dirvoþemis · erozija turi ir teigiamybiø – daugelis derlingø dirvoþemiø deltose,...
TRANSCRIPT
Þemës moksla i – v i suomenei
Sk
iria
ma
vie
na
i p
ag
rin
din
iø
tarp
tau
tin
iø
pla
ne
tos
Þe
më
s
me
tø
tem
ai
Dirvoþemis –
gyvoji Þemës oda
Kam skiriamas ðis leidinukas
Leidinukas skiriamas vienai ið svarbiausiø
Tarptautiniø planetos Þemës metø moksliniø
temø.
Tarptautiniai planetos Þemës
metai
Jungtiniø Tautø Organizacija su UNESCO ir
IUGS (Tarptautinë geomokslø sàjunga) 2008
metus paskelbë tarptautiniais planetos Þemës
metais. Ðios iniciatyvos tikslas – maþinti
visuomenei kylanèius gamtos ir þmogaus
veiklos keliamus pavojus; maþinti pavojø
sveikatai, didinant gamtos mokslø medicininiø
aspektø suvokimà; rasti naujus gamtos
iðteklius ir uþtikrinti racionalø jø naudojimà;
skatinti visuomenës domëjimàsi gamtos
mokslais ir kt.
Norite þinoti daugiau…
Jei norite suþinoti daugiau apie kitus tyrimus ir
temas, aplankykite www.yearofplanetearth.org
(ten rasite visas mûsø publikacijas).
2007–2009
Jei ne dirvoþemis, Þemës kraðtovaizdis
bûtø bergþdþias kaip Marse
Gyvoji Þemës oda
Mes statome ant dirvoþemio, statome jame ir já naudodami. Gyvybës,
buveiniø gausa, þmogaus apgyvendinimo galimybës priklauso nuo
didþiulës ávairovës dirvoþemiø, kurie yra gyvoji Þemës oda.
Dirvoþemiai yra ypatingi ir kelia nuostabà. Jie yra pagrindinë
þmoniø gyvenimo ir gerovës palaikymo sistema. Juose gali
ásitvirtinti augalø ðaknys, jie turi savyje augalams bûtinø vandens ir
maisto medþiagø atsargas – kitaip mûsø Þemës pavirðius bûtø
bergþdþias kaip Marse. Dirvoþemiai yra namai milijardams
mikroorganizmø, vykdanèiø biocheminës transformacijos ciklà,
prasidedantá atmosferinio azoto fiksacija ir besibaigiantá organinës
medþiagos suardymu, bei armijoms mikroskopiniø organizmø,
sliekø ir skruzdëliø. Faktiðkai daug didesnë gyvûnø ávairovë yra
dirvoþemyje nei ant jo.
Storo, derlingo dirvoþemio sluoksnis, susiformavæs tvirtose uolienose; atsparios struktûros, turintis gausesná organinës medþiagos kieká; turás pakankamai maisto medþiagiø ir prisotintas vandens; tinkamas intensyviai þemdirbystei
Dirvoþemis yra kupinas gyvybës
Nederlingas dirvoþemis, stipriai sudûlëjæs ir iðplautas, rûgðtus ir skurdus maisto medþiagø. Þemdirbystei tokiose dirvose reikia dideliø investicijø, taèiau dirvodarinës uolienos puikiai tinka plytø gamybai
Dirvoþemiai: jø tiek daug ir tokiø ávairiø!
Skirtingi dirvoþemiai yra paplitæ skirtinguose þemëvaizdþiuose – ne bet kur ir bet kaip papuola, o pagal tam tikrus dësningumus, priklausanèius nuo dirvodarinës uolienos, klimato, reljefo ir gyvø organizmø sàveikos laiko atþilgiu, ir kuriuos dar prieð 125 metus atskleidë rusø dirvoþemininkas Vasilijus Dokuèajevas (1846–1903).
