O. Wainas, M. Spinella79, A. Furnhamas,

L. A. Wongas80, M. Lindeman, M. Saher81, K. Aarnio82 ir kt.

Apibendrinant gausi� tyrim� medžiag� nustatyta, kad XX a. pr. – XX a. vidurio

sociolog�, psicholog� veikaluose atsiskleidžia teorin�s student� magijos tyrimo kryptys83.

Pagrindiniai statistiniai kintamieji duomenys tiriant student� magij�: a) amžius, b) lytis, c)

64 Vlachos I. O., Beratis S., Hartocollis P. Magico-religious Beliefs and Psychosis. Psychopathology. Vol 30 (2), Mar-Apr., p. 93–9. 65 Kulhara P., Avasthi A., Sharma A. Magico-religious Beliefs in Schizophrenia: a Study from North India. Psychopathology. Vol. 33, 2000, p. 62–68. 66 Goode E. Paranormal beliefs: A Sociological Introduction. Waveland per. Inc., 2000. 67 Goeritz A. S., Schumacher J. WWW as a Research Medium: An Illustrative Survey on Paranormal Belief. Perceptual and Motor Skills. Vol. 90, p. 1195–1206. 68 Beck R., Miller J. P. Erosion of Belief and Disbelief: Effects of Religiosity and Negative Effect on Beliefs in the Paranormal and Supernatural. The Journal of Social Psychology. Vol. 141, Issue 2, 2001, p. 277–287. 69 Bressan P. The Connection Between Random Sequances, everyday coincidences, and Belief in the Paranormal. Applied Cognitive Psychology. Vol. 16, Issue 1, 2002, p.17–34. 70 James A., Wells A. Death Beliefs, Superstitious Beliefs and Health Anxiety. British Journal of Clinical Psychology. Vol. 41, Issue 1, 2002, p. 43–53. 71 Keinan G. The Effects of Stress and Desire for Control on Superstitious Behavior. Personality and Social Psychology Bulletin. Vol. 28, 2002, p. 102–108. 72 Yip K. S. Traditional Chinese Religious Beliefs and Superstitions in Delusions and Hallucinations of Chinese Schizophrenic patients. International Journal of Social Psychiatry. Vol. 49, No. 2, 2003, p. 97–111. 73 Orenstein A. Religion and Paranormal Belief. Journal for the Scientific Study of Religion. Vol. 41, Issue 2, 2002, p. 301–311. 74 Rice T. W. Believe it or Not: Religious and Other Paranormal Beliefs in the United States. Journal for the Scientific Study of Religion. Vol. 42, Issue 1, 2003, p. 95–106. 75 Wiseman R., Watt C. Measuring Superstitious Belief: Why Lucky charms matter. Personality and Individual Differences.Vol. 37, Issue 8, 2004, p. 1533–1541. 76 Huntley C., Peeters T. Paranormal beliefs, religious Beliefs and Personality Correlates. Prieiga per internet�: <http://www.studiosus.nl/scripties/00_paranormalbeliefs.doc> (prisijungta 2009 m. liepos 10 d.). 77 Nowosielski K., Drosdzol A., Skrzypulec V., Lindert O., Klimanek M., Jablonski K. Percepcja bólu oko�oporodowego i nat�enie stresu przedporodowego u kobiet ci�arnych w aspekcie myslenia symboliczno-magicznego. Prieiga per internet�: <http://www.viamedica.pl/gazety/gazetaJ/darmowy_pdf.phtml?indeks=6&indeks_art=81> (prisijungta 2009 m. liepos 10 d.). 78Saher M. Everyday Beliefs About Food and Health. Prieiga per internet�: <http://ethesis.helsinki.fi/julkaisut/kay/psyko/vk/saher/everyday.pdf> (prisijungta 2009 m. liepos 10 d.). 79 Wain O., Spinella M. Executive Functions in Morality, Religion and Paranormal Beliefs. International Journal of Neuroscience. Vol. 117, No. 1, 2007, p. 135–146. 80 Furnham A., Wong L. A. Cross-cultural Comparison of British and Chinese Beliefs about the Causes, Behaviour Manifestations and Treatment of Schizophrenia. Psychiatry Research. Vol. 151, Issues 1–2, 2007, p. 123–138. 81 Lindeman M., Saher M. Vitalism, Purpose and Superstition. British Journal of Psychology. Vol. 98, Issue 1, 2007, p. 33–44. 82 Lindeman M., Aarnio K. Paranormal, Superstitious, Magical and Religious Beliefs. Journal of Research in Personality. Vol. 41, Issue 4, 2007, p. 731–744. 83 Conklin E. S. Superstitious Belief and Practise Among College Students. The American Journal of Psychology. Vol. 30, No.1, 1919, p. 83–102. Wagner M. E. Superstitions and Their Social and Psychological Correlatives Among College Students. Journal of Educational Sociology. Vol. 2, No. 1, 1928, p. 26–36. Za`rour George I. Superstitions Among Certain Groups of Lebanese Arab Students in Beirut. Journal of Cross-Cultural Psychology. 1972, p. 273–282.

19

išsimokslinimas, d) religija. Sociologiniams tyrimams taip pat b�dinga ieškoti prietar�

laikymosi / nesilaikymo s�saj� su žmogaus emocine ir socialine kontrole.

Prietaringumo ir amžiaus santykis domino nedaugel� autori�. Paprastai ieškant s�saj� su

amžiumi atsižvelgiama ir � pateik�j� išsimokslinim�. Tuo tarpu jau XX a. pr. ir v�liau tyrimus

atlik� mokslininkai suprato, kad reik�t� atsižvelgti, kiek lytis turi �takos prietaringumui ir kokie

prietarai b�dingesni vienai ar kitai ly�iai. Mokslininkai daugiausia sutar�, kad prietarai yra

labiau paplit� tarp moter� negu tarp vyr� (E. E. Emme84, G. E. Lundeenas, O. W. Caldwellis85,

J. Malleris, G. Lundeenas86, R. M. Zapf87 ir kt.). Ta�iau kai kurie mokslininkai prie toki� išvad�

nepri�jo (R. S. Harteris88, A. J. Ter Keurstas89). Tai gali b�ti susij� su pasirinkta skirtinga

metodologija, rezultat� patikimumu, statistinio svorio nepakankamumu. Pažym�tina, kad

pirmieji tokio pob�džio tyrimai buvo nesud�tingi, susij� su visuomen�je vyraujan�iais prietarais

ir j� paplitimo masto nustatymu. Respondentai tiesiog buvo prašomi išvardyti kuo daugiau

žinom� prietar�, kurie jiems daugiau ar mažiau buvo prasmingi.

XXI a. pr. atliekant sociologinio, psichologinio pob�džio magijos tyrimus lytis kaip

vienas iš statistini� kintam�j� duomen� yra ir toliau svarbi. Pavyzdžiui, Rirchardas Wisemanas

ir Caroline Watt taip pat atliko tyrimus, susijusius su lyties problematika prietaring�j� tik�jim�

kontekste. Vienoje iš tyrimo sudedam�j� dali� respondent� buvo prašoma pažym�ti, kiek jiems

yra reikšmingi trys teigiami ir trys neigiami prietaringieji tik�jimai. Neigiami prietaringieji

tik�jimai: vaikš�iojimas po kop��iomis, veidrodžio sudaužymas, skai�ius 13. Teigiami

prietaringieji tik�jimai: piršt� sukryžiavimas, stuksenimas � med�, s�km� nešan�io

amuleto / talismano nešiojimas. Teigiami ir neigiami prietaringieji tik�jimai autori� išskiriami

pagal tai, ar jie neša s�km�, teikia apsaug�, ar pritraukia respondentui nes�km�. Atlikti tyrimai

parod�, kad yra itin glaudus statistinis lyties ir prietar� tipo (teigiam� ir neigiam� prietaring�j�

tik�jim�) ryšys. Moterys daugiau nei vyrai teik� reikšm�s teigiamiems prietaringiesiems

tik�jimams. Neigiamiems prietaringiesiems tik�jimams teik� reikšm� tiek vyrai, tiek moterys90.

84 Emme E. E. Modification and Origin of Certain Beliefs in Superstition Among 96 College Students. Journal of Psychology. Vol. 10, 1940, p. 279–291. 85 Lundeen G. E., Caldwell O. W. A. Study of Unfounded Beliefs Among High-School Seniors. Journal of Educational Research. Vol. XXII, 1930. 86 Maller J., Lundeen G. Sources of Superstitious Beliefs. Journal of Educational Research. Vol. 26 (5), 1933, p. 321–343. 87 Zapf R. M. Relationship Between Belief in Superstitions and other Factors. Journal of Educational Research. Vol. 38 (8), 1945, p. 561–579. 88 Harter R. S. The Effects of Training Upon the Belief in Certain Popular Misconceptions. Journal of Applied Psychology. Vol 21 (1), 1937, p. 119–129. 89 Ter Keurst A. J. The Acceptance of Superstitious Beliefs Among Secondary School Pupils. Journal of Education. Vol. XXXII (9), 1939, p. 673–685. 90 Wiseman R., Watt C. Measuring Superstitious Belief: Why Lucky Charms Matter. The Parapsychological Association Convention. 2004, p. 291–298.

20

Sonia George ir Krishna P. Sreedhar nustat�, kad moterys laikosi ženkliai daugiau

prietar� negu vyrai. Daugiausia tai buvo susij� su tokiomis klausimyno temomis: pranašingi

ženklai, prakeiksmai, dvasios. Autor�s teigia, kad šiuolaikin�s išsilavinusios moterys daug

labiau laikosi prietar�, nors, kaip ir vyrai, turi lygias galimybes �gyti žini�, m�styti racionaliai ir

reikšti savo nuomon�91. Taip pat B. A. Futrel tyrimo metu nustat�, kad moterims yra reikšmingi

religiniai tik�jimai, pavyzdžiui, tik�jimas Dievu ar velniu. Be to, moterys labiau negu vyrai yra

linkusios nešioti laim� nešan�ius amuletus / talismanus, ypatingai rengtis tam, kad sumažint�

stres�, nerim�92.

Socialini� moksl� tyrim�, atspindin�i� magijos ir lyties santyk�, yra išties daug. Ta�iau

autor� neturi tikslo j� vis� apžvelgti, o tik stengsis atkreipti d�mes� � bendras su tyrim� tema

susijusias tendencijas ir rezultatus.

Studijuojam� moksl� santykis su prietaringumu – dažnas užsienio mokslinink� tyrimo

objektas. Ankstyviausiuose tyrimuose (XX a.) aiškintasi, kaip prietaringumo lygis priklauso nuo

aukštosios mokyklos, jos buvimo vietos, aukštosios mokyklos studento kurso, specialyb�s ir kt.

Neatsitiktinai tirti (G. Parida, G. Jahoda, J. M. Pasachoffas, R. J. Cohenas, N. W. Pasachoffas ir

kt.) Afrikos, Libano, Indijos studentai. Ieškota neracionali� tik�jim�, prietar� priežas�i�. Siekta

ištirti, kiek išsimokslinimas turi �takos prietaringumo maž�jimui. Šiandien taip pat ieškoma

studijuojamos moksl� srities, fakulteto, disciplinos, kurso s�saj� su �vairiais student� tik�jimais.

Pavyzdžiui, S. George bei K. P. Sreedhar siek� nustatyti tik�jim� ir studijuojamos disciplinos

santyk�. Autor�s palygino keli� disciplin� (išskyr� kelias kategorijas: gamtos, socialiniai

mokslai, kalbos) student� grupes ir padar� išvad�, kad tarp ši� trij� grupi� n�ra joki� skirtum�

j� racionalaus ar loginio m�stymo atžvilgiu, tod�l galima manyti, kad visos šios studij� kryptys

nepadeda studentams atsikratyti prietar� laikymosi; kaip ir gamtos moksl� išsilavinimas neturi

didesn�s �takos nei socialini� moksl�93. Pažym�tina, kad v�lyvesniuose (ypa� XXI a. pr.)

tyrimuose vis re�iau daromos griežtos išvados prietaringumo ir išsimokslinimo atžvilgiu. Kitaip

tariant, pripaž�stama, kad tiek loginis m�stymas, tiek maginis m�stymas yra b�dingi vis� mokslo

sri�i� bei skirting� ly�i� studentams.

Student� magijos tyrimuose, atliekamuose socialini� moksl� atstov�, dažniausiai

pasirenkami keli statistiniai kintamieji duomenys: lytis, religija, studijuojama disciplina, moksl�

sritis, kursas, amžius ir kt. Nors student� magijai skirt� darb� užsienyje yra daug, bet pastarieji

ne visiškai atitinka etnologin� / antropologin� reiškinio matymo perspektyv�. Ypa� tokio 91 George S., Krishna P. S. Globalisation and the Prevalence of Superstitious Beliefs. Journal of the Indian Academy of Applied Psychology. Vol. 32, No. 3, 2006, p. 241–247. 92 Futrel B. A Closer Look at the Relationship Between Superstitious Behaviors and Trait Anxiety. Rollins Undergraduate Research Journal. Vol. 5, Issue 2, Art. 5, 2011, p. 1–8. 93 George S., Sreedhar K. P. Globalisations and the Prevalence of Superstious Beliefs. Journal of the Indian Academy of Applied Psychology. Vol. 32, No. 3, 2006, p. 245.

21

matymo galimyb� sumažina taikoma metodologija, taip pat atsižvelgiant � mokslo specifik�,

skiriasi vartojami terminai. Tiesa, šiam darbui (labiausiai vienai iš darbo dali� – „Student�

magin�s-religin�s praktikos: egzaminai“) artima su student� egzamin� magija susijusi Danielio

ir Cheryl Albas� studija. Mokslininkai apibr�ž� magij� kaip tam tikr� elgsen�, kuria siekiama

konkre�i� rezultat� ir kuri apima daugyb� kasdieni�, �prast� veiksm�, ta�iau jos s�km�

priklauso nuo tam tikro mistinio elemento. Buvo surinkta šimtai asmenini� student� ataskait�,

kuriose apib�dinta konkreti su egzaminais susijusi elgsena. Ši „magiška“ elgsena klasifikuota

atsižvelgiant � jos paskirt�: 1) maginis veiksmas, atliktas siekiant s�km�s ir 2) maginis veiksmas,

atliktas siekiant išvengti nes�km�s. Paaišk�jo, kad student� magija yra id�jiškai sinkretiška,

individuali ir n�ra bloga linkinti. Archajin�s pasaul�ži�ros element� turin�ios senosios magijos

ir student� praktikuojamos magijos skirtumai susij� su didesniu visuomen�s kompleksiškumu ir

heterogeniškumu, kult�rin�mis normomis bei tuo, koks kiekis kolektyvini� veiksm� yra

�traukiamas94. Nors tyrimo objektas artimas, D. ir Ch. Albas� poži�ris � student� egzamin�

magij� autorei n�ra priimtinas d�l: 1) griežto magin�s elgsenos skirstymo � orientuot� � s�km� ir

orientuot� � apsaug� nuo nes�km�s, nes neretai maginiai veiksmai atlieka abi šias funkcijas arba

jos persipina; 2) modernios, arba student�, magijos kaip socialiai neperduodamos suvokimo.

Pažym�tina, kad Lietuvoje student� magijai skirt� tyrim� n�ra. Tiesa, savo disertacijoje

M. Balikien� tiria ir student� (greta kit� visuomen�s grupi�) tik�jim� bloga akimi. Taiklios

autor�s �žvalgos yra vertinga lyginam�j� tyrim� medžiaga. Vis d�lto šioje disertacijoje

apsiribojama blogos akies komplekso raiška šiuolaikin�je Lietuvoje. Mokslinink� daugiau

telkiasi � blogos akies kaip kult�rinio konstrukto tyrim�, o ne blogos akies (apskritai magijos)

supratimo problematik� skirting� jos matymo b�d� kontekste. Šis darbas savo strukt�ra

(pasirinktomis tyrimo kryptimis magini�-religini� praktik� atžvilgiu) siejasi su student� tyrim�

apžvalgoje aptartais sociologinio, psichologinio pob�džio student� magijos tyrimais, bet atvir�

klausim� anketos leido daugiau atskleisti student� taikom� magini�-religini� praktik� specifik�.

Be to, skirting� magijos matymo b�d� atskleidimas per Lietuvos student� sampratas, praktikas,

patirt� leido pasteb�ti platesn� magijos kontekst�.

Magijos tyrimai: magijos ir religijos santykis

Kadangi ligšioliniuose student� magijos tyrimuose nebuvo skiriama d�mesio gilesnei

tiriamos grup�s magijos ar religijos samprat� analizei, t. y. nebuvo gilinamasi � tai, kaip pati

tiriama grup� supranta magij� ar religij�, o šiame darbe analizuojamos student� magijos bei

religijos sampratos ir siekiama �vertinti magijos supratimo ribas, pristatomas magijos ir religijos

samprat� mokslinis diskursas.

94 D., Ch. Albas. Modern Magic: The Case of Examinations. Qualitative Sociology. Vol. 11, No. 4 (1988), p. 259–274.

22

Mokslinis diskursas atskleidžia tris pagrindinius poži�rius � magij� (religijos, mokslo

atžvilgiu): 1) evoliucionistin�, kai magija pateikiama kaip primityviausia pasaulio pažinimo

forma; 2) evoliucionistin�, kai politeizmas ir magija suvokiami kaip v�lyvesni reiškiniai negu

monoteizmas; 3) magija suvokiama kaip egzistuojanti lygiagre�iai su mokslu ir religija.

Evoliucionistinis poži�ris � magij� (religijos, mokslo atžvilgiu) b�dingas XIX a.

antropolog� klasik� darbams. Magija juose pasitelkta kaip �rankis tinkamam religiniam

tik�jimui ar praktikai apib�dinti95. Anot Stanley J. Tambiaho, vyko ilgas teoretik� disputas –

antropologiniai debatai truko nuo 1870 iki 1980 m., juose buvo reiškiamas skirtingas poži�ris �

religij�, magij� ir moksl�. Buvo tiriamos savarankiškos magijos, religijos, mokslo sritys, j�

ribos, vystymosi stadijos ir racionalumo lygmuo96. Šimtmet� trukusiems tyrimams ir gin�ams

buvo b�dinga ieškoti skirtum�, o ne bendrum�, magijos, religijos ir mokslo kategorijas vertinti

evoliucionistiniu poži�riu.

Tiek magij�, tiek religij� Edvardas B. Tyloras kildino iš klaidingo žmogaus m�stymo

(pvz., magija suprasta kaip klaidingas okultinis mokslas), ta�iau animizmas ir magija laikyti

pirm� stadij� intelektin�s ir socialin�s evoliucijos pagrindu. Vis d�lto mokslininkas pripažino

tam tikro laipsnio magijos ir religijos koegzistavim� skirtingose visuomen�s vystymosi

stadijose. J. G. Frazeris visas religijas kildino iš animizmo, o religij� siejo su tik�jimu

antgamtin�mis b�tyb�mis ir j� garbinimu (garbinimas laikytas pirmine religine praktika)97.

J. G. Frazeris griež�iau nei E. B. Tyloras pabr�ž� evoliucin� magijos ir religijos sek�: 1)

magija, 2) religija, 3) mokslas. Magij� mokslininkas laik� „pavainike mokslo seserimi“, o

moksl� – aukš�iausia kult�rin�s evoliucijos pakopa. Panašiai kaip E. B. Tyloras, J. G. Frazeris

magij� kildino iš klaidingos žmogaus argumentacijos, klaidingai suprast� id�j� ryši�98.

Kitoks evoliucionistinis poži�ris � magij� ir religij� b�dingas Corneliui P. Tiele. Jis

seniausia religijos forma laik� monoteizm�, o politeizm� ir magij� suvok� kaip v�lesnius

pirmin�s religijos formos „išsigimimus“. Mokslininkas skirtingai aiškino magijos ir religijos

atsiradim� – religij� jis kildino iš pagarbos dievams, o magij� siejo su nežinomo baime99.

Kitaip nei C. P. Tiele, pirmin� religijos vystymosi stadij� Andrew Langas sieja ir su

„primityvi�“ diev� garbinimu, ir su magija. Mokslininkas nesutinka su J. G. Frazeriu, kad

95 Styers R. Making Magic: Religion, Magic and Science in the Modern World. Oxford university press, 2004, p. 9. 96 Tambiah S. J. Magic, science, religion and the scope of rationality. Cambridge university press, Cambridge, New York, Port Chester, Melbourne, Sydney, 1990, p. 2. 97 Cuninngham G. Religion & Magic – Approaches and Theories. Edinburgh University Press, 1999. Prieiga per internet�: <http://books.google.lt/books?id=CkvnfNOpcgoC&pg=PA42&hl=lt&source=gbs_toc_r&cad=3#v=onepage&q&f=false> (prisijungta 2012 m. lakpri�io 5 d.). 98Frazer J. G. The Goulden Bough: A Study of Magic and Religion. New York, 1922. Prieiga per internet�: <http://www.hermetics.org/pdf/Sir_James_Frazer_-_The_Golden_Bough.pdf> (prisijungta 2012 m. vasario 5 d.). 99 Styers R. Making Magic: Religion, Magic and Science in the Modern World. Oxford University press, 2004, p. 82.

23

religija atsiranda tik tuomet, kai magija tampa nebeveiksminga. A. Langas mano, kad netgi

ankstyviausiose „laukin�s religijos“ formose žinomas tik�jimas galingu k�r�ju dievu100.

Wilhelmas Schmidtas teigia, kad magija atsiranda iš pastang� paaiškinti ne�prastas

patirtis, o religijos prigimtis gl�di žmogaus pastangose klasifikuoti, atrasti �prast� daikt� ir

�vyki� priežast�. Noras suprasti ir fundamentalios žmogaus pastangos personifikuoti, anot

W. Schmidto, veda aukš�iausiosios b�tyb�s link. Mokslininkas pritaria C. P. Tiele ir skiria

pirmin� religijos evoliucijos stadij� nuo magijos101.

XIX a. pabaigoje atsiranda atsvara evoliucionistiniam poži�riui � magij� ir religij�.

Kult�rin�s evoliucijos kelyje jos nebelaikomos priklausan�iomis skirtingoms pereinamosioms

stadijoms. Magija ir religija suvokiamos ir lyginamos kaip platesn�s antgamtiškumo kategorijos.

Robertas R. Marettas interpretavo magij� kaip atsak� � stres�, nagrin�jo religin�s

patirties ir jausm� prigimt�. Religija mokslininkui daugiau jausmas negu m�stymas. Jausmu

pagr�sta patirtis – b�dingiausias ne tik religijos, bet ir magijos bruožas. Baim� b�dinga religinei

patir�iai, o magija kyla iš �tampos, suteikia palengv�jim� ir padr�sina. Magij� ir religij�

R. R. Marettas kildino iš to paties šaltinio, tod�l skirdamas magij� ir religij� (apib�dindamas

ankstyviausias j� pl�tros stadijas) vartojo termin� maginis-religinis (angl. magico-religious)102.

Rudolfas Ottas ir Mircea Eliade taip pat nagrin�jo religing� žmoni� patirtis, t� patir�i�

prigimt�. Virsm� iš magijos � religij� aiškino pla�ia patiriam� jausm� �vairove. Mokslininkai

išskyr� du religijos aspektus: visiems suprantam� ir paslapting�, mistišk�. Suprantami religijos

elementai (moral�, dieviško tikslo klausimas) gali b�ti aptariami racionaliais b�dais, o mistiškoji

religijos pus� gali b�ti apib�dinama tik per patirt�. Kalb�dami apie patirt�, R. Ottas ir M. Eliade

mano, kad mistišk�j� religijos pus� gali patirti kiekvienas. Mokslinink� nuomone, magija

vyst�si kartu su religija103.

Emile’is Durkheimas, skirdamas magij� ir religij�, atsižvelgia � socialinius aspektus.

Religija mokslininkui išreiškia teigiamus socialinio solidarumo aspektus, o žmoni� meldimasis

Dievui yra interpretuojamas kaip meldimasis visuomenei, sav�s garbinimas d�l socialinio

susitelkimo. Religija apibr�žiama kaip tik�jim� ir praktik� sistema, susijusi su sakraliais

dalykais (skirstymas � tai, kas sakralu ir profaniška, yra išskirtinis religinio m�stymo bruožas).

100Lang A. Magic and Religion. Cosimo, Inc., 2005. Prieiga per internet�: <http://books.google.lt/books?id=3Gk9S9e_9F8C&printsec=frontcover&hl=lt#v=onepage&q&f=false> (prisijungta 2012 m. vasario 5 d.). 101 Styers R. Making Magic: Religion, Magic and Science in the Modern World. Oxford University press, 2004. 102 Marett R. R. The Threshold of Religion. Adamant Media Corporation, 2005. Prieiga per internet�: < http://books.google.lt/books?id=xUu9gjHX51EC&printsec=frontcover&hl=lt#v=onepage&q&f=false> (prisijungta 2013 m. sausio 4 d.). 103 Cuninngham G. Religion & Magic – Approaches and Theories. Edinburgh University Press, 1999. Prieiga per internet�: <http://books.google.lt/books?id=CkvnfNOpcgoC&pg=PA42&hl=lt&source=gbs_toc_r&cad=3#v=onepage&q&f=false> (prisijungta 2012 m. lakpri�io 5 d.).

24

Tik�jimai ir praktikos, anot E. Durkheimo, suvienija � vien� morali� bendruomen� – bažny�i�.

Magija, anot mokslininko, taip pat sudaryta iš tik�jim� ir apeig�, turi savo mitus ir dogmas,

kuriais siekiama utilitarini� tiksl�. Kitaip nei religija, magija nesuvienija žmoni� � grup�, neveda

� bendr� sugyvenim�, t. y. n�ra vadinamosios magijos bažny�ios104.

Marcelis Maussas laik�si E. Durkheimo paži�r� ir pabr�ž�, kad religij� reik�t� studijuoti

kaip socialin� fenomen�. Mokslininkas skyr� magij� ir religij� atsižvelgdamas � kiekvienos

praktikos santyk� su socialine grupe. Religin�s apeigos – oficialios, viešos, privalomos,

pastovios. Tuo tarpu magin�s apeigos apib�dinamos kaip draudimai. Magija ir religija, anot

M. Mausso, paprastai užsiima skirtingi veik�jai skirtingose vietose105.

Bronislawas Malinowskis religij� ir magij� lygino, bandydamas nustatyti j� funkcijas.

Magijai, anot mokslininko, b�dinga praktin� funkcija, o religija susijusi su vertybine etika.

Ta�iau tiek religija, tiek magija patenkina žmogaus psichologin� poreik� kontroliuoti likim� ir

s�km�, t. y. kontroliuoti tai, kas nepasiekiama pragmatin�mis žiniomis. Taigi, patyrus

netikrum�, pavoj�, magija ir religija suteikia žini�, kaip tas situacijas �veikti106.

Magij� ir religij� lygino Claude’as Levi-Straussas. Religija mokslininkui – tai gamtos

d�sni� humanizavimas, o magija – žmogaus veiksm� nat�ralizavimas107.

Cliffordas Geertzas religij� suvokia kaip pasaulio model�, bendr� moralin�s tvarkos

konceptualizacij�, pasaul�ži�r�. Religij� mokslininkas suvokia ne tik kaip pasaulio model�, bet

ir kaip �rank� tam pasauliui kurti. C. Geertzas teigia, kad žmogus yra priklausomas nuo simboli�

ir simboli� sistem�, kurios palaiko jo gyvybingum� ir padeda susidoroti su gyvenimo patirtimis

(chaoso baime). Chaos� žmogus gali patirti trimis atvejais: b�damas ribot� analitini� geb�jim�,

silpnos ištverm�s, kai prieinama moralinio suvokimo riba. Prasm� teoretikui yra vienas iš

esmini� dalyk�, kuris veda prie tik�jimo dievais, velniais, dvasiomis, totemais108.

Konstruktyvizmo atstovas Peteris L. Bergeris religij� suvokia kaip žmogaus kuriam�

sakral� kosmos�. Jis teigia, kad kiekviena žmoni� visuomen� yra pasaulio k�rimo iniciator�, o

religija kuriant pasaul� užima išskirtin� viet�. Visuomen�, anot mokslininko, yra žmogaus

produktas (socialin� realyb� negali b�ti be žmogaus), kaip ir žmogus yra visuomen�s produktas,

tod�l atsiskyrimas nuo visuomen�s žmogui kelia daug pavoj�. Esminis pavojus – beprasmyb�, o

vienas iš b�d� tos beprasmyb�s išvengti – religija. � žmogaus kuriam� sakral� kosmos�, kaip

teigia P. L. Bergeris, gali �eiti nat�ral�s ir dirbtiniai objektai, gyv�nai, žmon�s ir žmogaus

kult�ros �prasminti dalykai. Sakralu yra tai, kas iškrenta iš normalios kasdien�s rutinos, kažkas 104 Durkheim E. Elementary Forms of the Religious Life. Oxford University press, 2008. 105 Mauss A. General Theory of Magic. London and New York, 2002. 106 Malinowski B. Magic, Science and Religion and Other Essays. Boston, 1948. 107 Anthropological Theory. Prieiga per internet�: <http://www.webpages.uidaho.edu/~rfrey/220theories.html> (prisijungta 2012 m. lakpri�io 5 d.). 108 Geertz C. Religion as a Cultural System. In: The Interpretation of Cultures. Fontana Press, 1993, p. 87–125.

25

ne�prasto ir socialiai pavojingo. Mokslininkas mano, kad realyb�s skaidymas � sakrali� ir

profanišk� iš esm�s b�dingas religinei iniciatyvai109.

S. Greenwood magij� supranta kaip holistin�, santykin� ir besiple�ian�i� orientacij� �

pasaul�. Magija, anot mokslinink�s, n�ra nei iracionali, nei apsiribojanti „primityvia“ m�stysena.

Tai žmogaus s�moningumo aspektas (intuityvus proto procesas), atsiskleidžiantis patyrimo

kontekste110.

V�lesn�se mokslin�se (nuo XX a. pab.) magijos ar religijos sampratose mažiau

atsispindi perskyros. Ne tiek stengiamasi magij� ir religij� palyginti, kiek yra ple�iami samprat�

apibr�žimai. Bandoma magij� ir religij� tirti per žmogaus patirtis, joms teikiamas prasmes,

religij� studijuoti socialiniu poži�riu (konstruktyvizmas).

Darbe autor� taip pat nekelia tikslo palyginti magij� ir religij�, magines ir religines

praktikas (tai liudija ir pasirinktas magini�-religini� praktik� terminas), veikiau per praktikas,

k�rybišk� žmogaus geb�jim� jungti �vairaus pob�džio (magines ir religines) praktikas,

antgamtinio pasaulio patirtis siekia atskleisti bendr� žmogaus santyk� su antgamtiniu pasauliu,

kur� gali lemti tiek intuicija, tiek patirtis, tiek tradicin� religija, mokslas.

Magin�s ir religin�s praktikos

Magijos ir religijos sampratos moksliniame diskurse taip pat atsiskleidžia ieškant

magini� ir religini� praktik� skirtybi� bei s�saj�. Jau nuo XIX a. mokslininkai stengiasi skirti

magines ir religines praktikas. Magin�s praktikos neretai siejamos su mago savanaudiškais

interesais palenkti dvasias ar dievus savo valiai, o religin�s praktikos (malda) – su nuolankumu

dievyb�s atžvilgiu.

E. B. Tyloras magij� apibr�ž� kaip ritual� (paremt� klaidingomis asociacijomis), kuriuo

stengiamasi priversti dvasias �siklausyti � nurodymus. J. G. Frazeris savo veikale �vardijo ne tik

pagrindinius magijos principus (simpatin� ir kontaktin� magija), bet ir atsižvelgdamas � pob�d�

skyr� magines ir religines praktikas. Mokslininkas teig�, kad magijoje tam tikras veiksmas turi

priežast� ir pasekm�, o religijoje svarbiausia – nuolankumas arba maldavimas. Tiesa,

J. G. Frazeris pažym�jo, kad kai kuriais atvejais magijoje bandoma paveikti dvasias, maldomis

ar aukomis pelnyti j� palankum�, bet tai laik� išskirtiniais atvejais, kurie rod� magijos ir

religijos s�sajas111. A. Langas taip pat atskiria mald� kaip religin� praktik� (ji susijusi tik su

dievyb�s gerbimu) nuo magini� praktik�, kurios remiasi imitacijos principais, burtažodžiais,

109 Berger P. L. The Sacred Canopy. In: The Interpretation of Cultures. Fontana Press, 1993. 110 Greenwood S. The Anthropology of Magic. Oxford, New York, 2009, p. 17. 111 Frazer J. G. The Goulden Bough: A Study of Magic and Religion. New York, 1922. Prieiga per internet�: http://www.hermetics.org/pdf/Sir_James_Frazer_-_The_Golden_Bough.pdf (prisijungta 2012 m. vasario 5 d.).

26

ker�jimais ir yra atliekamos siekiant palenkti dvasias ar dievus mago valiai112. W. Smidtas

teigia, kad magija yra beasmen� ir, kad pasiekt� tinkam� rezultat�, remiasi materialiais objektais

ir j� slaptomis galiomis. Tuo tarpu santykis su aukštesne b�tybe yra paremtas malda,

nuolankumu ir paklusnumu113. B. Malinowskis skyr� magines ir religines praktikas ir teig�, kad

magin�mis praktikomis siekiama specifini�, greitai gaunam� rezultat�, o religin�s apeigos –

tikslingos pa�ios savaime114.

M. Maussas magines ir religines apeigas skiria socialiniu poži�riu. Religin�s apeigos –

oficialios, viešos, privalomos, pastovios. Tuo tarpu magin�s apeigos apib�dinamos kaip

draudimai. Magija ir religija, anot mokslininko, paprastai praktikuojamos skirting� veik�j� ir

skirtingose vietose115.

Pažym�tina, kad nuo XX–XXI a. sand�ros magini� ir religini� praktik� si�loma

neskirti. Pavyzdžiui, R. R. Marettas atmet� J. G. Frazerio teorij�, kad skirtingos mald� formos

kilusios iš nepavykusi� magini� burtažodži�, ker�jim�. Maginiai ir religiniai komponentai, anot

mokslininko, susimaiš� iš užkalb�jimo virsdami malda116.

Ta�iau XXI a. moksliniame diskurse taip pat esama religinio ir maginio ritualo, magini�

ir religini� praktik� perskyr�. Tiesa, maginis ar religinis ritualas išskiriami atsižvelgiant �

žmogaus jam teikiam� reikšm� ir tikslus. Pavyzdžiui, Bryonas K. McHenry išskiria religin� ir

magin� ritual� atsižvelgdamas � tai, kokio žmogus tikisi rezultato ir kaip jis suvokia ritualo

vyksm�. Jei atliekant ritual� ar laikantis tik�jimo tikimasi teigiamo rezultato ir manoma, jog

galia slypi bet kokiame objekte, jo manipuliacijose, tuomet ritualas yra maginis. Jei teigiamo

rezultato tikimasi atliekant ritual� ar laikantis tik�jimo ir manoma, jog galia slypi ne pa�iame

objekte, o tam reikalingas dvasinis agentas, tada tai yra religinis ritualas117.

Lietuvoje Jonas Balys magij� siejo su burtais, kuriais „žmogus nori palenkti savo valiai

j� supan�i� aplink�, gamtin� ir antgamtin� pasaul�, tik�damas gal�s priversti juos tarnauti savo

naudai“118. Toks mokslininko poži�ris atitinka daugel� XIX–XX a. vid. magini� ir religini�

praktik� perskyr�, kurios yra daromos magines praktikas atskiriant nuo religini� pagal j�

skirtingus tikslus. J. Balys magijos nelaik� religijos dalimi, ta�iau vis d�lto siejo su

112 Styers R. Making Magic: Religion, Magic and Science in the Modern World. Oxford university press, 2004, p. 82. 113 Ten pat, p. 84. 114 Malinowski B. Magic, Science and Religion and Other Essays. Boston, 1948. 115 Mauss M. A General Theory of Magic. London and New York, 2002. 116 Styers R. Making Magic: Religion, Magic and Science in the Modern World. Oxford university press, 2004, p. 86. 117 McHenry K. B. The Cross and Catholics: Magic or Religion? Prieiga per internet�: <http://soar.wichita.edu/dspace/bitstream/handle/10057/1148/t07030.pdf?sequence=1> (prisijungta 2012 m. vasario 5 d.). 118 Balys J. Lietuvi� liaudies pasaul�jauta tik�jim� ir papro�i� šviesoje. Raštai. T. 2., p. 45.

27

ikikrikš�ioniškosios kult�ros palikimu. Tai rodo evoliucionistin� poži�r� � magijos ir religijos

reiškin�.

Leonardas Sauka skyr� magij� nuo religijos ir pabr�ž� jos iracionalum�. Magijai

priskiriami liaudiški tik�jimai, prietarai, burtai, užkalb�jimai, tik�jimai mitin�mis b�tyb�mis.

Pažym�tina, kad prie magin�mis nuostatomis paremt� tik�jim� priskiriami b�tent liaudies

tik�jimai119.

Iš šiuolaikini� magijos tyr�j� min�tina D. Kulakauskien�, kuri n�ra linkusi tapatinti

krikš�ionyb�s su magijos praktikomis, nes „religiniai (krikš�ionišk�ja prasme) ir maginiai

veiksmai skiriasi ne tiek išorine charakteristika, kiek savo kilme ir funkcija“120. Kita vertus,

mokslinink� pripaž�sta, kad „religijos ir magijos santyk� sud�tinga nustatyti, kadangi religiniai ir

maginiai veiksmai dažnai yra šalia, toje pa�ioje buityje ir gyvensenoje“121.

Daiva Vaitkevi�ien� pabr�žia magini� ir religini� praktik� perskyras ir skiria

užkalb�jimus bei maldeles. Užkalb�jimais mokslinink� laiko magin� paskirt� turin�ias formules,

kuriomis siekiama paveikti fizin� ir psichin� realyb� – pagydyti lig�, sužadinti meil�, pagausinti

derli�, prišaukti liet� ir t. t.122 Mokslinink�s nuomone, „užkalb�jimo s�voka apima du

pagrindinius komponentus – žodin� formul� ir magin� intencij�, kuri gali b�ti sustiprinama

maginiu veiksmu. Magin� intencija atsispindi užkalb�jimo tekste, kadangi ji išreiškiama kaip

pageidavimas, nurodymas, �sakymas, prašymas, link�jimas ir pan., tuo pa�iu metu dažnai

atliekant magin� veiksm� <...>“123. D. Vaitkevi�ien� maldose pastebi ryškiai išreikšt� religin� jas

sakan�io asmens ir adresato santyk�. Tuo tarpu užkalb�jimuose, anot mokslinink�s, dominuoja

užkalb�tojo asmenin� galia, o vietoje prašymo intonacijos neretai atsiranda �sakymas ar

kategoriškas nurodymas124. Vis d�lto pažymima, kad riba tarp maldel�s ir užkalb�jimo yra gana

sunkiai nubr�žiama.

Marija Zavjalova magij� sieja su užkalb�jimais, burtais (meil�s burtais). Magin� ritual�

(kur� supranta per užkalb�jimus) mokslinink� apibr�žia atsižvelgdama � jo strukt�r� ir funkcij�.

Mokslinink� sako, kad užkalb�jimuose neretai „naudojami šventi objektai, turintys nepaprast�

gali�, pavyzdžiui: kryžius, kar�na, Viešpaties karstas“125. Ta�iau M. Zavjalova paaškina, kad

kiekvienas daiktas, patek�s � užkalb�jim� sfer�, tampa simboliu, šio ir ano pasaulio tarpininku,

119 Jono Basanavi�iaus tautosakos biblioteka. L. Saukos �vadas. Vilnius, 2004, p. 17. 120 Kulakauskien� D. Magija br�stan�ios asmenyb�s gyvenime (XX a. II pus�s–XXI a. pr. Lietuvoje). Kaunas, 2006, p. 23. 121 Ten pat. 122 Lietuvi� užkalb�jimai:gydymo formul�s. Sudar� D. Vaitkevi�ien�. Vilnius, 2008, p. 9. 123 Lietuvi� užkalb�jimai:gydymo formul�s. Sudar� D. Vaitkevi�ien�. Vilnius, 2008, p. 9–10. 124 Ten pat, p. 10. 125 Zavjalova M. Daikt� pasaulis lietuvi� užkalb�jimuose. Tautosakos darbai. T. VIII (XV), Vilnius, 1998, p. 149.

28

�gyja magišk� gali�126. Taigi magišku daiktas tampa tada, kai jis yra individo �prasminamas,

�simbolinamas kaip mediumas tarp šiapus ir anapus.

Galina Miškinien�, viena iš nedaugelio autori�, vartojusi� „magini�-religini�“ apeig�

s�vok�, b�rim� laik� sudedam�ja magini�-religini� apeig� dalimi. Vis d�lto prieš b�rim�

atliekam� ritual� (apsiplovim� vandeniu, giesmi� giedojim�) mokslinink� vadina religiniu127.

Terminas „maginis-religinis“ atspindi praktikas, kurios skirtos antgamtin�ms b�tyb�ms

siekiant tam tikro rezultato. Šiuo atveju magija ir religija priart�ja viena prie kitos per savo

strukt�ra panašius ritualus, praktikas.

Neabejotinai didel� ind�l� � magijos ir religijos tyrimus yra �neš� ne tik šimtmet�

trukusiuose debatuose dalyvav� antropologai klasikai, bet ir šiandien žinomi mokslininkai, kuri�

veikalai buvo naudingi susipaž�stant su platesniu istoriografiniu tiriamo reiškinio kontekstu.

Bendr� magijos teorij�, samprat� raid� religijos, mokslo kontekste atspindi mokslinink�

R. Styerso128, M. D. Bailey129, M. Browno130, J. N. Bremmerio131, J. N. Bremmerio ir

J. R. Veenstros132, N. Belmont133, D. Harmeningo134, S. J. Tambiaho135, B. Kapfererio136,

S. Greenwood137 ir kt. darbai.

Šaltini� apžvalga Student� magijos ir religijos sampratos, magin�s-religin�s praktikos, antgamtinio

pasaulio patirtys ir suvokiniai analizuoti naudojantis autor�s surinktais empiriniais kokybiniais ir

kiekybiniais duomenimis.

Empirin� medžiag� autor� rinko derindama keli� r�ši� metodus: anketin� apklaus�

(atvir� klausim� anket�), pusiau strukt�ruot� interviu ir fokusuotos grup�s apklausas.

Kiekybiniai duomenys rinkti nuo 2006 iki 2012 met�. Tyrimo metu apklausta: VDU – 170 (iš j�

30 studijuojantys tarptautin�je ERASMUS main� programoje138), KU – 40, ŠU – 40, KTU – 40,

126 Zavjalova M. Daikt� pasaulis lietuvi� užkalb�jimuose. Tautosakos darbai. T. VIII (XV), Vilnius, 1998, p. 156. 127 Miškinien� G. B�rimo tekstai Lietuvos totori� rankraš�iuose. Tautosakos darbai. T. IX (XVI), 1998, p. 263. 128 Styers R. Making Magic: Religion, Magic and Science in the Modern World. Oxford University press, 2004. 129 Bailey M. D. The Disenchantment of Magic: Spells, Charms and Superstition in Early European Witchcraft Literature. American Historical Review. 2006, p. 383–404; Bailey M. D. The Meanings of Magic. Magic, Ritual and Witchcraft. University of Pennsylvania press, 2006. 130 Brown M. Thinking about Magic. Anthropology of Religion: A Handbook. Westport, Conn., 1997. 131 Bremmer J. N. The Birth of the Term „Magic“. Papyrologie und Epigraphik. Vol. 126, 1999, p. 1–12. 132 Bremmer J. N., Veenstra J. R. The Metamorphosis of Magic: From Late Antiquity to the Early Modern Period. Leuven, Paris, Dudley, MA, 2002, p. 9–14. 133 Belmont N. Superstition and Popular Religion in Western Societies. Between Belief and Transgression. Chicago, 1982. 134 Harmening D. The History of Western Magic: Some Considerations. Folklore (Eletronic Journal of Foklore). Vol. 17. Tartu, 2001. 135 Tambiah S. J. Magic, Science, Religion, and the Scope of Rationality. Cambridge, New York, Port Chester, Melbourne, Sydney, 1990. 136 Beyond Rationalism: Rethinking Magic, Witchcraft and Sorcery. Edited by B. Kapferer. Berghahn Books, 2006. 137 Greenwood S. The Anthropology of Magic. Oxford, New York, 2009. 138 Apklausti studentai, atvyk� studijuoti � VDU iš Ispanijos – 9, Pranc�zijos – 3, Latvijos – 5, Italijos – 2, Japonijos – 1, Vokietijos – 2, Lenkijos – 1.

29

VU – 40, VGTU – 40, LSMU – 40 skirting� specialybi� ir kurs� student�. Iš viso atvir�

klausim� anketa apklausta 410 respondent� iš skirting� Lietuvos universitet� (229 moterys ir

182 vyrai). Smulkesn� pasiskirstym� pagal moksl� sritis, studijuojamus kursus žr. 1 lentel�je.

Tam, kad b�t� objektyviai atspind�tas student� magini�-religini� praktik�

pasiskirstymas pagal moksl� kategorijas, studijuojam� kurs�, naudota atsitiktin� ir atsitiktin�

stratifikuota atranka (lankytasi skirtinguose universitet� padaliniuose, fakultetuose, apklausti

kuo �vairesni� specialybi� studentai).

Konfesiniu poži�riu dauguma apklaust�j� save laiko katalikais – ~79 %.

Nepraktikuojan�iais katalikais save �vardijo ~1 %, pravoslavais – ~0,7 %, ateistais – ~1,7 %,

agnostikais – ~0,4 %, induistais – ~0,4 %, pagonimis – ~0,4 %, liuteronais – ~0,4 %, senov�s

graik� ir rom�n� religij� išpažin�jais bei budistais – ~0,4 %, deklaruoja, kad jokios religijos

neišpaž�sta – ~1 %, nieko nenurod� – ~15 % apklaust� student�.

2011–2012 m. autor� rinko kokybinius duomenis, susijusius su student� bendruomenei

b�dingomis magijos, religijos sampratomis. Pokalbio, pusiau strukt�ruoto interviu, fokusuot�

grupi� apklaus� metodais apklausta 80 pateik�j� (37 vyrai ir 43 moterys).

Student� magijos ir religijos sampratoms atskleisti naudotasi dviej� autor�s paskait�

(2012 02 23 – „Magija kaip universali patirtis“ (dalyvavo apie 100 student�) ir 2012 03 07 –

„Maginio žodžio galia akademiniame diskurse“ (dalyvavo apie 20 student�) asmeniniais �rašais;

šiose paskaitose studentai diskutavo ir vardijo pirmines su magija, religija susijusias asociacijas.

Empiriniais tyrimais pagr�stos autor�s sudarytos bylos saugomos Vytauto Didžiojo

universiteto Kult�ros studij� ir Etnologijos katedros rankraštyne (VDU ER 1195, VDU ER

1394, VDU ER 2288).

30

1 lentel�. Respondent� pasiskirstymas pagal studijuojamas moksl� sritis, kursus

Universi-tetas

Ben

dras

resp

. ki

ekis

M

oter

ys

Vyr

ai

Hum

anita

ri-

niai

mok

slai

So

cial

inia

i m

oksl

ai

Tiks

lieji

mok

slai

N

enur

od�

mok

sl�

sriti

es

I kur

so

stud

enta

i II

kur

so

stud

enta

i II

I kur

so

stud

enta

i IV

kur

so

stud

enta

i

Nen

urod

� ku

rso

2006 m. VDU surinkti duomenys

100 69 31 54 33 8 5 19 17 34 26 4

2008 m. VDU (ERASMUS studentai) surinkti duomenys

30 14 16 5 6 4 15 - 2 4 1 23

2009–2012 m. VDU surinkti duomenys

40 28 12 13 20 7 - 23 9 3 1 4

KU 40 34 6 6 23 11 - 8 15 3 14 -

ŠU 40 24 16 14 19 7 - 15 5 12 8 -

KTU 40 15 25 - 20 20 - 10 11 4 14 1

VU 40 17 23 25 10 5 - 12 2 14 12 -

VGTU 40 10 30 - 10 30 - 17 8 5 10 -

LSMU 40 22 18 - 9 31 - 13 5 11 11 -

Iš viso 410 232 178 117 148 125 20 117 75 89 97 32

31

I.STUDENT� MAGIJOS IR RELIGIJOS SAMPRATOS

I. 1. Pirmin�s žodži� magija ir religija asociacijos

Pirmiausia nagrin�sime pirmines studentams kylan�ias asociacijas, susijusias su žodžiais magija

ir religija. Pirmin�s žmogui kilusios asociacijos, susijusios su netik�tumo momentu, tod�l

pastebimos reakcijos gali b�ti gana informatyvios ir netik�tai atskleisti tam tikram žodžiui

teikiamas neigiamas arba teigiamas reikšmes. Analizuojant žodži� magija ir religija asociacij�

lauk� tikimasi sužinoti, kokius artimos reikšm�s žodžius studentai renkasi magijai ar religijai

apib�dinti ir kaip tie žodžiai atspindi j� magijos ir religijos sampratas.

1 pav. Pirmin�s studentams kilusios asociacijos, susijusios su žodžiu „magija“

Pirmas eksperimentas vyko per paskait� „Maginio žodžio galia akademiniame diskurse“

Vytauto Didžiojo universitete, kai studentai vardijo pirmines jiems kilusias asociacijas,

susijusias su žodžiu magija. Tyrimas parod�, kad paskaitos dalyviams magija asocijuojasi su

tokiais žodžiais kaip „stebuklai“, „paslaptis“, „antgamtin�s galios“, „mistika“, „paveikus žodis“,

„burtai“, „galia“, „ritualai“, „ypatinga jausena“ ir „pasaul�voka“ (žr. 1 pav.)139. Diagramoje

matyti, kad keletas min�t� žodžio magija asociacij� (ritualai, burtai, paveikus žodis) �vardija

praktin� magijos pus�, t. y. atspindi magijai priskiriamas praktikas. Šalia praktik� minimos ir

antgamtin�s galios, o tai liudija, kad magija suvokiama kaip susijusi su antgamtiniu pasauliu. 139 Paskaita „Maginio žodžio galia akademiniame diskurse“, 2012 m. kovo m�n. 7 d. (asmeninis �rašas).

32

Galiausiai išryšk�ja tam tikros asociacijos, kurios gal�t� b�ti siejamos su magijos savyb�mis:

ypatinga pasaul�voka, jausena, mistika, galia, stebuklais, paslaptimis140.

Eksperimento metu išryšk�jo magijos kaip nepaprastos, paslaptingos, netgi mistiškos

suvokimas. Itin neigiamos magijos reikšm�s neužfiksuota, nors tokios asociacijos kaip galia,

mistika, antgamtin�s galios šiek tiek siejasi ir su individo baime (baime to, ko iki galo nepaž�sti,

negali kontroliuoti). Šiuo atveju magija suvokiama kaip reali, veikianti, aktyvi ir galinga

technika. Panašias emociniu �sp�džiu paremtas žodžio magija asociacijas D. Kulakauskien�

pastebi tirdama moksleivi� magijos sampratas. Magija, anot mokslinink�s, moksleiviams

asocijuojasi su paslaptingumu, nekasdieniškumu, mistika, stebuklais, nerealiais dalykais,

keistenyb�mis ir kt.141 M. Balikien� tyr�, kaip vyresnio, vidutinio amžiaus, taip pat ir jauni

išsimokslin� žmon�s Lietuvoje ži�ri � blog� ak�. Mokslinink� nustat�, kad „daugelio pateik�j�

manymu, bloga akis – ne prietaras, o baugus reiškinys, kuriame slypi paslaptinga galia“142.

2 lentel�. Pirmin�s student� asociacijos, susijusios su magija ir religija (asociacijos išd�stytos tokia tvarka, kokia jos buvo išvardytos tyrimo metu)

Magija Religija

Haris Poteris Bažny�ia

Burtai J�zus Kristus

Raganos Karas

Dvasios Monarchija

Slaptos draugijos Dogmatizmas

Sektos Altorius

Spiritizmas Korupcija

Pragaras Vertyb�s

Šamanai Sakramentas

Religija Amžinasis gyvenimas

Vudu l�l�s Tik�jimas

Prietarai Celibatas

Prakeikimai Rojus

Mitologija Magija

140 Paskaita „Magija kaip universali patirtis“, baras „Irish Pub Fortas“, 2012 m. vasario m�n. 23 d. (asmeninis �rašas). 141 Kulakauskien� D. Magija br�stan�ios asmenyb�s gyvenime (XX a. II pus�s–XXI a. pr.) Lietuvoje. Daktaro disertacija. Humanitariniai mokslai, Etnologija (07 H). Kaunas, VDU, 2006. 142 Balikien� M. Tik�jimo bloga akimi raiška šiuolaikin�je Lietuvoje. Daktaro disertacija (Etnologija 07H). Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2012, p. 125.

33

Per kit� paskait� – „Magija kaip universali patirtis“ (paskaita vyko bare „Irish Pub

Fortas“ Kaune) atliktas panašus eksperimentas, ta�iau lygintos pirmin�s student� asociacijos,

susijusios ne tik su žodžiu magija, bet ir su religija. Eksperimento metu paaišk�jo, kad magija

daugiau asocijuojasi su Hario Poterio personažu, burtais, raganomis, dvasiomis, slaptomis

draugijomis, sektomis, spiritizmu, pragaru, šamanais, religija, vudu l�l�mis, prietarais,

prakeikimais, mitologija. Tuo tarpu religijai b�dingiausios asociacijos – J�zus Kristus, bažny�ia,

karas, monarchija, dogmatizmas, altorius, korupcija, vertyb�s, sakramentas, amžinasis

gyvenimas, tik�jimas, celibatas, rojus, magija (žr. 2 lentel�)143.

