cpva zydrasis3

Vieojo ir priVataus sektori partnerysts projekt VadoVas

Bendrojo ekonominio intereso paslaugos

Finansins galimybs

koncesijos konkurso dalyvis

koncesininkas

ekonominis infrastruktros

tarnavimo laikotarpis

Galutinis pasilymas

koncesijos sutarties dalykas

Mokjimo tvarka/ Mokjim struktra /

Mokjim sandara

Bendroji mon

Galimybi studija

koncesijos konkurso slygos

Likutin investicij vert / ilgalaikio

materialiojo turto likutin vert

Finansavimas

institucin partneryst

investavimas investicij projektasinvesticij ilaidos koncesija

koncesijos sutartis

Mokestis u paslaug

Vieojo ir privataus sektori partnerysts projekt vadovas

TurinysI. VIEOJO IR PRIVATAUS SEKTORI PARTNERYST. VADAS1.1. Vpsp sVoka ir atsiradiMo prieastys ..................................................................................................... 81.1.1. Vpsp taikymo sritis .................................................................................................................................... 81.1.2 Vpsp pltra pasaulyje ................................................................................................................................. 81.1.3. partnerysts svokos apibrimas ...........................................................................................................121.2. Vieojo ir priVataus sektori partnerysts iniCIJaViMo proBLeMos ir prieLaidos ............................131.2.1. potencialios partnerysts atsiradimo klitys .............................................................................................131.3. Vpsp Bruoai, pranauMai ir trkuMai ..................................................................................................151.4. Vieojo ir priVataus sektori sutartys ................................................................................................161.4.1. tradicins vieojo ir privataus sektori sutartys .........................................................................................161.4.2. partnerysts sutartys ...............................................................................................................................171.4.3. koncesijos ...............................................................................................................................................191.4.4. Bendrosios mons steigimas .................................................................................................................. 201.4.5. privatizavimas ......................................................................................................................................... 201.4.6. Vieojo ir privataus sektori sutari tip palyginimas ir Vpsp skiriamieji poymiai ...................................211.5. Vieojo ir priVataus sektori partnerysts projekt daLyVi poiriai ir Lkesiai ..................... 251.6. Vpsp teisin apLinka ir teisiniai aspektai.............................................................................................. 261.6.1. es dokumentai, reglamentuojantys Vpsp sutari sudarym ................................................................... 261.6.1.1. es teiss aktai ..................................................................................................................................... 261.6.1.2. aikinamieji dokumentai ...................................................................................................................... 271.6.1.3. europos teisingumo teismo praktika ..................................................................................................... 281.6.1.4. Valstybs pagalbos reglamentai ............................................................................................................ 281.6.1.5. institucins partnerysts reglamentavimas ............................................................................................ 281.6.2. nacionaliniai dokumentai, reglamentuojantys Vpsp sutari sudarym .................................................... 291.6.2.1. nacionaliniai teiss aktai ..................................................................................................................... 291.7. Vpsp Finansiniai ir ekonoMiniai aspektai ...............................................................................................311.7.1. Finansins galimybs ir vert u pinigus ....................................................................................................311.7.2. Finansins galimybs, riboti biudeto itekliai ir teisiniai apribojimai dl biudeto l panaudojimo ....... 321.7.3. rizikos prieastys ir pasidalijimo svarba................................................................................................... 331.7.5. Vpsp vaizdavimas statistikoje ir nacionalinse sskaitose ........................................................................ 361.7.6. Vpsp vaizdavimas planuojant biudet .................................................................................................... 361.7.7. Fiskalins rizikos vertinimas ir raai dl garantij bei neapibrt bsimj vyki/sipareigojim .......... 371.8. Vpsp projekt FinansaViMo ypatuMai ir FinansaViMo aLtiniai ......................................................... 381.8.1. Vpsp projekt finans ypatumai .............................................................................................................. 381.8.2. projekto finansavimo altiniai ................................................................................................................. 401.8.2.1. projekto finansavimas nuosavu kapitalu ............................................................................................... 401.8.2.2. projekto finansavimas skolintomis lomis .......................................................................................... 401.8.2.3. Mezzanine finansavimas .......................................................................................................................411.8.2.4. sindikuotosios paskolos ...................................................................................................................... 421.8.3. investicij projekt finansavimo modeliai ................................................................................................ 431.8.4. projekto finansinio modelio rengimas: ko siekia kiekvienas partneris ....................................................... 471.8.5. Valstybs finansinis dalyvavimas partnerysts projektuose didinant j patrauklum ................................ 481.8.5.1. Finansinio dalyvavimo prieastys .......................................................................................................... 481.8.5.2. Finansinio dalyvavimo bdai ................................................................................................................ 481.8.5.3. kitokios valstybs paramos projektui formos ........................................................................................ 501.8.5.4. es struktrini fond l naudojimas Vpsp projektuose ......................................................................51

1.9. Vpsp LietuVoje ......................................................................................................................................... 541.9.1. apvalga ................................................................................................................................................. 541.9.2. sutartin partneryst ...............................................................................................................................551.9.2.1. koncesija ..............................................................................................................................................551.9.2.2. Valdios ir privataus subjekt partneryst (Vpp) .................................................................................. 561.9.3. institucins Vpp reglamentavimas Lietuvos respublikoje ......................................................................... 581.9.4. Metodin pagalba rengiant Vpsp projektus .............................................................................................. 591.9.5. Vpsp rengimo ir tvirtinimo taisykls ......................................................................................................... 591.9.5.1. Vpsp projekto vykdymo procedros ir j terminai .................................................................................. 601.9.5.2. Vpsp projekto vykdymo procedros ir j terminai savivaldybms ........................................................... 631.9.6. Centrins valdios investicij projektus gyvendinanio valdios subjekto teiss prisiimti finansinius sipareigojimus ................................................................................................................................................ 651.9.7. Vietos valdios subjekto teiss prisiimti finansinius sipareigojimus ......................................................... 651.9.8. Mokesi klausimai ................................................................................................................................ 65

2. VPSP PROJEKT VAlDYmAS2.1. anGa ...................................................................................................................................................... 682.2. Vpsp projekto identiFikaViMas ir renGiMas ....................................................................................... 702.2.1. esminiai dalykai, lemiantys partnerysts skm ..................................................................................... 702.2.2. Veiksm planavimas ................................................................................................................................712.2.3. mogikj itekli planavimas ...............................................................................................................752.2.4. sprendimai, kuriuos vieasis sektorius turi priimti iki partnerysts inicijavimo ......................................... 782.2.5. partnerysts taikymo tikslingumo nustatymas ......................................................................................... 782.2.6. Vieojo ir privataus sektori partnerysts taikymo galimybi nagrinjimas ..............................................812.2.6.1. proceso tikslai ir rezultatai ....................................................................................................................812.2.6.2. konsultavimosi ir informavimo btinumas .......................................................................................... 822.2.6.3. rezultat ir partnerysts sutarties objekto apibrtumas ir aikumas .................................................... 872.3. Vpsp projekto pateikiMas sprendiM priiManioMs instituCIJoMs .................................................. 882.4. partnerio atranka Vpsp projektuose ................................................................................................. 902.4.1. pasiruoimas pirkimui ............................................................................................................................. 922.4.2. pirkimo vykdymas ................................................................................................................................... 932.5. pakartotinis Vpsp projekto teikiMas sprendiMus priiManioMs instituCIJoMs ............................. 942.6. GaLutin perira (Due Diligence) ir Finansinis udaryMas ............................................................. 942.7. partnerysts projekt GyVendiniMo prieira .................................................................................. 942.7.1. sutarties valdymo komanda .................................................................................................................... 942.7.2. projekt gyvendinimo prieiros etapai .................................................................................................. 952.7.3. Vieojo partnerio vaidmuo ir atsakomyb ................................................................................................ 962.7.4. sutarties nutraukimas ............................................................................................................................. 962.7.5. paskesnis projekto gyvendinimo vertinimas ............................................................................................ 97

3. VARTOJAmOS SVOKOS IR lITERATROS SRAAS3.1. sVok ir terMin odynas ................................................................................................................... 983.2. naudojaMos Literatros sraas ..................................................................................................... 108

Viena svarbiausi projekto Vieojo ir privataus sektori partnerysts skatinimas (toliau projektas) veikl parengti metodinius dokumentus vieojo ir privataus sektori partnerysts projektams planuoti ir gyven-dinti. Vieojo ir privataus sektori partnerysts projekt vadovas (toliau Vadovas) yra pirmoji metodini dokument rinkinio, skirto sistemingai suformuoti ir ipltoti Vpsp kompetencijas, dalis. Vadovas parengtas remiantis jau seniai partnerysts praktik taikani ali patirtimi, taip pat tarptautini finansini institucij metodine mediaga ir tarptautini institucij gairmis. gyvendinant projekt Vadovas bus nuolat pildomas praktiniais pavyzdiais, tikslinamas formuojantis Lietuvos respublikos Vpsp teisinio reguliavimo ir instituci-nei sistemai.Vadovu siekiama dviej pagrindini tiksl:

1) supaindinti su pasaulyje ir Lietuvoje vartojama Vpsp svoka, terminologija, jos tikslais ir ypatumais;2) pristatyti projekto, planuojamo gyvendinti Vpsp bdu, cikl.

iame pirmame metodiniame leidinyje pristatomos pasaulins vieojo ir privataus sektori partnerysts (Vpsp) galimybs, bdai, modeliai, aikinami j skirtumai ir panaumai, nagrinjami taikymo atvejai. at-skleidiama Vpsp teisin ir ekonomin aplinka, i projekt gyvendinimo poveikis valdios sektoriaus finan-sams. apibriami partneri vaidmenys ir atsakomybs, projekt finansavimo schemos ir altiniai. Lietuvoje dar nesusiformavusios vieojo ir privataus sektori partnerysts tradicijos, todl Vpsp esmei atskleisti patei-kiame senj es ali nari patirt ir ilgamet praktik.

Vadove apvelgiami Vpsp projekto rengimo ir gyvendinimo etapai planuojant viej investicij projektus. demonstruojama, kuriame planavimo etape ir kodl turi bti svarstomas partnerysts tikslingumo klausimas. aikinama, koki papildom projekto rengimo, vertinimo ir gyvendinimo klausim kyla pasirinkus partnerys-t kaip gyvendinimo bd, koki papildom kompetencij prireiks vieojo administravimo institucijoms gy-vendinant Vpsp projektus. Vpsp galimybs gyvendinti investicij projektus svarstymas yra vienas i viej investicij projekt planavimo proceso etap.

VADAs

7

I dalis | Vieojo ir privataus sektori partneryst. vadas

8

utikrinti, kad bt patenkintas viea-sis visuomens interesas.

socialin (mokyklos, ligonins, biblio-tekos, kaljimai ir pan.) jos tikslas visuomens funkcionavimas. u toki paslaug teikim vartotojai nemoka paslaugos mokesio, o atsiskaito netie-siogiai mokdami nustatytus mokes-ius valstybs biudet.

1.1.2. Vpsp pLtra pasauLyjetradicikai valdios sektorius pats pltoja infrastruktr ir teikia mintas viesias paslaugas. taiau dar iki partnerysts s-vokos atsiradimo egzistavo privataus kapi-talo panaudojimo vieosios infrastruktros pltrai formos, inomos kaip koncesijos. kone garsiausias koncesijos pavyzdys yra sueco kanalo statybos bendrov Com-pagnie universelle du Canal maritime de suez, steigta 1858 m.

I DAlIS1. Vieojo ir priVataus sektori partneryst. Vadas

1.1. Vpsp sVoka ir atsiradiMo prieastys

1.1.1. Vpsp taikyMo sritisVieoji paslauga tai valstybs ar savivaldybi, j steigt speciali staig ir moni paslaugos, teikiamos bendriems alies ekonominiams interesams utikrinti. tai gali bti: vandens, elektros, duj tiekimo, ildymo, telekomu-nikacij, pato, transporto paslaugos ir paslaugos, reikalingos socialiniams interesams utikrinti, tarkim, ugdymo ir vietimo, teissaugos ar vieosios tvarkos paslaugos. pagrindiniai viej paslaug bruoai galimyb jomis pasinaudoti bet kuriam besikreipianiajam, prieinamos paslaug kainos ir j kokyb.

