Baudžiamoji teisė (specialioji dalis) Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai vaikui ir šeimai (BK 156 - 164 str.)

Docentas dr. Oleg Fedosiuk

olfed@mruni.lt

Šeimos ir vaiko interesai kaip saugoma vertybė

LR Konstitucijos 38 str. nustato, kad “šeima - tai visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugoja ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę“. Konstitucija numato išskirtinę nepilnamečių vaikų apsaugą (39 str. 3 d.). Vaiko teises ir jų apsaugą detalizuoja LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas. LR Baudžiamojo kodekso XXIII skyrius, užtikrindamas šias konstitucines nuostatas, nustato baudžiamąją atsakomybę už labiausiai pavojingas veikas šeimos ir vaikų interesams: už vaiko pagrobimą, sukeitimą, pirkimą, pardavimą, palikimą, įtraukimą į nusikalstamą veiką, vaistų, alkoholio ar kitų apkvaišinančių priemonių vartojimą, išnaudojimą pornografijai, piktnaudžiavimą tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis, vengimą išlaikyti vaiką.

Vaiko pagrobimas arba vaikų sukeitimas (BK 156 str. 1 d.) Objektyvieji požymiai

Įstatymo saugoma vertybė - vaiko teisę gyventi kartu su savo tėvais ar kitais teisėtais savo atstovais, teisę augti šeimoje (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 23 str.).

Nukentėjusysis - mažametis vaikas, t.y. asmuo, nesulaukęs 14 metų.

Alternatyvios veikos: a) mažamečio vaiko pagrobimas; b) naujagimių sukeitimas.

Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius – ne mažesnis kaip 16 metų.

Baigtumas siejamas su veikos atlikimu (formalioji sudėtis)

Vaiko pagrobimas kaip veika

Terminas “pagrobimas” šioje normoje suprantamas kaip bet koks neteisėtas vaiko paėmimas savo žinion.

Pagrobimu pripažintinas vaiko paėmimas iš tėvų, globėjo, įstaigos arba asmens, pas kurį tas vaikas gyveno. Pagrobimą nuo teisėto vaiko paėmimo skiria tai, kad vaikas paimamas prieš tėvų, teisėtų vaiko atstovų arba asmenų, kurių žinioje vaikas teisėtas yra, valią. Vaiko sutikimas būti pagrobėjų žinioje juridinės reikšmės neturi, net jeigu jis suvokia įvykio esmę.

Pagrobimo būdai gali būti įvairūs: fizinis smurtas, psichinė prievarta, apgaulė, tiesiog fizinis vaiko paėmimas ir t.t.

Pagrobimas yra baigtas nuo vaiko paėmimo kaltininko žinion momento (formalioji sudėtis).

Naujagimių sukeitimas kaip veika

Naujagimių sukeitimu siekiama sudaryti situaciją, kad tėvai suklydimo įtakoje augintų ne savą vaiką: jų vaikas paimamas, o jiems pakišamas kitas naujagimis.

Ši veika įmanoma dėl naujagimių panašumo, todėl naujagimiu šioje normoje vadintinas nesenai gimęs kūdikis. Čia svarbu yra ne medicininiai naujagimio kriterijai, bet faktas, kad kūdikio sukeitimas gali suklaidinti tėvus ar kitus jį prižiūrinčius asmenis.

Naujagimių sukeitimas yra baigtas, kai svetimas vaikas pakišamas jį prižiūrinčiam asmeniui kaip savas (formalioji sudėtis).

Vaiko pagrobimas arba vaikų sukeitimas (BK 156 str. 1 d.) Subjektyvieji požymiai

Pakaltinamumas Tiesioginė tyčia

kaltininkas supranta, kad pagrobia mažametį vaiką ar sukeičia naujagimius, ir nori taip veikti.

Veikos padarymo motyvai neturi juridinės reikšmės ir tai, kad kaltininkas padarė veiką “vaiko interesais”, veikos kvalifikacijos nekeičia, nors gali turėti įtakos bausmės skyrimui.

Privilegijuota vaiko pagrobimo sudėtis (BK 156 str. 2 d.)

