Download - Kiba Lion As
-
1
Trys ventintieji
KIBALIONAS
Senojo Egipto ir Senosios Graikijos hermetins filosofijos mokymas
NEVENTINTIESIEMS TIESOS LPOS NEPRABYLA
ikaga, 1940 m.
is hermetinio mokymo traktatas su pagarba paveniamas Hermiui Trismegistui, seniesiems egiptieiams inomam kaip DIDIAUSIAS I DIDIAUSI ir MEISTR MEISTRAS
Anotacija Kibalionas Hermio palikt ini pradiamokslis: aksiomos, aforizmai, sentencijos ir
komentarai. Naudodami ioje knygoje pateiktas inias bei patarimus, js galsite praktikai valdyti savo bsenas, susikurti naujus proius ir nauj charakter.
Dar tais laikais, dabartins rass prieauryje, kai Hermis vaikiojo tarp moni, savo pasekjams jis patikjo ventj Toto Knyg. i Knyga uslaptintas procesas, kuris gali atneti monijos atgimim. Tai raktas ir kitiems jo kriniams.
ioje Knygoje Hermis visai monijai atvr vienintel Keli, ir jau itisus amius vis laik ir vis tikjim didieji Iminiai siekia nemirtingumo iuo Keliu. Ir ms dienomis yra keletas slapt mokykl, kuriose udegamas Hermio ibintas. Bet ir be i mokykl, ir i viso be joki mokykl, Hermio ibintas nuvies kiekvien ini siekiant prot, vieninteliu Keliu ives atgimim.
VADAS
Studijuojantiems ar tyrinjantiems slaptuosius mokslus su malonumu pristatome nedidel
darb, pagrst senu kaip pasaulis hermetiniu mokymu. iuo klausimu rayta taip maai (iskyrus
begalines nuorodas mokym daugelyje darb apie okultizm), kad atkakls slaptj ties iekotojai,
be abejons, turt diaugtis ia knyga. io darbo tikslas ne skelbti koki nors filosofij ar doktrin,
bet trumpai idstyti mokiniams Ties, kuri pads sujungti vien visum daug atskir okultinio
mokslo ini, kuri jie yra gij, bet kurios akivaizdiai prietarauja vienos kitoms ir danai igsdina
ar atstumia pradedaniuosius. Mes neketiname statyti naujos ini ventovs, bet ketiname duoti
mokiniams rankas meistrikumo rakt, kuriuo jie gals atrakinti misterijos ventovs vidines duris,
iki kuri jie jau prijo pro pagrindin jim.
Visame pasaulyje niekas taip stipriai nesaugojo joki kit okultini mokym, kaip hermetinio
mokymo fragment, kurie mus pasiek per tkstantmeius, prabgusius nuo t laik, kai didysis io
-
2
mokslo pradininkas, Hermis Trismegistas, Diev Ratininkas gyveno Egipte, kai ten formavosi
dabartin moni ras. Abraomo amininkas ir, jeigu legendos neklysta, garbaus iminiaus vadovas,
Hermis buvo ir yra didioji centrin okultizmo saul, kurios spinduliai nuvieia begalinius, nuo t
laik tebeskelbiamus mokymus. Visi pagrindiniai, esminiai mokymai, kuriais remiasi kiekvienos
rass ezoteriniai mokslai, gali bti atsekti iki pat Hermio. Net seniausieji Indijos mokymai
neabejotinai kyla i hermetinio mokymo.
Daug paangi okultist i Gango ems keliaudavo Egipto em, kad atsisst prie meistro
koj. I jo jie gavo meistrikumo rakt, kuris paaikino ir sujung j skirtingus poirius, ir taip buvo
tvirtai sukurtas slaptasis mokslas. Ir i kit krat atkeliaudavo imini, kurie laik Herm meistr
meistru. Jo taka buvo tokia didel, kad, nepaisant gausi nuklydim nuo io kelio per amius
vairiose alyse, vis dar galima rasti esmini panaum bei atitikimo, slypini daugumoje danai
netgi prietaring teorij, skleidiam ir mokom tose vairiose alyse iomis dienomis.
Palyginamosios religijotyros studentas lengvai pastebs hermetinio mokymo tak kiekvienoje
monms inomojoje religijoje, ar ji bt mirusi, ar plaiai paplitusi ms laikais. Nepaisant
prietaravim, visada yra tam tikr bendrum, ir hermetinis mokymas veikia kaip didysis
sutaikytojas.
Atrodo, kad Hermio gyvenimo darbas buvo sti didi tiesos skl, kuri iaugo ir suydo
gausiomis, keistomis formomis, o ne kurti vien vyraujani filosofijos mokykl, vien pasaulin
mint. Visgi kiekviename amiuje pirmines, neikraipytas jo dstytas tiesas saugodavo keletas
moni, kurie, atmesdami gausius nepakankamai isilavinusius mokinius bei iekotojus, ilaik
hermetin paprot ir perduodavo i ties tik keletui pasiruousi j suvokti ir valdyti. Tiesa bdavo
perduodama i lp aus. Kiekvienoje kartoje, vairiose pasaulio alyse visada buvo keletas
ventintj, kurie palaik degani hermetinio mokymo ugn ir kurie troko savo lempomis pridegti
maesnes iorinio pasaulio lempeles, kai tiesos viesa blankdavo ir sksdavo nemokikumo
debesyse, kai lemp dagtis uterdavo svetima mediaga. Visada bdavo keletas, kurie itikimai
priirdavo tiesos altori, ant kurio deg amina iminties lempa. ie mons paaukojo savo
gyvenimus meils darbams, apie kuriuos taip tiksliai para poetas:
O, neleisk liepsnai mirti! Puoseltai per amius tamsioje oloje jos ventose ventyklose
puoseltai. Maitinamai tyr meils dvasinink neleisk liepsnai mirti!
ie mons niekada nesiek masi pripainimo ar gausi pasekj. Jie abejingi tiems dalykams,
nes ino, kaip maai kiekvienoje kartoje yra toki, kurie pasiruo tiesai ar kurie j atpaint, jeigu ji
jiems bt pateikta. Jie saugo gryn ms suaugusiems, kol kiti teikia pien vaikams. Jie saugo
iminties perlus keletui irinktj, kurie vertins j vert ir dvs juos savo karnose, bet nemtys j
materialistms, vulgarioms kiaulms, kurios tik mindyt perlus purv ir maiyt juos su savo
bjauriu protiniu maistu. Ir visgi ie mons niekada nepamiro pradinio Hermio mokymo, kad tiesos
-
3
odius reikia perduoti tiems, kurie pasiruo juos igirsti. Toks mokymas pateikiamas Kibalione:
kur engia meistro pda, ten plaiai atsiveria ausys t, kurie pasiruo jo mokymui. Ir dar: kai
mokinio ausys pasiruo girdti, atsiranda lpos, kurios upildo jas imintimi. Taiau jie grietai
laiksi dar vieno hermetinio aforizmo i Kibaliono: neventintiesiems tiesos lpos neprabyla.
Yra moni, kurie kritikuoja i hermetist nuostat ir kaltina juos tokia udarumo ir
atsiskyrimo politika neireikiant tikrosios dvasios. Taiau pavelkime atgal: istorijos puslapiai
atskleis imint meistr, kurie suvok pastang kvailyb siekiant mokyti pasaul to, ko is nebuvo
pasiruos ir visai nenorjo gauti. Hermetistai niekada nesiek tapti kankiniais, prieingai, jie tyliai
sdjo one su uuojautos ypsena lpose, kai nemokos niro ar savo proiu linksminosi
pasmerkdami kankinimams ir miriai kilniausius, bet suklaidintus entuziastus, kurie sivaizdavo gal
perteikti barbar rasei ties, manom suvokti tik irinktiesiems, toli paengusiems Kelyje.
Persekiojimo dvasia neinyko iki i dien. Yra toki hermetini mokym, kurie, jeigu bt vieai
paskelbti, sukelt daugumos mokytoj paniek ir ugauliojimus bei paskatint juos vl aukti: Ant
kryiaus! Ant kryiaus!. iame nedideliame darbe mes pasistengme suteikti jums fundamentali
Kibaliono mokym bendr vaizd, pateikti darbinius principus ir leisti juos taikyti jums patiems, bet
nesistengme perteikti vis mokymo smulkmen. Jeigu js esate tikras mokinys, js pajgsite
valdyti ir taikyti iuos principus, jeigu ne tuomet turite toks tapti, kitaip hermetinis mokymas jums
tebus odiai, odiai, odiai.
HERMETIN FILOSOFIJA
Neventintiesiems tiesos lpos neprabyla
I senojo Egipto atjo pagrindiniai slaptieji ir okultiniai mokymai, kurie per daugel tkstani
met padar stipr poveik vis rasi, tautybi ir taut filosofijai. Egipte piramidi ir sfinks
emje gim slapta imintis ir mistiniai mokymai. I jo slaptj mokym pasisavino visos tautos.
Indija, Persija, Chaldja ir Midija, Kinija, Japonija, Asirija, Senovs Graikija ir Roma bei kitos
senosios alys visos laisvai dalyvavo ini puotoje, kurioje Izids ems hierofantai bei meistrai
taip plaiai teik inias tiems, kurie ateidavo prie didiojo mistikos bei okultini ini gausybs rago
pasiruo semtis t ini, kurias senosios ems iminiai surinko vien viet.
Senajame Egipte gyveno didieji adeptai ir meistrai, kuri niekas niekada nepranoko, su kuriais
retai k palygindavo per itisus amius, prabgusius nuo didiojo Hermio laik. Egipte veik didioji
mistik loi lo. Pro jos duris engdavo neofitai, kurie vliau jau kaip hierofantai, adeptai bei
meistrai ikeliaudavo visas pasaulio alis, nedamiesi tikslias inias, kurias buvo pasiruo, stengsi
-
4
ir norjo perduoti tiems, kurie buvo pasiruo tokias inias gauti. Visi okultizmo mokiniai jauiasi
skolingi iems garbiems senosios ems meistrams.
Bet tarp i didij senojo Egipto meistr kakada gyveno vienas, kur meistrai vadino meistr
meistru. Tas mogus, jeigu tik jis i tikrj buvo mogus, gyveno Egipte paiais seniausiais laikais.
Jis buvo inomas kaip Hermis Trismegistas. Jis buvo okultins iminties tvas, astrologijos
pradininkas, alchemijos atradjas. Per prabgusius tkstanius met jo gyvenimo detales istorija
prarado, nors daugelis senj ali ginijosi tarpusavyje, siekdamos pasisavinti garb bti jo tvyne.
Tiksli jo gyvenimo Egipte data tuo savo siknijimu ioje planetoje dabar neinoma, bet ji
priskiriama ankstyvosiomis senj Egipto dinastij dienomis daug anksiau u Moz. Didiausi
autoritetai laiko j Abraomo amininku, o kai kurios yd tradicijos eina dar toliau, tvirtindamos, kad
Abraomas dal savo mistini ini gavo i paties Hermio.
Bgant metams po jo ijimo i io gyvybs plano (tradicijos tvirtina, kad jis fiziniu knu
gyveno tris imtus met), egiptieiai sudievino Herm ir trauk savo diev panteon Toto vardu. Po
daugelio ami Senovs Graikija taip pat padar j vienu i savo gausi diev, pavadinusi j Hermiu
iminties dievu. Egiptieiai jo atminim garbino daug ami deimtis ami ir vadino j Diev
Ratininku, vainikavo senuoju titulu Trismegistas, kuris reikia Triskart Didis, Pats
Didiausias, Didiausias i Didiausij ir t. t. Hermio Trismegisto vardas buvo garbinamas
visose senosiose emse ir tapo iminties altinio sinonimu.
Net ir dabar mes naudojams terminu hermetinis, nordami apibdinti tai, kas slapta,
uslpta, taip udara, kad niekas negali ieiti, ir t. t. vien todl, kad Hermio pasekjai visada tesjo
princip savo mokym ilaikyti paslaptyje. Jie niekada netikjo perl mtymu kiaulms, bet
greiiau jau laiksi principo: pienas kdikiams, msa stipriems vyrams. ie posakiai iandien
inomi krikionikojo ventojo Rato skaitytojams, taiau juos egiptieiai naudojo daug ami prie
Kristaus gimim.
Kruopti tiesos neplatinimo politika visada buvo bdinga hermetikams iki pat ms dien.
Hermetin mokym galima rasti visuose kratuose, tarp vis religij, bet jis niekada nesitapatino su
jokia konkreia alimi ar religine sekta. Tai dl senj mokytoj perspjimo neleisti slaptajam
mokymui susikristalizuoti iki tikjimo. io perspjimo imintis akivaizdi beveik visiems, inantiems
istorij.
