VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS
PAGALBOS TARNYBOS 2019 METŲ VEIKLOS
ATASKAITA
2
Turinys
BENDRA INFORMACIJA........................................................................................................... 4
I. PIRMINĖ VALSTYBĖS GARANTUOJAMA TEISINĖ PAGALBA..................................... 6
1.1. Pirminės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo būdas...................................... 6
1.2.Visuomenės informavimas apie pirminę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.................. 10
1.3. Bendri statistiniai duomenys apie pirminę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.............. 12
1.4. Suteiktos pirminės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos turinys.................................. 14
1.5. Lėšų, skiriamų kaip specialioji tikslinė dotacija pirminei valstybės garantuojamai teisinei
pagalbai, panaudojimas..................................................................................................................
18
1.6. Veiklos trūkumai organizuojant ir teikiant pirminę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą 20
II. ANTRINĖ VALSTYBĖS GARANTUOJAMA TEISINĖ PAGALBA................................... 22
2.1. Priimtų sprendimų dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo pasiskirstymas... 24
2.2. Asmenų, kuriems buvo suteikta antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba,
pasiskirstymas pagal Lietuvos Respublikos nustatytus turto ir pajamų lygius..............................
32
2.3. Advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą skaičius, darbo krūvis, apmokėjimas............... 33
2.3.1. Advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, skaičius..................................................... 33
2.3.2. Advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, darbo krūvis.............................................. 34
2.3.3. Advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, darbo krūvis................................... 35
2.3.4. Advokatų padėjėjams skirtų bylų skaičius........................................................................ 37
2.3.5. Advokatų, sudariusių antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartis konkrečioje byloje,
skaičius ir jų darbo krūvis..............................................................................................................
37
2.4. Apmokėjimas advokatams ir advokatų padėjėjams už suteiktą antrinę teisinę pagalbą......... 39
2.4.1. Vidutinė advokatų, prireikus teikiančių antrinę teisinę pagalbą, vienos bylos kaina...... 41
2.4.2. Vidutinė advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, vienos bylos kaina........... 43
2.4.3. Vidutinė advokatų padėjėjų, teikiančio antrinę teisinę pagalbą, vienos bylos kaina....... 44
2.5. Tarnybos veikla koordinuojant pirminės teisinės pagalbos teikimą....................................... 46
2.5.1. Pirminę ir antrinę teisinę pagalbą teikiančių subjektų bendradarbiavimas vykdant
Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies
nustatytą funkciją...........................................................................................................................
46
2.6. Tarnybos veikla informuojant gyventojus apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą....... 47
2.7. Institucijų nuomonė apie Tarnybos ir antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų veiklą..... 49
2.7.1. Institucijų vertinimas dėl advokatų veiklos kokybės...................................................... 49
2.7.2. Institucijų vertinimas dėl Tarnybos administracijos ir baudžiamųjų bylų
koordinatoriaus veiklos kokybės....................................................................................................
53
III. KITŲ PASLAUGŲ TEIKIMAS.............................................................................................. 56
3.1. Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo administratoriaus funkcijų vykdymas............ 56
3.2. Centrinės institucijos funkcijos pagal Tarybos reglamentą Nr. 4/2009 ir 2007.11.23 Hagos
konvenciją dėl išlaikymo išieškojimo............................................................................................
57
3.2.1. Centrinės institucijos funkcijų vykdymas Tarybos reglamentą Nr. 4/2009 ir 2007.11.23
Hagos konvenciją, kai pareiškėjų prašymai susiję su išlaikymo išieškojimu 21 m. ir
vyresniems asmenims.....................................................................................................................
58
3.2.2. Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas pagal Tarybos
reglamentą Nr. 4/2009, kai pareiškėjų prašymai susijęs su išlaikymo išieškojimu iki 21 m. .......
59
3.3. Psichologų, padedančių apklausti nepilnamečius vaikus ir kitus specialių poreikių
turinčius asmenis, pasitelkimas baudžiamajame procese...............................................................
61
3
3.4. Mediacijos paslaugų organizavimo vykdymas....................................................................... 62
3.4.1. Valstybės užtikrinama neteisminė mediacija....................................................................
3.4.2. Teisminė mediacija, kai Tarnyba parenka mediatorių (ne teisėją) vykdyti teisminę
mediaciją........................................................................................................................................
3.4.3. Tarnybos funkcijos privalomosios mediacijos srityje.......................................................
PRIEDAI........................................................................................................................................
62
63
63
64
4
BENDRA INFORMACIJA
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – Tarnyba) yra įstaiga prie Lietuvos
Respublikos teisingumo ministerijos.
Tarnybos paskirtis – pagal kompetenciją užtikrinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
teikimą ir koordinavimą, valstybės politikos įgyvendinimą kompensuojant smurtiniais nusikaltimais
padarytą žalą ir prisidėti prie palankesnių tarpvalstybinio išlaikymo išmokų išieškojimo sąlygų
užtikrinimo.
Pagrindiniai Tarnybos veiklos tikslai:
• užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą;
• koordinuoti ir užtikrinti pirminės teisinės pagalbos teikimą;
• užtikrinti valstybės užtikrinamos neteisminės mediacijos vykdymą;
• koordinuoti ir užtikrinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą
tarptautiniuose ginčuose;
• dalyvauti įgyvendinant valstybės politiką smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos
kompensavimo srityje;
• užtikrinti palankesnes tarpvalstybinio išlaikymo išmokų išieškojimo sąlygas.
• administruoti psichologų sąrašą ir padėti užtikrinti psichologo dalyvavimą vykdant
nepilnamečių ar specialių apsaugos poreikių turinčių asmenų apklausas baudžiamajame procese.
2019 m. Tarnybai – tai dar vieneri iniciatyvų bei sudėtingų iššūkių metai. Apibendrinus
praėjusių metų rezultatus, galima teigti, jog praėję metai buvo intensyvūs ir pakankamai sėkmingi.
Nepaisant vis didėjančių veiklų apimčių ir įvairovės, nuolat kylančių iššūkių, susijusių su nepakankamais
finansiniais, žmogiškais ištekliais, sutelkus komandą, iš esmės buvo įvykdyti iškelti tikslai.
Praėjusiais metais sėkmingai įgyvendintos teisės aktais Tarnybai priskirtos funkcijos,
susijusios su pasiruošimu privalomajai mediacijai: įrengtos patalpos privalomajai mediacijai vykdyti
Tarnybos Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių skyriuose (įskaitant ir patalpas Panevėžyje),
suorganizuotas 21 mediatorių egzaminas, dalyvauta darbo susitikimuose su specialistais ir ekspertais,
siekiant sėkmingai įgyvendinti informacinės sistemos TEISIS mediacijos posistemę. Tarnybos interneto
svetainėje yra sudarytas ir paskelbtas mediatorių sąrašas, kuris atnaujintas, atsižvelgiant į 2019 m. sausio
mėn. gautus duomenis apie mediatorius, įrašytus į Teismo mediatorių sąrašą iš Nacionalinės teismų
administracijos ir gautus naujus asmenų prašymus juos įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą.
2019.12.31 buvo įtraukti iš Teismo mediatorių sąrašo ir naujai įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių
sąrašą 643 mediatoriai, teikiantys mediacijos paslaugas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Su
Tarnyba sutartis dėl valstybės užtikrinamos neteisminės mediacijos vykdymo ir privalomosios
mediacijos vykdymo buvo pasirašę 100 mediatorių.
Atkreiptinas dėmesys, jog Tarnyba nuo 2019.01.01 pradėjo koordinuoti ir užtikrinti valstybės
garantuojamos teisinės pagalbos teikimą tarptautiniuose ginčuose. Tarnyba praėjusiais metais vykdė
kompetentingos institucijos funkcijas, priimant iš kitų valstybių teisinės pagalbos prašymus
(Nyderlandai) ir siunčiant juos kitoms valstybėms (Vokietija, Latvija).
Tarnyba, siekdama gerinti informacijos sklaidą apie įstaigos teikiamas, administruojamas
paslaugas bei spręsti praktikoje kylančias problemas, dalyvavo įvairiuose susitikimuose su ikiteisminio
tyrimo institucijų, teismų, prokuratūros, advokatūros atstovais, advokatais, pirminę teisinę pagalbą
teikiančiais subjektais.
5
2019.09.12 Tarnybos atstovai susitiko su Kauno apygardos teismo atstovais ir kitais teisėjais iš
Italijos, Vokietijos, Rumunijos, Prancūzijos. Susitikimo metu buvo pasidalinta ne tik informacija apie
Tarnybos teikiamas paslaugas, bet ir aptariamos problemos, kylančios organizuojant antrinės teisinės
pagalbos teikimą bei užtikrinant teikiamų paslaugų kokybę. Susitikimo metu su Italijos, Vokietijos,
Rumunijos, Prancūzijos teisėjais buvo pasidalinta patirtimi, gerąja praktika ir sistemų trūkumais teisinės
pagalbos teikimo srityje.
2019.11.27 Tarnyba Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje organizavo tarptautinį
seminarą „Kokybinių vertinimo kriterijų įvedimas į įvairius valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
sistemos aspektus“. Seminare dalyvavo svečiai iš Ukrainos, Gruzijos ir Moldovos teisinės pagalbos
sistemą koordinuojančių institucijų, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos advokatūros
bei Lietuvos teisės instituto.
Tarnybos 2019 m. veiklos ataskaita apie pirminės ir antrinės valstybės garantuojamos teisinės
pagalbos teikimą, organizavimą ir koordinavimą parengta remiantis Tarnybai pateiktomis Lietuvos
Respublikos savivaldybių administracijų 2019 m. veiklos ataskaitomis bei Tarnybos sukauptais
duomenimis apie antrinės teisinės pagalbos teikimą 2019 m.
Tarnybos ataskaitos pateikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
2006.02.14 įsakymas Nr. 1R – 45 „Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiklos
ataskaitos rengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai taisyklių patvirtinimo“.
Savivaldybių ataskaitų pateikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
2005.07.08 įsakymas Nr. 1R – 217 „Dėl savivaldybių institucijų veiklos organizuojant ir teikiant pirminę
teisinę pagalbą ataskaitų rengimo ir pateikimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboms
taisyklių patvirtinimo“.
Kitose srityse duomenų pateikimas nereglamentuotas.
Šioje ataskaitoje apibendrinami ir analizuojami ataskaitinio laikotarpio nuo 2019.01.01 iki
2019.12.31 duomenys.
6
I. PIRMINĖ VALSTYBĖS GARANTUOJAMA TEISINĖ PAGALBA
Ataskaita apie pirminės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos organizavimą ir teikimą
parengta apibendrinus ir išanalizavus Lietuvos savivaldybių administracijų veiklos organizuojant bei
teikiant pirminę teisinę pagalbą ataskaitų duomenis. Ataskaitinis laikotarpis yra 2019.01.01 –
2019.12.31.
1.1. PIRMINĖS VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS PAGALBOS TEIKIMO
BŪDAS
2019 m. daugumoje savivaldybių pirminę teisinę pagalbą teikė savivaldybės administracijos
valstybės tarnautojai ar darbuotojai, kurių pareigybių aprašymuose nustatytos teisinio pobūdžio
funkcijos. Pagrindinis motyvas, dėl ko savivaldybės pasirenka šį pirminės teisinės pagalbos teikimo būdą
– greita ir efektyvi pirminė teisinė pagalba: ji suteikiama iš karto, kai asmuo kreipiasi, taupomos
pareiškėjų lėšos bei laiko sąnaudos, asmenys nesiunčiami į kitas įstaigas ar institucijas, greičiau
surenkama informacija iš savivaldybių padalinių, sparčiau ir efektyviau sprendžiami įvairūs teisiniai
klausimai. Pirminę teisinę pagalbą teikiant savivaldybių tarnautojams ar darbuotojams, savivaldybių
administracijose galima kontroliuoti teisinės pagalbos teikimo kokybę ir specialiosios tikslinės dotacijos,
skirtos pirminei teisinei pagalbai teikti, lėšų panaudojimo efektyvumą, užtikrinti paprastesnį apskaitos
tvarkymą.
2019 m. Kauno miesto ir Tauragės savivaldybėse pirminę valstybės garantuojamą teisinę
pagalbą teikė advokatai, su kuriais savivaldybė buvo sudariusi paslaugų teikimo sutartis.
Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas)
15 str. 3 d. įtvirtinta galimybė savivaldybėms sudaryti sutartis su viešosiomis įstaigomis dėl pirminės
teisinės pagalbos teikimo. Vilniaus miesto savivaldybė nuo 2018 m. yra sudariusi paslaugų teikimo
sutartį su VšĮ „Vilniaus universiteto teisės klinika“, kuri teikia pirminę teisinę pagalbą.
1 lentelė. Savivaldybių pasirinkti pirminės teisinės pagalbos teikimo būdai ir finansavimo šaltiniai
Santrumpų paaiškinimai:
advokatas – pirminę teisinę pagalbą teikia advokato (-ų) kontora.
VT/D – pirminę teisinę pagalbą teikia savivaldybės valstybės tarnautojas (-ai) arba darbuotojas (-a), dirbantis (-i) pagal darbo sutartį.
STD – darbo užmokestis ir socialinio draudimo įmokos, mokami iš specialiosios tikslinės dotacijos lėšų.
SB – darbo užmokestis ir socialinio draudimo įmokos, mokami iš savivaldybės biudžeto lėšų.
VŠĮ – pirminę teisinę pagalbą teikia viešoji įstaiga „Vilniaus universiteto teisės klinika“
Eil.
Nr. Savivaldybė
Pasirinktas pirminės teisinės
pagalbos teikimo būdas ir asmenų
teikusių pirminę teisinę pagalbą
skaičius
Darbo užmokesčio ir
socialinio draudimo įmokų
mokėjimo šaltiniai
1 Akmenės r. sav. 1 VT/D STD+SB
2 Alytaus m. sav. 3 VT/D STD
3 Alytaus r. sav. 4 VT/D STD
4 Anykščių r. sav. 1 VT/D STD+SB
5 Birštono sav. 1 VT/D STD
7
6 Biržų r. sav. 1 VT/D STD
7 Druskininkų sav. 1 VT/D STD
8 Elektrėnų sav. 5 VT/D STD+SB
9 Ignalinos r. sav. 1 VT/D STD+SB
10 Jonavos r. sav. 1 VT/D STD+SB
11 Joniškio r. sav. 1 VT/D STD+SB
12 Jurbarko r. sav. 2 VT/D STD+SB
13 Kaišiadorių r. sav. 1 VT/D STD
14 Kalvarijos sav. 2 VT/D STD
15 Kauno m. sav. advokatas STD
16 Kauno r. sav. 5 VT/D STD+SB
17 Kazlų Rūdos sav. 1 VT/D STD
18 Kėdainių r. sav. 3 VT/D STD
19 Kelmės r. sav. 1 VT/D STD+SB
20 Klaipėdos m. sav. 1 VT/D STD
21 Klaipėdos r. sav. 2 VT/D STD+SB
22 Kretingos r. sav. 1 VT/D STD+SB
23 Kupiškio r. sav. 1 VT/D STD+SB
24 Lazdijų r. sav. 1 VT/D STD
25 Marijampolės sav. 1 VT/D STD
26 Mažeikių r. sav. 1 VT/D STD+SB
27 Molėtų r. sav. 1 VT/D STD
28 Neringos sav. 1 VT/D STD
29 Pagėgių sav. 1 VT/D STD
30 Pakruojo r. sav. 2 VT/D STD
31 Palangos m. sav. 3 VT/D STD+SB
32 Panevėžio m. sav. 1 VT/D STD
33 Panevėžio r. sav. 1 VT/D STD+SB
34 Pasvalio r. sav. 1 VT/D STD
35 Plungės r. sav. 1 VT/D STD
36 Prienų r. sav. 3 VT/D STD+SB
37 Radviliškio r. sav. 2 VT/D STD+SB
38 Raseinių r. sav. 1 VT/D STD+SB
39 Rietavo sav. 1 VT/D STD+SB
40 Rokiškio r. sav. 3 VT/D STD+SB
41 Skuodo r. sav. 1 VT/D STD+SB
8
42 Šakių r. sav. 1 VT/D STD+SB
43 Šalčininkų r. sav. 1 VT/D STD
44 Šiaulių m. sav. 2 VT/D STD
45 Šiaulių r. sav. 1 VT/D STD+SB
46 Šilalės r. sav. 1 VT/D STD+SB
47 Šilutės r. sav. 2 VT/D STD+SB
48 Širvintų r. sav. 1 VT/D STD
49 Švenčionių r. sav. 1 VT/D STD+SB
50 Tauragės r. sav. advokatas STD
51 Telšių r. sav. 2 VT/D STD+SB
52 Trakų r. sav. 1 VT/D STD+SB
53 Ukmergės r. sav. 1 VT/D STD+SB
54 Utenos r. sav. 1 VT/D STD+SB
55 Varėnos r. sav. 4 VT STD
56 Vilkaviškio r. sav. 1 VT STD+SB
57 Vilniaus m. sav. VŠĮ + VT STD+SB
58 Vilniaus r. sav. 1 VT STD+SB
59 Visagino sav. 1 D STD
60 Zarasų r. sav. 1 VT STD
1 lentelėje nurodyta informacija apie pirminę teisinę pagalbą teikiančius subjektus, asmenų,
teikiančių pirminę teisinę pagalbą, skaičių, darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įmokų savivaldybės
administracijos valstybės tarnautojams ar darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, mokėjimo
šaltinius.
Iš 1 lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad 33 savivaldybėse darbo užmokestis bei socialinio
draudimo įmokos savivaldybės valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis,
buvo mokamos ne tik iš specialiosios tikslinės dotacijos lėšų, bet ir iš savivaldybių biudžetų lėšų.
Pažymėtina, jog 2015 m. tokių savivaldybių buvo 25, 2016 m. – 23, 2017 m. – 24, 2018 m. – 24
savivaldybės.
9
1.2. VISUOMENĖS INFORMAVIMAS APIE PIRMINĘ VALSTYBĖS
GARANTUOJAMĄ TEISINĘ PAGALBĄ
Pirminę teisinę pagalbą organizuojančios institucijos, siekdamos įgyvendinti Lietuvos
Respublikos teisingumo ministro 2005.07.08 įsakymu Nr. 1R-217 patvirtintų Savivaldybių institucijų
veiklos organizuojant ir teikiant pirminę teisinę pagalbą ataskaitų rengimo bei pateikimo Valstybės
garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai taisyklių 8 p., turėjo Tarnybai pateikti informaciją apie
savivaldybių institucijų veiklą informuojant vietos gyventojus, kaip ir kokias sąlygas įvykdžius gauti
valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, įvertinant Visuomenės informavimo apie valstybės
garantuojamą teisinę pagalbą metodikos (toliau – Metodika), patvirtintos Lietuvos Respublikos
teisingumo ministro 2007.02.01 įsakymu Nr. 1R – 46, nuostatų įgyvendinimą. Tarnyba, įvertinusi
pateiktą informaciją, nustatė, kad daugelis savivaldybių naudojo Metodikoje numatytas visuomenės
informavimo priemones, skirtas visuomenei plačiau informuoti apie galimybę gauti valstybės
garantuojamą teisinę pagalbą, jos teikimo sąlygas ir rezultatus. Daugelis savivaldybių laikėsi Metodikoje
nustatytų reikalavimų skelbti informaciją skelbimo plakatuose (stenduose), skelbimo lentose bei
savivaldybių interneto svetainėse.
Savivaldybių ataskaitų duomenys rodo, kad 2019 m. 6 savivaldybės: Biržų r., Kauno m.,
Klaipėdos m., Lazdijų r., Telšių ir Vilkaviškio r. iš specialiosios tikslinės dotacijos skyrė lėšų
visuomenei informuoti apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir jos teikimo sąlygas (2018 m. – 13,
2017 m. – 11, 2016 m. – 10, 2015 ir 2014 m. – 9). Iš viso šios savivaldybės iš specialiosios tikslinės
dotacijos valstybės garantuojamai teisinei pagalbai viešinti skyrė 2 744,62 Eur. 10 savivaldybių:
Akmenės r., Druskininkų r., Jonavos r., Klaipėdos r., Kretingos r., Molėtų r., Radviliškio r., Raseinių r.,
Šiaulių m. ir Utenos r. visuomenei informuoti panaudojo savivaldybės biudžeto lėšas (2018 m. – 10,
2017 m. – 11, 2016 m. – 9, 2015 m. – 8). Iš viso 2019 m. iš savivaldybių biudžeto valstybės
garantuojamai teisinei pagalbai viešinti buvo skirta 3 475,91 Eur (2018 m. – 2 618,63 Eur, 2017 m. – 2
399,49 Eur). 2019 m. savivaldybių informacijos sklaidai išleista 6 220,53 Eur.
Savivaldybės savo veiklos ataskaitose nurodė, kad dažniausiai jų pasirenkamos visuomenės
informavimo priemonės yra šios: informacijos pateikimas skelbimų lentose, stenduose, plakatų
eksponavimas viešose vietose, informacijos publikavimas savivaldybių interneto puslapiuose,
informacinės medžiagos (lankstinukų) platinimas, rečiau informacinių pranešimų žiniasklaidoje
skelbimas ar susitikimų su gyventojais organizavimas.
Informacija apie naudotas priemones pateikiama 2 lentelėje.
