Ugdymo plėtotės centras
Suaugusiųjų švietimo sistemos plėtra suteikiant besimokantiems asmenims bendrąsias
kompetencijas (II-etapas)
VP1-2.2-ŠMM-06-V-02-002
Teisinis suaugusiųjų švietimas Kazlų Rūdos savivaldybėje
Praktinė dalis
Parengė Daiva Dabrilienė
1 tema. Teisiniai sutuoktinių santykiai.
Metodai ir priemonės (praktinė dalis).
Literatūra
1. Rima Ažubalytė. Metodinis leidinys „Andragogų kvalifikacijos tobulinimas: inovatyvių
teisinio raštingumo metodų diegimas darbe su suaugusiais“.
2. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas // Valstybės žinios. 2000, Nr. 74-2262. Aktuali
redakcija//http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=286643&p_query=&p_
tr2=
3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Trečioji knyga. Šeimos teisė. Vilnius.
2002.
4. Ažubalytė R., Letukienė N. Teisė kiekvienam. TEV. 2007.P.60-77.
Atmintinė. „Veiksmų planas“. Besimokantiems pateikiama problemų sprendimo eigos
planas:
1. Kokią problemą reikia spręsti?
2. Kur galima rasti reikiamos informacijos?
3. Ką daryti:
3.1. kokius dokumentus reikia užpildyti / surašyti;
3.2. į kokias institucijas galima / reikia kreiptis?
4. Ar galima problemą spręsti kartu su kitais?
2
1. Darbas grupėse ir pateiktos lentelės pildymas, siekiant išsiaiškinti galimų šeimos
santykių tvarkymo alternatyvų privalumus bei trūkumus.
Pildant lentelę galima analizuoti atitinkamus kiekvienos potemės klausimus.
1.1. Besimokantieji perskaitys teorinį tekstą apie pasirinktą šeimos santykių aspektą.
1.2. Suskirstoma į grupes po 3-5 žmones ir užpildoma pateikta lentelė. Grupės turi surasti, aptarti ir
pasižymėti ant didelio popieriaus lapo nubraižytoje lentelėje kuo daugiau informacijos apie
nagrinėjamus skirtingus šeimos santykių įteisinimo būdus. Pateikiamos lentelės 1, 2 ir 3 potemės
klausimams nagrinėti.
1. Santuokos sudarymas.
,,Santuokos ir gyvenimo kartu neįregistravus santuokos panašumai ir skirtumai“
Bendro gyvenimo ,,forma“ Minimalaus amžiaus taisyklė
ir jos išimtys
Turtiniai
santykiai
Paveldėjimo
teisė
Santuoka
Gyvenimas kartu,
neregistravus santuokos
2. Sutuoktinių tarpusavio teisės ir pareigos.
,,Turtinių sutuoktinių klausimų sprendimas sudarius ar nesudarius vedybinės sutarties
privalumai bei trūkumai“
Turtinių sutuoktinių santykių
tvarkymo forma
Kam priklauso
sutuoktinių iki
santuokos turėtas
turtas
Kam priklauso po
santuokos įgytas
turtas
Kas turi rūpintis
vaikų išlaikymu
ir auklėjimu
1. Nesudarius vedybinės
sutarties
2. Sudarius vedybinę sutartį
3. Santuokos pasibaigimas.
,,Santuokos nutraukimo abipusiu sutarimu ar santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės
skirtumai“
Santuokos
nutraukimo būdai
Kokioms sąlygoms esant
santuoką galima
nutraukti atitinkamu
būdu
Kur ir kokia tvarka
būtina kreiptis dėl
santuokos
nutraukimo
Kaip sprendžiami
turtiniai, vaikų
išlaikymo ir kiti
klausimai.
1.Bendru abiejų
sutuoktinių sutikimu
1.
2.
3.
2. Dėl sutuoktinio
kaltės
1.
2.
3
3.
1.3. Grupių atstovai pristato atliktą darbą.
1.4. Visi kartu apibendrinsim , ir padiskutuosime, kodėl gyvenime žmonės dažniau renkasi vieną ar
kitą asmeninių bei turtinių šeimyninių santykių įteisinimo formą? Kokie jų privalumai ir trūkumai?
Ar užtenka informacijos apie vienokio ar kitokio teisinio sprendimo privalumus ir trūkumus?
II. Besimokančiųjų gebėjimams argumentuoti savo pasirinktą poziciją, analizuoti bei kritiškai
vertinti informaciją; analizuoti situacijas, ieškoti geriausių jų sprendimų būdų bei numatyti
sprendimų pasekmes, ugdyti siūlomi šie metodai.
1.Pozicijos užėmimas ir jos argumentavimas.
1.1. Siekiant paskatinti aktyviai panaudoti besimokančiųjų įgytas žinias, ugdyti ir stiprinti
gebėjimus aiškiai išreikšti savo nuomonę nagrinėjimu klausimu, pateikiami argumentai, taip pat
paskatinti susimąstyti apie svarbius šeimai ir santuokai klausimus, pateikite besimokantiems
diskutuotiną teiginį.
1. Santuokos sudarymas.
Vyrui ir moteriai, nusprendusiems kurti bendrą gyvenimą, būtina susituokti.
2. Sutuoktinių tarpusavio teisės ir pareigos.
Vedybų sutartis santuoką paverčia eiline teisine sutartimi.
3. Santuokos pasibaigimas.
Tėvų skyrybos, nesusiklosčius šeimyniniams santykiams, žaloja vaikus ir jas reikia
atidėti iki vaikų pilnametystės.
1.2. Užrašus: „TAIP“ ir „NE“.
1.3. Besimokantieji pasirinks savo poziciją šiuo klausimu.
1.4. Besimokantiesiems užėmus pozicijas, kiekvienos pozicijos ,,atstovų“ paaiškins, kokiais
argumentais jie grindžia savo pasirinkimą. Paaiškinkite besimokantiesiems, kad jie, išgirdę kitų
argumentus, bet kuriuo metu gali savo poziciją keisti. Paprašykite jų pakomentuoti, kodėl jie
pakeitė savo nuomonę.
1.5. Abiejų pozicijų atstovams išsakius savo argumentus, diskusija.
3. Darbas grupėse ir pateiktos lentelės pildymas, siekiant suvokti smurto šeimoje formas,
jo priežastis bei pasekmes.
2.1. Besimokantieji perskaitys teorinius tekstus apie smurto šeimoje priežastis ir pasekmes, kuriuos
galima rasti periodiniuose spaudoje, specialiuose leidiniuose bei interneto tinklapiuose. Internetiniai
šaltiniai: informacija apie nevyriausybines organizacijas, dirbančias žmonių teisių srityje:
http://www.manoteises.lt; Organizacijos ir projektai, susiję su prievarta prieš moteris ir vaikus:
http://www.kamkc.lt/home.7,p.0,e.6,l.lt; http://www.moterukoalicija.webinfo.lt/veikla.htm;
http://www.gap.lt/lt/sppm; http://www.sociumas.lt/lit/Nr6/smurtas.asp., taip pat žr. Ažubalytė R.,
Letukienė N. Teisė kiekvienam. TEV. 2007.P.69-71.
2.2. Suskirstysim juos į grupes po 3-5 žmones ir užpildysim pateiktą lentelę. Grupės, remdamosi
perskaityta ir iš kitų šaltinių surinkta informacija, taip pat savo patirtimi, turi aptarti ir pasižymėti
4
ant didelio popieriaus lapo nubraižytoje lentelėje kuo daugiau informacijos apie skirtingas smurto
šeimoje formas, atitinkamo smurto priežastis, atitinkamo smurto pasekmes ir galimus šios
problemos sprendimų būdus.
Smurto formos Kas ir kaip labiausiai
nukenčia nuo
atitinkamo smurto
Smurto priežastys Ką daryti: kaip išvengti
smurto, kaip apsisaugoti
nuo jo ir pan.
Fizinis
smurtas
Psichologinis
smurtas
Seksualinė
prievarta
Ekonominis
smurtas
Grupės atstovai pristatys darbą kitiems besimokantiems.
2.4. Apibendrinsime atliktą pratimą, visi kartu aptarsime, kokios smurto formos geriausiai
,,atpažįstamos“ Lietuvoje? Kurios smurto formos labiausiai smerkiamos? Kodėl? Kaip elgtis
smurtaujant šeimoje? Kur galima ieškoti pagalbos smurto šeimoje atveju?
3. Sprendimų medis.
Siekdami tobulinti besimokančiųjų gebėjimus analizuoti situacijas, ieškoti geriausių jų sprendimų
būdų bei numatyti sprendimų pasekmes, taip pat skatindami susimąstyti apie galimus nesantaikos
šeimoje sprendimo būdus, taip pat santuokos nutraukimo pasekmes, pasiūlykite paanalizuoti
pateiktą šeimos problemą ir surasti kuo daugiau priimtinų išeičių.
1.1. Besimokantieji, dirbs grupėmis po 3-5 žmones, susipažins su problemine situacija šeimoje.
Alvydas ir Roma gyvena susituokę 5 metus. Jų šeimoje auga du mažamečiai vaikai: 2
ir 3 metų amžiaus. Roma nedirbo, tvarkėsi namuose ir prižiūrėjo vaikus. Andrius dirbo statybose.
Tačiau jam netekus darbo, Romai teko grįžti į darbą bibliotekoje. Jos atlyginimo akivaizdžiai
neužteko šeimai išlaikyti. Tuo tarpu Alvydas ėmė vis daugiau gerti, ir ne tik nepadėjo namuose, bet
ir keldavo namuose skandalus. Išgirdęs žmonos priekaištus, kad tai jis degraduoja ir ardo šeimą, jis
vieną dieną primušė žmoną.
Kiekviena grupė turi išanalizuoti situaciją, išskirdami visus reikšmingus faktus.
1.2. Kiekviena grupė turi sugalvoti bent tris galimas išeitis ir nurodyti teigiamas ir neigiamas jų
pasekmes žmonai, vyrui, jų mažamečiams vaikams. Pasiūlykite formuluoti sprendimus ir
analizuoti jų pasekmes remiantis tokia schema:
Pirmas problemos sprendimo būdas:__________________________________________
5
Teigiamos pasekmės:
1.
2.
3.
Neigiamos pasekmės:
1.
2.
3.
Antras problemos sprendimo būdas:_________________________________________
Teigiamos pasekmės:
1.
2.
3.
Neigiamos pasekmės:
1.
2.
3.
Trečias problemos sprendimo būdas:___________________________________________
Teigiamos pasekmės:
1.
2.
3.
Neigiamos pasekmės:
1.
2.
3.
1.3. Grupių pristatys savo atliktą užduotį kitiems.
1.4. Apibendrindami darbą, padiskutuosime, ar visi pasiūlyti sprendimai yra realūs? Kodėl? Ar
gyvenime, spręsdami šeimos ir kitas problemas, patys besimokantys bando apgalvoti ir
pasverti kelis alternatyvius sprendimus? Ar tai naudinga? Kodėl?
2 tema. Teisiniai darbo santykiai.
Literatūra
1. Rima Ažubalytė. Metodinis leidinys „Andragogų kvalifikacijos tobulinimas: inovatyvių
teisinio raštingumo metodų diegimas darbe su suaugusiais“.
2. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas // Įstatymas skelbtas: Žin., 2002, Nr. 64-2569 //aktuali
redakcija //
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=288000&p_query=&p_tr2=
3. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. I–II dalys. Vilnius. 2003.
4. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. III dalis. Vilnius. 2004.
5. Ažubalytė R., Letukienė N. Teisė kiekvienam. TEV. 2007.P.91-98; 106-113.
Metodai ir priemonės (praktinė dalis).
Įvertinus tikslinės besimokančiųjų grupės pasiruošimą bei atitinkamo teisinio klausimo, kurį
reguliuoja darbo teisė, aktualumą besimokantiems, pasirinktą potemę galima nagrinėti pasirinktinai
naudojant šiuos metodus.
I. Naujai informacijai suprasti bei įtvirtinti žinioms siūlomi šie metodai.
1 . Lentelės pildymas, siekiant išsiaiškinti kuo legalus darbas skiriasi nuo nelegalaus.
1.1. Suskirstyti besimokančius grupelėmis po 3-5 žmones. Susipažins su informacija apie legalų,
t.y., sudarius darbo sutartį, darbą ir apie nelegalų, t.y., nesudarius darbo sutarties, darbą (Žr. pav.
6
Ažubalytė R., Letukienė N. Teisė kiekvienam. TEV. 2007.P.97), taip pat prisiminti iš kitų šaltinių
sužinotą informaciją, susijusią su nagrinėjamu klausimu.
