Download - ORZ 2010 06
ISSN 1822-2501 ODONTOLOGŲ RŪMŲ ŽINIOS 2010 m. birželis, Nr. 2(21)
Ši knyga parodo netolimos, tačiau
jau istorinės asmenybės gyvenimo ir
kūrybiško darbo suvokimą. Prof. Sta-
sys Čepulis 1939–1989 metų odon-
tologijoje buvo labai ryški asmenybė,
gimusi ne tik sau, todėl ir neišėjusi,
palikusi gyventi prasmingus darbus,
ilgalaikę atmintį.
Prof. R. Kubilius knygoje rašo apie
prof. Stasio Čepulio mokslinę ir pe-
dagoginę veiklą, atskiruose skyriuose
pateikiami buvusių bendradarbių ir jo
mokinių prisiminimai, šiltai apie Tėvą
pasakoja Profesoriaus sūnus Vytautas
Čepulis – Vilniaus universiteto Onko-
logijos instituto gydytojas chirurgas.
Atsiminimų skyriuose išliko nepažeis-
ta autoriams būdinga kalbos maniera,
stilistinės ypatybės, išlaikytas iš at-
minties atėjusių minčių originalumas.
Knygoje pateikta išsami prof. Stasio
Čepulio bibliografi jos rodyklė.
Laikas ne tik greitai bėga, bet jis ir
be galo trumpas, todėl labai įdomu
skaityti Profesorių supusių žmonių at-
siminimus. Jų būta ir kurioziškų. Gyd.
A. Dvilinskienė prisimena 1945–1946
mokslo metus, kai Profesorius po
karo lauko chirurgijos paskaitos pa-
klausė studentę: „Atveža sužeistąjį su
lūžusiais žandikauliais, plėštinėmis vei-
do žaizdomis, gausiai kraujuojantį. Tu
esi pulko medicinos punkte, ką darysi,
nuo ko pradėsi?“. Studentė atsako:
„Ne vietoje išdygusius dantis šalin-
siu“. O gyd. V. Stučinskas prisimena,
kaip prof. S. Čepuliui egzaminuojant
studentus į auditoriją įėjo Kauno me-
dicinos instituto rektorius prof. Z. Ja-
nuškevičius ir paklausė, ar ir jis galėtų
užduoti kelius klausimus. Tuo metu
egzaminuojamos studentės jis paklau-
sė, kas yra genas. Studentė pareiškė,
kad genas yra spermatozoidas. Rek-
torius pašoko, tarė tris kartus ačiū ir
išnyko už durų. Po to mokslinės tary-
bos posėdžiuose dažnokai pasakyda-
vo: „Stomatologai neturi nei karieso
modelio, nei apie molekulinę biologiją
išmano, o studentai net nežino, kas
yra genas.“ Tiesa, prof. S. Čepulis be
galo mylėjo visus studentus, ir jie jam
atsakydavo tuo pačiu.
Visų dėmesį prof. S. Čepulis
traukdavo ir savo išvaizda. „Gražių,
taisyklingų veido bruožų, simpatiška
barzdele, neklusnia garbana ant kak-
tos, inteligentiškas – toks jis, mūsų
Profesorius,“ – vaizdžiai rašo gyd.
J. Pranckūnienė. Profesoriui S. Če-
puliui būnant studentu apie jo išskir-
tinę išvaizdą rašė ir jo kurso draugas
prof. P. Čibiras: „Kolega Stasys įsigijo
storą bambuko lazdą ir akinius pens-
nė. Jis atrodė aristokratiškai, dažnai
mūvėdavo baltas pirštines.“ O gyd.
I. O. Navakauskienė savo atsimini-
muose sako: „Dėkinga likimui, leidu-
siam pažinti šį dvasios aristokratą ir
kaip mokinei, ir kaip kolegei“.
Nepakartojamas diagnostikas,
aukštos erudicijos nepailstantis chi-
rurgas. Gyd. J. Valentienė, dirbusi 40
metų kartu su Profesoriumi, prisi-
mena: „Neišdildomą įspūdį paliko Jo
pagarba ligoniams. Jam nebuvo svarbi
ligonio socialinė padėtis, užimamos
pareigos. Neprisimenu, kad būtų at-
sisakęs konsultuoti ligonius dėl per
didelio darbo krūvio“. Ir šiandien, kai
mes privatizavome net laisvę, su dide-
le pagarba norisi rašyti apie tokias as-
menybes. Laimingas asmenybes, tvir-
tų moralinių nuostatų, nepraradusias
idealizmo, netapusias aritmetiniais
simboliais, gyvenusias materialinėje ir
dvasinėje pusiausvyroje.
Mokslas sovietinėje odontologi-
joje buvo gana izoliuotas, bet prof.
S. Čepulis sugebėjo išsiveržti į tarp-
tautinę erdvę. Jis kartu su gydytojais
O. Surovu ir A. Černikiu 1981 me-
tais pirmasis Tarybų Sąjungoje atliko
implantacijos operaciją, įsodino tita-
ninį plokštelinį endosalinį implantatą.
Knygoje gyd. O. Surovas rašo: „Opo-
nentų visą laiką buvome gąsdinami,
kad bus baisūs osteomielitai. Būtent
tuo metu toliaregiška ir tvirta pro-
fesoriaus Stasio Čepulio pozicija pa-
dėjo suformuoti kitą stomatologinės
ir plačiosios visuomenės nuostatą
dantų implantacijos atžvilgiu“. Savo
atsiminimų pabaigoje gyd. O. Suro-
vas klausia: „Kartais pagalvoju, kaip
atrodytų Lietuvos stomatologija, jei-
gu jos istorijoje nebūtų profesoriaus
Stasio Čepulio?“
Knygoje „Profesorius Stasys Če-
pulis“ aptiksite ir originalų dantų
kariozinės ligos etiologijos ir patoge-
nezės aiškinimą, Profesoriaus mintis
apie dirbtinį vandens fl uoravimą, apie
radiacijos, chemijos pramonės greito
ir neapgalvoto plėtimo įtaką apsigi-
mimų gausėjimui, mutageninį ir tera-
togeninį jų poveikį. Tiek Profesoriaus
mokslo darbai, tiek gydytojų odon-
tologų mokymo ir profesinio tobuli-
nimo metodikos buvo gerai žinomos
visoje buvusioje Tarybų Sąjungoje.
Visur Jis buvo sutinkamas palankiai,
dėmesingai ir pagarbiai, visuomet
būdavo dėmesio centre. Lietuvos
odontologai pagrįstai didžiavosi savo
Profesoriumi.
Tikiu, kad ši knyga – tai dar viena
šviesos ir gerumo odė – Reqiem Pro-
fesoriui Stasiui Čepuliui.
Knyga „Profesorius Stasys Čepulis“ ŠIAME NUMERYJE:
Lietuvos Respublikos odontologų rūmų Kaune rengiamame
tarptautiniame kongrese, kuris įvyks 2010 metų birželio 4–5
dienomis ir bus skirtas prof. Stasio Čepulio 100-osioms gimi-
mo metinėms paminėti, Lietuvos gydytojams odontologams
bus pristatyta knyga „Profesorius Stasys Čepulis“.
Aktuali informacija
6 Apsauginių priemonių naudojimas odontologinėje rentgenodiagnostikoje
Renginiai
7 Nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardas prof. R. Kubiliui
Teisinė informacija
9 Teisinė apžvalga
Specialisto konsultacija
11 Iš gydytojo vaikų odontologo konsultacijų: profesinis bendravimas ir vaiko emocijos
13 Akrilinių ir termoplastinių medžiagų panaudojimas, gaminant kombinuotą lankinį dantų protezą
2 ODONTOLOGŲ RŪMŲ ŽINIOS 06/2010
Mielieji!
Vasaros pradžioje susitinkame Tarptautiniame kongrese Kauno
medicinos universitete – išugdžiusiame daugumą puikių odonto-
logijos specialistų. Šis kongresas kitoks, nes skirtas nusipelniusio
mokslo veikėjo habilituoto medicinos daktaro profesoriaus Stasio
Čepulio 100-osioms gimimo metinėms. Džiugu, jog šis asmuo dau-
geliui buvo didis mokytojas, mokęs odontologijos mokslo ir prak-
tikos subtilybių, implantologijos pradmenų.
Tikiu, jog šia proga susirinksime visi, pažinoję profesorių ir mokęsi iš jo darbų. Kongrese ga-
lėsite įsigyti mūsų parengtą knygą, kurioje sugulę jo kolegų, bičiulių, mokinių atsiminimai apie
žmogų, skiepijusį meilę pasirinktai profesinei sričiai, pagarbą sau ir pacientui.
Noriu pranešti, jog Rūmai informuoti apie Lietuvos higienos normos HN 47-1:2008 „Sveika-
tos priežiūros įstaigos. Higieninės ir epidemiologinės priežiūros reikalavimai“ peržiūrėjimą ir
darbo grupei yra pateikę paketą siūlymų. Viliamės, kad būsimos pataisos bus realiai įgyvendi-
namos klinikinėje praktikoje.
Taip pat informuojame, kad aktyviai dirbama darbo grupėje, kuri rengia Lietuvos higienos
normos HN 74-1998 „Stomatologijos kabinetai. Klinikos. Higienos normos ir taisyklės“ atnau-
jinimus. Kai tik bus parengtas pataisų projektas, informuosime apie esančias korekcijas.
Šiame numeryje skaitykite interviu su dr. O. Surovu – prof. S. Čepulio mokiniu bei vienu
pirmųjų implantologijos pradininkų Lietuvoje. Taip pat supažindinsime su aktualiausių teisės
aktų apžvalga, galėsite įvertinti akrilinių ir termoplastinių medžiagų panaudojimo galimybes,
gaminant kombinuotą lankinį dantų protezą bei susipažinti su odontologo kasdienybe Ameri-
koje – apie tai mums trumpai papasakojo Amerikos lietuvis G. Udrys.
Nuo šiol Rūmų teritorinių skyrių organizuojamuose renginiuose ir Kongrese galite užpildy-
ti klausimynus, kuriais siekiama įvertinti Jūsų nuomonę dėl profesinės kvalifi kacijos tobulini-
mo kokybės, odontologijos aktualijų, Rūmų bei Licencijavimo komisijų veiklos. Mums tikrai
svarbi Jūsų nuomonė. Savo pastabas ir pasiūlymus visada galite siųsti ir elektroniniu paštu
[email protected] ar tiesiog užeiti pas mus.
Linkiu, kad artėjanti vasara atneštų naujų spalvų į Jūsų kasdienybę, rastumėte minutėlę atsipūs-
ti, pasvajoti ir pasimėgauti šio metų laiko teikiamais malonumais.
Pagarbiai
Lietuvos Respublikos odontologų rūmų tarybos pirmininkė
doc. dr. Anastazija Tutkuvienė
Kauno medicinos universiteto
Odontologijos fakulteto dekanui
prof. habil. dr. R. Kubiliui šių
metų balandžio 27 d. įteiktas
Nusipelniusio Lietuvos gydytojo
garbės ženklas.
Nuoširdžiai sveikiname ir linkime,
jog kasdien žmonėms dovanoja-
ma sveikata, studentams pertei-
kiamos teorinės ir praktinės žinios,
širdies šiluma ir gėris su kaupu
sugrįžtų į Jūsų širdį ir namus.
Lietuvos Respublikos odontologų rūmai
„Odontologų rūmų žinios“
Ketvirtinis žurnalas
2010 metai, birželis, Nr. 2 (21)
Leidėjas – Lietuvos Respublikos odontologų
rūmai
Rašykite mums:
J. Jasinskio g. 16, Vilnius LT-01112
El. paštas: [email protected]
Skambinkite tel. 8 5 212 2510
Lietuvos Respublikos odontologų rūmų
banko duomenys:
Lietuvos Respublikos odontologų rūmai
Kodas 300038139, atsisk. sąskaita
LT097044060004285396
AB Vilniaus bankas, kodas 70440
Redakcinė kolegija
Pirmininkė – doc. dr. A. Tutkuvienė
Nariai:
doc. A. Bosienė
dr. S. Druktenis
dr. G. Janužis
prof. habil. dr. R. Kubilius
prof. dr. V. Mačiulskienė
S. Muningytė
doc. dr. V. Pečiulienė
prof. A. Pūrienė
V. Raslanienė
T. Ravickienė
J. Zūbienė
Redaktorė I. Leliukaitė
Kalbos redaktorė L. Spetylaitė
Dizaineris A. Jočys
Numerio autoriai:
prof. I. Balčiūnienė, A. Drevininkaitienė, J. Goštau-
tienė, R. Kiaunienė, I. Leliukaitė
Dėl reklamos žurnale kreiptis
el. paštu: [email protected]
Už reklamos turinį bei kalbą redakcija neatsako.
Spausdino
AB „Spauda“
Laisvės pr. 60, LT-05120 Vilnius
Tiražas 6600 egz.
Žurnalą platina
UAB „Verslo spaudos centras“
Žirmūnų g. 68, Vilnius
Kontaktinis asmuo:
Vita Kazakevičiūtė,
Mob.tel: +370 682 15762
el. paštas: [email protected]
3ODONTOLOGŲ RŪMŲ ŽINIOS 06/2010
2010-IEJI – PROF. S. ČEPULIO METAI
Lietuvos Respublikos odontologų rūmai kviečia į Tarptautinį kongresą, skirtą
prof. S. Čepulio 100-sioms gimimo metinėms paminėti Kongresas vyks 2010 m. birželio 4–5 dienomis Kauno medicinos universiteto Mokomajame laboratoriniame korpuse
MOKSLINĖ PROGRAMA
Birželio 4 d., penktadienis. Z. Januškevičiaus konferencijų salė
I sesija. Moderatoriai: prof. A. Šurna, dr. R. Pletkus
Sesijos laikas: Pranešimo tema: Lektorius: Institucija
10.00 Iškilmingas posėdis, skirtas prof. S. Čepulio 100-sioms gimimo metinėms paminėti
13.00–14.00 Dentino jautrumas. Ką turėtų žinoti gydytojai ir pacientai Prof. Alina Pūrienė VU
14.00–15.00 Saugaus dantų paruošimo protezavimui ir protezų cementavimo ypatumai.