BK 156 str. 2 d. numato privilegijuotą nusikaltimo sudėtį, o šioje dalyje numatytos veikos mažesnį pavojingumą rodo tai, kad iš vaikų įstaigos arba asmens, pas kurį vaikas teisėtai gyveno, vaiką pagrobia specialus subjektas: vaiko tėvas, motina ar artimasis giminaitis.

Artimuoju giminaičiu laikytini įtėviai, broliai, seserys, seneliai.

Kai kurie BK 156 straipsnio taikymo ypatumai

Vaiko pagrobimas gali būti žmogaus pagrobimo įkaitu (BK 252 str.) nusikaltimo sudedamuoju požymiu. Tokiais atvejais BK 156 str. netaikomas.

Vaiko pagrobimas jo išnaudojimo tikslais: prostitucijai, pornografijai, priverstiniam darbui ar jo organo, audinio arba ląstelių įgijimui, kvalifikuojamas iš sutapties taikant ir BK 157 str.

Vaiko pirkimas arba pardavimas (BK 157 str.)kaip speciali prekybos žmonėmis norma

Vaiko pirkimo arba pardavimo normos pagrindas yra pagrindiniai dokumentai, apibrėžiantys prekybos žmonėmis (angl. trafficking in persons) sampratą tarptautinėje ir ES teisėje:

2000 m. lapkričio 15 d. Protokolas dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja, papildantis Jungtinių Tautų Organizacijos Konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą // Žin., 2003.05.21, Nr.: 49-2166. Šį Protokolą Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 2003 m. balandžio 22 d. // Žin., 2003.05.21, Nr.: 49-2157.

2002 m. liepos 19 d. ES Tarybos pagrindų sprendimas 2002/629/TVR dėl kovos su prekyba žmonėmis.

Vaiko pirkimas arba pardavimas (BK 157 str.)Objektyvieji požymiai

Saugoma vertybė – vaiko saugumas nuo išnaudojimo prostitucijai, pornografijai, priverstiniam darbui ir organų, audinių arba ląstelių išėmimui.

Nukentėjusysis –vaikas, t.y. asmuo iki 18 metų Veika (alternatyvios veikos):

vaiko pardavimas arba kitoks perleidimas; pirkimas arba kitoks įgijimas; verbavimas; gabenimas; laikymas nelaisvėje

Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius – ne mažesnis kaip 16 metų. Atsakomybės subjektu yra ir juridinis asmuo.  

Vaiko pirkimas arba pardavimas (BK 157 str.)Subjektyvieji požymiai

Pakaltinamumas Tiesioginė tyčia ir išnaudojimo tikslas:

1) Kaltininkas supranta, kad įgyja, perleidžia, verbuoja, gabena ar laiko nelaisvėje vaiką,

2) siekia, kad šis vaikas būtų jo ar kitų asmenų išnaudojamas prostitucijai, pornografijai ar priverstiniam darbui arba kad ir to nesiekia, bet žino apie tai,

3) ir nori taip veikti;

Vaiko pirkimo arba pardavimo skirtumai nuo prekybos žmonėmis (BK 147 str.)

1) nukentėjusiuoju čia yra vaikas, t.y. asmuo iki 18 metų; 2) nusikaltimas yra priešingas vaiko teisėms, o ne laisvei, kaip prekybos

žmonėmis atveju. Todėl taikant BK 157 str. nukentėjusiojo laisvės varžymo įrodinėti nereikia;

3) vaiko pirkimo arba pardavimo sudėties struktūra yra paprastesnę – išvardijamos veikos (pirkimas, kitoks įgijimas, pardavimas, kitoks perleidimas, verbavimas, gabenimas, laikymas nelaisvėje), tačiau neišvardijami veikos padarymo būdai (fizinis smurtas; grasinimai ir t.t), kas būdinga prekybos žmonėmis normai. Taigi, vaiko pirkimo arba pardavimo inkriminavimas yra lengvesnis, nes nereikalauja nustatinėti jokių poveikio būdų, naudojamų įtraukiant nukentėjusįjį į išnaudojimą. Pakanka nustatyti bent vieną iš normoje numatytų veikų. Tokiu būdu užtikrinama papildoma vaiko apsauga nuo išnaudojimo palyginti su prekybos žmonėmis norma.

Kvalifikuojamieji požymiai (BK 157 str. 2 d.)