Þmogus taip pat yra átrauktas á ðià dirvoþemio formavimosi „formulæ“, nes jis daþniausiai keièia þemëvaizdþius. Ûkininkai ádirba þemës ûkiui naudojamus dirvoþemius, kuriø derlingumas savo ruoþtu palaiko subalansuotà ûkininkavimo sistemà; ir atvirkðèiai, nualinimas ir gerø agrotechnologijø nesilaikymas skatina ûkio þlugimà. Dar ryðkiau mûsø pëdsakai áspausti miestuose, kur dirvoþemá naudoti reikia ypaè atsargiai ir jautriai, kur þemënauda paþeidþia dirvoþemio vandens filtracijà ir drenaþà; ir netgi klimato kaitoje, kur vienintelis dirvoþemis atlieka amortizuojamàjá vaidmená.
Dirvoþemiai ávairiai reaguoja á tausojamàjá arba neûkiðkà dirvoþemiø naudojimà. Todël atskirose vietose naudojami individualûs ádirbimo metodai, daþnai netinkami kituose gruntuose ir dirvoþemiuose. Dirvoþemio tyrimai, nustatantys ir apibûdinantys dirvoþemio paplitimà, bei kitos dirvotyros ðakos siekia kuo geriau iðnaudoti natûralius dirvoþemiø privalumus ir iðvengti problemø, pavyzdþiui, drëkinant sausus, sausinant ámirkusius, træðiant skurdþius dirvoþemius ar iðrandant specialius statiniø sutvirtinimus puriame grunte.
Kai þemës naudojimas ir valdymas
atitinka dirvoþemio savybes,
rezultatai atitinka lûkesèius
Hidrosfera
Atmosfera
Litosfera
BiosferaPedosferadirvoþemio
vanduo
garavimas
dir
vo
da
rad
ujø
em
isija
iðp
lov
ima
s
kritulia
igara
vimas
fitosintezë
kvëpavimas
dirvoþemio flora ir fauna
uolienø d
ûlëjim
as
elem
entø
pas
isav
inim
as
poþeminio vandens
iðkrovanuotëkis ir infiltracija
elementøapykaita
en
erg
ijo
s
ma
ina
i
Pedosferos (dirvoþemis), biosferos (augalai, gyvûnai), litosferos (uolienos), hidrosferos (vanduo) ir atmosferos (oras) sàveika
Gyvybë, dirvoþemis, oras, vanduo ir þemës formos – visa tai evoliucionuoja kartu, niekas negali kisti nepriklausomai vienas nuo kito. Dirvoþemis sujungia, keièia savo bei þemës, oro, klimato, pavirðinio ir poþeminio vandens bei visos ekosistemos bûklæ.
Jis gali bûti nualintas, plonas, netolygiai paplitæs, bet nuo dirvoþemio, gyvybinës Þemës odos, priklauso visa sausumos gyvybë. Atsiþvelgiant á ðià dirvoþemio savybæ, iðryðkëja neabejotina grësmë – jo eksploataciniai iðtekliai ar naudojami kitos produkcijos gamybai nëra beribiai.
Dar ne taip seniai dirvoþemis, vanduo, nafta ir kietos naudingosios iðkasenos buvo laikomi tiesiog paprastais iðtekliais. Þinoma, kad ûkis bei visuomenë yra sukurti ant dirvoþemiø, o dauguma þemës mokslø yra akivaizdþiai skirti ekonominei naudai palaikyti. Dirvotyros mokslas skirtas paremti daugelá ávairiø veiklø, áskaitant þemdirbystës produktø gamybà, civilinæ statybà, vandens tiekimà, vandens ir oro kokybës palaikymà, buitiniø ir pramoniniø atliekø deponavimà ir utilizavimà, siekiant subalansuotai valdyti ir plëtoti ðià ribotà ir jautrià sistemà (þr. skyriø „Subalansuota plëtra“).
Vyraujantys pasaulio dirvoþemiaiDirvoþemiø þemëlapiai, apraðantys ávairius dirvoþemio tipus, paplitusius þemëvaizdyje, leidþia daryti praktines interpretacijas
LietuvojeDirvoþemio mokslai ir visuomenë
Kai þemës naudojimas ir valdymas atitinka dirvoþemio savybes, rezultatai pateisina viltis. Javai ir gëlës veði, galvijai klesti, ðaltiniai ir ðuliniai trykðta, keliai ir statiniai atitinka reikalavimus, investicijos yra saugios – dauguma þmoniø ðito net nepastebi. Problemos prasideda, kai dirvoþemiai negali pakankamai aprûpinti juose auganèiø augalø vandeniu ir maisto medþiagomis. Tada javai skursta ir galvijai serga, iðbrinkstanèiuose ir uþdruskëjanèiuose dirvoþemiuose trûkinëja namø sienos, keliø dangos, vamzdynai ir kabeliai, nestabiliuose gruntuose ðie reiðkiniai ágauna katastrofiná mastà. Miestuose iðtisai asfaltu ir betonu uþdengti dirvoþemiai sukelia didesnius ir greitesnius poplûdþius ir potvynius.
