Egidij us Aleksandravitius Antanas Kulakauskas

XIX amiiaus Lietuva

baltos lankos

K A T A L I K I J B A ~ N Y ~ I A P O L I T I N E J E I R S O C I A L I N E J E S F E R O J E

Juridinks bei ekonomines padeties ki timas po Lie tuvos aneksij os

K ataliky Baby&, kaip viegpataujanti religine institucija, su- vaidino reiklmingq vaidmeni X1X amBiaus Lietuvos istori- joje. Po Abiejy Tauty Respublikos ilugimo toliau kintant ir deformuojaqtis feodahei visuomenes sandarai, yrant nusistoveju- 7--- - -

siems santykiams tarp dvaro ir kairno, tarp tradicijos ir Uoriniy nau- jybiy, tarp ZemiGkojo ir dvasios gyvenimo, baznytine katalikq orga- nizacija tap0 realia politinio ir socialinio gyvenirno jega, be kurios nebuvo jmanomas nei 5iuolaikines, modernios lietuviq tau tos taps- mas, nei pacios visuomenes funkcionavimas.

XVIII amiiaus pabaigoje Lietuvos Kataliky BaZnyCios padetis buvo gana specifhe. Dvasininkija buvo gerokai nutolusi nuo pagrindines Kataliky BainyEios nuostatos - visi Zmones lygiis - ir, kaip rage bene geriausiame savo veikale Kafaliky BuZnyi!ia Lietuvoje Antanas Alekna, pasidavusi luominiams interesams: ,,Lietuvos dvasininkai ne tik ne- kovojo prieii toki Zmoniq skaldymq luomais, bet ir patys jam pasidave ir nutardavo kai kurias vietas palikti tik bajorams."' Kataliky dvasi- ninkai, atsitverq nuo Zemesniojo 111om0, nor40 vjeni patys naudotis BaZnyEios turtais, daZnai nusiiengdami esminiams katalikyhes prin- cipams. Lietuvoje nebuvo laikomasi net Tridento susirinkimo nuosta- tos: vyskupai stengesi jsigyti bent po kelias beneficijas. Buvo iprasta, kad kanauninkai ir prelatai uiima vietas abiejose - Vilniaus ir Ze- maiEiy - kapitulose ir dar turi klebonijy. Del tobo baZnytiniy benefi- cijy grobstymo kent6jooeligijos reikalai i r parapijy admini~travimas.~

PanaSiy *.-- , dvasininkijos supasat~lkjimo ir sumaterialejimo reiskin14 biita ir kitose Ealyse, taEiau Lietuvoje to supasaulejimo bruoiai buvo sa'

irgi pasidave daiktigkojo turto geismams, bet ten vyskupu, kardinolu ar net popieiiumi galejo tapti nekilmingas imogus, o Lietuvoje, kaip ir Lenkijoje, ba2nytink hierarchija buvo pasaulietinio gyvenimo san- daros atspindys. Kaip valstybiniame gyvenime tlk bajoras galejo siekti valdzios, taip, tik gaI kiek mazesniu mastu, kopti baZnytines hie- rarchijos laiptais nebajoras galimybes neturejo. _Net i dvasine Vilniaus seminarijq XVII amiiaus pabaigoje stengtasi priimineti tik bajorus.

~ie tuvos Kataliky BaZnyEios dignitoriy supasaulkjimo mastai'pla- Tiai aprasyti Povilo Pakarklio3, kuris, nors ir vykde agresyvaus sovie- tinio ateizmo programq, sukiire jspfidingq ir gausia iki to1 netyrinety archyvy mediiaga paremtq BaZny Eios ekonominPs padeties vaizdq. Atmetus daugiau ar maZiau nuoSirdZias idejines-politines autoriaus nuostatas (ir tam tikrq istorijos suvulgarinimq), pastebetina, kad tai, kq Alekna bendrais bruoZais iSdeste savo knygoje, Pakarklis papil- de bainytiniy dvary inventoriy ir juridiniy akty analize. Dalis abiejy autoriy iivady iS esmes panagios: Rusijai okupuojant LDK Bemes Kataliky BaZnyfia gyveno didelio religinio nuopuolio metq ir tai neizvengiamai +- . turejo blogy pasekmiy rusy administracijos jvedimo leikotarpiu.

XM amBiaus pradBioje ekonomine BaZnyEios padetis iS esmes liko nepakitusi, tad ir svarbiausios ydos, apragytos Aleknos, iSsilaike dar kone pusam2i. PiktnaudEiavimo baznytinemis beneficijomis faktai atsiskleidzia jau 1822 mety Vilniaus vyskupystes konsistorijos prane- Sime Mogiliovo arkivyskupui ir metropolitui. Aiskeja, kad Vilniaus kanauninkas Adomas Kasakauskis vienu metu valde Vabalninko ir Sembergo klebonijas, Vilniaus katedros prelatas I. Kontrimas - Gar- dino klebonijq, Sv. Onos altarijq prie Vilniaus katedros ir SV. Jono alta- rijq prie Kauno parapines bainyBos, Vilniaus kanauninkas Labunskis valde Punios klebonijq ir Vilniaus katedros Jasinskio altarijq. Tuo pat metu Minsko katedros kanauninkas Supinskis valde Linkmeny ir LiachoviEiy parapi ja~.~ Tas pat dejosi ir Z e r n a i ~ i ~ vyskupyst6je.

Tad nieko keista, kad paskutiniqjq Abiejy Tauty Respublikos gy- vavimo mety liiidnai pagarsejusiais herojais tapo ir kai kurie aukSti Bainyeios dignitoriai - aktyvus Targovicos konfederacijos Sulai, ko- laboravq su rusais. Tai Inflianty vyskupas Juozapas Kazimieras Kasa- kauskis, pabaigqs savo dienas kartuvese kaip iSdavikas, jau minetas prelatas Kontrimas, artimas Adomo Kasakauskio patiketinis ir gar- siojo Vilniaus universiteto biblotekininko Kazirniero Kontrimo bro- lis, tik laimingo atsitiktinumo deka i5vengqs savo globejo likimo." Ljeiuvos BgBnyElos sumaterialejimas . buvo u akivaizdus. Jsidemk- tina, kad pirmaisiais XIX amziaus deSim tmeEiais Rusijos pradeta