10
2 lentelė. Visuomenės informavimas apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą
Savivaldybė
Gy
ven
tojų
sk
aič
ius
Info
rm
aci
jos
pa
teik
imo s
ten
du
ose
,
skelb
imų
len
tose
sk
aič
ius
Pra
neši
mų
sp
au
do
je s
kaič
ius
Pra
neši
mų
tel
eviz
ijo
je, ra
dij
uje
ska
ičiu
s
Pra
neši
mų
in
tern
ete
sk
aič
ius
Info
rm
aci
nės
med
žia
go
s p
lati
nim
as
Susitikimai su visuomene
Su
da
ry
ta g
ali
my
bė p
ate
ikti
pra
šym
ą P
TP
ga
uti
ne d
arb
o
vala
nd
om
is (
taip
/ n
e)
Kit
a
Vieta Skaičius
Akmenės r. sav. 18 917 6 11 0 3 0 0 Taip
Alytaus m. sav. 50035 2 0 0 2 100 0 Taip
Alytaus r. sav. 26 023 12 0 0 1 0 0 Taip
Anykščių r. sav. 23 601 10 0 0 1 taip Teismas 1 Ne
Birštono sav. 4 114 4 0 0 0 200 Kultūros centras 1 Taip
Biržų r. sav. 22 916 32 12 0 1 50 0 Ne
Druskininkų sav. 19 270 4 2 0 12 3 1 Taip
Elektrėnų sav. 23 767 9 20 0 1 nuolat 0 Taip
Ignalinos r. sav. 14610 25 0 0 0 100 0 Taip
Jonavos r. sav. 41 331 5 12 3 12 85 0 Taip
Joniškio r. sav. 20 882 12 3 0 3 200 Seniūnijos 9 Taip
Jurbarko r. sav. 25 141 15 12 0 1 2470 Teismas 1 Taip
Kaišiadorių r. sav. 29 703 40 0 0 1 1844 Teismas 1 Taip
Kalvarijos sav. 10 286 10 0 0 1 186 0 Taip
Kauno m. sav. 287 009 0 12 0 1 0 0 Taip
Kauno r. sav. 96 167 27 12 0 nuolat 0 0 Taip
Kazlų Rūdos sav. 11 409 0 0 0 1 0 0 Ne
Kelmės r. sav. 45 602 12 12 0 1 taip Teismas 1 Taip
Kėdainių r. sav. 25 640 12 0 0 0 110 0 Taip
Klaipėdos m. sav. 148 506 5 1 0 1 1000 0 Taip
Klaipėdos r. sav. 59 253 12 12 0 1 0 0 Taip
Kretingos r. sav. 37 390 14 13 0 0 170 Seniūnijos 9 Taip
Kupiškio r. sav. 16 571 5 1 0 1 800 2 Taip
Lazdijų r. sav. 18 496 11 11 0 1 300 0 Ne
Marijampolės sav. 53 883 10 0 0 0 1 0 Taip
Mažeikių r. sav. 51 164 1 1 0 1 0 0 Taip
Molėtų r. sav. 17 254 20 1 0 2 100 0 Taip
11
Neringos sav. 3 505 2 6 0 0 30 0 Ne
Pagėgių sav. 7 420 12 2 0 1 12 Seniūnijos, bendruomenės 6 Taip
Pakruojo r. sav. 18 809 12 0 0 0 100 0 Ne
Palangos m. sav. 15 862 3 0 0 2 0 0 Taip
Panevėžio m. sav. 86 480 1 1 0 1 1 Teismas 2 Taip
Panevėžio r. sav. 35 392 13 10 0 4 80 0 Taip
Pasvalio r. sav. 23 043 13 1 0 1 300 0 Taip
Plungės r. sav. 33 073 18 0 0 2 300 12 Taip
Prienų r. sav. 26 013 12 0 0 0 180 10 Taip
Radviliškio r. sav. 35 184 4 2 0 1 10 0 Taip
Raseinių r. sav. 31 569 15 6 0 6 150 Teismas 1 Ne
Rietavo r. sav. 7 308 5 0 0 1 50 0 Taip
Rokiškio r. sav. 28 356 10 0 0 2 0 0 Taip
Skuodo r. sav. 16 257 0 0 0 4 0 1 Taip
Šakių r. sav. 26 963 1 0 0 2 1 Savivaldybė 4 Taip
Šalčininkų r. sav. 30 706 64 1 0 2 211 Seniūnijos 13 Taip
Šiaulių m. sav. 100 739 3 7 0 2 500 0 Taip
Šiaulių r. sav. 41 452 15 0 0 4 4000 0 Taip
Šilalės r. sav. 22 121 7 0 0 3 4 Teismas 1 Ne
Šilutės r. sav. 37 891 11 0 0 0 0 Seniūnijos 10 Taip
Širvintų r. sav. 15 232 23 0 0 0 30 0 Ne
Švenčionių r. sav. 23 156 12 1 0 5 500 Teismas 1 Taip
Tauragės r. sav. 37 946 9 0 0 3 1 0 Taip
Telšių r. sav. 39 515 4 1 0 3 0 0 Taip
Trakų r. sav. 32 489 25 1 0 10 100 Teismas 1 Ne
Ukmergės r. sav. 33 643 3 1 0 2 150 Teismas 2 Taip
Utenos r. sav. 35 257 4 24 24 36 100 Teismas 1 Taip
Varėnos r. sav. 21 038 9 1 0 1 400 0 Taip
Vilkaviškio r. sav. 34 952 1 12 0 6 50 Teismas 1 Ne
Vilniaus m. sav. 557 440 30 13 5 23 1000 Jonava 1 Taip
Vilniaus r. sav. 98 997 24 11 0 nuolat Seniūnijos 11 Taip
Visagino sav. 18 317 1 4 0 4 2 0 Taip
Zarasų r. sav. 15 116 11 0 0 nuolat nuolat 0 Taip
12
1.3. BENDRI STATISTINIAI DUOMENYS APIE SUTEIKTĄ PIRMINĘ VALSTYBĖS
GARANTUOJAMĄ TEISINĘ PAGALBĄ
Lietuvos Respublikoje per 2019 m. pirminė valstybės garantuojama teisinė pagalba buvo
suteikta 40 853 asmenims (tai sudaro 1,46 proc. visų Lietuvos Respublikos gyventojų). Tuo tarpu 2018
m. pirminė valstybės garantuojama teisinė pagalba buvo suteikta 41 157 asmenims (tai sudaro 1,47
proc.).
Veiklos ataskaitos 1 ir 2 paveiksluose pateikiami bendri statistiniai duomenys apie pirminės
valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą 2019 m.
1 paveikslas. Asmenų, kuriems buvo suteikta pirminė teisinė pagalba, skaičius 2009–2019 m.
43944
43413
44415
44367
44065
44259
44047
44445
42506
41157
40853
39000 40000 41000 42000 43000 44000 45000
2009
2010
2011
2012
2013
2014
2015
2016
2017
2018
2019
2019 m. besikreipiančių pirminės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos asmenų skaičius
savivaldybėse sumažėjo. Šio rodiklio sumažėjimą galėjo įtakoti sumažėjęs gyventojų skaičius (Lietuvos
statistikos departamento duomenimis 2016 m. – 2 868 231, 2017 m. – 2 828 403, 2018 m. – 2 793 986,
2019 m. – 2 790 181).
2019 m. didžiausias skaičius asmenų, pasinaudojusių pirmine teisine pagalba buvo penkiose
savivaldybėse: Kauno m. (5354), Vilniaus m. (4845), Klaipėdos m. (2613), Šiaulių m. (1904) ir
Panevėžio m. (1500).
2019 m. mažiausias skaičius asmenų, pasinaudojusių pirmine teisine pagalba buvo Neringos r.
(20), Birštono (38), Pagėgių r. (112), Rietavo r. (99), Švenčionių r. (110), Širvintų r. (131)
savivaldybėse. 2018 m. mažiausias skaičius asmenų, pasinaudojusių pirmine teisine pagalba taip pat
buvo Neringos ir Birštono savivaldybėse.
Atsižvelgiant į savivaldybės teritorijoje gyvenančių žmonių skaičių, 2019 m. santykinai pirmine
teisine pagalba daugiausia pasinaudojo Alytaus r. (7,63 proc.), Visagino (5,92 proc.), Pasvalio (3,88
proc.), Šalčininkų (2,97 proc.) ir Joniškio (2,89 proc.) savivaldybių gyventojai.
Atsižvelgiant į savivaldybės teritorijoje gyvenančių žmonių skaičių, 2019 m. pirmine teisine
pagalba mažiausiai pasinaudojo Vilniaus r. (0,34 proc.), Kauno r. (0,41 proc.), Švenčionių r. (0,48 proc.),
Neringos (0,57 proc.), Radviliškio r. (0,61 proc.) savivaldybių gyventojai.
Vadovaujantis Įstatymo 11 str. 5 d. nustatytais pagrindais, atsisakyta suteikti pirminę teisinę
pagalbą 41 asmeniui (daugiausia Alytaus m. savivaldybėje – 20 asmenų, Tauragės r. savivaldybėje – 9
asmenys, Kauno m. savivaldybėje – 5 asmenims, Kupiškio r. savivaldybėje – 3).
13
2019 m. 22 asmenims buvo pratęsta pirminės teisinės pagalbos teikimo trukmė (2018 m. – 17
asmenų, 2017 m. – 20 asmenų, 2016 m. – 9 asmenims, 2015 m. – 6 asmenims).
2019 m. iš visų savivaldybių tik Vilniaus r. savivaldybėje buvo gautas 1 skundas, susijęs su
pirminės teisinės pagalbos teikimu. Skundų skaičius lyginant su 2018 m. (4 skundai) ir 2017 m. (4
skundai) sumažėjo.
2 paveikslas. Pareiškėjų, kuriems buvo suteikta pirminė teisinė pagalba, skaičius
14
1.4. SUTEIKTOS PIRMINĖS VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS
PAGALBOS TURINYS
2019 m. pirminė teisinė pagalba buvo teikta 40 779 klausimais (2018 m. – 41 791, 2017 m. – 42
506, 2016 m. – 44 445, 2015 m. – 46 783 klausimais). Suteiktos pagalbos skaičiaus pasiskirstymas pagal
klausimų pobūdį pateikimas 3 paveiksle.
3 paveikslas. Klausimai, kuriais buvo teikiama pirminė teisinė pagalba
205
742
1156
1211
1409
1897
1939
3295
12349
16576
1 10 100 1000 10000 100000
Nuosavybės teisių atkūrimas
Žemės teisė
Baudžiamasis procesas
Socialinės apsaugos teisės
Baudžiamoji teisė
Kiti klausimai
Darbo teisė
Administracinė teisė ir administracinis procesas
Šeimos teisė
Civilinė teisė ir civilinis procesas
Civilinės teisės ir civilinio proceso bei šeimos teisės kausimai 2019 m., kaip ir 2018 m., išliko
aktualiausi. Šiais klausimais asmenys daugiausia kreipėsi pirminės teisinės pagalbos ir 2008 – 2018 m.
Pastebima, kad įvairiose savivaldybėse didelę dalį užima skirtingų teisės sričių konsultacijos.
Didžiausia dalis civilinės teisės ir civilinio proceso konsultacijų 2019 m. suteikta Kauno m., Vilniaus m.,
Klaipėdos m. ir Šiaulių miesto savivaldybėse. Mažiausiai civilinės teisės sritimi domėjosi Neringos r.,
Birštono r., Pagėgių r. savivaldybių gyventojai.
Šeimos teisės klausimai buvo aktualiausi Kauno m., Klaipėdos m., Vilniaus m., Raseinių r.,
Šiaulių r., Panevėžio m. savivaldybių gyventojams. Mažiausiai šiais klausimais domėjosi Birštono r.,
Neringos r., Rietavo r., Lazdijų r. Kazlų Rūdos r. savivaldybių gyventojai.
Darbo teisės klausimai buvo aktualiausi Visagino (199 gyventojai), Vilniaus m. (195
gyventojai), Šalčininkų r. (184 gyventojai), Alytaus m. (100 gyventojų) savivaldybėse.
Socialinės apsaugos teisės klausimais 2019 m. buvo konsultuota 1211 atvejų ir tai sudaro 2,97
proc. nuo bendro konsultacijų skaičiaus. Šios srities klausimai ypač aktualūs buvo Vilniaus m. (145
gyventojai), Kauno m. (90 gyventojai), Klaipėdos m. (90 gyventojai), Šalčininkų r. (84 gyventojai),
Šiaulių m. (80 gyventojų) savivaldybėse.
Žemės teisės ir nuosavybės teisių atkūrimo sritys 2019 m. tarp asmenų, pasinaudojusių pirmine
valstybės garantuojama teisine pagalba, buvo nepopuliariausios. Žemės teisės klausimais konsultuoti 742
asmenys, dėl nuosavybės teisių atkūrimo – 205 asmenys. Žemės teisės klausimais akyviausiai domėjosi
Vilniaus m. savivaldybėje – 233 gyv., nuosavybės teisių atkūrimo klausimais konsultuoti Klaipėdos m.
savivaldybės gyventojai – 20.
15
Administracinės teisės ir administracinio proceso klausimais iš viso buvo suteiktos 3295
konsultacijos ir tai sudaro 8,08 proc. nuo visų teiktų konsultacijų. Daugiausia šia sritimi domėtasi Kauno
m. savivaldybėje – 1338 konsultuoti asmenys, Klaipėdos m. savivaldybėje – 217 konsultuoti asmenys,
Vilniaus m. savivaldybėje – 192 konsultuoti asmenys, Šiaulių r. savivaldybėje – 154 konsultuoti
asmenys. Mažiausiai šia teisės sritimi domėtasi Neringos m. ir Švenčionių r. savivaldybėse – 2
konsultuoti asmenys, Rietavo r. ir Zarasų savivaldybėse – 3 konsultuoti asmenys. Birštono r.
savivaldybėje nebuvo teikta nei viena konsultacija
Baudžiamosios teisės konsultacijos 2019 m. sudarė 2,83 proc. (1409 konsultacijos),
baudžiamojo proceso – 2,63 proc. (1156 konsultacijos). Šiomis sritimis intensyviau domėtasi Kauno m.
savivaldybėje – konsultuoti 407 asmenys, Vilniaus m. savivaldybėje – konsultuoti 226 asmenys,
Panevėžio m. savivaldybėje – konsultuotas 167 asmuo, Klaipėdos m. savivaldybėje – konsultuoti 147
asmenys. Mažiausiai šia sritimi domėtasi Rietavo r. savivaldybėje – nekonsultuotas nei vienas asmuo,
Birštono r. savivaldybėje – 1 konsultuotas asmuo, Širvintų r. savivaldybėje – 4 konsultuoti asmenys.
Vilniaus r. ir Širvintų r. savivaldybėse – konsultuota po 4 asmenis. Duomenys pateikiami 3 lentelėje.
Pirminę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantiems specialistams neretai tenka
konsultuoti gyventojus ir kitais klausimais, kuriuos sunku priskirti teisės sritims. Visuomenė tikisi, kad
toks specialistas patars, kaip spręsti įvairias problemas ir nukreips į kompetentingą savivaldybės skyrių
ar kitą valstybės instituciją. Savivaldybės nurodė, kad per 2019 m. 1897 atvejais jos suteikė konsultacijas
kitais klausimais ir tai sudaro 4,65 proc. nuo visų teiktų konsultacijų.
2019 m. iš viso pirminę teisinę pagalbą teikiantys savivaldybių specialistai ar advokatai užpildė
ar padėjo užpildyti 12 062 prašymus suteikti antrinę teisinę pagalbą ir tai sudaro 29,58 proc. visų
klausimų, kuriais buvo teikta pirminė teisinė pagalba (2018 m. šis rodiklis buvo 12 544 (30,01 proc.),
2017 m. šis rodiklis buvo 13 125 (30,88 proc.), 2016 m. – 13 932 (31,34 proc.), 2015 m. – 13 011 (27,81
proc.). Iš duomenų matyti, kad 2015 – 2019 m. pirminės teisinės pagalbos specialistų ar advokatų
suteiktų konsultacijų dalis, kai jie padėjo ar surašė prašymus antrinei teisinei pagalbai gauti, sudaro apie
28 – 31 proc. visų konsultacijų.
Papildomai reikia pažymėti, kad 2019 m. iš Tarnybai pateiktų 18 002 Lietuvos Respublikos
gyventojų prašymų antrinei teisinei pagalbai gauti, 5 940 prašymų buvo pateikti asmenų savarankiškai
(jie prašymus pildė savarankiškai, nesikreipus į pirminę teisinę pagalbą teikiančius specialistus. Tai
sudaro 33 proc. visų pateiktų prašymų antrinei teisinei pagalbai gauti skaičiaus. 2018 m. asmenys
savarankiškai užpildė 6 900 prašymus antrinei teisinei pagalbai gauti (35,47 proc.), 2017 m. – 8 833
prašymus antrinei teisinei pagalbai gauti (40,51 proc.), 2016 m. – 6 588 prašymus (32,27 proc.), 2015 m.
– 5 218 prašymų (28,91 proc.).
Teikiant pirminę teisinę pagalbą 2019 m. iš viso buvo parengtos 153 taikos sutartys. Tai sudaro
0,38 proc. nuo visų klausimų, kuriais buvo teikta pirminė teisinė pagalba.
Palyginus 2005 – 2019 m. duomenis, galima teigti, kad taikių susitarimų skaičius per
pastaruosius dvejus metus yra panašus. Daugiausia taikos sutarčių sudaryta 2019 m. – 153, 2018 m. –
148. Nagrinėjant atskirų savivaldybių 2019 m. rezultatus reikėtų pažymėti, kad iš 60 savivaldybių tik 18
savivaldybių pirminės teisinės pagalbos specialistai rengė taikos sutartis: Akmenės r. (10 vnt.), Anykščių
r. (2 vnt.), Joniškio r. (6 vnt.), Kalvarijos (2 vnt.), Klaipėdos m. (39 vnt.), Kretingos r. (14 vnt.), Kupiškio
r. (4 vnt.), Marijampolės r. (6 vnt.), Pakruojo r. (1 vnt.), Plungės r. (5 vnt.), Šiaulių m. (6 vnt.) Šiaulių r.
(15 vnt. ), Tauragės r. (12 vnt.), Ukmergės r. (2 vnt.), Utenos r. (2 vnt.), Varėnos r. (2 vnt.), Vilniaus m.
(22 vnt.), Visagino (3 vnt.). Daugiausia taikos sutarčių 2019 m. parengta Klaipėdos m. savivaldybėje –
39.
Akcentuotina, kad yra savivaldybių, kuriose nebuvo sudaromos taikos sutartys, nežiūrint į tai,
kokios kvalifikacijos yra pirminę teisinę pagalbą teikiantys specialistai. Pavyzdžiui, Kauno m. kur
16
pirminę teisinę pagalbą teikia advokatai, 2019 m. kaip ir 2018 m. nebuvo sudaryta nė viena taikos
sutartis.
Pažymėtina, kad ginčo sprendimas taikiu būdu surašant taikos sutartį yra efektyvus ir greitas
būdas spręsti asmenims tarpusavio nesutarimus. Be to, tokiu būdu užtikrinamas racionalus valstybės
garantuojamai teisinei pagalbai skirtų lėšų naudojimas. Dėl šios priežasties pirminę teisinę pagalbą
teikiantys specialistai ir skatinami imtis veiksmų siekiant padėti pareiškėjams ginčus spręsti taikiai.
Išanalizavus savivaldybių pateiktus duomenis, atkreiptinas dėmesys į savivaldybių pirminės
teisinės pagalbos specialistų parengtų dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms,
rodiklius. Iš viso 2019 m. savivaldybės parengė ar padėjo parengti 3 876 tokius dokumentus, o tai sudaro
9,5 proc. visų klausimų, kuriais buvo teikta pirminė teisinė pagalba. 2018 m. savivaldybės parengė 4 186
dokumentus (10,01 proc.), 2017 m. – 4 279 (10,07 proc.), 2016 m. – 4 227 (9,51 proc.), 2015 m. – 3 494
(7,47 proc.) valstybės ir savivaldybių institucijoms. Daugiausia dokumentų, skirtų valstybės ir
savivaldybių institucijoms, 2019 m. parengė ne tik didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybių pirminės
teisinės pagalbos specialistai. Be Kauno m. (1 280) ir Vilniaus m. (591) savivaldybių, tokius dokumentus
rengė Visagino m. (157), Šiaulių r. (134) ir Joniškio m. (126) savivaldybių pirminės teisinės pagalbos
specialistai.
3 lentelė. Pirminės teisinės pagalbos teikimo pobūdis
Teiktos pirminės teisinės pagalbos
suvestinė Klausimai, kuriais buvo teikiama pirminė teisinė pagalba
Eil
ės
Nr.