Senasis Indijos ir Persijos okultizmas isigim ir buvo prarastas vien todl, kad mokytojai tapo
yniais bei ventikais ir sumai teologij su filosofija, dl to okultizmas Indijoje ir Persijoje po
truput buvo prarastas tarp gausybs religini prietar, kult, tikjim ir diev. Taip atsitiko ir
Senovs Graikijoje bei Romoje, taip atsitiko su gnostik bei ankstyvj krikioni hermetiniais
mokymais, prarastais Konstantino laikais, kai jo gelein ranka usmaug filosofij teologijos virve,
-
5
palikdama krikioni banyiai tai, kas buvo jos esm ir dvasia, bet priversdama j daugel ami
eiti apgraibomis, kol ji rado atgalin keli senj tikjim, taiau egzistuoja simptomai, akivaizds
visiems akylesniems XX amiaus tyrintojams, kad banyiai ms dienomis sunkiai sekasi atgauti
savo senuosius mistinius mokymus.
Visada buvo keletas itikim siel, kurios ilaik gyv liepsn, su meile saugojo j, neleido
gesti jos viesai. i narsi irdi ir bebaimi prot dka tiesa vis dar su mumis. Bet jos nemanoma
rasti knygose, net didiuliuose knyg kiekiuose. Ji keliavo grandine i meistro mokiniui, i
ventintojo hierofantui, i lp aus. Jeigu ji bdavo pilnai uraoma, tai jos reikm taip
uifruodavo alchemijos ir astrologijos terminais, kad tik turintis rakt tegaldavo j teisingai
perskaityti. Tai buvo btina norint ivengti vidurami teolog persekiojimo, kai jie kardu bei
ugnimi, lauais, kartuvmis bei kryiais kovojo su slaptaisiais mokymais. Iki pat i dien sunku rasti
patikim hermetins filosofijos knyg, nors apie atskiras okultizmo fazes raytose knygose ir
egzistuoja begal nuorod j. Ir visgi hermetin filosofija yra vienintelis meistrikumo raktas, kuris
atvers visas okultini mokym duris.
Ankstyvaisiais laikais egzistavo tam tikr, pagrindini, mokytojo mokiniui perduodam
hermetini princip rinkinys, kuris buvo inomas kaip KIBALIONAS tiksls io termino
reikm ir turinys prarasti prie daugel ami, taiau pats mokymas inomas tiems, kam jis per
amius buvo perduodamas i lp aus. Tiek, kiek mes inome, jo sakymai niekada nebuvo
urayti ar atspausdinti. Tai buvo tiesiog maksim, aksiom ir citat rinkiniai, nesuprantami
paaliniams, bet gerai suprantami mokiniams po to, kai juos savo neofitams paaikindavo ir
pavyzdiais paremdavo hermetik ventintieji. ie mokymai i tikrj sudar pagrindinius
hermetins alchemijos meistrikumo principus, kurie, prieingai vieajai nuomonei, labiau veik
proto jg, o ne fizini element srityje: kai vienos proto vibracij rys veriamos kitomis, o ne
vieni metalai veriami kitais. Legenda apie filosofin akmen, gebant paprastus metalus paversti
auksu, hermetins filosofijos atvilgiu tebuvo tik alegorija, kuri lengvai suvokdavo visi tikrojo
hermetizmo mokiniai.
Savo nedidelje knygelje, kuri yra tik pirmoji pamoka, kvieiame mokinius istudijuoti
hermetin mokym koks jis pateiktas Kibalione ir kaip aikiname j mes, kukls mokymo mokiniai,
turintys ventintj titul ir tebeesantys mokiniais prie Hermio, meistr meistro, koj. Mes
pateikiame jums daugel Kibaliono maksim, aksiom ir citat kartu su paaikinimais ir pavyzdiais,
kurie, kaip mes sprendiame, pads lengviau suprasti mokym iuolaikiniams mokiniams, ypa tais
atvejais, kai pirminis tekstas specialiai uifruotas neaikiais terminais.
Autentikos Kibaliono aksiomos, maksimos ir citatos tekste iskiriamos striu riftu, kad taip
jos bt deramai vertintos. Mes tikime, kad daugelis mokini, kuriems silome nedidel darb,
-
6
pasiims i jo puslapi toki pai naud kaip ir daugelis t, kurie iuo keliu meistrikum jo per
amius, prabgusius nuo Hermio Trismegisto, meistr meistro, didiausio i didiausij, laik.
Kibaliono odiais tariant:
Kur engia meistro pda, ten plaiai atsiveria ausys t, kurie pasiruo jo mokymui.
Kai mokinio ausys pasiruo girdti, atsiranda lpos, kurios upildo jas imintimi.
Atitinkamai pagal mokym klojasi ir ios knygos kelias pas tuos, kurie subrend gauti
instrukcijas ji patrauks dmes t, kurie pasiruo mokymui. Ir, analogikai, kai mokinys bus
pasiruos suvokti Ties, tada pas j ateis i nedidel knyga. Toks yra DSNIS. Hermetinis prieasi
ir pasekmi principas savo traukos dsnio aspektu suves vien viet lpas ir aus knyg ir mokin.
TEBNIE TAIP!
SEPTYNI HERMETINIAI PRINCIPAI
Tiesos principai yra septyni; tas, kuris juos smoningai ino, gauna magin rakt, kurio prisilietimas atveria visas ventovs duris.
Septyni hermetiniai principai visos hermetins filosofijos pagrindas yra ie:
1. Proto principas.
2. Analogijos principas.
3. Vibracijos principas.
4. Poliarikumo principas.
5. Ritmo principas.
6. Prieasi ir pasekmi principas.
7. Lyties principas.
ie septyni principai nuosekliai idstyti ir paaikinti pamok tekstuose, bet jau dabar galime
pateikti kiekvieno i j trump aikinim.
PROTO PRINCIPAS
Viskas yra Protas; Visata yra protin.
is principas knija ties, kad Viskas yra Protas. Jis paaikina, kad Viskas (kuris yra materiali
realyb, suprantama kaip visi ioriniai pasireikimai bei reikiniai, kuriuos mes inome svokomis
materiali visata, gyvenimo reikiniai, materija, energija, kitaip tariant, viskas, kas akivaizdu ms
-
7
jutim organams) yra dvasia, kuri pati savaime nepaini ir nenusakoma, bet kuri galima laikyti
arba suvokti kaip visuotin, begalin, gyv Prot. is principas taip pat paaikina, kad visas reikini
pasaulis, arba Visata, yra tiesiog Visko Proto kryba, paklstanti daikt krimo dsniams, ir kad
Visata, tiek savo visuma, tiek ir dalimis ar atskirais vienetais egzistuoja Visko Prote, kuriame mes
gyvename, judame ir egzistuojame. is principas, rodydamas protin Visatos prigimt, lengvai
paaikina galimus protinius ir psichinius reikinius, kurie taip stipriai traukia visuomens dmes ir
kurie be tokio principo yra nepains ir sukelia realias klitis moksliniams metodams.
io didio hermetinio proto principo suvokimas suteikia mogui galimyb labai lengvai
perprasti Proto Visatos dsnius ir taikyti juos savo gerovei bei vystymuisi.
Hermetizmo mokinys gyja sugebjim protingai naudoti didj Proto dsn, uuot naudojsis
juo nemokikai. Su meistrikumo raktu mokinys gali atrakinti daugyb proto ir psichikos ini
ventovs dur ir engti pro jas laisvai bei smoningai. is dsnis paaikina tikrj energijos, jgos
bei materijos prigimt, o taip pat kodl ir kaip visos jos paklsta Proto meistrikumui. Prie daugel
ami vienas i senj hermetizmo meistr ra: Kas suvok Visatos protins prigimties ties, tas i
tikrj pasistmjo kelyje meistrikum. Dabar ie odiai teisingi lygiai taip pat kaip ir tada, kai
jie buvo parayti. Be tokio rakto meistrikumas nemanomas, ir mokinys veltui belsis daugyb
ventovs dur.
ANALOGIJOS PRINCIPAS
Kaip viruje, taip ir apaioje; kaip apaioje, taip ir viruje.
is principas knija ties, kad visuomet egzistuoja atitikimas tarp dsni ir reikini
skirtinguose bties bei gyvybs lygiuose. iuose odiuose kaip viruje, taip ir apaioje; kaip
apaioje, taip ir viruje slypi sena hermetin aksioma. io principo valdymas padeda isprsti
daug tamsi paradoks ir uslpt gamtos paslapi.
U ms painimo rib egzistuoja kiti lygiai, bet jeigu mes jiems pritaikysime analogijos
princip, tai sugebsime suvokti daug k i to, kas kitaip mums bt nesuvokiama. is principas,
bdamas visuotinai taikytinas vairiuose Visatoje egzistuojaniuose materijos, proto ir dvasios
lygiuose, yra universalus dsnis.
Senieji hermetistai dsn laik viena i svarbiausi proto priemoni, su kuri pagalba mogus
sugebs atmesti visas klitis, slepianias nuo ms neinomyb. Su jo pagalba netgi galima pakelti
Izids skraist tiek, kad akimirkai tapt manoma vilgtelti dievybs veid.
-
8
Kaip geometrijos dsniai leidia mogui itirti tolimas vaigdes ir imatuoti j judjim sdint
observatorijoje, lygiai taip pat analogijos principo inojimas leidia mogaus miniai argumentuotai
pereiti nuo inomo prie neinomo. Tirdamas monad, jis suvokia arkangel.
VIBRACIJOS PRINCIPAS
Nieko nra ramybs bsenos, viskas juda, viskas vibruoja.
is principas knija ties, kad viskas juda, viskas vibruoja ir nieko nra ramybs bsenos,
tuos faktus, kuriuos patvirtina iuolaikinis mokslas ir kurie patenkina kiekvien nauj mokslin
atradim. Ir visgi hermetin princip prie tkstanius met paskelb senojo Egipto meistrai. is
principas paaikina, kad skirtumai tarp skirting materijos, energijos, proto ir netgi dvasios
pasireikim daugiausia priklauso nuo vibracij greiio kitimo. Pradedant nuo Visko, kuris yra gryna
dvasia, ir baigiant grandiozikiausiomis materijos formomis visa kas vibruoja. Kuo auktesn
vibracija, tuo aukiau forma yra skalje. Dvasia vibruoja taip energingai ir greitai, kad praktikai
atrodo esanti ramybs bsenos: kaip greitai besisukantis ratas mums atrodo nejudantis. Kitame skals
gale grandiozikos materijos formos, kuri vibracijos tokios emos, kad jos taip pat atrodo
nejudanios. Tarp i poli egzistuoja milijonai milijon vairiausi vibracij laipsni.
Nuo maiausi daleli bei elektron, atom bei molekuli iki pasauli bei galaktik viskas
vibruoja. Tai taip pat teisinga jgos bei energijos planams (kurie taip pat yra ne kas kita, kaip
skirting laipsni vibracijos), o taip pat ir proto planams (kuri bvis priklauso nuo vibracij) ir netgi
dvasios planams. io principo suvokimas, naudojant atitinkamas formules, leidia hermetizmo
mokiniui kontroliuoti tiek savas, tiek ir svetimas mini vibracijas. Meistrai taip pat taiko princip,
nugaldami gamtos reikinius ir vairiais bdais juos valdydami. Kas suvok vibracij princip, tas
sugrieb valdios skeptr, sako vienas i senj raytoj.
POLIARIKUMO PRINCIPAS
Viskas yra dvejopa; viskas turi savo polius; viskas turi savo prieyb; panaus ir nepanaus yra vienas ir tas pats; prieybs identikos savo prigimtimi, bet skiriasi laipsniu; kratutinumai sutampa;
visos tiesos tik pusiau tiesos; visus paradoksus galima suderinti.
is principas knija ties, kad viskas yra dvejopa, viskas turi savo polius; viskas turi savo
prieyb visa tai senos hermetins aksiomos. Poliarikumo principas paaikina daug kam nevilt
kelianius paradoksus, ireikiamus taip: tez ir antitez identikos savo prigimtimi, bet skiriasi
laipsniu; prieybs identikos, skiriasi tik savo laipsniu; prieybi poras galima suderinti;
kratutinumai sutampa; viskas egzistuoja ir neegzistuoja vienu ir tuo paiu metu; visos tiesos tik
-
9
pusiau tiesos, kiekviena tiesa pusiau neteisinga; viskas turi dvi puses; ir t. t. Jis paaikina, kad viskas
turi du polius, arba du prieingus aspektus, ir kad prieybs i tikrj tra vieno ir to paties dvi
kratutinybs su tarp j esania gradacij daugybe bei vairove. Pvz., kartis ir altis, bdami
prieybmis, i tikrj yra vienas ir tas pats, skiriasi tik vieno ir to paties laipsniai. Pavelkite savo
termometr ir pamginkite nustatyti, kur baigiasi iluma ir prasideda altis. Nra tokio dalyko kaip
absoliuiai ilta arba absoliuiai alta, abu terminai tiesiog reikia vieno ir to paties skirtingus
laipsnius, o tai yra vienas ir tas pats, kas pasireikia kaip iluma ir altis, ir tra vibracij forma, j
variantai ir greitis. Todl iluma ir altis yra du poliai to, k mes vadiname iluma, ir ie jos
pasireikimai tra poliarikumo principo iraika. Tas pats principas pasireikia viesos ir tamsos
atveju, nes jie taip pat yra vienas ir tas pats, skiriasi tik laipsniu tarp dviej reikinio poli. Kur
baigiasi tamsa ir prasideda viesa? Koks skirtumas tarp didelio ir mao? Tarp sunkaus ir lengvo?