Vieosios paslaugos gali bti teikiamos tik esant vieajai infrastruktrai. infrastruktros pltros tikslas utikrinti valstybs socialin ir ekonomin veikl, kokybik ir nepertraukiam paslaug teikim. Vieoji infrastruktra yra dviej tip: ekonomin jos tikslas utikrinti bendrojo ekonominio intereso pas-

laug teikim. u toki paslaug teikim vartotojai atsiskaito tiesiogiai, mokdami nustatyt paslaugos mokest. 2004 m. Baltojoje knygoje eu-ropos komisija pabr, kad tikslas teikti auktos kokybs, prieinamas ir perkamas bendrus ekonominius interesus tenkinanias paslaugas ir tikslas sukurti atvir bei konkurencing vidaus rink yra suderinami ir turt vienas kit papildyti. ioms paslaugoms teikti ir organizuoti tai-komos eB steigimo sutartyje nustatytos vidaus rinkos ir konkurencijos taisykls, nes i paslaug teikimas yra ekonomin veikla. Bendrja prasme tai paslaugos, kurioms taikomi tam tikri viej paslaug parei-gojimai, kuriuos valstybs nars nustato paslaugos teikjui siekdamos

i dalis | Vieojo ir privataus sektori partneryst. vadas

9I dalis | Vieojo ir privataus sektori partneryst. vadas

Pirmosios koncesijos

pirmkart koncesij apibdino XiX a. ekonomistas alfredas Maralas (alfred Marshall): Valdios institucija gali valdyti viesias paslaugas teikiani moni teises ir tam tikrais atvejais dal j kapitalo. taip pat gali jas ribotam laikui perleisti (suteikti lizing) konsorciumui, kuris sipareigoja teikti tas paias viesias paslaugas u tam tikr kain ir nustatytomis slygomis. taiau turi bti konkuruojama dl teikiam paslaug kokybs ir kainos, o ne dl metinio lizingo mokesio.

XiXXX a. paprastai vanden ir energij tiekdavo, geleinkelius tiesdavo privaios mons. jos prisiimdavo paklausos rizik ir nebuvo apsaugotos nuo konkurencijos. privaios mons ipltojo didij vandens tieki-mo infrastruktros dal pranczijoje, didiojoje Britanijoje, jungtinse amerikos Valstijose. pavyzdiui, 1777 m. pranczijos valdia privaiai monei perrier brothers 15 met perdav teises tiekti vanden daliai pary-iaus miesto. mon vykd pareigojimus, kol patyr finansini sunkum ir buvo nacionalizuota. Londone iki 1820 m. toki moni buvo eios. jaV XiX a. pradioje 15 i 16 vandentieki buvo pastatyti privai moni, o amiaus pabaigoje vandens tiekimo srityje jau dominavo valstyb.

privaios vietos mons nuties daug elektros tinkl Brazilijoje, ilje, Meksikoje, jaV. jos veikl praddavo konkurencingoje ir nereguliuojamoje, komercikai rizikingoje aplinkoje. nors ilgainiui valstyb vis labiau re-guliuodavo rink ir apsaugodavo mones nuo konkurencijos, tinklai ir toliau likdavo privats.

transporto srityje tokia praktika irgi buvo paplitusi. pranczijoje karalius suteikdavo keli, tilt, kanal kon-cesijas. koncesij sutartys nustatydavo paslaug tarifus ir laikotarp, o vis paslaug rizik prisiimdavo kon-cesininkai.

panaiai vystsi ir geleinkeliai. Valstybs skatindavo koncesininkus teikdamos subsidijas (pinigais ar eme), taiau privaios mons geleinkelius tiesdavo chaotikai, danai dubliuodavosi j marrutai. todl ilgainiui vyriausybs konsoliduodavo mones ir ipirkdavo dal j akcij. pavyzdiui, 1909 m. taip buvo suformuota na-cionalin Meksikos geleinkeli sistema, kurios nuosavyb dalijosi Meksikos vyriausyb (dauguma) bei jaV ir didiosios Britanijos privaios kompanijos. Vliau geleinkeliai buvo visikai nacionalizuoti.

Turin


10

Vieosios ir privaios partnerysts svoka atsirado jaV 1950 m., kai buvo inicijuotos jungtins vieojo ir privataus sektori finansuojamos vietimo programos. Vliau 1960 m. buvo pradtos steigti ir bendros vieojo bei privataus sektori mons miest infrastruktrai atnaujinti. Be jaV, Vpsp pradininks buvo australija ir jungtin karalyst. Vliau partneryst pradjo taikyti pranczija, Vokietija, airija, italija, japonija, piet korja, portugalija, ispanija, turkija, argentina, Brazilija, piet afrika ir kitos alys.

1990 m. daugelis valstybi atkreip dmes infrastruktros deficit: per-pildytus, prastos bkls kelius, menkai priirimas transporto sistemas, pa-senusius laisvalaikio ir poilsio objektus, pablogjusi mokykl, ligonini, vandens ir nuotek valymo sistem bkl ir t. t. nusidvjusi infrastruktra brangiai kainuoja visuomenei, maina ekonomikos produktyvum ir konku-rencingum, sukelia nelaimingus atsitikimus, neigiamai veikia sveikatos bkl ir gyvenimo trukm. Vien biudeto pajamos, kurias sudaro mokesiai, negali patenkinti dideli infrastruktros pltros ir atnaujinimo poreiki. Be infrastruktros palaikymo ir atnaujinimo poreikio, nuolat egzistuoja ir kitas svarbus udavinys pltoti nauj infrastruktr.

patirdamos dideles investicij snaudas daugelis valstybi sukaup fiska-lin deficit, jas m varyti auganti valstybs skola, tad privatus finansavi-mas buvo matomas kaip labai patraukli perspektyva, ypa dideliems infras-truktros projektams gyvendinti.

aeCoM korporacija 2005 m. apvalgoje apskaiiavo, kad 19852004 m. pa-saulyje pradti 2096 Vpsp projektai, j bendra vert sudar apie 887 mlrd. jaV doleri, 325 mlrd. i j buvo skirti finansuoti 656 projektus transporto srityje. ataskaitos rengimo metais 1121 projektas buvo jau baigtas gyven-dinti (451 mlrd.).

europos investicij banko ataskaitos duo-menimis (eiB 2004), 2004 m. jungtin ka-ralyst iliko Vpsp sutari lyder gyven-dino 650 Vpsp projekt, i kuri 400 buvo dar gyvendami. j finansavimas sudar 12 proc. vis investicij ilaid.

skaitant Londono metro projektusSektorius Bendra investicij vert Procentin visos sumos dalis

sveikatos 8 290 16

transporto 22 496 42

Gynybos 5 644 11

vietimo 4 388 8

kiti 7 203 13

kotija, Velsas ir iaurs Airija 5 380 10

I viso 53 404 100

1 LenTeL DB VPsP suTAri

inVesTicij VerT 2007 m., miLijonAis sVAr

Turin

11


2011 metais europos sjungoje buvo sudarytos 84 partnerysts sutartys, kuri bendra vert siek 17,9 mlrd. eur. sandori skaiiumi, kaip ir 2004 metais, lyder iliko jungtin karalyst, kurioje 2011 metais buvo su-daryti 27 sandoriai. pagal sandori vert absoliuti lyder 2011 metais buvo pranczija, kurioje iuo laiko-tarpiu sudaryt sandori vert siek 62 proc. visoje es sudaryt sandori verts. sandori verts kitimas 20032011 metais pateikiamas paveiksle.

paprastai alys Vpsp praddavo pltoti atskiruose sektoriuose. pvz., ispanijoje Vpsp iniciatyva labiau-siai paplito transporto srityje privataus sektoriaus traukimas tapo pagrindiniu transporto pltros 2005 2020 m. programos gyvendinimo elementu. programa numat 214 mlrd. eur investicij, i j 20 proc. turt sudaryti Vpsp sutartys.

sAnDori VerT

mLrD. eur

2003 2005 2007 2009 2011

30

25

20

15

10

5

0

altinis: europos investicij Bankas eiB.

1 PAVeiksLAses suDAryT sAnDori VerTs kiTimAs 20032011 meTAis

Turin Turin


12

energijosgamybairtiekimas;

vandenstiekimasirnuoteksurinkimas;

atliektvarkymas;

sveikatosapsauga(ligonins);

vietimasirmokymas(mokyklos);

sportas(stadionai,baseinai);

susisiekimas

(oro eismo kontrol, geleinkeliai, keliai);

informacinstechnologijos;

visuomenssauga

(kaljimai, policijos nuovados);

bstas(socialinisbstas,bendrabuiai).

PAsAuLyje VPsP ProjekTAi BuVo gyVenDinTi iuose sekToriuose:

eiB duomenimis, 2011 metais pagal sandori skaii pirmavo vietimo, o pagal sandori vert susisiekimo sektorius.

1.1.3. partnerysts sVokos apiBriMas iki iol nra vieno visiems priimtino Vpsp apibrimo, taip pat bendr prin-cip tarp finansini galimybi gyvendinti tokius projektus, biudeto asig-navim apribojim ir privataus sektoriaus l naudojimo apimties. nra ir bendrai pasaulyje vartojamos partnerysts svokos.

pasaulio bankas vartoja termin privatus dalyvavimas infrastruktros projektuose.

kiti pltros bankai vartoja termin pri-vataus sektoriaus dalyvavimas.

jaV ir kanadoje vartojamas terminas p3. kanados Vpsp taryba partneryst apibria kaip bendr vieojo ir priva-taus sektori mon, sudaryt kiekvie-no partnerio patirties ir ini pagrindu, kuri geriausiai tenkina aikiai apibr-tus visuomens poreikius efektyviai paskirstant iteklius, rizik ir atlygius.

australijoje vartojama svoka priva-iomis lomis finansuojami projek-tai.

jungtinje karalystje vartojamas ter-minas privataus finansavimo iniciaty-va (pFi).

Vpsp galima apibrti kaip vie-ojo ir privataus sektori su-tarties form, kuri i privataus partnerio reikalauja finansini, technologini, patirties, ini ir kitoki investicij, kurioje pagrindini projekto rizik val-dymas perduodamas privaiam sektoriui, o vieasis sektorius moka privaiam u paslaug, kurias tradicikai teikia pats vie-asis sektorius, teikim visuo-menei.

Turin

13


Lietuvos atveju Vpsp svoka apibrta Lr investicij statyme tai valstybs arba savivaldybs institucijos ir privataus subjekto statymuose nustatyti bendradarbiavimo bdai, kuriais valstybs arba savivaldybs ins-titucija perduoda jos funkcijoms priskirt veikl privaiam subjektui, o privatus subjektas investuoja i veikl ir jai vykdyti reikaling turt, u tai gaudamas statym nustatyt atlyginim.

1.2. Vieojo ir priVataus sektori partnerysts iniCIJaViMo proBLeMos ir prieLaidos

1.2.1. potenCiaLios partnerysts atsiradiMo kLitysVpsp kaip viej paslaug teikimo bdas egzistuoja seniai, taiau jos atsiradimas ir pltra skirtingose a-lyse labai skiriasi. tai priklauso nuo:

Struktrini klii. daugelyje ali didel vieojo sektoriaus atsakomybs ir funkcij dalis perduota regioninei ir vietos valdiai. Vpsp pltrai reikaling struktr steigimas atima daug laiko ir reikalauja aktyvaus centrins valdios dalyvavimo bei paramos. todl paprastai alys partneryst pradeda pltoti centrins valdios institucij kompetencijai priskirtose srityse ir tik vliau regionuose ir savivaldybse.