Savivaldybė
Pa
ren
gtų
ta
iko
s su
tarč
ių
ska
ičiu
s
Su
ra
šytų
pra
šym
ų s
ute
ikti
an
trin
ę t
eisi
nę
paga
lbą
ska
ičiu
s
Pa
ren
gtų
do
ku
men
tų,
skir
tų v
als
tyb
ės
ir
saviv
ald
yb
ių i
nst
itu
cij
om
s,
ska
ičiu
s
Šeim
os
teis
ė
Da
rb
o t
eisė
So
cia
lin
ės
ap
sau
go
s te
isė
Žem
ės
teis
ė
Nu
osa
vy
bės
teis
ių
atk
ūrim
as
Ad
min
istr
aci
nė
teis
ė i
r
ad
min
istr
aci
nis
pro
cesa
s
Civ
ilin
ė t
eisė
ir
civil
inis
pro
cesa
s
Ba
ud
žia
mo
ji t
eis
ė
Ba
ud
žia
ma
sis
pro
cesa
s
Kit
i k
lau
sim
ai
1 Akmenės r. sav. 10 112 18 122 19 10 2 16 6 135 15 6 53
2 Alytaus m. sav. 0 247 20 320 100 43 4 5 48 254 40 6 8
3 Alytaus r. sav. 0 130 21 113 3 4 17 2 12 104 6 4 49
4 Anykščių r. sav. 2 116 16 76 4 5 6 0 7 65 8 4 44
5 Birštono sav. 0 18 2 16 2 1 0 1 0 8 0 1 9
6 Biržų r. sav. 0 126 12 121 11 12 2 0 11 142 14 12 3
7 Druskininkų sav. 0 93 15 61 13 9 3 0 9 73 8 4 9
8 Elektrėnų sav. 0 123 110 187 40 9 6 2 19 160 7 12 48
9 Ignalinos r. sav. 0 81 10 85 17 21 9 13 9 110 6 8 7
10 Jonavos r. sav. 0 195 32 182 50 8 8 0 45 82 8 10 0
11 Joniškio r. sav. 6 290 126 188 14 0 1 0 32 204 58 2 104
12 Jurbarko r. sav. 0 74 3 103 16 4 5 0 9 147 0 8 0
13 Kaišiadorių r. sav. 0 120 26 151 64 19 8 2 23 254 19 25 13
14 Kalvarijos sav. 2 46 58 83 13 6 3 0 12 62 0 7 72
15 Kauno m. sav. 0 1135 1280 762 67 90 50 18 1338 2543 286 121 79
16 Kauno r. sav. 0 291 0 130 7 6 4 0 18 188 18 12 15
17 Kazlų Rūdos sav. 0 47 14 46 2 4 1 1 13 42 1 4 12
18 Kėdainių r. sav. 0 264 48 297 77 9 9 1 56 314 30 25 10
17
19 Kelmės r. sav. 0 145 14 161 6 2 6 0 14 183 28 13 0
20 Klaipėdos m. sav. 39 744 84 796 68 90 19 20 217 1252 101 46 4
21 Klaipėdos r. sav. 0 137 0 261 34 68 34 0 51 64 8 0 8
22 Kretingos r. sav. 14 174 107 215 45 27 19 7 21 365 6 36 61
23 Kupiškio r. sav. 4 173 39 90 17 9 10 4 33 121 11 18 6
24 Lazdijų r. sav. 0 52 5 49 5 1 10 0 7 52 3 8 4
25 Marijampolės sav. 6 234 38 395 23 5 5 1 7 176 3 14 12
26 Mažeikių r. sav. 0 270 56 269 7 3 1 5 82 249 3 55 77
27 Molėtų r. sav. 0 110 17 125 11 5 4 0 10 245 10 18 20
28 Neringos sav. 0 3 1 6 1 0 1 0 2 7 0 0 3
29 Pagėgių sav. 0 31 7 30 21 4 6 3 20 15 3 4 6
30 Pakruojo r. sav. 1 182 51 87 5 1 0 1 15 90 0 19 67
31 Palangos m. sav. 0 52 36 71 7 4 7 14 26 131 13 0 39
32 Panevėžio m. sav. 0 520 61 494 26 28 11 4 109 647 102 65 14
33 Panevėžio r. sav. 0 254 35 224 6 18 12 2 26 312 11 61 17
34 Pasvalio r. sav. 0 132 36 268 64 40 10 7 51 365 29 21 39
35 Plungės r. sav. 5 142 6 171 38 30 11 6 57 248 17 22 5
36 Prienų r. sav. 0 193 21 137 4 16 8 5 8 91 9 28 2
37 Radviliškio r. sav. 0 185 4 131 5 4 1 0 5 43 21 6 0
38 Raseinių r. sav. 0 147 72 336 30 34 17 0 11 198 35 3 26
39 Rietavo sav. 0 25 7 26 9 4 2 0 3 23 0 0 0
40 Rokiškio r. sav. 0 292 35 165 49 6 0 0 12 189 9 25 10
41 Skuodo r. sav. 0 105 46 137 14 3 0 1 18 74 24 19 37
42 Šakių r. sav. 0 147 25 167 35 27 2 0 35 76 10 20 8
43 Šalčininkų r. sav. 0 179 11 229 184 84 31 7 62 232 6 3 3
44 Šiaulių m. sav. 6 618 16 514 35 80 2 6 47 1102 52 48 18
45 Šiaulių r. sav. 15 239 134 396 43 6 9 1 154 594 61 24 22
46 Šilalės r. sav. 0 85 10 155 18 5 3 0 11 86 4 4 17
47 Šilutės r. sav. 0 215 2 251 6 2 2 0 21 161 20 21 19
48 Širvintų r. sav. 0 31 6 60 11 4 1 0 7 44 0 4 0
49 Švenčionių r. sav. 0 68 18 61 2 1 7 0 2 29 1 5 0
50 Tauragės r. sav. 12 171 73 131 11 14 8 3 35 277 52 0 8
51 Telšių r. sav. 0 264 5 158 4 7 5 2 14 115 34 12 22
52 Trakų r. sav. 0 141 21 80 7 19 7 4 14 159 10 3 24
53 Ukmergės r. sav. 2 157 11 319 91 52 17 6 58 232 39 23 16
54 Utenos r. sav. 2 150 60 169 12 13 14 1 62 242 18 19 56
55 Varėnos r. sav. 2 146 34 88 11 7 16 2 14 112 0 20 37
56 Vilkaviškio r. sav. 0 239 70 238 47 22 10 0 22 307 14 43 58
57 Vilniaus m. sav. 22 1144 591 1136 195 145 233 19 192 2190 96 130 509
58 Vilniaus r. sav. 0 59 4 123 4 4 27 8 10 124 0 6 31
59 Visagino sav. 3 84 157 299 199 53 3 2 60 438 21 10 0
60 Zarasų r. sav. 0 115 39 88 10 4 13 3 3 29 1 9 57
18
1.5. LĖŠŲ, SKIRIAMŲ KAIP SPECIALIOJI TIKSLINĖ DOTACIJA PIRMINEI VALSTYBĖS
GARANTUOJAMAI TEISINEI PAGALBAI, PANAUDOJIMAS
Iš viso pirminei teisinei pagalbai iš valstybės biudžeto 2019 m. buvo skirta 540 000,00 Eur.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009.06.10 įsakymu Nr. 1R-185 patvirtinta
Pirminės teisinės pagalbos teikimo funkcijai atlikti skirtų lėšų apskaičiavimo metodika (toliau –
metodika), savivaldybės biudžeto asignavimų poreikis pirminės teisinės pagalbos funkcijai atlikti yra
apskaičiuojamas pagal formulę: specialiosios tikslinės dotacijos, skirtos pirminei teisinei pagalbai teikti,
lėšų suma Eur, paskirstoma savivaldybėms pagal asmenų, kuriems buvo suteikta pirminė teisinė pagalba,
skaičių padalijus iš asmenų, kuriems buvo suteikta pirminė teisinė pagalba per praėjusius metus visose
savivaldybėse, skaičiaus ir padauginus iš asmenų, kuriems buvo suteikta pirminė teisinė pagalba per
metus (nuo praėjusių metų sausio 1 d. iki praėjusių metų gruodžio 31 d.) toje savivaldybėje, skaičiaus.
Savivaldybių administracijos už lėšų panaudojimą atsiskaito Lietuvos Respublikos teisingumo
ministerijai, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintu 2012.07.13 įsakymu
Nr. 1R-189 „Dėl valstybės biudžeto lėšų, skirtų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
kuruojamoms valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti, paskirstymo
savivaldybėms ir savivaldybių atsiskaitymo už šias lėšas tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Per 2019 m. savivaldybės pirminei teisinei pagalbai teikti iš specialiosios tikslinės dotacijos
panaudojo 529 476,73 Eur. Tai sudaro 98,05 proc. visų lėšų, skirtų pirminei teisinei pagalbai finansuoti.
Papildomai 2019 m. iš savivaldybių biudžetų lėšų pirminei teisinei pagalbai teikti buvo panaudoti
294 155,22 Eur. Savivaldybės iš savo biudžeto 2019 m. panaudojo 840 051,81 Eur daugiau lėšų nei 2019
m. Duomenys pateikiami 4 lentelėje.
4 lentelė. Lėšų pirminei teisinei pagalbai teikti panaudojimas
Metai Tikslinės dotacijos
suma, Eur
Panaudota, Eur Panaudota,
proc.
Lėšų, skirtų iš savivaldybės
biudžeto, suma, Eur.
2006 759 962,93 649 907,32 85,52 Nėra duomenų
2007 759 962,93 666 175,08 87,66 43 880,10
2008 776 760,89 744 683,30 95,87 57 574,14
2009 632 226,02 621 949,15 98,37 37 859,53
2010 541 364,95 509 805,95 94,17 57 565,45
2011 553 174,24 512 646,26 92,67 91 884,05
2012 513 264,6 505 649,57 98,52 82 534,74
2013 519 867,93 513 603,3 98,79 93 619,77
2014 560 753,59 543 013,22 96,84 114 898,67
2015 562 356,00 554 878,41 98,67 157 965,33
2016 563 000,00 557 527,92 99,03 146 130,88
2017 564 567,00 559 624,27 99,12 141 569,33
2018 520 865,30 516 088,53 99,08 210 103,41
2019 540 000,00 529 476,73 98,05 294 155,22
19
2019 m. 36 savivaldybės pirminei teisinei pagalbai teikti naudojo savivaldybių biudžeto lėšas.
2018 m. tokių savivaldybių buvo 28, 2017 m. ir 2016 m. – 33, 2015 m. – 30, 2014 m. – 32, 2013 m. –
30, 2012 m. – 29, 2011 m. – 31, 2010 m. – 2008 m. – po 26 savivaldybes). Bendra panaudotos
specialiosios tikslinės dotacijos ir savivaldybių biudžeto lėšų suma pirminės teisinės pagalbos teikimo
poreikiams 2019 m. sudarė 826 631,95 Eur (529 476,73 Eur STD ir 294 155,22 Eur SB).
4 paveiksle atvaizduota, kokią procentinę dalį sudarė specialiosios tikslinės dotacijos ir
savivaldybių biudžeto lėšos.
4 paveikslas. Lėšų panaudojimas pirminei teisinei pagalbai, proc.
64,05
35,95
Specialios tikslinės dotacijos lėšų dalis, proc.
Savivaldybių biudžeto lešų dalis, proc.
Pirminės teisinės pagalbos teikimo funkcijai atlikti skirtų lėšų apskaičiavimo Metodikos 3
punkte nurodoma, kad lėšos iš valstybės biudžeto pirminės teisinės pagalbos teikimo funkcijai atlikti gali
būti naudojamos darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms, darbo patalpoms išlaikyti, ryšių,
kanceliarinėms, gyventojų informavimo apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir kitoms išlaidoms,
susijusioms su pirminės teisinės pagalbos organizavimu ir teikimu, padengti. 5 lentelėje pateikiama, kaip
savivaldybės 2019 m. paskirstė išlaidas. Daugiausia lėšų (95,09 proc.) savivaldybės skyrė darbo
užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms, mažiausiai (0,17 proc.) pirminės teisinės pagalbos
specialistų kvalifikacijai kelti.
5 lentelė. Specialiosios tikslinės dotacijos pirminei teisinei pagalbai panaudojimas 2019 m.
Išlaidų rūšis
Specialiosios tikslinės
dotacijos pirminei teisinei
pagalbai panaudojimas,
Eur
Išlaidų dalis nuo
bendros dotacijos
sumos, proc.
Darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms 513 497,73 95,09
Kvalifikacijai kelti 895,04 0,17
Materialiajam ir nematerialiajam turtui įsigyti 3 772,33 0,70
Vietos gyventojams informuoti 2 744,62 0,51
Išlaidoms, susijusioms su pirminės teisinės pagalbos
teikimu 8 567,01 1,59
Grąžinta į valstybės biudžetą 10 523,27 1,95
20
Pastebima, kad savivaldybių institucijoms yra sudėtinga pateikti tikslią lėšų panaudojimo
ataskaitą tais atvejais, kai pirminę teisinę pagalbą teikiantis asmuo, esant nedideliam pareiškėjų skaičiui,
atlieka ir kitas funkcijas, nesusijusias su pirminės teisinės pagalbos teikimu (t. y. kai nėra galimybių
įvertinti, kokia lėšų dalis, panaudota vieno specialisto darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo
įmokoms mokėti bei darbo vietai išlaikyti, teko pirminės teisinės pagalbos teikimo funkcijai vykdyti).
1.6. VEIKLOS TRŪKUMAI ORGANIZUOJANT IR TEIKIANT PIRMINĘ
VALSTYBĖS GARANTUOJAMĄ TEISINĘ PAGALBĄ
Tarnyba, atlikusi savivaldybių administracijų veiklos, organizuojant ir teikiant pirminę teisinę
pagalbą 2019 m., analizę, pastebėjo šiuos trūkumus:
1. Kai kuriose savivaldybėse vis dar nėra įgyvendintos Lietuvos Respublikos viešojo
administravimo įstatymo 24 str. 2 d. nuostatos, nustatyti ne mažiau kaip dvi papildomas prašymų ir
skundų priėmimo valandas per savaitę pasibaigus viešojo administravimo subjekto darbo dienos laikui ir
tokiu būdu nėra užtikrinamas pirminės teisinės pagalbos vienodas prieinamumas visiems Lietuvos
Respublikos gyventojams (Anykščių r., Biržų r., Kazlų rūdos, Neringos, Pakruojo r., Raseinių r., Šilalės
r., Širvintų r., Švenčionių r., Trakų r., Vilkaviškio r.).
2. Ne visų savivaldybių gyventojai, kuriems yra reikalingos teisinės paslaugos, aktyviai
naudojasi pirmine teisine pagalba. Tokią išvadą galima daryti, atsižvelgus į tai, kad didžioji dalis
gyventojų atskirose savivaldybėse tiesiogiai kreipiasi antrinės teisinės pagalbos, nesinaudodami pirmine
teisine pagalba (Vilniaus r. savivaldybė (79,44 proc.), Vilniaus m. savivaldybė (61,30 proc.), Kaišiadorių
r. savivaldybė (57,60 proc.), Kauno m. savivaldybė (51,97 proc.), Marijampolės savivaldybė (50,61
proc.).
3. Tik dalis savivaldybių organizuoja susitikimus su gyventojais ir informuoja juos apie
valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. 22 savivaldybės (Anykščių r., Birštono, Joniškio r., Jurbarko r.,
Kaišiadorių, Kėdainių r., Kretingos r., Kupiškio r., Pagėgių, Panevėžio m., Raseinių r., Šakių r.,
Šalčininkų r., Šilalės r., Šilutės r., Švenčionių r., Trakų r., Ukmergės r., Utenos r., Vilkaviškio r., Vilniaus
m. ir Vilniaus r.).
4. Nors dauguma savivaldybių skelbia informaciją apie pirminę teisinę pagalbą savivaldybių,
seniūnijų, teismų skelbimų lentose ir miesto stenduose, tačiau kai kurios savivaldybės neišnaudoja
efektyviai šios informavimo priemonės – savo mieste ar rajone, t. y. neįrengė ar įrengė vos po vieną
skelbimų lentą su informacija apie pirminę teisinę pagalbą (Kauno m., Kazlų Rūdos, Mažeikių r.,
Skuodo r., Šakių r., Vilkaviškio r., Visagino r.).
5. 8 savivaldybės neplatino informacinių pranešimų gyventojams apie pirminę teisinę pagalbą
vietinėje ir regioninėje žiniasklaidoje, televizijoje, radijuje ar internete (Birštono, Ignalinos r. Kelmės r.,
Marijampolės, Pakruojo r., Prienų r., Šilutės r., Širvintų r.). 38 savivaldybės neorganizavo susitikimų su
vietos bendruomenėmis.
6. 2019 m. pirminės teisinės pagalbos specialistų parengtų taikos sutarčių skaičius (153) yra
šiek tiek padidėjęs, lyginant su 2016 – 2018 m. (90 – 148). Pastebėtina, kad iš 60 savivaldybių 42
savivaldybės neparengė nei vienos taikos sutarties. Taikos sutarčių nerengė ne tik tos savivaldybės,
kuriose pirminę teisinę pagalbą teikė savivaldybių tarnautojai/darbuotojai, bet ir tos savivaldybės,
kuriose pirminę teisinę pagalbą teikė advokatai (Kauno m.).
21
Nepaisant aukščiau išdėstytų pirminės teisinės pagalbos trūkumų, pirminės teisinės pagalbos
teikimas iš esmės vertintinas teigiamai dėl šių priežasčių:
1. Savivaldybės vykdė palyginti aktyvią informacijos sklaidą apie pirminę teisinę pagalbą,
daugiau savivaldybių intensyviai skelbė informacinius pranešimus apie pirminę teisinę pagalbą spaudoje,
išplatino daug informacinės medžiagos (14 981 lankstinukus ir plakatus), suorganizavo 104 susitikimus
su gyventojais.
2. Nemaža dalis gyventojų Lietuvoje pasinaudojo pirmine valstybės garantuojama teisine
pagalba (2019 m. – 40 853 gyventojai). 2009 – 2018 m. pirminės valstybės garantuojamos teisinės
pagalbos skaičius svyravo nuo 43 944 iki 41 157. Vertinant pareiškėjų sumažėjimą reikia atsižvelgti ir į
kasmet mažėjantį Lietuvos gyventojų skaičių: Lietuvos statistikos departamento duomenimis, gyventojų
skaičius Lietuvoje 2016 m. mažėjo 1,14 proc., 2017 m. – mažėjo 1,67 proc., 2018 m. – mažėjo 1,48
proc., 2019 m. – dar sumažėjo 0,34 proc.
3. Pirminę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą daugumoje savivaldybių, išskyrus Vilniaus
m. savivaldybę, kuri sudariusi sutartį su Vilniaus universiteto VšĮ „Teisės klinika“ bei Kauno m. ir
Tauragės r., teikė ne advokatai, bet savivaldybių darbuotojai. Pažymėtina, kad toks pirminės teisinės
pagalbos teikimo būdas, kai pirminę teisinę pagalbą teikia ne advokatas, bet savivaldybės tarnautojas ar
darbuotojas yra patogesnis gyventojams, nes jie gali nedelsiant gauti konsultaciją rūpimu teisiniu
klausimu. Kreipiantis į advokatus ar į VšĮ „Teisės kliniką“, neretai reikia susitarti dėl priėmimo laiko.
4. Pirminė teisinė pagalba daugumoje savivaldybių teikiama kvalifikuotai. Tinkamų ir laiku
sprendimų dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo priėmimas priklauso nuo kokybiškos pirminės
teisinės pagalbos. Pirminės teisinės pagalbos specialistai turi ne tik kokybiškai užpildyti prašymą suteikti
antrinę teisinę pagalbą, bet taip pat pateikti kartu su prašymu papildomus dokumentus, įrodančius
pareiškėjo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą ar pagrindžiančius jo reikalavimą.
5. Tarnyba planavo, kad 2019 m. gaus 1,8 proc. pirminės teisinės pagalbos specialistų
netiksliai (netinkamai) užpildytų prašymų suteikti antrinę teisinę pagalbą. 2019 m. iš gautų 18 002
prašymų suteikti antrinę teisinę pagalbą 313 atvejų jie buvo užpildyti netinkamai ar nebuvo pridėti
reikalingi dokumentai ir sudaro 1,74 proc. Daugiausiai netinkamai užpildytų prašymų suteikti antrinę
teisinę pagalbą gauta iš Kauno m. (43 prašymai), Klaipėdos m. (40 prašymų), Vilniaus m. (Vilniaus
universiteto VšĮ „Teisės klinika“) (33 prašymai), Marijampolės (14 prašymų), Zarasų ir Panevėžio m.
(po 11 prašymų) savivaldybių.
22
II. ANTRINĖ VALSTYBĖS GARANTUOJAMA TEISINĖ PAGALBA
Pagrindinis Tarnybos veiklos tikslas – užtikrinti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą
asmenims visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Apibendrinant statistinius duomenis pažymėtina, kad asmenų, kurie 2019 m. kreipėsi į
Tarnybą prašydami antrinės teisinės pagalbos, skaičius, palyginti su 2018 m., sumažėjo 7,42 proc. (2019
m. gauti 18 002 prašymai suteikti antrinę teisinę pagalbą, o 2018 m. gauti 19 444 prašymai). Manytina,
kad tam įtakos turėjo sumažėjęs gyventojų skaičius, ką iš esmės patvirtina ir sumažėjęs asmenų,
pasinaudojusių pirmine teisine pagalba, skaičius.