Tarp atraus ir buko? Tarp triukmo ir tylos? Tarp aukto ir emo? Tarp pliuso ir minuso?
Poliarikumo principas paaikina iuos paradoksus, ir joks kitas principas negali jo pakeisti. Tas
pats principas veikia ir proto plane. Paimkime konkret ryk pavyzd: meil ir neapykanta dvi
proto bsenos, akivaizdiai visikai prieingos, taiau egzistuoja neapykantos ir meils gradacijos,
kuri nutol takai, ms suvokimu, gali bti apibdinti kaip simpatija ar antipatija, o viduriniame
take jos pereina viena kit taip palaipsniui, kad kartais mes sutrinkame ir nebeinome: mylime ar
nemylime, ar i viso esame abejingi. Visa tai yra vieno ir to paties gradacijos, k mes galtume
lengvai pastebti bent trumpai pamst, bet hermetistai nustat ir kur kas svarbesn dalyk, kad
neapykantos vibracijas galima pakeisti meils vibracijas ms pai, o taip pat ir kit moni
smegenyse.
Daugelis i js, skaitytojai, turite savo pai patirties, be to, esate stebj tai kit moni
atveju, kai nesmoningai greitai pereinama nuo meils prie neapykantos, bei atvirkiai. Ir todl
galite suvokti, kad tai yra manoma atlikti valingai, pritaikant hermetines formules.
Gris ir blogis yra ne kas kita, kaip du vieno ir to paties poliai, ir hermetistai ino, kaip
transmutuoti blog gr, naudojant poliarikumo princip. Trumpai tariant, meistrikas poliarikumo
valdymas tampa proto alchemijos faze i sentencij inojo ir naudojo senieji meistrai hermetikai,
ja remiasi ir iuolaikiniai. Principo suvokimas duoda galimyb keisti tiek savo, tiek ir kit
poliarikum, jeigu skirsite laiko mokytis iam menui btino meistrikumo.
RITMO PRINCIPAS
Visa kas teka, teka, iteka; visa kas turi savo potvynius ir atoslgius; visi reikiniai randasi ir inyksta; vytuokls svyravimai pasireikia visame kame; svyravim riba kair yra svyravim riba
dein; ritmai kompensuojasi.
-
10
is Principas knija ties, kad visame kame pasireikia judjimo vien ar kit pus ribos;
tekjimas ir itekjimas; svyravimas pirmyn ir atgal; vytuokls judesys savo judesio tipu panaus
potvynius ir atoslgius, aukt ir em potvyn, judjim tarp dviej poli, kurie egzistuoja pagal
anksiau aprayt poliarikumo princip.
Visada egzistuoja veiksmas ir atoveiksmis, jimas priek ir grimas atgal, kilimas ir
leidimasis. Visa tai egzistuoja Visatos, vaigdi, pasauli, moni, gyvn, proto, energijos ir
materijos veiksmuose. io dsnio veikiami kuriasi ir griva pasauliai, klesti ir lunga tautos, jis
pasireikia viso ko gyvenime ir netgi mogaus proto bsenose (btent io principo veikimo proto
lygiuose suvokimas, hermetist nuomone, yra svarbiausias dalykas). Hermetistai suvok io principo
visuotinio taikymo universalum, o taip pat atrado konkreius metodus, kaip jiems patiems veikti jo
pasekmes, naudojant atitinkamas formules ir metodus. Jie naudoja proto principo neutralizacijos
dsn. Jie negali panaikinti principo arba sustabdyti jo veikimo, bet jie imoko iki tam tikro laipsnio
ivengti jo poveikio, priklausomai nuo gyto principo valdymo meistrikumo. Jie imoko valdyti j,
uuot patys buv jo valdomi.
io ir kit panai metod esm hermetinis menas. Hermetizmo meistras poliarizuoja save
tak, kuriame jis nori ilikti ramybje, o po to neutralizuoja ritmo vytuokls svyravim, siekiant
ivesti j prieing poli. Visi individai, kurie pasiek tam tikr meistrikumo laipsn, daro tai
daugiau ar maiau nesmoningai, bet meistras tai atlieka smoningai ir naudodamas savo vali
pasiekia pusiausvyr bei proto stabilum, beveik nemanom suvokti masms, kurios kaip vytuokl
svyruoja visas puses. Hermetikai giliai inagrinjo poliarikumo princip. Atoveiksmio bei
neutralizacijos metodai ir j praktinis panaudojimas sudaro svarbi hermetins proto alchemijos dal.
PRIEASI IR PASEKMI PRINCIPAS
Kiekviena prieastis turi savo pasekm, kiekviena pasekm turi savo prieast; visa k valdo dsnis; atsitiktinumas tra neatpainto dsnio pavadinimas; egzistuoja daug prieastingumo plan,
bet niekas neivengia dsnio poveikio.
is principas knija ties, kad kiekvienai pasekmei egzistuoja prieastis, o i kiekvienos
prieasties seka pasekm. Jis paaikina, kad visa k valdo dsnis, kad niekas iaip sau neatsitinka,
kad nra tokio reikinio kaip atsitiktinumas, kad nors ir egzistuoja vairs prieasties bei pasekms
lygiai, o virutiniai lygiai dominuoja vir apatini, vis tiek niekas niekada nesugebjo visikai
ivengti dsnio. Hermetistai gerai vald meistrikum ir metodus, kaip tam tikru laipsniu pakilti vir
kasdieninio prieasi ir pasekmi plano, protu pakylant auktesn kit vibracij plan, kur jie patys
tampa prieastimis, uuot buv pasekmmis. moni mass plaukia paklusdamos supaniai aplinkai,
stipresni u juos moni trokimams, siekiams, aistroms, paveldimumui, taigai ir kitoms iorinms
prieastims, kurios aidia su jais kaip su pstininkais gyvenimo achmat lentoje. Bet meistrai,
-
11
pakil auktesn plan, valdo savo nuotaikas, charakterius, savybes bei jgas, o taip ir juos supani
aplink, ir tampa aidjais, o ne pstininkais. Jie padeda gyvenimui aisti jo aidim, uuot leid, kad
su jais aist ar jiems vadovaut svetimi norai ar supanti aplinka. Jie inaudoja princip, uuot buv
jo rankiu. Meistrai paklsta aukiausi plan prieastingumui, bet jie padeda valdyti savo pai
plane. iame teiginyje sukoncentruotas visas didysis hermetik painimas tegul skaito, kas gali
LYTIES PRINCIPAS
Lytis yra visame kame; visa kas turi savo vyrik ir moterik principus; lytis pasireikia visuose planuose.
is principas knija ties, kad visame kame pasireikia lytis vyrikas ir moterikas principai.
Tai teisinga ne tik fiziniame plane, bet ir proto, ir netgi dvasios planuose. Fiziniame plane lytis
pasireikia kaip seksas, auktesniuose lygiuose ji gauna daug tobulesnes formas, bet principas visur
vienas ir tas pats. Jokia kryba fizin, protin ar dvasin nemanoma be io principo. Jo dsni
suvokimas nuvies daugel dalyk, kurie neisprendiami monijos protams. Lyties principo veikla
visada nukreipta krim, sukrim bei atkrim. Visi daiktai ir visi mons turi savyje abu pradus
(arba principus), arba did princip.
Bet koks vyrikas daiktas turi ir moterik prad, taip pat kaip ir atvirkiai. Jeigu norite
suprasti protinio bei dvasinio krimo, sukrimo bei atkrimo filosofij, js turite suvokti bei
istudijuoti hermetin princip. Jame slypi daugelio gyvenimo paslapi sprendimai. Mes
perspjame jus, kad is principas neturi nieko bendra su daugybe em, vulgari, degraduojani
lyties teorij, mokym ir praktik, kurie pateikiami tokiu paiu pavadinimu ir kurie tra didio
gamtos lyties principo prostitucija. Tokie lidnai pagarsjusi falini kult menki likuiai
griaunaniai veikia kn, prot ir siel, ir hermetin filosofija visada protestavo prie iuos emus,
niekingus mokymus, kurie veda galum, itvirkim ir gamtos princip ikraipym. Jeigu js
iekote toki mokym eikite kur nors kitur. Hermetizmas neturi jums nieko tinkamo ioje knygoje.
Tyram visi daiktai tyri, emam emi...
PROTO TRANSMUTACIJA
Prot galima transmutuoti (lygiai taip, kaip metalus ir elementus) i vienos bsenos kit; i vieno skals lygio kit; i vien slyg kitas; i vieno poliaus kit poli; i vienos vibracijos
kit; tikroji hermetin transmutacija yra proto menas.
Kaip mes pastebjome, hermetistai buvo pirmieji alchemikai, astrologai, psichologai, o pats
Hermis buvo i moksl pradininkas. I astrologijos iaugo iuolaikin astronomija, i alchemijos
-
12
iuolaikin chemija, i mistins psichologijos vairios iuolaikins psichologijos mokyklos.
Nereikia galvoti, kad senieji nesuvok to, k iuolaikins mokyklos laiko iimtinai savo specifiniu
pasiekimu. Uraai ant akmen Senajame Egipte akivaizdiai parodo, kad senieji turjo isamias ir
pilnas astrologijos inias, ir pats piramidi pastatymo faktas rodo ry tarp j projekto ir
astronomijos mokslo duomen. Nesvetima jiems buvo ir chemija, nes senieji fragmentai atskleidia,
kad jie iman chemines mediag savybes. Fizik lieianias sensias teorijas po truput patvirtina
naujausi iuolaikinio mokslo atradimai, ypa susij su materijos sandara. Taip pat negalima teigti,
kad jie neinojo to, k dabar vadiname iuolaikiniais psichologijos atradimais. Atvirkiai, egiptieiai
labai gerai iman psichologij, o ypa tas sritis, kurias iuolaikins mokyklos ignoruoja ir kurios,
nors ir pavadintos psichikos mokslais, veda iuolaikinius psichologus aklaviet, priversdamos
juos pripainti, kad visame tame kakas vis tik yra. Tikrov tokia, kad, be materialios chemijos,
astronomijos ir psichologijos (t. y., psichologijos jos fiziologijos fazje), senieji buvo gerai vald
transcendentin astronomij, vadinam astrologija, transcendentin chemij, vadinam alchemija,
psichologijos teorij, vadinam mistine psichologija. Be iorinio inojimo, kur savinasi iuolaikiniai
mokymai, jie turjo vidin inojim. Tarp daugybs srii slapt ini, kurios buvo inomos
hermetistams, buvo ir transmutacija, inoma kaip vien proto bsen virtimas kitomis, dstoma
iame knygos skyriuje.
Transmutacija terminas, kuris paprastai naudojamas apibdinti senj metal (ypa paprast
metal) pakeitim (virsm) auksu. Analogika proto transmutacija yra menas keisti bei transformuoti
vienas proto bsenas, formas bei slygas kitomis. Taigi galite pastebti, kad proto transmutacija yra
proto chemijos menas, arba, jeigu jums patinka kitas terminas, praktins mistins psichologijos
forma.
Tai reikia kur kas daugiau, negu atrodo i iors. Transmutacijos, arba alchemijos, arba proto
plano chemijos, taka yra tokia svarbi, kad, net jeigu is menas sustot esamame lygyje, jis vis tiek
ilikt viena svarbiausi mogaus turim ini srii. Ir tai tik pradia. Pairkime kodl.
Pirmasis i septyni hermetini princip yra proto principas, kurio aksioma Viskas yra
Protas; Visata yra protin reikia, kad joje minimos Visatos pagrindin realyb yra Protas; ir pati
Visata yra Protas, t. y., egzistuoja Visko Prote. princip mes apvelgsime tolesnse pamokose, o
dabar pavelkime io principo veikim, darydami prielaid, kad tai tiesa.
Jeigu Visata i prigimties yra protin, tai proto transmutacija turi bti Visatos slyg keitimo
menas materijos, jgos ir proto aspektais. Taigi js matote, kad proto transmutacija i tikrj yra ta
pati magija, apie kuri senieji autoriai tiek daug ra savo mistiniuose darbuose, bet kuriai aikinti
jie paliko tiek maai praktini nurodym. Jeigu Viskas yra Protas, tada menas, kuris duoda galimyb
keisti vadinamsias protines slygas, galina meistr valdyti tiek fizines, tiek ir tas protines slygas.