1.2. Žinomą informaciją surašyti į lentelę, nubraižytą ant didelio popieriaus lapo, pakabinto klasėje.
Kiekviena grupė iš eilės siūlo po vieną legalaus arba nelegalaus darbo privalumą arba trūkumą.
Rašantysis turi raide T arba P nurodyti, kaip trūkumas ar privalumas yra nurodomi tam tikri darbo
formų aspektai. Būtina atkreipti dėmesį, kad turi būti pažymimi privalumai ar trūkumai, turintys
įtakos darbuotojui, darbdaviui, visuomenei ir valstybei. Darbas baigiamas tada, kai grupės nebeturi
pasiūlyti jokio naujo legalaus ar nelegalaus darbo privalumo ar trūkumo.
Dirbančiajam Darbdaviui Valstybei, visuomenei
Legalaus darbo
privalumai (P) ir
trūkumai (T)
1.pvz., Dirbantysis yra
apdraustas socialiniu
draudimu (P);
2.
3.
1.
2.
3.
1.
2.
3.
Nelegalaus darbo
privalumai (P) ir
trūkumai (T)
1.
2.
3.
1.
2.
3.
1.
2.
3.
1.3. Atliktą darbą apibendrinsim ir visi kartu aptarsime, kuris darbas teikia daugiau privalumų
dirbančiajam, darbdaviui, valstybei ir visuomenei. Kodėl žmonės ryžtasi dirbti nelegaliai? Kodėl
darbdaviai nelegaliai ,,įdarbina“ darbuotojus? Kokios pasekmės gali kilti nelegalų darbą
dirbantiems žmonėms, darbdaviams ir valstybei?
2. Sąvokų išsiaiškinimas.
Siekdami, kad besimokantieji suprastų ir įtvirtintų žinias apie įvairius darbo teisės reguliavimo
aspektus: kokios pagrindinės sąlygos numatomos darbo sutartyje, kaip nutraukiama darbo sutartis
pasiūlykite atlikti šį pratimą.
2.1. Besimokantieji perskaitys medžiagą apie atitinkamą darbo santykių sritį ir suradus atitikmenis
sujungti juos rodyklėmis.
1. Darbo sutarties sudarymas.
,,Darbo sutarties sąlygos“
A Kiekvienoje darbo sutartyje turi būti
numatyta darbuotojo darbovietė...........
A .........kuris gali būti nustatomas tiek
darbdavio- norint patikrinti, ar darbuotojas tinka
sulygtam darbui, taip pat ir stojančiojo dirbti
pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui.
B Kita būtina darbo sutarties sąlyga - tai darbo
funkcijos ....................
B ...... nurodoma įmonė, įstaiga ar organizacija,
struktūrinis padalinys, kuriame dirbs
darbuotojas.
C Kiekvienoje darbo sutartyje šalys turi
susitarti
dėl darbo apmokėjimo sąlygų.......................
C.........tam tikros profesijos, specialybės,
kvalifikacijos darbas arba tam tikros pareigos,
kurias užims darbuotojas.
7
D Viena iš papildomų darbo sutarties sąlygų yra
išbandymas, galintis trukti 3 mėn., arba įstatymo
numatytais atvejais 6 mėn.....................
D....nurodomas darbo užmokesčio dydis, kiek
kartų per mėnesį ir kokiomis dienomis jis bus
mokamas.
1. Darbo sutarties nutraukimas.
,,Darbo sutarties nutraukimo būdai“
A darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu A darbuotojas prieš keturiolika dienų įspėja
darbdavį, kad nutraukia darbo sutartį.
B darbo sutarties nutraukimas darbuotojo
iniciatyva
B darbdavys nutraukia sutartį dėl nepakankamos
darbuotojo kvalifikacijos.
C darbo sutarties nutraukimas, kai kaltas
darbuotojas
C šalys, sutarusios nutraukti sutartį, sudaro
raštišką susitarimą
D darbo sutarties nutraukimas, kai darbuotojo
kaltės nėra
D darbdavys nutraukia darbo sutartį, kai
darbuotojas šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas.
II. Besimokančiųjų gebėjimams derėtis su darbdaviu dėl darbo sąlygų bei suvokti darbuotojo
ir darbdavio teises ir pareigas, išdėstytas darbo sutartyje; analizuoti situacijas ir
argumentuotai spręsti, ar jos atitinka įstatymus ugdyti siūlomi šie metodai.
1. Pokalbio dėl darbo inscenizacija ir darbo sutarties sudarymas.
1.1. Siekiant ugdyti besimokančiųjų gebėjimus analizuoti ir suvokti teisinį tekstą, taip pat siekti
kompromiso, t.y., skaityti ir suvokti darbo sutartyje numatomas darbdavio ir darbuotojo teises
ir pareigas, pasiūlykite besimokantiesiems ,,sudaryti“ darbo sutartį.
1.2. Pasiūlykite besimokantiems susėsti ir dirbti poromis: darbdavys ir būsimas darbuotojas.
1.3. Prieš pradedant pokalbį, besimokantiems galima pateikti iš anksto parengtą informaciją apie
būsimą darbuotoją ir laisvą darbo vietą. Tačiau besimokantieji gali remtis ir savo asmenine
patirtimi, t.y., derėtis dėl ,,priėmimo“ į tokią darbo vietą, į kokią jie iš tikrųjų norėtų
pretenduoti.
26 metų Giedrė susitarė dėl pokalbio su kavinės administratoriumi dėl
virėjos darbo. Moteris yra įgijusi virėjos specialybę profesinėje mokykloje ir 2 metus
dirbusi virėja. Įmonė, kurioje moteris dirbo prieš išeidama vaiko priežiūros
atostogų, buvo uždaryta. Giedrė kartu su vyru augina du vaikus – ketverių ir dvejų
metų.
46 metų Romo specialybė – stalius. Prieš keletą metų jis buvo atleistas iš
darbo valstybinėje įmonėje, kurioje dirbo 20 metų, dėl etatų mažinimo. Kelis metus
nesurado darbo. Vyras ieško darbo pagal specialybę ir susitarė susitikti pokalbiui
su statybos bendrovės personalo direktoriumi dėl statybos darbų vykdytojo pareigų.
1.4. Pasiūlysime pokalbio metu abiems pusėms pakalbėti apie būsimo darbo sąlygas, reikalavimus,
užmokestį ir kitus darbdaviui ir darbuotojui aktualius dalykus. Ieškantysis darbo turi stengtis
kuo geriau pristatyti savo dalykinius ir asmeninius gebėjimus ir prisiminti, kad dalis sėkmės
8
priklauso nuo pasitikėjimo savimi ir elgesio kultūros. Darbdavys turėtų elgtis dalykiškai,
išsiaiškinti darbuotojo kvalifikaciją, kitas būtinas savybes.
1.5. Po pokalbio paprašysime susipažinti su darbo sutarties pavyzdžiu ir užpildyti ją, įrašant
pokalbio metu sutartas sąlygas.
1.6. Pabaigus darbą, aptarkite, kaip sekėsi darbuotojams ir darbdaviams. Ar pavyko susitarti dėl
priėmimo į darbą? Kas lėmė teigiamą rezultatą? Dėl kokių sutarties sąlygų buvo sunku
susitarti? Kodėl? Ar iki šiol besimokantiems teko sudaryti ar pasirašyti darbo sutartis? Ar jie
įdėmiai jas skaitė? Ar derėjosi dėl darbo sąlygų ar bent jau aiškinosi, kokias teises ir pareigas
prisiima pasirašydami tokią sutartį?
DARBO SUTARTIES PAVYZDINĖ FORMA*
DARBO SUTARTIS
200__ m. ____________d. Nr._____
___________________________________________________________________________________________
(įmonės, įstaigos, organizacijos (toliau vadinama – darbdavys) pavadinimas, adresas; jeigu darbdavys fizinis asmuo –
vardas ir pavardė, asmens kodas, adresas)
Darbdavio atstovas _________________________________________________________________________
(pareigos, vardas ir pavardė)
________________________________________________________________________________________________
ir priimamas į darbą asmuo (toliau vadinama – darbuotojas) (vardas ir pavardė);
________________________________________________________________________________________________
(paso ar asmens tapatybės kortelės duomenys, asmens kodas ; gyvenamoji vieta)
s u d a r ė šią darbo sutartį:
0. _____________________________________ priimamas dirbti šiomis būtinosiomis
(vardas ir pavardė)
darbo sutarties sąlygomis:
1.1. _________________________________________________________________;
(darbovietė – įmonė, įstaiga, organizacija, struktūrinis padalinys ar kt.)
1.2. _____________________________________________________________________________________
(tikslios darbo funkcijos, t.y. profesija, specialybė, pareigų pavadinimas, kvalifikacija; taip pat nurodyti, jeigu
darbuotojas priimamas mokiniu);
1.3. kitos būtinosios darbo sutarties sąlygos (pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 95 straipsnio 2 dalį)
________________________________________________________________________________________________
_______________________________________________________________________________________________.
2. Sudaroma ______________________________________________________________________________
(nurodyti, kokia darbo sutartis sudaroma – neterminuota, terminuota, laikinoji, sezoninė,
________________________________________________________________________________________________
dėl antraeilių pareigų, su namudininkais, patarnavimo darbams ir t.t., – įrašyti reikiamus žodžius. Jeigu sudaroma
terminuota, laikinoji ar sezoninė darbo sutartis, nurodyti jos galiojimo terminą)
3. Darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui šį darbo užmokestį: ___________________________________
(nurodyti valandinį tarifinį
________________________________________________________________________________________________
.
atlygį, mėnesinę algą, priemokas, priedus ir kita; kiek kartų per mėnesį, kuriomis dienomis mokamas darbo užmokestis)
9
Šiame punkte nurodytas darbo užmokestis ir jo mokėjimo sąlygos gali būti keičiami tik šalių susitarimu
(išskyrus atvejus, nurodytus Lietuvos Respublikos darbo kodekso 120 straipsnio 3 dalyje).
4. Nustatomas išbandymo laikotarpis ______________________________________.
(nurodyti terminą)
5. Nustatoma darbo dienos (pamainos, darbo savaitės) trukmė ___________________.
6. Nustatomas ne visas darbo laikas
____________________________________________________________.
(nurodyti, kas ir kiek mažinama, – darbo savaitės dienų skaičius, trumpesnė darbo diena)
7. Kasmetinių atostogų suteikimo tvarka, jų trukmė ir apmokėjimo sąlygos nustatomos pagal Lietuvos
Respublikos darbo kodekso 169, 171, 176 straipsnių nuostatas.
8. Įspėjimo terminai, kai ši darbo sutartis gali būti nutraukiama darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo
kaltės, nustatomi pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 130 straipsnio nuostatas.
9. Ši darbo sutartis įsigalioja ____________________________________________.
(nurodyti datą)
10. Darbuotojas pradeda dirbti ____________________________________________.
(nurodyti datą)
11. Ginčai dėl šios darbo sutarties nagrinėjami Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka.
12. Ši darbo sutartis gali būti nutraukta Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatytais pagrindais.
13. Ši darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais: vienas duodamas darbdaviui, kitas – darbuotojui.
Darbdavys – fizinis asmuo, (Parašas) (Vardas ir pavardė)
arba darbdavio atstovas
A.V.
Darbuotojas (Parašas) (Vardas ir pavardė)
*Pateikiama supaprastinta, sutrumpinta darbo sutarties pavyzdinė forma. Darbo sutarties pavyzdinę formą rasite //
http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=260944
2. Pozicijos nustatymas, dirbant 4 P (pozicija, priežastis, pavyzdys, pasekmė) metodu.
Siekdami ugdytikritinį mąstymą, gebėjimus išreikšti ir koncentruotai bei aiškiai argumentuoti savo
nuomonę, pasiūlykite besimokantiesiems pareikšti savo nuomonę diskutuotinais klausimais.
2.1. Pateikite aktualų klausimą iš darbo teisės reguliavimo srities.
1. Darbo sutarties sudarymas.
Darbdaviui naudingiau samdyti darbuotoją sudarant darbo sutartį ar nesudarant
darbo sutarties?
2. Darbo sutarties nutraukimas.
Naudingiau savo noru išeiti iš įmonės, ilgą laiką nemokančios atlyginimų, ar laukti, kol
bus paskelbtas bankrotas ir žmonės bus atleisti ne dėl jų kaltės?
2.2. Pasiūlykite besimokantiesiems, suskirstytiems į 4 grupes, suformuluoti savo nuomonę pateiktu
klausimu.