2019 m. Tarnyba priėmė 15 709 sprendimus suteikti antrinę teisinę pagalbą. 2018 m. buvo
priimti 17 304 sprendimai, 2017 m. buvo priimti 19 627 sprendimai, 2016 metais buvo priimti 18 286
sprendimai suteikti antrinę teisinę pagalbą. 2019 m. teisine pagalba pasinaudojo 49 694 asmenys (tiek
asmenys, kurie kreipėsi tiesiogiai į Tarnybą, tiek asmenys, kuriems antrinė teisinė pagalba buvo paskirta
baudžiamajame procese, kai gynėjo dalyvavimas yra privalomas). 2018 m. teisine pagalba pasinaudojo
42 248 asmenys. 2017 m. antrine teisine pagalba iš viso pasinaudojo 43 992 asmenys. 2016 m. antrine
teisine pagalba iš viso pasinaudojo 43 891 asmuo. Palyginti su 2018 m., 2017 m. bendras
pasinaudojusiųjų skaičius padidėjo – 17,62 proc. Antrine teisine pagalba 2019 m. pasinaudojo 1,78 proc.
Lietuvos Respublikos gyventojų. 2018 m. pasinaudojo 1,52 proc., 2017 m. pasinaudojo 1,53 proc., 2016
m., pasinaudojo 1,43 proc. Lietuvos Respublikos gyventojų.
2019 m. buvo panaudota 6 307 794,06 Eur Tarnybai skirtų asignavimų. 2019 m. gruodžio
31 d. Tarnyba turėjo kreditorinį įsiskolinimą – 297 000,00 Eur. 2019 m. pabaigoje nepadengtus
įsiskolinimus nulėmė žymiai padidėjęs antrinės teisinės pagalbos teikimo skaičius, išlaidos „Sausio 13-
osios“ byloje ir tai, kad nuo 2017.09.01 buvo padidintas advokatų užmokesčio už teiktą teisinę pagalbą
koeficientas iki 13 Eur (kai kurių bylų nagrinėjimas tęsiasi kelis metus, todėl prašymai išmokėti
užmokestį pateikiami tik pabaigus bylas).
Tarnyba identifikavo šiuos veiksnius, neigiamai įtakojančius Tarnybos veiklos efektyvumą:
1. Kai kuriose savivaldybėse nėra advokatų teikiančių antrinę teisinę pagalbą arba jų
skaičius nėra pakankamas pagal esamą poreikį. Dėl šios priežasties, teikti antrinę teisinę pagalbą
atitinkamame rajone turi atvykti advokatas (advokato padėjėjas iš kito tolimesnio rajono). Pvz., teikti
teisinę pagalbą Elektrėnuose, Kazlų Rūdoje, Kalvarijoje, Neringoje, Rietave, Pagėgiuose vyksta
advokatai dirbantys kituose miestuose, kadangi šiose savivaldybėse nėra advokatų teikiančių antrinę
teisinę pagalbą, o artimesnėse savivaldybėse nėra pakankamas advokatų skaičius. Pažymėtina, kad
šiuose miestuose ir miesteliuose (išskyrus Elektrėnus – 1 advokatas) nėra nei vieno advokato, įtraukto į
praktikuojančių advokatų sąrašą Lietuvoje. Ypač didelė problema advokatų būna tuomet, kai
nagrinėjamos didelės apimties bylos (daugiau nei 10 kaltinamųjų), teismo posėdžiai būna suplanuoti po
kelis mėnesius į priekį ir juose dalyvauja visi advokatai, dirbantys bylą nagrinėjančiame teisme (pvz.,
„Visagino byla“ (parinkta 18 advokatų), „Vilkaviškio bylos“ (3 didelės bylos, kuriose parinkta 10, 12 ir
13 advokatų), „Šiaulių byla“ (parinkti 38 advokatai)).
2. 2019 m. rugsėjo mėnesį prasidėjus advokatų, prireikus teikiančių antrinę teisinę pagalbą,
streikui, kai kuriuose rajonuose advokatai atsisakė imtis bet kokių naujų bylų ar tęsti anksčiau paskirtas
bylas. Dėl šios priežasties Tarnybos koordinatoriai negalėjo laiku parinkti advokatų į visas bylas.
Pažymėtina, kad šioje situacijoje labai padėjo advokatai, nuolat teikiantys antrinę teisinę pagalbą,
sutikdami ginti/atstovauti asmenis šiose bylose.
23
Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo metu Tarnybos Klaipėdos skyriuje yra tik vienas advokatas,
nuolat teikiantis antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose. Tarnybos Šiaulių skyriuje (Panevėžio
mieste) yra 4 advokatai, nuolat teikiantys antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose, iš kurių 2
laikinai nebedirba. Kadangi Klaipėdoje ir Panevėžyje advokatų teikiančių antrinę teisinę pagalbą
baudžiamosiose bylose poreikis yra didžiulis, Tarnyba siūlo organizuoti konkursą sudaryti advokatų,
nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose, sutartis Tarnybos Klaipėdos skyriuje ir
Šiaulių skyriuje (Panevėžio mieste).
3. Nėra teisinio reglamentavimo, tiesiogiai suteikiančio galimybes įtraukti į antrinės
teisinės pagalbos teikimą advokatų padėjėjus (jiems gali pavesti teikti antrinę teisinę pagalbą tik ją
teikiantis advokatas) ir taip papildyti bei atjauninti antrinės teisinės pagalbos teikėjų sąrašą. Turėtų būti
sudaryta galimybė tiesiogiai sudaryti antrinės teisinės pagalbos teikimo prireikus sutartis su advokatų
padėjėjais.
4. Advokatams, nuolat teikiantiems antrinę teisinę pagalbą, skirtingai nei advokatams
prireikus teikiantiems antrinę teisinę pagalbą, nėra pareigos kaip nors pagrįsti ataskaitose nurodytą laiką,
nėra svarbu kiek nurodoma laiko antrinės teisinės pagalbos teikimui, jų užmokestis nepriklauso nuo
darbo krūvio ir pan.
5. Tarnyba neturi pakankamai teisinių priemonių užtikrinti tolygų advokatų, nuolat
teikiančių antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose, darbo krūvį. Pažymėtina, kad advokatų, nuolat
teikiančių antrinę teisinę pagalbą užmokestis yra pastovus ir nepriklauso nuo darbo krūvio. Kai kurie
advokatai naujas bylas ima neprieštaraudami, o kai kurie advokatai atsisako imtis naujų bylų,
nurodydami, jog jie visuomet užimti kitose bylose.
6. Advokatai su kuriais sudarytos antrinės teisinės pagalbos teikimo nuolat ar prireikus
sutartys gali bet kada atsisakyti teikti teisinę pagalbą konkrečioje byloje, jeigu jam ši byla nėra priimtina
(ypač baudžiamosiose bylose). Dėl šios priežasties Tarnybos koordinatoriams sudėtinga parinkti gynėjus
ypatingai didelės apimties bylose, tokiose kaip „Sausio 13-osios” (parinkti 129 advokatai).
7. Tarnyba neturi pakankamai veiksmingų priemonių, leidžiančių pagerinti teikiamos
antrinės teisinės pagalbos paslaugų kokybę. Jeigu pareiškėjų ar kitų subjektų pranešimuose keliamas
advokato teikiamų paslaugų kokybės klausimas, tuomet Tarnyba, įvertinusi nusiskundimus advokatų
atžvilgiu, persiunčia Lietuvos advokatūrai spręsti klausimą ar advokatai teikė paslaugas kokybiškai ir, ar
nėra pagrindo drausminei atsakomybei. 2019 m. Tarnyba gavo iš Lietuvos advokatūros 11 pranešimų dėl
drausmės bylos iškėlimo advokatams, 14 pranešimų dėl atsisakymo iškelti drausmės bylas advokatams ir
1 pranešimą dėl skundo nagrinėjimo nutraukimo advokatui mirus.
24
2.1 PRIIMTŲ SPRENDIMŲ IR PARINKIMŲ DĖL ANTRINĖS VALSTYBĖS
GARANTUOJAMOS TEISINĖS PAGALBOS TEIKIMO PASISKIRSTYMAS
2019 m. antrine teisine pagalba iš viso pasinaudojo 49 694 asmenys (2018 m. antrine
teisine pagalba iš viso pasinaudojo 42 248 asmenys). Palyginti su 2018 m., 2017 m. bendras
pasinaudojusiųjų skaičius padidėjo – 17,62 proc.
2019 m. gautų prašymų suteikti antrinę teisinę pagalbą skaičius, palyginti su ankstesniais
metais, padidėjo: iš viso buvo gauti 18 002 prašymai suteikti antrinę teisinę pagalbą ir tai yra 8,01 proc.
daugiau nei 2018 m. (19 444 prašymai).
2019 m. buvo prašoma 35 467 atvejais parinkti gynėją ar įgaliotą atstovą, tačiau, iš visų
gautų pranešimų baudžiamosiose bylose, kai advokato ar įgalioto atstovo dalyvavimas buvo būtinas,
buvo suteikta 33 985 asmenims antrinė teisinė pagalba (2018 m. 24 944 asmenų).
6 lentelė. 2009 – 2019 m. gauti prašymai suteikti antrinę teisinę pagalbą ir priimti sprendimai
2009 2010 2011 2021 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019
Gauti prašymai suteikti
ATP 14697 16027 16833 18223 18306 18413 18051 20418 21806 19444 18002
Tarnybos priimti
sprendimai suteikti
ATP:
13327 14589 15372 16536 16787 16765 16234 18286 19627 17304 15709
1.1. administracinėse
bylose 684 655 748 786 909 722 822 833 695 819 633
1.2. civilinėse bylose 9176 12183 12523 13595 13701 14206 13630 14989 16369 13966 12786
1.3. baudžiamosiose
bylose (kai nėra būtinas
gynėjo dalyvavimas)
1403 1749 2099 2146 2171 1820 1762 1832 1935 1889 1683
1.4.Tarptautinėse bylose – – – – – – 20 85 78 106 183
1.5. Vykdymo procese – – – – – – – 547 550 524 423
1.6. Konstitucinės
justicijos – – – – – – – – – – 1
Atvejai, kai gynėjo
dalyvavimas būtinas
pagal BPK 51 straipsnį
ir kitais įstatymų
numatytais atvejais
28554 32564 32720 33165 32189 30879 25291 22761 24000 23584 32456
Atvejai, kai įgaliotojo
atstovo dalyvavimas yra
būtinas pagal BPK 55
straipsnio 4 d.
– – – – – – 6 8 278 1341 1513
Atvejai, kai įgaliotojo
atstovo dalyvavimas yra
būtinas pagal BPK 388
straipsnio 3 dalis
– – – – – – – 8 17 19 16
Santrumpų paaiškinimai:
ATP – antrinė teisinė pagalba
BPK – Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau tekste – BPK)
25
Iš 2019 m. gautų prašymų, 87,26 proc. atvejų buvo priimti sprendimai suteikti antrinę teisinę
pagalbą. 2018 m. tokie sprendimai sudarė 89 proc., 2017 m. – 90,01 proc., 2016 m. – 89,56 proc., 2015
m. – 89,93 proc.
2019 m. 9,07 proc. atvejų buvo priimtas sprendimas atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą (2018
m. tokie sprendimai sudarė 8,75 proc., 2017 m. – 7,49 proc., 2016 m. – 7,49 proc., 2015 m. – 7,96 proc.)
3,67 proc. atvejų sprendimas nebuvo priimtas (2018 m. tokių atvejų buvo 3 proc., 2017 m. – 2,5 proc.,
2016 m. – 2,95 proc., 2015 m. – 2,11 proc.).
4 paveikslas. Sprendimų suteikti antrinę teisinę pagalbą skaičiaus palyginimas 2009 – 2019 m.
2019 m. iš 15 709 sprendimų suteikti antrinę teisinę pagalbą 4,03 proc. sprendimų buvo priimta
suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėse ir administracinio nusižengimo bylose (633 sprendimai),
81,39 proc. sprendimų teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėse bylose (12 786 sprendimai), 10,71 proc.
sprendimų teikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose (1683 sprendimai), 1,16 proc. sprendimų
teikti antrinę teisinę pagalbą tarptautinėse bylose (183 sprendimai), 2,69 proc. vykdymo procese, kai
buvo apmokėtos tik antstolio būtinosios vykdymo išlaidos (423 sprendimai) ir 0,006 proc. konstitucinės
justicijos bylose – 1 sprendimas.
26
6 paveikslas. Sprendimų teikti antrinę teisinę pagalbą pasiskirstymas pagal bylų rūšis, proc. nuo bendro
sprendimų skaičiaus
Detalesni duomenys apie gautus prašymus suteikti antrinę teisinę pagalbą ir priimtus
sprendimus atskiruose Tarnybos teritoriniuose padaliniuose yra nurodyti 2 – 6 priedų lentelėse.
Pagal 2019 m. sprendimų, priimtų suteikti antrinę teisinę pagalbą, pasiskirstymą
savivaldybėse, antrine teisine pagalba aktyviausiai naudojosi Joniškio r. savivaldybių gyventojai – 1,22
proc., Pakruojo r. savivaldybė – 1,12 proc., Rokiškio r. savivaldybė – 0,98 proc., Vilkaviškio r.
savivaldybė – 0,94 proc., Akmenės r. savivaldybė – 0,94 proc.
Pasyviausiai antrine teisine pagalba 2019 m. naudojosi Neringos savivaldybės gyventojai –
0,11 proc., Vilniaus r. savivaldybė – 0,22 proc., Plungės r. savivaldybė – 0,26 proc., Rietavo savivaldybė
– 0,3 proc., Širvintų r. savivaldybė, Lazdijų r. savivaldybė, Klaipėdos r. savivaldybė, Kauno r.
savivaldybė – 0,32 proc.
Daugiausia sprendimų (absoliučiaisiais skaičiais) teikti antrinę teisinę pagalbą 2019 m. teko
Vilniaus m. savivaldybėje – 2419 gyventojams (0,43 proc. nuo visų savivaldybės gyventojų skaičiaus),
Kauno m. savivaldybėje – 2022 gyventojams (0,70 proc. nuo visų savivaldybės gyventojų skaičiaus),
Klaipėdos m. savivaldybėje – 926 gyventojams, (0,60 proc. nuo visų savivaldybės gyventojų skaičiaus),
Šiaulių m. savivaldybėje – 896 gyventojams (0,89 proc. nuo visų savivaldybės gyventojų skaičiaus),
Panevėžio m. savivaldybėje – 612 gyventojams (0,71 proc. nuo visų gyventojų skaičiaus).
Mažiausiai sprendimų (absoliučiaisiais skaičiais) teikti antrinę teisinę pagalbą 2019 m.
priėmė Neringos savivaldybė – 4 gyventojams (0,11 proc. visų savivaldybės gyventojų skaičiaus),
Birštono savivaldybė – 19 gyventojų (0,46 proc. visų savivaldybės gyventojų skaičiaus), Rietavo
savivaldybė – 22 gyventojams (0,3 proc. visų savivaldybės gyventojų skaičiaus), Kazlų Rūdos
savivaldybė – 46 gyventojams (0,4 proc. visų savivaldybės gyventojų skaičiaus) ir Širvintų r.
savivaldybė. – 49 gyventojams (0,32 proc. visų savivaldybės gyventojų skaičiaus).
Duomenys apie gautų prašymų suteikti antrinę teisinę pagalbą ir sprendimų suteikti antrinę
teisinę pagalbą pasiskirstymą pagal savivaldybes pateikiami 19 priedo lentelėje. 7 paveiksle pateikiamas
kiekvienos savivaldybės gyventojų aktyvumas naudojantis Tarnybos sprendimu suteikta antrine teisine
pagalba pagal savivaldybes.
4,03
81,39
10,71
1,162,69 0,006
administracinėse bylose civilinėse bylose baudžiamosiose bylose
tarptautinėse bylos vykdymo bylose konstitucinės justicijos
27
7 paveikslas. Gyventojų aktyvumas naudojantis antrine teisine pagalba savivaldybėse, proc.
0,940,71
0,410,47
0,460,55
0,460,35
0,490,48
1,220,42
0,940,49
0,70,32
0,40,53
0,580,62
0,320,48
0,810,32
0,70,56
0,630,11
0,41,12
0,390,71
0,560,57
0,260,83
0,630,41
0,30,98
0,620,56
0,50,89
0,540,45
0,860,32
0,360,5
0,660,590,6
0,410,74
0,940,43
0,220,62
0,68
0 0,2 0,4 0,6 0,8 1 1,2 1,4
Akmenės r.sav.Alytaus m. sav.
Alytaus r.Anykščių r.sav.
Birštono sav.Biržų r. sav.
Druskininkų sav.Elektrėnų sav.
Ignalinos r. sav.Jonavos r. sav.Joniškio r.sav.
Jurbarko r.sav.Kaišiadorių r.sav.
Kalvarijos sav.Kauno m.sav.Kauno r.sav.
Kazlų Rūdos sav.Kėdainių r. sav.
Kelmės r. sav.Klaipėdos m.sav.Klaipėdos r. sav.Kretingos r. sav.
Kupiškio r.sav.Lazdijų r. sav.
Marijampolės sav.Mažeikių r. sav.
Molėtų r. sav.Neringos sav.
Pagėgių r. sav.Pakruojo r. sav.Palangos m. sav.
Panevėžio m. sav.Panevėžio r. sav.
Pasvalio r.sav.Plungės r. sav.
Prienų r.sav.Radviliškio r.sav.
Raseinių r.sav.Rietavo sav.
Rokiškio r. sav.Skuodo r. sav.
Šakių r.sav.Šalčininkų sav.Šiaulių m.sav.Šiaulių r. sav.Šilalės r. sav.Šilutės r. sav.
ŠirvintosŠvenčionių sav.
Tauragės r. sav.Telšių r. sav.Trakų r. sav.
Ukmergės r. sav.Utenos r. sav.
Varėnos r. sav.Vilkaviškio r. sav.
Vilniaus m. sav.Vilniaus r. sav.
Visagino m. sav.Zarasų r. sav.
2019 m. buvo priimti 1 633 sprendimai atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą (2018 m. buvo
priimti 1 700 sprendimų). Daugiausia sprendimų (695) priimta vadovaujantis Įstatymo 11 str. 7 d. 14 p.
(pareiškėjas per Tarnybos nustatytą terminą nepateikė visų reikalingų dokumentų), 362 atvejais
pareiškėjų pajamos ir turtas viršijo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius
teisinei pagalbai gauti.
Per 2019 m. Tarnyba gavo 660 prašymų dėl kurių nebuvo priimtas sprendimas (2018 m. – 440,
2017 m. – 546, 2016 m. – 605). Iš jų 351 prašymas buvo paliktas nenagrinėtais, o 309 atvejais
sprendimai nepriimti, nes buvo laukiama papildomų duomenų ar dokumentų (duomenys pateikiami 7
lentelėje).
28
7 lentelė. Priimtų sprendimų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pasiskirstymas pagal
gautus prašymus
Vilniaus
skyrius
Kauno
skyrius
Klaipėdos
skyrius
Šiaulių
skyrius
Šiaulių
skyrius
(Panevėžys)
Iš viso
2019
Iš viso
2018
Iš viso
2017
1 mėn. vid.
2019
Gautų prašymų
suteikti ATP
skaičius
4 068 5 843 2 631 3 170 2 290 18 002 19 444 21 806 1 500,17
Iš jų:
sprendimų
suteikti ATP
skaičius
3 398 5 154 2 215 2 810 2 132 15 709 17 304 19 627 1 309,08
Iš jų:
sprendimų
atsisakyti
suteikti ATP
skaičius
579 420 277 237 120 1 633 1 700 1 633 136,08
Iš jų: prašymų,
dėl kurių
sprendimas
nepriimtas,
skaičius
91 269 139 123 38 660 440 546 55
2019 m. buvo priimti 925 sprendimai nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą (2018 m. – 1
094 sprendimai, 2017 m. – 992 sprendimai). Daugiausia sprendimų nutraukti asmenims antrinės teisinės
pagalbos teikimą 2019 m. buvo priimta atsižvelgiant į jų prašymus – 797 sprendimai. 8 paveiksle
pateikiamas 2009 – 2019 m. sprendimų nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą skaičiaus
palyginimas.
8 paveikslas. Sprendimų nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą skaičiaus palyginimas
0
200
400
600
800
1000
1200
1400
1600
1800
2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019
1096
1710 1704
1282
932 869 891972 992
1094
925
Pažymėtina, kad didžiąją dalį teikiamos antrinės teisinės pagalbos sudaro baudžiamosios
bylos, kai pagal ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimą ar teismo nutartį yra skiriamas
būtinasis gynėjas, vadovaujantis BPK 51 str. ir kitais įstatymų nustatytais atvejais, kai gynėjo
dalyvavimas yra būtinas.
29
Informacija apie antrinės teisinės pagalbos teikimą, kai gynėjo ar įgaliotojo atstovo
dalyvavimas baudžiamojoje byloje yra būtinas, pateikiama 14 – 18 priedų lentelėse.
Šiuo pagrindu antrinė teisinė pagalba 2019 m. buvo teikta 33 985 bylose. Tai sudaro 68,39
proc. nuo bendrai suteiktos antrinės teisinės pagalbos. 2018 m. buvo teikta 24 944 bylose, t. y. 59,05
proc. bendrai suteiktos antrinės teisinės pagalbos. Teisinė pagalba buvo suteikta baudžiamosiose bylose,
kai gynėjo dalyvavimas buvo būtinas 2008 m. buvo 77 proc., 2009 m. – 68,2 proc., 2010 m. – 69,05
proc., 2011 m. – 68,03 proc., 2012 m. – 66,73 proc., 2013 m. – 65,72 proc., 2014 m. – 64,82 proc., 2015
m. – 60,90 proc., 2016 m. – 55,47 proc., 2017 m. – 55,35 proc. 9 paveiksle pateikiamas baudžiamųjų
bylų, kuriose antrinė teisinė pagalba suteikta, kai gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, skaičius 2009 –
2019 m.
