dieveniŠkiŲ istorinio regioninio parko tvarkymo planas planavimas/tv planai/dieveniskiu … ·...
TRANSCRIPT
Dieveniškių istorinio regioninio parko ir jo zonų ribų bei tvarkymo planų rengimas
DIEVENIŠKIŲ ISTORINIO REGIONINIO
PARKO TVARKYMO PLANAS
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
Vilnius, 2013
Dieveniškių istorinio regioninio parko tvarkymo planas. AIŠKINAMASIS RAŠTAS
VšĮ Gamtos paveldo fondas, Vilnius, 2013-02-25 2
OBJEKTAS: Dieveniškių istorinis regioninis parkas
PLANAVIMO ORGANIZATORIUS:
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie
Aplinkos ministerijos
PLANAVIMO LYGMUO IR RŪŠIS:
Rajono lygmens specialiojo planavimo dokumentas,
tvirtinamas LR Vyriausybės įgaliotos institucijos
PLANAVIMO DOKUMENTAS:
Dieveniškių istorinio regioninio parko tvarkymo planas
DIEVENIŠKIŲ ISTORINIO REGIONINIO PARKO TVARKYMO PLANAS
UŽSAKOVAS VYKDYTOJAS
VALSTYBINĖ SAUGOMŲ TERITORIJŲ TARNYBA PRIE APLINKOS MINISTERIJOS
VšĮ GAMTOS PAVELDO FONDAS A. Juozapavičiaus g. 6, LT-09310 Vilnius Tel. (8 5) 263 6269, faksas (8 5) 272 3721
2011-07-07 sutartis Nr. 2011-52
Pareigos Pavardė Parašas Data
Direktorius G. Raščius 2013-02-25 Projekto vadovas Z. Gulbinas
Vykdytojas M. Pileckas
Dieveniškių istorinio regioninio parko tvarkymo planas. AIŠKINAMASIS RAŠTAS
VšĮ Gamtos paveldo fondas, Vilnius, 2013-02-25 3
DIEVENIŠKIŲ ISTORINIO REGIONINIO PARKO TVARKYMO
PLANĄ RENGĖ:
PROJEKTO VADOVAS:
Dr. Zenonas Gulbinas
EKSPERTAI:
Dr. Vykintas Vaitkevičius – kultūros paveldas
Dr. Zigmantas Gudžinskas – augalija, buveinės
Dr. Jonas Satkūnas – geologija ir geomorfologija
Dr. Julius Taminskas – vandenys
Gediminas Raščius – kraštovaizdis
Viliūnė Naureckaitė – miškai
Saulis Skuja – gyvūnija
Giedrius Švitra – entomofauna
Marijus Pileckas – rekreacija
VŠĮ GAMTOS PAVELDO FONDO DARBUOTOJAI:
Pavel Korotkich – GIS specialistas
Vaidotas Valskys – kraštovaizdžio specialistas
Dieveniškių istorinio regioninio parko tvarkymo planas. AIŠKINAMASIS RAŠTAS
VšĮ Gamtos paveldo fondas, Vilnius, 2013-02-25 4
TURINYS
Įvadas 5
I. Bendrosios nuostatos 6
II. Kraštovaizdžio tvarkymo zonos 7
III. Gamtos apsaugos kryptys ir priemonės 9
IV. Kultūros paveldo apsaugos kryptys ir priemonės 11
V. Rekreacinio naudojimo plėtros kryptys ir priemonės 13
VI. Gyvenviečių ir infrastruktūros plėtros kryptys 15
VII. Priedai 17
Dieveniškių istorinio regioninio parko tvarkymo planas. AIŠKINAMASIS RAŠTAS
VšĮ Gamtos paveldo fondas, Vilnius, 2013-02-25 5
ĮVADAS
Dieveniškių istorinis regioninis parkas (toliau vadinama – Regioninis parkas)
įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1992 m.
rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“ (Žin., 1992,
Nr. 30–913), siekiant išsaugoti ir tvarkyti vertingus kultūros ir gamtos požiūriu Dieveniškių
kraštovaizdžio, etnokultūrinius kompleksus, reguliuoti jų rekreacinį ir ūkinį naudojimą.
Regioninis parkas yra pietrytiniame Lietuvos pakraštyje, Vilniaus apskrityje,
Šalčininkų rajono savivaldybės administruojamoje teritorijoje. GIS programine įranga
apskaičiuotas Regioninio parko plotas yra 8 600 ha. Tai vienintelis istorinis regioninis parkas
Lietuvoje. Regioniniame parke gyvena apie 2000 gyventojų, čia išsidėstę 34 kaimai ir
Dieveniškių miestelis (apie 900 gyv.). Regioninis parkas dėl savo nuošalumo yra išlaikęs
unikalų, nuo XIX a. mažai pakitusį tradicinį kaimišką kraštovaizdį, kurį sudaro gatviniai
etnografiniai kaimai su išsaugota rėžine žemėvalda ir žemėnauda bei vaizdinga Gaujos upės
slėnio atkarpa. Į Regioninį parką kaip „sala“ įjungtas XVI a. Norviliškių palivarko sodybos
kompleksas. Gamtiniu požiūriu Regioninis parkas geriausiai šalyje reprezentuoja
priešpaskutinio apledėjimo zonos kraštovaizdį.
Regioniniame parke yra dvi buveinių apsaugai svarbios teritorijos, įjungtos į
Natura 2000 teritorijų tinklą: Stakų miškas (LTSAL0003, ribos sutampa su Stakų
kraštovaizdžio draustiniu) ir Gaujos upės slėnis (LTSAL0002, ribos sutampa su Gaujos
kraštovaizdžio draustiniu). Stakų miške saugomos Europos Bendrijos svarbos
9020 *Plačialapių ir mišriųjų miškų ir 9050 Žolių turtingų eglynų buveinės. Gaujos upės
slėnyje saugomos Europos Bendrijos svarbos pievų ir pelkių buveinės: 2330 Nesusivėrusios
žemyninės smiltpievės, 3260 Upių sraunumos su kurklių bendrijomis, 4030 Viržynai, 5130
Kadagynai, 6230 *Rūšių turtingi briedgaurynai, 6410 Melvenynai, 6430 Eutrofiniai aukštieji
žolynai, 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės ir 7230 Šarmingos žemapelkės,
Europos bendrijos svarbos rūšys didysis auksinukas (Lycaena dispar), šiaurinis auksinukas
(Lycaena helle), ovalioji geldutė (Unio crassus), žvilgančioji riestūnė (Hamatocaulis vernicosus).
Regioninis parkas tvarkomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2007 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. D1-114 (Žin., 2007, Nr. 27-994) patvirtintu tvarkymo
planu, kitais teritorijų ir strateginio planavimo dokumentais, Lietuvos Respublikos aplinkos
ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 441 patvirtintu Regioninio parko apsaugos
reglamentu (buvo keičiamas 2007, 2008 ir 2009 m.).
Rengiant naują Regioninio parko tvarkymo planą, buvo įvertinta planavimo patirtis,
problemos, teritorijos apsaugos ir naudojimo poreikiai bei tendencijos.
Tvarkymo planas sudaro prielaidas darniam vystymuisi Regioniniame parke,
derinant gamtosauginius, ekonominius ir socialinius interesus. Planavimo metu įvertinti
Natura 2000 teritorijoms nustatyti reikalavimai, patvirtintų ir rengiamų teritorijų ir strateginio
planavimo dokumentų (apskričių ir savivaldybių bendrųjų planų, specialiųjų planų, detaliųjų
planų, gamtotvarkos planų) sprendiniai. Jie buvo derinami ir pagal poreikį integruojami į
rengiamą dokumentą.
