3 tema

Deliktin÷s civilin÷s atsakomyb÷s (žalos atlyginimo) sąlygos (pagrindai)

Bendrosios civilin÷s atsakomyb÷s sąlygos

� Neteis÷ti veiksmai (CK 6.246 str.)

� Žala (CK 6.249 str.)

� Priežastinis ryšys tarp neteis÷tų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.)

� Kalt÷ (CK 6.248 str.)

Neteis÷ti veiksmai

� Aktyvus įstatymuose ar sutartyje numatytos pareigos pažeidimas

� Pasyvus įstatymuose ar sutartyje numatytos pareigos pažeidimas

� Bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas

Neteis÷ti veiksmai kaip deliktin÷scivilin÷s atsakomyb÷s sąlyga

� Generalinio delikto valstyb÷s (pvz., Prancūzija, Austrija, Italija, Ispanija, Portugalija, Lietuva)

� Valstyb÷s, kuriose deliktin÷s atsakomyb÷s atsiradimas siejamas su konkretaus delikto buvimu (pvz., Vokietija, Šveicarija)

� Atskirų rūšių deliktų sistemos valstyb÷s (bendrosios teis÷s tradicijos valstyb÷s)

Generalinio delikto taisykl÷s koncepcija

� Žmogaus elgesys, suk÷lęs žalos kitam asmeniui, įpareigoja tą, d÷l kurio kalt÷s žala atsirado, jąatlyginti (Prancūzijos C.c. 1382 str.) (“Toute fait quelconque de l’homme, qui cause à autrui un dommage, oblige celui par la faute duquel il estarrivé, à le réparer”)

Generalinio delikto taisykl÷s koncepcija

� Kiekvienas <…> turi teisę reikalauti iš pažeid÷jo d÷l šio kalt÷s jam padarytos žalos atlyginimo (Austrijos ABGB 1295 str.) (“Jedermann <...> berechtigt ist, von dem Beschädiger den Ersatz des Schadens, welchen dieser ihm aus Verschulden zugefügt hat, zu fordern”)

Generalinio delikto koncepcija

� CK 6.263 str.: Kiekvienas asmuo turi pareigąlaikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos�CK 6.246 str. 1 d., 6.248 str. 3 d.

� Bet koks kaltas asmens veiksmas, sąlygojęs kitam asmeniui žalą, yra laikomas neteis÷tu ir sukelia deliktinę civilinę atsakomybę

� Neteis÷tu reikia pripažinti kiekvieną žalą suk÷lusį asmens veikimą ar neveikimą, jeigu asmuo yra kaltas

� Neteis÷tumas yra kalt÷s elementas

Atskirų deliktų sud÷čiųtaisykl÷s koncepcija

� Vokietijos BGB 823, 826 str.�Subjektinių teisių pažeidimas

�Gyvyb÷, kūnas, sveikata arba laisv÷, nuosavyb÷ arba kita konkrečiam asmeniui priklausanti teis÷

� Įstatymų, kurie saugo kitų asmenų interesus, pažeidimas

�Tyčinis žalos padarymas, padarant priešingus geriems papročiams veiksmus

� Specialūs deliktai

Atskirų rūšių deliktų sistema (Didž. Britanijos jurisdikcija)

� Deliktai d÷l neatsargumo (angl. –negligence)�Atsakomyb÷s taikymo pagrindai

�Rūpestingumo pareiga (angl. –duty of care)

�Reikiamo rūpestingumo standartas ir pažeidimas šios pareigos

�Priežastinis ryšys tarp pareigos pažeidimo ir žalos atsiradimo

�Reikalavimas, kad žala nebūtų pernelyg “nutolusi”, t. y. kad galima būtų laikyti, jog atsakovas už ją laikytinas atsakingu

Atskirų rūšių deliktų sistema (Didž. Britanijos jurisdikcija)

�Rūpestingumo pareiga�“Trij ų pakopų testas” (angl. – “three-stages-test”)(Peabody

Donation v Sir Lindsay Co Ltd [1986] 2 All ER 145)

�Rūpestingumo standartas ir pareigos pažeidimas�Kalt÷s nustatymas

�Priežastinio ryšio nustatymas�Faktinio (natūralaus) priežastinio ryšio nustatymas (“but for”

testas; angl. –factual causation)

�Teisin÷s priežasties nustatymas (angl. –cause in law)

Atskirų rūšių deliktų sistema (Didž. Britanijos jurisdikcija)

� Neatsargių deliktų rūšys�Darbdavio atsakomyb÷ darbuotojui

�Atsakomyb÷ už su žem÷s sklypu susijusius pavojųkeliančius šaltinius (angl. –defective premises)