Veika padaryta dviem ar daugiau nukentėjusiesiems; Veika padaryta mažamečiui; Veika padaryta dalyvaujant organizuotoje grupėje; Veika padaryta siekiant įgyti nukentėjusio asmens

organą, audinį arba ląstelių.

Vaiko palikimas (BK 158 str.)Objektyvieji požymiai

Saugoma vertybė – vaiko teisė gyventi ir augti, būti sveikam (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7, 8 str.). Minėta veika taip pat pažeidžiama tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų pareiga rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu (VTAPĮ 21 str.).

Nukentėjusysis – mažametis vaikas (asmuo, neturintis 14 metų), negalintis savimi pasirūpinti.

Veika - vaiko palikimas be būtinos priežiūros tikslu juo atsikratyti. Asmeniui, trauktinam atsakomybėn, būdingi būdingi specialieji

požymiai: atsako tik vaiko tėvas, motina ar globėjas arba kitas teisėtas vaiko atstovas. Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius – ne mažesnis kaip 16 metų.  

Veika yra baigta nuo palikimo momento, nesvarbu, ar vaikui kilo pavojus ar ne (formalioji sudėtis).

Nukentėjusiojo negalėjimas savimi pasirūpinti kaip būtinas požymis

Negalėjimas savimi pasirūpinti reiškia, kad vaikas dėl labai mažo amžiaus ar sveikatos problemų, būdamas vienas nėra saugus.

Šią būklę gali rodyti vaiko nesugebėjimas pasigaminti valgį, persirengti, surasti kelia namo, susikalbėti, saugotis transporto priemonių, susivaldyti su baime, kuri kyla atsidūrus vienam ir pan.

Vaiko palikimas be būtinos priežiūros kaip veika

Palikimas be būtinos priežiūros gali pasireikšti veikimu ar neveikimu. Veikimu vaikas gali būti paliktas vienas tam tikroje vietoje, nuvežamas į atokesnę vietą ar ten, kur juo galėtų pasirūpinti pašaliniai žmonės, pvz., prie policijos ar ligoninės. Neveikimu šį nusikaltimą įmanoma padaryti tiesiog nustojus rūpintis vaiku.

Veika yra baigta nuo palikimo momento, nesvarbu, ar vaikui kilo pavojus ar ne (formalioji sudėtis). Nėra svarbus ir laikotarpis, kurį vaikas išbuvo be priežiūros, tačiau tai turi įrodomąją reikšmę: kuo ilgesnis šis laikotarpis, tuo lengviau konstatuoti kaltininko tikslą atsikratyti vaiku.

Vaiko palikimas (BK 158 str.)Subjektyvieji požymiai

Pakaltinamumas Tiesioginė tyčia ir tikslas atsikratyti vaiku:

Kaltininkas supranta, kad palieka negalintį savimi pasirūpinti mažametį vaiką be būtinos priežiūros, ir nori taip veikti.

Tikslas atsikratyti vaiku reiškia, kad kaltininkas, palikdamas vaiką be priežiūros, siekia išvengti būtinumo rūpintis juo: siekia perkelti atsakomybę už vaiką kitiems arba tiesiog sudaryti situaciją, kad vaiko nebūtų šalia.

Vaiko palikimo atribojimas nuo nusikaltimų gyvybei ir sveikatai

Tikslo atsikratyti vaiku buvimas sukelia šio nusikaltimo atribojimo nuo pasikėsinimo nužudyti ar sutrikdyti sveikatą. Taikant BK 158 str. būtina įsitikinti, kad kaltininkas neturėjo apibrėžtos tyčios atimti vaikui gyvybę ar sutrikdyti jo sveikatą. Priešingu atveju veika būtų kvalifikuojama kaip pasikėsinimas padaryti šiuos nusikaltimus. Vaiko palikimo be priežiūros nusikaltimui būdinga neapibrėžta tyčia galimų padarinių gyvybei ir sveikatai atžvilgiu arba apibrėžta tyčia, kuri neapima mirties ar žalos sveikatai padarinių.

Neapibrėžtos tyčios pavyzdžiu gali būti atvejis, kai asocialūs tėvai tiesiog palieka vaiką namuose, patys girtuokliaudami kaimynystėje. Apibrėžtos tyčios pavyzdžiu gali būti atvejis, kai motina palieka vaiką prie policijos nuovados, žinodama, kad juo bus pasirūpinta.