Regioninio parko tvarkymo planas parengtas vadovaujantis Saugomų teritorijų,
Teritorijų planavimo įstatymais, Valstybinių parkų, biosferos rezervatų ir draustinių tvarkymo
planų rengimo taisyklėmis, Saugomų teritorijų tipiniais apsaugos reglamentais ir kitais teisės
aktais. Planavimo darbai buvo vykdomi etapais pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos
prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2011 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. V-192 patvirtintą
Dieveniškių istorinio regioninio parko tvarkymo planas. AIŠKINAMASIS RAŠTAS
VšĮ Gamtos paveldo fondas, Vilnius, 2013-02-25 6
Dieveniškių istorinio regioninio parko tvarkymo plano rengimo darbų programą (planavimo
užduotį) (1 priedas).
Planavimo darbus vykdė Viešoji įstaiga Gamtos paveldo fondas, buvo pasitelkti
kraštovaizdžio, biologinės įvairovės, kultūros paveldo, vandenų, miškų, rekreacijos ekspertai.
Planavimo procese dalyvavo Dieveniškių istorinio regioninio parko direkcijos specialistai.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Regioninio parko tvarkymo plano (toliau – Tvarkymo planas) sprendinius sudaro
tekstinė dalis (aiškinamojo rašto pagrindiniai teiginiai) bei grafinė dalis (Tvarkymo plano
brėžinys).
2. Tvarkymo plano tikslai yra šie:
2.1. nustatyti kraštovaizdžio tvarkymo zonas bei jų reglamentus;
2.2. nustatyti gamtos apsaugos kryptis ir priemones;
2.3. nustatyti kultūros paveldo apsaugos kryptis ir priemones;
2.4. nustatyti rekreacinio naudojimo plėtros kryptis ir priemones;
2.5. nustatyti gyvenviečių ir infrastruktūros plėtros kryptis.
3. Kultūros paveldo objektų, jų teritorijų ir vietovių – kultūrinių draustinių bei jų
apsaugos zonų apsaugą, tvarkybą ir naudojimą reglamentuoja kultūrinių draustinių nuostatai,
apsaugos reglamentai ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų
planavimo dokumentai, kurie rengiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo
kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatomis ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos
specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse, patvirtintose kultūros ministro
ir aplinkos ministro 2005 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-261/D1-322 (Žin., 2005, Nr. 81-
2973), nustatytais reikalavimais. Tvarkymo planas nenustato ir nekeičia nekilnojamųjų
kultūros vertybių teritorijų ir apsaugos zonų. Jos nustatomos specialiaisiais Nekilnojamojo
kultūros paveldo planais.
4. Kraštovaizdžio tvarkymo zonos miškuose išskiriamos remiantis nustatytomis miškų
grupėmis ir pogrupiais.
5. Kraštovaizdžio tvarkymo zonas Dieveniškių miestelyje siūloma išskirti
atsižvelgiant į parengto Dieveniškių miestelio bendrojo plano sprendinius.
6. Nusausintų teritorijų hidrologinio režimo atkūrimas, sureguliuotų upių ir upelių
vagų renatūralizavimas yra sudėtingi uždaviniai, reikalaujantys įvertinti žemės nuosavybę,
poveikį ūkinei veiklai ir saugomoms vertybėms, melioracinėms sistemoms. Šie uždaviniai
įgyvendinami palaipsniui, įvertinus poreikius ir galimybes, parinkus tinkamiausias
renatūralizavimui upių atkarpas.
7. Dėl rėžinės žemėnaudos ir nederlingų dirvožemių žemės ūkio veikla Regioniniame
parke yra mažiau rentabili. Dalis žemių yra apleidžiama, užauga krūmais ir medžiais – dėl to
nyksta saugomas tradicinis rėžinis kraštovaizdis, vertingos pievų buveinės. Problemiškas ir
tradicinės architektūros išsaugojimas etnokultūriniuose gatviniuose kaimuose bei
etnoarchitektūrinėse sodybose – mediniai pastatai ir statiniai nyksta, o jiems rekonstruoti
gyventojai stokoja lėšų ir žinių (pastatų rekonstrukcija etnografiniuose kaimuose ir sodybose
dėl galiojančių reikalavimų yra brangi ir sudėtinga). Siekiant išsaugoti tradicinį Regioninio
Dieveniškių istorinio regioninio parko tvarkymo planas. AIŠKINAMASIS RAŠTAS
VšĮ Gamtos paveldo fondas, Vilnius, 2013-02-25 7
parko kraštovaizdį, būtina papildoma parama ūkininkaujantiems rėžiuose, rekonstruojantiems
etnoarchitektūrines sodybas, pastatus ir statinius.
8. Regioniniame parke, ypač kraštovaizdžio ir etnokultūriniuose draustiniuose,
siekiama išsaugoti atviro kraštovaizdžio erdves. Žemės užsodinimas ar užleidimas mišku nėra
skatinamas. Žemės ūkio naudmenose turi būti užtikrinama gera agrarinė būklė, apleistose
žemėse atkuriama žemės ūkio veikla, šalinama savaime plintanti sumedėjusi augalija. Siekiant
sumažinti gamybinių ir infrastruktūros objektų poveikį saugomam ir lankytojų apžvelgiamam
kraštovaizdžiui, aplink gamybinius pastatus, komunalinius objektus bei Mikališkių žvyro
karjerą formuojami apsauginiai želdiniai. Ekologinio funkcinio prioriteto zonose miškas gali
būti įveisiamas formuojant ekologinius koridorius tarp miško masyvų.
9. Regioniniame parke įrengiama (atnaujinama) lauko informacinė sistema –
pažintinio turizmo trasos nužymimos vietovėje, statomi informaciniai stendai ir rodyklės,
įrengiama kita pažintiniam turizmui reikalinga minimali infrastruktūra. Esamą Regioninio
parko pažintinio turizmo trasų sistemą siūloma papildyti dviračių turizmo trasomis ar
atkarpomis, pėsčiųjų pažintiniais ir mokomaisiais takais.
10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 548 (Žin.,
2007, Nr. 66-2559) patvirtintos pasienio ruožo ir valstybės sienos apsaugos zonos ribos. Pagal
šį nutarimą visas Regioninis parkas patenka į pasienio ruožą, o dalis – į valstybės sienos
apsaugos zoną. Šiose teritorijose galioja pasienio teisinis režimas, nustatytas Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 598 patvirtintose Pasienio
teisinio režimo taisyklėse (Žin., 2002, Nr. 46-1755; Žin., 2008, Nr. 11-383).