-
13
Ties sakant, niekas, iskyrus didiuosius proto alchemikus, nesugeba pasiekti jgos laipsnio,
btino valdyti svarbias fizines slygas, tokias kaip gamtos element valdymas, uragan suklimas
arba nuraminimas, ems drebjimai ir kiti grandioziniai gamtos reikiniai. Vis mokykl
paangiausi okultistai ventai tiki, kad toki meistr buvo anksiau ir tebra iomis dienomis.
Geriausieji mokytojai tvirtina savo mokiniams, kad tokie meistrai egzistuoja ir valdo ias jgas, kuo
jie sitikino savo patirtimi. ie meistrai neorganizuoja vie savo jgos demonstracij, jie stengiasi
nusialinti nuo moni minios, kad dar labiau atsidt jimui ini Keliu. Mes ia paminime j
egzistavim vien tam, kad atkreiptume js dmes t fakt, kad j jga tai vien tik proto jga ir ji
veikia auktesns proto transmutacijos slygomis pagal hermetinio proto princip. Visata yra protin.
Mokiniai ir emesnio u meistrus lygio hermetikai mokytojai bei ventintieji gali laisvai
veikti proto plane, atlikdami proto transmutacijas. Visa tai, k mes vadiname psichiniais
reikiniais, proto takomis, psichikos mokslu, naujais igalvotais reikiniais ir t. t., i tikrj
veikia tomis paiomis bendromis kryptimis, nes visi jie paklsta vienam principui, nepriklausomai
nuo to, kokiais vardais reikiniai pavadinami.
Proto transmutacij mokiniai ir praktikai veikia proto plane, keisdami vienas proto slygas,
bsenas ir t. t. kitomis, naudodamiesi vairiomis daugiau ar maiau efektingomis formulmis. vairs
gydymai, ventinimai, ivarymai ir kt. ne kas kita, kaip iuolaikinse okultinse mokyklose
mokomos hermetinio meno formuls, deja, danai gana netobulos ir nemokikos. Dauguma
iuolaikini praktik labai tamsuoliki, lyginant su senaisiais meistrais, nes jiems trksta
fundamentali ini, kuriomis galt pagrsti savo darbus.
Hermetiniais metodais galima keisti ne tik savo paties, bet ir kit proto bsenas, kas i tikrj
nuolat ir vyksta, paprastai nesmoningai, taiau danai ir smoningai, kai atsiranda moni,
suprantani dsnius ir principus, o tie mons, kuriuos pirmieji veikia, nra informuoti apie
savisaugos principus. Be to, daugelis okultini moksl mokini ir praktik ino, kad troktantis
pakeisti gyvenimo slygas mogus savo stipriu noru, valia ar gydymu gali tai realizuoti,
pakeisdamas arba transmutuodamas nuo kit moni proto priklausanias fizines slygas.
iuo metu visuomen apie tokius dalykus yra gerai informuota, todl mes apie tai nekalbsime,
kadangi ms tikslas atskleisti hermetinio meno principus, sudaranius vis i praktikos form,
tiek teigiam, tiek ir neigiam, pagrind, nes is menas gali bti panaudotas vairiose kryptyse pagal
hermetin poliarikumo princip.
ioje nedidelje knygoje mes apsistojome prie pagrindini proto transmutacijos princip, kad
visi, kurie pageidaus, galt juos suvokti ir taip gyt meistrikumo rakt, kuris atvers daugel
poliarikumo principo dur.
-
14
Dabar pereisime prie pirmojo i septyni hermetini princip nagrinjimo proto principo,
kuris aikina ties: Viskas yra Protas, Visata yra protin. Mes praome i savo mokini akylo
dmesio ir kruopi io didio principo studij, nes tai i tikrj yra bazinis visos hermetins
filosofijos ir proto transmutacijos hermetinio meno principas.
VISKAS
Po ir u laiko, erdvs ir pokyi Visatos visada galima rasti substanciali realyb fundamentali Ties.
Substancija reikia tai, kas yra savaime esanti bties esm, kintani tikrovs reikini
vienovs pagrindas. Substancialus reikia i tikrj egzistuojant, esant real, tikrovik element
ir t. t. Realyb nusako realios bties bsen tikrovikos, kintanios laike, su kintama jga,
patvarios, nenutrkstanios, veikianios ir t. t. Po ir u vis iorini pasireikim bei reikini
visuomet turi bti substanciali realyb. Tai yra dsnis.
mogus, mstydamas apie Visat, kurios dalel jis pats yra, mato vien tik materijos, jg bei
proto kitimo bsenas. Jis mato, kad i tikrj nieko nra pastovaus, kad viskas kinta ir keiiasi. Nieko
nra nekintamo viskas gimsta, auga, mirta. Tuo paiu momentu, kai tik reikinys pasiekia savo
virn, jis pradeda leistis: ritmo dsnis nuolat veikia, niekur nra nekintanios realybs,
besitsianio dydio, nieko nra pastovaus, iskyrus kitim. mogus mato visus reikinius,
itekanius vienus i kit, virstanius vienus kitais, nuolatinis veiksmas ir atoveikis, nuolatin
reakcija, taka ir itaka, statymas ir griovimas, krimas ir naikinimas; gimimas, augimas ir mirtis.
Niekas nesitsia, iskyrus kitim. Jeigu mogus yra mstantis, jis suvokia, kad visi ie kintantys
reikiniai turi bti tam tikros pirmins jgos, tam tikros substancialios realybs pasireikimai.
Vis ali ir vis laik mstytojai pripaino ios substancialios realybs egzistavim kaip
postulat. Visos filosofijos, vertos io pavadinimo, pagrstos ta mintimi. mons suteik iai
substancialiai realybei daugyb pavadinim vieni j vadino Dievu (su itisa vard vairove), kiti
begaline ir amina energija, treti band vadinti materija, bet visi pripaino jos egzistavim. Tai
akivaizdu ir nereikalauja argument.
iose pamokose mes sekme tiek senj, tiek ir iuolaikini ymiausi pasaulio mstytoj
meistr hermetist pavyzdiu ir i pirmin jg, substanciali realyb, pavadinome hermetiniu
terminu Viskas, laikydami j labiausiai visa apimaniu i bet kada mogaus naudot termin tam,
kas pranoksta vardus ir pavadinimus.
-
15
Mes laikoms ir mokome vis laik hermetist mstytoj poirio, o taip pat ir t aukiausius
bties lygius pasiekusi tyr siel poirio, tvirtinanio, kad vidin Visko prigimtis nepaini. Taip
turt bti, nes niekas, iskyrus pat Visk, negali suvokti jo prigimties ir bties.
Hermetistai tiki ir moko, kad Viskas savaime yra ir turi bti visada nepainus. Jie vertina visas
teolog bei metafizik teorijas, prielaidas ir spekuliacijas apie vidin Visko prigimt tik kaip
vaikikus mirting prot bandymus atskleisti begalybs paslapt. Tokie bandymai visada patirdavo ir
visada patirs neskm, kuri slypi paios uduoties prigimtyje. Tas, kuris pradeda tokius bandymus,
tol klaidios po mini labirint, kol praras sveik prot ir mstym, kol jo veiksmai ir elgesys taps
visikai netinkami gyvenimui ir veiklai. Jis panaus savo narvelyje uoliai ratu bgani vover,
nuolat siekiani ir nieko nepasiekiani: po eilinio bgimo ji vis tiek belaisv, sustojusi ten pat, kur
ir pradjo.
Dar labiau savimi pasitiki tie, kurie bando priskirti Viskam savo pai personifikacij, savybes,
ypatybes, charakteristikas bei charakterius, suteikdami Viskam mogikas emocijas, jausmus ir t. t.,
iki pai emiausi mogui bding savybi, toki kaip pavydas, lov bei meilikavimas, pomgis
eidinti bei garbinti ir visos kitos liekanos, priskirtinos rasi vaikysts dienoms. Tokios idjos
nedera suaugusiems vyrams ir moterims, jos greitai atmetamos.
Mums atrodo, kad ia laikas pastebti, jog mes velgiame skirtum tarp religijos ir teologijos,
tarp filosofijos ir metafizikos.
religij mes irime kaip intuityv Visko egzistavimo suvokim ir asmenin mogaus santyk
su Juo, o teologija mums reikia moni bandymus personifikuoti Visk, priskirti jam moni
savybes bei charakteristikas, teorijas apie jo reikalus, norus, aistras, planus bei projektus, j prielaidas
apie moni-tarpinink btinum tarp Visko ir monijos. Filosofija mums reikia siek painti
painius bei paaikinamus daiktus, o metafizika bandymus ineti tyrim u rib nepainius bei
nepaaikinamus pasaulius su tais paiais kaip teologijos siekiais. Ir kartu tiek religija, tiek ir filosofija
mums atrodo kaip reikinys, savo aknimis siekiantis realyb, o teologija ir metafizika mums atrodo
kaip aplauytos nendrs, auganios lakiuose nemokikumo smlynuose ir negalinios bti niekuo
daugiau, kaip tik visikai nepatikimu mogaus sielos ir minties ramsiu. Mes nereikalaujame, kad
ms mokiniai priimt iuos apibdinimus, mes tik norjome parodyti ms poir. Bet kuriuo
atveju iose pamokose js labai maai igirsite apie teologij ir metafizik.
Nors vidin Visko prigimtis nepaini, egzistuoja tam tikros tiesos, susijusios su jo egzistavimu,
kurias mogaus protas priverstas priimti. i teigini studijavimas yra deramas tyrim objektas, ypa
jeigu jie atitinka praregjusij auktesniuose planuose teiginius. Mes dabar jus ir kvieiame
dalyvauti iame tyrime.
-
16
Tai, kas yra pagrindin tiesa substanciali realyb yra vir reali vard, bet imintingi
mons j vadina Viskuo. Savo esme Viskas nepainus, bet tai, k teigia sveikas protas, turi bti
svetingai priimta ir su pagarba istudijuota.
monijos sveikas protas, kurio teiginius mes turime priimti, jeigu esame mstantys, mums
kalba apie Visk, visai nesistengdamas pakelti neinomybs udangos:
1. Viskas turi bti Viskuo, kas realiai egzistuoja. Niekas negali egzistuoti ne Viskame, nes
kitaip Viskas nebus Viskas.
2. Viskas turi bti begalinis, nes nra nieko, kas galt nusakyti, aprpti, nustatyti Visko ribas
ar j suturti. Jis turi bti begalinis laike, t. y. aminas; jis turi visada nepertraukiamai egzistuoti, nes
nra daugiau nieko, kas bt galjs j kada nors sukurti, ir niekas niekada nesukuriama i nieko, o
jeigu jo kada nors nebuvo, tegul bent akimirkai, tai jo nebt ir dabar jis turjo nepertraukiamai
egzistuoti visada, nes nra nieko, kas galt j sugriauti, ir jo niekada negali nebti, nors akimirkai,
nes kakas niekada negali tapti niekuo. Jis turi bti begalinis erdvje jis turi bti visur, nes nra
erdvs ne Viskame. Jis negali bti koks nors kitoks, o ne begalinis erdvje be laiko, pertrki,
skilim ar atskilim, nes nra nieko, kas galt pertraukti, atskirti ar nutraukti jo trukm, ir nieko, kas
galt upildyti jo spragas. Jis turi bti begalins jgos, arba absoliutus, nes nra nieko, kas galt j
apriboti, apibrti, trikdyti arba slygoti jo negali paveikti jokia kita jga, nes nra jokios kitos
jgos.
3. Viskas turi bti nekintamas, t. y. neturi patirti kitimo savo tikrja prigimtimi, nes nra nieko,
kas galt j paveikti: nieko, k arba i ko jis galt kada nors keistis. Jis negali bti padidintas ar
sumaintas, pridtas ar atimtas, nei tapti didesnis ar maesnis kieno nors atvilgiu. Jis visada turi bti
ir visada iliks tuo, kuo jis yra dabar, Viskuo. Nieko niekada nebuvo, nra dabar ir niekada nebus,
k jis galt pakisti.
Viskas begalinis, absoliutus, aminas ir nekintamas. I to seka, kad niekas baigtinis, kintantis,
laikinas ir slyginis negali bti Viskuo. Ir, kadangi nra nieko, kas bt ne Viskame, tikrovje, todl
visi tokie baigtiniai daiktai tikrovje turi bti Niekuo. Nebijokite, tai ne aklaviet, ne utemimas: mes
nesiruoiame vesti js krikioniko mokslo srit prisidengdami hermetine filosofija. Egzistuoja i
visikai prieing nuostat suderinimas. Nurimkite, savo laiku mes ivesime jus tai.
