1

Aprobuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisj 2005-07-14 pasitarime

Tvirtinu: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas V. Valanius

Teism praktikos administracini teiss paeidim bylose dl nelegalaus darbo

apibendrinimas ir teiss taikymo rekomendacijos 1. Apibendrinimo tikslas ir apimtis

Nelegalus darbas vertintinas kaip vienas sunkiausi darbo statym paeidim, paneigiantis esmines imperatyvias darbo statym nuostatas, todl Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodekse (toliau ir ATPK) is teiss paeidimas vertintas kaip vienas i pavojingiausi administracini teiss paeidim. Nelegalus darbas paeidia konstitucines mogaus teises turti tinkamas, saugias ir sveikas darbo slygas, gauti teising apmokjim u darb ir socialin apsaug nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), ikreipia padt darbo rinkoje, sudaro slygas atsirasti nesiningai konkurencijai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2001 m. Administracini teism praktikoje 2 buvo paskelbs Byl dl nelegalaus darbo (ATPK 413 straipsnis) apibendrinim. Nuo to laiko esmingai pasikeit teisinis reglamentavimas nelegalaus darbo srityje. sigaliojus naujajai ATPK 413 straipsnio redakcijai ir Darbo kodeksui matyti, kad teism praktika taikant ATPK 413 straipsn yra labai vairi. Teismai nevienodai aikina nelegalaus darbo sudties poymi turin, remdamiesi tais paiais poymiais, skirtingai aikina, kokios teisins prigimties yra faktiniai santykiai, atsirad tarp ginijamo visuomeninio santykio subjekt. Pasitaiko atvej, kai, nenustaius vis nelegalaus darbo poymi, yra skiriamos administracins nuobaudos arba, konstatavus nelegal darb, administracins nuobaudos neskiriamos, arba paeidimo bylos nutraukiamos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apeliacine tvarka 2004 m. nagrindamas bylas dl nelegalaus darbo visikai ar i dalies patenkino 49 proc. apeliacini skund. i aplinkyb rodo, kad danai teiss normos, susijusios su atsakomybe u nelegal darb, taikomos netinkamai. Atsivelgdamas tai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pateikia byl dl nelegalaus darbo nagrinjimo praktikos apibendrinim.

io apibendrinimo pagrindinis tikslas yra nustatyti atvejus, kai teism praktika nagrinjant bylas dl nelegalaus darbo nra vienoda ir, nustaius nevienod teism praktik, rekomenduoti teismams, kaip turt bti taikomos ir aikinamos teiss normos. Analizuojant teism praktik vertinta, kaip taikomos tiek proceso teiss normos, ikeliant administracines bylas, jas tiriant, nagrinjant teisme, tiek administracin atsakomyb u nelegal darb reglamentuojanios materialiosios teiss normos. Lietuvos vyriausiasis

2

administracinis teismas apibendrindamas didiausi dmes skyr problemins teism praktikos analizei, taip pat analizei t teiss norm, kuri taikymas sukl neaikum. Klausimai, kurie teism praktikoje nebuvo ikil, nra aptariami.

Apibendrintos 2004 m. apylinki teismuose inagrintos 267 administracins bylos dl nelegalaus darbo, i kuri 41 byla apeliacine tvarka buvo nagrinta Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

Apibendrinant naudotasi teiss aktais, galiojaniais 2004 m. birelio 14 d.

2. Administracin atsakomyb u nelegal darb reglamentuojanios teiss normos

Administracin atsakomyb u nelegal darb kaip savarankik administracin teiss paeidim yra numatyta ATPK 413 straipsnyje.

ATPK buvo papildytas 413 straipsniu 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodekso 35, 41, 1888, 209, 210, 211, 224, 225, 233, 237, 2461, 2591, 269, 320 straipsni pakeitimo ir papildymo 413, 414, 16311, 17215, 17311, 1874, 2091, 2092, 2093, 2094 straipsniais statymu Nr. VIII-3541. statym leidjas ATPK 413 straipsnyje nustat, kad nelegalus darbas, apibrtas Lietuvos Respublikos darbo sutarties statyme, utraukia baud darbdaviams ar j galiotiems asmenims u kiekvien nelegaliai dirbant asmen po deimt tkstani lit, o asmenims, dirbantiems nelegal darb, po penkiasdeimt lit; tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda u io straipsnio pirmojoje dalyje numatyt paeidim, utraukia baud darbdaviams ar j galiotiems asmenims u kiekvien nelegaliai dirbant asmen po dvideimt tkstani lit, o asmenims, dirbantiems nelegal darb, po imt lit. 2000 m. liepos 11 d. Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodekso 413, 43, 87, 872, 873, 874, 875, 876, 189, 1896, 239, 2411, 2591 straipsni papildymo ir pakeitimo statymu Nr. VIII-18242 ATPK 413 straipsnis papildytas 3 dalimi, kurioje buvo numatyta, kad asmenims, kurie savanorikai pranea atitinkamoms valstybs institucijoms apie savo nelegaliai dirbam darb, administracin nuobauda neskiriama.

Iki ATPK papildymo 413 straipsniu administracin atsakomyb u darb nesudarius darbo sutarties buvo galima taikant ATPK 41 straipsnio 1 dal. Nurodyta teiss norma nustat administracin atsakomyb u darbo statym, darb saugos ir darbo higienos normini akt paeidim, taiau nelegalaus darbo svoka, jo poymiai statymu nebuvo apibrti.

statym leidjas, nustatydamas atsakomyb u nelegal darb ir ATPK 413 straipsnio 1 dal suformuluodamas kaip blanketin teiss norm, tuo paiu metu 1997 m. liepos 1 d. prim Lietuvos Respublikos darbo sutarties statymo papildymo 171, 172 straipsniais ir 3, 281 straipsni pakeitimo statym Nr. VIII-3633, kuriuo pirm kart Lietuvos Respublikos darbo statymuose ved nelegalaus darbo svok ir apibr nelegal darb4. statym leidjas idstydamas nelegalaus darbo svok Darbo sutarties

1 in., 1997, Nr. 69-1732, Nr. 71, Nr. 77, Nr. 79.

2 in., 2000, Nr. 64-1913.

3 in., 1997, Nr. 67-1653.

4 Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. birelio 10 d. trisdeimt devintojo (80) posdio stenograma,

http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=49361&Condition2=

3

statymo 3 straipsnio 2 dalyje nustat, kad visi monje, staigoje, organizacijoje atliekami darbai, kuriuos fizinis asmuo dirba susitars su darbdaviu ar jo galiotu asmeniu, turi bti forminami darbo sutartimi; i nuostata netaikoma darbams, atliekamiems pagal autorines sutartis, ir fiziniams asmenims, turintiems patent iems darbams atlikti. Darbo sutarties statymo 171 straipsnyje taip pat nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas: 1) dirbamas nesudarius darbo sutarties su darbdaviu ar jo galiotu asmeniu, iskyrus atvejus, kai pagal kitus teiss aktus nebtina sudaryti darbo sutart; 2) atliekamas pagal rangos ar kitokias kineskomercines sutartis nesteigus mons ar neturint patento, iskyrus darb pagal autorines sutartis; 3) dirbamas usienio valstybi piliei ir asmen be pilietybs nesilaikant jiems teiss akt nustatytos sidarbinimo tvarkos.

Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. liepos 11 d. Lietuvos Respublikos darbo sutarties statymo 1, 5, 17, 171, 172 straipsni pakeitimo ir papildymo statymo5 Nr. VIII-1823 4 straipsniu pakeit nelegalaus darbo apibrim nustatydamas, kad nelegaliu laikomas dirbtas ar dirbamas darbas, kai, esant io statymo 3 straipsnyje numatytiems darbo sutarties poymiams, statymo nustatyta tvarka darbo sutartis neforminta, taip pat darbas, dirbamas usienio valstybi piliei ir asmen be pilietybs nesilaikant jiems teiss akt nustatytos sidarbinimo tvarkos. Nelegaliu darbu nelaikomi: 1) pagalbos (talkos) darbai; 2) savanoriki darbai.

iuo pakeitimu statym leidjas siek aikiau apibrti nelegalaus darbo svok atskirai vardijant, kad pagalbos, talkos darbai bei savanoriki darbai nelaikomi nelegaliu darbu6.

Kaip matyti i 1997 m. liepos 1 d. statymo Nr. VIII-354 projekto aikinamojo rato7, iais statymo pakeitimais buvo siekiama numatyti griet atsakomyb u nelegal darb. I Lietuvos Respublikos Seimo keturioliktojo (55) posdio 1997 m. balandio 22 d. stenogramos turinio iplaukia, kad statymo leidjo tikslai iskiriant nelegalaus darbo svok buvo ie:

siekti ginti darbuotoj interesus, utikrinti moni teises socialines garantijas; mainti nelegal darb; siekti udrausti bet kokius nelegalius darbo santykius, juos suprantant kaip

santykius, atsirandanius dirbant tam tikros kvalifikacijos darb arba einant tam tikras pareigas monje, ar fiziniams asmenims nesudarius su darbdaviu darbo sutarties;

siekti, kad visais atvejais darbo santykiai bt forminti; sudaryti slygas kontroliuoti, ar darbdavys tinkamai atsiskaito su darbuotojais; ukirsti keli vengimui vykdyti valstybs nustatytas mokestines prievoles8. ie statym leidjo tikslai yra reikmingi aikinant nelegalaus darbo, kaip

administracinio teiss paeidimo, sudt bei taikant ATPK 413 straipsn Paymtina, kad statym leidjui ATPK papildius 413 straipsniu, io kodekso

41 straipsnio dispozicijos dalis, numatanti atsakomyb u darbo statym paeidimus,

5 in., 2000, Nr. 61-1828.

6 Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. birelio 8 d. keturiasdeimt etojo (481) posdio stenograma,

http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=102658&Condition2= 7 Aikinamasis ratas dl Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodekso papildymo 413,

414 straipsniais ir 41, 224, 233, 2591 straipsni pakeitimo statymo projekto, http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=39362&Condition2= 8 Lietuvos Respublikos Seimo keturioliktojo (55) posdio 1997 m. balandio 22 d. stenograma,

http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=49187&Condition2=

4

nebuvo keiiama. Akivaizdu, kad veika, turinti ATPK 413 straipsnyje numatyto paeidimo poymius, galt bti kvalifikuojama ir pagal ATPK 41 straipsn. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vertina, kad ie norminio reguliavimo pakeitimai reikia tai, jog statym leidjas greta bendrosios teiss normos (ATPK 41 straipsnis) suformulavo specialij teiss norm (ATPK 413 straipsnis), taip sukurdamas teiss norm konkurencij9. Teiss doktrinoje pripastama, kad konkuruojaniomis teiss normomis siekiama konkretizuoti veikos pavojingum visuomenei, nustatyti grietesn ar lengvesn bausm, padti tiksliau sprsti konkreius atsakomybs ir bausms klausimus10. Nurodyti statym leidjo tikslai patvirtina iuos teiss mokslo teiginius statym leidjas, ATPK papildydamas 413 straipsniu, apibrdamas nelegalaus darbo samprat, nustatydamas vienas didiausi pinigini baud u administracin teiss paeidim, i vis darbo statym paeidim iskyr nelegal darb ir taip atkreip dmes ios veikos pavojingum visuomenei, vertino i veik kaip vien pavojingiausi veik darbo teisini santyki srityje, taip pat kaip vien pavojingiausi veik, numatyt ATPK.

Paymtina, kad teisinis reglamentavimas iki 2003 m. sausio 1 d. nebuvo tikslus. Darbo teiss teorijoje vertinama, kad pagal Darbo sutarties statymo 3 straipsnio 2 dal kiekvienas darbas, dirbamas kito asmens naudai, turjo bti forminamas darbo sutartimi, iskyrus atvejus, kada darbas atliekamas pagal autorin sutart arba turint verslo liudijim. Taigi Darbo sutarties statymas nustat tik tris darbo panaudojimo teisines formas: darbo sutart, autorin sutart, darb turint verslo liudijim. Tuo tarpu CK (tiek ankstesnysis, tiek dabar galiojantis) numato daug daugiau darbo panaudojimo teisini form (ranga, pavedimas, medicinos paslaug teikimas, veimo sutartys ir t. t.). Taip buvo sukurta Darbo sutarties statymo ir CK kolizija. Maa to, atsirado net Darbo sutarties statymo 3 straipsnio l dalies ir to paties straipsnio 2 dalies kolizija. io straipsnio l dalyje buvo numatyti darbo sutarties poymiai, o 2 dalyje konstatuota, kad tie poymiai praktikai jokios reikms neturi11. I teism praktikos analizs matyti, kad netikslus teisinis reglamentavimas turjo didel reikm teismams nevienodai taikant ATPK 413 straipsn. Taip pat is reglamentavimas turi nema tak ir iuo metu institucijoms ir pareignams suraant administracini teiss paeidim protokolus, taip pat kai kuriems apylinki teismams taikant ATPK 413 straipsn, nors Darbo sutarties statymas neteko galios nuo 2003 m. sausio 1 d.