Tikslaus atspaudo nuėmimo metodika
Med. dr. Antanas Černikis A. Černikio odontologijos klinika
15.00–15.30 KAVOS PERTRAUKA
15.30–16.30 Aktualūs dantų protezavimo klausimai Doc. Juozas Jonaitis Doc. J.Jonaičio stomatologijos klinika,
KMU
16.30–17.30 Tikslūs ir suplanuoti dantų techniko darbo etapai, jų reikšmė galutiniam rezultatui Raimundas Bagdonas UAB „Dens Novus“
Birželio 4 d., penktadienis. K. Oželio konferencijų salė
II sesija. Moderatoriai: prof. habil.. dr. R. Kubilius, dr. S. Grybauskas
13.00–14.00 Infekcijų kontrolė odontologijoje Virginija Grilauskienė Kauno VSPSC
14.00–15.00 Suaugusių žmonių odontologinių ligų gydymo reikšmė ir profi laktika Jūratė Zūbienė KMU
15.00–15.30 KAVOS PERTRAUKA
15.30–16.00 „Larifan“ panaudojimo galimybės odontologijoje Dr. Ingrida Cema Rygos Stradins medicinos universitetas
16.00–16.30 Kalcio fosfato biokeraminės medžiagos integracija į veido-žandikaulių srities
audinius
Prof. Andrejs Skagers Rygos Stradins medicinos universitetas
16.30- 17.30 Komplikacijos dantų implantacijoje Dr. Yaacov Levy Tel Avivo medicinos centras
20.00 ŠVENTINĖ VAKARONĖ
Birželio 5 d., šeštadienis. Z. Januškevičiaus konferencijų salė
III sesija. Moderatoriai: prof. V. Mačiulskienė, doc. V. Pečiulienė.
10.00–11.00 Šiuolaikinė endodontija Eva Lavonius Helsinkio universitetas, privati praktika,
Suomija
11.00–12.00 Chemomechaninio danties šaknies kanalo paruošimo svarba endodontinio gydy-
mo sėkmei
Doc. Vytautė Pečiulienė VU
12.00-13.00 PIETŲ PERTRAUKA
IV sesija.Moderatoriai: prof. S. Milčiuvienė, dr. J. Rimkuvienė
13.00–14.00 Gražios ir funkcionalios tiesioginės estetinės restauracijos Ingrida Ivancė Estetinės odontologijos centras
„VivaDens“
14.00–15.00 Skeletinės sąkandžio anomalijos gydytojo odontologo praktikoje Dr. Simonas Grybauskas Vilniaus implantologijos centras, VU
15.00–15.30 KAVOS PERTRAUKA
15.30–16.30 Betarpiška (immediat) implantacija – realybė ir mitai Algirdas Puišys Vilniaus implantologijos centras
16.30–17.30 Vaikų dantų traumos, jų gydymo ir profi laktikos problemos Doc. Eglė Bendoraitienė KMU
Birželio 5 d., šeštadienis. K. Oželio konferencijų salė
V sesija. Moderatoriai: doc. A. Gleiznys, dr. V. Rutkūnas
10.00–11.00 Ilgalaikis dantų protezavimo rezultatas, pagrindinės klaidos ir komplikacijos Doc. Una Soboleva Rygos Stradins medicinos universitetas
11.00–12.00 Veido lanko panaudojimas, gaminant dantų protezus Egidijus Barsevičius UAB „Dens Novus“
12.00-13.00 PIETŲ PERTRAUKA
VI sesija. Moderatoriai: prof. A. Pūrienė, dr. J. Janužis
13.00–14.00 LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo naujos redakcijos aktualijos Lekt. D. Zeleckienė Institucija Advokatės D. Zeleckienės
kontora
14.00–14.30 KAVOS PERTRAUKA
14.30–15.30 Kritinės ūmios būklės odontologo praktikoje Asta Krikščionaitienė KMU
15.30–16.30 Užspringimas. Veiksmų taktika užspringus suaugusiajam bei vaikui Birutė Kumpaitienė KMU
4 ODONTOLOGŲ RŪMŲ ŽINIOS 06/2010
2010-IEJI – PROF. S. ČEPULIO METAI
Esate vienas implantologijos pra-
dininkų Lietuvoje ir buvusioje Sovietų
Sąjungoje. Papasakokite, kaip vystėsi
implantologijos mokslas ir praktika
Lietuvoje?
Iš pradžių visi mus gąsdino gresian-
čiais osteomielitais. Nebuvo ko ir su
kuo implantuoti. Literatūra tik užsienio
kalba ir ta nelengvai pasiekiama. Praėjo
metai, kol išmokau pagaminti implanta-
tus, atitinkančius keliamus reikalavimus,
ir tik tada prof. S. Čepulis pradėjo juos
taikyti klinikoje. Trejus metus stebėjo-
me pacientus ir tik po to paskelbėme
rezultatus.
Kartu A. Černikiu, padedami prof.
S. Čepulio, pradėjote klinikinį implan-
tatų taikymą Lietuvoje, o 1986 m.
inicijavote dantų implantaciją draudu-
sio įsakymo atšaukimą tuometinėje
Sovietų Sąjungoje. Ar galite palyginti,
su kokiais keblumais, problemomis
susidurdavote anuomet ir nepriklau-
somoje Lietuvoje?
Tada reikėjo informuoti, aiškinti,
propaguoti dantų implantaciją visuo-
menėje. Dabar reikia aiškinti, kad
sraigtelį gali įsukti kiekvienas, bet kai
kalbame apie dantų eilių protezavimą
ant implantatų, tada paaiškėja, kad bū-
tina turėti daugiau žinių ir sugebėjimų.
Remiantis mano mokomuoju-klinikiniu
patyrimu, galima teigti, kad ne visi gali
šį darbą profesionaliai atlikti. Ir tai nor-
malu. Svarbiausia, kad kiekvienas būtų
pakankamai savikritiškas.
Šiemet prof. S. Čepuliui būtų su-
kakę 100 metų. Kokie keliai suvedė
su šiuo didžiu akademiku?
Manau, likimas ir mano aktyvumas.
Koks S. Čepulis buvo žmogus,
specialistas, dėstytojas? Kokios būda-
vo jo paskaitos, kas labiausiai įstrigo?
Kokį požiūrį į savo darbą, specialy-
bę, pacientą perduodavo paskaitų ir
praktikos metu?
Sakoma, kad geras mokytojas ne tik
moko, bet ir uždega mokinius. Profeso-
rius S. Čepulis turėjo būtent tokią do-
vaną. Jo paskaitos visada buvo platesnės
negu paskelbta tema.
Kokia buvo implantologijos pra-
džia Lietuvoje?
Labai paprasta. 1979 m. atėjau pas
prof. S. Čepulį ir pasakiau, kad noriu da-
ryti dantų implantaciją. Profesorius ilgai
krapštė savo barzdelę; taip ir prasidėjo...
Kada protezuojama naudojant
implantus? Kokie tokio protezavimo
pranašumai ir trūkumai?
Dauguma atvejų protezuojama po
implantacijos operacijos. Protezavimas
ant implantatų grąžina pacientui savi-
garbą ir orumą. Manau, tai svarbiausia!
Trūkumas, kad tai laikina ir ateina laikas
daryti reimplantaciją. Apie tai būtina
tiesiai sakyti pacientams ir odontologi-
niams invalidams.
Kokie veiksniai lemia sėkmingą
implantavimo procesą ir rezultatą? Į
ką reikia atsižvelgti pradedant pro-
cedūrą?
Pirma, skrupulingai surinkta anam-
nezė, antra, išsami ir gera diagnostika
ir, trečia, tiksliai laikytis patikrintų ir nu-
sistovėjusių metodikų.
Ar žalingi įpročiai daro didelę į įta-
ką galutiniam rezultatui?
Pagal pasaulinę statistiką, jie iki
10 proc. padidina komplikacijų galimybę.
Su kokių šalių mokslininkais ben-
dradarbiaujate? Kaip tarptautinio
bendradarbiavimo pasiekimai bei re-
zultatai implantologijos srityje pritai-
komi Lietuvoje?
Su visa Eurazija, Amerika. Turimi
mano ir kitų kolegų ryšiai skatina mūsų
gydytojus keliauti ir tobulėti.
Kokios pasaulinės tendencijos
šiuo metu vyrauja implantologijoje?
Vyksta implantologų kartų kaita.
Grįžtama prie multimodalinės implan-
tologijos koncepcijos ir tai yra gerai.
Implantatą taikome prie paciento, o ne
pacientą prie implantato. Tai ne toks ri-
zikingas, pigesnis gydymo būdas. Tikiuo-
si, kad medicininė etika ir sveikas protas
nugalės.
Kalbino LR odontologų rūmų
viešųjų ryšių specialistė I. Leliukaitė
„Profesorius ilgai krapštė savo barzdelę; taip ir prasidėjo...“
Esate vienas leidinio „The Denatal
Advisor“ redakcinės kolegijos narių?
Kaip pradėjote bendradarbiauti su
„The Dental Advisor“?
Bendradarbiauti su „The Den-
tal Advisor“ pradėjau prieš dvejus
metus. Mane pasikvietė vyriausiasis
to leidinio redaktorius, buvęs mano
universiteto profesorius, kuris bandė
į bendrą veiklą įtraukti daugiau jaunų
odontologų.
Kokia šio leidinio specifi ka, tikslai,
auditorija? Kada jis pradėtas leisti, ko-
kia jo istorija? Kur leidinys platinamas?
Kokie straipsniai vyrauja žurnale?
Šis žurnalas pradėtas spausdinti
1984 metais Ann Arbore, Mičigane.
Daktaras John Farah pradėjo leisti
šį leidinį, nes reikėjo rasti būdą, kaip
odontologai galėtų sužinoti apie įvai-
rius naujus produktus, jų savybes,
privalumus bei trūkumus. Dabar šis
leidinys labai populiarus ir įvairios
kompanijos siunčia mums vertinti
savo produktus. Dauguma kompanijų
atsižvelgia į mūsų pastabas ir tobulina
produktus, jei jų kokybė netenkina.
Odontologams šis leidinys (jį ga-
lima rasti www.dentaladvisor.com)
suteikia labai daug informacijos, nes
apibūdina produktus, atsako į iški-
lusius klausimus, rašo apie infekcijos
kontroliavimą ir suteikia daug kitos
naudingos informacijos. Redakcijos
kolektyvas ne tik rengia straipsnius
savo kabinetuose, bet ir dažnai va-
žiuoja į įvairias konferencijas skaityti
paskaitų bei susitikti su odontologinių
reikmenų kompanijomis.
Kokias procedūras Jums tenka
atlikti?
Esu daręs daug karūnėlių, gydau
dantenas, kanalus ir t. t. Prieš porą
metų įsigijome lazerį, taigi, galime
veiksmingiau gydyti dantenas. Taip
pat teko dirbti su Cerac CAD/CAM
technologija.
Papasakokite trumpai apie save,
kodėl pasirinkote būtent odontolo-
go specialybę? Koks Jūsų laisvalaikis,
pomėgiai?
Norėjau pasirinkti profesiją, kuri
būtų susijusi su žmonių sveikata. Vai-
kystėje nuolat eidavau gydytis pas la-
bai malonų odontologą. Jis buvo tikrai
profesionalus ir draugiškas. Man jis
ilgam paliko gerą įspūdį.
Laikvalaikiu mėgstu bėgioti, va-
žinėti dviračiu, skaityti. Prieš dvejus
metus įgijau piloto leidimą, tad patin-
ka skraidyti. Taip pat mėgstu leisti lai-
ką su šeima – žmona Gillian ir dviem
dukrelėmis Annika (10 m.) ir Nora
(8 m.).
Ar dažnai aplankote Lietuvą?
Lietuvoje buvau tik vieną kartą,
1991 metais. Buvo pirmieji nepriklau-
somybės metai. Žadu grįžti kada nors
su šeima. Labai įdomu būtų užmegzti
ryšius su Lietuvos odontologais.
Kalbino LR odontologų rūmų
viešųjų ryšių specialistė I. Leliukaitė
Sunkiausia odontologo darbo dalis –
ne odontologijos subtilybės, o verslo praktika
Nedaugžodžiauja dr. O. Surovas. Būtent tokį pirmą įspūdį jam padarė pažintis su prof. S. Če-
puliu. Su profesoriaus mokiniu kalbame apie profesinę pradžią implantologijoje, apie laiką,
kada buvo lengviau darbuotis, ir kaip svarbu siekiant kokybės kiekvienam išlikti savikritiškam.
Gimiau Detroite, Mičigano
valstijoje. Tėvai auklėjo mus
lietuviškai. Lankėme Dievo
Apvaizdos parapiją ir lituanis-
tinę mokyklą šeštadieniais.
Išmokau lietuviškai skaityti, ra-
šyti. 1993 metais baigiau uni-
versitetą, biologijos specialybę.
IPS Empress Direct - naujausias presuotos keramikos tvirtumo kompozitas tiesioginiam dantų plombavimui
AKCIJA!!!
Kiekvienam perkančiam IPS Empress Direct Basic Kit rinkinį dovanojame Astrobrush Assortment arba Astropol Assortment rinkinį pasirinktinai
UAB “KRĖVA” kviečia gydytojus odontologus bei dantų technikus dalyvauti kursuose, rengiamuose IVOCLAR VIVADENT Mokomajame centre Vokietijoje. Artimiausi kursai vyks 2010m. spalio mėnesį. Kursų temos:
• Gydytojams-Odontologams: „Estetinių restauracijų pagrindiniai aspektai. Bemetalė keramika”.• Dantų technikams: „IPS e.max ant cirkonio ar presuotos keramikos”.