Aplink save mes matome tai, k vadiname materija, kas sudaro vis form fizin pagrind. Ar
Viskas tra materija? Toli grau ne! Materija negali apreikti gyvybs ar proto, o juk gyvyb ir protas
pasireikia Visatoje. Viskas negali bti materija, nes niekas nepakyla vir ios esms, niekas niekada
nepasireikia pasekme be prieasties, be pagrindo, niekas nesivysto kaip pasekm, jeigu nra nieko
prie tai buvusio. Be to, iuolaikinis mokslas teigia, kad tikrovje nra tokio daikto kaip materija, tai,
k mes vadiname materija ne kas kita, kaip diskretin energija arba jga, t. y. em vibracij dani
-
17
energija arba jga. Vieno raytojo odiais tariant: Materija tapo paslaptimi. Netgi materialistinis
mokslas paliko materijos teorij ir savo pagrindu pam energij.
Taigi ar Viskas yra tiesiog energija arba jga? Nei energija, nei jga, kaip jas apibdina
materialistai, nes j energija ir jga akli mechaninai reikiniai, neturintys gyvybs ar proto. Gyvyb
ir protas niekada negali atsirasti i aklos energijos ar jgos, nes, kaip jau minjome, niekas negali
pakilti vir savo esms; niekas negali vystytis, jeigu nra prieasties; niekas nepasireikia kaip
pasekm, jeigu nra prieasties.
Taigi Viskas negali bti tiesiog energija arba jga, nes jeigu tai bt ne taip, nebt gyvybs ir
proto (jie neegzistuot), o mes tai inome geriau u bet k, nes gyvename ir naudojams protu,
aptardami kaip tik klausim, kaip ir tie, kurie skelbia, kad energija ir jga yra Viskas.
K mes inome apie tai, kas egzistuoja Visatoje ir kas galt bti vir materijos arba energijos?
Gyvyb ir protas! Gyvyb ir protas su visa j kaita bei vystymosi gradacijomis. Galite paklausti, ar
tik nenorime pasakyti, kad Viskas yra gyvyb ir protas? Atsakome: Ir taip, ir ne. Jeigu gyvyb ir
prot suvokiate taip, kaip jas suvokia vargai mirtingieji, mes atsakome: Ne, Viskas ne toks.
Tada galite paklausti, o koks gyvybs ir proto tipas turimas omenyje? Atsakome: Gyvasis Protas,
esantis tiek aukiau vir viso ko, k mirtingieji suvokia kaip t odi esm, kiek gyvyb ir protas
yra aukiau u mechanines jgas arba materij begalinis gyvasis Protas, lyginant su baigtiniais
gyvybe ir protu.
Mes kalbame apie tai, k turi omenyje praviesjusios sielos, su pagarba tarianios od
Dvasia!. Viskas yra begalinis gyvasis protas praviesjusieji j vadina dvasia!
PROTIN VISATA
Visata yra protin ji yra Visko Prote.
Viskas yra dvasia! Bet kas yra dvasia? Nemanoma atsakyti tok klausim, nes atsakymas j
bt apibdinimas Visko, kuris negali bti paaikintas ar apibdintas. Dvasia tai tiesiog
pavadinimas, kur mons suteik paiam aukiausiam begalinio gyvojo Proto suvokimui. Gyvasis
Protas reikia tikrj esm, t. y. reikia gyvj Prot, tiek pranokstant gyvyb ir prot, kokius mes
juos inome, kiek ie pranoksta mechanines energij ir materij. Dvasia yra vir ms suvokimo, ir
mes naudojams iuo pavadinimu tiek, kiek mes galime kalbti arba galvoti apie Visk. Tam, kad
galtume galvoti ir suvokti, mes randame pateisinani mint, jog dvasia yra begalinis gyvasis Protas,
tuo paiu suprasdami, kad negalime pilnai Jo suvokti. Mes turime taip elgtis arba i viso nustoti apie
tai galvoti.
-
18
Pratskime apmstymus apie Visatos prigimt apskritai ir apie jos atskiras dalis. Kas yra Visata?
Mes matme, kad nieko negali bti ne Viskame. Tada Visata tai Viskas? Ne, to bti negali, nes
Visata atrodo susidedanti i daugio bei nuolat kinta, ir kitais poiriais ji neatitinka t idj, kurias
mes buvome priversti priimti Visko atvilgiu ir kurias idstme paskutinje pamokoje. Jeigu Visata
nra Viskas, ji turi bti Niekas tokia neivengiama pirmoji proto mintis. Bet is atsakymas
nepatenkina, nes mes jauiame Visatos buvim. Tada, jeigu Visata nra nei Viskas, nei Niekas, kas gi
ji yra? Itirkime klausim.
Jeigu Visata i viso egzistuoja arba atrodo egzistuojanti, ji turi bti kakokiu bdu kilusi i
Visko ji turi bti Visko krinys. Bet kadangi niekas negali kilti i nieko, tai i ko Viskas galjo j
sukurti? Kai kurie filosofai atsako klausim teigdami, kad Viskas sukr Visat i Savs, t. y. i
Visko btybs ir turinio. Bet to negali bti, nes i Visko negalima nieko atskirti, negalima Jo
padalinti, kaip mes jau matme; vlgi jeigu taip ir bt, tai argi kiekviena Visatos dalel nesuvokt
savo priklausomybs Viskam Viskas negali nei prarasti savs paties suvokimo, nei i tikrj tapti
atomu arba akla jga, arba emesne btybe. Taiau kai kurie mons, suvok, kad Viskas i tikrj
yra visa kas, kad jie mons egzistuoja, nutaria, kad jie ir Viskas vienas ir tas pats ir minios
malonumui bei imini lidesiui digaudami skelbia: A esu Dievas. kis A esu mogus,
palyginus su pirmuoju, skambt labai kukliai.
Bet kas i tikrj yra Visata, jeigu ji nra nei Viskas, nei Visko i Savs sukurta suskaidant save
fragmentus? Kas ir i ko ji gali bti? Tai labai svarbus klausimas. Isamiai tai tirdami pastebsime,
kad mums gals padti analogijos principas. iuo atveju gali bti panaudota senoji hermetin
aksioma kaip viruje, taip ir apaioje. Pabandykime pavelgti aukt plan veikim, tyrindami
ms pai plano veikim. iuo, kaip ir kitais atvejais, turi veikti analogijos principas.
Pavelkime, kaip kuria mogus savo bties plane. Pirma, jis gali kurti, naudodamas kokias nors
iorines mediagas, bet i prielaida netinka, nes nra mediag ne Viskame, i kuri Jis galt kurti.
Antra, mogus atkuria arba atgamina savo tip per gimimo proces, kuris reikia savs dauginim,
dal savo btybs perduodant palikuonims. Tai taip pat netinka, nes Viskas negali nei perduoti dal
savs ar atimti k i savs, nei pats atgaminti ar pagimdyti; pirmu atveju bt atidavimas i Visko,
antru dauginimas arba pridjimas prie Visko. Abi prielaidos netinkamos. Argi nra treio mogaus
krybos varianto? Taip, yra. Jis kuria protu! Taip kurdamas jis nesinaudoja jokiomis iorinmis
mediagomis, neatgamina pats savs, bet jo dvasia persmelkia proto kryb.
Laikydamiesi analogijos principo, patvirtiname prielaid: Viskas kuria Visat Protu, panaiai
kaip mogus protu kuria minties formas. i paira prot tiksliai atitinka praviesjusij ivadas,
nurodytas j mokymuose ir ratuose. Tokie yra imini mokymai. Toks buvo Hermio mokymas.
Viskas negali kurti niekaip kitaip, kaip tik Protu, nesinaudodamas mediagomis (nes j nra), netgi
-
19
neatkurdamas savs (nes tai taip pat nemanoma). Nra jokios kitos ieities, kaip tik priimti i Proto
ivad, nes ji, kaip jau minjome, atitinka aukiausius praviesjusij mokymus. Kaip tu, mokiny,
gali sukurti savo prote itis sav pasaul, lygiai taip pat Viskas sukuria Visat savo Prote. Bet tavo
paties sukurtas pasaulis yra baigtinio proto kryba, o Visko begalinio Proto kryba. Abu procesai
panas tipu, bet be galo skiriasi laipsniu. Tsdami pamokas, detaliau prasiskverbsime krybos bei
pasireikimo proces, bet klausim verta siminti tokia forma: Visata ir visas jos turinys yra Visko
Proto kryba. I ties, visa kas yra Protas.
Viskas sukuria savo begaliniame Prote nesuskaiiuojamus pasaulius, egzistuojanius aminyb
Laiko; ir visgi Viskam milijon pasauli sukrimas, vystymasis, lugimas bei mirtis laiko atvilgiu
teprilygsta akimirkai.
Begalinis Visko Protas yra pasauli sios.
Lyties principas pasireikia visuose planuose: gyvybs, materijos, proto ir dvasios. Lytis reikia
poir gimim arba kryb. Kad ir kas bt kada nors pagimdyta arba sukurta bet kuriame lygyje
tame visada veikia lyties principas. Tai teisinga net pasauli krimui.
Tik neskubkite nutarti, kad mes silome mokym, kuriame egzistuoja vyrikas ir moterikas
Dievas arba Krjas. Tokia idja yra tiesiog senj mokym ikraipymas iais klausimais. Tikrasis
mokymas teigia, kad Viskas savaime yra vir lyties, nes jis vir bet kokio dsnio, skaitant ir laiko bei
erdvs dsnius. Tai toks Dsnis, i kurio kyla visi kiti dsniai, bet jie jo neveikia. Visgi, kai Viskas
pasireikia gimimo ir krybos plane, tada jis veikia pagal dsn ir princip, nes jis pasislenka
emesnius bties lygius. Taigi proto plane jis atitinkamai ireikia lyties princip su jo vyriku bei
moteriku aspektais.
Tokia mintis gali pasirodyti keista tam, kuris j igirdo pirm kart, bet pasyviai js j jau
primte savo kasdieninse koncepcijose. Js kalbate apie Dievo tvyst ir apie Gamtos motinyst:
apie Diev dievik Tv ir apie Gamt Visatos Motin, taip instinktyviai suvokdami lyties
princip Visatoje. Argi ne taip?
Hermetinis mokymas nemoko dvilypumo: Viskas vienatinis, du aspektai tra pasireikimo
aspektai. Mokymas teigia, kad vyrikas principas, kur ireikia Viskas, visikai nelieia tikrojo
Visatos krimo Protu. Jis nukreipia savo vali moteriko principo (kuris gali bti pavadintas Gamta)
pus, ir tada is pradeda tikrj Visatos krimo darb nuo paprasiausi veiklos centr iki mogaus
ir dar aukiau, visikai pagal sigaliojusius ir tvirtai veikianius gamtos dsnius.
-
20
Jeigu js teikiate pirmenyb senam mstymo bdui, apie vyrik princip galite galvoti kaip
apie Diev, ar Tv, o apie moterik princip kaip apie Gamt, Visatos Motin, kurios siose visa
kas buvo pagimdyta. Tai ne poetinis kalbos vaizdis tokia yra tikrojo Visatos sukrimo idja. Bet
visada atminkite, kad Viskas tai Vienis ir kad Jo begaliniame Prote ivystyta, sukurta ir egzistuoja
Visata.
Pasiekti suvokim jums gali padti analogijos dsnio taikymas sau patiems ir savo pai
protui. Js inote, kad ta dalis jumyse, kuri js vadinate A, i tikrj tno atskirai ir stebi mini
form krim js prote. Ta js proto dalis, kur vyksta mini kryba, gali bti pavadinta a,
skirtingai nuo A, esanio atskirai ir i alies stebinio bei tirianio a mintis, idjas ir vaizdus.
Atminkite, kaip viruje, taip ir apaioje, ir vieno plano reikiniai gali bti panaudoti paslaptims
minti auktesniuose ar emesniuose planuose.
Ar reikia stebtis, kad js, kdikis, jauiate instinktyv did pagarbum Viskam jausm, kur
mes vadiname religija, t pagarb ir pripainim Tvui Protui? Ar reikia stebtis, kad kai mstote
apie Gamtos kryb ir stebuklus, jus apima galingas jausmas, kylantis i js btybs gelmi? Tai
Motina Protas, prie kurios priglundate kaip kdikis prie krtins.
Nedarykite klaidos manydami, kad tas maas pasaulis, kur mes matome aplink save em,
esanti tik menka Visatos dulkel, yra Visata. Begaliniame Visko Prote egzistuoja milijonai milijon
toki pasauli, ir netgi ms pai maoje Sauls sistemoje yra srii bei sfer, kuri gyvybs ymiai
pranoksta msik, ir btybi, kuri atvilgiu mes, prie ems prikaustyti mirtingieji, prilygstame
okeano dugno gyvybs gleivtosioms formoms, lyginant jas su mogumi. Egzistuoja btybs, kuri
jgos ir savybs kur kas auktesns u tas, kurias mogus priskiria dievams. Visgi ios btybs
kakada prilygo mums ir netgi buvo emesns ir js kada nors bsite panas jas ir netgi, laikui
bgant, auktesni, nes tokia mogaus lemtis, ipranaauta praviesjusij.
