„debesų“ technologijų pritaikomumas verslo valdymo sistemose

1

VYTAUTO DIDŢIOJO UNIVERSITETAS

INFORMATIKOS FAKULTETAS

TAIKOMOSIOS INFORMATIKOS KATEDRA

SISTEMŲ ANALIZĖS KATEDRA

VITALIJUS BAUŢA

„Debesų“ technologijų pritaikomumas verslo valdymo sistemose

Magistro baigiamasis darbas

Verslo ir taikomosios informatikos studijų programa, valstybinis kodas 61209P107

informatikos studijų kryptis

Vadovas doc dr. Artūras Mickus _________ __________ (Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data)

Apginta doc.dr. Daiva Vitkutė-Adţgauskienė _____ _________ (Fakulteto dekanas) (Parašas) (Data)

Kaunas, 2011

2

Turinys

SANTRUMPŲ IR TERMINŲ ŢODYNAS......................................................................................3

SANTRAUKOS LIETUVIŲ KALBA............................................................................................. 5

SANTRAUKOS ES KALBA ...........................................................................................................6

ĮVADAS............................................................................................................................................7

1.„DEBESŲ“ KOMPIUTERIJOS KONCEPCIJA……………….………………………………..9

2.„DEBESŲ“ KOMPIUTERIJOS ARCHITEKTŪRA……………………………………………10

2.1 „Debesų“ kompiuterijos tipai.............................................................................................12

2.1.1 Programinė įranga, kaip paslauga..........................................................................12

2.1.2 Infrastruktūra, kaip paslauga.................................................................................13

2.1.3 Platforma kaip paslauga....................................................................................... 14

2.1.4 Darbalaukis kaip paslauga.....................................................................................14

2.2„Debesų“ technologijos charakteristikos.............................................................................15

2.2.1„Debesų“ kompiuterijos greitis...............................................................................15

2.2.2„Debesų“ kompiuterijos kaina................................................................................16

2.2.3Platus platformų palaikymas...................................................................................18

2.2.4„Debesų“ kompiuterijos svarba komandiniame darbe...........................................18

2.2.5Lengvas darbo atlikimas.........................................................................................18

3.DABARTINIAI „DEBESŲ“ KOMPIUTERIJOS PRITAIKYMO PAVYZDŢIAI................... .20

3.1 “Google Apps“ pavyzdys..................................................................................................20

3.2. “New York Times“ pavyzdys...........................................................................................21

3.3„iCloud.com“ pavyzdys......................................................................................................21

4. „DEBESŲ“ KOMPIUTERIJOS PERSPEKTYVOS...................................................................23

4.1“Debesų“ kompiuterijos teikiama nauda............................................................................23

4.2„Debesų“ technologijos rizikos...........................................................................................25

4.3„Debesų“ technologijos pritaikomumas versle.................................................................. 25

5. „DEBESŲ“ TECHNOLOGIJOS PRAKTINIS PAGRINDIMAS VERSLO VALDYMO

SISTEMOS „NETSKAITA“ ATVEJU............................................................................................28

5.1Įmonės pristatymas.............................................................................................................28

5.2Produkto „NetSkaita“ pristatymas..................................................................................... 28

5.3Projekto „NetSkaita“ tikslai.............................................................................................. 29

5.4Projekto „NetSkaita“ pagrindimas.....................................................................................29

5.5 SSGG analizės sampratai ir buhalterinės apskaitos sistemos „NetSkaita“ SSGG analizė.31

5.6 Verslo valdymo sistemos „NetSkaita“ SSGG analizės detalizacija...................................33

5.6.1 Vidinių veiksnių stiprybės.....................................................................................33

5.6.2 Vidinių veiksnių silpnybės.....................................................................................43

5.6.3 Rekomenduotinas vidinių veiksnių silpnybių planas.............................................49

5.7 Išorinių veiksnių galimybės................................................................................................50

5.8Išorinių veiksnių grėsmės....................................................................................................53

5.8.1Rekomenduotinas išorinių veiksnių grėsmių planas...............................................54

5.9PEST aplinkos analizė.........................................................................................................56

IŠVADOS.........................................................................................................................................59

LITERATŪROS SĄRAŠAS.............................................................................................................60

PRIEDAI...........................................................................................................................................62

3

Santrumpų ir terminų ţodynas

1. VPN(angl. virtual private network) - atskirų nutolusių vienas nuo kito kompiuterinių tinklų

sujungimas į vieną tinklą internetu.

2. AWS(angl. Amazon Web Services) - rinkinys nutolusių kompiuterių servisų, kuriu visuma sudaro

debesų kompiuterijos platforma.

3. API (angl. Application programming interface) - tai sąsaja, kurią suteikia kompiuterinė sistema,

biblioteka ar programa tam, kad programuotojas per kitą programą galėtų pasiekti jos

funkcionalumą ar apsikeistų su ja duomenimis.

4. IP adresas – kompiuterio identifikatorius IP tinkluose.

5. Unix - grupė operacinių sistemų, kilusių iš UNICS sistemos.

6. SaaS (angl. Software as a service) - Programinė įranga kaip servisas, naudojama „Debesų“

technologijose

7. IDC (angl. International Data Corporation) - yra rinkos tyrimų ir analizės firma specializuojasi

informacinių technologijų, telekomunikacijų ir vartotojų technologijų.

8. IaaS (angl. Infrastructure as a Service) – Infrastruktūra kaip servisas, naudojama „Debesų“

technologijose.

9. PaaS (angl. Platform as a Service) - Platforma kaip servisas, naudojama „Debesų“

technologijose.

10. WEB servisas – tai metodas komunikuoti tarp dviejų elektroninių prietaisų per tinklą.

11. Google Apps – tai yra "Google" paslauga, suteikianti savarankiškai pritaikyti "Google" produktų

versijas pagal individualizuotą domeno vardą

12. MSN (angl. Microsoft Network) - JAV interneto paslaugų ir internetinių sprendimų tiekėjas

13. MVĮ - maţos ir idutinio dydţio įmonės

14. XML (angl. Extensible Markup Language) - yra W3C rekomenduojama bendros paskirties duomenų

struktūrų bei jų turinio aprašomoji kalba.

15. CAPEX (angl. Capital Expences) – tai yra kapitalinės išlaidos

http://lt.wikipedia.org/wiki/Kompiuterinis_tinklas

http://lt.wikipedia.org/wiki/Internetas

http://lt.wikipedia.org/wiki/Interfeisas

http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Biblioteka_%28programavimas%29&action=edit&redlink=1

http://lt.wikipedia.org/wiki/Programa_%28kompiuterio%29

http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Programuotojas&action=edit&redlink=1

http://lt.wikipedia.org/wiki/Programa_%28kompiuterio%29

http://lt.wikipedia.org/wiki/Kompiuteris

http://lt.wikipedia.org/wiki/Operacin%C4%97_sistema

http://lt.wikipedia.org/wiki/JAV

http://lt.wikipedia.org/wiki/Angl%C5%B3_kalba

http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=World_Wide_Web_Consortium&action=edit&redlink=1

http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Apra%C5%A1omoji_kalba&action=edit&redlink=1

4

16. SLA (angl. service level agreement) – tai tam tikru lygiu teikiamos aptarnavimo paslaugos

17. Gmail - tai intuityvus, efektyvus ir naudingas el. paštas

18. Firefox – interneto naršyklė

19. IS – informacinė sistema

20. PK – perosnalinis kompiuteris

21. CPU(angl. central processing unit) - funkcinis vienetas, kurį sudaro vienas arba keli procesoriai

ir jų vidinė atmintis

22. Web 2.0 - specifinis bendradarbiavimas tarp saityno vartotojų (pvz., keitimasis informacija),

kuriam būdingos sparčiai besikeičiančios komunikacijos internete bei saityno technologijos,

specifinis dizainas, atitinkamos tendencijos, „internetinis“ kūrybiškumas.

23. WWW (angl. World Wide Web) – pasaulinis interneto tinklas.

24. FIFO (angl. „first in first out“) - reiškia principą, kad tas, kas pirmiau patenka į eilę, pirmiau iš

jos ir išeina.

25. ASCII(angl. American Standard Code for Information Interchange) - Amerikietiškas informacijos

mainų koduotės standartas

26. UTF-8(Unicode Transformation Format) - viena kintamo ilgio simbolių koduočių, kuria galima

uţrašyti bet kokį Unikodo simbolį

27. E-CRM – eleketronis santykių su klientais valdymas.

28. SQL (angl. Structured Query Language ) - struktūrizuota uţklausų kalba.

29. CRM (angl. Customer Relationship Management ) - santykių su klientais valdymas

http://lt.wiktionary.org/wiki/funkcinis_vienetas

http://lt.wiktionary.org/wiki/procesorius

http://lt.wiktionary.org/w/index.php?title=vidin%C4%97_atmintis&action=edit&redlink=1

http://lt.wikipedia.org/wiki/Saitynas

http://lt.wikipedia.org/wiki/Informacija

http://lt.wikipedia.org/wiki/Saitynas



http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Koduot%C4%97&action=edit&redlink=1

http://lt.wikipedia.org/wiki/Unikodas



5

SANTRAUKOS LIETUVIŲ KALBA

Santrauka

Magistro darbo autorius: VITALIJUS BAUŢA

Magistro darbo pavadinimas: „Debesų“ technologijų pritaikomumas verslo valdymo sistemose

Vadovas: doc dr. Artūras Mickus

Darbas pristatytas: Vytauto Didţiojo Universitetas, Informatikos fakultetas, Kaunas,

2011 geguţė.

Puslapių skaičius: 59

Lentelių skaičius: 6

Paveikslų skaičius: 10

Priedų skaičius: 2

Magistro kvalifikaciniame darbe analizuojama „Debesų“ technologija sukurta verslo valdymo

sistema „NetSkaita“. Darbo tikslas yra ištirti “Debesų” technologijos pritaikomumą versle. Tyrimui

buvo pasirinkta SSGG (angl. SWOT) ir PEST analizės. Tyrimo metu gauti rezultatai atskleidė

produkto „NetSkaita“ silpnąsias ir stipriąsias savybęs, galimybes ir grėsmes. Taip pat buvo

pateiktas grėsmių ir silpnybių planas įmonei UAB“Prototechnika“, kuriuo vadovajantis, įmonė

galėtų sustiprinti savo „NetSkaita“ produktą. Išorinės aplinkos vertinimui atlikta PEST analizė, kuri

parodė makroaplinkos įtaką produktui. Magistro darbas turi išliekamąją praktinę vertę. Panaudojant

tyrimo medţiagą, UAB „Prototechnika“ galės numatyti produkto grėsmes ir silpnybes, o

pasinaudojus stiprybėmis ir galimybėmis, sustiprinti verslo valdymo sistemos, paremtos „Debesų“

technologija konkureciją rinkoje, išlikti joje ir sėkmingai konkuruoti su kitomis įmonėmis.

6

SANTRAUKOS ANGLŲ KALBA

Abstract

Author of Master Thesis: VITALIJUS BAUŢA

Full title of Master Thesis: „Clouds“ Technology Adaptability to Business Management Systems

Supervisor: doc dr. Artūras Mickus

Presented at: Vytautas Magnus University, Faculty of Informatics, Kaunas, May

2011.

Number of pages: 59

Number of tables: 6

Number of pictures: 10

Number of appendices: 2

In this Master Thesis is analysed „Clouds“ technology, which was created to a business

management system „NetSkaita“. The main purpose of this work is to investigate „Clouds“

technology adaptability to a business management systems. In the research two methods were

chosen, such as SWOT and PEST analysis. The results of research revealed the strongest and

weakness parts also opportunities and threats of product „NetSkaita“. A Plan of possible threats

and possible weakness was suggested to organisation “Prototechnika“, which could help in

product „NetSkaita“ consolidation in the market. In Outside environment„s estimation PEST

analysis was chosen to apply, which helped to reveal macroenvironment„s influence to a

product. This Master Thesis has a survival practical value. Using research material, organisation

„Prototechnika“ will have opportunity to foresee the main weakness and threats of their product

and with using opportunities and strongest parts - to strenghten, business management system,

supported with „Clouds“ technology competition in the marked and be competitive with other

organisations.

7

ĮVADAS

„Debesų“ kompiuterija yra esminė permaina šiuolaikiniame IT pasaulyje. Tai nauja

technologija, jau taikoma praktikoje, tačiau maţai išanalizuota tiek teoriniu, tiek praktiniu aspektu.

Visa tai ir atspindi šios temos aktualumą bei naujumą.

Dauguma vartotojų jau naudojasi „Debesų“ kompiuterija mūsų kasdieniame gyvenime

asmeniniam naudojimui, įmonėse. Debesų kompiuterija - tai infrastruktūra, kuri apima, programinę

įrangą, duomenis, saugojimo paslaugas, kurioms nereikia galutinio vartotojo ţinių apie sistemos

fizinę vietą, konfigūraciją. Lygiagrečiai šią sąvoką galima suprasti kaip elektros tinklą. Galutinis

vartotojas suvartoja elektros energiją, bet jam nebūtina suprasti kokių komponentų reikia, kad šią

energiją pagaminti ir perduoti iki maitinimo lizdo. Vartotojas tai tieiog supranta kaip paslaugą.

Pagrindinės sąvokos „Debesų“ kompiuterija atsiradimo data laikomi 1960 metai, kuomet

John McCarthy išreiškė nuomonę, kad "skaičiavimai gali kada nors būti organizuojami, kaip

komunalinės paslaugos. Faktinis terminas "Debesis" pasiskolintas iš telefonijos, kad

telekomunikacijų bendrovės, kurios iki 1990 metų pradėjo siūlyti Virtual Private Network (VPN)1,

paslaugas su panašiomis paslaugų kokybybėmis, tačiau ne per daug maţesne kaina. Debesies

simbolis buvo naudojamas su tikslu, ţymėti demarkacijos taškus tarp vartotojo paslaugų teikėjo

atsakomybės. Pirmieji šį mokslinį terminą "Debesies kompiuterija" pradėjo naudoti Ramnath

Chellappa 1997 metų paskaitoje. 2007 m. "Google", IBM ir universitetai pradėjo didelio masto

projektą „Cloud Computing" („Debesų kompiuterija“), kuriuo buvo siekta pritaikyti minėtąją

technologiją praktikoje. 2008 m. pradţioje, organicazija „Eukaliptus“ tapo pirmąja atviro kodo

AWS2 API

3 suderinama platforma, kuroje buvo diegiama „Debesų“ technologija.

Magistro baigiamojo darbo tikslas - susipaţinti ir ištirti “Debesų” technologijos

pritaikomumą versle.

Darbo tikslui įgyvendinti buvo keliami tokie uţdaviniai:

1. Išanalizuoti „Debesų“ technologijas teoriniu aspektu.

2. Apţvelgti „Debesų“ technologijų pritaikomumą versle.

3. Praktiškai ištirti sistemą „NetSkaita“, sukurtą „Debesų“ technolgojos pagrindu.

Taikyti tyrimo metodai:

1. SSGG (angl.SWOT) analizė;

2. PEST makroaplinkos analizė.

8

Magistro baigiamasis darbas turi išliekamąją praktinę vertę. Panaudojant tyrimo medţiagą,

UAB „Prototechnika“ galės numatyti produkto grėsmes ir silpnybes, o pasinaudojus stiprybėmis ir

galimybėmis, sustiprinti verslo valdymo sistemos, paremtos debesų technologija konkureciją

rinkoje, išlikti joje ir sėkmingai konkuruoti su kitomis įmonėmis.

9

1. „DEBESŲ“ KOMPIUTERIJOS KONCEPCIJA

„Debesų“ kompiuterija (anlg. Cloud Computing) – paţangiausias paslaugų, naudojančių

informacines technologijas, teikimo būdas, atskiriantis šių paslaugų vartotoją nuo rūpinimosi

pačiomis informacinėmis technologijomis. Koncepcijos esmė – IT komponentų, pradedant

infrastruktūra (serverių techninės ir sisteminės programinės įrangos, kompiuterinių tinklų,

kompiuterizuotų darbo vietų programinės įrangos ir pan.) atsisakymas, IT paslaugas įsigyjant iš

išorės, pagal organizacijos poreikius. Kitaip tariant, IT paslaugų ranga (angl. outsource), kuomet

dalis ar visos ne pagrindinės veiklos paslaugos yra perkamos iš išorinių tiekėjų.

Pagrindiniai „Debesų“ kompiuterijos skiriamieji poţymiai:

1. Reikiamų paslaugų uţsisakymas ir automatizuotas valdymas (savitarna);

2. Paslaugų dinamika: lankstumas (laikas, vieta) ir plečiamumas (apimtys);

3. Panaudotų paslaugų apimtimi pagrįsta kainodara – mokama uţ tiek, kiek konkrečiu

momentu naudojama paslaugų;

4. Paslaugų virtualumas – naudotojas nejaučia paslaugų apribojimo ar priklausomybės nuo jų

pateikimo techninės dalies.

Šie principai nėra nauji. Į juos organizacijų IT padaliniai orientavosi ilgus metus.

Konsultacijų, telekomunikacinių paslaugų pirkimas, techninės įrangos talpinimas paţangiuose

išorinių tiekėjų duomenų centruose, IT specialistų nuoma – visa tai tos pačios „Debesų“

kompiuterijos fragmentų pasireiškimas. Tačiau šios koncepcijos šiandieninė samprata susiformavo

ištobulinus ir įsitvirtinus naujoms technologijoms: plačiajuosčiam internetui bei virtualizacijos

sprendimams.[1]

Taigi, „Debesų“ technologija – nauja technologija, sukurta palengvinti, optimizuoti

organizacijose dirbančių darbuotojų darbo specifiką, taupanti kaštus.

10

2. „DEBESŲ“ KOMPIUTERIJOS ARCHITEKTŪRA

„Debesies“ architektūra – tai internetinė kūrimo bei naudojimosi technologija, abstraktus

sudėtingos struktūros apibūdinimas. "Debesis" yra Interneto metafora, nusiţiūrėjus į tai, kaip jis

vaizduojamas kompiuterių tinklų diagramose. Debesies architektūra tai stilius, kai kompiuterinės

galimybės imamos kaip "servisai", kuriuos vartotojai gali pasiekti iš Interneto (debesies), nieko

konkretaus apie juos neţinodami. Ši koncepcija apima „SaaS6“ (programinę įrangą kaip servisus),

Web 2.022

ir nuotolines programas (kaip "Google Apps11

").

Šios koncepcijos ištakos yra ties 1960-aisiais, kai John McCarthy išreiškė nuomonę, kad

"skaičiavimai vieną dieną gali tapti vieša galimybe"; terminas "debesis" (cloud) jau buvo

naudojamas paskutinio 20 a. dešimtmečio pradţioje apibūdinant plačius ATM tinklus. 2007 m.

kovo mėn. "Dell" JAV pateikė prašymą registruoti prekinį ţenklą "cloud computing", tačiau 2008

m. rugpjūčio 6 d. jis buvo atšauktas.

Labai svarbų vaidmenį šioje srityje suvaidino "Amazon", modernizavusi savo duomenų centrus,

ir pastebėjusi kad ši nauja technologija pakėlė vidinį efektyvumą, 2002 m. uţtikrinusi prieigą prie

savo sistemų per "Web services"10

. 2007 m. jos naudojamumas padidėjo ją perėmus "Google", IBM

ir nemaţai universitetų, įsitraukusių į stambų tyrimų projektą beveik tuo pat metu, kai šis terminas

(cloud computing) ėmė plisti ţiniasklaidoje. 2008 m. "Gartner" rugpjūčio mėn. pastebėjo, kad

"organizacijos perina nuo kompanijoms priklausančios aparatinės ir programinės įrangos prie į

servisus orientuotų modelius".