Išduodami galiojantys 40val sertifikatai, patvirtinti LR Odontologų Rūmuose.Informacija bei registracija telefonu 8 699 52222.
passion vision inovation
Oficialus “Ivociar Vivadent” atstovas Lietuvoje
Tel. (8-37) 75 00 58, Mob. (8-699) 5 2222El. paštas: [email protected]
Reklama. Užs. Nr.21/001
Vienas būdų aplinkinius orga-
nus apsaugoti nuo nereikalingos
apšvitos yra apsauginių priemonių
naudojimas, tačiau neteisingai arba
netikslingai naudojamos apsaugos
priemonės bus neveiksmingos ra-
diacinės saugos požiūriu, o kartais
gali net pakenkti tyrimo kokybei.
Griežtų reikalavimų, kada
ir kokias apsaugas taikyti nėra,
įvairiose šalyse šios problemos
sprendžiamos labai skirtingai. Eu-
ropos Komisija išleido Europos
radiacinės saugos odontologinėje
radiologijoje rekomendacijas (Ra-
diation Protection 136. European
guidelines on radiation protection
in dental radiology. The safe use
of radiographs in dental practice.
Issue No.136, European Commis-
sion, Belgium, 2004), kuriose yra
aptartas ir apsauginių priemonių
naudojimas.
Atliekant odontologinius rent-
genodiagnostikos tyrimus, paci-
entų apsaugai dažniausiai nau-
dojamos švinuotos prijuostės ir
švinuotos skydliaukės apykaklės.
Remiantis minėtomis rekomen-
dacijoms, švinuotos prijuostės ne-
apsaugo nuo išsklaidytosios rent-
geno spinduliuotės kūno viduje,
o panoraminės dantų rentgeno-
grafijos atveju gali trukdyti atlikti
tyrimą ir pabloginti vaizdo koky-
bę. Nors odontologinės radiolo-
gijos tyrimų metu lyties organai
gauna labai mažas apšvitos dozes,
švinuotų prijuosčių naudojimas
rekomenduojamas, kad pacientas
jaustųsi ramiau. Odontologinių
rentgenodiagnostikos procedūrų
metu lyties organų apšvita naudo-
jant švinuotas prijuostes ir nenau-
dojant jų skiriasi nedaug. Paciento
radiacinės saugos požiūriu, daug
veiksmingesnis yra jautresnių fil-
mų (E greičio klasės) ir stačiakam-
pio formos kolimacijos naudojimas
nei dėvimos švinuotos prijuostės.
Skydliaukė yra vienas jautriau-
sių galvos ir kaklo srities organų,
dažnai gaunantis apšvitą nuo iš-
sklaidytosios, o kartais ir tiesio-
ginės rentgeno spinduliuotės.
Kadangi jaunesnių nei 30 metų
žmonių jonizuojančiosios spin-
duliuotės sukelta rizika susirgti
skydliaukės vėžiu yra didesnė nei
vyresnio amžiaus žmonių, teigia-
ma, kad švinuotos skydliaukės
apykaklės turi būti naudojamos
intraoralinių rentgenografijos
procedūrų metu, nors taisyklingai
naudojamos anksčiau paminėtos
apšvitos dozių mažinimo prie-
monės (E greičio klasės filmų ir
stačiakampio formos kolimacijos
naudojimas) turi panašų poveikį.
Kaip jau buvo minėta, panora-
minių dantų rentgenografijos pro-
cedūrų metu paciento apsaugos,
taip pat ir švinuotos skydliaukės
apykaklės, nėra tinkamos naudoti,
nes gali trukdyti ir pabloginti vaiz-
do kokybę. Atliekant cefalometri-
nius tyrimus, švinuota skydliaukės
apykaklė turi būti naudojama, jei
rentgeno spinduliuotės laukas
gali apimti skydliaukės plotą. Gal-
vos kompiuterinės tomografijos
metu švinuotos skydliaukės apy-
kaklės turi būti naudojamos, nes
jos 45 proc. sumažina skydliaukės
apšvitos dozę.
Radiacinės saugos centras at-
kreipia dėmesį į tai, kad įvairių
konferencijų, seminarų ir moky-
mo kursų metu atskirų asmenų iš-
dėstytos nuomonės dėl radiacinės
saugos priemonių taikymo būti-
numo arba netaikymo negali būti
pagrindas užtikrinant radiacinės
saugos kontrolę ir priežiūrą, jei
nėra išdėstyta oficiali reguliuojan-
čiosios institucijos pozicija.
Atsižvelgdamas į aukščiau iš-
vardintus faktus ir vykdydamas
odontologijos kabinetų priežiūrą
ir kontrolę, Radiacinės saugos
centras prašo laikytis nuostatos,
kad atliekant odontologijai reika-
lingas rentgenodiagnostikos pro-
cedūras, išskyrus panoramines
dantų rentgenografijos proce-
dūras, pacientų radiacinei saugai
užtikrinti turi būti naudojamos
švinuotos skydliaukės apykaklės
arba kitos švinuotos priemonės,
apsaugančios skydliaukę nuo ap-
švitos. Reikalauti kitokių specia-
lių švinuotų apsaugos priemonių,
papildomai apsaugančių ir kitas
žmogaus kūno dalis, nereikia.
Naudoti ar nenaudoti švinuotą
skydliaukės apykaklę, atliekant
panoraminės dantų rentgeno-
grafijos procedūras, sprendžia
procedūrą atliekantis specialistas,
atsižvelgdamas į galimą minėtos
apykaklės įtaką procedūros ko-
kybei.
Radiacinės saugos
centro informacija
Apsauginių priemonių naudojimas
odontologinėje rentgenodiagnostikojeKiekvienais metais Lietuvoje daugėja odontologijai skirtos
rentgenodiagnostinės įrangos – intraoralinių, panoraminių,
tūrinių kompiuterinės tomograf ijos ir įprastinių kompiuteri-
nės tomograf ijos aparatų, pritaikytų odontologiniams tyri-
mams. Taikant rentgenodiagnostikos procedūras, pagrindinė
problema išlieka pacientų radiacinės saugos užtikrinimas.
Procedūrų metu apšvitą gauna ne tik tiriamasis organas, bet
ir aplinkiniai audiniai bei organai.
6 ODONTOLOGŲ RŪMŲ ŽINIOS 06/2010
AKTUALI INFORMACIJA
Reklama. Užs. Nr.21/002
Nusipelniusio Lietuvos gydy-
tojo garbės ženklas įteiktas KMU
Odontologijos fakulteto dekanui
prof. habil. dr. R. Kubiliui.
Kaip jaučiatės, ką Jums reiškia
šis įvertinimas?
Esu susijaudinęs ir laimingas. Tai
ypatingas įvykis, todėl džiaugiuosi
ir dėkoju kolegoms už įvertinimą
ir pagerbimą. Mano darbo įvertini-
mas tiesiogiai susijęs su KMU Veido
ir žandikaulių chirurgijos klinikos
kolektyvu, kuris yra šaunus – esa-
me tvirta, darni, šilta profesionalų
komanda, todėl ir darbai mums
sekasi, esame pastebimi ir įverti-
nami. Dėkingas ir savo profesijos
mokytojams, kurie visada palaikė ir
skatino tobulėti.
Ką manote apie Sveikatos
apsaugos ministerijos tradiciją
paminėti Medicinos darbuotojų
dieną?
Pagerbti savo profesijai nusipel-
niusius žmones yra graži tradicija,
ji puoselėjama daugelyje mokslo,
meno sričių. Iškilmingai šiais me-
tais buvo paminėta ir Medicinos
darbuotojų diena Kauno fi lharmo-
nijoje. Šventėje, kurią organizavo
Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministerija, dalyvavo me-
dikai iš daugelio šalies medicinos
įstaigų. Sveikinu tokią SAM iniciaty-
vą ir linkiu, kad ši tradicija paminėti
Medicinos darbuotojų dieną neuž-
gestų.
Ką galėtumėte palinkėti šios
dienos proga savo kolegoms?
Pirmiausiai visiems kolegoms
linkiu sveikatos. Kiekvienam odon-
tologų bendruomenės nariui linkiu
įsiklausyti į savo vidinį balsą ir siekti
savo užsibrėžtų tikslų. Linkiu, kad
mūsų poelgiai nepakenktų kitiems,
kad mūsų sumanymai būtų sėkmin-
gi, kad visada pavyktų pradėti dar-
bai, kad nepristigtų jėgų juos už-
baigti. Ir linkiu, kad mums brangūs
žmonės būtų laimingi.
Medicinos darbuotojo dienos
išvakarėse sveikatos apsaugos mi-
nistro Raimondo Šukio įsakymu
nusipelniusio Lietuvos gydyto-
jo vardas suteiktas 12 medicinos
mokslo, atstovų, gydytojų praktikų,
o nusipelniusių Lietuvos sveikatos
apsaugos darbuotojų būrį papildė
20 sveikatos apsaugos administra-
torių, slaugytojų.
2004 m. įsteigtas nusipelniusio
Lietuvos sveikatos apsaugos dar-
buotojo garbės ženklas bei nusi-
pelniusio Lietuvos gydytojo garbės
ženklas, kurie teikiami siekiant pa-
gerbti Lietuvos Respublikos sveika-
tos apsaugos darbuotojus už ilga-
metį ir nepriekaištingą darbą, ypač
didelį indėlį plėtojant sveikatos
apsaugą, sveikos gyvensenos pro-
pagavimą, plėtojant farmacijos pra-
monę, Lietuvos Respublikos, kaip
sveikos valstybės, prestižo kėlimą
bei aukštos kvalifi kacijos sveika-
tos priežiūros specialistų rengimą,
už pasiaukojimą ir drąsą gelbstint
žmonių gyvybę.
LR odontologų rūmų
viešųjų ryšių specialistė
I. Leliukaitė
Šių metų balandžio 27 d.
Kauno valstybinėje f ilhar-
monijoje sveikatos apsaugos
ministras R. Šukys įteikė nu-
sipelniusio Lietuvos sveikatos
apsaugos darbuotojo garbės
bei nusipelniusio Lietuvos gy-
dytojo garbės ženklus.
Prof. R. Kubilius kartu su LR odontologų rūmų atstovais
Sveikatos apsaugos ministras R. Šukys įteikia nusipelniusio Lietuvos gydytojo garbės ženklą
7ODONTOLOGŲ RŪMŲ ŽINIOS 06/2010
RENGINIAI
Nusipelniusio Lietuvos gydytojo
garbės vardas prof. R. Kubiliui
Rekla
ma.
Užs
. Nr.
21/0
03
Reklama. Užs. Nr.21/004
Teisinė apžvalga
9ODONTOLOGŲ RŪMŲ ŽINIOS 06/2010
TEISINĖ INFORMACIJA
2010 m. vasario 24 d. Lietu-
vos Respublikos sveikatos apsau-
gos ministras priėmė įsakymą Nr.
V-171 „Dėl sveikatos priežiūros
įstaigų civilinės atsakomybės mi-
nimalių draudimo sumų nustaty-
mo“. Įsakymas buvo priimtas, at-
sižvelgiant į Lietuvos Respublikos
pacientų teisių ir žalos sveikatai
atlyginimo įstatymą (Žin., 2009,
Nr. 145–6425), kuris reglamen-
tuoja minimalios draudimo sumos
vienam draudžiamajam įvykiui ir
minimalios draudimo sumos vi-
siems draudžiamiesiems įvykiams
per vienerius draudimo sutarties
galiojimo metus nustatymą.
Atkreipiame dėmesį, jog įsaky-
mas nustato 30 000 litų minima-
lią draudimo sumą vienam drau-
džiamajam įvykiui ir 300 000 litų
minimalią draudimo sumą visiems
draudžiamiesiems įvykiams per
vienerius draudimo sutarties ga-
liojimo metus.
Primename, kad leidinyje
„Odontologų rūmų žinios“ Nr. 1,
minėjome apie Lietuvos Respu-
blikos pacientų teisių ir žalos svei-
katai atlyginimo įstatymo suteiktą
galimybę asmens sveikatos prie-
žiūros įstaigoms pasirinkti priva-
lomąjį ar savanoriškąjį civilinės at-
sakomybės draudimą ar abu kartu,
tačiau rekomenduojame labai ati-
džiai susipažinti su draudiko teikia-
momis taisyklėmis, nustatančiomis
civilinės atsakomybės draudimo
sąlygas.
Pažymime, jog šis įsakymas įsi-
galiojo 2010 m. kovo 1 d.
• • •Lietuvos Respublikos pacientų
teisių ir žalos sveikatai atlygini-
mo įstatymas (toliau – Įstatymas)
(Žin., 2009, Nr. 145–6425) nusta-
to, kad prieš atliekant pacientui
chirurginę operaciją, invazinę ir
(ar) intervencinę procedūrą, turi
būti gautas informacija pagrįstas,
raštu išreikštas paciento sutiki-
mas, pasirašant sveikatos apsaugos
ministro patvirtintus reikalavimus
atitinkančią formą.
Įstatyme chirurginė operacija
apibrėžiama kaip medicininė pro-
cedūra, kai gydytojas, siekdamas
diagnozuoti, gydyti ar koreguoti
ligos ar traumos pažeistų organų
ir jų sistemų funkciją, medicinos
prietaisais veikia paciento audinius
ir (ar) organus, pažeisdamas au-
dinių ir (ar) organų vientisumą, o
invazinė ir (ar) intervencinė proce-
dūra – kaip medicininė procedūra,
kai sveikatos priežiūros specialis-
tas, siekdamas diagnozuoti, gydyti
ar koreguoti organų ir jų sistemų
funk ciją, medicinos prietaisais vei-
kia paciento audinius ir (ar) orga-
nus, pažeisdamas audinių ir (ar)
organų vientisumą arba jo nepa-
žeisdamas.