Su toli siekianèiais þemës naudojimo ir valdymo pokyèiais pagaliau ateina supratimas, kad kraðtovaizdis netenka produktyvumo, hidrologiniø ir ekologiniø funkcijø – savybiø, kurias gavome kaip dovanà. Mes didþiuojamës savo didþiais laimëjimais (pvz., træðimu, drëkinimu, sausinimu), bet èia pat þiojëja spragos tarp dirvoþemio funkcionavimo reikalavimø ir dirvoþemio sveikatingumo.
Dabartinis iððûkis dirvoþemio mokslui yra pateikti tokias þinias, kad bûtø apdairiai iðvengta pavojingø vietø ir imtasi priemoniø, palaikanèiø dirvoþemio gyvybingumà ir pagrindines jo funkcijas.
Miestø plëtra staèiuose Honkongo ðlaituoseTos paèios vietos aeronuotrauka po stipriø liûèiø praëjus nuoðliauþai
Subalansuota plëtra
Terminas „subalansuotos
plëtra“ kilo ið tø, kurie remia
politikà, sauganèià Þemës
aplinkos pusiausvyrà, ir tø,
kurie gina ekonomikos
plëtrà, prieðprieðos.
Aplinkosaugininkai mano,
kad ekonomikos plëtra
bûtina (jau vien tam, kad
bûtø ástengta padengti
aplinkosaugos priemoniø
iðlaidas), o ekonominë
stagnacija daþnai sumaþina
aplinkosaugos investicijas.
(tæsinys...)
Mes didþiuojamës savo didþiais laimëjimais,
bet èia pat þiojëja spragos tarp esamø
ir pageidaujamø dirvoþemio funkcijø
Naujausios technologijos parodo Þemës procesus ir sistemas realiu masteliu ir atskleidþia paèias ávairiausias Þemës planetos perspektyvas. Iðplëstos mûsø fizinio kûno ir penkiø pojûèiø ribos leido mums stebëti ir tirti nuo molekulinio iki kosminio lygio, nuo nanosekudës iki ðviesmeèiø. Stebëjimai savo ruoþtu leidþia sukurti Þemës procesø modelius ir numatyti dabartiniø reiðkiniø ateities padarinius ir trendus bei jø valdymà. Nors prognoziniai modeliai veikia su paklaidomis, jie naudojami ûkio planavimo sprendimams pagrásti, kartu – gerinti dirvoþemio kokybæ ir iðsaugoti gyvàjà Þemës odà.
Mikroskopinio lygmens þinios apie mineralus, dirvoþemio sudëtá ir gyvuosius organizmus bei fiziniø, cheminiø ir biologiniø procesø mechanizmo paþinojimas atveria daug puikiø naujø dirvoþemio valdymo galimybiø, be dideliø pokyèiø ir kiðimosi, vien naudojantis mokslo þiniomis. Senovës mokslininkas su mikroskopu ir mufeliu virto nûdienos tyrëju su elektroniniu mikroskopu ir plazmos spektrometru, taèiau sëkmingus sprendimus ir toliau lemia asmeninë sëkmë bei mokslinë sàþinë
Mûsø naujausios þinios apie Þemës sistemas – daug platesnës, galingesnës ir veikianèios milijardus metø ilgiau nei egzistuoja þmoniø civilizacija, turi platø pritaikymà.
ir nacionalinës kompetencijos rëmai.
Ekonominës plëtros
„advokatai“ subalansuotoje
ekonomikoje taip pat áþiûri
gamtinio fondo apsaugos ir
kapitalo apsaugos
lygiagretumà. Gyvybinga
ekonomika turi iðgyventi ið
savo áplaukø ir nemaþinti
kapitalo laikui bëgant.