Teisini klii. atsakomyb u viej paslaug teikim reglamentuojanti teiss akt sistema paprastai bna labai sudtinga ir grieta. todl alims danai tenka keisti, pritaikyti teiss aktus, kad paskatint Vpsp atsiradim.

Politini klii. ne tik politinis pasiprieinimas, bet ir politinis abejingumas gali tapti partnerysts pl-tros klitimi. Be aikiai ireiktos politins valios ir paramos, siekio ir sipareigojimo gerinti viej pas-laug teikimo efektyvum vieojo sektoriaus inercija Vpsp poiriu bus sunkiai veikiama.

1.2.1. potenCiaLios partnerysts atsiradiMo kLitysefektyvus ribot valstybs finans naudojimas yra pagrindinis valstybs ikis, deja, dauguma valstybi sunkiai su tuo tvarkosi. prieastis ta, kad vieasis sektorius paprastai turi maai paskat ir priemoni didinti infrastruktros statybos ir eksploatavimo efektyvum.

o viej infrastruktr investuoti ar j eksploatuoti atj privataus sektoriaus partneriai siekia didiausio pelno, todl yra tiesiogiai suinteresuoti didinti investicij ir veiklos efektyvum. jei Vpsp susitarimas leidia siekti pelno, tiktina, kad bus pasiektas didesnis efektyvumas, o kokybikos paslaugos bus teikiamos priim-tinomis kainomis.

susiformavus partnerysts koncepcijai atsirado poreikis i naujo apsvarstyti ekonominius, politinius ir tech-ninius viej paslaug teikimo aspektus. Vienas aktualiausi klausim ar turt privatus sektorius teikti paslaugas, kurios tradicikai yra vieojo sektoriaus atsakomyb. atsakymas klausim numato tam tikr ekonomin ir politin pasirinkim, priklausant nuo santykinio viej paslaug efektyvumo konkreioje a-lyje, finansini itekli prieinamumo ir socialinio sutarimo dl priimtin bd teikti tam tikras paslaugas. partnerysts priimtinumas visuomenei danai bna esminis veiksnys, lemiantis vieojo sektoriaus apsis-prendim pasirinkti ar ne Vpsp model.

Turin Turin


14

kad partneryst bt skminga, ji turi bti pagrsta kiekvieno sektoriaus, kuriame ruoiamasi gyvendinti Vpsp projekt, analize, kuri apima:

Techninius klausimus. turi bti vertintas infrastruktros naudojimo efektyvumas ir nustatytos neefektyvaus naudojimo prieastys, infra-struktros ir vartotoj poreiki atitikimas, sektoriaus sistem tarpusavio priklausomyb ir jungtys (pvz., energijos gamyba perdavimas skirs-tymas arba transporto intermodalumas bendr biliet naudojimas vieningas techninis standartas).

Teisines, sektoriaus reguliavimo ir politines sistemas. ioje srityje turi bti nagrinjami taikomi teiss aktai, reguliuojanios institucijos, u sektoriaus pltr atsakingos institucijos, tarif nustatymo ir subsidijavi-mo politika, privalomi sektoriaus paslaug teikimo standartai, aplinko-saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimai, darbo santyki reguliavimas, usienio moni nuosavybs / veiklos apribojimai.

Institucijos status ir gebjimus. Vpsp i proceso dalyvi, veikiani tiek vieajame sektoriuje, tiek u jo rib, reikalauja nauj arba daug geresni gebjim. danai alyse reikalingiems gebjimams kaupti ir formuoti kuriami Vpsp kompetencij centrai. prie praddamas gy-vendinti Vpsp projektus vieasis sektorius turi sitikinti, ar institucijos supranta btinas kompetencijas, ar joms pakanka finansini ir mogi-kj itekli tinkamai parengti partnerysts sutartis, ar Vpsp rengimo ir sprendim primimo procesas yra apibrtas ir skaidrus.

Komercinius, finansinius ir ekonominius klausimus. pagrindiniai sekto-riaus paslaug teikimo komerciniai, finansiniai ir ekonominiai viej paslaug teikimo ypatumai ir rezultatai turi bti aiks. paslaug varto-toj apmokestinimo schemos, i paslaug finansavimo mechanizmai turi bti patikrinti ir patikimi tai btina siekiant suprasti ar pagerinti paslaugos teikjo finansin pozicij iki Vpsp susitarimo. taip pat svarbu, kad sektoriaus paslaugos bt prieinamos vartotojams, paslaug tarifai priimtini ir skatint paslaug vartojim. jei tai btina vieajam inte-

jei manoma, efektyviai partnerystei geriau pritaikyti Vpsp pro-jekt gyvendinimo teisin ir institucin aplink, tai turi bti padaryta iki projekt gyvendinimo pradios, kad iorins aplinkybs, lemianios partneri atsakomybs ribas ir vei-klos perdavimo galimybes, bt visikai aikios iki sutarties pasiraymo. planuojant partneryst ir pasirenkant jos form, svarbu vertinti siekiamus tikslus, sektoriaus politik, teisin ir institucin sandar, vieojo sektoriaus finansinius iteklius ir j panaudojimo taisykles, pagrindini projektui tak darani grupi interesus.

resui utikrinti, turi bti numatytas pas-laug teikimo subsidijavimas. Vieaja-me sektoriuje privalo galioti visuotinai priimtas ir taikomas projekt snaud ir naudos analizs standartas. juo va-dovaujantis nustatomas investicij po-reikis, projekt finansinis ir socialinis ekonominis efektyvumas.

sektoriaus analiz padeda valdios sek-toriui vertinti status quo, identifikuoti pa-slaugos teikimo trkumus, nustatyti sritis, kuriose efektyvumo didinimas turs di-diausi poveik, apibrti norim paslau-gos lyg ir standart, nustatyti galimybes traukti privaius partnerius viej pas-laug teikim. tokios analizs rezultatas gali bti ir tam tikr sektoriaus bkl bei funkcionavim apibdinani rodikli nu-statymas.

Turin

15


1.3. Vpsp Bruoai, pranauMai ir trkuMaitarptautin patirtis rodo, kad Vpsp gali bti gerokai pranaesnis nei tradicinis bdas, kai paslaugas teikia pats vieasis sektorius.

masto ekonomija. danai vieasis sektorius dl l trkumo, vieojo pirkimo ypatum statybos darbus perka dalimis, rang atskirai, paslaugas taip pat atskirai. Vpsp atveju visa tai galima sujungti ir pagrei-tinti statyb bei sumainti jos katus. kita vertus, vienu metu pradjus gyvendinti dideles infrastrukt-ros pltros programas (pavyzdiui, Vpsp iniciatyvas) galima pristigti pajgum rinkoje, o tai natraliai padidins viej paslaug kainas. toks kain augimas buvo stebimas didiajai Britanijai inicijavus pFi program mokyklose ir ligoninse, portugalijoje ppp program tiesiant kelius, Lietuvoje gyvendinant 20042006 m. es struktrini fond finansuojamas programas.

Viso ekonominio infrastruktros tarnavimo laikotarpio kat vertinimas. ekonominis infrastruktros tarnavimo laikotarpis ymi met skaii, per kur naudingiau palaikyti infrastruktros bkl j reinves-tuojant, nei sukurti infrastruktr i naujo. Vpsp projektas skatina privat sektori optimizuoti viso lai-kotarpio katus, kadangi iuose sandoriuose privatus partneris tampa atsakingas ne tik u kapitalines investicijas, bet ir u turto eksploatavim, jo bkls palaikym. pavyzdiui, galima daugiau investuoti statyb ir vliau patirti daug maesnius eksploatavimo katus. taiau sudarius partnerysts sutart, u objekto funkcionavim ir teikiamas paslaugas reiks mokti vis sutart laikotarp, nors pasikeitus aplin-kybms bt ekonomikiau j parduoti.

Privataus sektoriaus indlis. privataus sektoriaus dalyvavimas reikia ne tik alternatyvius kapitalo al-tinius ir didesnes galimybes privaiomis lomis investuoti infrastruktr. teikdamas viej paslaug privatus partneris pasidalins profesinmis iniomis, vadybos gdiais, inovatyviu poiriu, didesniu efektyvumu ir rezultatyvumu.

Rezultat tikrumas ir geresns veiklos paskatos. Galima tiktis tikslesni baigimo termin (privatus part-neris motyvuotas kuo greiiau baigti projekt, kad is nepabrangt ir kad kuo greiiau bt pradtas mokjimas u paslaugas) ir kat (dl sumos ir mokjim grafiko sutariama iki statybos pradios tai neleidia reikalauti papildom l i vieojo sektoriaus). rezultat ir nustatyt reikalavim atitikimo rizikos perdavimas privaiam sektoriui skatina j efektyviai valdyti projekt ir organizuoti veikl, kadangi su privaiu partneriu bus galutinai atsiskaityta tik tuo atveju, jei paslauga bus pradta teikti laiku, o jos kokyb atitiks reikalaujam paslaugos standart.

Geresnis rizikos paskirstymas. rizika priskiriama tai pusei, kuri sugeba geriausiai j valdyti maiausiais katais. didiausia vert u pinigus pasiekiama tada, kai gyvendinant projekt susitariama dl optima-laus pasidalijimo rizikomis, o ne maksimalaus rizikos perdavimo.

Kapitalo investicij transformavimas mokjim u paslaugas sraut. pakeitus atsiskaitymo princip ga-lima gyvendinti daugiau projekt ribotomis vieojo kapitalo investicij galimybmis. antra, galima sko-lintis u balanso partneriams tinkamai pasidalijus rizik, sipareigojimai privaiam partneriui gali bti netraukiami vieojo sektoriaus balans, taigi jais atitinkamai nedidinama valstybs skola ir biudeto deficitas. taiau tai nereikia, kad prisiimam sipareigojim dydis neturi bti grietai kontroliuojamas. atvirkiai kadangi partnerysts sipareigojimai turi bti vykdomi nepriklausomai nuo valstybs biude-to bkls, j patenkinimo galimybs, vieojo partnerio pajgumas mokti nustatyt sum vis partnerys-ts laikotarp turi bti itin kruopiai vertintas.

Turin Turin


16

1.4. Vieojo ir priVataus sektori sutartys

skirtingos vieojo ir privataus sektori su-tartys sudaromos vairiems tikslams skirtin-guose kio sektoriuose pasiekti ir atspindi skirtingus vyriausybs infrastruktros pltros bei viej paslaug poreikius. pagrindiniu kriterijumi, skirianiu partnerysts sutartis nuo kit vieojo ir privataus sektori sutar-i, europos komisija silo laikyti privaiam partneriui perduodam rizik. Be to, perduo-dama rizika leidia apibrti skirtingus Vpsp tipus, suprasti, kokie teiss aktai jiems taiky-tini, ir nustatyti privai partneri atrankos metodus. Visoms es alims narms partneri atrankos metodai pasirenkami vadovaujantis europos Bendrijos steigimo sutarties nuosta-tomis ir kitais teiss aktais, vieojo pirkimo direktyvomis ir nacionaliniais teiss aktais.

1.4.1. tradiCins Vieojo ir priVataus sektori sutartys

Paslaug sutartys. Valdios institucijos su privaiomis monmis gali sudaryti sutartis specialiosioms uduotims atlikti, pvz., uti-krinti naujos rangos prieir ir eksploata-vim. Gali bti perkamos ir mokesi surin-kimo, technologij diegimo ir palaikymo, vandens vartojimo matavimo prietais mon-tavimo, atliek tvarkymo ir kitos technins paslaugos. paslaug sutartys sudaromos konkurenciniu pagrindu ir yra trumpalaiks. jos leidia vieajam sektoriui pasinaudoti pa-pildoma privataus sektoriaus technine baze, mogikaisiais itekliais ir sutaupyti. taiau iose sutaryse vieasis sektorius ilieka atsa-kingas u investicij valdym ir j katus.