Remiantis Įstatyme įtvirtinto-
mis nuostatomis, 2010 m. kovo
8 d. Lietuvos Respublikos svei-
katos apsaugos ministras priėmė
įsakymą Nr. V-184 „Dėl sutikimo
dėl sveikatos priežiūros paslaugų
teikimo formos reikalavimų apra-
šo patvirtinimo“, kuriuo patvirtino
Sutikimo dėl sveikatos priežiūros
paslaugų teikimo formos reikalavi-
mų aprašą (toliau – Aprašas).
Aprašas nustato bendruosius
reikalavimus sutikimui, kuris išreiš-
kiamas tam tikrais paciento veiks-
mais, sutikimui dėl chirurginės
operacijos, invazinės ir (ar) inter-
vencinės procedūros atlikimo, rei-
kalavimus pasirenkant alternatyvų
diagnostikos ar gydymo metodą.
Vadovaujantis Aprašu, alterna-
tyvūs gydymo ir diagnostikos me-
todai apibrėžiami kaip toje sveika-
tos priežiūros įstaigoje taikomi keli
ligai diagnozuoti ar gydyti taikomi
gydymo ir diagnostikos metodai,
kurie yra aptarti diagnostikos ir
gydymo protokole ar diagnostikos
ir gydymo tvarkos apraše.
• • •2009 m. lapkričio 19 d. Lietuvos
Respublikos Seimas priėmė Lietu-
vos Respublikos pacientų teisių ir
žalos sveikatai atlyginimo įstatymą
(Žin., 2009, Nr. 145–6425) (to-
liau – Įstatymas), kuris įsigaliojo
nuo 2010 m. kovo 1 d.
Atkreipiame dėmesį, jog Įstaty-
mas nustato ne tik paciento teises
ir pareigas, informuoto paciento
sutikimą, atstovavimo ypatumus,
bet ir ginčų sprendimo bei žalos
atlyginimo pagrindus.
Vadovaujantis Įstatymu, paci-
entas, manydamas, kad yra pa-
žeistos jo teisės, turi teisę pateikti
sveikatos priežiūros įstaigai, ku-
rioje, jo manymu, buvo pažeistos
jo teisės, skundą. Skundą gali pa-
teikti pacientas arba jo atstovas,
laikydamasis Įstatyme nustatyto
pacientų skundų nagrinėjimo tvar-
kos turinio ir formos reikalavimų.
Nagrinėjami tie skundai, kurie yra
paciento pasirašyti, nurodytas jo
vardas ir pavardė, faktinė gyve-
namoji vieta ir duomenys ryšiui
palaikyti, išdėstyta skundo esmė.
Jeigu skundą pateikia paciento at-
stovas, nurodomas atstovo vardas
ir pavardė, gyvenamoji vieta, ats-
tovavimą liudijantis dokumentas ir
pacientas, kurio vardu jis kreipiasi.
Neįskaitomi, nurodytų reikalavimų
neatitinkantys skundai grąžinami
pacientui ir nurodoma grąžinimo
priežastis.
Įstatymo 23 straipsnio 4 da-
lies nuostatos įpareigoja pacientą
skunde pateikti asmens tapatybę
patvirtinantį dokumentą, o jo at-
stovą – pateikti tapatybę ir atsto-
vavimą liudijančius dokumentus.
Tais atvejais, kai skundas siunčia-
mas paštu ar per pasiuntinį, prie jo
turi būti pridėta notaro ar pacien-
tui atstovaujančio advokato patvir-
tinta pareiškėjo asmens tapatybę
patvirtinančio dokumento kopija.
Atkreipiame dėmesį, jog pa-
cientas turi teisę pateikti skundą
laikydamasis Įstatymo nustatytų
terminų, t. y. ne vėliau kaip vienus
metus, kai sužino, kad jo teisės
pažeistos, bet ne vėliau kaip per
trejus metus nuo teisių pažeidimo
dienos.
Gavusi paciento skundą, svei-
katos priežiūros įstaiga privalo jį
išnagrinėti ir raštu pranešti paci-
entui nagrinėjimo rezultatus ne
vėliau kaip per 20 darbo dienų.
Su minėtais teisės aktais galite susipažinti
internetinėje svetainėje www.odontologurumai.lt
Lietuvos Respublikos odontologų rūmų teisininkė Jūratė Goštautienė Reklama. Užs. Nr.21/005
Reklama. Užs. Nr.21/006
LR odontologų rūmų Socialinių reikalų
ir privalomojo CAD priežiūros komisija
Komisijos tikslas ir veiklos gairės –
rūpintis Rūmų narių socialine gerove,
užtikrinti privalomojo civilinės atsa-
komybės draudimo įstatymo vykdy-
mą, stebėti ir analizuoti draudimo
įmonių, draudimo brokerių įmonių,
nepriklausomų draudimo tarpininkų
veiklą Rūmų narių atžvilgiu, dalyvauti
nagrinėjant ginčus su draudiku, pasi-
telkiant kompetentingus specialistus,
įmones ar organizacijas.
Nuo 2010 m. kovo 1 dienos,
įsigaliojus pacientų teisių ir žalos
sveikatai atlyginimo įstatymo naujai
redakcijai, prievolė draustis už pa-
cientams padarytą žalą išlieka, ta-
čiau atsiranda galimybė draustis ir
savanoriškuoju draudimu. Atkrei-
piame Rūmų narių dėmesį į minėto
įstatymo 25 straipsnio (Sveikatos
priežiūros įstaigų civilinės atsako-
mybės draudimas ir jo kontrolė)
1 (Kiekviena sveikatos priežiūros
įstaiga, prieš pradėdama teik-
ti sveikatos priežiūros paslaugas,
draudžia savo civilinę atsakomybę
privalomuoju ir (ar) savanoriškuo-
ju civilinės atsakomybės draudimu
turtinei ir neturtinei žalai atlyginti)
bei 3 (Minimalią draudimo sumą
vienam draudžiamajam įvykiui ir
minimalią draudimo sumą visiems
draudžiamiesiems įvykiams per
vienus draudimo sutarties galioji-
mo metus nustato Vyriausybė ar
jos įgaliota institucija) skirsnius.
Taip pat norime pabrėžti, kad
Rūmų nariai atkreiptų dėmesį į
draudimo taisykles ir ypač atidžiai
jas išstudijuotų, nes draudžiant įs-
taigą privalomuoju civilinės atsa-
komybės draudimu už pacientams
padarytą žalą draudimo taisykles
nustato LR Sveikatos apsaugos
ministerija, o draudžiant įstaigą sa-
vanoriškuoju civilinės atsakomybės
draudimu draudimas vykdomas
pagal kiekvienos draudimo įmonės
patvirtintas draudimo taisykles.
Nukelta į 18 psl.
Komisija yra kolegialus organas, priimantis sprendimus
Rūmų narių socialinių reikalų bei privalomojo civilinės atsako-
mybės draudimo priežiūros klausimais.
11ODONTOLOGŲ RŪMŲ ŽINIOS 06/2010
SPECIALISTO KONSULTACIJA
Prof. Irena Balčiūnienė
Detaliai ir tikslingai pradėjus ana-
lizuoti vaiko elgesio priežastis, tėvas
prisiminė, kad sūnus nenormaliai elg-
tis pradėjo prieš du mėnesius, gimus
mažajam broliukui: ėmė be priežas-
ties verkti, pradėjo kištis pirštus į bur-
ną ir nuolat draskyti burnos gleivinę.
Įtarėme, kad neįprastu elgesiu pa-
sireiškė atsiųsto pas mus konsultuoti
berniuko protestas prieš dėmesio
stoką, nes dėmesiu reikia dalintis su
mažuoju broliuku. Stresų, įtampos ir
atitinkamo elgesio arba ligų sąsajos
žinomos seniai. Tai psichosomatinės
būklės, kurias sąlygoja tiesioginis ryšys
tarp emocinės būsenos ir fi zinės bū-
klės (V. Grigaliūnienė, 2009).
Reikėtų prisiminti, kad 3–6 metų
amžiaus vaikai nori būti mylimiau-
si ir viską turėti. Šio amžiaus vaikų
mąstymui būdingas egocentrizmas.
Kol viskas gerai, vaikas būna kupinas
entuziazmo; bet jei nėra gerai – jis
protestuoja, verkia, jaučiasi nesupras-
tas, nemylimas. Konsultacijos metu
patarėme tėvams pakeisti elgesį „nu-
skriaustojo“ atžvilgiu, pripažinti jo tei-
ses. Vaikas turi pajausti, kad yra toks
pat reikalingas ir mylimas. Nesėkmės
atveju vaikas būtų nukreiptas pas šei-
mos gydytoją ar psichoterapeutą.
Ir ką gi, jau po trijų dienų vaikas
nustojo verkti, liovėsi kaprizai, nusto-
jo draskyti burnos gleivinę, praėjo no-
ras taip atkreipti į save dėmesį.
Įdomus atvejis, tiesmukiškai paro-
dantis žmogaus archajiškumą, geneti-
nėje atmintyje išlikusį grynai egoistinį,
iš pirmykščių pavidalų paveldėtą ins-
tinktą dominuoti.
• • •Gana dažnai gydytis taikant se-
daciją atvyksta pradinių klasių moki-
niai. Ir ne tik dėl buvusių skausmingų
odontologinių procedūrų, bet ir dėl
to, kad juos išbarė, apšaukė, pava-
dino bailiais, kvailais ir t. t. Jaunesnio
mokyklinio amžiaus vaikams būdingas
jausmų stabilizacijos laikotarpis, vaikas
valdo savo reakcijas ir ne visada paro-
do, ką išgyvena, pvz.: netgi apsimeta,
jog nebijo injekcijos, nes jam svarbu,
kad nepavadintų bailiu. O čia ima ir...
pavadina.
Vaiko pasaulis labai trapus ir len-
gvai pažeidžiamas. Bendraudami su
vaikais ar juos gydydami privalome
kontroliuoti situaciją, kritikuoti turime
su meile. Destruktyvi kritika gali su-
kelti neigiamą emocinę reakciją: aša-
ras, apmaudą, nerimą – arba ji iš viso
neveiksminga.
Labiausiai vengiama gydyti 2–6
metų amžiaus vaikus, bet atminkime,
kad šio amžiaus vaikai nekvestionuo-
ja savo minčių ir elgesio konfl iktinės
situacijos metu. Jei reikia daryti tai,
ko vaikas nenori, jis nutaria, kad kiti
neteisūs, nes pats negali būti neteisus.
Todėl dirbant su tokio amžiaus vaikais
reikia vartoti jiems suprantamus žo-
džius. Jūsų kritika taip pat turi atitikti
paciento amžių, nekritikuokite vaiko
dėl to, ko jis dar nesugeba padaryti,
venkite pamokslavimo, saugokite vai-
ko savigarbą, negąsdinkite ir negrasin-
kite, būkite nuoširdūs, pagirkite vaiką
už tinkamą atsaką, niekada nepamirš-
kite humoro.
G. Haim, žymus amerikiečių vaikų
psichologas, rašė: „Kai vaikas jaučiasi
suprastas, jo vienišumas, skausmas ir
baimė sumažėja“.
• • •Ką tėvai išgirsta „pirmą“ kartą...
Ypač atkreipkime tėvų dėmesį į vai-
kus, kurių sukandimas mišraus tipo,
nes dantys išdygsta turėdami tvirtai
genetiškai determinuotą formą ir
raštą, bet nebaigtą mineralizaciją.
Veikiant seilėms dantys visiškai su-
bręsta per 2 metus. Todėl išdygę
dantys pirmus dvejus metus labai
jautrūs ėduoniui ir ypač imlūs visoms
profi laktikos procedūroms (fl uoridų
pastos, skalavimai, aplikacijos). Iš visų
jų svarbiausia – burnos higiena: tai ne
tik mechaninis apnašo pašalinimas,
bet ir pagrindinis fl uoridų patekimo
ant danties paviršiaus būdas. Be to,
valant dantis refl ektoriškai dirginami
odontoblastai, kurie į tai atsako kal-
cio ir kitų elementų transportavimu
iš pulpos dentino ir emalio link, o tai
skatina ir palaiko visavertę šių audinių
brandą.
Pasigendu, kolegos, profesinio rū-
pinimosi vaiku, jo ateitimi. Nesvarbu,
kad mama ar tėtis atėjo dėl to, kad
vaikas „nemiega jau savaitę“ ir nori,
kad jūs kuo greičiau pašalintumėte
skausmą ir jis nurimtų. Kartais tėvai
gali parodyti, kad jiems tik tiek ir te-
reikia. Vis tiek reikia įtikinti tėvus ir
paaiškinti jiems, ką daryti, kad vaiko
burna būtų sveika. Nesikuklinkite,
parodykite, kad jums rūpi to vaikelio
ateitis, kuri turi rūpėti ir jo tėvams. O
jiems dažnai trūksta informacijos.
Juk odontologija, kaip ir medicina,
– tai pašaukimas. Sveikas, ėduonies
nepažeistas dantis bendrai sveikatos
būklei yra daug naudingesnis nei idea-
liai išgydytas.
Iš gydytojo vaikų odontologo konsultacijų:
profesinis bendravimas ir vaiko emocijosTrejų metų berniukas su tėveliu atvyksta konsultuotis dėl papildomų dantų dygimo apati-
niame žandikaulyje. Įėjusio į kabinetą vaiko pirštai burnoje, jis ten kažką masažuoja ir kažko
ieško. Apžiūrėjus vaiko burną nenustatyta jokių patologinių pokyčių, burnos higiena gera, visi
pieniniai dantys išdygę. Nesant jokių patologinių pokyčių, pagalvota apie galbūt streso išpro-
vokuotus netipinius vaiko veiksmus.
