diagnostinĖ rentgeno Įranga valstybinė akreditavimo

24
1 DIAGNOSTINĖ RENTGENO ĮRANGA Valstybinė akreditavimo sveikatos prieţiūros veiklai tarnyba prie SAM Medicinos technologijų skyriaus vyriausioji specialistė Eglė Urbonavičiūtė 2011 m.

Upload: others

Post on 02-Dec-2021

0 views

Category:

Documents


0 download

TRANSCRIPT

1

DIAGNOSTINĖ RENTGENO ĮRANGA

Valstybinė akreditavimo sveikatos prieţiūros veiklai tarnyba prie SAM

Medicinos technologijų skyriaus vyriausioji specialistė

Eglė Urbonavičiūtė

2011 m.

2

TURINYS

I. SAMPRATA …………...……………………………………………………….………….. 3

1. Apibrėţimas ……………………………………………..…………………………………. 3

2. Rentgeninio tyrimo principas ir metodai (rūšys)………………..….………………………..3

3. Diagnostinių rentgeno aparatų tipai ……...……………………….…………………………6

4. Rentgeninio tyrimo procesas ir trukmė ..………………………………………………….…7

5. Rentgeninio tyrimo indikacijos ir kontraindikacijos ……...…………………………………8

II. KITŲ ŠALIŲ DUOMENYS ……………………………………………..………………… 9

1. Diagnostinės rentgeno įrangos skaičius Europos šalyse …………..……..………………… 9

2. Rekomenduojamas diagnostinės rentgeno įrangos skaičius ….……...………………….... 12

III. LIETUVOS DUOMENYS…………………………………………..……….…………… 13

1. Teisės aktai, apmokėjimo tvarka…………………………………………………………... 13

2. VASPVT 2011 m. duomenys……………………………………………………………… 14

2.1 Diagnostinės rentgeno įrangos skaičius Lietuvoje ………………………….………… 14

2.2 Diagnostinės rentgeno įrangos skaičiaus pasiskirstymas Lietuvos apskrityse …………15

2.3. Diagnostinės rentgeno įrangos pasiskirstymas Lietuvoje pagal technines

charakteristikas ............................................................................................................... 17

IV. LITERATŪRA ……………………...…………………………………….……………… 22

3

I. SAMPRATA

1. Apibrėžimas

Diagnostinės rentgeno įrangos istorija prasidėjo 1895 m. kai Viurcburgo (Vokietija) fizikas V.

K. Rentgenas (Vilhelm Konrad Röntgen) pastebėjo naują spindulių rūšį 1 2 3 4. 1895 m. gruodţio 22 d.

padaryta pirmoji rentgeno nuotrauka. 1896 m. šie spinduliai pavadinti rentgeno spinduliais 1.

Rentgeninis tyrimas – istoriškai seniausias (nuo pat rentgeno spinduliuotės atradimo),

patobulintas ir modifikuotas, iki šiol tebėra universalus, radiologinis vaizduojamasis metodas 1.

Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) diagnostinę rentgeno įrangą laiko viena iš esminių

(pagrindinių) diagnostinio vaizdinimo technologijų, naudojamų prevencijai, ligoms ar sutrikimams

diagnozuoti, gydyti ir reabilitacijos proceso metu 5. Diagnostinė rentgeno įranga naudojama daugelyje

asmens sveikatos prieţiūros įstaigų (toliau – ASPĮ), pvz., ligoninėse, klinikose, privačiuose sveikatos

prieţiūros centruose, diagnostikos centruose 5.

PSO teigimu, naudojant esmines vaizduojamosios diagnostikos technologijas, t.y., rentgeno

įrangą ir ultragarsą, galima išspręsti 70-80% klinikinių klausimų net ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse

6 7. Rentgeninis tyrimas daţniausiai taikomas radiologinis vaizduojamasis metodas

1. PSO duomenimis,

rentgeno spinduliais atliekama 2/3 pasaulyje atliekamų vaizduojamosios diagnostikos tyrimų 3.

2. Rentgeninio tyrimo principas ir metodai (rūšys)

Rentgeno spinduliai - trumpos elektromagnetinės bangos. Rentgeninio tyrimo metu rentgeno

spinduliuotės srautas iš rentgeno vamzdţio siunčiamas į tiriamąjį objektą ir pereina per ţmogaus kūną1.

1 Basevičius A., Lukoševičius S., Kiudelis J., Dobrovolskienė L. Radiologijos pagrindai: bendrasis vadovėlis. Kaunas, 2005. 2 Manual of diagnostic ultrasound. World Health Organization, volume 1, 2nd edition, 2011. Prieiga internetu:

http://whqlibdoc.who.int/publications/2011/9789241547451_eng.pdf 3 Ostensen H. Diagnostic imaging: What is it? When and how to use it where resources are limited? World Health Organization, 2011.

Prieiga internetu: http://whqlibdoc.who.int/hq/2001/WHO_DIL_01.1.pdf 4 Medical devices: managing the mismatch. An outcome of the priority medical devices project. World Health organization, 2010. 5 Radiographic, Fluoroscopic System. Core medical equipment – Information. World health organization. Prieiga internetu:

http://hinfo.humaninfo.ro/gsdl/whoghp/documents/s18358en/s18358en.pdf 6 Sandström S. The WHO manual of diagnostic imaging: Radiographic technique and projections. World health organization. 2003

http://www.who.int/diagnostic_imaging/publications/Chapter_1_3.pdf 7 Ellis S. M., Flower C. The WHO manual of diagnostic imaging: radiographic anatomy and interpretation of the chest and the pulmonary

system. Ellis S. M., Flower C. World Health Organization, 2006.

4

Šie spinduliai yra fiksuojami imtuve (detektoriuje) ir gaunamas dvimatis (2D) struktūrų vaizdas 8 9 10

.

Rentgeno vaizdas (rentgenograma) – tai plokščias suminis erdvinio (3D) kūno vaizdas 10

.

Organizmo sandara ir tiriamosios srities struktūra skirtinga, todėl spinduliai kūne silpninami

nevienodai: pro tankios struktūros organus (pvz., kaulus) perėję spinduliai stipriai silpnėja, pro

minkštuosius audinius (ypač riebalinius) – maţiau, o pro oringus – silpnėja labai menkai 9 10

. Todėl

rentgenogramoje kaulai matomi kaip baltos zonos, minkštieji audiniai – pilkai, o oras – juodai.

Fluoroskopijos metu matomas atvirkščias - negatyvus vaizdas, todėl skirtingos tankio kūno struktūros

bus matomos atvirkštinėmis spalvomis: kaulai – juodai, o oras/dujos – baltai 9.

Rentgeno vaizduose gerai diferencijuojami keturių tipų audiniai: kaulinis, minkštieji audiniai,

riebalinis audinys ir dujos. Tačiau tiriant kai kuriuos organus ir jų sistemų kartais naudojamos

kontrastinės medţiagos (sugirdant, suleidţiant ar sušvirkščiant) 10

.

Nuo diagnostiniame rentgeno aparate esančio imtuvo (detektoriaus, arba jutiklio) rūšies

priklauso ir rentgeninio tyrimo metodas (rūšis). Išskiriami du pagrindiniai rentgeniniai tyrimo metodai:

rentgenoskopija ir rentgenografija 10

.

Rentgenoskopija (fluoroskopija, angl. fluoroscopy) – objektų peršvietimas rentgeno

spinduliuote, kai vaizdas formuojamas fluorescuojančiame ekrane. Tai paprastas ir informatyvus

tyrimo metodas, leidţiantis vizualizuoti kūno struktūras realiu laiku, stebėti organų judesius, įvertinti

struktūrinius ir funkcinius pokyčius, kuriuos galima fiksuoti serijinėse rentgenogramose, vaizdo ar

skaitmeniniame įraše 10 11

.