2.3. Paaiškinkite besimokantiesiems diskutuotino klausimo nagrinėjimo etapus. Besimokantieji turi:
P - suformuluoti savo poziciją, nuomonę nagrinėjamu klausimu, t.y.,
pasirinkti vieną iš pateiktų atsakymų alternatyvų;
10
P - pagrįsti savo nuomonę pateikdami svarbiausią tokios nuomonės
priežastį ar priežastis;
P - pateikti tai iliustruojantį pavyzdį;
P - nurodyti galimas tokio sprendimo pasekmes.
Prieš pradėdami vykdyti užduotį, galite pateikti pavyzdį, kad jiems būtų aiškus užduoties
atlikimo būdas. Atkreipkite besimokančiųjų dėmesį, kad 4 P gali tilpti 1-2 sakiniuose.
2.4. Nurodykite, kad grupių atstovai turės pristatyti savo poziciją kitiems. Pabaigus darbą
paprašykite grupių atstovų pristatyti atliktą ant didelių popieriaus lapų darbą.
2.5. Aptarkite pristatytas pozicijas. Paklauskite, ar sunku buvo grupėje suformuluoti bendrą poziciją
nagrinėjamu klausimu? Ar sunku buvo trumpai argumentuoti savo nuomonę: pateikti priežastis,
pavyzdžius, numatyti pasekmes? Ar nepasikeitė ankstesnė besimokančiųjų nuomonė
diskutuojamu klausimu, išgirdus oponentų argumentus?
3. Situacijų analizė.
Siekdami tobulinti gebėjimus analizuoti situacijas ir argumentuotai spręsti, ar jos atitinka įstatymus,
pasiūlykite besimokantiesiems ,,kvalifikuoti“ darbdavių veiksmus atleidžiant darbuotojus iš darbo,
t.y., nustatyti, ar atleidžiant iš darbo buvo laikytasi įstatymų reikalavimų.
3.1. Pasiūlykite besimokantiesiems, dirbant grupėmis po 3-5 žmones, išanalizuoti pateiktas
situacijas.
Darbo sutarties nutraukimo situacijos.
Giedrė, padirbusi kavinėje virėja 7 mėn. pasijuto nėščia ir pristatė med. pažymą
administracijai. Kavinės savininkas atleido Giedrę iš darbo be įspėjimo ir nurodė, kad
Giedrė dėl sveikatos būklės nebegali dirbti. Giedrei buvo išmokėtas 1 mėn. vidutinis darbo
užmokestis.
Romui, pasirašant sutartį darbdavys pasiūlė 3 mėn. išbandymo laikotarpį. Išdirbęs 2 mėn.
Romas gavo nepalyginamai geresnį darbo pasiūlymą, tačiau pradėti dirbti reikėjo tuojau pat.
Romas pranešė darbdaviui, kad išeina iš darbo ir pasiprašė būti atleistas per tris dienas.
Darbdavys atsisakė patenkinti prašymą ir pareiškė, kad Romas privalo atidirbti 2
savaites.Taip pat sumokėti už kursus, kuriuos Romas lankė 1 savaitę pradėjęs dirbti.
Giedrė, išdirbus virėja 3 metus, buvo įspėta, kad ji atleidžiama iš darbo, nes kavinė
pertvarkoma į klubą, kuriame nebus karšto maisto. Po 2 mėnesių ji buvo atleista ir jai buvo
sumokėta pinigų suma už nepanaudotas atostogas.
Romas, dirbantis staliumi įmonėje, pastebėjo, kad mažėja užsakymų. Vis dažniau staliai
keletą dienų neturėdavo darbo. Padalinio viršininkas leisdavo tokiomis dienomis išeiti
anksčiau iš darbo. Po kurio laiko staliams tiesiog paskambindavo ir pasakydavo, ar yra tą
dieną darbo. Po kelių dienų, vis neskambinant viršininkui, Romas nuėjo į darbą ir jam buvo
pranešta, kad jis atleistas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą – pravaikštą.
11
3.2. Paprašykite grupių išanalizuoti situacijas, motyvuotai atsakant į pateiktus klausimus.
Situacijos analizės klausimai
Kieno iniciatyva pasibaigė darbo sutartis?
Dėl kokių priežasčių buvo nutraukta darbo sutartis?
Ar darbdavys arba darbuotojas laiku įspėjo kitą sutarties šalį apie sutarties nutraukimą?
Kokios kompensacijos ir išmokos priklauso išeinančiam iš darbo darbuotojui? Ar jos buvo
išmokėtos?
Ar darbo sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų?
3.3. Paprašykite grupių atstovų pristatyti atliktą darbą. Apibendrindami grupių
pristatymus, paklauskite, ar besimokantiesiems teko susidurti su panašiomis situacijomis? Kaip jie
jautėsi? Ar darbuotojai pakankamai žino apie darbo sutarčių nutraukimo galimybes ir pasekmes?
3 tema. Vartotojų ir pacientų teisinė padėtis.
Literatūra
1.Rima Ažubalytė. Metodinis leidinys „Andragogų kvalifikacijos tobulinimas: inovatyvių
teisinio raštingumo metodų diegimas darbe su suaugusiais“.
2.Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo pakeitimo įstatymas .Valstybės
žinios. 2007. Nr.12-488. Aktuali redakcija
http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=291519&p_query=&p_tr2=
3.Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas. Valstybės
žinios. 2009. Nr. 145-6425. Aktuali redakcija.
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=359503&p_query=&p_tr2=
4.Ažubalytė R., Letukienė N. Teisė kiekvienam. TEV. 2007. P. 78-90.
5.Interneto nuorodos: Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba //
http://www.vartotojoteises.lt/; Sveikatos apsaugos ministerija, pacientų teisės //
http://www.sam.lt/lt/main/sveikatos_apsauga/pacient___teis__s
Metodai ir priemonės (praktinė dalis).
Įvertinus tikslinės besimokančiųjų grupės pasiruošimą bei atitinkamo teisinio klausimo, kurį
reguliuoja vartotojų ir ypatingos vartotojų grupės – pacientų – teises reglamentuojantys įstatymai,
aktualumą besimokantiems, pasirinktą potemę galima nagrinėti pasirinktinai naudojant šiuos
metodus.
I. Naujai informacijai suprasti bei įtvirtinti žinioms siūlomi šie metodai.
1. Vartotojų arba pacientų teisių sąrašo sudarymas.
1. Suskirstys besimokantieji į kelias grupes. Užsiėmime ,,Vartotojų teisės ir jų gynimas“,
paprašykite grupių ant lapo užsirašyti ,,Vartotojų teisės“, užsiėmime ,,Pacientų teisės ir jų
įgyvendinimas“ - ,,Pacientų teisės“. Nurodykite, kad kiekvienas jų turi pasakyti po vieną žinomą
vartotojų arba pacientų teisę ir grupėje sudaryti bendrą vartotojų arba pacientų teisių sąrašą.
12
2. Iš visų grupių pasiūlytų teisių sudarysime vieną bendrą vartotojų arba pacientų teisių sąrašą ir
užrašysime jį lentoje.
3. Susipažins su atitinkamais tekstais ir papildys bendrą vartotojų arba pacientų sąrašą teisėmis,
kurių nebuvo sąraše. Užsiėmime apie vartotojų teises, prie sąrašo dar pridėsime institucijas, į kurias
galima kreiptis dėl atitinkamos prekės ar paslaugos, o užsiėmime apie pacientus – paprašysime
išvardinti ir apibūdinkite atvejus, kai savo sutikimą tirtis, gydytis, teikti informaciją pacientas turi
patvirtinti parašu.
4. Aptarsime atliktą darbą. Paklausime besimokančiųjų, kuriomis iš sudaryto bendro vartotojų ar
pacientų sąrašo teisėmis jie yra pasinaudoję? Ar realu pasinaudoti visomis įstatyme numatytomis
teisėmis? Kodėl?
Užsiėmime apie vartotojus galite paklausti, ar teko ginti savo pažeistas teises? Ar besimokančiųjų
nuomone, tai verta daryti?
Užsiėmime apie pacientus galite paklausti, kaip elgiasi besimokantieji, kai jiems reikia pasirašyti
dokumentus sveikatos priežiūros įstaigoje: aiškinasi, kodėl ir ką reikia patvirtinti parašu, pasirašo
ten, kur pažymėta? Kodėl? Kokias pareigas, susijusias su savo ir savo artimųjų sveikata,
turėtumėme vykdyti?
2. Lentelės pildymas, siekiant išsiaiškinti, kokia informacija yra būtina vartotojui arba
pacientui.
2.1.Susiskirstys besimokantieji poromis ir aptars pateiktus teiginius ir nurodys, kuri informacija yra
naudinga ar nenaudinga, išsami ar nepakankamai išsami vartotojui arba pacientui ir kodėl.
1. Vartotojų teisės ir jų gynimas.
,,Ar naudinga ši informacija vartotojui“
Teiginiai Kodėl ši informacija
naudinga vartotojui
Kodėl ši informacija
nenaudinga vartotojui
1. Informacija apie vaikiškos tyrelės sudėtį
pateikta prancūzų, vokiečių ir rusų kalba.
2. Prie maisto prekės aiškiai nurodyta
standartinio vieneto kaina.
3. Vaistų reklamoje teigiama, kad juos
rekomenduoja atitinkamos srities gydytojų
organizacija.
4. Informacijos lapelyje prie elektros prekės
nurodyta, kaip ją saugiai naudoti.
II. Pacientų teisės ir jų įgyvendinimas.
,,Ar pateikta informacija yra pacientui?“
Teiginiai Kodėl informacija
pakankama pacientui
Kodėl informacija
nepakankama pacientui
1. Gydytojas, apžiūrėjęs pacientą, nurodo, kokius
vaistus vartoti, nieko daugiau nepaaiškindamas.
2. Prieš medicininę procedūrą pacientui
paaiškinama, kokiu tikslu ji paskirta, kokia jos
13
tvarka, paaiškinama, kur jis turi pasirašyti
sutikdamas ar nesutikdamas ją atlikti,
paaiškinama, kada ir kokius duomenis bus
galima panaudoti mokymo tikslams ir pan.
3. Gydytojas, įvertinęs tyrimų duomenis, pasako
pacientui diagnozę ir išrašo siuntimą pas
specialistą, nieko daugiau neaiškindamas.
4. Gydytojas paaiškinęs ligos esmę, nurodo, kad
galimi keli gydymo būdai ir paaiškina kiekvieno
jų privalumus ir trūkumus.
2.2.Paprašykite porų pristatyti darbą kitiems bei apibendrinkite pratimą. Ar svarbi yra teisė į
informaciją? Kodėl?
Užsiėmime apie vartotojus, padiskutuokite, kokią informaciją turėtų pateikti pardavėjai ar paslaugos
teikėjai siekdami padėti vartotojui pasirinkti prekę ar paslaugą? Kiek ir kuo svarbi yra reklama?
Užsiėmime apie pacientus, padiskutuokite, kokią informaciją turi gauti pacientas? Kodėl? Kuo
svarbi paciento teisė nežinoti? Kokiais atvejais, besimokančiųjų nuomone, gydytojai turėtų
pasinaudoti savo teise neinformuoti paciento apie jo būklę? Kodėl?
II. Besimokančiųjų gebėjimams argumentuoti savo reikalavimus, bendrauti ir
bendradarbiauti, ugdyti bus naudojami šie metodai.
1. Pretenzijos surašymas.
Siekdami ugdyti besimokančiųjų gebėjimus aiškiai išdėstyti savo reikalavimus, pateikti argumentus,
pasiūlysime surašyti pretenziją dėl nekokybiškos prekės.
1.1.Pasiūlysime besimokantiesiems prisiminti situaciją iš savo patirties, kai jie buvo nusipirkę
nekokybišką prekę ar paslaugą, arba perskaityti pateiktą situaciją.
,,Nekokybiška skalbimo mašina“
Giedrius prekybos centre nusipirko skalbimo mašiną. Po pusės metų skalbyklė sugedo.
Susiradęs gaminio garantinį dokumentą įsitikino, kad pardavėjas skalbimo mašinai suteikė vienerių
metų garantiją. Giedrius nutarė kreiptis į pardavėją, kad skalbimo mašina būtų pakeista.
Prekybos centre pardavėjas Giedriui pareiškė, jog per pusę metų sugesti skalbimo mašina
negali, jei naudojama tik asmeninėms reikmėms, ir pasiūlė remontuoti skalbyklę savo lėšomis, nes
tokio modelio skalbimo mašinų prekybos centre jau nebėra. Nepaisydamas pardavėjo pareiškimo,
Giedrius nusprendė kreiptis į prekybos centro administraciją. Administracija pasakė priimsianti tik
raštu surašytus reikalavimus.