�Kiti įstatymuose numatyti deliktai

Atskirų rūšių deliktų sistema (Didž. Britanijos jurisdikcija)

� Tyčiniai deliktai (angl. trespass and other torts ofintention)� Prievarta prieš asmenį (trespass to the person)

� Assault

� Battery

� False imprisonment

� Tyčinis deliktas, susijęs su kilnojamaisiais daiktais� Trespass to goods

� Conversion

� Tyčinis deliktas, susijęs su žem÷s sklypu (trespass to land)

Atskirų rūšių deliktų sistema (Didž. Britanijos jurisdikcija)

�Ekonominiai deliktai (economic torts)�Sutartinių santykių trukdymas (kišimasis į sutartinius

santykius) (interference with contract)�Gąsdinimas (bauginimas) (intimidation)�Susitarimas d÷l nusikaltimo (conspiracy)�Žalos suk÷limas neteis÷tomis priemon÷mis (causing loss by

unlawful means)�Darbo (kolektyviniai) ginčai (trade disputes)

�Apgaul÷ (deceit)�Kenkimas reputacijai (injurios or malicious falsehood)

Atskirų rūšių deliktų sistema (Didž. Britanijos jurisdikcija)

� Naudojimosi žem÷s sklypu pažeidimas�Private nuisance

�Public nuisance

� Garb÷s pažeidimas (šmeižimas) (defamation)

Kalt÷

� Protingo, rūpestingo asmens elgesio standartas (bonus pater familias)

� Faktinis asmens algesys

� 1 ir 2 nesutampa

Kalt÷s samprata� Kalte yra laikomas asmens nesugeb÷jimas elgtis taip, kaip

galima protingai iš jo tik÷tis. Kaltas asmens elgesys, neatitinkantis protingo elgesio standartų, gali pasireikšti ir veikimu, ir neveikimu

� Kalt÷ suprantama kaip asmens elgesio neatitikimas objektyviems elgesio standartams, kai asmuo nesielgia taip, kaip galima būtų protingai iš jo tik÷tis

� Kalt÷ suvokiama kaip asmens elgesio objektyvus neatitikimas reikiamam apdairumui ir rūpestingumui, kuris buvo būtinas konkrečiose aplinkyb÷se, kad asmuo nepadarytų žalos

Kalt÷s formos

� Tyčia

� Neatsargumas�Didelis neatsargumas

�Paprastas neatsargumas

Objektyviosios (“griežtos”) civilin÷s atsakomyb÷s pagrindimas

� RIZIKOS TEORIJA (Vokietija, Prancūzija, Anglija)

� “GILIOS KIŠENöS” TEORIJA (JAV)

Rizikos teorijos taikymo praktikoje pradžia

� Rylands v. Fletcher byloje (Lordų rūmų(Anglijoje) priimtas sprendimas (1868 m.):

„Asmuo, kuris d÷l savo tikslų pastato, įjungia, laiko savo žem÷s sklype daiktus, kurie potencialiai kelia žalos atsiradimo riziką, privalo prisiimti visąatsakomybę už šių daiktų padarytą žalą”

“Gilios kišen÷s” teorijos taikymo praktikoje pradžia

� “Asmuo sąmoningai užsiimantis jam pelninga, tačiau keliančia didelę žalos padarymo rizikąveikla, privalo prisiimti ir visą atsakomybę už žalą, kurią sąlygojo ta veikla, nepaisant, kad jo elgesys buvo teis÷tas” (Kalifornijos Aukščiausiojo Teismo sprendimas (1924)

Civilin÷s atsakomyb÷s be kalt÷s pavyzdžiai (1)

� Atsakomyb÷ už didesnio pavojaus šaltinių padarytąžalą (CK 6.270 str.)

� Atsakomyb÷ už gyvūnų padarytą žalą (CK 6.267 str.)

� Statinių savininko (valdytojo) atsakomyb÷ (CK 6.266 str.)

� Atsakomyb÷ už žalą, atsiradusią d÷l valdžios institucijų neteis÷tų veiksmų (CK 6.271 str.)

Civilin÷s atsakomyb÷s be kalt÷s pavyzdžiai (2)

� Atsakomyb÷ už žalą, atsiradusią d÷l neteis÷to nuteisimo, neteis÷to su÷mimo kardomosios priemon÷s taikymo tvarka, neteis÷to sulaikymo, neteis÷to procesin÷s prievartos priemoniųpritaikymo, neteis÷to administracin÷s nuobaudos –arešto – paskyrimo (CK 6.272 str. 1 d.)