II. KRAŠTOVAIZDŽIO TVARKYMO ZONOS
11. Tvarkymo plane pagal Saugomų teritorijų tipinius apsaugos reglamentus,
patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 996
(Žin., 2004, Nr. 131-4704), nustatomos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonos (2 priedas):
11.1. konservacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos: gamtos ir
kultūros paveldo objektų teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – reguliuojamos
apsaugos (KOr) kraštovaizdžio tvarkymo zona;
11.2. miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
11.2.1. ekosistemų apsaugos miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje –
išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo (MEk) kraštovaizdžio tvarkymo zona;
11.2.2. rekreacinių miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekstensyvaus
pritaikymo (miško parkų) (MRe) ir intensyvaus pritaikymo (poilsio parkų) (MRi)
kraštovaizdžio tvarkymo zonos;
11.2.3. apsauginių miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – specializuoto
apsauginio ūkininkavimo (MAs) ir bendrojo apsauginio ūkininkavimo (MAb) kraštovaizdžio
tvarkymo zonos;
11.2.4. ūkinių miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ūkinių miškų (MŪ)
kraštovaizdžio tvarkymo zona;
11.3. žemės ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
11.3.1. ekosistemas saugančių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų
grupėje – ekosistemas išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo (ŽEk) kraštovaizdžio
tvarkymo zona, kurioje pagal saugomų ekosistemų pobūdį išskiriamos dvi pozonės:
Dieveniškių istorinio regioninio parko tvarkymo planas. AIŠKINAMASIS RAŠTAS
VšĮ Gamtos paveldo fondas, Vilnius, 2013-02-25 8
11.3.1.1. pievų ir pelkių buveinių kompleksus išaugančio ūkininkavimo (ŽEk1)
pozonė, išskiriama Gaujos kraštovaizdžio draustinio dalyse. Joje saugomos ir palaikomos
Europos Bendrijos svarbos pievų ir pelkių buveinės;
11.3.1.2. tradicinį rėžinį kraštovaizdį išsaugančio ūkininkavimo (ŽEk2) pozonė
išskiriama gatvinius rėžinius kaimus supančiose žemės ūkio naudmenose. Joje išlaikoma
tradicinė rėžinė kaimo žemėnauda ir žemėvalda;
11.3.2. rekreacinių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje –
ekstensyvaus pritaikymo (ŽRe) kraštovaizdžio tvarkymo zona;
11.3.3. apsauginių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje –
specializuoto apsauginio ūkininkavimo (ŽAs) ir bendrojo apsauginio ūkininkavimo (ŽAb)
kraštovaizdžio tvarkymo zonos;
11.3.4. ūkinių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – tradicinio
gamybinio ūkininkavimo (ŽŪn) kraštovaizdžio tvarkymo zona;
11.4. vandens ūkio tikslinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
11.4.1. ekosistemas saugančių vandenų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje –
išsaugančio ūkininkavimo (VEk) kraštovaizdžio tvarkymo zona. Šios kraštovaizdžio
tvarkymo zonos apsaugos reglamentas taikomas Gaujos kraštovaizdžio draustinyje esantiems
natūraliems vandens telkiniams (Gaujos upės atkarpai ir senvagėms);
11.4.2. rekreacinių vandenų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekstensyvaus
rekreacinio pritaikymo (VRe) kraštovaizdžio tvarkymo zona;
11.4.3. bendrojo naudojimo (bendrosios apsaugos) vandenų kraštovaizdžio tvarkymo
zonų grupėje: ekstensyvaus apsauginio ūkininkavimo (VAe) kraštovaizdžio tvarkymo zona.
11.5. kitos paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
11.5.1. kultūros paveldo požiūriu vertingų miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių
kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – kraštovaizdžio išsaugančiojo tvarkymo (GEk)
kraštovaizdžio tvarkymo zona. Ji išskiriama vertingiausiuose saugomuose (Poškonys,
Rimašiai, Žižmai) etnokultūriniuose gatviniuose rėžiniuose kaimuose ar jų dalyse bei
Dieveniškių miestelio senojoje (istorinėje) dalyje;
11.5.2. apsauginių teritorijų miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių kraštovaizdžio
tvarkymo zonų grupėje – sugriežtinto geoekologinio reguliavimo (GAe) ir sugriežtinto
vizualinio reguliavimo (GAi) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;
11.5.3. bendrojo tvarkymo miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių kraštovaizdžio
tvarkymo zonų grupėje – ekstensyvaus tvarkymo (GŪe) ir intensyvaus tvarkymo (GŪi)
kraštovaizdžio tvarkymo zonos;
11.5.4. rekreacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje –
subnatūralios (neurbanizuojamos) rekreacinės aplinkos (NRn) bei urbanizuotos rekreacinės
aplinkos (NRu) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;
11.5.5. pramoninės – komunalinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų
grupėje – ekstensyviai technogenizuotos aplinkos (NFn) ir intensyviai technogenizuotos
aplinkos pramoninių – komunalinių sklypų (NFu) kraštovaizdžio tvarkymo zonos.
Dieveniškių istorinio regioninio parko tvarkymo planas. AIŠKINAMASIS RAŠTAS
VšĮ Gamtos paveldo fondas, Vilnius, 2013-02-25 9
III. GAMTOS APSAUGOS KRYPTYS IR PRIEMONĖS
12. Pagrindinės Regioninio parko gamtos apsaugos kryptys yra šios:
12.1. vertingų gamtinių kompleksų ir objektų išsaugojimas;
12.2. biologinės įvairovės išsaugojimas;
12.3. Regioninio parko gamtinės ekosistemos stabilumo užtikrinimas, stiprinant
gamtinio karkaso ekologinį potencialą;
12.4. pažeistų ar sunaikintų gamtos objektų ir kompleksų atkūrimas.
13. Siekiant išsaugoti vertingiausius gamtinius kompleksus ir objektus, Regioniniame
parke yra suformuota gamtinių ir kompleksinių draustinių bei gamtos paveldo objektų
sistema. Šiose teritorijose prioritetas teikiamas kraštovaizdžio, gamtos paveldo vertybių
išsaugojimui, užtikrinamas teisės aktais ir Tvarkymo plano sprendiniais nustatytas apsaugos ir
naudojimo režimas. Gamtiniu ir biologinės įvairovės požiūriu vertingiausi yra Gaujos ir Stakų
kraštovaizdžio draustiniai, kuriuose numatomos didžiausios gamtinių vertybių apsaugos ir
tvarkymo priemonių apimtys.
14. Siūloma suteikti apsaugos statusą ir pritaikyti pažintiniam lankymui vertingus
gamtinius kraštovaizdžio objektus – Poškonių ir Moko II akmenis, Stražos kalną,
Verpetakalnį, Dainavėlės kalvą, Stalgonių kalvas (Ožkos nugarą, Ąžuolo kalną).
15. Stakų miške išskirtose ekosistemas išsaugančio ūkininkavimo miškų (MEk)
kraštovaizdžio tvarkymo zonos dalyse reikalingos specialios apsaugos priemonės Europos
Bendrijos svarbos 9020 *Plačialapių ir mišriųjų miškų ir 9050 Žolių turtingų eglynų buveinių
vientisumui ir miško struktūrai išlaikyti. Šiose Stakų miško dalyse neturi būti vykdomi
kirtimai, išskyrus numatytus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose ar miškotvarkos
projektuose:
15.1. 9050 Žolių turtingų eglynų buveinėse (Tvarkymo plano brėžinyje – A) negali
būti vykdomi miško kirtimai, išskyrus atrankinius kirtimus, specialiuosius kirtimus, siekiant
formuoti ir palaikyti būdingos rūšinės sudėties ir vertikaliosios struktūros medyną bei
sanitarinius kirtimus, jeigu kyla masinio ligų ir kenkėjų išplitimo grėsmė;
15.2. 9020 *Plačialapių ir mišriųjų miškų buveinėse (B1 ir B2) negali būti vykdomi
miško kirtimai, išskyrus specialiuosius kirtimus, siekiant formuoti ir palaikyti įvairiaamžį,
būdingos rūšinės sudėties ir vertikaliosios struktūros medyną bei sanitarinius kirtimus, jeigu
kyla masinio ligų ir kenkėjų išplitimo grėsmė. Taip pat negali būti kertami brandūs
plačialapių rūšių medžiai, šalinama buveinėse susidaranti negyva (stambesnė kaip 30 cm
skersmens) mediena.
16. Siekiant pagerinti kardalapio garbenio (Cephalanthera longifolia) augaviečių
būklę, Tvarkymo plano brėžinyje pažymėtoje Stakų miško dalyje reikia retinti pomiškį
(krūmus ir jaunus spygliuočius).
17. Naujausi geologiniai tyrimai parodė, kad konglomerato luistai yra paplitę
didesniame plote, nei dabartinė gamtos paveldo objekto teritorija (4 priedas). Gamtos paveldo
objekto Stakų konglomerato luistai ribas siūloma patikslinti pagal naujausius konglomerato
išeigų paplitimo duomenis. Stakų konglomerato luistus siūloma tvarkyti, pritaikant
pažintiniam turizmui: atverti konglomeratų išeigas, įrengti mokomąjį taką.