Tais atvejais, kai paliktas be priežiūros vaikas dėl to mirė ar buvo susargdintas, veika kvalifikuojama kaip nusikaltimas gyvybei ar sveikatai.

Vaiko įtraukimas į nusikalstamą veiką, vartoti vaistus ar kitas apkvaišinančias priemones, girtauti (BK 159-161 str.).

Objektyvieji požymiai

Šių normų saugoma pagrindinė vertybė yra vaiko saugumas nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 43 str.). Papildoma - vaiko sveikata.

Nukentėjusiuoju yra vaikas, t.y. asmuo, neturintis 18 metų. Veika - vaiko skatinimas (įtraukimas) daryti nusikalstamą veiką,

vartoti vaistus ar kitas apkvaišinančias priemones, girtauti Padariniai - faktas, kad vaikas atliko veiksmus, į kuriuos buvo

įtraukiamas, t.y. padarė arba bent pradėjo rengtis nusikalstamai veikai, ne gydymo tikslais vartoti vaistus ar kitas apkvaišinančias nenarkotines priemones, girtauti.

Priežastinis ryšis tarp veikos ir padarinių Nusikaltimų baigtumas siejamas būtent su šių padarinių atsiradimo

momentu (materialiosios sudėtys). Asmens, trauktino atsakomybėn pagal BK 159-161 str., amžius pagal

loginį normos aiškinimą, turi siekti 18 metų.

Įtraukimo samprata

Visose minimose normose veika apibūdinta terminu „įtraukė“. Šis terminas talpina ne tik pačią veiką, bet ir jos padarinius bei priežastinį ryšį. Veikos požymis gali būti apibūdintas kaip skatinimas sudalyvauti padarant nusikalstamą veiką, paragauti ar nuolat vartoti vaistus ar kitas apkvaišinančias nenarkotines priemones, alkoholį.

Skatinimas gali pasireikšti tiek atvirais siūlymais, tiek ir netiesioginiu skatinimu, pvz., rodant kaip smagu vartoti kvaišalus. Vaiko įtraukimo į nusikalstamą veiką normoje (BK 159 str.) nurodyti būdai, kuriais gali būti skatinama: įtikinėjimas, prašymas, papirkimas, grasinimas, apgaulė ar kitokie būdai.

Įtraukiamas vaikas gali būti tiek niekada to nedaręs anksčiau, tiek ir jau daręs nusikalstamas veikas, vartojęs kvaišalus ar alkoholį.

Įtraukimo padariniai

Įtraukimo į nusikalstamą veiką (BK 159 str.)padariniais yra tai, vaikas padarė arba bent pradėjo rengtis nusikalstamai veikai.

Kvaišalų vartojimas kaip padariniai (BK 160 str.)reiškia, kad vaikas bent vieną kartą suvartojo vaistus ar kitas apkvaišinančias nenarkotines priemones. Pažymėtina, kad vaiko įtraukimas vartoti narkotines priemones baudžiamas pagal BK 264 str. 2 d.

Girtavimas kaip padariniai (BK 161 str.) reiškia, kad vaikas pradėjo tai daryti sistemiškai (3 ir daugiau kartų). Jeigu nustatyta, kad vaikas tik paragavo alkoholį, bet dar nepradėjo tai daryti nuolat, jam gali būti taikoma BK 161 str. 2 dalis (vaiko nugirdymas) arba ATPK 181 str.

Priežastinis ryšis

Priežastinio ryšio buvimas reiškia, kad be sąmoningų kaltininko veiksmų vaikas pats nebūtų pradėjęs dalyvauti nusikalstamoje veikoje, ne gydymo tikslais vartoti vaistus ar kitas apkvaišinančias nenarkotines priemones, girtauti.

Tačiau faktas, kad vaiką pastūmė atlikti šiuos veiksmus ne tik kaltininko veiksmai, bet ir kitos priežastys, neneigia priežastinio ryšio.

Vaiko įtraukimas į nusikalstamą veiką, vartoti vaistus ar kitas apkvaišinančias priemones, girtauti (BK 159-161 str.).

Subjektyvieji požymiai

Pakaltinamumas Tiesioginė tyčia - kaltininkas suvokia, kad skatina vaiką dalyvauti

nusikalstamoje veikoje, ne gydymo tikslais vartoti vaistus ar kitas apkvaišinančias nenarkotines priemones, numato, kad vaikas gali pradėti tai daryti, ir šių padarinių nori.