Mirtis tra tik santykinis reikinys, ne kas kita, kaip naujos gyvybs gimimas, ir laiko
aminybi tkmje js kilsite vis aukiau ir aukiau, auktesnius ir netgi dar daug auktesnius
gyvybs planus. Visata tai js namai, ir js tyrinsite paias nuoaliausias j gelmes iki pat laiko
pabaigos. Js gyvenate begaliniame Visko Prote, ir js galimybs begalins tiek laike, tiek ir
erdvje. Didiojo aminybi ciklo pabaigoje, kai Viskas suims save visus savo krinius, js bsite
laimingi, nes jau pajgsite painti visik vienovs Viskame ties. Taip teigia praviesjusieji, tie,
kurie tolokai paeng Kelyje.
O dabar nurimkite ir bkite nesudrumsiami, js esate saugs begalins Tvo-Motinos Proto
jgos globoje.
Tvo-Motinos Proto viduje mirtingi vaikai namuose.
-
21
Nra nieko Visatoje, kas neturt Tvo ir Motinos.
DIEVIKAS PARADOKSAS
Pusiau iminiai, suvokdami santykin Visatos nerealum, sivaizduoja, kad gali ignoruoti jos dsnius visi jie tra ipuik, tuiagarbiai kvailiai, ir dl savo kvailysts dta uolas ir stichijos suplo juos gabalus.
Tikrai imintingi, suvokdami Visatos prigimt, panaudoja Dsn prie dsnius, auktesn prie emesn, su alchemijos meno pagalba nepageidaujam paveria vertingu ir taip triumfuoja; meistrikumas tai ne pamiusios svajons, regjimai, fantastin vaizduot ar toks gyvenimas, bet auktesni jg panaudojimas prie emesnes ir emesni plan skausm ivengimas pakeliant vibracijas auktesnius planus. Meistro ginklas transmutacija, o ne ipuiks neigimas.
Toks yra Visatos paradoksas, kylantis i poliarikumo principo, kuris pasireikia, kai Viskas
pradeda kurti. siklausykite j, nes jis rodo skirtum tarp pusiau iminties ir iminties. Nors
begaliniam Viskam Visata, jos dsniai, jos jgos, jos gyvyb, jos reikiniai tra dalykai, regimi
meditacijoje arba svajoje; taiau visa kam baigtiniam Visata turi bti reali, kaip ir gyvyb, veikla,
mintis, bet tuo paiu reikia ilaikyti suvokim apie auktesn Ties. Visa kas turi vykti pagal savo
plan ir dsnius. Jeigu Viskas sivaizduot Visat esant tikr realyb, tuomet bt vargas Visatai, nes
joje nebebt perjimo nuo emesnio auktesn, dievik Visata tapt sustingusi ir progresas
bt nemanomas. Ir jeigu mogus dl savo pusiau iminties veikia, gyvena ir galvoja apie Visat tik
kaip apie svajon (pagal analogij su savo paties baigtinmis svajomis), tada tikrov jam tokia ir
tampa, ir jis kaip lunatikas eina klupindamas ir nedarydamas paangos vis tuo paiu ratu, kol gal
gale prabunda nuo t kritim visas nustas gumbais ir mlynmis, susidrs su natraliais dsniais,
kuriuos jis ignoravo. Laikykite savo prot visada sutelkt vaigd, bet tegul js akys stebi
kiekvien js ingsn, nes, irdami auktyn, parkrisite purv. Prisiminkite dievik paradoks,
kad tuo paiu metu, kai Visata neegzistuoja, ji vis tik yra. Visada prisiminkite du Tiesos polius
absoliutum ir santykinum. Saugokits pusins tiesos. Tai, k hermetistai ino kaip paradokso dsn,
yra poliarikumo principo aspektas. Hermetiniai rankraiai kupini nuorod paradokso
pasireikimus, kai kalbama apie gyvybs ir bties problemas. Mokytojai nuolat perspja savo
mokinius nedaryti klaidos ir neprairti kitos klausimo puss. J perspjimai ypa lieia
problemas, kylanias dl absoliutumo ir santykinumo, kurie pridaro keblum visiems filosofijos
mokiniams ir kurie taip danai priveria galvoti bei veikti prieingai tam, k vadiname sveiku
protu. Ir mes perspjame visus mokinius gerai valdyti absoliutumo ir santykinumo dievik
paradoks, kad jie neklimpt pusins tiesos lin. vertinant tai ir buvo parayta i pamoka.
Skaitykite j dmiai!
-
22
Pirmoji mintis, kuri kyla mstaniam mogui po to, kai jis suvokia Ties, kad Visata yra Visko
Proto kryba, ta, kad Visata ir visas jos turinys yra tiesiog iliuzija, nerealyb, idja, prie kuri
sukyla visi jo instinktai. i tiesa, taip pat kaip ir visos kitos, turi bti nagrinjama tiek i absoliutumo,
tiek ir i santykinumo pozicijos. I absoliutumo pozicijos, Visata i tikrj yra iliuzija, svaja,
fantazija, lyginant j su Viskuo. Mes inome tai net ir i savo kasdienybs poirio, nes kalbame apie
pasaul kaip apie akimirk tetrunkant regin, kuris ateina ir nueina, gimsta ir mirta, kadangi
sukurtos Visatos idja, priepastatyta Visko idjai, i karto siejasi su nepatvarumu ir kitimu,
baigtinumu ir iliuzikumu, nepriklausomai nuo ms poirio j abiej prigimt. Filosofas,
metafizikas, mokslininkas, teologas visi sutinka su ia mintimi. i mint galima sutikti visose
filosofinio mstymo ir religij koncepcijose, kaip ir gerbiam metafizikos bei teologijos mokykl
teorijose.
Hermetiniai mokymai nepropaguoja Visatos nematerialumo rykesniais apibrimais u
visiems inomus, nors j pateikta mediaga gali atrodyti stulbinanti. Visa, kas turi pradi ir pabaig,
turi bti iki tam tikro laipsnio nerealu ir netikra, ir visose mstymo mokyklose Visatai taikoma i
taisykl. I absoliutumo poirio tako, nra nieko realaus, iskyrus Visk, nepriklausomai nuo to,
kokiais pavadinimais mes galime naudotis apmstydami ir aptardami dalyk. Ar Visata bt
sukurta i materijos, ar bt Visko Proto kryba, ji nematerialus, nepastovus, neaminas laiko,
erdvs ir pokyi objektas. Mes norime, kad js giliai suvoktumte fakt prie susidarydami savo
nuomon apie Visatos protins prigimties hermetin koncepcij. Pamstykite apie daugyb kit
koncepcij ir pamatysite, kaip tai teisinga j atvilgiu.
Absoliutumo poiris rodo tik vien vaizdo pus kita pus yra santykinumo poiris.
Absoliuti Tiesa buvo apibrta kaip objektai, kaip juos pasta Dievo Protas, o santykin tiesa
objektai, kaip juos suvokia aukiausias mogaus protas. Ir todl tada, kai Viskam Visata turi bti
nereali ir iliuzika, paprasiausia svaja arba meditacijos pasekm, tai baigtiniams protams, esantiems
ios Visatos dalimi ir nagrinjantiems j i mirtingojo pozicij, Visata yra netgi labai reali ir turi bti
laikoma tokia. Bandydami painti absoliutumo poirio tak, mes neturime daryti klaidos ir neigti
arba nevertinti Visatos reikini ir fakt tuo pavidalu, kokiu jie ikyla ms mirtingiems jutimams.
Atminkite mes nesame Viskas.
Pavelkime inomus pavyzdius. Mes visi suvokime fakt, kad materija egzistuoja ms
jutimams; giliai klystume, jeigu taip nesielgtume. Ir visgi net ms baigtiniai protai supranta
mokslinius teiginius, kad, mokslo poiriu, nra tokio daikto kaip materija. Tai, k mes vadiname
materija, yra paprasta atom sankaupa, o ie atomai tra susijung jgos vienetai, vadinami
elektronais arba jonais, svyruojaniais nuolatiniu apskritiminiu judesiu. Mes smogiame koja akmen
ir jauiame smg (poveik), jis atrodo realus, nors inome, jog jis tra tai, apie k mes k tik
kalbjome. Bet ms koja, kuri su ms smegen (nerv, jutimo organ) pagalba registruoja pojt,
-
23
irgi yra materija, t. y. taip pat susideda i elektron, tas pats lieia ir ms prot. Ir pagaliau, jeigu
neturtume proto, neinotume nei akmens, nei kojos.
Vlgi dailininko ar skulptoriaus idjos, kurias jis stengiasi realizuoti akmenyje ar drobje, jam
atrodo labai realios. Taip pat kaip ir raytojo ar dramaturgo mintys, kurias jis siekia ireikti taip, kad
kiti atpaint. Ir jeigu tai i tikrj teisinga ms baigtinio proto atveju, tai koks turt bti begalinio
Proto sukurt protini vaizd realybs lygis!
O, draugai! Mirtingiesiems i Proto Visata i tikrj labai reali, ji vienintel, kuri mes inome,
nors ir kylame joje i plano plan vis auktyn. Kad paintume j kitaip nei per reali patirt,
turtume bti paiu Viskuo. Teisinga yra tai, kad kuo auktesn lyg kylame, kuo ariau priartjame
prie Tvo Proto, tuo akivaizdesnis tampa baigtini daikt prigimties iliuzikumas. Taiau kol Viskas
galutinai netrauks ms save, tol iliuzijos realumas visikai neinyks. Todl neverta apsistoti ties
iliuzija. Veriau jau, paindami tikrj Visatos prigimt, pasistenkime suprasti jos proto dsnius ir
valdykime juos, siekdami geriausio efekto savo gyvenimo kelyje vir, pereidami i vieno bties
plano kit. Dl savo protins prigimties Visatos dsniai yra ne kas kita, kaip gyvenimo dsniai. Visi,
iskyrus Visk, yra jiems pavalds.
Kas gi realu begaliniame Visko Prote, be paios realybs, kuri pasireikia Visko prigimtyje?
Nesigsdinkite. Visi esame begaliname Visko Prote ir niekas negali mums pakenkti ar
igsdinti. Nra jokios iorins galinios mus paveikti jgos, kuri bt u Visko rib. Todl galime
nusiraminti ir jaustis saugiai. is ramybs ir saugumo pasaulis realizuosis, kai tam tikru momentu
pasieksite j. Tada nuiuv ir rams miegosime uliliuoti Gelmi Lopyje saugiai ilsdamiesi
ant begalinio Proto okeano krtins, koks ir yra Viskas. Ities Viskame mes gyvename, judame ir
egzistuojame.
Kai esame materialiame plane, materija mums yra ne kas kita, kaip materija, nors inome j
esant kaip sankaup atitinkamu greiiu besisukani elektron ir daleli, sudarani atom, kurie
savo ruotu vibruodami ir sukdamiesi sudaro molekules, o ios savo ruotu sudaro didesnes materijos
formas. Materija jokiu bdu netampa maiau materiali, kai savo tyrinjimus nukreipiame gilyn ir kai
i hermetini mokym suinome, kad jga, kuriai elektronai tra tik jos dalels, yra tiesiog Visko
Proto pasireikimas ir kaip ir visa kita Visatoje yra protins prigimties. Bdami materijos plane,
turime painti jos reikinius. Mes galime valdyti materij, kaip tai daro visi daugiau ar maiau aukto
lygio meistrai, taiau taip elgdamiesi naudojame aukiausias jgas. Padarytume kvailyst, jeigu
bandytume ignoruoti materijos egzistavim santykinumo aspektu. Mes galime nepaisyti jos valdios
mums (ir visai teistai), bet mums nevertt j ignoruoti jos slyginumo aspektu jau bent todl, kad
gyvename jos plotmje.
Gamtos dsniai netampa maiau pastovs ar reals, kai mes suinome juos taip pat esant tiesiog
protiniais kriniais. Mes veikiame emesnius dsnius naudodami auktesnius (ir tik taip), bet
-
24
negalime visikai ivengti Dsnio arba pakilti vir jo. Niekas, iskyrus Visk, negali ivengti Dsnio,
ir tai todl, kad Viskas pats savaime yra Dsnis, i kurio kyla visi kiti dsniai. Paangiausi meistrai
gali valdyti jgas, kurias mons paprastai priskiria dievams; bet milinikoje gyvybs hierarchijoje
egzistuoja be galo daug lygi, kuri btis ir jgos pranoksta net pai aukiausi meistr
sugebjimus laipsniu, koks i viso nesuvokiamas mirtingj protams. Ir visgi net pats aukiausias
meistras ir pati aukiausia btyb turi nulenkti galv prie Dsn ir bti niekuo, lyginant su Viskuo.