Pagrindiniai rentgenoskopijos metodo trūkumai:

gana didelė paciento ir tiriančiojo radiologo apšvita;

nėra vaizdinio atlikto tyrimo dokumento;

sudėtinga nustatyti smulkias vaizdo detales 10

.

Rentgenografija (radiografija) – rentgeninio tyrimo metodas, kai vaizdas fiksuojamas rentgeno

juostoje. Rentgeno juostos jautrios šviesos spinduliams, todėl jos įdedamos į kasetes. Cheminiu būdu

8 Diagnostic imaging. Plain radiography . World Health Organization. Prieiga internetu:

http://www.who.int/diagnostic_imaging/imaging_modalities/dim_plain-radiography/en/index.html 9 Davies A. M., Pettersson H. The WHO manual of diagnostic imaging: radiographic anatomy and interpretation of the musculosceletal

system. World Health Organization in collaboration with the International Society of Radiology, 2002. 10 Basevičius A., Lukoševičius S., Kiudelis J., Dobrovolskienė L. Radiologijos pagrindai: bendrasis vadovėlis. Kaunas, 2005. 11

Diagnostic imaging. Fluoroscopy. World Health Organization. Prieiga internetu:

http://www.who.int/diagnostic_imaging/imaging_modalities/dim_plain-radiography/en/index1.html

5

išryškintas vaizdas rentgeno juostoje vadinamas rentgenograma (radiograma). Ji apţiūrima ant

negatoskopo - specialaus šviesos šaltinio 12

.

Rentgenogramų vaizdo kokybė labai priklauso nuo ryškinimo proceso. Netinkama ryškinimo

chemikalų sudėtis, koncentracija, temperatūra, jų atnaujinimo daţnis, rentgenogramos judėjimo

automate greitis (t.y., ryškinimo, fiksavimo laikas), mechaniniai automato defektai gali iškraipyti

diagnostinę informaciją. Kai kurios mokslinės literatūros duomenimis, rentgenografija turi daugiau

privalumų nei rentgenoskopija:

vaizdas ryškesnis;

geriau matyti smulkios detalės;

nuotrauka yra dokumentas, kurį galima saugoti, demonstruoti, lyginti su kartotinėmis

rentgenogramomis;

pacientai apšvitinami maţiau nei rentgenoskopijos metu;

rentgenografiją galima atlikti ne tik rentgeno kabinete, bet ir operacinėje, palatoje prie

paciento lovos 12

.

Greta pagrindinių rentgeninių tyrimo metodų, galima išskirti ir kitus – fluorografijos bei

skaitmeninės rentgenografijos metodus. Fluorografijos metu vaizdas specialia sistema nuo

fluoroskopijos ekrano forografuojamas į nedidelio formato fotojuostą (daţniausiai 10x10 cm). Šis

metodas paprastas, greitas ir pigus, daţniausiai taikomas rizikos grupių ţmonių tyrimams kaip

profilaktinis atrankos metodas. Tačiau fluorografijos metu paciento gaunama apšvitos dozė yra 9-10

kartų didesnė nei rentgenografinių tyrimų metu, todėl daugelis šalių jo nebetaiko. Lietuvoje taip pat

daugiau nebeperkama naujų fluorografijos aparatų 12

.

Skaitmeninė rentgenografija - šiuolaikinis metodas, kurio esminis skirtumas nuo tradicinės

(konvencinės) rentgenografijos – vaizdas suformuojamas ir pateikiamas radiologui perţiūrėti

kompiuteryje. Gautas vaizdas yra elektroninės formos, kurį galima atspausdinti ant juostos, kaip

konvencinę rentgenogramą, ar ant popieriaus 12

.

12 Basevičius A., Lukoševičius S., Kiudelis J., Dobrovolskienė L. Radiologijos pagrindai: bendrasis vadovėlis. Kaunas, 2005.

6

3. Diagnostinių rentgeno aparatų tipai

Nepriklausomai nuo rentgeno diagnostinio aparato tipo, išskiriamos pagrindinės jo dalys:

1. Rentgeno vamzdis

2. Aukštos įtampos generatorius

3. Rentgeno aparato valdymo pultas

4. Stovas 13

.

Rentgeno vamzdyje generuojama rentgeno spinduliuotė. Rentgeno spinduliuotės generatorius

tiekia elektros srovę į rentgeno vamzdį ir gali keisti rentgeno spinduliuotės energiją (kV), rentgeno

spinduliuotės kiekį (mA) ir apšvitos laiką 13

.

Rentgeno aparato valdymo pultu nustatomi visi parametrai, lemiantys pasirinktą aparato darbo

reţimą, gali būti keičiama stovo padėtis. Valdymo pultas būna sumontuotas stale arba ant sienos.

Šiuolaikinių rentgeno aparatų valdymo pultas gali būti kompiuterio klaviatūra, o nustatyti parametrai

matomi monitoriaus ekrane 13

.

Rentgeno aparatų stovai yra skirti rentgeno vamzdţiui, tyrimo objektui (pacientui) ir rentgeno

spinduliuotės imtuvui išdėstyti erdvėje. Pagal paskirtį stovai skirstomi į bendro naudojimo (įprastoms

procedūroms vykdyti) ir specializuotus. Labiausiai paplitę bendro naudojimo stovai. Pagrindinė tokio

stovo dalis – ekraninė sienelė (deka), kuri gali būti keičiama nuo vertikalios iki horizontalios padėties,

pasukama į bet kurią padėtį pagal vertikalią ir horizontalią ašį. Dekos ir ekrano padėtys parenkamos

tokios, kad būtų geriausia prieiti prie paciento, atliekant rentgeninį tyrimą. Specialūs stovai naudojami

urologiniams, mamografiniams, neurodiagnostiniams, tomografiniams tyrimams 13

.

Mokslinėje literatūroje atskirai išskiriama operacinių rentgeno aparatų grupė, kuri yra

neatskiriama operacinių ir traumatologijos skyrių darbo dalis, leidţianti atlikti operacijas, betarpiškai

jas kontroliuojant rentgeno aparatu. Operaciniai rentgeno aparatai pasiţymi didele skiriamąja geba,

ryškumu, gera apsauga nuo apšvitos 13

14

. Šių sistemų taikymas padeda tobulinti operacijos techniką,

gerina operacijų kokybę. Tai ypač svarbu, atliekant širdies, kraujagyslių, pilvo organų operacijas,

ortopedijos-traumatologijos, medicininių intervencijų, implantacijų atvejais. Labiausiai paplitusi

operacinių rentgeno aparatų konstrukcija – C tipo lankas 13

.

13 Basevičius A., Lukoševičius S., Kiudelis J., Dobrovolskienė L. Radiologijos pagrindai: bendrasis vadovėlis. Kaunas, 2005. 14

Ostensen H. Diagnostic imaging: What is it? When and how to use it where resources are limited? World Health Organization, 2011. Prieiga internetu: http://whqlibdoc.who.int/hq/2001/WHO_DIL_01.1.pdf

7

Rentgeno aparatai gali būti stacionarūs ir portatyvieji (mobilieji arba nešiojamieji).