Įtraukimo girtauti atveju, kaltė gali pasireikšti ir netiesiogine tyčia, kai kaltininkas nenori, kad vaikas pradėtų girtauti, bet sąmoningai leidžia šiems kilti (pvz., vaišina vaiką alkoholiu, bet nenori, kad šis pradėtų tai daryti sistemingai).

Kaltei nustatyti nebūtina, kad kaltininkas žinotų, kad nukentėjusiuoju yra vaikas. Pakanka, kad kaltininkas turėjo ir galėjo tai suprasti. Tačiau nustačius pagrįstą klaidą dėl įtraukiamo asmens amžiaus, kai asmuo įsitikinęs, kad įtraukiamam asmeniui jau yra 18 metų, kaltės dėl nagrinėjamų nusikaltimų nėra.

Vaiko nugirdymas kaip baudžiamasis nusižengimas (BK 161 str. 2 d.)

BK 161 str. 2 dalis numato vaiko nugirdymo baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Jos taikymo pagrindu yra tai, kad kaltininkas pavaišino vaiką alkoholiu, leido jam išgerti arba tiesiog vartojo alkoholį kartu su juo ir tuo sukėlė jam apsvaigimo būklę.

Tačiau šis straipsnis netaikomas, kai asmuo nugirdė mažametį vaiką ir sukėlė jam mirtį ar sveikatos sutrikdymą. Tokiais atvejais taikomas BK straipsnis, numatantis atsakomybę už nusikaltimą gyvybei ar sveikatai.

Vaiko išnaudojimas pornografijai (BK 162 str.) Objektyvieji požymiai

Įstatymo saugoma  vertybė (pagrindinė) – vaiko saugumas nuo seksualinio išnaudojimo. Papildoma - vaiko seksualinis neliečiamumas.

Nukentėjusiuoju yra vaikas, t.y. asmuo, neturintis 18 metų. Normoje numatytos 3 alternatyvios veikos:

a) vaiko įtraukimas dalyvauti pornografinio pobūdžio renginiuose; b) vaiko išnaudojimas pornografinei produkcijai gaminti; c) pelnymasis iš tokios vaiko veiklos.

Asmens, trauktino atsakomybėn pagal BK 162 str., amžius turi siekti 16 metų. Atsakomybės subjektu yra ir juridinis asmuo.

Vaikų pornografijos samprata ir draudimas

Vaikų pornografijos draudimas nulemtas Jungtinių Tautų Organizacijos priimtos Vaiko Teisių Konvencijos fakultatyvinio protokolo dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos (VŽ, 2004, Nr.108-4037). Šio protokolo 2 str. apibrėžia vaikų pornografiją kaip bet kokį ir bet kokia forma vaiko, dalyvaujančio realioje ar imituojamoje akivaizdžiai seksualinėje veikloje, vaizdavimą arba vaiko lyties organų vaizdavimą pirmiausia seksualiniais tikslais. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 47 str. nustato, kad už vaiko skatinimą ar prievartavimą dalyvauti seksualinėje veikloje, panaudojimą prostitucijai arba įtraukimą į prostituciją, panaudojimą pornografijai, taip pat gaminant ar platinant pornografinius leidinius ar kitokius pornografinio ar erotinio pobūdžio dalykus taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Lietuvos įstatymai draudžia gaminti ir disponuoti pornografinio turinio dalykais, kuriuose pavaizduotas vaikas arba asmuo, pateiktas kaip vaikas. Už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė, neatsižvelgiant į platinimo tikslų buvimą ar nebuvimą (BK 309 str. 2 ir 3 d.).

Vaiko įtraukimas dalyvauti pornografinio pobūdžio renginiuose kaip veika

Terminas „įtraukimas“ talpina ne tik pačią veiką, bet ir jos padarinius bei priežastinį ryšį. Veikos požymis gali būti apibūdintas kaip skatinimas arba prievartavimas sudalyvauti pornografinio pobūdžio renginiuose: nusifilmuoti, nusifotografuoti ir pan. Veika gali pasireikšti tiek atvirais siūlymais, tiek ir netiesioginiu skatinimu, pvz., įtikinėjant kaip lengva užsidirbti tokia veikla. Įtraukimo būdais gali būti įtikinėjimas, prašymas, papirkimas, grasinimas, apgaulė ar kitokie būdai. Įtraukiamas vaikas gali būti tiek niekada to nedaręs anksčiau, tiek ir jau dalyvavęs tokio pobūdžio renginiuose.