Projektavimo ir rangos sutartys. tai sutartys

Papildom pajam generavimo galimyb. privatus partneris gali rasti gali-mybi gauti pajam i treij ali, taip sumaindamas vieojo sektoriaus ilaidas vieosioms paslaugoms. papildomos pajamos gali bti generuoja-mos inovatyviai naudojant infrastruktr arba suteikiant leidim privaiam partneriui sukurti ir disponuoti papildom turt, kuris iimtinai teikiant vie-sias paslaugas nra btinas.

Sustiprintas vieasis valdymas. perduodamas atsakomyb privaiam sekto-riui vieasis sektorius veikia kaip reguliuojanioji institucija uuot organi-zavs kasdien veikl, gali planuoti paslaugas ir stebti, analizuoti, priimti sprendimus dl j efektyvumo tolesnio gerinimo. sukurdamas konkurencij dl viej paslaug teikimo Vpsp leidia palyginti viej paslaug katus su t pai paslaug, teikiam rinkos slygomis, katais ir utikrinti, kad bus pasiekta didiausia vert u pinigus.

Viena i didiosios Britanijos gyvendinam Vpsp projekt apvalg, atlikt jos didenybs ido usakymu, nustat iuos Vpsp efektyvumo ir skms altinius: efektyvus pasidalijimas rizikomis;sutari ilgalaikikumas ir viso ekonominio infrastruktros tarnavimo laikotarpio kat planavimas;aikus paslaugos teikimo rezultat apibrimas;veiklos kokybs matavimas ir kokybs gerinimo skatinimas;privataus sektoriaus vadybiniai gebjimai;pakankama konkurencija privaioje rinkoje.

Vpsp bdinga ir tai, kad investuotojai suinteresuoti dalyvauti Vpsp projektuose visame pasaulyje. toks interesas kyla dl trij prieasi:

Vpsp projektuose investuojama infrastruktr, kuri yra pagrindin ekono-mikos augimo ir konkurencingumo prielaida, todl infrastruktros pltros projektai visada bus vieojo sektoriaus prioritetas;

privatus sektorius turi galimyb pasiekti didesn itekli naudojimo efekty-vum, jei iki Vpsp sandorio paslaugas teik iimtinai vieasis sektorius;

komercinis vieojo sektoriaus turto panaudojimas, kai privaiam sektoriui suteikiamos teiss turt naudoti plaiau, iekant nauj bd, nei tai dar vieasis sektorius.

Turin

17


dl vieosios infrastruktros objekt projektavimo ir rangos darb pagal vieojo sektoriaus objektui nusta-tytus reikalavimus. paprastai tokios sutartys vykdomos u i anksto abiej ali suderint kain, ir ios kai-nos virijimo rizik prisiima privatus sektorius. Visas kitas rizikas (finansavimo, sukurto turto eksploatavimo, nuosavybs) prisiima vieasis sektorius.

Turto eksploatavimo ir valdymo sutartys. tokios sutartys pasiraomos turto valdymo ir eksploatavimo atsa-komyb perduodant privaiam sektoriui, taip pat siekiant didesnio efektyvumo ir paangesni technologij. sutari trukm bna kiek ilgesn nei prast paslaug sutari. sutarties vykdytojui mokamas arba sutartas paslaugos mokestis, arba mokestis u tam tikrus veiklos rezultatus. tokios sutartys gali bti taikomos per-duodant atsakomyb u tam tikr objekt (vieno ar daugiau) / paslaug valdym, bet vieajam sektoriui lieka investicini sprendim ir finansavimo rizik valdymas. Gali bti perkamos, pavyzdiui, centralizuoto ildymo ir kondicionavimo tiekimo tinkl ar pastat energetini sistem eksploatavimo paslaugos. panaios sutartys sudaromos sektoriuose, kur tik pradedama nuo vieosios nuosavybs pereiti prie privaiosios ir kur teisinis reglamentavimas dar neleidia aktyvesnio privataus sektoriaus dalyvavimo. jos padeda formuoti dviej part-neri pasitikjim rinkose, kur trksta Vpsp patirties, ir leidia privaioms monms kol kas prisiimant ribot rizik ibandyti potencialiai rizikingesnes rinkas.

lizingas. jis leidia privaiai monei nupirkti generuojamus vieojo turto pajam srautus mainais u fik-suot lizingo mok ir prievol valdyti bei eksploatuoti turt. Lizingo sutartys skiriasi tuo, kad komercin rizika perduodama privaiam sektoriui. nuomotojo gebjimai usidirbti peln susij su jo gebjimais mainti veiklos katus ilaikant t pat paslaug lyg. ilieka vieojo sektoriaus atsakomyb u kapitalo investicij planavim ir finansavim, taiau kartais nuomotojas gali bti atsakingas u turto atnaujinim ir remont, kai tai daroma siekiant gerinti veiklos efektyvum arba didinti peln.

Lizingo sutari trukm nuo 5 iki 15 met. jos tinkamos tik nepriklausomas pajamas generuojanios infras-truktros pltros atvejais ir danai pasiraomos tokiose srityse kaip transportas ir vandentiekis.

1.4.2. partnerysts sutartysTai integruotos infrastruktros projekto vykdymo ir infrastruktros eksploatavimo utikrinimo sutartys. ios sutartys numato atsakomybs u infrastruktros projektavim, statyb ir objekto (ar j grups) valdym perdavim privaiam parneriui. iskiriamos tokios pagrindins partnerysts sutari rys:

Projektuoti,statyti,eksploatuoti(angl.Design,BuildandOperate-DBO). tai sutartis dl infrastruktros objekto projektavimo ir statybos, jo eksploatavimo ir prieiros. statyb finansuoja vieasis sektorius, jis yra turto savininkas vis sutarties laikotarp. io bdo pranaumas vieno privataus subjekto integruota atsakomyb u objekto sukrim ir eksploatavim, kuris prastuose sandoriuose bna atskirtas. tai lei-dia partneriams pasinaudoti keliais pranaumais:

Turin Turin

18

Statyti,btisavininkuireksploatuoti (angl.

Build,Own,Operate -BOO).tai sutartis dl objekto statybos, eksploatavimo ir priei-ros. privatus sektorius finansuoja objekto statyb, atlieka statybos darbus, turi sukurt turt savo nuosavybje ir vykdo ekonomin veikl naudodamas turt.

Visos ios sutartys turi bti sudaromos uti-krinant efektyvi konkurencij tarp privaios rinkos dalyvi. siekiant sudaryti partnerysts sutart organizuojamas konkursas privaiam partneriui atrinkti, kuriame teikiantieji pasi-lymus pagal pirkimo dokumentuose apibr-tus reikalavimus praomi nurodyti bendr kain u infrastruktros projektavim, staty-b ir prieir per vis numatyt partnerysts sutarties laikotarp. ypatingas dmesys turi bti skiriamas kuriamam turtui ir jo prieirai nustatomiems reikalavimams bei standar-tams. Bot atveju vieasis sektorius atsisako didels kontrols, reikalingos prast pirkim atveju. jei poreikiai ir standartai nebuvo ai-kiai apibrti iki sutarties pasiraymo, negali-ma tiktis, kad jie bus vykdomi gyvendinimo etape. integruotas Bot metodas nesumai-na vieojo sektoriaus finansins natos dl objekto atnaujinimo. Bot sutari trukm

jau projektavimo etape pasirenkamos tokios mediagos ir ranga, ku-rios labiausiai tinka teikiant viesias paslaugas vis partnerysts su-tarties laikotarp;

iki statybos darb pradios sudaroma objekto eksploatavimo progra-ma ir numatomi katai jai gyvendinti. jau projektavimo etape atsi-velgiama ekonomin infrastruktros tarnavimo laikotarp, dedamos pastangos suvaldyti objekto eksploatavimo kat pasikeitimo rizik, racionaliai paskirstyti katus per vis sutarties laikotarp.

Projektuoti,statyti,eksploatuotiirfinansuoti(angl.Design,Build,Ope-rateandFinance-DBOF). tai sutartis dl infrastruktros objekto projekta-vimo ir statybos, jo eksploatavimo ir prieiros. privatus sektorius taip pat finansuoja infrastruktros objekto statyb ir u tai gauna atlyg tik i vie-ojo sektoriaus. is bdas jungtinje karalystje dar vadinamas privataus finansavimo iniciatyva (angl. Private financing initiative, PFi).

Statyti,eksploatuotiirperduoti(angl.Build,OperateandTransfer-BOT). tai sutartis dl infrastruktros objekto statybos eksploatavimo ir priei-ros, pagal kuri privaiam partneriui suteikiama teis pltoti infrastruk-tr ir teikti viesias paslaugas. privataus partnerio lomis sukurtas ir ekonominei veiklai vykdyti naudotas turtas perduodamas vieojo sekto-riaus nuosavybn. io tipo partnerysts sutartys daniausiai sudaromos atskiriems projektams, kuriais siekiama sukurti visikai naujus infras-truktros objektus. statyti, bti savininku, eksploatuoti ir perduoti (angl. Build, Own, Operate and Transfer - Boot). tai sutartis dl infrastruktros objekto statybos, eksploatavimo ir prieiros. privatus sektorius finan-suoja objekto statyb, turi j savo nuosavybje, vykdo ekonomin vekl ir sutarties gyvendinimo pabaigoje perduoda vieajam sektoriui.


19


nuo projektavimo pradios sudaro 20 met ir daugiau.

partnerysts sutartims taikomi bendrieji reikalavimai:

sutartis turi numatyti pakankam lankstum ir kontrol bei utikrinti, kad vis ali tikslai yra gyvendi-nami.

paprastumas bna efektyvesnis nei perdtas detalumas.

pagrindins partnerysts sutari dalys:

bendrosios nuostatos (ali teiss ir pareigos);

veiklos rezultat rodikliai (techniniai, finansiniai ir paslaug teikimo reikalavimai, integralus sutarties prie-das);

finansavimo sutartys tarp projekto vykdytojo ir finansuojani institucij;

statybos ir veiklos organizavimo sutartys.

1.4.3. konCesIJosdaniausiai praktikuojamas ir plaiausiai inomas bdas traukti privat finansavim vieojo sektoriaus paslaug teikim koncesijos suteikimas, kitaip vadinamas partnerysts sutartimi projektuoti, statyti, eksploatuoti ir finansuoti (angl. Design, Build, Operate and Finance - dBoF). koncesijos suteikiamos tiek naujo turto sukrimui, tiek esamo turto modernizavimui ar pltrai ilgesniam nei deimties met laikotarpiui. pagrindinis investicij ir veiklos snaud finansavimo altinis yra pajamos i vartotoj u jiems teikiamas viesias paslaugas. privaiam partneriui vieasis sektorius suteikia teis eksploatuoti infrastruktr ir j naudojant generuoti pajamas i treij ali. privatus gija teis ipltoti viej infrastruktr kurdamas naujus objektus, kurie sandorio pabaigoje gali likti privataus partnerio nuosavybe. koncesininkui perduotas turtas Lietuvoje privalo bti grintas vieajam sektoriui. kuriamo ir esamo turto nuosavyb gali priklausyti privaiam partneriui arba likti vieojo sektoriaus, o pagrindinis paslaugos teikimo kat finansavimo altinis yra pajamos u paslaug.

koncesijos svoka nra apibrta eB steigimo sutartyje. Vienintelis jos apibrimas pirm kart buvo pateik-tas darb direktyvoje 93/37/eeC. ia viej darb koncesija i kit viej darb sutari iskiriama tuo, kad koncesininkas u vieosios infrastruktros objekto pastatym gauna teis eksploatuoti sukurt objekt ir teikti paslaugas. teis eksploatuoti infrastruktr sudaro prielaidas koncesininkui nustatyt laikotarp rei-kalauti mokesio i galutini infrastruktros vartotoj, taiau kartu koncesininkas prisiima statybos, finan-savimo ir teikiam viej paslaug kokybs rizikas. koncesininkas taip pat gali pretenduoti gauti atlyg i koncesij suteikusio vieojo sektoriaus, jei is reguliuoja koncesininko teikiam viej paslaug kain tiek, kad koncesininko pajamos i vartotoj nepadengia investicij ir paslaug teikimo kat. Vieojo sekto-riaus atlygis koncesininkui gali bti mokamas ir tais atvejais, kai vieasis sektorius, siekdamas utikrinti kon-cesininko teikiam viej paslaug prieinamum maas pajamas turintiems vartotojams (pensininkams, vaikams, socialiai remtiniems asmenims, nutolusi vietovi gyventojams ir pan.), pareigoja koncesinink ioms vartotoj grupms nustatyti finansine prasme nepagrst kain. Bet kuriuo atveju vieojo sektoriaus mokestis koncesininkui nereikia tinkamumo rizikos prisimimo.