9 paveikslas. Baudžiamųjų bylų, kuriose antrinė teisinė pagalba suteikta, kai gynėjo ar atstovo dalyvavimas
buvo būtinas, skaičius 2009 – 2019 m.
Pažymėtina, kad nuo 2017 m. didėja gynėjų parinkimo baudžiamosiose bylose, kuriose gynėjo ar
atstovo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, skaičius. Parinkimų skaičius 2019 m. išaugo 36,25 proc.
(2018 m. lyginant su 2017 m. – 2,61 proc.). Didžiausią dalį sudaro bylos, kuriose buvo prašoma parinkti
gynėją vadovaujantis BPK 51 str. 1 d. 10 p. (14 168 atvejai), 51 str. 1 d. 2 p. (2 899 atvejai), 51 str. 2 d.
(2 894 atvejai) ir 51 str. 1 d. 1 p. (2 799 atvejai). 2019 m. antrinė teisinė pagalba buvo suteikta 1 513
(2018 m. 1 341 baudžiamosiose bylose, 2017 m. 278 baudžiamosiose bylose, 2016 m. – 88 bylose)
nukentėjusiajam, kai pagal BPK 55 str. 4 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu
nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi pripažino, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas bylose
dėl nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui,
vaikui ir šeimai ar dorovei, kai nuo šių veikų nukentėjo nepilnametis, taip pat kitais atvejais, kai be
įgaliotojo atstovo pagalbos nepilnamečio nukentėjusiojo teisės ir teisėti interesai nebūtų ginami. Kaip
matyti iš šių duomenų, pagal minėto straipsnio nuostatas 12,82 proc. (palyginus su 2017 m.) daugiau
atvejų buvo suteikta antrinę teisinė pagalba.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog 2019 m. 16 bylų (2018 m. – 19; 2017 m. – 17 bylų) įgaliotasis
atstovas buvo parinktas pagal BPK 388 str. 3 d., kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas nutarimu paskiria
juridinio asmens atstovą, jei juridinis asmuo paskiria atstovu netinkamą asmenį arba jo visai nepaskiria.
30
Analizuojant turimus duomenis apie advokatų pakeitimą, pažymėtina, kad 2019 m. Tarnyba
priėmė 856 sprendimus pakeisti advokatą kitu advokatu. Tai sudaro 5,45 proc. nuo sprendimų suteikti
antrinę teisinę pagalbą skaičiaus. 2017 m. Tarnyba priėmė 664 sprendimus pakeisti antrinę teisinę
pagalbą teikusį advokatą, tai sudaro 3,38 proc. 2015 m. – 3,26 proc. (529 sprendimai), 2016 m. – 3,26
proc. (819 sprendimai), 2017 m. – 3,38 proc. (664 sprendimai), 2018 m. – 4,1 proc. (705 sprendimai).
Detalesnė informacija 7 – 12 priedų lentelėse.
Daugiausia sprendimų pakeisti advokatą priimta dėl interesų konflikto – 151, nutraukta antrinės
teisinės pagalbos teikimo sutartis, sudaryta su advokatu – 128, dėl advokato ligos – 127 atvejai, dėl
konfliktinės situacijos tarp advokato ir pareiškėjo – 105, prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą
nenurodė norimo advokato – 58 atvejai. Taip pat, padaugėjo kitų atvejų, kuomet buvo keičiamas
advokatas – dėl advokato streiko (35 atvejai) ar pateikto kito advokato sutikimo teikti asmeniui antrinę
teisinę pagalbą (17 atvejų). 10 paveiksle pateikiamos priežastys, dėl kurių 2019 m. buvo pakeistas
advokatas.
10 paveikslas. Sprendimų pakeisti advokatą priežastys ir skaičius
48
127
151
128
33
2
12
8
10
24
52
105
46
17
58
35
0 20 40 60 80 100 120 140 160
Advokato didelis darbo krūvis
Liga
Interesų konfliktas
Nutraukta sutartis
Atostogos
Mirtis
Nėštumo, gimdymo atostogos
Neturi kompetencijos
Advokatas nesutinka vykti į kitą miestą
Pareiškėjas neturi lėšų vykti pas advokatą
Pozicijų nesuderinamumas
Konfliktinė situacija
Kita
Pateiktas kito advokato sutikimas
Prašyme nenurodė norimo advokato
Streikas
2019 m. gauti 395 skundai dėl advokatų suteiktos (teikiamos) antrinės teisinės pagalbos
(2018 m. gauti 326 skundai) – tai 21,17 proc. daugiau nei 2018 m. 2019 m. 376 skundus pagal
kompetenciją išnagrinėjo Tarnyba. Tarnyba 2019 m. buvo numačiusi, kad gautų skundų dėl antrinės
teisinės pagalbos kokybės (kai skundai yra persiunčiami nagrinėti Advokatų tarybai) skaičius sudarys 0,2
proc. nuo sprendimų suteikti antrinę teisinę pagalbą skaičiaus. Tarnyboje buvo gauta 19 pagrįstų skundų
(2018 m. – 26 skundai) suteikiančių pagrindą persiųsti juos Advokatų tarybai situacijos įvertinimui, kas
sudaro 0,12 proc. nuo sprendimų suteikti antrinę teisinę pagalbą skaičiaus. Taip pat pastebima pagrįstų
skundų mažėjimo dėl advokatų veiklos kokybės mažėjimo tendencija.
Informacija apie skundus dėl advokatų antrinės teisinės pagalbos teikimo nurodyta 8
lentelėje. Pateikti duomenys rodo Tarnybos skyriuose išnagrinėtų skundų skaičiaus ir skundų, persiųstų
nagrinėti Lietuvos advokatūrai, skaičiaus pasiskirstymą.
31
8 lentelė. Išnagrinėtų 2019 m. gautų skundų skaičius ir skundų, persiųstų nagrinėti Lietuvos advokatūrai,
skaičius
Tarnybos teritoriniai
padaliniai
Gauti skundai dėl advokatų teikiamos antrinės
teisinės pagalbos
Viso Išnagrinėti Tarnybos Persiųsti Lietuvos
advokatūrai
Vilniaus skyrius 63 4 67
Kauno skyrius 158 8 166
Šiaulių skyrius 44 2 46
Klaipėdos skyrius 51 2 53
Šiaulių skyrius
(Panevėžio m.) 60 3 63
Iš viso 376 19 395
2019 m. buvo apskųsti 58 Tarnybos priimti sprendimai (2018 m. – 53; 2017 m. – 44). Tai
sudaro 0,29 proc. nuo visų 2019 m. priimtų sprendimų skaičiaus. Atkreiptinas dėmesys, jog 2007 m.
apskųsti priimti sprendimai sudarė 2,73 proc. visų priimtų sprendimų skaičiaus, 2008 m. – 1,71 proc.,
2009 m. – 0,78 proc., 2010 m. – 0,94 proc., 2011 m. – 0,79 proc., 2012 m. – 0,83 proc., 2013 m. – 0,81
proc., 2014 m. – 0,58 proc., 2015 m. – 0,20 proc., 2016 m. – 0,06 proc.
Pastebėtina, kad iš 58 teismui apskųstų Tarnybos sprendimų 52 bylose pareiškėjų skundai
buvo atmesti kaip nepagrįsti. Tai leidžia teigti, kad sprendimai Tarnyboje priimami tinkamai išnagrinėjus
prašymus ir įvertinus visas aplinkybes.
2019 m. buvo 3 atvejai, kuomet buvo nuspręsta išieškoti antrinės teisinės pagalbos išlaidas
iš asmenų, nepagrįstai antrinę teisinę pagalbą gavusių asmenų. 2018 m. tokių atvejų nebuvo, 2017 m.
buvo 1 atvejis.
Tarnybai 2019 m. nereikėjo organizuoti pirminės teisinės pagalbos teikimo, iškilus interesų
konfliktui.
32
2.2. ASMENŲ, KURIEMS BUVO SUTEIKTA ANTRINĖ VALSTYBĖS GARANTUOJAMA
TEISINĖ PAGALBA, PASISKIRSTYMAS PAGAL LIETUVOS RESPUBLIKOS
VYRIAUSYBĖS NUSTATYTUS TURTO IR PAJAMŲ LYGIUS ANTRINEI TEISINEI
PAGALBAI GAUTI
2019 m. buvo priimti 11 200 sprendimų suteikti antrinę teisinę pagalbą priimti atsižvelgiant
į asmens turtinę padėtį pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius antrinei
teisinei pagalbai gauti ir 4 509 sprendimai – neatsižvelgiant į asmens turimą turtą ir pajamas,
vadovaujantis Įstatymo 12 str. nurodytais pagrindais.
2019 m. priimti Tarnybos sprendimai suteikti antrinę teisinę pagalbą pasiskirstė taip:
• 10 172 sprendimai suteikti antrinę teisinę pagalbą, kai nustatytas pirmasis asmens
turto ir pajamų lygis (tai sudaro 64,75 proc. visų sprendimų suteikti antrinę teisinę pagalbą). Iš jų 50
atvejų asmens turtas ir pajamos neviršijo pirmojo asmens turto ir pajamų lygio, tačiau antrinė teisinė
pagalba suteikta valstybei apmokant 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, nes teisinė pagalba jau
buvo teikiama dvejose bylose.
• 976 sprendimai suteikti antrinę teisinę pagalbą, kai nustatytas antrasis asmens turto ir
pajamų lygis (tai sudaro 6,21 proc. visų sprendimų suteikti antrinę teisinę pagalbą). Iš jų 2 atvejais, nors
asmens turtas ir pajamos neviršijo antrojo asmens turto ir pajamų lygio, antrinė teisinė pagalba suteikta
valstybei apmokant 25 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, nes teisinė pagalba jau buvo teikiama
dviejose bylose.
• 4 509 sprendimai suteikti antrinę teisinę pagalbą, kai nustatyti antrinės teisinės
pagalbos teikimo neatsižvelgiant į asmens turtinę padėtį pagrindai (tai sudaro 28,70 proc. visų sprendimų
suteikti antrinę teisinę pagalbą).
11 paveikslas. Priimtų sprendimų teikti antrinę teisinę pagalbą pasiskirstymo pagal turto ir pajamų lygius
antrinei teisinei pagalbai gauti 2015 – 2019 m. duomenys
11224
1265312059
1104410172
1122 867 1082 1299 976
38884764
6486
50064509
0
2000
4000
6000
8000
10000
12000
14000
2015 2016 2017 2018 2019
I lygis II lygis neastižvelgiant į turtą ir pajamas
33
9 lentelėje pateikiami duomenys, kaip sprendimai suteikti antrinę teisinę pagalbą, vadovaujantis
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais turto ir pajamų lygiais antrinei teisinei pagalbai gauti,
2019 m. pasiskirsto pagal Tarnybos regioninius skyrius. Detalesni duomenys pateikiami 7 – 12 priedų
lentelėse.
9 lentelė. Sprendimų suteikti antrinę teisinę pagalbą pasiskirstymas pagal turto ir pajamų
lygius antrinei teisinei pagalbai gauti
Priimti sprendimai
teikti ATP: I lygis
I lygis
(50 proc.) II lygis
II lygis
(25 proc.)
Neatsižvelgiant į
turtą ir pajamas
Neatsižvelgi
ant į turtą
ir pajamas
(50 proc.)
Iš viso
Vilniaus skyrius 2 025 21 175 2 1 175 0 3 398
Kauno skyrius 3 541 2 310 0 1 301 0 5 154
Šiaulių skyrius 1 849 3 189 0 769 0 2 810
Klaipėdos skyrius 1 361 5 148 0 701 0 2 215
Šiaulių skyrius
(Panevėžio m.) 1 396 19 154 0 563 0 2 132
Iš viso 10 172 50 796 2 4 509 0 15 709
2.3. ADVOKATŲ, TEIKIANČIŲ ANTRINĘ TEISINĘ PAGALBĄ, SKAIČIUS, DARBO
KRŪVIS, APMOKĖJIMAS
2.3.1. Advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, skaičius
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013.08.01 įsakymu Nr. 1R-201 patvirtintas 71
advokatas, nuolat teikiantis antrinę teisinę pagalbą.
Pagal su Tarnyba sudarytas sutartis 2019 m. faktiškai dirbo 53 advokatai, nuolat teikiantys
antrinę teisinę pagalbą (2007 m. – 64 advokatai; 2008 m. – 70; 2009 m. – 67,93; 2010 m. – 67,2; 2011
m. – 66; 2012 m. – 68, 2013 m. – 69,5; 2014 m. – 67 advokatai; 2015 m. – 66; 2016 m. – 61; 2017 m. –
58; 2018 m. – 57). Iš jų 26 advokatai nuolat teikė antrinę teisinę pagalbą civilinėse ir/ar administracinėse
bylose (2007 m. – 26, 2008 m. – 32, 2009 m. – 32,65, 2010 m. – 31, 2011 m. – 32, 2012 – 32, 2013 m. –
32,5, 2014 m. – 33 advokatai, 2015 m. – 32, , 2016 m. – 31; 2017 m. – 28; 2018 m. – 27) ir 27 advokatai
– baudžiamosiose bylose (2007 m. – 38, 2008 m. – 38, 2009 m. – 35,28, 2010 m. – 37, 2011 m. – 34,
2012 m. – 36, 2013 m. – 38, 2014 m. – 34, 2015 m. – 34, 2016 m. – 34 advokatai, 2017 m. – 28
advokatai; 2018 m. – 30 advokatų). Pažymėtina, kad 2019 m. 2 advokatės neteikė antrinės teisinės
pagalbos dėl vaiko auginimo atostogų, 1 advokatas neteikė pagalbos pusę metų dėl ligos, su 1 advokatu
nutraukta sutartis jam mirus.
2019 m. pagal su Tarnyba sudarytas sutartis dirbo 501 advokatas, prireikus teikiantis
antrinę teisinę pagalbą. 2018 m. pagal su Tarnyba sudarytas sutartis dirbo 496 advokatai, prireikus
teikiantys antrinę teisinę pagalbą (2007 m. – 403, 2008 m. – 374, 2009 m. – 376, 2010 m. – 352, 2011 m.
– 365, 2012 m. – 408, 2013 m. – 416, 2014 m. – 437, 2015 m. – 459, 2016 m. – 469 advokatai, 2017 m.
– 479).
34
Pažymėtina, kad didžioji dalis advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą teikia antrinę teisinę
pagalbą visose ar keliose teisės srityse.
Pagal teisės sritis, teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėse bylose sutartis yra pasirašęs 300
advokatų, administracinėse ir administracinio nusižengimo bylose – 230 advokatų, baudžiamosiose
bylose – 414 advokatų. Su advokatais, teikiančiais antrinę teisinę pagalbą konstitucinės justicijos bylose,
atskiros sutartys nebuvo sudarytos. Tarnyba preziumuoja, jog visi advokatai, su kuriais Tarnyba yra
sudariusi sutartis, turi teisę teikti antrinę teisinę pagalbą konstitucinės justicijos bylose. Pastebėtina, kad
praktikoje ne visi advokatai, sudarę sutartis teikti antrinę teisinę pagalbą prireikus, sutinka ir faktiškai
teikia valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
2019 m. advokatų, prireikus teikiančių antrinę teisinę pagalbą, pavedimu, sutikus antrinę teisinę
pagalbą gaunančiam asmeniui, antrinę teisinę pagalbą teikė 31 advokatų padėjėjas. Tarnybos Vilniaus
skyriaus veiklos teritorijoje – 6 advokatų padėjėjai, Tarnybos Kauno skyriaus veiklos teritorijoje teikė 19
advokatų padėjėjų, Tarnybos Šiaulių skyriaus (Panevėžio m.) veiklos teritorijoje teikė 6 advokato
padėjėjai.
2019 m. buvo sudaryta 110 sutarčių dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje
(2018 m. buvo sudarytos 178 sutartys dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje; 2017 m.
buvo pasirašytos 164 sutartys dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje). Iš 110 sutarčių
dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje buvo sudarytos 88 sutartys antrinės teisinės
pagalbos teikimui civilinėse bylose, 14 sutarčių – baudžiamosiose bylose, 6 sutartys – administracinėse
bylose ir 2 sutartys – administracinio nusižengimo bylose. Atkreiptinas dėmesys, jog sutarčių dėl
antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje konstitucinės justicijos byloje sudaryta nebuvo.
2.3.2. Advokatų, prireikus teikiančių antrinę teisinę pagalbą, darbo krūvis
Advokato, prireikus teikiančio antrinę teisinę pagalbą, darbo krūvis 2019 m. vidutiniškai per
mėnesį buvo 6,36 bylos (2018 m. – 5,2 bylos, 2017 m. – 6 bylos, 2016 m. – 5 bylos, 2015 m. – 4,90
bylos, 2014 m. – 6,61 bylos). Ataskaitos 10 lentelėje nurodytas apibendrintas bylų pasiskirstymas
kiekviename iš Tarnybos skyrių. Lentelėje 11 pateikiamas vidutiniškai vienam advokatui tenkantis bylų
skaičius 2009 – 2019 m. laikotarpiu.
10 lentelė. Advokatų, prireikus teikiančių ATP, darbo krūvis pagal Tarnybos skyrius
Advokatų, prireikus
teikiančių ATP,
skaičius
Paskirtų bylų
skaičius
Vidutinis vienam
advokatui
tenkantis bylų
skaičius
Advokatų vidutinis
darbo krūvis per mėn.
Vilniaus skyrius 190 9246 48,66 4,06
Kauno skyrius 147 13 130 89,32 7,44
Šiaulių skyrius 54 5 254 97,30 8,11
Klaipėdos skyrius 55 4 665 84,82 7,07
Šiaulių skyrius (Panevėžio m.) 55 5 918 107,6 8,97
Iš viso 501 38 213 76,27 6,36
35
11 lentelė. Advokatų, prireikus teikiančių ATP, darbo krūvis 2009 – 2019 m.
2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019
Advokatų,
prireikus
teikiančių ATP,
skaičius
376 352 365 408 416 437 459 469 479 496 501
Paskirtų bylų,
kuriose teikta
ATP, skaičius
23 421 29 117 32 890 35 061 31 041 34 676 27 002 28 444 31 731 30 767 38 213
Advokatų
vidutinis darbo
krūvis (bylų
skaičius) per
mėn.
5,19 6,89 7,51 7,16 6,22 6,61 4,90 5 6 5,2 6,36
2.3.3. Advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, darbo krūvis
2019 m. vidutinis nuolat antrinę teisinę pagalbą civilinėse ir administracinėse bylose teikusių
advokatų darbo krūvis buvo 12 bylų per mėnesį (2017 m. – 13 bylų, 2018 m. – 12 bylų).
Ataskaitos 12 lentelėje pateikiamas apibendrintas bylų pasiskirstymas kiekviename Tarnybos
skyriuje. 13 lentelėje pateikiamas vidutiniškai vienam advokatui tenkantis bylų skaičius per mėnesį
2010– 2019 m. laikotarpiu.
12 lentelė. Advokatų, nuolat teikiančių ATP civilinėse bei administracinėse bylose, darbo krūvis pagal
Tarnybos skyrius
Advokatų, nuolat
teikiančių ATP civilinėse
ir administracinėse
bylose, skaičius
Paskirtų bylų
skaičius
Vidutinis vienam
advokatui tenkantis
bylų skaičius
Advokatų
vidutinis darbo
krūvis per mėn.
Vilniaus skyrius 7 1 100 157 13
Kauno skyrius 4 636 159 13
Klaipėdos skyrius 7 937 134 11
Šiaulių skyrius 3 412 137 11
Šiaulių skyrius
(Panevėžio m.) 3 448 149 12
Iš viso 24 3 543 147 12
Pastaba. Šiaulių skyriuje 1 advokatas dirbo 1 mėnesį, Kauno skyriuje 1 advokatė 2019 m. buvo išėjusi vaiko
auginimo atostogų. Šie advokatai nėra įtraukti į bendrą skyriuose esančių advokatų skaičių.
36
13 lentelė. Advokatų, nuolat teikiančių ATP civilinėse ir administracinėse bylose, darbo krūvis
2010 – 2019 m.
2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019
Advokatų, nuolat teikiančių
ATP civilinėse ir
administracinėse bylose,
vidutinis darbo krūvis per
mėn.
12 11 12 13 13 13 13 13 12 12
2019 m. advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose,
vidutinis darbo krūvis buvo 27 bylos per mėnesį (2018 m. – 19 bylų). Tarnybos manymu, tokį žymų
advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose padidėjimą lemia pasikeitęs
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 51 str. 1 d. 10 p., kuriame
numatyta būtinas gynėjo dalyvavimas, kai asmuo yra sulaikytas. Išnykus LR BPK 51 str. 1 d. 10 p.
esančiam pagrindui, asmuo yra paleidžiamas ir advokato įgaliojimai pasibaigia (nesant kitiems LR BPK
numatytiems būtinojo gynėjo dalyvavimo pagrindams). Tai rodo, jog advokatai tokio pobūdžio bylose
atlieka tik vieną ar kelis veiksmus ir tuo jų įgaliojimai pasibaigia. Atsižvelgiant į tai, jog advokatai
dažnai neatlieka daugiau veiksmų jiems paskirtoje byloje esant LR BPK 51 str. 1 d. 10 p., jie gali imtis
vis naujų bylų. Tai paaiškina žymų vidutinio darbo krūvio per mėnesį padidėjimą lyginant 2019 ir 2018
metus.