„Debesis“ pašalina daug ribų ir gali būti tikra globalizacijos forma; ir todėl yra daugelio

geopolitinių klausimų tema, nes jo paslaugų tiekėjai turi uţtikrinti daugybę reguliacinių globalios

rinkos reikalavimų. To ištakos ties Internato pradţia, kai laisvūnai mąstytojai jautė, kad kibererdvė

yra išskirtinė vieta, reikalaujanti savų įstatymų ir teisinių institucijų. Neal Stephenson tai įţvelgė

kaip nedidelės salos duomenų uostą Kinakuta mokslinės fantastikos romane "Cryptonomicon".

Nors ir buvo bandymų sutvarkyti teisinius klausimus, paslaugų tiekėjai (pvz., "Amazon") stengiasi

įtikti vietinėms pagrindinėms rinkos (kaip JAV ir Europos sąjunga) įrengdami lokalias

infrastruktūras ir leisdami kleintams rinkti "leidţiamumo zonas" (availability zones).[2]

11

Galima drąsiai teigti, jog „Debesų“ kompiuterija yra naujausia mada IT pasaulyje. Nuo

paprastosios kompiuterijos ji skiriasi savo integracija. Visi kompiuteriai ar serveriai, kurie yra

prijungti prie „Debesies“ savo veikimu, yra integruoti ir pritaikyti kitų naudojimui. Naudojantis

„Debesies“ pagalba galima savo dokumentus laikyti kitoje pasaulioje pusėje, tačiau vos prireikus

jais naudotis bet kuriame kompiuteryje, turinčiame prieigą prie interneto. Geriausias pavyzdys yra

ši iliustracija:

1 pav. debesies architektūros pavyzdys

Čia (ţr.1 pav.) galima įţvelgti „daugybę“ kompiuterių, prijungtų prie „Debesies“, kurio viduje

vienos tarnybos yra sujungtomis su kitomis. Tarkim, 1 pav. (ţr.1 pav) pavaizduota, kad tarnyba

„Zoho“ yra sujungta su „Google“. Tačiau ką jos veikia susijungusios viena su kita? „Google“

prisijungimo duomenys padeda visiems norintiems naudotis „Zoho“ teikiamomis paslaugomis.

Atsidarius internetinę svetainę, adresu www.Zoho.com, galime įţvelgti nuorodą „Sign in using

Google“, o tai reiškia, kad yra galymybė prisijungti neregistruojant dar vieno vartotojo. Pakanka

jau turimo „Google“ vartotojo.[3] Tai yra tik vienas „Debesies“ panaudojimo principų. Kiti teikiami

„Debesies“ privalumai ir pavyzdţiai bus aptarti toliau šiame darbe.

„Debesies“ architektūra - programinės įrangos sistemų architektūra, naudojama „Debesų“

kompiuterijoje, paprastai susideda iš kelių „Debesų“ komponentų, bendraujančių tarpusavyje

pertaikomųjų programų sąsajomis, paprastai per web servisus10

ir 3-lygių architektūrą. Tai primena

Unix5 filosofiją: kelios programas gerai atliekančios vieną veiksmą ir dirbančios kartu per

universaliąsias sąsajas. Sudėtingumas yra kontroliuojamas ir dėl to sistemos yra labiau valdomos

kaip ir jų monolitinės dalys.

Du svarbiausi „Debesų“ kompiuterijos architektūros komponentai yra ţinomi kaip vartotojas

(angl. front end) ir serveris (angl. back end). Sistemos vartotojas yra dalis, kuri vykdoma pas

http://www.zoho.com/

12

klientą, t.y. kompiuterio vartotoją. Tai apima kliento tinklą (ar kompiuterį) ir programas,

naudojamas prieigai prie debesų per vartotojo sąsają, kaip pavyzdţiui ţiniatinklio naršyklę.

„Debesies“ kompiuterijos architektūroje serveris yra pats "Debesis", susidedantis iš įvairių

kompiuterių, serverių ir duomenų saugojimo įrenginių. Duomenų centrų kurie yra labai svarbūs

informacijai saugoti.

2.1 „Debesų“ kompiuterijos tipai

Šiuo metu yra išskiriami du pagrindiniai debesų kompiuterijos tipai: „Software as a Service“

(programinė įranga, kaip paslauga) ir „Infrastructure as a Service“, (infrastruktūra, kaip paslauga).

Šie du tipai skiriasi savo paskirtimi.

2.1.1 Programinė įranga, kaip paslauga

„SaaS6“, tai paslaugos tipas, kai programinės įrangos tiekėja, suteikia licenziją ar visą

programą vartotojui jos pareikalavus.(ţr. 2 pav.). Programos taip pat gali būti laikomos tiekėjo

serveriuose.

Daugumai vartotojų jau yra ţinoma paslauga „Google Docs“. „Docs“ yra puikus SaaS6

pavyzdys. Prisijungus prie savo „Google“ paskyros, galima naudotis biuro programų paketu, vos

tik jo prireikia. Taip pat, svarbu yra tai, kad programos, kartu su vartotojo dokumentais yra laikomi

„Google“ serveriuose. Būtent dėl to, „Docs“ yra pranašesnė uţ stacionarias programas tuo aspektu,

jog kad vartotojui ne tik nereikia ieškoti kompiuterio su įdiegta programine įranga, bet ir nereikia

dokumentų turėti su savimi kokioje nors laikmenoje, viskas kas yra reikalinga vartotojui yra prieiga

prie interneto.

2.pav.Programinės įrangos kaip paslaugos modelis

13

Įdiegti "SaaS6" sprendimus yra greičiau ir pigiau, nei diegti programinę įrangą įprastiniu

būdu. „IDC7“ skaičiavimu, nuosavos verslo analizės programinės įrangos diegimas gali uţtrukti

nuo 6 iki 18 mėnesių, o "SaaS6" sprendimams įdiegti pakanka 2–4 mėnesių. "SaaS

6" įranga yra

įdiegta uţ įmonės "ugniasienės", tad vartotojai gali lengvai keistis duomenimis su išoriniais

vartotojais – partneriais, klientais. Ši savybė ypač pasiteisina, kai įmonės padaliniai yra įsikūrę

skirtingose vietovėse. Kai programinė įranga yra tiekėjo serveryje, sumaţėja IT sistemos apkrova

įmonės viduje – nereikia instaliuoti papildomos programinės įrangos, ją paprasta atnaujinti ir

optimizuoti.

Uţ "SaaS6" verslo analizės sprendimus tiekėjas ima iš anksto sutartą abonementinį nuomos

mokestį. Į standartinį paslaugos paketą įeina licencijos teisės, naudojama paslauga, įrangos

saugumo ir palaikymo sprendimai. Mokestis daţniausiai skaičiuojamas "uţ kėdę", t. y. kiekvieną

paslauga besinaudojančią darbo vietą. Dėl minėtų prieţasčių, „IDC7“ poţiūriu, programinę įrangą

naudoti kaip paslaugą yra gerokai pigiau nei diegti nuosavą įrangą.[11]

2.1.2 Infrastruktūra, kaip paslauga

Kitaip negu „SaaS6“ atveju, „IaaS

8“ neapsiriboja vien tik programine įranga. (ţr. 3 pav.)

„IaaS8“ yra bendra kompiuterių infrastruktūra. Šios paslaugos teikėjai suteikia galimybę tiek

pasinaudoti jų technine įranga, tiek programine įranga, tiek visais kitais reikalingais kompiuteriniais

resursais.

3.pav. Infrastruktūra kaip paslauga

Tokią paslaugą teikia „Amazon“, pavadinimu „Amazon EC2“ (angl.Amazon Elastic Compute

Cloud). Ši paslauga, kaip jau buvo minėta apibreţime, suteikia galimybę pasinaudoti Amazon

14

teikiamais resursais uţ pinigus. Didţiulis šios paslaugos pranašumas yra tai, kad vartotojas gali bet

kada padidinti ar sumaţinti vietos kiekį, priklausomai nuo vartotojo poreikių. Ši paslauga labai

naudinga programinės įrangos kūrėjams. Programuotojams nebereikia galingo kompiuterio -

uţtenka išsinuomoti resursus ir galima bandyti savo kuriamą programinę įrangą. [4,5,6,11]

2.1.3 Platforma kaip paslauga

Tarpinė debesų kompiuterijos forma yra programinės įrangos kūrimo platformos, dar

vadinamos „PaaS9“. Tai nėra paruošti produktai galutiniams naudotojams kaip tai yra „SaaS

6“

atveju.

4.pav. Platforma kaip paslauga

Šios platformos (ţr. 4 pav.) yra skirtos programuotojams ir integratoriams, kurie platformų

pagalba gali kurti konkretiems poreikiams pritaikytas aplikacijas. Platformos taip pat gali

dinamiškai keisti IT infrastruktūros apimtis.Tai paslaugos, susietos su kompiuterinių platformų bei

sprendimų pardavimu. Šio tipo paslaugų dėka galima ne tik teikti įvairius WEB servisus10

, bet ir

juos kurti ir realizuoti vienu metu. Vienas geresnių šio paslaugos tipo pavyzdţių yra „Google

Apps“11

. [9]

2.1.4 Darbalaukis kaip paslauga

Tai paslaugos, susietos su nutolusio darbalaukio pasiekimu bei valdymu iš bet kurios pasaulio

vietos. Tai pakankamai populiarus serviso tipas, kai asmenys, neturintys savo personalinių

kompiuterių, gali naudotis virtualių kompiuterių paslaugomis iš bet kurios viešos prieigos.

Darbalaukio, kaip paslaugos patogumas dar yra ir tame, jog šiuo atveju, nereikia papildomai

rūpintis savo duomenimis – viskas yra saugoma vienoje vietoje, kartu su pašto ar kitų programų,

tokių kaip „MSN“12

prisijungimo duomenimis. Vieni populiariausių šios paslaugos tiekėjų:

www.icloud.com.[8]

http://www.icloud.com/

15

Apţvelgus „Debesų“ kompiuterijos tipus, galima teigti, jog ši technologija yra pakankamai

lanksti vartotojų atţvilgiu, t.y. tinkanti įvairių sričių specialistams bei tenkinanti daugelį skirtingų

jų poreikių.

2.2 „Debesų“ technologijos charakteristikos

Esminė „Debesų“ kompiuterijos koncepcija yra ta, kad skaičiavimai vyksta "Debesyse"

t.y.apdorojimas (ir susiję duomenys) nėra nurodyti, ţinomi ar esantys nekintamoje vietoje (-ose).

Tai yra priešingybė, palyginti su modeliu, kada veiksmai yra vykdomi viename ar daugiau

specifinių serverių, kurie yra ţinomi. Visos kitos minėtosios koncepcijos yra pridėtinės ar

papildančios šią sąvoką.

Apskritai, „Debesų“ kompiuterijos vartotojai neturi savo fizinės infrastruktūros, kadangi

vietoje to, kad išvengtų arba minimalizuotų kapitalo išlaidas, perka „IaaS8“ paslaugą iš trečiųjų

šalių paslaugų teikėjų. Minėtieji vartotojai naudoja išteklius kaip paslaugą ir moka tik uţ išteklius,

kuriuos jie naudoja, bet ne uţ visą įrangos naudojimą. Dauguma „Debesų“ kompiuterijos tiekėjų

siūlo “paslaugų naudojimo” (angl. utility computing) skaičiavimo modelį, kuris yra analogiškas

tradiciniam paslaugų naudojimo modeliui (pavyzdţiui kaip elektra), tačiau kiti paslaugų tiekėjai

siūlo abonentinio mokesčio modelį.

Dalijantis "greitai gendančia ir nematerialia" skaičiavimo apkrova tarp daugelio vartotojų

galima pilnai apkrauti serverius, nes serveriai nėra be reikalo palikti nenaudojami, o tai gali gerokai

sumaţinti išlaidas ir padidinti programos kūrimo greitį. Šio metodo šalutinis poveikis yra tai, kad

bendras kompiuterio naudojimas ţymiai padidėja, nes klientai neturi inţinieriaus, reikalingo esant

didţiausioms apkrovų normoms. Be to, "padidintas spartos pralaidumas" leidţia gauti tą patį.

„Debesis“ tampa vis daugiau susijusi su maţomis ir vidutinėms įmonėms (MVĮ)13

, nes daugeliu

atveju jos negali turėti tokių išlaidų kaip didelės IT kompanijos. MVĮ13

taip pat paprastai turi

maţesnę esamą infrastruktūrą su maţiau biurokratijos ir daugiau lankstumo, bei maţesniu kapitalo

kad nusipirktų vidines technologijas. Be to, MVĮ13

besivystančiose rinkose paprastai neturi didelių

liktinių infrastruktūrų, tokiu būdu perėjimas prie debesų sprendimų yra paprastesnis.

Toliau bus apţvelgtos pagrindinės „Debesų“ kompiuterijos charakteristikos.

2.2.1 „Debesų“ kompiuterijos greitis

Pagrindinė „Debesų kompiuterijos“ teigiama savybė yra jos greitis. Priešingai negu namų

kompiuterio atveju, vartotojo neribos jokie „geleţies“ trūkumai. Šiuo metu kalbama apie tokį

pritakymą, kad vos prireikus, vartotojas gali pervesti papildomą sumą pinigų paslaugos tiekėjui ir

tokiu būdu, po paslaugos apmokėjimo, vartotojui suteikiami didesni resursai.

16

Vienintelis faktorius, ribojantis vartotojo galimybes yra interneto greitis. Kadangi visi

duomenys iš serverių yra siunčiami interneto ryšiu, vartotojui tektų turėti interneto liniją,

tenkinančią jo poreikius. Tam, kad būtų galima išvengti šios problemos, kompiuterių valdymą

stengiamasi kuo labiau supaprastinti ir visas komandas siųsti nedideliais XML14

failais, kad

vartotojui uţtektų parsisiųsti tik vaizdą.

Kalbant apie „Debesų“ kompiuterija platesne prasme, netik kaip apie nutolusį darbalaukį,

galima paminėti, kad „Debesų“ kompiuterija vistiek suteikia didesnį naudojimosi greitį. Vartotojui

nebereikia kurti atskirų paskyrų visose tarnybose, kuriomis jis naudojasi - pakanka tik turėti vieną

(šiuo metu labiausiai yra paplitusi „Google“ integracija) vartotojo paskyrą ir atsivers galimybės

naudotis didţiuliu kiekiu įvairių interneto tarnybų.

2.2.2 „Debesų“ kompiuterijos kaina

Didţiulis kiekis „Debesų“ kompiuterijos paslaugų yra nemokamos, o tai jau yra privalumas.

Tačiau kalbant apie ateitį, numatoma, jog šios paslaugos bus apmokestintos, nors dabartiniu metu

ne visos paslaugos yra mokamos. Galima išskirti keletą brangiausiai apmokamų „Debesų“

kompiuterijos aspektų – tai programinė ir techninė įrangos.

Kadangi esama pakankamai maţai programinės įrangos, kaip paslaugos pavyzdţių (ir jie visi

nemokami), labai sunku kalbėti apie jos apmokėjimo būdus. Tačiau, bent jau dabar yra planuojami

naudoti du mokėjimo būdai:

1. abonentinis mokestis;

2. licenzija visam laikui.

Abonentinio mokesčio atvejis atveria labai puikias programinės įrangos apmokėjimo

galimybes. Jeigu plačiai paplistų šis atvejis, vartotojui nebereiktų mokėti didţiulės kainos uţ

programinę įrangą, kurios vėliau jam gali ir neprireikti. Tarkim, staiga prireikia sukurti pristatymą

verslo susitikimui, tačiau nėra tam skirtos programinės įrangos. Abonentinis mokesčio pagalba,

vartotojas galės išsisukti nuo pilnos programinės įrangos kainos, nes pakaks tik „išsinuomoti“

programos licenciją tam laikui, kuriam programa bus reikalinga. Tokiu būdu bus galima sutaupyti

nemaţai pinigų, kitaip tariant, neišleisti pinigų nebereikalingiems produktams.

Kuomet kalbama apie „Debesų“ kompiuteriją ir paliečiamas techninės įrangos apmokėjimas,

visuomet minimas tik apie vienas variantas: abonentinis mokestis, kuis yra didţiulis privalumas

visiems vartotojams. Vartotojui nereikia mokėti uţ techninę įrangą kuri jam yra nereikalinga.

17

Tereikia mokėti tik uţ tokį kiekį resursų ir tik tą laiką, kuris bus reikalingas. Tarkime, vartotojui

šiuo metu kompiuteris reikalingas tik darbui. Vartotojas, apsilankęs „Debesų“ kompiuterijos

paslaugas teikiančios kompanijos puslapyje uţsisakote nedidelį kiekį techninės įrangos resursų. Ir

naudojatės jais tol, kol jie jam yra reikalingi bei patenkina vartotojo poreikius. Galbūt po poros

mėnesių, jei vartotojas sugalvos, kad nori paţaisti naujausią NHL ţaidimo versiją, savo paskyroje

uţsisako didesnes galimybes, sumoka paslaugos tiekėjui ir jau gali ţaisti naujausius ţaidimus,

sumokėjęs vos keletos ar keliolikos litų mokestį. Toks apmokėjimo būdas, netik yra ţymiai

pigesnis, bet ir leidţia vartotojui nesukti galvos dėl įrangos, viskas ko jam reikia, tai tik nurodyti

reikiamą kiekį resursų. „Debesų“ kompiuterijos naudotojai išvengia kapitalo išlaidų (CAPEX)15

įrangai, programinei įrangai ir paslaugoms, kai jie moka tiekėjui tik uţ tai, ką jie naudoja.

Suvartojimas yra paprastai skaičiuojamas uţ naudojimą arba uţ abonementą (pagal laiką) ir tai

įvykdoma su maţomis arba be jokių išankstinių išlaidų. Kiti šio metodo privalumai yra tai, kad yra

išvengiamos didelės kliūtys įeiti į rinką, infrastruktūra ir ištekliais yra dalinamasi, maţas valdymo

lygis ir tiesioginis priėjimas prieįvairių programų. Apskritai, vartotojai gali nutraukti sutartis bet

kuriuo metu (tam, kad išvengti dėl investavimo rizikos grąţos ir neapibrėţtumo) ir paslaugos yra

daţnai teikiamos susitarus dėl paslaugų lygio (SLA)16

su finansinėmis nuobaudomis.

Pagal Nicholas Carr, informacinių technologijų strateginė svarba maţėja, nes technologijos

tampa standartizuotos ir daug pigesnės. Jis teigia, kad „Debesų“ kompiuterijos pavyzdţių perėjimas

yra panašus į privačių gamyklų jėgos generatorių poslinkį ir komunalinių pajėgumų įrangą 20

amţiaus pradţioje.Nors įmonės galėtų sutaupyti išankstines kapitalo išlaidas, bėgant laikui gali

sutaupyti ne daug, o gal net iš tiesų mokėti daugiau uţ nuomojamos technologijos sąnaudas. Tais

atvejais, kai kapitalo išlaidos galėtų būtų santykinai maţos, arba kur organizacija turi daugiau

lankstumo dėl jų kapitalo lėšų, negu jų einamosios veiklos biudţetas, „Debesų“ modelis negalėtų

suteikti didelę ekonominę prasmę. Kiti veiksniai, turintys įtaką potencialių kaštų taupymo dydţiui,

yra įmonės. Duomenų centro efektyvumas, palyginant su „Debesų“ tiekėjų, įmonės esamos veiklos

sąnaudomis, „Debesų“ kompiuterijos įgyvendinimo lygiu ir funkcionalumo vykdomo „Debesyse“.