12 ODONTOLOGŲ RŪMŲ ŽINIOS 06/2010
Reklama. Užs. Nr.21/007
13ODONTOLOGŲ RŪMŲ ŽINIOS 06/2010
SPECIALISTO KONSULTACIJA
Burnos ertmės audinių ir me-
džiagų, iš kurių gaminami dantų
protezai, sąveikos problemos yra
vienos pagrindinių ortopedinės
odontologijos klinikoje. Sveikuose
burnos ertmės audiniuose subalan-
suoti biocheminiai procesai, kurie
apsaugo audinių struktūrą ir palai-
ko jų funkciją, o medžiagos, nau-
dojamos gaminant dantų protezus,
yra svetimkūniai ir sukelia žmogaus
audiniuose įvairias adaptacines re-
akcijas. Ypač ryškias reakcijas gali
sukelti įvairių rūšių išimamieji pro-
tezai. Praktiškai visa po jais esanti
burnos ertmės gleivinė turi skirtin-
go laipsnio „kovos“ su svetimkūniu
požymių.
Nuo 1938 metų akrilinės plas-
tmasės pradėjo stumti iš apyvartos
kaučiuką, kaip pagrindinę medžiagą,
naudojamą gaminant dantų prote-
zo pagrindą. Sėkmingi tyrimai buvo
atliekami viso pasaulio moksliniuose
centruose. Mokslininkas I. I. Revzinas
1946 m. rašė: „Akrilinės plastma-
sės padarė perversmą protezuojant
dantis ir veido žandikaulius.“ Ir su
tuo reikia sutikti. Tiesa, pamažu buvo
kaupiami faktai, kad akrilinė plas-
tmasė turi esminių trūkumų. Dantų
protezuose, pagamintuose iš akrilinės
plastmasės:
• yra laisvojo metakrilinės rūgš-
ties metilo eterio, kuris yra
protoplazmatinis nuodas,
laipsniškai difuzijos būdu išsiski-
riantis ir patenkantis į burnos
ertmę;
• yra monomero, kuris sukelia
tiek vietines, tiek ir bendro po-
būdžio alergines reakcijas;
• dėl techninių priežasčių – nu-
sėdimo, vykstančio polimeri-
zacijos metu, – neišvengiamai
atsiranda bazės mikroporišku-
mas;
• dėl kramtymo apkrovų pasi-
keitimų atsiranda neatsparu-
mas. Protezo pagrindo lūžiai
nustatomi 80 proc. visų paga-
mintų protezų.
Iš termoplastinių medžiagų grupės
buvo išskirti biologiškai neutralūs –
„mediciniškai švarūs“ – termoplastai.
Jie buvo tyrinėjami kaip medžiaga, ku-
rią galima panaudoti dirbtinių organų
ir dantų protezų gamyboje.
Kaip jau buvo minėta, pirmame
skyriuje apžvelgiamos akrilinių ir ter-
moplastinių medžiagų, naudojamų
dantų protezų gamyboje ypatybės,
polimerinių medžiagų sanitarinė-hi-
gieninė charakteristika, odontolo-
gijoje naudojamos termoplastinės
medžiagos ir įvairių konstrukcijų
galimybės.
Polimerinių medžiagų bandymus,
kaip jos atitinka sanitarinius-higieni-
nius reikalavimus, sudaro:
• sanitariniai-cheminiai bandy-
mai, kuriuose identifi kuojama
medžiaga ir nustatoma jos
koncentracija, galinti patekti į
aplinką, su kuria medžiaga kon-
taktuoja;
• toksikologiniai tyrimai, kurie iš-
aiškina galimą medžiagos arba
joje esančių cheminių agentų
toksinį poveikį organizmui.
Sanitariniai-cheminiai ty-
rimai. Su polimerinės medžiagos
paviršiumi kontaktuojanti užteršta
aplinka gali neigiamai paveikti orga-
nizmą. Iš medžiagos į aplinką migruoja
įvairūs molekuliniai junginiai: likutiniai
monomeras, skiedikliai, katalizatoriai,
plastifi katoriai, stabilizatoriai, taip pat
destrukcijos ir hidrolizės produktai,
kurie susidaro gaminyje perdirbant
polimerą ir jį eksploatuojant – vei-
kiant aukštai temperatūrai, radiacijai,
mechaninei apkrovai ir panašiai.
Sanitariniai-cheminiai tyrimai
atliekami maksimaliai artimomis eks-
ploatacijai sąlygomis (temperatūra,
medžiagos paviršiaus arba jo masės
santykis apimčiai arba kontaktinės
aplinkos masei, kontakto tęstinu-
mas, aplinkos sudėtis ir t. t.). Gautos
sanitarinių-cheminių tyrimų toksinių
junginių koncentracijos reikšmės
lyginamos su jų leistina ribine kon-
centracija (LRK), nustatyta specia-
liais toksikologiniais eksperimentais,
priklausomai nuo medžiagos panau-
dojimo. Toks palyginimas padeda
tik preliminariai įvertinti medžiagos
naudojimą tiems ar kitiems tikslams.
Galutinį sprendimą apie naudojimo
galimybes, esamomis eksploatacijos
sąlygomis, galima gauti tik atlikus tok-
sikologinius tyrimus.
Toksikologiniai tyrimai. Po-
limerinių medžiagų toksikologines
savybes lemia iš jų migruojančių mo-
lekulinių junginių savybės. Nustatant
polimerinės medžiagos toksikologinio
pavojaus laipsnį naudojami higienos
praktikoje bendri cheminių medžiagų
kenksmingumo kriterijai. Išimtį suda-
ro medicininės paskirties polimerų,
kurie intymiai ir ilgai kontaktuoja su
organizmu (dantų protezai, medžia-
gos, skirtos vidiniam protezavimui
arba audiniams sutvirtinti) arba yra
farmakologiškai aktyvūs, toksikologi-
nis įvertinimas.
Esant būtinybei, tiriama galima
medžiagos įtaka organizmo funkci-
joms, atsakingoms už vaisingumą ir
vaisiaus vystymąsi. Specialiais eks-
perimentais nustatomas alerginių
reakcijų atsiradimo pavojaus laips-
nis, piktybinių darinių susidarymo
ir nepageidaujamų paveldimumo
(mutacijos) atsiradimo pavojus. Tok-
sikologiniai tyrimai ypač svarbūs tais
atvejais, kada migruojančių medžiagų
tipo ir kiekio neįmanoma nustatyti
cheminiu būdu.
Aktualios polimerų toksikologijos
teorijos problemos yra:
• koreliacijos tarp fi zikinių-che-
minių konstantų ir biologinio
aktyvumo laipsnio nustatymas;
• polimerų biodegradacijos me-
chanizmų tyrimai, jų metabo-
lizmo (pakitimai ląstelės viduje)
ir eliminacijos (išskyros) ilgalai-
kis buvimas organizme;
• „biosuderinamumo kriterijų“
ir galimų šalutinio poveikio or-
ganizmui pasekmių ištyrimas.
Toliau apžvelgiamos akrilinės ir
termoplastinės medžiagos.
Akrilinės medžiagos
Akrilinės plastmasės – tai dvikom-
ponentė polimerinė medžiaga: milte-
linis polimeras ir skystas monomeras.
Pagrindinis akrilatų trūkumas yra jų
mikroporiškumas, atsiradęs polimeri-
zacijos metu. Porų mikrofl ora sąlygo-
ja burnos ertmės audinių mikrobiolo-
ginės pusiausvyros pažeidimus.
Protezų dengiamose srityse
dažnai stebimi gleivinės uždegimi-
niai procesai, kurie buvo pavadinti
akriliniu stomatitu. Šių pažeidimų
pagrindinė priežastis yra nevisiška
monomero polimerizacija. Netgi la-
bai tiksliai laikantis išimamų protezų
gamybos iš akrilinių plastmasių poli-
metilmetakrilato (milteliai ir skystis)
pagrindu technologijos, protezo
pagrinde lieka iki 0,5 proc. nepoli-
merizuoto monomero. Eksperimen-
tais patvirtintas akrilinių plastmasių
toksiškumas: jose randama likutinio
monomero. Laisvasis monomeras
sukelia vietines ir bendro pobūdžio
alergines reakcijas.
Vis tik akrilinės plastmasės iki šiol
yra labiausiai paplitusi ir dažniausiai
vienintelė medžiaga gaminant išima-
mų protezų pagrindus (bazes), nes jos
nebrangios, pasižymi paprasta techno-
logija ir nereikalauja brangios įrangos.
Termoplastinės medžiagos
Šiuolaikinės termoplastinės me-
džiagos (termoplastai) pasaulinėje
odontologijoje naudojamos jau dau-
giau nei 20 metų. Bendrąją šių me-
džiagų charakteristiką apibūdina jų
pavadinimas – „medžiaga plastiška
šildant“, t. y. nenaudojant monomerų
šios medžiagos šildomos įgauna rei-
kiamą formą.
Dar šeštajame praeito amžiaus
dešimtmetyje Jungtinėse Amerikos
Valstijose pradėta ieškoti netoksiškų
ir hipoalerginių medžiagų išimamiems
protezams gaminti. Mokslinio tiria-
mojo darbo metu tokios medžiagos
buvo gautos – tai termoplastai. Jiems
būdingos neutralios biologinės reakci-
jos, nėra toksinio ir alerginio poveikio
organizmui.
Nukelta į 14 psl.
Akrilinių ir termoplastinių medžiagų panaudojimas,
gaminant kombinuotą lankinį dantų proteząKauno kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto Dantų techno-
logijos studijų programos absolventai pastaruosius šešerius metus
baigiamajam egzaminui rengia baigiamąjį darbą. Skaitytojams pa-
teikiame KKSPF Dantų technologijos studijų programos absolventės
Aušros Drevininkaitienės baigiamojo darbo santrauką „Akrilinių ir
termoplastinių medžiagų panaudojimas, gaminant dantų prote-
zus“. Darbas atliktas Kauno kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto
Dantų technologijos laboratorijoje. Šio darbo vadovė – KKSPF Dan-
tų technologijos katedros lektorė Jūratė Narauskienė.
14 ODONTOLOGŲ RŪMŲ ŽINIOS 06/2010
SPECIALISTO KONSULTACIJA
Atkelta iš 13 psl. Devintojo dešimtmečio pra-
džioje daugelyje šalių buvo gauti pui-
kūs biologiškai neutralių termoplastų
naudojimo rezultatai. Monolitiški,
lengvesni ir plastiškesni nei akrilinės
plastmasės termoplastai buvo ir 8–20
kartų ilgaamžiškesni. Kai kurie termo-
plastai net turi formos atmintį.
Odontologijoje naudojamų ter-
moplastinių medžiagų pagrindas gali
būti:
• neilonas: Valplast, Flexi-J, Flebite
supreme;
• polioksimetilenas: Dental D,
T.S.M. Acetal Dental, aceplas-
tas;
• polipropilenas; Lipol;
• metilmetakrilatas: The.r.mo.
Free, Flexite M.P, Acry-free;
• etilenvinilacetatas: Flexidy.
Visoms išvardintoms medžiagoms
būdingas aukšto lygio biosuderinamu-
mas: jos neturi toksinių arba alergenų
komponentų, o tai labai aktualu paci-
entams, sergantiems imuninės, endo-
krininės, nervų sistemų, skrandžio ir
virškinamojo trakto ligomis ar alergi-
ja. Be to, aukštas plastiškumo laipsnis,
sugebėjimas įsiminti formą, tikslumas,
gaminant protezą, įvairi spalvų paletė
suteikia didesnes galimybes prote-
zuoti ir kurti estetiškesnius protezus.
Naudojant įvairias termoplasti-
nes medžiagas, galimos įvairios dantų
protezų ir jų dalių konstrukcijos. Kaip
pavyzdį panagrinėsime tik vieną iš
daugelio medžiagų – acetalą, kuris pa-
gamintas polioksimetileno pagrindu.
Acetalas, kurio cheminis pava-
dinimas yra polioksimetilenas arba
poliformaldehidas, yra biocheminės
kilmės ir priklauso sintetinėms der-
voms. Kalbame apie patį stabiliausią
termoplastą, turintį kristalinę mole-
kulinę struktūrą. Akrilinės medžiagos,
kurios naudojamos protezuojant, turi
apvalias molekules arba molekuli-
nius kamuoliukus, o polioksimetileno
molekulės yra siūlo pavidalo, pailgos,
sukibusios viena su kita. Polioksime-
tileną sudaro anglis, vandenilis ir de-
guonis. Odontologijoje naudojamose
medžiagose nėra cheminių priedų,
kurie asmenims, linkusiems į alergines
ligas, dažnai sukelia alergines reakcijas.
Profesorius G. W. Ehrensteinas
knygoje „Polimerinės medžiagos“
aprašo medžiagų, pagamintų po-
lioksimetileno pagrindu tvirtumo
ekstremalią ribą, 20 kartų viršijan-
čią akrilines medžiagas, naudojamas
odontologijoje, todėl šias medžiagas
galime traktuoti daugiau kaip metalo
pakaitalą, o ne kaip plastmases.
Polioksimetileniniai protezai savo
tvirtumu lyginami su metaliniais. Jie
yra labai funkcionalūs, nes dėl me-
džiagos plastiškumo galima pagaminti
daug tikslesnius dantų protezus, užti-
krinti glaudų sąlytį su dantimis ir pati-
kimesnę protezo fi ksaciją.
Iš termoplasto, pagaminto poliok-
simetileno pagrindu, galima kurti dau-
gelį ortopedinių konstrukcijų.