Nuo 2003 m. sausio 1 d. nelegalaus darbo teisinis reglamentavimas i esms pasikeit. Nuo nurodytos datos sigaliojo Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau ir DK) ir neteko galios Lietuvos Respublikos darbo sutarties statymas12. statym leidjas priimdamas Lietuvos Respublikos darbo kodeks siek susiklosius naujiems rinkos ekonomikos santykiams lanksiau, aikiau, isamiau ir liberaliau nustatyti darbo santykius, siekti geresns atskir teiss norm sveikos bei j suderinamumo, upildyti teiss spragas, gyvendinti savo sipareigojimus Europos Sjungos darbo teiss akt

9 Taip teiss norm santykis vertinamas ir teism praktikoje. Pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio

teismo 2005 m. kovo 25 d. nutartis byloje Nr. N3-506-05. 10

Pavilonis V., Bielinas E. Nusikaltim kvalifikavimas esant j daugetui ir baudiamosios teiss norm konkurencijai. Vilnius, 1984. P. 7. 11

Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. 3 dalis. Vad. Nekroius I. Vilnius, 2003. P. 56-57. 12

2002 m. birelio 4 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, sigaliojimo ir gyvendinimo statymas Nr. IX-926; in., 2002, Nr. 64-2569, Nr. 71.

5

harmonizavimo srityje, apjungti pagrindines Europos Sjungos ir Tarptautins darbo organizacijos teiss akt bei Europos socialins chartijos (pataisytos) nuostatas, kad jos gaut statymin pagrind Lietuvoje, derinti socialini partneri interesus13. Lietuvos Respublikos Seimas io kodekso 98 straipsnio 1 dalyje nustat, kad nelegaliu darbu laikomas darbas: 1) esant io Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties poymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties; 2) dirbamas usienio valstybi piliei ir asmen be pilietybs, nesilaikant jiems normini teiss akt nustatytos sidarbinimo tvarkos, o Darbo kodekso 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nelegaliu darbu nelaikomi pagalbos (talkos) ir savanoriki darbai.

2002 m. gruodio 10 d. Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodekso pakeitimo ir papildymo statymu Nr. IX-126014, kuris sigaliojo taip pat nuo 2003 m. sausio 1 d., ATPK 413 straipsnis buvo idstytas nauja redakcija. statym leidjas nustat, kad nelegalus darbas utraukia baud darbdaviams ar j galiotiems asmenims u kiekvien nelegaliai dirbant asmen nuo trij tkstani iki deimties tkstani lit; tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda u io straipsnio pirmojoje dalyje numatyt paeidim, utraukia baud darbdaviams ar j galiotiems asmenims u kiekvien nelegaliai dirbant asmen nuo deimties tkstani iki dvideimties tkstani lit. statym leidjas naujai formuluodamas ATPK 413 straipsnio dispozicij tame paiame teiss akte neidst, kas laikytina nelegaliu darbu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atsivelgdamas tai, kad ATPK 413 straipsnyje yra pavartotas specialusis terminas nelegalus darbas, kuris to paties teiskros subjekto yra apibrtas to paties lygmens norminiame akte Darbo kodekse, tai, kad Administracini teiss paeidim kodeksas statym leidjo buvo papildytas 413 straipsniu ir is straipsnis vliau buvo koreguojamas vienu metu kartu su darbo statymais Darbo sutarties statymu, Darbo kodeksu, tai, kad statym leidjas Darbo kodekso 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse nusaks nelegalaus darbo svok, 98 straipsnio 3 dalyje nustatydamas, kad darbdaviai ar j galioti asmenys, leid dirbti nelegal darb, atsako statym nustatyta tvarka, i esms tiesiogiai nukreip ATPK, vertina, kad ATPK 413 straipsnyje yra idstyta blanketin teiss norma, t. y. teiss norma, kurios esminiai turinio elementai idstyti kitame teiss akte. Dl to taikant ATPK 413 straipsn ir sprendiant dl nelegalaus darbo, kaip administracinio teiss paeidimo, sudties element btina vadovautis Darbo kodeksu.

Taikant ATPK 413 straipsn, nustatant bylai svarbias aplinkybes ir jas vertinant gali bti reikmingi ie teiss aktai:

2004 m. balandio 29 d. Lietuvos Respublikos statymas dl usieniei teisins padties Nr. IX-220615, nustatantis usieniei darbo Lietuvos Respublikoje ypatumus;

2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventoj pajam mokesio statymas Nr. IX-100716, kuriame pateikta individualios veiklos samprata;

13 Lietuvos Respublikos darbo kodekso projekto aikinamasis ratas, http://www3.lrs.lt/cgi-

bin/preps2?Condition1=156024&Condition2= . Taip pat r. Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodio 29 d. nutarim Nr. 44 Dl Darbo kodekso norm, reglamentuojani darbo sutarties nutraukim darbdavio iniciatyva, kai nra darbuotojo kalts (DK 129 straipsnis), taikymo teism praktikoje: Teism praktika 20. P. 173. 14

in., 2002, Nr. 124-5623; 2003, Nr. 2. 15

in., 2004, Nr. 73-2539.

6

Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2003 m. sausio 28 d. nutarimas Nr. 115 Dl Darbo sutarties pavyzdins formos patvirtinimo17;

Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2003 m. balandio 24 d. nutarimas Nr. 503 Dl Darbo sutari registravimo taisykli, Darbuotojo tapatyb patvirtinanio dokumento idavimo, neiojimo ir pateikimo kontroliuojanioms institucijoms tvarkos patvirtinimo18;

Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2003 m. rugpjio 19 d. nutarimas Nr. 1043 Dl atskir darbo sutari ypatum patvirtinimo, kuriuo patvirtinti Laikinosios darbo sutarties sudarymo pagrindai, jos pakeitimo ir pasibaigimo, taip pat laikinj darbuotoj darbo ir poilsio laiko ypatumai, Darbo sutarties dl antraeili pareig (darbo) ypatumai, Darbo sutarties su namudininkais ypatumai, Patarnavimo sutarties ypatumai19;

Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1994 m. kovo 7 d. nutarimas Nr. 154 Dl sezoninio darbo, kuriuo patvirtinta Sezonins darbo sutarties sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo, taip pat darbo ir poilsio laiko ir darbo apmokjimo ypatybs20;

Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1998 m. vasario 10 d. nutarimas Nr. 169 Dl Viej darb atlikimo tvarkos aprao patvirtinimo21;

Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2001 m. gruodio 11 d. nutarimas Nr. 1500 Dl Pagalbos (talkos) darb atlikimo slyg ir tvarkos patvirtinimo22;

Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2001 m. gruodio 13 d. nutarimas Nr. 1511 Dl Savanorik darb atlikimo slyg ir tvarkos patvirtinimo23;

Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2003 m. rugpjio 19 d. nutarimas Nr. 1045 Dl Usienio valstybi piliei, atsist ribot laik dirbti Lietuvos Respublik, darbinimo ir darbo slyg tvarkos patvirtinimo24;

socialins apsaugos ir darbo ministro 2004 m. liepos 16 d. sakymas Nr. A1-179 Dl Leidimo dirbti usienieiams idavimo slyg ir tvarkos aprao patvirtinimo25;

socialins apsaugos ir darbo ministro ir vidaus reikal ministro 2004 m. rugsjo 28 d. sakymas Nr. A1-223/1V-310 Dl Leidimo dirbti usienieiui, jam esant Lietuvos Respublikoje, idavimo slyg ir tvarkos aprao patvirtinimo26.

Paymtina, kad pagal Darbo kodekso 117 straipsn darbo sutari su kinink ki ir kit ems kio subjekt darbuotojais, specialiosios paskirties moni darbuotojais, kuri veikla gali sukelti i moni veiklos sutrikim, susijusi su itin sunkiomis pasekmmis monms ir gamtai, taip pat sutari, sudarom kitais statym

16 in., 2002, Nr. 73-3085.

17 in., 2003, Nr. 11-412.

18 in., 2003, Nr. 40-1822.

19 in., 2003, Nr. 81-3690.

20 in., 1994, Nr. 19-313; 1996, Nr. 58-1382, Nr. 114-2639; 1999, Nr. 11-261, Nr. 81-2400; 2000, Nr. 48-

1394; 2002, Nr. 120-5416; 2004, Nr. 7-139; 2005, Nr. 23-733. 21

in., 1998, Nr. 17-414; 2003, Nr. 106-4749; 2005, Nr. 64-2294. 22

in., 2001, Nr. 105-3759; 2003 Nr. 16-661. 23

in., 2001, Nr. 106-3801; 2003, Nr. 16-662. 24

in., 2003, Nr. 81-3692. 25

in., 2004, Nr. 113-4256. 26

in., 2004, Nr. 149-5435.

7

nustatytais atvejais, ypatumus Darbo kodekso, kit statym nustatyta tvarka nustato kolektyvins sutartys ir t ri darbo sutartis reglamentuojantys norminiai teiss aktai.

3. Nelegalaus darbo objektyvieji poymiai 3.1. Teism praktikos kryptys

Apibendrinus nustatyta, kad apylinki teismai nevienodai aikina ATPK 413 straipsnyje numatyto teiss paeidimo objektyviuosius poymius. Daugeliu atvej teismai skirtingai vertina, kokia veika yra vykdomas is administracinis teiss paeidimas. Slygikai galima iskirti keturias teism praktikos kryptis dl veikos, sudaranios nelegal darb, apimties:

1. Apylinki teismai kartais laiko, kad draudiama veika pagal ATPK 413 straipsn objektyviai yra tai, jog darbas yra dirbamas darbdaviui ir darbuotojui nesusitarus dl darbo slyg. Nelegalaus darbo nra, jeigu darbdavys ir darbuotojas dl darbo slyg yra susitar bet kokia forma ratu arba odiu. Teismai vertina, kad vien tik raytins darbo sutarties formos nesilaikymas kvalifikuotinas pagal ATPK 41 straipsn (Darbo statym paeidimas). Paymtina, kad tokia teism praktika yra labai reta. Pavyzdiui:

Klaipdos miesto apylinks teismas 2004 m. birelio 21 d. nutarimu administracinje byloje Nr. A-1-79-27/2004 individualios mons savininkui A. K. administracin byl dl ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatyto teiss paeidimo padarymo nutrauk. Byloje A. K. buvo kaltinamas tuo, kad mons remontuojamame bute leido dirbti remonto darbus trims darbuotojams, su kuriais raytins darbo sutartys sudarytos t pai dien, po patikrinimo. Teismas konstatavo, kad i byloje surinkt rodym matyti, jog alys dl darbo sutarties slyg susitar 2004 m. gegus 19 d. ir kit dien pradjo darbus, todl laikytina, kad darbo sutartis su administracins teiss paeidim protokole ivardytais asmenimis buvo sudaryta. Taigi nuo 2004 m. gegus 20 d. j pradtas sutartyje numatytas darbas negali bti laikomas nelegaliu. Teismas konstatavo, kad A. K. nesilaik DK 99 straipsnio 3 dalyje numatyto reikalavimo, nurodanio darbdavio pareig utikrinti, kad darbuotojui bt leidiama dirbti tik pasiraius su juo darbo sutart, taiau statyme numatytos privalomos raytins sutarties formos nesilaikymas nereikia, kad nebuvo sudaryta ir pati sutartis, todl A. K. administracin atsakomyb pagal ATPK 413 straipsnio 1 dal negalima.

Marijampols rajono apylinks teismas 2004 m. birelio 23 d. nutarimu administracinje byloje Nr. A-1-6-04/2004 M. B. administracin byl dl ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatyto teiss paeidimo padarymo nutrauk vadovaudamasis ATPK 250 straipsnio 1 punktu. ioje byloje M. B. protokolas buvo suraytas dl to, kad jis 2004 m. balandio 29 d., esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties poymiams, leido dirbti M. R. staliaus darb nustatyta tvarka nesudars darbo sutarties. Teismas vertino, kad darbuotojas M. R. su darbdaviu M. B. dl darbo slyg sulygo 2004 m. balandio 28 d. Dl to M. R. darbas nuo 2004 m. balandio 29 d. negali bti laikomas nelegaliu. Teismas nurod, kad darbuotojo parao darbo sutartyje nebuvimas negali bti traktuojamas kaip nelegalus darbas, tai tik darbo sutarties forminimo tvarkos paeidimas.