Nešiojamieji rentgeno aparatai yra lengvi, kompaktiški. Aparto dalių kiekis minimalus, valdymo

pultas paprastas ir maţas. Šiais aparatais atliekami tik rentgenografiniai tyrimai. Palatos aparatai yra

galingesni ir priskiriami prie kilnojamųjų rentgeno aparatų grupės. Jie yra skirti gulinčių pacientų

rentgeniniams tyrimams. Lanko formos stovas sukasi į vertikalią ir horizontalią padėtis, todėl yra

patogu operacinėje ir palatoje. Specialios paskirties rentgeno aparatai gali būti ir portatyvieji, arba

mobilieji, kuriems patalpų nereikia, jais naudojamasi palatose, operacinėse 15

.

PSO duomenimis, tipiškai rentgeno diagnostinių prietaisų eksploatavimo laikas yra 10 metų16

17.

4. Rentgeninio tyrimo procesas ir trukmė

Įprastai rentgeniniai tyrimai atliekami specialiuose kabinetuose, kuriuose yra rentgeno aparatūra 15

.

Rentgeno kabinetą sudaro:

Procedūrų kabinetas – svarbiausia rentgeno kabineto patalpa, joje sumontuotas rentgeno

aparatas ir pacientui atliekami rentgeniniai tyrimai;

Valdymo patalpa;

Fotolaboratorija - – specialiai įrengta patalpa, kur chemiškai apdorojamos rentgeno juostos.

Gali būti naudojamos automatinės ryškinimo mašinos. Gali būti ryškinamos tradiciniu būdu

(kasetėje) gautos rentgeno juostų arba skaitmeniniu būdu gauti vaizdai perkeliami ant juostų

arba specialaus popieriaus 15

.

Rentgeninių tyrimų metu pacientams ant rentgeno stalo yra suteikiama tinkama tyrimui

pozicija. Priklausomai nuo procedūros, pacientui gali būti suleidţiama, duodama išgerti ar įkvėpti

kontrastinės medţiagos. Toliau atliekamas tam tikros kūno dalies, organo ar sistemos skenavimas

rentgeno spinduliais 15 16

.

Paprastai rentgeno aparatų ekspozicijos laikas yra nuo 5 ms iki 2,5 s 17

. Rentgenologinių tyrimų

metu pacientai saugomi nuo tiesioginių ir išsisklaidţiusių rentgeno spindulių. Laikomasi principo

15 Basevičius A., Lukoševičius S., Kiudelis J., Dobrovolskienė L. Radiologijos pagrindai: bendrasis vadovėlis. Kaunas, 2005. 16 Radiographic, Fluoroscopic System. Core medical equipment – Information. World Health Organization. Prieiga internetu:

http://hinfo.humaninfo.ro/gsdl/whoghp/documents/s18358en/s18358en.pdf 17 Holm T. Consumer guide for the purchase of X-ray equipment. WHO Collaborating centre for general and continuing Radiological

Education, University of Lund, Sweden. World Health organization, WHO/DIL00.1. 2000. Prieiga internetu: http://whqlibdoc.who.int/hq/2000/WHO_DIL_00.1.pdf

8

ALARA („as low as reasonably achievable“) principo - maţiausias rentgeno spinduliuotės kiekis –

pakankamai diagnostikai 18

19

.

5. Rentgeninio tyrimo indikacijos ir kontraindikacijos

Daţniausiai rentgenologiniai tyrimai taikomi (bendrosios indikacijos):

Kaukolės, sinusų;

Kaklo, stuburo, sąnarių ir galūnių tyrimams, esant kaulų, stuburo (skeleto) paţeidimams, kaulų

navikams;

Krūtinės ląstos, bronchografijos tyrimams, esant krūtinės suţeidimams, traumai;

Pilvo, dubens organų tyrimams, esant virškinamojo trakto, tulţies, inkstų sutrikimams 20

21

22

.

Atskirai išskirtinos rentgenoskopijos metodo taikymo sritis:

virškinamojo trakto tyrimai;

gimdos ir kiaušintakių tyrimai;

šlapimo pūslės ir šlapimtakių tyrimai;

fistulių tyrimai 23

.

Rentgenologiniai tyrimai neturėtų būti atliekami (arba atliekami esant tik išimtiniais atvejais)

nėščioms ar krūtimi maitinančioms moterims bei vaikams. Rentgenologinio tyrimo metu taip pat gali

kilti komplikacijų, esant padidėjusiam jautrumui kontrastinei medţiagai (jei naudojama). Šios reakcijos

gali pasireikšti kaip paraudimas, dilgčiojimas, patinimas ar labai išreikštai, pvz., sukelti anafilaksijos

simptomus 23

.

18

Kelbauskas E., Monastyreckienė. Endodontinė radiologija. Mokomoji knyga. Kaunas, 2004. 19

Baranauskienė A., Eviltis E., Labanauskaitė-Šliumbienė G., Misiūnienė N., Norkuvienė E., Petraitis M., Pileckutė M., Tamulaitienė V.,

Sabaliauskienė J. Reumatologijos pagrindai. Mokomoji knyga. Kaunas, 2010. 20 Diagnostic imaging. Plain radiography. World Health Organization. Prieiga internetu:

http://www.who.int/diagnostic_imaging/imaging_modalities/dim_plain-radiography/en/index.html 21 Ostensen H. Diagnostic imaging: What is it? When and how to use it where resources are limited? World Health Organization 2011.

Prieiga internetu: http://whqlibdoc.who.int/hq/2001/WHO_DIL_01.1.pdf 22

Applications of Radiology in Contemporary Medical Science. Prieiga internetu: http://www.radiology-info.org/applications-of-

radiology.html 23

Diagnostic imaging. Fluoroscopy. World Health Organization. Prieiga internetu:

http://www.who.int/diagnostic_imaging/imaging_modalities/dim_plain-radiography/en/index1.html

9

II. KITŲ ŠALIŲ DUOMENYS

1. Diagnostinės rentgeno įrangos ir jais atliekamų tyrimų skaičius Europos šalyse

Analizuojant diagnostinės rentgeno įrangos skaičių įvairiose Europos ir pasaulio šalyse, buvo

perţiūrėtos pagrindinių tarptautinių organizacijų – Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) 24

ir

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (angl. Organization for Economic Co-Operation

and Development) 25

, susijusių su duomenų apie medicinos prietaisus rinkimu (kaupimu), duomenų

bazės. Šios organizacijos statistinių apţvalginių duomenų apie diagnostinius rentgeno prietaisus ar jais

atliekamų tyrimų skaičių savo duomenų bazėje neskelbia.

Europos Komisija pateikė dešimties Europos šalių duomenų apie diagnostinę rentgeno įrangą

apţvalgą 26

. Šiose šalyse buvo atlikti nacionaliniai tyrimai-apklausos dėl rentgenologinės įrangos

skaičiaus ir jais atliekamų tyrimų statistikos (ţr. 1 lent.).

1 lentelė. Diagnostinės rentgeno įrangos skaičius Europos šalyse (2002-2005 m.)