Dieveniškių istorinio regioninio parko tvarkymo planas. AIŠKINAMASIS RAŠTAS
VšĮ Gamtos paveldo fondas, Vilnius, 2013-02-25 10
18. Gaujos kraštovaizdžio draustinyje būtina tvarkyti Europos bendrijos svarbos pievų
ir pelkių buveines. Pirmiausia siūloma tvarkyti Gaujos upės slėnio pievų ir pelkių buveines
rytinėje draustinio dalyje, ties Pagaujėnais ir Girdžiūnais, po to tvarkomos buveinės
vakarinėje draustinio dalyje ir į šiaurę nuo Pagaujėnų (5 priedas).
19. Siūloma tvarkyti Gaujos upės slėnio pievas ties Bėčionių piliakalniu. Taikant tas
pačias priemones kaip ir Gaujos kraštovaizdžio draustinyje, čia siekiama formuoti natūralių
pievų buveines.
20. Siekiant išsaugoti ir didinti Regioninio parko biologinę įvairovę, skatinama:
20.1. palaikyti natūralias pievas, miškapieves, miško aikšteles ir laukymes, šalinant
savaime plintančią sumedėjusią augaliją, menkaverčius medžius ir krūmus bei ekstensyviai
naudojant (ganant ir šienaujant);
20.2. formuoti ornitochorinius ir entomofilinius želdinius;
20.3. kelti inkilus uoksiniams paukščiams ir šikšnosparniams;
20.4. naikinti savaime plintančias svetimžemes, invazines rūšis, nurodytas Invazinių
Lietuvoje organizmų rūšių sąraše (Žin., 2004, Nr. 130-4677; 2009, Nr. 135-5904).
21. Siekiant užtikrinti Regioninio parko gamtinės ekosistemos stabilumą bei stiprinti
gamtinio karkaso ekologinį potencialą, būtina mažinti vietinę taršą, renovuojant ir plečiant
vandens tiekimo ir nuotekų tinklus Dieveniškių miestelyje ir Poškonių kaime, modernizuojant
Dieveniškių nuotėkų valymo įrenginius, įrengiant nuotėkų valymo įrenginius Poškonyse,
modernizuojant Dieveniškių ir Poškonių katilines, skatinant rūšiuoti atliekas, kompostuoti ar
perdirbti susiskaidančias atliekas, įrengti susiskaidančių atliekų surinkimo aikšteles, diegti
ekologiškas technologijas vietos gamybos įmonėse, ekologiškai ūkininkauti.
22. Regioninio parko miškuose būtina stiprinti ekosistemų apsaugos funkcijas.
Ūkininkaujant Regioninio parko miškuose rekomenduojama nenaudoti pesticidų, palaikyti
natūraliam miškui būdingą medynų rūšinę sudėtį ir medynų vertikaliąją struktūrą,
monokultūrinius medynus ugdomaisiais ir specialiaisiais kirtimais transformuoti į mišrius
medynus, artimus natūraliai rūšinei sudėčiai.
23. Siekiant atkurti ūkinės veiklos pažeistus ar sunaikintus Regioninio parko gamtos
objektus bei kompleksus, siūloma:
23.1. Versekos, Beržupio ir Rodupio upelių žemupius (ekologinės apsaugos funkcinio
prioriteto zonoje ir Gaujos kraštovaizdžio draustinyje) palikti savaiminei renatūralizacijai;
23.2. išnagrinėti galimybes (parengti galimybių studiją) renatūralizuoti sureguliuotas
Gaujos upės atkarpas: rytiniame Dieveniškių miestelio pakraštyje (nuo kelio į Norviliškes iki
Gaujos kraštovaizdžio draustinio), bei ties Bėčionių piliakalniu (6 priedas). Preliminarus
vertinimas rodo, kad šiose Gaujos upės atkarpose renatūralizavimui palanki žemėvalda
(vyrauja valstybinė žemė), be to, ties Dieveniškėmis yra išlikę nemažai senvagių. Upės vagos
renatūralizavimas tikslingas ekologiniu, estetiniu, kraštovaizdžio ir rekreaciniu (Gaujos upė
naudojama vandens turizmui) požiūriu;
23.3. rekultivuoti apsodinant mišku buvusį karjerą Stakų kaime, Stakų kraštovaizdžio
draustinyje (3, 4 priedai). Šis karjeras darko saugomą kraštovaizdį, yra prie dviračių ir
autoturizmo trasos, pakeliui į Stakų ąžuolą ir Stakų konglomerato luistus;
23.4. sutvarkyti apleistą sodybvietę (želdinius ir pastato liekanas) šalia Stakų ąžuolo ir
konglomerato luistų (3, 4 priedai);
23.5. apsodinti mišku eksploatuojamo Mikališkių žvyro karjero pakraščius, taip
sumažinant karjero įtaką Regioninio parko kraštovaizdžiui.
Dieveniškių istorinio regioninio parko tvarkymo planas. AIŠKINAMASIS RAŠTAS
VšĮ Gamtos paveldo fondas, Vilnius, 2013-02-25 11
IV. KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS KRYPTYS IR PRIEMONĖS
24. Dieveniškių istorinis regioninis parkas iš kitų valstybinių parkų išsiskiria
etnokultūriniu paveldu, unikaliu kultūriniu kraštovaizdžiu. Kultūros paveldo ir kultūrinio
kraštovaizdžio apsaugai Regioniniame parke turi būti skiriamas ypatingas dėmesys.
Regioninio parko kultūros paveldo apsauga vystoma remiantis šiomis nuostatomis:
24.1. išsaugoti vertingąsias savybes autentiškoje aplinkoje ir užtikrinti kultūrinių
raiškų bei tradicijų gyvybingumą ir perdavimą ateinančioms kartoms;
24.2. siekti atkurti sunykusias kultūros paveldo vertybių dalis, elementus ar savybes,
atgaivinti etnokultūrines tradicijas;
24.3. vykdant taikomuosius mokslinius tyrimus ir tvarkybos programas, sukurti
optimalias sąlygas kultūros vertybių pažinimui moksliniais ir pažintinio turizmo tikslais.
25. Regioninio parko kultūros vertybių apsaugos kryptys yra šios:
25.1. kultūros vertybių išsaugojimas vietoje;
25.2. kultūros vertybių tvarkyba;
25.3. tradicinio rėžinio kaimiško kraštovaizdžio (gatvinių kaimų su jų rėžine
žemėnauda) išsaugojimas.
26. Pagrindinė nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugos kryptis yra
išsaugojimas vietoje, ypatingą dėmesį skiriant apsaugai nuo vizualinės taršos, ryšio su aplinka
išsaugojimui ir stiprinimui bei pritaikymui lankyti.