Paslaugos uţ kurias kai kurie „Debesų“ tiekėjai taiko mokesčius (daţnai taikomas papildomas

mokestis uţ didelę atmintį arba aukštų procesoriaus apkrovą) yra duomenų įėjimo ir išėjimo srautai,

duomenų kiekis talpykloje (matuojama GB-mėnesiui), I/O uţklausos, uţklausų suformavimas ir

GET uţklausos, IP4 adresai ir apkrovų balansavimas.

Taigi, apţvelgus „Debesų“ kompiuterijos kainodarą, galime teigti, jog tiek šiuo metu, tiek

ateityje, „Debesų“ technologijos kainodara yra lanksti, tačiau nėra stabili ir tikslinga. Kiekvienas

apţvelgtas atvejis turi privalumų ir trūkumų.

18

2.2.3 Platus platformų palaikymas

Dabartiniai „Debesų“ kompiuterijos pavyzdţiai pasiţymi plačiu platformų palaikymu. Kokia

iš to nauda? Tai reiškia, kad savo kuriamais dokumentais galima naudotis visuose kompiuteriuose.

Nesvarbu, kokia operacinė sistema bus įdiegta ar naudojamama kompiuteryje, vistiek vartotojas gali

ir toliau naudotis savo dokumentais bei kitomis jam reikalingomis nutolusiomis programomis. Taip

yra dėl serverio programinės įrangos. Kadangi visa programinė įranga ir dokumentai yra talpinami

serveryje, vartotojui nebūtina turėti reikiamą programinę įrangą, visu tuo pasirūpina serverio

administratorius.

2.2.4 „Debesų“ kompiuterijos svarba komandiniame darbe

Šis punktas įpatingai svarbus turėtų būti visiems, kuriems universitete, mokykloje ar darbe

daţnai tenka atlikti komandinius darbus. Pritaikant „Debesų“ kompiuteriją, galima labai patogiai

dirbti komandinį darbą, naudojantis tuo pačiu dokumentu. Pavyzdţiui, naudojant „Google Docs“

programų paketą, vienu metu su vienu dokumentu gali dirbti iki 20 ţmonių. Kiekvienas jų gali

gyvai matyti, kurias dokumento vietas redaguoja kiti. Taip pat, naudojantis integruotas greitojo

susirašinėjimo programos pagalba galima aptarti kiekvieną pakeitimą. Tai tikras išsigelbėjimas ir

laiko sąnaudų minimalizavimas, kuomet reikia paruošti bendrą darbą. Atskirai pasiskirstyti dalis ir

išlaikyti vientisumą yra labai sunku, o kartu redaguojant dokumentą šis darbas labai supaprastėja.

2.2.5 Lengvas darbo atlikimas

Dar vienas svarbus aspektas kasdieniam vartotojui yra darbo sudėtingumas. Naudojantis

„Debesų“ kompiuterijos ir nutolusio darbalaukio paslaugomis, darbas labai supaprastėja. Visų

pirma, vartotojui visiškai nereikia rūpintis programinės ir techninės įrangos prieţiūra. Visa įranga

pasirūpina tos srities specialistas, vartotojui pakanka tik pranešti apie klaidas ar iškylančius

keblumus. Taip pat jam nereikia rūpintis iš kur gauti reikalingą programinę įrangą, nes visa

reikalinga įranga jau būtų įdiegta vartotojo naudojamoje paskyroje, ar jam tereikėtų ją pasirinkti iš

visų programų sąrašo.

Vienintelis dalykas kurį reikia išmanyti – tai pačios programos naudojimas. Tačiau šiomis

dienomis, kai programų grafinės sąsajos yra vis labiau supaprastinamos, su tuo problemų neturėtų

iškilti.[5]

19

Taigi, išanalizavus „Debesų“ technologijos charakteristikas, galime daryti tokias išvadas, jog

taikant šią technologiją:

1. Gerinama organizacijų darbo kokybė/našumas;

2. Sumaţinamos laiko sąnaudos;

3. Lengvinamas darbas komandose – jis tampa efektyvesnis;

4. Platus platformų palaikymas;

5. Lanksti „Debesų“ technologijos kainodara.

20

3. DABARTINIAI „DEBESŲ“ KOMPIUTERIJOS PRITAIKYMO

PAVYZDŢIAI

Pirmojoje bei antroje magistro baigiamojo darbo dalyse buvo aptartos „Debesų“tehcnologijos

architektūra bei charakteristikos. Šioje baigiamojo darbo dalyje bus atspindėtos jau įvykdytos

praktinio „Debesų“ technologijos pritaikymo būdai bei galimybės.

3.1 “Google Apps“ pavyzdys

Turbūt, visiems geriausiai ţinomas pavyzdys yra „Google Apps11

“ (ţr.5pav.).Šis programinės

įrangos paketas suteikia daugybę galimybių vartotojams. Bene daţniausiai naudojama „Google

Apps“11

paslauga yra “Gmail“17

. Ši pašto tarnyba pasiţymi savo patikimumu, greitaveika, didele

talpa, nemaţu plėtinių skaičiumi.

5. pav. „Google Apps“

Priregistruodamas vieną paskyrą „Google“, vartotojas taip pat gauna daugybę kitų Google

Apps11

paslaugų, tokių kaip:

“Google Docs“ – tai jau ne kartą minėtas pavyzdys šiame darbe. „Docs“ - puiki biuro

programų alternatyva, su kuria galima patogiai kurti reikalingus dokumentus: rašyti tekstinius

dokumentus, kurti lenteles, bei ţinoma sudarynėti pristatymus.

„iGoogle“ – tai dar vienas labai puikus, bet maţai paplitęs „Google“ įrankis. Šio įrankio

pagalba galima susikurti savo individualų namų puslapį, jame susidėlioti pageidaujamą turinį

norima tvarka.

21

„Google Calendar“ – patogaus kalendoriaus paslauga. Šis įrankis puikiai tiks tiems, kas

mėgsta suţymėti visą savo dienotvarkę kalendoriuje ir nori tiksliai ţinoti, ką ir kada yra suplanavę.

Visa „Calendar“ grafinė sąsaja yra labai paprasta ir jokiam naujokui neturėtų iškilti problemų ja

naudojantis.

„Google Reader“ – RSS srautų skaitytuvas. „Reader“ pagalba vartotojas gali patogiai susidėti

visus RSS srautus į vieną vietą, suskirstyti juos į kategorijas. Paprasta „Reader“ sąsaja leidţia

greitai perprasti sistemą ir negaišti laiko aiškinantis kur galima rasti papildomas funkcijas.

Būtina pabrėţti, jog minėtosios paslaugos dar nėra visos „Google Apps11

“ suteikiamos

galimybės, tačiau tai yra pagrindinės ir daţniausiai taikomos technologijos šiuolaikiname versle.

3.2. “New York Times“ pavyzdys

Galbūt tai ir nėra įdomiausias pavyzdys, tačiau jis labai puikiai parodo „Debesų“

kompiuterijos pranašumus. „NY Times“ redakcija nusprendė internete patalpinti ir suteikti

nemokamą prieigą prie daugybės metų laikraščio archyvo ir tam jie nesunaudojo nei vieno bito savo

resursų. Jie tai padarė naudodamiesi jau minėta šiame darbe „Amazon EC2“ technologija. „New

York Times“ išsinuomavo „Amazon“ organizacijoje teikiamus resursus ir taip uţ nedidelę kainą

suteikė puikią paslaugą savo vartotojams. Visa tai buvo padaryta naudojantis „Debesų“

kompiuterijos pagrindu.

3.3 „iCloud.com“ pavyzdys

Priėjome prie pačio įdomiausio šiuo metu egzistuojančio „Debesų“ kompiuterijos pavyzdţio.

„iCloud.com“ suteikia nemokamą nutolusį darbalaukį. Vartotojui pakanka tik uţsiregistruoti ir jis

jau gauną prieigą prie nutolusio darbalaukio. Ką jis ten gali veikti? Vartotojas gali atlikti beveik

visas jam reikalingas kasdienes funkcijas: kurti biuro dokumentus, naudotis kalendoriumi, pašto

programa ir atlikti daugelį kitų reikalingų darbų.(ţr.6 pav.)

6.pav. www.icloud.com darbastalio pavyzdys

http://www.icloud.com/

22

Kitaip negu „Google Apps“11

atţvilgiu, „ iCloud.com“ nėra tik programinės įrangos rinkinys.

Naudodamasis „iCloud.com“, vartotojas gauna atskirą darbalaukį, kurio išvaizda ne daug kuo

skiriasi nuo „Windows“ operacinės sitemos grafinės sąsajos. Galima konfigūruoti darbalaukio foną,

spalvas ir nemaţą dalį išvaizdos. Programos taip pat yra išvaizdţios ir yra įdiegti visi darbui su

nuotraukomis, muzika reikalingi įrankiai. Deja, ši paslauga kol kas yra tik bandomojoje stadijoje.

Todėl ji kol kas pilnai palaiko tik „Internet Explorer“ naršyklę, taip pat yra įdiegtas dalinis

naršyklės „Firefox“18

palaikymas. Išmėginus šią paslaugą su naršykle „Firefox“18

,galima teigti, jog

viskas veikia gerai, tik naudojantis „Firefox18

“ grafinė sąsaja tampa kiek lėtesne. Svarbiausia, kad

visa tai nieko nekainuoja. Beje, failų talpinimui vartotojui bus suteikti 3GB vietos, kas

pagrindiniams dokumentams yra tikrai pakankamai, juolab, kad programinė įranga nėra

įskaičiuojama į šią vietą.[4,8]

Abibendrinus „Debesų technologijos“ pavyzdţius galima teigti, jog, nepaisant šios sistemos

naujumo, „Debesų“ sistemos pritaikomumas praktikoje yra pakankamai platus bei efektyvus.

23

4. „DEBESŲ“ KOMPIUTERIJOS PERSPEKTYVOS

Kokios yra debesų kompiuterijos perspektyvos mes galime tik spėlioti. Viena ţaidimų

kompanija planuoja per artimiausius keletą metų perkelti ţaidimus iš vartotojų kompiuterių į savo

serverius. Kai tai arodytų praktiškai? Šiuo metu tai įsivaizduojama taip: vartotojas apsilanko

ţaidimų kompanijos tinklapyje, ten nusprendţia, kurį ţaidimą jis nori ţaisti, nusiperka ţaidimo

licenciją ir gauna prisijungimo duomenis. Gavęs prisijungimo duomenis parsisiunčia reikalingą

nedidelę programėlę, kurios pagalba vartotojo darbas bus sinchronizuojamas su ţaidimu serveriu.

Kokia iš to nauda? Vienas svarbiausių dalykų yra tai, kad tokiu atveju jam nebebus reikalingas

galingas kompiuteris. Visos ţaidimui reikalingos operacijos bus atliekamos ţaidimo serveryje, o

vartotojui uţteks geros interneto linijos priimti ţaidimo vaizdui ir siųsti valdymo komandoms.

Tačiau čia susiduriama su didţiausia „Debesų“ kompiuterijos pritaikymo problema. Ji iškyla visų

sričių „Debesų“ kompiuterijos pritaikymui. Tai yra didţiulis resursų kiekis. Kaip namų vartotojui

resursai beveik nebebus reikalingi, tačiau paslaugų tiekėjui reikės didţiulio kiekio resursų. Visa tai

atsiremia į didelį finansų poreikį. Taip pat įdomu, kokio dydţio pradinio kapitalo reiktų norint

sukurti pilnai funkcionuojantį debesų kompiuterijos tinklą ir suteikti galimybę naudotis juo

dideliam kiekiui vartotojų? Jau dabar „Google“ yra padariusi kaţką panašaus, tačiau tai dar nėra

pilnas išpildymas. „Debesų“ kompiuterija turėtų suteikti galimybę naudotis tokiomis ir dar

kokybiškesnėmis paslaugomis, kaip „iCloud.com“. Kokia mūsų laukia ateitis „Debesų“

kompiuterijos pritaikyme 2013 metais, - niekas neţino. Kompiuterinės technologijos, ypač

besisiejančios su internetu tobulėja ir kinta labai greitai. Kas taps nauju rinkos lyderiu ir sugebės

geriausiai patenkinti rinkos poreikius taip pat niekas neţino. Tačiau kol kas, naujasis lyderis

privalės integruoti „Debesų“ kompiuterijos sprendimus, pasirūpinti savo sistemos lankstumu ir

plačiu jos pritaikymu.

4.1“Debesų“ kompiuterijos teikiama nauda

Toliau bus siekiama apţvelgti „Debesų“ kompiuterijos teikiamas naudas. „Debesų“

kompiuterijos naudas galima suskirstyti į tris grupes: verslui, IT specialistams bei galutiniams

naudotojams.

1. Nauda verslui. Nepatiriami investicijų į IT įrangą ir jos nusidėvėjimo kaštai. Kapitalo

išlaidos pakeičiamos operacinėmis išlaidomis. Įsigydamas IT paslaugas, vartotojas moka tik uţ tiek

IT resursų, kiek tuo metu naudoja. Jam nereikia investuoti nei į aparatinę, nei į programinę įrangą,

bandant nuspėti ateities poreikius. O poreikiui išnykus, rūpintis, kaip visa tai efektyviai panaudoti.

24

Tiekiamos aukščiausio lygio paslaugos net ir mažam verslui. „Debesų“ kompiuterijos paslaugų

architektūra leidţia saugiai bei efektyviai paskirstyti bendrus IT resursus tarp kelių paslaugų

naudotojų. todėl korporatyvinio lygio (pvz., laiškų, laiko, resursų planavimo programinę rangą ar

atsargines duomenų kopijas) paslaugas be didelių investicijų į IT įrangą gali įsigyti ir maţos

įmonės. Nauda verslui pasiţymi ir „Debesų“ technologijos lankstumu. IT paslaugų įsigijimas

verslo poreikius gali patenkinti per kelias valandas, kuomet įrangos įsigijimas bei jos paruošimas

gali uţtrukti iki kelių mėnesių. „Debesų“ kompiuterijos paslaugos taip pat garantuoja greitą

paslaugų atstatymą – veiklos tęstinumą, bei apimčių pakeitimą, atsiţvelgiant į verslo cikliškumą

(pvz., pasikeitusi rinkos situacija, sezoninis, projektinis, pikinis poreikis).Taip pat galime išskirti ir

darbo optimizavimą. „Debesų“ kompiuterija – rutininių bei naujo tipo IT paslaugų organizacijoje

pirkimas iš išorės, kuris ne tik taupo kaštus, bet atlaisvina vidinius ţmogiškuosius resursus

aukštesnio prioriteto darbams įgyvendinti. Visą prieţiūrą ir administravimą atlieka paslaugų tiekėjo

darbuotojai - savo srities profesionalai.

2. Nauda It specialistams. Trumpas sprendimo įdiegimo laikas. Neprarandamas laikas ir

sąnaudos, susijusios su infrastruktūros ar IS19

pirkimu, instaliavimu, prieţiūros specialistų

parengimu – projektas gali startuoti kur kas anksčiau. Aukštas savitarnos lygis. IT resursus galima

uţsisakyti ir valdyti internetu (pvz., virtualias darbo vietas, virtualius serverius, saugyklas,

testavimo aplinkas, kt.). Aukštas paslaugų patikimumo lygis. Paslaugos yra teikiamos iš visus

saugumo bei verslo tęstinumo reikalavimus atitinkančių duomenų centrų, naudojant virtualizacijos

sprendimus. Pastarieji pasiţymi mobilumu: sugedus fiziniam serveriui virtuali mašina yra

automatiškai perkeliama į kitą veikiantį fizinį serverį per kelias minutes.

3. Nauda Galutiniams vartotojams. Mobilumas. „Debesų“ kompiuterijos principas leidţia

paslaugomis naudotis visur, kur tik yra internetas. Sumažinamos kliento kapitalines investicijos ir

todėl paţemina pradinį "slenkstį", nes infrastruktūra priklauso tiekėjui. Paslaugos prieinamos arba

skirtos galutiniams vartotojams bei smulkiam verslui. Neprisirišimas prie įrangos ir vietos – prieiga

galima iš visur nepriklausomai nuo naudojamos įrangos (PK20

, mobilių). Daugiavartotojiška nuoma

– bendras resursų ir kaštų pasidalijimas tarp daugelio vartotojų uţtikrinant infrastruktūros

centralizaciją vietovėse su maţesniais kaštais (nekilnojamas turtas, elektra, aptarnaujantis

personalas ir pan.) bei įrangos didesnę apkrovą (lokalios sistemos daţnai tepanaudoja 10-20% skirtų

resursų). Greitas adaptavimas, išplečiamumas – pagal poreikį išskiriami ar sumaţinami resursai

(CPU21

), atmintis ar tinklo pralaidumas). Monitoringas – stebimas produktyvumas. Patikimumas

padidinamas pertekliniais resursais (vienok, pagrindinės paslaugos turėjo sutrikimų nuo perkrovų ir

IT vadybininkai maţai ką galėjo pagelbėti). Saugumas – padidėja dėl centralizuoto valdymo ir

25

koncentruoto saugumo specialistų dėmesio. Nenutrūkstamumas pasiekiamas per efektyvesnį resursų

naudojimą, efektyvesnes sistemas ir pan. [10]

4.2 „Debesų“ technologijos rizikos

Siekiant išvengti duomenų prieigos prie savo duomenų, reikia įsigilinti į tiekėjo saugumo

politiką.

1. Privilegijuoti vartotojai – kas turi išskirtinę prieigą prie duomenų, kaip samdomi ir

priţiūrimi tie administratoriai;

2. Reguliaciniai sutikimai – uţsitikrinimas, kad tiekėjas nusiteikęs priimti išorinį auditą ir

rūpinasi saugumo sertifikatais;

3. Duomenų lokacija – pasidomėjimas, ar tiekėjas leidţia valdyti duomenų saugojimo vietą;

4. Duomenų segregacija – pasitikrinimas, kad šifravimas galimas visose fazėse ir jis sukurtas

patyrusių profesionalų;

5. Atstatymas – išsiaiškinimas, kas nutiks duomenims jų paţeidimo atveju; ar uţtikrinamas

pilnas duomenų atstatymas ir kaip ilgai jis trunka;

6. Tiriamasis palaikymas – uţklausimas, ar tiekėjas turi galimybę nustatyti kokią nors nelegalią

ar netinkamą veiklą;

7. Ilgaamţiškumas – suţinojimas, kas nutiks tiekėjui nutraukus veiklą; kaip bus graţinti

duomenys ir kokiu formatu. [2]

Taigi, geriausias būdas nustatyti duomenų atstatymą - yra bandymas juos gauti – paprašyti

senų duomenų ir paţiūrėti, kaip ilgai tai uţtrunka. Patikrinti duomenų saugumą yra sunkiau; vienas

būdų pačiam šifruoti duomenis.

4.3 „Debesų“ technologijos pritaikomumas versle

Terminas „Debesų“ kompiuterija plinta kaip virusas ir tampa bene kiekvienos didesnės

informacinių technologijų (IT) specialistų konferencijos pagrindine tema. Ir ne veltui, nes „Debesų“

ekonomika paprasta – nebereikia investuoti į nuosavą IT, o prireikus galima naudotis „Debesų“

kompiuterija kaip paslauga ir mokėti tik uţ tai, kuo naudojamasi. Tad kodėl gi nesivadovauti šia

technologija, jei galima efektyviau dirbti neišleidus IT didţiulių sumų? Tyrimų bendrovės „IDC7“

duomenys parodo sparčiai populiarėjančios technologijos tempus – jau 2013 metais daugiau nei

pusė naujų verslo įmonių naudosis būtent „Debesų“ kompiuterijos sprendimais.