Populiacija taip pat turi
iðgyventi remdamasi savo
ekosistemos pajëgumais, kurie
ir sudaro gamtiná kapitalà.
Vandens iðteklius galima sunaikinti
arba padidinti: tai priklauso nuo
dirvoþemio naudojimo bûdo
Vanduo ðaltinyje
Lietus yra vienas ið gëlo vandens ðaltiniø. Nuo þemës dangos ir dirvoþemio savybiø priklauso, ar lietus ásigers ir ásifiltruos, ar iðgaruos, ar tiesiog bus prarastas kartu su griaunanèiu nuotëkiu. Spartus vandens nuotëkis sukelia potvynius, tràðiø dirvø bei upiø krantø erozijà – reiðkinius, griaunanèius vandens ekosistemà ir perpildanèius vandens rezervuarus. Nuo dirvoþemio dangos storio, vandens laidumo ir ámirkimo gebos priklauso ar ásigëræs vanduo bus sunaudotas augalø, ar iðsikraus á poþeminius ir pavirðinius vandenis.
Nuo to, kaip vanduo pasiskirstys ant dirvoþemio ir jo profilyje, priklauso tolesnis vandens vaidmuo – pavojingas jis bus ar naudingas. Galima teigti, kad tai priklauso nuo dirvoþemio tipo ir þemënaudos. Vandens iðteklius galima sunaikinti arba padidinti: tai priklauso nuo dirvoþemio naudojimo bûdo. Ir kol kas vandens ðaltinio valdytojais daþniausiai yra þemës artojai ir gyvuliø augintojai aukðtupiø kaimuose, o dauguma jo naudotojø gyvena þemupiø miestuose. Subalansuotas vandens iðtekliø valdymas ir su tuo susijusiø pavojø maþinimas yra:
Dirvoþemiai yra glaudþiai susijæ su kitomis globaliomis sistemomis:
!
!
!
!
!
!
!
Gili savitos vandens tiekimo sistemos (klimatas, dirvoþemis, reljefas, poþeminis ir pavirðinis vanduo, þemënauda) samprata;
Darnus valdymas visame vandená surenkanèiame baseine, o ne tik tam tikruose taðkuose ar fermose;
Þemupio vartotojai apmoka aukðtupio valdytojø þemës ir vandens valdymo iðlaidas.
Klimatu: per vandens ir anglies ciklà, ðiltnamio dujø emisijà (vandens garavimas, CO , NO metanas); (þr. Þemë ir sveikata).2 x
Vandens apytaka: dirvoþemiai yra pasaulinio hidrologinio ciklo filtracinë ir apsauginë sistema. Apie 60 proc. gëlo vandens yra „þalias“ vanduo, laikomas dirvoþemyje ir prieinamas augalams. Dirvoþemiai reguliuoja upes ir poþeminio vandens srautus, palaiko pelkes, teikia buitiná, pramoniná, irigaciná vandená tûkstanèius kilometrø þemyn (þr. Þemë – mûsø rankose).
Biologine apytaka; maisto medþiagos atpalaiduojamos dûlant ar fiksuojamos ið oro, naudojamos pakartotinai, neutralizuojami toksinai. Ciklo paþeidimas gali sukelti dirvoþemiø ir vandens eutrofikacijà ir uþterðimà arba, atvirkðèiai, – maisto medþiagø iðeikvojimà, keliantá grësmæ pasauliniams iðgyvenimo ðaltiniams.
Erozija: dirvoþemio dangos netektis skatina dirvoþemio funkcijø praradimà, vandens telkiniø nepageidaujamà sudrumstimà ir uþdumblëjimà, uostø ir prieplaukø seklëjimà. Erozija turi ir teigiamybiø – daugelis derlingø dirvoþemiø deltose, aliuvinëse ir lioso lygumose yra praëjusios erozijos padarinys. Taèiau dabartinë vandens ir vëjo erozija, sukelta neûkiðkumo, skatina dirvoþemio degradacijà ir oro bei vandens kokybës prastëjimà.