27. Vienas svarbiausių uždavinių vystant kultūros paveldo apsaugą – kultūrinę vertę
atitinkančio apsaugos statuso suteikimas Regioniniame parke esantiems kultūros vertybių
požymių turintiems objektams. Siūloma:
27.1. patikslinti vertingąsias savybes ir teritorijų ribas šioms nekilnojamosioms
kultūros paveldo vertybėms: Dieveniškių miestelio istorinei daliai (unikalus kodas – 17078,
buvęs kodas – UV9), pastatui (Dieveniškių miestelyje, unikalus kodas – 4816; statinio
nebėra), Poškonių senovės gyvenvietei (unikalus kodas – 12404, kodas laikinos apskaitos
sąraše – 145; teritorija dalinai ištyrinėta, prie Poškonių tvenkinio įrengta maudyklė) ir Žižmų
gatviniam rėžiniam kaimui (unikalus kodas – 10310, buvęs kodas – AtV326);
27.2. saugoti šiuos kultūros vertybių požymių turinčius objektus:
27.2.1. pirmaeiliai objektai – Daubutiškių vandens malūno ir milo karšyklos pastatas,
Dieveniškių Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčios statinių kompleksas, Dieveniškių
užvažiuojamųjų namų kompleksas, Dieveniškių koplytėlė, vad. Švedų koplytėle, Maciučių
etnokultūrinis kaimas, Norviliškių Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo motinos bažnyčia,
Šiudainių etnokultūrinis kaimas;
27.2.2. mažesnės svarbos objektai – Dailidžių, Dainavėlės, Padvarių, Šiudainių ir
Stakų kaimų senosios kapinės, Daubutiškių palivarko sodyba ir želdiniai, Dieveniškių senovės
miestelio ir dvaro sodybos vietos, Dieveniškių girininkija, Grybiškių ir Katkuškių pilkapių
vietos, Kalvių etnokultūrinis kaimas, Kalvių mitologinis akmuo, vad. Svodba, Poškonių ir
Skraičionių viduramžių kapinynai, Stakų senovės gyvenvietė ir dvaro sodybos vietoje
augantys želdiniai, Stalgonių etnokultūrinis kaimas, senkelio į Vilnių atkarpa Bėčionių kaimo
šiauriniame pakraštyje, L. Šilabritienės ir M. Dvynelienės kapai Dieveniškių kapinėse,
Dieveniškių istorinio regioninio parko tvarkymo planas. AIŠKINAMASIS RAŠTAS
VšĮ Gamtos paveldo fondas, Vilnius, 2013-02-25 12
Dieveniškių žydų kapinės, Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių kapai prie Grybiškių,
pradžios mokyklų pastatai Pagaujėnų, Rimašių ir Maciučių kaimuose.
28. Siekiant vystyti kultūros paveldo eksponavimą, siūloma:
28.1. Daubutiškių kaime atkurti vandens malūno ir milo karšyklos pastatą, įrengti
Dieveniškių šnektos ir jos tyrėjų įamžinimo parką, tvarkyti buvusio Daubutiškių palivarko
sodybos želdinius;
28.2. įrengti Katkuškių pilkapių ekspoziciją – iš dalies sunaikintų, iš dalies ištyrinėtų
pilkapių vietoje atkurti keletą krūsninių pilkapių sampilų ir akmenų vainikų;
28.3. ieškoti galimybių įrengti Vilniaus krašto mokyklos muziejinę ekspoziciją. Tam
rekomenduojama panaudoti vieną iš buvusių mokyklų pastatų (mokyklų pastatai išlikę
Maciučiuose, Pagaujėnuose, Rimašiuose), taip pat šiam tikslui gali būti panaudotas buvusio
Daubutiškių palivarko sodybos gyvenamasis namas (jame seniau taip pat veikė mokykla) ar jo
dalis.
29. Kultūros vertybės Regioniniame parke tvarkomos atsižvelgiant į apsaugos režimą,
naudojimo bei pritaikymo lankymui galimybes:
29.1. saugomos archeologinio ir mitologinio kultūros paveldo vertybės – piliakalniai,
senovės gyvenvietės, kapinynai, senkapiai, pilkapiai, mitologiniai akmenys ir kt. – tvarkomos
taikant reguliuojamos apsaugos režimą (KOr), vykdant apsaugą mokslinio pažinimo tikslais.
Šių vertybių naudojimas apribojamas pažintiniu turizmu bei visuomeninais renginiais.
Pritaikant archeologinio ir mitologinio kultūros paveldo vertybes lankymui, tvarkomi
želdiniai, gali būti atliekami kraštovaizdžio formavimo kirtimai, įrengiamos saugų ir vertybei
nežalingą lankymą užtikrinančios priemonės: laiptai, takai, sustojimo ir atokvėpio vietos, kt.
Pirmiausia turi būti tvarkomas ir pritaikomas pažintiniam turizmui Kalvių akmuo, vad.
Svodba;
29.2. saugomos architektūrinio, inžinerinio ir želdynų kultūros paveldo vertybės –
Stakų dvaro ir Daubutiškių palivarko želdiniai, architektūriniu ar inžineriniu požiūriu vertingi
pastatai ir pastatų kompleksai – tvarkomos taikant reguliuojamos apsaugos (KOr) režimą,
vykdant apsaugą viešojo pažinimo ir naudojimo tikslais. Šiose vertybėse atliekami būtini,
įstatymų numatyta tvarka suplanuoti ir suderinti restauravimo, atkūrimo ir (arba) tvarkymo
darbai, vertybės pritaikomos visuomenės poreikiams, pirmiausia pažintiniam lankymui.
Pirmiausia turi būti tvarkomi ir pritaikomi pažintiniam turizmui buvusio Stakų dvaro ir
Daubutiškių palivarko želdiniai;
29.3. etnografiniai kaimai tvarkomi taikant kraštovaizdį išsaugančiojo tvarkymo
(GEk) ir sugriežtinto vizualinio reguliavimo (GAi) režimus, vykdant apsaugą viešojo
pažinimo ir naudojimo tikslais. Pirmiausia turi būti tvarkomi ir pritaikomi pažintiniam
turizmui vertingiausi – Poškonių, Rimašių ir Žižmų – etnokultūriniai kaimai;
29.4. saugomos istorinio ir memorialinio kultūros paveldo vertybės – kapai, senosios
kaimų kapinės, paminklai, istoriniai pastatai – tvarkomos taikant reguliuojamos apsaugos
režimą (KOr), vykdant apsaugą viešosios pagarbos tikslais. Šiose vertybėse tvarkomi
želdynai, kuriama ir (arba) plėtojama pažintiniam turizmui būtina infrastruktūra;
29.5. urbanistinis kultūros paveldas – Dieveniškių miestelio istorinė dalis – tvarkoma
taikant kraštovaizdį išsaugančiojo tvarkymo (GEk) režimą. Šiai kultūros paveldo vertybei turi
būti rengiamas specialusis (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos) planas;
29.6. saugomos nekilnojamosios dailės kultūros paveldo vertybės – kryžiai,
koplytėlės – tvarkomi vykdant apsaugą viešojo pažinimo ir naudojimo tikslais. Šioje vertybių
grupėje kuriama ir (arba) plėtojama pažintiniam turizmui būtina infrastruktūra. Pirmiausia turi
Dieveniškių istorinio regioninio parko tvarkymo planas. AIŠKINAMASIS RAŠTAS
VšĮ Gamtos paveldo fondas, Vilnius, 2013-02-25 13
būti tvarkoma ir pritaikoma pažintiniam turizmui Dieveniškių koplytėlė, vad. Švedų
koplytėle.
30. Siekiant išsaugoti tradicinį rėžinį kaimišką kraštovaizdį, etnokultūriniai gatviniai
kaimai saugomi kartu su kaimo rėžine žemėnauda – tai neatsiejamos tradicinio kultūrinio
kraštovaizdžio dalys. Tvarkant etnokultūrinius kaimus, ypač aktualus elektros linijų
kabeliavimas, pastatų, statinių, stogų ir tvorų remontas, šulinių svirčių įrengimas,
menkaverčių krūmų ir medžių šalinimas iš kaimo laukų, bendrų ganyklų, paupių ir
negyvenamų, be priežiūros likusių sodybų teritorijų. Etnokultūrinių kaimų žemės ūkio
naudmenose išskiriama tradicinį rėžinį kraštovaizdį išsaugančio ūkininkavimo (ŽEk2)
pozonė. Joje išlaikoma tradicinė rėžinė žemėnauda ir žemėvalda, neapjungiami žemės sklypai
(nevykdoma žemės sklypų konsolidacija), neįveisiamas miškas.