Nustatyta, kad ir religijos, ir magijos pirmin�se asociacijose išsiskiria toms samprat�

kategorijoms b�dingi veik�jai. Tarp student� užfiksuot� magijos samprat� atitinkantis Hario

Poterio personažas atskleidžia magij� kaip galin�i� reikštis per nepaprast� gali�, ypating�

geb�jim� turint� žmog�, bet tik kaip filmuose, knygose egzistuojant� heroj�. Tai išryškina

magijos iliuzinius (atstovaujan�ius nerealiam pasauliui) bruožus.

Šiandien kinas (televizija) neabejotinai daro poveik� individo magijos sampratos

formavimuisi. Tokie filmai kaip „Haris Poteris“144, „Žied� valdovas“145, „Narnijos kronikos“146

ir kt. tarsi �k�nija esminius magijos principus, o kartu savit� pasaulio suvokimo model�. Filmas

apie Har� Poter� išties atspindi dualaus pasaulio vaizdin�, savotiškai paaiškinant�, kod�l mes

kažko nežinome ar nematome. Filme teigiama, kad egzistuoja ir mums suvokiamas realus

pasaulis, ir pasaulis, kuriame veikia visai kitokios taisykl�s: gyvena ypating� geb�jim�, gali�

turintys žmon�s, lankantys specialias mokyklas (mokosi burti, užker�ti, atker�ti, skraidyti ant

šluotos ir pan.), ta�iau net ir tarp ypating� žmoni� (ragani�, burtinink�) esama blogio ir g�rio

dichotomijos. Juodoji ir baltoji magija išsiskiria priklausomai nuo to, kokiam tikslui (kilniam ar

ne) turimos galios naudojamos. Pla�i�ja prasme magija �ia n�ra pristatoma kaip nereali ar bloga.

Ji reali tiems, kurie gali j� �valdyti, suprasti ir priimti, o gera tuomet, kai skiriama kilniems,

geriems tikslams pasiekti. Šiuo atveju magija pateikiama kaip morali, �gyja moralin�,

švie�iam�j�, ugdom�j� aspekt� ir turi savitas institucijas, kuriose yra diegiama. Per min�tus

elementus ji gerokai priart�ja prie religijos sampratos.

Nors min�tas filmas atrodo nerealus, kupinas iliuzij�, jis atsako � daugyb� šiandien

vaikui ar suaugusiajam kylan�i� klausim�, si�lo tam tikr� pasaulio aiškinimo b�d� ir moraline

prasme turi ugdom�j� funkcij�. Toks filmo, knyg� populiarumas (ir ne tik tarp vaik�) rodo, kad

143 Paskaita „Magija kaip universali patirtis“, baras „Irish Pub Fortas“, 2012 m. vasario m�n. 23 d. (asmeninis �rašas). 144 Pagal brit�s rašytojos J. K. Rowling septyni� fantastini� roman� serij�: „Haris Poteris ir išminties akmuo“, „Haris Poteris ir paslap�i� kambarys“, „Haris Poteris ir Azkabano kalinys“, „Haris Poteris ir Ugnies taur�“, „Haris Poteris ir Fenikso brolija“, „Haris Poteris ir netikras princas“, „Haris Poteris ir mirties relikvijos“. 145 Pagal J. R. R. Tolkino k�rin�, kuris apib�dinamas kaip epin� fantazijos istorija. 146 Pagal airi� rašytojo C. S. Lewiso knyg� serij� vaikams.

34

jis yra prasmingas skaitan�iam ar film� ži�rin�iam žmogui ir tokiu b�du, be abejo, formuoja tam

tikrus poži�rius, sampratas, nuostatas. Ta�iau reik�t� pažym�ti, kad ne tik filmai, knygos,

televizija formuoja individo sampratas. Ir režisierius, ir rašytojas taip pat yra individai, kurie,

veikiami t� pa�i� šaltini�, individuali� išgyvenim�, patir�i�, kuria sampratas.

�domu tai, kad šiandien mokslininkai ieškodami nauj� magijos, religijos apibr�ž�i�

atkreipia d�mes� � fantastin�, grožin� literat�r�, filmus. Pavyzdžiui, Johnas Grangeris filme

„Haris Poteris“ vaizduojamame magijos, fantazijos pasaulyje ieško krikš�ioniškos pasaul�ži�ros

apraišk�. Pirmuosiuose dešimt skyri�, ieškodamas t� pa�i� strukt�r�, tem�, simboli� reikšmi�

krikš�ioniškoje kult�roje, autorius analizuoja tam tikrus elementus, kurie pasikartoja visose

knygose apie Har� Poter�: „Magija, fantazija ir krikš�ioniška pasaul�ži�ra“ (Magic, Fantasy and

the Christian Worldview), „Dievo armija prieš Š�tono tarnus?“ (God’s Army versus the Servants

of Satan?), „Herojaus kaip J�zaus kelion�“ (The Hero’s Christlike Journey), „Dvasinio

tobul�jimo alchemija“ (The Alchemy of Spiritual Growth), „Vienas asmuo, dvi prigimtys“ (One

Person, Two Natures) ir kt.147 Kenas Jacobsenas nagrin�ja klausimus, susijusius su knyg� apie

Har� Poter� krikš�ioniškais ar bent jau religiniais bruožais148. Michaelas Ostlingas,

atsižvelgdamas � XXI a. vartotojišk� visuomen�, analizuoja Hario Poterio populiarumo

priežastis. Jis teigia, jog Haris Poteris populiarus d�l to, kad jo magija išsklaido iliuzijas. Taip jis

ne�prastus dalykus tarsi paver�ia �prastais, dar labiau paž�stamais ir nekelian�iais išš�ki�149.

Studij�, straipsni�, kuriuose analizuojami filmai, knygos, šiandien yra be galo daug

(A. Bugajska, I. de Brito e Zorro, A. Blake, D. Colbertas, L. Cherrettas, J. Grangeris ir kt.). Toks

mokslinink� susidom�jimas rašytoj�, režisieri� kuriamais produktais rodo j� milžinišk� gali�

veikti visuomen� arba pagal tai, k� visuomen� atsirenka, steb�ti, kaip kei�iasi jos dvasiniai

poreikiai. Ypa� aktualu analizuoti šaltinius, susijusius su pasaul�ži�ra, jos maginiais-religiniais

elementais. Magijos apraišk� ieškoma literat�roje, muzikoje, dail�je ir kt.150

Be min�to Hario Poterio personažo, magija studentams taip pat asocijuojasi su

raganomis, šamanais ir dvasi� pasauliu. Iš to galima daryti išvad�, kad magijoje veikia ne tik

turintieji nepaprast� gali�, ypating� geb�jim� veikti juos supant� ar anapusin� pasaul�, bet ir

anapusinio pasaulio veik�jai atsako � m�ginimus juos paveikti. Pirmin�s asociacijos iš esm�s

pateikia dualaus pasaulio suvokimo vaizdin�, kuriame egzistuoja gamtinis ir antgamtinis

pasauliai. Pamin�tina, kad magijos siejimas su raganomis, dvasiomis, šamanais ne tik atskleidžia 147 Granger J. Looking for God in Harry Potter. USA, 2006. Prieiga per internet�: <http://files.tyndale.com/thpdata/FirstChapters/978-1-4143-0091-7.pdf> (prisijungta 2012 m. liepos 15 d.). 148 Jacobsen K. Harry Potter And The Secular City: The Dialectical Religious Vision of J.K. Rowling. Animus. Vol. 9, 2004. Prieiga per internet�: <www.swgc.mun.ca/animus> (prisijungta 2012 m. liepos 15 d.). 149 Ostling M. Harry Potter and the Disenchantment of the World. Journal of Contemporary Religion. Vol. 18, No. 1, 2003, p. 3–23. Prieiga per internet�: <http://www.ic.arizona.edu/ic/soc3173/readings/OstlingPotter.pdf> (prisijungta 2012 m. liepos 15 d.). 150 Magic and The Supernatural. Edited by S. E. Hendrix, T. J. Shannon. United Kingdom, Oxford, 2012, p. 106.

35

dualaus pasaulio vaizdin�, bet ir neretai magijai teikiamas neigiamas reikšmes. Pavyzdžiui,

student� buvo klausiama, ar raganos jiems turi neigiam� ar teigiam� reikšm�, ir beveik

vienbalsiai buvo atsakyta, jog neigiam�151.

Neigiamas poži�ris � magij� dominuojan�ios religijos, religini� paži�r� kontekste

išryšk�ja j� siejant su pragaru, prietarais, prakeikimais, �vairiomis praktikomis (burtais,

spiritizmu, bandymu pakenkti kitam naudojant vudu l�les ir kt.). Panašu, kad bet koks žmogaus

kišimasis � jam nepažinius dalykus, antgamtinio pasaulio tvark� (iš esm�s taip pripaž�stamas ir

antgamtinio pasaulio egzistavimas) yra nepriimtinas. Viena iš paskaitos dalyvi� pla�iau išd�st�

savo nuomon�: „Mano tai iš esm�s nuomon�, kad ir baltoji magija vis tiek yra blogai, vis tiek

bandai kištis kažk�, <...> o religija tai tu gali tik�tis, melstis, bet tu nesistengi to angelo nuleisti.

Tai magija vis tiek iracionalesnis dalykas“152. Magija �ia siejama su tam tikr� b�tybi� (dvasi�)

iškvietimu, pavojingomis praktikomis. Informatyvus paskaitos dalyv�s magijos ir religijos

iracionalumo vertinimas. Viena vertus, pripaž�stama, kad ir religijoje, ir magijoje egzistuoja

santykis su antgamtiniu pasauliu: religijoje jis paremtas tik�jimu ir malda, magijoje – tiesioginiu

bandymu paveikti, iškviesti antgamtines b�tybes. Kita vertus, magija vis tiek laikoma

iracionalesne, tarsi melstis ir tik�ti antgamtine b�tybe b�t� racionalu ar racionaliau negu bandyti

�sitikinti jos buvimu. Toks student�s vertinimas atspindi daugiau tradicin�s religijos

(krikš�ionyb�s) nei magijos palaikym�.

Šiandien magija dažnai priskiriama prie iracionali�, paranormali�, antgamtini�

reiškini�. Ta�iau religija oficialiu, instituciniu lygmeniu toki� vertinim� daugiau mažiau

išvengia. Pavyzdžiui, „Tarptautini� žodži� žodyne“ pateikiama tokia pirmin� žodžio „magija“

reikšm�: „apeig�, susijusi� su žmogaus tariamu sugeb�jimu paslaptingomis antgamtin�mis

priemon�mis valdyti gamtos ir �sivaizduojamas j�gas, visuma, vis� rel. kult� sudedamoji

dalis“153. Tuo tarpu žodžio „religija“ pirmin� reikšm� pateikiama tokia: „tik�jimas, kad

egzistuojan�ios antgamtin�s j�gos (dievas arba dievai, dvasios); tikyba ir su ja susij� kulto

veiksmai, apeigos, organizacijos“154. „Elektroniniame lietuvi� kalbos žodyne“ magija

apib�dinama kaip „žodžiai ir veiksmai, prietaring� žmoni� �sivaizdavimu galintys sukelti

reiškinius, priešingus gamtos d�sniams, užkeikimai, kerai, burtai <...>“155. Išskiriama juodoji ir

baltoji magija. Baltoji magija siejama su b�rimu padedant vadinamosioms dieviškoms j�goms, o

151 Paskaita „Magija kaip universali patirtis“, baras „Irish Pub Fortas“, 2012 m. vasario m�n. 23 d. (asmeninis �rašas). 152 Ten pat. 153 Tarptautini� žodži� žodynas. Vilnius, 1985, p. 297. 154 Ten pat, p. 421. 155 Elektroninis lietuvi� kalbos žodynas. Prieiga per internet�: <http://www.lkz.lt/startas.htm> (prisijungta 2012 vasario 3 d.).

36

juodoji magija – padedant vadinamosioms pragaro j�goms156. Netgi skirstymas � juod�j� ir

balt�j� magij�, siejant jas su dieviškosiomis arba pragaro j�gomis, atspindi krikš�ionišk�

pasaul�ži�r�. Tuo tarpu religija apib�dinama kaip „tik�jimas, kad egzistuojan�ios antgamtin�s

j�gos (dievas ar dievai, dvasios ir pan.), tuo tik�jimu pagr�sti moraliniai principai ir apeigos,

tikyba“. Taigi magija susijusi su „prietaring� žmoni� �sivaizdavimais“, „tariamais geb�jimais“,

„paslaptingomis antgamtin�mis j�gomis“, „�sivaizduojamomis j�gomis“, o religija su „tik�jimu,

kad egzistuoja antgamtin�s j�gos“ (bet ne tariamos ar �sivaizduojamos antgamtin�s j�gos, j�

egzistavimas nekvestionuojamas), „tik�jimu pagr�stais moraliniais principais“ ir t. t.

Neigiam� student� magijos samprat� atskleidžia ir jos siejimas su slaptomis

draugijomis, sektomis. Eksperimento metu ir apibendrinant gautus rezultatus �sipliesk�

skirtingas pozicijas d�l sekt� reiškian�i� paskaitoje dalyvavusi� asmen� diskusija. Vieni

diskutuotoj� sekt� laik� tam tikra atskirtimi nuo normos ir skyr� sekt� nuo religijos. Anot j�,

sektose viskas paremta pinigais, o išpaž�stant religij� pinigai n�ra privalomi. Kita

diskutuojan�i�j� pus� teig�, jog sekta niekuo nesiskiria nuo religijos, o bažny�i� gyvavimas

šiandien taip pat paremtas tam tikra duokle157. TŽŽ sekta apibr�žiama kaip „religin�

bendruomen�, grup�, atskilusi nuo viešpataujan�ios bažny�ios, tikybos, arba žmoni� grup�,

atsiskyrusi nuo kit�, turinti savo �sitikinimus, interesus“158. Viena vertus, tokia apibr�žtis lyg ir

nepabr�žia neigiamo poži�rio � sekt�. Kita vertus, vadinamosios viešpataujan�ios bažny�ios,

kartu ir jos sek�j� poži�ris � atskilusias religines grupes, kurios turi savo �sitikinim� ir interes�,

yra savito, dažnai neigiamo atspalvio – b�ti atsiskyrusiam ir tarnauti savo, o ne visuomen�s

interesams n�ra priimtina. Tiesa, eksperimento metu pasitaik� pirmini� magijos asociacij� ir su

pa�ia religija, o tai parodo, kad jos suvokiamos kaip tarpusavyje susijusios ar turin�ios bendr�

bruož�159.

Religija studentams asocijuojasi su svarbiausia krikš�ionyb�s asmenybe J�zumi

Kristumi. Pastebimas ir bažny�ios, kaip abstraktaus, institucionalizuoto religinio veik�jo,

suvokimas. Iškyla neigiamos religijos asociacijos, susijusios su monarchija, karais, korupcija,

dogmatizmu. Viena vertus, tai atspindi tam tikriems istoriniams laikotarpiams b�ding� neigiam�

poži�r� � religijos vaidmen� (pvz., kryžiaus karai, inkvizicija, ragan� teismai ir kt.), kuris susij�s

su šiandien nepriimtinu bažny�ios, kaip tarpinink�s tarp Dievo ir visuomen�s, vaidmeniu. Kita

vertus, religija suvokiama kaip kritiškai neobjektyvi pasaulio pažinimo sistema. Vis d�lto

156 Elektroninis lietuvi� kalbos žodynas. Prieiga per internet�: <http://www.lkz.lt/startas.htm> (prisijungta 2012 vasario 3 d.). 157 Paskaita „Magija kaip universali patirtis“, baras „Irish Pub Fortas“, 2012 m. vasario m�n. 23 d. (asmeninis �rašas). 158Tarptautini� žodži� žodynas. Vilnius, 1985, p. 440. 159 Paskaita „Magija kaip universali patirtis“, baras „Irish Pub Fortas“ – 2012 m. vasario m�n. 23 d. (asmeninis �rašas).

37

poži�ris � religij�, palyginti su magija, yra teigiamesnis. Ji siejama su tik�jimu, rojumi,

vertyb�mis, amžinuoju gyvenimu160. Pagal šias student� pateiktas pirmines asociacijas matyti,

kad religija traktuojama kaip moralin�mis vertyb�mis paremtas, vertyb�mis aukštesnis už

magij� tik�jimas, kur� išpaž�stantis žmogus po mirties patenka � roj� ir gali džiaugtis amžinuoju

gyvenimu. Paklausus, ar galima teigti, kad n�ra magijai b�ding� vertybi�, dauguma student�

negal�jo aiškiai patvirtinti arba paneigti min�to teiginio. Vienas iš paskaitos dalyvi� atsak�:

„Haris Poteris turi vertybi�.“161 Tai rodo, kad magija ir vertyb�s tiesiogiai susijusios nerealiame,

iliuziniame film�, knyg� pasaulyje. Ta�iau ne kas kitas, o knygos, filmo autorius suteikia savo

personažui vertybi�. Kaip jau min�ta, šiandien yra daug tyrim�, susijusi� su filmais ir knygomis

apie Har� Poter�, juose atrandama krikš�ioniškos pasaul�ži�ros element�.

Pažym�tina, kad pirmo ir antro eksperimento rezultatai gana skirtingi. Pirmo

eksperimento metu poži�ris � magij� nebuvo labai neigiamas, o atliekant antr� eksperiment�

neigiamas poži�ris � magij� buvo itin stiprus. Tokius rezultatus gal�jo lemti skirtinga paskait�

aplinka. Pirmasis eksperimentas vyko universitete. Tai, kad � paskait� susirinko nedaug student�

ir dalyvavo d�stytojai, galb�t trukd� atsipalaiduoti ir laisvai diskutuoti. Antras eksperimentas

vyko laisvesn�je aplinkoje – „Forto“ bare. Alkoholis, didesnis paskaitos dalyvi� skai�ius

(dauguma j� at�jo grupel�mis, vieni kitus pažinojo) galb�t leido labiau atsipalaiduoti ir dr�siau

reikšti savo nuomon�. Kita vertus, pirmo eksperimento metu tirtos tik pirmin�s magijos

asociacijos, o per antr� eksperiment� – magijos ir religijos pirmin�s asociacijos. Antro

eksperimento metu student� vardijamos ir magijos, ir religijos pirmin�s asociacijos gal�jo tur�ti

�takos ryškesn�ms perskyroms ar, atvirkš�iai, leido pasteb�ti j� s�sajas. Paskaitos dalyvius

pakankamai provokavo viešas magijos ir religijos asociacini� pozicij� �vardijimas ir aptarimas.

Skirtinga tyrimui pasirinkta aplinka, metodologija pad�jo atskleisti pirmini� magijos

asociacij�, o kartu ir magijos sampratos kontekstualum�. Eksperimentai parod�, kad, magijos

pirmines asociacijas nagrin�jant kartu (lyginant, ieškant s�saj�) su religijos pirmin�mis

asociacijomis, tiriamoji grup� patyr� �tamp� ir steng�si „apginti“ religijos pozicijas. Taip

pabr�žiant neigiam� poži�r� � magij�, stengiamasi palaikyti tradicin� religij�.

I. 2. Magijos ir religijos perskyros ir s�sajos

Eksperiment� metu išryšk�jo pirmin�s studentams kilusios magijos ir religijos asociacijos,

teigiamos ir neigiamos j� reikšm�s. Tyrimas parod�, kad neigiamas poži�ris � magij� ypa�

išryšk�jo lyginant j� su religija, tod�l šiame skyriuje atskirai aptariamos kokybinio tyrimo

160 Paskaita „Magija kaip universali patirtis“, baras „Irish Pub Fortas“ – 2012 m. vasario m�n. 23 d. (asmeninis �rašas). 161 Ten pat.

38

(interviu, pokalbis, focus grup�s) metu išryšk�jusios student� magijos ir religijos, magini� ir

religini� praktik� sampratos. Student� magini� ir religini� praktik� sampratos atsiskleid� ir

kiekybini� tyrim� metu. Reik�t� atkreipti d�mes�, kad pirmines magijos ir religijos asociacijas

eksperiment� metu studentai vardijo viešai, visi kartu pildydami asociacij� lentel�. Taigi

papildoma student� magijos ir religijos samprat� analiz� (studentams dalyvaujant apklausose

atskirai, po vien� ar kelis) gali ne tik patvirtinti, papildyti eksperiment� metu gautus rezultatus,

bet ir geriau atskleisti deklaruojamas magijos ir religijos perskyras arba s�sajas.

Kaip jau kalb�ta, glaud� magijos ir religijos ryš� liudija jau nuo XIX a. atliekami

antropologiniai magijos ir religijos tyrimai (E. B. Tyloras, J. G. Frazeris, R. R. Marettas, S.

Freudas ir kt.)162. Apibr�ždami sampratas, mokslininkai neišvengiamai ryškino magijos ir

religijos perskyras. Šiame skyriuje siekiama atskleisti, kaip studentai supranta magij� ir religij�

ir kaip ši� kategorij� skyrimas / neskyrimas pasireiškia praktiškai.

Neretai studentai magini� ir religini� praktik�, magijos ir religijos perskyros buvim� ar

nebuvim� sieja su kontekstu. Griežtos skirties tarp religijos ir magijos vengiama tuomet, kai tai

susij� su tam tikrais racionaliai nepaaiškinamais �vykiais. Pabr�žiamas bendras antgamtiškumo,

nežemiškumo aspektas.

„Ties� pasakius, galb�t tai kažkuo yra panašu, nes religija irgi siejama su kažkuo tokiu

nežemišku. K� aš žinau. Kad ir tas pats J�zus, kad jis prisik�l�, ir panašiai. Tai – magija. Kažkas

panašaus.“163

Šiame pavyzdyje magija atsiskleidžia kaip pirminis atskaitos taškas, kuriuo remiantis

tarsi nustatomas tam tikr� fakt�, reiškini� racionalaus nepaaiškinamumo lygmuo. Pavyzdžiui,

J�zaus prisik�lim� po mirties respondentas laiko magija. Taigi magijos ir religijos panašumas

išryšk�ja per bendras j� s�sajas su antgamtiniais, nežemiškais dalykais. �domu tai, kad magijos

apraišk� pastebima religijose, bet ne atvirkš�iai. Tokiu atveju magija suvokiama kaip pirmin�,

archajišku m�stymu pasižyminti pasaulio pažinimo sistema, pasaul�ži�ra, kuri šiandien ypa�

reiškiama religijose per simbolius.

„Šiaip vienas vienintelis grynai vat toks, grynai, kuris dar turi tokias apraiškas, saky�iau,

religija, nes simboli� labai daug. Religijoj simboli� yra labai daug ir, aišku, aš susid�rusi tik su

viena religija krikš�ionybe, konkre�iai katalikybe, bet tai yra labai daug ir kit� religij�, kuri� aš

nepaž�stu, bet aš manau, kad ten magijos dabar, šiuo metu, man atrodo, yra daugiau, nes vien d�l

to, kad aš j� nepaž�stu, bet tai religija – tai b�t� tas reiškinys, kuriame labiausiai yra išreikšta

162 Žr. Tyrim� ir šaltini� apžvalga, p. 21–28. 163 VDU ER b. 2288, l. 110. Užraš� Egl� Savickait�, 2009-2012.

39

magija tuo metu, nes visa kita yra labai stipriai racionalizuojama, mokslu bandoma paaiškinti.

Sud�tinga pasakyti, kokios dar sritys gali taip stipriai pasižym�ti magija.“164

Magija �ia suvokiama platesne prasme nei religija. Ji yra sunkiai paaiškinama,

ap�iuopiama, o jos apraišk� šiandien galima matyti religijose (magija kaip religijos dalis).

Magija, kaip simboliais užkoduota pasaul�ži�ra, reiškiasi daugiau tose srityse, kuri� mokslas

nebando aiškinti, o religija – tai tas reiškinys, kuris paprastai nesukelia klausim� jo egzistavimo

atžvilgiu, nes yra susij�s su tik�jimo dalykais. Tuo tarpu tik�jimas nereikalauja empiriškai

patvirtinto �rodymo, kad egzistuoja tam tikri antgamtiniai reiškiniai.

Šiuo atveju, kitaip nei moksliniame diskurse, magijos priskirti iracionaliems

reiškiniams, o religijos – tik�jimui antgamtin�mis dievyb�mis, tik�jim� sistemai (nepabr�žiant

religijos iracionalumo) tiriamieji nesisteng�. Tiek magija, tiek religija iš esm�s susijusios su

racionaliai nepaaiškinamu pasauliu, racionaliai nepaaiškinam� praktik� efektyvumu.

„Magij� dažniausiai žmon�s supranta: tai, ko racionaliai nepaaiškina ir to negali priimt,

ir kas yra virš viso mokslo, to racionalaus m�s�. Tai, tarkim, magija gali b�t, kaip yra, vyksta

seansai kažkokie, ten kalbasi su dvasiom žmon�s ar kažkas panašaus. Tai galima vadint magija,

bet realiai aš tais dalykais tikiu ir kažkokie kiti pasauliai tikrai yra <...>.“165

Paskutinis respondento teiginys magij� leidžia suvokti kaip reali�, realiai veikian�i�, o

kartu ir savotiškai racionali�, ko mokslas savo tyrimo metodais negali ap�iuopti, kas mokslo

poži�riu atrodo visiškai neracionalu.

Magija gali b�ti suvokiama kaip „realesn�“ už religij�, nes žmogus pats gali aktyviai

dalyvauti savo gyvenime, sav�s, aplinkos, pasaulio pažinimo procese, gali per magij� paveikti

savo ir kit� gyvenim�. Tuo tarpu religija siejama su pasyviu tik�jimu, nuolankumu, pagalba

žmogui.

„Na, aš manau, magija apima daugiau m�s� pa�i�, tarkim, gyvenim�, tai, k� mes galim

labiau, su magija mes vat, b�tent žmon�s su magija galvoja, kad vat gali kažk� �takot: savo

gyvenim�, kit� gyvenim�, o religija tai jau yra tik�jimas, yra tarsi pagalba žmogui, tai vat b�tent

tokia galb�t pagalba.“166

Taigi šiuo poži�riu magija laikoma labiau ap�iuopiamu dalyku nei religija.

„Tai magija optimistiškesn� tavo poži�riu? Ta prasme, kad aš galiu dar kažk� padaryti?“

„Ne, magija vat b�tent daugiau galimybi�. Žmogišku atžvilgiu magija yra daugiau, kad

tu pats gali ja naudotis, o religija tai yra daugiau iš tokio poži�rio, iš dvasinio...“167

164 VDU ER b. 2288, l. 46. Užraš� Egl� Savickait�, 2009-2012. 165 VDU ER b. 2288, l. 102. Užraš� Egl� Savickait�, 2009-2012. 166 VDU ER b. 2288, l. 104. Užraš� Savickait�, 2009-2012. 167 VDU ER b. 2288, l. 104. Užraš� Savickait�, 2009-2012.

40

Pateikti pavyzdžiai rodo, kad magija respondentams susijusi daugiau su individualiomis

praktikomis, savarankišku bandymu pažinti ir išm�ginti savo galimybes, naujai atrasti save

pasaulyje, naujai j� pažinti, eksperimentuoti. Be to, magin�s praktikos tarsi suteikia ap�iuopiam�

pagalb�, atsižvelgiant � tai, ko siekiama (pavyzdžiui, pasisekimo meil�je, darbe, sporte ir kt.).

Tuo tarpu religija siejama su dvasiniais žmogaus poreikiais: sustiprina dvasi�, palaiko moraliai.

Moksliniame diskurse magija taip pat neretai siejama su individualiomis praktikomis,

koncentracija � save, savitiksliškum� Atsižvelgiant � tai, skiriamos magin�s ir religin�s

praktikos. Tuo tarpu religija daugiau siejama su bendruomene, kolektyvu, bendromis

kolektyvin�mis praktikomis, nuolankumu, tik�jimu, morale.

Individualios magijos savyb�s išryšk�ja ir suvokiant j� kaip individualiai paveldim�,

perduodam� iš kartos � kart�. Magijos pajautim� galima išugdyti.

„<...> tas pats magijos suvokimas tai grynai individualus reikalas ir tai yra, galima

sakyti, paveldima. Paveldima b�tent iš t�v�, seneli�, kokias žinias perduoda, kur sako: steb�k,

ži�r�k ir panašiai, nu, o kitas eina priešais ir sako: netikiu ir viskas, bet galb�t šird� vis tiek

kiekvien� dien� stebi, bet prieštarauja tiesiog tam, tarkime, tam grynai neracionaliajam,

pavadinkime, pasaulio suvokimui.“168

Magija kiekvienam individui yra artima tiek, kiek išugdomas jos pajautimas, t. y. kokias

žinias individui perteik� t�vai, seneliai, kiek išugdytas jo pastabumas aplinkai. Tai iš esm�s

susij� su išugdytais geb�jimais pasteb�ti, pajausti ir tik�ti. Respondent� sako, kad yra žmoni�,

kurie bijo prisipažinti tikintys, nes tai prieštarauja šiandien taip paplitusiam racionaliam pasaulio

suvokimui. Paradoksalu, kad tik�ti šiandien, atrodo, galima tik tuo, kas patikrinta. Ta�iau

žinojimas n�ra tik�jimas. Žinojimo ir tik�jimo samprat� problematika yra dažnas filosofini�

debat� objektas. Ties� laikydamas tik�jimo transcendentine kategorija, A. Maceina teig�:

„Tik�jimas paž�sta objekt� tuo, kad jis laiko j� tikru. Kitaip sakant, tik�jimas prieina ties�, ne

poj��iais patirdamas, kaip tai vyksta kasdienoje; ne tyrin�damas, kaip tai yra moksle; ne logiškai

protaudamas, kaip tai daro filosofija; bet papras�iausiai laikydamas dalyk� tikru.“169 Filosofo

nuomone, „kur tik pasirodo tiesioginis patyrimas ar loginis protavimas, ten savaime dingsta

tik�jimas“170. Tokiu atveju apie tik�jim� kokiu nors reiškiniu galima kalb�ti tik tuomet, kai jo

nem�ginama racionaliai pagr�sti. Kita vertus, visiškai atsiriboti nuo mokslo šiandien beveik

ne�manoma.

Dalis student� religij� suvokia kaip masi� valdymo form�, siejam� su sukurtu bendru

pasaulio aiškinimo modeliu.

168 VDU ER b. 2288, l. 48. Užraš� Egl� Savickait�, 2009-2012. 169 Maceina A. Religija ir visuomeninis gyvenimas. Prieiga per internet�: <http://maceina.lt/pdf/religijairvisuomeninisgyvenimas.pdf> (prisijungta 2012 m. vasario 13 d.). 170 Ten pat, p. 282–283.

41

„<...> Man magija yra kažkas nepaaiškinamo, vat, o tai, kas yra jau paaiškinama, magija

neb�ra, o kadangi seniai žmogus prad�jo bandyt aiškintis, jau kad ir pats principas, kalbant apie

tai, kad iš kur atsirado religijos – d�l to, kad kažkas nor�jo, buvo protingesnis, gent� ar kur ir

papras�iausiai suvok� kažkok� reiškin� arba jo nesuvok�, bet suvok�, kad galima t� reiškin�

išnaudoti tiesiog mas�s valdymui ar kažkokios grup�s valdymui.“171

Magija �ia suvokiama kaip viskas, kas yra nepaaiškinama, t. y. ko negalima paaiškinti

racionaliais b�dais. Ji siejama su individualiomis interpretacijomis, individualiu tam tikr�

reiškini� suvokimu. Tuo tarpu religija suvokiama kaip masi� valdymo forma, kai žmoni� mases

valdo asmuo, susipažin�s su magija, manipuliuojantis tariamomis žiniomis apie tam tikrus

antgamtinius reiškinius.

„<...> be maginio pagrindo neb�t�, man atrodo, kaip buv� suvaldyti mases, nes magija

ne kiekvienam yra suprantama. D�l to, vat, aš ir sakau, kad vienas magij� mato daugiau

kasdieniam gyvenime, o kitas mato mažiau, o kitas išvis nemato.“172

Ta�iau ne visuomet studentai magijos samprat� pla�iai apibr�žia. Dažnai magija siejama

su konkre�iomis technikomis: burtais, kerais, žolel�mis. Tuo tarpu religija siejama su tik�jim�

sistema.

„Kas tau yra magija?“

„Magija?“

„Tai pirma, kas šauna tau � galv�?“

„Pirmiausia burtai. Pirmas žodis, kuris šauna � galv�.“

„Burtai. Toliau?“

„Burtai, žolel�s, kerai.“

„Gerai, o kas tau yra religija?“

„Religija? Religija tai yra aš... ar kas man yra, ar kaip aš suprantu?“

„Tau tau tau. Kaip tu supranti?“

„Nu, tai tiesiog yra tam tikra tik�jim� sistema. Religija, bet tai yra... apibr�žia tam tikr�

sistem�, kuri� tu kaip ir pasirenki ir jos laikaisi, bet tai n�ra kažkokia, kad tu ten gali kažk�

modifikuoti, jau tokia nusistov�jus sistema. Žodžiu...“173

„<...> Yra ker�jimai, b�rimai bei truput�l� galb�t netgi ir su homeopatija susij�

reikaliukai, kaipo, pavyzdžiui, gydymas žolel�mis ir panašiai. Manau, kad tai yra magijos

dalis.“174

171 VDU ER b. 2288, l. 46. Užraš� Egl� Savickait�, 2009-2012. 172 VDU ER b. 2288, l. 47. Užraš� Egl� Savickait�, 2009-2012. 173 VDU ER b. 2288, l. 53. Užraš� Egl� Savickait�, 2009-2012. 174 VDU ER b. 2288, l. 58. Užraš� Egl� Savickait�, 2009-2012.

42

Šiuo atveju magijai priskiriamos skirtingos praktikos, kuriomis siekiama skirting�

tiksl�: pagydyti, užburti, užker�ti, atker�ti ir pan. Taip pat magija gali b�ti siejama su

raganyst�mis, prietarais. Tuo tarpu religija neatsiejama nuo tik�jim� sistemos, kuri negali b�ti

ardoma, kei�iama, savitai interpretuojama.

Atsižvelgdami � tai, kokiu tikslu (geru ar blogu) atliekamos magin�s praktikos, studentai

skiria juodosios ir baltosios magijos r�šis.

„<...> Baltoji magija yra kaip ir toks, tarkim... baltoji magija yra tada, kuomet bobut� iš

kaimo paima rank�, pavyzdžiui, ant kurios yra karpa, ir t� karp� jinai užkalba su binteliu, padaro

mazgel�, pasako kažkoki�, paburba žodelius kokius tai ir tada sako: pad�k t� bantel� pirmoj

kryžkel�j, kuri� sutiksi, ir tada ta karpa išnyks, suirs tas bantelis. Va, tai �ia yra baltoji, kuri

nelinki nieko blogo apkritai ir galima sakyti, tai yra toksai kaip ir prie t� gydom�j�, žinai,

savybi�. O štai juodoji magija jau yra truput�l� pik�iau ir labai dažnai žmon�s, iš tikr�j�, kai

galvoja apie juod�j� magij�, tai daugiausia galvoja apie magij� kaip apie ker�jim� tok�, dvasi�

kvietim� ir panašiai. Tai kad ir vaik� žaidimai su adata ir si�lu arba veidrodžiu, žvak�m, tam

tikr� demon� kvietimas arba šiaip dvasi�.“175

Baltoji magija siejama su ap�iuopiama pagalba žmogui. Pavyzdžiui, gydymas žolel�mis.

�domu, kad balt�j� magij� respondentas sieja su „mo�iute iš kaimo“, kuri nelinki nieko pikta ir

jos veiksmai nesukelia pavojaus: pasitelkdama magines formules ir veiksmus, individualias

žinias apie gydom�sias žoleli� savybes, ji stengiasi pad�ti. Tuo tarpu juodoji magija siejama su

neigiamais siekiais ir tikslais, susijusiais su tam tikrais žaidimais, bandymais susisiekti su

anapusiniu pasauliu, iškviesti dvasias ir kt. Juod�ja magija siekiama pakenkti kitam (žmogui,

besiblaškan�iai dvasiai), tarsi sutrikdyti bendr� šio ir anapusinio pasaulio tvark�. Kviesdamas

dvasias, žmogus gali ir nesuvokti, kad daro bloga. Ta�iau panaš�s žaidimai, kaip �vardyti

studento, su adata ir si�lu, veidrodžiu, žvak�mis, demon�, dvasi� kvietimai yra pavojingi ir

priskirtini juodajai magijai.

Kitaip nei juodoji ir baltoji magija, religija yra teigiama ir orientuota daugiau � žmogaus,

bendruomen�s dvasin� pilnatv�. Religija vienija bendruomen� per bendras moralines vertybes,

dogmas, ritualus.

Lygindami su magija, studentai pabr�žia, kad religijos moralinis aspektas yra vienas

skiriam�j� jos bruož�. Nors pripaž�stama, jog religija susijusi su racionaliai nepaaiškinamu

pasauliu, j� tiriamieji išskiria kaip turin�i� socialin� funkcij�, skiepijan�i� moralines vertybes.

„<...> Pati religija tai man, pavyzdžiui, yra asmeniškai tas visas toks globalumas, tas

visas pasaulis, ta esm� pasaulio, ko tu, ko pats žmogus negali suprast, suvokt. Jis gali tiktai

pajausti ir iš savo vidaus tai tur�t arba blogas, arba geras emocijas. Nu, religija stengiasi vest 175 VDU ER b. 2288, l. 58. Užraš� Egl� Savickait�, 2009-2012.

43

žmones link ger� emocij�, link tos geros energijos, kad žmogus geriau gyvent�, jam geriau

sekt�si ir jisai t� ger� energij� pats sukurt� ir j� pasauliui atiduot�. Man tai yra religija.“176

Iš pateikto pavyzdžio matyti, kad respondentas pripaž�sta religij� kaip pasaulio

pažinimo, jo aiškinimo sistem�, kuria žmogui si�lomas dvasinis komfortas, geros emocijos ir

kuri veda s�km�s asmeniniame gyvenime link. Pabr�žiamas religijos jutiminis aspektas:

negalima suvokti, galima tik pajausti. Respondento išsakytos id�jos pakankamai artimos

fenomenologiniam žvilgsniui � religij�, nes religijos fenomenologai tiria religij� jos patir�i�

aspektu. Be to, �ia religijos samprata savitai atsiskleidžia kaip „magiška“. Religija tarsi

personifikuojama. Jai tarsi suteikiama žmogišk� savybi�: ji veda link s�km�s, suteikia dvasin�

komfort� ir pan. Religija – tai, kas vienija, suteikia ger� energij�. Religija – tai, k� išgyveni per

save, k� jauti, kuri. Ji siejama daugiau su kurian�ia, o ne su griaunan�ia j�ga.

Religija gali b�ti suvokiama kaip racionalesn� už magij�.

„Religija, ko gero, yra racionalesn�, nes...“

„Kuriuo poži�riu?“

„Tuo poži�riu, kad jinai siekia kartu �diegti tiems tikintiesiems tam tikras moralines

normas dažnu atveju. Tai šituo poži�riu jinai yra racionalesn�. Magija, jinai kažkokio tokio

etinio taško galb�t labai ir neturi. Tiesiog kažkam padedi ar pakenki.“177

Religija �ia siejama su savotišku praktiniu pritaikomumu diegiant moralines vertybes

visuomen�je. Racionalu religijoje respondentui yra tam tikri veiksmai, id�jos, vertyb�s, kurios

padeda visuomenei išgyventi kartu. Tuo tarpu magija visuomeninio intereso neturi.

Studento nuomonei gal�jo tur�ti �takos oficialiai pateikiamos sampratos, kai religija

siejama su krikš�ionybe, o magija – su pagonybe.

„<...> Man kaip tik magija daugiau net gal susijus su tais tokiais pagoniškais dalykais,

tarkim, iš Lietuvos pus�s. O religija tai vat b�tent iš krikš�ionyb�s, bet tai �ia irgi tas tiesiog, tas

iš to tokio socialinio suvokimo, o ne iš... aš nežinau, kaip realiai yra.“178

Magija respondentui daugiau susijusi su ikikrikš�ioniška lietuvi� religija – pagonybe.

Tuo tarpu religija kildinama iš krikš�ionyb�s. Taip religija tarsi atskiriama nuo magijos kaip

neturinti šios apraišk� (magija – tai ikikrikš�ioniška kult�ra, religija – krikš�ioniška kult�ra).

Išryšk�ja evoliucionistinis poži�ris, kuriuo remiantis magija pateikiama kaip „primityviausia“

pasaulio pažinimo forma. Nors respondentas nesumenkina magijos reikšm�s ir nevadina jos

primityvia (sieja su sen�ja lietuvi� religija), taip skirstant pabr�žiama tam tikra vystymosi

schema.

176 VDU ER b. 2288, l. 104. Užraš� Egl� Savickait�, 2009-2012. 177 VDU ER b. 2288, l. 55. Užraš� Egl� Savickait�, 2009-2012. 178 VDU ER b. 2288, l. 105. Užraš� Egl� Savickait�, 2009-2012.

44

Religija neretai �vardijama kaip bendruomeniška, vienijanti bendruomen�, turinti

socialin� funkcij�, diegianti moralines vertybes, bet ir neišvengiamai susijusi su tam tikru

kontrol�s mechanizmu, sistema, manipuliacija.

„Tu kalbi apie kontroliavim�. O kas kontroliuoja?“

„Valstyb�. Valstybei visada paranku, kai žmon�s išpaž�sta vien� religij� ir tuomet

galima per tam tikrus dalykus jais manipuliuoti.“

„Tai tu manai, kad valstybei tam tikrais atvejais yra paranku, kad tu b�tum katalikas?“

„Nu, tam tikra prasme taip, bet tai n�ra toks griežtas pasakymas, nes v�l gi tas

manipuliavimas priklauso ir nuo paties žmogaus, s�moningumo lygio, kiek jisai pats m�sto ir

kiek jisai aklai tiki ta doktrina.“179

Be �vardyt� išskirtini� religijos bruož�, lyginant su magija, respondentas atsargiai

išreiškia savo nuomon� apie valstyb�s ir religijos santyk�. Jo poži�riu, valstyb� suinteresuota,

kad žmon�s išpažint� vien� religij�, nes tuomet juos yra lengviau valdyti, jais manipuliuoti.

Tok� respondento poži�r� gali lemti daugyb� dalyk�: istorinis bažny�ios ir valstyb�s ryšys,

šiandieninis bažny�ios vaidmuo (pasisakymai valstyb�s politikos klausimais, student� diplomai

teikiami universitet� koply�iose ir kt.). Gali b�ti, kad tod�l studentui kyla min�i� apie tam tikras

valstyb�s ir religijos s�sajas. Respondentas jau�ia bažny�ios �tak� valstybei ir valstyb�s �tak�

religijai.

Nors bažny�i� studentai kritikuoja, j� poži�ris � religij� palankesnis nei � magij� (net jei

respondentas pripaž�sta netikintis nei magija, nei religija).

„Koki� religij� išpaž�sti?“

„Turb�t katalikyb�.“

„Kod�l turb�t?“

„Nežinau, nelabai tikiu viskuo. <...> Dievu ir visais kitais tokiais aspektais.“

<...>

„O kas, tavo manymu, yra religija?“

„Tai žmogaus tik�jimas ir viltis. Ne? Nežinau...<...> Kuo žmogus tiki iš tikr�j�.“

<...>

„O kas yra magija?“

„Tai apgaul�, žmogaus apgaudin�jimas.“180

Išryšk�ja dar vienas skiriamasis religijos bruožas – religija (krikš�ionyb�) palaikoma

valstyb�s, priimtina visuomenei (visuotinai pripaž�stama), o magija daugiau asocijuojasi su

neigiamais dalykais, slaptomis tamsiomis praktikomis ir pan.

179 VDU ER b. 2288, l. 56. Užraš� Egl� Savickait�, 2009-2012. 180 VDU ER b. 2288, l. 95. Užraš� Egl� Savickait�, 2009-2012.

45

„<...> Skiriasi tuo, kad krikš�io... nu, tarkim, religija yra visuotinai pripaž�stama ir visi

tai daro, ir tai supranta kaip savaime suprantam� dalyk�, nu, daugelis, aišku. Kiti tai išvis to

nepripaž�sta, tarkim, irgi galvoja, kad �ia nes�mon�s ir išsigalvojimas. O magija galb�t

daugeliui daugiau irgi asocijuojasi su neigiama kažkokia prasme, kad tu �ia užsidarai kažkokiam

kambar�ly ir tu �ia, nežinau, darai blogo, jeigu ta magija kokia nors užsiimin�ji. Galb�t tuo ir

skiriasi, bet iš esm�s panašu, saky�iau.“181

Šiame pavyzdyje išryšk�ja religijos, kaip visuotinai pripaž�stamos, ir magijos, kaip

slaptai praktikuojamos, samprata. Respondent� išsako savo refleksijas, kaip magij� suvokia jos

aplinka. Ji jau�ia, kad poži�ris � magij� daugiau yra neigiamas – slaptai užsiimti magija yra

blogai. Magijos bijoma kaip realios ir gr�smingos, pikta linkin�ios technikos, nes dažniausiai

baiminamasi to, kas nepaž�stama.

Apibendrinus student� išsakytus teigiamus ar neigiamus religijos ir magijos aspektus,

kuriais iš esm�s nusakoma, kas jiems priimtina arba nepriimtina vienoje ar kitoje pasaulio

pažinimo sistemoje, religija yra vertinama ir iškeliama virš magijos, nes ji siejama su moralini�

vertybi� skleidimu, teikia žmogui vilt� (priimtinas dekalogas, tikin�iajam suteikiamas orumas).

Tuo tarpu magija laikoma tik siekian�ia pakenkti arba pad�ti, ta�iau etinio aspekto ji neturi.

Savo ruožtu magija, atsižvelgiant � teigiamus ar neigiamus siekius, skirstoma � juod�j� ir balt�j�,

ir respondentams priimtinesn� baltoji magija, nes šia nelinkima nieko blogo, o tik jai

b�dingomis praktikomis stengiamasi išgydyti (pavyzdžiui, baltajai magijai priskiriamas

gydymas žolel�mis), pagelb�ti �vairiose žmogui svarbiose gyvenimo srityse. Kalbant apie

neigiamus aspektus, respondentams nepriimtiniausia juodoji magija, kuria stengiamasi pakenkti

(�vair�s dvasi�, demon� kvietimai, kenkimas kitam, ker�jimai ir pan.). Tuo tarpu religija (šiuo

atveju krikš�ionyb�) respondentams nepriimtina kaip masi� valdymo forma, susijusi su

manipuliacija tikin�iaisiais, pinigais. Pabr�žiamos valstyb�s ir religijos s�sajos (valstyb�

kontroliuoja žmones per religij�). Išsakomas nepasitenkinimas vyraujan�iu visuomen�s

poži�riu, kas yra doras katalikas, kada tik�jim� b�tina sieti su praktikavimu. Šiandien žmogus

neb�tinai tik�jim� sieja su bendruomenin�mis praktikomis, bažnytiniais ritualais, o daugiau

stengiasi individualiai visk� patirti. Pasitaik� student�, kuriems nepriimtina krikš�ionyb�s

si�loma baigtin� schema (rojus, žem�, pragaras).

„[Krikš�ionyb�je] yra tam tikr� ties�, kurios man atrodo nepriimtinos, tod�l aš negaliu

sav�s laikyti kataliku.“

„O kokios tiesos tau nepriimtinos?“

181 VDU ER b. 2288, l. 91. Užraš� Egl� Savickait�, 2009-2012.

46

„Na, pavyzdžiui, nežinau, �ia tiesiog sunku apie tokius dalykus kalb�t, nes nieks nežino,

kaip yra, bet man, pavyzdžiui, daug priimtinesn� atrodo budist� ir induist� si�loma

reinkarnacijos id�ja.“

„Kod�l? Tod�l, kad tau pa�iam lengviau tai suvokti ar d�l pa�io poži�rio?“

„Ta prasme, šita id�ja man priimtinesn� d�l to, kad tai kažkaip... kažkaip n�ra kažkokio

tokio baigtinio taško. Pavyzdžiui, krikš�ionyb� si�lo toki� kažkoki� baigtin� schem�, kad tu

ten... rojus, pragaras, o tas kitas variantas tai yra, kad tu gali, priklausomai nuo savo veiksm�,

kažkur pakilti ten tais laiptais aukštyn arba žemyn, bet tai nenurodo � kažkok� baigtinum�.“182

Budist� ir hinduist� išpaž�stamos id�jos atrodo priimtinesn�s, nes jie mano, kad nuo

paties žmogaus, jo veiksm�, elgesio priklauso, ar per reinkarnacij� jis pakils laipteliu aukštyn, ar

nusileis laipteliu žemyn. Respondent� labiausiai traukia baigtinumo nebuvimas. Krikš�ionyb�s

atveju taip pat nuo žmogaus elgesio priklauso, kur jis pateks. Baigtinumo irgi n�ra. Žmogus

patenka � roj� ir ten gyvena. Kitu atveju studento netenkina krikš�ionybei b�dingi pomirtinio

gyvenimo rojaus ir pragaro vaizdiniai. Kartais net ironizuojama, kad rojuje jau n�ra vietos.

„Tai tu nepateksi � pragar�?“

„Pragaro n�ra. Yra tik rojus, o rojus užimtas, 120 000 viet� pagal Biblij�.“183

Panašios mintys liudija, kad šiandien bažny�ia ne visada atsako � tam tikrus žmogaus

klausimus. Žmogui ne visada priimtina, kai tik�jimas siejamas su griežtomis praktikomis,

ritualais, tr�ksta erdv�s, laisv�s individualiai jausti, tik�ti. Bažny�ia ne visuomet suvokiama kaip

patikimas tarpininkas tarp Dievo ir žmogaus – tarpininkai, kaip ir visi, yra paprasti

nuod�mingieji, tod�l daro klaid�, turi yd� ir pan. (pedofilijos atvejai, slapti kunig� santykiai su

moterimis ir pan.). Tuomet repondentui kyla klausimas, kam varžyti, griežtai apibr�žti,

uždrausti, jei nesugebame to laikytis?

„<...> Va, veidmainis yra tada, kada jisai nueina sekmadien� � bažny�i�, juo labiau, kad

sakydamas, kad aš esu tikras katalikas, <...> ir tada nu, gerai, k� �ia dar nušaut arba k� �ia dar

kok� porno pasiži�r�t, nors tai yra labai šventvagiška. Supranti? Tai kam save apgaudin�t? Varai

� t� bažny�i� vien d�l to, kad tave ver�ia kažkas? Kas tave ver�ia? Bažny�ia? Nes � pragar�

nueisi?“184

Jeigu kalb�tume apie religij� ar magij� kaip apie technik� (praktikas, ritualus), ši�

samprat� reikšm� kokybiniuose student� tyrimuose n�ra griežtai skiriama.

„<...> Tai panašu irgi yra su tais visokiais ritualais ir taip toliau, sieja šituos du dalykus,

nes irgi religijoj, nu kad ir, tarkim, koki� krikš�ionyb� pa�mus, nes daugiausiai su ja esu


47

susid�rus, tai v�l gi tai yra daug visoki� ritual� ir taip toliau, kad ir � koki� bažny�i� nueisi, ten

t� krauj� geri, ten valgai t� duon�. Tai irgi yra ritualas kažkoksai vat. Arba gauni t� plotkel� ir va

tau jau �ia atleistos nuod�m�s ir tu �ia jau apsival�s kažkoks esi, tai irgi yra ritualas. Kaip ir

kokia magija.“185

Toks religijos ir magijos lyginimas pagal, pasak respondent�s, ritualus, kai per

krikš�ionišk�sias Šv. Mišias dalyvaujama Kristaus K�no ir Kraujo aukojime Dievui T�vui už

pasaulio išganym� (Aukos liturgija), rodo, jog tiek religija, tiek magija suvokiama kaip tam

tikrais simboliniais ritualais užkoduota tik�jimo sistema, o pats ritualas – kaip simboliškai

užkoduotas veiksmas, skirtas Dievo ar kit� dievybi� malonei užtikrinti. Ritualas n�ra

išskiriamas kaip religinis ar maginis. Ritualas pats savaime jau yra suvokiamas kaip perkeltin�

reikšm� turintis racionaliai nepagr�stas veiksmas, b�dingas tiek religijai, tiek magijai.

Magijos ir religijos samprat� neskyrimas gali netiesiogiai išryšk�ti per magines-religines

praktikas. Anot Bryono K. McHenry, magija yra reflektyvi tuo poži�riu, kad n�ra jokios

priimtos standartin�s jos apibr�žties186. Kas vienam individui yra magija, turint omenyje

praktikas, ritualus, kitam individui gali b�ti religija, ir atvirkš�iai.

Tai neretai pastebima netiesiogiai, kai individas religijai arba magijai priskiriamas

praktikas atlieka lygiagre�iai, nejausdamas jokios priešpriešos (tikima amuletais / talismanais,

akmens galia, Dievu, meldžiamasi, tikima sapnais ir kt.).

„Šiaip labai tikiu tais visais dalykais, kad amuletai, talismanai neša s�km�, ir kadangi

pasidom�jau, kadangi esu šaulys, pasidom�jau, koks man akmuo talismanas labiausiai tikt�, tai

visada su savimi nešiojuosi ametisto akmen�l� ir tikiu, kad jisai man galb�t kažkiek padeda.“187

<...>

„Ar sukalbi mald�, pavyzdžiui, prieš egzaminus <...>?“

„Šiaip visada stengiuosi sukalb�ti d�l to, kad labai tikiu � Diev�. Ir šiaip kiekvien�

vakar� prieš užmigdama apm�stau visus savo dienos darbus, kažko tyliai Dievo paprašau,

sukalbu koki� nors maldel�, ir kaip ir tas savotiškas tik�jimas � Diev� man daugiau suteikia

tvirtyb�s, aš labiau savim pasitikiu, ir tikiu, kad man jis padeda.“188

„Šiaip labai tikiu sapnais ir labai dažnai b�na, kad netgi susapnuoju, kaip man tas

egzaminas seksis, kaip pasibaigs.“189

185 VDU ER b. 2288, l. 94. Užraš� Egl� Savickait�, 2009-2012. 186 McHenry K. B. The Cross and Catholics: Magic or Religion? Submitted to the Department of Anthropology and the Faculty of the Graduate School of Wichita State university in partial fulfillment od requirements for the degree of Master of Arts. 2007, p. 17. Priega per internet�: http://soar.wichita.edu/dspace/bitstream/handle/10057/1148/t07030.pdf?sequence=1 (prisijungta 2012 m. vasario 6 d.). 187VDU ER b. 2288, l. 18. Užraš� Egl� Savickait�, 2009-2012. 188 VDU ER b. 2288, l. 19. Užraš� Egl� Savickait�, 2009-2012. 189 VDU ER b. 2288, l. 20. Užraš� Egl� Savickait�, 2009-2012.