2. Draudiama veika pagal ATPK 413 straipsn yra laikoma tokia veika, kai darbdavio ir darbuotojo susitarimui yra bdingi DK 93 straipsnio nustatyti darbo sutarties

8

poymiai ir darbas dirbamas nesudarius raytins darbo sutarties. statym leidjo DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte vartojamas terminas esant io Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties poymiams vertinamas kaip tiesiogin nuoroda teiss normos, esanios DK 93 straipsnyje, tvirtintus konkreius darbo sutarties poymius. Pavyzdiui:

Alytaus rajono apylinks teismas 2004 m. rugsjo 22 d. nutarimu administracinje byloje Nr. A-1-13-10/2004 administracinn atsakomybn traukiamam fiziniam asmeniui L. M. u ATPK 413 straipsnio 2 dalyje numatyto teiss paeidimo padarym skyr 20 000 lit baud. Byloje nustatyta, kad L. M. sudar susitarim su daugiabuio namo savinink bendrija dl laiptini remonto darb. L. M. prim darb R. M. ir D. J. L. M. iems asmenims parod darbo viet, jie susitar dl darb apimties, darbo umokesio, R. M. ir D. J. realiai dirbo vadovaujami L. M. Paeidjas su iais asmenimis nesudar jokios raytins darbo sutarties, nors realiai susitar dl btinj darbo sutarties slyg (DK 93 straipsnis). Teismas padar ivad, kad esant ioms aplinkybms R. M. ir D. J. dirbo nelegaliai, o L. M., bdamas anksiau baustas u analogik paeidim, padar paeidim, numatyt ATPK 413 straipsnio 2 dalyje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. kovo 9 d. nutartyje administracinje byloje Nr. N3-397-05 vertino, kad Darbo kodekso 99 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad darbo sutartis turi bti sudaroma ratu; darbdavys privalo utikrinti, kad darbuotojui bt leidiama dirbti tik pasiraius su juo darbo sutart, teikus jam antr sutarties egzempliori ir idavus jo tapatyb patvirtinant dokument; u tinkam darbo sutarties sudarym atsako darbdavys. vertins ias teiss normas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padar ivad, kad darbo sutarties nepasiraius abiem darbo santyki subjektams tiek darbuotojui, tiek darbdaviui raytin darbo sutartis nra sudaryta, o darbdavys neturi teiss leisti pradti darbuotojui dirbti, darbuotoj darbas esant nurodytoms slygoms yra nelegalus. Teismas konstatavo, kad D. S. 2004 m. lapkriio 2224 d. dirbo nesant raytins darbo sutarties. Toks darbas ATPK 413 straipsnio prasme yra nelegalus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. gruodio 22 d. nutartyje administracinje byloje Nr. N12-1650-04 vertino, kad pagal DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkt nelegaliu darbu laikomas darbas, dirbamas nesudarius darbo sutarties, bet esant darbo sutarties poymiams. DK 99 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbo sutartis turi bti sudaroma ratu. Tai reikia, kad konstatavus, jog yra dirbama pagal darbdavio ir darbuotojo susitarim dl darbo slyg, taiau io susitarimo neforminus raytine sutartimi, turi bti sprendiamas patraukimo administracinn atsakomybn pagal ATPK 413 straipsn klausimas. Asmens patraukimas administracinn atsakomybn pagal ATPK 413 straipsn nereikia, kad faktinis darbo sutarties buvimas, nesant ratu forminto susitarimo, negali bti rodinjamas sprendiant ginus, susijusius su darbo santykiais. Faktins darbo sutarties buvimo pripainimas negali turti takos ATPK 413 straipsnio aikinimui. ATPK 413 straipsnyje draudiama darbdaviui leisti darbuotojui pradti dirbti, kol statymo nustatyta tvarka nra sudaryta raytin darbo sutartis. Jei darbdavys nepaiso io draudimo, administracin atsakomyb turi bti taikoma.

3. Apylinki teismai kartais laiko, kad draudiama veika pagal ATPK 413 straipsn objektyviai yra ta, jog darbas yra dirbamas esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties poymiams, taiau yra paeistos DK 99 straipsnyje numatytos darbo sutarties sudarymo taisykls. Skirtumas nuo antrosios krypties yra tas, kad nelegalaus darbo, kaip administracinio teiss paeidimo, sudties objektyviaisiais poymiais pripastama ne tik raytins sutarties nebuvimas, bet ir (arba) pasirayto darbo

9

sutarties egzemplioriaus neteikimas darbuotojui, darbo sutarties neregistravimas darbo sutari registravimo urnale, neteikimas darbuotojui pastarojo tapatyb patvirtinanio dokumento (darbo paymjimo). Pavyzdiui:

Kauno miesto apylinks teismas 2004 m. gegus 10 d. nutarimu administracinje byloje Nr. A-1793/2004 udarosios akcins bendrovs direktoriui A. B. u ATPK 413 straipsnyje numatyto teiss paeidimo padarym skyr 400 Lt baud. Teismas konstatavo, kad A. B. leido dirbti bendrovje V. S. ir A. D. su jais nesudars darbo sutari, j neregistravs darbo sutari registracijos urnale, V. S. neidavs tapatyb patvirtinanio dokumento. Teismas vertino, kad A. S. ir A. D. dirbo nelegaliai.

4. Draudiama veika pagal ATPK 413 straipsn yra laikomas darbas, kuris pagal savo esm neatitinka jokios civilins sutarties poymi, dirbamas nesudarius darbo sutarties. DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties poymiai vertinami kaip kriterijus nustatyti, ar yra darbo teisiniai santykiai, siekiant atriboti darbo sutartis nuo civilini sutari, atriboti darbo teisinius santykius nuo kit teiss ak nustatyt teisini santyki. Nelegaliu darbu laikomas toks darbas, kuris yra dirbamas paeidiant esmines darbo sutarties instituto nuostatas, nors ir nra nustatyti visi DK 93 straipsnyje ivardyti darbo sutarties poymiai (pvz., susitarimas dl darbo umokesio). Pavyzdiui:

Klaipdos miesto apylinks teismas 2004 m. rugpjio 30 d. nutarimu administracinje byloje Nr. A-1-103-49/2004 udarosios akcins bendrovs direktorei B. T. u ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatyto teiss paeidimo padarym skyr 2000 lit baud. B. T. nuobauda paskirta dl to, kad ji laikotarpiu nuo 2004 m. liepos l d. iki liepos 28 d., nesudariusi raytini darbo sutari, darbino D. T. ir nuo liepos 28 d. R. A. konditerijos ceche. Byloje nustatyta, kad R. A. dirbo pavaduodama draug R. B. R. B. papraiusi R. A. padirbti vien nakt ceche, nes stipriai susirgusi jos mama ir niekas u j nesutiko padirbti. R. A. sutikusi, R. B. adjo jai sumokti u nakt 20 lit. Direktor B. T. inojo, kad darbuotojas bus pavaduojamas. Direktor B. T. su R. B. nesitar ir neprivaljo jai mokti u darb.

3.2. Rekomenduotina teism praktika sprendiant dl nelegalaus darbo sudties objektyvij poymi

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, teikdamas teiss taikymo rekomendacijas, atsivelgia tai, kad:

1. DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kai, esant io Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties poymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. DK 93 straipsnyje yra apibrta darbo sutarties svoka, t. y. darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas sipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybs, kvalifikacijos darb arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys sipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatyt darb, mokti darbuotojui sulygt darbo umokest ir utikrinti darbo slygas, nustatytas darbo statymuose, kituose norminiuose teiss aktuose, kolektyvinje sutartyje ir ali susitarimu. Taigi darbo teisiniams santykiams visada bdingas susitarimas. DK 93 straipsnyje nustatyt darbo sutarties poymi buvimas reikia tai, kad darbuotojo ir darbdavio yra sudaryta sutartis

10

dl darbo funkcij, darboviets ir kit slyg. Aikinant nurodytas teiss normas siaurai lingvistikai bt pasiekiamos prietaringos ivados DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte bt nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kai esant sudarytai darbo sutariai darbas dirbamas nesudarius darbo sutarties. Tokiu aikinimu, kai DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir DK 93 straipsnis aikinami izoliuotai nuo kit teiss norm, neatsivelgiant statym leidjo tikslus, istorin nelegalaus darbo sampratos raid, ATPK 413 straipsnis prarast prasm. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vertina, kad ATPK 413 straipsn ir DK 98 straipsn btina aikinti sistemikai, atsivelgiant DK 99 straipsn (Darbo sutarties sudarymas), DK 93 straipsn, ATPK 41415 straipsniuose numatytus paeidimus darbo srityje, atsivelgiant statym leidjo tikslus, istorin nelegalaus darbo sampratos raid.

2. DK 98 straipsnio (apibrianio nelegalaus darbo svok) 3 dalyje nurodyta, kad darbdaviai ar j galioti asmenys, leid dirbti nelegal darb, atsako statym nustatyta tvarka. Ta pati statym leidjo formuluot leid dirbti yra pakartota DK 99 straipsnio 3 dalyje, kurioje yra suformuluota sakmi taisykl, nustatanti, kad darbdaviui yra draudiama leisti dirbti darbuotojui, kol nra su juo pasirayta darbo sutartis, jam nra teiktas antras sutarties egzempliorius ir nra iduotas darbuotojo tapatyb patvirtinantis dokumentas. Tokia statymo nuostata statym leidjo buvo suformuluota pirm kart 2000 m. liepos 11 d. Lietuvos Respublikos darbo sutarties statymo 1, 5, 17, 171, 172 straipsni pakeitimo ir papildymo statymu27 Nr. VIII-1823. Kaip matyti i io statymo projekto aikinamojo rato28, darbdavio pareiga iduoti darbuotojui j identifikuojant dokument bei darbo pradios fiksavimo tvirtinimas statymo iniciatoriaus suvokiami kaip pagrindiniai nelegalaus darbo iaikinimo poymiai.Dl to DK 99 straipsnio 3 dalis yra tiesiogiai susijusi DK 98 straipsniu ir negali bti ignoruojama nustatant nelegalaus darbo sudt.

Esant skirtingai teism praktikai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas rekomenduoja teismams sprendiant dl nelegalaus darbo, kaip administracinio teiss paeidimo, sudties objektyvij poymi, vadovautis iomis nuostatomis:

statym leidjas nelegal darb (ATPK 413 straipsnis) pagal paeidimo objekt yra priskyrs administraciniams teiss paeidimams darbo srityje. Taigi io paeidimo rinis objektas yra labai platus darbo sritis. Nelegaliu darbu ksinamasi kelis teisinius grius, io paeidimo tiesioginiai objektai yra du. Pirma, nelegaliu darbu ksinamasi asmens teis pasinaudoti teisinmis ir socialinmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutart dirbantiems asmenims. Antra, iuo paeidimu ksinamasi valstybs ir visuomens interesus utikrinti, kad visi asmenys statym nustatytu bdu galt pasinaudoti teisinmis ir socialinmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutart dirbantiems asmenims, taip pat utikrinti, kad bt mokami mokesiai, kuriuos mokti pareiga atsiranda i darbo sutarties fakto.

Administracinn atsakomybn pagal ATPK 413 straipsn dl nelegalaus darbo yra traukiami darbdaviai ar j galioti asmenys, kurie leidia realiai dirbti darb fiziniam asmeniui, esant Darbo kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties poymiams, nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisykli (DK

27 in., 2000-07-26, Nr. 61, Publikacijos Nr. 1828.

28 Darbo sutarties statymo 1, 5, 17, 171 ir 172 straipsni pakeitimo ir papildymo statymo projekto

aikinamasis ratas, http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=101695&Condition2=

11

99 straipsnis), kai dl darbo sutarties sudarymo taisykli nesilaikymo padaroma ala ar kyla tokios alos grsm asmens teisei pasinaudoti teisinmis ir socialinmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutart dirbantiems asmenims, padaroma ala ar kyla tokios alos grsm valstybs ir visuomens interesams utikrinti, kad visi asmenys statym nustatytu bdu galt pasinaudoti teisinmis ir socialinmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutart dirbantiems asmenims, taip pat utikrinti, kad bt mokami mokesiai, kuriuos mokti prievol atsiranda i darbo sutarties fakto.

Taip pat administracinn atsakomybn pagal ATPK 413 straipsn dl nelegalaus darbo yra traukiami darbdaviai ar j galioti asmenys, kurie leidia dirbti usienio valstybi pilieiams ir asmenims be pilietybs, nesilaikant jiems normini teiss akt nustatytos sidarbinimo tvarkos.