Estetinės apkabos
Jos nežeidžia atraminių dantų
emalio (kitaip nei metalinės apkabos),
protezams fi ksuoti galima maksimaliai
panaudoti gleivinę (nesamų dantų sri-
tyje), gaminamos įvairių spalvų (atitin-
ka dantų ar gleivinės spalvą) ir t. t.
Išimami tiltai
ir erdviniai laikikliai
Netekus vieno ar kelių kram-
tomųjų dantų, kyla ne tik esteti-
nių problemų, nes galimi funkciniai
kramtomojo aparato pažeidimai.
Tokiais atvejais dažniausiai siūlomas
atraminių dantų preparavimas arba
implantacija.
Dėl didelio acetalo elastingumo
ir tvirtumo galima pagaminti mažą
balninį protezą, kuris turėtų specia-
lias apkabas ir kurio negalima nuimti
liežuviu. Tokia alternatyva leidžia ir
be preparavimo atkurti dantų eiles,
kramtymo funkciją ir paciento burno-
je sukurti puikų estetinį vaizdą.
Elastiniai protezai
Šių protezų tvirtumas pasiekiamas
naudojant acetalą ir kuriant didesnį
lanką ar storesnes arba platesnes ap-
kabas. Taip pat armuojant konstruk-
ciją metalo viela. Taip sutaupomas
laikas, kurio reikia gaminant metalinį
karkasą. To nepasieksime naudodami
akrilines medžiagas.
Laikinieji tiltai
Gaminant dantų protezus, laikiną
tiltinį protezą kartais tenka naudoti
ilgesnį laiką. Tokius laikinus protezus
geriausia gaminti iš acetalo, nes tuo-
met jie nepažeidžia dantenų, galima
išvengti alerginės reakcijos, išsaugo-
mas dantų funkcionalumas, dantų
spalvos estetiškumas.
Kombinuoto lankinio dantų
protezo gaminimas, naudo-
jant akrilines ir termoplasti-
nes medžiagas
Dantų ir burnos audinių ligos su-
ardo dantų lanko vientisumą ir sukelia
įvairiausius dantų eilių defektus, dėl
kurių formuojasi sunkūs morfologiniai
ir funkciniai pokyčiai. Dantų eilių pro-
tezavimas yra viena svarbiausių orto-
pedinės terapijos dalių. Ortopedinės
odontologijos mokslo pasiekimai
leidžia naudoti dantų protezavimą
kaip racionalią gydomąją profi laktinę
procedūrą, kuri atkuria kramtymo
funkciją.
Gydytojai protezuotojai, norėda-
mi ištaisyti dalinius dantų eilių defek-
tus, naudoja įvairių konstrukcijų ne-
išimamuosius ir išimamuosius dantų
protezus. Jie gaminami taip, kad būtų
galima išimti iš burnos ir išvalyti ne tik
dantų protezą, bet ir burną bei liku-
sius dantis, sumažinti protezo dydį,
nepanaikinti burnos temperatūrinių,
taktilinių, skonio jutimų ir nepakenkti
kalbos dikcijai.
Kuriant ir tobulinant išimamųjų
dantų protezų konstrukcijas, ypatin-
gas dėmesys buvo skiriamas kramty-
mo krūviui paskirstyti tarp natūralių
dantų ir burnos gleivinės. Šiuos rei-
kalavimus labiausiai atitinka lankiniai
dantų protezai. Jų konstrukcijos labai
įvairios ir priklauso nuo defektų mor-
fologinės klasifi kacijos, burnoje likusių
dantų būklės, protezo guolio audinių
ir kitų faktorių. Konstruojant lankinius
dantų protezus, siekiama, kad jie ištai-
sytų dantų defektus, atkurtų kram-
tymo funkciją, sumažintų burnoje
likusių dantų, smilkininio žandikaulio
sąnario ir kramtomųjų raumenų po-
kyčius. Lankiniai dantų protezai tinka
įvairiausiems dantų defektams pro-
tezuoti, nesvarbu, koks būtų defekto
dydis ir jo padėtis žandikaulyje. Dan-
tų protezo funkcinė vertė didėja, kai
kramtymo krūvis paskirstomas atra-
miniams dantims ir gleivinei. Protezo
pagrindo plotą galima sumažinti, kai
atraminiai dantys perima dalį kram-
tymo krūvio. Gleivinė, negaudama
viso kramtymo krūvio, ne taip greitai
atrofuojasi ir prisitaiko prie protezo
perduodamo sumažinto krūvio, kurį
pradeda reguliuoti gleivinės raumenų
ryšys.
Visi lankiniai protezai turi šias dalis:
laikomuosius elementus, atraminius
elementus, bazes su dirbtiniais dan-
timis, stabilizuojančius elementus,
jungiamuosius elementus, plastmasę
fi ksuojančius tinklelius.
Pasirinktas viršutinio žandikaulio
klinikinis atvejis atitinka II klasę pagal
Kennedy, racionaliausia šiuo atveju
būtų konstruoti lankinį dantų protezą
su vienpusiu laisvuoju balnu.
Lankinio protezo lankas
Lankinio dantų protezo karkasą į
visumą sujungia lankas. Lankai kram-
tymo metu patiria tam tikrus krūvius
ir dalį kramtymo krūvio perduoda į
kitą žandikaulio pusę (abipusė šoninė
stabilizacijos forma). Todėl jie turi būti
tvirti ir kieti, kad nesideformuotų.
Esant pirmos klasės defektui, lankas
turi sumažinti sukamuosius protezo
judesius vertikalia kryptimi.
Pasirinktas vidurinis lankas. Tai pats
stabiliausias lankas, kurio priekinė dalis
nesiekia gomurio raukšlės. Jo plotis –
8–15 mm, storis – 0,85 mm. Šis lankas
laisvai guli ant gleivinės, o jo priekiniai ir
galiniai kraštai turi 0,3 mm storio susto-
rėjimus, kurie įsispraudžia į gleivinę. Kar-
tais šie sustorėjimai nedaromi. Viršutinė
lanko dalis yra nelygi, truputį primena
šioje gomurio dalyje esančius neryškius
gleivinės nelygumus. Liežuvis tokios lan-
ko formos beveik nejaučia. Platus lankas
pagerina protezo atramines savybes.
Viduriniam lankui tinka aukštas gomu-
rio skliautas, gleivinė ties gomurio siūle
turi būti pakankamo storio, bet neturi
būti gomurio sustorėjimo.
Kad būtų pagamintas kokybiš-
kas lankinio dantų protezo metalinis
karkasas liejimo metu reikia laikytis
tam tikrų taisyklių. Išlydytas meta-
las liejamas į formą, kuri įkaitusi iki
850–1050 °C, nes karštoje formoje
išlydyto metalo takumas yra 3–4 kar-
tus geresnis. Išlydytas metalas kuo
greičiau liejamas į formą: skirtumas
tarp išlydymo pabaigos ir įliejimo pra-
džios turi būti 2–4 sek. Lydymo metu
pasiekus išlydymo pradžią (solidus to),
metalas lydomas toliau (iki liqvidus to),
o po to dar palydomas 2 sek. – taip
pasiekiama apie 100 °C aukštesnė ly-
dinio temperatūra.
Nukelta į 16 psl.
Akrilinių ir termoplastinių medžiagų panaudojimas,
gaminant kombinuotą lankinį dantų protezą
Rekla
ma.
Užs
. Nr.
21/0
08
16 ODONTOLOGŲ RŪMŲ ŽINIOS 06/2010
SPECIALISTO KONSULTACIJA
Atkelta iš 14 psl. Prieš liejimą metalo lydiniai pa-
kaitinami, bet metalas neturi lydytis,
o tik įkaisti iki raudonumo. Liejimo
metu išcentrinė jėga turi būti pakan-
kamo stiprumo. Jeigu liejimo metu
naudojamas teigiamas išlydyto meta-
lo lydinio spaudimas, jo dydis turi būti
ne mažesnis kaip 3,5 baro.
Formos po liejimo turi lėtai atvės-
ti. Tai užtrunka apie dvi valandas. Vė-
sinti šaltame vandenyje nepatartina.
Lankinio dantų protezo me-
talinio karkaso paruošimas
apkaboms lieti ir dantims
statyti
Prieš pradedant modeliuoti apka-
bas ir vaškinius pagrindus, pašiurkš-
tintas ir švariai išplautas metalinio
karkaso retencinis tinklelis padengia-
mas specialiu rausvos spalvos gruntu,
kuris nuo šilumos sukietėja. Jo paskir-
tis:
• polimerizacijos metu gerai pri-
lipti prie metalo ir iš dalies che-
miškai susijungti su plastmase;
• apsaugoti plastmasės ir meta-
lo susilietimo mikrotarpą nuo
skysčių cirkuliacijos iš burnos
ertmės;
• išvengti mikroįtrūkimų plas-
tmasėje, kai metalas ir plas-
tmasė įšyla ir skirtingai plečiasi
bei traukiasi;
• slopinti metalo spalvą.
Toliau apžvelgiama protezo elas-
tinių apkabų gaminimo technologija.
Protezo elastinių apkabų
gaminimo technologija
Gaminant apkabas, gydytojas
odontologas turi atsakingai parinkti
danties spalvą prie kaklelio naudoda-
masis spalvų raktu. Jeigu priekakleli-
nė danties dalis dėl įvairių priežasčių
dalinai apnuoginta, apkabą galima
gaminti iš dantenų atspalvio spalvos.
Apkaba, padaryta iš rožinių atspalvių,
uždengia apnuogintą danties dalį ir vi-
zualiai pažemina vainiko aukštį, tai su-
teikia estetiškesnę išvaizdą. Atspaudą
atspaudžiame pagal reikalavimus.
Darbinis modelis nuliejamas iš
supergipso (ne žemesnės kaip 4
klasės), tiksliai laikantis instrukcijos
(supergipso svėrimas ir tikslus van-
dens dozavimas). Paruošus ir ištyrus
darbinį modelį, rekomenduojamas
jo dubliavimas. Kopijos prireiks pa-
darytai konstrukcijai priderinti. Ant
darbinio modelio užliejamas vidinis
vaško sluoksnelis, kad uždėjęs pro-
tezą burnos ertmėje ir derindamas
jį gydytojas gaminio nesugadintų, len-
gviau nuimtų. Ant alveolinės ataugos
užliejamas 0,5 mm vaško sluoksnis.
Naudojant silikoninę dubliavimo
masę, paruošiamas darbinis modelis,
ant kurio bus išlieta kombinuoto pro-
tezo estetiška apkaba, o ant anksčiau
dubliuoto modelio padaroma plas-
tmasinė bazė su dirbtiniais dantimis.
Priderinamas kombinuoto pro-
tezo, išlieto ant darbinio modelio,
metalinis karkasas. Kad termoplasto
sujungimas su metaliniu protezo kar-
kasu būtų tvirtesnis, būtinos plonos
įpjovos ar metalo pašiurkštinimas.
Ant darbinio modelio uždedamas
paruoštas protezo karkasas.
Apkaba sumodeliuojama taip,
kad vaškas dalinai dengtų būsimo
protezo balną. Apkaba iš polioksi-
metileno turi būti šiek tiek storesnė
nei metalinė. Kad būtų pakankamas
tvirtumas, apkabos storis centre turi
būti 2,5 mm, o kraštas privalo būti ne
plonesnis nei 1,5 mm.
Gipsui skirta freza pašalinami ne-
panaudoti dantys, kurie gali sudaryti
užsikabinimą gipsuojant modelį kiu-
vetėje. Dantys, ant kurių sumode-
liuotos apkabos, taip pat trumpinami
nepažeidžiant vaškinės konstrukcijos.
Dirbant su termoplastine me-
džiaga, būtinos atskiriamos gipsinės
presformos. Tokiai presformai gauti
naudojama speciali dviejų dalių kiuve-
tė „Quatro Ti“. Šoniniame paviršiuje
yra kiaurymė pagrindiniam liejiniui.
Presforma paruošiama atsukus
kiuvetės varžtus ir atskyrus jos dalis.
Kiuvetės dalis, kuri turi varžtų užsu-
kimo sriegius, viduje sutepama plonu
vazelininio tepalo sluoksniu. Vazeli-
nas neturi patekti į liejinio kiaurymę.
Paruošta kiuvetės pusė pripilama gip-
so. Kadangi slėgis, liejant polioksime-
tileną, sudaro 4–7 barus, tai kiuvetės
išliejimui galima naudoti įprastą gipsą.
Įdėkite modelį kartu su lankinio pro-
tezo karkasu į kiuvetę taip, kad dalis
modeliavimo vaško liktų neuždengta
gipsu. Gipso paviršius turi būti lygus,
be atsikišimų. Jei tarp gipso ir mode-
lio susidaro nelygumų, tai gali sukelti
problemų atidarant kiuvetę, nes mo-
delis gali trūkti ar net lūžti.
Toliau 3 mm diametro vašku
modeliuojama liečių sistema. Galima
naudoti 5 mm diametro vašką, bet
tuomet reikės naudoti daugiau ter-
moplasto. Kiuvetės liejinio anga visiš-
kai užpildoma vašku. Gipso paviršius
sutepamas vazelininiu tepalu arba
izoliaciniu skysčiu, kad antroji kiuve-
tės dalis nepriliptų prie sustingusio
gipso. Kiuvetė surenkama, užsukami
jungiamieji varžtai. Per angą antroje
dalyje kiuvetė ant vibracinio stalelio
užpildoma gipsu. Kai gipsas visiškai
sustingsta, kiuvetė įdedama į verdan-
tį vandenį 30-iai minučių, po to at-
veriama ir vaško likučiai nuplaunami
karštu vandeniu. Būtina įsitikinti, kad
liejimo angoje ir paruoštoje liejimui
apkabų formoje būtų visiškai išplau-
tas vaškas.
Tada kiuvetė uždaroma ir už-
sukami varžtai. Imama aliumininė
kasetė, įdedamas reikiamas kiekis
termoplasto tablečių ir uždaroma.