Turin


20

1.4.4. Bendrosios Mons steiGiMasBendrosios vieojo ir privataus sektori mo-ns steigiamos tada, kai abu sektoriai su-tinka dalytis rizika ir nauda, sukuriama kon-kretaus kio subjekto. steigiant toki mon kiekviena alis prisiima pareigas, atitinkan-ias jos gebjimus ir inias. mons veiklos rezultatais pelnu arba nuostoliu alys da-lijasi proporcingai pagal savo indl mons kapital. paprastai tokios mons steigiamos tam, kad panaudojant privataus partnerio i-nias ir gdius bt maksimaliai inaudotas vieojo turto komercinis potencialas.

1.4.5. priVatizaViMasprivatizavimas numato vieajam sektoriui pri-klausanio turto arba jo valdomo kio subjek-to akcij pardavim rinkoje. privatizavimas gali vykti vairiais bdais ir bti visikas arba dalinis:

Visikas privatizavimas. infrastruktros objektas parduodamas rinkoje vienam arba grupei investuotoj. jei privatizuo-jamas kio subjektas jo akcij galima sigyti nacionalinje vertybini popieri rinkoje. koncesij visikas privatizavi-mas panaus tuo, kad privatus investuo-tojas visikai kontroliuoja savo investici-jas objekt, jo veikl ir eksploatavim. o nuo koncesijos visikas privatizavimas skiriasi tuo, kad privatus subjektas gija teis infrastruktros objekt visam laikui vieasis sektorius atsisako bet kokios objekto kontrols, iskyrus teisinio reg-lamentavimo ir vartotoj apsaugos nuo kain monopolizavimo. privatizavimas bna labai jautrus, kai objektas yra nacio-nalins svarbos, pvz., vandens itekliai arba keli tinklas. Be ideologini klii, vykdant privatizavim gali bti susiduria-ma su teisiniais apribojimais.

kaip ir kitos viej paslaug teikimo sutartys, paslaug koncesija apibria-ma direktyvoje 2004/18/eC. skiriamasis koncesijos poymis koncesininkas investuoja viej infrastruktr mainais teis teikti viesias paslaugas j vartotojams u atlyg arba u toki teis ir papildom mokest i vieojo

sektoriaus.

Visais atvejais partnerysts sutartis rekomenduojama sudaryti su privaiais partneriais, kurie bt pareigoti steigti atskir bendrov, kuri tarptautinje praktikoje vadinam partnerysts projekto mone (angl. Special Purpose Vehicle - spV). partne-rysts projekto mons steigjai yra privats investuotojai, bsimi viej paslaug teikjai, rangovai ir kiti konsorciumo dalyviai, pateik pasilym privai partneri atrankai. part-nerysts projekto mons steigjai atsakingi u finansini i-tekli, reikaling vieajai infrastruktrai, utikrinim, mons personalo suformavim, tinkam jo darbo kokybs kontrol ir mons veiklos rezultatus. ios mons steigjai turi bti gij teisins patirties, ypa tose srityse, kuriose investicij rinka vertinama kaip rizikinga ar nebrandi.

Turin

21


Dalinis privatizavimas. Vieasis sektorius dalinio privatizavimo atveju isaugo teises dal jam priklau-sanio turto. tai patrauklu tuo atveju, kai vieasis sektorius siekia kontroliuoti privataus subjekto valdo-m turt. dalinis privatizavimas yra puikus bdas pritraukti privat kapital ir padidinti veiklos efekty-vum, kartu apsaugant vartotojus ir nacionalins svarbos objektus. privatus sektorius gali vairiai tame dalyvauti. tiktina, kad vieasis sektorius sieks, kad didij dal snaud patirt privatus partneris. taiau privaiam sektoriui dalyvavimas daliniame privatizavime bus patrauklus tik tuo atveju, jei investa-vs jis turs galimyb gauti peln.

1.4.6. Vieojo ir priVataus sektori sutari tip paLyGiniMas ir Vpsp skiriaMieji poyMiai

2 LenTeL suTAri TiP PALyginimAs

PAgAL sekTori ATsAkomyB

sutarties tipas

Trukm Paslaugos teikjas

Apyvartinio kapitalo altinis

Pelno gavjas / nuostoli padengjas

ilgalaikio finansavimo altinis

Turto savininkas

Paslaugos planavimas ir teisinis reguliavimas

Paslaug sutartis

23 metai vieasis vieasis vieasis vieasis vieasis vieasis

Valdymo sutartis

25 metai privatus vieasis vieasis vieasis vieasis vieasis

nuomos sutartis

715 met privatus privatus privatus vieasis vieasis vieasis

Bot/pfi 2030 met privatus privatus privatus privatus vieasis vieasis

Boo 2030 met privatus privatus privatus privatus privatus vieasis

koncesija 20 30 met privatus privatus privatus privatus vieasis vieasis

Privatizavi-mas

Visam laikui privatus privatus privatus privatus privatus vieasis

Vpsp skiriamieji poymiai padeda atskirti Vpsp sutartis nuo kit vieojo ir privataus sektori sutari.

Koncentravimasispaslaugas. Vpsp pirkimo tikslas usitikrinti nustatytos apimties ir kokybs paslau-g teikim per sutart laik. pirkdamas paslaug (ne turt) valdios sektorius turi galimyb nukreipti rei-kalavimus teikiam paslaug kokyb per vis ekonomin infrastruktros tarnavimo laikotarp. Vieasis sektorius turi galimyb skirti didesn dmes pagrindines viesias paslaugas (vietimo, gydymo, soci-alins globos ir pan.), nes infrastruktros sukrimo ir eksploatavimo paslaugos (maitinimas, valymas, tvarkymas ir pan.) perduodamos partneriui.

Turin Turin


22

Vieasis interesas. Vieojo intereso sau-gojimas yra vienas i aspekt, kur privalo utikrinti vieasis partneris visuose Vpsp projekto gyvendinimo etapuose.

Sutarties terminas. partnerysts sutarties terminas paprastai atitinka ekonomin infrastruktros tarnavimo laikotarp. pa-renkant optimaliausi laikotarp taip pat vertinamos atlygio mokjimo privaiam partneriui galimybs ir ilgalaiki paskol trukm finans rinkoje.

3 LenTeL skirTing VPsP

BD PrAnAum ir Trkum PALyginimAs

Atsiskaitymas, susietas su paslaugos kokybe. u vluojani ar nekoky-bik paslaug vieasis sektorius moka maiau arba nemoka visai. pa-prastai nra paslaugos reikia nra mokjimo tai pagrindin Vpsp taisykl. taigi privatus partneris prisiima teikiant viej paslaug btinos infrastruktros objekto funkcionavimo rizik. kai pltojama ekonomin infrastruktra, u sutartos apimties ir kokybs paslaug moka jos galuti-niai vartotojai.

Ekonominis infrastruktros tarnavimo laikotarpis. Vpsp struktra numato visik projektavimo, statybos, eksploatavimo ir paslaugos integravim, nes visus iuos procesus valdys vienas privatus partneris.

Grieta finansin disciplina. privataus finansavimo, investuotoj ir kredi-to institucij l dalyvavimas kelia ypatingus reikalavimus l kontrolei.

laukiamo rezultato apibrtumas. Vieasis sektorius isamiai nurodo funkcinius reikalavimus infrastruktrai, teikiamoms vieosioms paslau-goms, privataus partnerio veiklai. iuose sandoriuose techniniai infras-truktros parametrai daniausiai nra detalizuojami.

U pinigus gaunama vert. tai pagrindinis privai partneri pasilym vertinimo ir partnerysts pranaumo, palyginti su prastais bdais, gy-vendinti investicij projektus nustatymo kriterijus. kiekybikai gaunama vert u pinigus nustatoma lyginant vieojo sektoriaus palyginimo model ir privataus partnerio pasilym (r. svok odyn).

sutarties apibdinimas

Taikymo sritys stiprybs silpnybs

Projektavi-mo ir rangos sutartys

Vieojo sektoriaus sutartis su privaiu sektoriumi dl vieo-sios infrastruktros projektavimo ir rangos darb.

Vieieji investicij projektai, kuriuo-se infrastruktros eksploatavimo ir prie-iros poreikiai nra reikmingi ir/arba juos tenkinti nra rizikinga.

Vieieji investicij projektai, kuriuose vieasis sektorius sie-kia bti atsakingu u veiklos organizavim.

statybos ir rangos rizikos perduotos pri-vaiam sektoriui, kuris jas valdo efektyviau nei vieasis.

Galimybs daryti tak statybos proceso grei-iui.

Galimas aplinkosaugos rizik pasireikimas.

didel infrastruktros eksploatavimo snaud rizika.

Maai paskat utikrinti infrastruktros efektyvum per vis ekonomin tarnavimo laikotarp.

netaikomas privatus finansavimas.

Turin

23




DBo (Projektuoti, statyti ir eksploa-tuoti)

Vieojo sektoriaus sutartis su privaiu sektoriumi dl vieosios infras-truktros projek-tavimo, statybos ir eksploatavimo nustatyt laikotar-p. infrastruktros objektas vis laik nuosavybs teise priklauso vieajam sektoriui.

projektavimo ir rangos darbus finansuoja vieasis sektorius.

privaiam sektoriui perduodama infrastruktros eksploatavimo rizika.

Vieieji investicij projektai, kuriuo-se infrastruktros eksploatavimo ir prieiros poreikiai yra reikmingi ir/arba juos patenkinti yra rizikinga.

ypa tinka vandens tiekimo, atliek perdirbimo infras-truktros pltros projektams.

projektavimo, rangos ir eksploatavimo rizikos perduotos privaiam sektoriui, kuris jas valdo efektyviau nei vieasis.

Galimyb takoti staty-bos proceso greit.

eksploatavimo rizikos perdavimas skatina privat sektori utikrinti infrastruktros efektyvum vis jos ekonomin tarnavimo laikotarp.

skatina privataus sekto-riaus inovacijas ir didina vert u pinigus.

didina eksploatavimo ir prieiros kokyb.

sutartyse nurodomi pagrindiniai reikalavi-mai teikiam paslaug kokybei.

Vieasis sektorius turi galimyb nukreipti iteklius viej paslaug planavim ir kontrol, o ne teikim.

Galimas aplinkosau-gos rizik pasireiki-mas.

sutartys sudtin-gesns, o pirkimo procesas ilgesnis nei sudarant projektavimo ir rangos sutartis.

reikalingos sutarties valdymo ir veiklos prieiros sistemos.

privataus partnerio veiklai neatitinkant reikalavim, vieasis sektorius rizikuoja patirti neplanuot veiklos permimo snaud.

netaikomas privatus finansavimas.

Vieasis sektorius gija ilgalaikius sipareigo-jimus atsiskaityti su privaiu partneriu.

DBoF (Projektuoti, statyti, eks-ploatuoti ir finansuoti)

Vieojo sektoriaus sutartis su privaiu sektoriumi dl vieosios infrastruk-tros projektavimo, statybos finansavi-mo ir eksploatavimo nustatyt laikotarp.