Vaiko įtraukimas dalyvauti pornografinio pobūdžio renginiuose kaip veika - 2

Įtraukimo padariniai - tai faktas, kad vaikas sudalyvavo pornografinio pobūdžio renginyje. Šios veikos baigtumas siejamas būtent su šių padarinių atsiradimo momentu (materialioji sudėtis). Tarp veikos (skatinimo ar prievartavimo) ir vaiko dalyvavimo pornografinio pobūdžio renginyje turi būti priežastinis ryšis. Priežastinio ryšio buvimas reiškia, kad be sąmoningų kaltininko veiksmų vaikas pats nebūtų pradėjęs tai daryti. Tačiau faktas, kad vaiką pastūmė atlikti šiuos veiksmus ne tik kaltininko veiksmai, bet ir kitos priežastys, neneigia priežastinio ryšio.

Vaiko išnaudojimas pornografinei produkcijai gaminti kaip veika

Vaiko išnaudojimas pornografinei produkcijai gaminti kaip veika reiškia:

a) bet kokius veiksmus, kuriais sudaromos sąlygos vaikui dalyvauti pornografinės produkcijos gaminimo procese (vaiko pirkimas-pardavimas, kitoks įgijimas-perleidimas, gabenimas, laikymas tam tikroje vietoje šiais tikslais, tarpininkavimas įgyjant-perleidžiant vaiką, filmo scenarijaus sukūrimas, patalpų, kur bus filmuojama, operatorių ir kito būtino personalo paieška ir pan.),

b) vaiko kaip vaizdavimo personažo tiesioginis panaudojimas kuriant pornografinio pobūdžio kūrinius (vaiko filmavimas, fotografavimas, konsultavimas, filmo režisavimas ir pan.).

Išnaudojimo veika yra baigta nuo tiesioginio vaiko panaudojimo pornografijos kūrimo procese momento (formalioji sudėtis).

Vaiko išnaudojimas pornografinei produkcijai gaminti vykdytojai ir kiti bendrininkai

Pažymėtina, kad išnaudojimo vykdytoju pripažintinas tik tas asmuo, kuris vienaip ar kitaip kontaktavo su pačiu vaiku sudarant sąlygas jį panaudoti arba tiesiogiai panaudojant pornografinei produkcijai gaminti. Asmenys, kurie sudarė sąlygas vaikui dalyvauti pornografinės produkcijos gaminimo procese nekontaktuodami su vaiku, pvz., sukūrė filmo scenarijų, surado patalpas, kur buvo filmuojama ir pan., atsako kaip organizatoriai, padėjėjai arba kurstytojai.

Vaiko išnaudojimo baigtumas ir santykis su kitomis BK normomis

Vaiko išnaudojimas pornografinei (BK 162 str.) produkcijai gaminti visada taikomas kartu su BK 309 str. 2 ar 3 d., kuriose be kita ko kriminalizuotas tokios produkcijos gaminimas.

Jeigu vaiko išnaudojimas pornografijai buvo susijęs su jo išžaginimu, seksualiniu prievartavimu, privertimu lytiškai santykiauti, tvirkinimu, šios normos (BK 149-153) taikomos kartu su BK 162 str.

Pelnymasis iš vaiko veiklos dalyvaujant pornografinio pobūdžio renginiuose bei gaminant pornografiją kaip veika

Pelnymasis iš vaiko veiklos dalyvaujant pornografinio pobūdžio renginiuose bei gaminant pornografiją, reiškia pajamų turėjimą iš to. Kaltininkas gali gauti visas arba dalį vaiko uždirbamų pinigų, taip pat turėti pajamų pardavus vaiką pornografinės produkcijos gamintojams, gauti atlyginimą už vaiko suradimą, verbavimą, gabenimą, konsultavimą, filmo režisavimą, filmavimą, fotografavimą, patalpų, kuriuose filmuojama vaikų pornografiją, nuomą ir t.t.