Taigi net jeigu ios aukiausios btybs, arba jgos, kurios pranoksta moni priskiriamas dievams,
jeigu net jos yra supaniotos Dsnio ir paklsta jam, tai sivaizduokite ms rass, ms lygio
mirtingo mogaus perdt pasitikjim savo jgomis, kai jis bando galvoti apie Gamtos dsnius kaip
apie nerealius, vizinius ir iliuzinius vien todl, kad jam pasisek pasiekti Ties, jog dsniai savo
prigimtimi yra protiniai ir Visko Proto kriniai. T dsni, kuriuos Viskas numat kaip
valdaniuosius, negalima neigti arba atmesti. Kiek egzistuos Visata, tiek bus ir jie, nes Visata
egzistuoja Jos baz formuojani ir J vis apibriani dsni dka.
Hermetinis proto principas, aikindamas tikrj Visatos prigimt principu, kad visa kas yra
pagrsta Protu, neikraipo mokslini Visatos, gyvybs, evoliucijos koncepcij. Ities mokslas tik
patvirtina hermetik mokymus, kurie ne veltui moko, kad Visata yra protin, o mokslas tvirtina, kad
ji materiali arba, pasak iuolaikini tyrinjim, kad ji yra energija. Hermetiniai mokymai
nepriekabiauja prie pagrindinio H. Spenserio principo, kuris postuluoja begalin ir amin energij,
i kurios kyla visi daiktai. I tikrj hermetikai pripasta, kad H. Spenserio filosofijoje geriausiai
pateiktas nehermetinis apibrimas, kada nors pareiktas apie Gamtos dsni veikim, ir jie sitikin,
kad H. Spenseris prie tkstanius met Senajame Egipte gyvenusio filosofo reinkarnacija, kuris
vliau siknijo kaip Heraklitas, graik filosofas, gyvens VI a. pr. Kr. Jie su pagarba vertina jo
teiginius apie begalin ir amin energij kaip tiesiogiai atitinkanius hermetini mokym linij,
visada papildom hermetine doktrina, kad jo energija yra Visko Proto energija. H. Spenserio
mokinys, valds hermetins filosofijos meistrikumo rakt, gali atverti daugel gilumini didio
filosofo, kurio darbai yra jo ankstesni siknijim paruotas rezultatas, koncepcij. Jo poiris
evoliucij ir ritm labiausiai atitinka hermetinius mokymus apie ritmo princip.
Taigi hermetik mokinys neturi atmesti savo mgstam mokslini pair apie Visat. Viena,
kas jam rekomenduojama, tai suvokti pagrindin princip: Viskas yra Protas; Visata yra protin ir
yra Visko Prote. Jis pastebs, kad likusieji ei i septyni princip prisiderins prie jo mokslini ini
ir pads irykinti neaikias vietas bei nuviesti tamsius klausimus. Tuo netenka stebtis po to, kai
suvokiame hermetins minties tak ankstyviesiems graik filosofams, kuri mini pagrindu remiasi
dauguma iuolaikinio mokslo teorij. Pirmojo hermetinio proto principo pripainimas yra vienintel
esmin vieta, kurioje prasideda skirtumai tarp iuolaikinio mokslo ir hermetist mokini, bet mokslas
-
25
po truput juda hermetini pozicij pus, tamsoje apgraibomis iekodamas ijimo i labirinto, kur
pateko iekodamas tikrovs.
ios pamokos tikslas iaikinti ms mokiniams fakt, kad visiems ms ketinimams ir
tikslams Visata bei jos dsniai ir reikiniai yra tokie patys reals mogaus atvilgiu, kokie jie bt
pripastant materializmo ar energij hipotezes. Pasak vis hipotezi, savo ioriniu aspektu Visata
kinta, yra neamina ir todl neturi materialumo bei realumo. Visgi atkreipsime dmes ir kit Tiesos
poli, kad bet kurios i i hipotezi atveju mes privesti veikti ir gyventi taip, tarsi akimirksniu
prabgantys reikiniai bt reals bei materials. Visada ilieka vienas skirtumas tarp vairi
hipotezi: pagal senas pairas Proto jga buvo ignoruojama kaip Gamtos jga, o pagal proto
princip ji tampa didiausia Gamtos jga; ir is vienintelis skirtumas atveria revoliucikai nauj
poir gyvenim tiems, kurie supranta ir praktikai naudoja princip bei i jo kylanius dsnius.
Gal gale visi mokiniai suvokia proto principo pranaum ir imoksta suprasti, naudotis bei
taikyti i jo kylanius dsnius. Nepasiduokite pagundai, kuriai, kaip teigia Kibalionas, turi polink
pusiau iminiai, dl ko juos uhipnotizuoja akivaizdi daikt nerealyb. Dl ios prieasties jie
klaidioja kaip svajokliai, gyvenantys svaj pasaulyje, niekina mogaus gyvenim bei praktin
veikl, kol galiausiai pasiekia stadij, kai jie dl savo kvailysts dta uolas ir stichijos suplo juos
gabalus. Geriau pasekti iminting pavyzdiu, kurie, kaip tvirtina tas pats altinis, panaudoja Dsn
prie dsnius, auktesn prie emesn, su alchemijos meno pagalba nepageidaujam paveria
vertingu ir taip triumfuoja.
Orientuodamiesi altin, ivengsime pusiau iminties (kuri yra nemokikumas),
ignoruojanios t ties, kad meistrikumas tai ne pamiusios svajons, regjimai, fantastin
vaizduot ar toks gyvenimas, bet auktesni jg panaudojimas prie emesnes ir emesni plan
skausm ivengimas pakeliant vibracijas auktesnius planus. Mokiny, visada prisimink, kad meistro
ginklas transmutacija, o ne ipuiks neigimas.
ios Kibaliono sentencijos vertos to, kad mokinys jas simint.
Mes gyvename ne svajoni pasaulyje, o Visatoje, kuri, bdama santykin, visgi reali tiek, kiek
ji lieia ms gyvenimus ir poelgius. Ms reikalas Visatoje ne neigti jos egzistavim, o gyventi
naudojant jos dsnius, kad pakiltume i emesnio auktesn gyventi darant visk, k igalime,
kasdieninmis aplinkybmis ir gyventi tiek, kiek tai manoma, vardan ms geriausi idj ir ideal.
iame plane mogus neino tikros gyvenimo prasms (nebent tik kai kurie), bet aukiausieji altiniai
ir ms pai intuicija mums sako, kad mes nesuklysime gyvendami dl geriausio, kas yra mumyse,
kiek tai manoma, ir suvokdami visuotin to paties siekimo tendencij, nors faktai rodo prieingai.
Mes visi Kelyje ir Kelias nuolat veda auktyn su danais sustojimais poilsiui.
Skaitykite Kibaliono tekst ir sekite imintingj pavyzdiu, ivengdami klaid pusiau
imintingj, stani dl savo nemokikumo.
-
26
VISKAS VISAME KAME
Jeigu visa kas egzistuoja Viskame, tai teisinga ir tai, kad Viskas yra visame kame. Kas i tikrj supranta i ties, tas pasiek did inojim.
Kaip danai dauguma moni girdi nuolat kartojam teigin, kad j dievyb (vadinama vairias
vardais) yra Viskas Viskame, ir kaip maai kas i j tetaria gili okultin ties, slypini iuose
abejingai itartuose odiuose. is kasdien naudojamas posakis yra aukiau ms pacituotos
senosios hermetins sentencijos liekana. Kaip sako Kibalionas, kas i tikrj supranta i ties, tas
pasiek did inojim. Kadangi tai yra taip, itirkime i ties, kurios supratimas tiek daug reikia.
ioje tiesos tezje hermetinje sentencijoje slypi viena i didiausi filosofini, mokslini,
religini ties.
Mes pateikme jums hermetin mokym apie protin Visatos prigimt ties, kad Visata yra
protin ir yra Visko Prote. Kaip sako Kibalionas viruje pateiktoje citatoje: visa kas egzistuoja
Viskame. Bet kartu pabrkime susijus teigin: teisinga ir tai, kad Viskas yra visame kame. aikiai
prietaraujant teigin sutaiko paradokso dsnis. Tai yra tikslus hermetinis santyki, egzistuojani
tarp Visko ir jo protins Visatos, apibdinimas. Mes jau matme, kad visa kas yra Viskame, o dabar
ityrinkime kit io klausimo aspekt.
I hermetini mokym seka, kad Viskas esa (yra turimas) savo Visatoje ir kiekvienoje Visatos
dalelje, vienete ar junginyje. teigin Mokytojai paprastai iliustruoja nuorodomis atitikimo
princip. Mokytojas paveda mokiniui suformuoti ko nors, turinio protin form mogaus, idjos
protin atvaizd. Labiausiai mgstamas pavyzdys raytojo arba dramaturgo sukuriama jo persona
idja arba menininko, skulptoriaus sukuriamas idealo atvaizdas, kur jis nori ireikti savo menu.
Kiekvienu atveju mokinys pastebi, kad tuo metu, kai atvaizdas egzistuoja ir gyvena iimtinai jo prote,
visgi jis, mokinys, raytojas, dramaturgas, menininkas ar skulptorius, savo pojiais taip pat gyvena
protiniame atvaizde (yra susijs su juo). Kitaip sakant, reali protinio atvaizdo jga, gyvyb, dvasia
kyla i mogaus nematerialaus proto. Pamstykite apie tai, kol suvoksite i idj.
Nordami pateikti iuolaikin pavyzd, tarkime, kad Otelas, Jagas, Hamletas, Lyras, Riardas III
egzistavo tik ekspyro prote j sumanymo ir krimo momentu. Ir tuo paiu metu ekspyras taip pat
egzistavo kiekviename i i charakteri, suteikdamas jiems gyvybingum, dvasi bei poelgius. Kam
priklauso mums inom persona Mikoberio, Oliverio Tvisto dvasia, ar tik ne Dikensui? O
gal kiekvienas i i persona turjo nuosav dvasi, nepriklausom nuo savo krjo? Ar Medii
Venera, Siksto Madona, Belvederio Apolonas turi savarankik dvasi, ar jie tik atspindi savo krj
dvasin ir protin jg? Paradokso dsnis aikina, kad abu teiginiai teisingi, jeigu irsime i
atitinkam poirio tak. Imkime Mikober ir Dikens: nors galima teigti, kad Mikoberis yra
-
27
Dikensas, bet Dikenso negalime sutapatinti su Mikoberiu. Toks mogus kaip Mikoberis gali
pasipiktinti: Mano krjo dvasia egzistuoja manyje ir visgi a ne jis!. Tai taip skiriasi nuo
stulbinani pusiau ties, kurias skelbdami pusiau iminiai upildo aplinkin erdv savo
triukmingais kavimais: A esu Dievas!. sivaizduokite varg Mikober arba niekingj Urij
Hip sakanius: A esu Dikensas, arba kur nors i emesni ekspyro pjess tarn pareikianius:
A esu ekspyras. Viskas yra ems kirmine ir visgi ems kirminui toli iki to, kad bt Viskuo. Ir
visgi ilieka stebuklas, kad nors is ems kirminas ir egzistuoja tik kaip emesn btyb, sukurta ir
esanti iimtinai Proto viduje, vis dlto Viskas yra tame kirmine ir tose dalelse, i kuri jis susideda.
Ar gali bti didesn paslaptis u t, kuri slypi iame visa kas Viskame ir Viskas visame kame?
Mokinys, be abejo, supranta, kad ia pateikti pavyzdiai nra tobuli ir ne visikai atitinka tem,
nes jie parodo proto atvaizd krim baigtiniuose protuose, o Visata yra begalinio Proto krinys ir
skirtumas tarp i dviej poli juos skiria. Visgi tai tra tik lygio aspektas (veikia tas pats principas)
viename ir kitame pasireikia atitikimo principas: kaip viruje, taip ir apaioje; kaip apaioje, taip ir
viruje.
Kuo labiau mogus pradeda suvokti nuolat esanios dvasios buvim jo btybs viduje, tuo
labiau jis pradeda kilti gyvenimo dvasinje skalje. Tai ir yra btent tai, kas reikia dvasin vystymsi
dvasios atpainimas, suvokimas ir pasireikimas mumyse. Pasistenkite siminti dvasinio
vystymosi apibrim. Jame slypi tikrosios religijos tiesa.
Egzistuoja daugyb bties plan daugyb gyvybs poplani, daugyb egzistavimo Visatoje
lygi. Ir viskas priklauso nuo btybi kilimo pagal skal, kurios emiausias takas yra fizin materija,
o aukiausi tik subtiliausia riba teskiria nuo Visko Dvasios. Visa kas juda ia Gyvenimo skale
pirmyn ir auktyn, visa kas yra judjime, visa kas yra Kelyje, kurio pabaiga Viskas. Visas progresas
yra grimas namo. Visa kas progresuoja pirmyn ir auktyn, nepaisydamas tariam iors
prietaravim. Tokia yra inia i ventintj.