Vieieji investicij projektai, kuriuo-se infrastruktros eksploatavimo ir prieiros poreikiai yra reikmingi ir/arba juos patenkinti yra rizikinga.

Bdingos visos dBot (Design, build, opera-te, transfer) stiprybs ir dar kelios papildomos:

pritraukia privat finan-savim.

taikoma grieta finan-sini sipareigojim kreditoriams kontrol.

Galimas aplinkosau-gos rizik pasireiki-mas.

sutartys sudtin-gesns, o pirkimo procesas ilgesnis nei sudarant projektavimo ir rangos sutartis.

reikalingos sutarties valdymo ir veiklos prieiros sistemos.

Turin Turin


24



sutarties laikotarp objektas yra privataus sektoriaus nuosavyb, o sutarties galiojimo pabaigoje perduodamas vieajam sektoriui.

projektavimo ir rangos darbus finansuoja priva-tus sektorius. Vieasis sektorius privaiam moka metin partnerysts mokest, kuris padengia privataus sektoriaus katus.

privaiam partneriui per-duodamos projektavimo, statybos, finansavimo ir eksploatavimo rizik0s.

ypa tinka vandens tiekimo, atliek perdirbimo infras-truktros pltros projektams.

suvaldomos infras-truktros eksploa-tavimo snaudos ilgalaikje perspek-tyvoje.

skatina greitinti statybos proces.

eksploatavimo ir finansavimo rizik perdavimas skatina privat sektori utikrinti infrastruktros efektyvum per vis jos ekonomin tarnavimo laikotarp.

privataus partnerio veiklai neatitinkant reikalavim, vieasis sektorius rizikuoja patirti neplanuot veiklos permimo snaud.

privatus sektorius gali pareikalauti finansini garantij.

reikalinga pokyi valdymo sistema.

koncesijos atitinka dBoF (projek-tuoti, statyti, eksploa-tuoti ir finansuoti) su ilyga, kad privatus sektorius padengia savo katus i paslaug vartotoj mokesi.

Be privataus finansavi-mo pritraukimo ir rizik perdavimo, pagrindin paskata yra terjas moka principas.

Vieieji investicij projektai, kuriuose vartotojai u paslaugas moka mokest.

i dalies tinka mokam keli, vandens tiekimo ir atliek perdirbimo projektams.

Bdingi visi dBoF pranaumai ir dar keli papildomi:

skatina taikyti princi-p terjas moka.

Vieasis sektorius maksimaliai perduo-da rizikas.

efektyviai surenka-mos ir naudojamos treij ali paja-mos.

kaip ir dBoF ir dar:

Gali bti politikai nepriimtinas.

reikalauja efek-tyvaus alternatyv valdymo (pvz., alternatyvs keliai ar transporto for-mos, alternatyvios vandens tiekimo sistemos).

altinis: Guidelines for successful public private partnerships, european Commission, directorate General regional policy (March 2003).

Turin

25


1.5. Vieojo ir priVataus sektori partnerysts projekt daLyVi poiriai ir Lkesiai

abu sandorio partneriai daniausiai turi skirting tiksl ir reikalavim. partnerysts susitarimas turi juos su-derinti tik taip partneriai sieks dalyvauti ir dalyvaus partnerysts projekte.

pagrindinis privataus sektoriaus reikalavimas bet kokiuose susitarimuose galimyb gauti pelno. papildo-mai, mainais u didesns rizikos prisimim, privatus sektorius tiksis didesnio pelno. prie prisiimdamas sipareigojimus jis pareikalaus aikios partnerysts teisins ir institucins struktros ir nors matyti ekono-minio augimo potencial kartu su tam tikro lygio politine parama ir stabilumu, u kur atsakomyb prisiims vieasis sektorius.

Vieasis sektorius prieingai sudarydamas sandorius siekia didesnio viej paslaug teikimo efektyvumo u maesn kain. taigi abi alys tame paiame sandoryje turi prieingus interesus. partnerysts atveju vie-asis sektorius sutinka su pagrstu privai partneri pelnu mainais geresns kokybs viesias paslaugas, didesn infrastruktros naudojimo efektyvum, privai finansini itekli panaudojim vieajai infrastruk-trai kurti ir spartesn projekt gyvendinim.

kai investicij projektai finansuojami i es struktrini fond l, europos komisija (ek) nustato finansa-vimo naudojimo reikalavimus. projekt rengimas ir valdymas turi atitikti es standartus, projektai turi teikti socialin ekonomin naud, kuri ne visuomet manoma ireikti kiekybikai. ek, kaip valstybs valdios sektoriaus institucija, suinteresuota didinti mokesi moktoj pinig panaudojimo efektyvum ir pritraukti papildom finansini resurs, taiau kaip subsidijos teikja taip pat suinteresuota, kad bt ivengta ne-



26

valo ilaikyti tinkam siekiam tiksl ir priemoni, kurias planuoja panaudoti tiems tikslams pasiekti, santyk.

Abipusio pripainimo (angl. Mutual reco-gnition) principas vieasis sektorius pri-valo pripainti technines specifikacijas, kontrols, kvalifikacijos ir sertifikavimo reikalavimus, taikomus kitose es alyse, kaip lygiaverius savo alies reikalavi-mams.

kiti principai, kuri turi bti laikomasi suda-rant partnerysts sutartis:

Vieojo intereso apsaugos (angl. Pro-tection of the public interest) principas priimant sprendimus dl bet kuri sutar-i vieasis sektorius privalo atsivelgti iuos aspektus:

jiems gyvendinti reikaling finansa-vim ir vieojo sektoriaus galimybes skirti tok finansavim;

vartotoj poreik gauti geresnes pas-laugas.

Privai asmen teisi apsaugos (angl. Protection of the rights of private individu-als) principas bet koks sprendimas turi bti tinkamai pagrstas ir argumentuotas, jo pasekms privatiems ir juridiniams as-menims visapusikai vertintos.

Aplinkos saugojimo ir darnios pltros (angl. Protection of the environment and sustainable development) principas gamtos ir mogaus sukurta aplinka yra turtas ir turi bti saugoma siekiant ilaiky-ti aplinkos balans bei isaugoti gamtos

iteklius ateities kartoms.

PIRKImO DIREKTYVOS

pagrsto pelno ir bt utikrintas skaidrumas. ek taip pat turi apsaugoti savo na, todl kontroliuoja privaiam partneriui imokt l panaudojim.

partnerysts susitarimai, kuriuose privatus sektorius finansuoja vieosios infrastruktros projektavim ir sukrim, gyvendinami dalyvaujant vietos ir tarptautinms finans institucijoms, garantij, laidavim davjams. tokios institucijos mainais u savo dalyvavim reikalauja grietos ir konservatyvios finans analizs. taip pat prie sutikdamos dalyvauti finansuojant projekt jos reikalauja rodyti privataus partnerio technin pajgum vykdyti partne-rysts sutart, vieojo sektoriaus gebjimus priirti partnerysts sutart ir privataus partnerio veikl. Be to, kreditoriai pareikalaus griet ir skaidri partnerysts valdymo teisini ir procedrini struktr, sieks sitikinti poli-tins aplinkos stabilumu. tarptautins finansins institucijos ir komerciniai bankai gerai imano potencialias silpnybes ir turi finansinio modeliavimo bei teisins analizs praktikos j ir taikys prie patvirtindami savo dalyvavim finansuojant projektus.

1.6. Vpsp teisin apLinka ir teisiniai aspektai1.6.1. es dokuMentai, reGLaMentuojantys Vpsp sutari sudaryMalyse es narse Vpsp procesas apibriamas ir reglamentuojamas es tei-synu (Acquis communitaire), kitais valstybs bei savivaldos teiss aktais ir sutarties dokumentais. sudarant Vpsp susitarimus valstybs pareiga yra ap-saugoti viej interes bei teist ir efektyv mokesi moktoj pinig pa-naudojim tai turi atsispindti sutarties slygose ir reikalavimuose projekto vykdytojui.

1.6.1.1. es teiss aktai EB STEIGImO SUTARTIS

Bet kuris veiksmas, kuriuo vieasis sektorius privaiam subjektui patiki eko-nomins veiklos vykdym, turi atitikti 4 pagrindinius europos Bendrijos stei-gimo sutarties principus dl paslaug judjimo laisvs ir moni steigimo lais-vs (freedom of establishment) (articles 43 to 49) bei kitus:

Vienodo vertinimo (angl. equal treatment) principas turi bti ivengta bet kokios diskriminacijos neobjektyvi kriterij pagrindu. teiss vykdyti ekonomin veikl kontekste tai reikia vienodas teises pradti ir vykdyti toki veikl.

Skaidrumo (angl. Transparency) principas vieasis sektorius privalo vieai paskelbti savo ketinimus sudaryti darb, paslaug, partnerysts ar kit sutart ir utikrinti siningos konkurencijos slygas visiems privaios rinkos dalyviams.

Proporcingumo (angl. Proportionality) principas vieasis sektorius pri-

Turin

27


perkant darbus, prekes ir paslaugas, taip pat sudarant darb koncesijas privaloma vadovautis pirkimo direk-tyvomis 2004/17/eC ir 2004/18/eC. iose pirkimo direktyvose apibrta tik paslaug koncesijos svoka, o pats paslaug koncesijos sutarties sudarymo procesas nra direktyv objektas, jam taikomi tik bendrieji eB steigimo sutarties principai.

1.6.1.2. aikinaMieji dokuMentai

AlIOJI VIEOSIOS IR PRIVAIOS PARTNERYSTS KNYGA

primus 20032006 m. bendrosios rinkos strategij, ek ileido Vieosios ir privaios partnerysts alij knyg. jos poreikis buvo pagrstas intensyvia Vpsp pltra pastaruosius 15 met ir paplitusiomis diskusijomis dl bendrojo ekonominio intereso paslaug (angl. services of general interest, sGi) turinio ir apimties. Be to, Vpsp fenomenas pakeit valstybs vaidmen ekonomikoje nuo ekonomins veiklos vykdytojos iki jos organizators ir priirtojos.

alioji knyga apra vieojo sektoriaus ir kio subjekt (angl. economic operators) bendradarbiavimo prin-cipus, tikslus, taikymo sritis, savybes. knyga apibr tokius esminius Vpsp poymius kaip:

santyki tarp partneri trukm;

projekto finansavimo bdas;

partneri vaidmuo nustatant tikslus, projektuojant, statant, gyvendinant ir finansuojant;

rizikos paskirstymas tarp partneri.

knyga taip pat iskyr du pagrindinius Vpsp tipus:

sutartin partneryst kai partneryst pagrsta tik sutartiniais santykiais ir reglamentuojama es viej pirkim direktyvos;

institucin partneryst kai partneryst forminama kaip bendras juridinis asmuo, pvz., bendroji mon, kontroliuojama vieojo ir privataus sektoriaus, arba vieoji mon, kontroliuojama privataus operato-riaus.

komisijos aikinamieji praneimai:

Komisijos 2005 m. lapkriio 15 d. praneimas CoM(2005) 569 europos parlamentui, europos tarybai, europos ekonomini ir socialini reikal komitetui ir region komitetui dl vieojo ir privataus sektori partnerysts bei bendrij viej pirkim ir koncesij teiss. praneime iaikinta, kad nra poreikio pa-pildomai reglamentuoti sutartin partneryst turi bti taikoma viej pirkim direktyva.

Komisijos 2008 m. vasario 5 d. aikinamasis praneimas C(2007) 6661 dl viej pirkim ir koncesij institucins partnerysts atvejais. praneime idstoma teigiama komisijos nuomon dl galimybs per vien pirkim atrinkti privat partner ir suteikti koncesininko teises bendrajai monei.

Komisijos 2006 m. sausio mn. aikinamasis praneimas dl konkurencinio dialogo. konkurencingas dialogas, kaip vieojo pirkimo organizavimo bdas, atsirado tik 2004 m. primus nauj pirkimo direktyv, todl ek atskirai iaikino io bdo atveju taikomus pirkimo procedr ypatumus.