26

Verslo sėkmė priklauso nuo gebėjimo konkuruoti tiek Lietuvos, tiek pasaulio rinkose. Pigios

darbo jėgos poreikis nebėra toks aktualus, o didesnį pranašumą įmonėms suteikia gebėjimas dirbti

greitai ir produktyviai, sukuriant pridėtinę vertę. Turbūt labiausiai prie to prisideda darbo procesų

automatizavimas, apie kurį buvo kalbama ir prieškriziniu laikotarpiu, ir sunkmečiu, bet iki šiol jis

asocijavosi tik su dideliais kaštais, brangiai kainuojančiais specialistais bei ilgalaikiais diegimo

projektais. Suprantama, kad buvo sudėtinga įţvelgti naudą, kurią ţadėjo IT pardavėjai.

„Debesų“ ekonomika patraukli tuo, jog uţuot investavus į duomenų centro, techninės bei

programinės įrangos infrastruktūrą, visa tai galima įsigyti kaip paslaugą. Tokiu būdu investicines

lėšas ir laiką verslas gali skirti savo pagrindinei veiklai ir taip didinti konkurencinį pranašumą.

„Debesų“ kompiuterijos rezultatas: uţ paslaugas atsiskaitoma mėnesiniais mokėjimais, mokama uţ

tiek, kiek sunaudojama, o likusios lėšos gali būti skirtos verslo augimui.

Kitas, ne maţiau svarbus „Debesų“ kompiuterijos bruoţas – sprendimų ar projektų

įgyvendinimo greitis. Įsigyti šią paslaugą ir pradėti ja naudotis galima per dieną ar keliasdešimt

minučių, o IT įrangos įsigijimas ir pritaikymas gali uţtrukti iki kelių mėnesių. Taigi, didėja rizika,

jog projektai nebus įgyvendinti laiku, o bendrovė praras daug lėšų.

„Debesų“ kompiuterijos paslaugos išsiskiria lankstumu. Automatizuoto verslo lankstumas

priklauso nuo IT infrastruktūros pritaikymo. Kuo greičiau keičiamos IT sistemos „kaladėlės“, tuo

sparčiau galima prisitaikyti prie verslo pokyčių. Kintant verslui ypač aktualu, jog IT infrastruktūra

būtų lengvai ir greitai valdoma: neliktų nepanaudotų resursų, ar nesusidarytų situacija, kai jų

trūksta.

„Debesų“ technologijos pagalba galimas rizikos eliminavimas. Verslo aplinka yra itin

dinamiška, verčianti greitai reaguoti į pokyčius. Tuo tarpu investicija į techninę ir programinę

įrangą tokioje aplinkoje yra gana rizikinga ir ne visuomet išpildanti verslo lūkesčius. Naudojantis

„Debesų“ kompiuterijos paslaugomis, galima kurti, bandyti, eksperimentuoti neskiriant daug lėšų ir

tokiu būdu verslo riziką sumaţinti iki minimumo.

Naujojo modelio skeptikams, abejojantiems dėl duomenų saugumo ir sistemų patikimumo,

galima būtų priminti, jog tai nėra nauja, tai visada buvo ir bus svarbu. Pasirenkant naująjį IT

valdymo modelį – IT kaip paslaugą – būtina įvertinti paslaugų tiekėjo kvalifikaciją, patirtį,

technologinius pajėgumus, ţmogiškuosius išteklius, kuriuos verslas gali skirti IT ar pagrindinei

veiklai.

27

„Debesų“ kompiuterijos poreikį diktuoja ne rinkos dydis, o verslo poreikiai. Šios paslaugos

savo ekonomiškumu yra prieinamos visoms įmonėms, nes joms nereikia didelių investicijų. Daţnai

prie verslo sėkmės prisideda ne tik investicijų dydis, bet ir tai, kaip greitai patenkinami verslo

poreikiai – tuo debesų kompiuterijos koncepcija ir yra patraukli. Bendrovės, pirmosios

įgyvendinusios esminius IT infrastruktūros pokyčius, gali daugiau laiko skirti pagrindinei veiklai ir

tapti konkurencingomis globalioje rinkoje. Todėl sėkmingas verslas turėtų drąsiai taikyti naujoves ir

nuolat ieškoti būdų, kaip efektyviau vykdyti veiklą.[12]

28

5. „DEBESŲ“ TECHNOLOGIJOS PRAKTINIS PAGRINDIMAS

VERSLO VALDYMO SISTEMOS „NETSKAITA“ ATVEJU.

5.1 Įmonės pristatymas

UAB „Prototechnika“ (ţr. 7 pav.) - viena seniausiai veikiančių verslo valdymo informacinių

sistemų kūrėjų Lietuvoje (įkurta 1990 metais). Pagrindinė šios organizacijos veikla – programinės

įrangos kūrimas, diegimas ir palaikymas. Visas UAB „Prototechnika“ 60 ţmonių kolektyvas dirba

keturiuose miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.

7 pav. UAB „Prototechnika“ logotipas

Auganti ir savo veiklą plečianti UAB „Prototechnika“ sėkmės pagrindu laiko savo

darbuotojus, todėl, kaip bendrovė, suinteresuota didinti savo potencialą, ugdant savus darbuotojus

bei ieškant gabių ir perspektyvių asmenybių.

5.2 Produkto „NetSkaita“ pristatymas

Verslo valdymo ir apskaitos sistemų kūrėja UAB „Prototechnika“ klientams pasiūlė

buhalterinės apskaitos programą internete „NetSkaita-account“. „Debesų“ kompiuterijos principu

sukurta programa leidţia Lietuvos apskaitos bendrovėms visą klientų apskaitą tvarkyti internete, o

jų klientams reikiamus duomenis siųsti bei pasiimti vos prisijungus prie sistemos iš bet kurios

pasaulio vietos.

Vadinamoji „Debesų“ kompiuterija (angl. Cloud Computing) automatizuoja IT sistemas taip,

kad internete naudojamos programos visiškai pakeičia verslo ar personalo valdymo, apskaitos ir

kitas naudojamas įprastines programas. IT evoliuciją iki „debesų“ kompiuterijos lėmė vartotojų

poreikis turėti mobilias darbo vietas, kuriose būtų pasiekiami visi įmonės resursai, o darbas vyktų

taip pat sklandţiai, kaip ir įprastinėje darbo vietoje. Tai vartotojo poţiūris. Tuo tarpu verslui buvo

aktualu ir tai, kad jis gali sutaupyti IT administravimo ir prieţiūros lėšas, programinė įranga

internete yra pigesnė, todėl pradinės investicijos yra maţesnės, planuoti išlaidas yra daug paprasčiau

29

– priėmus naują darbuotoją ar išsiplėtus kitame regione nereikia pirkti licenzijų naujoms darbo

vietoms, įsigyti papildomos įrangos. Be to, klientams ir uţsakovams labai patogu bendrauti su

įmonės darbuotojais bei spręsti darbinius reikalus programomis naudojantis internete. [20]

5.3 Projekto „NetSkaita“ tikslai

Kuriant „NetSkaita“ produktą, buvo nustatyti projekto tikslai kuriais vadovaudamasi UAB

„Prototechnika“ sukūrė ši produktą. Tikslai yra šie:

1. Sukurti produktą, kurio pagalba būtų įgyvendinta paslaugų sistema skirta įmonėms, asmenims

(apskaitininkams), atliekantiems apskaitą kitoms firmoms. Galutiniai vartotojai (klientai) yra

įmonės, perkančios apskaitos atlikimo, revizijų ir kt. paslaugas iš apskaitinių. Klientai perka

paslaugas iš apskaitinių.

2. Pateikti kartu su produktu plačią paslaugų sistemą, - saugius WWW23

, duomenų serverius

apskaitos kompanijos ir ryšio tiekėjų patalpose ir jų prieţiūrą. Galutinių klientų mokymosi,

egzaminavimo ir pagalbos sistemos call centrą, kurio pagalba apskaitos kompanijoms būtų galima

mokyti, egzaminuoti, testuoti galutinius vartotojus.

3. Sukurti internacionalų produktą, dirbantį ne viena pasaulio kalba (Anglų, Lietuvių, Latvių, Estų)

atitinkantį Lietuvos, Latvijos, Estijos apskaitos specifiką.

4. Produktą kuriant ir vystant naudoti 18 metų UAB „Prototechnika“ patirtį, siekiant maţinti naujo

produkto sukūrimo, palaikymo, diegimo, vadybos funkcijų naudojimo kaštus.[20]

5.4 Projekto „NetSkaita“ pagrindimas

UAB “Prototechnika” atliko tyrimą, kurio metu apklausė smulkaus ir vidutinio verslo įmones

apie apskaitos atlikimo paslaugų įkainius. Buvo nustatyta, kad smulkaus ir vidutinio verslo (SVV)

įmonės, samdydamos apskaitos atlikimo paslaugas kas mėnesį moka nuo 100 iki 500 eurų

apskaitos paslaugų atlikimo mokestį. Taip pat jos patiki savo verslo finansinę informaciją, kurios

konfidencialumą sutartimis įsipareigoja uţtikrinti apskaitą atliekančios įmonės. Paslaugas

perkančios įmonės taip pat linkusios įvesti pirminius dokumentus, nes jos atlieka tai dabar, o

apskaitininkai tik dubliuoja jų darbą (pvz. įmonės spausdina vaţtaraščius, o po to apskaitininkai

įveda juos į savo buhalterines programas). Tyrimo metu paaiškėjo pagrindinės problemos su

kuriomis susiduria SVV įmonės, perkančios apskaitos paslaugas:

30

1. atsiranda pridėtiniai laiko ir piniginiai kaštai pristatant dokumentus arba aiškinantis telefonu

atliktų buhalterinių operacijų turinį;

2. įmonės rezultatai gaunami neoperatyviai (iki 50 kalendorinių dienų nuo operacijos atlikimo

datos);

3. nėra galimybės operatyviai valdyti įmonės kreditorinių ir debitorinių įsiskolinimų;

4. nepatogu vykdyti sandėlio apskaitą: sunku valdyti prekių atsargas, stebėti prekių paklausos

kitimo dinamiką ir pan.;

5. vykdant sandėlio apskaitą dubliuojama ne tik dalis gaunamų pirminių dokumentų, bet ir daţnai

įsigyjamos apskaitos programos, kurių funkcionalumo SVV įmonės pilnai neišnaudoja.

Įmonės, teikiančios apskaitos paslaugas irgi susiduria su šiais neigiamais veiksniais:

1. sunku planuoti darbus dėl didelio darbo apimties ir atlikimo daţnumo svyravimų;

2. įmonės neprognozuojamai reikalauja papildomų ataskaitų, kurioms operatyviai parengti reikia

skirti papildomo laiko, ţmogiškųjų ir kitų išteklių;

3. paslaugas perkančios įmonės sandėlio apskaitą daţniausia atlieka tam nepritaikytoje “Microsoft

Office EXCEL” programoje, todėl sunku įgyvendinti FIFO24

atsargų nurašymo metodą.[20]

31

5.5 SSGG analizės sampratai ir buhalterinės apskaitos sistemos „NetSkaita“

SSGG analizė.

SSGG analizė yra vertinga, norint atlikti bet kurio produkto veiklos strateginį planavimą.

SSGG analizė yra pagrindinis modelis, nurodantis produkto strateginių planų vystymo kryptį ir

suteikiantis jiems pagrindą. SSGG (arba kitaip- SWOT) analizės metodas padeda įvertinti ne tik

savajį produktą, bet ir tai, kaip jis sugeba prisitaikyti prie išorinės aplinkos pokyčių. SSGG atspindi

stiprybes (ką prodyktas yra pajėgus efektyviai atlikti), silpnybes (ko produktas negali atlikti),

galimybes (potencialiai naudingos sąlygos produktui) ir grėsmes (potencialiai nenaudingos sąlygos

produktui).

Buhalterinės apskaitos sistemos NETSkaita SSGG analizė:

Vidinių veiksnių stiprybės:

Tvarkingas ir išsamus informacijos pateikimas;

Nuolatinis sistemos atnaujinimas;

Informacija lietuvių, anglų ir latvių kalbomis;

Spartus sistemos veikimas;

Demonstracinės sistemos aprašas;

Sistemos diegimo vadovas;

Stilingas ir subtilus sistemos dizainas;

Pastovus aptarnaujančių darbuotojų darbo grafikas;

Bendradarbiavimas su uţsienio organizacijomis;

Galimybė pateikti klausimus elektroniniu būdu;

Sistema nereikalauja didelių resursų;

Patikima duomenų apsauga;

Į sistemą įdiegtas vieningas serverio saugumo kontrolės centras;

Sistemos prienamumas;

Sistemos mobilumas;

Atitinka apskaitos tvarkymo reikalavimus.

32

Vidinių veiksnių silpnybės:

Nepritaikyta neįgaliesiems;

Sistemos sudėtingumas vartotojo atţvilgiu;

Privilegijuoti vartotojai;

Duomenų atstatymo neaiškumas;

Sistemos ilgaamţiškumas;

Interneto problemos;

Sistemoje yra klaidų;

Vartotojo įgūdţiai ir kvalifikacija;

Sistema pritaikyta vidutiniam verslui;

Vienos naršyklės palaikymas;

Buhalterinės apskaitos ir CRM29

sistemų apjungimas;

Nepasitikėjimas lietuvių sukurtu produktu.

Išorinių veiksnių galimybės:

Programų plėtojimo galimybės;

Partnerystė su uţsienio organizacijomis ir kitomis įstaigomis;

Praktinių ir teorinių patarimų pateikimas D.U.K.;

Siekti tobulinti sistemos išorinį patrauklumą; patogumą;

Elektroninių paslaugų plėtimo galimybė;

Sistemos pritaikomumas mobiliosioms technologijoms.

Išorinių veiksnių grėsmės:

Naujų mokesčių įvedimas;

Įmonių konkurencijos augimas remiantis „Debesų“ kompiuterijos technologija;

Neigiamas visuomenės poţiūris į naują technologiją;

Naujų technologijų atsiradimas.

33

5.6 Verslo valdymo sistemos „NetSkaita“ SSGG analizės detalizacija

5.6.1 Vidinių veiksnių stiprybės

Tvarkinga ir išsami vartotojo sąsaja, sistemos vartotojas daţnai apie sistemą sprendţia iš jos

sąsajos, o ne iš sistemos funkcionalumo. Prastai (varganai) suprojektuota sąsaja gali būti

katastrofiškų vartotojo klaidų prieţastimi, todėl projektuojant sąsają būtina į tai atsiţvelgti. Prasta

vartotojo sąsaja yra pagrindinė prieţastis, kodėl daugelis programinės įrangos sistemų yra

nenaudojamos. Ţmogiškųjų veiksnių (ergonomikos) specialistai apie sąsają mąsto bihevioristinės

teorijos terminais: sąsaja turėtų būti kaţkoks mechanizmas, kuriame atsispindėtų galimybės sukelti

vartotojo veiksmus (reakcijas) ir būtų nustatomas atitinkamas grįţtamasis ryšys. Sąsaja turi būti

tinkama vartotojo uţduotims spręsti (ieškoti reikiamos informacijos, skaityti tekstą, stebėti

iliustracijas ir pan.). Grafinės sąsajos dizaineriams - tai estetiškai ir suprantamai pateiktas

informacijos srautas. Informacijos turinio specialistams - tai išsami dalykinė informacija, pateikta

įvairiomis priemonėmis. Vartotojo sąsajos modelis - vartotojo sąsaja yra sudaryta iš tokių elementų:

Koncepcinis vartotojo modelis (angl. conceptual model) - kaip vartotojas supranta savo

uţduotį ir ko jis siekia. Čia yra uţkoduotas ţmogaus individualus kompiuterinės sistemos

vertinimas - kaip pasinaudodamas šia sistema ţmogus galės pasiekti savus tikslus. Šis koncepcinis

modelis dar vadinamas ţmogaus elgesio schema.

Informacijos pristatymas (arba ţenklų kalba), kurį ţmogus mato kompiuterio ekrane (angl.

presentation language) - kaip ţmogus bendrauja su informacija. Ţmogaus veiksmų kalba (angl.

action language) - kokius veiksmus, norėdamas išspręsti uţduotį, atlieka ţmogus. Informacijos

valdymo metodus programos kūrėjas jau yra numatęs iš anksto - tai yra interaktyvumą skatinančios

priemonės. Ši kalba - tai bus ţodţiai ar komandos, kurias vartotojas įves iš kompiuterio klaviatūros,

rinksis iš meniu, ar pasirinks kokius nors objektus su pele.

Įdiegimo modelis (angl. implementation model). Šia dalimi domisi kompiuterių mokslo

specialistai. Objektinė vartotojo sąsaja - tai naujausias būdas, kuriuo vartotojo koncepcinis

uţduoties vaizdas yra perkeliamas į kompiuterinę terpę. Objektinę vartotojo sąsają apibūdina

persidengiantys langai, meniu, piktogramos, mygtukai ir kita (WIMP sąsaja - windowed, iconed,

mouse, pull-down menu). Kuriant tinkamą vartotojo sąsają, joje siekiama imituoti tuos veiksmus,

34

kuriuos ţmogus su objektais atlieka realioje kasdieninėje aplinkoje. Vartotoją, kaip ţmogų,

apibūdinantys teiginiai yra šie:

1. Vartotojai reaguoja į objektus ir taip suvokia aplinką;

2. Vartotojai klasifikuoja objektus;

3. Vartotojo elgesio kontekste (atsiţvelgiant į tuos tikslus, kurių siekia vartotojas), visi

objektai susijungia į vieningą visumą. Išsišakojantys keliai ir sintetinės erdvės: interakcinėje

literatūroje reikia rašyti ne tai, kas įvyko. Gausybė variantų “kas įvyktų jeigu atsitiktų” išpučia viso

informacijos turinio apimtį ir autoriaus uţduotį padaro neţmoniška (sudėtingumas išauga

eksponentine linkme). Interaktyvumas gali būti suprastas kaip išsišakoję keliai, kurių kiekvienas

turi būti parašytas ir susietas su likusiais. Kuo daugiau pasirenkamų kelių, tuo ţaismingesnis

skaitymas, tuo sudėtingesnis ir daugiau darbo autoriui.

Istorijos tinklas sudėtingėja įtraukiant naujus interaktyvumo taškus. Autoriui tenka daryti

esminį sprendimą - skirti laiką, kuris būtų sunaudotas pasakojimo literatūriniam išbaigtumui,

interaktyvumo sukūrimui. Kiek reikia interaktyvumo, kas istorija taptų interaktyvia?

Interaktyvumui sukurti išsišakojančių kelių skaičius gali būti didinamas, kol skaitytojas patirs tam

tikrą laisvę pačiame tekste. Šios laisvės ribos yra apibrėţtos - tai tam tikra fikcinė erdvė, kurioje

skaitytojas gali kaţkaip pasielgti. Čia akivaizdus interaktyvumo ir turinio turtingumo konflikto

sprendimas (atsisakoma vieno, kad būtų sudarytos sąlygos egzistuoti kitam). Interaktyvaus

pasakojimo kūrimas yra techniškai sudėtingas darbas, tačiau yra dar viena problema. Kokia

reprezentacijos forma yra interaktyvi reprezentacija. Pasikeitimas iš tiesinio į daugiatiesinį ar

erdvinį-laikiną modelį, yra pasikeitimas reprezentacijose. Interaktyvioje istorijoje nėra esminių

pasakojimo elementų. Dėl pasakojimo pabaigos čia reikia kovoti (jei pasakojimas bus trumpas ir

nereikšmingas, tuomet skaitytojas nepatirs pasitenkinimo). Skaitytojo uţdavinys - pasiekti, kad

pasakojimas ir veiksmas uţsibaigtų reikšminga ir patenkinančia pabaiga. Pasakojimas kuriamas tik

per asmenines identifikacijas, kurias ţiūrovas sukuria, remdamasis momentine informacija.