Siekiant veik kvalifikuoti pagal ATPK 413 straipsn, o darb vertinti kaip nelegal taikant DK 98 straipsnio 1dalies 1 punkt, btina konstatuoti esant iuos nelegalaus darbo, kaip administracinio teiss paeidimo, sudties objektyviuosius poymius:

1. Dirbamas darbas. is poymis reikia tai, kad norint veik kvalifikuoti pagal ATPK 413 straipsn

turi bti nustatyta, kad asmuo pradjo realiai dirbti. Veika, kai darbdavys leidia dirbti darb nesudarius statym nustatyta tvarka

darbo sutarties, bet asmuo nepradjo dirbti, arba bsimam darbuotojui ir darbdaviui nebaigus susitarti, bet bsimam darbuotojui esant darbo vietoje ir joki darbo funkcij neatliekant, neutraukia atsakomybs pagal ATPK 413 straipsn.

2. Darbdavio ir dirbaniojo santykiai turi turti darbo sutarties poymius (DK 93 straipsnis).

statym leidjas, DK 98 straipsnyje apibrdamas nelegalaus darbo svok, pavartojo kalbin konstrukcij esant io Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties poymiams. Aikinant nurodyt teiss normos dal, yra svarbios kelios aplinkybs:

ia konstrukcija statym leidjas vis pirma siek atriboti asmen susitarimus darbo teiss reguliavimo srityje nuo susitarim, reguliuojam civilins teiss ir kit teiss ak. is poymis reikia tai, kad darbdavio ir darbuotojo faktiniai santykiai turi atitikti darbo sutarties poymius. statymai nedraudia asmeniui savo darb panaudoti sudarant civilins teiss reguliuojamas sutartis, usiimti savarankika veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajam ar kitokios ekonomins naudos. Dl to DK 93 straipsnyje tvirtinti darbo sutarties poymiai yra reikmingi tuo, kad leidia darbdavio ir darbuotojo faktinius santykius identifikuoti kaip darbo teisinius santykius, patenkanius darbo teiss reguliavimo srit, o nesant i poymi leidia vertinti, kad susiklosiusius santykius reglamentuoja kit teiss ak (pvz., civilins) teiss normos, ir taip tokia veika nra kvalifikuotina kaip nelegalus darbas. Asmens veik kvalifikuojant pagal ATPK 413 straipsn nra btina kiekvienu atveju detaliai nustatinti vis DK 93 straipsnyje nurodyt darbo sutarties poymi turinio.

Esminiai DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties poymiai, reikmingi asmens veik kvalifikuojant pagal ATPK 413 straipsn, yra ie:

2.1. Darbas turi bti dirbamas darbdaviui ir fiziniam asmeniui susitarus. Darbdavio ir darbuotojo susitarimu siekiama sukurti tarpusavio teises ir pareigas, jis

12

sudaromas dviej ali valia. Dl to administracinje byloje turi bti konstatuota, kad darbas dirbamas darbdaviui ar jo galiotam asmeniui leidus, t. y. jo valia. Asmens savarankikas darbas be darbdavio ar jo galioto asmens inios neutraukia atsakomybs pagal ATPK 413 straipsn.

2.2. Asmuo dirba tam tikros profesijos, specialybs, kvalifikacijos darb arba eina tam tikras pareigas. Tai reikia, kad dirbantysis vykdo tam tikr riniais poymiais apibrt darbo funkcij. Teismas nagrindamas administracinio teiss paeidimo byl turi isiaikinti, koks yra atliekamo darbo pobdis, nes tai, kad darbuotojas atlieka ne riniais poymiais apibrt darbo funkcij, o tarp asmen egzistuoja susitarimas dl konkretaus rezultato pasiekimo (pagaminti daikt, suremontuoti automobil, rengti patalp ir pan.), gali bti civilini teisini santyki, pvz., rangos, poymis.

2.3. Asmuo dirba paklusdamas darbovietje nustatytai darbo tvarkai. io poymio esm yra ta, kad asmuo nra visikai savarankikas atlikdamas darb, jam atliekant darb vadovauja darbdavys. is poymis gali reiktis vairiai, t. y. darbuotojas gali dirbti laikydamas nurodym dl darbo laiko, darbo organizavimo, darbo drausms, darbo atlikimo bdo, technologij ir pan.

2.4. Asmuo dirba atlygintinai. Apibendrinus nustatyta, kad teism praktika sprendiant dl atlygintinumo kaip

nelegalaus darbo poymio nra vieninga. Nustatytos dvi teism praktikos kryptys: 1. Teism vertinama, kad atlygintinumas (darbo umokestis) galimas tik pinigine

forma. Nustaius, kad u darb buvo atsilyginama ne pinigais, teismo vertinama, kad nelegalaus darbo nra. Pavyzdiui:

Lazdij rajono apylinks teismas 2004 m. gruodio 15 d. nutarimu inagrintoje administracinje byloje Nr. A-01-005-03/04 kininkei A. R. byl dl ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatyto teiss paeidimo padarymo nutrauk. Teismas nustat, kad D. B. ir V. B. rinko bulves kininkei A. R. priklausaniame bulvi lauke prie bulvi kasimo kombaino. Darbo sutartis nebuvo sudaryta, u darb jiems buvo sutarta atlyginti bulvmis. Teismas vertino, kad tarp ali susiklost darbo santykiai neatitiko Darbo kodekso 93 straipsnyje numatyt darbo sutarties poymi, nes nebuvo sulygta dl darbo umokesio. Teismas sprend, kad atsilyginimas bulvmis negali bti prilygintas darbo umokesiui, nes tai prietaraut DK 186 straipsnio 4 daliai, kurioje nurodyta, kad darbo umokestis mokamas pinigais. D. B. ir V. B. darb teismas vertino kaip talk, o tai, kad talkininkams u darb buvo atsilyginama tomis paiomis bulvmis, kurias jie rinko, yra talkos (pagalbos) darb tvarkos paeidimas.

Paymtina, kad ioje byloje, pagal joje esanius duomenis, ufiksuota, jog stambiame kyje asmenys dirbo neapibrt laik. kininkas su dirbaniaisiais susitar u vien darbo dien atlyginti dviem bulvi maiais. Byloje duomen apie esmin talkos poym telktin tarpusavio pagalb nra.

2. Teism vertinama, kad nelegalus darbas galimas u darb atsilyginant bet kokia forma. Pavyzdiui:

iauli miesto apylinks teismas 2004 m. balandio 20 d. nutarimu administracinje byloje Nr. A-1-938-15/2004 B. B. skyr 300 lit baud pagal ATPK 413 straipsnio 1 dal. Byloje nustatyta, kad B. B. pagal usakym telefonu tiekdavo maist

13

namus. B. B. nelegaliai darbino 3 asmenis, i kuri darbuotojos I. M. ir V. G. dirbo todl, kad B. B. duodavo joms pavalgyti.

Radvilikio rajono apylinks teismas 2004 m. gruodio 7 d. nutarimu inagrintoje administracinje byloje Nr. 5-5-5/2004 kinink V. B. pripaino kaltu padarius ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatyt teiss paeidim ir skyr jam 400 lit baud. Teismas konstatavo, kad V. B. savo kyje darbino J. N. ir G. N. su jomis nesudars darbo sutari. Byloje nustatyta, kad J. N. ir G. N. kininko V. B. kyje dirbo vairius darbus dl to, kad yra skolingos 200 lit u parelius. Buvo sutarta, kad u darbo dien skola bus sumainama 20 lit.

Maeiki rajono apylinks teismas 2004 m. gruodio 8 d. nutarimu inagrintoje administracinje byloje Nr. A-1-21-05/2004 individualios mons savinink A. P. pripaino kaltu padarius ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatyt teiss paeidim ir skyr jam 500 lit baud. Teismas nustat, kad A. P. individualios mons lentpjvje nesudarius darbo sutarties A. S. dirbo medienos krovimo darbus. I administracinn atsakomybn traukiamo asmens A. P. ir darbuotojo A. S. raytini paaikinim nustatyta, kad darbas buvo dirbamas u skol, u darbo dien A. P. skaitydavo 20 lit siskolinim.

Bir rajono apylinks teismas 2004 m. rugsjo 2 d. nutarimu inagrintoje administracinje byloje Nr. A-1-05-02/2004 individualios mons savinink E. K. pripaino kaltu padarius ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatyt teiss paeidim ir skyr jam 3000 lit baud. Byloje E. K. buvo kaltinamas tuo, kad jo mons valgykloje nesudarius darbo sutarties nelegaliai ind plovja dirbo J. L. Byloje nustatyta, kad J. L. dirbdavo kas antr dien nuo 9 val. iki 12 val. J. L. pinigai nebuvo mokami, jai darbdavys duodavo pavalgyti.

Esant skirtingai praktikai aikinant ir taikant ABT 413 straipsn, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas rekomenduoja teismams laikytis praktikos, kad veika draudiama pagal ATPK 413 straipsn apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma u darb atlyginama: atlyginant natra, skaitant skol ir kt.

Aplinkyb, kad darbdavys ir dirbantysis susitar, jog u darb nemokama arba faktikai u darb nemokama, nepaneigia, kad tarp ali yra susiklost darbo teisiniai santykiai, nes pagal DK 187 straipsnio 3 dal darbuotojo valandinis atlygis arba mnesin alga negali bti maesni u DK 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus minimaliuosius dydius, o DK 94 straipsnio 2 dalis draudia alims nustatyti tokias darbo slygas, kurios pablogina darbuotojo padt, palyginti su ta, kuri nustato Darbo kodeksas, statymai, kiti norminiai teiss aktai ir kolektyvin sutartis.

Ianalizavus teism nagrintas bylas pagal ATPK 413 straipsn nustatyta, kad daugeliu atvej darbuotoj pozicija administracinse bylose bdavo naudinga darbdaviams. Darbuotojai gana danai keiia pirminius paaikinimus, duotus pareignui, suraaniam administracinio teiss paeidimo protokol. Paymtina, kad darbuotojai kai kuriais atvejais gali bti suinteresuoti slpti faktinius darbo santykius (pvz., esant darbuotojo ir darbdavio susitarimui pasidalyti ir pasisavinti mokesius, moktinus valstybs biudet). Nustatant atlygintinumo fakt nra btinas darbuotojo ar darbdavio pripainimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkret atlyginimo dyd. Atlygintinumas u darb gali bti nustatomas vadovaujantis visais statymo leistinais rodymais. Atsivelgiant konkreios bylos aplinkybes, galima konstatuoti, kad dirbamas atlygintinas darbas, atsivelgiant darbo pobd, jo trukm ir pan.

14

Pvz., dirbama ilg laik, kai akivaizdu, kad nemokamai dirbamas konkretus darbas negali bti atliekamas, ir kt.

Atkreiptinas teism dmesys tai, kad atlygintinumas yra vienas reikmingiausi nelegalaus darbo poymi. Nustatydami poym teismai turt tirti, koks yra atlygintinumo pobdis periodins imokos, kas mnes ar u atlikt darb mokamos imokos. is atlygintinumo pobdis kai kuriais atvejais gali bti reikmingas nelegal darb atribojant nuo civilini sutari. Pvz., darbo teisiniams santykiams daniau bdingas periodikai mokamas atlyginimas u darb, tuo tarpu atliekant uduot civilini sutari pagrindu paprastai sumokama primus galutin darbo rezultat.

3. Nra laikomasi darbo sutarties sudarymo taisykli (DK 99 straipsnis). Darbo sutarties sudarymo taisykli nesilaikymas gali reiktis iais bdais: 3.1. Darbo sutartis nra sudaryta ratu arba darbo sutartis nra pasirayta

darbdavio arba jo galioto asmens, arba darbo sutartis nra pasirayta darbuotojo. Nustatant, ar yra nelegalus darbas DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, turi

bti konstatuota, kad darbas ne tik turi darbo sutarties poymius, vardytus DK 93 straipsnyje ir dl to negali bti kvalifikuotas kaip darbas civilini teisini sutari pagrindu, bet ir darbas dirbamas nesudarius darbo sutarties ratu. DK 99 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai alys susitar dl darbo sutarties slyg. To paties straipsnio 2 dalyje pareigojama darbo sutart sudaryti ratu pagal pavyzdin form, o 3 dalyje draudiama darbdaviui leisti dirbti darbuotojui nepasiraius su juo darbo sutarties. iose teiss normose aikiai matyti statym leidjo ketinimas, kad visi darbo teisiniai santykiai bt forminti raytinmis darbo sutartimis ir imperatyviai draudiamos odins darbo sutartys. Sistemikai aikinant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 99 straipsnio 1 ir 2 dalyse tvirtintas teiss normas, atsivelgiant tai, kad statym leidjas, iose normose tiek apibrdamas nelegalaus darbo svok, tiek darbo sutarties sudarymo moment, tiek raytins sutarties formos privalomum, vartoja t pai odin formuluot darbo sutarties sudarymas darytina ivada, kad nelegalaus darbo objektyviosios puss element sudaro raytins darbo sutarties sudarymo formos paeidimas. Taigi DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme nelegalaus darbo objektyviosios puss vien i element sudaro darbas, atliekamas ne civilins, o darbo sutarties pagrindu, nesusitarus ratu dl vis darbo sutarties slyg nepriklausomai nuo to, ar teisinio santykio alys visas darbo sutarties slygas buvo aptarusios odine forma.