� Atsakomyb÷ už žalą, atsiradusią d÷l netinkamos kokyb÷s produktų ar paslaugų (CK 6.295 str.)

Civilin÷s atsakomyb÷s be kalt÷s pavyzdžiai (3)

� Įmon÷s (verslininko) atsakomyb÷ už sutartin÷s prievol÷s neįvykdymą ar netinkamą jos įvykdymą(CK 6.256 str. 4 d.)

� Saugotojo atsakomyb÷ už jam perduotų daiktųpraradimą, trūkumą ar sugedimą, kai pasaugos sutartis yra atlygintin÷, (profesionalaus saugotojo atsakomyb÷ nepriklausomai nuo to, ar sutartis atlygintin÷ ar ne) (CK 6.845 str. 2, 3 d.)

Civilin÷s atsakomyb÷s be kalt÷s pavyzdžiai (4)

� Distributoriaus atsakomyb÷ už žalą, padarytąvartotojui netinkamos kokyb÷s produktais ar paslaugomis (CK 6.295, 6.806 str. 2 d.)

� Branduolinio įrenginio operatoriaus atsakomyb÷ užbranduolinę žalą (Vienos konvencijos d÷l civilin ÷s atsakomyb÷s už padarytą žalą IV str.)

Žalos rūšys

� Turtin÷ žala ir neturtin÷ žala

� Žala turtui ir žala asmeniui

� Tiesiogin÷ žala ir netiesiogin÷ žala

Žala turtui (CK 6.249 str.)

� Tiesiogin÷ žala (tur÷tos išlaidos, turto sugadinimas ar sunaikinimas)

� Netiesiogin÷ žala (negautas pelnas)

� Kitos išlaidos (žalos prevencijai, žalos įvertinimui, išsiieškojimui ne teismo tvarka)

� Pažeid÷jo gauta nauda

Pažeid÷jo gauta nauda

� Faktiškai gauta nauda

� Neto (grynoji) nauda

� Tik su neteis÷tais veiksmais susijusi nauda

� Išieškotina visa d÷l neteis÷tų veiksmų gauta nauda

� “Nauda” netur÷tų būti vertinama kaip ekonomin÷nauda

Žalos įvertinimo pinigais būdai

� Objektyvusis (abstraktus)

� Subjektyvusis (konkretus)

� Pragmatinis

Žalos atlyginimo būdai

� Žalos atlyginimas natūra

� Žalos atlyginimas pinigais

Turtui padarytos žalos atlyginimo ypatumai

� Sunaikinto ar sugadinto turto vert÷s atlyginimas

� Tokio paties daikto perdavimas

� Daikto pataisymas ar išlaidų atlyginimas

� Atsižvelgiama į perkamosios vert÷s sumaž÷jimą

� Turto vert÷ apskaičiuotina rinkos kainomis

� Atsižvelgiama į turto nusid÷v÷jimo laipsnį

� Turi būti pasirenkamas pigesnis būdas

Nuostolių numatymo taisykl÷(angl. Contemplation-rule)

� Taikoma sistemiškai taikant CK 6.256 str. 4 d. ir CK 6.258 str. 4 d.

� Nuostolių numatymas yra fakto klausimas� Nustatoma naudojant objektyvų, bet ne subjektyvų kriterijų� Vertinama visuma aplinkybių (ypač žalos (nuostolių)

atsiradimo rizika� Nuostolių numatymas labiau reiškia ne konkretų dydį, o

nuostolių rūšies numatymą� Nuostolių numatymas ar gal÷jimas numatyti yra

preziumuojamas

Neturtin÷s žalos teisinis reglamentavimas

� Valstyb÷s, kuriose neturtin÷ žala atlyginama, kai įrodoma, kad ji padaryta (Prancūzija, Belgija, Graikija, Portugalija)

� Valstyb÷s, kuriose neturtin÷ žala atlyginama tik įstatymųnumatytais atvejais (Lietuva, Vokietija, Šveicarija, Rusija, Danija, Italija, Suomija, Švedija)

� Valstyb÷s, kuriose neturtin÷s žalos atlyginimas priklauso nuo delikto rūšies (Anglija)

1975 m. kovo 15 d. Europos Tarybos MinistrųKomiteto rezoliucija Nr. 75(7)

� Tur÷tų būti atlyginta neturtin÷ žala, patirta d÷l fizinio skausmo, dvasinių išgyvenimų, taip pat estetin÷ žala;

� Tur÷tų būti atlyginta neturtin÷ žala visais sveikatos sužalojimo atvejais ;