Dirvoþemiai – pasaulinio
vandens ciklo filtracinë
ir apsauginë sistema
Þemës ir vandens terðimas
Buitiniø ir pramoniniø atliekø sàvartynams árengti paprastai yra naudojamas dirvoþemis. Daugelyje intensyvaus þemës ûkio teritorijø medþiagø iðplovimas ið naudojamo mëðlo ir mineraliniø tràðø, galvijø srutø ir augaliniø atliekø labai padidina nitratø ir kitø cheminiø medþiagø kieká poþeminiame vandenyje. Kai kurie dirvoþemiai gali filtruoti, adsorbuoti ir neutralizuoti didelá atliekø kieká, ið kitø laidþiø dirvoþemiø toksinës medþiagos lengvai iðplaunamos á pavirðinius ir poþeminius vandenis. Smëlio dirvoþemiai yra lengvai iðplaunami, o moliai – nelaidûs.
Pasaulinë dirvos ir vandens tarða, pleèiantis miestams ir pramonei bei intensyvëjant þemës ûkiui, yra pagrindinë tyrimø tema. Daugumos dirvoþemiø pavojingà tarðà ámanoma sumaþinti tik juos nukasant arba taikant itin brangius sanavimo metodus. Dirvoþemiø kokybës prevenciniai ir atkuriamieji reikalavimai Europos Sàjungoje, Ðiaurës Amerikoje ir Australijoje yra átvirtinti ástatymuose.
Probleminiai dirvoþemiai
Kai kurie dirvoþemiai iðdþiûvæ sukietëja, o sudrëkæ tampa klampûs, kiti yra uþmirkæ, þvyringi, akmeningi, turi maþai maisto medþiagø arba toksiðkà aliuminio ar druskø kieká. Prasidëjus sësliai þemdirbystei þmonës ëmë keisti tokius dirvoþemius, taèiau jie iðliko probleminiai.
Rûgðtûs sulfatiniai dirvoþemiai yra prasèiausi, taèiau nelieèiami jie nekelia problemø. Nusausinti tokie dirvoþemiai ima iðskirti sieros
3rûgðtá – 10 m sulfatiniø dirvoþemiø gali pagaminti 1,5 t sieros rûgðties ir iðleisti á drenaþà vandens, aliuminio, sunkiøjø metalø ir arseno kokteilá. Rûgðtis ardo metalà ir betonà, terðia upes ir eþerus, þudo þuvis ir planktonà. Aliuminio, sunkiøjø metalø ir arseno efektas maisto grandinëje nëra iki galo iðaiðkintas, taèiau viena aiðku – nepageidaujamas.
Ðie dirvoþemiai paplitæ uþpelkëjusiose pakrantëse, todël visada buvo siekiama juos ásisavinti, o dël menko derlingumo panaudoti miestø statybai ar rekreacijai plëtoti. Kartø kartos, gyvenanèios ant ðiø dirvoþemiø, buvo nuodijamos juose susiformavusiu geriamuoju vandeniu. Inþineriniai ir aplinkosaugos padariniai taip pat daþniausiai buvo katastrofiðki...
Tik retais atvejais vietos þmonës rasdavo iðeitá, mokslas vëlavo. Tik 1880 m. J. M. van Bemmelenas iðaiðkino sulfatø fiksacijos uþmirkusiuose dirvoþemiuose reiðkiná ir vëlesnæ jø oksidacijà dël nusausinimo, ieðkodamas 1852 m. drenaþo projekto Haarlemmereer polderyje þlugimo prieþasèiø. Prireikë ðimtmeèio sukurti pamatines þinias ir iðspræsti praktines problemas, susijusias su ðiø dirvoþemiø paplitimu ir pavojingumu.
Dirvotyros ánaðas á þemdirbystës
produkcijos didëjimà – neákainojamas
Greitos ir tikslios vietos ir pasauliniø gamtiniø sistemø tarnybos
Naujausiø þiniø apie vietos ir pasaulines gamtines sistemas gaunama oro ir kosminiais davikliais. Duomenø analizë ðiuolaikinëmis galingomis kompiuterinëmis sistemomis leidþia iðsamiai atskleisti gamtiniø sistemø dydá, kompleksiðkumà ir ryðius laiko tëkmëje. Detalûs ir patikimi duomenys bûtini atliekant ûkio planavimà. Mokslininkai pateikia ðiuos duomenis ir taip dalyvauja formuojant ûkio strategijà.