1.6.1.3. europos teisinGuMo teisMo praktika

Turin Turin


28

ir laisvi. ek institucin partneryst supranta kaip vieojo ir privataus sektoriaus subjekt bendradarbiavim, kai steigiamas miraus kapitalo juridinis asmuo. is juridinis asmuo vykdo vieojo pirkimo ir pardavimo sutartis arba koncesijos sutartis. praktikoje institu-cin partneryst daniausiai gyvendinama dviem bdais, t. y. kai:

a) tam tikrai veiklai vykdyti steigiama nau-ja mon, kurios akcijos priklauso valsty-bei ar savivaldybei ir privaiam subjek-tui;

b) privatus subjektas sigyja dal jau egzis-tuojanios vieojo sektoriaus mons ak-cij.

kad ir kuriuo bdu gyvendinama institucin partneryst, eB viej pirkim ir koncesijas reglamentuojantys teiss aktai reikalauja, kad vieojo sektoriaus subjektas skaidria ir sininga procedra atrinkt privataus sekto-riaus subjekt, kuriam bt suteikiama teis tapti mirios kapitalo bendrovs dalyviu.

atskir byl dl partnerysts susitarim teistumo ir eB steigimo sutarties princip atitikimo pagrindu formuojama paprotin teis (angl. case law). ji apibria atvejus ir aplinkybes, kai gali bti taikomos vairios iimtys, tarkim, sudarant sutartis su valdios sektoriaus kontroliuojamomis monmis, ir for-muoja bendrai taikytin partnerysts sutari sudarymo praktik.

1.6.1.4. VaLstyBs paGaLBos reGLaMentaieB steigimo sutartyje tvirtinti bendrosios rinkos principai nustato, kad vals-tybs dalyvavimas ekonominje veikloje ikreipia lygias rinkos galimybes ir konkurencij tarp moni bei ali nari. gyvendinant partnerysts projektus bet kuri valstybs itekli (los, em, pastatai, lengvatins paskolos ir ga-rantijos) panaudojimas konkreios mons ar j grups veiklai gali sudaryti moni konkurencin pranaum.

iskyrus iimtinius atvejus, kai pagalba suderinama su bendrja rinka (tokia pagalba nustatoma ek reglamentais), ekonominius santykius su privaiu sek-toriumi umezgusi valstyb turi utikrinti, kad mokami ar u prekes ir paslau-gas gaunami pinigai atitinka rinkos kainas. taigi valstyb turi laikytis rinkos ekonomikos investuotojo principo. jei pagalba yra btina konkreiu atveju ir tam yra objektyvios socialins ekonomins prieastys, pagalba turi bti deri-nama su ek. nesulaukus patvirtinimo dl pagalbos galimumo, ji bus laikoma neteista.

sudarant ir gyvendinant partnerysts sutartis turi bti utikrinama, kad vie-ojo sektoriaus itekli suteikimas privaiam partneriui nra laikomas valsty-bs pagalba. o jei tai yra pagalba, ji suderinama su bendrja rinka ir apie jos suteikim informuota ek.

1.6.1.5. instituCins partnerysts reGLaMentaViMasiuo metu nra speciali institucins partnerysts sudarym reglamentuojan-i europos Bendrijos (eB) teiss akt, todl eB valstybs nars gali paios apibrti institucin partneryst. taiau steigdamos mirias bendroves, ku-rioms bus perduodama vykdyti tam tikr valstybs ar savivaldybs institucij funkcijoms priskirt veikl, valstybs nars privalo laikytis viej pirkim ir koncesijas reglamentuojani eB teiss akt bei eB sutartyse tvirtint teisi

Turin

29


1.6.2. naCionaLiniai dokuMentai, reGLaMentuojantys Vpsp sutari sudaryM

1.6.2.1. naCionaLiniai teiss aktai kai kuri ali nacionalinje teisje danai bna rengiami koncesij statymai ir specialieji vieojo bei privataus sektori partnerysts statymai. jie gali bti bendrieji arba reglamentuojantys Vpsp kiekvie-name sektoriuje. Vien koncesij ir partnerysts statym niekada nepakanka sudaryti slygas efektyviai partnerystei, jie tik nustato pagrindinius partnerysts principus. turi bti adaptuojami ir kiti su Vpsp gyvendinimu ir paslaug teikimu susij teiss aktai.

nacionalin teisin aplinka, reikminga sudarant partnerysts sutartis (pavyzdiui, reglamentuojanti tam tikros vieosios paslaugos teikimo tvark arba vieojo sektoriaus l planavim ir imokjim), ne visada gali bti visikai pritaikyta partnerystei. todl rekomenduojama iekoti partnerysts bd, sumainani teisinio reglamentavimo nepakankamumo rizik:

pasirinkti bendradarbiavimo metodus, kurie sumaint reglamentavimo nepakankamum;

pasirinkti privat partner, geriausiai gebant valdyti teisinio reguliavimo rizik;

sutartyje numatyti saugiklius neapibrtumo atvejais;

paskatinti teisinio reglamentavimo ir kontrols mechanizmus.

ypatingas dmesys turi bti kreipiamas ali atsakomybei ir vaidmenims apibrti, kad bt sukurta efektyvi Vpsp prieiros ir administravimo sistema, leisianti skaidriai gyvendinti projektus ir pasiekti didiausi vert u pinigus.

Lietuvos atveju koncesij statymas buvo parengtas jau 1996 m. specialiojo Vpsp statymo buvo nu-sprsta nerengti vadovaujantis nuostata, kad tai yra viej investicij ir paslaug teikimo bdas. todl nuosekliai buvo ir tebra adaptuojami statymai, nustatantys viej investicij ir paslaug planavimo, finansavimo ir vykdymo tvark. papildomai atskiru teiss aktu buvo apibrtas Vpsp projekt rengimo ir sprendim dl j gyvendinimo primimo procesas, nustatytos procese dalyvaujani institucij atsa-komybs. 2010 metais investicij statyme apibrta Vpsp svoka.

Turin Turin


30

Bendrai galima ivardyti iuos pagrindinius teiss aktus, sudaranius Vpsp teisin aplink, kuriais vadovaujamasi sudarant visus Vpsp sandorius:

Viej pirkim statymas

Lietuvos respublikos viej pirkim statymas nr. i-1491, 1996 m. rugpjio 13 d., su vlesniais jo pakeitimais.

nutarimas dl sutari termino

Lietuvos respublikos Vyriausybs 2006 m. gegus 5 d. nutarimas nr. 432 dl vieojo pirkimo.

VPsP nutarimas Lietuvos respublikos Vyriausybs nutarimas nr. 1480 dl vieojo ir privataus sektori partnerysts, 2009 m. lapkriio 11 d.

investicij statymas Lietuvos respublikos investicij statymas nr. Viii-1312, 1999 m. liepos 7 d., su vlesniais jo pakeiti-mais ir postatyminiais teiss aktais.

Valstybs turto statymas

Lietuvos respublikos valstybs ir savivaldybi turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo staty-mas nr. Viii-729, 1998 m. gegus 12 d., su vlesniais jo pakeitimais ir postatyminiais teiss aktais.

koncesij statymas Lietuvos respublikos koncesij statymas nr. i-1510, 1996 m. rugsjo 10 d., su vlesniais jo pakeiti-mais ir postatyminiais teiss aktais.

Valstybs turto nuomos nutarimas

Lietuvos respublikos Vyriausybs 2001 m. gruodio 14 d. nutarimas nr. 1524 dl valstybs materia-liojo turto nuomos.

Valstybs skolos statymas

Lietuvos respublikos valstybs skolos statymas nr. i-1508, 1996 m. rugpjio 22 d., su vlesniais jo pakeitimais ir postatyminiais teiss aktais.

ems statymas Lietuvos respublikos ems statymas nr. i-446, 1994 m. balandio 26 d., su vlesniais jo pakeiti-mais ir postatyminiais teiss aktais.

Biudeto sandaros statymas

Lietuvos respublikos biudeto sandaros statymas, Valstybs inios, 2004, nr. 4-47, su visais vles-niais pakeitimais, papildymais ir postatyminiais teiss aktais.

savivaldybi skolinimosi taisykls

Lietuvos respublikos Vyriausybs 2004 m. kovo 26 d. nutarimas nr. 345 dl savivaldybi skolinimo-si taisykli patvirtinimo.

Pelno mokesio statymas

Lietuvos respublikos pelno mokesio statymas nr. iX-675, 2001 m. gruodio 20 d., su vlesniais pakeitimais ir postatyminiais teiss aktais.

Pridtins verts mokesio statymas

Lietuvos respublikos pridtins verts mokesio statymas nr. iX-751 / 2002, su vlesniais pakeiti-mais ir postatyminiais teiss aktais.

nekilnojamojo turto mokesio statymas

nekilnojamojo turto mokesio statymas (ntM) nr. X-233, 2005 m., su postatyminiais teiss aktais.

statybos statymas

Lietuvos respublikos statybos statymas nr. i-1240, 1996 m. kovo 19 d., su vlesniais jo pakeitimais ir postatyminiais teiss aktais.

civilinis kodeksas Lietuvos respublikos civilinis kodeksas nr. Viii-1864, 2000 m. liepos 18 d., su vlesniais jo pakeitimais.

nutarimas dl cPVA paskyrimo

Lietuvos respublikos Vyriausybs 2009 m. spalio 14 d. nutarimas nr. 1290 dl metodin ir konsul-tacin pagalb teikianio vieojo juridinio asmens galiojimo ir jo funkcij nustatymo.

4 LenTeL

Turin

31


1.7. Vpsp Finansiniai ir ekonoMiniai aspektai1.7.1. Finansins GaLiMyBs ir Vert u piniGus Valstybs sektoriaus finansins galimybs gyvendinti projekt (angl. affordability) ir partneryste pasiekia-ma didesn vert u pinigus (angl. Value for money) yra du pagrindiniai kriterijai, kuriais remiantis apsispren-diama dl partnerysts priimtinumo ir prasmingumo.

Finansins galimybs gyvendinti projekt tai dabartiniai biudeto itekliai ir j naudojimo apribojimai. jie parodo, ar valdios institucija pajgi finansuoti infrastruktros objekto sukrim ir/arba modernizavim ir jo eksploatavim per vis partnerysts sutarties laikotarp. pinig srautai ir projekto balansas tradicinio vieojo pirkimo ir partnerysts atveju yra skirtingi.

tradicinio pirkimo atveju vertinamos investicij ilaidos, reikalingos infrastruktros objektui sukurti ir/arba modernizuoti. jas valdios sektorius paprastai patiria projekto gyvendinimo pradioje. taiau eksplo-atuojant objekt valdios sektoriui taip pat reiks nemaai ileisti eksploatuojant objekt, o ilgainiui ir jo remontui bei atnaujinimui. Bus vertinamos veiklos ilaidos (atlyginimai, eksploatavimo ir komunalins ilaidos) ir finansins ilaidos, jei objekto statyboms finansuoti bus naudojami skolinti pinigai. atitinkamai bus vertinamos pajamos i biudet surenkam mokesi ir pajamos, tiesiogiai gaunamos i paslaug vartotoj.

partnerysts atveju projekto gyvendinimo ilaidos yra metinis partnerysts mokestis privaiam partneriui u jo teikiamas paslaugas. ios ilaidos yra priskiriamos veiklos ilaidoms apmokjimui u suteiktas pas-laugas. tai visikai pakeiia valdios sektoriaus ilaid struktr ir danai padaro projekt galim finansuoti. i esms partneryst galima, jei grynoji dabartin biudeto pajam srauto vert yra lygi arba didesn nei

i dalis | Vieojo ir privataus sektori partneryst. vadas Turin


32

dikliams. taiau tai nra tikrasis partnerysts tikslas ir tikroji jos nauda, nes tiesiogiai nedi-dina verts u pinigus. praktikoje dani atve-jai, kai projektas negali bti gyvendinamas tradiciniu viej pirkim bdu dl fisklaini rodikli apribojim: pavyzdiui, biudeto de-ficitas negali viryti 3 % alies BVp. kai fiska-liniai apribojimai taikomi ilgailaikms pasko-loms, partnerysts pasirinkimas yra galimas ir naudingas: ilgalaik paskol partnerysts san-doryje ima privatus partneris, o vieajam sek-toriui svarbu kontroliuoti, kad planuojamas metinio partnerysts mokesio dydis neviryt einamiesiems metams nustatyto deficito.

net ir tuo atveju, jei planuojama reikminga vert u pinigus gyvendinant projekt Vpsp bdu, partnerysts sutartis ne visada gali bti sudaroma pavyzdiui, tuo atveju, kai meti-niai mokesiai partneriui virija valdios ins-titucijos biudeto galimybes. tai taikoma tuo atveju, kai privaiam partneriui partnerysts sandoryje suteikiama teis tiesiogiai rinkti mokest i paslaug vartotoj ir tiktinas i pajam srautas yra pakankamas padengti fi-nansavimo trkum.

partneryst gali bti pasirinkta kaip patrau-klus investicij projekt, kuri dl finansini galimybi vieasis sektorius nra pajgus realizuoti savarankikai, gyvendinimo bdas.

grynoji dabartin bendra partnerysts mokesi vert.