1.2. Besimokančiuosius grupelėmis po tris susiskirstys ir išanalizuos pačių išgyventą arba
pateiktą situaciją. Besimokantieji turi:
Atrinkti faktus ir juos užrašyti;
Nurodyti problemą;
Aptarti, ko šioje situacijoje (įsigijus nesaugią ir (ar) netinkamos kokybės prekę ar
paslaugą) reikalaus iš pardavėjo:
14
- grąžinti įsigytą prekę;
- pašalinti trūkumus;
- sumažinti kainą;
- pakeisti prekę.
1.3. Pasiūlykite parašyti pretenziją prekybos centro administracijai. Pretenzijoje turi būti nurodyta:
Vardas, pavardė, adresas, telefono numeris. Pretenzija adresuojama įstaigos
administracijai.
Visi reikalingi faktai: prekės (ar paslaugos) įsigijimo data ir vieta; visa informacija apie
prekę; kur ir kada prekė pagaminta, koks garantijos laikas.
Kas buvo daroma, kur ir kada kreiptasi, kai buvo pastebėta, kad prekė (ar paslauga) turi
trūkumą arba gedimą.
Aiškiai suformuluotas reikalavimas.
Pretenzijos (reikalavimo) kalba turi būti trumpa, dalykiška, mandagi.
Prie pretenzijos turi būti pridėtos turimų dokumentų kopijos: pirkimo čekio, garantinio talono,
sąskaitos, remonto sąskaitos, ekspertizės akto ir pan. Visų dokumentų originalai turi būti saugomi.
Pretenzija (reikalavimas) gali būti siunčiamas registruotu laišku arba įteikiamas asmeniškai. Kopiją
reiktų pasilikti. Jeigu problema nebūtų išspręsta, tai bus įrodymas, jog kompanija žinojo problemą.
1.4. Atlikus darbą, paprašykite susikeisti parašytomis pretenzijomis su kitomis grupėmis ir
aptarti, kiek jos atitinka reikalavimus.
1.5. Atliktą užduotį aptarkite, diskutuodami siūlomais klausimais. Paklauskite besimokančiųjų,
ar jie yra aktyvūs, naudodamiesi ar gindami savo, kaip vartotojo, teises? Ar teko kreiptis dėl blogos
kokybės prekės ar paslaugos? Ar pavyko apginti savo, kaip vartotojo, teises?
2. Pokalbio su gydytoju (sveikatos priežiūros specialistu) inscenizacija.
Siekdami tobulinti besimokančiųjų gebėjimus bendrauti ir bendradarbiauti su gydytojais
(specialistais), pasiūlykite besimokantiesiems inscenizuoti vizitą pas bendrosios praktikos gydytoją
ar kitą specialistą.
2.1. Suskirstykite besimokančiuosius į dvi grupes. Pirmieji bus pacientai, antrieji – gydytojai.
Trumpai paaiškinkite jiems ,,situaciją“:
Pacientai, jūs jaučiatės sunegalavę ir ruošiatės nuėję pas gydytoją, išsiaiškinti visus
rūpimus klausimus apie savo sveikatos būklę. Grupėje aptarkite visus jums rūpimus klausimus ir
užsirašykite juos lentelėje.
Gydytojai, jūs laukiate savo pacientų. Grupėje pabandykite aptarti būsimo pokalbio sritį
ir numatykite, ko gali paklausti pacientai. Klausimus pasižymėkite lentelėje.
Pokalbio sritis Klausimai
1. Medicininiai tyrimai 1. Kokius tyrimus reikėtų atlikti diagnozei nustatyti?
2.
2. Diagnozė ir jos
apibūdinimas
1. Kokia liga aš susirgau ir kodėl?
2.
3. Gydytojo specialisto
pagalba
1. Su kokiu specialistu aš turėčiau pasikonsultuoti?
2.
15
4. Mokesčiai už
paslaugas
1. Ar gydymas man kainuos?
2.
5. Vaistai ir jų
kompensavimas
1. Ar bus kompensuojami man paskirti vaistai?
2.
6. Kitos gydymo
galimybės
1. Kokie yra kiti šios ligos gydymo būdai?
2.
Papildomi klausimai
2.2. Po pasiruošimo, pasiūlykite besimokantiesiems susėsti poromis: gydytojas ir pacientas.
Paaiškinkite, kad pacientai turi išsiaiškinti kiek galima daugiau apie savo sveikatos būklę, o
gydytojai turi pasistengti kiek galima išsamiau informuoti savo pacientą.
2.3. Atlikus pratimą, aptarkite ,,pokalbį“. Paklauskite besimokančiųjų, ar ,,pacientai“ jautėsi jaukiai
tiek daug klausinėdami gydytojo? Ar ,,gydytojai“ galėjo atsakyti į visus klausimus? Ar
,,pacientams“ aiški buvo informacija, gauta iš ,,gydytojo“? Ar tokio pobūdžio pokalbis dažnai
įvyksta su tikrais gydytojais? Kodėl?
4 tema. Nuosavybės teisė. Kreipimasis į teismą.
Literatūra
1. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Valstybės žinios. 2000, Nr. 74-2262.
Aktuali
redakcija//http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=286643&p_quer
y=&p_tr2=
2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas // Valstybės žinios. 2002, Nr. 36-
1340 // aktuali redakcija //
http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=284330&p_query=&p_tr2
=
3. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas // Žin.,
2000, Nr. 30-827 // aktuali redakcija //
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=287706&p_query=&p_tr2
=
4. Ambrasienė D., Baranauskas E. ir kiti Civilinė teisė. Prievolių teisė. Vadovėlis.
Vilnius, 2004.
5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė. I
dalis. Vilnius. 2003.
6. Laužikas E., Mikelėnas V., Nekrošius V. Civilinio proceso teisė. Vadovėlis. I tomas.
Vilnius. 2003.
7. Ažubalytė R., Letukienė N. Teisė kiekvienam. TEV. 2007.P. 45-49; 51-59.
8. Šaltiniai internete: http://www.socmin.lt; www.sodra.lt; http://www.tm.lt;
www.teisinepagalba.lt; www.nplc.lt
16
9. Rima Ažubalytė. Metodinis leidinys „Andragogų kvalifikacijos tobulinimas:
inovatyvių teisinio raštingumo metodų diegimas darbe su suaugusiais“.
Metodai ir priemonės (praktinė dalis).
Įvertinus tikslinės besimokančiųjų grupės pasiruošimą bei atitinkamo teisinio klausimo, kurį
reguliuoja Civilinis kodeksas arba Civilinio proceso kodeksas, aktualumą besimokantiems, bus
pasirinktos potemės, galima nagrinėti pasirinktinai naudojant šiuos metodus.
I. Naujai informacijai suprasti bei įtvirtinti žinioms siūlomi šie metodai.
1. Informacijos apie nuosavybės įgijimo būdus analizė.
Siekiant išsiaiškinti įvairius nuosavybės teisės atsiradimo pagrindus, bus pasiūlyta besimokantiems
nuspręsti, kaip jiems optimaliausiai ,,pasielgti“ su nuosavybe. Šiai užduočiai siūloma rengtis prieš
užsiėmimą, nes reikia pasidomėti papildoma medžiaga.
1.1. Paprašysime besimokančiųjų susipažinti su informacija apie nuosavybės teisės atsiradimo
pagrindus, didesnį dėmesį atkreipiant į paveldėjimą (žr. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
5.1-5.67 str., reguliuojančius paveldėjimą).
1.2.Suskirstysime juos į tris grupes ir paaiškinsime jiems, kad jie turės suteikti ,,konsultaciją“.
1.3.Trims iš anksto parinktiems ar pageidavusiems besimokantiems pateikite susipažinti situaciją.
Garbaus amžiaus vyras, turintis namą pajūryje, butą Vilniuje, nemenką sąskaitą banke ir
naują automobilį, turi operuotis ir nori apsispręsti, kaip iki operacijos sutvarkyti savo turto
reikalus. Jis iš pirmos santuokos turi 2 pilnamečius vaikus, su antra žmona augina nepilnametę
dukrą, tačiau nelabai sutaria ir įtaria, kad žmona gali būti neištikima. Su sūnumi iš pirmos
santuokos labai nesutaria ir nebendrauja, tačiau myli jo dukrytę, savo anūkę. Jis nori išsiaiškinti,
ką tokioje situacijoje jam geriausia padaryti. Jis siekia išsiaiškinti, kaip jis gali paskirstyti savo
turtą surašydamas testamentą, kas ir kiek paveldės jo mirties atveju, jei testamentas nebus
surašytas. Ką daryti, jei jam apsisprendus surašyti testamentą, jis nebespės nuvykti pas notarą –
operacija paskirta už kelių dienų.
1.4. Besimokantieji inscenizuos teisines konsultacijas. Asmuo, siekiantis išsiaiškinti situaciją,
kreipiasi į pasirinktas grupes, ir paaiškinęs jiems situaciją paprašo informacijos.
1.5. Pabaigus ,,konsultuotis“, paprašykite asmenų, gavusių konsultaciją, pristatyti savo sužinotą
informaciją.
1.6. Apibendrinsime užduotį. Paklausime, kaip besimokantieji tvarko savo turtinius reikalus:
konsultuojasi su teisininkais, pažįstamais, patys ieško informacijos? Kodėl?
2. Lentelės pildymas, siekiant išsiaiškinti įvairių ginčų sprendimo būdų privalumus ir
trūkumus.
2.1. Besimokantiesiems bus pateikta susipažinti su medžiagą apie teisminio nagrinėjimo ir
alternatyvių ginčų sprendimo būdų privalumus ir trūkumus. (Laužikas E., Mikelėnas V., Nekrošius
V. Civilinio proceso teisė. Vadovėlis. I tomas. Vilnius. 2003. P.55-62.)
2.2. Suskirstykite juos į 4 grupes ir paprašykite užpildyti lentelę.
17
Teisminis
nagrinėjimas
Neteisminiai teisinio ginčo sprendimo
būdai: šalių sutaikinimo procedūra, šalių
derybos tarpininkaujant pasirinktam
asmeniui, šalių derybos be tarpininko ir
kiti.
Išlaidos
Ginčo nagrinėjimo
trukmė
Ginčo nagrinėjimo
viešumas
Sprendimo vykdymo
privalomumas
Pažeistos teisės
apgynimas
Kitos aplinkybės
Jei nėra galimybės pastudijuoti informaciją apie alternatyvius ginčų sprendimo būdus, galima
nagrinėti teisminio nagrinėjimo privalumus ir trūkumus, kuriuos galima nustatyti analizuojant
informaciją apie kreipimąsi į teismą.
Teisminio nagrinėjimo
privalumai
Teisminio nagrinėjimo trūkumai
1.
2.
3.
1.
2.
3.
2.3. Atliktą darbą aptarkite. Paklauskite, ar, besimokančiųjų manymu, kreipimasis į teismą yra
geriausias teisinių ginčų sprendimo būdas? Kokiu atveju jie ryžtųsi kreiptis į teismą? Kodėl?
3. Darbas grupėse ir savo žinių perteikimas kitiems, siekiant išsiaiškinti valstybės
garantuojamos teisinės pagalbos gavimo galimybes.
3.1. Suskirstysime besimokančiuosius į tris grupes ir paprašysime jų perskaityti atitinkamą
informaciją: pirma grupė skaito apie pirminę teisinę pagalbą, antra – apie antrinę teisinę pagalbą,
trečia – apie asmenis, kurie gali nemokamai pasinaudoti antrine teisine pagalba, nepriklausomai nuo
jų pajamų ir turto lygio.
3.2. Kiekviena grupė turi išsiaiškinti tokius klausimus ir pasiruošti pristatyti darbą kitoms grupėms.
Kas tai yra nemokama pirminė / antrinė teisinė pagalba;
18
Kas gali pretenduoti gauti atitinkamą nemokamą teisinę pagalbą;
Kur reikia kreiptis dėl atitinkamos teisinės pagalbos gavimo;
Kokie dokumentai būtini kreipiantis dėl atitinkamos teisinės pagalbos.