„NetSkaita” sistemoje, vartotojo sąsaja išdėstyta suprantamai net ir paprasčiausiam vartotojui.

Pastebėta tendencija ta, jog ateities sistemos turi buti sukurtos tokios, kad ir ţmogus nemokantis

elgtis arba neturintis ţinių šioje srityje galetų lengvai naudotis sistema.

Nuolatinis sistemos atnaujinimas. Verslo aplinka keiciasi gana staigiai. Kinta paklausa,

didėja konkurencija, ji globalizuojasi. Todėl verslo procesai smarkiai kinta ir tampa sudėtingesni.

Imonėms, norint atlaikyti tokia konkurenciją, reikia greitai bei kruopščiai optimizuoti pagrindines

uţduotis, spėti su besikeičiančia aplinka. Verslo procesu valdymo sistemos sistemingai valdo

35

organizacijos procesus: paleidţia procesus; analizuoja rezultatus; padeda juos pagerinti.

Informacinių sistemų prieţiūra (angl. „system maintenance“) – tai esamos informacinės sistemos

(IS) aptarnavimas, teikiant įvairias jos prieţiūros paslaugas, bei aprūpinimas įvairiomis

priemonėmis sistemos veiklai ir jos gerinimui. Tuo tarpu informacinės sistemos palaikymas (angl.

„system support“) apibrėţiamas kaip pačios sistemos keitimas, šalinant atsiradusius trūkumus,

gerinant atitikimą su tikrove arba pritaikant ją pasikeitus įrengimams ar reikalavimams.

Kiekviena sistema turi būti priţiūrima ir palaikoma, jeigu norima, kad sistemos naudingumas

esamoje aplinkoje nesumaţėtų. Sistema yra tvirtai susieta su savo aplinka. Į aplinką įdiegiama

sistema pakeičia ją, todėl keičiasi ir reikalavimai sistemai. Tikėtina, kad reikalavimai sistemai keisis

jau sistemos kūrimo metu, todėl net ir naujai pateikta sistema neatitiks reikalavimų.

Apibendrinant prieţiūros ir palaikymo veiksmus, juos galima suskirstyti į tris tipus:

IS klaidų taisymas – tai trūkumų taisymas, kad informacinė sistema atitiktų reikalavimus.

IS pritaikymas skirtingai darbo aplinkai - tai sistemos atnaujinimas, kad ji veiktų ir kitoje

aplinkoje (pavyzdţiui, kitame kompiuteryje) nei buvo įdiegta iš pradţių.

Sistemos funkcijų modifikavimas arba praplėtimas - siekiant patenkinti naujus reikalavimus,

sistema atnaujinama.

Informacija lietuvių, anglų ir latvių kalbomis. Sistema yra pritaikyta naudoti biuro (verslo),

namų ir švietimo įstaigų kompiuteriams, joje yra lietuvių, latvių, anglų kalbos.(ţr.8 pav.). Sistemos

daugiakalbiškumas palengvina bendradarbiavimą su įmonės uţsienio partneriais ir duomenų

apsikeitimą tarp klientų ir jų partnerių naudojamų sistemų. Visa tai leidţia tiksliai ir laiku pristatyti

prekes savo klientams, įgalina centralizuotą kainodaros, skolų ir kitų kritinių įmonės veiklos sričių

valdymą. Išsamūs prekybos ir logistikos duomenys visuomet laiku pateikiami įmonės vadovams.

8.pav. sistemos „NetSkaita“ daugiakalbystė

http://lt.wikipedia.org/wiki/Informacin%C4%97_sistema

http://lt.wikipedia.org/wiki/Paslauga

http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=%C4%AEranga&action=edit&redlink=1

36

Tarptautiniu mastu dirbančiai korporacijai, ieškančiai verslo valdymo sistemos

korporatyviniam darbui šis aspektas bus tikrai svarbus. Tai turėtų įvertinti ir įmonės, ketinančios

savo sistemoje talpinti informaciją keliomis kalbomis. Vertinant sistemos daugiakalbiškumą reikia

įvertinti šiuos aspektus:

Kokiomis kalbomis gali būti pateikta vartotojo sąsaja?

Ar vartotojo sąsajos vertimą galima koreguoti?

Kokiomis kalbomis galima publikuoti tekstus sistemoje?

Paieškos sistemos adaptavimas;

Kaip paskirstomi objektai tarp kalbinių versijų?

Kaip kalbinės versijos susiejamos tarpusavyje?

Jei jau diegiama verslo valdymo sistema, kuria naudosis korporacijos darbuotojai,

atstovaujantys ją skirtingose valstybėse ir kalbantys skirtinga kalba, gal reikėtų ir vartotojo sąsajos

jų gimtąja kalba? Tai gali būti nebūtina, jei visi darbuotojai pakankamai gerai kalba, tarkime

angliškai, ir pagrindinė sistemos sąsaja pateikiama būtent angliškai. Tačiau jei korporacijos centrinė

būstinė yra Olandijoje, sistemą sukūrė vietinės rinkos verslo valdymo sprendimo įmonė ir sąsają

pateikė gimtąją olandų kalba, o likę korporacijos padaliniai yra Londone, Pekine ir Madride?

Idealiu atveju sistemos kūrėjai turėtų pasiūlyti sąsają visomis keturiomis kalbomis ar bent jau anglų

kalba. Kitas galimas sprendimas – sąsajos vertimo galimybę. Jau minėta anksčiau, jog vidinė sąsaja

gali būti saugoma kaip šablonai, kurie atskirti nuo paties programinio kodo, tad turėtų būti įmanoma

uţsakovui pačiam išversti sąsają į bet kokią kitą kalbą, tačiau ar investuojant į verslo valdymo

sprendimą bus norima investuoti dar ir į sąsajos vertimą?

Dėl daugybės kalbų, rašmenų įvairovės ir rašybos skirtumų ne visada įmanoma tą patį tekstą

pateikti viename puslapyje. Taip yra dėl naudojamų skirtingų simbolių/ koduočių (encoding). Kai

vienoje koduotėje yra ribotas 256 simbolių skaičius, sudarytas iš vienos kalbos ar giminingų kalbų

abėcėlių ir papildomų simbolių, tokių kaip skyrybos ţenklai, matematinių operacijų ţenklai,

techninei literatūrai reikalingi simboliai. Skirtingose koduotėse tas pats simbolis gali turėti

skirtingus kodus, būtent todėl ne visada įmanoma teisingai atvaizduoti tekstą skirtingomis kalbomis.

37

1. lentelė

Koduotės poveikis skirtingų simbolių atvaizdavimui

UTF-8 Windows-1257 Iso-8859-1

EN - qwerty

LT - ąčęėįš

RU - йцукен

EN - qwerty

LT - ąčęėįš

RU - ??????

EN - qwerty

LT - àèæëáð

RU - ??????

Tai vadinamos ASCII25

koduotės. Ši situacija turi dvi galima išeitis. Pirmoji – naudoti

skirtingas koduotes skirtingų kalbinių versijoms pateikti. Tam reikės parengti atskirus šablonus

kiekvienai kalbinei versijai. Kita išeitis – unikodo naudojimas. Ketvirtoji unikodo versija savyje

įtraukia 96477 [18] kodus, skirtus ţymėti daugeliui pasaulio kalbų abėcėlių simboliams,

ideografiniams rašmenims ir papildomiems simboliams. 1 lentelėje (ţr.1 lentelė) atkartotas vaizdas

naršyklės lange, kai tiems patiems simboliams atvaizduoti naudojamos skirtingos koduotės. UTF-

826

uţkoduoti simboliai buvo atvaizduoti teisingai, tokie, kokie ir buvo parašyti dokumento kode.

Deja, kitomis koduotėmis uţkoduoti simboliai atvaizduojami neteisingai. Atrodytų jog, unikodas

būtų idealus sprendimas, tačiau čia slypi tam tikra specifika. Visų pirma, verslo valdymo sistemoje

naudojamos turinio saugyklos (repository) turi būti suderinamos su unikodu. Tai reiškia, kad

saugykla, tarkime, duomenų bazė, turi simbolius saugoti būtent UTF-826

formatu. Kitas aspektas

yra toks, jog ASCII25

koduotė saugomas simbolis uţima 1 baitą arba 8 bitus, o UTF-826

simbolius

koduoja 1-4 bitų sekomis.[17] Tad vieno puslapio apimtis gali išaugti iki 4 kartų, tai reiškia, jog jis

vartotojui pateikiamas bus lėčiau.

Su skirtingų koduočių naudojimu glaudţiai siejasi ir paieškos sistema. Jei korporacijos

tinklalapyje publikuojama informacija keliomis kalbomis atitinkamai turi būti adaptuota ir svetainės

paieškos sistema. Viena ir ta pati paieškos sistema negali vienodai gerai veikti visose kalbinėse

versijose dėl parastos prieţasties – simboliai skirtingose kalbose interpretuojami skirtingai.

Tarkime, jog ieškome ţodţio „leader“ angliškoje svetainės versijoje. Paieškos sistemai, jei nėra

numatytos jautrumo didţiosioms ir maţosioms raidėms (case sensitive) funkcijos, ţodţiai „leader“,

„Leader“, „LeADeR“ ir panašios kombinacijos bus lygiareikšmės. Tačiau jei to paties ţodţio

ieškotume rusiškame vertime, ţodţiai „лидер“ ir “Лидер” būtų suprantami kaip du skirtingi

ţodţiai, jei būtų naudojama ta pati paieškos sistema kaip ir angliškoje kalbinėje versijoje.

Paskutinis aspektas, kurį reiki įvertinti kalbant apie kalbines versijas yra objektų ar resursų

paskirstymas tarp kalbinių versijų ir jų tarpusavio susiejimas. Akivaizdu, jog iliustracija su

olandišku tekstu, neturėtų būti publikuojama angliškoje svetainės versijoje. Reikia įvertinti kaip

38

sistema susidoroja su šituo uţdaviniu. Ar vis dėlto teks kiekvienai kalbinei versija tą pačią

iliustraciją paruošti atskirai.

Spartus sistemos veikimas. Tai vienas iš pagrindinių faktorių įtakojančių sistemos darbą.

Verslo valdymo sistemos privaldo uţtikrinti sklandų ir našų darbą. Prieš atsirandant „Debesų“

technologijoms, verslo valdymo sistemos būdavo sudiegiamos į kliento serverius. Uţ šiuos

serverius atsakydavo pats klientas. Atsiradus „Debesų“ technologijoms, ši atsakomybė nuo klientų

nukrito. Taip pat klientui sumaţina pastovuosius kaštus, tokius kaip administratoriaus išlaikymą bei

kintamus kaštus: serverių prieţiūrą bei pirkimą. Uţ sistemos našų darbą atsako UAB

„Prototechnikos“ darbuotojai. Visi darbuotojai yra kvalifikuoti specialistai, todėl uţtikrina sklandų

sistemos darba bei ţino su tuo susijusius sprendimus.

Demonstracinės sistemos aprašas. Vartotojo vadovas – tai pagrindinis dokumentas, skirtas

galutiniams sistemos vartotojams, instruktuojantis vartotoją, kas turi būti atlikta. Vartotojo vadove

aprašomos sistemos naudojimo instrukcijos yra pateikiamos pagal veiklos sritis. Veiklos sritys yra

skirstomos į veiklos procesus, o pastarieji į procedūras, kuriose pateikiamas vartotojo veiksmų

sistemoje aprašymas. Procedūrų aprašyme pateikiamos ne tik detalios vartotojų veiksmų sistemoje

instrukcijos, bet ir susijusi veiklos informacija bei pavyzdţiai. Vartotojo vadovas – tai internetinis

ţinynas, kurį galima bet kada atsiversti, prie jo prieiti. Jame lengva surasti reikiamą informaciją,

naršyti po įvairius procedūrinius lygius, atitinkamoje schemoje, pasirenkant dominančią veiklos

sritį, procesą bei procedūrą. Taip pat svarbu paminėti, jog vien tik nusiprikti verslo valdymo

sistemą, bei ją įsidiegti įmonėje nepakanka. Norint optimizuoti savo verslo procesus, reikia išmanyti

sistemą ir ţinoti, kaip ja naudotis. UAB „Prototechnika“ yra parengusi „NetSkaita account“

demonstracinį sistemos aprašą, kurio pagalba vartotojui yra lengviau dirbti bei orietuotis sistemoje.

„NetSkaita account“ demonstracinį sistemos aprašą sudaro:

Pirkimų vykdymas;

dokumentų išrašymas ir registravimas apskaitoje;

Uţsakymų valdymas;

Kainų ir nuolaidų valdymas;

Atsargų valdymas;

Atsargų savikainos apskaita (savikainos keitimo valdymas) ;

Gamyba;

Konsignacijos valdymas;

Kasos dokumentų išrašymas ir registravimas apskaitoje;

Banko dokumentų registravimas apskaitoje;

Mokėjimo pavedimų paruošimas;

Avanso apyskaitų registravimas;

39

Skolų apskaita;

Ilgalaikio turto apskaita;

Intrastato ataskaitų pildymas;

Galimybė dirbti su lokalia kasininko darbo vieta ir importuoti duomenis į „NetSkaitą“;

Apskaitos mokesčių apskaičiavimas ir registravimas apskaitoje;

Metinės finansinės atskaitomybės paruošimas;

Vykdymas ir analizė atskiriems verslo centrams.

Sistemos diegimo vadovas. Naudojama naršyklė Windows Internet Explorer turi būti ne

ţemesnės versijos, nei 8 versija. Jei versija ţemesnė, rekomenduojama ją atsinaujinti, o atnaujinimą

galima atsisiųsti iš „Microsoft“ internetinio puslapio. Naudojamos naršyklės „Windows Internet

Explorer“ versiją galima pasiţiūrėti paleidę naršyklės programą ir pasirinkę meniu punktą About

Internet Explorer (ţr.9 pav.):

9 pav Windows Internet Explorer 8 versija

Korektiškam programos „NetSkaita“ atidaromų langų atvaizdavimui rekomenduojama

nustatyti monitoriaus skiriamąją gebą „1280x1024“ pikselių. Ją galima nustatyti aktyvavus

Windows -> Control panel monitoriaus parametrų nustatymo mygtuką „Display“ ir atidarytame

lange pasirinkus nustatymų lapelį „Settings“. „NetSkaita“ verslo valdymo sistemos ataskaitų

duomenis gali pateikti PDF formatu, todėl būtina, kad programos naudotojo kompiuteryje būtų

įdiegta programa Adobe Reader , kurios versija būtų ne ţemesnė nei 7.0.[19]

Stilingas ir subtilus sistemos dizainas. Verslo valdymo sistemos rinkoje yra labai didelis

pasirinkimas įvairiausių programų. Bet kai kurių iš jų dizainas yra visiškai nesuderintas ir ne

stilingas. Tai turi įtakos darbuotojui dirbančiam su sistema, kadangi jis didţiąją darbo laiko dalį

praleidţia prie sitemos. Jei spalvos „pjaunasi“,t.y. nesuderinamos, tai darbuotojui tikrai nėra saugu

dirbti prie tokios sistemos. Šis minusas taip gali ir atsiliepti darbuotojo sveikatai pvz.: akims.

Vienas iš privalumų yra „NetSkaita“ verslo valdymo sistemos dizainas - jis yra krupsčiai suderintas

40

ir pitaikytas vartotojui. Spalvos neerzina, sistemos meniu išdėstytas stilingai ir suprantamai. Vos

pamačius pradinį sistemos langą, galima pagal dizainą galima spręsti, kad tai yra sistema,

pasiţyminti profesionalumu.

Pastovus aptarnaujančių darbuotojų darbo grafikas. Įmonės, nusipirkusioms tam tikrą verslo

valdymo sistemą, daţniausiai pasirašo aptarnavimo sutartis. Šių sutarčių esmė yra suteikti

visokeriopą pagalbą klientui bet kokiu klausimu, susijusiu su verslo valdymo sistema. Daţniausiai

sutartyje nurodamas darbuotojų darbo grafikas, kada kuris darbuotojas budi prie telefono ir

sprendţia su sistema susijusias problemas. Jeigu sutrinka verslo valdymo sistemos darbas, įmonė

negali sklandţiai uţtikrinti savo darbo. Tuo atvėju budintis darbuotojas privalo kaip įmanoma

greičiau sureguoti į susidarius incidentus ir spręsti. UAB „Prototechnika“ taip pat pasirašo sistemos

„NetSkaita“ aptarnavimo sustartis, kuriose yra nurodytas darbuotojų aptarnavimo laikas, bei

regavimo laikas į incidentą. Šiuo atveju, klientas jaučiasi saugus, nes bet kuriuo atveju UAB

„Prototechnikos“ darbuotojai jį apatarnaus ir sureguos į susidariusia situaciją.

Bendradarbiavimas su užsienio organizacijomis. “Microsoft“ partnerių programa pripaţįsta

įmonės profesinę patirtį, apdovanoja ją uţ jos poveikį technologijų rinkai ir pateikia priemones bei

išteklius, padėsiančius verslui tapti pelningu, nepriklausomai nuo jo dydţio ar srities. Trijų lygių

narystė su didėjančiomis privilegijomis kiekviename tolesniame lygyje reiškia, kad galima

prisijungti tokiame lygyje, kuris atitinka verslo strategijas. Panaudokite savo narystę savo

įgūdţiams plėsti, galimybėms ir pardavimams padidinti bei klientams palaikyti.

Galimybė pateikti klausimus elektroniniu būdu. Dirbant su UAB“Prototechnikos“ produkto

E-CRM27

sistema, visada yra galimybė valdyti informaciją apie kliento pateiktas uţklausas

pretenzijas. Šio modulio pagrindinės sprendimo funkcijos aptarnavimas – tiesioginis ir atviras ryšys

su klientu. Klientai bet kuriuo metu internetinėje E-CRM27

sistemoje turi galimybę:

operatyviai pateikti uţklausas, pastabas, pasiūlymus;

stebėti jų perţiūrėjimo bei vykdymo būsenas;

sulaukti profesionalios konsultacijos rūpimu klausimu;

vertinti kiekvieno specialisto vizito suteiktą naudą.

Sistema nereikalauja didelių resursų. Kadangi verslo valdymo sistema „NetSkaita“ yra

sukurta „Debesų“ technologijų pagrindu, todėl sistemai nereikia didelių resursų. Pakanka turėti

asmeninį kompiuterį su optimaliais parametrais ir prieiga prie interneto. Kitais aspektais pasirūpina

UAB „Prototechnikos“ duomenų centras, kuris išskiria reikiamus resursus uţ tam tikrą kainą.

Darbui su programa „NetSkaita“ reikalingi kompiuterio parametrai yra pateikti 2 lentelėje. (ţr.2

lentelė).

41

2. lentelė

Sisteminiai reikalavimai darbo vietai

Procesorius: Nuo 1,5 Ghz

RAM Atmintis: 2 GB

Tinklo adapteris: 100Mbit/s

Ryšio kanalo iki serverio greitaveika: 64Kbps

Operacinė sistema: Windows XP, Windows 7

Naršyklė: Internet Explorer 8 ir naujesnė

Programa ataskaitų peržiūrai: Adobe Reader 7.0 ir naujesnė

Šaltinis: https://www.netskaita.lt/netskaita64/Images/Anonymous/LoginHowto.aspx

Patikima duomenų apsauga. Ar saugumas yra problema? Šiandien programų inţinerijoje

gerai ţinomos priemonės, metodai kokybiškai ir saugiai programinei įrangai kurti. Vis dėlto,

spaudimas kuo greičiau į rinką paleisti naują programinę įrangą, ar jos versiją, daugeliu atvejų yra

svarbesnis nei reikalavimai saugumui ar potencialių grėsmių studija.