Vyriausybs prognozs retai bna ilgesns nei 13 metai. todl visada kyla klausimas kaip vertinti vieojo sektoriaus finansines galimybes gyvendinti projekt per vis partnerysts sutarties laikotarp? kaip ir visais kitais atve-jais, kai reikia vertinti tolesn valstybs biudeto perspektyv, daroma prie-laida, kad valstybs ilaidos ir pajamos iliks dabartinio lygio.

didesn vert u pinigus pasiekiama, kai yra trij sudedamj dali s-lyginai ma kat, didelio efektyvumo ir kokybik rezultat balansas. pagrindinis didesns verts altinis viso ekonominio infrastruktros tarna-vimo laikotarpio kat sumajimas dl statybos ir eksploatavimo etap su-jungimo ir perdavimo vienas rankas bei efektyvaus rizik pasidalijimo. pasi-rinkus Vpsp bd ir sumajus katams pasiekiama didesn vert u pinigus, o projektas tampa finansikai galimas.

1.7.2. Finansins GaLiMyBs, riBoti Biudeto itekLiai ir teisiniai apriBojiMai dL Biudeto L panaudojiMoVienos alys nustato regionins ir vietos valdios institucij skolinimosi ribas. kitos taiko grietesnes fiskalines taisykles, ribojanias ir centrins valdios i-laidas, alies biudeto deficit bei skol. jei nebt apribojim, valdios insti-tucijos galt skolintis ir infrastruktros pltros projektus gyvendinti tradiciniu bdu vykdydamos prastus vieuosius pirkimus ir planuodamos paskolas gr-inti i bsim biudeto pajam. teorikai valdios institucija bt finansikai pajgi gyvendinti tok projekt, net jei skolos suma viryt prast skolinimosi limit. taiau paskolos traukimas institucijos balans turt tiesiogin tak alies fiskaliniams rodikliams skolos ir deficito dydiui.

partneryst leidia gyvendinti projekt skolon, nedarant takos fiskaliniams ro-

VerT u Pinigus

suTAuPymAs rezuLTATyVumAs eFekTyVumAs

kATAi inDLis rezuLTATAi PoVeikiskiekyBiniAikokyBiniAi

2 PAVeiksLAs VerTei u Pinigus TAk DArAnTys VeiksniAi

Turin

33


taiau net ir tuo atveju partnerysts, kaip bdo finansuoti projekt u balanso rib nepaeidiant fiskalini apribojim, pasirinkimas turi bti nagrinjamas pirmiausia vertinant partnerysts vert u pinigus. Vert u pinigus visada turi bti pagrindinis sprendimo dl Vpsp pasirinkimo motyvas.

1.7.3. rizikos prieastys ir pasidaLIJiMo sVarBapagrindinis Vpsp sutari sudarymo tikslas panaudojant privataus partnerio inias, gebjimus, patirt ir kitus iteklius didinti vieosios paslaugos kokyb ir teikimo efektyvum. jungtins karalysts nacionalins audito tarnybos vertinimu, tik 22% Vpsp bdu gyvendinam projekt buvo gyvendinti virijant planuot biudet, 24% projekt gyvendinimas usits. prastu bdu gyvendinam projekt atveju atitinkamai 73% ir 70%. vertinta, kad valstybs, pasirinkusios Vpsp, sutaup vidutinikai 20%.

Vien viej paslaug teikimo perdavimas privaiam partneriui nra pakankama didesns verts u pinigus utikrinimo slyga toks rezultatas pasiekiamas tik efektyviai pasidalijus rizikomis. artro anderseno (art-hur andersen) ir Lse studijos (2000 m.) duomenimis, Vpsp projektuose 60% kat sutaupyta efektyviai pa-sidalijus rizikomis, o 17% atvej tik rizikos perdavimas buvo vienintel didesns verts u pinigus prieastis.

rizika apibdinama kaip pamatuojama tikimyb, kad tikrieji projekto rezultatai nukryps nuo planuot. jei turima pakankamai istorini ir statistini duomen, i tikimyb gali bti kiekybikai vertinta.

didesn vert u pinigus priklauso nuo abiej sektori gebjim teisingai nustatyti, vertinti ir prisiimti rizik tai aliai, kuri geriausiai sugeba j valdyti. ie gebjimai tiesiogiai veikia projekto katus. kiekviename pro-jekte optimalus pasidalijimas rizikomis, skaitant paslaug tarif ar subsidij dyd, yra individualaus susita-

rimo rezultatas, priklausantis nuo projekto gyvendinimo aplinkybi.

VFmmax

o optimali

Vert u pinigus (VFm)

Rizikos perdavimas

altinis: Public-Private Partnerships in pursuit of risk sharing and value for money. OecD publishing (2008).

3 PAVeiksLAsVerTs u Pinigus PrikLAusomyB nuorizikos PerDAVimo

Turin Turin


34

Rizikos perdavimo ir verts u pinigus santykis

rizika bna iorin, nepriklausanti nuo abiej sektori galimybi bei gebji-m, ir vidin, arba vietin, kuriai tak daro arba valdo vienas ar kitas partne-ris. tokia rizika taip pat dalijama dvi pagrindines grupes: komercin, bding privaiam sektoriui ir geriau jo valdom, ir teisinio reguliavimo bei politin, kuri visada priskiriama vieajam sektoriui.

kai tik visa rizika identifikuojama ir vertinamas jos poveikis, suplanuojami rizikos valdymo veiksmai (OECD 2006a:26-7):

rizikos ivengimas, arba rizikos altini paalinimas pasirenkant atitinka-m projekto gyvendinim;

rizikos prevencija, arba rizikos pasireikimo tikimybs mainimas ir povei-kio velninimas;

apsidraudimas nuo rizikos, arba finansinis rizikos perdavimas draudikui;

rizikos perdavimas, arba rizikos priskyrimas tai aliai, kuri geriausiai j valdo;

rizikos prisimimas, kai rizikos valdymo katai yra didesni nei rizikos poveikis.

teisinio reguliavimo ir politin

rizika

Vieasis sektorius

Visa rizika

komercin rizika

paklausos rizika

rizikos tipai Bendru atveju rizik geriau valdo

pasilosrizika

privatus partneris

privatus partneris

su paklausa susijusi veiklos

rizika

su pasila susijusi veiklos

rizika

statybos rizika

privatus partneris

(vyriausyb gali teikti garantij)

altinis: Public-Private Partnerships in pursuit of risk sharing and value for money. OecD publishing (2008).

4 PAVeiksLAs rizik TiPAi ir j VALDymAs

Turin

35


1.7.4. Vpsp sutari ir sipareiGojiM traktaViMas ir apskaita

planuojant ilgalaikes investicijas infrastruktros objektus reikia siekti aiki apskaitos metod, kad Vpsp sutartys bt apskaitomos skaidriai ir teisingai. kad nebt nusiengta bendriesiems apskaitos principams, apskaitos duomenys, i kuri gaunama informacija, turi atitikti reikalavimus bei bti patikimai vertinti. spe-cifinius reikalavimus apskaitos duomenims ikelia ne tik Vpsp sutarties sandorio teisingumo vertinimas, sandorio objektas, bet ir sandorio finansavimo slygos. apskaitoje duomenys registruojami nedelsiant po vykusios kins oepracijos. kins operacijos apima preki, kito turto pirkim ir pardavim, paskol panau-dojim ir suteikim, paslaug teikim ir gavim. apskaitos duomenys suteikia informacij apie materialini, finansini itekli naudojim, pajam ir snaud struktr bei padeda efektyviai valdyti finansinius srautus, objektyviai vertinti veiklos rezultatus ir planuoti ateities sprendimus.

Vadovaujantis Vas 27 koncesij sutartys metodinmis rekomendacijomis, registruojant apskaitoje nau-jai sukurt, renovuot infrastruktr svarbu atsivelgti tai, kam is turtas nuosavybs teise priklausys pasi-baigus sutarties galiojimo terminui. nuo ios aplinkybs ir priklauso, vieojo ar privataus sektoriaus balanse atsispinds turto sigyjimo kin operacija bei kuris sektorius skaiiuos sigyto turto nusidvjim. esmins slygos, lemianios sandorio atsispindjim, yra ios :

Vpsp sutarties sandorio teisingumo vertinimas sudaroma konsecij sutartis ar valdios ir privaios partnerysts sutartis.

sandorio objektas. svarbu paymti, kad vykdant valdios ir privaios partnerysts projektus, turtas pasibaigus sutarties laikotarpiui visada priklausys vieajam sektoriui. tuo tarpu gyvendinant koncesij sutartis is apribojimas nra taikomas: naujai sukurtas turtas pasibaigus sutarties galiojimo laikotarpiui nuosavybs teise gali priklausyti tiek vieajam, tiek privaiam sektoriui.

Visais atvejais vykdant valdios ir privaios partnerysts sutartis naujai sukurtas turtas (jei turtas bus reno-vuotas, darb ilaid registravimas apskaitoje priklausys nuo t darb suteikiamo rezultato) bus registruo-jamas vieojo sektoriaus balanse. koncesij sutarties pagrindu naujai sukurtas turtas, jei pagal sutarties slygas numatyta, kad turto nuosavyb bus perduota privaiam subjektui, bus registruojamas privataus sektoriaus balanse. jei sutartyje numatyta, kad turtas pasibaigus koncesij sutarties galiojimo laikotarpiui priklausys vieajam subjektui, turtas bus registruojamas vieojo sektoriaus balanse.

pagrindinis gero valdymo ir biudeto planavimo principas skaidrumas ypa svarbus tokiose sudtingose su-tartyse kaip Vpsp. pagrindiniai biudeto skaidrumo reikalavimai Vpsp bdu gyvendinant projektus:

biudetas turi bti isamus, aikus ir apimti visas valdios sektoriaus pajamas bei ilaidas, susijusias su konkretaus Vpsp projekto gyvendinimu;

turi bti atlikta ilgalaiki finansini galimybi ir finansinio tvarumo analiz;

finansiniai ir atidedamieji slyginiai sipareigojimai turi bti aprayti, j pasekms vertintos pinig srau-tais. tais atvejais, kai atidedamj slygini sipareigojim nemanoma ireikti kiekybikai, jie turi bti vardyti ir aprayti kokybiniais kriterijais;

apskaitos taisykls ir politika turi bti aikiai idstytos, jei yra nukrypim nuo prastos apskaitos prakti-kos, jie turi bti

cpva zydrasis3

Documents