Šalies pavadinimas Metai

Rentgeno aparatų skaičius/ milijonui gyventojų

Diagnostiniai rentgeno

aparatai

Dentaliniai rentgeno

aparatai

Jungtinė Karalystė 2002 156 350

Šveicarija 2005 1186 1209

Vokietija 2002 365 880

Norvegija 2004 203 1390

Prancūzija 2002 220 566

Liuksemburgas 2003 228 893

Švedija 2003 170 1400

Olandija 2002 144 350

Danija 2004 232 1019

Belgija 2003 211 ~380

Šaltinis: European Commission. Radiation protection No 154. European Guidance on Estimating Population Doses from Medical X-ray Procedures. Annex 1 – DD Report 1. Review of recent National surveys of population exposure from medical x-rays in Europe. Directorate – General for Energy and Transport. Directorate H – Nuclear Energy. Unit H.4 – Radiation Protection, 2008. Heads of the European Rdiological protection Competent Authorities. Prieiga internetu: http://www.herca.org/WG5.asp

24 Baseline Country Survey on Medical Devices 2010. WHO, 2011. Prieiga internetu:

http://www.who.int/medical_devices/med_dev_survey/en/index.html 25

Medical technologies. OECD. Statextracts. Prieiga internetu: http://stats.oecd.org/Index.aspx 26 European Commission. Radiation protection No 154. European Guidance on Estimating Population Doses from Medical X-ray

Procedures. Annex 1 – DD Report 1. Review of recent National surveys of population exposure from medical x-rays in Europe. Directorate – General for Energy and Transport. Directorate H – Nuclear Energy. Unit H.4 – Radiation Protection, 2008. Heads of the European Rdiological protection Competent Authorities. Prieiga internetu: http://www.herca.org/WG5.asp

10

Pagal Europos Komisijos turimus dešimties Europos šalių duomenis, daugiausia diagnostinės

rentgeno įrangos, tenkančios milijonui šalies gyventojų, yra Šveicarijoje (1186/ 1 mln. gyventojų),

Vokietijoje (365/1 mln. gyventojų) ir Danijoje (232/1 mln. gyventojų) (ţr. 1 lent.). Dentalinių rentgeno

aparatų, tenkančių milijonui gyventojų, rodiklis aukščiausias Švedijoje (1400/1 mln. gyventojų),

Norvegijoje (1390/1 mln. gyventojų), Šveicarijoje (1209/1 mln. gyventojų) ir Danijoje (1019/1 mln.

gyventojų).

Didelis diagnostinės rentgeno įrangos skaičius Šveicarijoje grindţiamas tuo, kad šioje šalyje

diagnostinius rentgeno tyrimus atlieka bendrosios praktikos gydytojai, todėl atitinkamai, esant dideliam

šių specialistų skaičiui, šalyje daug rentgeno aparatų. Kitose šalyse pastebima diagnostinių rentgeno

prietaisų, tenkančių milijonui gyventojų, rodiklio maţėjimo tendencija, nes maţėja jais atliekamų

tyrimų skaičius 26

.

Prancūzijos nacionaliniais 2002 m. duomenimis, šalyje per metus atlikta apie 50-60 mln.

rentgenologinių (iš jų – apie 18 mln. dentalinių) tyrimų 27

. Daţniausiai diagnostinės rentgeno įrangos

prietaisai naudoti, tiriant galūnes (30-49%), stuburą (17-28%) ir krūtinės ląstą bei plaučius (12-20%)

(ţr. 2 lent.). Dentalinių tyrimų atlikta apie 18,5 mln. tyrimų per metus (2002 m.), iš jų panoraminių –

apie 2,3 mln. Dentaliniai tyrimai sudarė trečdalį visų rentgenologinių tyrimų.

2 lentelė. Rentgenologinių tyrimų pasiskirstymas Prancūzijoje (2002 m.)

Rentgenologiniai tyrimų sritys Atliktų tyrimų skaičius per metus

Absoliutus (mln.) Procentinis (%)

Galvos ir kaklo 2-2,6 5-8%

Krūtinės ląstos, iš jų:

plaučių

4,9-6,3

4,1-5,3

12-20%

9-12%

Pilvo/ dubens 2,2-2,8 5-9%

Stuburo 6,9-8,9 17-28%

Dubens/ klubų 3,8-4,9 12-15%

Galūnių 12,3-15,8 30-49%

Iš viso: 32,1-41,2 100%

Dentaliniai, iš jų:

panoraminiai

18,4

2,3

36,5%

Iš viso: 50,5-59,6 100%

Šaltinis: Population exposure to ionozing radiation from medical examinations in France. Scanff P., Donadieu J.,

Pirard P., Aubert B. The British Journal of Radiology, March 2008. Prieiga internetu: http://bjr.birjournals.org/content/81/963/204.full

27 Scanff P., Donadieu J., Pirard P., Aubert B. Population exposure to ionozing radiation from medical examinations in France. The

British Journal of Radiology, March 2008. Prieiga internetu: http://bjr.birjournals.org/content/81/963/204.full

11

Norvegijos 2002 m. duomenimis, konvencinės radiologijos tyrimai sudarė daugiau nei pusę

(60,2%) visų tais metais atliktų radiologinių tyrimų 28

. Per 2002 metų laikotarpį 1000-iui gyventojų

Norvegijoje teko 547,7 diagnostiniai rentgeno tyrimai. Daţniausiai tirtos galūnės, dubens ir klubų sritis

(274,2 tyrimai/1000-iui gyventojų), galva, kaklas, krūtinės ląsta (160,7 tyrimai/1000-iui gyventojų).

3 lentelė. Radiologinių tyrimų metodų ir skaičiaus pasiskirstymas Norvegijoje (2002 m.)

Radiologinių tyrimų metodai

Atliktų tyrimų skaičius

Skaičius/1000-iui

gyventojų

Procentais (%)

Diagnostiniai rentgeno tyrimai: Galvos/veido

Stuburo

Skrandţio/virškinamojo trakto

Galvos/kaklo/krūtinės ląstos

Galūnių/dubens/klubų

Neuroradiologiniai

Kiti

547,7 7,3

64,8

25,1

160,7

274,2

0,1

15,5

60,2%

Kiti rentgenologiniai tyrimai (mamografija, angiografija, intervencinė radiologija)

9,8%

Kiti radiologiniai tyrimai (kompiuterinė tomografija,

ultragarsiniai, magnetinio rezonanso tyrimai)

30%

Iš viso: 100%

Šaltinis: Børretzen I., Lysdahl K.B., Olerud H.M. Diagnostic radiology in Norway – trends in examination frequency and

collective effective dose. Radiat Prot Dosimetry. 2007;124(4):339-47. Prieiga internetu: http://rpd.oxfordjournals.org/content/124/4/339.long

Norvegijoje 2008 m. konvenciniai rentgenologiniai tyrimai – daţniausiai taikyta

radiologinių tyrimų metodika 29

. Palyginus su 2002 m., šių tyrimų dalis bendroje radiologinių

tyrimų struktūroje sumaţėjo (sudarė apie 52%). Norvegijoje 1000-iui šalies gyventojų teko 476

konvenciniai rentgenologiniai (išskyrus dentalinius) tyrimai (2008 m.). Dauguma (82%) šių tyrimų

atlikta viešojo sektoriaus ASPĮ.

28 Børretzen I., Lysdahl K.B., Olerud H.M. Diagnostic radiology in Norway – trends in examination frequency and collective effective

dose. Radiat Prot Dosimetry. 2007;124(4):339-47. Prieiga internetu: http://rpd.oxfordjournals.org/content/124/4/339.long 29

Olerud H.M., Friberg E.G., Widmark A., Almen A. Trends in examination frequency and population doses in Norway, 2002-2008.

NSFS Conference, Reykjavík, August 22-25, 2011. Prieiga internetu: http://www.nsfs.org/NSFS-2011/documents/session-06/S6-O2.pdf

12

2. Rekomenduojamas diagnostinės rentgeno įrangos skaičius

PSO bendradarbiavimo centre Lundo universitete (Švedijoje) 2000 m. buvo parengtos

diagnostinės rentgeno įrangos planavimo ir įsigijimo rekomendacijos 30

. Šiose rekomendacijose

paţymima, kad planuojant diagnostinę vaizdinimo įrangą dideliuose sveikatos prieţiūros centruose ar

maţose (pirmo lygmens) ligoninėse, prioritetas turi būti teikiamas stacionariniams diagnostiniams

rentgeno aparatams. Tai turėtų būti pirmo būtinumo diagnostinė vaizdinimo įranga. Paţymima, kad

maţų ligoninių ar klinikų veiklai uţtikrinti pakanka 1-2 stacionarių diagnostinių rentgeno aparatų 30

.