48

Amuletai / talismanai paprastai priskiriami magijai, o maldos daugiau suvokiamos kaip

religijos dalis. Vienu atveju praktika yra magin�, kitu – religin�. Ta�iau toks individo atliekam�

praktik� skirstymas ir pasirinkimas, atsižvelgiant � j� priklausomyb� vienai ar kitai religinei ar

maginei sistemai, neatskleidžia bendros individo pasaul�ži�ros, kuri neb�tinai yra paremta tik

dominuojan�ia religija. Kita vertus, panašiu principu paremtos magin�s ar religin�s praktikos

individui nesukelia vidini� prieštaravim�, tod�l jos praktikuojamos lygiagre�iai arba susiejamos

ir sudaro vien� visum�. Pavyzdžiui, vadinamieji amuletai / talismanai krikš�ionyb�je naudojami

kaip sakramentalijos. Sakramentalijos – tai tam tikri šventi daiktai (rožan�iai, škaplieriai,

kryželiai, medaliai, paveikslai ir kt.) ar veiksmai, kurie padeda gauti Dievo pagalb�, apsaug�. Jas

�steig� Bažny�ia, j� poveikis priklauso nuo jos mald� galios, pamaldaus individo nusiteikimo ir

kt. Atlikus tam tikrus ritualus amuletai / talismanai taip pat �gyja gali�. Vienam respondentui

amuletas / talismanas s�km� neša tod�l, kad j� padovanoj�s asmuo kartu perdav� geras emocijas,

link�jimus, kitas turi atlikti ilg� ritual�, kad amuletas / talismanas �gyt� tam tikr� gali�.

„Amuletas iš simbolio išeina tada, kuomet yra toksai vienas gražus veiksmas, kada tu j�

�prasmini, tai yra �galini, kad jisai veikt�. Man atrodo, br�kštant pasiimi t� simbol�, kol jis dar

netap�s amuletu, � rank� ir dabar aš nenoriu labai taip, nu, prab�gom pasakysiu, žem� turi b�ti

arba molis, vanduo ir, jeigu jau tu tenais esi visiškai �sigilin�s, dar ir savo paties kraujo. Tada t�

laikai savo delne ir lauki, kol saul� patek�s. Ir tada tas simbolis, tai yra tas <...>, tarkim koksai

nors medalion�lis �gauna amuleto gali�, nes amuletas tai vis dar... Va, �ia jau yra magija. ia jau

yra veiksmas, <...> su kuriuo tu �galini veikti j�.“

„Na, gerai. O jeigu žmogus šito nedaro, o yra gav�s t� daikt� iš artim� žmoni�, kurie

jam linki gerov�s ir s�km�s. Jis nešioja, nes su juo geriau jau�iasi, laiko t� daikt� amuletu. Ar

tuomet tai yra amuletas / talismanas?“

„Taip. Many�iau, kad taip, bet �ia jau galb�t labiau netgi ir tik�jimo reikalas.“190

Šiame pavyzdyje respondentas pabr�žia amuleto �prasminimo reikšm�.

Amuletui / talismanui suteikti gali� �manoma ritualo metu arba tiesiog tik�jimu. Panašiai kaip ir

bažny�ia maldomis ir tik�jimu suteikia gali� veikti sakramentalijoms. D�l panašios magini�,

religini� praktik� strukt�ros, individo poreikio visais �manomais b�dais užsitikrinti tvirt�

apsaug�, nešiojamas, tarkim, tam tikram Zodiako ženklui tinkantis amuletas / talismanas,

prašoma Dievo pagalbos ir kt. Taigi viena praktika tarsi pastiprina kit� ir magin�je-religin�je

pasaul�ži�roje jokios konfrontacijos tiesiog n�ra. Šiuo atveju tikima aukštesne j�ga arba kad kas

nors gali apsaugoti – ar malda Dievui, ar sudvasintas, �prasmintas daiktas, kur� studentas

nešiojasi su savimi, laiko ar�iau sav�s. Pavyzdžiui, bažny�ioje šventinta duonel� turi apsaugin�

190 VDU ER b. 2288, l. 68. Užraš� Egl� Savickait�, 2009-2012.

49

funkcij�, ta�iau tyrimo metu pasitaik� nemažai respondent�, kurie šventint� Agotos duonel�

laik� savo amuletu ar talismanu.“191

Galima pasteb�ti studentui reikšming� magini�-religini� praktik� hierarchij�.

Pavyzdžiui, respondent� tiki sapnais, amuletais, o kumš�i� laikymu ar kitais vadinamasiais

maginiais veiksmais visiškai netiki.

„<...> Aš daugiau, sakau, stengiuos pasitik�ti savimi ir Dievu, galb�t likimu dar

pasitikiu labai, tai nemanau, kad tie kumš�iai ar visi kitokie, vat, ženklai gali kažk� labai

�takot.“192

Religijos arba apskritai tam tikro tik�jimo išpažinim� studentai dažnai sieja su

praktikavimu, o maldos sukalb�jimas yra viena iš magini�-religini� praktik�, b�ding�

studentams siekiant pasisekimo per egzaminus. Gali b�ti kalbamos krikš�ioniškos ir

individualios maldos, kuriomis aukštesni� j�g� prašoma pasisekimo, pagalbos, atleidimo;

kartojamos mantros193. Nemažai šiuolaikini� student� prieš egzaminus meldžiasi ar individualiai

pasikalba su Dievu. Labiausiai paplitusios j� pa�i� sukurtos maldos, kurioms b�dinga laisva

forma, tiesioginis kontaktas su Aukš�iausiuoju ir improvizacija (maldos kaskart vis kitokios).

„Paprašau Dievo, kad pasisekt�.“194

„Paprašau pagalbos Dievo, apgailestauju d�l padaryt� nuod�mi�, pad�koju už

s�km�.“195

Prieš egzaminus sukalbamos ir bažnytin�s maldos („T�ve m�s�“, „Sveika, Marija“,

„Angele sarge“ ir kt.).196 Studentai bažnytines ar individualias maldas kalba ir bažny�ioje, ir

namuose, ir universitete.

Meldimosi proces� studentai dažnai sieja su nusiraminimu. Malda kalbama tam, kad

pad�t� �veikti tam tikras baimes, arba tais atvejais, kai jokiais racionaliais b�dais ne�manoma

�veikti susidariusios pad�ties.

„Mald� „Sveika, Marija“, sukalbu vien� kart�. Nežinau, ar malda padeda pasiekti

geresni� rezultat�, tiesiog tikiu, kad ji šiek tiek padeda nusiraminti prieš egzaminus.“197

191 VDU ER b. 2288. Surinko Egl� Savickait�, 2009-2012; VDU ER b. 1195. Surinko Egl� Savickait�, 2006; VDU ER b. 1394. Surinko Egl� Savickait�, 2008. 192 VDU ER b. 2288, l. 19. Užr. Egl� Savickait�, 2009-2012. 193 VDU ER b. 2288, anketa nr. 241. Inf. VGTU studentas, 25 m., gim. Radviliškyje, studijuoja informatik�. Surinko Egl� Savickait�, 2009-2012. 194 VDU ER b. 1195, anketa nr. 13. Inf. VDU student�, 21 m., gim. Kaune, studijuoja istorij�. Surinko Egl� Savickait�, 2006. 195 VDU ER b. 1195, anketa nr. 91. Inf. VDU studentas, 20 m., gim. Klaip�doje, studijuoja Humanitarini� moksl� fakultete. Surinko Egl� Savickait�, 2006. 196 VDU ER b. 1195. Surinko Egl� Savickait�, 2006. 197 VDU ER b. 2288, anketa nr. 63. Inf. VDU studentas, 19 m., gim. Kaune, studijuoja Teologijos fakultete. Surinko Egl� Savickait�, 2009-2012.

50

„Kartais sukalbu, kai b�nu silpnai pasiruoš�s egzui, galb�t iš baim�s visko

prisigalvoji.“198

„Kart� prieš vien� atsiskaitym� �jau � bažny�i�. Bet tai buvo daugiau vidin�s ramyb�s

paieškos nei s�km�s egzamino metu maldavimas. Paprastai tokiam nusiraminimui kalbu „T�ve

m�s�“ ar „Sveika, Marija“ – tas pa�ias papras�iausias maldas, išmoktas dar vaikyst�je. Vis d�lto

dažniausiai savais žodžiais d�lioji savo prašymus ar jausmus, n�ra joki� taisykli� ar

skai�iaus.“199

„Žinoma, esu katalik�, galb�t dar tod�l, kad katalikiškoje gimnazijoje mokiausi, padar�

�tak� man. Prieš egzaminus mokykloje savo noru sukalb�davau pagrindines maldas. Tik�jimas,

manau, padeda nusiraminti.“200

Religij� studentai neretai sieja su praktikomis (maldomis), tod�l nat�ralu, kad ir pa�i�

mald� jie dažnai suvokia kaip religijos dal�, religin� praktik�. Dažnai pabr�žiama, jog jie kalba

ne maldas, o prašo Dievo pagalbos. Taigi vadina tai prašymais. Šiuo poži�riu maldos (kaip

krikš�ioniškos) tarsi atskiriamos nuo individuali� mald� ar prašym�, nors abiem atvejais

užmezgamas santykis su Dievu.

„Taip, bet tai ne malda, o prašymas.“201

„Niekada apie tai negalvojau ir to nedariau, nebent tik: „Dieve, prašau, kad viskas b�t�

gerai.“202

„Mald� nekalbu, bet stresin�je situacijoje mintyse dažnai ištariu: „Dieve, pad�k“ arba

„Prašau, kad pasisekt�“ ar k� nors panašaus.“203

„Maldos nekalbu, bet prieš kok� svarb� darb� mintimis pab�nu su Dievu.“204

„Kartais tyliai pasakau nor�, tai neb�tinai malda, o tiesiog garsiai išsakytas noras.“205

Reik�t� atkreipti d�mes�, kad studentai tarsi intuityviai jau�ia oficialias religin�s maldos

sampratos apibr�žtis, t. y. mald� suvokia kaip religin� praktik�. Pavyzdžiui, krikš�ionyb�je yra

trys maldos r�šys: garbinimas, prašymas ir d�kojimas. Kalb�dami apie individualius prašymus,

198 VDU ER b. 2288, anketa nr. 161. Inf. KTU studentas, 24 m., gim. Kaune, studijuoja ekonomik�. Surinko Egl� Savickait�, 2009-2012. 199 VDU ER b. 2288, anketa nr. 131. Inf. VU KHF student�, 22 m., gim. Alytuje, studijuoja kult�ros vadyb�. Surinko Egl� Savickait�, 2009-2012. 200 VDU ER b. 2288, anketa nr. 24. Inf. KU student�, 20 m., gim. Telši� r. (Parag� km.). Surinko Egl� Savickait�, 2009-2012. 201 VDU ER b. 2288, anketa nr. 76. Inf. VDU student�, 18 m., gim. Taurag�je, studijuoja angl� filologij�. Surinko Egl� Savickait�, 2009-2012. 202 VDU ER b. 2288, anketa nr. 43, Inf. VDU student�, 19 m., gim. Alytuje, studijuoja politikos mokslus. Surinko Egl� Savickait�, 2009-2012. 203 VDU ER b. 2288, anketa nr. 58. Inf. VDU student�, 26 m., gim. Plung�je, studijuoja etnologij�. Surinko Egl� Savickait�, 2009-2012. 204 VDU ER b. 2288, anketa nr. 8. Inf. KU student�, 22 m., gim. Joniškyje, studijuoja socialin� darb�. Surinko Egl� Savickait�, 2009-2012. 205 VDU ER b. 2288, anketa nr. 167. Inf. KTU student�, 24 m., gim. Kaune, studijuoja Ekonomikos ir vadybos fakultete. Surinko Egl� Savickait�, 2009-2012.

51

norus, pokalbius su Dievu, studentai j� ne�vardija malda. Kai kuriais atvejais respondentai

pabr�žia, kad melstis reikia ne tik tuomet, kai norima kažko paprašyti ar pad�koti už pasisekim�.

Malda tur�t� b�ti pad�ka, o ne prašymas tikslingai siekiant rezultato.

„Meldžiuosi. Bet stengiuosi tai daryti ne tik tada, kai noriu ko nors Dievo paprašyti.

Pradedu „T�ve m�s�“ malda, o paskui papras�iausiai kalbu su juo kaip su draugu. Man tai

padeda. Ir tikrai daug kart� egzamin� išlaikiau vien d�l to, kad pasisek�. Turb�t Dievas išklauso

mano maldas.“206

„Mald� sukalbu tik kai pasiseka, kaip pad�k� – „Sveika, Marija“, „T�ve m�s�“. Vien�

kart�. Ar atneša s�km�s, nežinau, bet tikiu, kad melstis reikia ne tada, kai b�da ištinka.“207

Tokiu b�du išryšk�ja krikš�ioniška maldos samprata, kuri paremta abipusiu santykiu su

dievybe – reikšmingas ne tik prašymas, bet ir davimas (Diev� pagerbiant ir jam d�kojant).

Student� �vardyti kartojami ir akcentuojami prašymai, garsiai išreikšti norai, susij� su

pasisekimu per egzaminus (tai n�ra laikoma malda), gali b�ti interpretuojami kaip magin�, antra

vertus, ir kaip magin�-religin� formul� – jie atspindi santyk� su Dievu ir naudojam� magin�

strukt�r�. Ta�iau autor� daugiau atkreipia d�mes� � individual� žmogaus ieškojim� ir � b�dus,

kuri� ieškoma dvasiniam pasitenkinimui pasiekti. Svarbu, kaip individas t� b�d� ieško ir kaip jis

pats supranta savo praktikas, kaip kuriamos tam tikros sampratos.

Nors dažnai individual� kreipim�si � Diev�, prašym� vengiama vadinti maldomis,

kartais ta atskirtis n�ra ryškiai jau�iama.

„Kartais sukalbu pats savo mald�, prašau, kad pad�t� kokia aukštesn� j�ga.“208

„Mald� nekalbu, bet kartais tiesiog kreipiuosi � Diev�, kad pasisekt�. Gal tai jau ir yra

malda?“209

Maldai gali b�ti taikoma ir papildom� nurodym�, taisykli� (kur ji turi b�ti sukalbama,

kada ir kt.).

„Turiu trump� mald�, kuri� sukalbu iš vakaro. Ir kit�, kuri� pasakau išeidamas

tarpduryje. B�tent nam� tarpduryje. Neb�tinai tai neša s�km�, ta�iau tikiu, kad tokiu b�du

nes�kmes palieku už dur�.“210

Jacques’as Janssenas, tirdamas maldas ir j� reikšm� oland� jaunimui, išskyr� tris

svarbiausius maldos aspektus: religin�, meditacin� ir psichologin�. Mokslininkas pasteb�jo, kad 206 VDU ER b. 2288, anketa nr. 25. Inf. KU student�, 20 m., gim. Šilut�s r. (Naujamiestyje), studijuoja ekonomik�. Surinko Egl� Savickait�, 2009-2012. 207 VDU ER b. 2288, anketa nr. 32. Inf. KU student�, 22 m., gim. Kelm�je, studijuoja socialin� darb�. Surinko Egl� Savickait�, 2009-2012. 208 VDU ER b. 2288, anketa nr. 163. Inf. KTU studentas, 21 m., gim. Kaune, studijuoja ekonomik�. Surinko Egl� Savickait�, 2009-2012. 209 VDU ER b. 2288, anketa nr. 52. Inf. VDU student�, 19 m., gim. Šaki� r. (Sintautuose), studijuoja vieš�j� administravim�. Surinko Egl� Savickait�, 2009-2012. 210 VDU ER b. 2288, anketa nr. 52. Inf. VDU student�, 19 m., gim. Šaki� r. (Sintautuose), studijuoja vieš�j� administravim�. Surinko Egl� Savickait�, 2009-2012.

52

jaunimo kalbamose maldose atsiskleidžia visi min�ti aspektai. Maldos n�ra susijusios vien tik su

religiniais dalykais, o meldimosi pagrindas – dažnai psichologinis, t. y. neretai malda kyla iš

jaunuolio (-�s) m�ginimo dorotis su neigiamais �vykiais. Tuo tarpu meditacinis veiksmas, anot J.

Jansseno, yra susij�s ne su kalb�jimu, komunikacija, o su apm�stymu. �domu ir tai, kad tyr�jas

maldas sieja su susikoncentravimu, motyvacijos �gijimu.211 Tai reikšt�, kad malda yra kalbama

ne d�l gero egzamino pažymio (student� atveju), bet tam, kad suteikt� j�g� ir pad�t�

visapusiškai panaudoti jau �gytas žinias, susikoncetruoti, pasiruošti art�jan�iam egzaminui. J.

Janssenas net neskiria vadinam�j� primityvi� (kai orientuojamasi � rezultat�) ir religini� mald�,

o daugiau akcentuoja psichologin� mald� pagrind�. Lietuvos student� egzamin� magijos tyrimas

mald� atžvilgiu patvirtina daugel� J. Jansseno pasteb�jim�, susijusi� su trimis svarbiausiais

maldos aspektais (vyrauja individual�s prašymai, kreipimaisi � Diev�, studentui svarbi�

akimirk� siekiama pab�ti su Dievu, taip pat kalbamos mantros, medituojama ir kt.).

Moksliniame diskurse malda paprastai skiriama nuo užkalb�jimo, atsižvelgiant � tai,

kaip kalbamas tekstas ir � k� yra kreipiamasi. Jei meldžiamasi Dievui ir tas veiksmas paremtas

nuoširdžiu tik�jimu, tai yra malda. Jei kalbantysis naudojasi maginiais geb�jimais ir tiksliai

atkartoja tekst� bei technik�, tai jau yra užkalb�jimas. Be to, galima atsižvelgti � funkcij�, ar

nuolankiai prašoma Dievo, ar siekiama naudos sau. Ta�iau abejotina, kad tiriamiesiems b�t�

b�dingos panašios s�moningos perskyros. Kiekvienas žmogus yra sociali b�tyb�, suinteresuota

savo ar kit� gerove. Daugiau tik�tina, kad žmogus to, k� praktikuoja, nepriskiria jokioms

išankstin�ms kategorijoms arba bent jau tos perskyros neanalizuoja.

Apibendrinant student� magijos ir religijos sampratas, pastebimi j� s�ly�io taškai.

Magijos ir religijos sampratas sieja savo strukt�ra panaš�s simboliniai ritualai, praktikos. Tod�l

galima kalb�ti apie magini�-religini� ritual�, magini�-religini� praktik� sampratos vartojimo

tikslingum�. Be to, tiek magija, tiek religija susijusios su tik�jimu antgamtiniais, nežemiškais

reiškiniais. Esminiai tyrimo metu išryšk�j� skiriamieji magijos ir religijos samprat� bruožai yra

magijos individualumas ir religijos bendruomeniškumas. Magija yra individuali, individualiai

paveldima, o religija – dogmatizuota tik�jim� sistema, kurios negalima ardyti. Religija siejama

su bendruomen� vienijan�iomis moralin�mis vertyb�mis, magija neturi etinio taško. Magijos

samprata retais atvejais gali b�ti suvokiama pla�iau nei religijos (kaip archajin�s pasaul�ži�ros),

tod�l ji gali b�ti religijos dalimi, o religija suvokiama kaip magijos dalis. Atkreiptinas d�mesys,

kad magijai studentai neteikia griežtai neigiamos reikšm�s. Dažniausiai tiriamieji baiminasi

juodosios magijos, o baltoji magija jiems atrodo priimtina.

211 Janssen J. The Abstract Image of God: The Case of the Dutch Youth. Archives de sciences sociales des religions. Vol. 109, 2000, p. 10.

53

Pirmini� magijos ir religijos asociacij� tyrimo rezultatai daugeliu atvej� sutampa su

kokybinio tyrimo rezultatais, kai respondentai buvo apklausiami individualiai: poži�ris � religij�

(jos sampratos apibr�žtis) buvo daugiau teigiamas negu neigiamas. Ta�iau skirtinga metodika

išryškino nevienodas respondent� reakcijas. Panašu, kad, vykstant viešai diskusijai apie magij�

ir religij�, respondentai aiškiau ir aštriau išreišk� pozicij� tiriamu klausimu, atstovavim�

visuomen�s interesams ir tai, k� visuomen� laiko norma. Kaip teigia Johnas Fiske, troškimas

b�ti savimi nereiškia troškimo iš esm�s skirtis nuo kit�, o grei�iau siek� atskleisti individualius

skirtumus priklausomyb�s bendruomenei lauke212. Studentai tradicin� religijos išpažinim� laik�

norma, o magij� daugiau siejo su kažkuo alternatyviu, bet ne itin teigiamu. Išanalizavus

individuali� interviu su respondentais medžiag� pasteb�ta, kad magijos ir religijos sampratos

skiriasi. Ta�iau jau�iama mažiau �tampos, laisviau reiškiama nuomon�, išsakoma ir Bažny�ios

kritika. Tyrimo rezultatai patvirtina Mia Lövheim �žvalgas, kad „religijos“ s�vok� jaunimas

dažnai sieja su „tradicine“, institucionalizuota religija, ypa� su Krikš�ioni� bažny�ia – sistema,

kuri riboja j� savirealizacij� ir laisv� pasirinkim�. Jei religija ir turi jiems reikšm�s, tai ji turi

b�ti juntama viduje213. Panašios tendencijos, per Bažny�ios kritik�, išryšk�jo ir tarp student�.

212 Fiske J. Populiariosios kult�ros supratimas. Vilnius, 2008, p. 10. 213 Lövheim M. Virtually Boundless?: Youth Negotiating Tradition in Cyberspace. Everyday Religion. Observing Modern Religious Lives. Oxford University press, 2007, p. 85.

54

II. STUDENT� MAGIN�S-RELIGIN�S PRAKTIKOS: EGZAMINAI

Student� magijos ir religijos samprat� analiz� atskleid� ne tik magijos ir religijos perskyras, bet

ir s�sajas, � kurias neretai atkreipiamas d�mesys d�l religini� ir magini� praktik� panašumo. Kad

studentai magini� ir religini� praktik� neskiria, matyti iš to, kad jas studentai praktikuoja

lygiagre�iai, nejausdami jokios priešpriešos. Studentai n�samoningai kartu gali praktikuoti tiek

magines, tiek religines praktikas, pavyzdžiui, nešioti amuletus / talismanus, susijusiusius su

krikš�ioniškais objektais (šventi paveiksl�liai, medalionai, šventa Agotos duonel�, grandin�l� su

kryželiu ir kt.), melstis, kad pasisekt� laikant egzamin�. Visos šioje darbo dalyje aptariamos

praktikos (nors jos dažnai priskiriamos religin�ms praktikoms) susijusios su konkre�iu student�

tikslu (pasisekimu laikant egzamin�), tod�l jos atitinkamai �vardijamos magin�mis-religin�mis

praktikomis.

Nustatyta, jog dauguma tyrim� (2006, 2008 bei 2009–2012 m.) metu apklaust� lietuvi�

ir užsienio student� mano, kad egzamin� rezultatai priklauso tik nuo to, kaip jie išmoksta

d�stom� medžiag�, tod�l teigti, kad panašus praktikavimas prieš egzaminus yra masinis

reiškinys, negalima:

„Aš netikiu tokiais dalykais. Manau daugiau reikia realiai m�styt ir rinktis tai, kas

patikrinta laiko.“214

Vienas iš užsienio student�, studijuojan�i� VDU, pla�iau išd�st� savo skeptišk�

nuomon� klausimyne nurodyt� magini�-religini� praktik� atžvilgiu:

„Aš neturiu jokio talismano ir nedarau nieko ypatingo, kas pad�t� man pasiruošti

egzaminams ar pasiekti s�km�s per egzaminus. Mano nuomone, tokie dalykai negali tur�ti

�takos ir yra labiau b�dingi moterims negu vyrams. Tai gana primityvi tradicija ir aš neturiu

toki� draug�, kurie tik�t� panašiais dalykais (I havent got any talisman or special behavior to

prepare for my exams or try to be lucky on it. In my opinion that kind of element cannot have

any influence and are more usual in women than in men. I think it`s quite primitive tradition and

in general I have no friends who believes in that.)“215

Vis d�lto dalis student� tikintys, jog savo konkre�iais veiksmais (be mokymosi) gali

prisid�ti prie geresni� egzamino rezultat�, žino �vairi� praktik�, susijusi� su pasisekimu per

egzaminus.

214 VDU ER b. 1195, anketa nr. 88. Inf. VDU studentas, 23 m., gim. Panev�žyje, studijuoja filosofij�. Surinko Egl� Savickait�, 2006. 215 VDU ER b. 1394, anketa nr. 7. Inf. VDU ERASMUS studentas, 21 m., gim. Ispanijoje, studijuoja žurnalistik�. Surinko Egl� Savickait�, 2008.

55

Analizuojant pa�i� student� poži�r� � j� atliekamus veiksmus jau 2006 m. nustatyta, kad

daugiausia tiek vaikinams, tiek merginoms b�dinga pažym�ti, jog tai nuoširdus tik�jimas,

daugiau tik�jimas nei žaidimas, ir tik�jimas, ir žaidimas, daugiau žaidimas negu tik�jimas. �

savo veiksmus kaip � žaidim� ži�ri retas studentas (žr. 3 lentel�).

3 lentel�. Student� poži�ris � j� atliekamus veiksmus

Kitok� savo poži�r� išreikšti panoro daugiau vaikinai nei merginos. B�dingiausi studen�i�

atsakymai: „tiesiog mano poži�ris atsispindi, aš nelabai prietaringa, aš objektyviai ži�riu“216,

„turb�t tai savi�taiga ir tik�jimas“217, „svarbiausia nesureikšminti pasisekimo ar nepasisekimo

per egzaminus“218. B�dingiausi student� atsakymai: „prieš kiekvien� egzamin� turiu atrodyti

tvarkingai, kaip ir kiekvien� dien�. Tai kaip ir ritualas, prieš kur� turi apsivalyti“219, „turiu

omenyje papras�iausi� tik�jim� s�kme. Bet vien s�kme negalima pasikliaut, reik �d�t ir truput�

darbo“220.

Šioje darbo dalyje bus išsamiau nagrin�jamos studentams b�dingos magin�s-religin�s

praktikos ir j� s�sajos su lytimi, studijuojama moksl� sritimi bei kursu. Tai pasirinkta nagrin�ti

d�l to, kad jau nuo XX a. pr. atliekami �vairaus pob�džio su student� tik�jimais susij� tyrimai221,

kuri� vienas iš esmini� statistini� kintam�j� duomen� yra lytis, studijuojama moksl� sritis,

kursas ar amžius ir kt. Darbe siekiama išsiaiškinti ne tik galimas student� magini�-religini�

216 VDU ER b. 1195, anketa nr. 38. Inf. VDU student�, 23 m., gim. Ši�pari� km., studijuoja filosofij�. Surinko Egl� Savickait�, 2006. 217 VDU ER b. 1195, anketa nr. 69. Inf. VDU student�, 21 m., gim. Taurag�je, studijuoja politikos mokslus, Surinko Egl� Savickait�, 2006. 218 VDU ER b. 1195, anketa nr. 36. Inf. VDU student�, 22 m., gim. Kauno r., studijuoja etnologij�. Surinko Egl� Savickait�, 2006. 219 VDU ER b. 1195, anketa nr. 97. Inf. VDU studentas, 23 m., gim. Šiauliuose, studijuoja etnologij�. Surinko Egl� Savickait�, 2006. 220 VDU ER b. 1195, anketa nr. 95. Inf. VDU studentas, 22 m. gim. Kaune, studijuoja istorij�. Surinko Egl� Savickait�, 2006. 221 Žr. Tyrim� ir šaltini� apžvalga, p. 13–30.

Student� poži�ris � j� atliekamus veiksmus,

turimus tik�jimus

Studentai Student�s

Nuoširdus tik�jimas ~16 % ~22 %

Daugiau tik�jimas nei žaidimas

~23 % ~14 %

Ir tik�jimas, ir žaidimas ~26 % ~28 %

Daugiau žaidimas nei tik�jimas

~19 % ~27 %

Žaidimas 0 % ~3 %

Kita ~16 % ~6 %

56

praktik� s�sajas su lytimi, studijuojama moksl� sritimi, kursu, bet ir kiek tyrimo metu gauti

rezultatai patvirtina ankstesni� student� magijos tyrim� rezultatus.

II. 1. Magin�s-religin�s praktikos ir lytis

Tyrimo metu (2006–2012 m.) respondentams buvo pateikiamos atvir� klausim� anketos,

kuriose išskirtos pagrindin�s pozicijos (klausim� blokai), susijusios su �taka

pasisekimui / nepasisekimui per egzamin�: amuletai / talismanai, laimingi skai�iai, maldos,

specifiniai veiksmai prieš egzaminus (be mokymosi), nuotaika / elgsena / m�nuo / m�nesio

diena / savait�s diena, astrologin�s prognoz�s / horoskopai222, sapnai, apranga / spalva, naujo

daikto �sigijimas / naujo drabužio d�v�jimas, higienos laikymasis / nesilaikymas – galvos

netrinkimas / barzdos neskutimas, išskirtinis kelias / maršrutas / susij� tik�jimai. 2006 m.

apklausti �vairi� specialybi� VDU studentai, 2008 m. – VDU studijuoti atvyk� ERASMUS

studentai, 2009–2012 m. – VDU, VU, VGTU, KU, ŠU, LSVMU, KTU studentai. Toliau

nagrin�sime skirtingais tyrimo etapais gautus rezultatus – magini�-religini� praktik� specifik� ir

pasiskirstym� lyties atžvilgiu223 (žr. 4 lentel�).

Amuletai / talismanai. VDU student� anketin�s apklausos (2006 m.) rezultatai parod�, kad

amuletai / talismanai b�dingi ~35 % student� bei ~33 proc. studen�i�. Vaikinams b�dingi

amuletai / talismanai – metras (rakt� pakabutis), apatin�s kelnait�s (raudonos), gintariniai

pakabu�iai, gintaro gabal�lis ant odin�s virvut�s (runa), tušinukas, koj� juosiantys karoliukai,

spyruokl�s formos žiedas, grandin�l�s su pakabu�iais (kryželis ir Mergel�s Marijos atvaizdas),

kulka, doleris, Budos statul�l�. Merginoms b�dingi amuletai / talismanai – drambliuko statul�l�,

�vair�s pakabu�iai (iš gintaro, akmens), auksiniai, sidabriniai žiedai, žiedas su krištoline akute,

sidabrin�s grandin�l�s, Marijos paveiksliukas, rožan�ius, gintarin� širdel�, skarab�jus, minkštas

žaislas (jautis), medin� žmogaus statul�l�, rašiklis, tušinukas, giliukas.

Atsižvelgiant � student� turim� objekt� buitin� paskirt�, išskirtos dvi amulet� grup�s: 1)

amuletai – papuošalai, 2) amuletai – aprangos elementai. Talismanams priskirtini �vair�s

rašikliai, Marijos paveiksl�lis, širdel�, kulka, gintaro gabal�lis ant odin�s virvel�s, rakt�

pakabutis (metras), doleris, rožinis, ant kojos d�vimas karoliuk� v�rinys, rutuliukai,

drambliukas, skarab�jus, gil�224. Jie yra „nešiojami su savimi“ maginiai objektai. Išskirtos šios

talisman� grup�s: 1) talismanai krikš�ioniški objektai, 2) talismanai statul�l�s, 3) talismanai

rašomosios priemon�s, 4) talismanai „nusirašymo“ priemon�s (student� vadinamos

„špargalk�s“), 5) talismanai pinigai, 6) talismanai karin�s pramon�s gaminiai, 7) talismanai 222 Šis klausim� blokas �trauktas vykdant 2009–2012 m. Lietuvos student� tyrimus. 223 VDU ER b. 1195. Surinko Egl� Savickait�; VDU ER b. 1394. Surinko Egl� Savickait�; VDU ER b. 2288. Surinko Egl� Savickait�. 224 VDU ER b. 1195. Surinko Egl� Savickait�, 2006.

57

matavimo priemon�s, 8) talismanai medžio vaisiai. Didži�j� dal� student� turim� amulet� ar

talisman� sudaro papuošalai, mažesn� – statul�l�s, rašomosios priemon�s ir kt.

4 lentel�. Magini�-religini� praktik�, tik�jim�, individuali� �sitikinim� pasiskirstymas pagal lyt�

Amuletai ar talismanai dažnai yra padaryti iš metalo (sidabro, geležies, aukso), akmens

(gintaro, krištolo), re�iau – iš popieriaus, plastmas�s, medžio, gipso, gumos, stiklo, porceliano ir

kt.225

2008 m. apklausti VDU atvyk� studijuoti ERASMUS studentai. Paaišk�jo, kad amuletai

ir talismanai yra b�dingesni ERASMUS student�ms nei studentams. Didžioji dalis vis�

student�, turin�i� amuletus ar talismanus, sudaro student�s merginos226. Užsienio studentai mini

šiuos amuletus: karoliai su daugybe akmenuk�, medalionas, pakabutis (pentagrama).

Talismanai: bavariškas smurfas (bavarian smurf), mažas akmeninis gyv�n�lis, rašiklis227. Kaip

ir tarp VDU student�, taip ir tarp užsienie�i� yra daugiau paplit� amuletai papuošalai, bei

225 VDU ER b. 1195. Surinko Egl� Savickait�, 2006. 226 VDU ER b. 1195. Surinko Egl� Savickait�, 2006; VDU ER b. 1394. Surinko Egl� Savickait�, 2008. 227 VDU ER b. 1394. Surinko Egl� Savickait�, 2008.

2006 m. (apklausti VDU studentai)

2009–2012 m. (apklausti VDU, KTU, VU, VGTU, KU, ŠU, LSVMU studentai)

Magin�s-religin�s praktikos /

tik�jimai, individual�s �sitikinimai

Studentai Student�s Studentai Student�s

Amuletai / talismanai ~35 % ~33 % ~24 % ~40 %

Laimingi skai�iai ~65 % ~43 % ~11 % ~11 %

Maldos / prašymai / kreipimaisi / norai ~26 % ~38 % ~29 % ~43 %

Specifiniai veiksmai prieš egzaminus (žegnojimasis, spjovimas per pet�, beldimas � med�, kumš�i� laikymas)

~42 % ~43 ~34 % ~28 %

Ypatinga nuotaika / elgsena ~65 % ~78 % ~55 % ~70 %

Astrologin�s prognoz�s / horoskopai - - ~5 % ~18 %

Sapnai ~13 % ~20 % ~5 % ~19 %

Apranga / spalva ~39 % ~26 % ~11 % ~25 %

Naujo daikto �sigijimas / naujo drabužio d�v�jimas ~3 % ~19% ~16 % ~18 %

Higienos laikymasis / nesilaikymas – galvos netrinkimas / barzdos neskutimas

~26 % ~12 % ~11 % ~16 %

Išskirtinis kelias / maršrutas / susij� tik�jimai ~3% ~3% ~8 % ~5 %

58

talismanai statul�l�s. Populiariausi metaliniai amuletai papuošalai bei plastikiniai talismanai

rašomosios priemon�s228. Lietuviai VDU studentai daugiau min�jo metalinius (geležis, auksas,

sidabras) amuletus papuošalus ir akmeninius talismanus statul�les229.

2009–2012 m. tyrimo rezultatai (lyginant su 2006 bei 2008 m. atiktais tyrimais) skiriasi

ne tiek amulet� ar talisman� specifika, kiek j� pasiskirstymu vienos ar kitos lyties atžvilgiu.

Tyrimas parod�, kad amuletai / talismanai b�dingi ~40 % studen�i� bei ~24 % student�. Taigi

merginos amuletams / talismanams teikia didesn� reikšm� nei vaikinai (žr. 2 pav.).

2 pav. Amulet� / talisman� pasiskirstymas pagal lyt� (2009–2012 m.)

Vaikinams b�dingi amuletai / talismanai – tatuiruot� su baltiškais simboliais, gausyb�s ragas ir

kryželis, šventinta duona, skalbini� segtukas, 1 dolerio kupi�ra, pakabutis su ametistu, pakabutis

su gintaru, sidabrin�s grandin�l�s su kryželiu, Šv. Marijos medalionu, tušinukas, apyrank�s,

laikrodžiai, statul�l�s, kulka, kašmyro megztinis. Merginoms b�dingi amuletai / talismanai –

Marijos medalionas, sidabrinis Mergel�s Marijos medalionas, sidabrin� pasag�l�, sidabrinis

angeliukas, sidabrinis pakabutis su Kristumi, medinis rožinis, sidabrinis medalionas, senas

vaikiškas laikrodis, sidabrinis pakabutis ir žiedas, sidabrinis, auksinis žiedas, sidabrin�

grandin�l� su kryžiuku, metalinis kryžiukas, pakabutis su Marija, graikinis riešutas, sidabrin�

grandin�l� su angeliuku, titnago gabalas, gil�, tušinukas, metalin�, molin� varlyt�, sidabrinis,

molinis drambliukas, tie patys drabužiai ir tušinukas, šventinta Agotos duona, sidabriniai

auskarai, švent�j� paveiksl�liai, apyrank�s, pakabu�iai iš švent� viet�, medinis kryželis,

gintarinis pakabutis, sidabrinis žiedas su zodiako ženklais, �vairi� valiut� pinigai, moneta

(slovakiška), zodiako ženklo akmuo (auskarai ir pakabutis), sidabrinis katinas, paruoštuk�s (prie

228 VDU ER b. 1394. Surinko Egl� Savickait�, 2008. 229 VDU ER b. 1195. Surinko Egl� Savickait�, 2006.

59

amulet� ar talisman� paruoštuk�s priskiriamos atsižvelgiant � tai, kad jas student�s nešasi �

egzamin� d�l s�km�s (d�l visa ko), bet jomis praktiškai nesinaudoja)230.

Pažym�tina, kad studen�i� amuletai / talismanai dažnai yra papuošalai iš tauri�j�

metal� (aukso, sidabro). Nemažai krikš�ioniškos kilm�s objekt�, statul�li�. Didžiausi�

amulet� / talisman� dal� sudaro papuošalai: žiedai, apyrank�s, auskarai, grandin�l�s, pakabu�iai.

Visa tai iš esm�s patvirtina pirmajame tyrimo etape gautus rezultatus. Kita vertus, nors vaikin�

amuletai / talismanai ypa� neišsiskiria, amulet� / talisman� papuošal� nešiojimas jiems n�ra tiek

b�dingas.

Laimingi skai�iai. 2006 m. atlikto tyrimo rezultatai parod�, kad laimingiems skai�iams reikšm�

teikia ~65 % VDU student� bei ~43 % studen�i�. Vaikinams b�dingi laimingi skai�iai – 1, 2, 4,

5, 6, 7, 9, 10, 11, 15, 22, 33, minimi poriniai skai�iai bei 69. Populiariausi skai�iai – 4, 5, 7.

Merginoms b�dingi skai�iai – 1, 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 13, 16, 17, 19, 67. Dažniausiai minimi

laimingi skai�iai – 2, 3, 5, 7, 8, 9, 13. Dauguma laiming� skai�i� tarp VDU vaikin� ir mergin�

tiriam� grupi� sutampa. Laimingo skai�iaus pasirinkimo motyvai taip pat neretai sutampa.

Laimingo skai�iaus pasirinkim� studentai motyvuoja �vairiai. Jis gali b�ti pasirenkamas d�l tos

priežasties, kad lydi student� gyvenime (pvz., mokykloje s�raše jis buvo penktas, krepšinio

komandoje žaid� penktuoju numeriu ir kt.): „Tur�davau, kai „kaš�“ žaisdavau, 7 Nr.“231 „Dažnai

pasitaiko gyvenime tas skai�ius.“232 „Tod�l, kad mano laimingiausias skai�ius nuo mažens.

Klas�j pastoviai 9 b�davau.“233 Skai�ius gali sutapti su studento gimimo data: „Nežinau. Visur

rašo, kad laimingas. Gal d�l to, kad 7 m�n[es�] gimiau.“234. Laiming� skai�i� kartais pasako

b�r�ja: „B�r�ja išb�r�, kai maža buvau, gal 12 m.“235 Studentas atlieka testus ar laimi loterijoje:

„Nes pagal testus, pateiktus žurnaluose, ar b�rimus tai mano laimingiausias skai�ius.“236

„Kažkaip kaip loterijose b�davo išeidavo“237 ir kt. Gali b�ti argumentuojama tuo, kad skai�iai

kažk� simbolizuoja (gausim� pažym�, begalyb�, stipryb�), yra nelyginiai ir kt.: „D�l to, kad

230 VDU ER b. 2288. Surinko Egl� Savickait�, 2009-2012; VDU ER b. 1195. Surinko Egl� Savickait�, 2006; VDU ER b. 1394. Surinko Egl� Savickait�, 2008. 231 VDU ER b. 1195, anketa nr. 3. Inf. VDU studentas, 22 m., gim. Kaune, studijuoja etnologij�. Surinko Egl� Savickait�, 2006. 232 VDU ER b. 1195, anketa nr. 15. Inf. VDU student�, 21 m., gim. Lenkijoje (Seinuose), studijuoja Humanitarini� moksl� fakultete. Surinko Egl� Savickait�, 2006. 233 VDU ER b. 1195, anketa nr. 17. Inf. VDU studentas, 24 m., gim. Šiauliuose, studijuoja Humanitarini� moksl� fakultete. Surinko Egl� Savickait�, 2006. 234 VDU ER b. 1195, anketa nr. 24. Inf. VDU student�, 22 m., gim. Marijampol�je, studijuoja etnologij�. Surinko Egl� Savickait�, 2006. 235 VDU ER b. 1195, anketa nr. 5. Inf. VDU student�, 23 m., gim. Biržuose, studijuoja etnologij�. Surinko Egl� Savickait�, 2006. 236 VDU ER b. 1195, anketa nr. 45. Inf. VDU student�, 22 m., gim. Vilkaviškyje, studijuoja etnologij�. Surinko Egl� Savickait�, 2006. 237 VDU ER b. 1195, anketa nr. 37. Inf. VDU student�, 19 m., gim. Lazdijuose, studijuoja Gamtos moksl� fakultete. Surinko Egl� Savickait�, 2006.

60

reiškia begalyb�, pati taip manau.“238 Svarbu ir tai, kad egzistuoja vidinis �sitikinimas, kad

pasirinktas skai�ius yra laimingas. Ta�iau dažniausiai VDU studentai skai�i� reikšmi� nežino, t.

y. laimingais juos laiko atsitiktinai239.

VDU studijuojantys ERASMUS studentai �vardijo tokius skai�ius: 9, 5, 13 ir skai�i� fi,

kuris, anot pateik�jo, yra lygus 1,67 (pateik�jas nurod� kiek netiksli� skai�iaus reikšm�; skai�ius

fi yra lygus 1,618). Dažniausiai minimi skai�iai – 9, 13240. VDU lietuvi� studentai taip pat mini

šiuos skai�ius (išskyrus fi), ta�iau j� �vairov� kur kas didesn�. Tai, žinoma, priklauso ir nuo

didesnio apklaust� lietuvi� student� skai�iaus. Skai�ius „9“ yra vienas iš dažniausiai minim�

skai�i� ir tarp lietuvi� VDU student�, taip pat skai�iai 5 ir 7241.

Laimingi skai�iai pasirenkami d�l �vairi� priežas�i�: „Trylika, nes niekas jo nem�gsta“

(13, because nobody like it)242; „Fi - > auksin� proporcija“ ( - > Golden proportion)243;

„Devyni, nes tai mano antras gimimo skai�ius ir aš neatsimenu, k� tai tiksliai reiškia, bet aš apie

tai skai�iau ezoterin�je literat�roje“ (9, because it`s my second birth number and I don`t

remember what it mean exactly, but I read about it in ezoterical liter[ature])244. Tiek lietuvi�,

tiek ir užsienio studentai skai�i� pasirinkim� agumentuoja panašiai. Tai gali priklausyti, kaip jau

min�ta, nuo gimimo datos, skaitytos literat�ros ir pan. Apklausti studentai skai�i� reikšmi�

dažniausiai nežino245.

2009–2012 m. atliktas tyrimas parod�, kad laimingi skai�iai yra lygiai svarb�s tiek

�vairiuose Lietuvos universitetuose studijuojan�ioms merginoms, tiek vaikinams (žr. 3 pav.).

Merginoms b�dingi laimingi skai�iai –2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 88. Vaikinams b�dingi laimingi

skai�iai – 4, 5, 7, 8, 11, 13, 44, 47, skai�ius =1,67246. Dauguma laiming� skai�i� tarp vaikin�

ir mergin� tiriam� grupi� sutampa. Neretai kreipiamas d�mesys � lyginius arba dviženklius

skai�ius, sudarytus iš dviej� vienod� skaitmen� (pvz., 44 ar 88). Tokie rezultatai patvirtina ir

pirminiuose tyrimo etapuose gautus rezultatus laiming� skai�i� �vairov�s atžvilgiu. Tiesa,

skiriasi procentin� išraiška – laimingi skai�iai lygiai b�dingi tiek merginoms, tiek vaikinams.

238 VDU ER b. 1195, anketa nr. 33. Inf. VDU student�, 21 m., gim. Naujojoje akmen�je, studijuoja verslo administravim�. Surinko Egl� Savickait�, 2006. 239 VDU ER b. 1195. Surinko Egl� Savickait�, 2006. 240 VDU ER b. 1195. Surinko Egl� Savickait�, 2006. 241 VDU ER b. 1195. Surinko Egl� Savickait�, 2006. 242 VDU ER b. 1394, anketa nr. 15. Inf. VDU ERASMUS studentas, 23 m., gim. Ispanijoje. Surinko Egl� Savickait�, 2008. 243 VDU ER b. 1394, anketa nr. 24. Inf. VDU ERASMUS studentas, 24 m., gim. Ispanijoje, studijuoja informatik�. Surinko Egl� Savickait�, 2008. 244 VDU ER b. 1394, anketa nr. 18. Inf. VDU ERASMUS student�, 22 m., gim. Latvijoje, studijuoja filologij�. Surinko Egl� Savickait�, 2008. 245 VDU ER b. 1195. Surinko Egl� Savickait�, 2006; VDU ER b. 1394. Surinko Egl� Savickait�, 2008. 246 VDU ER b. 2288. Surinko Egl� Savickait�, 2009-2012; VDU ER b. 1195. Surinko Egl� Savickait�, 2006; VDU ER b. 1394. Surinko Egl� Savickait�, 2008.

61

3 pav. Laimingiems skai�iams prieš egzaminus teikiamos reikšm�s pasiskirstymas pagal lyt�

Maldos / prašymai / kreipimaisi. 2006 m. atliktas tyrimas parod�, kad meldimasis, kreipimasis

� Diev� prieš egzaminus daugiau b�dingas VDU student�ms merginoms (~38 %) nei vaikinams

(~ 26 %). Vis d�lto ir individualios, ir bažnytin�s maldos yra b�dingos tiek vaikinams, tiek

merginoms. B�dingesnis individualus kontaktas su aukš�iausi�ja esybe. Antrajame tyrimo etape

(2008 m.) paaišk�jo, kad savos k�rybos maldas mini ir nemaža dalis ERASMUS student�: „Aš

prašau Dievo, kad jis b�t� su manimi ir man pad�t�“ (I am asking God to be with me and to help

me)247. „Aš kalbu su savo Dievu. Joki� ypating� mald�“ (I speak to my „God“, no special

prayers)248.

Dažniausiai VDU lietuvi� ir užsienio studentai maldas kalba vien� kart�. Re�iau maldos

kalbamos du kartus249. Dažnai VDU studijuoti atvyk� ERASMUS studentai ne tik paaiškina,

kiek kart� kalba maldas, bet ir kada, kokiomis aplinkyb�mis: „Dukart: nakt� prieš egzamin� ir

vykdamas � universitet�. Nes aš tikiu, kad tai padeda. Aš tikiu Dievu“ (2 times (night before

exam and during the way to university) because I believe it works (I believe in God)250.

„Maždaug dvi dienas prieš egzamin�“ (About 2 days before the exam)251. „Aš nežinau. Aš

meldžiuosi, kai jau�iu, kad turiu tai padaryti“ (I don`t know . I pray when I feel I should do it)252.

247 VDU ER b. 2288. Surinko Egl� Savickait�, 2009-2012; VDU ER b. 1195. Surinko Egl� Savickait�, 2006; VDU ER b. 1394. Surinko Egl� Savickait�, 2008. 248 VDU ER b. 1394, anketa nr. 1. Inf. VDU ERASMUS student� (kit� duomen� nenurod�). Surinko Egl� Savickait�, 2008. 249 VDU ER b. 1394. Surinko Egl� Savickait�, 2008. 250 VDU ER b. 1394, anketa nr. 12. Inf. VDU ERASMUS student�, gim. Lenkijoje, studijuoja Humanitarini� moksl� fakultete. Surinko Egl� Savickait�, 2008. 251 VDU ER b. 1394, anketa nr. 8. Inf. VDU ERASMUS student�, 23 m., gim. Lenkijoje, studijuoja ekonomik�. Surinko Egl� Savickait�, 2008. 252 VDU ER b. 1394, anketa nr. 17. Inf. VDU ERASMUS student�, 22 m., gim. Latvijoje, studijuoja filologij�. Surinko Egl� Savickait�, 2008.

62

Reik�t� pažym�ti, kad mald� kalb�jimas yra b�dingas daugiau moteriškajai ly�iai tiek

tarp VDU lietuvi�, tiek tarp užsienio student�.

4 pav. Teikiamos reikšm�s maldoms, prašymams prieš egzaminus pasiskirstymas pagal lyt�

2009–2012 m. atlikt� tyrim� rezultatai buvo, kaip ir 2006 bei 2008 m. atlikt� tyrim�. Net ir

apklausus skirting� Lietuvos universitet� studentus, paaišk�jo, kad meldimasis, kreipimasis �

Diev� prieš egzaminus b�dingas daugiau student�ms (~43 % studen�i� ir ~29 % student� teikia

reikšm� maldoms prieš egzaminus) (žr. 4 pav.). Tiesa, pažym�tina, kad individualias ir

bažnytines maldas kalba tiek vaikinai, tiek merginos.253 Esmini� skirtum� ar specifikos mald�

atžvilgiu nematyti. Pla�iau maldos analizuotos skyriuje „Magijos ir religijos perskyros ir

s�sajos“.

Specifiniai veiksmai prieš egzaminus. 2006 m. VDU vykusi student� anketin� apklausa

parod�, kad specifiniai veiksmai254 prieš egzaminus yra panašiai paplit� tarp student� (~42 %) ir

studen�i� (~43 %). Tiek merginos, tiek vaikinai dažniausiai mini beldim� � med� ir spjovim� per

pet�. Šioms praktikoms yra aktualus j� atlikimo skai�ius – 3 kartai. Neretai spjaunama per pet� ir

beldžiama � med� kartu. Ir vaikinai, ir merginos re�iau mini tokius veiksmus prieš egzaminus

kaip žegnojimasis ar kumš�i� laikymas.

2008 m. atliktas tyrimas parod�, kad min�ti specifiniai veiksmai prieš egzaminus n�ra

itin paplit� tarp VDU studijuoti atvykusi� ERASMUS student�. Dažnai studentai konkre�iai

neatsako, kiek kart� reikia atlikti konkret� veiksm�: „�vairiai. Aš neskai�iuoju“ (Depends, don`t

count them)255. „Kartais aš beldžiu � med�, bet nelabai dažnai“ (Sometimes, I knock into the

253 VDU ER b. 2288. Surinko Egl� Savickait�, 2009-2012 m. 254 2006 m. tyrime naudotas klausimynas, kuriame nurodyti konret�s specifiniai veiksmai prieš egzaminus: spjovimas per pet�, beldimas � med�, kumš�i� laikymas, žegnojimasis. Tai atsispindi ir respondent� atsakymuose. 255 VDU ER b. 1394, anketa nr. 1. Inf. VDU ERASMUS student� (kit� duomen� nenurod�). Surinko Egl� Savickait�, 2008.

63

wood, but it is not very frequently)256. Retas studentas mini, kad veiksm� reikia atlikti du kartus

ar ne daugiau nei vien� kart�: [kalba apie žegnojim�si ir kumš�i� laikym�] „Du kartus. Kod�l?

Kad gerai jaus�iausi ir tik��iau savimi, ir juokais“ (Two times, why? To feel myself and to trust

in me and for joke)257. [Kalba apie žegnojim�si] „Ne daugiau kaip vien� kart�“ (Not more than

ones)258.

2009–2012 m. apklausa vykdyta platesniame student� rate visoje Lietuvoje.

Susisteminus tyrimo rezultatus, paaišk�jo, kad šios magin�s-religin�s praktikos b�dingesn�s

vaikinams: ~34 % student� bei ~28 % studen�i� teigia, jog specifiniai veiksmai prieš egzaminus

turi �takos j� egzamin� rezultatams. Sunku pasakyti kod�l, bet prieš egzaminus daugiau d�mesio

� specifinius veiksmus kreipia vaikinai negu merginos (žr. 5 pav.).

5 pav. Teikiamos reikšm�s specifiniams veiksmams (be mokymosi) prieš egzaminus pasiskirstymas pagal lyt�

Šie veiksmai gali b�ti racionaliai paaiškinami arba racionaliai nepaaiškinami (pasitaiko �vairi�

atsakym�). Skirtingai nei atliekant 2006 bei 2008 m. tyrimus, specifiniai veiksmai klausimyne

neišvardyti, tod�l atsiskleid� kur kas didesn� j� �vairov�. Tai – „Silva“ metodas259, specifin�

mityba (šokoladas), alus, kv�pavimas, � egzamin� ateinama p�s�iomis, sportas, poilsis, miegas,

paruoštuki� darymas, nesimokymas paskutin� nakt�, susikaupimas motyvuojan�iais posakiais.