V. REKREACINIO NAUDOJIMO PLĖTROS KRYPTYS IR PRIEMONĖS
31. Rekreacinis naudojimas Regioniniame parke vystomas laikantis šių nuostatų:
31.1. poilsiavimas ir rekreacinė infrastruktūra sutelkiama rekreacinio funkcinio
prioriteto zonose. Kitose Regioninio parko dalyse vystoma pažintiniam turizmui reikalinga
infrastruktūra;
31.2. pagrindiniai rekreacinio aptarnavimo centrai Regioniniame parke yra
Dieveniškių miestelis ir Poškonių kaimas. Juose skatinama aptarnavimo paslaugų plėtra;
31.3. Regioninio parko draustiniuose vystomas pažintinis turizmas – įrengiamos
automobilių ir dviračių turizmo trasos, pėsčiųjų pažintiniai ir mokomieji takai, atokvėpio
vietos, privažiavimai ir priėjimai prie lankomų objektų, apžvalgos aikštelės, mažieji
kraštovaizdžio architektūros statiniai, kita;
31.4. rekreaciniai pastatai ir kompleksai gali būti statomi urbanizuojamos rekreacinės
aplinkos (NRu) kraštovaizdžio tvarkymo zonose;
31.5. automobilių stovėjimo aikštelės, atokvėpio vietos, poilsiavietės, apžvalgos
aikštelės, apžvalgos bokštai ir mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai esant poreikiui
gali būti įrengiami prie pažintinio turizmo trasų ir takų bei lankomų objektų Tvarkymo plane
nenumatytose vietose.
32. Regioninio parko rekreacinio naudojimo plėtros kryptys yra šios:
32.1. pažintinio turizmo vystymas, ypatingą dėmesį skiriant kultūros paveldo
eksponavimui. Ši kryptis įgyvendinama projektuojant ir įrengiant pažintinio turizmo trasas ir
takus, saugant ir eksponuojant tradicinį rėžinį kaimišką kraštovaizdį, gamtos ir kultūros
paveldo vertybes, gyvąsias kultūrines tradicijas ir raiškas, plėtojant kultūrines ekspozicijas;
32.2. poilsiavimo vystymas, plėtojant esamas bei įrengiant naujas poilsio vietas
Tvarkymo plane numatytose vietose.
33. Poškonių rekreacinio funkcinio prioriteto zonoje gerinama poilsiavietės,
paplūdimio ir prieplaukos įranga, miške kuriamas ekstensyvaus rekreacinio pritaikymo miško
parkas.
34. Dieveniškių miestelio rytiniame pakraštyje esančioje rekreacinio funkcinio
prioriteto zonoje išskiriamos ekstensyvaus pritaikymo rekreacinių agrarinių teritorijų (ŽRe),
ekstensyvaus pritaikymo rekreacinių miškų (MRe) ir neurbanizuojamos rekreacinės aplinkos
rekreacinių sklypų (NRn) kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
Dieveniškių istorinio regioninio parko tvarkymo planas. AIŠKINAMASIS RAŠTAS
VšĮ Gamtos paveldo fondas, Vilnius, 2013-02-25 14
34.1. ekstensyvaus pritaikymo rekreacinių agrarinių teritorijų (ŽRe) kraštovaizdžio
tvarkymo zonoje prioritetas teikiamas kaimo turizmui vystyti;
34.2. neurbanizuojamos rekreacinės aplinkos (NRn) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje
siūloma įrengti renginių vietą, įvažiavimus, automobilių stovėjimo aikšteles, trumpalaikiam
poilsiui skirtą infrastruktūrą, stovyklavietę, sudaryti sąlygas renginių metu naudoti elektros
energiją ir vandenį;
34.3. ekstensyvaus pritaikymo rekreacinių miškų (MRe) kraštovaizdžio tvarkymo
zonoje formuojami miško parkai.
35. Tvarkant Dieveniškių miestelio vakariniame pakraštyje išskirtą rekreacinio
funkcinio prioriteto zoną, būtina valyti vandens telkinį, formuoti rekreacinius želdinius,
trumpalaikiam poilsiui skirtą infrastruktūrą; numatomos galimybės statyti rekreacinius
pastatus ir kompleksus.
36. Plėtojama Regioninio parko pažintinio turizmo sistema, kurią sudaro įvairaus
dydžio ir pobūdžio pažintinio turizmo trasos ir takai, lankomi paveldo objektai, lankymui ir
poilsiui skirta rekreacinė infrastruktūra (sustojimo ir atokvėpio vietos, apžvalgos aikštelės,
poilsiavietės, stovyklavietės, kt.). Regioniniame parke prioritetas teikiamas dviračių turizmui.
Kitos Regioninio parko lankymo formos – autoturizmas, pėsčiųjų ir vandens turizmas.
Lankytojai į regioninį parką atvyksta Šalčininkų – Dieveniškių – Krakūnų keliu. Ties
įvažiavimu į Regioninį parką numatoma įrengti „parko vartus“ – atokvėpio vietą su
informaciniais stendais. Poškonių kaime įrengiamas Regioninio parko lankytojų centras.
37. Autoturizmo ir dviračių turizmo trasos ir takai įrengiami pritaikant ir pagerinant
esamus kelius. Dviračių turizmo trasos ir pėsčiųjų pažintiniai takai turi kuo mažiau sutapti su
intensyviai naudojamais automobilių keliais. Dviračių turizmui tikslinga panaudoti apleistas
senkelių atkarpas.
38. Į didžiąją Regioninio parko autoturizmo trasą (Tvarkymo plano brėžinyje – A2)
siūloma įjungti Pupiškių ir Stalgonių kaimus.
39. Didžiąją Regioninio parko dviračių turizmo trasą (D2) siūloma vesti pro Pupiškių,
Stalgonių, Bėčionių ir Skraičionių kaimus, panaudjant senkelių atkarpas tarp Daubutiškių ir
Bėčionių. Taip pat būtina ieškoti galimybių nuo Moko akmens ir Dieveniškių pilkapių trasą
pratęsti iki Žižmų (Šaltinių) akmens ir Žižmų kaimo.
40. Kitos siūlomos Regioninio parko dviračių turizmo trasos ir atkarpos:
40.1. Poškonių – Norviliškių dviračių turizmo trasos (D1) atkarpoje tarp Poškonių
kaimo ir Paginių (Šilinės) pilkapių siūloma važiuoti pro etnokultūrinį Šiudainių kaimą;
grįžtant iš Norviliškių siūloma važiuoti pro Skaivonis ir Gedūnus (pakeliui būtų aplankomi
Skaivonių II pilkapiai, apžvelgiama natūrali Versekos upelio slėnio atkarpa);
40.2. dviračių turizmo trasa po Gaujos kraštovaizdžio draustinį (D3): Dieveniškės –
Kalviai – Gaujos mokomasis takas – Gudeliai – Girdžiūnai – Pagaujėnai – Verseka –
Dieveniškės (trasos ilgis apie 19 km);
40.3. šiaurinė dviračių turizmo trasa (D4): Poškonys – Dailidžių akmuo – Stakų
ąžuolas ir konglomerato luistai (Stakų pažintinis takas) – Stakų pilkapiai ir dvaro sodybos
želdiniai – Stakai – Stakų miškas – Dainavėlė – Katkuškės – Dailidės – Valatkiškės –
Poškonys (trasos ilgis apie 18 km).