Ataskaitos 14 lentelėje pateikiamas apibendrintas baudžiamųjų bylų pasiskirstymas
kiekviename Tarnybos skyriuje. 15 lentelėje pateikiamas vidutiniškai vienam advokatui tenkantis
baudžiamųjų bylų skaičius per mėnesį 2010 – 2019 metais.
14 lentelė. Advokatų, nuolat teikiančių ATP baudžiamosiose bylose, darbo krūvis pagal Tarnybos skyrius
Advokatų, nuolat
teikiančių ATP
baudžiamosiose bylose,
skaičius
Paskirtų bylų
skaičius
Vidutinis vienam
advokatui
tenkantis bylų
skaičius
Advokatų
vidutinis
darbo krūvis
per mėn.
Vilniaus skyrius 10 3 079 307,9 25,66
Kauno skyrius 5 2 013 42,6 33,55
Klaipėdos skyrius 1 279 279 23,25
Šiaulių skyrius 7 2 615 373,57 31,13
Šiaulių skyrius (Panevėžio
m.) 2,5 671 268,4 22,37
Iš viso 27 8 657 254,29 27,19
Pastaba. Nuo 2018.12.03 Panevėžio skyriuje 1 advokatė yra išėjusi vaiko priežiūros atostogų ir vienas
advokatas nuo 2019-07-01 iki metų galo sirgo.
37
15 lentelė. Advokatų, nuolat teikiančių ATP baudžiamosiose bylose, darbo krūvis 2010–2019 m. laikotarpiu
2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019
Advokatų, nuolat teikiančių ATP
baudžiamosiose bylose, vidutinis
darbo krūvis per mėn.
24 26 22 22 24 23 19 19
19
27
2.3.4. Advokatų padėjėjams skirtų bylų skaičius
Informacija apie advokatų padėjėjų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, darbo krūvį ir
išmokėtą užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą pateikiama 21 priedo lentelėje.
2019 m. advokatų padėjėjams buvo pavesta teikti antrinę teisinę pagalbą 439 bylose: 23
administracinėse, 415 civilinių bylų, 1 baudžiamojoje.
2018 m. advokatų padėjėjams buvo pavesta teikti antrinę teisinę pagalbą 549 bylose: 6
administracinėse, 1 administracinio nusižengimo, 539 civilinėse, 3 baudžiamosiose. 2017 m. advokatų
padėjėjams buvo pavesta teikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą 418 bylų: 4
administracinėse, 404 civilinėse ir 10 baudžiamųjų. 2017 m. advokatų padėjėjams buvo pavesta teikti
antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą 418 bylų: 4 administracinėse, 404 civilinėse ir 10
baudžiamųjų. 16 lentelėje pateikiamas apibendrintas bylų pasiskirstymas kiekviename Tarnybos
skyriuje.
16 lentelė. Advokatų padėjėjų darbo krūvis pagal Tarnybos skyrius
Advokatų padėjėjų,
teikiančių ATP, skaičius Paskirtų bylų skaičius
Vidutinis vienam advokato
padėjėjui tenkantis bylų
skaičius
Vilniaus skyrius 6 15 2,5
Kauno skyrius 19 481 25,32
Klaipėdos skyrius 0 0 0
Šiaulių skyrius 0 0 0
Šiaulių skyrius (Panevėžio
m.) 6 70 11,67
Iš viso 31 439 13,16
2.3.5. Advokatų, sudariusių antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartis konkrečioje byloje, skaičius
ir jų darbo krūvis
2019 m. buvo sudaryta 110 sutarčių su 48 advokatais dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo
konkrečioje byloje (2018 m. – 178 su 60 advokatų; 2017 m. – 164 su 48 advokatais).
Ataskaitos 17 lentelėje pateikiamas apibendrintas bylų, kuriose antrinę teisinę pagalbą teikė
advokatas pagal sutartį, sudarytą konkrečioje byloje, pasiskirstymas kiekviename Tarnybos skyriuje.
38
17 lentelė. Advokatų, teikiančių ATP konkrečioje byloje, darbo krūvis pagal Tarnybos skyrius
Advokatų, teikiančių
ATP konkrečioje
byloje, skaičius
Paskirtų bylų skaičius
Vidutinis vienam
advokatui tenkantis bylų
skaičius
Vilniaus skyrius 11 24 2,18
Kauno skyrius 20 56 2,8
Klaipėdos skyrius 5 5 1
Šiaulių skyrius 11 24 2,18
Šiaulių skyrius (Panevėžio
m.) 1 1 1
Iš viso 48 110 1,83
2019 m. daugiausia visų kategorijų bylose antrinę teisinę pagalbą teikė advokatai, prireikus
teikiantys antrinę teisinę pagalbą – 74,77 proc., advokatai, nuolat teikiantys antrinę teisinę pagalbą –
24,18 proc., advokatų padėjėjai – 0,87 proc. ir advokatai, kurie antrinę teisinę pagalbą teikė pagal sutartį
konkrečioje byloje – 0,22 proc. bylų.
2019 m. civilinėse bylose antrinę teisinę pagalbą teikė advokatai, prireikus teikiantys antrinę
teisinę pagalbą – 73,12 proc., advokatai, nuolat teikiantys antrinę teisinę pagalbą – 23,40 proc., advokatų
padėjėjai – 2,9 proc. ir advokatai, kurie antrinę teisinę pagalbą teikė pagal sutartį konkrečioje civilinėje
byloje – 0,61 proc. bylų.
2019 m. administracinėse ir administracinio nusižengimo bylose antrinę teisinę pagalbą
teikė advokatai, prireikus teikiantys antrinę teisinę pagalbą – 84,98 proc., advokatai, nuolat teikiantys
antrinę teisinę pagalbą – 10,83 proc., advokatų padėjėjai – 3,11 proc. ir advokatai, kurie antrinę teisinę
pagalbą teikė pagal sutartį konkrečioje administracinėje byloje – 1,08 proc. bylų.
2019 m. baudžiamosiose bylose antrinę teisinę pagalbą teikė advokatai, prireikus teikiantys
antrinę teisinę pagalbą – 73,83 proc., advokatai, nuolat teikiantys antrinę teisinę pagalbą – 26,13 proc.,
advokatų padėjėjai – 0,003 proc. bylų; advokatai, kurie antrinę teisinę pagalbą teikė pagal sutartį
konkrečioje baudžiamojoje byloje – 0,04 proc.
39
2.4. APMOKĖJIMAS ADVOKATAMS UŽ SUTEIKTĄ ANTRINĘ TEISINĘ PAGALBĄ
Advokatams, nuolat teikiantiems antrinę teisinę pagalbą, už antrinės teisinės pagalbos teikimą
2019 m. apskaičiuota suma – 1 192 743,99 Eur (iš jų 568 251,25 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą
civilinėse ir administracinėse bei administracinių nusižengimų bylose ir 624 492,74 Eur už suteiktą
antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose). Priskaičiuotos sumos 2009 – 2019 metų laikotarpiu
pateikiamos ataskaitos 18 lentelėje.
18 lentelė. Advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, apmokėjimas (apskaičiuotas
užmokestis už atitinkamus metus, Eur)
Metai Civilinės ir administracinės bylos Baudžiamosios bylos Iš viso
2019 568 251,25 624 492,74 1 192 743,99
2018 651 055,02 695 515,74 1 346 570,76
2017 625 333,93 664 789,09 1 290 123,02
2016 644 670,51 711 860,36 1 356 530,87
2015 677 242,28 742 715,87 1 419 958,10
2014 700 053,58 746 318,52 1 446 372,10
2013 721 766,45 776 358,20 1 498 124,65
2012 678 496,65 757 207,28 1 471 402,38
2011 671 866,17 752 777,07 1 424 642,97
2010 672 556,89 725 824,39 1 398 381,28
2009 625 897,23 672 717,28 1 298 614,52
Advokatams, prireikus ir konkrečioje byloje teikusiems antrinę teisinę pagalbą už antrinės
teisinės pagalbos teikimą 2019 m. mokėtinas užmokesčio dydis – 3 281 916,99 Eur (iš jų 1 276 412,80
Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą civilinėse ir administracinėse bylose, 2 005 504,19 Eur už suteiktą
antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose). Detalesnė informacija apie advokatams prireikus ir
konkrečioje byloje teikusiems antrinę teisinę pagalbą, mokėtiną užmokestį pateikiama Ataskaitos 20
priede.
Advokatams, prireikus teikusiems antrinę teisinę pagalbą, išmokėtos sumos 2009 – 2019
m. pateikiamos 19 lentelėje.
40
19 lentelė. Advokatų, prireikus teikiančių antrinę teisinę pagalbą, apmokėjimas (priskaičiuotas
užmokestis už atitinkamus metus, Eur)
Metai Civilinės ir administracinės bylos Baudžiamosios bylos Iš viso
2019 1 276 412,80 2 005 504,19 3 281 916,99
2018 1 279 463,72 2 151 603,42 3 431 067,14
2017 1 141 065,93 1 589 067,66 2 730 133,59
2016 784 054,72 1 293 268,00 2 077 322,72
2015 734 154,08 1 152 748,86 1 886 902,94
2014 883 674,95 1 238 708,51 2 122 383,46
2013 721 766,96 1 221 740,41 1 943 507,36
2012 739 896,42 1 377 622,14 2 143 111,32
2011 622 034,31 1 307 451,45 1 929 485,76
2010 549 660,83 1 314 206,18 1 868 877,43
2009 435 788,37 1 125 186,34 1 560 974,71
Informacija apie advokatų padėjėjams, teikusiems antrinę teisinę pagalbą, mokėtiną
užmokestį pateikiama 21 priede.
Advokatų padėjėjams už antrinės teisinės pagalbos teikimą 2019 m. mokėtinas užmokesčio
dydis buvo 176 264,80 Eur (2018 m. – 157 232,80 Eur; 2017 m. – 116 149,30 Eur; 2016 m. – 59
202,05 Eur; 2015 m. – 30 975,80 Eur), už antrinės teisinės pagalbos teikimą administracinėse ir
administracinio nusižengimo bylose – 14 243,76 Eur, civilinėse bylose – 130 489,42 Eur ir
baudžiamosiose bylose – 31 531,57 Eur. Vidutinė advokatų padėjėjų vienos bylos kaina 2019 m. –
224,26 Eur.
Nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiantiems advokatams 2019 m. už antrinės teisinės
pagalbos teikimą mokėtina suma buvo 1 192 743,99, 2018 m. už antrinės teisinės pagalbos teikimą
mokėtina suma 1 346 570,76 Eur.
Advokatams, prireikus ir konkrečioje byloje teikiantiems antrinę teisinę pagalbą, už
antrinės teisinės pagalbos teikimą 2019 m. mokėtina suma sudarė 3 281 916,99 Eur. 2019 m. mokėtina
suma advokatams, prireikus teikusiems antrinę teisinę pagalbą, sumažėjo 4,35 proc. palyginus su 2018
m. mokėtina suma.
2019 m. Tarnyba panaudojo 6 307 794,06 Eur Tarnybai skirtų asignavimų. 2019 m.
pabaigoje Tarnybos įsiskolinimas už antrinės teisinės pagalbos teikimą buvo 297 000,00 Eur. 20
lentelėje pateikiamos Tarnybai skirtų asignavimų ir įsiskolinimo sumos už antrinės teisinės pagalbos
teikimą 2009 – 2019 m.
41
20 lentelė. Panaudoti asignavimai ir įsiskolinimas už ATP teikimą 2009 – 2019 m. Eur
Metai Panaudoti asignavimai Įsiskolinimas
2019 6 307 794,06 297 000
2018 5 703 995,56
531 680,38
2017 5 434 873,40 0
2016 4 937 227,63 0
2015 5 362 929 0
2014 5 340 014 911 900
2013 4 041 743 1 618 773
2012 4 026 877 977 178
2011 4 195 725 210 264*
2010 3 906 105 703 777
2009 3 836 017 451 257
Pastaba. 2011 m. iš Centrinės hipotekos įstaigos viršplaninių lėšų buvo skirta 2 850 000,00 Lt (825 417,05
Eur) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų turimiems įsiskolinimams padengti. 2019 m. iš Vyriausybės rezervo
Tarnybai buvo papildomai skirta 592 796,00 Eur. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turimiems
įsiskolinimams padengti.
Informacija apie antrinės teisinės pagalbos teikimui užtikrinti gauto finansavimo panaudojimą
pateikiama Ataskaitos 22 priede.
2.4.1. Vidutinė advokato, prireikus teikiančio antrinę teisinę pagalbą, vienos bylos kaina
Informacija apie vidutinę 1 baudžiamosios ir civilinės ar administracinės bylos kainą, kai
teisinę pagalbą teikia advokatai, prireikus teikiantys antrinę teisinę pagalbą, pateikiama 21 lentelėje.
2019 m. prireikus antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato vidutinė vienos civilinės ar
administracinės bylos kaina buvo 113,97 Eur (2018 – 108,22, 2017 m. – 94,63 Eur), vienos
baudžiamosios bylos kaina – 82,01 Eur (2018 m. – 120,48 Eur, 2017 m. – 98,08 Eur). Išsamesnė
informacija yra nurodyta 20 priedo lentelėje.
42
21 lentelė. Civilinės, administracinės, administracinių nusižengimų, baudžiamųjų bylų vidutinė
bylos kaina
Civilinės, administracinės ir administracinių nusižengimų bylos
Vilniaus
skyrius
Kauno
skyrius
Klaipėdos
skyrius
Šiaulių
skyrius
Šiaulių
skyrius
(Panevėžio
m.)
Iš viso
Prašymų išmokėti
užmokestį už suteiktą
ATP skaičius
2 166 3 941 1 155 2 351 1 587 11 200
Priskaičiuotas
užmokestis už ATP
teikimą*
222 078,16
449 077,51
133 941,76
288 538,73
182 776,64
1 276 412,80
Vidutinė vienos bylos
kaina 102,53 113,95 115,97 122,73 115,17 113,97
Baudžiamosios bylos
Vilniaus
skyrius
Kauno
skyrius
Klaipėdos
skyrius
Šiaulių
skyrius
Šiaulių
skyrius
(Panevėžio
m.)
Iš viso
Prašymų išmokėti
užmokestį už suteiktą
ATP skaičius
6 532 7 861 3 515 2 770 3 776 24 454
Priskaičiuotas
užmokestis už ATP
teikimą
643 900,69 656 232,95 198 425,30 226 160,04 280 785,21 2 005 504,19
Vidutinė vienos bylos
kaina 98,58 83,48 56,45 81,65 74,36 82,01
22 lentelė. Vidutinė advokato, prireikus teikiančio antrinę teisinę pagalbą, vienos bylos kaina
2009 – 2019 m.
Metai Vidutinė civilinės ir administracinės
bylos kaina (Eur)
Vidutinė baudžiamosios bylos
kaina (Eur)
2019 113,97 82,01
2018 108,22 120,48
2017 94,63 98,08
2016 74,33 79,78
2015 74,60 64,56
2014 99,87 60,51
2013 95,84 62,66
2012 81,58 59,29
2011 83,32 63,60
2010 93,72 60,88
2009 115,47 57,26
43
2.4.2. Vidutinė nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato vienos bylos kaina
Informacija apie vidutinį mokėtino užmokesčio pagal 1 advokato, nuolat teikiančio antrinę
teisinę pagalbą, dydį tenkantį vienai bylai, pateikiama ataskaitos 23 lentelėje.
2019 m. nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato vidutinė vienos civilinės ir
administracinės bylos kaina buvo 160,39 Eur, vienos baudžiamosios bylos kaina – 72,14 Eur. Ataskaitos
23 lentelėje pateikiamas vienos bylos kainos palyginimas atskiruose Tarnybos skyriuose. Ataskaitos 24
lentelėje pateikiamos vienos bylos kainos 2009 – 2019 m.
23 lentelė. Vidutinė advokato, nuolat teikiančio antrinę teisinę pagalbą, vienos bylos kaina
Civilinės, administracinės ir administracinių nusižengimų bylos
Vilniaus
skyrius
Kauno
skyrius
Klaipėdos
skyrius
Šiaulių
skyrius
Šiaulių
skyrius
(Panevėžio
m.)
Iš viso
Bylų skaičius 1 100 636 937 422 448 3 543
Priskaičiuotas
užmokestis už ATP
teikimą
174 474,14 98 990,87 149 209,31 7 2145 73 431,93 568 251,25
Vidutinė vienos bylos
kaina 158,61 155,65 159,24 170,96 163,91 160,39
Baudžiamosios bylos
Vilniaus
skyrius
Kauno
skyrius
Klaipėdos
skyrius
Šiaulių
skyrius
Šiaulių
skyrius
(Panevėžio
m.)
Iš viso
Bylų skaičius 3 079 2 013 279 2 615 671 8 657
Priskaičiuotas
užmokestis už ATP
teikimą
244 706,74 123 379,65 25 521,6 171 997,19 58 887,56 624 492,74
Vidutinė vienos bylos
kaina 83,32 67,05 117,61 71,88 98,47 72,14
44
24 lentelė. Vidutinė advokato, nuolat teikiančio antrinę teisinę pagalbą, vienos bylos kaina 2009 – 2019 m.
Metai Vidutinė civilinės ir administracinės
bylos kaina (Eur)
Vidutinė baudžiamosios bylos kaina
(Eur)
2019 160,39 72,14
2018 164,49 102,64
2017 144,78 98,74
2016 141,41 99,91
2015 139,87 80,62
2014 144,55 73,23
2013 148,24 77,20
2012 154,52 77,06
2011 153,78 70,61
2010 157,00 67,74
2009 146,90 63,02
2.4.3. Vidutinė advokato padėjėjo vienos bylos kaina
2019 m. advokato padėjėjo, teikiančio antrinę teisinę pagalbą, vidutinė vienos civilinės,
administracinės bylos ir administracinių nusižengimų bylos kaina buvo 227,78 Eur, vienos
baudžiamosios bylos vidutinė kaina – 163,41 Eur. 25 lentelėje pateikiamas vienos bylos kainos
palyginimas atskiruose Tarnybos skyriuose.
25 lentelė. Vidutinė advokato padėjėjo vienos bylos kaina
Civilinės, administracinės ir administracinių nusižengimų bylos
Vilniaus
skyrius
Kauno
skyrius
Klaipėdos
skyrius
Šiaulių
skyrius
Šiaulių
skyrius
(Panevėžio m.)
Iš viso
Pateiktų prašymų išmokėti užmokestį
skaičius 39 461 44 77 122 743
Apskaičiuotas užmokestis už ATP
teikimą 7 975,71 114 729,12 11 756,72 7 189,84 27 586,70 169 238,10
Vidutinė vienos bylos kaina 204,51 248,87 267,20 93,37 226,12 227,78
Baudžiamosios bylos
Vilniaus
skyrius
Kauno
skyrius
Klaipėdos
skyrius
Šiaulių
skyrius
Šiaulių
skyrius
(Panevėžio m.)
Iš viso
Pateiktų prašymų išmokėti užmokestį
skaičius 4 20 4 0 15 43
Apskaičiuotas užmokestis už ATP
teikimą 1 092,52 2 338,3 1 293,97 0 2 301,87 7 026,66
Vidutinė vienos bylos kaina 273,13 116,92 323,49 0 153,49 163,41
45
26 lentelėje pateikiama vidutinė vienos bylos kaina 2016 – 2019 m.
26 lentelė. Vidutinė advokato padėjėjo vienos bylos kaina 2016 – 2019 m.
Metai Vidutinė civilinės ir administracinės
bylos kaina (Eur)
Vidutinė baudžiamosios bylos kaina
(Eur)
2019 227,78 163,41
2018 203,72 210,02
2017 112,94 116,46
2016 113,60 149,68
46
2.5. TARNYBOS VEIKLA KOORDINUOJANT PIRMINĖS TEISINĖS PAGALBOS TEIKIMĄ
2019 m. kaip ir 2018 m. Tarnyba nesulaukė iš savivaldybių prašymų organizuoti pirminės
teisinės pagalbos teikimą pagal Įstatymo 15 str. 8 d. (kai pareiškėjas pirminės teisinės pagalbos kreipiasi
dėl savivaldybės, kurios tarnautojas teikia pirminę teisinę pagalbą, įstaigos veiksmų ar neveikimo, šios
savivaldybės tarnautojas informuoja pareiškėją apie galimą interesų konfliktą ir apie tai, kad pareiškėjas
dėl pirminės teisinės pagalbos suteikimo gali kreiptis į Tarnybą).
2.5.1. Pirminę ir antrinę teisinę pagalbą teikiančių subjektų bendradarbiavimas vykdant Įstatymo
9 str. 3 d. nustatytą funkciją
Tarnyba, siekdama gerinti pirminę teisinę pagalbą teikiančių specialistų kvalifikaciją,
2019.06.14 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje organizavo specializuotus mokymus
valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantiems (organizuojantiems) asmenims šiomis temomis:
• Mediacijos samprata, teorija ir teisinis reglamentavimas;
• Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos vaidmuo mediacijos procese;
• Liudytojų ir nukentėjusiųjų apsauga: psichologinė ir socialinė pagalba, advokato vaidmuo.