Minimalus tablečių skaičius kasetėje
4, maksimalus – 11. Kasetėje turi likti
laisvos erdvės, nes medžiaga plečiasi.
Jei bus nepakankamai vietos, kasetė
gali atsidaryti ir ištirpusi medžiaga iš-
silies išorėn dar iki injekcijos.
Kasetė uždaroma taip, kad ant
dangtelio esanti briauna būtų išo-
rėje. Kasetė supresuojama specialiu
stepleriu.
Aštriu instrumentu aliumininia-
me dangtelyje padaromi žvaigždutės
formos įbrėžimai (arba jie jau būna
padaryti). Patikrinama, kad nebūtų
pažeistas (perdurtas) dangtelio pa-
viršius, nes tokiu atveju medžiaga gali
išsilieti į paviršių. Įbrėžimai reikalingi
tam, kad injekcijos metu kasetė per-
trūktų kaip tik toje vietoje.
Visa kasetė ištepama vazelinu,
kad nepriliptų prie paviršiaus injek-
cinio kaitinimo metu. Ši procedūra
būtina, nes kitaip gali kilti problemų,
kai reikės iš injekcinės mašinos paša-
linti nebereikalingą kasetę. Įjungiama
injekcinė mašina, nustatoma 220 °C
kaitinimo temperatūra.
Kai temperatūra pasiekia 220 °C,
kasetė įstatoma į injekcinės mašinos
lizdą 20-iai minučių, kad pakaistų.
Kaitinimo laiko pailginti negalima,
nes stambiamolekulinės medžiagos
suskils į smulkiamolekulines. Be to,
trumpiau kaitinant ne taip pažeidžia-
mos fi zikinės ir cheminės medžiagos
savybės.
Kiuvetė įdedama į termospintą
ir kaitinama 20 min. 150 °C tem-
peratūroje. Neturint termospintos,
kiuvetę galima 20 min. pakaitinti ver-
dančiame vandenyje. Baigiantis kase-
tės kaitinimui, kiuvetė taip pat turi
Akrilinių ir termoplastinių medžiagų panaudojimas,
lankinį dantų protezą
Termoplasto
pavadinimas
Kaitinimo
temperatūra(oC)
Kaitinimo
laikas
(min.)
Kiuvetės
temperatūra(oC)
Injekcinis
slėgis
(atm.)
Atvėsimo
laikas esant
slėgiui (min.)
Dental D 220 20 130 6 20
T.S.M. Acetal 220 20 130 4–6 20
Dental Aceplast 190 20 130 6 201 pav. Metalinio lanko karkasas su su-
modeliuotomis apkabomis
2 pav. Iš formos išplautas vaškas
3 pav. Kasetė ir termoplasto tabletės
1 lentelė. Liejimo parametrai
17ODONTOLOGŲ RŪMŲ ŽINIOS 06/2010
SPECIALISTO KONSULTACIJA
būti įkaitinta. Ji išimama iš termos-
pintos arba vonelės su vandeniu, vi-
sos ertmės išvalomos suspaustu oru.
Kiuvetė įstatoma į injekcinę mašiną ir
stipriai prisukama.
Sukeliamas 6–7 barų slėgis ir
praėjus 3–4 minutėms išjungiamas
mašinos kaitinimas. 20 minučių lau-
kiama, kol medžiaga atvės. Medžiaga
formoje turi ataušti esant slėgiui. Po
20 min. nuimamas slėgis, atsukamas
užveržiamasis varžtas, kad kiuvetę
būtų galima atlaisvinti iš injekcinės
mašinos. Sukėlus slėgį, kasetė išstu-
miama ir atlaisvinama kiuvetė.
Kiuvetė ore vėsinama 20 min.,
po to panardinama į šaltą vandenį
iki visiško atvėsimo. Visiškas atvėsti
privalo ne tik kiuvelės išorė, bet ir
jos vidus. Jeigu dirbinys iš kiuvetės
išimamas esant aukštesnei tempe-
ratūrai, gali įvykti išilginis medžiagos
susitraukimas.
Visi aprašyti parametrai bendri.
Kai kurių medžiagų polioksimetileno
pagrindu liejimo parametrai patei-
kiami lentelėje.
Po kiuvetės injekcijos ir atvėsi-
nimo atsukami varžtai ir ji labai at-
sargiai, kad nebūtų pažeista išlieta
konstrukcija, atveriama. Iš kiuvetės
išimama gipsinė forma. Tada nuo
gipso atskiriamas metalinis protezo
karkasas kartu su liečiu (liejiniu) bei
nupjaunami liečiai.
Naudojant tradicinius specialius
instrumentus nupoliruojamos ter-
moplastinės apkabos. Poliruojant
gaminius iš termoplastinių medžiagų,
draudžiama naudoti poliruojamąsias
pastas, turinčias aukštą ambrazyvu-
mo laipsnį, nes jos palieka gilius įbrė-
žimus. Rekomenduojama antgaliams
naudoti aukštos kokybės 20 mm
diametro medvilninio pluošto še-
petėlius, kurių greitis 20–40 tūkst.
apsisukimų per minutę. Poliravimas
atliekamas 5–10 sekundžių interva-
lais, lengvai spaudžiant, vengiant me-
džiagos perkaitimo. Po to naudojami
80 mm diametro šepetėliai, kurių
greitis 2800 apsisukimų per minutę.
Protezas nuvalomas neabrazyvinė-
mis medžiagomis ir nuplaunamas
vandeniu.
Negalima naudoti ultragarsinių
prietaisų ir rūgščių, kurios gali modifi -
kuoti termoplastą. Protezo metalinis
karkasas su išlietomis apkabomis de-
rinamas ant antrojo darbinio mode-
lio, kuris buvo dubliuotas su darbiniu
modeliu be užlietų vidinių ertmių ir
padengtos vašku alveolinės ataugos.
Toliau pagal standartinę meto-
diką gaminamas kombinuotas pro-
tezas. Po apdirbimo, šlifavimo ir
poliravimo protezas uždedamas ant
kontrolinio modelio ir atiduodamas
gydytojui, kad būtų pritaikytas paci-
entui.
Po poliravimo pagamintas dantų
protezas išplaunamas garais arba šil-
tu vandeniu su skalbimo priemonė-
mis. Klinikoje protezas dezinfekuoja-
mas ir pritaikomas pacientui.
Literatūros sąrašas
redakcijai žinomas
Spaudai parengė Kauno kolegijos
Sveikatos priežiūros fakulteto Dantų
technologijos katedros lektorė
J. Narauskienė
Konsultavo doc. A. Bosienė
gaminant kombinuotą
IŠVADOS
• Akrilinės plastmasės turi tokių trūkumų: jose yra monomero, laisvojo metakrilinės
rūgšties metilo eterio, kuris yra protoplazminis nuodas; mikroporiškumas bei neat-
sparumas kramtymo apkrovų pasikeitimams. Tačiau dantų protezų gamybos tech-
nologija iš akrilinių plastmasių yra paprastesnė ir nereikalauja brangios įrangos.
• Termoplastams būdingos neutralios biologinės reakcijos, nėra toksinio ir alerginio
poveikio organizmui. Jie monolitiški, lengvi ir plastiški, turi plačią spalvų paletę, gerą
estetinį vaizdą. Kai kurie termoplastai turi net formos atmintį.
• Kombinuoto lankinio dantų protezo pagaminimas sudėtingas ir kruopštus darbas,
turintis daugiau technologinių etapų nei darbas su išlietomis konstrukcijomis: tenka
atskirai lieti metalinį karkasą, tada termoplastines apkabas, statyti dirbtinius dantis ir
polimerizuoti plastmasę.
• Lankiniai dantų protezai gerai paskirsto kramtymo krūvį tarp natūralių dantų ir bur-
nos gleivinės. Jų konstrukcijos labai įvairios ir priklauso nuo defektų morfologinės
klasifi kacijos, burnoje likusių dantų būklės, protezo guolio audinių ir kitų faktorių.
• Naudojant apkabą iš acetalo (kitaip nei metalinę apkabą), nesidėvi atraminis dantis,
netraumuojama burnos gleivinė ir maksimaliai pašalinamos estetiškumo problemos.
• Polimerizacija vyksta šaltuoju būdu, trumpas polimerizacijos laikas – 15 min.
Veiklą atnaujino Lietuvos
dantų technikų sąjunga
Kalbiname Lietuvos dantų technikų
sąjungos prezidentą Raimundą Bagdo-
ną.
Kokie sąjungos tikslai, vizija?
Lietuvos dantų technikų sąjungos
tikslai ir vizija – profesinio tobulėjimo
skatinimas ir praktinių-teorinių semi-
narų organizavimas. Dantų technikų
bendruomenės interesų atstovavimas
valstybinėse institucijose, taip pat ir LR
odontologų rūmuose. LDTS (Lietuvos
dantų technikų sąjunga), kaip juridinis
vienetas, galės reikšti viešąją nuomonę
visais dantų technikams rūpimais klau-
simais.
Kokie Jūsų, kaip šios Sąjun-
gos prezidento, tikslai?
Kaip LDTS prezidentas jokių as-
meninių tikslų neturiu. Visi mano tikslai
yra sąjungos tikslai. Mano užduotis, kad
valdyba dirbtų sklandžiai ir kolegos ga-
lėtų realizuoti savo idėjas, kuriant Lie-
tuvos dantų technikų ateitį.
Kiek šiuo metu vienijate na-
rių?
Kiek narių sąjunga vienija šiuo
metu, negaliu tiksliai atsakyti, nes
vyksta naujų nariu priėmimas ir neaiš-
ku, kiek liks senųjų. Jų tikrai nemažai.
Tikslesnius duomenis galėsiu pateikti
birželio mėnesį.
Kodėl sąjungos veikla buvo
nutrūkusi ir atsinaujino?
Kuriantis LR odontologų rūmams,
usiklostė situacija, kai buvo pasirinktas
veiklos pristabdymo kelias. Manau,
daugiau buvo nežinios nei blaivaus
mąstymo. Dabar, kai viskas tapo aiš-
ku ir visos abejonės, susijusios su LR
odontologų rūmų veikla, išsisklaidė,
panorome atnaujinti LDTS tradicijas.
Ar planuojate bendradar-
biauti su LR odontologų rū-
mais?
Vienas pagrindinių LDTS tikslų ir
yra glaudus bei konstruktyvus bendra-
darbiavimas su LR odontologų rūmais.
Su kokiomis problemomis
šiuo metu susiduria dantų tech-
nikai savo praktikoje?
Problemų iš tiesų yra, patys ban-
dysime jas spręsti, neužkraudami jų
kažkam kitam. Be abejo, reikalui esant,
kreipsimės pagalbos į LR odontologų
rūmus ar kitas visuomenines organi-
zacijas. Kad sužinotume savo kolegų
problemas, galėtume skelbti viešąją in-
formaciją, dalintis patirtimi, sukūrėme
internetinį tinklalapį www.ldts.lt. Tai
palengvins dantų technikų bendravimą
tarpusavyje, gerins abipusį supratimą.
O problemų visada yra ir jų bus. Tiesa,
kartais jas susikuriame patys, todėl ma-
nau, kad dalis problemų jau išsispren-
dė, vien tik atkūrus LDTS veiklą .
Nuoširdžiai sveikiname atnauji-
nus Lietuvos dantų technikų sąjun-
gos veiklą ir linkime sėkmės.
Viešųjų ryšių specialistė
I. Leliukaitė
Šių metų balandžio 17 d. Palangoje vyko visuotinis Lietuvos
dantų technikų sąjungos suvažiavimas. Renginio metu išrinktas
prezidentas – R. Bagdonas. Tarybos nariais tapo K. Aračiauskas,
M. Kasperavičius, A. Kavaliauskas, A. Savičenka, D. Skaudickie-
nė, G. Spangelis. Revizore išrinkta L. Šulinskienė.
Lietuvos dantų technikų sąjungos taryba
Atkelta iš 11 psl. Rūmų nariai turėtų atkreip-
ti dėmesį ir į minėto įstatymo
26 straipsnį (Reikalavimas atlyginti
pacientui padarytą žalą).
Komisija siekia rūpintis Rūmų
narių gerove, priima svarstyti pra-
šymus socialinei paramai gauti, taip
pat prašymus atleisti nuo Rūmų
nario mokesčio mokėjimo. Norime
atkreipti dėmesį, kad prašymai pri-
valo būti labai motyvuoti ir pagrįsti
atitinkamais dokumentais.
Dėl atleidimo nuo Rūmų nario
mokesčio mokėjimo, primename,
kad komisijos siūlymu ir Rūmų tary-
bos nutarimu yra nustatyta atleidimo
nuo Rūmų nario mokesčio mokėjimo
tvarka. Jei asmuo, kuris turi galiojan-
čią praktikos licenciją, tačiau nedirbo
pagal specialybę, kreipiasi į komisiją
prašydamas atleisti nuo prievolės
mokėti Rūmų nario mokestį, tai toks
prašymas nėra motyvuotas ir komi-
sija neturi pagrindo atleisti nuo šios
prievolės. Motyvuotais prašymai lai-
komi, kai Rūmų narys kreipiasi dėl pa-
ramos sunkios ligos ar nelaimės atve-
ju ir pateikia atitinkamus, su prašymu
susijusius, dokumentus.
Komisija gina Rūmų narių teises ir
teisėtus interesus, informuoja Rūmų
narius apie galimybes pasinaudoti
įvairių ES fondų paramos progra-
momis. Komisija ir ateityje analizuos
galimybes pasinaudoti įvairių ES fon-
dų paramos programomis ir apie tai
informuos Rūmų narius.