3.3. Paprašysime pristatyti grupes savo darbą.
3.4. Apibendrindami sužinotą informaciją, padiskutuokite su besimokančiaisiais. Paklauskite jų,
ar teisinga, kad antrinę teisinę pagalbą kai kurių kategorijų asmenys gauna, nepriklausomai nuo jų
pajamų ir turto lygio? Ar, jų nuomone pakankamas yra Vyriausybės nustatytas pajamų ir turto lygis
(apie pajamų ir turto lygio apskaičiavimą žr. Teisingumo ministerijos tinklapyje http://www.tm.lt),
iki kurio asmeniui gali būti suteikta antrinė teisinė pagalba? Kodėl?
II. Besimokančiųjų gebėjimams argumentuoti savo reikalavimus, ieškoti kompromiso,
numatyti sprendimų pasekmes, ugdyti siūlomi šie metodai.
1. Derybos.
Siekiant ugdyti gebėjimus aiškiai formuluoti savo reikalavimus, daryti nuolaidas, ieškoti
kompromiso, siūloma inscenizuoti derybas.
1.1. Suskirstykite besimokančiuosius į dvi grupes. Pirmieji atstovaus skolintojo interesus, antrieji –
pasiskolinusio interesus. Kiekviena grupė turi susipažinti su pateikta situacija.
A.B. 2007 m. sausio 15 d. su C.D. pasirašė paskolos raštelį, pagal kurį paskolino
pastarajam 20 000 Lt. Pastarasis įsipareigojo skolą grąžinti iki 2007 m. balandžio 15 d., o uždelsus
skolos grąžinimą – mokėti 0,02 proc. delspinigių nuo negrąžintos paskolos sumos už kiekvieną
uždelstą dieną. Paskolos gavėjas iki 2007 m. balandžio 15 d. grąžino 8 000 Lt skolos. A. B. kreipėsi
į C.D. su reikalavimu grąžinti paskolą.
1.2.Grupėms, atstovaujančioms A. B. Ir C.D. suteikite laiko aptarti situaciją pagal pateiktus
klausimus. Jos turi:
1. Išskirti faktus ir nustatyti problemą;
2. Nustatyti, kokia paskolos dalis negrąžinta, kokios pasekmės gresia C.D. negrąžinus paskolos;
3. Išsiaiškinti, ar naudinga atstovaujamam asmeniui spręsti šią problemą teisme:
1) įvertinti galimas išlaidas. Nusprendęs kreiptis į teismą, ieškovas prašytų priteisti grąžinti
negrąžintą paskolos dalį, sumokėti sutartyje nustatytus delspinigius bei įstatyme nustatytas 5 proc.
dydžio metines palūkanas bei teismo išlaidas. Tačiau paduodamas ieškinio pareiškimą, ieškovas
turėtų sumokėti žyminį mokestį, kuris priklauso nuo reikalaujamos sumos;
2) įvertinti laiką, kurio prireiks bylinėjimuisi ir kitas svarbias jų atstovaujamam asmeniui
aplinkybes.
Pasiruošti deryboms su kitos sutarties šalies atstovais:
a. 1) Suformuluoti savo poziciją ir ją pagrindžiančius argumentus;
b. 2) Sugalvoti kelis problemos sprendimo būdus, aptarti jų teigiamas ir neigiamas
pasekmes;
c. 3) Pasiruošti apsvarstyti kiekvieną priešingos šalies pasiūlytą sprendimo būdą.
1.3. Paprašykite besimokančiųjų susėsti po du: A.B. atstovas su C.D. atstovu, ir inscenizuoti
derybas.
19
1.4. Aptarkite derybų rezultatus. Paprašykite porų pristatyti savo ,,derybų“ rezultatus. Koks
sprendimas buvo priimtas? Kas buvo sunkiausia derybų metu? Ar kada nors teko spręsti problemą
derybomis?
2. Ieškinio surašymas.
Siekiant ugdyti besimokančiųjų gebėjimus raštu išdėstyti savo reikalavimus, pagrįsti juos, bus
pasiūlyta surašyti ieškinį.
2.1. Suskirstysime besimokančiuosius į 4 grupes ir susipažins su pateikta situacija. Ieškiniui
surašyti galima panaudoti bet kurią situaciją, jau nagrinėtą per užsiėmimus, skirtus šeimos, darbo
santykiams ar vartotojų teisėms.
2.2. Kartu aptarsime, ką privalu nurodyti ieškinyje? Kas turi būti pridėta prie ieškinio?
Pagal Civilinio proceso kodeksą teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus,
keliamus procesinių dokumentų turiniui.
Ieškinyje, be to, turi būti nurodoma:
1. Ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas;
2. Aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas);
3. Įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir
kitokių įrodymų buvimo vieta;
4. Ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas);
5. Ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas
į ieškinį arba parengiamasis procesinis dokumentas;
6. Informacija, ar byla bus vedama per advokatą.
Prie ieškinio turi būti pridėti:
dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus;
duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas;
prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis
kodėl negalima pateikti šių įrodymų.
1. Paprašykite kiekvienos grupės pasinaudojant pateikta pavyzdine forma, surašyti
ieškinį, pvz., dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei.
2. Pasiūlykite grupėms susikeisti surašytais ,,ieškinio pareiškimais“ ir bendrai aptarti,
ar ieškiniai surašyti aiškiai, ar išdėstytos visos faktinės aplinkybės, ar tinkamai suformuluoti
reikalavimai teismui, ar pridėti visi reikalingi priedai.
3. Apibendrinkite užduotį, padiskutuodami, ar neteisininkui be kvalifikuotos pagalbos
įmanoma tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą? Kodėl?
teismui
(teismo pavadinimas)
IEŠKOVAS:
Vardas, pavardė, a.k. ------------------------------------------------------------------------------------------
Gimęs-----------------------------------Gyvenantis ----------------------------------------------------------
20
ATSAKOVAS:
Vardas, pavardė, a.k. ------------------------------------------------------------------------------------------
Gimęs ----------------------------------Gyvenantis ------------------------------------------------------------
IEŠKINIO PAREIŠKIMAS
Vilnius, 200... m. ............................mėn. ......... d.
Dėl ---------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civiliniu kodeksu ir Civilinio proceso kodeksu
Prašau:
1.____________________________________________________________________
2. ___________________________________________________________________
Priedai:
1. Šio pareiškimo nuorašas.
2. Žyminio mokesčio kvitas.
3. ..........................................
(parašas)
21
5 tema. Lietuvos Respublikos politinė sistema. Rinkimų teisė. Mokesčiai.
Praktinė dalis: metodai ir priemonės.
Įvertinus tikslinės besimokančiųjų grupės pasiruošimą bei temų aktualumą, pasirinktą potemę
galima nagrinėti pasirinktinai naudojant šiuos metodus:
I. Naujai informacijai suprasti bei įtvirtinti žinioms bus naudojami šie metodai.
1. Darbas grupėse ir pateiktos lentelės pildymas, siekiant išnagrinėti atskirų valstybės
institucijų funkcijas.
1.1.Bus pasiūlyta besimokantiesiems perskaityti tekstus apie Lietuvos valdžios institucijas.
1.2. Suskirstys besimokantieji į tris grupes ir užpildys lentelę: besimokantieji turėtų nustatyti
valdžios institucijų funkcijas bei jų rinkimų/ formavimo ypatybes.
Institucija Funkcijos Renkama (kaip dažnai?)/
Formuojama (kas formuoja?)
Seimas
Prezidentas
Vyriausybė
1.3. Grupės pristatys darbo rezultatus.
1.4. Apibendrindami darbą, padiskutuosime: Kuri valdžios institucija, besimokančiųjų nuomone, turi
daugiausiai galių paveikti žmonių gyvenimą? Ar užtikrinamas valstybės valdžios institucijų galių
balansas?
2. Darbas grupėse, siekiant išnagrinėti Lietuvoje vykstančių rinkimų tvarką.
2.1. Suskirstys besimokantieji į dvi grupes ir bus pateikita kiekvienai iš grupių po tekstą apie Seimo
ir Prezidento rinkimus bei jų organizavimą.
2.2. Grupės, išanalizavusios informaciją, atsakys į klausimus:
Kokio amžiaus sulaukę LR piliečiai įgyja rinkimų teisę?
Kas gali būti renkamas į Seimo nariu / Prezidentu?
Kaip organizuojami Seimo / Prezidento rinkimai?
Siekiant vizualizuoti svarbiausios informacijos pateikimą ant didelių lapų besimokantiems
galima pasiūlyti dirbti tokiu būdu:
22
kiekvienai grupei skirta tema (šiuo atveju – Seimo rinkimai ir Prezidento rinkimai),
užrašoma popieriaus lapo viduryje ir apibrėžiama apskritimu. Nuo apskritimo brėžiamos
šakos, kurios temą suskirsto į smulkesnes dalis, t.y. nurodo konkrečius atitinkamos teisės
bruožus. Nuo jų eina papildomos šakos detalizuojančios bruožus, kurios, savo ruožtu, taip
pat gali išsišakoti;
siekiant vaizdumo, temą, pagrindines ir šalutines šakas galima vaizduoti spalvotai arba
skirtingu šriftu.
2.3. Grupės pristatys darbo rezultatus. Apibendrindami pristatymus, pasiaiškinkite pagrindinius
rinkimų panašumus ir skirtumus. Padiskutuokite, ar pakankami reikalavimai kandidatams į
svarbias valstybei pozicijas? Kaip, besimokančiųjų nuomone, galima užtikrinti, kad rinkimuose
dalyvautų kompetentingi ir sąžiningi asmenys?
4. Lentelės pildymas, siekiant išsiaiškinti gyventojų mokamų mokesčių esmę ir paskirtį.
1.1. Paprašysime besimokančiųjų surasti atitikmenis pateiktoje lentelėje.
1.2.Visi kartu atlikę šį darbą, aptarkite: kokius mokesčius moka (ar mokėjo) besimokantieji? Jei
mokesčius jiems ,,nuskaito“ darbovietės, kurioje jie dirba, buhalteriai, ar besimokantieji
žino, kiek jie sumoka, pvz, pajamų mokesčio, socialinio draudimo mokesčio ir pan.? Ar yra
tekę rašyti prašymus dėl neapmokestinamo pajamų dydžio taikymo? Ar užtenka
informacijos apie 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio skyrimą? Iš kur buvo gauta tokia
informacija?
Mokestis (įmoka) Mokesčio (įmokos) esmė, paskirtis
A Akcizas A Šis mokestis (įmokos) garantuoja asmenims, įvykus
draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų
teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir
medicinos pagalbos priemones kompensavimą.
BValstybinio socialinio draudimo
įmokos
B šį mokestį fizinis asmuo moka tada, kai gabena ar
laiko daugiau prekių, apmokestinamų šiuo mokesčiu,
nei leidžiama įstatymą
C Pridėtinės vertės mokestis C šis mokestis mokamas tada, kai yra paveldimas
kilnojamasis daiktas, kurį pagal Lietuvos Respublikos
teisės aktus privaloma teisiškai įregistruoti Lietuvoje,
taip pat Lietuvos Respublikoje esantis nekilnojamasis
daiktas.
D Žemės mokestis
D Šio mokesčio mokėjimas užtikrina pensijas, ligos ir
motinystės, profesinės reabilitacijos, nedarbo,
nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinį
draudimą.
E Nekilnojamojo turto mokestis E šį mokestįturi mokėti pajamų gavę nuolatiniai
Lietuvos gyventojai ir nenuolatiniai Lietuvos
23
gyventojai, kurių pajamų šaltinis yra Lietuvoje
F Gyventojų pajamų mokestis
F Šis mokesti smokamas, kai fizinių asmenų pajamos iš
įstatyme nurodytų veiklų viršija 100 000 tūkstančių per
metus
G Paveldimo turto mokestis G Šiuo mokesčiu apmokestinamas fizinių asmenų
nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas,
išskyrus gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių,
ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio,
žuvininkystės paskirties bei inžinerinius statinius, jeigu
jie nenaudojami individualioje ar ekonominėje veikloje.
HPrivalomojo sveikatos draudimo
įmokos
H Šį mokestį moka asmenys, kurie yra privačios žemės
savininkai
Pateikiami teisingi atsakymai: AB; BD; CB; DH; EG; FE; GC; HA.
II. Besimokančiųjų gebėjimams argumentuoti savo pasirinktą poziciją, analizuoti informaciją
bei kritiškai mąstyti ugdyti siūlomi šie metodai.
1.,,Piliečių sueigos“ inscenizacija, siekiant ugdyti praktinius argumentavimo, kritinio
mąstymo, atsakomybės už priimamus sprendimus ir kitus piliečiui reikalingus įgūdžius.