Merginoms b�dinga: meldimasis, mantr� kartojimas, mintimis prašoma, kad pasisekt�,

apsilankymas bažny�ioje, raminanti melis� arbata, mityba (šokoladas, saldumynai), alus,

256 VDU ER b. 1394, anketa nr. 13. Inf. VDU ERASMUS studentas, 23 m., gim. Ispanijoje (dabar gyvenantis Suomijoje), studijuoja kompiuterin� inžinerij�. Surinko Egl� Savickait�, 2008. 257 VDU ER b. 1394, anketa nr. 21. Inf. VDU ERASMUS studentas, 23 m., gim. Pranc�zijoje, studijuoja ekonomik�, vadyb�. Surinko Egl� Savickait�, 2008. 258 VDU ER b. 1394, anketa nr. 3. Inf. VDU ERASMUS student�, gim. Latvijoje. Surinko Egl� Savickait�, 2008. 259 „Silva“ metodas paprastai �vardijamas kaip „naujausiais moksliniais tyrimais paremta proto valdymo sistema, kurioje panaudojami anatomijos, biologijos, medicinos, psichologijos pasiekimai, suteikiama daug galimybi� pažinti save, užsl�ptus resursus ir savo smegen� potencial�“ (www.silvametodas.lt).

64

paruoštuki� darymas kaip žinojimo apie galim� pagalb�, dr�sumo išraiška, jogos kv�pavimo

pratimai, mankšta, geras nusiteikimas ir išsimiegojimas, beldimas � med�, žegnojimasis, galvos

papildomas išsitrinkimas, po lova pasidedamos knygos / užrašai, ži�r�jimas � palankias spalvas,

medžiagos perrašin�jimas, atsipalaidavimas tyloje po pusvaland� ar daugiau, prieš atsiskaitym�

konkre�ios dainos klausymas260.

Ypatinga nuotaika / elgsena. 2006 m. VDU universitete atliktas tyrimas parod�, kad nuotaika

ar elgsena prieš egzaminus yra reikšminga ~65 % VDU student� bei ~78 % studen�i�. Merginos

kreipia daugiau d�mesio � egzamino dienos nuotaik� ar elgsen�. Pasisekim� joms reiškia

teigiama (gera, optimistiška, pakili, linksma ir kt.), taip pat neutrali nuotaika, ramyb�, vidinis

susikaupimas. Pasitaiko atvej�, kai pasisekim� per egzamin� lemia li�dna, bloga nuotaika arba

pesimistiškas nusiteikimas. Tokie pavyzdžiai atspindi esminius atvirkštin�s magijos principus.

Nepasisekim� per egzamin� student�ms daugiau lemia bloga, li�dna, ni�ri nuotaika, blogas

nusiteikimas, jaudulys, nesugeb�jimas susikaupti, panika, baim�. Dalis mergin� nepasisekim�

per egzamin� sieja su per dideliu atsipalaidavimu, linksma nuotaika. Vaikinams nuotaika ar

elgsena prieš egzaminus taip pat turi didel� reikšm�. Pasisekim� jiems daugiau lemia linksma,

gera, kartais neutrali nuotaika, susikaupimas, žvalumas, taip pat teigiama, jog svarbiausia ta koja

išlipti iš lovos. Nepasisekimas per egzamin� daugiau siejamas su prasta nuotaika, piktumu,

nervingumu, depresija, stresu. Pažym�tina, jog atvirkštin�s magijos principas atsiskleidžia tik

mergin� atsakymuose.

2008 m. tyrimas parod�, kad nuotaika ar elgsena prieš egzaminus yra labai svarbi ne tik

VDU lietuviams, bet ir VDU studijuoti atvykusiems ERASMUS studentams. Panaš�s

�sitikinimai yra paplit� tarp student� ir studen�i� apylygiai. Ryški� skirtum� nespasteb�ta261.

Dauguma užsienio student� mano, kad teigiam� �tak� j� egzamin� rezultatams daro tiesiog gera

nuotaika, pozityvus m�stymas, pasitik�jimas savimi: „Gera nuotaika ir skaidrus protas“ (Good

mood and clear mind)262. „Geriau, jei aš taip pat esu su savo linksma bendramoksle“ (Better if

I`m also with my funny classmate)263. Kartais minimas ryžtingumas, valia264. Teigiamos �takos

turi palaikomi ryšiai su šeima, draugais: „Tai, kokie yra santykiai su šeima, draugais“

(Relationship state with my familly, my friends)265; nervinimasis266. Neigiam� �tak� j� egzamin�

260 VDU ER b. 2288. Surinko Egl� Savickait�, 2009-2012; VDU ER b. 1195. Surinko Egl� Savickait�, 2006; VDU ER b. 1394. Surinko Egl� Savickait�, 2008. 261 VDU ER b. 1394. Surinko Egl� Savickait�, 2008; VDU ER b. 1195. Surinko Egl� Savickait�, 2006. 262 VDU ER b. 1394, anketa nr. 18. Inf. VDU ERASMUS student�, 22 m., gim. Latvijoje, studijuoja filologij�. Surinko Egl� Savickait�, 2008. 263 VDU ER b. 1394, anketa nr. 6. Inf. VDU ERASMUS student�, 25 m., gim. Italijoje, studijuoja versl� ir teis�. Surinko Egl� Savickait�, 2008. 264 VDU ER b. 1394, anketa nr. 5. Inf. VDU ERASMUS studentas (kit� duomen� nenurod�). Surinko Egl� Savickait�, 2008. 265 VDU ER b. 1394, anketa nr. 21. Inf. VDU ERASMUS studentas, 23 m., gim. Pranc�zijoje, studijuoja ekonomik�, vadyb�. Surinko Egl� Savickait�, 2008.

65

rezultatams daro bloga dvasin� savijauta (nepasitik�jimas savimi, tikslo netur�jimas, pyktis,

li�desys, baim� it kt.), bloga fizin� savijauta: „Baim�, li�desys, bandymas nusp�ti gera ir bloga,

per didelis susijaudinimas“ (Fear, sadness, preoccupations (of good and bad), too much

excitedness)267.

Esmini� skirtum� tarp VDU užsienio ir lietuvi� student� nuotaikos ar elgsenos prieš

egzaminus nepasteb�ta, nes, kaip matyti, tai yra daugiau psichologinio pob�džio tik�jimai /

�sitikinimai. Teigiamos �takos egzamin� rezultatams dažniausiai turi teigiamos emocijos. Tarp

užsienio student� teigiamos �takos egzamin� rezultatams, ko nemini lietuvi� studentai, turi

santykiai su artimaisiais. Neigiamos �takos egzamin� rezultatams tiek lietuvi�, tiek užsienio

studentams turi neigiama dvasin� bei fizin� savijauta.

2009–2012 m. panašus tyrimas atliktas skirtinguose Lietuvos universitetuose.

Klausimynas papildytas naujais klausimais, susijusiais su m�nesio, m�nesio dienos, savait�s

dienos, kuri� laikomas egzaminas, reikšme. Tyrimo rezultatai labai panaš�s � 2006, 2008 m.

atlikt� tyrim� rezultatus. Nuotaika ar elgsena prieš egzaminus yra itin aktuali tiek vaikinams,

tiek merginoms. Ta�iau merginos vis tik daugiau d�mesio kreipia � egzamino dienos nuotaik�,

elgsen� ar m�nesio, savait�s dien� (žr. 6 pav.).

6 pav. Teikiamos reikšm�s egzamino nuotaikai, elgsenai prieš egzaminus pasiskirstymas pagal lyt�

Nors dauguma �sitikinim� iš pirmo žvilgsnio atrodo gana logiški, t. y. susij� su tam tikrais

psichologiniais momentais, racionaliai juos sunku paaiškinti, ypa� �sitikinimus, tik�jimus,

susijusius su atvirkštin�s magijos principu. Merginoms b�dingi tik�jimai: jei nepasiseka ryte,

nesiseka vis� dien�; jei esi išsigandusi, nervinga, li�dna – blogai; puiki nuotaika, pasitik�jimas 266 VDU ER b. 1394, anketa nr. 24. Inf. VDU ERASMUS studentas, 24 m., gim. Ispanijoje, studijuoja informatik�. Surinko Egl� Savickait�, 2008. 267 VDU ER b. 1394, anketa nr. 26. Inf. VDU ERASMUS student�, gim. Vokietijoje. Surinko Egl� Savickait�, 2008.

66

savimi, susikaupimas – gerai, teigiama pritraukia teigiam�; pesimistiškas nusiteikimas, kai

sakai, kad nieko nemoki, neprisimeni, jaudinimasis, piktumas – gerai, per didelis pasitik�jimas

savimi, puiki nuotaika – blogai (atvirkštin�s magijos principas); nenoras rašyti, blogi �vykiai –

blogai, puošimasis, ruošimasis, gera savijauta – bandymas pritraukti s�km�, išsimiegojimas –

gerai. S�kmingos m�nesio dienos: gruodžio 13 [pateik�ja ši� dien� neteisingai �vardija kaip Šv�.

Mergel�s Marijos dien�268], gruodžio 18 [pateik�ja neteisingai sieja ši� dien� su Šv�. Mergel�s

Marijos Nekaltu Prasid�jimu269], gruodžio 14 d. – sesers gimtadienis.

S�kmingesn�s dienos, metai, kuriuos sudaro panaš�s skai�iai, pvz., 2011 m. 11 d.

Nes�kmingos dienos: penktadienis 13 d. – negerai; stengiamasi neiti laikyti egzamin�, kai b�na

6 ar 13 d.; turi �takos s�d�jimo vieta egzamino metu, per didelis darbštumas dien� prieš

egzamin� – blogai. Vaikinams b�dingi �sitikinimai / tik�jimai: geras nusiteikimas, gera nuotaika,

susikaupimas, ramumas, šaltas blaivus protas, pasitik�jimas savimi, žvalumas – gerai; suirzimas,

susijaudinimas, nerimas, miego tr�kumas, bloga nuotaika – blogai. Svarbiausia vaikinams

komfortabilumas ir teigiama savijauta. Tai esminis vaikin� ir mergin� skirtumas. Atvirkštin�s

magijos principas tarp vaikin� n�ra populiarus. Nes�kmingos savait�s dienos – ketvirtadienis270.

Astrologin�s prognoz�s / horoskopai. Šis klausim� blokas �trauktas � klausimyn�, tik

apklausiant studentus skirtinguose Lietuvos universitetuose 2009–2012 m. Paaišk�jo, kad

astrologin�ms prognoz�ms / horoskopams prieš egzaminus teikia reiškm� daugiau merginos nei

vaikinai (žr. 7 pav.).

7 pav. Teikiamos reikšm�s astrologin�ms prognoz�ms / horoskopams prieš egzaminus pasiskirstymas

pagal lyt�

268 Gruodžio 13 d. pagal bažnytin� liturgin� kalendori� yra minima šv. Liucija. 269 Šv�. Mergel�s Marijos Nekaltas Prasid�jimas pagal bažnytin� liturgin� kalendori� minimas gruodžio 8 d. 270 VDU ER b. 2288. Surinko Egl� Savickait�, 2009-2012; VDU ER b. 1195. Surinko Egl� Savickait�, 2006; VDU ER b. 1394. Surinko Egl� Savickait�, 2008.

67

Merginos vengia prieš egzamin� skaityti horoskopus, kad tai nedaryt� �takos j� rezultatams

(vadinasi, tiki, kad jie galb�t turi �takos); joms geriau nežinoti, k� lemia žvaigžd�s; pasiskaito ir

nusprendžia, ar pasiseks, lemia tik�jimas tuo, k� skaito; skaito, bet nesureikšmina, horoskopai

retai pasako, kaip bus. Vaikinams tai ne taip b�dinga. Dažniausiai horoskopu tikima, jeigu jis

yra priimtinas. Daugiau orientuojamasi � teigiama, o ne � neigiama.

Sapnai. 2006 m. nustatyta, kad sapnus aiškinasi, interpretuoja daugiau VDU student�s merginos

(~20 %) nei vaikinai (~13 %). Pasisekim� per egzamin� merginoms reiškia geri, spalvoti sapnai;

kai susapnuoji, kad gauni blog� pažym�, viskas bus gerai; jei sapnuoja, kad bus sunku ar

nepasiseks, realyb�je bus lengva; jei nieko nesapnuoji, bus gerai; visi sapnai, išskyrus sapnus

apie mirt�, nelaimes, yra gera žadantys. Nepasisekim� lemia: blogi sapnai; blogos patirtys (kai

šmeižia, šaiposi) sapne; jei susapnuoji, kad gausi ger� pažym�, susapnuotas dešimtukas ar

lengvas egzaminas; jei susapnuoji bulves, raudon� spalv�, bus negerai. Vaikinai pasisekim� per

egzamin� sieja su gerais sapnais, geromis emocijomis, pramogomis, riejimusi, tiesiogiai

nesuprantamais, bet nujau�iamos prasm�s sapnais. Nepasisekimas per egzaminus siejamas su

košmarais, li�dnais blogas emocijas sukelian�iais sapnais, netiesiogiai suprantamais sapnais,

turin�iais prasm�. Nieko nesapnavimas taip pat yra siejamas su nepasisekimu.

Užsienio studentams panašus reiškinys n�ra itin b�dingas. Apie pasisekim� ar

nepasisekim� per egzamin� sp�ja vien tik merginos271. Užsienio student�ms pasisekim� per

egzamin� reiškia blogi sapnai: „Kada man nepasisek�“ (When I failed)272. „Blogi sapnai“ (Bad

dreams)273. Tuo tarpu lietuvi� studentams pasisekim� per egzamin� gali reikšti ne tik su

blogomis emocijomis siejami sapnai. Dažnai s�km� gali b�ti prognozuojama, jei sapnuojamos

pramogos, pasilinksminimai, geros emocijos. Nepasisekim� per egzamin� užsienio student�ms

reiškia geri sapnai: „Kada gaunu ger� pažym�“ (When I get a good mark)274. Tuo tarpu iš VDU

lietuvi� student� atsakym� � pateiktus klausimus buvo �manoma išskirti kur kas daugiau

nepasisekim� per egzaminus reiškian�i� sapn� grupi�: 1) sapnai, kurie siejami su geromis

emocijomis; 2) sapnai, kurie siejami su blogomis emocijomis; 3) sapnai, kurie siejami su tam

tikrais objektais, spalvomis275.

2009–2012 m. vykdyt� apklaus� rezultatai buvo itin panaš�s. Aiškintis sapnus b�dinga

didesnei daliai mergin� (žr. 8 pav.). Kai kurios merginos tikrina, aiškinasi sapn� reikšmes:

sapnuoti skaidr� vanden� – s�km� / šaltinis (iš www.sapnai.net); susapnuoti nešvar� vanden� – 271 VDU ER b. 1394. Surinko Egl� Savickait�, 2008. 272 VDU ER b. 1394, anketa nr. 19. Inf. VDU ERASMUS student�, 22 m., gim. Latvijoje, studijuoja filologij�. Surinko Egl� Savickait�, 2008. 273 VDU ER b. 1394, anketa nr. 17. Inf. VDU ERASMUS student�, 22 m., gim. Latvijoje, studijuoja filologij�. Surinko Egl� Savickait�, 2008. 274 VDU ER b. 1394, anketa nr. 19. Inf. VDU ERASMUS student�, 22 m., gim. Latvijoje, studijuoja filologij�. Surinko Egl� Savickait�, 2008. 275 VDU ER b. 1195. Surinko Egl� Savickait�, 2006.

68

dažnai nepasiseka; jei susapnuoji žem� pažym�, gausi aukšt� bal�; sapnai persp�ja apie �vykius,

atspindi tikrov�; susapnuojamas valstybinio egzamino pažymys, atsp�jamas egzamino

klausimas; merginos klauso sapn� ir elgiasi pagal sapn�; jei sapnas ryškus ir rimtas, paskaitoma

sapno reikšm�, iš to sprendžiama apie dien�; apie pasisekim�, nepasisekim� pranašauja

pranašingi sapnai, pavyzdžiui, susapnuotas pažymys; sprendžiama iš sapno (sapne pametamas

sk�tis), kad nepasiseks egzamine, bet sp�jimas nepasitvirtina; sapnuose sužinomi brandos

egzamin� rezultatai – sapnas pasitvirtina; ašaros sapnuose simbolizuoja laim�, pasisekim�; jei

sapnuoji, kad išlaikai egzamin�, taip ir atsitinka, jei sapnuoji, kad neišlaikai, – vis tiek atsitinka,

kad išlaikai (vadinasi, mergina prieina prie išvados, kad sapnai nieko nereiškia). Kai kurios

sapn� nesureikšmina, o aiškina visk� per savo patyrimus. Tikima, kad sp�ti sapnus – pavojinga,

taip �siteigdamas gali pritraukti s�km� / nes�km�. Vaikinai � klausimus, susijusius su sapnais,

atsako lakoniškai (taip arba ne). Retas vaikinas savo atsakym� pakomentavo pla�iau.

B�dingiausi komentarai: gal ir turi �takos; sapnai dažniausiai nulemia b�simos dienos

nuotaik�276.

8 pav. Teikiamos reikšm�s sapnams prieš egzaminus pasiskirstymas pagal lyt�

Apranga / spalva. 2006 m. nustatyta, kad ~39 % VDU student� bei ~26 % studen�i� mano, kad

apranga ar jos spalva turi �takos egzamin� rezultatams. Dauguma vaikin� prieš egzaminus

rengiasi paprastai, laisvai, kasdieniškai. Kai kurie pabr�žia aprangos tvarkingum�, mini

kostium�. Dažniausiai patariama apsirengti neryškiai, tamsesn�mis, nekrintan�iomis � akis

spalvomis. Pasitaiko atvej�, kai minima konkreti spalva – raudona.

Student�s daugiau teikia reikšm� ne pa�iai aprangai egzamin� metu (daugeliu atvej�

patariama rengtis patogiai, kasdieniškai), bet pasirenkamai spalvai. �domu tai, kad merginos

276 VDU ER b. 2288. Surinko Egl� Savickait�, 2009-2012; VDU ER b. 1195. Surinko Egl� Savickait�, 2006; VDU ER b. 1394. Surinko Egl� Savickait�, 2008.

69

išvardija kur kas daugiau konkre�i� spalv�, kurios neša joms s�km� per egzamim�: raudona,

oranžin�, geltona (zodiako spalva), balta, juoda, melyna. Taip pat bendrai minimos pastelin�s,

ryškios (priver�ia m�styti), žem�s spalvos. Gana dažnai VDU studentai lietuviai mini, jog

apranga ar jos spalva turi �takos j� egzamin� rezultatams. Tai nežymiai daugiau b�dinga lietuvi�

merginoms nei vaikinams.277 Tuo tarpu vos pora užsienio student� mini, jog apranga ar jos

spalva turi �takos j� egzamin� rezultatams (vienas vaikinas ir viena mergina). Mergina mini

oranžin� spalv�. Apie jos reikšm� sužinojo iš populiariosios literat�ros278. Vaikinas �vardija

laikrod� kaip b�tin� savo aprangos detal�, ta�iau savo atsakymo nekomentuoja279. Keista, kad

vaikinas nemini jo kaip turimo amuleto.

2009–2012 m. apklausus skirtinguose Lietuvos universitetuose studijuojan�ius žmones,

nustatyta, kad daugiau merginos nei vaikinai mano, kad apranga ar jos spalva turi �takos

egzamin� rezultatams (žr. 9 pav.).

9 pav. Teikiamos reikšm�s aprangai, jos spalvai prieš egzaminus pasiskirstymas pagal lyt�

Tiek vaikinams, tiek merginoms svarbu, kad apranga b�t� patogi, o tai yra visiškai racionaliai

paaiškinama. Kiti b�dingi studen�i� tik�jimai: rengiamasi tais drabužiais, su kuriais pasisek�

išlaikyti egzamin�; rengiamasi ryški� spalv� drabužiais; stengiamasi rengtis raudona spalva – ji

pritraukia s�km�; raudona spalva nubaido blog� – 7 kasyt�s, 7 raudonos gumyt�s; raudonos

naujos kelnait�s; raudona spalva pritraukia laim�; žalsva, gelsva spalvos nuramina, padeda

�siminti; kai apsirengi juodai, gauni geresn� pažym�; priimtini pilki, juodi, violetiniai atspalviai;

juoda spalva ramina, padeda susikaupti, ryškios spalvos – blaško, trukdo susikaupti; ži�ri, k�

277 VDU ER b. 1195. Surinko Egl� Savickait�, 2006. 278 VDU ER b. 1394, anketa nr. 18. Inf. VDU ERASMUS student�, 22 m., gim. Latvijoje, studijuoja filologij�. Surinko Egl� Savickait�, 2008. 279 VDU ER b. 1394, anketa nr. 15. Inf. VDU ERASMUS studentas, 23 m., gim. Ispanijoje. Surinko Egl� Savickait�, 2008.

70

pataria Palmira Kelertien�280; apsivelka kažk� naujo, gražaus, pasipuošia. Vaikinai stengiasi

racionaliai paaiškinti, kod�l jiems svarbi patogi, tvarkinga apranga. Ta�iau yra ir išim�i�,

pavyzdžiui, kašmyro megztukas per egzaminus neša s�km� 281.

Naujo daikto sigijimas / naujo drabužio d�v�jimas. 2006 m. apklausos parod�, kad naujo

daikto �sigijimas / naujo drabužio d�v�jimas prieš egzaminus daugiau turi �takos VDU

student�ms merginoms (~19 %) nei vaikinams (~3 %). Dažnai naujo daikto �sigijimo / naujo

drabužio d�v�jimo �taka egzamin� rezultatams grindžiama nuotaika, kuri paveikia rezultat�, –

dauguma mergin� mano, kad nauj� daikt� �sigijimas pakelia nuotaik�, padeda atsipalaiduoti.

Analogiškai m�sto ir vaikinai. Keletas responden�i� mano, kad naujo daikto �sigijimas / naujo

drabužio d�v�jimas turi blogos �takos ir skatina išsiblaškym� egzamin� metu.

Užsienio studentai nauj� daikt�, drabuži� pirkim� sesijos metu daugiau supranta kaip

teigiam� dalyk� egzamin� rezultatams: „Taip. Jei aš gerai jau�iuosi su tais drabužiais, tai aš

b�siu daugiau užsideg�s, entuziastingas laikyti / išlaikyti egzaminus“ (Yes. If I feel good in my

clothes I will be more enthousiastic to take / pass my exams)282. „Taip, nes jei aš turiu kelet�

valand� poilsio (pavyzdžiui, apsipirkimas), aš esu mažiau nervinga ir atgaunu energij�“ (Yes

because if I have some hours to relax (f. e. shopping) I am less nervous and I recharge my

energies)283. Panašiai mano ir dauguma lietuvi� student�. Iš pateik�j� atsakym� matyti, kad gera

�taka egzamin� rezultatams yra siejama daugiau su atsipalaidavimu, pakilesne nuotaika ir pan.

Mažesn� dalis užsienio ir lietuvi� student� teig�, kad nauj� daikt�, r�b� pirkimas sesijos

metu turi neigiamos �takos j� egzamin� rezultatams284. Tik vienas užsienio studentas teig�, kad

svarb�s pirkiniai neigiamai veikia egzamin� rezultatus, nes mokslams reikia tik ramyb�s285.

Nauj� daikt�, drabuži� pirkimas sesijos metu yra ne itin paplit�s reiškinys tarp

šiuolaikini� lietuvi� ir užsienio student�. Ta�iau daugiau pastar�j� mano, jog tai daro ger� �tak�

egzamin� rezultatams.

2009–2012 m. atlikti tyrimai parod�, kad naujo daikto �sigijimas / naujo drabužio

d�v�jimas turi �takos tiek merginoms, tiek vaikinams (merginoms šiek tiek daugiau; žr. 10 pav.).

Tai patvirtina ankstesni� etap� tyrimo rezultatus. Dažnai yra aiškinama, kad naujo daikto

�sigijimas / naujo drabužio d�v�jimas gerina nuotaik�, o tai savo ruožtu turi �takos egzamin�

280 Palmira Kelertien� yra Lietuvoje populiari astrologini� prognozi� sudarytoja. Palmiros vardu taip pat leidžiamas astrologin�s tematikos žurnalas „Palmiros žvaigžd�s“. 281 VDU ER b. 2288. Surinko Egl� Savickait�, 2009-2012; VDU ER b. 1195. Surinko Egl� Savickait�, 2006; VDU ER b. 1394. Surinko Egl� Savickait�, 2008. 282 VDU ER b. 1394, anketa nr. 21. Inf. VDU ERASMUS studentas, 23 m., gim. Pranc�zijoje, studijuoja ekonomik�, vadyb�. Surinko Egl� Savickait�, 2008. 283 VDU ER b. 1394, anketa nr. 6. Inf. VDU ERASMUS student�, 25 m., gim. Italijoje, studijuoja versl� ir teis�. Surinko Egl� Savickait�, 2008. 284 VDU ER b. 1195. Surinko Egl� Savickait�, 2006; VDU ER b. 1394. Surinko Egl� Savickait�, 2008. 285 VDU ER b. 1394, anketa nr. 5. Inf. VDU ERASMUS studentas (kit� duomen� nenurod�). Surinko Egl� Savickait�, 2008.

71

rezultatams. Nauji daiktai / drabužiai blaško, bet ir pakelia nuotaik�, padeda geriau išlaikyti

egzamin�. Vaikin� ir mergin� atsakymai sutampa. Pasitaiko atvej�, kai mergina nesivelka nauj�

drabuži�, nes jie neša nes�km�, arba norint išm�ginti s�km� apsivelkamas naujas drabužis,

�sigyjamas naujas tušinukas286.

10 pav. Teikiamos reikšm�s naujo daikto �sigijimui, naujo drabužio d�v�jimui prieš egzaminus pasiskirstymas pagal lyt�

Higienos laikymasis / nesilaikymas – galvos nesitrinkimas / barzdos neskutimas. Jau 2006

m. apklausus tik VDU studentus nustatyta, kad nesiskusti barzdos prieš egzamin� yra b�dinga

~26 % VDU student�. Barzdos prieš egzamin� neskuta d�l �vairi� priežas�i�: tiesiog taip geriau

jau�iasi, turi atrodyti paprastai ir pan. Šie studentai barzd� skutasi tik po egzamino. Lik�

studentai vaikinai blogiau jaust�si, jei prieš egzamin� nesilaikyt� elementari� higienos

reikalavim�. ~12 % mergin� mano, jog galvos nesitrinkimas prieš egzamin� gali nulemti

egzamino rezultatus. Galvos nesitrinkimas prieš egzaminus paprastai siejamas su mokantis �gyt�

žini� išplovimu. Kai kurios merginos komfortabiliau jau�iasi išsitrinkusios galv� prieš

egzaminus. Taigi galvos nesitrinkimas s�lygot� blog� savijaut�, kuri tur�t� �takos prastesniems

egzamino rezultatams.

Užsienio studentams (vaikinams) barzdos skutimas prieš egzaminus ne itin aktualus ir

žinomas reiškinys. Ta�iau tai teigiamai veikia j� egzamin� rezultatus: „Taip, jeigu aš b�siu su

ilga barzda, tai reikš, kad ilgai mokiausi“ (Yes if I had a long beard it means I studied a lot) 287.

Vienas studentas vaikinas teig�, kad tai jam siejasi su diskomfortu: „Taip. Aš m�gstu visada b�ti

švarus. Man ner�pi barzda, bet jei aš neišsiplausiu galvos š� ryt�, aš jausiuos blogiau“ (Yes, I like

286 VDU ER b. 2288. Surinko Egl� Savickait�, 2009-2012; VDU ER b. 1195. Surinko Egl� Savickait�, 2006; VDU ER b. 1394. Surinko Egl� Savickait�, 2008. 287 VDU ER b. 1394, anketa nr. 24. Inf. VDU ERASMUS studentas, 24 m., gim. Ispanijoje, studijuoja informatik�. Surinko Egl� Savickait�, 2008.

72

to be clear always. I don`t care the beard but if I don`t wash the head this morning I feel

worse)288. Dauguma lietuvi� student� vaikin� taip pat pabr�žia, jog neskut� barzdos, kad

egzamin� išlaikyt�, ir tik vos vienas pateik�jas siejo tai su diskomfortu289.

Tiek užsienio, tiek ir lietuvi� student�ms merginoms galvos neplovimas daugiau

asocijuojasi su nemaloniais dalykais, diskomfortu: „Jei pasirodai d�stytojui netvarkingas,

nepadarysi jam gero pirmo �sp�džio. Tik tiek“ (If you present yourself in front of the teacher

dirty you don`t give a good first impression. Only this)290. Panaš�s buvo ir apklausos, vykdytos

kituose Lietuvos universitetuose 2009–2012 m., rezultatai. Higienos laikymasis ar nesilaikymas

prieš egzaminus, kad pasisekt�, yra retas reiškinys. Labiau higienos laikymuisi / nesilaikymui

prieš egzaminus teikia reikšm�s merginos nei vaikinai (žr. 11 pav.), nors pažym�tina, kad

daugeliu atvej� tiek vaikinai, tiek merginos higienos nesilaikym� prieš egzaminus vertina

neigiamai. Ši� �tak� labiau suvokia kaip diskomfort�, galint� neigiamai paveikti egzamin�

rezultatus. Retas vaikinas ar mergina teigia neplaunantys prieš egzamin� galvos. Vienas vaikinas

laik�si krepšininkams b�dingo tik�jimo nesiskusti barzdos prieš varžybas.

11 pav. Teikiamos reikšm�s higienos laikymuisi / nesilaikymui prieš egzaminus pasiskirstymas pagal lyt�

Išskirtinis kelias / maršrutas / susij tik�jimai. 2006 m. nustatyta, kad išskirtinis kelias /

maršrutas yra lygiai retai pasirenkamas tiek VDU student� vaikin� (~3%), tiek mergin� (~3%).

B�dingiausi atsakymai: per Sobor�, Laisv�s al�ja � universitet�; eina, kur malonu, ramu,

netriukšminga; renkasi �prast� keli�, kad b�t� kuo mažiau streso. Tuo tarpu tik viena užsienio

student� mergina min�jo special� maršrut�, kuriuo eina, kad pasisekt� per egzamin�: „Traukini� 288 VDU ER b. 1394, anketa nr. 22. Inf. VDU ERASMUS studentas, 25 m., gim. Ispanijoje. Surinko Egl� Savickait�, 2008. 289 VDU ER b. 1195. Surinko Egl� Savickait�, 2006. 290 VDU ER b. 1394, anketa nr. 6. Inf. VDU ERASMUS student�, 25 m., gim. Italijoje, studijuoja versl� ir teis�. Surinko Egl� Savickait�, 2008.

73

stotyje Venecijoje aš einu pro pirmas duris, ne pro antras, nes tai b�t� nes�kminga studentams“

(In the train station of Venice I cross one door instead of the second one because it`s unlucky for

students)291. Paklausta, iš kur apie tai sužinojo, atsak�, kad tai tik student� tradicija292.

2009–2012 m. tyrimas patvirtino ankstesni� tyrim� rezultatus, kad išskirtinis tam tikro

kelio ar maršruto kaip s�kmingo, laimingo pasirinkimas nelabai b�dingas ir vaikinams, ir

merginoms (šiek tiek labiau vaikinams; žr. 12 pav.). Merginoms b�dinga: jei k� pamiršti,

negalima gr�žti atgal; stengiamasi eiti, važiuoti tuo pa�iu keliu, kad neb�t� staigmen�; kelias

gryname ore padeda nusiraminti, susid�lioti mintis; jos visada renkasi kuo trumpesn� keli�.

Vaikinams b�dingi �sitikinimai: vienintel� s�lyga nevažiuoti jokiu transportu, o eiti p�s�iomis,

nes tai padeda susikaupti ir nusiteikti; jei perb�ga keli� juoda kat�, nusispjaunama per kair� pet�;

pamatyti vaizdai gali pakelti nuotaik� ir kt.

12 pav. Teikiamos reikšm�s išskirtiniam keliui, maršrutui prieš egzaminus pasiskirstymas pagal lyt�

Susisteminus, palyginus visais tyrimo etapais surinktus duomenis (procentin� išraiška atspindi

magini�-religini� praktik� paplitim� tarp studen�i� ir student�) paaišk�jo, kad skirtingais tyrimo

etapais tyrimo rezultatai lyties atžvilgiu šiek tiek, bet nežymiai kito. 2006 m. vykdytas VDU

student� tyrimas parod�, kad merginos žymiai daugiau reikšm�s teikia 5 magini�-religini�

praktik� temin�ms grup�ms: maldoms, nuotaikai / elgsenai, sapnams, aprangos spalvai, naujo

daiktos �sigijimui, naujo r�bo d�v�jimui. Nežymiai skiriasi ar yra apylygiai rezultatai, kiek

reikšm�s amuletams / talismanams, specifiniams veiksmams, išskirtiniam keliui / maršrutui

prieš egzaminus teikia vaikinai ir merginos. Studentai vaikinai dominuoja tik tokiose magini�-

religini� praktik� temin�se grup�se: laimingi skai�iai, higienos laikymasis / nesilaikymas. 2009– 291 VDU ER b. 1394, anketa nr. 6. VDU ERASMUS student�, 25 m., gim. Italijoje, studijuoja versl� ir teis�. Surinko Egl� Savickait�, 2008. 292 VDU ER b. 1394. Surinko Egl� Savickait�, 2008.

74

2012 m. apklausus VDU, KTU, LSVMU, VU, VGTU, KU, ŠU studentus paaišk�jo, kad tyrimo

rezultatai daugiau patvirtina, negu paneigia 2006 bei 2008 m. vykdyt� VDU student� tyrimo

rezultatus. Student�s daugiau žino magini�-religini� praktik� (8 iš 11 magini�-religini� praktik�

temini� grupi�). Tai – amuletai / talismanai, maldos, nuotaika / elgsena / m�nuo / m�nesio

diena / savait�s diena, astrologin�s prognoz�s / horoskopai, sapnai, apranga / spalva, naujo

daikto �sigijimas / naujo drabužio d�v�jimas, higienos laikymasis / nesilaikymas – galvos

netrinkimas293 (žr. 4 lentel�). Kitais atvejais pirmaujan�ias pozicijas užima studentai –

specifiniai veiksmai prieš egzaminus (be mokymosi) ir išskirtinis kelias / maršrutas / susij�

tik�jimai. Apibendrinant tyrimo metu gautus rezultatus nustatyta, kad magin�s-religin�s

praktikos, susijusios su pasisekimu per egzaminus, b�dingesn�s student�ms negu studentams.

Tokie rezultatai sutampa su daugelio mokslinink� XX a. atliktais student� magijos tyrimais

(F. B. Dresslaras, E. E. Emme, G. E. Lundeenas, O. W. Caldwellis, R. M. Zapf ir kt.). XXI a.

matomos tos pa�ios tendencijos (R. Bhushan, L. I. Bhushanas, S. George, K. P. Sreedhar ir kt.).

Vis d�lto nors skiriasi procentin� išraiška, kiekvienoje grup�je (student� ir studen�i�) galime

aptikti panaši� tik�jim� / �sitikinim�, turim� laiming� skai�i� ar objekt�.

Tyrimo metu nustatyta, kad merginoms b�dingiausia nešioti amuletus / talismanus,

melstis, prašyti, kreiptis � Diev�, specifiškai nusiteikti, pasitelkti astrologines prognozes,

aiškintis sapnus, tinkamai apsirengti (turint omenyje spalv�), �sigyti specifin� nauj� daikt�.

Tyrimo rezultatai patvirtina B. A. Futrel tyrimo išvadas, kad moterys, nor�damos sumažinti

stres� ar nerim�, labiau linkusios nešioti amuletus / talismanus ir ypatingai rengtis294.

Specifiniai veiksmai, išskirtinis kelias / maršrutas prieš egzaminus, laimingi skai�iai

daugmaž vienodai b�dingi tiek vaikinams, tiek merginoms. Nustatyta, kad magini�-religini�

praktik� specifika tarp mergin� ir vaikin� nedaug skiriasi. Tiesa, atvirkštin�s magijos principas,

kalbant apie specifin� nusiteikim� prieš egzaminus, labiau b�dingas merginoms, o ne itin

vaikinams. Vaikinai daugiau orientuojasi � teigiama, t. y. teigiama pritraukia teigiam�, o

neigiama – neigiam�. Vaikinai beveik nekreipia d�mesio � horoskopus (nebent jie b�t�

teigiami), retai aiškinasi sapnus ar aprang� suvokia kaip kažk� „magiško“, o ne teikian�i�

patogum�.

M. Balikien�, tirdama blogos akies kompleks� šiuolaikin�je Lietuvoje, taip pat pasteb�jo

moteriškos lyties pranašum� vyr� atžvilgiu savo žiniomis apie blog� ak�, tik�jimu ja. Dauguma

nieko nežinojusi� apie blog� ak� buvo vaikinai. Mokslinink� taip paaiškina gautus rezultatus:

„<...> [tai] galima b�t� paaiškinti per maža vaikin� parengtimi priimti blogos akies konstrukt�

293 VDU ER b. 2288. Surinko Egl� Savickait�, 2009-2012; VDU ER b. 1195. Surinko Egl� Savickait�, 2006; VDU ER b. 1394. Surinko Egl� Savickait�, 2008. 294 Futrel B. A Closer Look at the Relationship Between Superstitious Behaviors and Trait Anxiety. Rollins Undergraduate Research Journal. Vol. 5, Issue 2, Art. 5, 2011, p. 1–8.

75

ir dalyvauti jo k�rime“295. Nors pasteb�ta, kad moterims šis reiškinys b�dingesnis, M. Balikien�

n�ra linkusi teigti, jog moterys tiki bloga akimi daugiau nei vyrai: lauko tyrim� duomenys ir

anonimin�s apklausos rezultatai rodo, kad šiuolaikin�je Lietuvoje blogos akies komplekso raiška

lyties poži�riu yra nevienoda. Moterys blogos akies id�j� išreiškia ir akcentuoja intensyviau

negu vyrai. Ta�iau, remiantis šia išvada, jokiu b�du negalima tvirtinti, kad šiuolaikin�s Lietuvos

moterys blogomis akimis tiki labiau negu vyrai296. Lygiai taip pat galima manyti ir apie

magines-religines praktikas bei j� b�dingum� vienai ar kitai ly�iai. Konkre�ias praktikas prieš

egzaminus pripaž�sta atliekan�ios daugiau moterys, bet tai neb�tinai rodo tai, kiek student�

apskritai tiki antgamtini� j�g� egzistavimu.

II. 2. Magin�s-religin�s praktikos ir studijuojama moksl� sritis

Šiame skyriuje atliktas kiekybinis tyrimas apibendrinamas tiek, kiek magin�s-religin�s praktikos

susijusios su studijuojama moksl� sritimi. Respondent� atsakymai sugrupuoti taip, kad b�t�

atspind�ta, kiek magin�s-religin�s praktikos b�dingos tam tikr� moksl� sri�i�: humanitarini�

moksl� (kalbos, etnologija, filosofija, menai ir kt.), tiksli�j� moksl� (fizika, chemija, biologija,

technikos mokslai ir kt.) ir socialini� moksl� (teis�, ekonomika, viešasis administravimas,

sociologija, socialin� antropologija ir kt.), studentams. Buvo išvesta kiekvienos atskirai moksl�

sri�iai priklausan�ios student� grup�s procentin� išraiška, kuri nusako, kiek tiriamai grupei

b�dinga viena ar kita magin�-religin� praktika. Tyrimui naudoti 2009–2012 m. skirtinguose

Lietuvos universitetuose (VDU, KTU, LSVMU, VU, VGTU, KU, ŠU) vykdyt� anketini�

apklaus� metu surinkti duomenys. Siekiant pasteb�ti galimas pastovias magini�-religini�

praktik� ir studijuojamos moksl� srities ryšio tendencijas, taip pat susisteminti ir palyginti 2006

ir 2008 m. VDU student� apklaus� metu surinkti duomenys (žr. 5 lentel�)297.

Iš lentel�je pateikt� rezultat� matyti, kad 2006, 2008 bei 2009–2012 m. vykdyt�

student� apklaus� rezultatai kiek skiriasi. Susisteminus 2006 ir 2008 m. duomenis paaišk�jo,

kad magini�-religini� praktik� b�dingumo vienai ar kitai moksl� sri�iai procentin�s išraiškos

neretai yra didesn�s palyginti su 2009–2012 m. atlikt� tyrim� rezultatais. Taigi palyginus viso

tyrimo metu gautus rezultatus nustatyta ir bendr� tendencij�, ir nesutapim�.

Amuletai / talismanai. 2006 ir 2008 m. bei 2009–2012 m. student� apklaus� rezultatai

rodo, jog amuletai / talismanai neryškiai, bet daugiau b�dingi tiksli�j� moksl� atstovams (2006

295 Balikien� M. Tik�jimo bloga akimi raiška šiuolaikin�je Lietuvoje. Daktaro disertacija (Etnologija 07H). Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2012, p. 125. 296 Ten pat, p. 117. 297 VDU ER b. 1195. Surinko Egl� Savickait�; VDU ER b.1394. Surinko Egl� Savickait�; VDU ER b. 2288. Surinko Egl� Savickait�. 2006 m. tirtos tik magin�s-religin�s praktikos, j� specifika ir paplitimas tarp VDU student�. Magini�-religini� praktik� ir studijuojamos moksl� srities santykis netirtas. Tod�l tyrimo duomenys �vertinti iš naujo.

76

ir 2008 m. – ~42 %, 2009–2012 m. – 36 %), kiek mažiau humanitarini� (2006 ir 2008 m. – ~37

%, 2009–2012 m. – ~35 %) bei socialini� (2006 ir 2008 m. – ~26 %, 2009–2012 m. – ~31 %)

moksl� atstovams. Skirtingais tyrimo etapais gauti rezultatai sutampa, procentin�s išraiškos

išlieka panašios.

5 lentel�. Magini�-religini� praktik� pasiskirstymas pagal studijuojam� mokslo srit� (2006 ir 2008 m. ir 2009–2012 m.)

Humanitarini� moksl� studentai

Tiksli�j� moksl� studentai

Socialini� moksl� studentai

Magin�s praktikos / tik�jimai / �sitikinimai

2006 ir 2008 m.

2009–2012 m. 2006 ir

2008 m.

2009–2012 m. 2006 ir

2008 m.

2009–2012 m.

Amuletai / talismanai ~37 % ~35 % ~42 % 36 % ~26 % ~31 %

Laimingi skai�iai ~44 % ~19 % ~67 % 4 % ~38 % ~10 %

Maldos / kreipimaisi / prašymai / mantros ~42 % ~35 % ~17 % 20 % ~26 % ~43 %

Specifiniai veiksmai prieš egzaminus (be mokymosi)

~41 % ~19 % ~33 % 24 % ~36 % ~12 %

Nuotaika / elgsena / savait�s diena / m�nuo / m�nesio diena ~71 % ~49 % 75 % 56 % ~72 % ~69 %

Astrologin�s prognoz�s / horoskopai - ~11 % - 8 % - ~14 %

Sapnai ~27 % ~19 % ~8 % 4 % ~17 % ~14 %

Apranga / spalva ~29 % ~16 % ~25 % 16 % ~21 % ~12 %

Naujo daikto �sigijimas / naujo drabužio d�v�jimas ~20 % ~3 % ~8 % 4 % ~14 % ~7 %

Higienos laikymasis / nesilaikymas

Barzdos neskutimas / galvos netrinkimas ~15 % ~5 % 17 % 8 % ~12 % ~5 %

Išskirtinis kelias / maršrutas / susij� tik�jimai

~2 % ~8 % 0 % 4 % ~7 % ~5 %

Laimingi skai�iai. 2006 ir 2008 m. atlikt� tyrim� rezultatai parod�, kad laimingiems

skai�iams daugiau reikšm�s teikia tiksli�j� moksl� atstovai (~67 %). 2009–2012 m. tyrim�

rezultatai nesutampa – laimingi skai�iai b�dingesni humanitarini� moksl� atstovams (~19 %).

Reik�t� pamin�ti, kad ženkliai skiriasi laiming� skai�i� populiarumo tarp �vairi� mokslo sri�i�

student� procentin�s išraiškos. Laimingiems skai�iams student� teikiama reikšm� v�lesniuose

tyrimuose tarsi sumaž�ja.

77

Maldos / kreipimaisi / prašymai. Skirting� tyrimo etap� rezultatai kiek skiriasi.

Susisteminus 2006 ir 2008 m. student� apklaus� rezultatus paaišk�jo, kad meldimui /

prašymams daugiau reikšm�s teikia humanitarini� moksl� atstovai (~42 %). V�lyvesn�s

apklausos (2009–2012 m.) rodo, jog šis reiškinys b�dingas ne tik humanitarini� (~35 %), bet ir

socialini� moksl� atstovams (~43 %). Pažym�tina, kad maldoms / prašymams student� teikiama

reikšm� viso tyrimo eigoje nemaž�jo.

Specifiniai veiksmai prieš egzaminus. 2006 ir 2008 m. atlikt� tyrim� rezultatai parod�,

kad specifiniams veiksmams prieš egzaminus (beldimas � med�, spjovimas per pet�,

žegnojimasis, kumš�i� laikymas) nežymiai, bet daugiau reikšm�s teikia humanitarini� moksl�

atstovai (~41 %). Vykdant tyrim� 2009–2012 m. gauti rezultatai nesutampa – specifiniai

veiksmai (be mokymosi) prieš egzaminus b�dingesni tiksli�j� moksl� atstovams (24 %), šiek

tiek mažiau – humanitarini� moksl� atstovams (~19 %).

Nuotaika / elgsena / savait�s diena / m�nesio diena / m�nuo. Skirtingais tyrimo

etapais nustatyti kiek kitokie rezultatai. Susisteminus 2006 ir 2008 m. student� apklaus�

rezultatus paaišk�jo, kad nuotaikai ar elgsenai prieš egzaminus didel� reikšm� teikia tiek

humanitarini� (~71 %), tiek tiksli�j� (75 %), tiek socialini� (~72 %) moksl� atstovai.

V�lyvesni� apklaus� (2009–2012 m.) metu paaišk�jo, kad nuotaika ar elgsena prieš egzaminus

taip pat reikšminga vis� mokslo sri�i� atstovams. Tiesa, ypa� didel� reikšm� nuotaikai ar

elgsenai prieš egzaminus teikia ne tik humanitarini� (~35 %), bet ir socialini� moksl� atstovai

(~43 %).

Astrologin�s prognoz�s / horoskopai. Klausimai, susij� su astrologin�ms prognoz�ms /

horoskopams teikiama reikšme, buvo �traukti tik � 2009–2012 m. vykusi� apklaus� klausimynus.

Pastarojo tyrimo rezultatai parod�, kad didesn� reikšm� astrologin�ms prognoz�ms /

horoskopams teikia socialini� (~14 %), mažesn� – humanitarini� (~11 %) bei tiksl�j� (~8 %)

moksl� atstovai.

Sapnai. 2006 ir 2008 m. bei 2009–2012 m. student� apklaus� rezultatai rodo, jog

sapnus aiškinasi ir prieš egzaminus jiems teikia ypating� reikšm� daugiau humanitarini� moksl�

atstovai (2006 ir 2008 m. – ~27 %, 2009–2012 m. – ~19 %), kiek mažiau socialini� (2006 ir

2008 m. – ~17 %, 2009–2012 m. – ~14 %) ir tiksli�j� (2006 ir 2008 m. – ~8 %, 2009–2012 m. –

4 %) moksl� atstovams. Skirtingais tyrimo etapais gauti rezultatai sutampa, procentin�s

išraiškos išlieka panašios.

Apranga / spalva. Susisteminus 2006 ir 2008 m. student� apklaus� rezultatus

paaišk�jo, kad aprangai, jos spalvai prieš egzaminus nežymiai daugiau reikšm�s teikia

humanitarini� (~29 %) ir tiksli�j� (~25 %) moksl� atstovai. V�lyvesni� apklaus� (2009–2012

m.) rezultatai tik patvirtino bendras tendencijas. Aprangai ar jos spalvai prieš egzaminus

78

daugiau reikšm�s teikia humanitarini� (~16 %) bei tiksli�j� (16 %), mažiau – socialini� (~12 %)

moksl� atstovai.

Naujo daikto sigijimas / naujo drabužio d�v�jimas. 2006 ir 2008 m. student�

apklaus� rezultatai parod�, jog naujo daikto �sigijimui / naujo r�bo d�v�jimui prieš egzaminus

daugiau reikšm�s teikia humanitarini� (~20 %), kiek mažiau – socialini� (~14 %) ir tiksli�j� (~8

%) moksl� atstovai. 2009–2012 m. apklaus� metu gauti rezultatai nesutampa su anks�iau

padarytomis išvadomis. Paaišk�jo, kad naujo daikto �sigijimui / naujo r�bo d�v�jimui prieš

egzaminus teikiama reikšm� sumaž�jo tarp vis� mokslo sri�i� atstov� (humanitarini� moksl�

atstovai – ~3 %, tiksli�j� moksl� atstovai – 4%, socialini� moksl� atstovai – ~7 %).

Higienos laikymasis / nesilaikymas. Tiek 2006 ir 2008 m., tiek 2009–2012 m. student�

apklaus� rezultatai rodo, jog higienos laikymasis / nesilaikymas (barzdos neskutimas, galvos

netrinkimas) prieš egzaminus daugiau b�dinga tiksli�j� (2006 ir 2008 m. – 17 %, 2009–2012 m.

– 8 %), kiek mažiau – humanitarini� (2006 ir 2008 m. – ~15 %, 2009–2012 m. – ~5 %) ir

socialini� (2006 ir 2008 m. – ~12 %, 2009–2012 m. – ~5 %) moksl� atstovams. Skirtingais

tyrimo etapais gauti rezultatai iš esm�s sutampa, bet procentin� išraiška sumaž�ja.

Išskirtinis kelias / maršrutas. Išskirtiniam keliui / maršrutui prieš egzaminus teikia

reikšm� retas humanitarini�, socialini�, tiksl�j� moksl� atstovas. Tai galima bendrai pasteb�ti

skirtingais tyrimo etapais. 2006 ir 2008 m. apklaus� rezultatai parod�, kad išskirtinis kelias /

maršrutas prieš egzaminus daugiau b�dingas socialini� (~7 %), mažiau arba visai neb�dingas

humanitarini� (~2 %) ir tiksli�j� (0 %) moksl� atstovams. Susisteminus 2009–2012 m. apklaus�

rezultatus, paaišk�jo, kad išskirtinis kelias ar maršrutas daugiau b�dingas humanitarini� (~8 %),

mažiau – tiksli�j� (4 %) ir socialini� (~5 %) moksl� atstovams.

Apibendrinant: humanitarini� moksl� srities atstovai ženkliai daugiau reikšm�s prieš

egzaminus teikia sapnams ir j� aiškinimui. Tiksli�j� moksl� srities studentai šiek tiek daugiau

reikšm�s teikia amuletams / talismanams ir higienos laikymuisi / nesilaikymui – galvos

netrinkimui / barzdos neskutimui prieš egzaminus. Socialini� moksl� atstovai – astrologin�ms

prognoz�ms / horoskopams. Nuotaika ar elgsena, apranga ar spalva prieš egzaminus turi

reikšm�s tiek humanitarini�, tiek tiksli�j�, tiek socialini� moksl� studentams.

Lyginant skirtingais tyrimo etapais gautus rezultatus, nustatyta nesutapim� šiose

magini�-religini� praktik� temin�se grup�se: laimingi skai�iai, maldos / prašymai / kreipimaisi,

specifiniai veiksmai (be mokymosi), naujo daikto �sigijimas / naujo r�bo d�v�jimas bei

išskirtinis kelias / maršrutas. Tod�l tvirtai teigti apie j� b�dingum� / neb�dingum� vienos ar

kitos moksl� srities atstovams negalima.

Tyrimo rezultatus galima aiškinti �vairiai. Pirmiausia matyti, kad magin�s-religin�s

praktikos b�dingos vis� mokslo sri�i� studentams, ta�iau vienos praktikos yra b�dingesn�s

79

tiksli�j�, kitos – humanitarini�, tre�ios – socialini� moksl� studentams. Tai rodo, kad net

„techninis“ magijos �vertinimas (kiekybinis tyrimas, atsižvelgiant tik � praktikas ir j�

pasiskirstym�) iš esm�s paneigia vyraujant� visuomen�s (taip pat student�) stereotip�, kad

magij� labiau praktikuoja humanitarai, men� studentai nei tiksli�j� moksl� atstovai.

�domus magini�-religini� praktik� pasiskirstymas atsižvelgiant � tam tikras mokslo

sritis. Pavyzdžiui, humanitarini� moksl� atstovai ypating� reikšm� teikia sapnams ir j�

interpretavimui prieš egzaminus. Tiksli�j� moksl� atstovams b�dingesn�s su arhajiškais

tik�jimais susijusios praktikos. Pavyzdžiui, tokie studentai daugiau žino praktik�, kai prieš

egzamin� neplaunama galva. Tradicin�je lietuvi� kult�roje nesiprausimas, prakaitas, blogas

kvapas tur�jo apsaugin� funkcij�, yra su tuo susijusi� b�rim� (kaip prisivilioti vaikin� ir pan.).

Tiksli�j� moksl� atstovai didesn� reikšm� teikia amuletams / talismanams. Sunku interpretuoti

tyrimo rezultatus. Tai gali b�ti susij� su studijuojama moksl� sritimi (humanitarini�, tiksli�j�,

socialini� moksl� specifika), egzamin� sud�tingumu ir kt.

Kalbant apie savit� studento pasaul�ži�r�, pasaulio pažinimo modelis, kiek jis priklauso

nuo mokslo specializacijos, gali tur�ti �takos poži�riui � vien� ar kit� antgamtin� reiškin�,

praktik�. Tai priklauso nuo to, kaip respondentas geba j� paaiškinti. Pavyzdžiui, respondent�

studijuoja biologij�, tod�l, atsakydama � klausim� apie sapn� �tak� egzamin� rezultatams, ji gali

išreikšti kritin� poži�r� � sapn� aiškinim�. Respondent� mato biologinius, nat�ralius žmogaus

fizinius procesus ir juos aiškina:

„Geri (teigiami) arba blogi (neigiami) sapnai neb�tinai reiškia s�km� arba nes�km�.