Yra gausybë duomenø apie dirvoþemá, taèiau dauguma jø pasenæ, netinkamo mastelio arba neprieinami. Naujausi nuotoliniai metodai, naudojantys oro ir kosminius daviklius, pateikia smulkià, tikslià, operatyvià vietinës ir pasaulinës aprëpties informacijà, o naudojant magnetinius ir elektromagnetinius metodus – ir apie gilesnius popavirðinius sluoksnius. Palydoviniai duomenys leidþia vykdyti monitoringo stebëjimus maþiausiomis kainomis. Be abejo, kalibracija atsiþvelgiant á realius lauko duomenis ir kvalifikuota interpretacija tebëra pagrindinis nuotoliniø metodø veiksnys.
Naujausi duomenys naudojami sudarant klimato modelius, apskaièiuojant þemës ir miðkø ûkio derliø, vertinant dirvos degradacijà ir atsikûrimmà, valdant vandens iðteklius, nustatant erozijà ir sedimentacijà. Patikima informacija gali padëti iðvengti dirvos uþdruskëjimo, nustatant seklius gruntinius vandenis, apskaièiuoti vandens iðteklius, pagelbëti rengiant inþinierinius projektus ir ávertinti teritorijos tinkamumà konkreèioms reikmëms.
Aerofotonuotraukà perdengia 30–40 metrø gylio sluoksnio elektromagnetinio laidumo nuotrauka. Raudona spalva þymi laidø druskingà poþeminá vandená, mëlyna atsparià neuþdruskëjusià medþiagà.
Aeromagnetinë nuotrauka. Raudona spalva „iðrenka“ þvyrà, kuriuo gali keliauti poþeminio vandens srautai.
bûtø bergþdþias kaip Marse
Dirvoþemis – sistema sistemoje
Anglø mokslininkas Jamesas Lovelockas iðaiðkino, kad Þemës planeta veikia kaip savireguliacinë sistema ir pavadino jà Gaja. Jei tai tiesa, vadinasi, gamtos mokslai – visuomenës bûdas daryti sprendimus (apsispræsti).
Todël mokslo ir plëtros Tarptautiniø Þemës metø programos yra skirtos pasaulinëms ir vietos sistemoms ir remia mûsø kasdiená gyvenimà, mûsø, kaip rûðies, ateitá ir mûsø planetos evoliucijos kryptá.
Keturi pagrindiniai klausimai
1. Kurios srities pamatines savo þinias turëtume iðplësti, siekdami didesnës naudos visuomenei ir aplinkai?
Dirvoþemiø mokslas daug prisidëjo prie proporcingo þemdirbystës produkcijos didëjimo ir atitinkamai prie galimybës pamaitinti, aprengti, apgyvendinti Þemës þmones. Þemdirbystës palaikymas ir toliau lieka svarbia dirvotyros skatinamàja jëga, taèiau mûsø dienomis dirvotyros metodai taikomi ir tikslinei þemdirbystei, ekologiniam ûkininkavimui, sulaikant anglá miðko ir dirbamø þemiø sistemose bei atkovojant degradavusias uþterðtas þemes, diskutuojant apie tvariàjà plëtrà ir darnà.
Iki 1970 metø dirvotyra buvo sudedamoji aplinkosaugos tyrimø dalis, apimanti dirvoþemiø tarðà, klimato kaità, vandens ciklo palaikymà, miestø dirvoþemiø vaidmená, bioávairovës iðsaugojimà. Ant dirvoþemio mokslo peèiø – þmoniø populiacijos klestëjimas ir kartu atlaikyti didëjanèià naðtà þemei ir vandeniui. Erdvës ir laiko atþvilgiu kintamø dirvoþemio savybiø bei funkcijø paþinimas yra gyvybiðkai svarbus suvokiant Þemæ kaip globalià sistemà. Siekiant iðmintingai naudoti gamtos iðteklius reikia plësti bazines þinias, suderintas su þaibiðkai besikeièianèio pasaulio dinamika, taèiau kokioje srityje, atsakymo nëra.
!
!
!
!
Pasaulinei sistemai suprasti reikia bendradarbiavimo – tarpdalykinio, tarpinstitucinio, tarptautinio.