Hermetiniai mokymai apie protin Visatos krimo proces pasireikia tuo, kad krybinio ciklo
pradioje Viskas savo bties aspektu nukreipia savo vali Tapimo aspekt, ir prasideda krybos
procesas. Mokymas byloja, kad proceso eigoje vibracijos emja iki labai em energij vibracij
lygio. Pasiekus tak, pasireikia paios emiausios manomos materijos formos. is procesas
pavadintas involiucijos stadija, kurios metu Viskas sitraukia, arba sisuka kryb. is procesas,
pasak hermetist, panaus menininko, raytojo ar iradjo krybos proces, kai jie taip giliai
persiima savo protine kryba, kad beveik pamirta savo pai egzistavim ir tuo metu gyvena beveik
vien tik ja. Jeigu vietoje odio sisuka naudotume od pasineria, tikriausiai rykiau ireiktume
savo idj.
i involiucin krybos stadija kartais vadinama dievikos energijos isiliejimu, o evoliucin
bsena vadinama sutraukimu. Ekstremalus krybos proceso polius laikomas maksimaliai nutolusiu
-
28
nuo Visko, o evoliucins stadijos pradia laikoma ritmo vytuokls grtamojo judesio pradia
grimo namo idja sutinkama visuose hermetiniuose mokymuose.
Mokymai byloja, kad isiliejimo metu vibracijos nuolat emja, kol pasiekia rib, tada
prasideda grtamasis judesys. Bet egzistuoja tas skirtumas, kad tuo metu, kai vyksta isiliejimas,
krybins jgos veikia kompaktikai suspaustos ir kaip visuma, o nuo pat evoliucins bsenos, arba
sutraukimo, pradios pasireikia individualizacijos dsnis, tai yra tendencija skaidytis vienetines
jgas, kad pabaigoje tai, kas buvo Visko ileista kaip neindividualizuota energija, grt savo altin
kaip nesuskaiiuojama daugyb auktai ivystyt gyvybi vienet, kylani skale vir per savo
fizin, protin ir dvasin evoliucij.
Senovs hermetistai, apraydami protinio Visatos krimo Visko Prote proces, naudoja termin
meditacija, danai pakeisdami j terminu kontempliacija. Tikriausiai turimas galvoje dieviko
dmesio veiksmas. Lotyn kalboje odio dmesys aknis reikia ilgam pradti, itsti
veiksm ir itekti, taigi i tikrj dmesys yra protins energijos protinis itsimas; ipltimas
tokia pagrindin idja, kuri mes turime galvoje, kai sigiliname tikrj termino dmesys reikm.
Pasak Hermetini mokym apie evoliucijos proces, Viskas, imsts krybos pradi ir taip
padjs materialius Visatos pagrindus bei iki galo apmsts jos egzistavim, po truput bunda, t. y
ieina i meditacins bsenos, ir tada pradeda reiktis evoliucijos procesas fiziniuose, protiniuose ir
dvasiniuose planuose, nuosekliai ir i eils. Taip prasideda judjimas vir visa kas pradeda judti
Dvasios link. Materija tampa ne tokia grubi; pradeda atsirasti elementai; formuojasi junginiai;
atsiranda gyvyb ir pradeda reiktis vis auktesnmis formomis; protas tampa aikesnis nuolat kyla
vibracij lygis. Taigi prasideda evoliucijos procesas visomis savo stadijomis ir vyksta atitinkamai
pagal sutraukimo proceso nustatytus dsnius. Visa tai mogaus mastais uima itisas aminybes; ir
kiekviena aminyb trunka milijonus met, bet ventintieji teigia, kad visas procesas, skaitant
Visatos involiucij bei evoliucij, tetrunka tik vien Visko akimirksn. Nesuskaiiuojamos daugybs
aminybs cikl pabaigoje Viskas atitraukia savo dmes ieina i kontempliacijos ir meditacijos
nuo Visatos, nes Didysis Darbas baigtas ir visa kas sutraukiamas Visk, i kurio jis kilo. Bet
Paslapi Paslaptis kiekvienos sielos dvasia ne inyksta, o be galo isipleia krinys ir Krjas
susilieja. Taip byloja ventintieji.
i apvelgta Visko meditavimo ir po to sekanio prabudimo i meditacijos iliustracija yra
ne kas kita, kaip mokytojo bandymas begalin proces pavaizduoti baigtiniu pavyzdiu. Ir visgi
kaip apaioje, taip ir viruje. Skiriasi tik plan lygiai. Ir kaip Viskas prabunda i meditacijos apie
Visat, taip ir mogus (savo laiku) ieina i fizinio plano, vis giliau ir giliau susitelkdamas viduje
gyvenani dvasi, kuri i tikrj yra dievikasis A.
Yra dar vienas klausimas, beveik einantis metafizins teorijos srit, apie kur nortume
pakalbti ioje pamokoje, nors ir siekiame parodyti tokios teorijos bergdum. Mes turime galvoje
-
29
klausim, neabejotinai kylant kiekvienam protui, kuris drsta iekoti Tiesos. Klausimas yra toks:
Kodl Viskas kuria Visatas? klausim galima pateikti bet kuria kita forma, bet ms
formulavimas ireikia jo esm.
mons atkakliai stengsi rasti atsakym bet iki iol nra tinkamo. Kai kurie sivaizdavo, kad
Viskas troko tuo kak pasiekti, bet tai absurdas, nes k galjo pasiekti Viskas, ko jis nebt turjs.
Kiti iekojo atsakymo tame aspekte, kad Viskas panoro k nors pamilti; treti kad jis kr dl
malonumo ar pramogai, ar todl, kad jautsi vienias; arba dl to, kad parodyt savo jg tokie
vaikiki aikinimai ir idjos priklauso vaikikam mstymo periodui.
Kiti stengsi iaikinti paslapt teigdami, kad Viskas buvo trauktas krim dl savo vidins
prigimties, dl savo krybinio instinkto. i mintis rodo pastarj progres, bet jos silpnoji pus
kad Viskas buvo kakieno i vidaus ar iors trauktas. Jeigu jo paties prigimtis arba krybinis
instinktas veria j kak veikti, tada vidin prigimtis arba krybinis instinktas bus ne Viskas, o
Absoliutas, todl i spjim dalis atkrenta. Ir visgi Viskas kuria bei pasireikia ir, atrodo, taip
elgdamasis patiria tam tikr pasitenkinim. Sunku ivengti ivados, kad kakuriame begaliname
plane jis turi turti kak atitinkant mogaus vidin prigimt arba krybin instinkt su
atitinkamai begalinmis Aistra ir Valia. Jis negalt veikti, jeigu neturt noro veikti, ir jis neturt
noro veikti, jeigu jis netrokt veikti, ir jis netrokt veikti, jeigu dl to nepatirt tam tikro
pasitenkinimo. Visa tai turt bti bdinga jo vidinei prigimiai ir galt bti priimama be rodym
pagal atitikimo dsn. Taiau mes vis tiek ir toliau galvojame, kad Viskas veikia nepriklausomai nuo
bet kokios takos, tiek vidins, teik iorins. Problem lydi sunkumai, kurie slypi paioje problemoje.
Tiksliau sakant, negalima kalbti apie jok motyv, kad ir koks jis bt, dl kurio Viskas galt
veikti, nes motyvas kyla dl prieasties, o Viskas yra vir prieasi ir pasekmi, iskyrus t atvej,
kai jis nori tapti Prieastimi, o tada pradeda veikti Principas. Taigi matote, kad klausimas
absurdikas, nes Viskas yra nepainus. Kaip mes sakome, kad Viskas tiesiog EGZISTUOJA, taip pat
turime sakyti, kad Viskas VEIKIA TODL, KAD VEIKIA. Pagaliau juk Viskas pats yra Visas
Motyvas, Visas Dsnis, Visas Veiksmas, ir galima tvirtai teigti, kad Viskas yra savo paties Motyvas,
savo paties Dsnis, savo paties Veiksmas ir netgi daugiau, kad Viskas, Jo Motyvas, Jo Veiksmas ir
Jo Dsnis yra Vienas, tebdami tik skirtingi to paties pavadinimai. T, kurie pateikia jums ias
pamokas, nuomone, atsakymas slypi Paties Visko viduje kartu su Bties Paslaptimi. Atitikimo
dsnis, ms nuomone, apima tik t Visko aspekt, kuris galt bti pavadintas TAPIMO
ASPEKTU. io aspekto atvirkioji pus BTIES ASPEKTAS, kur visi dsniai dingsta Dsnyje,
visi principai susilieja su Principu; ir Viskas, ir Principas, ir Btis identiki, vienas ir tas pats. Todl
metafizin teorija iuo klausimu bergdia. Mes nagrinjame ia klausim tiesiog nordami
parodyti, kad j suprantame, o taip pat metafizikos ir teologijos atsakym absurdikum.
-
30
Pabaigoje ms mokiniams gal bus domu suinoti, kad tuo metu, kai kurie i senj ir
iuolaikini hermetizmo mokytoj iuo klausimu laiksi atitikimo principo taikymo, kurio rezultatas
vidins prigimties ivada, legendos byloja, kad didysis Hermis, paklaustas savo paengusi
mokini, uuot atsaks klausim, netardamas n odio kietai suiaup lpas, parodydamas, kad
atsakymo nra. Taiau gal jis norjo pritaikyti savo filosofijos aksiom, kuri sako: neventintiesiems
Tiesos lpos neprabyla, turdamas mintyje, kad net jo paeng mokiniai neturjo reikiamo
supratimo, duodanio teis mokym. Taigi, jeigu Hermis turjo Paslapt, jis negaljo jos perduoti,
todl pasauliui apie tai Hermio lpos tyli. O kuris mirtingasis gali bandyti mokyti to, apie k nesiryo
kalbti didysis Hermis?
Bet atminkite, kad ir koks io klausimo atsakymas (jeigu jis gali i viso egzistuoti), tiesa ilieka
tai, kad Viskas Yra visame kame, lygiai taip pat teisinga ir tai, kad visa kas yra Viskame. Mokymas tai
pabria. O mes prie ios sentencijos galime pridurti baigiamj od: Kas i tikrj supranta i
ties, tas pasiek did inojim.
ATITIKIMO PLANAS
Kaip viruje, taip ir apaioje; kaip apaioje, taip ir viruje.
Didysis antras hermetinis principas knija ties, kad egzistuoja harmonija, darna, atitikimas
tarp daugelio gyvenimo, bties ir pasireikimo plan. i tiesa teisinga todl, kad viskas, k apima
Visata, kilo i vieno altinio, ir tie patys dsniai, principai bei charakteristikos gali bti taikomi
vairiems energijos elementams ir element dariniams, nes kiekvienas savaip pasireikia savo plane.
Kad bt patogiau mstyti ir studijuoti, hermetin filosofija daro prielaid, jog Visat galima
suskirstyti tris didiules reikini klases, vadinamas trimis didiaisiais planais:
1. Didysis fizinis planas.
2. Didysis proto planas.
3. Didysis dvasios planas.
is dalijimas yra daugiau ar maiau dirbtinis ir sutartinis, nes tikrovje visi trys planai yra ne
kas kita, kaip didjanios gyvenimo skals padalos, kuri emiausias takas yra nediferencijuota
materija, o aukiausias dvasia. Be to, atskiri planai nepastebimai pereina vienas kit, todl
grietos linijos tarp aukiausi fizinio plano reikini ir emiausi proto plano reikini arba tarp
aukiausi proto plano reikini ir emiausi dvasios plano reikini nubrti nemanoma. Kitaip
sakant, tris didiuosius planus galima laikyti trimis gyvybs pasireikimo lygiais. Ir nors ios
nedidels knygos tikslai riboja isamesn diskusij arba isamesn i plan aikinim, mes vis tik
laikome reikalinga pateikti bendr apraym.
-
31
I pradi galime apvelgti klausim, kuris taip danai domina pradedanius, troktanius
suinoti termino planas reikm, kuri taikoma labai laisvai ir labai ykiai aikinama gausioje io
meto okultinje literatroje. Klausimas paprastai keliamas taip: ar tai yra vieta, turinti matmenis, ar
tiesiog bsena ar bvis. Mes atsakome: ne nei vieta, nei prasti erdvs matmenys ir netgi daugiau
nei bsena ar bvis. j galima irti kaip bsen ar bv; ir visgi bsena ar bvis yra matavimo
laipsniai matuojam dydi skalje. Skamba paradoksaliai, ar ne? Itirkime dalyk: matmuo, kaip
js inote, yra tiesioje linijoje matavimo vienetais reikiamas dydis. prasti erdvs matmenys ilgis,
plotis ir auktis arba galbt ilgis, plotis, auktis, tankis, apvalumas ir storis. Bet egzistuoja kiti
sukurt daikt matmenys, inomi okultistams ir mokslui, nors pastarasis tam dar netaiko io
termino. Tai dan spekuliacij objektu taps ketvirtas matmuo, naudojamas kaip standartas
plan (arba laip