Nematau �ia jokio tarpusavio ryšio. Sapnai yra gilaus miego faz�s dalis, per kuri� smegenys

sprendžia �vairias „lygtis“ = problemas.“298

O psichologijos studentas atsižvelgia � psichologinius veiksnius, m�gina remtis

kolektyvin�s pas�mon�s terminu. Pavyzdžiui, kartais racionaliai bandoma pagr�sti intuityv�

situacijos kontroliavim�, nors intuicija yra sunkiai paaiškinamas, apibr�žiamas dalykas:

„Manau, kad mes gerai nesuvokiam savo pas�mon�s ir gyvenimo �vyki�, kad ir savo

sapn�, nors m�s� pas�mon� persp�ja, kas galb�t �vyks ateityje. Racionalus m�s� m�stymas n�ra

visiškai realus. Daugiausia viskas kyla iš m�s� pas�mon�s, nes 80 proc. žmoni� smegen�

veiklos tenka pas�monei, visa kita yra racionalus m�stymas. Tod�l aš pas�mone, intuicija labiau

pasitikiu, negu racionaliu m�stymu.“299

Respondentas kalba apie žmoguje slypin�ias galias. Tos galios, kuri� nesuvokiame,

nepaž�stame, persp�ja mus apie ateit�. Vadinasi, žmogus turi tam tikras duotybes, geb�jimus,

298 VDU ER b. 2288, anketa nr. 18. Inf. KU student�, 19 m., gim. Kaune, studijuoja biologij�. Surinko Egl� Savickait�, 2009-2012. 299 VDU ER b. 2288. Surinko Egl� Savickait�, 2009-2012.

80

kuri� neišnaudoja, ne�valdo. Šiuo atveju antgamtinis, nepažinus pasaulis žmogui vis� pirma yra

jis pats. Intuicij� respondentas laiko didesne sav�s dalimi negu racional� m�stym�, tod�l ja gali

labiau pasitik�ti.

Remdamasis atlikto tyrimo rezultatais ir atsižvelgdamas � bendrus atsakym� modelius

Eugene’as Subbotsky teigia, kad maginiai tik�jimai išlieka moderniame industriniame pasaulyje,

bet yra slepiami taip, kad atitikt� dominuojan�i� mokslin� paradigm�300. Tokios tendencijos

pastebimos ir Lietuvos student� tyrim� rezultatuose. Studentai ne tik bando kai kuriuos

maginius reiškinius aiškinti moksliškai, bet ir jau�iamas nenoras atsiskleisti. Vengiama

nuoširdžiai atsakin�ti � anketos klausimus, šaipomasi. Tokia reakcija b�dinga daliai tiek vaikin�,

tiek mergin�, kas gal�jo tur�ti �takos ir tyrimo rezultatams. M. Balikien�, tyrusi blogos akies

fenomen� šiuolaikin�je Lietuvoje, teig�, kad „aukštasis išsilavinimas ir prestižin� profesija

netrukdo bloga akimi tik�ti, ta�iau yra kli�tis apie j� kalb�ti. Ši tema, apskritai, pavojinga,

kadangi kompromituoja.“301

Magini�-religini� praktik� b�dingumas viena ar kitai moksl� sri�iai taip pat yra

s�lyginis. Kalb�damas apie paranormali�j� tik�jim� ir studijuojamos disciplinos santyk�, Kia

Aarnio teigia, kad tik�jim� ir studijuojamos disciplinos s�sajos yra labai nedidel�s, nes

paranormaliajam tik�jimui analitinis m�stymas ir žinios neturi didel�s reikšm�s. Jis teigia, kad

studijuoti tam tikr� mokslo sri�i� stoja žmon�s, kurie yra daugiau ar mažiau kritiški, t. y.

skeptiški, individai, labiau domisi tokiomis disciplinomis kaip psichologija ir medicina, o ne

tokie kritiški individai renkasi tokias disciplinas kaip edukacija ir teologija302. Taigi magini�-

religini� praktik� ir studijuojam� mokslo sri�i� s�sajos ne tiek atskleist� tam tikros mokslo

srities �tak� magini�-religini� praktik� specifikai, kiek kokios savyb�s sieja žmones,

pasirenkan�ius studijuoti vienas ar kitas disciplinas.

II. 3. Magin�s-religin�s praktikos ir studijuojamas kursas

Magini�-religini� praktik� ir studijuojamo kurso galimoms s�sajoms nustatyti atlikta kiekybini�

duomen� (atvir� klausim� anket�) analiz�. �vairi� mokslo sri�i� bakalauro studentai suskirstyti �

atskiras grupes pagal kurs� ir išvesta kiekvienai maginei-religinei praktikai b�dinga procentin�

išraiška (žr. 6 lentel�).

300 Subbotsky E. Magical Thinking in Judgments of Causation: Cananomalous Phenomena Affect Ontological Causal Beliefs in Children and Adults? British Journal of Developmental Psychology. Vol. 22, 2004, p. 123–152. 301 Balikien� M. Tik�jimo bloga akimi raiška šiuolaikin�je Lietuvoje. Daktaro disertacija (Etnologija 07H). Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2012, p. 125-126. 302 Aarnio K. Paranormal, Superstitious, Magical and Religious Beliefs. Academic dissertation to be publicly discussed, by due permission of the Faculty of Behavioural Sciences at the University of Helsinki in Auditorium XII, Fabianinkatu 33, on the 19th of October, 2007, p. 44. Prieiga per internet�: <https://oa.doria.fi/bitstream/handle/10024/15177/paranorm.pdf?sequence=1> (prisijungta 2012 m. sausio 15 d.).

81

6 lentel�. Magini�-religini� praktik� pasiskirstymas pagal studijuojam� kurs� Magin�s-religin�s praktikos / tik�jimai / �sitikinimai

I KURSAS II KURSAS III KURSAS IV KURSAS

Amuletai / talismanai ~35 % ~36 % ~18 % ~33%

Laimingi skai�iai ~8 % ~11 % ~14 % ~9 %

Maldos / prašymai, kreipimaisi ~31 % 50% ~14 % ~48 %

Specifiniai veiksmai ~12 % ~21 % ~14 % ~15 %

Nuotaika /elgsena / m�nuo / m�nesio diena / savait�s diena / ~71 % ~64 % ~41 % ~61 %

Astrologin�s prognoz�s / horoskopai ~8 % ~18 % ~5 % ~24 %

Sapnai ~10 % ~14 % ~18 % ~18 %

Apranga / spalva ~8 % ~14 % ~23 % ~15 %

Naujo daikto �sigijimas / naujo drabužio d�v�jimas ~10 % ~7% ~5 % ~9 %

Higienos laikymasis / nesilaikymas –

Neskutama barzda / netrinkama galva

~17 % ~7% ~5 % ~6 %

Išskirtinis kelias / maršrutas / susij� tik�jimai

~2 % ~11 % ~9 % ~6 %

13 pav. Teikiamos reikšm�s amuletams / talismanams, laimingiems skai�iams, maldoms pasiskirstymas pagal studijuojam� kurs�

Remiantis lentele sudarytos diagramos vizualiai atspindi min�t� praktik� pasiskirstym� per

ketverius studij� metus. Pirmojoje diagramoje pateiktos trys kreiv�s rodo, kiek

amuletai / talismanai, laimingi skai�iai, maldos (individual�s kreipimaisi � Diev�, prašymai) yra

b�dingi pirmo, antro, tre�io ir ketvirto kurso studentams (žr. 13 pav.).

82

Amuletai / talismanai b�dingesni pirmo (~35 %), antro (~36 %) ir ketvirto (~33 %)

kurso, laimingi skai�iai – antro (~11 %), tre�io (~14 %), maldos, prašymai, kreipimaisi – pirmo

(~31 %), antro (50 %), ketvirto (~48 %) kurso studentams. Šios kreiv�s parodo, kad min�tos

magin�s-religin�s praktikos tampa populiaresn�s antraisiais studij� metais. Tre�iaisiais studij�

metais kreiv� sumaž�ja ir v�l pakyla ketvirtais studij� metais. Keturios antrosios diagramos

kreiv�s atspindi, kaip per ketverius studij� metus pasiskirsto specifini� veiksm� prieš egzaminus

(be mokymosi), nuotaikos / elgsenos / m�nesio / m�nesio dienos / savait�s dienos, astrologini�

prognozi� / horoskop�, sapn� �taka egzamin� rezultatams (žr. 14 pav.).

Pateiktoje diagramoje matyti, kad pirmaisiais ir antraisiais studij� metais trys iš pateikt�

kreivi� kyla. Tai – specifiniai veiksmai prieš egzaminus (I kursas - ~12 %, II kursas - ~21 %),

astrologini� prognozi� / horoskop� ir sapn� �taka egzamin� rezultatams (I kursas - ~8 %, II

kursas - ~18 %). Tre�iaisiais studij� metais trys min�tos kreiv�s leidžiasi ir vos pakyla arba

išlieka stabilios ketvirtaisiais studij� metais. Viena kreiv�, susijusi su

nuotaikos / elgsenos / m�nesio dienos / savait�s dienos �taka egzamin� rezultatams, atvirkš�iai,

pirmaisiais, antraisiais metais krenta ir tre�iaisiais studij� metais pasiekia žemiausi� tašk�, o

ketvirtaisiais metais min�ta praktika v�l tampa svarbi (I kursas - ~71 %, II kursas - ~64 %, III

kursas - ~41 %, IV kursas - ~61 %).

14 pav. Teikiamos reikšm�s specifiniams veiksmams (be mokymosi), nuotaikai / elgsenai, astrologin�ms prognoz�ms / horoskopams, sapn� aiškinimui prieš egzaminus pasiskirstymas pagal

studijuojam� kurs�

Tre�iojoje diagramoje pateiktos trys kreiv�s atspindi naujo daikto �sigijimo /naujo drabužio

d�v�jimo, galvos neplovimo / barzdos neskutimo, išskirtinio kelio / maršruto / susijusi� tik�jim�

�takos egzamin� rezultatams pasiskirstym� (žr. 15 pav.).

83

15 pav. Teikiamos reikšm�s naujo daikto �sigijimui / naujo drabužio d�v�jimui, higienos laikymuisi / nesilaikymui, išskirtiniam keliui / maršrutui prieš egzaminus pasiskirstymas pagal

studijuojam� kurs�

Pastebima panaši tendencija kaip ir anks�iau pateiktose dviejose diagramose. Pirmajame ir

antrajame kursuose susidom�jimas magin�mis-religin�mis praktikomis (naujo daikto

�sigijimas / naujo drabužio d�v�jimas: I kursas - ~10 %, II kursas - ~7 %), neplaunama galva

/ neskutama barzda: I kursas - ~17 %, II kursas - ~7 %) tarsi sumaž�ja. Tre�iajame kurse tai

studentams yra visiškai nesvarbu, o ketvirtajame šios praktikos v�l tampa svarbios. Kreiv�,

susijusi su išskirtiniu keliu / maršrutu, išsid�s�iusi kiek kitaip: tarp pirmakursi� ši praktika yra

visiškai nepopuliari, ta�iau antrajame kurse ji tampa ypa� svarbi, o tre�iajame ir ketvirtajame

kursuose susidom�jimas ja sl�gsta (I kursas - ~2 %), II kursas - ~11 %, III kursas - ~9 %, IV

kursas - ~6 %).

Apibendrinant išryšk�ja gana panašios tendencijos. Neretai magin�s-religin�s praktikos

b�dingesn�s pirmo ir antro kurso studentams. Tre�iakursiai taiko mažiau magini�-religini�

praktik�, o tarp ketvirtakursi� šios praktikos gana populiarios.

Rezultatus gana sunku interpretuoti ar paaiškinti. Jie neleidžia daryti griežt�

apibendrinim�, nes magin�s-religin�s praktikos n�ra aiškiai susijusios su skirtingais studij�

metais. Tyrimo metu gauti rezultatai nesutampa su George’o I. Za’rouro išvadomis ir daugelio

XX a. pr. tyr�j� prielaidomis, kad prietaringumo lygis maž�ja kylant išsilavinimo lygiui303.

Toki� prielaid� nepatvirtina ir tyrimo metu per interviu ir anketomis apklaust� magistrant�,

doktorant� nuomon�s, nes jie taip pat teikia reikšm� magin�ms-religin�ms praktikoms,

susijusioms su pasisekimu per egzaminus ar kitais svarbiais gyvenimo �vykiais304.

303Za’rour G. I. Superstitions among certain groups of Lebanese Arab students in Beirut. Journal of Cross-Cultural Psychology. Vol. 3, No. 3, 1972, p. 273–282. 304VDU ER b. 2288. Surinko Egl� Savickait�, 2009-2012; VDU ER b. 1195. Surinko Egl� Savickait�, 2006.

84

III. STUDENT� MAGINI�-RELIGINI� PRAKTIK� BRUOŽAI

Moksliniame diskurse pastebimos ne tik magini� ir religini� praktik� perskyros ar s�sajos, bet

kartais pabr�žiamas ir magini�-religini� praktik� tradiciškumas ar modernumas, naujumas (C.

Campbellas305, D. ir Ch. Albasai306, D. Kulakauskien�307 ir kt.). Tradiciškumo ar modernumo

požymiai atskleidžiami atsižvelgiant � tiriam� praktik� perdavimo b�dus (iš kartos � kart�

(žodžiu), draugai, šeima, internetas ir kt.). Tai rodo, kad tradicin�s ir moderniosios magijos

form�, magijos ir moderniojo prietaro perskyros moksliniame diskurse glaudžiai susijusios su

tradicijos samprata ir nuo jos priklauso. Pavyzdžiui, ankstyvesn�s kult�ros laikytos

tradiciškesn�mis. Toks poži�ris buvo grindžiamas nepakankamu j� išsivystymu, glaudesniais

bendruomen�s ryšiais, bendruomenei b�dingu informacijos perdavimo iš kartos � kart� (žodžiu)

b�du. Šiam laikotarpiui buvo b�dinga perskyra tarp „mes“ (išsivyst�) ir „jie“ (ne europie�iai,

kolonizuotieji). Pagrindinis antropologijos tikslas buvo užfiksuoti tradicin�s kult�ros formas,

ieškota autentišk� tradicini� aspekt�. Nors folkloristikoje dažniausiai tiriamos ne gentin�s

bendruomen�s, o Vakar� kult�ra, ji taip pat dažnai sieta su tradicijos, tradicini� dalyk�

studijomis, sieta ir vis dar kartais siejama su nerašytiniu (žodiniu) perdavimo b�du308. Taigi

terminai kaip „tradicin� magija“, „modernusis prietaras“, „tradicin� ar modernioji magijos

forma“ atspindi mokslininko poži�r� � tiriam� reiškin�.

Šio darbo autor� laikosi poži�rio, kad tradicijos sampratos pagrind� sudaro ne magini�-

religini� praktik� perdavimo b�das, o k�rybiškumas, ieškojimas, d�sningum� steb�jimas, taip

pat s�kming� praktik� kartojimas. Taip susiformavusi� tradicijos samprat� pagrindžia ir

student� magini�-religini� praktik� bruožams atskleisti pasirinktas b�das – tyrimui naudojamos

ir jungiamos dvi atskiros klasifikacijos, kuriose išskiriami moderniojo prietaro bruožai ir

esminiai magijos principai. J. Simpson ir S. Roudas sava klasifikacija bando pagr�sti moderniojo

prietaro išskirtinum� „tradicin�s“ magijos atžvilgiu:

1. Pabr�žiami teigiami dalykai: daryk tam tikr� veiksm� d�l s�km�s, kad

apsisaugotum nuo nes�km�s.

2. S�km� galima paveikti, bet ne visiškai �valdyti.

3. Neperžengiamos kategorijos ribos.

4. B�ti per daug �sitikinusiam d�l ateities yra likimo bandymas.

5. Kai kurios dienos ar tam tikras laikas neša s�km� arba nes�km�. 305 Campbell C. Half-belief and the Paradox of Ritual Instrumental Activism: a Theory of Modern Superstition. The British Journal of Sociology. Vol. 47. No., 1996, p. 156. 306 Albas D. Modern Magic: The Case of Examinations. Qualitative Sociology. Vol. 11, Nr. 4 (1988), p. 259–274. 307 Kulakauskien� D. Magija br�stan�ios asmenyb�s gyvenime (XX a. II pus�s–XXI a. pr. Lietuvoje). Humanitariniai mokslai, etnologija (07H). Kaunas, 2006, p. 8 308 Finnegan R. Tradition, But What Tradition and For Whom? Oral Tradition. Vol. 6/1, 1991, p. 104–124.

85

6. Jei kažkas prasideda gerai arba blogai, tai taip pat ir pasibaigs.

7. Kaip ir magijoje, fiziškai susij� daiktai išsaugos ryš� net ir juos atskyrus.

8. Blogio j�gos egzistuoja ir veikia, kad tau pakenkt�.

9. Tam tikri daiktai, žodžiai ar veiksmai turi neigiam� efekt� ir j� reikia vengti.

10. Pranašingi ženklai pamatomi staiga, netik�tai, ne�prastai309.

Tuo tarpu J. G. Frazeris išskiria esminius vadinamajai tradicinei magijai b�dingus principus:

panašumo, atvirkštin� ir kontaktin� magija310. Siejant klasifikacijose nurodytus bruožus ir

ieškant j� atitikmen� student� magin�se-religin�se praktikose, siekiama atskleisti magij� (taip

pat ir student� magij�) kaip su k�rybiškumu ir kartote susijus� reiškin�, nepriklausom� nuo

laikotarpio ar veiklos srities, kuriai ji b�dinga.

Atsižvelgiant � student� magines-religines praktikas, j� specifik�, taip pat J. Simpson bei

S. Roudo ir J. G. Frazerio klasifikacijose nurodytus s�ly�io taškus, skiriami šie student� magijai

b�dingi bruožai:

1) orientacija s�km [sujungiami pirmas (pabr�žiami teigiami dalykai: daryk tam

tikr� veiksm� d�l s�km�s, kad apsisaugotum nuo nes�km�s) ir antras (s�km� galima paveikti, bet

ne visiškai �valdyti) bruožai];

2) atvirkštin� ir panašumo magija [sujungiami ketvirtas (b�ti per daug �sitikinusiam

d�l ateities yra likimo bandymas), penktas (kai kurios dienos ar tam tikras laikas neša s�km�

arba nes�km�), šeštas (jei kažkas prasideda gerai arba blogai, tai taip pat ir pasibaigs) ir

dešimtas (pranašingi ženklai pamatomi staiga, netik�tai, ne�prastai) bruožai];

3) kontaktin� magija [sujungiami septintas (kaip ir magijoje, fiziškai susij� daiktai

išsaugos ryš� net ir juos atskyrus) ir devintas (tam tikri daiktai, žodžiai ar veiksmai turi

neigiam� efekt� ir j� reikia vengti) bruožai].

Tre�ias (neperžengiamos kategorijos ribos) ir aštuntas (blogio j�gos egzistuoja ir veikia,

kad tau pakenkt�) bruožai student� magijai neb�dingi, tod�l neanalizuojami311.

III. 1. Orientacija s�km

Moksliniame diskurse neretai svarstomas s�km�s racionalumo / iracionalumo klausimas,

siekiama nustatyti, kas j� sudaro, bandoma j� apibr�žti atsižvelgiant � sudedam�sias dalis,

ieškoma d�sni�, hipotezi� (M. J. Mauboussinas, M. J. A. Wohlis bei M. E. Enzle, R.

Wisemanas, J. M. Burger, A. L. Lynn ir kt.). Taip pat pažymima, kad šiuolaikin� visuomen�

labiau orientuota � s�km� – atliekamais veiksmais daugiau norima pasisekimo negu apsaugos

309 Simpson J., Roud S. A Dictionary of English Folklore. Oxford university press, 2000, p. 347. 310 Frazer J. G. The Goulden Bough: A Study of Magic and Religion. New York, 1922. Prieiga per internet�: <http://www.hermetics.org/pdf/Sir_James_Frazer_-_The_Golden_Bough.pdf> (prisijungta 2012 m. vasario 5 d.). 311 Žr. J. Simpson ir S. Roudo modernaus prietaro skirstym�, p. 85-86.

86

nuo nes�km�s, tod�l tokios praktikos vadinamos moderniomis, „naujai išrastomis“312. Ta�iau

saugojimasis nuo nes�km�s niekur nedingsta – geriausia apsauga nuo nes�km�s tampa

s�moninga orientacija � s�km�.

Magin�s-religin�s praktikos yra ta sritis, kur gali prireikti išradingumo, o jo pasitaiko

visur, kur tik žmogus kuria savo realyb�. Magin�s-religin�s praktikos atliekamos intuityviai ir

leidžia veikti vaizduotei, tai itin joms b�dinga. Jomis, priklausomai nuo atvejo specifikos,

perimami visi �manomi kosmologijos, konstravimo, modeliavimo b�dai313. Jos nuolatos,

nepriklausomai nuo laikotarpio, yra modernios, nes �gyja gali� siejant senas praktikas su

naujomis, perimant tam tikrus kit� kult�r�, religij� elementus ir kt. Tai b�dinga ne šiuolaikinei,

bet apskritai magijai. Pavyzdžiui, min�tini lietuvi� užkalb�jimai, kuri� veiksmingumui

sustiprinti naudojamos krikš�ioniškos maldos. Taigi, nepriskiriant student� magijos moderniajai

magijai, o tiesiog magijos sri�iai, šiame poskyryje ieškoma s�km�s sampratos apibr�ž�i� ir jos

�valdymo b�d�.

Termino „s�km�“ apibr�žtis sud�tinga tuo poži�riu, kad pats objektas, norint j�

paaiškinti, ver�ia remtis intuicija ar savita patirtimi. Tod�l s�km�s samprata tampa subjektyvi.

K� vienas individas laiko s�kme, neb�tinai bus s�km� kitam individui. S�km� gali b�ti siejama

su konkre�iais dalykais. Pavyzdžiui, s�km� mokykloje, darbe, moksle, gyvenime.

Studentas, paklaustas, k� jam reiškia žodis „s�km�“, paprastai sutrinka ir nežino, kaip

išreikšti mintis ar vaizdinius, atsiminimus, patirtis, kurie užpl�sta išgirdus min�t� s�vok�. Taip

atsitinka tod�l, kad norint apibr�žti, kas tai yra, reikia perži�r�ti, atrinkti ir apibendrinti visas su

šiuo klausimu susijusias patirtis. Pavyzdžiui, keli pateik�jai taip reagavo � jam pateikt� klausim�,

kas yra s�km�.

„Labai geras s�km�s pavyzdys iš šio šeštadienio. Mes netur�jom nei cento ir galvojom,

kad vakar�lis baigtas. Nei cento netur�jau ir visi labai nuli�do, ir mes nor�jom važiuot namo, ir

tuo metu mes radom du šimtus lit�. Va, tai yra s�km� <...>.“314

„Kai sekas, randi pinig�. Randi laim�, nu, tai s�km�. Kaip kitaip pasakyt.“315

„Kai esi pripaž�stamas, pripažintas. Pripažintas tarp draug� savo.“316

Šie pavyzdžiai rodo, kad lengviausia nusakyti s�vokos reikšm� pasitelkiant konkre�ius

gyvenimiškus potyrius, o jie gali b�ti susij� su palankiais atsitiktinumais, kuri� žmogus

nekontroliuoja. Taigi s�km� dažniausiai suvokiama kaip nevisai �valdomas dalykas.

312 Albas D., Albas Ch. Modern Magic: The Case of Examinations. The Sociological Quarterly.Vol. 30, Issue. 4, 1989, p. 603–613. 313 Kapferer B. Outside All Reason: Magic, Sorcery and Epistemology in Anthropology. Beyond Rationalism: Rethinking Magic, Witchcraft and Sorcery. Edited by B. Kapferer. New York, 2006, p. 21. 314 VDU ER b. 2288, l. 6. Užraš� Egl� Savickait�, 2009-2012. 315 VDU ER b. 2288, l. 24. Užraš� Egl� Savickait�, 2009-2012. 316 VDU ER b. 2288, l. 24. Užraš� Egl� Savickait�, 2009-2012.

87

„Tai tu manai, kad s�km� yra tai, k� tu gali �valdyti, ar tai kažkas, ko tu negali �valdyti?

Tiesiog tu radai du šimtus lit�, ta�iau tai nuo tav�s nepriklaus�.“

„Ne, nu, kaip... S�km� iš esm�s priklauso nuo tav�s, kita vertus, palikime truput�l�

vietos magijai.“317

Respondentas, nors s�km� iš esm�s sieja su žmogaus valdomais dalykais (geb�jimais,

žiniomis, �g�džiais), pastebi ir sunkiai paaiškinamus atsitiktinumus. Toks samprotavimo b�das

s�km�s atžvilgiu atsispindi ir moksliniame diskurse. Pavyzdžiui, Michaelui J. Mauboussinui

�g�džiai ar paprasti atsitiktinumai, d�sningumai ir yra tie, kuriais dažniausiai pagrindžiama

s�km�s s�voka. Pasiektas rezultatas, mokslininko nuomone, paprastai priklauso tiek nuo

�g�dži�, tiek nuo tam tikr� palanki� aplinkybi�, atsitiktinum�. Ta�iau, priklausomai nuo veiklos

srities, �g�dži� ar atsitiktinum� atsvara gali b�ti didesn� arba mažesn�. Bet kokiu atveju �vairi�

veiklos sri�i� rezultatai iš esm�s yra �g�dži� ir s�km�s kombinacija318.

S�km� studentai gali suvokti kaip prigimtin� duotyb�, teigiam� dvasinio ieškojimo

rezultat�. Tai atspindi gilesn�, platesn� s�km�s samprat� negu prieš tai aptartame pavyzdyje.

„S�km� man yra gyvenime... aš galvoju apskritai vis� žmoni� s�km� yra tai, kad jie

patys save atranda ir gyvena tai, kas jie iš tikr�j� yra. Ne tai, kas yra standartai, ne tai, k�

mokykla, universitetas duoda, bet tai, kas yra iš tikr�j� žmogaus prigimtis. Va tai yra s�km�.

Jeigu žmogus savo prigimt� atrado ir taip gyvena, ir jis laimingai jau�iasi, tada yra jo s�km�.“

„Tu manai, kad s�km� yra �gimta, k� tu tiesiog gauni?“

„Taip. Jeigu tai, k� gauni, panaudoji šiame gyvenime, k� tau Dievas, tavo prigimtis

suteik�, tai yra s�km�.“319

S�km� respondentas suvokia pla�i�ja prasme – kaip prigimtin�, Dievo duot� dalyk�,

kuriuo pasinaudoj�s gali atrasti keli� � laim�: jei realizuoji save, atrandi savo stipri�sias puses ir

geb�jimus, esi laimingas žmogus. Tod�l skirtingai nei anks�iau autor�s pateiktuose

pavyzdžiuose, s�km� priklauso ne nuo atsitiktini� aplinkybi�, o nuo paties žmogaus

s�moningumo sav�s atžvilgiu, t. y. kiek jam svarbu atrasti ir realizuoti save ir b�ti laimingam.

�domus ir s�km�s, kaip iš dalies likimo nulemtos, vaizdinys.

„S�km� tai yra, pirmas dalykas, toks terminas gal��iau pasakyti kaip... kuris kiekvienam

žmogui yra labai svarbus ir j� žmogus pasiekia kiekvienas, kaip pasakyt, tiktai savo d�ka.

Manau, mes visi priklausom... nuo m�s� vis� priklauso m�s� pa�i� s�km� arba šiek tiek tai gali

�takoti ir likimas aišku.“

317 VDU ER b. 2288, l. 6. Užraš� Egl� Savickait�, 2009-2012. 318 Mauboussin M. J. Untangling Skill and Luck: How to think about outcomes – Past, Present, and Future. Prieiga per internet: http://www.lmcm.com/868299.pdf (prisijungta 2009 m. birželio 12 d.). 319 VDU ER b. 2288, l. 100. Užraš� Egl� Savickait�, 2009-2012.

88

„Ar tu manai, kad gali �valdyti s�km�, ar vis d�lto tai gali padaryti kažkas kitas? Kiek tu

pats gali ir kiek iš tikr�j� priklauso ne nuo tav�s, o nuo kažko aukš�iau?“

„Šiaip aš tikiu tokiu dalyku, kad mums jau visiem nulemta, ar mums seksis, ar ne, bet

mes t� s�km� patys vis vien kažkaip galim reguliuoti.“320

Šiame pavyzdyje kalbama apie tik�jim� s�kme kaip likimo nulemta duotybe. Tiesa, n�ra

minima, kas lemia likimus. Ta�iau panašu, kad žmogus turi likim�, kur� lydi arba s�km�, arba

sunkumai. Nors modernizmo kult�ra, kaip teigia C. Campbellas, susijusi su esminiu tik�jimu

(individualiu ir kolektyviniu) žmonijos galia321, tik�jimas likimu kaip iš anksto nulemtu, lemtimi

šiuolaikin�je lietuvi� kult�roje visiškai nenunyko. Žmogaus bandymas �valdyti s�km� ir

„kontroliuoti“ savo likim� atsiskleid� ir atsiskleidžia �vairiais pavidalais (per atliekamas �vairias

praktikas, magiškus daiktus). Taigi tikima, jog kažkokiu b�du tur�t� b�ti �manoma „atrakinti“

tas duris � s�km�.

Pažym�tina, jog dažniausiai studentai tiesiog deda lygyb�s ženkl� tarp s�km�s ir

siekiamyb�s (pvz., s�km� = pinigai, s�km� = meil�, s�km� = santarv� šeimoje ir t. t.).

„Mano s�km� atrodo geras darbas, mylintis vyras, vaikai, graž�s namai ir tiesiog tas

sielos tas toksai harmoniškas gyvenimas.“322

„Na, tas pats, kaip ir šeima. Gal tarpusavio santykiai geri, kad ir su artimaisiais, su

gimin�m ir šiaip b�t tokiu žmogum, kad neatstumtum kit� žmoni�.“323

„S�km� – tai gerai išlaikyti egzamin�. Gauti stipendij�.“324

Orientacija � s�km�, kai labiau pabr�žiama tai, kas teigiama, studentams b�dinga ne tik

tod�l, kad jie apskritai tiki s�kme, daugiau � j� orientuojasi, bando �vairiais b�dais �valdyti, bet ir

tod�l, kad jie stengiasi pabr�žti teigiama, tik�jim� tuo, k� daro, o ne atkreipti d�mes� � tai, kas

turi neigiam� atspalv�.

„Tikrai nežaidžiu tokiais dalykais, šiaip labai nuoširdžiai tikiu ir esu toks žmogus, kuris,

kaip pasakyt, galvoju, jog jeigu tu nuoširdžiai tiki, kažko sieki, tai tau papras�iausiai tada ir

sekasi. Tod�l vis� laik� gyvenime, jeigu k� nors darau, tai tikiu, kad man seksis. Nereikia

galvoti pesimistiškai ir iš karto sav�s taip nuteikti. Geriau galvoti, kad viskas bus gerai, ir tiesiog

tada tu savotišk� sau tok�, kaip pasakyt, pasidarai šviestuv�l�, kuris tau padeda to pasiekti.“325

S�km� šiuo atveju siejama su siekiu ir nuoširdžiu tik�jimu tuo, ko sieki. Tod�l

nusiteikiama teigiamai, kad rezultatas b�t� teigiamas. Matomos s�sajos su panašumo magijos

320 VDU ER b. 2288, l. 22-23. Užraš� Egl� Savickait�, 2009-2012. 321 Campbell C. Half-belief and the Paradox of Ritual Instrumental Activism: a Theory of Modern Superstition. The British Journal of Sociology. Vol. 47. No. 1, 1996, p. 161. 322 VDU ER b. 2288, l. 27. Užraš� Egl� Savickait�, 2009-2012. 323 VDU ER b. 2288, l. 28. Užraš� Egl� Savickait�, 2009-2012. 324 VDU ER b. 2288, l. 33. Užraš� Egl� Savickait�, 2009-2012. 325 VDU ER b. 2288, l. 23. Užraš� Egl� Savickait�, 2009-2012.

89

principu, kai panašus veiksmas sukelia panaš� rezultat�: teigiamai nusiteiksi – gausi teigiam�

rezultat�: „Tik�jimas yra stipriausias dalykas. Stipriai ir nuoširdžiai tik�damas gali pritraukti

trokštamus dalykus.“326

Tai itin glaudžiai susij� su kitu J. Simpson ir S. Roudo išskirtu magijai b�dingu principu

– jei kažkas prasideda gerai ar blogai, tai taip pat ir pasibaigs. S�sajos pastebimos atsižvelgiant

� panašumo magij�. Tam tikri geri ar blogi �vykiai, geros ar blogos aplinkyb�s gali susiklostyti

nepriklausomai nuo studento pastang�, ta�iau studentas geru nusiteikimu, tik�jimu ir

pasitik�jimu gali paveikti kokio nors �vykio ar proceso pradži�, kad pabaiga arba rezultatas b�t�

atitinkamai taip pat geri:

„Šiaip esu skai�ius daug literat�ros apie pas�mon�s gali�. Tad pilnai tikiu, kad �manoma

s�moningai pasiekti užsibr�žt� tiksl�, jeigu labai stipriai �tiki j� tikrumu. T. y. reikia savo

pas�mon� užprogramuoti daryti tai, ko nori. Tai vyksta dažnai kartojant kažkokias mantras ar

pasitelkus vaizduot�.“327

Pas�mon�, panašu, galima paveikti s�moningais veiksmais. Pavyzdžiui, kalbant mantras

ar pasitelkus vaizduot�, randant kit� b�d�, kuriais b�t� galima tuos rezultatus pasiekti. Šiuo

atveju mantr� kalb�jimas priskiriamas prie s�moning� veiksm�, kurie remiasi s�moningu

tik�jimu ir padeda pasiekti s�moningai trokštam� rezultat�. Dar vienas svarbus dalykas –

vaizduot�. Ji atskleidžia vien� iš svarbiausi� magijos bruož�, d�l kuri� ši yra vis�laik moderni,

besikei�ianti ir �gauna nauj� form�, neatmetant sen�j�.

Optimizm� ir ger� nusiteikim� kaip b�tin� s�lyg� siekiant norim� rezultat�, užsibr�žt�

tiksl� pabr�žia ne vienas studentas: „Gerai nusiteikti egzaminui, b�ti optimistu. Pats pasteb�jau

ir taip elgiuosi kelerius metus.“328

Situacijos kontroliavimas arba kontroliavimo b�dai siejami su k�rybiškumu. Jei nori,

kad pasisekt�, reikia kažk� daryti. Taip atsiranda nauj� b�d� ir priemoni� s�kmei pasiekti. B�d�

geram rezultatui pasiekti buvo visais laikais. Kol sekasi, kartojama ta pati praktika, nesiseka –

kei�iama kita. Labiausiai atsižvelgiama � praktikos veiksmingum�. Studento atliekama praktika

dažniausiai gimsta iš to, kad žmogus bando paaiškinti, kaip jam pavyko gauti tinkam� rezultat�.

Analizuodamas vakardienos veiksmus, kai j� lyd�jo s�km�, ir ieškodamas priežas�i� per kitas

rungtynes, egzamin�, darbe, jis stengiasi pakartoti savo veiksmus. Kartodamas konkret�

veiksm�, praktik�, taip pat elgdamasis žmogus stengiasi �valdyti savo asmenin�, Dievo duot�,

nulemt� s�km� jam svarbaus �vykio metu. 326 VDU ER b. 2288, anketa nr. 34. Inf. KU student�, 22 m., gim. Plung�je, studijuoja socialin� darb�. Surinko Egl� Savickait�, 2009-2012. 327 VDU ER b. 2288, anketa nr. 164. Inf. KTU student�, 21 m., gim. Var�nos r., studijuoja vadyb� ir vieš�j� administravim�. Surinko Egl� Savickait�, 2009-2012. 328 VDU ER b. 2288, anketa nr. 110. Inf. ŠU studentas, 32 m., gim. Šiauliuose, studijuoja informatik�. Surinko Egl� Savickait�, 2009-2012.

90

Dažniausiai studentai suvokia, jog ne viskas yra paaiškinama ir ne viskas priklauso nuo

j� pastang�, ta�iau labai nori tik�ti, kad kažkas priklauso ir nuo j�. Norima tik�ti, kad galima

kažk� pakeisti, pasiekti, paveikti ir b�ti savo gyvenimo šeimininkais. Iš esm�s tikima tuo, kuo

norima tik�ti. C. Campbellas teigia, jog šiuolaikinis žmogus siekia b�ti aktyvus savo gyvenimo

dalyvis, o ne pasyvus steb�tojas329. Ta�iau k�rybiškas, stebint d�sningumus, intuityvus �gyt�

žini� panaudojimas b�dingas ne tik šiuolaikiniam XXI a. Lietuvos studentui, bet XIX a. pab.–

XX a. pr. kaimo žmogui, k� liudija ir Lietuvos tautosakos rink�j�, skelb�j� ir tyr�j� (B. Bura�as,

M. ilvinait�, J. Balys, J. Basanavi�ius ir kt.) sukaupta gausi medžiaga magijos tema. Toks pat

žmogaus k�rybiškumas ir pasikartojimo reikšm� yra pastebima ne tik laiko, kult�ros, bet ir

skirting� veiklos sri�i� atžvilgiu – egzistuoja �vairi� sporto šak� atstov� (futbolo, beisbolo,

krepšinio ir kt.), loš�j�, student�, žvej� praktikos, kuriomis siekiama prisijaukinti s�km� ar

atitolinti nes�km� svarbiu momentu.

III. 2. Atvirkštin� ir panašumo magija

J. G. Frazeris veikale The Goulden Bough: A Study of Magic and Religion išskiria pozityvi�j�

ir negatyvi�j� magij�. Pozityviosios magijos tikslas – pasiekti norim� rezultat�, o negatyviosios

magijos, arba draudim�, – išvengti nenorimo rezultato. Šiuo atveju draudimas suvokiamas kaip

negatyvus praktin�s magijos taikymas330. Atvirkštin� magija yra puikus negatyviosios,

panašumo magija – pozityviosios magijos pavyzdys. J. Simpson ir S. Roudo išskirtas

moderniam prietarui b�dingas bruožas – b�ti per daug �sitikinusiam savo ateitimi yra likimo

bandymas – glaudžiai susij�s su atvirkštin�s magijos principu, kuris taip pat yra vienas student�

magijai b�ding� bruož�. Student� magin�s-religin�s praktikos turi tiek vadinamajai tradicinei,

tiek moderniajai magijai b�ding�, tarpusavyje susipynusi� bruož�, kas rodo, jog tai n�ra visiškai

naujas, o tiesiog toks k�rybos produktas, kuris remiasi esminiais magini�-religini� praktik�

konstravimo principais.

B�ti �sitikinusiam gera ateitimi, pasisekimu, pavyzdžiui, gerais egzamino rezultatais,

daliai student� n�ra geras ženklas arba toki� �sitikinim� tiesiog vengiama, kad nety�ia

neprisišaukt� nes�km�s. Bandymas apsidrausti nuo nepasisekimo per egzamin� gali b�ti susij�s

su manymu, kad studentas nieko nemoka. „Pasteb�jau, kad dažnai rezultatui turi �takos mano

mintys, jog nieko nemoku, tada gaunu geresnius �vertinimus, negu kai manau, kad visk�

329 Campbell C. Half-belief and the Paradox of Ritual Instrumental Activism: a Theory of Modern Superstition. The British Journal of Sociology. Vol. 47. No. 1, 1996, p. 161. 330 Frazer J. G. The Goulden Bough: A Study of Magic and Religion. New York, 1922. Prieiga per internet�: <http://www.hermetics.org/pdf/Sir_James_Frazer_-_The_Golden_Bough.pdf> (prisijungta 2012 m. vasario 5 d.).

91

moku.“331 „Ne kart� yra pasitvirtin�s atvirkštinis magijos principas: kai sakai sau ir kitiems, jog

nieko nemoki, neprisimeni, neparašysi, dažnai atsitinka priešingai. Niekada užtikrintai neteigiu,

kad visk� moku, tod�l man negali nepasisekti, kartais ir d�l to, kad neprisišnek��iau.“332

Atvirkštinis magijos principas �ia veikia d�l tam tikros studento elgsenos, nusiteikimo.

Taip tarsi bandoma apgauti, aplenkti nes�kmes, apsidrausti nuo galim� pasekmi�. Pirmu atveju

kalbama apie vidin� m�stym�, nusiteikim�, o antruoju pabr�žiama, jog nieko nemoki,

neprisimeni, ir tai sakoma ne tik sau, bet ir kitiems. Toks sakymas sustiprina vidin� nusiteikim�

ir iškelia j� � vieš�j� erdv�.

Respondentai gali s�moningai nusiteikti pesimistiškai, manyti, kad egzamino neišlaikys.

Pvz., „Taip. Pasteb�jau pirmame kurse. Pasisekim� lemia pesimistiškas nusiteikimas, kad eilin�

kart� susimausiu – tada rezultatas b�na geresnis. � egzamin� einu tik�damasi neišlaikyti, b�na

li�dna, bet pasiseka. Pastebiu, pasitvirtina visad.“333 Reik�t� pažym�ti, kad nors panaš�s

student� tik�jimai savaime nuteikia neigiamai, jie orientuoti � teigiam� rezultat� – pasisekim�.

Prieš ir per egzamin� svarbi atvirkštiniu aiškinimo principu paremta studento nuotaika:

„Geriausiai pasiseka, kai esu pikta. Tiesiog steb�jau save kur� laik�.“334 „Taip, turi. Kuo daugiau

jaudinuosi, tuo geresn� pažym� gaunu. Kuo esu abejingesn�, tuo labiau nesiseka. Net nežinau,

kod�l taip yra.“335 „Jei b�nu geros nuotaikos, dažniausiai parašau blogai.“336 Tod�l b�ti piktam,

prastai jaustis, jaudintis prieš egzamin� respondentams yra s�km�.

Tokio pob�džio pavyzdžiuose atsiskleidžia atvirkštin�s magijos ir tam tikr� draudim�

s�sajos. Pavyzdžiui, jokiu b�du negalima užtikrintai teigti, kad moki, t. y. draudžiama jaustis per

daug pasitikin�iam savimi ir tai demonstruoti. Pavyzdžiui, student� horoskop� skaitymas prieš

egzaminus taip pat gali b�ti interpretuojamas kaip tam tikras draudimas: „Dažniausiai prieš

egzamin� neskaitau, nes jei rašo, kad nesiseks, tai dažnai ir nusiteikiu blogai.“337 „Horoskopais

ir panašiais dalykais netikiu ir prieš svarbius �vykius stengiuosi j� neskaityti. Perskai�ius blogas

331 VDU ER b. 2288, anketa nr. 23. Inf. KU student�, 22 m., studijuoja socialin� darb�. Surinko Egl� Savickait�, 2009-2012. 332 VDU ER b. 2288, anketa nr. 58. Inf. VDU student�, 26 m., gim. Plung�je, studijuoja etnologij�. Surinko Egl� Savickait�, 2009-2012. 333 VDU ER b. 2288, anketa nr. 201. Inf. SVMU student�, 24 m., gim. Utenoje, studijuoja medicinos fakultete. Surinko Egl� Savickait�, 2009-2012. 334 VDU ER b. 2288, anketa nr. 26. Inf. KU student�, 20 m., gim. Šilut�je, studijuoja lietuvi� filologij� ir etnologij�. Surinko Egl� Savickait�, 2009-2012. 335VDU ER b. 2288, anketa nr. 81. Inf. ŠU studentas, 22 m., gim. Akmen�je, studijuoja informatik�. Surinko Egl� Savickait�, 2009-2012. 336 VDU ER b. 2288, anketa nr. 62. Inf. VDU student�, 22 m., gim. Kupiškyje, studijuoja sociologij�. Surinko Egl� Savickait�, 2009-2012. 337 VDU ER b. 2288, anketa nr. 23. Inf. KU student�, 22 m., studijuoja socialin� darb�. Surinko Egl� Savickait�, 2009-2012.

92

prognozes kyla abejoni�, subjursta nuotaika. Taigi jeigu žvaigžd�s k� nors ir žada, manau,

geriau to nežinoti.“338

Pateikti pavyzdžiai rodo, kad studentams smalsu skaityti horoskopus, bet jie daro tai

dienos pabaigoje ar jau pasibaigus svarbiems dienos �vykiams. Kartais bandoma juokais

„patikrinti“, ar horoskopas atitinka pra�jusios dienos realijas.

„K� manai apie horoskopus?“

„Net nežinau. Visada paskaitau.“

„Ir kod�l taip domiesi jais?“

„Pasi�m�s laikrašt� pirmiausia perskaitau horoskopus ir iškart užmirštu, k� ten raš�,

nesivadovauju jais, bet aš pripratau juos skaityti, man �domu, ta�iau dažniausiai noriu pasijuokti,

šiandien tur�jau t� daryti, man taip tur�jo b�ti.“

„Bet vis tiek skaitot?“

„Skaitau ir skaitysiu.“

„O prieš egzamin� irgi paskaitot?“

„Ne ne ne. Prieš egzamin� neskaitau.“339

Studentai abejoja horoskop� prognoz�mis, ta�iau vengia juos skaityti prieš jiems

svarbius �vykius, taip tarsi nor�dami apsidrausti nuo neigiam� min�i�, emocij�, nusiteikimo,

kuris gal�t� tur�ti �takos j� rezultatui. Kita vertus, demonstruojant pasitik�jim� savimi, nenorima

m�ginti patikrinti ir �sitikinti, nes tai gali pritraukti neigiam� rezultat�. Tai rodo, kad studentai ne

tik orientuojasi � s�km�, bet ir tam tikrais savo veiksm� apribojimais bando apsisaugoti nuo

nes�km�s.

J. G. Frazeris išskiria keturis draudim� tipus: 1) draudimai, susij� su konkre�iais

veiksmais (pavyzdžiui, draudimais apribojamas bendravimas su svetimšaliais, valgymas,

g�rimas, veido demonstravimas, iš�jimas iš nam�, maisto palikimas ir kt.); 2) draudimai, susij�

su konkre�iais žmon�mis (pavyzdžiui, vadais, karaliais, laidotuvininkais, raudotojais, moterimis

(menstruacij� ir pogimdyminiu laikotarpiu), kariais, žmogžudžiais, medžiotojais, žvejais); 3)

draudimai, susij� su konkre�iais daiktais (pavyzdžiui, geležimi, aštriais �rankiais, krauju, galva,

plaukais (plauk� kirpimo ceremonijos, disponavimas nukirptais nagais ir plaukais), seil�mis,

maistu, mazgais ir žiedais); 4) draudimai, susij� su konkre�i� žodži� vartojimu (pavyzdžiui,

338 VDU ER b. 2288, anketa nr. 16. Inf. KU student�, 20 m., gim. Telši� r. (Telšiuose), studijuoja kraštovaizdžio architekt�r�. Surinko Egl� Savickait�, 2009-2012. 339 VDU ER b. 2288, anketa nr. l. Inf. KU student�, 21 m., gim. Šilal�s r. (Bijot� km.), studijuoja k�no kult�ros sporto pedagogik�. Surinko Egl� Savickait�, 2009-2012.

93

negalima min�ti santykiais susaistyt� žmoni�, mirusi�j�, karali�, diev� ir kit� švent�j�

vard�)340.

Student� egzamin� magijoje galima aptikti draudimus, susijusius su tam tikrais

veiksmais, kartu ir daiktais (prieš egzaminus netrenkama galva, neskutama barzda, neskaitomi

horoskopai, tam tikri su savi�taiga, m�stymu susij� veiksmai (sav�s programavimas), kai kurie

prieš egzaminus nevalgo ir kt.). Studentas ir jo elgsena saistoma �vairiausi� m�stymo tabu:

negalima nusiteikti per daug teigiamai, b�ti �sitikinusiam savo žiniomis ir kt. Taip jis pats

susikuria daugyb� tabu. Taigi studentams prieš egzaminus b�dingesni min�i�, nusiteikimo,

elgesio draudimai.

Kaip žinoma, �vair�s draudimai, susij�, pavyzdžiui, su higienos laikymusi / nesilaikymu,

yra b�dingi ir lietuvi� žemdirbiškai kult�rai. Pavyzdžiui, tam tikromis dienomis drausta šukuoti

plaukus: „Blovies�iaus ryt� gaspadin�s nešukuojas n� mergel�m savo laidž šukuotis �iupryn� –

kad vištos nekast� rasodninyk� n� darželi� mergel�ms.“341 Ligonio galva nešukuota ir burna

neprausta norint nuo jo pašalinti personifikuot� lig�: „Jeigu drugys merga, tai nešukuoti galvos

n� burnos prausti ligoniui. Merga pasibridys ir pames.“ 342 Prakaitas laižytas norint apsisaugoti

nuo lig�: „Slogos, gripas, karštlig�, džiova, maras, kolera ir sipelis yra limpamos ligos. Jeigu

nori, kad karštlige neužsikr�stum, reikia, sako, prakaito iš po pažas�i� palaižyti“343 ir kt.

Negana to, panaš�s su higienos laikymusi / nesilaikymu susij� draudimai yra b�dingi

kit� šali� studentams bei �vairi� sporto sri�i� atstovams. Pavyzdžiui, rus� studentai tiki, kad

egzamin� metu negalima kirpti plauk� bei nag� (� � ��

��344), taip pat negalima skustis ir praustis (� � ��

� ��345). Barzdos nesiskutimas prieš svarbias varžybas b�dingas ir krepšininkams346, ledo

ritulininkams347, futbolininkams348 ir kt.

�vair�s draudimai (neb�tinai susij� su higienos laikymusi / nesilaikymu) yra b�dingi ir

kitoms veiklos sritims. Pavyzdžiui, žvejai tiki, jog negalima niekam sakyti, kiek sugavo žuv�

340 Frazer J. G. The Goulden Bough: A Study of Magic and Religion. New York, 1922. Prieiga per internet�: <http://www.hermetics.org/pdf/Sir_James_Frazer_-_The_Golden_Bough.pdf> (prisijungta 2012 m. vasario 5 d.). 341 BsJK 179, nr. 13. 342 BsJK 132, nr. 44. 343 LTA 1415/119 344 �� 44 345 �� 45 346 http://www.sportopsi.com/content/view/38/ 347 http://sportin.lt/blogai/mindaugas-kieras/prietarai-ritualai-ar-vis-delto-tik-rutina-patys-beprotiskiausi-ledo-ritulininku-prietarai/ 348 http://www.kazluruda.info/2013/03/25/apie-futbola-ir-isimintiniausius-jo-epizodus-asmenineje-sportineje-karjeroje-su-silo-puoleju-aurimu-tamaliunu/

94

tol, kol nebaigs žvejoti349. Kazino loš�jai tiki, kad negalima skai�iuoti pinig� žaidimui dar

nesibaigus350.

Be min�t� draudim�, susilaikymo nuo tam tikr� veiksm�, nusiteikimo prieš egzaminus,

kai kurie studentai teikia reikšm� konkre�iai s�kmingai / nes�kmingai savait�s, m�nesio dienai,

kuri� laikomas egzaminas. Taigi J. Simpson ir S. Roudo išskirtas moderniojo prietaro bruožas –

kai kurias dienas ar laik� lydi s�km� arba nes�km� – yra b�dingas tiriamai student�

bendruomenei. Tiesa, studentai išskiria vos kelet� dažniausiai pasitaikan�i� s�kming� ar

nes�kming� m�nesio, savait�s dien�. Jos gali b�ti siejamos su krikš�ionybei, Bažny�iai,

artimiesiems svarbiomis datomis (pavyzdžiui, gimtadieniu) ir kt. Pla�iau studentams b�dingos

s�kmingos / nes�kmingos dienos analizuojamos poskyryje „Magin�s religin�s-praktikos ir

lytis“.

Pažym�tina, kad s�kmingos ar nes�kmingos savait�s, m�nesio dienos taip pat žinomos

lietuvi� bei artim� kaimyn� latvi� žemdirbiškoms kult�roms. Tiesa, savait�s dienos retai

išskiriamos kaip geros ar blogos. Dažnai tai gali b�ti susij� su tam tikrais tabu (pvz., negalima

dirbti), nes t� savait�s dien� vyksta sakrali švent�: „Kokioje dienoje grabny�i� švent� išpuola,

(pvz., utarninke, seredoje ir t. t.), tokioje nereikia n� audeklo mesti, n� bulb� sodinti.“351 Latvi�

kult�roje sekmadienis, kaip šventa diena, yra priskiriama prie laiming� dien�, laimingos, tikima,

yra porin�s savait�s dienos. Kitose Europos šalyse taip pat gausu tik�jim�, susijusi� su

s�kmingomis / nes�kmingomis savait�s, m�nesio dienomis. Tai neretai yra susij� su �vairiais

nelaimingais istoriniais laikotarpiais, blogais �vykiais. Pavyzdžiui, Vokietijoje tikima, kad

ketvirtadienis yra nelaimingiausia savait�s diena iš vis�. Ši� dien� neturi b�ti tvarkomi svarb�s

reikalai, nesituokiama ir joks vaikas neturi b�ti vedamas ši� savait�s dien� � mokykl�, jeigu

tre�iadienis yra pirmoji jo mokyklos diena352. Anglosaksams pirmadienis yra žinomas kaip

„m�nulio diena“. Velyk� pirmadienis Anglijoje buvo pramintas Juoduoju pirmadieniu 1360 m.

balandžio 14 d.: t� dien� Anglijos karalius Edvardas III band� apsiausti Paryži�, bet buvo

užkluptas blogo oro, pasidar� tamsu ir daug vyr� žuvo m�šyje. D�lto yra trys nelaimingi

specifiniai met� pirmadieniai: baland�, rugpj�t� ir gruod�353.

Atvirkštiniu magijos principu tarp student� neretai grindžiamas sapn� aiškinimas.