Pasaulinës sistemos perþengia privaèios nuosavybës ribas, vietos ir nacionalinæ jurisdikcijà ir kompetencijà.
Jos veikia deðimtmeèius ir amþius. Nepageidaujamus pokyèius galima lengvai sukelti, taèiau sunku pristabdyti ar pasukti atgal.
Pasaulinës gamtinës sistemos iðlaiko visas ekonomikas ir visuomenes, taèiau jø naudingosios savybës nusavinamos privaèiai arba naudojamos kaip laisvi iðtekliai.
Ignalinos rajono ariamø laukø paprastasis pajaurëjæs iðplautþemis
2. Kaip bûtø galima susieti pamatines dirvoþemiø mokslo þinias su kitomis gamtos mokslø disciplinomis?
Anksèiau aplinkosaugos duomenys buvo renkami ávairiø disciplinø, áskaitant geologijà, geomorfologijà, dirvotyrà, hidrologijà ir ekologijà. Tarpdisciplininis duomenø naudojimas populiarëjo, pavyzdþiui. atskleidþiant aplinkos kaità ar kuriant pasauliniø modeliø raidos scenarijus. Didelës naudos galima tikëtis integruojant ðiø duomenø bazes arba tiriant „niekieno þemæ“ tradiciniuose duomenø laukuose, pavyzdþiui, regolità dirvoþemio ir kietø kûnø geologijos kontekste arba þemënaudos poveiká erdvinëms dirvoþemio savybëms. Pedosfera yra atmosferos ir kitø pamatiniø þemës sferø jungtis, todël reikia stiprinti ávairiø tyrëjø grupiø ryðius ir parodyti, kad dirvoþemis yra svarbus visiems kitiems. Bûtina uþpildyti þiniø spragas, tik kaip tai atlikti efektyviai?
3. Kaip bûtø galima pagerinti bendravimà su visuomene?
Tyrimø principu turëtø bûti ðûkis: „Jei tyrimai nëra publikuoti, jø apskritai nëra“. Taèiau plaèioji visuomenë retai skaito publikacijas recenzuojamuose þurnaluose, todël mokslo laimëjimai turi menkà átakà kasdienei politikai ir praktikai. Ávairios agentûros bando gerinti toká „bendravimà“, nes mokslinë informacija reikalinga ûkiniø sprendimø motyvacijai. Tai reiðkia efektyvesnæ sprendimø priëmëjø veiklà, taèiau ir mokslininkai gauna ið to naudos. Mes visi domimës televizijos ir radijo programomis, spektakliais, paveikslais, spauda ir internetu, kad pasiektume þmones platesniu ratu. Geresni ryðiai taip pat skatina studentus ir kitus, nuo kuriø priklauso dirvoþemiø mokslo ateitis.
4. Kaip kuo geriau pritaikyti vietines þinias apie dirvoþemá?
Þemës naudotojai ir visuomenë turi ávairiø þiniø apie dirvoþemius. Jos remiasi patirtimi, perduodama ið kartos á kartà, yra pagrástos praktine veikla ir skirtos gauti derliø vietos sàlygomis. Taèiau, vietos gyventojø þinios apie dirvoþemá labai menkai buvo naudojamos oficialiuose dirvoþemio tyrimuose, nepaisant jø dideliø galimybiø. Ðias þinias prijungti prie oficialios informacijos nëra lengva.
Vietinës þinios apie dirvoþemá labai menkai
buvo naudojamos oficialiuose dirvoþemio
tyrimuose, nepaisant jø dideliø galimybiø
Plëtros programa
Tarptautiniø Þemës metø
plëtros programa skirta tyrimø
mastui pakeisti. Turint
iðlaidoms 10 mln. JAV doleriø,
sunku ásivaizduoti, kad
programa bus grindþiama
áprastais nurodymais. Joks
individas ar komitetas negali
pakankamai iðmintingai iðleisti
tokià sumà pasauliniu mastu.
Taigi, Plëtros programa, kaip ir
Mokslo programa atliks
finansavimo funkcijas,
gaudama paraiðkas finansinei
paramai gauti bet kam,
pradedant ðvieèiamaisiais
projektais ir baigiant
humanitariniø komisijø veikla,
kad plaèiàjà visuomenæ
pasiektø pagrindinë Þemës
metø misija. Tai leis organizuoti
vietinius renginius tarptautiniø
programø rëmuose iðlaikant tà
patá stiliø ir sàsajas.