41. Siūlomi Regioninio parko pėsčiųjų pažintiniai ir mokomieji takai:
41.1. Stakų mokomasis takas (M2), skirtas Stakų konglomerato luistams eksponuoti.
Numatomas tako ilgis apie 0,5 km. Ateityje šis takas galėtų būti pratęstas iki šiuo metu
eksploatuojamo Mikališkių žvyro karjero;
Dieveniškių istorinio regioninio parko tvarkymo planas. AIŠKINAMASIS RAŠTAS
VšĮ Gamtos paveldo fondas, Vilnius, 2013-02-25 15
41.2. Dieveniškių miestelio pažintinis takas (P3): miestelio aikštė – paminklas lenkų
kariams – senosios žydų kapinės – Dieveniškių koplytėlė, vad. Švedų koplytėle – Dieveniškių
vandens malūno vieta – Dieveniškių užvažiuojamųjų namų pastatai – Dieveniškių Švč.
Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia – miestelio aikštė (apie 4 km).
42. Būtina atnaujinti Gaujos mokomąjį taką (M1). Poškonių mažąjį pažintinį taką (P1)
siūloma papildyti atkarpa Grybiškių ąžuolas – Grybiškių kaimas – Poškonių tvenkinys.
Poškonių didįjį pažintinį taką (P2) atkarpoje nuo Rimašių iki Poškonių siūloma vesti pro
Verpetakalnį (greta yra Jankelio akmenys) ir Didžiulių kaimą.
43. Vandens turizmas vystomas Gaujos upės atkarpoje žemiau Daubutiškių kaimo.
Svarbu ne tik įrengti infrastruktūrą, bet ir renatūralizuoti sureguliuotas Gaujos upės atkarpas.
Numatoma įrengti šią vandens turizmo infrastruktūrą: stovyklavietę rytiniame Dieveniškių
miestelio pakraštyje, baidarininkų sustojimo vietą prie Gaujos mokomojo tako, maršruto
pabaigoje žemiau Girdžiūnų kaimo baidarininkų paėmimo vietą (reikia pagerinti privažiavimą
prie Gaujos upės, įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, atokvėpio vietą).
44. Viename iš etnokultūrinių draustinių (ar greta jo) siūloma įrengti apžvalgos
bokštą, iš kurio būtų galima apžvelgti saugomą tradicinį rėžinį kraštovaizdį (gatvinius kaimus
su jų rėžine žemėnauda). Galimos vietos apžvalgos bokštui: rytinėje Poškonių rekreacinės
zonos dalyje (miške; būtų galima apžvelgti gatvinius Poškonių, Šiudainių, Lastaučikų ir
Didžiulių kaimus, Poškonių rekreacinės zonos miško parką ir tvenkinį), šalia Regioninio
parko lankytojų centro (būtų galima apžvelgti etnokultūrinį Poškonių kaimą, kitus aplinkinius
gatvinius kaimus, Poškonių tvenkinį), ant Verpetakalnio (mišku apaugusi kalva kelio į
Dieveniškes rytinėje pusėje, tarp Poškonių ir Rimašių etnokultūrinių draustinių; būtų galima
apžvelgti gatvinius rėžinius Rimašių, Pupiškių, Grybiškių ir Didžiulių kaimus), prie Moko
akmens.
VI. GYVENVIEČIŲ IR INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS KRYPTYS
45. Pagrindinis gyvenviečių ir infrastruktūros plėtros Regioniniame parke principas –
kompaktiškai užstatytų kaimų ir Dieveniškių miestelio vystymas ir infrastruktūros gerinimas,
siekiant patenkinti vietos gyventojų ir lankytojų reikmes.
46. Visose kompaktiškai užstatytuose Regioninio parko kaimuose gali būti įrengiami
šiuolaikinį technologijos lygį atitinkantys inžineriniai tinklai, gerinama kelių, gatvių, aikščių
ir kiemų danga. Likusioje teritorijoje pirmenybė teikiama individualioms vandens tiekimo bei
nuotekų utilizavimo sistemoms. Prioritetas teikiamas inžinerinei įrangai, kuo mažiau
keičiančiai tradicinį gyvenvietės vaizdą bei esamą kraštovaizdžio pobūdį. Siūloma kabeliuoti
elektros perdavimo linijas, pirmiausia kraštovaizdžio ir etnokultūriniuose draustiniuose.
47. Dieveniškių miestelio ir kaimų plėtra bei užstatymo sutankinimas galimas
intensyvaus ir ekstensyvaus bendrojo tvarkymo (GŪi, GŪe), sugriežtinto geoekologinio ir
vizualinio reguliavimo (GAe, GAi) gyvenviečių kraštovaizdžio tvarkymo zonose, laikantis
saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų bei Regioninio parko apsaugos reglamento
reikalavimų.
48. Tvarkymo plano brėžinyje pažymėtose vietose numatoma galimybė atkurti
buvusias sodybas.
49. Regioniniame parke siekiama gerinti bendrojo naudojimo kelius, pagal poreikį
pritaikant juos pažintiniam turizmui. Tvarkant Regioninio parko kelius pirmenybė turi būti
teikiama Tvarkymo plane pažymėtoms atkarpoms ir numatomų pažintinio turizmo trasų bei
privažiavimų prie lankomų objektų įrengimui:
Dieveniškių istorinio regioninio parko tvarkymo planas. AIŠKINAMASIS RAŠTAS
VšĮ Gamtos paveldo fondas, Vilnius, 2013-02-25 16
49.1. siūlomos pirmiausia tvarkyti kelių atkarpos:
49.1.1. Grybiškių ąžuolas – Rimašiai (pėsčiųjų pažintinio tako, dviračių ir autoturizmo
trasų atkarpa, ilgis apie 2,8 km);
49.1.2. Daubutiškės – Bėčionys (dviračių turizmo trasos atkarpa, apie 2 km);
49.1.3. Žižmai – Žižmų (Šaltinių) akmuo (nuo Šalčininkų – Dieveniškių – Krakūnų
kelio; dviračių ir autoturizmo trasų atkarpa, apie 2,9 km);
49.2. vėliau tvarkomos kelių atkarpos:
49.2.1. Dieveniškių pilkapiai – Žižmų (Šaltinių) akmuo (dviračių turizmo trasos
atkarpa, apie 2,5 km);
49.2.2. Daubutiškės – Bėčionių piliakalnis (dviračių turizmo trasos atkarpa, apie
1,8 km);
49.2.3. Grybiškių ąžuolas – Jurgelionys (iki Dieveniškių – Urelių kelio; dviračių
turizmo trasos atkarpa, apie 3,8 km);
49.2.4. Dailidžių akmuo – Stakų ąžuolas (dviračių turizmo trasos atkarpa, apie
2,6 km);
49.2.5. Stakai – Dainavėlė (dviračių turizmo trasos atkarpa, apie 3,2 km);
49.2.6. Versekos senkelio atkarpa (dviračių turizmo trasos atkarpa, apie 0,4 km);
49.2.7. privažiavimas prie Gaujos upės žemiau Girdžiūnų (dviračių turizmo trasos
atkarpa, apie 0,4 km).
50. Siekiant vystyti pažintinį turizmą, būtina atkurti ar rekonstruoti pėstiesiems ir
dviratininkams skirtus tiltus: per Gaujos upę šiaurinėje Rimašių kaimo dalyje, šiauriniame
Bėčionių kaimo pakraštyje ir žemiau Girdžiūnų kaimo; per Versekos upelį to paties
pavadinimo kaime.
Dieveniškių istorinio regioninio parko tvarkymo planas. AIŠKINAMASIS RAŠTAS
VšĮ Gamtos paveldo fondas, Vilnius, 2013-02-25 17
VII. PRIEDAI
1 priedas. Planavimo darbų eiga.
Eil.
Nr. Tvarkymo plano rengimo proceso etapai ir darbai
Įvykdymo
terminas
PARENGIAMASIS ETAPAS
1. Planavimo tikslų ir uždavinių nustatymas, planavimo darbų
programos parengimas ir patvirtinimas, reikalingų tyrimų
atlikimas, paskelbimas visuomenės informavimo priemonėse apie
priimtą sprendimą dėl ribų ir zonų ribų bei tvarkymo planų
rengimo pradžios ir planavimo tikslų
2011 m. III ketv.