Pagal Darbo kodekso 99 straipsnio 2 dal darbo sutartis turi bti sudaroma ratu pagal pavyzdin form dviem egzemplioriais. i forma yra patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 115 Dl darbo sutarties pavyzdins formos patvirtinimo. ATPK 413 straipsnio sudties nesudaro veika, jeigu alys ratu sudaro darbo sutart, neatitinkani pavyzdins formos, bet joje yra aptariami visi sutarties elementai, numatyti darbo sutarties pavyzdinje formoje, taip pat jeigu sutartyje nurodomos papildomos slygos, kurios nra btinosios darbo slygos. Darbo sutartis turi bti pasirayta darbdavio arba jo galioto asmens ir darbuotojo (DK 99 straipsnio 2 dalis). I apibendrinamj byl matyti, kad is darbo sutarties sudarymo tvarkos paeidimo bdas teism konstatuotas daniausiai.

Vertinant, ar darbo sutartis buvo sudaryta ratu, svarbu atsivelgti tai, kad darbo sutartis turi bti pasirayta darbdavio arba jo galioto asmens ir darbuotojo (DK

15

99 straipsnio 2 dalis). Darbo sutarties pasiraymas netinkamai galioto darbdavio atstovo savaime nereikia, kad ATPK 413 straipsnio prasme darbo sutartis nra sudaryta ratu.

Paymtina, kad raytins darbo sutarties sudarymo faktas administracinje byloje gali bti rodinjamas ne vien tiesiogiai, pateikiant tinkamai formint raytin darbo sutarties egzempliori, bet iimtiniais atvejais (pvz., raytins darbo sutarties egzempliorius pamestas, sunaikintas per gaisr ar kitaip prarastas) ir netiesioginiais rodymais: darbo sutari registravimo urnalu, praneimu apie asmens primim darb valstybinio socialinio draudimo fondo staigoms ir kt. ie rodymai turt bti vertinami, atsivelgiant visas administracins bylos aplinkybes, kartu su kitais byloje esaniais rodymais.

3.2. Darbo sutartis nra registruota darbo sutari registravimo urnale. DK 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis registruojama darbo

sutari registravimo urnale t pai dien, kai j pasirao darbdavys arba jo galiotas asmuo ir darbuotojas. Toks urnalas neprivalomas, jei darbdavys yra fizinis asmuo, samdantis tris ir maiau darbuotoj. Darbo sutari registravimo taisykls nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2003 m. balandio 24 d. nutarimu Nr. 503 Dl Darbo sutari registravimo taisykli, Darbuotojo tapatyb patvirtinanio dokumento idavimo, neiojimo ir pateikimo kontroliuojanioms institucijoms tvarkos.

Kai darbo sutartis registruojama darbo sutari registravimo urnale, bet nesilaikoma darbo sutari registravimo taisykli, numatyt Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2003 m. balandio 24 d. nutarime Nr. 503, pvz., urnale yra taisym, registravimo urnale raai daromi ne i eils pagal darbo sutari sudarymo datas, registravimo urnalo lapai nenumeruojami, nesusiti, raytas lap skaiius nepatvirtinamas darbdavio fizinio asmens ar darbdavio atstovo parau ir antspaudu, gali bti vertinama kaip esminiai darbo sutarties registravimo taisykli paeidimai. Tokie paeidimai, dl kuri nemanoma nustatyti su sutari registravimu susijusi reikming aplinkybi, gali bti pagrindas pripainti, kad darbo sutartis nra registruota darbo sutari registravimo urnale.

3.3. Darbuotojui ne vliau kaip prie darbo pradi nra teikiamas antras sutarties egzempliorius.

3.4. Darbuotojui ne vliau kaip prie darbo pradi nra teiktas jo tapatyb patvirtinantis dokumentas (darbo paymjimas). Darbuotojo tapatyb patvirtinanio dokumento idavimo tvarka reglamentuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2003 m. balandio 24 d. nutarimu Nr. 503.

Atkreiptinas teism dmesys tai, kad darbo sutarties sudarymo taisykls nra vienodos reikms utikrinant teisinius grius, kuriems apsaugoti nustatyta atsakomyb pagal ATPK 413 straipsn. Bet kokios darbo sutarties sudarymo taisykls ar taisykli paeidimas savaime nereikia, kad yra vykdytas paeidimas nelegalus darbas. Kiekvienu atveju, atsivelgiant konkreios bylos aplinkybes, svarstytina, ar konkretus darbo sutarties sudarymo taisykls paeidimas turjo takos ATPK 413 straipsnio sudties objektui, t. y. ar konkretaus asmens veikoje yra ATPK 413 straipsnyje numatyto paeidimo sudtis. Konstatavus, kad konkretus darbo sutarties sudarymo taisykls paeidimas neturjo takos ATPK 413 straipsnio sudties objektui, galima ivada, kad nra administracinio teiss paeidimo, numatyto ATPK 413 straipsnyje, sudties, ir svarstytinas paeidjo atsakomybs klausimas pagal ATPK 41 straipsn. Pavyzdiui, darbdavys A. leido dirbti asmeniui B., nesudars darbo sutarties ratu ir

16

nepadars rao darbo sutari registravimo urnale. Bet faktiniai darbo sutarties santykiai matyti mons buhalterins apskaitos dokumentuose ir kituose mons vidaus dokumentuose, t. y. pajam mokestis i darbuotojo darbo umokesio yra iskaiiuojamas ir sumokamas valstybs biudet, asmens darbas fiksuojamas darbo laiko apskaitos iniaraiuose, valstybinio socialinio draudimo fondo staig pareignams yra praneta statymo nustatyta tvarka apie darbo sutarties sudarymo fakt ir mokamos atitinkamos mokos valstybinio socialinio draudimo fond. Tokios aplinkybs sudaryt prielaidas daryti ivad, kad darbdavio A. veikoje nra ATPK 413 straipsnyje numatyto paeidimo sudties, nes jo veika nelegalaus darbo objektas nepaeistas ir tokio objekto paeidimui nra kilusi grsm.

Teism praktikoje pasitaiko atvej, kai praneimo apie asmens primim darb pavluotas pateikimas arba nepateikimas valstybinio socialinio draudimo fondo staig pareignams vertinamas kaip ATPK 413 straipsnio sudties dalis (pvz., iauli miesto apylinks teismo 2004 m. spalio 28 d. nutarime administracinje byloje Nr. A-1-2369-10/2004). Tokia teism praktika nra pagrsta statymu. Veika, draudiama pagal ATPK 413 straipsn, neapima praneimo apie asmens primim darb pavluoto pateikimo arba nepateikimo valstybinio socialinio draudimo fondo staig pareignams. i veika sudaro savarankiko paeidimo, numatyto ATPK 1886 straipsnyje, sudt. Asmens patraukimas atsakomybn pagal ATPK 413 straipsn nesudaro klii patraukti asmen administracinn atsakomybn pagal ATPK 1886 straipsn (Valstybinio socialinio draudimo mok, imok apskaiiavimo ir j mokjimo tvarkos paeidimas). Analogikai vertintina veika, kai nra mokamos valstybinio socialinio draudimo mokos. Atkreiptinas teism dmesys tai, kad ios aplinkybs, nors ir nesudarydamos administracinio teiss paeidimo, numatyto ATPK 413 straipsnyje, sudties, gali bti reikmingos konkreiose bylose rodinjant jose nelegalaus darbo buvimo fakt.

Nelegalus darbas gali reiktis darbuotojui teikiant asmenines nam kio paslaugas (automobilio vairuotojo, kiemsargio, nam ruoos ir kitoki pagalbinink skalbjo, virjo, nam kambarins paslaugas), atliekant vairius darbus privaiuose nam kiuose, vaik, ligoni prieiros darbuotojo, aukls, aukls tarnaits, slaugs, sodininko (sodo prieiros paslaugas); kompiuteri sistem specialisto (darbdavio privaiame nam kyje arba savo namuose darbdaviui teikiamos paslaugas); teikiant darbdaviui kitas nam kio paslaugas. Teismui kvalifikuojant veik pagal ATPK 413 straipsn esant patarnavimo santyki poymiams privalu vertinti tai, kad patarnavimo sutartis yra viena darbo sutari ri (DK 108 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Patarnavimo sutarties samprata ir jos sudarymo taisykls yra pateiktos Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2003 m. rugpjio 19 d. nutarimu Nr. 1043 patvirtintuose Patarnavimo sutarties ypatumuose. Dirbantiems pagal patarnavimo sutartis darbuotojams taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kit teiss akt nuostatos su Patarnavimo sutarties ypatumuose nustatytomis iimtimis29. Sprendiant, ar darbas, dirbamas pagal patarnavimo darb sutart, yra nelegalus, reikia vadovautis nurodytais nelegalaus darbo objektyviaisiais poymiais, atsivelgti Patarnavimo sutarties ypatumus.

29 Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2003 m. rugpjio 19 d. nutarimu Nr. 1043 patvirtint Patarnavimo

sutarties ypatum 6 punktas.

17

Nelegalus darbas gali reiktis darbuotojui dirbant vieuosius darbus vadovaujantis Lietuvos Respublikos bedarbi rmimo statymu. Paeidj nurodomi faktai, kad vieuosius darbus kartu su savivaldybmis organizuoja valstybins darbo biros, valstybins darbo biros su darbdaviais sudar sutartis dl viej darb atlikimo, bedarbiai ir kiti asmenys atvyksta dirbti viej darb su valstybins darbo biros siuntimais, asmenys, dirbantys vieuosius darbus, toliau apskaitomi valstybinje darbo biroje, atsakomybs pagal ATPK 413 straipsn nealina, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1998 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. 169 patvirtintos Viej darb atlikimo tvarkos 11.4 punkte nustatyta, kad dirbantiems pagal darbo sutartis dl viej darb atlikimo asmenims taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kit teiss akt nuostatos, o 11.2 punkte kad darbdaviai su vieuosius darbus dirbti sistais asmenimis sudaro darbo sutartis.

Apibendrinus nebuvo nustatyta sunkum teismams taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 2 punkt (usienio valstybi piliei ir asmen be pilietybs nelegalus darbas). Siekiant veik kvalifikuoti pagal ATPK 413 straipsn, o darb vertinti kaip nelegal darb taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 2 punkt, btina konstatuoti, kad darbdaviai ar j galioti asmenys leidia dirbti usienio valstybi pilieiams ir asmenims be pilietybs, nesilaikant jiems normini teiss akt nustatytos sidarbinimo tvarkos.

Usienio valstybi piliei ir asmen be pilietybs darbinimo slygas ir tvark reglamentuoja 2004 m. balandio 29 d. Lietuvos Respublikos statymas dl usieniei teisins padties Nr. IX-2206, Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2003 m. rugpjio 19 d. nutarimas Nr. 1045 Dl Usienio valstybi piliei, atsist ribot laik dirbti Lietuvos Respublik, darbinimo ir darbo slyg tvarkos patvirtinimo, socialins apsaugos ir darbo ministro 2004 m. liepos 16 d. sakymu Nr. A1-179 patvirtintas Leidimo dirbti usienieiams idavimo slyg ir tvarkos apraas, socialins apsaugos ir darbo ministro ir vidaus reikal ministro 2004 m. rugsjo 28 d. sakymu Nr. A1-223/1V-310 patvirtintas Leidimo dirbti usienieiui, jam esant Lietuvos Respublikoje, idavimo slyg ir tvarkos apraas.