Lietuvos dirvoþemiai
Lietuvos dirvoþemiai yra palyginti jauni, susiformavæ ant paskutinio apledëjimo suneðtø puriø, laidþiø vandeniui ir terðalams nuosëdiniø uolienø smëliø, priesmëliø, priemoliø ir moliø. Apie 8 proc. dirvoþemiø susiformavo organinëse poledyninio laikotarpio nuogulose – durpëse.
Dël drëgno ir vësaus klimato mûsø ðalies dirvoþemiuose vyrauja iðplovimo procesas, todël natûralios ir antropogeninës cheminës medþiagos nesunkiai iðplaunamos á gruntinius, o ið ten ir á pavirðinius vandenis. Deja, mûsø dirvoþemiai dël savo fiziniø savybiø nëra pakankamai geri filtrai, galintys apsaugoti gerti naudojamà ðachtiniø ðuliniø vandená ar þuvivaisai tinkamas upes ir eþerus. Palyginti lygus reljefas neskatina ið dirvoþemio iðplautø medþiagø pernaðos, todël ðiandien daugelio Lietuvos ðuliniø geriamasis vanduo nepakankamai geros kokybës, jame gausu nitratø ir kitø nepageidaujamø medþiagø, daþnai patekusiø su tràðomis dar tarybiniais laikais.
Su karbonatiniø medþiagø iðplovimu yra susijusi ir kita mûsø dirvoþemiø problema – jø rûgðtëjimas, vienas ið cheminës dirvoþemio degradacijos procesø. Ðiuo metu ketvirtadalis ariamø dirvoþemiø Lietuvoje yra rûgðtûs (pH < 5,5), jø derlingumas yra sumaþëjæs, o augalø produkcijai augti reikia didesniø investicijø. Be to, rûgðtëjantys plotai apauga giliaðaknëmis piktþolëmis, kurios gadina drenaþo sistemas, todël maþëja dirvø ûkinë vertë.
LietuvojeRûgðèiuose dirvoþemiuose savo ruoþtu spartëja ne tik cheminiø medþiagø, bet ir mineraliniø daleliø iðplovimas ir perneðimas, t. y. skatinama erozija. Manoma, kad nuo 6 proc. (lygumose) iki 30 proc. (kalvotose aukðtumose) Lietuvos dirvoþemiø yra nuardyti. Pastaruoju metu, vykstant renatûralizacijai ir didëjant daugiametës augalijos plotams, dirvø erozija silpnëja.
Organinë durpingø dirvoþemiø medþiaga pasiþymi dideliu sorbciniu imlumu, todël yra linkusi kaupti visas á tokius dirvoþemius patekusias medþiagas ir terðalus. Nustatyta, kad numelioruotø ariamø durpynø virðutiniame sluoksnyje toksiniø sunkiøjø metalø, áterptø su tràðomis ir augalø apsaugos priemonëmis, yra 10–60 kartø daugiau nei natûraliø pelkiø durpëje. Taèiau bendrai, Lietuvos dirvoþemiai, net ir miestuose, yra þymiai maþiau uþterðti nei kitose iðvystyto kapitalo ðalyse, kuriose vystoma kalnakasyba ar sunkioji industrija. Daþniausiai aptinkama taðkinë dirvoþemiø tarða dël neûkiðkumo ar paprasèiausio þmoniø neiðmanymo.
Lietuvoje
Vertimas iš anglø kalbos ir papildymai
Virgilija Gregorauskienë
Lietuvos geologijos tarnyba, 2008www.lgt.lt
Redagavo Danutë Petrauskienë
Lietuviðkame leidime panaudotos S. Lukoðevièiaus,
B. Tamulionytës, D. Urmonaitës nuotraukos
Autoriai:
International Year of Planet Earth
Tarptautiniai planetos Žemes metai
IUGS Sekretoriatas
Norvegijos geologijos tarnyba
N-7491 Trondheim
NORVEGIJA
T + 47 73 90 40 40
F + 47 73 50 22 30
www.yearofplanetearth.org