� Neturtin÷ žala tur÷tų būti atlyginta gyvyb÷s at÷mimo atveju mirusiojo sutuoktiniui, vaikams ir t÷vams, jeigu šeiminiai santykiai su mirusiuoju buvo glaudūs iki jo mirties;

� Neturtin÷ žala tur÷tų būti atlyginama d÷l asmens sveikatos sužalojimo didelių dvasinių išgyvenimų patyrusiems jo t÷vams ar sutuoktiniui;

� Atlyginant neturtinę žalą, turi būti žiūrima ne kaip į baudą, o kaip įkompensaciją

Neturtin÷s žalos atlyginimo tikslai (1)

� Kompensavimas

� Atlyginimas už patirtą skriaudą (“pažeid÷jas kiek įmanoma turi stengtis padaryti nukent÷jusiojo gyvenimą lengvesniu, ištaisydamas savo neteis÷tais veiksmais jam padarytą žalą”) (vok. Genugtuungsfunktion)

� Prevencija

Neturtin÷s žalos atlyginimo tikslai (2)

� “Neturtin÷s žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtin÷s žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukent÷jusiojo patirtądvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą”.(LAT CBS kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-371, kat. 39.2.4)

Aplinkyb÷s, į kurias atsižvelgtina nustatant neturtin÷s žalos dydį (1)

� Neturtin÷s žalos pasekm÷s (pvz., poveikisdarbiniams santykiams, sveikatos sutrikimas, asmens vertinimo pablog÷jimas, pakenkimasšeimyniniam gyvenimui, verslo santykiųpakenkimas)

� Neteis÷tų veiksmų pasekmių pasireiškimo trukm÷� Žalą padariusio asmens kalt÷s laipsnis� Neteis÷tų veiksmų atlikimo priežastys ir pagrindas

Aplinkyb÷s, į kurias atsižvelgtina nustatant neturtin÷s žalos dydį (2)

� Pažeidimo intensyvumas, būdas, apimtis;� Pasekmių paplitimo mąstas;� Gal÷jimas ar negal÷jimas nutraukti neteis÷tus veiksmus ar

užkirsti kelią tokiems veiksmams;� Asmens vertinimas, jo populiarumas visuomen÷je;� Pažeid÷jo turtin÷ pad÷tis;� Nukent÷jusiajam padarytos turtin÷s žalos dydis;� Kitos aplinkyb÷s (pvz., pažeid÷jo veiksmai padarius žalą);� Sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principai

Neturtin÷s žalos atlyginimo atvejųpavyzdžiai (1)

� Visais atvejais, kai žala padaroma sveikatai ar gyvyb÷s at÷mimu (CK 6.250 str. 2 d., 6.283 str. 1 d., 6.284 str. 1 d., 6.285 str. 1 d.)

� Visais atvejais, kai žala padaroma nusikaltimu (CK 6.250 str. 2 d.)

� Kai žala padaroma neteis÷tais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teis÷jo ir teismo neteis÷tų veiksmų (CK 6.272 str. 3 d.)

� Teis÷s į vardą, teis÷s į atvaizdą, teis÷s į privatų gyvenimą, teis÷s į kūno neliečiamybę ir vientisumą, teis÷s į laisvępažeidimų atveju (CK 2.21, 2.22, 2.23, 2.25, 2.26 str.)

Neturtin÷s žalos atlyginimo atvejųpavyzdžiai (2)

� Garb÷s ir orumo pažeidimo atveju (CK 2.24 str.)

� Santuokos nutraukimo d÷l vieno sutuoktinio kalt÷s atveju (CK 3.70 str. 2 d.)

� Viešo susitarimo tuoktis nutraukimo atveju (CK 3.11 str.)

� Sveikatos priežiūros priimtinumo reikalavimų, asmens sveikatos informacijos konfidencialumo pažeidimų atveju (Sveikatos sistemos įstatymo 91 str.)

� Sveikatos priežiūros kokyb÷s ir priimtinumo reikalavimų, asmens sveikatos informacijos konfidencialumo pažeidimo atveju (Pacientųteisių ir žalos atlyginimo įstatymo 13 str.)

Neturtin÷s žalos atlyginimo atvejųpavyzdžiai (3)

� Neteis÷tais asmens duomenų tvarkymo arba kitų duomenųvaldytojo ar duomenų tvarkytojo veiksmais, taip pat kitųasmenų veiksmais padarius neturtin÷s žalos (Asmens duomenųteisin÷s apsaugos įstatymo 34 str.)

� Neteis÷tais viešojo administravimo subjektų aktais padarius neturtin÷s žalos (Viešojo administravimo įstatymo 39 str.)