Grėsmės kompiuterinėms sistemoms gali būti suskirstytos į keturis tipus:

1. Perėmimas (interception). Neleistinas prisijungimas prie sistemos. Įsibrovėliu gali būti

ţmogus, programa ar kita sistema.

2. Pertraukimas (interruption). Negalėjimas pasinaudoti saugomu objektu dėl jo praradimo,

neprieinamumo ar kt. Pvz., failas gali būti ištrintas, sugadinta techninė įranga.

3. Pakeitimas (modification). Nesankcionuotas duomenų ar kito objekto pakeitimas.

4. Klastojimas (fabrication). Neautorizuoti asmenys gali sufabrikuoti, suklastoti kompiuterinės

sistemos naudojamus duomenis. Pvz., įsibrovėlis gali įterpti melagingus įrašus duomenų

bazėje, atlikti negalimus, draudţiamus sandorius ar operacijas.

Verslo duomenų saugumas – opus klausimas kiekvienai įmonei, nesvarbu, kokio ji dydţio ir

kiek darbo vietų turi. Tiek maţas, tiek didelis verslas nori būti saugus. Naudojamas saugus HTTPS

protokolas. Visi tarp vartotojo kompiuterio ir serverio perduodami duomenys yra koduojami ir

apsaugomi. Serveris išimtinai vienas valdo sąveiką su duomenimis ir kitais serveriais. Daromos ir

saugomos 7 dienų duomenų bazių kopijos. Duomenų serveris turi dubliuotą maitinimo šaltinį. Visi

„NetSkaita“ sistemoje esantys duomenys yra dubliuojami. Net ir sutrikus vienai iš grandţių

sistemos darbas ir toliau vyksta sklandţiai. Tai yra profesionali serverio prieţiūra.

Į sistema įdiegtas vieningas serverio saugumo kontrolės centras tikrina kiekvieną kliento

uţklausą. Kliento kompiuteris atsakingas uţ vartotojo sąsajos perpaišymą bei komandų siuntimą

https://www.netskaita.lt/netskaita64/Images/Anonymous/LoginHowto.aspx

42

serveriui. Bet kuriuo atveju jis negali įtakoti serverio elgesio. Aplikacijų serveris - programinės

įrangos rinkinys (software framework), skirtas efektyviam vartotojo programinės įrangos

naudojimui. Aplikacijų serveriuose naudojamos kliento - serverio programos (client server

applications), tiekiančios pvz. duomenų bazių SQL28

ar specifinius aplikacijų servisus, tuo jie

skiriasi nuo failų serverių. Taigi aplikacijų serveris - tai komponentų sistema, programinės įrangos

vartotojams prieinama per toje sistemoje įdiegtą API3.

Terminas "aplikacijų serveris" daţnai naudojamas Java platformos serveriuose, kur aplikacijų

serveris veikia kaip išplėsta virtuali mašina, skirta aplikacijoms vykdyti, valdanti prisijungimus prie

duomenų bazių ir web klientų prisijungimus.

Sistemos prienamumas. Programa ir duomenys pasiekiami iš bet kurio kompiuterio, kur yra

internetinis ryšys. Duomenys prieinami kiekvieną savaitės dieną, 24 valandas per parą. Patogiu

laiku ir norimoje vietoje galima valdyti visą įmonės veiklą. O tai svarbu ţmonėms, norintiems dirbti

iš namų ar iš kitų pasaulio vietų. Pvz.: įmonės darbuotojas išvyksta į komandiruotę ir jam reikia

matyti tam tikrus imonės duomenis. Paprastai jis to padaryti negali, nes sistema yra monės viduje ir

veikia tam tikrose darbo vietose. Šioje vietoje pagelbsti „Debesų“ technologijos, kurių pagalba

vartotojas gali prisijungti prie sistemos iš bet kurios pasiaulio vietos ir matyti norimą informaciją.

Taip pat tai pagelbėja įmonei, jei darbuotojas suserga ar dėl kaţkokios prieţasties negali atvykti į

darbo vietą o jo resursai įmonėje yra labai reikalingi. Tuomet darbuotojas gali puikiausiai darbuotis

namuose. Paprastai matomos tentencijos informacinių technologijų srityje, jog darbuotojai gali

dirbti iš skirtingų pasaulio vietų, skirtingų regijonų. Kitaip tariant, įmonė gali būti registruota

vienoje valstybėje, tačiau joje dirbantys darbuotojai - iš skirtingų valstybių.

Sistemos Mobilumas. Įmonei persikėlus į kitas patalpas, verslo valdymo sistemą lengva

perkelti į jas. Šiuo atveju, atkrinta kabelių klojimo sąnaudos, serverio transportavimo sąnaudos bei

laiko sąnaudos, konfigūruojant sistemą ir pritaikant prie tinklo. „Debesų“ technologijos yra

nepakeičiamos įmonėms, kurioms tenka kraustytis iš vienos vietos į kitą, ar plėsti savo veiklą,

atsidarant naujus padalinius visame pasaulyje.

Atitinka apskaitos tvarkymo reikalavimus. Apskaita – tai procesas, kurio metu registruojama,

klasifikuojama, kaupiama ir perduodama finansinė informacija. Apskaita yra vadinama verslo

kalba, nes ji yra ryšio priemonė, perduodant finansinę informaciją. Ji tiksliai atspindi įmonės būklę

ir specifinius jos bruoţus tam tikru laiko momentu. Apskaita teikia bazinius duomenis, kuriais

suinteresuoti asmenys naudojasi priimdami įvairius sprendimus. Laisvosios rinkos sąlygomis

suinteresuoti asmenys gali būti tiek vidiniai, tiek ir išoriniai.

43

Apskaitai keliami uţdaviniai:

1. uţtikrinti turto apsaugą;

2. laikytis ūkinę veiklą reguliuojančių teisės normų;

3. teikti informaciją apie įmonės valdymą;

4. teikti informaciją išoriniams informacijos vartotojams.

Buhalterinė apskaita apima ūkinių operacijų registravimą, analizę, apibendrinimą ir

finansinės atskaitomybės parengimą. Svarbiausia jos paskirtis - išoriniams finansinės atskaitomybės

vartotojams. suteikti ţinių apie turtą, kuriuo disponuoja įmonė, nurodyti, kam tas turtas priklauso,

informuoti, kokį pelną uţdirbo ar kokį nuostolį įmonė patyrė per tam tikrą ataskaitinį laikotarpį ir

kaip savininkai paskirstys uţdirbtą pelną. Visa informacija tvarkoma prisilaikant Bendrųjų

apskaitos principų.

LR Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatyme nurodyta, kad visos įmonės, turinčios

juridinio asmens teises, pildo tokias finansinės - atskaitomybės formas:

balansą;

pelno (nuostolio) ataskaitą;

pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitą;

finansinės būklės pakitimų (pinigų srautų) ataskaitą;

paaiškinamąjį raštą.

Uţ aplaidų ar apgaulingą finansinės apskaitos vedimą įmonių vadovai ir buhalteriai gali

būti nubausti. Todėl sistema „NetSkaita“ yra sukurta laikantis visų Lietuvos Respublikos apskaitos

tvarkymo įstatymų bei Viešosios įstaigos Audito ir apskaitos tarnybos pateiktais verslo apskaitos

standartais. Ir bet kokie įstatymų ar standartų pakeitimai įtakoja sistemos darbą.[15]

5.6.2 Vidinių veiksnių silpnybės

Nepritaikyta neįgaliesiems. Labai svarbus visuomenės dalykas yra integravimas neįgaliuosius

į darbo rinką. To pasekoje verslo valdymo sistemos turėtų būti pritaikytos dirbti ir darbuotojui,

kuris turi tam tikrą negalią. Produkte „NetSkaita“ trūksta pritaikomumo neįgaliems ţmonėms.

Šiame produkte galėtų būti pritaikytos tokios funkcijos:

1. Naudoti kompiuterį be ekrano. Sistema teikiama su pagrindiniu ekrano skaitytuvu, vadinamu

diktoriumi, kuris garsiai skaito tekstą, atsirandantį ekrane. Be to, turėtų būti parametrų, skirtų

teikti garso aprašus vaizdo įrašams ir valdyti dialogo langų atsiradimą

2. Pritaikyti sistemą, kad vaizdas būtų geriau matomas. Turėtų būti keletas parametrų,

padėsiančių padaryti ekrane rodomą tekstą geriau matomą. Pavyzdţiui, norint, kad ekranas

44

būtų lengviau matomas ir įskaitomas, būtų galimybė padidinti ekrano vaizdą, koreguoti

spalvas ir pašalinti nereikalingą animaciją bei fono vaizdus.

3. Didinamasis stiklas. Tai programa, padidinanti kompiuterio ekrano dalį ir padaranti jį

lengviau įskaitomą. Tai kur kas palengvina neįgaliojo darbuotojo darbo efektyvumą.

4. Diktorius. Diktorius - tai programa, kuri garsiai skaito ekrane rodomą tekstą. Tai palengvintų

darbą darbuotojams, turintiems regos negalią.

5. Ekraninė klaviatūra. Ekraninė klaviatūra - tai programa, suteikianti galimybę naudoti „pelę“

ar kitą įrenginį ir sąveikauti su klaviatūra ekrane.

Sistemos sudėtingumas vartotojo atžvilgiu. Sistemingai vertinti vartotojo sąsają yra brangus

procesas. Visa tai reikalauja mokslininkų paţinimo, tokių kaip psichologų parama ar dizainerių

grafika. Ji apima rengti ir vykdyti reikšmingus eksperimentus tipiniams vartotojams. Atlikus visą

įvertinimą, gali būti ekonomiškai įmanoma didelių ir brangių sistemų sukūrimas maţoms

organizacijoms su ribotais ištekliais. Yra daug paprastesnis, pigesnis būdas vartotojo sąsajos

vertinimui, kuris gali identifikuoti konkretaus vartotojo sąsajos dizaino trūkumų skaičių:

1. klausimynai, kurie rinktų informaciją apie tai, ką vartotojai ţino.

2. vaizdo įrašymo ir analizės tipiška sistema.

3. kodo programinė įranga, kuri renka informaciją apie labiausiai naudojamos įrenginius

ir daţniausiai pasitaikančias klaidas

Privilegijuoti vartotojai. Kas turi išskirtinę prieigą prie duomenų, kaip samdomi ir priţiūrimi

administratoriai. UAB „Prototechnika“ puslapyje ar kitais informacijos šaltiniais turi būti pateikta

informacija kaip yra apsisaugoma nuo privilegijuotų vartojų. Kas gali patekti į klientų duomenų

bazes. Taip turi būti pateikta informacija kaip yra uţkertamas kelias, kad duomenys nebūtų

paskleisti į viešają erdvę. Tai labai svarbus aspektas klientams, nes kiekvienas klientas yra

suinteresuotas išsaugoti komercinę paslaptį. Bei šis informacijos pateikymas didins produkto

paklausą, o tuo pačiu ir pasitikėjimą iš kliento pusės. O tai yra naudinga produktui, nes jis gali

pritraukti daugiau naujų klientų.

Duomenų atstatymo neaiškumas. Išsiaiškinimas, kas nutiks duomenims jų paţeidimo atveju;

ar uţtikrinamas pilnas duomenų atstatymas ir kaip ilgai jis trunka. Klientas turi ţinoti kas atsitiks jei

tarkim duomenų saugyklose įvyks koks nors incidentas. Kaip tokiu atveju kliento duomenys bus

apsaugoti. Duomenys turėtų būti sinchronizuojami į kitus serverius ar į kitas saugias duomenų

talpyklas. Ši problema yra labai svarbi. Turėtų būti aišku kaip duomenys bus archyvuojami ir per

kiek laiko atstatomi nuo incidento pradţios, su tikslu, kad duomenų atstatymo laikotarpis

neuţsitęstų per ilgai. Klientas negalės dirbti su verslo valdymo sistema, ko pasekoje patirs labai

45

dideles sanaudas. Visi šie dalykai turėtų būti įtraukti į kliento aptarnavimo sutartį, kurioje

atsispindėtų aiškiai parašyti terminai. Klientas, ţinodamas visus saugiklius dėl duomenų atstatymo,

gali jaustis saugus, kad jam reikšmingi duomenys nebus prarasti.

Sistemos ilgaamžiškumas. UAB „Prototechnika“ turi uţtikrinti, kad sistema bus naudojama

ilgai. Taip pat kad sistemą nuolatos atnaujins. Ir ji bus versijuojama. Neaiškus produkto vystymas

gali atbaidyti potecialų klientą. Todėl būtina suprasti tai, jog produkto ilgaamţiškumas yra labai

svarbus aspektas, norint pritraukti klientus. Įmonė turėtų uţtikrinti ir informuoti vartotoją, jog

nusipirkta sistema bus ilgaamţė ir palaikoma t.y. nuolatos atnaujinama.

Interneto problemos. Labai daţnai varototojai susiduria su problema, kai netikėtai dingsta

interneto ryšys. Tuomet klientai negali dirbti. Patiriamos sąnaudos darbuotojų atţvilgiu

(pvz.prastovos). „Debesų“ technologija yra paremta tuo, kad būtinai privalo būti interneto ryšys

norinti dirbti su sitema. Bet ši technologija neuţtikrina, kad būtų nepertraukiamas interneto ryšys.

Todėl ateityje įmonės, kuriančios verslo valdymos sistemas, turėtų rasti sprendimą, kaip sistemos

vartotojas galėtų dirbti net ir neesant interneto ryšiui. Kaip pavyzdys galėtų būti: dingus interneto

ryšiui, sistema vartotojo darbo vietoje susikurtų laikiną duomenų bazę, kurioje būtų saugomas

pradėtas darbas. Klietas galėtų toliau dirbti. O atiradus interneto ryšiui, duomenys būtų nusiųsti į

pagrindinę duomenų bazę. Taip būtų išvengta darbo prastovų, kai nėra interneto. Ţinoma šią idėja

reikėtų pletoti ir tobulinti.

Sistemoje yra klaidų. Kaip ir kiekvienoje naujoje sistemoje klaidos yra neišvengiamos. Todėl

labai svarbu jas pastebėti ir kaip įmanoma greičiau ištaisyti. Kaip pavyzdys, vartotojas dirba su

sistema. Sugalvoja jog jam reikia išeiti iš sistemos. Tokiu atveju jis eina meniu punktu „išeiti“ (ţr. 9

pav.), gaunamas dialogo langas, kuriame klausiama, ar vartotojas nori uţdaryti sistemos langą.

9.pav. Klaidos generavimas bandant išeiti iš sistemos

Šaltinis: https://www.netskaita.lt/NetSkaita64/FormMain.wgx?vwginstance=00dcc320ffa342568985808ff4321976

https://www.netskaita.lt/NetSkaita64/FormMain.wgx?vwginstance=00dcc320ffa342568985808ff4321976

46

Tačiau, jei vartotojas persigalvoja, kad jis nenori išeiti iš sistemos ir uţdaryti aktyvų langą,

paspaudţią „No“ mygtuka, tada sistema „pakimba“ ir interneto naršyklė graţina baltą langą.

Uţdarius šį baltą langą, vartotojas priverstas jungtis prie sistemos iš naujo. O tai yra sistemos

klaida. Taip pat susiduriama su klaida, eksportuojant duomenis iš sistemos į bet kokį formatą. Tai

yra labai svarbu klientui, norint atlkiti analizę tam tikrais pjūviais. Sistema neleidţia išeksportuoti

duomenų į tam tikrą formatą. Ši problema yra labai rimta ir turėtu būti kaip įmanoma skubiau

sprendţiama. Klaidos turi buti kuo greičiau pašalintos, nes sistema tada taptų nepatraukli klientui, o

visa tai silpnina produkto vardą.

Vartotojo įgūdžiai ir kvalifikacija. Šiandien klientų poreikiai yra labai įvairūs, o verslo

valdymo sistemos jiems tenkinti – ypač sudėtingos. Sistemos teikiama nauda organizacijai

priklauso nuo jos galimybių panaudojimo, kitaip tariant, nuo galutinio vartotojo ţinių ir įgūdţių.

Labai svarbu sklandţiai pereiti prie naujų veiklos procesų, įgyti verslo valdymo sistemos ţinių ir

įgūdţių, tačiau šis projekto etapas daţnai nepakankamai įvertinamas. Būtent tai, kad vartotojai

nesugeba įsisavinti sudėtingos sistemos, neretai tampa viena iš verslo valdymo sistemos diegimo

projekto nesėkmės prieţasčių. UAB „Protechnika“ turi vesti tam tikrus verslo valdymo sistemos

„NetSkaita“ mokymus, kurių pagalba apmokytų vartotojus, kaip reikia dirbti su sistema ir kaip ja

naudotis. Todėl šis procesas yra labai svarbus.

Sistema pritaikyta vidutiniam verslui. Šiuo metu, verslo valdymo sistema yra pritaikyta tik

vidutiniam verslui, o tai maţina „NetSkaita“ produkto konkurencingumą rinkoje. Kadangi didţiausi

pinigai ir didţiausia nauda gaunama produktą parduodant didelei įmonei ir daug smulkių įmonių,

todėl UAB „Prototechnika“ praranda gan didelę rinkos dalį, o taip pat ir dalį pelno. Todėk

rekomenduotina, jog sistema „NetSkaita“ būtų pritaikyta tiek didelei, tiek smulkiai įmonei.

3.lentelė

2011m. pradţia įmonių kiekis pagal jose dirbančių darbuotojų skaičių

2011 m. pradžia

Darbuotojų skaičius Įmonių kiekis

0–4 darbuotojai 78 952

5–9 darbuotoja 90 483

10–19 darbuotojų 98 790




150–249 darbuotojai 58 958 Šaltinis:http://db1.stat.gov.lt/statbank/SelectVarVal/Define.asp?MainTable=M4010220&PLanguage=0&PXSId=0&Sho

wNews=OFF

http://db1.stat.gov.lt/statbank/SelectVarVal/Define.asp?MainTable=M4010220&PLanguage=0&PXSId=0&ShowNews=OFF


47

Statistikos departamentas pateikė detalę informaciją apie įmonių kiekį pagal joje dirbančių

darbuotojų skaičių 2011 m. pradţioje (ţr. 3 lentelė), tačiau buhalterinės apskaitos standartai teigia,

jog[16]:

smulkiosios įmonės – įmonės, kuriose dirba vidutinis sąrašinis metinis darbuotojų

skaičius, ne didesnis kaip 9 ţmonės;

vidutinės įmonės – įmonės, kuriose dirba vidutinis sąrašinis metinis darbuotojų

skaičius, ne didesnis kaip 49 ţmonės;

didelės įmonės, kuriose dirba nuo 50 ţmonių ir daugiau.

4.lentelė

2011 m. pradţioje įmonėje dirbančių darbuotojų skaičius pagal buhalterinės apskaitos standartus

Įmonės dydis Darbuotojų skaičius Imonių skaičius

Smulkiosios įmonės 0-9 darbuotojai 169 435

Vidutinės įmonės 10 - 49 darbuotojų 234 365

Didelės įmonės 50 ir daugiau 226 470

Šaltinis:http://db1.stat.gov.lt/statbank/SelectVarVal/Define.asp?MainTable=M4010220&PLanguage=0&PXSId=0&Sho

wNews=OFF

Vienos naršyklės palaikymas. „NetSkaita“ palaiko tik viena naršykle Internet explorer 8

versiją. O tai yra didelis trūkumas šiam produktui. Sistema turi veikti daugelyje naršyklių. Kitiems

vartotojams gali buti nepriimtina „internet explorer“ naršyklė. Jie naudojasi kitomis naršyklėmis,

tokiomis, kaip „Opera“ arba „FireFox18

Mozila“. Ši sistema veikia tik su „internet explorer“, dėl to

kad „webgui“ yra „microsoft“ produktas. Ir jis yra suderintas tik su visais microsoft produktais. Dėl

šios prieţasties ir veikia tik ant vienos naršyklės. Reikėtų susirasti aplikacinę technolgiją, kurią

palaiko kuo daugiau naršyklių. Tada sistema bus daug geresnė, nes vartotojų, naudojančių skirtingą

spektrą naršyklių ateityje tik daugės.