Įsigytas diagnostinis rentgeno aparatas turi galėti atlikti pagrindinius rentgenografinius tyrimus,

pvz., kaulų, krūtinės, pilvo, įskaitant nesudėtingus tyrimus, naudojant kontrastines medţiagas.

Rentgeno aparatas turi leisti ištirti pacientus vertikalioje, horizontalioje ar sėdimoje padėtyse 30

.

Paskaičiuota, kad esant aukščiau minėtoms diagnostinio rentgeno aparato charakteristikoms, šis

prietaisas gali atlikti apie 6000 tyrimų per metus (turint omenyje 300 darbo dienų per metus), o turint

paţangesnį prietaisą - apie 8000 tyrimų per metus, arba vidutiniškai 160 tyrimų per savaitę. Dideli

asmens sveikatos prieţiūros centrai (toliau – ASPC) ar maţos (pirmo lygio) ligoninės, turėdamos

maţus rentgeno tyrimų skyrius (padalinius) gali atlikti apie 2-6 tūkst. tyrimų per metus 30

.

Rekomendacijose paţymima, kad diagnostinio rentgeno prietaiso našumas (produktyvumas)

priklauso ir nuo personalo bei techninių išteklių organizavimo. Pvz., turint du rentgeno prietaisus,

instaliuotus atskiruose kabinetuose su atskirais generatoriais ir turint vieną (bendrą) su jais dirbančių

specialistų skaičių, galima atlikti 25% daugiau tyrimų. Esant didesniam (papildomam) specialistų

skaičiui arba pailginus rentgeno tyrimų kabineto darbo valandas, prietaiso produktyvumas taipogi

didėja 30

.

Pagal pateiktas rekomendacijas, diagnostiniais rentgeno aparatais atliekamų tyrimų

pasiskirstymas būtų maţdaug toks:

38-42% galūnių;

35-40% krūtinės (plaučių);

10-15% stuburo ir dubens;

8-10% pilvo;

3-4% galvos ir kaklo tyrimai 30

. 30 Holm T. Consumer guide for the purchase of X-ray equipment. WHO Collaborating centre for general and continuing Radiological

Education, University of Lund, Sweden. World Health organization, WHO/DIL00.1. 2000. Prieiga internetu: http://whqlibdoc.who.int/hq/2000/WHO_DIL_00.1.pdf

13

Rekomendacijose paţymima, kad antro eiliškumo pasirinkimas gali būti mobilus rentgeno

diagnostinis aparatas. Pastarasis turėtų būti naudojamas iš esmės tik operacinėse ir pacientams, kurie

negali ateiti ar būti atveţti į rentgeno tyrimų kabinetus, pvz., intensyviosios terapijos ar ortopedijos

skyrių pacientams. Mobilūs diagnostiniai rentgeno aparatai neturėtų būti naudojami bendriems

rentgenologiniams tyrimams palatose ar kaip stacionariniai prietaisai rentgeno kabinetuose 31

.

III LIETUVOS DUOMENYS

1. TEISĖS AKTAI, APMOKĖJIMO TVARKA

Pagal LR Sveikatos pasaugos ministro 2004 m. geguţės 14 d. įsakymą Nr. V-364 „Dėl

licencijuojamų asmens sveikatos prieţiūros paslaugų sąrašų patvirtinimo“ (Ţin., 2004, Nr. 86-3152) 32

,

rentgenodiagnostikos paslaugos yra licencijuojamos asmens sveikatos prieţiūros paslaugos,

nepriskiriamos ambulatorinėms ir stacionarinėms paslaugoms.

4 lentelė. Rentgenologinių paslaugų apmokėjimo kainos (VLK, 2011)

Paslaugos pavadinimas Amžius Paslaugos

tipas

Paslaugos

kaina

(balais)

Radiologo Suaugusiems Konsultacija 55,4

Radiologo Suaugusiems Konsultacija 84,5

Radiologo Vaikams Konsultacija 55,5

Radiologo Vaikams Konsultacija 110,6

Radiologo (būtinoji pagalba be siuntimo) Suaugusiems Konsultacija 55,4

Radiologo (būtinoji pagalba be siuntimo) Vaikams Konsultacija 55,5

Radiologo (kai atliekama biopsija ir (ar) aspiracinė punkcija) Suaugusiems Konsultacija 124,7

Radiologo (profilaktinis sveikatos tikrinimas) Suaugusiems Profilaktika 22,9

Rentgenodiagnostikos gydytojo Suaugusiems Konsultacija 42,1

Rentgenodiagnostikos gydytojo Suaugusiems Konsultacija 72

Rentgenodiagnostikos gydytojo (būtinoji pagalba be siuntimo) Suaugusiems Konsultacija 42,1

Rentgenodiagnostikos gydytojo (profilaktinis sveikatos tikrinimas) Suaugusiems Profilaktika 22,9 Šaltinis: Asmens sveikatos prieţiūros paslaugų kainynas. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Prieiga

internetu: http://www.vlk.lt/vlk/lt/

31 Holm T. Consumer guide for the purchase of X-ray equipment. WHO Collaborating centre for general and continuing Radiological

Education, University of Lund, Sweden. World Health organization, WHO/DIL00.1. 2000. Prieiga internetu: http://whqlibdoc.who.int/hq/2000/WHO_DIL_00.1.pdf 32 LR Sveikatos pasaugos ministro 2004 m. geguţės 14 d. įsakymą Nr. V-364 „Dėl licencijuojamų asmens sveikatos prieţiūros paslaugų

sąrašų patvirtinimo“ (Ţin., 2004, Nr. 86-3152). Prieiga internetu: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=234192

14

Valstybinės ligonių kasos „Asmens sveikatos prieţiūros paslaugų kainyne“ pateikia su

diagnostine rentgeno įranga susijusių paslaugų apmokėjimo kainas (balais), priklausomai nuo

paslaugos tipo ir paciento amţiaus (ţr. 4 lent.) 33

.

2. VASPVT 2011 m. duomenys

2.1. Diagnostinės rentgeno įrangos skaičius Lietuvoje

Pagal 2010 m. duomenis apie Lietuvos sveikatos prieţiūros įstaigose naudojamą ar saugomą

radiologinę įrangą, dauguma dentalinių ir dentalinių panoraminių rentgeno prietaisų yra instaliuoti

privačiose įstaigose, o C lanko diagnostinė ir universali rentgeno įranga bei fluorografai dominuoja

viešosiose sveikatos prieţiūros įstaigose (ţr. 5 lent.)

5 lentelė. Naudojama ir saugoma radiologinė įranga sveikatos priežiūros įstaigose (2010 m.)

Diagnostinė rentgeno įranga Sveikatos priežiūros įstaigos

Iš viso Viešosios Privačios

Dentaliniai 240 1046 1286 Dentaliniai panoraminiai 16 56 72 C lanko diagnostiniai 78 1 79 Universalūs 525 44 569 Fluorografai 25 1 26 Iš viso: 884

1148

2032

Iš viso 2010 m. Lietuvos ASPĮ buvo naudojama ar saugojama 2032 diagnostiniai rentgeno

prietaisai: dentaliniai, dentaliniai panoraminiai, C lanko diagnostiniai, universalūs ir fluorografai. Pagal

Lietuvos statistikos departamento gyventojų skaičiaus duomenis 34

, 2011 m. pradţioje vienam

milijonui šalies gyventojų teko 626,3 diagnostiniai rentgeno prietaisai.