1.1. Pateikite tikslinei besimokančiųjų grupei aktualią problemą, kurią jie spręs improvizuotoje
,,Piliečių sueigoje”. Svarstytina problema turi būti parinkta atsižvelgiant į tai, ar ji aktuali
besimokantiesiems, galbūt kelianti šalies, miesto, seniūnijos bendruomenės susidomėjimą, pvz.
visai valstybei aktualūs gali būti tokie klausimai, kaip Nacionalinio stadiono statymas sostinėje,
Krepšinio arenos statymas Kaune, tilto į Kuršių neriją statymas, Atominės elektrinės uždarymas,
mokyklų reforma ir kt.. Konkretaus miesto, rajono ar seniūnijos problemos yra žinomos ir aktualios
jų gyventojams.
1.2. Pateikite besimokantiesiems siūlomą arba andragogo (kartu su besimokančiaisiais) parinktą
situaciją. Siūlomu atveju dirbs keturios grupės: trys piliečių grupės atstovaus pasirinktus
alternatyvius sprendimus, ketvirtoji – valdžios atstovų (savivaldybės tarybos narių), turės,
išklausiusi grupių argumentus, priimti sprendimą. Tam, kad pratimas sėkmingai įvyktų užtenka, jog
būtų bent du alternatyvius sprendimus siūlančios piliečių grupės.
,,Piliečių sueiga dėl lėšų panaudojimo“
Metų pabaigoje paaiškėjo, kad savivaldybės biudžete dėl to, kad buvo surinkta daugiau mokesčių,
negu tikėtasi ir gautos Europos Sąjungos paramos, yra papildomas 1 milijonas litų. Savivaldybės
tarybai reikia nuspręsti, kaip jį panaudoti. Miesto meras kreipėsi į visuomenę, kviesdamas išsakyti
savo nuomonę miesto tarybos posėdyje, kaip geriau panaudoti šias lėšas. Miesto taryba planuoja
svarstyti tokias papildomų lėšų panaudojimo galimybes: pinigus skirti vaikų žaidimų ir sporto
aikštelių renovavimui ir statymui, pabaigti statyti apvažiavimą aplink miestą sunkiajam transportui
ar skirti šiuos pinigus kaip socialinę paramą socialiai remtiniems gyventojams.
1.3. Supažindinkite besimokančiuosius su pratimo ,,Piliečių sueiga“ eiga ir inscenizuokite ją.
24
1.3.1. Pasirengimas
Pasiūlykite besimokantiesiems susiskirstyti į grupes, pagal tai, kokią poziciją jie atstovaus.
Paaiškinkite, kad kiekviena grupė turi sugalvoti 3-4 argumentus savo pozicijai apginti bei po
2-3 klausimus oponentų grupėms.
Valdžios atstovų grupė (ją turi sudaryti nelyginis skaičius žmonių) turės aptarti galimus
alternatyvių sprendimų argumentus, jų pasekmes miesto gyventojams. Informuokite šios
grupės narius, kad jiems teks priimti galutinį sprendimą dėl lėšų skyrimo vienos ar kitos
problemos sprendimui. Paraginkite atsiriboti nuo išankstinių nuostatų, sprendimą turi lemti
grupių argumentavimas. Vertinant argumentus, reikia atsižvelgti, ar jie buvo aiškūs, paremti
analogijomis, skaičiais, pavyzdžiais ir pan.
Pasiūlykite valdžios atstovų grupei išsirinkti pirmininkaujantį, kuris turės vesti sueigą ir
sudaryti galimybę grupėms pateikti patikslinamuosius ar papildomus klausimus savo
oponentams bei valdžios atstovams ir išklausyti atsakymų.
1.3.2. Svarstymas ir oponavimas
Pasibaigus pasirengimui pakvieskite grupes eilės tvarka ir klausant pirmininkaujančiojo nurodymų:
išsakyti paruoštus argumentus;
užduoti klausimus kitoms grupėms;
atsakyti į valdžios atstovų klausimus.
1.3.3. Sprendimo priėmimas ir paskelbimas.
Išklausius visų grupių atstovų argumentų paprašykite valdžios atstovų grupės priimti
sprendimą balsuojant.
Prieš arba po balsavimo šios grupės nariai turi pateikti savo argumentus.
1.3.4. Apibendrinimas.
Apibendrindami sueigą, pasvarstykite:
Kaip sekėsi dirbti grupėje?
Ar buvo sunku rasti argumentų, išsakyti juos, formuluoti klausimus oponuojančioms
grupėms? Valdžios atstovų grupės dalyvių paklauskite, ar pratimo metu, išklausius
argumentus pakito jų asmeninė išankstinė nuostata. Kodėl?
Ar sprendimas geriausiai atitiko bendruomenės poreikius? Kodėl?
1.4. Apibendrindami atliktą pratimą, padiskutuokite, ar besimokantiesiems teko kada nors
dalyvauti panašiame susirinkime, kur savivaldos atstovai (tarybos nariai, meras, seniūnai ar kiti)
diskutavo, tarėsi su bendruomenės nariais kokiais nors klausimais? Ar jų nebūna, ar besimokantieji
nesidomi tokiais renginiais, nedalyvauja? Kodėl?
2. Politinių partijų programų analizė.
2.1. Suskirstykite besimokančiuosius į tris grupes.
2.2. Pateikite kiekvienai iš grupių po skirtingą 2008 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose
dalyvavusių politinių partijų programų ištrauką, nenurodydami partijos pavadinimo.
I grupei:
Ištraukos iš Socialdemokratų programos(programa priimta2009 m.plačiau žr. www.lsdp.lt)
25
1. Mes įsitikinę, kad:
didžiausia visuomenės vertybė yra žmogus, jo orumas, laisvė, teisės ir pareigos, gyvenimo
kokybė, sveikata ir išsilavinimas. Dėl to pasisakome už socialinį teisingumą, taiką,
demokratiją ir tvarią aplinką, kurie yra oraus žmogaus gyvenimo pamatas;
visuomenė turi užsibrėžti demokratinį tikslą – kurti gerovę visiems. Ji pasiekiama keliant
visuotinį kultūros, mokslo ir technologijų, švietimo, sveikatos priežiūros, gyvenimo lygį,
diegiant aukštesnius gyvenimo kokybės standartus;
svarbiausias prioritetas – investicijos į žmogų, į visų žmonių (pirmiausia – jaunimo)
švietimą, lavinimą, kuriant geras gyvenimo bei darbo sąlygas čia, Lietuvoje.
2. Mes <..> pasisakome už kiekvieno žmogaus, kiekvienos tautos orumą ir laisvę; socialinį
teisingumą ir galimybių lygybę; visų žmonių solidarumą; <..> informacinę ir žinių
visuomenę visiems; kūrybinės solidarios visuomenės ugdymą; taiką ir žmonijos pažangą be
karų, teroro ir prievartos; visuotinį užimtumą ir bet kokių žmogaus išnaudojimo formų
panaikinimą.
3. Pagrindinis mūsų principas – žmonių lygiavertiškumo principas. Nė vienas žmogus negali
būti laikomas vertesniu už kitą, kad ir kokios jis būtų tautybės, rasės, išsilavinimo, religijos,
politinių pažiūrų, socialinės padėties.
4. Socialinis teisingumas reiškia lygias galimybes visiems. Vienodos visuomeninio gyvenimo
pradinės galimybės, lygybė įstatymui dar neužtikrina nei lygybės, nei teisingumo. Socialinis
teisingumas reikalauja lygaus dalyvavimo, skirstant ir vartojant tiek materialines, tiek
socialines gėrybes bei paslaugas. Tačiau teisingumas reikalauja atlyginti kiekvienam už
darbą pagal jo rezultatus.
5. Žmogus rinkos sąlygomis turi būti solidarus su kitais žmonėmis. <...>Solidarumo
įgyvendinimo priemonės yra kompleksinės. Jos apima mokesčių ir finansų sistemos svertus,
rinkos reguliavimo mechanizmus socialinės gerovės reikmėms, socialinės politikos
instrumentus, taip pat remiasi tautos tradicijomis, solidarumo ugdymo sistema bei
visuomenės švietimu solidarumo dvasia. Solidarumą įgyvendina ir profesinės bei darbdavių
organizacijos, vartotojų asociacijos, kooperacijos sąjūdžiai, taip pat kitos sąjungos, galinčios
suteikti darbo, sveikatos ir socialines garantijas.
6. Žmogus negali būti atskirtas nuo savo darbo įrankių, jo niekas negali prievarta paversti
samdiniu. Nuosavybės formų įvairovė leidžia geriausiai tenkinti sudėtingus poreikius.
Privati daiktinė ar intelektinė, valstybės, savivaldybių, kooperatinė, bendruomenių
nuosavybė gali tarnauti įvairiems žmogaus ar visuomenės tikslams.
7. Žmogiškos būties struktūroje darbas – vienas svarbiausių elementų. Darbas, kaip asmens
tiesioginė fizinė ir dvasinė raiška, yra aukštesnė vertybė už kapitalą. Sunkus fizinis
nekvalifikuotas darbas žmogų alina, neužtikrindamas jam normalių gyvenimo sąlygų.
Kūrybiškas ir kokybiškas darbas suteikia žmogui gyvenimo pilnatvės pojūtį ir nukreipia jo
jėgas pažangos link.
8. Pasisakydami prieš daug žalos Lietuvai atnešusias laukinio kapitalizmo apraiškas, mes
esame už socialiai orientuotą rinkos ekonomiką. <...> Perskirstymas per valstybinius fondus
yra viena priemonių socialiniam teisingumui pasiekti ir solidarumo principui įgyvendinti.
Svarbiausiu akcentu tampa metodai, galintys užtikrinti teisingesnį perskirstymą tarp darbo ir
kapitalo, teisingesnį gamtos išteklių paskirstymą tarp tautų, garantuoti tolygesnę žmonijos
raidą, pažangą, socialinį teisingumą ir solidarumą tarp tautų ir žemynų.
26
II grupei:
Ištraukos iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratų programos (priimta 2008 m.
plačiau žr. www.tsajunga.lt)
1. Mūsų tikslas – telkti visuomenę imantis atsakomybės neatidėliotinai kurti geresnę Lietuvą. <..>
mes skelbiame įsitikinimą, kad:
- Lietuva bus geresnė, kai žmonės bus geresni vieni kitiems ir tėvynei, kai jie bendromis jėgomis
kurs tobulesnę, teisingesnę šalį, užtikrinančią, kad visų ir kiekvieno dvasinė ir materialinė gerovė
palaikoma, didėja tolygiai ir be skriaudų.
- Lietuva bus padoresnė, kai valstybės pareigūnai ir tarnautojai elgsis garbingai, nesavanaudiškai ir
nepriekaištingai.
- Lietuva bus stipresnė, kai bus stiprios jos šeimos ir moraliai stipri visuomenė. Lietuva bus
ištvermingesnė, kai gyvenimo kultūra laimės prieš girtuoklysčių, smurto ir mirties kultūrą.
- Lietuva bus teisingesnė, kai žmonės patirs, jog Lietuvoje teisingumas yra visiems vienodas.
- Lietuva bus tvarkingesnė, kai visiems rūpės ir veiks vienoda demokratinė tvarka <..> .
2. Valstybės rekonstrukcijostikslas – sukurti „kitokią valstybę“. Kitokia valstybė – tai valstybė, kuri
pirmiausia yra atsakinga, antra – tai valstybė, kuri gerbia savo piliečius, ir trečia – ji rūpinasi jais
tiek, kiek pati valstybė tai gali ir privalo padaryti.
3. Piliečiai pajus, kad valstybė juos gerbia, jeigu imsimės ryžtingai reformuoti valstybės paslaugų
teikimą. Pilietis, atėjęs į valstybės įstaigą, negali jaustis pastumdėliu, jis turi jausti, kad jį gerbia.
4. Valstybės autoritetas nebus susigrąžintas ir be realios bei efektyvios kovos su korupcija,
žmonėms suteikiant akivaizdžius įrodymus, kad valstybė gali garantuoti teisingumą. Tik laisva nuo
oligarchinės įtakos valstybė, tik „neužvaldyta“ valstybė gali nusipelnyti žmonių pasitikėjimo, kuris
yra būtinas valstybei norint būti permainų lydere.
5. Žinios ir išsilavinusi visuomenė turi tapti pagrindiniu valstybės politikos strateginiu prioritetu ir
kertiniu ilgalaikiu įrankiu globalioje konkurencijoje.