Pelnymasis yra baigtas bent vieną kartą gavus pajamas iš vaiko veiklos (formalioji sudėtis).

Vaiko išnaudojimas pornografijai (BK 162 str.) Subjektyvieji požymiai

Pakaltinamumas Tiesioginė tyčia

kaltininkas suvokia, kad skatina ar prievartauja vaiką dalyvauti pornografinio pobūdžio renginiuose, išnaudoja vaiką pornografinei produkcijai gaminti arba pelnosi iš tokios vaiko veiklos, ir nori taip veikti.

Piktnaudžiavimas tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis (BK 163 str.)

Objektyvieji požymiai

Įstatymo saugoma  vertybė (pagrindinė) – vaiko teisė į asmens neliečiamybę ir laisvę. Papildoma - vaiko sveikata.

Nukentėjusiuoju yra vaikas, t.y. asmuo, neturintis 18 metų. Veikos (alternatyvios):

fizinis ir psichinis vaiko gniuždymas, jo palikimas ilgą laiką be priežiūros, kitoks panašus žiaurus elgesys su vaiku.

Asmeniui, trauktinam atsakomybėn, būdingi būdingi specialieji požymiai: atsako tik vaiko tėvas, motina ar globėjas, rūpintojas arba kitas teisėtas vaiko atstovas. Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius ne mažesnis kaip 16 metų.  

Vaiko teisė į asmens neliečiamybę ir laisvę

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 str. numato, kad Vaikas turi teisę į asmens neliečiamybę ir laisvę bei draudžia vaiką kankinti, žaloti, žeminti jo garbę ir orumą, žiauriai su juo elgtis.

Vaiko gniuždymas kaip veika

Veika apibūdinama terminu „fizinis ir psichinis gniuždymas“. Iš esmės gniuždymas gali būti suprastas kaip sistemingas prievartos naudojimas prieš vaiką: mušimas, grasinimai smurtu, marinimas badu, uždarymas rūsyje arba kitoje patalpoje ir kiti tyčiniai veiksmai, atitinkantys fizinio ir psichinio smurto sampratas.

Seksualiniai veiksmai vaiko atžvilgiu kvalifikuojami taikant BK straipsnius, nustatančius atsakomybę už nusikaltimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui.

Vaiko nepriežiūra kaip veika

Viena iš BK str. nurodytų alternatyvių veikų yra vaiko palikimas ilgą laiką be priežiūros. Nusikalstamu toks palikimas gali būti pripažintas tik atsižvelgiant į vaiko amžių ir jo fizinę bei psichinę būklę. Pvz., ką tik gimusio arba sunkiai sergančio vaiko palikimas kad ir kelioms valandoms gali būti traktuojamas kaip palikimas ilgą laiką be priežiūros, o 10 metų sveiko vaiko palikimas visai dienai gali būti visiškai įprastu ir vaiką netraumuojančiu elgesiu.

Kitoks panašus žiaurus elgesys su vaiku

Kitokiu panašiu žiauriu elgesiu gali būti pripažinti sistemingi veiksmai, kurie nepatenka į gniuždymo (fizinio ar psichinio smurto) kategoriją, tačiau turi panašų vaiką žalojantį pobūdį. Pvz., tyčiojamasis, įžeidimai, laikymas namuose iš viso neleidžiant išeiti į lauką arba leidžiant išeiti labai retai, išvijimas iš namų, neaprūpinimas drabužiais, medicininės pagalbos nesuteikimas, kai ji būtina, vertimas sunkiai dirbti, atlikti išsekinančias religines apeigas ir pan.

Nusikalstamų veiksmų santykis su netinkamu vaiko auklėjimu

Pripažįstant veiką piktnaudžiavimu tėvų teisėmis gali iškilti klausimas, kur yra riba tarp netinkamo auklėjimo ir nusikalstamo elgimosi su vaiku. Labai tikslios ribos čia nubrėžti neįmanoma, todėl veiką vertinančio pareigūno diskrecija šiuo atveju yra labai plati. Tai ypač pasakytina apie psichinio gniuždymo atribojimą nuo pateisinamų tėvų naudojamų psichinio poveikio vaikui metodų, nusikalstamos ir nenusikalstamos nepriežiūros. Tačiau galima drąsiai teigti, kad bet kokie fizinio smurto veiksmai, sukeliantys vaikui fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias, visada laikytini nusikalstamais.