33 Asmens sveikatos prieţiūros paslaugų kainynas. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Prieiga internetu:

http://www.vlk.lt/vlk/lt/ 34 Lietuvos statistikos departamentas. Rodiklių duomenų bazė. Gyventojų skaičius 2011 metų pradţioje buvo 3.244.601. Prieiga internetu: http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectout/print.asp?pxfile=D:\statbank\Temp\201112191156198826066M3010202.px&outfile=D:\statbank\Temp\201112191156198826066M3010202&FileformatId=2&Queryfile=201112191156198826066M3010202&PLanguage=0&MainTable=M3010202&MainTablePrestext=>>>Gyventojų%20skaičius%20metų%20pradţioje.%20Poţymiai:%20administracinė%20teritorija,%

20amţius,%20lytis&potsize=10&Buttons=5&TableStyle=

15

Valstybinė akreditavimo sveikatos prieţiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos

ministerijos (toliau – VASPVT), vadovaudamasi VASPVT 2011 m. kovo 17 d. direktoriaus įsakymu

Nr.T1-224 „Dėl duomenų apie naudojamus medicinos prietaisus registravimo ir pateikimo tvarkos

aprašo patvirtinimo“ (Ţin., 2011, Nr.36-1753) 35

, nuo 2011 metų kovo 31 d. iš sveikatos prieţiūros

įstaigų ir asmenų, naudojančių medicinos prietaisus, renka duomenis apie diagnostinę rentgeno įrangą.

Duomenys renkami tik apie brangius prietaisus, kurie buvo įsigyti pilnai ar iš dalies iš valstybės ir

(arba) savivaldybių biudţetų ar valstybės piniginių fondų lėšų, kurių įsigijimo kaina (įskaitant priedus)

viršija 100 tūkst. Lt ir (arba) jų naudojimo išlaidos metams sudaro ne maţiau kaip 1 mln. Lt.

Pagrindinis dėmesys skiriamas duomenims apie valstybinėse (viešosiose) ASPĮ instaliuotą ir

naudojamą diagnostinę rentgeno įrangą.

VASPVT 2011 m. lapkričio mėn. duomenimis, 102 viešosiose Lietuvos ASPĮ yra naudojami

592 diagnostiniai rentgeno prietaisai. Dauguma (81,9%) šių prietaisų instaliuoti ir eksploatuojami

viešosiose stacionarinėse įstaigose, penktadalis (18,1%) - ambulatorinėse (ţr. 6 lent.).

6 lentelė. Diagnostinės rentgeno įrangos skaičiaus viešosiose Lietuvos ASPĮ pasiskirstymas

(VASPVT, 2011 m.)

Diagnostinės rentgeno

įrangos skaičius

ASPĮ grupės Iš viso Stacionarinės Ambulatorinės

Absoliutus 485 (81,9%) 107 (18,1%) 592 (100%)

Skaičius/1 mln. gyv. 151,4 33,4 184,8

Skaičius/100 tūkst. gyv. 15,1 3,3 18,5

Remiantis Lietuvos statistikos departamento gyventojų skaičiaus duomenimis 36

, nustatyta, kad

2011 m. lapkričio mėnesį vienam milijonui šalies gyventojų teko vidutiniškai 184,8 diagnostinis

rentgeno prietaisas, arba 18,5 diagnostiniai rentgeno prietaisai, naudojami viešosiose ASPĮ /100

tūkstančių gyventojų (ţr. 6 lent.).

Diagnostinių rentgeno prietaisų skaičius Lietuvos ASPĮ nėra pastovus, vienų prietaisų

naudojimas yra nutraukiamas, kiti įsigyjami ir pradedami naudoti. Iš 592 viešosiose įstaigose

35 Valstybinės Akreditavimo sveikatos prieţiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. kovo 17 d. direktoriaus įsakymą Nr.T1-224 „Dėl duomenų apie naudojamus medicinos prietaisus registravimo ir pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Ţin., 2011, Nr.36-1753) http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=395247&p_query=&p_tr2=2 36 Lietuvoje 2011 m. lapkričio mėn. pradţioje vidutinis metinis gyventojų skaičius buvo 3.203.857. Gyventojų skaičius mėnesio pradţioje. Lietuvos statistikos departamentas. Prieiga internetu: http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M3010101&PLanguage=0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=7743&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rva

r12=&rvar13=&rvar14=

16

eksploatuojamų diagnostinių rentgeno prietaisų, apie kuriuos VASPVT turi duomenis, 21 (5,2%)

instaliuota 2011 m. metais. Per 2011 m. sausio – lapkričio mėn. laikotarpį nutrauktas 12 diagnostinių

rentgeno prietaisų naudojimas, iš jų 3 – ambulatorinėse ASPĮ ir 9 – stacionarinėse ASPĮ.

2.2. Diagnostinės rentgeno įrangos skaičiaus pasiskirstymas Lietuvos apskrityse

VASPVT 2011 m. lapkričio mėnesio duomenimis, diagnostiniai rentgeno prietaisai buvo

instaliuoti ir naudojami visose Lietuvos apskrityse esančiose viešosiose ASPĮ: Vilniaus (213; 36%),

Kauno (123; 20,8%), Klaipėdos (66; 11,1%), Šiaulių (50; 8,4%), Panevėţio (30; 5,1%), Utenos (26;

4,4%), Alytaus (25; 4,2%), Telšių (23; 3,9%), Marijampolės (22; 3,7%), Tauragės (14; 2,4%) (ţr. 1

pav.).

1 pav. Diagnostinės rentgeno įrangos skaičiaus pasiskirstymas viešosiose ASPĮ pagal

apskritis (VASPVT, 2011 m.)

Vilniaus ir Kauno apskrityse diagnostinių rentgeno prietaisų skaičius yra didţiausias (ţr. 1

pav.). Daroma prielaida, kad tam įtakos turi demografiniai veiksniai (didelis gyventojų skaičius,

gyventojų tankumas) bei išvystytas ambulatorinių ir stacionarinių asmens sveikatos prieţiūros paslaugų

teikėjų tinklas.

Vilniaus ir Kauno apskrityse absoliutus diagnostinės rentgeno įrangos skaičius yra didţiausias,

tačiau santykiniai rodikliai, t.y., prietaisų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų, skaičius Lietuvos apskrityse

66

14

50

23

30

26

123

22

213

25

17

yra gana tolygus. Tai leidţia daryti prielaidą, kad diagnostinės rentgeno įrangos ir jais atliekamų tyrimų

prieinamumas visose apskrityse yra tolygus (ţr. 7 lent.). Atkreipiamas dėmesys, jog konkrečioje

apskrityje esantys diagnostiniai rentgeno prietaisai yra prieinami (t.y., jais gali būti teikiamos asmens

sveikatos prieţiūros paslaugos) ne tik tos vienos apskrities gyventojams.

7 lentelė. Diagnostinės rentgeno įrangos skaičiaus pasiskirstymas Lietuvoje pagal

apskritis (2011 m.)