� Turizmo paslaugų teikimo sutarties pažeidimo atveju, kai d÷l kelion÷s organizatoriaus kalt÷s neišsipildo turisto teis÷ti lūkesčiai (CK 6.754 str. 5 d.)

Neturtin÷s žalos atlyginimo atvejųpavyzdžiai (4)

� Padarius politin÷ms partijoms neturtin÷s žalos (Politinių partijų įstatymo 9 str.)

� Darbo sutarties šalys (DK 250 str.)� Draudikui pažeidus pareigą neatskleisti informacijos, gautos jam vykdant

draudimo veiklą apie draud÷ją, apdraustą asmenį ar naudos gav÷ją, jųsveikatos būklę ir turtinę pad÷tį bei kitos draudimo sutartyje nustatytos konfidencialios informacijos (išskyrus įstatymų nustatytas išimtis) (CK 6.995 str.)

� Žalos, atsiradusios d÷l netinkamos kokyb÷s produktų ar paslaugų atveju (CK 6.299 str. 1 d. 1p.)

� Autoriaus asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atveju (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 80 str.)

Priežastinis ryšys

� Priežastinio ryšio nustatymas�Faktinis priežastinis ryšys (ekvivalentinis)

�Teisinis priežastinis ryšys�Galima nustatin÷ti remiantis atskiromis teorijomis

�Neturi būti per daug nutolęs, atsitiktinis

Priežastinio ryšio teorijos� Ekvivalentinio ryšio teorija� Lankstaus priežastinio ryšio teorija� Adekvataus ryšio teorija� Tiesiogin÷s pasekm÷s teorija� Pakankamos priežasties teorija� Būtinos pasekm÷s teorija� Betarpiškos pasekm÷s teorija� Artimiausios priežasties teorija� Pasekmių numatymo teorija� Kitos teorijos

Ekvivalentinio ryšio teorija

� Priežastinis ryšys egzistuoja tik tada, kai veiksmas yra ekvivalentin÷ pasekm÷s priežastis (privaloma sąlyga) – kiekviena sąlyga, be kurios žalingo rezultato nebūtų buvę, yra to rezultato pasekm÷(“conditio sine qua non”)

Adekvataus ryšio teorija

� Priežastinis ryšys tarp neteis÷tų veiksmų ir pasekmių egzistuoja, kai skolininko neteis÷ti veiksmai padidina žalos atsiradimo riziką (kadangi veiksmai padidina žalos atsiradimo riziką, atsiradusi žala laikytina normalia tų veiksmųpasekme)

Tiesiogin÷s pasekm÷s teorija

� Priežastinis ryšys egzistuoja tik tuo atveju, jeigu tarp skolininko neteis÷tų veiksmų ir žalos yra tiesioginis ryšys (atsakomyb÷ atsiranda tik už žalą, esančią tiesiogine jo veiksmų pasekme)

Pakankamos priežasties teorija

� Priežastinis ryšys egzistuoja tarp pasekm÷s ir tos jos priežasties, kuri veik÷ stipriausiai ir taip suk÷l÷žalą (gali būti s÷kmingai taikoma, kai žalą padaro keli asmenys, nustatant kiekvieno iš jųatsakomyb÷s dydį)

Būtinos pasekm÷s teorija

� Priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos egzistuoja, jeigu žala yra būtina ir neišvengiama konkretaus veiksmo pasekm÷ (t. y. pakartojus buvusiąsituaciją, turi atsirasti analogiška pasekm÷pirmojoje situacijoje atsiradusiai)

Betarpiškos pasekm÷s teorija

� Priežastinis ryšys tarp skolininko neteis÷tųveiksmų ir žalos egzistuoja tada, kai žala atsiranda iš karto arba pra÷jus labai trumpam laiko tarpui po neteis÷tų veiksmų padarymo

Artimiausios priežasties teorija

� Priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos egzistuoja, jeigu skolininko veiksmai gali būti laikomi artimiausia (tiek laiko požiūriu, tiek tarpiniųpriežasčių požiūriu) konkrečias žalingas pasekmes suk÷lusia priežastimi

Pasekmių numatymo teorija

� Priežastinis ryšys tarp neteis÷tų veiksmų ir žalos egzistuoja, jeigu skolininkas numat÷ ar tur÷jo numatyti tokią žalą kaip savo veiksmų pasekmę(pvz., CK 6.258 str. 4 d.)

Lankstauspriežastinioryšio teorija

� Priežastinis ryšys egzistuoja, jeigu žala (nuostoliai) pagal jų ir civilin ÷s atsakomyb÷s prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu (CK 6.247 str.)