RENGIMO ETAPAS
2. Esamos būklės analizės stadija – atliekamas kraštovaizdžio,
saugomų gamtos bei kultūros paveldo vertybių vertinimas,
kraštovaizdžio rekreacinio potencialo analizė, teritorijos vystymo
tendencijų ir probleminių situacijų bei arealų nustatymas
2011 m. IV ketv.
3. Koncepcijos rengimo stadija – nustatomi planuojamos teritorijos
prioritetai bei kraštovaizdžio tvarkymo zonų sistema ir ją
atitinkantys tvarkymo principai
2012 m. I ketv.
4. Sprendinių konkretizavimo stadija – parengiami sprendiniai
kraštovaizdžio, biologinės įvairovės ir kultūros paveldo apsaugai
plėtoti, konservacinio prioriteto naudmenų tvarkymui, pažintinio
turizmo ir rekreacinės infrastruktūros vystymui
2012 m. II ketv.
SPRENDINIŲ PASEKMIŲ VERTINIMO ETAPAS
5. LR Vyriausybės nustatyta tvarka atliekamas sprendinių poveikio
vertinimas; įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir
tvarka atliekamas sprendinių strateginis pasekmių aplinkai
vertinimas
2012 m. III ketv.
BAIGIAMASIS ETAPAS
6. Sprendinių svarstymo ir derinimo stadija – konsultavimasis ar
viešas svarstymas, derinimas su institucijomis, ginčų
nagrinėjimas, tikrinimas
2013 m. I ketv.
Dieveniškių istorinio regioninio parko tvarkymo planas. AIŠKINAMASIS RAŠTAS
VšĮ Gamtos paveldo fondas, Vilnius, 2013-02-25 18
2 priedas. Kraštovaizdžio tvarkymo zonų suvestinė.
Kraštovaizdžio tvarkymo zona (KTZ) Indeksas Kiekis Plotas (ha) %
Konservacinės paskirties žemės KTZ 12 16 0,2
Reguliuojamos apsaugos KTZ KOr 12 16 0,2
Miškų ūkio paskirties žemės KTZ 75 4830 56,2
Išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo KTZ MEk 31 835 9,7
Ekstensyvaus pritaikymo (miško parkų) KTZ MRe 6 55 0,6
Intensyvaus pritaikymo (poilsio parkų) KTZ MRi 1 7 0,1
Specializuoto apsauginio ūkininkavimo KTZ MAs 17 245 2,8
Bendrojo apsauginio ūkininkavimo KTZ MAb 17 3459 40,2
Ūkinių miškų KTZ MŪ 3 230 2,7
Žemės ūkio paskirties žemės KTZ 73 3232 37,6
Ekosistemas išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo KTZ ŽEk 21 1173 13,7
Pievų ir pelkių buveinių kompleksus išsaugančio
ūkininkavimo pozonė ŽEk1 6 133 1,5
Tradicinį rėžinį kraštovaizdį išsaugančio ūkininkavimo
pozonė ŽEk2 15 1040 12,1
Ekstensyvaus pritaikymo KTZ ŽRe 1 30 0,3
Specializuoto apsauginio ūkininkavimo KTZ ŽAs 32 678 7,9
Bendrojo apsauginio ūkininkavimo KTZ ŽAb 13 779 9,1
Tradicinio gamybinio ūkininkavimo KTZ ŽŪn 6 571 6,6
Vandens ūkio paskirties žemės KTZ 5 35 0,4
Ekstensyvaus rekreacinio pritaikymo KTZ VRe 2 29 0,3
Ekstensyvaus apsauginio ūkininkavimo KTZ VAe 3 6 0,1
Gyvenamosios ir visuomeninės paskirties žemės KTZ 51 422 4,9
Kraštovaizdžio išsaugančiojo tvarkymo KTZ GEk 4 78 0,9
Sugriežtinto geoekologinio reguliavimo KTZ GAe 8 51 0,6
Sugriežtinto vizualinio reguliavimo KTZ GAi 31 184 2,1
Ekstensyvaus tvarkymo KTZ GŪe 7 89 1,0
Intensyvaus tvarkymo KTZ GŪi 1 20 0,2
Rekreacinės paskirties žemės KTZ 6 28 0,3
Subnatūralios (neurbanizuojamos) rekreacinės aplinkos KTZ NRn 3 20 0,2
Urbanizuotos rekreacinės aplinkos KTZ NRu 3 7 0,1
Pramoninės – komunalinės paskirties žemės KTZ 8 34 0,4
Ekstensyviai technogenizuotos aplinkos pramoninių-
komunalinių sklypų KTZ NFn 3 14 0,2
Intensyviai technogenizuotos aplinkos pramoninių-
komunalinių sklypų KTZ NFu 5 20 0,2
Iš viso: 230 8596 100,0
Dieveniškių istorinio regioninio parko tvarkymo planas. AIŠKINAMASIS RAŠTAS
VšĮ Gamtos paveldo fondas, Vilnius, 2013-02-25 19
3 priedas. Stakų kraštovaizdžio draustinio tvarkymas.
Dieveniškių istorinio regioninio parko tvarkymo planas. AIŠKINAMASIS RAŠTAS
VšĮ Gamtos paveldo fondas, Vilnius, 2013-02-25 20
4 priedas. Stakų konglomerato luistai.
Geologinių tyrimų metu buvo aptikta konglomeratų išeigų juosta, galinti būti
mokomojo tako ašimi. Siūlomo mokomojo tako ilgis – apie 550 m, jo didžioji dalis yra miške.
Rekomenduojamoje tako pradžioje (prie Stakų ąžuolo) jau įrengta automobilių stovėjimo
aikštelė. Keliaujant ŠŠV kryptimi nuo ąžuolo už maždaug 100 m (pakeliui yra apleisto pastato
mūrinės sienos) prieinama nedidelio šlaito papėdė, kurioje pastatytas stogastulpio formos
ženklas su trumpa informacija apie Stakų konglomeratus. Už šio ženklo, aukščiau tarp medžių
kamienų glūdi konglomerato luitai – gamtos paveldo objekto pagrindiniai komponentai. Nuo
jų ŠR kryptimi, išėjus į palaukę, atsiveria vaizdas į suartą riedulingą lauką. Nuo šios regyklos
sukant PR kryptimi į mišką beveik 200 m ruože aptinkami pavieniai ir grupelėmis išsidėstę
konglomeratų gabalai, kurie nevienodai atsidengę žemės paviršiuje bei apaugę žoline danga ir
samanomis. Toliau maršrutas leistųsi šlaitu iš miško statmenai vietiniam takui ir juo pasukus
PV-V kryptimi už 80 m sugrįžtama atgal į automobilių stovėjimo aikštelę.
Dieveniškių istorinio regioninio parko gamtos paveldo (geologinių, geomorfologinių,
hidrogeologinių) vertybių analizė ir priemonių siūlymai jų apsaugai bei tvarkymui. Galutinė
ataskaita. J. Satkūnas. 2012 m. birželio 6 d.
Konglomeratų išeigos Stakuose
(V.Mikulėno nuotrauka)
Dieveniškių istorinio regioninio parko tvarkymo planas. AIŠKINAMASIS RAŠTAS
VšĮ Gamtos paveldo fondas, Vilnius, 2013-02-25 21
5 priedas. Pievų ir pelkių buveinių tvarkymas Gaujos kraštovaizdžio draustinyje.
Dieveniškių istorinio regioninio parko tvarkymo planas. AIŠKINAMASIS RAŠTAS
VšĮ Gamtos paveldo fondas, Vilnius, 2013-02-25 22
6 priedas. Siūlomas Gaujos upės atkarpų renatūralizavimas.