S�km� egzamine studentui gali reikšti susapnuoti barniai, pyk�iai, nes�km�s, nelaim�s, ašaros:

„Jei susapnuoju, kad gavau blog� pažym�, viskas bus gerai.“354 „Jei susapnuoju, kad bus sunku,

349 http://www.factmonster.com/spot/superstitions1.html 350 http://casinogamblingabout.com/od/casinoplayerinformation/a/superstition.htm 351 BsJK 105, Nr. 10. 352 http://www.mystical-www.co.uk 353 http://www.mystical-www.co.uk 354 VDU ER b. 1195, anketa nr. 76. Inf. VDU student�, gim. Kaune, studijuoja etnologij�. Surinko Egl� Savickait�, 2006.

95

nieko nemoku, tada realyb�je b�na lengva.“355 „Ašaros simbolizuoja laim�, tad ašaras taip pat

laikau pasisekimu.“356 Geros emocijos sapne gali b�ti aiškinamos atvirkš�iai – kaip b�simos

nes�km�s ženklas. „Susapnuotas dešimtukas ar lengvas egzaminas [vadinasi, egzamino

nepasiseks išlaikyti].“357 Kad lietuvi� žemdirbiškoje kult�roje buvo b�dinga aiškinti sapnus

remiantis priešprieša, patvirtina ir A. Višinskait�, bet toks aiškinimas n�ra tiek �prastas, kiek

žodži� panašumu, analogija paremti sapn� aiškinimai358.

Nepaisant pateikt� pavyzdži�, susijusi� su atvirkštin�s magijos principu, daugelio

student� magin�se-religin�se praktikose atvirkštin�s magijos principas n�ra taip stipriai

išreikštas. Paprastai geras nusiteikimas, geros emocijos siejamos su gerais rezultatais, o blogos –

su blogais: „Pasisekim� lemia gera nuotaika, o nepasisekim� – nenoras rašyti.“359 „Gera, pakili

nuotaika veikia teigiamai.“360 „Taip, turi. Kai esu geros nuotaikos, geriau sekasi per egzamin�.

Pasteb�jau dar mokydamasi mokykloje per atsiskaitymus.“361 „Turi. Pasitik�jimas savimi

padeda.“362 Pavyzdžiui, s�km� prognozuojama, jei sapnuojamos pramogos, pasilinksminimai,

geros emocijos: „Mano sapnai geri. Kartais sapnuoju, kad nusirašau ir gaunu ger� pažym�.“363

„Geri sapnai, kai sapnuoju, kad pasisek� per egzamin� ir gerai �vertino. Kai skrendu, peršoku

griov�.“364 Ger� emocij�, �kv�pimo ateinan�iai dienai, m�nesiui, metams ieškoma ir

horoskopuose. �domu, kad ieškoma gerus dalykus prognozuojan�i� horoskop� ir jais tikima, o

bloga numatantys horoskopai atmetami kaip l�kštas melas. „Kiekvien� dien� skaitau

horoskopus. Jeigu horoskope rašomi geri dalykai, tikiu truput�, bet jeigu blogi, perver�iu visas

svetaines, laikraš�ius, ieškodama geresnio.“365

Min�ti pavyzdžiai turi daug bendra su J. Simpson ir S. Roudo išskirtais moderniojo

prietaro bruožais: „Jei kažkas prasideda gerai ar blogai, tai taip pat ir pasibaigs.“ „Tam tikri

355 VDU ER b. 1195, anketa nr. 39. Inf. VDU student�, 23 m., gim. Vilkaviškyje, studijuoja Humanitarini� moksl� fakultete. Surinko Egl� Savickait�, 2006. 356 VDU ER b. 2288, anketa nr. 115. Inf. ŠU student�, 21 m., gim. Šiauliuose, studijuoja Socialin�s gerov�s ir negal�s fakultete. Surinko Egl� Savickait�, 2009-2012. 357 VDU ER b. 1195, anketa nr. 81. Inf. VDU student�, 22 m., gim. Mažeikiuose, studijuoja Ekonomikos ir vadybos fakultete. Surinko Egl� Savickait�, 2006. 358 Višinskait� A. Lietuvi� liaudies sapn� aiškinimai ir pasakojimai apie sapnus: sandara, funkcionavimo specifika, reikšm�s. [Daktaro disertacija]. Kaunas, 2007, p. 25. 359 VDU ER b. 2288, anketa nr. 55. Inf. VDU student�, 18 m., gim. Taurag�s r. (Skaudvil�je), studijuoja ekonomikos ir vadybos fakultete. Surinko Egl� Savickait�, 2009-2012. 360 VDU ER b. 2288, anketa nr. 7. Inf. KU student�, 22 m., studijuoja socialin� darb�. Surinko Egl� Savickait�, 2009-2012. 361 VDU ER b. 2288, anketa nr. 5. Inf. KU student�, 22 m., gim. Klaip�doje, studijuoja socialin� darb�. Surinko Egl� Savickait�, 2009-2012. 362 VDU ER b. 2288, anketa nr. 9. KU studentas, 23 m., gim. Taurag�je, studijuoja socialin� darb�. Surinko Egl� Savickait�, 2009-2012. 363 VDU ER b. 1195, anketa nr. 45. Inf. VDU student�, 22 m., gim. Vilkaviškyje, studijuoja etnologij�. Surinko Egl� Savickait�, 2006. 364 VDU ER b. 1195, anketa nr. 51. Inf. VDU student�, 22 m., gim. Kaune, studijuoja religijos mokslus. Surinko Egl� Savickait�, 2006. 365 VDU ER b. 2288, l. Inf. KU student�, 21 m., gim. Šilal�s r. (Bijot� km.), studijuoja k�no kult�ros sporto pedagogik�. Surinko Egl� Savickait�, 2009-2012.

96

daiktai, žodžiai ar veiksmai turi neigiam� efekt� ir j� reikia vengti.“ Tiriant studentus paaišk�jo,

kad jei žmogus nusiteik�s gerai, tai gerai ir pasibaigs (panašumo magijos principas). Tuo tarpu

antrasis bruožas susij�s su šiuo poskyriu tuo, kad neigiam� pasekmi� gali tur�ti per didelis

pasitik�jimas savo j�gomis, tod�l to reik�t� vengti (atvirkštin�s magijos principas).

S�lyga, kad žmogaus elgesys, siekiant užtikrinti magiškojo veiksmo s�km�, turi b�ti

ypatingas, reikšminga ne tik šiandien, studentams. Pavyzdžiui, lietuvi� agrarin�je magijoje

min�tinas slaptumas, nuogumas ir tyla. Magiški veiksmai atliekami slapta, dažniausiai v�lai

vakare ar ankstyv� ryt�. Nuogumas minimas vaisingumo derliaus ar kenkimo burtuose. Sakant

magišk� formul� buvo ypa� svarbu netriukšmauti; tur�jo vyrauti rimtis ir tyla. B�ta ir tam tikr�

elgesio reikalavim� dienos s�kmei / laimei užtikrinti: „Pirma reikia prad�t eit dešine koja, nes

geriau seksis.“366 „Ryt� keldama iš lovos aš visada apsiaunu pirm� dešin� koj�, kad diena b�t�

laimingesn�.“367 Konkreti maginius veiksmus atliekan�iojo nuotaika b�tina kaip sudedamasis

panašumo magijos elementas: „Duon� minkant reikia juoktis, tai duona kelias.“368 „Kad barš�iai

r�gt� reikia b�ti piktam.“369 „Kad žvak�s šviesiai degt�, reikia dirbant juoktis.“370 Tik�ta, kad

yra svarbi nuotaika ar elgsena šeimininkams statant naujus namus: „Jei statant namus pešasi

šeimyninkai, tai visi, kas tuose namuose gyvens, pešys.“371

Tarp student� pasitaiko atvej�, kai panašumo magijos principu grindžiama amuleto

galia. Pavyzdžiui, dešimties akmen�li� apyrank�, mažiukas medinis rožan�ius iš dešimties

karoli� ir j� nešiojimas simbolizuoja dešimtuk�372.

Student� magijoje matoma atvirkštin�s ir panašumo magijos princip� apraišk�.

Pasitaiko student�, kurie žino ir taiko atvirkštin�s bei panašumo magijos taisykles, kad pasiekt�

teigiam� rezultat�, užsitikrint� s�km� per egzaminus. Dažniausiai atvirkštin�s ar panašumo

magijos principai atsiskleidžia per student� poj��ius, o ne per veiksmus. S�moningai nusiteik�,

tinkamai elgdamiesi, steb�dami save ir laikydamiesi tam tikr� tabu, studentai stengiasi pritraukti

s�km� ir išvengti nes�km�s. Tai rodo k�rybišk� esmini� magijos princip� naudojim� konkre�iu

laiku ir konkre�ioje erdv�je. Reikšminga ne tai, kiek „tradiciška“ ar „moderni“ yra student�

magija, o tai, kaip žmogus apskritai stebi d�sningumus, kuria, jungia praktikas ir išbando j�

veiksmingum�.

366 LTA 1532/75. 367 LTA 1416/6-105. 368 LTA 1289/374. 369 LTA 507/31. 370 LMD I 275/1-14. 371 LMD I 474/598. 372 VDU ER b. 1195. Surinko Egl� Savickait�, 2006; VDU ER b. 2288, anketa nr. 24. Inf. KU student�, 20 m., gim. Telši� r. (Parag� km.), studijuoja kraštovaizdžio architekt�r�. Surinko Egl� Savickait�, 2009-2012.

97

III. 3. Kontaktin� magija

J. G. Frazeris kontaktin� magij� apib�dino kaip simpatin�s magijos šak�, susijusi� su reiškiniais,

sukeltais naudojantis paveiktinam subjektui priklausan�iais daiktais, t. y. daiktai, su kuriais kart�

tur�tas s�lytis, net ir atskirti, išsaugo min�to s�ly�io metu buvus� ryš�373. Kontaktin�s magijos

pavyzdžiais gali b�ti laikomi �vairiais tikslais (teigiamais ir neigiamais) atliekami b�rimai,

užkalb�jimai ir kt. Tiriant studentus, neigiamais tikslais naudojam� praktik� neužfiksuota.

Kontaktinei magijai autor� priskiria student� turimus amuletus ir talismanus. Tik�jimas

jais susij�s su juose slypin�ia galia, kuri gali b�ti �gyjama dviem b�dais:

1) kai studentas pats �prasmina amulet� ar talisman� atlikdamas tam tikr� ritual� ar

tiesiog tik�damas jo veiksmingumu;

2) kai studentui amulet� / talisman� savo link�jimais, teigiamomis emocijomis

dovanodamas �prasmina jam brangus žmogus (artimieji, draugai ir kt.).

Dauguma lietuvi� student� amuletus / talismanus gauna dovan� iš artim� žmoni�:

mamos, t��io, mo�iut�s, draug�, mokytoj�, aukl�tojos ir kt. Tokie amuletai / talismanai yra ypa�

brang�s studentams, nes �k�nija geriausius artim�j� link�jimus: „B�tinai � egzamin� reikia

pasiimti amulet�. Aš nešuosi grandin�l� su pakabu�iu, kuris keliauja iš kartos � kart�, o aš gavau

iš mo�iut�s.“374 Mažesn� dalis student� amulet� / talisman� patys nusiperka kitame mieste

(Vilniuje, Palangoje) ar kitoje šalyje (Norvegijoje ir pan.). Pvz., „Kažkada apsilankiau Palangoje

ir vyko mug�, kur buvo pardavin�jami tie akmenukai. Pasidom�jau, kokiam ženklui koks

akmuo tinka. Susiradau savo akmenuk� ir nusipirkau.“375 „Pati esu parsivežusi iš aplankyt� šali�

arba kas nors iš draug� padovanojo.“376 Kiti teigia amulet� / talisman� pasigamin� patys377.

Užsienio (VDU ERASMUS) studentai dažniau amuletus / talismanus nusiperka patys arba

gauna dovan� iš artimo žmogaus. Re�iau pasigamina patys378.

Panašu, kad tiek lietuvi�, tiek užsienio studentai teikia reikšm� teigiamomis emocijomis

�prasmintiems daiktams (amuletams / talismanams), kurie, tikima, atneša s�km�. Tod�l

dažniausiai studentai neteikia reikšm�s medžiagai, iš kurios padarytas talismanas ar amuletas:

„Manau medžiaga nelemia, lemia tik�jimas juo.“379 Tiesa, pasitaiko atvej�, kai medžiagai

priskiriama teigiama reikšm� ir ji supriešinama su plastiko ar metalo negyvumu, šaltumu:

373 Frazer J. G. The Goulden Bough: A Study of Magic and Religion. New York, 1922. Prieiga per internet�: <http://www.hermetics.org/pdf/Sir_James_Frazer_-_The_Golden_Bough.pdf> (prisijungta 2012 m. vasario 5 d.). 374 VDU ER 692. 375 VDU ER b. 2288, l. 18. Užr. Egl� Savickait�, 2009-2012. 376 VDU ER b. 2288, anketa nr. 168. Inf. KTU student�, 23 m., gim. Klaip�doje, studijuoja viešaj� administravim�. Surinko Egl� Savickait�, 2009-2012. 377 VDU ER b. 1195. Surinko Egl� Savickait�, 2006. 378 VDU ER b. 1195. Surinko Egl� Savickait�, 2006. 379 VDU ER b. 2288, anketa nr. 76. Inf. VDU student�, 18 m., gim. Taurag�je, studijuoja angl� filologij�. Surinko Egl� Savickait�, 2009-2012.

98

„Manau, kad molis turi teigiamos energijos, geresn�s nei koks metalas ar plastikas.“380 Studentui

ne tiek svarbi medžiaga, iš kurios padarytas amuletas / talismanas, special�s jo �prasminimo,

galios suteikimo ritualai, kiek artimo žmogaus dovanojimo aktas, tik�jimas �d�ta gera žmogaus

energija ir pan. Šiuo atveju svarbiausia yra ne amuletas / talismanas, o kaip studentas �prasmina

j� savo tik�jimu. Taigi iš esm�s didžiausia amuleto / talismano galia slypi pa�iame žmoguje,

jame gl�din�iose galiose.

Tarp Lietuvos student� populiariausi amuletai / talismanai: žiedai, grandin�l�s,

pakabu�iai (pavyzdžiui, gintaro gabal�lis ant odin�s juostel�s), ant kojos segimas karoliuk�

v�rin�lis, net aprangos elementai. Atsižvelgiant � student� turim� objekt� buitin� paskirt�,

išskirtos dvi amulet� grup�s: 1) amuletai papuošalai, 2) amuletai aprangos elementai381 (pla�iau

apie tai kalb�ta poskyryje „Magin�s-religin�s praktikos ir lytis“).

Matomos s�sajos tarp moksleivi� ir student� turim� amulet� bei talisman�.

D. Kulakauskien�, tirdama moksleivi� bendruomen�, amuletus ar talismanus apib�dino kaip

sudvasintus daiktus – daiktus pad�j�jus ir išskyr� dvi j� r�šis: 1) nat�ral�s gamtos objektai; 2)

žmogaus pagaminti daiktai (antrajai r�šiai priklauso ir papuošalai su „laimingais akmenimis“).

Nat�raliems gamtos objektams priskiriami augalai, akmenys, gyv�nai ir žmon�s. Prie žmogaus

pasigamint� daikt� priskiriami žaisliukai, papuošalai, skulpt�r�l�s, pasagos, pinigai382.

Nustatyta, jog dažniausiai daiktus pad�j�jus moksleiviai naudoja per egzaminus. Tai – laim�

nešantys daiktai, drabužiai. Antrasis sudvasint� daikt� tipas, anot D. Kulakauskien�s, yra daiktai

kenk�jai (aštr�s daiktai, peiliai – nes�km� ir t. t)383. Tiesa, atvej�, kad tarp student� b�t�

naudojami daiktai kenk�jai, nepasitaik�.

Siekis apsisaugoti, o kartu ir sulaukti s�km�s b�dingas ne tik šiandien, studentams ar

moksleiviams. Pavyzdžiui, iš mitologini� sakmi� tekst� matyti, kad, norint apsisaugoti nuo

laumi�, reikia pastatyti gale galvos veidrod�, šilkin� skarel� paveikia gyva�i� karali�,

šermukšnio rykšt� padeda apsiginti nuo vilkalot�, velnio ir gydo nuo nuomario, sidabrine saga,

kulka, žiedu nušaunamas velnias ar ragana ir kt.384 Taigi maginis veiksmas ir maginis objektas

yra neatsiejami vienas nuo kito, t. y. visada pasakoma, k� su daiktais reikia daryti: šilkin�

skarel� reikia patiesti ant žem�s, rykšte – mušti, sidabrin�, kulk�, žied� – iššauti.

380 VDU ER b. 2288, anketa nr. 14. Inf. KU student�, 20 m., gim. Taurag�je, studijuoja angl� filologij�. Surinko Egl� Savickait�, 2009-2012. 381 VDU ER b. 1195. Surinko Egl� Savickait�, 2006; VDU ER b. 1394. Surinko Egl� Savickait�, 2008; VDU ER b. 2288. Surinko Egl� Savickait�, 2009-2012. 382 Kulakauskien� D. Magija br�stan�ios asmenyb�s gyvenime (XX a. II pus�s–XXI a. pr. Lietuvoje). Humanitariniai mokslai, Etnologija (07 H). Kaunas, 2006, p.139–150 383 Ten pat, p. 150–153. 384 Kerbelyt� B. Lietuvi� pasakojamosios tautosakos katalogas, [T.] 3: Etiologin�s sakm�s. Mitologin�s sakm�s. Padavimai. Legendos. Vilnius: Lietuvi� literat�ros ir tautosakos institutas, 2002, p. 70 – 304.

99

Liaudies tik�jimuose, užkalb�jimuose, burtuose magin�s galios turin�i� objekt� taip pat

gausu, tai – sidabrinis rublis, iš šventintos žvak�s sulipdytas kryželis, šventinta žvak�, šventas

paveiksl�lis, kryželiai, medalionai, rožinis, auksinis žiedas, iš konkre�ios vietov�s paimti

akmen�liai, raudonas akmenukas, pinigas / kapeika, kiškio koja ir kt. Bažny�ioje šventintus

daiktus žmon�s laik� tiesiog magiškais daiktais, kurie patys turi galios apsaugoti (pavyzdžiui,

šventinta žvak�, šventas paveiksl�lis ir kt.). Ta�iau tai yra v�lyvesnis reiškinys, nes panaš�s

maginiai daiktai už�m� anks�iau naudot� šermukšni�, bark�n�, dilg�li�, epuš�s šak� ir kt.

viet�385.

Tyrimo metu nustatyta, kad Lietuvos studentai turi nemažai religin�s tematikos objekt�

(kryželis, rožinis, šventas paveiksl�lis).

Be amulet� / talisman�, puikus kontaktin�s magijos pavyzdys, kai paskutin� nakt� prieš

egzamin� po pagalve pasidedami konspektai ar knygos. Tai rodo, kad kai kurie studentai tiki,

jog miegant bus palaikomas miegan�iojo ir knygose, konspektuose slypin�i� žini� ryšys. Dažnai

tuo studentai tiki jau nuo mokyklos laik�: „Mokykloj prieš egzaminus buvo prietaras po pagalve

pasid�ti knyg� nak�iai, kad visos raid�s sub�gt� � galv�.“386 Šis tik�jimas yra specifinis, t. y.

susij�s su mokymosi, žini� per�mimo, išsaugojimo procesu. Tod�l nat�ralu, kad panašios

praktikos yra b�dingos tiek moksleiviams, tiek studentams. D. Kulakauskien� pažymi, kad

„nor�dami geriau išlaikyti egzaminus, jaunuoliai (dažniausiai merginos) turi tam tikrus laim�

nešan�ius daiktus: tai gali b�ti pliušinis žaisliukas, papuošalas, laimingas tušinukas (su juo kart�

buvo pasisek�), laimingas r�bas <....> ir panašiai.“387 Visos min�tos praktikos b�dingos ir

studentams.

Lietuvi� studentams b�dingas t� pa�i� drabuži� d�v�jimas per egzaminus gali b�ti

siejamas su kontaktine magija. Jei drabužiai, kuriuos d�vint laikomas egzaminas, atneša s�km�,

su tais pa�iais r�bais nevengiama eiti laikyti ir kito egzamino: „Reikia eiti laikyti egzamino su

tais pa�iais drabužiais, su kuriais prieš tai egzamin� gerai išlaikei, kad v�l sekt�si.“388 „Reik�t�

nekeisti drabuži�, su kuriais ruošeisi egzaminui, kad vis� žini� nepaliktum senuose.“389 Tai

b�dinga ir latvi�, rus� student� tradicijoms: jeigu ankstesniame egzamine pasisek�, � kit�

egzamin� reikia eiti su ta pa�ia s�km� nešan�ia apranga (�� ! �"�"#$��

!��, �� "#%*�+ ��"� �"�� + 0� «�"�0"� – ��#��»)390.

385 Balys J. �vedamosios pastabos. Lietuvi� žemdirbyst�s papro�iai ir tik�jimai: Lietuvi� liaudies tradicijos. Silver Spring, Md.,1986, p. 17, 18. 386 VDU ER 692. 387 Kulakauskien� D. Magija br�stan�ios asmenyb�s gyvenime (XX a. II pus�s–XXI a. pr. Lietuvoje). Humanitariniai mokslai, Etnologija (07 H). Kaunas, 2006, p.151. 388 VDU ER 692. 389 VDU ER 692. 390 �� 46.

100

Laimingiems r�bams ypating� reikšm� teikia ir sportininkai. Pavyzdžiui, beisbolo

žaid�jai žaisdami d�vi tuos pa�ius drabužius (jei gerai pasisek�)391, miega su beisbolo lazda392 ir

kt. Boulingo žaid�jai per varžybas d�vi tuos pa�ius drabužius, su kuriais sek�si žaisti393.

B�gikams b�dinga d�v�ti laimingas drabuži� detales394 ir kt. Visa tai yra susij� su dinamika,

k�rybiškumu, kuris n�ra svetimas �vairiems skirting� veiklos sri�i� žmon�ms. Ne�manoma

nepasteb�ti panašumo tarp to, kaip studentai prieš egzamin� miega pasid�j� užrašus po pagalve,

o pvz., beisbolo žaid�jai – su beisbolo lazda. Skiriasi tik tai, kas žmogui aktualu ir kokias žinias

bei iš ko jam reikia �gyti.

Galvos netrinkimas prieš egzaminus taip pat gali b�ti priskiriamas kontaktinei magijai.

Galva neplaunama motyvuojant tuo, kad bus išplautos žinios. Tai rodo, jog � tai atsižvelgiantis

studentas tiki, kad mokantis žinias �gauna ne tik jo smegenys, bet tam tikra prasme ir visas

k�nas (taip pat ir plaukai). Tod�l jeigu išsitrenka galv� – išsplauna ir visas žinias, kurias

sukaupia mokydamasis. Taip pat kai kurie vaikinai nesiskuta barzdos, kad išlaikyt� egzamin�:

„Na per egz� neskutu, tik po egzo. Sužinojau iš draug�.“395 „Taip kartais turi �takos barzdos

neskutimas. Papras�iausiai �protis, be to, krepšininkai (kai kurie) irgi neskuta barzdos d�l

s�km�s.“396 Barzdos neskutimas prieš egzamin� n�ra motyvuojamas. Tai �vardijama kaip su

s�kme siejamas �protis.

Dalis student� magini�-religini� praktik� remiasi kontaktin�s magijos principu.

Dauguma student� taikom� praktik� yra susijusios su siekiu išsaugoti, �gyti tam tikras žinias

(pvz., neskutama barzda, netrenkami plaukai, nekerpami nagai, dedami užrašai po pagalve ir

kt.). Amuletai / talismanai taip pat priskiriami kontaktinei magijai, atsižvelgiant � tai, kad

studentai �prasmina juos savo tik�jimu. Kontaktin�s magijos principu paremtos magin�s-

religin�s praktikos (kaip ir atvirkštin�s bei panašumo magijos principu paremtos magin�s-

religin�s praktikos) kuriamos stebint aplink�, d�sningumus. Studentai siekia atrasti ger�

egzamino rezultat� priežastis ir neb�tinai tai sieja su geru žini� �sisavinimu. Panašu, kad toks

priežas�i� ir pasekmi� steb�jimas b�dingas ne tik lietuvi� bei kit� šali� studentams, bet ir kit�

veiklos sri�i� atstovams. Negana to, magini�-religini� praktik� k�rimo principas, tam tikriems

objektams teikiamos reikšm�s išlieka panaš�s tiek skirtingais laikotarpiais, tiek �vairiose

pasaulio šalyse. 391 Gmelch G. Baseball Magic (2000). Revised version of „Superstition and Ritual in American Baseball“ from Elysian Fields Quarterly. Vol. 11, No. 3, 1992. 392 http://www.factmonster.com/spot/superstitions1.html 393 http://www.factmonster.com/spot/superstitions1.html 394 Burke K. L. An Exploratory Investigation of Superstition, Personal Control, Optimism and Pessimism in NCAA Division I Intercollegiate Student-Athletes. Athletic Insight: The online Journal of Sport Psychology. Vol 8 (2), 2006. 395 VDU ER b. 1195, anketa nr. 89. Inf. VDU studentas, 20 m., gim. Plung�je, studijuoja politikos mokslus. Surinko Egl� Savickait�, 2006. 396 VDU ER b. 1195, anketa nr. 95. Inf. VDU studentas, 22 m., gim. Kaune, studijuoja istorij�. Surinko Egl� Savickait�, 2006.

101

IV. MAGIJA KAIP UNIVERSALI PATIRTIS: STUDENT� ANTGAMTINIO PASAULIO SUVOKINIAI

Darbo dalyse „Student� magin�s-religin�s praktikos: egzaminai“ ir „Student� magini�-

religini� praktik� bruožai“ telktasi � magini�-religini� praktik� analiz�, tod�l magijai b�dingi

bruožai atskleisti per jos taikymo technikas studentui svarbi� �vyki� (ypa� egzamin�) metu.

Šioje darbo dalyje, pasitelkiant antgamtinio pasaulio suvokinius, atsiskleidžian�ius per student�

patiriamas tiesiogines ir netiesiogines patirtis (sapnus, vaidenimosi reiškinius, draug�, paž�stam�

pasakojimus, keistus sutapimus, d�sningumus ir kt.), parodomas magijos suvokimo dualizmas.

Antras magijos suvokimo b�das atskleidžiamas remiantis S. Greenwood magijos, kaip santykio

su antgamtiniu pasauliu, samprata397. Mokslinink�s manymu, magija yra žmogaus gyvenimo

dalis net jeigu jinai nuvertinama, slopinama, oficialiai pašalinama iš visuomen�s gyvenimo.

S. Greenwood sako, kad maginis s�moningumas yra proto aspektas, kuris pasireiškia �vairiais

b�dais �vairiuose kult�riniuose kontekstuose ir laike. Taip susitelkiama � tai, kas yra universalu,

orienuojamasi daugiau � tai, kas sieja, o ne skiria žmones, susitelkiama daugiau � žmoni�

panašumus nei skirtumus ir tai gali sumažinti skirting� grupi� socialin� atskirt� bei paskatinti

bendravim�398. Taip apibr�žiama magija atsiskleidžia ne tik kaip konkreti atlikimo technika, bet

ir kaip universali bendražmogiškos pasaul�ži�ros kategorija. Kitaip tariant, žmogaus

(nepriklausomai nuo jo lyties, išsimokslinimo, amžiaus ir kt.) susid�rimai su antgamtiniu

pasauliu, per praktikas išreikštas santykis su juo lemia m�stym� ir padeda formuotis

pasaul�ži�rai. Magija, anot S. Greenwood, suvokiama kaip viena iš orientacij� � pasaul� ir

remiasi asociatyviu m�stymu per sensorinius s�saj� modelius399.

Nuo XX a. pr. mokslininkai skiria du žmon�ms b�dingus skirtingus m�stymo modelius

– login� ir analogin� / asociatyv�j� / intuityv�j�. Loginis m�stymas paremtas logika,

analoginis / asociatyvusis / intuityvusis, arba maginis, m�stymas – analogija, asociacijomis,

intuicija. Tiesa, pirminiuose tyrimuose analogija, asociacijomis, intuicija paremtas m�stymas

buvo priskiriamas primityviosioms kult�roms, tod�l �vardytas „primityviuoju“ ar „ikiloginiu“

m�stymu, o tai labiau atspind�jo evoliucionistin� poži�r� � žmogaus vystym�si. Pavyzdžiui,

L. Levy-Brühlis ikilogin� m�stym� (angl. prelogical mentality) priešpriešino moderniam

loginiam m�stymui (angl. logical mentality) ir jame pasteb�jo ir mistiniam m�stymui (angl.

mystical mentality) b�ding� bruož�400.

397 Greenwood S. The Anthropology of Magic. Oxford, New York, 2009. 398 Ten pat, p. 4. 399 Ten pat, p. 69. 400 Tambiah S. J. Magic, Science, Religion and the Scope of Rationality. Cambridge, New York, Port Chester, Melbourne, Sydney, 1990, p. 91.

102

Šiandien mokslininkai (R. A. Schwederis401, K. Aarnio402, P. Rozinas, L. Millmanas,

C. Numeroffas403, J. S. Tambiahas404, S. Greenwood405, M. F. Brownas406 ir kt.) abu m�stymo

modelius, abi orientacijas � pasaul� linksta laikyti daugiau ar mažiau b�dingais kiekvienam

žmogui visais laikais. Taip magija gali b�ti suvokiama kaip universali patirtis, t. y. ji gali b�ti

patiriama kiekvieno žmogaus, kai santykis su antgamtiniu pasauliu yra jusliškai intuityviai

aiškinamas ir suvokiamas. Neretai tai b�na situacijos, kurias logiškai paaiškinti žmogui yra gana

sunku.

Tarp student� taip pat pasitaiko �vairi� antgamtinio pasaulio patir�i�, kurios skirtingai

paveikia žmog� ir gali b�ti skirtingai intepretuojamos. Šioje darbo dalyje, atsižvelgiant �

antgamtinio pasaulio patir�i� pob�d�, išskiriamos pirmin�s (tiesiogin�s) ir antrin�s

(netiesiogin�s) student� antgamtinio pasaulio patirtys.

Antgamtinio pasaulio patirtys tiriant studentus išryšk�jo per tiesiogiai patiriamus

vaidenimosi reiškinius, pranašiškus sapnus, netiesiogiai patiriamus reiškinius, apie kuriuos

studentai išgirsta iš draug�, paž�stam�. Antgamtinio pasaulio patirtims taip pat priskiriami

�vair�s student� pasakojami ir interpretuojami gyvenime pasteb�ti sutapimai, d�sningumai, kurie

jiems kelia klausim� apie tam tikr� j�g� egzistavim� / neegzistavim� ir, matyt, lemia magines-

religines praktikas.

IV. 1. Pirmin�s (tiesiogin�s) patirtys

Magin�s-religin�s patirtys darbe suvokiamos kaip su antgamtiniu pasauliu susijusios patirtys,

patvirtinan�ios antgamtini� j�g� egzistavim� / neegzistavim�. Živil� Advilonien�, Agn�

Budri�nait�, Vida Daugirdien� savo studijoje „Neordinarin�s religin�s patirties samprata ir

raiška Lietuvoje“ vartoja neordinarin�s religin�s patirties s�vok� ir j� apibr�žia kaip individuali�

dvasin� žmogaus patirt�, kuri peržengia �prasto religinio gyvenimo ir patirties ribas, kai asmuo

išgyvena tiesiogin� santyk� su transcendentine realybe, savitai �vardijama kiekvienoje religin�je

401 Scweder R. A. Likeness and Likelihood in Everyday Thought: Magical Thinking in Judgments about Personality. Current anthropology. Vol. 18, No. 4, 1977. 402 Aarnio K. Paranormal, Superstitious, Magical and Religious Beliefs. Academic dissertation to be publicly discussed, by due permission of the Faculty of Behavioural Sciences at the University of Helsinki in Auditorium XII, Fabianinkatu 33, on the 19th of October, 2007 p. 44. Prieiga per internet�: <https://oa.doria.fi/bitstream/handle/10024/15177/paranorm.pdf?sequence=1> (prisijungta 2012 m. vasario 5 d.). 403 Rozin P., Millman L., Nemeroff C. Operation of the Laws of Sympathetic Magic and Disgust and Other Domains. Journal of Personality and Social Psychology. Vol. 50, No. 4, 1986. 404 Tambiah S. J. Magic, Science, Religion and the Scope of Rationality. Cambridge, New York, Port Chester, Melbourne, Sydney, 1990. 405 Greenwood S. The Anthropology of Magic. Oxford, New York, 2009. 406 Brown M. F. Thinking about Magic. Anthropology of Religion: A Handbook. Westport, Conn., 1997.

103

tradicijoje407. Pažym�tina, kad patirtis (jausmas, poj��iai, intuicija) yra ne tik religijos, bet ir

magijos pagrindas. Tod�l šiame darbe magini�-religini� patir�i� samprata neapsiriboja vien

švent�j�, �vairi� religini� vaizdini�, simboli� reg�jimais, stebuklais, pranašyst�mis. Magin�s-

religin�s patirtys darbe apima visus intuityvius ir tiesioginius antgamtinio pasaulio student�

potyrius, kuriuos žmogus interpretuoja per save. Religijos pateikiami antgamtinio pasaulio

tvarkos aiškinimai neb�tinai sutampa su individualiomis žmogaus interpretacijomis, s�lygotomis

konkre�ios antgamtinio pasaulio patirties, ir atvirkš�iai. Aušra Kairaityt�, aptardama religines

patirtis, pastebi, kad „Katalik� Bažny�ios poži�riu, per žmogaus ir šventojo asmens susitikim�

patirti reg�jimai, vizijos, pranašyst�s, mistin�s patirtys, stebuklai ir pan. vertintini kaip

„privat�s“ apreiškimai“408.

Magin�s-religin�s praktikos darbe suvokiamos kaip glaudžiai susijusios su magin�mis-

religin�mis patirtimis. Praktikos sietinos su tik�jimu, kad egzistuoja antgamtin�s j�gos ir kad jas

�manoma kažkaip paveikti. Kartais �vairiomis praktikomis tarsi tikrinamas antgamtinio pasaulio

egzistavimas / neegzistavimas (pavyzdžiui, kai bandoma iškviesti dvasias). Pažym�tina, kad

magij� studentai dažnai sieja su dvasi� kvietimu, ta�iau toki� praktik� jie vertina atsargiai,

daugiau neigiamai nei teigiamai, ir ji n�ra jiems b�dinga409. Tuo tarpu D. Kulakauskien� dvasi�,

dvaseli� kvietimus analizuoja kaip vien� iš b�dingiausi� moksleivi� magijos praktik�.

Mokslinink� teigia, jog dvaseli� kvietimo praktikos priežastis susijusi ne tik su materialiais

dalykais, smalsumu (siekiama gauti atsakymus � r�pimus klausimus, sužinoti ateit�), bet ir su

noru magijos žiniomis pasipuikuoti prieš kitus bendraklasius410. Ingrida Šlepavi�i�t�,

analizuodama mistines jaunimo patirtis internetiniuose pasakojimuose, taip pat pabr�žia vis�

laik� žmon�ms b�ding� nor� �sitikinti kito pasaulio egzistavimu, jaunuoli� tik�jim� mirusi�j� ir

gyv�j� pasauli� artumu411. Mokslinink� teigia, jog „susidaro �sp�dis, kad dvasios, bildukai

kvie�iami ne tiek d�l bandymo sužinoti ateit� ar gauti atsakymus � �vairius klausimus, kiek d�l

noro �sitikinti kito pasaulio tikrumu. Šiuolaikinis žmogus tiki tuo, kas ap�iuopiama. Jaunimui,

pasitelkus �vairius burtus, �sitikinti, kad dvasios egzistuoja, yra daug papras�iau negu patik�ti

abstraktaus visagalio Dievo buvimu.“412 Taigi magin�s-religin�s praktikos yra susijusios su

žmogaus bandymu �sitikinti antgamtini� j�g� egzistavimu, m�ginimu �gyti j� palankum�, o

407 Advilonien� Ž., Budri�nait� A., Daugirdien� V. Neordinarin�s religin�s patirties samprata ir raiška Lietuvoje. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2010, p. 7. 408 Kairaityt� A. Religin�s patirtys lietuvi� folkloro naratyvuose. SOTER – Religijos mokslo žurnalas. T. 43, 2012, p. 72. 409 VDU ER 2288; Paskaita „Magija kaip universali patirtis“, baras „Fortas“– 2012 m. vasario 23 d. (asmeninis �rašas). 410 Kulakauskien� D. Magija br�stan�ios asmenyb�s gyvenime (XX a. II pus�s–XXI a. pr. Lietuvoje). Humanitariniai mokslai, Etnologija (07 H). Kaunas, 2006, p. 100–123. 411 Šlepavi�i�t� I. Mistin�s jaunimo patirtys interneto pasakojimuose. Tautosakos darbai. T. XLIII, Vilnius, 2012. 412 Ten pat, p. 78.

104

magin�s-religin�s patirtys patvirtina apie antgamtinio pasaulio egzistavim� ir formuoja

žmogaus poži�r� � antgamtiškum�.

Kaip min�ta, tyrimo metu apklaustiems studentams dvasi� kvietimo praktika n�ra

b�dinga, ta�iau j� savit� santyk� su antgamtin�mis j�gomis galima pasteb�ti ir per magines-

religines praktikas, susijusias su pasisekimu per egzaminus. Tokiomis magin�mis-religin�mis

praktikomis ne tiek siekiama �sitikinti antgamtini� j�g� ar dievyb�s egzistavimu, kiek

užsitikrinti ger� abipus� santyk� su ja ar jomis. Studentai ieško vis� �manom� priemoni� s�kmei

prijaukinti: 1) racionali� (mokosi); 2) paremt� intuicija, asociacijomis, analogijomis, kurios

darbe �vardijamos magin�mis-religin�mis praktikomis. Šios magin�s-religin�s praktikos dažnai

skiriamos konkre�iam antgamtinio pasaulio subjektui arba kyla iš pajautimo, kad taip galima

užsitikrinti s�km�, taip pat jos susijusios su antgamtinio pasaulio suvokiniais. Pavyzdžiui,

maldose prieš egzaminus kreipiamasi � Diev�, kitais maginiais veiksmais bandoma paveikti

abstrak�ias antgamtines j�gas, kurios galb�t valdo gyvenime pastebimus d�sningumus, duoda

ženkl�, t. y. pasireiškia gyvenime kaip tam tikri sutapimai, persp�jimai (pvz., student� gyvenime

lydi vis tas pats skai�ius, juoda kat� perb�ga keli� ir kt.). Galiausiai žmogui gali pasirodyti, kad

jis pats turi ypating� gali�, geb�jim�, gali pasaul� matyti kitaip.

Vidinis tik�jimas glaudžiai susij�s su tuo, k� studentas praktikuoja, ir veikia kaip

pagrindin� t� praktik� veiksmingumo s�lyga.

„<...> Šiaip as gimus 25 dien� ir vis� laik� galvoju, kad mano laimingas skai�ius yra 25.

Taip pat apskritai visi skai�iai, kurie turi skai�i� 5, nes kažkada esu skai�iusi grynai apie savo

<...> gimimo dat�, nu, kad savo t� dien�, kadangi aš lapkri�io 25 gimus, irgi 25 dien�, tai

skai�ius 5 tame visame, kaip pasakyt, toje datoje yra ir manau, tai irgi man kaip prisideda prie

to, kad aš tikiu, kad tas skai�ius neša s�km�. Ir plius, sakau, kad radau kažkada tokiam

laikrašt�lyje, kuriame buvo parašyta, kad šauliui, b�tent gimusiam t� dien�, skai�ius 5 neša

s�km�.“413

Respondent� kalba apie tik�jim� žodžiais „aš tikiu tuo, nes apie tai skai�iau“. Tas

vidinis jautrumas, pastabumas aplinkai atrodo kaip duotyb�, nes pastebimas kiekvienas

sutapimas, atsitiktinumas, stebima savijauta, �vair�s ženklai:

„<...> Esu labai jautrus žmogus ir, nu, kaip... nuo nuotaikos labai daug kas dažnai

priklauso. Jeigu aš gerai nusiteikus, teigiamai nusiteikus, automatiškai aš labiau savimi tikiu ir

man labiau sekasi. O jeigu, tarkim, nusiminusi ar kažkokia �skaudinta, tai jau �takoja mano

s�km� ir kartais tenka, kaip pasakyt, nusvilti nagus.“414

413 VDU ER b. 2288, l. 18 Užraš� Egl� Savickait�, 2009-2012. 414 VDU ER b. 2288, l. 20. Užraš� Egl� Savickait�, 2009-2012.

105

„Bet ar b�na koki� nors, na, ypating� ženkl�, <...> kurie prognozuot� k� nors negero

ateityje?“

„Tai b�na, tarkim, kad ir, vat, ta juoda kat� perb�ga per keli�. Visada stengiuosi, kaip

pasakyt, per t� keli�, gi yra sakoma, geriau nevaikš�iot. Nu, kaip, perb�ga, tai reiškia, nereikia

eiti per t� keli�, ir aišku, jeigu man perb�ga, tai stengiuos persižegnot ir pagalvot, nu, kad taip

nebus, viskas bus gerai.“415

Stiprus respondent�s susitelkimas � save, savo emocijas: „Esu labai jautrus žmogus“, „aš

labiau savimi pasitikiu“. Kreipiamas d�mesys ne tik � ženklus, sutapimus, bet ir � sapnus, ypa�

jeigu pastebima, jog jie pildosi, yra pranašiški. Nevengiama eksperimentuoti, išbandyti,

patikrinti, ar koks nors daiktas bus laimingas. Taip per bandymus ir klaidas tarsi pati sau atranda

s�km� nešant� daikt�, kuris apsaugo ir suteikia dvasin� komfort�.

„Kai išbandau kažk� ir atrandu, tarkim, s�kming�, tai tada aš nebijau. Tarkim, net ir

prieš egzamin� eidama aš pagalvoju, va, an�kart aš buvau taip apsirengusi, gavau dešimt, tai

dabar apsirengsiu ir irgi gausiu dešimt. Tai b�na toki� dalyk�. ia, sakau, aišku, priklauso nuo

sav�s, kaip tu pats sau �siteiki, bet galb�t irgi prie to prisideda ir tie drabužiai, kažkoki� �tak�

daro.“416

Šiuo atveju respondent� pati kuria ritual�, patikrina jo veiksmingum�, o v�liau j�

analogiškai tiksliai kartoja kaip nešant� s�km�. Tik patikrinus, atsiradus koki� nors sutapim� ar

pasteb�jus tam tikr� dažnai besikartojan�i� d�sningum�, atsiranda tik�jimas, darantis praktik�

veiksmingesn�.

Tik�jimas gali b�ti siejamas su geromis ateities prognoz�mis. Ta�iau blogos ateities

prognoz�s su tik�jimu – ne.

„Kokia tavo nuomon� apie horoskopus?“

<...>

„Aš šiaip kiekvien� dien� irgi skaitau. Jeigu geras horoskopas kažkaip, nu taip gal ir

tikiu jais truput�, bet jeigu blogas – tai perver�iu visus portalus, laikraš�ius, kad b�t�

geresnis.“417

Kiekvienas m�s� kuo nors tiki, net jei tai b�t� tik�jimas savimi, savo galiomis.

„Bet tu tiki, kad jis tau padeda siekti s�km�s, ypa� per egzus?“ (Vienas respondentas

klausia kito respondento, savo draugo; kalbama apie amulet� – sidabrin� auskar� su kryželiu.)

„Man padeda.“

„Na, o aš tikiu vien tik savimi.“418

415 VDU ER b. 2288, l. 20. Užraš� Egl� Savickait�, 2009-2012. 416 VDU ER b. 2288, l. 21. Užraš� Egl� Savickait�, 2009-2012. 417 VDU ER b. 2288, l. 30. Užraš� Egl� Savickait�, 2009-2012. 418 VDU ER b. 2288, l. 24. Užraš� Egl� Savickait�, 2009-2012.

106

Reik�t� pažym�ti, kad tai, kuo tikima, taip pat bandoma pažinti. Šiuolaikinis studentas

siekdamas pažinimo paprastai pasitelkia ne vien� pasaulio aiškinimo sistem�: moksl�, religij�,

magij� Ta�iau, kitaip nei mokslas ir religija, magija neturi tokios aiškios sistemos. Ji yra sunkiai

ap�iuopiama, tod�l joje gali jungtis begal�s skirting� praktik� (pavyzdžiui, mantros, mald�

kalb�jimas, meditacija). Magija gl�di ir žmogaus m�styme, samprotavimuose, kai remiamasi

intuicija.

Kad ir kokia pasaulio aiškinimo sistema studentas remiasi (religijos pasaulio aiškinimo

modeliu ar netiki niekuo (laiko save ateistu), religij� pateikia kaip masi� valdymo form�, o

magij� kaip „durni�“ valdymo form� ir kt.), šiandien jis stengiasi visk� aiškinti remdamasis savo

poj��iais, išgyvenimais, patirtimi, intuicija ir kt. „Aš jau�iu“, „aš tikiu“, „priklauso nuo tav�s,

kaip nusiteiki, �siteigi“. Tod�l esmin� priemon�, kuri� pasitelkus m�ginama kažk� aiškinti, yra

pats žmogus. Žmogus, kuris yra laisvas rinktis.

„Aš žmogus esu tas, kuris n�ra arba viena, arba kita. Aš galb�t šokin�ju priklausomai

nuo situacijos. Vien� kart� bandau labiau racionalizuoti, kit� kart� labiau remiuosi savo

jausmais. Tai tokia, tarkime, pasakyti, tokia tvirta pozicija. Aš ieškau aplinkui daugiau

atsakym�, pavadinkim taip, ir tiesiog nesinor�t�, kad aš ribo�iausi kažkokiu vienu pasi�lytu

modeliu ir viskas.“419

Tod�l d�l tam tikr� apribojim�, tik�jim� sistemos, baigto aiškinimo modelio paprastai ir

atsiranda student� nepasitenkinimas Bažny�ia – ten negalima aiškinti remiantis savo nuomone,

varžo visuomen�s nuostatos, koks turi b�ti doras katalikas ir kt. D�l to pasitaiko student�, kurie

save �vardija nepraktikuojan�iais katalikais, ateistais, užrašo: „Tikiu � Diev�, ne religij�.“420

Mia Lövheim pasteb�jo, kad bažny�i� lanko ir tiki tradiciniais krikš�ioniškais

mokymais dažniau senesni žmon�s nei jaunimas. Jauni žmon�s taip pat tiki egzistuojant

transcendentin� b�tyb� ar sfer�, mokslininkai (Sjodinas 2001, Hogevy 2002) yra pasteb�j�

didesn� jaun� žmoni� susidom�jim� religija. Jaun� žmoni� id�jos apie kažk� transcendentiška,

anot M. Lövheim, daugiau susijusios su savybingomis, individualiomis vertyb�mis ar normomis

„religingas savaip“ (angl. religious in my own way)421.

Nepriklausomai nuo to, ar taiko magines-religines praktikas, ar turi savit� antgamtinio

pasaulio patir�i�, daugelis student� pripaž�sta egzistuojant kažk� aukš�iau m�s� empirinio

pažinimo lygmens. Tai gali b�ti Dievas (skirtingi jo vaizdiniai), kitos antgamtin�s j�gos,

pasireiškian�ios per tam tikrus nepaaiškinamus d�sningumus, atsitiktinumus, kuri� ne�manoma

419 VDU ER b. 2288, l. 49. Užraš� Egl� Savickait�, 2009-2012. 420 VDU ER b. 2288, anketa nr. Užraš� Egl� Savickait�, 2009-2012. 421 Lövheim M. Virtually Boundless?: Youth Negotiating Tradition in Cyberspace. Everyday Religion. Observing Modern Religious Lives. Oxford University press, 2007, p. 85.

107

�valdyti. Tuo tarpu magija suvokiama kaip viena iš priemoni�, galin�i� prasiskverbti ten, kur

mokslas bej�gis, ta�iau ne visuomet tai siejama su teigiamais dalykais.

„<...> Nu, kaip tu tai panaudosi, nes magija, aš manau, prieina prie t� dalyk�, kur, va,

b�tent mes to racionaliai nesuvokiam, nesuprantam, o iš t� dvasini� dalyk� atiduodam kažkam

ne savo fizin� k�n�, o t� dvasin�, nes mes, kai magija užsiimin�jam, jeigu kiekvienas žmogus

kažkokia magija užsiimin�ja, apskritai gali kiekvienas žmogus tuo užsiimin�t arba blog�ja, arba

ger�ja prasme, tai mes atiduodam dal� sav�s tam ir kam mes tai, kokiai energijai tai atiduosim,

tam ir liks.“422

Pagrindinis pavojus, anot pateik�jo, yra tas, kad žmogus, bandydamas �sitikinti tam tikr�

antgamtini� reiškini� egzistavimu, pats to nesuvokdamas ir nenor�damas gali pažeisti

antgamtinio pasaulio tvark� ir sulaukti skaudži� pasekmi�. Pripaž�stama, kad yra �manoma

bendrauti su anapusiniu pasauliu, naudoti �vairias praktikas (siekiant gero ar blogo), bet kartu ir

keliamas klausimas, ar verta d�l to paaukoti save (ne savo k�n�, o dvasi�). Akivaizdu, kad

respondentas tapatina magij� su dvasi� kvietimais, spiritizmo seansais, o antgamtinio pasaulio

egzistavimu neabejoja. Pavyzdyje atsispindi maginio m�stymo elementai: „<…> jeigu

kiekvienas žmogus kažkokia magija užsiimin�ja <…>, tai mes atiduodam dal� sav�s tam ir kam

mes tai, kokiai energijai atiduosim, tam ir liks.“ Magijos praktikavimas yra tarsi dalijimasis

energija tarp šio ir ano pasaulio ir priklausomai nuo to, su kokia energija žmogus susidurs (gera

ar bloga), toki� energij� jis ir praras bendraudamas su angamtiniu pasauliu. ia atsispindi

kontaktin�s magijos principas, paremtas energiniais ryšiais.

Tik�jimas arba netik�jimas antgamtinio pasaulio egzistavimu neretai priklauso nuo

tiesiogini� susid�rim� su juo, nors kartais netiesiogin�s antgamtinio pasaulio patirtys taip pat

gali sukelti abejoni� arba baim�, kad gali egzistuoti kažkas aukštesnio ir nepažinaus. Kita

vertus, šiandien žmogus nori �sitikinti daugyb�s nepaaiškinam� reiškini�

egzistavimu / neegzistavimu ir reikalauja �rodym�. Ta�iau ne visi b�dai atrodo priimtini tam

tikrai tiesai pagr�sti. Stipriausias �rodymas yra sava student� patirtis.

„Jo, mano patirtys tai yra stipriausias �rodymas, o kit� – tai yra j� patirtis, jiems yra

svarbiausias �rodymas ir, tarkime, ta patirtis ir veikia j� m�stym�. Man, tarkim... aš priimu tai

kaip informacijos šaltin�, bet aš nemanau, kad tai mane gal�t� paveikti. Aš turiu pati patirti savo

kailiu. Esu jau toks žmogus, kad aš geriau nukrisiu nuo dvira�io ir žinosiu, k� reiškia važiuoti

dvira�iu, negu man pasakos, k� reiškia važiuoti dvira�iu, ir žinodamas, kas, kur, kod�l, o ne

skait�s knygose. Tai yra �taigiausias dalykas.“423


108

ia pabr�žiama sava patirtis kaip tikra ir �taigi. Tik tai gali patvirtinti ar paneigti tam

tikr� ties�, o dar tiksliau – tik „Aš“ per savo patirt� „galiu“ patvirtinti ar paneigti tam tikr� ties�.

Šiame pavyzdyje išryšk�ja racionalus poži�ris, nes reikalaujama empirini� duomen� tiesai

paremti. Ryškiai išreikštas individualizmas: niekas kitas negali man suteikti žini� ar man�s

paveikti savo žiniomis, tik aš pati save galiu paveikti. Reik�t� atkreipti d�mes�, kad ne visuomet

net tiesioginis susid�rimas su antgamtiniais reiškiniais paskatina sav� patirt� pripažinti kaip

pakankam� �rodym�, kad tas reiškinys egzistuoja.

„Suabejojau vien� syk�. Labai stipriai suabejojau ir truput�l� išsigandau. Aišku, paskui

užmiršau tai ir viskas, bet tai buvo vien� kart�, kad kažkam tai labai stipriai pikto palink�jau ir

prieš akis atsitiko avarija. Tai kažkaip atsargiai galb�t šituo... galb�t pasiži�r�jau, kad nereikia

to daryti, nes galb�t tai buvo visiškas sutapimas, bet toks sukirb�jo viduj, kad galb�t vis tiek yra

ryšiai kažkokie, nežinau, energijos, ne energijos, magnetiniai laukai. Aš bandau tai paaiškinti

racionaliai.“ (šypsosi)424

Pateiktame pavyzdyje savas patyrimas aiškinamas atsitiktinumu, sutapimu ir bandoma

situacij� tiek sau (sukr�tus min�tam atsitikimui), tiek tyr�jui paaiškinti racionaliai. Bandant

racionaliai paaiškinti susiklos�iusius �vykius stengiamasi tarsi apsisaugoti nuo g�sdinan�i�

patir�i� ar išvengti j�. Panašu, kad baim�, abejoni� sukelia staigus nusistov�jusios pasaulio

tvarkos žlugimas. ia galima pasteb�ti keturis François P. Mathijsen išskirtus žinojimo

lygmenis, kai susiduriama su paranormalia patirtimi: 1) žinojimo pažeidimas (cognitive

disturbance), 2) bandymas išsaugoti / palaikyti iki tol egzistavus� žinojim� (the fight for

cognitive control), 3) žinojimo žlugimas (cognitive disruption), 4) paradigminis augimas

(paradigmatic growth)425. Pirmasis žinojimo lygmuo (žinojimo pažeidimas) pasireišk� vos

respondentei susid�rus su sunkiai paaiškinama situacija – palink�jo kažkam pikto ir prieš akis

atsitiko avarija. Tai suk�l� išg�st� ir baim�. Antrasis žinojimo lygmuo atsiskleidžia bandymu

save �tikinti, jog tai atsitiko tik vien� kart�, kad galima b�t� iš esm�s griauti vis� iki tol

egzistavus� žinojim�. Tre�iasis žinojimo lygmuo atsiskleidžia merginos samprotavimuose, kad

„atsargiai galb�t šituo... galb�t pasiži�r�jau, kad nereikia to daryti, nes galb�t tai buvo visiškas

sutapimas, bet toks sukirb�jo viduj, kad galb�t vis tiek yra ryšiai kažkokie, nežinau, energijos,

ne energijos, magnetiniai laukai“. Nors respondent� siekia �rodyti, kad ji visk� bando aiškinti

racionaliai, ji mini energijas, magnetinius laukus. Tai rodo, kad atsitikus nelaimei neju�ia

pagalvojama ir apie tarp žmoni� egzistuojan�ius ryšius, žodžiais išreikštas mintis ir kylan�ius j�

424 VDU ER b. 2288, l. 48. Užraš� Egl� Savickait�, 2009-2012. 425 Mathijsen F. P. Young People and Paranormal Experiences: Why Are They Sacred? A Cognitive Pattern. Archive for the Psychology of Religion. Vol. 32, 2010, p. 356–357.