ATPK 413 straipsnyje numatyto administracinio teiss paeidimo sudties nesudaro pagalbos (talkos) ir savanoriki darbai. Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2001 m. gruodio 11 d. nutarimu Nr. 1500 patvirtinta Pagalbos (talkos) darb atlikimo slygos ir tvarka, o Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2001 m. gruodio 13 d. nutarimu Nr. 1511 patvirtinta Savanorik darb atlikimo slygos ir tvarka. iuose teiss aktuose yra atskleistos pagalbos (talkos) ir savanorik darb svokos. Dl to teismas kiekvienu atveju vertindamas, ar veika kvalifikuotina kaip nelegalus darbas, privalo apsvarstyti, ar veika nra talka ar savanoriki darbai.

Apibendrinus nustatyta, kad teism praktikoje talkos ir nelegalaus darbo atribojimo klausimai kyla nuolat ir teismai susiduria su sunkumais, todl io kvalifikavimo ypatumai aptariami atskiroje dalyje.

Savanoriki darbai yra tokie darbai, kurie atliekami asmen laisva valia paramos tikslais, numatytais Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos statyme ir u kuriuos neimama atlygio. Apibendrinus nebuvo nustatyta teism praktikos klaid atribojant nelegal darb nuo savanorik darb.

Nelegalus darbas gali reiktis tiek veikimu, tiek neveikimu. Nelegalus darbas yra trunkamas paeidimas, todl reikia atkreipti dmes taikant

ATPK 35 straipsnio (administracins nuobaudos skyrimo terminai) taisykles.

18

Kiekvienu administraciniu teiss paeidimu yra ksinamasi ATPK saugomus teisinius grius. Dl kiekvieno nelegalaus darbo atvejo ATPK 413 straipsnio saugomiems griams padaroma ala, t. y. kiekvienas nelegalaus darbo atvejis sukelia tam tikras pasekmes. Administracin atsakomyb pagal ATPK 413 straipsn atsiranda asmeniui atlikus draudiam veik. Kokios paeidjo veika yra sukeltos konkreios pasekms, veikos kvalifikavimui neturi reikms. Jos yra reikmingos skiriant nuobaud u padaryt paeidim.

4. Nelegalaus darbo subjektyvieji poymiai

Administracinn atsakomybn pagal ATPK 413 straipsn traukiami fiziniai, pakaltinami asmenys, kuriems iki administracinio teiss paeidimo padarymo sukako eiolika met, turintys specialj poym yra darbdavys ar jo galiotas asmuo.

Darbdavio svoka yra pateikta DK 14 ir 16 straipsniuose. DK 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys gali bti kiekvienas fizinis asmuo; darbdavio (fizinio asmens) teisnum ir veiksnum reglamentuoja Civilinis kodeksas.

Aikinant ATPK 413 straipsnio svok galiotas asmuo, reikia vadovautis DK 24 straipsniu, apibrianiu darbdavio atstovo svok. DK 24 straipsnyje nustatyta, kad darbdaviui atstovauja mons, staigos ar organizacijos vadovas; darbdaviams monse pagal statym arba galiojimus gali atstovauti ir kiti asmenys (administracija); administracij sudaro pareignai; administracijos pareignai pagal statymus ir mons, staigos, organizacijos steigimo dokumentus vykdo i moni, staig, organizacij operatyvin valdym; mons, staigos ar organizacijos vadovas turi teis pagal kompetencij dal savo galiojim darbo teiss srityje perduoti fiziniam arba juridiniam asmeniui.

Darbuotoj atsakomyb u nelegal darb ATPK nenumatyta. Nepaisant to, pasitaiko atvej, kai darbuotojui yra suraomas administracinio teiss paeidimo protokolas. Pavyzdiui:

Kauno rajono apylinks teismas 2004 m. lapkriio 12 d. nutarimu inagrintoje administracinje byloje Nr. A-1-260-05/04 administracin byl R. K. nutrauk. Byloje R. K. buvo kaltinama padariusi ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatyt teiss paeidim dl to, kad nelegaliai dirbo pardavja I. B. priklausaniame audiovizualini krini ir fonogram platinimo punkte. Teismas konstatavo, kad R. K. nra tinkamas inkriminuojamo teiss paeidimo subjektas, nes pagal ATPK 413 straipsnio 1 dal atsakomybn yra traukiami tik darbdaviai, nelegaliai darbin darbuotoj.

Teism praktikoje ne visuomet tinkamai sprendiama dl asmens galinio bti paeidimo, numatyto ATPK 413 straipsnio 1 dalyje, subjektu. Pavyzdiui:

Pasvalio rajono apylinks teismas 2004 m. spalio 12 d. nutarimu inagrintoje administracinje byloje Nr. A-1-53/2004 mediotoj brelio valdybos pirmininkui R. K. byl dl ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatyto teiss paeidimo padarymo nutrauk nenustaius administracinio teiss paeidimo vykio ir sudties. Pasvalio rajono apylinks teismas vertino, kad mediotoj brelis neturi apmokam darbuotoj etat, darbo umokesio fondo, darbo umokesiui skirt l, mediotoj brelis yra visuomenin

19

organizacija, R. K. joje dirbo visuomeniniais pagrindais, darbo umokesio negauna, todl jis negali bti laikomas tinkamu subjektu.

Tokia teism praktika nra tinkama. Sprendiant dl darbdavio ir jo galioto asmens btina vadovautis tik statymo nustatytais kriterijais. DK 16 straipsnyje nustatyta, kad darbdavys gali bti mon, staiga, organizacija ar kita organizacin struktra, nepaisant nuosavybs formos, teisins formos, ries bei veiklos pobdio, pagal DK 14 straipsn turinios darbin teisnum ir veiksnum; darbdavys taip pat gali bti kiekvienas fizinis asmuo. Taigi sprendiant dl darbdavio ar jo galioto asmens neturi jokios reikms, ar mon, staiga, organizacija turi l mokti darbo umokest, ar ji taip organizavo savo veikl, kad vadovui nra mokamas darbo umokestis ir mon, staiga organizacija savo vidaus dokumentais nusprendusi darbo umokesio nemokti.

Kaip matyti i teism inagrint byl, yra atvej, kai u vien paeidim, numatyt ATPK 413 straipsnyje, administracin atsakomyb galima keliems asmenims. Teism praktikoje pasitaik ne vienas atvejis (daniausiai dl nelegalaus darbo statybose), kai mons vadovas inojo, kad monje dirbamas nelegalus darbas, bet nesim joki priemoni darbo teisinius santykius forminti, nors t privaljo pagal galiojanius statymus, darbdavio veiklos dokumentus, mons staigos ar organizacijos steigimo dokumentus, pareiginius nuostatus, monje galiojani faktin darbo organizavimo tvark. iais atvejais, turdami mons vadovo odin pavedim, susitarimus su darbuotojais, nelegal darb organizuodavo kiti mons darbuotojai (pvz., mons padalinio vadovai, statybos darb objekto darb vykdytojai ir pan.). Manytina, kad tokiais atvejais administracinn atsakomybn dl nelegalaus darbo gali bti traukiami keli asmenys tiek mons vadovas padars paeidim neveikimu, t. y. nepakankama darbo teisini santyki kontrole, tiek aktyvius veiksmus atliks darbuotojas. Kiekvienu atveju btina tiksliai nustatyti kiekvieno asmens pareigybinius galiojimus pagal statymus bei mons dokumentus, ratu ir odiniais nurodymais monje nustatyt darbo organizavimo pobd. Teismas, konstatuodamas neveikim, t. y. pasyvi paeidjo elgesio form, kuria paeidjas nepadaro to, k privalo padaryti, turi tai pagrsti.

Administracinio teiss paeidimo protokolai pagal ATPK 413 straipsn kartais suraomi patalp savininkui, kuriose buvo dirbama, taip pat asmeniui, kurio naudai buvo dirbama, nesistengiant identifikuoti DK 93 straipsnyje nustatyt darbo sutarties poymi bei darbo teisini santyki subjekt. Taiau teismui taikant ATPK 413 straipsn kiekvienu atveju btina nustatyti, koks konkretus asmuo atliko ATPK 413 straipsnyje draudiam veik. Pagrsta ta teism praktika, kai teismas siekia nustatyti, su kokiu konkreiu asmeniu nelegal darb dirbs darbuotojas susitar dl darbo atlikimo, darbo apmokjimo, darbo tvarkos, koks asmuo jam leido pradti dirbti nesilaikant DK 99 straipsnio (Darbo sutarties sudarymas) taisykli. Pavyzdiui:

Vilniaus miesto 1-asis apylinks teismas 2004 m. balandio 21 d. nutarimu inagrintoje administracinje byloje Nr. A-1-76-07/2004 udarosios akcins bendrovs direktoriui S. . administracin byl dl ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatyto teiss paeidimo padarymo nutrauk. Byloje S. . buvo kaltinamas tuo, kad bendrovei priklausaniose patalpose leido atlikti remonto darbus S. M. su juo nesudars darbo sutarties. Teismas konstatavo, kad S. . nra tinkamas teiss paeidimo subjektas, nes jis

20

darbuotojo S. M. nesamd, remonto darbai buvo atliekami pagal sutart su kita mone, kuri ir laikytina S. M darbdaviu.

Pasitaiko atvej, kad dl sudtingos mons struktros, nra aiku, kuris konkretus asmuo turi bti traukiamas administracinn atsakomybn pagal ATPK 413 straipsn, kai monje randamas nelegaliai dirbantis asmuo, bet yra abejoni dl to, koks darbdavio atstovas sudar su juo susitarim dl darbo. Rekomenduotina teismams, esant tokiai situacijai, vadovautis bendro pobdio taisykle, kad kai statymai, mons vidaus dokumentai, pareigins instrukcijos ir pan. nenustato konkreios pareigos konkreiam asmeniui sudaryti darbo sutart, darbdavio galiotu asmeniu reikia laikyti mons administracijos vadov. Tokia teism praktika yra dominuojanti. r., Panevio miesto apylinks teismo 2004 m. rugpjio 17 d. nutarimas administracinje byloje Nr. A-1-19-02/2004, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. lapkriio 12 d. nutartis administracinje byloje Nr. N9-1401-04.

Siekiant asmens veik kvalifikuoti pagal ATPK 413 straipsnio 2 dal btina nustatyti papildom subjekto poym tai turi bti asmuo, baustas administracine nuobauda u io straipsnio 1 dalyje numatyt paeidim. ATPK 36 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracin nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadar naujo administracinio teiss paeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracin nuobauda. Taigi asmeniu, baustu administracine nuobauda u ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatyt paeidim, gali bti pripaintas tik tas asmuo, kuris nauj paeidim, numatyt ATPK 413 straipsnyje, padaro nepasibaigus met laikotarpiui nuo tos dienos, kai pasibaigia pirmesns nuobaudos pagal ATPK 413 straipsn vykdymas.

Asmuo administracinn atsakomybn pagal ATPK 413 straipsn gali bti patrauktas tik esant jo kaltei. Paeidimas, numatytas ATPK 413 straipsnyje, gali bti padaromas tiek tyios, tiek neatsargumo forma. Asmens veikoje nesant nei tyios, nei neatsargumo, toks asmuo administracinn atsakomybn pagal ATPK 413 straipsn netraukiamas.

5. Nelegalaus darbo kvalifikavimo ypatumai

Kvalifikuojant veik pagal ATPK 413 straipsn daugiausia problem kyla dl paeidimo objektyviosios puss atribojimo nuo kit paeidim bei statymu nedraudiam veiksm. Teism praktika iais atvejais yra itin vairi.

5.1. ATPK 41 straipsnio ir ATPK 413 straipsnio atribojimas

Minta, kad ATPK 41 straipsnyje nustatytos nuobaudos u darbo statym, darb saugos ir darbo higienos normini akt paeidim. To paties kodekso 413 straipsnyje nustatytos nuobaudos u nelegal darb. Veika, turinti paeidimo, numatyto ATPK 413 straipsnyje, poymius, gali bti kvalifikuojama ir pagal ATPK 41 straipsn. ATPK 41 straipsnis ir ATPK 413 straipsnis konkuruoja kaip bendroji ir specialioji teiss normos.

Bendrosios ir specialiosios teiss norm konkurencija reikia tai, kad statym leidjas iskirdamas i bendrosios teiss normos specialij teiss norm nustato special atvej ir nustato savit atsakomybs priemon, kuri turi bti pritaikoma iuo specialiuoju

21

atveju. Akivaizdu, kad statym leidjo valia yra ta, kad esant tokio pobdio konkurencijai bt taikoma specialioji teiss norma. Administracinio teiss paeidimo kvalifikavimo udavinys yra nustatyti veikos ir teiss normos tapatum, tik tokiu atveju galima teisingai kvalifikuoti paeidjo veik ir paskirti jam teist ir pagrst administracin nuobaud. Toks udavinys pasiekiamas esant bendrosios ir specialiosios teiss norm konkurencijai, taikant specialij teiss norm. Tokios bendrosios taisykls laikosi teism praktika30 ir teiss mokslas.