Tarnyba, išanalizavusi pirminę teisinę pagalbą teikiančių specialistų užpildytus prašymus
teisinei pagalbai gauti, 2019.06.14 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje organizavo susitikimą
su pirminę teisinę pagalbą teikiančiais specialistais praktikoje kylančioms problemoms aptarti.
Pažymėtina, jog metų eigoje apibendrinusi praktikoje kylančias problemas, Tarnyba pateikė 3
rekomendacijas pirminę teisinę pagalbą teikiantiems specialistams:
• 2019.06.17 rekomendacija Nr. (1.21)NO-2-3671 „Dėl prašymų suteikti ATP pildymo“.
• 2019.11.19 rekomendacija Nr. (1.21)-NO-2-6542 „Dėl prašymų suteikti ATP pildymo“.
• 2019.12.13 rekomendacija Nr. (1.21)-NO-2-7021 „Dėl privalomosios mediacijos“.
Visi Tarnybos skyriai savivaldybių institucijoms taip pat teikė metodinę pagalbą įgyvendinant
joms priskirtas funkcijas pirminės teisinės pagalbos srityje. Jie teisinę pagalbą teikiančius specialistus
konsultavo, teikė įvairią informacinę medžiagą susitikimų metu, telefonu ir elektroniniu paštu. Tarnyba,
išanalizavusi pirminę teisinę pagalbą teikiančių specialistų užpildytus prašymus teisinei pagalbai gauti,
nustatė dažniausiai daromas klaidas ir susitikimų metu pateikė pastebėjimus bei inicijavo diskusijas
jiems rūpimais klausimais.
Tarnyba išplatino informaciją savivaldybėms apie Tarnybos teikiamas paslaugas,
rekomenduodama savivaldybėms parengtą informaciją patalpinti stenduose, padėti lankstinukus
asmenims prieinamose vietose:
• Plakatai: ~ 695 vnt.
• Lankstinukai: ~ 17 650 vnt.
• Skaidrės (apie problemas teikiant pirminę teisinę pagalbą bei mediaciją) susitikimų metu.
47
2.6. TARNYBOS VEIKLA INFORMUOJANT GYVENTOJUS APIE VALSTYBĖS
GARANTUOJAMĄ TEISINĘ PAGALBĄ
2019 m. Tarnyba 3 skirtingomis formomis išplatino informaciją valstybės institucijoms,
nevyriausybinėms organizacijoms ir ikiteisminio tyrimo institucijoms:
1. Plakatai (bendra informacija apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo
tvarką);
2. Lankstinukai (bendra informacija apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo
tvarką lietuvių, anglų ir rusų kalbomis);
3. Skaidrės (apie antrinė teisinę pagalbą, tarptautinį išlaikymo išieškojimą, paslaugas
smurtinių nusikaltimų aukoms bei mediaciją).
Tarnyba 2019 m. organizavo ir (ar) dalyvavo susitikimuose su tikslinėmis grupėmis:
• 2019.01.15 tarpinstitucinis koordinacinis pasitarimas „Laikinai sulaikyto įtariamojo
teisės turėti gynėją užtikrinimas: ką dar turime padaryti“ su Klaipėdos apygardos
teismo atstovais, Klaipėdos, Plungės, Tauragės apylinkės teismų atstovais ir
ikiteisminio tyrimo atstovais.
• 2019.01.25, 2019.06.28, 2019.10.28 susitikimai su Lietuvos advokatūros atstovais.
Susitikimų metu aptarta advokatų, teikiančių valstybės garantuojamą teisinę pagalbą,
užmokesčio problematika ir svarstyti numatomi sprendimo būdai.
• 2019.05.29 susitikimas su Lietuvos generaliniu policijos komisaru Linu Pernavu.
Susitikimo metu aptartas tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir praktikoje kylančių
problemų sprendimo būdai.
• 2019.09.12 susitikimas su Kauno apygardos teismo teisėju Tomu Romeika ir Italijos,
Vokietijos, Rumunijos, Prancūzijos teisėjais. Susitikimo metu aptartos problemos, su
kuriomis susiduria institucijos, organizuojančios antrinės teisinės pagalbos teikimą.
• 2019.09.18 susitikimas su Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjais. Susitikimo metu
aptarti klausiami dėl Įstatymo pakeitimų po 2020.01.01 bei advokatų teikiamos
valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės.
• 2019.11.12 susitikimas su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovais. Susitikimo metu aptarti valstybės
garantuojamos teisinės pagalbos teikimo ypatumai bylose dėl teismo leidimo išdavimo
paimti iš tėvų (globėjų pagal įstatymą) vaiką.
• 2019.11.21 susitikimas su Lietuvos generaliniu policijos komisaru Renatu Požėla.
Susitikimo metu aptartas tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir praktikoje kylančių
problemų sprendimo būdai.
48
Tarnyba 2019 m. publikavo 7 pranešimus apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą įvairiose
žiniasklaidos priemonėse:
• „Advokatų atsakomybė yra didžiausia“ 2019.01.04 paskelbta interneto svetainėje
„Šilokarčema“ https://www.silokarcema.lt/naujiena/10635_advokatu-atsakomybe-yra-
didziausia.html
• „Teisinių rūpesčių turintiems žmonėms padeda valstybės skirti advokatai“ 2019.10.10
išspausdintas straipsnis dienraštyje „Klaipėda“
https://klaipeda.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/teisiniu-rupesciu-turintiems-
zmonems-padeda-valstybes-skirti-advokatai-934294
• „Ginčų sprendimo alternatyva šeimos ginčuose“ 2019.12.03 paskelbta interneto
svetainėje „Šilalės artojas“ http://silales-artojas.lt/naujienos/aktualijos/2608-gincu-
sprendimo-alternatyva
• „Valstybės garantuojama teisinė pagalba – kas tai?“ 2019.12.03 paskelbta interneto
svetainėje „Širvintų kraštas“ https://www.sirvinta.net/naudinga-informacija/valstybes-
garantuojama-teisine-pagalba-kas-tai/;
• „Valstybės garantuojama teisinė pagalba – kas tai?“ 2019.12.03 paskelbta interneto
svetainėje „Šilalės artojas“ http://silales-artojas.lt/naujienos/aktualijos/2609-valstybes-
garantuojama-teisine-pagalba-kas-tai;
• „Ginčų sprendimo alternatyva šeimos ginčuose“ 2019.12.04 paskelbta interneto
svetainėje „Širvintų kraštas“ https://www.sirvinta.net/naudinga-informacija/mediacija-
gincu-sprendimo-alternatyva-seimos-gincuose/;
• „Valstybės garantuojama teisinė pagalba – kas tai?“ 2019.12.09 paskelbta interneto
svetainėje „Rinkos aikštė“ http://www.rinkosaikste.lt/naujienos/aktualijos/valstybs-
garantuojama-teisin-pagalba-kas-tai;
2019 m. Tarnybos atstovai dalyvavo 2 radijo laidose: 2019.10.10 – ,,LRT Aktualijų studija" ir
2019.11.15 – „Ryto garsai“.
Tarnyboje ir jos skyriuose informacija gyventojams buvo teikiama telefonu, elektroniniu paštu
ar asmenims atvykus į Tarnybą. Be to, aktuali informacija asmenims, siekiantiems gauti valstybės
garantuojamą teisinę pagalbą, yra pateikta ir Tarnybos bei jos skyrių patalpose įrengtose atnaujintose
skelbimų lentose bei internetiniame puslapyje https://vgtpt.lrv.lt.
49
2.7. INSTITUCIJŲ NUOMONĖ APIE TARNYBOS IR ANTRINĘ TEISINĘ PAGALBĄ
TEIKIANČIŲ ADVOKATŲ VEIKLĄ
Tarnyba, siekdama išsiaiškini, kaip teismai, prokuratūros ir ikiteisminio tyrimo institucijos
vertina jos ir advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, veiklos palankumą, kokios sritys turėtų būti
tobulinamos, kaip gerinti Tarnybos ir koordinatorių veiklą, sudarė galimybę institucijoms pareikšti
nuomonę joms pateiktose anketose „Apie Tarnybos ir advokatų veiklos palankumo vertinimą“.
Anketą sudarė klausimai apie advokatų teikiamos antrinės teisinės pagalbos kokybę ir apie
Tarnybos bei Tarnybos koordinatorių veiklą. Anketose respondentams buvo suteikta galimybė pareikšti
savo nuomonę ir pateikti pasiūlymų. Anketa buvo išplatinta teismams, prokuratūroms ir ikiteisminio
tyrimo institucijoms.
Iš viso sulaukta 119 atsakytų anketų iš 48 įstaigų, iš kurių 16 – komisariatų (47 anketos), 25 –
teismų (55 anketos) ir 7 – prokuratūrų (17 anketų).
Jeigu iš institucijos buvo gauta daugiau nei viena užpildyta anketa, siekiant nustatyti atskiros
institucijos nuomonę, buvo išvestas bendrą jos požiūrį atspindintis atsakymų vidurkis. Analizuojant
pasiūlymus, pastabas bei nuomones apie informacijos prieinamumą ir pakankamumą, buvo vertinamas
ne institucijos, bet atskirų respondentų pateiktas atsakymas.
2.7.1. Institucijų vertinimas dėl advokatų veiklos kokybės
2.7.1.1. Respondentai, atsakydami į anketos klausimą „Kaip dažnai Jums savo profesinėje
veikloje tenka susidurti, bendradarbiauti su valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančiais
advokatais“, nurodė, kad dažniausiai tenka bendrauti rečiau nei kartą per mėnesį. Atsakymai į šį
klausimą:
Bent kartą per mėnesį – 33
Bent kartą per savaitę – 56
Kiekvieną dieną – 17
Rečiau nei kartą per mėnesį – 13
2.7.1.2. Apklaustųjų atsakymai į klausimą „Kokia jūsų nuomonė apie Teisinės pagalbos
tarnybą, Tarnybos koordinatorių, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančius advokatus, kitus
advokatus, jų teikiamų paslaugų kokybę?“ patvirtina, kad advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą,
darbo kokybę vertina palankiai. Atsakymai į šį klausimą:
Advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, veiklos vertinimas:
Labai blogai – 6
Blogai – 13
Patenkinamai – 38
Gerai – 39
Labai gerai – 18
Neatsakė į klausimą – 5
Nepalankiai vertina 16,67 proc.
Palankiai vertina 83,33 proc.
50
Advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą prireikus, veiklos vertinimas:
Labai blogai – 4
Blogai – 16
Patenkinamai – 36
Gerai – 40
Labai gerai – 17
Neatsakė į klausimą – 6
Nepalankiai vertina 17,39 proc.
Palankiai vertina 82,61 proc.
12 paveikslas. Advokatų veiklos vertinimas, proc.
2.7.1.3. Dauguma apklaustųjų į klausimą „Gal galėtumėte savo vertinimą pagrįsti,
pakomentuoti, remdamiesi konkrečia savo patirtimi“ neatsakė (68).
Didžioji dalis respondentų atsakiusiųjų į šį klausimą advokatų veiklą vertino palankiai ir
gerai. Respondentų nuomone, nors advokatai turi mažai laiko susipažinti su byla, tačiau gilinasi į savo
atstovaujamųjų problemas, yra aktyvūs siekiant taikaus sprendimo, yra punktualūs, kviečiami atvyksta
laiku (jei nespėja, laiku perspėja). Nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio, advokatams atsisakius imti naujas
bylas arba tęsti anksčiau pradėtas bylas, Tarnybai ne visuomet pavyko laiku rasti advokatus galinčius
teikti antrinę teisinę pagalbą. Pažymėtina, jog buvo ir neigiamų komentarų vertinant advokatų veiklą
ypatingai tais atvejais, kuomet advokatas reikalingas skubiai arba kai reikia kelių advokatų iš karto, o
advokatai dėl užimtumo kitose bylose, negali nurodytu laiku atvykti.
2.7.1.4. Į klausimus „Kokia jūsų nuomonė apie advokatų dalyvavimą teismo posėdžiuose?
Ar jie dažnai prašo atidėti teismo posėdį dėl to, kad negali jame dalyvauti? Penkiabale sistema
įvertinkite jų veiklą (kai: 1 – visada prašo atidėti teismo posėdį; 5 – niekada neprašo atidėti teismo
posėdžio)“ dauguma institucijų atsako teigiamai:
51
Nuomonė apie advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, dalyvavimą teismo
posėdžiuose:
Labai blogai – 1
Blogai – 5
Patenkinamai – 37
Gerai – 52
Labai gerai – 14
Neatsakė – 10
Nepalankiai vertina 5,50 proc.
Palankiai vertina 94,50 proc.
Nuomonė apie advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą prireikus, dalyvavimą teismo
posėdžiuose:
Labai blogai – 1
Blogai – 7
Patenkinamai – 37
Gerai – 49
Labai gerai – 12
Neatsakė – 13
Nepalankiai vertina 7,55 proc.
Palankiai vertina 92,45 proc.
Nuomonė apie advokatų, dalyvaujančių procese ne Tarnybos parinkimu ar sprendimu,
dalyvavimą teismo posėdžiuose:
Labai blogai – 1
Blogai – 14
Patenkinamai – 39
Gerai – 45
Labai gerai – 8
Neatsakė – 12
Nepalankiai vertina 14,02proc.
Palankiai vertina 85,98 proc.
Apklausos į klausimą apie advokatų dalyvavimo teismo posėdžiuose tinkamumą rezultatų palyginimas
pateikiamas 13 paveiksle.
52
13 paveikslas. Advokatų dalyvavimo procese vertinimas, proc.
2.7.1.5. Respondentų atsakymai į klausimus „Kokia jūsų nuomonė apie advokatų atsisakymo
dalyvauti teismo posėdžiuose pagrįstumą? Ar jie pagrįstai ir motyvuotai prašo atidėti teismo posėdį dėl
to, kad negali jame dalyvauti. Penkiabale sistema įvertinkite jos veiklą (kai: 1 – nepateikia atsisakymo
dalyvauti priežasčių; 5 – visada motyvuotai ir pagrįstai atsisako dalyvauti teismo posėdžiuose)“
patvirtina, kad advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, atsisakymo dalyvauti teismo posėdžiuose
pagrįstumą vertina teigiamai. Atsakymai į klausimą:
Nuomonė apie advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, atsisakymo dalyvauti
teismo posėdžiuose pagrįstumą:
Labai blogai – 3
Blogai – 5
Patenkinamai – 38
Gerai – 41
Labai gerai – 21
Neatsakė – 11
Nepalankiai vertina 7,41 proc.
Palankiai vertina 92,59 proc.
Nuomonė apie advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą prireikus, atsisakymo
dalyvauti teismo posėdžiuose pagrįstumą:
Labai blogai – 2
Blogai – 9
Patenkinamai – 34
Gerai – 39
Labai gerai – 22
Neatsakė – 13
Nepalankiai vertina 10,38 proc.
Palankiai vertina 89,62 proc.
53
Nuomonė apie advokatų, dalyvaujančių procese ne Tarnybos parinkimu ar sprendimu,
atsisakymo dalyvauti teismo posėdžiuose pagrįstumą:
Labai blogai – 2
Blogai – 5
Patenkinamai – 34
Gerai – 43
Labai gerai – 21
Neatsakė – 14
Nepalankiai vertina 6,67 proc.
Palankiai vertina 93,33 proc.
Apklausos į klausimą dėl advokatų atsisakymo dalyvauti teismo posėdžiuose pagrįstumo
rezultatai pateikiami 14 paveiksle.
14 paveikslas. Advokatų atsisakymo dalyvauti teismo posėdžiuose pagrįstumo vertinimas, proc.
2.7.2. Institucijų vertinimas dėl Tarnybos administracijos ir baudžiamųjų bylų koordinatoriaus
veiklos kokybės
2.7.2.1. Apklaustieji, atsakydami į klausimą „Kaip dažnai Jums savo profesinėje veikloje tenka
susidurti, bendradarbiauti su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Tarnyba?“, nurodo, kad su
Tarnyba daugiausia tenka bendrauti kartą per mėnesį. Atsakymai į klausimą:
Bent kartą per mėnesį – 33
Bent kartą per savaitę – 46
Kiekvieną dieną – 8
Rečiau nei kartą per mėnesį – 32
54
2.7.2.2. Respondentų atsakymai į klausimą „Kokia jūsų nuomonė apie Teisinės pagalbos
tarnybą, Tarnybos koordinatorių, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančius advokatus, kitus
advokatus, jų teikiamų paslaugų kokybę?“ patvirtina, kad Tarnybos administracijos ir koordinatorių
veikla yra vertinama palankiai. Atsakymai į klausimą:
Tarnybos administracijos veiklos vertinimas:
Labai blogai – 3
Blogai – 12
Patenkinamai – 31
Gerai – 51
Labai gerai – 20
Neatsakė – 2
Nepalankiai vertina 12,82 proc.
Palankiai vertina 87,18 proc.
Koordinatoriaus veiklos vertinimas:
Labai blogai – 6
Blogai – 12
Patenkinamai – 29
Gerai – 44
Labai gerai – 21
Neatsakė – 7
Nepalankiai vertina 16,07 proc.
Palankiai vertina 83,93 proc.
Apklausos į klausimą apie Tarnybos administracijos ir koordinatoriaus veiklos vertinimą
rezultatų palyginimas pateikiamas 15 paveiksle.
15 paveikslas. Tarnybos administracijos ir koordinatoriaus veiklos vertinimas, proc.
55
2.7.2.3. Didžioji dalis respondentų atsakydami į klausimą „Ar konkrečiai Jums pakanka
informuotumo apie pirminę, antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kad galėtumėte žmonėms
patarti, juos teisingai nukreipti?“ mano, kad informuotumo apie teisinę pagalbą pakanka. Atsakymai į
klausimą:
Taip – 96
Ne – 23
Neatsakė – 0
2.7.2.4. Atsakymai į klausimą „Ar norėtumėte gauti papildomos informacijos minėtais
klausimais?“ patvirtina, kad didžioji dalis institucijų, dalyvavusių apklausoje, nepageidauja gauti
papildomos informacijos.
Taip – 39
Ne – 80
Neatsakė – 0
2.7.2.5. Į klausimą „Jei taip, tuomet kur norėtumėte gauti papildomos informacijos?“ atsakę 16
respondentų informaciją pageidauja gauti elektroniniu paštu, oficialiais raštais į instituciją – 1
respondentas, bendros informacijos apie teisinės pagalbos teikimo sąlygas interneto puslapyje – 1
respondentas, 4 – tiesiog atvykus į instituciją darbinio susitikimo metu.
2.7.2.6. Didžioji dalis apklaustų institucijų, atsakydamos į klausimą „Ar, jūsų nuomone,
Tarnybos internetiniame puslapyje (http://vgtpt.lrv.lt/lt/) pakanka informacijos, reikalingos jūsų
veiklai?“ mano, kad Tarnybos internetiniame puslapyje nurodytos informacijos pakanka.
Pakanka – 102
Nepakanka – 17
Neatsakė – 0
2.7.2.7. Į klausimą „Jeigu, jūsų nuomone, informacijos internetiniame puslapyje nepakanka,
prašome nurodyti, kokią informaciją Tarnyba turėtų pateikti ar papildyti?“ sulaukti 8 komentarai,
kuriuose siūloma apie esmines naujoves ir pakeitimus įstaigas informuoti tiesiogiai; taip pat siūloma
informaciją pateikti paprastesnės struktūros interneto svetainėje; išreikšti pageidavimai, jog Tarnybos
atstovai atvyktų į instituciją ir paaiškintų žodžiu pagrindinę informaciją.
Apibendrinant apklausos rezultatus darytina išvada, kad dauguma teismų, prokuratūrų ir
ikiteisminio tyrimo institucijų Tarnybos administracijos, koordinatorių ir advokatų, teikiančių antrinę
teisinę pagalbą, veiklą vertina palankiai.
56
III. KITŲ PASLAUGŲ TEIKIMAS
3.1. NUKENTĖJUSIŲ NUO NUSIKALTIMŲ ASMENŲ FONDO ADMINISTRATORIAUS
FUNKCIJŲ VYKDYMAS
Tarnyba, dalyvaudama įgyvendinant valstybės politiką smurtiniais nusikaltimais padarytos
žalos kompensavimo srityje:
• vykdo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro pavestas Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų
fondo administratoriaus funkcijas;
• teikia informaciją gyventojams apie smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo
tvarką ir sąlygas.
Tarnyba, vykdydama Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo administratoriaus funkcijas:
• priima prašymus kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą ir prašymus avansu
kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą;
• renka informaciją, reikalingą prašymams kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą ir
prašymams avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą nagrinėti;
• pateikia Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai gautus prašymus ir surinktą informaciją.
2019 m. buvo gauti 32 prašymai atlyginti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą (2018 m. – 60
prašymų). Visais atvejais buvo surinkta reikalinga informacija ir persiųsta Lietuvos Respublikos
teisingumo ministerijai.
Susitikimuose su visuomene informuojant žmones apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą,
kartu buvo pateikta informacija ir apie galimybę gauti smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą.