Buhalterinės apskaitos ir „CRM“29

sistemų apjungimas. Šiuo metu „NetSkaita“ ir „CRM“29

produktus UAB „Prototechnika“ pardavinėja atskirai. Todėl tai yra didelis trūkumas. Klientai nori

turėti viename produkte visa asortimentą modulių, kuriais jie galėtų naudotis. Šiais laikais CRM29

yra labai svarbus produktas klientams. Tai būdas analizuojant ir panaudojant rinkodaros duomenų

bankų duomenis bei įdarbinant komunikacines technologijas sukurti bendrą įmonės praktiką ir

metodus, kurie maksimaliai padidintų kiekvieno individualaus kliento ilgalaikę vertę (ang. life time

value) įmonei. „CRM“29

nulemia verslo filosofiją, kurios centre yra klientas, prie kurio poreikių

derinama veikla bei kultūra, reikalinga efektyviai rinkodarai, pardavimams ir paslaugų teikimui.

„CRM“29

prasideda nuo verslo strategijos, kuri lemia pokyčius organizacijoje bei jos darbinėje



http://lt.wikipedia.org/wiki/Komunikacija

http://lt.wikipedia.org/wiki/Technologijos

http://lt.wikipedia.org/wiki/Filosofija

http://lt.wikipedia.org/wiki/Rinkodara

48

veikloje ir yra susijusi su informacijos technologija „CRM“29

technologija įgalina sistemingai

valdyti santykius su klientais.

Nepasitikėjimas lietuvišku produktu. „NetSkaita“ yra lietuviškas produktas, todėl įmonė turi

stiprinti šio produkto prekės ţenklą. Todėl rekomenduotina, jog pagrindiniai strateginiai prekės

ţenklo valdymo sprendimai turėtų būti prekės ţenklo stiprinimas.

Prekės ţenklo stiprinimas. Prekės ţenklas yra ilgalaikis įmonės turtas. Būtina jį tinkamai

valdyti, kad laikuibėgant jo vertė nesumaţėtų. Prekės ţenklo vertę galima sustiprinti marketingo

priemonėmis, kurios vartotojams nuolat perteikia prekės ţenklo vertę. Siekiant sustiprinti prekės

ţenklo vertę, svarbu įvertinti šiuos aspektus:

kokias prekes atstovauja prekės ţenklas;

kokias pagrindines naudas jis teikia;

kokius poreikius jis tenkina;

kaip prekės ţenklas padaro prekes išskirtinėmis ir kokios stiprios, palankios bei unikalios

asociacijos su prekės ţenklu sukuriamos vartotojų mintyse.

49

5.6.3 Rekomenduotinas vidinių veiksnių silpnybių planas

5.lentelė

Vidinių veiksnių silpnybių išvengimo planas

Vidinių veiksnių silpnybės Siūlomas veiksmų planas

Nepritaikyta neįgaliesiems.

Siekti sistemą adaptuoti ţmonėms,

turintiems tam tikrą negalią.

Ištirti, kokios daţniausios negalios yra tų

darbuotojų tarpe, kurie dirba su verslo

valdymo sistemomis.

Pagal tai pritaikyti „NetSkaita“ sistemą.

Sistemos sudėtingumas vartotojo atţvilgiu.

Stengtis išlaikyti sistemos paprastumą

vartotojų atţvilgiu.

Sekti tyrimus, susijusius su vartotojo

sistemos sudėtingumu ir pagal tyrimų

išvadas stengtis pritaikyti sistemą.

Privilegijuoti vartotojai.

Uţtiktinti duomenų saugumą ir

privilegijuotų vartotojų kontrolę.

Atlikinėti vartotojų prisijungimo į

duomenų centrą monitoringą.

Visais įmanomais būdais stengtis

uţtikrinti, kad duomenys nebūtų perteikti į

išorinę aplinką ir paviešinti. Šiuos būdus

pateikti klientui.

Duomenų atstatymo neaiškumas.

Informuoti klientą, kaip bus atliekamas

duomenų atstatymas dėl tam tikrų

incidentų.

Visais įmanomais būdais ir ţinomomis

technologijoms stengtis apsaugoti

duomenis nuo techninio sugadinimo.

Sistemos ilgaamţiškumas.

Uţtikrinti, kad sistema gyvuotų ilgai.

Ji bus nuolatos atnaujinama ir

versijuojama.

Interneto problemos.

Sekti naujausias ţinias bei tyrimų studijas

apie technologijas, kurios leidţia dirbti su

verslo valdymo sistema, neturint interneto

ryšio arba jam sutrikus.

Stengtis sistemą pritaikyti taip,jog

interneto ryšio uţtikrinimas nebūtų

privaloma sąlyga .

Sistemoje yra klaidų.

Stengtis kuo greičiau pašalinti sistemines

klaidas.

Tam reiktų pajungti daugiau testavimo

proceso, kad pagal visus įmanomus

scenarijus sistema būtų ištestuota.

Vartotojo įgūdţiai ir kvalifikacija.

Klientams parduoti kuo daugiau mokymų.

Kaip įmanoma detaliau vartotojus

apmokyti dirbti su sistema.

Paruošti išsamų vartotojo vadovą.

50

Sistema pritaikyta vidutiniam verslui.

Kaip įmanoma labiau plėsti sistemos

resursus pagal didelių, o taip pat ir smulkių

įmonių poreikius.

Taip pat plėsti duomenų centro

infrastruktūrą.

Vienos naršyklės palaikymas.

Sistema turi veikti ne su viena internetine

naršykle (internet explorer) bet ir su

daugeliu kitu.

Reikia pasirinkti tokią technologiją, kuri

palaikytų kuo daugiau naršyklių.

Buhalterinės apskaitos ir CRM sistemų

apjungimas.

„NetSkaita“ ir „E-Crm“ produktai turi būti

apjungti ir tiraţuojami kaip vienas

produktas.

Tai padidins patrauklumą klientui, sukurs

didesnę teikiamų paslaugų išliekąmąją

vertę.

Nepasitikėjimas lietuvių sukurtu produktu.

Reikėtų susikurti tvirtą prekės ţenklą.

Nusistatyti prekės ţenklo stiprinimo

strategiją ne tik Lietuvos rinkoje bet ir

uţsienio rinkose.

5.7 Išorinių veiksnių galimybės

Programų plėtojimo galimybės. Informacinės sistemos plėtra yra rimtas procesas, be kurio

verslo valdymo sistemos įlgai negyvuotų. Keičiantis rinkoms, atsirandant naujoms technologijoms,

verslo valdymo sistemos turi pristaikyti prie pokyčių. Tada jos tampa daug patrauklesnės bei

priimtinesnės klientams. Kad ir pavyzdţiui šiame darbe, nagrinėjama tema „Debesų“ technologijos.

UAB „Prototechnika“ yra inovatyvi įmonė, kuri seka naujas technologijas. Jas pritaiko prie savo

verslo valdymos sitemos. Ir tokiu būdu, produktas tampa tik dar labiau patrauklesnis klientui.

NetSkaita viena iš pirmųjų verlo valdymo sistemų, kurios pritaikė „Debesų“ technolgijas. Tai tik

dar labiau parodo, jog įmonė reaguoja į naujausius technologinius išradimus ir sėkmingai juos

pritaiko. Atlikus sistemos analizę, padtebėtas trūkumas, jog nėra integruoto „CRM“29

modulio.

Šiais laikais klientui labai svarbu sekti savo klientų ryšius. Todėl šis modulis būtų kaip papildoma

galimybė plėtoti produktą bei gauti daugiau naudos iš sistemos. Kitas sistemos aspektas yra tai, jog

paleidus skaičiavimą, pvz. likučių perskaičiavimą, sitemos vartotojai negali dirbti tol, kol sistema

nebaigė skaičiavimo.

51

10.pav. „NetSkaita“ be „CRM“ modulio

Naujausios verslo valdymo sistemos yra pritaikytos taip, jog paleidus bet kokius skaičiavimus

su sitema galima dirbti toliau. Sistema „pajaučia“ kada yra laisvi resursai ir tada paleidţia

skaičiavimą.Galima drąsiai teigti, jog ši galimybė stipriai pasitarnautų „NetSkaita“ produkto

pagerinimui.(ţr. 10 pav.).

Partnerystė su užsienio organizacijomis ir kitomis įstaigomis. UAB „Prototechnika“ turėtų

nusimatyti savo verslo planą, kuris padėtų didinti konkurencingumą vidaus ir uţsienio rinkose,

kuriant ir rinkai pristatant inovatyvius produktus. Siekiant didinti įmonės konkurencingumą kitose

šalyse, susiduriama su problema, kad neţinomi tinkamiausi paslaugų pardavimo būdai ir galimybės,

stinga informacijos apie rinkos dalyvius, jų konkurencingumą, kreditingumą, potencialius klientus,

todėl būtina atlikti šių šalių rinkos tyrimą, paskirti eksporto vadybininką, nuvykti į parodas bei

uţmegzti kontaktus su naujais klientais. Teikti paraiškas ES paramoms, kurios prisidės prie įmonės

eksporto didinimo. Įmonės konkurencingumo didinimas Latvijoje, Estijoje ir Baltarusijoje dėl šių

šalių rinkų dydţių, išvystytos infrastruktūros, pakankamai didelio pardavimų potencialo. Pridėtinė

vertė: UAB „Prototechnika“ pridėtinės vertės paslaugos bei gamybos eksportas į šias šalis uţtikrins

ekonominį efektą: išaugs apyvarta, darbo našumas, įmonės konkurencingumas. Teigiamą naudą

pajaus ir įmonės partneriai, tiekėjai bei klientai.

Praktinių ir teorinių patarimų pateikimas. D.U.K. Šiame puslapyje pateikiami atsakymai į

daţniausiai uţduodamus klausimus apie tam tikrą sistemą ar posistemės dalį. Daţniausiai

uţduodamų klausimų nauda yra ta, jog vartotojui dirbant prie sistemos, iškyla tam tikra

pasikartojanti problema. Jis gali atsiversti D.U.K ir greitai ir efektyviai rasti sprendimą ar

paaiškinimą, kaip išspręsti problemą. Nauda yra ir tame, jog vartotojas, rades atsakymą, daţniausiai

uţduodamuose klausimuose, netrukdo verslo valdymo sistemos darbuotojų (konsultantų). O to

pasekoje yra sugaištama maţiau laiko, apatarnaujant klientą. Šį laiką galima skirti kitiems darbams.

52

Siekti tobulinti sistemos išorinį patrauklumą, patogumą. Išorinis gaminio patrauklumas yra

viena iš pagrindinių aplinkybių, įtakojančių vartotojų sprendimus yra teikti pirmenybę vienam ar

kitam gaminiui. Dizainas padeda įmonėms atskirti jų gaminius nuo konkurentų gaminių ir padidinti

savo gaminių prestiţą. Labai svarbu, jog programinė įranga būtų patraukli vartotojui, bei paprasta

naudoti. Net turint ir pačią puikiausią programinę įrangą pasaulyje, svarbu, kad ji būtų patogi,

priešingu atveju programinė įranga niekam nebus reikalinga. Taigi, gerinant verslo valdymo

modeliavimo programinės įrangos kokybę, reikia nepamiršti vartotojo, kuris ja naudosis. Svarbu,

kad prisijungus prie sistemos, vartotojas kuo greičiau perprastų visą sistemos veikimą bei

struktūrą.

Elektroninių paslaugų plėtimo galimybė. Ţmonės, gyvendami visuomenėje, yra įpratę ir

priversti naudotis kai kuriomis paslaugomis. Kiekvienas ţmogus, nori to ar nenori, yra glaudţiai

susijęs su daugybe valstybinių organizacijų. Ar tai būtų sveikatos prieţiūros institucijos, ar Darbo

birţa, ar Mokesčių inspekcija – bendravimo su šiomis įstaigomis neišvengsime. Galiausiai

kiekvieną mėnesį tenka apmokėti sąskaitas uţ elektrą, vandenį ar šildymą. UAB “Protechnikos“

vadybinkai tiek sutartis, tiek licenzijas, tiek sąskaitas faktūras išrašinėja rankiniu būdu. Galėtų būti

galimybė tai daryti elektroniniu būdu. Klientas, susidomėjas verslo valdymo sistema, galėtų pagal

tam tikrą sutarties šabloną uţsipildyti sutartį. Sutartis būtų pasirašoma elektroninu parašu, ko

pasekoje pagal šią sutartį, jam būtų sugeneruojamos licenzijos darbui su programa. Toliau

vartotojas prisijungia prie sistemos, gauna pilną sistemos naudojimosi vadovą. Pagal kliento

sudarytą sustartį būtų sugeneruojamos sąskaitos faktūros elektroniniu būdu. Klientas jas apmokėtų

elektroniniu būdu. Taip būtų sutaupamos įmonės darbuotojų laiko sąnaudos, ko pasekoje,

darbuotojai galėtų, turėtų pakankamai laiko atlikti kitus darbus, o klientas taptų labiau

savarankiškesnis.

Sistemos pritaikomumas mobiliosioms technologijoms. Mobiliosios technologijos suteikia

simbolinėms ţmogaus galioms (mąstymui), neišsemiamus išteklius universaliai kaupti, tvarkyti ir

perduoti įvairiausių rūšių bei apimties duomenis ir ţinias. Naujos mobiliosios technologijos tampa

neatskiriama dabartinės visuomenės kasdienybės dalimi, nes jas diegiant įgyjama daugiau naujesnės

ir įvairesnės informacijos, o tai skatina profesiškai tobulėti. Kartu tampa ir vis perspektyvesnis šių

technologijų panaudojimas. Technologijos padeda mobiliems ir toli esantiems darbuotojams daug

lengviau pasiekti kolegas, internetinius tinklus ir tuo pačiu išlikti našiems. Taipogi šiuolaikinės

mobiliosios technologijos atveria plačias galimybes, neišeinant iš namų pasinaudoti naujomis

moderniomis paslaugomis – nuotoliniu mokymu, vaizdo konferencijomis, įvairių sričių specialistų

konsultacijomis realiuoju laiku. Mobiliosios technologijos sudarė galimybę būti našiems. Pritaikant

produktui „NetSkaita“ mobiliąsias technologijas, padidėtų sistemos mobilumas. Šiuo atveju

„NetSkaita“, kaip produktas, galėtų bandyti įeiti į statybos ir ne tik rinką. Kaip pavyzdys sistemoje

53

yra pradėtas naujas projektas, išdėliotos darbuotojams uţduotys bei grafikai. Projekto koordinatoriui

mobiliosios technologijos palengvintų darbą. Kadangi statybos vyksta tam tikrais etapais ir tuos

etapus turi tvirtinti projekto uţsakovas ir vykdytojas. Projekto koordinatorius nuvyksta į objektą su

mobiliuoju telefonu prisijungia prie “NetSkaitos“, uţpildo darbų uţbaigimo informaciją. Gali

uţsakinėti prekes, kurias realiuoju laiko mato tiekimos skyrius. Ši technologija leistų greičiau bei

efektyviau suvaldyti įmonės procesus.

5.8 Išorinių veiksnių grėsmės

Naujų mokesčių įvedimas. Kiekviena valstybė, veikdama per parlamentą ir valdymo organus,

atlieka daug įvairių funkcijų: apsaugos, gamybinės ir komercinės veiklos vystymo ir

administracines funkcijas. Šių funkcinių vykdymui reikia didelių finansinių išteklių, kurių

svarbiausias šaltinis yra mokesčiai. Valdţia jokio produkto nesukuria ir be mokesčių gyvuoti

nepajėgtų. Mokesčių rinkimas – tai bene daugiausia kritikos susilaukianti valstybės valdţios

vykdoma funkcija. Visais laikais buvo skundţiamasi mokesčių našta ir tikriausiai nėra galimybių

sukurti tokią sistemą, kuriai besąlygiškai pritartų visi gyventojai. Nors šiuo metu mokesčių

reikalingumu ir būtinybe niekas neabejoja, tačiau mokesčių sistemos efektyvumas, mokesčių naštos

paskirstymas yra nuolatinių diskusijų objektas. Mokesčių politika stengiamasi reguliuoti

svarbiausius krašto ekonominius ir socialinius procesus. Su mokesčiais susiduria visi Lietuvos

gyventojai, taigi būtina išmanyti mokesčių politikos esmę ir esminius veiksnius. Mokesčių politikos

efektyvumas, esminiai apmokestinimo principai, gyventojams tenkanti mokesčių našta, mokesčių

surinkimas į valstybės biudţetą tebėra diskusijų objektai, diskutuojami iki šiol. Lietuvoje mokesčių

politika yra nestabili. Todėl reikalingas nuolatinis mokesčių politikos sekimas. Ir jei tik pasikeičia

tam tikri mokesčiai ar įstatymai, sitemoje „NetSkaita“ tai turėtų būti pritaikyta nedelsiant.

Įmonių konkurencijos augimas, remiantis „Debesų“ kompiuterijos technolgija. Paklausa

lemia įmonių plėtrą ir naujų produktų bei technologijų kūrimą ir vystymą. Vartotojai labiau perka

naujus produktus, pramonė reikalauja geresnių ir našesnių mašinų bei įrengimų, kad atlaikytų

konkurenciją.Tam, kad produktai būtų sėkmingi, įmonėms reikia naujų išradimų, vystyti produktus

ir imtis agresyvaus marketingo. Įmonės sėkmė grindţiama jos gebėjimu atsinaujinti ir įgyvendinti

inovacijas. „Debesų“ technologijos vis labiau skverbiasi į verslo valdymo sistemas. Dauguma

konkuretų taip pat gali ir nori pritaikyti šias technologijas. Todėl organizacijai UAB

„Prototechnika“ reikėtų siekti kaţko unikalaus kad jos gaminamas produktas išsiskirtų iš daugumos.

Reikėtų nusimatyti tam tikrą konkurencingumo strategiją, kurios pagalba būtų išryškintos

„NetSkaita“ unikalios pačio produkto savybės. Tokiu būdu produktas būtų išskirtas iš daugumos.

54

Neigiamas visuomenės požiūris į naują technologiją. Informacinė visuomenė - tai atvira,

išsilavinusi ir besimokanti visuomenė. Atvira - tai reiškia, kad informacija, ţinios, duomenys turi

būti lengvai prieinami kiekvienam visuomenės nariui. Išsilavinusi - tai gyventojų raštingumas -

gebėjimas skaityti, rašyti ir gebėjimas pasinaudoti informacijos šaltiniais, t. y. informacinėmis

technologijos priemonėmis. Besimokanti - tai visuomenės narių pastangos mokytis visą gyvenimą.

Pereinama nuo mokymo koncepcijos prie mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai, metodai:

nuotolinis švietimas (angį. distance education), atvirasis mokymasis (angį. open learning),

elektroninis mokymasis (angį. e-learning), skaitmeninis mokymasis (angį. digital learning). Taigi,

informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios nariai gali ir geba

taikyti Šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos srityse, moka naudotis šalies bei

pasaulio informacijos šaltiniais, o valdţios institucijos uţtikrina informacijos prieinamumą ir

patikimumą. Būtina sekti visuomenės poţiūrį į tam tikrą naują technologiją. Kadangi nesaugi ar

nepatikima technologiją gal tik silpinti produktą. Tada investicijos į naują technologiją nepasiteisins

ir įmonei, kuriančiai tam tikra produktą, atneš tik nuostolius.