Taigi esant administracinio teiss paeidimo, numatyto ATPK 413 straipsnyje, sudiai paeidjo veika kvalifikuojama pagal straipsn, ir papildomai veikos kvalifikuoti pagal ATPK 41 straipsn nereikia. Paeidjo veikoje nesant administracinio teiss paeidimo, numatyto ATPK 413 straipsnyje, sudties, visais atvejais svarstytina, ar jo veikoje nra administracinio teiss paeidimo, numatyto ATPK 41 straipsnyje, sudties.

5.2. ATPK 413 straipsnis ir ibandymas sudarant darbo sutart

DK numatytas ibandymo sudarant darbo sutart institutas. DK 105 straipsnyje yra nustatyti bendriausi ibandymo sudarant darbo sutart poymiai. DK 105 straipsnio 1 dalyje apibrta, kad, sudarant darbo sutart, ali susitarimu gali bti sulygstamas ibandymas; jis gali bti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojaniojo dirbti pageidavimu ar darbas tinka darbuotojui.

Teism praktika nra vienoda sprendiant dl veikos kvalifikavimo pagal ATPK 413 straipsn esant faktiniams ibandymo sudarant darbo sutart santykiams. Pavyzdiui:

Kauno miesto apylinks teismas 2004 m. gruodio 1 d. nutarimu inagrintoje administracinje byloje Nr. A-2907/2004 udarosios akcins bendrovs direktoriui V. B. administracin byl dl ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatyto teiss paeidimo padarymo nutrauk. Byloje V. B. buvo kaltinamas tuo, kad pato veikla usiimanioje monje nesudars darbo sutari su H. S., T. J. ir I. D. leido jiems ineioti pato siuntas. Darbuotoja T. J. 2004 m. birelio 30 d. teig, kad darbdavys dav pabandyti ineioti laikus gatvse nuo 2004 m. birelio 25 d. Nuo 2004 m. liepos 1 d. ketinta su darbdaviu susitarti dl darbo sutarties slyg ir dl atlyginimo. Teismas vertino, kad byloje nra duomen apie susitarim dl darbo umokesio, nenustaius io poymio nra nelegalaus darbo.

Klaipdos rajono apylinks teismas 2004 m. gruodio 6 d. nutarimu inagrintoje administracinje byloje Nr. A-1-260-04/2004 udarosios akcins bendrovs direktori R. Z. pripaino kaltu padarius ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatyt teiss paeidim ir skyr jam 600 lit baud. Teismas konstatavo, kad R. Z. leido dirbti T. O. bendrovs patalpose prie medio pjovimo gaterio su juo nesudarius darbo sutarties. R. Z. buvo atsakingas u darbo sutari pasiraym. ioje byloje paeidjas kalt pripaino, taiau teig, kad T. O. dar nebuvo priimtas darb, o tik paband, ar sugebs fizikai atlikti tok darb ir u tai atlyginimo mokti neadjo. T. O. teig, kad norjo pabandyti ir pairti, ar is darbas jam nra per sunkus. Kit dien jis turjo pasakyti, ar darbas jam tinka. Darbo umokesio jis u i dien neturi gauti.

30 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 25 d. nutartis administracinje byloje Nr. N3-

506-05.

22

Esant skirtingai teism praktikai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas rekomenduoja teismams vadovautis iomis nuostatomis:

DK 105 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ibandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo statymai. i taisykl reikia, kad darbuotojas ibandymo laikotarpiu turi teis dirbti pagal statym nustatyta tvarka sudaryt darbo sutart (DK 99 straipsnis), gauti ne maesn nei statymo numatyt darbo umokest (DK 186,187 straipsniai). Be to, slyga dl ibandymo yra tik viena i galim darbo sutarties papildom slyg (DK 95 straipsnio 4 dalis). Paymtina, kad darbuotojo ir darbdavio faktins darbo sutarties dalis, jog ibandymo metu bus dirbama neatlygintinai, nekliudo darbdavio veik kvalifikuoti pagal ATPK 413 straipsn. Taigi teismui nustaius, kad darbdavys ir darbuotojas sudar darbo sutart su slyga dl ibandymo, bet sutartis nra sudaryta statym nustatyta tvarka, asmens veika kvalifikuotina pagal ATPK 413 straipsn, nepaisant to, kad darbdavys ir darbuotojas sudar sutart su prietaraujania Darbo kodeksui nuostata, jog ibandymo metu nebus mokamas darbo umokestis.

5.3. ATPK 413 straipsnis ir talka

DK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nelegaliu darbu nra laikomi pagalbos (talkos) darbai.

Lietuvos Respublikos Vyriausyb 2001 m. gruodio 11 d. nutarimu Nr. 1500 patvirtino Pagalbos (talkos) darb atlikimo slygas ir tvark31. iame nutarime yra pateikta talkos svoka, nustatyta, koki slyg ir tvarkos laikantis gali bti atliekami talkos darbai. I nurodyto teiss akto iplaukia, kad talka yra tada, kai atliekamas darbas turi iuos btinus poymius:

darbas turi bti atliekamas fizini asmen, darbas turi bti telktin tarpusavio pagalba, turi bti dirbami tik ems ar nam kio darbai, t. y. kio darbai, susij su

ems, mik ir vidaus vanden kio produkcijos gamyba, jos paruoimu realizuoti ir kitais ios veiklos darbais, bei kio darbai, susij su namo (buto) remontu ir tvarkymu, kitais ios veiklos darbais,

pagalbos (talkos) darb trukm kiekvienam talkininkui negali bti ilgesn kaip trys dienos i eils,

talkininkams u darb nemokama, jie gali bti maitinami ir apgyvendinami pas asmen, kurio naudai atliekami ie darbai,

pagalbos (talkos) darbus talkininkas (talkininkai) paprastai atlieka kartu su pagalbos (talkos) darb organizatoriumi.

31 Atkreiptinas dmesys tai, kad 2005 m. gegus 12 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 3, 4, 14, 22,

29, 36, 47, 52, 62, 67, 77, 78, 79, 84, 85, 88, 92, 95, 98, 99, 101, 107, 108, 109, 114, 120, 127, 129, 130, 132, 134, 138, 140, 141, 144, 145, 146, 147, 149, 151, 152, 161, 166, 168, 177, 183, 225, 235, 285, 286, 288, 293, 295, 297, 302 straipsni pakeitimo ir papildymo bei XIX skyriaus pavadinimo pakeitimo statymu Nr. X-188 DK 98 straipsnio 2 dalis pakeista, paalinant kodekso nuostat, kad pagalbos (talkos) darb slygas ir atlikimo tvark nustato Vyriausyb. Dl to tiktina, kad ateityje Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2001 m. gruodio 11 d. nutarimas Nr. 1500 Dl Pagalbos (talkos) darb atlikimo slyg ir tvarkos patvirtinimo gali bti panaikintas.

23

Teismai danai nagrinjo bylas, kuriose darbas, turintis talkai bding bruo, buvo atliekamas nesilaikant Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2001 m. gruodio 11 d. nutarimu Nr. 1500 patvirtint Pagalbos (talkos) darb atlikimo slyg ir tvarkos. Kaip matyti i analizuot byl, teismai danai susidurdavo su sunkumais, vertindami, ar veika, turinti talkos poymi, kvalifikuotina pagal ATPK 413 straipsn. Daniausia teism klaida nra nustatomos tos aplinkybs, kurios pagal nurodyt 2001 m. gruodio 11 d. nutarim Nr. 1500 yra reikmingos vertinant darb kaip talk. Nenustaius i aplinkybi sudtinga, o kartais nemanoma talkos darbus atriboti nuo nelegalaus darbo ir kit teisini asmen santyki.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas rekomenduoja teismams nagrinjant bylas, kuriose yra poymi, kad gali bti dirbami talkos darbai, atsivelgti ias aplinkybes:

koks asmuo fizinis ar juridinis sudar susitarim dl darbo darbuotoju (talkininku), ar iam darbui yra bdingas tarpusavio pagalbos faktas arba susitarimas dl to, kokio pobdio darbai yra dirbami (ems, nam kio darbai ar kt.), kiek laiko trunka darbai, ar darbas dirbamas atlygintinai (pinigais, materialinmis grybmis ar kt.), ar pagalbos (talkos) darbus talkininkas (talkininkai) atlieka kartu su pagalbos

(talkos) darb organizatoriumi, ar yra nustatyta toki darb atlikimo tvarka, kas j nustat (asmuo, kurio naudai

dirbama, tarpusavio susitarimu, asmuo dirba savarankikai). ar laikytasi kit reikalavim, nustatyt Lietuvos Respublikos Vyriausybs

2001 m. gruodio 11 d. nutarimu Nr. 1500. Tik nustaius ias aplinkybes galima vertinti, ar atliekami darbai yra nelegalus

darbas. Paymtina, kad teismai tinkamai vertino, jog tais atvejais, kai atliekami darbai

pagal savo esm yra laikytini talkos darbais, nors jie atliekami ir nesilaikant kai kuri Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2001 m. gruodio 11 d. nutarimo Nr. 1500 nuostat, (pvz., dirbama ilgiau negu 3 dienas, ne tik ems ar nam kio darbai, bet ir kiti darbai) nra nelegalus darbas. Pavyzdiui:

Kdaini rajono apylinks teismas 2004 m. lapkriio 4 d. nutarimu inagrintoje administracinje byloje Nr. A-1-16-07/2004 fiziniam asmeniui S. . byl dl ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatyto teiss paeidimo padarymo nutrauk. Byloje nustatyta, kad R. D. dirbo vairius darbus: stat langus, val daus, glaist sienas. Teismas R. D. darb vertino kaip pagalbos darbus (talk), nes buvo atliekami remonto ir tvarkymo darbai privaioje patalpoje, R. D. dirbo ne daugiau kaip 3 dienas, mokjimas u darb, darbas pagal nustatyt tvark nerodytas. Byloje ufiksuota, kad R. D. teig dirbs dl to, jog S. . padeda vaikui kaip gydytojas, o S. . teig, kad jis gydo R. D. vaik invalid veltui. Byloje nebuvo nustatytas talkos poymis tarpusavio pagalba ems ar nam kio darbams dirbti, atliekamas darbas neturi ir darbo sutarties poymi.

Tokiai teism praktikai pritartina.

24

5.4. ATPK 413 straipsnis ir civilins teiss reglamentuojamos sutartys, gyventoj individuali veikla

Pirmiau konstatuota, kad statymai nedraudia asmeniui savo darb panaudoti sudarant civilins teiss reguliuojamas sutartis, usiimti savarankika veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajam ar kitokios ekonomins naudos.

CK numatyta galimyb gyventojams sudaryti vairias sutartis, dl kuri fiziniai asmenys gali panaudoti savo darb. Danai civilins sutartys yra sudaromos gyventojams usiimant individualia veikla. ios veiklos svoka yra pateikta Lietuvos Respublikos gyventoj pajam mokesio statymo 2 straipsnio 7 dalyje, nustatanioje, kad individuali veikla savarankika veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajam ar kitokios ekonomins naudos per tstin laikotarp: 1) savarankika bet kokio pobdio komercin arba gamybin veikla, skaitant t, kuria veriamasi turint verslo liudijim; 2) savarankika kryba, profesin ir kita panaaus pobdio savarankika veikla, skaitant t, kuria veriamasi turint verslo liudijim; 3) savarankika sporto veikla; 4) savarankika atlikjo veikla.

Teism praktika nra vienoda tais atvejais, kai reikia atriboti nelegal darb nuo civilini sutari, individualios veiklos:

1. Manoma, kad asmens darbas be verslo liudijimo, nesteigus mons turi bti forminamas darbo sutartimi. I esms neigiama, kad darbas, kaip tam tikra veikla ar krimo procesas, gali bti panaudojamas ne tik darbo teisini santyki forma, taiau ir kitomis teisini santyki formomis, pavyzdiui, pagal civilin sutart. Pavyzdiui:

Vilniaus rajono apylinks teismas 2004 m. lapkriio 11 d. nutarimu inagrintoje administracinje byloje Nr. A-1-29-04/2004 fizin asmen A. P. pripaino kaltu padarius ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatyt teiss paeidim ir skyr jam spjim. Byloje A. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis nesudars darbo sutari asmenims A. . ir J. K., neturintiems verslo liudijim, leido remontuoti jam priklausanio namo stog. Byloje nustatyta, kad A. P. dl stogo udengimo tarsi su A. ., adjo mokti 13 lit u 1 kv. m udengto stogo. Teismas konstatavo, kad A. . ir J. K. verslo liudijimo teikti stog dengimo paslaugas neturjo ir j darb teismas vertino kaip nelegal.

ioje byloje nra duomen, kad A. . ir J. K. privaljo paklusti kokiai nors A. P. nustatytai darbo tvarkai, i bylos duomen matyti, kad A. . ir J. K. savarankikai sprend dl darb atlikimo tvarkos ir bdo.