2010 vasario mėn. užpildyta pa-
raiška Švietimo mainų paramos fon-
dui kartu su Prancūzijos, Belgijos,
Bulgarijos odontologų asociacijomis
dalyvauti Leonardo da Vinči partne-
rystės projekte „Common Vocatio-
nal Guide to dental auxiliaris of the
European Union“.
Komisijos pirmininkė
Ramunė Kiaunienė
18 ODONTOLOGŲ RŪMŲ ŽINIOS 06/2010
LR odontologų rūmų Socialinių reikalų
ir privalomojo CAD priežiūros komisija
AKTUALI INFORMACIJA
Susipažinome su šiuo straipsniu.
Teikiame straipsnio vertinimą ir
nuomonę dėl šios informacijos nau-
dojimo praktikoje.
Raimondas Dragašius straips-
nyje akivaizdžiai reklamuoja jo va-
dovaujamos UAB „Deraimas“ par-
duodamus sterilizacijos įrenginius ir
sterilizacijos kontrolės priemones.
Straipsnio autorius kai kuriuos re-
klaminius teiginius pateikia kaip
Lietuvos higienos normos HN 47-
1:2008 „Sveikatos priežiūros įstai-
gos. Higieninės ir epidemiologinės
priežiūros reikalavimai“ (Žin., 2009,
Nr. 4-107) nuostatas arba šių teigi-
nių pagrindimo tikslu iškraipo minė-
tos higienos normos reikalavimus.
Autorius straipsnyje pateikia
klaidinančių teiginių, pvz.:
• „odontologijos kabinetuose bus
leidžiama naudoti tik B klasės
autoklavus“. Higienos norma
nedraudžia naudoti N ir S kla-
sės sterilizatorių, tik nurodo,
kas juose gali būti sterilizuojama
(normos 127, 128, 129 punktai).
• „rekomenduoju apsiriboti „4-a
ir 6-a klase“ arba „odontologijos
įstaigoje einamajam sterilizacijos
procesui patvirtinti reikia nau-
doti Proceso išbandymo įtaisą
(PIĮ), o paketo sterilizacijos są-
lygų įvertinimui – 4 klasės indi-
katorių“. Higienos normoje nėra
nuostatos, kad paketo sterilizaci-
jos kontrolei reikia naudoti tik 4
ar 6 klasės cheminį indikatorių.
„5-os klasės CI gali būti naudo-
jami taip pat kaip 4 ar 6 klasės CI
paketo kontrolei. Kai kuriais atvejais
galima naudoti sterilizacijos proceso
efektyvumo įvertinimui. Tam rei-
kia tam tikrų įgūdžių ir žinių, o dėl
sterilizacijos ciklų trukmės įvairovės
naudojimas ribotas“. Reikia pažy-
mėti, kad 5 klasės indikatoriai, lygi-
nant su 4 klasės indikatoriumi, teikia
daugiau informacijos, nes, kad pa-
siektų galinį tašką, turi būti paveikti
laiko, temperatūros ir sočiojo garo
derinio. 6 klasės indikatoriai, kaip ir
5 klasės indikatoriai, gali būti nau-
dojami, bet yra skirti specifi niams
(konkretiems) ciklams, kuriuos turi
nurodyti gamintojas ant indikato-
riaus juostelės arba pakuotės. Todėl
jei sterilizatoriuje yra keli skirtingi
ciklai (programos) tam reikės ir ke-
lių skirtingų šių sterilizacijos proce-
sų parametrams tinkančių 6 klasės
indikatorių.
Straipsnio autorius, aiškindamas
apie 2 klasės bei 4 klasės cheminių
indikatorių naudojimą, nuolatinės
(einamosios) sterilizacijos kontro-
lės procedūras įvardija kaip steri-
lizacijos proceso patirtinimo (va-
lidacijos) procedūras, neteisingai
interpretuoja indikatorių vertinimo
rezultatus, teigdamas, kad instru-
mentas pripažįstamas „steriliu“, jei
indikatoriaus spalva pakito tinka-
mai. Negalima taip teigti, nes che-
minio indikatoriaus spalvos pasikei-
timas tik rodo, kad gaminys buvo
paveiktas tam tikromis sąlygomis.
Cheminiai indikatoriai naudojami
parodyti, kad yra pasiekti vienas
ar daugiau sterilizavimo proceso
parametrų, ir jų vienų nepakanka
sterilizavimo proceso efektyvumui
įrodyti (LST EN ISO 15882:2009).
Nuolatinės sterilizacijos kontrolės
rezultatai vertinami, tik atlikus vi-
sus HN 47-1:2008 nurodytus ban-
dymus, patikrinimus.
Autorius teigia: „Standartuose
yra atsakymas, kada reikia, o kada
nereikia 4-os klasės CI“ arba „kol
neatlikti sterilizacijos patvirtinimo
procedūrų veiksmai pagal LST EN
ISO 17665 serijos standartus – 4
klasės vidinis CI būtinas“. Tokių
nuostatų nėra straipsnio autoriaus
nurodytuose standartuose LST EN
ISO 17665 (1, 2 dalys).
Pateikiame indikatorių apibū-
dinimą, kurį galite rasti standarto
LST EN ISO 15882:2009 „Sveikatos
priežiūros gaminių sterilizavimas.
Cheminiai indikatoriai. Patarimai,
kaip atrinkti, naudoti ir aiškinti re-
zultatus (ISO 15882:2008)“ lietuviš-
kame variante:
• daugiaparametriniai (4 klasės)
cheminiai indikatoriai – daugelio
kintamųjų indikatoriai sukurti
reaguoti į du ar daugiau esminių
kintamųjų ir numatytas parody-
ti sterilizavimo ciklo ekspoziciją,
esant pasirinktų kintamųjų nuro-
dytosioms vertėms;
• integruojantys (5 klasės) chemi-
niai indikatoriai - sudėtiniai indi-
katoriai, sukurti reaguoti į visus
esminius kintamuosius. Be to, jie
sukurti reaguoti panašiai kaip ir
biologiniai indikatoriai (BI), kai
juos paveikia esminiai sterilizavi-
mo proceso kintamieji;
• emuliuojantys (6 klasės) indika-
toriai – imituojamieji indikatoriai
yra ciklo patikros indikatoriai,
kurie sukurti reaguoti į visus
esminius nustatytų sterilizavimo
procesų kintamuosius. Nurody-
tosios vertės nustatytos pagal
esminius nustatyto sterilizavimo
proceso kintamuosius.
Informuojame, kad specialis-
tų darbo grupė rengia Lietuvos
higienos normos HN 47-1:2008
„Sveikatos priežiūros įstaigos. Higi-
eninės ir epidemiologinės priežiū-
ros reikalavimai“ (Žin., 2009, Nr.
4-107) naują redakciją. Norintiems
daugiau žinoti apie cheminių indi-
katorių naudojimą, rekomenduo-
jame Lietuvos standartizacijos de-
partamente (Vilnius, T. Kosciuškos
30, interneto svetainės adresas:
www.lsd.lt,) įsigyti standartą LST
EN ISO 15882:2009“ (lietuvišką
variantą).
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro
direktoriaus pavaduotoja
R. Liausėdienė
Dėl UAB „Deraimas“ vadovo Raimondo Dragašiaus
straipsnio leidinyje „Odontologų rūmų žinios“
Šiuo metu gauname paklausimus dėl UAB „Deraimas“ vadovo,
gydytojo higienisto Raimondo Dragašiaus teiginių apie cheminių
indikatorių naudojimą odontologijos įstaigose straipsnyje „Kokius
indikatorius naudosime nuo liepos 1-os“, išspausdintame š. m.
kovo mėnesio leidinyje „Odontologų rūmų žinios“, Nr. 1 (20).
Rekla
ma.
Užs
. Nr.
21/0
09
2010 m. tobulinimosi renginiai
Naujausia informacija apie tobulinimosi renginius – www.odontologurumai.lt
Data Tema Kam skirta Vieta, kontaktai Sertifi kataiDalyvių skaičius Organizatorius
06 04-05 LR odontologų rūmų Tarptautinis kongresas, skirtas S. Čepulio 100-ioms gimimo metinėms paminėti
Gyd. odontologams, gyd. oontologams specialistams ir burnos priežiūros specialistams.
Kaunas, tel. 8 699 43861 Regsitracija baigta 700 LR odontologų rūmai
birželio-rugsėjo mėn.
Metalo keramika Gyd. odontologams ir gyd. odontologams specialistams
Partizanų g. 14A. Kaunas, tel. 8-37 330303(10-15 val.)
16 val. 5 Doc. J. Jonaitis
Bemetalė keramika Gyd. odontologams ir gyd. odontologams specialistams
Partizanų g. 14A. Kaunas, tel. 8-37 330303(10-15 val.)
24 val. 5 Doc. J. Jonaitis
Lankiniai dantų protezai su „atačmentine“ ir teleskopine fi ksacija
Gyd.odontologams ir gyd.odontologams specialistams
Partizanų g. 14A. Kaunas, tel. 8-37 330303(10-15 val.)
24 val. 5 Doc. J. Jonaitis
Dantų protezavimo planavimas Gyd.odontologams ir gyd.odontologams specialistams
Partizanų g. 14A. Kaunas, tel. 8-37 330303(10-15 val.)
8 val. 8-10 Doc. J. Jonaitis
Dantų protezavimo ABC Gyd. odontologams Partizanų g. 14A. Kaunas, tel. 8-37 330303(10-15 val.)
8 val. 8-10 Doc. J. Jonaitis
06 1106 18
Minkštųjų audinių įtaka estetiniam dantų implantacijos rezultatui
Gyd. odontologams ir gyd. odontologams specialistams
Vilnius,Klaipėda tel. 868239021
8 val. 8 UAB „Orimeda“
06 12 Burnos reabilitacija dantų implantais. Įvadas Gyd.odontologams ir gyd.odontologams specialistams
KaunasKlaipėda, tel. 8 682 39021
8 val. 8 UAB „Orimeda“
06 12Ūmios būklės odontologo praktikoje Gyd. odontologams ir burnos
priežiūros specialistamsKaunas, tel. 8 687 49024 8 val.
būtinosios pagalbos
50 UAB „Krizių tyrimo centras“
07 02 Kaulo augmentacija I dalis Gyd. odontologams ir gyd. odontologams specialistams
Tel. 8 682 39021, Vilnius, klinika „Gidenta“, Vienuolio g. 14
8 val. 4 UAB „Orimeda“
07 09 Kaulo augmentacija I I dalis Gyd.odontologams ir gyd.odontologams specialistams
Tel. 8 682 39021, Vilnius, klinika „Gidenta“, Vienuolio g. 14
8 val. 4 UAB „Orimeda“
09 0409 1109 2510 02
Suaugusio žmogaus pradinis gaivinimas ir pirmoji pagalba
Gyd. odontologams ir burnos priežiūros specialistams
VilniusKaunas, tel. 8-37 327331
8 val. būtinosios pagalbos
50 UAB „Krizių tyrimo centras“
09 25 Aktualios žinios odontologijoje Gyd. odontologams, gyd. odontologams specialistams ir burnos higienistams
Tel. 8 652 26829 8 val. odontologams, 3 val. burnos higienistams
100 KMU ir UAB „Eurodenta“
09 25 11 20
Klaipėdos teritorinio skyriaus seminaras Gyd.odontologams ir burnos priežiūros specialistams
Klaipėda, tel. 8 687 49024 100 LR odontologų rūmų Klaipėdos teritorinis skyrius
10 08-10 09 Dantų biomechanikos ir estetikos atkūrimas. Stiklo ir cirkonio keramika. Mikroprotezavimas: laminatės, užklotai, vainikėliai.
Gyd. odontologams, gyd. odontologams ortopedams
Antano Černikio odontologinė klinika; Šiaurės pr. 5B, Kaunas tel. 8-37 201072 arba 8 699 17849 www.cernikisdental.lt
16 val. 6 Med. dr. A. Černikis
10 15-16 Saugus dantų parengimas protezuoti. Tikslaus atspaudo nuėmimo metodika
Gyd. odontologams, gyd. odontologams ortopedams
Antano Černikio odontologinė klinika; Šiaurės pr. 5B, Kaunas8-37 201072 arba 8 699 17849 www.cernikisdental.lt
16 val. 6 Med. dr. A. Černikis
10 1611 27
Seminaras gyd. odontologams bei burnos priežiūros specialistams
Gyd. odontologams ir burnos priežiuros specialistams
LR odontologų rūmai, J. Jasinskio g. 16, Vilnius tel. 8 5 273 53 77, mob. 8 698 80836, 8 686 14508 el. p. [email protected]
100 Lietuvos gydytojų odontologų padėjėjų asociacija
10 16 Panevėžio teritorinio skyriaus konferencija Gyd. odontologams ir burnos priežiūros specialistams
Panevėžys, tel. 8 641 41389 100 LR odontologų rūmai Panevėžio teritorinis skyrius
10 20 Odontologinio kabineto (klinikos) pažangios vadybos kursai
Gyd. odontologams Vilnius, tel. 2328004, mob. 8 699 924628, www.vivadens.eu
8 val. 10 IĮ Estetinės odontologijos centras „Vivadens“
10 22 Odontologijos aktualijos Gyd. odontologams, gyd.odontologams specialistams ir burnos priežiūros specialistams
Kaunas, tel. 8 677 07494 150 VšĮ „Odontologijos studija“
10 23 Vilniaus teritorinio skyriaus konferencija Gyd.odontologams ir burnos priežiūros specialistams
Vilnius, tel. 8 652 22290 100 LR odontologų rūmų Vilniaus teritorinis skyrius
11 12 Saugus dantų ištraukimas. Neišdygusių (trečiųjų krūminių) dantų traukimo principai, technika.
Gyd. odontologams Antano Černikio odontologinė klinika; Šiaurės pr. 5B, Kaunas tel. 8 37 201072 arba 8 699 17849 www.cernikisdental.lt
8 val. 6 Med. dr. A. Černikis