Apskrities

pavadinimas

Gyventojų

skaičius

apskrityje*

Diagnostinės rentgeno įrangos skaičius

viešosiose ASPĮ

Skaičius (n) Skaičius/100.000-ių

gyventojų

Vilniaus apskritis 838852 213 25,4

Kauno apskritis 647609 123 19,0

Klaipėdos apskritis 366902 66 18,0

Šiaulių apskritis 329119 50 15,2

Panevėţio apskritis 270783 30 11,1

Marijampolės apskritis 173695 22 12,7

Alytaus apskritis 167261 25 14,9

Telšių apskritis 166323 23 13,8

Utenos apskritis 163353 26 15,9

Tauragės apskritis 120704 14 11,6

Iš viso Lietuvoje: 3244601 592 18,2

Pastaba: * - gyventojų skaičius apskrityse 2011 m. pradţioje pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis 37

,

kadangi analizės atlikimo metu nebuvo skelbti duomenys apie 2011 m. vidutinį metinį gyventojų skaičių Lietuvoje ir atskirose apskrityse.

2.3. Diagnostinės rentgeno įrangos pasiskirstymas Lietuvoje pagal technines

charakteristikas

VASPVT 2011 m. duomenimis, iš šiuo metu 102-ose Lietuvos viešosiose ASPĮ naudojamų 592

diagnostinių rentgeno prietaisų, 1,4% yra pagaminti šiais (t.y., 2011 m.) metais (ţr. 2 pav.). Daugiau

nei pusė (62,9%) eksploatuojamų šių diagnostinių technologijų pagamintos 2001-2005 m. ir 2006-

2010 m. laikotarpiu. Kas trečias (33,1%) prietaisas pagamintas anksčiau kaip prieš 11 metų, t.y., nuo

1971 m. iki 2000 m. Kitų 2,7% diagnostinių rentgeno prietaisų pagaminimo data VASPVT nėra

pateikta.

37 Lietuvos statistikos departamentas. Rodiklių duomenų bazė. Gyventojų skaičius 2011 metų pradţioje. Prieiga internetu: http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectout/print.asp?pxfile=D:\statbank\Temp\201112191156198826066M3010202.px&outfile=D:\statbank\Temp\201112191156198826066M3010202&FileformatId=2&Queryfile=201112191156198826066M3010202&PLanguage=0&MainTable=M3010202&MainTablePrestext=>>>Gyventojų%20skaičius%20metų%20pradţioje.%20Poţymiai:%20administracinė%20teritorija,%

20amţius,%20lytis&potsize=10&Buttons=5&TableStyle=

18

2 pav. Diagnostinių rentgeno prietaisų pasiskirstymas pagal pagaminimo metus Lietuvos

viešosiose ASPĮ (VASPVT, 2011)

Pagal VASPVT turimus 2011 m. lapkričio mėnesio duomenis, Lietuvos viešosiose ASPĮ

eksploatuojamų diagnostinių rentgeno prietaisų pasiskirstymas pagal įsigijimo metus labai panašus į

pasiskirstymą pagal pagaminimo metus (ţr. 3 pav.). Šiais metais įsigyta 2,6% šiuo metu naudojamų

diagnostinių rentgeno prietaisų. Dauguma (60,2%) prietaisų įsigyti 2001-2010 m. laikotarpiu.

Trečdalis (28,2%) diagnostinių rentgeno prietaisų įsigyti iki 2000 m. imtinai. Kitų 0,6% diagnostinių

rentgeno prietaisų įsigijimo data nėra pateikta.

3 pav. Diagnostinių rentgeno prietaisų pasiskirstymas Lietuvos viešosiose ASPĮ

pagal įsigijimo metus (VASPVT, 2011)

Siekiant įvertinti, koks Lietuvoje naudojamos diagnostinės rentgeno įrangos eksploatacinis

amţius (angl. age of equipment), remtasi Kanados sveikatos informacijos instituto (angl. Canada

05

101520253035

0,5 1,45,1

8,85,3

12

28

34,9

1,4 2,7

Pro

cen

tai (

%)

Pagaminimo metai

05

101520253035

0,2 0,9 2,87,5 5,6

11,2

26,2

34

2,6 0,6

Pro

cen

tai (

%)

Įsigijimo metai

19

Institute for Health Information) taikyta metodika38

. Vidutinis diagnostinių rentgeno prietaisų

eksploatacinis amţius apskaičiuotas prietaiso naudojimo pradţios datą atėmus iš šio tyrimo vykdymo

atskaitinės datos (t.y.- 2011 m. lapkričio mėn.).

VASPVT turimais duomenimis, 2011 m. Lietuvos viešosiose ASPĮ naudojamų diagnostinių

rentgeno prietaisų vidutinis eksploatacinis amžius buvo 8,7 metai. Šių prietaisų pasiskirstymas pagal

eksploatacinio amţiaus kategorijas yra tolygus: vidutiniškai trečdalis (33,9%) naudojamų rentgeno

diagnostinių prietaisų Lietuvos ASPĮ eksploatuojami ne ilgiau kaip 5 metus, trečdalis (32,9%) – nuo 6

iki 10 metų (ţr. 4 pav.). Kas trečias (33,2%) prietaisas eksploatuojamas ilgiau nei 10 metų.

Eksploatacinio amţiaus rodiklis nėra pastovus, priklauso nuo nurašytų bei naujai įsigytų prietaisų

skaičiaus dinamikos, todėl nuolat kinta.

4 pav. Diagnostinių rentgeno prietaisų pasiskirstymas Lietuvos viešosiose ASPĮ pagal

eksploatacinio amžiaus grupes (VASPVT, 2011)

Medicinos prietaisų eksploatacinis amţius, kaip paţymi Kanados radiologų asociacija (angl.

Canadian Association of Radiologists), yra svarbus keliais aspektais. Senesni prietaisai siejami su

didesne galima nesėkmių ir gedimų rizika, atsarginių dalių stoka ir sunkumais jas įsigyjant, didesnėmis

remonto ir prieţiūros išlaidomis, atnaujinant įrangą, prastesne vaizdo kokybe, didesne pacientų apšvita.

Kita vertus, įrangos atnaujinimas ar pakeitimas nauja gali būti brangus ir dėl to, kad reikia

perkvalifikuoti personalą22

.

Kanados sveikatos informacijos institutas pateikia Radiologinės ir elektromagnetinės pramonių

Europos Koordinavimo komiteto (angl. European Coordination Committee of the Radiological,

Electromedical and Healthcare IT Industry) rekomendacijas, kad maţiausiai 60% instaliuotos įrangos

38

Medical imaging in Canada, 2007. Canadian Institute for Health Information. Prieiga internetu:

http://secure.cihi.ca/cihiweb/products/MIT_2007_e.pdf

32

32,5

33

33,5

34

0-5 m. 6-10 m. >10 m.

33,9

32,933,2

Pro

cen

tai (

%)

Eksploatacinio amžiaus grupės

20

būtų ne senesnė kaip 5 metų, ne daugiau kaip 30% - 6-10 m. senumo ir ne daugiau kaip 10% - senesnių

kaip 10 m. 39

.

VASPVT turimais duomenimis (2011 m.), beveik pusė (44%) Lietuvos viešosiose ASPĮ

naudojamų diagnostinių rentgeno prietaisų yra stacionaraus tipo, trečdalis (29%) – mobilūs, 27% -

nenurodyta (ţr. 5 pav.).

5 pav. Diagnostinės rentgeno įrangos pasiskirstymas Lietuvos viešosiose ASPĮ pagal tipą

(VASPVT, 2011)

Turimais VASPVT duomenimis (2011 m.), trečdalis (33,6%) Lietuvos viešosiose ASPĮ

naudojamų diagnostinių rentgeno prietaisų yra analoginio tipo, beveik penktadalis (17%) –

skaitmeniniai ar skaitmenizuoti (ţr. 6 pav.). Beveik pusės (47%) diagnostinių rentgeno prietaisų

veikimo tipas nenurodytas.