57
3.2. CENTRINĖS INSTITUCIJOS FUNKCIJOS PAGAL TARYBOS REGLAMENTĄ (EB)
4/2009 IR 2007 M. LAPKRIČIO 23 D. HAGOS KONVENCIJĄ DĖL IŠLAIKYMO
IŠIEŠKOJIMO
Siekiant palengvinti išieškojimą iš asmenų, esančių valstybėje, kitoje nei prašantis
išlaikymo asmuo, yra priimti valstybes įpareigojantys dokumentai: 2007.11.23 Hagos konvencija dėl
tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo (toliau – Hagos konvencija) ir
2008.12.18 Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų
pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Reglamentas Nr.
4/2009).
2011.06.18 Lietuvoje įsigaliojo Reglamentas Nr. 4/2009, kuris yra taikomas visose
Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėse narėse po jo įsigaliojimo datos priimtiems sprendimams dėl
išlaikymo prievolių, atsirandančių iš šeimos santykių, tėvystės ar motinystės, santuokos ar giminystės.
Reglamentas Nr. 4/2009 nustato išlaikymo prievolėms bei teismų sprendimams dėl išlaikymo pareigų
taikytinos teisės, tarptautinio teismingumo, kitose ES valstybėse narėse priimtų sprendimų vykdymo
taisykles, taip pat kompetentingų ES valstybių narių institucijų bendradarbiavimo su išlaikymo
prievolėmis susijusiuose santykiuose tvarką bei numato aktyvų centrinių institucijų bei kompetentingų
įstaigų bendradarbiavimą. Visos ES valstybės narės, išskyrus Danijos Karalystę, yra įsteigusios savo
centrines institucijas.
2012.06.30 įsigaliojus Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos
Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo papildymo devintuoju skirsniu ir įstatymo
priedo papildymo įstatymui, kuris numato Reglamento Nr. 4/2009 ir Hagos konvencijos įgyvendinimo
tvarką Lietuvoje, Tarnyba veikia kaip centrinė institucija, atliekanti Reglamente Nr. 4/2009 ir Hagos
konvencijoje nustatytas funkcijas, kai pareiškėjų prašymai yra susiję su 21 metų ir vyresnių asmenų
išlaikymo prievolėmis, atsirandančiomis dėl šeimos, santuokos, giminystės, tėvystės ar motinystės
santykių.
2014.08.01 visoms ES valstybėms narėms, taip pat ir Lietuvos Respublikai, įsigaliojo
2007.11.23 Hagos konvencija, kuri ES vardu buvo patvirtinta ES Tarybos 2011.06.09 sprendimu Nr.
2011/432/ES. Be ES valstybių narių, šios tarptautinio akto dalyvės taip pat yra Norvegija, Ukraina,
Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija, JAV, Turkija, o nuo 2018 m. Baltarusija ir Kazachstanas.
Hagos konvencijos taikymo sritis yra siauresnė, palyginti su Reglamento Nr. 4/2009
taikymo apimtimis: Hagos konvencija reglamentuoja tik iš tėvų ir vaikų bei sutuoktinių santykių
kylančių prievolių vykdymo išieškojimą.
58
3.2.1. Centrinės institucijos funkcijų vykdymas pagal Reglamentą Nr. 4/2009 ir Hagos konvenciją,
kai pareiškėjų prašymai susiję su išlaikymo išieškojimu 21 m. ir vyresniems asmenims
Centrinės institucijos funkcijos apima pagalbą Lietuvoje gyvenantiems asmenims, siekiantiems
išsiieškoti išlaikymą iš Europos Sąjungos valstybėse narėse gyvenančių skolininkų, ir pagalbą kitų
Europos Sąjungos valstybių narių gyventojams, kurie siekia išsiieškoti išlaikymą iš Lietuvoje
gyvenančių skolininkų.
Atlikdama centrinės institucijos funkcijas, Tarnyba yra įpareigota bendradarbiauti su kitose
Europos Sąjungos valstybėse narėse esančiomis centrinėmis institucijomis ir tokiu būdu padėti išlaikymo
kreditoriams bei skolininkams pareikšti savo teises kitoje valstybėje. Centrinės institucijos,
palengvindamos asmenų išlaikymo išieškojimo kitoje valstybėje klausimų sprendimą:
• konsultuoja ir padeda užpildyti asmenims, kuriems reikia išlaikymo, prašymus, pataria, kokių
reikia papildomų dokumentų, tikrina prašymuose ir dokumentuose nurodytus duomenis;
• priima asmenų prašymus ir persiunčia kitų valstybių centrinėms institucijoms;
• bendradarbiauja ir keičiasi dokumentais bei informacija su kitų šalių centrinėmis institucijomis;
• savo šalyje inicijuoja ir (ar) palengvina reikalingus veiksmus su kitomis institucijomis.
27 lentelė. Centrinės institucijos gauti prašymai pagal Reglamentą Nr. 4/2009
Prašymų pagal Reglamentą Nr. 4/2009 rūšys Gautų prašymų skaičius 2019 m.
KREDITORIŲ PRAŠYMAI
Pripažinti ir paskelbti vykdytinu bei vykdyti Europos
Sąjungos valstybėje narėje priimtą teismo sprendimą
2 gauti iš Lenkijos
Vykdyti Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtą
teismo sprendimą
2 iš Lietuvos
Priimti teismo sprendimą ar pakeisti anksčiau teismo
priimtą sprendimą
(1 siųstas į Jungtinę Karalystę, 1 siųstas į
Vokietiją)
Prašymas imtis specialiųjų priemonių nustatant
skolininko gyvenamąją vietą
0
SKOLININKŲ PRAŠYMAI
Pripažinti Europos Sąjungos valstybės narės teismo
sprendimą, kurio pagrindu stabdomas ankstesnio
sprendimo vykdymas
0
Pakeisti Europos Sąjungos valstybės narės teismo
anksčiau priimtą sprendimą 0
2019 m. Tarnyba sulaukė 2 kreditorių (iš Lenkijos) prašymų pagal Reglamentą Nr. 4/2009 dėl
išlaikymo 21 m. ar vyresniam asmeniui, kai skolininkas gyvena Lietuvoje.
2019 m. Tarnyba sulaukė 2 Lietuvos Respublikos piliečių prašymų padėti išieškoti išlaikymą iš
kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse gyvenančių skolininkų pagal Reglamentą Nr. 4/2009. Šiems
pareiškėjams buvo pagelbėta surinkti ir užpildyti reikiamus dokumentus, kurie buvo persiųsti Jungtinės
Karalystės ir Vokietijos centrinėms institucijoms, siekiant vykdyti Lietuvos teismo sprendimus. Taip pat
Tarnyba centrinės institucijos veiklą tęsia pagal 2016 – 2018 m. gautus pareiškėjų prašymus:
bendradarbiauja su kitų šalių centrinėmis institucijomis keičiantis informacija apie nutrūkusias išlaikymo
įmokas, bylos nagrinėjimo proceso eigą bei siunčiant atnaujintas išlaikymo skolos lenteles.
59
Dar viena iš specifinių centrinių institucijų atliekamų funkcijų, numatyta Reglamento Nr.
4/2009 VII sk. 51 straipsnio 2 d. (b) p. ir Hagos konvencijos 6 straipsnio 2 d. (b) p. ir 7 straipsnio 1 d.,
imtis visų tinkamų priemonių skolininko buvimo vietai nustatyti.
2019 m. Tarnyba sulaukė 2 prašymų (1 prašymas gautas iš Lenkijos ir 1 iš Vokietijos) imtis
specialiųjų priemonių skolininko deklaruotai gyvenamajai vietai nustatyti, pagal Reglamentą Nr. 4/2009.
Taip pat Tarnyba išsiuntė 1 tokį prašymą į Jungtinės Karalystės centrinę instituciją.
28 lentelė. Centrinės institucijos gauti prašymai pagal Hagos konvenciją
Prašymų pagal Hagos konvenciją rūšys Gautų prašymų skaičius 2019 m.
KREDITORIŲ PRAŠYMAI
Pripažinti ir paskelbti vykdytinu bei vykdyti Hagos
konvencijos dalyvės priimtą teismo sprendimą 2 siųsti į Norvegijos Karalystę
Priimti teismo sprendimą prašomojoje valstybėje ar
pakeisti anksčiau teismo priimtą sprendimą 0
Prašymas imtis specialiųjų priemonių skolininko
gyvenamajai vietai nustatyti 2 gauti iš Norvegijos Karalystės
SKOLININKŲ PRAŠYMAI
Pripažinti Hagos konvencijos dalyvės teismo sprendimą,
kurio pagrindu stabdomas ankstesnio sprendimo
vykdymas
0
Pakeisti Hagos konvencijos dalyvės teismo anksčiau
priimtą sprendimą 0
3.2.2. Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas pagal Reglamentą Nr. 4/2009 ir
Hagos konvenciją, kai pareiškėjų prašymai susiję su išlaikymo išieškojimu asmenims iki 21 m.
Kai prašymai susiję su išlaikymo išieškojimu asmenims iki 21 metų, centrinės institucijos
funkcijas atlieka Fondo valdybos Mažeikių skyrius. Jei nagrinėjant Fondo valdybos Mažeikių skyriuje
gautus prašymus iš ES valstybių narių ar Hagos konvencijos šalių paaiškėja, kad reikalinga valstybės
garantuojama teisinė pagalba, Fondo valdybos Mažeikių skyrius kreipiasi į Tarnybą ir ši priima
sprendimą teikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą skiriant advokatą arba apmokant
antstolio būtinąsias vykdymo išlaidas pagal Reglamento Nr. 4/2009 46 str. ir Hagos konvencijos 15 str.
2019 m. Tarnyba 10 atvejų teikė antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, skirdama
advokatą kitoje ES valstybėje narėje ar Hagos konvencijai priklausančioje valstybėje gyvenančiam
pareiškėjui, jam pageidaujant kreiptis į Lietuvos teismą dėl išlaikymo priteisimo, 1 atveju teikė antrinę
valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, skirdama advokatą siekiant nustatyti nepilnamečiui vaikui
tėvystę ir 1 atveju siekiant pripažinti vykdytinu užsienio teismo sprendimą Lietuvoje, dar 28 atvejais
Tarnyba priėmė sprendimus teikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą vykdymo procese
apmokant antstolio būtinąsias vykdymo išlaidas, kitoje ES valstybėje narėje ar Hagos konvencijai
priklausančioje valstybėje gyvenantiems pareiškėjams bei kitų valstybių centrinėms institucijoms,
kuriuos siekia susigrąžinti vietoj skolininko sumokėtas išlaikymo išmokas.
60
Taip pat 2019 m. Tarnyba toliau bendradarbiavo su Fondo valdybos Mažeikių skyriumi dėl
2016 – 2018 m. gautų pareiškėjų prašymų iš kitų ES valstybių narių pagal Reglamentą Nr. 4/2009 ir dėl
2016 – 2018 m. gautų prašymų pagal Hagos konvenciją. Iš viso per 2019 m. Tarnyba atliko 85 veiksmus
bendradarbiaudama dėl antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo pagal minėtų rūšių
prašymus.
29 lentelė. Antrinės teisinės pagalbos teikimas su tarptautiniu išlaikymo prievolių išieškojimu
susijusiose bylose
Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
teikimas pagal Reglamentą Nr. 4/2009 ir Hagos
konvenciją
Tarnybos priimtų sprendimų skaičius 2019 m.
pagal prašymus pagal Reglamentą Nr. 4/2009
ir Hagos konvenciją
Skiriant advokatą kreiptis į Lietuvos teismą dėl
sprendimo priėmimo, sprendimo pripažinimo
vykdytinu
12
Vykdymo procese apmokant antstolio būtinąsias
vykdymo išlaidas 28
61
3.3. PSICHOLOGŲ, PADEDANČIŲ APKLAUSTI NEPILNAMEČIUS VAIKUS IR KITUS
SPECIALIŲ POREIKIŲ TURINČIUS ASMENIS, PASITELKIMAS
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018.04.09 nutarimu Nr. 338 patvirtintą
Psichologų, pageidaujančių padėti apklausti asmenis baudžiamajame procese, sąrašo administravimo ir
apmokėjimo psichologams tvarkos aprašą, Tarnybai yra pavesta sudaryti psichologų, padėsiančių
apklausti nepilnamečius vaikus ar kitus specialių poreikių turinčius asmenis baudžiamajame procese,
sąrašą ir jį administruoti.
2018 m. buvo sudarytas psichologų sąrašas ir paskelbtas Tarnybos internetinėje svetainėje.
2019 m. psichologų sąrašas buvo nuolat atnaujinamas pasikeitus psichologų kontaktiniams duomenims,
naujiems psichologams įsirašius į sąrašą ar pasikeitus kitai informacijai. Psichologo paslaugą padėti
apklausti nepilnamečius vaikus ir kitus specialių poreikių turinčius asmenis baudžiamajame procese šiuo
metu visoje Lietuvos Respublikoje teikia 145 psichologai (2018 m. – 136 psichologai).
2019 m. Tarnyba nebuvo sudariusi darbo sutarčių su psichologais.
Psichologą savo nuožiūra pasirenka pagal sąraše skelbiamus duomenis ikiteisminio tyrimo
pareigūnas, prokuroras ar teismas ir telefonu arba elektroninių ryšių priemonėmis susisiekia su pasirinktu
psichologu. Tarnyba darbo dienomis ir darbo valandomis padeda pasirinkti apklausoje galintį dalyvauti
psichologą tik tuomet, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui nepavyksta išsikviesti
psichologo. Per 2019 m. Tarnyba psichologą padėjo pasirinkti 4 atvejais.
62
3.4. MEDIACIJOS PASLAUGŲ ORGANIZAVIMO VYKDYMAS
Nuo 2019.01.01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo, Lietuvos Respublikos
civilinio proceso kodekso, Įstatymo pakeitimams ir papildymams bei Lietuvos Respublikos teisingumo
ministro 2018.12.31 įsakymui Nr. 1R-289 „Dėl Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo
įgyvendinimo“, Tarnybai pavesta sudaryti ir tvarkyti Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, sudaryti
sutartis su mediatoriais, įrašytais į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, valstybės užtikrinamos
neteisminės ir/ar privalomosios mediacijos paslaugų teikimo valstybės lėšomis sutartis, organizuoti
mediatorių kvalifikacinį egzaminą, parinkti ir skirti mediatorius iš Lietuvos Respublikos mediatorių
sąrašo.
Šiuo teisiniu reglamentavimu Tarnyba 2019 m. turėjo įgyvendinti nuostatas,
reglamentuojančias valstybės užtikrinamos neteisminės, teisminės mediacijos paslaugų organizavimą ir
pasirengti nuo 2020.01.01 įsigaliosiančioms nuostatoms dėl privalomosios mediacijos paslaugų teikimo.
2019 m. sausio mėn. Nacionalinė teismų administracija perdavė Tarnybai Teismo mediatorių
sąrašą. Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo Nr. X-1702 pakeitimo
įstatymo (toliau – Pakeitimo įstatymas) 2 str. 5 d. buvo įtvirtinta nuostata, kad šio įstatymo įsigaliojimo
dieną Teismo mediatoriaus statuso suteikimo ir jo panaikinimo asmenims tvarkos aprašo, patvirtinto
Teisėjų tarybos 2014.09.26 nutarimu Nr. 13P-124-(7.1.2.) „Dėl Teismo mediatoriaus statuso suteikimo ir
jo panaikinimo asmenims tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka įrašyti į Teismo mediatorių
sąrašą teismo mediatoriai yra įrašomi į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir per vienus metus nuo
šio įstatymo įsigaliojimo dienos turi užtikrinti savo atitiktį šio įstatymo reikalavimams, nustatytiems
asmenims, siekiantiems būti įrašytiems į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, ir pateikti Tarnybai tai
patvirtinančius dokumentus. Tarnyba, vadovaudamasi Pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos
mediacijos įstatymo nuostatomis, gavusi iš Nacionalinės teismų administracijos duomenis apie Teismo
mediatorius, įtraukė juos į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą su galimybe per vienus metus
užtikrinti savo atitiktį Lietuvos Respublikos mediacijos įstatyme nurodytiems reikalavimams.
Be Nacionalinės teismų administracijos perduotų duomenų, 2019 m. Tarnyba priėmė
sprendimus ir į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą įrašė naujų 160 mediatorių. Per 2019 m. Tarnyba
su mediatoriais, įrašytais į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, sudarė 100 valstybės užtikrinamos
neteisminės ir/ar privalomosios mediacijos paslaugų vykdymo sutarčių.
Tarnyba 2019 m. suorganizavo 21 kvalifikacinį mediatorių egzaminą, kurių metu iš 362
asmenų, laikiusių mediatorių kvalifikacinį egzaminą, jį išlaikė 197 asmenys, 165 – neišlaikė.
3.4.1. Valstybės užtikrinama neteisminė mediacija
2019.01.01 įsigaliojus Įstatymo pakeitimams ir papildymams valstybės užtikrinamos
neteisminės mediacijos paslaugų organizavimo srityje, Tarnybai pavesta priimti asmenų prašymus dėl
valstybės užtikrinamos neteisminės mediacijos vykdymo, vertinti asmenų, pageidaujančių gauti šios
rūšies mediacijos paslaugą, dokumentus, jų atitiktį sąlygoms gauti antrinę teisinę pagalbą, priimti
sprendimus dėl mediacijos paslaugų vykdymo, nutraukimo, pratęsimo, mediatorių parinkimo ir
paskyrimo. Pagal Įstatymo 26 str. 1 ir 2 d. valstybės užtikrinamą neteisminę mediaciją gali inicijuoti
viena iš šalių arba antrinės teisinės pagalbos teikimo procese advokatas, teikiantis antrinę teisinę
pagalbą.
63
Norintis ginčą spręsti mediacijos būdu asmuo pateikia Tarnybai nustatytos formos prašymą
vykdyti mediaciją, kitos ginčo šalies sutikimą spręsti ginčą mediacijos būdu ir teisę gauti antrinę teisinę
pagalbą įrodančius dokumentus. Nepateikus šių dokumentų, atsisakoma vykdyti valstybės užtikrinamą
neteisminę mediaciją.
Antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, įvertinęs konkrečias ginčo, kurį sprendžiant jis
teikia antrinę teisinę pagalbą, aplinkybes, gali inicijuoti ginčo sprendimą mediacijos būdu ir pasiūlyti
Tarnybai priimti sprendimą dėl mediacijos vykdymo. Advokatas, siūlydamas Tarnybai priimti sprendimą
dėl mediacijos vykdymo, turi pateikti Tarnybai abiejų ginčo šalių nustatytos formos sutikimą spręsti
ginčą mediacijos būdu.
Per 2019 m. Tarnyboje buvo gautas 21 asmens, pageidaujančio gauti valstybės užtikrinamos
neteisminės mediacijos paslaugą, prašymas vykdyti mediaciją. 3 pasiūlymai vykdyti valstybės
užtikrinamą neteisminę mediaciją buvo gauti iš advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą. Pagal
asmenų prašymus buvo priimta 20 sprendimų vykdyti valstybės užtikrinamą neteisminę mediaciją. Pagal
1 asmens prašymą buvo atsisakyta vykdyti valstybės užtikrinamą neteisminę mediaciją, kadangi asmuo
per nustatytą terminą nepateikė Tarnybai visų dokumentų, reikalingų priimti sprendimą dėl šios
mediacijos paslaugų vykdymo.
Pagal advokatų 3 teiktus siūlymus dėl valstybės užtikrinamos neteisminės mediacijos vykdymo,
Tarnyba priėmė 3 sprendimus vykdyti valstybės užtikrinamą neteisminę mediaciją.
Tarnyboje per 2019 m. buvo gautas 1 prašymas dėl valstybės užtikrinamos neteisminės
mediacijos paslaugos pratęsimo. Tarnyba pratęsė šios mediacijos paslaugos teikimą.
3.4.2. Teisminė mediacija, kai Tarnyba parenka mediatorių (ne teisėją) vykdyti teisminę
mediaciją
Nuo 2019.01.01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymui (išskyrus privalomosios
mediacijos nuostatas), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 2311 straipsnio 4 daliai ir
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-289 „Dėl Lietuvos Respublikos mediacijos
įstatymo įgyvendinimo“ patvirtintiems poįstatyminiams teisės aktams, Tarnybai yra pavesta parinkti ir
paskirti mediatorius (ne teisėjus) vykdyti teisminę mediaciją civilinėse bylose, kai į Tarnybą dėl
mediatoriaus parinkimo ir paskyrimo pranešimu kreipiasi bylą nagrinėjantis teismas.
Per 2019 m. Tarnyboje buvo gauti 47 teismų pranešimai ir priimti 47 sprendimai paskirti
mediatorius (ne teisėjus) vykdyti teisminę mediaciją.
3.4.3. Tarnybos funkcijos privalomosios mediacijos srityje
Tarnybai, rengiantis privalomosios mediacijos instituto įgyvendinimui nuo 2020.01.01,
svarbiausias uždavinys buvo įrengti patalpas privalomajai mediacijai vykdyti. Tarnybai buvo pavesta
suremontuoti ir tinkamai įrengti patalpas Tarnybos teritoriniuose padaliniuose (Vilniuje, Kaune,
Panevėžyje, Šiauliuose). 2019 m. Tarnyba įrengė po 2 patalpas Vilniaus, Kauno, Šiaulių (kartu ir
Panevėžio m. esančiose patalpose) skyriuose privalomai mediacijai vykdyti. Tarnyba taip pat
suorganizavo papildomą 1 patalpą privalomai mediacijai vykdyti ir Klaipėdos skyriuje.
64