6. Valstybės ekonominės politikos tikslas turi būti ne bankrutuojančių gelbėjimas, bet visų resursų
telkimas tose kryptyse, kur ilgalaikė sėkmė jau yra įsitvirtinusi ir kur ją galima dar labiau išplėtoti,
sėkmingai konkuruojant globalioje ekonomikoje. Koncentruosime valstybės pastangas į stambių
tarptautinių korporacijų investicijų pritraukimą į Lietuvos proveržio kryptis. Rūpindamiesi Lietuvos
konkurenciniais pranašumais nepamiršime ir administracinės perteklinės naštos verslui bei per
didelių suvaržymų darbo rinkoje.
7. Šeima, vaikai ir elgesio skurdo įveikimas – svarbiausieji Tautos erozijos stabdymo tikslai. Tautos
erozijos stabdymas, arba „Demografinė rekonstrukcija“, mūsų įsitikinimu, turi apimti tris
svarbiausius problemų blokus: gyvenimo šeimoje skatinimo, gimstamumo skatinimo ir elgesio
skurdo įveikimo blokus.
8. Šiandien taip pat siūlytume paketą analogiškų ekonominių, finansinių ir socialinių priemonių,
kuriomis būtų skatinamas ne tik gimstamumas, bet ir gyvenimas šeimoje. Šeimų stiprinimas yra ir
būtinas žingsnis skatinant gimstamumą, o taip pat ir įveikiant elgesio skurdo epidemiją. <..> Kas
įeitų į šį paketą? Pirmiausia:
- tautinė ambicija;
- gyvenimo šeimoje skatinimas;
- gimstamumo skatinimas.
27
9. Elgesio skurdo negali įveikti didindamas pašalpas arba pašalpas suteikdamas didesniam skaičiui
žmonių. Gausi priešingą efektą. Vienintelis kelias – padėti žmogui susigrąžinti norą dirbti ir
normaliai gyventi. <..> Todėl raktas elgesio skurdo įveikimui – bendruomenių stiprėjimas.
Bendruomenė ir Bažnyčia turi tapti svarbiausiomis institucijomis, per kurias būtų teikiama parama
esantiems skurde.
III grupei:
Ištraukos iš Liberalų sąjūdžio programos (plačiau žr. www.liberalai.lt)
1. Laisvas, kūrybingas ir atsakingas žmogus yra PILIEČIŲ RESPUBLIKOS pamatas ir
tikslas. Mes tikime, kad investicija į žmogų, jo saugumą ir ugdymą, į šeimą, į
bendruomenę leis mums sukurti gyvybingą ir socialiai atsakingą pilietinę visuomenę,
kurioje gerbiamos žmogaus teisės ir orumas. Privati iniciatyva ir efektyvi ūkio
politika užtikrins gyvenimo kokybės kilimą visiems žmonėms. Lietuva sėkmingai
konkuruos globaliame pasaulyje puoselėdama savo kultūrinę tapatybę ir patriotizmą,
savigarbą ir ambiciją.
2. PILIEČIŲ RESPUBLIKOJE viešpatauja įstatymas ir teisingumas. <..> Žmogus čia
turi jaustis saugus, gerbiamas ir reikalingas, matyti čia savo ir savo vaikų ateitį. Mes
atmetame korupcijos ir klanų ryšių saistomą politinę sistemą, kurioje veša
privilegijos, telefoninė teisė, atsakomybės vengimas ir faktinė nelygybė taikant
įstatymus. Nesutinkame su požiūriu į žmogų kaip į statistinį vienetą, asmens
žeminimu ir vaikymu valdiškose įstaigose. Žmogus turi žinoti savo teises ir galėti jas
apginti. Kai įstatymai bus aiškūs ir teisingi, kai jie galios visiems vienodai, mažės
prielaidos korupcijai. Viešojo sektoriaus veiklos pagrindas – pagarba žmogui ir
atsakomybė už darbo rezultatus, valstybės teikiamos paslaugos turi būti kokybiškos
ir prieinamos. <..>
3. PILIEČIŲ RESPUBLIKOS ateitį užtikrins tik išsilavinęs ir kūrybingas
žmogus,gebantis konkuruoti šiuolaikinėje žinių visuomenėje. Išsilavinimas iš esmės
lemia gyvenimo kokybę. Todėl kiekvienas vaikas, nesvarbu, kur jis auga, – mieste ar
kaime, šeimoje ar prieglaudoje, turi turėti galimybę visapusiškai ugdyti asmenybę.
Todėl lanksti švietimo sistema turi sudaryti sąlygas žmogui visą gyvenimą mokytis ir
tobulėti. Mokyklos ir universitetai turi ne vien teikti diplomus, o ugdyti realiam
gyvenimui ir rinkai reikalingas žinias ir įgūdžius.
4. PILIEČIŲ RESPUBLIKOJE ūkio augimas turi tiesiogiaididinti Lietuvos žmonių
pajamas ir Lietuvos valstybės konkurencingumą. Žmonių verslumas kuria pajamas ir
turtą, darbo vietas, suteikia pasirinkimą vartotojams ir dirbantiesiems, skatina ūkio
augimą ir inovacijas. Verslo aplinka, makroekonominis stabilumas ir maži mokesčiai
turi sudaryti palankiausias sąlygas verslumui skleistis, kurti naujas bei plėtoti esamas
įmones ir užimtumą. Sveika konkurencija ir inovacijos turi užtikrinti pasirinkimo
galimybes, geresnę kokybę ir žemesnę kainą vartotojams bei pritraukti naujas
investicijas. <..>
5. Turime nuosekliai diegti racionalią, asmens rūpinimąsi savo ateitimi skatinančią
socialinio draudimo sistemą, sudaryti sąlygas efektyviai teikti socialines paslaugas.
28
Socialinės problemos nesprendžiamos socialistiniais metodais „atimti ir padalyti“.
Abejinga valdiška pašalpa niekada neatstos savanoriško darbo, žmogiškos atjautos ir
pagalbos silpniausiems visuomenės nariams. Todėl mes siūlome socialinės
atsakomybės principą: visa visuomenė – piliečiai, bendruomenės, Bažnyčia,
nevyriausybinės organizacijos, verslo atstovai ir valdžios institucijos – bendromis
jėgomis, papildydami vieni kitus, kuria socialinę santarvę.
2.3. Bus pateikta kiekvienai iš grupių klausimus teksto analizei:
Kokiai partijai (kokių pažiūrų: socialdemokratinių, konservatyvių, liberalių), Jūsų nuomone,
priklauso ši programa?
Kokie svarbiausi šios partijos tikslai, vertybės?
Kokių svarbiausių darbų turėtų imtis ši partija, atėjusi į valdžią?
2.4. Paprašykite grupių atstovų trumpai pristatyti kitoms grupėms ant didelio popieriaus lapo
išdėstytas svarbiausias programų nuostatas ir pagal pateiktus analizei klausimus pakomentuoti,
kodėl grupė mano, kad ši programa atspindi konkrečios politinės jėgos ideologiją.
2.5. Apibendrindami užduotį padiskutuokite: ar, besimokančiųjų manymu, politinės partijos svarbios
demokratinės valstybės gyvenime? Kodėl? Ar rinkėjai, taip pat ir dalyvaujantys užsiėmime, domisi
partijų programomis? Ar tai svarbu? Kodėl? Kokios priežastys lemia mažą žmonių pasitikėjimą
politinėmis partijomis? Kodėl? Kas, besimokančiųjų nuomone, yra populizmas?
3.Priemonių plano ,,Kaip paskatinti rinkėjų aktyvumą?“ kūrimas.
3.1. Trumpai pristatykite problemą. Galite remtis ir pastarųjų Lietuvoje vykusių rinkimų pavyzdžiu.
Priminsime besimokantiesiems, kad menkas rinkėjų aktyvumas tampa svarbia problema ne tik
politinėms partijoms ar politologams, tačiau kelia esminį klausimą: ar 20 - 30 procentų rinkėjų
dalyvaujant (o balsuojant už konkrečią partiją ar kandidatą dar mažesniam procentui rinkėjų)
išrinktas Parlamentas (nacionalinis ar Europos) gali priiminėti sprendimus, kurie yra privalomi
visiems (taigi ir tiems 80 procentų asmenų, kurie nepareiškė savo nuomonės rinkimuose).
3.2. Suskirstykite besimokančiuosius į dvi grupes. Paprašykite pagalvoti ir pristatyti kitai grupei
besimokančiųjų nuomone, realių (veiksmingų) priemonių planą, kaip paskatinti rinkėjų aktyvumą
Lietuvoje. Kiekvienos priemonės veiksmingumas turi būti motyvuojamas.
Prieš tai galite pateikti besimokantiesiems keletą skatinimo priemonių, kurios diskutuojamos (arba
taikomos) ne tik Lietuvoje, tačiau ir kitose šalyse:
Registruoti rinkėjus tik rinkimų dieną ir balsavimo vietoje;
Registruoti rinkėjus tik vakarais arba išeiginėmis dienomis;
Rinkimus organizuoti nedarbo dieną;
Rinkimus organizuoti ne vieną, bet dvi arba daugiau dienų;
Prailginti balsavimo laiko trukmę (skirti daugiau valandų rinkimų dieną);
Diegti elektroninį balsavimo būdą;
Sudaryti galimybę balsuoti už kitus asmenis, gavus jų įgaliojimu; neatėjusiuosius;
Organizuoti nemokamai rinkėjų pavežėjimą į balsavimo vietą, jiems to pageidaujant;
29
Organizuoti įvairias ,,kampanijas“, tiesiogiai skatinančias balsuoti, pvz.,populiarių
muzikantų raginimus balsuoti; vykdyti ,,bendras“ reklamines kampanijas už balsavimą ;
Vykdyti pilietinį ugdymą: diegti pozityvų požiūrį į politiką vidurinėse mokyklose per
pilietinio ugdymo pamokas; remti jaunimo politines, pilietines organizacijas ar iniciatyvas ir
pan.;
Priimti įstatymą, įtvirtinantį privalomą balsavimą.
3.3.Paprašykite grupių pristatyti savo darbą. Apibendrindami pratimą ir pamoką padiskutuokite,
kaip dalyvavimas // nedalyvavimas rinkimuose, pasitikėjimas, o gal nepasitikėjimas politinėmis
partijomis, taip pat valdžios institucijomis (Seimu, Vyriausybe) dera su Lietuvos Respublikos
Konstitucijos nuostatomis. Ką kiekvienas iš mūsų gali padaryti, siekdamas, kad šios nuostatos būtų
tinkamai įgyvendinamos?
Ištraukos iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos:
,,Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai“. (2 straipsnis).
,,Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių
suverenių galių.Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į
Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką.“(3
straipsnis).
,,Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo
atstovus.“(4 straipsnis).
4. Pozicijos užėmimas ir jos argumentavimas.
1.1. Siekdami ugdyti besimokančiųjų gebėjimus išreikšti ir argumentuoti savo nuomonę, pateiksime
besimokantiesiems vieną iš diskutuotinų teiginių:
1. Politinė sistema.
Ar Prezidentas turi turėti daugiau įgaliojimų?
2. Rinkimai. Politinės partijos.
Ar svarbu dalyvauti rinkimuose (ar mano balsas rinkimuose ką nors lemia)?
Ar politinės partijos atstovauja rinkėjų interesus?
3.Mokesčiai.
Ar naudinga mokėti mokesčius?
4.2. Ant priešingų klasės sienų bus pakabinti užrašai:
Užsiėmime apie politinę sistemą:
,,Respublikos Prezidentas turi pakankamai įgaliojimų“ ir ,,Respublikos Prezidentas turi per
mažai įgaliojimų“ .
Užsiėmime apie rinkimus:
,,Rinkimuose dalyvauti svarbu“ ir “Rinkimuose dalyvauti nesvarbu“ arba
,,Politinės partijos atstovauja rinkėjų interesus“ ir ,,Politinės partijos neatstovauja rinkėjų
interesų“.
Užsiėmime apie mokesčius:
,,Man mokesčius mokėti naudinga?“ir ,,Man mokesčius mokėti nenaudinga“.
30
4.3. Paprašykite besimokančiųjų pasirinkti savo poziciją ir atsistoti prie užrašo, išreiškiančio ją.
4.4. Paprašykite kiekvienos iš besimokančiųjų grupių surašyti ant didelio popieriaus lapo, kokiais
argumentais jie grindžia savo pasirinkimą. Paprašykite grupių atstovą pristatyti rezultatus. Po abiejų
grupių pristatymų, leiskite oponentams užduoti vieni kitiems klausimus.
4.5. Apibendrinkite diskusiją. Paklauskite, ar diskusijos metu pasikeitė besimokančiųjų nuomonė?
Jei taip, kokie oponentų argumentai juos įtikino? Ar diskusijoje buvo naudojama daug argumentų,
ar diskutuojantieji rėmėsi emocijomis, nemotyvuodami savo pasirinkimo?