6 pav. Diagnostinių rentgeno prietaisų pasiskirstymas Lietuvos viešosiose ASPĮ pagal veikimo

tipą (VASPVT, 2011)

39 COCIR 50

th Anniversary age profile edition 2009. Diagnostic medical imaging devices “The continued need for sustained investment” Sustainable

Competence in Advancing Healthcare. European Coordination Committee of the Radiological, Electromedical and Healthcare IT Industry. Prieiga

internetu: http://www.cocir.org/uploads/documents/-609-new_members_ws_-_del._3_-_cocir_age_profile_17_june_2009.pdf

159; 27%

175; 29%

258; 44% Nenurodytas tipas

Mobilūs

Stacionarūs

16%1%

34%

2%

47%

Skaitmeniniai

Skaitmenizuoti

Analoginiai

Kita

Nenurodytas tipas

21

VASPVT duomenimis, pagal funkcinį tipą didžiausią diagnostinių rentgeno prietaisų grupę

Lietuvos viešosiose ASPĮ sudaro universalūs (31%), dentaliniai (15%) ir C lanko sistemos (9%). Kitų

(41%) rentgeno prietaisų funkcinis tipas nenurodytas.

7 pav. Diagnostininės rentgeno įrangos pasiskirstymas Lietuvos viešosiose ASPĮ pagal funkcinį

tipą (VASPVT, 2011)

31%

2%9%15%

1%1%

41%

Universalūs

Fluorografai

C lanko sistemos

Dentaliniai

Dantų panoraminiai

Kita

Nenurodytas tipas

22

LITERATŪRA

1. Applications of Radiology in Contemporary Medical Science. Prieiga internetu:

http://www.radiology-info.org/applications-of-radiology.html

2. Baranauskienė A., Eviltis E., Labanauskaitė-Šliumbienė G., Misiūnienė N., Norkuvienė E.,

Petraitis M., Pileckutė M., Tamulaitienė V., Sabaliauskienė J. Reumatologijos pagrindai.

Mokomoji knyga. Kaunas, 2010.

3. Baseline Country Survey on Medical Devices 2010. WHO, 2011. Prieiga internetu:

http://www.who.int/medical_devices/med_dev_survey/en/index.html

4. Basevičius A., Lukoševičius S., Kiudelis J., Dobrovolskienė L. Radiologijos pagrindai:

bendrasis vadovėlis. Kaunas, 2005.

5. Børretzen I., Lysdahl K.B., Olerud H.M. Diagnostic radiology in Norway – trends in

examination frequency and collective effective dose. Radiat Prot Dosimetry. 2007;124(4):339-

47. Prieiga internetu: http://rpd.oxfordjournals.org/content/124/4/339.long

6. COCIR 50th

Anniversary age profile edition 2009. Diagnostic medical imaging devices “The

continued need for sustained investment” Sustainable Competence in Advancing Healthcare.

European Coordination Committee of the Radiological, Electromedical and Healthcare IT

Industry. Prieiga internetu: http://www.cocir.org/uploads/documents/-609-new_members_ws_-

_del._3_-_cocir_age_profile_17_june_2009.pdf

7. Davies A. M., Pettersson H. The WHO manual of diagnostic imaging: radiographic anatomy

and interpretation of the musculosceletal system. World Health Organization in collaboration

with the International Society of Radiology, 2002.

8. Diagnostic imaging. Fluoroscopy. World Health Organization. Prieiga internetu:

http://www.who.int/diagnostic_imaging/imaging_modalities/dim_plain-

radiography/en/index1.html

9. Diagnostic imaging. Plain radiography. World Health Organization. Prieiga internetu:

http://www.who.int/diagnostic_imaging/imaging_modalities/dim_plain-

radiography/en/index.html

10. Ellis S. M., Flower C. The WHO manual of diagnostic imaging: radiographic anatomy and

interpretation of the chest and the pulmonary system. Ellis S. M., Flower C. World Health

Organization, 2006.

23

11. European Commission. Radiation protection No

154. European Guidance on Estimating

Population Doses from Medical X-ray Procedures. Annex 1 – DD Report 1. Review of recent

National surveys of population exposure from medical x-rays in Europe. Directorate – General

for Energy and Transport. Directorate H – Nuclear Energy. Unit H.4 – Radiation Protection,

2008. Heads of the European Rdiological protection Competent Authorities. Prieiga internetu:

http://www.herca.org/WG5.asp

12. Holm T. Consumer guide for the purchase of X-ray equipment. WHO Collaborating centre for

general and continuing Radiological Education, University of Lund, Sweden. World Health

organization, WHO/DIL00.1. 2000. Prieiga internetu:

http://whqlibdoc.who.int/hq/2000/WHO_DIL_00.1.pdf

13. Kelbauskas E., Monastyreckienė. Endodontinė radiologija. Mokomoji knyga. Kaunas, 2004.

14. Lietuvos statistikos departamentas. Rodiklių duomenų bazė. Prieiga internetu:

http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M3010101&PLangua

ge=0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=7743&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar2=

&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&rvar

13=&rvar14=

15. LR Sveikatos pasaugos ministro 2004 m. geguţės 14 d. įsakymą Nr. V-364 „Dėl licencijuojamų

asmens sveikatos prieţiūros paslaugų sąrašų patvirtinimo“ (Ţin., 2004, Nr. 86-3152). Prieiga

internetu: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=234192

16. Manual of diagnostic ultrasound. World Health Organization, volume 1, 2nd edition, 2011.

Prieiga internetu: http://whqlibdoc.who.int/publications/2011/9789241547451_eng.pdf

17. Medical Imaging in Canada, 2007. Canadian Institute for Health Information. Prieiga internetu:

http://secure.cihi.ca/cihiweb/products/MIT_2007_e.pdf

18. Medical devices: managing the mismatch. An outcome of the priority medical devices project.

World Health organization, 2010.

19. Medical technologies. OECD. Statextracts. Prieiga internetu: http://stats.oecd.org/Index.aspx

20. Olerud H.M., Friberg E.G., Widmark A., Almen A. Trends in examination frequency and

population doses in Norway, 2002-2008. NSFS Conference, Reykjavík, August 22-25, 2011.

Prieiga internetu: http://www.nsfs.org/NSFS-2011/documents/session-06/S6-O2.pdf

24

21. Ostensen H. Diagnostic imaging: What is it? When and how to use it where resources are

limited? World Health Organization, 2011. Prieiga internetu:

http://whqlibdoc.who.int/hq/2001/WHO_DIL_01.1.pdf

22. Radiographic, Fluoroscopic System. Core medical equipment – Information. World health

organization. Prieiga internetu:

http://hinfo.humaninfo.ro/gsdl/whoghp/documents/s18358en/s18358en.pdf

23. Sandström S. The WHO manual of diagnostic imaging: Radiographic technique and

projections. World Health Organization. 2003

http://www.who.int/diagnostic_imaging/publications/Chapter_1_3.pdf

24. Scanff P., Donadieu J., Pirard P., Aubert B. Population exposure to ionozing radiation from

medical examinations in France. The British Journal of Radiology, March 2008. Prieiga

internetu: http://bjr.birjournals.org/content/81/963/204.full

25. Valstybinės Akreditavimo sveikatos prieţiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos

ministerijos 2011 m. kovo 17 d. direktoriaus įsakymą Nr.T1-224 „Dėl duomenų apie

naudojamus medicinos prietaisus registravimo ir pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Ţin.,

2011, Nr.36-1753)

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=395247&p_query=&p_tr2=2

26. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Asmens sveikatos prieţiūros

paslaugų kainynas. Prieiga internetu: http://www.vlk.lt/vlk/lt/