Piktnaudžiavimo sistemingumas ir baigtumas

Manytina, gniuždymas ir kitoks žiaurus elgesys – tai sistemingi veiksmai ar neveikimas. Vieno veiksmo, kuriuo išreiškiamas žiaurumas vaiko atžvilgiu, nekvalifikuotinas pagal BK 163 str., tačiau gali būti vertinamas pagal kitus BK straipsnius. Kita vertus, inkriminuojant piktnaudžiavimą tėvų teisėmis pagal palikimo be priežiūros požymį, pakanka ir vieno karto.

Nagrinėjamas nusikaltimas laikomas baigtu nustačius sistemingų veiksmų (ar sistemingą neveikimą), sudarančius gniuždymą ar kitokį žiaurų elgesį, atlikimą, arba vaikui išbuvus ilgą laiką be priežiūros (formalioji sudėtis).

Tačiau jeigu sistemingais veiksmais, kuriais išreiškiamas žiaurumas vaiko atžvilgiu, padaromi ir kiti nusikaltimai (gyvybei, sveikatai, seksualiniam neliečiamumui ir t.t.), jų normos taikomos kartu su BK 163 str. kaip idealioji nusikaltimų sutaptis.

Vengimas išlaikyti vaiką (BK 164 str.)Objektyvieji požymiai

Įstatymo saugoma  vertybė – vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi (VTAPĮ 11 str.).

Nukentėjusiuoju yra vaikas, t.y. asmuo, neturintis 18 metų. Veika - vengimas pareigos pagal teismo sprendimą: a) išlaikyti vaiką;

b) mokėti lėšas vaikui išlaikyti; c) teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui.

Nusikaltimo baigtumas siejamas su pareigos nevykdymo pradžia (formalioji sudėtis).

Asmeniui, trauktinam atsakomybėn, būdingi būdingi specialieji požymiai: atsako tik vaiko tėvas, motina ar kitas asmuo, kuriam teismo sprendimu priteistas vaiko išlaikymas.

Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus

Civilinio kodekso 3.192 straipsnis detalizuodamas tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus, nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

CK 3.195 str. taip pat nustato, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas.

Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus santuokos nutraukimo atveju

CK  3.193 str. nustato, kad nepilnamečių vaikų tėvai, nutraukdami santuoką bendru sutarimu arba pradėdami gyventi skyrium, sudaro sutartį, kurioje numato tarpusavio pareigas materialiai išlaikant savo nepilnamečius vaikus, taip pat tokio išlaikymo tvarką, dydį ir formas. Šią sutartį tvirtina teismas. Nepilnamečių vaikų tėvai gali sudaryti sutartį dėl savo vaikų materialinio išlaikymo taip pat ir nutraukiant santuoką kitais pagrindais.

Jeigu vienas iš tėvų nevykdo teismo patvirtintos jų sutarties dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, kitas iš tėvų įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Pareigos išlaikyti vaiką nevykdymo civiliniai teisiniai padariniai

CK 3.194 str. nustato, kad jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį.

Išlaikymas taip pat priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo.

Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką galima tik šiomis sąlygomis:

1) turi būti įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo priteistas vaiko išlaikymas viena ar kita forma;

2) asmuo nevykdo šio teismo sprendimo arba vykdo jį iš dalies; 3) asmuo turi objektyvią galimybę vykdyti teismo sprendimą, bet

susilaiko nuo šios pareigos; 4) nėra galimybių užtikrinti pareigos vykdymą civilinėmis

procesinėmis priemonėmis, arba kai tokios galimybės yra apsunkintos dėl skolininko nesąžiningų veiksmų: jis slepiasi, slepia savo pajamas, simuliuoja ligą, išpardavė savo nekilnojamąjį turtą, kurio sąskaita galėtų būti užtikrintas pareigos vykdymas ir pan. Jeigu pareigos vykdymą įmanoma užtikrinti įprastomis civilinėmis procesinėmis priemonėmis, baudžiamoji atsakomybė netaikytina.

Vengimas išlaikyti vaiką (BK 164 str.)Subjektyvieji požymiai

Pakaltinamumas

Tiesioginė tyčia kaltininkas supranta, kad vengia pareigos pagal teismo

sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui, ir nori taip elgtis.