Naujų technolgijų atsiradimas. Technologija yra sąvoka, apibūdinanti išteklių (gamtinių,

intelektinių, finansinių, ţmogiškųjų, erdvinių, laikinių ir pan.) praktinį taikymą, daţniausiai

sukuriant virtualų (programinė įranga, algoritmai, politikos, sporto, mokymo, auklėjimo, gydymo,

verslo ir pan. procesai) ar materialų objektą (techniką). Technologija taip pat reiškia ţmogaus

sukurtų bet kokios tikslingos veiklos procesų (tame tarpe gamybos procesų) visumą. Iš esmės

technologija reiškia produktyviųjų ţinių visumą, kuria remiantis tampa galima tikslinga veikla,

transformuojanti išteklius į reikiamus procesus, produktus ar paslaugas. Spartėjantis naujų

technologijų atsiradimas sutrumpina paslaugų ir prekių gyvavimo ciklą, bei didina reikalavimus

naujoms paslaugoms ir prekėms. Todėl būtina sekti informacinių technologijų evoliuciją bei eiti

ţingsnis į ţingsnį su jomis, nes naujos technologijos keičia mūsų paradigmas. Kaip pavyzdį galima

būtų paminėti tai, jog „Debesų“ technologijos pakeitė daugelio ţmonių suvokimą apie

informacines technologijas. Todėl būtina sekti naujus išradimus kad neprarasti konkurecijos rinkoje

ir nesusilpninti produkto.

55

5.8.1 Rekomenduotinas išorinių veiksnių grėsmių planas

Tam, kad išvengti išorinių grėsmių, įmonėje UAB „Prototechnika“ siūlomas veiksmų planas.

Šiuo veiksmų planu vadovaudamasi įmonė išvengtų/sumaţintų galimas išorines grėsmes.

6.lentelė

Išorinių veiksnių grėsmių išvengimo planas

Veiksmų planas

Išorinių veiksnių grėsmės Siūlomas grėsmių išvengimo planas

Naujų mokesčių įvedimas.

Lietuvoje mokesčių politika yra nestabili,

todėl reikalingas nuolatinis mokesčių

politikos sekimas.

Įmonės darbuotojai turėtų akylai sekti

įstatymo pasikeitimus ir atitinkamai atlikti

produkto korekcijas.

Įmonių konkurencijos augimas, remiantis

„Debesų“ kompiuterijos technologija.

UAB „Prototechnika“ įmonė turi siekti kaţko

unikalaus kad jos gaminamas produktas

išsiskirtų iš daugumos.

Reikėtų nusimatyti tam tikrą

konkurencingumo strategiją. Kurios pagalba

būtų išryškintos „NetSkaita“ unikalios

produkto savybės.

Neigiamas visuomenės poţiūris į naują

technologiją.

Būtina sekti visuomenės poţiūrį į tam tikrą

naują technologiją.

Vykdyti apklausas ţiūrėti atsiliepimus

reikcijas į ateinančias naujas technologijas.

Ţiūrėti kiek jos patikimos.

Naujų technologijų atsiradimas.

Naujų technologijų atsiradimo sekimas.

Stengtis susipaţinti su naujomis

technologijomis. Ir jas įgyvendinti savo

kuriame produkte.

56

5.9 PEST aplinkos analizė

Makroaplinkos analizė. Strateginei makroaplinkos analizei plačiausiai naudojama

technika, vadinama PEST analize. Pavadinime esanti santrumpa atitinka šių aspektų lietuviškų

pavadinimų pirmąsias raides – politinė - teisinė aplinka, ekonominė aplinka, socialinė aplinka,

technologinė aplinka.

PEST analizės technika nėra tikslių ir išbaigtų taisyklių rinkinys. Kiekviena įmonė

pasirenka makroaplinkos veiksnius, kurie daro didţiausią įtaką jos veiklai. Makroaplinkos veiksnių

formuluotės turi būti kuo konkretesnės, o jei įmanoma, pateikiami kiekybiškai išreikšti rodikliai.

Makroaplinkos veiksnius sudaro šios veiksnių grupės:

politiniai teisiniai veiksniai,

ekonominiai veiksniai,

socialiniai veiksniai,

technologiniai veiksniai.

Politiniai veiksniai nubrėţia produkto veiklos reguliavimo ribas ir apibrėţia teisinius

pagrindus. Tai – politikos, reguliavimo, įstatymų raidos pokyčiai, kurie gali priversti įmonę

patikrinti ir pertvarkyti strategiją. Politinis teisinis makroaplinkos aspek tas apima tarptautinę

politinę padėtį, vidinę šalies politinę padėtį, santykius su valdţios institucijomis, teisinį

reglamentavimą. „NetSkaita“ yra verslo valdymo bei buhalterinės apskaitos sitema. Todėl sistemos

tobulinimas bei sistemos palaikymas turi būti vadovaujantis buhalterinės apskaitos įstatymu

Patvirtintu 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 Vilnius. Šis įstatymas reglamentuoja:

1. Šis įstatymas nustato ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų,

ūkininkų ūkių, notarų ir advokatų, patentus įsigijusių fizinių asmenų, uţsienio ūkio subjektų

nuolatinių buveinių ir atstovybių (toliau – ūkio subjektai) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų,

ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių buhalterinę apskaitą, jos organizavimą ir tvarkymą.

2. Ūkininkų ūkių, notarų, advokatų, patentus įsigijusių fizinių asmenų, uţsienio ūkio

subjektų nuolatinių buveinių ir atstovybių, pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės

juridinių asmenų buhalterinės apskaitos tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija tiek,

kiek šis Įstatymas nenustato kitaip.

57

3. Lietuvos banko, kitų kredito įstaigų, finansų maklerio įmonių, investicinių bendrovių,

pensijų fondų, jų valdymo įmonių buhalterinės apskaitos tvarkymą ir organizavimą nustato šis

Įstatymas, jeigu kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato kitaip.

Tai pat buhaterinės apskaitos vedima reglamentuoja Lietuvos respublikos įmonių finansinės

atskaitomybės įstatymas (2001 m. lapkričio mėn 6 d. Nr. IX-575). Kuris teigia jog:

1. Šis įstatymas nustato finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo tvarką, turto,

nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų įvertinimo sudarant finansinę atskaitomybę taisykles.

2. Šiuo įstatymu siekiama finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo tvarką, turto,

nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų įvertinimo sudarant finansinę atskaitomybę reglamentavimą

suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio Įstatymo priede.

Lietuvos finansinės apskaitos organizmavimą bei tvarkymą, finansinės apskaitos sudarymo ir

pakeitimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Resupublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas

(2001 lapkričio mėn 6 d. Nr. IX-576) kuris teigia jog:

1. Šis įstatymas nustato įmonių finansinę atskaitomybę, reikalavimą atlikti finansinių

ataskaitų auditą, metinio pranešimo parengimą, atsakomybę uţ finansinių ataskaitų, metinio

pranešimo rengimą ir skelbimą.

2. Šiuo įstatymu siekiama įmonių finansinių ataskaitų, metinio pranešimo rengimo,

reikalavimo atlikti finansinių ataskaitų auditą, atsakomybės uţ finansinių ataskaitų, metinio

pranešimo rengimo ir paskelbimo reglamentavimą suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais,

nurodytais šio įstatymo priede.[15]

Kiti pelno siekentys civilinės atskaitomybės juridiniai asmenys apskaitą nuo 2004 m.

sausio 1d. tvarko pagal Verslo apskaitos standartus (VAS), kuriuos rengia, tvirtina ir skelbia VŠĮ

Lietuvos Respublikos apskaitos institutas. Įstaigos veiklos tikslas yra tenkinti viešuosius interesus

uţtikrinant finansinių ataskaitų informacijos vartotojų pasitikėjimą audituotomis finansinėmis

ataskaitomis ir ūkio subjektams sudarant galimybę parengti finansines ataskaitas, kuriose parodoma

tikra ir teisinga jų finansinė būklė, o finansinių ataskaitų informacijos vartotojams priimti teisingus

sprendimus.[16]

Ekonominiai veiksniai susiję su šalies makroekonominių rodiklių raida, kuri turi

nemaţą įtaką produkto strateginiams tikslams ir veiklai. Ekonominis makroaplinkos analizės

aspektas apima ekonominį augimą, infliaciją, uţimtumą, palūkanų normas, valiutų kursų

58

svyravimus, investicijų klimatą, gamybos veiksnių kainas. Ekonomikos plėtros laikotarpiu

nekvalifikuotų darbuotojų ir prisitaikomumo problemos gali tapti vienu didţiausių tolesnio

ekonomikos modernizavimo stabdţių. Darbuotojų rengimas turi prisitaikyti prie kintančio darbo

pobūdţio ne tik profesinio rengimo ir aukštojo mokslo srityse, bet ir ankstyvosiose – privalomojo

ugdymo pakopose.[13] Rimčiausius išbandymus darbo rinkai kelia šios išryškėjusios tendencijos:

kinta darbo pobūdis, maţėja samdomų nekvalifikuotų darbuotojų ir daugėja savo darbo vietas

susikūrusių ţmonių, didėja ţmonių, kurie neįgijo naujai besikuriančiai ekonomikai reikalingų

įgūdţių, nedarbas, stinga kvalifikuotų darbuotojų, viename darbe nebedirbama visą gyvenimą,

didelių įmonių skaičius maţėja, išryškėja naujų informacijos ir komunikacijos technologijų

poveikis, didėja vidinis ir išorinis darbo judėjimas.[14]

Socialiniai veiksniai – demografiniai, vertybių, gyvensenos, visuotinių įsitikinimų ir

kiti pokyčiai, būdingi tam tikram visuomenės raidos etapui ir darantys įtaką įmonės veiklai.

Socialinis makroaplinkos aspektas apima demografinius, gyventojų pajamų, vartojimo pokyčius,

darbo santykių raidą, ekologines problemas, ţmonių išteklių raidą, sveikatos apsaugą, kultūrą.

Verslo valdymo sistemos tikslinę rinką sudaro: verslo organizacijos t.y. mikroįmonės –

individualios (personalinės) įmonės, kuriose dirba daţniausia tik savininkai ir jų šeimos nariai;

Smulkiosios įmonės – įmonės, kuriose dirba vidutinis sąrašinis metinis darbuotojų skaičius ne

didesnis kaip 9 ţmonės; Vidutinės įmonės – įmonės, kuriose dirba vidutinis sąrašinis metinis

darbuotojų skaičius ne didesnis kaip 49 ţmonės; Didelės įmonės, kuriose dirba nuo 50 ţmoniu ir

daugiau. Taip pat į šį segmentą įeina pelnos siekiančios ir pelno nesiekiančios organizacijos. Pagal

veiklos pobūdį: paslaugas teikenčios organizacijos; prekybinės įmonės; gamybos įmonės;

perdirbimo įmonės; mišrios įmonės. Pagal teisines formas: individualios įmonės; ūkinės bendrijos;

akcinės bendrovės; valstybės ir savivaldybių įmonės; kooperatinės įmonės; socialinės įmonės;

acocjacijos, koncernai, holdingai, trestai ir pan.

Technologijos veiksniai susiję su techninės paţangos procesu. Svarbu įvertinti, kaip

naujos gamybinės, informacinės technologijos darys įtaką įmonės veiklai. Technologinis aspektas

apima valstybės technologijų politiką, naujų technologijų atsiradimo galimybes. Šiame darbe

analizuojama nauja technologija. „Debesų“ technologija, kurios pagrindu ir yra sukurta „NetSkaita“

verslo valdymo sistema. Todėl pagrindinis ir neatsiejamas technologinis veiksnys, kuris ateina į

rinkas yra debesų technologijos. Manau kad šis veiksnys radikaliai pakeis mūsų supratimą apie

informacines technologijas. Įmonėms leis sutaupyti daug nereikalingų išlaidų bei pateiks

optimaliausius sprendimus verslui.

59

IŠVADOS

Išanalizavus „Debesų“ technologijų pritaikomumą verslo valdymo sistemose teoriniu ir

praktiniu aspektu, galima daryti tokias išvadas:

1.Skaičiavimai „debesyse“ (ar „debesų“ kompiuterija) (angl. cloud computing) yra nuo vietos

nepriklausomi skaičiavimai, kuriems vykstant serveriai naudoja išteklius, programinę įrangą ir kitus

prietaisus pagal paklausą, kaip ir elektros energijos tinkle. Debesų kompiuterija yra natūraliai

evoliucijos visuotinai priimta virtualizacija, į paslaugas orientuota architektūra ir skaičiavimas pagal

poreikį. Tai išsami informacija, išgaunama iš vartotojų, kuriems jau nebereikia analizuoti ar

kontroliuoti, nes technologijų infrastruktūra, kurią jie naudoja yra "Debesyse".

2. „Debesų“ technologija yra šalutinis produktas, kurio esmė, kad paprastai būtų galima

naudotis internete nutolusiomis svetainėmis. Tai daţnai naudojama interneto įrankių forma arba

programų forma, kurias vartotojai gali pasiekti ir naudotis per interneto naršyklę, taip tarsi tai būtų

įdiegtos programos lokaliai savo kompiuteriuose. Debesų kompiuterijos naudotojai išvengia

kapitalo išlaidų (CAPEX15

) įrangai, programinei įrangai ir paslaugoms, kai jie moka teikėjui tik uţ

tai, ką jie naudoja. Suvartojimas yra paprastai skaičiuojamas uţ naudojimą arba uţ abonementą

(pagal laiką) ir tai įvykdoma su maţomis arba be jokių išankstinių išlaidų. Kiti šio metodo

privalumai yra tai, kad yra išvengiamos didelės kliūtys įeiti į rinką, infrastruktūra ir ištekliais yra

dalinamasi, maţas valdymo lygis ir tiesioginis priėjimas prie įvairių programų.

3. „Debesų“ technologijos praktiniu aspektu „NetSkaita“ produkto atveju atlikti tyrimai

parodė, kuriomis sritimis ši organizacija gali būti pranašesnė rinkoje prieš konkurentus ir kurias

sritis UAB „Prototechnika“ organizacijai, kurios produktas ir yra „NetSkaita“ reikia dar tobulinti.

Pateiktas silpnųjų savybių, bei grėsmių išvengimo planas. Vadovaujantis šiuo planu, UAB

„Prototechnika“ gali išvengti numatytų trūkumų. Buvo atlikta produkto makroaplinkos analizė.

Nustatyti pagrindiniai išoriniai veiksniai parodė, kaip turėtų būti reguojama į tam tikrus išorės

veiksnius.

Magistro baigiamasis darbas turi ir praktinę reikšmę UAB „Prototechnika“ organizacijai.

Atsiţvelgiant į atliktų tyrimų informacija, UAB „Prototechnika“ galės išlikti ir sėkmingai

konkuruoti rinkoje.

60

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. http://www.bridge2cloud.lt/cloud-computing-koncepcija Bridge2cloud last visited: 2011-

05-15

2. http://www.lithuanian.net/advancedhtml/cloud.htm Global Lituhania Net last visited:

2011-05-15

3. http://en.wikipedia.org/wiki/Cloud_computing Wikipedia Net last visited: 2011 -04-15

4. http://klaipeda.diena.lt/blogas/edvinasstonikas/2009/07/25/debesu-kompiuterija-cloud-

computing-1-dalis/ Laikraštis Klaipėdos diena last visited: 2011-02-05

5. David E.Y. Sarna Implementing and Developing Cloud Computing Applications CRC

Pres 2010m. (ISBN-978-1-4398-3082-6) 18-31psl.

6. http://www.google.com/apps/intl/en/business/index.html „Google Apps“ last visited:

2011-05-05

7. http://aws.amazon.com/ec2/ „Amazon“ last visited: 2011-05-05

8. http://www.cloudme.com/en/register iCloud last visited 2011-05-15

9. http://www.microsoft.com/windowsazure/compute/ Windows Azure last visited 2011-05-

11

10. http://www.bridge2cloud.lt/cloud-computing-naudos Bridge2cloud last visited: 2011-02-

12

11. Borko Furht, Armando Escalante, „Handbook of Cloud Computing“ Springer New York

Dordrecht Heidelberg London 2010 m. (ISBN- 978-1-4419-6523-3) (21-47)

12. http://www.15min.lt/naujiena/pinigai/itkodas/debesu-ekonomika-investicijos-verslo-

pletrai-o-ne-it-51-132497 Laikraštis 15 minučių. Last visited 2011-05- 15

13. R.Ţelvys, V.Būdienė, A.Zabulionis.Švietimo politika ir moritoringas.(Vilnius, 2003 m.,

77psl. )

14. Peter Rado.Švietimas pereinamuoju laikotarpiu.(2001 m., 75-76 psl.)

15. www.lrs.lt Seimas of the Republic of Lithuania, 2011. Last visited 2011-05-12

16. http://www.aat.lt/index.php?id=14 Audito ir apskaitos tarnyba. Last visited: 2011-04-18

http://www.bridge2cloud.lt/cloud-computing-koncepcija

http://www.lithuanian.net/advancedhtml/cloud.htm

http://en.wikipedia.org/wiki/Cloud_computing

http://klaipeda.diena.lt/blogas/edvinasstonikas/2009/07/25/debesu-kompiuterija-cloud-computing-1-dalis/

http://klaipeda.diena.lt/blogas/edvinasstonikas/2009/07/25/debesu-kompiuterija-cloud-computing-1-dalis/

http://www.google.com/apps/intl/en/business/index.html

http://aws.amazon.com/ec2/

http://www.cloudme.com/en/register

http://www.microsoft.com/windowsazure/compute/

http://www.bridge2cloud.lt/cloud-computing-naudos

http://www.15min.lt/naujiena/pinigai/itkodas/debesu-ekonomika-investicijos-verslo-pletrai-o-ne-it-51-132497

http://www.15min.lt/naujiena/pinigai/itkodas/debesu-ekonomika-investicijos-verslo-pletrai-o-ne-it-51-132497

http://www.lrs.lt/

http://www.aat.lt/index.php?id=14

61

17. http://scripts.sil.org/cms/scripts/page.php?site_id=nrsi&item_id=Glossary&highlight=Cha

racters~are~encoding~listing~sequences~of~1-4~bytes#U NRSI: Computers & Writing

Systems Last visited: 2011 -03- 14

18. http://www.unicode.org/standard/principles.html The Unicode® Standard: A Technical

Introduction. Last Visited: 2011-03-20

19. https://www.netskaita.lt/netskaita64/Images/Anonymous/LoginHowto.aspx UAB

„Prototechnika“ Last visited: 2011-05-08

20. https://www.prototechnika.lt UAB „Prototechnika“ Last visited 2011-02-24

http://scripts.sil.org/cms/scripts/page.php?site_id=nrsi&item_id=Glossary&highlight=Characters~are~encoding~listing~sequences~of~1-4~bytes#U

http://scripts.sil.org/cms/scripts/page.php?site_id=nrsi&item_id=Glossary&highlight=Characters~are~encoding~listing~sequences~of~1-4~bytes#U

http://www.unicode.org/standard/principles.html

https://www.netskaita.lt/netskaita64/Images/Anonymous/LoginHowto.aspx

https://www.prototechnika.lt/

62

PRIEDAI

1. SANTRAUKOS LIETUVIŲ KALBA

2. SANTRAUKOS ANGLŲ KALBA

„debesų“ technologijų pritaikomumas verslo valdymo sistemose

Documents