Administracinje byloje Nr. A-1-293-02/2004 nustatyta, kad J. P. susitar su U. A. ir R. G., kad ie apskardins J. P. nuosavo namo stog, susitarta mokti U. A. ir R. G. po 120 lit. Klaipdos rajono apylinks teismas 2004 m. gruodio 28 d. nutarimu darb vertino kaip nelegal ir J. P. skyr 1000 lit baud pagal ATPK 413 straipsnio 1 dal.

Teismo nutarimo turinyje nra duomen, kaip teismas nustat darbo funkcijos buvimo fakt, ar tyr darbo atlikimo tvarkos buvimo fakt, nra sprstas nelegalaus darbo atribojimo nuo rangos klausimas ir kt.

2. Manoma, kad darbas, kaip tam tikra veikla ar krimo procesas, gali bti atliekamas ne tik darbo teisini santyki forma, taiau ir kitomis teisini santyki

25

formomis, pavyzdiui, pagal civilin sutart. ios teisins praktikos metu siekiama atriboti darbo sutartis nuo civilini sutari ir kt. teisini santyki. Pavyzdiui:

Alytaus rajono apylinks teismas 2004 m. gegus 28 d. nutarimu inagrintoje administracinje byloje Nr. A-1-4-05/2004 fiziniam asmeniui J. B. administracin byl dl ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatyto teiss paeidimo padarymo nutrauk. Byloje nustatyta, kad G. ., K. U. ir K. G. dirbo pas administracinn atsakomybn traukiam J. B. privataus namo apdailos darbus. Teismas konstatavo, kad darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikr tstinio pobdio funkcij, kuri nesiejama su gaunamu rezultatu, darbuotojas taip pat privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams. Teismas vertino, kad G. ., K. U. ir K. G. sipareigojo J. B. atlikti ne tstin darbo funkcij, bet konkrei uduot apiltinti nam, be to, jie nebuvo pavalds J. B., dirbo savo rankiais, umokestis priklaus nuo atlikto darbo. Teismo nuomone, ie santykiai laikytini civiliniais, vartojimo rangos santykiais, o ne darbo santykiais.

Plungs rajono apylinks teismas 2004 m. birelio 4 d. nutarimu inagrintoje administracinje byloje Nr. A-1-3-1/2004 fiziniam asmeniui S. V. administracin byl dl ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatyto teiss paeidimo padarymo nutrauk. Byloje S. V. buvo kaltinamas tuo, kad nesudars darbo sutarties leido K. V. kirsti medius jam priklausaniame mike ir adjo mokti 8 litus u kubin metr ikirsto miko. Teismas konstatavo, kad K. V., usiimantis medienos ruoos paslaug veikla, nors ir neturdamas verslo liudijimo, susitardamas su S.V. dl jam priklausanio miko kirtimo, sudar susitarim dl atlygintin paslaug teikimo. Teismas vertino, kad tarp S. V. ir K. V. susiklost ne darbo santykiai, o CK normomis reguliuojami santykiai.

Esant skirtingai teism praktikai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paymi, kad atsakomyb pagal ATPK 413 straipsn galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. Asmen veikla, kuria vykdomos civilins teiss reguliuojamos sutartys, nepatenka ATPK 413 straipsnio sudt. Teismas sprsdamas, kokia sutartis sieja asmenis darbo sutartis ar civilin sutartis privalo vadovautis DK ir CK ir atsivelgti bendrosios kompetencijos teism praktik. Pavyzdiui:

Darbo sutartis turi esmini poymi, skiriani j nuo kit sutari. Vis pirma tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikr darb arba eiti tam tikras pareigas, reikia, kad jis turi atlikti ne konkreias uduotis, o vykdyti tam tikr darbo funkcij. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilini sutari: rangos, pavedimo, paslaug teikimo, jungtins veiklos (partnerysts). Civilini sutari esm ali sipareigojimas atlikti tam tikr i anksto apibrt uduot, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikr tstinio pobdio funkcij, nesiejam su gaunamu rezultatu. Antra, atlikdamas darbo funkcij, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinse sutartyse ali pavaldumo nra32.

Kaip matyti i teism nagrint byl, pasitaiko atvej, kai administracinio teiss paeidimo protokolas suraomas tik konstatavus, kad dirbantys asmenys neturi verslo

32 Lietuvos Aukiausiojo Teismo CBS 2002 m. vasario 11 d. nutartis civilinje byloje Nr.3K-3-264/2002.

Teism praktika 17. P. 231-235. Taip pat r. Lietuvos Aukiausiojo Teismo CBS 2001 m. sausio 31 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-123/2001, Lietuvos Aukiausiojo Teismo CBS 2003 m. balandio 23 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-543/2003 ir kt.

26

liudijim, nenustaius joki darbo sutarties poymi (Pvz., Vilniaus rajono apylinks teisme nagrintoje byloje Nr. A-1-7-08/2004). Lietuvos Respublikos gyventoj pajam mokesio statymo 2 straipsnio 20 dalyje nustatyta, kad verslo liudijimas yra io statymo ir j gyvendinani teiss akt nustatyta tvarka iduotas dokumentas, patvirtinantis nustatyto fiksuoto dydio pajam mokesio sumokjim veriantis individualia veikla, traukta Lietuvos Respublikos Vyriausybs nustatyt veiklos ri sra. Dokumento verslo liudijimo nebuvimas nra nelegalaus darbo poymis, is dokumentas taip pat neturi reikms veik kvalifikuojant kaip nelegal darb. Teismo procesiniuose dokumentuose, administracini teiss paeidim protokoluose esantys teiginiai, kad asmens darbas be verslo liudijimo yra nelegalus ATPK 413 straipsnio prasme, nra pagrsti statymu.

Paymtina, kad asmuo, vykdydamas veikl, kuria siekia gauti pajam, ar kitokios ekonomins naudos, privalo laikytis statym reglamentuojani tokios veiklos tvark. Veika, kuria paeidiami statymai, gali sudaryti savarankiko teiss paeidimo sudt (pavyzdiui, ATPK 173 straipsnis Neteistas vertimasis komercine, kine, finansine ar profesine veikla).

6. Ikiteisminis procesas

6.1. Pareign, turini teis surayti administracinio teiss paeidimo protokol, veikla

ATPK 259 straipsnio l dalyje nustatyta, kad dl padaryto administracinio teiss paeidimo tam galiotas pareignas surao protokol. Pagal ATPK 2591 straipsnio l dal administracini teiss paeidim, numatyt ATPK 413 straipsnyje, administracinio teiss paeidimo protokolus turi teis surayti vidaus reikal ir policijos pareignai, Finansini nusikaltim tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos pareignai, Valstybins darbo inspekcijos pareignai, Valstybinio socialinio draudimo fondo staig pareignai, Valstybins mokesi inspekcijos pareignai. Taip pat teis ikelti administracinio teiss paeidimo byl turi teismas (teisjas) ir prokuroras (ATPK 262 straipsnio 8 dalis, 255 straipsnis). statym leidjas vis plt pareign, turini teis surayti administracinio teiss paeidimo protokolus pagal ATPK 413 straipsn, sra. io proceso tikslas buvo traukti nelegalaus darbo kontrol daugiau institucij, operatyviai fiksuoti tokius paeidimus vietoje, sugrietinti kontrol, pagerinti nelegalaus darbo prevencij33.

Statistikos duomenys apie pareign surayt administracinio teiss paeidimo protokol skaii yra pateikiami lentelje.

33 Lietuvos Respublikos Seimo trisdeimt antrojo (467) posdio 2000 m. gegus 9 d. stenograma,

http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=100452&Condition2= Taip pat r. Lietuvos Respublikos Seimo keturiasdeimt etojo (481) posdio 2000 m. birelio 8 d. stenograma, http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=102658&Condition2=

27

Teism 2004 m. inagrintose bylose administracinio teiss paeidimo protokolus sura :

Byl ikl prokuroras

1; 0%

Vidaus reikal ir policijos pareignai

18; 7%

Finansini nusikaltim tyrimo tarnybos prie VRM

pareignai 24; 9%

Valstybinio socialinio draudimo

fondo staig pareignai

0; 0%

Valstybins mokesi

inspekcijos pareignai 38; 14%

Valstybins darbo inspekcijos pareignai186; 70%

Ityrus teism nagrintas 2004 m. bylas dl nelegalaus darbo nustatyta, kad nemaai byl, ikelt dl nelegalaus darbo, teismuose nutraukiama:

Byl nagrinjimo teisme rezultatai

186; 70%

77; 29%4; 1%

Paeidjas nubaustasByla nutrauktaByla grinta ATP protokol suraiusiai institucijai

28

Taip pat nustatyta, kad nutraukt byl skaiius skiriasi priklausomai nuo institucijos, suraiusios administracinio teiss paeidimo protokol:

Teisme nutrauktos bylos (proc.), kurias ikl:

44,44

33,33

26,88

21,05

0

510

15

20

25

30

35

4045

50

Vidaus reikal irpolicijos

pareignai

Finansininusikaltim tyrimotarnybos prie VRM

pareignai

Valstybins darboinspekcijospareignai

Valstybinsmokesi

inspekcijospareignai

Kaip matyti i i duomen, net 29 proc. byl, ikelt dl nelegalaus darbo, yra nutraukiama. Daniausiai teismai bylas nutraukia vadovaudamiesi ATPK 250 straipsnio 1 dalimi, konstatav, kad nra administracinio teiss paeidimo vykio ir sudties. 10 byl i 77 nutraukt yra nutraukta todl, kad iki administracinio teiss paeidimo bylos nagrinjimo pasibaigia io kodekso 35 straipsnyje nustatyti terminai (ATPK 250 straipsnio 7 punktas). I byl analizs matyti, kad toks didelis nutraukt byl skaiius vis pirma yra nulemtas institucij pareign, suraani administracinio teiss paeidimo protokol, surenkani byloje rodymus, nepakankamai kokybiko darbo. Pastebta, kad atskir institucij darbo kokyb rengiant bylas teismui yra labai skirtinga, todl konkreios institucijos nutraukt byl ir pateikt teismui nagrinti santykis, ireiktas procentais, skiriasi daugiau nei du kartus.

Apylinks teismas, rengdamasis nagrinti byl, pagal ATPK 280 straipsn privalo isprsti, ar teisingai suraytas protokolas ir kita administracinio teiss paeidimo bylos mediaga; vertinti ar ireikalauti reikaling papildom mediag ir tai, ar tenkintini administracinn atsakomybn traukiamo asmens, nukentjusiojo, j atstov pagal statym, advokat ar kit galiot atstov praymai. Dl to apylinks teismas privalo vertinti bylos, pateiktos nagrinti teismui, mediagos kokyb. I byl analizs matyti, kad suraant administracinio teiss paeidimo protokolus kartais nesilaikoma i protokol suraymo procesini taisykli.

6.1. Administracinio teiss paeidimo protokolo suraymo problemos

29

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aikindamas ATPK 256 straipsnio 3 dal, 259 straipsnio l dal, 260 straipsn, 284 straipsnio 2 dal yra nurods, kad administracinio teiss paeidimo protokolas turi dvejop reikm: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teiss paeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti rodymai, kitos aplinkybs ir inios reikmingos nagrinjant byl. Administracinio teiss paeidimo protokolu apibriamos administracinio teiss paeidimo bylos nagrinjimo ribos. Administracinio teiss paeidimo protokolas suraomas, kai: 1) nustatytas administracinio teiss paeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esm); 2) inomas paeidim padars asmuo; 3) galima konstatuoti btinus administracinio teiss paeidimo sudties elementus34. Nustatydami ATPK 413 straipsnyje numatyt paeidim, pareignai, turintys teis surayti administracinio teiss paeidimo protokol, privalo surinkti rodymus, kuriuos ityrusi ir vertinusi nagrinjanti administracinio teiss paeidimo byl institucija (apylinks teismas) galt konstatuoti administracinio teiss paeidimo padarymo fakt bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes35. Atkreiptinas dmesys tai, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti btini administracinio teiss paeidimo protokolo turinio elementai. ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad protokole btina nurodyti administracinio teiss paeidimo padarymo esm. Paeidimo esme ATPK 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina adminis