109

padarinius. Ketvirtasis pažinimo lygmuo yra susij�s su pateik�jos žinojimo horizont�

prapl�timu.

Geb�jim� veikti per atstum�, blogos akies fenomen� šiuolaikin�je Lietuvoje, kaip

min�ta, pla�iau analizavo M. Balikien�. Mokslinink� nustat�, kad visi tyrimo metu dalyvav�

jauni ir išsilavin� respondentai nusiman� apie kenksming� blogos akies gali�, ir pri�jo išvad�,

kad blogos akies kompleksas yra integrali jaun� ir išsilavinusi� žmoni� pasaul�vaizdžio dalis.426

Tuo tarpu energetin� vampyrizm� mokslinink� mini kaip artimiausi� blogos akies id�jai

populiariosios kult�ros element�427. Tokie tyrimo rezultatai rodo, kad tik�jimas poveikiu

(kenkimu) per atstum� yra pakankamai paplit�s ne tik senyv� žmoni�, bet ir jaunimo, taip pat ir

student� tarpe.

Tai, kad žmogaus mintys, žodžiai, elgesys, veiksmai gali b�ti galingas �rankis siekiant

s�moningai užsibr�žt� tiksl�, pasteb�ta jau nuo sen� laik�. Tai atsispindi nuo seno �vairioms

kult�roms b�dinguose užkalb�jimuose, burtažodžiuose, ker�jimuose, kur itin reikšminga žodin�

formul� ir tik�jimas tuo, kas sakoma: „Ir tie visi lig� užkalb�tojai, šnabžd�tojai sako, kad reik

tik�ti, ir bus sveiks. O kad netik�si, tai nieko negelb�s.“428

Konkreti maginius veiksmus atliekan�iojo nuotaika gali egzistuoti kaip sudedamasis

panašumo magijos elementas: „Duon� minkant reikia juoktis, tai duona kelias“429; „Kad barš�iai

r�gt�, reikia b�ti piktam“430; „Kad žvak�s šviesiai degt�, reikia dirbant juoktis.“431 Pavyzdžiui,

tik�ta, kad statant namus yra svarbi šeiminink� nuotaika ar elgsena: „Jei statant namus pešasi

šeimyninkai, tai visi, kas tuose namuose gyvens, pešys“432 ir kt. Link�jimai, atsispindintys

lietuvi� folklore (oracijose, laiminimuose ir kt.), taip pat reikšmingi lietuvi� liaudies tradicijoje

ir turi magišk� prasm�.

Studentai pastebi, kad yra panašus ryšys tarp to, kaip žmogus jau�iasi, elgiasi, ko linki

kitam. Tai atsispindi ir magin�se-religin�se praktikose, susijusiose su pasisekimu per egzaminus,

kai studentai akcentuoja pozityvaus m�stymo, gero nusiteikimo svarb� arba, atvirkš�iai,

pabr�žia atvirkštin�s magijos principu paremt� nusiteikim� prieš egzaminus. Telkiantis �

antgamtinio pasaulio patirtis, žmogaus patyrimas veda link suvokimo, kad reik�t� atkreipti

d�mes� � tai, k� kalbi ir kaip elgiesi. Šiuo atveju svarbiausia ne tai, kas rašoma su magija

susijusioje literat�roje ar k� perdav� t�vai ir paž�stami, bet tai, k� žmogus pats patiria ir prie

koki� prieina išvad�, t. y. kaip suvokia ir aiškina ne�prastus reiškinius. Pažym�tina, kad neretai 426 Balikien� M. Bloga akis jaunimo pasaul�vokoje. Laikas ir Žodis. T. 2, 2011, p. 39. 427 Balikien� M. Tik�jimo bloga akimi raiška šiuolaikin�je Lietuvoje. Daktaro disertacija (Etnologija 07H). Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2012, p. 148. 428 BsJK 446, p. 266. 429 LTA 1289/374. 430 LTA 507/31. 431 LMD I 275/1-14. 432 LMD I 474/598.

110

ne�prasti reiškiniai aiškinami (šalia bandymo aiškinti racionaliai) pasitelkus sensorinius s�saj�

modelius (remiamasi jutimais, intuicija, intuityviai jau�iamais asociaciniais ryšiais).

Pirmin�s (tiesiogin�s) antgamtinio pasaulio patirtys gali b�ti vienetin�s (nutinkan�ios

re�iau arba vien� kart� gyvenime) arba nuolat pasikartojan�ios. Pasikartojan�ios tiesiogin�s

angamtinio pasaulio patirtys ypa� veikia student�, jeigu j� persekioja nuo mažens. Toks

geb�jimas matyti, jausti tam tikrus antgamtinius reiškinius (pvz., reg�ti dvasias) siejamas su

išskirtiniais intuityviais geb�jimais (šeštuoju poj��iu, aiškiaregyste), tod�l išvengti artimo ryšio

su antgamtiniu pasauliu ne�manoma.

„Aš tau pasakysiu. Ne vis� laik� yra tas „vengi“, nes yra viet�, kuri� tu negali išvengti,

ir tai yra tiesiog tam tikras... yra sakoma, vieniem duota pajausti, kitiem neduota. Be abejo, aš, ta

prasme, kaip besidom�damas savo ten, pavyzdžiui, gimimo skai�ium 13 tenais, tas skai�ius yra

daug vienet�, tai, pavyzdžiui, yra tai, kad mano yra maždaug išvystytas šeštasis poj�tis, ta

intuicija. Ir, ta prasme, vat, aš turiu dovan�, pavyzdžiui, truput�l� aiškeriagyst�s ir panašiai, d�l

to aš galiu pajausti ir pamatyti, nes yra, pavyzdžiui, mano t�tis, kuris yra racionalus, nesako, kad

nei yra, nei n�ra, nes jis yra pakankamai jau išgyven�s savo gyvenimo. Ta�iau, nu, ir sako b�tent

atsargiai tu taip. Ta�iau, nu, jisai labai skeptiškai vertina t� mano patyrim� bute [vaikyst�je

respondentui vaidenosi, kai jis gyveno sename bute Laisv�s al�joje], bet jisai sako, aiškina kitais

atvejais, kitais b�dais ir visiškai nesvarbu, kad mir�s žmogus, kada jisai išeina, ir tada,

pavyzdžiui, užuolaidos susklendžia, pavyzdžiui, arba laikrodis sudunksi kiek kart�. Ta prasme,

�ia yra praktiškai patirti dalykai ir jo paties. Bet vis tiek. Tai va.“433

Pažym�tina, kad retas studentas jau�iasi taip stipriai susij�s su antgamtiniu pasauliu ir

tiki turintis tam tikr� išskirtini� geb�jim� matyti, jausti ir patirti. Ta�iau tai galb�t lemia

asmenin�s patirtys, kurios persekioja respondent� nuo gimimo. Nuo vaikyst�s persekiojan�ios

antgamtinio pasaulio patirtys skatino dom�tis, ieškoti atsakym�, kod�l taip atsitinka man, kod�l

aš tai matau ir patiriu, o kiti nemato ir nepripaž�sta. Šiuo atveju atkreipiamas d�mesys � gimimo

dat� (domimasi numerologija). Aiškindamasis gimimo datoje esan�i� skai�i� reikšmes,

respondentas atrado, jog turi išvystyt� šešt�j� poj�t�, intuicij�, aiškeriagyst�s dovan�. Savo

ypating� geb�jim� matyti, jausti jis aiškina kaip duotyb�: vieniems duota pajausti, kitiems – ne.

Taigi, gav�s ši� dovan�, jis pats tampa antgamtinio pasaulio dalimi ir yra itin jautrus tarpininkas

tarp šio ir ano pasaulio.

C. Geertzas religij� apib�dina ne tik kaip pasaulio model�, bet ir kaip �rank� tam

pasauliui kurti. Mokslininkas teigia, kad žmogus yra priklausomas nuo simboli� ir simboli�

sistem�, kurios palaiko jo gyvybingum� ir padeda susidoroti su gyvenimo patirtimis. Visa tai jis

grindžia chaoso baime. Siekis išvengti chaoso, prasm�s ieškojimas, anot C. Geertzo, yra vienas 433 VDU ER b. 2288, p. 63. Užraš� Egl� Savickait�, 2009-2012.

111

iš esmini� dalyk�, vedan�i� � tik�jim� dievais, velniais, dvasiomis, totemais434. Chaoso, kuris

susij�s su nežinia, nepaaiškinamais sukr�timais, siekia išvengti ir respondentas. Jis stengiasi

paaiškinti savo patirtis. Ta�iau atsakym� ieško ne religijoje. Kitaip tariant, pasitelk�s religij�

respondentas negali išsamiai atsakyti � jam kylan�ius klausimus ar paaiškinti j� persekiojan�ius

antgamtinius reiškinius.

Be respondento atrast� savo geb�jim�, pavyzdyje išryšk�ja ir skirtingas jo bei t�vo

poži�ris � vaidenim�si sename bute, mirusio žmogaus iš�jim�. Respondento t�vas tai bando

aiškinti racionaliai, o jis – remdamasis savo patirtimi. Respondentas tai, k� mato, priima, jau�ia

kaip tikrov�, ties� ir jos nekvestionuoja, nes tai remiasi jo asmeniniu patyrimu.

„Prasid�jo nuo gimimo. Nuo gimimo, kada aš gyvenau �ia vat senajam bute, �ia ant

kampo Maironio–Laisv�s al�joj, ir tas butas tur�jo savus gyventojus. Ta prasme, kunigas at�j�s

ten buvo, atrodo, tris ar keturis kartus. Jisai t� but� šventino, bet sak�: nu, žinokit nieko

nepadarysiu, energetika bloga, gyvenkit, kiek galit. Kaip tik buvo aplink kamin� tokia vat vieta.

Geriausia, jaukiausia vieta buvo tokio žydo, buvusio bendrasavininkio, kambarys pietin�j pus�j

pats jaukiausias, o visose kitose vietose b�davo arba girgžd�jimas, arba dur� atsidarin�jimas,

arba tiesiog tu negali tiesiog pereiti per kambar� neatsisuk�s atgal, už tai, kad vis� laik� jauti

�tamp� už nugaros. Va, pavyzdžiui, dar vienas buvo, nežinau, kiek tik�t, kiek ne, tai buvo taip.

Mano ses� ir aš miegojom skirtinguose kambariuose ir atidarytos durys per juos. Ir vien� kart�,

vien� nakt� ses� šaukia: „Juliau, nemiegi?“. Ne, sakau, nemiegu. Sako: „Ateik, kai k�

parodysiu.“ Nu, aš nu�jau, o tai gal buvo kokie gal 1997, gal 1996-ieji. Tai tikrai aš jau buvau

septyneri� aštuoneri� met�, ses� vyresn� šešeriais ir... bet ta prasme, kad technologini�

išsivystym� nei lazeriuk�, nei ko, nu, nebuvo... ir taip ant lub�, o lubos 1,80, labai aukštos,

tokios dvi žalios akys. B�na. Pirm� nakt� absoliu�iai nei iš šio nei iš to atsirado. Kambarys

neapšvie�iamas iš lauko, tre�ias aukštas, J�zau Marija, ir taip toliau. Dvi akys žalios. O k�? O

paskui kit� dien� jau neb�ra. Ta prasme, tai nori suprask, nori ne. Ir paskui mes su sese � sienin�

spint� nul�sdavom ant patal� ir jinai man sak�: „Juliau, va, �ia gyvena tokie bildukai vadinami,

kurie šiaip iš esm�s yra geri. Tu su jais draugauk. Tu su jais pasisveikink, bet jeigu tu b�si jiem

blogas, tau bus blogai.“ Nu, aš niekada nesielgiau su jais blogai ir manau, kad visai neblogai

buvo, bet tiesiog �tampa ir košmarai tai tikrai persekiojo ilg� laik� ir, ta prasme, tai buvo ne

mano vieno patirtis. Tai buvo žmoni�, kurie yra nesusij� su m�s� šeima, ir kurie susij� su m�s�

šeima. Tiktai tie, kurie ateidavo � t� but�, ir jausdavo tai. Tai yra poj�tis.“435

434 Geertz C. Religion as a Cultural System. In: The Interpretation of Cultures: Selected Essays. Fontana Press, 1993, p. 87–125. 435 VDU ER b. 2288, l. 60-61. Užraš� Egl� Savickait�, 2009-2012.

112

Šeimai susid�rus su vaidenimosi reiškiniais, pirmiausia buvo kreiptasi � kunig� –

bandyta šventinti namus, kad daugiau nesivaident�. Pažym�tina, kad respondentas tuo metu

buvo dar mažas, tod�l logiška manyti, jog toki� išeit� (kreiptis � kunig�) rado jo t�vai. Nors

namai buvo šventinami tris ar keturis kartus, vaidenimosi reiškiniai nesiliov�. Jau b�damas

vaikas respondentas puikiai žinojo jaukesnes („žydo, bendratur�io kambarys pietin�j pus�j“) ir

pavojingesnes savo nam� vietas („prie kamino buvo tokia vieta“).

Nors baim�, nesaugumo jausmas, košmarai buvo nuolatiniai respondento palydovai, jis

nesiek� atsikratyti dvasi� ar rasti b�do joms išnaikinti. Sesers patarimai respondentui, kaip

reikia elgtis su „nam� gyventojais“, puikiai iliustruoja, kaip jie dorojasi su esamomis patirtimis

ir ieško išeities. Vienintel� išeitis respondentui ir jo seseriai buvo sugyventi su „nam�

gyventojais“, priimti juos kaip egzistuojan�ius kartu toje pa�ioje nam� erdv�je: pasisveikinti,

gerai su jais elgtis ir kt.

Reik�t� atkreipti d�mes�, kaip respondentas aiškina vien� iš matyt� vaidenimosi

reiškini�. Pirmiausia stengiamasi racionaliais b�dais �tikinti save ir tyr�j� vaidenimosi reiškinio

tikrumu, t. y. kad tai vyko arba vyksta iš tikr�j�: „Tai tikrai aš jau buvau septyneri� aštuoneri�

met�, ses� vyresn� šešeriais ir, bet ta prasme, kad technologini� išsivystym� nei lazeriuk�, nei

ko, nu, nebuvo. Ir taip ant lub�, o lubos 1,80, labai aukštos, tokios dvi žalios akys. B�na. Pirm�

nakt� absoliu�iai nei iš šio nei iš to atsirado. Kambarys neapšvie�iamas iš lauko, tre�ias aukštas,

J�zau Marija, ir taip toliau.“436 Taip pat pabr�žiama, jog tai buvo ne jo vieno patirtis. Tai

išgyveno daugelis žmoni�, kurie nakvodavo ar lankydavosi j� sename bute. Galiausiai

respondentui visk� sunku paaiškinti. Visa tai lieka kaip patirtis, kaip poj�tis, kur� labai sunku

apib�dinti ir suprasti.

R. Ottas ir M. Eliade religij� apib�dino kaip jausm�, tod�l teig�, jog jos ištirti iki galo

ne�manoma. Vienintelis b�das pažinti jausm�, tik�jim� yra analizuoti žmoni� patirtis ir j�

poveik�. Tod�l magija yra tarsi palaikant santyk� su antgamtiniu pasauliu (per patirtis, praktikas)

gimstantis jausmas.

Respondentas stengiasi suprasti, paaiškinti antgamtini� reiškini� egzistavim� tiek

racionaliais, tiek intuityviais b�dais. K. Aarnio teigia, jog paranormalieji ir religiniai tik�jimai

egzistuoja lygiagre�iai su mokslu tiek socialiniu, tiek individ� proto lygmeniu (Numeroffas,

2000). Tai gali b�ti suprantama taikant dvigubo proceso teorijas, pagal kurias žmoni� m�stymas

b�na dviej� nepriklausom� modeli� – analitinis ir intuityvusis (Evansas, 2003; Slomanas, 1996;

Stanovichius ir Westas, 2000). K. Aarnio tyrimai parod�, kad tik�jimai remiasi intuityvia, o ne

„blogai veikian�ia“ analitine sistema. Panašius rezultatus gavo ir M. Lindeman bei M. Saher

(2007). Tai leidžia manyti, kad m�stymo modeliai yra nepriklausomi, tod�l � t� pat� dalyk� gali 436 VDU ER b. 2288, l. 61. Užraš� Egl� Savickait�, 2009-2012.

113

b�ti skirtingi poži�riai.437 Tiek analitinis, tiek intuityvusis m�stymas pasireiškia žmogaus

s�mon�je priklausomai nuo situacijos, su kuria tenka dorotis.

Kitame pavyzdyje respondentai (vaikinas ir mergina) svarsto savo reakcijas susid�rus su

keistais, mistiniais potyriais per etnografin� ekspedicij�.

„Kaip tu manai, kas ten buvo?“ [kalbama apie ekspedicij�, kai buvo nakvojama

mokykloje, kurioje, sakoma, vaidenasi].

„Ten buvo kažkas labai keista, nepakartojama patirtis.“

„Ne, bet man �domu, kaip tu pats tada jauteisi? Ten kažkas buvo ar nebuvo?“

„Aš jau�iausi kažkaip nesmagiai, turiu pasakyt.“

„Buvo baugu, nes vis tiek žmogus bijo to, ko nepaž�sta ir negali racionaliai paaiškinti,

tada atsiranda kažkokia baim�?“

„Išsikreipia realyb� kažkaip. Nu, jo.“

„Nes tu pamatai, kad tu su savo ta sistema �sitikinim�, kuriuos tu turi, tu nebegali to

paaiškinti, nebe�telpa � kažkokius r�mus ir tai sukelia tok� kažkok�, jo, baim�s jausm�.“438

Respondent� dialogas apie patirt� eksperiment� (bandyta �sitikinti, ar mokykloje iš ties�

vaidenasi) atspindi j� savijaut�, reakcijas � buvusias patirtis. Žinoma, reikia �vertinti tai, kad apie

tas patirtis kalbama jau pra�jus kažkiek laiko, taip pat tekste negird�ti pasakotoj� bals�,

ekspresijos, ta�iau tyr�ja gana aiškiai prisimena respondent� pakelt� bals�, diskusijas, kleges�,

jaudul� ir, prisiminus bendras patirtis, troškim� sužinoti vienas kito �sp�džius: kaip tuo metu

jaut�si, k� m�st�, kokius tai paliko p�dsakus ir kt. Panašu, kad respondent� atmintyje, jausenoje

išgyventa bendra patirtis paliko gana panašius p�dsakus. Respondentas tai apib�dino kaip

nepakartojam�, keist� patirt�, kuri privert� j� jaustis nesmagiai, nejaukiai, iškreip� jo realyb�.

Respondentei tai suk�l� baim�, nes ji negal�jo paaiškinti to, kas vyksta. Jokie b�dai netiko

paaiškinti vykstan�iam reiškiniui. Taip, tiesiogiai patyr�s antgamtin� pasaul�, žmogus sugriauna

nusistov�jusi� tvark�, savo suvokiam� realyb�, �sitikinimus. Pažym�tina, kad, kaip ir prieš tai

aptartame pavyzdyje (kai respondentas vaikyst�je patyr�, kad sename bute vaidenasi), taip ir

šiame dialoge abu respondentai pabr�žia patirt� („keista ir nepakartojama patirtis“).

Reikšminga ne tik tai, k� patyr� respondentai, s�moningai pasirink� eksperiment�, nes

jie patys sutiko jame dalyvauti. Tai rodo, kad ne tik vaikai (respondentai yra studentai), bet ir

suaugusieji yra iš dalies vedami smalsumo, noro �sitikinti tam tikr� antgamtini� reiškini� (pvz.,

gamtiniame pasaulyje klaidžiojan�i� dvasi�) egzistavimu / neegzistavimu. Lygiai taip pat, kaip

437 Aarnio K. Paranormal, Superstitious, Magical and Religious Beliefs. Academic dissertation to be publicly discussed, by due permission of the Faculty of Behavioural Sciences at the University of Helsinki in Auditorium XII, Fabianinkatu 33, on the 19th of October, 2007, p.44. Prieiga per internet�: <https://oa.doria.fi/bitstream/handle/10024/15177/paranorm.pdf?sequence=1> (prisijungta 2012 m. vasario 5 d.). 438 VDU ER b. 2288, l. 54. Užraš� Egl� Savickait�, 2009-2012.

114

ir vaikai, užsiimdami dvaseli� kvietimais, studentai siekia �sitikinti ar paneigti, kad jos

egzistuoja439. Taip teigia ir I. Šlepavi�i�t�: „Internete ši� burt� populiarum� pastebime ir tarp

vyresnio amžiaus jaunuoli� (neabejojame, kad yra jais užsiiman�i� ir tarp suaugusi�j�).“440

Susidurti su antgamtiniu pasauliu studentai gali ir per sapnus. Paprastai sapnai skirstomi

� pranašiškus, numatan�ius ateit�, ir paprastus, tiesiog atspindin�ius gyvenimo realijas: �tamp�,

patiriam� stres� ir kt. Nuo seno sapnai yra tarsi tiltas tarp šio ir ano pasaulio. Juose gali susitikti

gyvieji ir mirusieji, mirusieji ar Dievas gali persp�ti apie laukian�ias nelaimes: „Lietuvninkai,

beje, ne kožn� sapn� ko vert� laiko, ale per daugum� sapn�, jie vieryja, apreiškimus gaun� – ar

nuo Dievo paties, ar nuo nabaštnink�, arba šiaip iš ko.“441 Sapnai taip pat glaudžiai susij� ir su

b�rimais. Pavyzdžiui, sapne galima susapnuoti savo b�sim� mylim�j�442.

Pažym�tina, kad ne daugelis student� sp�ja iš sapn� apie savo ateit� ar mato sapnuose

užkoduot� informacij� kaip ženkl� ar �sp�jim�, bet pasitaiko student�, kurie gyvenime yra

sapnav� išsipildan�i�, pasikartojan�i� sapn�, kurie vert� juos atkreipti d�mes� � tai, k� sapnuoja.

Kalbant apie sp�jim� iš sapn�, pavyzdžiui, prieš egzaminus, studentams sapnai yra menkas

ateities perspektyv� indikatorius, nors ir pasitaiko student�, kurie domisi sapnais ir atpaž�sta

pranašiškus sapnus. Dar kiti teigia apskritai nesp�jantys iš sapn�, ta�iau žino tam tikras

simbolines sapn� reikšmes, ypa� tas, kurios žmog� sukre�ia labiausiai. Tai reikšm�s, susijusios

su artim�j� mirtimi, netektimis ir kt. �domu ir tai, kad dažniausiai sapn� reikšmes studentai

sužino iš artim� žmoni� arba iš savo patirties (t. y. remiasi sapnu ir netrukus po jo atsitikusiu

�vykiu)443.

Kaip min�ta, sapnams daugiau d�mesio teikia studentai, sapnav� ypatingus sapnus,

kurie sukre�ia žmog� iš vidaus, arba pasikartojan�ius sapnus ir pasteb�j� tam tikrus

d�sningumus. Vienas iš susid�rim� su antgamtiniu pasauliu sapne atsispindi šiame pavyzdyje.

„Tai �ia senam bute. V�lgi buvo �ia anks�iau, daug anks�iau. Žodžiu, taip. Aš dabar tau

pasakysiu tok�... ne, geriau balsu, nes tau bus aiškiau paskui. Žodžiu, yra tas koridoriukas toksai

mažas, kuriame yra sienin� spinta, sienin� spinta, kop��ios, kurios t�sta iki pat lub�, o tos lubos,

kaip sakau, aukštos ir tas koridoriukas yra maždaug pusantro ant pusantro. Paskui yra durys. �

vien� šon�, šalia t� kop��i�, � miegam�j�, t� jauk�j�. Kitam šone yra vonia, o priešais tarp

kop��i� ir, nu, priešais voni� – durys � vidurin� kambar�, kur mano ses� miegojo. Ir taip 439 Kulakauskien� D. Pirmoji magijos praktika moksleivi� gyvenime: dvaseli� kvietimai. Tautosakos darbai. T. XXXV. Vilnius, 2008. 440 Šlepavi�i�t� I. Mistin�s jaunimo patirtys interneto pasakojimuose. Tautosakos darbai. T. XLIII, Vilnius, 2012, p. 77. 441 BsJK 17, p. 43. 442 Apie oneirines patirtis advento–Kal�d� ciklo tik�jimuose (lemtingus pasimatymus sapnuose) yra rašiusi Vita Ivanauskait�-Šeibutien� [Ivanauskait�-Šeibutien� V. Lemtingi pasimatymai sapnuose: oneirin�s patirtys advento–Kal�d� ciklo tik�jimuose. Tautosakos darbai. T. XL. Vilnius: Lietuvi� literat�ros ir tautosakos institutas, 2010.]. 443 VDU ER b. 1195. Surinko Egl� Savickait�, 2006; VDU ER b. 1394. Surinko Egl� Savickait�, 2008; VDU ER b. 2288. Surinko Egl� Savickait�, 2009-2012.

115

pereinant, �sivaizduok dabar: eini tiesiai link lango ir pasuki prie sienos � dešin�, ir yra didysis

kambarys, salionas, kur miegam mes su broliu. Ir vienu žodžiu, buvo taip. Sapnuoju, kad aš

užlipu kažkaip tom kop��iom ir s�džiu ant viršaus, ir atsidaro sienin�s spintos durys, tos, kuriose

mes s�d�davom su sese, tos spintos, ir išlenda toksai aukštas ir toks gan�tinai pakump�s senis.

Nu, ne senis, o tokio vidutinio amžiaus, gal 45 metai. Ir jisai taip sau eina eina, pasuko link

kambario ir eina per vidurin� kambar� tiesiai link saliono. Aš jau žinau, kad jisai eis link saliono.

Man reikia apsaugot save ir brol�, kur kad, nes aš žinau, kad tenai miegu. Greitai perb�gau per

kambar�, kol jisai l�tai �jo link to... link sienos. Aš užšokau ant karnizo to lango ir laukiau, kol

jisai pasuks, kad �eit� � salion�, ir tada aš jam užšokau ant pe�i�. Jisai mane prad�jo blaškyti ir

perženg� slenkst�. Ir kaip tik tada, kai jisai perženg� t� slenkst�, aš tuo metu miegojau taip.

Matai, jau �eini � salion�. Yra viena lova, kur miega brolis ir dešin�j, prie dešin�s sienos aš. Ir aš

taip taukšt, kada jisai mane numet�, atsimerkiu ir toje pa�ioje vietoje, kur buvo „Zingerio“

mašina siuvimo ir tas, kaip sakyt, tas vyras, kuris mane numet�, tokie taip pchhhhh balti tokie

plaiksteliai. T� nakt� daugiau aš ir nebemiegojau ir aš maniau, kad tai buvo arba demonas �

sapn� ��j�s, arba šita <...> sapn� valdytojas, kuris �eina � kito sapn�. Va, tokios istorijos.“444

Toks išsamus sapno pasakojimas atskleidžia itin giliai respondento s�mon�je �strigusio

sapno detales: iki smulkmen� piešiami tiksl�s gyvenam�j� kambari� vaizdai, sapne reg�tas

asmuo, jo bruožai, atsibudimo akimirka. Daugiausiai respondent� sukre�ia sapno ir realyb�s

s�saj� suvokimas, kai atsibud�s jis išvysta reg�t� asmen� virstant baltomis dulk�mis. Ryškus

sapnas paskatino ieškoti jo prasm�s. Kitaip tariant, stengtasi paaiškinti, kas tai gal�jo b�ti.

Respondentas pateik� dvi galimas išvadas: tai gal�jo b�ti patek�s � sapn� demonas arba sapn�

valdytojas. Tokios išvados nurodo � tik�jim�, kad demonas arba tam tikrus geb�jimus turintis

žmogus kokiu nors b�du gali pakli�ti � sapn�. Vadinasi, tikima ne tik gamtinio ir antgamtinio

pasaulio ryšiais, šiuo atveju konkre�iai sapne, bet ir galimybe žmon�ms bendrauti per sapnus.

Šiuos tik�jimus paremia respondento patirtys ir intuityviai jau�iami s�saj� modeliai.

Respondento panaudotas „sapn� valdytojo“ terminas taip pat liudija apie jo išskirtin�

dom�jim�si antgamtiniais, mistiniais reiškiniais. Atsakymus � r�pimus klausimus veikiausiai jis

randa specialiojoje literat�roje, nes internete tokia informacija taip išsamiai nepateikiama:

apsiribojama forumuose pasakojamomis galimyb�mis valdyti sapnus, prat�sti norim� sapn� ir

kt.

„<...> [Kalbama apie literat�r� magijos tema] Absoliu�iai informacijos, galima sakyt,

n�ra. Internetas arba kažkokie tai spausdiniai po 90-�j� met� ir žmon�s padaro labai daug klaid�

<...>.“445

444 VDU ER b. 2288, l. 62-63. Užraš� Egl� Savickait�, 2009-2012. 445 VDU ER b. 2288, l. 67. Užraš� Egl� Savickait�, 2009-2012.

116

Pagrindinis respondento šaltinis yra sava patirtis, kuri skatina dom�tis antgamtiniais

reiškiniais ir pl�sti savo žinias.

Kai kuri� student� tiesiogin�s antgamtinio pasaulio patirtys lemia antgamtinio pasaulio

suvokinius, pasaul�ži�r�. Susid�rimas su klaidžiojan�ia dvasia, nuolatinis vaidenimasis

namuose, neram�s sapnai, kuriuose susilieja gamtinis ir antgamtinis pasauliai, sugriauna iki tol

žmogui b�ding� nusistov�jusi� pasaulio vizij�, tik�jim� sistem�, susijusi� su dievyb�s

egzistavimu / neegzistavimu, pomirtinio pasaulio egzistavimu / neegzistavimu, gamtinio ir

antgamtinio pasaulio ryšiais, galimybe bendrauti su mirusiaisiais. Tiesa, ne visada reikia

tiesiogiai susidurti su antgamtiniu pasauliu, kad galima b�t� nujausti, koks jis yra.

Tyrimo metu keletas student� band� atskleisti, kaip �sivaizduoja Diev�, pomirtin�

gyvenim�.

„Tai Dievo tu ne�sivaizduoji kaip asmens, kuris valdo?“

„Ne ne. Tikrai ne. Ta prasme, t� Diev�, nemanau, kad... nežinau, ar daug kas labai

�sivaizduoja t� Diev� kažkok� senuk�, kurio rankos ten visk� valdo ir d�lioja. Tai tiesiog yra

kažkokia dievyb�, bet tai galima �vardint kaip ir „Dievas“, bet jis tiesiog neturi materialaus

kažkokio pavidalo.“

„Tai tau vadinamasis Dievas visk� apima?“

„Nu, taip. Tai yra kažkas tokio, kas, nu, kažkaip �takoja.“

„Neapibr�žiama?“

„Taip, neapibr�žiama.“446

Šis respondent�s Dievo vaizdinys atrodo gana magiškas, jam suteikiamas ne materialus

pavidalas. Dievas yra visur. Kitaip tariant, Dievas yra viskas, o tai, k� gal�tume apibr�žti, tarsi

jau neb�t� Dievas. Jacquesas Janssenas, tirdamas oland� jaunimo Dievo vaizdinius, taip pat

pasteb�jo, kad jauniems žmon�ms daugiau priimtina abstrakti, miglota Dievo id�ja. Neretai

jiems sunku tai nusakyti žodžiais. �domu tai, kad Dievas dažniau apib�dinamas kaip veikla,

negu kaip b�tis, taip pat dažniausiai Dievas apib�dinamas kaip dvasia ar j�ga, bet ne kaip

žmogus447.

Atkreiptinas d�mesys, kad studentai retai susim�sto arba dažniausiai vengia m�styti, taip

pat ir kalb�ti apie pomirtin� gyvenim�.

„Mhm. <...> Nor�jau paklausti, kaip tu �sivaizduoji t� pasaul�? Ar po mirties yra koks

gyvenimas? Pragaras, žem�... rojus. Koki� nors vaizdini�.“

446 VDU ER b. 2288, l. 92. Užraš� Egl� Savickait�, 2009-2012. 447 Janssen J. The Abstract Image of God: The Case of the Dutch Youth. Archives de sciences sociales des religions. Vol. 109, 2000, p. 11.

117

„Ne. Tikrai taip kažkaip ne�sivaizduoju, kad yra ten kažkoks pragaras ar rojus ir, iš

tikr�j�. Nežinau, ar dažnai susim�stau, kas b�na po mirties. Šiaip, galb�t netgi galvoju, kad

nieko nebeb�na.“448

„Aš neskiriu daug d�mesio, kas bus po mirties. Kartais manau, kad � k� nors

persik�nysi, ta�iau ne ypa� tikiu, nes niekas nežino, kaip bus, ir tiesiog per daug nesigilini, kaip

bus. Gal papras�iausiai sugriauš kirm�l�s (šypsosi).“449

Pateiktame pavyzdyje atsispindi dvejon�s ir atsarg�s pam�stymai, ar gali egzistuoti

pomirtinis gyvenimas. Išvados reiškiamos atsargiai – galb�t nieko n�ra, kartais manau, kad

persik�nysi, gal sugriauš kirm�l�s. Taip savotiškai pripaž�stama, kad tr�ksta žinojimo apie

pomirtin� gyvenim�, tod�l baiminamasi apsijuokti, daryti griežtus apibdenrinimus.

Galima manyti, kad kai kuriuos studentus gyvenime daugiau lydi antgamtinio pasaulio

patirtys, tod�l jie labiau domisi ir antgamtinio pasaulio reiškiniais ir turi savo patirtimi bei

jausmais paremt� pasaulio vizij�. Tiesiogin�s patirtys, nors ir skirtingai, bet veikia respondentus,

o t� patir�i� netur�jimas neretai tampa priežastimi neigti antgamtinio pasaulio egzistavim�.

„Ar tu kada nors susim�stei, kad egzistuoja koks nors ar antgamtinis pasaulis, ar

kažkas?“

„Ta prasme?“

„Na, sakykim, ar tau teko susidurti su kokiom nors keistomis mistin�mis patirtimis,

kurios b�t� tave sukr�tusios ar verst� abejoti?“

„Aš tuo netikiu.“

„Bet tu nesi susid�r�s?“

„Aš nesu susid�r�s ir tuo netikiu.“450

Respondentas n�ra tiesiogiai susid�r�s su antgamtiniu pasauliu, galb�t tod�l šiems

reiškiniams paaiškinti jam priimtinesn� mokslo si�loma �rodymais pagr�sta pasaulio pažinimo

sistema. Netur�damas �rodym�, argument�, respondentas negali patik�ti, kad egzistuoja

antgamtinis pasaulis. Jam priimtiniau tik�ti ateivi� iš kit� planet� egzistavimu. Lygiai taip pat

moksliškai aiškinamas ir pasaulio atsiradimas.

„Netiki, kad egzistuoja kažkas aukš�iau negu žmogus?“

„Nebent kitam pasaulyje kokie ateiviai.“

<...>

„Nežinau, einam kiekvienas savo gyvenimo keli� ir kuriam pats. Aš net netikiu, kad

Dievas suk�r� pasaul�, nes pasaulis išsivyst� pats realiai.“


118

„Netiki, kad Dievas egzistuoja?“

„Jo. Nežinau, iš tikr�j�. ia galima išm�styt daug k�, iš tikr�j�. Kiekvieno žmogaus

m�stymo ir supratimo forma. Argi ne taip?“451

�domu, kad respondentas, racionaliai aiškindamas antgamtinius reiškinius, pabaigoje,

pasiteiravus, ar jis netiki, kad Dievas egzistuoja, suabejoja: „Jo. Nežinau. ia galima daug k�

išm�styti. Kiekvieno žmogaus m�stymas ir supratimas savitas. Argi ne taip?“ Viena vertus,

nepripaž�stama, kad egzistuoja antgamtinis pasaulis, antgamtin�s esyb�s, deklaruojamas savas

santykis su juo. Kita vertus, antgamtinio pasaulio egzistavim� �rodyti moksliškai b�t� taip pat

sunku, kaip ir �rodyti, kad jis neegzistuoja.

Magija yra tai, k� sunku suprati, ta�iau lengviau pajausti ar patirti. Net tas žmogus, kuris

tiesiogiai nesusiduria su antgamtiniu pasauliu, turi vaizdini� apie j�, pvz., kad jo n�ra, arba

bando tai kokiu nors b�du aiškinti (pvz., mokslu): nežinau, nema�iau, man taip neatsitiko, tod�l

netikiu ir pan. Šiuo poži�riu magija yra universali. Vis d�lto nepaneigiamas yra pirmini�

(tiesiogini�), ypa� pasikartojan�i� antgamtinio pasaulio patir�i� poveikis studento pasaul�ži�rai.

Kaip teigia Ž. Advilonien�, A. Budri�nait�, V. Daugirdien�, yra tik�tina, kad tiek neordinarin�s

religin�s patirties siekis, tiek išgyvenimas tiesiogiai veikia asmens religin� identitet�452.

Antgamtinio pasaulio patirtys skatina student� priimti savo duotybes, geb�jimus, susigyventi su

jais ir kurti prasming� ryš� su antgamtiniu pasauliu. Šiandien žmogui jo tiesiogin� patirtis yra

pats tikriausias antgamtinio pasaulio egzistavimo �rodymas. Tiesiogin�s antgamtinio pasaulio

patirtys ne tik sugriauna iki tol egzistavus� studento žinojim�, bet kartu ir atveria naujus

žinojimo horizontus, iškelia naujus klausimus ir skatina ieškoti atsakym� � iškilusius klausimus.

IV. 2. Antrin�s (netiesiogin�s) patirtys

Pirmin�s (tiesiogin�s) patirtys dažniausiai sukelia stiprias studento reakcijas, kurios gali net

pakeisti poži�r� � pasaul� ir save, kaip to pasaulio dal�. Antrin�s (netiesiogin�s) patirtys, kai apie

susid�rimus su antgamtiniu pasauliu pasakoja draugai ar paž�stami, ne visuomet stipriai paveikia

studentus. Taigi studentus, susid�rusius su antrin�mis (netiesiogin�mis) antgamtinio pasaulio

patirtimis, galima skirstyti � dvi grupes: 1) studentai, kurie jautriai reaguoja � kito žmogaus

antgamtinio pasaulio patirtis; 2) studentai, kurie kit� potyrius bando aiškinti racionaliai ir j�

nepriima.

Nors toli gražu ne visi studentai gyvenime tiesiogiai susiduria su antgamtinio pasaulio

reiškiniais (dažniau intuityviai jau�ia juos egzistuojant), pasitaiko atvej�, kai išgirdus draug�


119

pasakojimus apie susid�rimus su antgamtiniu pasauliu, tai tampa priežastimi susim�styti,

suabejoti, kartais net patik�ti.

„<...> Tais dalykais tikiu ir kažkokie kiti pasauliai tikrai yra, nes kiek iš mano paž�stam�

bendr�, jo, tai yra su tuo žmon�s susid�r� ir dvasiom tikiu visiškai, ir balt�ja, ir juod�ja magija

irgi tikiu, nes aš tur�jau toki� draug�, kurie užsiimin�jo, nu, kaip paž�stam�, kurie užsiimin�jo

juod�ja magija, ir žmon�s šiek tiek prisidirbo gyvenime, kad paskui juos vaikš�iojo dvasios ir...

<...> šiaip tos kitos dvasios siurbia iš žmoni� energijas.“453

Pažym�tina, kad respondentas tiki lygiagre�iai egzistuojant kelis pasaulius. Taip tarsi

paliekama erdv� tam, ko jis dar nežino (gal dar kas nors gali egzistuoti?). Respondentas

neabejodamas d�sto mintis apie dvasi� egzistavim�, juod�j� ir balt�j� magij�. Dvasi�

egzistavimu jis tiki susid�r�s su blogomis draug� patirtimis, kuri� pasekmes galb�t jam teko

steb�ti arba apie jas gird�ti. Šiuo atveju respondentas visiškai nekvestionuoja savo draug�,

paž�stam� patir�i�, susijusi� su juod�ja magija (juod�j� magij� jis sieja su dvasi� kvietimais).

Kišimasis � antgamtinio pasaulio tvark� laikomas pavojingu, atiman�iu žmogaus energij�.

Tikima, kad taip iškviestos dvasios siurbia j� iškvietusio žmogaus energij�. Respondentas,

žvelgdamas � kit� patirtis, baim�s nejau�ia, jis veikiau siekia parodyti, ko jokiu b�du negalima

daryti. Pasiteiravus, ar jam gyvenime teko patirti panaši� dalyk�, jis atsak�: „Aš nepatyriau,

gyvenu laimingai.“454

ia netik�tai išryšk�ja respondento džiaugsmas, jog jam neteko susidurti su

antgamtin�mis patirtimis. Nepatirti to tam tikra prasme jam reiškia b�ti laimingam. Tai rodo,

kad susidurti su antgamtiniu pasauliu yra duota ne kiekvienam žmogui. Tai ne tik žinojimo

dovana, bet ir didel� atsakomyb�, emocin�, psichologin� našta ir kt. Ryškiau baim�s jausmas,

šokas, nenoras išgyventi panaši� patir�i� atsispindi trij� studen�i� pašnekesyje apie vienos iš j�

susid�rim� su nam� dvasiomis.

„Pavyzdžiui, kai jinai pasakojo [respondent� kalba apie savo draug�s pasakot� patirt�,

susijusi� su dvasi� apsigyvenimu namuose], tai mane šokiravo, žinok.“

„Kod�l?“

„Na, kai tu pasakojai, kad tenai spintel�s atsidarin�ja.“

„Tai, ne nu, pavyzdžiui, kai tu sakei kad tenais tos spintel�s atsidarin�ja.“

„Tu galvoji, aš taip lengvai tik��iau, kad taip darosi? Tai kaip? Aš ir dabar d�l to

suabejojau – vis tiek s�džiu namie ir galvoju: „Dieve, nu tai jeigu dabar taip? Kaip gali taip

darytis?“ Supranti?“

<...>


120

„Aš to gyvenime nenoriu pajusti, nes...“

„Aš irgi nenor��iau.“

„Aš nesu to pajutusi gyvenime.“

„Man kažkaip.... Aš galvoju, aš toki� labai ilgai jau tod�l... Aš irgi tikiu tuo, kad tas, kas

labai nenori to pajusti, ten, žiauriai to bijo, su juo niekas neb�na...“

„Kas tiki, vis�laik pritraukia tokius dalykus.“

„Bet tai vat b�tent, aš žiauriai bijau ir baidaus tuo, ir net netikiu ir aš... Su manim niekas

nekontaktuoja, vien d�l to, kad aš žiauriai negaliu to pakelt.“455

Šiame trij� mergin� pokalbyje išryšk�jo reikšmingi dalykai apie dvasi� kontaktavim� su

žmogumi. Merginos tiki, kad dvasios bendrauja su tais, kurie jomis tiki. Kaip viena iš

responden�i� teig�, „kas tiki, vis�laik pritraukia tokius dalykus“. Tokie pasteb�jimai atskleidžia

dvasi� ir tam tikr� žmoni� ryšio priežastis. Neramios dvasios blaškosi gamtos pasaulyje ir tarsi

ieško žmogaus, kuris gal�t� jas išgirsti. Nors kalbantis nebuvo pabr�žiama, kad dvasios yra

piktybiškos (gal daugiau atkreipiamas d�mesys � j� keliam� triukšm�, ne�prastus garsus),

respondent�s bijojo toki� patir�i� ir nenor�jo su jomis susidurti. Pašnekesyje jau�iamas ne tik

nenoras susidurti ir baim�, bet ir išankstin� panika. Taigi šiuo atveju gana ryškiai pastebimos

jautrios reakcijos, t. y. pasakojimo apie antgamtines patirtis poveikis toms, kurios gyvenime to

n�ra patyrusios. Akivaizdu, kad tikima dvasi� egzistavimu, pasitikima draug�s pasakojimu ir

patirtimi, ta�iau viliamasi, kad j� pa�i� baim� užkirs keli� bendrauti su dvasiomis.

Be dvasi� klaidžiojimo gamtos pasaulyje ir pasakojim� apie susid�rim� su jomis,

pasitaik� ir antrini� (netiesiogini�) patir�i�, susijusi� su sapnais. Sapnai šiuo atveju per kit�

pasakojimus respondentei atskleidžia ryšius su antgamtiniu pasauliu.

„<....> Ar tu tiki, kad kažkas daugiau egzistuoja? <...>“

„Aš nežinau. Kol kas tai kažkaip su tuo nesu susid�rusi. Lyg ir ne, bet tiesiog iš

aplinkini� pasakojim� išgirdus. Pavyzdžiui, esu gird�jus daug paž�stam� pasakojo apie sapnus.

Pavyzdžiui, sapnavo... kažk� susapnavo, aš dabar tiksliai nepamenu, bet, pavyzdžiui, po poros

dien� mir� giminaitis, tarkim. Arba irgi b�davo, kad jeigu pamatydavai, irgi daug kas pasakojo,

sapne pamatydavai savo jau mirus� giminait�, tarkim, kad irgi kažk� blogo reiškia, kad mirs

kažkas kitas. Tai kaip ir prisiklausai toki� pasakojim�, tai tikrai atrodo, kad lyg galb�t ir yra.“456

Respondentei yra �strig� sapnai, susij� su mirusiaisiais. Dažniausiai tokio pob�džio

sapnai pateikiami kaip b�simos artim�j� mirties ženklas. Ši netiesiogin� antgamtinio pasaulio

patirtis veikia mergin� ir kelia klausim� ir abejoni� d�l antgamtinio pasaulio egzistavimo.


121

Antriniai (netiesioginiai) kontaktai su antgamtiniu, racionaliai nepaaiškinamu pasauliu

veikia studentus iš dalies kaip ir pirminiai (tiesioginiai) ir padeda susidaryti tam tikr�

alternatyvi� pasaul�ži�ros koncepcij�, kuri egzistuoja ir neišnyksta, nors kartais apie tai

vengiama šnek�ti ar galvoti. Racionaliai aiškinti antgamtinius reiškinius gali b�ti bandoma

tiesiogiai nesusid�rus su antgamtiniu pasauliu.

„Ir tod�l netiki? O tau n�ra pasakoj� koki� nors atsitikim�, kuriuos...?“

„Kad vaidenasi, kad name yra dvasia...“

„Yra pasakoj�?“

„Yra yra. Jinai kažkiek laiko b�na, paskui išeina, daužosi visur, ieško iš�jimo. Yra

pasakoj�...“

„Yra pasakoj�?“

„Bet aš tuo netikiu.“

<...>

„Gerai, bet kiti žmon�s pasakoja... Manai, kad jie meluoja?“

„Tai pasakojimai gali b�t �sitikinimai, gali b�t sapnas, gali b�t tiesiog kažkokia...“457

Tik�jimas šiame pavyzdyje išryšk�jo kaip itin glaudžiai susij�s su patyrimu. Jeigu

žmogus n�ra gyvenime patyr�s antgamtini� reiškini�, jam sunku tur�ti aiški� nuomon� apie

antgamtin� pasaul� ir j� pareikšti. Respondentas teigia gird�j�s apie susid�rimo su dvasiomis

patirtis, bet neteikia tai informacijai didel�s reikšm�s. Ieškoma racionaliaus, respondento

poži�riu, min�t� patir�i� paaiškinimo. Tai gal�jusi b�ti vaizduot�, sapnas, t. y. patirtis, kurioje

labai sunku susivokti esant realioje ar nerealioje erdv�je.

Ne visuomet respondentams pavyksta paaiškinti ir tam tikrus d�sningumus,

atsitiktinumus, kurie taip pat kelia klausim�, priver�ia susim�styti.

„Kaip tu aiškintum atsitiktinumo akimirk�? Tarkim, susiklosto tam tikros aplinkyb�s,

kažkas visiškai atsitiktinai?“

„Net nežinau.“

„Kaip t� pavadinti? Kas tai? V�lgi tu tuo tiki, kad taip gali b�ti?“

„Na, gali. Net nežinau, kaip � š� klausim� atsakyti.“

„Apskritai, kuo tu tiki? Tik tuo, kas realu? Ir kas yra realu?“

„Tikiu visu tuo, kas realu...“

„Daugiau nuo pa�io žmogaus priklauso, kaip manai?“

„Na, taip.“

„O likimas? Tiki likimu?“

„Niekada negalvojau, labiau tikiu, kad viskas priklauso nuo žmogaus.“458 457 VDU ER b. 2288, l. 96. Užraš� Egl� Savickait�, 2009-2012.

122

Iš pateikto pavyzdžio matyti, kad respondent� yra sutrikusi. Ji n�ra susid�rusi su

antgamtiniais reiškiniais, tod�l mažiau domisi, skaito, tiria aplink�.Taip paklausta, ji supranta,

kad n�ra apie tai galvojusi. Respondent� mato tik tai, kas, jos �sitikinimu, yra realu, o realyb�s

samprata yra gana subjektyvi, reliatyvi kategorija, priklausanti nuo individuali� patir�i� lauko.

Galima manyti, kad žmogaus, ma�iusio ar iškvietusio dvasias, realyb�s suvokimas yra kur kas

platesnis negu tiesiogiai nesusid�rusio su antgamtiniu, racionaliai nepaž�stamu pasauliu.

Netiesiogiai su antgamtinio pasaulio patirtimis žmogus gali susidurti ne tik tuomet, kai

išgirsta apie tam tikras patirtis iš draug�, paž�stam�, t�v�. Studento antgamtinio pasaulio

vaizdin� formuoja ir spauda (joje skelbiami �vair�s pranašavimai, horoskopai, astrologin�s

prognoz�s), �vair�s teminiai žurnalai („Magija ir burtai“, „Mistin�s istorijos“, „B�r�ja“,

„Palmiros žvaigžd�s“ ir kt.), televizijos laidos („Pasaulis X“, „Ekstrasens� m�šis“ ir kt.), filmai

(„Haris Poteris“, „Narnijos kronikos“, „Žied� valdovas“, „�sik�nijimas“, „Oro valdytojas“ ir

kt.). Pavyzdžiui, žurnale „Mistin�s istorijos“ gausu �vairiausi� pasakojim�, susijusi� su balsais iš

anapus, prakeiktais žmon�mis, nepaprastais geb�jimais, dvasiomis, lemtimi, pranašiškomis

nuojautomis, sapnais. Galima manyti, kad tokius žurnalus skaito ne kiekvienas. Tai gali b�ti tiek

tuo atsitiktinai besidomintis, tiek su tiesiogine antgamtinio pasaulio patirtimi susid�r�s žmogus,

kuriam tr�ksta informacijos, kuris ieško atsakym� � iškilusius klausimus ir bendramin�i�, su

kuriais gal�t� pasidalinti savomis patirtimis.

„Atsimenu, kad tada, prieš dvejus metus, ryt� atsibudau apimta nerimo. Turb�t kaltas

buvo sapnas, kurio negal�jau prisiminti. Atsik�liau išpilta prakaito. Nu�jau � vonios kambar� ir,

stov�dama po dušu, pajutau, kad man labai silpna. Prieš akis kažkas sumirg�jo, lyg nepaprastai

greitai važiuojantis automobilis! Svaigo galva. Prit�piau, kad nepraras�iau pusiausvyros. Ant

man�s liejosi karštas vanduo, bet jau�iau šalt� ir baim�. Supratau, kad man kažkas gresia, bet

nežinojau kas. Keista nuojauta neapleido man�s ir darbe. <...>“459

Pateik�jos pasakojimas baigiasi tuo, kad sapno pasakotoja �siklauso � savo nuojautas ir

niekur nevažiuoja. Tuo tarpu merginos vaikinas, nepatik�j�s jos nuojautomis, išvažiavo ir patyr�

sunki� avarij�. Tai primena sakmiškus pasakojimus, kurie turi s�saj� su vadinamosiomis

tradicin�mis sakm�mis. ia yra pasakojamas tikrai �vyk�s faktas ir suteikiamos žinios, kaip

teisingai elgtis, susid�rus su nepaaiškinamais reiškiniais. Susipažinimas su tokia tekste pateikta

informacija (sapnas, vizija, pranašiškos nuojautos) gali b�ti laikomas antrine (netiesiogine)

antgamtinio pasaulio patirtimi.