5. Valstybės biudžeto deficito mažinimo svarstymas.
5.1. Prieš pradėdami darbą, paaiškinkite, kad valstybės pinigai (biudžetas) tvarkomi panašiai kaip
šeimos ar asmeniniai pinigai. Reikia suplanuoti, kokios bus valstybės ,,pajamos”, kokios
numatomos ,,išlaidos”, ir ką daryti, jei pačios būtiniausios išlaidos vis tik yra didesnės nei
pajamos: taupyti, atsisakyti tam tikrų išlaidų, ,,susiveržti diržus”, atimti iš vienų – atiduoti
kitiems ar skolintis ir vėliau atiduoti skolą ir palūkanas?
5.2. Paprašykite besimokančiuosius susiskirstyti į dvi grupes. Paprašykite padiskutuoti ir parengti
pasiūlymus, kaip sumažinti biudžeto deficitą (išlaidų numatyta daugiau nei pajamų), kuris
2010 m. siekė apie 5 milijardus litų: ar skirti mažiau lėšų kuriai nors sričiai (kodėl?) ar didinti
mokesčius (kokius ir kodėl?)
5.3. Paprašykite grupių pristatyti savo parengtą 2010 m. biudžeto deficito mažinimo projektą ir
motyvus, kodėl vienai ar kitai sričiai jie skyrė daugiau ar mažiau lėšų nei praėjusiais metais
arba iš kur planuojama gauti daugiau pajamų.
5.4. Padiskutuokite, kuo skiriasi ir kuo panašūs yra šeimos ir valstybės biudžetas? Kaip
planuojamos pajamos ir išlaidos? Ar numatomos išlaidos ,,netikėtiems” atvejais (rezervas)?
Kokiais atvejais nusprendžiama skolintis – kaip skaičiuojama, kada skolintis ,,verta”, o kada -
ne? Kokios išlaidos yra būtinos, o kurių sąskaita galima pataupyti?
6 tema. Europos Sąjunga.
Metodai ir priemonės (praktinė dalis).
1. Vitkus K., Prokopčik M. Pažinkime Europą. Kronta. 2007. P. 11 – 44; 85-96; 121-131.
2. „Europos integracijos pamokos“. Sudarytojai VitkusG., TotoraitisR. V: 2006. P. 8-31; 62-69;
124-143.
3. Šaltiniai internete: 12 Europos pamokų. http://europa.eu/abc/12lessons/index_lt.htm;
Lisabonossutartis. http://europa.eu/lisbon_treaty/news/index_lt.htm; Europos Sąjungos struktūrinė
paramahttp://www.esparama.lt
4. Rima Ažubalytė Metodinis leidinys „Andragogų kvalifikacijos tobulinimas: inovatyvių teisinio
raštingumo metodų diegimas darbe su suaugusiais“.
31
I. Naujai informacijai suprasti bei įtvirtinti žinioms bus siūlomi šie metodai.
1. Darbas grupėse ir pateiktos lentelės pildymas, siekiant išsiaiškinti Europos Bendrijų ir
ES sutarčių sudarymo priežastis bei tikslus, taip pat ES plėtros etapus.
1.1.Bus suskirstyti besimokantiji į grupes ir pasiūlyta kiekvienai grupei perskaityti teksto dalį apie
atitinkamą ES kūrimosi (4 grupės skaito apie atitinkamos organizacijos įkūrimą) ar plėtros (6
grupės skaito apie atitinkamą plėtros etapą) etapą.
1.2. Kiekvienai grupei pasiūlyta užpildyti atitinkamą lentelės grafą: apie vienos iš bendrijų ir
Europos Sąjungos įsteigimą arba apie atitinkamo plėtros etapo metu atitinkamų valstybių įstojimą į
ES.
1.1.Europos bendrijų kūrimasis.
Organizacijos
pavadinimas
Steigimo
sutarties
sudarymo
data
Sutartį sudariusios
valstybės
Sutarties
sudarymo
priežastys
Įsteigtos
organizacijos
veiklos sritys,
prioritetai
Europos anglių ir plieno
bendrija
Europos ekonominė
bendrija
Europos atominės
energetikos bendrija
Europos Sąjunga
1.2. ES plėtra.
Valstybė Įstojimo
metai
Įstojimo priežastys Kokiam plėtros
etapui priklausė?
Jungtinė Karalystė
Lietuva
Latvija
Prancūzija
Vokietija
Italija
Graikija
Estija
Švedija
Danija
Airija
Olandija
Portugalija
Rumunija
Lenkija
32
Suomija
Čekija
Slovėnija
Ispanija
Slovakija
Bulgarija
Kipras
Liuksemburgas
Vengrija
Malta
Austrija
Belgija
1.3. Paprašykite grupių atstovų surašyti informaciją, išanalizuotą grupėse, į bendrą lentelę,
nubraižytą ant didelio popieriaus lapo, pakabinto klasėje.
1.4. Apibendrindami atitinkamą pratimą, visi kartu aptarkite:
ES kūrimosi etapus; išgryninkite bendrijų ir ES skirtumus; padiskutuokite, ar Europos
Sąjunga yra reikalinga.
Kas lemia šalių apsisprendimą siekti ES narystės? Kodėl stojimas į ES buvo svarbus Rytų ir
Vidurio Europos šalims? Kuo ES reikšmingi paskutinieji plėtros etapai?
2. Darbas grupėse ir pateiktos lentelės pildymas, siekiant išsiaiškinti ES institucijų veiklos
sferas.
2.1. Pasiūlyta besimokantiesiems perskaityti tekstą apie ES institucijas.
2.2. Suskirstyti besimokantieji į grupes po 3-5 žmones ir pasiūlyta užpildyti pateiktą lentelę:
besimokantieji turėtų nustatyti Europos Sąjungos institucijų funkcijas bei kitus duomenis apie jas.
ES institucija Funkcijos Būstinė Renkama (Kaip
dažnai?)/ Nerenkama
Europos Komisija
Taryba
Europos Parlamentas
2.3. Grupių atstovai pristatys atliktą darbą.
2.4. Apibendrindami pratimą visi kartu aptarsime Europos Sąjungos institucijų funkcijas.
Padiskutuosime, kodėl ES institucijos vadinamos “valdžios trikampiu”? Kas yra valdžių padalinimo
principas? Ar jis veikia ES?
3. Darbas grupėse, siekiant išnagrinėti Lietuvos įstojimo į ES procesą, ES Lietuvai teikiamą
naudą.
33
3.1. Bus pasiūlyta besimokantiesiems perskaityti tekstą apie Lietuvos kelią į ES ir ES teikiamą
naudą Lietuvai.
3.2. Suskirstys besimokantieji į grupes po 3-5 žmones ir atsakys į klausimus:
Kodėl buvo nuspręsta siekti Lietuvos narystės ES?
Kada buvo pareikštas noras stoti į ES?
Kaip Lietuvai reikėjo pasiruošti narystei ES?
Kada Lietuva įstojo į ES?
3.3. Grupių atstovai pristatys atliktą darbą.
3.4. Apibendrinsime pratimą, padiskutuosime, kiek sudėtingas buvo Lietuvos kelias į Europos
Sąjungą? Ar buvo pateikiama pakankamai informacijos piliečiams apie derybas, apie narystę ES?
II. Besimokančiųjų gebėjimams argumentuoti savo pasirinktą poziciją, analizuoti informaciją
bei kritiškai mąstyti ugdyti siūlomi šie metodai:
1. Diskusija „Nuomonių linijos“ metodu.
1.1. Siekdami formuoti besimokančiųjų kritinį mąstymą, gebėjimą analizuoti pateiktą informaciją,
argumentuoti savo nuomonę, bus pasiūlyta jiems suorganizuoti diskusiją.
1.2. Užrašysime lentoje diskusinį klausimą, susijusį su nagrinėjama poteme:
1.1. Europos Sąjungos kūrimas, plėtra ir institucijos.
Europos Sąjunga turi tapti ,,valstybe”, turinčia savo vidaus bei užsienio politiką,
pinigus, karines pajėgas.
Europos Sąjungos plėtra naudinga Europos Sąjungai.
1.2. Lietuva Europos Sąjungoje.
Lietuva sėkmingai naudojasi ES parama.
Lietuvai naudinga būti Europos Sąjungos nare.
1.3. Ant lentos nupieškite nuomonių liniją:
Pritariu Greičiau pritariu Greičiau nepritariu Nepritariu
1.4. Besimokantieji pažymės savo nuomonę atitinkamoje linijos vietoje ir pateiks keletą argumentų
jai pagrįsti. Bus paprašyti, kad argumentai nesikartotų. Besimokantieji gali naudotis ne tik
vadovėliuose ar kituose šaltiniuose pateikta medžiaga, bet ir asmenine bei pažįstamų patirtimi:
nurodyti gyvenamoje vietoje įgyvendinamus ES struktūrinių fondų finansuojamus projektus,
nurodyti bevizį įvažiavimą į užsienio šalis, legalaus įsidarbinimo ar studijų pavyzdžius ir kt.
1.5. Apibendrinsime diskusiją.
2. Diskusija apie ES vertybes.
2.1.Trumpai supažindinsime (priminsime) besimokančiuosius su ES propaguojamomis vertybėmis.
,,Žmogaus orumas, laisvė, demokratija, lygybė, teisinė valstybė, žmogaus teisių užtikrinimas – tai
pagrindinės pirmuosiuose Lisabonos sutarties puslapiuose išdėstytos ES vertybės. Jos yra bendros
visoms ES valstybėms narėms. Jų privalo laikytis ir kiekviena šalis, norinti tapti ES nare.
Šių vertybių propagavimas, taip pat taikos ir ES piliečių gerovės užtikrinimas yra vieni pagrindinių
ES tikslų. Juos papildo konkretesni tikslai, kaip antai: socialinio teisingumo ir apsaugos
propagavimas, kova su socialine atskirtimi ir diskriminacija. <...>
34
Lisabonos sutartimi <...> ES įdiegiamos įvairios pilietinės, politinės, ekonominės ir socialinės
teisės, kurias privalo užtikrinti ne tik Europos Sąjunga ir jos institucijos, bet ir valstybės narės
įgyvendindamos ES teisės aktus. Pagrindinių teisių chartijoje pagrindinės teisės skirstomos į šešias
pagrindines dalis: orumas, laisvė, lygybė, solidarumas, pilietybė ir teisingumas. Joje taip pat
skelbiamos papildomos teisės, kurios nenumatytos Europos žmogaus teisių konvencijoje, kaip
antai: duomenų apsauga, bioetika, teisė į gerą administravimą, ir dar kartą pabrėžiama būtinybė
užkirsti kelią diskriminacijai dėl lyties, rasės ir odos spalvos. Pagrindinių teisių chartijoje taip pat
minimos socialinės teisės įmonėse, pvz., darbuotojų teisės būti informuojamiems, derėtis ir imtis
kolektyvinių veiksmų, kitaip tariant – streikuoti.“ (šaltinis: Lisabonos sutartis. Teisių ir vertybių
Europa. http://europa.eu/lisbon_treaty/glance/rights_values/index_lt.htm )
2.2.Paklausime, ar šios vertybės kam nors atrodo nepriimtinos? Tikėtina, kad dėl tokių vertybių,
kurios išvardintos tekste, nekils daug diskusijų. Diskusijos ir prieštaringi vertinimai, nuomonės,
požiūriai išryškėja, kai šios vertybės yra realizuojamos. Paprašykite besimokančiųjų pateikti
konkrečių pavyzdžių, kurie yra susiję su (ne)tolerancija kitokiems, (ne)diskriminacija, teisių
(ne)gerbimu (jie gali būti iš asmeninės patirties, iš žiniasklaidos ir pan.) ir paprašykite
motyvuotai išdėstyti savo nuomonę apie konkrečius įvykius (pvz., visuomenės reakcija į
nusikaltimą dėl odos spalvos; visuomenės požiūris į lytinį švietimą, neišskiriant informacijos
apie seksualines mažumas; į užsieniečius, kurie įsidarbina Lietuvoje ir pan.).
2.3. Apibendrinsime diskusiją, pabrėžsime, kad deklaruojamos vertybės gali tapti savomis tik tada,
kai jos bus visiškai suvoktos ir priimtos vidumi. Ir diskusijos, įvairių nuomonių reiškimas
paprastai padeda išryškinti skirtingus to paties reiškinio aspektus.
35
36