458 VDU ER b. 2288, l. 111. Užraš�. Egl� Savickait�, 2009-2012. 459 MI 2, p. 38-39.

123

Apie susid�rimus su antgamtinius pasauliu (per sapnus, kontaktus su dvasiomis,

bildukais ir kt.) ypa� daug informacijos galima rasti �vairiose interneto svetain�se460. Visa šia

informacija dalijamasi ir forumuose461, kas liudija šio reiškinio aktualum� šiuolaikin�je

visuomen�je. Šiandien informacija yra lengvai pasiekiama, ta�iau susiduriama su jos atrankos

klausimu. Priklausomai nuo to, kiek žmogus susid�r�s su antgamtiniu pasauliu, jis atidžiau arba

visiškai laisvai, tarsi „sugerdamas“ vis� pasitaikiusi� informacij�, renkasi literat�r�. Tiesiogiai

susid�r�s su antgamtiniu pasauliu, studentas labai atsakingai ži�ri � praktikavim� bei kokybišk�

magini� žini� kaupim�. Magijos praktikavimas, neturint pakankamai žini�, paprastai laikomas

neatsakingu ir pavojingu. Reik�t� atkreipti d�mes�, kad dauguma student� vis d�lto neužsiima

rimtesne magija (pvz., dvasi� kvietimu), taip pat jiems nuolat nesivaidena ir jie n�ra trikdomi

sapn�. Atlikdami magines-religines praktikas, studentai tarsi nuolatos bando pasitikrinti,

atnaujinti savo ryš� su antgamtiniu pasauliu.

Apibendrinant vis� autor�s tyrimo metu surinkt� medžiag� (student� magines-religines

praktikas, antgamtinio pasaulio patirtis), kurios d�ka atskleidžiami skirtingi magijos matymo

b�dai, galima teigti, kad surinkt� duomen� pob�dis, jiems surinkti taikoma metodologija

moksliniame diskurse turi �takos magijos supratimo riboms. Analizuojant student� magines-

religines praktikas, magija daugiau atsiskleid� kaip technika, orientuota � konkret� siekiam�

rezultat�. Ši magija neatsiejama nuo eksperimentavimo, bandym� �sitikinti kit� j�g�

egzistavimu ir j� prisijaukinimu. Analizuojant antgamtinio pasaulio patirtis, ne�prastus

atsitikimus, magija (kaip pasaul�ži�ra)462 atsiskleid� ne tiek kaip technika, bet kaip tiesiogiai ar

netiesiogiai išgyvenamas santykis su antgamtiniu pasauliu, kuriam atsirasti nereikalingas

konkretus praktikavimas. Intuicija paremtos antgamtinio pasaulio patir�i� interpretacijos,

susid�rus su antgamtiškumu, iryšk�jusios emocijos, v�liau sek� veiksmai (pvz., dom�jimasis

specialia literat�ra) rodo, kad taip suprantama magija yra pasaul�ži�ros dalis, o asmenin�s

antgamtinio pasaulio patirtys neabejotinai prisideda prie jos formavimosi. Šis magijos supratimo

b�das padeda atskleisti šiuolaikinio žmogaus poži�r� � antgamtiškum�, s�lygot� tiesiogini� ir

netiesiogini� antgamtinio pasaulio patir�i�, leidžia steb�ti, kaip patirtys formuoja poži�r� � vien�

ar kit� antgamtin� reiškin�. Toks platus magijos matymas šiuolaikini� tyrim� kontekste yra ypa�

reikalingas, nes šiandien žmogus pats aktyviai dalyvauja kurdamas ir perkurdamas savo magin�-

religin� pasaul�ži�r�. 460 Pvz., http://apiemistika.lt/. 461 Pvz., www.man.lt (Aš tikiu dvasia ir bildukais); http://www.animezona.net/forum/threads/4278-Pasakojimai-apie-antgamtinius-rei%C5%A1kinius/page12 (Pasakojimai apie antgamtinius reiškinius); http://www.likimas.lt/pasakojimai-apie-dvasiu-kvietima/issikvietem-ne-ta-dvasia-73.0.rkp.html (Pasakojimai apie dvasi� kvietim� <...>) ir kt. 462Šiame sakinyje naudojamas platesnis magijos apibr�žimas – magija yra suvokiama kaip pasaul�ži�ros dalis. Darbe magin� pasaul�ži�ra apibr�žiama kaip intuityviai, individuali� tiesiogini� ir netiesiogini� antgamtinio pasaulio patir�i� pagrindu susiformavusi� paži�r� � pasaul� visuma. Žr. Pagrindin�s darbe vartojamos s�vokos, p. 9.

124

IŠVADOS

1. XXI a. pr. Lietuvos student� magijos ir religijos sampratos neretai atspindi jau nuo XIX

a. moksliniame diskurse suformuluotas magijos ir religijos perskyras. Magij� studentai

laiko individualia, o religij� – dogmomis pagr�sta tik�jim� sistema. Religija siejama su

bendruomene ir j� vienijan�iomis moralin�mis vertyb�mis, magija – su individualiomis

praktikomis. Kita vertus, studentai pripaž�sta, kad religijos ir magijos sampratas sieja

panašios strukt�ros simboliniai ritualai, praktikos. Nepaisant min�t� panašum�, studentai

labiau palaiko tradicin� religij� (neretai krikš�ionyb�) nei magij�. Dažnai magija

tapatinama su �vairiomis praktin�mis jos formomis: gydymu žolel�mis, burtais, dvasi�

kvietimu ir kt., o atsižvelgdami � teigiamus ar neigiamus atliekamos praktikos tikslus,

studentai magij� skiria � juod�j� ir balt�j�.

2. Analizuojant student� magines-religines praktikas, susijusias su pasisekimu laikant

egzaminus, pasteb�tos j� s�sajos su lytimi bei studijuojama moksl� sritimi. Magini�-

religini� praktik� bei studijuojamo kurso s�sajos sunkiai ap�iuopiamos. Susisteminus ir

palyginus skirting� tyrimo etap� (2006, 2008, 2009–2012 m.) rezultatus paaišk�jo, kad

magin�s-religin�s praktikos b�dingesn�s student�ms nei studentams. Tokie rezultatai

rodo, kad konkre�ias praktikas prieš egzaminus pripaž�sta atliekan�ios daugiau merginos,

bet tai neb�tinai rodo, kiek student� apskritai tiki antgamtini� j�g� egzistavimu.

Merginos labiau linkusios nešiotis amuletus / talismanus, melstis, prašyti, kreiptis �

Diev�, specifiškai nusiteikti, pasitelkti astrologines prognozes, aiškinti sapnus, tinkamai

apsirengti, �sigyti specifin� nauj� daikt�, prieš egzaminus nesitrinkti galvos. Specifiniai

veiksmai, išskirtinis kelias / maršrutas prieš egzaminus, laimingi skai�iai b�dingi tiek

vaikinams, tiek merginoms. Mergin� ir vaikin� magini�-religini� praktik� specifika

skiriasi nedaug. Tiesa, kalbant apie specifin� nusiteikim� prieš egzaminus, atvirkštin�s

magijos principas b�dingesnis merginoms nei vaikinams. Vaikinai daugiau orientuojasi �

teigiamus dalykus. Vaikinai, palyginti su merginomis, mažai atsižvelgia � horoskop�

prognozes (nebent jos b�t� teigiamos), retai aiškina sapnus, sprendžia iš j� apie b�sim�

s�km� ar nes�km�. Magini�-religini� praktik� s�sajos su studijuojama moksl� sritimi

pastebimos, ta�iau skirtingais tyrimo etapais gautos išvados ne visuomet sutampa.

Pasteb�ta, kad humanitarini� moksl� atstovams b�dinga aiškinti sapnus, teikti reikšm�

astrologin�ms prognoz�ms / horoskopams, tiksli�j� moksl� atstovams – teikti reikšm�

amuletams / talismanams, higienos laikymuisi / nesilaikymui prieš egzaminus. Socialini�

moksl� atstovams b�dingos magin�s-religin�s praktikos prieš egzaminus, bet n� viena

magin�-religin� praktika ryškiai nedominavo visais tyrimo etapais.

125

3. Student� egzamin� magijai b�dinga (plg. J. Simpson ir S. Roudo pateiktus modernaus

prietaro ir J. G. Frazerio išskirtus esminius magijos principus): 1) orientacija � s�km�; 2)

atvirkštin� ir panašumo magija; 3) kontaktin� magija. Student� egzamin� magija yra

išskirtinai teigiama, orientuota � s�km�. Net pripažindami ir suvokdami, jog ne viskas yra

paaiškinama, ne viskas priklauso nuo j� pastang� (pavyzdžiui, likimas), studentai trokšta

tik�ti, kad kažkas priklauso ir nuo j� pa�i�. S�km� yra �valdoma, jei tai priklauso nuo

studento geb�jimo atskleisti save. Kalbant apie atsitiktinumus, s�km� suvokiama kaip ne

iki galo �valdomas dalykas. Student� egzamin� magija daugiau remiasi individualistinio

pob�džio atvirkštin�s, panašumo bei kontaktin�s magijos principais. Studento elgesys

veikiamas �vairiausi� m�stymo tabu: negalima nusiteikti per daug teigiamai, b�ti

�sitikinusiam savo žiniomis ir kt. Taip jis savo iniciatyva tampa nuo tabu priklausomu

asmeniu. Šiuo poži�riu student� magija atsiskleidžia ne kaip moderni, bet kaip

dinamiška, lanksti, prisitaikanti prie kintan�i� s�lyg� ir besiple�ianti � naujas veiklos

sritis.

4. Kad ir kuo studentai remt�si aiškindami tam tikrus antgamtinius reiškinius (magija,

religija, mokslu), bendra tendencija – antgamtinius reiškinius, objektus aiškinti remiantis

savo poj��iais, išgyvenimais, patirtimi, intuicija: „aš jau�iu“, „aš tikiu“, „priklauso nuo

tav�s, kaip nusiteiki, �siteigi“, tod�l esmin� priemon�, kuria bandoma paaiškinti

antgamtiška, yra pats žmogus. Studentams svarbiausios savos (tiesiogin�s) antgamtin�s

patirtys, kurios labiausiai formuoja j� magin�-religin� pasaul�ži�r�. Tiesioginiai

susid�rimai su antgamtiniu pasauliu griauna iki tol žmogui b�ding� nusistov�jus�

pasaulio vaizdin�, tik�jim� sistem�, susijusi� su dievyb�s egzistavimu / neegzistavimu,

pomirtinio pasaulio egzistavimu / neegzistavimu, gamtinio ir antgamtinio pasaulio

ryšiais, galimybe komunikuoti su mirusiaisiais ir santykiu su antgamtiniu pasauliu,

skatina ieškoti nauj� atsakym� ir b�d�.

5. Analizuojant student� magines-religines praktikas, magija daugiau atsiskleid� kaip

technika, orientuota � konkret� siekiam� rezultat�. Analizuojant antgamtinio pasaulio

patirtis, atsiskleid� platesn� magijos kaip pasaul�ži�ros samprata. Šis magijos supratimo

b�das padeda atskleisti šiuolaikinio žmogaus poži�r� � antgamtiškum�, s�lygot�

tiesiogini� ir netiesiogini� antgamtinio pasaulio patir�i�, leidžia steb�ti, kaip patirtys

formuoja poži�r� � vien� ar kit� antgamtin� reiškin�. Toks platus magijos matymas

šiuolaikini� tyrim� kontekste yra ypa� reikalingas, nes šiandien žmogus pats aktyviai

dalyvauja kurdamas ir perkurdamas savo magin�-religin� pasaul�ži�r�.

126

SANTRUMPOS

JAV – Jungtin�s Amerikos Valstijos KTU – Kauno technologijos universitetas KU – Klaip�dos universitetas LKŽe – Elektroninis lietuvi� kalbos žodynas LMD – Lietuvi� mokslo draugijos rinkiniai LSMU – Lietuvos sveikatos moksl� universitetas ŠU – Šiauli� universitetas TŽŽ – Tarptautini� žodži� žodynas VDU – Vytauto Didžiojo universitetas VDU ER – Vytauto Didžiojo universiteto Kult�r� studij� ir etnologijos katedros rankraštynas VGTU – Vilniaus Gedimino technikos universitetas VU – Vilniaus universitetas a. – amžius kt. – kitas m. – metai nr. – numeris p. – puslapis pan. – panašiai pav. – paveikslas pr. – pradžia proc. – procentas pvz. – pavyzdžiui t. – tomas t. y. – tai yra t. t. – taip toliau vid. – vidurys žr. – ži�r�ti

ŠALTINIAI

BsJK – Jono Basanavi�iaus tautosakos biblioteka, t. 12: Juodoji knyga. Surinko Jonas Basanavi�ius, pareng� Kostas Aleksynas, Leonardas Sauka. Vilnius, 2004. LKŽe – Lietuvi� kalbos žodynas internete <http://www.lkz.lt/startas.htm>. LMD – Lietuvi� mokslo draugijos rinkiniai. LTA – Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyriuje saugomi Lietuvi� tautosakos archyvo folkloro tekstai. TŽŽ – Tarptautini� žodži� žodynas. VDU ER – Vytauto Didžiojo universiteto Kult�r� studij� ir etnologijos katedros rankraštynas. �� - �� "$�"��. '��*, +��@��@� ��\�*��^�� \�*�@^*�� \�@��@^�^, 2003, p. 169 – 170. http://www.sapnai.net http://www.silvametodas.net http://www.sportopsi.com/ http://sportin.lt/ http://www.kazluruda.info/ http://www.factmonster.com/ http://casinogamblingabout.com/ http://www.mystical-www.co.uk http://www.animezona.net/forum/ http://www.likimas.lt/ http://apiemistika.lt/

LITERAT�RA 1. Aarnio K. Paranormal, Superstitious, Magical and Religious Beliefs. Academic dissertation to be publicly discussed, by due permission of the Faculty of Behavioural Sciences at the University of Helsinki in Auditorium XII, Fabianinkatu 33, on the 19th of October, 2007. Prieiga per internet�: <https://oa.doria.fi/bitstream/handle/10024/15177/paranorm.pdf?sequence=1> (prisijungta 2012 m. vasario 5 d.). 2. Advilonien� Ž., Budri�nait� A., Daugirdien� V. Neordinarin�s religin�s patirties samprata ir raiška Lietuvoje. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2010. 3. Albas D., Albas Ch. Modern Magic: The Case of Examinations. Qualitative Sociology. Vol. 11, Nr. 4, 1988, p. 259–274. 4. Anthropological Theory. Prieiga per internet�: <http://www.webpages.uidaho.edu/~rfrey/220theories.html> (prisijungta 2012 m. lakpri�io 5 d.). 5. Bailey M. D. The Disenchantment of Magic: Spells, Charms and Superstition in Early European Witchcraft Literature. American Historical Review. April, 2006. 6. Bailey M. The Meanings of Magic. Magic, Ritual, and Witchcraft. University of Pennsylvania press, 2006. 7. Balikien� M. Bloga akis jaunimo pasaul�vokoje. Laikas ir Žodis. T. 2, 2011. 8. Balikien� M. Tik�jimo bloga akimi raiška šiuolaikin�je Lietuvoje. Daktaro disertacija (Etnologija 07H). Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2012. 9. Balys J. �vedamosios pastabos. Lietuvi� žemdirbyst�s papro�iai ir tik�jimai: Lietuvi� liaudies tradicijos. Silver Spring, Md.,1986. 10. Balys J. Lietuvi� kalendorin�s švent�s: tautosakin� medžiaga ir aiškinimai. Vilnius, 1993. 11. Balys J. Lietuvi� liaudies pasaul�jauta tik�jim� ir papro�i� šviesoje. Raštai, t. 2. 12. Beck R., Miller J. P. Erosion of Belief and Disbelief: Effects of Religiosity and Negative Effect on Beliefs in the Paranormal and Supernatural. The Journal of Social Psychology. Vol. 141, Issue 2, 2001. 13. Beyond Rationalism: Rethinking Magic, Witchcraft and Sorcery. Edited by B. Kapferer. New York, 2006. 14. Belmont N. Superstition and Popular Religion in Western Societies. Chicago, 1982. 15. Berger P. L. The Sacred Canopy. In: The Interpretation of Cultures. Fontana Press, 1993. 16. Bhushan R., Bhushan L. I. Superstition among College students. Asian Journal of Psychology and Education. No. 19 (4), 1987, p. 11–16. 17. Bremmer J. N. The Birth of the Term „Magic“. Papyrologie und Epigraphik. Vol. 126, 1999. 18. Bremmer J. N., Veenstra J. R. The Metamorphosis of Magic: From Late Antiquity to the Early Modern Period. Leuven, Paris, Dudley, MA, 2002. 19. Bressan P. The Connection Between Random Sequances, everyday coincidences, and Belief in the Paranormal. Applied Cognitive Psychology. Vol. 16, Issue 1, 2002. 20. Brown M. F. Thinking about Magic. Anthropology of Religion: A Handbook. Westport, Conn., 1997. 21. Burger J. M., Lynn A. L. Superstitious Behavior among American and Jepanese Professional Baseball Players. Basic and Applied Social Psychology. Vol. 27, Issue 1, 2005, p. 71–76. 22. Burke K. L. An Exploratory Investigation of Superstition, Personal Control, Optimism and Pessimism in NCAA Division I Intercollegiate Student-Athletes. Athletic Insight: The online Journal of Sport Psychology. Vol 8 (2), 2006. 23. Campbell C. Half-belief and the Paradox of Ritual Instrumental Activism: a Theory of Modern Superstition. The British Journal of Sociology. Vol. 47, No. 1, 1996.

129

24. Casey E. Gambling and Concumption: Working-Class Women and U.K. National Lottery play. Journal of Consumer Culture. Vol. 3, No. 2, 2003, p. 245–263. 25. Conklin E. S. Superstitious Belief and Practise among College Students. The American Journal of Psychology. Vol. 30, No.1, 1919, p. 83–102. 26. Cuninngham G. Religion & Magic – Approaches and Theories. Edinburgh University Press, 1999. Prieiga per internet�: <http://books.google.lt/books?id=CkvnfNOpcgoC&pg=PA42&hl=lt&source=gbs_toc_r&cad=3#v=onepage&q&f=false> (prisijungta 2012 m. lakpri�io 5 d.). 27. Dag I. The Relationships among Paranormal Beliefs, Locus of Control and Psychopatology in a Turkish College Sample. Personality and Individual Differences. Vol. 26, Issue 4, 1999, p. 723–737. 28. Dresslar F. B. Superstition and Education. University press, 1907. 29. Dulskis R. Anxiety and Fear in the Lithuanian Catholic Society Today. Prieiga per internet�: <http://www.kuleuven.be/eurotheo/old/anxiety_lithuania.pdf> (prisijungta 2008 m. kovo 23 d.). 30. Durkheim E. Elementary Forms of the Religious Life. Oxford University press, 2008. 31. Emme E. E. Modification and Origin of Certain Beliefs in Superstition among 96 College Students. The Journal of Psychology: Interdisciplinary and Applied. Vol. 10, Issue 2, 1940, p. 279–291. 32. Finnegan R. Tradition, but What Tradition and For Whom? Oral Tradition. Vol. 6/1, 1991. 33. Fiske J. Populiariosios kult�ros supratimas. Vilnius, 2008. 34. Francis L. J. Personality and Religion among College Students in the U. K. Personality and Individual Differences. Vol. 14, Issue 4, 1993, p. 619–622. 35. Frazer J. G. The Goulden Bough: A Study of Magic and Religion. New York, 1922. Prieiga per internet�: <http://www.hermetics.org/pdf/Sir_James_Frazer_-_The_Golden_Bough.pdf> (prisijungta 2012 m. vasario 5 d.). 36. Furnham A., Wong L. A. Cross-cultural Comparison of British and Chinese Beliefs about the Causes, Behaviour Manifestations and Treatment of Schizophrenia. Psychiatry Research. Vol. 151, Issues 1–2, 2007. 37. Futrel B. A. Closer Look at the Relationship Between Superstitious Behaviors and Trait Anxiety. Rollins Undergraduate Research Journal. Vol. 5, Issue 2, Art. 5, 2011. 38. Geertz C. Religion as a Cultural System. In: The Interpretation of Cultures. Fontana Press, 1993. 39. George S., Sreedhar K. P. Globalisations and the Prevalence of Superstious Beliefs. Journal of the Indian Academy of Applied Psychology. Vol. 32, No. 3, 2006, p. 241–247. 40. Gmelch G. Baseball Magic (2000). Revised version of „Superstition and Ritual in American Baseball“ from Elysian Fields Quarterly. Vol. 11, No. 3, 1992. 41. Goeritz A. S., Schumacher J. WWW as a Research Medium: An Illustrative Survey on Paranormal Belief. Perceptual and Motor Skills. Vol. 90, p. 1195–1206. 42. Goldberg R. A. America in the Twenties. New York, Syracuse University Press, 2003. 43. Goode E. Paranormal Beliefs: A Sociological Introduction. Waveland per. Inc., 2000. 44. Graff D. L., Haynes D. Beliefs or not [electronic resource]: a study of Bachelor of Social Work students' beliefs about the inclusion of religious and spiritual content in social work. Prieiga per internet�: <http://dspace.lib.utexas.edu/handle/2152/104> (prisijungta 2009 m. liepos 9 d.). 45. Granger J. Looking for God in Harry Potter. USA, 2006. Prieiga per internet�: http://files.tyndale.com/thpdata/FirstChapters/978-1-4143-0091-7.pdf (prisijungta 2012 m. liepos 15 d.). 46. Greenwood S. The Anthropology of Magic. Oxford, New York, 2009. 47. Gregory C. J., Petrie B. M. Superstitions of Canadian Intercollegiate Athletes: an Inter-Sport Comparison. International Review for the Sociology of Sport. Vol. 10, No. 2, 1975, p. 59–68. 48. Grimmer M. R., White K. D. The Structure of Paranormal Beliefs among Australian Psychology Students. The Journal of Psychology. Vol. 124, No. 4, 1990, p. 357–370.

130

49. Harmening D. The History of Western Magic: Some Considerations. Folklore (Eletronic Journal of Foklore). Vol. 17. Tartu, 2001. 50. Harter R. S. The Effects of Training Upon the Belief in Certain Popular Misconceptions. Journal of Applied Psychology. Vol 21 (1), 1937. 51. Huntley C., Peeters T. Paranormal Beliefs, Religious Beliefs and Personality Correlates. Prieiga per internet�: <http://www.studiosus.nl/scripties/00_paranormalbeliefs.doc> (prisijungta 2009 m. liepos 10 d.). 52. Irvin H. J. The Psychology of Paranormal Belief – A Researcher’s Handbook. Great Britain, 2009. 53. Ivanauskait�-Šeibutien� V. Lemtingi pasimatymai sapnuose: oneirin�s patirtys advento–Kal�d� ciklo tik�jimuose. Tautosakos darbai. T. XL. Vilnius, 2010. 54. Yip K. S. Traditional Chinese Religious Beliefs and Superstitions in Delusions and Hallucinations of Chinese Schizophrenic patients. International Journal of Social Psychiatry. Vol. 49, No. 2, 2003. 55. Jacobsen K. Harry Potter And The Secular City: The Dialectical Religious Vision of J. K. Rowling. Animus. Vol. 9, 2004. 56. Jahoda G. The Psychology of Superstition. Middlesex, U. K., 1971. 57. Jahoda G. Scientific Training and the Persistence of Traditional Beliefs among West African University Students. Nature. Vol. 220, 1968. 58. James A., Wells A. Death Beliefs, Superstitious Beliefs and Health Anxiety. British Journal of Clinical Psychology. Vol. 41, Issue 1, 2002. 59. Janssen J. The Abstract Image of God: The Case of the Dutch Youth. Archives de sciences sociales des religions. Vol. 109, 2000. 60. Jedidjah de Vries. Wielding Magic, Smashing Patriarchy. Foundations of Social Science, 2009. 61. Jeffers A. Magic and Divination in Ancient Israel. Religion Compass. Vol. 1/6, 2007. 62. Jono Basanavi�iaus tautosakos biblioteka. L. Saukos �vadas. Vilnius, 2004. 63. Kairaityt� A. Religin�s patirtys lietuvi� folkloro naratyvuose. SOTER – Religijos mokslo žurnalas. T. 43, 2012. 64. Kapferer B. Outside All Reason: Magic, Sorcery and Epistemology in Anthropology. Beyond Rationalism: Rethinking Magic, Witchcraft and Sorcery. Edited by B. Kapferer. New York, 2006. 65. Keinan G. The Effects of Stress and Desire for Control on Superstitious Behavior. Personality and Social Psychology Bulletin. Vol. 28, 2002. 66. King K. M. Neutralizing marginally deviant behavior: Bingo Players and Superstition. Journal of Gambling Studies. Vol. 6, Issue 1, 1990, p. 43–61. 67. Kulakauskien� D. Magija br�stan�ios asmenyb�s gyvenime (XX a. II pus�s–XXI a. pr. Lietuvoje). Humanitariniai mokslai, Etnologija (07 H). Kaunas, 2006. 68. Kulakauskien� D. Pirmoji magijos praktika moksleivi� gyvenime: dvaseli� kvietimai. Tautosakos darbai. T. XXXV. Vilnius, 2008. 69. Kulhara P., Avasthi A., Sharma A. Magico-religious Beliefs in Schizophrenia: a Study from North India. Psychopathology. Vol. 33, 2000. 70. Lang A. Magic and Religion. Cosimo, Inc., 2005. Prieiga per internet�: <http://books.google.lt/books?id=3Gk9S9e_9F8C&printsec=frontcover&hl=lt#v=onepage&q&f=false> (prisijungta 2012 m. vasario 5 d.). 71. Laurinavi�i�t� J. Religingumo tipai ir j� s�sajos su išsilavinimu ir sav�s vertinimu. Pedagogika. Nr. 81, 2006. 72. Levitt Eugene E. Superstitions: Twenty-five Years Ago and Today. The American Journal of Psychology. Vol. 65, No. 3, 1952, p. 443–449. 73. Lewis G. Magic, Religion and The Rationality of Belief. Companion Encyclopedia of Anthropology: Humanity, Culture and Social life. Edited by T. Ingold. London and New York, 2003.

131

74. Lewis M. Chad. Investigating students’ Beliefs in the Paranormal. A Research Paper Submitted in Partial Fulfillment of the Requirements for the Master of Science Degree With a Major in Applied Psychology, 2002. Prieiga per internet�: <http://www.uwstout.edu/lib/thesis/2002/2002lewisc.pdf> (prisijungta 2009 m. liepos 9 d.). 75. Lietuvi� užkalb�jimai: gydymo formul�s. Sudar� D. Vaitkevi�ien�. Vilnius, 2008. 76. Lietuvos tapatyb�. Etnologijos ir antropologijos enciklopedija. Prieiga per internet�: <http://identitetas.mch.mii.lt/> (prisijungta 2012 m. geguž�s 10 d.). 77. Lindeman M., Aarnio K. Paranormal, Superstitious, Magical and Religious Beliefs. Journal of Research in Personality. Vol. 41, Issue 4, 2007. 78. Lindeman M., Saher M. Vitalism, Purpose and Superstition. British Journal of Psychology. Vol. 98, Issue 1, 2007. 79. Lovheim M. Virtually Boundless?: Youth Negotiating Tradition in Cyberspace. Everyday Religion. Observing Modern Religious Lives. Oxford University press, 2007. 80. Lundeen G. E., Caldwell O. W. A study of Unfounded Beliefs among Schooll Seniors and College Students. The Journal of Educational Research. Vol. 22, No. 4, 1930. 81. Maceina A. Religija ir visuomeninis gyvenimas. Prieiga per internet�: <http://maceina.lt/pdf/religijairvisuomeninisgyvenimas.pdf> (prisijungta 2012 m. vasario 13 d.). 82. Magic and The Supernatural. Edited by S. E. Hendrix, T. J. Shannon. United Kingdom, Oxford, 2012. 83. Malinowski B. Magic, Science and Religion and Other Essays. Boston, 1948. 84. Maller J., Lundeen G. Sources of Superstitious Beliefs. Journal of Educational Research. Vol. 26 (5). 85. Marett R. R. The Threshold of Religion. Adamant Media Corporation, 2005. Prieiga per internet�: <http://books.google.lt/books?id=xUu9gjHX51EC&printsec=frontcover&hl=lt#v=onepage&q&f=false> (prisijungta 2013 m. sausio 4 d.). 86. Mathijsen F. P. Young People and Paranormal Experiences: Why Are They Sacred? A Cognitive Pattern. Archive for the Psychology of Religion. Vol. 32, 2010. 87. Mauboussin M. J. Untangling Skill and Luck: How to think about outcomes – Past, Present, and Future. Prieiga per internet�: http://www.lmcm.com/868299.pdf (prisijungta 2009 m. birželio 12 d.). 88. Mauss A. General Theory of Magic. London and New York, 2002. 89. McHenry K. B. The Cross and Catholics: Magic or Religion? Prieiga per internet�: <http://soar.wichita.edu/dspace/bitstream/handle/10057/1148/t07030.pdf?sequence=1> (prisijungta 2012 m. vasario 5 d.). 90. Messer W. S., Griggs R. A. Student Belief and Involvement in the Paranormal and Performance in Introductory Psychology. Teaching of Psychology. Vol. 16, Issue 4, 1989, p. 187–191. 91. Milius V. Lietuvi� etnologijos bibliografija. Vilnius, 2001. 92. Miškinien� G. B�rimo tekstai Lietuvos totori� rankraš�iuose. Tautosakos darbai. T. IX (XVI), 1998. 93. Nixon H. K. Popular Answers to Some Psychological Questions. The American Journal of Psychology. Vol. 36, No. 3, 1925, p. 418–423. 94. Nowosieski K., Drosdzol A., Skrzypulec V., Lindert O., Klimanek M., Jablonski K. Percepcja bólu oko5oporodowego i nat�enie stresu przedporodowego u kobiet ci�arnych w aspekcie myslenia symboliczno-magicznego. Prieiga per internet�: <http://www.viamedica.pl/gazety/gazetaJ/darmowy_pdf.phtml?indeks=6&indeks_art=81> (prisijungta 2009 m. liepos 10 d. ). 95. Ohtsuka K., Duong T. (2000). Vietnamese Australian gamblers’ Views on Luck and Winning: A Preliminary Report, in: J. MacMillen, L. Laker (Eds.), Developing strategic alliances: Proceedings of the 9th National Association for Gambling Studies Conference. Gold Coast, Queensland, 1999.

132

96. Orenstein A. Religion and Paranormal Belief. Journal for the Scientific Study of Religion. Vol. 41, Issue 2, 2002. 97. Ostling M. Harry Potter and the Disenchantment of the World. Journal of Contemporary Religion. Vol. 18, No. 1, 2003, p. 3–23. Prieiga per internet�: <http://www.ic.arizona.edu/ic/soc3173/readings/OstlingPotter.pdf> (prisijungta 2012 m. liepos 15 d.). 98. Pasachoff J. M., Cohen R. J., Pasachoff N. W. Belief in the Supernatural among Harvard and West African University Students. Nature. Vol. 227 (5261), 1970. Prieiga per ineternet�: <http://www.nature.com/nature/journal/v227/n5261/pdf/227971a0.pdf> (prisijungta 2009 m. birželio 5 d.). 99. Peltzer K. Paranormal Beliefs and Personality among Black South African Students. Social Behavior and Personality: an international journal. Vol. 30, No. 4, 2002, p. 391–397 (7). 100. Proctor R. A. Chance and Luck: A Discussion of the Laws of Luck, Coincidences, Wagers, Lotteries, and the Fallacies of Gambling. With notes on Poker and Martingales. London, 1887 [eBook, 2005]. 101. Redner H. Conserving Cultures: Technology, Globalization and the Future of Local Cultures. Rowman & Littlefield Publishers, Inc., 2004. 102. Repšien� R. Tradicij� sankirtose: „Kito“ tapatumas. Tautosakos darbai. T. XXI (XXVIII), 2004. 103. Rice T. W. Believe it or Not: Religious and Other Paranormal Beliefs in the United States. Journal for the Scientific Study of Religion. Vol. 42, Issue 1, 2003. 104. Rozin P., Millman L., Nemeroff C. Operation of the Laws of Sympathetic Magic and Disgust and Other Domains. Journal of Personality and Social Psychology. Vol. 50, No. 4, 1986. 105. Ruane Janet M. Essentials of Research Methods: A guide to Social Science Research. United Kingdom 2005. 106. Saher M. Everyday Beliefs About Food and Health. Prieiga per internet�: <http://ethesis.helsinki.fi/julkaisut/kay/psyko/vk/saher/everyday.pdf> (prisijungta 2009 m. liepos 10 d.). 107. Salazar C. Prayer and Symbolisation in an Irish Catholic community. Etnografica. T. 12 (2), 2008. 108. Salter C. A., Routledge L. M. Supernatural Beliefs among Graduate Students at the University of Pennsylvania. Nature. Vol. 232, 1971. Prieiga per internet�: <http://www.nature.com/nature/journal/v232/n5308/pdf/232278a0.pdf> (prisijungta 2009 m. birželio 5 d.). 109. Scweder R. A. Likeness and Likelihood in Everyday Thought: Magical Thinking in Judgments about Personality. Current anthropology. Vol. 18, No. 4, 1977. 110. Simpson J., Roud S. A Dictionary of English Folklore. Oxford university press, 2000. 111. Stanaitis A., Verseckas R. Lietuvos gyventojai tautiniu ir religiniu poži�riais (Tarptautinio projekto tyrimo duomenimis). Prieiga per internet�: <http://www.geo.lt/metrastis/31/PDF/369-381.pdf> (prisijungta 2008 m. kovo 23 d.). 112. Styers R. Making Magic: Religion, Magic, and Science in the Modern World. Oxford university press, 2004. 113. Storey J. Cultural Theory and Popular Culture. Harlow, 2009. 114. Stulpinas T. Šiuolaikini� ugdym� tyrim� aspektai: mokini� vertinamieji emociniai santykiai su aplinka. Acta Pedagogica Vilnensia. Prieiga per internet�: <http://www.leidykla.vu.lt/inetleid/acta_pae/8/straipsniai/str8.pdf> (prisijungta 2008 m. kovo 23 d.). 115. Subbotsky E. Magical Thinking in Judgments of Causation: Cananomalous Phenomena Affect Ontological Causal Beliefs in Children and Adults? British Journal of Developmental Psychology, 2004.

133

116. Šlepavi�i�t� I. Mistin�s jaunimo patirtys interneto pasakojimuose. Tautosakos darbai. T. XLIII, Vilnius, 2012. 117. Tambiah S. J. Magic, Science, Religion and the Scope of Rationality. Cambridge, New York, Port Chester, Melbourne, Sydney, 1990. 118. Tangury B., Dercon S., Taffesse A. S. Beyond fatalism – an empirical exploration of self-efficacy and aspirations failure in Ethiopia. CSAE Centre For the Study of African Economies. Prieiga per internet�: <http://www.csae.ox.ac.uk/workingpapers/pdfs/csae-wps-2011-03.pdf> (prisijungta 2011 m. geguž�s 14 d.). 119. Ter Keurst A. J. The Acceptance of Superstitious Beliefs among Secondary School Pupils. Journal of Education. Vol. XXXII (9), 1939. 120. Tobacyk J. J., Pirttila-Backman A. M. Paranormal Beliefs and Their Implications in University Students from Finland and the United States. Journal of Cross-Cultural Psychology. Vol. 23. No. 1, 1992, p. 59–71. 121. Valk J. Religion or Worldview: Enhancing Dialogue in the Public Square. Marburg Journal of Religion. Vol. 14, No. 1, 2009. 122. Višinskait� A. Lietuvi� liaudies sapn� aiškinimai ir pasakojimai apie sapnus: sandara, funkcionavimo specifika, reikšm�s. [Daktaro disertacija]. Kaunas, 2007. 123. Vyse S. Believing in Magic: The Psychology of Superstition. Oxford University press, 1997. 124. Vlachos I. O., Beratis S., Hartocollis P. Magico-religious Beliefs and Psychosis. Psychopathology. Vol 30 (2). 125. Wagner M. E. Superstitions and their social and psychological correlatives among college students. Journal of Educational Sociology. Vol. 2, No. 1, 1928, p. 26–36. 126. Wain O., Spinella M. Executive Functions in Morality, Religion and Paranormal Beliefs. International Journal of Neuroscience. Vol. 117, No. 1, 2007, p. 135–146. Prieiga per internet�: <http://www.informaworld.com/smpp/content~content=a769405706~db=all> (prisijungta 2009 m. liepos 10 d.). 127. Watson N. J., Czech D. R. The Use of Prayer in Sport: Implications for Sport Psychology Consulting. Athletic Insight (The Online Journal of Sport Psychology). Vol. 7, Issue 4, 2005. 128. Willing B. T., Lester D. Paranormal Beliefs and Personality Scores of High School Students. Perceptual and Motor Skills. Vol. 85 (3, Pt 1), 1997. 129. Wiseman R. The Luck Factor. Skeptical Inquirer. 2003, p. 26–30. 130. Wiseman R., Watt C. Measuring Superstitious Belief: Why Lucky charms matter. Personality and Individual Differences. Vol. 37, Issue 8, 2004. 131. Wohl M. J. A., Enzle M. E. The Deployment of Personal Luck: Sympathetic Magic and Illusory Control in Games of Pure Chance. PSBS, Vol. 28, No. 10, 2002. 132. Zapf R .M. Relationship Between Belief in Superstitions and other Factors. Journal of Educational Research. Vol. 38(8), 1945. 133. Za’rour, G. I. Superstitions among Certain Groups of Lebanese Arab students in Beirut. Journal of Cross-Cultural Psychology. Vol. 3, No. 3, 1972, p. 273–282. 134. Zavjalova M. Daikt� pasaulis lietuvi� užkalb�jimuose. Tautosakos darbai. T. VIII (XV), Vilnius, 1998. 135. 8�� + �� "��+ �� . '��*, 2003.

134

PUBLIKACIJOS DISERTACIJOS TEMA

Straipsniai disertacijos tema moksliniuose recenzuojamuose periodiniuose Lietuvos leidiniuose, trauktuose Mokslo ir studij� departmento patvirtint� s�raš�: 1. Savickait� E. Student� prietarai: Tradicijos t�stinumas ir masin�s kult�ros �taka. Liaudies kult�ra. 2010, Nr. 2 (131), p. 30–35. [ISSN 0236-0551]. Straipsniai disertacijos tema recenzuojamuose užsienio mokslo leidiniuose: 1. Savickait� E. The Characteristics of Modern Magic: Students’ Superstitions. Magic and the Supernatural. Edited by Scott E. Hendrix and Timothy J. Shannon. First published in the United Kingdom in eBook format in 2012. First Edition. P. 83–88. [ISBN: 978-1-84888-095-5]. 2. Savickait� E., Šlepavi�i�t�. Luck: a predetermined given or a possibility to influence one’s fate individually? (�teiktas publikuoti II ISFR tarptautin�s konferencijos „The Uses of Enchantment: Magic in Fairy-Tales, Myths, and Stories“ pranešim� pagrindu rengiamame leidinyje)

Pranešimai disertacijos tema nacionalin�se ir tarptautin�se mokslin�se konferencijose Lietuvojeir tarptautin�se konferencijose užsienyje 1. Savickait� E. Student� prietarai: tradicijos t�stinumas, naujov�s ir masin�s kult�ros �taka. Antroji student� humanitar� konferencija „Hominem quero – ieškau žmogaus“. Vytauto Didžiojo universitetas. Kaunas, 2009 03 26. 2. Savickait� E. Good/bad days in Lithuanian traditional culture and their relations to the four basic elements of fire, water, air, earth. International Research Conference „Four Elements in Culture: Fire, Water, Earth, Air“. Daugpilio universitetas. Latvija, Daugpilis, 2009 05 14. 3. Savickait� E. The Characteristics of Modern Magic: Students’ Superstitions. 1st Global Conference „Magic and Supernatural“ (An Ethos project). Austrija, Zalsburgas, 2010 04 16. 4. Savickait� E. Changing Concept of Magic: Problems and Implications to International and Lithuanian Researches. Tarptautin� jaun�j� mokslinink� konferencija. Šiauli� universitetas. Šiauliai. 2010 05 30. 5. Savickait� E. Šiuolaikin� s�km�s samprata. Mokslin� konferencija „Šiuolaikinio folkloro tyrim� patirtis ir perspektyvos“. Vytauto Didžiojo universitetas. Kaunas, 2010 10 24. 6. Savickait� E. Individual Meanings of Magic: The Case of Lithuanian Neopagan Movement Romuva. International conference Neo-Pagan and Native Faith Movements in Central and Eastern Europe. Jogailos universitetas. Lenkija, Krokuva, 2011 03 12. 7. Savickait� E., Šlepavi�i�t� I. Success: is it something predetermined or an opportunity to have influence on fate individually? II IFSR International Conference „The Uses of Enchantment: Magic In Fairy-Tales, Myths and Stories“. Jogailos universitetas. Lenkija, Krokuva, 2011 06 02.

135

PRIEDAI

136

PRIEDAS NR. 1

Pateik�jo vardas, pavard�:

Gimimo metai:

Gimimo vieta:

Dabartin� gyvenamoji vieta:

Mokymosi �staiga, kursas, fakultetas (specialyb�):

ANKETA

I. Ar turite talisman� arba amulet�, kurie nešt� jums s�km egzamin�, atsiskaitym� metu? Jei taip, apib�dinkite juos.

� Iš kur juos gavote (pirkote, padovanojo, pasigaminote pats, pati ar pan.)? � Iš kokios medžiagos (akmens, medžio, geležies ar pan.) J�s� amuletas ar talismanas

padarytas? � Ar medžiaga, iš kurios padarytas amuletas ar talismanas, J�s� nuomone, turi didesn� ar

mažesn� poveik� J�s� pasisekimui arba nepasisekimui egzamine? Pakomentuokite. Iš kur tai sužinojote (t.y. ši� informacij�)?

II. Ar turite amulet� ar talisman� susijusi� su skai�i� magija?

� Kokie skai�iai ar skai�ius vyrauja J�s� amuletuose ar talismanuose? � Kod�l dominuoja, b�tent, šie skai�iai ar skai�ius? Gal žinote, k� jie reiškia? � Jei žinote skai�i� ar skai�iaus reikšmes, tai iš kur jas sužinojote?

III. Ar sukalbate mald�, kad pasisekt� prieš sesij� ar egzamino metu? � Kiek kart� sukalbate mald�? Kod�l, b�tent, tiek kart�? Argumentuokite. � Koki� mald� sukalbate? � Iš kur sužinojote, kad maldos sukalb�jimas atneša pasisekim� egzamin� metu?

IV. Ar žegnojat�s, beldžiate med, spjaunate per pet, laikote kumš�ius, metate pinig�, kad Jums pasisekt� egzamine?

� Ar turi �takos min�t� veiksm� atlikimo skai�ius ar laikas? Jei taip, konkretizuokite. � Iš kur tai sužinojote?

V. Ar tos dienos nuotaika, elgsena turi takos J�s� pasisekimui arba nepasisekimui egzamine?

� Kokia nuotaika, elgsena neša pasisekim� egzamine? � Kokia nuotaika, elgsena atneša nepasisekim� egzamine? � Iš kur apie tai sužinojote?

VI. Ar sprendžiate iš sapn� apie b�sim� pasisekim� arba nepasisekim� egzamine?

� Kokie sapnai reiškia pasisekim� egzamine? � Kokie sapnai reiškia nepasisekim� egzamine?

137

� Iš kur sužinojote tokias sapn� reikšmes?

VII. Ar J�s� pasisekimui egzamine turi takos apranga ar jos spalva?

� Kokios vyrauja spalvos? Pakomentuokite. � Kokia apranga vyrauja? Pakomentuokite. � Iš kur apie tai sužinojote?

VIII. Ar turi takos nauj� daikt�, r�b� pirkimas sesijos (egzamin�) metu? Argumentuokite. Iš kur apie tai sužinojote?

IX. Ar J�s� pasisekimui egzamine turi takos galvos neplovimas, barzdos neskutimas (vyrams)? Jei taip, tai argumentuokite. Iš kur tai sužinojote?

X. Ar J�s turite kok išskirtin keli�, maršrut�, kuriuo nu�jus laukt� didesnis pasisekimas egzamine?

� Kok� maršrut�, keli�? Konkretizuokite. � Iš kur sužinojote, kad, b�tent, šis kelias, maršrutas atneš Jums s�km� egzamin� metu?

XI. Ar mityba (maistas) turi takos pasisekimui arba nepasisekimui egzamin� metu? Jei taip, tai koks maistas atneša pasisekim� egzamine?

� Koks maistas atneša pasisekim� egzamine? � Koks maistas atneša nepasisekim� egzamine? � Ar turi �takos J�s� pasisekimui arba nepasisekimui egzamine nevalgymas? � Iš kur apie tai sužinojote?

XII. Kokiais dar b�dais galima užsitikrinti s�km egzamin� metu? Jei žinote, pamin�kite juos. Iš kur apie tai sužinojote?

XIII. Ar min�ti J�s� atliekami veiksmai, turimi objektai, skatinantys pasisekim� per atsiskaitymus, Jums yra susij su nuoširdžiu tik�jimu, ar tai tik tam tikra žaidimo, formalumo išraiška. Nurodykite Jums labiausiai tinkant variant�. Jei tai yra „kita“, paaiškinkite, k� turite omenyje.

1) Nuoširdus tik�jimas

2) Daugiau tik�jimas nei žaidimas

3) Ir taip, ir taip

4) Daugiau žaidimas nei tik�jimas

5) Žaidimas

6) Kita...

138

PRIEDAS NR. 2

Name, Surname: Date of birth: Place of birth: Contemporary living place: Learning Institution/ Course/ Faculty (Speciality):

QUESTIONNAIRE This is a questionnaire about some actions or convictions that are related to success or failure during examinations that students do practice in Vytautas Magnus University. I would be very grateful if you could answer those questions sincerely because it would be very useful for my research. When you answer the questions please send this questionnaire to [email protected] Egl� Savickait�, VDU student (The master studies of Ethnic culture) I. Do you have any talismans or amulets that would bring you success during examinations? If yes, describe it.

• Where did you get it from (bought it, someone gave it to you as a present, made it by yourself and etch.)? • What is it made of (stone, wood and etch.)? • Does the material that the amulet or talisman is made of, in your opinion, have any influence on the success or failure during your examinations? If yes, why? How did you get to know this information?

II. Do you have any amulets or talismans that are related to the magic of numbers? • What number has dominion over your amulets or talismans? Why? • Do you know the meaning of this number? If yes, how did you get to know this information? • If you don’t have any amulets or talismans that are related to the magic of numbers, maybe you have your favorite number that is successful for you? If yes, what is it? Do you know the meaning of it? Where did you get this information from?

III. Do you pray for your examination to be successful?

• How many times do you say a prayer? Why? • What kind of prayer do you say? • How did you get to know the information that saying the prayer brings success during examinations?

IV. Do you cross yourself, knock into the wood, spit through the shoulder, hold your fists, and throw the coin for your exam to be successful? If yes, what kind of actions do you usually do before the examination?

• How many times do you repeat such action or actions? Why? • How did you get to know the information?

V. Does the mood or behavior of the day have some influence on the success or failure during your examinations?

• What kind of mood or behavior brings you success during examinations?

139

• What kind of mood or behavior brings you failure during examinations? • How did you get to know the information?

VI. Do you guess from the dreams about the future success or failure during your examinations?

• What kind of dreams means success during examination? • What kind of dreams means failure during examination? • How did you get to know about the meanings of the dreams?

VII. Do the clothes/ the color of the clothes have some influence on the success during your examination?

• If yes, what colors do have a dominion? • What clothes do have a dominion? • How did you get to know the information?

VIII. Do buying new things or clothes during the session have some influence on the examinations? If yes, please, explain why. How did you get to know the information? IX. Does not washing the head/ non shaving the beard have some influence on the success during your examination? If yes, please, explain why. How did you get to know such information? X. Do you have your exceptional way or route to the place were the exam is taken that would bring you success during examinations?

• What kind of way/route? Explain, please. • How did you get to know that this way or route would bring you success during examinations?

XI. Does the nourishment (food) have some influence on the success or failure during your examinations? If yes, please, explain why.

• What kind of food brings you success during examinations? • What kind of food brings you failure during examinations? • Does not eating at all have some influence on your success or failure during examinations? • How did you get to know the information?

XII. In what more ways you can pave the way for success during examinations? If you know some, mention it, please. How did you get to know such information? XIII. Do the actions you do or the objects you have that stimulates success for you are related to sincere belief or is it an expression of the game/ formality. Please, point to the variant that would mostly fit for you. If it is something “different”, please, explain what you mean by this.

1) Sincere belief 2) More belief than a game 3) Both belief and a game 4) More a game than a belief 5) A game 6) Different….

140

PRIEDAS NR. 3

Universitetas, fakultetas (specialyb�), kursas: Lytis: Amžius: Religija: Gimimo vieta (rajonas, miestas/miestelis, kaimas):

KLAUSIMYNAS

1. Ar J�s turite talisman� arba amulet�, kurie nešt� Jums s�km� egzamin�, atsiskaitym� metu? Jei taip, tai kokie jie? Iš kokios medžiagos J�s� amuletas/talismanas padarytas? Ar medžiaga, iš kurios padarytas amuletas ar talismanas, J�s� nuomone, turi didesn� ar mažesn� poveik� J�s� pasisekimui arba nepasisekimui egzamine? Iš kur apie tai sužinojote? Paaiškinkite. 2. Iš kur gavote savo amulet�/talisman�? 3. Kiek laiko turite š� amulet�/talisman�? 4. Ar j� nešiojate visada, ar tik atsiskaitym� metu? 5. Ar J�s turite amulet�/talisman� susijusi� su tam tikrais ypatingais skai�iais? Jei taip, tai kokie jie ir kiek laiko juos turite? Kokie skai�iai ar skai�ius vyrauja J�s� amuletuose ar talismanuose? Kod�l dominuoja b�tent šie skai�iai ar skai�ius? Gal žinote, k� jie reiškia? Iš kur tai sužinojote? 6. Ar sukalbate mald�, kad pasisekt� prieš sesij� ar egzamino metu? Jei taip, tai koki� mald�/maldas sukalbate? Kiek kart� j� sukalbate? Kod�l b�tent tiek kart�? Kiek laiko tai darote? Kaip sužinojote, kad maldos sukalb�jimas atneša Jums pasisekim� egzamin� metu? 7. Ar atliekate dar kokius nors veiksmus (greta mokymosi), kad Jums pasisekt� atsiskaitym� metu? Jei taip, tai kokius? Ar turi �takos J�s� min�t� veiksm� atlikimo skai�ius ar laikas? Kiek laiko tai darote? Iš kur tai sužinojote? 8. Ar egzamino diena (m�nesis, m�nesio diena, savait�s diena), tos dienos nuotaika (kaip J�s ta dien� jau�iat�s), elgsena (kaip J�s t� dien� elgiat�s) turi �takos J�s� pasisekimui arba nepasisekimui egzamine? Kada tai pasteb�jote? Kokia nuotaika, elgsena lemia pasisekim� egzamine? Kokia nuotaika, elgsena lemia nepasisekim� egzamine? Iš kur apie tai sužinojote? 9. Ar astrologin�s prognoz�s, horoskopai turi �takos J�s� pasisekimui arba nepasisekimui egzamine, sesijos metu? Kod�l? Pateikite pavyzdži�. 10. Ar sprendžiate iš sapn� apie b�sim� pasisekim� arba nepasisekim� egzamine? Kada prad�jote sp�ti iš sapn�? Kokie sapnai pranašauja pasisekim� egzamine? Kokie sapnai pranašauja nepasisekim� egzamine? Iš kur sužinojote tokias sapn� reikšmes? 11. Ar J�s� pasisekimui egzamine turi �takos apranga ar jos spalva? Kada tai pasteb�jote? Kokia apranga, jos spalva padeda sulaukti geresni� atsiskaitym� rezultat�? Kod�l? Iš kur apie tai sužinojote? 12. Ar naujo daikto tur�jimas, naujo r�bo d�v�jimas egzamino metu turi �takos J�s� sesijos rezultatams? Kada tai pasteb�jote? Kokios �takos visa tai turi J�s� egzamin� rezultatams? Kod�l? Iš kur apie tai sužinojote? 13. Ar J�s� pasisekimui atsiskaitym� metu turi �takos galvos neplovimas, barzdos neskutimas (vyrams)? Jei taip, tai kokios? Kod�l? Kada tai pasteb�jote? Iš kur sužinojote? 14. Ar J�s turite kok� išskirtin� keli�, maršrut�, kuriuo nu�jus laukt� didesnis pasisekimas atsiskaitym� metu? Jei taip, tai koks tai maršrutas, kelias? Kod�l toks? Kiek laiko j� turite? Iš kur sužinojote, kad b�tent šis kelias, maršrutas atneš Jums s�km� atsiskaitym� metu? 15. Ar tai, kuo maitinat�s egzamino dien�, turi �takos J�s� pasisekimui arba nepasisekimui atsiskaitym� metu? Kada tai pasteb�jote? K� reik�t� valgyti, ko nevalgyti, kad Jums sekt�si egzamine? Ar turi �takos J�s� pasisekimui arba nepasisekimui egzamine nevalgymas? Kokios? Kod�l? Iš kur apie šiuos dalykus sužinojote?

141

16. Ar žinote/turite dar koki� b�d�, be mokymosi, kurie pad�t� Jums užsitikrinti s�km� egzamin� metu? Jei taip, tai kokie tie b�dai? Iš kur apie juos sužinojote? Kiek laiko juos naudojate? 17. Kokiose gyvenimo/veiklos srityse, be moksl�, J�s paprastai siekiate pasisekimo? Kaip t� s�km� suprantate? Kokiais b�dais jos siekiate? Ar b�dai skirting� veiklos sri�i� tikslams pasiekti skiriasi? Jei taip, tai kuo? Kokie jie? Kiek laiko naudojate? Pateikite pavyzdži�. 18. Ar min�ti J�s� atliekami veiksmai, turimi objektai, skatinantys pasisekim� per atsiskaitymus, Jums yra susij� su nuoširdžiu tik�jimu, ar tai tik tam tikra žaidimo, formalumo išraiška? Paaiškinkite.

Egl� SAVICKAIT�

MAGIJA KAIP UNIVERSALI PATIRTIS:

LIETUVOS STUDENT� TYRIMAI XXI A. PR.

Daktaro disertacija

Išleido ir spausdino – Vytauto Didžiojo universiteto leidykla

(S. Daukanto g. 27, LT-44249 Kaunas) Užsakymo Nr. K13-071. Tiražas 12 egz. 2013 07 22.

Nemokamai.

egl savickait - talpykla.elaba.lt

Documents